Projekto lyginamasis variantas
2019 m. d. Nr. Vilnius
Panaikinti 7 straipsnio 7 punktą: „7) neturi sveikatos sutrikimų, dėl kurių negalėtų atlikti advokato pareigų. Pareiškėjų ir advokatų sveikatos reikalavimus bei sveikatos tikrinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.”
Pakeisti 9 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) sveikatos pažymėjimą ir kitus dokumentus, įrodančius, kad asmuo atitinka šio Įstatymo 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus, išskyrus atvejį, kai šie dokumentai buvo pateikti pagal šio Įstatymo 16 straipsnį ir nuo pateikimo nepasikeitė juose nurodyti duomenys.“
Papildyti 17 straipsnio 2 dalį nauju 5 punktu ir jį išdėstyti taip: „5) neturi sveikatos sutrikimų, dėl kurių negalėtų verstis advokato veikla. Advokatų sveikatos reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, suderinusi su Lietuvos advokatūra. Advokatų sveikatos tikrinimo tvarką nustato Advokatų taryba.“
Papildyti 23 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Advokatas Lietuvos advokatūros sprendimu gali būti laikinai išbrauktas iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo, jei jis yra įtariamas ar kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, gaunama reikšmingų žinių, kad advokato sveikatos būklė yra netinkama verstis advokato veikla ir, Lietuvos advokatūrai pareikalavus, advokatas nepateikia medicininio pažymėjimo, patvirtinančio, kad advokato sveikatos būklė yra tinkama verstis advokato veikla, taip pat pritaikius Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytą poveikio priemonę.
Šiais atvejais advokatas yra išbraukiamas iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo, kol išnyks šio išbraukimo pagrindą sudariusios aplinkybės. Šis sprendimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per trisdešimt dienų nuo sprendimo įteikimo advokatui dienos.“
Pakeisti 35 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) neturi sveikatos sutrikimų, dėl kurių negalėtų atlikti advokato padėjėjo pareigų praktikos. Advokatų padėjėjai tikrinasi sveikatą, kaip nustatyta šio Įstatymo 17 7 straipsnio 2 dalies 5 7 punkte.“
Papildyti 36 straipsnį 1 dalį nauju 8 punktu ir ją išdėstyti taip: „8) jeigu gaunama reikšmingų žinių, kad advokato padėjėjo sveikatos būklė yra netinkama atlikti advokato padėjėjo praktiką ir, Lietuvos advokatūrai pareikalavus, advokato padėjėjas nepateikia medicininio pažymėjimo, patvirtinančio, kad advokato padėjėjo sveikatos būklė yra tinkama atlikti advokato padėjėjo praktiką.“
Pakeisti 39 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Advokatas privalo kas penkeri metai Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Lietuvos advokatūrai pareikalavus Advokatų tarybos nustatyta tvarka pasitikrinti sveikatą. 8 straipsnis. 60 straipsnio pakeitimas 1.
1Papildyti 60 straipsnio 2 dalį nauju 23 punktu ir jį išdėstyti taip:
„23) nustato advokatų ir advokatų padėjėjų sveikatos tikrinimo tvarką;
straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. liepos 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo narys Stasys Šedbaras
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS advokatūros įstatymo nr. IX-2066 7,
rengimą paskatinusios priežastys: Pagal Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymą (toliau
Pažymėtina, kad periodinis sveikatos tikrinimo reikalavimas yra būtinas asmenims, kurių pareigos ar darbas gali sukelti tiesioginį pavojų kitų asmenų sveikatai ar gyvybei. Atkreiptinas dėmesys, kad advokatas ir advokato padėjėjas teikia teisines paslaugas, todėl maksimaliai saugoma teisinė vertybė – žmogaus sveikata ir (ar) gyvybė – nėra susijusi su advokato ar advokato padėjėjo veikla. Pastebėtina ir tai, kad pagal galiojantį reguliavimą advokato ar advokato padėjėjo profesinis statusas yra nepagrįstai prilyginamas valstybės tarnautojui, nors Advokatūros įstatymas advokatams ir advokatų padėjėjams nesuteikia valstybės tarnautojų statuso, taigi jie nėra valstybės aparato dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-395/2013). Pagal teikiamų paslaugų pobūdį bei pasirinktinas veiklos formas advokato veikla yra priskirtina laisvajai profesijai, todėl keliami reikalavimai asmenų sveikatos būklei, nuo kurios priklauso ir kitų asmenų sveikata ar gyvybė arba tokie reikalavimai, kurie keliami viešojo sektoriaus subjektams, neturėtų būti analogiškai taikomi advokatams ir advokatų padėjėjams. Baltijos bei Skandinavijos šalyse – Danijoje, Suomijoje, Estijoje, Latvijoje, Norvegijoje, Islandijoje ir Švedijoje - nėra advokatų ar advokatų padėjėjų sveikatos tikrinimo tvarkų, o reikalavimai advokatų ar advokatų padėjėjų sveikatos būklei nekeliami. Danijoje, Švedijoje asmenys, norintys tapti advokatais, turi įrodyti, kad gali verstis advokato veikla, tačiau pripažįstama, kad tik sunkios sveikatos problemos gali daryti įtaką tokių asmenų gebėjimams ir tik išimtiniais atvejais asmeniui gali būti neleidžiama verstis advokato veikla.
Bendrame užsienio šalių kontekste Lietuva išsiskiria ypatingai griežta sveikatos būklės tikrinimo tvarka, o reikalavimas periodiškai ne rečiau kaip kas penkerius metus advokatui ar advokato padėjėjui tikrintis sveikatą, kai asmuo neturi sveikatos sutrikimų, yra perteklinis, eikvoja medicinos įstaigų darbo laiką bei kaštus ir sukuria perteklinę administracinę naštą – įpareigotiesiems asmenims, gydymo įstaigoms, Lietuvos advokatūrai. 2. Projekto tikslai ir uždaviniai:
Advokatūros įstatymo pakeitimo projekto tikslas – sveikatos būklės reikalavimų priskyrimas prie reikalavimų, kurie keliami tik praktikuojantiems advokatams ir sveikatos būklės tikrinimo tvarkos supaprastinimas. Tikslui pasiekti keliami šie uždaviniai: 1) panaikinti reikalavimą atitikti sveikatos reikalavimus asmeniui, kuris siekia būti pripažintas advokatu ir nustatyti sveikatos reikalavimus tik tam advokatui, kuris siekia būti įrašytas ar yra įrašytas į Lietuvos praktikuojančių advokatų sarašą; 2) panaikinti reikalavimą advokatams ar advokatų padėjėjams periodiškai kas 5 metus tikrintis sveikatą; 3) įtvirtinti, kad advokatas, siekiantis įsirašyti į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą ir asmuo, siekiantis įsirašyti į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą, privalomai tikrinasi sveikatą, o tolimesnius reikalavimus sveikatos tikrinimo tvarkai nustato Lietuvos advokatūra. 3.
įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Atsižvelgiant į Advokatūros įstatymo 7 straipsnio 7 punktą, 9 straipsnio 2 punktą, 17 straipsnio 2 dalį, pagal dabar galiojantį reguliavimą, asmuo, siekiantis būti ne įrašytu į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą, bet tik būti pripažintu advokatu, turi atitikti sveikatai keliamus reikalavimus, kurie reikalingi advokato pareigoms atlikti, nors vien asmens pripažinimas advokatu teisės vykdyti advokato profesinę veiklą nėra pakankamas, nes dar reikalinga asmens įrašymo į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą procedūra. Vadovaujantis Advokatūros įstatymo 39 straipsnio 2 dalimi, 35 straipsnio 1 dalies 5 punktu advokatas ir advokato padėjėjas privalo kas penkerius metus tikrintis sveikatą, nepaisant to, ar yra kokių nors požymių, kad advokato ar advokato padėjėjo sveikatos būklė gali trukdyti atlikti profesines pareigas, ar ne. Pagal Advokatūros įstatymo 7 straipsnio 7 punktą, 39 straipsnio 2 dalį sveikatai keliamus reikalavimus bei sveikatos tikrinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. 4.
rezultatų laukiama: Advokatūros įstatymo pakeitimo projektu siūloma panaikinti Advokatūros įstatymo 7 straipsnio 7 punktą, pakeisti 9 straipsnio 2 punktą ir 35 straipsnio 1 dalies 5 punktą bei papildyti Advokatūros įstatymo 17 straipsnio 2 dalį 5 punktu, nustatant sąlygą, kad advokatas įrašomas į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą, jeigu neturi sveikatos sutrikimų, dėl kurių negalėtų atlikti advokato pareigų (atitinkamai asmuo įrašomas į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą, jeigu neturi sveikatos sutrikimų, dėl kurių negalėtų atlikti advokato padėjėjo pareigų), pakeisti ir papildyti 23 straipsnį, nustatant, kad advokato veikla Lietuvos advokatūros sprendimu gali būti laikinai sustabdyta, jei dėl sveikatos sutrikimų jis negali atlikti advokato veiklos, taip pat pakeisti ir papildyti 36 straipsnį 8 dalimi, įtvirtinant, kad, gavus reikšmingų žinių, kad advokato padėjėjo sveikatos būklė yra netinkama atlikti advokato padėjėjo praktiką, advokato padėjėjas išbraukiamas iš Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašo; panaikinti Advokatūros įstatymo 39 straipsnio 2 dalyje numatytą reikalavimą advokatams ar advokatų padėjėjams tikrintis sveikatą kas penkerius metus, vietoje to nustatant, kad kiekvienas advokatas ar advokato padėjėjas sveikatą turi pasitikrinti Advokatų tarybai pareikalavus. Taip pat Advokatūros įstatymo projektu siūloma pakeisti Advokatūros įstatymo 7 straipsnio 7 punktą, papildyti 36 straipsnio 1 dalį 8 punktu ir papildyti 60 straipsnio 2 dalį 23 punktu taip, kad Advokatų sveikatos reikalavimus nustatytų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, suderinusi su Lietuvos advokatūra, o advokatų sveikatos tikrinimo tvarką nustatytų Advokatų taryba.
Įtvirtinus siūlomą reguliavimą būtų panaikintas perteklinis reikalavimas asmeniui, kuris yra tik pripažintas advokatu, atitikti sveikatos reikalavimus, taip pat būtų panaikintas perteklinis reikalavimas į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą ar į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą įrašytiems asmenims tikrintis sveikatą kas penkerius metus, nepaisant to, kad nėra pagrindo abejoti šių asmenų atitikimu sveikatos reikalavimams. Sveikatos tikrinimas būtų paprastesnis ir patogesnis, kadangi būtų prašoma pasitikrinti sveikatą tik gavus reikšmingų žinių apie galimus sveikatos sutrikimus, trukdančius atlikti profesines pareigas. Svarbu pažymėti, kad advokatų ir advokatų padėjėjų sveikatos būklei keliamų reikalavimų nustatymas būtų atliekamas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, nes tai priskirtina pastarosios kompetencijai, o sveikatos tikrinimo tvarkos nustatymo funkcija priskiriama Advokatų tarybai, nes būtent Lietuvos advokatūra, įgyvendindama advokatų savivaldą, geriausiai žino advokato ir advokato padėjėjo veiklos specifiką ir atvejus, kai advokatas ar jo padėjėjas privalo pasitikrinti sveikatą tam, kad išaiškėtų, ar turima būklė leidžia atlikti advokato ar advokato padėjėjo funkcijas tinkamai. Tokiu būdu būtų geriausiai suderintas advokatų ir advokatų padėjėjų sveikatos tikrinimo tvarkos efektyvumas ir paprastumas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu):
Nėra. 6.
pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Priėmus projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 7. Kokią įtaką įstatymai turės kriminologinei situacijai ir korupcijai Projektas neturės įtakos kriminologinei situacijai ir korupcijai. 8. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir plėtrai Įstatymo įgyvendinimas neturės įtakos verslo sąlygoms ir plėtrai. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Šiuo metu galioja 2004 m. liepos 16 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. V-556/1R-181 patvirtintos Pareiškėjų, advokatų ir advokatų padėjėjų sveikatos būklės reikalavimų ir sveikatos būklės tikrinimo taisyklės. Įsigaliojus šiam įstatymui, šios taisyklės turės būti pakeistos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu, nustatant advokatų sveikatai keliamus reikalavimus, kurie turės būti suderinti su Advokatų taryba. Taip pat advokatų sveikatos tikrinimo tvarka turės būti nustatyta Advokatų tarybos sprendimu. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Projekte nėra įtvirtinamos naujos sąvokos ir jas įvardijantys terminai. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. 12.
įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus projektą, advokatų sveikatos reikalavimai turės būti nustatyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, kuriuos turės suderinti su Lietuvos advokatūra. Taip pat advokatų sveikatos tikrinimo tvarka turės būti nustatyta Advokatų tarybos sprendimu. Šie teisės aktai turės būti priimti iki Įstatymo projekto įsigaliojimo. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Teikiamo įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Nėra. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno ,,Eurovoc” terminus, temas bei sritis: Nėra. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. 17. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Projektą parengė Lietuvos advokatūra. Teikia: Seimo narys Stasys Šedbaras
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
formuluotė „Pripažinti netekusiu galios“. 2. Projekto 3 straipsniu siūloma papildyti keičiamo įstatymo 17 straipsnio 2 dalį nauju 5 punktu ir jame be kita ko nustatyti: „Advokatų sveikatos reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, suderinusi su Lietuvos advokatūra. Advokatų sveikatos tikrinimo tvarką nustato Advokatų taryba.“ Projekto nuostatos, kiek tai susiję su Advokatų tarybos teise nustatyti advokatų sveikatos tikrinimo tvarką, diskutuotinos. Sveikatos tikrinimo tvarkos apraše paprastai yra nustatomos sveikatos priežiūros įstaigų, sveikatos priežiūros specialistų teisės ir pareigos tikrinant sveikatą, taip pat apmokėjimo už sveikatos tikrinimo paslaugas tvarka. Tuo tarpu Advokatų taryba gali nustatyti asmenų, kurie siekia verstis advokato veikla ir advokatų teises ir pareigas, susijusias su jų sveikatos tikrinimu. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tobulintinos. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai turėtų būti patikslintos ir projekto 7 straipsnyje dėstoma keičiamo įstatymo 39 straipsnio 2 dalies nuostata bei projekto 8 straipsnyje dėstoma keičiamo įstatymo 60 straipsnio 2 dalies 23 punkto nuostata. Be to, projekto 3 straipsnio pakeitimų esmėje išbrauktinas žodis ,,nauju“. 3.
sveikatos būklė yra netinkama verstis advokato veikla, gali pareikalauti, kad advokatas pateiktų medicininį pažymėjimą, patvirtinantį, kad advokato sveikatos būklė yra tinkama verstis advokato veikla. Advokatui nepateikus medicininio pažymėjimo, jis būtų laikinai išbraukiamas iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo. Atkreipiame dėmesį, kad nėra aišku, per kurį terminą, Lietuvos advokatūrai pareikalavus, advokatas turėtų tokį pažymėjimą pateikti. Svarstytina, ar projekte nereikėtų nustatyti protingą terminą, per kurį advokatas tokį Lietuvos advokatūros reikalavimą galėtų realiai įvykdyti. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, reikėtų atitinkamą terminą nustatyti ir projekto 6 straipsnyje dėstomame keičiamo įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 8 punkte. 4. Projekto 6 straipsnio pakeitimų esmėje išbrauktinas žodis ,,nauju“. 5. Projekto 9 straipsnyje nėra nuostatų dėl įstatymo įgyvendinimo, todėl šio straipsnio pavadinimas tikslintinas arba šį straipsnį reikėtų papildyti atskira struktūrine dalimi, kurioje būtų reglamentuojamas įstatymo įgyvendinimas, pasiūlant Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministrui ir Lietuvos advokatūrai iki įstatymo įsigaliojimo priimti įstatymą įgyvendinančius teisės aktus. Pastaroji dalis turėtų įsigalioti anksčiau, nei visas įstatymas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]