aiškinamasis raštas
projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo (toliau – SVĮ) projektas ir su juo susijusių įstatymų pakeitimo įstatymų projektai parengti atsižvelgiant į Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82, keliamus tikslus. Vienas iš Septynioliktosios Vyriausybės siekių yra strateginė lyderystė ir kompetencija valstybės valdyme. Todėl Septynioliktosios Vyriausybės programoje yra numatyta, kad siekiant efektyvaus ir mažiau kainuojančio viešojo valdymo ir toliau bus nuosekliai tobulinama strateginio planavimo, programinio biudžeto ir atskaitomybės sistema, iš valstybės ir savivaldybių įstaigų reikalaujama atlikti veiklos rezultatų stebėseną ir vertinimus. Įgyvendinant šį siekį, Septynioliktosios Vyriausybės programos įgyvendinimo plane yra numatytas konkretus 3.1.5 darbas: „Strateginio planavimo ir biudžeto formavimo sistemos pertvarka, didinant orientaciją į rezultatus ir užtikrinant finansinį tvarumą“. Šio darbo įgyvendinimui yra numatyta sukurti naują strateginio planavimo dokumentų sistemos modelį, sudarantį sąlygas integruoti strateginio, regioninio ir teritorinio planavimo procesus. SVĮ projektas yra įgyvendinant minėtą pertvarką parengtas teisės akto projektas, įtvirtinantis naują strateginio valdymo modelį. Pažymėtina, kad siekiant suderinti Biudžeto sandaros įstatymo nuostatas su SVĮ projekto nuostatomis parengtas ir kartu teikiamas Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo Nr.
I-430 2, 8, 17, 18, 32, 35 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 14¹ straipsniu įstatymo projektas (toliau – BSĮ projektas), kurio pagrindinis tikslas – aiškiai ir visuomenei priimtinu būdu atskleisti, kokiose valstybės veiklos srityse veikia valstybės institucijos, finansuojamos iš valstybės biudžeto, ir kiek kiekvienai valstybės veiklos sričiai numatoma skirti valstybės biudžeto asignavimų atitinkamais biudžetiniais metais. SVĮ projektu ir susijusių įstatymų pakeitimo įstatymų projektais siekiama įgyvendinti Septynioliktosios Vyriausybės programoje prisiimtus įsipareigojimus
SVĮ projektą ir susijusių įstatymų pakeitimo įstatymų projektus parengė Vyriausybės kanceliarija ir Finansų ministerija, kurios yra atsakingos už strateginio planavimo ir biudžeto sudarymo sistemos pertvarkos įgyvendinimą. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami projektuose aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu strateginio planavimo sistemą reglamentuoja Strateginio planavimo metodika, patvirtinta Vyriausybės 2002 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 827 (toliau – Strateginio planavimo metodika). Pažymėtina, kad Strateginio planavimo metodika netaikoma Seimui, todėl Vyriausybė neturi galių sukurti ir išlaikyti bendrą nacionalinę strateginio planavimo sistemą. Pavyzdžiui, ministerijos, rengdamos planavimo dokumentus, dažnai vadovaujasi Seimo patvirtintais teisės aktais, kurie neretai neatitinka Vyriausybės patvirtintos strateginio planavimo metodikos.
Todėl šiandien nacionaliniame lygmenyje turime apie 290 galiojančių planavimo dokumentų, visi jie turi savo tikslus, uždavinius ir vertinimo kriterijus (bendras vertinimo kriterijų skaičius – apie 1 800). Dėl neaiškių tarpusavio sąsajų tarp skirtingų planavimo dokumentų ir per didelio vertinimo kriterijaus skaičiaus tampa neįmanoma šalies mastu atlikti bendrą strateginių tikslų pasiekimo stebėseną ir užtikrinti tinkamą jų įgyvendinimą skirtinguose lygmenyse. Be to, Strateginio planavimo metodika netaikoma Regionų plėtros taryboms ir savivaldybėms, todėl ji neapima regioninio ir vietos savivaldos planavimo procesų, kuriuos reglamentuoja atskiri teisės aktai – Regioninės plėtros įstatymas ir Vietos savivaldos įstatymas. Būtent dėl to turime neefektyvius planavimo procesus (šie procesai vienas kitą dubliuoja, uždeda didelę administracinę naštą ir nesukuria laukiamos naudos). Tas pats pasakytina apie teritorinio planavimo procesus, kuriuos šiuo metu reglamentuoja Teritorijų planavimo įstatymas, todėl jie vykdomi greta kitų planavimo procesų, nors praktiškai jie turi būti susieti ir vienas kitą papildyti, o ne dubliuoti ar net kartais prieštarauti vienas kitam. Neefektyvi planavimo sistema lemia strateginių tikslų ir lėšų panaudojimo stebėsenos neefektyvumą. Stebėsenos duomenys per mažai naudojami sprendimų priėmimo procese, o sąsajos tarp strateginio planavimo ir biudžeto sudarymo procesų yra gana formalios. Pavyzdžiui, priimant sprendimus dėl valstybės biudžeto asignavimų paskirstymo retai kada atsižvelgiama į faktinius veiklos rezultatus, o planuojami pasiekti rezultatai naudojami tik papildomam lėšų poreikiui pagrįsti, nevertinant galimų alternatyvų, lėšų panaudojimo efektyvumo ir tinkamumo.
Šiuo metu tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas rengiamas instituciniu principu, valstybės biudžeto išlaidos paskirstomos asignavimų valdytojams, todėl tvirtinant valstybės biudžetą nėra nustatoma, kokioms valstybės veiklos sritims kokios asignavimų sumos skiriamos. Tai apsunkina šios informacijos palyginamumą tarp biudžetinių metų, neprisideda prie aiškesnio valstybės biudžeto lėšų panaudojimo atskleidimo visuomenei. Taip pat Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme biudžeto išlaidos šiuo metu nėra siejamos su valstybės siekiamais tikslais, vertinimo rodikliais. Informacija apie siekiamus tikslus, rodiklius pagal asignavimų valdytojus atskleidžiama papildomoje biudžeto projekto medžiagoje. Ši informacija yra detalesnė (2019 metais informacija pateikta pagal 91 asignavimų valdytojo siekiamus tikslus), bet visgi neapibendrina atitinkamais biudžetiniais metais planuojamų pasiekti pagrindinių valstybės strateginių tikslų. Į BSĮ projekte siūlomas nustatyti valstybės veiklos sritis iš dalies panaši funkcinė klasifikacija, tačiau ji parengta statistikos tikslais (pagal ją atsiskaitoma Eurostatui) ir nėra pakankama informacijai apie valstybės biudžeto išlaidas pagal valstybės veiklos sritis atskleisti, nes funkcinei klasifikacijai išlaidos priskiriamos pagal asignavimų valdytojų vykdomą veiklą (-as), o ne pagal valstybės veiklos sritį, kurioje asignavimų valdytojas veikia. Naudojantis tik 10 pagrindinių valstybės funkcijų, detaliai neatskleidžiama ir valstybės veiklos specifika. 4.
teigiamų rezultatų laukiama Įgyvendinant strateginio planavimo ir biudžeto sudarymo sistemos pertvarką ir taip siekiant spręsti sistemines problemas, SVĮ projekte siūloma įtvirtinti naują planavimo dokumentų sistemos modelį, sudarantį sąlygas integruoti nacionalinio, teritorinio, regioninio ir vietos savivaldos planavimo procesus, išgryninti planavimo dokumentų tarpusavio sąsajas ir įtaką lėšų planavimui, įtvirtinti strateginio valdymo sistemos dalyvius, jų teises ir pareigas, taip pat nustatyti strateginio valdymo valdysenos (planavimo dokumentų rengimo, tvirtinimo, įgyvendinimo, stebėsenos, vertinimo ir atsiskaitymo už juos) nuostatas. Taip siekiama sumažinti planavimo dokumentų ir juose nustatomų strateginių tikslų ir vertinimo kriterijų (rodiklių) skaičių, sukurti efektyvesnę planavimo ir stebėsenos sistemą, taip pat sustiprinti strateginio valdymo ir valstybės biudžeto sudarymo sistemų sąsajas. Tikimasi, kad visa tai padės užtikrinti ilgalaikę ir darnią valstybės pažangą ir efektyvų valdžios sektoriaus finansų planavimą ir panaudojimą, vadovaujantis įrodymais grįsto ir į rezultatus orientuoto valdymo principais. Atsižvelgiant į tai, SVĮ projekte visų pirma siūloma įvesti strateginio valdymo sistemai svarbias sąvokas, apibrėžti poveikio, rezultato, veiklos efektyvumo, produkto rodiklių, strateginio tikslo, pažangos veiklos, pažangos uždavinio, pažangos priemonės, pažangos lėšų, tęstinės veiklos, tęstinės veiklos uždavinio, tęstinės veiklos priemonės ir lėšų ir kt. sąvokas. Atkreiptinas dėmesys, kad veiklos efektyvumo rodiklis, SVĮ projekte apibrėžiamas kaip kiekybiškai išreikštas dydis, kuriuo matuojamas strateginio valdymo sistemos dalyvio atliekamų funkcijų efektyvumas, bus naudojamas strateginiuose veiklos planuose biudžeto asignavimų valdytojų programų priemonių, skirtų institucijų valdymui, vertinimui.
Pažymėtina, kad SVĮ projekte pažangos veikla apibrėžiama kaip konkrečiu apibrėžtu laikotarpiu vykdoma veikla, skirta sukurti naujam produktui ar geresnėms sąlygoms tęstinei veiklai vykdyti, įgyvendinant strateginius tikslus ir pažangos uždavinius, o pažangos lėšos – finansiniai ištekliai, skirti Nacionaliniame pažangos plane nustatytų strateginių tikslų ir uždavinių įgyvendinimui finansuoti planavimo dokumentuose nustatytu laikotarpiu, galintys apimti ir turto įsigijimo išlaidas ir darbo užmokesčio, jei tam reikalingi papildomi žmogiškieji ištekliai, ir kitas, reikalingas strateginių tikslų ir pažangos uždavinių įgyvendinimui. Pažangos veikla yra bendra sąvoka, apimanti veiklą (t. y. ir pažangos priemones, projektus, veiksmus), vykdomą įgyvendinant pažangos uždavinius ir strateginius tikslus. Pažangos priemonė kryptingas valstybės veiksmų rinkinys, nustatant tam tikro strateginio tikslo ir pažangos uždavinio įgyvendinimo būdą. Pažangos priemonė gali jungti kelis projektus. Projekto sąvoka SVĮ projekte pasirinkta artima tarptautinėje praktikoje vartojamai ir bendrai suvokiamai sąvokai: projektas – laikina, aiškią pradžią ir pabaigą bei ribotus išteklius turinti pažangos veikla, skirta naujam produktui sukurti, siekiant įgyvendinti pažangos priemonę. Pavyzdžiui, Strateginio valdymo sistemos sukūrimas gali būti pažangos priemonė, kurią sudaro kelios pažangos veiklos: Strateginio valdymo įstatymo parengimas, strateginio valdymo metodikos parengimas, Strateginio valdymo informacinės sistemos (toliau – SVIS) sukūrimas. Pastarajai veiklai reikalingos pažangos lėšos. Kai tik SVIS bus sukurta, pažangos veikla bus baigta.
SVIS palaikymas, neesminiai atnaujinimai, aptarnavimas ir naudojimasis ja bus tęstinė veikla, SVĮ projekte apibrėžiama kaip institucijos veikla, įgyvendinant nustatytas funkcijas, kuri tiesiogiai neįgyvendina strateginių tikslų, tačiau prisideda prie jų įgyvendinimo, ir tam skiriamos lėšos bus tęstinės lėšos, skirtos minėtai veiklai vykdyti. Atkreiptinas dėmesys, kad SVĮ projekte vartojamas žodis „produktas“ reiškia ir produktą, paslaugą ir bet kokį kitą veiklos rezultatą (medžiagą, įrangą, informacinį ar intelektinį produktą). Į SVĮ projektą įtraukta projektinio valdymo sąvoka, kuri apibrėžiama strateginio valdymo sistemos dalyvių veiklos organizavimo forma, taikoma planuojant ir vykdant projektus, įgyvendinančius Vyriausybės veiklos prioritetus, numatytus Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane. Pažymėtina, kad projektai gali būti labai skirtingi ir turiniu, ir apimtimi – tai investicinės veiklos, teisinio reguliavimo iniciatyvos, struktūrinių reformų ir viešojo sektoriaus pertvarkų iniciatyvos, todėl jų valdymas taip pat nebus vienodas. Planuojama, kad projektinis valdymas bus taikomas Vyriausybės ar atskirų ministrų išskirtiems svarbiausiems projektams, įtrauktiems į Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planą. Projektinio valdymo tvarką nustatys Vyriausybė. Atkreiptinas dėmesys, kad SVĮ projektas nereglamentuoja asignavimų valdytojų tęstinės veiklos, privačių institucijų, mokinių, studentų ir kitų vykdomų projektų, kurie neįgyvendina nacionalinių plėtros programų priemonių. SVĮ projekte nustatyti strateginio valdymo sistemos principai (darnumo ir integralumo, veiksmingumo ir orientavimosi į rezultatus, įrodymais grįsto valdymo, efektyvumo ir finansinio tvarumo, bendradarbiavimo, atvirumo ir įtraukimo, lyčių lygybės), kurie būtų bendrai taikomi visiems strateginio valdymo sistemos dalyviams.
Siekiant aiškiau apibrėžti planavimo dokumentų tipus, jų tarpusavio sąsajas ir įtaką lėšų planavimui, SVĮ projekte siūloma nustatyti strateginio, programavimo ir veiklos lygmens planavimo dokumentus. Strateginio lygmens dokumentai skirti nustatyti ilgalaikėms valstybės vystymosi kryptims, 10 metų ar ilgesnio laikotarpio strateginiams tikslams ir pažangos uždaviniams bei poveikio rodikliams, be to, valstybės teritorijos erdvinio vystymo kryptims ir teritorijų naudojimo funkciniams prioritetams (žr. priedą Nr.1 Strateginio valdymo sistemos planavimo dokumentų schema) Strateginiame lygmenyje siūloma rengti šiuos planavimo dokumentus:
1) Valstybės pažangos strategija (esamas planavimo dokumento tipas, kuris rengiamas vadovaujantis Strateginio planavimo metodika; priėmus SVĮ, liktų galioti Seimo 2012 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr. XI-2015 patvirtinta valstybės pažangos strategija „Lietuva 2030“. Šiame planavimo dokumente nustatomos valstybės vystymosi kryptys siekiamai socialinės, ekonominės ir aplinkos būklei užtikrinti);
2) Nacionalinio saugumo strategija (esamas planavimo dokumento tipas, kuris rengiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu; priėmus SVĮ, liktų galioti Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. IX-907 patvirtinta Nacionalinio saugumo strategija. Šiame planavimo dokumente nustatomos valstybės vystymosi kryptys siekiamai saugumo būklei užtikrinti);
3) Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcija (naujas planavimo dokumento tipas, kuriuo siekiama atskirti du skirtingus Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano rengimo etapus.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 7 straipsnio
teritorijų naudojimo funkcinius prioritetus, o vadovaudamasi to paties įstatymo
jos dalies bendruosius planus. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalis numato, kad valstybės teritorijos bendrasis planas privalo būti parengtas pagal Seimo nustatytas valstybės teritorijos erdvinio vystymo kryptis ir teritorijų naudojimo funkcinius prioritetus. Atsižvelgiant į tai, SVĮ projekte siūloma nustatyti, kad Seimo nustatomos valstybės teritorijos erdvinio vystymo kryptys ir teritorijų naudojimo funkciniai prioritetai būtų tvirtintiname naujo tipo planavimo dokumente – Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcijoje. Priėmus SVĮ, būtų rengiama ir Seimo nutarimu tvirtinama nauja Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcija. Taip pat svarbu paminėti, kad kartu su SVĮ projektu teikiamas Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas, kuriame siūloma integruoti naują planavimo dokumento tipą – Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepciją);
4) Nacionalinės darbotvarkės (naujas planavimo dokumento tipas, kuris rengiamas siekiant įgyvendinti Europos Sąjungos (toliau – ES) teisės aktus ir (arba) kitus prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus, ir (arba) Nacionalinio saugumo strategijoje įtvirtintus valstybės nacionalinio saugumo sistemos plėtros, užsienio, gynybos ir vidaus politikos prioritetus, ilgalaikius uždavinius.
Šio tipo dokumentas jungia kelias valstybės veiklos sritis ir nustato ilgesnės nei 10 metų trukmės strateginius tikslus, pažangos uždavinius ir poveikio rodiklius, prireikus – kitus elementus, privalomus pagal ES teisės aktus ir (ar) kitus tarptautinius įsipareigojimus ir yra įgyvendinamas per Nacionalinį pažangos planą, nacionalines plėtros programas bei strateginius veiklos planus. Priėmus SVĮ numatoma siūlyti rengti Nacionalinę kovos su korupcija darbotvarkę, kuri pakeistų šiuo metu esamą ilgalaikę valstybinę saugumo stiprinimo programą – Lietuvos Respublikos nacionalinę kovos su korupcija 2015–2025 metų programą. Taip pat numatoma, kad galėtų būti rengiama nacionalinė aplinkos apsaugos darbotvarkė ir klimato kaitos valdymo politikai skirta nacionalinė darbotvarkė. Siūloma, kad Nacionalines darbotvarkes tvirtintų Seimas);
5) Nacionalinių darbotvarkių planai (naujas planavimo dokumento tipas, kuris rengiamas jeigu tai numato nacionalinės darbotvarkės ir skirtas nacionalinių darbotvarkių įgyvendinimui. Šio tipo planavimo dokumente planuojamos nacionalinėse darbotvarkėse numatytų pažangos uždavinių įgyvendinimą užtikrinančios pažangos priemonės ir (arba) tęstinės veiklos priemonės, taip pat ir kiti elementai, privalomi pagal ES teisės aktus ir (arba) kitus tarptautinius įsipareigojimus.
Šie dokumentai būtų įgyvendinami per Nacionalinį pažangos planą, nacionalines plėtros programas ir strateginius veiklos planus. Nacionalinės darbotvarkės stebėsena planuojama vykdyti šiame dokumente nustatyta tvarka. Pvz., numatoma, kad stebint priemonių įgyvendinimo rodiklius, atsižvelgus į nacionalinės darbotvarkės koordinatoriaus rekomendacijas bus sudaryta galimybė tikslinti priemones ir rodiklius. Šis planavimo dokumento tipas į planavimo dokumentų sistemą įtrauktas atsižvelgiant į tai, kad Lietuvai, kaip ir kitos ES valstybėms narėms ES ar tarptautiniu lygiu numatyta pareiga parengti konkrečius planavimo dokumentus ir periodiškai (numatytu dažnumu) juos atnaujinti. Be to, ES reglamentais ir direktyvomis nustatyti labai konkretūs ir aiškūs reikalavimai tam tikrų planavimo dokumentų turiniui (pvz. Direktyvoje (ES) 2016/2284 ar 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2018/1999 dėl energetikos sąjungos ir klimato politikos veiksmų valdymo, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 663/2009 ir (EB) Nr. 715/2009, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/22/EB, 98/70/EB, 2009/31/EB, 2009/73/EB, 2010/31/ES, 2012/27/ES ir 2013/30/ES, Tarybos direktyvos 2009/119/EB ir (ES) 2015/652 ir panaikinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 525/2013), o neparengus reikalingų planavimo dokumentų ar netinkamai juos parengus, prieš Lietuvą būtų pradėtos ES teisės pažeidimų procedūros ir grėstų finansinės baudos. 6) Nacionalinis pažangos planas (toliau
Dokumento pavadinimas tikslinamas, siekiant suvienodinti Vyriausybės tvirtinamų dviejų strateginio lygmens planavimo dokumentų pavadinimuose vartojamas sąvokas (Nacionalinis pažangos planas ir Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas) – taip siekiama atskleisti, kad jie atitinka tą patį planavimo lygmenį. Tačiau pažymėtina, kad NPP taptų pagrindiniu dokumentu, kuriame būtų nustatyti visų sektorių 10 metų plėtros strateginiai tikslai ir pažangos uždaviniai. Tai yra ir Nacionalinės pažangos strategijos, ir Nacionalinio saugumo strategijos, ir nacionalinių darbotvarkių įgyvendinimas kas 10 metų būtų planuojamas Nacionaliniame pažangos plane. Priėmus SVĮ, būtų rengiamas ir Vyriausybės nutarimu tvirtinamas naujas 2021–2030 m. nacionalinis pažangos planas, nes šiuo metu galiojanti 2014–2020 m. nacionalinė pažangos programa galioja iki 2020 m. pabaigos);
7) Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas (esamas planavimo dokumento tipas, kuris rengiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu. Priėmus SVĮ, bus rengiamas ir Vyriausybės nutarimu tvirtinamas naujas Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas, nes šiuo metu galiojantis planas galioja iki 2020 m. pabaigos). Programavimo lygmens dokumentai skirti nustatyti būdams, kaip bus įgyvendinami strateginio lygmens dokumentai. Programavimo lygmens dokumentai yra nacionaliniai (Vyriausybės programa, Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planas, nacionalinės plėtros programos), regioniniai (regionų plėtros planai) ir savivaldybių (savivaldybių strateginiai plėtros planai ir savivaldybių bendrieji planai).
Programavimo lygmenyje siūloma rengti šiuos planavimo dokumentus:
1) Nacionalinės plėtros programos (naujas planavimo dokumento tipas, kuris būtų rengiamas siekiant įgyvendinti Nacionalinį pažangos planą, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teritorijos bendrąjį planą. Nors Strateginio planavimo metodikoje yra nustatytos Vyriausybės tvirtinamos plėtros programos, tačiau SVĮ projekte siūloma nustatyti kitokį nacionalinių plėtros programų turinį, nei šiuo metu reglamentuoja Strateginio planavimo metodika. Strateginio planavimo metodikoje nustatyta, kad plėtros programose nustatomi atskirų sektorių plėtros tikslai ir uždaviniai. Tuo tarpu SVĮ projekte siūloma, kad plėtros programose būtų nustatomos valstybės mastu vykdomos pažangos priemonės, preliminarios joms įgyvendinti skirtos pažangos lėšos, skirtos NPP nustatytiems pažangos uždaviniams įgyvendinti, ir kiti elementai, privalomi pagal ES teisės aktus ir (arba) kitus tarptautinius įsipareigojimus. Atkreiptinas dėmesys, kad viena nacionalinė plėtros programa gali būti rengiama ne daugiau kaip vienai valstybės veiklos sričiai, nustatytai remiantis Biudžeto sandaros įstatymu. Visos nacionalinės plėtros programos sudaro nacionalinių plėtros programų portfelį). Nacionalines plėtros programas rengiančios institucijos pasirenka kurio tipo nacionalinę plėtros programą rengia, atsižvelgdamos į valstybės valdymo sritį, kurioje jos veikia, reglamentuojančius teisės aktus. Nacionalinės plėtros programos gali būti 3 tipų:
a) plėtros programos (naujas planavimo dokumento tipas, kuris būtų rengiamas 4–10 metų laikotarpiui.
Siekiant įgyvendinti NPP nustatytus strateginius tikslus ir pažangos uždavinius, jose nustatomos valstybės mastu įgyvendinamos pažangos priemonės, jų įgyvendinimui reikalingos pažangos lėšos, rezultato rodikliai);
b) ilgalaikės valstybinės saugumo stiprinimo programos (esamas planavimo dokumento tipas, kuris rengiamas vadovaujantis Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu. SVĮ siūloma derinant su Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu keisti esamas ilgalaikes valstybines saugumo stiprinimo programas pritaikant nacionalinių plėtros programų rengimui keliamus reikalavimus ir tokiu būdu išvengiant būtinybės rengti ilgalaikių valstybinių saugumo stiprinimo programų įgyvendinimo dokumentus. Kadangi šios programos skirtos nacionaliniam saugumui užtikrinti, jas tvirtintų Seimas. Planuojama, kad bus rengiamos dvi tokio tipo programos: Krašto apsaugos sistemos plėtros programa ir Viešojo saugumo plėtros programa);
c) regionų plėtros programa (naujas planavimo dokumento tipas, kurį siūloma rengti NPP nustatytiems pažangos uždaviniams, dėl kurių sprendimai priimami regionų lygiu, įgyvendinti.
Dėl to regionų plėtros programa skiriasi savo turiniu nuo plėtros programų ir ilgalaikių valstybinių saugumo stiprinimo programų ir joje nėra nustatomos konkrečios pažangos priemonės NPP nustatytiems pažangos uždaviniams įgyvendinti, o konkrečių regionų lygiu detalizuojami pažangos uždaviniai ir poveikio rodikliai, išankstinės sąlygos, kurias regionų plėtros tarybos ir regiono savivaldybės turi įgyvendinti ir užtikrinti jų laikymąsi, siekdamos veiksmingo ir rezultatyvaus pažangos uždavinių įgyvendinimo, preliminarios reikalingos pažangos lėšos regionams, tikslinių teritorijų (jeigu tokias yra išskyrusi Vyriausybė arba jos įgaliota institucija) vystymo tikslai, uždaviniai ir jų įgyvendinimo stebėsenai skirti poveikio rodikliai);
2) Vyriausybės programa (esamas planavimo dokumento tipas, kuris rengiamas vadovaujantis Vyriausybės įstatymu. SVĮ projekte svarbu nustatyti Vyriausybės programą, nes joje yra nustatomos valstybės veiklos gairės, kurios gali turėti įtakos kitų planavimo dokumentų įgyvendinimui);
3) Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planas (esamas planavimo dokumento tipas, kuris rengiamas vadovaujantis Vyriausybės įstatymu.
SVĮ projekte svarbu nustatyti Vyriausybės programos įgyvendinimo planą kaip dokumentą, kuriame detalizuojamas Vyriausybės programoje nustatytų valstybės veiklos gairių įgyvendinimas – nustatomos prioritetinės priemonės ir (arba) projektai, kurie gali turėti įtakos nacionalinių plėtros programų įgyvendinimui);
4) Regionų plėtros planai (esamas planavimo dokumento tipas, kuris rengiamas siekiant suplanuoti regiono plėtrai aktualias pažangos priemones ir (arba) projektus, nurodant preliminarias kiekvienai pažangos priemonei ir (arba) projektui įgyvendinti reikalingas pažangos lėšas, nustatyti rezultato rodiklius atsižvelgiant į išankstines sąlygas, kurias regionų plėtros tarybos ir regiono savivaldybės turi įgyvendinti ir užtikrinti jų laikymąsi, siekdamos veiksmingo ir rezultatyvaus pažangos uždavinių įgyvendinimo. Priėmus SVĮ, taip pat numatoma keisti Regioninės plėtros įstatymą, kuriame bus detalizuota šių planų tvirtinimo tvarka. Paminėtina, kad Regioninės plėtros įstatymo pakeitimo įstatymo projektas nėra teikiamas kartu su SVĮ projektu, nes prieštaravimų tarp SVĮ projekte siūlomo regioninių plėtros planų reglamentavimo ir dabar galiojančios Regioninės plėtros įstatymo versijos nėra);
5) Savivaldybių strateginiai plėtros planai (esamas planavimo dokumento tipas, kuris rengiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu.
Jo nustatymas SVĮ projekte reikalingas, siekiant užtikrinti savivaldybių strateginių plėtros planų tarpusavio sąsajas su kitais SVĮ projekte siūlomais nustatyti strateginio ir programavimo lygmens planavimo dokumentais);
6) Savivaldybių bendrieji planai (esamas planavimo dokumento tipas, kuris rengiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu. Jo nustatymas SVĮ projekte reikalingas siekiant užtikrinti savivaldybių bendrųjų planų tarpusavio sąsajas su kitais strateginio ir programavimo lygmens planavimo dokumentais). Veiklos lygmenyje siūloma rengti šiuos planavimo dokumentus:
1) Strateginiai veiklos planai (esamas planavimo dokumento tipas, kuris atitinka Strateginio planavimo metodikoje nustatytą planavimo dokumento tipą. Šio dokumento paskirtis – suplanuojamos valstybės ir savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojų programos 3 metų laikotarpiui. Paminėtina, kad, priėmus SVĮ ir pakeitus Strateginio planavimo metodiką, strateginio veiklos plano forma keisis);
2) Veiksmų planai (esamas planavimo dokumento tipas, kuris iš dalies atitinka Strateginio planavimo metodikoje nustatytą planavimo dokumento tipą. SVĮ projekte siūloma nustatyti, kad veiksmų planai nebūtų privalomi ir galėtų būti rengiami prireikus nustatyti vieno ar kelių strateginio valdymo dalyvių veiksmus, skirtus detaliau suplanuoti strateginiuose veiklos planuose nustatytų priemonių, projektų ir
(arba) kitų įsipareigojimų įgyvendinimą).
3) metiniai veiklos planai (esamas planavimo dokumento tipas, kuris atitinka Strateginio planavimo metodikoje nustatytą planavimo dokumento tipą, SVĮ projekte siūloma nustatyti, kad metiniai veiklos planai gali būti rengiami remiantis atskirų strateginio valdymo dalyvių veiklą reglamentuojančiais įstatymais ir skirti organizacijos atitinkamais metais veiklai suplanuoti. SVĮ projektu nesiekiama reglamentuoti visų galimai reikiamų asignavimų valdytojų veiklos dokumentų, nubrėžiančių veiksmų taktiką tam tikroje srityje (pvz., savivaldybės atliekų tvarkymo, elektros tinklų jungimo ar pan.) SVĮ projekte siūloma nustatyti pažangos lėšų planavimą, t. y. kaip bus planuojamos pažangos lėšos siūlomuose nustatyti planavimo dokumentuose. Tęstinių lėšų planavimą siūloma vykdyti pagal Vyriausybės patvirtintas Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisykles. SVĮ projekte siūloma nustatyti, kad pažangos išlaidos planuojamos tik į nacionalines plėtros programas arba regionų plėtros planus įtraukiamoms pažangos priemonėms. Pažangos lėšų planavimas prasidėtų kuriant NPP, kuriame būtų nustatyta bendroji finansinė projekcija nominalia reikšme visam NPP laikotarpiui visiems strateginiams tikslams kartu įgyvendinti ir nustatytos finansinės projekcijos procentine išraiška kaip dalis bendrosios finansinės projekcijos, preliminariai planuojamos tam tikrai valstybės veiklos sričiai. Nustatoma, kada ir kaip finansinės projekcijos gali būti tikslinamos.
Taip pat numatyta, kad nacionalines plėtros programas rengiančios institucijos, planuodamos nacionalinėms plėtros programoms įgyvendinti reikalingas pažangos išlaidas, negali viršyti finansinių projekcijų. Už tai bus atsakingas plėtros programų portfelio valdytojas, kurį skirs Vyriausybė ir kuris bus atsakingas už sklandų lėšų planavimo procesą ir NPP nustatytų strateginių tikslų ir pažangos uždavinių įgyvendinimo priežiūrą. Taip bus vykdomas programinis valdymas, kai strateginio valdymo sistemos dalyvių pažangos veikla planuojama ir įgyvendinama per atskirų valstybės valdymo sričių nacionalines plėtros programas, kurios sujungiamos į nacionalinių plėtros programų portfelį ir už kurių įgyvendinimą atsiskaitoma nacionalinių plėtros programų portfelio valdytojui. SVĮ projekte taip pat siūloma nustatyti strateginio valdymo sistemos valdyseną (planavimo dokumentų rengimo, tvirtinimo, įgyvendinimo, stebėsenos, vertinimo ir atsiskaitymo už juos nuostatas). SVĮ projekto IV skyrius nurodo, kad pagrindinė atsakomybė užtikrinant sklandų strateginio valdymo procesą tenka Lietuvos Respublikos Vyriausybei, kuri nustato proceso taisykles tvirtindama strateginio valdymo metodiką, Vyriausybė koordinuoja Valstybės pažangos strategijos, Nacionalinio pažangos plano rengimą ir visų strateginio lygmens planavimo dokumentų įgyvendinimą. Vyriausybė įgalioja nacionalinių plėtros programų portfelio valdytoją, kuris prižiūri, kad planuojant ir vykdant nacionalines plėtros programas būtų nuosekliai, darniai ir efektyviai įgyvendinami Nacionaliniame pažangos plane nustatyti strateginiai tikslai ir pažangos uždaviniai ir apie tai teikia informaciją Vyriausybei Strateginio valdymo metodikoje nustatyta tvarka.
Pažymėtina, kad priėmus SVĮ Vyriausybė tvirtins Strateginio valdymo metodiką, kurioje bus detalizuoti strateginio valdymo (planavimo, įgyvendinimo, stebėsenos, vertinimo ir kiti susiję) procesai bei jų atlikimo tvarka, programinio valdymo principai, detalizuotos konkrečių strateginio valdymo sistemos dalyvių teisės ir pareigos rengiant planavimo dokumentus (tokiu būdu siekiant užtikrinti visų strateginių tikslų ir pažangos uždavinių pasiekimu suinteresuotų strateginio valdymo dalyvių dalyvavimą). Pažymėtina, kad Vyriausybei nepavaldūs ir (arba) neatskaitingi asignavimų valdytojai bus įtraukiami į Valstybės pažangos strategijos ir Nacionalinio pažangos plano rengimo procesą Strateginio valdymo metodikos nustatyta tvarka kiek tai neprieštarauja jų statusui ir veiklą reglamentuojantiems teisės aktams. Planuojama, kad jie kaip ir kiti asignavimų valdytojai teiks pasiūlymus dėl Valstybės vystymosi krypčių, strateginių tikslų ir pažangos uždavinių bei poveikio rodiklių nustatymo. Siekiant užtikrinti visuomenės įtraukimą į strateginio ir programavimo lygmens planavimo dokumentų rengimą ir taip sudaryti sąlygas pagerinti planavimo dokumentų kokybę bei atitiktį visuomenės poreikiams, siūloma nustatyti, kad planavimo dokumentus rengiantys subjektai Vyriausybės nustatyta tvarka privalėtų konsultuotis su visuomene. Numatoma, kad SVĮ projekte siūloma įtvirtinti naujus strateginio valdymo sistemos dalyvius – už nacionalines plėtros programas įgyvendinančių projektų administravimą atsakingas biudžetines įstaigas, nacionalines plėtros įstaigas ir konkrečias viešąsias įstaigas.
Tikimasi, kad tai padės užtikrinti tinkamas kompetencijas ne tik rengiant ir įgyvendinant projektus, bet ir vykdant jų įgyvendinimo priežiūrą bei pažangos stebėseną – tai svarbu taikant projektinio valdymo principus planavimo dokumentų įgyvendinimo procese. SVĮ projekte numatyta, kad minėtos įstaigos organizuotų projektų atranką, konsultuotų ir informuotų projektų rengėjus apie projektų rengimo ir įgyvendinimo reikalavimus, administruotų atrinktų projektų vykdymą, atliktų pažangos stebėseną, organizuotų projekto vykdytojo atsiskaitymą už pasiektus rezultatus. Pažymėtina, kad įgyvendinant plėtros programas ir Regionų plėtros programą numatoma įgyvendinti skatinamąsias finansines priemones pagal Nacionalinių plėtros įstaigų įstatymą. Efektyviam jų įgyvendinimui užtikrinti toms pačioms veikloms įgyvendinti kai kuriais atvejais teikiamas finansavimas derinant skatinamąsias finansines priemones su kitomis finansavimo formomis – tokiomis kaip subsidija ar grąžinamoji subsidija. Šių tiesiogiai su skatinamosiomis finansinėmis priemonėmis susijusių kitų finansavimo formų projektų administravimui būtina numatyti galimybę paskirti tas pačias nacionalines plėtros įstaigas, kurios administruoja atitinkamas skatinamąsias finansines priemones, nes jų įgyvendinimas turi būti tarpusavyje suderintas, reikalauja tų pačių kompetencijų ir projektų vykdytojams užtikrina vieno langelio principo įgyvendinimą. Svarbu paminėti, kad Vyriausybė už pasiektą pažangą įgyvendinant Valstybės pažangos strategiją ir Nacionalinį pažangos planą atsiskaitys Seimui kartą per metus, informaciją apie tai pateikdama Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo nustatyta tvarka.
Po ataskaitos svarstymo Seimas galėtų inicijuoti įvairių Vyriausybės tvirtinamų planavimo dokumentų peržiūrą ir
(arba) keitimą. Tai reiškia, kad Seimas turės galimybę daryti įtaką strateginių tikslų ir uždavinių nustatymui ir stebėsenai, įvairių planavimo dokumentų rengimui ir įgyvendinimui, netgi tais atvejais, kai juos tvirtina ne pats Seimas, o Vyriausybė. Be to, pasiekta pažanga kartą per metus svarstoma Valstybės pažangos taryboje. Teikiamame BSĮ projekte nustatoma, kad įstaigos, kurių vadovai yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojai, ir joms numatyti asignavimai bus priskiriami valstybės veiklos sritims. Taip pat nustatoma, kad kiekvienų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme tvirtinami valstybės veiklos srityje siekiami pagrindiniai NPP nustatyti pažangos uždaviniai, jų vertinimo rodikliai ir atitinkamais biudžetiniais metais siektinos rodiklių reikšmės, kurių atitinkamoje valstybės veiklos srityje siekia ministerijos ir ministrų valdymo sričių įstaigos, kurių vadovai yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojai. Vyriausybė, rengdama kiekvienų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, pasiūlytų tvirtinti valstybės veiklos srityse ministerijų ir ministrų valdymo sričių įstaigų, kurių vadovai yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojai, siekiamus pažangos uždavinius, jų vertinimo rodiklius ir rodiklių siektinas reikšmes; atsižvelgiant į tai, nebus kuriami nauji tikslai bei rodikliai. BSĮ projekte nustatoma, kad valstybės biudžeto asignavimų valdytojo vadovaujama įstaiga priskiriama tik vienai valstybės veiklos sričiai.
Išimtis taikoma ministerijoms: viena ministerija gali būti priskiriama kelioms valstybės veiklos sritims jeigu tai suponuoja ministrams pavestos valdymo sritys. Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymo projekte asignavimų valdytojo biudžeto programų skaičius neribojamas, tačiau nustatoma, kad biudžeto programa negali būti dalijama kelioms valstybės veiklos sritims. Jei ministerija priskiriama kelioms valstybės veiklos sritims, ji šioms sritims turėtų rengti atskiras biudžeto programas. Pagrindinis valstybės veiklos sričių išskyrimo tikslas – aiškiai ir visuomenei priimtinu būdu atskleisti, kokiose valstybės veiklos srityse veikia valstybės institucijos, finansuojamos iš valstybės biudžeto, kiek kiekvienai valstybės veiklos sričiai numatoma skirti valstybės biudžeto asignavimų atitinkamais biudžetiniais metais. Atkreiptinas dėmesys, kad tokį ar panašų valstybės veiklos sričių išskyrimą rekomenduoja Tarptautinio ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), ją taiko kitos ES šalys, pvz. Estija, Nyderlandai, Prancūzija. BSĮ projekte nustatoma, kad valstybės veiklos sritys ir valstybės veiklos sritims priskiriamos įstaigos, kurių vadovai yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojai, bus nustatomi Vyriausybės. Kiekviena įstaiga, kurios vadovas yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojas, valstybės veiklos sričiai būtų priskiriama atsižvelgiant į tai, prie kurios srities būtų priskiriama daugiausia šios įstaigos funkcijų ir jai numatytų asignavimų.
Preliminariai numatoma, kad Vyriausybės nustatomose valstybės veiklos srityse atsispindės 16 pagrindinių valstybės veiklos sričių: valstybės valdymas ir viešasis administravimas; aplinka ir klimato kaita; energetika; viešieji finansai; verslo konkurencingumas; valstybės saugumas; viešoji tvarka; kultūra; socialinė apsauga ir užimtumas; transportas ir ryšiai; sveikata; švietimas, mokslas ir sportas; teisingumas; užsienio politika; žemės ir maisto ūkis, kaimo plėtra ir žuvininkystė; regioninė plėtra. Šios sritys bus susietos ir su šiuo metu atnaujinamos nacionalinės strateginio planavimo sistemos naujai rengiamais strateginio planavimo dokumentais (NPP, plėtros programomis), kurių įsigaliojimas numatomas nuo 2021 metų. Pagal BSĮ projektą valstybės biudžetas būtų planuojamas ir vykdomas taikant tiek funkcinę, tiek valstybės veiklos sričių klasifikaciją. Valstybės biudžeto sudarymo procesą susiejus su valstybės veiklos sritimis, nebūtų dubliuojama šiuo metu galiojanti funkcinė klasifikacija, nes kiekvienas asignavimų valdytojas (išskyrus kelias ministerijas) ir visi jo asignavimai būtų priskiriami vienai atitinkamai valstybės veiklos sričiai, o šiuo metu galiojančios funkcinės klasifikacijos taikymo taisyklės nesikeistų. Įstatymo projekte nustatoma, kad tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte nustatoma bendra valstybės biudžeto asignavimų suma, skiriami asignavimai išlaidoms, iš jų – darbo užmokesčiui, ir turtui įsigyti.
Siūloma, kad žvalgybos institucijoms asignavimai būtų skiriami neišskiriant iš jų darbo užmokesčio (šiuo metu asignavimai darbo užmokesčiui nėra išskiriami tik valstybinėms aukštosioms mokykloms), atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nuostatas, kad žvalgybos institucijų kiekybinė ir personalinė sudėtis sudaro tarnybos paslaptį, todėl šia informacija nėra laisvai disponuojama. BSĮ 32 straipsnio pakeitimas parengtas siekiant sudaryti sąlygas efektyviai įgyvendinti skatinamąsias finansines priemones ir (arba) valdyti fondų fondus (toliau kartu – finansinės priemonės) ir užtikrinti, kad metams pasibaigus fondų fondo valdytojo ir (arba) finansinės priemonės, kai fondų fondas nesteigiamas, valdytojo disponuojamose sąskaitose esančios valstybės biudžeto lėšos nebūtų grąžinamos, siekiant užtikrinti finansinių priemonių įgyvendinimo tęstinumą, nepertraukiamumą ir įsipareigojimų finansų tarpininkams bei galutiniams naudos gavėjams (pvz., smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams) vykdymą. Įgyvendinant finansines priemones sudaromos palankesnės sąlygos investicijoms į tas sritis, kur finansavimas rinkos sąlygomis yra nepakankamas ir (ar) neoptimalus. Tai itin aktualu rengiantis laikotarpiui po
investuotos lėšos per finansines priemones grįš ir bus toliau naudojamos siekiant valstybės politikos tikslų. Įstatymo projekte atlikti kiti redakciniai patikslinimai. Įstatymo projekto nuostatos būtų taikomos sudarant 2021 metų valstybės biudžetą.
Atkreiptinas dėmesys, kad kartu teikiamas ir Investicijų įstatymo Nr.VIII-1312 pakeitimas, kuriuo numatoma, kad Valstybės investicijų programa bus vykdoma iki
įgyvendinimo pabaigos. Valstybės investicijų programos numatoma neberengti nuo
įtraukti projektai. Visas SVĮ ir lydimųjų įstatymų paketas išskyrus SVĮ 16 straipsnio 2, 3 ir 4 dalies nuostatas ir BSĮ
straipsnį ir 7 straipsnio 3 dalį, įsigalios nuo 2021 m. Seimo nutarimo projekte „Dėl kai kurių Lietuvos Respublikos Seimo nutarimų pripažinimo netekusiais galios“ numatomos pereinamojo laikotarpio nuostatos. Siūloma, kad dabar esamos Seimo patvirtintos strategijos galiotų iki 2022 m. gruodžio 31 d., kol bus parengta, patvirtinta Valstybės pažangos strategija „Lietuva 2050”. Šiuo metu dalyje patvirtintų strategijų yra numatytos vizijos ir valstybės vystymosi kryptys iki 2050 metų, kurios negali būti perkeltos į rengiamą Nacionalinį pažangos planą 2021–2030 m., jų neapima ir Valstybės pažangos strategija „Lietuva 2030“. Planuojama, kad minėtos strategijų nuostatos galėtų būti perkeltos į nacionalines darbotvarkes ir valstybės pažangos strategiją „Lietuva 2050“. Todėl SVĮ projekte siūloma, kad Vyriausybė Seimui pateiktų tvirtinti Valstybės pažangos strategiją „Lietuva 2050“ iki 2021 m. gruodžio 31 d. Planuojama, kad Valstybės pažangos strategija įsigaliotų nuo 2023 m. sausio 1 d. Seimo patvirtintas koncepcijas ir gaires, kurios nenustato vizijos ir valstybės vystymosi krypčių iki 2050 metų, siūloma pripažinti netekusiomis galios nuo 2021 m. sausio 1 d.
Šių dokumentų esminės nuostatos turėtų būti perkeltos ir jų įgyvendinimas suplanuotas rengiamame Nacionaliniame pažangos plane 2021–2030 m., o įgyvendinimo priemonės suplanuotos nacionalinėse plėtros programose. Atkreiptinas dėmesys, kad visų šiuo metu galiojančių ilgalaikių strateginių planavimo dokumentų įgyvendinimui reikalingi10 metų trukmės strateginiai tikslai ir pažangos uždaviniai turi būti suplanuoti rengiamame 2021–2030 m. nacionaliniame pažangos plane. Priėmus SVĮ projektą ir su juo susijusių įstatymų pakeitimo įstatymų projektus laukiama nauda:
modelis, integruojantis nacionalinio, teritorinio, regioninio ir vietos savivaldos planavimo procesus. 2. Bus sukurtos aiškios planavimo dokumentų tarpusavio sąsajos ir įtaka lėšų planavimui, taip pat nustatyta strateginio valdymo valdysena. 3. Beveik dviem trečdaliais sumažės planavimo dokumentų nacionaliniu lygiu skaičius ir vertinimo kriterijų skaičius. 4. Bus sukurtos prielaidos aiškesnei, skaidresnei informacijai apie valstybės biudžetą – bus išskirtos valstybės veiklos sritys, kurioms bus priskirtos visos valstybės biudžeto išlaidos, biudžeto programos. Sričių nustatymas leis aiškiai struktūrizuoti biudžetą, bus aiškiau visuomenei atskleidžiama, kokiose srityse veikia valstybės institucijos, kiek kiekvienai sričiai skiriama ir panaudojama biudžeto lėšų. 5.
ministrų valdymo sričių įstaigoms tvirtinant valstybės veiklos srityse siekiamus pagrindinius NPP nustatytus pažangos uždavinius, jų vertinimo rodiklius ir rodiklių faktines ir atitinkamais biudžetiniais metais siektinas reikšmes, bus paskatintos diskusijos Vyriausybėje, Seime, visuomenėje dėl pagrindinių valstybės tikslų, kuriuos planuojama pasiekti naudojant valstybės biudžeto lėšas. 6. Biudžeto vykdymo ataskaitose informacija taip pat bus struktūrizuojama pagal valstybės veiklos sritis, taip ne tik atskleidžiant, kiek lėšų panaudojo asignavimų valdytojai, bet ir parodant, kokie pagrindiniai NPP nustatyti pažangos uždaviniai ir kokios vertinimo rodiklių reikšmės buvo pasiekti. 7. Valstybės veiklos sritys bus susietos su naujai rengiamais pagrindiniais valstybės strateginio planavimo dokumentais – NPP, plėtros programomis, kurie įsigalios nuo 2021 metų. Atitinkamai valstybės biudžeto asignavimų planavimas bus aiškiau susietas su nauja strateginio planavimo sistema. 8. Bus sudarytos sąlygos įgyvendinti finansines priemones valstybės biudžeto lėšomis, užtikrintas projektų, finansuojamų per finansines priemones, tęstinumas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jų rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus SVĮ laukiami teigiami SVĮ projekto rezultatai, neigiamų pasekmių nenumatoma. Poveikis atitinkamai sričiai Priėmus SVĮ, strateginio valdymo sistema taptų nuoseklesnė, aiškesnė ir skaidresnė – ji apimtų visus svarbiausius strateginio valdymo sistemos dalyvius (įskaitant Seimą ir savivaldybes), susietų nacionalinio, teritorinio, regioninio ir vietos savivaldos planavimo procesus, jiems būtų taikomas bendras reglamentavimas.
Priėmus SVĮ, būtų priimtas susitarimas tarp pagrindinių strateginio valdymo sistemos dalyvių dėl planavimo dokumentų tipų, jų struktūros (turinio) ir tarpusavio sąsajų. Todėl sumažėtų nacionaliniu lygiu planuojamų dokumentų (nuo ~290 iki ~100). Priėmus SVĮ planavimo dokumentai turėtų aiškias tarpusavio sąsajas, suderintus tikslus, uždavinius, aiškesnį finansavimo ir įgyvendinimo mechanizmą. Efektyvesnė planavimo sistema taip pat lemtų didesnį stebėsenos sistemos efektyvumą. Sumažinus planavimo dokumentų skaičių, taip pat sumažėtų vertinimo kriterijų skaičius. Tai padėtų sumažinti administracinę naštą, taip pat leistų šalies mastu atlikti bendrą strateginių tikslų pasiekimo stebėseną ir užtikrinti tinkamą jų įgyvendinimą skirtinguose lygmenyse. Teigiamas SVĮ priėmimo pasekmes turėtų pajusti visi strateginio valdymo sistemos dalyviai. Numatomas ilgalaikis sprendimo poveikis, su sąlyga, kad bus sudarytos tinkamos prielaidos SVĮ įgyvendinti. Tuo tikslu labai svarbu atnaujinti Strateginio planavimo metodiką, patvirtintą Vyriausybės 2002 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 827. Atkreiptinas dėmesys, kad siekiant suvienodinti planavimo procesus valstybiniu ir savivaldybių lygmeniu, priėmus SVĮ, valstybės biudžeto asignavimų valdytojai ir savivaldybių administracijos strateginius veiklos planus rengs vadovaudamosi bendra tvarka, nustatyta Strateginio valdymo metodikoje. Pažymėtina, kad asignavimų perskirstymas tarp valstybės veiklos sričių bus galimas tik tikslinant atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme pagal valstybės veiklos sritis paskirstytus asignavimus.
Todėl ministerijos, priskiriamos kelioms valstybės veiklos sritims (pagal ministrų valdymo sritis), negalės perskirstyti asignavimų tarp savo biudžeto programų, priskirtų skirtingoms valstybės veiklos sritims, nepatikslinus atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo. Poveikis valstybės finansams Priėmus SVĮ, pasireikštų teigiamas poveikis Lietuvos Respublikos valdžios sektoriaus finansams, valstybės finansinių įsipareigojimų, fiskalinės rizikos valdymui ir pan.: efektyvesnė planavimo ir stebėsenos sistema padidintų sprendimų priėmimo procesų orientaciją į rezultatus, sustiprėtų sąsajos tarp valstybės, savivaldybių biudžetų planavimo ir strateginių tikslų pasiekimo. Siekiant užtikrinti tinkamą SVĮ įgyvendinimą, valstybės biudžete reikės numatyti papildomų biudžetinių, nacionalinių plėtros ir SVĮ nurodytų viešųjų įstaigų išlaikymo išlaidų, siekiant, kad jos galėtų vykdyti SVĮ projekte numatytas projektų administravimo ir kitas susijusias funkcijas. Šiuo metu nėra galimybės tiksliai įvertinti lėšų poreikio, nes jis priklausys nuo jų naujų funkcijų ir jų apimties, o tai bus detalizuota tik Vyriausybės nutarimu tvirtinamoje Strateginio valdymo metodikoje. Papildomų išlaidų taip pat pareikalaus Stebėsenos informacinės sistemos (SIS) modernizavimas. Šį poreikį numatyta finansuoti 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos lėšomis. Preliminarus lėšų poreikis – 2 700 000 eurų, tačiau ši suma bus tikslinama, parengus investicinį projektą.
Poveikis administracinei naštai Kaip jau minėta, SVĮ priėmimas sudarys sąlygas sumažinti planavimo dokumentų skaičių, dėl to taip pat sumažėtų vertinimo kriterijų skaičius ir administracinė našta juos stebint, analizuojant ir vertinant. Priėmus SVĮ ir jo įgyvendinimą detalizuojančius teisės aktus, taip pat numatoma modernizuoti Stebėsenos informacinę sistemą (SIS), siekiant automatizuoti atnaujintus strateginio valdymo (planavimo, stebėsenos, analizės, atsiskaitymo ir kt.) procesus. Taip SVĮ priėmimas prisidės prie administracinės naštos mažinimo strateginio valdymo sistemos dalyviams. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai SVĮ projektas ir susijusių įstatymų pakeitimų projektai nesusiję su įtaka kriminogeninei situacijai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Nors SVĮ nebūtų tiesiogiai taikomas verslo subjektams, tačiau jo priėmimas netiesiogiai prisidėtų prie teigiamo poveikio verslo aplinkos gerinimui – didesnis strateginio valdymo sistemos apibrėžtumas, efektyvesnė stebėsenos sistema prisidėtų didinant verslo pasitikėjimą viešuoju valdymu ir sprendimų priėmimo procesais. Priėmus siūlomą BSĮ projekto 32 straipsnio pakeitimą, numatoma teigiama įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Finansavimo šaltinių prieinamumą verslui Lietuvoje ženkliai padidino finansinių priemonių, finansuojamų Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir (arba) grįžusiomis lėšomis, pasiūla ir galimybė derinti skirtingas, viena kitą papildančias priemones. Grįžusias finansinių priemonių lėšas galima panaudoti kelis kartus, iš jų gali būti finansuojamos naujos priemonės verslo ar viešajame sektoriuje, neskiriant papildomų nacionalinio biudžeto lėšų.
Tokios finansinės priemonės kaip lengvatinės paskolos, garantijos, investicijos į įmonių kapitalą neiškreipia konkurencijos tarp įmonių ir suteikia galimybę didesniam viešojo sektoriaus ir verslo subjektų skaičiui gauti reikalingą finansavimą, sumažinti investicijų kainą, pritraukia daugiau privačių investicijų, skatina naujų darbo vietų kūrimą ir jų išlaikymą, taip pat prisideda prie bendrojo vidaus produkto augimo. 8. Įstatymų įtraukimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Kartu su SVĮ projektu teikiami susijusių įstatymų pakeitimo įstatymų projektai:
pripažinti netekusiais galios Seimo patvirtintas strategijas ar kitus ilgos trukmės planavimo dokumentus, kurių esmines nuostatas siūloma perkelti į šiuo metu rengiamą 2021–2030 m. nacionalinį pažangos planą. Taip siekiama užtikrinti sklandų perėjimą prie naujos strateginio valdymo sistemos funkcionavimo. Planavimo dokumentai, kuriuos nuo 2021 m. sausio 1 d. siūloma pripažinti netekusiais galios, jų esmines nuostatas perkeliant į 2021–2030 m. nacionalinį pažangos planą:
1Lietuvos Respublikos Seimo 2010 m. birželio 30 d.
nutarimas Nr. XI-977 „Dėl Lietuvos kultūros politikos kaitos gairių patvirtinimo“;
2Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. gegužės 20 d.
nutarimas Nr. IX-1569 „Dėl Vaiko gerovės valstybės politikos koncepcijos patvirtinimo“;
3Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. kovo 29 d.
nutarimas Nr. XI-1954 „Dėl Vaiko teisių apsaugos institucijų sistemos pertvarkos koncepcijos patvirtinimo“;
4Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. liepos 11 d.
nutarimas Nr. XIII-627 „Dėl Bendrojo ugdymo mokyklos kaitos gairių patvirtinimo“; 5.
Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutarimas Nr. XII-2654 „Dėl Lietuvos mokslo ir inovacijų politikos kaitos gairių patvirtinimo“;
6Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. gruodžio 13 d.
nutarimas Nr. XIII-1765 „Dėl Valstybinės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018–2028 metų programos patvirtinimo“. Planavimo dokumentai, kuriuos nuo 2023 m. sausio 1 d. siūloma pripažinti netekusiais galios, jų esmines nuostatas perkeliant į Valstybės pažangos strategiją
„Lietuva 2050“ ir 10 metų trukmės strateginius tikslus ir pažangos uždavinius
suplanuojant rengiamame 2021–2030 m. nacionaliniame pažangos plane:
1Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. balandžio 16 d.
nutarimas Nr. XII-1626 „Dėl Nacionalinės aplinkos apsaugos strategijos patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais;
2Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. lapkričio 6 d.
nutarimas Nr. XI-2375 „Dėl Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategijos patvirtinimo“;
3Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. birželio 26 d.
nutarimas Nr. XI-2133 „Dėl Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais;
4Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. rugsėjo 20 d.
nutarimas Nr. XIII-1484 „Dėl Demografijos, migracijos ir integracijos politikos 2018–2030 metų strategijos patvirtinimo“;
5Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. birželio 26 d.
nutarimas Nr. XII-964 „Dėl Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų strategijos patvirtinimo“ su visais pakeitimais ir papildymais;
6Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. balandžio 3 d.
nutarimas Nr. X-1070 „Dėl Psichikos sveikatos strategijos patvirtinimo“;
7Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. gruodžio 23 d.
nutarimas Nr. XII-745 „Dėl Valstybinės švietimo 2013–2022 metų strategijos patvirtinimo“. 8.2.
įstatymų pakeitimo įstatymų projektai, kuriuose siūloma panaikinti arba tikslinti nuostatas, įpareigojančias Seimą tvirtinti strategijas ar kitus ilgos trukmės planavimo dokumentus, nes minėtu Seimo nutarimu juos siūloma nuo 2021 m. sausio 1 d. pripažinti netekusiais galios, o jų esmines nuostatas – perkelti į šiuo metu rengiamą 2021–2030 m. nacionalinį pažangos planą. Susijusių įstatymų pakeitimo įstatymų projektuose taip pat siūloma patikslinti ir kitas nuostatas, susijusias su planavimo dokumentų rengimu ir įgyvendinimu – taip siekiama užtikrinti jų suderinamumą su SVĮ projektu. Atitinkamai siūlomi keisti įstatymai ir jų pakeitimo įstatymų projektai:
1Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1, 5 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymas;
2Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 2, 4,
5, 6, 7, 13¹, 14, 15, 18 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymas;
straipsnių pakeitimo įstatymas;
6, 46, 60, 61, 64, 65, 67 ir 68 straipsnių pakeitimo įstatymas;
5Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 2, 54, 55,
56, 58 ir 66 straipsnių pakeitimo įstatymas;
6Lietuvos Respublikos technologijų ir inovacijų įstatymo Nr. XIII-1414 7, 11 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymas;
7Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo Nr. VIII-667 2,
36, 37, 38, 39, 40 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymas;
sveikatos priežiūros įstatymo Nr. IX-886 10, 18, 20 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymas;
įstatymo Nr. IX-904 7, 13, 14 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymas. 8.3. Susijusių įstatymų pakeitimo įstatymų projektai, kuriuose siūloma patikslinti nuostatas, įpareigojančias Vyriausybę tvirtinti planavimo dokumentus, kurie neatitinka SVĮ projekte siūlomo nustatyti reglamentavimo. Atitinkamai siūlomi keisti įstatymai ir jų pakeitimo įstatymų projektai: 1.
Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo Nr. VIII-1392 10 straipsnio pakeitimo įstatymas;
aplinkoje įstatymo Nr. XI-1425 4, 8, 14 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymas;
energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2, 5, 6, 13, 22, 50 ir 52 straipsnių pakeitimo įstatymas;
4, 6 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymas;
5Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 2, 8, 17, 18, 32 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 14¹
straipsniu įstatymo projektas
Nr. I-1115 5 straipsnio pakeitimo įstatymas;
globos pagrindų įstatymo Nr. VIII- 1328 6¹ ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymas;
eksploatavimo nutraukimo įstatymo Nr. VIII-1661 2 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 1¹straipsniu įstatymas;
Nr. VIII-512 3, 4, 6 straipsnių ir antrojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymas;
Nr. XII-1428 2, 4, 5 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymas;
straipsnio pakeitimo įstatymas;
12Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 4, 20 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymas;
ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymas;
Nr. VIII-49 5 straipsnio ir įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymas;
neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 6 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymas;
neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymo Nr.
VIII-822 8, 12 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymas;
įstatymo Nr. VIII-1190 2, 4, 5, 16, 17 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymas;
saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 7, 8, 9 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymas;
19Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 2,
3, 6, 7, 8, 8¹, 9, 10 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymas;
tautinio paveldo produktų įstatymo Nr. VIII-822 4, 6, 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymas;
2, 7, 11, 13, 14, 16, 17, 25 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymas;
vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 10 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymas;
23Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 6 ir 10³ straipsnio pakeitimo įstatymas;
24Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 2 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymas;
25Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 9 straipsnio pakeitimo įstatymas;
26Lietuvos Respublikos melioracijos įstatymo Nr. I-323 4, 7 ir 8 straipsnio pakeitimo įstatymas;
finansinių instrumentų įstatymo Nr. XI-329 3, 4, 9, 10 straipsnių, antrojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir 23 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas;
120, 124 ir 128 straipsnių pakeitimo įstatymas;
administracijos įstatymo Nr. IX-787 2 straipsnio pakeitimo įstatymas;
Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymo Nr. IX-2257 6 straipsnio pakeitimo įstatymas. Po SVĮ projekto derinimo su institucijomis buvo atsisakyta ketinimo keisti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr.
VIII-787 20 ir 22, penktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir papildymo 191 straipsniu įstatymą ir Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 2, 32, 4, 30, 31, 3415, 3419, 3420 straipsnių ir 5 priedo pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1794 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymą. Su SVĮ projekto paketu minėti įstatymų projektai neteikiami, nes iki 2020 m. liepos 5 d. Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas Nr. VIII-787 bus keičiamas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/851, kurioje nustatyti reikalavimai atliekų planams ir programoms, perkėlimo kartu jį suderinant su SVĮ nuostatomis. 9. Ar projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai buvo ir pakartotinai bus įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Projektų nuostatos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus SVĮ, iki 2020 m. balandžio 1 d. Vyriausybė:
1) pateiks Seimui tvirtinti Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepciją;
2) patvirtins 2021–2030 m. nacionalinį pažangos planą;
3) patvirtins Strateginio valdymo metodiką. Iki šio įstatymo įsigaliojimo Vyriausybė:
1) patvirtins 2021–2030 m.
Lietuvos Respublikos teritorijos bendrąjį planą;
2) patvirtins nacionalines plėtros programas;
3) pateiks Seimui tvirtinti nacionalinę darbotvarkę korupcijos prevencijos klausimais;
3) priims kitus SVĮ ir BSĮ įgyvendinamuosius teisės aktus: Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą „Dėl valstybės veiklos sričių ir joms priskirtų institucijų ir įstaigų“, Projektinio valdymo tvarką, Strateginio planavimo metodiką detalizuojančius finansų ministro įsakymus ir kitus įgyvendinančius teisės aktus. Iki 2021 m. gruodžio 31 d. Vyriausybė pateiks Seimui tvirtinti Valstybės pažangos strategiją „Lietuva 2050”. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Siekiant užtikrinti tinkamą SVĮ įgyvendinimą, valstybės biudžete reikės numatyti papildomų biudžetinių, nacionalinių plėtros ir SVĮ nurodytų viešųjų įstaigų išlaikymo išlaidų, siekiant, kad šios įstaigos galėtų atlikti SVĮ projekte numatytas projektų administravimo ir kitas susijusias funkcijas. Šiuo metu nėra galimybės tiksliai įvertinti lėšų poreikio, nes jis priklausys nuo jų naujų funkcijų ir jų apimties, o tai bus detalizuota tik Vyriausybės nutarimu tvirtinamoje Strateginio valdymo metodikoje. Papildomų išlaidų taip pat pareikalaus Stebėsenos informacinės sistemos (SIS) modernizavimas. Šį poreikį numatyta finansuoti 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos lėšomis. Preliminarus lėšų poreikis – 2 700
(numatoma š. m. pabaigoje). 13. Projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, taip pat Europos žodyno „Eurovoc“ terminai, temos bei sritys Neaktualu. 15.
Nėra.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Respublikos regioninės plėtros įstatymo nuostatomis, projekto 1 straipsnio 1 dalyje po žodžio „regionų“ įrašytinas žodis „plėtros“. 2. Derinant projekte vartojamą terminiją su Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo bei kartu su projektu teikiamo šio įstatymo pakeitimo projekto Nr. XIIIP-4324 nuostatomis, projekto 1 straipsnio 1 dalyje žodis „teritorijos“ keistinas žodžiu „teritorijų“ arba tikslintinas nurodant, kad turima omenyje valstybės ar Lietuvos Respublikos teritorija. 3. Projekto 3 straipsnio 2 dalyje reikėtų konkretizuoti kieno, t.y. kokių subjektų, požiūrį ir elgesį siekiama nuosekliai ir kompleksiškai formuoti pagal horizontalųjį principą. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 3 straipsnio 3 daliai, kurioje reikėtų konkretizuoti kieno, t.y. kokių subjektų, apibrėžtu laikotarpiu vykdoma veikla yra laikoma pažangos veikla. 4. Atsižvelgiant į tai, kad valstybė valdžią įgyvendina per tam tikslu steigiamas valstybės institucijas ir įstaigas, projekto 3 straipsnio 5 dalyje po žodžio „valstybės“ įrašytini žodžiai
„institucijų ir įstaigų“. 5. Projekto 3 straipsnio 12 dalyje apibrėžta
„projektinio valdymo sąvoka“ toliau projekte vartojama tik vieną kartą – 14
straipsnio 8 dalyje, kurioje, be kita ko, pakartojami ir pagrindiniai sąvokos apibrėžimo elementai. Svarstytina, ar tokią sąvoką tikslinga atskirai apibrėžti projekto 3 straipsnyje. 6.
6Siekiant teisės akto glaustumo bei atsižvelgiant,
kad Lietuvoje yra sudaryta ir veikia tik viena Valstybės pažangos taryba, projekto 3 straipsnio 15 dalies 8 punkte siūlome atsisakyti perteklinio teisės akto, kurio pagrindu ir sudaryta minėta institucija, įvardijimo. 7. Vertinant projekto 3 straipsnio 15 dalies 11 punktą, numatantį, kad strateginio valdymo sistemos dalyviais laikomi juridiniai ir fiziniai asmenys, vykdantys projektus, skirtus pažangos priemonėms įgyvendinti, ir (arba) tęstines veiklos priemones, nėra aišku, kodėl strateginio valdymo sistemos dalyviais negalės būti laikomi, t.y. negalės dalyvauti įvairių projektų ir tęstinių veiklos priemonių įgyvendinime, pvz., valstybėse narėse pagal tos valstybės narės teisės aktus įsteigta organizacija, neturinti juridinio asmens teisių, arba užsienio valstybės juridinio asmens įsteigtas filialas, turintis buveinę Lietuvos Respublikoje. 8. Diskutuotinas projekto 3 straipsnio 18 dalyje pateikiamas „tęstinės veiklos“ apibrėžimas. Ši veikla apibrėžiama, kaip strateginio valdymo sistemos dalyvio veikla, įgyvendinant nustatytas funkcijas, kuri „tiesiogiai neįgyvendina strateginių tikslų“. Atsižvelgiant į to paties straipsnio 16 dalyje įtvirtintą
„strateginio tikslo“ kaip suplanuoto „esamos būklės pokyčio“ apibrėžimą,
darytina išvada, kad beveik bet kokia tęstinė veikla, kaip nustatytų funkcijų vykdymas, turėtų būti orientuota į suplanuotą esamos būklės pokytį ir jo siekti. 9. Projekto 3 straipsnio 24 dalyje apibrėžiama
„veiklos efektyvumo rodiklio“ sąvoka, kuri toliau projekte vartojama tik vieną
kartą 8 straipsnio 1 punkte. Svarstytina, ar tokią sąvoką tikslinga atskirai apibrėžti projekto 3 straipsnyje. 10. Svarstytina, ar horizontalusis principas, apibrėžtas projekto 3 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgiant į jo turinį, neturėtų būti dėstomas projekto 4 straipsnyje, apibrėžiančiame visus strateginio valdymo sistemos principus. 11.
1 punktas tikslintinas redakciniu požiūriu, vietoj žodžių „kitus elementus, privalomus“ įrašytini žodžiai „kiti elementai, privalomi“. 12. Projekto 6 straipsnio 6 punkte
„nacionalinių darbotvarkių planai“ apibrėžiami kaip skirti „nacionalinių
darbotvarkių įgyvendinimui“. Projekto 6 straipsnyje apibrėžiami strateginio lygmens planavimo dokumentų tipai, vienas iš jų – 5 punkte apibrėžiamos nacionalinės darbotvarkės. Projekto 5 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato, kad programavimo lygmens planavimo dokumentų paskirtis iš esmės susijusi su strateginio lygmens planavimo dokumentų įgyvendinimu, todėl svarstytina, ar „nacionalinių darbotvarkių planai“ pagal tai, kaip jie apibrėžti, neturėtų būti priskirti programavimo lygmens planavimo dokumentams ir numatyti ne projekto 6 straipsnyje, o 7 straipsnyje. 13. Projekto 6 straipsnio 6 punkto formuluotė tikslintina, nes Nacionaliniame pažangos plane turėtų būti ne formuojami horizontalūs principai (nes pats principo turinys jau suformuotas ir apibrėžtas projekto 3 straipsnio 2 dalyje), o vadovaujantis horizontaliuoju principu formuojamos tam tikros strateginių tikslų ir uždavinių įgyvendinimo priemonės. 14. Derinant projekto 7 straipsnio
normų dėstymo nuoseklumo, reikėtų pirma nustatyti bendrąją taisyklę dėl vienai valstybės veiklos sričiai galimo kelių nacionalinių plėtros programų rengimo, o tik paskui išimtį iš šios taisyklės dėl tik vienos nacionalinės plėtros programos rengimo ne daugiau kaip vienai valstybės veiklos sričiai, nustatytai remiantis Biudžeto sandaros įstatymu. 15.
apibrėžiamos nacionalinės plėtros programos, tačiau tik vienam jų tipui – b papunktyje numatytoms ilgalaikėms valstybinėms saugumo stiprinimo programoms nustatomas privalomas derinimas su dviem iš projekte numatytų strateginio lygio planavimo dokumentų – Valstybės pažangos strategija ir Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcija. Neaišku, ar turėta omenyje, kad šio punkto b papunktyje nustatytas dokumentas neprivalo derėti su kitais nei nustatyta, o a ir c punkte nustatyti dokumentai – su jokiais strateginio lygio planavimo dokumentais, taip pat neaiškus šio punkto papunkčių turinio santykis su projekto 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu darnumo ir integralumo principu. 16. Projekto 7 straipsnio 3 punkte numačius galimybę Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane prireikus numatyti, kaip bus peržiūrimi ir keičiami Nacionalinės pažangos planas ir nacionalinės plėtros programos, nėra aišku, ar turėta omenyje, jog kitų strateginio ir programavimo lygmens planavimo dokumentų keitimas negalės būti numatomas, o jei taip – nėra aišku, kokiais kriterijais vadovaujantis numatoma tik šių dviejų planavimo dokumentų keitimo galimybė. 17. Tikslintina projekto 8 straipsnio 3 punkto struktūra, nes strateginio valdymo sistemos dalyvių metų veikla turėtų būti suplanuojama ne jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose, o rengiamuose planavimo dokumentuose. 18.
reikėtų atskleisti ir aiškiau apibrėžti formuluotės „tęstinės veiklos lėšos, joms padidėjus, nėra laikomos pažangos lėšomis“ turinį, nes aiškiai nėra nustatytai nei tai, ar tęstinės veiklos lėšos, joms nepadidėjus, laikomos pažangos lėšomis, nei tai, kas būtų laikoma tęstinės veiklos lėšų „padidėjimu“, nei tai, ar pažangos lėšomis nebūtų laikomos tik lėšos padidėjimo lyginant su pirminiu nustatymo apimtyje, ar vis dėlto, tęstinės veiklos lėšų padidėjimo atveju pažangos lėšomis nebūtų laikomos apskritai visos nustatyto pradinio dydžio tęstinės veiklos lėšos, kurios vėliau neplanuotai padidėjo. 19. Projekto 12 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad šis įstatymas, išskyrus šiame ir kituose įstatymuose nurodytas išimtis, nustato pagrindinius strateginio valdymo sistemos valdysenos teisinio reglamentavimo principus. Šioje dalyje apibrėžiamas šio įstatymo santykis su kitais įstatymais, kurie reglamentuoja artimus šio įstatymo reguliavimo sferai klausimus. Taigi šio įstatymo reguliavimo sritis yra apribota tiek, kiek to nereglamentuoja kiti įstatymai. Su tokia formuluote negalima besąlygiškai sutikti. Pateiktas įstatymas, reglamentuojantis strateginio valdymo klausimus, mūsų nuomone, turėtų būti bazinis įstatymas. Jame turėtų būti įtvirtinti strateginio valdymo principai, reglamentuoti visi svarbiausi klausimai. Tokio įstatymo pagrindu kituose įstatymuose būtų toliau detalizuojamas strateginio valdymo proceso dalyvių veiklos teisinis reguliavimas. Juose būtų numatyti tokio reguliavimo ypatumai atskirų subjektų ar strateginio valdymo proceso elementų atžvilgiu, patikslinta galima planavimo dokumentų ar jų sąsajų reglamentavimo tvarka. Dabar gi situacija priešinga - šio įstatymo taikymo sritis ir veikimo sfera būtų apribota kitų įstatymų, kurie projekte net nedetalizuoti, normomis. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 15 straipsnio 1 dalyje nustatytai išimčiai dėl kituose teisės aktuose nustatyto reglamentavimo taikymo. 20.
formuluotė „mokslo ir švietimo bendruomenė“ tikslintina, atsižvelgiant į Mokslo ir studijų įstatyme bei Švietimo įstatyme nustatyta terminiją. 21. Projekto 13 straipsnio 1 ir 2 dalyje bei 14 straipsnio 1 dalyje nustačius, kad tam tikrus planavimo dokumentus tvirtina Seimas, svarstytina, ar nereikėtų nustatyti kokiu teisės aktu – įstatymu ar Seimo nutarimu šie dokumentai turi būti tvirtinami. 22. Projekto 14 straipsnis reglamentuoja programavimo lygmens planavimo dokumentų rengimo, tvirtinimo, įgyvendinimo ir stebėsenos procesą, todėl manytina, kad straipsnio 11 dalis, reglamentuojanti projektų administravimą, sistemiškai nedera su straipsnio reguliavimo dalyku ir šiame straipsnyje neturėtų būti dėstoma. 23. Atsižvelgiant į projekto 16 straipsnio nuostatas, šio straipsnio pavadinime įrašytinas ir žodis „taikymas“. 24. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekto 16 straipsnio
„2020 m. gruodžio 31 d.“. 25. Projekto 16 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta,
kad iki 2020 m. balandžio 1 d. Vyriausybė pateikia Seimui tvirtinti Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepciją. Teikiamas siūlymas diskutuotinas. Pirma, atkreiptinas dėmesys, jog pagal projekto 6 straipsnio 3 punktą Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcija rengiama vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokių teisės aktų nuostatomis vadovaujantis Vyriausybė iki 2020 m. balandžio 1 d. turi parengti ir pateikti Seimui tvirtinti Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepciją, kai nuostatos, numatančios jos rengimą, įsigalioja tik 2021 m. sausio 1 d. Pastebėtina, jog tiek projekto 16 straipsnio 1 dalyje, tiek su projektu susijusio Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 2, 7, 11, 13, 14, 16, 17, 25 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr.
XIIIP-4324 10 straipsnyje numatyta teisės aktų įsigaliojimo data –
Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcija turi derėti su Valstybės pažangos strategija ir Nacionalinio saugumo strategija. Iš projekto nuostatų nėra aišku, su kokia valstybės pažangos strategija turėtų derėti iki 2020 m. balandžio 1 d. Vyriausybės teikiama Seimui tvirtinti Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcija. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal projekto
„Lietuva 2050“ iki 2021 m. gruodžio 31 d. 26. Svarstytina, kokiomis nuostatomis vadovaujantis iki
patvirtintų 2021-2030 m. nacionalinį pažangos planą. Projekto 6 straipsnio 6 punkte numatyta, kad nacionaliniame pažangos plane nustatomi strateginiai tikslai, pažangos uždaviniai, poveikio rodikliai ir kt. atsižvelgiant į Valstybės pažangos strategiją, Nacionalinio saugumo strategiją, Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepciją ir kt. Kaip minėta 26 pastaboje, dokumentai, kuriais vadovaujantis rengiamas nacionalinis pažangos planas, dar būtų nepatvirtinti ir (arba) neparengti. 27. Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, visame projekto tekste esantys trumpiniai (pavyzdžiui, „pan.“, „kt.“, „t.y.“) keistini pilnais žodžiais. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6536, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
apibrėžiamos sąvokos dėstomos abėcėline tvarka, šio straipsnio 3 ir 4 dalys keistinos vietomis. 2. Projekto 3 straipsnio 4 dalyje, apibrėžiančioje
„nacionalinių plėtros programų portfelio valdytojo“ sąvoką, siūlome atsisakyti
reguliacinio pobūdžio nuostatų, nustatančių portfelio valdytojo funkcijas ir kompetenciją (tokio turinio normos turi būti įtvirtinamos įstatymo nuostatose, reglamentuojančiose atitinkamus klausimus). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, projekto 3 straipsnio 4 dalį siūlome dėstyti taip: „Nacionalinių plėtros programų portfelio valdytojas (toliau – portfelio valdytojas) – Lietuvos Respublikos finansų ministerija“. Atkreiptinas dėmesys, jog projekto 17 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nacionalinių plėtros programų kaip portfelio įgyvendinimą koordinuoja portfelio valdytojas, todėl svarstytina, ar šios dalies nebūtų tikslinga papildyti, numatant, kad portfelio valdytojas yra atsakingas už nacionalinių plėtros programų portfelį sudarančių nacionalinių plėtros programų rengimo ir įgyvendinimo priežiūrą. Be to, šio straipsnio 8 dalyje numatyta, kad nacionalinių plėtros programų portfelio įgyvendinimo stebėseną atlieka portfelio valdytojas ir informaciją apie pasiektą pažangą 2 kartus per metus teikia Vyriausybei, todėl manytina, jog apibrėžiant portfelio valdytojo sąvoką formuluotė „stebėseną, vertinimą ir atsiskaitymą už nacionalinių plėtros programų portfelio įgyvendinimą Lietuvos Respublikos Vyriausybei“ laikytina pertekline. 3.
tarpusavyje, projekto 3 straipsnio 6 dalyje, 12 straipsnio 2 dalyje bei 24 straipsnio 3 dalyje po žodžių „strateginio valdymo“ įrašytinas žodis
„sistemos“. 4. Projekto 3 straipsnio 16 dalyje
po žodžio „procesų“ įrašytinas žodis „skirtų“ arba kitas žodis nurodantis, kad visuma planavimo dokumentų, strateginio valdymo sistemos dalyvių ir strateginio valdymo procesų yra skirti ilgalaikei ir darniai valstybės pažangai užtikrinti. 5. Projekto 3 straipsnio 17 dalies 2 punkte žodžiai
„Lietuvos Respublikos“ brauktini kaip pertekliniai. 6. Projekto 3 straipsnio 17 dalies 8 punkte santrumpa
„už projektų administravimą atsakingos įstaigos“ turi būti
įvedama po pirmojo, o ne po antrojo sakinio. Be to, projekto 3 straipsnio 17 dalies 8 punkte po žodžių
„nacionalinės plėtros įstaigos ir“ išbrauktinas perbrauktas žodis „šios“. 7. Projekto 3 straipsnio 17 dalies 12 punkte vietoj
žodžių „juridinio asmens statuso neturintys asmenys” siūlome įrašyti žodžius „ar organizacijos, neturinčios juridinio asmens statuso, jų padaliniai“. 8. Diskutuotinas projekto 3 straipsnio 20 dalyje pateikiamas „suinteresuotos šalies“ apibrėžimas, pagal kurį tokia šalimi būtų laikomas bet kuris viešasis juridinis asmuo arba bet kuri kita organizacija, neturinti juridinio asmens statuso, suinteresuota jų veiklos tikslams įtaką darančiais planavimo dokumentais. Pirma, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikoje neveikia jokios organizacijos, neturinčios juridinio asmens teisių, todėl pateikta formuluotė suponuoja, kad suinteresuota šalimi įstatymo reguliavimo požiūriu būtų laikomos užsienio valstybių organizacijos, kurių veiklos tikslams įtaką darytų planavimo dokumentai. Tačiau atsižvelgiant į teikiamo įstatymo reguliavimo specifiką bei reguliavimo objektą, svarstytina, ar užsienio valstybių organizacijos, kurios net nepriklauso Lietuvos Respublikos jurisdikcijai, galėtų ir turėtų būti laikomos suinteresuotomis šalimis įstatymo taikymo atžvilgiu.
Jeigu, vis dėlto, būtų nuspręsta suinteresuotąja šalimi laikyti ir užsienio valstybės organizaciją, siūlome suinteresuotąsias šalis apibrėžti ne pagal jų teisinę formą, statusą ar veiklos tikslus, t. y. atsižvelgiant į tai, kad įstatymas bus taikomas tik strateginio valdymo sistemos dalyviams, suinteresuotąją šalį siūlome apibrėžti, kaip strateginio valdymo sistemos dalyvį, suinteresuotą jo veiklos tikslams įtaką darančiais planavimo dokumentais. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog projekto 3 straipsnio 17 dalies 12 punkte nustatyta, kad strateginio valdymo sistemos dalyviais taip pat yra ir fiziniai asmenys, vykdantys pažangos priemonėms įgyvendinti skirtus projektus ir (arba) tęstinės veiklos priemones, todėl siūlomas apibrėžimas apimtų ir šią subjektų grupę. 9. Nėra aiškus projekto 6 straipsnio 4 punkto formuluotės, nustatančios, kad nacionalinės darbotvarkės rengiamos atsižvelgiant į Valstybės pažangos strategiją ir Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepciją, turinys, t. y. tokia formuluotė suponuoja, kad nacionalinės darbotvarkės turi ne derėti su kitais strateginio planavimo dokumentais (kaip įtvirtinta šio straipsnio 1-3 punktuose nurodytų dokumentų atveju), o tik rengiamos atsižvelgiant į kitus planavimo dokumentus. Taigi, nėra aiškus tokio atsižvelgimo pobūdis, privalomumas bei galimas nacionalinių darbotvarkių nuostatų santykis (derėjimas) su Valstybės pažangos strategija ir Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcija apskritai. Analogiško turinio pastaba taikytina ir kitoms projekto nuostatoms, numatančioms planavimo dokumentų rengimą, atsižvelgiant į aukštesnio ar to paties lygmens planavimo dokumentus. 10.
formuluotė tikslintina, nes Nacionaliniame pažangos plane turėtų būti ne formuojami horizontalieji principai (nes pats principo turinys jau suformuotas ir apibrėžtas projekto 3 straipsnio 2 dalyje), o vadovaujantis horizontaliuoju principu formuojamos tam tikros strateginių tikslų ir uždavinių įgyvendinimo priemonės ir veiklos. Be to, svarstytina, ar šiame punkte neturėtų būti išbraukti žodžiai „nacionalinių darbotvarkių planus“, nes šie dokumentai yra ne strateginio lygmens, o tik programavimo lygmens planavimo dokumentai, o Nacionalinis pažangos planas turi būti rengiamas atsižvelgiant ir turi derėti būtent su strateginio lygmens planavimo dokumentais. 11. Derinant projekto 7 straipsnio
normų dėstymo nuoseklumo, reikėtų arba pirmiau nustatyti bendrąją taisyklę dėl vienai valstybės veiklos sričiai galimo kelių nacionalinių plėtros programų rengimo, o tik paskui išimtį iš šios taisyklės dėl tik vienos nacionalinės plėtros programos rengimo ne daugiau kaip vienai valstybės veiklos sričiai, nustatytai šiame įstatyme, arba trečiąjį šio punkto sakinį dėstyti taip: „Šio įstatymo 3 straipsnio 26 dalyje nenurodytoms valstybės veiklos sritims gali būti rengiamos ir kelios nacionalinės plėtros programos“. Be to, šiame punkte vietoj žodžių „ne daugiau kaip vienai“ įrašytinas žodis „vienai“, o vietoj žodžių „nustatytai šiame įstatyme“ įrašytini skaičiai ir žodžiai „nurodytai šio įstatymo 3 straipsnio 26 dalyje“. 12. Projekto 7 straipsnio 1 punkto papunkčiuose apibrėžiamos nacionalinės plėtros programos, tačiau tik vienam jų tipui – b papunktyje numatytoms ilgalaikėms valstybinėms saugumo stiprinimo programoms nustatomas privalomas derėjimas su dviem iš projekte numatytų strateginio lygio planavimo dokumentų – Valstybės pažangos strategija ir Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcija.
Neaišku, ar turėta omenyje, kad šio punkto b papunktyje nustatytas dokumentas neprivalo derėti su kitais nei nustatyta, o a ir c punkte nustatyti dokumentai – su jokiais strateginio lygio planavimo dokumentais, ar, vis dėlto, turimas omenyje kažkoks kitoks, specialus ilgalaikių valstybinių saugumo stiprinimo programų derinimas su dviem nurodytais strateginio lygmens planavimo dokumentais. 13. Svarstytina, ar projekto 9 straipsnio 3 dalies nuostatos, numatančios, kad tęstinei veiklai vykdyti reikalingos papildomos lėšos laikomos tęstinės veiklos lėšomis, nereikėtų atsisakyti kaip tautologinio pobūdžio ir perteklinės normos, nes jis iš esmės nenustato jokio papildomo teisinio krūvio turinčios normos, o tik konstatuoja, kad visos tęstinei veiklai reikalingos lėšos ir yra laikomos šios tęstinės veiklos, kuriai jos skiriamos, lėšomis. 14. Projekto 12 straipsnio 1 dalies žodis „kurias“ tikslintinas redakciniu požiūriu. 15. Projekto 12 straipsnio 2 dalyje siūlome išbraukti žodžius „ir įstaigos“, nes formuluotė „Vyriausybės įgaliotos institucijos“ apima visų teisinių formų organizacijas, per kurias Vyriausybė įgyvendina vykdomąją valdžią. 16. Projekto 13 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatoma, kad Valstybės pažangos strategijos rengimą koordinuoja Vyriausybė, rengia Vyriausybės įgaliota institucija, dalyvaujant strateginio valdymo sistemos dalyviams, tarp kurių patenka ir Lietuvos Respublikos Seimas, ir konsultuojantis su tam tikrais subjektais, tarp jų ir Seimo komitetais ir komisijomis.
Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokia forma Lietuvos Respublikos Seimas dalyvautų rengiant Valstybės pažangos strategiją, kai pagal projekto 13 straipsnio 2 dalį Valstybės pažangos strategiją tvirtina Seimas nutarimu. Be to, svarstytina konsultacijų su Seimo komitetais ir komisijomis reikšmė ir turinys, kai Seimo komitetai ir komisijos pagal kompetenciją dalyvautų teisėkūros procese Seimui priimant nutarimą, kuriuo tvirtinama Valstybės pažangos strategija. 17. Projekto 13 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad pažanga, pasiekta įgyvendinat Valstybės pažangos strategiją, kartą per metus svarstoma Valstybės pažangos taryboje. Pastebėtina, jog projekto 15 straipsnio
svarstoma ir pažanga, pasiekta įgyvendinant Nacionalinį pažangos planą. Svarstytina, ar atsižvelgiant į projekto 15 straipsnio 5 dalį atitinkamai nereikėtų papildyti ir projekto 13 straipsnio 5 dalies. 18. Derinant projekto nuostatas tarpusavyje, projekto 13 straipsnio 6 dalis pildytina punktu, numatančiu, kad valstybės pažangos strategiją sudaro ir pažangos vertinimo ir atsiskaitymo už pažangą nuostatos. 19. Projekto 13 straipsnio 6 dalies 4 punkte esantis žodis „nurodomi“ brauktinas kaip perteklinis. 20.
20Projekto 14 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta,
kad visais atvejais sprendimą dėl konkrečios nacionalinės darbotvarkės rengimo ir nacionalinės darbotvarkės koordinatoriaus paskyrimo priima Vyriausybė, tačiau šios dalies 3 punkte įtvirtinta, kad nacionalinių darbotvarkių rengimą koordinuoja Vyriausybė arba Vyriausybė kartu su nacionalinių darbotvarkių koordinatoriais, jeigu jais yra Vyriausybei nepavaldūs ir (arba) neatskaitingi strateginio valdymo sistemos dalyviai. Pažymėtina, kad Vyriausybė neturi jokių įgaliojimų paskirti ar pavesti atlikti viešojo administravimo funkcijas jai nepavaldų ir neatskaitingą subjektą. Vyriausybei nepavaldūs subjektai nacionalinių darbotvarkių koordinatoriais galėtų būti skiriami arba įstatymu, arba tiesiogiai taikomu Europos Sąjungos teisės aktu, arba sutariama su jais dėl koordinatoriaus funkcijų vykdymo sutartimi. 21. Projekto 14 straipsnio 1 dalies 3 punktas tikslintinas kalbiniu ir loginiu požiūriais. 22. Reikėtų atskleisti projekto 15 straipsnio 2 dalyje numatyto Nacionalinio pažangos plano projekto svarstymo Seimo komitetuose tikslą ir pasekmes, nes nėra aišku, kodėl įstatymų leidžiamosios institucijos struktūriniai padaliniai svarsto strateginio planavimo dokumento, kurio rengimas, tvirtinimas, įgyvendinimas priskirtas Vyriausybės ar jai pavaldžių institucijų kompetencijai. 23. Projekto 23 straipsnyje siūlytina nurodyti, kas atlieka strateginių veiklos planų, kuriuos rengia savivaldybių administracijos, rezultatų vertinimą. 24. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekto 17 straipsnio 1 dalyje formuluotėje
„ministerijos ir Vyriausybės kanceliarija“ institucijas sukeisti vietomis. 25. Projekto 25 straipsnio 4 dalyje po žodžio
„institucijos“ įrašytini skaičiai ir žodžiai „iki 2020 m. gruodžio 31 d.“. Departamento
direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8
5) 239 6164, el. p. [email protected] E.
Mušinskis, tel. (8 5) 239 6536, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5)
Aplinkos apsaugos komitetas
2020-05-13
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Juozas Imbrasas, Komiteto nariai: pirmininko pavaduotojas Simonas Gentvilas, Kęstutis Bacvinka, Linas Balsys, Aistė Gedvilienė, Petras Nevulis, Paulius Saudargas, Artūras Skardžius, Virginija Vingrienė; komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Birutė Pūtienė, patarėjai Jolita Jakučionytė, Rasa Matusevičiūtė, Audrius Želvys ir padėjėja Vida Katinaitė. kviestieji asmenys:
Lietuvos Respublikos Vyriausybė: Ministro Pirmininko patarėja savivaldos, regioninės bei socialinės politikos klausimais Rugilė Andziukevičiūtė-Buzė, Strateginio planavimo ir stebėsenos grupės vadovė Vaida Budzevičienė; Lietuvos Respublikos finansų ministerija: viceministras Darius Sadeckas, Viešųjų finansų sistemos valdymo grupės vadovė Ineta Baltrušaitienė; Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija: Klimato politikos grupės vadovė Vilija Augutavičienė, Miškų politikos grupės vadovas Nerijus Kupstaitis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 Derinant projekte vartojamą terminiją su Lietuvos
dalyje po žodžio „regionų“ įrašytinas žodis „plėtros“. Pritarti
departamentas,
1 Derinant projekte vartojamą terminiją su Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo bei kartu su projektu teikiamo šio įstatymo pakeitimo projekto Nr.
XIIIP-4324 nuostatomis, projekto 1 straipsnio
nurodant, kad turima omenyje valstybės ar Lietuvos Respublikos teritorija. Pritarti
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2 Projekto 3 straipsnio 2 dalyje reikėtų konkretizuoti kieno, t. y. kokių subjektų, požiūrį ir elgesį siekiama nuosekliai ir kompleksiškai formuoti pagal horizontalųjį principą. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 3 straipsnio 3 daliai, kurioje reikėtų konkretizuoti kieno, t. y. kokių subjektų, apibrėžtu laikotarpiu vykdoma veikla yra laikoma pažangos veikla. Pritarti
departamentas,
5 Atsižvelgiant į tai, kad valstybė valdžią įgyvendina per tam tikslu steigiamas valstybės institucijas ir įstaigas, projekto 3 straipsnio 5 dalyje po žodžio „valstybės“ įrašytini žodžiai „institucijų ir įstaigų“. Pritarti
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
12 Projekto 3 straipsnio 12 dalyje apibrėžta „projektinio valdymo sąvoka“ toliau projekte vartojama tik vieną kartą – 14 straipsnio 8 dalyje, kurioje, be kita ko, pakartojami ir pagrindiniai sąvokos apibrėžimo elementai. Svarstytina, ar tokią sąvoką tikslinga atskirai apibrėžti projekto
departamentas,
158 Siekiant teisės akto glaustumo bei atsižvelgiant, kad Lietuvoje yra sudaryta ir veikia tik viena Valstybės pažangos taryba, projekto 3 straipsnio 15 dalies 8 punkte siūlome atsisakyti perteklinio teisės akto, kurio pagrindu ir sudaryta minėta institucija, įvardijimo. Pritarti 7.
departamentas,
1511 Vertinant projekto 3 straipsnio 15 dalies 11 punktą, numatantį, kad strateginio valdymo sistemos dalyviais laikomi juridiniai ir fiziniai asmenys, vykdantys projektus, skirtus pažangos priemonėms įgyvendinti, ir (arba) tęstines veiklos priemones, nėra aišku, kodėl strateginio valdymo sistemos dalyviais negalės būti laikomi, t. y. negalės dalyvauti įvairių projektų ir tęstinių veiklos priemonių įgyvendinime, pvz., valstybėse narėse pagal tos valstybės narės teisės aktus įsteigta organizacija, neturinti juridinio asmens teisių, arba užsienio valstybės juridinio asmens įsteigtas filialas, turintis buveinę Lietuvos Respublikoje. Pritarti
8Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
18 Diskutuotinas projekto 3 straipsnio 18 dalyje pateikiamas
„tęstinės veiklos“ apibrėžimas. Ši veikla apibrėžiama, kaip strateginio
valdymo sistemos dalyvio veikla, įgyvendinant nustatytas funkcijas, kuri
„tiesiogiai neįgyvendina strateginių tikslų“. Atsižvelgiant į to
paties straipsnio 16 dalyje įtvirtintą „strateginio tikslo“ kaip suplanuoto
„esamos būklės pokyčio“ apibrėžimą, darytina išvada, kad beveik bet kokia
tęstinė veikla, kaip nustatytų funkcijų vykdymas, turėtų būti orientuota į suplanuotą esamos būklės pokytį ir jo siekti. Pritarti
departamentas,
24 Projekto 3 straipsnio 24 dalyje apibrėžiama „veiklos efektyvumo rodiklio“ sąvoka, kuri toliau projekte vartojama tik vieną kartą 8 straipsnio 1 punkte. Svarstytina, ar tokią sąvoką tikslinga atskirai apibrėžti projekto 3 straipsnyje. Pritarti
departamentas,
2 Svarstytina, ar horizontalusis principas, apibrėžtas projekto 3 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgiant į jo turinį, neturėtų būti dėstomas projekto 4 straipsnyje, apibrėžiančiame visus strateginio valdymo sistemos principus. Pritarti 11.
11Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
21 Projekto 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas tikslintinas redakciniu požiūriu, vietoj žodžių „kitus elementus, privalomus“ įrašytini žodžiai „kiti elementai, privalomi“. Pritarti
departamentas,
5 Projekto 6 straipsnio 6 punkte „nacionalinių darbotvarkių planai“ apibrėžiami kaip skirti „nacionalinių darbotvarkių įgyvendinimui“. Projekto 6 straipsnyje apibrėžiami strateginio lygmens planavimo dokumentų tipai, vienas iš jų – 5 punkte apibrėžiamos nacionalinės darbotvarkės. Projekto 5 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato, kad programavimo lygmens planavimo dokumentų paskirtis iš esmės susijusi su strateginio lygmens planavimo dokumentų įgyvendinimu, todėl svarstytina, ar „nacionalinių darbotvarkių planai“ pagal tai, kaip jie apibrėžti, neturėtų būti priskirti programavimo lygmens planavimo dokumentams ir numatyti ne projekto 6 straipsnyje, o 7 straipsnyje. Pritarti
departamentas,
6 Projekto 6 straipsnio 6 punkto formuluotė tikslintina, nes Nacionaliniame pažangos plane turėtų būti ne formuojami horizontalūs principai (nes pats principo turinys jau suformuotas ir apibrėžtas projekto 3 straipsnio 2 dalyje), o vadovaujantis horizontaliuoju principu formuojamos tam tikros strateginių tikslų ir uždavinių įgyvendinimo priemonės. Pritarti
14Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 Derinant projekto 7 straipsnio 1 punkto antrojo ir trečiojo sakinio formuluotes tarpusavyje ir siekiant teisės normų dėstymo nuoseklumo, reikėtų pirma nustatyti bendrąją taisyklę dėl vienai valstybės veiklos sričiai galimo kelių nacionalinių plėtros programų rengimo, o tik paskui išimtį iš šios taisyklės dėl tik vienos nacionalinės plėtros programos rengimo ne daugiau kaip vienai valstybės veiklos sričiai, nustatytai remiantis Biudžeto sandaros įstatymu. Pritarti 15.
departamentas,
1 Projekto 7 straipsnio 1 punkte apibrėžiamos nacionalinės plėtros programos, tačiau tik vienam jų tipui – b papunktyje numatytoms ilgalaikėms valstybinėms saugumo stiprinimo programoms nustatomas privalomas derinimas su dviem iš projekte numatytų strateginio lygio planavimo dokumentų
departamentas,
3 Projekto 7 straipsnio 3 punkte numačius galimybę Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane prireikus numatyti, kaip bus peržiūrimi ir keičiami Nacionalinės pažangos planas ir nacionalinės plėtros programos, nėra aišku, ar turėta omenyje, jog kitų strateginio ir programavimo lygmens planavimo dokumentų keitimas negalės būti numatomas, o jei taip – nėra aišku, kokiais kriterijais vadovaujantis numatoma tik šių dviejų planavimo dokumentų keitimo galimybė. Pritarti
17Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3 Tikslintina projekto 8 straipsnio 3 punkto struktūra, nes strateginio valdymo sistemos dalyvių metų veikla turėtų būti suplanuojama ne jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose, o rengiamuose planavimo dokumentuose. Pritarti 18.
departamentas,
3 Projekto 9 straipsnio 3 dalyje reikėtų atskleisti ir aiškiau apibrėžti formuluotės „tęstinės veiklos lėšos, joms padidėjus, nėra laikomos pažangos lėšomis“ turinį, nes aiškiai nėra nustatytai nei tai, ar tęstinės veiklos lėšos, joms nepadidėjus, laikomos pažangos lėšomis, nei tai, kas būtų laikoma tęstinės veiklos lėšų „padidėjimu“, nei tai, ar pažangos lėšomis nebūtų laikomos tik lėšos padidėjimo lyginant su pirminiu nustatymo apimtyje, ar vis dėlto, tęstinės veiklos lėšų padidėjimo atveju pažangos lėšomis nebūtų laikomos apskritai visos nustatyto pradinio dydžio tęstinės veiklos lėšos, kurios vėliau neplanuotai padidėjo. Pritarti
departamentas,
1 Projekto 12 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad šis įstatymas, išskyrus šiame ir kituose įstatymuose nurodytas išimtis, nustato pagrindinius strateginio valdymo sistemos valdysenos teisinio reglamentavimo principus. Šioje dalyje apibrėžiamas šio įstatymo santykis su kitais įstatymais, kurie reglamentuoja artimus šio įstatymo reguliavimo sferai klausimus. Taigi šio įstatymo reguliavimo sritis yra apribota tiek, kiek to nereglamentuoja kiti įstatymai. Su tokia formuluote negalima besąlygiškai sutikti. Pateiktas įstatymas, reglamentuojantis strateginio valdymo klausimus, mūsų nuomone, turėtų būti bazinis įstatymas. Jame turėtų būti įtvirtinti strateginio valdymo principai, reglamentuoti visi svarbiausi klausimai. Tokio įstatymo pagrindu kituose įstatymuose būtų toliau detalizuojamas strateginio valdymo proceso dalyvių veiklos teisinis reguliavimas. Juose būtų numatyti tokio reguliavimo ypatumai atskirų subjektų ar strateginio valdymo proceso elementų atžvilgiu, patikslinta galima planavimo dokumentų ar jų sąsajų reglamentavimo tvarka. Dabar gi situacija priešinga - šio įstatymo taikymo sritis ir veikimo sfera būtų apribota kitų įstatymų, kurie projekte net nedetalizuoti, normomis.
Analogiška pastaba taikytina ir projekto 15 straipsnio 1 dalyje nustatytai išimčiai dėl kituose teisės aktuose nustatyto reglamentavimo taikymo. Pritarti
departamentas,
1 Projekto 13 straipsnio 1 ir dalyse vartojama formuluotė
„mokslo ir švietimo bendruomenė“ tikslintina, atsižvelgiant į Mokslo ir
studijų įstatyme bei Švietimo įstatyme nustatyta terminiją. Pritarti
departamentas,
14 1,21 Projekto 13 straipsnio 1 ir 2 dalyje bei 14 straipsnio 1 dalyje nustačius, kad tam tikrus planavimo dokumentus tvirtina Seimas, svarstytina, ar nereikėtų nustatyti kokiu teisės aktu – įstatymu ar Seimo nutarimu šie dokumentai turi būti tvirtinami. Pritarti
departamentas,
11 Projekto 14 straipsnis reglamentuoja programavimo lygmens planavimo dokumentų rengimo, tvirtinimo, įgyvendinimo ir stebėsenos procesą, todėl manytina, kad straipsnio 11 dalis, reglamentuojanti projektų administravimą, sistemiškai nedera su straipsnio reguliavimo dalyku ir šiame straipsnyje neturėtų būti dėstoma. Pritarti
departamentas, 2019-01-0816
straipsnio pavadinime įrašytinas ir žodis „taikymas“. Pritarti
departamentas,
3 Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekto 16 straipsnio 3 dalyje vietoj formuluotės „šio įstatymo įsigaliojimo“ įrašyti formuluotę „2020 m. gruodžio 31 d.“. Pritarti
departamentas,
21 Projekto 16 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad iki 2020 m. balandžio 1 d. Vyriausybė pateikia Seimui tvirtinti Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepciją. Teikiamas siūlymas diskutuotinas.
Pirma, atkreiptinas dėmesys, jog pagal projekto 6 straipsnio 3 punktą Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcija rengiama vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokių teisės aktų nuostatomis vadovaujantis Vyriausybė iki 2020 m. balandžio 1 d. turi parengti ir pateikti Seimui tvirtinti Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepciją, kai nuostatos, numatančios jos rengimą, įsigalioja tik 2021 m. sausio 1 d. Pastebėtina, jog tiek projekto 16 straipsnio 1 dalyje, tiek su projektu susijusio Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 2, 7, 11, 13, 14, 16, 17, 25 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4324 10 straipsnyje numatyta teisės aktų įsigaliojimo data – 2021 m. sausio 1 d. Antra, pagal projekto 6 straipsnio 3 punktą Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcija turi derėti su Valstybės pažangos strategija ir Nacionalinio saugumo strategija. Iš projekto nuostatų nėra aišku, su kokia valstybės pažangos strategija turėtų derėti iki 2020 m. balandžio 1 d. Vyriausybės teikiama Seimui tvirtinti Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcija. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal projekto 4 straipsnį Vyriausybė pateikia Seimui tvirtinti Valstybės pažangos strategiją „Lietuva 2050“ iki 2021 m. gruodžio 31 d. Pritarti
departamentas, 2019-01-08 Svarstytina, kokiomis nuostatomis vadovaujantis iki 2020 m. balandžio 1 d. Vyriausybė pagal projekto 2 straipsnio 2 punktą patvirtintų 2021-2030 m. nacionalinį pažangos planą. Projekto 6 straipsnio 6 punkte numatyta, kad nacionaliniame pažangos plane nustatomi strateginiai tikslai, pažangos uždaviniai, poveikio rodikliai ir kt. atsižvelgiant į Valstybės pažangos strategiją, Nacionalinio saugumo strategiją, Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepciją ir kt.
Kaip minėta 26 pastaboje, dokumentai, kuriais vadovaujantis rengiamas nacionalinis pažangos planas, dar būtų nepatvirtinti ir (arba) neparengti. Pritarti
27Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2019-01-08 Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, visame projekto tekste esantys trumpiniai (pavyzdžiui, „pan.“, „kt.“, „t. y.“) keistini pilnais žodžiais. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė 2020-01-31 Vienas įstatymo projekto tikslų – sumažinti planavimo dokumentų ir juose naudojamų vertinimo kriterijų skaičių bei užtikrinti planavimo dokumentų sąsajas. Įstatymo projekte (6–8 str.) numatoma rengti 18 skirtingų planavimo dokumentų tipų, kurių kiekvienas apims skirtingą planavimo dokumentų skaičių. Todėl matome riziką, kad planavimo dokumentų skaičius nebus optimizuotas ir nebus sudarytos prielaidos įstatymo projekte numatytiems tikslams pasiekti. Pritarti
Respublikos valstybės kontrolė 2020-01-31 Finansinių projekcijų nustatymas ir tikslinimas (10 str. 3 d.), planavimo dokumentų, dalis kurių yra naujo tipo dokumentai, rengimas, įgyvendinimo stebėsena, vertinimas ir atskaitų rengimas (13–15 str.). Nurodoma, kad tai bus padaryta Strateginio valdymo metodikoje, kurią turės patvirtinti Vyriausybė. Todėl kol kas nėra galimybės įsitikinti, kad bus sukurtas veiksmingas mechanizmas, užtikrinantis numatytų strateginio planavimo pokyčių įgyvendinimą.
Respublikos valstybės kontrolė 2020-01-31
numatoma pavesti vykdyti projektų administravimo ir kitas susijusias funkcijas ir tam skirti finansavimą iš valstybės biudžeto (12 str. 4 d.). Įstatymo projektą teikiant, lėšų poreikis nėra apskaičiuotas, nes, kaip nurodoma aiškinamajame rašte, jis priklausys nuo naujų funkcijų ir jų apimties, o tai bus detalizuota tik Vyriausybės nutarimu tvirtinamoje Strateginio valdymo metodikoje. Teisėkūros pagrindų įstatymas numato, kad, rengiant ir priimant įstatymus, kuriais numatoma reglamentuoti iki tol nereglamentuotus santykius, turi būti įvertintas ir poveikis valstybės finansams. Valstybės kontrolė yra pažymėjusi (2018-03-16 valstybinio audito ataskaita Nr. VA-2018-P-40-6-2 „Teisėkūros procesas“), kad teisėkūros proceso dalyviai netinkamai vykdo jiems pavestą pareigą atlikti numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą ir vertinimo rezultatus pateikti kartu su Seimui teikiamu parengtu įstatymo projektu. Detalaus naujų politikos pasiūlymų ex ante vertinimo būtinumas, aiškiai parodantis, kokio dydžio išlaidos yra reikalingos pasiūlymui įgyvendinti, pabrėžiamas ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos išskirtuose biudžeto gerojo valdymo principuose, kuriais siekiama užtikrinti ilgalaikį biudžeto tvarumą. Pritarti
4Lietuvos savivaldybių asociacija,
2020-02-14 Projekte minimas nacionalinių plėtros programų portfelis, portfelio valdytojas bei jo funkcijos. Manome, jog turėtų būti apibrėžta programų portfelio sąvoka. 2. 3 straipsnio 15 dalies 6 punktu nustatoma, jog strateginio valdymo procesuose dalyvauja įstaigos, kurių vadovai yra savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojai, kaip jie apibrėžti Biudžeto sandaros įstatyme, joms pavaldžios biudžetinės įstaigos.
Iš pirmos sakinio dalies seka. jog strateginio valdymo sistemos dalyviai yra savivaldybių administracijos ir kitos savivaldybių biudžetinės įstaigos. Tačiau neaišku, kokios biudžetinėms įstaigoms pavaldžios biudžetinės įstaigos apibrėžiamos antroje sakinio dalyje, kadangi Biudžetinių įstaigų įstatymas nenumato pavaldžių įstaigų steigimo. Pritarti
5Nacionalinė teismų administracija,
2020-02-21 Nacionalinė teismų administracija (toliau – Administracija) 2020 m. sausio 28 d. gavo Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto kreipimąsi dėl pastabų ir pasiūlymų Strateginio valdymo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4294 ir su juo susijusių įstatymų pakeitimų projektams Nr. XIIIP-4295-4334. Informuojame Jus, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija, atsižvelgusi į Teisėjų tarybos ir Administracijos poziciją dėl Lietuvos Respublikos teismų nepriklausomumo užtikrinimo, 2019 m. lapkričio mėn. teikė Administracijai derinti patikslintus ir papildytus Strateginio valdymo įstatymo ir su juo susijusių įstatymų projektus. Administracija 2019 m. lapkričio 18 d. šiuos projektus pateikė derinti Teisėjų tarybai ir 2019 m. lapkričio 25 d. Teisėjų tarybos Biudžeto ir investicijų komitetui bei Teisės aktų projektų vertinimo komitetui. Administracija nepastebėjo esminių pakeitimų (išskyrus redakcinius) įstatymų projektuose, pateiktuose Lietuvos Respublikos Seimui, lyginant su gautais derinti 2019 m. lapkričio mėn., todėl pagal kompetenciją teikia tik dvi pastabas dėl sąvokų vartojimo. 1.
straipsnio 12 dalyje yra apibrėžta projektinio valdymo sąvoka, kuri, tikėtina, liko nepataisyta 2019 m. lapkričio mėn. atsižvelgus į Teisėjų tarybos ir Administracijos poziciją dėl Lietuvos Respublikos teismų nepriklausomumo užtikrinimo. Projektinis valdymas apibrėžtas kaip „strateginio valdymo sistemos dalyvių pažangos veiklos organizavimo forma, taikoma planuojant ir vykdant projektus, įgyvendinančius Vyriausybės veiklos prioritetus, numatytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane“, o tai labai susiaurina projektinio valdymo kaip vadybos sąvokos sampratą ir taikymo sritį – tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planui, kuris yra tik vienas iš programavimo lygmens planavimo dokumentų. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnyje yra įtvirtintas kertinis demokratinės ir teisinės valstybės principas – įstatymų leidžiamosios, vykdomosios ir teisminės valdžių padalijimo principas. Konstitucijos 109 straipsnyje nustatyta, kad teisingumą vykdo tik teismai, o teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi. Atsižvelgiant į tai, kad teisminė valdžia yra savarankiška ir nepriklausoma, teismai neįgyvendina vykdomosios valdžios – Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos ir jos prioritetinių darbų. Tačiau Teisėjų taryba, asignavimų valdytojai Lietuvos Respublikos teismai ir Administracija yra strateginio valdymo sistemos dalyviai; Nacionalinį pažangos planą įgyvendinančių nacionalinių plėtros programų priemonėms ir jas įgyvendinantiems projektams, kuriuos vykdo teismai, skirtų asignavimų valdytoja yra Administracija, todėl akivaizdu, kad projektinis valdymas būtų taikomas ne tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės programai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, projektinio valdymo sąvokos pabaiga „įgyvendinančius Vyriausybės veiklos prioritetus, numatytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane“ brauktina. Pritarti 6.
157 Argumentai: Šiuo metu dažnai akcentuojama, kad būtina stiprinti regionus, stiprinti socialinę, demografinę, ekonominę bei ekspertinę bazę regionuose. Regioninės plėtros deparatmento prie Vidaus reikalų ministerijos apskričių skyriai vykdo ES investicijų valdymo ir kontrolės sistemos (toliau – VKS) funkcijas, susijusias su regionams skiriamomis ES investicijomis 2014–2020 metų laikotarpiu ir to pasekoje ES lėšų administravimo srityje pasiekta daug teigiamų pokyčių lyginant su 2007–2013 m. ES finansiniu laikotarpiu. Siekiant neprarasti ilgalaikes valstybės investicijas į tas funkcijas vykdžiusius žmogiškuosius išteklius yra būtina atsižvelgti į šį teikiamą pasiūlymą ir atitinkamai patikslinti įstatymo projektą. Taip būtų užtikrinamas efektyvesnis numatomų skirti ES lėšų panaudojimas 2021–2027 metų laikotarpiu ir tinkamai panaudotos regionuose sukauptos kompetencijos. Pasiūlymas:
Papildyti 3 straipsnio 15 dalies 7 punktą papunkčiu h „h) Regioninės plėtros departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos;“ ir jį išdėstyti taip:
7) už nacionalines plėtros programas įgyvendinančių projektų administravimą atsakingos biudžetinės įstaigos, nacionalinės plėtros įstaigos ir šios viešosios įstaigos (toliau kartu – už projektų administravimą atsakingos įstaigos):
a) viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra;
b) Europos socialinio fondo agentūra;
c) viešoji įstaiga Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra;
d) viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra;
e) viešoji įstaiga Jungtinis techninis sekretoriatas;
f) viešoji įstaiga Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba;
g) viešoji įstaiga Būsto energijos taupymo agentūra;
h) Regioninės plėtros departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos;“ Pritarti 7.
Etninės kultūros globos taryba 2020-05-04 Susirūpinimą kelia Strateginio valdymo įstatymo projekte įvardytas gana siauras Lietuvos Respublikos Seimo vaidmuo strateginio valdymo sistemoje, kadangi esminius valstybės politikos svertus planuojama perduoti Vyriausybei. Pritariame Seimo Europos reikalų komiteto 2020 m. balandžio 15 d. pateiktai išvadai Nr. 100-P-26, kad SVĮ projektu siūloma strateginio valdymo sistemos pertvarka galimai susilpnintų Seimo galias. SVĮ projektu iš esmės siekiama užtikrinti tik strateginį planavimą ir finansinį tvarumą, tačiau tai yra tik vienas iš strateginio valdymo proceso etapų. Ne mažiau svarbus ir strateginis mąstymas, kuris remiasi aplinkos ar situacijos analize, būklės nustatymu ir suderintų optimalių sprendimų, kaip įveikti kylančius iššūkius, priėmimu. Ne visi sprendimai susiję su lėšų paskirstymu, tačiau visais atvejais priimant sprendimus yra būtina kompetencija.
Vertinant etninės kultūros srities plėtrą ne viskas pamatuojama vien finansiniais kaštais ir kiekybiniais rodikliais - daug svarbiau kokybiniai parametrai, kurių vertinimas turėtų būti patikėtas aukštą kompetenciją atitinkamoje srityje turinčioms institucijoms. Akivaizdu, kad analizuojant tautinės savimonės gyvybingumo būklę reikalingi ne tiek kiekybiniai, kiek kokybiniai vertinimai. Deja, SVĮ projekte į tai neatsižvelgta, kadangi apibrėžiant poveikio rodiklį, produkto rodiklį, rezultato rodiklį ir veiklos efektyvumo rodiklį remiamasi vien kiekybiniais parametrais (žr. SVĮ projekto 3 straipsnio 8, 9, 13 ir 24 dalis). Pritarti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
reglamentuoti tik strateginį planavimą, kuris yra tik vienas iš strateginio valdymo proceso etapų, susilpninamos Seimo galios sprendžiant strateginius valstybės valdymo klausimus, nepakankamai sumažinamas strateginių planavimo dokumentų kiekis, neapibrėžiami vertinimo kriterijai ir nesumažinamas jų skaičius ir, įvertinus Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir kitų valstybės ir saivaldybių institucijų pastabas, siūlyti pagrindiniam Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui grąžinti iniciatoriams tobulinti Lietuvos Respublikos Strateginio valdymo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4294. 6.2. Pasiūlymai: negauta. 7. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0, susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Kęstutis Bacvinka. Komiteto pirmininkas (Parašas) Juozas Imbrasas Biuro vedėja Birutė Pūtienė
Europos reikalų komitetas
2020-04-15
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
pirmininkas Gediminas Kirkilas, pavaduotojai Rasa Budbergytė, Michalas Mackevičius, Rūta Miliūtė, Žygimantas Pavilionis, Mindaugas Puidokas, Gintaras Vaičekauskas, nariai Aušrinė Armonaitė, Audronius Ažubalis, Linas Balsys, Juozas Bernatonis, Jonas Jarutis, Juozas Imbrasas, Dainius Kreivys, Kęstutis Masiulis, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Virginijus Poderys, Ingrida Šimonytė, Tomas Tomilinas, Egidijus Vareikis, Juozas Varžgalys, Virginija Vingrienė, Emanuelis Zingeris. Europos reikalų komiteto biuras: vedėja Rūta Bunevičiūtė, patarėjai Dainora Asevičienė, Agnė Grigienė, Elzė Kolelė, Renata Lygienė, Dovilė Paužaitė-Šliachtovič, Aistė Pikiotienė, padėjėjai Miglė Kadonova, Justas Gaidys. Kviestieji asmenys:
Ineta Baltrušaitienė, Vaida Budzevičienė, Darius Sadeckas, Inga Steponavičienė, Osvaldas Šmitas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
projekte vartojamą terminiją su Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo nuostatomis, projekto 1 straipsnio 1 dalyje po žodžio „regionų“ įrašytinas žodis „plėtros“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
1
projekte vartojamą terminiją su Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo bei kartu su projektu teikiamo šio įstatymo pakeitimo projekto Nr. XIIIP-4324 nuostatomis, projekto 1 straipsnio 1 dalyje žodis „teritorijos“ keistinas žodžiu „teritorijų“ arba tikslintinas nurodant, kad turima omenyje valstybės ar Lietuvos Respublikos teritorija. Pritarti 3.
kanceliarijos Teisės departamentas,
2,3
3 straipsnio 2 dalyje reikėtų konkretizuoti kieno, t. y. kokių subjektų, požiūrį ir elgesį siekiama nuosekliai ir kompleksiškai formuoti pagal horizontalųjį principą. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 3 straipsnio 3 daliai, kurioje reikėtų konkretizuoti kieno, t. y. kokių subjektų, apibrėžtu laikotarpiu vykdoma veikla yra laikoma pažangos veikla. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
5
į tai, kad valstybė valdžią įgyvendina per tam tikslu steigiamas valstybės institucijas ir įstaigas, projekto 3 straipsnio 5 dalyje po žodžio
„valstybės“ įrašytini žodžiai „institucijų ir įstaigų“. Pritarti
Teisės departamentas,
12
vartojama tik vieną kartą – 14 straipsnio 8 dalyje, kurioje, be kita ko, pakartojami ir pagrindiniai sąvokos apibrėžimo elementai. Svarstytina, ar tokią sąvoką tikslinga atskirai apibrėžti projekto 3 straipsnyje. Pritarti Sąvokos, kuri projekte vartojama tik vieną kartą, atskirai apibrėžti nėra tikslinga. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
158
teisės akto glaustumo bei atsižvelgiant, kad Lietuvoje yra sudaryta ir veikia tik viena Valstybės pažangos taryba, projekto 3 straipsnio 15 dalies 8 punkte siūlome atsisakyti perteklinio teisės akto, kurio pagrindu ir sudaryta minėta institucija, įvardijimo. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
1511 7.
Vertinant projekto 3 straipsnio 15 dalies 11 punktą, numatantį, kad strateginio valdymo sistemos dalyviais laikomi juridiniai ir fiziniai asmenys, vykdantys projektus, skirtus pažangos priemonėms įgyvendinti, ir (arba) tęstines veiklos priemones, nėra aišku, kodėl strateginio valdymo sistemos dalyviais negalės būti laikomi, t.y. negalės dalyvauti įvairių projektų ir tęstinių veiklos priemonių įgyvendinime, pvz., valstybėse narėse pagal tos valstybės narės teisės aktus įsteigta organizacija, neturinti juridinio asmens teisių, arba užsienio valstybės juridinio asmens įsteigtas filialas, turintis buveinę Lietuvos Respublikoje. Pritarti Projekto 3 straipsnio 15 dalies 11 punktas turėtų būti patikslintas atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos teisės departamento pastabą. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
18
projekto 3 straipsnio 18 dalyje pateikiamas „tęstinės veiklos“ apibrėžimas. Ši veikla apibrėžiama, kaip strateginio valdymo sistemos dalyvio veikla, įgyvendinant nustatytas funkcijas, kuri „tiesiogiai neįgyvendina strateginių tikslų“. Atsižvelgiant į to paties straipsnio 16 dalyje įtvirtintą
„strateginio tikslo“ kaip suplanuoto „esamos būklės pokyčio“ apibrėžimą,
darytina išvada, kad beveik bet kokia tęstinė veikla, kaip nustatytų funkcijų vykdymas, turėtų būti orientuota į suplanuotą esamos būklės pokytį ir jo siekti. Pritarti Projekto 3 straipsnio 18 dalyje pateiktas ,,tęstinės veiklos“ apibrėžimas turėtų būti patikslintas atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos teisės departamento pastabą. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
24
toliau projekte vartojama tik vieną kartą 8 straipsnio 1 punkte. Svarstytina, ar tokią sąvoką tikslinga atskirai apibrėžti projekto 3 straipsnyje.
Pritarti Sąvokos, kuri projekte vartojama tik vieną kartą, atskirai apibrėžti nėra tikslinga. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
10Svarstytina,
ar horizontalusis principas, apibrėžtas projekto 3 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgiant į jo turinį, neturėtų būti dėstomas projekto 4 straipsnyje, apibrėžiančiame visus strateginio valdymo sistemos principus. Pritarti Horizontalusis principas galėtų būti dėstomas projekto 4 straipsnyje. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
21
žodžių „kitus elementus, privalomus“ įrašytini žodžiai „kiti elementai, privalomi“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
5
skirti „nacionalinių darbotvarkių įgyvendinimui“. Projekto 6 straipsnyje apibrėžiami strateginio lygmens planavimo dokumentų tipai, vienas iš jų – 5 punkte apibrėžiamos nacionalinės darbotvarkės. Projekto 5 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato, kad programavimo lygmens planavimo dokumentų paskirtis iš esmės susijusi su strateginio lygmens planavimo dokumentų įgyvendinimu, todėl svarstytina, ar „nacionalinių darbotvarkių planai“ pagal tai, kaip jie apibrėžti, neturėtų būti priskirti programavimo lygmens planavimo dokumentams ir numatyti ne projekto 6 straipsnyje, o 7 straipsnyje. Pritarti „Nacionalinių darbotvarkių planai“ pagal tai, kaip jie apibrėžti, galėtų būti priskirti programavimo lygmens planavimo dokumentams ir numatyti projekto 7 straipsnyje. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
6 13.
Projekto
plane turėtų būti ne formuojami horizontalūs principai (nes pats principo turinys jau suformuotas ir apibrėžtas projekto 3 straipsnio 2 dalyje), o vadovaujantis horizontaliuoju principu formuojamos tam tikros strateginių tikslų ir uždavinių įgyvendinimo priemonės. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
1
projekto 7 straipsnio 1 punkto antrojo ir trečiojo sakinio formuluotes tarpusavyje ir siekiant teisės normų dėstymo nuoseklumo, reikėtų pirma nustatyti bendrąją taisyklę dėl vienai valstybės veiklos sričiai galimo kelių nacionalinių plėtros programų rengimo, o tik paskui išimtį iš šios taisyklės dėl tik vienos nacionalinės plėtros programos rengimo ne daugiau kaip vienai valstybės veiklos sričiai, nustatytai remiantis Biudžeto sandaros įstatymu. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
1
vienam jų tipui – b papunktyje numatytoms ilgalaikėms valstybinėms saugumo stiprinimo programoms nustatomas privalomas derinimas su dviem iš projekte numatytų strateginio lygio planavimo dokumentų – Valstybės pažangos strategija ir Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcija. Neaišku, ar turėta omenyje, kad šio punkto b papunktyje nustatytas dokumentas neprivalo derėti su kitais nei nustatyta, o a ir c punkte nustatyti dokumentai – su jokiais strateginio lygio planavimo dokumentais, taip pat neaiškus šio punkto papunkčių turinio santykis su projekto 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu darnumo ir integralumo principu. Pritarti Projekto 7 straipsnio 1 punkto nuostatas reikėtų patikslinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos teisės departamento pastabą. 16. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3 16.
Projekto
įgyvendinimo plane prireikus numatyti, kaip bus peržiūrimi ir keičiami Nacionalinės pažangos planas ir nacionalinės plėtros programos, nėra aišku, ar turėta omenyje, jog kitų strateginio ir programavimo lygmens planavimo dokumentų keitimas negalės būti numatomas, o jei taip – nėra aišku, kokiais kriterijais vadovaujantis numatoma tik šių dviejų planavimo dokumentų keitimo galimybė. Pritarti Projekto 7 straipsnio 3 punkto nuostatas reikėtų patikslinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos teisės departamento pastabą. 17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
17Tikslintina projekto 8 straipsnio 3 punkto struktūra,
nes strateginio valdymo sistemos dalyvių metų veikla turėtų būti suplanuojama ne jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose, o rengiamuose planavimo dokumentuose. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
3
„tęstinės veiklos lėšos, joms padidėjus, nėra laikomos pažangos lėšomis“
turinį, nes aiškiai nėra nustatytai nei tai, ar tęstinės veiklos lėšos, joms nepadidėjus, laikomos pažangos lėšomis, nei tai, kas būtų laikoma tęstinės veiklos lėšų „padidėjimu“, nei tai, ar pažangos lėšomis nebūtų laikomos tik lėšos padidėjimo lyginant su pirminiu nustatymo apimtyje, ar vis dėlto, tęstinės veiklos lėšų padidėjimo atveju pažangos lėšomis nebūtų laikomos apskritai visos nustatyto pradinio dydžio tęstinės veiklos lėšos, kurios vėliau neplanuotai padidėjo. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
1
ir kituose įstatymuose nurodytas išimtis, nustato pagrindinius strateginio valdymo sistemos valdysenos teisinio reglamentavimo principus.
Šioje dalyje apibrėžiamas šio įstatymo santykis su kitais įstatymais, kurie reglamentuoja artimus šio įstatymo reguliavimo sferai klausimus. Taigi šio įstatymo reguliavimo sritis yra apribota tiek, kiek to nereglamentuoja kiti įstatymai. Su tokia formuluote negalima besąlygiškai sutikti. Pateiktas įstatymas, reglamentuojantis strateginio valdymo klausimus, mūsų nuomone, turėtų būti bazinis įstatymas. Jame turėtų būti įtvirtinti strateginio valdymo principai, reglamentuoti visi svarbiausi klausimai. Tokio įstatymo pagrindu kituose įstatymuose būtų toliau detalizuojamas strateginio valdymo proceso dalyvių veiklos teisinis reguliavimas. Juose būtų numatyti tokio reguliavimo ypatumai atskirų subjektų ar strateginio valdymo proceso elementų atžvilgiu, patikslinta galima planavimo dokumentų ar jų sąsajų reglamentavimo tvarka. Dabar gi situacija priešinga - šio įstatymo taikymo sritis ir veikimo sfera būtų apribota kitų įstatymų, kurie projekte net nedetalizuoti, normomis. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 15 straipsnio 1 dalyje nustatytai išimčiai dėl kituose teisės aktuose nustatyto reglamentavimo taikymo. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
1,3
straipsnio 1 ir dalyse vartojama formuluotė „mokslo ir švietimo bendruomenė“ tikslintina, atsižvelgiant į Mokslo ir studijų įstatyme bei Švietimo įstatyme
tikrus planavimo dokumentus tvirtina Seimas, svarstytina, ar nereikėtų nustatyti kokiu teisės aktu – įstatymu ar Seimo nutarimu šie dokumentai turi būti tvirtinami.
Pritarti Įstatymo projekte tikslinga nustatyti, kokiu teisės aktu – įstatymu ar Seimo nutarimu būtų tvirtinami tam tikri planavimo dokumentai. 22. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
11
14 straipsnis reglamentuoja programavimo lygmens planavimo dokumentų rengimo, tvirtinimo, įgyvendinimo ir stebėsenos procesą, todėl manytina, kad straipsnio 11 dalis, reglamentuojanti projektų administravimą, sistemiškai nedera su straipsnio reguliavimo dalyku ir šiame straipsnyje neturėtų būti dėstoma. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
į projekto 16 straipsnio nuostatas, šio straipsnio pavadinime įrašytinas ir žodis „taikymas“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
3
teisinio aiškumo, siūlytina projekto 16 straipsnio 3 dalyje vietoj formuluotės „šio įstatymo įsigaliojimo“ įrašyti formuluotę „2020 m. gruodžio
kanceliarijos Teisės departamentas,
21
16 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad iki 2020 m. balandžio 1 d. Vyriausybė pateikia Seimui tvirtinti Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepciją. Teikiamas siūlymas diskutuotinas. Pirma, atkreiptinas dėmesys, jog pagal projekto 6 straipsnio 3 punktą Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcija rengiama vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokių teisės aktų nuostatomis vadovaujantis Vyriausybė iki 2020 m. balandžio 1 d. turi parengti ir pateikti Seimui tvirtinti Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepciją, kai nuostatos, numatančios jos rengimą, įsigalioja tik 2021 m. sausio 1 d.
Pastebėtina, jog tiek projekto 16 straipsnio 1 dalyje, tiek su projektu susijusio Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 2, 7, 11, 13, 14, 16, 17, 25 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4324 10 straipsnyje numatyta teisės aktų įsigaliojimo data – 2021 m. sausio 1 d. Antra, pagal projekto 6 straipsnio 3 punktą Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcija turi derėti su Valstybės pažangos strategija ir Nacionalinio saugumo strategija. Iš projekto nuostatų nėra aišku, su kokia valstybės pažangos strategija turėtų derėti iki
Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcija. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal projekto 4 straipsnį Vyriausybė pateikia Seimui tvirtinti Valstybės pažangos strategiją „Lietuva 2050“ iki 2021 m. gruodžio 31 d. Atsižvelgti Siūlyti pagrindiniam komitetui atsižvelgti į įstatymo projekte nurodytą Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcijos pateikimo Seimui terminą ir į tai, kaip aptariamo projekto 16 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatos dera su šio projekto 6 straipsnio 3 punkto nuostatomis. 26. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
vadovaujantis iki 2020 m. balandžio 1 d. Vyriausybė pagal projekto 2 straipsnio 2 punktą patvirtintų 2021-2030 m. nacionalinį pažangos planą. Projekto 6 straipsnio 6 punkte numatyta, kad nacionaliniame pažangos plane nustatomi strateginiai tikslai, pažangos uždaviniai, poveikio rodikliai ir kt. atsižvelgiant į Valstybės pažangos strategiją, Nacionalinio saugumo strategiją, Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepciją ir kt.
Kaip minėta 26 pastaboje, dokumentai, kuriais vadovaujantis rengiamas nacionalinis pažangos planas, dar būtų nepatvirtinti ir (arba) neparengti. Atsižvelgti Siūlyti pagrindiniam komitetui atsižvelgti į Seimo kanceliarijos teisės departamento pastabą dėl atitinkamų strateginių dokumentų rengimo eiliškumo ir jų tvirtinimo terminų. 27. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
taisykles, visame projekto tekste esantys trumpiniai (pavyzdžiui, „pan.“,
„kt.“, „t. y.“) keistini pilnais žodžiais. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos savivaldybių asociacija,
Projekte minimas nacionalinių plėtros programų portfelis, portfelio valdytojas bei jo funkcijos. Manome, jog turėtų būti apibrėžta programų portfelio sąvoka. Spręsti pagrindiniam komitetui
2Lietuvos savivaldybių asociacija,
156 3 straipsnio 15 dalies 6 punktu nustatoma, jog strateginio valdymo procesuose dalyvauja įstaigos, kurių vadovai yra savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojai, kaip jie apibrėžti Biudžeto sandaros įstatyme, joms pavaldžios biudžetinės įstaigos. Iš pirmos sakinio dalies seka, jog strateginio valdymo sistemos dalyviai yra savivaldybių administracijos ir kitos savivaldybių biudžetinės įstaigos. Tačiau neaišku, kokios biudžetinėms įstaigoms pavaldžios biudžetinės įstaigos apibrėžiamos antroje sakinio dalyje, kadangi Biudžetinių įstaigų įstatymas nenumato pavaldžių įstaigų steigimo. Spręsti pagrindiniam komitetui. 4.
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Nacionalinė teismų administracija,
12 Strateginio valdymo įstatymo projekto 3 straipsnio 12 dalyje yra apibrėžta projektinio valdymo sąvoka, kuri, tikėtina, liko nepataisyta 2019 m. lapkričio mėn. atsižvelgus į Teisėjų tarybos ir Administracijos poziciją dėl Lietuvos Respublikos teismų nepriklausomumo užtikrinimo. Projektinis valdymas apibrėžtas kaip „strateginio valdymo sistemos dalyvių pažangos veiklos organizavimo forma, taikoma planuojant ir vykdant projektus, įgyvendinančius Vyriausybės veiklos prioritetus, numatytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane“, o tai labai susiaurina projektinio valdymo kaip vadybos sąvokos sampratą ir taikymo sritį – tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planui, kuris yra tik vienas iš programavimo lygmens planavimo dokumentų. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnyje yra įtvirtintas kertinis demokratinės ir teisinės valstybės principas – įstatymų leidžiamosios, vykdomosios ir teisminės valdžių padalijimo principas. Konstitucijos 109 straipsnyje nustatyta, kad teisingumą vykdo tik teismai, o teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi. Atsižvelgiant į tai, kad teisminė valdžia yra savarankiška ir nepriklausoma, teismai neįgyvendina vykdomosios valdžios – Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos ir jos prioritetinių darbų.
Tačiau Teisėjų taryba, asignavimų valdytojai Lietuvos Respublikos teismai ir Administracija yra strateginio valdymo sistemos dalyviai; Nacionalinį pažangos planą įgyvendinančių nacionalinių plėtros programų priemonėms ir jas įgyvendinantiems projektams, kuriuos vykdo teismai, skirtų asignavimų valdytoja yra Administracija, todėl akivaizdu, kad projektinis valdymas būtų taikomas ne tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės programai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, projektinio valdymo sąvokos pabaiga „įgyvendinančius Vyriausybės veiklos prioritetus, numatytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane“ brauktina. Spręsti pagrindiniam komitetui
2Nacionalinė teismų administracija,
<...> Nei Strateginio valdymo įstatymo projekte, nei Biudžeto sandaros įstatymo projekte valstybės veiklos srities sąvoka nėra apibrėžta, todėl, siekiant užtikrinti reglamentavimo aiškumą, siūloma įtraukti ir apibrėžti valstybės veiklos srities sąvoką.<...>
pagrindiniam komitetui
3Valstybės kontrolė,
Vienas įstatymo projekto tikslų – sumažinti planavimo dokumentų ir juose naudojamų vertinimo kriterijų skaičių bei užtikrinti planavimo dokumentų sąsajas. Įstatymo projekte (6–8 str.) numatoma rengti 18 skirtingų planavimo dokumentų tipų, kurių kiekvienas apims skirtingą planavimo dokumentų skaičių. Todėl matome riziką, kad planavimo dokumentų skaičius nebus optimizuotas ir nebus sudarytos prielaidos įstatymo projekte numatytiems tikslams pasiekti. Spręsti pagrindiniam komitetui
4Valstybės kontrolė,
Įstatymo projekte nedetalizuoti tokie klausimai kaip finansinių projekcijų nustatymas ir tikslinimas (10 str.
3 d.), planavimo dokumentų, dalis kurių yra naujo tipo dokumentai, rengimas, įgyvendinimo stebėsena, vertinimas ir atskaitų rengimas (13–15 str.). Nurodoma, kad tai bus padaryta Strateginio valdymo metodikoje, kurią turės patvirtinti Vyriausybė. Todėl kol kas nėra galimybės įsitikinti, kad bus sukurtas veiksmingas mechanizmas, užtikrinantis numatytų strateginio planavimo pokyčių įgyvendinimą. Spręsti pagrindiniam komitetui
5Valstybės kontrolė,
vykdyti projektų administravimo ir kitas susijusias funkcijas ir tam skirti finansavimą iš valstybės biudžeto (12 str. 4 d.). Įstatymo projektą teikiant, lėšų poreikis nėra apskaičiuotas, nes, kaip nurodoma aiškinamajame rašte, jis priklausys nuo naujų funkcijų ir jų apimties, o tai bus detalizuota tik Vyriausybės nutarimu tvirtinamoje Strateginio valdymo metodikoje. Teisėkūros pagrindų įstatymas numato, kad, rengiant ir priimant įstatymus, kuriais numatoma reglamentuoti iki tol nereglamentuotus santykius, turi būti įvertintas ir poveikis valstybės finansams. Valstybės kontrolė yra pažymėjusi (2018-03-16 valstybinio audito ataskaita Nr. VA-2018-P-40-6-2 „Teisėkūros procesas“), kad teisėkūros proceso dalyviai netinkamai vykdo jiems pavestą pareigą atlikti numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą ir vertinimo rezultatus pateikti kartu su Seimui teikiamu parengtu įstatymo projektu. Detalaus naujų politikos pasiūlymų ex ante vertinimo būtinumas, aiškiai parodantis, kokio dydžio išlaidos yra reikalingos pasiūlymui įgyvendinti, pabrėžiamas ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos išskirtuose biudžeto gerojo valdymo principuose, kuriais siekiama užtikrinti ilgalaikį biudžeto tvarumą. Spręsti pagrindiniam komitetui 6.
Regioninės plėtros departamento Prie Vidaus reikalų ministerijos
157 Argumentai: Šiuo metu dažnai akcentuojama, kad būtina stiprinti regionus, stiprinti socialinę, demografinę, ekonominę bei ekspertinę bazę regionuose. Regioninės plėtros departamento prie Vidaus reikalų ministerijos apskričių skyriai vykdo ES investicijų valdymo ir kontrolės sistemos (toliau
Papildyti 3 straipsnio 15 dalies 7 punktą papunkčiu h „h) Regioninės plėtros departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos;“ ir jį išdėstyti taip:
7) už nacionalines plėtros programas įgyvendinančių projektų administravimą atsakingos biudžetinės įstaigos, nacionalinės plėtros įstaigos ir šios viešosios įstaigos (toliau kartu – už projektų administravimą atsakingos įstaigos):
a) viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra;
b) Europos socialinio fondo agentūra;
c) viešoji įstaiga Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra;
d) viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra;
e) viešoji įstaiga Jungtinis techninis sekretoriatas;
f) viešoji įstaiga Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba;
g) viešoji įstaiga Būsto energijos taupymo agentūra;
h) Regioninės plėtros departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos;“
pagrindiniam komitetui
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6.
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
atsižvelgiant į Seimo Europos reikalų komiteto priimtus sprendimus dėl nuoseklaus ir sistemiško šalyje vykdomų struktūrinių reformų planavimo, finansavimo ir jų įgyvendinimo pažangos vertinimo, ir į tai, kad:
projekto (toliau – Įstatymo projektas) tikslas yra Lietuvos strateginio valdymo sistemos pertvarka siekiant orientacijos į rezultatus ir užtikrinant finansinį tvarumą, pateiktame projekte iš esmės siūloma reglamentuoti tik strateginį planavimą, kuris yra tik vienas iš strateginio valdymo proceso etapų;
sistemos pertvarka galimai susilpnintų Seimo galias šioje sistemoje;
strateginio valdymo sistemos pertvarka optimaliai sumažins planavimo dokumentų skaičių ir sukurs pakankamas prielaidas Įstatymo projekte numatytiems tikslams pasiekti;
planavimo pokyčių įgyvendinimo mechanizmas būtų veiksmingas, kadangi Įstatymo projekte nedetalizuoti naujų planavimo dokumentų rengimo, įgyvendinimo ir vertinimo klausimai, kuriuos numatoma apibrėžti Vyriausybės tvirtinamoje Strateginio valdymo metodikoje;
neatsispindi, kaip Seimas (Europos reikalų komitetas), vykdydamas Europos semestro dokumentų parlamentinę kontrolę, galėtų kontekstualiai vertinti valstybėje įgyvendinamų struktūrinių reformų įgyvendinimo pastangas ir pažangą;
būtų galima kryptingiau planuoti šalies struktūrinių reformų įgyvendinimui skiriamas lėšas ir aiškiai matyti Vyriausybės politines pastangas įgyvendinti Lietuvai teikiamas ES Tarybos rekomendacijas; ir įvertinus Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, siūlyti pagrindiniam Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui grąžinti iniciatoriams tobulinti Lietuvos Respublikos Strateginio valdymo įstatymo projektą Nr.
Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: atsižvelgiant į Seimo Europos reikalų komiteto priimtus sprendimus dėl nuoseklaus ir sistemiško šalyje vykdomų struktūrinių reformų planavimo, finansavimo ir jų įgyvendinimo pažangos vertinimo, ir į tai, kad:
projekto (toliau – Įstatymo projektas) tikslas yra Lietuvos strateginio valdymo sistemos pertvarka siekiant orientacijos į rezultatus ir užtikrinant finansinį tvarumą, pateiktame projekte iš esmės siūloma reglamentuoti tik strateginį planavimą, kuris yra tik vienas iš strateginio valdymo proceso etapų;
sistemos pertvarka galimai susilpnintų Seimo galias šioje sistemoje;
strateginio valdymo sistemos pertvarka optimaliai sumažins planavimo dokumentų skaičių ir sukurs pakankamas prielaidas Įstatymo projekte numatytiems tikslams pasiekti;
planavimo pokyčių įgyvendinimo mechanizmas būtų veiksmingas, kadangi Įstatymo projekte nedetalizuoti naujų planavimo dokumentų rengimo, įgyvendinimo ir vertinimo klausimai, kuriuos numatoma apibrėžti Vyriausybės tvirtinamoje Strateginio valdymo metodikoje;
neatsispindi, kaip Seimas (Europos reikalų komitetas), vykdydamas Europos semestro dokumentų parlamentinę kontrolę, galėtų kontekstualiai vertinti valstybėje įgyvendinamų struktūrinių reformų įgyvendinimo pastangas ir pažangą;
būtų galima kryptingiau planuoti šalies struktūrinių reformų įgyvendinimui skiriamas lėšas ir aiškiai matyti Vyriausybės politines pastangas įgyvendinti Lietuvai teikiamas ES Tarybos rekomendacijas; ir įvertinus Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, siūlyti pagrindiniam Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui grąžinti iniciatoriams tobulinti Lietuvos Respublikos Strateginio valdymo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4294.
XIIIP-4294. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Gediminas Kirkilas, Rūta Miliūtė, Kęstutis Masiulis. Komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas Komiteto biuro patarėja Renata Lygienė
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
DĖL
nariai: Virgilijus Alekna, Arvydas Anušauskas, Vytautas Bakas, Arūnas Gumuliauskas, Jonas Jarutis, Michal Mackevič, Audrys Šimas. Komiteto biuras: vedėjas Vitalijus Dmitrijevas, patarėjai: Vilma Kaminskienė, Evaldas Sinkevičius, padėjėja Vilma Pesliakienė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Strateginio planavimo ir stebėsenos grupės vadovė Vaida Budzevičienė, Finansų viceministras Darius Sadeckas, Krašto apsaugos ministerijos Gynybos planavimo departamento direktorė Giedrė Statkevičiūtė, Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos grupės patarėja Lina Bartaševičiūtė, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pavaduotojas Egidijus Radzevičius, Specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos viršininkė Rūta Kaziliūnaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-0811 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
terminiją su Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo nuostatomis, projekto 1 straipsnio 1 dalyje po žodžio „regionų“ įrašytinas žodis „plėtros“. Pritarti
1
projekte vartojamą terminiją su Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo bei kartu su projektu teikiamo šio įstatymo pakeitimo projekto Nr.
XIIIP-4324 nuostatomis, projekto 1 straipsnio 1 dalyje žodis „teritorijos“ keistinas žodžiu „teritorijų“ arba tikslintinas nurodant, kad turima omenyje valstybės ar Lietuvos Respublikos teritorija. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-083 2,3
straipsnio 2 dalyje reikėtų konkretizuoti kieno, t. y. kokių subjektų, požiūrį ir elgesį siekiama nuosekliai ir kompleksiškai formuoti pagal horizontalųjį principą. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 3 straipsnio 3 daliai, kurioje reikėtų konkretizuoti kieno, t. y. kokių subjektų, apibrėžtu laikotarpiu vykdoma veikla yra laikoma pažangos veikla. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-0835
tai, kad valstybė valdžią įgyvendina per tam tikslu steigiamas valstybės institucijas ir įstaigas, projekto 3 straipsnio 5 dalyje po žodžio
„valstybės“ įrašytini žodžiai „institucijų ir įstaigų“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-08312
straipsnio 12 dalyje apibrėžta „projektinio valdymo“ sąvoka toliau projekte vartojama tik vieną kartą – 14 straipsnio 8 dalyje, kurioje, be kita ko, pakartojami ir pagrindiniai sąvokos apibrėžimo elementai. Svarstytina, ar tokią sąvoką tikslinga atskirai apibrėžti projekto 3 straipsnyje. Spręsti pagrindiniam komitetui
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-083158
akto glaustumo bei atsižvelgiant, kad Lietuvoje yra sudaryta ir veikia tik viena Valstybės pažangos taryba, projekto 3 straipsnio 15 dalies 8 punkte siūlome atsisakyti perteklinio teisės akto, kurio pagrindu ir sudaryta minėta institucija, įvardijimo. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-0831511 7.
Vertinant projekto 3 straipsnio 15 dalies 11 punktą, numatantį, kad strateginio valdymo sistemos dalyviais laikomi juridiniai ir fiziniai asmenys, vykdantys projektus, skirtus pažangos priemonėms įgyvendinti, ir (arba) tęstines veiklos priemones, nėra aišku, kodėl strateginio valdymo sistemos dalyviais negalės būti laikomi, t. y. negalės dalyvauti įvairių projektų ir tęstinių veiklos priemonių įgyvendinime, pvz., valstybėse narėse pagal tos valstybės narės teisės aktus įsteigta organizacija, neturinti juridinio asmens teisių, arba užsienio valstybės juridinio asmens įsteigtas filialas, turintis buveinę
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-08318
dalyje pateikiamas „tęstinės veiklos“ apibrėžimas. Ši veikla apibrėžiama, kaip strateginio valdymo sistemos dalyvio veikla, įgyvendinant nustatytas funkcijas, kuri „tiesiogiai neįgyvendina strateginių tikslų“. Atsižvelgiant į to paties straipsnio 16 dalyje įtvirtintą „strateginio tikslo“ kaip suplanuoto „esamos būklės pokyčio“ apibrėžimą, darytina išvada, kad beveik bet kokia tęstinė veikla, kaip nustatytų funkcijų vykdymas, turėtų būti orientuota į suplanuotą esamos būklės pokytį ir jo siekti. Spręsti pagrindiniam komitetui
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-08324
„veiklos efektyvumo rodiklio“ sąvoka, kuri toliau projekte vartojama tik
vieną kartą 8 straipsnio 1 punkte. Svarstytina, ar tokią sąvoką tikslinga atskirai apibrėžti projekto 3 straipsnyje. Spręsti pagrindiniam komitetui
Teisės departamentas, 2020-01-08 3,42
10Svarstytina, ar horizontalusis principas,
apibrėžtas projekto 3 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgiant į jo turinį, neturėtų būti dėstomas projekto 4 straipsnyje, apibrėžiančiame visus strateginio valdymo sistemos principus. Pritarti 11.
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-08521
tikslintinas redakciniu požiūriu, vietoj žodžių „kitus elementus, privalomus“ įrašytini žodžiai „kiti elementai, privalomi“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-0865
darbotvarkių planai“ apibrėžiami kaip skirti „nacionalinių darbotvarkių įgyvendinimui“. Projekto 6 straipsnyje apibrėžiami strateginio lygmens planavimo dokumentų tipai, vienas iš jų – 4 punkte apibrėžiamos nacionalinės darbotvarkės. Projekto 5 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato, kad programavimo lygmens planavimo dokumentų paskirtis iš esmės susijusi su strateginio lygmens planavimo dokumentų įgyvendinimu, todėl svarstytina, ar
„nacionalinių darbotvarkių planai“ pagal tai, kaip jie apibrėžti, neturėtų
būti priskirti programavimo lygmens planavimo dokumentams ir numatyti ne projekto 6 straipsnyje, o 7 straipsnyje. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-0866
tikslintina, nes Nacionaliniame pažangos plane turėtų būti ne formuojami horizontalūs principai (nes pats principo turinys jau suformuotas ir apibrėžtas projekto 3 straipsnio 2 dalyje), o vadovaujantis horizontaliuoju principu formuojamos tam tikros strateginių tikslų ir uždavinių įgyvendinimo priemonės. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-0871
antrojo ir trečiojo sakinio formuluotes tarpusavyje ir siekiant teisės normų dėstymo nuoseklumo, reikėtų pirma nustatyti bendrąją taisyklę dėl vienai valstybės veiklos sričiai galimo kelių nacionalinių plėtros programų rengimo, o tik paskui išimtį iš šios taisyklės dėl tik vienos nacionalinės plėtros programos rengimo ne daugiau kaip vienai valstybės veiklos sričiai, nustatytai remiantis Biudžeto sandaros įstatymu. Pritarti 15.
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-0871
nacionalinės plėtros programos, tačiau tik vienam jų tipui – b papunktyje numatytoms ilgalaikėms valstybinėms saugumo stiprinimo programoms nustatomas privalomas derinimas su dviem iš projekte numatytų strateginio lygio planavimo dokumentų – Valstybės pažangos strategija ir Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcija. Neaišku, ar turėta omenyje, kad šio punkto b papunktyje nustatytas dokumentas neprivalo derėti su kitais nei nustatyta, o a ir c punkte nustatyti dokumentai – su jokiais strateginio lygio planavimo dokumentais, taip pat neaiškus šio punkto papunkčių turinio santykis su projekto 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu darnumo ir integralumo principu. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-0873
galimybę Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane prireikus numatyti, kaip bus peržiūrimi ir keičiami Nacionalinės pažangos planas ir nacionalinės plėtros programos, nėra aišku, ar turėta omenyje, jog kitų strateginio ir programavimo lygmens planavimo dokumentų keitimas negalės būti numatomas, o jei taip – nėra aišku, kokiais kriterijais vadovaujantis numatoma tik šių dviejų planavimo dokumentų keitimo galimybė. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-0883
struktūra, nes strateginio valdymo sistemos dalyvių metų veikla turėtų būti suplanuojama ne jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose, o rengiamuose planavimo dokumentuose. Pritarti
3 18.
Projekto 9 straipsnio 3 dalyje reikėtų atskleisti ir aiškiau apibrėžti formuluotės „tęstinės veiklos lėšos, joms padidėjus, nėra laikomos pažangos lėšomis“ turinį, nes aiškiai nėra nustatyta nei tai, ar tęstinės veiklos lėšos, joms nepadidėjus, laikomos pažangos lėšomis, nei tai, kas būtų laikoma tęstinės veiklos lėšų „padidėjimu“, nei tai, ar pažangos lėšomis nebūtų laikomos tik lėšos padidėjimo lyginant su pirminiu nustatymo apimtyje, ar vis dėlto, tęstinės veiklos lėšų padidėjimo atveju pažangos lėšomis nebūtų laikomos apskritai visos nustatyto pradinio dydžio tęstinės veiklos lėšos, kurios vėliau neplanuotai padidėjo. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-08 12,1511
nustatyti, kad šis įstatymas, išskyrus šiame ir kituose įstatymuose nurodytas išimtis, nustato pagrindinius strateginio valdymo sistemos valdysenos teisinio reglamentavimo principus. Šioje dalyje apibrėžiamas šio įstatymo santykis su kitais įstatymais, kurie reglamentuoja artimus šio įstatymo reguliavimo sferai klausimus. Taigi šio įstatymo reguliavimo sritis yra apribota tiek, kiek to nereglamentuoja kiti įstatymai. Su tokia formuluote negalima besąlygiškai sutikti. Pateiktas įstatymas, reglamentuojantis strateginio valdymo klausimus, mūsų nuomone, turėtų būti bazinis įstatymas. Jame turėtų būti įtvirtinti strateginio valdymo principai, reglamentuoti visi svarbiausi klausimai. Tokio įstatymo pagrindu kituose įstatymuose būtų toliau detalizuojamas strateginio valdymo proceso dalyvių veiklos teisinis reguliavimas. Juose būtų numatyti tokio reguliavimo ypatumai atskirų subjektų ar strateginio valdymo proceso elementų atžvilgiu, patikslinta galima planavimo dokumentų ar jų sąsajų reglamentavimo tvarka. Dabar gi situacija priešinga - šio įstatymo taikymo sritis ir veikimo sfera būtų apribota kitų įstatymų, kurie projekte net nedetalizuoti, normomis.
Analogiška pastaba taikytina ir projekto 15 straipsnio 1 dalyje nustatytai išimčiai dėl kituose teisės aktuose nustatyto reglamentavimo taikymo. Spręsti pagrindiniam komitetui
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-0813 1,3
švietimo bendruomenė“ tikslintina, atsižvelgiant į Mokslo ir studijų įstatyme bei Švietimo įstatyme nustatytą terminiją. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-08 13,14 1,21
dalyje nustačius, kad tam tikrus planavimo dokumentus tvirtina Seimas, svarstytina, ar nereikėtų nustatyti kokiu teisės aktu – įstatymu ar Seimo nutarimu šie dokumentai turi būti tvirtinami. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-081411
planavimo dokumentų rengimo, tvirtinimo, įgyvendinimo ir stebėsenos procesą, todėl manytina, kad straipsnio 11 dalis, reglamentuojanti projektų administravimą, sistemiškai nedera su straipsnio reguliavimo dalyku ir šiame straipsnyje neturėtų būti dėstoma. Spręsti pagrindiniam komitetui
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-0816
pavadinime įrašytinas ir žodis „taikymas“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-08163
dalyje vietoj formuluotės „šio įstatymo įsigaliojimo“ įrašyti formuluotę „2020 m. gruodžio 31 d.“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-081621
2020 m. balandžio 1 d.
Vyriausybė pateikia Seimui tvirtinti Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepciją. Teikiamas siūlymas diskutuotinas. Pirma, atkreiptinas dėmesys, jog pagal projekto 6 straipsnio 3 punktą Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcija rengiama vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokių teisės aktų nuostatomis vadovaujantis Vyriausybė iki 2020 m. balandžio 1 d. turi parengti ir pateikti Seimui tvirtinti Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepciją, kai nuostatos, numatančios jos rengimą, įsigalioja tik 2021 m. sausio 1 d. Pastebėtina, jog tiek projekto
teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 2, 7, 11, 13, 14, 16, 17, 25 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4324 10 straipsnyje numatyta teisės aktų įsigaliojimo data – 2021 m. sausio 1 d. Antra, pagal projekto 6 straipsnio 3 punktą Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcija turi derėti su Valstybės pažangos strategija ir Nacionalinio saugumo strategija. Iš projekto nuostatų nėra aišku, su kokia valstybės pažangos strategija turėtų derėti iki 2020 m. balandžio 1 d. Vyriausybės teikiama Seimui tvirtinti Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcija. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal projekto 4 straipsnį Vyriausybė pateikia Seimui tvirtinti Valstybės pažangos strategiją „Lietuva 2050“ iki 2021 m. gruodžio 31 d. Spręsti pagrindiniam komitetui
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-081622
26Svarstytina, kokiomis nuostatomis vadovaujantis iki 2020 m.
balandžio 1 d. Vyriausybė pagal projekto 2 straipsnio 2 punktą patvirtintų 2021-2030 m. Nacionalinį pažangos planą.
Nacionalinį pažangos planą. Projekto 6 straipsnio 6 punkte numatyta, kad nacionaliniame pažangos plane nustatomi strateginiai tikslai, pažangos uždaviniai, poveikio rodikliai ir kt. atsižvelgiant į Valstybės pažangos strategiją, Nacionalinio saugumo strategiją, Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepciją ir kt. Kaip minėta 26 pastaboje, dokumentai, kuriais vadovaujantis rengiamas nacionalinis pažangos planas, dar būtų nepatvirtinti ir (arba) neparengti. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-08
tekste esantys trumpiniai (pavyzdžiui, „pan.“, „kt.“, „t. y.“) keistini pilnais žodžiais. Pritarti
asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė, 2020-01-31
<...>
Teikiame pastebėjimus dėl Strateginio valdymo įstatymo projekto:
Strateginio valdymo metodikoje, kurią turės patvirtinti Vyriausybė.
Todėl kol kas nėra galimybės įsitikinti, kad bus sukurtas veiksmingas mechanizmas, užtikrinantis numatytų strateginio planavimo pokyčių įgyvendinimą.
Strateginio valdymo metodikoje. Teisėkūros pagrindų įstatymas numato, kad, rengiant ir priimant įstatymus, kuriais numatoma reglamentuoti iki tol nereglamentuotus santykius, turi būti įvertintas ir poveikis valstybės finansams. Valstybės kontrolė yra pažymėjusi (2018-03-16 valstybinio audito ataskaita Nr. VA-2018-P-40-6-2 „Teisėkūros procesas“), kad teisėkūros proceso dalyviai netinkamai vykdo jiems pavestą pareigą atlikti numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą ir vertinimo rezultatus pateikti kartu su Seimui teikiamu parengtu įstatymo projektu. Detalaus naujų politikos pasiūlymų ex ante vertinimo būtinumas, aiškiai parodantis, kokio dydžio išlaidos yra reikalingos pasiūlymui įgyvendinti, pabrėžiamas ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos išskirtuose biudžeto gerojo valdymo principuose, kuriais siekiama užtikrinti ilgalaikį biudžeto tvarumą.
IV ketvirtį. Kol kas nepatvirtinta nė vieno pertvarkai būtino teisės akto (Strateginio valdymo įstatymas ir jame numatyti strateginio planavimo dokumentai, Biudžeto sandaros įstatymo pakeitimai, Strateginio valdymo metodika), nepradėti darbuotojų mokymai ir konsultacijos, o baigiamųjų pertvarkos etapų darbai vėluoja apie 1–1,5 metų. Detalų pertvarkos eigos vertinimą Valstybės kontrolė pateikė 2019 m. gruodžio mėn., atlikusi strateginio planavimo ir biudžeto formavimo pokyčių vertinimą („Strateginio planavimo ir biudžeto formavimo pokyčių vertinimas“, 2019-12-10 Nr. YD-10). Atkreipiame dėmesį, kad sistemiškai ir nuosekliai naujojo reglamentavimo veiksmingumą galima bus įvertinti tik įgyvendinus minėtų teisės aktų nuostatas. Valstybės kontrolės atliekamų auditų rezultatai rodo, kad vienas viešajame sektoriuje stebimų reiškinių – planavimo dokumentų sudarymo, jų įgyvendinimo stebėsenos ir atsiskaitymo už veiklos rezultatus reikalavimų nevykdymas, netinkamas ir
(ar) ne laiku atliekamas jų vykdymas. Būtent todėl ypatingo dėmesio reikalauja svarstomų teisės aktų reikalavimų įgyvendinimo užtikrinimas. Spręsti pagrindiniam komitetui
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
Asta Kubilienė, Laimutė Matkevičienė, Darius Kaminskas,
4 Argumentai: Atsižvelgiant į šias aplinkybes:
1) sveikatos (sveikatinimo veiklos) sritis yra kompleksinė, jungianti kelis tarpusavyje susijusius ir vienas kitam poveikį darančius vidinius segmentus (sektorius) – asmens sveikatos priežiūrą, visuomenės sveikatos priežiūrą, farmaciją ir vaistų gamybos, prekybos ir vartojimo kontrolę, narkotikų, alkoholio ir tabako kontrolę ir vartojimo prevenciją ir kt. – kurie kiekvienas santykinai gali būti prilyginti atskirai valstybės veiklos sričiai;
2) strateginio planavimo principai sveikatos (sveikatinimo veiklos) srityje (ilgalaikių ir vidutinės trukmės strateginio planavimo dokumentų rengimas ir įgyvendinimas) pradėti taikyti daugiau kaip prieš 20 metų ir jau susiformavo tam tikros tradicijos šios srities pažangos viziją ilgalaikes plėtros kryptis numatyti (nustatyti) Seimo nutarimais tvirtinamose strategijose ir programose;
3) nėra aišku, kokio pobūdžio bus naujo tipo strateginio lygmens dokumentas – Nacionalinė pažangos strategija iki 2050 metų – ir kokia apimtimi joje bus galima numatyti sveikatos (sveikatinimo veiklos) srities pažangos viziją ir ilgalaikės šios srities vystymosi kryptis; tikslinga, kuriant ir plėtojant į rezultatus orientuotą strateginio planavimo sistemą, dabartiniu metu rengti ir įgyvendinti atskirą Seimo nutarimu tvirtinamą nacionalinę darbotvarkę sveikatos (sveikatinimo veiklos) sričiai – strateginio lygmens planavimo ilgesniam nei 10 metų laikotarpiui dokumentą, atitinkantį Strateginio valdymo įstatymo projektu siūlomus nustatyti tokio tipo dokumento rengimo ir valdysenos principus ir reikalavimus.
Seimo nariai Asta Kubilienė, Laimutė Matkevičienė, Darius Kaminskas,
4 Argumentai: Atsižvelgiant į šias aplinkybes:
1) sveikatos (sveikatinimo veiklos) sritis yra kompleksinė, jungianti kelis tarpusavyje susijusius ir vienas kitam poveikį darančius vidinius segmentus (sektorius) – asmens sveikatos priežiūrą, visuomenės sveikatos priežiūrą, farmaciją ir vaistų gamybos, prekybos ir vartojimo kontrolę, narkotikų, alkoholio ir tabako kontrolę ir vartojimo prevenciją ir kt. – kurie kiekvienas santykinai gali būti prilyginti atskirai valstybės veiklos sričiai;
2) strateginio planavimo principai sveikatos (sveikatinimo veiklos) srityje (ilgalaikių ir vidutinės trukmės strateginio planavimo dokumentų rengimas ir įgyvendinimas) pradėti taikyti daugiau kaip prieš 20 metų ir jau susiformavo tam tikros tradicijos šios srities pažangos viziją ilgalaikes plėtros kryptis numatyti (nustatyti) Seimo nutarimais tvirtinamose strategijose ir programose;
3) nėra aišku, kokio pobūdžio bus naujo tipo strateginio lygmens dokumentas – Nacionalinė pažangos strategija iki 2050 metų – ir kokia apimtimi joje bus galima numatyti sveikatos (sveikatinimo veiklos) srities pažangos viziją ir ilgalaikės šios srities vystymosi kryptis; tikslinga, kuriant ir plėtojant į rezultatus orientuotą strateginio planavimo sistemą, dabartiniu metu rengti ir įgyvendinti atskirą Seimo nutarimu tvirtinamą nacionalinę darbotvarkę sveikatos (sveikatinimo veiklos) sričiai – strateginio lygmens planavimo ilgesniam nei 10 metų laikotarpiui dokumentą, atitinkantį Strateginio valdymo įstatymo projektu siūlomus nustatyti tokio tipo dokumento rengimo ir valdysenos principus ir reikalavimus. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 6 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) Nacionalinės darbotvarkės – planavimo dokumentai, kurie gali būti rengiami arba turi būti rengiami, jeigu tai numato atitinkamą valstybės veiklos sritį reguliuojantys įstatymai, ES teisės aktams ir (arba) kitiems tarptautiniams įsipareigojimams, ir (arba) Nacionalinio saugumo strategijoje įtvirtintiems valstybės nacionalinio saugumo sistemos plėtros, užsienio, gynybos ir vidaus politikos prioritetams, ilgalaikiams uždaviniams įgyvendinti, jungiantys kelias valstybės veiklos sritis arba skirti vienai valstybės veiklos sričiai, jeigu tą numato įstatymas, ir nustatantys ilgesnės nei 10 metų trukmės strateginius tikslus, uždavinius, poveikio rodiklius, taip pat ir kitus elementus, privalomus pagal ES teisės aktus ir (arba) kitus tarptautinius įsipareigojimus.“ Spręsti pagrindiniam komitetui 2.
Seimo nariai Asta Kubilienė, Laimutė Matkevičienė, Darius Kaminskas,
31 Pasiūlymas: Pakeisti 16 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo:
1) Vyriausybė:
a) patvirtina 2021–2030 m. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrąjį planą;
b) patvirtina nacionalines plėtros programas;
c) pateikia Seimui tvirtinti nacionalinę darbotvarkę korupcijos prevencijos klausimais;
d) pateikia Seimui tvirtinti nacionalinę darbotvarkę sveikatos (sveikatinimo veiklos) sričiai.“
pagrindiniam komitetui
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
ir savivaldybių komitetui tobulinti Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4294 ir lydinčius teisės aktų projektus pagal komiteto pateiktus pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
1Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
1 Argumentai: Komitetas palaiko Vyriausybės siekį sumažinti planavimo dokumentų ir juose naudojamų vertinimo kriterijų skaičių ir užtikrinti planavimo dokumentų sąsajas, taip pat Vyriausybės pastangas kuriant vieningą ir aiškią strateginio valdymo sistemą, kuri užtikrintų strateginių tikslų įgyvendinimą, efektyvesnį, tikslingesnį valstybės finansinių išteklių planavimą. Tačiau, pagal siūlomą teisinį reglamentavimą, nacionalinio saugumo užtikrinimo srityje būtų rengiama dar daugiau, nei šiuo metu numatyta, planavimo dokumentų tipų, be to, kelia abejonių numatytos nacionalinio saugumo srities dokumentų rengimo iniciatyvos derinimas ir nustatyta planavimo dokumentų reikšmė/svarba. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu strateginius nacionalinio saugumo srities dokumentus: Nacionalinio saugumo strategiją, ilgalaikes valstybės saugumą stiprinančias programas, jų rengimo planavimą užtikrina ne vien Vyriausybė, bet ir Respublikos Prezidentas, o Seimui patvirtinus minėtus dokumentus Vyriausybė tampa atsakinga už jų sklandų įgyvendinimą. Neretai šios srities dokumentai yra svarstomi Valstybės gynimo taryboje ir tik po to teikiami Seimui. Pažymėtina, kad:
saugumo pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalį Vyriausybė Valstybės gynimo tarybos pritarimu teikia Seimui tvirtinti Nacionalinio saugumo strategiją, įtvirtinančią valstybės nacionalinio saugumo sistemos plėtros, užsienio, gynybos ir vidaus politikos prioritetus, ilgalaikius bei vidutinio laikotarpio uždavinius.
Valstybės gynimo taryba svarsto, kaip vykdoma Nacionalinio saugumo strategija, ir teikia rekomendacijas ją keisti.
saugumo pagrindų įstatymo 4 straipsnio 3 dalį Vyriausybė, rengdama naujų ir galiojančių įstatymų pakeitimo projektus, jų nuostatas suderina su Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo ir Nacionalinio saugumo strategijos nuostatomis.
saugumo pagrindų įstatymo 4 straipsnio 4 dalį Vyriausybės ir kitų valstybės institucijų leidžiami teisės aktai turi atitikti Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo ir Nacionalinio saugumo strategijos nuostatas. Pagal Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio I dalies 1 skyriaus nuostatas Lietuvos nacionalinio saugumo politiką sudaro valstybės užsienio, gynybos, ekonominės, viešojo saugumo, socialinės, kultūros, sveikatos, aplinkos apsaugos, švietimo ir mokslo bei kitos valstybės politikos nuostatos, užtikrinančios nacionalinį saugumą. Atskirų valstybės sričių ilgalaikio funkcionavimo strategijos ir doktrinos remiasi šiuo įstatymu ir Nacionalinio saugumo strategija. Atsižvengdami į aukščiau išdėstytus argumentus, siūlome įstatymo projekte pabrėžti, kad Nacionalinio saugumo strategija yra aukštesnio lygio strateginio planavimo dokumentas, kuriuo, kaip ir Nacionalinio saugumo pagrindu įstatymu, remiasi kiti siūlomame projekte numatyti parengti dokumentai. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 6 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis.
Strateginio lygmens planavimo dokumentų tipai Strateginio lygmens planavimo dokumentų tipai:
1) Valstybės pažangos strategija – 30 metų trukmės planavimo dokumentas, rengiamas vadovaujantis šiuo įstatymu, kuriame nustatoma valstybės pažangos vizija, jai įgyvendinti skirtos valstybės vystymosi kryptys ir poveikio rodikliai, atspindintys siekiamus socialinės, ekonominės ir aplinkos būklės pokyčius šalies mastu. Valstybės pažangos strategija rengiama remiantis
2Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
2020-05-13 6,71 b Argumentai: Pažymėtina, kad:
programos, kurias teikia Vyriausybė ir nutarimu tvirtina Seimas. Įslaptintas ilgalaikes valstybines saugumo stiprinimo programas ar ilgalaikių valstybinių saugumo stiprinimo programų įslaptintas dalis, gavusi Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pritarimą, tvirtina Vyriausybė.
Seimui ilgalaikių valstybinių saugumo stiprinimo programų rengimo plano projektą. Šiame projekte nurodomos siūlomos parengti programos, jų parengimo terminai, įgyvendinimo laikotarpis, programas rengiančios ir už programų įgyvendinimą atsakingos institucijos. Planą tvirtina Seimas nutarimu.
Programų įgyvendinimą koordinuoja Vyriausybė.
stiprinimo programas, kartu pateikia informaciją apie lėšų poreikį, reikalingą kiekvienai programai įgyvendinti. Vyriausybė lėšas programoms įgyvendinti numato rengdama Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą. Programoms įgyvendinti taip pat gali būti naudojamos ir kitos teisėtai gautos lėšos. Atsižvengdami į aukščiau išdėstytus argumentus, kad ilgalaikių valstybinių saugumo stiprinimo programų įgyvendinimą koordinuoja Vyriausybė, kuri taip pat suderinusi su Respublikos Prezidentu teikia Seimui jų rengimo plano projektą, taigi yra atsakinga už tokių programų parengimą ir pateikimą Seimui, siūlome, visas ilgalaikes valstybinės saugumo stiprinimo programas, kaip derinamas aukščiausiu lygiu, priskirti strateginio lygmens planavimo dokumentams, tokias programas reglamentuojant 6 projekto straipsnyje, taip pat atsisakyti siūlymo keisti Kovos su korupcija programos, kuri šiuo metu yra ilgalaikė valstybinė saugumo stiprinimo programa, statusą. Pasiūlymas: 7 straipsnio 1 punkto b papunktį perkelti ir išdėstyti 6 straipsnio 3 punkte, atitinkamai pakeičiant 6 ir 7 straipsnių punktų numeravimą:
„6 straipsnis. Strateginio lygmens planavimo dokumentų tipai
Strateginio lygmens planavimo dokumentų tipai:
3) Ilgalaikės valstybinės saugumo stiprinimo programos – 4–10 metų trukmės planavimo dokumentai, rengiami vadovaujantis Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu.
Šiuose planavimo dokumentuose siekiant įgyvendinti Nacionaliniame pažangos plane nustatytus strateginius tikslus ir pažangos uždavinius, įgyvendinančius Nacionalinio saugumo strategiją, nustatomos valstybės mastu įgyvendinamos pažangos priemonės, rezultato rodikliai, nurodomos preliminarios pažangos uždaviniams įgyvendinti reikalingos pažangos lėšos. Šios programos turi derėti su Valstybės pažangos strategija ir Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcija;“ „7 straipsnis. Programavimo lygmens planavimo dokumentų tipai Programavimo lygmens planavimo dokumentų tipai:
b) ilgalaikės valstybinės saugumo stiprinimo programos – 4–10 metų trukmės planavimo dokumentai, rengiami vadovaujantis Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu. Šiuose planavimo dokumentuose siekiant įgyvendinti Nacionaliniame pažangos plane nustatytus strateginius tikslus ir pažangos uždavinius, įgyvendinančius Nacionalinio saugumo strategiją, nustatomos valstybės mastu įgyvendinamos pažangos priemonės, rezultato rodikliai, nurodomos preliminarios pažangos uždaviniams įgyvendinti reikalingos pažangos lėšos. Šios programos turi derėti su Valstybės pažangos strategija ir Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcija;“
3Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
1421 Argumentai: žr. aukščiau išdėstytus argumentus. Pasiūlymas: 14 straipsnio 1 dalies paskutinį sakinį perkelti ir išdėstyti 13 straipsnio 2 dalyje:
„14 straipsnis. Programavimo lygmens planavimo dokumentų rengimas,
tvirtinimas, įgyvendinimas, stebėsena, vertinimas ir atsiskaitymas už pasiektą pažangą 1.
Nacionalines plėtros programas, vadovaudamosi Strateginio valdymo metodika, rengia ministerijos, dalyvaujant Nacionaliniame pažangos plane nustatytiems už horizontaliųjų principų įgyvendinimo koordinavimą atsakingiems strateginio valdymo sistemos dalyviams, nacionalinių darbotvarkių koordinatoriams, ministerijai, pagal Teritorijų planavimo įstatymą atsakingai už valstybės teritorijos bendrojo plano rengimo organizavimą, ir Nacionaliniame pažangos plane nustatytiems pažangos uždavinių įgyvendinime dalyvaujantiems strateginio valdymo sistemos dalyviams. Rengiant nacionalines plėtros programas valstybės veiklos srityse, kuriose veikia Vyriausybei nepavaldūs ir (arba) neatskaitingi strateginio valdymo sistemos dalyviai, dalyvauja suinteresuoti Vyriausybei nepavaldūs ir
(arba) neatskaitingi strateginio valdymo sistemos dalyviai, kiek tai neprieštarauja jų veiklą reglamentuojantiems įstatymams. Plėtros programas ir regionų plėtros programą tvirtina Vyriausybė. Ilgalaikes valstybines saugumo stiprinimo programas tvirtina Seimas.“ „13 straipsnis. Strateginio lygmens planavimo dokumentų rengimas, tvirtinimas, įgyvendinimas, pažangos stebėsena, pažangos vertinimas ir atsiskaitymas už pasiektą pažangą
2Vadovaudamasi Strateginio valdymo metodika,
nacionalinių darbotvarkių ir nacionalinių darbotvarkių planų rengimą koordinuoja Vyriausybė. Nacionalines darbotvarkes ir nacionalinių darbotvarkių planus, vadovaudamiesi Strateginio valdymo metodika, ES teisės aktų reikalavimais ir (arba) tarptautiniais įsipareigojimais rengia nacionalinėse darbotvarkėse nustatyti nacionalinių darbotvarkių koordinatoriai ir (ar) ministerijos pagal atitinkamiems ministrams pavestas valdymo sritis, dalyvaujant suinteresuotiems strateginio valdymo sistemos dalyviams, nurodytiems šio įstatymo 3 straipsnio 15 dalies 3 punkte.
Nacionalines darbotvarkes tvirtina Seimas. Nacionalinių darbotvarkių planus tvirtina Vyriausybė. Ilgalaikes valstybines saugumo stiprinimo programas tvirtina Seimas.“
4Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
2020-05-13 Argumentai: žr. aukščiau išdėstytus argumentus. Pasiūlymas: Komitetas taip pat siūlo:
Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą, nes į siūlomą keisti įstatymo 5 straipsnį įtraukiant ir nacionalines darbotvarkes būtina nuosekliai keisti visą įstatymo priedėlį, t.y. ir visus kitus įstatymo straipsnius, dalis, skyrius. Pavyzdžiui, parlamentinės kontrolės dalyje nacionalinės darbotvarkės nėra numatytos, tačiau ilgalaikių valstybinių saugumo stiprinimo programų įgyvendinimo parlamentinė kontrolė yra pabrėžiama. Žr. Įstatymo priedėlio 15 skyriaus trečiasis skirsnis, taip pat kitos Įstatymo nuostatos.
prevencijos įstatymo pakeitimų, taip pat nemažinant ir nekeičiant galiojančių ilgalaikių valstybinių saugumo užtikrinimo programų statuso.
susidariusią situaciją Lietuvoje ir pasaulyje dėl paskelbtos pandemijos, abejotinas siūlymas tiesiog naikinti Civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos plėtotės programą. Šiuo metu Lietuvoje trūksta ekstremalių situacijų, krizių valdymo sistemos, tad svarstytinas ilgalaikės valstybinės saugumo stiprinimo programos parengimas.
teisės aktais tobulinti ir Seimo 2013 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr.
XII-724
„Dėl ilgalaikių valstybinių saugumo stiprinimo programų rengimo plano
patvirtinimo“, galimai peržiūrint numatytų programų sąrašą, pavyzdžiui, siūlant Vyriausybei atsižvelgiant į grėsmes, susijusias su paskelbta pandemija stiprinti civilinės saugos sistemą, užtikrinti geresnę krizių prevenciją, kibernetinį saugumą ir pan. Pritarti
7Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Dainius Gaižauskas. Komiteto pirmininkas
Dainius Gaižauskas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto patarėja Vilma Kaminskienė
Biudžeto ir finansų komitetas
posėdyje dalyvavo: Valius Ąžuolas, Kęstutis Glaveckas, Algirdas Butkevičius, Andrius Palionis, Rasa Budbergytė, Viktoras Rinkevičius, Vida Ačienė, Gintarė Skaistė, Mykolas Majauskas, Rita Tamašunienė, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Dalia Mudėnienė, Jolanta Žaltkauskienė, Jolanta Dzikaitė, vyr. specialistė Agnė Gedraitytė, padėjėja Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-0811 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
terminiją su Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo nuostatomis, projekto 1 straipsnio 1 dalyje po žodžio „regionų“ įrašytinas žodis „plėtros“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-0811
projekte vartojamą terminiją su Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo bei kartu su projektu teikiamo šio įstatymo pakeitimo projekto Nr. XIIIP-4324 nuostatomis, projekto 1 straipsnio 1 dalyje žodis „teritorijos“ keistinas žodžiu „teritorijų“ arba tikslintinas nurodant, kad turima omenyje valstybės ar Lietuvos Respublikos teritorija. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-083 2,3
straipsnio 2 dalyje reikėtų konkretizuoti kieno, t. y. kokių subjektų, požiūrį ir elgesį siekiama nuosekliai ir kompleksiškai formuoti pagal horizontalųjį principą.
Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 3 straipsnio 3 daliai, kurioje reikėtų konkretizuoti kieno, t. y. kokių subjektų, apibrėžtu laikotarpiu vykdoma veikla yra laikoma pažangos veikla. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-0835
tai, kad valstybė valdžią įgyvendina per tam tikslu steigiamas valstybės institucijas ir įstaigas, projekto 3 straipsnio 5 dalyje po žodžio
„valstybės“ įrašytini žodžiai „institucijų ir įstaigų“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-08312
straipsnio 12 dalyje apibrėžta „projektinio valdymo“ sąvoka toliau projekte vartojama tik vieną kartą – 14 straipsnio 8 dalyje, kurioje, be kita ko, pakartojami ir pagrindiniai sąvokos apibrėžimo elementai. Svarstytina, ar tokią sąvoką tikslinga atskirai apibrėžti projekto 3 straipsnyje. Nepritarti Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekte apibrėžtos dvi valdymo rūšys: programinis ir projektinis, šios sąvokos bus naudojamos ne tik pačiame įstatyme, bet ir įgyvendinančiuose teisės aktuose, tikslinga įstatymo projekto 3 straipsnio 12 dalyje apibrėžtą „projektinio valdymo“ sąvoką palikti. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-083158
akto glaustumo bei atsižvelgiant, kad Lietuvoje yra sudaryta ir veikia tik viena Valstybės pažangos taryba, projekto 3 straipsnio 15 dalies 8 punkte siūlome atsisakyti perteklinio teisės akto, kurio pagrindu ir sudaryta minėta institucija, įvardijimo. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-0831511 7.
Vertinant projekto 3 straipsnio 15 dalies 11 punktą, numatantį, kad strateginio valdymo sistemos dalyviais laikomi juridiniai ir fiziniai asmenys, vykdantys projektus, skirtus pažangos priemonėms įgyvendinti, ir (arba) tęstines veiklos priemones, nėra aišku, kodėl strateginio valdymo sistemos dalyviais negalės būti laikomi, t. y. negalės dalyvauti įvairių projektų ir tęstinių veiklos priemonių įgyvendinime, pvz., valstybėse narėse pagal tos valstybės narės teisės aktus įsteigta organizacija, neturinti juridinio asmens teisių, arba užsienio valstybės juridinio asmens įsteigtas filialas, turintis buveinę
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-08318
dalyje pateikiamas „tęstinės veiklos“ apibrėžimas. Ši veikla apibrėžiama, kaip strateginio valdymo sistemos dalyvio veikla, įgyvendinant nustatytas funkcijas, kuri „tiesiogiai neįgyvendina strateginių tikslų“. Atsižvelgiant į to paties straipsnio 16 dalyje įtvirtintą „strateginio tikslo“ kaip suplanuoto „esamos būklės pokyčio“ apibrėžimą, darytina išvada, kad beveik bet kokia tęstinė veikla, kaip nustatytų funkcijų vykdymas, turėtų būti orientuota į suplanuotą esamos būklės pokytį ir jo siekti. Nepritarti Strateginiai tikslai, kurie yra nustatyti strateginio lygmens dokumentuose, įgyvendinami per pokyčius, vykdant pažangos veiklą. Nors tęstinė veikla nėra planuojama strateginio lygmens dokumentuose ir strateginių tikslų tiesiogiai neįgyvendina, tęstinę veiklą vykdantis subjektas gali prisidėti prie tokių tikslų įgyvendinimo. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-08324
„veiklos efektyvumo rodiklio“ sąvoka, kuri toliau projekte vartojama tik
vieną kartą 8 straipsnio 1 punkte. Svarstytina, ar tokią sąvoką tikslinga atskirai apibrėžti projekto 3 straipsnyje.
Nepritarti Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekte apibrėžtos keturios skirtingos rodiklių rūšys: poveikio, produkto, rezultato ir veiklos efektyvumo, o taip pat į tai, kad šios sąvokos vartotinos tiek pačiame įstatyme, tiek jį įgyvendinančiuose teisės aktuose, siekiant aiškumo, siūlytina įstatymo projekto 3 straipsnio 24 dalyje apibrėžtą „veiklos efektyvumo rodiklio“ sąvoką palikti. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-08 3,42
10Svarstytina, ar horizontalusis principas,
apibrėžtas projekto 3 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgiant į jo turinį, neturėtų būti dėstomas projekto 4 straipsnyje, apibrėžiančiame visus strateginio valdymo sistemos principus. Iš dalies pritarti. Įstatymo projekto 4 straipsnyje pateikti principai yra taikytini visiems strateginio valdymo sistemos dalyviams visų valdysenos procesų atžvilgiu. Tuo tarpu horizontalūs principai yra susiję su konkrečiu planavimo dokumentu – Nacionaliniu pažangos planu. Šiame dokumente nustatyti horizontalūs principai yra taikytini jame nurodytiems strateginiams tikslams ir pažangos uždaviniams įgyvendinti ir nukreipti daugiau į turinį, o ne į procesą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad kiekvieną kartą rengiant minėtą dokumentą gali būti identifikuoti skirtingi horizontalūs principai. Atsižvelgiant į tai ir siekiant aiškumo, siūlytina įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalyje apibrėžtą
„horizontalaus principo“ sąvoką atitinkamai patikslinti. 11. Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-08521
tikslintinas redakciniu požiūriu, vietoj žodžių „kitus elementus, privalomus“ įrašytini žodžiai „kiti elementai, privalomi“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-0865
darbotvarkių planai“ apibrėžiami kaip skirti „nacionalinių darbotvarkių įgyvendinimui“.
Projekto 6 straipsnyje apibrėžiami strateginio lygmens planavimo dokumentų tipai, vienas iš jų – 4 punkte apibrėžiamos nacionalinės darbotvarkės. Projekto 5 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato, kad programavimo lygmens planavimo dokumentų paskirtis iš esmės susijusi su strateginio lygmens planavimo dokumentų įgyvendinimu, todėl svarstytina, ar
„nacionalinių darbotvarkių planai“ pagal tai, kaip jie apibrėžti, neturėtų
būti priskirti programavimo lygmens planavimo dokumentams ir numatyti ne projekto 6 straipsnyje, o 7 straipsnyje. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-0866
tikslintina, nes Nacionaliniame pažangos plane turėtų būti ne formuojami horizontalūs principai (nes pats principo turinys jau suformuotas ir apibrėžtas projekto 3 straipsnio 2 dalyje), o vadovaujantis horizontaliuoju principu formuojamos tam tikros strateginių tikslų ir uždavinių įgyvendinimo priemonės. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-0871
antrojo ir trečiojo sakinio formuluotes tarpusavyje ir siekiant teisės normų dėstymo nuoseklumo, reikėtų pirma nustatyti bendrąją taisyklę dėl vienai valstybės veiklos sričiai galimo kelių nacionalinių plėtros programų rengimo, o tik paskui išimtį iš šios taisyklės dėl tik vienos nacionalinės plėtros programos rengimo ne daugiau kaip vienai valstybės veiklos sričiai, nustatytai remiantis Biudžeto sandaros įstatymu. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-0871 15.
Projekto 7 straipsnio 1 punkte apibrėžiamos nacionalinės plėtros programos, tačiau tik vienam jų tipui – b papunktyje numatytoms ilgalaikėms valstybinėms saugumo stiprinimo programoms nustatomas privalomas derinimas su dviem iš projekte numatytų strateginio lygio planavimo dokumentų – Valstybės pažangos strategija ir Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcija. Neaišku, ar turėta omenyje, kad šio punkto b papunktyje nustatytas dokumentas neprivalo derėti su kitais nei nustatyta, o a ir c punkte nustatyti dokumentai – su jokiais strateginio lygio planavimo dokumentais, taip pat neaiškus šio punkto papunkčių turinio santykis su projekto 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu darnumo ir integralumo principu. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-0873
galimybę Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane prireikus numatyti, kaip bus peržiūrimi ir keičiami Nacionalinės pažangos planas ir nacionalinės plėtros programos, nėra aišku, ar turėta omenyje, jog kitų strateginio ir programavimo lygmens planavimo dokumentų keitimas negalės būti numatomas, o jei taip – nėra aišku, kokiais kriterijais vadovaujantis numatoma tik šių dviejų planavimo dokumentų keitimo galimybė. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-0883
struktūra, nes strateginio valdymo sistemos dalyvių metų veikla turėtų būti suplanuojama ne jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose, o rengiamuose planavimo dokumentuose. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-0893 18.
Projekto 9 straipsnio 3 dalyje reikėtų atskleisti ir aiškiau apibrėžti formuluotės „tęstinės veiklos lėšos, joms padidėjus, nėra laikomos pažangos lėšomis“ turinį, nes aiškiai nėra nustatyta nei tai, ar tęstinės veiklos lėšos, joms nepadidėjus, laikomos pažangos lėšomis, nei tai, kas būtų laikoma tęstinės veiklos lėšų „padidėjimu“, nei tai, ar pažangos lėšomis nebūtų laikomos tik lėšos padidėjimo lyginant su pirminiu nustatymo apimtyje, ar vis dėlto, tęstinės veiklos lėšų padidėjimo atveju pažangos lėšomis nebūtų laikomos apskritai visos nustatyto pradinio dydžio tęstinės veiklos lėšos, kurios vėliau neplanuotai padidėjo. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-08 12,1511
nustatyti, kad šis įstatymas, išskyrus šiame ir kituose įstatymuose nurodytas išimtis, nustato pagrindinius strateginio valdymo sistemos valdysenos teisinio reglamentavimo principus. Šioje dalyje apibrėžiamas šio įstatymo santykis su kitais įstatymais, kurie reglamentuoja artimus šio įstatymo reguliavimo sferai klausimus. Taigi šio įstatymo reguliavimo sritis yra apribota tiek, kiek to nereglamentuoja kiti įstatymai. Su tokia formuluote negalima besąlygiškai sutikti. Pateiktas įstatymas, reglamentuojantis strateginio valdymo klausimus, mūsų nuomone, turėtų būti bazinis įstatymas. Jame turėtų būti įtvirtinti strateginio valdymo principai, reglamentuoti visi svarbiausi klausimai. Tokio įstatymo pagrindu kituose įstatymuose būtų toliau detalizuojamas strateginio valdymo proceso dalyvių veiklos teisinis reguliavimas. Juose būtų numatyti tokio reguliavimo ypatumai atskirų subjektų ar strateginio valdymo proceso elementų atžvilgiu, patikslinta galima planavimo dokumentų ar jų sąsajų reglamentavimo tvarka. Dabar gi situacija priešinga - šio įstatymo taikymo sritis ir veikimo sfera būtų apribota kitų įstatymų, kurie projekte net nedetalizuoti, normomis.
Analogiška pastaba taikytina ir projekto 15 straipsnio 1 dalyje nustatytai išimčiai dėl kituose teisės aktuose nustatyto reglamentavimo taikymo. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-0813 1,3
švietimo bendruomenė“ tikslintina, atsižvelgiant į Mokslo ir studijų įstatyme bei Švietimo įstatyme nustatytą terminiją. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-08 13,14 1,21
dalyje nustačius, kad tam tikrus planavimo dokumentus tvirtina Seimas, svarstytina, ar nereikėtų nustatyti kokiu teisės aktu – įstatymu ar Seimo nutarimu šie dokumentai turi būti tvirtinami. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-081411
planavimo dokumentų rengimo, tvirtinimo, įgyvendinimo ir stebėsenos procesą, todėl manytina, kad straipsnio 11 dalis, reglamentuojanti projektų administravimą, sistemiškai nedera su straipsnio reguliavimo dalyku ir šiame straipsnyje neturėtų būti dėstoma. Nepritarti Atsižvelgiant į tai, kad projektų administravimas yra tiesiogiai susijęs su programavimo lygmens planavimo dokumentų įgyvendinimu (t. y. šie dokumentai įgyvendinami per pažangos priemones, kurias gali sudaryti vienas ar keli projektai), manytina, kad šis procesas gali būti laikomas sudėtiniu tokių dokumentų įgyvendinimo, kurį reglamentuoja įstatymo projekto 14 straipsnio 11 dalis, elementu. 23. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-0816
pavadinime įrašytinas ir žodis „taikymas“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-081621 24.
Projekto 16 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad iki
Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepciją. Teikiamas siūlymas diskutuotinas. Pirma, atkreiptinas dėmesys, jog pagal projekto 6 straipsnio 3 punktą Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcija rengiama vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokių teisės aktų nuostatomis vadovaujantis Vyriausybė iki 2020 m. balandžio
teritorijos bendrojo plano koncepciją, kai nuostatos, numatančios jos rengimą, įsigalioja tik 2021 m. sausio 1 d. Pastebėtina, jog tiek projekto 16 straipsnio 1 dalyje, tiek su projektu susijusio Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 2, 7, 11, 13, 14, 16, 17, 25 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4324 10 straipsnyje numatyta teisės aktų įsigaliojimo data – 2021 m. sausio 1 d. Antra, pagal projekto 6 straipsnio 3 punktą Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcija turi derėti su Valstybės pažangos strategija ir Nacionalinio saugumo strategija. Iš projekto nuostatų nėra aišku, su kokia valstybės pažangos strategija turėtų derėti iki 2020 m. balandžio 1 d. Vyriausybės teikiama Seimui tvirtinti Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcija. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal projekto 4 straipsnį Vyriausybė pateikia Seimui tvirtinti Valstybės pažangos strategiją „Lietuva 2050“ iki 2021 m. gruodžio 31 d. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-081622
25Svarstytina, kokiomis nuostatomis vadovaujantis iki 2020 m.
balandžio 1 d. Vyriausybė pagal projekto 2 straipsnio 2 punktą patvirtintų 2021-2030 m. Nacionalinį pažangos planą.
Nacionalinį pažangos planą. Projekto 6 straipsnio 6 punkte numatyta, kad nacionaliniame pažangos plane nustatomi strateginiai tikslai, pažangos uždaviniai, poveikio rodikliai ir kt. atsižvelgiant į Valstybės pažangos strategiją, Nacionalinio saugumo strategiją, Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepciją ir kt. Kaip minėta 26 pastaboje, dokumentai, kuriais vadovaujantis rengiamas nacionalinis pažangos planas, dar būtų nepatvirtinti ir (arba) neparengti. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-08163
vietoj formuluotės „šio įstatymo įsigaliojimo“ įrašyti formuluotę „2020 m. gruodžio 31 d.“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-08
tekste esantys trumpiniai (pavyzdžiui, „pan.“, „kt.“, „t. y.“) keistini pilnais žodžiais. Pritarti
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2020-02-143
<...>
Dėl Strateginio valdymo įstatymo projekto:
programų portfelis, portfelio valdytojas bei jo funkcijos. Manome, jog turėtų būti apibrėžta programų portfelio sąvoka. Pritarti
2Lietuvos savivaldybių asociacija,
156
nustatoma, jog strateginio valdymo procesuose dalyvauja įstaigos, kurių vadovai yra savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojai, kaip jie apibrėžti Biudžeto sandaros įstatyme, joms pavaldžios biudžetinės įstaigos. Iš pirmos sakinio dalies seka, jog strateginio valdymo sistemos dalyviai yra savivaldybių administracijos ir kitos savivaldybių biudžetinės įstaigos.
Tačiau neaišku, kokios biudžetinėms įstaigoms pavaldžios biudžetinės įstaigos apibrėžiamos antroje sakinio dalyje, kadangi Biudžetinių įstaigų įstatymas nenumato pavaldžių įstaigų steigimo.
<...>
ministerijos darbo taryba,
157 Argumentai: Šiuo metu dažnai akcentuojama, kad būtina stiprinti regionus, stiprinti socialinę, demografinę, ekonominę bei ekspertinę bazę regionuose. Regioninės plėtros departamento prie Vidaus reikalų ministerijos apskričių skyriai vykdo ES investicijų valdymo ir kontrolės sistemos (toliau – VKS) funkcijas, susijusias su regionams skiriamomis ES investicijomis 2014–2020 metų laikotarpiu ir to pasėkoje ES lėšų administravimo srityje pasiekta daug teigiamų pokyčių lyginant su 2007–2013 m. ES finansiniu laikotarpiu. Siekiant neprarasti ilgalaikes valstybės investicijas į tas funkcijas vykdžiusius žmogiškuosius išteklius yra būtina atsižvelgti į šį teikiamą pasiūlymą ir atitinkamai patikslinti įstatymo projektą. Taip būtų užtikrinamas efektyvesnis numatomų skirti ES lėšų panaudojimas 2021–2027 metų laikotarpiu ir tinkamai panaudotos regionuose sukauptos kompetencijos.
Pasiūlymas: Papildyti 3 straipsnio 15 dalies 7 punktą nauju h papunkčiu:
„7) už nacionalines plėtros programas įgyvendinančių projektų
administravimą atsakingos biudžetinės įstaigos, nacionalinės plėtros įstaigos ir šios viešosios įstaigos (toliau kartu – už projektų administravimą atsakingos įstaigos):
a) viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra;
b) Europos socialinio fondo agentūra;
c) viešoji įstaiga Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra;
d) viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra;
e) viešoji įstaiga Jungtinis techninis sekretoriatas;
f) viešoji įstaiga Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba;
g) viešoji įstaiga Būsto energijos taupymo agentūra;
h) Regioninės plėtros departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos;“. Svarstyti pagrindiniame komitete
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. Valstybės kontrolė, 2020-01-31 Atsižvelgdami į Jūsų prašymą pateikti nuomonę dėl Strateginio valdymo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4294, teikiame savo pastebėjimus. Auditų metu („Programinio biudžeto sistema: strateginių veiklos planų sudarymas ir įgyvendinimo stebėsena“, 2016-10-10 Nr. VA-P-60-2-17; „Valstybės investicijų 2015 m. programos valdymas“, 2016-10-10 Nr. VA-P-60-9-16; „Lietuvos Respublikos 2015 metų valstybės konsoliduotųjų finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių teisingumas ir valstybės biudžeto vykdymo vertinimas“, 2016-10-03 Nr.
FA-P-60-6-10-1;
„Auditų „Programinis biudžetas: strateginių veiklos planų sudarymas ir
įgyvendinimo stebėsena“ ir „Valstybės investicijų 2015 m. programos valdymas“ rekomendacijų įgyvendinimo eiga“, 2017-10-15 Nr. VA-2017-P-60-1-18) nustatyta su strateginiu planavimu ir biudžeto formavimu susijusių trūkumų. Jų pašalinimui Vyriausybės kanceliarijai ir Finansų ministerijai yra pateiktos rekomendacijos: tvirtinamus biudžeto asignavimus susieti su siekiamais veiklos rezultatais, nustatyti aiškias planavimo dokumentų sąsajas, optimizuoti strateginio planavimo dokumentų ir vertinimo kriterijų skaičių ministerijų strateginiuose veiklos planuose, keisti visų valstybės investicijų planavimo ir atsikaitymo tvarką, tobulinti Vyriausybės atsiskaitymą už veiklos rezultatus ir kt. Šias rekomendacijas planuojama įgyvendinti, Vyriausybei įvykdžius strateginio planavimo ir biudžeto formavimo sistemos pertvarką, kuri įtraukta į XVII Vyriausybės darbų sąrašą. Įgyvendindama pertvarką, Vyriausybė parengė dalį teisės aktų projektų – Strateginio valdymo įstatymo ir susijusių teisės aktų projektus, kuriems pritarė 2019-12-04 nutarimu Nr. 1228 ir pateikė svarstyti Seimui. Priėmus Strateginio valdymo įstatymą, Vyriausybė numato tvirtinti jo nuostatų įgyvendinimą detalizuojančią Strateginio valdymo metodiką. Teikiame pastebėjimus dėl Strateginio valdymo įstatymo projekto:
juose naudojamų vertinimo kriterijų skaičių bei užtikrinti planavimo dokumentų sąsajas. Įstatymo projekte (6–8 str.) numatoma rengti 18 skirtingų planavimo dokumentų tipų, kurių kiekvienas apims skirtingą planavimo dokumentų skaičių.
Todėl matome riziką, kad planavimo dokumentų skaičius nebus optimizuotas ir nebus sudarytos prielaidos įstatymo projekte numatytiems tikslams pasiekti.
projekte nedetalizuoti tokie klausimai kaip finansinių projekcijų nustatymas ir tikslinimas (10 str. 3 d.), planavimo dokumentų, dalis kurių yra naujo tipo dokumentai, rengimas, įgyvendinimo stebėsena, vertinimas ir atskaitų rengimas (13–15 str.). Nurodoma, kad tai bus padaryta Strateginio valdymo metodikoje, kurią turės patvirtinti Vyriausybė. Todėl kol kas nėra galimybės įsitikinti, kad bus sukurtas veiksmingas mechanizmas, užtikrinantis numatytų strateginio planavimo pokyčių įgyvendinimą.
susijusias funkcijas ir tam skirti finansavimą iš valstybės biudžeto (12 str. 4 d.). Įstatymo projektą teikiant, lėšų poreikis nėra apskaičiuotas, nes, kaip nurodoma aiškinamajame rašte, jis priklausys nuo naujų funkcijų ir jų apimties, o tai bus detalizuota tik Vyriausybės nutarimu tvirtinamoje Strateginio valdymo metodikoje. Teisėkūros pagrindų įstatymas numato, kad, rengiant ir priimant įstatymus, kuriais numatoma reglamentuoti iki tol nereglamentuotus santykius, turi būti įvertintas ir poveikis valstybės finansams. Valstybės kontrolė yra pažymėjusi (2018-03-16 valstybinio audito ataskaita Nr. VA-2018-P-40-6-2 „Teisėkūros procesas“), kad teisėkūros proceso dalyviai netinkamai vykdo jiems pavestą pareigą atlikti numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą ir vertinimo rezultatus pateikti kartu su Seimui teikiamu parengtu įstatymo projektu.
Detalaus naujų politikos pasiūlymų ex ante vertinimo būtinumas, aiškiai parodantis, kokio dydžio išlaidos yra reikalingos pasiūlymui įgyvendinti, pabrėžiamas ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos išskirtuose biudžeto gerojo valdymo principuose, kuriais siekiama užtikrinti ilgalaikį biudžeto tvarumą. Vyriausybei vykdant pertvarką, planuojami reikšmingi strateginio planavimo sistemos pokyčiai. Tačiau įvertinę pertvarkos eigą, matome riziką, kad ji nebus baigta numatytu laiku – 2020 m. IV ketvirtį. Kol kas nepatvirtinta nė vieno pertvarkai būtino teisės akto (Strateginio valdymo įstatymas ir jame numatyti strateginio planavimo dokumentai, Biudžeto sandaros įstatymo pakeitimai, Strateginio valdymo metodika), nepradėti darbuotojų mokymai ir konsultacijos, o baigiamųjų pertvarkos etapų darbai vėluoja apie 1–1,5 metų. Detalų pertvarkos eigos vertinimą Valstybės kontrolė pateikė 2019 m. gruodžio mėn., atlikusi strateginio planavimo ir biudžeto formavimo pokyčių vertinimą („Strateginio planavimo ir biudžeto formavimo pokyčių vertinimas“, 2019-12-10 Nr. YD-10). Atkreipiame dėmesį, kad sistemiškai ir nuosekliai naujojo reglamentavimo veiksmingumą galima bus įvertinti tik įgyvendinus minėtų teisės aktų nuostatas. Valstybės kontrolės atliekamų auditų rezultatai rodo, kad vienas viešajame sektoriuje stebimų reiškinių – planavimo dokumentų sudarymo, jų įgyvendinimo stebėsenos ir atsiskaitymo už veiklos rezultatus reikalavimų nevykdymas, netinkamas ir (ar) ne laiku atliekamas jų vykdymas. Būtent todėl ypatingo dėmesio reikalauja svarstomų teisės aktų reikalavimų įgyvendinimo užtikrinimas. Pritarti. 2.
2Nacionalinė teismų administracija,
2020-02-21 Nacionalinė teismų administracija (toliau – Administracija) 2020 m. sausio 28 d. gavo Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto kreipimąsi dėl pastabų ir pasiūlymų Strateginio valdymo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4294 ir su juo susijusių įstatymų pakeitimų projektams Nr. XIIIP-4295-4334. Informuojame Jus, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija, atsižvelgusi į Teisėjų tarybos ir Administracijos poziciją dėl Lietuvos Respublikos teismų nepriklausomumo užtikrinimo, 2019 m. lapkričio mėn. teikė Administracijai derinti patikslintus ir papildytus Strateginio valdymo įstatymo ir su juo susijusių įstatymų projektus. Administracija 2019 m. lapkričio 18 d. šiuos projektus pateikė derinti Teisėjų tarybai ir 2019 m. lapkričio 25 d. Teisėjų tarybos Biudžeto ir investicijų komitetui bei Teisės aktų projektų vertinimo komitetui. Administracija nepastebėjo esminių pakeitimų (išskyrus redakcinius) įstatymų projektuose, pateiktuose Lietuvos Respublikos Seimui, lyginant su gautais derinti 2019 m. lapkričio mėn., todėl pagal kompetenciją teikia tik dvi pastabas dėl sąvokų vartojimo. 1. Strateginio valdymo įstatymo projekto 3 straipsnio 12 dalyje yra apibrėžta projektinio valdymo sąvoka, kuri, tikėtina, liko nepataisyta 2019 m. lapkričio mėn. atsižvelgus į Teisėjų tarybos ir Administracijos poziciją dėl Lietuvos Respublikos teismų nepriklausomumo užtikrinimo. Projektinis valdymas apibrėžtas kaip „strateginio valdymo sistemos dalyvių pažangos veiklos organizavimo forma, taikoma planuojant ir vykdant projektus, įgyvendinančius Vyriausybės veiklos prioritetus, numatytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane“, o tai labai susiaurina projektinio valdymo kaip vadybos sąvokos sampratą ir taikymo sritį – tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planui, kuris yra tik vienas iš programavimo lygmens planavimo dokumentų.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnyje yra įtvirtintas kertinis demokratinės ir teisinės valstybės principas – įstatymų leidžiamosios, vykdomosios ir teisminės valdžių padalijimo principas. Konstitucijos 109 straipsnyje nustatyta, kad teisingumą vykdo tik teismai, o teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi. Atsižvelgiant į tai, kad teisminė valdžia yra savarankiška ir nepriklausoma, teismai neįgyvendina vykdomosios valdžios – Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos ir jos prioritetinių darbų. Tačiau Teisėjų taryba, asignavimų valdytojai Lietuvos Respublikos teismai ir Administracija yra strateginio valdymo sistemos dalyviai; Nacionalinį pažangos planą įgyvendinančių nacionalinių plėtros programų priemonėms ir jas įgyvendinantiems projektams, kuriuos vykdo teismai, skirtų asignavimų valdytoja yra Administracija, todėl akivaizdu, kad projektinis valdymas būtų taikomas ne tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės programai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, projektinio valdymo sąvokos pabaiga „įgyvendinančius Vyriausybės veiklos prioritetus, numatytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane“ brauktina. Pritarti. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
Asta Kubilienė, Laimutė Matkevičienė, Darius Kaminskas,
4 Argumentai: Atsižvelgiant į šias aplinkybes:
1) sveikatos (sveikatinimo veiklos) sritis yra kompleksinė, jungianti kelis tarpusavyje susijusius ir vienas kitam poveikį darančius vidinius segmentus (sektorius) – asmens sveikatos priežiūrą, visuomenės sveikatos priežiūrą, farmaciją ir vaistų gamybos, prekybos ir vartojimo kontrolę, narkotikų, alkoholio ir tabako kontrolę ir vartojimo prevenciją ir kt. – kurie kiekvienas santykinai gali būti prilyginti atskirai valstybės veiklos sričiai;
2) strateginio planavimo principai sveikatos (sveikatinimo veiklos) srityje (ilgalaikių ir vidutinės trukmės strateginio planavimo dokumentų rengimas ir įgyvendinimas) pradėti taikyti daugiau kaip prieš 20 metų ir jau susiformavo tam tikros tradicijos šios srities pažangos viziją ilgalaikes plėtros kryptis numatyti (nustatyti) Seimo nutarimais tvirtinamose strategijose ir programose;
3) nėra aišku, kokio pobūdžio bus naujo tipo strateginio lygmens dokumentas – Nacionalinė pažangos strategija iki 2050 metų – ir kokia apimtimi joje bus galima numatyti sveikatos (sveikatinimo veiklos) srities pažangos viziją ir ilgalaikės šios srities vystymosi kryptis; tikslinga, kuriant ir plėtojant į rezultatus orientuotą strateginio planavimo sistemą, dabartiniu metu rengti ir įgyvendinti atskirą Seimo nutarimu tvirtinamą nacionalinę darbotvarkę sveikatos (sveikatinimo veiklos) sričiai – strateginio lygmens planavimo ilgesniam nei 10 metų laikotarpiui dokumentą, atitinkantį Strateginio valdymo įstatymo projektu siūlomus nustatyti tokio tipo dokumento rengimo ir valdysenos principus ir reikalavimus.
Seimo nariai Asta Kubilienė, Laimutė Matkevičienė, Darius Kaminskas,
4 Argumentai: Atsižvelgiant į šias aplinkybes:
1) sveikatos (sveikatinimo veiklos) sritis yra kompleksinė, jungianti kelis tarpusavyje susijusius ir vienas kitam poveikį darančius vidinius segmentus (sektorius) – asmens sveikatos priežiūrą, visuomenės sveikatos priežiūrą, farmaciją ir vaistų gamybos, prekybos ir vartojimo kontrolę, narkotikų, alkoholio ir tabako kontrolę ir vartojimo prevenciją ir kt. – kurie kiekvienas santykinai gali būti prilyginti atskirai valstybės veiklos sričiai;
2) strateginio planavimo principai sveikatos (sveikatinimo veiklos) srityje (ilgalaikių ir vidutinės trukmės strateginio planavimo dokumentų rengimas ir įgyvendinimas) pradėti taikyti daugiau kaip prieš 20 metų ir jau susiformavo tam tikros tradicijos šios srities pažangos viziją ilgalaikes plėtros kryptis numatyti (nustatyti) Seimo nutarimais tvirtinamose strategijose ir programose;
3) nėra aišku, kokio pobūdžio bus naujo tipo strateginio lygmens dokumentas – Nacionalinė pažangos strategija iki 2050 metų – ir kokia apimtimi joje bus galima numatyti sveikatos (sveikatinimo veiklos) srities pažangos viziją ir ilgalaikės šios srities vystymosi kryptis; tikslinga, kuriant ir plėtojant į rezultatus orientuotą strateginio planavimo sistemą, dabartiniu metu rengti ir įgyvendinti atskirą Seimo nutarimu tvirtinamą nacionalinę darbotvarkę sveikatos (sveikatinimo veiklos) sričiai – strateginio lygmens planavimo ilgesniam nei 10 metų laikotarpiui dokumentą, atitinkantį Strateginio valdymo įstatymo projektu siūlomus nustatyti tokio tipo dokumento rengimo ir valdysenos principus ir reikalavimus. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 6 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) Nacionalinės darbotvarkės – planavimo dokumentai, kurie gali būti rengiami arba turi būti rengiami, jeigu tai numato atitinkamą valstybės veiklos sritį reguliuojantys įstatymai, ES teisės aktams ir (arba) kitiems tarptautiniams įsipareigojimams, ir (arba) Nacionalinio saugumo strategijoje įtvirtintiems valstybės nacionalinio saugumo sistemos plėtros, užsienio, gynybos ir vidaus politikos prioritetams, ilgalaikiams uždaviniams įgyvendinti, jungiantys kelias valstybės veiklos sritis arba skirti vienai valstybės veiklos sričiai, jeigu tą numato įstatymas, ir nustatantys ilgesnės nei 10 metų trukmės strateginius tikslus, uždavinius, poveikio rodiklius, taip pat ir kitus elementus, privalomus pagal ES teisės aktus ir (arba) kitus tarptautinius įsipareigojimus.“ Svarstyti pagrindiniame komitete Planavimo 2.
Seimo nariai Aasta Kubilienė, Laimutė Matkevičienė, Darius Kaminskas,
31 Pasiūlymas: Pakeisti 16 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo:
1) Vyriausybė:
a) patvirtina 2021–2030 m. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrąjį planą;
b) patvirtina nacionalines plėtros programas;
c) pateikia Seimui tvirtinti nacionalinę darbotvarkę korupcijos prevencijos klausimais;
d) pateikia Seimui tvirtinti nacionalinę darbotvarkę sveikatos (sveikatinimo veiklos) sričiai.“ Svarstyti pagrindiniame komitete
pasiūlymai: 6.1. Sprendimas: Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIIP-4294 ir siūlyti pagrindiniam Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir kitų valstybės institucijų pateiktas pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė Biudžeto ir finansų komitetas. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Valius Ąžuolas, Kęstutis Glaveckas.
Komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas Komiteto biuro vedėja Alina Brazdilienė
Ekonomikos komitetas
2020-05-13
pirmininkas Rimantas Sinkevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kreivys, Komiteto nariai: Antanas Baura, Eugenijus Gentvilas, Andrius Kupčinskas, Bronislovas Matelis, Rūta Miliūtė, Virgilijus Poderys, Jurgis Razma, Remigijus Žemaitaitis. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Žilvinas Klimka, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė. Kviestieji asmenys: Finansų viceministras Darius Sadeckas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
vartojamą terminiją su Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo nuostatomis, projekto 1 straipsnio 1 dalyje po žodžio „regionų“ įrašytinas žodis „plėtros“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
1
vartojamą terminiją su Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo bei kartu su projektu teikiamo šio įstatymo pakeitimo projekto Nr. XIIIP-4324 nuostatomis, projekto 1 straipsnio 1 dalyje žodis „teritorijos“ keistinas žodžiu „teritorijų“ arba tikslintinas nurodant, kad turima omenyje valstybės ar Lietuvos Respublikos teritorija. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
2 3.
Projekto 3 straipsnio 2 dalyje reikėtų konkretizuoti kieno, t.y. kokių subjektų, požiūrį ir elgesį siekiama nuosekliai ir kompleksiškai formuoti pagal horizontalųjį principą. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 3 straipsnio 3 daliai, kurioje reikėtų konkretizuoti kieno, t.y. kokių subjektų, apibrėžtu laikotarpiu vykdoma veikla yra laikoma pažangos veikla. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
5
4Atsižvelgiant į tai,
kad valstybė valdžią įgyvendina per tam tikslu steigiamas valstybės institucijas ir įstaigas, projekto 3 straipsnio 5 dalyje po žodžio
„valstybės“ įrašytini žodžiai „institucijų ir įstaigų“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
12
tik vieną kartą – 14 straipsnio 8 dalyje, kurioje, be kita ko, pakartojami ir pagrindiniai sąvokos apibrėžimo elementai. Svarstytina, ar tokią sąvoką tikslinga atskirai apibrėžti projekto 3 straipsnyje. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
158
glaustumo bei atsižvelgiant, kad Lietuvoje yra sudaryta ir veikia tik viena Valstybės pažangos taryba, projekto 3 straipsnio 15 dalies 8 punkte siūlome atsisakyti perteklinio teisės akto, kurio pagrindu ir sudaryta minėta institucija, įvardijimo. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
1511 7.
Vertinant projekto 3 straipsnio 15 dalies 11 punktą, numatantį, kad strateginio valdymo sistemos dalyviais laikomi juridiniai ir fiziniai asmenys, vykdantys projektus, skirtus pažangos priemonėms įgyvendinti, ir (arba) tęstines veiklos priemones, nėra aišku, kodėl strateginio valdymo sistemos dalyviais negalės būti laikomi, t.y. negalės dalyvauti įvairių projektų ir tęstinių veiklos priemonių įgyvendinime, pvz., valstybėse narėse pagal tos valstybės narės teisės aktus įsteigta organizacija, neturinti juridinio asmens teisių, arba užsienio valstybės juridinio asmens įsteigtas filialas, turintis buveinę
kanceliarijos Teisės departamentas,
18
apibrėžiama, kaip strateginio valdymo sistemos dalyvio veikla, įgyvendinant nustatytas funkcijas, kuri „tiesiogiai neįgyvendina strateginių tikslų“. Atsižvelgiant į to paties straipsnio 16 dalyje įtvirtintą „strateginio tikslo“ kaip suplanuoto „esamos būklės pokyčio“ apibrėžimą, darytina išvada, kad beveik bet kokia tęstinė veikla, kaip nustatytų funkcijų vykdymas, turėtų būti orientuota į suplanuotą esamos būklės pokytį ir jo siekti. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
24
projekte vartojama tik vieną kartą 8 straipsnio 1 punkte. Svarstytina, ar tokią sąvoką tikslinga atskirai apibrėžti projekto 3 straipsnyje. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
2
horizontalusis principas, apibrėžtas projekto 3 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgiant į jo turinį, neturėtų būti dėstomas projekto 4 straipsnyje, apibrėžiančiame visus strateginio valdymo sistemos principus. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
21 11.
Projekto 5 straipsnio
elementus, privalomus“ įrašytini žodžiai „kiti elementai, privalomi“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
5
„nacionalinių darbotvarkių įgyvendinimui“. Projekto 6 straipsnyje apibrėžiami
strateginio lygmens planavimo dokumentų tipai, vienas iš jų – 5 punkte apibrėžiamos nacionalinės darbotvarkės. Projekto 5 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato, kad programavimo lygmens planavimo dokumentų paskirtis iš esmės susijusi su strateginio lygmens planavimo dokumentų įgyvendinimu, todėl svarstytina, ar „nacionalinių darbotvarkių planai“ pagal tai, kaip jie apibrėžti, neturėtų būti priskirti programavimo lygmens planavimo dokumentams ir numatyti ne projekto 6 straipsnyje, o 7 straipsnyje. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
6
būti ne formuojami horizontalūs principai (nes pats principo turinys jau suformuotas ir apibrėžtas projekto 3 straipsnio 2 dalyje), o vadovaujantis horizontaliuoju principu formuojamos tam tikros strateginių tikslų ir uždavinių įgyvendinimo priemonės. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
1
straipsnio 1 punkto antrojo ir trečiojo sakinio formuluotes tarpusavyje ir siekiant teisės normų dėstymo nuoseklumo, reikėtų pirma nustatyti bendrąją taisyklę dėl vienai valstybės veiklos sričiai galimo kelių nacionalinių plėtros programų rengimo, o tik paskui išimtį iš šios taisyklės dėl tik vienos nacionalinės plėtros programos rengimo ne daugiau kaip vienai valstybės veiklos sričiai, nustatytai remiantis Biudžeto sandaros įstatymu. Pritarti 15.
kanceliarijos Teisės departamentas,
1
Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcija. Neaišku, ar turėta omenyje, kad šio punkto b papunktyje nustatytas dokumentas neprivalo derėti su kitais nei nustatyta, o a ir c punkte nustatyti dokumentai – su jokiais strateginio lygio planavimo dokumentais, taip pat neaiškus šio punkto papunkčių turinio santykis su projekto 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu darnumo ir integralumo principu. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
3
prireikus numatyti, kaip bus peržiūrimi ir keičiami Nacionalinės pažangos planas ir nacionalinės plėtros programos, nėra aišku, ar turėta omenyje, jog kitų strateginio ir programavimo lygmens planavimo dokumentų keitimas negalės būti numatomas, o jei taip – nėra aišku, kokiais kriterijais vadovaujantis numatoma tik šių dviejų planavimo dokumentų keitimo galimybė. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
3
straipsnio 3 punkto struktūra, nes strateginio valdymo sistemos dalyvių metų veikla turėtų būti suplanuojama ne jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose, o rengiamuose planavimo dokumentuose. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
3 18.
Projekto 9 straipsnio
veiklos lėšos, joms padidėjus, nėra laikomos pažangos lėšomis“ turinį, nes aiškiai nėra nustatytai nei tai, ar tęstinės veiklos lėšos, joms nepadidėjus, laikomos pažangos lėšomis, nei tai, kas būtų laikoma tęstinės veiklos lėšų
„padidėjimu“, nei tai, ar pažangos lėšomis nebūtų laikomos tik lėšos
padidėjimo lyginant su pirminiu nustatymo apimtyje, ar vis dėlto, tęstinės veiklos lėšų padidėjimo atveju pažangos lėšomis nebūtų laikomos apskritai visos nustatyto pradinio dydžio tęstinės veiklos lėšos, kurios vėliau neplanuotai padidėjo. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
1
įstatymuose nurodytas išimtis, nustato pagrindinius strateginio valdymo sistemos valdysenos teisinio reglamentavimo principus. Šioje dalyje apibrėžiamas šio įstatymo santykis su kitais įstatymais, kurie reglamentuoja artimus šio įstatymo reguliavimo sferai klausimus. Taigi šio įstatymo reguliavimo sritis yra apribota tiek, kiek to nereglamentuoja kiti įstatymai. Su tokia formuluote negalima besąlygiškai sutikti. Pateiktas įstatymas, reglamentuojantis strateginio valdymo klausimus, mūsų nuomone, turėtų būti bazinis įstatymas. Jame turėtų būti įtvirtinti strateginio valdymo principai, reglamentuoti visi svarbiausi klausimai. Tokio įstatymo pagrindu kituose įstatymuose būtų toliau detalizuojamas strateginio valdymo proceso dalyvių veiklos teisinis reguliavimas. Juose būtų numatyti tokio reguliavimo ypatumai atskirų subjektų ar strateginio valdymo proceso elementų atžvilgiu, patikslinta galima planavimo dokumentų ar jų sąsajų reglamentavimo tvarka. Dabar gi situacija priešinga - šio įstatymo taikymo sritis ir veikimo sfera būtų apribota kitų įstatymų, kurie projekte net nedetalizuoti, normomis.
išimčiai dėl kituose teisės aktuose nustatyto reglamentavimo taikymo. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
1
tikslintina, atsižvelgiant į Mokslo ir studijų įstatyme bei Švietimo įstatyme nustatyta terminiją. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
14 1,21
dokumentus tvirtina Seimas, svarstytina, ar nereikėtų nustatyti kokiu teisės aktu – įstatymu ar Seimo nutarimu šie dokumentai turi būti tvirtinami. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
11
reglamentuoja programavimo lygmens planavimo dokumentų rengimo, tvirtinimo, įgyvendinimo ir stebėsenos procesą, todėl manytina, kad straipsnio 11 dalis, reglamentuojanti projektų administravimą, sistemiškai nedera su straipsnio reguliavimo dalyku ir šiame straipsnyje neturėtų būti dėstoma. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
projekto 16 straipsnio nuostatas, šio straipsnio pavadinime įrašytinas ir žodis „taikymas“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
3
aiškumo, siūlytina projekto 16 straipsnio 3 dalyje vietoj formuluotės „šio įstatymo įsigaliojimo“ įrašyti formuluotę „2020 m. gruodžio 31 d.“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
21
pateikia Seimui tvirtinti Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepciją. Teikiamas siūlymas diskutuotinas.
Pirma, atkreiptinas dėmesys, jog pagal projekto 6 straipsnio 3 punktą Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcija rengiama vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokių teisės aktų nuostatomis vadovaujantis Vyriausybė iki 2020 m. balandžio
teritorijos bendrojo plano koncepciją, kai nuostatos, numatančios jos rengimą, įsigalioja tik 2021 m. sausio 1 d. Pastebėtina, jog tiek projekto 16 straipsnio 1 dalyje, tiek su projektu susijusio Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 2, 7, 11, 13, 14, 16, 17, 25 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4324 10 straipsnyje numatyta teisės aktų įsigaliojimo data – 2021 m. sausio 1 d. Antra, pagal projekto 6 straipsnio 3 punktą Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcija turi derėti su Valstybės pažangos strategija ir Nacionalinio saugumo strategija. Iš projekto nuostatų nėra aišku, su kokia valstybės pažangos strategija turėtų derėti iki 2020 m. balandžio 1 d. Vyriausybės teikiama Seimui tvirtinti Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcija. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal projekto 4 straipsnį Vyriausybė pateikia Seimui tvirtinti Valstybės pažangos strategiją
„Lietuva 2050“ iki 2021 m. gruodžio 31 d. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
26Svarstytina,
kokiomis nuostatomis vadovaujantis iki 2020 m. balandžio 1 d. Vyriausybė pagal projekto 2 straipsnio 2 punktą patvirtintų 2021-2030 m. nacionalinį pažangos planą. Projekto 6 straipsnio 6 punkte numatyta, kad nacionaliniame pažangos plane nustatomi strateginiai tikslai, pažangos uždaviniai, poveikio rodikliai ir kt. atsižvelgiant į Valstybės pažangos strategiją, Nacionalinio saugumo strategiją, Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepciją ir kt.
Kaip minėta 26 pastaboje, dokumentai, kuriais vadovaujantis rengiamas nacionalinis pažangos planas, dar būtų nepatvirtinti ir (arba) neparengti. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
technikos taisykles, visame projekto tekste esantys trumpiniai (pavyzdžiui,
„pan.“, „kt.“, „t.y.“) keistini pilnais žodžiais. Pritarti
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: -
institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė, 2020-01-31 Atsižvelgdami į Jūsų prašymą pateikti nuomonę dėl Strateginio valdymo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4294, teikiame savo pastebėjimus. Auditų metu („Programinio biudžeto sistema: strateginių veiklos planų sudarymas ir įgyvendinimo stebėsena“, 2016-10-10 Nr. VA-P-60-2-17; „Valstybės investicijų
Respublikos 2015 metų valstybės konsoliduotųjų finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių teisingumas ir valstybės biudžeto vykdymo vertinimas“, 2016-10-03 Nr. FA-P-60-6-10-1; „Auditų „Programinis biudžetas: strateginių veiklos planų sudarymas ir įgyvendinimo stebėsena“ ir „Valstybės investicijų 2015 m. programos valdymas“ rekomendacijų įgyvendinimo eiga“, 2017-10-15 Nr. VA-2017-P-60-1-18) nustatyta su strateginiu planavimu ir biudžeto formavimu susijusių trūkumų.
Jų pašalinimui Vyriausybės kanceliarijai ir Finansų ministerijai yra pateiktos rekomendacijos: tvirtinamus biudžeto asignavimus susieti su siekiamais veiklos rezultatais, nustatyti aiškias planavimo dokumentų sąsajas, optimizuoti strateginio planavimo dokumentų ir vertinimo kriterijų skaičių ministerijų strateginiuose veiklos planuose, keisti visų valstybės investicijų planavimo ir atsikaitymo tvarką, tobulinti Vyriausybės atsiskaitymą už veiklos rezultatus ir kt. Šias rekomendacijas planuojama įgyvendinti, Vyriausybei įvykdžius strateginio planavimo ir biudžeto formavimo sistemos pertvarką, kuri įtraukta į XVII Vyriausybės darbų sąrašą. Įgyvendindama pertvarką, Vyriausybė parengė dalį teisės aktų projektų – Strateginio valdymo įstatymo ir susijusių teisės aktų projektus, kuriems pritarė 2019-12-04 nutarimu Nr. 1228 ir pateikė svarstyti Seimui. Priėmus Strateginio valdymo įstatymą, Vyriausybė numato tvirtinti jo nuostatų įgyvendinimą detalizuojančią Strateginio valdymo metodiką. Teikiame pastebėjimus dėl Strateginio valdymo įstatymo projekto:
vertinimo kriterijų skaičių bei užtikrinti planavimo dokumentų sąsajas. Įstatymo projekte (6–8 str.) numatoma rengti 18 skirtingų planavimo dokumentų tipų, kurių kiekvienas apims skirtingą planavimo dokumentų skaičių. Todėl matome riziką, kad planavimo dokumentų skaičius nebus optimizuotas ir nebus sudarytos prielaidos įstatymo projekte numatytiems tikslams pasiekti.
Todėl kol kas nėra galimybės įsitikinti, kad bus sukurtas veiksmingas mechanizmas, užtikrinantis numatytų strateginio planavimo pokyčių įgyvendinimą.
Strateginio valdymo metodikoje. Teisėkūros pagrindų įstatymas numato, kad, rengiant ir priimant įstatymus, kuriais numatoma reglamentuoti iki tol nereglamentuotus santykius, turi būti įvertintas ir poveikis valstybės finansams. Valstybės kontrolė yra pažymėjusi (2018-03-16 valstybinio audito ataskaita Nr. VA-2018-P-40-6-2 „Teisėkūros procesas“), kad teisėkūros proceso dalyviai netinkamai vykdo jiems pavestą pareigą atlikti numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą ir vertinimo rezultatus pateikti kartu su Seimui teikiamu parengtu įstatymo projektu. Detalaus naujų politikos pasiūlymų ex ante vertinimo būtinumas, aiškiai parodantis, kokio dydžio išlaidos yra reikalingos pasiūlymui įgyvendinti, pabrėžiamas ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos išskirtuose biudžeto gerojo valdymo principuose, kuriais siekiama užtikrinti ilgalaikį biudžeto tvarumą. Vyriausybei vykdant pertvarką, planuojami reikšmingi strateginio planavimo sistemos pokyčiai. Tačiau įvertinę pertvarkos eigą, matome riziką, kad ji nebus baigta numatytu laiku – 2020 m. IV ketvirtį.
IV ketvirtį. Kol kas nepatvirtinta nė vieno pertvarkai būtino teisės akto (Strateginio valdymo įstatymas ir jame numatyti strateginio planavimo dokumentai, Biudžeto sandaros įstatymo pakeitimai, Strateginio valdymo metodika), nepradėti darbuotojų mokymai ir konsultacijos, o baigiamųjų pertvarkos etapų darbai vėluoja apie 1–1,5 metų. Detalų pertvarkos eigos vertinimą Valstybės kontrolė pateikė 2019 m. gruodžio mėn., atlikusi strateginio planavimo ir biudžeto formavimo pokyčių vertinimą („Strateginio planavimo ir biudžeto formavimo pokyčių vertinimas“, 2019-12-10 Nr. YD-10). Atkreipiame dėmesį, kad sistemiškai ir nuosekliai naujojo reglamentavimo veiksmingumą galima bus įvertinti tik įgyvendinus minėtų teisės aktų nuostatas. Valstybės kontrolės atliekamų auditų rezultatai rodo, kad vienas viešajame sektoriuje stebimų reiškinių – planavimo dokumentų sudarymo, jų įgyvendinimo stebėsenos ir atsiskaitymo už veiklos rezultatus reikalavimų nevykdymas, netinkamas ir
(ar) ne laiku atliekamas jų vykdymas. Būtent todėl ypatingo dėmesio reikalauja svarstomų teisės aktų reikalavimų įgyvendinimo užtikrinimas. Pritarti
savivaldybių asociacija, 2020-02-14 Lietuvos savivaldybių asociacijoje išnagrinėtas Strateginio valdymo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4294 ir lydimieji įstatymų projektai. Teikiame pastabas: Dėl Strateginio valdymo įstatymo projekto:
1Projekte minimas nacionalinių plėtros programų portfelis,
portfelio valdytojas bei jo funkcijos. Manome, jog turėtų būti apibrėžta programų portfelio sąvoka. 2. 3 straipsnio 15 dalies 6 punktu nustatoma, jog strateginio valdymo procesuose dalyvauja įstaigos, kurių vadovai yra savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojai, kaip jie apibrėžti Biudžeto sandaros įstatyme, joms pavaldžios biudžetinės įstaigos. Iš pirmos sakinio dalies seka. jog strateginio valdymo sistemos dalyviai yra savivaldybių administracijos ir kitos savivaldybių biudžetinės įstaigos.
Tačiau neaišku, kokios biudžetinėms įstaigoms pavaldžios biudžetinės įstaigos apibrėžiamos antroje sakinio dalyje, kadangi Biudžetinių įstaigų įstatymas nenumato pavaldžių įstaigų steigimo. Dėl Šilumos ūkio įstatymo projekto Nr. XIIIP-4322. Šilumos ūkio įstatymo projekto 8 str. 1 d. nustatoma nauja planavimo dokumentų rūšis - savivaldybių šilumos ūkio specialieji veiksmų planai. Šie planai rengiami pagal Teritorijų planavimo. Šilumos ūkio bei Šilumos ūkio specialiųjų planų rengimo taisykles (8 str. 2 d.) ir priskiriami specialiojo teritorijų planavimo dokumentams. Manome, jog šis įstatymas tikslinamas, netinkamai taikant strateginio valdymo įstatymo nuostatas. Pritarti
3Nacionalinė teismų administracija,
2020-02-21 Nacionalinė teismų administracija (toliau – Administracija) 2020 m. sausio 28 d. gavo Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto kreipimąsi dėl pastabų ir pasiūlymų Strateginio valdymo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4294 ir su juo susijusių įstatymų pakeitimų projektams Nr. XIIIP-4295-4334. Informuojame Jus, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija, atsižvelgusi į Teisėjų tarybos ir Administracijos poziciją dėl Lietuvos Respublikos teismų nepriklausomumo užtikrinimo, 2019 m. lapkričio mėn. teikė Administracijai derinti patikslintus ir papildytus Strateginio valdymo įstatymo ir su juo susijusių įstatymų projektus. Administracija 2019 m. lapkričio 18 d. šiuos projektus pateikė derinti Teisėjų tarybai ir 2019 m. lapkričio 25 d. Teisėjų tarybos Biudžeto ir investicijų komitetui bei Teisės aktų projektų vertinimo komitetui. Administracija nepastebėjo esminių pakeitimų (išskyrus redakcinius) įstatymų projektuose, pateiktuose Lietuvos Respublikos Seimui, lyginant su gautais derinti 2019 m. lapkričio mėn., todėl pagal kompetenciją teikia tik dvi pastabas dėl sąvokų vartojimo. 1.
projektinio valdymo sąvoka, kuri, tikėtina, liko nepataisyta 2019 m. lapkričio mėn. atsižvelgus į Teisėjų tarybos ir Administracijos poziciją dėl Lietuvos Respublikos teismų nepriklausomumo užtikrinimo. Projektinis valdymas apibrėžtas kaip „strateginio valdymo sistemos dalyvių pažangos veiklos organizavimo forma, taikoma planuojant ir vykdant projektus, įgyvendinančius Vyriausybės veiklos prioritetus, numatytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane“, o tai labai susiaurina projektinio valdymo kaip vadybos sąvokos sampratą ir taikymo sritį – tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planui, kuris yra tik vienas iš programavimo lygmens planavimo dokumentų. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnyje yra įtvirtintas kertinis demokratinės ir teisinės valstybės principas – įstatymų leidžiamosios, vykdomosios ir teisminės valdžių padalijimo principas. Konstitucijos 109 straipsnyje nustatyta, kad teisingumą vykdo tik teismai, o teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi. Atsižvelgiant į tai, kad teisminė valdžia yra savarankiška ir nepriklausoma, teismai neįgyvendina vykdomosios valdžios – Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos ir jos prioritetinių darbų. Tačiau Teisėjų taryba, asignavimų valdytojai Lietuvos Respublikos teismai ir Administracija yra strateginio valdymo sistemos dalyviai; Nacionalinį pažangos planą įgyvendinančių nacionalinių plėtros programų priemonėms ir jas įgyvendinantiems projektams, kuriuos vykdo teismai, skirtų asignavimų valdytoja yra Administracija, todėl akivaizdu, kad projektinis valdymas būtų taikomas ne tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės programai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, projektinio valdymo sąvokos pabaiga „įgyvendinančius Vyriausybės veiklos prioritetus, numatytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane“ brauktina. 2.
Įstatymo papildymo 14¹ straipsniu įstatymo projekte Nr. XIIIP-4308 (toliau – Biudžeto sandaros įstatymo projektas) yra vartojamos dvi skirtingos sąvokos: „valstybės veiklos sritis“ ir „ministro valdymo sritis“, tačiau apibrėžta tik ministro valdymo srities įstaigos sąvoka. Nei Strateginio valdymo įstatymo projekte, nei Biudžeto sandaros įstatymo projekte valstybės veiklos srities sąvoka nėra apibrėžta, todėl, siekiant užtikrinti reglamentavimo aiškumą, siūloma įtraukti ir apibrėžti valstybės veiklos srities sąvoką. Pažymėtina, kad 1999 m. gruodžio 21 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas konstatavo, kad teisminė valdžia, būdama savarankiška, negali būti priklausoma nuo kitų valdžių. Užtikrinant teisėjo ir teismų nepriklausomumą ypač svarbu aiškiai atriboti teismų veiklą nuo vykdomosios valdžios – Lietuvos Respublikos Konstitucija draudžia vykdomajai valdžiai kištis į teisingumo vykdymą, daryti teismams kokį nors poveikį ar vertinti teismų darbą nagrinėjant bylas. Konstitucinis Teismas minimame nutarime aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad teismų veikla nėra ir negali būti laikoma valdymo sritimi, priskirta kuriai nors vykdomosios valdžios institucijai. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 113 straipsnyje įtvirtinta, kad teismų savivalda
Konstituciją ir kitus įstatymus laisvai ir savarankiškai, savo atsakomybe spręsti teismų veiklos klausimus. Teismų įstatymo 114 straipsnyje nustatyta, kad teismų savivaldos sistemą sudaro: Visuotinis teisėjų susirinkimas, Teisėjų taryba, Teisėjų garbės teismas, o teismų savivaldos institucijoms funkcijas įgyvendinti padeda Nacionalinė teismų administracija. Atsižvelgiant į tai, kad teisminė valdžia yra savarankiška ir nepriklausoma, teismų veiklos klausimais ji nėra ir negali būti atstovaujama vykdomosios valdžios, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro.
Administracija, suprasdama valstybės veiklos srities sampratos įtvirtinimo poreikį valstybės veiklos sričių suskirstymui statistikos tikslais ir tam tikram valstybės veiklos sričių struktūrizavimui dokumentuose, pažymi, kad ministro valdymo srities įstaigos sąvoka ir Biudžeto sandaros įstatymo projekte numatytas reglamentavimas, susijęs su ministro valdymo sritimis, nei Lietuvos
dviejų sąvokų aiškumas ir atribojimas yra reikalingas. Pritarti
teisę, pasiūlymai: -
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Seimo galios sprendžiant strateginius valstybės valdymo klausimus, nepakankamai sumažinamas strateginių planavimo dokumentų kiekis (iš 290 lieka 156), neapibrėžiami vertinimo kriterijai ir nesumažinamas jų (~1800) skaičius, taip pat atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Ekonomikos komiteto siūlomą Strateginio valdymo schemą (žr. Priedą) bei pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė, gražinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti ir pritarti komiteto išvadoms. 6.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Ekonomikos komitetas Pasiūlyti pagrindiniam Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui, prieš priimant sprendimą dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-4294, surengti išplėstinę apskrito stalo diskusiją, skirtą strateginio planavimo ir biudžeto formavimo sistemos pertvarkai, nes galimai Seimo vaidmuo sprendžiant strateginius valstybės klausimus nėra pakankamas. Pritarti 2.
13,14 1,21 Tikslinti įstatymo projekto 13 straipsnio 1 ir 2 dalis bei 14 straipsnio 1 dalį, kuriose nustatoma, kokius planavimo dokumentus tvirtins Seimas, bet nenustatyta kokiu teisės aktu – įstatymu ar
13,14 Tikslinti įstatymo projekto 13 ir 14 straipsnius taip, kad išryškėtų labai aiški planavimo dokumentų rengimo, tvirtinimo, įgyvendinimo, pažangos stebėsenos, pažangos vertinimo ir atsiskaitymo už pasiektą pažanga sistema - hierarchija (kaip vieno iš jų keitimas/nekeitimas įtakoja kito keitimą/nekeitimą, kaip vieno iš jų įgyvendinimas/neįgyvendinimas įtakoja kito įgyvendinimą/neįgyvendinimą). Pritarti
N Papildyti įstatymo projektą nuostatomis, kad būtų vertinamas visų naujai registruojamų teisės aktai (tobulinamų ar naujai kuriamų), atitiktis strateginio planavimo dokumentams. Pritarti
N Papildyti įstatymo projektą nuostatomis, kad bus sukurta planavimo dokumentų vykdymo stebėsenos sistema ir kad būtų viešai skelbiamos planavimo dokumentų vykdymo stebėsenos ataskaitos. Pritarti
N Papildyti įstatymo projektą nuostatomis, kad
dokumentams, nurodant poveikį jų įgyvendinimui (finansinį taip pat). Pritarti
N Papildyti įstatymo projektą nuostatomis, kad pristatant metinę Vyriausybės veiklos ataskaitą, kartu būtų pateikiama ataskaita apie konkrečių strateginių planavimo dokumentų įgyvendinimą pagal vertinimo kriterijus ir finansinė ataskaita. Pritarti 8.
N Siekiant išvengti atotrūkio tarp strateginių planavimo dokumentų ir įstatymų, papildyti įstatymo projektą nuostatomis, kad atsižvelgiant į pokyčius teisėkūroje, pvz., priėmus naujus ES strateginius teisės aktus, būtų į įstatymus perkeliamos ne tik jų nuostatos, bet atitinkamai (nustatytais terminais) patikslinami ir strateginiai planavimo dokumentai. Pritarti
7Balsavimo rezultatai: už – 9, susilaikė – 1. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Virgilijus Poderys. PRIDEDAMA. Strateginio valdymo schema, 1 psl. Komiteto pirmininkas Rimantas
Sinkevičius Komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Ona Duburaitė Komiteto biuro patarėja Irina Jurkšuvienė Komiteto biuro patarėjas Žilvinas Klimka
Sveikatos reikalų komitetas
2020-04-08
posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkė A. Kubilienė, komiteto pirmininko pavaduotojas R. Martinėlis, komiteto nariai A. Armonaitė, K. Bartkevičius, D. Kaminskas, A. Kirkutis, L. Matkevičienė, A. Matulas, I. Rozova, A. Vinkus. Komiteto biuras: Biuro vedėja J. Bandzienė, patarėjai A. Astrauskas, K. Civilkienė, E. Jankauskas, V. Valainytė, padėjėjos D. Jonelytė ir M. Neverkevičienė. Kviestieji asmenys: sveikatos apsaugos viceministras A. Šešelgis, finansų viceministras D. Sadeckas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 1 dalyje po žodžio „regionų“ įrašytinas žodis „plėtros“. Pritarti
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
vartojamą terminiją su Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo bei kartu su projektu teikiamo šio įstatymo pakeitimo projekto Nr. XIIIP-4324 nuostatomis, projekto 1 straipsnio 1 dalyje žodis „teritorijos“ keistinas žodžiu „teritorijų“ arba tikslintinas nurodant, kad turima omenyje valstybės ar Lietuvos Respublikos teritorija. Pritarti
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
23
dalyje reikėtų konkretizuoti kieno, t.y. kokių subjektų, požiūrį ir elgesį siekiama nuosekliai ir kompleksiškai formuoti pagal horizontalųjį principą.
Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 3 straipsnio 3 daliai, kurioje reikėtų konkretizuoti kieno, t.y. kokių subjektų, apibrėžtu laikotarpiu vykdoma veikla yra laikoma pažangos veikla. Pritarti
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5
valdžią įgyvendina per tam tikslu steigiamas valstybės institucijas ir įstaigas, projekto 3 straipsnio 5 dalyje po žodžio „valstybės“ įrašytini žodžiai „institucijų ir įstaigų“. Pritarti
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
12
apibrėžta „projektinio valdymo sąvoka“ toliau projekte vartojama tik vieną kartą – 14 straipsnio 8 dalyje, kurioje, be kita ko, pakartojami ir pagrindiniai sąvokos apibrėžimo elementai. Svarstytina, ar tokią sąvoką tikslinga atskirai apibrėžti projekto 3 straipsnyje. Pritarti
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
158
atsižvelgiant, kad Lietuvoje yra sudaryta ir veikia tik viena Valstybės pažangos taryba, projekto 3 straipsnio 15 dalies 8 punkte siūlome atsisakyti perteklinio teisės akto, kurio pagrindu ir sudaryta minėta institucija, įvardijimo. Pritarti
7Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1511 7.
Vertinant projekto 3 straipsnio 15 dalies 11 punktą, numatantį, kad strateginio valdymo sistemos dalyviais laikomi juridiniai ir fiziniai asmenys, vykdantys projektus, skirtus pažangos priemonėms įgyvendinti, ir (arba) tęstines veiklos priemones, nėra aišku, kodėl strateginio valdymo sistemos dalyviais negalės būti laikomi, t.y. negalės dalyvauti įvairių projektų ir tęstinių veiklos priemonių įgyvendinime, pvz., valstybėse narėse pagal tos valstybės narės teisės aktus įsteigta organizacija, neturinti juridinio asmens teisių, arba užsienio valstybės juridinio asmens įsteigtas filialas, turintis buveinę Lietuvos
svarstyti pagrindiniam komitetui
8Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
18
dalyje pateikiamas „tęstinės veiklos“ apibrėžimas. Ši veikla apibrėžiama, kaip strateginio valdymo sistemos dalyvio veikla, įgyvendinant nustatytas funkcijas, kuri „tiesiogiai neįgyvendina strateginių tikslų“. Atsižvelgiant į to paties straipsnio 16 dalyje įtvirtintą „strateginio tikslo“ kaip suplanuoto „esamos būklės pokyčio“ apibrėžimą, darytina išvada, kad beveik bet kokia tęstinė veikla, kaip nustatytų funkcijų vykdymas, turėtų būti orientuota į suplanuotą esamos būklės pokytį ir jo siekti. Pritarti
9Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
24
apibrėžiama „veiklos efektyvumo rodiklio“ sąvoka, kuri toliau projekte vartojama tik vieną kartą 8 straipsnio 1 punkte. Svarstytina, ar tokią sąvoką tikslinga atskirai apibrėžti projekto 3 straipsnyje. Pritarti
10Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
principas, apibrėžtas projekto 3 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgiant į jo turinį, neturėtų būti dėstomas projekto 4 straipsnyje, apibrėžiančiame visus strateginio valdymo sistemos principus. Siūlyti svarstyti pagrindiniam komitetui 11.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
21
punktas tikslintinas redakciniu požiūriu, vietoj žodžių „kitus elementus, privalomus“ įrašytini žodžiai „kiti elementai, privalomi“. Pritarti
12Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
6
„nacionalinių darbotvarkių planai“ apibrėžiami kaip skirti „nacionalinių darbotvarkių
įgyvendinimui“. Projekto 6 straipsnyje apibrėžiami strateginio lygmens planavimo dokumentų tipai, vienas iš jų – 5 punkte apibrėžiamos nacionalinės darbotvarkės. Projekto 5 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato, kad programavimo lygmens planavimo dokumentų paskirtis iš esmės susijusi su strateginio lygmens planavimo dokumentų įgyvendinimu, todėl svarstytina, ar
„nacionalinių darbotvarkių planai“ pagal tai, kaip jie apibrėžti, neturėtų
būti priskirti programavimo lygmens planavimo dokumentams ir numatyti ne projekto 6 straipsnyje, o 7 straipsnyje. Pritarti
13Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
6
formuluotė tikslintina, nes Nacionaliniame pažangos plane turėtų būti ne formuojami horizontalūs principai (nes pats principo turinys jau suformuotas ir apibrėžtas projekto 3 straipsnio 2 dalyje), o vadovaujantis horizontaliuoju principu formuojamos tam tikros strateginių tikslų ir uždavinių įgyvendinimo priemonės. Pritarti
14Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
punkto antrojo ir trečiojo sakinio formuluotes tarpusavyje ir siekiant teisės normų dėstymo nuoseklumo, reikėtų pirma nustatyti bendrąją taisyklę dėl vienai valstybės veiklos sričiai galimo kelių nacionalinių plėtros programų rengimo, o tik paskui išimtį iš šios taisyklės dėl tik vienos nacionalinės plėtros programos rengimo ne daugiau kaip vienai valstybės veiklos sričiai, nustatytai remiantis Biudžeto sandaros įstatymu. Pritarti 15.
15Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
nacionalinės plėtros programos, tačiau tik vienam jų tipui – b papunktyje numatytoms ilgalaikėms valstybinėms saugumo stiprinimo programoms nustatomas privalomas derinimas su dviem iš projekte numatytų strateginio lygio planavimo dokumentų – Valstybės pažangos strategija ir Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcija. Neaišku, ar turėta omenyje, kad šio punkto b papunktyje nustatytas dokumentas neprivalo derėti su kitais nei nustatyta, o a ir c punkte nustatyti dokumentai – su jokiais strateginio lygio planavimo dokumentais, taip pat neaiškus šio punkto papunkčių turinio santykis su projekto 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu darnumo ir integralumo principu. Pritarti
16Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
numačius galimybę Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane prireikus numatyti, kaip bus peržiūrimi ir keičiami Nacionalinės pažangos planas ir nacionalinės plėtros programos, nėra aišku, ar turėta omenyje, jog kitų strateginio ir programavimo lygmens planavimo dokumentų keitimas negalės būti numatomas, o jei taip – nėra aišku, kokiais kriterijais vadovaujantis numatoma tik šių dviejų planavimo dokumentų keitimo galimybė. Pritarti
17Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
punkto struktūra, nes strateginio valdymo sistemos dalyvių metų veikla turėtų būti suplanuojama ne jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose, o rengiamuose planavimo dokumentuose. Pritarti
18Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3 18.
Projekto 9 straipsnio 3 dalyje reikėtų atskleisti ir aiškiau apibrėžti formuluotės „tęstinės veiklos lėšos, joms padidėjus, nėra laikomos pažangos lėšomis“ turinį, nes aiškiai nėra nustatytai nei tai, ar tęstinės veiklos lėšos, joms nepadidėjus, laikomos pažangos lėšomis, nei tai, kas būtų laikoma tęstinės veiklos lėšų
„padidėjimu“, nei tai, ar pažangos lėšomis nebūtų laikomos tik lėšos
padidėjimo lyginant su pirminiu nustatymo apimtyje, ar vis dėlto, tęstinės veiklos lėšų padidėjimo atveju pažangos lėšomis nebūtų laikomos apskritai visos nustatyto pradinio dydžio tęstinės veiklos lėšos, kurios vėliau neplanuotai padidėjo. Siūlyti svarstyti pagrindiniam komitetui
19Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
siūloma nustatyti, kad šis įstatymas, išskyrus šiame ir kituose įstatymuose nurodytas išimtis, nustato pagrindinius strateginio valdymo sistemos valdysenos teisinio reglamentavimo principus. Šioje dalyje apibrėžiamas šio įstatymo santykis su kitais įstatymais, kurie reglamentuoja artimus šio įstatymo reguliavimo sferai klausimus. Taigi šio įstatymo reguliavimo sritis yra apribota tiek, kiek to nereglamentuoja kiti įstatymai. Su tokia formuluote negalima besąlygiškai sutikti. Pateiktas įstatymas, reglamentuojantis strateginio valdymo klausimus, mūsų nuomone, turėtų būti bazinis įstatymas. Jame turėtų būti įtvirtinti strateginio valdymo principai, reglamentuoti visi svarbiausi klausimai. Tokio įstatymo pagrindu kituose įstatymuose būtų toliau detalizuojamas strateginio valdymo proceso dalyvių veiklos teisinis reguliavimas. Juose būtų numatyti tokio reguliavimo ypatumai atskirų subjektų ar strateginio valdymo proceso elementų atžvilgiu, patikslinta galima planavimo dokumentų ar jų sąsajų reglamentavimo tvarka.
Dabar gi situacija priešinga - šio įstatymo taikymo sritis ir veikimo sfera būtų apribota kitų įstatymų, kurie projekte net nedetalizuoti, normomis. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 15 straipsnio 1 dalyje nustatytai išimčiai dėl kituose teisės aktuose nustatyto reglamentavimo taikymo. Siūlyti svarstyti pagrindiniam komitetui
20Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
vartojama formuluotė „mokslo ir švietimo bendruomenė“ tikslintina, atsižvelgiant į Mokslo ir studijų įstatyme bei Švietimo įstatyme nustatyta terminiją. Pritarti
21Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1314121
bei 14 straipsnio 1 dalyje nustačius, kad tam tikrus planavimo dokumentus tvirtina Seimas, svarstytina, ar nereikėtų nustatyti kokiu teisės aktu – įstatymu ar Seimo nutarimu šie dokumentai turi būti tvirtinami. Pritarti
22Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
11
programavimo lygmens planavimo dokumentų rengimo, tvirtinimo, įgyvendinimo ir stebėsenos procesą, todėl manytina, kad straipsnio 11 dalis, reglamentuojanti projektų administravimą, sistemiškai nedera su straipsnio reguliavimo dalyku ir šiame straipsnyje neturėtų būti dėstoma. Siūlyti svarstyti pagrindiniam komitetui23 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio nuostatas, šio straipsnio pavadinime įrašytinas ir žodis „taikymas“. Pritarti
24Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
projekto 16 straipsnio 3 dalyje vietoj formuluotės „šio įstatymo įsigaliojimo“ įrašyti formuluotę „2020 m. gruodžio 31 d.“. Pritarti 25.
25Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
21
punkte numatyta, kad iki 2020 m. balandžio 1 d. Vyriausybė pateikia Seimui tvirtinti Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepciją. Teikiamas siūlymas diskutuotinas. Pirma, atkreiptinas dėmesys, jog pagal projekto 6 straipsnio 3 punktą Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcija rengiama vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokių teisės aktų nuostatomis vadovaujantis Vyriausybė iki 2020 m. balandžio 1 d. turi parengti ir pateikti Seimui tvirtinti Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepciją, kai nuostatos, numatančios jos rengimą, įsigalioja tik 2021 m. sausio 1 d. Pastebėtina, jog tiek projekto 16 straipsnio 1 dalyje, tiek su projektu susijusio Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 2, 7, 11, 13, 14, 16, 17, 25 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4324 10 straipsnyje numatyta teisės aktų įsigaliojimo data – 2021 m. sausio 1 d. Antra, pagal projekto 6 straipsnio 3 punktą Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcija turi derėti su Valstybės pažangos strategija ir Nacionalinio saugumo strategija. Iš projekto nuostatų nėra aišku, su kokia valstybės pažangos strategija turėtų derėti iki 2020 m. balandžio 1 d. Vyriausybės teikiama Seimui tvirtinti Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcija. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal projekto 4 straipsnį Vyriausybė pateikia Seimui tvirtinti Valstybės pažangos strategiją „Lietuva 2050“ iki
svarstyti pagrindiniam komitetui
26Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
nuostatomis vadovaujantis iki 2020 m. balandžio 1 d. Vyriausybė pagal projekto 2 straipsnio 2 punktą patvirtintų 2021-2030 m. nacionalinį pažangos planą.
Projekto 6 straipsnio 6 punkte numatyta, kad nacionaliniame pažangos plane nustatomi strateginiai tikslai, pažangos uždaviniai, poveikio rodikliai ir kt. atsižvelgiant į Valstybės pažangos strategiją, Nacionalinio saugumo strategiją, Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepciją ir kt. Kaip minėta 26 pastaboje, dokumentai, kuriais vadovaujantis rengiamas nacionalinis pažangos planas, dar būtų nepatvirtinti ir (arba) neparengti. Siūlyti svarstyti pagrindiniam komitetui
27Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
27Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles,
visame projekto tekste esantys trumpiniai (pavyzdžiui, „pan.“, „kt.“, „t.y.“) keistini pilnais žodžiais. Pritarti
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo nariai A. Kubilienė, L. Matkevičienė, D.
Matkevičienė, D. Kaminskas,
14 Argumentai: Atsižvelgiant į šias aplinkybes:
1) sveikatos (sveikatinimo veiklos) sritis yra kompleksinė, jungianti kelis tarpusavyje susijusius ir vienas kitam poveikį darančius vidinius segmentus (sektorius) – asmens sveikatos priežiūrą, visuomenės sveikatos priežiūrą, farmaciją ir vaistų gamybos, prekybos ir vartojimo kontrolę, narkotikų, alkoholio ir tabako kontrolę ir vartojimo prevenciją ir kt. – kurie kiekvienas santykinai gali būti prilyginti atskirai valstybės veiklos sričiai;
2) strateginio planavimo principai sveikatos (sveikatinimo veiklos) srityje (ilgalaikių ir vidutinės trukmės strateginio planavimo dokumentų rengimas ir įgyvendinimas) pradėti taikyti daugiau kaip prieš 20 metų ir jau susiformavo tam tikros tradicijos šios srities pažangos viziją ilgalaikes plėtros kryptis numatyti (nustatyti) Seimo nutarimais tvirtinamose strategijose ir programose;
3) nėra aišku, kokio pobūdžio bus naujo tipo strateginio lygmens dokumentas – Nacionalinė pažangos strategija iki 2050 metų – ir kokia apimtimi joje bus galima numatyti sveikatos (sveikatinimo veiklos) srities pažangos viziją ir ilgalaikės šios srities vystymosi kryptis; tikslinga, kuriant ir plėtojant į rezultatus orientuotą strateginio planavimo sistemą, dabartiniu metu rengti ir įgyvendinti atskirą Seimo nutarimu tvirtinamą nacionalinę darbotvarkę sveikatos (sveikatinimo veiklos) sričiai – strateginio lygmens planavimo ilgesniam nei 10 metų laikotarpiui dokumentą, atitinkantį Strateginio valdymo įstatymo projektu siūlomus nustatyti tokio tipo dokumento rengimo ir valdysenos principus ir reikalavimus.
Kaminskas,
14 Argumentai: Atsižvelgiant į šias aplinkybes:
1) sveikatos (sveikatinimo veiklos) sritis yra kompleksinė, jungianti kelis tarpusavyje susijusius ir vienas kitam poveikį darančius vidinius segmentus (sektorius) – asmens sveikatos priežiūrą, visuomenės sveikatos priežiūrą, farmaciją ir vaistų gamybos, prekybos ir vartojimo kontrolę, narkotikų, alkoholio ir tabako kontrolę ir vartojimo prevenciją ir kt. – kurie kiekvienas santykinai gali būti prilyginti atskirai valstybės veiklos sričiai;
2) strateginio planavimo principai sveikatos (sveikatinimo veiklos) srityje (ilgalaikių ir vidutinės trukmės strateginio planavimo dokumentų rengimas ir įgyvendinimas) pradėti taikyti daugiau kaip prieš 20 metų ir jau susiformavo tam tikros tradicijos šios srities pažangos viziją ilgalaikes plėtros kryptis numatyti (nustatyti) Seimo nutarimais tvirtinamose strategijose ir programose;
3) nėra aišku, kokio pobūdžio bus naujo tipo strateginio lygmens dokumentas – Nacionalinė pažangos strategija iki 2050 metų – ir kokia apimtimi joje bus galima numatyti sveikatos (sveikatinimo veiklos) srities pažangos viziją ir ilgalaikės šios srities vystymosi kryptis; tikslinga, kuriant ir plėtojant į rezultatus orientuotą strateginio planavimo sistemą, dabartiniu metu rengti ir įgyvendinti atskirą Seimo nutarimu tvirtinamą nacionalinę darbotvarkę sveikatos (sveikatinimo veiklos) sričiai – strateginio lygmens planavimo ilgesniam nei 10 metų laikotarpiui dokumentą, atitinkantį Strateginio valdymo įstatymo projektu siūlomus nustatyti tokio tipo dokumento rengimo ir valdysenos principus ir reikalavimus. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 6 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) Nacionalinės darbotvarkės – planavimo dokumentai, kurie gali būti rengiami arba turi būti rengiami, jeigu tai numato atitinkamą valstybės veiklos sritį reguliuojantys įstatymai, ES teisės aktams ir (arba) kitiems tarptautiniams įsipareigojimams, ir (arba) Nacionalinio saugumo strategijoje įtvirtintiems valstybės nacionalinio saugumo sistemos plėtros, užsienio, gynybos ir vidaus politikos prioritetams, ilgalaikiams uždaviniams įgyvendinti, jungiantys kelias valstybės veiklos sritis arba skirti vienai valstybės veiklos sričiai, jeigu tą numato įstatymas, ir nustatantys ilgesnės nei 10 metų trukmės strateginius tikslus, uždavinius, poveikio rodiklius, taip pat ir kitus elementus, privalomus pagal ES teisės aktus ir (arba) kitus tarptautinius įsipareigojimus.“ Pritarti 2.
Seimo nariai A. Kubilienė, L. Matkevičienė, D. Kaminskas,
31 Pasiūlymas: Pakeisti 16 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo:
1) Vyriausybė:
a) patvirtina 2021–2030 m. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrąjį planą;
b) patvirtina nacionalines plėtros programas;
c) pateikia Seimui tvirtinti nacionalinę darbotvarkę korupcijos prevencijos klausimais;
d) pateikia Seimui tvirtinti nacionalinę darbotvarkę sveikatos (sveikatinimo veiklos) sričiai.“
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1. Sprendimas: pritarti iš esmės iniciatoriaus pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIIP-4294 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo narių A. Kubilienės, L. Matkevičienės ir D. Kaminsko, taip pat Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymus, kuriems pritarė Sveikatos reikalų komitetas, ir Komiteto pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
1Sveikatos reikalų komitetas,
15 Argumentai: Įstatymo projekto 3 straipsnyje pateikiamos ir apibrėžiamos pagrindinės šio įstatymo projekto sąvokos. Įstatymo projekto 3 straipsnio 15 dalyje siūloma ne tik apibrėžti sąvoką „strateginio valdymo sistemos dalyvis“, bet ir visus strateginio valdymo sistemos dalyvius išvardyti. Tikėtina, kad tokių strateginio valdymo sistemos dalyvių sąrašas nėra baigtinis ir /ar gali būti tikslinamas. Svarstytina, ar nebūtų geriau, kad strateginio valdymo sistemos dalyvių, esant reikalui juos dar ir sugrupavus pagal tam tikrus kriterijus, sąrašas būtų nustatytas atskirame Įstatymo projekto straipsnyje. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsnio 15 dalį, joje paliekant tik sąvokos „strateginio valdymo sistemos dalyvis“ apibrėžtį, o strateginio valdymo sistemos dalyvių sąrašą (esant reikalui juos sugrupavus) nustatyti atskirame Įstatymo projekto straipsnyje. Pritarti
2Sveikatos reikalų komitetas,
2020-04-083 Argumentai: Įstatymo projekto atskiruose straipsniuose, pvz. 3 straipsnio 1 ir 25 dalyse, 6 straipsnio 1 dalies 4 punkte, 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 10 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir kt. - yra vartojama sąvoka „valstybės veiklos sritys“, tačiau ši sąvoka nėra apibrėžta. Todėl atsiranda galimybė šią sąvoką skirtingai interpretuoti. Siekiant teisinio aiškumo, tikslinga Įstatymo projekto 3 straipsnį papildyti nauja dalimi ir joje pateikti sąvokos „valstybės veiklos sritys (sritis)“ apibrėžtį. Pasiūlymas:
pateikti sąvokos „valstybės veiklos sritys (sritis)“ apibrėžtį. Pritarti
3Sveikatos reikalų komitetas,
2 Argumentai: Susiklosčiusiomis aplinkybėmis kyla abejonės, ar Vyriausybė iki siūlomo nustatyti termino (2020 m. balandžio 1 d.) suspės įvykdyti Įstatymo projekto 16 straipsnio 2 dalyje 1-3 punktuose jai nustatytas užduotis.
Todėl yra svarstytina galimybė koreguoti Įstatymo projekto 16 straipsnio 2 dalyje nustatytų užduočių atlikimo terminus (datą). Pasiūlymas:
užduočių Vyriausybei terminus (datą). Pritarti
7Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 0,
susilaikė – 3. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Kubilienė. Komiteto pirmininkė Asta Kubilienė Sveikatos reikalų komiteto biuro patarėjas Algirdas Astrauskas
Audito komitetas
DĖL
posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė, komiteto pirmininko pavaduotojas Naglis Puteikis, komiteto nariai: Agnė Bilotaitė, Petras Gražulis, Audronė Jankuvienė, Gintaras Vaičekauskas. Komiteto biuras: vedėja Sigita Ščajevienė, patarėjos: Laura Pranaitytė, Asta Rubežė, padėjėja Akvilė Raudeliūnienė, vyresnioji specialistė Diana Andriūnaitė. Kviestieji asmenys:
Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viceministras Darius Sadeckas, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Viešųjų finansų sistemos valdymo grupės vadovė Ineta Baltrušaitienė, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Strateginio planavimo ir stebėsenos grupės vadovė Vaida Budzevičienė, VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros Viešosios ir privačios partnerystės skyriaus viršininkė Jekaterina Šarmavičienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos
1 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
terminiją su Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo nuostatomis, projekto 1 straipsnio 1 dalyje po žodžio „regionų“ įrašytinas žodis „plėtros“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-0811
projekte vartojamą terminiją su Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo bei kartu su projektu teikiamo šio įstatymo pakeitimo projekto Nr.
XIIIP-4324 nuostatomis, projekto 1 straipsnio 1 dalyje žodis „teritorijos“ keistinas žodžiu „teritorijų“ arba tikslintinas nurodant, kad turima omenyje valstybės ar Lietuvos Respublikos teritorija. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-083 2,3
straipsnio 2 dalyje reikėtų konkretizuoti kieno, t. y. kokių subjektų, požiūrį ir elgesį siekiama nuosekliai ir kompleksiškai formuoti pagal horizontalųjį principą. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 3 straipsnio 3 daliai, kurioje reikėtų konkretizuoti kieno, t. y. kokių subjektų, apibrėžtu laikotarpiu vykdoma veikla yra laikoma pažangos veikla. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-0835
tai, kad valstybė valdžią įgyvendina per tam tikslu steigiamas valstybės institucijas ir įstaigas, projekto 3 straipsnio 5 dalyje po žodžio
„valstybės“ įrašytini žodžiai „institucijų ir įstaigų“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-08312
straipsnio 12 dalyje apibrėžta „projektinio valdymo“ sąvoka toliau projekte vartojama tik vieną kartą – 14 straipsnio 8 dalyje, kurioje, be kita ko, pakartojami ir pagrindiniai sąvokos apibrėžimo elementai. Svarstytina, ar tokią sąvoką tikslinga atskirai apibrėžti projekto 3 straipsnyje. Nepritarti
1Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekte apibrėžtos dvi valdymo rūšys, t.
y. programinis ir projektinis, o taip pat į tai, kad šios sąvokos vartotinos tiek pačiame įstatyme, tiek jį įgyvendinančiuose teisės aktuose, siekiant aiškumo, siūlytina įstatymo projekto 3 straipsnio 12 dalyje apibrėžtą „projektinio valdymo“ sąvoką palikti. 2. Taip pat žr. Audito komiteto 7 pasiūlymą. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-083158 6.
Siekiant teisės akto glaustumo bei atsižvelgiant, kad Lietuvoje yra sudaryta ir veikia tik viena Valstybės pažangos taryba, projekto 3 straipsnio 15 dalies 8 punkte siūlome atsisakyti perteklinio teisės akto, kurio pagrindu ir sudaryta minėta institucija, įvardijimo. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-0831511
projekto 3 straipsnio 15 dalies 11 punktą, numatantį, kad strateginio valdymo sistemos dalyviais laikomi juridiniai ir fiziniai asmenys, vykdantys projektus, skirtus pažangos priemonėms įgyvendinti, ir (arba) tęstines veiklos priemones, nėra aišku, kodėl strateginio valdymo sistemos dalyviais negalės būti laikomi, t. y. negalės dalyvauti įvairių projektų ir tęstinių veiklos priemonių įgyvendinime, pvz., valstybėse narėse pagal tos valstybės narės teisės aktus įsteigta organizacija, neturinti juridinio asmens teisių, arba užsienio valstybės juridinio asmens įsteigtas filialas, turintis buveinę Lietuvos Respublikoje. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-08318
dalyje pateikiamas „tęstinės veiklos“ apibrėžimas. Ši veikla apibrėžiama, kaip strateginio valdymo sistemos dalyvio veikla, įgyvendinant nustatytas funkcijas, kuri „tiesiogiai neįgyvendina strateginių tikslų“. Atsižvelgiant į to paties straipsnio 16 dalyje įtvirtintą „strateginio tikslo“ kaip suplanuoto „esamos būklės pokyčio“ apibrėžimą, darytina išvada, kad beveik bet kokia tęstinė veikla, kaip nustatytų funkcijų vykdymas, turėtų būti orientuota į suplanuotą esamos būklės pokytį ir jo siekti. Nepritarti Strateginiai tikslai, kurie yra nustatyti strateginio lygmens dokumentuose, įgyvendinami per pokyčius, vykdant pažangos veiklą.
Nors tęstinė veikla nėra planuojama strateginio lygmens dokumentuose ir strateginių tikslų tiesiogiai neįgyvendina, tęstinę veiklą vykdantis subjektas gali prisidėti prie tokių tikslų įgyvendinimo. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad įstatymo projekto 3 straipsnio 18 dalyje pateikta „tęstinės veiklos“ sąvokos apibrėžtis yra aiški. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-08324
„veiklos efektyvumo rodiklio“ sąvoka, kuri toliau projekte vartojama tik
vieną kartą 8 straipsnio 1 punkte. Svarstytina, ar tokią sąvoką tikslinga atskirai apibrėžti projekto 3 straipsnyje. Nepritarti Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekte apibrėžtos keturios skirtingos rodiklių rūšys, t. y. poveikio, produkto, rezultato ir veiklos efektyvumo, o taip pat į tai, kad šios sąvokos vartotinos tiek pačiame įstatyme, tiek jį įgyvendinančiuose teisės aktuose, siekiant aiškumo, siūlytina įstatymo projekto 3 straipsnio 24 dalyje apibrėžtą „veiklos efektyvumo rodiklio“ sąvoką palikti. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-08 3,42
10Svarstytina, ar horizontalusis principas,
apibrėžtas projekto 3 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgiant į jo turinį, neturėtų būti dėstomas projekto 4 straipsnyje, apibrėžiančiame visus strateginio valdymo sistemos principus. Pritarti iš dalies Argumentai: Įstatymo projekto 4 straipsnyje pateikti principai yra taikytini visiems strateginio valdymo sistemos dalyviams visų valdysenos procesų atžvilgiu. Tuo tarpu horizontalūs principai yra susiję su konkrečiu planavimo dokumentu – Nacionaliniu pažangos planu. Šiame dokumente nustatyti horizontalūs principai yra taikytini jame nurodytiems strateginiams tikslams ir pažangos uždaviniams įgyvendinti ir nukreipti daugiau į turinį, o ne į procesą.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad kiekvieną kartą rengiant minėtą dokumentą gali būti identifikuoti skirtingi horizontalūs principai. Atsižvelgiant į tai ir siekiant aiškumo, siūlytina įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalyje apibrėžtą „horizontalaus principo“ sąvoką atitinkamai patikslinti (žr. Audito komiteto 1 pasiūlymą). 11. Seimo kanceliarijos
21
tikslintinas redakciniu požiūriu, vietoj žodžių „kitus elementus, privalomus“ įrašytini žodžiai „kiti elementai, privalomi“. Pritarti
5
darbotvarkių planai“ apibrėžiami kaip skirti „nacionalinių darbotvarkių įgyvendinimui“. Projekto 6 straipsnyje apibrėžiami strateginio lygmens planavimo dokumentų tipai, vienas iš jų – 4 punkte apibrėžiamos nacionalinės darbotvarkės. Projekto 5 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato, kad programavimo lygmens planavimo dokumentų paskirtis iš esmės susijusi su strateginio lygmens planavimo dokumentų įgyvendinimu, todėl svarstytina, ar
„nacionalinių darbotvarkių planai“ pagal tai, kaip jie apibrėžti, neturėtų
būti priskirti programavimo lygmens planavimo dokumentams ir numatyti ne projekto 6 straipsnyje, o 7 straipsnyje. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-0866
tikslintina, nes Nacionaliniame pažangos plane turėtų būti ne formuojami horizontalūs principai (nes pats principo turinys jau suformuotas ir apibrėžtas projekto 3 straipsnio 2 dalyje), o vadovaujantis horizontaliuoju principu formuojamos tam tikros strateginių tikslų ir uždavinių įgyvendinimo priemonės. Pritarti Žr. Audito komiteto 13 pasiūlymą. 14.
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-0871
ir trečiojo sakinio formuluotes tarpusavyje ir siekiant teisės normų dėstymo nuoseklumo, reikėtų pirma nustatyti bendrąją taisyklę dėl vienai valstybės veiklos sričiai galimo kelių nacionalinių plėtros programų rengimo, o tik paskui išimtį iš šios taisyklės dėl tik vienos nacionalinės plėtros programos rengimo ne daugiau kaip vienai valstybės veiklos sričiai, nustatytai remiantis Biudžeto sandaros įstatymu. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-0871
nacionalinės plėtros programos, tačiau tik vienam jų tipui – b papunktyje numatytoms ilgalaikėms valstybinėms saugumo stiprinimo programoms nustatomas privalomas derinimas su dviem iš projekte numatytų strateginio lygio planavimo dokumentų – Valstybės pažangos strategija ir Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcija. Neaišku, ar turėta omenyje, kad šio punkto b papunktyje nustatytas dokumentas neprivalo derėti su kitais nei nustatyta, o a ir c punkte nustatyti dokumentai – su jokiais strateginio lygio planavimo dokumentais, taip pat neaiškus šio punkto papunkčių turinio santykis su projekto 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu darnumo ir integralumo principu. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-0873
galimybę Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane prireikus numatyti, kaip bus peržiūrimi ir keičiami Nacionalinės pažangos planas ir nacionalinės plėtros programos, nėra aišku, ar turėta omenyje, jog kitų strateginio ir programavimo lygmens planavimo dokumentų keitimas negalės būti numatomas, o jei taip – nėra aišku, kokiais kriterijais vadovaujantis numatoma tik šių dviejų planavimo dokumentų keitimo galimybė. Pritarti Žr. Audito komiteto 14 pasiūlymą. 17.
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-0883
struktūra, nes strateginio valdymo sistemos dalyvių metų veikla turėtų būti suplanuojama ne jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose, o rengiamuose planavimo dokumentuose. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-0893
atskleisti ir aiškiau apibrėžti formuluotės „tęstinės veiklos lėšos, joms padidėjus, nėra laikomos pažangos lėšomis“ turinį, nes aiškiai nėra nustatyta nei tai, ar tęstinės veiklos lėšos, joms nepadidėjus, laikomos pažangos lėšomis, nei tai, kas būtų laikoma tęstinės veiklos lėšų „padidėjimu“, nei tai, ar pažangos lėšomis nebūtų laikomos tik lėšos padidėjimo lyginant su pirminiu nustatymo apimtyje, ar vis dėlto, tęstinės veiklos lėšų padidėjimo atveju pažangos lėšomis nebūtų laikomos apskritai visos nustatyto pradinio dydžio tęstinės veiklos lėšos, kurios vėliau neplanuotai padidėjo. Pritarti Žr. Audito komiteto 16 pasiūlymą. 19. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-08 12,1511
nustatyti, kad šis įstatymas, išskyrus šiame ir kituose įstatymuose nurodytas išimtis, nustato pagrindinius strateginio valdymo sistemos valdysenos teisinio reglamentavimo principus. Šioje dalyje apibrėžiamas šio įstatymo santykis su kitais įstatymais, kurie reglamentuoja artimus šio įstatymo reguliavimo sferai klausimus. Taigi šio įstatymo reguliavimo sritis yra apribota tiek, kiek to nereglamentuoja kiti įstatymai. Su tokia formuluote negalima besąlygiškai sutikti. Pateiktas įstatymas, reglamentuojantis strateginio valdymo klausimus, mūsų nuomone, turėtų būti bazinis įstatymas. Jame turėtų būti įtvirtinti strateginio valdymo principai, reglamentuoti visi svarbiausi klausimai. Tokio įstatymo pagrindu kituose įstatymuose būtų toliau detalizuojamas strateginio valdymo proceso dalyvių veiklos teisinis reguliavimas.
Juose būtų numatyti tokio reguliavimo ypatumai atskirų subjektų ar strateginio valdymo proceso elementų atžvilgiu, patikslinta galima planavimo dokumentų ar jų sąsajų reglamentavimo tvarka. Dabar gi situacija priešinga - šio įstatymo taikymo sritis ir veikimo sfera būtų apribota kitų įstatymų, kurie projekte net nedetalizuoti, normomis. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 15 straipsnio 1 dalyje nustatytai išimčiai dėl kituose teisės aktuose nustatyto reglamentavimo taikymo. Pritarti
komiteto 18 pasiūlymą. 2. Įstatymo projekto 15 straipsnio 1 dalis turėtų būti atitinkamai tikslinama. 20. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-0813 1,3
švietimo bendruomenė“ tikslintina, atsižvelgiant į Mokslo ir studijų įstatyme bei Švietimo įstatyme nustatytą terminiją. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-08 13,14 1,21
dalyje nustačius, kad tam tikrus planavimo dokumentus tvirtina Seimas, svarstytina, ar nereikėtų nustatyti kokiu teisės aktu – įstatymu ar Seimo nutarimu šie dokumentai turi būti tvirtinami. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-081411
planavimo dokumentų rengimo, tvirtinimo, įgyvendinimo ir stebėsenos procesą, todėl manytina, kad straipsnio 11 dalis, reglamentuojanti projektų administravimą, sistemiškai nedera su straipsnio reguliavimo dalyku ir šiame straipsnyje neturėtų būti dėstoma.
Nepritarti Atsižvelgiant į tai, kad projektų administravimas yra tiesiogiai susijęs su programavimo lygmens planavimo dokumentų įgyvendinimu (t. y. šie dokumentai įgyvendinami per pažangos priemones, kurias gali sudaryti vienas ar keli projektai), manytina, kad šis procesas gali būti laikomas sudėtiniu tokių dokumentų įgyvendinimo, kurį reglamentuoja įstatymo projekto 14 straipsnio 11 dalis, elementu. 23. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-0816
pavadinime įrašytinas ir žodis „taikymas“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-081621
Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepciją. Teikiamas siūlymas diskutuotinas. Pirma, atkreiptinas dėmesys, jog pagal projekto 6 straipsnio 3 punktą Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcija rengiama vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokių teisės aktų nuostatomis vadovaujantis Vyriausybė iki 2020 m. balandžio 1 d. turi parengti ir pateikti Seimui tvirtinti Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepciją, kai nuostatos, numatančios jos rengimą, įsigalioja tik 2021 m. sausio 1 d. Pastebėtina, jog tiek projekto
teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 2, 7, 11, 13, 14, 16, 17, 25 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4324 10 straipsnyje numatyta teisės aktų įsigaliojimo data – 2021 m. sausio 1 d.
Antra, pagal projekto 6 straipsnio 3 punktą Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcija turi derėti su Valstybės pažangos strategija ir Nacionalinio saugumo strategija. Iš projekto nuostatų nėra aišku, su kokia valstybės pažangos strategija turėtų derėti iki 2020 m. balandžio 1 d. Vyriausybės teikiama Seimui tvirtinti Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcija. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal projekto 4 straipsnį Vyriausybė pateikia Seimui tvirtinti Valstybės pažangos strategiją „Lietuva 2050“ iki 2021 m. gruodžio 31 d. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-081622
25Svarstytina, kokiomis nuostatomis vadovaujantis iki 2020 m.
balandžio 1 d. Vyriausybė pagal projekto 2 straipsnio 2 punktą patvirtintų 2021-2030 m. Nacionalinį pažangos planą. Projekto 6 straipsnio 6 punkte numatyta, kad nacionaliniame pažangos plane nustatomi strateginiai tikslai, pažangos uždaviniai, poveikio rodikliai ir kt. atsižvelgiant į Valstybės pažangos strategiją, Nacionalinio saugumo strategiją, Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepciją ir kt. Kaip minėta 26 pastaboje, dokumentai, kuriais vadovaujantis rengiamas nacionalinis pažangos planas, dar būtų nepatvirtinti ir (arba) neparengti. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-08163
vietoj formuluotės „šio įstatymo įsigaliojimo“ įrašyti formuluotę „2020 m. gruodžio 31 d.“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-08
tekste esantys trumpiniai (pavyzdžiui, „pan.“, „kt.“, „t. y.“) keistini pilnais žodžiais. Pritarti
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2020-02-143
<...>
Dėl Strateginio valdymo įstatymo projekto:
programų portfelis, portfelio valdytojas bei jo funkcijos. Manome, jog turėtų būti apibrėžta programų portfelio sąvoka. Pritarti Žr. Audito komiteto 2 ir 3 pasiūlymus. 2. Lietuvos savivaldybių asociacija,
156
nustatoma, jog strateginio valdymo procesuose dalyvauja įstaigos, kurių vadovai yra savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojai, kaip jie apibrėžti Biudžeto sandaros įstatyme, joms pavaldžios biudžetinės įstaigos. Iš pirmos sakinio dalies seka, jog strateginio valdymo sistemos dalyviai yra savivaldybių administracijos ir kitos savivaldybių biudžetinės įstaigos. Tačiau neaišku, kokios biudžetinėms įstaigoms pavaldžios biudžetinės įstaigos apibrėžiamos antroje sakinio dalyje, kadangi Biudžetinių įstaigų įstatymas nenumato pavaldžių įstaigų steigimo.
<...>
Pritarti Žr. Audito komiteto 9 pasiūlymą. 3. Regioninės plėtros departamento prie Vidaus reikalų ministerijos darbo taryba,
157 Argumentai: Šiuo metu dažnai akcentuojama, kad būtina stiprinti regionus, stiprinti socialinę, demografinę, ekonominę bei ekspertinę bazę regionuose. Regioninės plėtros departamento prie Vidaus reikalų ministerijos apskričių skyriai vykdo ES investicijų valdymo ir kontrolės sistemos (toliau – VKS) funkcijas, susijusias su regionams skiriamomis ES investicijomis 2014–2020 metų laikotarpiu ir to pasėkoje ES lėšų administravimo srityje pasiekta daug teigiamų pokyčių lyginant su 2007–2013 m. ES finansiniu laikotarpiu. Siekiant neprarasti ilgalaikes valstybės investicijas į tas funkcijas vykdžiusius žmogiškuosius išteklius yra būtina atsižvelgti į šį teikiamą pasiūlymą ir atitinkamai patikslinti įstatymo projektą.
Taip būtų užtikrinamas efektyvesnis numatomų skirti ES lėšų panaudojimas 2021–2027 metų laikotarpiu ir tinkamai panaudotos regionuose sukauptos kompetencijos. Pasiūlymas: Papildyti 3 straipsnio 15 dalies 7 punktą nauju h papunkčiu:
„7) už nacionalines plėtros programas įgyvendinančių projektų
administravimą atsakingos biudžetinės įstaigos, nacionalinės plėtros įstaigos ir šios viešosios įstaigos (toliau kartu – už projektų administravimą atsakingos įstaigos):
a) viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra;
b) Europos socialinio fondo agentūra;
c) viešoji įstaiga Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra;
d) viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra;
e) viešoji įstaiga Jungtinis techninis sekretoriatas;
f) viešoji įstaiga Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba;
g) viešoji įstaiga Būsto energijos taupymo agentūra;
h) Regioninės plėtros departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos;“. Apsispręsti pagrindiniame komitete
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Nacionalinė teismų administracija,
12
<...>
yra apibrėžta projektinio valdymo sąvoka, kuri, tikėtina, liko nepataisyta
poziciją dėl Lietuvos Respublikos teismų nepriklausomumo užtikrinimo.
Projektinis valdymas apibrėžtas kaip „strateginio valdymo sistemos dalyvių pažangos veiklos organizavimo forma, taikoma planuojant ir vykdant projektus, įgyvendinančius Vyriausybės veiklos prioritetus, numatytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane“, o tai labai susiaurina projektinio valdymo kaip vadybos sąvokos sampratą ir taikymo sritį – tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planui, kuris yra tik vienas iš programavimo lygmens planavimo dokumentų. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnyje yra įtvirtintas kertinis demokratinės ir teisinės valstybės principas – įstatymų leidžiamosios, vykdomosios ir teisminės valdžių padalijimo principas. Konstitucijos 109 straipsnyje nustatyta, kad teisingumą vykdo tik teismai, o teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi. Atsižvelgiant į tai, kad teisminė valdžia yra savarankiška ir nepriklausoma, teismai neįgyvendina vykdomosios valdžios – Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos ir jos prioritetinių darbų. Tačiau Teisėjų taryba, asignavimų valdytojai Lietuvos Respublikos teismai ir Administracija yra strateginio valdymo sistemos dalyviai; Nacionalinį pažangos planą įgyvendinančių nacionalinių plėtros programų priemonėms ir jas įgyvendinantiems projektams, kuriuos vykdo teismai, skirtų asignavimų valdytoja yra Administracija, todėl akivaizdu, kad projektinis valdymas būtų taikomas ne tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės programai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, projektinio valdymo sąvokos pabaiga „įgyvendinančius Vyriausybės veiklos prioritetus, numatytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane“ brauktina. Pritarti Žr.
Pritarti Žr. Audito komiteto 7 pasiūlymą. 2. Nacionalinė teismų administracija,
straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 14¹ straipsniu įstatymo projekte Nr. XIIIP-4308 (toliau — Biudžeto sandaros įstatymo projektas) yra vartojamos dvi skirtingos sąvokos: „valstybės veiklos sritis“ ir „ministro valdymo sritis“, tačiau apibrėžta tik ministro valdymo srities įstaigos sąvoka. Nei Strateginio valdymo įstatymo projekte, nei Biudžeto sandaros įstatymo projekte valstybės veiklos srities sąvoka nėra apibrėžta, todėl, siekiant užtikrinti reglamentavimo aiškumą, siūloma įtraukti ir apibrėžti valstybės veiklos srities sąvoką. Pažymėtina, kad 1999 m. gruodžio
teisminė valdžia, būdama savarankiška, negali būti priklausoma nuo kitų valdžių. Užtikrinant teisėjo ir teismų nepriklausomumą ypač svarbu aiškiai atriboti teismų veiklą nuo vykdomosios valdžios — Lietuvos Respublikos Konstitucija draudžia vykdomajai valdžiai kištis į teisingumo vykdymą, daryti teismams kokį nors poveikį ar vertinti teismų darbą nagrinėjant bylas. Konstitucinis Teismas minimame nutarime aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad teismų veikla nėra ir negali būti laikoma valdymo sritimi, priskirta kuriai nors vykdomosios valdžios institucijai. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 113 straipsnyje įtvirtinta, kad teismų savivalda teisėjų ir teismų teisė ir reali galia pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir kitus įstatymus laisvai ir savarankiškai, savo atsakomybe spręsti teismų veiklos klausimus. Teismų įstatymo 114 straipsnyje nustatyta, kad teismų savivaldos sistemą sudaro: Visuotinis teisėjų susirinkimas, Teisėjų taryba, Teisėjų garbės teismas, o teismų savivaldos institucijoms funkcijas įgyvendinti padeda Nacionalinė teismų administracija.
Atsižvelgiant į tai, kad teisminė valdžia yra savarankiška ir nepriklausoma, teismų veiklos klausimais ji nėra ir negali būti atstovaujama vykdomosios valdžios, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro. Administracija, suprasdama valstybės veiklos srities sampratos įtvirtinimo poreikį valstybės veiklos sričių suskirstymui statistikos tikslais ir tam tikram valstybės veiklos sričių struktūrizavimui dokumentuose, pažymi, kad ministro valdymo srities įstaigos sąvoka ir Biudžeto sandaros įstatymo projekte numatytas reglamentavimas, susijęs su ministro valdymo sritimis, nei Lietuvos Respublikos teismams, nei Administracijai nėra taikytinas, todėl minėtų dviejų sąvokų aiškumas ir atribojimas yra reikalingas. Pritarti Žr. Audito komiteto 11 pasiūlymą. 3. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė, 2020-01-31
<...>
Teikiame pastebėjimus dėl Strateginio valdymo įstatymo projekto:
Strateginio valdymo metodikoje, kurią turės patvirtinti Vyriausybė.
Todėl kol kas nėra galimybės įsitikinti, kad bus sukurtas veiksmingas mechanizmas, užtikrinantis numatytų strateginio planavimo pokyčių įgyvendinimą.
Strateginio valdymo metodikoje. Teisėkūros pagrindų įstatymas numato, kad, rengiant ir priimant įstatymus, kuriais numatoma reglamentuoti iki tol nereglamentuotus santykius, turi būti įvertintas ir poveikis valstybės finansams. Valstybės kontrolė yra pažymėjusi (2018-03-16 valstybinio audito ataskaita Nr. VA-2018-P-40-6-2 „Teisėkūros procesas“), kad teisėkūros proceso dalyviai netinkamai vykdo jiems pavestą pareigą atlikti numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą ir vertinimo rezultatus pateikti kartu su Seimui teikiamu parengtu įstatymo projektu. Detalaus naujų politikos pasiūlymų ex ante vertinimo būtinumas, aiškiai parodantis, kokio dydžio išlaidos yra reikalingos pasiūlymui įgyvendinti, pabrėžiamas ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos išskirtuose biudžeto gerojo valdymo principuose, kuriais siekiama užtikrinti ilgalaikį biudžeto tvarumą.
IV ketvirtį. Kol kas nepatvirtinta nė vieno pertvarkai būtino teisės akto (Strateginio valdymo įstatymas ir jame numatyti strateginio planavimo dokumentai, Biudžeto sandaros įstatymo pakeitimai, Strateginio valdymo metodika), nepradėti darbuotojų mokymai ir konsultacijos, o baigiamųjų pertvarkos etapų darbai vėluoja apie 1–1,5 metų. Detalų pertvarkos eigos vertinimą Valstybės kontrolė pateikė 2019 m. gruodžio mėn., atlikusi strateginio planavimo ir biudžeto formavimo pokyčių vertinimą („Strateginio planavimo ir biudžeto formavimo pokyčių vertinimas“, 2019-12-10 Nr. YD-10). Atkreipiame dėmesį, kad sistemiškai ir nuosekliai naujojo reglamentavimo veiksmingumą galima bus įvertinti tik įgyvendinus minėtų teisės aktų nuostatas. Valstybės kontrolės atliekamų auditų rezultatai rodo, kad vienas viešajame sektoriuje stebimų reiškinių – planavimo dokumentų sudarymo, jų įgyvendinimo stebėsenos ir atsiskaitymo už veiklos rezultatus reikalavimų nevykdymas, netinkamas ir
(ar) ne laiku atliekamas jų vykdymas. Būtent todėl ypatingo dėmesio reikalauja svarstomų teisės aktų reikalavimų įgyvendinimo užtikrinimas. Pritarti
leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
Asta Kubilienė, Laimutė Matkevičienė, Darius Kaminskas,
4 Argumentai: Atsižvelgiant į šias aplinkybes:
1) sveikatos (sveikatinimo veiklos) sritis yra kompleksinė, jungianti kelis tarpusavyje susijusius ir vienas kitam poveikį darančius vidinius segmentus (sektorius) – asmens sveikatos priežiūrą, visuomenės sveikatos priežiūrą, farmaciją ir vaistų gamybos, prekybos ir vartojimo kontrolę, narkotikų, alkoholio ir tabako kontrolę ir vartojimo prevenciją ir kt. – kurie kiekvienas santykinai gali būti prilyginti atskirai valstybės veiklos sričiai;
2) strateginio planavimo principai sveikatos (sveikatinimo veiklos) srityje (ilgalaikių ir vidutinės trukmės strateginio planavimo dokumentų rengimas ir įgyvendinimas) pradėti taikyti daugiau kaip prieš 20 metų ir jau susiformavo tam tikros tradicijos šios srities pažangos viziją ilgalaikes plėtros kryptis numatyti (nustatyti) Seimo nutarimais tvirtinamose strategijose ir programose;
3) nėra aišku, kokio pobūdžio bus naujo tipo strateginio lygmens dokumentas – Nacionalinė pažangos strategija iki 2050 metų – ir kokia apimtimi joje bus galima numatyti sveikatos (sveikatinimo veiklos) srities pažangos viziją ir ilgalaikės šios srities vystymosi kryptis; tikslinga, kuriant ir plėtojant į rezultatus orientuotą strateginio planavimo sistemą, dabartiniu metu rengti ir įgyvendinti atskirą Seimo nutarimu tvirtinamą nacionalinę darbotvarkę sveikatos (sveikatinimo veiklos) sričiai – strateginio lygmens planavimo ilgesniam nei 10 metų laikotarpiui dokumentą, atitinkantį Strateginio valdymo įstatymo projektu siūlomus nustatyti tokio tipo dokumento rengimo ir valdysenos principus ir reikalavimus.
Seimo nariai Asta Kubilienė, Laimutė Matkevičienė, Darius Kaminskas,
4 Argumentai: Atsižvelgiant į šias aplinkybes:
1) sveikatos (sveikatinimo veiklos) sritis yra kompleksinė, jungianti kelis tarpusavyje susijusius ir vienas kitam poveikį darančius vidinius segmentus (sektorius) – asmens sveikatos priežiūrą, visuomenės sveikatos priežiūrą, farmaciją ir vaistų gamybos, prekybos ir vartojimo kontrolę, narkotikų, alkoholio ir tabako kontrolę ir vartojimo prevenciją ir kt. – kurie kiekvienas santykinai gali būti prilyginti atskirai valstybės veiklos sričiai;
2) strateginio planavimo principai sveikatos (sveikatinimo veiklos) srityje (ilgalaikių ir vidutinės trukmės strateginio planavimo dokumentų rengimas ir įgyvendinimas) pradėti taikyti daugiau kaip prieš 20 metų ir jau susiformavo tam tikros tradicijos šios srities pažangos viziją ilgalaikes plėtros kryptis numatyti (nustatyti) Seimo nutarimais tvirtinamose strategijose ir programose;
3) nėra aišku, kokio pobūdžio bus naujo tipo strateginio lygmens dokumentas – Nacionalinė pažangos strategija iki 2050 metų – ir kokia apimtimi joje bus galima numatyti sveikatos (sveikatinimo veiklos) srities pažangos viziją ir ilgalaikės šios srities vystymosi kryptis; tikslinga, kuriant ir plėtojant į rezultatus orientuotą strateginio planavimo sistemą, dabartiniu metu rengti ir įgyvendinti atskirą Seimo nutarimu tvirtinamą nacionalinę darbotvarkę sveikatos (sveikatinimo veiklos) sričiai – strateginio lygmens planavimo ilgesniam nei 10 metų laikotarpiui dokumentą, atitinkantį Strateginio valdymo įstatymo projektu siūlomus nustatyti tokio tipo dokumento rengimo ir valdysenos principus ir reikalavimus. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 6 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) Nacionalinės darbotvarkės – planavimo dokumentai, kurie gali būti rengiami arba turi būti rengiami, jeigu tai numato atitinkamą valstybės veiklos sritį reguliuojantys įstatymai, ES teisės aktams ir (arba) kitiems tarptautiniams įsipareigojimams, ir (arba) Nacionalinio saugumo strategijoje įtvirtintiems valstybės nacionalinio saugumo sistemos plėtros, užsienio, gynybos ir vidaus politikos prioritetams, ilgalaikiams uždaviniams įgyvendinti, jungiantys kelias valstybės veiklos sritis arba skirti vienai valstybės veiklos sričiai, jeigu tą numato įstatymas, ir nustatantys ilgesnės nei 10 metų trukmės strateginius tikslus, uždavinius, poveikio rodiklius, taip pat ir kitus elementus, privalomus pagal ES teisės aktus ir (arba) kitus tarptautinius įsipareigojimus.“ Apsispręsti pagrindiniame komitete Siekiant sistemiško ir nuoseklaus strateginio valdymo sistemos pertvarkos įgyvendinimo, reikalinga, kad pagrindinis Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas kompleksiškai įvertintų planavimo dokumentų skaičiaus optimizavimą, jų tikslingumą bei jų tarpusavio suderinamumą.
Aasta Kubilienė, Laimutė Matkevičienė, Darius Kaminskas,
31 Pasiūlymas: Pakeisti 16 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo:
1) Vyriausybė:
a) patvirtina 2021–2030 m. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrąjį planą;
b) patvirtina nacionalines plėtros programas;
c) pateikia Seimui tvirtinti nacionalinę darbotvarkę korupcijos prevencijos klausimais;
d) pateikia Seimui tvirtinti nacionalinę darbotvarkę sveikatos (sveikatinimo veiklos) sričiai.“ Apsispręsti pagrindiniame komitete Siekiant sistemiško ir nuoseklaus strateginio valdymo sistemos pertvarkos įgyvendinimo, reikalinga, kad pagrindinis Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas kompleksiškai įvertintų planavimo dokumentų skaičiaus optimizavimą, jų tikslingumą bei jų tarpusavio suderinamumą. 6.
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Respublikos strateginio valdymo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4294 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į įstatymo projektui pateiktas pastabas ir pasiūlymus, kuriems Audito komitetas pritarė, ir Audito komiteto pateiktus pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Audito komitetas,
2 Argumentai:
valdymo sistemos dalyviams, kurie apibrėžti įstatymo projekto 3 straipsnio 15 dalyje, pritariant Teisės departamento 3 pastabai dėl subjektų konkretizavimo, siūlytina įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalyje pateiktą „horizontalaus principo“ sąvoką papildyti įrašant šiuos dalyvius. 2. Horizontalūs principai yra nustatyti Nacionaliniame pažangos plane ir taikomi šiame planavimo dokumente nurodytiems strateginiams tikslams ir pažangos uždaviniams įgyvendinti. Tuo tarpu įstatymo projekto 4 straipsnyje pateikti principai yra taikytini visų valdysenos procesų atžvilgiu. Siekiant akcentuoti aukščiau nurodytų principų taikymo skirtumus, siūlytina įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalyje pateiktą
„horizontalaus principo“ sąvoką patikslinti įrašant minėtą dokumentą. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Horizontalus principas
2Audito komitetas,
2020-04-223 3N Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos savivaldybių asociacijos 1 pastabą, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina įstatymo projekto 3 straipsnį papildyti „nacionalinių plėtros programų portfelio“ sąvoka. Pasiūlymas: 1.
Pasiūlymas:
1Papildyti įstatymo projekto 3 straipsnį nauja 3 dalimi:
„3. Nacionalinių plėtros programų portfelis – nacionalinių plėtros programų visuma.“
projekto 3 straipsnio dalių numeraciją. Pritarti
3Audito komitetas,
2020-04-223 4N Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos savivaldybių asociacijos 1 pastabą, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina įstatymo projekto
sąvoka. Pasiūlymas:
1Papildyti įstatymo projekto 3 straipsnį nauja 4 dalimi:
„4. Nacionalinių plėtros programų portfelio
valdytojas –Lietuvos Respublikos finansų ministerija, atsakinga už nacionalinių plėtros programų portfelį sudarančių nacionalinių plėtros programų rengimo ir įgyvendinimo priežiūrą, stebėseną ir vertinimą bei atsiskaitymą už nacionalinių plėtros programų portfelio įgyvendinimą Vyriausybei (toliau – portfelio valdytojas).“
projekto 3 straipsnio dalių numeraciją. Pritarti
4Audito komitetas,
3 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad įstatymas taikytinas strateginio valdymo sistemos dalyviams, kurie apibrėžti įstatymo projekto 3 straipsnio 15 dalyje, pritariant Teisės departamento 3 pastabai dėl subjektų konkretizavimo, siūlytina įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalyje pateiktą „pažangos veiklos“ sąvoką papildyti įrašant šiuos dalyvius. Be to, dėl Audito komiteto 2 ir 3 pasiūlymais įstatymo projekto 3 straipsnyje įvestų naujų sąvokų tikslintina šios dalies numeracija. Pasiūlymas:
taip: „35. Pažangos veikla – konkrečiu apibrėžtu laikotarpiu strateginio valdymo sistemos dalyvių vykdoma veikla, skirta sukurti naujam produktui ar geresnėms sąlygoms tęstinei veiklai vykdyti, įgyvendinant pažangos uždavinius.“
numeraciją. Pritarti 5.
5Audito komitetas,
5 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekte vartojama „strateginio valdymo sistemos dalyvio“ sąvoka, pritariant Teisės departamento 4 pastabai, siūlytina įstatymo projekto 3 straipsnio 5 dalyje pateiktą „pažangos priemonės“ sąvoką papildyti įrašant šiuos dalyvius. Be to, dėl Audito komiteto 2 ir 3 pasiūlymais įstatymo projekto 3 straipsnyje įvestų naujų sąvokų tikslintina šios dalies numeracija. Pasiūlymas:
įstatymo projekto 3 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„57. Pažangos priemonė – kryptingas valstybės strateginio valdymo sistemos dalyvių veiksmų rinkinys,
nustatantis tam tikro pažangos uždavinio įgyvendinimo būdą.“
įstatymo projekto 3 straipsnio dalių numeraciją. Pritarti
6Audito komitetas,
10 Argumentai: Atsižvelgiant į Audito komiteto 2 ir 3 pasiūlymais įstatymo projekto
atitinkamai patikslinti. Pasiūlymas:
įstatymo projekto 3 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1012. Programinis valdymas – tai strateginio valdymo sistemos dalyvių veiklos organizavimo forma,
kai jų pažangos veikla planuojama ir įgyvendinama per nacionalines plėtros programas, kurios apjungiamos į nacionalinių plėtros programų portfelį sudarančias nacionalines plėtros programas, ir už kurių įgyvendinimą atsiskaitoma Lietuvos Respsublikos Vyriausybės įgaliotam nacionalinių plėtros programų portfelio valdytojui (toliau – portfelio valdytojas).“
projekto 3 straipsnio dalių numeraciją. Pritarti 7.
7Audito komitetas,
12 Argumentai: Atsižvelgiant į įstatymo projekto 3 straipsnio 11 dalyje pateiktą „projekto“ sąvokos apibrėžimą, pagal kurį tai yra pažangos priemonę įgyvendinanti veikla, skirta naujam produktui sukurti, o taip pat į Nacionalinės teismų administracijos 1 pastabą, siekiant tikslumo, siūlytina įstatymo projekto 3 straipsnio 12 dalyje pateiktą „projektinio valdymo“ sąvoką praplėsti nurodant, kad ši valdymo rūšis yra taikytina ne tik Vyriausybės veiklos prioritetus įgyvendinančių, bet ir kitų „projekto“ sąvoką atitinkančių projektų atžvilgiu. Be to, dėl Audito komiteto 2 ir 3 pasiūlymais įstatymo projekto 3 straipsnyje įvestų naujų sąvokų tikslintina šios dalies numeracija. Pasiūlymas:
įstatymo projekto 3 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1214. Projektinis valdymas – strateginio valdymo sistemos dalyvių pažangos veiklos organizavimo
forma, taikoma planuojant ir vykdant projektus, įgyvendinančius Vyriausybės veiklos prioritetus, numatytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane, o strateginio valdymo sistemos dalyvių poreikiu, ir planuojant ir vykdant kitus projektus.“
projekto 3 straipsnio dalių numeraciją. Pritarti
8Audito komitetas,
15 4N Argumentai: Įstatymo projekto 3 straipsnio 15 dalyje apibrėžti ir išvardinti strateginio valdymo procesuose dalyvaujantys subjektai. Tarp šių subjektų yra nurodytos regionų plėtros tarybos, kurių veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymas. Pažymėtina, kad strateginio valdymo sistemai priklausančiuose regionų plėtros procesuose kaip atskiras subjektas dalyvauja ir Regioninės plėtros įstatyme nurodyta Nacionalinė regioninės plėtros taryba, kuri yra kolegiali patariamoji institucija nacionalinės regioninės politikos formavimo ir įgyvendinimo klausimais.
Atsižvelgiant į tai, siekiant nuoseklumo, siūlytina įstatymo projekto 3 straipsnio 15 dalyje pateiktą strateginio valdymo sistemos dalyvių sąrašą papildyti įtraukiant į jį Nacionalinę regioninės plėtros tarybą. Pasiūlymas:
įstatymo projekto 3 straipsnio 15 dalį nauju 4 punktu:
„4) Nacionalinė regioninės plėtros taryba;“. 2. Atitinkamai suderinti įstatymo
projekto 3 straipsnio dalių ir punktų numeraciją. Pritarti
9Audito komitetas,
156 Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos savivaldybių asociacijos 2 pastabą, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina įstatymo projekto
komiteto 8 pasiūlymu įstatymo projekto 3 straipsnio 15 dalyje įvestos naujos sąvokos tikslintina šio punkto numeracija. Pasiūlymas:
straipsnio 15 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„67) įstaigos, kurių vadovai yra savivaldybių biudžetų
asignavimų valdytojai, kaip jie apibrėžti Biudžeto sandaros įstatyme (toliau
10Audito komitetas,
1511 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad į įstatymo projekto 3 straipsnio 15 dalyje pateiktą strateginio valdymo sistemos dalyvių sąrašą įtraukti tiek juridiniai, tiek juridinio asmens statuso neturintys asmenys, pritariant Teisės departamento 7 pastabai, siūlytina įstatymo projekto 3 straipsnio 15 dalies 11 punktą atitinkamai patikslinti įtraukiant tokio statuso neturinčius asmenis.
Be to, dėl Audito komiteto 8 pasiūlymu įstatymo projekto 3 straipsnio 15 dalyje įvestos naujos sąvokos tikslintina šio punkto numeracija. Pasiūlymas:
straipsnio 15 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1112) juridiniai asmenys, juridinio asmens statuso neturintys asmenys
ir fiziniai asmenys, vykdantys projektus, skirtus pažangos priemonėms įgyvendinti, ir (arba) tęstines veiklos priemones.“. 2. Atitinkamai suderinti įstatymo projekto 3 straipsnio dalių ir punktų numeraciją. Pritarti
11Audito komitetas,
2020-04-223 26N Argumentai: Biudžeto sandaros įstatymo projekte Nr. XIIIP-4308, kuris pateiktas svarstyti Seimui kartu su šiuo įstatymo projektu, numatyta, kad valstybės biudžeto asignavimai tvirtinami pagal valstybės veiklos sritis. Atsižvelgiant į tai, kad valstybės veiklos sritys yra susijusios ne tik su biudžeto, bet ir su visos pažangos veiklos valdymo procesais (planavimu, įgyvendinimu, stebėsena, atsiskaitymu už pasiektą pažangą), kurie apibrėžti Strateginio valdymo įstatymo projekte, siekiant sistemiškumo, siūlytina įstatymo projekto 3 straipsnyje apibrėžti „valstybės veiklos srities“ sąvoką ir įtvirtinti konkrečias sritis. Pasiūlymas:
įstatymo projekto 3 straipsnį nauja 26 dalimi:
„26. Valstybės veiklos sritis – atskira kokybiškai susijusios valstybės biudžeto
asignavimų valdytojų veiklos sritis, kuriai rengiamos nacionalinės plėtros programos.
Valstybės veiklos sritys yra:
valdymas ir viešasis administravimas;
ir klimato kaita;
finansai;
konkurencingumas;
saugumas;
tvarka;
apsauga ir užimtumas;
ir ryšiai;
mokslas ir sportas;
politika;
ir maisto ūkis, kaimo plėtra ir žuvininkystė.“
projekto 3 straipsnio dalių numeraciją. Pritarti
12Audito komitetas,
1 Argumentai:
planavimo dokumentams, kurie pagal šio teisės akto nuostatas laikytini strateginio valdymo sistemos elementais, skirtais valstybės pažangai planuoti ir ją įgyvendinti. Pažymėtina, kad pažangos lėšos, reikalingos nustatytiems strateginiams tikslams pasiekti ir uždaviniams įvykdyti, taip pat planuotinos tik tuose dokumentuose, kurių rengimą reglamentuoja šis įstatymas. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalyje tai akcentuoti pabrėžiant, kad strateginis valdymas įgyvendinamas tik per šiame įstatyme nustatytus planavimo dokumentus. 2. Pagal įstatymo projekto 3 straipsnio 17 dalyje pateiktą apibrėžimą strateginį valdymą sudaro visuma procesų, apimančių aplinkos analizę, sprendimų dėl planavimo dokumentų rengimo priėmimą, planavimo dokumentų rengimą, tvirtinimą, įgyvendinimą, stebėseną, vertinimą, atsiskaitymą už pasiektus rezultatus. Siekiant tikslumo, siūlytina
įgyvendinimu susiję sprendimai yra priimami tada, kai yra atlikta atitinkama aplinkos analizė. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Strateginis valdymas įgyvendinamas tik per šiame įstatyme nustatytus planavimo dokumentus, organizuojant strateginio valdymo sistemos dalyvių veiklą ir priimant sprendimus dėl planavimo dokumentų rengimo ir juose nustatomų aplinkos analize grįstų valstybės pažangos vizijos, valstybės vystymosi krypčių, strateginių tikslų, uždavinių ir kitų elementų tvirtinimo, įgyvendinimo, stebėsenos, vertinimo ir atsiskaitymo už pasiektus
nustato pagrindinius strateginio valdymo sistemos valdysenos teisinio reglamentavimo principus, todėl rengiant planavimo dokumentus, visų pirma turi būti vadovaujamasi šio įstatymo nuostatomis, siūlytina tai akcentuoti papildant įstatymo projekto 6 straipsnio 1, 4 ir 6 punktus. 2. Įstatymo projekto 4 straipsnio 1 punkte nustatytas ir strateginio valdymo sistemai taikomas darnumo ir integralumo principas numato, kad planavimo dokumentai tarpusavyje turi būti susieti aiškiais loginiais ryšiais. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekte ne visais atvejais aiškiai atskleistos planavimo dokumentų tarpusavio sąsajos, siūlytina įstatymo projekto 6 straipsnio 1, 2 ir 4 punktus patikslinti nurodant, koks dokumentas su kokiu kitu dokumentu turi derėti. 3. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 6 straipsnio 5 punkte nurodyti nacionalinių darbotvarkių planai yra skirti nacionalinėms darbotvarkėms įgyvendinti, todėl iš esmės turėtų būti laikytini ne strateginio, o programavimo lygmens dokumentais, pritariant Teisės departamento 12 pastabai siūlytina šiuos planus perkelti iš įstatymo projekto
straipsnio punktų numeracija. 4.
pastabą, siekiant tikslumo, siūlytina įstatymo projekto 6 straipsnio 6 punktą patikslinti, nes horizontalūs principai yra ne formuojami, o nustatomi. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„6 straipsnis. Strateginio lygmens planavimo dokumentų
tipai Strateginio lygmens planavimo dokumentų tipai:
1) Valstybės pažangos strategija
2) Nacionalinio saugumo strategija – planavimo dokumentas, rengiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu. Šis dokumentas – tai svarbiausių saugios valstybės raidą apibrėžiančių nuostatų visuma, kuriame nustatomi gyvybiniai ir pirmaeiliai nacionalinio saugumo interesai, pagrindiniai rizikos veiksniai, pavojai ir grėsmės šiems interesams, įtvirtinami valstybės nacionalinio saugumo sistemos plėtros, užsienio, gynybos ir vidaus politikos prioritetai, ilgalaikiai bei vidutinio laikotarpio uždaviniai valstybės saugumo būklei užtikrinti. Nacionalinio saugumo strategija turi derėti su Valstybės pažangos strategija;
3) Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcija – 30 metų trukmės planavimo dokumentas, rengiamas vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu. Šiame planavimo dokumente nustatomos ilgalaikės valstybės teritorijos (įskaitant kontinentinį šelfą ir išskirtinę ekonominę zoną Baltijos jūroje) erdvinio vystymo kryptys ir teritorijų naudojimo funkciniai prioritetai.
Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcija turi derėti su Valstybės pažangos strategija ir Nacionalinio saugumo strategija;
4) Nacionalinės darbotvarkės
Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepciją;
5) Nacionalinių darbotvarkių planai – planavimo dokumentai, kurie rengiami, jeigu tai numato nacionalinės darbotvarkės arba atitinkamą valstybės veiklos sritį reguliuojantys įstatymai, ir kurie skirti nacionalinių darbotvarkių įgyvendinimui.
Šiuose planavimo dokumentuose planuojamos nacionalinėse darbotvarkėse numatytų uždavinių įgyvendinimą užtikrinančios pažangos priemonės ir (arba) tęstinės veiklos priemonės (toliau kartu – priemonės), taip pat ir kiti elementai, privalomi pagal ES teisės aktus ir (arba) kitus tarptautinius įsipareigojimus;
65) Nacionalinis pažangos planas – 10 metų trukmės planavimo dokumentas, rengiamas vadovaujantis šiuo įstatymu ir apimantis visas valstybės veiklos sritis, kuriame, atsižvelgiant į Valstybės pažangos strategiją, Nacionalinio saugumo strategiją, Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepciją, nacionalines darbotvarkes, nacionalinių darbotvarkių planus ir ES teisės aktus ir (arba) kitus tarptautinius įsipareigojimus, nustatomi strateginiai tikslai, pažangos uždaviniai, poveikio rodikliai, formuojami horizontalūs principai, nustatomi už pažangos uždavinių įgyvendinimą ir horizontalių principų įgyvendinimo koordinavimą atsakingi strateginio valdymo sistemos dalyviai ir įgyvendinant pažangos uždavinius dalyvaujantys strateginio valdymo sistemos dalyviai, taip pat finansinės projekcijos;
76) Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas – valstybės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas, rengiamas vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu.
Šiuose planavimo dokumentuose planuojamos nacionalinėse darbotvarkėse numatytų uždavinių įgyvendinimą užtikrinančios pažangos priemonės ir (arba) tęstinės veiklos priemonės (toliau kartu – priemonės), taip pat ir kiti elementai, privalomi pagal ES teisės aktus ir (arba) kitus tarptautinius įsipareigojimus;
65) Nacionalinis pažangos planas – 10 metų trukmės planavimo dokumentas, rengiamas vadovaujantis šiuo įstatymu ir apimantis visas valstybės veiklos sritis, kuriame, atsižvelgiant į Valstybės pažangos strategiją, Nacionalinio saugumo strategiją, Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepciją, nacionalines darbotvarkes, nacionalinių darbotvarkių planus ir ES teisės aktus ir (arba) kitus tarptautinius įsipareigojimus, nustatomi strateginiai tikslai, pažangos uždaviniai, poveikio rodikliai, formuojami horizontalūs principai, nustatomi už pažangos uždavinių įgyvendinimą ir horizontalių principų įgyvendinimo koordinavimą atsakingi strateginio valdymo sistemos dalyviai ir įgyvendinant pažangos uždavinius dalyvaujantys strateginio valdymo sistemos dalyviai, taip pat finansinės projekcijos;
76) Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas – valstybės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas, rengiamas vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepciją, šiame kompleksinio teritorijų planavimo dokumente nustatomos Lietuvos Respublikos teritorijos erdvinio vystymo įgyvendinimo gairės, valstybės teritorijos erdvinė struktūra, valstybės teritorijos naudojimo privalomosios nuostatos ir kiti susiję sprendiniai, kurie turi derėti su Nacionaliniu pažangos planu.”
14Audito komitetas,
prie Audito komiteto 13 pasiūlymo, siūlytina analogiškai papildyti įstatymo projekto 7 straipsnio 1, 3, 4, 5 ir 6 punktus. 2.
straipsnio 15 dalyje apibrėžtą „valstybės veiklos srities“ sąvoką, o taip pat atsižvelgiant į Teisės departamento 14 pastabą, siūlytina įstatymo projekto 7 straipsnio 1 punktą atitinkamai patikslinti. 3. Pagal įstatymo projekto 3 straipsnio 17 dalyje pateiktą apibrėžimą strateginį valdymą sudaro visuma procesų, vienas kurių – aplinkos analizė. Siekiant tikslumo, siūlytina 7 straipsnio 1 a punktą papildyti akcentuojant, kad plėtros programas sudarantys elementai (pažangos priemonės, rezultato rodikliai ir kt.) nustatomi tada, kai yra atlikta atitinkama aplinkos analizė. 4. Įstatymo projekto 7 straipsnio 1 c ir 4 punktuose nurodyti planavimo dokumentai (t. y. Regionų plėtros programa ir regionų plėtros planai) rengiami vadovaujantis šiuo įstatymu, o taip pat Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymu. Atsižvelgiant į tai, siūlytina minėtus punktus atitinkamai papildyti. 5. Atsižvelgiant į Teisės departamento 16 pastabą, siekiant teisinio aiškumo, tikslintinas įstatymo projekto 7 straipsnio 3 punktas numatant, kad Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane, esant reikalui, gali būti numatyti ne tik su Nacionaliniu pažangos plano, bet ir su jį įgyvendinančių planavimo dokumentų keitimu susiję aspektai. 6. Atsižvelgiant į 3 argumentą, pateiktą prie 13 Audito komiteto pasiūlymo, siūlytina nacionalinių darbotvarkių planus iš įstatymo projekto 6 straipsnio 5 punkto perkelti į 7 straipsnio 4 punktą. Taip pat įstatymo projekto 7 straipsnio 4 punktas tikslintinas 1 ir 2 argumentų, pateiktų prie 13 Audito komiteto pasiūlymo, pagrindu. Atitinkamai tikslintina įstatymo projekto 7 straipsnio punktų numeracija. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „7 straipsnis.
Programavimo lygmens planavimo dokumentų tipai Programavimo lygmens planavimo dokumentų tipai:
1) Nacionalinės plėtros programos – 4–10 metų trukmės planavimo dokumentai, rengiami vadovaujantis šiuo įstatymu, kuriuose nurodoma, kaip bus įgyvendinami pažangos uždaviniai. Viena nacionalinė plėtros programa gali būti rengiama ne daugiau kaip vienai valstybės veiklos sričiai, nustatytai šiame įstatyme. Vienai valstybės veiklos sričiai gali būti rengiamos kelios nacionalinės plėtros programos. Rengiamos tokios nacionalinės plėtros programos:
a) plėtros programos – 4–10 metų trukmės planavimo dokumentai, kuriuose, siekiant įgyvendinti Nacionaliniame pažangos plane nustatytus pažangos uždavinius, taip pat Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane nustatytas teritorijos naudojimo privalomąsias nuostatas, nacionalinių darbotvarkių planus, atlikus aplinkos analizę, nustatomos valstybės mastu įgyvendinamos pažangos priemonės, rezultato rodikliai, nurodomos preliminarios atskiram Nacionalinio pažangos plano uždaviniui arba susijusiems uždaviniams įgyvendinti reikalingos pažangos lėšos ir kiti elementai, privalomi pagal ES teisės aktus ir (arba) kitus tarptautinius įsipareigojimus;
metų trukmės planavimo dokumentai, rengiami vadovaujantis Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu. Šiuose planavimo dokumentuose siekiant įgyvendinti Nacionaliniame pažangos plane nustatytus strateginius tikslus ir pažangos uždavinius, įgyvendinančius Nacionalinio saugumo strategiją, nustatomos valstybės mastu įgyvendinamos pažangos priemonės, rezultato rodikliai, nurodomos preliminarios pažangos uždaviniams įgyvendinti reikalingos pažangos lėšos.
Šios programos turi derėti su Valstybės pažangos strategija ir Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcija;
c) regionų plėtros programa – 4–10 metų trukmės planavimo dokumentas, rengiamas vadovaujantis šiuo įstatymu ir Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymu, kuriame, siekiant įgyvendinti Nacionaliniame pažangos plane nustatytus strateginius tikslus ir pažangos uždavinius, taip pat Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane nustatytas teritorijos naudojimo privalomąsias nuostatas, konkrečių regionų lygiu detalizuojami Nacionaliniame pažangos plane nustatyti pažangos uždaviniai ir poveikio rodikliai, nustatomos išankstinės sąlygos, kurias regionų plėtros tarybos ir regiono savivaldybės turi įgyvendinti ir užtikrinti jų laikymąsi, siekdamos veiksmingo ir rezultatyvaus pažangos uždavinių įgyvendinimo, preliminarios reikalingos pažangos lėšos regionams, tikslinių teritorijų (jeigu tokias yra išskyrusi Vyriausybė arba jos įgaliota institucija) vystymo tikslai, uždaviniai ir jų įgyvendinimo stebėsenai skirti poveikio rodikliai;
2) Vyriausybės programa – vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymu, rengiamas planavimo dokumentas, kuriame nustatomos Vyriausybės veiklos laikotarpio valstybės veiklos gairės;
3) Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planas – planavimo dokumentas, rengiamas vadovaujantis šiuo įstatymu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymu.
Šios programos turi derėti su Valstybės pažangos strategija ir Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcija;
c) regionų plėtros programa – 4–10 metų trukmės planavimo dokumentas, rengiamas vadovaujantis šiuo įstatymu ir Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymu, kuriame, siekiant įgyvendinti Nacionaliniame pažangos plane nustatytus strateginius tikslus ir pažangos uždavinius, taip pat Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane nustatytas teritorijos naudojimo privalomąsias nuostatas, konkrečių regionų lygiu detalizuojami Nacionaliniame pažangos plane nustatyti pažangos uždaviniai ir poveikio rodikliai, nustatomos išankstinės sąlygos, kurias regionų plėtros tarybos ir regiono savivaldybės turi įgyvendinti ir užtikrinti jų laikymąsi, siekdamos veiksmingo ir rezultatyvaus pažangos uždavinių įgyvendinimo, preliminarios reikalingos pažangos lėšos regionams, tikslinių teritorijų (jeigu tokias yra išskyrusi Vyriausybė arba jos įgaliota institucija) vystymo tikslai, uždaviniai ir jų įgyvendinimo stebėsenai skirti poveikio rodikliai;
2) Vyriausybės programa – vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymu, rengiamas planavimo dokumentas, kuriame nustatomos Vyriausybės veiklos laikotarpio valstybės veiklos gairės;
3) Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planas – planavimo dokumentas, rengiamas vadovaujantis šiuo įstatymu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymu. Šiame plane detalizuojama, kaip bus įgyvendinamos Vyriausybės programoje nustatytos valstybės veiklos gairės – nurodomi Vyriausybės veiklos prioritetai, prioritetinės nacionalinėse plėtros programose nustatytos pažangos priemonės ir (arba) pažangos priemones įgyvendinantys projektai, o prireikus – kaip bus peržiūrimi ir keičiami Nacionalinis pažangos planas ir (arba) jį įgyvendinantys planavimo dokumentai, nacionalinės plėtros programos, siekiant suderinti šiuos dokumentus su Vyriausybės programa;
4) Nacionalinių darbotvarkių planai – planavimo dokumentai, kurie rengiami vadovaujantis šiuo įstatymu, jeigu tai jų rengimą numato nacionalinės darbotvarkės arba atitinkamą valstybės veiklos sritį reguliuojantys įstatymai, ir kurie skirti nacionalinių darbotvarkių įgyvendinimui.
Šiuose planavimo dokumentuose planuojamos nacionalinėse darbotvarkėse numatytų uždavinių įgyvendinimą užtikrinančios pažangos priemonės ir (arba) tęstinės veiklos priemonės (toliau kartu – priemonės), taip pat ir kiti elementai, privalomi pagal ES teisės aktus ir (arba) kitus tarptautinius įsipareigojimus.
Šie dokumentai rengiami atsižvelgiant į Valstybės pažangos strategiją ir Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepciją ir turi derėti su Nacionaliniu pažangos planu ir nacionalinėmis plėtros programomis;
45) regionų plėtros planai – 4–10 metų trukmės planavimo dokumentai, rengiami vadovaujantis šiuo įstatymu ir Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymu, kuriuose, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane nustatytas teritorijos naudojimo privalomąsias nuostatas, pateikiama išsami konkretaus regiono situacijos analizė, įvertinamas numatomas nacionalinių plėtros programų įgyvendinimo poveikis konkretaus regiono lygiu, prireikus detalizuojamos konkrečiam regionui Regionų plėtros programoje nustatytos išankstinės sąlygos, kurias regionų plėtros tarybos ir regiono savivaldybės turi įgyvendinti ir užtikrinti jų laikymąsi, siekdamos veiksmingo ir rezultatyvaus pažangos uždavinių įgyvendinimo, nurodomi regiono plėtros tikslai ir regiono plėtros uždaviniai, suplanuojamos regiono plėtros tikslus ir regiono plėtros uždavinius įgyvendinančios pažangos priemonės ir (arba) projektai, nurodomos preliminarios kiekvienai pažangos priemonei ir (arba) projektui įgyvendinti reikalingos pažangos lėšos, nustatomi rezultato rodikliai;
56) savivaldybių strateginiai plėtros planai – 4–10 metų trukmės planavimo dokumentai, rengiami vadovaujantis šiuo įstatymu, skirti aplinkos, socialinei ir ekonominei raidai savivaldybės teritorijoje planuoti ir rengiami atsižvelgiant į kitus strateginio ir programavimo lygmenų planavimo dokumentus.
Šie dokumentai rengiami atsižvelgiant į Valstybės pažangos strategiją ir Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepciją ir turi derėti su Nacionaliniu pažangos planu ir nacionalinėmis plėtros programomis;
45) regionų plėtros planai – 4–10 metų trukmės planavimo dokumentai, rengiami vadovaujantis šiuo įstatymu ir Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymu, kuriuose, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane nustatytas teritorijos naudojimo privalomąsias nuostatas, pateikiama išsami konkretaus regiono situacijos analizė, įvertinamas numatomas nacionalinių plėtros programų įgyvendinimo poveikis konkretaus regiono lygiu, prireikus detalizuojamos konkrečiam regionui Regionų plėtros programoje nustatytos išankstinės sąlygos, kurias regionų plėtros tarybos ir regiono savivaldybės turi įgyvendinti ir užtikrinti jų laikymąsi, siekdamos veiksmingo ir rezultatyvaus pažangos uždavinių įgyvendinimo, nurodomi regiono plėtros tikslai ir regiono plėtros uždaviniai, suplanuojamos regiono plėtros tikslus ir regiono plėtros uždavinius įgyvendinančios pažangos priemonės ir (arba) projektai, nurodomos preliminarios kiekvienai pažangos priemonei ir (arba) projektui įgyvendinti reikalingos pažangos lėšos, nustatomi rezultato rodikliai;
56) savivaldybių strateginiai plėtros planai – 4–10 metų trukmės planavimo dokumentai, rengiami vadovaujantis šiuo įstatymu, skirti aplinkos, socialinei ir ekonominei raidai savivaldybės teritorijoje planuoti ir rengiami atsižvelgiant į kitus strateginio ir programavimo lygmenų planavimo dokumentus. Šie planai taip pat turi derėti su savivaldybės lygmens teritorijų planavimo dokumentais ir regionų plėtros planais;
67) savivaldybių bendrieji planai – savivaldybės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai, kurie rengiami vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu.
Šie planai įgyvendina ir detalizuoja Lietuvos Respublikos valstybės teritorijos bendrojo plano sprendinius, taip pat turi derėti su savivaldybių strateginiais plėtros
prie Audito komiteto 13 pasiūlymo, siūlytina analogiškai papildyti įstatymo projekto 8 straipsnio 1, 2 ir 3 punktus. 2. Pritariant Teisės departamento 17 pastabai, siekiant tikslumo, siūlytina atitinkamai tikslinti įstatymo projekto 8 straipsnio 3 punktą. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„8 straipsnis. Veiklos lygmens planavimo dokumentų
tipai Programavimo lygmens planavimo dokumentų tipai:
1) strateginiai veiklos planai
Šiose programose taip pat nustatomi rezultato, produkto ir (arba) veiklos efektyvumo rodikliai;
2) veiksmų planai – įvairaus laikotarpio planavimo dokumentai, rengiami vadovaujantis šiuo įstatymu, kurie nėra privalomi ir kurie rengiami prireikus nustatyti vieno ar kelių strateginio valdymo sistemos dalyvių veiksmus, skirtus pažangos ir (arba) tęstinių priemonių, nustatytų nacionalinėse plėtros programose ir (ar) strateginiuose veiklos planuose, projektų ir (arba) kitų susijusių įsipareigojimų įgyvendinimui detaliau suplanuoti;
planai – vienų metų laikotarpio planavimo dokumentai, kurie rengiami vadovaujantis šiuo įstatymu, jeigu tai jų rengimą numato atskirų strateginio valdymo sistemos dalyvių veiklą reglamentuojantys įstatymai, .kuriuose Šiuose dokumentuose suplanuojama strateginio valdymo sistemos dalyvių
prie Audito komiteto 12 pasiūlymo, o taip pat į įstatymo projekto 4 straipsnio 1 punkte nustatytų ir strateginio valdymo sistemai taikomų principų svarbą, siūlytina įstatymo projekto 9 straipsnio 1 dalyje akcentuoti pabrėžiant, kad valstybės pažanga ir jai reikalingos lėšos planuojamos tik šiame įstatyme nustatytuose planavimo dokumentuose ir turi būti laikomasi minėtų principų. 2.
dalyje nurodyta, kokiu teisės aktu vadovaujantis planuojamos tęstinės veiklos lėšos, tuo tarpu su įstatymo projekto 9 straipsnio 2 dalyje nustatytu pažangos lėšų planavimu susijęs teisinio reguliavimo pagrindas nėra nurodytas. Todėl siūlytina įstatymo projekto 9 straipsnio 2 dalį atitinkamai papildyti. 3. Pritariant Teisės departamento 18 pastabai, siekiant aiškesnio nuostatų taikymo, siūlytina atitinkamai tikslinti Įstatymo projekto 9 straipsnio 3 dalį. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „9 straipsnis. Lėšų planavimas
lėšos planuojamos tik šiame įstatyme nustatytuose planavimo dokumentuose laikantis šio įstatymo 4 straipsnyje nustatytų strateginio valdymo sistemos principų. 2. Pažangos lėšos planuojamos pažangos priemonėms, kurios planuojamos nacionalinėse plėtros programose arba regionų plėtros planuose, vadovaujantis šiuo įstatymu ir Vyriausybės tvirtinama Strateginio valdymo metodika (toliau – Strateginio valdymo metodika). 3. Tęstinės veiklos lėšos, joms padidėjus, nėra laikomos pažangos lėšomis ir yra planuojamos pagal Vyriausybės patvirtintas Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisykles. Tęstinei veiklai vykdyti reikalingos papildomos lėšos laikomos tęstinės veiklos lėšomis.“
17Audito komitetas,
3 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad finansinės projekcijos yra nustatomos Nacionaliniame pažangos plane, o apskaičiuojamos pagal Strateginio valdymo metodikoje nurodytą tvarką, siūlytina įstatymo projekto 10 straipsnio 3 dalį atitinkamai patikslinti. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 10 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Finansinės projekcijos nustatomos ir tikslinamos apskaičiuojamos vadovaujantis Vyriausybės tvirtinama Strateginio valdymo metodika (toliau – Strateginio valdymo metodika).“ Pritarti 18.
Audito komitetas,
1 Argumentai: Pagal įstatymo projekto 3 straipsnio 17 dalyje pateiktą apibrėžimą strateginį valdymą sudaro visuma procesų, apimančių aplinkos analizę, sprendimų dėl planavimo dokumentų rengimo priėmimą, planavimo dokumentų rengimą, tvirtinimą, įgyvendinimą, stebėseną, vertinimą, atsiskaitymą už pasiektus rezultatus. Atsižvelgiant į tai, o taip pat pritariant Teisės departamento 19 pastabai, siūlytina įstatymo projekto 12 straipsnio 1 dalį atitinkamai papildyti. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 12 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Sprendimų dėl planavimo dokumentų rengimo priėmimo, aplinkos analizės, Planavimo planavimo dokumentų rengimo, tvirtinimo, įgyvendinimo, stebėsenos, vertinimo ir atsiskaitymo už pasiektus rezultatus tvarką, programinio valdymo principus, strateginio valdymo sistemos dalyvių, dalyvaujančių priimant sprendimus dėl planavimo dokumentų rengimo priėmimo, atliekant aplinkos analizę, rengiant, tvirtinant ir įgyvendinant planavimo dokumentus, atliekant stebėseną, vertinant rezultatus ir atsiskaitant už pasiektus rezultatus, teises ir pareigas nustato šis įstatymas, išskyrus šiame ir kituose įstatymuose nurodytas išimtis, o detalizuoja Strateginio valdymo metodika, kuriais strateginio valdymo sistemos dalyviai vadovaujasi tiek, kiek tai neprieštarauja kitiems strateginio valdymo sistemos dalyvių veiklą reglamentuojantiems įstatymams ir tiesiogiai
Įstatymo projekto nuostatos iš esmės orientuotos tik į vieną valdysenos procesą – planavimą.
Tuo tarpu kiti esminiai strateginio valdymo sistemos procesai – įgyvendinimas, stebėsena, rezultatų vertinimas, atsiskaitymas už pasiektą pažangą – įstatymo projekte iš esmės nereglamentuoti. Pažymėtina, kad visi valdysenos procesai ir su jais susiję pagrindiniai elementai turėtų būti aiškiai išdėstyti pačiame įstatyme, o ne poįstatyminiame teisės akte (t. y. Strateginio valdymo metodikoje). Pasiūlymas:
Pasiūlyti pagrindiniam Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui arba atitinkamai patikslinti esamus įstatymo projekto straipsnius, arba įstatymo projektą papildyti naujais straipsniais, kad būtų aiškiai ir išsamiai reglamentuoti visi valdysenos procesai, t. y. ne tik planavimas, bet ir įgyvendinimas, stebėsena, rezultatų vertinimas, atsiskaitymas už pasiektą pažangą ir kiti procesai, nurodyti įstatymo projekto 2 straipsnio 17 dalyje pateiktame
„strateginio valdymo“ apibrėžime. Pritarti
20Audito komitetas,
2020-04-22 12, 13, 14,15 Argumentai: Įstatymo projekte teisinis strateginio valdymo sistemos dalyvių statusas iš esmės nereglamentuotas, t. y. neapibrėžtos arba nepilnai apibrėžtos šių dalyvių teisės, pareigos, funkcijos, atsakomybės. Pažymėtina, kad teisinis reguliavimas, kuris yra tiesiogiai susijęs su subjektų teisių ir pareigų apimties reglamentavimu, turi būti nustatytas įstatyme, o ne poįstatyminiame teisės akte (t. y. Strateginio valdymo metodikoje). Pasiūlymas:
Pasiūlyti pagrindiniam Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui arba atitinkamai patikslinti esamus įstatymo projekto straipsnius, arba įstatymo projektą papildyti naujais straipsniais, kad būtų aiškiai ir išsamiai reglamentuotas teisinis strateginio valdymo sistemos dalyvių statusas (t. y. jų teisės, pareigos, funkcijos, atsakomybės). Pritarti 21.
21Audito komitetas,
2020-04-22 * Argumentai: Valstybei svarbiais ekonominiais projektais reikšmingai prisidedama įgyvendinant valstybės strateginius interesus, sektorinės ar regioninės politikos ir kitus tikslus. Jie turi didelę įtaką šalies ekonominiam, socialiniam, politiniam gyvenimui ar konkrečios visuomeninių santykių srities būklei. Tačiau įstatymo projekte šie projektai neatsispindi ir nėra integruoti. Analogiškai yra ir su regioninės svarbos projektais, kurie vykdomi įgyvendinant regiono plėtros plane nustatytus regiono plėtros tikslus ir uždavinius ir kurių įgyvendinimas turi esminę įtaką regiono ekonominei, socialinei, demografinei būklei ir (arba) atskiros ūkio šakos (sektoriaus) būklei. Pasiūlymas:
Pasiūlyti pagrindiniam Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui aiškiai įstatyme apibrėžti valstybei svarbių ekonominių projektų ir regioninės svarbos projektų santykį su atitinkamais planavimo dokumentais bei jų integralumą į strateginio valdymo sistemą. Pritarti
7Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0,
susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Ingrida Šimonytė. Komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė Komiteto biuro vyresnioji specialistė Diana Andriūnaitė
Švietimo ir mokslo komitetas
DĖL strateginio įstatymo projekto Nr. XIIIP-4294 2020-05-27
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša, Komiteto pirmininko pavaduotojas Vytautas Juozapaitis, Komiteto nariai Viktorija Čmilytė – Nielsen, Liudas Jonaitis, Radvilė Morkūnaitė – Mikulėnienė, Dainius Kepenis, Aušra Papirtienė, Edmundas Pupinis, Levutė Staniuvienė, Gintaras Steponavičius, Švietimo ir mokslo komiteto biuro vedėja Lina Vingrytė, mentoriai Rūta Norkienė, Kęstutis Kaminskas, patarėjos Justina Paukštė, Aistė Kairienė, Rūta Steponėnienė, padėjėja Girmantė Petrauskaitė. Kiti posėdžio dalyviai: finansų viceministras Darius Sadeckas, Finansų ministerijos Viešųjų finansų sistemos valdymo grupės vadovė Ineta Baltrušaitienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
straipsnio 1 dalyje po žodžio „regionų“ įrašytinas žodis „plėtros“. Pritarti
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo bei kartu su projektu teikiamo šio įstatymo pakeitimo projekto Nr. XIIIP-4324 nuostatomis, projekto
tikslintinas nurodant, kad turima omenyje valstybės ar Lietuvos Respublikos teritorija. Pritarti
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2020-01-083 2,3
konkretizuoti kieno, t.y. kokių subjektų, požiūrį ir elgesį siekiama nuosekliai ir kompleksiškai formuoti pagal horizontalųjį principą.
Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 3 straipsnio 3 daliai, kurioje reikėtų konkretizuoti kieno, t.y. kokių subjektų, apibrėžtu laikotarpiu vykdoma veikla yra laikoma pažangos veikla. Spręsti pagrindiniam komitetui
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5
valdžią įgyvendina per tam tikslu steigiamas valstybės institucijas ir įstaigas, projekto 3 straipsnio 5 dalyje po žodžio „valstybės“ įrašytini žodžiai „institucijų ir įstaigų“. Pritarti
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
12
straipsnio 12 dalyje apibrėžta „projektinio valdymo sąvoka“ toliau projekte vartojama tik vieną kartą – 14 straipsnio 8 dalyje, kurioje, be kita ko, pakartojami ir pagrindiniai sąvokos apibrėžimo elementai. Svarstytina, ar tokią sąvoką tikslinga atskirai apibrėžti projekto 3 straipsnyje. Spręsti pagrindiniam komitetui
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
158
teisės akto glaustumo bei atsižvelgiant, kad Lietuvoje yra sudaryta ir veikia tik viena Valstybės pažangos taryba, projekto 3 straipsnio 15 dalies 8 punkte siūlome atsisakyti perteklinio teisės akto, kurio pagrindu ir sudaryta minėta institucija, įvardijimo. Pritarti
7Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1511 7.
Vertinant projekto 3 straipsnio 15 dalies 11 punktą, numatantį, kad strateginio valdymo sistemos dalyviais laikomi juridiniai ir fiziniai asmenys, vykdantys projektus, skirtus pažangos priemonėms įgyvendinti, ir (arba) tęstines veiklos priemones, nėra aišku, kodėl strateginio valdymo sistemos dalyviais negalės būti laikomi, t.y. negalės dalyvauti įvairių projektų ir tęstinių veiklos priemonių įgyvendinime, pvz., valstybėse narėse pagal tos valstybės narės teisės aktus įsteigta organizacija, neturinti juridinio asmens teisių, arba užsienio valstybės juridinio asmens įsteigtas filialas, turintis buveinę
pagrindiniam komitetui
8Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
18
dalyje pateikiamas „tęstinės veiklos“ apibrėžimas. Ši veikla apibrėžiama, kaip strateginio valdymo sistemos dalyvio veikla, įgyvendinant nustatytas funkcijas, kuri „tiesiogiai neįgyvendina strateginių tikslų“. Atsižvelgiant į to paties straipsnio 16 dalyje įtvirtintą „strateginio tikslo“ kaip suplanuoto „esamos būklės pokyčio“ apibrėžimą, darytina išvada, kad beveik bet kokia tęstinė veikla, kaip nustatytų funkcijų vykdymas, turėtų būti orientuota į suplanuotą esamos būklės pokytį ir jo siekti. Spręsti pagrindiniam komitetui
9Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
24
apibrėžiama „veiklos efektyvumo rodiklio“ sąvoka, kuri toliau projekte vartojama tik vieną kartą 8 straipsnio 1 punkte. Svarstytina, ar tokią sąvoką tikslinga atskirai apibrėžti projekto 3 straipsnyje. Spręsti pagrindiniam komitetui
10Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2020-01-08 3,42
principas, apibrėžtas projekto 3 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgiant į jo turinį, neturėtų būti dėstomas projekto 4 straipsnyje, apibrėžiančiame visus strateginio valdymo sistemos principus. Pritarti 11.
11Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
21
punktas tikslintinas redakciniu požiūriu, vietoj žodžių „kitus elementus, privalomus“ įrašytini žodžiai „kiti elementai, privalomi“. Pritarti
12Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2020-01-08 6,75
„nacionalinių darbotvarkių planai“ apibrėžiami kaip skirti „nacionalinių
darbotvarkių įgyvendinimui“. Projekto 6 straipsnyje apibrėžiami strateginio lygmens planavimo dokumentų tipai, vienas iš jų – 5 punkte apibrėžiamos nacionalinės darbotvarkės. Projekto 5 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato, kad programavimo lygmens planavimo dokumentų paskirtis iš esmės susijusi su strateginio lygmens planavimo dokumentų įgyvendinimu, todėl svarstytina, ar
„nacionalinių darbotvarkių planai“ pagal tai, kaip jie apibrėžti, neturėtų
būti priskirti programavimo lygmens planavimo dokumentams ir numatyti ne projekto 6 straipsnyje, o 7 straipsnyje. Spręsti pagrindiniam komitetui
13Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
6
formuluotė tikslintina, nes Nacionaliniame pažangos plane turėtų būti ne formuojami horizontalūs principai (nes pats principo turinys jau suformuotas ir apibrėžtas projekto 3 straipsnio 2 dalyje), o vadovaujantis horizontaliuoju principu formuojamos tam tikros strateginių tikslų ir uždavinių įgyvendinimo priemonės. Spręsti pagrindiniam komitetui
14Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
antrojo ir trečiojo sakinio formuluotes tarpusavyje ir siekiant teisės normų dėstymo nuoseklumo, reikėtų pirma nustatyti bendrąją taisyklę dėl vienai valstybės veiklos sričiai galimo kelių nacionalinių plėtros programų rengimo, o tik paskui išimtį iš šios taisyklės dėl tik vienos nacionalinės plėtros programos rengimo ne daugiau kaip vienai valstybės veiklos sričiai, nustatytai remiantis Biudžeto sandaros įstatymu.
15Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
apibrėžiamos nacionalinės plėtros programos, tačiau tik vienam jų tipui – b papunktyje numatytoms ilgalaikėms valstybinėms saugumo stiprinimo programoms nustatomas privalomas derinimas su dviem iš projekte numatytų strateginio lygio planavimo dokumentų – Valstybės pažangos strategija ir Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcija. Neaišku, ar turėta omenyje, kad šio punkto b papunktyje nustatytas dokumentas neprivalo derėti su kitais nei nustatyta, o a ir c punkte nustatyti dokumentai – su jokiais strateginio lygio planavimo dokumentais, taip pat neaiškus šio punkto papunkčių turinio santykis su projekto 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu darnumo ir integralumo principu. Spręsti pagrindiniam komitetui
16Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
galimybę Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane prireikus numatyti, kaip bus peržiūrimi ir keičiami Nacionalinės pažangos planas ir nacionalinės plėtros programos, nėra aišku, ar turėta omenyje, jog kitų strateginio ir programavimo lygmens planavimo dokumentų keitimas negalės būti numatomas, o jei taip – nėra aišku, kokiais kriterijais vadovaujantis numatoma tik šių dviejų planavimo dokumentų keitimo galimybė. Spręsti pagrindiniam komitetui
17Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3 17.
Tikslintina projekto 8 straipsnio 3 punkto struktūra, nes strateginio valdymo sistemos dalyvių metų veikla turėtų būti suplanuojama ne jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose, o rengiamuose planavimo dokumentuose. Pritarti
18Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
atskleisti ir aiškiau apibrėžti formuluotės „tęstinės veiklos lėšos, joms padidėjus, nėra laikomos pažangos lėšomis“ turinį, nes aiškiai nėra nustatytai nei tai, ar tęstinės veiklos lėšos, joms nepadidėjus, laikomos pažangos lėšomis, nei tai, kas būtų laikoma tęstinės veiklos lėšų
„padidėjimu“, nei tai, ar pažangos lėšomis nebūtų laikomos tik lėšos
padidėjimo lyginant su pirminiu nustatymo apimtyje, ar vis dėlto, tęstinės veiklos lėšų padidėjimo atveju pažangos lėšomis nebūtų laikomos apskritai visos nustatyto pradinio dydžio tęstinės veiklos lėšos, kurios vėliau neplanuotai padidėjo. Spręsti pagrindiniam komitetui
19Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2020-01-08 12,1511
nustatyti, kad šis įstatymas, išskyrus šiame ir kituose įstatymuose nurodytas išimtis, nustato pagrindinius strateginio valdymo sistemos valdysenos teisinio reglamentavimo principus. Šioje dalyje apibrėžiamas šio įstatymo santykis su kitais įstatymais, kurie reglamentuoja artimus šio įstatymo reguliavimo sferai klausimus. Taigi šio įstatymo reguliavimo sritis yra apribota tiek, kiek to nereglamentuoja kiti įstatymai. Su tokia formuluote negalima besąlygiškai sutikti. Pateiktas įstatymas, reglamentuojantis strateginio valdymo klausimus, mūsų nuomone, turėtų būti bazinis įstatymas. Jame turėtų būti įtvirtinti strateginio valdymo principai, reglamentuoti visi svarbiausi klausimai. Tokio įstatymo pagrindu kituose įstatymuose būtų toliau detalizuojamas strateginio valdymo proceso dalyvių veiklos teisinis reguliavimas.
Juose būtų numatyti tokio reguliavimo ypatumai atskirų subjektų ar strateginio valdymo proceso elementų atžvilgiu, patikslinta galima planavimo dokumentų ar jų sąsajų reglamentavimo tvarka. Dabar gi situacija priešinga - šio įstatymo taikymo sritis ir veikimo sfera būtų apribota kitų įstatymų, kurie projekte net nedetalizuoti, normomis. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 15 straipsnio 1 dalyje nustatytai išimčiai dėl kituose teisės aktuose nustatyto reglamentavimo taikymo. Spręsti pagrindiniam komitetui
20Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
vartojama formuluotė „mokslo ir švietimo bendruomenė“ tikslintina, atsižvelgiant į Mokslo ir studijų įstatyme bei Švietimo įstatyme nustatyta terminiją. Pritarti
21Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
14 1,21
bei 14 straipsnio 1 dalyje nustačius, kad tam tikrus planavimo dokumentus tvirtina Seimas, svarstytina, ar nereikėtų nustatyti kokiu teisės aktu – įstatymu ar Seimo nutarimu šie dokumentai turi būti tvirtinami. Pritarti
22Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
11
programavimo lygmens planavimo dokumentų rengimo, tvirtinimo, įgyvendinimo ir stebėsenos procesą, todėl manytina, kad straipsnio 11 dalis, reglamentuojanti projektų administravimą, sistemiškai nedera su straipsnio reguliavimo dalyku ir šiame straipsnyje neturėtų būti dėstoma. Spręsti pagrindiniam komitetui
23Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
nuostatas, šio straipsnio pavadinime įrašytinas ir žodis „taikymas“. Pritarti
24Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3 24.
Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekto 16 straipsnio 3 dalyje vietoj formuluotės „šio įstatymo įsigaliojimo“ įrašyti formuluotę „2020 m. gruodžio 31 d.“. Pritarti
25Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
21
punkte numatyta, kad iki 2020 m. balandžio 1 d. Vyriausybė pateikia Seimui tvirtinti Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepciją. Teikiamas siūlymas diskutuotinas. Pirma, atkreiptinas dėmesys, jog pagal projekto 6 straipsnio 3 punktą Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcija rengiama vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokių teisės aktų nuostatomis vadovaujantis Vyriausybė iki 2020 m. balandžio 1 d. turi parengti ir pateikti Seimui tvirtinti Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepciją, kai nuostatos, numatančios jos rengimą, įsigalioja tik 2021 m. sausio 1 d. Pastebėtina, jog tiek projekto 16 straipsnio 1 dalyje, tiek su projektu susijusio Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 2, 7, 11, 13, 14, 16, 17, 25 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4324 10 straipsnyje numatyta teisės aktų įsigaliojimo data – 2021 m. sausio 1 d. Antra, pagal projekto 6 straipsnio 3 punktą Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcija turi derėti su Valstybės pažangos strategija ir Nacionalinio saugumo strategija. Iš projekto nuostatų nėra aišku, su kokia valstybės pažangos strategija turėtų derėti iki 2020 m. balandžio 1 d. Vyriausybės teikiama Seimui tvirtinti Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcija. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal projekto 4 straipsnį Vyriausybė pateikia Seimui tvirtinti
pagrindiniam komitetui
26Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
22 26.
Svarstytina, kokiomis nuostatomis vadovaujantis iki 2020 m. balandžio 1 d. Vyriausybė pagal projekto 2 straipsnio 2 punktą patvirtintų 2021-2030 m. nacionalinį pažangos planą. Projekto 6 straipsnio 6 punkte numatyta, kad nacionaliniame pažangos plane nustatomi strateginiai tikslai, pažangos uždaviniai, poveikio rodikliai ir kt. atsižvelgiant į Valstybės pažangos strategiją, Nacionalinio saugumo strategiją, Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepciją ir kt. Kaip minėta 26 pastaboje, dokumentai, kuriais vadovaujantis rengiamas nacionalinis pažangos planas, dar būtų nepatvirtinti ir (arba) neparengti. Spręsti pagrindiniam komitetui
27Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
taisykles, visame projekto tekste esantys trumpiniai (pavyzdžiui, „pan.“,
„kt.“, „t.y.“) keistini pilnais žodžiais. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2020-02-143
<...>
Dėl Strateginio valdymo įstatymo projekto:
programų portfelis, portfelio valdytojas bei jo funkcijos. Manome, jog turėtų būti apibrėžta programų portfelio sąvoka. Spręsti pagrindiniam komitetui
2Lietuvos savivaldybių asociacija,
156
nustatoma, jog strateginio valdymo procesuose dalyvauja įstaigos, kurių vadovai yra savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojai, kaip jie apibrėžti Biudžeto sandaros įstatyme, joms pavaldžios biudžetinės įstaigos. Iš pirmos sakinio dalies seka, jog strateginio valdymo sistemos dalyviai yra savivaldybių administracijos ir kitos savivaldybių biudžetinės įstaigos.
Tačiau neaišku, kokios biudžetinėms įstaigoms pavaldžios biudžetinės įstaigos apibrėžiamos antroje sakinio dalyje, kadangi Biudžetinių įstaigų įstatymas nenumato pavaldžių įstaigų steigimo. Spręsti pagrindiniam komitetui
Prie Vidaus reikalų ministerijos Darbo taryba,
157 Argumentai: Šiuo metu dažnai akcentuojama, kad būtina stiprinti regionus, stiprinti socialinę, demografinę, ekonominę bei ekspertinę bazę regionuose. Regioninės plėtros departamento prie Vidaus reikalų ministerijos apskričių skyriai vykdo ES investicijų valdymo ir kontrolės sistemos (toliau – VKS) funkcijas, susijusias su regionams skiriamomis ES investicijomis 2014–2020 metų laikotarpiu ir to pasėkoje ES lėšų administravimo srityje pasiekta daug teigiamų pokyčių lyginant su 2007–2013 m. ES finansiniu laikotarpiu. Siekiant neprarasti ilgalaikes valstybės investicijas į tas funkcijas vykdžiusius žmogiškuosius išteklius yra būtina atsižvelgti į šį teikiamą pasiūlymą ir atitinkamai patikslinti įstatymo projektą. Taip būtų užtikrinamas efektyvesnis numatomų skirti ES lėšų panaudojimas 2021–2027 metų laikotarpiu ir tinkamai panaudotos regionuose sukauptos kompetencijos.
Pasiūlymas: Papildyti 3 straipsnio 15 dalies 7 punktą nauju h papunkčiu:
„7) už nacionalines plėtros programas įgyvendinančių projektų
administravimą atsakingos biudžetinės įstaigos, nacionalinės plėtros įstaigos ir šios viešosios įstaigos (toliau kartu – už projektų administravimą atsakingos įstaigos):
a) viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra;
b) Europos socialinio fondo agentūra;
c) viešoji įstaiga Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra;
d) viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra;
e) viešoji įstaiga Jungtinis techninis sekretoriatas;
f) viešoji įstaiga Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba;
g) viešoji įstaiga Būsto energijos taupymo agentūra;
h) Regioninės plėtros departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos;“. Spręsti pagrindiniam komitetui
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė, 2020-01-31
<...>
Teikiame pastebėjimus dėl Strateginio valdymo įstatymo projekto:
planavimo dokumentų ir juose naudojamų vertinimo kriterijų skaičių bei užtikrinti planavimo dokumentų sąsajas. Įstatymo projekte (6–8 str.) numatoma rengti 18 skirtingų planavimo dokumentų tipų, kurių kiekvienas apims skirtingą planavimo dokumentų skaičių. Todėl matome riziką, kad planavimo dokumentų skaičius nebus optimizuotas ir nebus sudarytos prielaidos įstatymo projekte numatytiems tikslams pasiekti.
kaip finansinių projekcijų nustatymas ir tikslinimas (10 str. 3 d.), planavimo dokumentų, dalis kurių yra naujo tipo dokumentai, rengimas, įgyvendinimo stebėsena, vertinimas ir atskaitų rengimas (13–15 str.).
Nurodoma, kad tai bus padaryta Strateginio valdymo metodikoje, kurią turės patvirtinti Vyriausybė. Todėl kol kas nėra galimybės įsitikinti, kad bus sukurtas veiksmingas mechanizmas, užtikrinantis numatytų strateginio planavimo pokyčių įgyvendinimą.
projektų administravimo ir kitas susijusias funkcijas ir tam skirti finansavimą iš valstybės biudžeto (12 str. 4 d.). Įstatymo projektą teikiant, lėšų poreikis nėra apskaičiuotas, nes, kaip nurodoma aiškinamajame rašte, jis priklausys nuo naujų funkcijų ir jų apimties, o tai bus detalizuota tik Vyriausybės nutarimu tvirtinamoje Strateginio valdymo metodikoje. Teisėkūros pagrindų įstatymas numato, kad, rengiant ir priimant įstatymus, kuriais numatoma reglamentuoti iki tol nereglamentuotus santykius, turi būti įvertintas ir poveikis valstybės finansams. Valstybės kontrolė yra pažymėjusi (2018-03-16 valstybinio audito ataskaita Nr. VA-2018-P-40-6-2 „Teisėkūros procesas“), kad teisėkūros proceso dalyviai netinkamai vykdo jiems pavestą pareigą atlikti numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą ir vertinimo rezultatus pateikti kartu su Seimui teikiamu parengtu įstatymo projektu. Detalaus naujų politikos pasiūlymų ex ante vertinimo būtinumas, aiškiai parodantis, kokio dydžio išlaidos yra reikalingos pasiūlymui įgyvendinti, pabrėžiamas ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos išskirtuose biudžeto gerojo valdymo principuose, kuriais siekiama užtikrinti ilgalaikį biudžeto tvarumą. Vyriausybei vykdant pertvarką, planuojami reikšmingi strateginio planavimo sistemos pokyčiai. Tačiau įvertinę pertvarkos eigą, matome riziką, kad ji nebus baigta numatytu laiku – 2020 m. IV ketvirtį.
IV ketvirtį. Kol kas nepatvirtinta nė vieno pertvarkai būtino teisės akto (Strateginio valdymo įstatymas ir jame numatyti strateginio planavimo dokumentai, Biudžeto sandaros įstatymo pakeitimai, Strateginio valdymo metodika), nepradėti darbuotojų mokymai ir konsultacijos, o baigiamųjų pertvarkos etapų darbai vėluoja apie 1–1,5 metų. Detalų pertvarkos eigos vertinimą Valstybės kontrolė pateikė 2019 m. gruodžio mėn., atlikusi strateginio planavimo ir biudžeto formavimo pokyčių vertinimą („Strateginio planavimo ir biudžeto formavimo pokyčių vertinimas“, 2019-12-10 Nr. YD-10). Atkreipiame dėmesį, kad sistemiškai ir nuosekliai naujojo reglamentavimo veiksmingumą galima bus įvertinti tik įgyvendinus minėtų teisės aktų nuostatas. Valstybės kontrolės atliekamų auditų rezultatai rodo, kad vienas viešajame sektoriuje stebimų reiškinių – planavimo dokumentų sudarymo, jų įgyvendinimo stebėsenos ir atsiskaitymo už veiklos rezultatus reikalavimų nevykdymas, netinkamas ir (ar) ne laiku atliekamas jų vykdymas. Būtent todėl ypatingo dėmesio reikalauja svarstomų teisės aktų reikalavimų įgyvendinimo užtikrinimas. Spręsti pagrindiniam komitetui
2Nacionalinė teismų administracija,
<...>
straipsnio 12 dalyje yra apibrėžta projektinio valdymo sąvoka, kuri, tikėtina, liko nepataisyta 2019 m. lapkričio mėn. atsižvelgus į Teisėjų tarybos ir Administracijos poziciją dėl Lietuvos Respublikos teismų nepriklausomumo užtikrinimo. Projektinis valdymas apibrėžtas kaip „strateginio valdymo sistemos dalyvių pažangos veiklos organizavimo forma, taikoma planuojant ir vykdant projektus, įgyvendinančius Vyriausybės veiklos prioritetus, numatytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane“, o tai labai susiaurina projektinio valdymo kaip vadybos sąvokos sampratą ir taikymo sritį – tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planui, kuris yra tik vienas iš programavimo lygmens planavimo dokumentų.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnyje yra įtvirtintas kertinis demokratinės ir teisinės valstybės principas – įstatymų leidžiamosios, vykdomosios ir teisminės valdžių padalijimo principas. Konstitucijos 109 straipsnyje nustatyta, kad teisingumą vykdo tik teismai, o teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi. Atsižvelgiant į tai, kad teisminė valdžia yra savarankiška ir nepriklausoma, teismai neįgyvendina vykdomosios valdžios – Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos ir jos prioritetinių darbų. Tačiau Teisėjų taryba, asignavimų valdytojai Lietuvos Respublikos teismai ir Administracija yra strateginio valdymo sistemos dalyviai; Nacionalinį pažangos planą įgyvendinančių nacionalinių plėtros programų priemonėms ir jas įgyvendinantiems projektams, kuriuos vykdo teismai, skirtų asignavimų valdytoja yra Administracija, todėl akivaizdu, kad projektinis valdymas būtų taikomas ne tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės programai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, projektinio valdymo sąvokos pabaiga „įgyvendinančius Vyriausybės veiklos prioritetus, numatytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane“ brauktina. Spręsti pagrindiniam komitetui
3Nacionalinė teismų administracija,
pakeitimo ir Įstatymo papildymo 14¹ straipsniu įstatymo projekte Nr.
XIIIP-4308 (toliau – Biudžeto sandaros įstatymo projektas) yra vartojamos dvi skirtingos sąvokos: „valstybės veiklos sritis“ ir „ministro valdymo sritis“, tačiau apibrėžta tik ministro valdymo srities įstaigos sąvoka. Nei Strateginio valdymo įstatymo projekte, nei Biudžeto sandaros įstatymo projekte valstybės veiklos srities sąvoka nėra apibrėžta, todėl, siekiant užtikrinti reglamentavimo aiškumą, siūloma įtraukti ir apibrėžti valstybės veiklos srities sąvoką. Pažymėtina, kad 1999 m. gruodžio 21 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas konstatavo, kad teisminė valdžia, būdama savarankiška, negali būti priklausoma nuo kitų valdžių. Užtikrinant teisėjo ir teismų nepriklausomumą ypač svarbu aiškiai atriboti teismų veiklą nuo vykdomosios valdžios – Lietuvos Respublikos Konstitucija draudžia vykdomajai valdžiai kištis į teisingumo vykdymą, daryti teismams kokį nors poveikį ar vertinti teismų darbą nagrinėjant bylas. Konstitucinis Teismas minimame nutarime aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad teismų veikla nėra ir negali būti laikoma valdymo sritimi, priskirta kuriai nors vykdomosios valdžios institucijai. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 113 straipsnyje įtvirtinta, kad teismų savivalda – teisėjų ir teismų teisė ir reali galia pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir kitus įstatymus laisvai ir savarankiškai, savo atsakomybe spręsti teismų veiklos klausimus. Teismų įstatymo 114 straipsnyje nustatyta, kad teismų savivaldos sistemą sudaro:
Visuotinis teisėjų susirinkimas, Teisėjų taryba, Teisėjų garbės teismas, o teismų savivaldos institucijoms funkcijas įgyvendinti padeda Nacionalinė teismų administracija. Atsižvelgiant į tai, kad teisminė valdžia yra savarankiška ir nepriklausoma, teismų veiklos klausimais ji nėra ir negali būti atstovaujama vykdomosios valdžios, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro.
Administracija, suprasdama valstybės veiklos srities sampratos įtvirtinimo poreikį valstybės veiklos sričių suskirstymui statistikos tikslais ir tam tikram valstybės veiklos sričių struktūrizavimui dokumentuose, pažymi, kad ministro valdymo srities įstaigos sąvoka ir Biudžeto sandaros įstatymo projekte numatytas reglamentavimas, susijęs su ministro valdymo sritimis, nei Lietuvos Respublikos teismams, nei Administracijai nėra taikytinas, todėl minėtų dviejų sąvokų aiškumas ir atribojimas yra reikalingas. Spręsti pagrindiniam komitetui
4Etninės kultūros globos taryba,
įstatymo keitimo projektu siekiama panaikinti esmines strategines nuostatas, reikšmingas siekiant užtikrinti etninės kultūros valstybinę globą. Svarbiausia, kad planuojama iš Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo išbraukti valstybinę Etninės kultūros plėtros programą (toliau - EK programa), nors ji yra pagrindinis kryptingos etninės kultūros plėtros garantas ir pasižymi horizontaliu pobūdžiu, kuriam būdingas kompleksiškumas ir nuoseklumas apimant įvairias valstybės veiklos sritis. EK programa neapsiriboja vien Kultūros ministerijos veiklos lauku ir yra tiesiogiai susijusi su kitų ministerijų kuruojamomis sritimis - su nacionaliniu saugumu, tautinės savimonės išsaugojimu (tiek Lietuvoje, tiek užsienio lietuvių bendruomenėse), švietimu ir mokslu, regionine politika ir etnografinių regionų savitumo sklaida, kultūrinio turizmo plėtra, tautinio paveldo produktų sertifikavimu ir tradicinių amatų plėtra, ekonomika, socialine apsauga ir 1.1. EK programa iki šiol būdavo rengiama vadovaujantis Strateginio planavimo metodikoje (patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 6 d. nutarimu Nr.
metodikos patvirtinimo11) įtvirtintu plėtros programų horizontaliu modeliu, apimančiu įvairių ministerijų valdymo sritis. Deja, SVĮ projekte įtvirtinamas naujas nacionalinės plėtros programos modelis atsisakant tokių programų horizontalumo - „viena nacionalinė plėtros programa gali būti rengiama ne daugiau kaip vienai valstybės veiklos sričiai11 (žr. SVĮ 7 straipsnio 1 punktą). Akivaizdu, kad tokia nacionalinės plėtros programa nebeaprėps visų EK programos uždavinių, kuriuos turėtų įgyvendinti įvairios ministerijos ir savivaldybės. Matyt, planuojama apsiriboti vien Kultūros ministerijos veiklos lauku, tačiau etninės kultūros kryptinga plėtra nėra numatyta nei Lietuvos kultūros politikos strategijoje (patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. 665), nei jokiuose kituose strateginiuose dokumentuose. Taigi, atsisakius kompleksiškos EK programos, gali gerokai sutrikti sėkminga etninės kultūros plėtra. Spręsti pagrindiniam komitetui
5Etninės kultūros globos taryba,
13 22,15 1,37
sąvokoje Valstybės pažangos vizija apskritai nėra įvardyta kultūra, neminimas ir švietimas - siekiama tik valstybės saugumo, socialinės, ekonominės ir aplinkos būklės gerinimo. Be to, SVĮ 3 straipsnio 15 dalies 7 punkte, kuriame yra išvardintos už nacionalines plėtros programas įgyvendinančių projektų administravimą atsakingos įstaigos, nėra nė vienos kultūros srityje veikiančios institucijos. Tuo tarpu kultūros ir švietimo strateginė plėtra yra pamatiniai dalykai, be kurių sunku pasiekti ir ilgalaikius valstybės saugumo, aplinkosaugos, ekonominės ir socialinės gerovės siekius.
Atkreiptinas dėmesys, kad SVĮ projekto 13 straipsnio 1 ir 3 dalyse, kurios reglamentuoja Valstybės pažangos strategijos ir Nacionalinio pažangos plano rengimą, nėra įtvirtinta prievolė konsultuotis su kultūros srityje veikiančiomis nevyriausybinėmis organizacijomis bei bendruomenėmis, o Seimui atskaitingos ekspertinės institucijos, veikiančios kultūros srityje, iš viso nėra paminėtos SVĮ projekte. Spręsti pagrindiniam komitetui
6Etninės kultūros globos taryba,
įvardytas gana siauras Lietuvos Respublikos Seimo vaidmuo strateginio valdymo sistemoje, kadangi esminius valstybės politikos svertus planuojama perduoti Vyriausybei. Pritariame Seimo Europos reikalų komiteto 2020 m. balandžio 15 d. pateiktai išvadai Nr. 100-P-26, kad SVĮ projektu siūloma strateginio valdymo sistemos pertvarka galimai susilpnintų Seimo galias. Spręsti pagrindiniam komitetui
7Etninės kultūros globos taryba,
2020-05-043 8, 9, 13,24
užtikrinti tik strateginį planavimą ir finansinį tvarumą, tačiau tai yra tik vienas iš strateginio valdymo proceso etapų. Ne mažiau svarbus ir strateginis mąstymas, kuris remiasi aplinkos ar situacijos analize, būklės nustatymu ir suderintų optimalių sprendimų, kaip įveikti kylančius iššūkius, priėmimu. Ne visi sprendimai susiję su lėšų paskirstymu, tačiau visais atvejais priimant sprendimus yra būtina kompetencija. Vertinant etninės kultūros srities plėtrą ne viskas pamatuojama vien finansiniais kaštais ir kiekybiniais rodikliais - daug svarbiau kokybiniai parametrai, kurių vertinimas turėtų būti patikėtas aukštą kompetenciją atitinkamoje srityje turinčioms institucijoms. Akivaizdu, kad analizuojant tautinės savimonės gyvybingumo būklę reikalingi ne tiek kiekybiniai, kiek kokybiniai vertinimai.
Deja, SVĮ projekte į tai neatsižvelgta, kadangi apibrėžiant poveikio rodiklį, produkto rodiklį, rezultato rodiklį ir veiklos efektyvumo rodiklį remiamasi vien kiekybiniais parametrais (žr. SVĮ projekto 3 straipsnio 8, 9, 13 ir 24 dalis). Spręsti pagrindiniam komitetui
8Etninės kultūros globos taryba,
2020-05-043 3,11
straipsnio 3 dalyje apibrėžta sąvoka pažangos veikla - ja laikoma tik tokia veikla, kuri skirta sukurti naujam produktui. Tačiau etninės kultūros lauke daug svarbiau užtikrinti tradicijų tęstinumą perduodant iš kartos į kartą ir išsaugant paveldėtų etnokultūrinių vertybių esmę. Su inovacijų reikalavimu susijusi ir SVĮ 3 straipsnio 11 dalyje pateikta sąvoka projektas
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
Asta Kubilienė, Laimutė Matkevičienė, Darius Kaminskas,
14 Argumentai: Atsižvelgiant į šias aplinkybes:
1) sveikatos (sveikatinimo veiklos) sritis yra kompleksinė, jungianti kelis tarpusavyje susijusius ir vienas kitam poveikį darančius vidinius segmentus (sektorius) – asmens sveikatos priežiūrą, visuomenės sveikatos priežiūrą, farmaciją ir vaistų gamybos, prekybos ir vartojimo kontrolę, narkotikų, alkoholio ir tabako kontrolę ir vartojimo prevenciją ir kt. – kurie kiekvienas santykinai gali būti prilyginti atskirai valstybės veiklos sričiai;
2) strateginio planavimo principai sveikatos (sveikatinimo veiklos) srityje (ilgalaikių ir vidutinės trukmės strateginio planavimo dokumentų rengimas ir įgyvendinimas) pradėti taikyti daugiau kaip prieš 20 metų ir jau susiformavo tam tikros tradicijos šios srities pažangos viziją ilgalaikes plėtros kryptis numatyti (nustatyti) Seimo nutarimais tvirtinamose strategijose ir programose;
3) nėra aišku, kokio pobūdžio bus naujo tipo strateginio lygmens dokumentas – Nacionalinė pažangos strategija iki 2050 metų – ir kokia apimtimi joje bus galima numatyti sveikatos (sveikatinimo veiklos) srities pažangos viziją ir ilgalaikės šios srities vystymosi kryptis; tikslinga, kuriant ir plėtojant į rezultatus orientuotą strateginio planavimo sistemą, dabartiniu metu rengti ir įgyvendinti atskirą Seimo nutarimu tvirtinamą nacionalinę darbotvarkę sveikatos (sveikatinimo veiklos) sričiai – strateginio lygmens planavimo ilgesniam nei 10 metų laikotarpiui dokumentą, atitinkantį Strateginio valdymo įstatymo projektu siūlomus nustatyti tokio tipo dokumento rengimo ir valdysenos principus ir reikalavimus.
Seimo nariai Asta Kubilienė, Laimutė Matkevičienė, Darius Kaminskas,
14 Argumentai: Atsižvelgiant į šias aplinkybes:
1) sveikatos (sveikatinimo veiklos) sritis yra kompleksinė, jungianti kelis tarpusavyje susijusius ir vienas kitam poveikį darančius vidinius segmentus (sektorius) – asmens sveikatos priežiūrą, visuomenės sveikatos priežiūrą, farmaciją ir vaistų gamybos, prekybos ir vartojimo kontrolę, narkotikų, alkoholio ir tabako kontrolę ir vartojimo prevenciją ir kt. – kurie kiekvienas santykinai gali būti prilyginti atskirai valstybės veiklos sričiai;
2) strateginio planavimo principai sveikatos (sveikatinimo veiklos) srityje (ilgalaikių ir vidutinės trukmės strateginio planavimo dokumentų rengimas ir įgyvendinimas) pradėti taikyti daugiau kaip prieš 20 metų ir jau susiformavo tam tikros tradicijos šios srities pažangos viziją ilgalaikes plėtros kryptis numatyti (nustatyti) Seimo nutarimais tvirtinamose strategijose ir programose;
3) nėra aišku, kokio pobūdžio bus naujo tipo strateginio lygmens dokumentas – Nacionalinė pažangos strategija iki 2050 metų – ir kokia apimtimi joje bus galima numatyti sveikatos (sveikatinimo veiklos) srities pažangos viziją ir ilgalaikės šios srities vystymosi kryptis; tikslinga, kuriant ir plėtojant į rezultatus orientuotą strateginio planavimo sistemą, dabartiniu metu rengti ir įgyvendinti atskirą Seimo nutarimu tvirtinamą nacionalinę darbotvarkę sveikatos (sveikatinimo veiklos) sričiai – strateginio lygmens planavimo ilgesniam nei 10 metų laikotarpiui dokumentą, atitinkantį Strateginio valdymo įstatymo projektu siūlomus nustatyti tokio tipo dokumento rengimo ir valdysenos principus ir reikalavimus. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 6 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) Nacionalinės darbotvarkės – planavimo dokumentai, kurie gali būti rengiami arba turi būti rengiami, jeigu tai numato atitinkamą valstybės veiklos sritį reguliuojantys įstatymai, ES teisės aktams ir (arba) kitiems tarptautiniams įsipareigojimams, ir (arba) Nacionalinio saugumo strategijoje įtvirtintiems valstybės nacionalinio saugumo sistemos plėtros, užsienio, gynybos ir vidaus politikos prioritetams, ilgalaikiams uždaviniams įgyvendinti, jungiantys kelias valstybės veiklos sritis arba skirti vienai valstybės veiklos sričiai, jeigu tą numato įstatymas, ir nustatantys ilgesnės nei 10 metų trukmės strateginius tikslus, uždavinius, poveikio rodiklius, taip pat ir kitus elementus, privalomus pagal ES teisės aktus ir (arba) kitus tarptautinius įsipareigojimus.“ Spręsti pagrindiniam komitetui 2.
Seimo nariai Asta Kubilienė, Laimutė Matkevičienė, Darius Kaminskas,
31 Pasiūlymas: Pakeisti 16 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo:
1) Vyriausybė:
a) patvirtina 2021–2030 m. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrąjį planą;
b) patvirtina nacionalines plėtros programas;
c) pateikia Seimui tvirtinti nacionalinę darbotvarkę korupcijos prevencijos klausimais;
d) pateikia Seimui tvirtinti nacionalinę darbotvarkę sveikatos (sveikatinimo veiklos) sričiai.“
pagrindiniam komitetui
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1.
Sprendimas: atsižvelgiant į tai, kad pateiktame projekte siūloma strateginio planavimo sistema yra sudėtinga, nepakankamai sumažinamas strateginių planavimo dokumentų kiekis, nėra aiški metodika, kokie reikalavimai bus keliami valstybės pažangos strategijai ir kaip į ją bus integruoti švietimas, mokslas ir sportas, įvertinant Seimo kanceliarijos Teisės departamento, valstybės ir savivaldybių institucijų ir kitų organizacijų pastabas, siūlyti pagrindiniam Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui tobulinti Lietuvos Respublikos Strateginio valdymo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4294. 7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Eugenijus Jovaiša. Komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša (Biuro patarėja Aistė Kairienė)
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS Strateginio valdymo įstatymo projekto nr. xiiip-4294 2020-06-03
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Ričardas Juška, Vytautas Kamblevičius, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Kęstutis Masiulis. Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Eglė Jonevičienė, Ieva Lavišienė, Rasa Mačiulytė, Juras Taminskas, Kristina Šimkutė, padėjėja Genovaitė Jasaitienė.
Kviestieji asmenys: Finansų viceministras Darius Sadeckas, Ministro Pirmininko patarėja Rugilė Andziukevičiūtė-Buzė, Vyriausybės kanceliarijos Strateginio planavimo ir stebėsenos grupės vadovė Vaida Budzevičienė, Finansų ministerijos Viešųjų finansų sistemos valdymo grupės vadovė Ineta Baltrušaitienė, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Teisės grupės vyresnioji patarėja Ieva Pečiukonienė, Seimo narys Kęstutis Bacvinka, Seimo narys Darius Kaminskas, Seimo narys Gediminas Kirkilas, Seimo narė Asta Kubilienė, Seimo narė Rūta Miliūtė, Seimo narė Laimutė Matkevičienė, Seimo narė Agnė Širinskienė, Sveikatos apsaugos ministerijos Strateginio planavimo ir valdymo skyriaus vedėja Raimonda Janonienė, Specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos viršininkė Rūta Kaziliūnaitė, Valstybės kontrolės Valdymo audito departamento vyriausioji valstybinė auditorė Nomeda Poteliūnienė, Vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos grupės vadovė Rasa Tamulevičiūtė, Lietuvos teismų Strateginio planavimo skyriaus vyresnioji patarėja Vita Aleksandra Gudelevičiūtė, Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisijos pirmininkė Kristina Dūdonytė, Vytauto Didžiojo Universiteto Švietimo akademijos atstovė Renata Činskienė, Biudžeto ir finansų komiteto biuro vedėja Alina Brazdilienė, Europos reikalų komiteto biuro padėjėja Miglė Kadonova (ES), Europos reikalų komiteto biuro patarėja Aistė Pikiotienė, Europos reikalų komiteto biuro patarėja Renata Lygienė (ES), Kaimo reikalų komiteto biuro vedėjas Romaldas Abugelis, Kaimo reikalų komiteto biuro patarėjas Rolandas Juknevičius; Kaimo reikalų komiteto biuro patarėja Simantė Kairienė, Kaimo reikalų komiteto biuro patarėja (ES) Augustė Matulevičienė, Kaimo reikalų komiteto biuro patarėja Gintarė Rimeišienė, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto biuro patarėja Vilma Kaminskienė, Švietimo ir mokslo komiteto biuro patarėja Aistė Kairienė, Švietimo ir mokslo komiteto biuro padėjėja Justina Paukštė.
Kviestieji asmenys: Finansų viceministras Darius Sadeckas, Ministro Pirmininko patarėja Rugilė Andziukevičiūtė-Buzė, Vyriausybės kanceliarijos Strateginio planavimo ir stebėsenos grupės vadovė Vaida Budzevičienė, Finansų ministerijos Viešųjų finansų sistemos valdymo grupės vadovė Ineta Baltrušaitienė, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Teisės grupės vyresnioji patarėja Ieva Pečiukonienė, Seimo narys Kęstutis Bacvinka, Seimo narys Darius Kaminskas, Seimo narys Gediminas Kirkilas, Seimo narė Asta Kubilienė, Seimo narė Rūta Miliūtė, Seimo narė Laimutė Matkevičienė, Seimo narė Agnė Širinskienė, Sveikatos apsaugos ministerijos Strateginio planavimo ir valdymo skyriaus vedėja Raimonda Janonienė, Specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos viršininkė Rūta Kaziliūnaitė, Valstybės kontrolės Valdymo audito departamento vyriausioji valstybinė auditorė Nomeda Poteliūnienė, Vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos grupės vadovė Rasa Tamulevičiūtė, Lietuvos teismų Strateginio planavimo skyriaus vyresnioji patarėja Vita Aleksandra Gudelevičiūtė, Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisijos pirmininkė Kristina Dūdonytė, Vytauto Didžiojo Universiteto Švietimo akademijos atstovė Renata Činskienė, Biudžeto ir finansų komiteto biuro vedėja Alina Brazdilienė, Europos reikalų komiteto biuro padėjėja Miglė Kadonova (ES), Europos reikalų komiteto biuro patarėja Aistė Pikiotienė, Europos reikalų komiteto biuro patarėja Renata Lygienė (ES), Kaimo reikalų komiteto biuro vedėjas Romaldas Abugelis, Kaimo reikalų komiteto biuro patarėjas Rolandas Juknevičius; Kaimo reikalų komiteto biuro patarėja Simantė Kairienė, Kaimo reikalų komiteto biuro patarėja (ES) Augustė Matulevičienė, Kaimo reikalų komiteto biuro patarėja Gintarė Rimeišienė, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto biuro patarėja Vilma Kaminskienė, Švietimo ir mokslo komiteto biuro patarėja Aistė Kairienė, Švietimo ir mokslo komiteto biuro padėjėja Justina Paukštė. 2.
2Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados,
pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 1 dalyje po žodžio „regionų“ įrašytinas žodis „plėtros“. Pritarti
1
Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo bei kartu su projektu teikiamo šio įstatymo pakeitimo projekto Nr. XIIIP-4324 nuostatomis, projekto
tikslintinas nurodant, kad turima omenyje valstybės ar Lietuvos Respublikos teritorija. Pritarti
Teisės departamentas, 2020-01-083 2,3
konkretizuoti kieno, t.y. kokių subjektų, požiūrį ir elgesį siekiama nuosekliai ir kompleksiškai formuoti pagal horizontalųjį principą. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 3 straipsnio 3 daliai, kurioje reikėtų konkretizuoti kieno, t.y. kokių subjektų, apibrėžtu laikotarpiu vykdoma veikla yra laikoma pažangos veikla. Pritarti
5
įgyvendina per tam tikslu steigiamas valstybės institucijas ir įstaigas, projekto 3 straipsnio 5 dalyje po žodžio „valstybės“ įrašytini žodžiai „institucijų ir įstaigų“. Pritarti
12 5.
Projekto 3 straipsnio 12 dalyje apibrėžta
„projektinio valdymo sąvoka“ toliau projekte vartojama tik vieną kartą – 14
straipsnio 8 dalyje, kurioje, be kita ko, pakartojami ir pagrindiniai sąvokos apibrėžimo elementai. Svarstytina, ar tokią sąvoką tikslinga atskirai apibrėžti projekto 3 straipsnyje. Nepritarti Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekte apibrėžtos dvi valdymo rūšys, t. y. programinis ir projektinis, o taip pat į tai, kad šios sąvokos vartotinos tiek pačiame įstatyme, tiek jį įgyvendinančiuose teisės aktuose, siekiant aiškumo, įstatymo projekto 3 straipsnio 12 dalyje apibrėžtą
„projektinio valdymo“ sąvoką nuspręsta palikti. 6. Seimo kanceliarijos
158
atsižvelgiant, kad Lietuvoje yra sudaryta ir veikia tik viena Valstybės pažangos taryba, projekto 3 straipsnio 15 dalies 8 punkte siūlome atsisakyti perteklinio teisės akto, kurio pagrindu ir sudaryta minėta institucija, įvardijimo. Pritarti
1511
punktą, numatantį, kad strateginio valdymo sistemos dalyviais laikomi juridiniai ir fiziniai asmenys, vykdantys projektus, skirtus pažangos priemonėms įgyvendinti, ir (arba) tęstines veiklos priemones, nėra aišku, kodėl strateginio valdymo sistemos dalyviais negalės būti laikomi, t.y. negalės dalyvauti įvairių projektų ir tęstinių veiklos priemonių įgyvendinime, pvz., valstybėse narėse pagal tos valstybės narės teisės aktus įsteigta organizacija, neturinti juridinio asmens teisių, arba užsienio valstybės juridinio asmens įsteigtas filialas, turintis buveinę Lietuvos
18
„tęstinės veiklos“ apibrėžimas.
Ši veikla apibrėžiama, kaip strateginio valdymo sistemos dalyvio veikla, įgyvendinant nustatytas funkcijas, kuri
„tiesiogiai neįgyvendina strateginių tikslų“. Atsižvelgiant į to paties
straipsnio 16 dalyje įtvirtintą „strateginio tikslo“ kaip suplanuoto „esamos būklės pokyčio“ apibrėžimą, darytina išvada, kad beveik bet kokia tęstinė veikla, kaip nustatytų funkcijų vykdymas, turėtų būti orientuota į suplanuotą esamos būklės pokytį ir jo siekti. Nepritarti Strateginiai tikslai, kurie yra nustatyti strateginio lygmens dokumentuose, įgyvendinami per pokyčius, vykdant pažangos veiklą. Nors tęstinė veikla nėra planuojama strateginio lygmens dokumentuose ir strateginių tikslų tiesiogiai neįgyvendina, tęstinę veiklą vykdantis subjektas gali prisidėti prie tokių tikslų įgyvendinimo. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad įstatymo projekto 3 straipsnio 18 dalyje pateikta „tęstinės veiklos“ sąvokos apibrėžtis yra aiški. 9. Seimo kanceliarijos
24
„veiklos efektyvumo rodiklio“ sąvoka, kuri toliau projekte vartojama tik
vieną kartą 8 straipsnio 1 punkte. Svarstytina, ar tokią sąvoką tikslinga atskirai apibrėžti projekto 3 straipsnyje. Nepritarti Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekte apibrėžtos keturios skirtingos rodiklių rūšys, t. y. poveikio, produkto, rezultato ir veiklos efektyvumo, o taip pat į tai, kad šios sąvokos vartotinos tiek pačiame įstatyme, tiek jį įgyvendinančiuose teisės aktuose, siekiant aiškumo, siūlytina įstatymo projekto 3 straipsnio 24 dalyje apibrėžtą „veiklos efektyvumo rodiklio“ sąvoką palikti. 10. Seimo kanceliarijos
2
10Svarstytina, ar horizontalusis principas,
apibrėžtas projekto 3 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgiant į jo turinį, neturėtų būti dėstomas projekto 4 straipsnyje, apibrėžiančiame visus strateginio valdymo sistemos principus.
Pritarti iš dalies Argumentai: Įstatymo projekto 4 straipsnyje pateikti principai yra taikytini visiems strateginio valdymo sistemos dalyviams visų valdysenos procesų atžvilgiu. Tuo tarpu horizontalūs principai yra susiję su konkrečiu planavimo dokumentu – Nacionaliniu pažangos planu. Šiame dokumente nustatyti horizontalūs principai yra taikytini jame nurodytiems strateginiams tikslams ir pažangos uždaviniams įgyvendinti ir nukreipti daugiau į turinį, o ne į procesą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad kiekvieną kartą rengiant minėtą dokumentą gali būti identifikuoti skirtingi horizontalūs principai. Atsižvelgiant į tai ir siekiant aiškumo, Komitete nuspręsta įstatymo projekto
patikslinti. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Horizontalus principas – Nacionaliniame pažangos plane nurodytas siekis nuosekliai ir kompleksiškai formuoti tam tikrą strateginio valdymo sistemos dalyvių požiūrį ir elgesį sprendžiant iššūkį, aktualų daugelyje valstybės veiklos sričių.“
21
tikslintinas redakciniu požiūriu, vietoj žodžių „kitus elementus, privalomus“ įrašytini žodžiai „kiti elementai, privalomi“. ir numatyti ne projekto 6 straipsnyje, o 7 straipsnyje. Pritarti
5
darbotvarkių planai“ apibrėžiami kaip skirti „nacionalinių darbotvarkių įgyvendinimui“. Projekto 6 straipsnyje apibrėžiami strateginio lygmens planavimo dokumentų tipai, vienas iš jų – 5 punkte apibrėžiamos nacionalinės darbotvarkės.
Projekto 5 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato, kad programavimo lygmens planavimo dokumentų paskirtis iš esmės susijusi su strateginio lygmens planavimo dokumentų įgyvendinimu, todėl svarstytina, ar
„nacionalinių darbotvarkių planai“ pagal tai, kaip jie apibrėžti, neturėtų
būti priskirti programavimo lygmens planavimo dokumentams Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymą dėstyti 6-7 straipsnių atitinkamas struktūrines dalis prie Audito komiteto pasiūlymų. 13. Seimo kanceliarijos
6
tikslintina, nes Nacionaliniame pažangos plane turėtų būti ne formuojami horizontalūs principai (nes pats principo turinys jau suformuotas ir apibrėžtas projekto 3 straipsnio 2 dalyje), o vadovaujantis horizontaliuoju principu formuojamos tam tikros strateginių tikslų ir uždavinių įgyvendinimo priemonės. Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymą dėstyti 6 straipsnio atitinkamą struktūrinę prie Audito komiteto pasiūlymų. 14. Seimo kanceliarijos
1
ir trečiojo sakinio formuluotes tarpusavyje ir siekiant teisės normų dėstymo nuoseklumo, reikėtų pirma nustatyti bendrąją taisyklę dėl vienai valstybės veiklos sričiai galimo kelių nacionalinių plėtros programų rengimo, o tik paskui išimtį iš šios taisyklės dėl tik vienos nacionalinės plėtros programos rengimo ne daugiau kaip vienai valstybės veiklos sričiai, nustatytai remiantis Biudžeto sandaros įstatymu. Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymą dėstyti 7 straipsnio atitinkamą struktūrinę prie Audito komiteto pasiūlymų. 15. Seimo kanceliarijos
1 15.
Projekto 7 straipsnio 1 punkte apibrėžiamos nacionalinės plėtros programos, tačiau tik vienam jų tipui – b papunktyje numatytoms ilgalaikėms valstybinėms saugumo stiprinimo programoms nustatomas privalomas derinimas su dviem iš projekte numatytų strateginio lygio planavimo dokumentų – Valstybės pažangos strategija ir Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcija. Neaišku, ar turėta omenyje, kad šio punkto b papunktyje nustatytas dokumentas neprivalo derėti su kitais nei nustatyta, o a ir c punkte nustatyti dokumentai – su jokiais strateginio lygio planavimo dokumentais, taip pat neaiškus šio punkto papunkčių turinio santykis su projekto 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu darnumo ir integralumo principu. Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymą dėstyti 7 straipsnio atitinkamą struktūrinę prie Audito komiteto pasiūlymų. 16. Seimo kanceliarijos
3
galimybę Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane prireikus numatyti, kaip bus peržiūrimi ir keičiami Nacionalinės pažangos planas ir nacionalinės plėtros programos, nėra aišku, ar turėta omenyje, jog kitų strateginio ir programavimo lygmens planavimo dokumentų keitimas negalės būti numatomas, o jei taip – nėra aišku, kokiais kriterijais vadovaujantis numatoma tik šių dviejų planavimo dokumentų keitimo galimybė. Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymą dėstyti 7 straipsnio atitinkamą struktūrinę prie Audito komiteto pasiūlymų. 17. Seimo kanceliarijos
3
struktūra, nes strateginio valdymo sistemos dalyvių metų veikla turėtų būti suplanuojama ne jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose, o rengiamuose planavimo dokumentuose. Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymą dėstyti 8 straipsnio atitinkamą struktūrinę. 18. Seimo kanceliarijos
3 18.
Projekto 9 straipsnio 3 dalyje reikėtų atskleisti ir aiškiau apibrėžti formuluotės „tęstinės veiklos lėšos, joms padidėjus, nėra laikomos pažangos lėšomis“ turinį, nes aiškiai nėra nustatytai nei tai, ar tęstinės veiklos lėšos, joms nepadidėjus, laikomos pažangos lėšomis, nei tai, kas būtų laikoma tęstinės veiklos lėšų
„padidėjimu“, nei tai, ar pažangos lėšomis nebūtų laikomos tik lėšos
padidėjimo lyginant su pirminiu nustatymo apimtyje, ar vis dėlto, tęstinės veiklos lėšų padidėjimo atveju pažangos lėšomis nebūtų laikomos apskritai visos nustatyto pradinio dydžio tęstinės veiklos lėšos, kurios vėliau neplanuotai padidėjo. Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymą dėstyti 9 straipsnio atitinkamą struktūrinę. 19. Seimo kanceliarijos
1
nustatyti, kad šis įstatymas, išskyrus šiame ir kituose įstatymuose nurodytas išimtis, nustato pagrindinius strateginio valdymo sistemos valdysenos teisinio reglamentavimo principus. Šioje dalyje apibrėžiamas šio įstatymo santykis su kitais įstatymais, kurie reglamentuoja artimus šio įstatymo reguliavimo sferai klausimus. Taigi šio įstatymo reguliavimo sritis yra apribota tiek, kiek to nereglamentuoja kiti įstatymai. Su tokia formuluote negalima besąlygiškai sutikti. Pateiktas įstatymas, reglamentuojantis strateginio valdymo klausimus, mūsų nuomone, turėtų būti bazinis įstatymas. Jame turėtų būti įtvirtinti strateginio valdymo principai, reglamentuoti visi svarbiausi klausimai. Tokio įstatymo pagrindu kituose įstatymuose būtų toliau detalizuojamas strateginio valdymo proceso dalyvių veiklos teisinis reguliavimas. Juose būtų numatyti tokio reguliavimo ypatumai atskirų subjektų ar strateginio valdymo proceso elementų atžvilgiu, patikslinta galima planavimo dokumentų ar jų sąsajų reglamentavimo tvarka.
Dabar gi situacija priešinga - šio įstatymo taikymo sritis ir veikimo sfera būtų apribota kitų įstatymų, kurie projekte net nedetalizuoti, normomis. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 15 straipsnio 1 dalyje nustatytai išimčiai dėl kituose teisės aktuose nustatyto reglamentavimo taikymo. Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymą dėstyti 12 straipsnio atitinkamą struktūrinę. 20. Seimo kanceliarijos
1
formuluotė „mokslo ir švietimo bendruomenė“ tikslintina, atsižvelgiant į Mokslo ir studijų įstatyme bei Švietimo įstatyme nustatyta terminiją. Pritarti Teisės departamento pastaboje nurodytos formuluotės atsisakoma įstatymo projekto 3 straipsnį papildžius 20 dalimi sąvoka „suinteresuotoji šalis“ ir 13 straipsnio 1 dalies 3 punkte, 14 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir kituose straipsniuose aiškiai numačius pareigą planavimo dokumentų rengėjams konsultuotis su tokiomis suinteresuotomis šalimis. 21. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2020-01-08 13,14
straipsnio 1 dalyje nustačius, kad tam tikrus planavimo dokumentus tvirtina
11
programavimo lygmens planavimo dokumentų rengimo, tvirtinimo, įgyvendinimo ir stebėsenos procesą, todėl manytina, kad straipsnio 11 dalis, reglamentuojanti projektų administravimą, sistemiškai nedera su straipsnio reguliavimo dalyku ir šiame straipsnyje neturėtų būti dėstoma.
Nepritarti Atsižvelgiant į tai, kad projektų administravimas yra tiesiogiai susijęs su programavimo lygmens planavimo dokumentų įgyvendinimu (t. y. šie dokumentai įgyvendinami per pažangos priemones, kurias gali sudaryti vienas ar keli projektai), šis procesas gali būti laikomas sudėtiniu tokių dokumentų įgyvendinimo, kurį reglamentuoja įstatymo projekto 14 straipsnio 11 dalis, elementu. 23. Seimo kanceliarijos
nuostatas, šio straipsnio pavadinime įrašytinas ir žodis „taikymas“. Pritarti
antrajame variante 16 straipsnio turinys yra 25 straipsnyje. 24. Seimo kanceliarijos
3
formuluotę „2020 m. gruodžio 31 d.“. Pritarti
antrajame variante 16 straipsnio turinys yra 25 straipsnyje. 25. Seimo kanceliarijos
21
numatyta, kad iki 2020 m. balandžio 1 d. Vyriausybė pateikia Seimui tvirtinti Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepciją. Teikiamas siūlymas diskutuotinas. Pirma, atkreiptinas dėmesys, jog pagal projekto 6 straipsnio 3 punktą Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcija rengiama vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu.
Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokių teisės aktų nuostatomis vadovaujantis Vyriausybė iki 2020 m. balandžio
teritorijos bendrojo plano koncepciją, kai nuostatos, numatančios jos rengimą, įsigalioja tik 2021 m. sausio 1 d. Pastebėtina, jog tiek projekto 16 straipsnio 1 dalyje, tiek su projektu susijusio Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 2, 7, 11, 13, 14, 16, 17, 25 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4324 10 straipsnyje numatyta teisės aktų įsigaliojimo data – 2021 m. sausio 1 d. Antra, pagal projekto 6 straipsnio 3 punktą Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcija turi derėti su Valstybės pažangos strategija ir Nacionalinio saugumo strategija. Iš projekto nuostatų nėra aišku, su kokia valstybės pažangos strategija turėtų derėti iki 2020 m. balandžio 1 d. Vyriausybės teikiama Seimui tvirtinti Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcija. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal projekto 4 straipsnį Vyriausybė pateikia Seimui tvirtinti Valstybės pažangos strategiją
„Lietuva 2050“ iki 2021 m. gruodžio 31 d. Pritarti
antrajame variante 16 straipsnio turinys yra 25 straipsnyje. Žr. Komiteto pasiūlymą dėstyti 25 straipsnį. 26. Seimo kanceliarijos
22
26Svarstytina, kokiomis nuostatomis vadovaujantis iki 2020 m. balandžio 1 d. Vyriausybė pagal projekto 2 straipsnio 2 punktą patvirtintų 2021-2030 m.
nacionalinį pažangos planą.
Projekto 6 straipsnio 6 punkte numatyta, kad nacionaliniame pažangos plane nustatomi strateginiai tikslai, pažangos uždaviniai, poveikio rodikliai ir kt. atsižvelgiant į Valstybės pažangos strategiją, Nacionalinio saugumo strategiją, Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepciją ir kt. Kaip minėta 26 pastaboje, dokumentai, kuriais vadovaujantis rengiamas nacionalinis pažangos planas, dar būtų nepatvirtinti ir (arba) neparengti. Iš dalies pritarti Straipsnis Komitete išdėstytas nauja redakcija (pernumeruotas 25 straipsnis). Atkreipiame dėmesį, kad Nacionalinis pažangos planas yra rengiamas pagal galiojančią Strateginio planavimo metodiką, nes baigiasi šio planavimo dokumento galiojimas (2002-06-06 Nr.827). 27. Seimo kanceliarijos
27Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles,
visame projekto tekste esantys trumpiniai (pavyzdžiui, „pan.“, „kt.“, „t. y.“) keistini pilnais žodžiais. Pritarti 3-4. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų, valstybės, savivaldybių institucijų ir įstaigų bei kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Mykolo Romerio universiteto
prof. dr. Andrius Stasiukynas, 2020-04-1412 Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo projekte 1 straipsnio 2 dalyje; IV skyriaus 12 straipsnyje (Strateginio valdymo sistemos valdysenos teisinis reglamentavimas) taikomas niekur neapibrėžtas terminas – „strateginio valdymo sistemos valdysena“. Reikia pažymėti, kad terminas „valdysena“ nėra įsitvirtinęs nei oficialiuose dokumentuose, nei moksliniame diskurse, todėl jo vartojimas gali kelti nesusipratimų. Siūlytina ieškoti šiam terminui alternatyvų. Nepritarti Valstybės kontrolė ataskaitose, dalis akademikų vartoja šią sąvoką.
Žodis „valdysena“ reiškia principus, pagal kuriuos pasiskirsto atsakomybės tarp skirtingų valdžios institucijų (Seimo, Vyriausybės) ir kitų susijusių grupių. 2. Mykolo Romerio universiteto Viešojo administravimo instituto direktorius prof. dr. Andrius Stasiukynas, 2020-04-142 Naujas Strateginio valdymo įstatymas, siekiantis strateginių planavimo dokumentus integruoti į sistemą, tikėtina, sudarytų sąlygas aiškesniam, kryptingesniam viešosios politikos formavimui ir, tuo pačiu, jos įgyvendinimui. Atkreiptinas dėmesys į įstatymo šiuolaikiškumą - numatyti Strateginio valdymo sistemos darnumo ir integralumo bei atvirumo ir įtraukimo principai, kurie atspindi šiuolaikinio Vakarų šalių viešojo valdymo tendencijas. Pažymėtina, kad kitų valstybių patirtis rodo, jog šių principų įgyvendinimas dažnai tampa rimtu galvos skausmu, todėl reikia tikėtis, kad įstatymo autoriai yra numatę šių principų bei kitų įstatymo nuostatų įgyvendinimo detalizavimą poįstatyminiuose aktuose. Sveikintina tai, kad įvardijamos įtraukiamos suinteresuotųjų grupės - konsultuojantis su nevyriausybinėmis organizacijomis, mokslo ir švietimo bendruomenėmis, Lietuvos savivaldybių asociacija, darbdavius ir darbuotojus vienijančiomis organizacijomis. Pažymėtinos kelios pastabos, gal būt, labiau kosmetinio pobūdžio, bet gali būti svarbios:
a) 2 straipsnis. Įstatymo taikymo sritis galėtų būti tikslinama, nurodant, kad taikoma – viešojo valdymo institucijų veikloje. Nepritarti Nors didžiąja dalimi Strateginio valdymo įstatymas taikomas viešojo valdymo institucijų ir įstaigų veikloje, bet jis taikomas ir projektų vykdytojams: NVO, VŠĮ, privatiems subjektams. Manome, kad šios siūlomos pastiprinamosios nuostatos įstatyme įtvirtinti netikslinga, nes įstatyme nuosekliai nustatomos už kiekvieną procesą ar jo etapą atsakingos didžiąja dalimi valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos. 3.
3Nacionalinė Teismų administracija,
2020-01-21 Nr. 4R-314-(6.6)312 Nacionalinė teismų administracija (toliau – Administracija) 2020 m. sausio 28 d. gavo Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto kreipimąsi dėl pastabų ir pasiūlymų Strateginio valdymo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4294 ir su juo susijusių įstatymų pakeitimų projektams Nr. XIIIP-4295-4334. Informuojame Jus, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija, atsižvelgusi į Teisėjų tarybos ir Administracijos poziciją dėl Lietuvos Respublikos teismų nepriklausomumo užtikrinimo, 2019 m. lapkričio mėn. teikė Administracijai derinti patikslintus ir papildytus Strateginio valdymo įstatymo ir su juo susijusių įstatymų projektus. Administracija 2019 m. lapkričio 18 d. šiuos projektus pateikė derinti Teisėjų tarybai ir 2019 m. lapkričio 25 d. Teisėjų tarybos Biudžeto ir investicijų komitetui bei Teisės aktų projektų vertinimo komitetui. Administracija nepastebėjo esminių pakeitimų (išskyrus redakcinius) įstatymų projektuose, pateiktuose Lietuvos Respublikos Seimui, lyginant su gautais derinti 2019 m. lapkričio mėn., todėl pagal kompetenciją teikia tik dvi pastabas dėl sąvokų vartojimo. 1. Strateginio valdymo įstatymo projekto 3 straipsnio 12 dalyje yra apibrėžta projektinio valdymo sąvoka, kuri, tikėtina, liko nepataisyta 2019 m. lapkričio mėn. atsižvelgus į Teisėjų tarybos ir Administracijos poziciją dėl Lietuvos Respublikos teismų nepriklausomumo užtikrinimo. Projektinis valdymas apibrėžtas kaip „strateginio valdymo sistemos dalyvių pažangos veiklos organizavimo forma, taikoma planuojant ir vykdant projektus, įgyvendinančius Vyriausybės veiklos prioritetus, numatytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane“, o tai labai susiaurina projektinio valdymo kaip vadybos sąvokos sampratą ir taikymo sritį – tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planui, kuris yra tik vienas iš programavimo lygmens planavimo dokumentų.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnyje yra įtvirtintas kertinis demokratinės ir teisinės valstybės principas – įstatymų leidžiamosios, vykdomosios ir teisminės valdžių padalijimo principas. Konstitucijos 109 straipsnyje nustatyta, kad teisingumą vykdo tik teismai, o teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi. Atsižvelgiant į tai, kad teisminė valdžia yra savarankiška ir nepriklausoma, teismai neįgyvendina vykdomosios valdžios – Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos ir jos prioritetinių darbų. Tačiau Teisėjų taryba, asignavimų valdytojai Lietuvos Respublikos teismai ir Administracija yra strateginio valdymo sistemos dalyviai; Nacionalinį pažangos planą įgyvendinančių nacionalinių plėtros programų priemonėms ir jas įgyvendinantiems projektams, kuriuos vykdo teismai, skirtų asignavimų valdytoja yra Administracija, todėl akivaizdu, kad projektinis valdymas būtų taikomas ne tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės programai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, projektinio valdymo sąvokos pabaiga „įgyvendinančius Vyriausybės veiklos prioritetus, numatytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane“ brauktina. Pritarti Pasiūlymas:
taip: „14.
Projektinis valdymas – strateginio valdymo sistemos dalyvių pažangos veiklos organizavimo forma, taikoma planuojant ir vykdant projektus, įgyvendinančius Vyriausybės veiklos prioritetus, numatytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane, o strateginio valdymo sistemos dalyvių poreikiu – ir planuojant, ir vykdant kitus projektus.“
4Lietuvos savivaldybių asociacija,
3
programų portfelis, portfelio valdytojas bei jo funkcijos. Manome, jog turėtų būti apibrėžta programų portfelio sąvoka. Pritarti Žr. Komiteto papildytą 3 straipsnio 3 dalį. „3. Nacionalinių plėtros programų portfelis – nacionalinių plėtros programų visuma.“
5Lietuvos savivaldybių asociacija,
156
nustatoma, jog strateginio valdymo procesuose dalyvauja įstaigos, kurių vadovai yra savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojai, kaip jie apibrėžti Biudžeto sandaros įstatyme, joms pavaldžios biudžetinės įstaigos. Iš pirmos sakinio dalies seka, jog strateginio valdymo sistemos dalyviai yra savivaldybių administracijos ir kitos savivaldybių biudžetinės įstaigos. Tačiau neaišku, kokios biudžetinėms įstaigoms pavaldžios biudžetinės įstaigos apibrėžiamos antroje sakinio dalyje, kadangi Biudžetinių įstaigų įstatymas nenumato pavaldžių įstaigų steigimo. Pritarti Žr. Komiteto patobulintą 3 straipsnio 17 dalies 7 punktą. „7) įstaigos, kurių vadovai yra savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojai, kaip jie apibrėžti Biudžeto sandaros įstatyme, (toliau – savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojai) ir joms pavaldžios kitos savivaldybių tarybų įsteigtos biudžetinės įstaigos;“
Viešojo administravimo instituto direktorius prof. dr.
Andrius Stasiukynas, 2020-04-143 13,15
b) 3 straipsnis apibrėžia pagrindines šio įstatymo sąvokas. 13 dalyje „Rezultato rodiklis – kiekybiškai išreikštas dydis“, tačiau kalbama ir apie kokybės matavimą, pažymėtina, kad ne visus kokybinius dalykus įmanoma išreikšti skaičiais, taigi, gal reikėtų neapsiriboti kiekybine išraiška? 15 dalyje (Strateginio valdymo sistemos dalyvis) (7 punktas) – vardinamos agentūros ir įstaigos, t.y. organizacijos, kurios kuriamos tikslams pasiekti ir keičiantis tikslui, gali būti keičiama (naikinama) organizacija. Taigi, siūlytina įstatymuose organizacijų konkrečių pavadinimų nevardinti, o jas tikslinti (su pavadinimais), jei reikia, kitu poįstatyminiu aktu. Esanti nuostata programuoja du dalykus – arba dažną įstatymo tobulinimą, arba viešojo valdymo nelankstumą prisitaikant prie pokyčių. Pritarti Žr. Komiteto patobulintą 3 straipsnio 15 dalies formuluotę. Žr. Komiteto patobulintą 3 straipsnio 17 dalies 8 punktą. 7. Etninės kultūros globos taryba, 2020-04-28 Nr. S-161311
sąvoka pažangos veikla – ja laikoma tik tokia veikla, kuri skirta sukurti naujam produktui. Tačiau etninės kultūros lauke daug svarbiau užtikrinti tradicijų tęstinumą perduodant iš kartos į kartą ir išsaugant paveldėtų etnokultūrinių vertybių esmę. Su inovacijų reikalavimu susijusi ir SVĮ 3 straipsnio 11 dalyje pateikta sąvoka projektas – tai „laikina, aiškią pradžią ir pabaigą bei ribotus išteklius turinti pažangos veikla, skirta naujam produktui sukurti“. Etninėje kultūroje, kurioje orientuojamasi į tęstinumą, toks požiūris yra labai nepalankus. Nepritarti Projekto sąvoka plačiai naudojama literatūroje ir projekto nuo įprasto veiklos atskyrimo pagrindinis kriterijus
reikalų ministerijos darbo taryba, 202020-03-26 rašto Nr.DT-18/21-5315 Argumentai: Šiuo metu dažnai akcentuojama, kad būtina stiprinti regionus, stiprinti socialinę, demografinę, ekonominę bei ekspertinę bazę regionuose. Regioninės plėtros deparatmento prie Vidaus reikalų ministerijos apskričių skyriai vykdo ES investicijų valdymo ir kontrolės sistemos (toliau – VKS) funkcijas, susijusias su regionams skiriamomis ES investicijomis 2014–2020 metų laikotarpiu ir to pasekoje ES lėšų administravimo srityje pasiekta daug teigiamų pokyčių lyginant su 2007–2013 m. ES finansiniu laikotarpiu. Siekiant neprarasti ilgalaikes valstybės investicijas į tas funkcijas vykdžiusius žmogiškuosius išteklius yra būtina atsižvelgti į šį teikiamą pasiūlymą ir atitinkamai patikslinti įstatymo projektą. Taip būtų užtikrinamas efektyvesnis numatomų skirti ES lėšų panaudojimas 2021–2027 metų laikotarpiu ir tinkamai panaudotos regionuose sukauptos kompetencijos. Regioninės plėtros departamento prie Vidaus reikalų ministerijos darbo tarybos siūlomas Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo Nr. XIIIP-4294 pakeitimo įstatymo projekto pakeitimas (siūlymas pažymėtas paryškintu pasvirusiu šriftu) „3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos 15.
Strateginio valdymo sistemos dalyvis
7) už nacionalines plėtros programas įgyvendinančių projektų administravimą atsakingos biudžetinės įstaigos, nacionalinės plėtros įstaigos ir šios viešosios įstaigos (toliau kartu – už projektų administravimą atsakingos įstaigos):
a) viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra;
b) Europos socialinio fondo agentūra;
c) viešoji įstaiga Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra;
d) viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra;
e) viešoji įstaiga Jungtinis techninis sekretoriatas;
f) viešoji įstaiga Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba;
g) viešoji įstaiga Būsto energijos taupymo agentūra;
h) Regioninės plėtros departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos;“ Nepritarti Šios straipsnio nuostatos, kuriomis yra išvardijamos konkrečios viešosios įstaigos, iš įstatymo projekto yra išbrauktos. Regionų plėtros departamentas patenka į asignavimų valdytojams pavaldžių institucijų ir įstaigų grupę. 9. Etninės kultūros globos taryba, 2020-04-28 Nr. S-1613
siekiama užtikrinti tik strateginį planavimą ir finansinį tvarumą, tačiau tai yra tik vienas iš strateginio valdymo proceso etapų. Ne mažiau svarbus ir strateginis mąstymas, kuris remiasi aplinkos ar situacijos analize, būklės nustatymu ir suderintų optimalių sprendimų, kaip įveikti kylančius iššūkius, priėmimu. Ne visi sprendimai susiję su lėšų paskirstymu, tačiau visais atvejais priimant sprendimus yra būtina kompetencija. Vertinant etninės kultūros srities plėtrą ne viskas pamatuojama vien finansiniais kaštais ir kiekybiniais rodikliais – daug svarbiau kokybiniai parametrai, kurių vertinimas turėtų būti patikėtas aukštą kompetenciją atitinkamoje srityje turinčioms institucijoms (pavyzdžiui, analizuojant tautinės savimonės gyvybingumo būklę reikalingi ne tiek kiekybiniai, kiek kokybiniai vertinimai).
Deja, SVĮ projekte į tai neatsižvelgta, kadangi apibrėžiant poveikio rodiklį, produkto rodiklį, rezultato rodiklį ir veiklos efektyvumo rodiklį remiamasi vien kiekybiniais parametrais (žr. SVĮ projekto 3 straipsnio 8, 9,13 ir 24 dalis). Iš dalies pritarti Įstatymo projekte vartojamos sąvokos „poveikio rodiklis“ ,„rezultato rodiklis“ papildytos kokybiniu kriterijumi. Žr. Komiteto patobulintas 3 straipsnio 10 ir 15 dalis, kurios kalba apie pažangos efektą. 10. Etninės kultūros globos taryba, 2020-04-28 Nr. S-161322
straipsnio 22 dalyje suformuluotoje sąvokoje Valstybės pažangos vizija apskritai nėra įvardyta kultūra, taip pat neminimas švietimas – siekiama tik valstybės saugumo, socialinės, ekonominės ir aplinkos būklės gerinimo. Be to, SVĮ 3 straipsnio 15 dalies 7 punkte, kuriame yra išvardintos už nacionalines plėtros programas įgyvendinančių projektų administravimą atsakingos įstaigos, nėra nė vienos kultūros srityje veikiančios institucijos. Tuo tarpu kultūros ir švietimo strateginė plėtra yra pamatiniai dalykai, be kurių sunku pasiekti ir ilgalaikius valstybės saugumo, aplinkosaugos, ekonominio ir socialinio gerbūvio siekius. Atkreiptinas dėmesys, kad SVĮ projekto 13 straipsnio 1 ir 3 dalyse, kurios reglamentuoja Valstybės pažangos strategijos ir Nacionalinio pažangos plano rengimą, nėra įtvirtinta prievolė konsultuotis su kultūros srityje veikiančiomis nevyriausybinėmis organizacijomis bei bendruomenėmis, o Seimui atskaitingos ekspertinės institucijos, veikiančios kultūros srityje, iš viso nėra paminėtos SVĮ projekte.
Iš dalies pritarti Įstatymas papildytas sąvoka suinteresuotoji šalis (3 straipsnis 20 dalis) ir pareiga privalomai su jomis derinti rengiamus strateginio lygmens planavimo dokumentus. Papildomai atkreipiame dėmesį, jog kultūra yra neatsiejama valstybės socialinės būklės sudėtinė dalis ir siejasi su aplinka, nes kultūringas ir sąmoningas žmogus puoselėja aplinką, saugo kultūros ir gamtos vertybes. 11. Mykolo Romerio universiteto Viešojo administravimo instituto direktorius prof. dr. Andrius Stasiukynas, 2020-04-144
c) Terminų vartojimas įstatymo projekte turėtų būti peržiūrėtas. Pavyzdžiui, pažymėtini 4 straipsnio 1-4 principų formuluočių netikslumai – „viešosios politikos ir valdymo sprendimai“. Terminas „viešasis valdymas“ jau seniai yra apibrėžtas ir plačiai išnagrinėtas, apimantis
„viešąją politiką“ ir „viešąjį administravimą“. Senesnėje projekto versijoje
tokio terminų dubliavimo nebuvo. Jei siekiama pabrėžti sprendimus, jų pobūdį, tai rekomenduotina palikti tik „viešojo valdymo sprendimai“. 4 straipsnio „2) veiksmingumo ir orientavimosi į rezultatus – priimant viešosios politikos ir valdymo sprendimus, planuojant ir įgyvendinant....“ – terminas „veiksmingumas“ ir yra „orientacija į rezultatus“, tai dubliuoja. Nebent įstatymo rengėjui buvo svarbu pabrėžti šias sąvokas kartu. Iš dalies pritarti Straipsnis patikslintas vartojant sąvoką „viešasis valdymas“, vietoj „viešoji politika“. Nepritarta dėl sąvokų „veiksmingumas“ ir „orientavimasis į rezultatus“, nes įstatymo projekte svarbu išskirti abi sąvokas ir jas įtvirtinti. 12.
6,7 2020-05-13 Seimo NSGK išvadoje dėl Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4294 (toliau – Projektas) siūloma ilgalaikes valstybines saugumo stiprinimo programas iš Projekto 7 str. (programavimo lygmens planavimo dokumentai) perkelti į Projekto 6 str. (strateginio lygmens planavimo dokumentai). Atitinkamai siūloma keisti SVĮ projekto 13 str. numatant, kad ilgalaikes valstybines saugumo stiprinimo programas tvirtina Seimas. NSGK taip pat siūlo nekeisti Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo (atsisakyti nacionalinių darbotvarkių įtraukimo) ir Korupcijos prevencijos įstatymo (nemažinant ir nekeičiant galiojančių ilgalaikių valstybinių saugumo stiprinimo programų statuso). Tokiam siūlymui Specialiųjų tyrimų tarnyba pritaria ir jį palaiko, tačiau atkreipiame dėmesį į techninio pobūdžio detales:
saugumo stiprinimo programas iš programavimo lygmens planavimo dokumentų tipo į strateginio lygmens planavimo dokumentų tipą, Projekto 7 str. turėtų būti numatytas programavimo dokumento tipas, kuris ir būtų skirtas įgyvendinti strateginio lygmens planavimo dokumentui. Šiuo metu Seimo nutarimu patvirtintai Nacionalinei kovos su korupcija 2015-2025 programai įgyvendinti yra rengiamas ir, suderinus su Seimo NSGK, Vyriausybės bus tvirtinamas Tarpinstitucinis veiklos planas. Svarstomame Projekte strateginio lygmens planavimo dokumentui – Nacionalinės korupcijos prevencijos darbotvarkei – įgyvendinti būtų rengiamas programavimo lygmens dokumentas – Nacionalinės darbotvarkės planas. 2.
pasiūlymui perkelti ilgalaikes valstybinio saugumo stiprinimo programas į strateginio lygmens planavimo dokumentus ir nekeisti Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo bei Korupcijos prevencijos įstatymo, siūlytume įvertinti galimybę nuostatą, kad Nacionalinė kovos su korupcija programa yra viena iš ilgalaikių valstybinių saugumo stiprinimo programų būtų numatyta Projekte arba pakete teikti atitinkamą Seimo 2013 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. XII-724 pakeitimo projektą, kuriame būtų išvardintos ilgalaikės valstybinės saugumo stiprinimo programos ir viena iš jų išliktų ir dabar esanti Nacionalinė kovos su korupcija programa. Jei Seimo NSGK siūlymui nebūtų pritarta, esamam Projektui, kuriame numatoma rengti naują Nacionalinę darbotvarkę korupcijos prevencijai ir jai įgyvendinti skirtą nacionalinės darbotvarkės planą, Specialiųjų tyrimų tarnyba pastabų neturi. Pritarti Įvertinus Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (toliau - NSGK) pasiūlymą ir Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabą, bei siekiant mažinti planavimo dokumentų skaičių, nepritarta NSGK pasiūlymui. Komitetas palaikė Vyriausybės pateiktą strateginio valdymo dokumentų nacionalinio saugumo srityje sistemą ir hierarchiją. 13. Valstybės kontrolės 2020-01-31 raštas Nr. SD-(8-1.8 E)-87 (gauto Nr. g-2020-838). 6-8 Atsižvelgdami į Jūsų prašymą pateikti nuomonę dėl Strateginio valdymo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4294, teikiame savo pastebėjimus. Auditų metu („Programinio biudžeto sistema: strateginių veiklos planų sudarymas ir įgyvendinimo stebėsena“, 2016-10-10 Nr. VA-P-60-2-17;
„Valstybės investicijų 2015 m. programos valdymas“, 2016-10-10 Nr. VA-P-60-9-16; „Lietuvos Respublikos 2015 metų valstybės konsoliduotųjų
finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių teisingumas ir valstybės biudžeto vykdymo vertinimas“, 2016-10-03 Nr.
FA-P-60-6-10-1; „Auditų
„Programinis biudžetas: strateginių veiklos planų sudarymas ir įgyvendinimo
stebėsena“ ir „Valstybės investicijų 2015 m. programos valdymas“ rekomendacijų įgyvendinimo eiga“, 2017-10-15 Nr. VA-2017-P-60-1-18) nustatyta su strateginiu planavimu ir biudžeto formavimu susijusių trūkumų. Jų pašalinimui Vyriausybės kanceliarijai ir Finansų ministerijai yra pateiktos rekomendacijos: tvirtinamus biudžeto asignavimus susieti su siekiamais veiklos rezultatais, nustatyti aiškias planavimo dokumentų sąsajas, optimizuoti strateginio planavimo dokumentų ir vertinimo kriterijų skaičių ministerijų strateginiuose veiklos planuose, keisti visų valstybės investicijų planavimo ir atsikaitymo tvarką, tobulinti Vyriausybės atsiskaitymą už veiklos rezultatus ir kt. Šias rekomendacijas planuojama įgyvendinti, Vyriausybei įvykdžius strateginio planavimo ir biudžeto formavimo sistemos pertvarką, kuri įtraukta į XVII Vyriausybės darbų sąrašą. Įgyvendindama pertvarką, Vyriausybė parengė dalį teisės aktų projektų – Strateginio valdymo įstatymo ir susijusių teisės aktų projektus, kuriems pritarė 2019-12-04 nutarimu Nr. 1228 ir pateikė svarstyti Seimui. Priėmus Strateginio valdymo įstatymą, Vyriausybė numato tvirtinti jo nuostatų įgyvendinimą detalizuojančią Strateginio valdymo metodiką. Teikiame pastebėjimus dėl Strateginio valdymo įstatymo projekto:
Vienas įstatymo projekto tikslų
Todėl matome riziką, kad planavimo dokumentų skaičius nebus optimizuotas ir nebus sudarytos prielaidos įstatymo projekte numatytiems tikslams pasiekti. Nepritarti Nors įstatyme numatoma 18 skirtingų planavimo dokumentų tipų, kai kurių jų yra planuojama rengti po vieną ar kelis vienetus, kiekvienas dokumentas yra aiškiai susietas su kitais, todėl manome, kad planavimo dokumentų skaičius mažės ženkliai, t. y. bent per pusę. 14. Etninės kultūros globos taryba, 2020-04-28
1 Etninės kultūros globos taryba (toliau – EKGT) 2019 m. kovo 10 d. ir balandžio 28 d. svarstė Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo (toliau – SVĮ) projektą Nr. XIIIP-4294 bei su juo susijusį Lietuvos Respublikos etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo Nr. VIII- 1328 6¹ ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4310 (toliau – EK įstatymo keitimo projektas). Atkreipiame dėmesį į šių projektų trūkumus:
projektą, EK įstatymo keitimo projektu siekiama panaikinti esmines strategines nuostatas, reikšmingas siekiant užtikrinti etninės kultūros valstybinę globą. Svarbiausia, kad planuojama iš Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo išbraukti valstybinę Etninės kultūros plėtros programą (toliau – EK programa), nors ji yra pagrindinis kryptingos etninės kultūros plėtros garantas ir pasižymi horizontaliu pobūdžiu, kuriam būdingas kompleksiškumas ir nuoseklumas apimant įvairias valstybės veiklos sritis.
EK programa neapsiriboja vien Kultūros ministerijos veiklos lauku ir yra tiesiogiai susijusi su kitų ministerijų kuruojamomis sritimis – su nacionaliniu saugumu, tautinės savimonės išsaugojimu (tiek Lietuvoje, tiek užsienio lietuvių bendruomenėse), švietimu ir mokslu, regionine politika ir etnografinių regionų savitumo sklaida, kultūrinio turizmo plėtra, tautinio paveldo produktų sertifikavimu ir tradicinių amatų plėtra, ekonomika, socialine apsauga ir t.t. EK programa iki šiol būdavo rengiama vadovaujantis Strateginio planavimo metodikoje (patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 827 „Dėl Strateginio planavimo metodikos patvirtinimo“) įtvirtintu plėtros programų horizontaliu modeliu, apimančiu įvairių ministerijų valdymo sritis. Deja, SVĮ projekte įtvirtinamas naujas nacionalinės plėtros programos modelis atsisakant tokių programų horizontalumo – „viena nacionalinė plėtros programa gali būti rengiama ne daugiau kaip vienai valstybės veiklos sričiai“ (žr. SVĮ 7 straipsnio 1 punktą). Akivaizdu, kad tokios nacionalinės plėtros programos nebeaprėps visų EK programos uždavinių, kuriuos turėtų įgyvendinti įvairios ministerijos ir savivaldybės. Matyt, planuojama apsiriboti vien Kultūros ministerijos veiklos lauku, tačiau etninės kultūros kryptinga plėtra nėra numatyta nei Lietuvos kultūros politikos strategijoje (patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. 665), nei jokiuose kituose strateginiuose dokumentuose. Taigi, atsisakius kompleksiškos EK programos, gali gerokai sutrikti sėkminga etninės kultūros plėtra.
Nepritarti Etninės kultūros plėtros programai faktiškai nebuvo skiriama papildomo finansavimo. Manome, kad pažangos veiklas etninės kultūros plėtrai galima suplanuoti Kultūros ministerijos rengiamose plėtros programose, o specifinius konsoliduotus veiksmus tik etninei kultūrai galima planuoti veiksmų plane. 15. Valstybės kontrolės 2020-01-31 raštas Nr. SD-(8-1.8 E)-87 (gauto Nr. g-2020-838). 103 Įstatymo projekte nedetalizuoti tokie klausimai kaip finansinių projekcijų nustatymas ir tikslinimas (10 str. 3 d.), planavimo dokumentų, dalis kurių yra naujo tipo dokumentai, rengimas, įgyvendinimo stebėsena, vertinimas ir atskaitų rengimas (13–15 str.). Nurodoma, kad tai bus padaryta Strateginio valdymo metodikoje, kurią turės patvirtinti Vyriausybė. Todėl kol kas nėra galimybės įsitikinti, kad bus sukurtas veiksmingas mechanizmas, užtikrinantis numatytų strateginio planavimo pokyčių įgyvendinimą. Iš dalies pritarti Komitete patobulinti įstatymo projekto 13-15 straipsniai, dalį jų nuostatų perkeliant ir išplėtojant į atskirus straipsnius (žr. Komiteto pasiūlymus papildyti įstatymo projekto IV skyrių patobulintais arba naujais 12-24 straipsniais). 16. Valstybės kontrolės 2020-01-31 raštas Nr. SD-(8-1.8 E)-87 (gauto Nr. g-2020-838). 124
finansavimą iš valstybės biudžeto (12 str. 4 d.). Įstatymo projektą teikiant, lėšų poreikis nėra apskaičiuotas, nes, kaip nurodoma aiškinamajame rašte, jis priklausys nuo naujų funkcijų ir jų apimties, o tai bus detalizuota tik Vyriausybės nutarimu tvirtinamoje Strateginio valdymo metodikoje. Teisėkūros pagrindų įstatymas numato, kad, rengiant ir priimant įstatymus, kuriais numatoma reglamentuoti iki tol nereglamentuotus santykius, turi būti įvertintas ir poveikis valstybės finansams.
Valstybės kontrolė yra pažymėjusi (2018-03-16 valstybinio audito ataskaita Nr. VA-2018-P-40-6-2 „Teisėkūros procesas“), kad teisėkūros proceso dalyviai netinkamai vykdo jiems pavestą pareigą atlikti numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą ir vertinimo rezultatus pateikti kartu su Seimui teikiamu parengtu įstatymo projektu. Detalaus naujų politikos pasiūlymų ex ante vertinimo būtinumas, aiškiai parodantis, kokio dydžio išlaidos yra reikalingos pasiūlymui įgyvendinti, pabrėžiamas ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos išskirtuose biudžeto gerojo valdymo principuose, kuriais siekiama užtikrinti ilgalaikį biudžeto tvarumą. Vyriausybei vykdant pertvarką, planuojami reikšmingi strateginio planavimo sistemos pokyčiai. Tačiau įvertinę pertvarkos eigą, matome riziką, kad ji nebus baigta numatytu laiku – 2020 m. IV ketvirtį. Kol kas nepatvirtinta nė vieno pertvarkai būtino teisės akto (Strateginio valdymo įstatymas ir jame numatyti strateginio planavimo dokumentai, Biudžeto sandaros įstatymo pakeitimai, Strateginio valdymo metodika), nepradėti darbuotojų mokymai ir konsultacijos, o baigiamųjų pertvarkos etapų darbai vėluoja apie 1–1,5 metų. Detalų pertvarkos eigos vertinimą Valstybės kontrolė pateikė 2019 m. gruodžio mėn., atlikusi strateginio planavimo ir biudžeto formavimo pokyčių vertinimą („Strateginio planavimo ir biudžeto formavimo pokyčių vertinimas“, 2019-12-10 Nr. YD-10). Atkreipiame dėmesį, kad sistemiškai ir nuosekliai naujojo reglamentavimo veiksmingumą galima bus įvertinti tik įgyvendinus minėtų teisės aktų nuostatas.
Valstybės kontrolės atliekamų auditų rezultatai rodo, kad vienas viešajame sektoriuje stebimų reiškinių – planavimo dokumentų sudarymo, jų įgyvendinimo stebėsenos ir atsiskaitymo už veiklos rezultatus reikalavimų nevykdymas, netinkamas ir
(ar) ne laiku atliekamas jų vykdymas. Būtent todėl ypatingo dėmesio reikalauja svarstomų teisės aktų reikalavimų įgyvendinimo užtikrinimas. Pritarti Strateginio valdymo įstatymas reikalavo didelio ir plataus derinimo su įvairiomis institucijomis ir įstaigomis, kurių interesai labai skiriasi, todėl pertvarka vyksta lėčiau nei tikėtasi. Dėl to SVĮ reikšmė ir svarba jį priimti tik didėja. Lėšų poreikio nėra galima nustatyti, nes nėra aišku kiek ir kokių papildomų funkcijų bus skirta agentūroms. 17. Valstybės kontrolės 2020-01-30 raštas Nr. SD-(8-1.8 E)-84 (gauto Nr. g-2020-812). * Atsižvelgdami į Jūsų prašymą pateikti nuomonę dėl Regioninės plėtros įstatymo Nr. VIII-1889 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4280, teikiame savo pastebėjimus. Regioninės plėtros įstatymo projekto tikslas – sudaryti teisines prielaidas efektyviam regioninės politikos įgyvendinimui, didinant Lietuvos regionų konkurencingumą ir užtikrinant aukštą gyvenimo kokybę juose. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad regioninės politikos efektyvumą lemia jos decentralizavimas. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos atliktoje institucinių reformų apžvalgoje ir šios organizacijos ekspertų decentralizacijos procesų studijoje (OECD, 2017, Overview of Institutional Reforms. OECD Publishing, Paris, https://doi.org/10.1787/9789264272866-4-en; OECD, 2019, Making Decentralization Work: A Handbook for Policy-Makers, OECD Multi-level Governance Studies, OECD Publishing, Paris, https://doi.org/10.1787/g2g9faa7-en) pabrėžiama regioninės politikos decentralizavimo svarba.
Įstatymo projekte numatyta, kad nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimui planuoti rengiama regionų plėtros programa ir jų plėtros planai. Strateginio valdymo įstatymo projekte Nr. XIIIP-4294, kuris taip pat pateiktas svarstyti Seimui, nurodyta, kad regionų plėtros programą parengs Vidaus reikalų ministerija, o tvirtins Vyriausybė. Programa bus esminis regionų plėtros planavimo įrankis, nes joje turės būti:
sąlygos, kurias regionų plėtros tarybos ir regiono savivaldybės turės įgyvendinti ir užtikrinti jų laikymąsi;
tikslai ir uždaviniai, juos įgyvendinančios pažangos priemonės, rezultato rodikliai ir reikalingos lėšos. Regionų plėtros taryba svarstys regionų plėtros programos projektus ir teiks dėl jų išvadas Vyriausybei ir Vidaus reikalų ministerijai. Regiono plėtros taryba vadovaudamasi programa rengs ir tvirtins regiono plėtros planą, o savivaldybių tarybos pagal kompetenciją priims sprendimus dėl šios programos įgyvendinimo. Taigi, regionų plėtros tarybos ir regiono savivaldybės vykdys Vidaus reikalų ministerijos parengtas veiklos užduotis. Teisės akto projekto nuostatų peržvalga suponuoja preliminarią nuomonę, kad galbūt sudaromos nepakankamos prielaidos mažinti regioninės politikos centralizaciją, planuojant regionų plėtros priemones ir jų finansavimo sąlygas, nors tokia būtinybe yra grindžiamas Regioninės plėtros įstatymo pakeitimo būtinumas.
savivaldybių vykdomų funkcijų sistema sudaro sąlygas joms veikti efektyviai?“ pažymėjome, kad decentralizacijos procesams įdiegti reikalingi pakankami vietos valdžios pajėgumai, viešosios politikos funkcijų decentralizacijos balansas, tinkama koordinavimo ir efektyvi centrinės valdžios stebėsenos sistema, apie kurią įstatymo projekte nėra kalbama. Audito metu nustatyta, kad šalies mastu nevertinama, kokias funkcijas efektyviausiai gali vykdyti centrinė valdžia, o kokias – vietos savivalda. Be to, savivaldybių vykdomų funkcijų skirstymas į savarankiškąsias ir valstybines bei sukurti atskiri jų vykdymo ir finansavimo mechanizmai nelemia efektyvesnio funkcijų vykdymo, racionaliausio viešųjų finansų naudojimo ir nepagerina viešųjų paslaugų kokybės. Įgyvendinant audito metu pateiktas rekomendacijas, Vyriausybė yra numačiusi savivaldybių vykdomų funkcijų sistemos peržiūrą 2021–2030 m. nacionalinės pažangos programos projekte. Planuojama, kad per programos įgyvendinimo laikotarpį dalis valstybės kartu su savivaldybėmis vykdomų funkcijų, dėl kurių atlikti vertinimai ir nustatyta, kuriuo lygiu jas vykdyti yra efektyviausia, 2030 m. sieks 100 proc. Taigi regionų plėtros taryboms sudarius galimybę būti regioninio lygmens kompetenciją turinčiu subjektu, svarbu, kad savivaldybių funkcijos būtų vykdomos optimaliu lygiu ir regionų plėtros tarybų funkcijos koreliuotų su sistemine savivaldybių vykdomų funkcijų peržiūra. Atsižvelgta Komitete pastaba įvertinta sistemiškai svarstant Regioninės plėtros įstatymo ir Strateginio valdymo įstatymo projektus. Šie projektai suderinti tarpusavyje. 18.
Viešojo administravimo instituto direktorius prof. dr. Andrius Stasiukynas, 2020-04-14 *
<...>
planavimui, tačiau dabar jau pateiktas ir aiškesnis įgyvendinimo mechanizmas. Atkreiptinas dėmesys, kad iki šiol viena pagrindinių strateginio valdymo srities problemų būdavo, jog pateikti planai būdavo deklaratyviai formuluojami, o jų įgyvendinimas - labiau formaliu, atitrūkusiu nuo realios situacijos („realaus gyvenimo“), o stebėsena ir rodikliai ne visada matuodavo plano veiklų poveikį, negalėdavo pasitarnauti planų koregavimui ir pan. Taigi, ši užduotis tenka poįstatyminiams teisės aktams.
<...>
Vertinant šį įstatymo projektą, iš esmės, sveikintina iniciatyva modernizuoti strateginio planavimo sistemą, priartinant ją prie integralaus valdymo. Tai, ko gero, pirmas toks įstatymo lygmens dokumentas su požiūriu į strateginį planavimą kaip į sistemą. Pažymėtina, kad bet kokios reformos turi būti lydimos pokyčių valdymo, numatant rizikas, įsiklausant į suinteresuotas šalis, taigi, tinkamai diegiant projektą, jis gali duoti ir pažangaus viešojo valdymo vaisius. Pritarti
vaidmuo strateginio valdymo sistemoje, kadangi esminius valstybės politikos svertus planuojama perduoti Vyriausybei. Pritariame Seimo Europos reikalų komiteto pateiktai išvadai 2020-04-15 Nr. 100-P-26, kad SVĮ projektu siūloma strateginio valdymo sistemos pertvarka galimai susilpnintų Seimo galias. Remiantis pastebėtais SVĮ projekto trūkumais, pritariame Seimo Europos reikalų komiteto pateiktai išvadai 2020-04-15 Nr. 100-P-26 dėl SVĮ projekto, kad nėra galimybės įvertinti, ar kuriamas strateginio planavimo pokyčių įgyvendinimo mechanizmas būtų veiksmingas.
Prašome atsižvelgti į mūsų pastabas ir, palaikydami Seimo Europos reikalų komitetą, taip pat siūlome Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui grąžinti iniciatoriams tobulinti Lietuvos Respublikos Strateginio valdymo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4294. Nepritarti Atsižvelgiant į tai, kad Strateginio valdymo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4294 (pagrindinis įstatymų projektų Nr. XIIIP-4295-XIIIP-4334 paketo projektas) dauguma svarsčiusiųjų papildomų komitetų pasiūlė tobulinti pagrindiniame komitete (VVSK), nepritariame siūlymui jį grąžinti iniciatoriams tobulinti. Įstatymų projektų paketas tobulinamas VVSK. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. 1.
14 Argumentai: Atsižvelgiant į šias aplinkybes:
1) sveikatos (sveikatinimo veiklos) sritis yra kompleksinė, jungianti kelis tarpusavyje susijusius ir vienas kitam poveikį darančius vidinius segmentus (sektorius) – asmens sveikatos priežiūrą, visuomenės sveikatos priežiūrą, farmaciją ir vaistų gamybos, prekybos ir vartojimo kontrolę, narkotikų, alkoholio ir tabako kontrolę ir vartojimo prevenciją ir kt. – kurie kiekvienas santykinai gali būti prilyginti atskirai valstybės veiklos sričiai;
2) strateginio planavimo principai sveikatos (sveikatinimo veiklos) srityje (ilgalaikių ir vidutinės trukmės strateginio planavimo dokumentų rengimas ir įgyvendinimas) pradėti taikyti daugiau kaip prieš 20 metų ir jau susiformavo tam tikros tradicijos šios srities pažangos viziją ilgalaikes plėtros kryptis numatyti (nustatyti) Seimo nutarimais tvirtinamose strategijose ir programose;
3) nėra aišku, kokio pobūdžio bus naujo tipo strateginio lygmens dokumentas – Nacionalinė pažangos strategija iki 2050 metų – ir kokia apimtimi joje bus galima numatyti sveikatos (sveikatinimo veiklos) srities pažangos viziją ir ilgalaikės šios srities vystymosi kryptis; tikslinga, kuriant ir plėtojant į rezultatus orientuotą strateginio planavimo sistemą, dabartiniu metu rengti ir įgyvendinti atskirą Seimo nutarimu tvirtinamą nacionalinę darbotvarkę sveikatos (sveikatinimo veiklos) sričiai – strateginio lygmens planavimo ilgesniam nei 10 metų laikotarpiui dokumentą, atitinkantį Strateginio valdymo įstatymo projektu siūlomus nustatyti tokio tipo dokumento rengimo ir valdysenos principus ir reikalavimus.
14 Argumentai: Atsižvelgiant į šias aplinkybes:
1) sveikatos (sveikatinimo veiklos) sritis yra kompleksinė, jungianti kelis tarpusavyje susijusius ir vienas kitam poveikį darančius vidinius segmentus (sektorius) – asmens sveikatos priežiūrą, visuomenės sveikatos priežiūrą, farmaciją ir vaistų gamybos, prekybos ir vartojimo kontrolę, narkotikų, alkoholio ir tabako kontrolę ir vartojimo prevenciją ir kt. – kurie kiekvienas santykinai gali būti prilyginti atskirai valstybės veiklos sričiai;
2) strateginio planavimo principai sveikatos (sveikatinimo veiklos) srityje (ilgalaikių ir vidutinės trukmės strateginio planavimo dokumentų rengimas ir įgyvendinimas) pradėti taikyti daugiau kaip prieš 20 metų ir jau susiformavo tam tikros tradicijos šios srities pažangos viziją ilgalaikes plėtros kryptis numatyti (nustatyti) Seimo nutarimais tvirtinamose strategijose ir programose;
3) nėra aišku, kokio pobūdžio bus naujo tipo strateginio lygmens dokumentas – Nacionalinė pažangos strategija iki 2050 metų – ir kokia apimtimi joje bus galima numatyti sveikatos (sveikatinimo veiklos) srities pažangos viziją ir ilgalaikės šios srities vystymosi kryptis; tikslinga, kuriant ir plėtojant į rezultatus orientuotą strateginio planavimo sistemą, dabartiniu metu rengti ir įgyvendinti atskirą Seimo nutarimu tvirtinamą nacionalinę darbotvarkę sveikatos (sveikatinimo veiklos) sričiai – strateginio lygmens planavimo ilgesniam nei 10 metų laikotarpiui dokumentą, atitinkantį Strateginio valdymo įstatymo projektu siūlomus nustatyti tokio tipo dokumento rengimo ir valdysenos principus ir reikalavimus. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 6 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) Nacionalinės darbotvarkės – planavimo dokumentai, kurie gali būti rengiami arba turi būti rengiami, jeigu tai numato atitinkamą valstybės veiklos sritį reguliuojantys įstatymai, ES teisės aktams ir (arba) kitiems tarptautiniams įsipareigojimams, ir (arba) Nacionalinio saugumo strategijoje įtvirtintiems valstybės nacionalinio saugumo sistemos plėtros, užsienio, gynybos ir vidaus politikos prioritetams, ilgalaikiams uždaviniams įgyvendinti, jungiantys kelias valstybės veiklos sritis arba skirti vienai valstybės veiklos sričiai, jeigu tą numato įstatymas, ir nustatantys ilgesnės nei 10 metų trukmės strateginius tikslus, uždavinius, poveikio rodiklius, taip pat ir kitus elementus, privalomus pagal ES teisės aktus ir (arba) kitus tarptautinius įsipareigojimus.“ Nepritarti Komitete nuspręsta palaikyti Vyriausybės pateiktais Strateginio valdymo įstatymo projektu Nr.
XIIIP-4294 ir lydinčiaisiais įstatymų projektais Nr. XIIIP-4295
lygmens planavimo dokumento vienas pagrindinių požymių, kad jos turi jungti kelias valstybės veiklos sritis (ne vieną). Komitetas šiai pozicijai pritaria, todėl kaip nesisteminiam nepritaria Seimo narių A. Kubilienės ir kt. pasiūlymui keisti darbotvarkių požymius reglamentuojantį straipsnį. Lydinčiajame įstatymo projekte Nr. XIIIP-4299(2) numatyta, kad nacionalinės sveikatinimo veiklos vystymosi kryptis nustato Seimas, tvirtindamas Valstybės pažangos strategiją, o jos strateginiai tikslai ir (arba) pažangos uždaviniai numatomi Vyriausybės tvirtinamame Nacionaliniame pažangos plane. 2. 2. Seimo nariai Asta
34 N Pasiūlymas: Pakeisti 16 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „3.
Iki šio įstatymo įsigaliojimo:
1) Vyriausybė:
a) patvirtina 2021–2030 m. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrąjį planą;
b) patvirtina nacionalines plėtros programas;
c) pateikia Seimui tvirtinti nacionalinę darbotvarkę korupcijos prevencijos klausimais;
d) pateikia Seimui tvirtinti nacionalinę darbotvarkę sveikatos (sveikatinimo veiklos) sričiai.“ Nepritarti Komitete nuspręsta palaikyti Vyriausybės pateiktais Strateginio valdymo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4294 ir lydinčiaisiais įstatymų projektais Nr. XIIIP-4295
(arba) pažangos uždaviniai numatomi Vyriausybės tvirtinamame Nacionaliniame pažangos plane. Todėl manome, kad netikslinga numatyti pavedimą Vyriausybei parengti siūlomą darbotvarkę sveikatinimo sričiai. Papildomai atkreipiame dėmesį, jog nacionalines darbotvarkes rengti numatyta dėl Europos Sąjungos ar tarptautiniais dokumentais prisiimtų įsipareigojimų arba nacionalinio saugumo srities klausimams. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Aplinkos apsaugos komitetas, 2020-05-13 * 6.1.
Sprendimas: Atsižvelgus į tai, kad pateiktame projekte iš esmės siūloma reglamentuoti tik strateginį planavimą, kuris yra tik vienas iš strateginio valdymo proceso etapų, susilpninamos Seimo galios sprendžiant strateginius valstybės valdymo klausimus, nepakankamai sumažinamas strateginių planavimo dokumentų kiekis, neapibrėžiami vertinimo kriterijai ir nesumažinamas jų skaičius ir, įvertinus Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir kitų valstybės ir saivaldybių institucijų pastabas, siūlyti pagrindiniam Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui grąžinti iniciatoriams tobulinti Lietuvos Respublikos Strateginio valdymo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4294. Nepritarti Atsižvelgiant į tai, kad Strateginio valdymo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4294 (pagrindinis įstatymų projektų Nr. XIIIP-4295-XIIIP-4334 paketo projektas) dauguma svarsčiusiųjų papildomų komitetų pasiūlė tobulinti pagrindiniame komitete (VVSK), nepritariame sprendimams jį grąžinti iniciatoriams tobulinti. 2. Audito komitetas,
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
pateiktam Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4294 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į įstatymo projektui pateiktas pastabas ir pasiūlymus, kuriems
* 6.1. Sprendimas: Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIIP-4294 ir siūlyti pagrindiniam Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir kitų valstybės institucijų pateiktas pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė
* 6.
Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: atsižvelgiant į Seimo Europos reikalų komiteto priimtus sprendimus dėl nuoseklaus ir sistemiško šalyje vykdomų struktūrinių reformų planavimo, finansavimo ir jų įgyvendinimo pažangos vertinimo, ir į tai, kad:
(toliau – Įstatymo projektas) tikslas yra Lietuvos strateginio valdymo sistemos pertvarka siekiant orientacijos į rezultatus ir užtikrinant finansinį tvarumą, pateiktame projekte iš esmės siūloma reglamentuoti tik strateginį planavimą, kuris yra tik vienas iš strateginio valdymo proceso etapų;
pertvarka galimai susilpnintų Seimo galias šioje sistemoje;
strateginio valdymo sistemos pertvarka optimaliai sumažins planavimo dokumentų skaičių ir sukurs pakankamas prielaidas Įstatymo projekte numatytiems tikslams pasiekti;
strateginio planavimo pokyčių įgyvendinimo mechanizmas būtų veiksmingas, kadangi Įstatymo projekte nedetalizuoti naujų planavimo dokumentų rengimo, įgyvendinimo ir vertinimo klausimai, kuriuos numatoma apibrėžti Vyriausybės tvirtinamoje Strateginio valdymo metodikoje;
kaip Seimas (Europos reikalų komitetas), vykdydamas Europos semestro dokumentų parlamentinę kontrolę, galėtų kontekstualiai vertinti valstybėje įgyvendinamų struktūrinių reformų įgyvendinimo pastangas ir pažangą;
galima kryptingiau planuoti šalies struktūrinių reformų įgyvendinimui skiriamas lėšas ir aiškiai matyti Vyriausybės politines pastangas įgyvendinti Lietuvai teikiamas ES Tarybos rekomendacijas; ir įvertinus Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, siūlyti pagrindiniam Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui grąžinti iniciatoriams tobulinti Lietuvos Respublikos Strateginio valdymo įstatymo projektą Nr.
Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: atsižvelgiant į Seimo Europos reikalų komiteto priimtus sprendimus dėl nuoseklaus ir sistemiško šalyje vykdomų struktūrinių reformų planavimo, finansavimo ir jų įgyvendinimo pažangos vertinimo, ir į tai, kad:
(toliau – Įstatymo projektas) tikslas yra Lietuvos strateginio valdymo sistemos pertvarka siekiant orientacijos į rezultatus ir užtikrinant finansinį tvarumą, pateiktame projekte iš esmės siūloma reglamentuoti tik strateginį planavimą, kuris yra tik vienas iš strateginio valdymo proceso etapų;
pertvarka galimai susilpnintų Seimo galias šioje sistemoje;
strateginio valdymo sistemos pertvarka optimaliai sumažins planavimo dokumentų skaičių ir sukurs pakankamas prielaidas Įstatymo projekte numatytiems tikslams pasiekti;
strateginio planavimo pokyčių įgyvendinimo mechanizmas būtų veiksmingas, kadangi Įstatymo projekte nedetalizuoti naujų planavimo dokumentų rengimo, įgyvendinimo ir vertinimo klausimai, kuriuos numatoma apibrėžti Vyriausybės tvirtinamoje Strateginio valdymo metodikoje;
kaip Seimas (Europos reikalų komitetas), vykdydamas Europos semestro dokumentų parlamentinę kontrolę, galėtų kontekstualiai vertinti valstybėje įgyvendinamų struktūrinių reformų įgyvendinimo pastangas ir pažangą;
galima kryptingiau planuoti šalies struktūrinių reformų įgyvendinimui skiriamas lėšas ir aiškiai matyti Vyriausybės politines pastangas įgyvendinti Lietuvai teikiamas ES Tarybos rekomendacijas; ir įvertinus Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, siūlyti pagrindiniam Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui grąžinti iniciatoriams tobulinti Lietuvos Respublikos Strateginio valdymo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4294.
XIIIP-4294. Nepritarti Atsižvelgiant į tai, kad Strateginio valdymo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4294 (pagrindinis įstatymų projektų Nr. XIIIP-4295-XIIIP-4334 paketo projektas) dauguma svarsčiusiųjų papildomų komitetų pasiūlė tobulinti pagrindiniame komitete (VVSK), nepritariame sprendimams jį grąžinti iniciatoriams tobulinti. 5. Ekonomikos komitetas, 2020-05-13 *
Seimo galios sprendžiant strateginius valstybės valdymo klausimus, nepakankamai sumažinamas strateginių planavimo dokumentų kiekis (iš 290 lieka 156), neapibrėžiami vertinimo kriterijai ir nesumažinamas jų (~1800) skaičius, taip pat atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Ekonomikos komiteto siūlomą Strateginio valdymo schemą (žr. Priedą) bei pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė, gražinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti ir pritarti komiteto išvadoms. Nepritarti Atsižvelgiant į tai, kad Strateginio valdymo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4294 (pagrindinis įstatymų projektų Nr. XIIIP-4295-XIIIP-4334 paketo projektas) dauguma svarsčiusiųjų papildomų komitetų pasiūlė tobulinti pagrindiniame komitete (VVSK), nepritariame sprendimams jį grąžinti iniciatoriams tobulinti. 6. Audito komitetas,
2 Argumentai:
strateginio valdymo sistemos dalyviams, kurie apibrėžti įstatymo projekto 3 straipsnio 15 dalyje, pritariant Teisės departamento 3 pastabai dėl subjektų konkretizavimo, siūlytina įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalyje pateiktą
„horizontalaus principo“ sąvoką papildyti įrašant šiuos dalyvius. 2. Horizontalūs principai yra
nustatyti Nacionaliniame pažangos plane ir taikomi šiame planavimo dokumente nurodytiems strateginiams tikslams ir pažangos uždaviniams įgyvendinti. Tuo tarpu įstatymo projekto 4 straipsnyje pateikti principai yra taikytini visų valdysenos procesų atžvilgiu.
Siekiant akcentuoti aukščiau nurodytų principų taikymo skirtumus, siūlytina įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalyje pateiktą
„horizontalaus principo“ sąvoką patikslinti įrašant minėtą dokumentą. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Horizontalus principas – siekis nuosekliai ir kompleksiškai formuoti tam tikrą strateginio valdymo sistemos dalyvių požiūrį ir elgesį sprendžiant iššūkį, aktualų daugelyje valstybės veiklos sričių, nurodytas Nacionaliniame pažangos plane.“ Pritarti Argumentai:
Dalis patikslinta pagal Seimo kanceliarijos Dokumentų departamento redakcines pastabas. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Horizontalus principas – Nacionaliniame pažangos plane nurodytas siekis nuosekliai ir kompleksiškai
formuoti tam tikrą strateginio valdymo sistemos dalyvių požiūrį ir elgesį sprendžiant iššūkį, aktualų daugelyje valstybės veiklos sričių.“
7Audito komitetas,
2020-04-223 3N Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos savivaldybių asociacijos 1 pastabą, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina įstatymo projekto 3 straipsnį papildyti „nacionalinių plėtros programų portfelio“ sąvoka. Pasiūlymas:
dalimi: „3. Nacionalinių plėtros programų portfelis – nacionalinių plėtros programų visuma.“
dalių numeraciją. Pritarti
8Audito komitetas,
5 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad įstatymas taikytinas strateginio valdymo sistemos dalyviams, kurie apibrėžti įstatymo projekto 3 straipsnio 15 dalyje, pritariant Teisės departamento 3 pastabai dėl subjektų konkretizavimo, siūlytina įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalyje pateiktą
„pažangos veiklos“ sąvoką papildyti įrašant šiuos dalyvius.
Be to, dėl Audito komiteto 2 ir 3 pasiūlymais įstatymo projekto 3 straipsnyje įvestų naujų sąvokų tikslintina šios dalies numeracija. Pasiūlymas:
išdėstyti taip: „35. Pažangos veikla – konkrečiu apibrėžtu laikotarpiu strateginio valdymo sistemos dalyvių vykdoma veikla, skirta sukurti naujam produktui ar geresnėms sąlygoms tęstinei veiklai vykdyti, įgyvendinant pažangos uždavinius.“
dalių numeraciją. Pritarti Argumentai: Dalis patikslinta pagal Seimo kanceliarijos Dokumentų departamento redakcines pastabas. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „35. Pažangos veikla – konkrečiu apibrėžtu laikotarpiu strateginio valdymo sistemos dalyvių vykdoma veikla, skirta naujam produktui sukurti ar geresnėms sąlygoms tęstinei veiklai vykdyti sudaryti, įgyvendinant pažangos uždavinius.“
9Audito komitetas,
2020-04-223 4N Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos savivaldybių asociacijos 1 pastabą, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina įstatymo projekto 3 straipsnį papildyti „nacionalinių plėtros programų portfelio valdytojo“ sąvoka. Pasiūlymas:
dalimi: „4.
Nacionalinių plėtros programų portfelio valdytojas –Lietuvos Respublikos finansų ministerija, atsakinga už nacionalinių plėtros programų portfelį sudarančių nacionalinių plėtros programų rengimo ir įgyvendinimo priežiūrą, stebėseną ir vertinimą bei atsiskaitymą už nacionalinių plėtros programų portfelio įgyvendinimą Vyriausybei (toliau – portfelio valdytojas).“
dalių numeraciją. Pritarti Argumentai: Dalis patikslinta pagal Seimo kanceliarijos Dokumentų departamento redakcines pastabas. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 3 straipsnį nauja 4 dalimi:
„4. Nacionalinių plėtros programų portfelio valdytojas (toliau – portfelio valdytojas) – Lietuvos
Respublikos finansų ministerija, atsakinga už nacionalinių plėtros programų portfelį sudarančių nacionalinių plėtros programų rengimo ir įgyvendinimo priežiūrą, stebėseną, vertinimą ir atsiskaitymą už nacionalinių plėtros programų portfelio įgyvendinimą Lietuvos Respublikos Vyriausybei.“
10Audito komitetas,
6 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekte vartojama
„strateginio valdymo sistemos dalyvio“ sąvoka, pritariant Teisės departamento
„pažangos priemonės“ sąvoką papildyti įrašant šiuos dalyvius. Be to, dėl
Audito komiteto 2 ir 3 pasiūlymais įstatymo projekto 3 straipsnyje įvestų naujų sąvokų tikslintina šios dalies numeracija. Pasiūlymas:
dalį ir ją išdėstyti taip: „57. Pažangos priemonė – kryptingas valstybės strateginio valdymo sistemos dalyvių veiksmų rinkinys, nustatantis tam tikro pažangos uždavinio įgyvendinimo būdą.“
dalių numeraciją. Pritarti 11.
11Audito komitetas,
12 Argumentai: Atsižvelgiant į Audito komiteto 2 ir 3 pasiūlymais įstatymo projekto 3 straipsnyje įvestų naujų sąvokų, siūlytina įstatymo projekto 3 straipsnio 10 dalyje pateiktą „programinio valdymo“ sąvoką ir šios dalies numeraciją atitinkamai patikslinti. Pasiūlymas:
10 dalį ir ją išdėstyti taip: „1012. Programinis valdymas
dalių numeraciją. Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. 12. Programinis valdymas – strateginio
valdymo sistemos dalyvių veiklos organizavimo forma, kai jų pažangos veikla planuojama ir įgyvendinama per nacionalinių plėtros programų portfelį sudarančias nacionalines plėtros programas. kurios apjungiamos į nacionalinių plėtros programų portfelį ir už kurių įgyvendinimą atsiskaitoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotam nacionalinių plėtros programų portfelio valdytojui (toliau – portfelio valdytojas).“ 12.
Audito komitetas,
14 Argumentai: Atsižvelgiant į įstatymo projekto 3 straipsnio 11 dalyje pateiktą „projekto“ sąvokos apibrėžimą, pagal kurį tai yra pažangos priemonę įgyvendinanti veikla, skirta naujam produktui sukurti, o taip pat į Nacionalinės teismų administracijos 1 pastabą, siekiant tikslumo, siūlytina įstatymo projekto 3 straipsnio 12 dalyje pateiktą „projektinio valdymo“ sąvoką praplėsti nurodant, kad ši valdymo rūšis yra taikytina ne tik Vyriausybės veiklos prioritetus įgyvendinančių, bet ir kitų „projekto“ sąvoką atitinkančių projektų atžvilgiu. Be to, dėl Audito komiteto 2 ir 3 pasiūlymais įstatymo projekto 3 straipsnyje įvestų naujų sąvokų tikslintina šios dalies numeracija. Pasiūlymas:
12 dalį ir ją išdėstyti taip: „1214. Projektinis valdymas
dalių numeraciją
13Audito komitetas,
15 4N Argumentai: Įstatymo projekto 3 straipsnio 15 dalyje apibrėžti ir išvardinti strateginio valdymo procesuose dalyvaujantys subjektai.
Tarp šių subjektų yra nurodytos regionų plėtros tarybos, kurių veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymas. Pažymėtina, kad strateginio valdymo sistemai priklausančiuose regionų plėtros procesuose kaip atskiras subjektas dalyvauja ir Regioninės plėtros įstatyme nurodyta Nacionalinė regioninės plėtros taryba, kuri yra kolegiali patariamoji institucija nacionalinės regioninės politikos formavimo ir įgyvendinimo klausimais. Atsižvelgiant į tai, siekiant nuoseklumo, siūlytina įstatymo projekto 3 straipsnio 15 dalyje pateiktą strateginio valdymo sistemos dalyvių sąrašą papildyti įtraukiant į jį Nacionalinę regioninės plėtros tarybą. Pasiūlymas:
15 dalį nauju 4 punktu:
„4) Nacionalinė regioninės plėtros taryba;“. 2. Atitinkamai suderinti
įstatymo projekto 3 straipsnio dalių ir punktų numeraciją. Pritarti
14Audito komitetas,
177 Argumentai: Atsižvelgiant į Lietuvos savivaldybių asociacijos 2 pastabą, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina įstatymo projekto 3 straipsnio 15 dalies 6 punktą atitinkamai patikslinti. Be to, dėl Audito komiteto 8 pasiūlymu įstatymo projekto 3 straipsnio 15 dalyje įvestos naujos sąvokos tikslintina šio punkto numeracija. Pasiūlymas:
straipsnio 15 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „67) įstaigos, kurių vadovai yra savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojai, kaip jie apibrėžti Biudžeto sandaros įstatyme (toliau – savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojai), joms pavaldžios kitos savivaldybių tarybų įsteigtos biudžetinės įstaigos;“. 2. Atitinkamai suderinti įstatymo projekto 3 straipsnio dalių ir punktų numeraciją. Pritarti 15.
15Audito komitetas,
1512 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad į įstatymo projekto 3 straipsnio 15 dalyje pateiktą strateginio valdymo sistemos dalyvių sąrašą įtraukti tiek juridiniai, tiek juridinio asmens statuso neturintys asmenys, pritariant Teisės departamento 7 pastabai, siūlytina įstatymo projekto 3 straipsnio 15 dalies 11 punktą atitinkamai patikslinti įtraukiant tokio statuso neturinčius asmenis. Be to, dėl Audito komiteto 8 pasiūlymu įstatymo projekto 3 straipsnio 15 dalyje įvestos naujos sąvokos tikslintina šio punkto numeracija. Pasiūlymas:
straipsnio 15 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip: „1112) juridiniai asmenys, juridinio asmens statuso neturintys asmenys ir fiziniai asmenys, vykdantys projektus, skirtus pažangos priemonėms įgyvendinti, ir (arba) tęstines veiklos priemones.“. 2. Atitinkamai suderinti įstatymo projekto 3 straipsnio dalių ir punktų numeraciją. Pritarti Argumentai:
Dalis patikslinta pagal Seimo kanceliarijos Dokumentų departamento redakcines pastabas. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnio 15 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip: „11 12) juridiniai asmenys, juridinio asmens statuso neturintys asmenys ir fiziniai asmenys, vykdantys pažangos priemonėms įgyvendinti skirtus projektus ir (arba) tęstinės veiklos priemones.“
17 Argumentai: Įstatymo projekto 3 straipsnyje pateikiamos ir apibrėžiamos pagrindinės šio įstatymo projekto sąvokos. Įstatymo projekto
sistemos dalyvis“, bet ir visus strateginio valdymo sistemos dalyvius išvardyti. Tikėtina, kad tokių strateginio valdymo sistemos dalyvių sąrašas nėra baigtinis ir /ar gali būti tikslinamas. Svarstytina, ar nebūtų geriau, kad strateginio valdymo sistemos dalyvių, esant reikalui juos dar ir sugrupavus pagal tam tikrus kriterijus, sąrašas būtų nustatytas atskirame Įstatymo projekto straipsnyje.
Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsnio 15 dalį, joje paliekant tik sąvokos
„strateginio valdymo sistemos dalyvis“ apibrėžtį, o strateginio valdymo
sistemos dalyvių sąrašą (esant reikalui juos sugrupavus) nustatyti atskirame Įstatymo projekto straipsnyje. Iš dalies pritarti Sąvoka paliekama įstatymo projekto pernumeruotame 17 straipsnyje. Siekiant išsamiai vienoje įstatymo vietoje nustatyti susijusį reguliavimą, dalyviai taip pat išvardijami šioje straipsnio dalyje, tačiau dalies jų yra atsisakoma (išbraukiamos viešosios įstaigos su konkrečiais pavadinimais). Žr. Komiteto pasiūlymą tobulinti 3 straipsnio 17 dalį. 17. Audito komitetas, 2020-04-223 26N Argumentai:
Biudžeto sandaros įstatymo projekte Nr. XIIIP-4308, kuris pateiktas svarstyti Seimui kartu su šiuo įstatymo projektu, numatyta, kad valstybės biudžeto asignavimai tvirtinami pagal valstybės veiklos sritis. Atsižvelgiant į tai, kad valstybės veiklos sritys yra susijusios ne tik su biudžeto, bet ir su visos pažangos veiklos valdymo procesais (planavimu, įgyvendinimu, stebėsena, atsiskaitymu už pasiektą pažangą), kurie apibrėžti Strateginio valdymo įstatymo projekte, siekiant sistemiškumo, siūlytina įstatymo projekto 3 straipsnyje apibrėžti „valstybės veiklos srities“ sąvoką ir įtvirtinti konkrečias sritis. Pasiūlymas:
nauja 26 dalimi: „26. Valstybės veiklos sritis – atskira kokybiškai susijusios valstybės biudžeto asignavimų valdytojų veiklos sritis, kuriai rengiamos nacionalinės plėtros programos.
Valstybės veiklos sritys yra:
10) Transportas ir ryšiai;
11) Sveikata;
12) Švietimas, mokslas ir sportas;
13) Teisingumas;
14) Užsienio politika;
15) Žemės ir maisto ūkis, kaimo plėtra ir žuvininkystė.“
įstatymo projekto 3 straipsnio dalių numeraciją. Iš dalies pritarti Argumentai: Dalis patikslinta pagal Seimo kanceliarijos Dokumentų departamento redakcines pastabas. 1 punkte įtrauktas srities elementas
„regioninė politika“, atsižvelgiant į tai, kad Seime priimtas Regioninės
plėtros įstatymas. 2 punkte įtrauktas srities elementas „miškai“, atsižvelgiant į miškų svarbą Lietuvos ūkiui, klimatui ir kt. 5 punktas patikslintas atsižvelgiant į Vyriausybės kanceliarijos pasiūlymus. 6 punktas patikslintas pasikonsultavus su Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto biuro atstovais. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 3 straipsnį nauja 26 dalimi: „26. Valstybės veiklos sritis – atskira kokybiškai susijusios valstybės biudžeto asignavimų valdytojų veiklos sritis, kuriai rengiamos nacionalinės plėtros programos:
1) valstybės valdymas, regioninė politika ir viešasis administravimas;
2) aplinka, miškai ir klimato kaita;
3) energetika;
4) viešieji finansai;
5) ekonomikos konkurencingumas ir valstybės informaciniai ištekliai;
6) valstybės saugumas ir gynyba;
7) viešasis saugumas;
8) kultūra;
9) socialinė apsauga ir užimtumas;
10) transportas ir ryšiai;
11) sveikata;
12) švietimas, mokslas ir sportas;
13) teisingumas;
14) užsienio politika;
15) žemės ir maisto ūkis, kaimo plėtra ir žuvininkystė.“ 18.
26 Argumentai: Įstatymo projekto atskiruose straipsniuose, pvz. 3 straipsnio 1 ir 25 dalyse, 6 straipsnio 1 dalies 4 punkte, 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 10 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir kt. - yra vartojama sąvoka „valstybės veiklos sritys“, tačiau ši sąvoka nėra apibrėžta. Todėl atsiranda galimybė šią sąvoką skirtingai interpretuoti. Siekiant teisinio aiškumo, tikslinga Įstatymo projekto 3 straipsnį papildyti nauja dalimi ir joje pateikti sąvokos „valstybės veiklos sritys (sritis)“ apibrėžtį. Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 3 straipsnį papildyti nauja dalimi ir joje pateikti sąvokos „valstybės veiklos sritys (sritis)“ apibrėžtį. Pritarti
19Audito komitetas,
1 Argumentai:
tiems planavimo dokumentams, kurie pagal šio teisės akto nuostatas laikytini strateginio valdymo sistemos elementais, skirtais valstybės pažangai planuoti ir ją įgyvendinti. Pažymėtina, kad pažangos lėšos, reikalingos nustatytiems strateginiams tikslams pasiekti ir uždaviniams įvykdyti, taip pat planuotinos tik tuose dokumentuose, kurių rengimą reglamentuoja šis įstatymas. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalyje tai akcentuoti pabrėžiant, kad strateginis valdymas įgyvendinamas tik per šiame įstatyme nustatytus planavimo dokumentus.
straipsnio 17 dalyje pateiktą apibrėžimą strateginį valdymą sudaro visuma procesų, apimančių aplinkos analizę, sprendimų dėl planavimo dokumentų rengimo priėmimą, planavimo dokumentų rengimą, tvirtinimą, įgyvendinimą, stebėseną, vertinimą, atsiskaitymą už pasiektus rezultatus. Siekiant tikslumo, siūlytina 5 straipsnio 1 dalį papildyti akcentuojant, kad su strateginio valdymo įgyvendinimu susiję sprendimai yra priimami tada, kai yra atlikta atitinkama aplinkos analizė. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Strateginis valdymas įgyvendinamas tik per šiame įstatyme nustatytus planavimo dokumentus, organizuojant strateginio valdymo sistemos dalyvių veiklą ir priimant sprendimus dėl planavimo dokumentų rengimo ir juose nustatomų aplinkos analize grįstų valstybės pažangos vizijos, valstybės vystymosi krypčių, strateginių tikslų, uždavinių ir kitų elementų tvirtinimo, įgyvendinimo, stebėsenos, vertinimo ir atsiskaitymo už pasiektus rezultatus.“
20Audito komitetas,
įstatymas nustato pagrindinius strateginio valdymo sistemos valdysenos teisinio reglamentavimo principus, todėl rengiant planavimo dokumentus, visų pirma turi būti vadovaujamasi šio įstatymo nuostatomis, siūlytina tai akcentuoti papildant įstatymo projekto 6 straipsnio 1, 4 ir 6 punktus. 2. Įstatymo projekto 4 straipsnio 1 punkte nustatytas ir strateginio valdymo sistemai taikomas darnumo ir integralumo principas numato, kad planavimo dokumentai tarpusavyje turi būti susieti aiškiais loginiais ryšiais.
Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekte ne visais atvejais aiškiai atskleistos planavimo dokumentų tarpusavio sąsajos, siūlytina įstatymo projekto 6 straipsnio 1, 2 ir 4 punktus patikslinti nurodant, koks dokumentas su kokiu kitu dokumentu turi derėti. 3. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 6 straipsnio 5 punkte nurodyti nacionalinių darbotvarkių planai yra skirti nacionalinėms darbotvarkėms įgyvendinti, todėl iš esmės turėtų būti laikytini ne strateginio, o programavimo lygmens dokumentais, pritariant Teisės departamento 12 pastabai siūlytina šiuos planus perkelti iš įstatymo projekto 6 straipsnio į 7 straipsnį. Atitinkamai tikslintina įstatymo projekto 6 straipsnio punktų numeracija. 4. Atsižvelgiant į Teisės departamento 13 pastabą, siekiant tikslumo, siūlytina įstatymo projekto 6 straipsnio 6 punktą patikslinti, nes horizontalūs principai yra ne formuojami, o nustatomi. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„6 straipsnis. Strateginio lygmens planavimo dokumentų tipai
Strateginio lygmens planavimo dokumentų tipai:
1) Valstybės pažangos strategija – 30 metų trukmės planavimo dokumentas, rengiamas vadovaujantis šiuo įstatymu, kuriame nustatoma valstybės pažangos vizija, jai įgyvendinti skirtos valstybės vystymosi kryptys ir poveikio rodikliai, atspindintys siekiamus socialinės, ekonominės ir aplinkos būklės pokyčius šalies mastu. Valstybės pažangos strategija turi derėti su Nacionalinio saugumo strategija;
2) Nacionalinio saugumo strategija – planavimo dokumentas, rengiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu.
Šis dokumentas – tai svarbiausių saugios valstybės raidą apibrėžiančių nuostatų visuma, kuriame nustatomi gyvybiniai ir pirmaeiliai nacionalinio saugumo interesai, pagrindiniai rizikos veiksniai, pavojai ir grėsmės šiems interesams, įtvirtinami valstybės nacionalinio saugumo sistemos plėtros, užsienio, gynybos ir vidaus politikos prioritetai, ilgalaikiai bei vidutinio laikotarpio uždaviniai valstybės saugumo būklei užtikrinti. Nacionalinio saugumo strategija turi derėti su Valstybės pažangos strategija;
3) Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcija – 30 metų trukmės planavimo dokumentas, rengiamas vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu. Šiame planavimo dokumente nustatomos ilgalaikės valstybės teritorijos (įskaitant kontinentinį šelfą ir išskirtinę ekonominę zoną Baltijos jūroje) erdvinio vystymo kryptys ir teritorijų naudojimo funkciniai prioritetai. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcija turi derėti su Valstybės pažangos strategija ir Nacionalinio saugumo strategija;
4) Nacionalinės darbotvarkės – planavimo dokumentai, kurie gali būti rengiami arba turi būti rengiami vadovaujantis šiuo įstatymu, jeigu tai jų rengimą numato atitinkamą valstybės veiklos sritį reguliuojantys įstatymai, ES teisės aktams ir (arba) kitiems tarptautiniams įsipareigojimams, ir (arba) Nacionalinio saugumo strategijoje įtvirtintiems valstybės nacionalinio saugumo sistemos plėtros, užsienio, gynybos ir vidaus politikos prioritetams, ilgalaikiams uždaviniams įgyvendinti, jungiantys kelias valstybės veiklos sritis ir nustatantys ilgesnės nei 10 metų trukmės strateginius tikslus, uždavinius, poveikio rodiklius, taip pat ir kitus elementus, privalomus pagal ES teisės aktus ir (arba) kitus tarptautinius įsipareigojimus.
Šie dokumentai rengiami atsižvelgiant į Valstybės pažangos strategiją ir Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepciją. Šie dokumentai rengiami atsižvelgiant į Valstybės pažangos strategiją ir Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepciją;
5) Nacionalinių darbotvarkių planai – planavimo dokumentai, kurie rengiami, jeigu tai numato nacionalinės darbotvarkės arba atitinkamą valstybės veiklos sritį reguliuojantys įstatymai, ir kurie skirti nacionalinių darbotvarkių įgyvendinimui.
Šiuose planavimo dokumentuose planuojamos nacionalinėse darbotvarkėse numatytų uždavinių įgyvendinimą užtikrinančios pažangos priemonės ir (arba) tęstinės veiklos priemonės (toliau kartu – priemonės), taip pat ir kiti elementai, privalomi pagal ES teisės aktus ir (arba) kitus tarptautinius įsipareigojimus;
65) Nacionalinis pažangos planas – 10 metų trukmės planavimo dokumentas, rengiamas vadovaujantis šiuo įstatymu ir apimantis visas valstybės veiklos sritis, kuriame, atsižvelgiant į Valstybės pažangos strategiją, Nacionalinio saugumo strategiją, Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepciją, nacionalines darbotvarkes, nacionalinių darbotvarkių planus ir ES teisės aktus ir (arba) kitus tarptautinius įsipareigojimus, nustatomi strateginiai tikslai, pažangos uždaviniai, poveikio rodikliai, formuojami horizontalūs principai, nustatomi už pažangos uždavinių įgyvendinimą ir horizontalių principų įgyvendinimo koordinavimą atsakingi strateginio valdymo sistemos dalyviai ir įgyvendinant pažangos uždavinius dalyvaujantys strateginio valdymo sistemos dalyviai, taip pat finansinės projekcijos;
76) Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas – valstybės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas, rengiamas vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu.
Šiuose planavimo dokumentuose planuojamos nacionalinėse darbotvarkėse numatytų uždavinių įgyvendinimą užtikrinančios pažangos priemonės ir (arba) tęstinės veiklos priemonės (toliau kartu – priemonės), taip pat ir kiti elementai, privalomi pagal ES teisės aktus ir (arba) kitus tarptautinius įsipareigojimus;
65) Nacionalinis pažangos planas – 10 metų trukmės planavimo dokumentas, rengiamas vadovaujantis šiuo įstatymu ir apimantis visas valstybės veiklos sritis, kuriame, atsižvelgiant į Valstybės pažangos strategiją, Nacionalinio saugumo strategiją, Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepciją, nacionalines darbotvarkes, nacionalinių darbotvarkių planus ir ES teisės aktus ir (arba) kitus tarptautinius įsipareigojimus, nustatomi strateginiai tikslai, pažangos uždaviniai, poveikio rodikliai, formuojami horizontalūs principai, nustatomi už pažangos uždavinių įgyvendinimą ir horizontalių principų įgyvendinimo koordinavimą atsakingi strateginio valdymo sistemos dalyviai ir įgyvendinant pažangos uždavinius dalyvaujantys strateginio valdymo sistemos dalyviai, taip pat finansinės projekcijos;
76) Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas – valstybės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas, rengiamas vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepciją, šiame kompleksinio teritorijų planavimo dokumente nustatomos Lietuvos Respublikos teritorijos erdvinio vystymo įgyvendinimo gairės, valstybės teritorijos erdvinė struktūra, valstybės teritorijos naudojimo privalomosios nuostatos ir kiti susiję sprendiniai, kurie turi derėti su Nacionaliniu pažangos planu.” Iš dalies pritarti Argumentai:
Patikslintas Valstybės pažangos strategijos laikotarpis iš 30 metų į „ilgesnis negu 20 metų...“. Straipsnis patikslintas pagal Seimo kanceliarijos Dokumentų departamento redakcines pastabas. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis.
Strateginio lygmens planavimo dokumentų tipai Strateginio lygmens planavimo dokumentų tipai:
1) Valstybės pažangos strategija – ilgesnės negu 320 metų trukmės planavimo dokumentas, rengiamas vadovaujantis šiuo įstatymu ir kuriame nustatoma valstybės pažangos vizija, jai įgyvendinti skirtos valstybės vystymosi kryptys ir poveikio rodikliai, atspindintys siekiamus socialinės, ekonominės ir aplinkos būklės pokyčius šalies mastu. Valstybės pažangos strategija turi derėti su Nacionalinio saugumo strategija;
2) Nacionalinio saugumo strategija – planavimo dokumentas, rengiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu. Šis planavimo dokumentas – svarbiausių saugios valstybės raidą apibrėžiančių nuostatų visuma, jame nustatomi gyvybiniai ir pirmaeiliai nacionalinio saugumo interesai, pagrindiniai rizikos veiksniai, pavojai ir grėsmės šiems interesams, įtvirtinami valstybės nacionalinio saugumo sistemos plėtros, užsienio, gynybos ir vidaus politikos prioritetai, ilgalaikiai bei vidutinio laikotarpio uždaviniai valstybės saugumo būklei užtikrinti. Nacionalinio saugumo strategija turi derėti su Valstybės pažangos strategija;
3) Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcija – 30 metų trukmės planavimo dokumentas, rengiamas vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu. Šiame planavimo dokumente nustatomos ilgalaikės valstybės teritorijos (įskaitant kontinentinį šelfą ir išskirtinę ekonominę zoną Baltijos jūroje) erdvinio vystymo kryptys ir teritorijų naudojimo funkciniai prioritetai.
Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcija turi derėti su Valstybės pažangos strategija ir Nacionalinio saugumo strategija;
4) nacionalinės darbotvarkės – planavimo dokumentai, kurie gali būti rengiami arba turi būti rengiami vadovaujantis šiuo įstatymu, jeigu tai jų rengimą numato atitinkamą valstybės veiklos sritį reglamentuojantys įstatymai, Europos Sąjungos teisės aktams ir
(arba) kitiems tarptautiniams įsipareigojimams, ir (arba) Nacionalinio saugumo strategijoje įtvirtintiems valstybės nacionalinio saugumo sistemos plėtros, užsienio, gynybos ir vidaus politikos prioritetams, ilgalaikiams uždaviniams įgyvendinti, jungiantys kelias valstybės veiklos sritis ir nustatantys ilgesnės negu 10 metų trukmės strateginius tikslus, uždavinius, poveikio rodiklius, taip pat kitus elementus, privalomus pagal Europos Sąjungos teisės aktus ir (arba) kitus tarptautinius įsipareigojimus. Šie dokumentai rengiami atsižvelgiant į Valstybės pažangos strategiją ir Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepciją;
5) Nacionalinių darbotvarkių planai – planavimo dokumentai, kurie rengiami, jeigu tai numato nacionalinės darbotvarkės arba atitinkamą valstybės veiklos sritį reguliuojantys įstatymai, ir kurie skirti nacionalinių darbotvarkių įgyvendinimui. Šiuose planavimo dokumentuose planuojamos nacionalinėse darbotvarkėse numatytų uždavinių įgyvendinimą užtikrinančios pažangos priemonės ir (arba) tęstinės veiklos priemonės (toliau kartu – priemonės), taip pat ir kiti elementai, privalomi pagal ES teisės aktus ir (arba) kitus tarptautinius įsipareigojimus.
5) Nacionalinis pažangos planas – 10 metų trukmės planavimo dokumentas, rengiamas vadovaujantis šiuo įstatymu ir apimantis visas valstybės veiklos sritis, kuriame, atsižvelgiant į Valstybės pažangos strategiją, Nacionalinio saugumo strategiją, Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepciją, nacionalines darbotvarkes, nacionalinių darbotvarkių planus ir Europos Sąjungos teisės aktus ir (arba) kitus tarptautinius įsipareigojimus, nustatomi strateginiai tikslai, pažangos uždaviniai, poveikio rodikliai, formuojami horizontalieji principai, nustatomi už pažangos uždavinių įgyvendinimą ir horizontaliųjų principų įgyvendinimo koordinavimą atsakingi strateginio valdymo sistemos dalyviai ir pažangos uždavinius įgyvendinant dalyvaujantys strateginio valdymo sistemos dalyviai, taip pat finansinės projekcijos;
6) Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas – valstybės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas, rengiamas vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepciją, šiame kompleksinio teritorijų planavimo dokumente nustatomos Lietuvos Respublikos teritorijos erdvinio vystymo įgyvendinimo gairės, valstybės teritorijos erdvinė struktūra, valstybės teritorijos naudojimo privalomosios
21Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
1
ir savivaldybių komitetui tobulinti Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4294 ir lydinčius teisės aktų projektus pagal komiteto pateiktus pasiūlymus.
Argumentai: Komitetas palaiko Vyriausybės siekį sumažinti planavimo dokumentų ir juose naudojamų vertinimo kriterijų skaičių ir užtikrinti planavimo dokumentų sąsajas, taip pat Vyriausybės pastangas kuriant vieningą ir aiškią strateginio valdymo sistemą, kuri užtikrintų strateginių tikslų įgyvendinimą, efektyvesnį, tikslingesnį valstybės finansinių išteklių planavimą. Tačiau, pagal siūlomą teisinį reglamentavimą, nacionalinio saugumo užtikrinimo srityje būtų rengiama dar daugiau, nei šiuo metu numatyta, planavimo dokumentų tipų, be to, kelia abejonių numatytos nacionalinio saugumo srities dokumentų rengimo iniciatyvos derinimas ir nustatyta planavimo dokumentų reikšmė/svarba. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu strateginius nacionalinio saugumo srities dokumentus: Nacionalinio saugumo strategiją, ilgalaikes valstybės saugumą stiprinančias programas, jų rengimo planavimą užtikrina ne vien Vyriausybė, bet ir Respublikos Prezidentas, o Seimui patvirtinus minėtus dokumentus Vyriausybė tampa atsakinga už jų sklandų įgyvendinimą. Neretai šios srities dokumentai yra svarstomi Valstybės gynimo taryboje ir tik po to teikiami Seimui. Pažymėtina, kad:
saugumo pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalį Vyriausybė Valstybės gynimo tarybos pritarimu teikia Seimui tvirtinti Nacionalinio saugumo strategiją, įtvirtinančią valstybės nacionalinio saugumo sistemos plėtros, užsienio, gynybos ir vidaus politikos prioritetus, ilgalaikius bei vidutinio laikotarpio uždavinius.
Valstybės gynimo taryba svarsto, kaip vykdoma Nacionalinio saugumo strategija, ir teikia rekomendacijas ją keisti.
saugumo pagrindų įstatymo 4 straipsnio 3 dalį Vyriausybė, rengdama naujų ir galiojančių įstatymų pakeitimo projektus, jų nuostatas suderina su Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo ir Nacionalinio saugumo strategijos nuostatomis.
saugumo pagrindų įstatymo 4 straipsnio 4 dalį Vyriausybės ir kitų valstybės institucijų leidžiami teisės aktai turi atitikti Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo ir Nacionalinio saugumo strategijos nuostatas. Pagal Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo priedėlio I dalies 1 skyriaus nuostatas Lietuvos nacionalinio saugumo politiką sudaro valstybės užsienio, gynybos, ekonominės, viešojo saugumo, socialinės, kultūros, sveikatos, aplinkos apsaugos, švietimo ir mokslo bei kitos valstybės politikos nuostatos, užtikrinančios nacionalinį saugumą. Atskirų valstybės sričių ilgalaikio funkcionavimo strategijos ir doktrinos remiasi šiuo įstatymu ir Nacionalinio saugumo strategija. Atsižvengdami į aukščiau išdėstytus argumentus, siūlome įstatymo projekte pabrėžti, kad Nacionalinio saugumo strategija yra aukštesnio lygio strateginio planavimo dokumentas, kuriuo, kaip ir Nacionalinio saugumo pagrindu įstatymu, remiasi kiti siūlomame projekte numatyti parengti dokumentai. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 6 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis.
Strateginio lygmens planavimo dokumentų tipai Strateginio lygmens planavimo dokumentų tipai:
1) Valstybės pažangos strategija – 30 metų trukmės planavimo dokumentas, rengiamas vadovaujantis šiuo įstatymu, kuriame nustatoma valstybės pažangos vizija, jai įgyvendinti skirtos valstybės vystymosi kryptys ir poveikio rodikliai, atspindintys siekiamus socialinės, ekonominės ir aplinkos būklės pokyčius šalies mastu. Valstybės pažangos strategija rengiama remiantis Nacionalinio saugumo strategija. Iš dalies pritarti Argumentai:
Iš esmės pritariant NSGK siūlymui, siūlome kiek kitaip išdėstyti 1 dalį. Komitete nuspręsta įstatyme įtvirtinti principą, kad Valstybės pažangos strategijos ir Nacionalinės saugumo strategijos turi viena su kita derėti, nes abi šios strategijos yra lygiaverčiai strateginio lygmens planavimo dokumentai. Atitinkamai derėjimo aspektu patikslinta ir 6 straipsnio 2 dalis. Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 6 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:
„1) Valstybės pažangos strategija – ilgesnės
negu 320 metų trukmės planavimo dokumentas, rengiamas vadovaujantis šiuo įstatymu ir kuriame nustatoma valstybės pažangos vizija, jai įgyvendinti skirtos valstybės vystymosi kryptys ir poveikio rodikliai, atspindintys siekiamus socialinės, ekonominės ir aplinkos būklės pokyčius šalies mastu. Valstybės pažangos strategija turi derėti su Nacionalinio saugumo strategija;“
22Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
73
N Argumentai: Pažymėtina, kad:
Įslaptintas ilgalaikes valstybines saugumo stiprinimo programas ar ilgalaikių valstybinių saugumo stiprinimo programų įslaptintas dalis, gavusi Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pritarimą, tvirtina Vyriausybė.
Seimui ilgalaikių valstybinių saugumo stiprinimo programų rengimo plano projektą. Šiame projekte nurodomos siūlomos parengti programos, jų parengimo terminai, įgyvendinimo laikotarpis, programas rengiančios ir už programų įgyvendinimą atsakingos institucijos. Planą tvirtina Seimas nutarimu.
stiprinimo programas, kartu pateikia informaciją apie lėšų poreikį, reikalingą kiekvienai programai įgyvendinti. Vyriausybė lėšas programoms įgyvendinti numato rengdama Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą. Programoms įgyvendinti taip pat gali būti naudojamos ir kitos teisėtai gautos lėšos.
Atsižvengdami į aukščiau išdėstytus argumentus, kad ilgalaikių valstybinių saugumo stiprinimo programų įgyvendinimą koordinuoja Vyriausybė, kuri taip pat suderinusi su Respublikos Prezidentu teikia Seimui jų rengimo plano projektą, taigi yra atsakinga už tokių programų parengimą ir pateikimą Seimui, siūlome, visas ilgalaikes valstybinės saugumo stiprinimo programas, kaip derinamas aukščiausiu lygiu, priskirti strateginio lygmens planavimo dokumentams, tokias programas reglamentuojant 6 projekto straipsnyje, taip pat atsisakyti siūlymo keisti Kovos su korupcija programos, kuri šiuo metu yra ilgalaikė valstybinė saugumo stiprinimo programa, statusą. Pasiūlymas: 7 straipsnio 1 punkto b papunktį perkelti ir išdėstyti 6 straipsnio 3 punkte, atitinkamai pakeičiant 6 ir 7 straipsnių punktų numeravimą:
„6 straipsnis. Strateginio lygmens planavimo dokumentų tipai
Strateginio lygmens planavimo dokumentų tipai:
3) Ilgalaikės valstybinės saugumo stiprinimo programos – 4–10 metų trukmės planavimo dokumentai, rengiami vadovaujantis Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu. Šiuose planavimo dokumentuose siekiant įgyvendinti Nacionaliniame pažangos plane nustatytus strateginius tikslus ir pažangos uždavinius, įgyvendinančius Nacionalinio saugumo strategiją, nustatomos valstybės mastu įgyvendinamos pažangos priemonės, rezultato rodikliai, nurodomos preliminarios pažangos uždaviniams įgyvendinti reikalingos pažangos lėšos. Šios programos turi derėti su Valstybės pažangos strategija ir Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcija;“ „7 straipsnis. Programavimo lygmens planavimo dokumentų tipai Programavimo lygmens planavimo dokumentų tipai:
b) ilgalaikės valstybinės saugumo stiprinimo programos – 4–10 metų trukmės planavimo dokumentai, rengiami vadovaujantis Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu.
Šiuose planavimo dokumentuose siekiant įgyvendinti Nacionaliniame pažangos plane nustatytus strateginius tikslus ir pažangos uždavinius, įgyvendinančius Nacionalinio saugumo strategiją, nustatomos valstybės mastu įgyvendinamos pažangos priemonės, rezultato rodikliai, nurodomos preliminarios pažangos uždaviniams įgyvendinti reikalingos pažangos lėšos. Šios programos turi derėti su Valstybės pažangos strategija ir Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcija;“ Nepritarti Vyriausybės pateiktame įstatymo projekte numatyti pakeitimai yra suderinti su Krašto apsaugos ministerija, Vidaus reikalų ministerija ir Specialiųjų tyrimų tarnyba, todėl netikslinga NSGK siūlomu būdu keisti nacionalinio saugumo srities dokumentų statuso. Atkreipiame dėmesį, jog pritarus siūlomam pakeitimui, papildomai būtų reikalinga rengti ir programavimo lygmens dokumentus, o tai neatitinka įstatymų projektų paketo tikslų – mažinti dokumentų planavimo dokumentų skaičių ir jų rengimo ir įgyvendinimo administracinę naštą. 23. Audito komitetas,
pateiktą prie Audito komiteto 13 pasiūlymo, siūlytina analogiškai papildyti įstatymo projekto 7 straipsnio 1, 3, 4, 5 ir 6 punktus. 2. Atsižvelgiant į Audito komiteto 11 pasiūlymu įstatymo projekto 3 straipsnio 15 dalyje apibrėžtą
„valstybės veiklos srities“ sąvoką, o taip pat atsižvelgiant į Teisės
departamento 14 pastabą, siūlytina įstatymo projekto 7 straipsnio 1 punktą atitinkamai patikslinti. 3. Pagal įstatymo projekto 3 straipsnio 17 dalyje pateiktą apibrėžimą strateginį valdymą sudaro visuma procesų, vienas kurių – aplinkos analizė.
Siekiant tikslumo, siūlytina 7 straipsnio 1 a punktą papildyti akcentuojant, kad plėtros programas sudarantys elementai (pažangos priemonės, rezultato rodikliai ir kt.) nustatomi tada, kai yra atlikta atitinkama aplinkos analizė. 4. Įstatymo projekto 7 straipsnio 1 c ir 4 punktuose nurodyti planavimo dokumentai (t. y. Regionų plėtros programa ir regionų plėtros planai) rengiami vadovaujantis šiuo įstatymu, o taip pat Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymu. Atsižvelgiant į tai, siūlytina minėtus punktus atitinkamai papildyti. 5. Atsižvelgiant į Teisės departamento 16 pastabą, siekiant teisinio aiškumo, tikslintinas įstatymo projekto 7 straipsnio 3 punktas numatant, kad Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane, esant reikalui, gali būti numatyti ne tik su Nacionaliniu pažangos plano, bet ir su jį įgyvendinančių planavimo dokumentų keitimu susiję aspektai. 6. Atsižvelgiant į 3 argumentą, pateiktą prie 13 Audito komiteto pasiūlymo, siūlytina nacionalinių darbotvarkių planus iš įstatymo projekto 6 straipsnio 5 punkto perkelti į 7 straipsnio 4 punktą. Taip pat įstatymo projekto 7 straipsnio 4 punktas tikslintinas 1 ir 2 argumentų, pateiktų prie 13 Audito komiteto pasiūlymo, pagrindu. Atitinkamai tikslintina įstatymo projekto 7 straipsnio punktų numeracija. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„7 straipsnis. Programavimo lygmens planavimo dokumentų tipai
Programavimo lygmens planavimo dokumentų tipai:
1) Nacionalinės plėtros programos – 4–10 metų trukmės planavimo dokumentai, rengiami vadovaujantis šiuo įstatymu, kuriuose nurodoma, kaip bus įgyvendinami pažangos uždaviniai. Viena nacionalinė plėtros programa gali būti rengiama ne daugiau kaip vienai valstybės veiklos sričiai, nustatytai šiame įstatyme.
Vienai valstybės veiklos sričiai gali būti rengiamos kelios nacionalinės plėtros programos. Rengiamos tokios nacionalinės plėtros programos:
a) plėtros programos – 4–10 metų trukmės planavimo dokumentai, kuriuose, siekiant įgyvendinti Nacionaliniame pažangos plane nustatytus pažangos uždavinius, taip pat Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane nustatytas teritorijos naudojimo privalomąsias nuostatas, nacionalinių darbotvarkių planus, atlikus aplinkos analizę, nustatomos valstybės mastu įgyvendinamos pažangos priemonės, rezultato rodikliai, nurodomos preliminarios atskiram Nacionalinio pažangos plano uždaviniui arba susijusiems uždaviniams įgyvendinti reikalingos pažangos lėšos ir kiti elementai, privalomi pagal ES teisės aktus ir (arba) kitus tarptautinius įsipareigojimus;
b) ilgalaikės valstybinės saugumo stiprinimo programos – 4–10 metų trukmės planavimo dokumentai, rengiami vadovaujantis Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu. Šiuose planavimo dokumentuose siekiant įgyvendinti Nacionaliniame pažangos plane nustatytus strateginius tikslus ir pažangos uždavinius, įgyvendinančius Nacionalinio saugumo strategiją, nustatomos valstybės mastu įgyvendinamos pažangos priemonės, rezultato rodikliai, nurodomos preliminarios pažangos uždaviniams įgyvendinti reikalingos pažangos lėšos.
Šios programos turi derėti su Valstybės pažangos strategija ir Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcija;
c) regionų plėtros programa – 4–10 metų trukmės planavimo dokumentas, rengiamas vadovaujantis šiuo įstatymu ir Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymu, kuriame, siekiant įgyvendinti Nacionaliniame pažangos plane nustatytus strateginius tikslus ir pažangos uždavinius, taip pat Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane nustatytas teritorijos naudojimo privalomąsias nuostatas, konkrečių regionų lygiu detalizuojami Nacionaliniame pažangos plane nustatyti pažangos uždaviniai ir poveikio rodikliai, nustatomos išankstinės sąlygos, kurias regionų plėtros tarybos ir regiono savivaldybės turi įgyvendinti ir užtikrinti jų laikymąsi, siekdamos veiksmingo ir rezultatyvaus pažangos uždavinių įgyvendinimo, preliminarios reikalingos pažangos lėšos regionams, tikslinių teritorijų (jeigu tokias yra išskyrusi Vyriausybė arba jos įgaliota institucija) vystymo tikslai, uždaviniai ir jų įgyvendinimo stebėsenai skirti poveikio rodikliai;
2) Vyriausybės programa
3) Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planas – planavimo dokumentas, rengiamas vadovaujantis šiuo įstatymu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymu.
Šios programos turi derėti su Valstybės pažangos strategija ir Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcija;
c) regionų plėtros programa – 4–10 metų trukmės planavimo dokumentas, rengiamas vadovaujantis šiuo įstatymu ir Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymu, kuriame, siekiant įgyvendinti Nacionaliniame pažangos plane nustatytus strateginius tikslus ir pažangos uždavinius, taip pat Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane nustatytas teritorijos naudojimo privalomąsias nuostatas, konkrečių regionų lygiu detalizuojami Nacionaliniame pažangos plane nustatyti pažangos uždaviniai ir poveikio rodikliai, nustatomos išankstinės sąlygos, kurias regionų plėtros tarybos ir regiono savivaldybės turi įgyvendinti ir užtikrinti jų laikymąsi, siekdamos veiksmingo ir rezultatyvaus pažangos uždavinių įgyvendinimo, preliminarios reikalingos pažangos lėšos regionams, tikslinių teritorijų (jeigu tokias yra išskyrusi Vyriausybė arba jos įgaliota institucija) vystymo tikslai, uždaviniai ir jų įgyvendinimo stebėsenai skirti poveikio rodikliai;
2) Vyriausybės programa
3) Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planas – planavimo dokumentas, rengiamas vadovaujantis šiuo įstatymu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymu. Šiame plane detalizuojama, kaip bus įgyvendinamos Vyriausybės programoje nustatytos valstybės veiklos gairės – nurodomi Vyriausybės veiklos prioritetai, prioritetinės nacionalinėse plėtros programose nustatytos pažangos priemonės ir (arba) pažangos priemones įgyvendinantys projektai, o prireikus – kaip bus peržiūrimi ir keičiami Nacionalinis pažangos planas ir
(arba) jį įgyvendinantys planavimo dokumentai, nacionalinės plėtros programos, siekiant suderinti šiuos dokumentus su Vyriausybės programa;
4) Nacionalinių darbotvarkių planai – planavimo dokumentai, kurie rengiami vadovaujantis šiuo įstatymu, jeigu tai jų rengimą numato nacionalinės darbotvarkės arba atitinkamą valstybės veiklos sritį reguliuojantys įstatymai, ir kurie skirti nacionalinių darbotvarkių įgyvendinimui.
Šiuose planavimo dokumentuose planuojamos nacionalinėse darbotvarkėse numatytų uždavinių įgyvendinimą užtikrinančios pažangos priemonės ir (arba) tęstinės veiklos priemonės (toliau kartu – priemonės), taip pat ir kiti elementai, privalomi pagal ES teisės aktus ir (arba) kitus tarptautinius įsipareigojimus.
Šie dokumentai rengiami atsižvelgiant į Valstybės pažangos strategiją ir Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepciją ir turi derėti su Nacionaliniu pažangos planu ir nacionalinėmis plėtros programomis;
45) regionų plėtros planai – 4–10 metų trukmės planavimo dokumentai, rengiami vadovaujantis šiuo įstatymu ir Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymu, kuriuose, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane nustatytas teritorijos naudojimo privalomąsias nuostatas, pateikiama išsami konkretaus regiono situacijos analizė, įvertinamas numatomas nacionalinių plėtros programų įgyvendinimo poveikis konkretaus regiono lygiu, prireikus detalizuojamos konkrečiam regionui Regionų plėtros programoje nustatytos išankstinės sąlygos, kurias regionų plėtros tarybos ir regiono savivaldybės turi įgyvendinti ir užtikrinti jų laikymąsi, siekdamos veiksmingo ir rezultatyvaus pažangos uždavinių įgyvendinimo, nurodomi regiono plėtros tikslai ir regiono plėtros uždaviniai, suplanuojamos regiono plėtros tikslus ir regiono plėtros uždavinius įgyvendinančios pažangos priemonės ir
(arba) projektai, nurodomos preliminarios kiekvienai pažangos priemonei ir
(arba) projektui įgyvendinti reikalingos pažangos lėšos, nustatomi rezultato rodikliai;
56) savivaldybių strateginiai plėtros planai – 4–10 metų trukmės planavimo dokumentai, rengiami vadovaujantis šiuo įstatymu, skirti aplinkos, socialinei ir ekonominei raidai savivaldybės teritorijoje planuoti ir rengiami atsižvelgiant į kitus strateginio ir programavimo lygmenų planavimo dokumentus.
Šie dokumentai rengiami atsižvelgiant į Valstybės pažangos strategiją ir Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepciją ir turi derėti su Nacionaliniu pažangos planu ir nacionalinėmis plėtros programomis;
45) regionų plėtros planai – 4–10 metų trukmės planavimo dokumentai, rengiami vadovaujantis šiuo įstatymu ir Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymu, kuriuose, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane nustatytas teritorijos naudojimo privalomąsias nuostatas, pateikiama išsami konkretaus regiono situacijos analizė, įvertinamas numatomas nacionalinių plėtros programų įgyvendinimo poveikis konkretaus regiono lygiu, prireikus detalizuojamos konkrečiam regionui Regionų plėtros programoje nustatytos išankstinės sąlygos, kurias regionų plėtros tarybos ir regiono savivaldybės turi įgyvendinti ir užtikrinti jų laikymąsi, siekdamos veiksmingo ir rezultatyvaus pažangos uždavinių įgyvendinimo, nurodomi regiono plėtros tikslai ir regiono plėtros uždaviniai, suplanuojamos regiono plėtros tikslus ir regiono plėtros uždavinius įgyvendinančios pažangos priemonės ir
(arba) projektai, nurodomos preliminarios kiekvienai pažangos priemonei ir
(arba) projektui įgyvendinti reikalingos pažangos lėšos, nustatomi rezultato rodikliai;
56) savivaldybių strateginiai plėtros planai – 4–10 metų trukmės planavimo dokumentai, rengiami vadovaujantis šiuo įstatymu, skirti aplinkos, socialinei ir ekonominei raidai savivaldybės teritorijoje planuoti ir rengiami atsižvelgiant į kitus strateginio ir programavimo lygmenų planavimo dokumentus. Šie planai taip pat turi derėti su savivaldybės lygmens teritorijų planavimo dokumentais ir regionų plėtros planais;
67) savivaldybių bendrieji planai – savivaldybės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai, kurie rengiami vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu.
Šie planai įgyvendina ir detalizuoja Lietuvos Respublikos valstybės teritorijos bendrojo plano sprendinius, taip pat turi derėti su savivaldybių strateginiais plėtros planais.” Iš dalies pritarti Argumentai: Atsisakoma 7 straipsnio 1 punkto kiekviename papunktyje kartoti planavimo dokumentų terminą, nes terminas yra nurodytas 1 punkto tekste „4-10 metų“. Patikslintas naujasis 4 punktas derėjimo su kitais planavimo dokumentais aspektu. Straipsnis patikslintas pagal Seimo kanceliarijos Dokumentų departamento redakcines pastabas. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„7 straipsnis. Programavimo lygmens planavimo dokumentų tipai
Programavimo lygmens planavimo dokumentų tipai:
programos – vadovaujantis šiuo įstatymu rengiami 4–10 metų trukmės planavimo dokumentai, kuriuose nurodoma, kaip bus įgyvendinami pažangos uždaviniai. Viena nacionalinė plėtros programa gali būti rengiama ne daugiau kaip vienai valstybės veiklos sričiai, nustatytai remiantis Biudžeto sandaros įstatymu šiame įstatyme. Vienai valstybės veiklos sričiai gali būti rengiamos kelios nacionalinės plėtros programos.
Rengiamos tokios nacionalinės plėtros programos:
saugumo stiprinimo programos – 4–10 metų trukmės vadovaujantis Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu rengiami planavimo dokumentai, kuriuose, siekiant įgyvendinti Nacionaliniame pažangos plane nustatytus strateginius tikslus ir pažangos uždavinius, įgyvendinančius Nacionalinio saugumo strategiją, nustatomos valstybės mastu įgyvendinamos pažangos priemonės, rezultato rodikliai, nurodomos preliminarios pažangos uždaviniams įgyvendinti reikalingos pažangos lėšos.
Rengiamos tokios nacionalinės plėtros programos:
saugumo stiprinimo programos – 4–10 metų trukmės vadovaujantis Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu rengiami planavimo dokumentai, kuriuose, siekiant įgyvendinti Nacionaliniame pažangos plane nustatytus strateginius tikslus ir pažangos uždavinius, įgyvendinančius Nacionalinio saugumo strategiją, nustatomos valstybės mastu įgyvendinamos pažangos priemonės, rezultato rodikliai, nurodomos preliminarios pažangos uždaviniams įgyvendinti reikalingos pažangos lėšos. Šios programos turi derėti su Valstybės pažangos strategija ir Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcija;
c) regionų plėtros programa – 4–10 metų trukmės vadovaujantis šiuo įstatymu ir Regioninės plėtros įstatymu rengiamas planavimo dokumentas, kuriame, siekiant įgyvendinti Nacionaliniame pažangos plane nustatytus strateginius tikslus ir pažangos uždavinius, taip pat Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane nustatytas teritorijos naudojimo privalomąsias nuostatas, konkrečių regionų lygiu detalizuojami Nacionaliniame pažangos plane nustatyti pažangos uždaviniai ir poveikio rodikliai, nustatomos išankstinės sąlygos, kurias regionų plėtros tarybos ir regiono savivaldybės turi įgyvendinti ir užtikrinti jų laikymąsi, siekdamos veiksmingo ir rezultatyvaus pažangos uždavinių įgyvendinimo, preliminarios reikalingos pažangos lėšos regionams, tikslinių teritorijų (jeigu tokias yra išskyrusi Vyriausybė arba jos įgaliota institucija) vystymo tikslai, uždaviniai ir jų įgyvendinimo stebėsenai skirti poveikio rodikliai;
vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymu, rengiamas planavimo dokumentas, kuriame nustatomos Vyriausybės veiklos laikotarpio valstybės veiklos gairės;
3) Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planas – vadovaujantis šiuo įstatymu ir Vyriausybės įstatymu rengiamas planavimo dokumentas, kuriame detalizuojama, kaip bus įgyvendinamos Vyriausybės programoje nustatytos valstybės veiklos gairės, nurodomi Vyriausybės veiklos prioritetai, prioritetinės nacionalinėse plėtros programose nustatytos pažangos priemonės ir (arba) pažangos priemones įgyvendinantys projektai, o prireikus – kaip bus peržiūrimi ir keičiami Nacionalinis pažangos planas ir (arba) jį įgyvendinantys planavimo dokumentai, nacionalinės plėtros programos, siekiant suderinti šiuos dokumentus su Vyriausybės programa;
4) Nacionalinių darbotvarkių planai – vadovaujantis šiuo įstatymu rengiami planavimo dokumentai, jeigu jų rengimą numato nacionalinės darbotvarkės arba atitinkamą valstybės veiklos sritį reguliuojantys įstatymai, skirti nacionalinėms darbotvarkėms įgyvendinti.
Šios programos turi derėti su Valstybės pažangos strategija ir Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcija;
c) regionų plėtros programa – 4–10 metų trukmės vadovaujantis šiuo įstatymu ir Regioninės plėtros įstatymu rengiamas planavimo dokumentas, kuriame, siekiant įgyvendinti Nacionaliniame pažangos plane nustatytus strateginius tikslus ir pažangos uždavinius, taip pat Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane nustatytas teritorijos naudojimo privalomąsias nuostatas, konkrečių regionų lygiu detalizuojami Nacionaliniame pažangos plane nustatyti pažangos uždaviniai ir poveikio rodikliai, nustatomos išankstinės sąlygos, kurias regionų plėtros tarybos ir regiono savivaldybės turi įgyvendinti ir užtikrinti jų laikymąsi, siekdamos veiksmingo ir rezultatyvaus pažangos uždavinių įgyvendinimo, preliminarios reikalingos pažangos lėšos regionams, tikslinių teritorijų (jeigu tokias yra išskyrusi Vyriausybė arba jos įgaliota institucija) vystymo tikslai, uždaviniai ir jų įgyvendinimo stebėsenai skirti poveikio rodikliai;
vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymu, rengiamas planavimo dokumentas, kuriame nustatomos Vyriausybės veiklos laikotarpio valstybės veiklos gairės;
3) Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planas – vadovaujantis šiuo įstatymu ir Vyriausybės įstatymu rengiamas planavimo dokumentas, kuriame detalizuojama, kaip bus įgyvendinamos Vyriausybės programoje nustatytos valstybės veiklos gairės, nurodomi Vyriausybės veiklos prioritetai, prioritetinės nacionalinėse plėtros programose nustatytos pažangos priemonės ir (arba) pažangos priemones įgyvendinantys projektai, o prireikus – kaip bus peržiūrimi ir keičiami Nacionalinis pažangos planas ir (arba) jį įgyvendinantys planavimo dokumentai, nacionalinės plėtros programos, siekiant suderinti šiuos dokumentus su Vyriausybės programa;
4) Nacionalinių darbotvarkių planai – vadovaujantis šiuo įstatymu rengiami planavimo dokumentai, jeigu jų rengimą numato nacionalinės darbotvarkės arba atitinkamą valstybės veiklos sritį reguliuojantys įstatymai, skirti nacionalinėms darbotvarkėms įgyvendinti. Šiuose planavimo dokumentuose planuojamos nacionalinėse darbotvarkėse numatytų uždavinių įgyvendinimą užtikrinančios pažangos priemonės ir (arba) tęstinės veiklos priemonės (toliau kartu – priemonės), taip pat kiti elementai, privalomi pagal Europos Sąjungos teisės aktus ir (arba) kitus tarptautinius įsipareigojimus.
Šie dokumentai rengiami atsižvelgiant į Valstybės pažangos strategiją ir Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepciją ir turi derėti su nacionalinėmis plėtros programomis. 5) regionų plėtros planai – vadovaujantis šiuo įstatymu ir Regioninės plėtros įstatymu rengiami 4–10 metų trukmės planavimo dokumentai, kuriuose, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane nustatytas teritorijos naudojimo privalomąsias nuostatas, pateikiama išsami konkretaus regiono situacijos analizė, įvertinamas numatomas nacionalinių plėtros programų įgyvendinimo poveikis konkretaus regiono lygiu, prireikus detalizuojamos konkrečiam regionui Regionų plėtros programoje nustatytos išankstinės sąlygos, kurias regionų plėtros tarybos ir regiono savivaldybės turi įgyvendinti ir užtikrinti jų laikymąsi, siekdamos veiksmingo ir rezultatyvaus pažangos uždavinių įgyvendinimo, nurodomi regiono plėtros tikslai ir regiono plėtros uždaviniai, suplanuojamos regiono plėtros tikslus ir regiono plėtros uždavinius įgyvendinančios pažangos priemonės ir (arba) projektai, nurodomos preliminarios kiekvienai pažangos priemonei ir (arba) projektui įgyvendinti reikalingos pažangos lėšos, nustatomi rezultato rodikliai;
6) savivaldybių strateginiai plėtros planai – vadovaujantis šiuo įstatymu rengiami 4–10 metų trukmės planavimo dokumentai, skirti aplinkos, socialinei ir ekonominei raidai savivaldybės teritorijoje planuoti ir rengiami atsižvelgiant į kitus strateginio ir programavimo lygmens planavimo dokumentus.
5) regionų plėtros planai – vadovaujantis šiuo įstatymu ir Regioninės plėtros įstatymu rengiami 4–10 metų trukmės planavimo dokumentai, kuriuose, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane nustatytas teritorijos naudojimo privalomąsias nuostatas, pateikiama išsami konkretaus regiono situacijos analizė, įvertinamas numatomas nacionalinių plėtros programų įgyvendinimo poveikis konkretaus regiono lygiu, prireikus detalizuojamos konkrečiam regionui Regionų plėtros programoje nustatytos išankstinės sąlygos, kurias regionų plėtros tarybos ir regiono savivaldybės turi įgyvendinti ir užtikrinti jų laikymąsi, siekdamos veiksmingo ir rezultatyvaus pažangos uždavinių įgyvendinimo, nurodomi regiono plėtros tikslai ir regiono plėtros uždaviniai, suplanuojamos regiono plėtros tikslus ir regiono plėtros uždavinius įgyvendinančios pažangos priemonės ir (arba) projektai, nurodomos preliminarios kiekvienai pažangos priemonei ir (arba) projektui įgyvendinti reikalingos pažangos lėšos, nustatomi rezultato rodikliai;
6) savivaldybių strateginiai plėtros planai – vadovaujantis šiuo įstatymu rengiami 4–10 metų trukmės planavimo dokumentai, skirti aplinkos, socialinei ir ekonominei raidai savivaldybės teritorijoje planuoti ir rengiami atsižvelgiant į kitus strateginio ir programavimo lygmens planavimo dokumentus. Šie planai taip pat turi derėti su savivaldybės lygmens teritorijų planavimo dokumentais ir regionų plėtros planais;
7) savivaldybių bendrieji planai – vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu rengiami savivaldybės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai, kuriais įgyvendinami ir detalizuojami Lietuvos Respublikos valstybės teritorijos bendrojo plano sprendiniai. Šie planai taip pat turi derėti su savivaldybių
Atsižvelgiant į 1 argumentą, pateiktą prie Audito komiteto 13 pasiūlymo, siūlytina analogiškai papildyti įstatymo projekto 8 straipsnio 1, 2 ir 3 punktus. 2. Pritariant Teisės departamento 17 pastabai, siekiant tikslumo, siūlytina atitinkamai tikslinti įstatymo projekto 8 straipsnio 3 punktą. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „8 straipsnis. Veiklos lygmens planavimo dokumentų tipai Programavimo lygmens planavimo dokumentų tipai:
1) strateginiai veiklos planai – 3 metų trukmės planavimo dokumentai, rengiami vadovaujantis šiuo įstatymu, kuriuose suplanuojamos valstybės biudžeto asignavimų valdytojų ar savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojų programos. Šiose programose planuojami 3 metų asignavimai, skirti nacionalinėse plėtros programose numatytoms pažangos priemonėms, prireikus – detalizuojant jų įgyvendinimą ir siekiamus rezultatus arba regionų plėtros planuose ir (arba) savivaldybių strateginiuose plėtros planuose nustatytoms pažangos priemonėms ir (arba) projektams įgyvendinti, prireikus – detalizuojant jų įgyvendinimą ir siekiamus rezultatus, ir (arba) nurodomi tęstinės veiklos uždaviniai, tęstinės veiklos priemonės ir joms planuojami 3 metų asignavimai.
Šiose programose taip pat nustatomi rezultato, produkto ir (arba) veiklos efektyvumo rodikliai;
2) veiksmų planai
3) metiniai veiklos planai – vienų metų laikotarpio planavimo dokumentai, kurie rengiami vadovaujantis šiuo įstatymu, jeigu tai jų rengimą numato atskirų strateginio valdymo sistemos dalyvių veiklą reglamentuojantys įstatymai, .kuriuose Šiuose dokumentuose suplanuojama strateginio valdymo sistemos dalyvių metų veikla.“ Pritarti Straipsnis patikslintas pagal Seimo kanceliarijos Dokumentų departamento redakcines pastabas. 25. Audito komitetas, 2020-04-229 Argumentai:
1Atsižvelgiant į 1 argumentą,
pateiktą prie Audito komiteto 12 pasiūlymo, o taip pat į įstatymo projekto 4 straipsnio 1 punkte nustatytų ir strateginio valdymo sistemai taikomų principų svarbą, siūlytina įstatymo projekto 9 straipsnio 1 dalyje akcentuoti pabrėžiant, kad valstybės pažanga ir jai reikalingos lėšos planuojamos tik šiame įstatyme nustatytuose planavimo dokumentuose ir turi būti laikomasi minėtų principų. 2.
straipsnio 3 dalyje nurodyta, kokiu teisės aktu vadovaujantis planuojamos tęstinės veiklos lėšos, tuo tarpu su įstatymo projekto 9 straipsnio 2 dalyje nustatytu pažangos lėšų planavimu susijęs teisinio reguliavimo pagrindas nėra nurodytas. Todėl siūlytina įstatymo projekto 9 straipsnio 2 dalį atitinkamai papildyti. 3. Pritariant Teisės departamento 18 pastabai, siekiant aiškesnio nuostatų taikymo, siūlytina atitinkamai tikslinti Įstatymo projekto 9 straipsnio 3 dalį. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „9 straipsnis. Lėšų planavimas
reikalingos lėšos planuojamos tik šiame įstatyme nustatytuose planavimo dokumentuose laikantis šio įstatymo 4 straipsnyje nustatytų strateginio valdymo sistemos principų. 2. Pažangos lėšos planuojamos pažangos priemonėms, kurios planuojamos nacionalinėse plėtros programose arba regionų plėtros planuose, vadovaujantis šiuo įstatymu ir Vyriausybės tvirtinama Strateginio valdymo metodika (toliau – Strateginio valdymo metodika). 3. Tęstinės veiklos lėšos, joms padidėjus, nėra laikomos pažangos lėšomis ir yra planuojamos pagal Vyriausybės patvirtintas Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisykles. Tęstinei veiklai vykdyti reikalingos papildomos lėšos laikomos tęstinės veiklos lėšomis.“ Iš dalies pritarti Argumentai:
Straipsnio 2 dalis patikslinta, kad pažangos lėšos gali būti planuojamos ir atitinkamiems projektams. Straipsnis patikslintas pagal Seimo kanceliarijos Dokumentų departamento redakcines pastabas. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 9 straipsnį išdėstyti taip: „9 straipsnis. Lėšų planavimas
lėšos planuojamos tik šiame įstatyme nustatytuose planavimo dokumentuose laikantis šio įstatymo 4 straipsnyje nustatytų strateginio valdymo sistemos principų. 2.
priemonėms ir (arba) projektams, kurios kurie planuojamos planuojami nacionalinėse plėtros programose arba regionų plėtros planuose, vadovaujantis šiuo įstatymu ir Vyriausybės tvirtinama Strateginio valdymo metodika. 3. Tęstinės veiklos lėšos , joms padidėjus, nėra laikomos pažangos lėšomis ir yra planuojamos pagal Vyriausybės patvirtintas Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisykles. Tęstinei veiklai vykdyti reikalingos papildomos lėšos laikomos tęstinės veiklos lėšomis.“
26Audito komitetas,
3 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad finansinės projekcijos yra nustatomos Nacionaliniame pažangos plane, o apskaičiuojamos pagal Strateginio valdymo metodikoje nurodytą tvarką, siūlytina įstatymo projekto 10 straipsnio 3 dalį atitinkamai patikslinti. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 10 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Finansinės projekcijos nustatomos ir tikslinamos apskaičiuojamos vadovaujantis Vyriausybės tvirtinama Strateginio valdymo metodika (toliau – Strateginio valdymo metodika).“
27Audito komitetas,
1 Argumentai: Pagal įstatymo projekto 3 straipsnio 17 dalyje pateiktą apibrėžimą strateginį valdymą sudaro visuma procesų, apimančių aplinkos analizę, sprendimų dėl planavimo dokumentų rengimo priėmimą, planavimo dokumentų rengimą, tvirtinimą, įgyvendinimą, stebėseną, vertinimą, atsiskaitymą už pasiektus rezultatus. Atsižvelgiant į tai, o taip pat pritariant Teisės departamento 19 pastabai, siūlytina įstatymo projekto 12 straipsnio 1 dalį atitinkamai papildyti. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 12 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Sprendimų dėl planavimo dokumentų rengimo priėmimo, aplinkos analizės, Planavimo planavimo dokumentų rengimo, tvirtinimo, įgyvendinimo, stebėsenos, vertinimo ir atsiskaitymo už pasiektus rezultatus tvarką, programinio valdymo principus, strateginio valdymo sistemos dalyvių, dalyvaujančių priimant sprendimus dėl planavimo dokumentų rengimo priėmimo, atliekant aplinkos analizę, rengiant, tvirtinant ir įgyvendinant planavimo dokumentus, atliekant stebėseną, vertinant rezultatus ir atsiskaitant už pasiektus rezultatus, teises ir pareigas nustato šis įstatymas, išskyrus šiame ir kituose įstatymuose nurodytas išimtis, o detalizuoja Strateginio valdymo metodika, kuriais strateginio valdymo sistemos dalyviai vadovaujasi tiek, kiek tai neprieštarauja kitiems strateginio valdymo sistemos dalyvių veiklą reglamentuojantiems įstatymams ir tiesiogiai taikomiems ES teisės aktams.“
13,14 1,21 Tikslinti įstatymo projekto 13 straipsnio 1 ir 2 dalis bei 14 straipsnio 1 dalį, kuriose nustatoma, kokius planavimo dokumentus tvirtins Seimas, bet nenustatyta kokiu teisės aktu – įstatymu ar
13,14 Tikslinti įstatymo projekto 13 ir 14 straipsnius taip, kad išryškėtų labai aiški planavimo dokumentų rengimo, tvirtinimo, įgyvendinimo, pažangos stebėsenos, pažangos vertinimo ir atsiskaitymo už pasiektą pažanga sistema - hierarchija (kaip vieno iš jų keitimas/nekeitimas įtakoja kito keitimą/nekeitimą, kaip vieno iš jų įgyvendinimas/neįgyvendinimas įtakoja kito įgyvendinimą/neįgyvendinimą). Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymus dėl įstatymo projekto IV skyriaus patikslinimo (12 – 24 straipsniai). 30. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
172 Argumentai: žr. aukščiau išdėstytus argumentus.
Pasiūlymas: 14 straipsnio 1 dalies paskutinį sakinį perkelti ir išdėstyti 13 straipsnio 2 dalyje:
„14 straipsnis. Programavimo lygmens planavimo dokumentų rengimas,
tvirtinimas, įgyvendinimas, stebėsena, vertinimas ir atsiskaitymas už pasiektą pažangą
metodika, rengia ministerijos, dalyvaujant Nacionaliniame pažangos plane nustatytiems už horizontaliųjų principų įgyvendinimo koordinavimą atsakingiems strateginio valdymo sistemos dalyviams, nacionalinių darbotvarkių koordinatoriams, ministerijai, pagal Teritorijų planavimo įstatymą atsakingai už valstybės teritorijos bendrojo plano rengimo organizavimą, ir Nacionaliniame pažangos plane nustatytiems pažangos uždavinių įgyvendinime dalyvaujantiems strateginio valdymo sistemos dalyviams. Rengiant nacionalines plėtros programas valstybės veiklos srityse, kuriose veikia Vyriausybei nepavaldūs ir (arba) neatskaitingi strateginio valdymo sistemos dalyviai, dalyvauja suinteresuoti Vyriausybei nepavaldūs ir
(arba) neatskaitingi strateginio valdymo sistemos dalyviai, kiek tai neprieštarauja jų veiklą reglamentuojantiems įstatymams. Plėtros programas ir regionų plėtros programą tvirtina Vyriausybė. Ilgalaikes valstybines saugumo stiprinimo programas tvirtina Seimas.“ „13 straipsnis. Strateginio lygmens planavimo dokumentų rengimas, tvirtinimas, įgyvendinimas, pažangos stebėsena, pažangos vertinimas ir atsiskaitymas už pasiektą pažangą
2Vadovaudamasi Strateginio valdymo metodika,
nacionalinių darbotvarkių ir nacionalinių darbotvarkių planų rengimą koordinuoja Vyriausybė.
Nacionalines darbotvarkes ir nacionalinių darbotvarkių planus, vadovaudamiesi Strateginio valdymo metodika, ES teisės aktų reikalavimais ir (arba) tarptautiniais įsipareigojimais rengia nacionalinėse darbotvarkėse nustatyti nacionalinių darbotvarkių koordinatoriai ir (ar) ministerijos pagal atitinkamiems ministrams pavestas valdymo sritis, dalyvaujant suinteresuotiems strateginio valdymo sistemos dalyviams, nurodytiems šio įstatymo 3 straipsnio 15 dalies 3 punkte. Nacionalines darbotvarkes tvirtina Seimas. Nacionalinių darbotvarkių planus tvirtina Vyriausybė. Ilgalaikes valstybines saugumo stiprinimo programas tvirtina Seimas.“ Nepritarti Argumentai. Nepritarus NSGK pasiūlymui dėl 6 ir 7 straipsnių keitimo, atitinkamai negalime pritarti ir šiam pasiūlymui. Vyriausybės pateiktame įstatymo projekte numatyti pakeitimai yra suderinti su Krašto apsaugos ministerija, Vidaus reikalų ministerija ir Specialiųjų tyrimų tarnyba, todėl netikslinga NSGK siūlomu būdu keisti nacionalinio saugumo srities dokumentų statuso. Atkreipiame dėmesį, jog pritarus siūlomam pakeitimui, papildomai būtų reikalinga rengti ir programavimo lygmens dokumentus, o tai neatitinka įstatymų projektų paketo tikslų – mažinti dokumentų planavimo dokumentų skaičių ir jų rengimo ir įgyvendinimo administracinę naštą. Atkreipiame dėmesį, jog Komitetas yra patobulinęs visą IV skyrių (12 – 24 straipsniai), todėl NSGK pasiūlymų tekstas nėra tikslus. 31. Audito komitetas, 2020-04-22 12, 13, 14,15 Argumentai:
Įstatymo projekto nuostatos iš esmės orientuotos tik į vieną valdysenos procesą – planavimą. Tuo tarpu kiti esminiai strateginio valdymo sistemos procesai – įgyvendinimas, stebėsena, rezultatų vertinimas, atsiskaitymas už pasiektą pažangą – įstatymo projekte iš esmės nereglamentuoti.
Pažymėtina, kad visi valdysenos procesai ir su jais susiję pagrindiniai elementai turėtų būti aiškiai išdėstyti pačiame įstatyme, o ne poįstatyminiame teisės akte (t. y. Strateginio valdymo metodikoje). Pasiūlymas: Pasiūlyti pagrindiniam Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui arba atitinkamai patikslinti esamus įstatymo projekto straipsnius, arba įstatymo projektą papildyti naujais straipsniais, kad būtų aiškiai ir išsamiai reglamentuoti visi valdysenos procesai, t. y. ne tik planavimas, bet ir įgyvendinimas, stebėsena, rezultatų vertinimas, atsiskaitymas už pasiektą pažangą ir kiti procesai, nurodyti įstatymo projekto 2 straipsnio 17 dalyje pateiktame
„strateginio valdymo“ apibrėžime. Pritarti
Žr. Komiteto pasiūlymus dėl įstatymo projekto IV skyriaus patikslinimo (12 – 24 straipsniai). 32. Audito komitetas, 2020-04-22 12, 13, 14,15 Argumentai: Įstatymo projekte teisinis strateginio valdymo sistemos dalyvių statusas iš esmės nereglamentuotas, t. y. neapibrėžtos arba nepilnai apibrėžtos šių dalyvių teisės, pareigos, funkcijos, atsakomybės. Pažymėtina, kad teisinis reguliavimas, kuris yra tiesiogiai susijęs su subjektų teisių ir pareigų apimties reglamentavimu, turi būti nustatytas įstatyme, o ne poįstatyminiame teisės akte (t. y. Strateginio valdymo metodikoje). Pasiūlymas:
Pasiūlyti pagrindiniam Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui arba atitinkamai patikslinti esamus įstatymo projekto straipsnius, arba įstatymo projektą papildyti naujais straipsniais, kad būtų aiškiai ir išsamiai reglamentuotas teisinis strateginio valdymo sistemos dalyvių statusas (t. y. jų teisės, pareigos, funkcijos, atsakomybės). Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymus dėl įstatymo projekto IV skyriaus patikslinimo (12 – 24 straipsniai). 33.
2 Argumentai: Susiklosčiusiomis aplinkybėmis kyla abejonės, ar Vyriausybė iki siūlomo nustatyti termino (2020 m. balandžio 1 d.) suspės įvykdyti Įstatymo projekto 16 straipsnio 2 dalyje 1-3 punktuose jai nustatytas užduotis. Todėl yra svarstytina galimybė koreguoti Įstatymo projekto 16 straipsnio 2 dalyje nustatytų užduočių atlikimo terminus (datą). Pasiūlymas:
Koreguoti Įstatymo projekto 16 straipsnio 2 dalyje nustatytus užduočių Vyriausybei terminus
*
planavimo sistema yra sudėtinga, nepakankamai sumažinamas strateginių planavimo dokumentų kiekis, nėra aiški metodika, kokie reikalavimai bus keliami valstybės pažangos strategijai ir kaip į ją bus integruoti švietimas, mokslas ir sportas, įvertinant Seimo kanceliarijos Teisės departamento, valstybės ir savivaldybių institucijų ir kitų organizacijų pastabas, siūlyti pagrindiniam Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui tobulinti Lietuvos Respublikos Strateginio valdymo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4294. Iš dalies pritarti Komitete nuspręsta palaikyti Vyriausybės pateiktais Strateginio valdymo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4294 ir lydinčiaisiais įstatymų projektais Nr. XIIIP-4295 – XIIIP-4334 siūlomą nuoseklaus ir vieningo planavimo dokumentų inicijavimo, rengimo ir tvirtinimo sistemos koncepciją, pagal kurią būtų sumažintas ir susistemintas nacionaliniu lygiu planuojamų dokumentų skaičius per pusę nuo ~290, taip pat atitinkamai būtų sumažintas ir vertinimo rodiklių skaičius. Pagal šią koncepciją siūloma suvienodinti ES lėšų, kitų paramos šaltinių ir Valstybės biudžeto lėšų planavimo ir skyrimo tvarką. Palaikant vieną iš pagrindinių šios koncepcijos idėjų, atsisakoma lydinčiųjų įstatymų nuostatų, įpareigojančių tvirtinti atskirus planavimo dokumentus, kurie neatitinka Strateginio valdymo įstatymo projekte įtvirtinamų dokumentų.
Atsisakomų dokumentų elementai nuosekliai inkorporuojami į naujos strateginio valdymo sistemos planavimo dokumentus. Švietimo ir mokslo srityje numatyta, kad studijų, mokslinių tyrimų ir ekspermentinei plėtrai bei inovacijų plėtotei skirtas priemones tvirtina Vyriausybė nacionalinėse plėtros programose. Pagrindiniame svarstomo įstatymų projektų paketo Strateginio valdymo įstatymo projekte patobulintas 13 straipsnis, kuris skirtas reglamentuoti Valstybės pažangos strategijos rengimą ir kuriame konkretizuoti reikalavimai Valstybės pažangos strategijai. 35. Audito komitetas, 2020-04-22 * Argumentai:
Valstybei svarbiais ekonominiais projektais reikšmingai prisidedama įgyvendinant valstybės strateginius interesus, sektorinės ar regioninės politikos ir kitus tikslus. Jie turi didelę įtaką šalies ekonominiam, socialiniam, politiniam gyvenimui ar konkrečios visuomeninių santykių srities būklei. Tačiau įstatymo projekte šie projektai neatsispindi ir nėra integruoti. Analogiškai yra ir su regioninės svarbos projektais, kurie vykdomi įgyvendinant regiono plėtros plane nustatytus regiono plėtros tikslus ir uždavinius ir kurių įgyvendinimas turi esminę įtaką regiono ekonominei, socialinei, demografinei būklei ir (arba) atskiros ūkio šakos (sektoriaus) būklei. Pasiūlymas:
Pasiūlyti pagrindiniam Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui aiškiai įstatyme apibrėžti valstybei svarbių ekonominių projektų ir regioninės svarbos projektų santykį su atitinkamais planavimo dokumentais bei jų integralumą į strateginio valdymo sistemą. Nepritarti Strateginio valdymo įstatymas yra skėtinis įstatymas, kurio tikslas apibrėžti pagrindines strateginio valdymo sąvokas, principus, svarbiausius procesus, jų dalyvius ir dalyvių vaidmenis procesuose.
SVĮ yra pasakoma, kad plėtros programos įgyvendinamos per pažangos veiklas ir projektus. Projektai, veiklos gali būti detalizuojami, apjungiami, konsoliduojami jų sąrašai pagal tikslines grupes ar kitus institucijų poreikius. Projektų skirstymas į valstybei svarbius, ypatingos svarbos ir t.t. to skirstymo tvarka yra jau smulkesni ir gilesni strateginio valdymo procesai, kurie kol kas įstatyme nėra brėžiami. Jiems reikalinga atskira plati diskusija. Pertvarka daroma etapais ir dalimis, ne viską keičiant iš karto, todėl šie klausimai bus sprendžiami vėlesniuose pertvarkos etapuose. 36. Ekonomikos komitetas, 2020-05-13 * Pasiūlyti pagrindiniam Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui, prieš priimant sprendimą dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-4294, surengti išplėstinę apskrito stalo diskusiją, skirtą strateginio planavimo ir biudžeto formavimo sistemos pertvarkai, nes galimai Seimo vaidmuo sprendžiant strateginius valstybės klausimus nėra pakankamas. Pritarti
surengė klausymus dėl strateginio valdymo pertvarką lemsiančių įstatymų projektų paketo. 37. Ekonomikos komitetas, 2020-05-13 * Papildyti įstatymo projektą nuostatomis, kad būtų vertinamas visų naujai registruojamų teisės aktai (tobulinamų ar naujai kuriamų), atitiktis strateginio planavimo dokumentams. Pritarti VVSK teikia atitinkamą Seimo statuto 135 straipsnio pakeitimą. 38. Ekonomikos komitetas, 2020-05-13 * Papildyti įstatymo projektą nuostatomis, kad bus sukurta planavimo dokumentų vykdymo stebėsenos sistema ir kad būtų viešai skelbiamos planavimo dokumentų vykdymo stebėsenos ataskaitos. Iš dalies pritarti Strateginio valdymo metodikoje bus įtvirtinta pareiga skelbti ataskaitas.
Šiuo metu kuriama SVIS (Strateginio valdymo informacinė sistema) sistema, kuri turės sąsajas AFIS (Atvirų finansų informacine sistema), kurioje pateikiami atviri finansiniai duomenys. Taip pat atkreipiame dėmesį, jog Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme ir jį įgyvendinančiuose teisės aktuose yra nustatyta ataskaitų skelbimo tvarka. 39. Ekonomikos komitetas, 2020-05-13 * Papildyti įstatymo projektą nuostatomis, kad Vyriausybės programa būtų vertinama atitikimui galiojantiems planavimo dokumentams, nurodant poveikį jų įgyvendinimui (finansinį taip pat). Nepritarti Vyriausybės programa yra politinio konsensuso planavimo dokumentas tvirtinamas Seimo. Taigi įvertinant šio dokumento specifiką, įstatymo projekte numatoma, kad atsižvelgiant į Vyriausybės programą turėtų būti daromos ir kitų planavimo dokumentų korekcijos (7 straipsnio 3 punktas). 40. Ekonomikos komitetas, 2020-05-13 * Papildyti įstatymo projektą nuostatomis, kad pristatant metinę Vyriausybės veiklos ataskaitą, kartu būtų pateikiama ataskaita apie konkrečių strateginių planavimo dokumentų įgyvendinimą pagal vertinimo kriterijus ir finansinė ataskaita. Pritarti Šios nuostatos bus įtvirtintos Viešojo sektoriaus atskaitomybės pakeitimo įstatymo projekte, kurį šiuo metu rengia Vyriausybė. 41. Ekonomikos komitetas, 2020-05-13 * Siekiant išvengti atotrūkio tarp strateginių planavimo dokumentų ir įstatymų, papildyti įstatymo projektą nuostatomis, kad atsižvelgiant į pokyčius teisėkūroje, pvz., priėmus naujus ES strateginius teisės aktus, būtų į įstatymus perkeliamos ne tik jų nuostatos, bet atitinkamai (nustatytais terminais) patikslinami ir strateginiai planavimo dokumentai. Nepritarti Atsižvelgiant į tai, kad strateginio planavimo dokumentai yra teisės aktai, jiems yra taikomas sistemiškumo reikalavimas ir egzistuoja pareiga esant būtinybei į juos perkelti atitinkamas ES strateginių teisės aktų nuostatas. 42.
42Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
2020-05-13 * Argumentai: žr. aukščiau išdėstytus argumentus. Pasiūlymas: Komitetas taip pat siūlo:
įstatymą, nes į siūlomą keisti įstatymo 5 straipsnį įtraukiant ir nacionalines darbotvarkes būtina nuosekliai keisti visą įstatymo priedėlį, t.y. ir visus kitus įstatymo straipsnius, dalis, skyrius. Pavyzdžiui, parlamentinės kontrolės dalyje nacionalinės darbotvarkės nėra numatytos, tačiau ilgalaikių valstybinių saugumo stiprinimo programų įgyvendinimo parlamentinė kontrolė yra pabrėžiama. Žr. Įstatymo priedėlio 15 skyriaus trečiasis skirsnis, taip pat kitos Įstatymo nuostatos.
pakeitimų, taip pat nemažinant ir nekeičiant galiojančių ilgalaikių valstybinių saugumo užtikrinimo programų statuso.
ir pasaulyje dėl paskelbtos pandemijos, abejotinas siūlymas tiesiog naikinti Civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos plėtotės programą. Šiuo metu Lietuvoje trūksta ekstremalių situacijų, krizių valdymo sistemos, tad svarstytinas ilgalaikės valstybinės saugumo stiprinimo programos parengimas. Kartu su svarstomais teisės aktais tobulinti ir Seimo 2013 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. XII-724 „Dėl ilgalaikių valstybinių saugumo stiprinimo programų rengimo plano patvirtinimo“, galimai peržiūrint numatytų programų sąrašą, pavyzdžiui, siūlant Vyriausybei atsižvelgiant į grėsmes, susijusias su paskelbta pandemija stiprinti civilinės saugos sistemą, užtikrinti geresnę krizių prevenciją, kibernetinį saugumą ir pan. Iš dalies pritarti Atitinkamai patikslintas Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo projektas. Korupcijos prevencijos įstatymo pakeitimas yra reikalingas, todėl projektas lieka pakete. Nepritariama NSGK pasiūlymui dėl ilgalaikių valstybinių saugumo užtikrinimo programų statuso išlaikymo, nedarant įstatymo projektų pakete numatytų pakeitimų.
VVSK kreipėsi į Vyriausybę, prašydamas įvertinti poreikį tobulinti NSGK pasiūlyme nurodytą Seimo nutarimą. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-4294(2) ir Komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2020-06-033 10,15 Argumentai: Atsižvelgiant į gautas pastabas ir pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė, siūlome patikslinti 3 straipsnio 10 ir 15 dalis požymiu „kokybiškai“. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 3 straipsnio 10 dalį išdėstyti taip: „10. Poveikio rodiklis – kiekybiškai ir kokybiškai išreikštas dydis, rodantis esamos būklės pokytį, kurio siekiama įgyvendinant valstybės vystymosi kryptį, strateginį tikslą ir pažangos ir (arba) tęstinės veiklos uždavinį.“ Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 3 straipsnio 15 dalį išdėstyti taip:
„15. Rezultato rodiklis – kiekybiškai arba kokybiškai
išreikštas dydis, kuriuo matuojama įgyvendinant pažangos ar tęstinės veiklos priemones ar projektus sukurtų produktų nauda tikslinei grupei, institucijai, sektoriaus ar teritorijos plėtrai ir pan., panaudojimo mastas ir (arba) kokybės pagerėjimas.“
komitetas, 2020-06-03317 Argumentai: Atsižvelgiant į gautas pastabas ir pasiūlymus siūlome tokią 17 dalies redakciją. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 3 straipsnio 17 dalį išdėstyti taip: 1.
„Strateginio valdymo sistemos dalyvis – subjektas,
dalyvaujantis strateginio valdymo procesuose:
1) Lietuvos Respublikos Seimas;
2) Lietuvos Respublikos Vyriausybė;
3) įstaigos, kurių vadovai yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojai, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatyme, (toliau – valstybės biudžeto asignavimų valdytojai) ir joms pavaldžios biudžetinės įstaigos;
4) Nacionalinė regioninės plėtros taryba;
5) regionų plėtros tarybos;
6) savivaldybių tarybos;
7) įstaigos, kurių vadovai yra savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojai, kaip jie apibrėžti Biudžeto sandaros įstatyme, (toliau – savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojai) ir joms pavaldžios kitos savivaldybių tarybų įsteigtos biudžetinės įstaigos;
8) už nacionalines plėtros programas įgyvendinančių projektų administravimą atsakingos biudžetinės įstaigos, nacionalinės plėtros įstaigos ir šios viešosios įstaigos, atsakingos už metodologinę pagalbą rengiant nacionalines plėtros programas, jas įgyvendinančias pažangos priemones ir projektus, projektų administravimą ir vystymą. Už šiame punkte nurodytų funkcijų atlikimą atsakingų viešųjų įstaigų sąrašą tvirtina Vyriausybė (toliau – už projektų administravimą atsakingos įstaigos);
a) viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra;
b) Europos socialinio fondo agentūra;
c) viešoji įstaiga Kaimo verslo ir rinkų plėtros agentūra;
d) viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra;
e) viešoji įstaiga Jungtinis techninis sekretoriatas;
f) viešoji įstaiga Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba;
g) viešoji įstaiga Būsto energijos taupymo agentūra;
9) Valstybės pažangos taryba, nurodyta Valstybė pažangos strategijoje
„Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“, patvirtintoje Seimo 2012 m.
gegužės 15 d. nutarimu Nr.
XI-2015 „Dėl Valstybės pažangos strategijos „Lietuvos pažangos strategija
„Lietuva 2030“ patvirtinimo“ (toliau – Valstybės pažangos taryba);
10) Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginės analizės centras;
11) Teisėjų taryba;
12) juridiniai asmenys, juridinio asmens statuso neturintys asmenys ir fiziniai asmenys, vykdantys pažangos priemonėms įgyvendinti skirtus projektus ir (arba) tęstinės veiklos priemones.“
komitetas, 2020-06-03320 N Argumentai: Atsižvelgiant į gautas pastabas ir pasiūlymus siūlome įstatymo projektą papildyti sąvoka
„suinteresuotoji šalis“. Atskiruose planavimo dokumentus reglamentuojančiuose
straipsniuose planavimo dokumentų rengėjams numatyta pareiga konsultuotis su suinteresuotomis šalimis rengiant planavimo dokumentus ar juos tiesiogiai įtraukti į rengimo procesus. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 3 straipsnį papildyti 20 dalimi: „20. Suinteresuotoji šalis – bet kuris viešasis juridinis asmuo arba bet kuri kita organizacija, neturinti juridinio asmens statuso, suinteresuoti jų veiklos tikslams įtaką darančiais planavimo dokumentais.“ Pritarti 4.
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2020-06-033 25,27 Argumentai: Sistemiškai visame įstatymo projekte patikslinama, kad Valstybės pažangos strategija ir su ja susijusios sąvokos „valstybės pažangos vizija“, „valstybės vystymosi kryptis“ projektuojamos ilgesniam negu 20 metų laikotarpiui (vietoj konkretaus 30 metų laikotarpio). Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnio 25 dalį ir ją išdėstyti taip: „25. Valstybės pažangos vizija – valstybės saugumo, socialinė, ekonominė ir aplinkos būklė, kurią norima pasiekti ilguoju – ilgesniu negu 320 metų – laikotarpiu.“ Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnio 27 dalį ir ją išdėstyti taip: „27. Valstybės vystymosi kryptis – ilgalaikiai – ilgesnės negu 320 metų trukmės – valstybės raidos prioritetai, skirti valstybės pažangos vizijai įgyvendinti.“
komitetas, 2020-06-03111 Argumentai: Siekiant teisės normos aiškumo siūlome patikslinti 11 straipsnio 1 dalį. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 11 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Nacionalinėse plėtros programose planuojant
planuojamos Nacionaliniame pažangos plane nustatytiems pažangos uždaviniams įgyvendinti reikalingos pažangos lėšas lėšos, kurios negali būti viršijamos viršyti Nacionaliniame pažangos plane nustatytų projekcijos finansinių projekcijų.“
komitetas, 2020-06-0312 Argumentai: Atsižvelgiant į gautas papildomų komitetų ir suinteresuotų subjektų pastabas ir pasiūlymus, siūlome atitinkamai patikslinti visą IV skyrių „Strateginio valdymo sistemos valdysena“, koreguojant Vyriausybės pateikto projekto straipsnius ir įstatymą papildant naujais straipsniais.
Strateginio valdymo sistemos valdysenos straipsniai konstruojami atsižvelgiant į įstatymo 5 straipsnyje įtvirtintus planavimo dokumentų lygmenimis ir atskleidžiami per 6-8 straipsniuose įvardintų konkrečių rūšių planavimo dokumentus. Kiekviename Komitete pakoreguotame straipsnyje įtvirtinamos planavimo stadijos (rengimas, tvirtinimas, įgyvendinimas, stebėsena, vertinimas ir atsiskaitymas už pasiektus rezultatus) ir už planavimo stadijas atsakingi strateginio valdymo sistemos dalyviai (numatomos jų teisės, pareigos, funkcijos ir atsakomybės). Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 12 straipsnį išdėstyti taip:
„12 straipsnis. Strateginio valdymo sistemos
valdysenos teisinis reglamentavimas
priėmimo, aplinkos analizės, planavimo dokumentų rengimo, tvirtinimo, įgyvendinimo, stebėsenos, vertinimo ir atsiskaitymo už pasiektus rezultatus tvarką, programinio valdymo principus, strateginio valdymo sistemos dalyvių, dalyvaujančių priimant sprendimus dėl planavimo dokumentų rengimo priėmimo, atliekant aplinkos analizę, rengiant, tvirtinant ir įgyvendinant planavimo dokumentus, atliekant stebėseną, vertinant rezultatus ir atsiskaitant už pasiektus rezultatus, teises ir pareigas nustato šis įstatymas, išskyrus šiame ir kituose įstatymuose įstatyme nurodytas išimtis, o detalizuoja Strateginio valdymo metodika, kuriais strateginio valdymo sistemos dalyviai vadovaujasi tiek, kiek tai neprieštarauja kitiems strateginio valdymo sistemos dalyvių veiklą reglamentuojantiems įstatymams ir tiesiogiai taikomiems Europos Sąjungos teisės aktams. 2.
įstaigos Strateginio valdymo metodikoje nustatyta tvarka teikia konsultacijas strateginio valdymo dalyviams, rengiantiems planavimo dokumentus. 3. Vyriausybė ir (arba) jos įgaliota institucija nustato metodinės pagalbos, atliekant pažangos priemonių ir (arba) projektų finansinės, ekonominės ir socialinės naudos, efektyvumo vertinimus, teikimo tvarką, vadovaujantis kuria ministerijų, rengiančių nacionalines plėtros programas, ir (arba) portfelio valdytojo iniciatyva, už projektų administravimą atsakingos įstaigos teikia metodines rekomendacijas ir konsultacijas strateginio valdymo sistemos dalyviams. 4. Siekiant užtikrinti visuomenės įtraukimą į strateginio ir (arba) programavimo lygmens planavimo dokumentų rengimą ir taip sudaryti sąlygas pagerinti planavimo dokumento kokybę bei atitiktį visuomenės poreikiams, strateginio ir (arba) programavimo lygmens planavimo dokumentus rengiantys strateginio valdymo sistemos dalyviai Strateginio valdymo metodikoje nustatyta tvarka konsultuojasi su visuomene, socialiniais ir ekonominiais partneriais. 5. Šio įstatymo 3 straipsnio 15
nurodytiems strateginio valdymo sistemos dalyviams už šio straipsnio 3 dalyje ir 14 17 straipsnio 11 5 dalyje nustatytų funkcijų atlikimą skiriamas finansavimas iš valstybės biudžeto.“
komitetas, 2020-06-0313 Argumentai: Atsižvelgiant į gautas papildomų komitetų ir suinteresuotų subjektų pastabas ir pasiūlymus, siūlome atitinkamai patikslinti visą IV skyrių „Strateginio valdymo sistemos valdysena“, koreguojant Vyriausybės pateikto projekto straipsnius ir įstatymą papildant naujais straipsniais. Strateginio valdymo sistemos valdysenos straipsniai konstruojami atsižvelgiant į įstatymo 5 straipsnyje įtvirtintus planavimo dokumentų lygmenimis ir atskleidžiami per 6-8 straipsniuose įvardintų konkrečių rūšių planavimo dokumentus.
Kiekviename Komitete pakoreguotame straipsnyje įtvirtinamos planavimo stadijos (rengimas, tvirtinimas, įgyvendinimas, stebėsena, vertinimas ir atsiskaitymas už pasiektus rezultatus) ir už planavimo stadijas atsakingi strateginio valdymo sistemos dalyviai (numatomos jų teisės, pareigos, funkcijos ir atsakomybės). Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 13 straipsnį išdėstyti taip:
„13 straipsnis. Strateginio lygmens planavimo
dokumentų rengimas, tvirtinimas, įgyvendinimas, pažangos stebėsena, pažangos vertinimas ir atsiskaitymas už pasiektą pažangą
Strateginio valdymo metodika, Valstybės pažangos strategijos rengimą koordinuoja Vyriausybė, rengia Vyriausybės įgaliota institucija, dalyvaujant strateginio valdymo sistemos dalyviams, nurodytiems šio įstatymo 3 straipsnio
nevyriausybinėmis organizacijomis, mokslo ir švietimo bendruomenėmis, Lietuvos savivaldybių asociacija, darbdavius ir darbuotojus vienijančiomis organizacijomis. Valstybės pažangos strategiją tvirtina Seimas. 2. Vadovaudamasi Strateginio valdymo metodika, nacionalinių darbotvarkių ir nacionalinių darbotvarkių planų rengimą koordinuoja Vyriausybė. Nacionalines darbotvarkes ir nacionalinių darbotvarkių planus, vadovaudamiesi Strateginio valdymo metodika, ES teisės aktų reikalavimais ir (arba) tarptautiniais įsipareigojimais rengia nacionalinėse darbotvarkėse nustatyti nacionalinių darbotvarkių koordinatoriai ir (ar) ministerijos pagal atitinkamiems ministrams pavestas valdymo sritis, dalyvaujant suinteresuotiems strateginio valdymo sistemos dalyviams, nurodytiems šio įstatymo 3 straipsnio 15 dalies 3 punkte. Nacionalines darbotvarkes tvirtina Seimas. Nacionalinių darbotvarkių planus tvirtina Vyriausybė. 3.
metodika, Nacionalinio pažangos plano rengimą koordinuoja Vyriausybė, rengia Vyriausybės įgaliota institucija, dalyvaujant strateginio valdymo sistemos dalyviams, nurodytiems šio įstatymo 3 straipsnio 15 dalies 3, 9 ir 10 punktuose, konsultuojantis su nevyriausybinėmis organizacijomis, mokslo ir švietimo bendruomenėmis, Lietuvos savivaldybių asociacija, darbdavius ir darbuotojus vienijančiomis organizacijomis. Nacionalinį pažangos planą tvirtina Vyriausybė. 4. Šio įstatymo 6 straipsnio 2, 3 ir 7 punktuose nurodyti strateginio lygmens planavimo dokumentai rengiami ir tvirtinami kituose atitinkamas valstybės veiklos sritis reguliuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka. 5. Vadovaudamasi Strateginio valdymo metodika, strateginio lygmens planavimo dokumentų įgyvendinimą koordinuoja Vyriausybė. Valstybės pažangos strategijos ir Nacionalinio pažangos plano įgyvendinimo stebėseną atlieka, ataskaitas rengia, pažangos vertinimus organizuoja Vyriausybės įgaliota institucija, vadovaudamasi Strateginio valdymo metodika. 6. Įgyvendinant Valstybės pažangos strategiją ir Nacionalinį pažangos planą pasiekta pažanga kartą per metus svarstoma Valstybės pažangos taryboje. Informacija apie pažangą įgyvendinant šiuos planavimo dokumentus kiekvienais metais teikiama svarstyti Seimui Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo nustatyta tvarka. 7. Šio įstatymo 6 straipsnio 2, 3, 4, 5 ir 7 punktuose nurodyti strateginio lygmens planavimo dokumentai įgyvendinami, jų įgyvendinimo stebėsena, pažangos vertinimas ir atsiskaitymas už pasiektą pažangą atliekamas šiuose planavimo dokumentuose ir kituose atitinkamas valstybės veiklos sritis reguliuojančiuose teisės aktuose, ES ir (arba) tarptautiniuose teisės aktuose nustatyta tvarka. 13 straipsnis. Valstybės pažangos strategijos rengimas, tvirtinimas, įgyvendinimas, pažangos stebėsena, pažangos vertinimas ir atsiskaitymas už pasiektą pažangą 1.
Valstybės pažangos strategija rengiama šiais etapais:
1) sprendimą dėl Valstybės pažangos strategijos rengimo priima Vyriausybė ne vėliau kaip 4 metai iki galiojančios Valstybės pažangos strategijos termino pabaigos, kartu patvirtindama valstybės pažangos strategijos rengimo koncepciją;
2) aplinkos analizę atlieka Vyriausybės strateginės analizės centras;
3) Valstybės pažangos strategijos rengimą koordinuoja Vyriausybė, rengia Vyriausybės įgaliota institucija, dalyvaujant strateginio valdymo sistemos dalyviams, nurodytiems šio įstatymo 3 straipsnio 17 dalies 1, 3, 4, 9, 10 ir 11 punktuose, ir konsultuojantis su Lietuvos savivaldybių asociacija ir kitomis suinteresuotosiomis šalimis, Seimo komitetais ir komisijomis. 2. Valstybės pažangos strategiją tvirtina Seimas nutarimu. 3. Valstybės pažangos strategijos įgyvendinimą koordinuoja Vyriausybė. 4. Pažangos stebėseną įgyvendinant Valstybės pažangos strategiją koordinuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija. Pažangos vertinimas atliekamas Valstybės pažangos strategijoje nustatyta tvarka. 5. Atsiskaitymas už pasiektą pažangą atliekamas Valstybės pažangos strategijoje nustatyta tvarka. Pasiekta pažanga kartą per metus svarstoma Valstybės pažangos taryboje. 6. Valstybės pažangos strategiją sudaro:
1) valstybės pažangos vizija;
2) valstybės vystymosi kryptys, jų aprašymas;
3) strateginiai tikslai;
4) nurodomi laukiami rezultatai, poveikio rodikliai;
5) įgyvendinimo proceso nuostatos.“
komitetas, 2020-06-0314 Argumentai: Atsižvelgiant į gautas papildomų komitetų ir suinteresuotų subjektų pastabas ir pasiūlymus, siūlome atitinkamai patikslinti visą IV skyrių „Strateginio valdymo sistemos valdysena“, koreguojant Vyriausybės pateikto projekto straipsnius ir įstatymą papildant naujais straipsniais.
Strateginio valdymo sistemos valdysenos straipsniai konstruojami atsižvelgiant į įstatymo 5 straipsnyje įtvirtintus planavimo dokumentų lygmenimis ir atskleidžiami per 6-8 straipsniuose įvardintų konkrečių rūšių planavimo dokumentus. Kiekviename Komitete pakoreguotame straipsnyje įtvirtinamos planavimo stadijos (rengimas, tvirtinimas, įgyvendinimas, stebėsena, vertinimas ir atsiskaitymas už pasiektus rezultatus) ir už planavimo stadijas atsakingi strateginio valdymo sistemos dalyviai (numatomos jų teisės, pareigos, funkcijos ir atsakomybės). Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 14 straipsnį išdėstyti taip:
„14 straipsnis. Programavimo lygmens planavimo dokumentų rengimas, tvirtinimas,
įgyvendinimas, stebėsena, vertinimas ir atsiskaitymas už pasiektą pažangą
1Nacionalines plėtros programas,
vadovaudamosi Strateginio valdymo metodika, rengia ministerijos, dalyvaujant Nacionaliniame pažangos plane nustatytiems už horizontaliųjų principų įgyvendinimo koordinavimą atsakingiems strateginio valdymo sistemos dalyviams, nacionalinių darbotvarkių koordinatoriams, ministerijai, pagal Teritorijų planavimo įstatymą atsakingai už valstybės teritorijos bendrojo plano rengimo organizavimą, ir Nacionaliniame pažangos plane nustatytiems pažangos uždavinių įgyvendinime dalyvaujantiems strateginio valdymo sistemos dalyviams.
Rengiant nacionalines plėtros programas valstybės veiklos srityse, kuriose veikia Vyriausybei nepavaldūs ir (arba) neatskaitingi strateginio valdymo sistemos dalyviai, dalyvauja suinteresuoti Vyriausybei nepavaldūs ir
(arba) neatskaitingi strateginio valdymo sistemos dalyviai, kiek tai neprieštarauja jų veiklą reglamentuojantiems įstatymams. Plėtros programas ir regionų plėtros programą tvirtina Vyriausybė. Ilgalaikes valstybines saugumo stiprinimo programas tvirtina Seimas. 2. Regionų plėtros tarybos regionų plėtros planus rengia, vadovaudamosi Regioninės plėtros įstatymu ir Strateginio valdymo metodika, ir tvirtina vadovaudamosi Regioninės plėtros įstatymu. 3. Savivaldybių strateginiai plėtros planai rengiami vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymu ir Strateginio valdymo metodika, tvirtinami – vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymu. 4. Šio įstatymo 7 straipsnio 2, 3, 6 punktuose nurodyti programavimo lygmens planavimo dokumentai rengiami ir tvirtinami atitinkamas valstybės veiklos sritis reguliuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka. 5. Nacionalinių plėtros programų portfelio įgyvendinimą koordinuoja portfelio valdytojas, vadovaudamasis Strateginio valdymo metodika. 6. Atskirų nacionalinių plėtros programų įgyvendinimą organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja nacionalines plėtros programas rengusios ministerijos, vadovaudamosi Strateginio valdymo metodika.
Vyriausybei nepavaldūs ir (arba) neatskaitingi strateginio valdymo sistemos dalyviai, kiek tai neprieštarauja jų veiklą reglamentuojantiems įstatymams, gali dalyvauti įgyvendinant nacionalinių plėtros programų priemones ir (arba) jas įgyvendinančius projektus. Nacionalinių plėtros programų įgyvendinimo stebėseną atlieka, ataskaitas rengia, vertinimus organizuoja nacionalines plėtros programas rengusios ministerijos, vadovaudamosi Strateginio valdymo metodika, kurioje, be kita ko, nustatoma nacionalinių plėtros programų rezultato rodiklių nustatymo, įgyvendinimo stebėsenos, atsiskaitymo ir vertinimo tvarka. 7. Regionų plėtros planai įgyvendinami, pažangos stebėsena ir vertinimas atliekamas, ataskaitos rengiamos Strateginio valdymo metodikoje nustatyta tvarka. 8. Vyriausybės programos ir Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano vykdymą koordinuoja Vyriausybė, jų įgyvendinimo stebėseną atlieka ir ataskaitų rengimą organizuoja Vyriausybės įgaliota institucija, Strateginio valdymo metodikoje nustatyta tvarka. Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane numatytus Vyriausybės veiklos prioritetus įgyvendinantys projektai valdomi Vyriausybės nustatyta projektinio valdymo tvarka. 9. Savivaldybių strateginiai plėtros planai įgyvendinami, jų įgyvendinimo stebėsena ir vertinimas atliekami, ataskaitos rengiamos Strateginio valdymo metodikos nustatyta tvarka. 10. Savivaldybių bendrieji planai įgyvendinami, jų įgyvendinimo stebėsena atliekama Teritorijų planavimo įstatyme nustatyta tvarka. 11.
valdymo sistemos dalyviai arba už projektų administravimą atsakingos įstaigos Vyriausybės ir (arba) jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais ir tvarka organizuoja projektų atranką, konsultuoja ir informuoja projektų rengėjus apie projektų rengimo ir įgyvendinimo reikalavimus, administruoja atrinktų projektų vykdymą, atlieka projektų rezultatų stebėseną, organizuoja projekto vykdytojo atsiskaitymą už pasiektus rezultatus. 14 straipsnis. Nacionalinių darbotvarkių rengimas, tvirtinimas, įgyvendinimas, pažangos stebėsena, pažangos vertinimas ir atsiskaitymas už pasiektą pažangą
darbotvarkės rengiamos šiais etapais:
1) sprendimą dėl konkrečios nacionalinės darbotvarkės rengimo ir nacionalinės darbotvarkės koordinatoriaus paskyrimo priima Vyriausybė, atsižvelgdama į atitinkamas valstybės veiklos sritis reglamentuojančius teisės aktus, Europos Sąjungos teisės aktus ir kitus tarptautinius reikalavimus;
2) aplinkos analizės atlikimą organizuoja nacionalinių darbotvarkių koordinatoriai;
3) nacionalinių darbotvarkių rengimą koordinuoja Vyriausybė arba Vyriausybė kartu su nacionalinių darbotvarkių koordinatoriais, jeigu jais yra Vyriausybei nepavaldūs ir (arba) neatskaitingi strateginio valdymo sistemos dalyviai, rengia nacionalinių darbotvarkių koordinatoriai, dalyvaujant strateginio valdymo sistemos dalyviams, nurodytiems šio įstatymo 3 straipsnio 17 dalies 1, 3 ir 9 punktuose, ir konsultuojantis su suinteresuotosiomis šalimis, atsižvelgdami į atitinkamas valstybės veiklos sritis reglamentuojančius teisės aktus, Europos Sąjungos teisės aktus ir kitus tarptautinius reikalavimus. 2. Nacionalines darbotvarkes tvirtina Seimas nutarimu. 3. Nacionalinių darbotvarkių įgyvendinimą koordinuoja Vyriausybė, pažangos stebėseną įgyvendinant nacionalines darbotvarkes vykdo ir pažangos vertinimus organizuoja nacionalinių darbotvarkių koordinatoriai, jeigu nacionalinėje darbotvarkėje nenumatyta kitaip.
Atsiskaitymas apie pasiektą pažangą atliekamas nacionalinėse darbotvarkėse nustatyta tvarka.“
komitetas, 2020-06-0315 Argumentai: Atsižvelgiant į gautas papildomų komitetų ir suinteresuotų subjektų pastabas ir pasiūlymus, siūlome atitinkamai patikslinti visą IV skyrių „Strateginio valdymo sistemos valdysena“, koreguojant Vyriausybės pateikto projekto straipsnius ir įstatymą papildant naujais straipsniais. Strateginio valdymo sistemos valdysenos straipsniai konstruojami atsižvelgiant į įstatymo 5 straipsnyje įtvirtintus planavimo dokumentų lygmenimis ir atskleidžiami per 6-8 straipsniuose įvardintų konkrečių rūšių planavimo dokumentus. Kiekviename Komitete pakoreguotame straipsnyje įtvirtinamos planavimo stadijos (rengimas, tvirtinimas, įgyvendinimas, stebėsena, vertinimas ir atsiskaitymas už pasiektus rezultatus) ir už planavimo stadijas atsakingi strateginio valdymo sistemos dalyviai (numatomos jų teisės, pareigos, funkcijos ir atsakomybės). Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 15 straipsnį išdėstyti taip:
lygmens planavimo dokumentų rengimas, tvirtinimas, įgyvendinimas, stebėsena, rezultatų vertinimas ir atsiskaitymas už pasiektus rezultatus
įstaigos, kurių vadovai yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojai, ir savivaldybių administracijos, tvirtina atitinkamai valstybės biudžeto asignavimų valdytojai ir savivaldybių tarybos, jeigu šių strateginio valdymo sistemos dalyvių veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nenustatyta kitaip. Strateginiai veiklos planai rengiami vadovaujantis Strateginio valdymo metodika. 2.
Strateginio valdymo metodika, rengia strateginio valdymo sistemos dalyviai. 3. Metinius veiklos planus, vadovaudamiesi atskirų strateginio valdymo sistemos dalyvių veiklą reglamentuojančiais įstatymais ir Strateginio valdymo metodika, rengia strateginio valdymo sistemos dalyviai. 4. Veiklos lygmens planavimo dokumentų įgyvendinimas, jų įgyvendinimo stebėsena, rezultatų vertinimas ir atsiskaitymas už pasiektus rezultatus atliekami Strateginio valdymo metodikoje nustatyta tvarka. 15 straipsnis. Nacionalinio pažangos plano rengimas, tvirtinimas, įgyvendinimas, pažangos stebėsena, pažangos vertinimas ir atsiskaitymas už pasiektą pažangą
planas rengiamas šiais etapais:
1) sprendimą dėl Nacionalinio pažangos plano rengimo priima Vyriausybė ne vėliau kaip 2 metai iki galiojančio Nacionalinio pažangos plano termino pabaigos, kartu patvirtindama Nacionalinio pažangos plano rengimo koncepciją;
2) aplinkos analizę atlieka Vyriausybės strateginės analizės centras;
3) Nacionalinio pažangos plano rengimą koordinuoja Vyriausybė, rengia Vyriausybės įgaliota institucija, dalyvaujant strateginio valdymo sistemos dalyviams, nurodytiems šio įstatymo 3 straipsnio 17 dalies 3, 10 ir 11 punktuose, ir konsultuojantis su suinteresuotosiomis šalimis, Seimo komitetais ir komisijomis. 2. Nacionalinio pažangos plano projektą svarsto Seimo komitetai. 3. Nacionalinį pažangos planą tvirtina Vyriausybė. 4. Nacionalinio pažangos plano įgyvendinimą koordinuoja Vyriausybė. 5. Nacionalinio pažangos plano įgyvendinimo stebėseną koordinuoja Vyriausybės kanceliarija, vykdo Finansų ministerija kartu su Vyriausybės strateginės analizės centru. Pasiekta pažanga kartą per metus svarstoma Valstybės pažangos taryboje kartu su pažanga, pasiekta įgyvendinant Valstybės pažangos strategiją. 6. Atsiskaitymas už pasiektą pažangą vykdomas Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo nustatyta tvarka. 7.
baigiamąjį vertinimą atlieka Vyriausybės strateginės analizės centras Nacionaliniame pažangos plane nustatyta tvarka. Tarpinių ir baigiamojo vertinimų rezultatai pristatomi Valstybės pažangos tarybai, suinteresuotosioms šalims ir visuomenei.“
komitetas, 2020-06-0316 N Argumentai: Atsižvelgiant į gautas papildomų komitetų ir suinteresuotų subjektų pastabas ir pasiūlymus, siūlome atitinkamai patikslinti visą IV skyrių „Strateginio valdymo sistemos valdysena“, koreguojant Vyriausybės pateikto projekto straipsnius ir įstatymą papildant naujais straipsniais. Strateginio valdymo sistemos valdysenos straipsniai konstruojami atsižvelgiant į įstatymo 5 straipsnyje įtvirtintus planavimo dokumentų lygmenimis ir atskleidžiami per 6-8 straipsniuose įvardintų konkrečių rūšių planavimo dokumentus. Kiekviename Komitete pakoreguotame straipsnyje įtvirtinamos planavimo stadijos (rengimas, tvirtinimas, įgyvendinimas, stebėsena, vertinimas ir atsiskaitymas už pasiektus rezultatus) ir už planavimo stadijas atsakingi strateginio valdymo sistemos dalyviai (numatomos jų teisės, pareigos, funkcijos ir atsakomybės). Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projektą nauju 16 straipsniu: „16 straipsnis. Nacionalinio saugumo strategijos, Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepcijos, Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano rengimas, tvirtinimas, įgyvendinimas, pažangos stebėsena, pažangos vertinimas ir atsiskaitymas už pasiektą pažangą
strategija rengiama, tvirtinama, įgyvendinama, jos įgyvendinimas stebimas ir atsiskaitymas už pasiektą pažangą atliekamas Nacionalinio saugumo pagrindų įstatyme ir Nacionalinio saugumo strategijoje nustatyta tvarka. 2.
teritorijos bendrojo plano koncepcija ir Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas rengiami, tvirtinami, įgyvendinami, jų įgyvendinimas stebimas ir atsiskaitymas už pasiektą pažangą atliekamas Teritorijų planavimo įstatyme nustatyta tvarka.“
komitetas, 2020-06-0317 N Argumentai: Atsižvelgiant į gautas papildomų komitetų ir suinteresuotų subjektų pastabas ir pasiūlymus, siūlome atitinkamai patikslinti visą IV skyrių „Strateginio valdymo sistemos valdysena“, koreguojant Vyriausybės pateikto projekto straipsnius ir įstatymą papildant naujais straipsniais. Strateginio valdymo sistemos valdysenos straipsniai konstruojami atsižvelgiant į įstatymo 5 straipsnyje įtvirtintus planavimo dokumentų lygmenimis ir atskleidžiami per 6-8 straipsniuose įvardintų konkrečių rūšių planavimo dokumentus. Kiekviename Komitete pakoreguotame straipsnyje įtvirtinamos planavimo stadijos (rengimas, tvirtinimas, įgyvendinimas, stebėsena, vertinimas ir atsiskaitymas už pasiektus rezultatus) ir už planavimo stadijas atsakingi strateginio valdymo sistemos dalyviai (numatomos jų teisės, pareigos, funkcijos ir atsakomybės). Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projektą nauju 17 straipsniu:
„17 straipsnis. Nacionalinių plėtros programų rengimas, tvirtinimas, įgyvendinimas,
stebėsena, vertinimas ir atsiskaitymas už pasiektą pažangą 1.
Nacionalines plėtros programas rengia ministerijos ir Vyriausybės kanceliarija, atsakingos už Nacionalinio pažangos plano uždavinių įgyvendinimą konkrečioje valstybės veiklos srityje, dalyvaujant Nacionaliniame pažangos plane nustatytiems už horizontaliųjų principų įgyvendinimo koordinavimą atsakingiems strateginio valdymo sistemos dalyviams, nacionalinių darbotvarkių koordinatoriams, ministerijai, pagal Teritorijų planavimo įstatymą atsakingai už valstybės teritorijos bendrojo plano rengimo organizavimą, ir Nacionaliniame pažangos plane nustatytiems pažangos uždavinių įgyvendinime dalyvaujantiems strateginio valdymo sistemos dalyviams. Rengiant nacionalines plėtros programas valstybės veiklos srityse, kuriose veikia Vyriausybei nepavaldūs ir (arba) neatskaitingi strateginio valdymo sistemos dalyviai, dalyvauja suinteresuoti Vyriausybei nepavaldūs ir
(arba) neatskaitingi strateginio valdymo sistemos dalyviai, kiek tai neprieštarauja jų veiklą reglamentuojantiems įstatymams. 2. Plėtros programas ir regionų plėtros programą tvirtina Vyriausybė. Ilgalaikes valstybines saugumo stiprinimo programas tvirtina Seimas nutarimu. 3. Nacionalinių plėtros programų kaip portfelio įgyvendinimą koordinuoja portfelio valdytojas. 4. Atskirų nacionalinių plėtros programų įgyvendinimą organizuoja, kontroliuoja nacionalines plėtros programas rengusios ministerijos ir Vyriausybės kanceliarija, įgyvendinimą koordinuoja Vyriausybė. Vyriausybei nepavaldūs ir (arba) neatskaitingi strateginio valdymo sistemos dalyviai, kiek tai neprieštarauja jų veiklą reglamentuojantiems įstatymams, gali dalyvauti įgyvendinant nacionalinių plėtros programų priemones ir (arba) jas įgyvendinančius projektus. 5.
nacionalines plėtros programas, strateginio valdymo sistemos dalyviai, vykdantys pažangos priemones, arba už projektų administravimą atsakingos įstaigos Vyriausybės ir (arba) jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais ir tvarka, plėtoja projektus, organizuoja projektų atranką, konsultuoja ir informuoja projektų rengėjus apie projektų rengimo ir įgyvendinimo reikalavimus, administruoja atrinktų projektų vykdymą, atlieka projektų rezultatų stebėseną, organizuoja projekto vykdytojo atsiskaitymą už pasiektus rezultatus. 6. Atskirų nacionalinių plėtros programų įgyvendinimo stebėseną atlieka, ataskaitas rengia, vertinimus organizuoja nacionalines plėtros programas rengusios ministerijos ir Vyriausybės kanceliarija. 8. Nacionalinių plėtros programų portfelio įgyvendinimo stebėseną atlieka portfelio valdytojas ir informaciją apie pasiektą pažangą 2 kartus per metus teikia Vyriausybei. “
komitetas, 2020-06-0318 N Argumentai: Atsižvelgiant į gautas papildomų komitetų ir suinteresuotų subjektų pastabas ir pasiūlymus, siūlome atitinkamai patikslinti visą IV skyrių „Strateginio valdymo sistemos valdysena“, koreguojant Vyriausybės pateikto projekto straipsnius ir įstatymą papildant naujais straipsniais. Strateginio valdymo sistemos valdysenos straipsniai konstruojami atsižvelgiant į įstatymo 5 straipsnyje įtvirtintus planavimo dokumentų lygmenimis ir atskleidžiami per 6-8 straipsniuose įvardintų konkrečių rūšių planavimo dokumentus. Kiekviename Komitete pakoreguotame straipsnyje įtvirtinamos planavimo stadijos (rengimas, tvirtinimas, įgyvendinimas, stebėsena, vertinimas ir atsiskaitymas už pasiektus rezultatus) ir už planavimo stadijas atsakingi strateginio valdymo sistemos dalyviai (numatomos jų teisės, pareigos, funkcijos ir atsakomybės). Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projektą nauju 18 straipsniu: „18 straipsnis.
Vyriausybės programos ir Vyriausybės programos įgyvendinimo plano rengimas, tvirtinimas, įgyvendinimas, stebėsena, vertinimas ir atsiskaitymas už pasiektą pažangą
1Vyriausybės programa rengiama ir tvirtinama,
vadovaujantis Vyriausybės įstatymu. 2. Vyriausybės programos vykdymą koordinuoja Vyriausybė, įgyvendinimo stebėseną, ataskaitų rengimą organizuoja Vyriausybės kanceliarija. 3. Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano rengimą koordinuoja Vyriausybės kanceliarija. 4. Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planą tvirtina Vyriausybė. 5. Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano įgyvendinimą koordinuoja Vyriausybė, vykdo Vyriausybei pavaldūs strateginio valdymo sistemos dalyviai. Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane numatytus Vyriausybės veiklos prioritetus įgyvendinantys projektai valdomi Vyriausybės nustatyta projektinio valdymo tvarka. 6. Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano įgyvendinimo stebėseną atlieka ir ataskaitų rengimą organizuoja Vyriausybės kanceliarija.“
komitetas, 2020-06-0319 N Argumentai: Atsižvelgiant į gautas papildomų komitetų ir suinteresuotų subjektų pastabas ir pasiūlymus, siūlome atitinkamai patikslinti visą IV skyrių „Strateginio valdymo sistemos valdysena“, koreguojant Vyriausybės pateikto projekto straipsnius ir įstatymą papildant naujais straipsniais. Strateginio valdymo sistemos valdysenos straipsniai konstruojami atsižvelgiant į įstatymo 5 straipsnyje įtvirtintus planavimo dokumentų lygmenimis ir atskleidžiami per 6-8 straipsniuose įvardintų konkrečių rūšių planavimo dokumentus.
Kiekviename Komitete pakoreguotame straipsnyje įtvirtinamos planavimo stadijos (rengimas, tvirtinimas, įgyvendinimas, stebėsena, vertinimas ir atsiskaitymas už pasiektus rezultatus) ir už planavimo stadijas atsakingi strateginio valdymo sistemos dalyviai (numatomos jų teisės, pareigos, funkcijos ir atsakomybės). Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projektą nauju 19 straipsniu:
„19 straipsnis. Nacionalinių darbotvarkių planų
rengimas, tvirtinimas, įgyvendinimas, stebėsena, vertinimas ir atsiskaitymas už pasiektą pažangą
koordinuoja Vyriausybė arba Vyriausybė kartu su nacionalinių darbotvarkių koordinatoriais, jeigu jais yra Vyriausybei nepavaldūs ir (arba) neatskaitingi strateginio valdymo sistemos dalyviai. 2. Nacionalinių darbotvarkių planus, atsižvelgdami į Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus ir (arba) tarptautinius įsipareigojimus, rengia nacionalinių darbotvarkių koordinatoriai ir (ar) ministerijos pagal atitinkamiems ministrams pavestas valdymo sritis, dalyvaujant suinteresuotiems strateginio valdymo sistemos dalyviams, nurodytiems šio įstatymo 3 straipsnio 17 dalies 3 punkte. 3. Nacionalinių darbotvarkių planus tvirtina Vyriausybė. 4. Nacionalinių darbotvarkių planai įgyvendinami per nacionalines plėtros programas ir strateginius veiklos planus. 5. Nacionalinių darbotvarkių planų įgyvendinimo stebėseną ir pažangos vertinimus atlieka nacionalinių darbotvarkių koordinatoriai šiuose planavimo dokumentuose ir
(arba) atitinkamose nacionalinėse darbotvarkėse nustatyta tvarka. 6. Atsiskaitymas apie pasiektą pažangą atliekamas nacionalinių darbotvarkių planuose nustatyta tvarka.“ Pritarti 14.
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2020-06-0320 N Argumentai: Atsižvelgiant į gautas papildomų komitetų ir suinteresuotų subjektų pastabas ir pasiūlymus, siūlome atitinkamai patikslinti visą IV skyrių „Strateginio valdymo sistemos valdysena“, koreguojant Vyriausybės pateikto projekto straipsnius ir įstatymą papildant naujais straipsniais. Strateginio valdymo sistemos valdysenos straipsniai konstruojami atsižvelgiant į įstatymo 5 straipsnyje įtvirtintus planavimo dokumentų lygmenimis ir atskleidžiami per 6-8 straipsniuose įvardintų konkrečių rūšių planavimo dokumentus. Kiekviename Komitete pakoreguotame straipsnyje įtvirtinamos planavimo stadijos (rengimas, tvirtinimas, įgyvendinimas, stebėsena, vertinimas ir atsiskaitymas už pasiektus rezultatus) ir už planavimo stadijas atsakingi strateginio valdymo sistemos dalyviai (numatomos jų teisės, pareigos, funkcijos ir atsakomybės). Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projektą nauju 20 straipsniu:
„20 straipsnis. Regionų plėtros planų rengimas,
tvirtinimas, įgyvendinimas, stebėsena, vertinimas ir atsiskaitymas už pasiektą pažangą
regionų plėtros planus rengia ir tvirtina vadovaudamosi Regioninės plėtros įstatymu. 2. Regionų plėtros planai įgyvendinami, pažangos stebėsena ir vertinimas atliekamas, ataskaitos rengiamos Regioninės plėtros įstatymo nustatyta tvarka.“
komitetas, 2020-06-0321 N Argumentai: Atsižvelgiant į gautas papildomų komitetų ir suinteresuotų subjektų pastabas ir pasiūlymus, siūlome atitinkamai patikslinti visą IV skyrių „Strateginio valdymo sistemos valdysena“, koreguojant Vyriausybės pateikto projekto straipsnius ir įstatymą papildant naujais straipsniais.
Strateginio valdymo sistemos valdysenos straipsniai konstruojami atsižvelgiant į įstatymo 5 straipsnyje įtvirtintus planavimo dokumentų lygmenimis ir atskleidžiami per 6-8 straipsniuose įvardintų konkrečių rūšių planavimo dokumentus. Kiekviename Komitete pakoreguotame straipsnyje įtvirtinamos planavimo stadijos (rengimas, tvirtinimas, įgyvendinimas, stebėsena, vertinimas ir atsiskaitymas už pasiektus rezultatus) ir už planavimo stadijas atsakingi strateginio valdymo sistemos dalyviai (numatomos jų teisės, pareigos, funkcijos ir atsakomybės). Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projektą nauju 21 straipsniu:
„21 straipsnis. Savivaldybių strateginių plėtros
planų rengimas, tvirtinimas, įgyvendinimas, stebėsena, vertinimas ir atsiskaitymas už pasiektą pažangą
strateginius plėtros planus rengia savivaldybių administracijos. 2. Savivaldybių strateginius plėtros planus tvirtina savivaldybių tarybos. 3. Savivaldybių strateginių plėtros planų įgyvendinimą, stebėseną ir ataskaitų rengimą organizuoja savivaldybių administracijų direktoriai.“
komitetas, 2020-06-0322 N Argumentai: Atsižvelgiant į gautas papildomų komitetų ir suinteresuotų subjektų pastabas ir pasiūlymus, siūlome atitinkamai patikslinti visą IV skyrių „Strateginio valdymo sistemos valdysena“, koreguojant Vyriausybės pateikto projekto straipsnius ir įstatymą papildant naujais straipsniais.
Strateginio valdymo sistemos valdysenos straipsniai konstruojami atsižvelgiant į įstatymo 5 straipsnyje įtvirtintus planavimo dokumentų lygmenimis ir atskleidžiami per 6-8 straipsniuose įvardintų konkrečių rūšių planavimo dokumentus. Kiekviename Komitete pakoreguotame straipsnyje įtvirtinamos planavimo stadijos (rengimas, tvirtinimas, įgyvendinimas, stebėsena, vertinimas ir atsiskaitymas už pasiektus rezultatus) ir už planavimo stadijas atsakingi strateginio valdymo sistemos dalyviai (numatomos jų teisės, pareigos, funkcijos ir atsakomybės). Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projektą nauju 22 straipsniu:
„22 straipsnis. Savivaldybių bendrųjų planų rengimas, tvirtinimas, įgyvendinimas, stebėsena,
vertinimas ir atsiskaitymas už pasiektą pažangą Savivaldybių bendrieji planai rengiami, tvirtinami įgyvendinami, jų įgyvendinimo stebėsena atliekama Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka.“
komitetas, 2020-06-0323 N Argumentai: Atsižvelgiant į gautas papildomų komitetų ir suinteresuotų subjektų pastabas ir pasiūlymus, siūlome atitinkamai patikslinti visą IV skyrių „Strateginio valdymo sistemos valdysena“, koreguojant Vyriausybės pateikto projekto straipsnius ir įstatymą papildant naujais straipsniais. Strateginio valdymo sistemos valdysenos straipsniai konstruojami atsižvelgiant į įstatymo 5 straipsnyje įtvirtintus planavimo dokumentų lygmenimis ir atskleidžiami per 6-8 straipsniuose įvardintų konkrečių rūšių planavimo dokumentus.
Kiekviename Komitete pakoreguotame straipsnyje įtvirtinamos planavimo stadijos (rengimas, tvirtinimas, įgyvendinimas, stebėsena, vertinimas ir atsiskaitymas už pasiektus rezultatus) ir už planavimo stadijas atsakingi strateginio valdymo sistemos dalyviai (numatomos jų teisės, pareigos, funkcijos ir atsakomybės). Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projektą nauju 23 straipsniu:
„23 straipsnis. Strateginių veiklos planų rengimas,
tvirtinimas, įgyvendinimas, stebėsena, rezultatų vertinimas ir atsiskaitymas už pasiektus rezultatus
planus rengia strateginio valdymo sistemos dalyviai, kurių vadovai yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojai, ir savivaldybių administracijos. 2. Strateginius veiklos planus tvirtina valstybės biudžeto asignavimų valdytojai ir savivaldybių tarybos, išskyrus Vyriausybės įstatyme, Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatyme, Lietuvos Respublikos muziejų įstatyme, Lietuvos Respublikos bibliotekų įstatyme, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme, Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatyme nustatytus atvejus. 3. Strateginių veiklos planų įgyvendinimą koordinuoja ir įgyvendinimo stebėseną atlieka strateginio valdymo sistemos dalyviai, kurių vadovai yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojai, ir savivaldybių administracijos. 4. Strateginių veiklos planų, kuriuos rengia strateginio valdymo sistemos dalyviai, kurių vadovai yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojai, rezultatų vertinimą atlieka Vyriausybės kanceliarija kartu su Finansų ministerija. 5.
planų įgyvendinimą atsiskaito valstybės biudžeto asignavimų valdytojai ir savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojai Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme nustatyta tvarka. “
komitetas, 2020-06-0324 N Argumentai: Atsižvelgiant į gautas papildomų komitetų ir suinteresuotų subjektų pastabas ir pasiūlymus, siūlome atitinkamai patikslinti visą IV skyrių „Strateginio valdymo sistemos valdysena“, koreguojant Vyriausybės pateikto projekto straipsnius ir įstatymą papildant naujais straipsniais. Strateginio valdymo sistemos valdysenos straipsniai konstruojami atsižvelgiant į įstatymo 5 straipsnyje įtvirtintus planavimo dokumentų lygmenimis ir atskleidžiami per 6-8 straipsniuose įvardintų konkrečių rūšių planavimo dokumentus. Kiekviename Komitete pakoreguotame straipsnyje įtvirtinamos planavimo stadijos (rengimas, tvirtinimas, įgyvendinimas, stebėsena, vertinimas ir atsiskaitymas už pasiektus rezultatus) ir už planavimo stadijas atsakingi strateginio valdymo sistemos dalyviai (numatomos jų teisės, pareigos, funkcijos ir atsakomybės). Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projektą nauju 24 straipsniu:
„24 straipsnis. Veiksmų planų ir metinių veiklos
planų rengimas, tvirtinimas, įgyvendinimas, stebėsena, rezultatų vertinimas ir atsiskaitymas už pasiektus rezultatus
strateginio valdymo sistemos dalyviai. 2. Metinius veiklos planus, vadovaudamiesi atskirų strateginio valdymo sistemos dalyvių veiklą reglamentuojančiais įstatymais, rengia strateginio valdymo sistemos dalyviai. 3. Veiksmų planus ir metinių veiklos planus įgyvendina, jų įgyvendinimo stebėseną, rezultatų vertinimą atlieka ir atsiskaito už pasiektus rezultatus strateginio valdymo dalyviai. “ Pritarti 19.
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2020-06-0325 N Argumentai: Atsižvelgiant į gautas pastabas ir pasiūlymus ir įvertinus realius įstatymo įgyvendinamųjų ir kitų planavimo dokumentų parengimo terminus, tikslinamas įstatymo projekto buvęs 16, pernumeruotas 25 straipsnis. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 16 straipsnį laikyti 25 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „16 25 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, ir įgyvendinimas ir taikymas
6 dalį, šio straipsnio 2, 3, 4, 5 ir 6 dalis, įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 15 straipsnio 6 dalis įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. Iki 2020 m. balandžio 1 d. Vyriausybė:
1) pateikia Seimui tvirtinti Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano koncepciją;
2) patvirtina 2021–2030 m. nacionalinį pažangos planą;
3) patvirtina Strateginio valdymo metodiką. 3. Vyriausybė iki šio įstatymo įsigaliojimo 2020 m. gruodžio 31 d. patvirtina:
1) 2021–2030 m. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrąjį planą;
b) patvirtina nacionalines plėtros programas;
c) pateikia Seimui tvirtinti nacionalinę darbotvarkę korupcijos prevencijos klausimais;
2) 2021–2030 m. nacionalinį pažangos planą;
3) Strateginio valdymo metodiką. 4. Vyriausybė ir (arba) jos įgaliotos institucijos priima kitus šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 5. Vyriausybė iki 2021 m. birželio 1 d. pateikia Seimui tvirtinti nacionalinę darbotvarkę korupcijos prevencijos klausimais. Iki nacionalinės darbotvarkės korupcijos prevencijos klausimais įsigaliojimo ilgesnės negu 10 metų trukmės strateginiai tikslai, uždaviniai, poveikio rodikliai korupcijos prevencijos klausimais planuojami Ilgalaikėje valstybinėje saugumo stiprinimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. kovo 10 d. nutarimu Nr.
XII-1537 „Dėl Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija 2015–2025 metų programos patvirtinimo“. Iki nacionalinės darbotvarkės korupcijos prevencijos klausimais įsigaliojimo uždavinių korupcijos prevencijos klausimais įgyvendinimo priemonės planuojamos tarpinstituciniame veiklos plane. 6. Vyriausybė iki 2021 m. gruodžio 31 d. 2022 m. birželio 1 d. pateikia Seimui tvirtinti Valstybės pažangos strategiją „Lietuva 2050“. 7. Kituose įstatymuose vartojama sąvoka
„strateginio planavimo metodika“ atitinka sąvoką „strateginio valdymo
metodika“. Kituose įstatymuose pateiktos nuorodos į Vyriausybės tvirtinamą Strateginio planavimo metodiką reiškia nuorodą į Vyriausybės tvirtinamą Strateginio valdymo metodiką. “
sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Guoda Burokienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Guoda Burokienė Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Kristina Šimkutė