Projekto lyginamasis variantas
straipsnį 6 dalimi:
„6. Vyriausybė ir valstybės institucijos, valstybės valdomų bendrovių akcijų
valdytojai, priimdami sprendimus ir įgyvendindami valstybei nuosavybės teise priklausančių pirmos ir antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių akcijų suteikiamas neturtines teises, užtikrina, kad:
1) bent vienas pirmos ir antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių kolegialių priežiūros ir valdymo organų, o kai kolegialus priežiūros organas įmonėje nesudaromas – kolegialaus valdymo organo, narių privalo būti Vyriausybės, jos įgaliotos institucijos ar valstybės institucijos, kuri tiesiogiai ar netiesiai įgyvendina tos įmonės dalyvio turtines ir neturtines teises ir pareigas, atstovas. Tinkamu atstovu yra laikomas Vyriausybės, jos įgaliotos institucijos ar valstybės institucijos deleguotas valstybės tarnautojas arba darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį ir gaunantis darbo užmokestį iš valstybės biudžeto, kaip apibrėžta Valstybės tarnybos įstatyme;
2) daugiau kaip pusė pirmos ir antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių kolegialių priežiūros organų narių privalo atitikti kriterijus, nurodytus Akcinių bendrovių įstatymo 31 straipsnio 8 dalyje ir nebūti valstybės valdomos įmonės ar jos dukterinės įmonės darbuotoju, dirbančiu pagal darbo sutartį;
užtikrinti svarbių įmonių kolegialaus valdymo organo narių privalo atitikti kriterijus, nurodytus Akcinių bendrovių įstatymo 33 straipsnio 7 dalyje ir nebūti valstybės valdomos įmonės ar jos dukterinės įmonės darbuotoju, dirbančiu pagal darbo sutartį;“. 2. Buvusią 15 straipsnio 6 dalį laikyti 7 dalimi. „6. 7.
nariai neturi teisės priimti sprendimų dėl turto, nurodyto nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės saugumo plane, sunaikinimo ir sunaikinti šio turto nesikreipę į Vyriausybę ir negavę jos pritarimo. Turto, nurodyto nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės saugumo plane, rekonstravimas, remontas, tvarkomieji darbai, atnaujinimas (modernizavimas) nėra laikomi šio turto sunaikinimu.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymas įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 2. Pirmos ir antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių kolegialūs priežiūros ir valdymo organai pagal šio Įstatymo 1 straipsnyje nustatytus reikalavimus turi būti suformuoti pirmame po šio įstatymo įsigaliojimo pirmos ir antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime arba įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos sprendimu iki 2020 metų liepos
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo narys V.Poderys
Projekto lyginamasis variantas
straipsnį 7 dalimi: „7. Pirmos ir antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamame kolegialiame priežiūros ar valdymo organe turi būti bent vienas valstybės tarnautojas.“
įstatymas įsigalioja 2020 m. lapkričio 1 d. 2. Įsigaliojus šiam įstatymui pirmos ir antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių kolegialūs priežiūros ir valdymo organai pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytoje Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 15 straipsnio 7 dalyje nustatytus reikalavimus turi būti suformuoti artimiausiame pirmos ir antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime arba įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos sprendimu iki 2020 metų lapkričio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Parengto įstatymo projekto tikslas – nustatyti privalomą valstybės interesų atstovavimą nacionaliniams saugumui užtikrinti svarbiausiose įmonėse, nustatyti reikalavimus kolegialių organų nariams. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius – Seimo narys Virgilijus Poderys. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu galiojantis įstatymas nenumato jokio privalomo valstybės atstovavimo nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiausiose įmonėse, jų valdymo organuose. Taip pat įstatyme nėra nuostatų, nustatančių kriterijus svarbiausių nacionaliniam saugumui užtikrinti įmonių kolegialių priežiūros ir valdymo organų nariams. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siūloma, kad svarbiausiose – pirmos ir antros kategorijos – įmonėse, jų valdymo organuose būtų bent vienas narys paskirtas Vyriausybės, jos įgaliotos institucijos ar valstybės institucijos. Taip pat siūloma nustatyti reikalavimus kolegialių organų nariams. Įstatymo projektu siūloma, kad daugiau kaip pusė pirmos ir antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių kolegialių priežiūros ir valdymo organų narių privalo atitikti nepriklausomumo kriterijus, taikomus akcinėms bendrovėms, kurių akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje. Siekiant užtikrinti kolegialių organų narių nepriklausomumą, taip pat siūloma nustatyti, kad nepriklausomu nariu negali būti laikomas valstybės valdomos įmonės samdomas darbuotojas (dirbantis pagal darbo sutartį).
Tokiu būdu valstybės valdomos įmonės savininko teises įgyvendinanti institucija negalėtų daryti įtakos savo samdomam darbuotojui, atliekančiam nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės kolektyvinio priežiūros ar valdymo organo nario pareigas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus šį Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projekto priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projekto priėmimas neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10.
laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms, Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų,
Priėmus Įstatymo projektą, jo įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Priimto Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno ,,Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai: „kolegialūs valdymo organai“, „nepriklausomumo kriterijai“, ,,nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbi įmonė“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia:
Seimo narys Virgilijus Poderys
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnį, papildant jį nauja 6 dalimi ir joje nustatyti Vyriausybės ir valstybės institucijų, valstybės valdomų bendrovių akcijų valdytojų pareigą užtikrinti, kad pirmos ir antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių kolegialių priežiūros ir valdymo organų nariai atitiktų projekte nurodytus kriterijus. Projekto nuostatos tobulintinos. Pirma, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės gali būti valdomos ne tik valstybės, bet ir savivaldybių. Manytume, kad tiek valstybės, tiek savivaldybių valdomų įmonių priežiūros ir valdymo organų nariams turėtų būti taikomi tie patys reikalavimai. Antra, pastebėtina, kad valstybės ir savivaldybių valdomos bendrovės veikia pagal Akcinių bendrovių įstatymą, o valstybės ir savivaldybės įmonės - pagal Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą. Nurodyti įstatymai nustato skirtingą įmonių organų struktūrą. Akcinė bendrovė turi turėti visuotinį akcininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą − bendrovės vadovą. Akcinėje bendrovėje gali būti sudaromas kolegialus priežiūros organas – stebėtojų taryba ir kolegialus valdymo organas – valdyba. Akcinėje bendrovėje turi būti sudaromas bent vienas kolegialus organas – stebėtojų taryba arba valdyba. Tuo tarpu valstybės ir savivaldybės įmonės organai yra įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija ir vienasmenis valdymo organas – įmonės vadovas. Įmonės įstatuose gali būti numatytas ir kolegialus įmonės valdymo organas – valdyba.
Atsižvelgiant į tai, manytina, jog reikalavimai akcinių bendrovių priežiūros ir valdymo organų nariams ir reikalavimai valstybės ir savivaldybės valdymo organų nariams turėtų būti dėstomi atskirose straipsnio dalyse. Kartu pastebėtina, kad atsižvelgiant į įstatymo projektui keliamus tikslus, turėtų būti svarstoma, ar įstatymo projekto nuostatų nereikėtų sieti su Akcinių bendrovių įstatymo 5 straipsnyje reguliuojamais patronavimo teisiniais santykiais ir su jais taip sieti galimybę /draudimą asmenims būti priežiūros ir valdymo organų nariais. 2. Projekto 2 straipsnio 2 dalyje po skaičiaus ir žodžio „1 straipsnyje“ įrašytini žodžiai „išdėstytoje Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 15 straipsnio 6 dalyje“. 3. Atsižvelgus į Vyriausybės kompetenciją pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 23 straipsnį, manytina, kad dėl teikiamo įstatymo projekto reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
1Komiteto posėdyje (nuotoliniu būdu) dalyvavo: komiteto pirmininkas R. Sinkevičius, pirmininko pavaduotojas D. Kreivys; nariai: A. Baura, E. Gentvilas, Z.Jediskij, A. Kupčinskas, B. Matelis,
R.Miliūtė, V.Poderys, J. Razma, R.Žemaitaitis. Komiteto biuro: vedėja R. Petkūnienė; patarėjai: D. Šaltmeris, R. Duburaitė, R.Danė, I. Jurkšuvienė, Ž. Klimka; padėjėja Z. Jodkonienė. Kviestieji asmenys: ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas laikinai einantis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, ekonomikos ir inovacijų viceministrė Jekaterina Rojaka, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Įmonių politikos departamento direktorius Vaidotas Rudokas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-12-021
pakeisti keičiamo įstatymo 15 straipsnį, papildant jį nauja 6 dalimi ir joje nustatyti Vyriausybės ir valstybės institucijų, valstybės valdomų bendrovių akcijų valdytojų pareigą užtikrinti, kad pirmos ir antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių kolegialių priežiūros ir valdymo organų nariai atitiktų projekte nurodytus kriterijus. Projekto nuostatos tobulintinos. Pirma, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės gali būti valdomos ne tik valstybės, bet ir savivaldybių. Manytume, kad tiek valstybės, tiek savivaldybių valdomų įmonių priežiūros ir valdymo organų nariams turėtų būti taikomi tie patys reikalavimai.
Antra, pastebėtina, kad valstybės ir savivaldybių valdomos bendrovės veikia pagal Akcinių bendrovių įstatymą, o valstybės ir savivaldybės įmonės - pagal Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą. Nurodyti įstatymai nustato skirtingą įmonių organų struktūrą. Akcinė bendrovė turi turėti visuotinį akcininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą − bendrovės vadovą. Akcinėje bendrovėje gali būti sudaromas kolegialus priežiūros organas – stebėtojų taryba ir kolegialus valdymo organas – valdyba. Akcinėje bendrovėje turi būti sudaromas bent vienas kolegialus organas – stebėtojų taryba arba valdyba. Tuo tarpu valstybės ir savivaldybės įmonės organai yra įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija ir vienasmenis valdymo organas – įmonės vadovas. Įmonės įstatuose gali būti numatytas ir kolegialus įmonės valdymo organas – valdyba. Atsižvelgiant į tai, manytina, jog reikalavimai akcinių bendrovių priežiūros ir valdymo organų nariams ir reikalavimai valstybės ir savivaldybės valdymo organų nariams turėtų būti dėstomi atskirose straipsnio dalyse. Pritarti iš dalies. Patobulinti įstatymo projektą, kad jo nuostatos būtų taikomos ne tik valstybės, bet ir savivaldybių valdomoms įmonėms:
„7. Pirmos ir antros kategorijos nacionaliniam
saugumui užtikrinti svarbios įmonės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamame kolegialiame priežiūros ar valdymo organe turi būti bent vienas valstybės tarnautojas.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-12-02 Kartu pastebėtina, kad atsižvelgiant į įstatymo projektui keliamus tikslus, turėtų būti svarstoma, ar įstatymo projekto nuostatų nereikėtų sieti su Akcinių bendrovių įstatymo 5 straipsnyje reguliuojamais patronavimo teisiniais santykiais ir su jais taip sieti galimybę /draudimą asmenims būti priežiūros ir valdymo organų nariais. Pritarti.
Pritarti. Kartu teikiamas svarstyti Akcinių bendrovių įstatymo 31 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas XIIIP-4239, kuriame sprendžiami ir patronavimo teisiniai santykiai. 3. Seimo kanceliarijos
„1 straipsnyje“ įrašytini žodžiai „išdėstytoje Nacionaliniam saugumui
užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo 15 straipsnio 6 dalyje“. Pritarti. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-12-02
ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 23 straipsnį, manytina, kad dėl teikiamo įstatymo projekto reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. Pritarti. Išvados paprašyta ir ji gauta. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Asociacija „Baltic institute of corporate governance“, 2020-04-29 Nepritarti įstatymo projektui dėl žemiau dėstomų argumentų: LR nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo pakeitimo projektu, siūloma, kad pirmos ir antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių kolegialių priežiūros ir valdymo organų, o kai kolegialus priežiūros organas įmonėje nesudaromas – kolegialaus valdymo organo, narių privalo būti Vyriausybės, jos įgaliotos institucijos ar valstybės institucijos, kuri tiesiogiai ar netiesiogiai įgyvendina tos įmonės dalyvio turtines ir neturtines teises ir pareigas, atstovas (toliau – LRV atstovas). Pažymėtina, kad EBPO rekomenduoja, jog vykdomosios valdžios atstovų valdybose nebūtų, o atrankos turi vykti remiantis kvalifikacija bei patirtimi.
Toliau pateikiami argumentai, kodėl privalomų LRV atstovų dalyvavimas valdybose, kaip siūloma minėtu įstatymo projektu, prieštarauja teisės aktams, EBPO rekomendacijoms, bendriesiems įmonių teisės principams. Akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės kolegialaus organo nariai turi lygias teises ir pareigas (LR civilinio kodekso 2.86 straipsnis) ir tam tikras kolegialaus organo narys atskirai neatstovauja kuriam nors akcininkui, todėl kolegialaus organo nario išrinkimo pagrindinis kriterijus turėtų būti asmens profesionalumas ir gebėjimai priimti tinkamus sprendimus (G20/EBPO Bendrovių valdysenos principų VI.E principas). Pažymėtina, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, siekdamas įgyvendinti gerąsias valdysenos praktikas, akcininkas nėra apribotas į kolegialius organus siūlyti ir tinkamų kompetencijų turinčius valstybės tarnautojus. Nepritarti. Atkreiptinas dėmesys, kad Europos teisės departamentas pastabų dėl įstatymo projekto atitikimo ES teisės aktams neturi. Įstatymo projektą teigiamai vertina Specialiųjų tyrimų tarnyba, gauta teigiama LR Vyriausybės išvada. Siūloma pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui. 2. Asociacija „Baltic institute of corporate governance“, 2020-04-29 Lietuvos teisės aktai ir jurisprudencija nepateikia valdymo funkcijos sampratos, o apsiriboja tik valdymo organų pareigų išvardijimu, todėl valdymo sampratos turinio ieškoma ekonomikos moksle. Ekonomikos mokslas išskiria tris valdymo lygius – strateginį, vadovavimo bei operatyvinį, bei pateikia valdžios lygių organizacijoje piramidę, atitinkamai nuo piramidės viršūnės apačios link nurodydamas akcininkus, valdybą, generalinį direktorių, vadovybę (administraciją) ir darbuotojus.
Ekonominis valdymo turinys platesnis negu teisinis ir negali būti susiaurintas tik iki stebėtojų tarybos, valdybos bei vadovo vykdomų funkcijų. Tai, jog akcininkų susirinkimas daro įtaką bendrovės veiklai ir vykdo valdymo veiklą ekonomine prasme, įrodo tai, jog visuotiniam akcininkų susirinkimui suteikta kompetencija priimti pačius svarbiausius bendrovei sprendimus (ABĮ 20 str. 1 d.). Tas, kas priima sprendimus akcininkų susirinkimuose, realiai daro lemiamą įtaką bendrovei, nes akcininkai, nors kasdienės bendrovės veiklos kontrolė ir perduota valdymo organams, išlaiko nepanaikinamą teisę kontroliuoti esminius įmonės pokyčius, pirmiausia, rinkdami valdymo organų narius, parduodami akcijas, priimdami sprendimus dėl bendrovės likvidavimo, reorganizavimo, finansinės atskaitomybės tvirtinimo ir kt. Akcininkų susirinkimo įtaką bendrovės veikloje taip pat patvirtina ABĮ 34 str. 5 d., kurioje įtvirtinta, jog bendrovės įstatuose gali būti numatyta, jog valdyba, prieš priimdama sprendimus dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė nei 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos, įkeitimo, hipotekos ar sprendimus dėl kitų asmenų prievolių, kurių suma didesnė nei 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, įvykdymo laidavimo ar garantavimo, ar sprendimus įsigyti ilgalaikio turto už kainą didesnę nei 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, turi gauti visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą. Taigi akcininkų susirinkimas, nors ir nekontroliuoja kasdienės bendrovės veikos, tačiau neabejotinai daro lemiamą įtaką bendrovės valdymui ir atsako už strateginį bendrovės valdymą. Nepritarti. Pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui. 4.
4Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Teisingumo ministerijos Europos teisės departamentas, 2019-12-13 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo Nr. IX-1132 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4240 atitiktį
tarnyba, 2020- 02-14 Įvertinus Svarbių objektų apsaugos įstatymo projektą, pažymėtina, kad pagal Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymą (toliau – Svarbių objektų apsaugos įstatymas) pirmai kategorijai priklausančios įmonės yra valstybės valdomos įmonės, kurių juridinė forma yra valstybės įmonė (pvz., VĮ Registrų centras, VĮ Lietuvos oro uostai), taip pat savivaldybės valdomos įmonės, kurių juridinė forma uždaroji akcinė bendrovė (pvz., UAB „Vilniaus vandenys“, UAB „Kauno vandenys“), arba savivaldybės įmonė (pvz., SĮ Šiaulių oro uostai), o antrai kategorijai daugiausia priklauso valstybės valdomos įmonės, kurių juridinė forma akcinė arba uždaroji akcinė bendrovė, taip pat kai kurių šių įmonių dukterinės bendrovės. Dėl siūlomo įstatymo 15 straipsnio 6 dalies 1 punkto teikiame šiuos pastebėjimus:
reguliavimą bent vienas įmonės kolegialaus valdymo organo narys turėtų būti paskirtas Vyriausybės, jos įgaliotos institucijos ar valstybės institucijos, kuri tiesiogiai ar netiesiogiai įgyvendina tos įmonės dalyvio turtines ir neturtines pareigas.
Atkreiptinas dėmesys, kad valstybės ir savivaldybės valdomų įmonių, taip pat jų dukterinių įmonių kolegialių organų, savivaldybės įmonių kolegialaus valdymo organo narių skyrimas numatytas ir kituose teisės aktuose, pavyzdžiui, Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatyme, Kandidatų į valstybės įmonės ar savivaldybės įmonės valdybą parinkimo tvarkoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 631. Vadovaujantis šiais teisės aktais, valstybės ir savivaldybės valdomos įmonės kolegialaus valdymo organo narius turi sudaryti ne mažiau kaip ½ nepriklausomų narių, o kitus kandidatus iš valstybės tarnautojų skiria valstybei ar savivaldybei atstovaujanti institucija. Taigi jau pagal šiuo metu esamą reguliavimą bent vienas pirmos ir antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių – valstybės ar savivaldybės valdomos įmonių – kolegialių valdymo ar priežiūros organų narys yra skiriamas valstybės institucijos, įgyvendinančios tos įmonės turtines ar neturtines teises. Įvertinus šią aplinkybę, matyti, kad iš esmės aptariamo projekto punkto dalis yra nukreipta į valstybės valdomų įmonių dukterinių bendrovių (pvz., AB „Amber Grid“, AB LITGRID, akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ priklausančių dukterinių bendrovių) kolegialių organų narių sudarymą.
Atsižvelgdami į tai, kad siūlomas reguliavimas būtų taikytinas tik kai kurių valstybės valdomų įmonių dukterinėms bendrovėms, o Specialiųjų tyrimų tarnyba nuosekliai pasisako, kad reikalavimai skaidriai veiklai visoms valstybės ir savivaldybės įmonėms, nepriklausomai nuo jų juridinės formos ar steigėjo, turėtų būti vienodi, siūlome apsvarstyti, ar nebūtų tikslinga taikyti vienodus reikalavimus visoms valstybės valdomų įmonių dukterinėms bendrovėms (ne tik nurodytoms Svarbių objektų apsaugos įstatymo 1 ir 2 prieduose) ir taip užtikrinti visoms bendrovėms taikytiną vienodą teisinį reguliavimą. Pritarti iš dalies. Siūlymas (išplėsti reguliavimą visoms valstybės ir savivaldybių įmonėms, ne tik pirmos ir antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbioms įmonėms) nėra svarstomo įstatymo projekto dalyku, kadangi svarstomas įstatymas reguliuoja Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugą. Tarnybos siūlymas iš dalies realizuojamas Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte XIIIP-4573 , kuriame nustatomi reikalavimai kolegialių organų nariams. 3. Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2020- 02-141
reguliavimą Vyriausybės, jos įgaliotos institucijos ar valstybės institucijos paskirtas atstovas būtų laikomas tinkamu atstovu, jeigu būtų šių institucijų valstybės tarnautojas arba darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį ir gaunantis darbo užmokestį iš valstybės biudžeto, kaip apibrėžta Valstybės tarnybos įstatyme.
Specialiųjų tyrimų tarnyba atkreipia dėmesį, kad darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį, priešingai nei valstybės tarnautojams, keliami mažesni etikos ir elgesio reikalavimai. Pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas vienoje iš bylų, įvertinęs Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, yra konstatavęs, kad valstybės tarnybos santykiams yra suteikiamas ypatingas išskirtinumas ir visuotinis reikšmingumas. Atsižvelgiant į tai, kad profesinė veikla valstybės tarnyboje pasireiškia viešojo administravimo atlikimu valstybės ar savivaldybės institucijose, bei tai, jog siekiant tinkamai užtikrinti viešojo intereso gynimą valstybės tarnybai yra keliami aukšti reikalavimai, susiję su valstybės tarnautojų, kaip korpuso, ypatinga formavimo tvarka, jų teisinio statuso specifika, taip pat jų ypatinga atsakomybe visuomenei už jiems pavestų funkcijų vykdymą. Taigi svarstytina, ar Svarbių objektų apsaugos įstatymo projekte numačius tinkamu atstovu laikyti darbuotoją, dirbantį pagal darbo sutartį, būtų užtikrinti didesni skaidrumo, nešališkumo ir nepriklausomumo standartai. Atsižvelgdami į tai, rekomenduojame Svarbių objektų apsaugos įstatymo projekte numatyti, kad tinkamu atstovu yra laikomas tik Vyriausybės, jos įgaliotos institucijos ar valstybės institucijos deleguotas valstybės tarnautojas, arba įtvirtinti alternatyvų reguliavimą, kuris užtikrintų atitinkamo lygmens tarnybinės etikos reikalavimų taikymą šiems asmenims. Pritarti.
Pritarti. Siūloma atsisakyti dirbančiųjų pagal darbo sutartį:
„Pirmos ir antros kategorijos nacionaliniam saugumui
užtikrinti svarbios įmonės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamame kolegialiame priežiūros ar valdymo organe turi būti bent vienas valstybės tarnautojas arba darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį ir gaunantis darbo užmokestį iš valstybės biudžeto, kaip apibrėžta Valstybės tarnybos įstatyme;;“. 4. Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2020- 02-14 Apibendrindami tai, kas išdėstyta, atkreipiame dėmesį, kad šioje išvadoje aptartas Svarbių objektų apsaugos įstatymo projekte siūlomas reguliavimas nulems nuostatų, taikytinų formuojant valstybės ir savivaldybės valdomų įmonių valdymo organus, skaičiaus didėjimą, taip pat bus skirtas tik daliai iš visų esamų valstybės valdomų įmonių dukterinių bendrovių, todėl tai gali lemti ir šių teisės aktų taikymo problematiką, ir tinkamą reikalavimų laikymąsi. Pritarti. Kartu su svarstomu įstatymo projektu teikiami
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LR Vyriausybė, 2020 m. gegužės 6 d. nutarimas Nr. 466 Pritarti Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo Nr.
IX-1132 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4240 (toliau – Įstatymo projektas) tikslui nustatyti privalomą valstybės interesų atstovavimą nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiausiose įmonėse, nustatyti reikalavimus kolegialių organų nariams, tačiau nepritarti pasiūlymui keisti Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymą. Manome, kad siūlomos priemonės taikytinos ne tik pirmos ir antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiose, bet ir visose kitose valstybės valdomose įmonėse. Pažymėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 23 straipsniu, reikalavimai, susiję su valstybės valdomų įmonių organais, yra nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimtuose teisės aktuose: Valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 665 „Dėl Valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse tvarkos aprašo patvirtinimo“, ir Kandidatų į valstybės ar savivaldybės įmonės, valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės ar jos dukterinės bendrovės kolegialų priežiūros ar valdymo organą atrankos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 631 „Dėl Kandidatų į valstybės ar savivaldybės įmonės, valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės ar jos dukterinės bendrovės kolegialų priežiūros ar valdymo organą atrankos aprašo patvirtinimo“.
Todėl, siekdami valstybės valdomų įmonių valdysenos teisinio reguliavimo nuoseklumo, manome, kad Įstatymo projekte siūlomas reguliavimas dėl valstybės tarnautojų ar darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį ir atlyginimą gaunančių iš valstybės biudžeto, skyrimo į valstybės valdomos įmonės kolegialaus organo narius, taip pat dėl dalies kolegialaus organo narių atitikties įstatymų nustatytiems kriterijams turėtų būti įgyvendintas papildžius minėtus Vyriausybės nutarimus. Pritarti. Pritarti Vyriausybės nuostatai, kad: „Manome, kad siūlomos priemonės taikytinos ne tik pirmos ir antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiose, bet ir visose kitose valstybės valdomose įmonėse“. Todėl kartu teikiami Akcinių bendrovių įstatymo, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimu kuo įstatymo pakeitimai bei pasiūlymai jiems. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Seimo energetikos ir darnios plėtros komisija,
dukterinių įmonių valdysenos teisinio reglamentavimo: 2.1. konstatuoti, kad šiuo metu galiojantis strateginių valstybės valdomų įmonių grupių ir jos dukterinių įmonių valdysenos teisinis reglamentavimas nėra pakankamas ir siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei aiškiau reglamentuoti strateginių įmonių grupių valdyseną, kuri leistų patronuojančiai bendrovei atlikti jos dukterinių įmonių valdymą, užtikrinant didesnį patronuojančių bendrovių vaidmenį ir atsakomybes valdant jos dukterines įmones. Pritarti. 2.
Seimo energetikos ir darnios plėtros komisija, 2020-05-08 Darbo grupės narių nuomonės išsiskyrė dėl šių principinių nuostatų:
Vyriausybės, jos įgaliotos institucijos ar valstybės institucijos atstovų skyrimo į nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių kolegialius organus. Paaiškinimas: NSUSOAĮ projekte numatoma, kad bent vienas pirmos ir antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių kolegialių priežiūros ir valdymo organų, o kai kolegialus priežiūros organas įmonėje nesudaromas – kolegialaus valdymo organo, narių privalo būti Vyriausybės, jos įgaliotos institucijos ar valstybės institucijos, kuri tiesiogiai ar netiesiogiai įgyvendina tos įmonės dalyvio turtines ir neturtines teises ir pareigas, atstovas. 2. Dėl siūlomų pakeitimų, susijusių su nepriklausomų narių dalyvavimu nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių valdyme. Paaiškinimas:
NSUSOAĮ projekte numatoma, kad Vyriausybė ir valstybės institucijos, valstybės valdomų bendrovių akcijų valdytojai, priimdami sprendimus ir įgyvendindami valstybei nuosavybės teise priklausančių pirmos ir antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių akcijų suteikiamas neturtines teises, užtikrina, kad daugiau kaip pusė pirmos ir antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių kolegialių priežiūros organų narių privalo atitikti kriterijus, nurodytus Akcinių bendrovių įstatymo 31 straipsnio 8 dalyje ir nebūti valstybės valdomos įmonės ar jos dukterinės įmonės darbuotoju, dirbančiu pagal darbo sutartį, o daugiau kaip pusė pirmos ir antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių kolegialaus valdymo organo narių privalo atitikti kriterijus, nurodytus Akcinių bendrovių įstatymo 33 straipsnio 7 dalyje ir nebūti valstybės valdomos įmonės ar jos dukterinės įmonės darbuotoju, dirbančiu pagal darbo sutartį. Atsižvelgti Darbo grupės narių nuomonės išsiskyrė ir konkrečių pasiūlymų nepateikta. 3.
Seimo energetikos ir darnios plėtros komisija, 2020-05-08 Lietuvos Respublikos Seimo Ekonomikos komitetui:
1Siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės registruotą Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo
ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4573 svarstyti kartu, kaip vieną paketą, su ABĮ, NSUSOAĮ ir GTHĮ projektais, kadangi projektai apima valstybės valdomų įmonių valdysenos klausimus. 2. Atkreipti dėmesį, kaip ir pabrėžia Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė savo pateiktose išvadose dėl ABĮ, NSUSOAĮ ir GTKĮ projektų, suderinti minėtų įstatymų projektų įsigaliojimų datas. Pritarti. Datas siūloma suderinti, tačiau nesuvienodinti: Geležinkelių transporto kodekso 24³ straipsnio pakeitimo įstatymo projekto XIIIP-4241 įsigaliojimo datą siūloma nustatyti 2020 m. liepos 1d. Įsigaliojimo data suderinta su Susisiekimo ministerija, kuri numato pasibaigus kadencijai formuoti AB „Lietuvos geležinkeliai“ įsteigtų bendrovių kolegialius valdymo organus. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Ekonomikos komitetas, 2020-06-171 Argumentai: Siūloma patikslinti įstatymo projekto nuostatas gal Vyriausybės ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas, taip pat jas suderinti su susijusiais, kompleksiškai valstybės valdomų įmonių valdyseną tobulinančiais įstatymų projektais: XIIIP-4241, XIIIP-4240, XIIIP-4573 , kurių nuostatos turi tarpusavyje derėti. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį: „1straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 15 straipsnį 6 7 dalimi:
„6.
Vyriausybė ir valstybės institucijos, valstybės valdomų bendrovių akcijų valdytojai, priimdami sprendimus ir įgyvendindami valstybei nuosavybės teise priklausančių pirmos ir antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių akcijų suteikiamas neturtines teises, užtikrina, kad:
1) bent vienas pirmos ir antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių kolegialių priežiūros ir valdymo organų, o kai kolegialus priežiūros organas įmonėje nesudaromas – kolegialaus valdymo organo, narių privalo būti Vyriausybės, jos įgaliotos institucijos ar valstybės institucijos, kuri tiesiogiai ar netiesiai įgyvendina tos įmonės dalyvio turtines ir neturtines teises ir pareigas, atstovas. Tinkamu atstovu yra laikomas Vyriausybės, jos įgaliotos institucijos ar valstybės institucijos deleguotas valstybės tarnautojas arba darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį ir gaunantis darbo užmokestį iš valstybės biudžeto, kaip apibrėžta Valstybės tarnybos įstatyme;
2) daugiau kaip pusė pirmos ir antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių kolegialių priežiūros organų narių privalo atitikti kriterijus, nurodytus Akcinių bendrovių įstatymo 31 straipsnio 8 dalyje ir nebūti valstybės valdomos įmonės ar jos dukterinės įmonės darbuotoju, dirbančiu pagal darbo sutartį;
užtikrinti svarbių įmonių kolegialaus valdymo organo narių privalo atitikti kriterijus, nurodytus Akcinių bendrovių įstatymo 33 straipsnio 7 dalyje ir nebūti valstybės valdomos įmonės ar jos dukterinės įmonės darbuotoju, dirbančiu pagal darbo sutartį;“. 2. Buvusią 15 straipsnio 6 dalį laikyti 7 dalimi. „6. 7. Pirmos ir antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamame kolegialiame priežiūros ar valdymo organe turi būti bent vienas valstybės tarnautojas.“ Pritarti. 2.
komitetas, 2020-06-172 Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnį: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių kolegialūs priežiūros ir valdymo organai pagal šio Įstatymo 1 straipsnyje nustatytus reikalavimus turi būti suformuoti pirmame po šio įstatymo įsigaliojimo pirmos ir antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime arba įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos sprendimu iki 2020 metų liepos 1 d. 1. Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. lapkričio 1 d. 2. Pirmos ir antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių kolegialūs priežiūros ir valdymo organai pagal šio Įstatymo 1 straipsnyje nustatytus reikalavimus turi būti suformuoti artimiausiame po šio įstatymo įsigaliojimo pirmos ir antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime arba įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos sprendimu iki 2020 metų lapkričio 1 d.“ Pritarti. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: A.Baura. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius Komiteto biuro patarėjas Darius Šaltmeris