Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 58 straipsnio pakeitimo įstatymas Projekto lyginamasis variantas
20, 23, 27,
straipsnio pakeitimas
straipsnio 2 dalies 4 punktą. 4) dėl žalos, atsiradusios dėl valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis);
dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) dėl tarnybinių ginčų, kai viena ginčo šalis yra valstybės tarnautojas ar pareigūnas, jeigu įstatymai nenustato ikiteisminės tokių ginčų nagrinėjimo tvarkos, taip pat dėl ginčų, kylančių dėl materialinės atsakomybės ir regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės įgyvendinimo pagal Valstybės tarnybos įstatymą;“. 3. Pakeisti 20 straipsnio 2 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip: „10) dėl užsieniečių skundų dėl atsisakymo išduoti leidimą gyventi ar dirbti Lietuvoje ar tokio leidimo panaikinimo, dėl leidimų gyventi Lietuvoje pakeitimo, dėl skundų dėl prieglobsčio nesuteikimo ar panaikinimo, taip pat dėl perkeliamųjų asmenų skundų dėl perkeliamojo asmens statuso nesuteikimo ar panaikinimo;“. 4. Pakeisti 20 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Apygardos administracinis teismas pirmąja instancija taip pat nagrinėja skundus (prašymus) dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos, jos teritorinių padalinių ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Mokestinių ginčų komisija), o įstatymų nustatytais atvejais – ir dėl kitų išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų priimtų sprendimų.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 23 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Šio Įstatymoų nustatytais atvejais skundas (prašymas, pareiškimas) pirmiausia turi būti paduodamas administracinių ginčų komisijai ar kitai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 27 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Mokesčių administravimo subjektų sprendimai ar veiksmai (neveikimas) mokesčių, kitų privalomų mokėjimų klausimais, išskyrus mokestinius ginčus, skundžiami šio įstatymo nustatyta tvarka. Būtiną Privalomą išankstinį mokestinių ginčų nagrinėjimą ne teismo tvarka nustato mokesčių įstatymai.“
straipsnio pakeitimas Papildyti 28 straipsnį 4 dalimi: „4. Skunde (prašyme, pareiškime) dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos, jos teritorinio padalinio ar Mokestinių ginčų komisijos sprendimo, priimto išnagrinėjus administracinį ginčą privaloma ikiteismine tvarka, negalima kelti naujų reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant ginčą šiose institucijose. Naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejami nuo jau pareikštų reikalavimų.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 31 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „31 straipsnis. Teritorinis administracinių bylų teismingumas. Procesinių dokumentų pateikimo vieta
pareiškėjo pasirinkimu paduodamas:
1) tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra pareiškėjo gyvenamoji (buveinės) vieta, jei ji yra Lietuvos Respublikos teritorijoje;
2) tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo buveinė (gyvenamoji vieta), o jeigu atsakovas yra valstybė arba savivaldybė, – tam administraciniam teismui, kurio teritorijoje yra atsakovui atstovaujančios institucijos buveinė.
Jeigu Skundas (prašymas, pareiškimas) dėl viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, veikiančio Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje, administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumo teisėtumas buvo patikrintas (nagrinėjamas) aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto ir (arba) kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas pagal to viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno buveinės vietą, kurio neatsižvelgiant į tai, ar šio administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo tikrinamas (nagrinėjamas), buveinės vietą aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto ir (arba) kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos. 2. Kelių pareiškėjų, gyvenančių ar esančių ne toje pačioje vietoje, skundas (prašymas, pareiškimas) arba skundas (prašymas, pareiškimas) keliems atsakovams, gyvenantiems ar esantiems ne toje pačioje vietoje, paduodamas pagal vieno iš pareiškėjų (atsakovų) buveinę pareiškėjų (pareiškėjo) pasirinkimu.
Bylose dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo, bylose dėl pensijų skyrimo ar atsisakymo jas skirti, taip pat bylose dėl neįgaliųjų teisių gynimo, pareiškėjo pasirinkimu skundas (prašymas) administraciniam teismui gali būti paduodamas pagal šio straipsnio 1 dalyje nustatytas taisykles arba pagal pareiškėjo gyvenamąją (buveinės) vietą. 3. Tarnybiniuose ginčuose, taip pat ginčuose, kylančiuose dėl materialinės atsakomybės ir regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės įgyvendinimo pagal Valstybės tarnybos įstatymą, pareiškėjo pasirinkimu skundas (prašymas) gali būti paduodamas pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalyjedalyse nustatytas taisykles arba pagal vietą, kurioje tarnyba yra atliekama, buvo atliekama ar turėjo būti atliekama. 3. 4. Kai reikalavimai pagal šio įstatymo 20 straipsnio 4 dalį priskirtini Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba kai byloje yra keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių vieni pagal šio įstatymo 20 straipsnio
apygardos administraciniam teismui, skundas (prašymas, pareiškimas) turi būti paduodamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Kitais atvejais, kai yra keli tarpusavyje susiję reikalavimai, kurie gali būti nagrinėjami skirtingų apygardų administraciniuose teismuose, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas pareiškėjo pasirinkimu. 4. Skundas (prašymas, pareiškimas) keliems atsakovams, gyvenantiems ar esantiems ne toje pačioje vietoje, paduodamas pagal vieno iš atsakovų buveinę pareiškėjo pasirinkimu.
Jeigu dėl vieno iš atsakovų byla yra teisminga Vilniaus apygardos administraciniam teismui pagal šio įstatymo 20 straipsnio 4 dalį, skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. 5. Kai byla yra teisminga iš teismo rūmų sudarytam teismui, skundas (prašymas, pareiškimas) šiam teismui paduodamas bet kuriuose šio teismo rūmuose, o kiti procesiniai dokumentai – teismo rūmuose, į kuriuos paskirtam teisėjui ar teisėjams paskirta nagrinėti byla.“
straipsnio pakeitimas Papildyti 33 straipsnio 2 dalį 10 punktu: „10) Lietuvos administracinių ginčų komisijos, jos teritorinio padalinio ar Mokestinių ginčų komisijos žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 43 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Administraciniuose teismuose bylas, nurodytas šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 5 punktuose,
subjektų sprendimų, susijusių su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimu, bylas dėl administracinių ginčų komisijų ir kitų kolegialių išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų priimtų sprendimų, taip pat šio įstatymo 99 straipsnio 5 dalyje nustatytais atvejais nagrinėja vienas teisėjas, kitas bylas – trijų teisėjų kolegija. Tam tikrais atvejais teismo pirmininko ar jo paskirto teisėjo nutartimi gali būti sudaroma teisėjų kolegija nagrinėti ir toms byloms, kurioms nustatytas vienasmenis nagrinėjimas, nagrinėti. Kai teismas yra sudarytas iš teismo rūmų, teisėjų kolegija sudaroma iš teisėjų, kurie paskirti į tuos pačius teismo rūmus.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 56 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Prireikus teismas gali pasiūlyti nurodytiems asmenims pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti privaloma ikiteismine tvarka ginčą išnagrinėjusiai Lietuvos administracinių ginčų komisijai, jos teritoriniam padaliniui ar Mokestinių ginčų komisijai, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, nagrinėjant bylą teisme.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 78 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai pareiškėjas skunde (prašyme, pareiškime) prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, o kitos proceso šalys per teismo nustatytą terminą nepareiškia prieštaravimo dėl tokio bylos nagrinėjimo. Taip pat byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai skundžiamas Lietuvos administracinių ginčų komisijos, jos teritorinio padalinio ar Mokestinių ginčų komisijos sprendimas, jei proceso šalys per teismo nustatytą terminą nepareiškia prieštaravimo dėl tokio bylos nagrinėjimo. Šioje dalyje nurodytaisu atvejaisu žodinis bylos nagrinėjimas rengiamas, jeigu bet kuri proceso šalis pareiškia motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka arba jei teismas nusprendžia, kad toks nagrinėjimas yra būtinas. Šioje dalyje nurodyti klausimai išsprendžiami teismo nutartimi.“
papildymas 115¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 115¹ straipsniu: „115¹ straipsnis. Administracinių ginčų komisijų kreipimasis į administracinį teismą 1.
Lietuvos administracinių ginčų komisija, jos teritoriniai padaliniai ir Mokestinių ginčų komisija turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir priimti sprendimą kreiptis į administracinį teismą su prašymu patikrinti, ar konkretus norminis administracinis aktas (ar jo dalis), kuris (-i) turėtų būti taikomas (-a) nagrinėjant bylą, atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą. Administraciniam teismui siunčiamo sprendimo turiniui mutatis mutandis taikoma šio įstatymo 115 straipsnio 1 dalis. Prie administraciniam teismui siunčiamo sprendimo pridedama:
1) sustabdyta byla;
2) ginčijamo teisės akto viso teksto nuorašas (kopija);
3) įstatymo ar Vyriausybės norminio teisės akto, kuriam prieštarauja skundžiamas teisės aktas, kopija;
4) Lietuvos administracinių ginčų komisijos, jos teritorinio padalinio ar Mokestinių ginčų komisijos sprendimo patvirtinta kopija (nuorašas) administracinio teismo dokumentacijai. 2. Gavusi įsiteisėjusį administracinio teismo sprendimą dėl norminio administracinio akto, Lietuvos administracinių ginčų komisija, jos teritorinis padalinys ar Mokestinių ginčų komisija atnaujina sustabdytos bylos nagrinėjimą.“
Pakeisti 117 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą dėl norminio administracinio akto teisėtumo, grąžina atitinkamam teismui, Lietuvos administracinių ginčų komisijai, jos teritoriniam padaliniui ar Mokestinių ginčų komisijai atsiųstą bylą, kurios nagrinėjimas sustabdytas, ir išsiunčia priimto sprendimo patvirtintą kopiją (nuorašą).“
Papildyti 134 straipsnį 7 dalimi: „7.
Kai apeliacine tvarka skundžiamas šio įstatymo 138¹ straipsnio 1 dalyje nurodytas teismo sprendimas ar jo dalis, be šio straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų, apeliaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai dėl šio įstatymo 138¹ straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų.“
Pakeisti 138 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Apeliacinio skundo priėmimo klausimą sprendžia teismo pirmininkas ar teisėjas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo pateikimo pirmosios instancijos teismui. Jeigu byla, kurioje yra gautas apeliacinis skundas, yra išsiųsta į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, apeliacinio skundo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismo pirmininkas ar teisėjas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo bylos pateikimo pirmosios instancijos teismui dienos. Nustatęs, kad apeliacine tvarka skundžiamas šio įstatymo 138¹ straipsnio 1 dalyje nurodytas teismo sprendimas ar jo dalis, apygardos administracinis teismas ne vėliau kaip per tris darbo dienas apeliacinį skundą kartu su administracine byla, dėl kurios gautas šis apeliacinis skundas, išsiunčia į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą spręsti dėl apeliacinio skundo priėmimo.“
papildymas 138¹ straipsniu Papildyti Įstatymą138¹ straipsniu:
„138¹ straipsnis. Apeliacinio skundo priėmimas ribotos apeliacijos bylose
skundo priėmimo klausimas sprendžiamas šiame straipsnyje nustatyta tvarka, kai skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas ar jo dalis dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos, jos teritorinio padalinio ar Mokestinių ginčų komisijos sprendimo, priimto išnagrinėjus administracinį ginčą įstatymuose nustatyta privaloma ikiteismine tvarka. 2.
procesas dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodyto teismo sprendimo ar jo dalies galimas tik tuo atveju, jei egzistuoja vienas iš šių pagrindų:
1) dėl ginčo yra susiformavusi aiški ir nuosekli Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kuria nesivadovavo pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, kuris skundžiamas apeliaciniu skundu;
2) pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta akivaizdi teisės taikymo klaida;
3) būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. 3. Apeliacinio skundo dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodyto teismo sprendimo ar jo dalies priėmimo klausimą ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šio skundo ir administracinės bylos, dėl kurios pateiktas apeliacinis skundas, gavimo Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme dienos sprendžia šio teismo trijų teisėjų kolegija. Teisėjų kolegija, nepriėmusi apeliacinio skundo, priima motyvuotą nutartį. Nutartis dėl apeliacinio skundo priėmimo yra galutinė ir neskundžiama. 4. Praleidus apeliacinio skundo padavimo terminą dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodyto teismo sprendimo ar jo dalies, apelianto prašymu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šį terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad jis praleistas dėl svarbios priežasties. 5. Jeigu apeliacinis skundas dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodyto teismo sprendimo ar jo dalies neatitinka šio įstatymo 134 straipsnyje nustatytų reikalavimų, teismo nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jei per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, apeliacinis skundas laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas apeliantui. 6. Apeliacinis skundas dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodyto teismo sprendimo ar jo dalies nepriimamas ir grąžinamas apeliantui nustačius bent vieną iš šio įstatymo 138 straipsnio
2 dalyje nurodytų pagrindų.
Atsisakymas priimti apeliacinį skundą, kai nenustatoma bent vieno iš šio straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų ar nustatoma šio įstatymo 138 straipsnio 3 dalies 2 ar 3 punkte nurodyta aplinkybė, nekliudo, nepraleidžiant apeliacinio skundo padavimo termino, vėl kreiptis su apeliaciniu skundu, jeigu nustatyti trūkumai buvo pašalinti.“
įstatymas įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. 2. Skundai (prašymai, pareiškimai), įteikti paštui arba išsiųsti elektroninių ryšių priemonėmis iki šio įstatymo įsigaliojimo, nagrinėjami iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 58 straipsnio pakeitimo įstatymas Projekto lyginamasis variantas
20, 23, 27,
straipsnio pakeitimas
straipsnio 2 dalies 4 punktą. 4) dėl žalos, atsiradusios dėl valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis);
dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) dėl tarnybinių ginčų, kai viena ginčo šalis yra valstybės tarnautojas ar pareigūnas, jeigu įstatymai nenustato ikiteisminės tokių ginčų nagrinėjimo tvarkos, taip pat dėl ginčų, kylančių dėl materialinės atsakomybės ir regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės įgyvendinimo pagal Valstybės tarnybos įstatymą;“. 3. Pakeisti 20 straipsnio 2 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip: „10) dėl užsieniečių skundų dėl atsisakymo išduoti leidimą gyventi ar dirbti Lietuvoje ar tokio leidimo panaikinimo, dėl leidimų gyventi Lietuvoje pakeitimo, dėl skundų dėl prieglobsčio nesuteikimo ar panaikinimo, taip pat dėl perkeliamųjų asmenų skundų dėl perkeliamojo asmens statuso nesuteikimo ar panaikinimo;“. 4. Pakeisti 20 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Apygardos administracinis teismas pirmąja instancija taip pat nagrinėja skundus (prašymus) dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos, jos teritorinių padalinių ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Mokestinių ginčų komisija), o įstatymų nustatytais atvejais – ir dėl kitų išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų priimtų sprendimų.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 23 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Šio Įstatymoų nustatytais atvejais skundas (prašymas, pareiškimas) pirmiausia turi būti paduodamas administracinių ginčų komisijai ar kitai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 27 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Mokesčių administravimo subjektų sprendimai ar veiksmai (neveikimas) mokesčių, kitų privalomų mokėjimų klausimais, išskyrus mokestinius ginčus, skundžiami šio įstatymo nustatyta tvarka. Būtiną Privalomą išankstinį mokestinių ginčų nagrinėjimą ne teismo tvarka nustato mokesčių įstatymai.“
straipsnio pakeitimas Papildyti 28 straipsnį 4 dalimi: „4. Skunde (prašyme, pareiškime) dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos, jos teritorinio padalinio ar Mokestinių ginčų komisijos sprendimo, priimto išnagrinėjus administracinį ginčą privaloma ikiteismine tvarka, negalima kelti naujų reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant ginčą šiose institucijose. Naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejami nuo jau pareikštųjų.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 31 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „31 straipsnis. Teritorinis administracinių bylų teismingumas. Procesinių dokumentų pateikimo vieta
pareiškėjo pasirinkimu paduodamas:
1) tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra pareiškėjo gyvenamoji (buveinės) vieta, jei ji yra Lietuvos Respublikos teritorijoje;
2) tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo buveinė (gyvenamoji vieta), o jeigu atsakovas yra valstybė arba savivaldybė, – tam administraciniam teismui, kurio teritorijoje yra atsakovui atstovaujančios institucijos buveinė.
Jeigu Skundas (prašymas, pareiškimas) dėl viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, veikiančio Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje, administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumo teisėtumas buvo patikrintas (nagrinėjamas) aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto ir (arba) kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas pagal to viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno buveinės vietą, kurio neatsižvelgiant į tai, ar šio administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo tikrinamas (nagrinėjamas), buveinės vietą aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto ir
(arba) kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos. 2. Kelių pareiškėjų, gyvenančių ar esančių ne toje pačioje vietoje, skundas (prašymas, pareiškimas) arba skundas (prašymas, pareiškimas) keliems atsakovams, gyvenantiems ar esantiems ne toje pačioje vietoje, paduodamas pagal vieno iš pareiškėjų (atsakovų) buveinę pareiškėjų (pareiškėjo) pasirinkimu.
Bylose dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo, bylose dėl pensijų skyrimo ar atsisakymo jas skirti, taip pat bylose dėl neįgaliųjų teisių gynimo, pareiškėjo pasirinkimu skundas (prašymas) administraciniam teismui gali būti paduodamas pagal šio straipsnio 1 dalyje nustatytas taisykles arba pagal pareiškėjo gyvenamąją (buveinės) vietą. 3. Tarnybiniuose ginčuose, taip pat ginčuose, kylančiuose dėl materialinės atsakomybės ir regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės įgyvendinimo pagal Valstybės tarnybos įstatymą, pareiškėjo pasirinkimu skundas (prašymas) gali būti paduodamas pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalyjedalyse nustatytas taisykles arba pagal vietą, kurioje tarnyba yra atliekama, buvo atliekama ar turėjo būti atliekama. 3. 4. Kai reikalavimai pagal šio įstatymo 20 straipsnio 4 dalį priskirtini Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba kai byloje yra keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių vieni pagal šio įstatymo 20 straipsnio
apygardos administraciniam teismui, skundas (prašymas, pareiškimas) turi būti paduodamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Kitais atvejais, kai yra keli tarpusavyje susiję reikalavimai, kurie gali būti nagrinėjami skirtingų apygardų administraciniuose teismuose, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas pareiškėjo pasirinkimu. 4. Skundas (prašymas, pareiškimas) keliems atsakovams, gyvenantiems ar esantiems ne toje pačioje vietoje, paduodamas pagal vieno iš atsakovų buveinę pareiškėjo pasirinkimu.
Jeigu dėl vieno iš atsakovų byla yra teisminga Vilniaus apygardos administraciniam teismui pagal šio įstatymo 20 straipsnio 4 dalį, skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. 5. Kai byla yra teisminga iš teismo rūmų sudarytam teismui, skundas (prašymas, pareiškimas) šiam teismui paduodamas bet kuriuose šio teismo rūmuose, o kiti procesiniai dokumentai – teismo rūmuose, į kuriuos paskirtam teisėjui ar teisėjams paskirta nagrinėti byla.“
straipsnio pakeitimas Papildyti 33 straipsnio 2 dalį 10 punktu: „10) Lietuvos administracinių ginčų komisijos, jos teritorinio padalinio ar Mokestinių ginčų komisijos žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 43 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Administraciniuose teismuose bylas, nurodytas šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 5 punktuose,
subjektų sprendimų, susijusių su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimu, bylas dėl administracinių ginčų komisijų ir kitų kolegialių išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų priimtų sprendimų, taip pat šio įstatymo 99 straipsnio 5 dalyje nustatytais atvejais nagrinėja vienas teisėjas, kitas bylas – trijų teisėjų kolegija. Tam tikrais atvejais teismo pirmininko ar jo paskirto teisėjo nutartimi gali būti sudaroma teisėjų kolegija nagrinėti ir toms byloms, kurioms nustatytas vienasmenis nagrinėjimas, nagrinėti. Kai teismas yra sudarytas iš teismo rūmų, teisėjų kolegija sudaroma iš teisėjų, kurie paskirti į tuos pačius teismo rūmus.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 56 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Prireikus teismas gali pasiūlyti nurodytiems asmenims pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti privaloma ikiteismine tvarka ginčą išnagrinėjusiai Lietuvos administracinių ginčų komisijai, jos teritoriniam padaliniui ar Mokestinių ginčų komisijai, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių to nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, nagrinėjant bylą teisme.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 78 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai pareiškėjas skunde (prašyme, pareiškime) prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, o kitos proceso šalys per teismo nustatytą terminą nepareiškia prieštaravimo dėl tokio bylos nagrinėjimo. Taip pat byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai skundžiamas Lietuvos administracinių ginčų komisijos, jos teritorinio padalinio ar Mokestinių ginčų komisijos sprendimas, jei proceso šalys per teismo nustatytą terminą nepareiškia prieštaravimo dėl tokio bylos nagrinėjimo. Šioje dalyje nurodytaisu atvejaisu žodinis bylos nagrinėjimas rengiamas, jeigu bet kuri proceso šalis pareiškia motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka arba jei teismas nusprendžia, kad toks nagrinėjimas yra būtinas. Šioje dalyje nurodyti klausimai išsprendžiami teismo nutartimi.“
papildymas 115¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 115¹ straipsniu: „115¹ straipsnis. Lietuvos administracinių ginčų komisijos, jos teritorinio padalinio ar Mokestinių ginčų komisijos kreipimasis į administracinį teismą 1.
Lietuvos administracinių ginčų komisija, jos teritoriniai padaliniai ir Mokestinių ginčų komisija turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir priimti sprendimą kreiptis į administracinį teismą su prašymu patikrinti, ar konkretus norminis administracinis aktas (ar jo dalis), kuris (-i) turėtų būti taikomas (-a) nagrinėjant bylą, atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą. Administraciniam teismui siunčiamo sprendimo turiniui mutatis mutandis taikoma šio įstatymo 115 straipsnio 1 dalis. Prie administraciniam teismui siunčiamo sprendimo pridedama:
1) sustabdyta byla;
2) ginčijamo teisės akto viso teksto nuorašas (kopija);
3) įstatymo ar Vyriausybės norminio teisės akto, kuriam prieštarauja skundžiamas teisės aktas, kopija;
4) Lietuvos administracinių ginčų komisijos, jos teritorinio padalinio ar Mokestinių ginčų komisijos sprendimo patvirtinta kopija (nuorašas) administracinio teismo dokumentacijai. 2. Gavusi įsiteisėjusį administracinio teismo sprendimą dėl norminio administracinio akto, Lietuvos administracinių ginčų komisija, jos teritorinis padalinys ar Mokestinių ginčų komisija atnaujina sustabdytos bylos nagrinėjimą.“
Pakeisti 117 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą dėl norminio administracinio akto teisėtumo, grąžina atitinkamam teismui, Lietuvos administracinių ginčų komisijai, jos teritoriniam padaliniui ar Mokestinių ginčų komisijai atsiųstą bylą, kurios nagrinėjimas sustabdytas, ir išsiunčia priimto sprendimo patvirtintą kopiją (nuorašą).“
Papildyti 134 straipsnį 7 dalimi: „7.
Kai apeliacine tvarka skundžiamas šio įstatymo 138¹ straipsnio 1 dalyje nurodytas teismo sprendimas ar jo dalis, neskaitant šio straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų, apeliaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai dėl šio įstatymo 138¹ straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų.“
Pakeisti 138 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „138 straipsnis. Apeliacinio skundo priėmimas
klausimą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, sprendžia pirmosios instancijos teismo pirmininkas ar teisėjas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo pateikimo pirmosios instancijos teismui dienos. Jeigu byla, kurioje yra gautas apeliacinis skundas, yra išsiųsta į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, apeliacinio skundo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismo pirmininkas ar teisėjas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo bylos pateikimo pirmosios instancijos teismui dienos. Nustatęs, kad apeliacine tvarka skundžiamas šio įstatymo 138¹ straipsnio
administracinis teismas ne vėliau kaip per tris darbo dienas apeliacinį skundą kartu su administracine byla, dėl kurios gautas šis apeliacinis skundas, išsiunčia į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą spręsti dėl apeliacinio skundo priėmimo. 2. Skundai dėl apylinkės teismo sprendimų sulaikyti užsienietį arba pratęsti jo sulaikymo terminą, arba taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę pateikiami tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Apeliacinio skundo priėmimo klausimą sprendžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo pateikimo dienos. 2. 3. Jeigu apeliacinis skundas neatitinka šio įstatymo 134 straipsnyje nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti.
KaiJei per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, apeliacinis skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas apeliantui. Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties grąžinti apeliacinį skundą apeliantui gali būti paduodamas atskirasis skundas. 3. 4. Apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas apeliantui, jeigu:
terminą ir šis terminas neatnaujinamas;
neturintis teisės jį paduoti;
gali būti paduodamastas atskirasis skundas. Atsisakymas priimti apeliacinį skundą šio straipsnio 3 4 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais nekliudo, nepažeidžiant apeliacinio skundo padavimo termino, vėl kreiptis su apeliaciniu skundu, jeigu trūkumai bus pašalinti. 5. 6. Pirmosios instancijos teismas, priėmęs apeliacinį skundą, per tris darbo dienas išsiunčia bylą (elektroninę bylą) su gautu apeliaciniu skundu ir jo priedais apeliacinės instancijos teismui. 6. 7. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad teismas, spręsdamas apeliacinio skundo priėmimo klausimą, privalėjo apeliantui paskirti terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, priima nutartį ir nustato šį terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti. Jeigu trūkumai nepašalinami, apeliacinis procesas nutraukiamas. 8. Jeigu šio straipsnio 3 4 dalyje nurodyti trūkumai paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas.“
papildymas 138¹ straipsniu Papildyti Įstatymą138¹ straipsniu:
„138¹ straipsnis. Apeliacinio skundo priėmimas ribotos apeliacijos bylose
1.
Apeliacinio skundo priėmimo klausimas sprendžiamas šiame straipsnyje nustatyta tvarka, kai skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas ar jo dalis dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos, jos teritorinio padalinio ar Mokestinių ginčų komisijos sprendimo, priimto išnagrinėjus administracinį ginčą įstatymuose nustatyta privaloma ikiteismine tvarka. 2. Apeliacinis procesas dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodyto teismo sprendimo ar jo dalies galimas tik tuo atveju, jei egzistuoja vienas iš šių pagrindų:
1) dėl ginčo yra susiformavusi aiški ir nuosekli Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kuria nesivadovavo pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, kuris skundžiamas apeliaciniu skundu;
2) pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta akivaizdi teisės taikymo klaida;
3) būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. 3. Apeliacinio skundo dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodyto teismo sprendimo ar jo dalies priėmimo klausimą ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šio skundo ir administracinės bylos, dėl kurios pateiktas apeliacinis skundas, gavimo Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme dienos sprendžia šio teismo trijų teisėjų kolegija. Teisėjų kolegija, nepriėmusi apeliacinio skundo, priima motyvuotą nutartį. Nutartis dėl apeliacinio skundo priėmimo yra galutinė ir neskundžiama. 4. Praleidus apeliacinio skundo padavimo terminą dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodyto teismo sprendimo ar jo dalies, apelianto prašymu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šį terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad jis praleistas dėl svarbios priežasties. 5. Jeigu apeliacinis skundas dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodyto teismo sprendimo ar jo dalies neatitinka šio įstatymo 134 straipsnyje nustatytų reikalavimų, teismo nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti.
Jei per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, apeliacinis skundas laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas apeliantui. 6. Apeliacinis skundas dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodyto teismo sprendimo ar jo dalies nepriimamas ir grąžinamas apeliantui nustačius bent vieną iš šio įstatymo 138 straipsnio
bent vieno iš šio straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų ar nustatoma šio įstatymo 138 straipsnio 4 dalies 2 ar 3 punkte nurodyta aplinkybė, nekliudo, nepraleidžiant apeliacinio skundo padavimo termino, vėl kreiptis su apeliaciniu skundu, jeigu nustatyti trūkumai buvo pašalinti.“
įstatymas įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. 2. Skundai (prašymai, pareiškimai), įteikti paštui arba išsiųsti elektroninių ryšių priemonėmis iki šio įstatymo įsigaliojimo, nagrinėjami iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 58 straipsnio pakeitimo įstatymas Projekto XIIIP-4251(3) lyginamasis variantas
20, 23, 27,
straipsnio pakeitimas
straipsnio 2 dalies 4 punktą. 4) dėl žalos, atsiradusios dėl valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis);
5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) dėl tarnybinių ginčų, kai viena ginčo šalis yra valstybės tarnautojas ar pareigūnas, jeigu įstatymai nenustato ikiteisminės šių ginčų nagrinėjimo tvarkos, taip pat dėl ginčų, kylančių dėl materialinės atsakomybės ir regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės įgyvendinimo pagal Valstybės tarnybos įstatymą;“. 3. Pakeisti 20 straipsnio 2 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip: „10) dėl užsieniečių skundų dėl atsisakymo išduoti leidimą gyventi ar dirbti Lietuvoje ar tokio leidimo panaikinimo, dėl leidimų gyventi Lietuvoje pakeitimo, dėl skundų dėl prieglobsčio nesuteikimo ar panaikinimo, taip pat dėl perkeliamųjų asmenų skundų dėl perkeliamojo asmens statuso nesuteikimo ar panaikinimo;“. 4. Pakeisti 20 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Apygardos administracinis teismas pirmąja instancija taip pat nagrinėja skundus (prašymus) dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos, jos teritorinių padalinių ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Mokestinių ginčų komisija), o įstatymų nustatytais atvejais – ir dėl kitų išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų priimtų sprendimų.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 23 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Šio Įstatymoų nustatytais atvejais skundas (prašymas, pareiškimas) pirmiausia turi būti paduodamas administracinių ginčų komisijai ar kitai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 27 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Mokesčių administravimo subjektų sprendimai ar veiksmai (neveikimas) mokesčių, kitų privalomų mokėjimų klausimais, išskyrus mokestinius ginčus, skundžiami šio įstatymo nustatyta tvarka. Būtiną Privalomą išankstinį mokestinių ginčų nagrinėjimą ne teismo tvarka nustato mokesčių įstatymai.“
straipsnio pakeitimas Papildyti 28 straipsnį 4 dalimi: „4. Skunde (prašyme, pareiškime) dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos, jos teritorinio padalinio ar Mokestinių ginčų komisijos sprendimo, priimto išnagrinėjus administracinį ginčą privaloma ikiteismine tvarka, negalima kelti naujų reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant ginčą šiose institucijose. Naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikštais reikalavimais.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 31 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „31 straipsnis. Teritorinis administracinių bylų teismingumas. Procesinių dokumentų pateikimo vieta
pareiškėjo pasirinkimu paduodamas:
1) tam administraciniam teismui, kurio veiklos teritorijoje yra pareiškėjo gyvenamoji (buveinės) vieta, jei ji yra Lietuvos Respublikos teritorijoje;
2) tam administraciniam teismui, kurio veiklos teritorijoje yra atsakovo buveinė (gyvenamoji vieta), o jeigu atsakovas yra valstybė arba savivaldybė, – tam administraciniam teismui, kurio veiklos teritorijoje yra atsakovui atstovaujančios institucijos buveinė.
Jeigu Skundas (prašymas, pareiškimas) dėl viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, veikiančio Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje, administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumo teisėtumas buvo patikrintas (nagrinėjamas) aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto ir (arba) kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas pagal to viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno buveinės vietą, kurio neatsižvelgiant į tai, ar šio administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo tikrinamas (nagrinėjamas), buveinės vietą aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto ir
(arba) kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos. 2. Kelių pareiškėjų, gyvenančių ar esančių ne toje pačioje vietoje, skundas (prašymas, pareiškimas) arba skundas (prašymas, pareiškimas) keliems atsakovams, gyvenantiems ar esantiems ne toje pačioje vietoje, paduodamas pagal vieno iš pareiškėjų (atsakovų) buveinės vietą pareiškėjų (pareiškėjo) pasirinkimu.
Bylose dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo, bylose dėl pensijų skyrimo ar atsisakymo jas skirti, taip pat bylose dėl neįgaliųjų teisių gynimo, pareiškėjo pasirinkimu skundas (prašymas) administraciniam teismui gali būti paduodamas pagal šio straipsnio 1 dalyje nustatytas taisykles arba pagal pareiškėjo gyvenamąją (buveinės) vietą. 3. Tarnybiniuose ginčuose, taip pat ginčuose, kylančiuose dėl materialinės atsakomybės ir regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės įgyvendinimo pagal Valstybės tarnybos įstatymą, pareiškėjo pasirinkimu skundas (prašymas) gali būti paduodamas pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalyjedalyse nustatytas taisykles arba pagal vietą, kurioje tarnyba yra atliekama, buvo atliekama ar turėjo būti atliekama. 3. 4. Kai reikalavimai pagal šio įstatymo 20 straipsnio 4 dalį priskirtini Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba kai byloje yra keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių vieni pagal šio įstatymo 20 straipsnio
apygardos administraciniam teismui, skundas (prašymas, pareiškimas) turi būti paduodamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Kitais atvejais, kai yra keli tarpusavyje susiję reikalavimai, kurie gali būti nagrinėjami skirtingų apygardų administraciniuose teismuose, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas pareiškėjo pasirinkimu. 4. Skundas (prašymas, pareiškimas) keliems atsakovams, gyvenantiems ar esantiems ne toje pačioje vietoje, paduodamas pagal vieno iš atsakovų buveinę pareiškėjo pasirinkimu.
Jeigu dėl vieno iš atsakovų byla yra teisminga Vilniaus apygardos administraciniam teismui pagal šio įstatymo 20 straipsnio 4 dalį, skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. 5. Kai byla yra teisminga iš teismo rūmų sudarytam teismui, skundas (prašymas, pareiškimas) šiam teismui paduodamas bet kuriuose šio teismo rūmuose, o kiti procesiniai dokumentai – teismo rūmuose, į kuriuos paskirtam teisėjui ar teisėjams paskirta nagrinėti byla.“
straipsnio pakeitimas Papildyti 33 straipsnio 2 dalį 10 punktu: „10) Lietuvos administracinių ginčų komisijos, jos teritorinio padalinio ar Mokestinių ginčų komisijos žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 43 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Administraciniuose teismuose bylas, nurodytas šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 5 punktuose,
subjektų sprendimų, susijusių su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimu, bylas dėl administracinių ginčų komisijų ir kitų kolegialių išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų priimtų sprendimų, taip pat šio įstatymo 99 straipsnio 5 dalyje nustatytais atvejais nagrinėja vienas teisėjas, kitas bylas – trijų teisėjų kolegija. Tam tikrais atvejais teismo pirmininko ar jo paskirto teisėjo nutartimi gali būti sudaroma teisėjų kolegija nagrinėti ir toms byloms, kurioms nustatytas vienasmenis nagrinėjimas, nagrinėti. Kai teismas yra sudarytas iš teismo rūmų, teisėjų kolegija sudaroma iš teisėjų, kurie paskirti į tuos pačius teismo rūmus.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 56 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Prireikus teismas gali pasiūlyti nurodytiems asmenims pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus, pareikalauti iš pareigūnų paaiškinimų. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti privaloma ikiteismine tvarka ginčą išnagrinėjusiai Lietuvos administracinių ginčų komisijai, jos teritoriniam padaliniui ar Mokestinių ginčų komisijai, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių to nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, nagrinėjant bylą teisme.“
papildymas 115¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 115¹ straipsniu: „115¹ straipsnis. Lietuvos administracinių ginčų komisijos, jos teritorinio padalinio ar Mokestinių ginčų komisijos kreipimasis į administracinį teismą
administracinių ginčų komisija, jos teritoriniai padaliniai ir Mokestinių ginčų komisija turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir priimti sprendimą kreiptis į administracinį teismą su prašymu patikrinti, ar konkretus norminis administracinis aktas (ar jo dalis), kuris (kuri) turėtų būti taikomas (taikoma) nagrinėjant bylą, atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą. Administraciniam teismui siunčiamo sprendimo turiniui mutatis mutandis taikoma šio įstatymo 115 straipsnio 1 dalis. Prie administraciniam teismui siunčiamo sprendimo pridedama:
1) sustabdytoji byla;
2) ginčijamo teisės akto viso teksto nuorašas (kopija);
3) įstatymo ar Vyriausybės norminio teisės akto, kuriam prieštarauja skundžiamas teisės aktas, kopija;
4) Lietuvos administracinių ginčų komisijos, jos teritorinio padalinio ar Mokestinių ginčų komisijos sprendimo patvirtinta kopija (nuorašas) administracinio teismo dokumentacijai. 2.
įsiteisėjusį administracinio teismo sprendimą dėl norminio administracinio akto, Lietuvos administracinių ginčų komisija, jos teritorinis padalinys ar Mokestinių ginčų komisija atnaujina sustabdytos bylos nagrinėjimą.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 117 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą dėl norminio administracinio akto teisėtumo, grąžina atitinkamam teismui, Lietuvos administracinių ginčų komisijai, jos teritoriniam padaliniui ar Mokestinių ginčų komisijai atsiųstą bylą, kurios nagrinėjimas sustabdytas, ir išsiunčia priimto sprendimo patvirtintą kopiją (nuorašą).“
straipsnio pakeitimas Papildyti 134 straipsnį 7 dalimi: „7. Kai apeliacine tvarka skundžiamas šio įstatymo 138¹ straipsnio 1 dalyje nurodytas teismo sprendimas ar jo dalis, neskaitant šio straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimų, apeliaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai dėl šio įstatymo 138¹ straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 138 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „138 straipsnis. Apeliacinio skundo priėmimas
klausimą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, sprendžia pirmosios instancijos teismo pirmininkas ar teisėjas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo pateikimo pirmosios instancijos teismui dienos. Jeigu byla, kurioje yra gautas apeliacinis skundas, yra išsiųsta į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, apeliacinio skundo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismo pirmininkas ar teisėjas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo bylos pateikimo pirmosios instancijos teismui dienos.
Nustatęs, kad apeliacine tvarka skundžiamas šio įstatymo 138¹ straipsnio
administracinis teismas ne vėliau kaip per tris darbo dienas apeliacinį skundą kartu su administracine byla, dėl kurios gautas šis apeliacinis skundas, išsiunčia į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą spręsti dėl apeliacinio skundo priėmimo. 2. Skundai dėl apylinkės teismo sprendimų sulaikyti užsienietį arba pratęsti jo sulaikymo terminą, arba taikyti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę pateikiami tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Šiuo atveju apeliacinio skundo priėmimo klausimą sprendžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo pateikimo teismui dienos. 2. 3. Jeigu apeliacinis skundas neatitinka šio įstatymo 134 straipsnyje nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. KaiJei per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, apeliacinis skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas apeliantui. Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties grąžinti apeliacinį skundą apeliantui gali būti paduodamas atskirasis skundas. 3. 4. Apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas apeliantui, jeigu:
terminą ir šis terminas neatnaujinamas;
neturintis teisės jį paduoti;
gali būti paduodamastas atskirasis skundas. Atsisakymas priimti apeliacinį skundą šio straipsnio 3 4 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais nekliudo, nepažeidžiant apeliacinio skundo padavimo termino, vėl kreiptis su apeliaciniu skundu, jeigu trūkumai bus pašalinti. 5. 6. Pirmosios instancijos teismas, priėmęs apeliacinį skundą, per tris darbo dienas išsiunčia bylą (elektroninę bylą) su gautu apeliaciniu skundu ir jo priedais apeliacinės instancijos teismui. 6. 7. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad teismas, spręsdamas apeliacinio skundo priėmimo klausimą, privalėjo apeliantui paskirti terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, priima nutartį ir nustato šį terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti. Jeigu trūkumai nepašalinami, apeliacinis procesas nutraukiamas. 8. Jeigu šio straipsnio 3 4 dalyje nurodyti trūkumai paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas.“
papildymas 138¹ straipsniu Papildyti Įstatymą138¹ straipsniu:
„138¹ straipsnis. Apeliacinio skundo priėmimas ribotos apeliacijos bylose
skundo priėmimo klausimas sprendžiamas šiame straipsnyje nustatyta tvarka, kai skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas ar jo dalis dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos, jos teritorinio padalinio ar Mokestinių ginčų komisijos sprendimo, priimto išnagrinėjus administracinį ginčą įstatymuose nustatyta privaloma ikiteismine tvarka. 2.
procesas dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodyto teismo sprendimo ar jo dalies galimas tik tuo atveju, kai egzistuoja bent vienas iš šių pagrindų:
1) dėl ginčo yra susiformavusi aiški ir nuosekli Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir ja pirmosios instancijos teismas nesivadovavo priimdamas sprendimą, kuris skundžiamas apeliaciniu skundu;
2) pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta akivaizdi teisės taikymo klaida;
3) būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. 3. Apeliacinio skundo dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodyto teismo sprendimo ar jo dalies priėmimo klausimą ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų nuo šio skundo ir administracinės bylos, dėl kurios pateiktas apeliacinis skundas, gavimo Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme dienos išsprendžia šio teismo trijų teisėjų kolegija. Teisėjų kolegija, nepriėmusi apeliacinio skundo, priima motyvuotą nutartį. Nutartis dėl apeliacinio skundo priėmimo yra galutinė ir neskundžiama. 4. Praleistą apeliacinio skundo dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodyto teismo sprendimo ar jo dalies padavimo terminą apelianto prašymu gali atnaujinti Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, jeigu bus pripažinta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties. 5. Jeigu apeliacinis skundas dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodyto teismo sprendimo ar jo dalies neatitinka šio įstatymo 134 straipsnyje nustatytų reikalavimų, teismo nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, apeliacinis skundas laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas apeliantui. 6. Apeliacinis skundas dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodyto teismo sprendimo ar jo dalies nepriimamas ir grąžinamas apeliantui nustačius bent vieną iš šio įstatymo 138 straipsnio
2 dalyje nurodytų pagrindų.
Atsisakymas priimti apeliacinį skundą, kai nenustatoma bent vieno iš šio straipsnio 2 dalyje nurodytų pagrindų ar nustatoma šio įstatymo 138 straipsnio 4 dalies 2 ar 3 punkte nurodyta aplinkybė, nekliudo, nepraleidžiant apeliacinio skundo padavimo termino, vėl kreiptis su apeliaciniu skundu, jeigu nustatyti trūkumai bus pašalinti.“
įstatymas įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 2. Skundai (prašymai, pareiškimai), įteikti paštui arba išsiųsti elektroninių ryšių priemonėmis iki šio įstatymo įsigaliojimo, nagrinėjami iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
20,
NR. IX-2206 X SKYRIAUS PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-1316 5, 18, 32, 34, 51 STRAIPSNIŲ, X SKYRIAUS PAVADINIMO PAKEITIMO IR
145, 148, 154, 156 ir 159 STRAIPSNIŲ
PAREIGŪNŲ DARBO APMOKĖJIMO ĮSTATYMO NR. VIII-1904 PRIEDĖLIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO 231 STRAIPSNIO PAKEITIMO
projektų tikslai ir uždaviniai. 2018 m. pirmosios instancijos administraciniuose teismuose iš viso buvo gautos 14889 bylos (išnagrinėta – 13048), gautų bylų 3290 buvo tokių, kuriose keliamas žalos atlyginimo klausimas dėl netinkamų įkalinimo sąlygų (išnagrinėta atitinkamai 3016 bylų). Bylų dėl kitais pagrindais atsiradusios žalos priteisimo iš valstybės buvo gauta apie 100. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo duomenimis, 2018 m. apeliaciniai skundai bylose dėl valstybės atsakomybės taikymo dėl netinkamų įkalinimo sąlygų sudarė net apie 40 proc. visų teismo gautų apeliacinių skundų.
Atsižvelgiant į nuolat didėjantį apeliacine tvarka nagrinėtinų administracinių ginčų kiekį, bylų, nagrinėjamų apeliacine tvarka, terminai nuolat ilgėja (bylos nagrinėjimas gali užtrukti iki 16-18 mėn.), o tai gali būti laikoma kaip nepateisinamai ilgas bylos nagrinėjimo terminas, sprendžiant valstybės atsakomybės už padarytą žalą klausimą. Nemažą dalį administraciniuose teismuose nagrinėjamų bylų taip pat sudaro bylos dėl valstybės tarnybos teisinių santykių ir užsieniečių teisinės padėties, kurioms apskritai netaikomas ikiteisminis nagrinėjimas: pirmąja instancija nagrinėjamų administracinių bylų dėl užsieniečių teisinės padėties 2018 m. buvo apie 500, o dėl valstybės tarnybos teisinių santykių – apie 300. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2018 m. išnagrinėtų bylų pagal apeliacinius skundus 11 proc. sudarė bylos dėl užsieniečių teisinės padėties ir prieglobsčio, dar 11 proc. – dėl valstybės tarnybos teisinių santykių. Teismuose nagrinėjant administracines bylas, pastebima, kad kai administraciniai ginčai pirmiausia išnagrinėjami nepriklausomose kolegialiose ikiteisminėse institucijose, teismuose tokios bylos nagrinėjamos greičiau ir kokybiškiau, nes esminės bylos faktinės aplinkybės ir kiti fakto klausimai būna nustatyti; mažėja viešojo administravimo subjektų teikiamų skundų skaičius; didėja teismo sprendimų stabilumas. Be to, ikiteisminis administracinių ginčų nagrinėjimas yra mažiau formalizuotas, greitesnis ir pigesnis būdas asmenims ginti pažeistas teises ir įstatymų saugomus interesus. Atsižvelgiant į tai, parengti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr.
134, 138 straipsnių pakeitimo bei įstatymo papildymo 115¹ ir 138¹ straipsniais įstatymo projektas (toliau – ABTĮ projektas), Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo Nr. VIII-1031 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – IAGNTĮ projektas), Lietuvos Respublikos įstatymo
„Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 X skyriaus pakeitimo
įstatymo projektas (toliau – UTPĮ projektas), Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 5, 18, 32, 34, 51 straipsnių, X skyriaus pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo 56 straipsniu įstatymo projektas (toliau – VTĮ projektas), kuriais siūloma nustatyti atskirų kategorijų administracinių ginčų nagrinėjimą privaloma ikiteismine tvarka, t. y. ginčų dėl žalos, atsiradusios dėl valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo; dėl tarnybinių ginčų, jeigu įstatymai nenustato kitokios ikiteisminės šių ginčų nagrinėjimo tvarkos; dėl sprendimo atsisakyti išduoti, pakeisti ar panaikinti leidimą gyventi Lietuvoje, atsisakyti išduoti ar panaikinti leidimą dirbti Lietuvoje. Be to, siekiant sustiprinti LAGK, nagrinėsiančios minėtų kategorijų ginčus privaloma ikiteismine tvarka, nepriklausomumą ir nešališkumą, parengtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 231 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – BK projektas), siekiant nustatyti baudžiamąją atsakomybę už trukdymą nepriklausomos ikiteisminės institucijos nariui atlikti su bylos nagrinėjimu susijusias pareigas.
Kadangi nuo 2018 m. sausio 1 d. administracinius ginčus nagrinėjanti Vyriausioji administracinių ginčų komisija pertvarkyta į Lietuvos administracinių ginčų komisiją su teritoriniais padaliniais Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje, t. y. veikia visoje Lietuvos teritorijoje, numatoma, kad minėtas bylas privaloma ikiteismine tvarka nagrinėtų Lietuvos administracinių ginčų komisija (toliau – LAGK). Pažymėtina, kad LAGK galėtų būti laikoma teismine institucija pagal kriterijus, suformuotus Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje (kaip pavyzdžiui, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2010 m. spalio 21 d. sprendime byloje Nr. C-385/09 Nidera Handescompagnie BV v. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, teismine institucija buvo pripažinta Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atsižvelgiant į tai, kad institucija yra įsteigta pagal įstatymus, užtikrintas institucijos nepriklausomumas; veiklą vykdo nuolat; taiko teisės normas; procesas, kaip teisme, pagrįstas rungimosi principu; jos jurisdikcija yra privaloma). LAGK nagrinėja ginčus greitai ir efektyviai – pagal Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (toliau – ĮAGNTĮ) 12 straipsnį, administracinių ginčų komisijai paduotas skundas (prašymas) turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo jo priėmimo dienos; prireikus motyvuotu administracinių ginčų komisijos sprendimu bendras skundo (prašymo) nagrinėjimo terminas gali būti pratęstas dar 10 darbo dienų. Pažymėtina, kad 2017 m. ir 2018 m.
LAGK veiklos ataskaitų duomenimis, tik apie 12 proc. LAGK sprendimų buvo skundžiami apygardos administraciniam teismui (todėl LAGK išnagrinėjamų bylų skaičiumi, kuriuose sprendimai nebuvo apskųsti, sumažinamas teismų darbo krūvis). Atsižvelgiant į tai, kad Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Mokestinių ginčų komisija) statusas, ginčų nagrinėjimo principai yra panašūs kaip LAGK, kartu parengtas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 145, 148, 154, 156 ir 159 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – MAĮ projektas), kuriuo numatoma privaloma ikiteisminė visų mokestinių ginčų nagrinėjimo Mokestinių ginčų komisijoje tvarka. Pažymėtina, kad jau šiuo metu didžioji dalis (94 proc.) mokesčių mokėtojų skundų dėl centrinio mokesčių administratoriaus sprendimų, priimtų išnagrinėjus mokesčių mokėtojų skundus dėl vietos mokesčių administratorių sprendimų, yra paduodama Mokestinių ginčų komisijai, o ne tiesiogiai administraciniam teismui[1]. Kartu siūloma, kad apeliacinis procesas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl LAGK, jos teritorinio padalinio ar Mokestinių ginčų komisijos sprendimo, priimto išnagrinėjus administracinį ginčą privaloma ikiteismine tvarka, būtų galimas tik egzistuojant konkretiems įstatyme nustatytiems pagrindams. Toks pasiūlymas pagrįstas tuo, kad asmens skundas jau būtų vieną kartą išnagrinėtas nepriklausomos kolegialios ikiteisminės institucijos, žodinio proceso tvarka bei užtikrinant asmens procesines teises ir asmuo jau būtų pasinaudojęs teise į bylos peržiūrėjimą teismine tvarka.
Taigi, ABTĮ projektu, IAGNTĮ projektu, UTPĮ projektu, VTĮ projektu ir MAĮ projektu (toliau – Įstatymų projektai) siūloma plėsti ikiteisminį administracinių ginčų nagrinėjimą nepriklausomose kolegialiose ikiteisminėse institucijose, siekiant, kad tokie ginčai būtų išnagrinėti greičiau, efektyviau ir mažesnėmis sąnaudomis, tuo pačiu mažinant administracinių teismų darbo krūvį ir tokiu būdu sudarant prielaidas kitas teismuose esančias bylas nagrinėti greičiau bei kokybiškiau, didesnį dėmesį skirti sudėtingoms byloms. Taip pat Įstatymų projektais siekiama nustatyti lankstesnes administracinių bylų teritorinio teismingumo taisykles bei bylų priskyrimo LAGK ir jos teritoriniams padaliniams taisykles, suteikiant galimybę pareiškėjui bylinėtis arčiau jo gyvenamosios vietos, kartu sudarant prielaidas tolygesniam bylų paskirstymui tarp Vilniaus apygardos administracinio teismo ir Regionų apygardos administracinio teismo, bei pastarojo teismo rūmų (atitinkamai tolygesniam bylų paskirstymui tarp LAGK ir jos teritorinių padalinių). IAGNTĮ projektu, be kita ko, siekiama įgyvendinti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2019 m. birželio 7 d. pažymoje Nr. 4D-2017/2-1307/3D-1484 „Dėl Genės Kazlauskienės skundo prieš Kupiškio rajono savivaldybės administraciją“ išdėstytą rekomendaciją (toliau – Seimo kontrolieriaus rekomendacija) – nustatyti reikalavimą informuoti suinteresuotą asmenį nustatytu terminu raštu apie LAGK pirmininko ar jo paskirto kito administracinių ginčų komisijos nario priimtą atsisakymą priimti nagrinėti skundą. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai. Įstatymų projektus rengė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2019 m. kovo 13 d. įsakymu Nr.
1R-113 „Dėl Darbo grupės sudarymo“ sudaryta Darbo grupė administracinių ginčų nagrinėjimą reglamentuojantiems teisės aktams tobulinti. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai. Šiuo metu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, netaikant išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūros, apygardos administracinis teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, be kitų, nagrinėja šias bylas: dėl žalos, atsiradusios dėl valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso
viena ginčo šalis yra valstybės tarnautojas ar pareigūnas, taip pat ginčų, kylančių dėl materialinės atsakomybės ir regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės įgyvendinimo pagal Valstybės tarnybos įstatymą; dėl užsieniečių skundų dėl atsisakymo išduoti leidimą gyventi ar dirbti Lietuvoje ar tokio leidimo panaikinimo, dėl leidimų gyventi Lietuvoje pakeitimo, taip pat dėl skundų dėl prieglobsčio nesuteikimo ar panaikinimo. Pagal galiojantį Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 145, 151, 154, 159 straipsniuose nustatytą reglamentavimą, mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su centrinio mokesčių administratoriaus sprendimu, turi teisę jį apskųsti Mokestinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui. MAĮ 148 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad Mokestinių ginčų komisija yra viešasis juridinis asmuo, išlaikomas iš valstybės biudžeto; komisijos tikslas – objektyviai išnagrinėti mokesčių mokėtojo skundą ir priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Nors Mokestinių ginčų komisija yra vertintina kaip nepriklausoma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo institucija, tai nėra expressis verbis nurodyta MAĮ.
Vadovaujantis ABTĮ 31 straipsnio 1 dalyje nustatytomis teritorinio administracinių bylų teismingumo taisyklėmis, skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo buveinė (gyvenamoji vieta), o jeigu atsakovas yra valstybė arba savivaldybė, – tam administraciniam teismui, kurio teritorijoje yra atsakovui atstovaujančios institucijos buveinė. Jeigu viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, veikiančio Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje, administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo patikrintas (nagrinėjamas) aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto ir (arba) kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas pagal to viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, kurio administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo tikrinamas (nagrinėjamas), buveinės vietą. ABTĮ nustatyta galimybė paduoti skundą (prašymą) pagal pareiškėjo gyvenamąją (buveinės) vietą tik tam tikrų kategorijų bylose: bylose dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo, bylose dėl pensijų skyrimo ar atsisakymo jas skirti, taip pat bylose dėl neįgaliųjų teisių gynimo (ABTĮ 31 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis ĮAGNTĮ nuostatomis, pareiškėjui nenumatyta teisė paduoti skundą (prašymą) LAGK ar jos teritoriniam padaliniui pagal pareiškėjo gyvenamąją (buveinės) vietą.
ĮAGNTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad LAGK ir jos teritorinių padalinių narius skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė); LAGK ir jos teritorinių padalinių nariais gali būti tik Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą. LAGK ir jos teritorinių padalinių nariu negali būti asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo, nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, korupcinio pobūdžio nusikaltimo ar nusikaltimo, kuriuo padaryta turtinė žala valstybei, padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą; LAGK ir jos teritorinių padalinių narių kandidatūras, iš jų ir komisijos pirmininko, komisijos pirmininko pavaduotojo bei komisijos pirmininko pavaduotojų teritoriniuose padaliniuose kandidatūras, Vyriausybei teikia Lietuvos Respublikos teisingumo ministras (toliau – teisingumo ministras). 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.
IAGNTĮ projekte siūloma nustatyti, kad LAGK ir jos teritoriniai padaliniai privalomai ikiteismine tvarka nagrinėja:
1) skundus dėl žalos, atsiradusios dėl valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis);
2) tarnybinius ginčus, kai viena ginčo šalis yra valstybės tarnautojas ar pareigūnas, taip pat ginčus dėl asmens, ėjusio valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, nustatymo, jeigu įstatymai nenustato kitokios ikiteisminės šių ginčų nagrinėjimo tvarkos;
3) skundus dėl sprendimo atsisakyti išduoti, pakeisti ar panaikinti leidimą gyventi Lietuvoje, dėl sprendimo atsisakyti išduoti ar panaikinti leidimą dirbti Lietuvoje. Atitinkamai ABTĮ projektu atsisakoma ir (ar) keičiamos ABTĮ
apygardos administracinio teismo, kaip pirmosios instancijos teismo, kompetencijai (netaikant išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūros).
Kartu siūloma keisti įstatymus, reglamentuojančius konkrečių sričių teisinius santykius, kuriuose nurodoma skundų padavimo administraciniam teismui tvarka (netaikant išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūros arba taikant procedūrą, nesusijusią su privalomu skundų nagrinėjimu nepriklausomoje ikiteisminėje institucijoje):
a) VTĮ projektu siūloma atsisakyti keičiamo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių tarnybinių ginčų, taip pat ginčų dėl asmens, ėjusio valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, nustatymo, priskyrimą tiesiogiai administracinio teismo kompetencijai ir nustatant, kad jie nagrinėjami privaloma ikiteismine tvarka ĮAGNTĮ nustatyta tvarka.
b) UTPĮ projektu siūloma nustatyti, kad skundas dėl sprendimo atsisakyti išduoti, pakeisti ar panaikinti leidimą gyventi Lietuvoje, dėl sprendimo atsisakyti išduoti ar panaikinti leidimą dirbti Lietuvoje, paduodamas LAGK ar jos teritoriniam padaliniui ĮAGNTĮ nustatyta tvarka, išskyrus šiame įstatyme numatytus atvejus. MAĮ projektu numatoma, kad mokesčių mokėtojas, norėdamas ginčyti centrinio mokesčių administratoriaus sprendimą, pirmiausia turėtų kreiptis į Mokestinių ginčų komisiją t. y. ši komisija nagrinėtų mokestinius ginčus privaloma ikiteismine tvarka. ABTĮ projektu (ABTĮ naujame 138¹ straipsnyje) siūloma reglamentuoti ribotos apeliacijos institutą, taikant ribotą apeliaciją tais atvejais, kai skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl LAGK, jos teritorinio padalinio ar Mokestinių ginčų komisijos sprendimo, priimto išnagrinėjus administracinį ginčą privaloma ikiteismine tvarka.
Apeliacinis procesas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl LAGK, jos teritorinio padalinio ar Mokestinių ginčų komisijos sprendimo, priimto išnagrinėjus administracinį ginčą privaloma ikiteismine tvarka, būtų galimas tik tuo atveju, jei egzistuoja vienas iš šių pagrindų: 1) ginčo klausimu yra suformuota aiški ir nuosekli Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nuo kurios nukrypo pirmosios instancijos teismas, priimdamas apeliaciniu skundu skundžiamą sprendimą; 2) pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta akivaizdi teisės taikymo klaida; 3) būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. Be to, naujame ABTĮ 138¹ straipsnyje siūloma reglamentuoti apeliacinio skundo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl LAGK, jos teritorinio padalinio ar Mokestinių ginčų komisijos sprendimo, priimto išnagrinėjus administracinį ginčą privaloma ikiteismine tvarka, priėmimo tvarką. Siekiant operatyvesnio ir efektyvesnio proceso pirmosios instancijos teisme, kai nagrinėjama byla dėl kvaziteisminės institucijos priimto sprendimo, siūloma ABTĮ projektu nustatyti, jog nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti privaloma ikiteismine tvarka ginčą išnagrinėjusiai LAGK, jos teritoriniam padaliniui ar Mokestinių ginčų komisijai, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau nagrinėjant bylą teisme (keičiamas ABTĮ 56 straipsnis).
Be to, siekiant sąžiningo proceso, nustatoma, jog skunde (prašyme, pareiškime) dėl LAGK, jos teritorinio padalinio ar Mokestinių ginčų komisijos sprendimo, priimto išnagrinėjus administracinį ginčą privaloma ikiteismine tvarka, negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant ginčą šiose institucijose. Naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikštais reikalavimais (keičiamas ABTĮ 28 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad LAGK ir jos teritoriniai padaliniai bei Mokestinių ginčų komisija nagrinėja ginčus posėdžiuose (žodinio proceso tvarka), ABTĮ projektu siūloma nustatyti išimtį dėl žodinio bylos nagrinėjimo teisme, nustatant, kad byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai skundžiamas LAGK, jos teritorinio padalinio ar Mokestinių ginčų komisijos sprendimas, jei proceso šalys per teismo nustatytą terminą nepareiškia prieštaravimo dėl tokio bylos nagrinėjimo (keičiamas ABTĮ 78 straipsnis).
Vertinant tai, kad LAGK bei Mokestinių ginčų komisija būtų privalomos ikiteisminės institucijos tam tikrų kategorijų administraciniams ginčams, numatoma joms suteikti teisę, suabejojus norminio administracinio akto, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, teisėtumu, sustabdyti ginčo nagrinėjimą ir sprendimu kreiptis į administracinį teismą su prašymu patikrinti, ar konkretus norminis administracinis aktas (ar jo dalis), kuris turėtų būti taikomas nagrinėjant ginčą, atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą (keičiamo ABTĮ 115¹ straipsnis, keičiamo IAGNTĮ
straipsnyje siūloma reglamentuoti prašymo dėl norminio administracinio akto teisėtumo pateikimo administraciniam teismui formą – toks prašymas būtų įforminamas sprendimu; taip pat ABTĮ nustatomi reikalavimai sprendimo turiniui ir priedams. ABTĮ projektu ir IAGNTĮ projektu siūloma keisti administracinių bylų teritorinio teismingumo taisykles, siekiant, kad jos būtų lankstesnės, suteiktų galimybę pareiškėjui bylinėtis arčiau jo gyvenamosios vietos, kartu sudarant prielaidas tolygesniam bylų paskirstymui tarp Vilniaus apygardos administracinio teismo ir Regionų apygardos administracinio teismo, bei pastarojo teismo rūmų (atitinkamai tolygesniam darbo bylų paskirstymui tarp LAGK ir jos teritorinių padalinių).
Keičiamame ABTĮ 31 straipsnyje siūloma nustatyti, kad skundas (prašymas, pareiškimas) pareiškėjo pasirinkimu paduodamas: 1) tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra pareiškėjo gyvenamoji (buveinės) vieta, jei ši vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, arba 2) tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo buveinė (gyvenamoji vieta), o jeigu atsakovas yra valstybė arba savivaldybė, – tam administraciniam teismui, kurio teritorijoje yra atsakovui atstovaujančios institucijos buveinė. Analogiška pareiškėjo pasirinkimo galimybė siūloma ir paduodant skundą (prašymą) LAGK ar jos teritoriniam padaliniui (keičiamas IAGNTĮ 2 straipsnis). Siekiant užtikrinti LAGK nepriklausomumą ir jos narių nešališkumą, IAGNTĮ projektu (keičiamas IAGNTĮ 3 straipsnis) siūloma detaliau ir aiškiau reglamentuoti LAGK narių atrankos tvarką ir kriterijus. IAGNTĮ projekte numatoma, kad pretendentus į LAGK narius teisingumo ministro nustatyta tvarka atrenka teisingumo ministro sudaryta komisija, atsižvelgdama į įstatyme nustatytus reikalavimus pretendentams ir pokalbio su pretendentais, per kurį teisingumo ministro sudaryta komisija įvertina pretendento žinias ir įgūdžius, kurių reikia LAGK nario funkcijoms atlikti, galimybes panaudoti turimas žinias ir įgūdžius praktikoje, rezultatus.
Be to, suvienodinant LAGK narių skyrimo tvarką su Mokestinių ginčų komisijos narių skyrimo tvarka (pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 148 straipsnyje nustatytą reglamentavimą, įsigaliojusį 2019 m. sausio 1 d.), siūloma nustatyti, jog LAGK narius (iš jų šios komisijos pirmininką, komisijos pirmininko pavaduotoją bei pirmininko pavaduotojus teritoriniuose padaliniuose) Ministro Pirmininko teikimu skiria Vyriausybė. Kartu nustatomi papildomi reikalavimai asmenims, siekiantiems būti LAGK nariais, t. y. kad jais gali būti: ne vyresni nei 65 metų asmenys (analogiškai kaip teisėjų atveju); nepriekaištingos reputacijos asmenys; turintys aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą; turintys ne mažesnį kaip 3 metų teisinio darbo stažą. Nepriekaištingos reputacijos reikalavimai derinami su reikalavimais Mokestinių ginčų komisijos nariams (kurie yra panašūs kaip teisėjų nepriekaištingos reputacijos reikalavimai). Ribojamas LAGK pirmininko, pirmininko pavaduotojo bei pirmininko pavaduotojų teritoriniuose padaliniuose kadencijų skaičius (ne daugiau kaip dvi kadencijos). Kartu nustatoma, jog LAGK nariams, atleidžiamiems iš pareigų, kai pasibaigia jų kadencija, išmokama vieno mėnesio jų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, išskyrus atvejus, kai jie paskiriami kitai kadencijai. Tam, kad būtų užtikrintas sklandus ikiteisminis administracinių ginčų nagrinėjimas, IAGNTĮ projektu siūlytina suteikti teisę LAGK taikyti procesines baudas, mutatis mutandis vadovaujantis ABTĮ 83 straipsniu.
Siekiant apsaugoti LAGK ir Mokestinių ginčų komisijos narius nuo kišimosi į jų veiklą, susijusią su bylų nagrinėjimu, užtikrinant LAGK ir Mokestinių ginčų komisijos narių nepriklausomumą ir nešališkumą, BK projektu numatoma, kad už trukdymą nepriklausomos ikiteisminės institucijos nariui atlikti su bylos nagrinėjimu susijusias pareigas būtų baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Kartu, siekiant aiškumo, MAĮ projektu keičiamame 148 straipsnyje siūloma expressis verbis nurodyti, kad Mokestinių ginčų komisija yra nepriklausoma ikiteisminė institucija (t. y. analogiškai, kaip galiojančiame reglamentavime yra nurodyta dėl LAGK). Kartu teikiamas Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo siūloma padidinti pareiginės algos koeficientus (2 punktais) LAGK teritorinių padalinių nariams (įskaitant pirmininko pavaduotojus teritoriniuose padaliniuose), nes pakeitus bylų teritorinio paskirstymo taisykles, ne tik LAGK, bet jis jos teritoriniai padaliniai galėtų nagrinėti asmenų skundus (prašymus) dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų teisės aktų, veiksmų (neveikimo) teisėtumo. Tačiau didesnis darbo krūvis, tikėtina, vis tiek išliktų LAGK, dėl didesnės tiek gyventojų, tiek viešojo administravimo subjektų koncentracijos Vilniaus apskrityje, todėl pagal siūlomą reglamentavimą pareiginės algos koeficientų skirtumai tarp LAGK ir jos teritorinių padalinių narių išliktų (2018 m. pradžioje[2] Vilniaus apskrityje buvo 805367 gyventojai, Kauno apskrityje – 563112, Klaipėdos apskrityje – 317252, Šiaulių apskrityje – 265467, Panevėžio apskrityje – 218726; 2010 m.
Lietuvoje veikė 1061 įstaigų Vyriausybės veiklos srityje centinės valdžios lygmeniu[3]).
Siekiant geriau užtikrinti asmenų procesinių teisių garantijas, nagrinėjant administracinius ginčus privaloma ikiteismine tvarka, siūloma IANTĮ įtvirtinti:
ir pareigų, visų pirma nustatant, jog bylos šalių procesinės teisės yra lygios; tai, kad bylos šalys turi teisę pareikšti nušalinimus ir prašymus, teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimų kitoms bylos šalims, liudytojams, specialistams, ekspertams, duoti paaiškinimus, pateikti savo argumentus ir samprotavimus, prieštarauti kitų bylos šalių prašymams, argumentams ir samprotavimams, gauti LAGK ir jos teritorinių padalinių sprendimų, kuriais išsprendžiama byla, nuorašus, apskųsti LAGK ir jos teritorinių padalinių sprendimus ir naudotis kitomis šio įstatymo suteiktomis teisėmis (pagal galiojantį reglamentavimą šios teisės išplaukia iš kitų nuostatų, tačiau nėra aiškiai išvardintos);
su LAGK ir jos teritoriniuose padaliniuose esančiais dokumentais ir LAGK pirmininko, pirmininko pavaduotojo, pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje ar kito komisijos arba jos teritorinio padalinio nario leidimu gauti mokamas jų kopijas (skaitmenines kopijas) bei išrašus;
teisę gauti iš kitos bylos šalies savo išlaidų atlyginimą, jeigu ginčas LAGK ar jos teritoriniame padalinyje buvo nagrinėjamas ikiteismine tvarka privalomai; kartu reglamentuojama prašymų dėl tokių išlaidų atlyginimo pateikimo ir išnagrinėjimo tvarka;
teritorinių padalinių sprendimų viešo paskelbimo, numatant, kad LAGK interneto svetainėje būtų skelbiami sprendimai (neskelbiant asmens duomenų), kurie priimti išnagrinėjus skundus (prašymus).
Siekiant geriau užtikrinti asmenų procesinių teisių garantijas, nagrinėjant administracinius ginčus privaloma ikiteismine tvarka, siūloma IANTĮ įtvirtinti:
ir pareigų, visų pirma nustatant, jog bylos šalių procesinės teisės yra lygios; tai, kad bylos šalys turi teisę pareikšti nušalinimus ir prašymus, teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimų kitoms bylos šalims, liudytojams, specialistams, ekspertams, duoti paaiškinimus, pateikti savo argumentus ir samprotavimus, prieštarauti kitų bylos šalių prašymams, argumentams ir samprotavimams, gauti LAGK ir jos teritorinių padalinių sprendimų, kuriais išsprendžiama byla, nuorašus, apskųsti LAGK ir jos teritorinių padalinių sprendimus ir naudotis kitomis šio įstatymo suteiktomis teisėmis (pagal galiojantį reglamentavimą šios teisės išplaukia iš kitų nuostatų, tačiau nėra aiškiai išvardintos);
su LAGK ir jos teritoriniuose padaliniuose esančiais dokumentais ir LAGK pirmininko, pirmininko pavaduotojo, pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje ar kito komisijos arba jos teritorinio padalinio nario leidimu gauti mokamas jų kopijas (skaitmenines kopijas) bei išrašus;
teisę gauti iš kitos bylos šalies savo išlaidų atlyginimą, jeigu ginčas LAGK ar jos teritoriniame padalinyje buvo nagrinėjamas ikiteismine tvarka privalomai; kartu reglamentuojama prašymų dėl tokių išlaidų atlyginimo pateikimo ir išnagrinėjimo tvarka;
teritorinių padalinių sprendimų viešo paskelbimo, numatant, kad LAGK interneto svetainėje būtų skelbiami sprendimai (neskelbiant asmens duomenų), kurie priimti išnagrinėjus skundus (prašymus). Atsižvelgiant į tai, kad, priėmus įstatymų projektus, didžiąją dalį privaloma ikiteismine tvarka nagrinėjamų administracinių bylų sudarytų bylos dėl žalos, padarytos dėl bausmių vykdymo ir suėmimo sąlygų, atlyginimo, kuriose yra poreikis apklausti pareiškėjus (asmenis, esančius laisvės atėmimo vietose) nuotoliniu būdu, ĮAGNTĮ projektu siūloma nustatyti, jog bylos šalių, jų atstovų, liudytojo, specialisto, eksperto, vertėjo dalyvavimas LAGK ir jos teritorinių padalinių posėdžiuose gali būti užtikrinamas naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas (per vaizdo konferencijas, telekonferencijas ir kitaip).
Privaloma ikiteismine tvarka nagrinėjant bylas dėl žalos, padarytos viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais, atlyginimo, gali atsirasti poreikis skirti ekspertizę (remiantis www.infolex.lt teismų praktikos paieškos duomenimis, 2018 m. pirmosios instancijos teismai skyrė tris miško žemės sklypų vertės nustatymo ekspertizes žalos atlyginimo bylose). Atsižvelgiant į tai, IAGNTĮ projekte numatoma, jog administracinių ginčų komisijos narys, paskirtas pranešėju byloje, ar administracinių ginčų komisija gali priimti sprendimą skirti ekspertą arba pavesti ekspertizės įstaigai atlikti ekspertizę, jei ginčas šiame įstatyme nustatyta ikiteismine tvarka nagrinėjamas privalomai. Šiuo atveju mutatis mutandis būtų taikomi ABTĮ 61-62 straipsniai (reglamentuojantys ekspertizės skyrimo atvejus, jos skyrimo ir atlikimo tvarką, eksperto teises) ir Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymas.
Ekspertizės apmokėjimui mutatis mutandis būtų taikomos ABTĮ 39 straipsnio 2-7 dalys, t. y. sumas, išmokėtinas ekspertams ir ekspertų organizacijoms, iš anksto į specialią LAGK sąskaitą įmokėtų ta bylos šalis, kuri pareiškė prašymą iškviesti ekspertus, o jei ekspertizė daroma abiejų šalių prašymu ar LAGK iniciatyva, reikalaujamas sumas įmokėtų šalys lygiomis dalimis; sumas, priklausančias ekspertams, LAGK išmokėtų, jiems atlikus savo pareigas, iš LAGK specialiosios sąskaitos; bylos šalių neįmokėtos sumos, išmokėtinos kaip bylos nagrinėjimo išlaidos, būtų priteisiamos įmokėti į LAGK specialiąją sąskaitą iš bylos šalies, kurios nenaudai priimtas sprendimas, arba iš šalių proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dydžiui. IAGNTĮ projekte numatoma reglamentuoti eksperto nušalinimo pagrindus, o siekiant reglamentavimo nuoseklumo, kartu ir specialisto, vertėjo ir posėdžio sekretoriaus nušalinimo pagrindus. IAGNTĮ projektu siūloma detaliau ir aiškiau reglamentuoti bylos nagrinėjimo sustabdymo pagrindus, terminus ir atnaujinimo tvarką, kartu įtraukiant ir ekspertizės skyrimą, kaip bylos sustabdymo pagrindą. Siekiant įgyvendinti Seimo kontrolieriaus rekomendaciją, IAGNTĮ projekte siūloma įtvirtinti nuostatą, kad pagal IAGNTĮ priimti LAGK pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirto kito administracinių ginčų komisijos nario sprendimai išsiunčiami bylos šalims ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jų priėmimo. Rekomendacija būtų pilnai įgyvendinta kartu su Lietuvos Respublikos Seime svarstomais Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo Nr. VIII-1031 pakeitimo įstatymo projekte Nr.
XIIIP-3017 numatytais pakeitimais, kuriais būtų įtvirtinta, jog, nepašalinus per nustatytą terminą skundo (prašymo) trūkumų, LAGK pirmininkas (komisijos pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirtas kitas administracinių ginčų komisijos narys grąžintų skundą (prašymą) jį padavusiam asmeniui sprendimu. Priėmus Įstatymų projektus, jei LAGK sprendimų apskundimo tendencija išliktų nepasikeitusi (12 proc.), pirmosios instancijos administracinių teismų darbo krūvis sumažėtų apie 3500 bylų, taigi, ateityje mažėtų ir apeliacinių skundų, paduodamų Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skaičius, taip būtų sudarytos prielaidos kitas teismuose esančias bylas nagrinėti greičiau bei kokybiškiau. Bylų nagrinėjimas ikiteismine tvarka sąlygotų greitesnį administracinių ginčų išsprendimą su mažesnėmis bylos šalių sąnaudomis (nereiktų mokėti žyminio mokesčio, nėra privalomas advokato atstovavimas). Pažymėtina, kad ikiteismine tvarka bylos nagrinėjamos dvigubai greičiau nei pirmosios instancijos teisme, nes galimas maksimalus bylos nagrinėjimas LAGK yra 42 dienos, o apygardų administraciniuose teismuose, 2018 m. duomenimis, bylos vidutiniškai išnagrinėjamos per 93 dienas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Numatomos teigiamos teisinio reguliavimo pasekmės aptartos šio aiškinamojo rašto 4 dalyje. Priėmus Įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai. Tikėtina, kad priimti Įstatymų projektai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Galima priimtų įstatymų įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymų projektai įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8.
8Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Siekiant inkorporuoti Įstatymų projektus į teisinę sistemą, pakeisti ar panaikinti kitų galiojančių teisės aktų nereikės. 9. Įstatymų projektų atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų
reikalavimams, sąvokų ir terminų įvertinimas. Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymų projektuose neapibrėžiamos naujos ir nekeičiamos esamos sąvokos ir terminai. 10. Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 11. Įstatymų įgyvendinimui reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai. Priėmus įstatymų projektus, reikės pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimą Nr. 1368 „Dėl Ikiteisminio tyrimo įstaigose, prokuratūrose ir teismuose esančių baudžiamųjų bylų ir jose esančių dokumentų kopijų, teismuose esančių administracinių, civilinių bylų ir jose esančių dokumentų kopijų įkainių nustatymo ir mokėjimo už bylos medžiagos kopijas tvarkos aprašo patvirtinimo“. Teisingumo ministras turės patvirtinti tvarką, kuria vadovaujantis būtų atrenkami pretendentai į LAGK narius bei sudaryti pretendentų atrankos komisiją. LAGK pirmininkas turės patvirtinti LAGK sprendimų, priimtų išnagrinėjus skundus (prašymus), skelbimo LAGK interneto svetainėje tvarką, informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo LAGK posėdžiuose tvarką. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti.
Byloms dėl bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų, tardymo izoliatorių pareigūnų veiksmų ir sprendimų, bei byloms dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo, siekiant išvengti nuteistųjų pristatymo į LAGK ir jos teritorinių padalinių posėdžius išlaidų, būtina įsigyti konferencinę įrangą, kuri suteiktų galimybę užtikrinti bylos šalies nuotolinį dalyvavimą. Konferencinės įrangos vieno komplekto kaina sudaro apie 10 tūkst. eurų. LAGK iš 2020 m. skirtų valstybės biudžeto asignavimų galėtų įsigyti vieną konferencinės įrangos komplektą; papildomų valstybės biudžeto lėšų poreikis kitiems keturiems komplektams (t. y. LAGK teritoriniams padaliniams) sudarytų 40 tūkst. eurų. Poreikis LAGK teritorinių padalinių narių padidintiems atlyginimams sudarytų 117 tūkstančių eurų kasmet. Atsižvelgiant į tai, kad šalims neįmokėjus į LAGK specialią sąskaitą sumų skirtų ekspertizei atlikti, ekspertizės išlaidas turėtų apmokėti LAGK (vėliau šios sumos būtų išieškomos iš bylos šalies, kurios nenaudai priimtas sprendimas), šioms reikmėms lėšų poreikis būtų apie 12000 eurų kasmet (atsižvelgiant į tai, kad gali reikėti apie 3 ekspertizių per metus, o vienos jų kaina, kaip matyti iš teismų praktikos, yra apie 4000 eurų). 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „administracinis ginčas“, „teismas“, „ikiteisminis administracinių ginčų nagrinėjimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai.
Nėra. [1] Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 metų veiklos ataskaitos duomenys. [2] https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/3329771/Gyventojai.pdf [3] https://www.moksliniaidarbai.lt/referatas/15219/biudzetine-istaiga-vs-viesoji-istaiga.html
20,
NR. IX-2206 X SKYRIAUS PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-1316 5, 18, 32, 34, 51 STRAIPSNIŲ, X SKYRIAUS PAVADINIMO PAKEITIMO IR
145, 148, 154, 156 ir 159 STRAIPSNIŲ
projektų tikslai ir uždaviniai. 2019 m. pirmosios instancijos administraciniuose teismuose iš viso buvo gautos 14273 bylos, išnagrinėta – 14929, iš jų išnagrinėta 2440 bylų, kuriose keliamas žalos atlyginimo klausimas dėl netinkamų įkalinimo sąlygų. Bylų dėl kitais pagrindais atsiradusios žalos priteisimo iš valstybės išnagrinėta apie 1243. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo duomenimis, 2019 m. apeliacine tvarka išnagrinėta 1181 byla dėl žalos priteisimo iš valstybės (kas sudaro 39 proc. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamų bylų).
Atsižvelgiant į nuolat didėjantį apeliacine tvarka nagrinėtinų administracinių ginčų kiekį, bylų, nagrinėjamų apeliacine tvarka, terminai nuolat ilgėja (bylos nagrinėjimas gali užtrukti iki 16-18 mėn.), o tai gali būti laikoma kaip nepateisinamai ilgas bylos nagrinėjimo terminas, sprendžiant valstybės atsakomybės už padarytą žalą klausimą. Nemažą dalį administraciniuose teismuose nagrinėjamų bylų taip pat sudaro bylos dėl valstybės tarnybos teisinių santykių ir užsieniečių teisinės padėties, kurioms apskritai netaikomas ikiteisminis nagrinėjimas: pirmąja instancija nagrinėjamų administracinių bylų dėl užsieniečių teisinės padėties 2019 m. buvo apie 364, o dėl valstybės tarnybos teisinių santykių – apie 300. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2019 m. išnagrinėtų bylų pagal apeliacinius skundus 9 proc. sudarė bylos dėl užsieniečių teisinės padėties ir prieglobsčio, dar 8 proc. – dėl valstybės tarnybos teisinių santykių. Teismuose nagrinėjant administracines bylas, pastebima, kad kai administraciniai ginčai pirmiausia išnagrinėjami nepriklausomose kolegialiose ikiteisminėse institucijose, teismuose tokios bylos nagrinėjamos greičiau ir kokybiškiau, nes esminės bylos faktinės aplinkybės ir kiti fakto klausimai būna nustatyti; mažėja viešojo administravimo subjektų teikiamų skundų skaičius; didėja teismo sprendimų stabilumas. Be to, ikiteisminis administracinių ginčų nagrinėjimas yra mažiau formalizuotas, greitesnis ir pigesnis būdas asmenims ginti pažeistas teises ir įstatymų saugomus interesus. Atsižvelgiant į tai, parengti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 20, 23, 27, 28, 31, 33, 43, 56, 78, 117, 134, 138 straipsnių pakeitimo bei įstatymo papildymo 115¹ ir 138¹ straipsniais įstatymo projektas (toliau – ABTĮ projektas), Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo Nr.
VIII-1031 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – IAGNTĮ projektas), Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 X skyriaus pakeitimo įstatymo projektas (toliau – UTPĮ projektas), Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 5, 18, 32, 34, 51 straipsnių, X skyriaus pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo
siūloma nustatyti atskirų kategorijų administracinių ginčų nagrinėjimą privaloma ikiteismine tvarka, t. y. ginčų dėl žalos, atsiradusios dėl valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo; dėl tarnybinių ginčų, jeigu įstatymai nenustato kitokios ikiteisminės šių ginčų nagrinėjimo tvarkos; dėl sprendimo dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, dėl sprendimo atsisakyti išduoti, pakeisti ar panaikinti leidimą gyventi Lietuvoje, atsisakyti išduoti ar panaikinti leidimą dirbti Lietuvoje. Be to, siekiant sustiprinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – LAGK), nagrinėsiančios minėtų kategorijų ginčus privaloma ikiteismine tvarka, bei Mokestinių ginčų komisijos nepriklausomumą ir nešališkumą, parengtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 231 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – BK projektas), siekiant nustatyti baudžiamąją atsakomybę už trukdymą minėtų komisijų nariams atlikti su bylos nagrinėjimu susijusias pareigas.
Atsižvelgiant į tai, kad minėtos ginčų komisijos yra kvaziteismai, kurie prisideda prie žmogaus teisių gynimo ir padeda vykdyti teisingumą, ginčų komisijų narių nepriklausomumas turi būti užtikrinamas analogiškai, kaip ir teisėjų, t. y. baudžiamosios atsakomybės priemonėmis. Kadangi nuo 2018 m. sausio 1 d. administracinius ginčus nagrinėjanti Vyriausioji administracinių ginčų komisija pertvarkyta į Lietuvos administracinių ginčų komisiją su teritoriniais padaliniais Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje, t. y. veikia visoje Lietuvos teritorijoje, numatoma, kad minėtas bylas privaloma ikiteismine tvarka nagrinėtų LAGK. Pažymėtina, kad LAGK galėtų būti laikoma teismine institucija pagal kriterijus, suformuotus Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje (kaip pavyzdžiui, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2010 m. spalio 21 d. sprendime byloje Nr. C-385/09 Nidera Handescompagnie BV v. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, teismine institucija buvo pripažinta Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atsižvelgiant į tai, kad institucija yra įsteigta pagal įstatymus, užtikrintas institucijos nepriklausomumas; veiklą vykdo nuolat; taiko teisės normas; procesas, kaip teisme, pagrįstas rungimosi principu; jos jurisdikcija yra privaloma).
LAGK nagrinėja ginčus greitai ir efektyviai – pagal Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (toliau – ĮAGNTĮ) 12 straipsnį, administracinių ginčų komisijai paduotas skundas (prašymas) turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo jo priėmimo dienos; prireikus motyvuotu administracinių ginčų komisijos sprendimu bendras skundo (prašymo) nagrinėjimo terminas gali būti pratęstas dar 10 darbo dienų. Pažymėtina, kad LAGK kasmetinių veiklos ataskaitų duomenimis, tik apie 12-15proc. LAGK sprendimų buvo skundžiami apygardos administraciniam teismui (todėl LAGK išnagrinėjamų bylų skaičiumi, kuriuose sprendimai nebuvo apskųsti, sumažinamas teismų darbo krūvis). Atsižvelgiant į tai, kad Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Mokestinių ginčų komisija) statusas, ginčų nagrinėjimo principai yra panašūs kaip LAGK, kartu parengtas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 145, 148, 154, 156 ir
projektas (toliau – MAĮ projektas), kuriuo numatoma privaloma ikiteisminė visų mokestinių ginčų nagrinėjimo Mokestinių ginčų komisijoje tvarka. Pažymėtina, kad jau šiuo metu didžioji dalis mokesčių mokėtojų skundų yra paduodama Mokestinių ginčų komisijai, o ne tiesiogiai administraciniam teismui (2019 m. ši komisija išnagrinėjo 264 skundus (prašymus), o tiesiogiai teismui, nesikreipiant į komisiją buvo paduota 13 skundų) [1].
Kartu siūloma, kad apeliacinis procesas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl LAGK, jos teritorinio padalinio ar Mokestinių ginčų komisijos sprendimo, priimto išnagrinėjus administracinį ginčą privaloma ikiteismine tvarka, būtų galimas tik egzistuojant konkretiems įstatyme nustatytiems pagrindams. Toks pasiūlymas pagrįstas tuo, kad asmens skundas jau būtų vieną kartą išnagrinėtas nepriklausomos kolegialios ikiteisminės institucijos, žodinio proceso tvarka bei užtikrinant asmens procesines teises ir asmuo jau būtų pasinaudojęs teise į bylos peržiūrėjimą teismine tvarka. Taigi, ABTĮ projektu, IAGNTĮ projektu, UTPĮ projektu, VTĮ projektu ir MAĮ projektu (toliau – Įstatymų projektai) siūloma plėsti ikiteisminį administracinių ginčų nagrinėjimą nepriklausomose kolegialiose ikiteisminėse institucijose, siekiant, kad tokie ginčai būtų išnagrinėti greičiau, efektyviau ir mažesnėmis sąnaudomis, tuo pačiu mažinant administracinių teismų darbo krūvį ir tokiu būdu sudarant prielaidas kitas teismuose esančias bylas nagrinėti greičiau bei kokybiškiau, didesnį dėmesį skirti sudėtingoms byloms. Taip pat Įstatymų projektais siekiama nustatyti lankstesnes administracinių bylų teritorinio teismingumo taisykles bei bylų priskyrimo LAGK ir jos teritoriniams padaliniams taisykles, suteikiant galimybę pareiškėjui bylinėtis arčiau jo gyvenamosios vietos, kartu sudarant prielaidas tolygesniam bylų paskirstymui tarp Vilniaus apygardos administracinio teismo ir Regionų apygardos administracinio teismo, bei pastarojo teismo rūmų (atitinkamai tolygesniam bylų paskirstymui tarp LAGK ir jos teritorinių padalinių).
IAGNTĮ projektu, be kita ko, siekiama įgyvendinti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2019 m. birželio 7 d. pažymoje Nr. 4D-2017/2-1307/3D-1484 „Dėl Genės Kazlauskienės skundo prieš Kupiškio rajono savivaldybės administraciją“ išdėstytą rekomendaciją (toliau – Seimo kontrolieriaus rekomendacija) – nustatyti reikalavimą informuoti suinteresuotą asmenį nustatytu terminu raštu apie LAGK pirmininko ar jo paskirto kito administracinių ginčų komisijos nario priimtą atsisakymą priimti nagrinėti skundą. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai. Įstatymų projektus rengė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2019 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 1R-113 „Dėl Darbo grupės sudarymo“ sudaryta Darbo grupė administracinių ginčų nagrinėjimą reglamentuojantiems teisės aktams tobulinti. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai.
Šiuo metu Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, netaikant išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūros, apygardos administracinis teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, be kitų, nagrinėja šias bylas: dėl žalos, atsiradusios dėl valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso
viena ginčo šalis yra valstybės tarnautojas ar pareigūnas, taip pat ginčų, kylančių dėl materialinės atsakomybės ir regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės įgyvendinimo pagal Valstybės tarnybos įstatymą; dėl užsieniečių skundų dėl atsisakymo išduoti leidimą gyventi ar dirbti Lietuvoje ar tokio leidimo panaikinimo, dėl leidimų gyventi Lietuvoje pakeitimo, taip pat dėl skundų dėl prieglobsčio nesuteikimo ar panaikinimo. Pagal galiojantį Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 145, 151, 154, 159 straipsniuose nustatytą reglamentavimą, mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su centrinio mokesčių administratoriaus sprendimu, turi teisę jį apskųsti Mokestinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui. MAĮ 148 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad Mokestinių ginčų komisija yra viešasis juridinis asmuo, išlaikomas iš valstybės biudžeto; komisijos tikslas – objektyviai išnagrinėti mokesčių mokėtojo skundą ir priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Nors Mokestinių ginčų komisija yra vertintina kaip nepriklausoma ikiteisminė ginčų nagrinėjimo institucija, tai nėra expressis verbis nurodyta MAĮ.
Vadovaujantis ABTĮ 31 straipsnio 1 dalyje nustatytomis teritorinio administracinių bylų teismingumo taisyklėmis, skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo buveinė (gyvenamoji vieta), o jeigu atsakovas yra valstybė arba savivaldybė, – tam administraciniam teismui, kurio teritorijoje yra atsakovui atstovaujančios institucijos buveinė. Jeigu viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, veikiančio Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje, administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo patikrintas (nagrinėjamas) aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto ir (arba) kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas pagal to viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, kurio administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo tikrinamas (nagrinėjamas), buveinės vietą. ABTĮ nustatyta galimybė paduoti skundą (prašymą) pagal pareiškėjo gyvenamąją (buveinės) vietą tik tam tikrų kategorijų bylose: bylose dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo, bylose dėl pensijų skyrimo ar atsisakymo jas skirti, taip pat bylose dėl neįgaliųjų teisių gynimo (ABTĮ 31 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis ĮAGNTĮ nuostatomis, pareiškėjui nenumatyta teisė paduoti skundą (prašymą) LAGK ar jos teritoriniam padaliniui pagal pareiškėjo gyvenamąją (buveinės) vietą.
ĮAGNTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad LAGK ir jos teritorinių padalinių narius skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė); LAGK ir jos teritorinių padalinių nariais gali būti tik Lietuvos Respublikos piliečiai, turintys aukštąjį teisinį išsilavinimą. LAGK ir jos teritorinių padalinių nariu negali būti asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo, nusikaltimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, korupcinio pobūdžio nusikaltimo ar nusikaltimo, kuriuo padaryta turtinė žala valstybei, padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą; LAGK ir jos teritorinių padalinių narių kandidatūras, iš jų ir komisijos pirmininko, komisijos pirmininko pavaduotojo bei komisijos pirmininko pavaduotojų teritoriniuose padaliniuose kandidatūras, Vyriausybei teikia Lietuvos Respublikos teisingumo ministras (toliau – teisingumo ministras). MAĮ 148 straipsnyje reglamentuojami reikalavimai Mokestinių ginčų komisijos nariams ir jų atrankos tvarka. Šios komisijos nariu gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos asmuo, turintis finansų, teisės ar ekonomikos magistro kvalifikacinį laipsnį arba jį atitinkantį aukštąjį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip trejų metų darbo stažą mokesčių, muitų ar įmonių teisės srityje; asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinę nusikalstamą veiką ir teistumas neišnykęs arba atleistas iš teisėjo, prokuroro, advokato, notaro, antstolio, policijos arba iš valstybės tarnybos už šiurkščius profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus, jeigu po šio atleidimo nepraėjo penkeri metai, arba piktnaudžiauja psichotropinėmis, narkotinėmis, toksinėmis medžiagomis, alkoholiu ar kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis.
Pretendentus į Mokestinių ginčų komisijos narius Vyriausybės nustatyta tvarka atrenka finansų ministro ir teisingumo ministro sudaryta komisija, atsižvelgdama į šioje dalyje nustatytus reikalavimus pretendentams ir pokalbio su pretendentais, per kurį finansų ministro ir teisingumo ministro sudaryta komisija įvertina pretendento žinias ir įgūdžius, kurių reikia Mokestinių ginčų komisijos nario funkcijoms atlikti, galimybes panaudoti turimas žinias ir įgūdžius praktikoje, rezultatus. Pretendentų atranką organizuoja finansų ministerija. Tas pats asmuo Mokestinių ginčų komisijos nariu gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Mokestinių ginčų komisijos nariai privalo būti Lietuvos Respublikos piliečiai. Mokestinių ginčų komisijos narius, Ministro Pirmininko teikimu skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Mokestinių ginčų komisijos pirmininką iš visų komisijos narių Ministro Pirmininko teikimu skiria Vyriausybė. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 24 d. nutarimo Nr. 330 „Dėl ministrams pavedamų valdymo sričių“ 1.3.11 papunkčiu finansų ministrui yra priskirta mokesčių ir jų administravimo sritis.
Tačiau pagal to paties nutarimo 1.10.4 papunktį, teisinių procesų reglamentavimas priskirtas teisingumo ministro valdymo sričiai. Tai, kad Mokestinių ginčų komisijos narių atranką organizuoja ir mokestinių ginčų nagrinėjimo sritį faktiškai koordinuoja Finansų ministerija, kuriai priskirtas politikos formavimas mokesčių administravimo srityje, sudaro prielaidas abejoti Mokestinių ginčų komisijos nepriklausomumu ir nešališkumu ginčų nagrinėjimo procese. Pažymėtina, kad Finansų ministerija yra vienos iš mokestinio ginčo šalies – centrinio mokesčių administratoriaus – steigėjas, centrinis mokesčių administratorius yra atskaitingas finansų ministrui (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro
departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 1998 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 171, 3 punktas). 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.
IAGNTĮ projekte siūloma nustatyti, kad LAGK ir jos teritoriniai padaliniai privalomai ikiteismine tvarka nagrinėja:
1) skundus dėl žalos, atsiradusios dėl valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis);
2) tarnybinius ginčus, kai viena ginčo šalis yra valstybės tarnautojas ar pareigūnas, taip pat ginčus dėl asmens, ėjusio valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, nustatymo, jeigu įstatymai nenustato kitokios ikiteisminės šių ginčų nagrinėjimo tvarkos;
3) skundus dėl sprendimo dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, dėl sprendimo atsisakyti išduoti, pakeisti ar panaikinti leidimą gyventi Lietuvoje, dėl sprendimo atsisakyti išduoti ar panaikinti leidimą dirbti Lietuvoje. Atitinkamai ABTĮ projektu atsisakoma ir (ar) keičiamos ABTĮ
apygardos administracinio teismo, kaip pirmosios instancijos teismo, kompetencijai (netaikant išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūros).
Kartu siūloma keisti įstatymus, reglamentuojančius konkrečių sričių teisinius santykius, kuriuose nurodoma skundų padavimo administraciniam teismui tvarka (netaikant išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūros arba taikant procedūrą, nesusijusią su privalomu skundų nagrinėjimu nepriklausomoje ikiteisminėje institucijoje):
a) VTĮ projektu siūloma atsisakyti keičiamo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių tarnybinių ginčų, taip pat ginčų dėl asmens, ėjusio valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, nustatymo, priskyrimą tiesiogiai administracinio teismo kompetencijai ir nustatant, kad jie nagrinėjami privaloma ikiteismine tvarka IAGNTĮ nustatyta tvarka.
b) UTPĮ projektu siūloma nustatyti, kad skundas dėl sprendimo dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams dėl sprendimo atsisakyti išduoti, pakeisti ar panaikinti leidimą gyventi Lietuvoje, dėl sprendimo atsisakyti išduoti ar panaikinti leidimą dirbti Lietuvoje, paduodamas LAGK ar jos teritoriniam padaliniui IAGNTĮ nustatyta tvarka, išskyrus šiame įstatyme numatytus atvejus. MAĮ projektu numatoma, kad mokesčių mokėtojas, norėdamas ginčyti centrinio mokesčių administratoriaus sprendimą, pirmiausia turėtų kreiptis į Mokestinių ginčų komisiją t. y. ši komisija nagrinėtų mokestinius ginčus privaloma ikiteismine tvarka.
ABTĮ projektu (ABTĮ naujame 138¹ straipsnyje) siūloma reglamentuoti ribotos apeliacijos institutą, taikant ribotą apeliaciją tais atvejais, kai skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl LAGK, jos teritorinio padalinio ar Mokestinių ginčų komisijos sprendimo, priimto išnagrinėjus administracinį ginčą privaloma ikiteismine tvarka. Apeliacinis procesas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl LAGK, jos teritorinio padalinio ar Mokestinių ginčų komisijos sprendimo, priimto išnagrinėjus administracinį ginčą privaloma ikiteismine tvarka, būtų galimas tik tuo atveju, jei egzistuoja vienas iš šių pagrindų: 1) ginčo klausimu yra suformuota aiški ir nuosekli Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nuo kurios nukrypo pirmosios instancijos teismas, priimdamas apeliaciniu skundu skundžiamą sprendimą; 2) pirmosios instancijos teismo sprendime yra padaryta akivaizdi teisės taikymo klaida; 3) būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. Be to, naujame ABTĮ 138¹ straipsnyje siūloma reglamentuoti apeliacinio skundo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl LAGK, jos teritorinio padalinio ar Mokestinių ginčų komisijos sprendimo, priimto išnagrinėjus administracinį ginčą privaloma ikiteismine tvarka, priėmimo tvarką.
Siekiant operatyvesnio ir efektyvesnio proceso pirmosios instancijos teisme, kai nagrinėjama byla dėl kvaziteisminės institucijos priimto sprendimo, siūloma ABTĮ projektu nustatyti, jog nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti privaloma ikiteismine tvarka ginčą išnagrinėjusiai LAGK, jos teritoriniam padaliniui ar Mokestinių ginčų komisijai, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau nagrinėjant bylą teisme (keičiamas ABTĮ 56 straipsnis). Be to, siekiant sąžiningo proceso, nustatoma, jog skunde (prašyme, pareiškime) dėl LAGK, jos teritorinio padalinio ar Mokestinių ginčų komisijos sprendimo, priimto išnagrinėjus administracinį ginčą privaloma ikiteismine tvarka, negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant ginčą šiose institucijose. Naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikštais reikalavimais (keičiamas ABTĮ 28 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad LAGK ir jos teritoriniai padaliniai bei Mokestinių ginčų komisija nagrinėja ginčus posėdžiuose (žodinio proceso tvarka), ABTĮ projektu siūloma nustatyti išimtį dėl žodinio bylos nagrinėjimo teisme, nustatant, kad byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai skundžiamas LAGK, jos teritorinio padalinio ar Mokestinių ginčų komisijos sprendimas, jei proceso šalys per teismo nustatytą terminą nepareiškia prieštaravimo dėl tokio bylos nagrinėjimo (keičiamas ABTĮ 78 straipsnis).
Vertinant tai, kad LAGK bei Mokestinių ginčų komisija būtų privalomos ikiteisminės institucijos tam tikrų kategorijų administraciniams ginčams, numatoma joms suteikti teisę, suabejojus norminio administracinio akto, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, teisėtumu, sustabdyti ginčo nagrinėjimą ir sprendimu kreiptis į administracinį teismą su prašymu patikrinti, ar konkretus norminis administracinis aktas (ar jo dalis), kuris turėtų būti taikomas nagrinėjant ginčą, atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą (keičiamo ABTĮ 115¹ straipsnis, keičiamo IAGNTĮ
straipsnyje siūloma reglamentuoti prašymo dėl norminio administracinio akto teisėtumo pateikimo administraciniam teismui formą – toks prašymas būtų įforminamas sprendimu; taip pat ABTĮ nustatomi reikalavimai sprendimo turiniui ir priedams. ABTĮ projektu ir IAGNTĮ projektu siūloma keisti administracinių bylų teritorinio teismingumo taisykles, siekiant, kad jos būtų lankstesnės, suteiktų galimybę pareiškėjui bylinėtis arčiau jo gyvenamosios vietos, kartu sudarant prielaidas tolygesniam bylų paskirstymui tarp Vilniaus apygardos administracinio teismo ir Regionų apygardos administracinio teismo, bei pastarojo teismo rūmų (atitinkamai tolygesniam darbo bylų paskirstymui tarp LAGK ir jos teritorinių padalinių).
Keičiamame ABTĮ 31 straipsnyje siūloma nustatyti, kad skundas (prašymas, pareiškimas) pareiškėjo pasirinkimu paduodamas: 1) tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra pareiškėjo gyvenamoji (buveinės) vieta, jei ši vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, arba 2) tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo buveinė (gyvenamoji vieta), o jeigu atsakovas yra valstybė arba savivaldybė, – tam administraciniam teismui, kurio teritorijoje yra atsakovui atstovaujančios institucijos buveinė. Analogiška pareiškėjo pasirinkimo galimybė siūloma ir paduodant skundą (prašymą) LAGK ar jos teritoriniam padaliniui (keičiamas IAGNTĮ 7 straipsnis). Pažymėtina, kad, priėmus įstatymų projektus, LAGK ir Mokestinių ginčų komisija taptų privalomomis tam tikrų kategorijų administracinius ginčus nagrinėjančiomis institucijomis, kurių sprendimai, neapskundus jų per įstatymuose nustatytą terminą teismui, privalomai vykdomi; pirmosios instancijos administracinio teismo sprendimai dėl LAGK ir Mokestinių ginčų komisijos sprendimų, priimtų išnagrinėjus ginčus privaloma ikiteismine tvarka, galėtų būti skundžiami apeliacine tvarka tik išimtiniais ABTĮ nustatytais atvejais (ribota apeliacija).
Atsižvelgiant į įstatymų projektais numatytą reglamentavimą, svarbu, kad ginčus ikiteismine tvarka nagrinėtų aukštos kvalifikacijos asmenys: aukšta ginčus nagrinėjančių asmenų kvalifikacija sustiprina ginčo šalims teikiamas nešališko ir sąžiningo proceso garantijas, padidina tikimybę priimti teisėtą, teisingą, racionaliai pagrįstą ir sąžiningą sprendimą. Siekiant užtikrinti LAGK bei Mokestinių ginčų komisijos nepriklausomumą, šių komisijų narių nešališkumą, kartu užtikrinti, kad administracinius ginčus ikiteismine tvarka nagrinėtų tik aukštos kvalifikacijos asmenys, IAGNTĮ projektu ir MAĮ projektu siūloma ginčų komisijų narių išsilavinimo, kvalifikacijos bei nepriekaištingos reputacijos ir kitus reikalavimus priartinti prie teisėjų. Asmenys, siekiantys būti LAGK bei Mokestinių ginčų komisijos nariais, kaip ir pretendentai į teisėjus, privalėtų laikyti egzaminą, būtų įrašomi į pretendentų sąrašą, o vėliau atrenkami Teisingumo ministro sudarytos komisijos Teisingumo ministro nustatyta tvarka. Pretendentų į LAGK bei Mokestinių ginčų komisijos narius egzamino programą tvirtintų teisingumo ministras. Pretendentų į LAGK ir Mokestinių ginčų komisijos narius sąrašą tvarkytų Teisingumo ministerija.
Teisingumo ministras tvirtintų detalią asmenų įrašymo į pretendentų sąrašą tvarką, kurioje, be kita ko, nustatytų ir terminus, per kuriuos Teisingumo ministerija turėtų patikrinti pretendento į LAGK ir Mokestinių ginčų komisijos narius pateiktus dokumentus, jo duomenis įtraukti į pretendentų į LAGK ar Mokestinių ginčų komisijos narius sąrašą arba nustačiusi, kad pateikti dokumentai nepatvirtina pretendento atitikties įstatyme nustatytiems reikalavimams, motyvuotu sprendimu grąžinti šiuos dokumentus juos pateikusiam pretendentui. Mokestinių ginčų komisijos narių atrankos organizavimą siūloma priskirti Teisingumo ministerijos kompetencijai. Tokiu būdu būtų panaikintos prielaidos abejoti šios ginčus nagrinėjančios institucijos nepriklausomumu ir nešališkumu, o siūlomas reglamentavimas atitiktų finansų ir teisingumo ministrų valdymo sričių paskirstymą, nustatytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. 330 „Dėl ministrams pavedamų valdymo sričių“. Mokestinių ginčų komisijos narių atrankos organizavimą priskyrus Teisingumo ministerijos kompetencijai, būtų suvienodintos LAGK ir Mokestinių ginčų komisijos narių atrankos procedūros, kas yra svarbu, turint omenyje, jog abi šios institucijos taptų privalomos konkrečių kategorijų administraciniams ginčams nagrinėti ir šiems ginčams būtų taikoma ribota apeliacija. Atsižvelgiant į mokestinių ginčų specifiką, ir siekiant užtikrinti, kad į Mokestinių ginčų komisijos narius būtų atrinkti profesionalūs mokesčių (finansų) teisės specialistai, išliktų specialūs išsilavinimo ir patirties reikalavimai Mokestinių ginčų komisijos nariams, t. y. turėti aukštąjį universitetinį finansų, teisės ar ekonomikos srities išsilavinimą (bakalauro ir magistro kvalifikacinius laipsnius arba vienpakopį universitetinį išsilavinimą) ir ne mažesnį kaip 5 metų darbo stažą mokesčių, muitų ar įmonių teisės srityje.
Kadangi pastarieji reikalavimai skiriasi nuo reikalavimų LAGK nariams, Mokestinių ginčų komisijos nariams turėtų būti rengiama atskira egzamino programa. Tam, kad būtų užtikrintas sklandus ikiteisminis administracinių ginčų nagrinėjimas, IAGNTĮ projektu siūlytina suteikti teisę LAGK taikyti procesines baudas, mutatis mutandis vadovaujantis ABTĮ 83 straipsniu. Siekiant apsaugoti LAGK ir Mokestinių ginčų komisijos narius nuo kišimosi į jų veiklą, susijusią su bylų nagrinėjimu, užtikrinant LAGK ir Mokestinių ginčų komisijos narių nepriklausomumą ir nešališkumą, BK projektu numatoma, kad už komisijos nariui atlikti su bylos nagrinėjimu susijusias pareigas būtų baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Kartu teikiamas Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo siūloma padidinti pareiginės algos koeficientus (2 punktais) LAGK teritorinių padalinių nariams (įskaitant pirmininko pavaduotojus teritoriniuose padaliniuose), nes pakeitus bylų teritorinio paskirstymo taisykles, ne tik LAGK, bet jis jos teritoriniai padaliniai galėtų nagrinėti asmenų skundus (prašymus) dėl centrinių valstybinio administravimo subjektų teisės aktų, veiksmų (neveikimo) teisėtumo.
Tačiau didesnis darbo krūvis, tikėtina, vis tiek išliktų LAGK, dėl didesnės tiek gyventojų, tiek viešojo administravimo subjektų koncentracijos Vilniaus apskrityje, todėl pagal siūlomą reglamentavimą pareiginės algos koeficientų skirtumai tarp LAGK ir jos teritorinių padalinių narių išliktų (2018 m. pradžioje[2] Vilniaus apskrityje buvo 805367 gyventojai, Kauno apskrityje – 563112, Klaipėdos apskrityje – 317252, Šiaulių apskrityje – 265467, Panevėžio apskrityje – 218726; 2010 m. Lietuvoje veikė 1061 įstaigų Vyriausybės veiklos srityje centinės valdžios lygmeniu[3]).
Siekiant geriau užtikrinti asmenų procesinių teisių garantijas, nagrinėjant administracinius ginčus privaloma ikiteismine tvarka, siūloma IAGNTĮ įtvirtinti:
ir pareigų, visų pirma nustatant, jog bylos šalių procesinės teisės yra lygios; tai, kad bylos šalys turi teisę pareikšti nušalinimus ir prašymus, teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimų kitoms bylos šalims, liudytojams, specialistams, ekspertams, duoti paaiškinimus, pateikti savo argumentus ir samprotavimus, prieštarauti kitų bylos šalių prašymams, argumentams ir samprotavimams, gauti LAGK ir jos teritorinių padalinių sprendimų, kuriais išsprendžiama byla, nuorašus, apskųsti LAGK ir jos teritorinių padalinių sprendimus ir naudotis kitomis šio įstatymo suteiktomis teisėmis (pagal galiojantį reglamentavimą šios teisės išplaukia iš kitų nuostatų, tačiau nėra aiškiai išvardintos);
su LAGK ir jos teritoriniuose padaliniuose esančiais dokumentais ir LAGK pirmininko, pirmininko pavaduotojo, pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje ar kito komisijos arba jos teritorinio padalinio nario leidimu gauti mokamas jų kopijas (skaitmenines kopijas) bei išrašus;
teisę gauti iš kitos bylos šalies savo išlaidų atlyginimą, jeigu ginčas LAGK ar jos teritoriniame padalinyje buvo nagrinėjamas ikiteismine tvarka privalomai; kartu reglamentuojama prašymų dėl tokių išlaidų atlyginimo pateikimo ir išnagrinėjimo tvarka;
teritorinių padalinių sprendimų viešo paskelbimo, numatant, kad LAGK interneto svetainėje būtų skelbiami sprendimai (neskelbiant asmens duomenų), kurie priimti išnagrinėjus skundus (prašymus).
Siekiant geriau užtikrinti asmenų procesinių teisių garantijas, nagrinėjant administracinius ginčus privaloma ikiteismine tvarka, siūloma IAGNTĮ įtvirtinti:
ir pareigų, visų pirma nustatant, jog bylos šalių procesinės teisės yra lygios; tai, kad bylos šalys turi teisę pareikšti nušalinimus ir prašymus, teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimų kitoms bylos šalims, liudytojams, specialistams, ekspertams, duoti paaiškinimus, pateikti savo argumentus ir samprotavimus, prieštarauti kitų bylos šalių prašymams, argumentams ir samprotavimams, gauti LAGK ir jos teritorinių padalinių sprendimų, kuriais išsprendžiama byla, nuorašus, apskųsti LAGK ir jos teritorinių padalinių sprendimus ir naudotis kitomis šio įstatymo suteiktomis teisėmis (pagal galiojantį reglamentavimą šios teisės išplaukia iš kitų nuostatų, tačiau nėra aiškiai išvardintos);
su LAGK ir jos teritoriniuose padaliniuose esančiais dokumentais ir LAGK pirmininko, pirmininko pavaduotojo, pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje ar kito komisijos arba jos teritorinio padalinio nario leidimu gauti mokamas jų kopijas (skaitmenines kopijas) bei išrašus;
teisę gauti iš kitos bylos šalies savo išlaidų atlyginimą, jeigu ginčas LAGK ar jos teritoriniame padalinyje buvo nagrinėjamas ikiteismine tvarka privalomai; kartu reglamentuojama prašymų dėl tokių išlaidų atlyginimo pateikimo ir išnagrinėjimo tvarka;
teritorinių padalinių sprendimų viešo paskelbimo, numatant, kad LAGK interneto svetainėje būtų skelbiami sprendimai (neskelbiant asmens duomenų), kurie priimti išnagrinėjus skundus (prašymus). Privaloma ikiteismine tvarka nagrinėjant bylas dėl žalos, padarytos viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais, atlyginimo, gali atsirasti poreikis skirti ekspertizę (remiantis www.infolex.lt teismų praktikos paieškos duomenimis, 2018 m. pirmosios instancijos teismai skyrė tris miško žemės sklypų vertės nustatymo ekspertizes žalos atlyginimo bylose).
Atsižvelgiant į tai, IAGNTĮ projekte numatoma, jog administracinių ginčų komisijos narys, paskirtas pranešėju byloje, ar administracinių ginčų komisija gali priimti sprendimą skirti ekspertą arba pavesti ekspertizės įstaigai atlikti ekspertizę, jei ginčas šiame įstatyme nustatyta ikiteismine tvarka nagrinėjamas privalomai. Šiuo atveju mutatis mutandis būtų taikomi ABTĮ 61-62 straipsniai (reglamentuojantys ekspertizės skyrimo atvejus, jos skyrimo ir atlikimo tvarką, eksperto teises) ir Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymas. Ekspertizės apmokėjimui mutatis mutandis būtų taikomos ABTĮ 39 straipsnio 2-7 dalys, t. y. sumas, išmokėtinas ekspertams ir ekspertų organizacijoms, iš anksto į specialią LAGK sąskaitą įmokėtų ta bylos šalis, kuri pareiškė prašymą iškviesti ekspertus, o jei ekspertizė daroma abiejų šalių prašymu ar LAGK iniciatyva, reikalaujamas sumas įmokėtų šalys lygiomis dalimis; sumas, priklausančias ekspertams, LAGK išmokėtų, jiems atlikus savo pareigas, iš LAGK specialiosios sąskaitos; bylos šalių neįmokėtos sumos, išmokėtinos kaip bylos nagrinėjimo išlaidos, būtų priteisiamos įmokėti į LAGK specialiąją sąskaitą iš bylos šalies, kurios nenaudai priimtas sprendimas, arba iš šalių proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dydžiui. IAGNTĮ projekte numatoma reglamentuoti eksperto nušalinimo pagrindus, o siekiant reglamentavimo nuoseklumo, kartu ir specialisto, vertėjo ir posėdžio sekretoriaus nušalinimo pagrindus.
IAGNTĮ projektu siūloma detaliau ir aiškiau reglamentuoti bylos nagrinėjimo sustabdymo pagrindus, terminus ir atnaujinimo tvarką, kartu įtraukiant ir ekspertizės skyrimą, kaip bylos sustabdymo pagrindą. Siekiant įgyvendinti Seimo kontrolieriaus rekomendaciją, IAGNTĮ projekte siūloma įtvirtinti nuostatą, kad pagal IAGNTĮ priimti LAGK pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirto kito administracinių ginčų komisijos nario sprendimai išsiunčiami bylos šalims ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jų priėmimo. Rekomendacija būtų pilnai įgyvendinta kartu su Lietuvos Respublikos Seime svarstomais Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo Nr. VIII-1031 pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIIP-3017 numatytais pakeitimais, kuriais būtų įtvirtinta, jog, nepašalinus per nustatytą terminą skundo (prašymo) trūkumų, LAGK pirmininkas (komisijos pirmininko pavaduotojas teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirtas kitas administracinių ginčų komisijos narys grąžintų skundą (prašymą) jį padavusiam asmeniui sprendimu. Priėmus Įstatymų projektus, jei LAGK ir Mokestinių ginčų komisijos sprendimų apskundimo tendencija išliktų nepasikeitusi (t. y. LAGK – 12-15 proc., Mokestinių ginčų komisijos – apie 60 proc.), pirmosios instancijos administracinių teismų darbo krūvis sumažėtų apie 3500 bylų, taigi, ateityje mažėtų ir apeliacinių skundų, paduodamų Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skaičius, taip būtų sudarytos prielaidos kitas teismuose esančias bylas nagrinėti greičiau bei kokybiškiau.
Bylų nagrinėjimas ikiteismine tvarka sąlygotų greitesnį administracinių ginčų išsprendimą su mažesnėmis bylos šalių sąnaudomis (nereiktų mokėti žyminio mokesčio, nėra privalomas advokato atstovavimas). Pažymėtina, kad ikiteismine tvarka bylos nagrinėjamos dvigubai greičiau nei pirmosios instancijos teisme (galimas maksimalus bylos nagrinėjimas LAGK yra 42 dienos, o apygardų administraciniuose teismuose, 2019 m. duomenimis, bylos vidutiniškai išnagrinėjamos per 100 dienų). 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Numatomos teigiamos teisinio reguliavimo pasekmės aptartos šio aiškinamojo rašto 4 dalyje. Priėmus Įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai. Tikėtina, kad priimti Įstatymų projektai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Galima priimtų įstatymų įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymų projektai įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Siekiant inkorporuoti Įstatymų projektus į teisinę sistemą, pakeisti ar panaikinti kitų galiojančių teisės aktų nereikės. 9. Įstatymų projektų atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, sąvokų ir terminų įvertinimas. Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų.
Įstatymų projektuose neapibrėžiamos naujos ir nekeičiamos esamos sąvokos ir terminai. 10. Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 11. Įstatymų įgyvendinimui reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai. Priėmus įstatymų projektus, reikės pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimą Nr. 1368 „Dėl Ikiteisminio tyrimo įstaigose, prokuratūrose ir teismuose esančių baudžiamųjų bylų ir jose esančių dokumentų kopijų, teismuose esančių administracinių, civilinių bylų ir jose esančių dokumentų kopijų įkainių nustatymo ir mokėjimo už bylos medžiagos kopijas tvarkos aprašo patvirtinimo“. Teisingumo ministras turės patvirtinti tvarką, kuria vadovaujantis būtų atrenkami pretendentai į LAGK narius bei sudaryti pretendentų atrankos komisiją. LAGK pirmininkas turės patvirtinti LAGK sprendimų, priimtų išnagrinėjus skundus (prašymus), skelbimo LAGK interneto svetainėje tvarką, informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo LAGK posėdžiuose tvarką. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti. Byloms dėl bausmių vykdymo institucijų, įstaigų ir pareigūnų, tardymo izoliatorių pareigūnų veiksmų ir sprendimų, bei byloms dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo, siekiant išvengti nuteistųjų pristatymo į LAGK ir jos teritorinių padalinių posėdžius išlaidų, būtina įsigyti konferencinę įrangą, kuri suteiktų galimybę užtikrinti bylos šalies nuotolinį dalyvavimą. Konferencinės įrangos vieno komplekto kaina sudaro apie 10 tūkst. eurų.
LAGK iš 2020 m. skirtų valstybės biudžeto asignavimų galėtų įsigyti vieną konferencinės įrangos komplektą; papildomų valstybės biudžeto lėšų poreikis kitiems keturiems komplektams (t. y. LAGK teritoriniams padaliniams) sudarytų 40 tūkst. eurų. Poreikis LAGK teritorinių padalinių narių padidintiems atlyginimams sudarytų 117 tūkstančių eurų kasmet. Atsižvelgiant į tai, kad šalims neįmokėjus į LAGK specialią sąskaitą sumų skirtų ekspertizei atlikti, ekspertizės išlaidas turėtų apmokėti LAGK (vėliau šios sumos būtų išieškomos iš bylos šalies, kurios nenaudai priimtas sprendimas), šioms reikmėms lėšų poreikis būtų apie 12000 eurų kasmet (atsižvelgiant į tai, kad gali reikėti apie 3 ekspertizių per metus, o vienos jų kaina, kaip matyti iš teismų praktikos, yra apie 4000 eurų). 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „administracinis ginčas“, „teismas“, „ikiteisminis administracinių ginčų nagrinėjimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. [1] Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 metų veiklos ataskaitos duomenys. [2] https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/3329771/Gyventojai.pdf [3] https://www.moksliniaidarbai.lt/referatas/15219/biudzetine-istaiga-vs-viesoji-istaiga.html
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENOS ĮSTATYMO NR. VIII-1029 20, 23, 27, 28, 31, 33, 43, 56,
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
(toliau - ABTĮ) 138¹ straipsniu ir nustatyti, jog bylos, kuriose apeliacine tvarka skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas ar jo dalis dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos, jos teritorinio padalinio ar Mokestinių ginčų komisijos sprendimo, priimto išnagrinėjus administracinį ginčą įstatymuose nustatyta privaloma ikiteismine tvarka, yra ribotos apeliacijos bylos. Pagal projekto 14 straipsniu siūlomas ABTĮ 138¹ straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas apeliacinis procesas bylose, kuriose administracinis ginčas buvo sprendžiamas privaloma ikiteismine tvarka, taptų išimtine proceso stadija, priklausančia ne vien nuo apelianto valios skųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą, bet ir nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo trijų teisėjų kolegijos sprendimo, kuriuo būtų vertinama ne tik tai, ar skundas atitinka ABTĮ jam keliamus techninio pobūdžio reikalavimus, bet ir tai, ar egzistuoja ABTĮ 138¹straipsnio 2 dalyje numatomi apeliacinio proceso pagrindai, susiję su konkrečioje byloje kilusių teisinių klausimų pobūdžiu. Taigi ABTĮ papildžius 138¹ straipsniu, būtų įtvirtintas selektyvus ir ribotas teisės į apeliaciją įgyvendinimo būdas, priklausantis ne vien nuo asmens valios, tačiau ir nuo kitų subjektyvių dalykų.
Toks siūlomas reguliavimas projekto aiškinamajame rašte grindžiamas aplinkybėmis, jog Lietuvos administracinių ginčų komisija (toliau – LAGK) galėtų būti laikoma teismine institucija pagal analogiją ir kriterijus, suformuotus Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2010 m. spalio 21 d. sprendime byloje Nr. C-385/09 Nidera Handescompagnie BV v. Valstybinė mokesčių inspekcija, kurioje teismine institucija buvo pripažinta Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau - MGK). Be to, projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad „Toks pasiūlymas pagrįstas tuo, kad asmens skundas jau būtų vieną kartą išnagrinėtas nepriklausomos kolegialios ikiteisminės institucijos, žodinio proceso tvarka bei užtikrinant asmens procesines teises ir asmuo jau būtų pasinaudojęs teise į bylos peržiūrėjimą teismine tvarka.“ Toks projekto nuostatų pobūdis ir jų pagrindimas projekto aiškinamajame rašte svarstytini Konstitucijos nuostatų kontekste.
Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinis teismas 2019 m. kovo 1 d. nutarime nurodė: „konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą, aiškinama kitų Konstitucijos nuostatų kontekste, suponuoja ir tai, kad įstatymu turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad bendrosios kompetencijos ar pagal Konstitucijos 111 straipsnio 2 dalį įsteigto specializuoto pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą būtų galima apskųsti bent vienos aukštesnės instancijos teismui. <...> pagal Konstituciją, inter alia jos 30 straipsnio 1 dalį, konstitucinį teisinės valstybės principą, teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą bent vienos aukštesnės instancijos teismui, kad būtų užtikrinta galimybė ištaisyti galimas klaidas, yra neatsiejama konstitucinės teisės kreiptis į teismą ir teisės į tinkamą teismo procesą dalis.“ Tokios doktrininės nuostatos reiškia, kad bet kokiu pagrindu ribojant apeliacijos teisę, kartu yra ribojama ir konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą. Šiame kontekste analizuotinas projekto aiškinamojo rašto teiginys, kad LAGK ir MGK galėtų būti laikomos teisminėmis institucijomis.
Pažymėtina, kad kalbėdamas apie Lietuvos Respublikos teismų sistemas Konstitucinis Teismas ne kartą nurodė, kad šiuo metu pagal Konstituciją ir įstatymus Lietuvoje yra trys teismų sistemos: 1) Konstitucinis Teismas vykdo konstitucinę teisminę kontrolę; 2) Konstitucijos 111 straipsnio 1 dalyje nurodyti Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, apygardų ir apylinkių teismai sudaro bendrosios kompetencijos teismų sistemą; 3) pagal Konstitucijos
nagrinėti gali būti įsteigti specializuoti teismai – šiuo metu įstatymais yra įsteigta ir veikia viena specializuotų teismų, būtent administracinių, sistema, kurią sudaro Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir apygardų administraciniai teismai (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. kovo 28 d., 2006 m. gegužės 9 d., 2006 m. birželio 6 d. nutarimai). Tokia doktrininė nuostata, be kita ko reiškia, jog bet kuris teismas turi būti įsteigtas įstatymu, nurodant jo priskirtinumą konstitucinei teismų sistemai ir tiesiogiai įvardinant, jog įstatymas reguliuoja specializuoto teismo steigimą. Atsižvelgiant į tokius argumentus teigtina, kad LAGK ir MGK neatitinka nė vieno iš šių kriterijų ir Konstitucijos prasme negali būti laikomi teismais.
Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog Konstitucinis Teismas 2008 m. vasario 20 d. nutarime vertindamas įstatymuose ir poįstatyminiuose teisės aktuose nustatytus pretendentams į teisėjus išsilavinimo ir kvalifikacijos reikalavimus nurodė, kad „<...> negali kelti abejonių tai, kad asmenims, siekiantiems būti teisėjais, teisinėje valstybėje – o Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra expressis verbis įtvirtintas teisinės valstybės siekis – gali ir turi būti keliami kuo didžiausi profesinės kvalifikacijos, taip pat ir teisinio išsilavinimo, reikalavimai <...>“. Šiame kontekste pastebėtina, jog įstatymuose LAGK ir MGK nariams nekeliami tokio pobūdžio kvalifikacijos ir išsilavinimo reikalavimai kaip asmenims pretenduojantiems tapti teisėjais, todėl ir šiuo aspektu LAGK bei MGK negali būti vertinamos kaip teisminės institucijos. Taip pat pažymėtina, kad vertinant ikiteisminį bylų nagrinėjimą LAGK ir MGK bei teisminio proceso normas, turi būti akcentuota, kad skiriasi ikiteisminio ir teisminio proceso organizavimo tvarka, kadangi ikiteisminėse institucijose ne visi procesiniai institutai taikomi ta pačia apimtimi, kaip jie taikomi teisminio nagrinėjimo metu (pavyzdžiui, procesiniai terminai nagrinėjant bylą teisme gali būti gerokai ilgesni). Dėl šių priežasčių administracinių ginčų nagrinėjimas LAGK ir MGK negali užtikrinti procesinių asmenų teisių tokia apimtimi, kaip jos užtikrinamos nagrinėjant bylą teisme. Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad LAGK ir MGK nacionalinės teisės atžvilgiu yra kvaziteisminės institucijos, o ne teismai, todėl jose priimami sprendimai Konstitucijos nuostatų kontekste nelaikytini teisingumo vykdymo aktais, o LAGK ir MGK negali ir neturi būti vertinamos kaip teisminės institucijos, kaip teismų sistemos sudėtinės dalys.
Antra, pažymime, jog projekto aiškinamajame rašte nurodomas Teisingumo Teismo 2010 m. spalio 21 d. sprendimas byloje Nr. C-385/09, neturėtų būti vertinamas kaip pagrindas, leidžiantis teigti LAGK ir MGK galėtų būti laikomos teisminėmis institucijomis nacionalinės teisės prasme. Atkreipiame dėmesį, kad Teisingumo Teismas sprendime minėtoje byloje vertino, ar Mokestinių ginčų komisija Europos Sąjungos teisės kontekste gali būti vertinama kaip institucija, kuri gali pateikti Teisingumo Teismui prašymą dėl prejudicinio sprendimo, tačiau nesprendė klausimo, ar Mokestinių ginčų komisija yra teismas pagal Lietuvos Respublikos teisę. Taigi nesutampant teisinėms aplinkybėms, kurias Teisingumo Teismas sprendė minėtame sprendime ir kurias siekiama reguliuoti įstatymo projekte, itin abejotina, ar nurodomas teismo sprendimas gali būti naudojamas kaip argumentas, pagrindžiantis įstatymo projekto nuostatas. Trečia, atkreipiame dėmesį, kad Konstitucinis Teismas 2019 m. kovo 1 d. nutarime nurodė: „<...> įstatymų leidėjas, vykdydamas iš Konstitucijos, inter alia jos 30 straipsnio 1 dalies, konstitucinio teisinės valstybės principo, kylančią pareigą užtikrinti proceso dalyviams galimybę patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bent vienos aukštesnės instancijos teisme, turi nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo būtų sudarytos prielaidos asmeniui veiksmingai pasinaudoti teise apskųsti priimtą, bet neįsiteisėjusį pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinės instancijos teismui.
Tai reiškia, kad, įstatymu nustatant pirmosios instancijos teismo sprendimo apskundimo apeliacinės instancijos teismui tvarką, negali būti numatyti tokie apeliacinio skundo padavimo pagrindai, terminai ir sąlygos, dėl kurių kreiptis į apeliacinės instancijos teismą taptų itin sunku arba iš viso būtų neįmanoma apskųsti byloje priimto pirmosios instancijos teismo baigiamojo akto apeliacinės instancijos teismui. Priešingu atveju konstitucinė teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinės instancijos teismui būtų deklaratyvi, būtų užkirstas kelias ištaisyti galimas pirmosios instancijos teismo klaidas, teisingai taikyti teisę ir įvykdyti teisingumą, taip pat būtų pažeista asmens konstitucinė teisė į tinkamą teismo procesą, nukrypta nuo konstitucinio teisinės valstybės principo.“ Tokių doktrininių nuostatų kontekste pažymime, kad įstatymo projekto 14 straipsniu siūlomi įstatymo 138¹straipsnio 2 dalyje nustatyti apeliacinio proceso pagrindai, sudarys prielaidas riboti apeliacijos teisę, be to, taikant šiuos pagrindus, bus nustatyta tvarka, kai tam tikrais atvejais bus iš viso neįmanoma apskųsti byloje priimto pirmosios instancijos teismo baigiamojo akto apeliacinės instancijos teismui.
Apibendrinant šioje pastaboje išdėstytus argumentus ir remiantis Konstitucinio Teismo formuojama doktrina bei Konstitucijos nuostatomis teigtina, jog įstatymo projekto 14 straipsniu siūlomo įstatymo 138¹straipsnio nuostatos, ta apimtimi, kuria administracinėse bylose, kuriose apeliacine tvarka skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas ar jo dalis dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos, jos teritorinio padalinio ar Mokestinių ginčų komisijos sprendimo, priimto išnagrinėjus administracinį ginčą įstatymuose nustatyta privaloma ikiteismine tvarka, siūloma įtvirtinti ribotos apeliacijos pagrindus, galimai prieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai ir teisinės valstybės principui. 2. Projekto 6 straipsniu siūloma papildyti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalį nauju 10 punktu ir nustatyti, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu „Lietuvos administracinių ginčų komisijos, jos teritorinio padalinio ar Mokestinių ginčų komisijos žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas.
Atkreiptinas dėmesys, jog, kaip jau minėta šioje išvadoje, nei LAGK, nei MGK nėra teismai pagal Konstitucijos ir kitas nacionalinės teisės nuostatas. Todėl tais atvejais, kai ginčui nagrinėti įstatymuose nėra nustatyta privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka venoje iš minėtų institucijų, toks siūlomas reguliavimas reikštų tiesioginę konstitucinės asmenų teisės kreiptis į teismą ribojimą nesant tam jokio objektyvaus teisinio pagrindo. Taigi teigtina, kad siūloma nuostata galimai prieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai ir teisinės valstybės principui. 3. Projekto 10 straipsniu siūloma įstatymą papildyti 115¹ straipsniu ir šiame straipsnyje nustatyti LAGK ir MGK teisę priimti sprendimą kreiptis į administracinį teismą su prašymu patikrinti, ar norminis aktas, taikytinas jų nagrinėjamoje byloje atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą. Analizuojant siūlomo reguliavimo turinį pastebėtina, kad įstatymo projekto rengėjams derėtų apsispręsti, kokio pobūdžio subjektais LAGK ir MGK šiuo atveju laikomi ABTĮ požiūriu. Jei LAGK ir MGK laikomi subjektais prilygintinais subjektams nurodytiems ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje, tai jų prašymai patikrinti norminio administracinio teisės akto teisėtumą turėtų būti nagrinėjami pagal tvarką nustatytą ABTĮ 113 straipsnyje, kai administracinis teismas sprendžia, ar yra pagrindas pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą.
Kitu atveju, jei LAGK ir MGK laikomi kvaziteisminėmis institucijomis ir jų prašymai nagrinėjamai analogiškai kaip bendrosios kompetencijos ar specializuoto teismo nutartys, kuriomis prašoma ištirti norminio administracinio teisės akto teisėtumą, įstatyme reikia aiškiai nustatyti reikalavimą, kad LAGK ir MGK savo kreipimesi nurodytų kokiais teisiniais argumentais grindžia savo abejonę dėl ginčijamo norminio administracinio akto (ar jo dalies) teisėtumo. Priešingu atveju, siūlomas teisinis reguliavimas sistemiškai nederės su galiojančiomis ABTĮ nuostatomis ir sukurs naują, neapibrėžto pobūdžio, grindžiamą neaiškiais kriterijais, norminių administracinių teisės aktų teisėtumo tikrinimo sistemą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Zamara, tel. (85) 239 6895, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (85) 239 6906, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
(toliau - ABTĮ) 138¹ straipsniu ir nustatyti, jog bylos, kuriose apeliacine tvarka skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas ar jo dalis dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos, jos teritorinio padalinio ar Mokestinių ginčų komisijos sprendimo, priimto išnagrinėjus administracinį ginčą įstatymuose nustatyta privaloma ikiteismine tvarka, yra ribotos apeliacijos bylos. Pagal projekto 14 straipsniu siūlomas ABTĮ 138¹ straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas apeliacinis procesas bylose, kuriose administracinis ginčas buvo sprendžiamas privaloma ikiteismine tvarka, taptų išimtine proceso stadija, priklausančia ne vien nuo apelianto valios skųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą, bet ir nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo trijų teisėjų kolegijos sprendimo, kuriuo būtų vertinama ne tik tai, ar skundas atitinka ABTĮ jam keliamus techninio pobūdžio reikalavimus, bet ir tai, ar egzistuoja ABTĮ 138¹straipsnio 2 dalyje numatomi apeliacinio proceso pagrindai, susiję su konkrečioje byloje kilusių teisinių klausimų pobūdžiu. Toks siūlomas reguliavimas projekto aiškinamajame rašte grindžiamas aplinkybėmis, jog Lietuvos administracinių ginčų komisija (toliau – LAGK) galėtų būti laikoma teismine institucija pagal analogiją ir kriterijus, suformuotus Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2010 m. spalio 21 d. sprendime byloje Nr. C-385/09 Nidera Handescompagnie BV v.
Valstybinė mokesčių inspekcija, kurioje teismine institucija buvo pripažinta Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau - MGK). Be to, projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad „Toks pasiūlymas pagrįstas tuo, kad asmens skundas jau būtų vieną kartą išnagrinėtas nepriklausomos kolegialios ikiteisminės institucijos, žodinio proceso tvarka bei užtikrinant asmens procesines teises ir asmuo jau būtų pasinaudojęs teise į bylos peržiūrėjimą teismine tvarka.“ Toks projekto nuostatų pobūdis ir jų pagrindimas projekto aiškinamajame rašte svarstytini.
Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinis teismas 2019 m. kovo 1 d. nutarime nurodė: „konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą, aiškinama kitų Konstitucijos nuostatų kontekste, suponuoja ir tai, kad įstatymu turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad bendrosios kompetencijos ar pagal Konstitucijos 111 straipsnio 2 dalį įsteigto specializuoto pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą būtų galima apskųsti bent vienos aukštesnės instancijos teismui. <...> pagal Konstituciją, inter alia jos 30 straipsnio 1 dalį, konstitucinį teisinės valstybės principą, teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą bent vienos aukštesnės instancijos teismui, kad būtų užtikrinta galimybė ištaisyti galimas klaidas, yra neatsiejama konstitucinės teisės kreiptis į teismą ir teisės į tinkamą teismo procesą dalis.“ Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog Konstitucinis Teismas 2008 m. vasario 20 d. nutarime vertindamas įstatymuose ir poįstatyminiuose teisės aktuose nustatytus pretendentams į teisėjus išsilavinimo ir kvalifikacijos reikalavimus nurodė, kad „<...> negali kelti abejonių tai, kad asmenims, siekiantiems būti teisėjais, teisinėje valstybėje – o Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra expressis verbis įtvirtintas teisinės valstybės siekis – gali ir turi būti keliami kuo didžiausi profesinės kvalifikacijos, taip pat ir teisinio išsilavinimo, reikalavimai <...>“. Šiame kontekste svarstytina ar šiame įstatymo projekte bei Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo Nr.
pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIIP-4252(2) siūlomi nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai LAGK ir MGK nariams bei jų nepriklausomumo garantijos yra pakankami, kad šiuo aspektu LAGK bei MGK būtų vertinamos kaip teisminės institucijos. Taip pat pažymėtina, kad vertinant ikiteisminį bylų nagrinėjimą LAGK ir MGK bei teisminio proceso normas, turi būti akcentuota, kad skiriasi ikiteisminio ir teisminio proceso organizavimo tvarka, kadangi ikiteisminėse institucijose ne visi procesiniai institutai taikomi ta pačia apimtimi, kaip jie taikomi teisminio nagrinėjimo metu (pavyzdžiui, procesiniai terminai nagrinėjant bylą teisme gali būti gerokai ilgesni). Dėl šių priežasčių svarstytina, ar administracinių ginčų nagrinėjimas LAGK ir MGK gali užtikrinti procesines asmenų teises tokia apimtimi, kaip jos užtikrinamos nagrinėjant bylą teisme. Antra, pažymime, jog projekto aiškinamajame rašte nurodomas Teisingumo Teismo 2010 m. spalio 21 d. sprendimas byloje Nr. C-385/09, neturėtų būti vertinamas kaip pagrindas, leidžiantis teigti LAGK ir MGK galėtų būti laikomos teisminėmis institucijomis nacionalinės teisės prasme. Atkreipiame dėmesį, kad Teisingumo Teismas sprendime minėtoje byloje vertino, ar Mokestinių ginčų komisija Europos Sąjungos teisės kontekste gali būti vertinama kaip institucija, kuri gali pateikti Teisingumo Teismui prašymą dėl prejudicinio sprendimo, tačiau nesprendė klausimo, ar Mokestinių ginčų komisija yra teismas pagal Lietuvos Respublikos teisę. Taigi nesutampant teisinėms aplinkybėms, kurias Teisingumo Teismas sprendė minėtame sprendime ir kurias siekiama reguliuoti įstatymo projekte, abejotina, ar nurodomas teismo sprendimas gali būti naudojamas kaip argumentas, pagrindžiantis įstatymo projekto nuostatas.
Trečia, atkreipiame dėmesį, kad Konstitucinis Teismas 2019 m. kovo 1 d. nutarime nurodė: „<...> įstatymų leidėjas, vykdydamas iš Konstitucijos, inter alia jos 30 straipsnio 1 dalies, konstitucinio teisinės valstybės principo, kylančią pareigą užtikrinti proceso dalyviams galimybę patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bent vienos aukštesnės instancijos teisme, turi nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo būtų sudarytos prielaidos asmeniui veiksmingai pasinaudoti teise apskųsti priimtą, bet neįsiteisėjusį pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinės instancijos teismui. Tai reiškia, kad, įstatymu nustatant pirmosios instancijos teismo sprendimo apskundimo apeliacinės instancijos teismui tvarką, negali būti numatyti tokie apeliacinio skundo padavimo pagrindai, terminai ir sąlygos, dėl kurių kreiptis į apeliacinės instancijos teismą taptų itin sunku arba iš viso būtų neįmanoma apskųsti byloje priimto pirmosios instancijos teismo baigiamojo akto apeliacinės instancijos teismui.
Priešingu atveju konstitucinė teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinės instancijos teismui būtų deklaratyvi, būtų užkirstas kelias ištaisyti galimas pirmosios instancijos teismo klaidas, teisingai taikyti teisę ir įvykdyti teisingumą, taip pat būtų pažeista asmens konstitucinė teisė į tinkamą teismo procesą, nukrypta nuo konstitucinio teisinės valstybės principo.“ Atsižvelgiant į išdėstytas pastabas siūlytina tobulinti projektą, kad jis visiškai atitiktų Konstitucinio Teismo doktrinines nuostatas, susijusias su teisiniu reguliavimu, nustatančiu teismo ir teisėjų teisinį statusą, teisėjų kvalifikacijos ir nepriklausomumo reikalavimus, būtinybe įtvirtinti reguliavimą, sudarantį galimybę pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą apskųsti bent vienos aukštesnės instancijos teismui. 3. Projekto 10 straipsniu siūloma įstatymą papildyti 115¹ straipsniu ir šiame straipsnyje nustatyti LAGK ir MGK teisę priimti sprendimą kreiptis į administracinį teismą su prašymu patikrinti, ar norminis aktas, taikytinas jų nagrinėjamoje byloje atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą. Analizuojant siūlomo reguliavimo turinį pastebėtina, kad įstatymo projekto rengėjams derėtų apsispręsti, kokio pobūdžio subjektais LAGK ir MGK šiuo atveju laikomi ABTĮ požiūriu.
Jei LAGK ir MGK laikomi subjektais prilygintinais subjektams nurodytiems ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje, tai jų prašymai patikrinti norminio administracinio teisės akto teisėtumą turėtų būti nagrinėjami pagal tvarką nustatytą ABTĮ 113 straipsnyje, kai administracinis teismas sprendžia, ar yra pagrindas pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą. Kitu atveju, jei LAGK ir MGK laikomi kvaziteisminėmis institucijomis ir jų prašymai nagrinėjamai analogiškai kaip bendrosios kompetencijos ar specializuoto teismo nutartys, kuriomis prašoma ištirti norminio administracinio teisės akto teisėtumą, įstatyme reikia aiškiai nustatyti reikalavimą, kad LAGK ir MGK savo kreipimesi nurodytų kokiais teisiniais argumentais grindžia savo abejonę dėl ginčijamo norminio administracinio akto (ar jo dalies) teisėtumo. Priešingu atveju, siūlomas teisinis reguliavimas sistemiškai nederės su galiojančiomis ABTĮ nuostatomis ir sukurs naują, neapibrėžto pobūdžio, grindžiamą neaiškiais kriterijais, norminių administracinių teisės aktų teisėtumo tikrinimo sistemą. 4. Projekto 13 straipsnyje dėstomo įstatymo 138 straipsnio 2 dalyje po žodžių „nuo jo pateikimo“ įrašytinas žodis „teismui“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Mikšys, tel.
(85) 239 6891, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (85) 239 6906, el. p. [email protected]
Žmogaus teisių komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik, komiteto nariai: Sergejus
Jovaiša, Andrius Navickas, Mindaugas Puidokas, Leonard Talmont, Kęstutis Smirnovas; komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, patarėja: Rūta Ragaliauskienė; komiteto biuro padėjėjos: Inga Ališauskienė, Ingrida Aidietienė. Kviestieji asmenys: Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius, Teisingumo ministerijos Teisminės justicijos ir civilinės teisės grupės vadovė Jurga Greičienė, Teisingumo ministerijos Teisminės justicijos ir civilinės teisės grupės patarėja Egidija Konopliova Budrikienė, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas Gintaras Kryževičius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-06-0814 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymą (toliau - ABTĮ) 138¹ straipsniu ir nustatyti, jog bylos, kuriose apeliacine tvarka skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas ar jo dalis dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos, jos teritorinio padalinio ar Mokestinių ginčų komisijos sprendimo, priimto išnagrinėjus administracinį ginčą įstatymuose nustatyta privaloma ikiteismine tvarka, yra ribotos apeliacijos bylos.
Pagal projekto 14 straipsniu siūlomas ABTĮ 138¹ straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas apeliacinis procesas bylose, kuriose administracinis ginčas buvo sprendžiamas privaloma ikiteismine tvarka, taptų išimtine proceso stadija, priklausančia ne vien nuo apelianto valios skųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą, bet ir nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo trijų teisėjų kolegijos sprendimo, kuriuo būtų vertinama ne tik tai, ar skundas atitinka ABTĮ jam keliamus techninio pobūdžio reikalavimus, bet ir tai, ar egzistuoja ABTĮ 138¹straipsnio
kilusių teisinių klausimų pobūdžiu. Toks siūlomas reguliavimas projekto aiškinamajame rašte grindžiamas aplinkybėmis, jog Lietuvos administracinių ginčų komisija (toliau – LAGK) galėtų būti laikoma teismine institucija pagal analogiją ir kriterijus, suformuotus Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2010 m. spalio 21 d. sprendime byloje Nr. C-385/09 Nidera Handescompagnie BV v. Valstybinė mokesčių inspekcija, kurioje teismine institucija buvo pripažinta Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau - MGK).
Be to, projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad „Toks pasiūlymas pagrįstas tuo, kad asmens skundas jau būtų vieną kartą išnagrinėtas nepriklausomos kolegialios ikiteisminės institucijos, žodinio proceso tvarka bei užtikrinant asmens procesines teises ir asmuo jau būtų pasinaudojęs teise į bylos peržiūrėjimą teismine tvarka.“ Toks projekto nuostatų pobūdis ir jų pagrindimas projekto aiškinamajame rašte svarstytini. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinis teismas 2019 m. kovo 1 d. nutarime nurodė: „konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą, aiškinama kitų Konstitucijos nuostatų kontekste, suponuoja ir tai, kad įstatymu turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad bendrosios kompetencijos ar pagal Konstitucijos 111 straipsnio 2 dalį įsteigto specializuoto pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą būtų galima apskųsti bent vienos aukštesnės instancijos teismui. <...> pagal Konstituciją, inter alia jos 30 straipsnio 1 dalį, konstitucinį teisinės valstybės principą, teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą bent vienos aukštesnės instancijos teismui, kad būtų užtikrinta galimybė ištaisyti galimas klaidas, yra neatsiejama konstitucinės teisės kreiptis į teismą ir teisės į tinkamą teismo procesą dalis.“ Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog Konstitucinis Teismas 2008 m. vasario 20 d. nutarime vertindamas įstatymuose ir poįstatyminiuose teisės aktuose nustatytus pretendentams į teisėjus išsilavinimo ir kvalifikacijos reikalavimus nurodė, kad „<...> negali kelti abejonių tai, kad asmenims, siekiantiems būti teisėjais, teisinėje valstybėje – o Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra expressis verbis įtvirtintas teisinės valstybės siekis – gali ir turi būti keliami kuo didžiausi profesinės kvalifikacijos, taip pat ir teisinio išsilavinimo, reikalavimai <...>“.
Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinis teismas 2019 m. kovo 1 d. nutarime nurodė: „konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą, aiškinama kitų Konstitucijos nuostatų kontekste, suponuoja ir tai, kad įstatymu turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad bendrosios kompetencijos ar pagal Konstitucijos 111 straipsnio 2 dalį įsteigto specializuoto pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą būtų galima apskųsti bent vienos aukštesnės instancijos teismui. <...> pagal Konstituciją, inter alia jos 30 straipsnio 1 dalį, konstitucinį teisinės valstybės principą, teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą bent vienos aukštesnės instancijos teismui, kad būtų užtikrinta galimybė ištaisyti galimas klaidas, yra neatsiejama konstitucinės teisės kreiptis į teismą ir teisės į tinkamą teismo procesą dalis.“ Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog Konstitucinis Teismas 2008 m. vasario 20 d. nutarime vertindamas įstatymuose ir poįstatyminiuose teisės aktuose nustatytus pretendentams į teisėjus išsilavinimo ir kvalifikacijos reikalavimus nurodė, kad „<...> negali kelti abejonių tai, kad asmenims, siekiantiems būti teisėjais, teisinėje valstybėje – o Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra expressis verbis įtvirtintas teisinės valstybės siekis – gali ir turi būti keliami kuo didžiausi profesinės kvalifikacijos, taip pat ir teisinio išsilavinimo, reikalavimai <...>“. Šiame kontekste svarstytina ar šiame įstatymo projekte bei Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo Nr. VIII-1031 pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIIP-4252(2) siūlomi nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai LAGK ir MGK nariams bei jų nepriklausomumo garantijos yra pakankami, kad šiuo aspektu LAGK bei MGK būtų vertinamos kaip teisminės institucijos.
Taip pat pažymėtina, kad vertinant ikiteisminį bylų nagrinėjimą LAGK ir MGK bei teisminio proceso normas, turi būti akcentuota, kad skiriasi ikiteisminio ir teisminio proceso organizavimo tvarka, kadangi ikiteisminėse institucijose ne visi procesiniai institutai taikomi ta pačia apimtimi, kaip jie taikomi teisminio nagrinėjimo metu (pavyzdžiui, procesiniai terminai nagrinėjant bylą teisme gali būti gerokai ilgesni). Dėl šių priežasčių svarstytina, ar administracinių ginčų nagrinėjimas LAGK ir MGK gali užtikrinti procesines asmenų teises tokia apimtimi, kaip jos užtikrinamos nagrinėjant bylą teisme. Antra, pažymime, jog projekto aiškinamajame rašte nurodomas Teisingumo Teismo 2010 m. spalio 21 d. sprendimas byloje Nr. C-385/09, neturėtų būti vertinamas kaip pagrindas, leidžiantis teigti LAGK ir MGK galėtų būti laikomos teisminėmis institucijomis nacionalinės teisės prasme. Atkreipiame dėmesį, kad Teisingumo Teismas sprendime minėtoje byloje vertino, ar Mokestinių ginčų komisija Europos Sąjungos teisės kontekste gali būti vertinama kaip institucija, kuri gali pateikti Teisingumo Teismui prašymą dėl prejudicinio sprendimo, tačiau nesprendė klausimo, ar Mokestinių ginčų komisija yra teismas pagal Lietuvos Respublikos teisę. Taigi nesutampant teisinėms aplinkybėms, kurias Teisingumo Teismas sprendė minėtame sprendime ir kurias siekiama reguliuoti įstatymo projekte, abejotina, ar nurodomas teismo sprendimas gali būti naudojamas kaip argumentas, pagrindžiantis įstatymo projekto nuostatas.
Trečia, atkreipiame dėmesį, kad Konstitucinis Teismas 2019 m. kovo 1 d. nutarime nurodė: „<...> įstatymų leidėjas, vykdydamas iš Konstitucijos, inter alia jos 30 straipsnio 1 dalies, konstitucinio teisinės valstybės principo, kylančią pareigą užtikrinti proceso dalyviams galimybę patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bent vienos aukštesnės instancijos teisme, turi nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo būtų sudarytos prielaidos asmeniui veiksmingai pasinaudoti teise apskųsti priimtą, bet neįsiteisėjusį pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinės instancijos teismui. Tai reiškia, kad, įstatymu nustatant pirmosios instancijos teismo sprendimo apskundimo apeliacinės instancijos teismui tvarką, negali būti numatyti tokie apeliacinio skundo padavimo pagrindai, terminai ir sąlygos, dėl kurių kreiptis į apeliacinės instancijos teismą taptų itin sunku arba iš viso būtų neįmanoma apskųsti byloje priimto pirmosios instancijos teismo baigiamojo akto apeliacinės instancijos teismui.
Priešingu atveju konstitucinė teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinės instancijos teismui būtų deklaratyvi, būtų užkirstas kelias ištaisyti galimas pirmosios instancijos teismo klaidas, teisingai taikyti teisę ir įvykdyti teisingumą, taip pat būtų pažeista asmens konstitucinė teisė į tinkamą teismo procesą, nukrypta nuo konstitucinio teisinės valstybės principo.“ Atsižvelgiant į išdėstytas pastabas siūlytina tobulinti projektą, kad jis visiškai atitiktų Konstitucinio Teismo doktrinines nuostatas, susijusias su teisiniu reguliavimu, nustatančiu teismo ir teisėjų teisinį statusą, teisėjų kvalifikacijos ir nepriklausomumo reikalavimus, būtinybe įtvirtinti reguliavimą, sudarantį galimybę pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą apskųsti bent vienos aukštesnės instancijos teismui. Iš esmės pritarti10 Projekto
straipsnyje nustatyti LAGK ir MGK teisę priimti sprendimą kreiptis į administracinį teismą su prašymu patikrinti, ar norminis aktas, taikytinas jų nagrinėjamoje byloje atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą. Analizuojant siūlomo reguliavimo turinį pastebėtina, kad įstatymo projekto rengėjams derėtų apsispręsti, kokio pobūdžio subjektais LAGK ir MGK šiuo atveju laikomi ABTĮ požiūriu.
Jei LAGK ir MGK laikomi subjektais prilygintinais subjektams nurodytiems ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje, tai jų prašymai patikrinti norminio administracinio teisės akto teisėtumą turėtų būti nagrinėjami pagal tvarką nustatytą ABTĮ 113 straipsnyje, kai administracinis teismas sprendžia, ar yra pagrindas pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą. Kitu atveju, jei LAGK ir MGK laikomi kvaziteisminėmis institucijomis ir jų prašymai nagrinėjamai analogiškai kaip bendrosios kompetencijos ar specializuoto teismo nutartys, kuriomis prašoma ištirti norminio administracinio teisės akto teisėtumą, įstatyme reikia aiškiai nustatyti reikalavimą, kad LAGK ir MGK savo kreipimesi nurodytų kokiais teisiniais argumentais grindžia savo abejonę dėl ginčijamo norminio administracinio akto (ar jo dalies) teisėtumo. Priešingu atveju, siūlomas teisinis reguliavimas sistemiškai nederės su galiojančiomis ABTĮ nuostatomis ir sukurs naują, neapibrėžto pobūdžio, grindžiamą neaiškiais kriterijais, norminių administracinių teisės aktų teisėtumo tikrinimo sistemą. Pritarti13 Projekto
pateikimo“ įrašytinas žodis „teismui“. Pritarti
Mykolo Romerio universiteto Mykolo Romerio teisės mokykla gavo Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. liepos 14 d. prašymą dėl ekspertinės nuomonės/išvados „Apeliacijos administraciniame procese ribojimo pagrindimas konstitucinėje doktrinoje“ pateikimo. Atsakydami į paklausimą, teikiame Mykolo Romerio universiteto teisės mokyklos Viešosios teisės instituto prof. dr. Tomos Birmontienės parengtą mokslinę nuomonę. Cituojant prašome nurodyti nuomonės autorių.
Visuomeninio gyvenimo raida, besikeičianti teisinė tikrovė formuluoja naujus uždavinius teismų sistemai, kuri, reaguodama į vykstančius pokyčius, yra priversta ieškoti priemonių, kaip tinkamai ir greitai spręsti vis labiau besiplečiantį teisminių ginčų ratą. Mobilūs valstybės tarnybos, darbo, ekonominiai santykiai reikalauja savalaikių sprendimų. Keletą metų besitęsiantis teisminių ginčų sprendimas ir net ilgai laukta pergalė, apgynus savo teises, neretai apkarsta dėl ilgai trunkančių teisminių procesų, prarastų verslo, asmeninės karjeros galimybių, negautų pajamų ir kt. Viešas efektyvaus teisingumo interesas skatina arba plėstis, t. y. didinti teismų teisėjų skaičių, arba ginčų sprendimui ieškoti kitų efektyvių būdų, kurie, tam tikra prasme būdami alternatyva teismų sprendimams, vis tik sugebėtų kvalifikuotai nagrinėti tam tikrų kategorijų ginčus ir taip atliktų dalį šiuo metu teismams tenkančio darbo, nesudarant prielaidų, kad teisė kreiptis j teismą būtų neproporcingai apsunkinta. Konstitucinis Teismas, aiškindamas inter alia Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriomis įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą, yra suformulavęs bendrąją asmens konstitucinių teisių ir laisvių gynimo doktriną. Asmens teisės kreiptis į teismų konstitucinė doktrina, kuri yra aktuali nagrinėjamos problemos aspektu, yra svari jos sudėtinė dalis. Konstitucinio Teismo doktrinoje Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies nuostatos aiškinamos ir kaip įtvirtinančios konstitucinį pažeistų teisių teisminės gynybos principą[¹]. Asmens teisių ir laisvių teisminio gynimo garantija, kuri Konstitucinio Teismo doktrinoje yra vertinama kaip procesinio pobūdžio , yra asmens teisių ir laisvių konstitucinio instituto esminis elementas. Asmens teisė kreiptis į teismą, taip pat konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja ir asmens teisę į tinkamą teisinį procesą[²].
Teisė į apeliaciją vertintina kaip asmens teisės į tinkamą teisinį procesą integralus elementas, nors Konstitucinio Teismo doktrinoje ji neretai tiesiogiai kildinama iš konstitucinės teises į teismą. Nuo pat pirmųįy Konstitucinio Teismo dokumentų Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies nuostatos aiškinamos ir kaip garantuojančios asmens teisę turėti nepriklausomą ir nešališką ginčo arbitrą. Ši svarbi doktrininė nuostata, ne kartą pakartota ir vėlesniuose Konstitucinio Teismo aktuose[³]. Nors nepriklausomo ir nešališko arbitro sąvoka Konstitucinio Teismo aktuose paprastai tapatinama su teismu[⁴], vis tik manytina, kad ši sąvoka galėtų turėti ir platesnį savarankišką turinį, apimantį ir konstitucinius nešališkumo ir nepriklausomumo kriterijus atitinkančią ikiteisminių ginčų sprendimo instituciją. Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad gali būti nustatyta ir ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka[⁵]. Konstitucinio Teismo doktrinoje ypatingas dėmesys yra skirtas asmens teisės kreiptis į teismą garantijoms. Konstitucinis Teismas, interpretuodamas Konstitucijos nuostatas, pabrėžia, kad teisės kreiptis į teismą negalima apriboti ar paneigti[⁶]; asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinamas jos o įgyvendinimas . Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ilgą laiką asmens teisė kreiptis j teismą buvo vertinama kaip absoliuti[⁷], neribojama. Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą, teisė kreiptis į teismą yra absoliuti'⁰.
Konstitucinis Teismas teisės kreiptis į teismą dėl asmens pažeistų teisių ir laisvių gynimo kaip absoliučios konstitucinės teisės konstitucinę doktriną pradėjo formuoti dar 2000 - 2004 m. nutarimuose, ji pakartota ir reikšmingoje 2006 m. jurisprudencijoje[⁸], kurioje buvo pradėta formuoti pirmosios instancijos teismo baigiamojo akto apskundimo bent vienos aukštesnės instancijos teismui (apeliacijos) doktrina ir vėliau. Tačiau jau Konstitucinio Teismo 2016 m. birželio 28 d. sprendime ir vėlesniuose KT aktuose, i n te r alia 2019 m. kovo 1 d. nutarime, šios teisės absoliutus pobūdis, papildomai neargumentuojant, nebeminimas. Taigi, kai kurie svarbūs konstitucinės teisės kreiptis į teismą doktrinos elementai pakito ir teisė kreiptis į teismą kaip absoliuti dabartinėje Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje expresis verbis nebeminima. Pažymėtina, kad Konstituciniam Teismui pradedant formuoti taip vadinamą konstitucinę apeliacijos doktriną inter alia 2006 m. sausio 16 d. nutarime, teisė kreiptis į teismą Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje buvo vis dar aiškinama kaip absoliuti, neribojama asmens teisė. Konstitucinis Teismas taip vadinamą apeliacijos doktriną - dėl pirmosios instancijos teismo baigiamojo akto apskundimo galimybės bent vienos aukštesnės instancijos teismui - grindė konstitucine asmens teise kreiptis į teismą, teismų instancine sistema, ir pabrėžė, kad įstatymu turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad bendrosios kompetencijos ar pagal Konstitucijos 111 straipsnio 2 dalį įsteigto specializuoto pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą būtų galima apskųsti bent vienos aukštesnės instancijos teismui.
Konstitucinis Teismas formulavo minėtos doktrinos principus, kad pagal Konstituciją įstatyme turi būti ne tik įtvirtinta pati proceso šalies teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą bent vienos aukštesnės instancijos teismui, bet ir nustatyta tokia apskundimo tvarka, kuria pasinaudojus būtų sudaryta galimybė aukštesnės instancijos teismui ištaisyti galimas pirmosios instancijos teismo klaidas; priešingu atveju būtų nukrypta nuo konstitucinio teisinės valstybės principo, pažeista asmens konstitucinė teisė į tinkamą teismo procesą[⁹]. Taigi, šios doktrinos nuostatos buvo iš esmės formuojamos 2006 - 2007 m. nutarimuoselj ir vėliau, papildomai jos nevystant, kartojamos vėlesniuose Konstitucinio Teismo aktuose[¹⁰]. Konstitucinio Teismo 2019 m. kovo 1 d. nutarime taip pat iš esmės atkartotos jau anksčiau, t. y. 2006-2007 m. Konstitucinio Teismo aktuose suformuluotos teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą bent vienos aukštesnės instancijos teismui doktrinos nuostatos.
Teismas doktriną plėtojo tik advokato dalyvavimo šiame procese aspektu ir pripažino, kad ginčijamu CPK teisiniu reguliavimu teisė turėti advokatų yra paversta konstitucinę teisę kreiptis į teismų, inter alia į apeliacinės instancijos teismų, varžančia pareiga.[¹¹] Pažymėtina, kad Administracinių bylų teisenos aspektu 2019 m. kovo 1 d. nutarime plėtotas minėtos doktrinos aspektas nėra aktualus, kadangi būtinybės turėti advokatą Administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau - Įstatymas) nenumato. Pažymėtina, kad teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktų bent vienos aukštesnės instancijos teismui doktrina buvo formuojama sprendžiant bylas susijusias su CPK ir BPK (2008 m.), bet ne administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatomis šiuo aspektu[¹²]. Pažymėtina ir tai, kad Konstitucinis Teismas netyrė teisinio reguliavimo dėl įstatymuose nustatytos ikiteisminės institucijos sprendimų galios, jų reikšmės ir nėra suformulavęs atitinkamų doktrininių nuostatų. Konstitucinio Teismo 2003 m. - 2004 m. aktuose pradėta fragmentiškai formuoti ikiteisminių ginčų sprendimo doktrina, kuri buvo pakartota ir reikšminguose 2006-2007 m. Konstitucinio Teismo nutarimuose, kuriuose buvo formuojama teisės į apeliaciją konstitucinė doktrina, nebuvo vystoma ir išliko pakankamai fragmentiška. Taip pat ir tuo metu, kai buvo formuluojama teisės kreiptis į teismą kaip absoliučios teisės doktrina ir su ja tiesiogiai susijusi apeliacijos doktrina (t. y. 2006 m. Konstitucinio Teismo jurisprudencija), administraciniai teismai ir ikiteisminių ginčų sprendimo institucijos administracinių ginčų srityje buvo tik neseniai pradėjusios savo veiklą[¹³]. Pažymėtina, kad ikiteisminė ginčų sprendimų tvarka šiuo metu iš esmės pakito ne tik institucine, bet ir turinio prasme.
Taigi Konstitucinis Teismas šiuo metu nėra suformulavęs ikiteisminių ginčų sprendimo konstitucinės doktrinos. Apeliacijos doktrina nebuvo analizuojama ikiteisminių ginčų sprendimo institucijų įgaliojimų aspektu, tokių ginčų sprendimo privalomumas nebuvo tiriamas. Jeigu siūlomos [statymo pataisos bus priimtos, tikėtina, kad Konstitucinis Teismas susidurs su šia problema ir ateityje formuluos atitinkamą doktriną. Tikėtina, kad priėmus siūlomus Įstatymo pakeitimus, Konstitucinis Teismas, susidūręs su naujai iškilusia problema, vystys konstitucinę apeliacijos doktriną tokiomis galimomis kiyptimis - vertins ikiteisminės ginčų sprendimo institucijos atitiktį nepriklausomo ir nešališko arbitro kriterijams, toliau formuos apeliacijos doktriną, kaip sudėtinį konstitucinės asmens teisės kreiptis į teismą elementą, kuris negali būti paneigimas, tačiau tai nereiškia, kad įstatymu negali būti nustatytos šios teisės įgyvendinimo sąlygos, svarbu, kad jos nepaneigtų šios teisės esmės, galimybės asmeniui siekti nepriklausomo ir nešališko arbitro priimto ginčo sprendimo tinkamo teisminio peržiūrėjimo. Konstitucinio Teismo suformuota apeliacijos, t. y. pirmos instancijos teismo sprendimo apskundimo aukštesnės instancijos teismui doktrina neturėtų būti taikoma formaliai, užkertant kelią teisminių ginčų sprendimo pokyčiams - tam tikros rūšies administracinėse bylose nustatytas ikiteisminių ginčų sprendimo privalomumas turėtų padėti efektyviau spręsti administracinius ginčus.
Vertinant šiuo metu suformuotą, ir, kaip minėta, iš esmės nuo 2006 m. nepakitusią apeliacijos doktriną, ikiteisminių ginčų sprendimo institucijų aspektu, kartu ir teisės aktais siūlomus jų pokyčius, svarbu išsiaiškinti, kokia apimtimi Konstitucinio Teismo suformuluota ir to laikmečio kontekste tik teismams skirta pirmos instancijos teismo sprendimo apskundimo aukštesnės instancijos teismui doktrina galėtų būti taikoma ikiteisminių ginčų sprendimo institucijų aspektu, ar jos būdamos kvaziteiminės savo prigimtimi galėtų būti vertinamos kaip nepriklausomas ir nešališkas ginčo arbitras, pirma instancija sprendžiantis ginčą. Šiuo aspektu svarbi yra Konstitucinio Teismo suformuota teismų nepriklausomumo ir nešališkumo doktrina. Konstitucinis Teismas oficialiąją konstitucinę teisminės valdžios nepriklausomumo doktriną formavo daugelyje nutarimų ir sprendimų[¹⁴]. Konstitucinio Teismo doktrinoje teismo nepriklausomumas ir nešališkumas yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga[¹⁵]. Teismo nepriklausomumas - tai esminis teismo ir teisėjo veiklos principas, grindžiamas galimybe vykdyti teisingumą be kitų, visų pirma išorinių, veiksnių, be valstybės valdžios institucijų poveikio ir kontrolės. Teismo ir teisėjo nepriklausomumas - susijusios sąvokos. Teisėjo nepriklausomumas ir nešališkumas grindžiamas jo profesiniu autonomiškumu (savarankiškumu), jo asmenybės integralumu.
Teismo teisėjo nepriklausomumo principas negali būti įgyvendinamas be atitinkamų garantijų sistemos²" Konstitucinio Teismo formuojamoje doktrinoje išskirtini inter alia tokie teisėjo ir teismų nepriklausomumo garantijų aspektai, kaip antai, teisėjų įgaliojimų trukmės neliečiamumas; teisėjij procesinis nepriklausomumas; teisėjų imunitetas. Jeigu ikiteisminės ginčų sprendimo institucijos atitiktų šiuos kriterijus, jos galėtų būti prilyginamos kvaziteisminėms institucijoms, o jų priimtas sprendimas tam tikrose konkrečiai nurodytose bylų kategorijose pagal savo paskirtį ir pobūdį, tačiau jokiu būdu ne pagal teisinę galią, galėtų būti laikomas iš esmės atitinkančiu pirmos instancijos teismo sprendimą. Todėl teisiniu reguliavimu užtikrinus galimybę šių institucijų sprendimus skųsti teismui, būtų galima teigti, jog yra įgyvendinta konstitucinė teisė į apeliaciją. Taigi jeigu siūlomuose teisės aktų projektuose būtų papildomai sustiprintos ikiteisminių ginčų sprendimo institucijų nepriklausomumo užtikrinimo garantijos, jos galėtų būti vertinamos kaip nepriklausomas ir nešališkas ginčo sprendimo arbitras. Vertinant siūlomus įstatymų pakeitimus papildomai pažymėtina ir tai, kad Įstatymų leidėjo diskrecijai priskirtinas ratas ginčų, kuriuos ikiteisminių ginčų institucijos - pagal siūlomus projektus - Lietuvos administracinių ginčų komisija ir jos teritoriniai padaliniai ir Mokestinių ginčų komisija turėtų nagrinėti privaloma ikiteismine tvarka, neperžengiant pačios administracinio ginčo sampratos, teisinės atsakomybės pobūdžio.
Vertinant, ar minėtos institucijos galėtų būti prilyginamos kvaziteisminėms institucijoms, atitinkančioms nepriklausomo ir nešališko arbitro kriterijus, ypač svarbus tokių institucijų nepriklausomumas nuo vykdomosios valdžios, nes didele apimtimi jų kompetencijai ir priskirtina nagrinėti ginčus, kylančius dėl vykdomosios valdžios sprendimų. Todėl ypač svarbu užtikrinti galimybę joms vykdyti savo funkcijas be valstybės valdžios institucijų poveikio ir kontrolės, garantuoti skaidrią ir abejonių dėl nepriklausomumo ir nešališkumo nekeliančią tokių institucijų formavimo tvarką. Tokių institucijų nepriklausomumą labiau užtikrintų ir tai, jeigu komisijų nariai ir vadovai būtų skiriami vienai ilgesnei nei kad 4 m. kadencijai. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: -. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos advokatūra 2020-04-28 Lietuvos advokatūra, susipažinusi su Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr.
31, 33, 43, 56, 78, 117, 134, 138 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 115¹ ir 138¹ straipsniais įstatymo projektu (toliau – ABTĮ projektas) ir pasitelkusi Lietuvos advokatūros Administracinės teisės ir teisenos komiteto įžvalgas, teikia šias pastabas ir pasiūlymus: Dėl ABTĮ projekto 8 straipsnio – 56 straipsnio pakeitimo ABTĮ projekto 8 straipsniu siūloma pakeisti LR ABTĮ 56 straipsnio 4 dalį, pagal kurią nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti privaloma ikiteismine tvarka ginčą išnagrinėjusiai Lietuvos administracinių ginčų komisijai, jos teritoriniam padaliniui ar Mokestinių ginčų komisijai, būtų tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažintų pagrįstomis priežastis, dėl kurių to nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, nagrinėjant bylą teisme. Siūlomu reguliavimu iš esmės yra siūloma pirmos instancijos teisme nustatyti tokius pat apribojimus, kaip ir apeliacinėje instancijoje. Vis dėl to, nepaisant to, kad yra skundžiamas ginčą ikiteismine tvarka išnagrinėjusios institucijos sprendimas, tai nėra laikytina apeliaciniu skundu, nes ginčo nagrinėjimas ikiteisminėje institucijoje, kuri neturi teismams priskirtų teisių, negali būti prilyginamas ginčo nagrinėjimui pirmoje teismo instancijoje. Taigi skundas, o tiksliau asmens reikalavimai, dėl kurių, pareiškėjo manymu, priimtas nepagrįstas ikiteisminės ginčų nagrinėjimo institucijos sprendimas, bus nagrinėjamas pirmąja teismine instancija tik tada, kada pirmą kartą bus nagrinėjamas teisme. Jau vien tik dėl šios priežasties įrodymų pateikimui pirmosios instancijos teisme negali būti taikomi tokie patys apribojimai, kaip ir apeliacinėje instancijoje. Vadovaujantis Europos Tarybos Ministrų komiteto 1995 m. vasario 27 d. rekomendacijos Nr.
R(95)5 2a punktu, pirmosios instancijos teismui turi būti pateikti visi galimi reikalavimai, faktai ir įrodymai. Vadinasi, tai suponuoja ir proceso šalies teisę atlikti šiuos veiksmus būtent pirmosios instancijos teisme. Todėl negalima riboti asmens teisės pateikti visus, jo manymu, reikalingus įrodymus bylą pirma instancija nagrinėjančiam teismui, net jei jis nagrinėja skundą dėl ikiteisminės institucijos sprendimo. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, ABTĮ projektu siūlomas LR ABTĮ 56 straipsnio 4 dalies reguliavimas pirmosios instancijos teisme akivaizdžiai ribotų šalies teisę į teisminę gynybą, apribojant teisę pateikti įrodymus, todėl rekomenduojame šios įstatymo pataisos nepriimti. Dėl ABTĮ projekto 9 straipsnio – 78 straipsnio pakeitimo ABTĮ projekto 9 straipsniu siūloma pakeisti LR ABTĮ 78 straipsnio 6 dalį, pagal kurią byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai skundžiamas Lietuvos administracinių ginčų komisijos, jos teritorinio padalinio ar Mokestinių ginčų komisijos sprendimas, jei proceso šalys per teismo nustatytą terminą nepareiškia prieštaravimo dėl tokio bylos nagrinėjimo. Pažymėtina, kad visiškai nepagrįstai yra išskiriama skundų dalis, kad net nesant pareiškėjo prašymo, skundą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, pats teismas gali nustatyti skundo nagrinėjimo būdą. Asmens reikalavimai, dėl kurių, pareiškėjo manymu, priimtas nepagrįstas ikiteisminės ginčų nagrinėjimo institucijos sprendimas, bus pirmą kartą nagrinėjamas teisme (kaip ir visi kiti skundai, dėl kurių nustatyta, jog rašytinis bylos nagrinėjimas yra galimas tik esant pareiškėjo skundui), todėl bylos nagrinėjimas turi vykti žodinio proceso tvarka, nebent kitaip prašo pats pareiškėjas, o ne pareiškėjas turėtų motyvuoti, kodėl yra būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.
Priešingu atveju, tokiu būdu iš asmens atimama teisė būti betarpiškai išklausytam teisme, ką besąlygiškai teismas privalo užtikrinti. Išklausymas rašytine forma nėra tapatus išklausymui žodine tvarka. Dėl ABTĮ projekto 14 straipsnio – įstatymo papildymo 138¹ straipsniu ABTĮ projekto 14 straipsniu siūloma papildyti Administracinių bylų teisenos įstatymą 138¹ straipsniu ir nustatyti apeliacinio skundo priėmimo apribojimą apeliacijos bylose. Šiuo įstatymo projektu numatoma tvarka, kaip skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas ar jo dalis dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos, jos teritorinio padalinio ar Mokestinių ginčų komisijos sprendimo, priimto išnagrinėjus administracinį ginčą įstatymuose nustatyta privaloma ikiteismine tvarka. Taip pat šio ABTĮ projekto 138¹ straipsnio 2 dalyje numatyti apeliacinio proceso pagrindai, kuomet galimas apeliacinis procesas, o ABTĮ,138¹ straipsnio
administracinio teismo trijų teisėjų kolegijai nuspręsti dėl apeliacinio skundo tinkamumo. Skundas gali būti nepriimamas motyvuota nutartimi. Pažymėtina, kad ABTĮ projektu siūlomi apeliacinio skundo priėmimo pagrindai iš esmės atitinka kasacinio skundo, bet ne apeliacinio skundo priėmimo pagrindus (ABTĮ projektu siūlomo 138¹ straipsnio 2 dalis).
Atitinkamai ginčų sprendimas Lietuvos administracinių ginčų komisijoje, jos teritoriniame padalinyje ar Mokestinių ginčų komisijoje tampa pirma instancija, o jų apskųstus sprendimus nagrinėjantys apygardų administraciniai teismai – apeliacine instancija. Svarbu atkreipti dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A⁴⁴²-138/2012, kuriame nurodyta, kad administracinių ginčų komisija nėra teisminė institucija, todėl jos įgaliojimai negali būti prilyginami teismo įgaliojimams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A⁴⁴²-138/2012). Vadovaujantis šia pozicija teigtina, kad minėtos institucijos negali atitikti pirmos instancijos teismų, tiek pagal savo prigimtį, tiek pagal patirtį, tiek pagal statusą, tiek pagal procesą, tiek pagal sprendimo juridinę galią. Remiantis LR Konstitucijos 109 str. teisingumą vykdo tik teismas. Be to, taip yra dėl teisėjų ir ikiteisminio ginčų nagrinėjimo institucijos narių keliamų reikalavimų skirtumų. Vienas iš šiuos skirtumus lemiančių veiksnių yra Lietuvos Respublikos teismų įstatyme numatyti aukščiausi reikalavimai teisėjams, ypač pabrėžiant teisinės kvalifikacijos išsilavinimo ir profesionalumo kriterijus. Taip pat ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. vasario 20 d. nutarime yra nurodęs, kad teisėjams „...keliami kuo didžiausi profesinės kvalifikacijos, taip pat ir teisinio išsilavinimo reikalavimai <...> taikomi Lietuvos Respublikos piliečiams, baigusiems universitetines teisės krypties studijas ir įgijusiems teisės magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam prilygstantį teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą)“.
Taigi kiekvienas asmuo turi teisę, kad pirmos instancijos teisme jo klausimą spręstų šiuos reikalavimus atitinkantis asmuo – teisėjas, o ne kvazi teisėjas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pastebėtina, kad Administracinių ginčų komisijos ir Mokestinių ginčų komisijos nariams nekeliami tokio pat aukšto pobūdžio išsilavinimo reikalavimai kaip asmenims, norintiems tapti teisėjais, todėl abejotina, ar pagrįsta pastarosioms institucijoms suteikti pirmos instancijos teismo įgaliojimus. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Septintojo protokolo 2 straipsnyje teigiama, kad kiekvienas asmuo turi teisę reikalauti, kad jo bylą apeliacine tvarka peržiūrėtų aukštesnė teismo instancija. Atsižvelgiant į šias nuostatas, administraciniai ginčai bet kokiu atveju Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme turi būti nagrinėjami apeliacine tvarka ir jų nagrinėjimas negali būti ribojamas kasacijos ribojimo pagrindų. Todėl siūlymas papildyti ABTĮ projekto 138¹ straipsniu yra nepagrįstas, neatitinka mūsų teisinės sistemos, be to, administracinių bylų teisenoje, nesant kasacijos galimybės, riboti net ir apeliacijos galimybės negalima, nes tokiu būdu bus varžoma asmens teisė į nešališką ir objektyvų teisminį procesą bei pirmosios instancijos teismo sprendimo peržiūrą.
Konstitucija neleidžia įtvirtinti tokio teisinio reguliavimo, kad kokios nors kategorijos bylose apskritai jokiais atvejais būtų negalima siekti inicijuoti byloje priimto pirmosios instancijos teismo baigiamojo akto peržiūrėjimo, nes šitaip būtų paneigta galimybė ištaisyti galimas teismo klaidas, teisingai taikyti teisę ir įvykdyti teisingumą; nustačius tokį teisinį reguliavimą konstitucinė teisingumo samprata būtų apribota tik formaliu, nominaliu teismo vykdomu teisingumu, tik teismo vykdomo teisingumo regimybe, taigi ne tuo teisingumu, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (2007 m. spalio 24 d. nutarimas).
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2019 m. kovo 1 d. nutarime pažymėjo, kad „konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą, aiškinama kitų Konstitucijos nuostatų kontekste, suponuoja ir tai, kad įstatymu turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad bendrosios kompetencijos ar pagal Konstitucijos 111 straipsnio 2 dalį įsteigto specializuoto pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą būtų galima apskųsti bent vienos aukštesnės instancijos teismui <...> teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą bent vienos aukštesnės instancijos teismui, kad būtų užtikrinta galimybė ištaisyti galimas klaidas, yra neatsiejama konstitucinės teisės kreiptis į teismą ir teisės į tinkamą teismo procesą <...> iš Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies iš konstitucinio teisinio principo <...> įstatymu nustatant pirmosios instancijos teismo sprendimo apskundimo apeliacinės instancijos teismui tvarką, negali būti numatyti tokie apeliacinio skundo padavimo pagrindai, terminai ir sąlygos, dėl kurių kreiptis į apeliacinės instancijos teismą taptų itin sunku arba iš viso būtų neįmanoma apskųsti byloje priimto pirmosios instancijos teismo baigiamojo akto apeliacinės instancijos teismui.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2019 m. kovo 1 d. nutarime pažymėjo, kad „konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą, aiškinama kitų Konstitucijos nuostatų kontekste, suponuoja ir tai, kad įstatymu turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad bendrosios kompetencijos ar pagal Konstitucijos 111 straipsnio 2 dalį įsteigto specializuoto pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą būtų galima apskųsti bent vienos aukštesnės instancijos teismui <...> teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą bent vienos aukštesnės instancijos teismui, kad būtų užtikrinta galimybė ištaisyti galimas klaidas, yra neatsiejama konstitucinės teisės kreiptis į teismą ir teisės į tinkamą teismo procesą <...> iš Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies iš konstitucinio teisinio principo <...> įstatymu nustatant pirmosios instancijos teismo sprendimo apskundimo apeliacinės instancijos teismui tvarką, negali būti numatyti tokie apeliacinio skundo padavimo pagrindai, terminai ir sąlygos, dėl kurių kreiptis į apeliacinės instancijos teismą taptų itin sunku arba iš viso būtų neįmanoma apskųsti byloje priimto pirmosios instancijos teismo baigiamojo akto apeliacinės instancijos teismui. Priešingu atveju konstitucinė teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinės instancijos teismui būtų deklaratyvi, būtų užkirstas kelias ištaisyti galimas pirmosios instancijos teismo klaidas, teisingai taikyti teisę ir įvykdyti teisingumą, taip pat būtų pažeista asmens konstitucinė teisė į tinkamą teismo procesą, nukrypta nuo konstitucinio teisinės valstybės principo“.
Atsižvelgiant į tai, manytina, kad ABTĮ projekto 138¹ straipsnio
prielaidą riboti apeliacijos teisę kasacijos pagrindais, taip pat, taikant šiuos pagrindus, būtų numatoma tvarka, kai tam tikrais atvejais nebūtų galimybės apskųsti pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą apeliacine tvarka, o ir visiškai suvaržytos asmens teisės į tinkamą teismo procesą. Apibendrinant išdėstytus argumentus galima teigti, kad šiuo teikiamu ABTĮ projekto 138¹ straipsnio papildymu administracinėse bylose apeliacinis procesas yra dar labiau apribojamas ir prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai bei pagrindinėms žmogaus teisėms, todėl šiam ABTĮ projekto ABTĮ 138¹ straipsnio papildymui
Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020-09-04 Valstybės tarnybos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VTD), susipažinęs su įstatymų projektais NR. XIIIP-4251(2), XIIIP-4252(2), XIIIP-4253(2), XIIIP-4254(2), XIIIP-4257(2), iš esmės pritaria šiems projektams.
2020-09-09
apeliaciniame teisme pastabų dėl šių projektų pareikšta nebuvo. Atsižvelgti
2020-09-09 Pastabų ir pasiūlymų dėl nurodytų projektų neturi. Atsižvelgti 5.
ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-09-10 Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Mokestinių ginčų komisija) išnagrinėjo įstatymų projektus Nr. XIIIP-4251(2), Nr. XIIIP-4252(2), Nr. XIIIP-4253(2), Nr. XIIIP-4254(2), Nr. XIIIP-4257(2) ir pagal savo kompetenciją teikia šiuos pasiūlymus. Dėl Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 20, 23, 27, 28, 31, 33, 43, 56, 78, 117, 134, 138 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 115¹ ir 138¹ straipsniais įstatymo projekto Nr. XIIIP-4251(2) pažymėtina, kad jei būtų nuspręsta papildyti Administracinių bylų teisenos įstatymą 115¹ straipsniu, siekiant aiškesnio teisinio reguliavimo siūlytina patikslinti šio straipsnio 1 dalies 1 punktą taip: „skundo, kurio nagrinėjimas sustabdytas, medžiaga“. Siekiant neapriboti Mokestinių ginčų komisijai teisės kreiptis į teismą ir tuo atveju, kai pareiškėjas neskundžia norminio teisės akto, o pati Mokestinių ginčų komisija suabejoja dėl tokio akto atitikimo įstatymui ar Vyriausybės norminiam teisės aktui, siūlytina patikslinti 115¹ straipsnio 2 punktą taip: „norminio teisės akto, kuris galbūt neatitinka įstatymo ar Vyriausybės norminio teisės akto nuostatų, kopija“. Siūlytina patikslinti 115¹ straipsnio 3 punktą taip: „įstatymo ar Vyriausybės norminio teisės akto, kuriam galbūt neatitinka norminio teisės akto nuostatos, kopija“, nes dar nėra žinoma, kad šis aktas prieštarauja įstatymui ar Vyriausybės norminiam teisės aktui, o 4 punkte išbraukti žodžius „administracinio teismo dokumentacijai“. Apsispręsti pagrindiniame Komitete
Aukščiausiasis Teismas 2020-08-12 Dėl Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 20, 23, 27, 28, 31, 33, 43, 56, 78, 117, 134, 138 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 115(1) ir 138(1) straipsniais įstatymo (XIIIP-4251(2)), Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo Nr.
VIII-1031 pakeitimo įstatymo (XIIIP-4252(2)), Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 X skyriaus pakeitimo įstatymo (XIIIP-4253(2)), Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 5, 18, 32, 34, 51 straipsnių, X skyriaus pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 56 straipsniu įstatymo (XIIIP-4254(2)), Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 231 straipsnio pakeitimo įstatymo (XIIIP-4257(2)) pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl projektų neturime. Atsižvelgti
departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2020-09-11 Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) pagal kompetenciją išnagrinėjo pateiktus derinti Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 20, 23, 27, 28, 31, 33, 43, 56, 78, 117, 134, 138 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 115(1) ir 138(1) straipsniais įstatymo projektą Nr. XIIIP-4251(2), Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo Nr. VIII-1031 pakeitimo įstatymo projektą (nauja redakcija) Nr. XIIIP-4252(2), Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 X skyriaus pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4253(2), Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 5, 18, 32, 34, 51 straipsnių, X skyriaus pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo
straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. Baudžiamojo kodekso 231 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Esminių pastabų dėl projektų neturime. Atsižvelgti 8.
taryba 2020-09-29 Teisėjų taryba gavo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos parengtą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 (toliau – ABTĮ) 20, 23, 27, 28, 31, 33, 43, 56, 78, 117, 134, 138 straipsnių pakeitimo bei Įstatymo papildymo 115ˡ ir 138ˡ straipsniais įstatymo projektą Nr. XIIIP-4251(2) (toliau – ABTĮ projektas), Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo Nr. VIII-1031 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4252(2) (toliau – IAGNTĮ projektas), Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 (toliau – UTPĮ) X skyriaus pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4253(2) (toliau – UTPĮ projektas), Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 5, 18, 32, 34, 51 straipsnių, X skyriaus pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 56 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIIP-4254(2), Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 231 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4257(2) (toliau – Įstatymų projektai), išvadoms pateikti. Teisėjų taryba, išnagrinėjusi Įstatymų projektus, informuoja, kad pritaria Įstatymų projektams bei jų siekiamam tikslui – plėsti ikiteisminių ginčų komisijų kompetenciją, taip mažinant Lietuvos specializuotiems teismams tenkantį darbo krūvį, ir, pagal kompetenciją, esminių pastabų dėl siūlomo naujo teisinio reguliavimo neturi. Teisėjų taryba pažymi, kad pastabas Įstatymų projektų pirminiams variantams pateikė 2020 m. balandžio 6 d. raštu Nr. 36P-62-(7.1.10)
„Dėl teisės aktų projektų Nr. 20-2937, 20-2939 – 20-2945 derinimo“. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymų projektų rengėjai, tobulindami Įstatymų
projektus, neatsižvelgė į Teisėjų tarybos išdėstytas pastabas, bei į tai, kad, koreguojant Įstatymų projektus, įtrauktos naujos nuostatos, Teisėjų taryba teikia pastabas dėl siūlomo teisinio reglamentavimo ir jo įgyvendinimo pasekmių. 1.
apskųsti administracinių ginčų komisijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus skundą dėl sprendimo dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, dėl sprendimo atsisakyti išduoti, pakeisti ar panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ar Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje, taip pat skundą dėl sprendimo atsisakyti išduoti ar panaikinti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje. Minėtose nuostatose nurodyta, kad toks sprendimas gali būti skundžiamas per 14 dienų nuo jo priėmimo dienos apygardos administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka. Atkreipiame dėmesį, kad UTPĮ 138 straipsnyje nurodytas sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo terminas skundo padavimui pagal šį įstatymą yra 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, ir šis terminas įstatymo projekte nėra koreguojamas. Taigi, pagal įstatymo projektų nuostatas susiklosto dvejopa situacija, kai skundams dėl užsieniečių teisinės padėties, kurie paduodami administracinių ginčų komisijai, nustatomas terminas nuo skundžiamo sprendimo įteikimo dienos, o skundams, kurie paduodami išnagrinėjus skundą ikiteismine tvarka, – nuo skundžiamo sprendimo priėmimo dienos, o šių skirtingų terminų skundui pateikti pradžios momentų nustatymo priežastys nėra aiškios. Manytina, kad siūlomos teisinio reguliavimo priemonės turėtų būti suderintos tarpusavyje. Taip pat pažymėtina, kad tinkamas asmens teisės į teisingą teismą įgyvendinimas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos prasme apima ir tinkamą asmens informavimą apie jam pareikštus reikalavimus teisme bei jo atžvilgiu priimtus sprendimus. Tik taip asmuo gali tinkamai pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis.
Įstatymų projektų aiškinamajame rašte nėra nurodyta, kaip planuojama užtikrinti, kad užsienietis apie administracinių ginčų komisijos jo atžvilgiu priimtą sprendimą būtų nedelsiant informuojamas, jog jis turėtų realią ir efektyvią galimybę pasinaudoti teise į apeliaciją. Atsižvelgiant į tai, siūlytina apsvarstyti galimybę administracinių ginčų komisijos priimto sprendimo apskundimo terminą skaičiuoti nuo sprendimo užsieniečiui įteikimo dienos. 2. ABTĮ projekto 13 straipsniu siūloma ABTĮ 138 straipsnio 1 dalyje numatyti apeliacinio skundo, pateikto dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies, dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos, jos teritorinio padalinio (toliau – LAGK) ar Mokestinių ginčų komisijos (toliau – MGK) sprendimo, priimto išnagrinėjus administracinį ginčą įstatymuose nustatyta privaloma ikiteismine tvarka, pateikimo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – LVAT) tvarką. Numatoma, kad apygardos administracinis teismas tokį apeliacinį skundą su administracine byla, dėl kurios gautas apeliacinis skundas, išsiunčia LVAT ne vėliau nei per tris darbo dienas. Nėra aišku, nuo ko skaičiuojamas nurodytas trijų darbo dienų terminas: nuo apeliacinio skundo pateikimo ar nuo sprendimo perduoti apeliacinį skundą LVAT priėmimo ar kt. Atsižvelgiant į tai, kad ABTĮ 138 straipsnio 1 dalyje įtvirtinamas 3 darbo dienų terminas apeliacinio skundo priėmimo klausimui spręsti skaičiuojamas nuo jo pateikimo pirmosios instancijos teismui dienos, siekiant sistemiškumo, siūlytina aiškiai apibrėžti ABTĮ 138 straipsnio 1 dalyje numatomo 3 darbo dienų termino apeliaciniam skundui (dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo (ar jo dalies), priimto byloje, kai administracinis ginčas buvo išnagrinėtas privaloma ikiteismine tvarka) išsiųsti LVAT skaičiavimą nuo jo pateikimo pirmosios instancijos teismui dienos. Atsižvelgti 5.
iniciatyvos teisę, pasiūlymai: -. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas:
Teisės departamento bei kitas pastabas, kurioms Komitetas pritarė. 7. Balsavimo rezultatai: „už“ – bendru sutarimu
paskirti pranešėjai: V. Simulik, L. |Talmont Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik Žmogaus teisių komiteto biuro vedėja J. Savickienė, tel.
Savickienė, tel. 239 6808 [¹] Inter alia Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d., 2011 m. birželio 9 d. nutarimai. [²] Inter alia Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d., 2013 m. sausio 25 d., 2018 m. spalio 11d.,
[³] Inter alia Konstitucinio Teismo 1995 m. gruodžio 6 d., 1999 m. gruodžio 21 d.,2001 m. liepos 12d.,2006 m. gegužės 9 d., 2007 m. spalio 22 d., 2015 m. sausio 14 d. nutarimai. [⁴] Konstitucinis Teismas inter alia 2008 m. gegužės 28 d. nutarime teismo ir teisėjo nepriklausomumo principą aiškino ir kaip reiškiančią teisėjo ir teismų pareigą, kylančią iš Konstitucijoje (inter alia jos 109 straipsnio 2 dalyje, taip pat 30 straipsnio 1 dalyje) garantuotos kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, teisės turėti nešališką ginčo arbitrą, kuris pagal Konstituciją ir įstatymus iš esmės išspręstų kilusį teisinį ginčą. [⁵] Inter alia Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d., 2006 m. sausio 16 d., 2008 m. sausio 22 d. nutarimai,
[⁶] Inter alia Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d., 2012 m. gruodžio 10 d., 2013 m., liepos 5 d., 2019 m. kovo 1 d nutarimai. [⁷] Inter alia Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. gegužės 9 d. nutarimai. [⁸] Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. gegužės 9 d nutarimai. [⁹] Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d nutarimai. [¹⁰] Inter alia Konstitucinio Teismo . 2008 m. sausio 24 d., nutarime ši doktrina buvo inter alia vystoma aiškinant baudžiamojo proceso nuostatas.
Konstitucinis teismas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismo baigiamojo akto apskundimo instituto paskirtis yra ne tik teisinėn atsakomybėn patraukto asmens (nuteistojo) teisių, bet ir kitų asmenų, inter alia nukentėjusiojo, teisių ir teisėtų interesų, taip pat viešojo intereso, valstybės teisinės tvarkos gynimas ir apsauga. [¹¹] LKT 2019 m. kovo 1 d. nutarime, aiškindamas advokato dalyvavimo civilinio ginčo apeliacijos procese būtinumą, pažymėjo, kad įstatymu nustatant pirmosios instancijos teisino sprendimo apskundimo apeliacinės instancijos teismui tvarką, negali būti numatyti tokie apeliacinio skundo padavimo pagrindai, terminai ir sąlygos, dėl kurių kreiptis į apeliacinės instancijos teismą taptų itin sunku arba iš viso būtų neįmanoma apskųsti byloje priimto pirmosios instancijos teismo baigiamojo akto apeliacinės instancijos teismui. [¹²] Pažymėtina, kad Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime buvo inter alia aiškinamos pirmosios instancijos administracinio teismo sprendimo priėmimo ir viešo paskelbimas kitu aspektu (buvo vertinamas Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnyje (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija), inter alia jo 3 dalyje įtvirtintas reguliavimas)(III, 18 p.). [¹³] Administraciniai teisinai Lietuvoje savo veiklą pradėjo 2001 m, o Vyriausioji administracinių ginčų komisija (dabar Lietuvos administracinių ginčų komisija ) - 1999 m. pabaigoje. [¹⁴] inter alia Konstitucinio Teismo 1994 m. gruodžio 22 d., 1999 m. gruodžio 21 d., 2001 m. liepos 12 d., 2006 m. kovo 28 d., 2006 m. gegužės 9 d., 2007 m. spalio 22 d., 2010 m. birželio 29 d., 2011 m. vasario 14 d., 2013 m. liepos 1 d. nutarimai, 2009 m. gegužės 15 d., 2014 m. kovo 10 d., 2015 m. sausio 14 d., 2016 m. gegužės 16 d. sprendimai.
Konstitucinis teismas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismo baigiamojo akto apskundimo instituto paskirtis yra ne tik teisinėn atsakomybėn patraukto asmens (nuteistojo) teisių, bet ir kitų asmenų, inter alia nukentėjusiojo, teisių ir teisėtų interesų, taip pat viešojo intereso, valstybės teisinės tvarkos gynimas ir apsauga. [¹¹] LKT 2019 m. kovo 1 d. nutarime, aiškindamas advokato dalyvavimo civilinio ginčo apeliacijos procese būtinumą, pažymėjo, kad įstatymu nustatant pirmosios instancijos teisino sprendimo apskundimo apeliacinės instancijos teismui tvarką, negali būti numatyti tokie apeliacinio skundo padavimo pagrindai, terminai ir sąlygos, dėl kurių kreiptis į apeliacinės instancijos teismą taptų itin sunku arba iš viso būtų neįmanoma apskųsti byloje priimto pirmosios instancijos teismo baigiamojo akto apeliacinės instancijos teismui. [¹²] Pažymėtina, kad Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime buvo inter alia aiškinamos pirmosios instancijos administracinio teismo sprendimo priėmimo ir viešo paskelbimas kitu aspektu (buvo vertinamas Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnyje (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija), inter alia jo 3 dalyje įtvirtintas reguliavimas)(III, 18 p.). [¹³] Administraciniai teisinai Lietuvoje savo veiklą pradėjo 2001 m, o Vyriausioji administracinių ginčų komisija (dabar Lietuvos administracinių ginčų komisija ) - 1999 m. pabaigoje. [¹⁴] inter alia Konstitucinio Teismo 1994 m. gruodžio 22 d., 1999 m. gruodžio 21 d., 2001 m. liepos 12 d., 2006 m. kovo 28 d., 2006 m. gegužės 9 d., 2007 m. spalio 22 d., 2010 m. birželio 29 d., 2011 m. vasario 14 d., 2013 m. liepos 1 d. nutarimai, 2009 m. gegužės 15 d., 2014 m. kovo 10 d., 2015 m. sausio 14 d., 2016 m. gegužės 16 d. sprendimai. Konstitucinis Teismas inter alia 2008 m. gegužės 28 d. nutarime šią nuostatą aiškino ir kaip reiškiančią teisėjo ir teismų pareigą, kylančią iš Konstitucijoje (inter alia jos 109 straipsnio 2 dalyje, taip pat 30 straipsnio 1 dalyje) garantuotos kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, teisės turėti nešališką ginčo arbitrą, kuris pagal Konstituciją ir įstatymus iš esmės išspręstų kilusį teisinį ginčą. [¹⁵] Teismo ir teisėjo nepriklausomumo principas kaip būtina žmogaus teisių ir laisvių apsaugos sąlyga plėtota daugelyje Konstitucinio Teismo aktų ir išliko vienu svarbiausių teisėjo ir teismo nepriklausomumo tikslų.
Konstitucinis Teismas inter alia 2008 m. gegužės 28 d. nutarime šią nuostatą aiškino ir kaip reiškiančią teisėjo ir teismų pareigą, kylančią iš Konstitucijoje (inter alia jos 109 straipsnio 2 dalyje, taip pat 30 straipsnio I dalyje) garantuotos kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, teisės turėti nešališką ginčo arbitrą, kuris pagal Konstituciją ir įstatymus iš esmės išspręstų kilusį teisinį ginčą. (, inter alia Konstitucinio Teismo 1995 m. gruodžio 6 d., 1999 m. gruodžio 21 d., 2001 m. liepos 12 d., 2006 m. gegužės 9 d., 2007 m. spalio 22 d., 2015 m. sausio 14 d. nutarimai).
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Rimas Andrikis, Irena Haase, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius, Teisingumo ministerijos atstovės - Jurga Greičienė, Egidija Konopliova – Budrikienė, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo pirmininkas Gintaras Kryževičius, Teismo kanclerė Renata Juzikienė, Teismo pirmininko patarėja Milda Treigė, Respublikos Prezidento patarėjas Aleksandr Radčenko. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-06-0813 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projekto 14 straipsniu siūloma papildyti Administracinių bylų teisenos įstatymą (toliau - ABTĮ) 138¹ straipsniu ir nustatyti, jog bylos, kuriose apeliacine tvarka skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas ar jo dalis dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos, jos teritorinio padalinio ar Mokestinių ginčų komisijos sprendimo, priimto išnagrinėjus administracinį ginčą įstatymuose nustatyta privaloma ikiteismine tvarka, yra ribotos apeliacijos bylos. Pagal projekto 14 straipsniu siūlomas ABTĮ 138¹ straipsnio
ginčas buvo sprendžiamas privaloma ikiteismine tvarka, taptų išimtine proceso stadija, priklausančia ne vien nuo apelianto valios skųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą, bet ir nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo trijų teisėjų kolegijos sprendimo, kuriuo būtų vertinama ne tik tai, ar skundas atitinka ABTĮ jam keliamus techninio pobūdžio reikalavimus, bet ir tai, ar egzistuoja ABTĮ 138¹straipsnio 2 dalyje numatomi apeliacinio proceso pagrindai, susiję su konkrečioje byloje kilusių teisinių klausimų pobūdžiu. Toks siūlomas reguliavimas projekto aiškinamajame rašte grindžiamas aplinkybėmis, jog Lietuvos administracinių ginčų komisija (toliau – LAGK) galėtų būti laikoma teismine institucija pagal analogiją ir kriterijus, suformuotus Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2010 m. spalio 21 d. sprendime byloje Nr. C-385/09 Nidera Handescompagnie BV v. Valstybinė mokesčių inspekcija, kurioje teismine institucija buvo pripažinta Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau - MGK).
Be to, projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad „Toks pasiūlymas pagrįstas tuo, kad asmens skundas jau būtų vieną kartą išnagrinėtas nepriklausomos kolegialios ikiteisminės institucijos, žodinio proceso tvarka bei užtikrinant asmens procesines teises ir asmuo jau būtų pasinaudojęs teise į bylos peržiūrėjimą teismine tvarka.“ Toks projekto nuostatų pobūdis ir jų pagrindimas projekto aiškinamajame rašte svarstytini. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinis teismas 2019 m. kovo 1 d. nutarime nurodė: „konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą, aiškinama kitų Konstitucijos nuostatų kontekste, suponuoja ir tai, kad įstatymu turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad bendrosios kompetencijos ar pagal Konstitucijos 111 straipsnio 2 dalį įsteigto specializuoto pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą būtų galima apskųsti bent vienos aukštesnės instancijos teismui. <...> pagal Konstituciją, inter alia jos 30 straipsnio 1 dalį, konstitucinį teisinės valstybės principą, teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą bent vienos aukštesnės instancijos teismui, kad būtų užtikrinta galimybė ištaisyti galimas klaidas, yra neatsiejama konstitucinės teisės kreiptis į teismą ir teisės į tinkamą teismo procesą dalis.“ Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog Konstitucinis Teismas 2008 m. vasario 20 d. nutarime vertindamas įstatymuose ir poįstatyminiuose teisės aktuose nustatytus pretendentams į teisėjus išsilavinimo ir kvalifikacijos reikalavimus nurodė, kad „<...> negali kelti abejonių tai, kad asmenims, siekiantiems būti teisėjais, teisinėje valstybėje – o Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra expressis verbis įtvirtintas teisinės valstybės siekis – gali ir turi būti keliami kuo didžiausi profesinės kvalifikacijos, taip pat ir teisinio išsilavinimo, reikalavimai <...>“.
Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinis teismas 2019 m. kovo 1 d. nutarime nurodė: „konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą, aiškinama kitų Konstitucijos nuostatų kontekste, suponuoja ir tai, kad įstatymu turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad bendrosios kompetencijos ar pagal Konstitucijos 111 straipsnio 2 dalį įsteigto specializuoto pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą būtų galima apskųsti bent vienos aukštesnės instancijos teismui. <...> pagal Konstituciją, inter alia jos 30 straipsnio 1 dalį, konstitucinį teisinės valstybės principą, teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą bent vienos aukštesnės instancijos teismui, kad būtų užtikrinta galimybė ištaisyti galimas klaidas, yra neatsiejama konstitucinės teisės kreiptis į teismą ir teisės į tinkamą teismo procesą dalis.“ Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog Konstitucinis Teismas 2008 m. vasario 20 d. nutarime vertindamas įstatymuose ir poįstatyminiuose teisės aktuose nustatytus pretendentams į teisėjus išsilavinimo ir kvalifikacijos reikalavimus nurodė, kad „<...> negali kelti abejonių tai, kad asmenims, siekiantiems būti teisėjais, teisinėje valstybėje – o Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra expressis verbis įtvirtintas teisinės valstybės siekis – gali ir turi būti keliami kuo didžiausi profesinės kvalifikacijos, taip pat ir teisinio išsilavinimo, reikalavimai <...>“. Šiame kontekste svarstytina ar šiame įstatymo projekte bei Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo Nr. VIII-1031 pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIIP-4252(2) siūlomi nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai LAGK ir MGK nariams bei jų nepriklausomumo garantijos yra pakankami, kad šiuo aspektu LAGK bei MGK būtų vertinamos kaip teisminės institucijos.
Taip pat pažymėtina, kad vertinant ikiteisminį bylų nagrinėjimą LAGK ir MGK bei teisminio proceso normas, turi būti akcentuota, kad skiriasi ikiteisminio ir teisminio proceso organizavimo tvarka, kadangi ikiteisminėse institucijose ne visi procesiniai institutai taikomi ta pačia apimtimi, kaip jie taikomi teisminio nagrinėjimo metu (pavyzdžiui, procesiniai terminai nagrinėjant bylą teisme gali būti gerokai ilgesni). Dėl šių priežasčių svarstytina, ar administracinių ginčų nagrinėjimas LAGK ir MGK gali užtikrinti procesines asmenų teises tokia apimtimi, kaip jos užtikrinamos nagrinėjant bylą teisme. Antra, pažymime, jog projekto aiškinamajame rašte nurodomas Teisingumo Teismo 2010 m. spalio 21 d. sprendimas byloje Nr. C-385/09, neturėtų būti vertinamas kaip pagrindas, leidžiantis teigti LAGK ir MGK galėtų būti laikomos teisminėmis institucijomis nacionalinės teisės prasme. Atkreipiame dėmesį, kad Teisingumo Teismas sprendime minėtoje byloje vertino, ar Mokestinių ginčų komisija Europos Sąjungos teisės kontekste gali būti vertinama kaip institucija, kuri gali pateikti Teisingumo Teismui prašymą dėl prejudicinio sprendimo, tačiau nesprendė klausimo, ar Mokestinių ginčų komisija yra teismas pagal Lietuvos Respublikos teisę. Taigi nesutampant teisinėms aplinkybėms, kurias Teisingumo Teismas sprendė minėtame sprendime ir kurias siekiama reguliuoti įstatymo projekte, abejotina, ar nurodomas teismo sprendimas gali būti naudojamas kaip argumentas, pagrindžiantis įstatymo projekto nuostatas.
Trečia, atkreipiame dėmesį, kad Konstitucinis Teismas 2019 m. kovo 1 d. nutarime nurodė: „<...> įstatymų leidėjas, vykdydamas iš Konstitucijos, inter alia jos 30 straipsnio 1 dalies, konstitucinio teisinės valstybės principo, kylančią pareigą užtikrinti proceso dalyviams galimybę patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bent vienos aukštesnės instancijos teisme, turi nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo būtų sudarytos prielaidos asmeniui veiksmingai pasinaudoti teise apskųsti priimtą, bet neįsiteisėjusį pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinės instancijos teismui. Tai reiškia, kad, įstatymu nustatant pirmosios instancijos teismo sprendimo apskundimo apeliacinės instancijos teismui tvarką, negali būti numatyti tokie apeliacinio skundo padavimo pagrindai, terminai ir sąlygos, dėl kurių kreiptis į apeliacinės instancijos teismą taptų itin sunku arba iš viso būtų neįmanoma apskųsti byloje priimto pirmosios instancijos teismo baigiamojo akto apeliacinės instancijos teismui.
Priešingu atveju konstitucinė teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinės instancijos teismui būtų deklaratyvi, būtų užkirstas kelias ištaisyti galimas pirmosios instancijos teismo klaidas, teisingai taikyti teisę ir įvykdyti teisingumą, taip pat būtų pažeista asmens konstitucinė teisė į tinkamą teismo procesą, nukrypta nuo konstitucinio teisinės valstybės principo.“ Atsižvelgiant į išdėstytas pastabas siūlytina tobulinti projektą, kad jis visiškai atitiktų Konstitucinio Teismo doktrinines nuostatas, susijusias su teisiniu reguliavimu, nustatančiu teismo ir teisėjų teisinį statusą, teisėjų kvalifikacijos ir nepriklausomumo reikalavimus, būtinybe įtvirtinti reguliavimą, sudarantį galimybę pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą apskųsti bent vienos aukštesnės instancijos teismui. Nepritarti Teisingumo ministro 2019 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 1R-113 sudarytai darbo grupei rengiant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 20, 23, 27, 28, 31, 33, 43, 56, 78, 117, 134, 138 straipsnių pakeitimo bei Įstatymo papildymo 115¹ ir 138¹ straipsniais įstatymo projektą (toliau – ABTĮ projektas) ir kitus susijusius įstatymų projektus (toliau kartu – Įstatymų projektai), buvo gauta Lietuvos teisės instituto nuomonė (2019 m. gegužės
kategorijų administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos nustatymo ir ribotos apeliacijos tokiose bylose.
Lietuvos teisės instituto rašte nurodoma, kad ikiteisminės ginčų sprendimo tvarkos kontekste svarbi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio nuostata, įtvirtinanti, jog teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Mokslinėje doktrinoje ši nuostata aiškinama plečiamai, pažymint, kad svarbu ne tiek institucinė, kiek funkcinė teismo samprata – teisės aiškinimas ir plėtojimas, galutinių ir neskundžiamų sprendimų dėl asmens teisių ir laisvių priėmimas (L. Beliūnienė, ir kt. Galimybės siaurinti teismo funkcijas administracinių teisės pažeidimų procese. Vilnius: Teisės institutas, 2014). Teismo kaip teisingumo funkciją vykdančios institucijos pripažinimas leidžia išplėsti teismo sampratą, prie jos priskiriant ir ikiteisminių ginčų sprendimo institucijas. Tokia pozicija įtvirtinta ir Konstitucinio Teismo praktikoje, kur konstitucine vertybe pripažįstamas ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. vasario 20 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai) bei daroma išvada, kad teisės aktais gali būti nustatyta ir ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka, tačiau negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigta asmens, manančio, kad jo teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisė ginti savo teises ar laisves teisme (Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 2 d. nutarimas). Todėl manytina, jog konstitucinės asmens teisės kreiptis į teismą privalomos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos taikymas nepažeidžia. Kartu pažymėtina, kad bylos, išnagrinėtos privaloma ikiteismine tvarka Lietuvos administracinių ginčų komisijoje galėtų būti peržiūrėtos apygardos administracinių teismų – šiuo atveju nėra numatyta kokių nors specialių teisės apskųsti ginčų komisijų sprendimus ribojimų.
Pažymime, kad remiantis Lietuvos mokslininkų įžvalgomis, taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika (pavyzdžiui, EŽTT sprendimas byloje Julius Kloiber Schlachthof GmbH ir kt. prieš Austriją, Nr. 21565/07, 21572/07, 21575/07, ir 21580/07, 2013 m. balandžio 4 d.) tribunolu, t. y. teismu laikoma institucija, kuri priima privalomus sprendimus; įsteigta pagal įstatymą; sprendžia jos kompetencijai priskirtus klausimus taikydama teisės normas, vykdant procedūras nustatyta tvarka; yra nepriklausoma ir nešališka. Manome, kad ginčų komisijos atitinka nurodytus kriterijus, o jų nepriklausomumas ir nešališkumas užtikrinamas Įstatymų projektais vienodinant ginčų komisijos narių kvalifikacijos reikalavimus ir atranką su teisėjų atranka bei numatant baudžiamąją atsakomybę už trukdymą ginčų komisijos nariui atlikti su bylos nagrinėjimu susijusias pareigas. Dėl ginčų nagrinėjimo proceso pažymėtina, kad nors ikiteisminis procesas yra mažiau formalizuotas, greitesnis, tačiau nagrinėjant bylą ginčų komisijoje užtikrinamos pagrindinės žmogaus teisių gynimo garantijos (byla nagrinėjama posėdyje, bylos šalys turi teisę pateikti paaiškinimus, prašymus, turėti atstovus, naudotis vertėjo pagalba, teikti savo įrodymus ir t. t.). Dėl ribotos apeliacijos instituto pažymėtina, kad teisė į apeliaciją nėra absoliuti ir galimi šios teisės apribojimai.
Tai patvirtina tiek pastaboje cituojama Konstitucinio Teismo praktika, tiek šio teismo aiškinimas, jog Konstitucija neleidžia įtvirtinti tokio teisinio reguliavimo, kad kokios nors kategorijos bylose apskritai jokiais atvejais būtų negalima siekti inicijuoti byloje priimto pirmosios instancijos teismo baigiamojo akto peržiūrėjimo, nes šitaip būtų paneigta galimybė ištaisyti galimas teismo klaidas, teisingai taikyti teisę ir įvykdyti teisingumą (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Taigi, konstitucinė jurisprudencija akcentuoja galimybės siekti inicijuoti apeliacinį procesą užtikrinimą, bet ne absoliučią teisę į bylos peržiūrėjimą apeliacine tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymų projektais tam tikrų kategorijų administracinės bylos būtų perduotos nagrinėti privaloma ikiteismine tvarka, manome, jog būtų pagrįsta ir proporcinga kartu nustatyti ribotos apeliacijos institutą. Tokiu būdu būtų eliminuota galimybė piktnaudžiauti teise apskųsti teismo sprendimą, sutrumpėtų administracinių ginčų nagrinėjimo procesas. Šiame kontekste paminėtina ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kuria vadovaujantis, iš Europos žmogaus teisių konvencijos (toliau – EŽTK) 6 straipsnio kylanti teisė į teismą nėra absoliuti. Ji gali būti ribojama atsižvelgiant į kiekvienos valstybės teisinio reguliavimo ypatumus, kylančius iš tam tikrų visuomenės ar individų poreikių bei būtinybės užtikrinti racionalų išteklių valdymą (EŽTT sprendimas byloje Stanev prieš Bulgariją, Nr. 36760/06, 2012 m. sausio 17 d.). Nustatydamos atitinkamus naudojimosi teise į teismą apribojimus valstybės narės turi tam tikrą vertinimo laisvę. Tačiau šie apribojimai negali būti tokie, kad suvaržytų asmens teisę kreiptis į teismą taip ar tiek, kad būtų paneigta pati šios teisės esmė.
Be to, bet kokie apribojimai bus nesuderinami su EŽTK 6 straipsnio 1 dalies nuostatomis, jei nebus skirti teisėtam tikslui pasiekti ir jei nebus proporcingi (EŽTT sprendimas byloje Zubac prieš Kroatiją, Nr. 401460/12, 2018 m. balandžio 5 d.). Manome, kad ABTĮ projektu siūlomu reglamentavimu, pagal kurį apeliacinis skundas būtų priimamas egzistuojant įstatyme nustatytiems pagrindams (t. y. kai 1) dėl ginčo yra susiformavusi aiški ir nuosekli Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kuria nesivadovavo pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą; 2) pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta akivaizdi teisės taikymo klaida; 3) būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą.) nepaneigiama teisės kreiptis į teismą (teisės į apeliaciją) esmė. Pagal ACA-Europe (Europos Sąjungos valstybės tarybų ir aukščiausiųjų administracinių teismų asociacijos) pateiktus duomenis, daugumoje ES valstybių yra taikoma vienokio ar kitokio pobūdžio bylų, kurias nagrinėja aukščiausios grandies administraciniai teismai, atrankos sistema. Tik Kipre, Italijoje, Lenkijoje, Serbijoje ir Lietuvoje kol kas nėra jokios bylų, nagrinėjamų aukščiausios grandies administraciniame teisme, atrankos sistemos. Filtravimo/atrankos sistemos taikomos tiek valstybėse, kuriose administracinės bylos nagrinėjamos dviejų grandžių teismuose, tiek valstybėse, kuriose administracinės bylos nagrinėjamos trijų grandžių teismuose. Kartais sistema taikoma visoms administracinėms byloms, kartais tik kai kurioms bylų kategorijoms. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2020-06-089 3.
Projekto 10 straipsniu siūloma įstatymą papildyti 115¹ straipsniu ir šiame straipsnyje nustatyti LAGK ir MGK teisę priimti sprendimą kreiptis į administracinį teismą su prašymu patikrinti, ar norminis aktas, taikytinas jų nagrinėjamoje byloje atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą. Analizuojant siūlomo reguliavimo turinį pastebėtina, kad įstatymo projekto rengėjams derėtų apsispręsti, kokio pobūdžio subjektais LAGK ir MGK šiuo atveju laikomi ABTĮ požiūriu. Jei LAGK ir MGK laikomi subjektais prilygintinais subjektams nurodytiems ABTĮ 23 straipsnio 1 dalyje, tai jų prašymai patikrinti norminio administracinio teisės akto teisėtumą turėtų būti nagrinėjami pagal tvarką nustatytą ABTĮ 113 straipsnyje, kai administracinis teismas sprendžia, ar yra pagrindas pradėti norminio administracinio akto teisėtumo tyrimą. Kitu atveju, jei LAGK ir MGK laikomi kvaziteisminėmis institucijomis ir jų prašymai nagrinėjamai analogiškai kaip bendrosios kompetencijos ar specializuoto teismo nutartys, kuriomis prašoma ištirti norminio administracinio teisės akto teisėtumą, įstatyme reikia aiškiai nustatyti reikalavimą, kad LAGK ir MGK savo kreipimesi nurodytų kokiais teisiniais argumentais grindžia savo abejonę dėl ginčijamo norminio administracinio akto (ar jo dalies) teisėtumo. Priešingu atveju, siūlomas teisinis reguliavimas sistemiškai nederės su galiojančiomis ABTĮ nuostatomis ir sukurs naują, neapibrėžto pobūdžio, grindžiamą neaiškiais kriterijais, norminių administracinių teisės aktų teisėtumo tikrinimo sistemą. Nepritarti Pagal aptariamu ABTĮ projektu siūlomą ABTĮ 115¹ straipsnio 1 dalį, LAGK ir MGK kreiptųsi į administracinį teismą sprendimu.
Kartu ABTĮ 115¹ straipsnio 1 dalyje pateikiama nuoroda į ABTĮ 115 straipsnį, reglamentuojantį bendrosios kompetencijos ar specializuoto teismo nutarties turinį („administraciniam teismui siunčiamo sprendimo turiniui mutatis mutandis taikoma šio įstatymo 115 straipsnio 1 dalis.“). Taigi, LAGK ir MGK sprendimo turinys turės atitikti ABTĮ 115 straipsnio
reikalavimą nurodyti, kokiais teisiniais argumentais grindžiama abejonė dėl ginčijamo norminio administracinio akto (ar jo dalies) teisėtumo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo manyti, kad LAGK ir MGK kreipimuisi į administracinį teismą galimai taikoma ABTĮ 113 straipsnyje nustatyta tvarka. Vadovaujantis teisės aktų glaustumo principu, būtų netikslinga ABTĮ 115¹ straipsnyje tiesiogiai įtvirtinti reikalavimą, kad LAGK ir MGK savo kreipimesi (sprendime) nurodytų, kokiais teisiniais argumentais grindžia savo abejonę dėl ginčijamo norminio administracinio akto (ar jo dalies) teisėtumo, nes, kaip minėta, ne tik šis, bet ir kiti reikalavimai kreipimuisi iš esmės jau yra galiojančio ABTĮ 115 straipsnio 1 dalyje, taigi, ABTĮ 115¹ straipsnio 1 dalyje pakanka nurodyti, jog jie taikomi LAGK bei
straipsnyje dėstomo įstatymo 138 straipsnio 2 dalyje po žodžių „nuo jo pateikimo“ įrašytinas žodis „teismui“. Pritarti Keičiamo ABTĮ 138 straipsnio 2 dalies nuostata būtų patikslinta:
„2. Skundai dėl apylinkės teismo sprendimų sulaikyti
užsienietį arba pratęsti jo sulaikymo terminą, arba taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę pateikiami tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Apeliacinio skundo priėmimo klausimą sprendžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo pateikimo teismui dienos.“
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Teisėjų Taryba 2020-09-29 Teisėjų taryba gavo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos parengtą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 (toliau – ABTĮ) 20, 23, 27, 28, 31, 33, 43, 56, 78, 117, 134, 138 straipsnių pakeitimo bei Įstatymo papildymo 115ˡ ir 138ˡ straipsniais įstatymo projektą Nr. XIIIP-4251(2) (toliau – ABTĮ projektas), Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo Nr. VIII-1031 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4252(2) (toliau – IAGNTĮ projektas), Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 (toliau – UTPĮ) X skyriaus pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4253(2) (toliau – UTPĮ projektas), Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 5, 18, 32, 34, 51 straipsnių, X skyriaus pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 56 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIIP-4254(2), Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 231 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4257(2) (toliau – Įstatymų projektai), išvadoms pateikti.
Teisėjų taryba, išnagrinėjusi Įstatymų projektus, informuoja, kad pritaria Įstatymų projektams bei jų siekiamam tikslui – plėsti ikiteisminių ginčų komisijų kompetenciją, taip mažinant Lietuvos specializuotiems teismams tenkantį darbo krūvį, ir, pagal kompetenciją, esminių pastabų dėl siūlomo naujo teisinio reguliavimo neturi. Teisėjų taryba pažymi, kad pastabas Įstatymų projektų pirminiams variantams pateikė 2020 m. balandžio 6 d. raštu Nr. 36P-62-(7.1.10)
„Dėl teisės aktų projektų Nr. 20-2937, 20-2939 – 20-2945 derinimo“. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymų projektų rengėjai, tobulindami Įstatymų
projektus, neatsižvelgė į Teisėjų tarybos išdėstytas pastabas, bei į tai, kad, koreguojant Įstatymų projektus, įtrauktos naujos nuostatos, Teisėjų taryba teikia pastabas dėl siūlomo teisinio reglamentavimo ir jo įgyvendinimo pasekmių. 1. IANGTĮ projekto 24 straipsnyje ir UTPĮ projekto 140 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama galimybė administraciniam teismui apskųsti administracinių ginčų komisijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus skundą dėl sprendimo dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, dėl sprendimo atsisakyti išduoti, pakeisti ar panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ar Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje, taip pat skundą dėl sprendimo atsisakyti išduoti ar panaikinti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje. Minėtose nuostatose nurodyta, kad toks sprendimas gali būti skundžiamas per 14 dienų nuo jo priėmimo dienos apygardos administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka. Atkreipiame dėmesį, kad UTPĮ
apskundimo terminas skundo padavimui pagal šį įstatymą yra 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos, ir šis terminas įstatymo projekte nėra koreguojamas.
Taigi, pagal įstatymo projektų nuostatas susiklosto dvejopa situacija, kai skundams dėl užsieniečių teisinės padėties, kurie paduodami administracinių ginčų komisijai, nustatomas terminas nuo skundžiamo sprendimo įteikimo dienos, o skundams, kurie paduodami išnagrinėjus skundą ikiteismine tvarka, – nuo skundžiamo sprendimo priėmimo dienos, o šių skirtingų terminų skundui pateikti pradžios momentų nustatymo priežastys nėra aiškios. Manytina, kad siūlomos teisinio reguliavimo priemonės turėtų būti suderintos tarpusavyje. Taip pat pažymėtina, kad tinkamas asmens teisės į teisingą teismą įgyvendinimas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos prasme apima ir tinkamą asmens informavimą apie jam pareikštus reikalavimus teisme bei jo atžvilgiu priimtus sprendimus. Tik taip asmuo gali tinkamai pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis. Įstatymų projektų aiškinamajame rašte nėra nurodyta, kaip planuojama užtikrinti, kad užsienietis apie administracinių ginčų komisijos jo atžvilgiu priimtą sprendimą būtų nedelsiant informuojamas, jog jis turėtų realią ir efektyvią galimybę pasinaudoti teise į apeliaciją. Atsižvelgiant į tai, siūlytina apsvarstyti galimybę administracinių ginčų komisijos priimto sprendimo apskundimo terminą skaičiuoti nuo sprendimo užsieniečiui įteikimo dienos. pastaba skirta kitam projektui
2020-09-2912 2.
projekto 13 straipsniu siūloma ABTĮ 138 straipsnio 1 dalyje numatyti apeliacinio skundo, pateikto dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies, dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos, jos teritorinio padalinio (toliau – LAGK) ar Mokestinių ginčų komisijos (toliau – MGK) sprendimo, priimto išnagrinėjus administracinį ginčą įstatymuose nustatyta privaloma ikiteismine tvarka, pateikimo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – LVAT) tvarką. Numatoma, kad apygardos administracinis teismas tokį apeliacinį skundą su administracine byla, dėl kurios gautas apeliacinis skundas, išsiunčia LVAT ne vėliau nei per tris darbo dienas. Nėra aišku, nuo ko skaičiuojamas nurodytas trijų darbo dienų terminas: nuo apeliacinio skundo pateikimo ar nuo sprendimo perduoti apeliacinį skundą LVAT priėmimo ar kt. Atsižvelgiant į tai, kad ABTĮ 138 straipsnio 1 dalyje įtvirtinamas 3 darbo dienų terminas apeliacinio skundo priėmimo klausimui spręsti skaičiuojamas nuo jo pateikimo pirmosios instancijos teismui dienos, siekiant sistemiškumo, siūlytina aiškiai apibrėžti ABTĮ 138 straipsnio 1 dalyje numatomo 3 darbo dienų termino apeliaciniam skundui (dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo (ar jo dalies), priimto byloje, kai administracinis ginčas buvo išnagrinėtas privaloma ikiteismine tvarka) išsiųsti LVAT skaičiavimą nuo jo pateikimo pirmosios instancijos teismui dienos.
Nepritarti Diskusija keliama dėl keičiamo ABTĮ 138 str.
apeliacine tvarka skundžiamas šio įstatymo 138¹ straipsnio
administracinis teismas ne vėliau kaip per tris darbo dienas apeliacinį skundą kartu su administracine byla, dėl kurios gautas šis apeliacinis skundas, išsiunčia į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą spręsti dėl apeliacinio skundo priėmimo.“ Pažymėtina, kad apygardos administracinis teismas, spręsdamas apeliacinio skundo priėmimo klausimą, turi vadovautis ABTĮ 138 straipsnio 1 dalyje nustatytais terminais (bendra taisyklė, kad „apeliacinio skundo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismo pirmininkas ar teisėjas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo pateikimo pirmosios instancijos teismui.“) Taigi, apeliacinio skundo išsiuntimo LVAT terminas (3 darbo dienos) būtų skaičiuojamas nuo ABTĮ 138¹ straipsnio
per ABTĮ 138 straipsnio 1 dalyje nustatytą apeliacinio skundo priėmimo klausimui spręsti nustatytą terminą (taip pat 3 darbo dienos). 3. Lietuvos advokatūra 2020-11-038 Lietuvos advokatūra, susipažinusi su Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr.
43, 56, 78, 117, 134, 138 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 115¹ ir 138¹ straipsniais įstatymo projektu (toliau – ABTĮ projektas) ir pasitelkusi Lietuvos advokatūros Administracinės teisės ir teisenos komiteto įžvalgas, teikia šias pastabas ir pasiūlymus: Dėl ABTĮ projekto 8 straipsnio – 56 straipsnio pakeitimo ABTĮ projekto 8 straipsniu siūloma pakeisti LR ABTĮ 56 straipsnio 4 dalį, pagal kurią nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti privaloma ikiteismine tvarka ginčą išnagrinėjusiai Lietuvos administracinių ginčų komisijai, jos teritoriniam padaliniui ar Mokestinių ginčų komisijai, būtų tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažintų pagrįstomis priežastis, dėl kurių to nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, nagrinėjant bylą teisme. Siūlomu reguliavimu iš esmės yra siūloma pirmos instancijos teisme nustatyti tokius pat apribojimus, kaip ir apeliacinėje instancijoje. Vis dėl to, nepaisant to, kad yra skundžiamas ginčą ikiteismine tvarka išnagrinėjusios institucijos sprendimas, tai nėra laikytina apeliaciniu skundu, nes ginčo nagrinėjimas ikiteisminėje institucijoje, kuri neturi teismams priskirtų teisių, negali būti prilyginamas ginčo nagrinėjimui pirmoje teismo instancijoje. Taigi skundas, o tiksliau asmens reikalavimai, dėl kurių, pareiškėjo manymu, priimtas nepagrįstas ikiteisminės ginčų nagrinėjimo institucijos sprendimas, bus nagrinėjamas pirmąja teismine instancija tik tada, kada pirmą kartą bus nagrinėjamas teisme. Jau vien tik dėl šios priežasties įrodymų pateikimui pirmosios instancijos teisme negali būti taikomi tokie patys apribojimai, kaip ir apeliacinėje instancijoje. Vadovaujantis Europos Tarybos Ministrų komiteto 1995 m. vasario 27 d. rekomendacijos Nr.
R(95)5 2a punktu, pirmosios instancijos teismui turi būti pateikti visi galimi reikalavimai, faktai ir įrodymai. Vadinasi, tai suponuoja ir proceso šalies teisę atlikti šiuos veiksmus būtent pirmosios instancijos teisme. Todėl negalima riboti asmens teisės pateikti visus, jo manymu, reikalingus įrodymus bylą pirma instancija nagrinėjančiam teismui, net jei jis nagrinėja skundą dėl ikiteisminės institucijos sprendimo. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, ABTĮ projektu siūlomas LR ABTĮ 56 straipsnio 4 dalies reguliavimas pirmosios instancijos teisme akivaizdžiai ribotų šalies teisę į teisminę gynybą, apribojant teisę pateikti įrodymus, todėl rekomenduojame šios įstatymo pataisos nepriimti. Nepritarti Įrodymų pateikimo ribojimas pirmosios instancijos teisme grindžiamas tuo, kad ginčas jau būtų vieną kartą išnagrinėtas nepriklausomos kolegialios ikiteisminės institucijos, žodinio proceso tvarka, nešališkai bei užtikrinant asmens procesines teises. Pažymėtina, kad projekte numatytas įrodymų pateikimo ribojimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai galėtų būti tiriami: 1) jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių to nebuvo padaryta anksčiau, arba 2) kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, nagrinėjant bylą teisme. Tai padėtų užkirsti kelią piktnaudžiavimui ir proceso vilkinimui. 4. Lietuvos advokatūra 2020-11-03 9N Dėl ABTĮ projekto 9 straipsnio – 78 straipsnio pakeitimo ABTĮ projekto 9 straipsniu siūloma pakeisti LR ABTĮ 78 straipsnio 6 dalį, pagal kurią byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai skundžiamas Lietuvos administracinių ginčų komisijos, jos teritorinio padalinio ar Mokestinių ginčų komisijos sprendimas, jei proceso šalys per teismo nustatytą terminą nepareiškia prieštaravimo dėl tokio bylos nagrinėjimo.
Pažymėtina, kad visiškai nepagrįstai yra išskiriama skundų dalis, kad net nesant pareiškėjo prašymo, skundą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, pats teismas gali nustatyti skundo nagrinėjimo būdą. Asmens reikalavimai, dėl kurių, pareiškėjo manymu, priimtas nepagrįstas ikiteisminės ginčų nagrinėjimo institucijos sprendimas, bus pirmą kartą nagrinėjamas teisme (kaip ir visi kiti skundai, dėl kurių nustatyta, jog rašytinis bylos nagrinėjimas yra galimas tik esant pareiškėjo skundui), todėl bylos nagrinėjimas turi vykti žodinio proceso tvarka, nebent kitaip prašo pats pareiškėjas, o ne pareiškėjas turėtų motyvuoti, kodėl yra būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Priešingu atveju, tokiu būdu iš asmens atimama teisė būti betarpiškai išklausytam teisme, ką besąlygiškai teismas privalo užtikrinti. Išklausymas rašytine forma nėra tapatus išklausymui žodine tvarka. EŽTK
teismo posėdį bent vienoje instancijoje. Žodinio proceso nebuvimas pirmoje instancijoje gali būti atitaisytas aukštesnės instancijos teisme (žr. EŽTT 2002-11-12 sprendimas byloje Lundevall v. Sweden, no. 38629/97).
38629/97). Taigi, tuo atveju jei pagal siūlomą teisinį reguliavimą, dėl išprusimo, teisinių žinių ar įgūdžių stokos ar kitų svarbių priežasčių asmuo nepareikš prieštaravimo dėl bylos nagrinėjimo raštu ir aukštesnės instancijos teismas, vadovaujantis ABTĮ 141 straipsnio 1 dalimi, nenustatys pagrindų išimčiai iš rašytinio apeliacinio proceso taikyti - būtinybės apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tai gali lemti EŽTK 6 straipsnio pažeidimą. Pritarti iš dalies Pritariant pastabai iš dalies, siūloma palikti tokį reglamentavimą, kad galiotų bendra taisyklė, kad byla yra nagrinėjama žodinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai to prašo bylos šalys. Todėl Projekto 9 straipsnio atsisakytina. Atitinkamai pernumeruotini likę projekto straipsniai. 5. Lietuvos advokatūra 2020-11-0313 Dėl ABTĮ projekto 14 straipsnio – įstatymo papildymo 138¹ straipsniu
projekto 14 straipsniu siūloma papildyti ABTĮ 138¹ straipsniu ir nustatyti apeliacinio skundo priėmimo apribojimą apeliacijos bylose. Šiuo įstatymo projektu numatoma tvarka, kaip skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas ar jo dalis dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos, jos teritorinio padalinio ar Mokestinių ginčų komisijos sprendimo, priimto išnagrinėjus administracinį ginčą įstatymuose nustatyta privaloma ikiteismine tvarka. Taip pat šio ABTĮ projekto 138¹ straipsnio
galimas apeliacinis procesas, o ABTĮ,138¹ straipsnio
administracinio teismo trijų teisėjų kolegijai nuspręsti dėl apeliacinio skundo tinkamumo. Skundas gali būti nepriimamas motyvuota nutartimi. Šiuo pakeitimų iš esmės siekiama Lietuvos administracinių ginčų komisiją ir Mokestinių ginčių komisiją prilyginti vienintelei Lietuvos Respublikoje teisingumą vykdančiai institucijai – teismui. Tokie siūlomi pakeitimai yra nepagristi, nesgali pažeisti Konstitucijoje nurodytą imperatyvą, kad teisingumą vykdo teismas.
Žemiau pateikiame priežastis, kuriomis remiantis ikiteisminių ginčų komisijos negali būti prilyginamos teismui: Pirma, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) yra nurodęs, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisminės valdžios visavertiškumas, savarankiškumas, nepriklausomumas[1]. 1994 m. lapkričio 24 d. sprendime byloje Beaumartin prieš Prancūziją (Series A, No 296-B) buvo konstatuota, kad pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 punkto prasmę „teismas“ gali būti tik organas, kuriam priklauso visa jurisdikcija ir kuris atitinka tokius reikalavimus kaip nepriklausomumas nuo vykdomosios valdžios, taip pat nuo bylos šalių. Tokią išvadą Europos žmogaus teisių teismas grindė ir kitais savo sprendimais. Taip pat, Konstitucinis Teismas yra išskyręs teisėjo asmenybės aukštos profesinės kvalifikacijos bei nepriekaištingos reputacijos būtinybę [2]. Konstitucinis Teismas, kalbėdamas apie teisminės valdžios visavertiškumą, savarankiškumą, nepriklausomumą nurodė, kad:
“Įgyvendinti savo konstitucinę priedermę ir funkciją vykdyti teisingumą
teisminė valdžia gali tik būdama savarankiška, nepriklausoma nuo kitų valstybės valdžių – įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios, kurios yra formuojamos politiniu pagrindu. Jei teisminė valdžia nebūtų savarankiška, nepriklausoma nuo įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžių, ji nebūtų visavertė. Teisminės valdžios savarankiškumą, nepriklausomumą nuo kitų valstybės valdžių lemia ir tai, kad ji, kitaip nei kitos valstybės valdžios, yra formuojama ne politiniu, bet profesiniu pagrindu (Konstitucinio Teismo 1999 m. gruodžio 21 d., 2001 m. liepos 12 d. nutarimai, 2004 m. kovo 31 d. išvada, 2006 m. kovo 28 d. nutarimas).
Konstitucinis Teismas savo aktuose (inter alia 1995 m. gruodžio 6 d., 1999 m. gruodžio 21 d., 2001 m. liepos 12 d., 2004 m. gruodžio
visavertiškumas ir nepriklausomumas suponuoja jos savireguliaciją ir savivaldą, apimančią inter alia teismų darbo organizavimą, teisėjų profesinio korpuso veiklą; užtikrinant teisėjo ir teismų nepriklausomumą ypač svarbu aiškiai atriboti teismų veiklą nuo vykdomosios valdžios; teismų veikla nėra ir negali būti laikoma valdymo sritimi, priskirta kuriai nors vykdomosios valdžios institucijai; iš teisėjo negali būti reikalaujama vykdyti kokios nors politikos krypties; tik nepriklausoma teismų institucinė sistema gali laiduoti teismų organizacinį savarankiškumą, kartu ir teisėjo procesinį savarankiškumą – būtiną nešališko ir teisingo bylos išnagrinėjimo sąlygą; teismų administravimas turi būti organizuojamas taip, kad nebūtų pažeidžiamas tikrasis teisėjų nepriklausomumas[3]. Iš to akivaizdu, kad teismas niekaip negali būti priklausomas nuo vykdomosios valdžios, teisėjai turi turėti savo nepriklausomą savivaldą ir teismų institucinė sistema turi užtikrinti tikrąjį teisėjų nešališkumą.
Konstitucinis Teismas, kalbėdamas apie teisėjui keliamus išsilavinimo reikalavimus ir teisėjo egzamino išlaikymą, kaip būtinas teisėjo profesinės kvalifikacijos standartų sąlygas, nurodė, kad:
„teisminė valdžia – tai valstybės valdžia, kuri vienintelė yra formuojama
profesiniu (o ne politiniu) pagrindu (Konstitucinio Teismo 1999 m. gruodžio 21 d., 2001 m. liepos 12 d. nutarimai, 2004 m. kovo 31 d. išvada, 2006 m. kovo 28 d., 2006 m. gegužės 9 d., 2006 m. birželio 6 d. nutarimai, 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas, 2007 m. spalio 22 d. nutarimas) <…> neatsitiktinai brandžios teisinės kultūros kraštuose pripažįstama, kad teisėjų veikla nubrėžia gaires visai teisininko profesijai ir teisinei praktikai šalyje. Todėl negali kelti abejonių tai, kad asmenims, siekiantiems būti teisėjais, teisinėje valstybėje – o Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra expressis verbis įtvirtintas teisinės valstybės siekis – gali ir turi būti keliami kuo didžiausi profesinės kvalifikacijos, taip pat ir teisinio išsilavinimo, reikalavimai (net jeigu tokie didžiausi profesinės kvalifikacijos reikalavimai nėra keliami kitiems teisininko profesijos atstovams); jeigu tokie aukščiausi profesinės kvalifikacijos, teisinio išsilavinimo reikalavimai pretendentams į teisėjus nebūtų keliami, būtų sudarytos prielaidos teismų darbui tapti mažiau efektyviam ir suprastėti jo kokybei, pažeisti asmens teises, laisves, teisėtus interesus, įvairias Konstitucijoje įtvirtintas, jos ginamas ir saugomas vertybes; apskritai būtų sudarytos prielaidos tam, kad teismų, kurių teisėjais buvo paskirti asmenys, neturintys būtinos profesinės kvalifikacijos, vien formaliai vykdomas teisingumas nebūtų toks teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija.
Vadinasi, įstatymų leidėjas pagal Konstituciją turi įgaliojimus įstatymuose įtvirtinti ir tokį reikalavimą, kad pretendentai į teisėjus būtų įgiję aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, su kuriuo Vakarų teisės tradicijoje yra siejamas aukščiausios teisininko profesinės kvalifikacijos įgijimas <…> asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ir pretenduojantys tapti teisėjais, turi išlaikyti specialų egzaminą ar egzaminus, kai yra patikrinama, ar asmuo turi pakankamai profesinių žinių, kad galėtų dirbti teisėjo darbą”[4]. Taigi teisėjui yra būtina turėti atitinkamą išsilavinimą ir būti išlaikius teisėjo egzaminą, kitaip atsirastų didelė galimybė ir rizika nekokybiškam bei formaliam teisės taikymu, kuris neatitinka teisingumo teisės. Akcentuotina ir tai, kad Konstitucinis Teismas yra nurodęs, jog teisėjo reputacija turi būti nepriekaištinga. Teisėjo elgesys turi būti nepriekaištingas. Tai vienas iš būtinų reikalavimų teisėjui.
Šio reikalavimo laikymasis garantuoja deramą teisingumo vykdymą[5]. Taigi nepriekaištinga teisėjo reputacija yra būtina tinkamam teisingumo vykdymui; Antra, atsižvelgiant į tai kas išdėstyta,, jei Lietuvos administracinių ginčų komisijai ir Mokestinių ginčių komisijai būtų suteiktos teisingumo vykdymo funkcijos, tai reikštų, kad LR Konstitucijoje įvirtintas valdžių atskyrimo principas, susijęs su LR Konstitucijos įtvirtintu teisingumą vykdančių institucijų
(teismų) nepriklausomumu, savarankiškumu bei veiksmingumu butų paneigtas, kadangi Lietuvos administracinių ginčų komisija ir Mokestinių ginčių komisija priklauso nuo vykdomosios valdžios, nes yra jos dalis. ; Trečia, remiantis LR Konstitucijos 109 str. teisingumą vykdo tik teismas. Be to, taip yra dėl teisėjų ir ikiteisminio ginčų nagrinėjimo institucijos narių keliamų reikalavimų skirtumų. Vienas iš šiuos skirtumus lemiančių veiksnių yra Lietuvos Respublikos teismų įstatyme numatyti aukščiausi reikalavimai teisėjams, ypač pabrėžiant teisinės kvalifikacijos išsilavinimo ir profesionalumo kriterijus. Taip pat ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. vasario 20 d. nutarime yra nurodęs, kad teisėjams „...keliami kuo didžiausi profesinės kvalifikacijos, taip pat ir teisinio išsilavinimo reikalavimai <...> taikomi Lietuvos Respublikos piliečiams, baigusiems universitetines teisės krypties studijas ir įgijusiems teisės magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam prilygstantį teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą)“. Be kita ko, pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymą, teisėjai privalo laikyti specialų egzaminą, kuriuo patikrinami teisėjo profesiniai gebėjimai. Svarbu ir tai, kad teisėjams yra taikomas ir aukščiausios nepriekaištingos reputacijos standartas, kurį apibrėžia Teisėjų etikos kodeksas.
Kaip jau minėta, tai yra būtini teisėjo asmenybės reikalavimai, garantuojantys profesionalų, kvalifikuotą teisės taikymą, kurios rezultatas yra tikrasis teisingumas. Taigi kiekvienas asmuo turi teisę, kad pirmos instancijos teisme jo klausimą spręstų minėtus reikalavimus atitinkantis asmuo – teisėjas, o ne kvazi teisėjas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pastebėtina, kad Administracinių ginčų komisijos ir Mokestinių ginčų komisijos nariams nekeliami tokio pat aukšto pobūdžio išsilavinimo, specialaus egzamino bei aukščiausio standarto nepriekaištingos reputacijos reikalavimai kaip asmenims, norintiems tapti teisėjais. Atsižvelgiant į tai, jei teisingumą pirma instancija būtų patikėta vykdyti administracinių ginčų komisijos ar mokestinių ginčų komisijos nariams, tai neatitiktų Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje tokiems asmenims keliamų kvalifikacijos bei nepriekaištingos reputacijos reikalavimų. ;
Ketvirta, siūlymas papildyti ABTĮ projekto 138¹ straipsniu yra pažeidžiama teisė i apeliaciją, taip pažeidžiant EŽTK bei Konstituciją, nes: Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos Septintojo protokolo 2 straipsnyje, teigiama, kad kiekvienas asmuo turi teisę reikalauti, kad jo bylą apeliacine tvarka peržiūrėtų aukštesnė teismo instancija. Atsižvelgiant į šias nuostatas, administraciniai ginčai bet kokiu atveju Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme turi būti nagrinėjami apeliacine tvarka ir jų nagrinėjimas negali būti ribojamas kasacijos ribojimo pagrindų.
Kaip jau pagrįsta aukščiau, administracinių ginčų komisija bei mokestinių ginčų komisija pagal siūlomą teisinį reguliavimą, galės atlikti iš esmės pirmos instancijos teismo funkciją, nors negali to daryti, nes neturi Konstitucijoje įtvirtintų teismui būtinų elementų (savarankiškumas, nepriklausomumas, veiksmingumas, teisėjo profesinė kvalifikacija bei nepriekaištingas elgesys). Todėl siūlymas papildyti ABTĮ projekto 138¹ straipsniu yra nepagrįstas, neatitinka mūsų teisinės sistemos, be to, administracinių bylų teisenoje, nesant kasacijos galimybės, riboti net ir apeliacijos galimybės negalima, nes tokiu būdu bus varžoma asmens teisė į nešališką ir objektyvų teisminį procesą bei pirmosios instancijos teismo sprendimo peržiūrą;
Konstitucija neleidžia įtvirtinti tokio teisinio reguliavimo, kuris nurodytas šiame Įstatymo pakeitime, kad kokios nors kategorijos bylose apskritai jokiais atvejais būtų negalima siekti inicijuoti byloje priimto pirmosios instancijos teismo baigiamojo akto peržiūrėjimo, nes šitaip būtų paneigta galimybė ištaisyti galimas pirmos instancijos teismo klaidas, teisingai taikyti teisę ir įvykdyti teisingumą; nustačius tokį teisinį reguliavimą konstitucinė teisingumo samprata būtų apribota tik formaliu, nominaliu teismo vykdomu teisingumu, tik teismo vykdomo teisingumo regimybe, taigi ne tuo teisingumu, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (2007 m. spalio 24 d. nutarimas).
Šis Konstitucinio Teismo išaiškinimas būtų pažeistas jei Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme bylos būtų sprendžiamos taikant ribojimus, kurie taikomi Kasacine tvarka sprendžiamoms bylos Lietuvos Aukščiausiame Teisme; Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2019 m. kovo 1 d. nutarime yra pažymėjęs, kad „konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą, aiškinama kitų Konstitucijos nuostatų kontekste, suponuoja ir tai, kad įstatymu turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad bendrosios kompetencijos ar pagal Konstitucijos 111 straipsnio 2 dalį įsteigto specializuoto pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą būtų galima apskųsti bent vienos aukštesnės instancijos teismui <...> teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą bent vienos aukštesnės instancijos teismui, kad būtų užtikrinta galimybė ištaisyti galimas klaidas, yra neatsiejama konstitucinės teisės kreiptis į teismą ir teisės į tinkamą teismo procesą <...> iš Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies iš konstitucinio teisinio principo <...> įstatymu nustatant pirmosios instancijos teismo sprendimo apskundimo apeliacinės instancijos teismui tvarką, negali būti numatyti tokie apeliacinio skundo padavimo pagrindai, terminai ir sąlygos, dėl kurių kreiptis į apeliacinės instancijos teismą taptų itin sunku arba iš viso būtų neįmanoma apskųsti byloje priimto pirmosios instancijos teismo baigiamojo akto apeliacinės instancijos teismui.
Šis Konstitucinio Teismo išaiškinimas būtų pažeistas jei Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme bylos būtų sprendžiamos taikant ribojimus, kurie taikomi Kasacine tvarka sprendžiamoms bylos Lietuvos Aukščiausiame Teisme; Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2019 m. kovo 1 d. nutarime yra pažymėjęs, kad „konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą, aiškinama kitų Konstitucijos nuostatų kontekste, suponuoja ir tai, kad įstatymu turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad bendrosios kompetencijos ar pagal Konstitucijos 111 straipsnio 2 dalį įsteigto specializuoto pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą būtų galima apskųsti bent vienos aukštesnės instancijos teismui <...> teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą bent vienos aukštesnės instancijos teismui, kad būtų užtikrinta galimybė ištaisyti galimas klaidas, yra neatsiejama konstitucinės teisės kreiptis į teismą ir teisės į tinkamą teismo procesą <...> iš Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies iš konstitucinio teisinio principo <...> įstatymu nustatant pirmosios instancijos teismo sprendimo apskundimo apeliacinės instancijos teismui tvarką, negali būti numatyti tokie apeliacinio skundo padavimo pagrindai, terminai ir sąlygos, dėl kurių kreiptis į apeliacinės instancijos teismą taptų itin sunku arba iš viso būtų neįmanoma apskųsti byloje priimto pirmosios instancijos teismo baigiamojo akto apeliacinės instancijos teismui. Priešingu atveju konstitucinė teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinės instancijos teismui būtų deklaratyvi, būtų užkirstas kelias ištaisyti galimas pirmosios instancijos teismo klaidas, teisingai taikyti teisę ir įvykdyti teisingumą, taip pat būtų pažeista asmens konstitucinė teisė į tinkamą teismo procesą, nukrypta nuo konstitucinio teisinės valstybės principo“.
Atsižvelgiant į tai, manytina, kad ABTĮ projekto 138¹ straipsnio 2 dalyje numatyti apeliacinio proceso pagrindai sudaro prielaidą riboti apeliacijos teisę kasacijos pagrindais, taip pat, taikant šiuos pagrindus, būtų numatoma tvarka, kai tam tikrais atvejais nebūtų galimybės apskųsti pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą apeliacine tvarka, o ir visiškai suvaržytos asmens teisės į tinkamą teismo procesą. Apibendrinant į aukščiau išdėstytus argumentus galima teigti, kad ikiteismine tvarka administracinius ginčus nagrinėjančios institucijos negali nei teisiškai, nei faktiškai būti prilyginamos vienintelei teisingumą vykdančiai institucijai – teismui. Taigi, šiuo teikiamu ABTĮ projekto 138¹ straipsnio papildymu administracinėse bylose apeliacinis procesas yra dar labiau apribojamas ir galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai bei pagrindinėms žmogaus teisėms, todėl šiam ABTĮ projekto ABTĮ 138¹ straipsnio papildymui Lietuvos advokatūra nepritaria. Nepritarti Žr. argumentus dėl Seimo Teisės departamento 1 pastabos. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos administracinių ginčų komisija 2020-09-15 Atsakydama į Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2020-07-30 raštą Nr. S-2020-3339, Lietuvos administracinių ginčų komisija (toliau - Komisija) teikia pastabas ir pasiūlymus Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo Nr.
2020-09-10 9N Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Mokestinių ginčų komisija) išnagrinėjo įstatymų projektus Nr. XIIIP-4251(2), Nr. XIIIP-4252(2), Nr. XIIIP-4253(2), Nr. XIIIP-4254(2), Nr. XIIIP-4257(2) ir pagal savo kompetenciją teikia šiuos pasiūlymus. Dėl Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 20, 23, 27, 28, 31, 33, 43, 56, 78, 117, 134, 138 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 115¹ ir 138¹ straipsniais įstatymo projekto Nr. XIIIP-4251(2) pažymėtina, kad jei būtų nuspręsta papildyti Administracinių bylų teisenos įstatymą 115¹ straipsniu, siekiant aiškesnio teisinio reguliavimo siūlytina patikslinti šio straipsnio 1 dalies 1 punktą taip: „skundo, kurio nagrinėjimas sustabdytas, medžiaga“. Siekiant neapriboti Mokestinių ginčų komisijai teisės kreiptis į teismą ir tuo atveju, kai pareiškėjas neskundžia norminio teisės akto, o pati Mokestinių ginčų komisija suabejoja dėl tokio akto atitikimo įstatymui ar Vyriausybės norminiam teisės aktui, siūlytina patikslinti 115¹ straipsnio 2 punktą taip: „norminio teisės akto, kuris galbūt neatitinka įstatymo ar Vyriausybės norminio teisės akto nuostatų, kopija“. Siūlytina patikslinti 115¹ straipsnio 3 punktą taip: „įstatymo ar Vyriausybės norminio teisės akto, kuriam galbūt neatitinka norminio teisės akto nuostatos, kopija“, nes dar nėra žinoma, kad šis aktas prieštarauja įstatymui ar Vyriausybės norminiam teisės aktui, o 4 punkte išbraukti žodžius „administracinio teismo dokumentacijai“.
Nepritarti Dėl pirmosios pastabos. tiksliau būtų vartoti dabar esančią projekte formuluotę t. y. kad prie administraciniam teismui siunčiamo komisijos sprendimo pridedama
„sustabdyta byla“, nes byloje gali būti ne tik skundo medžiaga. Be to, tai
bendra formuluotė, taikoma ir tais atvejais, kai teismai kreipiasi dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo (ABTĮ 115 str. 2 d, 1 p.). Dėl antrosios pastabos. Tai, kad pagal aptariamo ABTĮ 115(1) straipsnio 1 dalies 2 punktą, prie administraciniam teismui siunčiamo komisijos sprendimo pridedama „ginčijamo teisės akto viso teksto nuorašas (kopija)“ neapriboja komisijos teisės kreiptis dėl norminio teisės akto teisėtumo, nes pagal straipsnio kontekstą, jis reglamentuoja ne pareiškėjo, o komisijos teisę ginčyti norminio administracinio akto teisėtumą. Dėl trečiosios pastabos. Vartojamos formuluotės atitinka galiojančio reglamentavimo nuostatas, taikomas tais atvejais, kai teismai kreipiasi dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo į administracinį teismą (ABTĮ 115 str.). 3. Valstybės tarnybos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos 2020-09-04 Valstybės tarnybos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VTD), susipažinęs su įstatymų projektais NR.
iš esmės pritaria šiems projektams, o dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo teikia alternatyvų pasiūlymą: Įstatymų projektuose nustatoma, jog tarnybinius ginčus, taip pat ginčus dėl asmens, ėjusio valstybės tarnautojo pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, nustatymo, privaloma ikiteismine tvarka nagrinėja Lietuvos administracinių ginčų komisija ir jos teritoriniai padaliniai Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka. Siūlymas nustatyti ikiteisminę tarnybinių ginčų nagrinėjimo tvarką, manytume, turėtų būti grindžiamas bendruoju lygiateisiškumo principu, susijusiu su darbo ginčų nagrinėjimo raida. Kaip žinia, šiuo metu visi tarnybiniai ginčai yra sprendžiami administraciniuose teismuose. Tuo metu individualūs darbo ginčai, kilę dėl nesutarimų tarp darbuotojo ir darbdavio dėl darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, darbo ar kolektyvinėje sutartyje nustatytų teisių ir pareigų įgyvendinimo, nagrinėjami darbo ginčų komisijoje. Ikiteisminė darbo ginčų nagrinėjimo tvarka egzistuoja nuo 2013 metų. Darbo ginčų komisijoje darbo ginčai dėl teisės nagrinėjami nemokamai ir ginčo šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Statistiniai duomenys rodo, kad tik 5 proc. darbo ginčų komisijų sprendimų buvo apskųsti teismams. Be to, 11 proc. bylų, kurias sprendė darbo ginčų komisijos, sudaromos taikos sutartys. Darbo ginčų komisijos išskirtinumas ir, matomai, efektyvumas, nulemtas proceso paprastumu bei komisijos sudėties.
Pažymėtina, kad į darbo ginčų komisijos sudėtį įeina kompetentingas Valstybinės darbo inspekcijos valstybės tarnautojas, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, darbdavių atstovas bei darbuotojų (profesinių sąjungų) atstovas. Tokiu būdu ginčas sprendžiamas asmenų, turinčių specialių žinių, per socialinį dialogą. Kaip matyti iš darbo ginčų nagrinėjimo praktikos, šiomis aplinkybėmis ikiteisminės tarnybinių ginčų nagrinėjimo tvarkos nustatymas galėtų tiesiogiai prisidėti prie veiksmingesnės valstybės tarnautojų pažeistų teisių gynybos. Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Taryba aktyviai skatina ir rekomenduoja valstybėms narėms nustatyti alternatyvius ginčų tarp viešojo administravimo institucijų ir privačių asmenų nagrinėjimo būdus. Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoje dėl alternatyvių ginčų tarp viešojo administravimo institucijų ir privačių asmenų sprendimo priemonių (2001 m. rugsėjo 5 d. rekomendacija Nr. Rec (2001) 9) pažymima, kad neteisminio ginčų nagrinėjimo mechanizmo privalumai lemia paprastesnes ir lankstesnes ginčo nagrinėjimo procedūras, leidžiančias greičiau ir pigiau išspręsti kilusį ginčą, sąlygoja didesnes galimybes ginčą baigti taikos sutartimi, leidžia ginčą spręsti asmenims, kurie turi specialių žinių, neįpareigoja asmenų, nagrinėjančių ginčą, laikytis griežtų ir formalių procedūrinių taisyklių, o leidžia naudotis didesne diskrecijos teise priimant sprendimą. Galimybių ginčą išnagrinėti neteisminėmis priemonėmis nauda gerinant teisinės gynybos funkcionavimą ir didinant asmenų teisių apsaugos efektyvumą deklaruojama ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2004 m. gruodžio 15 d. Rekomendacijoje Nr. Rec (2004) 20 dėl teisminės administracinių aktų kontrolės. Įstatymų projektuose siekiama nustatyti, jog tarnybinius ginčus nagrinėtų, kaip privaloma pirma instancija - Lietuvos administracinių ginčų komisija.
Remiantis Valstybinės darbo inspekcijos patirtimi, sprendžiant darbo ginčus, atsižvelgiant į Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijas dėl alternatyvių ginčų tarp viešojo administravimo institucijų ir privačių asmenų sprendimo priemonių, siūlome svarstyti alternatyvą nustatyti tarnybinių ginčų komisiją analogišką darbo ginčų komisijai, t. y. nustatant kuo paprastesnį procesą bei sudarant socialiniu dialogu bei kompetencija grįstą komisijos sudėtį. Tokio išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituto įtvirtinimas sprendžiant tarnybinius ginčus sudarytų galimybes spartinti tarnybinių ginčų sprendimą, skatintų šalis ginčą išspręsti taikiai bei prisidėtų prie efektyvesnio teismų darbo (sumažintų teisme nagrinėjamų ginčų skaičių). Tokiu būdu būtų užtikrintas veiksmingesnis ir mažiau formalizuotas asmenų teisių gynimo mechanizmas bei garantuojamas visuomenės interesas, kad valstybės tarnyba veiktų stabiliai ir funkcionaliai. Pažymėtina, kad valstybės ar savivaldybių institucijų bei juose dirbančių valstybės tarnautojų esminė pareiga yra tarnauti visuomenei ir siekti, jog piliečiai gautų tinkamas paslaugas bei užtikrinti jų teises bei laisves. Stebint tokį didelį tarnybinių ginčų skaičių, susidaro įspūdis, jog tarnaujama ne visuomenei, tačiau sau patiems, t. y. užkemšant teismų darbą savo vidiniais nesutarimais, tokiu būdu mažinant teismų prieinamumą paprastam piliečiui bei iššaukiant visuomenės nepasitenkinimą. Nepritarti Manytina, kad netikslinga ir neefektyvu kurti naują atskirą sistemą tarnybinių ginčų nagrinėjimui. LAGK turi pakankamą kompetenciją administracinių, įskaitant ir tarnybinių, ginčų nagrinėjimui, o teisės aktuose nustatyti instrumentai jiems nagrinėti, sudaro sąlygas tai atlikti kuo paprasčiau, taikant socialinį dialogą ir pan.
LRS VVSK taip pat nepritarė aptariamoms Valstybės tarnybos departamento prie VRM pastaboms/ pasiūlymams. 4. Migracijos departamentas prie LR VRM 2020-09-11 Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) pagal kompetenciją išnagrinėjo pateiktus derinti Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 20, 23, 27, 28, 31, 33, 43, 56, 78, 117, 134, 138 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 115(1) ir 138(1) straipsniais įstatymo projektą Nr. XIIIP-4251(2), Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo Nr. VIII-1031 pakeitimo įstatymo projektą (nauja redakcija) Nr. XIIIP-4252(2), Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 X skyriaus pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4253(2), Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 5, 18, 32, 34, 51 straipsnių, X skyriaus pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo
straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. Baudžiamojo kodekso 231 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Esminių pastabų dėl projektų neturime. Pagal projektus, sprendimai dėl leidimo gyventi panaikinimo dėl grėsmės viešajai tvarkai ar saugumui turės būti skundžiami teismui, o dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą gyventi dėl grėsmės viešajai tvarkai ar saugumui – galės būti skundžiami ir Lietuvos administracinių ginčų komisijai. Siekiant užtikrinti vieningą praktiką, atsižvelgiant į tai, kad bylų dėl leidimo gyventi panaikinimo dėl grėsmės viešajai tvarkai ar saugumui ir bylų dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą gyventi dėl grėsmės viešajai tvarkai ar saugumui pobūdis yra panašus, svarstytina, ar šių sprendimų apskundimo tvarka neturėtų būti analogiška.
Atkreipiame dėmesį į tai, kad kiekvienais metais skundų dėl Migracijos departamento priimamų sprendimų skaičius išlieka stabiliai didelis: 2017 m. Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo pradėtos 346 bylos, Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme – 158 bylos; 2018 m. Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo pradėta 418 bylų, Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme – 211 bylų; 2019 m. Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo pradėtos 249 bylos, Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme – 144 bylos. Didžioji dalis šių bylų buvo pradėta būtent dėl Migracijos departamento priimtų sprendimų atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi /pakeisti /panaikinti leidimą laikinai gyventi: 2017 m. tokių bylų, pradėtų Vilniaus apygardos administraciniame teisme, buvo 279, Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme – 108; 2018 m. tokių bylų, pradėtų Vilniaus apygardos administraciniame teisme, buvo 260, Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme – 126; 2019 m. tokių bylų, pradėtų Vilniaus apygardos administraciniame teisme, buvo 98, Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme – 69. Visas susirašinėjimas su administraciniais teismais, nagrinėjant skundus dėl Migracijos departamento priimtų sprendimų, vyksta per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą, per kurį galima ne tik siųsti/gauti procesinius dokumentus, bet ir sekti bylos eigą, operatyviai reaguoti į visus bylos dalyvių teikiamus dokumentus, užtikrinti operatyvų teismo įpareigojimų vykdymą.
Pažymėtina, kad elektroninė sistema (Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalas) sudaro galimybes ne tik institucijai, bet ir pareiškėjui operatyviai susipažinti su visa bylos medžiaga elektroniniu būdu. Taigi, Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalas padeda užtikrinti proceso ekonomiškumą ir efektyvumą. Atkreipiame dėmesį į tai, kad Lietuvos administracinių ginčų komisija prie Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo nėra prisijungusi (tai nenumatyta ir įstatymų projektuose), skundus siunčia paštu, o atsiliepimams pateikti nustato labai trumpus terminus (3 darbo dienos). Atsižvelgiant į numatomą skundų, kurie galės būti teikiami Lietuvos administracinių ginčų komisijai, skaičių, siūlytina apsvarstyti galimybę Lietuvos administracinių ginčų komisijai naudotis Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalu ir (ar) savarankiška elektronine sistema ir numatyti teisinį pagrindą atitinkamuose teisės aktuose. Nepritarti Pažymėtina, kad bylos dėl skundžiamų sprendimų, kuriais užkertamas kelias užsieniečiui gyventi Lietuvoje dėl jo keliamos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei (t. y., skundai ne tik dėl leidimo gyventi panaikinimo, bet ir atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą gyventi) turėtų būti nagrinėjami teisme. Tokios bylos yra sudėtingos (vadovaujamasi riboto naudojimo ar slapta informacija) ir retos, todėl būtų tikslinga, kad jose teismai formuotų bendrą praktiką ir vertintų pagal vienodus kriterijus. Todėl siūlytina tikslinti Įstatymo projekto
137 str.
137 str. 2 d., numatant išimtį, kad skundai dėl sprendimo atsisakyti išduoti, pakeisti ar panaikinti leidimą laikinai ar nuolat gyventi, kurie priimti dėl užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei, nebūtų nagrinėjami Lietuvos administracinių ginčų komisijoje (juos nagrinėtų teismai). Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalas e.teismas.lt nėra pritaikytas ikiteisminio ginčų nagrinėjimo procesams. Naujos sistemos ar posistemės kūrimas (skirtos elektroninėms administracinėms byloms ikiteisminėje stadijoje formuoti) šiame etape būtų netikslingas. Dauguma Lietuvos administracinių ginčų komisijos kompetencijai siūlomais įstatymų projektais perduodamų bylų yra bylos dėl įkalinimo sąlygų (apie 3000), t. y. dauguma pareiškėjų nesinaudoja elektroninių ryšių priemonėmis dokumentams teikti. Ateityje galėtų būti svarstoma dėl sistemų, skirtų elektroninėms byloms formuoti, kūrimo, įvertinus galimus kaštus ir tikėtiną naudą, galimus tokių sistemų naudojimo mastus. Pažymėtina, kad šiuo metu ne tik pareiškėjai turi galimybę siųsti dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis Lietuvos administracinių ginčų komisijai, bet ir institucijos, įstaigos. IAGNTĮ projekte, be kita ko, numatyta, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimai bus skelbiami šios komisijos interneto svetainėje. 5. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020-08-12 Susipažinę su Jūsų 2020 m. liepos 30 d. raštu siunčiamais Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 20, 23, 27, 28, 31, 33, 43, 56, 78, 117, 134, 138 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 115(1) ir 138(1) straipsniais įstatymo (XIIIP-4251(2)), Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo Nr. VIII-1031 pakeitimo įstatymo (XIIIP-4252(2)), Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 X skyriaus pakeitimo įstatymo (XIIIP-4253(2)), Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr.
VIII-1316 5, 18, 32, 34, 51 straipsnių, X skyriaus pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 56 straipsniu įstatymo (XIIIP-4254(2)), Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 231 straipsnio pakeitimo įstatymo (XIIIP-4257(2)) projektais pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl projektų neturime. Atsižvelgti
teismas 2020-09-21 Mykolo Romerio universiteto Mykolo Romerio teisės mokykla gavo Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. liepos 14 d. prašymą dėl ekspertinės nuomonės/išvados „Apeliacijos administraciniame procese ribojimo pagrindimas konstitucinėje doktrinoje“ pateikimo. Atsakydami į paklausimą, teikiame Mykolo Romerio universiteto teisės mokyklos Viešosios teisės instituto prof. dr. Tomos Birmontienės parengtą mokslinę nuomonę. Cituojant prašome nurodyti nuomonės autorių. Visuomeninio gyvenimo raida, besikeičianti teisinė tikrovė formuluoja naujus uždavinius teismų sistemai, kuri, reaguodama į vykstančius pokyčius, yra priversta ieškoti priemonių, kaip tinkamai ir greitai spręsti vis labiau besiplečiantį teisminių ginčų ratą. Mobilūs valstybės tarnybos, darbo, ekonominiai santykiai reikalauja savalaikių sprendimų. Keletą metų besitęsiantis teisminių ginčų sprendimas ir net ilgai laukta pergalė, apgynus savo teises, neretai apkarsta dėl ilgai trunkančių teisminių procesų, prarastų verslo, asmeninės karjeros galimybių, negautų pajamų ir kt. Viešas efektyvaus teisingumo interesas skatina arba plėstis, t. y. didinti teismų teisėjų skaičių, arba ginčų sprendimui ieškoti kitų efektyvių būdų, kurie, tam tikra prasme būdami alternatyva teismų sprendimams, vis tik sugebėtų kvalifikuotai nagrinėti tam tikrų kategorijų ginčus ir taip atliktų dalį šiuo metu teismams tenkančio darbo, nesudarant prielaidų, kad teisė kreiptis į teismą būtų neproporcingai apsunkinta.
Konstitucinis Teismas, aiškindamas inter alia Konstitucijos
teismą, yra suformulavęs bendrąją asmens konstitucinių teisių ir laisvių gynimo doktriną. Asmens teisės kreiptis į teismą konstitucinė doktrina, kuri yra aktuali nagrinėjamos problemos aspektu, yra svari jos sudėtinė dalis. Konstitucinio Teismo doktrinoje Konstitucijos 30 straipsnio
teisių teisminės gynybos principą¹. Asmens teisių ir laisvių teisminio gynimo garantija, kuri Konstitucinio Teismo doktrinoje yra vertinama kaip procesinio pobūdžio², yra asmens teisių ir laisvių konstitucinio instituto esminis elementas. Asmens teisė kreiptis į teismą, taip pat konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja ir asmens teisę į tinkamą teisinį procesą³. Teisė į apeliaciją vertintina kaip asmens teisės į tinkamą teisinį procesą integralus elementas, nors Konstitucinio Teismo doktrinoje ji neretai tiesiogiai kildinama iš konstitucinės teises į teismą. Nuo pat pirmųjų Konstitucinio Teismo dokumentų Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies nuostatos aiškinamos ir kaip garantuojančios asmens teisę turėti nepriklausomą ir nešališką ginčo arbitrą. Ši svarbi doktrininė nuostata, ne kartą pakartota ir vėlesniuose Konstitucinio Teismo aktuose⁴.
Nors nepriklausomo ir nešališko arbitro sąvoka Konstitucinio Teismo aktuose paprastai tapatinama su teismu⁵, vis tik manytina, kad ši sąvoka galėtų turėti ir platesnį savarankišką turinį, apimantį ir konstitucinius nešališkumo ir nepriklausomumo kriterijus atitinkančią ikiteisminių ginčų sprendimo instituciją. Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad gali būti nustatyta ir ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka⁶. Konstitucinio Teismo doktrinoje ypatingas dėmesys yra skirtas asmens teisės kreiptis į teismą garantijoms. Konstitucinis Teismas, interpretuodamas Konstitucijos nuostatas, pabrėžia, kad teisės kreiptis į teismą negalima apriboti ar paneigti⁷; asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinamas jos įgyvendinimas⁸ . Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ilgą laiką asmens teisė kreiptis į teismą buvo vertinama kaip absoliuti⁹, neribojama. Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą, teisė kreiptis į teismą yra absoliuti¹⁰ . Konstitucinis Teismas teisės kreiptis į teismą dėl asmens pažeistų teisių ir laisvių gynimo kaip absoliučios konstitucinės teisės konstitucinę doktriną pradėjo formuoti dar 2000 - 2004 m. nutarimuose, ji pakartota ir reikšmingoje 2006 m. jurisprudencijoje¹¹, kurioje buvo pradėta formuoti pirmosios instancijos teismo baigiamojo akto apskundimo bent vienos aukštesnės instancijos teismui (apeliacijos) doktrina ir vėliau. Tačiau jau Konstitucinio Teismo 2016 m. birželio 28 d. sprendime ir vėlesniuose KT aktuose, inter alia 2019 m. kovo 1 d. nutarime, šios teisės absoliutus pobūdis, papildomai neargumentuojant, nebeminimas.
Taigi, kai kurie svarbūs konstitucinės teisės kreiptis į teismą doktrinos elementai pakito ir teisė kreiptis į teismą kaip absoliuti dabartinėje Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje expresis verbis nebeminima. Pažymėtina, kad Konstituciniam Teismui pradedant formuoti taip vadinamą konstitucinę apeliacijos doktriną inter alia 2006 m. sausio 16 d. nutarime, teisė kreiptis į teismą Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje buvo vis dar aiškinama kaip absoliuti, neribojama asmens teisė. Konstitucinis Teismas taip vadinamą apeliacijos doktriną – dėl pirmosios instancijos teismo baigiamojo akto apskundimo galimybės bent vienos aukštesnės instancijos teismui – grindė konstitucine asmens teise kreiptis į teismą, teismų instancine sistema, ir pabrėžė, kad įstatymu turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad bendrosios kompetencijos ar pagal Konstitucijos 111 straipsnio 2 dalį įsteigto specializuoto pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą būtų galima apskųsti bent vienos aukštesnės instancijos teismui. Konstitucinis Teismas formulavo minėtos doktrinos principus, kad pagal Konstituciją įstatyme turi būti ne tik įtvirtinta pati proceso šalies teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą bent vienos aukštesnės instancijos teismui, bet ir nustatyta tokia apskundimo tvarka, kuria pasinaudojus būtų sudaryta galimybė aukštesnės instancijos teismui ištaisyti galimas pirmosios instancijos teismo klaidas; priešingu atveju būtų nukrypta nuo konstitucinio teisinės valstybės principo, pažeista asmens konstitucinė teisė į tinkamą teismo procesą¹². Taigi, šios doktrinos nuostatos buvo iš esmės formuojamos 2006 – 2007 m. nutarimuose¹³ ir vėliau, papildomai jos nevystant, kartojamos vėlesniuose Konstitucinio Teismo aktuose¹⁴.
Konstitucinio Teismo 2019 m. kovo 1 d. nutarime taip pat iš esmės atkartotos jau anksčiau, t. y. 2006–2007 m. Konstitucinio Teismo aktuose suformuluotos teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą bent vienos aukštesnės instancijos teismui doktrinos nuostatos. Teismas doktriną plėtojo tik advokato dalyvavimo šiame procese aspektu ir pripažino, kad ginčijamu CPK teisiniu reguliavimu teisė turėti advokatą yra paversta konstitucinę teisę kreiptis į teismą, inter alia į apeliacinės instancijos teismą, varžančia pareiga.¹⁵ Pažymėtina, kad Administracinių bylų teisenos aspektu 2019 m. kovo 1 d. nutarime plėtotas minėtos doktrinos aspektas nėra aktualus, kadangi būtinybės turėti advokatą Administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau - Įstatymas) nenumato. Pažymėtina, kad teisės apskųsti pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą bent vienos aukštesnės instancijos teismui doktrina buvo formuojama sprendžiant bylas susijusias su CPK ir BPK (2008 m.), bet ne administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatomis šiuo aspektu¹⁶. Pažymėtina ir tai, kad Konstitucinis Teismas netyrė teisinio reguliavimo dėl įstatymuose nustatytos ikiteisminės institucijos sprendimų galios, jų reikšmės ir nėra suformulavęs atitinkamų doktrininių nuostatų. Konstitucinio Teismo 2003 m. – 2004 m. aktuose pradėta fragmentiškai formuoti ikiteisminių ginčų sprendimo doktrina, kuri buvo pakartota ir reikšminguose 2006–2007 m. Konstitucinio Teismo nutarimuose, kuriuose buvo formuojama teisės į apeliaciją konstitucinė doktrina, nebuvo vystoma ir išliko pakankamai fragmentiška. Taip pat ir tuo metu, kai buvo formuluojama teisės kreiptis į teismą kaip absoliučios teisės doktrina ir su ja tiesiogiai susijusi apeliacijos doktrina (t. y. 2006 m.
2006 m. Konstitucinio Teismo jurisprudencija), administraciniai teismai ir ikiteisminių ginčų sprendimo institucijos administracinių ginčų srityje buvo tik neseniai pradėjusios savo veiklą¹⁷. Pažymėtina, kad ikiteisminė ginčų sprendimų tvarka šiuo metu iš esmės pakito ne tik institucine, bet ir turinio prasme. Taigi Konstitucinis Teismas šiuo metu nėra suformulavęs ikiteisminių ginčų sprendimo konstitucinės doktrinos. Apeliacijos doktrina nebuvo analizuojama ikiteisminių ginčų sprendimo institucijų įgaliojimų aspektu, tokių ginčų sprendimo privalomumas nebuvo tiriamas. Jeigu siūlomos Įstatymo pataisos bus priimtos, tikėtina, kad Konstitucinis Teismas susidurs su šia problema ir ateityje formuluos atitinkamą doktriną. Tikėtina, kad priėmus siūlomus Įstatymo pakeitimus, Konstitucinis Teismas, susidūręs su naujai iškilusia problema, vystys konstitucinę apeliacijos doktriną tokiomis galimomis kryptimis
Vertinant šiuo metu suformuotą, ir, kaip minėta, iš esmės nuo 2006 m. nepakitusią apeliacijos doktriną, ikiteisminių ginčų sprendimo institucijų aspektu, kartu ir teisės aktais siūlomus jų pokyčius, svarbu išsiaiškinti, kokia apimtimi Konstitucinio Teismo suformuluota ir to laikmečio kontekste tik teismams skirta pirmos instancijos teismo sprendimo apskundimo aukštesnės instancijos teismui doktrina galėtų būti taikoma ikiteisminių ginčų sprendimo institucijų aspektu, ar jos būdamos kvaziteiminės savo prigimtimi galėtų būti vertinamos kaip nepriklausomas ir nešališkas ginčo arbitras, pirma instancija sprendžiantis ginčą. Šiuo aspektu svarbi yra Konstitucinio Teismo suformuota teismų nepriklausomumo ir nešališkumo doktrina. Konstitucinis Teismas oficialiąją konstitucinę teisminės valdžios nepriklausomumo doktriną formavo daugelyje nutarimų ir sprendimų¹⁸. Konstitucinio Teismo doktrinoje teismo nepriklausomumas ir nešališkumas yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga¹⁹. Teismo nepriklausomumas – tai esminis teismo ir teisėjo veiklos principas, grindžiamas galimybe vykdyti teisingumą be kitų, visų pirma išorinių, veiksnių, be valstybės valdžios institucijų poveikio ir kontrolės. Teismo ir teisėjo nepriklausomumas – susijusios sąvokos. Teisėjo nepriklausomumas ir nešališkumas grindžiamas jo profesiniu autonomiškumu (savarankiškumu), jo asmenybės integralumu.
Teismo teisėjo nepriklausomumo principas negali būti įgyvendinamas be atitinkamų garantijų sistemos²⁰ Konstitucinio Teismo formuojamoje doktrinoje išskirtini inter alia tokie teisėjo ir teismų nepriklausomumo garantijų aspektai, kaip antai, teisėjų įgaliojimų trukmės neliečiamumas; teisėjų procesinis nepriklausomumas; teisėjų imunitetas. Jeigu ikiteisminės ginčų sprendimo institucijos atitiktų šiuos kriterijus, jos galėtų būti prilyginamos kvaziteisminėms institucijoms, o jų priimtas sprendimas tam tikrose konkrečiai nurodytose bylų kategorijose pagal savo paskirtį ir pobūdį, tačiau jokiu būdu ne pagal teisinę galią, galėtų būti laikomas iš esmės atitinkančiu pirmos instancijos teismo sprendimą. Todėl teisiniu reguliavimu užtikrinus galimybę šių institucijų sprendimus skųsti teismui, būtų galima teigti, jog yra įgyvendinta konstitucinė teisė į apeliaciją. Taigi jeigu siūlomuose teisės aktų projektuose būtų papildomai sustiprintos ikiteisminių ginčų sprendimo institucijų nepriklausomumo užtikrinimo garantijos, jos galėtų būti vertinamos kaip nepriklausomas ir nešališkas ginčo sprendimo arbitras. Vertinant siūlomus įstatymų pakeitimus papildomai pažymėtina ir tai, kad Įstatymų leidėjo diskrecijai priskirtinas ratas ginčų, kuriuos ikiteisminių ginčų institucijos – pagal siūlomus projektus - Lietuvos administracinių ginčų komisija ir jos teritoriniai padaliniai ir Mokestinių ginčų komisija turėtų nagrinėti privaloma ikiteismine tvarka, neperžengiant pačios administracinio ginčo sampratos, teisinės atsakomybės pobūdžio.
Vertinant, ar minėtos institucijos galėtų būti prilyginamos kvaziteisminėms institucijoms, atitinkančioms nepriklausomo ir nešališko arbitro kriterijus, ypač svarbus tokių institucijų nepriklausomumas nuo vykdomosios valdžios, nes didele apimtimi jų kompetencijai ir priskirtina nagrinėti ginčus, kylančius dėl vykdomosios valdžios sprendimų. Todėl ypač svarbu užtikrinti galimybę joms vykdyti savo funkcijas be valstybės valdžios institucijų poveikio ir kontrolės, garantuoti skaidrią ir abejonių dėl nepriklausomumo ir nešališkumo nekeliančią tokių institucijų formavimo tvarką. Tokių institucijų nepriklausomumą labiau užtikrintų ir tai, jeigu komisijų nariai ir vadovai būtų skiriami vienai ilgesnei nei kad 4 m. kadencijai. Nepritarti Nuomonė susijusi su pirmąja pastaba dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-4251(2) – kur keliamas konstitucingumo klausimas. Dėl LAGK kadencijos – ji suvienodinta su galiojančiame reglamentavime nustatyta Mokestinių ginčų komisijos (MGK) kadencija. Atkreiptinas dėmesys, kad MGK kadencija anksčiau buvo 6 metai, tačiau 2019-01-01 įsigaliojusiais teisinio reguliavimo pakeitimais kadencija sutrumpinta iki 4 metų. 7. Generalinė prokuratūra 2020-09-09 Generalinėje prokuratūroje išnagrinėti šie teisės aktų projektai:
43, 56, 78, 117, 134, 138 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 115¹ ir 138¹ straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-4251(2);
pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4252(2);
įstatymo projektas Nr. XIIIP-4253(2);
skyriaus pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 56 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4254(2);
kad pastabų ir pasiūlymų dėl nurodytų projektų neturime. Atsižvelgti
2020-09-09 Atsakydami į Jūsų 2020-07-30 raštą Nr. S-2020-3339, kuriuo prašėte pateikti pastabas ir pasiūlymus dėl įstatymų projektų Nr. XIIIP-4251(2), XIIIP-4252(2), XIIIP-4253(2), XIIIP-4254(2), XIIIP-4257(2) (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos, Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos, Užsieniečių teisinės padėties, Valstybės tarnybos įstatymų pakeitimo ir papildymo įstatymų projektai, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pakeitimo įstatymo projektas), informuojame, kad minėtiems įstatymo projektams pritariame, Lietuvos apeliaciniame teisme pastabų dėl šių projektų pareikšta nebuvo. Atsižvelgti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Žmogaus teisių komitetas 2020-10-14 * iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr XIIIP-4251(2) ir siūlyti pagrindiniam komitetui patobulinti jį, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento bei kitas pastabas, kurioms Komitetas pritarė. Pritarti iš dalies Komitetas įstatymo projektą patobulino, atsižvelgdamas ne tik į Teisės departamento, bet ir kitas, gautas pastabas, kurioms pritarė. 7.
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2020-11-0914 Argumentai: Dabar projekte nustatyta įsigaliojimo data 2021-01-01, užsitęsus projektų svarstymams komitetuose ir nelikus laiko svarstymo ir priėmimo procedūroms Seime, turėtų būti nukeliama į vėlesnį laiką. Pasiūlymas: Projekto 14 str. 1 d. siūlytina nustatyti vėlesnę įsigaliojimo datą ir šį straipsnį išdėstyti taip:
„14 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir
taikymas
1Šis įstatymas įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 2. Skundai (prašymai, pareiškimai), įteikti paštui arba išsiųsti
elektroninių ryšių priemonėmis iki šio įstatymo įsigaliojimo, nagrinėjami iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka.“
8Balsavimo rezultatai: už – 11, prieš – nėra,
susilaikė – nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras, Rimas Andrikis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė Komiteto biuro patarėja Loreta Zdanavičienė ¹ Inter alia Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d., 2011 m. birželio 9 d. nutarimai. ² Iner alia inter alia Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 5 d., 2015 m. liepos 9 d. nutarimai ³ Inter alia Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d., 2013 m. sausio
d. nutarimai ⁴ Inter alia Konstitucinio Teismo1995 m. gruodžio 6 d., 1999 m. gruodžio 21 d., 2001 m. liepos 12 d., 2006 m. gegužės 9 d., 2007 m. spalio 22 d., 2015 m. sausio 14 d. nutarimai. ⁵ Konstitucinis Teismas inter alia 2008 m. gegužės 28 d. nutarime teismo ir teisėjo nepriklausomumo principą aiškino ir kaip reiškiančią teisėjo ir teismų pareigą, kylančią iš Konstitucijoje (inter alia jos 109 straipsnio 2 dalyje, taip pat 30 straipsnio 1 dalyje) garantuotos kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, teisės turėti nešališką ginčo arbitrą, kuris pagal Konstituciją ir įstatymus iš esmės išspręstų kilusį teisinį ginčą. ⁶ Inter alia Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d.,
⁷ Inter alia Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d., 2012 m. gruodžio 10 d., 2013 m., liepos 5 d., 2019 m. kovo 1 d nutarimai. ⁸ Inter alia Konstitucinio teismo 2006 m. lapkričio 27 d., 2011 m. gegužės 11 d., 2019 m. kovo 1 nenutarimai ⁹ Inter alia Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. gegužės 9 d. nutarimai. ¹⁰ Asmens teisė kreiptis į teismą negali būti apribota ar paneigta, nes kiltų grėsmė vienai svarbiausių teisinės valstybės vertybių.
Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė Komiteto biuro patarėja Loreta Zdanavičienė ¹ Inter alia Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d., 2011 m. birželio 9 d. nutarimai. ² Iner alia inter alia Konstitucinio Teismo 2013 m. liepos 5 d., 2015 m. liepos 9 d. nutarimai ³ Inter alia Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d., 2013 m. sausio
d. nutarimai ⁴ Inter alia Konstitucinio Teismo1995 m. gruodžio 6 d., 1999 m. gruodžio 21 d., 2001 m. liepos 12 d., 2006 m. gegužės 9 d., 2007 m. spalio 22 d., 2015 m. sausio 14 d. nutarimai. ⁵ Konstitucinis Teismas inter alia 2008 m. gegužės 28 d. nutarime teismo ir teisėjo nepriklausomumo principą aiškino ir kaip reiškiančią teisėjo ir teismų pareigą, kylančią iš Konstitucijoje (inter alia jos 109 straipsnio 2 dalyje, taip pat 30 straipsnio 1 dalyje) garantuotos kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, teisės turėti nešališką ginčo arbitrą, kuris pagal Konstituciją ir įstatymus iš esmės išspręstų kilusį teisinį ginčą. ⁶ Inter alia Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d.,
⁷ Inter alia Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d., 2012 m. gruodžio 10 d., 2013 m., liepos 5 d., 2019 m. kovo 1 d nutarimai. ⁸ Inter alia Konstitucinio teismo 2006 m. lapkričio 27 d., 2011 m. gegužės 11 d., 2019 m. kovo 1 nenutarimai ⁹ Inter alia Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. gegužės 9 d. nutarimai. ¹⁰ Asmens teisė kreiptis į teismą negali būti apribota ar paneigta, nes kiltų grėsmė vienai svarbiausių teisinės valstybės vertybių. Asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų (inter alia Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d., 2000 m. gegužės 8 d., 2001 m. liepos 12 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 nutarimai ). ¹¹ Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. gegužės 9 d nutarimai. ¹² Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d nutarimai. ¹³ Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. kovo 28 d., 2006 m. rugsėjo 21 d., 2006 m. lapkričio 27 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai.
Konstitucinis Teismas formulavo minėtos doktrinos principus, kad pagal Konstituciją įstatyme turi būti ne tik įtvirtinta pati proceso šalies teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą bent vienos aukštesnės instancijos teismui, bet ir nustatyta tokia apskundimo tvarka, kuri leistų aukštesnės instancijos teismui ištaisyti galimas pirmosios instancijos teismo klaidas; priešingu atveju būtų nukrypta nuo konstitucinio teisinės valstybės principo, pažeista asmens konstitucinė teisė į tinkamą teismo procesą (2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d.). ¹⁴ Inter alia Konstitucinio Teismo . 2008 m. sausio 24 d., nutarime ši doktrina buvo inter alia vystoma aiškinant baudžiamojo proceso nuostatas.
Konstitucinis teismas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismo baigiamojo akto apskundimo instituto paskirtis yra ne tik teisinėn atsakomybėn patraukto asmens (nuteistojo) teisių, bet ir kitų asmenų, inter alia nukentėjusiojo, teisių ir teisėtų interesų, taip pat viešojo intereso, valstybės teisinės tvarkos gynimas ir apsauga. ¹⁵ LKT 2019 m. kovo 1 d. nutarime, aiškindamas advokato dalyvavimo civilinio ginčo apeliacijos procese būtinumą, pažymėjo, kad įstatymu nustatant pirmosios instancijos teismo sprendimo apskundimo apeliacinės instancijos teismui tvarką, negali būti numatyti tokie apeliacinio skundo padavimo pagrindai, terminai ir sąlygos, dėl kurių kreiptis į apeliacinės instancijos teismą taptų itin sunku arba iš viso būtų neįmanoma apskųsti byloje priimto pirmosios instancijos teismo baigiamojo akto apeliacinės instancijos teismui. ¹⁶ Pažymėtina, kad Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime buvo inter alia aiškinamos pirmosios instancijos administracinio teismo sprendimo priėmimo ir viešo paskelbimas kitu aspektu (buvo vertinamas Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnyje (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija), inter alia jo 3 dalyje įtvirtintas reguliavimas)(III, 18 p.). ¹⁷ Administraciniai teismai Lietuvoje savo veiklą pradėjo 2001 m, o Vyriausioji administracinių ginčų komisija (dabar Lietuvos administracinių ginčų komisija ) - 1999 m. pabaigoje. ¹⁸ inter alia Konstitucinio Teismo 1994 m. gruodžio 22 d., 1999 m. gruodžio 21 d., 2001 m. liepos 12 d., 2006 m. kovo 28 d., 2006 m. gegužės 9 d., 2007 m. spalio 22 d., 2010 m. birželio 29 d., 2011 m. vasario 14 d., 2013 m. liepos
15 d., 2014 m. kovo 10 d., 2015 m. sausio 14 d., 2016 m. gegužės 16 d. sprendimai.
Konstitucinis teismas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismo baigiamojo akto apskundimo instituto paskirtis yra ne tik teisinėn atsakomybėn patraukto asmens (nuteistojo) teisių, bet ir kitų asmenų, inter alia nukentėjusiojo, teisių ir teisėtų interesų, taip pat viešojo intereso, valstybės teisinės tvarkos gynimas ir apsauga. ¹⁵ LKT 2019 m. kovo 1 d. nutarime, aiškindamas advokato dalyvavimo civilinio ginčo apeliacijos procese būtinumą, pažymėjo, kad įstatymu nustatant pirmosios instancijos teismo sprendimo apskundimo apeliacinės instancijos teismui tvarką, negali būti numatyti tokie apeliacinio skundo padavimo pagrindai, terminai ir sąlygos, dėl kurių kreiptis į apeliacinės instancijos teismą taptų itin sunku arba iš viso būtų neįmanoma apskųsti byloje priimto pirmosios instancijos teismo baigiamojo akto apeliacinės instancijos teismui. ¹⁶ Pažymėtina, kad Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime buvo inter alia aiškinamos pirmosios instancijos administracinio teismo sprendimo priėmimo ir viešo paskelbimas kitu aspektu (buvo vertinamas Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnyje (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija), inter alia jo 3 dalyje įtvirtintas reguliavimas)(III, 18 p.). ¹⁷ Administraciniai teismai Lietuvoje savo veiklą pradėjo 2001 m, o Vyriausioji administracinių ginčų komisija (dabar Lietuvos administracinių ginčų komisija ) - 1999 m. pabaigoje. ¹⁸ inter alia Konstitucinio Teismo 1994 m. gruodžio 22 d., 1999 m. gruodžio 21 d., 2001 m. liepos 12 d., 2006 m. kovo 28 d., 2006 m. gegužės 9 d., 2007 m. spalio 22 d., 2010 m. birželio 29 d., 2011 m. vasario 14 d., 2013 m. liepos
15 d., 2014 m. kovo 10 d., 2015 m. sausio 14 d., 2016 m. gegužės 16 d. sprendimai. Konstitucinis Teismas inter alia 2008 m. gegužės 28 d. nutarime šią nuostatą aiškino ir kaip reiškiančią teisėjo ir teismų pareigą, kylančią iš Konstitucijoje (inter alia jos 109 straipsnio 2 dalyje, taip pat 30 straipsnio 1 dalyje) garantuotos kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, teisės turėti nešališką ginčo arbitrą, kuris pagal Konstituciją ir įstatymus iš esmės išspręstų kilusį teisinį ginčą. ¹⁹ Teismo ir teisėjo nepriklausomumo principas kaip būtina žmogaus teisių ir laisvių apsaugos sąlyga plėtota daugelyje Konstitucinio Teismo aktų ir išliko vienu svarbiausių teisėjo ir teismo nepriklausomumo tikslų.
Konstitucinis Teismas inter alia 2008 m. gegužės 28 d. nutarime šią nuostatą aiškino ir kaip reiškiančią teisėjo ir teismų pareigą, kylančią iš Konstitucijoje (inter alia jos 109 straipsnio 2 dalyje, taip pat 30 straipsnio 1 dalyje) garantuotos kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, teisės turėti nešališką ginčo arbitrą, kuris pagal Konstituciją ir įstatymus iš esmės išspręstų kilusį teisinį ginčą. (, inter alia Konstitucinio Teismo 1995 m. gruodžio 6 d., 1999 m. gruodžio 21 d., 2001 m. liepos 12 d., 2006 m. gegužės 9 d., 2007 m. spalio 22 d., 2015 m. sausio 14 d. nutarimai). ²⁰ Europos Sąjungos Tesingumo Teismas teismų nepriklausomumo principą kildina iš Europos Sąjungos teisės nuostatų (Inter alia Europos Sąjungos sutarties 2, 19 straipsniai, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija (47 straipsnis). ir 2019 m. birželio 24 d. sprendime Europos Komisija prieš Lenkiją (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2019 m. birželio 24 d. sprendimas byloje C-619/18 Europos Komisija prieš Lenkiją (Aukščiausiojo Teismo nepriklausomumas), remdamasis inter alia anksčiau suformuota jurisprudencija, jį interpretuoja kaip teismų išorines ir vidines nepriklausomumo garantijas.
Konstitucinis Teismas inter alia 2008 m. gegužės 28 d. nutarime šią nuostatą aiškino ir kaip reiškiančią teisėjo ir teismų pareigą, kylančią iš Konstitucijoje (inter alia jos 109 straipsnio 2 dalyje, taip pat 30 straipsnio 1 dalyje) garantuotos kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, teisės turėti nešališką ginčo arbitrą, kuris pagal Konstituciją ir įstatymus iš esmės išspręstų kilusį teisinį ginčą. (, inter alia Konstitucinio Teismo 1995 m. gruodžio 6 d., 1999 m. gruodžio 21 d., 2001 m. liepos 12 d., 2006 m. gegužės 9 d., 2007 m. spalio 22 d., 2015 m. sausio 14 d. nutarimai). ²⁰ Europos Sąjungos Tesingumo Teismas teismų nepriklausomumo principą kildina iš Europos Sąjungos teisės nuostatų (Inter alia Europos Sąjungos sutarties 2, 19 straipsniai, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija (47 straipsnis). ir 2019 m. birželio 24 d. sprendime Europos Komisija prieš Lenkiją (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2019 m. birželio 24 d. sprendimas byloje C-619/18 Europos Komisija prieš Lenkiją (Aukščiausiojo Teismo nepriklausomumas), remdamasis inter alia anksčiau suformuota jurisprudencija, jį interpretuoja kaip teismų išorines ir vidines nepriklausomumo garantijas. Išorinės teismų nepriklausomumo garantijos suprantamos kaip reikalavimas, kad atitinkama institucija savo funkcijas vykdytų visiškai autonomiškai, jos nesaistytų jokie hierarchijos ar pavaldumo ryšiai, ji negautų jokių nurodymų ar įpareigojimų, būtų apsaugota nuo išorinio poveikio ar spaudimo, kurie gali kelti grėsmę jos narių (t. y. teisėjų) nepriklausomam sprendimų priėmimui ir turėti įtakos jų sprendimams.
Vidinės teismų nepriklausomumo garantijos yra susijusios su teismo nešališkumu, reikalavimu vienodai atsiriboti nuo bylos šalių ir jų atitinkamų interesų, susijusių su nagrinėjamos bylos dalyku; šis aspektas reikalauja objektyvumo ir jokio suinteresuotumo bylos baigtimi nebuvimo, išskyrus siekį, kad ginčas būtų išspręstas griežtai laikantis teisės. [1] Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 9 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 1999 m. gruodžio 21 d. nutarimai ir kt. [2] Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 9 d. nutarimas, Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 20 d. nutarimas. [3] Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 9 d. nutarimas. [4] Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 20 d. nutarimas. [5] Konstitucinio Teismo 1999 m. gruodžio 21 d. nutarimas.