Projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. 108 straipsnio pakeitimas Pakeisti 108 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„108 straipsnis. Užsienio darbdavio darbuotojo komandiruotė į Lietuvos Respublikos teritoriją teikti paslaugų
1Užsienio valstybės jurisdikcijai priklausančio darbdavio darbuotojas, išskyrus prekybinių laivų įgulų darbuotojus, gali būti komandiruojamas laikinai dirbti Lietuvos Respublikos teritorijoje:
1) pagal sutartį dėl paslaugų teikimo ar darbų atlikimo, darbdavio sudarytą su Lietuvos Respublikoje veikiančiu užsakovu;
2) dirbti darbdavio – juridinio asmens filiale, atstovybėje, grupės įmonėje ar kitoje darbovietėje;
3) dirbti kaip laikinasis darbuotojas. 2.
straipsnio 1 dalyje nurodytam darbuotojui, neatsižvelgiant į teisę, taikytiną darbo sutarčiai ar darbo santykiams, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje numatytą atvejį, turi būti taikomos šio kodekso ir kitos kitų Lietuvos Respublikos darbo santykius reglamentuojančių Lietuvos Respublikos norminių teisės aktų, įskaitant išplėstas nacionalines (tarpšakines), teritorines ir šakos (gamybos, paslaugų, profesines) kolektyvines sutartis, teisės normos, nustatančios:
3) minimalųjį darbo užmokestį, įskaitant padidintą apmokėjimą už viršvalandinį darbą, darbą naktį, darbą poilsio ir švenčių dienomis (šis punktas netaikomas papildomų profesinių pensijų sistemoms);
4) laikinųjų darbuotojų darbo sąlygas;
6) asmenų iki aštuoniolikos metų, nėščių, neseniai pagimdžiusių ir krūtimi maitinančių darbuotojų saugą darbe;
7) draudimą diskriminuoti darbe;
dirbantiems darbuotojams užtikrina darbdavys, sąlygas;
9) darbuotojų, vykstančių į pagrindinę darbo funkcijų atlikimo vietą ir iš jos Lietuvos Respublikos teritorijoje, patirtų išlaidų apmokėjimą (jei jas numatyta apmokėti), taip pat komandiruočių Lietuvos Respublikos teritorijoje ir į užsienį (jei vykstama ne šio straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais) išlaidų apmokėjimą;
išmokos, išskyrus išmokas, skirtas su komandiruote susijusioms faktinėms kelionės, nakvynės ir maitinimo išlaidoms kompensuoti, laikomi darbo užmokesčio dalimi, jeigu jie atskirti nuo faktinių kelionės, nakvynės ir maitinimo išlaidų.
Nesant atskyrimo, laikoma, kad darbuotojui išmokėti dienpinigiai ir kitos su komandiruote susijusios išmokos yra skirti su komandiruote susijusioms faktinėms kelionės, nakvynės ir maitinimo išlaidoms kompensuoti. 4. Kai faktinė komandiruotės trukmė viršija 12 mėnesių, šio straipsnio 1 dalyje nurodytam darbuotojui, neatsižvelgiant į teisę, taikytiną darbo sutarčiai ar darbo santykiams, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje numatytą atvejį, be šio straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų, taikomos visos kitos šio kodekso ir kitų darbo santykius reglamentuojančių Lietuvos Respublikos norminių teisės aktų, įskaitant išplėstas nacionalines (tarpšakines), teritorines ir šakos (gamybos, paslaugų, profesines) kolektyvines sutartis, normos, išskyrus normas dėl darbo sutarties sudarymo ir pasibaigimo sąlygų bei susitarimų dėl nekonkuravimo sąlygų. Ši nuostata taip pat netaikoma papildomų profesinių pensijų sistemoms. Jeigu užsienio valstybės jurisdikcijai priklausantis darbdavys Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka pateikia motyvuotą pranešimą Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam skyriui, kol faktinė komandiruotės trukmė neviršija 12 mėnesių, šioje dalyje nurodytas laikotarpis pratęsiamas, tačiau neviršijant 18 mėnesių faktinės komandiruotės trukmės. 5. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytam darbuotojui, neatsižvelgiant į faktinę komandiruotės trukmę, taikomos šio kodekso
laikinajam darbuotojui.
Laikinojo darbo naudotojas informuoja laikinojo įdarbinimo įmonę apie jo taikomas darbo sąlygas ir darbo užmokestį tiek, kiek toms sąlygoms taikomas šio kodekso 75 straipsnis. 6. Jeigu laikinasis darbuotojas siuntimo dirbti laikinojo darbo naudotojui metu šio straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais komandiruojamas laikinai dirbti laikinojo darbo naudotojo naudai ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, laikoma, kad laikinojo įdarbinimo įmonė šį darbuotoją komandiravo į kitos valstybės teritoriją. Apie laikinojo darbuotojo darbą kitos valstybės teritorijoje laikinojo darbo naudotojas privalo informuoti laikinojo įdarbinimo įmonę iki numatyto darbo kitos valstybės teritorijoje pradžios. 7. Jei valstybės, kurios teisė taikytina darbo sutarčiai ar darbo santykiams, darbo teisės normos šio straipsnio 1 dalyje nurodytam darbuotojui numato palankesnes sąlygas negu šio straipsnio 2 ir 4 dalyse nurodytos nuostatos, taikomos valstybės, kurios teisė taikytina darbo sutarčiai ar darbo santykiams, darbo teisės normos. 48. Jeigu į Lietuvos Respublikos teritoriją komandiruotas valstybės, nepriklausančios Europos ekonominės erdvės Europos Sąjungos ir Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybėms narėms, darbdavio darbuotojas, jis turi gauti leidimą Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. 59. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytais atvejais nuostatos, susijusios su minimaliuoju darbo užmokesčiu, įskaitant padidintą apmokėjimą už viršvalandinį darbą, darbą naktį, darbą poilsio ir švenčių dienomis, netaikomos, jeigu komandiruotės trukmė neviršija trisdešimties dienų. 610.
straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktų nuostatos, susijusios su minimaliąja kasmetinių atostogų trukme, minimaliuoju darbo užmokesčiu ir apmokėjimu už viršvalandinį darbą, netaikomos, jeigu gaminio pradinį surinkimą ir (arba) pirmąjį įdiegimą atlieka gaminį tiekiančios įmonės kvalifikuoti darbuotojai ir
(arba) specialistai, kai tai nustatyta prekių tiekimo sutartyje ir būtina norint naudotis patiektu gaminiu ir kai jų komandiruotės trukmė neviršija aštuonių dienų. Ši išimtis netaikoma, kai komandiruotas darbuotojas Lietuvos Respublikos teritorijoje dirba statybos darbus, nustatytus Lietuvos Respublikos statybos įstatyme. 711. Šiam straipsniui taikyti komandiruotės Komandiruotės trukmė skaičiuojama sudedant visas komandiruotės ar komandiruočių kalendorines dienas per vienų metų laikotarpį nuo pirmosios komandiruotės pradžios. Kai komandiruotas darbuotojas pakeičiamas kitu komandiruotu darbuotoju, atliekančiu tą patį darbą toje pačioje darbo funkcijų atlikimo vietoje, šio straipsnio 4 dalies atveju joje nurodyta komandiruotės trukmė laikoma bendra atitinkamų atskirų komandiruotų darbuotojų komandiruotės laikotarpių trukme. To paties darbo toje pačioje darbo funkcijų atlikimo vietoje sąlyga vertinama atsižvelgiant į teiktinos paslaugos pobūdį, darbo funkciją, darbo funkcijos atlikimo vietos adresą (adresus) ir kitas aplinkybes, susijusias su darbo funkcijos atlikimu. 812. Rangovas, kai darbdavys yra subrangovas, atsako subsidiariai už šio straipsnio
darbo užmokesčiu, įvykdymą šio straipsnio 1 dalyje nurodytam darbuotojui, kai jis dirba darbus, nustatytus Lietuvos Respublikos statybos įstatyme. 913. Subsidiari rangovo, kai darbdavys yra subrangovas, atsakomybė kyla iš teisių ir pareigų, nustatytų subrangos sutartyje. 14.
transporto priemonių vairuotojams, vežantiems krovinius ir (arba) keleivius tarptautiniais kelių maršrutais ir atitinkantiems šio straipsnio 1 dalyje išvardytus atvejus, netaikomi šio straipsnio 2 dalies 3, 8 ir 9 punktai, 4 dalis ir 11 dalies nuostata dėl faktinės komandiruotės trukmės skaičiavimo, kai komandiruotas darbuotojas pakeičiamas kitu komandiruotu darbuotoju. Kelių transporto priemonių vairuotojams, vežantiems krovinius ir (arba) keleivius tarptautiniais kelių maršrutais ir atitinkantiems šio straipsnio 1 dalyje išvardytus atvejus, taikomos šio kodekso ir kitų darbo santykius reglamentuojančių Lietuvos Respublikos norminių teisės aktų, įskaitant išplėstas nacionalines (tarpšakines), teritorines ir šakos (gamybos, paslaugų, profesines) kolektyvines sutartis, normos, nustatančios minimalųjį darbo užmokestį, įskaitant padidintą apmokėjimą už viršvalandinį darbą, darbą naktį, darbą poilsio ir švenčių dienomis.“
109 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Užsienio valstybės jurisdikcijai priklausantis darbdavys, komandiruojantis darbuotoją laikinai dirbti Lietuvos Respublikos teritorijoje ilgesniam kaip trisdešimties dienų laikotarpiui arba dirbti statybos darbų, nustatytų Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka iš anksto informuoja komandiruojamo darbuotojo darbo funkcijos atlikimo vietos Valstybinės darbo inspekcijos teritorinį skyrių apie šiam darbuotojui taikomas šio kodekso 108 straipsnio 2 dalies 1–7 9 punktuose nustatytas sąlygas.“
109 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Valstybinė darbo inspekcija nemokamai ir nedelsdama teikia informaciją ar kitaip bendradarbiauja su kitų Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingomis institucijomis dėl šiame kodekse nurodytų sąlygų taikymo komandiruotiems darbuotojams, taip pat dėl komandiruotų darbuotojų garantijų pažeidimų.
Valstybinė darbo inspekcija užtikrina, kad informacija apie Lietuvos Respublikos teisės norminių teisės aktų, įskaitant išplėstas nacionalines (tarpšakines), praplėstas teritorines ir šakos (gamybos, paslaugų, profesines) kolektyvines šakos ir teritorines sutartis, nuostatas dėl komandiruotam darbuotojui taikomų sąlygų, įskaitant darbo užmokesčio sudedamąsias dalis ir papildomas darbo sutarties sąlygas, taikomas ilgesnių nei šio kodekso 108 straipsnio 4 dalyje nurodytų komandiruočių atveju, būtų prieinama Europos Sąjungos valstybių narių užsienio valstybių jurisdikcijai priklausantiems darbdaviams ir jų darbuotojams nemokamai, atnaujinta laiku, aiškiai, skaidriai, išsamiai, nuotoliniu būdu ir elektroninėmis priemonėmis prieigos prie interneto formatu ir standartais užtikrinant neįgalių asmenų prieigą.“
priedo pakeitimas Pakeisti įstatymo priedo 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3. 1996 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir
Tarybos direktyva 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje (OL 2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 2 tomas, p. 431) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. birželio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/957 (OL 2018 L 173, p. 16).“
įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2020 m. liepos 30 d. 2. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras iki 2020 m. liepos 29 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3.
komandiruotė prasidėjo iki šio įstatymo įsigaliojimo, šiuo įstatymu keičiamo Darbo kodekso 108 straipsnio 4 dalyje nustatytu atveju komandiruotės trukmė pradedama skaičiuoti nuo šio įstatymo įsigaliojimo. Komandiruočių laikotarpiai, buvę iki šio įstatymo įsigaliojimo, neįskaitomi į bendrą faktinės komandiruotės trukmę. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIIIP-4264 (2) lyginamasis variantas
1 straipsnis. 108 straipsnio pakeitimas Pakeisti 108 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„108 straipsnis. Užsienio darbdavio darbuotojo komandiruotė į Lietuvos Respublikos teritoriją teikti paslaugų
1Užsienio valstybės jurisdikcijai priklausančio darbdavio darbuotojas, išskyrus prekybinių laivų įgulų darbuotojus, gali būti komandiruojamas laikinai dirbti Lietuvos Respublikos teritorijoje:
1) pagal sutartį dėl paslaugų teikimo ar darbų atlikimo, darbdavio sudarytą su Lietuvos Respublikoje veikiančiu užsakovu;
2) dirbti darbdavio – juridinio asmens filiale, atstovybėje, grupės įmonėje ar kitoje darbovietėje;
3) dirbti kaip laikinasis darbuotojas. 2.
straipsnio 1 dalyje nurodytam darbuotojui, neatsižvelgiant į teisę, taikytiną darbo sutarčiai ar darbo santykiams, išskyrus šio straipsnio 8 dalyje numatytą atvejį, turi būti taikomos šio kodekso ir kitos kitų Lietuvos Respublikos darbo santykius reglamentuojančių Lietuvos Respublikos norminių teisės aktų, įskaitant nacionalines (tarpšakines), teritorines ir šakos (gamybos, paslaugų, profesines) kolektyvines sutartis ar atskiras jų nuostatas, kurių taikymas buvo išplėstas, teisės normos, nustatančios:
3) minimalųjį darbo užmokestį, įskaitant padidintą apmokėjimą už viršvalandinį darbą, darbą naktį, darbą poilsio ir švenčių dienomis;
4) laikinųjų darbuotojų darbo sąlygas;
6) asmenų iki aštuoniolikos metų, nėščių, neseniai pagimdžiusių ir krūtimi maitinančių darbuotojų saugą darbe;
7) draudimą diskriminuoti darbe;
dirbantiems darbuotojams užtikrina darbdavys, sąlygas;
9) darbuotojų, vykstančių į pagrindinę darbo funkcijų atlikimo vietą ir iš jos Lietuvos Respublikos teritorijoje, patirtų papildomų sąnaudų (transporto, kelionės ir kitų išlaidų) kompensavimą, taip pat komandiruočių Lietuvos Respublikos teritorijoje ir į užsienį (jeigu vykstama ne šio straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais) papildomų sąnaudų (transporto, kelionės, nakvynės ir kitų išlaidų) kompensavimą;
komandiruote susijusios išmokos, išskyrus išmokas, skirtas su komandiruote susijusioms faktinėms kelionės, nakvynės ir maitinimo išlaidoms kompensuoti, laikomi darbo užmokesčio dalimi, jeigu pagal valstybės, kurios teisė taikytina šio darbuotojo darbo sutarčiai ar darbo santykiams, darbo teisės normas dienpinigiai ir kitos su komandiruote susijusios išmokos atskirti nuo faktinių kelionės, nakvynės ir maitinimo išlaidų. Jeigu dienpinigiai ir kitos su komandiruote susijusios išmokos nėra atskirti nuo faktinių kelionės, nakvynės ir maitinimo išlaidų, laikoma, kad darbuotojui išmokėti dienpinigiai ir kitos su komandiruote susijusios išmokos yra skirti su komandiruote susijusioms faktinėms kelionės, nakvynės ir maitinimo išlaidoms kompensuoti. 4. Kai faktinė komandiruotės trukmė viršija 12 mėnesių, šio straipsnio 1 dalyje nurodytam darbuotojui, neatsižvelgiant į teisę, taikytiną darbo sutarčiai ar darbo santykiams, taikomos šio straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos bei visos kitos šio kodekso ir kitų darbo santykius reglamentuojančių Lietuvos Respublikos norminių teisės aktų, įskaitant nacionalines (tarpšakines), teritorines ir šakos (gamybos, paslaugų, profesines) kolektyvines sutartis ar atskiras jų nuostatas, kurių taikymas buvo išplėstas, normos, išskyrus normas dėl darbo sutarties sudarymo ir pasibaigimo sąlygų bei susitarimų dėl nekonkuravimo sąlygų. 5. Jeigu užsienio valstybės jurisdikcijai priklausantis darbdavys Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka pateikia Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam skyriui motyvuotą pranešimą dėl šio straipsnio 4 dalyje numatyto laikotarpio pratęsimo, kol faktinė komandiruotės trukmė neviršija 12 mėnesių, šis laikotarpis pratęsiamas, tačiau neviršijant 18 mėnesių faktinės komandiruotės trukmės. 6.
straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytam darbuotojui, neatsižvelgiant į faktinę komandiruotės trukmę, taikomos šio kodekso
laikinajam darbuotojui. Laikinojo darbo naudotojas informuoja laikinojo įdarbinimo įmonę apie jo taikomas darbo sąlygas ir darbo užmokestį tiek, kiek toms sąlygoms taikomas šio kodekso 75 straipsnis. 7. Jeigu laikinasis darbuotojas siuntimo dirbti laikinojo darbo naudotojui metu šio straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais komandiruojamas laikinai dirbti laikinojo darbo naudotojo naudai ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, laikoma, kad laikinojo įdarbinimo įmonė šį darbuotoją komandiravo į kitos valstybės teritoriją. Apie laikinojo darbuotojo darbą kitos valstybės teritorijoje laikinojo darbo naudotojas privalo informuoti laikinojo įdarbinimo įmonę iki numatyto darbo kitos valstybės teritorijoje pradžios. 8. Jeigu valstybės, kurios teisė taikytina darbo sutarčiai ar darbo santykiams, darbo teisės normos šio straipsnio 1 dalyje nurodytam darbuotojui numato palankesnes darbo sąlygas negu šio straipsnio 2 ir 4 dalyse nurodytos nuostatos, taikomos valstybės, kurios teisė taikytina darbo sutarčiai ar darbo santykiams, darbo teisės normos. 4 9. Jeigu į Lietuvos Respublikos teritoriją komandiruotas valstybės, nepriklausančios kuri nėra Europos ekonominės erdvės Europos Sąjungos ir Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybė narė, darbdavio darbuotojas, jis turi gauti leidimą Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. 5 10. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytais atvejais nuostatos, susijusios su minimaliuoju darbo užmokesčiu, įskaitant padidintą apmokėjimą už viršvalandinį darbą, darbą naktį, darbą poilsio ir švenčių dienomis, netaikomos, jeigu komandiruotės trukmė neviršija trisdešimties dienų. 6 11.
straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktų nuostatos, susijusios su minimaliąja kasmetinių atostogų trukme, minimaliuoju darbo užmokesčiu ir apmokėjimu už viršvalandinį darbą, netaikomos, jeigu gaminio pradinį surinkimą ir (arba) pirmąjį įdiegimą atlieka gaminį tiekiančios įmonės kvalifikuoti darbuotojai ir
(arba) specialistai, kai tai nustatyta prekių tiekimo sutartyje ir būtina norint naudotis patiektu gaminiu ir kai jų komandiruotės trukmė neviršija aštuonių dienų. Ši išimtis netaikoma, kai komandiruotas darbuotojas Lietuvos Respublikos teritorijoje dirba statybos darbus, nustatytus Lietuvos Respublikos statybos įstatyme. 7 12. Šiam straipsniui taikyti komandiruotės Komandiruotės trukmė skaičiuojama sudedant visas komandiruotės ar komandiruočių kalendorines dienas per vienų metų laikotarpį nuo pirmosios komandiruotės pradžios. Kai komandiruotas darbuotojas pakeičiamas kitu komandiruotu darbuotoju, atliekančiu tą patį darbą toje pačioje darbo funkcijų atlikimo vietoje, pagal šio straipsnio 4 ir 5 dalis skaičiuojamos faktinės komandiruotės trukme laikoma bendra atitinkamų atskirų komandiruotų darbuotojų komandiruotės laikotarpių trukme. To paties darbo toje pačioje darbo funkcijų atlikimo vietoje sąlyga vertinama atsižvelgiant į teiktinos paslaugos pobūdį, darbo funkciją, darbo funkcijos atlikimo vietos adresą (adresus) ir kitas aplinkybes, susijusias su darbo funkcijos atlikimu. 8 13. Rangovas, kai darbdavys yra subrangovas, atsako subsidiariai už šio straipsnio
darbo užmokesčiu, įvykdymą šio straipsnio 1 dalyje nurodytam darbuotojui, kai jis dirba darbus, nustatytus Lietuvos Respublikos statybos įstatyme. 9 14. Subsidiari rangovo, kai darbdavys yra subrangovas, atsakomybė kyla iš teisių ir pareigų, nustatytų subrangos sutartyje. 15.
transporto priemonių vairuotojams, vežantiems krovinius ir (arba) keleivius tarptautiniais kelių maršrutais ir atitinkantiems šio straipsnio 1 dalyje išvardytus atvejus, netaikomi šio straipsnio 2 dalies 3, 8 ir 9 punktai, 4 ir 5 dalys ir 12 dalies nuostata dėl faktinės komandiruotės trukmės skaičiavimo, kai komandiruotas darbuotojas pakeičiamas kitu komandiruotu darbuotoju. Kelių transporto priemonių vairuotojams, vežantiems krovinius ir (arba) keleivius tarptautiniais kelių maršrutais ir atitinkantiems šio straipsnio 1 dalyje išvardytus atvejus, taikomos šio kodekso ir kitų darbo santykius reglamentuojančių Lietuvos Respublikos norminių teisės aktų, įskaitant nacionalines (tarpšakines), teritorines ir šakos (gamybos, paslaugų, profesines) kolektyvines sutartis ar atskiras jų nuostatas, kurių taikymas buvo išplėstas, normos, nustatančios minimalųjį darbo užmokestį, įskaitant padidintą apmokėjimą už viršvalandinį darbą, darbą naktį, darbą poilsio ir švenčių dienomis.“
109 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Užsienio valstybės jurisdikcijai priklausantis darbdavys, komandiruojantis darbuotoją laikinai dirbti Lietuvos Respublikos teritorijoje ilgesniam kaip trisdešimties dienų laikotarpiui arba dirbti statybos darbų, nustatytų Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka iš anksto informuoja komandiruojamo darbuotojo darbo funkcijos atlikimo vietos Valstybinės darbo inspekcijos teritorinį skyrių apie šiam darbuotojui taikomas šio kodekso 108 straipsnio 2 dalies 1–7 9 punktuose nustatytas sąlygas.“
109 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Valstybinė darbo inspekcija nemokamai ir nedelsdama teikia informaciją ar kitaip bendradarbiauja su kitų Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingomis institucijomis dėl šiame kodekse nurodytų sąlygų taikymo komandiruotiems darbuotojams, taip pat dėl komandiruotų darbuotojų garantijų pažeidimų. Valstybinė darbo inspekcija užtikrina, kad informacija apie Lietuvos Respublikos teisės norminių teisės aktų, įskaitant nacionalines (tarpšakines), praplėstas teritorines ir šakos (gamybos, paslaugų, profesines) kolektyvines šakos ir teritorines sutartis ar atskiras jų nuostatas, kurių taikymas buvo išplėstas, nuostatas dėl komandiruotam darbuotojui taikomų sąlygų, įskaitant darbo užmokesčio sudedamąsias dalis ir papildomas darbo sutarties sąlygas, taikomas ilgesnių kaip 12 mėnesių ar 18 mėnesių (kai šio kodekso 108 straipsnio 4 dalyje numatytas laikotarpis buvo pratęstas) komandiruočių atveju, būtų prieinama Europos Sąjungos valstybių narių užsienio valstybių jurisdikcijai priklausantiems darbdaviams ir jų darbuotojams nemokamai, atnaujinta laiku, aiškiai, skaidriai, išsamiai, nuotoliniu būdu ir elektroninėmis priemonėmis prieigos prie interneto formatu ir standartais užtikrinant neįgalių asmenų prieigą.“
priedo pakeitimas Pakeisti įstatymo priedo 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3. 1996 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir
Tarybos direktyva 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje (OL 2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 2 tomas, p. 431) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. birželio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/957 (OL 2018 L 173, p. 16).“
įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2020 m. liepos 30 d. 2. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras iki 2020 m. liepos 29 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3.
komandiruotė prasidėjo iki šio įstatymo įsigaliojimo, šiuo įstatymu keičiamo Darbo kodekso 108 straipsnio 4 dalyje nustatytu atveju komandiruotės trukmė pradedama skaičiuoti nuo šio įstatymo įsigaliojimo. Komandiruočių laikotarpiai, buvę iki šio įstatymo įsigaliojimo, neįskaitomi į bendrą faktinės komandiruotės trukmę. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė
paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos darbo kodekso 108,
projektas Nr. 1) ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas Nr. 2) (toliau kartu – Įstatymų projektai) tikslas – įgyvendinti 2018 m. birželio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/957, kuria iš dalies keičiama Direktyva 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje (OL 2018 L 173, p. 16) (toliau – Direktyva (ES) 2018/957), nuostatas. Europos Komisija, atsižvelgdama į patvirtintoje 2016 metų darbo programoje numatytą naują teisėkūros iniciatyvą – 1996 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje (OL 2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 2 tomas, p. 431) (toliau – Direktyva 96/71/EB) peržiūrą, 2016 m. kovo 8 d. pateikė pasiūlymą, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 96/71/EB. Šio pasiūlymo pateikimo priežastys: 1) Direktyva 96/71/EB nebeatitiko esamos situacijos, nes nuo
bendroji rinka išaugo, darbo užmokesčio skirtumai padidėjo, todėl atsirado nepageidautinų paskatų, naudojantis komandiravimu, išnaudoti šiuos skirtumus; 2) dėl darbo užmokesčio nelygybės didėjimo ir darbo sąnaudų skirtumų padidėjo komandiruotų darbuotojų darbo naudojimo patrauklumas įmonėms, todėl 2010–2016 m. komandiravimas išaugo 69 proc. (2016 m.
Europos Sąjungoje buvo 2,3 mln. komandiruotų darbuotojų); 3) komandiruotų ir vietos darbuotojų užmokesčio skirtumai (ypač Europos Sąjungos valstybėse narėse, kur darbo užmokestis gana didelis) „iškraipo“ įmonių konkurenciją ir trukdo sklandžiai veikti bendrajai rinkai (šiuos skirtumus lėmė Direktyvos 96/71/EB reikalavimas laikytis tik minimaliojo priimančiosios šalies darbo užmokesčio normos); 4) siekis padidinti suderinamumą su kitais Europos Sąjungos teisės aktais, priimtais po 1996 m., nes Direktyvos 96/71/EB nuostatos nevisiškai derėjo su kitų Europos Sąjungos teisės aktų (pvz.: 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo (OL 2004 m. specialusis leidimas,
direktyvos 2008/104/EB dėl darbo per laikinojo įdarbinimo įmones (OL 2008 L 327, p. 9) (toliau – Direktyva 2008/104/EB) nuostatomis. Direktyva (ES) 2018/957 priimta 2018 m. birželio 28 d. Europos Sąjungos valstybės narės privalo perkelti privalomas Direktyvos (ES) 2018/957 nuostatas į nacionalinę teisę iki 2020 m. liepos 30 d. Direktyva (ES) 2018/957 siekiama užtikrinti vienodo darbo užmokesčio už tą patį darbą toje pačioje vietoje principo taikymą ir sudaryti vienodas sąlygas komandiruojančioms ir vietos įmonėms priimančiojoje šalyje, laikantis laisvo paslaugų judėjimo principo.
Šia direktyva pakeičiamas Direktyvoje 96/71/EB nustatytas minimaliojo darbo užmokesčio reikalavimas į darbo užmokesčio reikalavimą, numatomos papildomos sąlygos (apgyvendinimo, išlaidų kompensavimo), kurios turėtų būti užtikrinamos komandiruojamiems darbuotojams, jeigu jos būtų numatytos ir taikomos vietiniams darbuotojams, taip pat numatomas priimančiosios valstybės narės darbo teisės taikymas ilgalaikio komandiravimo (kai komandiruotė trunka ilgiau kaip 12 mėnesių) atveju ir reguliuojami kiti klausimai, susiję su kolektyvinių sutarčių (ne tik statybos sektoriuje) taikymu, vienodu požiūriu į komandiruotus laikinuosius darbuotojus, komandiravimo nuostatų taikymu kelių transportui bei šioje direktyvoje ir
2014/67/ES dėl Direktyvos 96/71/EB dėl darbuotojų komandiravimo paslaugų teikimo sistemoje vykdymo užtikrinimo ir kuria iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 1024/2012 dėl administracinio bendradarbiavimo per Vidaus rinkos informacinę sistemą (IMI reglamentas) (OL 2014 L 159, p. 11) nustatytų pareigų stebėsena, kontrole bei vykdymo užtikrinimu. 2018 metų rudenį Europos Komisija įsteigė ad hoc ekspertų grupę, sudarytą iš Vyriausybių atstovų, atsakingų už Direktyvos (ES) 2018/957 perkėlimą į nacionalinę teisę. Ji diskutuoja apie priemones Direktyvos (ES) 2018/957 nuostatoms tinkamai perkelti į kiekvienos Europos Sąjungos valstybės narės nacionalinę teisę. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės skyriaus patarėja Airinė Dobužinskienė (tel. 8 706 64 229, el. p. [email protected]). 3.
aptarti teisiniai santykiai Komandiravimo į Europos Sąjungos valstybę narę ar Europos ekonominei erdvei priklausančią valstybę atveju darbuotojo atžvilgiu galioja Europos Sąjungos teisės aktų nustatytas minimalus komandiruoto darbuotojo apsaugos lygis, įtvirtintas Direktyvoje 96/71/EB. Direktyva 96/71/EB įpareigoja Europos Sąjungos valstybes nares ir Europos ekonominei erdvei priklausančias valstybes užtikrinti tam tikras į jų teritoriją laikinai dirbti atvykstančių darbuotojų, kuriuos siunčia kitose valstybėse narėse įsisteigę darbdaviai, darbo sąlygas. Ne valstybių narių teritorijose įsisteigusioms įmonėms negali būti taikomos sąlygos, palankesnės už tas, kurios taikomos valstybės narės teritorijoje įsisteigusioms įmonėms. Direktyvos 96/71/EB nuostatas nacionaliniu lygiu nustato Lietuvos Respublikos darbo kodekso 108 ir 109 straipsniai, kurie taikomi visų užsienio valstybių, ne tik Europos Sąjungos valstybių narių, darbdaviams, komandiruojantiems darbuotojus (išskyrus prekybinių laivų įgulų darbuotojus) laikinai dirbti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Paminėtina, kad šių straipsnių nuostatos netaikomos darbuotojams, išsiųstiems laikinai dirbti kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, taip pat Europos ekonominei erdvei priklausančioje valstybėje. Šių darbuotojų darbo sąlygas turėtų nustatyti tų valstybių, į kurias darbuotojas darbdavio siunčiamas laikinai dirbti, vidaus teisė, į kurią perkeltos Direktyvos 96/71/EB nuostatos.
Darbo kodekso 108 straipsnio 1 dalyje, atkartojant Direktyvos 96/71/EB 1 straipsnio 3 dalyje nurodytas sąlygas, nustatomi atvejai, kada taikomos šio straipsnio (atitinkamai ir Darbo kodekso 109 straipsnio) nuostatos, t. y. kai užsienio valstybės jurisdikcijai priklausančio darbdavio darbuotojai, išskyrus prekybinių laivų įgulų darbuotojus, komandiruojami laikinai dirbti Lietuvos Respublikos teritorijoje: 1) pagal sutartį dėl paslaugų teikimo ar darbų atlikimo, darbdavio sudarytą su Lietuvos Respublikoje veikiančiu užsakovu;
2) dirbti darbdavio juridinio asmens filiale, atstovybėje, grupės įmonėje ar kitoje darbovietėje; 3) dirbti kaip laikinieji darbuotojai. Šiems darbuotojams, neatsižvelgiant į teisę, taikytiną darbo sutarčiai ar darbo santykiams, turi būti taikomos Darbo kodekso ir kitos Lietuvos Respublikos darbo teisės normos, nustatančios: 1) maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko trukmę; 2) minimaliųjų kasmetinių mokamų atostogų trukmę; 3) minimalųjį darbo užmokestį, įskaitant padidintą apmokėjimą už viršvalandinį darbą, darbą naktį, darbą poilsio ir švenčių dienomis; 4) laikinųjų darbuotojų darbo sąlygas; 5) darbuotojų saugą ir sveikatą; 6) asmenų iki aštuoniolikos metų, nėščių, neseniai pagimdžiusių ir krūtimi maitinančių darbuotojų saugą darbe; 7) draudimą diskriminuoti darbe; 8) darbuotojo informavimą ilgesnių nei 30 dienų komandiruočių atveju, nustatytą Darbo kodekso 107 straipsnio 6 dalyje.
Nuostatos, susijusios su minimaliuoju darbo užmokesčiu, įskaitant nuostatas, susijusias su padidintu viršvalandinio darbo, darbo naktį, darbo poilsio ir švenčių dienomis apmokėjimu, netaikomos, jeigu: 1) darbuotojui palankesnes sąlygas nustato jo darbo sutartis arba jam taikytina užsienio valstybės teisė; 2) komandiruotės trukmė neviršija trisdešimties dienų per vienų metų laikotarpį (išskyrus atvejį, kai darbuotojas komandiruojamas į Lietuvos Respublikos teritoriją dirbti kaip laikinasis darbuotojas; šiuo atveju minėtos nuostatos šiems darbuotojams taikomos nepaisant komandiruotės trukmės); 3) darbuotojas atlieka gaminio pradinį surinkimą ir (arba) pirmąjį įdiegimą ir jo komandiruotės trukmė neviršija 8 dienų (ši išimtis netaikoma, jei komandiruotas darbuotojas Lietuvos Respublikos teritorijoje dirba statybos darbus, nustatytus Lietuvos Respublikos statybos įstatyme).
Atsižvelgiant į tai, kad statybos darbai yra sritis, kurioje dažnai naudojama komandiruotų iš užsienio valstybių darbuotojų darbo jėga ir itin didelė socialinio dempingo grėsmė, Darbo kodekso 108 straipsnio 8–9 dalyse numatyta subsidiarioji rangovo atsakomybė už jo subrangovo piniginę prievolę mokėti minimalųjį darbo užmokestį statybos darbus dirbančiam komandiruotam darbuotojui. Darbo kodekso 109 straipsnio 1 dalyje numatyta pareiga užsienio valstybės jurisdikcijai priklausančiam darbdaviui, komandiruojančiam darbuotoją laikinai dirbti Lietuvos Respublikos teritorijoje ilgesniam kaip trisdešimties dienų laikotarpiui arba dirbti statybos darbų, nustatytų Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka iš anksto informuoti komandiruojamo darbuotojo darbo funkcijos atlikimo vietos Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI) teritorinį skyrių apie šiam darbuotojui taikomas Darbo kodekso 108 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose nustatytas sąlygas.
Informavimo tvarka ir pranešimo forma patvirtintos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. A1‑169 „Dėl Informavimo apie komandiruotus darbuotojus tvarkos aprašo patvirtinimo“. Pranešimas VDI turi būti pateiktas ne vėliau kaip likus vienai darbo dienai iki komandiruoto darbuotojo darbo Lietuvos Respublikos teritorijoje pradžios. 2017 m. VDI gavo 2 724 pranešimus apie komandiruotus darbuotojus ir jiems taikomas darbo sąlygas, 2018 m. – 2 716 pranešimų, 2019 m. (iki liepos 12 d.) – 1 210 pranešimų. Dauguma jų – Ukrainos Respublikos piliečiai.
Paminėtina, kad šiuo metu Darbo kodekso 108 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytose komandiruotam darbuotojui taikomose nuostatose įtvirtintas minimaliojo darbo užmokesčio, o ne darbo užmokesčio reikalavimas, taip pat nėra įtvirtintų tam tikrų Direktyva (ES) 2018/957 numatomų sąlygų, kurias turėtų užtikrinti darbuotojus į Lietuvos Respubliką komandiruojantis užsienio jurisdikcijai priklausantis darbdavys, jeigu šios sąlygos būtų numatytos ir taikomos darbuotojams pagal darbo santykius reglamentuojančių Lietuvos norminių teisės aktų, įskaitant nacionalines, išplėstas kolektyvines šakos ir teritorines sutartis, normas: apgyvendinimo, kai jį turi užtikrinti darbdavys, sąlygų; darbuotojų, vykstančių į nuolatinę darbo vietą ir iš jos Lietuvos Respublikos teritorijoje, patirtų išlaidų apmokėjimą (jei jas numatyta apmokėti); taip pat komandiruočių Lietuvos Respublikos teritorijoje ir į užsienį (ne teikti paslaugų) išlaidų apmokėjimo. Darbo kodekse šiuo metu taip pat nėra nuostatų, susijusių su ilgesnėmis nei 12 mėnesių komandiruotėmis, taip pat su komandiruotų laikinųjų darbuotojų komandiravimu laikinojo darbo naudotojo teikiamų tarpvalstybinių paslaugų teikimo tikslu į kitos valstybės teritoriją, taip pat vienodu požiūriu į šiuos darbuotojus. Visus šiuos reikalavimus numato Direktyva (ES) 2018/957, kurios nuostatos į nacionalinę teisę perkeliamos Įstatymų projektais. Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 6 straipsnio
ir iki 2019 metų ir kiekvienų vėlesnių metų gruodžio 31 dienos teikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Lietuvos Respublikos Seimui Darbo kodekso įgyvendinimo stebėsenos ir pasiektų rezultatų įvertinimo pažymą, teisės aktų tobulinimo pasiūlymus. Detalizuojant prašomos teikti informacijos turinį, nereikalaujama VDI teikti informacijos apie darbuotojus, komandiruotus į Lietuvos Respubliką.
Siekiant turėti pakankamai ir tikslių statistinių duomenų komandiruotų darbuotojų srityje, Direktyvos (ES) 2018/957 1 straipsniu keičiamame Direktyvos 96/71/EB 5 straipsnyje įtvirtintos nuostatos, skirtos geresnei komandiruojamų darbuotojų stebėsenai ir kontrolei. Atsakomybė už komandiruotų darbuotojų darbo sąlygų pažeidimą numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 101 straipsnyje. Jame numatyta, kad informacijos apie komandiruotam darbuotojui taikomas Darbo kodekso 108 straipsnio 2 dalyje nustatytas darbo sąlygas nepateikimas nustatyta tvarka VDI teritoriniam skyriui užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 120 iki 220 eurų (pakartotiniu atveju – nuo 240 iki 440 eurų). Darbo kodekso II dalies VII skyriaus antrajame skirsnyje nustatytų garantijų komandiruotiems darbuotojams netaikymas arba netinkamas taikymas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 140 iki 300 eurų (pakartotiniu atveju – nuo 300 iki 560 eurų). 2018 metais pagal ANK 101 straipsnio 1 dalį buvo surašyti 3 administracinio nusižengimo protokolai, o pagal to paties straipsnio 3 dalį – 4 administracinio nusižengimo protokolai. Per 2019 metų I pusmetį pagal ANK 101 straipsnio 1 dalį buvo surašytas 1 administracinio nusižengimo protokolas, o pagal to paties straipsnio 3 dalį – 3 administracinio nusižengimo protokolai. Paminėtina, kad 2018 m. Lietuva komandiravo 30 629 darbuotojus (daugiausia į Vokietiją, Norvegiją, Švediją, Olandiją), o priėmė 2 716 darbuotojų (daugiausia iš Ukrainos Respublikos). 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įgyvendinant Direktyvos (ES) 2018/957 nuostatas, keičiami Darbo kodekso 108 ir 109 straipsniai, kuriais šiuo metu yra perkeltos Direktyvos 96/71/EB nuostatos, bei jo priedas.
Taip pat, siekiant užtikrinti efektyvesnę komandiruotų darbuotojų stebėseną (ir kontrolę), keičiama Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 6 straipsnio 13 dalis, joje papildomai numatant VDI pareigą teikti informaciją ir apie komandiruotus darbuotojus. Siekiant įgyvendinti Direktyvos 96/71/EB 1 straipsnio 3 dalies pakeitimą, Darbo kodekso 108 straipsnis papildomas 6 dalimi, numatant komandiruoto laikinojo darbuotojo komandiravimą šio straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais laikinojo darbo naudotojo naudai į kitos valstybės teritoriją ir laikinojo darbo naudotojo pareigą informuoti laikinojo įdarbinimo įmonę apie šio darbuotojo darbą kitoje valstybėje narėje. Siekiant įgyvendinti Direktyvos (ES) 2018/957 1 straipsnio
straipsnio 2 dalyje aiškiai numatomas išplėstų nacionalinių (tarpšakinių), teritorinių ir šakos (gamybos, paslaugų, profesinių) kolektyvinių sutarčių nuostatų, nustatančių toliau šios dalies atitinkamuose punktuose išvardytas sąlygas, taikymas.
Atsižvelgus į tai, jog Direktyva (ES) 2018/957 nenumato darbdavio lygmens kolektyvinių sutarčių nuostatų taikymo komandiruojamiems darbuotojams (išskyrus tam tikras nuostatas dėl laikinųjų darbuotojų, kurios bus įgyvendintos keičiant Darbo kodekso 108 straipsnio 5 dalį) ir į tai, kad VDI interneto svetainėje turės skelbti informaciją apie šiose kolektyvinėse sutartyse esančias nuostatas dėl komandiruotam darbuotojui taikomų sąlygų (įskaitant sudedamąsias darbo užmokesčio dalis ir papildomas darbo sutarties sąlygas, taikomas ilgesnių nei 12 mėnesių komandiruočių atveju), numatytas tik aukštesnio negu darbdavio lygmens kolektyvinių sutarčių taikymas. Lietuvoje nėra sistemos, pagal kurią kolektyvinės sutartys būtų skelbiamos visuotinai taikytinomis, todėl pasirinktas išplėstų aukštesnio lygmens kolektyvinių sutarčių, atitinkančių Direktyvos (ES) 2018/957 3 straipsnio 8 dalies antroje ir trečioje pastraipose numatytus kriterijus, taikymas. Įgyvendinant Direktyvos (ES) 2018/957 1 straipsnio 2 punkto a papunkčiu keičiamą Direktyvos 96/71/EB 3 straipsnio 1 dalies c punktą, Darbo kodekso 108 straipsnio 2 dalies 3 punkte esanti minimaliojo darbo užmokesčio sąvoka keičiama darbo užmokesčio sąvoka ir numatoma, jog šis punktas netaikomas papildomų profesinių pensijų sistemoms. Darbo kodekso 139 straipsnyje pateikta darbo užmokesčio sąvoka ir numatytos sudedamosios jo dalys.
Paminėtina, kad Direktyva (ES) 2018/957 siekiama ne numatyti konkretų komandiruotam darbuotojui taikomą darbo užmokesčio dydį, o užtikrinti vietos darbuotojams privalomų sudedamųjų darbo užmokesčio dalių (pagal nacionalinius teisės aktus arba kolektyvines sutartis ar arbitražo sprendimus, kurie valstybėje buvo paskelbti visuotinai taikytinais ar taikomi kitais požiūriais pagal tam tikrus šioje direktyvoje numatytus kriterijus) taikymą ir komandiruotiems darbuotojams. Įgyvendinant Direktyvos (ES) 2018/957 1 straipsnio 2 punkto a papunkčiu keičiamos Direktyvos 96/71/EB 3 straipsnio 1 dalies h punktą, Darbo kodekso 108 straipsnio 2 dalis papildoma 8 punktu dėl darbuotojų apgyvendinimo, kai jį ne nuolatinėje darbo vietoje dirbantiems darbuotojams užtikrina darbdavys, nuostatų taikymo. Paminėtina, jog Direktyva (ES) 2018/957 nesiekiama numatyti privalomą apgyvendinimo sąlygų nustatymą /taikymą komandiruojamiems ar vietos darbuotojams, tačiau jeigu tokios nuostatos yra šiuo metu numatytos ar bus numatytos ne nuolatinėje darbo vietoje dirbantiems vietos darbuotojams, analogiškos nuostatos turėtų būti taikomos ir komandiruojamiems darbuotojams. Europos Komisijos įsteigtos ekspertų grupės, sudarytos iš Vyriausybių atstovų, atsakingų už Direktyvos (ES) 2018/957 perkėlimą į nacionalinę teisę, diskusijų metu Europos Komisija atkreipė dėmesį, kad nors Europos Sąjungos valstybėje narėje šiuo metu nėra nustatyto apgyvendinimo sąlygų reguliavimo /taikymo vietos darbuotojams, ši nuostata į nacionalinę teisę turi būti aiškiai perkelta dėl galimų tokių nuostatų atsiradimo teisės aktuose ar aukštesnio negu darbdavio lygmens kolektyvinėse sutartyse ateityje. Paminėtina, kad šiuo metu teisės aktuose nėra įtvirtintų atskirų nuostatų dėl komandiruojamų vietos darbuotojų apgyvendinimo sąlygų.
Yra tik Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 24 straipsnyje įtvirtinta bendra nuostata, kad darbdavio suteikiamos patalpos darbuotojams laikinai gyventi dėl darbo vietų kilnojamojo pobūdžio privalo atitikti minimalius tokių patalpų buities ir higienos reikalavimus. Buities ir higienos patalpų, skirtų laikinai apgyvendinti darbuotojus, reikalavimus nustato Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. A1-22/D1-34 ,,Dėl Darboviečių įrengimo statybvietėse nuostatų patvirtinimo“, kiti norminiai teisės aktai, reglamentuojantys gyvenamųjų patalpų higienos reikalavimus. Įgyvendinant Direktyvos (ES) 2018/957 1 straipsnio 2 punkto a papunkčiu keičiamos Direktyvos 96/71/EB 3 straipsnio 1 dalies i punktą, Darbo kodekso 108 straipsnio 2 dalis papildoma 9 punktu, numatant nuostatų dėl išlaidų darbuotojams, vykstantiems į pagrindinę darbo funkcijų atlikimo vietą ir iš jos Lietuvos Respublikos teritorijoje, apmokėjimo, taip pat komandiruočių Lietuvos Respublikos teritorijoje ir į užsienį (jei vykstama ne šio straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais) išlaidų apmokėjimo taikymą. Paminėtina, kad Direktyva (ES) 2018/957 nesiekiama numatyti privalomo šių išlaidų nustatymo komandiruotiems ar vietos darbuotojams, tačiau jeigu tokios nuostatos valstybėje yra šiuo metu numatytos ar bus numatytos ateityje vietos darbuotojams, analogiškos nuostatos turėtų būti taikomos ir komandiruojamiems darbuotojams. Komandiruočių išlaidų apmokėjimas šiuo metu reguliuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų tarnybinių komandiruočių išlaidų apmokėjimo“.
Darbuotojų, kurių darbas yra kilnojamojo pobūdžio arba susijęs su kelionėmis ar važiavimu, padidėjusių išlaidų už faktiškai dirbto tokio pobūdžio darbo laiką kompensavimą numato Darbo kodekso
a papunkčiu keičiamos Direktyvos 96/71/EB 3 straipsnio 1 dalies nuostatą dėl informacijos skelbimo bendrojoje oficialiojoje nacionalinėje interneto svetainėje, keičiama Darbo kodekso 109 straipsnio 3 dalis, numatant VDI pareigą užtikrinti ir informacijos apie darbo užmokesčio sudedamąsias dalis bei papildomas darbo sutarties sąlygas, taikomas ilgesnių nei 12 mėnesių komandiruočių atveju, teikimą ir jos atnaujinimą laiku. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad Darbo kodekso 108 ir 109 straipsnių nuostatos taikomos ne tik Europos Sąjungos valstybių narių, bet ir kitų užsienio valstybių darbdaviams, taip pat ir į tai, kad VDI teikiama informacija yra aktuali ne tik darbdaviams, bet ir patiems komandiruotiems darbuotojams, Darbo kodekso 109 straipsnio 3 dalyje vietoj formuluotės „Europos Sąjungos valstybių narių darbdaviams“ numatoma formuluotė „užsienio valstybių jurisdikcijai priklausantiems darbdaviams ir jų darbuotojams“. Įgyvendinant Direktyvos (ES) 2018/957 1 straipsnio 2 punkto b papunkčiu numatytą Direktyvos 96/71/EB 3 straipsnio papildymą 1a dalimi, Darbo kodekso 108 straipsnis papildomas nauja 4 dalimi ir atliekami papildymai Darbo kodekso 108 straipsnio 11 dalyje (aktualios redakcijos 7 dalyje).
Šiomis naujomis nuostatomis nustatomas visų darbo santykius reglamentuojančių Lietuvos norminių teisės aktų, įskaitant išplėstas nacionalines (tarpšakines), teritorines ir šakos (gamybos, paslaugų, profesines) kolektyvines sutartis, normų, išskyrus normas dėl darbo sutarties sudarymo ir pasibaigimo sąlygų bei susitarimų dėl nekonkuravimo sąlygų (šias išimtis numato Direktyva (ES) 2018/957), taikymas komandiruotiems darbuotojams, kai faktinė komandiruotės trukmė viršija 12 mėnesių. Ši nuostata taip pat netaikoma papildomų profesinių pensijų sistemoms. Taip pat, atsižvelgus į Direktyvos (ES) 2018/957 nuostatas, numatoma šį terminą pratęsti, tačiau neviršijant 18 mėnesių faktinės komandiruotės trukmės, užsienio jurisdikcijai priklausančiam darbdaviui pateikus motyvuotą pranešimą. Šis pranešimas turės būti pateiktas VDI teritoriniam skyriui, laikantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytos tvarkos (priėmus Įstatymų projektus, bus pakeistas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 16 d. įsakymas Nr. A1-169 „Dėl Informavimo apie komandiruotus darbuotojus tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir nustatyta motyvuoto pranešimo pateikimo tvarka), kol faktinė komandiruotės trukmė neviršija 12 mėnesių.
Europos Komisijos įsteigtos ekspertų grupės, sudarytos iš Vyriausybių atstovų, atsakingų už Direktyvos (ES) 2018/957 perkėlimą į nacionalinę teisę, diskusijų metu Europos Komisija pritarė daugumos valstybių narių nuomonei, kad terminas būtų pratęsiamas automatiškai gavus motyvuotą darbdavio pranešimą (t. y. nereikalaujant papildomo kompetentingų institucijų vertinimo dėl pratęsimo tikslingumo), nes numatytas motyvuoto pranešimo, o ne prašymo pateikimo reikalavimas. Taigi užsienio jurisdikcijai priklausančio darbdavio pateiktu motyvuotu pranešimu VDI teritoriniam skyriui bus automatiškai pratęsta komandiruotės trukmė prašomam laikotarpiui, tačiau neviršijant 18 mėnesių faktinės komandiruotės trukmės. Taip pat, atsižvelgus į siūlomos įterpti Direktyvos 96/71/EB 3 straipsnio 1 a dalies nuostatą dėl komandiruojamo darbuotojo pakeitimo kitu komandiruotu darbuotoju, Darbo kodekso 108 straipsnio 11 dalis (aktualios redakcijos 7 dalis) papildoma nuostata, kad jei komandiruotas darbuotojas pakeičiamas kitu komandiruotu darbuotoju, atliekančiu tą patį darbą toje pačioje darbo funkcijų atlikimo vietoje, šio straipsnio 4 dalyje nurodytu atveju joje nurodyta komandiruotės trukme laikoma bendra atskirų komandiruotų darbuotojų komandiruotės laikotarpių trukmė. To paties darbo toje pačioje darbo funkcijų atlikimo vietoje sąlyga vertinama atsižvelgiant į teiktinos paslaugos pobūdį, darbo funkciją, darbo funkcijos atlikimo vietos adresą (adresus) ir kitas aplinkybes, susijusias su darbo funkcijos atlikimu. Įstatymo projekto Nr. 1 4 straipsnio 3 dalyje numatoma, kad, jei komandiruotė prasidėjo iki šio įstatymo įsigaliojimo, šiuo įstatymu keičiamo Darbo kodekso 108 straipsnio 4 dalyje nustatytu atveju komandiruotės trukmė pradedama skaičiuoti nuo šio įstatymo įsigaliojimo.
Komandiruočių laikotarpiai, buvę iki šio įstatymo įsigaliojimo, neįskaitomi į bendrą faktinės komandiruotės trukmę. Pavyzdžiui, jeigu asmuo bus komandiruotas į Lietuvos Respublikos teritoriją nuo 2020 m. balandžio 1 d. ir jo komandiruotė tęsis ir po šio įstatymo įsigaliojimo dienos, faktinė komandiruotės trukmė bus pradedama skaičiuoti nuo 2020 m. liepos 30 d. Įgyvendinant Direktyvos (ES) 2018/957 1 straipsnio 2 punkto b papunkčiu numatytą Direktyvos 96/71/EB 3 straipsnio papildymą 1b dalimi, Darbo kodekso 108 straipsnis papildomas nauja 5 dalimi numatant, kad darbuotojui, komandiruotam į Lietuvos Respubliką dirbti kaip laikinajam darbuotojui, taikomos Darbo kodekso 75 straipsnio nuostatos, užtikrinančios nediskriminavimo principo laikinajam darbuotojui taikymą. Darbo kodekso 75 straipsniu įgyvendinamos Direktyvos 2008/104/EB 5 straipsnio nuostatos. Nediskriminavimo principą taikant komandiruotam laikinajam darbuotojui, jam bus taikomos ne tik išplėstų nacionalinių (tarpšakinių), teritorinių ir šakos (gamybos, paslaugų, profesinių) kolektyvinių sutarčių nuostatos, bet ir darbdavio lygmens kolektyvinių sutarčių nuostatos tiek, kiek tai būtina Direktyvos 2008/104/EB 5 straipsnio nuostatoms įgyvendinti. Taip pat, siekiant tinkamai įgyvendinti šią Direktyvos (ES) 2018/957 nuostatą, numatoma, kad laikinojo darbo naudotojas informuoja laikinojo įdarbinimo įmonę apie jo taikomas darbo sąlygas ir darbo užmokestį tiek, kiek toms sąlygoms taikomas Darbo kodekso 75 straipsnis.
Įgyvendinant Direktyvos (ES) 2018/957 1 straipsnio
pakeitimą, Darbo kodekso 108 straipsnio 3 dalis papildoma nuostata dėl dienpinigių ir kitų išmokų atskyrimo nuo faktinių kelionės, nakvynės ir maitinimo išlaidų. Numatoma, kad komandiruotam darbuotojui mokami dienpinigiai ir kitos išmokos, išskyrus išmokas, skirtas su komandiruote susijusioms faktinėms kelionės, nakvynės ir maitinimo išlaidoms kompensuoti, laikomi darbo užmokesčio dalimi, jeigu jie atskirti nuo faktinių kelionės, nakvynės ir maitinimo išlaidų. Atkreiptinas dėmesys, kad, nesant atskyrimo, bus laikoma, jog darbuotojui išmokėti dienpinigiai ir kitos su komandiruote susijusios išmokos yra skirti su komandiruote susijusioms faktinėms kelionės, nakvynės ir maitinimo išlaidoms kompensuoti, todėl nebus įskaitomi į darbo užmokestį. Taip pat, siekiant įgyvendinti Direktyvos 96/71/EB 3 straipsnio 7 dalies pakeitimo nuostatą, kad Direktyvos 96/71/EB 3 straipsnio 1–6 dalių nuostatos netrukdo taikyti darbuotojams palankesnių darbo sąlygų, Darbo kodekso 108 straipsnis papildomas 7 dalimi, numatant, kad, jei valstybės, kurios teisė taikytina darbo sutarčiai ar darbo santykiams, darbo teisės normos komandiruotam darbuotojui numato palankesnes sąlygas, taikomos valstybės, kurios teisė taikytina darbo sutarčiai ar darbo santykiams, darbo teisės normos.
Direktyvos (ES) 2018/957 1 straipsnio 3 punkte numatytą Direktyvos 96/71/EB 4 straipsnio 2 dalies pirmos pastraipos pakeitimą įgyvendina Darbo kodekso 109 straipsnio 3 dalies nuostata, kad VDI nemokamai ir nedelsdama teikia informaciją ar kitaip bendradarbiauja su kitų Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingomis institucijomis dėl šiame kodekse nurodytų sąlygų taikymo komandiruotiems darbuotojams, taip pat dėl komandiruotų darbuotojų garantijų pažeidimų. Detaliau šis bendradarbiavimas bus numatytas Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. A1-316 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų patvirtinimo“.
Įgyvendinant Direktyvos (ES) 2018/957 1 straipsnio 4 punkte numatytą Direktyvos 96/71/EB 5 straipsnio pirmos pastraipos pakeitimą, Lietuvos Respublikos darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 6 straipsnio 13 dalis papildoma nuostatomis, skirtomis komandiruojamų darbuotojų stebėsenai, – numatoma VDI pareiga Vyriausybei ir Seimui teikiamoje Darbo kodekso įgyvendinimo stebėsenos ir pasiektų rezultatų įvertinimo pažymoje nurodyti su komandiruojamais darbuotojais susijusią informaciją: gautų pranešimų apie komandiruotus darbuotojus skaičių pagal tam tikrus kriterijus, komandiruotiems darbuotojams taikomų darbo sąlygų pažeidimų skaičių. Įgyvendinant Direktyvos (ES) 2018/957 3 straipsnio
nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant“, pakeičiamas Darbo kodekso priedo „Įgyvendinamieji Europos Sąjungos teisės aktai“ 3 punktas, jame nurodant ir Direktyvą (ES) 2018/957.
Įgyvendinant Direktyvos (ES) 2018/957 3 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad „ši direktyva kelių transporto sektoriui taikoma nuo teisėkūros procedūra priimamo akto, kuriuo iš dalies keičiamos Direktyvos 2006/22/EB nuostatos dėl vykdymo užtikrinimo reikalavimų ir nustatomos konkrečios su Direktyva 96/71/EB ir Direktyva 2014/67/ES susijusios kelių transporto vairuotojų komandiravimo taisyklės, taikymo pradžios dienos“, Darbo kodekso 108 straipsnis papildomas 14 dalimi, numatant, kad šio straipsnio 2 dalies 3 punktas (darbo užmokestis), 8 punktas (darbuotojų apgyvendinimo sąlygos) ir 9 punktas (išlaidų kompensavimas), 4 dalis (nuostatos dėl ilgesnių nei 12 mėnesių komandiruočių) ir 11 dalies nuostata dėl faktinės komandiruotės trukmės skaičiavimo, kai komandiruotas darbuotojas pakeičiamas kitu komandiruotu darbuotoju, netaikomi komandiruotiems į Lietuvos Respublikos teritoriją kelių transporto priemonių vairuotojams, vežantiems krovinius ir (arba) keleivius tarptautiniais kelių maršrutais. Šiems darbuotojams bus taikomos ne darbo užmokesčio, o minimaliojo darbo užmokesčio normos. Kai bus priimtas Europos Sąjungos teisės aktas, kuriuo iš dalies keičiamos Direktyvos 2006/22/EB nuostatos dėl vykdymo užtikrinimo reikalavimų ir nustatomos konkrečios su Direktyva 96/71/EB ir Direktyva 2014/67/ES susijusios kelių transporto vairuotojų komandiravimo taisyklės, ši Įstatymo Nr. 1 projekto nuostata bus pakeista ir kelių transportui Darbo kodekso 108 straipsnis bus taikomas visa apimtimi, atsižvelgus į specialias kelių transporto vairuotojams nustatytas komandiravimo taisykles. 5.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų Įstatymų projektų pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti Įstatymų projektai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti Įstatymų projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai. 7. Kaip Įstatymų projektų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir plėtrai Priimti Įstatymų projektai darys teigiamą įtaką verslui. Šiuo metu užsienio jurisdikcijai priklausantys darbdaviai neprivalo mokėti komandiruotiems darbuotojams daugiau nei Lietuvos Respublikoje nustatytas minimalusis darbo užmokestis, todėl dažnai už tą patį darbą jiems atlyginama mažiau nei vietiniams darbuotojams. Šie skirtumai skatina nesąžiningą konkurenciją tarp vietinių ir komandiruojančių bendrovių. Įgyvendinus Įstatymo projektą Nr. 1, komandiruotiems darbuotojams bus taikomos tos pačios darbo užmokesčio taisyklės (nustatytos teisės aktais ir /ar išplėstomis aukštesnio lygmens kolektyvinėmis sutartimis), kaip ir vietiniams darbuotojams priimančioje šalyje, todėl konkurencija bus sąžininga. Sąžiningos konkurencijos sąlygas sudaryti padės ir kitos Įstatymo Nr. 1 projekto nuostatos, užtikrinančios vienodų sąlygų komandiruotiems ir vietos darbuotojams taikymą (pavyzdžiui, nustatomas visų darbo santykius reglamentuojančių Lietuvos norminių teisės aktų, įskaitant išplėstas nacionalines (tarpšakines), teritorines ir šakos (gamybos, paslaugų, profesines) kolektyvines sutartis, nuostatų, išskyrus nuostatas dėl darbo sutarties sudarymo ir pasibaigimo sąlygų bei susitarimų dėl nekonkuravimo sąlygų (šias išimtis numato Direktyva (ES) 2018/957), taikymas komandiruotiems darbuotojams, kai faktinė komandiruotės trukmė viršija 12 mėnesių). Įgyvendinus Įstatymo Nr. 2 projektą, bus turima daugiau statistinių duomenų komandiruotų darbuotojų srityje, o tai leis užtikrinti efektyvesnę jų stebėseną ir kontrolę.
Priimti Įstatymų projektai galimai darys neigiamą įtaką užsienio valstybių jurisdikcijai priklausantiems darbdaviams, komandiruojantiems darbuotojus laikinai dirbti Lietuvos Respublikos teritorijoje, nes jų išlaidos komandiruotiems darbuotojams padidės. Komandiruotam darbuotojui turės būti taikomos nuostatos, susijusios ne su minimaliuoju darbo užmokesčiu, o su darbo užmokesčiu, užtikrinamos tam tikros sąlygos, jeigu jos bus užtikrinamos Lietuvos Respublikos teritorijoje tiesiogiai įdarbintam darbuotojui (pavyzdžiui, apgyvendinimo, kai jį turi užtikrinti darbdavys, sąlygos; nuostatos dėl tam tikrų išlaidų apmokėjimo (kai išlaidos numatytos darbuotojams, vykstantiems į pagrindinę darbo funkcijų atlikimo vietą ir iš jos Lietuvos Respublikos teritorijoje, taip pat komandiruočių Lietuvos Respublikos teritorijoje ir į užsienį (ne teikti paslaugų) išlaidos), ilgesnių nei 12 mėnesių komandiruočių (gali būti pratęsta, tačiau neviršijant 18 mėnesių faktinės komandiruotės trukmės) atvejais taikomos visos darbo santykius reglamentuojančių Lietuvos norminių teisės aktų, įskaitant išplėstas nacionalines (tarpšakines), teritorines ir šakos (gamybos, paslaugų, profesines) kolektyvines sutartis, nuostatos (išskyrus nuostatas dėl darbo sutarties sudarymo ir pasibaigimo sąlygų bei susitarimų dėl nekonkuravimo sąlygų). 8. Įstatymų projektų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Kartu su Įstatymo projektu Nr. 1 teikiamas Įstatymo projektas Nr. 2. 9.
projektų atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams ir Įstatymų projektų sąvokų bei jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus. 10. Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės normas. 11. Įstatymų projektams įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir terminai Iki įsigaliojant Įstatymų projektams, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras turės pakeisti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 16 d. įsakymą Nr. A1-169 „Dėl Informavimo apie komandiruotus darbuotojus tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. gegužės 12 d. įsakymą Nr. A1-316 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų patvirtinimo“. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks Įstatymų projektams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Įstatymų projektams įgyvendinti papildomų lėšų iš valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai, rekomendacijos ir išvados Rengiant Įstatymų projektus, nebuvo gauta specialistų vertinimų, rekomendacijų ir išvadų. 14.
projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai, kurių reikia Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc, yra „komandiruotas darbuotojas“, „darbdavys“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
2019-12-09
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
(toliau – DK) 108 straipsnį. DK 108 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad
„Šio straipsnio 1 dalyje nurodytam darbuotojui, neatsižvelgiant į teisę,
taikytiną darbo sutarčiai ar darbo santykiams, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje numatytą atvejį, turi būti taikomos šio kodekso ir kitų darbo santykius reglamentuojančių Lietuvos Respublikos norminių teisės aktų, įskaitant išplėstas nacionalines (tarpšakines), teritorines ir šakos (gamybos, paslaugų, profesines) kolektyvines sutartis, normos, nustatančios <...>.“ (Pastaba: čia ir toliau – išskirta mūsų). Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad
„Siekiant įgyvendinti Direktyvos (ES) 2018/957 1 straipsnio 2 punkto a ir d
papunkčius, kuriais keičiamos Direktyvos 96/71/EB 3 straipsnio 1 dalies ir 8 dalies antros ir trečios pastraipos nuostatos, Darbo kodekso 108 straipsnio 2 dalyje aiškiai numatomas išplėstų nacionalinių (tarpšakinių), teritorinių ir šakos (gamybos, paslaugų, profesinių) kolektyvinių sutarčių nuostatų, nustatančių toliau šios dalies atitinkamuose punktuose išvardytas sąlygas, taikymas.
Atsižvelgus į tai, jog Direktyva (ES) 2018/957 nenumato darbdavio lygmens kolektyvinių sutarčių nuostatų taikymo komandiruojamiems darbuotojams (išskyrus tam tikras nuostatas dėl laikinųjų darbuotojų, kurios bus įgyvendintos keičiant Darbo kodekso 108 straipsnio 5 dalį) ir į tai, kad VDI interneto svetainėje turės skelbti informaciją apie šiose kolektyvinėse sutartyse esančias nuostatas dėl komandiruotam darbuotojui taikomų sąlygų (įskaitant sudedamąsias darbo užmokesčio dalis ir papildomas darbo sutarties sąlygas, taikomas ilgesnių nei 12 mėnesių komandiruočių atveju), numatytas tik aukštesnio negu darbdavio lygmens kolektyvinių sutarčių taikymas. Lietuvoje nėra sistemos, pagal kurią kolektyvinės sutartys būtų skelbiamos visuotinai taikytinomis, todėl pasirinktas išplėstų aukštesnio lygmens kolektyvinių sutarčių, atitinkančių Direktyvos (ES) 2018/957
DK 108 straipsnio 2 dalyje siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas.
Iš šios dalies formuluotės turinio galima daryti išvadą, kad imperatyviai turės būti taikomos tik išplėstos nacionalinės (tarpšakinės), teritorinės ir šakos (gamybos, paslaugų, profesinės) kolektyvinės sutartys, t. y. tik nacionalines (tarpšakines), teritorines ir šakos (gamybos, paslaugų, profesines) kolektyvinių sutarčių nuostatos ir tik tiems komandiruotiems darbuotojams, pas kurių darbdavius (priėmusius komandiruotus darbuotojus) taikomos išplėstų kolektyvinių sutarčių nuostatos. Šią nuostatą reikėtų tikslinti, nes galima preziumuoti, kad įgyvendinant Direktyvoje (ES) 2018/957 nustatytą formuluotę, pagal kurią kolektyvinės sutartys skelbiamos visuotinai taikytinomis, imperatyviai turėtų būti taikomos nacionalinės (tarpšakinės), teritorinės ir šakos (gamybos, paslaugų, profesinės) kolektyvinės sutartys, įskaitant tas, kurių taikymo sritis išplėsta (DK 198 straipsnis). Tokia nuostata apimtų nacionalinės (tarpšakinės), teritorinės ir šakos (gamybos, paslaugų, profesinės) kolektyvinės sutarties ir išplėstų šių sutarčių ar kai kurių jų nuostatų taikymą bei tiksliau apibrėžtų įgyvendinamoje Direktyvoje (ES) 2018/957 nustatytą formuluotę. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal DK 75 straipsnio
darbuotojui būtų taikomos ir kai kurios darbovietėje taikomų kolektyvinių sutarčių nuostatos (dėl nėščių, neseniai pagimdžiusių, krūtimi maitinančių darbuotojų, darbuotojų, auginančių vaikus iki trejų metų, asmenų iki aštuoniolikos metų apsaugos, maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko, darbo užmokesčio dydžio ir kt.). 2.
laikinai dirbti darbuotojams turi būti taikomos normos, nustatančios „darbo užmokestį, įskaitant padidintą viršvalandinio darbo, darbo naktį, darbo poilsio ir švenčių dienomis apmokėjimą (šis punktas netaikomas papildomų profesinių pensijų sistemoms);“ Nuostata „(šis punktas netaikomas papildomų profesinių pensijų sistemoms)“ pažodžiui perkelta iš Direktyvos (ES) 2018/957 3 straipsnio 1 dalies c punkto, tačiau jos turinys viso DK 108 straipsnio 2 dalies 3 punkto kontekste nesuprantamas. Papildomos profesinių pensijų sistemos nėra aptariamų teisinių santykių subjektas. Jeigu čia siekiama reguliuoti papildomų pensijų sistemų dalyviams darbdavių ar pačių dalyvių papildomų pensijų įmokų mokėjimo ar kitus su tuo susijusius dalykus, taisykles reikėtų aiškiai apibrėžti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikoje įtvirtintas papildomų (savanoriškų, profesinių ir k. t.) pensijų schemas. 3. DK 108 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta pareiga taikyti komandiruotiems laikinai dirbti Lietuvos Respublikos teritorijoje darbuotojams normas, reguliuojančias darbuotojų, vykstančių į pagrindinę darbo funkcijų atlikimo vietą ir iš jos Lietuvos Respublikos teritorijoje, patirtų išlaidų apmokėjimą (jei jas numatyta apmokėti), taip pat komandiruočių Lietuvos Respublikos teritorijoje ir į užsienį (jei vykstama ne šio straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais) išlaidų apmokėjimą. Šioje dalyje skliausteliuose nurodytos sąlygos „(jei jas numatyta apmokėti)“ siūlytina atsisakyti kaip klaidinančios, nes jeigu nustatytas reguliavimas numato apmokėti – turi būti apmokėta, o jeigu nenumato – neturi būti mokama. Be to, šioje dalyje vartojamą terminiją siūlytina tarpusavyje derinti su DK 107 straipsnio 2 dalyje vartojama terminija, apibrėžiančia komandiruotės metu patirtas kompensuojamas papildomas sąnaudas. 4.
dalyje nurodytam darbuotojui mokami dienpinigiai ir kitos išmokos, išskyrus išmokas, skirtas su komandiruote susijusioms faktinėms kelionės, nakvynės ir maitinimo išlaidoms kompensuoti, laikomi darbo užmokesčio dalimi, jeigu jie atskirti nuo faktinių kelionės, nakvynės ir maitinimo išlaidų. Nesant atskyrimo, laikoma, kad darbuotojui išmokėti dienpinigiai ir kitos su komandiruote susijusios išmokos yra skirti su komandiruote susijusioms faktinėms kelionės, nakvynės ir maitinimo išlaidoms kompensuoti.“ Šioje dalyje reikėtų tarpusavyje suderinti formuluotes „dienpinigiai ir kitos išmokos“ bei „dienpinigiai ir kitos su komandiruote susijusios išmokos“, nes čia kalbama apie tas pačias išmokas. Be to, reikėtų atskleisti išmokų „atskyrimo“ turinį, nes neaišku, kas turi teisę nustatyti jų atskyrimo taisykles. Pažymėtina, kad išmokų priskyrimas ar nepriskyrimas darbo užmokesčio sudedamajai daliai yra svarbus taikant kitus įstatymus, todėl nepatikslinus šių nuostatų gali kilti jų praktinio taikymo neaiškumų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad DK 107 straipsnio 2 dalyje nustatyta pareiga darbdaviui kompensuoti komandiruotės metu darbuotojo patirtas papildomas sąnaudas (transporto, kelionės, nakvynės ir kitų išlaidų), todėl svarstytina, ar DK 108 straipsnio 3 dalyje nurodytos faktinės kelionės, nakvynės ir maitinimo išlaidos neturėtų būti tarpusavyje suderintos su DK 107 straipsnio 2 dalies norma, antraip gali kilti neaiškumų taikant šias normas praktikoje. 5. DK 108 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti dvejopo pobūdžio teisinius santykius reguliuojančias normas.
Vienos jų reguliuoja normų taikymą darbuotojams, kai faktinė komandiruotės trukmė viršija 12 mėnesių, o kitos - užsienio valstybės jurisdikcijai priklausančio darbdavio motyvuoto pranešimo Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam skyriui pateikimo taisykles, todėl atitinkamus teisinius santykius reguliuojančios nuostatos turėtų būti dėstomos atskirose dalyse. 6. DK 108 straipsnio 4 dalies norma „Kai faktinė komandiruotės trukmė viršija 12 mėnesių, šio straipsnio 1 dalyje nurodytam darbuotojui, neatsižvelgiant į teisę, taikytiną darbo sutarčiai ar darbo santykiams, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje numatytą atvejį, be šio straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų, taikomos visos kitos šio kodekso ir kitų darbo santykius reglamentuojančių Lietuvos Respublikos norminių teisės aktų, įskaitant išplėstas nacionalines (tarpšakines), teritorines ir šakos (gamybos, paslaugų, profesines) kolektyvines sutartis, normos, išskyrus normas dėl darbo sutarties sudarymo ir pasibaigimo sąlygų bei susitarimų dėl nekonkuravimo sąlygų. Ši nuostata taip pat netaikoma papildomų profesinių pensijų sistemoms.“ tikslintina keliais aspektais. Pirma, cituotas nuostatas reikėtų išdėstyti taip, kad būtų aiškiai nurodytos taikomos taisyklės ir tų taisyklių išimtys. Antra, reikėtų atsisakyti formuluotės „įskaitant išplėstas nacionalines (tarpšakines), teritorines ir šakos (gamybos, paslaugų, profesines) kolektyvines sutartis“, nes ji yra nurodyta šio straipsnio 2 dalyje, į kurią teikiama nuoroda, todėl laikytina pertekline. Jeigu ši formuluotė būtų palikta, ją reikėtų tikslinti atsižvelgiant į pastabas, išsakytas DK 108 straipsnio 2 dalies turiniui. Trečia, reikėtų tikslinti formuluotę „Ši nuostata taip pat netaikoma papildomų profesinių pensijų sistemoms“ atsižvelgiant į pastabas dėl DK 108 straipsnio 2 dalies 3 punkte teikiamos analogiškos formuluotės.
Be to, reikėtų tikslinti formuluotę
„Ši nuostata <...>“, nes neaišku apie kurią DK 108 straipsnio 4 dalyje
teikiamą nuostatą čia kalbama. 7. DK 108 straipsnio 4 dalies norma „Jeigu užsienio valstybės jurisdikcijai priklausantis darbdavys Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka pateikia motyvuotą pranešimą Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam skyriui, kol faktinė komandiruotės trukmė neviršija 12 mėnesių, šioje dalyje nurodytas laikotarpis pratęsiamas, tačiau neviršijant 18 mėnesių faktinės komandiruotės trukmės“ tikslintina. Siūlytina nurodyti dėl ko teikiamas motyvuotas pranešimas. 8. DK 108 straipsnio 5 dalies siūlytina atsisakyti kaip perteklinės, nes šios dalies pirmajame sakinyje teikiama blanketinio pobūdžio nuoroda į DK
75 straipsnio 2 ir 3 dalių normas. Jeigu šios dalies nebūtų atsisakyta, nuostatas reikėtų tarpusavyje derinti su DK 75 straipsnio 2 dalies norma, pagal kurią laikinojo darbo naudotojas laikinojo įdarbinimo įmonės pareikalavimu turi pateikti informaciją apie jo įdarbintiems atitinkamos kategorijos darbuotojams mokamą darbo užmokestį bei su DK 75 straipsnio 3 dalies norma. 9.
dalyje numatytais atvejais <...>“ suponuoja išvadą, kad šioje dalyje reguliuojamos darbuotojų, kurie gali būti komandiruojami laikinai dirbti Lietuvos Respublikos teritorijoje:
1) pagal sutartį dėl paslaugų teikimo ar darbų atlikimo, darbdavio sudarytą su Lietuvos Respublikoje veikiančiu užsakovu;
2) dirbti darbdavio – juridinio asmens filiale, atstovybėje, grupės įmonėje ar kitoje darbovietėje;
3) dirbti kaip laikinasis darbuotojas.“ Pažymėtina, kad DK 108 straipsnio 6 dalyje kalbama apie laikinųjų darbuotojų komandiravimą laikinai dirbti laikinojo darbo naudotojo naudai ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl svarstytina, ar nuoroda į DK 108 straipsnio 1 dalį (o ne į DK 108 straipsnio 1 dalies 3 punktą) yra tiksli. 10. DK 108 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad „Jei valstybės, kurios teisė taikytina darbo sutarčiai ar darbo santykiams, darbo teisės normos šio straipsnio 1 dalyje nurodytam darbuotojui numato palankesnes sąlygas negu šio straipsnio 2 ir 4 dalyse nurodytos nuostatos, taikomos valstybės, kurios teisė taikytina darbo sutarčiai ar darbo santykiams, darbo teisės normos.“ Atkreiptinas dėmesys į tai, kad DK 108 straipsnio 2 ir 4 dalyse numatyta pareiga taikyti ne tik darbo teisės normas, bet ir išplėstas nacionalines (tarpšakines), teritorines ir šakos (gamybos, paslaugų, profesines) kolektyvines sutartis, todėl neaišku koks yra DK 108 straipsnio 2, 4 ir 7 dalių nuostatų tarpusavio santykis ir kaip jos turėtų būti taikomos praktikoje. Redaguojant DK 108 straipsnio 7 dalies tekstą vietoj formuluotės
„palankesnes sąlygas“ siūlytina įrašyti „palankesnes darbo sąlygas“. 11. DK 108 straipsnio 11 dalies formuluotė „šio straipsnio 4 dalies
atveju“ tikslintina bendrinės kalbos požiūriu. 12. DK 109 straipsnio 3 dalyje siūlytina tikslinti formuluotę „taikomas ilgesnių nei šio kodekso 108 straipsnio 4 dalyje nurodytų komandiruočių atveju“.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad DK 108 straipsnio 4 dalyje nustatytas maksimalus 18 mėnesių faktinės komandiruotės trukmės laikas, ilgesnė nei šio kodekso 108 straipsnio 4 dalyje nurodytų komandiruočių trukmė teikiamame projekte nėra reguliuojama, todėl nuostata tikslintina. Šioje dalyje formuluotę „įskaitant išplėstas nacionalines (tarpšakines), teritorines ir šakos (gamybos, paslaugų, profesines) kolektyvines sutartis“, reikėtų tikslinti atsižvelgiant į pastabas, išsakytas DK 108 straipsnio 2 dalies turiniui. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5)
J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
2020-04-29
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5)
J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO Socialinių reikalų ir darbo komitetas Pagrindinio komiteto IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO KODEKSO 108, 109 STRAIPSNIŲ ir PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
1Komiteto posėdyje dalyvavo: R. Šalaševičiūtė, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, J. Džiugelis, P. Kuzmickienė, M. Navickienė, V. Rastenis, J. Rimkus, A. Sysas, T. Tomilinas, J. Varkalys; Komiteto biuras: E. Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, padėjėjos R. Liekienė, I. Žukauskaitė; kviestieji asmenys: E. Radišauskienė – socialinės apsaugos ir darbo viceministrė, I. Kaminskienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tarptautinių ir ES reikalų skyriaus vyr. patarėja, A. Dobužinskienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Teisės skyriaus vyr. patarėja, J. Varanauskienė – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktorė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-12-091 (108) (2) Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
1Įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti Darbo kodekso (toliau – DK) 108 straipsnį.
DK 108 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „Šio straipsnio 1 dalyje nurodytam darbuotojui, neatsižvelgiant į teisę, taikytiną darbo sutarčiai ar darbo santykiams, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje numatytą atvejį, turi būti taikomos šio kodekso ir kitų darbo santykius reglamentuojančių Lietuvos Respublikos norminių teisės aktų, įskaitant išplėstas nacionalines (tarpšakines), teritorines ir šakos (gamybos, paslaugų, profesines) kolektyvines sutartis, normos, nustatančios <...>.“ (Pastaba: čia ir toliau – išskirta mūsų). Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad
„Siekiant įgyvendinti Direktyvos (ES) 2018/957 1 straipsnio 2 punkto a ir d
papunkčius, kuriais keičiamos Direktyvos 96/71/EB 3 straipsnio 1 dalies ir 8 dalies antros ir trečios pastraipos nuostatos, Darbo kodekso 108 straipsnio 2 dalyje aiškiai numatomas išplėstų nacionalinių (tarpšakinių), teritorinių ir šakos (gamybos, paslaugų, profesinių) kolektyvinių sutarčių nuostatų, nustatančių toliau šios dalies atitinkamuose punktuose išvardytas sąlygas, taikymas. Atsižvelgus į tai, jog Direktyva (ES) 2018/957 nenumato darbdavio lygmens kolektyvinių sutarčių nuostatų taikymo komandiruojamiems darbuotojams (išskyrus tam tikras nuostatas dėl laikinųjų darbuotojų, kurios bus įgyvendintos keičiant Darbo kodekso 108 straipsnio 5 dalį) ir į tai, kad VDI interneto svetainėje turės skelbti informaciją apie šiose kolektyvinėse sutartyse esančias nuostatas dėl komandiruotam darbuotojui taikomų sąlygų (įskaitant sudedamąsias darbo užmokesčio dalis ir papildomas darbo sutarties sąlygas, taikomas ilgesnių nei 12 mėnesių komandiruočių atveju), numatytas tik aukštesnio negu darbdavio lygmens kolektyvinių sutarčių taikymas.
Lietuvoje nėra sistemos, pagal kurią kolektyvinės sutartys būtų skelbiamos visuotinai taikytinomis, todėl pasirinktas išplėstų aukštesnio lygmens kolektyvinių sutarčių, atitinkančių Direktyvos (ES) 2018/957 3 straipsnio 8 dalies antroje ir trečioje pastraipose numatytus kriterijus, taikymas.“ DK 108 straipsnio
formuluotės turinio galima daryti išvadą, kad imperatyviai turės būti taikomos tik išplėstos nacionalinės (tarpšakinės), teritorinės ir šakos (gamybos, paslaugų, profesinės) kolektyvinės sutartys, t. y. tik nacionalines (tarpšakines), teritorines ir šakos (gamybos, paslaugų, profesines) kolektyvinių sutarčių nuostatos ir tik tiems komandiruotiems darbuotojams, pas kurių darbdavius (priėmusius komandiruotus darbuotojus) taikomos išplėstų kolektyvinių sutarčių nuostatos. Šią nuostatą reikėtų tikslinti, nes galima preziumuoti, kad įgyvendinant Direktyvoje (ES) 2018/957 nustatytą formuluotę, pagal kurią kolektyvinės sutartys skelbiamos visuotinai taikytinomis, imperatyviai turėtų būti taikomos nacionalinės (tarpšakinės), teritorinės ir šakos (gamybos, paslaugų, profesinės) kolektyvinės sutartys, įskaitant tas, kurių taikymo sritis išplėsta (DK 198 straipsnis).
Tokia nuostata apimtų nacionalinės (tarpšakinės), teritorinės ir šakos (gamybos, paslaugų, profesinės) kolektyvinės sutarties ir išplėstų šių sutarčių ar kai kurių jų nuostatų taikymą bei tiksliau apibrėžtų įgyvendinamoje Direktyvoje (ES) 2018/957 nustatytą formuluotę. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal DK 75 straipsnio 1 dalį, laikinojo darbo naudotojas privalo užtikrinti, kad laikinajam darbuotojui būtų taikomos ir kai kurios darbovietėje taikomų kolektyvinių sutarčių nuostatos (dėl nėščių, neseniai pagimdžiusių, krūtimi maitinančių darbuotojų, darbuotojų, auginančių vaikus iki trejų metų, asmenų iki aštuoniolikos metų apsaugos, maksimaliojo darbo laiko ir minimaliojo poilsio laiko, darbo užmokesčio dydžio ir kt.). Pritarti. Siūlome 1 straipsniu keičiamo 108 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytam darbuotojui, neatsižvelgiant į teisę, taikytiną darbo sutarčiai ar darbo santykiams, išskyrus šio straipsnio 7 8 dalyje numatytą atvejį, turi būti taikomos šio kodekso ir kitų darbo santykius reglamentuojančių Lietuvos Respublikos norminių teisės aktų, įskaitant išplėstas nacionalines (tarpšakines), teritorines ir šakos (gamybos, paslaugų, profesines) kolektyvines sutartis ar atskiras jų nuostatas, kurių taikymas buvo išplėstas, normos, nustatančios:
viršvalandinį darbą, darbą naktį, darbą poilsio ir švenčių dienomis (šis punktas netaikomas papildomų profesinių pensijų sistemos);
pagimdžiusių ir krūtimi maitinančių darbuotojų saugą darbe;
vietoje dirbantiems darbuotojams užtikrina darbdavys, sąlygas;
atlikimo vietą ir iš jos Lietuvos Respublikos teritorijoje, patirtų išlaidų apmokėjimą (jei jas numatyta apmokėti) papildomų sąnaudų (transporto, kelionės ir kitų išlaidų) kompensavimą, taip pat komandiruočių Lietuvos Respublikos teritorijoje ir į užsienį (jeigu vykstama ne šio straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais) išlaidų apmokėjimą papildomų sąnaudų (transporto, kelionės, nakvynės ir kitų išlaidų) kompensavimą;
kanceliarijos Teisės departamentas 2019-12-091
DK 108 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad komandiruotiems laikinai dirbti darbuotojams turi būti taikomos normos, nustatančios „darbo užmokestį, įskaitant padidintą viršvalandinio darbo, darbo naktį, darbo poilsio ir švenčių dienomis apmokėjimą (šis punktas netaikomas papildomų profesinių pensijų sistemoms);“ Nuostata „(šis punktas netaikomas papildomų profesinių pensijų sistemoms)“ pažodžiui perkelta iš Direktyvos (ES) 2018/957 3 straipsnio 1 dalies c punkto, tačiau jos turinys viso DK 108 straipsnio 2 dalies 3 punkto kontekste nesuprantamas. Papildomos profesinių pensijų sistemos nėra aptariamų teisinių santykių subjektas. Jeigu čia siekiama reguliuoti papildomų pensijų sistemų dalyviams darbdavių ar pačių dalyvių papildomų pensijų įmokų mokėjimo ar kitus su tuo susijusius dalykus, taisykles reikėtų aiškiai apibrėžti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikoje įtvirtintas papildomų (savanoriškų, profesinių ir k. t.) pensijų schemas. Pritarti. Siūlome 1 straipsniu keičiamo 108 straipsnio 2 dalies 3 punktą išdėstyti taip: „3) darbo užmokestį, įskaitant padidintą apmokėjimą už viršvalandinį darbą, darbą naktį, darbą poilsio ir švenčių dienomis (šis punktas netaikomas papildomų profesinių pensijų sistemoms);
kanceliarijos Teisės departamentas 2019-12-091
teritorijoje darbuotojams normas, reguliuojančias darbuotojų, vykstančių į pagrindinę darbo funkcijų atlikimo vietą ir iš jos Lietuvos Respublikos teritorijoje, patirtų išlaidų apmokėjimą (jei jas numatyta apmokėti), taip pat komandiruočių Lietuvos Respublikos teritorijoje ir į užsienį (jei vykstama ne šio straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais) išlaidų apmokėjimą.
Šioje dalyje skliausteliuose nurodytos sąlygos „(jei jas numatyta apmokėti)“ siūlytina atsisakyti kaip klaidinančios, nes jeigu nustatytas reguliavimas numato apmokėti – turi būti apmokėta, o jeigu nenumato – neturi būti mokama. Be to, šioje dalyje vartojamą terminiją siūlytina tarpusavyje derinti su DK
patirtas kompensuojamas papildomas sąnaudas. Pritarti. Siūlome 1 straipsniu keičiamo 108 straipsnio 2 dalies 9 punktą išdėstyti taip:
„9) darbuotojų, vykstančių į pagrindinę darbo funkcijų atlikimo vietą ir
iš jos Lietuvos Respublikos teritorijoje, patirtų išlaidų apmokėjimą papildomų sąnaudų (transporto, kelionės ir kitų išlaidų) kompensavimą (jei jas numatyta apmokėti), taip pat komandiruočių Lietuvos Respublikos teritorijoje ir į užsienį (jei vykstama ne šio straipsnio
papildomų sąnaudų (transporto, kelionės, nakvynės ir kitų išlaidų) kompensavimą;“
kanceliarijos Teisės departamentas 2019-12-091
nurodytam darbuotojui mokami dienpinigiai ir kitos išmokos, išskyrus išmokas, skirtas su komandiruote susijusioms faktinėms kelionės, nakvynės ir maitinimo išlaidoms kompensuoti, laikomi darbo užmokesčio dalimi, jeigu jie atskirti nuo faktinių kelionės, nakvynės ir maitinimo išlaidų.
Nesant atskyrimo, laikoma, kad darbuotojui išmokėti dienpinigiai ir kitos su komandiruote susijusios išmokos yra skirti su komandiruote susijusioms faktinėms kelionės, nakvynės ir maitinimo išlaidoms kompensuoti.“ Šioje dalyje reikėtų tarpusavyje suderinti formuluotes „dienpinigiai ir kitos išmokos“ bei
„dienpinigiai ir kitos su komandiruote susijusios išmokos“, nes čia kalbama
apie tas pačias išmokas. Be to, reikėtų atskleisti išmokų „atskyrimo“ turinį, nes neaišku, kas turi teisę nustatyti jų atskyrimo taisykles. Pažymėtina, kad išmokų priskyrimas ar nepriskyrimas darbo užmokesčio sudedamajai daliai yra svarbus taikant kitus įstatymus, todėl nepatikslinus šių nuostatų gali kilti jų praktinio taikymo neaiškumų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad DK 107 straipsnio 2 dalyje nustatyta pareiga darbdaviui kompensuoti komandiruotės metu darbuotojo patirtas papildomas sąnaudas (transporto, kelionės, nakvynės ir kitų išlaidų), todėl svarstytina, ar DK 108 straipsnio 3 dalyje nurodytos faktinės kelionės, nakvynės ir maitinimo išlaidos neturėtų būti tarpusavyje suderintos su DK 107 straipsnio 2 dalies norma, antraip gali kilti neaiškumų taikant šias normas praktikoje. Pritarti. Siūlome 1 straipsniu keičiamo 108 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytam darbuotojui mokami dienpinigiai ir kitos su komandiruote susijusios išmokos, išskyrus išmokas, skirtas su komandiruote susijusioms faktinėms kelionės, nakvynės ir maitinimo išlaidoms kompensuoti, laikomi darbo užmokesčio dalimi, jeigu jie pagal valstybės, kurios teisė taikytina šio darbuotojo darbo sutarčiai ar darbo santykiams, darbo teisės normas dienpinigiai ir kitos su komandiruote susijusios išmokos atskirti nuo faktinių kelionės, nakvynės ir maitinimo išlaidų. Nesant atskyrimo, Jeigu dienpinigiai ir kitos su komandiruote susijusios išmokos nėra atskirti nuo faktinių kelionės, nakvynės ir maitinimo išlaidų, laikoma, kad darbuotojui išmokėti dienpinigiai ir kitos su komandiruote susijusios išmokos yra skirti su komandiruote susijusioms faktinėms kelionės, nakvynės ir maitinimo išlaidoms kompensuoti.“
Teisės departamentas 2019-12-091
straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti dvejopo pobūdžio teisinius santykius reguliuojančias normas. Vienos jų reguliuoja normų taikymą darbuotojams, kai faktinė komandiruotės trukmė viršija 12 mėnesių, o kitos - užsienio valstybės jurisdikcijai priklausančio darbdavio motyvuoto pranešimo Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam skyriui pateikimo taisykles, todėl atitinkamus teisinius santykius reguliuojančios nuostatos turėtų būti dėstomos atskirose dalyse. Pritarti. Siūlome 1 straipsniu keičiamo 108 straipsnio 4 dalį išskirti į dvi dalis ir atitinkamai laikyti 4 ir 5 dalimis. Sekančias dalių numeracijas patikslinant: „4.
Kai faktinė komandiruotės trukmė viršija 12 mėnesių, šio straipsnio 1 dalyje nurodytam darbuotojui, neatsižvelgiant į teisę, taikytiną darbo sutarčiai ar darbo santykiams, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje numatytą atvejį, be taikomos šio straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos taikomos bei visos kitos šio kodekso ir kitų darbo santykius reglamentuojančių Lietuvos Respublikos norminių teisės aktų, įskaitant išplėstas nacionalines (tarpšakines), teritorines ir šakos (gamybos, paslaugų, profesines) kolektyvines sutartis ar atskiras jų nuostatas, kurių taikymas buvo išplėstas, normos, išskyrus normas dėl darbo sutarties sudarymo ir pasibaigimo sąlygų bei susitarimų dėl nekonkuravimo sąlygų. Ši nuostata taip pat netaikoma papildomų profesinių pensijų sistemoms. Jeigu užsienio valstybės jurisdikcijai priklausantis darbdavys Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka pateikia motyvuotą pranešimą Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam skyriui, kol faktinė komandiruotės trukmė neviršija 12 mėnesių, šioje dalyje nurodytas laikotarpis pratęsiamas, tačiau neviršijant 18 mėnesių faktinės komandiruotės trukmės. 5. Jeigu užsienio valstybės jurisdikcijai priklausantis darbdavys Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka pateikia Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam skyriui motyvuotą pranešimą dėl šio straipsnio 4 dalyje numatyto laikotarpio pratęsimo, kol faktinė komandiruotės trukmė neviršija 12 mėnesių, šis laikotarpis pratęsiamas, tačiau neviršijant 18 mėnesių faktinės komandiruotės trukmės.“ Įstatymo projekte toliau esančius 108 straipsnio 5-14 dalis atitinkamai laikyti 6-15 dalimis ir patikslinti esančias nuorodas į šias dalis. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-12-091
6.
DK 108 straipsnio 4 dalies norma „Kai faktinė komandiruotės trukmė viršija 12 mėnesių, šio straipsnio 1 dalyje nurodytam darbuotojui, neatsižvelgiant į teisę, taikytiną darbo sutarčiai ar darbo santykiams, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje numatytą atvejį, be šio straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų, taikomos visos kitos šio kodekso ir kitų darbo santykius reglamentuojančių Lietuvos Respublikos norminių teisės aktų, įskaitant išplėstas nacionalines (tarpšakines), teritorines ir šakos (gamybos, paslaugų, profesines) kolektyvines sutartis, normos, išskyrus normas dėl darbo sutarties sudarymo ir pasibaigimo sąlygų bei susitarimų dėl nekonkuravimo sąlygų. Ši nuostata taip pat netaikoma papildomų profesinių pensijų sistemoms.“ tikslintina keliais aspektais. Pirma, cituotas nuostatas reikėtų išdėstyti taip, kad būtų aiškiai nurodytos taikomos taisyklės ir tų taisyklių išimtys. Antra, reikėtų atsisakyti formuluotės „įskaitant išplėstas nacionalines (tarpšakines), teritorines ir šakos (gamybos, paslaugų, profesines) kolektyvines sutartis“, nes ji yra nurodyta šio straipsnio 2 dalyje, į kurią teikiama nuoroda, todėl laikytina pertekline. Jeigu ši formuluotė būtų palikta, ją reikėtų tikslinti atsižvelgiant į pastabas, išsakytas DK 108 straipsnio 2 dalies turiniui. Trečia, reikėtų tikslinti formuluotę „Ši nuostata taip pat netaikoma papildomų profesinių pensijų sistemoms“ atsižvelgiant į pastabas dėl DK 108 straipsnio 2 dalies 3 punkte teikiamos analogiškos formuluotės. Be to, reikėtų tikslinti formuluotę „Ši nuostata <...>“, nes neaišku apie kurią DK 108 straipsnio 4 dalyje teikiamą nuostatą čia kalbama. Pritarti. Siūlome 1 straipsniu keičiamo 108 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „4.
Kai faktinė komandiruotės trukmė viršija 12 mėnesių, šio straipsnio 1 dalyje nurodytam darbuotojui, neatsižvelgiant į teisę, taikytiną darbo sutarčiai ar darbo santykiams, išskyrus šio straipsnio 7 dalyje numatytą atvejį, be taikomos šio straipsnio 2 dalyje nurodytos sąlygos taikomos bei visos kitos šio kodekso ir kitų darbo santykius reglamentuojančių Lietuvos Respublikos norminių teisės aktų, įskaitant išplėstas nacionalines (tarpšakines), teritorines ir šakos (gamybos, paslaugų, profesines) kolektyvines sutartis ar atskiras jų nuostatas, kurių taikymas buvo išplėstas, normos, išskyrus normas dėl darbo sutarties sudarymo ir pasibaigimo sąlygų bei susitarimų dėl nekonkuravimo sąlygų. Ši nuostata taip pat netaikoma papildomų profesinių pensijų sistemoms.“ Jeigu užsienio valstybės jurisdikcijai priklausantis darbdavys Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka pateikia motyvuotą pranešimą Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam skyriui, kol faktinė komandiruotės trukmė neviršija 12 mėnesių, šioje dalyje nurodytas laikotarpis pratęsiamas, tačiau neviršijant 18 mėnesių faktinės komandiruotės trukmės. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-12-091
priklausantis darbdavys Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka pateikia motyvuotą pranešimą Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam skyriui, kol faktinė komandiruotės trukmė neviršija 12 mėnesių, šioje dalyje nurodytas laikotarpis pratęsiamas, tačiau neviršijant 18 mėnesių faktinės komandiruotės trukmės“ tikslintina. Siūlytina nurodyti dėl ko teikiamas motyvuotas pranešimas. Pritarti. Siūlome 1 straipsniu keičiamo 108 straipsnio buvusią 4 dalies paskutinį sakinį laikyti nauja 5 dalimi ir ją išdėstyti taip: „5.
Jeigu užsienio valstybės jurisdikcijai priklausantis darbdavys Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka pateikia Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam skyriui motyvuotą pranešimą Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam skyriui dėl šio straipsnio 4 dalyje numatyto laikotarpio pratęsimo, kol faktinė komandiruotės trukmė neviršija 12 mėnesių, šioje dalyje nurodytas šis laikotarpis pratęsiamas, tačiau neviršijant 18 mėnesių faktinės komandiruotės trukmės.“
kanceliarijos Teisės departamentas 2019-12-091
dalies pirmajame sakinyje teikiama blanketinio pobūdžio nuoroda į DK 75 straipsnį, o antrajame sakinyje nustatytos taisyklės savo esme atitinka DK 75 straipsnio 2 ir 3 dalių normas. Jeigu šios dalies nebūtų atsisakyta, nuostatas reikėtų tarpusavyje derinti su DK 75 straipsnio 2 dalies norma, pagal kurią laikinojo darbo naudotojas laikinojo įdarbinimo įmonės pareikalavimu turi pateikti informaciją apie jo įdarbintiems atitinkamos kategorijos darbuotojams mokamą darbo užmokestį bei su DK 75 straipsnio 3 dalies norma. Nepritarti. Siūlome 1 straipsniu keičiamą Darbo kodekso 108 straipsnio 5 dalį laikyti 6 dalimi ir ją palikti, kadangi šios dalies nuostatos atkreipia dėmesį į tai, kad laikinajam darbuotojui bus taikomos ir Darbo kodekso 75 straipsnio nuostatos, užtikrinančios nediskriminavimo principą, kadangi tai leis taikyti laikinajam darbuotojui ir darbdavio lygmens kolektyvinių sutarčių nuostatas, kiek tai būtina Direktyvos 2008/104/EB 5 straipsnio įgyvendinimui. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-12-091
9.
DK 108 straipsnio 6 dalyje formuluotė „ <...> šio straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais <...>“ suponuoja išvadą, kad šioje dalyje reguliuojamos darbuotojų, kurie gali būti komandiruojami laikinai dirbti Lietuvos Respublikos teritorijoje:
Lietuvos Respublikoje veikiančiu užsakovu;
kitoje darbovietėje;
Pažymėtina, kad DK 108 straipsnio 6 dalyje kalbama apie laikinųjų darbuotojų komandiravimą laikinai dirbti laikinojo darbo naudotojo naudai ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, todėl svarstytina, ar nuoroda į DK 108 straipsnio 1 dalį (o ne į DK 108 straipsnio 1 dalies 3 punktą) yra tiksli. Nepritarti. Nuoroda į DK 108 straipsnio 1 dalį (o ne į DK 108 straipsnio 1 dalies 3 punktą) yra tiksli , kadangi reguliuojama dvigubo komandiravimo situacija, kai į Lietuvos Respublikos teritoriją pas laikinojo darbo naudotoją atsiųstas laikinai dirbti laikinasis darbuotojas šio naudotojo naudai bus papildomai iškomandiruotas (perkomandiruotas) į kitą valstybę naudotojo teikiamų tarpvalstybinių paslaugų šio straipsnio visoje 1 dalyje išvardytų atvejų prasme (ne tik trečio punkto prasme, bet ir kitų dviejų atvejų prasme). 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-12-091
10.
DK 108 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad „Jei valstybės, kurios teisė taikytina darbo sutarčiai ar darbo santykiams, darbo teisės normos šio straipsnio 1 dalyje nurodytam darbuotojui numato palankesnes sąlygas negu šio straipsnio 2 ir 4 dalyse nurodytos nuostatos, taikomos valstybės, kurios teisė taikytina darbo sutarčiai ar darbo santykiams, darbo teisės normos.“ Atkreiptinas dėmesys į tai, kad DK 108 straipsnio 2 ir 4 dalyse numatyta pareiga taikyti ne tik darbo teisės normas, bet ir išplėstas nacionalines (tarpšakines), teritorines ir šakos (gamybos, paslaugų, profesines) kolektyvines sutartis, todėl neaišku koks yra DK 108 straipsnio 2, 4 ir 7 dalių nuostatų tarpusavio santykis ir kaip jos turėtų būti taikomos praktikoje. Redaguojant DK 108 straipsnio 7 dalies tekstą vietoj formuluotės „palankesnes sąlygas“ siūlytina įrašyti „palankesnes darbo sąlygas“. Pritarti. Siūlome 1 straipsniu keičiamo 108 straipsnio buvusią 7 dalį laikyti 8 dalimi ir ją išdėstyti taip: „7 8. Jeigu valstybės, kurios teisė taikytina darbo sutarčiai ar darbo santykiams, darbo teisės normos šio straipsnio 1 dalyje nurodytam darbuotojui numato palankesnes darbo sąlygas negu šio straipsnio 2 ir 4 dalyse nurodytos nuostatos, taikomos valstybės, kurios teisė taikytina darbo sutarčiai ar darbo santykiams, darbo teisės normos.“
kanceliarijos Teisės departamentas 2019-12-091
tikslintina bendrinės kalbos požiūriu. Pritarti. Siūlome 1 straipsniu keičiamo 108 straipsnio buvusią 11 dalį laikyti 12 dalimi, ją patikslinti ir išdėstyti taip: „11.12 Komandiruotės trukmė skaičiuojama sudedant visas komandiruotės ar komandiruočių kalendorines dienas per vienų metų laikotarpį nuo pirmosios komandiruotės pradžios.
Kai komandiruotas darbuotojas pakeičiamas kitu komandiruotu darbuotoju, atliekančiu tą patį darbą toje pačioje darbo funkcijų atlikimo vietoje, pagal šio straipsnio 4 dalies atveju joje nurodyta komandiruotės trukmė ir 5 dalis skaičiuojamos faktinės komandiruotės trukme laikoma bendra atitinkamų atskirų komandiruotų darbuotojų komandiruotės laikotarpių trukme. To paties darbo toje pačioje darbo funkcijų atlikimo vietoje sąlyga vertinama atsižvelgiant į teiktinos paslaugos pobūdį, darbo funkciją, darbo funkcijos atlikimo vietos adresą (adresus) ir kitas aplinkybes, susijusias su darbo funkcijos atlikimu. „
kanceliarijos Teisės departamentas
2
ilgesnių nei šio kodekso 108 straipsnio 4 dalyje nurodytų komandiruočių atveju“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad DK 108 straipsnio 4 dalyje nustatytas maksimalus 18 mėnesių faktinės komandiruotės trukmės laikas, ilgesnė nei šio kodekso 108 straipsnio 4 dalyje nurodytų komandiruočių trukmė teikiamame projekte nėra reguliuojama, todėl nuostata tikslintina. Šioje dalyje formuluotę „įskaitant išplėstas nacionalines (tarpšakines), teritorines ir šakos (gamybos, paslaugų, profesines) kolektyvines sutartis“, reikėtų tikslinti atsižvelgiant į pastabas, išsakytas DK 108 straipsnio
Siūlome 2 straipsnio 2 dalį patikslinti ir išdėstyti taip::
„2.Pakeisti 109 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti
taip: „3.
Valstybinė darbo inspekcija nemokamai ir nedelsdama teikia informaciją ar kitaip bendradarbiauja su kitų Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingomis institucijomis dėl šiame kodekse nurodytų sąlygų taikymo komandiruotiems darbuotojams, taip pat dėl komandiruotų darbuotojų garantijų pažeidimų. Valstybinė darbo inspekcija užtikrina, kad informacija apie Lietuvos Respublikos norminių teisės aktų, įskaitant išplėstas nacionalines (tarpšakines), teritorines ir šakos (gamybos, paslaugų, profesines) kolektyvines sutartis, ar atskiras jų nuostatas, kurių taikymas buvo išplėstas, nuostatas dėl komandiruotam darbuotojui taikomų sąlygų, įskaitant darbo užmokesčio sudedamąsias dalis ir papildomas darbo sutarties sąlygas, taikomas ilgesnių nei kaip šio kodekso 108 straipsnio 4 dalyje nurodytų 12 mėnesių ar 18 mėnesių (kai šio kodekso
prieinama užsienio valstybių jurisdikcijai priklausantiems darbdaviams ir jų darbuotojams nemokamai, atnaujinta laiku, aiškiai, skaidriai, išsamiai, nuotoliniu būdu ir elektroninėmis priemonėmis prieigos prie interneto formatu ir standartais užtikrinant neįgalių asmenų prieigą.“
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijos pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti
Komiteto patobulintam įstatymo projektui ir Komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Rimantas Jonas Dagys. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA.
PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė Komiteto biuro patarėja Ieva Kuodienė