Projekto lyginamasis variantas
2019
Pakeisti 82 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„82 straipsnis. Centralizuotų pirkimų veikla ir centrinės
perkančiosios organizacijos
straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju – privalo prekių ir (arba) paslaugų įsigyti iš centrinės perkančiosios organizacijos. Taip pat prekės, paslaugos ir darbai gali būti, o šio straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju – turi būti įsigyjami naudojantis centrinės perkančiosios organizacijos:
1) atlikta pirkimo procedūra iki pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo;
2) valdoma dinamine pirkimo sistema. Jeigu centrinės perkančiosios organizacijos sukurta dinamine pirkimo sistema gali pasinaudoti kitos perkančiosios organizacijos, tai turi būti nurodyta skelbime apie pirkimą;
3) sudaryta preliminariąja sutartimi, kaip nustatyta šio įstatymo 78 straipsnio 2 dalyje. 2. Perkančiosios organizacijos Perkančioji organizacija, išskyrus Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes užsienio valstybėse, Lietuvos Respublikos atstovybes prie tarptautinių organizacijų, konsulines įstaigas ir specialiąsias misijas, privalo įsigyti prekių, paslaugų ir darbų šio straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu, jeigu:
1) Lietuvos Respublikoje veikiančios centrinės perkančiosios organizacijos, kuriai Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu yra suteikta teisė atlikti centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas visoms perkančiosioms organizacijoms, siūlomos prekės ar paslaugos, per sukurtą dinaminę pirkimų sistemą ar sudarytą preliminariąją sutartį galimos įsigyti prekės, paslaugos ar darbai atitinka perkančiosios organizacijos poreikius ir perkančioji organizacija negali prekių, paslaugų ar darbų įsigyti efektyvesniu būdu racionaliai naudodama tam skirtas lėšas.
Perkančiosios organizacijos Perkančioji organizacija privalo motyvuoti savo sprendimą neatlikti pirkimo naudojantis šios centrinės perkančiosios organizacijos paslaugomis, tai patvirtinantį dokumentą paskelbti pirkėjo profilyje kartu su pirkimo dokumentais, o tais atvejais, kai pirkimas atliekamas apie jį neskelbiant, ir jį saugoti kartu su kitais pirkimo dokumentais šio įstatymo 97 straipsnyje nustatyta tvarka;
2) šio straipsnio 6 dalyje nurodytu Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos arba savivaldybės tarybos sprendimu centrinė perkančioji organizacija atlieka pirkimo procedūrą perkančiosios organizacijos vardu. 3. Laikoma, kad perkančioji organizacija įvykdo įsipareigojimus pagal šį įstatymą, jeigu ji prekių, paslaugų ar darbų įsigyja iš centrinės perkančiosios organizacijos ar per ją pagal šio straipsnio 1 dalį.
Tačiau perkančioji organizacija atsako už tinkamą šio įstatymo nuostatų laikymąsi sudarant ir vykdant pirkimo sutartį, taip pat kai ji pati atlieka tam tikras procedūras, įskaitant:
1) pirkimo sutarties sudarymą centrinės perkančiosios organizacijos valdomos dinaminės pirkimo sistemos pagrindu;
2) atnaujinto tiekėjų varžymosi vykdymą centrinės perkančiosios organizacijos sudarytos preliminariosios sutarties pagrindu;
3) veiksmus, atliekamus pagal šio įstatymo 78 straipsnio 5 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytus reikalavimus, siekiant nustatyti tiekėją, su kuriuo bus sudaroma pirkimo sutartis centrinės perkančiosios organizacijos sudarytos preliminariosios sutarties pagrindu. 4. Centrinė perkančioji organizacija, atlikdama centralizuotus pirkimus, naudojasi tik elektroninėmis priemonėmis pagal šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytus reikalavimus. 5. Perkančiosios organizacijos centrinės perkančiosios organizacijos teikiamas centralizuotos pirkimų veiklos paslaugas gali įsigyti netaikydamos šio įstatymo. Centralizuotos pirkimų veiklos paslaugų pirkimo sutartyje papildomai gali būti nurodytos ir joms teikti reikalingos pagalbinės pirkimų veiklos paslaugos. 6. Sprendimą dėl centrinių perkančiųjų organizacijų steigimo, jų teisinės formos ar teisės atlikti centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas ir šių funkcijų apimties perkančiajai organizacijai suteikimo, taip pat dėl konkrečių pirkimų procedūrų atlikimo kitų perkančiųjų organizacijų vardu, pagal kompetenciją priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota (įgaliotos) institucija (institucijos) arba savivaldybės taryba. 7.
finansuojama iš įstaigai, kuri įgyvendina centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas atliekančio juridinio asmens dalyvio ar savininko teises ir pareigas, skirtų valstybės ar savivaldybės biudžeto asignavimų ir (arba) kitų lėšų. 8. Centrinė perkančioji organizacija ketvirčiui pasibaigus per 5 darbo dienas privalo pateikti Viešųjų pirkimų tarnybai informaciją apie perkančiųjų organizacijų centralizuotus pirkimus, atliktus per ketvirtį, ir kartu nurodyti informaciją apie atliktus žaliuosius pirkimus ir jų vertes bei energijos vartojimo efektyvumo reikalavimų taikymą. Šioje dalyje nurodyta informacija teikiama Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka.“
pakeitimas Pakeisti 86 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Perkančioji organizacija laimėjusio dalyvio
pasiūlymą, sudarytą pirkimo sutartį, preliminariąją sutartį ir šių sutarčių pakeitimus, išskyrus informaciją, kurios atskleidimas prieštarautų informacijos ir duomenų apsaugą reguliuojantiems teisės aktams arba visuomenės interesams, pažeistų teisėtus konkretaus tiekėjo komercinius interesus arba turėtų neigiamą poveikį tiekėjų konkurencijai, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties sudarymo ar jų pakeitimo, bet ne vėliau kaip iki pirmojo mokėjimo pagal jį pradžios Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka turi paskelbti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje.
Šis reikalavimas netaikomas laimėjusio dalyvio pasiūlymui, kai pasiūlymas pateikiamas žodžiu, arba sudarytai pirkimo sutarčiai, kai pirkimo sutartis sudaroma žodžiu, pirkimams, kurie atlikti neskelbiamų derybų būdu (mažos vertės pirkimų atveju – neskelbiant apie pirkimą) esant šio įstatymo
punktuose nustatytoms sąlygoms, jeigu jų metu laimėjusiu dalyviu nustatomas fizinis asmuo, ir esant šio įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktyje nustatytai sąlygai, taip pat laimėjusio dalyvio pasiūlymo, pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties dalims, kai nėra techninių galimybių tokiu būdu paskelbti informacijos. Tokiu atveju perkančioji organizacija turi sudaryti galimybę susipažinti su nepaskelbtomis laimėjusio dalyvio pasiūlymo, pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties dalimis. Šioje dalyje nurodytas perkančiosios organizacijos pareigas atlieka centrinė perkančioji organizacija, jeigu dėl šių pareigų atlikimo yra sudarytas perkančiosios organizacijos ir centrinės perkančiosios organizacijos susitarimas.“
2020 m. sausio 1 d. 2.
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija ir Viešųjų pirkimų tarnyba iki 2019 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos pirkimų procedūros tęsiamos pagal tuo metu galiojusias Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO NR. I-1491 82 IR 86 straipsnių PAKEITIMO ĮSTATYMO, lietuvos respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo nr. xiii-328 90 STRAIPSNIO pakeitimo įstatymo, LIETUVOS RESPUBLIKOS
rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 82 ir 86 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – 1 projektas), Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo Nr. XIII-328 90 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – 2 projektas), Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 11¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – 3 projektas), Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo Nr. I-1113 9¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – 4 projektas), Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 30¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – 5 projektas), (toliau kartu – Įstatymų projektai) parengti siekiant sudaryti sąlygas centralizuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybei pavaldžių įstaigų viešųjų pirkimų funkciją. Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija, vykdydama numatytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugpjūčio 29 d. pasitarimo protokolo Nr.
centralizavimo“ įpareigojimą, įvertino Vyriausybės kanceliarijos projekto
„Pasirengimas bendrųjų funkcijų viešajame sektoriuje konsolidavimui“
įgyvendinimo metu išorės ekspertų atliktos Vyriausybės kanceliarijos, ministerijų, Vyriausybės įstaigų, Vyriausybės atstovų tarnybų, atitinkamo ministro valdymo sritims priskirtų įstaigų prie ministerijos, kitų įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (toliau – Įstaigos), atliekamų viešųjų pirkimų funkcijos peržiūros rezultatus ir pateikė Vyriausybei pasiūlymus dėl Įstaigų viešųjų pirkimų atlikimo funkcijos centralizavimo. Šiems pasiūlymams Vyriausybė pritarė Vyriausybės 2019 m. kovo 27 d. pasitarimo protokolu Nr. 13. Pagal Vyriausybei pavaldžių įstaigų viešųjų pirkimų funkcijos centralizavimo modelį 559 įstaigų tarptautiniai ir supaprastinti pirkimai bus pavedami centrinėms perkančiosioms organizacijoms (VšĮ CPO LT, Turto valdymo ir ūkio departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir steigiamai naujai įstaigai
Todėl priimant sprendimus dėl Įstaigų viešųjų pirkimų atlikimo funkcijos centralizavimo, pirkimus perimančios centrinės perkančiosios organizacijos parinktos pagal sukauptą viešųjų pirkimų centralizavimo patirtį ir kompetenciją, siekiant kuo labiau išnaudoti sėkmingai veikiančių institucijų potencialą, įskaitant pirkimų objektų standartizavimo ir VšĮ CPO LT duomenų pagrindu veikiančios informacinės sistemos galimybes. Taigi, VšĮ CPO LT taps pagrindine ir didžiausią dalį pirkimo procedūrų perimančia centrine perkančiąja organizacija, jai bus patikėtas ir Vyriausybei pavaldžių įstaigų viešųjų pirkimų poreikio valdymas bei plečiama teikiamų paslaugų pasiūla. Atsižvelgus į tai, kad Krašto apsaugos sistemoje jau atlikta aprūpinimo sistemos reforma, Gynybos resursų agentūrai prie Krašto apsaugos ministerijos, įskaitant jos koordinuojamus krašto apsaugos sistemos pirkimus, centralizavimo modelis nebus taikomas. Taip pat centralizavimo modelis bus netaikomas ir Lietuvos Respublikos diplomatinėms atstovybėms užsienio valstybėse, Lietuvos Respublikos atstovybėms prie tarptautinių organizacijų, konsulinėms įstaigoms, specialiosioms misijoms ir kitoms perkančiosioms organizacijoms, kurios užsienyje įsigyja prekių, paslaugų ar darbų, skirtų užsienyje esantiems jų padaliniams, kariniams atstovams ar specialiesiems atašė dėl šių institucijų ir jų atliekamų pirkimų specifikos. Įstatymų projektai padės įgyvendinti Vyriausybės programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82 ,,Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 293–294 punktuose nurodytus prioritetus: užtikrinti skaidresnius ir efektyvesnius viešuosius pirkimus juos centralizavus. 2.
projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektų iniciatorė – Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija. Įstatymų projektus parengė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Viešųjų pirkimų politikos skyriaus (vedėja – Aurelija Ylė, tel. 8 706 64 834, el. p. [email protected]) patarėja Rima Ambrazevičienė, tel. 8 706 64 621, el. p. [email protected], ir vyriausioji specialistė Neringa Andrijauskienė, tel. 8 706 64 839, el. p. [email protected]. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Perkančioji organizacija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – Įstatymas) 82 straipsnio 2 dalies nuostata, privalo įsigyti prekių, paslaugų ir darbų iš centrinės perkančiosios organizacijos, jeigu Lietuvos Respublikoje veikiančios centrinės perkančiosios organizacijos siūlomos prekės, paslaugos ar darbai atitinka perkančiosios organizacijos poreikius ir perkančioji organizacija negali prekių, paslaugų ar darbų įsigyti efektyvesniu būdu racionaliai naudodama tam skirtas lėšas. Sprendimą dėl centrinių perkančiųjų organizacijų steigimo, jų teisinės formos ar teisės atlikti centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas perkančiajai organizacijai suteikimo pagal kompetenciją priima Vyriausybė ar jos įgaliota (įgaliotos) institucija (institucijos) arba savivaldybės taryba, kaip nustatyta Įstatymo 82 straipsnio 6 dalyje. Įstatymo 82 straipsnio 8 dalyje nustatyta pareiga centrinei perkančiajai organizacijai ketvirčiui pasibaigus per 5 darbo dienas pateikti Viešųjų pirkimų tarnybai informaciją apie perkančiųjų organizacijų atliktus centralizuotus praėjusio ketvirčio pirkimus. Analogiškai šie klausimai reglamentuojami Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau –Komunalinio sektoriaus pirkimų įstatymas) 90 straipsnyje.
Šiuo metu Vyriausybei pavaldžios įstaigos viešuosius pirkimus, kurie nėra įtraukti į VšĮ CPO LT elektroninį katalogą, atlieka pačios, centralizuotai pirkimai atliekami tik kai kurių ministrų valdymo srityse. Įstatymo
dalyvio pasiūlymą, sudarytą pirkimo sutartį, preliminariąją sutartį ir šių sutarčių pakeitimus, išskyrus informaciją, kurios atskleidimas prieštarautų informacijos ir duomenų apsaugą reguliuojantiems teisės aktams arba visuomenės interesams, pažeistų teisėtus konkretaus tiekėjo komercinius interesus arba turėtų neigiamą poveikį tiekėjų konkurencijai, paskelbti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 9¹ straipsnyje įvardytos bendrosios funkcijos, kurios gali būti atliekamos centralizuotai: buhalterinės apskaitos, dokumentų valdymo, personalo administravimo ir kitos pagalbinio pobūdžio funkcijos, o šio įstatymo 9¹straipsnio 2 dalyje suteikta teisė Vyriausybei spręsti klausimus tiek dėl konkrečių biudžetinių įstaigų, kurių bendrosios funkcijos bus atliekamos centralizuotai, tiek dėl biudžetinės įstaigos (įstaigų), kuri (kurios) centralizuotai atliktų minėtas funkcijas. Analogiškai bendrųjų funkcijų centralizuotas atlikimas nustatytas Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 11¹straipsnyje. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 30¹ straipsnyje nustatyta teisė Vyriausybei steigti biudžetines įstaigas, kurios centralizuotai atlieka dalį viešojo sektoriaus subjektų bendrųjų funkcijų, tvirtinti jų nuostatus. Tačiau pagal šiuos įstatymus įstaiga, kuri gali centralizuotai atlikti bendrąsias funkcijas, gali būti tik biudžetinė įstaiga.
Atkreiptinas dėmesys, kad tokios nuostatos apriboja pasirinkimo galimybę bendrąsias funkcijas pavesti atlikti kitokios teisinės formos įstaigoms, turinčios tam reikalingą patirtį ir kompetenciją. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siekiant įgyvendinti aiškinamojo rašto 1 punkte aptartą Įstaigų viešųjų pirkimų funkcijos centralizavimo modelį, Įstatymu turėtų būti suteikta teisė Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai priimti privalomai taikomus sprendimus dėl tam tikrų įstaigų viešųjų pirkimų funkcijos centralizuoto atlikimo ir konkrečių viešųjų pirkimų procedūrų iki sutarties sudarymo atlikimo kitų perkančiųjų organizacijų vardu be įgaliojimo (analogiška teisė pagal kompetenciją turėtų būti suteikiama ir savivaldybių taryboms). Atsižvelgiant į tai, 1 projekto 3 straipsniu keičiamo Įstatymo 82 straipsnio 2 dalies 2 punkte siūloma įtvirtinti nuostatą, kuri įpareigoja perkančiąją organizaciją įsigyti prekių, paslaugų ar darbų naudojantis centrinės perkančiosios organizacijos paslaugomis, jeigu Lietuvos Respublikoje veikianti centrinė perkančioji organizacija, vadovaudamasi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos arba savivaldybės tarybos pagal Įstatymo
procedūrą jos vardu. Atitinkamai siūloma papildyti Įstatymo 82 straipsnio 6 dalį – nustatyti, kad Vyriausybė ar jos įgaliota (įgaliotos) institucija (institucijos) arba savivaldybės taryba pagal kompetenciją priima sprendimą dėl centrinių perkančiųjų organizacijų funkcijų apimties ir konkrečių viešųjų pirkimų procedūrų atlikimo kitų perkančiųjų organizacijų vardu.
Taip bus sukuriamos palankios sąlygos efektyviau ir skaidriau administruoti viešųjų pirkimų funkcijas, optimizuoti žmogiškuosius ir finansinius išteklius, didinti viešųjų pirkimų specialistų kompetenciją, specializaciją ir ekspertų lygio žinių sutelktumą. Kartu pasitelkiant centrines perkančiąsias organizacijas viešieji pirkimai bus efektyviau išnaudojami kaip strateginė priemonė siekiant tvaraus ekonomikos augimo, socialinių, aplinkosauginių tikslų ar kuriant inovacijas. Įgyvendinant aiškinamojo rašto 1 punkte aptartą Įstaigų viešųjų pirkimų funkcijos centralizavimo modelį ir toliau bus plėtojamas VšĮ CPO LT elektroninis katalogas, kuris bus skirtas visoms Lietuvos Respublikos perkančiosioms organizacijoms. Perkančiosios organizacijos, įskaitant ir centrines perkančiąsias organizacijas, ir toliau privalės įsigyti prekes, paslaugas ir darbus iš šio katalogo, jei jis atitiks jų poreikius ir ji negalės šių poreikių patenkinti efektyviau. Priėmusi sprendimą nesinaudoti elektroniniu katalogu, perkančioji organizacija turės motyvuoti šį sprendimą, tai patvirtinantį dokumentą paskelbti kartu su pirkimo dokumentais, o tais atvejais, kai pirkimas atliekamas apie jį neskelbiant, jį saugoti kartu su kitais pirkimo dokumentais šio įstatymo 97 straipsnyje nustatyta tvarka. Siekiant aiškiai įtvirtinti, kad minėtas sprendimas reikalingas tik tuomet, kai šias paslaugas teikia organizacija, kuriai Vyriausybės sprendimu suteikta teisė centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas atlikti visoms perkančiosioms organizacijoms, atitinkamai patikslinamas Įstatymo 82 straipsnio 2 dalies 1 punktas.
Kartu, siekiant sklandaus centralizuotų viešųjų pirkimų atlikimo, patikslinamos ir kitos Įstatymo 82 straipsnio nuostatos, kad būtų aiškiai atskirta perkančių organizacijų ir jų vardu pirkimą atliekančios centrinės perkančiosios organizacijos atsakomybė. Pagal siūlomą reguliavimą perkančioji organizacija būtų atsakinga už sutarčių sudarymą ir vykdymą, o centrinė perkančioji organizacija – už pirkimo procedūrų atlikimą iki pirkimo sutarties sudarymo. Jei perkančioji organizacija atliktų tam tikras pirkimo procedūras, už jų tinkamą atlikimą atsakytų pati perkančioji organizacija. Taip pat, siekiant nustatyti aiškų duomenų teikimo apie perkančiųjų organizacijų centralizuotus praėjusio ketvirčio pirkimus procesą, siūloma nustatyti, kad centrinė perkančioji organizacija informaciją teiks Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į poreikį mažinti administracines išlaidas perkančiosioms organizacijoms, kurios naudojasi centrinės perkančiosios organizacijos paslaugomis, siūloma pakeisti Įstatymo 86 straipsnio 9 dalį ir numatyti galimybę atliktų viešųjų pirkimų ataskaitas teikti ne tik pačiai perkančiajai organizacijai, bet ir centrinei perkančiajai organizacijai.
Atitinkamai Komunalinio sektoriaus pirkimų įstatymo 90 straipsnio 1–3 ir 8 dalių pakeitimu aiškiau atskiriama perkančiųjų subjektų ir centrinės perkančiosios organizacijos atsakomybė, patikslinama, kaip skelbiami ir saugomi perkančiųjų subjektų sprendimai neatlikti pirkimo naudojantis centrinės perkančiosios organizacijos paslaugomis, nustatoma, kad centrinė perkančioji organizacija informaciją apie perkančiųjų subjektų centralizuotus praėjusio ketvirčio pirkimus teiks Viešųjų pirkimų tarnybos nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į 1 projekto pakeitimus, 3 projektu, 4 projektu ir 5 projektu siekiama įtraukti viešųjų pirkimų procedūrų atlikimą į centralizuotai atliekamų bendrųjų funkcijų sąrašą ir neapriboti įstaigos (įstaigų), kuri (kurios) Vyriausybės ar savivaldybės tarybos sprendimu centralizuotai atliktų bendrąsias funkcijas, teisinio statuso. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymų projektus neigiamų pasekmių nenumatoma. Įstatymų projektų nuostatos sudarys geresnes ir aiškesnes sąlygas įgyvendinti Įstatymą ir Komunalinio sektoriaus pirkimų įstatymą. Įstatymų projektų nuostatomis siekiama taupyti viešąsias lėšas, didinti viešųjų pirkimų efektyvumą ir skaidrumą. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti įstatymų projektai įtakos kriminogeninei situacijai neturės. Centralizavus pirkimus, profesionalesnis viešųjų pirkimų organizavimas sumažins prielaidas atsirasti korupcijai. 7.
įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektų nuostatos paskatins smulkiojo ir vidutinio verslo dalyvavimą viešuosiuose pirkimuose, nes centrinės perkančiosios organizacijos, pažangiai valdydamos informaciją, gali aktyviai informuoti ir skatinti tiekėjus dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, taip didinti tiekėjų konkurenciją ir valdyti galinčias kilti rizikas. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant Įstatymų projektais siūlomus pakeitimus įtraukti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektų nuostatos neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir atitinka Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų – kas ir kada juos turės priimti Priėmus
tvarką, kaip centrinės perkančiosios organizacijos teikia Viešųjų pirkimų tarnybai informaciją apie perkančiųjų organizacijų centralizuotus pirkimus, atliktus per ketvirtį. Remdamasi 1 projekto 1 straipsnio nuostatomis, Vyriausybė turės pakeisti Vyriausybės 2007 m. sausio 19 d. nutarimą Nr.
pasirinktas centrines perkančiąsias organizacijas ir apibrėžti jų kompetenciją, nustatyti pareigas perkančiosioms organizacijoms, kurių vardu bus atliekamos centralizuotos viešųjų pirkimų procedūros. Kartu Vyriausybė turės pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. vasario 7 d. nutarimą Nr. 126 „Dėl buhalterinės apskaitos ir personalo administravimo funkcijų atlikimo centralizuotai“. 12. Kiek valstybės, savivaldybės biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Profesionaliam ir sėkmingam viešųjų pirkimų atlikimo funkcijos centralizavimo pasirengimo etapui, kuriam skiriami 2020 metai, būtinas 250 tūkst. eurų finansavimas VšĮ CPO LT, kurį planuojama skirti iš Vidaus reikalų ministerijos administruojamų Europos Sąjungos lėšų 2020 metais (2019 m. birželio 19 d. pasitarimo pas Ministrą Pirmininką protokolas Nr. 6). Kitoms centrinėms perkančiosioms organizacijoms finansavimas nereikalingas, nes lėšų perskirstymas vyks tarp atitinkamų ministrų valdymo srityje veikiančių įstaigų. Vyriausybei pavaldžių įstaigų viešųjų pirkimų centralizavimas bus įgyvendintas iki 2024 m. ir tai kasmet leis sutaupyti 6,5 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų: vietoj šiuo metu skiriamų 15 mln. eurų minėtų įstaigų viešiesiems pirkimams pakaktų 9,2 mln. eurų; vietoj 594 viešųjų pirkimų specialistų pakaks 225 profesionalų. Skaičiavimai grindžiami prielaidomis, kad centralizavimo poveikis, kai sujungus keletą pirkimų galima atlikti vieną procedūrą, yra apie
projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymų projektus nebuvo gauta specialistų vertinimų ir išvadų. 14.
žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „viešasis pirkimas“, „viešojo pirkimo sutartis“, „pirkimas“, „pirkimo sutartis“ „centrinė perkančioji organizacija“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Įstatymai turėtų būti išversti į anglų kalbą.
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ ĮSTATYMO NR. I-1491 82 IR 86 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2019-12-18 Nr. XIIIP-4287 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
komitetas
pirmininkas Kazys Starkevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Gintautas Paluckas; Andrius Bagdonas; Viktoras Fiodorovas; Andrius Kupčinskas; Rūta Miliūtė; Laima Mogenienė; Ieva Pakarklytė; Gintautas Paluckas; Jonas Pinskus; Paulius Saudargas; Lukas Savickas; Mindaugas Skritulskas. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Žilvinas Klimka, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė. Kviestiniai asmenys: Lietuvos Respublikos Seimo Audito komiteto narys Jurgis Razma; Lietuvos Respublikos Prezidento vyriausioji patarėja Jūratė Šovienė ir patarėja Giedrė Jarmalytė, Ekonomikos ir inovacijų viceministras Vincas Jurgutis, Viešųjų pirkimų politikos skyriaus vedėja Aurelija Ylė, VšĮ
„CPO LT“ direktorė Neringa Andrijauskienė, Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius
Darius Vedrickas, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pavaduotoja Rūta Kaziliūnaitė, Valstybės kontrolės Ekonomikos audito departamento l.e.p. vyr. patarėjas Gediminas Švetkauskas, Nacionalinės teismų administracijos Teisinio reguliavimo ir atstovavimo skyriaus vedėjas Justinas Bagdžius, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidento patarėja Jolita Gumaniukienė, direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Tiaškevičius, AB „Lietuvos geležinkeliai“ Pirkimų centro vadovė Vaida Genytė – Kazlauskienė, Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-12-10 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2021-05-11 * Lietuvos savivaldybių asociacija išnagrinėjo Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 19, 22, 25, 26, 27, 31, 46, 55, 58, 82, 86, 92, 93, 94, 95, 101 ir 102 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 82(1), 82(2), 82(3) ir 103(1) straipsniais įstatymo projektą Nr. XIIIP-4877, ir jo lydimąjį įstatymo projektą Nr. XIIIP -4878, taip pat Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 82 ir 86 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4287 ir jo lydimųjų įstatymų projektus Nr. XIIIP-4288 – XIIIP-4291 (toliau vadinama – Projektai). <...> Informuojame Jus, kad iš esmės pritariame Vyriausybės 2021 m. balandžio 21 d. nutarime Nr. 260 pateiktiems pasiūlymams ir pastaboms dėl teisinio reguliavimo tobulinimo. Pritarti iš dalies Žr. Komiteto patobulintą sujungtą įstatymo projektą N.r XIIIP-4877(2). 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, 2020-12-091 (82) (2), (6) (2) Atkreipiame dėmesį, kad VPĮ projektu1 keičiamu 82 straipsniu nevienareikšmiškai formuluojama savivaldos lygmens perkančiųjų organizacijų įsigijimų centralizavimo apimtis.
Siūlomo keisti 82 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir 6 dalyje nėra aiškiai nurodoma, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos sprendimu įsteigta centrinė perkančioji organizacija gali ir kada gali (privalo) atlikti pirkimo procedūrą savivaldos lygmens perkančiosios organizacijos vardu. Pažymėtina, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos savivaldoje stebimi procesai leidžia teigti, kad savivaldybių administracijų, savivaldybių įstaigų ir įmonių bei savivaldybių valdomų įmonių pirkimai neretai kelia teisėtumo klausimų. Manome, kad viešųjų pirkimų centralizavimas galėtų padėti valdyti korupcijos rizikos veiksnius, tačiau nepagrįstai plati savivaldybių tarybų diskrecija priimant sprendimus dėl savivaldybės viešųjų pirkimų centralizavimo (pavyzdžiui, galimybė pasirinktinai įtraukti ar neįtraukti tam tikras įstaigas ar įmones į centralizuotų pirkimų sistemą) gali eliminuoti centralizuotų įsigijimų prevencinį potencialą. Atsižvelgdami į tai, siūlome svarstyti galimybę numatyti papildomus savivaldos lygmens perkančiųjų organizacijų pirkimų centralizavimo imperatyvus. Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į LR Vyriausybės 2021-04-21 nutarimu Nr. 260 pateiktas pastabas ir pasiūlymus dėl Projekto Nr. XIIIP-4287 nuostatų perkėlimo į projektą Nr. XIIIP-4877, žr. Komiteto pagal gautas pastabas patobulintą sujungtą įstatymo projekto Nr. XIIIP-4877(2) 15 str. 2.
2Valstybės kontrolė,
2021-05-03 * Seimui pateiktos svarstyti Viešųjų pirkimų įstatymo keitimo iniciatyvos, kuriomis siekiama centralizuoti ir supaprastinti viešuosius pirkimus, atitinka auditorių teiktas išvadas, kuriose akcentuota centralizavimo svarba, nurodyta EK ir EBPO, kalbant apie sutelkiamas kompetencijas, administravimo efektyvumo didinimą, klaidų ir sąnaudų mažinimą. Audito rezultatai rodo, kad, siekiant užtikrinti šių pirkimų sistemos efektyvų funkcionavimą, reikia optimizuoti jų procesą. Kartu norime atkreipti dėmesį ir į mažos vertės ir supaprastintų pirkimų teisinio reguliavimo supaprastinimo svarbą. Viešųjų pirkimų sistemos efektyvumą skatinančios priemonės gali būti įvairios: pirkimų centralizavimas, jų konsolidavimas, vykdymas elektroninėje erdvėje ir kt. Audito metu nustatyti sisteminiai viešųjų pirkimų sistemos trūkumai parodė, kad jų sistemos teisinis reglamentavimas ir kuriamos pirkimo procedūros yra orientuotos į pirkimo proceso vykdymą, o ne į pirkimo rezultatą bei riboja galimybes optimizuoti viešųjų pirkimų procesą. Iki šiol Lietuvoje veikia apie 4 tūkst. perkančiųjų organizacijų, joms trūksta viešųjų pirkimų specialistų, turinčių įgūdžių ir kompetencijos tinkamai šiuos pirkimus vykdyti. Viešųjų pirkimų specialistai turi turėti reikiamos kompetencijos ir įgūdžių, kad galėtų orientuotis sudėtingoje teisinėje aplinkoje ir užtikrintų, kad, laikydamosi teisės aktų reikalavimų, perkančiosios organizacijos laiku įsigytų tinkamos kokybės prekių, paslaugų ir darbų. Apklausę perkančiąsias organizacijas nustatėme, kad: 70-yje proc. jų procedūras atliko darbuotojai, kuriems pirkimų vykdymas nėra pagrindinė funkcija; 20-yje proc. – darbuotojai, kurių pagrindinė funkcija yra pirkimų vykdymas, bet jie vykdo ir kt. priskirtas funkcijas ir tik 10-yje proc. jų atlieka tik su pirkimais susijusias funkcijas atliekantys darbuotojai.
EBPO ir SIGMA ekspertai nurodo, kad viešųjų pirkimų sistema gali būti centralizuojama įvairiais būdais ir metodais, nėra vieno geriausio būdo, šalių praktika yra įvairi. Centralizuota viešųjų pirkimų sistema leidžia pasiekti didesnį administravimo efektyvumą, didesnę specialistų kompetenciją ir specializaciją, sutelkti ekspertines žinias, o tai gali padėti sumažinti klaidų ir pažeidimų skaičių. Todėl svarbu skatinti šių pirkimų centralizaciją ne tik nacionaliniu (per Centrinę perkančiąją organizaciją), bet ir regioniniu (savivaldybių) bei žinybiniu lygmenimis. Pažymėtina tai, kad, siekiant viešųjų pirkimų supaprastinimo, ES valstybėms narėms palikta teisė nusistatyti viešųjų pirkimų nacionalinių verčių ribas ir pasirinkti nustatytų verčių neviršijančių viešųjų pirkimų teisinį reglamentavimą. Audito rezultatai rodo, kad kitos valstybės narės pirkimams, kurie nesiekia tarptautinės pirkimo vertės ribos, taiko specialiąsias procedūras, kurios palengvina ir supaprastina procesą, o mažos vertės pirkimams, kurie nesiekia nustatytos ribos, viešųjų pirkimų procedūros nėra taikomos (pvz.: Švedijoje ~10 000 Eur, Suomijoje ~ 60 000 Eur (prekių ir paslaugų pirkimams) ir ~
perka centrinė valdžios institucija) ir ~ 28 300 Eur (kai perka kitos perkančiosios organizacijos), Danijoje ~ 67 200 Eur. Lietuvoje tokia riba pirkimams nėra nustatyta, todėl pirkimui, kurio vertė prasideda nuo 0,01 Eur, jau yra taikomos viešojo pirkimo procedūros. Lentelė. Bendra pirkimų apimtis pagal Viešųjų pirkimų tarnybos 2020 m. duomenis 5,6 mlrd.
Eur Bendra viešųjų pirkimų vertė
Pirkimų skaičius 4,5 mlrd. Eur 0,9 mlrd. Eur
441
Didžiųjų pirkimų* Mažos vertės pirkimų skaičius skaičius * Tarptautiniai ir supaprastinti pirkimai Lentelėje pateikti duomenys rodo, kad 2020 m. šalyje didieji pirkimai pagal vertę sudarė apie 82 proc. visų pirkimų, o mažos vertės – tik 18 proc. visų pirkimų vertės, tačiau mažos vertės pirkimai pagal apimtį sudarė 96,3 proc. visų atliktų pirkimų. Audito metu įvertinę sąnaudų dydį ir atliktų viešųjų pirkimų vertę nustatėme, kad perkančiosios organizacijos, įsigydamos prekių, paslaugų ir darbų už 1 000 Eur, patiria vidutiniškai 20,54 Eur sąnaudų. Detalesnė analizė parodė, kad perkančiosios organizacijos, vykdančios daugiau viešųjų pirkimų, patiria 3 kartus mažiau sąnaudų negu vykdančios mažiau pirkimų: įvykdžiusios iki 150 pirkimų per metus patiria 32,65 Eur sąnaudų, o įvykdžiusios daugiau kaip 150 pirkimų – 10,99 Eur sąnaudų. Atsižvelgdami į tai, pritariame, kad Viešųjų pirkimų įstatyme būtų nustatyta riba, iki kurios perkančiosios organizacijos apskritai neturėtų prievolės atlikti viešųjų pirkimų procedūrų (žr. Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo projektą Nr. XIIIP-4877). Taip šie pirkimai taptų mažiau imlūs darbui, o priežiūros priemonės būtų skiriamos rizikingiausiems ir didžiausios vertės viešiesiems pirkimams. Be to, turėtų būti tobulinamas ne tik mažos vertės, bet ir supaprastintų pirkimų teisinis reguliavimas. Lietuva, turėdama teisę supaprastintiems pirkimams nustatyti specialiąsias procedūras, kurios palengvintų ir supaprastintų viešųjų pirkimų procesą, pasirinko visų pirkimo būdų detalų teisinį reglamentavimą. Toks reglamentavimas apsunkina šių pirkimų sistemos funkcionavimą, mažina jos efektyvumą.
Supaprastinant supaprastintų viešųjų pirkimų vykdymą, kartu siūlytina stiprinti viešųjų pirkimų vidaus kontrolę: nustatyti efektyvią viešojo juridinio asmens vadovo ir atsakingų darbuotojų atsakomybę, vadovui diegti vidaus kontrolės sistemą, kuri užtikrintų, kad viešajame juridiniame asmenyje efektyviai būtų vykdoma viešųjų pirkimų, sutarčių ir įsipareigojimų vykdymo kontrolė, kuri padėtų gerinti rezultatus.
<...>
Atsižvelgti Žr. Komiteto pagal gautas pastabas patobulintą sujungtą įstatymo projektą Nr. XIIIP-4877(2). 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2021-04-211 (82),2
viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 82 ir 86 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4287 (toliau – Projektas) ir teikti šias pastabas ir pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo tobulinimo: siūlytina nesvarstyti Projekto, o, siekiant užtikrinti tinkamą duomenų apie centralizuotai atliekamus viešuosius pirkimus valdymą, Projekto 1 straipsnyje keičiamas Įstatymo 82 straipsnio 8 dalies nuostatas perkelti į Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 19, 22, 25, 26, 27, 31, 46, 55, 58, 82, 86, 92, 93, 94, 95, 101 ir 102 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 82¹, 82², 82³ir 103¹straipsniais įstatymo projekto Nr. XIIIP-4877 10 straipsnį, siekiant mažinti administracinę naštą perkančiosioms organizacijoms, kurios naudojasi centrinės perkančiosios organizacijos paslaugomis, Projekto 2 straipsnyje keičiamas Įstatymo
pirkimų įstatymo Nr.
I-1491 19, 22, 25, 26, 27, 31, 46, 55, 58, 82, 86, 92, 93, 94, 95, 101 ir 102 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 82¹, 82², 82³ir 103¹straipsniais įstatymo projekto Nr. XIIIP-4877 14 straipsnį. Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į LR Vyriausybės 2021-04-21 nutarimu Nr. 260 pateiktas pastabas ir pasiūlymus dėl Projekto Nr. XIIIP-4287 nuostatų perkėlimo į projektą Nr. XIIIP-4877, Komitetas projektus Nr. XIIIP-4877 ir XIIIP-4287 sujungė ir teikia Seimui svarstyti pagal gautas pastabas patobulintą sujungtą įstatymo projektą Nr. XIIIP-4877(2). 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2021-05-12 iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-4287 ir siūlyti pagrindiniam komitetui atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabas ir sujungti įstatymo projektą Nr. XIIIP-4287 su įstatymo projektu Nr. XIIIP-4877. Pritarti iš dalies Komitetas įstatymo projektą Nr. XIIIP-4287 sujungė su įstatymo projektu Nr. XIIIP-4877 ir teikia Seimui svarstyti pagal gautas pastabas ir pasiūlymus patobulintą sujungtą įstatymo projektą Nr. XIIIP-4877(2). 2. Seimo Audito komitetas, 2021-05-19 iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 82 ir 86 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4287 ir siūlyti pagrindiniam komitetui, vadovaujantis Seimo statuto 137 str. 4 d., sujungti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 82 ir 86 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4287 su Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr.
I-1491 19, 22, 25, 26, 27, 31, 46, 55, 58, 82, 86, 92, 93, 94, 95, 101 ir 102 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 82¹, 82², 82³ir 103¹straipsniais įstatymo projektu Nr. XIIIP-4877. Pritarti iš dalies Komitetas įstatymo projektą Nr. XIIIP-4287 sujungė su įstatymo projektu Nr. XIIIP-4877 ir teikia Seimui svarstyti pagal gautas pastabas ir pasiūlymus patobulintą sujungtą įstatymo projektą Nr. XIIIP-4877(2). 7. Komiteto išvados rengėjų komitetui siūlomas sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas: pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-4287, sujungtam su įstatymo projekto Nr. XIIIP-4877, ir pateikti Seimui svarstyti pagal gautas pastabas ir pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė arba pritarė iš dalies, patobulintą sujungtą įstatymo projektą Nr. XIIIP-4877(2). 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirtas pranešėjai: A. Kupčinskas, R. Miliūtė. 10. Komiteto atskiroji nuomonė: nėra. Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius Komiteto biuro patarėja Raimonda Danė
Audito komitetas
2021-05-19
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Zigmantas Balčytis, komiteto nariai: Rasa Budbergytė, Deividas Labanavičius, Laima Nagienė, Jurgis Razma, Artūras Skardžius. Komiteto biuras: vedėja Laura Pranaitytė, patarėjos: Diana Andriūnaitė, Eglė Jonevičienė, Rūta Petrukaitė, padėjėja Akvilė Raudeliūnienė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos Prezidento vyriausioji patarėja Jūratė Šovienė, Lietuvos Respublikos Prezidento patarėja Giedrė Jarmalytė, Valstybės kontrolės Ekonomikos audito departamento l.e.p. vyriausiasis patarėjas Gediminas Švetkauskas, Ekonomikos ir inovacijų viceministras Vincas Jurgutis, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Viešųjų pirkimų politikos skyriaus vedėja Aurelija Ylė, Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupės vyresnysis patarėjas Mykolas Šavelskis, Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius Darius Vedrickas, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pavaduotoja Rūta Kaziliūnaitė, VšĮ CPO LT direktorė Neringa Andrijauskienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidento patarėja Jolita Gumaniukienė, Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovas, Advokatų kontoros „Ellex Valiūnas“ asocijuotasis teisininkas Šarūnas Neniškis, Seimo narys Jonas Varkalys, Seimo narės R. Budbergytės patarėja Jūratė Zabielaitė, Seimo nario D. Labanavičiaus patarėja Eglė Stasiškienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-12-18 * Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Atsižvelgta 3.
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2021-05-11 * Lietuvos savivaldybių asociacija išnagrinėjo Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 19, 22, 25, 26, 27, 31, 46, 55, 58, 82, 86, 92, 93, 94, 95, 101 ir 102 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 82(1), 82(2), 82(3) ir 103(1) straipsniais įstatymo projektą Nr. XIIIP-4877, ir jo lydimąjį įstatymo projektą Nr. XIIIP -4878, taip pat Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 82 ir 86 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4287 ir jo lydimųjų įstatymų projektus Nr. XIIIP-4288 – XIIIP-4291 (toliau vadinama – Projektai).
<...>
Informuojame Jus, kad iš esmės pritariame Vyriausybės 2021 m. balandžio 21 d. nutarime Nr. 260 pateiktiems pasiūlymams ir pastaboms dėl teisinio reguliavimo tobulinimo. Atsižvelgta
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2020-12-081
Atkreipiame dėmesį, kad VPĮ projektu1 keičiamu 82 straipsniu nevienareikšmiškai formuluojama savivaldos lygmens perkančiųjų organizacijų įsigijimų centralizavimo apimtis. Siūlomo keisti 82 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir 6 dalyje nėra aiškiai nurodoma, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos sprendimu įsteigta centrinė perkančioji organizacija gali ir kada gali (privalo) atlikti pirkimo procedūrą savivaldos lygmens perkančiosios organizacijos vardu. Pažymėtina, kad Specialiųjų tyrumų tarnybos savivaldoje stebimi procesai leidžia teigti, kad savivaldybių administracijų, savivaldybių įstaigų ir įmonių bei savivaldybių valdomų įmonių pirkimai neretai kelia teisėtumo klausimų.
Manome, kad viešųjų pirkimų centralizavimas galėtų padėti valdyti korupcijos rizikos veiksnius, tačiau nepagrįstai plati savivaldybių tarybų diskrecija priimant sprendimus dėl savivaldybės viešųjų pirkimų centralizavimo (pavyzdžiui, galimybė pasirinktinai įtraukti ar neįtraukti tam tikras įstaigas ar įmones į centralizuotų pirkimų sistemą) gali eliminuoti centralizuotų įsigijimų prevencinį potencialą. Atsižvelgdami į tai, siūlome svarstyti galimybę numatyti papildomus savivaldos lygmens perkančiųjų organizacijų pirkimų centralizavimo imperatyvus. Pritarti Žr. Audito komiteto pasiūlymus pateiktus Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 19, 22, 25, 26, 27, 31, 46, 55, 58, 82, 86, 92, 93, 94, 95, 101 ir 102 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 82¹, 82², 82³ir 103¹straipsniais įstatymo projektui Nr. XIIIP-4877. 2. Valstybės kontrolė, 2021-05-03 * Seimui pateiktos svarstyti Viešųjų pirkimų įstatymo keitimo iniciatyvos, kuriomis siekiama centralizuoti ir supaprastinti viešuosius pirkimus, atitinka auditorių teiktas išvadas, kuriose akcentuota centralizavimo svarba, nurodyta EK ir EBPO, kalbant apie sutelkiamas kompetencijas, administravimo efektyvumo didinimą, klaidų ir sąnaudų mažinimą. Audito rezultatai rodo, kad, siekiant užtikrinti šių pirkimų sistemos efektyvų funkcionavimą, reikia optimizuoti jų procesą. Kartu norime atkreipti dėmesį ir į mažos vertės ir supaprastintų pirkimų teisinio reguliavimo supaprastinimo svarbą. Viešųjų pirkimų sistemos efektyvumą skatinančios priemonės gali būti įvairios: pirkimų centralizavimas, jų konsolidavimas, vykdymas elektroninėje erdvėje ir kt.
Audito metu nustatyti sisteminiai viešųjų pirkimų sistemos trūkumai parodė, kad jų sistemos teisinis reglamentavimas ir kuriamos pirkimo procedūros yra orientuotos į pirkimo proceso vykdymą, o ne į pirkimo rezultatą bei riboja galimybes optimizuoti viešųjų pirkimų procesą. Iki šiol Lietuvoje veikia apie 4 tūkst. perkančiųjų organizacijų, joms trūksta viešųjų pirkimų specialistų, turinčių įgūdžių ir kompetencijos tinkamai šiuos pirkimus vykdyti. Viešųjų pirkimų specialistai turi turėti reikiamos kompetencijos ir įgūdžių, kad galėtų orientuotis sudėtingoje teisinėje aplinkoje ir užtikrintų, kad, laikydamosi teisės aktų reikalavimų, perkančiosios organizacijos laiku įsigytų tinkamos kokybės prekių, paslaugų ir darbų. Apklausę perkančiąsias organizacijas nustatėme, kad: 70-yje proc. jų procedūras atliko darbuotojai, kuriems pirkimų vykdymas nėra pagrindinė funkcija; 20-yje proc. – darbuotojai, kurių pagrindinė funkcija yra pirkimų vykdymas, bet jie vykdo ir kt. priskirtas funkcijas ir tik 10-yje proc. jų atlieka tik su pirkimais susijusias funkcijas atliekantys darbuotojai. EBPO ir SIGMA ekspertai nurodo, kad viešųjų pirkimų sistema gali būti centralizuojama įvairiais būdais ir metodais, nėra vieno geriausio būdo, šalių praktika yra įvairi. Centralizuota viešųjų pirkimų sistema leidžia pasiekti didesnį administravimo efektyvumą, didesnę specialistų kompetenciją ir specializaciją, sutelkti ekspertines žinias, o tai gali padėti sumažinti klaidų ir pažeidimų skaičių. Todėl svarbu skatinti šių pirkimų centralizaciją ne tik nacionaliniu (per Centrinę perkančiąją organizaciją), bet ir regioniniu (savivaldybių) bei žinybiniu lygmenimis.
Pažymėtina tai, kad, siekiant viešųjų pirkimų supaprastinimo, ES valstybėms narėms palikta teisė nusistatyti viešųjų pirkimų nacionalinių verčių ribas ir pasirinkti nustatytų verčių neviršijančių viešųjų pirkimų teisinį reglamentavimą. Audito rezultatai rodo, kad kitos valstybės narės pirkimams, kurie nesiekia tarptautinės pirkimo vertės ribos, taiko specialiąsias procedūras, kurios palengvina ir supaprastina procesą, o mažos vertės pirkimams, kurie nesiekia nustatytos ribos, viešųjų pirkimų procedūros nėra taikomos (pvz.: Švedijoje ~10 000 Eur, Suomijoje ~ 60 000 Eur (prekių ir paslaugų pirkimams) ir ~
perka centrinė valdžios institucija) ir ~ 28 300 Eur (kai perka kitos perkančiosios organizacijos), Danijoje ~ 67 200 Eur. Lietuvoje tokia riba pirkimams nėra nustatyta, todėl pirkimui, kurio vertė prasideda nuo 0,01 Eur, jau yra taikomos viešojo pirkimo procedūros. Lentelė. Bendra pirkimų apimtis pagal Viešųjų pirkimų tarnybos 2020 m. duomenis 5,6 mlrd. Eur Bendra viešųjų pirkimų vertė
Pirkimų skaičius 4,5 mlrd. Eur 0,9 mlrd. Eur Didžiųjų pirkimų* vertė Mažos vertės pirkimų vertė
Didžiųjų pirkimų* Mažos vertės pirkimų skaičius skaičius * Tarptautiniai ir supaprastinti pirkimai Lentelėje pateikti duomenys rodo, kad 2020 m. šalyje didieji pirkimai pagal vertę sudarė apie 82 proc. visų pirkimų, o mažos vertės – tik 18 proc. visų pirkimų vertės, tačiau mažos vertės pirkimai pagal apimtį sudarė 96,3 proc. visų atliktų pirkimų. Audito metu įvertinę sąnaudų dydį ir atliktų viešųjų pirkimų vertę nustatėme, kad perkančiosios organizacijos, įsigydamos prekių, paslaugų ir darbų už 1 000 Eur, patiria vidutiniškai 20,54 Eur sąnaudų.
Detalesnė analizė parodė, kad perkančiosios organizacijos, vykdančios daugiau viešųjų pirkimų, patiria 3 kartus mažiau sąnaudų negu vykdančios mažiau pirkimų: įvykdžiusios iki 150 pirkimų per metus patiria 32,65 Eur sąnaudų, o įvykdžiusios daugiau kaip 150 pirkimų – 10,99 Eur sąnaudų. Atsižvelgdami į tai, pritariame, kad Viešųjų pirkimų įstatyme būtų nustatyta riba, iki kurios perkančiosios organizacijos apskritai neturėtų prievolės atlikti viešųjų pirkimų procedūrų (žr. Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo projektą Nr. XIIIP-4877). Taip šie pirkimai taptų mažiau imlūs darbui, o priežiūros priemonės būtų skiriamos rizikingiausiems ir didžiausios vertės viešiesiems pirkimams. Be to, turėtų būti tobulinamas ne tik mažos vertės, bet ir supaprastintų pirkimų teisinis reguliavimas. Lietuva, turėdama teisę supaprastintiems pirkimams nustatyti specialiąsias procedūras, kurios palengvintų ir supaprastintų viešųjų pirkimų procesą, pasirinko visų pirkimo būdų detalų teisinį reglamentavimą. Toks reglamentavimas apsunkina šių pirkimų sistemos funkcionavimą, mažina jos efektyvumą. Supaprastinant supaprastintų viešųjų pirkimų vykdymą, kartu siūlytina stiprinti viešųjų pirkimų vidaus kontrolę: nustatyti efektyvią viešojo juridinio asmens vadovo ir atsakingų darbuotojų atsakomybę, vadovui diegti vidaus kontrolės sistemą, kuri užtikrintų, kad viešajame juridiniame asmenyje efektyviai būtų vykdoma viešųjų pirkimų, sutarčių ir įsipareigojimų vykdymo kontrolė, kuri padėtų gerinti rezultatus.
<...>
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
1Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2021-04-211 (82),2
viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 82 ir 86 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4287 (toliau – Projektas) ir teikti šias pastabas ir pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo tobulinimo: siūlytina nesvarstyti Projekto, o, siekiant užtikrinti tinkamą duomenų apie centralizuotai atliekamus viešuosius pirkimus valdymą, Projekto 1 straipsnyje keičiamas Įstatymo 82 straipsnio 8 dalies nuostatas perkelti į Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 19, 22, 25, 26, 27, 31, 46, 55, 58, 82, 86, 92, 93, 94, 95, 101 ir 102 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 82¹, 82², 82³ir 103¹straipsniais įstatymo projekto Nr. XIIIP-4877 10 straipsnį, siekiant mažinti administracinę naštą perkančiosioms organizacijoms, kurios naudojasi centrinės perkančiosios organizacijos paslaugomis, Projekto 2 straipsnyje keičiamas Įstatymo 86 straipsnio 9 dalies nuostatas perkelti į Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 19, 22, 25, 26, 27, 31, 46, 55, 58, 82, 86, 92, 93, 94, 95, 101 ir 102 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 82¹, 82², 82³ir 103¹straipsniais įstatymo projekto Nr. XIIIP-4877 14 straipsnį. Nepritarti Siūlytina vadovaujantis Seimo statuto 137 str. 4 d., sujungti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 82 ir
įstatymo projektą Nr. XIIIP-4287 su Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 19, 22, 25, 26, 27, 31, 46, 55, 58, 82, 86, 92, 93, 94, 95, 101 ir 102 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 82¹, 82², 82³ir 103¹straipsniais įstatymo projektu Nr. XIIIP-4877. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 82 ir 86 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4287 ir siūlyti pagrindiniam komitetui, vadovaujantis Seimo statuto 137 str. 4 d., sujungti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr.
I-1491 82 ir 86 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4287 su Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 19, 22, 25, 26, 27, 31, 46, 55, 58, 82, 86, 92, 93, 94, 95, 101 ir 102 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 82¹, 82², 82³ir 103¹straipsniais įstatymo projektu Nr. XIIIP-4877. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Laima Nagienė. Komiteto pirmininkas (Parašas) Zigmantas Balčytis (Komiteto biuro patarėja Rūta Petrukaitė)
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
PROJEKTO NR. xiiip-4287 2021-05-12
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Ričardas Juška, komiteto pirmininko pavaduotojas Valentinas Bukauskas, komiteto nariai: Guoda Burokienė, Bronislovas Matelis, Eugenijus Sabutis, Zenonas Streikus, Algis Strelčiūnas, Jurgita Šiugždinienė, Rita Tamašunienė, Valdemaras Valkiūnas. Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Ieva Lavišienė, Rasa Mačiulytė, Kristina Šimkutė, Juras Taminskas, padėjėja Vilma Keidūnė.
Kviestieji asmenys: Prezidento vyriausioji patarėja Jūratė Šovienė, Prezidento patarėja Giedrė Jarmalytė, Ekonomikos ir inovacijų viceministras Vincas Jurgutis, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Viešųjų pirkimų politikos skyriaus vedėja Aurelija Ylė, Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupės vadovė Viktorija Vasiliauskienė, Ministro Pirmininko patarėjas atvirų duomenų, skaitmeninės transformacijos, viešųjų pirkimų klausimais Rimantas Žylius, Vyriausybės kanceliarijos Ekonomikos politikos grupės patarėjas Saulius Gaigalas, Viešųjų pirkimų tarnybos direktorius Darius Vedrickas, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pavaduotoja Rūta Kaziliūnaitė, Valstybės kontrolieriaus pavaduotojas Audrius Misevičius, Valstybės kontrolės Ekonomikos audito departamento l.e.p. vyriausiasis patarėjas Gediminas Švetkauskas, Konkurencijos tarybos narė Medeina Augustinavičienė, Konkurencijos tarybos Konkurencijos politikos grupės patarėja Jurgita Klusevičiūtė, Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidento patarėja Jolita Gumaniukienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Tiaškevičius, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja savivaldybių administravimo klausimais Vida Ablingienė, Nacionalinės NVO koalicijos direktorė Gaja Šavelė ir NVO koalicijos tarybos narys Rytis Jokubauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-12-18 * Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Atsižvelgti 3.
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2020-11-25 * Lietuvos savivaldybių asociacija įvertino Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 82 ir 86 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4287, Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo Nr. XIII-328 90 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4288, Viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 11(1) straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4289, Biudžetinių įstaigų įstatymo Nr. I-1113 9(1) straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4290, Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 30(1) straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4291, Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 19, 22, 25, 26, 27, 31, 46, 55, 58, 82, 86, 92, 93, 94, 95, 101 ir 102 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 82¹, 82², 82³ ir 103¹ straipsniais įstatymo projektą Nr. XIIIP-4877 ir Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-327 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4878. Informuojame Jus, kad iš esmės pritariame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. spalio 21 d. nutarime Nr. 1182 ,, Dėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 19, 22, 25, 26, 27, 31, 46, 55, 58, 82, 86, 92, 93, 94, 95, 101 ir 102 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 82¹, 82², 82³ ir 103¹ straipsniais įstatymo projekto Nr. XIIIP-4877 ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo Nr. XIII‑327 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4878“ pateiktiems pasiūlymams. Kitiems projektams esminių pastabų ar pasiūlymų neturime. Atsižvelgti
4Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, 2020-12-09 * Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto 2020 m. lapkričio 4 d. raštą Nr. S-2020-4615, atliko Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 82 ir 86 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4287 (toliau – VPĮ projektas1), Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo Nr. XIII-328 90 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4288 (toliau – KSPĮ projektas), Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 11(1) straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4289 (toliau – Viešųjų įstaigų įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo Nr. I-1113 9(1) straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4290 (toliau – Biudžetinių įstaigų įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos vyriausybės įstatymo Nr. I-464 30(1) straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4291 (toliau – Vyriausybės įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 19, 22, 25, 26, 27, 31, 46, 55, 58, 82, 86, 92, 93, 94, 95, 101 ir 102 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 82(1), 82(2), 82(3) ir 103(1) straipsniais įstatymo projekto Nr. XIIIP-4877 (toliau – VPĮ projektas2) ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-327 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4878 (toliau – VPĮ projektas3) (toliau kartu vadinama – Įstatymų projektai) antikorupcinį vertinimą.
Siekdami mažinti korupcijos rizikos veiksnių atsiradimo tikimybę, taip pat siekdami teisinio reguliavimo išsamumo, nuoseklumo, skaidrumo ir atsparumo korupcijai, teikiame šias antikorupcinio vertinimo pastabas ir pasiūlymus:
projekto1. Atkreipiame dėmesį, kad VPĮ projektu1 keičiamu 82 straipsniu nevienareikšmiškai formuluojama savivaldos lygmens perkančiųjų organizacijų įsigijimų centralizavimo apimtis. Siūlomo keisti 82 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir 6 dalyje nėra aiškiai nurodoma, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos sprendimu įsteigta centrinė perkančioji organizacija gali ir kada gali (privalo) atlikti pirkimo procedūrą savivaldos lygmens perkančiosios organizacijos vardu. Pažymėtina, kad Specialiųjų tyrumų tarnybos savivaldoje stebimi procesai leidžia teigti, kad savivaldybių administracijų, savivaldybių įstaigų ir įmonių bei savivaldybių valdomų įmonių pirkimai neretai kelia teisėtumo klausimų. Manome, kad viešųjų pirkimų centralizavimas galėtų padėti valdyti korupcijos rizikos veiksnius, tačiau nepagrįstai plati savivaldybių tarybų diskrecija priimant sprendimus dėl savivaldybės viešųjų pirkimų centralizavimo (pavyzdžiui, galimybė pasirinktinai įtraukti ar neįtraukti tam tikras įstaigas ar įmones į centralizuotų pirkimų sistemą) gali eliminuoti centralizuotų įsigijimų prevencinį potencialą. Atsižvelgdami į tai, siūlome svarstyti galimybę numatyti papildomus savivaldos lygmens perkančiųjų organizacijų pirkimų centralizavimo imperatyvus. Įvertinta
nepritariame viešųjų pirkimų centralizavimo modelio keitimui
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
1Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2021-04-21 * Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2021 m. sausio 11 d. sprendimo Nr. SV-S-26 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1–7 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:
pirkimų įstatymo Nr. I-1491 82 ir 86 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4287 (toliau – Projektas) ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 19, 22, 25, 26, 27, 31, 46, 55, 58, 82, 86, 92, 93, 94, 95, 101 ir 102 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 82¹, 82², 82³ir 103¹straipsniais įstatymo projektui Nr. XIIIP-4877 (toliau – Įstatymo projektas) ir teikti šias pastabas ir pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo tobulinimo: […] Taip pat siūlytina nesvarstyti Projekto, o, siekiant užtikrinti tinkamą duomenų apie centralizuotai atliekamus viešuosius pirkimus valdymą, Projekto 1 straipsnyje keičiamas Įstatymo 82 straipsnio 8 dalies nuostatas perkelti į Įstatymo projekto 10 straipsnį, siekiant mažinti administracinę naštą perkančiosioms organizacijoms, kurios naudojasi centrinės perkančiosios organizacijos paslaugomis, Projekto 2 straipsnyje keičiamas Įstatymo 86 straipsnio 9 dalies nuostatas perkelti į Įstatymo projekto 14 straipsnį. Pritarti
pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-4287 ir siūlyti pagrindiniam komitetui atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabas ir sujungti įstatymo projektą Nr. XIIIP-4287 su įstatymo projektu Nr. XIIIP-4877. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. Komiteto paskirti pranešėjai: Bronislovas Matelis. Komiteto pirmininkas (Parašas) Ričardas Juška Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėjas Juras Taminskas