Projekto lyginamasis variantas
2019 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 2 straipsnio 43 dalį ir ją išdėstyti taip: „43. Valstybei svarbus projektas – Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – Seimas) nutarimu pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektas, įstatymu, Seimo ir (ar) Vyriausybės nutarimu valstybei svarbiu pripažintas ekonominis ar kultūrinis projektas, taip pat Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo nustatyta tvarka į stambių projektų sąrašą įtrauktas stambus projektas.“
Pakeisti 4 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Krašto apsaugos tikslams skirtų teritorijų žemės valdytojai ir
naudotojai vadovaujasi vietovės lygmens bendrojo plano sprendiniais, jeigu jis neparengtas, – savivaldybės lygmens bendrojo plano sprendiniais, o neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose – ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentais, o Investicijų įstatyme nurodytiems stambiems projektams įgyvendinti ar pritraukti skirtos teritorijos (toliau – stambiems projektams skirtos teritorijos) vystomos vadovaujantis valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentais arba vietovės lygmens bendrojo plano sprendiniais, jeigu jis neparengtas, – savivaldybės lygmens bendrojo plano sprendiniais.“
Pakeisti 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Fiziniai asmenys, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos
organizacijos ar jų padaliniai turi planavimo iniciatyvos teisę (toliau – planavimo iniciatoriai) ir gali Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis tik savo valia ir sprendimu teikti savivaldybei ar kitų įstatymų nustatytiems specialiojo teritorijų planavimo organizatoriams pasiūlymus dėl vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo, keitimo ar koregavimo ir (ar) finansavimo.
Savivaldybės administracijos direktorius ar kitų įstatymų nustatyti specialiojo teritorijų planavimo organizatoriai per 10 darbo dienų nuo šio pasiūlymo gavimo dienos privalo priimti sprendimą tenkinti pasiūlymą arba motyvuotai atmesti pasiūlymą. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija (toliau – Krašto apsaugos ministerija) ar jos įgaliota institucija šio įstatymo 28 straipsnio 5¹ dalyje, o Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija ar jos įgaliota institucija šio įstatymo 28 straipsnio 5² dalyje nurodytais atvejais Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis gali teikti savivaldybei pasiūlymus dėl savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendrojo plano koregavimo. Savivaldybės administracijos direktorius per 5 darbo dienas nuo Krašto apsaugos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos ir per 15 darbo dienų nuo Ekonomikos ir inovacijų ministerijos ar jos įgaliotos institucijos pasiūlymo gavimo dienos priima sprendimą dėl atitinkamo bendrojo plano koregavimo pradžios ir planavimo tikslų arba motyvuotai šį pasiūlymą atmeta. Savivaldybės administracijos direktorius ar kitų įstatymų nustatyti specialiojo teritorijų planavimo organizatoriai neturi teisės reikalauti naudotis iniciatyvos teise, kai šiame įstatyme nustatytais atvejais numatytai veiklai įgyvendinti teritorijų planavimas nereikalingas.
Priėmus sprendimą rengti, keisti ar koreguoti siūlomą teritorijų planavimo dokumentą, planavimo iniciatoriai su savivaldybės administracijos direktoriumi ar kitų įstatymų nustatytu specialiojo teritorijų planavimo organizatoriumi Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis sudaro teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartį, numatančią teritorijų planavimo dokumento rengimą, keitimą, koregavimą ir (ar) finansavimą (jeigu kitokia teritorijų planavimo dokumentų finansavimo tvarka nenustatyta kituose specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimą reglamentuojančiuose teisės aktuose). Teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartis skelbiama viešai savivaldybės ar kitų įstatymų nustatyto specialiojo teritorijų planavimo organizatoriaus interneto svetainėje.“
Pakeisti 17 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Detalieji planai yra privalomi valstybės ir
savivaldybių institucijoms ir suteikia teisę joms veikti planuojant lėšas. Detalieji planai privalomi, visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Detalieji planai suteikia teisę valstybės ir savivaldybių institucijoms veikti planuojant lėšas.“
Pakeisti 20 straipsnio 2¹dalį ir ją išdėstyti taip: „2¹.
Statyba krašto apsaugos tikslams skirtoje teritorijoje ir stambiems projektams skirtose teritorijose esančiame žemės sklype esančiuose žemės sklypuose vykdoma pagal valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentus arba savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jei jis parengtas, sprendinius, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis.“
Papildyti 23 straipsnį 9 dalimi:
„9. Vystant stambiems projektams skirtas teritorijas Ekonomikos ir
inovacijų ministerijos pasirinkimu taikoma bendra arba šiame straipsnyje numatyta valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų rengimo, derinimo, keitimo, tikrinimo, tvirtinimo, galiojimo, viešinimo ir ginčų sprendimo tvarka. Pasirinkus taikyti bendrą teritorijų planavimo dokumentų rengimo, derinimo, keitimo, tikrinimo, tvirtinimo, galiojimo, viešinimo ir ginčų sprendimo tvarką, šio įstatymo 35 straipsnio 4 dalies nuostatos netaikomos.“
1Pakeisti 28 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Sprendimą dėl kompleksinio teritorijų planavimo dokumento
koregavimo priima planavimo organizatorius. Fiziniai asmenys, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai turi iniciatyvos teisę siūlyti planavimo organizatoriui koreguoti vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentą šio įstatymo 6 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka. Krašto apsaugos ministerija ar jos įgaliota institucija, taip pat Ekonomikos ir inovacijų ministerija ar jos įgaliota institucija turi iniciatyvos teisę siūlyti planavimo organizatoriui koreguoti ir savivaldybės lygmens bendrąjį planą šio įstatymo 6 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka.“
2Papildyti 28 straipsnį 5²dalimi:
„5².
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos ar jos įgaliotos institucijos iniciatyva savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendrieji planai koreguojami, kai stambiems projektams skirtų teritorijų vystymas nenumatytas savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens bendruosiuose planuose. Šiuo atveju savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendrojo plano koregavimas finansuojamas iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų.“
d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministras iki 2020 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Jei sprendimai dėl teritorijų planavimo dokumentų, kuriais planuojamos stambiems projektams skirtos teritorijos, patvirtinimo arba rengimo pradžios ir planavimo tikslų priimti iki šio įstatymo įsigaliojimo, teritorijos gali būti vystomos ir teritorijų planavimo procesas vykdomas pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusius teisės aktus. 4. Kituose įstatymuose vartojamos sąvokos „valstybei svarbus ekonominis projektas“ ir „valstybei svarbus kultūrinis projektas“ yra tapačios sąvokai „Seimo ir (ar) Vyriausybės nutarimu valstybei svarbiu pripažintas projektas“. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai: Rimantas Sinkevičius Jurgis Razma Eugenijus Gentvilas Andrius Kupčinskas Rūta Miliūtė Antanas Baura
Projekto
lyginamasis variantas
2020 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 2 straipsnio 43 dalį ir ją išdėstyti taip: „43. Valstybei svarbus projektas – Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu pripažintas ypatingos valstybinės svarbos projektas, įstatymu, Seimo ir (ar) Vyriausybės nutarimu valstybei svarbiu pripažintas ekonominis ar kultūrinis projektas, taip pat Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo nustatyta tvarka į stambių projektų sąrašą įtrauktas stambus projektas.“
Pakeisti 4 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Krašto apsaugos tikslams skirtų teritorijų žemės valdytojai ir naudotojai vadovaujasi vietovės lygmens bendrojo plano sprendiniais, jeigu jis neparengtas, – savivaldybės lygmens bendrojo plano sprendiniais, o neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose – ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentais, o Investicijų įstatyme nurodytiems stambiems projektams įgyvendinti ar pritraukti skirtos teritorijos (toliau – stambiems projektams skirtos teritorijos) vystomos vadovaujantis valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentais arba vietovės lygmens bendrojo plano sprendiniais, jeigu jis neparengtas, – savivaldybės lygmens bendrojo plano sprendiniais.“
Pakeisti 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Fiziniai asmenys, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos
organizacijos ar jų padaliniai turi planavimo iniciatyvos teisę (toliau – planavimo iniciatoriai) ir gali Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis tik savo valia ir sprendimu teikti savivaldybei ar kitų įstatymų nustatytiems specialiojo teritorijų planavimo organizatoriams pasiūlymus dėl vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo, keitimo ar koregavimo ir (ar) finansavimo.
Savivaldybės administracijos direktorius ar kitų įstatymų nustatyti specialiojo teritorijų planavimo organizatoriai per 10 darbo dienų nuo šio pasiūlymo gavimo dienos privalo priimti sprendimą tenkinti pasiūlymą arba motyvuotai atmesti pasiūlymą. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija (toliau – Krašto apsaugos ministerija) ar jos įgaliota institucija šio įstatymo 28 straipsnio 5¹ dalyje, o Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija ar jos įgaliota institucija šio įstatymo 28 straipsnio 5² dalyje nurodytais atvejais Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis gali teikti savivaldybei pasiūlymus dėl savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendrojo plano koregavimo. Savivaldybės administracijos direktorius per 5 darbo dienas nuo Krašto apsaugos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos ir per 15 darbo dienų nuo Ekonomikos ir inovacijų ministerijos ar jos įgaliotos institucijos pasiūlymo gavimo dienos priima sprendimą dėl atitinkamo bendrojo plano koregavimo pradžios ir planavimo tikslų arba motyvuotai šį pasiūlymą atmeta. Savivaldybės administracijos direktorius ar kitų įstatymų nustatyti specialiojo teritorijų planavimo organizatoriai neturi teisės reikalauti naudotis iniciatyvos teise, kai šiame įstatyme nustatytais atvejais numatytai veiklai įgyvendinti teritorijų planavimas nereikalingas.
Priėmus sprendimą rengti, keisti ar koreguoti siūlomą teritorijų planavimo dokumentą, planavimo iniciatoriai su savivaldybės administracijos direktoriumi ar kitų įstatymų nustatytu specialiojo teritorijų planavimo organizatoriumi Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis sudaro teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartį, numatančią teritorijų planavimo dokumento rengimą, keitimą, koregavimą ir (ar) finansavimą (jeigu kitokia teritorijų planavimo dokumentų finansavimo tvarka nenustatyta kituose specialiojo teritorijų planavimo dokumentų rengimą reglamentuojančiuose teisės aktuose). Teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartis skelbiama viešai savivaldybės ar kitų įstatymų nustatyto specialiojo teritorijų planavimo organizatoriaus interneto svetainėje.“
Pakeisti 17 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Detalieji planai yra privalomi valstybės ir
savivaldybių institucijoms ir suteikia teisę joms veikti planuojant lėšas. Detalieji planai privalomi, visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. Detalieji planai suteikia teisę valstybės ir savivaldybių institucijoms veikti planuojant lėšas.“
Pakeisti 20 straipsnio 2¹dalį ir ją išdėstyti taip: „2¹.
Statyba krašto apsaugos tikslams skirtoje teritorijoje ir stambiems projektams skirtose teritorijose esančiame žemės sklype esančiuose žemės sklypuose vykdoma pagal valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentus arba savivaldybės lygmens bendrojo plano ir
(ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jei jis parengtas, sprendinius, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis.“
Papildyti 23 straipsnį 9 dalimi:
„9. Vystant stambiems projektams skirtas teritorijas Ekonomikos ir
inovacijų ministerijos pasirinkimu taikoma bendra arba šiame straipsnyje numatyta valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų rengimo, derinimo, keitimo, tikrinimo, tvirtinimo, galiojimo, viešinimo ir ginčų sprendimo tvarka. Pasirinkus taikyti bendrą teritorijų planavimo dokumentų rengimo, derinimo, keitimo, tikrinimo, tvirtinimo, galiojimo, viešinimo ir ginčų sprendimo tvarką, šio įstatymo 35 straipsnio 4 dalies nuostatos netaikomos.“
1Pakeisti 28 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Sprendimą dėl kompleksinio teritorijų planavimo dokumento
koregavimo priima planavimo organizatorius. Fiziniai asmenys, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai turi iniciatyvos teisę siūlyti planavimo organizatoriui koreguoti vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentą šio įstatymo 6 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka. Krašto apsaugos ministerija ar jos įgaliota institucija, taip pat Ekonomikos ir inovacijų ministerija ar jos įgaliota institucija turi iniciatyvos teisę siūlyti planavimo organizatoriui koreguoti ir savivaldybės lygmens bendrąjį planą šio įstatymo 6 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka.“
2Papildyti 28 straipsnį 5²dalimi:
„5².
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos ar jos įgaliotos institucijos iniciatyva savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendrieji planai koreguojami, kai stambiems projektams skirtų teritorijų vystymas nenumatytas savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens bendruosiuose planuose. Šiuo atveju savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendrojo plano koregavimas finansuojamas iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų.“
d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministras iki 2020 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Jeigu sprendimai dėl teritorijų planavimo dokumentų, kuriais planuojamos stambiems projektams skirtos teritorijos, patvirtinimo arba rengimo pradžios ir planavimo tikslų priimti iki šio įstatymo įsigaliojimo, teritorijos gali būti vystomos ir teritorijų planavimo procesas vykdomas pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusius teisės aktus. 4. Kituose įstatymuose vartojamos sąvokos „valstybei svarbus ekonominis projektas“ ir „valstybei svarbus kultūrinis projektas“ yra tapačios sąvokai „Seimo ir (ar) Vyriausybės nutarimu valstybei svarbiu pripažintas projektas“. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai: Rimantas Sinkevičius Jurgis Razma Eugenijus Gentvilas Andrius Kupčinskas Rūta Miliūtė Antanas Baura
projektų tikslai ir uždaviniai Teikiami Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 1, 2, 9¹, 12, 13 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo ketvirtuoju² skirsniu įstatymo (toliau – ir Investicijų įstatymo pakeitimo projektas), Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 1 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 2, 4, 6, 17, 20, 23 ir
Nr. XII-2470 56 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 23 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-495 2, 6, 8, 9, 10 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 8¹ straipsniu įstatymo projektai (toliau – Įstatymų projektai). Įstatymų projektų rengimą paskatino tai, kad vidaus ir užsienio investicijų pritraukimas įgyja vis didesnę reikšmę ir tampa vienu iš svarbiausių uždavinių šalims tarptautinėje politikoje, prisideda prie naujų darbo vietų kūrimo ir ekonomikos plėtros.
Kuo palankesnę investicinę aplinką Lietuva sudarys investuotojams, tuo didesnė bus šalies galimybė konkuruoti su kitomis valstybėmis dėl investicijų pritraukimo į Lietuvą ar jų plėtros Lietuvoje. Stambių didelę pridėtinę vertę turinčių gamybos projektų įgyvendinimas mažose valstybėse turi reikšmingą poveikį ekonomikos plėtrai (sumokami mokesčiai, perkamos vietinių tiekėjų paslaugos ir prekės, sukuriamos aukštos pridėtinės vertės darbo vietos). Šiuo metu Lietuva atsilieka nuo kitų Vidurio ir Rytų Europos valstybių pritrauktų investicijų projektų gamybos sektoriuje dalimi nuo visų pritrauktų investicijų projektų – Lietuvoje tiesioginių užsienio investicijų projektai sudaro 25 proc. gamybos dalies, kai Estijoje tai sudaro 36 proc., Čekijoje – 27 proc., Vengrijoje – 59 proc., Slovakijoje – 53 proc., Lenkijoje – 26 proc., Slovėnijoje – 42 proc.[1] Pavyzdžiui, Lenkijoje įmonės atėjusios į specialias ekonominės zonas (SEZ) gauna ne tik pelno mokesčio lengvatą, subsidiją, bet ir įrengtą infrastruktūrą. Norint įsisteigti SEZ taikomi labai maži reikalavimai – tik 100 tūkst. eurų kapitalo investicijų. Taigi, nėra nei naujų darbo vietų kriterijaus, nei kitų apribojimų. Šiuo metu SEZ teritorija sudaro 25 000 ha, iš kurios užimta 20 000 ha. Dabar ten įsikūrusios 2 056 įmonės, kurios sukūrė 230 000 darbo vietų. Be to, nuo
kur Lenkijoje ir naudotis taikomomis lengvatomis ir paskatomis. Taigi, Lietuva neturi konkurencinio pranašumo. Renkantis šalį, kurioje investuoti, prioritetas teikiamas šalims, kuriose yra įtvirtintos aiškios, suprantamos, maksimaliai efektyvios ir pagrįstos investicijų projektų įgyvendinimo procedūros.
Lietuvoje šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas, kuris taikomas ir stambiems projektams įgyvendinti, yra palyginti sudėtingas, nustatantis nemažai ilgai trunkančių procedūrų. Pastarąsias procedūras, ypač tais atvejais, kai projektas yra didelis, atlieka daug valstybės ir savivaldybių institucijų, tarp kurių trūksta bendradarbiavimo ir tarpusavio veiksmų koordinavimo. Dėl šių priežasčių projekto įgyvendinimas trunka neproporcingai ilgai, o tai mažina investicinės aplinkos Lietuvoje patrauklumą. Specialaus reguliavimo didelės pridėtinės vertės projektų atžvilgiu numatymas sudarytų galimybes išspręsti minėtas problemas ir ženkliai prisidėtų prie reikšmingų investicijų pritraukimo į Lietuvos Respublikos teritoriją. Įstatymų projektų tikslas – nustatyti specialų reguliavimą stambiems projektams, kuris mažintų jiems tenkančią administracinę naštą, būtinų procesų skaičių ir trukmę, sudarytų palankias sąlygas pradėti ir plėtoti veiklą ir atitinkamai pritraukti vidaus ir užsienio investicijų į stambius projektus. Šių Įstatymų projektų kontekste stambus projektas suprantamas kaip apdirbamosios gamybos arba duomenų apdorojimo, interneto serverių paslaugų (prieglobos) ir susijusios veiklos[2] investicijų projektas, dėl kurio įgyvendinimo yra sudaryta ir galioja stambaus projekto investicijų sutartis, pagal kurią investuotojas įsipareigoja per penkerius metus nuo jos įsigaliojimo dienos įsteigti ne mažiau kaip 200 naujų darbo vietų ir investuoti ne mažiau kaip 30 milijonų eurų privačių kapitalo investicijų (toliau – Stambus projektas, Stambūs projektai).
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Įstatymų projektais siekiama:
reguliavimą: apibrėžti Stambaus projekto sąvoką, projekto pripažinimo Stambiu projektu ir Stambaus projekto investicijų sutarčių sudarymo bei vykdymo tvarką, nustatyti stambaus projekto investicijų sutarčių turiniui keliamus reikalavimus ir kt.;
pritraukimui taikomas specialias sąlygas teritorijų planavimo, statybos, planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo, inžinerinės ir (ar) susisiekimo infrastruktūros įrengimo, žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykių bei žemės tvarkymo ir administravimo, reikalingos kvalifikacijos ir kompetencijos specialistų rengimo, trečiųjų šalių piliečių atvykimo į Lietuvos Respubliką ir įdarbinimo srityse, taip pat sąlygas, skatinančias savivaldybes iš anksto numatyti teritorijas, reikalingas Stambiems projektams įgyvendinti, spartinti Stambiems projektams įgyvendinti reikalingų administracinių paslaugų suteikimo ir individualių administracinių aktų priėmimo terminus;
tvarką, pagrindines jo funkcijas, teises ir pareigas, taip pat nustatyti konsultacinio komiteto formavimo tvarką, jo funkcijas, teises ir pareigas, įtvirtinti galimybę Stambių projektų koordinatoriui teikti pasiūlymus dėl Stambių projektų įgyvendinimą reglamentuojančių teisės aktų taikymo viešojo administravimo subjektams, teikiantiems administracines paslaugas ar priimantiems individualius administracinius aktus, reikalingus Stambiam projektui įgyvendinti.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Įstatymų projektais siekiama:
reguliavimą: apibrėžti Stambaus projekto sąvoką, projekto pripažinimo Stambiu projektu ir Stambaus projekto investicijų sutarčių sudarymo bei vykdymo tvarką, nustatyti stambaus projekto investicijų sutarčių turiniui keliamus reikalavimus ir kt.;
pritraukimui taikomas specialias sąlygas teritorijų planavimo, statybos, planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo, inžinerinės ir (ar) susisiekimo infrastruktūros įrengimo, žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykių bei žemės tvarkymo ir administravimo, reikalingos kvalifikacijos ir kompetencijos specialistų rengimo, trečiųjų šalių piliečių atvykimo į Lietuvos Respubliką ir įdarbinimo srityse, taip pat sąlygas, skatinančias savivaldybes iš anksto numatyti teritorijas, reikalingas Stambiems projektams įgyvendinti, spartinti Stambiems projektams įgyvendinti reikalingų administracinių paslaugų suteikimo ir individualių administracinių aktų priėmimo terminus;
tvarką, pagrindines jo funkcijas, teises ir pareigas, taip pat nustatyti konsultacinio komiteto formavimo tvarką, jo funkcijas, teises ir pareigas, įtvirtinti galimybę Stambių projektų koordinatoriui teikti pasiūlymus dėl Stambių projektų įgyvendinimą reglamentuojančių teisės aktų taikymo viešojo administravimo subjektams, teikiantiems administracines paslaugas ar priimantiems individualius administracinius aktus, reikalingus Stambiam projektui įgyvendinti. Taip pat Įstatymų projektų tikslas išspręsti šiuo metu praktikoje kylančius teisinio reguliavimo neaiškumus ir pagerinti investavimo Lietuvoje sąlygas, t. y.:
1) Dėl Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 1, 2, 9¹, 12, 13 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo ketvirtuoju² skirsniu įstatymo projekto 3 straipsnio.
Šiuo metu pramonės parkas steigiamas įstatyme nustatytu eiliškumu, tačiau praktikoje tai sukelia papildomą administracinę naštą ir apsunkina pramonės parkų steigimą. Pavyzdžiui, valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentai rengiami pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo
projektas turi būti pripažintas valstybei svarbiu projektu. Taigi, šiuo atveju pramonės parko teritorija negali būti planuojama valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentais, nes bus pažeistas Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 9¹ straipsnio 3 dalyje nustatytas eiliškumas. Tai ne tik apriboja pramonės parkų steigimą, bet ir sudaro jiems nepalankesnę situaciją, palyginti su kitais valstybei svarbiais projektais. Pakeitimai nesusiję su siūlomu stambių projektų reguliavimu. 2) Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 1, 2, 9¹, 12, 13 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo ketvirtuoju² skirsniu įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalies pakeitimo projektas. Šiuo metu investicijoms į savivaldybės infrastruktūrą, gamybos ar paslaugų sritį savivaldybė sudaro investicijų sutartis, atitinkančias savivaldybės tarybos nustatytus kriterijus. Specialios investavimo, verslo ar sklypo parinkimo sąlygos tokiose sutartyse nustatomos pagal savivaldybės kompetenciją. 2018 m. kovo 21 d. Lietuvos Respublikos Seimo Audito komitetas posėdžio protokolu Nr.
141-P-6 nutarė, atsižvelgdamas į Audito komiteto posėdžio metu svarstytas teisinio reguliavimo bei praktinio taikymo problemas, susijusias su viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektais, dėl kurių atsiranda galimybių netaikyti viešojo ir privataus sektorių partnerytės projektų rengimą, sudarymą bei vykdymą reglamentuojančių teisės aktų, ir atkreipdamas dėmesį, kad keistinų teisės aktų taikymo priežiūrą vykdo skirtingos institucijos skirtingu mastu, siūlyti tobulinti viešojo ir privataus sektorių partnerystės teisinį reguliavimą. Pakeitimai nesusiję su siūlomu stambių projektų reguliavimu. Koncesijų sutarčių sudarymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymas, Lietuvos Respublikos valstybės įmonės Lietuvos oro uostų valdomų oro uostų koncesijos įstatymas ir kiti įstatymai, o valdžios ir privataus sektoriaus subjektų partnerystės sutarčių sudarymą Investicijų įstatymo 4¹ skirsnis. Priėmus siūlomą reguliavimą, dėl investicijų į savivaldybės viešąją infrastruktūrą ir viešąsias paslaugas turės būti sudaromos ne investicijų sutartys, bet suteikiama koncesija arba sudarytos valdžios ir privataus sektoriaus subjektų partnerystės sutartys arba kiti pagal teisės aktus leidžiami sandoriai. Todėl dėl investicijų į tokią infrastruktūrą sandoriai ir toliau galės būti sudaromi, bet ne Investicijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu būdu. 3) Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 2, 6, 8, 9, 10 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 8¹ straipsniu įstatymo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – ir PAV įstatymo pakeitimo projektas). Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – PAV įstatymas) pakeitimas inicijuojamas atsižvelgiant į toliau nurodytas priežastis. Remiantis 2014 m. balandžio 16 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/52/ES (OL 2014 L124, p.1), kuria iš dalies keičiama 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (OL 2011 L26, p. 1) (toliau – Direktyva), poveikio aplinkai vertinimo programa nėra privalomas, bet rekomenduojamas dokumentas, tačiau, siekiant užtikrinti tinkamą išankstinį visuomenės informavimą apie planuojamas ūkines veiklas pagal Direktyvos reikalavimus, visuomenė turi būti informuojama ne vėliau kaip tada, kai tik gali būti teikiama informacija apie prašymą leisti vykdyti planuojamą veiklą. PAV įstatymo pakeitimo projektą papildžius nuostata, kad poveikio aplinkai vertinimo programa rengiama veiklos organizatoriaus nuožiūra – ji tampa neprivaloma. Šiame projekte numatytas pranešimo apie poveikio aplinkai vertinimo procedūros pradžią teikimas, kuris atitiktų Direktyvoje numatytą privalomą prašymą dėl leidimo vykdyti planuojamą veiklą. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą inicijavo Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Seimo nariai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Įstatymas nustato esmines investavimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, investuotojų teises ir investicijų apsaugos priemones visų rūšių investicijoms. Tačiau šis įstatymas nereguliuoja investicinių projektų įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų, jame nėra specialių nuostatų, kurios būtų taikomos tam tikrus kriterijus atitinkantiems investicijų projektams įgyvendinti.
Stambiems projektams įgyvendinti taikoma bendroji Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme, PAV įstatyme, Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės įstatyme ir juos įgyvendinančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka ir procedūros. Stambiam projektui įgyvendinti paprastai reikia atlikti įvairias procedūras: poveikio aplinkai vertinimo, teritorijos planavimo, žemės tvarkymo, užsieniečių įdarbinimo ir kt. Šių procedūrų dažnai neįmanoma atlikti kompleksiškai, t. y. reikia laukti, kol bus priimtas vienas administracinis sprendimas (pavyzdžiui, priimta atrankos išvada, patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas ir t. t.), kad būtų galima priimti kitą administracinį sprendimą. Galiojančiuose teisės aktuose įtvirtinti procedūrų atlikimo terminai dažnai yra itin ilgi (pavyzdžiui, savivaldybės lygmens bendrojo plano pakeitimas pagal teisės aktuose nustatytus maksimalius procedūrinius terminus gali užtrukti ilgiau nei 12 mėnesių, taip pat ilgai trunka ir poveikio aplinkai vertinimas; gauti sprendimą, kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius, bei leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje – apie 4 mėnesius). Susiduriama su situacijomis, kai teisės aktuose įtvirtinti procedūrų terminai yra pradelsiami, o veiksmingų priemonių ar mechanizmo, kuris užtikrintų, kad institucijos laikytųsi terminų, nėra.
Šiuo metu projektai valstybei svarbiais projektais pripažįstami Projektų pripažinimo valstybei svarbiais projektais tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 136 „Dėl Projektų pripažinimo valstybei svarbiais projektais tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Projektų pripažinimo valstybei svarbiais projektais tvarkos aprašas) nustatyta tvarka. Dalis valstybei svarbių projektų tokiais pripažinti įstatymais (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Akmenės laisvosios ekonominės zonos įstatymo 1 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos Panevėžio laisvosios ekonominės zonos įstatymo 1 straipsnio 3 dalis). Projektų pripažinimo valstybei svarbiais projektais tvarkos aprašo 3.3 papunktis numato, kad projektas gali būti pripažįstamas valstybei svarbiu projektu, jei, inter alia, projekto investicijų vertė ne mažesnė kaip
institucija yra atsakinga už Stambių projektų įgyvendinimo koordinavimą, šių projektų įgyvendinimo priežiūrą ir Stambaus projekto investicijų sutarčių vykdymo kontrolę ir kt. Priimant Stambiam projektui įgyvendinti reikalingus sprendimus dalyvauja įvairios valstybės ir savivaldybių institucijos, todėl susiduriama su situacijomis, kai sprendimų priėmimas užtrunka ir dėl tarpinstitucinio bendradarbiavimo ir veiksmų koordinavimo trūkumo. Dėl Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 1, 2, 9¹, 12, 13 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo ketvirtuoju² skirsniu įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalies.
Šiuo metu pramonės parkas steigiamas tokiu eiliškumu:
1) teritorija turi būti numatyta teritorijų planavimo dokumentuose;
2) tokios teritorijos ribos turi būti nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės;
3) tokios teritorijos vystymo projektui Lietuvos Respublikos Seimo ar Vyriausybės nutarimu turi būti suteiktas valstybei svarbaus ekonominio projekto statusas;
4) Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija turi būti patvirtinusi su savivaldybės taryba suderintą pramonės parko plėtros planą. Tuo atveju, kai pramonės parkas steigiamas privačioje pramoninėje teritorijoje, jo plėtros planą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija. Dėl Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 1, 2, 9¹, 12, 13 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo ketvirtuoju² skirsniu įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalies. Šiuo metu investicijoms į savivaldybės infrastruktūrą, gamybos ar paslaugų sritį savivaldybė sudaro investicijų sutartis, atitinkančias savivaldybės tarybos nustatytus kriterijus. Specialios investavimo, verslo ar sklypo parinkimo sąlygos tokiose sutartyse nustatomos pagal savivaldybės kompetenciją. Dėl PAV įstatymo pakeitimo projekto. Pagal galiojančio PAV įstatymo nuostatas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo (toliau – PAV) procesas suprantamas kaip procesas, kurį sudaro PAV programos parengimas, jos derinimas su PAV subjektais, visuomenės informavimas, PAV programos tvirtinimas; PAV ataskaitos parengimas, visuomenės informavimas, viešas svarstymas, derinimas su PAV subjektais, sprendimo priėmimas.
PAV įstatymo 8 ir 10 straipsniuose reguliuojamas PAV programos ir ataskaitos rengimas, pateikiami reikalavimai jų turiniui, aprašomos programos ir ataskaitos derinimo su PAV subjektais procedūros, pateikiami derinimo terminai, nustatytas visuomenės informavimas ir dalyvavimas programos ir ataskaitos derinimo procesuose. PAV programos rengimas, derinimas, viešinimas ir tvirtinimas yra privalomos PAV proceso procedūros. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Pagrindinės Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 1, 2, 9¹, 12, 13 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo ketvirtuoju² skirsniu įstatymo projekto nuostatos, kurias siūloma įtvirtinti:
1) Bendrosios investavimo į Stambius projektus skatinimo nuostatos. Siūloma nustatyti, kad valstybė nustatydama specialią tvarką remia investicijas, kai investuojama į Stambų projektą, apibrėžti Stambaus projekto investicijų sutarties ir Stambaus projekto sąvokas
Stambaus projekto investicijų sutartis nesudaroma, jei ji prieštarauja viešosios tvarkos, visuomenės saugumo, nacionalinio saugumo ir (ar) visuomenės sveikatos interesams. Tai būtų vertinama Vyriausybės nustatyta tvarka kiekvienu konkrečiu atveju individualiai ir tik kilus rizikai, kad minėti interesai gali būti pažeisti. Stambaus projekto įgyvendinimo terminas negalėtų būti ilgesnis nei 10 metų nuo Stambaus projekto investicijų sutarties įsigaliojimo. Per pirmuosius 5 metus investuotojas turėtų investuoti ne mažiau kaip 30 milijonų. Praktika rodo, kad tokio dydžio kapitalo investicijos atliekamos per penkerius metus nuo investicijų sutarties įsigaliojimo dienos. Be to, per šį laikotarpį investuotojas taip pat turėtų sukurti ne mažiau kaip 200 naujų darbo vietų, kurios turėtų būti išlaikytos ne trumpiau kaip penkerius metus nuo pirmosios darbuotojo priėmimo į sukurtą darbo vietą dienos, t. y. kiekvienai darbo vietai penkerių metų terminas būtų skaičiuojamas atskirai. Infrastruktūros projektuose didžioji dalis darbuotojų įdarbinami infrastruktūros sukūrimo pabaigoje, t. y. penktaisiais projekto įgyvendinimo metais.
Atsižvelgiant į tai, kad Investicijų įstatymo pakeitimo projekte numatyta, jog maksimalus projekto įgyvendinimo laikotarpis negali būti ilgesnis nei dešimt metų, tačiau gali būti ir trumpesnis, jei darbuotojai būtų įdarbinami, pavyzdžiui, po trejų metų nuo Stambaus projekto įgyvendinimo pradžios. Pasibaigus Stambaus projekto įgyvendinimo laikotarpiui, būtų ne ilgesnis kaip 10 metų projekto tęstinumo laikotarpis. „Stambaus projekto tęstinumo laikotarpio“ terminas aktualus tuo atveju, jeigu bus taikomos mokestinės lengvatos stambiems projektams Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatyme nustatyta tvarka. Būtent šiame teisės akte ir būtų nustatytos konkrečios lengvatos taikymo sąlygos. Stambaus projekto tęstinumo laikotarpiu investuotojas, vykdantis Stambaus projekto investicijų sutartį, turės Vyriausybės įgaliotai institucijai teikti ataskaitas, kaip įgyvendinamas Stambus projektas, kaip laikomasi Stambaus projekto investicijų sutartyje nustatytų įsipareigojimų ir koks valstybės pagalbos panaudojimo intensyvumas. 2) Specialiosios investavimo į Stambius projektus skatinimo nuostatos:
a) Investicijų įstatymo teisinė galia kitų įstatymų atžvilgiu ir Stambių projektų statusas. Siūloma nustatyti, kad Investicijų įstatymas laikomas specialiuoju įstatymu kitų įstatymų atžvilgiu tiek, kiek jis reguliuoja su Stambiais projektais susijusius teisinius santykius. Visi Stambūs projektai, kuriuos įgyvendindamas investuotojas įsipareigotų sukurti ne mažiau kaip 200 darbo vietų ir investuoti ne mažiau kaip 30 mln. eurų ir dėl kurių sudarytos Stambių projektų investicijų sutartys, būtų laikomi valstybei svarbiais projektais – toks pripažinimas būtų suteiktas Investicijų įstatymu, kai būtų įgyvendintas jame nustatytas reikalavimas – Stambus projektas būtų įrašytas į Stambių projektų sąrašą.
Investuotojas privalėtų investuoti nurodyta apimtimi į investicinį projektą vystydamas apdorojimo, interneto serverių paslaugų (prieglobos) ir susijusią veiklą, numatytą Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus (EVRK 2 RED.), patvirtinto Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2007 spalio 31 d. įsakymu Nr. DĮ-226, sekcijos „I“ 63 skyriaus 63.1 grupės 63.11 poklasyje ar apdirbamąją gamybą, numatytą minėto Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus (EVRK 2 RED.)
„C“ sekcijoje. Stambaus projekto investicijų sutartis
galėtų būti sudaroma, jei būtų atlikta ne mažiau, kaip nurodyta, investicijų ir darbuotojai įdarbinti Lietuvos Respublikoje. Tačiau investuotojas galės investicijas atlikti ir darbuotojus įdarbinti ir kitose šalyse, tačiau į tai nebus atsižvelgiama vertinant stambaus projekto investicijų sutartyje numatytų rodiklių pasiekimą. Kiekvieno investuotojo galimybės pasiekti minėtus kriterijus ir įvykdyti kitus Stambaus projekto investicijų sutartimi prisiimamus įsipareigojimus būtų tikrinamos Vyriausybės nustatyta tvarka. Konkretūs investuotojo įsipareigojimai dėl darbo vietų (konkretaus jų skaičiaus, darbo užmokesčio dydžio, investicijų dydžio ir kt.) būtų nustatomi Stambaus projekto investicijų sutartyje. Siūloma sukurti Stambių projektų sąrašą, į kurį būtų įtraukiami visi stambūs projektai, dėl kurių būtų sudarytos ir galiotų stambaus projekto investicijų sutartys.
Stambių projektų sąrašas būtų naudojamas tikrinant, ar investicijų projektai turi Stambių projektų statusą, taip pat ar turi teisę naudotis Stambių projektų įgyvendinimui taikomomis specialiomis investavimo ir verslo sąlygomis. Dėl investuotojui taikomų konkrečių specialių investavimo ir verslo sąlygų stambiam projektui įgyvendinti būtų susitariama Stambaus projekto investicijų sutartyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas), aiškindamas Konstitucijos 46 straipsnio 2 dalį, yra konstatavęs, kad būtų neteisinga šią Konstitucijos 46 straipsnio nuostatą suvokti kaip valstybės prievolę beatodairiškai remti bet kokias ūkines pastangas ar veiklą; priešingai, valstybė turi galimybę pasirinkti, kokias ūkines pastangas ar veiklas yra tikslinga remti (Konstitucinio Teismo 1997 m. vasario 13 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas 2006 m. gegužės 31 d. nutarime (taip pat
konstatavęs, kad ūkinės veiklos diferencijuoto teisinio reguliavimo (atsižvelgiant į reguliuojamų santykių svarbą ir pobūdį) teisinės prielaidos kyla iš pačios Konstitucijos (inter alia, Konstitucijos 46 straipsnio 2 dalies), atskirų ūkio subjektų teisinės padėties diferencijuotas nustatymas yra sietinas su ūkio srityje valstybės keliamais tikslais, siekiu atitinkamai sutvarkyti šalies ūkį, be to, dėl ūkinės veiklos specifikos, įvairumo ir dinamiškumo ūkinės veiklos teisinis reguliavimas negali būti visą laiką vienodas. Taigi įstatymų leidėjas gali nustatyti diferencijuotą teisinį reguliavimą skirtingoms ūkio šakoms, atsižvelgdamas į ūkio srityse valstybės keliamus tikslus. Šiuo atveju siekiama nustatyti specialų reguliavimą, kuris padėtų pritraukti stambius didelės pridėtinės vertės gamybos investicijų projektus, taip pat stambius duomenų centrus.
Pažymėtina, kad Įstatymų projektų priėmimas šia apimtimi iš dalies leistų pasiekti ir Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo
įgyvendinimo plano patvirtinimo“, 4.2.7 darbo (Kompleksinių priemonių sukūrimas ir įdiegimas siekiant pritraukti stambias didelės pridėtinės vertės gamybos investicijas) 3 užduotį, kuria įsipareigota numatyti specialų reguliavimą stambiems didelės pridėtinės vertės gamybos investicijų projektams pritraukti. Aiškindamas Konstitucijos 46 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog šios dalies nuostata „valstybė remia visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą“ reiškia, kad Konstitucija įtvirtina galimybę valdžios institucijoms vertinti ūkinės veiklos sritis pagal jų naudą visuomenei, kad tik tokio vertinimo pagrindu įmanoma remti tam tikras ūkinės veiklos sritis ar tam tikras ūkines pastangas, taip pat kad toks ūkinės veiklos vertinimas sudaro reikiamas prielaidas valstybei ūkinę veiklą reguliuoti taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei (Konstitucinio Teismo 1997 m. vasario 13 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai). Šiuo aspektu pažymėtina, kad prognozuojama, kad per 5 metus nuo įstatymų projektų priėmimo sulauksime 200 mln. eurų investicijų į ilgalaikį turtą ir bus sukurta 2 000 naujų darbo vietų. Vien šie projektai per 15 metų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – SODRA) biudžetą papildytų 65,7 mln. eurų, o valstybės ir savivaldybių biudžetai per gyventojų pajamų mokestį būtų papildyti 43,3 mln. eurų, būtų gauta 1 mln. eurų įmokų į garantinį fondą, sumokėta pelno mokesčio – 20,6 mln. eurų.
Tiesiogiai į biudžetą būtų gauta 130,6 mln. eurų, neskaitant daugialypio poveikio. Be to, toks didelis sukuriamų ir išlaikomų darbo vietų skaičius ir investicijų dydis bus reikšmingas ne vienam Lietuvos regionui, kadangi atliekant tokias investicijas reikės samdyti rangovus, pirkti medžiagas ir pan. Įgyvendinant stambų projektą įdarbinti darbuotojai gautą darbo užmokestį išleis ne viename regione – pirks maisto ir buities prekių, taip pat galės gauti įvairių paslaugų. Visos investicijoms ir darbuotojams išleistos lėšos toliau cirkuliuos apyvartoje ir leis sukurti naujas darbo vietas ir plėsti investicijas. Ši ekonominė grandinė pasiskirstys po daugelį ūkio šakų ir regionų ir darys tiesioginį poveikį visos valstybės mastu – didės užimtumas, mažės emigracija, didės mokesčių surinkimas per darbo užmokestį ir pridėtinės vertės mokestį. Tai ne tik gerins Lietuvos ekonominę padėtį, bet ir mažins socialinę atskirtį. Stambūs projektai yra svarbūs visuomenei ir ženkliai prisideda prie viešojo intereso įgyvendinimo. Stambių investicijų projektų, įgyvendintų Europos Sąjungoje 2013–2018 m. sausio mėn. laikotarpiu, statistika[3] rodo, kad vienas Stambus investicijų projektas vidutiniškai sukuria 702 darbo vietas tiesiogiai ir per jį yra investuojama 318 mln. eurų. Tai reiškia 0,453 mln. eurų investicijų į sukurtą darbo vietą. Remiantis 2017 m. Statistikos departamento duomenimis[4], ilgalaikis turtas vienam darbuotojui visame Lietuvos gamybos sektoriuje sudarė apie 0,03 mln. eurų.
Ribinius stambaus projekto kriterijus atitinkančiame projekte vienam darbuotojui tenka 0,15 mln. eurų investicijų, t. y. daug daugiau nei ilgalaikio turto vertė vidutiniškai tenkanti vienam gamybos sektoriaus darbuotojui Lietuvoje. Žemas ilgalaikio turto lygis turi įtakos darbo našumui – Lietuvai būdingas vienas iš mažiausių darbuotojų našumo lygių visoje Europos Sąjungoje. Kapitalo reikalaujantiems projektams būdingas didesnis darbuotojų produktyvumas, todėl jie padėtų Lietuvai sumažinti produktyvumo atotrūkį. Kapitalo reikalaujantys projektai mažiau jautrūs darbo sąnaudoms, o aukštam automatizavimo lygiui dažniausia reikalingi aukštesnės kvalifikacijos darbuotojai, todėl įgyvendinant stambius projektus gali būti mokamas didesnis nei vidutinis darbo užmokestis. Aukšti atlyginimai savo ruožtu lemia geresnį pragyvenimo lygį ir mažesnę emigraciją. Investicijų įstatymo projekto nuostatos nustato pagrįstai diferencijuotą reguliavimą stambiems projektams, todėl nepažeidžiami ir Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – ir SESV) įtvirtinti bendrieji Europos Sąjungos principai. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktiką, lygiateisiškumo principas savaime nepaneigia galimybės įstatymu nustatyti nevienodą, diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų, priklausančių skirtingoms kategorijoms, atžvilgiu, jeigu tarp šių asmenų yra tokio pobūdžio skirtumų, kurie tokį diferencijuotą reguliavimą daro objektyviai pateisinamą. Atkreipiame dėmesį, kad siūlomas diferencijuotas reglamentavimas nėra naujas Europos Sąjungoje. Kitos ES valstybės turi specialias išimtis stambiems projektams (Kroatija, Vengrija, Italija, Rumunija) arba paprastesnes projektų įgyvendinimo procedūras (Latvija, Estija, Vokietija, Nyderlandai, Jungtinė Karalystė, Austrija).
Lietuva, palyginti su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, yra mažiau konkurencinga ir patraukli stambiems projektams pritraukti ir įgyvendinti. Esamu teisiniu reguliavimu (Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014 m. lapkričio 10 d. įsakymas Nr. 4-797 „Dėl Investicijų, finansavimo ir administravimo sutarčių sudarymo, įgyvendinimo, administravimo ir valstybės pagalbos teikimo pagal schemą „TUI Invest Lt+“) apibrėžti strateginio projekto gamybos srityje kriterijai – projekto įgyvendinimo laikotarpiu sukuriama ne mažiau kaip 200 naujų ilgalaikių darbo vietų, o planuojamos investicijos yra ne mažesnės nei 30 mln. eurų. Remiantis „Investuok Lietuvoje“ kaupiamos statistikos duomenimis, 2010–2017 m. laikotarpiu Lietuvoje buvo įgyvendinti ar įgyvendinami tik 4 plyno lauko tiesioginių užsienio investicijų projektai (kurių kapitalo investicijos ir planuojamas sukurti darbo vietų skaičius atitinkamai buvo ne mažiau kaip 30 mln. eurų ir 200 darbo vietų, t. y. atitinka minimalius stambiems projektams keliamus kriterijus) apdirbamosios gamybos srityje. Todėl kuriamu reguliavimu siekiama padidinti tokios apimties pritrauktų projektų skaičių ir jų įgyvendinimo mastą. Pripažįstant projektą stambiu ir kartu valstybei svarbiu projektu jo investicijų dydis turės net 3 kartus viršyti minimalų 10 000 000 eurų investicijų dydį, būtiną projektą pripažinti valstybei svarbiu pagal Projektų pripažinimo valstybei svarbiais projektais tvarkos aprašą, patvirtintą 2008 m. vasario
ekonominiais ar kultūriniais projektais tvarkos aprašo patvirtinimo“. Investicijos į stambius projektus turės sudaryti ne mažiau kaip 30 000 000 eurų.
Be to, investuotojai privalės įsipareigoti sukurti ne mažiau kaip 200 darbo vietų ir jas išlaikyti 5 metus – to nėra reikalaujama pagal pirmiau nurodytą aprašą. Reguliavimu siekiama paskatinti didelę pridėtinę vertę kuriančių gamyklų (apdirbamosios pramonės sektorius) ir duomenų centrų steigimąsi (duomenų apdorojimo, interneto serverių paslaugų (prieglobos) ir susijusios veiklos sektorius), kurie yra prioritetiniai skatinant investicijas, ypač į regionus. Taigi Stambūs projektai visuomenei ir tautos gerovei būtų naudingi tiek ekonomine, tiek socialine prasmėmis. Atsižvelgiant į tai, visi Stambūs projektai, atitinkantys Investicijų įstatyme nustatytus kriterijus, pagal savo naudą valstybei yra valstybei svarbūs projektai, kuriais įgyvendinami valstybės strateginiai interesai, valstybės vykdomos sektorinės ir (ar) regioninės politikos tikslai.
b) Administracinių paslaugų suteikimo ir individualių administracinių aktų priėmimo procedūros. Priėmus Investicijų įstatymo pakeitimus, Stambiems projektams įgyvendinti reikalingos administracinės paslaugos turėtų būti suteiktos ir individualūs administraciniai aktai priimti ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo reikiamų dokumentų ir informacijos gavimo, išskyrus nustatytas išimtis, kurios susijusios su sudėtingomis kompleksinėmis paslaugomis, visuomenės informavimu ar kitais Investicijų įstatymo pakeitimo projekte siūlomo 15⁵ straipsnio 3 dalyje nurodytais aspektais. Svarbu pabrėžti, kad paslaugos turės būti suteiktos ir individualūs administraciniai aktai priimti per nustatytą terminą nuo reikiamų dokumentų ir informacijos gavimo. Todėl, trūkstant reikiamų dokumentų ar informacijos, termino skaičiavimas neprasidės. Viešojo administravimo subjekto vadovo sprendimu šis terminas dėl svarbių priežasčių galės būti pratęstas iki 3 darbo dienų. Per metus planuojami 1–2 nauji Stambūs projektai.
Tai labai mažas skaičius administracinių paslaugų gavėjų, kuriems administracinės paslaugos turėtų būti suteiktos ir kuriems taikytini administraciniai aktai turėtų būti priimti per nurodytą terminą. Remiantis
„Investuok Lietuvoje“ kaupiamos statistikos duomenimis, 2010–2017 m. Lietuvoje
buvo įgyvendinti arba yra įgyvendinami tik 4 plyno lauko tiesioginių užsienio investicijų projektai apdirbamosios gamybos srityje, kurių kapitalo investicijos ir planuojamų sukurti darbo vietų skaičius atitinka Įstatymo pakeitimo projekte stambiam investicijų projektui keliamus kriterijus. Atsižvelgus į labai nedidelį Stambių projektų skaičių, išimties taikymas būtų ypač retas, bet labai paspartintų Stambių projektų įgyvendinimą ir pagerintų investicinę aplinką. Paminėtina ir tai, kad Projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 15⁶straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta Stambaus projekto koordinatoriaus funkcija bendradarbiauti su viešojo administravimo subjektais, teikiančiais administracines paslaugas ir priimančiais administracinius sprendimus, reikalingus Stambiam projektui įgyvendinti, <…> viešojo administravimo subjektams teikti informaciją ir konsultacijas, susijusias su Stambaus projekto įgyvendinimu. Taigi koordinatorius viešojo administravimo subjektams teiks visą reikalingą pagalbą ir konsultacijas[5]. Atsižvelgiant į tai, kad Stambaus projekto koordinatorius turės užtikrinti, kad viešojo administravimo subjektai iš anksto būtų informuojami apie planuojamą investuotojo kreipimąsi, ir į tai, kad Stambūs projektai yra valstybei svarbūs projektai, 3 darbo dienų terminas yra pakankamas administracinėms paslaugoms suteikti.
Tokios paslaugos galėtų būti, pavyzdžiui, prašymo dėl leidimo laikinai gyventi įforminimo nagrinėjimas (vietoj esamų 10 darbo dienų), prašymo organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą nagrinėjimas (vietoj esamų 10 darbo dienų), žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto derinimas su atsakingomis institucijomis (vietoj esamų 5 darbo dienų).
c) Ypatumai statybos srityje. Investuotojas statybą leidžiančiam dokumentui gauti, jei tai bus nustatyta stambaus projekto investicijų sutartyje, galės pateikti statinio projekto bendrąją, architektūrinę, sklypo sutvarkymo ir susisiekimo dalis. Šios dalys statybą leidžiančio dokumento išdavimo metu bus prilyginamos statinio projektui. Tačiau prieš pradedant statybos darbus privalės būti parengtos ir kitos statinio projekto dalys, kurios pagal teisės aktus privalomos atitinkamam statiniui ir atitinkamiems statybos darbams. Teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka taip pat turės būti atlikta šių statinio projekto dalių ekspertizė, tačiau šių statinio dalių nereikės teikti derinti atsakingoms institucijoms. Taigi reikalavimai statybos darbams ir privalomiems parengti dokumentams nesikeis (visos parengtos statinio projekto dalys privalės atitikti visus teisės aktų keliamus reikalavimus ir visos reikalingos dalys privalės būti rengiamos), tačiau sumažės privalomų suderinti statinio projekto dalių.
Taip pat išliks reikalavimas pateikti ir visus kitus Statybos įstatymo 27 straipsnio
(pavyzdžiui, atrankos išvadą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių ir atrankos išvados ar sprendimo viešinimo dokumentų, kai pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatas turi būti atliktos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros). Kaip ir yra nustatyta pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, tais atvejais, kai reikia atlikti poveikio aplinkai vertinimą ar atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo, statybą leidžiantis dokumentas galės būti išduodamas tik po minėtų dokumentų priėmimo ir kai minėti dokumentai leidžia atitinkamoje teritorijoje vykdyti planuojamą ūkinę veiklą.
Svarbu pažymėti, kad Projekto 15⁵ straipsnio 4 dalimi siūlomas specialus, su statybą leidžiančio dokumento išdavimu susijęs, reguliavimas nebus taikomas, kai bus planuojami kultūros paveldo statinių tvarkomieji statybos darbai ar kai statinių statyba planuojama kultūros paveldo objektų teritorijose arba kai šioje straipsnio dalyje nurodyto statinio projekto dalyse pateiktos informacijos nepakanka, kad aplinkos ministro įgaliota institucija, tikrindama statinių, kuriuose bus vykdoma ūkinė veikla, kurios atliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas arba atranka dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo, galėtų patikrinti, ar bus įgyvendintos sprendime dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, kad planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų reikalavimus, nustatytos sąlygos ir suprojektuotos sprendime ir
(ar) atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvadoje, kai poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas, numatytos priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai sumažinti ir (ar) jam kompensuoti, kurios turi būti įgyvendintos konkrečiame statybos etape. Tokiais atvejais statybą leidžiantis dokumentas bus išduodamas bendra tvarka. Jeigu pateiktose statinio projekto dalyse duomenų minėtiems sprendiniams įvertinti pakaks, bus galima remtis šioje dalyje nustatyta statybos leidimo išdavimo tvarka. Taigi, statybą leidžiančiam dokumentui gauti nereikės teikti viso statinio projekto, bet pakaks keturių statinio projekto dalių (bendrosios, sklypo plano (sklypo sutvarkymo), susisiekimo ir architektūros).
Kitos privalomos statinio projekto dalys prieš pagal jas pradedant statybos darbus privalės būti parengtos, tačiau jų derinti nebus privaloma.
d) Infrastruktūros įrengimo ypatumai. Investuotojui, suderinus infrastruktūros įrengimo sąlygas su savivaldybės administracija, būtų suteikta teisė pačiam įsirengti Stambiam projektui įgyvendinti reikalingą inžinerinę infrastruktūrą (toliau – infrastruktūra), pavyzdžiui, lietaus nuotekų tinklus, vandentiekį ir pan. Savivaldybė su investuotoju sudarytų inžinerinės infrastruktūros įrengimo ir naudojimo sutartį, kurioje būtų nustatytos inžinerinės infrastruktūros įrengimo, naudojimo ir perdavimo savivaldybei sąlygos bei investuotojo atsakomybės klausimai. Esant poreikiui, savivaldybė galėtų numatyti pareigą investuotojui perduoti savivaldybei įrengtą infrastruktūrą, jeigu, pavyzdžiui, savivaldybė ketintų ją naudoti kaip viešosios infrastruktūros dalį. Šis pakeitimas iš esmės išspręstų praktikoje kylančias problemas, kai savivaldybė neturėdama lėšų delsia įrengti viešąją inžinerinę infrastruktūrą, o dėl šios priežasties investuotojui stringa investicinio projekto įgyvendinimas. Taigi, investuotojas galėtų įrengti viešąją inžinerinę infrastruktūrą savo lėšomis, ją perduoti savivaldybei ir taip išspręsti abiem šalims kylančias problemas. Be to, viešosios infrastruktūros finansavimas galėtų būti skiriamas iš specialios tikslinės valstybės biudžeto dotacijos, kai savivaldybė iš anksto paruošia teritoriją investuotojo atėjimui.
e) Savivaldybių skatinimas. Savivaldybės būtų skatinamos iš anksto numatyti teritorijas ir įtvirtinti teritorijų planavimo dokumentuose sprendinius, reikalingus Stambiems projektams.
Įsigaliojus Stambaus projekto investicijų sutarčiai, kuri įgyvendinama iš anksto savivaldybės numatytoje teritorijoje, savivaldybei būtų skiriama iki 5 procentų Stambaus projekto vertės valstybės biudžeto speciali tikslinė dotacija savivaldybės biudžetui savivaldybės viešajai infrastruktūrai plėtoti. Šis pakeitimas ne tik paskatintų savivaldybes siekti pritraukti investicijų į savo teritorijas, bet ir padėtų gerinti vietos gyventojų gyvenimo kokybę įrengiant viešąją infrastruktūrą.
f) Užsieniečių teisinės padėties ypatumai. Remiantis Užimtumo tarnybos duomenimis, 2018 m. lapkričio 26 d. Lietuvoje buvo 9 947 laisvos darbo vietos[6]. Investuotojai, t. y. darbdaviai, negalėdami rasti darbo jėgos, negalėtų įgyvendinti Stambių projektų. Tokiu atveju mažėtų Lietuvos investicinis patrauklumas, sunkiau vyktų regionų plėtra. Atsižvelgiant į bendrą padėtį Lietuvos darbo rinkoje, jos raidos tendencijas ir demografinę situaciją šalyje[7], siūlytina investuotojui sudaryti papildomas galimybes naujas darbo vietas užpildyti įdarbinus ne tik Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos šalių piliečius, bet ir trečiųjų šalių piliečius. Taip pat būtina atsižvelgti į investuotojo įsipareigojimus įdarbinti 200 darbuotojų ir penkerius metus išlaikyti sukurtas darbo vietas. Todėl trečiųjų šalių piliečiams, kurie dalyvauja įgyvendinant Stambius projektus, atsižvelgiant į kuriamą specialų reguliavimą, siūloma supaprastinti migracijos procedūras. Konkretūs investuotojo poreikiai dėl įdarbinamų trečiųjų šalių piliečių skaičiaus būtų vertinami pagal bendrą situaciją darbo rinkoje, parengiamų naujų specialistų skaičių, investuotojo vykdytiną veiklą ir kitas svarbias aplinkybes prieš sudarant Stambaus projekto investicijų sutartį.
Siūlomoje priimti Investicijų įstatymo 15⁵straipsnio
Respublikoje (toliau – leidimas gyventi) išdavimo pagrindai (leidimo gyventi išdavimas užsieniečiams, kurie įgyvendina Stambų projektą) užsieniečiams, kurie nėra Europos Sąjungos ir Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiai, atvykstantiems į Lietuvos Respubliką dirbti pas investuotoją ar užsiimti teisėta veikla, kai jie yra investuotojo akcininkai, kuriems nuosavybės teise priklausančių investuotojo akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/10 investuotojo įstatinio kapitalo, ar investuotojo vadovui, įgyvendinantiems Stambų projektą. Terminai vartojami tokie pat kaip ir Lietuvos Respublikos „Įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties“, pvz.,
„akcininkas“. Akcininkai juridinių asmenų atžvilgiu turi ne tik teises (pvz.,
gauti dividendus), bet ir pareigas (balsuoti akcininkų susirinkimuose ir pan.). Išimties tikslas – sudaryti galimybes greitai ir efektyviai įgyvendinti stambius projektus.
Pabrėžtina, kad Įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties (58 straipsnio 1 dalies 4 punktas) jau dabar numato galimybę minėtus asmenis atleisti nuo pareigos įgyti leidimą dirbti, kai jie kreipiasi dėl leidimo gyventi išdavimo teisėtos veiklos pagrindu ir jiems taikomi ženkliai mažesni investicijų dydžio reikalavimai (akcininkas turi būti investavęs ne mažiau kaip 14 000 Eur, o bendrai įmonės nuosavo kapitalo vertė turi sudaryti 28 000 Eur (minėto įstatymo 45 straipsnio 1 dalis), kai investicijos į stambius projektus privalo sudaryti ne mažiau kaip
supaprastinti leidimo gyventi išdavimo reikalavimus. Dažniausiai investuotojo akcininkai yra juridiniai asmenys, todėl tik nedidelė dalis užsieniečių naudosis šia tvarka. Taip pat siūloma Stambaus projekto investicijų sutartyje numatyti skaičių užsieniečių, kurie gali būti atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti ir kurių atžvilgiu nepriimamas sprendimas dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, taip pat kurie turi teisę pradėti dirbti nuo prašymo išduoti leidimą gyventi pateikimo dienos ir neturi pateikti dokumentų, patvirtinančių užsieniečių turimą kvalifikaciją ir darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją. Investuotojas, gavęs informaciją apie tai, kad darbuotojui, kuris pradėjo dirbti pasinaudojęs siūlomoje priimti Investicijų įstatymo 15⁵straipsnio 9 dalyje nustatyta teise, atsisakyta išduoti leidimą gyventi, kitą darbo dieną privalės nutraukti darbo sutartį su šiuo darbuotoju Lietuvos Respublikos darbo kodekso 60 straipsnio 1 dalies
kodekso 60 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
g) Ypatumai žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykių, žemės tvarkymo ir administravimo srityse.
Siūloma nustatyti, kad investuotojui nepriklausančiame nuosavybės teise žemės sklype administraciniu aktu galėtų būti nustatyti servitutai, suteikiantys teisę tiesti inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius ir takus, jais naudotis ir juos prižiūrėti. Stambiems projektams įgyvendinti reikalingi kiti Žemės įstatyme nustatyti servitutai taip pat galėtų būti nustatomi Žemės įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka. Nuostoliai, patiriami dėl servituto nustatymo, būtų atlyginami bendra Žemės įstatyme nustatyta tvarka. Taigi, servituto nustatymas administraciniu aktu bus vienas iš galimų servituto nustatymo būdų – servitutą ir toliau bus galima nustatyti kitais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytais būdais. Nustatant servitutą, žemės savininkui turės būti atlyginama Žemės įstatyme nustatyta tvarka. Stambiam projektui įgyvendinti reikalingo žemės sklypo kadastro duomenų nustatymas galėtų būti vykdomas pagal rengiamą teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą. Tuo atveju, jeigu bus nustatyta, kad patvirtino teritorijų planavimo dokumento ir nustatyti kadastro duomenys nesutampa ar neatitinka visų keliamų reikalavimų, tai jie negalės būti patvirtinti, o kadastriniai matavimai privalės būti atliekami iš naujo. Stambiam projektui įgyvendinti reikalingi valstybinės žemės sklypai bus išnuomojami investuotojui be aukciono.
Nuomos tvarka bus taikoma bendra, kaip šiuo metu yra nustatyta Žemės įstatyme. Teisinis reguliavimas dėl nuomos nebūtų traktuojamas kaip valstybės pagalba pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes už valstybinės žemės nuomos sandorį nuomininkas mokėtų rinkos kainą. Bet kuriuo atveju, stambiems projektams taikomos valstybės pagalbos teikimo sąlygos būtų nustatomos Vyriausybės nutarimu (Projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 15⁴ straipsnio 1 dalis).
h) Stambiems projektams reikalingos kvalifikacijos ir kompetencijos specialistų rengimo ypatumai. Siūloma numatyti teisinį reguliavimą, sudarysiantį geresnes galimybes bedarbiams ir užimtiesiems kelti savo kvalifikaciją arba persikvalifikuoti. Priėmus Investicijų įstatymo projektą bedarbiai ir užimtieji turės galimybę gauti iš valstybės kokybiškesnius, aukštesnės kvalifikacijos mokymus, todėl turės geresnes galimybes konkuruoti darbo rinkoje. Investicijų įstatymo pakeitimu taip pat siūloma inicijuoti profesinio mokymo ar studijų programų pakeitimus ar naujų programų rengimą, kai Stambiam projektui įgyvendinti reikalingų profesinio mokymo ar studijų programų nėra ar jos yra netinkamos. Taip būtų suteikiamos galimybės bedarbiams ir užimtiesiems įgyti darbo rinkai reikalingą profesiją ar įgyti kvalifikaciją. Taigi, pakeitimais siekiama sumažinti atskirtį tarp darbo rinkos paklausos ir pasiūlos ir suteikti galimybę bedarbiams ir užimtiesiems tapti konkurencingesniems darbo rinkoje. 3) Stambių projektų koordinavimas:
a) Stambių projektų koordinatorius. Siekiant gerinti viešojo administravimo kokybę bei išspręsti investicinių projektų įgyvendinimo problemas, siūloma Stambiems projektams taikyti ne tik specialų teisinį reglamentavimą, bet ir aukštesnį aptarnavimo standartą. „Investors‘ Forum“ atliktas tyrimas parodė, kad investuotojams trūksta institucijų efektyvumo.
Atliekant tyrimą respondentų buvo paprašyta įvertinti ir valstybės institucijų, įmonių bei organizacijų veiklą. Palankiausio investuotojų vertinimo sulaukė akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). Požiūris į šios bendrovės veiklos efektyvumą nuosekliai gerėjo nuo pat 2017 m. pradžios ir šiemet 76 proc. investuotojų ESO vertina gerai. Dideliu veiklos efektyvumu, respondentų nuomone, pasižymi ir Registrų centras (74 proc.). Prasčiausiai investuotojų vertinamos institucijos − Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos bei Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Tačiau būtent su žemiausiai vertinamomis institucijomis investuotojai susiduria dažniausiai. Siekiant spręsti aptarnavimo problemas, siūloma Stambių projektų įgyvendinimui koordinuoti paskirti Stambių projektų koordinatorių – valstybės instituciją, kuri teiktų pagalbą investuotojui sudarant Stambių projektų investicijų sutartis ir jas įgyvendinant, taip pat padėtų kitoms valstybės ir savivaldybės institucijoms bei įstaigoms aptarnauti Stambaus projekto vykdytoją.
b) Stambių projektų konsultacinis komitetas. Stambių projektų įgyvendinimui reikalingiems tarpinstituciniams klausimams spręsti siūloma sudaryti konsultacinį komitetą, nustatyti jo formavimo tvarką ir funkcijas. Konsultacinis komitetas vykdytų patariamąją funkciją tais atvejais, kai koordinatorius identifikuos esminius nesutarimus tarp institucijų ir siektų rasti galimus sprendimo variantus. 4) Dėl Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 1, 2, 9¹, 12, 13 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo ketvirtuoju² skirsniu įstatymo projekto 3 straipsnio. Įstatymo projektu siūloma atsisakyti pramonės parko steigimo eiliškumo.
Kai įgyvendinamos visos Įstatymo 9¹ straipsnio 3 dalyje nurodytos sąlygos, siekiant įsteigti pramonės parką, pagal Įstatymo 9¹ straipsnio 6 dalį savivaldybės taryba turi priimti sprendimą dėl pramonės parko įsteigimo. Taigi, nepriklausomai nuo eiliškumo, procedūros būtų atliekamos vienu metu. Taip siūloma suvienodinti valstybei svarbių projektų reglamentavimą ir tokiems projektams suteikiamą naudą. Pagal Investicijų įstatymo 9¹straipsnio 3 dalies
būti pripažintas valstybei svarbiu projektu. Tačiau kitaip, nei įgyvendinant kitus valstybei svarbius projektus, pramonės parkui įgyvendinti reikalinga žemė negali būti paimama visuomenės poreikiams, t. y. negalint privačių žemės sklypų įtraukti į pramonės parkų teritoriją be savininkų sutikimo, negalimas ir tokios žemės paėmimas visuomenės poreikiams. Taip apribojamos galimybės įgyvendinti valstybei svarbius projektus – pramonės parkus. Visiems kitiems valstybei svarbiems projektams įgyvendinti žemė iš privataus savininko gali būti paimama Žemės įstatymo nustatyta tvarka (Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kadangi pramonėms parkams suteikiama analogiška valstybinė reikšmė, diferencijuotas reguliavimas yra nepateisinamas ir gali būti traktuojamas kaip diskriminacinis. Siekiant ištaisyti reguliavimo trūkumus ir paskatinti pramonės parkų steigimąsi (nuo
procedūra, įsteigtas tik vienas pramonės parkas – Vilniaus miesto inovacijų pramonės parkas, tačiau jam taikyta tik dalis nustatytų procedūrinių reikalavimų, nes jis pradėtas steigti iki teisinio reguliavimo pakeitimų įsigaliojimo), siūloma palengvinti pramonės parkų steigimo procedūras.
Įtraukus žemės sklypus į pramonės parko teritoriją, žemės sklypai bus paimami visuomenės poreikiams arba, remiantis Investicijų įstatymo 9¹ straipsnio 11 dalimi, išnuomojami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Žemės sklypus paimant visuomenės poreikiams bus laikomasi Žemės įstatymo VIII skyriaus nuostatų. 5) Dėl Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 1, 2, 9¹, 12, 13 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo ketvirtuoju² skirsniu įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalies. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad savivaldybė gali sudaryti investicijų sutartis dėl investicijų į gamybos, pramonės ar paslaugų, išskyrus viešąsias paslaugas, sritį. Savivaldybės negali sudaryti investicijų sutarčių, kai tai susiję su viešųjų paslaugų teikimu. 6) Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 2, 6, 8, 9, 10 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 8¹ straipsniu įstatymo pakeitimo įstatymo projektu. PAV įstatymas papildomas nauja sąvoka „pranešimas apie poveikio aplinkai vertinimo proceso pradžią“. PAV įstatymo pakeitimo projekte siūloma įtvirtinti nuostatą, kad tais atvejais, kai poveikio aplinkai vertinimas privalo būti atliekamas, planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) turi teisę nuspręsti, ar rengti programą.
PAV programa privaloma tik tais atvejais, jeigu turi būti atliktas planuojamos ūkinės veiklos tarpvalstybinis poveikio aplinkai vertinimas ir programos pateikimas kitai valstybei numatytas tarptautinėmis sutartimis, kurias Lietuvos Respublika ir kita valstybė yra sudariusios. Įvedus nuostatą dėl PAV programos neprivalomumo, siekiant užtikrinti Direktyvos reikalavimų dėl išankstinio visuomenės informavimo apie planuojamas ūkines veiklas įgyvendinimą, numatyta, kad tais atvejais, kai poveikio aplinkai vertinimas privalo būti atliekamas ir nerengiama programa, turi būti teikiamas pranešimas apie poveikio aplinkai vertinimo proceso pradžią (toliau – pranešimas apie PAV pradžią). Tuo tikslu PAV įstatymą siūloma papildyti 8¹ straipsniu. Šiame straipsnyje siūloma nustatyti, kokiais atvejais privaloma teikti pranešimą, jo teikimo ir viešinimo tvarką, įtvirtinti atsakingosios institucijos, PAV subjektų ir visuomenės teisę pateikti pasiūlymus, PAV dokumento rengėjo prievolę įvertinti pateiktus pasiūlymus. Numatyta, kad pranešimo apie PAV pradžią formą ir turinį tvirtina aplinkos ministras. PAV įstatymo pakeitimo projekte siūloma nustatyti PAV programos ir pranešimo apie PAV pradžią galiojimo terminus, t. y. numatoma, kad PAV ataskaita turi būti pateikta atsakingai institucijai per 3 metus nuo PAV programos patvirtinimo arba pranešimo apie PAV pradžią pateikimo dienos.
Pagal galiojančią PAV įstatymo redakciją savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla, taryba turi teisę priimti neigiamą motyvuotą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių ir PAV procedūros negali būti tęsiamos tol, kol galioja savivaldybės tarybos priimtas sprendimas, išskyrus atvejus, kai planuojama ūkinė veikla yra valstybinės reikšmės ir jos įgyvendinimas numatytas Vyriausybės patvirtintuose valstybės strateginiuose planuose arba planuojama ūkinė veikla reikalinga valstybei svarbiam ar regioninės svarbos projektui įgyvendinti. Šis sprendimas turi būti priimtas iki PAV programos patvirtinimo, tačiau ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo programos gavimo savivaldybės vykdomojoje institucijoje dienos. Įtvirtinus nuostatą, kad rengti PAV programą neprivaloma, siekiant užtikrinti savivaldybės teisę priimti neigiamą sprendimą, PAV įstatymo pakeitimo projektu siūloma papildyti PAV įstatymo 10 straipsnį nauja dalimi, kurioje nustatoma savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla, tarybos teisė priimti neigiamą motyvuotą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių iki sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos priėmimo, tačiau ne vėliau kaip per
institucijoje dienos. Savivaldybės taryba negali priimti neigiamo motyvuoto sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių, kai planuojama ūkinė veikla yra valstybinės reikšmės ir jos įgyvendinimas numatytas Vyriausybės patvirtintuose valstybės strateginiuose planuose arba planuojama ūkinė veikla reikalinga valstybei svarbiam ar regioninės svarbos projektui įgyvendinti.
7) Atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimą Nr. 136 „Dėl Projektų pripažinimo valstybei svarbiais projektais tvarkos aprašo patvirtinimo“ vartojama sąvoka „valstybei svarbūs projektai“, taip pat į tai, kad siūlomu reguliavimu, keičiančiu Investicijų įstatymo nuostatas, siūloma visus Stambius projektus pripažinti valstybei svarbiais projektais, PAV įstatyme vartojama sąvoka „valstybinės svarbos ekonominis projektas“ PAV įstatymo pakeitimo projekte pakeičiama į sąvoką „valstybei svarbus projektas“. 8) Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 2, 4, 6, 17, 20, 23 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad Stambiems projektams skirtos teritorijos vystomos ir statyba jose vykdoma vadovaujantis vietovės lygmens bendrojo plano sprendiniais arba, jeigu jis neparengtas – savivaldybės lygmens bendrojo plano sprendiniais. Teritorijos, kuriose bus vystomi stambūs projektai, bus laikomos teritorijomis, kuriose įgyvendinami stambūs projektai (dėl to bus susitarta Stambaus projekto investicijų sutartyje), o teritorijos, skirtos stambiems projektams pritraukti – kurias iš anksto rengs savivaldybės stambiems projektams (15⁵ straipsnio 7 dalis). Tais atvejais, kai Stambiam projektui įgyvendinti skirtos teritorijos vystymas nenumatytas savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens bendruosiuose planuose, tokios teritorijos galėtų būti pradedamos vystyti Vyriausybės įgaliotos institucijos iniciatyva. Tokia iniciatyva savivaldybėms nebūtų privaloma.
Vyriausybės įgaliotai institucijai siūloma suteikti teisę pasirinkti: teritorijų planavimo dokumentus rengti bendra arba Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnyje nustatyta tvarka. Kai teritorijose, kuriose bus įgyvendinti Stambūs projektai ar į kurias juos ketinama pritraukti, galioja iki įstatymo įsigaliojimo patvirtinti ar prieš jam įsigaliojant pradėti rengti, bet po įstatymo įsigaliojimo patvirtinti teritorijų planavimo dokumentai, šios teritorijos galės būti vystomos pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus. Tokie patvirtinti dokumentai galės būti koreguojami, kai to reikia Stambiam projektui vystyti. 9) Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 56 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu siūloma suderinti teisinį reguliavimą su siūlomu reguliavimu dėl Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 1, 2, 9¹, 12, 13 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo ketvirtuoju² skirsniu įstatymo projektu, numatančiu, kad Stambaus projekto investicijų sutartyje nustatomas skaičius investuotojo įdarbinamų užsieniečių, kurie, teisėtai būdami Lietuvos Respublikos teritorijoje, turi teisę pradėti dirbti nuo prašymo išduoti leidimą gyventi pateikimo dienos. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206
Nr. I-446 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektais siekiama suderinti šių įstatymų nuostatas su Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 1, 2, 9¹, 12, 13 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo ketvirtuoju² skirsniu įstatymo projektu siūlomu nustatyti reguliavimu. Prieš sudarydamas darbo sutartį su užsieniečiu darbdavys privalės įsitikinti, kad užsienietis Lietuvos Respublikoje yra teisėtai. Tai gali patvirtinti galiojanti užsieniečio viza, bevizio režimo taikymo atveju – spaudas pase, patvirtinantis teisėtą atvykimą į Lietuvos Respubliką, ir kt.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant Įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Bendras poveikis valstybės finansams (valstybės ir savivaldybių biudžetams), taip pat valstybės ekonomikai bus teigiamas. Kiekvienas Stambus projektas sukurs ne mažiau kaip po 200 darbo vietų, todėl didelės užimtumas ir mažės socialinė atskirtis – tai turės teigiamą poveikį ir socialinei aplinkai. Poveikis administracinei naštai nenumatomas. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti Įstatymų projektai įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimti Įstatymų projektai turės teigiamą įtaką verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Pakeitimai sudarys palankias sąlygas didelės pridėtinės vertės projektams įgyvendinti ir ženkliai pagerins investicinę aplinką, sumažins administracinę naštą verslui. Kiekvienas naujas Stambus projektas teigiamai paveiks Lietuvos Respublikos finansus ir ekonomiką: bus didinamas Lietuvos žinomumas regione ir pasaulyje, rangovai gaus naujų užsakymų, didės konkurencinė aplinka darbo rinkoje, dėl to bus sudarytos prielaidos augti vidutiniam darbo užmokesčiui ir bus prisidedama prie naujų darbo vietų kūrimo. Siūlomas reguliavimas taip pat leis Stambius projektus įgyvendinti greičiau ir sklandžiau.
Tokio reguliavimo sukūrimas taip pat padidintų Lietuvos Respublikos konkurencingumą su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, palengvintų naujų Stambių projektų ir tiesioginių užsienio investicijų pritraukimą į Lietuvą. Įtvirtinus nuostatą, kad PAV programos rengimas yra neprivalomas, ir įvedus alternatyvų pranešimo apie PAV pradžia teikimą, sutrumpės PAV procesas. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant Įstatymų projektais siūlomus pakeitimus įtraukti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės. 9. Ar Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus. 10. Ar Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu Įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2020 m. balandžio 30 d. turės:
1) priimti nutarimą, nustatantį paraiškos dėl Stambaus projekto investicijų sutarties sudarymo teikimo, Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr.
12, 13 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo ketvirtuoju² skirsniu įstatymo projekto 5 straipsniu dėstomo 15⁴ straipsnio
projekto investicijų sutarties sudarymo, vykdymo ir vykdymo priežiūros tvarką;
2) nustatyti Stambiems projektams įgyvendinti reikalingiems tarpinstituciniams klausimams spręsti sudaromo konsultacinio komiteto formavimo ir darbo tvarką;
3) koreguoti esamą valstybinės žemės sklypų nuomos tvarką, nustatant Stambiam projektui įgyvendinti reikalingų valstybinės žemės sklypų nuomos investuotojui reikalavimus;
4) priimti nutarimą, nustatantį Stambių projektų įtraukimo ir išbraukimo iš Stambių projektų sąrašo, taip pat šio sąrašo skelbimo tvarką. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras, siekdamas nustatyti bedarbiams ar užimtiems asmenims skiriamų lėšų nustatymo, skyrimo ir panaudojimo kontrolės tvarką, iki 2020 m. balandžio 30 d. turės pakeisti Užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. A1-348 „Dėl Užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“, ir patvirtinti dokumentų tipines formas kvalifikacijai įgyti, kvalifikacijai tobulinti ar kompetencijai įgyti, kai to reikia Stambiems projektams įgyvendinti. Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministras iki 2020 m. balandžio 30 d. turės nustatyti savivaldybei skiriamos iki 5 procentų Stambaus projekto vertės specialios tikslinės valstybės biudžeto dotacijos skyrimo, grąžinimo ir apskaičiavimo tvarką.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministras iki 2020 m. balandžio 30 d. turės pakeisti Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. D1-885 „Dėl Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Šio įstatymo nuostatos bus taikomos Stambiems projektams, pradėtiems įgyvendinti po šio įstatymo įsigaliojimo dienos, todėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui 2019 m. neturės įtakos. Priėmus Įstatymų projektus planuojama, kad Stambiems projektams įgyvendinti patrauklus teisinis reguliavimas padės pritraukti daugiau investicijų į regionus. Laukiamas Įstatymų projektų poveikis yra 200 mln. eurų investicijų į ilgalaikį turtą bei 2 000 naujų darbo vietų per 5 metus nuo Įstatymų projektų įsigaliojimo projektuose, sukuriančiuose po ne mažiau nei 200 naujų darbo vietų. Šie projektai per 15 metų SODROS biudžetą papildytų 60 mln. eurų, o valstybės ir savivaldybių biudžetai per gyventojų pajamų mokestį būtų papildyti 37 mln. eurų[8]. Šios prognozės priklauso nuo Stambių projektų pritraukimo, ir net vienas projektas gali lemti ženklius teigiamus surenkamų mokesčių svyravimus. Pritraukus Stambių projektų į iš anksto savivaldybės numatytą teritoriją, savivaldybei būtų skiriama speciali tikslinė iki 5 procentų Stambaus projekto vertės valstybės biudžeto dotacija.
Projekto vertę skaičiuojant pagal investicijas į ilgalaikį turtą, iki 5 procentų dydžio valstybės dotacijai nuo 200 mln. eurų papildomai reikėtų iki 10 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų. Savivaldybės gautų šią dotaciją tik su sąlyga, kad Stambūs projektai būtų pritraukti į iš anksto savivaldybės numatytą teritoriją. Svarbu paminėti, kad dotacija būtų skiriama savivaldybės viešajai infrastruktūrai plėtoti ir viešosioms paslaugoms teikti, t. y. viešiesiems poreikiams tenkinti, todėl šie pinigai būtų skirti visuomenės gerovei kurti. Nesudarius Stambaus projekto investicijų sutarties, dotacija nebūtų skiriama. Taip pat tais atvejais, kai Stambiam projektui įgyvendinti skirtos teritorijos vystymas nenumatytas savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens bendruosiuose planuose, o tokia teritorija pradedama ruošti vystyti Ekonomikos ir inovacijų ministerijos iniciatyva, gali reikėti papildomai biudžeto lėšomis finansuoti savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendrųjų planų koregavimo iniciatyvų įgyvendinimą. Teritorijų planavimo dokumentų rengimo preliminarioms darbų kainoms apskaičiuoti taikomos patvirtintos Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo darbų kainų skaičiavimo rekomendacijos (toliau – Rekomendacijos), patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. D1-203 „Dėl Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo darbų kainų skaičiavimo rekomendacijų patvirtinimo“. Teritorijų planavimo dokumentų rengimo darbų kainos priklauso nuo to, ar teritorijų planavimo dokumentai koreguojami, ar keičiami, taip pat nuo planuojamos teritorijos hektarų skaičiaus ir joje esančių gyventojų skaičiaus.
Preliminariais skaičiavimais vienam Stambiam projektui įgyvendinti reikėtų nuo
dokumentų keitimas ir (ar) koregavimas galėtų kainuoti nuo 5000 eurų iki
užimtumo įstatymą bedarbiams ar užimtiems asmenims skirti lėšų kvalifikacijai įgyti, kvalifikacijai tobulinti ar kompetencijai įgyti, jos bus skiriamos iš valstybės biudžeto ir (ar) Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Vienam asmeniui kvalifikacijai įgyti būtų skiriama 9,3 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio suma, o kvalifikacijai tobulinti ar kompetencijai įgyti – 4,66 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio suma. Konkretus valstybės biudžeto lėšų poreikis priklausys nuo Stambiam projektui įgyvendinti reikalingų darbuotojų kompetencijų, naujų darbo vietų skaičiaus, darbuotojų struktūros ir galimybės gauti finansavimą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Tipiniame gamybos investicijų projekte apie pusę darbuotojų sudaro darbininkai (7, 8, 9 grupės pagal Lietuvos profesijų klasifikatorių). Būtent šiai darbuotojų daliai yra aktualiausias kvalifikacijos įgijimas arba tobulinimas. Galimybė gauti finansavimą užimtų gyventojų kvalifikacijos kėlimui ar tobulinimui atsirado neseniai, todėl nėra galimybės remtis istoriniais duomenimis, tačiau mažai tikėtina, kad dalis darbininkų, pasinaudosiančių siūlomu reguliavimu, viršytų
poveikį, darbuotojų, sieksiančių pasinaudoti kvalifikacijos kėlimo ar tobulinimo galimybe, skaičius galėtų siekti iki 200 asmenų.
Darant prielaidą, kad iki 100 asmenų gali pageidauti įgyti kvalifikaciją ir iki 100 asmenų gali pageidauti tobulinti kvalifikaciją ar įgyti kompetenciją ir atsižvelgiant į 2021 metais numatomą 600 eurų minimalios mėnesinės algos dydį, potencialios išlaidos darbuotojų kvalifikacijai įgyti ir tobulinti per ateinančius 5 metus galėtų siekti iki 0,8 mln. eurų. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymų projektus buvo gauti VšĮ „Investuok Lietuvoje“ specialistų vertinimai ir išvados, taip pat konsultuotasi su Aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas ir sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis: „investicijų skatinimas“, „investicijų projektas“,
„investuotojas“, „aplinkos apsauga“, „poveikis aplinkai“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra. Teikia Seimo nariai: Rimantas Sinkevičius Jurgis Razma Eugenijus Gentvilas Andrius Kupčinskas Rūta Miliūtė Antanas Baura [1] TUI projektų gamyboje dalis CRE šalyse 2017 m. Šaltinis: fDi Markets, The Financial Times Limited paslauga 2018. [2] Investuotojas privalėtų investuoti tik į patį investicinį projektą, bet ne į su juo susijusias veiklas.
Duomenų apdorojimo, interneto serverių paslaugų (prieglobos) ir susijusi veikla, taip pat apdirbamoji gamyba yra veiklos, nurodytos Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriuje (EVRK 2 RED.), patvirtintame Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2007 spalio 31 d. įsakymu Nr. DĮ-226, sekcijos „I“ 63 skyriaus 63.1 grupės 63.11 poklasyje ir sekcijoje „C“. [3] Šaltinis: fDi Markets, 2018. [4] Lietuvos statistikos departamentas. https://osp.stat.gov.lt/ [5] Pavyzdžiui, valstybės įmonė Registrų centras savo klientams siūlo nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos, šių teisių suvaržymus ir juridinius faktus registruoti ne tik bendra tvarka per 10 darbo dienų, bet ir skubos tvarka per 3,2 arba 1 darbo dieną, didinant proporcingai mokestį už registravimą (http://info.registrucentras.lt/node/2434). Susisiekimo ministerijoje įdiegta LEAN metodika padėjo ministerijos rengiamų Vyriausybės nutarimų projektų derinimo laikotarpį sutrumpinti 4 kartus, o tai leido sutaupyti ir į biudžetą grąžinti 0,5 mln. Eur (http://www.ltnews.lt/2018/07/11/lean-rezultatai-susisiekimo-sektoriuje-augantis-nasumas-ir-i-veiklos-tobulinima-isitraukiantys-darbuotojai/). Perėjus prie elektroninių dokumentų, dokumentų parengimo laikas ministerijoje sutrumpėjo 4 kartus. Lietuvos transporto saugos administracijoje (LTSA) Kaizen pasiūlymai, Gemba ėjimai, procesų standartų parengimas ir proceso robotizavimas sutrumpino teikiamų administracinių paslaugų bei vidaus procesų trukmę 1 077 darbo dienomis. Lietuvos oro uostai didelį dėmesį savo veikloje skyrė procesų valdymui. Per
apie 22 tūkst. Eur., procesų efektyvinimas leido sutaupyti ir 4618 darbo valandų arba 577 darbo dienas.
metodiką savo veikloje aktyviai taiko ir AB „Lietuvos paštas“. Per parą Lietuvos paštas išskirsto net ketvirtadaliu daugiau importuojamų siuntų nei anksčiau. [6] https://www.ldb.lt/LDBPortal/Pages/ServicesForEmployees.aspx. [7] Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko ataskaita https://www.ebrd.com/documents/oce/transition-report-201819-work-in-transition.pdf; Demografijos, migracijos ir integracijos politikos 2018–2030 m. strategija. Strategijos projektas. https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/9d935050423411e8844381e3890556cc?jfwid=dg8d3038x.. [8] Pažymėtina, kad didžiausią efektą būtų galima pasiekti tuo atveju, jei būtų priimtas Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. 18-14170), nustatantis pelno mokesčio lengvatą Stambiems projektams.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnyje siūlomos keičiamo įstatymo 17 straipsnio 3 dalies nuostatos nėra aišku, kodėl jokie detaliųjų planų sprendiniai nėra privalomi įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje nustatytais atvejais (projekto 2 straipsniu keičiama įstatymo 4 straipsnio 6 dalis). Pastebėtina, kad galiojančio įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje, nustatant valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų santykį su kitais teritorijų planavimo dokumentais yra nustatyta taisyklė: „Valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai privalomi valstybės lygmens ir žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams. Taikant valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, valstybės lygmens ir žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai galioja tiek, kiek jie neprieštarauja valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams.“ Nesuprantama, kodėl įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje nurodytų teritorijų planavimo dokumentų ir kitų teritorijų planavimo dokumentų tarpusavio santykiui negalėtų būti taikoma ta pati, t.y. nustatyta galiojančio įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje, taisyklė. 2.
straipsnio 2 dalyje dėstomos keičiamo įstatymo 28 straipsnio 5² dalies nuostatas savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendrojo plano koregavimas būtų finansuojamas iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijos skirtų valstybės biudžeto asignavimų, t.y., ministerijai galimai reikėtų skirti papildomas lėšas iš valstybės biudžeto, o Vyriausybė pagal įstatymus yra atsakinga už valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų planavimą, dėl teikiamo įstatymo projekto reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. 3. Atsižvelgiant į Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 16 punkto nuostatą, jog teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su žemėtvarka, teritorijų planavimu ir statyba, turi būti atliktas teikiamo įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
2,
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
terminas taisytinas, nurodant vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą. 2. Projekto 8 straipsnio 2 dalyje nurodyta data, iki kurios turėtų būti priimti įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai, tikslintina, nurodant vėlesnę datą. 3. Atkreiptinas dėmesys, kad Seime yra svarstomas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 2, 3, 6, 7, 11, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 20, 23, 25, 26, 27, 28, 30, 31, 33, 35, 37, 39, 47, 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, reg. Nr. XIIIP-4942 (numatoma įsigaliojimo data 2021 m. liepos 1 d.), kuriuo siūlomos Teritorijų planavimo įstatymo 6, 17, 20,23 ir 28 straipsnių naujos redakcijos, neatsižvelgiant į vertinamame projekte siūlomus tų pačių straipsnių pakeitimus. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M.Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
Ekonomikos komitetas Papildomo komiteto IŠVADA
2020-06-03
Kreivys, Komiteto nariai Bronislovas Matelis, Rūta Miliūtė, Virgilijus Poderys, Jurgis Razma, Andrius Kupčinskas ir Antanas Baura (nuotoliniu būdu). Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai Raimonda Danė, Rasa Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Žilvinas Klimka, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos energetikos ministras, laikinai einantis Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas Žygimantas Vaičiūnas, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos Ekonomikos plėtros departamento Verslo politikos skyriaus vedėjas Aidas Rimkevičius, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos Ekonomikos plėtros departamento Verslo politikos skyriaus patarėja Lauryna Gružaitė, Investuok Lietuvoje, VšĮ Projektų valdymo departamento direktorius Tadas Jagminas, Investuok Lietuvoje, VšĮ Inovacijų ir infrastruktūros sprendimų komandos vadovas Gerardas Višinskis, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus vedėja Daina Petrauskaitė (nuotoliniu būdu), kiti asmenys, prisijungę prie posėdžio nuotoliniu būdu. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas 2019-11-26 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Iš teikiamos projekto 4 straipsnyje siūlomos keičiamo įstatymo 17 straipsnio 3 dalies nuostatos nėra aišku, kodėl jokie detaliųjų planų sprendiniai nėra privalomi įstatymo
galiojančio įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje, nustatant valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų santykį su kitais teritorijų planavimo dokumentais yra nustatyta taisyklė: „Valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai privalomi valstybės lygmens ir žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams. Taikant valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, valstybės lygmens ir žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai galioja tiek, kiek jie neprieštarauja valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams.“ Nesuprantama, kodėl įstatymo 4 straipsnio
dokumentų tarpusavio santykiui negalėtų būti taikoma ta pati, t. y. nustatyta galiojančio įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje, taisyklė. Atsižvelgti Teritorijų planavimo dokumentų tarpusavio santykiui bus taikoma ta pati, t.y. nustatyta galiojančio įstatymo
keičiamo įstatymo 6 dalimi siūloma nustatyti, kad Investicijų įstatyme nurodytiems stambiesiems projektams įgyvendinti ar pritraukti skirtos teritorijos vystomos vadovaujantis valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentais arba vietovės lygmens bendrojo plano sprendiniais, jeigu jis neparengtas, – savivaldybės lygmens bendrojo plano sprendiniais.
Todėl tais atvejais, kai teritorijos vystomos vadovaujantis savivaldybės arba vietovės lygmens bendraisiais planais (aukštesnio lygmens dokumentais nei detalieji planai), atsisakoma detaliųjų planų privalomumo. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-11-26 Atsižvelgiant į tai, kad pagal projekto 7 straipsnio
5² dalies nuostatas savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendrojo plano koregavimas būtų finansuojamas iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijos skirtų valstybės biudžeto asignavimų, t.y., ministerijai galimai reikėtų skirti papildomas lėšas iš valstybės biudžeto, o Vyriausybė pagal įstatymus yra atsakinga už valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų planavimą, dėl teikiamo įstatymo projekto reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. Pritarti Vyriausybės išvada yra gauta (2020-05-12 Nutarimas Nr. 473). 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-11-26 Atsižvelgiant į Korupcijos prevencijos įstatymo
atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su žemėtvarka, teritorijų planavimu ir statyba, turi būti atliktas teikiamo įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas. Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į Seimo TD 17 pastabą, prašyti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos iki projekto priėmimo stadijos pateikti antikorupcinį vertinimą. 4.
Respublikos teisingumo ministerijos Europos teisės departamentas 2019-12-17 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 2, 4, 6, 17, 20, 23 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4208 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
savivaldybių asociacija 2020-03-09 Nr. G-2020-1906
Šiuo raštu kreipiamės su siūlymu palaikyti žemiau nurodytais įstatymų projektais inicijuojamus teisinio reguliavimo pakeitimus:
Nr. VIII-1312 1 ,2 ,9¹, 12, 13 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo ketvirtuoju² skirsniu įstatymo projektu Nr. XIIIP-4206 (toliau - ir Investicijų įstatymo projektas);
Nr. IX-2206 I straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4207;
617, 20. 23 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIllP-4208;
Nr. XII-2470 56 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4209;
Nr. IX-675 2 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4475 (toliau - Pelno mokesčio įstatymo projektas) (toliau visi projektai kartu - Įstatymų projektai).
Investicijų pritraukimo bei regionų konkurencingumo didinimo klausimai yra svarbūs tiek Lietuvos savivaldybių asociacijai, tiek ir jos narėms savivaldybėms. Prie šių tikslų įgyvendinimo ženkliai prisideda Lietuvos teritorijoje veikiančios septynios laisvosios ekonominės zonos (toliau - LEZ), kurios sudaro savivaldybėms palankias sąlygas pritraukti tiek vidaus, tiek užsienio investicijas į savivaldybių teritoriją. 2018 metų duomenimis, visose LEZ buvo sukurta daugiau nei 5700 darbo vietų, o LEZ veikiančių įmonių investicijų vertė siekė beveik 600 mln. EUR[¹]. Viena pagrindinių laisvųjų ekonominių zonų sėkmės priežasčių – taikoma pelno mokesčio lengvata investuotojams. Visgi ši lengvata taikoma tik LEZ teritorijose. Tačiau laisvas LEZ teritorijų plotas senka (apie 60 proc. LEZ ploto jau užimta)[²]. Todėl tiek LEZ turinčios, tiek jų neturinčios savivaldybės yra suinteresuotos ieškoti ir kitų efektyvių būdų regionų plėtrai vykdyti. Anksčiau šiame rašte minėtų Įstatymų projektų tikslas - pritraukti į Lietuvą stambias vidaus ir užsienio investicijas, nustatant tokiems projektams specialų reguliavimą. Minėtas reguliavimas būtų taikomas apdirbamosios gamybos arba duomenų centrų investicijų projektams, pagal kuriuos būtų įsipareigojama per penkerius metus įsteigti ne mažiau kaip 200 naujų darbo vietų ir investuoti ne mažiau kaip 30 mln. EUR privačių kapitalo investicijų. Toks specialus reguliavimas galėtų teigiamai paveikti ir šalies regionus, didinant jų konkurencingumą bei gerinant situaciją visose savivaldybėse. Teigiamus pokyčius galėtų lemti šie Įstatymų projektų esminiai siūlymai:
savivaldybėse taikyti skatinamąją pelno mokesčio lengvatą naujiems stambiems projektams pritraukti[³].
Skatinamoji pelno mokesčio lengvata yra vienas iš svarbių kriterijų, skatinančių vidaus ir užsienio investuotojus rinktis Lietuvą projektų įgyvendinimui. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, pelno mokesčio paskata yra taikomas tik įmonėms, veikiančioms LEZ teritorijose[⁴], kurios, kaip minėta, sparčiai užsipildo, o savivaldybių teritorijos, kurios nepatenka į LEZ plotą, investuotojams yra mažiau patrauklios, kadangi jose nėra pelno mokesčio paskatų stambiems investuotojams. Priėmus pateiktą Pelno mokesčio įstatymo projektą, pelno mokesčio paskata stambiems projektams būtų taikoma visoje Lietuvos teritorijoje. Siūloma paskata leistų stambiems projektams pasinaudoti skatinamąja pelno mokesčio lengvata vykdomo stambaus projekto apimtyje net iki 20 metų. Toks pakeitimas suteiktų galimybę visoms savivaldybėms, siekiant pritraukti vidaus ir užsienio stambius projektus, pasiūlyti pelno mokesčio paskatą ir pagerintų konkurencines sąlygas konkuruojant dėl investicijų pritraukimo su kitomis valstybėmis. 2. Investicijų įstatymo projektas suteikia savivaldybėms papildomų įrankių pritraukiant investuotojus[⁵]. Investicijų įstatymo projektu siūlomos papildomos galimybės pačioms savivaldybėms iš anksto ruošti teritorijas ir vystyti infrastruktūrą stambiems projektams įgyvendinti. Investuotojui nusprendus įgyvendinti stambų projektą būtent savivaldybės iš anksto suplanuotoje teritorijoje, savivaldybėms atsirastų galimybė gauti iki 5 proc. stambaus projekto kapitalo investicijų vertės valstybės biudžeto dotaciją savivaldybės viešajai infrastruktūrai plėtoti (minimali kapitalo investicijų suma turės sudaryti ne mažiau kaip 30 mln. EUR, todėl tokio stambaus projekto atveju dotacija galėtų sudaryti iki 1,5 mln. EUR, o didėjant projekto kapitalo investicijų dydžiui - didėtų ir galimos dotacijos suma).
Be to, savivaldybės galėtų suteikti pačiam investuotojui teisę įsirengti inžinerinę infrastruktūrą iki sklypo ribos pagal sutartyje su savivaldybe nustatytas sąlygas, vėliau tokią infrastruktūrą investuotojas turėtų perduoti savivaldybei neatlygintinai. Tai leistų paspartinti infrastruktūros įrengimą ir atitinkamai leistų investuotojui greičiau pradėti veiklą ir sudarytų geresnes sąlygas konkuruojant dėl vidaus ir užsienio investicijų pritraukimo su kitomis valstybėmis. Įstatymų projektais siūlomi teisinio reguliavimo pakeitimai būtų taikomi visiems naujiems stambiems projektams, nepaisant to, kurioje Lietuvos teritorijoje jie bus įgyvendinami, todėl investuotojai siūlomu reguliavimu galėtų pasinaudoti bet kurioje savivaldybėje. Reiškiame savo palaikymą Įstatymų projektais siūlomiems teisinio reguliavimo pakeitimams ir siūlome jiems pritarti. Atsižvelgti
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Lietuvoje“ 2020-04-30 Nr. G-2020-3627
VšĮ „Investuok Lietuvoje“ (toliau - Investuok Lietuvoje) susipažino su Lietuvos Respublikos Seime svarstomais Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 1, 2, 9¹, 12, 13 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo ketvirtuoju² skirsniu įstatymo projektu Nr. XIIIP-4206, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4207, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 2, 4, 6, 17, 20, 23 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4208, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 56 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4209, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr.
I-446 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4210, Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-495 2, 6, 8, 9, 10 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 81 straipsniu įstatymo projektu Nr. XIIIP-4211 ir Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4475 (toliau kartu – Investicijų ir Pelno mokesčio įstatymų pakeitimo įstatymų projektų paketas), ir jiems pritaria. 2010-2019 m. laikotarpiu Investuok Lietuvoje pritraukė į Lietuvą 4 stambių tiesioginių užsienio investicijų (toliau - TUI) projektus - UAB Heilą Lithuania, UAB Hollister Lietuva, UAB Continental Automotive Lithuania ir UAB Dovista, kurie planuoja investuoti 253,5 mln. Eur kapitalo investicijų ir sukurti 1920 naujų darbo vietų. Apibendrintai vertinant visų Lietuvoje įgyvendinamų stambių projektų ekonominį poveikį matome, kad stambaus projekto kriterijus atitinkančio investuotojo darbuotojai gauna 39 % didesnį darbo užmokestį nei šalies vidurkis, o vienas darbuotojas vidutiniškai lemia 2 papildomas darbo vietas Lietuvos tiekėjų įmonėse. Taip pat svarbu paminėti, kad net 85 % stambių projektų yra įsteigti ne Vilniaus mieste, todėl jie ženkliai prisideda prie regionų plėtros[⁶]. Visgi pastaraisiais metais konkurencinė kova dėl stambių užsienio investicijų projektų vis stiprėja: valstybės, ypač Vidurio ir Rytų Europos regione, aktyviai tobulina teisinį reguliavimą, siekdamos sudaryti kuo palankesnes sąlygas stambioms užsienio ir vidaus investicijoms pritraukti, todėl vėlavimas įgyvendinti pokyčius Lietuvoje gali lemti investuotojų, kartu ir naujų darbo vietų, praradimą.
Investuok Lietuvoje patirtis rodo, kad investuotojams į stambius projektus renkantis šalį, yra ypač svarbios paskatos, greitas įsisteigimo procesas iki veiklos pradžios, išvystyta žemės sklypų infrastruktūra, reikiamų specialistų pasiūla, valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų aptarnavimo kokybė. Deja, šiose srityse Lietuvoje yra trūkumų, kurių didelę dalį padėtų išspręsti priimtas Investicijų ir Pelno mokesčio įstatymų pakeitimo įstatymų projektų paketas. Pagrindiniai numatyti pakeitimai yra sukurti pelno mokesčio paskatas visoje Lietuvos teritorijoje, trumpinti administracinių paslaugų suteikimo ir statybos leidimo išdavimo terminus, numatomos paskatos savivaldybėms iš anksto vystyti teritorijas siekiant pritraukti investicijas, numatomos priemonės investuotojams reikalingų specialistų rengimui, bedarbių ir užimtų asmenų perkvalifikavimui ir kt. Šių priemonių įgyvendinimo būtinybę rodo ir esama užsienio investicijų pritraukimo situacija, ir poreikis skatinti ekonomikos atsigavimą mažinant Koronaviruso (COVID-19) plitimo sukeltas pasekmes. Investuok Lietuvoje dirba su prioritetiniais gamybos sektoriais - atsinaujinančios energetikos įrangos, automobilių sprendimų, baterijų gamybos, pramonės įrenginių vystymo, testavimo ir gamybos, gyvybės mokslų ir farmacijos įmonėmis. Šiuo metu Investuok Lietuvoje veda derybas su 10 tarptautinių įmonių, kurios Lietuvą svarsto kaip vieną iš alternatyvų savo stambiems projektams įgyvendinti. 2 iš šių projektų yra atsirinkę Lietuvą į trumpąjį šalių sąrašą, kai Lietuva yra svarstoma tarp ne daugiau kaip 6 šalių.
Pritraukus abu projektus šalyje būtų sukurta daugiau nei 1000 naujų darbo vietų. Vienas iš projektų taptų rekordiniu tiesioginių užsienio investicijų projektu, kelis kartus viršijančiu iki šiol didžiausių projektų investicijas į ilgalaikį turtą. Investuok Lietuvoje vertinimu, Investicijų ir Pelno mokesčio įstatymų pakeitimo įstatymų projektų paketo priėmimas galėtų suteikti Lietuvai svarbių konkurencinių svertų, siekiant pritraukti tiek investuotojus, su kuriais derybos vedamos jau šiuo metu, tiek visus kitus stambius investuotojus, kurie domėsis galimybėmis investuoti Lietuvoje ateityje. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu pradėjo strigti tarptautinės tiekimo grandinės, užsienio kompanijos jau nagrinėja kaip perkelti dalį gamybos iš Azijos ir organizuoti tiekimo grandines arčiau namų rinkų Europoje, todėl sprendimai dėl konkurencingo didinimo tampa itin savalaikiai. Taip pat pažymėtina, kad šie pakeitimai reikšmingai prisidėtų prie tvaraus šalies ūkio atsigavimo ir augimo po pandemijos sukelto ekonominio šoko. Siūlome pritarti Investicijų ir Pelno mokesčio įstatymų pakeitimo įstatymų projektų paketui. Atsižvelgti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Respublikos vyriausybė 2020-05-12 Nutarimas Nr. 473
„Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138
straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos
1.1–1.6 papunkčius, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 1, 2, 9¹, 12, 13 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo ketvirtuoju² skirsniu įstatymo Nr.
XIIIP-4206, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 1 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIIIP-4207, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 2, 4, 6, 17, 20, 23 ir
užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 56 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIIIP-4209, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 23 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIIIP-4210 ir Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 2, 6, 8, 9, 10 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 8¹ straipsniu įstatymo Nr. XIIIP-4211 projektams (toliau – įstatymų projektų paketas), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui juos tobulinti atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus:
<...>
įgyvendinti numatoma skirti valstybės biudžeto lėšas, pažymėtina, kad nuo
sutartys, numatomas papildomų valstybės biudžeto asignavimų poreikis:
<...>
ir vietovės lygmens bendriesiems planams tikslinti įsigaliojus Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimams. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 2, 4, 6, 17, 20, 23 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4208 7 straipsnio 2 dalyje numatoma papildyti Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnį 5² dalimi, kurioje siūloma numatyti, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerijos ar jos įgaliotos institucijos iniciatyva savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendrieji planai tikslinami, kai stambiems projektams skirtų teritorijų vystymas nenumatytas savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens bendruosiuose planuose. 5. Atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. vasario 5 d.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4475, kuris yra susijęs su įstatymų projektų paketu, pasiūlyti įstatymų projektų paketą svarstyti kartu su Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4475 ir visiems šiems įstatymams numatyti bendrą įsigaliojimo datą – 2021 m. sausio 1 d., išskyrus Įstatymo projekto Nr. XIIIP-4206 3 straipsnį, kuriuo atliekami pakeitimai nėra susiję su stambiems projektams pritraukti ir įgyvendinti skirtu reguliavimu ir kurio įsigaliojimas 2020 m. liepos 1 d. reikalingas pramonės parkų projektams vystyti.“ Pritarti Projekto 8 straipsnio 1 ir 2 dalis išdėstyti taip: „1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 20210 m. gegužės sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministras iki
įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
argumentai): įstatymo projektui pritarti ir siūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui įstatymo projektą tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Vyriausybės Nutarime Nr. 473 pateiktą pasiūlymą, kuriems Komitetas pritarė. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: pritarti bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Andrius Kupčinskas. Komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kreivys Komiteto biuro patarėja Laura Jasiukėnienė [1] 2018 metų laisvųjų ekonominių zonų stebėsenos ataskaita, parengta VšĮ „Investuok Lietuvoje“.
Skelbiama Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos puslapyje: https://eimin.lrv.lt/lt/veilos-sritys/investiciju-veiklos-sritia/pramoniniai-parkai-lez/lez-stebesenos-ataskaitos. [2] Ten pat. [3] Pelno mokesčio įstatymo projekto 2 str. [4] Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 58 str. 16 d. 1-2 p. [5] Investicijų įstatymo projekto 6 straipsnis. [6] Investuok Lietuvoje skaičiavimai, remiantis SODRA, Registrų centro ir tarpžinybinės duomenų bazės duomenimis.
Aplinkos apsaugos komitetas
PROJEKTO NR. xiiip-4208 2020-06-10
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Juozas Imbrasas, Komiteto nariai: pirmininko pavaduotojas Simonas Gentvilas, Kęstutis Bacvinka, Linas Balsys, Aistė Gedvilienė, Kęstutis Mažeika, Petras Nevulis, Paulius Saudargas, Artūras Skardžius, Virginija Vingrienė; komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Birutė Pūtienė, patarėjai Jolita Jakučionytė, Rasa Matusevičiūtė, Audrius Želvys ir padėjėja Vida Katinaitė. kviestieji asmenys:
Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos viceministras Marius Skuodis, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo politikos grupės vadovas Dainius Čergelis. Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-11-254 Iš teikiamos projekto 4 straipsnyje siūlomos keičiamo įstatymo 17 straipsnio 3 dalies nuostatos nėra aišku, kodėl jokie detaliųjų planų sprendiniai nėra privalomi įstatymo 4 straipsnio
straipsnio 6 dalis). Pastebėtina, kad galiojančio įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje, nustatant valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų santykį su kitais teritorijų planavimo dokumentais yra nustatyta taisyklė:
„Valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai
privalomi valstybės lygmens ir žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams.
Taikant valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, valstybės lygmens ir žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai galioja tiek, kiek jie neprieštarauja valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams.“ Nesuprantama, kodėl įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje nurodytų teritorijų planavimo dokumentų ir kitų teritorijų planavimo dokumentų tarpusavio santykiui negalėtų būti taikoma ta pati, t. y. nustatyta galiojančio įstatymo
Pritarti Teritorijų planavimo dokumentų tarpusavio santykiui bus taikoma ta pati, t. y. nustatyta galiojančio įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje, taisyklė: ji nėra keičiama. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 6 dalimi siūloma nustatyti, kad Investicijų įstatyme nurodytiems stambiesiems projektams įgyvendinti ar pritraukti skirtos teritorijos vystomos vadovaujantis valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentais arba vietovės lygmens bendrojo plano sprendiniais, jeigu jis neparengtas,
2 Atsižvelgiant į tai, kad pagal projekto 7 straipsnio 2 dalyje dėstomos keičiamo įstatymo 28 straipsnio 5² dalies nuostatas savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendrojo plano koregavimas būtų finansuojamas iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijos skirtų valstybės biudžeto asignavimų, t. y., ministerijai galimai reikėtų skirti papildomas lėšas iš valstybės biudžeto, o Vyriausybė pagal įstatymus yra atsakinga už valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų planavimą, dėl teikiamo įstatymo projekto reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. Pritarti Vyriausybės išvada yra gauta (2020-05-12 Nutarimas Nr. 473). 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-11-25 Atsižvelgiant į Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 16 punkto nuostatą, jog teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su žemėtvarka, teritorijų planavimu ir statyba, turi būti atliktas teikiamo įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas. Pritarti Atsižvelgiant į Seimo TD 17 pastabą, prašyti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos iki projekto priėmimo stadijos pateikti antikorupcinį vertinimą. 4. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos teisės departamentas 2019-12-17 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 2, 4, 6, 17, 20, 23 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4208 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
2020-03-09 Šiuo raštu kreipiamės su siūlymu palaikyti žemiau nurodytais įstatymų projektais inicijuojamus teisinio reguliavimo pakeitimus:
Nr. VIII-1312 1 ,2 ,9¹, 12, 13 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo ketvirtuoju² skirsniu įstatymo projektu Nr. XIIIP-4206 (toliau - ir Investicijų įstatymo projektas);
Nr. XII-2470 56 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4209;
Nr. IX-675 2 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4475 (toliau - Pelno mokesčio įstatymo projektas) (toliau visi projektai kartu - Įstatymų projektai). Investicijų pritraukimo bei regionų konkurencingumo didinimo klausimai yra svarbūs tiek Lietuvos savivaldybių asociacijai, tiek ir jos narėms savivaldybėms. Prie šių tikslų įgyvendinimo ženkliai prisideda Lietuvos teritorijoje veikiančios septynios laisvosios ekonominės zonos (toliau - LEZ), kurios sudaro savivaldybėms palankias sąlygas pritraukti tiek vidaus, tiek užsienio investicijas į savivaldybių teritoriją. 2018 metų duomenimis, visose LEZ buvo sukurta daugiau nei 5700 darbo vietų, o LEZ veikiančių įmonių investicijų vertė siekė beveik 600 mln. EUR[¹]. Viena pagrindinių laisvųjų ekonominių zonų sėkmės priežasčių – taikoma pelno mokesčio lengvata investuotojams.
Visgi ši lengvata taikoma tik LEZ teritorijose. Tačiau laisvas LEZ teritorijų plotas senka (apie 60 proc. LEZ ploto jau užimta)[²]. Todėl tiek LEZ turinčios, tiek jų neturinčios savivaldybės yra suinteresuotos ieškoti ir kitų efektyvių būdų regionų plėtrai vykdyti. Anksčiau šiame rašte minėtų Įstatymų projektų tikslas - pritraukti į Lietuvą stambias vidaus ir užsienio investicijas, nustatant tokiems projektams specialų reguliavimą. Minėtas reguliavimas būtų taikomas apdirbamosios gamybos arba duomenų centrų investicijų projektams, pagal kuriuos būtų įsipareigojama per penkerius metus įsteigti ne mažiau kaip 200 naujų darbo vietų ir investuoti ne mažiau kaip 30 mln. EUR privačių kapitalo investicijų. Toks specialus reguliavimas galėtų teigiamai paveikti ir šalies regionus, didinant jų konkurencingumą bei gerinant situaciją visose savivaldybėse. Teigiamus pokyčius galėtų lemti šie Įstatymų projektų esminiai siūlymai:
suvienodinamos sąlygos visose savivaldybėse taikyti skatinamąją pelno mokesčio lengvatą naujiems stambiems projektams pritraukti[³]. Skatinamoji pelno mokesčio lengvata yra vienas iš svarbių kriterijų, skatinančių vidaus ir užsienio investuotojus rinktis Lietuvą projektų įgyvendinimui. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, pelno mokesčio paskata yra taikomas tik įmonėms, veikiančioms LEZ teritorijose[⁴], kurios, kaip minėta, sparčiai užsipildo, o savivaldybių teritorijos, kurios nepatenka į LEZ plotą, investuotojams yra mažiau patrauklios, kadangi jose nėra pelno mokesčio paskatų stambiems investuotojams. Priėmus pateiktą Pelno mokesčio įstatymo projektą, pelno mokesčio paskata stambiems projektams būtų taikoma visoje Lietuvos teritorijoje. Siūloma paskata leistų stambiems projektams pasinaudoti skatinamąja pelno mokesčio lengvata vykdomo stambaus projekto apimtyje net iki 20 metų.
Toks pakeitimas suteiktų galimybę visoms savivaldybėms, siekiant pritraukti vidaus ir užsienio stambius projektus, pasiūlyti pelno mokesčio paskatą ir pagerintų konkurencines sąlygas konkuruojant dėl investicijų pritraukimo su kitomis valstybėmis. 2. Investicijų įstatymo projektas suteikia savivaldybėms papildomų įrankių pritraukiant investuotojus[⁵]. Investicijų įstatymo projektu siūlomos papildomos galimybės pačioms savivaldybėms iš anksto ruošti teritorijas ir vystyti infrastruktūrą stambiems projektams įgyvendinti. Investuotojui nusprendus įgyvendinti stambų projektą būtent savivaldybės iš anksto suplanuotoje teritorijoje, savivaldybėms atsirastų galimybė gauti iki 5 proc. stambaus projekto kapitalo investicijų vertės valstybės biudžeto dotaciją savivaldybės viešajai infrastruktūrai plėtoti (minimali kapitalo investicijų suma turės sudaryti ne mažiau kaip 30 mln. EUR, todėl tokio stambaus projekto atveju dotacija galėtų sudaryti iki 1,5 mln. EUR, o didėjant projekto kapitalo investicijų dydžiui - didėtų ir galimos dotacijos suma). Be to, savivaldybės galėtų suteikti pačiam investuotojui teisę įsirengti inžinerinę infrastruktūrą iki sklypo ribos pagal sutartyje su savivaldybe nustatytas sąlygas, vėliau tokią infrastruktūrą investuotojas turėtų perduoti savivaldybei neatlygintinai. Tai leistų paspartinti infrastruktūros įrengimą ir atitinkamai leistų investuotojui greičiau pradėti veiklą ir sudarytų geresnes sąlygas konkuruojant dėl vidaus ir užsienio investicijų pritraukimo su kitomis valstybėmis. Įstatymų projektais siūlomi teisinio reguliavimo pakeitimai būtų taikomi visiems naujiems stambiems projektams, nepaisant to, kurioje Lietuvos teritorijoje jie bus įgyvendinami, todėl investuotojai siūlomu reguliavimu galėtų pasinaudoti bet kurioje savivaldybėje.
Reiškiame savo palaikymą Įstatymų projektais siūlomiems teisinio reguliavimo pakeitimams ir siūlome jiems pritarti. Pritarti
pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020-05-128 1,2 „Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2020 m. sausio 29 d. sprendimo Nr. SV-S-1545 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.1–1.6 papunkčius, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 1, 2, 9¹, 12,
skirsniu įstatymo Nr. XIIIP-4206, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 1 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIIIP-4207, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 2, 4, 6, 17, 20, 23 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIIIP-4208, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 56 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIIIP-4209, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446
planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 2, 6, 8, 9, 10 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 8¹ straipsniu įstatymo Nr. XIIIP-4211 projektams (toliau – įstatymų projektų paketas), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui juos tobulinti atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus:
<...>
4.
Atsižvelgiant į tai, kad stambiems projektams įgyvendinti numatoma skirti valstybės biudžeto lėšas, pažymėtina, kad nuo 2022 metų, kai bus įgyvendinamos pasirašytos stambių projektų investicijų sutartys, numatomas papildomų valstybės biudžeto asignavimų poreikis:
<...>
tikslinti įsigaliojus Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimams. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 2, 4, 6, 17, 20, 23 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4208 7 straipsnio 2 dalyje numatoma papildyti Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnį 5² dalimi, kurioje siūloma numatyti, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerijos ar jos įgaliotos institucijos iniciatyva savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendrieji planai tikslinami, kai stambiems projektams skirtų teritorijų vystymas nenumatytas savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens bendruosiuose planuose. 5. Atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. vasario 5 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4475, kuris yra susijęs su įstatymų projektų paketu, pasiūlyti įstatymų projektų paketą svarstyti kartu su Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4475 ir visiems šiems įstatymams numatyti bendrą įsigaliojimo datą – 2021 m. sausio 1 d., išskyrus Įstatymo projekto Nr. XIIIP-4206 3 straipsnį, kuriuo atliekami pakeitimai nėra susiję su stambiems projektams pritraukti ir įgyvendinti skirtu reguliavimu ir kurio įsigaliojimas 2020 m. liepos 1 d. reikalingas pramonės parkų projektams vystyti.“ Pritarti Projekto 8 straipsnio 1 ir 2 dalis išdėstyti taip: „1.
Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 20210 m. gegužės sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministras iki 2020 m. gruodžio balandžio 310 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Ekonomikos komitetas 2020-06-03 Įstatymo projektui pritarti ir siūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui įstatymo projektą tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir
teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 2, 4, 6, 17, 20, 23 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4208. 7.2. Pasiūlymai: negauta. 8. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – 0, susilaikė – 1. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Kęstutis Bacvinka. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo /kito Seimo teisės akto projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Juozas Imbrasas Biuro vedėja Birutė Pūtienė [1] 2018 metų laisvųjų ekonominių zonų stebėsenos ataskaita, parengta VšĮ „Investuok Lietuvoje“.
Skelbiama Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos puslapyje: https://eimin.lrv.lt/lt/veilos-sritys/investiciju-veiklos-sritia/pramoniniai-parkai-lez/lez-stebesenos-ataskaitos. [2] Ten pat. [3] Pelno mokesčio įstatymo projekto 2 str. [4] Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 58 str. 16 d. 1-2 p. [5] Investicijų įstatymo projekto 6 straipsnis.