Projekto lyginamasis variantas
20 m. d. Nr. Vilnius
1Papildyti 1 straipsnį nauja 5 dalimi:
„5. Šis įstatymas netaikomas, kai tiekiami rinkai genetiškai
modifikuoti organizmai, kaip atskiri produktai ar esantys kituose produktuose, yra genetiškai modifikuoti vaistai (vaistiniai preparatai), veterinariniai vaistai, augalų apsaugos produktai ar tiesiogiai skirti maistui ir pašarams, kuriems taikomi Europos Sąjungos teisės aktai ir kituose farmacinę ir kitą veiklą, susijusią su vaistiniais preparatais ir veterinariniais vaistais, maisto ir pašarų naudojimą, gamybą ir saugą, augalų apsaugos produktų naudojimą ir augalų apsaugą reguliuojančiuose teisės aktuose nustatyti reikalavimai. Šiame įstatyme produkto tiekimo rinkai veikla nelaikomi veiksmai, kai:
1) genetiškai modifikuoti mikroorganizmai, įskaitant ląstelių kultūrų kolekcijas, ir genetiškai modifikuoti organizmai atitinka specialias riboto naudojimo veiklos vykdymo sąlygas, ribojant jų sąlytį su gyventojais ir aplinka, užtikrinančias aukštą gyventojų ir aplinkos apsaugos lygį, ir kuriems taikomos riboto naudojimo veiklos nuostatos;
2) genetiškai modifikuoti organizmai, skirti apgalvotam išleidimui į aplinką, išskyrus tiekimą rinkai, atitinka specialias ribojimo priemones, ribojančias jų sąlytį su gyventojais ir aplinka, užtikrinančias aukštą gyventojų ir aplinkos apsaugos lygį, ir kuriems taikomos apgalvoto išleidimo į aplinką, išskyrus tiekimą rinkai, veiklos vykdymo nuostatos.“
2Buvusią 1 straipsnio 5 dalį laikyti atitinkamai 8 dalimi. 3. Papildyti 1 straipsnį 6 dalimi:
„6.
Šis įstatymas netaikomas, kai genetiškai modifikuoto organizmo apgalvoto išleidimo į aplinką veikla yra susijusi su genetiškai modifikuotais tiriamaisiais vaistiniais preparatais, kuriems taikomi farmacinę veiklą reguliuojančiuose teisės aktuose nustatyti reikalavimai.“
4Papildyti 1 straipsnį 7 dalimi:
„7. Šiame įstatyme genetiškai modifikuoto organizmo riboto
naudojimo veikla nelaikomi veiksmai, kai genetiškai modifikuoti mikroorganizmai ar organizmai, pateikti rinkai saugojimui, veisimui, transportavimui, naikinimui, šalinimui ar kitokiam naudojimui, atitinka produkto tiekimo rinkai sutikime nustatytas veiklos vykdymo sąlygas ir numatytą rizikos aplinkai vertinimą.“
1Pakeisti 2 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip:
„13. Pranešimas – nustatytos būtinos informacijos apie numatomą planuojamą
genetiškai modifikuotų o organizmo ar genetiškai modifikuoto mikroorganizmų o ar organizmų ribotą naudojimą, genetiškai modifikuotų o organizmų o apgalvotą išleidimą į aplinką, išskyrus tiekimą rinkai, pateikimas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai ar nustatytos būtinos informacijos apie planuojamą genetiškai modifikuoto organizmo, kaip produkto ar esančio kituose produktuose, tiekimą rinkai pateikimas Aplinkos ministerijai.“
2Papildyti 2 straipsnį 17 dalimi:
„17. Genetiškai modifikuotas organizmas arba genetiškai modifikuoti organizmai taip pat reiškia genetiškai modifikuotų organizmų kombinaciją (derinį).“
straipsnį 18 dalimi: „18. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ir Lietuvos Respublikos augalų sėklininkystės įstatymuose.“
Papildyti Įstatymą 2¹ straipsniu: „2¹ straipsnis.
Genetiškai modifikuotų organizmų valstybinio valdymo principai Genetiškai modifikuotų organizmų valstybinis valdymas grindžiamas šiais principais:
1) atsargumo, reiškiančiu atitinkamas rizikos valdymo priemones, skirtas sumažinti pavojų iki rizikos aplinkai vertinimo ir rizikos valdymo plėtros, kai priimant sprendimą dėl genetiškai modifikuoto organizmo apgalvoto išleidimo į aplinką, įskaitant tiekimą rinkai, esant moksliniam neapibrėžtumui dėl genetiškai modifikuoto organizmo ar jo kaip produkto saugos sunku prognozuoti galimą neigiamą poveikį žmonių sveikatai ar aplinkai;
2) rizikos aplinkai vertinimo – išankstinį rizikos aplinkai vertinimą kiekvienu atveju genetiškai modifikuotą organizmą ribotai naudojant, apgalvotai išleidžiant į aplinką ar tiekiant rinkai jį kaip produktą ar esantį kituose produktuose.
Draudžiama genetiškai modifikuotą organizmą apgalvotai išleisti į aplinką ar jį kaip produktą tiekti rinkai, kai genetinės modifikacijos procese naudojami atsparumo antibiotikams žymimieji genai, lemiantys atsparumą antibiotikams, vartojamiems žmonių ar gyvūnų gydymui, jei vertinant riziką aplinkai nustatytas galimas genetiškai modifikuoto organizmo neigiamas poveikis žmonių sveikatai ar aplinkai;
3) etapų (laipsniškumo), reiškiančiu, kad genetiškai modifikuotas organizmas, skirtas naudoti aplinkoje, apgalvotai išleidžiamas į aplinką ir jo ribojimas mažinamas palaipsniui, etapais didinant išleidimo mastą, ir tik tada, kai, įvertinus ankstesnį išleidimo poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai, nustatoma, kad galima daryti kitą žingsnį;
4) visuomenės informavimo ir dalyvavimo – institucijos turi skatinti visuomenės švietimą ir informavimą, išklausyti, konsultuotis ir įvertinti visuomenės nuomonę kiekvienu atveju prieš priimant sprendimą dėl veiklos, susijusios su ribotu naudojimu ar apgalvotu išleidimu į aplinką, įskaitant tiekimą rinkai;
5) stebėsenos ir kontrolės priemonių užtikrinimo, reiškiančiu, kad genetiškai modifikuotas organizmas leidžiamas apgalvotam išleidimui į aplinką ar tiekimui rinkai tik, jei fizinis ir juridinis asmuo, teikiantis pranešimą vykdyti veiklą, pateikia genetiškai modifikuoto organizmo nustatymo ir aptikimo metodų aprašymą;
6) auginti skirto genetiškai modifikuoto organizmo (augalo) ribojimo, reiškiančiu galimybę, vadovaujantis subsidiarumo principu, riboti ar drausti genetiškai modifikuotą organizmą, teikiamą kaip sėklos ar kita augalų dauginamoji medžiaga, auginti Lietuvos Respublikos teritorijoje, nedarant poveikio genetiškai modifikuotiems organizmams, kurie įteisinti tiekti rinkai kaip atskiri produktai ar esantys kituose produktuose, laisvai apyvartai ir prieš įteisinimą nustatytam rizikos aplinkai vertinimui ir neatsižvelgiant į priemones, skirtas išvengti neįteisinto genetiškai modifikuoto organizmo išleidimo į aplinką.“
Draudžiama genetiškai modifikuotą organizmą apgalvotai išleisti į aplinką ar jį kaip produktą tiekti rinkai, kai genetinės modifikacijos procese naudojami atsparumo antibiotikams žymimieji genai, lemiantys atsparumą antibiotikams, vartojamiems žmonių ar gyvūnų gydymui, jei vertinant riziką aplinkai nustatytas galimas genetiškai modifikuoto organizmo neigiamas poveikis žmonių sveikatai ar aplinkai;
3) etapų (laipsniškumo), reiškiančiu, kad genetiškai modifikuotas organizmas, skirtas naudoti aplinkoje, apgalvotai išleidžiamas į aplinką ir jo ribojimas mažinamas palaipsniui, etapais didinant išleidimo mastą, ir tik tada, kai, įvertinus ankstesnį išleidimo poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai, nustatoma, kad galima daryti kitą žingsnį;
4) visuomenės informavimo ir dalyvavimo – institucijos turi skatinti visuomenės švietimą ir informavimą, išklausyti, konsultuotis ir įvertinti visuomenės nuomonę kiekvienu atveju prieš priimant sprendimą dėl veiklos, susijusios su ribotu naudojimu ar apgalvotu išleidimu į aplinką, įskaitant tiekimą rinkai;
5) stebėsenos ir kontrolės priemonių užtikrinimo, reiškiančiu, kad genetiškai modifikuotas organizmas leidžiamas apgalvotam išleidimui į aplinką ar tiekimui rinkai tik, jei fizinis ir juridinis asmuo, teikiantis pranešimą vykdyti veiklą, pateikia genetiškai modifikuoto organizmo nustatymo ir aptikimo metodų aprašymą;
6) auginti skirto genetiškai modifikuoto organizmo (augalo) ribojimo, reiškiančiu galimybę, vadovaujantis subsidiarumo principu, riboti ar drausti genetiškai modifikuotą organizmą, teikiamą kaip sėklos ar kita augalų dauginamoji medžiaga, auginti Lietuvos Respublikos teritorijoje, nedarant poveikio genetiškai modifikuotiems organizmams, kurie įteisinti tiekti rinkai kaip atskiri produktai ar esantys kituose produktuose, laisvai apyvartai ir prieš įteisinimą nustatytam rizikos aplinkai vertinimui ir neatsižvelgiant į priemones, skirtas išvengti neįteisinto genetiškai modifikuoto organizmo išleidimo į aplinką.“
Pakeisti antrojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
VALSTYBĖS INSTITUCIJŲ KOMPETENCIJA IR FUNKCIJOS GENETIŠKAI MODIFIKUOTŲ ORGANIZMŲ VALSTYBINIS VALDYMAS“
pranešimų apie genetiškai modifikuotus organizmus ir genetiškai modifikuotus produktus pateikimo tvarką;
2) kartu su Sveikatos apsaugos ministerija ir Žemės ūkio ministerija, Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba nustato genetiškai modifikuotų organizmų ir genetiškai modifikuotų produktų rizikos aplinkai ir žmonių bei gyvūnų sveikatai įvertinimo tvarką ir rizikai įvertinti būtinus duomenis;
leidimus veiklai, kurios metu yra ribotai naudojami genetiškai modifikuoti mikroorganizmai ar organizmai ir apgalvotai išleidžiami į aplinką genetiškai modifikuoti organizmai ne tiekimo rinkai tikslais, ir sutikimus veiklai apgalvotai išleisti į aplinką genetiškai modifikuotus organizmus tiekimo rinkai tikslais, jei toks genetiškai modifikuoto organizmo tiekimas rinkai neįteisintas Europos Sąjungoje; nutraukia, sustabdo, pratęsia, apriboja, pakeičia išleidimo į aplinką ar riboto naudojimo sąlygas ir panaikina šių leidimų ar sutikimų galiojimą šios ministerijos nustatyta tvarka;
5) Vyriausybės nustatyta tvarka „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ skelbia visuomenei ir valstybės įgaliotoms institucijoms, atsakingoms už rinkos priežiūrą ir valstybinę saugos ekspertizę, apie leidimų išdavimą, sustabdymą ar galiojimo nutraukimą, apie nelaimingų atsitikimų atvejus;
stebėseną (monitoringą) pagal Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos nustatytą tvarką;
Pakeisti 7² straipsnį ir jį išdėstyti taip: „7² straipsnis.
Valstybinė io genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką stebėsena (monitoringas) ir rizikos aplinkai vertinimo finansavimas
genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką stebėsena (monitoringas) ir rizikos aplinkai vertinimas finansuojami as iš valstybės biudžeto lėšų. 2. Valstybinė iam genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką stebėsenai (monitoringui) ir rizikos aplinkai vertinimui finansuoti gali būti naudojamos ir kitos teisėtai gautos lėšos.“
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Lietuvos Respublikoje verstis veikla, kurios metu genetiškai modifikuoti organizmai apgalvotai išleidžiami į aplinką ne tiekimo rinkai tikslais, išskyrus tiekimą rinkai, ir (ar) ribotai naudojami genetiškai modifikuoti mikroorganizmai arba organizmai, kai riboto naudojimo veikla susijusi su rizika aplinkai ir žmonių sveikatai, gali fiziniai ir juridiniai asmenys, gavę leidimą apgalvotai išleisti į aplinką genetiškai modifikuotus organizmus (toliau – leidimas genetiškai modifikuoto organizmo apgalvoto išleidimo į aplinką veiklai) ir (ar) ribotai naudoti genetiškai modifikuotus mikroorganizmus arba organizmus (toliau – leidimas riboto naudojimo veiklai) Aplinkos ministerijos aplinkos ministro nustatyta tvarka, kuri taip pat nustato riboto naudojimo veikloje naudojamas specialias ribojimo priemones.“
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse dalyje numatytus leidimus ir sutikimus fiziniams ir juridiniams asmenims išduoda Aplinkos ministerijos įgaliota institucija šio straipsnio 1 dalyje nurodyta tvarka, o šio straipsnio 2 dalyje numatytus sutikimus – Aplinkos ministerija šios ministerijos aplinkos ministro nustatyta tvarka.“
9 straipsnį 6 dalimi: „6.
Aplinkos ministerija:
1) pritarus Žemės ūkio ministerijai, kiekvienu atveju teikia Europos Komisijai prašymą, kaip nurodyta šio įstatymo 10⁸ straipsnio 1 dalyje, skirtą fiziniam ir juridiniam asmeniui, pateikusiam pranešimą tiekti rinkai auginti skirtą genetiškai modifikuotą organizmą (augalą) ar atnaujinti tokio produkto tiekimą rinkai auginti, dėl Lietuvos Respublikos reikalavimo išbraukti iš geografinės teritorijos taikymo Lietuvos Respublikos teritoriją numatomame išduoti:
a) sutikime pagal Direktyvą 2001/18/EB;
b) leidime pagal 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 32 tomas, p. 432);
2) neteikia prašymo Europos Komisijai dėl Lietuvos Respublikos reikalavimo išbraukti iš geografinės teritorijos taikymo Lietuvos Respublikos teritoriją numatomame išduoti sutikime (leidime), kai Žemės ūkio ministerija nepritaria konkretaus genetiškai modifikuoto organizmo draudimui auginti ir prašymo, nurodyto šios dalies 1 punkte, pateikimui Europos Komisijai.“
9 straipsnį 7 dalimi:
„7. Draudžiama auginti Lietuvos Respublikos teritorijoje Europos Sąjungoje auginti
skirtus genetiškai modifikuotus organizmus (augalus), kurie įrašyti į aplinkos ministro patvirtintą genetiškai modifikuotų organizmų sąrašą, skirtą šio įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nurodyto prašymo pateikimui, arba dėl kurių geografinės teritorijos taikymo išimtis, kai valstybės narės ar Europos Komisija pateikia prieštaravimus dėl tokio produkto tiekimo rinkai, patvirtinta Europos Komisijos įgyvendinamuoju sprendimu.“
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Fiziniai ir juridiniai asmenys, naudojantys genetiškai modifikuotus mikroorganizmus ir (ar) genetiškai modifikuotus organizmus, privalo laikytis visų leidime ribotai o naudoti naudojimo veiklai genetiškai modifikuotus mikroorganizmus arba organizmus, genetiškai modifikuoto organizmo apgalvotai o išleisti išleidimo į aplinką veiklai genetiškai modifikuotus organizmus ne tiekimo rinkai tikslais ir (ar) sutikime genetiškai modifikuoto organizmo, kaip produkto ar esančio kituose produktuose, tiekimo rinkai veiklai (toliau – sutikimas produkto tiekimo rinkai veiklai) apgalvotai išleisti į aplinką genetiškai modifikuotus organizmus tiekimo rinkai tikslais nurodytų reikalavimų.“
10 straipsnį nauja 4 dalimi: „4. Fiziniai ir juridiniai asmenys, vykdantys genetiškai modifikuotų organizmų riboto naudojimo veiklą, privalo nuolat peržiūrėti kiekvienai pavojingumo klasei ar lygiui taikomas specialias ribojimo priemones, nustatytas šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodytoje tvarkoje, ir laikytis jų, kad būtų išlaikytas kiek įmanoma mažesnis darbo vietos ir aplinkos sąlytis su bet kokiais genetiškai modifikuotais organizmais, užtikrintas aukštas saugos lygis ir užkirstas kelias kilti pavojui žmonių sveikatai ar aplinkai.“
10 straipsnį nauja 5 dalimi: „5.
Jei fiziniai ir juridiniai asmenys, vykdantys genetiškai modifikuotų organizmų riboto naudojimo ar apgalvoto išleidimo į aplinką veiklą arba pateikę pranešimą tiekimo rinkai veiklai, gauna naujos informacijos, susijusios su galimu reikšmingu neigiamu poveikiu aplinkai ar žmonių sveikatai, kuri nebuvo pateikta pranešime, ar pakeičia ribotą naudojimą ar apgalvotą išleidimą į aplinką taip, kad tai gali turėti reikšmingų padarinių keliamai rizikai, apie tai jie ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo informacijos apie riziką aplinkai ir žmonių sveikatai gavimo dienos praneša Aplinkos ministerijai ar jos įgaliotai institucijai, pakeičia pranešime nurodytą informaciją ir imasi būtinų priemonių žmonių sveikatai ir aplinkai apsaugoti. Taip pat fiziniai ir juridiniai asmenys turi imtis atitinkamų priemonių ir sustabdyti genetiškai modifikuotų organizmų, kaip produktų ar esančių kituose produktuose, tiekimą rinkai, informuoti apie tai Europos Komisiją ir valstybių narių kompetentingas institucijas ir visuomenę, jei iš vartotojų ar kitų šaltinių gauna naujos informacijos, galinčios paveikti rizikos aplinkai vertinimą, kad leistas produktas kelia neigiamą poveikį aplinkai ar žmonių sveikatai.“
10 straipsnio 4, 5, 6 ir 7 dalis laikyti atitinkamai 6, 7, 8 ir 9 dalimis. 9 straipsnis. Įstatymo papildymas trečiuoju¹ skirsniu Papildyti įstatymą trečiuoju¹ skirsniu:
10¹ straipsnis. Genetiškai modifikuotų organizmų riboto naudojimo veiklos klasifikavimas ir vykdymo sąlygos
modifikuotų organizmų riboto naudojimo veikla skirstoma į:
1) genetiškai modifikuotų mikroorganizmų riboto naudojimo veiklą;
2) genetiškai modifikuotų organizmų, išskyrus mikroorganizmus, riboto naudojimo veiklą. 2.
modifikuotų organizmų riboto naudojimo veikla klasifikuojama pagal aplinkos ministro nustatytus atitinkamos genetiškai modifikuotų organizmų riboto naudojimo veiklos klasifikavimo reikalavimus. Pagal rizikos aplinkai ir žmonių sveikatai dydį klasifikuojamosios genetiškai modifikuotų organizmų riboto naudojimo veiklos pavojingumas priskiriamas:
1) vienai iš keturių pavojingumo klasių, kai planuojama šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta veikla. Šios veiklos pavojingumo klasės didesnis skaičius reiškia didesnę riziką aplinkai ir žmonių sveikatai;
2) pirmajam ar aukštesniajam pavojingumo lygiui, kai planuojama šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta veikla. Šios veiklos aukštesnysis pavojingumo lygis reiškia didesnę riziką aplinkai ir žmonių sveikatai. 3. Fiziniai ir juridiniai asmenys, planuojantys vykdyti genetiškai modifikuotų organizmų riboto naudojimo veiklą, turi:
1) pateikti Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai pranešimą apie riboto naudojimo veiklą aplinkos ministro nustatyta tvarka;
2) turėti riboto naudojimo veiklai tinkamas patalpas ar įrenginius (toliau – uždaros patalpos) ir apie jas pranešti Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai;
3) atlikti planuojamos riboto naudojimo veiklos rizikos vertinimą pagal 2000 m. rugsėjo 27 d. Europos Komisijos sprendimą 2000/608/EB dėl rekomendacinių pastabų rizikos įvertinimui, išdėstytam Direktyvos 90/219/EEB dėl riboto genetiškai modifikuotų mikroorganizmų naudojimo III priede (OL 2004 specialusis leidimas, 15 skyrius, 5 tomas, p.
218), ir pagal aplinkos ministro, sveikatos apsaugos ministro ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus nustatytus kriterijus;
4) atliekant rizikos vertinimą nustatyti numatomų ribotai naudoti genetiškai modifikuotų organizmų (mikroorganizmų) galimas žalingas savybes (pavojus) ir atsižvelgiant į galimo neigiamo (žalingo) poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai dydį genetiškai modifikuotus mikroorganizmus priskirti vienai iš keturių pavojingumo klasių, kaip nurodyta šio straipsnio 2 dalies 1 punkte, o genetiškai modifikuotus organizmus, išskyrus mikroorganizmus, – pirmajam ar aukštesniajam pavojingumo lygiui, kaip nurodyta šio straipsnio 2 dalies 2 punkte;
5) užtikrinti kiekvienai genetiškai modifikuoto mikroorganizmo pavojingumo klasei ar genetiškai modifikuoto organizmo apsaugos pavojingumo lygiui taikomas specialias ribojimo priemones, įskaitant atliekų tvarkymą ir priežiūrą;
6) parengti avarinį reagavimo planą, kuriame nurodyti priemones ir veiksmus nelaimingo atsitikimo atveju, kai numatoma vykdyti genetiškai modifikuotų mikroorganizmų trečiosios ar ketvirtosios pavojingumo klasės ar genetiškai modifikuotų organizmų aukštesniojo pavojingumo lygio riboto naudojimo veiklą, ir paskelbti jį viešai, kad informacija būtų prieinama fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie tokio įvykio atveju gali patirti neigiamą poveikį;
7) gauti leidimą riboto naudojimo veiklai, kai riboto naudojimo veikla susijusi su rizika aplinkai ir žmonių sveikatai. 4.
modifikuotų mikroorganizmų pirmosios pavojingumo klasės ar genetiškai modifikuotų organizmų pirmojo pavojingumo lygio riboto naudojimo veiklą gali vykdyti fiziniai ir juridiniai asmenys, pateikę pranešimą, jeigu atitinka šio straipsnio 3 dalyje, išskyrus 6 ir 7 punkte, nustatytas genetiškai modifikuotų organizmų riboto naudojimo veiklos vykdymo sąlygas. 10² straipsnis. Leidimo riboto naudojimo veiklai išdavimo, atsisakymo jį išduoti, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir leidimo panaikinimo pagrindai
juridiniai asmenys, atitinkantys šio įstatymo 10¹ straipsnio 3 dalies 1–6 punktuose nustatytus reikalavimus, norintys gauti leidimą riboto naudojimo veiklai, turi pateikti Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai pranešimą vykdyti riboto naudojimo veiklą, kuriame teikiama informacija nustatyta aplinkos ministro patvirtintame Genetiškai modifikuotų organizmų riboto naudojimo tvarkos apraše. Šiame pranešime pateikiama informacija, susijusi su ribotu naudojimu, turi būti proporcinga numatomos vykdyti veiklos pobūdžiui ir su tokia veikla susijusiai rizikai. 2. Jeigu fiziniam ir juridiniam asmeniui, pateikus visus išsamius ir tinkamai įformintus būtinus dokumentus gauti leidimą genetiškai modifikuotų mikroorganizmų antrosios pavojingumo klasės ar genetiškai modifikuotų organizmų aukštesniojo pavojingumo lygio riboto naudojimo veiklai, leidimas riboto naudojimo veiklai neišduodamas ir nepateikiamas motyvuotas atsisakymas jį išduoti per 45 kalendorines dienas nuo prašymo gavimo dienos, laikoma, kad leidimas riboto naudojimo veiklai išduotas. Leidimo nereikia norint tęsti genetiškai modifikuotų mikroorganizmų antrosios pavojingumo klasės riboto naudojimo veiklą, jei vykdė leistą antrosios arba aukštesnės pavojingumo klasės veiklą, laikėsi šio straipsnio 1 dalyje nurodyto leidimo reikalavimų ir pateikė naują pranešimą. 3.
ministerijos įgaliota institucija išduoda leidimą genetiškai modifikuotų mikroorganizmų trečiosios ar ketvirtosios pavojingumo klasės riboto naudojimo veiklai:
1) per 90 kalendorinių dienų nuo visų, išsamių ir tinkamai įformintų būtinų dokumentų gavimo dienos, jei uždaros patalpos atitinka aplinkos ministro nustatytus atitinkamos pavojingumo klasės reikalavimus, išskyrus šios dalies 2 punkte nurodytus atvejus;
2) per 45 kalendorines dienas nuo visų, išsamių ir tinkamai įformintų būtinų dokumentų gavimo dienos, jei veikla bus vykdoma uždarose patalpose, atitinkančiose aplinkos ministro nustatytus pavojingumo klasės reikalavimus, kuriose vykdė leistą veiklą tokia pačia arba aukštesne pavojingumo klase. 4. Aplinkos ministerijos įgaliota institucija turi teisę, prieš išduodama leidimą riboto naudojimo veiklai, vykdydama priežiūrą, atlikti patikrinimą ir įvertinti, ar fiziniai ir juridiniai asmenys yra pasirengę vykdyti šiame straipsnyje nurodytą riboto naudojimo veiklą. Leidimo riboto naudojimo veiklai galiojimo terminą nustato Aplinkos ministerijos įgaliota institucija, atsižvelgdama į tokios veiklos ypatumus, vykdymo trukmę ir tęstinumą. Leidimo riboto naudojimo veiklai terminas negali būti ilgesnis kaip dešimt metų nuo jo išdavimo dienos. 5. Aplinkos ministerijos įgaliota institucija neišduoda leidimo riboto naudojimo veiklai, jei neįvykdytos šio įstatymo 10¹ straipsnio 3 dalyje nustatytos planuoto riboto naudojimo veiklos vykdymo sąlygos ar pranešime pateikta klaidinga informacija. Apie sprendimą atsisakyti išduoti leidimą riboto naudojimo veiklai Aplinkos ministerijos įgaliota institucija per 45 kalendorines dienas nuo prašymo gavimo dienos informuoja fizinį ir juridinį asmenį, kuris pateikė prašymą gauti leidimą riboto naudojimo veiklai. 6.
modifikuotų mikroorganizmų trečiosios ar ketvirtosios pavojingumo klasės riboto naudojimo veiklai neišdavimas arba motyvuoto atsisakymo išduoti leidimą genetiškai modifikuotų mikroorganizmų trečiosios ar ketvirtosios pavojingumo klasės riboto naudojimo veiklai nepateikimas per šio straipsnio 3 dalyje nustatytus terminus nelaikomas leidimo genetiškai modifikuotų mikroorganizmų trečiosios ar ketvirtosios pavojingumo klasės riboto naudojimo veiklai išdavimu. 7. Kai leidimo riboto naudojimo veiklai turėtojas nesilaiko nustatytų veiklos vykdymo sąlygų, Aplinkos ministerijos įgaliota institucija priima sprendimą sustabdyti leidimo riboto naudojimo veiklai galiojimą visose arba dalyje uždarų patalpų, kuriose riboto naudojimo veikla neatitinka pavojingumo klasei ar lygiui nustatytų specialių ribojimo priemonių. 8. Apie leidimo riboto naudojimo veiklai galiojimo sustabdymą ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo tokio sprendimo priėmimo dienos Aplinkos ministerijos įgaliota institucija praneša leidimo riboto naudojimo veiklai turėtojui ir nustato terminą, per kurį leidimo riboto naudojimo veiklai turėtojas privalo atlikti reikiamus veiksmus leidimo riboto naudojimo veiklai galiojimo sustabdymo priežastims pašalinti, kuris negali būti ilgesnis kaip 6 mėnesiai nuo Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos sprendimo sustabdyti leidimo riboto naudojimo veiklai galiojimą priėmimo dienos. 9. Leidimo riboto naudojimo veiklai galiojimo sustabdymas panaikinamas, kai leidimo riboto naudojimo veiklai turėtojas per Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos nustatytą terminą atlieka reikiamus veiksmus leidimo riboto naudojimo veiklai galiojimo sustabdymo priežastims pašalinti. 10.
įgaliota institucija priima sprendimą panaikinti leidimo riboto naudojimo veiklai galiojimą, jeigu leidimo riboto naudojimo veiklai galiojimas sustabdytas, o leidimo riboto naudojimo veiklai turėtojas per Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos nustatytą terminą neatlieka reikiamų veiksmų leidimo riboto naudojimo veiklai galiojimo sustabdymo priežastims pašalinti arba yra naujos pagrįstos informacijos apie galimus reikšmingus padarinius riboto naudojimo veiklos keliamai rizikai aplinkai ar žmonių sveikatai, kuri nebuvo pateikta pranešime, taip pat jeigu:
1) to prašo leidimo riboto naudojimo veiklai turėtojas;
2) leidimo riboto naudojimo veiklai turėtojas likviduojamas arba miršta.“10 straipsnis. Įstatymo papildymas trečiuoju² skirsniu Papildyti įstatymą trečiuoju² skirsniu:
10³ straipsnis. Genetiškai modifikuoto organizmo apgalvoto išleidimo į aplinką, išskyrus tiekimą rinkai, veiklos vykdymo sąlygos 1.
Fiziniai ir juridiniai asmenys, planuojantys vykdyti genetiškai modifikuoto organizmo apgalvoto išleidimo į aplinką, išskyrus tiekimą rinkai (toliau – genetiškai modifikuoto organizmo apgalvoto išleidimo į aplinką), veiklą, turi:
1) pateikti Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai pranešimą apie planuojamą genetiškai modifikuoto organizmo išleidimo į aplinką veiklą (toliau – išleidimas į aplinką) aplinkos ministro nustatyta tvarka;
2) įvertinti riziką aplinkai pagal aplinkos ministro, sveikatos apsaugos ministro, žemės ūkio ministro ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus nustatytus reikalavimus;
3) pateikti rizikos aplinkai vertinimui būtinus duomenis Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai pagal aplinkos ministro nustatytus reikalavimus;
4) gauti leidimą genetiškai modifikuoto organizmo apgalvoto išleidimo į aplinką veiklai. 2. Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai teikiamas vienas pranešimas dėl to paties genetiškai modifikuoto organizmo išleidimo į aplinką toje pačioje vietoje arba skirtingose vietose su sąlyga, kad išleidimo į aplinką tikslas sutampa ir išleidimas vyks per leidime apgalvotam išleidimui į aplinką nustatytą terminą. 3. Fiziniai ir juridiniai asmenys, teikiantys pranešimą išleidimui į aplinką, nurodo:
1) duomenis ar rezultatus, paimtus iš kitų fizinių ir juridinių asmenų pateiktų pranešimų išleidimui į aplinką, jeigu tokia informacija nėra konfidenciali, arba turi pateikti kitų fizinių ir juridinių asmenų, kurie pateikė pranešimą, raštišką sutikimą;
2) papildomą informaciją apie rizikos aplinkai vertinimą, remiantis anksčiau vykdyta apgalvoto išleidimo į aplinką veikla. 4. Jokia medžiaga, gauta iš genetiškai modifikuotų organizmų, kurie yra išleidžiami į aplinką, negali būti tiekiama rinkai, išskyrus šio įstatymo 10⁵straipsnio 1 dalyje numatytus atvejus. 10⁴ straipsnis.
10⁴ straipsnis. Leidimo genetiškai modifikuoto organizmo apgalvoto išleidimo į aplinką veiklai išdavimo, atsisakymo jį išduoti, jo pakeitimo, galiojimo sustabdymo ir galiojimo sustabdymo panaikinimo pagrindai
juridiniai asmenys, atitinkantys šio įstatymo 10³ straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nustatytus reikalavimus, norintys gauti leidimą genetiškai modifikuoto organizmo apgalvoto išleidimo į aplinką veiklai, turi pateikti Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai pranešimą vykdyti išleidimo į aplinką veiklą, kuriame teikiama informacija, nustatyta aplinkos ministro patvirtintame Genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką ir tiekimo rinkai tvarkos apraše. Šiame pranešime pateikiama informacija, susijusi su genetiškai modifikuoto organizmo apgalvoto išleidimo į aplinką veikla, turi būti proporcinga numatomos vykdyti veiklos pobūdžiui ir su tokia veikla susijusiai rizikai. 2. Aplinkos ministerijos įgaliota institucija per 90 kalendorinių dienų nuo visų, išsamių ir tinkamai įformintų leidimui genetiškai modifikuoto organizmo apgalvoto išleidimo į aplinką veiklai išduoti būtinų dokumentų gavimo dienos išduoda leidimą genetiškai modifikuoto organizmo apgalvoto išleidimo į aplinką veiklai arba per šį terminą motyvuotai atsisako išduoti leidimą genetiškai modifikuoto organizmo apgalvoto išleidimo į aplinką veiklai ir apie tai raštu informuoja fizinį ir juridinį asmenį, kuris pateikė prašymą išduoti leidimą genetiškai modifikuoto organizmo apgalvoto išleidimo į aplinką veiklai. 3. Prieš išduodama leidimą genetiškai modifikuoto organizmo apgalvoto išleidimo į aplinką veiklai, Aplinkos ministerijos įgaliota institucija turi teisę, vykdydama priežiūrą, atlikti patikrinimą ir įvertinti, ar fiziniai ir juridiniai asmenys yra pasirengę vykdyti šiame straipsnyje nurodytą genetiškai modifikuoto organizmo apgalvoto išleidimo į aplinką veiklą.
Leidimo genetiškai modifikuoto organizmo apgalvoto išleidimo į aplinką veiklai galiojimo terminą nustato Aplinkos ministerijos įgaliota institucija, atsižvelgdama į tokios veiklos ypatumus, vykdymo trukmę ir tęstinumą. Leidimo genetiškai modifikuoto organizmo apgalvoto išleidimo į aplinką veiklai galiojimo terminas negali būti ilgesnis kaip dešimt metų nuo jo išdavimo dienos. 4. Aplinkos ministerijos įgaliota institucija neišduoda leidimo genetiškai modifikuoto organizmo apgalvoto išleidimo į aplinką veiklai, jei neįvykdytos šio įstatymo 10³ straipsnio 1 dalyje nustatytos planuotos genetiškai modifikuoto organizmo apgalvoto išleidimo į aplinką veiklos vykdymo sąlygos, nustatytas neigiamas poveikis aplinkai ir žmonių sveikatai arba pranešime pateikta klaidinga informacija. 5. Leidimo genetiškai modifikuoto organizmo apgalvoto išleidimo į aplinką veiklai neišdavimas arba motyvuoto atsisakymo išduoti leidimą genetiškai modifikuoto organizmo apgalvoto išleidimo į aplinką veiklai nepateikimas per šio straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą nelaikomas leidimo genetiškai modifikuoto organizmo apgalvoto išleidimo į aplinką veiklai išdavimu. 6.
modifikuoto organizmo apgalvoto išleidimo į aplinką veiklai turėtojas nepraneša apie naują informaciją, susijusią su galimu reikšmingu neigiamu poveikiu aplinkai ar žmonių sveikatai, kuri nebuvo pateikta pranešime, pakeičia genetiškai modifikuoto organizmo apgalvoto išleidimo į aplinką veiklą ir nesiima būtinų priemonių žmonių sveikatai ir aplinkai apsaugoti arba Aplinkos ministerijos įgaliota institucija gauna naujos informacijos apie reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai, kuri nebuvo pateikta pranešime išleidimui į aplinką, Aplinkos ministerijos įgaliota institucija priima sprendimą sustabdyti leidimo genetiškai modifikuoto organizmo apgalvoto išleidimo į aplinką veiklai galiojimą. 7. Apie leidimo genetiškai modifikuoto organizmo apgalvoto išleidimo į aplinką veiklai galiojimo sustabdymą ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo tokio sprendimo priėmimo dienos Aplinkos ministerijos įgaliota institucija praneša leidimo genetiškai modifikuoto organizmo apgalvoto išleidimo į aplinką veiklai turėtojui ir nustato terminą, per kurį leidimo genetiškai modifikuoto organizmo apgalvoto išleidimo į aplinką veiklai turėtojas privalo atlikti reikiamus veiksmus leidimo genetiškai modifikuoto organizmo apgalvoto išleidimo į aplinką veiklai galiojimo sustabdymo priežastims pašalinti, kuris negali būti ilgesnis kaip 30 kalendorinių dienų nuo Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos sprendimo sustabdyti leidimo genetiškai modifikuoto organizmo apgalvoto išleidimo į aplinką veiklai galiojimą priėmimo dienos. 8. Leidimo genetiškai modifikuoto organizmo apgalvoto išleidimo į aplinką veiklai galiojimo sustabdymas panaikinamas, kai leidimo genetiškai modifikuoto organizmo apgalvoto išleidimo į aplinką veiklai turėtojas per Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos nustatytą terminą atlieka reikiamus veiksmus leidimo genetiškai modifikuoto organizmo apgalvoto išleidimo į aplinką veiklai galiojimo sustabdymo priežastims pašalinti. 9.
įgaliota institucija priima sprendimą panaikinti leidimo genetiškai modifikuoto organizmo apgalvoto išleidimo į aplinką veiklai galiojimą, jeigu leidimo genetiškai modifikuoto organizmo apgalvoto išleidimo į aplinką veiklai galiojimas sustabdytas, o leidimo genetiškai modifikuoto organizmo apgalvoto išleidimo į aplinką veiklai turėtojas per Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos nustatytą terminą neatlieka reikiamų veiksmų leidimo genetiškai modifikuoto organizmo apgalvoto išleidimo į aplinką veiklai galiojimo sustabdymo priežastims pašalinti, taip pat jeigu:
1) to prašo leidimo genetiškai modifikuoto organizmo apgalvoto išleidimo į aplinką veiklai turėtojas;
2) leidimo genetiškai modifikuoto organizmo apgalvoto išleidimo į aplinką veiklai turėtojas likviduojamas arba miršta. 10⁵ straipsnis. Genetiškai modifikuoto organizmo, kaip produkto ar esančio kituose produktuose, tiekimo rinkai veiklos vykdymo sąlygos
ir juridiniai asmenys, planuojantys pirmą kartą vykdyti genetiškai modifikuoto organizmo, kaip produkto ar esančio kituose produktuose (toliau – produkto), tiekimo rinkai veiklą, turi:
1) pateikti Aplinkos ministerijai pranešimą apie planuojamą produkto tiekimą rinkai aplinkos ministro nustatyta tvarka;
2) įvertinti riziką aplinkai pagal aplinkos ministro, sveikatos apsaugos ministro, žemės ūkio ministro ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus nustatytus reikalavimus;
3) pateikti rizikos aplinkai vertinimui būtinus duomenis Aplinkos ministerijai;
4) gauti sutikimą produkto tiekimo rinkai veiklai. 2. Kad produktas galėtų būti naudojamas kitai paskirčiai nei nurodyta pranešime, turi būti pateikiamas atskiras pranešimas produkto tiekimui rinkai. 3.
ir juridiniai asmenys, teikiantys pranešimą produkto tiekimui rinkai, turi nurodyti informaciją apie duomenis ar rezultatus, gautus atlikus to paties genetiškai modifikuoto organizmo išleidimą į aplinką (eksperimentinį), apie kurį buvo teiktas pranešimas išleidimui į aplinką ir (arba) kai pranešimo produkto teikimo rinkai pateikimo metu toks išleidimas į aplinką vykdomas Europos Sąjungoje arba už jos ribų. 4. Fiziniai ir juridiniai asmenys, teikiantys pranešimą produkto tiekimui rinkai, gali nurodyti duomenis ar rezultatus, paimtus iš kitų fizinių ir juridinių asmenų pateiktų pranešimų, jeigu informacija nėra konfidenciali, arba turi pateikti kitų fizinių ir juridinių asmenų, kurie pateikė pranešimą, raštišką sutikimą. 10⁶ straipsnis. Sutikimo produkto tiekimo rinkai veiklai išdavimo pagrindai ir neišdavimo priežastys
juridiniai asmenys, atitinkantys šio įstatymo 10⁵ straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nustatytus reikalavimus, norintys gauti sutikimą produkto tiekimo rinkai veiklai, turi pateikti Aplinkos ministerijai pranešimą vykdyti produkto tiekimo rinkai veiklą, kuriame teikiama informacija, nustatyta aplinkos ministro patvirtintame Genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką ir tiekimo rinkai tvarkos apraše. Šiame pranešime pateikiama informacija, susijusi su produkto tiekimo rinkai veikla, turi būti proporcinga numatomos vykdyti veiklos pobūdžiui ir su tokia veikla susijusiai rizikai. 2. Aplinkos ministerija parengia vertinimo ataskaitą per 90 kalendorinių dienų nuo visų, išsamių ir tinkamai įformintų sutikimui produkto tiekimo rinkai veiklai išduoti būtinų dokumentų gavimo dienos, aplinkos ministro nustatyta tvarka. Aplinkos ministerija vertinimo ataskaitą kartu su papildomai gauta informacija ir bet kokia kita informacija, kuria ji rėmėsi rengdama vertinimo ataskaitą, turi išsiųsti Europos Komisijai.
Vertinimo ataskaitoje nurodytas sprendimas dėl sutikimo produktą tiekti rinkai nėra pagrindas gauti sutikimą produkto tiekimo rinkai veiklai. 3. Jeigu vertinimo ataskaitoje nurodytas sprendimas neišduoti sutikimo produkto tiekimo rinkai veiklai, Aplinkos ministerija vertinimo ataskaitą pateikia Europos Komisijai ne anksčiau kaip po 15 kalendorinių dienų nuo vertinimo ataskaitos išsiuntimo fiziniams ir juridiniams asmenims, pateikusiems pranešimą produkto tiekimui rinkai, ir ne vėliau kaip po 105 kalendorinių dienų nuo pranešimo produkto tiekimui rinkai gavimo dienos. 4. Aplinkos ministerija priima sprendimą neišduoti sutikimo produkto tiekimo rinkai veiklai, jei neįvykdytos produkto tiekimo rinkai veiklos vykdymo sąlygos, kaip nustatyta šio įstatymo 10⁵straipsnyje, nustatytas neigiamas poveikis aplinkai ir žmonių sveikatai, pranešime pateikta klaidinga informacija arba nepateikta papildoma informacija, kurios fizinių ir juridinių asmenų, pateikusių pranešimą produkto tiekimui rinkai, pagrįstai buvo prašoma. 5. Kai priimtas sprendimas neišduoti sutikimo produkto tiekimo rinkai veiklai, kaip nurodyta šio straipsnio 4 dalyje, Aplinkos ministerija turi pranešti apie tai fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie pateikė pranešimą produkto tiekimui rinkai, nurodydama sutikimo neišdavimo priežastis. 6.
Aplinkos ministerija nusprendžia išduoti sutikimą produkto tiekimo rinkai veiklai ir iš valstybių narių kompetentingų institucijų ar Europos Komisijos per 60 kalendorinių dienų nuo vertinimo ataskaitos pateikimo dienos negaunama argumentuotų prieštaravimų arba šie prieštaravimai išsprendžiami per 105 kalendorinių dienų laikotarpį, nusprendžiant išduoti sutikimą produkto tiekimo rinkai veiklai, Aplinkos ministerija išduoda sutikimą produkto tiekimo rinkai veiklai, perduoda jį fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie pateikė pranešimą produkto tiekimui rinkai ir per 30 kalendorinių dienų informuoja apie tai kitų valstybių narių kompetentingas institucijas ir Europos Komisiją. Valstybėms narėms ar Europos Komisijai pateikus prieštaravimus dėl tokio produkto tiekimo rinkai, sutikimą produkto tiekimo rinkai veiklai Europos Komisija tvirtina įgyvendinamuoju sprendimu. 7. Aplinkos ministerija gali per 60 kalendorinių dienų nuo kitos valstybės narės kompetentingos institucijos įvertinimo ataskaitos dėl produkto tiekimo rinkai išplatinimo dienos paprašyti papildomos informacijos, pateikti pastabas arba pareikšti argumentuotus prieštaravimus ir perduoti tokią informaciją Europos Komisijai. 8. Sutikimo produkto tiekimo rinkai veiklai galiojimo terminas negali būti ilgesnis kaip dešimt metų nuo jo išdavimo dienos. 9. Norint pateikti rinkai genetiškai modifikuotas sėklas ir dauginamąją medžiagą, sutikimo produkto tiekimo rinkai veiklai galiojimo terminas skaičiuojamas nuo dienos, kai genetiškai modifikuota augalo veislė įrašoma į Nacionalinį augalų veislių sąrašą Lietuvos Respublikos augalų sėklininkystės įstatymo nustatyta tvarka. 10. Pateikiant rinkai genetiškai modifikuotą miško dauginamąją medžiagą, sutikimo produkto tiekimo rinkai veiklai galiojimo terminas skaičiuojamas nuo dienos, kai genetiškai modifikuota miško dauginamoji medžiaga įrašoma į Genetinių miško medžių išteklių informacinę sistemą Valstybinės miškų tarnybos nustatyta tvarka. 10⁷ straipsnis.
straipsnis. Sutikimo produkto tiekimo rinkai veiklai atnaujinimo pagrindai
ir juridiniai asmenys, gavę sutikimą produkto tiekimo rinkai veiklai ir siekiantys atnaujinti jo galiojimą, ne mažiau kaip prieš devynis mėnesius iki galiojančio sutikimo produkto tiekimo rinkai veiklai pabaigos turi pateikti Aplinkos ministerijai:
1) naują pranešimą produkto tiekimui rinkai atnaujinti;
2) ataskaitą apie vykdyto monitoringo rezultatus ir gautą naują mokslinę informaciją apie produkto galimą neigiamą poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai;
3) pasiūlymą dėl galiojančio sutikimo produkto tiekimo rinkai veiklai sąlygų pakeitimo ar papildymo, remiantis šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytame pranešime pateikta informacija, ir sutikimo galiojimo termino. 2. Fiziniai ir juridiniai asmenys, pateikę pranešimą dėl sutikimo produkto tiekimui rinkai atnaujinimo, gali vykdyti veiklą pagal galiojančiame sutikime nustatytas veiklos vykdymo sąlygas iki sprendimo dėl produkto tiekimo rinkai atnaujinimo priėmimo. 3. Sutikimo produkto tiekimo rinkai veiklai atnaujinimo terminas negali būti ilgesnis kaip dešimt metų nuo atnaujinto sutikimo produkto tiekimo rinkai veiklai išdavimo dienos. 10⁸ straipsnis. Sutikimo (leidimo) produkto tiekimo rinkai veiklai išdavimo ribojimas, kai genetiškai modifikuotas organizmas skirtas auginimui
ministerija teikia Europos Komisijai rašytinį prašymą dėl Lietuvos Respublikos reikalavimo, nurodyto šio įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje, ne vėliau kaip per 45 kalendorines dienas nuo Direktyvos 2001/18/EB 14 straipsnio 2 dalyje nurodytos vertinimo ataskaitos išplatinimo arba Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 6 straipsnio 6 dalyje ir 18 straipsnio 6 dalyje nurodytos Europos maisto saugos tarnybos nuomonės gavimo dienos. 2.
dienų nuo informacijos apie prašymą gavimo dienos patvirtinamas pradinis pranešimo produktą tiekti rinkai geografinės teritorijos taikymas arba atsižvelgiama į prašymą patikslinti geografinės teritorijos taikymą ir patikslinamas pranešimas. Patikslintas geografinės teritorijos taikymas nurodomas rašytiniame sutikime arba leidime, kuris išduodamas pagal Direktyvą 2001/18/EB, ir prireikus priimamame sprendime, nustatytame šios direktyvos 19 straipsnyje, taip pat sprendime dėl leidimo išdavimo Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 7 ir 19 straipsniuose nustatyta tvarka. 3. Aplinkos ministerija, pritarus Žemės ūkio ministerijai, teikia prašymą valstybės narės kompetentingai institucijai pagal Direktyvą 2001/18/EB, kuri išdavė rašytinį sutikimą produkto tiekimo rinkai veiklai, arba Europos Komisijai, jei leidimas produkto tiekimo rinkai veiklai išduotas pagal Reglamentą Nr. 1829/2003, kad Lietuvos Respublikos teritorija ar jos dalis būtų įtraukta į sutikimo ar leidimo geografinės teritorijos taikymą, iš kurios buvo išbraukta šio straipsnio nustatyta tvarka. Tokiu atveju Žemės ūkio ministerija priima priemones, laikydamasi Direktyvos 2001/18/EB 26a straipsnio 1a dalies tvarkos, apie kurias praneša Europos Komisijai.“
Pakeisti 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„12 straipsnis. Visuomenės informavimas ir viešas
konsultavimas dalyvavimas priimant sprendimus, duomenų viešinimas ir priskyrimas konfidencialiai verslo informacijai Teisės aktų nustatyta tvarka visuomenė turi teisę dalyvauti priimant sprendimus dėl genetiškai modifikuotų organizmų ir genetiškai modifikuotų produktų naudojimo ir gauti apie tai informaciją. 1.
modifikuoto organizmo riboto naudojimo ir apgalvoto išleidimo į aplinką, įskaitant tiekimą rinkai, veiklą, viešinami Genetiškai modifikuotų organizmų interneto svetainėje aplinkos ministro nustatyta tvarka, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus, ir informaciją, kuri pagal šio straipsnio nuostatas yra konfidenciali. 2. Informaciją ir duomenis, susijusius su auginti skirtų genetiškai modifikuotų organizmų (pasėlių) deklaravimo duomenimis, įskaitant auginimo vietų registravimą, kontrolei užtikrinti, visuomenei informuoti ir konsultuoti tvarko Žemės ūkio ministerijos įgaliota institucija Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje. 3. Pagal šį įstatymą pateiktame pranešime fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę nurodyti informaciją, kurios atskleidimas galėtų pakenkti jų konkurencingumui, dėl ko ji turėtų būti laikoma konfidencialia. Fizinių ir juridinių asmenų nurodyta konfidenciali informacija gali būti laikoma konfidencialia tik tuomet, kai fiziniai ir juridiniai asmenys įrodo, kodėl nurodyta informacija yra konfidenciali. Jeigu fiziniai ir juridiniai asmenys nepateikia tokių įrodymų arba pateikia netinkamus įrodymus, laikoma, kad tokia informacija yra nekonfidenciali. 4. Institucija, gavusi pranešimą ir pasitarusi su fiziniu ir juridiniu asmeniu, pateikusiu pranešimą ir pagrindimą dėl konfidencialios verslo informacijos, nepažeisdama šio straipsnio 5 dalies, nustato, kokia informacija turėtų būti laikoma konfidencialia informacija, ir apie savo sprendimą praneša fiziniam ir juridiniam asmeniui, pateikusiam pranešimą apie genetiškai modifikuotų organizmų naudojimo veiklą. 5.
5Konfidencialia informacija nelaikoma:
1) bendras genetiškai modifikuoto organizmo ar genetiškai modifikuoto mikroorganizmo aprašymas, fizinių asmenų, teikiančių pranešimą, vardas, pavardė ir adresas, juridinių asmenų, teikiančių pranešimą, pavadinimas ir adresas (buveinė);
2) genetiškai modifikuoto organizmo išleidimo į aplinką auginimo vieta, koordinatės ir laikas, planuojamas jų panaudojimo būdas;
3) genetiškai modifikuoto organizmo rizikos aplinkai vertinimas, monitoringo metodai ir monitoringo planas;
4) nelaimingo atsitikimo priemonių planai ir priemonės nelaimingo atsitikimo atveju;
5) riboto naudojimo veiklos tikslas ir vieta (uždaros patalpos), genetiškai modifikuoto mikroorganizmo pavojingumo klasė, genetiškai modifikuoto organizmo pavojingumo lygis, jų specialių ribojimo priemonių aprašymas, įskaitant rizikos vertinimą;
6) informacija apie atliekų tvarkymą ir jų nukenksminimą;
7) išduoti leidimai ar sutikimai šiame įstatyme nustatytai riboto naudojimo ir apgalvoto išleidimo į aplinką, įskaitant tiekimą rinkai ir vertinimo ataskaitas, veiklai. 6. Konfidencialia informacija negali būti laikomi duomenys, kurie viešai prieinami, taip pat duomenys, kurie negali būti laikomi konfidencialiais ar kurių apsaugai fiziniai ir juridiniai asmenys, teikiantys pranešimą, nesiima protingų priemonių. Konfidencialios informacijos atskleidimo draudimas netaikomas, kai informacija teikiama pagal atskirą prašymą kompetentingoms institucijoms, atsakingoms už sprendimų priėmimą dėl genetiškai modifikuotų organizmų naudojimo ir koordinuojančioms jų priežiūrą, GMO ekspertams, vykdantiems ekspertizę, kurie neturi teisės atskleisti jos tretiesiems asmenims, jeigu įstatymu nenumatyta kitaip. 7.
ir juridiniai asmenys atsiima arba atsiėmė prašymą gauti leidimą ar sutikimą genetiškai modifikuotų organizmų naudojimo veiklai, institucijos ir GMO ekspertai laikosi komercinės bei gamybinės informacijos slaptumo, įskaitant informaciją apie tyrimus ir tobulinimą, taip pat informaciją apie skirtingą Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos ir fizinių ir juridinių asmenų, pateikusių prašymą genetiškai modifikuotų organizmų naudojimo veiklai, nuomonę dėl konfidencialumo. 8. Su visuomene konsultuojamasi viešai, kai siekiama vykdyti trečiosios ar ketvirtosios pavojingumo klasės ar aukštesniojo pavojingumo lygio riboto naudojimo veiklą ir apgalvoto išleidimo į aplinką veiklą. Konsultavimosi su visuomene būdus ir tvarką nustato aplinkos ministras. Dokumentų pateikimui ir konsultacijoms su visuomene taikomos konfidencialios informacijos nuostatos, nustatytos šiame straipsnyje. 9. Terminas, per kurį visuomenė gali teikti pastabas ir pasiūlymus prieš išduodant leidimą riboto naudojimo ar apgalvoto išleidimo į aplinką veiklai, negali būti trumpesnis kaip 30 kalendorinių dienų. Viešo konsultavimosi terminas negali būti pratęstas ilgiau nei 30 kalendorinių dienų. 10. Išduodama leidimą riboto naudojimo ar apgalvoto išleidimo į aplinką veiklai, Aplinkos ministerijos įgaliota institucija prideda pranešimą apie visuomenės pastabas ir pasiūlymus ir (arba) ataskaitą apie viešų konsultacijų rezultatus.“
Pakeisti įstatymo priedą ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos genetiškai modifikuotų organizmų įstatymo priedas
modifikuotų mikroorganizmų naudojimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 1 tomas, p. 381 (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 1998 m. spalio 26 d. Tarybos direktyva 98/81/EB, OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 4 tomas, p. 71). 2. 1. 2001 m. kovo 12 d.
genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką ir panaikinanti Tarybos direktyvą 90/220/EEB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 6 tomas, p. 77), (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentu (EB) Nr. 1830/2003, OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 32 tomas, p. 455) su paskutiniais pakeitimas, padarytais 2018 m. kovo 8 d. Komisijos direktyva (ES) 2018/350 (OL 2018, L 67, p. 30). 2. 2009 m. gegužės 6 d. Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/41/EB dėl riboto genetiškai modifikuotų mikroorganizmų naudojimo (OL 2009 L 125, p. 75). 3. 2015 m. kovo
Direktyvos 2001/18/EB nuostatos dėl valstybių narių galimybės savo teritorijoje riboti ar drausti genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) auginimą (ES) 2015/412 (OL 2015, L 68, p. 1).“
įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 ir 4 dalis, įsigalioja 2020 m. lapkričio 1 d. 2. Šio įstatymo 3 straipsniu išdėstytas Lietuvos Respublikos genetiškai modifikuotų organizmų įstatymo 2¹ straipsnis, 7 straipsniu išdėstytos 9 straipsnio 6 ir 7 dalys, 10 straipsniu išdėstytas 10⁸ straipsnis ir 12 straipsniu išdėstyta įstatymo priedo 3 dalis įsigalioja 2020 m. gegužės 1 d. 3. Leidimai riboto naudojimo veiklai, išduoti iki šio įstatymo įsigaliojimo, galioja iki juose nurodyto veiklos vykdymo termino pabaigos. 4. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija iki 2020 m. spalio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIIIP-4248(2) lyginamasis variantas
1, 2, 4, 7²,
2020 m. d. Nr. Vilnius
1Papildyti 1 straipsnį nauja 5 dalimi:
„5. Šis įstatymas netaikomas, kai tiekiami rinkai genetiškai
modifikuoti organizmai, kaip atskiri produktai ar esantys kituose produktuose, yra genetiškai modifikuoti vaistai (vaistiniai preparatai), veterinariniai vaistai, augalų apsaugos produktai ar tiesiogiai skirti maistui ir pašarams, kuriems taikomi Europos Sąjungos teisės aktai ir kituose farmacinę ir kitą veiklą, susijusią su vaistiniais preparatais ir veterinariniais vaistais, maisto ir pašarų naudojimą, gamybą ir saugą, augalų apsaugos produktų naudojimą ir augalų apsaugą reguliuojančiuose teisės aktuose nustatyti reikalavimai. Šiame įstatyme produkto tiekimo rinkai veikla nelaikomi veiksmai, kai:
1) genetiškai modifikuoti mikroorganizmai, įskaitant ląstelių kultūrų kolekcijas, ir genetiškai modifikuoti organizmai atitinka specialias riboto naudojimo veiklos vykdymo sąlygas, ribojant jų sąlytį su gyventojais ir aplinka, kuriems taikomos riboto naudojimo veiklos nuostatos;
2) genetiškai modifikuoti organizmai, skirti apgalvotam išleidimui į aplinką, išskyrus tiekimą rinkai, kuriems taikomos apgalvoto išleidimo į aplinką, išskyrus tiekimą rinkai, veiklos vykdymo nuostatos.“
2Papildyti 1 straipsnį 6 dalimi:
„6. Šis įstatymas netaikomas, kai genetiškai
modifikuoto organizmo apgalvoto išleidimo į aplinką veikla yra susijusi su genetiškai modifikuotais tiriamaisiais vaistiniais preparatais, kuriems taikomi farmacinę veiklą reguliuojančiuose teisės aktuose nustatyti reikalavimai.“
3Papildyti 1 straipsnį 7 dalimi:
„7.
Šiame įstatyme genetiškai modifikuoto organizmo riboto naudojimo veikla nelaikomi veiksmai, kai genetiškai modifikuoti mikroorganizmai ar organizmai, patiekti rinkai saugojimui, veisimui, transportavimui, naikinimui, šalinimui ar kitokiam naudojimui, atitinka produkto tiekimo rinkai sutikime nustatytas veiklos vykdymo sąlygas ir numatytą rizikos aplinkai vertinimą.“
1Pakeisti 2 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip:
„13. Pranešimas – nustatytos būtinos informacijos apie numatomą planuojamą
genetiškai modifikuoto ų organizmo ar genetiškai modifikuoto mikroorganizmo ų ar organizmų ribotą naudojimą, genetiškai modifikuoto ų organizmo ų apgalvotą išleidimą į aplinką, išskyrus tiekimą rinkai, pateikimas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai ar nustatytos būtinos informacijos apie planuojamą genetiškai modifikuoto organizmo, kaip produkto ar esančio kituose produktuose, tiekimą rinkai pateikimas Aplinkos ministerijai.“
2Papildyti 2 straipsnį 17 dalimi:
„17. Genetiškai modifikuotas organizmas arba genetiškai modifikuoti organizmai taip pat reiškia genetiškai modifikuotų organizmų kombinaciją (derinį).“
3Papildyti 2 straipsnį 18 dalimi:
„18. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ir Lietuvos Respublikos augalų sėklininkystės įstatymuose.“
Papildyti Įstatymą 2¹ straipsniu: „2¹ straipsnis.
Genetiškai modifikuotų organizmų valstybinio valdymo principai Genetiškai modifikuotų organizmų valstybinis valdymas grindžiamas šiais principais:
1) atsargumo – atitinkamas rizikos valdymo priemones, skirtas pavojui iki rizikos aplinkai vertinimo ir rizikos valdymo plėtros sumažinti, kai priimant sprendimą dėl genetiškai modifikuoto organizmo apgalvoto išleidimo į aplinką, įskaitant tiekimą rinkai, esant moksliniam neapibrėžtumui dėl genetiškai modifikuoto organizmo ar jo kaip produkto saugos sunku prognozuoti galimą neigiamą poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai;
2) rizikos aplinkai vertinimo – išankstinį rizikos aplinkai vertinimą kiekvienu atveju genetiškai modifikuotą organizmą ribotai naudojant, apgalvotai išleidžiant į aplinką ar tiekiant rinkai jį kaip produktą ar esantį kituose produktuose.
Draudžiama genetiškai modifikuotą organizmą apgalvotai išleisti į aplinką ar jį kaip produktą tiekti rinkai, kai genetinės modifikacijos procese naudojami atsparumo antibiotikams žymimieji genai, lemiantys atsparumą antibiotikams, vartojamiems žmonių ar gyvūnų gydymui, jeigu vertinant riziką aplinkai nustatytas galimas genetiškai modifikuoto organizmo neigiamas poveikis žmonių sveikatai ir aplinkai;
3) etapų (laipsniškumo) – genetiškai modifikuotas organizmas, skirtas naudoti aplinkoje, apgalvotai išleidžiamas į aplinką ir jo ribojimas mažinamas nuosekliai, etapais didinant išleidimo mastą, ir tik tada, kai, įvertinus ankstesnį išleidimo poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai, nustatoma, kad galima daryti kitą žingsnį;
4) visuomenės informavimo ir dalyvavimo – institucijos turi skatinti visuomenės švietimą ir informavimą, išklausyti, konsultuotis ir įvertinti visuomenės nuomonę kiekvienu atveju prieš priimant sprendimą dėl veiklos, susijusios su ribotu naudojimu ar apgalvotu išleidimu į aplinką, įskaitant tiekimą rinkai;
5) stebėsenos ir kontrolės priemonių užtikrinimo – genetiškai modifikuotas organizmas leidžiamas apgalvotam išleidimui į aplinką ar tiekimui rinkai tik tuo atveju, jeigu fiziniai ir juridiniai asmenys, teikiantys pranešimą vykdyti veiklą, pateikia genetiškai modifikuoto organizmo nustatymo ir aptikimo metodų aprašymą;
6) auginti skirto genetiškai modifikuoto organizmo (augalo) ribojimo – vadovaujantis subsidiarumo principu, galimybė riboti ar drausti genetiškai modifikuotą organizmą, teikiamą kaip sėklos ar kita augalų dauginamoji medžiaga, auginti Lietuvos Respublikos teritorijoje, nedarant poveikio genetiškai modifikuotiems organizmams, kurie įteisinti tiekti rinkai kaip atskiri produktai ar esantys kituose produktuose, laisvai apyvartai ir prieš įteisinimą nustatytam rizikos aplinkai vertinimui ir neatsižvelgiant į priemones, skirtas neįteisinto genetiškai modifikuoto organizmo išleidimo į aplinką išvengti.“
Draudžiama genetiškai modifikuotą organizmą apgalvotai išleisti į aplinką ar jį kaip produktą tiekti rinkai, kai genetinės modifikacijos procese naudojami atsparumo antibiotikams žymimieji genai, lemiantys atsparumą antibiotikams, vartojamiems žmonių ar gyvūnų gydymui, jeigu vertinant riziką aplinkai nustatytas galimas genetiškai modifikuoto organizmo neigiamas poveikis žmonių sveikatai ir aplinkai;
3) etapų (laipsniškumo) – genetiškai modifikuotas organizmas, skirtas naudoti aplinkoje, apgalvotai išleidžiamas į aplinką ir jo ribojimas mažinamas nuosekliai, etapais didinant išleidimo mastą, ir tik tada, kai, įvertinus ankstesnį išleidimo poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai, nustatoma, kad galima daryti kitą žingsnį;
4) visuomenės informavimo ir dalyvavimo – institucijos turi skatinti visuomenės švietimą ir informavimą, išklausyti, konsultuotis ir įvertinti visuomenės nuomonę kiekvienu atveju prieš priimant sprendimą dėl veiklos, susijusios su ribotu naudojimu ar apgalvotu išleidimu į aplinką, įskaitant tiekimą rinkai;
5) stebėsenos ir kontrolės priemonių užtikrinimo – genetiškai modifikuotas organizmas leidžiamas apgalvotam išleidimui į aplinką ar tiekimui rinkai tik tuo atveju, jeigu fiziniai ir juridiniai asmenys, teikiantys pranešimą vykdyti veiklą, pateikia genetiškai modifikuoto organizmo nustatymo ir aptikimo metodų aprašymą;
6) auginti skirto genetiškai modifikuoto organizmo (augalo) ribojimo – vadovaujantis subsidiarumo principu, galimybė riboti ar drausti genetiškai modifikuotą organizmą, teikiamą kaip sėklos ar kita augalų dauginamoji medžiaga, auginti Lietuvos Respublikos teritorijoje, nedarant poveikio genetiškai modifikuotiems organizmams, kurie įteisinti tiekti rinkai kaip atskiri produktai ar esantys kituose produktuose, laisvai apyvartai ir prieš įteisinimą nustatytam rizikos aplinkai vertinimui ir neatsižvelgiant į priemones, skirtas neįteisinto genetiškai modifikuoto organizmo išleidimo į aplinką išvengti.“
Pakeisti antrojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
VALSTYBĖS INSTITUCIJŲ KOMPETENCIJA IR FUNKCIJOS GENETIŠKAI MODIFIKUOTŲ ORGANIZMŲ VALSTYBINIS VALDYMAS“
pranešimų apie genetiškai modifikuotus organizmus ir genetiškai modifikuotus produktus pateikimo tvarką;
2) kartu su Sveikatos apsaugos ministerija ir Žemės ūkio ministerija, Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba nustato genetiškai modifikuotų organizmų ir genetiškai modifikuotų produktų rizikos aplinkai ir žmonių bei gyvūnų sveikatai įvertinimo tvarką ir rizikai įvertinti būtinus duomenis;
leidimus veiklai, kurios metu yra ribotai naudojami genetiškai modifikuoti mikroorganizmai ar organizmai ir apgalvotai išleidžiami į aplinką genetiškai modifikuoti organizmai ne tiekimo rinkai tikslais, ir sutikimus veiklai apgalvotai išleisti į aplinką genetiškai modifikuotus organizmus tiekimo rinkai tikslais, jei toks genetiškai modifikuoto organizmo tiekimas rinkai neįteisintas Europos Sąjungoje; nutraukia, sustabdo, pratęsia, apriboja, pakeičia išleidimo į aplinką ar riboto naudojimo sąlygas ir panaikina šių leidimų ar sutikimų galiojimą šios ministerijos nustatyta tvarka;
pranešimai“ skelbia visuomenei ir valstybės įgaliotoms institucijoms, atsakingoms už rinkos priežiūrą ir valstybinę saugos ekspertizę, apie leidimų išdavimą, sustabdymą ar galiojimo nutraukimą, apie nelaimingų atsitikimų atvejus;
stebėseną (monitoringą) pagal Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos nustatytą tvarką;
Pakeisti 7² straipsnį ir jį išdėstyti taip: „7² straipsnis.
Valstybinio ė genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką stebėsena (monitoringas) ir rizikos aplinkai vertinimo finansavimas
genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką stebėsena (monitoringas) ir rizikos aplinkai vertinimas, kurį atlieka GMO ekspertų komitetas, finansuojamas i iš valstybės biudžeto lėšomis ų. 2. Valstybiniam ė genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką stebėsenai (monitoringui) ir rizikos aplinkai vertinimui, kurį atlieka GMO ekspertų komitetas, finansuoti gali būti naudojamos ir kitos teisėtai gautos lėšos.“
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Lietuvos Respublikoje verstis veikla, kurios metu genetiškai modifikuoti organizmai apgalvotai išleidžiami į aplinką ne tiekimo rinkai tikslais, išskyrus tiekimą rinkai, ir (ar) ribotai naudojami genetiškai modifikuoti mikroorganizmai arba organizmai, kai riboto naudojimo veikla susijusi su rizika žmonių sveikatai ir aplinkai, gali fiziniai ir juridiniai asmenys, gavę leidimą apgalvotai išleisti į aplinką genetiškai modifikuotus organizmus (toliau – leidimas genetiškai modifikuoto organizmo apgalvoto išleidimo į aplinką veiklai) ir (ar) ribotai naudoti genetiškai modifikuotus mikroorganizmus arba organizmus (toliau – leidimas riboto naudojimo veiklai) Aplinkos ministerijos aplinkos ministro tvirtinamame nustatyta tvarka tvarkos apraše, kuriame taip pat nustatomos riboto naudojimo veikloje naudojamos as specialios as ribojimo priemonės es.“
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse dalyje numatytus leidimus ir sutikimus fiziniams ir juridiniams asmenims išduoda Aplinkos ministerijos įgaliota institucija šio straipsnio 1 dalyje nurodyta tvarka, o šio straipsnio 2 dalyje numatytus sutikimus – Aplinkos ministerija šios ministerijos aplinkos ministro nustatyta tvarka.“
9 straipsnį 6 dalimi: „6. Aplinkos ministerija:
1) pritarus Žemės ūkio ministerijai, kiekvienu atveju teikia Europos Komisijai prašymą, kaip nurodyta šio įstatymo 10⁸ straipsnio 1 dalyje, skirtą fiziniams ir juridiniams asmenims, pateikusiems pranešimą tiekti rinkai auginti skirtą genetiškai modifikuotą organizmą (augalą) ar atnaujinti tokio produkto tiekimą rinkai auginti, dėl Lietuvos Respublikos reikalavimo išbraukti iš geografinės teritorijos taikymo Lietuvos Respublikos teritoriją numatomame išduoti:
a) sutikime pagal Direktyvą 2001/18/EB;
b) leidime pagal 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų;
2) neteikia prašymo Europos Komisijai dėl Lietuvos Respublikos reikalavimo išbraukti iš geografinės teritorijos taikymo Lietuvos Respublikos teritoriją numatome išduoti sutikime (leidime), kai Žemės ūkio ministerija nepritaria konkretaus genetiškai modifikuoto organizmo draudimui auginti prašymo, nurodyto šios dalies 1 punkte, pateikimui Europos Komisijai.“
9 straipsnį 7 dalimi: „7.
Draudžiama auginti Lietuvos Respublikos teritorijoje Europos Sąjungoje auginti skirtus genetiškai modifikuotus organizmus (augalus), kurie įrašyti į aplinkos ministro patvirtintą genetiškai modifikuotų organizmų sąrašą, skirtą šio įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nurodytam prašymui pateikti, arba dėl kurių geografinės teritorijos taikymo išimtis, kai valstybės narės ar Europos Komisija pateikia prieštaravimus dėl tokio produkto tiekimo rinkai, patvirtinta Europos Komisijos įgyvendinamuoju sprendimu.“
10 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę naudoti tuos genetiškai modifikuotus
organizmus, kaip produktus ar esančius kituose produktuose, kurių naudojimas įteisintas Europos Sąjungoje, išskyrus atvejus, kai genetiškai modifikuoto organizmo, kaip atskiro produkto ar esančio kitame produkte, naudojimas ir
(arba) pardavimas laikinai apribotas arba uždraustas Lietuvos Respublikoje pagal šio įstatymo 9 straipsnio 4 ir 7 punktą dalis. Tiekiant rinkai konkretų produktą, turi būti laikomasi konkrečių to produkto naudojimo sąlygų ir jis turi būti naudojamas nustatytoje aplinkoje ir (arba) šalies teritorijoje.“
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Fiziniai ir juridiniai asmenys, naudojantys genetiškai modifikuotus mikroorganizmus ir (ar) genetiškai modifikuotus organizmus, privalo laikytis visų leidime riboto ai naudoti naudojimo veiklai genetiškai modifikuotus mikroorganizmus arba organizmus, genetiškai modifikuoto organizmo apgalvoto ai išleisti išleidimo į aplinką veiklai genetiškai modifikuotus organizmus ne tiekimo rinkai tikslais ir (ar) sutikime genetiškai modifikuoto organizmo, kaip produkto ar esančio kituose produktuose, tiekimo rinkai veiklai (toliau – sutikimas produkto tiekimo rinkai veiklai) apgalvotai išleisti į aplinką genetiškai modifikuotus organizmus tiekimo rinkai tikslais nurodytų reikalavimų.“ 3.
Papildyti 10 straipsnį nauja 4 dalimi: „4. Fiziniai ir juridiniai asmenys, vykdantys genetiškai modifikuotų organizmų riboto naudojimo veiklą, privalo periodiškai peržiūrėti kiekvienai pavojingumo klasei ar lygiui taikomas specialias ribojimo priemones, nustatytas šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodytame tvarkos apraše, ir laikytis jų, kad būtų išlaikytas, kiek įmanoma, mažesnis darbo vietos ir aplinkos sąlytis su bet kokiais genetiškai modifikuotais organizmais, užkirstas kelias kilti pavojui žmonių sveikatai ir aplinkai.“
10 straipsnį nauja 5 dalimi: „5.
Jeigu fiziniai ir juridiniai asmenys, vykdantys genetiškai modifikuotų organizmų riboto naudojimo ar apgalvoto išleidimo į aplinką veiklą arba pateikę pranešimą tiekimo rinkai veiklai, gauna naujos informacijos, susijusios su galimu reikšmingu neigiamu poveikiu žmonių sveikatai ir aplinkai, kuri nebuvo pateikta pranešime, ar pakeičia ribotą naudojimą ar apgalvotą išleidimą į aplinką taip, kad tai gali turėti reikšmingų padarinių keliamai rizikai, apie tai jie ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo informacijos apie riziką žmonių sveikatai ir aplinkai gavimo dienos praneša Aplinkos ministerijai ar jos įgaliotai institucijai, pakeičia pranešime nurodytą informaciją ir imasi būtinų priemonių žmonių sveikatai ir aplinkai apsaugoti. Fiziniai ir juridiniai asmenys taip pat turi imtis atitinkamų priemonių ir per 10 darbo dienų nuo naujos informacijos, galinčios paveikti rizikos aplinkai vertinimą, kad leistas produktas kelia neigiamą poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai, iš vartotojų ar kitų šaltinių gavimo dienos sustabdyti genetiškai modifikuotų organizmų, kaip produktų ar esančių kituose produktuose, tiekimą rinkai, informuoti apie tai Europos Komisiją ir valstybių narių kompetentingas institucijas ir visuomenę.“
straipsnio 4, 5, 6 ir 7 dalis laikyti atitinkamai 6, 7, 8 ir 9 dalimis. 9 straipsnis. Įstatymo papildymas trečiuoju¹ skirsniu Papildyti Įstatymą trečiuoju¹ skirsniu:
10¹ straipsnis. Genetiškai modifikuotų organizmų riboto naudojimo veiklos klasifikavimas ir vykdymo sąlygos
modifikuotų organizmų riboto naudojimo veikla skirstoma į:
1) genetiškai modifikuotų mikroorganizmų riboto naudojimo veiklą;
2) genetiškai modifikuotų organizmų, išskyrus mikroorganizmus, riboto naudojimo veiklą. 2.
modifikuotų organizmų riboto naudojimo veikla klasifikuojama pagal aplinkos ministro nustatytus atitinkamos genetiškai modifikuotų organizmų riboto naudojimo veiklos klasifikavimo reikalavimus. Pagal rizikos žmonių sveikatai ir aplinkai dydį klasifikuojamos genetiškai modifikuotų organizmų riboto naudojimo veiklos pavojingumas priskiriamas:
1) vienai iš keturių pavojingumo klasių, kai planuojama šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta veikla. Šios veiklos pavojingumo klasės didesnis skaičius reiškia didesnę riziką žmonių sveikatai ir aplinkai;
2) pirmajam ar aukštesniajam pavojingumo lygiui, kai planuojama šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta veikla. Šios veiklos aukštesnysis pavojingumo lygis reiškia didesnę riziką žmonių sveikatai ir aplinkai. 3. Fiziniai ir juridiniai asmenys, planuojantys vykdyti genetiškai modifikuotų organizmų riboto naudojimo veiklą, turi:
1) pateikti Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai pranešimą apie riboto naudojimo veiklą aplinkos ministro nustatyta tvarka;
2) turėti riboto naudojimo veiklai tinkamas patalpas ar įrenginius (toliau – uždaros patalpos) ir apie jas pranešti Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai;
3) atlikti planuojamos riboto naudojimo veiklos rizikos aplinkai vertinimą pagal 2000 m. rugsėjo 27 d.
Europos Komisijos sprendimą 2000/608/EB dėl rekomendacinių pastabų rizikos įvertinimui, išdėstytam Direktyvos 90/219/EEB dėl riboto genetiškai modifikuotų mikroorganizmų naudojimo III priede, ir pagal aplinkos ministro, sveikatos apsaugos ministro ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus nustatytus kriterijus;
4) atliekant rizikos aplinkai vertinimą, nustatyti numatomų ribotai naudoti genetiškai modifikuotų organizmų (mikroorganizmų) galimas žalingas savybes (pavojus) ir, atsižvelgiant į galimo neigiamo (žalingo) poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai dydį, genetiškai modifikuotus mikroorganizmus priskirti vienai iš keturių pavojingumo klasių, kaip nurodyta šio straipsnio 2 dalies 1 punkte, o genetiškai modifikuotus organizmus, išskyrus mikroorganizmus, – pirmajam ar aukštesniajam pavojingumo lygiui, kaip nurodyta šio straipsnio 2 dalies 2 punkte;
5) užtikrinti kiekvienai genetiškai modifikuoto mikroorganizmo pavojingumo klasei ar genetiškai modifikuoto organizmo pavojingumo lygiui taikomas specialias ribojimo priemones, įskaitant atliekų tvarkymą ir priežiūrą;
6) parengti avarinį reagavimo planą, kuriame nurodyti priemones ir veiksmus nelaimingo atsitikimo atveju, kai numatoma vykdyti genetiškai modifikuotų mikroorganizmų trečiosios ar ketvirtosios pavojingumo klasės ar genetiškai modifikuotų organizmų aukštesniojo pavojingumo lygio riboto naudojimo veiklą, ir šį planą paskelbti viešai, kad informacija būtų prieinama fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie tokio įvykio atveju gali patirti neigiamą poveikį;
7) gauti leidimą riboto naudojimo veiklai, kai riboto naudojimo veikla susijusi su rizika žmonių sveikatai ir aplinkai.
Europos Komisijos sprendimą 2000/608/EB dėl rekomendacinių pastabų rizikos įvertinimui, išdėstytam Direktyvos 90/219/EEB dėl riboto genetiškai modifikuotų mikroorganizmų naudojimo III priede, ir pagal aplinkos ministro, sveikatos apsaugos ministro ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus nustatytus kriterijus;
4) atliekant rizikos aplinkai vertinimą, nustatyti numatomų ribotai naudoti genetiškai modifikuotų organizmų (mikroorganizmų) galimas žalingas savybes (pavojus) ir, atsižvelgiant į galimo neigiamo (žalingo) poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai dydį, genetiškai modifikuotus mikroorganizmus priskirti vienai iš keturių pavojingumo klasių, kaip nurodyta šio straipsnio 2 dalies 1 punkte, o genetiškai modifikuotus organizmus, išskyrus mikroorganizmus, – pirmajam ar aukštesniajam pavojingumo lygiui, kaip nurodyta šio straipsnio 2 dalies 2 punkte;
5) užtikrinti kiekvienai genetiškai modifikuoto mikroorganizmo pavojingumo klasei ar genetiškai modifikuoto organizmo pavojingumo lygiui taikomas specialias ribojimo priemones, įskaitant atliekų tvarkymą ir priežiūrą;
6) parengti avarinį reagavimo planą, kuriame nurodyti priemones ir veiksmus nelaimingo atsitikimo atveju, kai numatoma vykdyti genetiškai modifikuotų mikroorganizmų trečiosios ar ketvirtosios pavojingumo klasės ar genetiškai modifikuotų organizmų aukštesniojo pavojingumo lygio riboto naudojimo veiklą, ir šį planą paskelbti viešai, kad informacija būtų prieinama fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie tokio įvykio atveju gali patirti neigiamą poveikį;
7) gauti leidimą riboto naudojimo veiklai, kai riboto naudojimo veikla susijusi su rizika žmonių sveikatai ir aplinkai. 4.
modifikuotų mikroorganizmų pirmosios pavojingumo klasės ar genetiškai modifikuotų organizmų pirmojo pavojingumo lygio riboto naudojimo veiklą gali vykdyti fiziniai ir juridiniai asmenys, pateikę pranešimą, jeigu atitinka šio straipsnio 3 dalies 1–5 punktuose nustatytas genetiškai modifikuotų organizmų riboto naudojimo veiklos vykdymo sąlygas. 10² straipsnis. Leidimo riboto naudojimo veiklai išdavimo, atsisakymo jį išduoti, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir leidimo panaikinimo pagrindai
juridiniai asmenys, atitinkantys šio įstatymo 10¹ straipsnio 3 dalies 1–6 punktuose nustatytus reikalavimus, norintys gauti leidimą riboto naudojimo veiklai, turi pateikti Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai pranešimą vykdyti riboto naudojimo veiklą, kuriame pateikiama informacija, nustatyta aplinkos ministro tvirtinamame Genetiškai modifikuotų organizmų riboto naudojimo tvarkos apraše. Šiame pranešime pateikiama informacija, susijusi su ribotu naudojimu, turi būti proporcinga numatomos vykdyti veiklos pobūdžiui ir su tokia veikla susijusiai rizikai. 2. Jeigu fiziniams ir juridiniams asmenims, pateikus visus išsamius ir tinkamai įformintus dokumentus, būtinus gauti leidimą genetiškai modifikuotų mikroorganizmų antrosios pavojingumo klasės ar genetiškai modifikuotų organizmų aukštesniojo pavojingumo lygio riboto naudojimo veiklai, leidimas riboto naudojimo veiklai neišduodamas ir motyvuotas atsisakymas jį išduoti per 45 kalendorines dienas nuo prašymo gavimo dienos nepateikiamas, laikoma, kad leidimas riboto naudojimo veiklai išduotas. Leidimo nereikia planuojant tęsti genetiškai modifikuotų mikroorganizmų antrosios pavojingumo klasės riboto naudojimo veiklą, jeigu fiziniai ir juridiniai asmenys vykdė leistą antrosios arba aukštesnės pavojingumo klasės veiklą, laikėsi šio straipsnio 1 dalyje nurodyto leidimo reikalavimų ir pateikė naują pranešimą. 3.
ministerijos įgaliota institucija fiziniams ir juridiniams asmenims išduoda leidimą genetiškai modifikuotų mikroorganizmų trečiosios ar ketvirtosios pavojingumo klasės riboto naudojimo veiklai:
1) per 90 kalendorinių dienų nuo visų, išsamių ir tinkamai įformintų būtinų dokumentų gavimo dienos, jeigu uždaros patalpos atitinka aplinkos ministro nustatytus atitinkamos pavojingumo klasės reikalavimus, išskyrus šios dalies 2 punkte nurodytus atvejus;
2) per 45 kalendorines dienas nuo visų, išsamių ir tinkamai įformintų būtinų dokumentų gavimo dienos, jeigu veikla bus vykdoma uždarose patalpose, kurios atitinka aplinkos ministro nustatytus pavojingumo klasės reikalavimus ir kuriose fiziniai ir juridiniai asmenys vykdė leistą tokios pačios arba aukštesnės pavojingumo klasės veiklą. 4. Aplinkos ministerijos įgaliota institucija turi teisę, prieš išduodama leidimą riboto naudojimo veiklai, vykdydama priežiūrą, atlikti patikrinimą ir įvertinti, ar fiziniai ir juridiniai asmenys yra pasirengę vykdyti šiame straipsnyje nurodytą riboto naudojimo veiklą. Leidimo riboto naudojimo veiklai galiojimo terminą nustato Aplinkos ministerijos įgaliota institucija, atsižvelgdama į tokios veiklos ypatumus, vykdymo trukmę ir tęstinumą. Leidimo riboto naudojimo veiklai terminas negali būti ilgesnis kaip 10 metų nuo jo išdavimo dienos. 5. Aplinkos ministerijos įgaliota institucija neišduoda leidimo riboto naudojimo veiklai, jeigu neįvykdytos šio įstatymo 10¹ straipsnio 3 dalyje nustatytos planuoto riboto naudojimo veiklos vykdymo sąlygos ar pranešime pateikta klaidinga informacija. Apie sprendimą atsisakyti išduoti leidimą riboto naudojimo veiklai Aplinkos ministerijos įgaliota institucija per 45 kalendorines dienas nuo prašymo gavimo dienos informuoja fizinį ir juridinį asmenį, kuris pateikė prašymą gauti leidimą riboto naudojimo veiklai. 6.
genetiškai modifikuotų mikroorganizmų trečiosios ar ketvirtosios pavojingumo klasės riboto naudojimo veiklai neišdavimas arba motyvuoto atsisakymo išduoti leidimą genetiškai modifikuotų mikroorganizmų trečiosios ar ketvirtosios pavojingumo klasės riboto naudojimo veiklai nepateikimas per šio straipsnio 3 dalyje nustatytus terminus nelaikomas leidimo genetiškai modifikuotų mikroorganizmų trečiosios ar ketvirtosios pavojingumo klasės riboto naudojimo veiklai išdavimu. 7. Kai leidimo riboto naudojimo veiklai turėtojas nesilaiko nustatytų veiklos vykdymo sąlygų, Aplinkos ministerijos įgaliota institucija priima sprendimą sustabdyti leidimo riboto naudojimo veiklai galiojimą visose arba dalyje uždarų patalpų, kuriose riboto naudojimo veikla neatitinka pavojingumo klasei ar lygiui nustatytų specialių ribojimo priemonių. 8. Apie leidimo riboto naudojimo veiklai galiojimo sustabdymą ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo tokio sprendimo priėmimo dienos Aplinkos ministerijos įgaliota institucija praneša leidimo riboto naudojimo veiklai turėtojui ir nustato terminą, per kurį leidimo riboto naudojimo veiklai turėtojas privalo atlikti reikiamus veiksmus leidimo riboto naudojimo veiklai galiojimo sustabdymo priežastims pašalinti, kuris negali būti ilgesnis kaip 6 mėnesiai nuo Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos sprendimo sustabdyti leidimo riboto naudojimo veiklai galiojimą priėmimo dienos. 9. Leidimo riboto naudojimo veiklai galiojimo sustabdymas panaikinamas, kai leidimo riboto naudojimo veiklai turėtojas per Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos nustatytą terminą atlieka reikiamus veiksmus leidimo riboto naudojimo veiklai galiojimo sustabdymo priežastims pašalinti. 10.
įgaliota institucija priima sprendimą panaikinti leidimo riboto naudojimo veiklai galiojimą, jeigu leidimo riboto naudojimo veiklai galiojimas sustabdytas, o leidimo riboto naudojimo veiklai turėtojas per Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos nustatytą terminą neatlieka reikiamų veiksmų leidimo riboto naudojimo veiklai galiojimo sustabdymo priežastims pašalinti arba yra naujos pagrįstos informacijos apie galimus reikšmingus padarinius riboto naudojimo veiklos keliamai rizikai žmonių sveikatai ir aplinkai, kuri nebuvo pateikta pranešime, taip pat jeigu:
1) to prašo leidimo riboto naudojimo veiklai turėtojas;
2) leidimo riboto naudojimo veiklai turėtojas likviduojamas arba miršta.“10 straipsnis. Įstatymo papildymas trečiuoju² skirsniu Papildyti Įstatymą trečiuoju² skirsniu:
10³ straipsnis. Genetiškai modifikuoto organizmo apgalvoto išleidimo į aplinką, išskyrus tiekimą rinkai, veiklos vykdymo sąlygos 1.
Fiziniai ir juridiniai asmenys, planuojantys vykdyti genetiškai modifikuoto organizmo apgalvoto išleidimo į aplinką, išskyrus tiekimą rinkai (toliau – genetiškai modifikuoto organizmo apgalvoto išleidimo į aplinką), veiklą, turi:
1) pateikti Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai pranešimą apie planuojamą genetiškai modifikuoto organizmo apgalvoto išleidimo į aplinką veiklą (toliau – išleidimas į aplinką) aplinkos ministro nustatyta tvarka;
2) įvertinti riziką aplinkai pagal aplinkos ministro, sveikatos apsaugos ministro, žemės ūkio ministro ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus nustatytus reikalavimus;
3) pateikti rizikos aplinkai vertinimui būtinus duomenis Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai pagal aplinkos ministro nustatytus reikalavimus;
4) gauti leidimą genetiškai modifikuoto organizmo apgalvoto išleidimo į aplinką veiklai. 2. Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai teikiamas vienas pranešimas dėl to paties genetiškai modifikuoto organizmo apgalvoto išleidimo į aplinką toje pačioje vietoje arba skirtingose vietose su sąlyga, kad išleidimo į aplinką tikslas sutampa ir išleidimas vyks per leidime genetiškai modifikuoto organizmo apgalvotam išleidimui į aplinką nustatytą terminą. 3. Fiziniai ir juridiniai asmenys, teikiantys pranešimą išleidimui į aplinką, nurodo:
1) duomenis ar rezultatus, paimtus iš kitų fizinių ir juridinių asmenų pateiktų pranešimų išleidimui į aplinką, jeigu tokia informacija nėra konfidenciali, arba turi pateikti kitų fizinių ir juridinių asmenų, kurie pateikė pranešimą, rašytinį sutikimą;
2) papildomą informaciją apie rizikos aplinkai vertinimą, remiantis anksčiau vykdyta genetiškai modifikuoto organizmo apgalvoto išleidimo į aplinką veikla. 4.
medžiaga, gauta iš genetiškai modifikuotų organizmų, kurie yra išleidžiami į aplinką, negali būti tiekiama rinkai, išskyrus šio įstatymo 10⁵straipsnio
modifikuoto organizmo apgalvoto išleidimo į aplinką veiklai išdavimo, atsisakymo jį išduoti, jo galiojimo sustabdymo ir galiojimo sustabdymo panaikinimo pagrindai
juridiniai asmenys, atitinkantys šio įstatymo 10³ straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytus reikalavimus, norintys gauti leidimą genetiškai modifikuoto organizmo apgalvoto išleidimo į aplinką veiklai, turi pateikti Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai pranešimą vykdyti išleidimo į aplinką veiklą, kuriame pateikiama informacija, nustatyta aplinkos ministro tvirtinamame Genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką ir tiekimo rinkai tvarkos apraše. Šiame pranešime pateikiama informacija, susijusi su genetiškai modifikuoto organizmo apgalvoto išleidimo į aplinką veikla, turi būti proporcinga numatomos vykdyti veiklos pobūdžiui ir su tokia veikla susijusiai rizikai. 2. Aplinkos ministerijos įgaliota institucija per 90 kalendorinių dienų nuo visų, išsamių ir tinkamai įformintų leidimui genetiškai modifikuoto organizmo apgalvoto išleidimo į aplinką veiklai išduoti būtinų dokumentų gavimo dienos išduoda leidimą genetiškai modifikuoto organizmo apgalvoto išleidimo į aplinką veiklai arba per šį terminą motyvuotai atsisako išduoti leidimą genetiškai modifikuoto organizmo apgalvoto išleidimo į aplinką veiklai ir apie tai raštu informuoja fizinius ir juridinius asmenis, kurie pateikė prašymą išduoti leidimą genetiškai modifikuoto organizmo apgalvoto išleidimo į aplinką veiklai. 3.
išduodama leidimą genetiškai modifikuoto organizmo apgalvoto išleidimo į aplinką veiklai, Aplinkos ministerijos įgaliota institucija turi teisę, vykdydama priežiūrą, atlikti patikrinimą ir įvertinti, ar fiziniai ir juridiniai asmenys yra pasirengę vykdyti šiame straipsnyje nurodytą genetiškai modifikuoto organizmo apgalvoto išleidimo į aplinką veiklą. Leidimo genetiškai modifikuoto organizmo apgalvoto išleidimo į aplinką veiklai galiojimo terminą nustato Aplinkos ministerijos įgaliota institucija, atsižvelgdama į tokios veiklos ypatumus, vykdymo trukmę ir tęstinumą. Leidimo genetiškai modifikuoto organizmo apgalvoto išleidimo į aplinką veiklai galiojimo terminas negali būti ilgesnis kaip 10 metų nuo jo išdavimo dienos. 4. Aplinkos ministerijos įgaliota institucija neišduoda leidimo genetiškai modifikuoto organizmo apgalvoto išleidimo į aplinką veiklai, jeigu neįvykdytos šio įstatymo 10³ straipsnio 1 dalyje nustatytos planuotos genetiškai modifikuoto organizmo apgalvoto išleidimo į aplinką veiklos vykdymo sąlygos, nustatytas neigiamas poveikis žmonių sveikatai ir aplinkai arba pranešime pateikta klaidinga informacija. 5. Leidimo genetiškai modifikuoto organizmo apgalvoto išleidimo į aplinką veiklai neišdavimas arba motyvuoto atsisakymo išduoti leidimą genetiškai modifikuoto organizmo apgalvoto išleidimo į aplinką veiklai nepateikimas per šio straipsnio
apgalvoto išleidimo į aplinką veiklai išdavimu. 6.
modifikuoto organizmo apgalvoto išleidimo į aplinką veiklai turėtojas nepraneša apie naują informaciją, susijusią su galimu reikšmingu neigiamu poveikiu žmonių sveikatai ir aplinkai, kuri nebuvo pateikta pranešime, pakeičia genetiškai modifikuoto organizmo apgalvoto išleidimo į aplinką veiklą ir nesiima būtinų priemonių žmonių sveikatai ir aplinkai apsaugoti arba Aplinkos ministerijos įgaliota institucija gauna naujos informacijos apie reikšmingą neigiamą poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai, kuri nebuvo pateikta pranešime išleidimui į aplinką, Aplinkos ministerijos įgaliota institucija priima sprendimą sustabdyti leidimo genetiškai modifikuoto organizmo apgalvoto išleidimo į aplinką veiklai galiojimą. 7. Apie leidimo genetiškai modifikuoto organizmo apgalvoto išleidimo į aplinką veiklai galiojimo sustabdymą ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo tokio sprendimo priėmimo dienos Aplinkos ministerijos įgaliota institucija praneša leidimo genetiškai modifikuoto organizmo apgalvoto išleidimo į aplinką veiklai turėtojui ir nustato terminą, per kurį leidimo genetiškai modifikuoto organizmo apgalvoto išleidimo į aplinką veiklai turėtojas privalo atlikti reikiamus veiksmus leidimo genetiškai modifikuoto organizmo apgalvoto išleidimo į aplinką veiklai galiojimo sustabdymo priežastims pašalinti, kuris negali būti ilgesnis kaip 30 kalendorinių dienų nuo Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos sprendimo sustabdyti leidimo genetiškai modifikuoto organizmo apgalvoto išleidimo į aplinką veiklai galiojimą priėmimo dienos. 8. Leidimo genetiškai modifikuoto organizmo apgalvoto išleidimo į aplinką veiklai galiojimo sustabdymas panaikinamas, kai leidimo genetiškai modifikuoto organizmo apgalvoto išleidimo į aplinką veiklai turėtojas per Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos nustatytą terminą atlieka reikiamus veiksmus leidimo genetiškai modifikuoto organizmo apgalvoto išleidimo į aplinką veiklai galiojimo sustabdymo priežastims pašalinti. 9.
įgaliota institucija priima sprendimą panaikinti leidimo genetiškai modifikuoto organizmo apgalvoto išleidimo į aplinką veiklai galiojimą, jeigu leidimo genetiškai modifikuoto organizmo apgalvoto išleidimo į aplinką veiklai galiojimas sustabdytas, o leidimo genetiškai modifikuoto organizmo apgalvoto išleidimo į aplinką veiklai turėtojas per Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos nustatytą terminą neatlieka reikiamų veiksmų leidimo genetiškai modifikuoto organizmo apgalvoto išleidimo į aplinką veiklai galiojimo sustabdymo priežastims pašalinti, taip pat jeigu:
1) to prašo leidimo genetiškai modifikuoto organizmo apgalvoto išleidimo į aplinką veiklai turėtojas;
2) leidimo genetiškai modifikuoto organizmo apgalvoto išleidimo į aplinką veiklai turėtojas likviduojamas arba miršta. 10⁵ straipsnis. Genetiškai modifikuoto organizmo, kaip produkto ar esančio kituose produktuose, tiekimo rinkai veiklos vykdymo sąlygos
ir juridiniai asmenys, planuojantys pirmą kartą vykdyti genetiškai modifikuoto organizmo, kaip produkto ar esančio kituose produktuose (toliau – produkto), tiekimo rinkai veiklą, turi:
1) pateikti Aplinkos ministerijai pranešimą apie planuojamą produkto tiekimą rinkai aplinkos ministro nustatyta tvarka;
2) įvertinti riziką aplinkai pagal aplinkos ministro, sveikatos apsaugos ministro, žemės ūkio ministro ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus nustatytus reikalavimus;
3) pateikti rizikos aplinkai vertinimui būtinus duomenis Aplinkos ministerijai;
4) gauti sutikimą produkto tiekimo rinkai veiklai. 2. Kad produktas galėtų būti naudojamas kitai paskirčiai, negu nurodyta pranešime, turi būti pateikiamas atskiras pranešimas produkto tiekimui rinkai. 3.
ir juridiniai asmenys, teikiantys pranešimą produkto tiekimui rinkai, turi nurodyti informaciją apie duomenis ar rezultatus, gautus atlikus to paties genetiškai modifikuoto organizmo apgalvotą išleidimą į aplinką (eksperimentinį), apie kurį buvo teiktas pranešimas išleidimui į aplinką ir
(arba) kai pranešimo produkto teikimo rinkai pateikimo metu toks išleidimas į aplinką vykdomas Europos Sąjungoje arba už jos ribų. 4. Fiziniai ir juridiniai asmenys, teikiantys pranešimą produkto tiekimui rinkai, gali nurodyti duomenis ar rezultatus, paimtus iš kitų fizinių ir juridinių asmenų pateiktų pranešimų, jeigu informacija nėra konfidenciali, arba turi pateikti kitų fizinių ir juridinių asmenų, kurie pateikė pranešimą, rašytinį sutikimą. 10⁶ straipsnis. Sutikimo produkto tiekimo rinkai veiklai išdavimo pagrindai ir neišdavimo priežastys
juridiniai asmenys, atitinkantys šio įstatymo 10⁵ straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytus reikalavimus, siekiantys gauti sutikimą produkto tiekimo rinkai veiklai, turi pateikti Aplinkos ministerijai pranešimą vykdyti produkto tiekimo rinkai veiklą, kuriame teikiama informacija, nustatyta aplinkos ministro tvirtinamame Genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką ir tiekimo rinkai tvarkos apraše. Šiame pranešime pateikiama informacija, susijusi su produkto tiekimo rinkai veikla, turi būti proporcinga numatomos vykdyti veiklos pobūdžiui ir su tokia veikla susijusiai rizikai. 2. Aplinkos ministerija parengia vertinimo ataskaitą, kurioje, remiantis atitinkamo genetiškai modifikuoto organizmo rizikos aplinkai vertinimu, nurodytas sprendimas leisti ar neleisti tiekti produktą rinkai (toliau – vertinimo ataskaita), per 90 kalendorinių dienų nuo visų, išsamių ir tinkamai įformintų sutikimui produkto tiekimo rinkai veiklai išduoti būtinų dokumentų gavimo dienos aplinkos ministro nustatyta tvarka.
Aplinkos ministerija vertinimo ataskaitą kartu su papildomai gauta informacija ir bet kokia kita informacija, kuria ji rėmėsi rengdama vertinimo ataskaitą, turi išsiųsti Europos Komisijai. Vertinimo ataskaitoje nurodytas sprendimas dėl sutikimo produktą tiekti rinkai nėra pagrindas gauti sutikimą produkto tiekimo rinkai veiklai. 3. Jeigu vertinimo ataskaitoje nurodytas sprendimas neišduoti sutikimo produkto tiekimo rinkai veiklai, Aplinkos ministerija vertinimo ataskaitą pateikia Europos Komisijai ne anksčiau kaip po 15 kalendorinių dienų nuo vertinimo ataskaitos išsiuntimo fiziniams ir juridiniams asmenims, pateikusiems pranešimą produkto tiekimui rinkai, ir ne vėliau kaip po 105 kalendorinių dienų nuo pranešimo produkto tiekimui rinkai gavimo dienos. 4. Aplinkos ministerija priima sprendimą neišduoti sutikimo produkto tiekimo rinkai veiklai, jeigu neįvykdytos produkto tiekimo rinkai veiklos vykdymo sąlygos, kaip nustatyta šio įstatymo 10⁵straipsnyje, nustatytas neigiamas poveikis žmonių sveikatai ir aplinkai, pranešime pateikta klaidinga informacija arba nepateikta papildoma informacija, kurios fizinių ir juridinių asmenų, pateikusių pranešimą produkto tiekimui rinkai, pagrįstai buvo prašoma. 5. Kai priimtas sprendimas neišduoti sutikimo produkto tiekimo rinkai veiklai, kaip nurodyta šio straipsnio 4 dalyje, Aplinkos ministerija ne vėliau kaip per šio straipsnio 2 dalyje nurodytą terminą turi pranešti apie tai fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie pateikė pranešimą produkto tiekimui rinkai, nurodydama sutikimo neišdavimo priežastis. 6.
Aplinkos ministerija nusprendžia išduoti sutikimą produkto tiekimo rinkai veiklai ir iš valstybių narių kompetentingų institucijų ar Europos Komisijos per 60 kalendorinių dienų nuo vertinimo ataskaitos pateikimo dienos negaunama argumentuotų prieštaravimų arba šie prieštaravimai išsprendžiami per 105 kalendorinių dienų laikotarpį, nusprendžiant išduoti sutikimą produkto tiekimo rinkai veiklai, Aplinkos ministerija išduoda sutikimą produkto tiekimo rinkai veiklai, perduoda jį fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie pateikė pranešimą produkto tiekimui rinkai, ir per 30 kalendorinių dienų informuoja apie tai kitų valstybių narių kompetentingas institucijas ir Europos Komisiją. Valstybėms narėms ar Europos Komisijai pateikus prieštaravimus dėl tokio produkto tiekimo rinkai, sutikimą produkto tiekimo rinkai veiklai Europos Komisija tvirtina įgyvendinamuoju sprendimu. 7. Aplinkos ministerija gali per 60 kalendorinių dienų nuo kitos valstybės narės kompetentingos institucijos įvertinimo ataskaitos dėl produkto tiekimo rinkai išplatinimo dienos paprašyti papildomos informacijos, pateikti pastabas arba pareikšti argumentuotus prieštaravimus ir perduoti tokią informaciją Europos Komisijai. 8. Sutikimo produkto tiekimo rinkai veiklai galiojimo terminas negali būti ilgesnis kaip 10 metų nuo jo išdavimo dienos. 9. Norint pateikti rinkai genetiškai modifikuotas sėklas ir dauginamąją medžiagą, sutikimo produkto tiekimo rinkai veiklai galiojimo terminas skaičiuojamas nuo dienos, kai genetiškai modifikuota augalo veislė įrašoma į Nacionalinį augalų veislių sąrašą Augalų sėklininkystės įstatymo nustatyta tvarka. 10. Pateikiant rinkai genetiškai modifikuotą miško dauginamąją medžiagą, sutikimo produkto tiekimo rinkai veiklai galiojimo terminas skaičiuojamas nuo dienos, kai genetiškai modifikuota miško dauginamoji medžiaga įrašoma į Genetinių miško medžių išteklių informacinę sistemą Valstybinės miškų tarnybos nustatyta tvarka. 10⁷ straipsnis.
straipsnis. Sutikimo produkto tiekimo rinkai veiklai atnaujinimo pagrindai
ir juridiniai asmenys, gavę sutikimą produkto tiekimo rinkai veiklai ir siekiantys atnaujinti jo galiojimą, ne mažiau kaip prieš 9 mėnesius iki galiojančio sutikimo produkto tiekimo rinkai veiklai pabaigos turi pateikti Aplinkos ministerijai:
1) naują pranešimą produkto tiekimui rinkai atnaujinti;
2) ataskaitą apie vykdyto aplinkos monitoringo, laikantis sutikime produkto tiekimo rinkai veiklai nurodytų sąlygų, kad būtų nustatytas genetiškai modifikuoto organizmo neigiamas poveikis žmonių sveikatai ir aplinkai (toliau – monitoringas), rezultatus ir gautą naują mokslinę informaciją apie produkto galimą neigiamą poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai;
3) pasiūlymą dėl galiojančio sutikimo produkto tiekimo rinkai veiklai sąlygų pakeitimo ar papildymo, remiantis šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytame pranešime pateikta informacija, ir sutikimo galiojimo termino. 2. Fiziniai ir juridiniai asmenys, pateikę pranešimą dėl sutikimo produkto tiekimui rinkai atnaujinimo, gali vykdyti veiklą pagal galiojančiame sutikime nustatytas veiklos vykdymo sąlygas iki sprendimo dėl produkto tiekimo rinkai atnaujinimo priėmimo. 3. Sutikimo produkto tiekimo rinkai veiklai atnaujinimo terminas negali būti ilgesnis kaip
dienos. 10⁸ straipsnis. Sutikimo (leidimo) produkto tiekimo rinkai veiklai išdavimo ribojimas, kai genetiškai modifikuotas organizmas skirtas auginimui
ministerija teikia Europos Komisijai rašytinį prašymą dėl Lietuvos Respublikos reikalavimo, nurodyto šio įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje, ne vėliau kaip per 45 kalendorines dienas nuo Direktyvos 2001/18/EB 14 straipsnio 2 dalyje nurodytos vertinimo ataskaitos išplatinimo arba Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 6 straipsnio 6 dalyje ir 18 straipsnio 6 dalyje nurodytos Europos maisto saugos tarnybos nuomonės gavimo dienos. 2.
ir juridiniai asmenys, pateikę pranešimą tiekti rinkai auginti skirtą genetiškai modifikuotą organizmą (augalą) ar atnaujinti tokio produkto tiekimą rinkai auginti, per 30 kalendorinių dienų nuo informacijos apie prašymą gavimo dienos patvirtina pradinį pranešimo produktą tiekti rinkai geografinės teritorijos taikymą arba atsižvelgia į prašymą patikslinti geografinės teritorijos taikymą ir patikslina pranešimą. Patikslintas geografinės teritorijos taikymas nurodomas rašytiniame sutikime arba leidime, kuris išduodamas pagal Direktyvą 2001/18/EB, ir prireikus priimamame sprendime, nustatytame šios direktyvos 19 straipsnyje, taip pat sprendime dėl leidimo išdavimo Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 7 ir 19 straipsniuose nustatyta tvarka. 3. Aplinkos ministerija, pritarus Žemės ūkio ministerijai, pagal Direktyvą 2001/18/EB teikia prašymą valstybės narės kompetentingai institucijai, kuri išdavė rašytinį sutikimą produkto tiekimo rinkai veiklai, arba Europos Komisijai, jeigu leidimas produkto tiekimo rinkai veiklai išduotas pagal Reglamentą Nr. 1829/2003, kad Lietuvos Respublikos teritorija ar jos dalis būtų įtraukta į sutikimo ar leidimo geografinės teritorijos taikymą, iš kurios buvo išbraukta šiame straipsnyje nustatyta tvarka. Tokiu atveju Žemės ūkio ministerija priima priemones, laikydamasi Direktyvos 2001/18/EB 26a straipsnio 1a dalyje nustatytos tvarkos, apie kurias praneša Europos Komisijai.“
Pakeisti 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„12 straipsnis. Visuomenės informavimas ir viešas
konsultavimas dalyvavimas priimant sprendimus, duomenų viešinimas ir priskyrimas konfidencialiai verslo informacijai Teisės aktų nustatyta tvarka visuomenė turi teisę dalyvauti priimant sprendimus dėl genetiškai modifikuotų organizmų ir genetiškai modifikuotų produktų naudojimo ir gauti apie tai informaciją. 1.
modifikuoto organizmo riboto naudojimo ir apgalvoto išleidimo į aplinką, įskaitant tiekimą rinkai, veiklą, viešinami Genetiškai modifikuotų organizmų interneto svetainėje aplinkos ministro nustatyta tvarka, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytuosius, ir informaciją, kuri pagal šio straipsnio nuostatas yra konfidenciali. 2. Informaciją ir duomenis, susijusius su auginti skirtų genetiškai modifikuotų organizmų (pasėlių) deklaravimo duomenimis, įskaitant auginimo vietų registravimą, kontrolei užtikrinti, visuomenei informuoti ir konsultuoti tvarko Žemės ūkio ministerijos įgaliota institucija Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje. 3. Pagal šį įstatymą pateiktame pranešime fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę nurodyti informaciją, kurios atskleidimas galėtų pakenkti jų konkurencingumui, dėl ko ji turėtų būti laikoma konfidencialia. Fizinių ir juridinių asmenų nurodyta konfidenciali informacija gali būti laikoma konfidencialia tik tada, kai fiziniai ir juridiniai asmenys įrodo, kodėl nurodyta informacija yra konfidenciali. Jeigu fiziniai ir juridiniai asmenys nepateikia tokių įrodymų arba pateikia netinkamus įrodymus, laikoma, kad tokia informacija yra nekonfidenciali. 4. Institucija, gavusi pranešimą ir pasitarusi su fiziniu ir juridiniu asmeniu, pateikusiu pranešimą ir pagrindimą dėl konfidencialios verslo informacijos, nepažeisdama šio straipsnio 5 dalies, nustato, kokia informacija turėtų būti laikoma konfidencialia informacija, ir apie savo sprendimą per 14 kalendorinių dienų nuo pagrįstos informacijos pagal šio straipsnio 3 dalį pateikimo dienos praneša fiziniam ir juridiniam asmeniui, pateikusiam pranešimą apie genetiškai modifikuotų organizmų naudojimo veiklą. 5.
5Konfidencialia informacija nelaikoma:
1) bendras genetiškai modifikuoto organizmo ar genetiškai modifikuoto mikroorganizmo aprašymas, fizinių asmenų, teikiančių pranešimą, vardas, pavardė ir adresas, juridinių asmenų, teikiančių pranešimą, pavadinimas ir adresas (buveinė);
2) genetiškai modifikuoto organizmo apgalvoto išleidimo į aplinką auginimo vieta, koordinatės ir laikas, planuojamas jų panaudojimo būdas;
3) genetiškai modifikuoto organizmo rizikos aplinkai vertinimas, monitoringo metodai ir monitoringo planas;
4) nelaimingo atsitikimo priemonių planai ir priemonės nelaimingo atsitikimo atveju;
5) riboto naudojimo veiklos tikslas ir vieta (uždaros patalpos), genetiškai modifikuoto mikroorganizmo pavojingumo klasė, genetiškai modifikuoto organizmo pavojingumo lygis, jų specialių ribojimo priemonių aprašymas, įskaitant rizikos aplinkai vertinimą;
6) informacija apie atliekų tvarkymą ir apie kenksmingumo iš jų pašalinimą;
7) išduoti leidimai ar sutikimai šiame įstatyme nustatytai riboto naudojimo ir apgalvoto išleidimo į aplinką, įskaitant tiekimą rinkai ir vertinimo ataskaitas, veiklai. 6. Konfidencialia informacija negali būti laikomi duomenys, kurie viešai prieinami, taip pat duomenys, kurie negali būti laikomi konfidencialiais ar kurių apsaugai fiziniai ir juridiniai asmenys, teikiantys pranešimą, nesiima protingų priemonių. Konfidencialios informacijos atskleidimo draudimas netaikomas, kai informacija teikiama pagal atskirą prašymą kompetentingoms institucijoms, atsakingoms už sprendimų priėmimą dėl genetiškai modifikuotų organizmų naudojimo ir koordinuojančioms jų priežiūrą, genetiškai modifikuotų organizmų ekspertams, vykdantiems ekspertizę, kurie neturi teisės atskleisti jos tretiesiems asmenims, jeigu įstatymų nenumatyta kitaip. 7.
fiziniai ir juridiniai asmenys atsiima arba atsiėmė prašymą gauti leidimą ar sutikimą genetiškai modifikuotų organizmų naudojimo veiklai, institucijos ir genetiškai modifikuotų organizmų ekspertai laikosi komercinės bei gamybinės informacijos slaptumo, įskaitant informaciją apie tyrimus ir tobulinimą, taip pat informaciją apie skirtingą institucijos, gavusios pranešimą, ir fizinių ir juridinių asmenų, pateikusių prašymą genetiškai modifikuotų organizmų naudojimo veiklai, nuomonę dėl konfidencialumo. 8. Su visuomene konsultuojamasi viešai, kai siekiama vykdyti genetiškai modifikuoto mikroorganizmo trečiosios ar ketvirtosios pavojingumo klasės ar genetiškai modifikuoto organizmo aukštesniojo pavojingumo lygio riboto naudojimo veiklą ir genetiškai modifikuoto organizmo apgalvoto išleidimo į aplinką veiklą. Konsultavimosi su visuomene būdus ir tvarką nustato aplinkos ministras. Dokumentų pateikimui ir konsultacijoms su visuomene taikomos konfidencialios informacijos nuostatos, nustatytos šiame straipsnyje. 9. Terminas, per kurį visuomenė gali teikti pastabas ir pasiūlymus prieš išduodant leidimą genetiškai modifikuoto organizmo riboto naudojimo ar genetiškai modifikuoto organizmo apgalvoto išleidimo į aplinką veiklai, negali būti trumpesnis kaip 30 kalendorinių dienų. Viešo konsultavimosi terminas negali būti pratęstas ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų. 10. Išduodama leidimą riboto naudojimo ar apgalvoto išleidimo į aplinką veiklai, Aplinkos ministerijos įgaliota institucija prideda pranešimą apie visuomenės pastabas ir pasiūlymus ir (arba) ataskaitą apie viešų konsultacijų rezultatus.“
Pakeisti Įstatymo priedą ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos genetiškai modifikuotų organizmų įstatymo priedas
modifikuotų mikroorganizmų naudojimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 1 tomas, p.
381 (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 1998 m. spalio 26 d. Tarybos direktyva 98/81/EB, OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 4 tomas, p. 71). 2. 1. 2001 m. kovo 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/18/EB dėl genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką ir panaikinanti Tarybos direktyvą 90/220/EEB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 6 tomas, p. 77), (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentu (EB) Nr. 1830/2003, OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 32 tomas, p. 455) su paskutiniais pakeitimas, padarytais 2018 m. kovo 8 d. Komisijos direktyva (ES) 2018/350. 2. 2009 m. gegužės 6 d. Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/41/EB dėl riboto genetiškai modifikuotų mikroorganizmų naudojimo. 3. 2015 m. kovo
Direktyvos 2001/18/EB nuostatos dėl valstybių narių galimybės savo teritorijoje riboti ar drausti genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) auginimą (ES) 2015/412.“
įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalis, įsigalioja 2021 m. gegužės 1 d. 2. Šio įstatymo 3 straipsnis, 7 straipsnio 3 ir 4 dalys, 10 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos genetiškai modifikuotų organizmų įstatymo 10⁸ straipsnis ir 12 straipsnyje išdėstyto Genetiškai modifikuotų organizmų įstatymo priedo 3 punktas įsigalioja 2020 m. lapkričio 1 d. 3. Lietuvos Respublikos aplinkos ministras iki 2021 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 4. Leidimai riboto naudojimo veiklai, išduoti iki šio įstatymo įsigaliojimo, galioja iki juose nurodyto veiklos vykdymo termino pabaigos. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Juozas Imbrasas
ir uždaviniai
Respublikos genetiškai modifikuotų organizmų įstatymo Nr. IX–375 1, 2, 4, 7², 9, 10, 12 straipsnių, antrojo skirsnio pavadinimo ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 2¹ straipsniu, trečiuoju¹ ir trečiuoju² skirsniais įstatymo projektas (toliau – GMOĮ projektas) parengtas:
1) siekiant įgyvendinti 2015 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą, kuria iš dalies keičiamos Direktyvos 2001/18/EB nuostatos dėl valstybių narių galimybės savo teritorijoje riboti ar drausti genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) auginimą (ES) 2015/412 (OL 2015, L 68, p. 1), atsižvelgiant į Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82
„Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 92.5 punktą.
Teikiamu GMOĮ projektu siūloma pasinaudoti Direktyvos (ES) 2015/412 suteikta galimybe valstybėms narėms savo teritorijoje ar jos dalyje uždrausti ar riboti Europos Sąjungoje auginti skirtus genetiškai modifikuotus organizmus (augalus) ir siūloma reglamentuoti auginti skirtų genetiškai modifikuotų organizmų draudimą Lietuvos Respublikoje, įtvirtinant nuostatas, suteikiančias teisę Aplinkos ministerijai, pritarus Žemės ūkio ministerijai, kiekvienu atveju teikti Europos Komisijai prašymą, skirtą fiziniam ir juridiniam asmeniui, pateikusiam pranešimą tiekti rinkai auginti skirtą genetiškai modifikuotą organizmą
(augalą) ar atnaujinti tokio produkto tiekimą rinkai auginti, dėl Lietuvos Respublikos reikalavimo išbraukti iš geografinės teritorijos taikymo Lietuvos Respublikos teritoriją numatomame išduoti sutikime (pagal 2001 m. kovo 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/18/EB dėl genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką ir panaikinančią Tarybos direktyvą 90/220/EEB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 6 tomas, p. 77), su paskutiniais pakeitimas, padarytais 2018 m. kovo 8 d. Komisijos direktyva (ES) 2018/350 (OL 2018, L 67, p. 30) ar leidime (pagal 2003 m. rugsėjo
genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 32 tomas, p. 432); Antrasis Direktyvos (ES) 2015/412 etapas numato, kad valstybė narė gali taikyti tinkamai argumentuotas (pateikus objektyvųjį pagrindimą) ir su Europos Komisija suderintas draudimo priemones, kurios taikomos kai dėl konkretaus genetiškai modifikuoto organizmo jau yra suteiktas sutikimas auginti, pareiškėjui nesutikus patenkinti valstybės narės prašymo pirmajame etape pateikto prašymo arba, kai valstybė narė įteisinimo procedūros eigoje (pirmajame etape) nebuvo pateikusi prašymo.
Šiuo metu nenumatyta tokias priemones įgyvendinti, nes Europos Sąjungos teritorijoje leistas auginti tik vienas genetiškai modifikuotas organizmas – genetiškai modifikuotas kukurūzas MON 810, kurį draudžiama auginti Lietuvos Respublikos teritorijoje 2016 m. kovo 3 d. Europos Komisijos įgyvendinamuoju sprendimu (ES) 2016/321, kuriuo patikslinama leidimo auginti genetiškai modifikuotus kukurūzus (Zea mays L.) MON 810 (MON-ØØ81Ø-6) geografinė taikymo sritis. 2) vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) praktika, kad nustatyti esmines ūkinės veiklos sąlygas, draudimus ir ribojimus, darančius esminį poveikį ūkinei veiklai, galima tik įstatymu. Atsižvelgiant į tai, GMOĮ projektu siekiama užtikrinti minėtos Konstitucinio Teismo praktikos taikymą ir GMOĮ projektu siūloma nuostatas, susijusias su atitinkamų leidimų ar sutikimų išdavimu ir patvirtinimo suteikimu, perkelti iš įgyvendinamųjų teisės aktų (Genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką, tiekimo rinkai tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. balandžio
išleidimo į aplinką, tiekimo rinkai tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Tvarkos aprašas Nr. D1-225; Genetiškai modifikuotų mikroorganizmų riboto naudojimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr.
mikroorganizmų riboto naudojimo Lietuvos Respublikoje tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Tvarkos aprašas Nr. 413), kurie įgyvendina Genetiškai modifikuotų organizmų įstatymo ir 2001 m. kovo 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/18/EB dėl genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką ir panaikinančios Tarybos direktyvą 90/220/EEB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 6 tomas, p. 77), su paskutiniais pakeitimas, padarytais 2018 m. kovo 8 d. Komisijos direktyva (ES) 2018/350 (OL 2018, L 67, p. 30), ir 2009 m. gegužės 6 d. Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/41/EB dėl riboto genetiškai modifikuotų mikroorganizmų naudojimo (OL 2009 L 125, p. 75) nuostatas į įstatymą. Įgyvendinant Direktyvos 2009/41/EB nuostatas, kurios taikomos genetiškai modifikuotų mikroorganizmų riboto naudojimo veiklai, Tvarkos aprašas Nr. 413 nereglamentuoja genetiškai modifikuotų organizmų, kurie nėra mikroorganizmai, riboto naudojimo. Vadovaujantis Reglamentu (EB) Nr. 1946/2003 (11 straipsnio 2 dalis) valstybės narės turi teisę savo jurisdikcijoje reglamentuoti riboto naudojimo veiklą, kai naudojami genetiškai modifikuoti organizmai ir mikroorganizmai. Todėl, atsižvelgiant į Konstitucinio teismo praktiką, GMOĮ projektu siūloma nustatyti esmines genetiškai modifikuotų organizmo riboto naudojimo ūkines veiklos sąlygas –veiklos vykdymo, jos klasifikavimo ir leidimo išdavimo ar patvirtinimo sąlygas.
Atsižvelgiant į Konstitucinio teismo praktiką, GMOĮ projektu siūloma nustatyti draudimą auginti Lietuvos Respublikos teritorijoje Europos Sąjungoje auginti skirtus genetiškai modifikuotus organizmus (augalus), dėl kurių geografinės teritorijos taikymo išimtis patvirtinta Europos Komisijos įgyvendinamuoju sprendimu ar kurie įrašyti į aplinkos ministro patvirtintą genetiškai modifikuotų organizmų sąrašą, skirtą prašymo Europos Komisijai pateikimui dėl Lietuvos Respublikos reikalavimo išbraukti iš geografinės teritorijos taikymo Lietuvos Respublikos teritoriją numatomame išduoti sutikime pagal Direktyvą 2001/18/EB arba leidime pagal Reglamentą (EB) Nr. 1829/2003. Šiuo metu tokia nuostata įstatymu neįtvirtinta, bet toks sąrašas tvirtinamas įgyvendinamuoju teisės aktu (2015 m. rugsėjo 24 d. patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas Nr. D1-679 „Dėl reikalavimo pereinamuoju laikotarpiu patikslinti kiekvieno genetiškai modifikuotų organizmų leidimo ar pranešimo geografinę taikymo sritį, išbraukiant Lietuvos Respublikos teritoriją“ (toliau – AM įsakymas Nr. D1-679)). Kartu teikiami įstatymų projektai
straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – ANK įstatymo projektas) parengtas, siekiant nustatyti administracinę atsakomybę už genetiškai modifikuotų organizmų riboto naudojimo veiklos vykdymo sąlygų pažeidimą ir įgyvendinti 2003 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1946/2003 dėl genetiškai modifikuotų organizmų tarpvalstybinio judėjimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 7 tomas, p. 650) 18 straipsnį. ANK įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys:
1) vadovaujantis Reglamentu (EB) Nr.
1946/2003 (11 straipsnio 2 dalis) valstybės narės turi teisę savo jurisdikcijoje reglamentuoti riboto naudojimo veiklą, kai naudojami genetiškai modifikuoti organizmai ir mikroorganizmai (kaip nustatyta Direktyvoje 2009/41/EB). Be to, atsižvelgiant į tai, kad genetiškai modifikuoti mikroorganizmai yra genetiškai modifikuotų organizmų rūšis, atitinkamai ANK įstatymo projektu siūloma reglamentuoti administracinę atsakomybę ir už genetiškai modifikuotų organizmų, išskyrus mikroorganizmus, riboto naudojimo veiklos vykdymo sąlygų pažeidimus;
2) ANK įstatymo projektu siūloma nustatyti sankcijas ir jų pakartotinumą nuo 150 eurų iki 6000 eurų, atsižvelgiant į šiuo metu galiojančius nuobaudų dydžius. Sankcijas ANK įstatymo projektu siūloma diferencijuoti pagal teisės aktuose nustatytų genetiškai modifikuotų organizmų riboto naudojimo veikos vykdymo sąlygų pažeidimą, atsižvelgiant į jų pavojingumą aplinkai ir žmonių sveikatai: nuo pirmosios genetiškai modifikuotų mikroorganizmų pavojingumo klasės iki ketvirtos ir nuo pirmojo genetiškai modifikuotų organizmų pavojingumo lygio iki aukštesniojo. 1.3. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I–2223 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – AA įstatymo projektas) parengtas, siekiant nustatyti, kad Aplinkos apsaugos įstatyme „genetiškai modifikuoto organizmo“ sąvoka suprantama, kaip nurodoma Genetiškai modifikuotų organizmų įstatyme. 1.4. Dėl kitų GMOĮ projektu siūlomų pakeitimų:
1) atsižvelgiant į Konstitucinio teismo praktiką, GMOĮ projektu siūloma genetiškai modifikuoto organizmo riboto naudojimo ir apgalvoto išleidimo į aplinką, išskyrus tiekimą rinkai, ar tiekimui rinkai veiklų taikymo išimtis perkelti iš įgyvendinamųjų teisės aktų (Tvarkos aprašas Nr. D1-225 ir Tvarkos aprašas Nr.
D1-225 ir Tvarkos aprašas Nr. 413) į įstatymą, pakeičiant Genetiškai modifikuotų organizmų įstatymo (toliau – Įstatymas) 1 straipsnį ir papildant jį nuostatomis dėl genetiškai modifikuoto organizmo riboto naudojimo ir apgalvoto išleidimo į aplinką, išskyrus tiekimą rinkai, ar tiekimui rinkai veiklų vykdymo išimčių. Siekiant sumažinti administracinę naštą, siūloma nustatyti, kad leidimo nereikia genetiškai modifikuotų mikroorganizmų pirmosios pavojingumo klasės riboto naudojimo veiklai, jeigu ji atitinka veiklos vykdymo sąlygas, ir norint tęsti genetiškai modifikuotų mikroorganizmų antrosios pavojingumo klasės riboto naudojimo veiklą, jei vykdė leistą antrosios arba aukštesnės pavojingumo klasės veiklą ir laikėsi veiklos vykdymo sąlygų ir pateikė naują pranešimą, taip pat ilgesnį leidimo genetiškai modifikuoto organizmo riboto naudojimo veiklai išdavimo terminą, kuris negali būti ilgesnis kaip dešimt metų nuo jo išdavimo dienos. Šiuo metu Tvarkos apraše Nr.
Šiuo metu Tvarkos apraše Nr. 413 nustatyta, kad leidimo nereikia 1 riboto naudojimo klasei, o leidimas 2 riboto naudojimo klasei išduodamas ne ilgiau kaip 4 metams, o 3 ar 4 – ne ilgiau kaip 3 metams;
2) atsižvelgiant į tai, kad GMOĮ projekte naudojami terminai „dauginamoji medžiaga“, „Nacionalinis augalų veislių sąrašas“ ir ‚reikšmingas neigiamas poveikis‘, siūloma Įstatymo 2 straipsnį papildyti 17 dalimi, nurodant į Lietuvos Respublikos augalų apsaugos įstatymą, kurio 32-2 straipsnyje nustatytas reikšmingas neigiamas poveikis, ir Lietuvos Respublikos augalų sėklininkystės įstatymą, kuriame apibrėžiamos GMOĮ projekte naudojamos sąvokos
„dauginamoji medžiaga“, „Nacionalinis augalų veislių sąrašas“;
3) atsižvelgiant į tai, kad būtų užtikrintas tinkamas Direktyvų 201/18/EB, 2009/41/EB ir Direktyvos (ES) 2015/412 įgyvendinimas, Aplinkos ministerijai ar jos įgaliotai institucijai priimant sprendimus dėl GMO naudojimo, GMOĮ projektu siūloma Įstatymą papildyti nauju 2¹ straipsniu, nustatant pagrindinius genetiškai modifikuotų organizmų valstybinio valdymo principus, kurie atitinka minėtų direktyvų reikalavimus ir kuriais grindžiamas genetiškai modifikuotų organizmų valstybinis valdymas.
Vertinant riziką aplinkai atitinkamai siūloma nustatyti draudimą genetiškai modifikuotą organizmą apgalvotai išleisti į aplinką ar jį kaip produktą tiekti rinkai, kai genetinės modifikacijos procese naudojami atsparumo antibiotikams žymimieji genai, lemiantys atsparumą antibiotikams, vartojamiems žmonių ar gyvūnų gydymui, jei vertinant riziką aplinkai nustatytas galimas genetiškai modifikuoto organizmo neigiamas poveikis žmonių sveikatai ar aplinkai;
4) atsižvelgiant į tai, kad Teisėkūros pagrindų įstatymas nebenumato informacijos skelbimo prievolės leidinyje „Valstybės žinių priede“ „Informaciniai pranešimai“, GMOĮ projektu siūloma pripažinti netekusiu galios Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 5 punktą, atitinkamai pakeičiant Įstatymo 12 str. dėl visuomenės informavimo ir dalyvavimo, duomenų viešinimo ir priskyrimo konfidencialiai verslo informacijai, nustatant, kad informacija ir duomenys, pateikti pranešimuose apie planuojamą genetiškai modifikuoto organizmo riboto naudojimo ir apgalvoto išleidimo į aplinką, įskaitant tiekimą rinkai, veiklą viešinami Genetiškai modifikuotų organizmų interneto svetainėje aplinkos ministro nustatyta tvarka, kokia informacija ir duomenys nelaikomi konfidencialiais, kada konsultuojamasi viešai, ir viešo konsultavimosi terminą;
Aplinkos ministerijos funkcija: Aplinkos ministerija organizuoja valstybinę genetiškai modifikuotų organizmų išleidimo į aplinką stebėseną (monitoringą), neaktuali, nes nustatyta kitame specialiajame įstatyme (Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje – Valstybinį aplinkos monitoringą organizuoja Aplinkos ministerija, jį vykdo Aplinkos ministerija ar jos įgaliotos institucijos, Žemės ūkio ministerija ar jos įgaliotos institucijos, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, kitos valstybės institucijos), GMOĮ projektu siūloma pripažinti netekusiu galios Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 6 punktą.
Vertinant riziką aplinkai atitinkamai siūloma nustatyti draudimą genetiškai modifikuotą organizmą apgalvotai išleisti į aplinką ar jį kaip produktą tiekti rinkai, kai genetinės modifikacijos procese naudojami atsparumo antibiotikams žymimieji genai, lemiantys atsparumą antibiotikams, vartojamiems žmonių ar gyvūnų gydymui, jei vertinant riziką aplinkai nustatytas galimas genetiškai modifikuoto organizmo neigiamas poveikis žmonių sveikatai ar aplinkai;
4) atsižvelgiant į tai, kad Teisėkūros pagrindų įstatymas nebenumato informacijos skelbimo prievolės leidinyje „Valstybės žinių priede“ „Informaciniai pranešimai“, GMOĮ projektu siūloma pripažinti netekusiu galios Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 5 punktą, atitinkamai pakeičiant Įstatymo 12 str. dėl visuomenės informavimo ir dalyvavimo, duomenų viešinimo ir priskyrimo konfidencialiai verslo informacijai, nustatant, kad informacija ir duomenys, pateikti pranešimuose apie planuojamą genetiškai modifikuoto organizmo riboto naudojimo ir apgalvoto išleidimo į aplinką, įskaitant tiekimą rinkai, veiklą viešinami Genetiškai modifikuotų organizmų interneto svetainėje aplinkos ministro nustatyta tvarka, kokia informacija ir duomenys nelaikomi konfidencialiais, kada konsultuojamasi viešai, ir viešo konsultavimosi terminą;
Aplinkos ministerijos funkcija: Aplinkos ministerija organizuoja valstybinę genetiškai modifikuotų organizmų išleidimo į aplinką stebėseną (monitoringą), neaktuali, nes nustatyta kitame specialiajame įstatyme (Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje – Valstybinį aplinkos monitoringą organizuoja Aplinkos ministerija, jį vykdo Aplinkos ministerija ar jos įgaliotos institucijos, Žemės ūkio ministerija ar jos įgaliotos institucijos, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, kitos valstybės institucijos), GMOĮ projektu siūloma pripažinti netekusiu galios Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 6 punktą. Atitinkamai GMOĮ projektu siūloma patikslinti 7²straipsnį, atsisakant valstybinio genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką stebėsenos (monitoringo) finansavimo nustatymo, nes valstybinio aplinkos monitoringo finansavimą nustato Aplinkos monitoringo įstatymo 14 straipsnis;
projekto 10⁶ straipsnio 7 dalimi nustatyti Aplinkos ministerijai teisę dalyvauti priimant sprendimus dėl kitose valstybėse narėse pateiktų pranešimų ir pareigos perduoti visą informaciją Europos Komisijai;
7) GMOĮ projektu siūloma papildyti Įstatymo 12 str. nustatant, kad informaciją ir duomenis, susijusius su auginti skirtų genetiškai modifikuotų organizmų (pasėlių) deklaravimo duomenimis, įskaitant auginimo vietų registravimą, kontrolei užtikrinti, visuomenei informuoti ir konsultuoti tvarko Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos įgaliota institucija Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje;
8) GMOĮ projektas papildytas keičiamo Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies keitimu, kurioje siūloma nustatyti, kad reikia leidimo riboto naudojimo veiklai, kai riboto naudojimo veikla susijusi su rizika aplinkai ir žmonių sveikatai.
Atitinkamai GMOĮ projektu siūloma patikslinti 7²straipsnį, atsisakant valstybinio genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką stebėsenos (monitoringo) finansavimo nustatymo, nes valstybinio aplinkos monitoringo finansavimą nustato Aplinkos monitoringo įstatymo 14 straipsnis;
projekto 10⁶ straipsnio 7 dalimi nustatyti Aplinkos ministerijai teisę dalyvauti priimant sprendimus dėl kitose valstybėse narėse pateiktų pranešimų ir pareigos perduoti visą informaciją Europos Komisijai;
7) GMOĮ projektu siūloma papildyti Įstatymo 12 str. nustatant, kad informaciją ir duomenis, susijusius su auginti skirtų genetiškai modifikuotų organizmų (pasėlių) deklaravimo duomenimis, įskaitant auginimo vietų registravimą, kontrolei užtikrinti, visuomenei informuoti ir konsultuoti tvarko Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos įgaliota institucija Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje;
8) GMOĮ projektas papildytas keičiamo Įstatymo 9 straipsnio 1 dalies keitimu, kurioje siūloma nustatyti, kad reikia leidimo riboto naudojimo veiklai, kai riboto naudojimo veikla susijusi su rizika aplinkai ir žmonių sveikatai. Siūloma išimtis suderinta su GMOĮ projekto 10¹ straipsnio
Įstatymo 9 straipsnio 1 dalis patikslinta vietoj „Aplinkos ministerijos nustatyta“ tvarka įrašant „aplinkos ministro“ nustatyta tvarka;
9) atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo 4 straipsnio 4 punktas dubliuoja Įstatymo 9 straipsnio 1-3 dalis, GMOĮ projekto 5 straipsniu siūloma pripažinti netekusiu galios Įstatymo
straipsniu siūloma pripažinti netekusiais galios Įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 punktus;
10) GMOĮ projekto 2 straipsniu keičiamą Įstatymo 2 straipsnį siūloma papildyti 13 dalies keitimu.
Siūloma patikslinti „pranešimo“ sąvoką dėl pranešimo pateikimo, nustatant, kokiu atveju pranešimas teikiamas Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai ir kokiu atveju pranešimas teikiamas Aplinkos ministerijai;
11) GMOĮ projekto 7 straipsniu keičiamą Įstatymo 9 straipsnį siūloma papildyti 3 dalies keitimu. Siūloma patikslinti, kad leidimus fiziniams ir juridiniams asmenims išduoda Aplinkos ministerijos įgaliota institucija, o ne Aplinkos ministerija (atitinkamai siūloma pakeisi 10¹, 10², 10³, 10⁴, 12 straipsnius);
12) GMOĮ projekto 8 straipsniu keičiamą Įstatymo 10 straipsnį siūloma papildyti 3 dalies keitimu, siekiant suvienodinti leidimų ir sutikimo pavadinimus. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai GMOĮ, ANK įstatymo ir AA įstatymo projektų iniciatorius – Aplinkos ministerija. GMOĮ, ANK įstatymo ir AA įstatymo projektus parengė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupė (grupės vyriausiasis patarėjas – Algirdas Klimavičius, tel. 8 686 17295, el. p. [email protected]). Tiesioginė įstatymų projektų rengėja – Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės (vyresnysis patarėjas Vilmantas Graičiūnas, tel. 8 646 68017, el. paštas [email protected]) vyriausioji specialistė Neringa Šarkauskienė (tel. 8 695 25362, el. paštas [email protected]). 3. Dabartinis teisinis įstatymų projektuose aptartų teisinių santykių reglamentavimas 1.
Įstatymas nereglamentuoja auginti skirtų genetiškai modifikuotų organizmų ribojimo ir neįgyvendina Direktyvos (ES) 2015/412 nuostatų, kuriomis suteikta galimybė valstybėms narėms, kai yra politinis apsisprendimas, uždrausti ar riboti auginti genetiškai modifikuotus organizmus Lietuvos Respublikoje ar jos dalyje, nedarant poveikio leistų produktų laisvai apyvartai ir vadovaujantis kitais motyvais, negu poveikiu aplinkai ir sveikatai. Pasinaudota tik Direktyvos (ES) 2015/412 pereinamuoju laikotarpiu – AM įsakymas Nr. D1-679, kurio tvirtinamas GMO sąrašas, dėl kurių Aplinkos ministerija, pritarus Žemės ūkio ministerijai, teikė reikalavimus per Europos Komisiją, kad kiekvienu atveju visa Lietuvos Respublikos teritorija nebūtų įtraukta į GMO auginimo zoną. 2. Įstatymas nereglamentuoja atitinkamų leidimų ar sutikimų išdavimo ar patvirtinimo suteikimo sąlygų. Minėtos sąlygos, įgyvendinant Direktyvos 2001/18/EB ir Direktyvos 2009/41/EB nuostatas, susijusias su genetiškai modifikuotų mikroorganizmų ribotu naudojimu, genetiškai modifikuotų organizmų apgalvotu išleidimu į aplinką ir pateikimu rinkai yra nustatytos Įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose:
1) Tvarkos aprašas Nr. D1-225 reglamentuoja veiklų, susijusių su genetiškai modifikuotų organizmų apgalvotu išleidimu į aplinką, išskyrus tiekimą rinkai, ar tiekimu rinkai, leidimų ir sutikimų išdavimo ar patvirtinimo sąlygas, įgyvendinant Direktyvos 2001/18/EB reikalavimus;
2) Tvarkos aprašas Nr. 413 reglamentuoja veiklos, susijusios su genetiškai modifikuotų mikroorganizmų ribotu naudojimu, pranešimų pateikimo ir leidimų išdavimo ar patvirtinimo sąlygas, įgyvendinant Direktyvos 2009/41/EB reikalavimus. Tvarkos aprašu Nr. 413 nustatyta, kad nereikia leidimo genetiškai modifikuotų mikroorganizmų ribotam naudojimui pirmąja pavojingumo (rizikos) klase, nors įstatymas tokios išimties nenustato.
Taip pat naujo leidimo reikia fiziniams ir juridiniams asmenims, gavusiems leidimą vykdyti riboto naudojimo veiklą ir norintiems tęsti riboto naudojimo veiklą, nes šiuo metu galiojančiu Tvarkos aprašu Nr. 413 nustatyti leidimų galiojimo terminai gali būti trumpesni nei iš anksto planuojama riboto naudojimo veikla. 3. Įstatymas ir Tvarkos aprašas Nr. 413 nereglamentuoja veiklos, susijusios su genetiškai modifikuotų organizmų, kurie nėra mikroorganizmai, ribotu naudojimu, pranešimo pateikimo ir leidimo išdavimo ar patvirtinimo sąlygų, nors įstatymo 9 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatyta, kad ribotai naudoti galima tik tuos genetiškai modifikuotus organizmus, kuriems išduotas Aplinkos ministerijos leidimas, ir nenustatyta, kad nereikia leidimo genetiškai modifikuotų organizmų ribotam naudojimui pirmuoju pavojingumo lygiu. 4. Administracinę atsakomybę už veiklas, susijusias su genetiškai modifikuotų organizmų apgalvotu išleidimu į aplinką ar tiekimu rinkai, nustato Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 312 straipsnis „Genetiškai modifikuotų organizmų ar genetiškai modifikuotų produktų naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas“. 5. Šiuo metu galiojančiame Administracinių nusižengimų kodekso 313 straipsnyje „Riboto naudojimo genetiškai modifikuotų mikroorganizmų naudojimo reikalavimų pažeidimas“ reglamentuota administracinė atsakomybė tik už teisės aktuose nustatytus genetiškai modifikuotų mikroorganizmų riboto naudojimo reikalavimų pažeidimus, įgyvendinant Direktyvos 2009/41/EB nuostatas, kurios taikomos genetiškai modifikuotų mikroorganizmų riboto naudojimo veiklai, ir nenustatyta administracinė atsakomybė už genetiškai modifikuotų organizmų, kurie nėra mikroorganizmai, riboto naudojimo teisės aktuose nustatytų reikalavimų pažeidimus. 6.
priimant sprendimus dėl genetiškai modifikuotų organizmų ir genetiškai modifikuotų produktų naudojimo ir gauti apie tai informaciją teisės aktų nustatyta tvarka. Informacija, kuri nelaikytina konfidencialia, nustatyta įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose – Tvarkos apraše Nr. D1-225 ir Tvarkos apraše Nr. 413, visuomenės informavimą ir dalyvavimą priimant sprendimus dėl veiklų, susijusių su GMO naudojimu, reglamentuoja Visuomenės informavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką ir tiekimo rinkai tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 299 „Dėl visuomenės informavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką ir tiekimo rinkai tvarkos aprašo patvirtinimo“. 7. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I–2223 1 straipsnio 15 punkte nustatyta
„genetiškai modifikuoto organizmo“ sąvoka skiriasi nuo Lietuvos Respublikos
genetiškai modifikuotų organizmų įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatytos
„genetiškai modifikuoto organizmo“ sąvokos. Teisinis GMO sąvokos apibrėžimas,
įtvirtintas Lietuvos Respublikos genetiškai modifikuotų organizmų įstatyme, įgyvendina Direktyvos 2001/18/EB 2 straipsnio nuostatas, o Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme įtvirtintas GMO sąvokos teisinis apibrėžimas neatitinka Direktyvos 2004/35/EB III priedo 11 dalies nuostatos: „Genetiškai modifikuotų organizmų, apibrėžtų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2001/18/EB <....>“. 4. Naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama GMOĮ projektu siūloma:
1Pasinaudoti Direktyvos (ES) 2015/412 suteikta galimybe valstybėms narėms uždrausti ar riboti
genetiškai modifikuoto organizmo (augalo) auginimą Lietuvos Respublikoje genetiškai modifikuoto organizmo (augalo) įteisinimo procese.
Tokiu atveju būtų įgyvendintas Direktyvos (ES) 2015/412 pirmasis etapas, kuris reikalauja valstybės narės politinio apsisprendimo. Europos Komisijai turi būti pateiktas dėl kiekvieno tiekti rinkai auginti skirto genetiškai modifikuoto organizmo (augalo) valstybės narės prašymas išbraukti valstybės narės teritoriją ar jos dalį iš numatomo išduoti sutikimo pagal Direktyvą 2001/18/EB arba leidimo pagal Reglamentą 1829/2003 geografinės teritorijos taikymo, kol tam tikras genetiškai modifikuotas organizmas dar neįteisintas (9 str.6 d., 10⁸ str.). Siūloma aukštesnio lygmens teisės aktu – įstatymu įtvirtinti nuostatą, suteikiančią teisę Aplinkos ministerijai, pritarus Žemės ūkio ministerijai, teikti reikalavimus fiziniam ir juridiniam asmeniui, pateikusiam pranešimą, patikslinti pranešimo geografinės teritorijos taikymą, išbraukiant Lietuvos Respublikos teritoriją iš numatomo išduoti sutikimo (leidimo) tiekti rinkai auginti skirtą genetiškai modifikuotą organizmą (augalą) ar atnaujinti tokio produkto tiekimą rinkai auginti, kurį Europos Komisija, gavusi Lietuvos prašymą, perduos fiziniam ir juridiniam asmeniui, pateikusiam pranešimą (9 str. 6 d. 1 p., 10⁸ str.). GMOĮ projektu siūloma nustatyti draudimą auginti Lietuvos Respublikos teritorijoje genetiškai modifikuotus organizmus (augalus), kurie skirti auginti Europos Sąjungos teritorijoje, kai jie įrašyti į genetiškai modifikuotų organizmų sąrašą, skirtą prašymo Europos Komisijai pateikimui dėl Lietuvos Respublikos reikalavimo išbraukti iš geografinės teritorijos taikymo Lietuvos Respublikos teritoriją numatomame išduoti sutikime pagal Direktyvą 2001/18/EB arba leidime pagal Reglamentą (EB) Nr.
1829/2003, kurį tvirtina aplinkos ministras, arba dėl kurių geografinės teritorijos taikymo išimtis, kai Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos Komisija pateikia prieštaravimus dėl tokio produkto tiekimo rinkai, patvirtinta Europos Komisijos įgyvendinamuoju sprendimu (9 str. 7 dalis). GMOĮ projektu siūloma įtvirtinti nuostatas, nurodant Europos Komisijos kompetenciją priimti sprendimus įgyvendinamuoju sprendimu, kai Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos Komisija pateikia prieštaravimus dėl tokio produkto tiekimo rinkai, dėl procedūrinio aiškumo (9 str. 7 d., 10⁶ str. 6 d.). GMOĮ projektu siūloma nustatyti Aplinkos ministerijos veiksmus, jeigu Žemės ūkio ministerija nepritaria genetiškai modifikuoto organizmo auginimo draudimui, įtvirtinant nuostatą, kad Aplinkos ministerija neteikia prašymo Europos Komisijai dėl Lietuvos Respublikos reikalavimo išbraukti iš geografinės teritorijos taikymo Lietuvos Respublikos teritoriją numatomame išduoti sutikime (leidime), kai Žemės ūkio ministerija nepritaria konkretaus genetiškai modifikuoto organizmo draudimui auginti ir rašytinio prašymo pateikimui Europos Komisijai (9 str.6 d. 2 p.). 2. Dėl atitinkamų leidimų ar sutikimo išdavimo ar patvirtinimo suteikimo sąlygų:
1) Tvarkos aprašo Nr.
D1-225 nuostatas, susijusias su genetiškai modifikuoto organizmo apgalvoto išleidimo į aplinką, išskyrus tiekimą rinkai, veiklos vykdymo sąlygų, leidimo vykdyti genetiškai modifikuoto organizmo apgalvoto išleidimo į aplinką veiklą išdavimo, atsisakymo jį išduoti, jo pakeitimo, galiojimo sustabdymo ir galiojimo sustabdymo panaikinimo, pagrindais; susijusias su genetiškai modifikuoto organizmo, kaip produkto ar esančio kituose produktuose, teikimo rinkai veiklos vykdymo sąlygų, sutikimo vykdyti produkto teikimo rinkai veiklą išdavimo, , sutikimo produkto tiekimo rinkai atnaujinimo pagrindais, ir sutikimo neišdavimo priežastimis (10³-10⁷ str.), perkelti į įstatymą. Taip pat siūloma reglamentuoti ir perkelti iš Tvarkos aprašo Nr. D1-225 veiklos, susijusios genetiškai modifikuoto organizmo apgalvotu išleidimu į aplinką ar tiekimu rinkai, taikymo išimtis (1 straipsnis) ir draudimą genetiškai modifikuotą organizmą apgalvotai išleisti į aplinką, išskyrus tiekimą rinkai, ar jį kaip produktą tiekti rinkai, kai genetinės modifikacijos procese naudojami atsparumo antibiotikams žymimieji genai, lemiantys atsparumą antibiotikams, vartojamiems žmonių ar gyvūnų gydymui, jei vertinant riziką aplinkai nustatytas galimas genetiškai modifikuoto organizmo neigiamas poveikis žmonių sveikatai ar aplinkai (2¹ str. 1 d. 2 p.);
2) nustatyti genetiškai modifikuotų organizmų riboto naudojimo veiklos klasifikavimą ir vykdymo sąlygas; leidimo riboto naudojimo veiklai išdavimo, atsisakymo jį išduoti, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir leidimo panaikinimo pagrindus ir perkelti atitinkamas Tvarkos aprašo Nr. 413 nuostatas, susijusias su genetiškai modifikuoto mikroorganizmo ribotu naudojimu, į įstatymą (10¹ ir 10²str.).
Siūloma nustatyti, kad leidimo vykdyti genetiškai modifikuoto organizmo riboto naudojimo veiklą nereikia, kai vykdoma nekenksminga ar kelianti nereikšmingą riziką veikla, atitinkanti pirmąją genetiškai modifikuotų mikroorganizmų pavojingumo klasę ir pirmąjį genetiškai modifikuotų organizmų pavojingumo lygį (10¹ str. 4 d.), ir leidimo nereikia norint tęsti genetiškai modifikuotų mikroorganizmų antrosios pavojingumo klasės riboto naudojimo veiklą, jei vykdė leistą antrosios arba aukštesnės pavojingumo klasės riboto naudojimo veiklą ir laikėsi šio įstatymo 10¹ straipsnio 1 dalies reikalavimų ir pateikė naują pranešimą (10²str. 2 d,), taip pat siūlomas ilgesnis leidimo genetiškai modifikuoto organizmo riboto naudojimo veiklai terminas, tačiau ne ilgesnis kaip dešimt metų nuo jo išdavimo dienos (10² str. 4 d.);
3) leidimų ar sutikimų išdavimo, visuomenės informavimo ir konsultavimo ir kiti GMOĮ projektu siūlomi terminai atitinka Direktyvų 2001/18/EB ir 200/41/EB nuostatas. 3. Dėl kitų pakeitimų:
1) siūloma Įstatymą papildyti nauju straipsniu, nustatant pagrindinius genetiškai modifikuotų organizmų valstybinio valdymo principus, siekiant užtikrinti tinkamą Direktyvų 201/18/EB, 2009/41/EB ir Direktyvos (ES) 2015/412 įgyvendinimą, ir kuriais grindžiami priimami sprendimai dėl genetiškai modifikuotų organizmų naudojimo (2¹ str.);
2) nustatyti visuomenės informavimą ir viešą konsultavimą, duomenų viešinimą ir priskyrimą konfidencialiai verslo informacijai (12 str.), perkeliant minėtus reikalavimus iš įgyvendinamųjų teisės aktų.
ANK įstatymo projektu siūloma:
1) nustatyti administracinę atsakomybę už genetiškai modifikuotų organizmų riboto naudojimo veiklos vykdymo sąlygų pažeidimus, nesilaikant teisės aktuose nustatytų riboto naudojimo veiklos vykdymo sąlygų pagal pavojingumą aplinkai ir žmonių sveikatai;
2) sankcijas diferencijuoti ir nustatyti nuobaudų dydžius siūloma nuo 150 eurų iki 6000 eurų, atsižvelgiant į šiuo metu ANK 313 straipsnyje galiojančius nuobaudų dydžius, atitinkamai juos diferencijuojant nuo pirmosios genetiškai modifikuotų mikroorganizmų pavojingumo klasės iki ketvirtos ir nuo pirmojo genetiškai modifikuotų organizmų, išskyrus mikroorganizmus, pavojingumo lygio iki aukštesniojo. AA įstatymo projektu siūloma pakeisti AA įstatymo 1 straipsnį, siekiant užtikrinti
„genetiškai modifikuoto organizmo“ sąvokos apibrėžtį, tapačią nustatytai
Lietuvos Respublikos genetiškai modifikuotų organizmų įstatyme, ir išvengti įstatymų prieštaravimų. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimtų įstatymų įtaka turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai nenumatoma. 7.
įgyvendinimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus GMOĮ projektą, reikės pakeisti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymą papildant nuostatomis dėl ekonominių sankcijų juridiniams asmenims už Įstatymo pažeidimus įtvirtinimo. 9. Įstatymų projektų atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimams ir bendrinės lietuvių kalbos normoms, sąvokų ir terminų įvertinimas Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. 10. Įstatymų projektų atitikimas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11. Įstatymams įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai Priėmus GMOĮ projektą, reikės pakeisti:
1) Genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką, tiekimo rinkai tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. D1-225 „Dėl genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką, tiekimo rinkai tvarkos aprašo patvirtinimo“;
2) Genetiškai modifikuotų mikroorganizmų riboto naudojimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr.
413
„Dėl genetiškai modifikuotų mikroorganizmų riboto naudojimo Lietuvos
Respublikoje tvarkos aprašo patvirtinimo“;
3) Visuomenės informavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką ir tiekimo rinkai tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 299 „Dėl visuomenės informavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką ir tiekimo rinkai tvarkos aprašo patvirtinimo“. Priėmus ANK ir AA įstatymų projektus įgyvendinamųjų teisės aktų keisti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymų įgyvendinimas GMOĮ, ANK įstatymo ir AA įstatymo projektų įgyvendinimas papildomų išlaidų iš valstybės biudžeto nepareikalaus. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Vertinimų ir išvadų nėra. 14. Reikšminiai įstatymų projektų žodžiai Reikšminiai žodžiai yra
„genetiškai modifikuotas organizmas“, „aplinkos apsauga“, „sveikatos politika“,
„rinkodara“, „mikroorganizmas“, „informacijos mainai“, „poveikis aplinkai“,
„visuomenės sveikata“, „rizikos aplinkai prevencija“, „augalų apsaugos
kontrolė“, „tarša per sieną“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. GMOĮ projekto 12 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos genetiškai modifikuotų organizmų įstatymo priedo atskiroje 3 dalyje išdėstyta Direktyva (ES) 2015/412, vadovaujantis aiškumo principu (remiantis GMOĮ projekto
Europos Sąjungos teisės aktais“).
Direktyvos (ES) 2015/412 nuostatų įgyvendinimas susijęs su subsidiarumo principu ir reikalauja valstybės narės politinio apsisprendimo, norint atsisakyti ES įteisintų genetiškai modifikuotų organizmų (augalų) auginimo savo teritorijoje arba norint išbraukti valstybės narės teritoriją iš numatomo išduoti sutikimo (leidimo), kol tam tikras genetiškai modifikuotas organizmas nėra įteisintas. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu byloje C‑528/16 nuspręsta, kad į Direktyvos 2001/18/EB taikymo sritį patenka naujais mutagenezės metodais (būdais) gauti organizmai, kurie yra genetiškai modifikuoti organizmai, bet nenustatytas naujas reguliavimas ir kriterijai, kuriais remiantis nereguliuojami mutagenezės metodai, kurie turi ilgą naudojimo istoriją (neturime jų saugaus (ir ilgo) naudojimo įrodymų). Neaišku, ar šis sprendimas gali būti taikomas ir mikroorganizmams, sukurtiems genomo redagavimo metodais pagal Direktyvos 2009/41/EB taikymo sritį. Manytina, kad, taikant galiojančias teisės aktų nuostatas, nebus pažeista Direktyva 2001/18/EB ir nauji mutagenezės metodai reguliuojami Lietuvos Respublikos genetiškai modifikuotų organizmų įstatymu, nes daugiau ar mažiau naudojamos rekombinantinės technologijos, todėl šiuo metu pakanka galiojančios Lietuvos Respublikos genetiškai modifikuotų organizmų įstatymo 1 straipsnio 4 dalyje nustatytos išimties: „Įstatymas netaikomas nustatant organizmų ir mikroorganizmų naudojimo reikalavimus, kai genetinė modifikacija atliekama nenaudojant rekombinantinių nukleino rūgščių molekulių, ir tų organizmų bei mikroorganizmų, kurie atsiranda vykstant natūraliems procesams“ ir įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatytos Aplinkos ministerijos funkcijos: „nustato modifikacijos metodus, kuriuos taikant įvyksta arba neįvyksta genetinė modifikacija“.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
modifikuotų organizmų įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 1 straipsnį siūloma papildyti nauja 5 dalimi, kurios 1 punkte vartojamas terminas „aukštas gyventojų ir aplinkos apsaugos lygis“. Pažymėtina, kad nei iš projekto nuostatų, nei iš aiškinamojo rašto nėra aišku, kas yra laikoma aukštu gyventojų ir aplinkos apsaugos lygiu, taip pat projekto 2 straipsnyje nesiūloma apibrėžti šio termino kaip sąvokos. Atsižvelgiant į tai ir siekiant įstatymo nuostatų aiškumo jį taikant, svarstytina, ar projekto 2 straipsnyje nereikėtų apibrėžti įstatyme vartojamo šio termino turinio. Analogiška pastaba teiktina ir dėl projekto 8 straipsnio 2 dalyje vartojamo termino „aukštas saugos lygis“. 2. Projekto
dalimi, kurios 2 punkte yra nustatoma, kad „genetiškai modifikuoti organizmai, skirti apgalvotam išleidimui į aplinką, išskyrus tiekimą rinkai, atitinka specialias ribojimo priemones“. Atkreiptinas dėmesys, kad iš teikiamos nuostatos nėra aišku, kas yra laikoma specialiomis ribojimo priemonėmis ar kur šios priemonės yra įtvirtintos. Atsižvelgiant į tai ir siekiant įstatymo nuostatų aiškumo, svarstytina, ar projekto 2 straipsnyje nereikėtų apibrėžti šio įstatyme vartojamo termino. Analogiška pastaba teiktina ir dėl projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 10¹ straipsnio 3 dalies 5 punkto bei 10² straipsnio 7 dalies. 3.
straipsnio 1 punkte yra vartojama formuluotė „žmonių sveikatai ar aplinkai“. Atkreiptinas dėmesys, kad kitose projekto nuostatuose yra vartojamos skirtingos formuluotės, t. y., „aplinkai ir žmonių sveikatai“, „aplinkai ar žmonių sveikatai“, „žmonių sveikatai ir aplinkai“. Atsižvelgiant į tai ir siekiant aiškumo, siūlytina šias vartojamas formuluotes suvienodinti. 4. Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 7² straipsnyje siūloma reglamentuoti valstybinio genetiškai modifikuotų organizmų rizikos aplinkai vertinimo finansavimą. Atkreiptinas dėmesys, kad nei iš projekto, nei keičiamo įstatymo nuostatų nėra aišku, koks subjektas atlieka būtent valstybinį genetiškai modifikuotų organizmų rizikos aplinkai vertinimą. Pagal keičiamo įstatymo 7¹ straipsnio 3 dalį rizikos aplinkai vertinimą atlieka GMO ekspertų komitetas, tačiau nėra aišku, ar šio komiteto atliekamas vertinimas, ar koks kitas vertinimas laikytinas valstybiniu. 5. Svarstytina, ar siekiant ištaisyti galiojančio įstatymo redakcijoje esančius netikslumus, projekto 8 straipsnyje nereikėtų tikslinti ir keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostatos, kurioje pateikta netiksli nuoroda į „šio įstatymo 9 straipsnio 4 punktą“, vietoj žodžio „punktą“ įrašant žodį „dalį“. 6. Projekto 8 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje siūloma fiziniams ir juridiniams asmenims nustatyti įpareigojimą
„nuolat“ peržiūrėti kiekvienai pavojingumo klasei ar lygiui taikomas specialias
ribojimo priemones. Atkreiptinas dėmesys, kad tokia nuostatos formuluotė stokoja aiškumo ir praktikoje gali būti taikoma labai įvairiai, nes tik nuo asmens nuomonės priklausys tai, ką laikyti nuolatinumu (pavyzdžiui, peržiūrėti kas savaitę, ar kas penkerius metus ir pan.). Manytina, jog toks neaiškumas turėtų būti pašalintas. 7.
straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad „fiziniai ir juridiniai asmenys turi imtis atitinkamų priemonių ir sustabdyti genetiškai modifikuotų organizmų <...> tiekimą rinkai“. Atkreiptinas dėmesys, kad iš teikiamos nuostatos nėra aiškus terminas, per kurį minėti asmenys turi sustabdyti genetiškai modifikuotų organizmų tiekimą rinkai. Atsižvelgiant į tai ir siekiant aiškumo, siūlytina šį terminą apibrėžti. 8. Nėra aiškus projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 10¹ straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktuose vartojamo termino „rizikos vertinimas” turinys, nes keičiamo įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje yra apibrėžta sąvoka „rizikos aplinkai vertinimas“, kuri vartojama ir kitose projekto nuostatose (pavyzdžiui, projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 2¹ straipsnio 2 punkte, projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 7² straipsnyje ir kt.). 9. Svarstytina, ar, atsižvelgiant į projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 10¹ straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, nereikėtų tikslinti projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 10¹ straipsnio 3 dalies 5 punkto nuostatose vartojamos formuluotės
„apsaugos pavojingumo lygiui“ išbraukiant joje žodį „apsaugos“, nes kitu atveju
nėra aišku, ką reiškia „genetiškai modifikuoto organizmo apsaugos pavojingumo lygis“. 10. Siekiant aiškumo projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 10¹ straipsnio 4 dalyje vietoj nuorodos
„šio straipsnio 3 dalyje, išskyrus 6 ir 7 punkte“ įrašytina nuoroda „šio
straipsnio 3 dalies 1-5 punktuose“. 11. Siekiant aiškumo, siūlytina projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 10²straipsnio
genetiškai modifikuotų mikroorganizmų antrosios pavojingumo klasės riboto naudojimo veiklą, jei“ įrašyti žodžius „fiziniai ir juridiniai asmenys“. 12. Siekiant aiškumo siūlytina projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 10²straipsnio 3 dalyje po žodžių „Aplinkos ministerijos įgaliota institucija“ įrašyti žodžius „fiziniams ir juridiniams asmenims“.
3 dalies 2 punkte po žodžių „nustatytus pavojingumo klasės reikalavimus, kuriose“ įrašyti žodžius „fiziniai ir juridiniai asmenys“. 14. Projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 10³ straipsnio 1 dalies 1 punkte po žodžių „planuojamą genetiškai modifikuoto organizmo“ įrašytinas žodis „apgalvoto“. 15. Atsižvelgiant į projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 10³ straipsnio 1 dalies pastraipoje ir šios dalies 1 punkte pateiktus sąvokų trumpinius bei siekiant aiškumo, projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 10³ straipsnio 2 dalyje po žodžių „genetiškai modifikuoto organizmo“ įrašytinas žodis „apgalvoto“, o po žodžių „per leidime“ įrašytini žodžiai „genetiškai modifikuoto organizmo“, taip pat šio straipsnio 3 dalies 2 punkte po žodžio „vykdyta“ įrašytini žodžiai „genetiškai modifikuoto organizmo“. 16. Tikslintinas projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 10⁴ straipsnio pavadinimas atsižvelgiant į tai, kad šio straipsnio 9 dalyje yra nustatyti leidimo panaikinimo pagrindai, tuo tarpu leidimo pakeitimo pagrindų šiame straipsnyje nėra numatyta. 17. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 10⁵ straipsnio 3 dalyje po žodžių
„genetiškai modifikuoto organizmo“ neturėtų būti įrašytas žodis „apgalvotą“. 18. Projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 10⁶
straipsnio 2, 3 ir 6 dalyse vartojama sąvoka „vertinimo ataskaita“, kurios turinys iš projekto nuostatų nėra aiškus. Svarstytina, ar projekto nuostatose nereikėtų atskleisti šio sąvokos turinio, nes nėra aišku, koks objektas (pavyzdžiui, produkto rizika aplinkai ar kas kita) yra vertinamas. 19.
straipsnio 5 dalyje numatoma, kad „Aplinkos ministerija turi pranešti apie tai fiziniams ir juridiniams asmenims“. Atkreiptinas dėmesys, kad iš teikiamos nuostatos nėra aiškus terminas, per kurį Aplinkos ministerija turi pranešti minėtiems asmenims apie tai, kad yra priimtas sprendimas neišduoti sutikimo produkto tiekimui rinkai veiklai. Atsižvelgiant į tai ir siekiant aiškumo, siūlytina šį terminą apibrėžti. 20. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298, 6.1. punktu, jei teisės akto pavadinimas, kuris prasideda žodžiais „Lietuvos Respublika“, minimas ne kartą, pirmą kartą parašius visą pavadinimą, toliau jis gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublika“. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos augalų sėklininkystės įstatymo pavadinimas jau yra minimas projekto 2 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje, siūlytina projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 10⁶ straipsnio 9 dalyje prieš žodžius „augalų sėklininkystės įstatymo“ išbraukti žodžius „Lietuvos Respublikos“. 21. Svarstytina, ar projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 10⁷ straipsnio 1 dalies 2 punkto nereikėtų patikslinti, nurodant dėl kokio objekto yra vykdomas monitoringas. 22. Projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 10⁸straipsnio 2 dalyje vartojamas 30 dienų terminas turėtų būti atitinkamai susiejamas su kalendorinėmis arba darbo dienomis. 23. Projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 10⁸straipsnio 2 dalyje nustatoma, kad „Per 30 dienų nuo informacijos apie prašymą gavimo dienos patvirtinamas pradinis pranešimo produktą tiekti rinkai geografinės teritorijos taikymas arba atsižvelgiama į prašymą patikslinti geografinės teritorijos taikymą ir patikslinamas pranešimas“.
Atkreiptinas dėmesys, kad iš teikiamos nuostatos nėra aišku kur minima informacija turi būti gauta, taip pat nėra aišku kas pateikia minimą patvirtinimą ar patikslinimą. Atsižvelgiant į tai ir siekiant aiškumo, siūlytina projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 10⁸straipsnio
straipsnio 4 dalyje numatoma, kad „ir apie savo sprendimą praneša fiziniam ir juridiniam asmeniui“. Atkreiptinas dėmesys, kad iš teikiamos nuostatos nėra aiškus terminas, per kurį institucija turi pranešti minėtiems asmenims apie tai, kokia informacija turėtų būti laikoma konfidencialia informacija. Atsižvelgiant į tai ir siekiant aiškumo, siūlytina šį terminą apibrėžti. 25. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 5 dalies 2 punkte po žodžių „genetiškai modifikuoto organizmo“ neturėtų būti įrašytas žodis „apgalvoto“. 26. Projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje yra vartojama formuluotė „GMO ekspertams“. Atkreiptinas dėmesys, kad galiojančiose įstatymo nuostatose vartojama formuluotė „genetiškai modifikuotų organizmų ekspertų“. Atsižvelgiant į tai ir siekiant aiškumo, siūlytina šias vartojamas formuluotes suvienodinti. Analogiška pastaba teiktina ir dėl projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 7 dalies. 27.
suvienodinti projekte vartojamas formuluotes, projekto 11 straipsnio 8 dalyje prieš žodį „trečiosios“ įrašytini žodžiai „genetiškai modifikuoto mikroorganizmo“, prieš žodžius „aukštesniojo“ bei „apgalvoto“ įrašytini žodžiai „genetiškai modifikuoto organizmo“; šio straipsnio 9 ir 10 dalyse prieš žodžius „riboto naudojimo“ ir „apgalvoto išleidimo“ įrašytini žodžiai „genetiškai modifikuoto organizmo“. 28. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo priedo struktūrinės dalys yra punktai, projekto 13 straipsnio 2 dalyje vietoj formuluotės „priedo 3 dalis“ įrašytina formuluotė „priedo 3 punktas“. 29. Projekto 13 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžio „ministerija“ įrašytinas žodis „ministras“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] M. Griščenko, tel. (8
5) 239 6552, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus teikimo teisės
aktuose reikalavimų aprašu, patvirtintu 2020 m. kovo 7 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-72, teikiant nuorodas į įgyvendinamuosius Europos Sąjungos teisės aktus neliko rekomendacijos nurodyti oficialiojo leidinio pavadinimo sutrumpinimo, metų, leidinio serijos (L arba C), leidinio numerio ir puslapio, kuriame prasideda teisės aktas. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto 7 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto b papunktį patikslinti. Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 10¹ straipsnio 3 dalies 3 punkto bei projekto priedo punktų. 2. Tikslintinas projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 10⁴ straipsnio pavadinimas atsižvelgiant į tai, kad šio straipsnio 9 dalyje yra nustatyti leidimo panaikinimo pagrindai. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] M. Griščenko, tel. (8
5) 239 6552, el. p. [email protected]
taisyta Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dėmesys, kad vadovaujantis Nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus teikimo teisės aktuose reikalavimų aprašu, patvirtintu 2020 m. kovo 7 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-72, teikiant nuorodas į įgyvendinamuosius Europos Sąjungos teisės aktus neliko rekomendacijos nurodyti oficialiojo leidinio pavadinimo sutrumpinimo, metų, leidinio serijos (L arba C), leidinio numerio ir puslapio, kuriame prasideda teisės aktas. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto 7 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto b papunktį patikslinti. Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 10¹ straipsnio 3 dalies 3 punkto bei projekto 12 straipsnyje dėstomo priedo punktų. 2. Atsižvelgiant į projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 10² straipsnio 10 dalies nuostatas, tikslintinas šio straipsnio pavadinimas, prieš žodį „panaikinimo“ įrašant žodį „galiojimo“. 3. Tikslintinas projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 10⁴ straipsnio pavadinimas atsižvelgiant į tai, kad šio straipsnio 9 dalyje yra nustatyti leidimo galiojimo panaikinimo pagrindai. 4. Projekto 13 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio „išdėstyta“ įrašytinas žodis „išdėstytas“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] M. Griščenko, tel. (8
5) 239 6552, el. p. [email protected]
Kaimo reikalų komitetas
2020-05-27
posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas, Komiteto pirmininko pavaduotojas Kazys Starkevičius, Komiteto nariai: Juozas Baublys, Petras Čimbaras, Aurimas Gaidžiūnas, Alfredas Stasys Nausėda, Rasa Petrauskienė, Algimantas Salamakinas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-12-12. 1 (1)
straipsnio 1 dalimi keičiamo Genetiškai modifikuotų organizmų įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 1 straipsnį siūloma papildyti nauja 5 dalimi, kurios 1 punkte vartojamas terminas „aukštas gyventojų ir aplinkos apsaugos lygis“. Pažymėtina, kad nei iš projekto nuostatų, nei iš aiškinamojo rašto nėra aišku, kas yra laikoma aukštu gyventojų ir aplinkos apsaugos lygiu, taip pat projekto 2 straipsnyje nesiūloma apibrėžti šio termino kaip sąvokos. Atsižvelgiant į tai ir siekiant įstatymo nuostatų aiškumo jį taikant, svarstytina, ar projekto 2 straipsnyje nereikėtų apibrėžti įstatyme vartojamo šio termino turinio. Analogiška pastaba teiktina ir dėl projekto 8 straipsnio 2 dalyje vartojamo termino „aukštas saugos lygis“. Pritarti2 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-12-12. 1 (1)
papildyti nauja 5 dalimi, kurios 2 punkte yra nustatoma, kad „genetiškai modifikuoti organizmai, skirti apgalvotam išleidimui į aplinką, išskyrus tiekimą rinkai, atitinka specialias ribojimo priemones“. Atkreiptinas dėmesys, kad iš teikiamos nuostatos nėra aišku, kas yra laikoma specialiomis ribojimo priemonėmis ar kur šios priemonės yra įtvirtintos. Atsižvelgiant į tai ir siekiant įstatymo nuostatų aiškumo, svarstytina, ar projekto 2 straipsnyje nereikėtų apibrėžti šio įstatyme vartojamo termino. Analogiška pastaba teiktina ir dėl projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 10¹ straipsnio 3 dalies 5 punkto bei 10² straipsnio 7 dalies. Pritarti3 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-12-12. 3 (2¹)
straipsnio 1 punkte yra vartojama formuluotė „žmonių sveikatai ar aplinkai“. Atkreiptinas dėmesys, kad kitose projekto nuostatuose yra vartojamos skirtingos formuluotės, t. y., „aplinkai ir žmonių sveikatai“,
„aplinkai ar žmonių sveikatai“, „žmonių sveikatai ir aplinkai“. Atsižvelgiant
į tai ir siekiant aiškumo, siūlytina šias vartojamas formuluotes suvienodinti. Pritarti4 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-12-12. 6 (7²)
straipsnyje siūloma reglamentuoti valstybinio genetiškai modifikuotų organizmų rizikos aplinkai vertinimo finansavimą. Atkreiptinas dėmesys, kad nei iš projekto, nei keičiamo įstatymo nuostatų nėra aišku, koks subjektas atlieka būtent valstybinį genetiškai modifikuotų organizmų rizikos aplinkai vertinimą. Pagal keičiamo įstatymo 7¹ straipsnio 3 dalį rizikos aplinkai vertinimą atlieka GMO ekspertų komitetas, tačiau nėra aišku, ar šio komiteto atliekamas vertinimas, ar koks kitas vertinimas laikytinas valstybiniu. Pritarti5 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-12-12. 8
5.
8
įstatymo redakcijoje esančius netikslumus, projekto 8 straipsnyje nereikėtų tikslinti ir keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostatos, kurioje pateikta netiksli nuoroda į „šio įstatymo 9 straipsnio 4 punktą“, vietoj žodžio „punktą“ įrašant žodį „dalį“. Pritarti6 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-12-12. 8
straipsnio 4 dalyje siūloma fiziniams ir juridiniams asmenims nustatyti įpareigojimą
„nuolat“ peržiūrėti kiekvienai pavojingumo klasei ar lygiui taikomas
specialias ribojimo priemones. Atkreiptinas dėmesys, kad tokia nuostatos formuluotė stokoja aiškumo ir praktikoje gali būti taikoma labai įvairiai, nes tik nuo asmens nuomonės priklausys tai, ką laikyti nuolatinumu (pavyzdžiui, peržiūrėti kas savaitę, ar kas penkerius metus ir pan.). Manytina, jog toks neaiškumas turėtų būti pašalintas. Pritarti7 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-12-12. 8
juridiniai asmenys turi imtis atitinkamų priemonių ir sustabdyti genetiškai modifikuotų organizmų <...> tiekimą rinkai“. Atkreiptinas dėmesys, kad iš teikiamos nuostatos nėra aiškus terminas, per kurį minėti asmenys turi sustabdyti genetiškai modifikuotų organizmų tiekimą rinkai. Atsižvelgiant į tai ir siekiant aiškumo, siūlytina šį terminą apibrėžti. Pritarti8 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-12-12. 9 (10¹)
įstatymo 10¹ straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktuose vartojamo termino
„rizikos vertinimas” turinys, nes keičiamo įstatymo 2 straipsnio 15
dalyje yra apibrėžta sąvoka „rizikos aplinkai vertinimas“, kuri vartojama ir kitose projekto nuostatose (pavyzdžiui, projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 2¹ straipsnio 2 punkte, projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 7² straipsnyje ir kt.).
9 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-12-12. 9 (10¹)
keičiamo įstatymo 10¹ straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, nereikėtų tikslinti projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 10¹ straipsnio 3 dalies 5 punkto nuostatose vartojamos formuluotės „apsaugos pavojingumo lygiui“ išbraukiant joje žodį „apsaugos“, nes kitu atveju nėra aišku, ką reiškia „genetiškai modifikuoto organizmo apsaugos pavojingumo lygis“. Pritarti10 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-12-12. 9 (10¹)
įstatymo 10¹ straipsnio 4 dalyje vietoj nuorodos „šio straipsnio 3 dalyje, išskyrus 6 ir 7 punkte“ įrašytina nuoroda „šio straipsnio 3 dalies 1-5 punktuose“. Pritarti11 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-12-12. 9 (10²)
projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 10²straipsnio 2 dalyje po žodžių „Leidimo nereikia norint tęsti genetiškai modifikuotų mikroorganizmų antrosios pavojingumo klasės riboto naudojimo veiklą, jei“ įrašyti žodžius „fiziniai ir juridiniai asmenys“. Pritarti12 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-12-12. 9 (10²)
straipsniu keičiamo įstatymo 10² straipsnio 3 dalyje po žodžių
„Aplinkos ministerijos įgaliota institucija“ įrašyti žodžius „fiziniams ir
juridiniams asmenims“. Pritarti13 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-12-12. 9 (10²)
13.
9 (10²)
keičiamo įstatymo 10² straipsnio 3 dalies 2 punkte po žodžių
„nustatytus pavojingumo klasės reikalavimus, kuriose“ įrašyti žodžius
„fiziniai ir juridiniai asmenys“. Pritarti
14 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-12-12. 10 (10³)
straipsnio 1 dalies 1 punkte po žodžių „planuojamą genetiškai modifikuoto organizmo“ įrašytinas žodis „apgalvoto“. Pritarti15 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-12-12. 10 (10³)
10³ straipsnio 1 dalies pastraipoje ir šios dalies 1 punkte pateiktus sąvokų trumpinius bei siekiant aiškumo, projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 10³ straipsnio 2 dalyje po žodžių
„genetiškai modifikuoto organizmo“ įrašytinas žodis „apgalvoto“, o po žodžių
„per leidime“ įrašytini žodžiai „genetiškai modifikuoto organizmo“, taip pat
šio straipsnio 3 dalies 2 punkte po žodžio „vykdyta“ įrašytini žodžiai
„genetiškai modifikuoto organizmo“. Pritarti
16 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-12-12. 10 (10⁴)
įstatymo 10⁴ straipsnio pavadinimas atsižvelgiant į tai, kad šio straipsnio 9 dalyje yra nustatyti leidimo panaikinimo pagrindai, tuo tarpu leidimo pakeitimo pagrindų šiame straipsnyje nėra numatyta. Pritarti17 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-12-12. 10 (10⁵)
straipsniu keičiamo įstatymo 10⁵ straipsnio 3 dalyje po žodžių
„genetiškai modifikuoto organizmo“ neturėtų būti įrašytas žodis „apgalvotą“. Pritarti
18 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-12-12. 10 (10⁶) (2, 3, 6)
straipsnio 2, 3 ir 6 dalyse vartojama sąvoka „vertinimo ataskaita“, kurios turinys iš projekto nuostatų nėra aiškus.
Svarstytina, ar projekto nuostatose nereikėtų atskleisti šio sąvokos turinio, nes nėra aišku, koks objektas
19 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-12-12. 10 (10⁶)
straipsnio 5 dalyje numatoma, kad „Aplinkos ministerija turi pranešti apie tai fiziniams ir juridiniams asmenims“. Atkreiptinas dėmesys, kad iš teikiamos nuostatos nėra aiškus terminas, per kurį Aplinkos ministerija turi pranešti minėtiems asmenims apie tai, kad yra priimtas sprendimas neišduoti sutikimo produkto tiekimui rinkai veiklai. Atsižvelgiant į tai ir siekiant aiškumo, siūlytina šį terminą apibrėžti. Pritarti20 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-12-12. 10 (10⁶)
projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298, 6.1. punktu, jei teisės akto pavadinimas, kuris prasideda žodžiais „Lietuvos Respublika“, minimas ne kartą, pirmą kartą parašius visą pavadinimą, toliau jis gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublika“. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos augalų sėklininkystės įstatymo pavadinimas jau yra minimas projekto 2 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje, siūlytina projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 10⁶ straipsnio 9 dalyje prieš žodžius „augalų sėklininkystės įstatymo“ išbraukti žodžius „Lietuvos Respublikos“. Pritarti21 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-12-12. 10 (10⁷)
įstatymo 10⁷ straipsnio 1 dalies 2 punkto nereikėtų patikslinti, nurodant dėl kokio objekto yra vykdomas monitoringas.
22 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-12-12. 10 (10⁸)
straipsnio 2 dalyje vartojamas 30 dienų terminas turėtų būti atitinkamai susiejamas su kalendorinėmis arba darbo dienomis. Pritarti23 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-12-12. 10 (10⁸)
straipsnio 2 dalyje nustatoma, kad „Per 30 dienų nuo informacijos apie prašymą gavimo dienos patvirtinamas pradinis pranešimo produktą tiekti rinkai geografinės teritorijos taikymas arba atsižvelgiama į prašymą patikslinti geografinės teritorijos taikymą ir patikslinamas pranešimas“. Atkreiptinas dėmesys, kad iš teikiamos nuostatos nėra aišku kur minima informacija turi būti gauta, taip pat nėra aišku kas pateikia minimą patvirtinimą ar patikslinimą. Atsižvelgiant į tai ir siekiant aiškumo, siūlytina projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 10⁸ straipsnio 2 dalį atitinkamai patikslinti. Pritarti24 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-12-12. 11
straipsnio 4 dalyje numatoma, kad „ir apie savo sprendimą praneša fiziniam ir juridiniam asmeniui“. Atkreiptinas dėmesys, kad iš teikiamos nuostatos nėra aiškus terminas, per kurį institucija turi pranešti minėtiems asmenims apie tai, kokia informacija turėtų būti laikoma konfidencialia informacija. Atsižvelgiant į tai ir siekiant aiškumo, siūlytina šį terminą apibrėžti. Pritarti25 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-12-12. 11
straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 5 dalies 2 punkte po žodžių
„genetiškai modifikuoto organizmo“ neturėtų būti įrašytas žodis „apgalvoto“. Pritarti
26 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-12-12.
11
straipsnio 6 dalyje yra vartojama formuluotė „GMO ekspertams“. Atkreiptinas dėmesys, kad galiojančiose įstatymo nuostatose vartojama formuluotė „genetiškai modifikuotų organizmų ekspertų“. Atsižvelgiant į tai ir siekiant aiškumo, siūlytina šias vartojamas formuluotes suvienodinti. Analogiška pastaba teiktina ir dėl projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 7 dalies. Pritarti27 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-12-12. 11
formuluotes, projekto 11 straipsnio 8 dalyje prieš žodį „trečiosios“ įrašytini žodžiai „genetiškai modifikuoto mikroorganizmo“, prieš žodžius
„aukštesniojo“ bei „apgalvoto“ įrašytini žodžiai „genetiškai modifikuoto
organizmo“; šio straipsnio 9 ir 10 dalyse prieš žodžius „riboto naudojimo“ ir
„apgalvoto išleidimo“ įrašytini žodžiai „genetiškai modifikuoto organizmo“. Pritarti
28
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-12-12. 132
dalys yra punktai, projekto 13 straipsnio 2 dalyje vietoj formuluotės
„priedo 3 dalis“ įrašytina formuluotė „priedo 3 punktas“. Pritarti
29
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-12-12. 134
„ministerija“ įrašytinas žodis „ministras“. Pritarti
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti Lietuvos Respublikos genetiškai modifikuotų organizmų įstatymo Nr. IX–375 1, 2, 4, 7², 9, 10, 12 straipsnių, antrojo skirsnio pavadinimo ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 2¹ straipsniu, trečiuoju¹ ir trečiuoju² skirsniais įstatymo projektui Nr.
XIIIP-4248 ES ir Komiteto išvadai bei siūlyti pagrindiniam Seimo Aplinkos apsaugos komitetui projektą tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktas pastabas, kurioms Komitetas pritarė. 7. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0, susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Andriejus Stančikas. Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas Patarėjas Rolandas Juknevičius
Aplinkos apsaugos komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto pirmininkas Juozas Imbrasas; komiteto nariai: Kęstutis Bacvinka, Linas Balsys, Aistė Gedvilienė; Simonas Gentvilas; Andrius Mazuronis; Kęstutis Mažeika; Petras Nevulis, Paulius Saudargas, Artūras Skardžius, Virginija Vingrienė. Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Rasa Matusevičiūtė, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys: Aplinkos viceministrė Justina Grigaravičienė, AM gamtos apsaugos politikos grupės vyr.specialistė Neringa Šarkauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-12-12. 1 (1)
Genetiškai modifikuotų organizmų įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 1 straipsnį siūloma papildyti nauja 5 dalimi, kurios 1 punkte vartojamas terminas „aukštas gyventojų ir aplinkos apsaugos lygis“. Pažymėtina, kad nei iš projekto nuostatų, nei iš aiškinamojo rašto nėra aišku, kas yra laikoma aukštu gyventojų ir aplinkos apsaugos lygiu, taip pat projekto 2 straipsnyje nesiūloma apibrėžti šio termino kaip sąvokos. Atsižvelgiant į tai ir siekiant įstatymo nuostatų aiškumo jį taikant, svarstytina, ar projekto 2 straipsnyje nereikėtų apibrėžti įstatyme vartojamo šio termino turinio. Analogiška pastaba teiktina ir dėl projekto 8 straipsnio 2 dalyje vartojamo termino „aukštas saugos lygis“.
Pritarti Komiteto pasiūlymas: Projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamą 1 straipsnį siūloma pakeisti ir išbraukti siūlomos naujos 5 dalies 1 punkte vartojamą nuostatą „užtikrinančias aukštą gyventojų ir aplinkos apsaugos lygį, ir“:
„1) genetiškai modifikuoti mikroorganizmai,
įskaitant ląstelių kultūrų kolekcijas, ir genetiškai modifikuoti organizmai atitinka specialias riboto naudojimo veiklos vykdymo sąlygas, ribojant jų sąlytį su gyventojais ir aplinka, užtikrinančias aukštą gyventojų ir aplinkos lygį, ir kuriems taikomos riboto naudojimo veiklos nuostatos;“ Analogiškai projekto 8 straipsnio 2 dalyje siūloma išbraukti nuostatą „užtikrintas aukštas saugos lygis ir“ Pastaba Terminas „aukštas apsaugos lygis“ įtvirtintas Bendrijos politikos aplinkos srityje, remiantis Europos Bendrijos Steigimo sutarties (suvestinė redakcija)174 straipsnio 2 dalimi:
„2. Bendrijos politika aplinkos srityje siekiama aukšto apsaugos
lygio atsižvelgiant į skirtingų Bendrijos regionų būklės įvairovę. Ši politika yra grindžiama atsargumo principu bei principais, kad reikia imtis prevencinių veiksmų, kad žala aplinkai pirmiausia turėtų būti atitaisoma ten, kur yra jos šaltinis, ir kad žalą atlygina teršėjas.“2 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-12-12. 1 (1)
įstatymo 1 straipsnį siūloma papildyti nauja 5 dalimi, kurios 2 punkte yra nustatoma, kad „genetiškai modifikuoti organizmai, skirti apgalvotam išleidimui į aplinką, išskyrus tiekimą rinkai, atitinka specialias ribojimo priemones“. Atkreiptinas dėmesys, kad iš teikiamos nuostatos nėra aišku, kas yra laikoma specialiomis ribojimo priemonėmis ar kur šios priemonės yra įtvirtintos. Atsižvelgiant į tai ir siekiant įstatymo nuostatų aiškumo, svarstytina, ar projekto 2 straipsnyje nereikėtų apibrėžti šio įstatyme vartojamo termino.
Analogiška pastaba teiktina ir dėl projekto
bei 10² straipsnio 7 dalies. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
1) Projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamą 1 straipsnį siūlomą pakeisti ir išbraukti siūlomos naujos 5 dalies 2 punkte vartojamą nuostatą „atitinka specialias ribojimo priemones, ribojančias jų sąlytį su gyventojais ir aplinka, užtikrinančias aukštą gyventojų ir aplinkos apsaugos lygį,“ :
„2) genetiškai modifikuoti organizmai, skirti apgalvotam
išleidimui į aplinką, išskyrus tiekimą rinkai, atitinka specialias ribojimo priemones, ribojančias jų sąlytį su gyventojais ir aplinka, užtikrinančias aukštą gyventojų ir aplinkos apsaugos lygį, ir kuriems taikomos apgalvoto išleidimo į aplinką, išskyrus tiekimą rinkai, veiklos vykdymo nuostatos.“
2) Dėl pastabos, kad nėra aišku, kas yra laikoma
„specialiomis ribojimo priemonėmis“ ar kur šios priemonės yra įtvirtintos, netikslinga
projekto 2 straipsnyje apibrėžti terminą „specialios ribojimo priemonės, nes GMO įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad „specialias ribojimo priemones“ nustato aplinkos ministras: „1.
Lietuvos Respublikoje verstis veikla, kurios metu <...> ribotai naudojami genetiškai modifikuoti mikroorganizmai arba organizmai, kai riboto naudojimo veikla susijusi su rizika žmonių sveikatai ir aplinkai, gali fiziniai ir juridiniai asmenys, gavę leidimą <...> ribotai naudoti genetiškai modifikuotus mikroorganizmus arba organizmus (toliau – leidimas riboto naudojimo veiklai) aplinkos ministro nustatyta tvarka, kuri taip pat nustato riboto naudojimo veikloje naudojamas specialias ribojimo priemones.“ Be to projektu siūloma papildyti 10 straipsnį nauja 4 dalimi, kurioje siūloma nustatyti, kad „Fiziniai ir juridiniai asmenys, vykdantys genetiškai modifikuotų organizmų riboto naudojimo veiklą, privalo periodiškai peržiūrėti kiekvienai pavojingumo klasei ar lygiui taikomas specialias ribojimo priemones, nustatytas šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodytoje tvarkoje“.
Analogiškas atsakymas dėl 9 straipsniu keičiamo įstatymo 10¹ straipsnio 3 dalies 5 punkto ir 10² straipsnio 7 dalies, todėl manytina, kad netikslinga „specialias ribojimo priemones“ kaip terminą. Pastaba. Specialios ribojimo priemonės apima kiekvienai pavojingumo klasei ar lygiui taikomus būtiniausius reikalavimus ir priemones, kurios apima riboto naudojimo veiklai tinkamas patalpos ar įrenginius. Be to apribojimai naudojant genetiškai modifikuotus mikroorganizmus apima geros mikrobiologinės praktikos, geros darbo saugos ir higienos principus, o genetiškai modifikuotų organizmų naudojimas – gerą šiltnamio, augalų auginimo ar gyvūnų laikymo uždarose patalpose praktiką. 3 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-12-12. 3 (2¹)
keičiamo įstatymo 2¹ straipsnio 1 punkte yra vartojama formuluotė
„žmonių sveikatai ar aplinkai“. Atkreiptinas dėmesys, kad kitose
projekto nuostatuose yra vartojamos skirtingos formuluotės, t. y.,
„aplinkai ir žmonių sveikatai“, „aplinkai ar žmonių sveikatai“, „žmonių
sveikatai ir aplinkai“.
šias vartojamas formuluotes suvienodinti. Pritarti4 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-12-12. 6 (7²)
straipsniu keičiamo įstatymo 7² straipsnyje siūloma reglamentuoti valstybinio genetiškai modifikuotų organizmų rizikos aplinkai vertinimo finansavimą. Atkreiptinas dėmesys, kad nei iš projekto, nei keičiamo įstatymo nuostatų nėra aišku, koks subjektas atlieka būtent valstybinį genetiškai modifikuotų organizmų rizikos aplinkai vertinimą. Pagal keičiamo įstatymo 7¹ straipsnio 3 dalį rizikos aplinkai vertinimą atlieka GMO ekspertų komitetas, tačiau nėra aišku, ar šio komiteto atliekamas vertinimas, ar koks kitas vertinimas laikytinas valstybiniu. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
Projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 7² straipsnio 1 ir 2 dalis siūloma papildyti nuostata „kurį atlieka GMO ekspertų komitetas“: „7² straipsnis. Valstybinio genetiškai modifikuotų organizmų rizikos aplinkai vertinimo finansavimas
vertinimas, kurį atlieka GMO ekspertų komitetas, finansuojamas iš valstybės biudžeto lėšų. 2. Valstybiniam genetiškai modifikuotų organizmų rizikos aplinkai vertinimui, kurį atlieka GMO ekspertų komitetas, finansuoti gali būti naudojamos ir kitos teisėtai gautos lėšos.“5 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-12-12. 8
ištaisyti galiojančio įstatymo redakcijoje esančius netikslumus, projekto 8 straipsnyje nereikėtų tikslinti ir keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostatos, kurioje pateikta netiksli nuoroda į „šio įstatymo 9 straipsnio 4 punktą“, vietoj žodžio „punktą“ įrašant žodį „dalį“.
Pritarti Komiteto pasiūlymas: Kadangi, atsižvelgiant į šią pastabą, projekto 8 straipsnis papildytas 10 straipsnio 1 dalies keitimu, kuriame siūlome patikslinti nuorodą „į šio įstatymo 9 straipsnio 4 ir 7 punktą dalis“. Nuoroda papildyta 7 dalimi, nes projekto 7 straipsniu siūloma keisti įstatymo
organizmu (augalus): „8 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip:
„1. Fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę naudoti
tuos genetiškai modifikuotus organizmus, kaip produktus ar esančius kituose produktuose, kurių naudojimas įteisintas Europos Sąjungoje, išskyrus atvejus, kai genetiškai modifikuoto organizmo, kaip atskiro produkto ar esančio kitame produkte, naudojimas ir (arba) pardavimas laikinai apribotas arba uždraustas Lietuvos Respublikoje pagal šio įstatymo 9 straipsnio 4 ir 7 punktą dalis. Tiekiant rinkai konkretų produktą, turi būti laikomasi konkrečių to produkto naudojimo sąlygų ir jis turi būti naudojamas nustatytoje aplinkoje ir (arba) šalies teritorijoje.“6 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-12-12. 8
dalimi keičiamo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje siūloma fiziniams ir juridiniams asmenims nustatyti įpareigojimą „nuolat“ peržiūrėti kiekvienai pavojingumo klasei ar lygiui taikomas specialias ribojimo priemones. Atkreiptinas dėmesys, kad tokia nuostatos formuluotė stokoja aiškumo ir praktikoje gali būti taikoma labai įvairiai, nes tik nuo asmens nuomonės priklausys tai, ką laikyti nuolatinumu (pavyzdžiui, peržiūrėti kas savaitę, ar kas penkerius metus ir pan.).
Manytina, jog toks neaiškumas turėtų būti pašalintas. Pritarti Komiteto pasiūlymas: Projekto 8 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje siūloma fiziniams ir juridiniams asmenims nustatyti įpareigojimą „nuolat“ siūloma pakeisti į „periodiškai“: „ 3. Papildyti 10 straipsnį nauja 4 dalimi:
„4. Fiziniai ir juridiniai asmenys, vykdantys genetiškai
modifikuotų organizmų riboto naudojimo veiklą, privalo nuolat periodiškai peržiūrėti kiekvienai pavojingumo klasei ar lygiui taikomas specialias ribojimo priemones, nustatytas šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodytoje tvarkoje, ir laikytis jų, kad būtų išlaikytas kiek įmanoma mažesnis darbo vietos ir aplinkos sąlytis su bet kokiais genetiškai modifikuotais organizmais <...>“7 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-12-12. 8
dalimi keičiamo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad
„fiziniai ir juridiniai asmenys turi imtis atitinkamų priemonių ir sustabdyti
genetiškai modifikuotų organizmų <...> tiekimą rinkai“. Atkreiptinas dėmesys, kad iš teikiamos nuostatos nėra aiškus terminas, per kurį minėti asmenys turi sustabdyti genetiškai modifikuotų organizmų tiekimą rinkai. Atsižvelgiant į tai ir siekiant aiškumo, siūlytina šį terminą apibrėžti.
Pritarti Komiteto pasiūlymas: Projekto 8 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 10 straipsnio 5 dalį siūloma patikslinti ir apibrėžti terminą:
„<...>fiziniai ir juridiniai asmenys turi imtis atitinkamų priemonių ir per
aplinkai vertinimą, kad leistas produktas kelia neigiamą poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai, iš vartotojų ar kitų šaltinių gavimo dienos sustabdyti genetiškai modifikuotų organizmų, kaip produktų ar esančių kituose produktuose, tiekimą rinkai, informuoti apie tai Europos Komisiją ir valstybių narių kompetentingas institucijas ir visuomenę, jei iš vartotojų ar kitų šaltinių gauna naujos informacijos, galinčios paveikti rizikos aplinkai vertinimą, kad leistas produktas kelia neigiamą poveikį aplinkai ar žmonių sveikatai .“8 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-12-12. 9 (10¹)
straipsniu keičiamo įstatymo 10¹ straipsnio 3 dalies 3 ir 4 punktuose vartojamo termino „rizikos vertinimas” turinys, nes keičiamo įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje yra apibrėžta sąvoka „rizikos aplinkai vertinimas“, kuri vartojama ir kitose projekto nuostatose (pavyzdžiui, projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 2¹ straipsnio 2 punkte, projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 7² straipsnyje ir kt.). Pritarti Komiteto pasiūlymas:
3 dalies 3 ir 4 punktuose vartojamą terminą „rizikos vertinimas” siūlome pakeisti į terminą „rizikos aplinkai vertinimas“ . 9 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-12-12. 9 (10¹)
9.
9 (10¹)
9Svarstytina, ar,
atsižvelgiant į projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 10¹ straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, nereikėtų tikslinti projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 10¹ straipsnio 3 dalies 5 punkto nuostatose vartojamos formuluotės „apsaugos pavojingumo lygiui“ išbraukiant joje žodį „apsaugos“, nes kitu atveju nėra aišku, ką reiškia „genetiškai modifikuoto organizmo apsaugos pavojingumo lygis“. Pritarti10 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-12-12. 9 (10¹)
straipsniu keičiamo įstatymo 10¹ straipsnio 4 dalyje vietoj nuorodos „šio straipsnio 3 dalyje, išskyrus 6 ir 7 punkte“ įrašytina nuoroda
„šio straipsnio 3 dalies 1-5 punktuose“. Pritarti
11 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-12-12. 9 (10²)
straipsniu keičiamo įstatymo 10²straipsnio 2 dalyje po žodžių „Leidimo nereikia norint tęsti genetiškai modifikuotų mikroorganizmų antrosios pavojingumo klasės riboto naudojimo veiklą, jei“ įrašyti žodžius „fiziniai ir juridiniai asmenys“. Pritarti12 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-12-12. 9 (10²)
projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 10² straipsnio 3 dalyje po žodžių „Aplinkos ministerijos įgaliota institucija“ įrašyti žodžius
„fiziniams ir juridiniams asmenims“. Pritarti
13 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-12-12. 9 (10²)
projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 10² straipsnio 3 dalies 2 punkte po žodžių „nustatytus pavojingumo klasės reikalavimus, kuriose“ įrašyti žodžius „fiziniai ir juridiniai asmenys“. Pritarti14 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-12-12. 10 (10³)
keičiamo įstatymo 10³ straipsnio 1 dalies 1 punkte po žodžių
„planuojamą genetiškai modifikuoto organizmo“ įrašytinas žodis „apgalvoto“. Pritarti
15 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-12-12. 10 (10³)
10 (10³)
straipsniu keičiamo įstatymo 10³ straipsnio 1 dalies pastraipoje ir šios dalies 1 punkte pateiktus sąvokų trumpinius bei siekiant aiškumo, projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 10³ straipsnio 2 dalyje po žodžių „genetiškai modifikuoto organizmo“ įrašytinas žodis „apgalvoto“, o po žodžių „per leidime“ įrašytini žodžiai „genetiškai modifikuoto organizmo“, taip pat šio straipsnio 3 dalies 2 punkte po žodžio „vykdyta“ įrašytini žodžiai „genetiškai modifikuoto organizmo“. Pritarti16 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-12-12. 10 (10⁴)
straipsniu keičiamo įstatymo 10⁴ straipsnio pavadinimas atsižvelgiant į tai, kad šio straipsnio 9 dalyje yra nustatyti leidimo panaikinimo pagrindai, tuo tarpu leidimo pakeitimo pagrindų šiame straipsnyje nėra numatyta. Pritarti17 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-12-12. 10 (10⁵)
aiškumo, projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 10⁵ straipsnio 3 dalyje po žodžių „genetiškai modifikuoto organizmo“ neturėtų būti įrašytas žodis „apgalvotą“. Pritarti18 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-12-12. 10 (10⁶) (2, 3, 6)
keičiamo įstatymo 10⁶ straipsnio 2, 3 ir 6 dalyse vartojama sąvoka „vertinimo ataskaita“, kurios turinys iš projekto nuostatų nėra aiškus. Svarstytina, ar projekto nuostatose nereikėtų atskleisti šio sąvokos turinio, nes nėra aišku, koks objektas (pavyzdžiui, produkto rizika aplinkai ar kas kita) yra vertinamas. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
Siūloma papildyti projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 10⁶ straipsnio 2 dalį, atskleidžiant sąvokos „vertinimo ataskaita“ turinį: „2.
Aplinkos ministerija parengia vertinimo ataskaitą, kurioje, remiantis atitinkamo genetiškai modifikuoto organizmo rizikos aplinkai vertinimu, nurodytas sprendimas leisti ar neleisti tiekti produktą rinkai (toliau
<...>“
19 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-12-12. 10 (10⁶)
keičiamo įstatymo 10⁶ straipsnio 5 dalyje numatoma, kad „Aplinkos ministerija turi pranešti apie tai fiziniams ir juridiniams asmenims“. Atkreiptinas dėmesys, kad iš teikiamos nuostatos nėra aiškus terminas, per kurį Aplinkos ministerija turi pranešti minėtiems asmenims apie tai, kad yra priimtas sprendimas neišduoti sutikimo produkto tiekimui rinkai veiklai. Atsižvelgiant į tai ir siekiant aiškumo, siūlytina šį terminą apibrėžti. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
Siūloma papildyti projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 10⁶ straipsnio 5 dalį nurodant terminą: „5. Kai priimtas sprendimas neišduoti sutikimo produkto tiekimo rinkai veiklai, kaip nurodyta šio straipsnio 4 dalyje, Aplinkos ministerija ne vėliau kaip per šio straipsnio 2 dalyje nurodytą terminą turi pranešti apie tai fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie pateikė pranešimą produkto tiekimui rinkai, nurodydama sutikimo neišdavimo priežastis.“20 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-12-12. 10 (10⁶)
vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298, 6.1. punktu, jei teisės akto pavadinimas, kuris prasideda žodžiais
„Lietuvos Respublika“, minimas ne kartą, pirmą kartą parašius visą
pavadinimą, toliau jis gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublika“. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos augalų sėklininkystės įstatymo pavadinimas jau yra minimas projekto 2 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo
įstatymo“ išbraukti žodžius „Lietuvos Respublikos“. Pritarti21 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-12-12. 10 (10⁷)
straipsniu keičiamo įstatymo 10⁷ straipsnio 1 dalies 2 punkto nereikėtų patikslinti, nurodant dėl kokio objekto yra vykdomas monitoringas. Pritarti Komiteto pasiūlymas: Siūloma papildyti projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 10⁷ straipsnio 1 dalies 2 punktą:
„2) ataskaitą apie vykdyto aplinkos monitoringo,
laikantis sutikime produkto tiekimo rinkai veiklai nurodytų sąlygų, kad nustatyti genetiškai modifikuoto organizmo neigiamą poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai (toliau – monitoringas), rezultatus ir gautą naują mokslinę informaciją apie produkto galimą neigiamą poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai;“22 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-12-12. 10 (10⁸)
keičiamo įstatymo 10⁸ straipsnio 2 dalyje vartojamas 30 dienų terminas turėtų būti atitinkamai susiejamas su kalendorinėmis arba darbo dienomis.
Pritarti Komiteto pasiūlymas: Siūloma papildyti projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 10⁸ straipsnio 2 dalyje vartojamą 30 dienų terminą susiejant su kalendorinėmis dienomis: „per
prašymą gavimo dienos“23 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-12-12. 10 (10⁸)
keičiamo įstatymo 10⁸ straipsnio 2 dalyje nustatoma, kad „Per 30 dienų nuo informacijos apie prašymą gavimo dienos patvirtinamas pradinis pranešimo produktą tiekti rinkai geografinės teritorijos taikymas arba atsižvelgiama į prašymą patikslinti geografinės teritorijos taikymą ir patikslinamas pranešimas“. Atkreiptinas dėmesys, kad iš teikiamos nuostatos nėra aišku kur minima informacija turi būti gauta, taip pat nėra aišku kas pateikia minimą patvirtinimą ar patikslinimą. Atsižvelgiant į tai ir siekiant aiškumo, siūlytina projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 10⁸ straipsnio 2 dalį atitinkamai patikslinti. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
Siūloma patikslinti projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 10⁸ straipsnio 2 dalį:
„2. Fiziniai ir juridiniai asmenys, pateikę pranešimą tiekti
rinkai auginti skirtą genetiškai modifikuotą organizmą (augalą) ar atnaujinti tokio produkto tiekimą rinkai auginti, P per 30 kalendorinių dienų nuo informacijos apie prašymą gavimo dienos patvirtinamas pradinis į pranešimo produktą tiekti rinkai geografinės teritorijos taikymas ą arba atsižvelgiama į prašymą patikslinti geografinės teritorijos taikymą ir patikslinamas pranešimas ą.“24 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-12-12. 11
keičiamo įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje numatoma, kad „ir apie savo sprendimą praneša fiziniam ir juridiniam asmeniui“.
Atkreiptinas dėmesys, kad iš teikiamos nuostatos nėra aiškus terminas, per kurį institucija turi pranešti minėtiems asmenims apie tai, kokia informacija turėtų būti laikoma konfidencialia informacija. Atsižvelgiant į tai ir siekiant aiškumo, siūlytina šį terminą apibrėžti. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
Siūloma patikslinti projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 4 dalį ir apibrėžti 14 kalendorinių dienų terminą: :
„4. Institucija, gavusi pranešimą ir pasitarusi su fiziniu ir juridiniu asmeniu,
pateikusiu pranešimą ir pagrindimą dėl konfidencialios verslo informacijos, nepažeisdama šio straipsnio 5 dalies, nustato, kokia informacija turėtų būti laikoma konfidencialia informacija, ir apie savo sprendimą per 14 kalendorinių dienų nuo pagrįstos informacijos pagal šio straipsnio 3 dalį pateikimo dienos praneša fiziniam ir juridiniam asmeniui, pateikusiam pranešimą apie genetiškai modifikuotų organizmų naudojimo veiklą.“25 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-12-12. 11
aiškumo, projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 5 dalies 2 punkte po žodžių „genetiškai modifikuoto organizmo“ neturėtų būti įrašytas žodis „apgalvoto“. Pritarti26 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-12-12. 11
keičiamo įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje yra vartojama formuluotė „GMO ekspertams“. Atkreiptinas dėmesys, kad galiojančiose įstatymo nuostatose vartojama formuluotė „genetiškai modifikuotų organizmų ekspertų“. Atsižvelgiant į tai ir siekiant aiškumo, siūlytina šias vartojamas formuluotes suvienodinti. Analogiška pastaba teiktina ir dėl projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 7 dalies. Pritarti27 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-12-12. 11
27.
11
projekte vartojamas formuluotes, projekto 11 straipsnio 8 dalyje prieš žodį „trečiosios“ įrašytini žodžiai „genetiškai modifikuoto mikroorganizmo“, prieš žodžius „aukštesniojo“ bei „apgalvoto“ įrašytini žodžiai „genetiškai modifikuoto organizmo“; šio straipsnio 9 ir 10 dalyse prieš žodžius „riboto naudojimo“ ir „apgalvoto išleidimo“ įrašytini žodžiai „genetiškai modifikuoto organizmo“. Pritarti28 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo priedo struktūrinės dalys yra punktai, projekto 13 straipsnio 2 dalyje vietoj formuluotės „priedo 3 dalis“ įrašytina formuluotė „priedo 3 punktas“. Pritarti29 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
dalyje vietoj žodžio „ministerija“ įrašytinas žodis „ministras“. Pritarti
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Kaimo reikalų komitetas 2020-06-03 Pritarti Lietuvos Respublikos genetiškai modifikuotų organizmų įstatymo Nr. IX–375 1, 2, 4, 7², 9, 10, 12 straipsnių, antrojo skirsnio pavadinimo ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 2¹ straipsniu, trečiuoju¹ ir trečiuoju² skirsniais įstatymo projektui Nr. XIIIP-4248 ES ir Komiteto išvadai bei siūlyti pagrindiniam Seimo Aplinkos apsaugos komitetui projektą tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktas pastabas, kurioms Komitetas pritarė. Pritarti
dėl šio projekto ir teikti patobulintą įstatymo projekto variantą. 7.2. Pasiūlymai: Eil.
Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Aplinkos apsaugos komitetas 2020-06-107 Argumentai: užsitęsus šio įstatymo (ir susijusių įstatymų) svarstymo procedūroms, siūloma numatyti vėlesnes jo įsigaliojimo ir įgyvendinimo datas Pasiūlymas: Siūloma patikslinti 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„13 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas
ir įgyvendinimas
straipsnio 2 ir 4 dalis, įsigalioja 2021 m. gegužės 1 d. 2. Šio įstatymo 3 straipsniu išdėstytas Lietuvos Respublikos genetiškai modifikuotų organizmų įstatymo 2¹ straipsnis, 7 straipsniu išdėstytos 9 straipsnio 6 ir 7 dalys, 10 straipsniu išdėstytas 10⁸ straipsnis ir 12 straipsniu išdėstyta įstatymo priedo 3 punktas įsigalioja 2020 m. lapkričio 1 d. 3. Leidimai riboto naudojimo veiklai, išduoti iki šio įstatymo įsigaliojimo, galioja iki juose nurodyto veiklos vykdymo termino pabaigos. 4. Lietuvos Respublikos aplinkos ministras iki 2021 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
8Balsavimo rezultatai: 9 – už, 0 – prieš, 0 –susilaikė. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: V.Vingrienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto
siūlomas įstatymo projektas Nr. XIIIP-4248
(2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Juozas Imbrasas Aplinkos apsaugos komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Matusevičiūtė