Projekto lyginamasis variantas
2019 m. d. Nr. Vilnius
Papildyti 1 straipsnį 3 dalimi: „3. Jeigu kiti įstatymai nustato kitokias nuostatas nei šio įstatymo ketvirtojo² skirsnio nuostatos, reguliuojančios stambių projektų pritraukimą ir įgyvendinimą, taikomos šio įstatymo nuostatos.“
1Papildyti 2 straipsnį 23 dalimi:
„23. Stambus projektas – duomenų apdorojimo, interneto serverių paslaugų (prieglobos) ir
susijusios veiklos arba apdirbamosios gamybos investicijų projektas, dėl kurio įgyvendinimo yra sudaryta ir galioja stambaus projekto investicijų sutartis, pagal kurią investuotojas įsipareigoja, kad per penkerius metus nuo jos įsigaliojimo dienos įgyvendinant šį investicijų projektą:
1) investuotojas sukurs Lietuvos Respublikoje ne mažiau kaip 200 naujų darbo vietų, dėl kurių įstatymų nustatyta tvarka bus sudarytos viso darbo laiko darbo sutartys. Kiekviena pagal šį punktą sukurta nauja darbo vieta turės būti išlaikyta ne trumpiau kaip penkerius metus nuo pirmosios darbuotojo priėmimo į sukurtą darbo vietą dienos;
2) investuotojo privačios kapitalo investicijos Lietuvos Respublikoje sudarys ne mažiau kaip 30 milijonų eurų.“
2Papildyti 2 straipsnį 24 dalimi:
„24. Stambaus projekto investicijų sutartis – Lietuvos Respublikos
Vyriausybės įgaliotos institucijos ir investuotojo sudaryta investicijų sutartis, kurioje nustatomos sutarties šalių teisės ir pareigos, susijusios su stambaus projekto įgyvendinimu, ir kitos šiame įstatyme nurodytos stambaus projekto investicijų sutarties sąlygos.“
3Papildyti 2 straipsnį 25 dalimi:
„25. Stambaus projekto tęstinumo laikotarpis – ne ilgesnis kaip 10
metų laikotarpis nuo stambaus projekto įgyvendinimo termino pabaigos.“
1.
1Pakeisti 9¹ straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Tam, kad teritorija galėtų tapti pramonės parku, savivaldybės
taryba turi užtikrinti, kad tokia teritorija atitiktų šias pramonės parkui privalomas sąlygas tokiu eiliškumu:
1) teritorija turi būti numatyta teritorijų planavimo dokumentuose;
2) tokios teritorijos ribos turi būti nustatytos Vyriausybės;
3) tokios teritorijos vystymo projektui Lietuvos Respublikos Seimo ar Vyriausybės nutarimu turi būti suteiktas valstybei svarbaus ekonominio projekto statusas;
4) Vyriausybės įgaliota institucija turi būti patvirtinusi su savivaldybės taryba suderintą pramonės parko plėtros planą. Tuo atveju, kai pramonės parkas steigiamas privačioje pramoninėje teritorijoje, jo plėtros planą tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija.“
2Pripažinti netekusia galios 9¹ straipsnio 4 dalį. 4. Privatiems subjektams priklausantys žemės sklypai į
teritoriją gali būti įtraukiami gavus rašytinį privačios žemės sklypų savininkų sutikimą, jeigu tie žemės sklypai atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus. 4 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas Papildyti 12 straipsnio 2 dalį 8 punktu: „8) investuojama į stambų projektą šio įstatymo ketvirtajame² skirsnyje nustatyta tvarka.“
išdėstyti taip: „7) investicijoms į savivaldybės infrastruktūrą, gamybos, pramonės ar paslaugų (išskyrus viešąsias paslaugas) sritį sritis savivaldybė sudaro investicijų sutartis, atitinkančias savivaldybės tarybos nustatytus kriterijus. Specialios investavimo, verslo ar sklypo parinkimo sąlygos tokiose sutartyse nustatomos pagal savivaldybės kompetenciją;“. 2. Papildyti 13 straipsnio 1 dalį 12 punktu ir jį išdėstyti taip:
„12) investicijoms į stambius projektus šio įstatymo ketvirtajame²
skirsnyje nustatyta tvarka nustatomos specialios investavimo ir verslo sąlygos.“
Įstatymo papildymas ketvirtuoju² skirsniu Papildyti Įstatymą ketvirtuoju² skirsniu:
straipsnis. Stambaus projekto investicijų sutarties sudarymas
investicijų sutarties sudarymo teikiama, šio straipsnio 3 dalyje nustatytų sąlygų pagrindimas ir šių sąlygų pagrindimo, taip pat šio straipsnio 5 dalyje nurodytų interesų vertinimas atliekamas, Vyriausybės įgaliotos institucijos veiksmai užtikrinant stambaus projekto atitikties viešajai tvarkai, nacionaliniam saugumui, visuomenės saugumui ir (ar) sveikatos interesams vertinimą, rengiant, derinant, sudarant ar vykdant stambaus projekto investicijų sutartį, stambaus projekto investicijų sutarties vykdymo priežiūra atliekama, taip pat stambaus projekto investicijų sutartyje stambiems projektams įgyvendinti taikomos šio įstatymo 15⁵ straipsnyje nustatytos specialios investavimo ir verslo sąlygos, valstybės pagalbos teikimo sąlygos nustatomos Vyriausybės nustatyta tvarka. 2. Investuotojas, ketinantis sudaryti stambaus projekto investicijų sutartį, pateikia paraišką dėl stambaus projekto investicijų sutarties sudarymo Vyriausybės įgaliotai institucijai. Paraiškos forma tvirtinama Vyriausybės įgaliotos institucijos. 3.
visos šios sąlygos:
1) planuojamas investicijų projektas atitinka stambaus projekto kriterijus, nustatytus šio įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje;
2) investuotojas yra finansiškai ir ekonomiškai pajėgus įgyvendinti stambų projektą ir įvykdyti stambaus projekto investicijų sutartį;
3) investuotojas turi patirties, techninių ir žmogiškųjų išteklių, reikiamų stambiam projektui įgyvendinti ir stambaus projekto investicijų sutarties reikalavimams įvykdyti;
4) investicijų projektas yra įvertintas ne mažesniu kaip Vyriausybės nustatytu minimaliu investicijų projekto kvalifikaciniu balu, apskaičiuotu vertinant sukurtų naujų darbo vietų skaičių, aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojų procentą nuo visų naujų darbo vietų skaičiaus, naujų darbo vietų darbo užmokesčio vidurkį, lyginamą su Lietuvos statistikos departamento skelbiamu savivaldybės, kurioje įgyvendinamas stambus projektas, darbo užmokesčio vidurkiu, bendrą eksporto dalį procentais, stambaus projekto įgyvendinimo vietą, stambaus projekto įtaką ilgalaikei Lietuvos Respublikos ūkio plėtrai, konkurencingumui ir visuomenės gerovės didinimui. 4.
4Stambaus projekto investicijų sutartyje turi būti nustatyta:
1) stambaus projekto įgyvendinimo rodikliai, stambaus projekto investicijų sutarties dalykas ir įgyvendinimo vieta;
2) investuotojo įsipareigojimai dėl investicijų, kaip tai nurodyta šio įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje;
3) investuotojo įsipareigojimai dėl numatomų sukurti naujų darbo vietų, kaip tai nurodyta šio įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje;
4) stambaus projekto įgyvendinimo metu numatomos taikyti šio įstatymo 15⁵ straipsnyje nustatytos specialios investavimo ir verslo sąlygos bei valstybės pagalbos teikimo sąlygos;
5) stambaus projekto įgyvendinimo terminas, kuris negali būti ilgesnis nei 10 metų nuo stambaus projekto investicijų sutarties įsigaliojimo dienos, ir stambaus projekto tęstinumo laikotarpio pabaigos terminas;
6) stambaus projekto investicijų sutarties nutraukimo pagrindai, tvarka ir teisinės pasekmės;
7) investuotojo įsipareigojimai dėl investuotojo atsiskaitymo už stambaus projekto įgyvendinimo rodiklius tvarkos ir terminų;
8) stambaus projekto investicijų sutarties vykdymo priežiūros sąlygos;
9) kitos stambaus projekto investicijų sutarties šalių teisės ir pareigos bei atsakomybė. 5. Stambaus projekto investicijų sutartis nesudaroma, jei neatitinka viešosios tvarkos, nacionalinio saugumo, visuomenės saugumo ir (ar) sveikatos interesų. 6. Už stambaus projekto investicijų sutarties neįvykdymą ar netinkamą vykdymą investuotojas atsako stambaus projekto investicijų sutartyje ir Civiliniame kodekse nustatyta tvarka. Investuotojui dėl savo kaltės pažeidus šio straipsnio 4 dalies 2 ar 3 punkte numatytus įsipareigojimus, tai laikoma esminiu stambaus projekto investicijų sutarties pažeidimu ir Vyriausybės įgaliota institucija, atsižvelgdama į padaryto pažeidimo priežastis, mastą ir investuotojo kaltę, turi teisę vienašališkai nutraukti stambaus projekto investicijų sutartį. 7. Vyriausybės įgaliota institucija prižiūri, kaip investuotojas vykdo stambaus projekto investicijų sutarties sąlygas.
Stambaus projekto investicijų sutarties priežiūra atliekama visą stambaus projekto investicijų sutarties galiojimo laikotarpį Vyriausybės nustatyta tvarka. 8. Vyriausybės įgaliota institucija, atlikdama stambaus projekto investicijų sutarties priežiūrą, turi teisę netrukdomai patekti į stambaus projekto įgyvendinimo vietą, teikti investuotojui, viešojo administravimo subjektams, kitiems juridiniams asmenims ir jų padaliniams, kitoms juridinio asmens statuso neturinčioms organizacijoms ir jų padaliniams, fiziniams asmenims privalomuosius nurodymus pateikti su stambaus projekto investicijų sutarties vykdymu susijusią informaciją ir dokumentus, būtinus atliekant stambaus projekto investicijų sutarties priežiūrą, išskyrus tuos, kuriuos pagal kompetenciją gali gauti pati Vyriausybės įgaliota institucija. Šie privalomieji nurodymai gali būti skundžiami teisės aktų nustatyta tvarka. 9. Savivaldybės skatinamos rengti, keisti ar koreguoti savivaldybės ir
(ar) vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentus, iš anksto numatyti teritorijas ir įtvirtinti sprendinius, reikalingus stambiems projektams pritraukti ir įgyvendinti. Įsigaliojus stambaus projekto investicijų sutarčiai, kuria numatoma įgyvendinti stambų projektą iš anksto savivaldybės suplanuotoje teritorijoje, ir įtraukus stambų projektą į stambių projektų sąrašą, ne anksčiau kaip kitais biudžetiniais metais po stambaus projekto investicijų sutarties įsigaliojimo gali būti skiriama speciali tikslinė iki 5 procentų stambaus projekto vertės valstybės biudžeto dotacija savivaldybės biudžetui savivaldybės viešajai infrastruktūrai plėtoti. Valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybės biudžetui skyrimo, grąžinimo ir apskaičiavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministras.
Ši dotacija neskiriama tais atvejais, kai stambus projektas įgyvendinamas laisvosios ekonominės zonos teritorijoje. 15⁵ straipsnis. Stambiems projektams taikomos specialios investavimo ir verslo sąlygos
specialios investavimo ir verslo sąlygos stambiems projektams įgyvendinti taikomos tik tuo atveju, jei dėl jų taikymo yra susitarta stambaus projekto investicijų sutartyje. Šios sąlygos taikomos nuo stambaus projekto įrašymo į stambių projektų sąrašą iki stambaus projekto investicijų sutartyje nustatyto stambaus projekto įgyvendinimo termino, o šio straipsnio 10 dalyje nurodytos specialios investavimo ir verslo sąlygos – iki stambaus projekto tęstinumo laikotarpio pabaigos termino. Šiame straipsnyje nustatytos stambiems projektams įgyvendinti taikomos specialios investavimo ir verslo sąlygos visais atvejais nebetaikomos išbraukus stambų projektą iš stambių projektų sąrašo. 2. Sudarius stambaus projekto investicijų sutartį, stambus projektas įtraukiamas į stambių projektų sąrašą ir nuo įtraukimo į šį sąrašą dienos yra laikomas valstybei svarbiu projektu. Stambus projektas netenka valstybei svarbaus projekto statuso jį išbraukus iš stambių projektų sąrašo. Stambūs projektai išbraukiami iš stambių projektų sąrašo pasibaigus stambaus projekto įgyvendinimo terminui, jeigu nėra nustatytas stambaus projekto tęstinumo laikotarpis, pasibaigus stambaus projekto tęstinumo laikotarpiui arba nutraukus stambaus projekto investicijų sutartį, jei ji nutraukiama anksčiau, nei pasibaigia stambaus projekto įgyvendinimo terminas arba stambaus projekto tęstinumo laikotarpis. Stambių projektų įtraukimo į stambių projektų sąrašą ir išbraukimo iš šio sąrašo tvarką nustato Vyriausybė. 3.
reikalingas administracines paslaugas (išskyrus administracinės procedūros atlikimą) suteikia ir individualius administracinius aktus priima prioriteto tvarka per kuo trumpesnį terminą, tačiau visais atvejais ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo reikiamų dokumentų ir informacijos gavimo, nebent teisės aktai nustato trumpesnius terminus. Viešojo administravimo subjekto vadovo sprendimu šis terminas dėl svarbių priežasčių gali būti pratęstas iki 3 darbo dienų. Apie administracinės paslaugos suteikimą (išskyrus administracinės procedūros atlikimą) ar individualaus administracinio akto priėmimą investuotojas ir (ar) kiti asmenys, kuriems teisės aktų nustatytais atvejais teikiama ši informacija, informuojami nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 1 darbo dieną. Šioje straipsnio dalyje nustatytas sutrumpintas administracinių paslaugų suteikimo ir individualių administracinių aktų priėmimo terminas netaikomas:
1) visuomenės informavimo apie priimamus sprendimus ir viešinimo procedūroms;
2) patikros dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams ir sprendimo dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams priėmimo procedūroms;
3) stambiam projektui įgyvendinti reikalingų kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentų derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo procedūroms;
4) Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatytoms procedūroms;
5) Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme nurodytų taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų ir taršos leidimų išdavimo ir pakeitimo procedūroms;
6) prašymų išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas gyventi) nagrinėjimo terminams. 4.
numatytais atvejais statinio projektui, kurio pagrindu pagal Statybos įstatymą yra išduodamas statybą leidžiantis dokumentas, prilyginama statinio projekto bendrosios, architektūrinės, sklypo plano (sklypo sutvarkymo) ir susisiekimo dalių visuma. Kitos statinio projekto dalys, kurias pagal teisės aktus privaloma parengti, privalo būti parengtos, įskaitant jų ekspertizės atlikimą (kai statinio projekto ekspertizė privaloma pagal Statybos įstatymą), ne vėliau kaip iki statybos darbų pagal jas pradžios. Ši straipsnio dalis netaikoma kai planuojami kultūros paveldo statinių tvarkomieji statybos darbai ar kai statinių statyba planuojama kultūros paveldo objektų teritorijose, arba šioje straipsnio dalyje nurodytose statinio projekto dalyse pateiktos informacijos nepakanka, kad aplinkos ministro įgaliota institucija, tikrindama statinių, kuriuose bus vykdoma ūkinė veikla, kurios atliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas arba atranka dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo, galėtų patikrinti, ar bus įgyvendintos sprendime dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, kad planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų reikalavimus (toliau šioje dalyje – sprendimas), nustatytos sąlygos ir suprojektuotos sprendime ir (ar) atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvadoje, kai poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas, numatytos priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai sumažinti ir (ar) jį kompensuoti, kurios turi būti įgyvendintos konkrečiame statybos etape. 5. Stambių projektų įgyvendinimo sąlygos, susijusios su poveikio aplinkai vertinimu, taikomos Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nustatyta tvarka. 6.
stambiam projektui įgyvendinti reikalingą inžinerinę infrastruktūrą (toliau – infrastruktūra) pagal sutartyje su savivaldybės administracija dėl stambiam projektui įgyvendinti reikalingos infrastruktūros įrengimo ir naudojimo (toliau
Prašymą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi turi teisę pateikti užsienietis ar investuotojas, o kai gyventi kartu su užsieniečiu atvyksta jo šeimos narys, – ir šis šeimos narys. Prašymas išduoti ar pakeisti leidimą gyventi teikiamas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai, Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei arba konsulinei įstaigai užsienyje. Šeimos narys, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, atvykstantis gyventi į Lietuvos Respubliką kartu su užsieniečiu, dėl leidimo gyventi išdavimo turi teisę kreiptis kartu su šiuo užsieniečiu ir leidimas gyventi jam gali būti išduodamas tokiam pat laikotarpiui, kaip ir šiam užsieniečiui. Akcininkai ir vadovas atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti. Stambaus projekto investicijų sutartyje gali būti nustatomas skaičius darbuotojų, kurie:
1) atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti ir kurių atžvilgiu nepriimamas sprendimas dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams;
2) Lietuvos Respublikos teritorijoje yra teisėtai, turi teisę pradėti dirbti nuo prašymo išduoti leidimą gyventi pateikimo dienos.
Investuotojas, gavęs informaciją apie tai, kad darbuotojui, kuris pradėjo dirbti pasinaudojęs šiame punkte nustatyta teise, atsisakyta išduoti leidimą gyventi, kitą darbo dieną nutraukia darbo sutartį su šiuo darbuotoju;
3) atleidžiami nuo pareigos dėl leidimo gyventi išdavimo ar pratęsimo pateikti valstybės institucijoms ar įstaigoms dokumentą, patvirtinantį darbuotojų turimą kvalifikaciją ir darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją, išskyrus atvejus, kai darbuotojas ketina dirbti pagal reglamentuojamą profesiją, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatyme, – tokiu atveju turi būti pateiktas dokumentas, patvirtinantis, kad darbuotojas atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas sąlygas vykdyti reglamentuojamą profesinę veiklą. 8. Stambiems projektams įgyvendinti taikomos šios nuostatos, susijusios su žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykiais, žemės tvarkymu ir žemės administravimu:
1) žemės sklypams kurie investuotojui nepriklauso nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nėra jo valdomi, servitutai, suteikiantys teisę tiesti inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos prižiūrėti, reikalingi stambiems projektams įgyvendinti, nustatomi administraciniu aktu Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nustatyta tvarka arba kitais įstatymuose nustatytais pagrindais.
Žemės savininko ar valstybinės žemės patikėtinio nuostoliai, patiriami dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruoto servituto, atlyginami Žemės įstatyme nustatyta tvarka;
2) stambiam projektui įgyvendinti reikalingi žemės sklypo kadastro duomenys gali būti nustatomi pagal rengiamą teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą. Tokiu atveju nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla teikiama tikrinti ir žemės sklypas teikiamas registruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre tik patvirtinus teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą. Nustačius, kad patvirtinto teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto duomenys apie nekilnojamąjį daiktą ir pagal rengiamą teritorijų planavimo dokumentą nustatyti kadastro duomenys nesutampa ar neatitinka visų teisės aktuose nustatytų reikalavimų, jie negali būti registruojami;
4) stambiam projektui įgyvendinti reikalingi valstybinės žemės sklypai išnuomojami investuotojui be aukciono Žemės įstatymo nustatyta tvarka. Nutraukus stambaus projekto investicijų sutartį dėl investuotojo kaltės anksčiau, nei pasibaigia stambaus projekto įgyvendinimo terminas, stambiam projektui įgyvendinti reikalingos valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis nutraukiama. 9.
reikalingos kvalifikacijos ir kompetencijos specialistų rengimu:
1) nustatydama ir paskirstydama valstybės finansuojamų profesinio mokymo ir studijų vietų, taip pat studijų stipendijų skaičių, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija įvertina Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos pateiktus pasiūlymus dėl stambiems projektams įgyvendinti reikalingo preliminaraus specialistų skaičiaus, kvalifikacijos ir išsilavinimo;
2) siekdama užtikrinti stambiems projektams įgyvendinti reikalingos kvalifikacijos specialistų poreikį, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ar jos įgaliota institucija pagal Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pateiktus stambiems projektams įgyvendinti reikalingos darbo jėgos poreikius per kuo trumpesnį terminą peržiūri stambiems projektams įgyvendinti reikalingus profesinius standartus ir atitinkamą kvalifikaciją suteikiančias formaliojo profesinio mokymo programas ir (ar) jų modulius ir prireikus teisės aktų nustatyta tvarka inicijuoja jų atnaujinimą arba rengimą;
3) bedarbiams ar užimtiems asmenims iš valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (toliau – fondai) bendrai skiriama lėšų suma, įskaitant pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymą bedarbiams ar užimtiems asmenims iš fondų bendrai skiriamą lėšų sumą, negali viršyti 9,3 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio kvalifikacijai įgyti ir 4,66 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio kvalifikacijai tobulinti ar kompetencijai įgyti, kai įgyjama ar tobulinama kvalifikacija arba įgyjama kompetencija, reikalinga stambaus projekto investicijų sutartims įgyvendinti. 10. Investuotojui pelno mokesčio lengvatos taikomos Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo nustatyta tvarka. 15⁶ straipsnis. Stambių projektų koordinavimas 1.
Viešojo administravimo subjektai, pagal kompetenciją priimdami administracinius sprendimus ir teikdami administracines paslaugas, susijusias su stambių projektų įgyvendinimu, bendradarbiauja tarpusavyje ir su investuotojais, keičiasi reikalinga informacija ir užtikrina administracinių sprendimų priėmimą ir administracinių paslaugų teikimą nustatytais terminais. 2. Stambaus projekto įgyvendinimą koordinuoja Vyriausybės įgaliota institucija (toliau – koordinatorius). 3. Koordinatorius atlieka šias funkcijas:
1) organizuoja šio įstatymo 15⁴ straipsnio 3 dalyje ir šio įstatymo 15⁴ straipsnio 5 dalyje nurodytų sąlygų vertinimą, teikia informaciją ir konsultuoja investuotoją stambaus projekto investicijų sutarties sudarymo ir vykdymo klausimais;
2) bendradarbiauja su viešojo administravimo subjektais, teikiančiais administracines paslaugas ir priimančiais administracinius sprendimus, reikalingus stambiam projektui įgyvendinti, organizuoja investuotojų susitikimus su viešojo administravimo subjektais, viešojo administravimo subjektams teikia informaciją ir konsultacijas, susijusias su stambaus projekto įgyvendinimu;
3) atlieka kitas teisės aktų nustatytas funkcijas. 4. Koordinatorius turi teisę gauti stambiems projektams įgyvendinti reikalingus dokumentus ir informaciją iš viešojo administravimo subjektų, investuotojų, valstybės registrų ir duomenų bazių. 5. Tarpinstitucinio pobūdžio klausimams, susijusiems su stambių projektų įgyvendinimu ir stambaus projekto investicijų sutarčių vykdymu, spręsti sudaromas konsultacinis komitetas (toliau – komitetas). Komiteto sudarymo ir jo darbo tvarką nustato Vyriausybė. Į komiteto posėdžius kviečiami viešojo administravimo subjektų, kurių kompetencijai priskirtais klausimais organizuojamas komiteto posėdis, atstovai. 6.
6Komitetas atlieka šias funkcijas:
1) pagal koordinatoriaus pateiktą informaciją svarsto tarpinstitucinio pobūdžio klausimus, susijusius su stambių projektų įgyvendinimu ir stambaus projekto investicijų sutarčių vykdymu;
2) teikia rekomendacijas viešojo administravimo subjektams klausimais, susijusiais su stambiems projektams skirtų administracinių paslaugų teikimu ir individualių administracinių aktų priėmimu;
3) atlieka kitas komitetui teisės aktų priskirtas funkcijas. 7. Koordinatorius viešojo administravimo subjektams, teikiantiems administracines paslaugas ar priimantiems individualius administracinius aktus, reikalingus stambiam projektui įgyvendinti, raštu teikia pasiūlymus dėl stambiems projektams įgyvendinti taikomų teisės aktų taikymo (toliau – pasiūlymai). Koordinatoriaus pasiūlymai viešojo administravimo subjektams neprivalomi. Pasiūlymai teikiami šiais atvejais:
1) kai viešojo administravimo subjektas nesilaiko terminų, nurodytų šio įstatymo 15⁵straipsnio 3 dalyje, ir (ar) vilkina administracinės paslaugos suteikimą ar individualaus administracinio akto, reikalingo stambiems projektams įgyvendinti, priėmimą;
2) kai viešojo administravimo subjektas galbūt pažeidžia šio įstatymo ar kitų teisės aktų, taikomų stambiems projektams įgyvendinti, reikalavimus. 8. Viešojo administravimo subjektai nedelsdami – ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po pasiūlymų dėl stambiems projektams įgyvendinti taikomų teisės aktų taikymo gavimo – privalo pranešti koordinatoriui apie tai, kokių priemonių ir per kokį terminą imsis siekdami atsižvelgti į pateiktus pasiūlymus, arba raštu pateikti motyvuotą atsisakymą atsižvelgti į gautus pasiūlymus. 9. Koordinatorius privalo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po šio straipsnio 8 dalyje nurodyto viešojo administravimo subjekto pranešimo gavimo pranešti komitetui apie koordinatoriaus pasiūlymus, į kuriuos viešojo administravimo subjektas neatsižvelgia.
Koordinatorius turi teisę pranešti komitetui ir apie koordinatoriaus pateiktus pasiūlymus, į kuriuos atsižvelgta. Komitetas koordinatoriaus pateiktą informaciją nagrinėja komiteto posėdyje. 10. Viešojo administravimo subjektai privalo pateikti koordinatoriui informaciją apie koordinatoriaus pateiktų pasiūlymų dėl stambiems projektams įgyvendinti taikomų teisės aktų taikymo įvykdymą.“
ministras, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministras, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras iki 2020 m. balandžio 30 d. priima įgyvendinamuosius teisės aktus dėl šio įstatymo nuostatų. 3. Šio įstatymo 6 straipsniu išdėstytos ketvirtojo² skirsnio nuostatos taikomos investicijų projektams, dėl kurių stambaus projekto investicijų sutartys sudarytos po šio įstatymo 6 straipsnio įsigaliojimo. 4. Privatiems subjektams priklausantys žemės sklypai į iki šio įstatymo įsigaliojimo įkurtų pramonės parkų teritoriją gali būti įtraukiami gavus rašytinį privačios žemės sklypų savininkų sutikimą, jeigu tie žemės sklypai atitinka Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai: Rimantas Sinkevičius Jurgis Razma Eugenijus Gentvilas Andrius Kupčinskas Rūta Miliūtė Antanas Baura
Komiteto patobulinto įstatymo projekto lyginamasis variantas
2020 m. d. Nr. Vilnius
Papildyti 1 straipsnį 3 dalimi: „3. Šio įstatymo ketvirtajame²skirsnyje nustatomas specialus teisinis reguliavimas taikomas investavimo į stambius projektus skatinimui, todėl šiems teisiniams santykiams kiti įstatymai taikomi tiek, kiek tai neprieštarauja šio įstatymo ketvirtajam²skirsniui.“
1Papildyti 2 straipsnį 13¹ dalimi:
„13¹. Investicinis sklypas – plynas laukas arba kitas žemės
sklypas, į kurį investuojama arba kuris vystomas investicijoms pritraukti.“
2Papildyti 2 straipsnį 23 dalimi:
„23. Stambaus projekto investicijų sutartis – Lietuvos Respublikos
Vyriausybės įgaliotos institucijos ir investuotojo sudaryta investicijų sutartis, kurioje nustatomos sutarties šalių teisės ir pareigos, susijusios su stambaus projekto įgyvendinimu, ir kitos šiame įstatyme nurodytos stambaus projekto investicijų sutarties sąlygos.“
3Papildyti 2 straipsnį 24 dalimi:
„24. Stambaus projekto tęstinumo laikotarpis – ne ilgesnis kaip 10
metų laikotarpis nuo stambaus projekto įgyvendinimo termino pabaigos.“
4Papildyti 2 straipsnį 25 dalimi:
„25. Stambus projektas – duomenų apdorojimo, interneto serverių paslaugų (prieglobos) ir
susijusios veiklos arba apdirbamosios gamybos investicijų projektas, dėl kurio įgyvendinimo yra sudaryta ir galioja stambaus projekto investicijų sutartis, pagal kurią investuotojas įsipareigoja, kad per penkerius metus nuo jos įsigaliojimo dienos įgyvendinant šį investicijų projektą:
1) investuotojas sukurs Lietuvos Respublikoje ne mažiau kaip 200 naujų darbo vietų, dėl kurių įstatymų nustatyta tvarka bus sudarytos viso darbo laiko darbo sutartys.
Kiekviena pagal šį punktą sukurta nauja darbo vieta turės būti išlaikyta ne trumpiau kaip penkerius metus nuo pirmosios darbuotojo priėmimo į sukurtą darbo vietą dienos;
2) investuotojo privačios kapitalo investicijos Lietuvos Respublikoje sudarys ne mažiau kaip 30 milijonų eurų.“
5Papildyti 2 straipsnį 26 dalimi:
„26. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos
apibrėžtos Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir kituose teisės aktuose.“
1Pakeisti 9¹ straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Tam, kad teritorija galėtų tapti pramonės parku, savivaldybės
taryba turi užtikrinti, kad tokia teritorija atitiktų šias pramonės parkui privalomas sąlygas tokiu eiliškumu:
1) teritorija turi būti numatyta teritorijų planavimo dokumentuose;
2) tokios teritorijos ribos turi būti nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės;
3) tokios teritorijos vystymo projektui Lietuvos Respublikos Seimo ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu turi būti suteiktas valstybei svarbaus ekonominio projekto statusas;
4) Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija turi būti patvirtinusi su savivaldybės taryba suderintą pramonės parko plėtros planą. Tuo atveju, kai pramonės parkas steigiamas privačioje pramoninėje teritorijoje, jo plėtros planą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija.“
2Pripažinti netekusia galios 9¹ straipsnio 4 dalį. 4.
teritoriją gali būti įtraukiami gavus rašytinį privačios žemės sklypų savininkų sutikimą, jeigu tie žemės sklypai atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus. 4 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas Papildyti 12 straipsnio 2 dalį 8 punktu: „8) investuojama į stambų projektą šio įstatymo ketvirtajame² skirsnyje nustatyta tvarka.“
išdėstyti taip:
„7) investicijoms į savivaldybės infrastruktūrą, gamybos,
pramonės ar paslaugų (išskyrus viešąsias paslaugas) sritį sritis savivaldybė sudaro investicijų sutartis, atitinkančias savivaldybės tarybos nustatytus kriterijus. Specialios investavimo, verslo ar žemės sklypo parinkimo sąlygos tokiose sutartyse nustatomos pagal savivaldybės kompetenciją;“. 23. Pakeisti 13 straipsnio 1 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
„9) infrastruktūra (iki investuotojui suteikto sklypo ribų) iki
investicinio sklypo, atitinkančio Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus kriterijus, ribos ir (ar) jo ribose įrengiama ir (ar) sutvarkoma ir (ar) investicinis sklypas vystomas valstybės (savivaldybės) lėšomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Investuotojo pageidavimu, gavus laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovės, pramonės parko operatoriaus sutikimą, kuris duodamas, jeigu investuotojo pageidavimas atitinka Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 8¹ straipsnyje įtvirtintus valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus, infrastruktūra laisvojoje ekonominėje zonoje, pramonės parke įrengiama ir (ar) sutvarkoma investuotojo lėšomis teisės aktų nustatyta tvarka.“ 3.
Papildyti 13 straipsnio 1 dalį 12 punktu ir jį išdėstyti taip:
„12) investicijoms į stambius projektus sudaromos stambių projektų
investicijų sutartys.“
Papildyti Įstatymą ketvirtuoju² skirsniu:
straipsnis. Stambaus projekto investicijų sutarties sudarymas
teikiama, šio straipsnio 3 dalyje nustatytų sąlygų pagrindimas ir šių sąlygų pagrindimo, taip pat šio straipsnio 5 dalyje nurodytų interesų vertinimas atliekamas, Vyriausybės įgaliotos institucijos veiksmai užtikrinant stambaus projekto atitikties viešajai tvarkai, nacionaliniam saugumui, visuomenės saugumui ir
(ar) sveikatos interesams vertinimą, rengiant, derinant, sudarant ar vykdant stambaus projekto investicijų sutartį, stambaus projekto investicijų sutarties vykdymo priežiūra atliekama, taip pat šio įstatymo 15⁵ straipsnyje nustatytos specialios investavimo ir verslo sąlygos stambaus projekto investicijų sutartyje nurodytiems stambiems projektams įgyvendinti taikomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. 2. Investuotojas, ketinantis sudaryti stambaus projekto investicijų sutartį, pateikia Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai paraišką dėl stambaus projekto investicijų sutarties sudarymo. Paraiškos formą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija. 3.
visos šios sąlygos:
1) planuojamas investicijų projektas atitinka stambaus projekto kriterijus, nustatytus šio įstatymo 2 straipsnio 25 dalyje;
2) investuotojas yra finansiškai ir ekonomiškai pajėgus įgyvendinti stambų projektą ir įvykdyti stambaus projekto investicijų sutartį;
3) investuotojas turi patirties, techninių ir žmogiškųjų išteklių, reikiamų stambiam projektui įgyvendinti ir stambaus projekto investicijų sutarčiai įvykdyti;
4) investicijų projektas yra įvertintas ne mažesniu kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytu minimaliu investicijų projekto kvalifikaciniu balu, apskaičiuotu vertinant sukurtų naujų darbo vietų skaičių, aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojų procentą nuo visų naujų darbo vietų skaičiaus, naujų darbo vietų darbo užmokesčio vidurkį, lyginamą su Lietuvos statistikos departamento skelbiamu savivaldybės, kurioje įgyvendinamas stambus projektas, darbo užmokesčio vidurkiu, bendrą eksporto dalį procentais, stambaus projekto įgyvendinimo vietą, stambaus projekto įtaką ilgalaikei Lietuvos Respublikos ūkio plėtrai, konkurencingumui ir visuomenės gerovės didinimui. 4.
4Stambaus projekto investicijų sutartyje turi būti nustatyta:
1) stambaus projekto įgyvendinimo rodikliai, stambaus projekto investicijų sutarties dalykas ir įgyvendinimo vieta;
2) investuotojo įsipareigojimai dėl investicijų, kaip tai nurodyta šio įstatymo 2 straipsnio 25 dalyje;
3) investuotojo įsipareigojimai dėl numatomų sukurti naujų darbo vietų, kaip tai nurodyta šio įstatymo 2 straipsnio 25 dalyje;
4) stambaus projekto įgyvendinimo metu numatomos taikyti šio įstatymo 15⁵ straipsnyje nustatytos specialios investavimo ir verslo sąlygos bei valstybės pagalbos teikimo sąlygos;
5) stambaus projekto įgyvendinimo terminas, kuris negali būti ilgesnis negu 10 metų nuo stambaus projekto investicijų sutarties įsigaliojimo dienos, ir stambaus projekto tęstinumo laikotarpio pabaigos terminas;
6) stambaus projekto investicijų sutarties nutraukimo pagrindai, tvarka ir teisinės pasekmės;
7) investuotojo įsipareigojimai dėl investuotojo atsiskaitymo už stambaus projekto įgyvendinimo rodiklius tvarkos ir terminų;
8) stambaus projekto investicijų sutarties vykdymo priežiūros sąlygos;
9) kitos stambaus projekto investicijų sutarties šalių teisės ir pareigos bei atsakomybė. 5. Stambaus projekto investicijų sutartis nesudaroma, jeigu ji neatitinka viešosios tvarkos, nacionalinio saugumo, visuomenės saugumo ir (ar) sveikatos interesų. 6. Už stambaus projekto investicijų sutarties neįvykdymą ar netinkamą vykdymą investuotojas atsako stambaus projekto investicijų sutartyje ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatyta tvarka. Investuotojui dėl savo kaltės pažeidus šio straipsnio 4 dalies 2 ar 3 punkte numatytus įsipareigojimus, tai laikoma esminiu stambaus projekto investicijų sutarties pažeidimu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija, atsižvelgdama į padaryto pažeidimo priežastis, mastą ir investuotojo kaltę, turi teisę vienašališkai nutraukti stambaus projekto investicijų sutartį. 7.
investuotojas vykdo stambaus projekto investicijų sutarties sąlygas. Stambaus projekto investicijų sutarties priežiūra atliekama visą stambaus projekto investicijų sutarties galiojimo laikotarpį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. 8. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija, atlikdama stambaus projekto investicijų sutarties priežiūrą, turi teisę netrukdomai patekti į stambaus projekto įgyvendinimo vietą, teikti investuotojui, viešojo administravimo subjektams, kitiems juridiniams asmenims ir jų padaliniams, kitoms juridinio asmens statuso neturinčioms organizacijoms ir jų padaliniams, fiziniams asmenims privalomuosius nurodymus pateikti su stambaus projekto investicijų sutarties vykdymu susijusią informaciją ir dokumentus, būtinus atliekant stambaus projekto investicijų sutarties priežiūrą, išskyrus tuos dokumentus, kuriuos pagal kompetenciją gali gauti pati Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija. Šie privalomieji nurodymai gali būti skundžiami teisės aktų nustatyta tvarka. 9. Savivaldybės skatinamos rengti, keisti ar koreguoti savivaldybės ir
(ar) vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentus, iš anksto numatyti teritorijas ir įtvirtinti sprendinius, reikalingus stambiems projektams pritraukti ir įgyvendinti. Įsigaliojus stambaus projekto investicijų sutarčiai, kuria numatoma įgyvendinti stambų projektą iš anksto savivaldybės suplanuotoje teritorijoje, ir įtraukus stambų projektą į stambių projektų sąrašą, ne anksčiau kaip kitais biudžetiniais metais po stambaus projekto investicijų sutarties įsigaliojimo gali būti skiriama speciali tikslinė iki 5 procentų stambaus projekto vertės valstybės biudžeto dotacija savivaldybės biudžetui savivaldybės viešajai infrastruktūrai plėtoti.
Valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybės biudžetui skyrimo, grąžinimo ir apskaičiavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministras. Ši dotacija neskiriama tais atvejais, kai stambus projektas įgyvendinamas laisvosios ekonominės zonos teritorijoje. 15⁵ straipsnis. Stambiems projektams taikomos specialios investavimo ir verslo sąlygos
specialios investavimo ir verslo sąlygos stambiems projektams įgyvendinti taikomos tik tuo atveju, jeigu dėl jų taikymo yra susitarta stambaus projekto investicijų sutartyje. Šios sąlygos taikomos nuo stambaus projekto įrašymo į stambių projektų sąrašą iki stambaus projekto investicijų sutartyje nustatyto stambaus projekto įgyvendinimo termino, o šio straipsnio 10 dalyje nurodytos specialios investavimo ir verslo sąlygos – iki stambaus projekto tęstinumo laikotarpio pabaigos termino. Šiame straipsnyje nustatytos stambiems projektams įgyvendinti taikomos specialios investavimo ir verslo sąlygos visais atvejais nebetaikomos išbraukus stambų projektą iš stambių projektų sąrašo. 2. Sudarius stambaus projekto investicijų sutartį, stambus projektas įtraukiamas į stambių projektų sąrašą ir nuo įtraukimo į šį sąrašą dienos yra laikomas valstybei svarbiu projektu. Stambus projektas netenka valstybei svarbaus projekto statuso jį išbraukus iš stambių projektų sąrašo.
Stambūs projektai išbraukiami iš stambių projektų sąrašo pasibaigus stambaus projekto įgyvendinimo terminui, jeigu nėra nustatytas stambaus projekto tęstinumo laikotarpis, pasibaigus stambaus projekto tęstinumo laikotarpiui arba nutraukus stambaus projekto investicijų sutartį, jeigu ji nutraukiama anksčiau, negu pasibaigia stambaus projekto įgyvendinimo terminas arba stambaus projekto tęstinumo laikotarpis. Stambių projektų įtraukimo į stambių projektų sąrašą ir išbraukimo iš šio sąrašo tvarką nustato Vyriausybė. 3. Viešojo administravimo subjektai stambiam projektui įgyvendinti reikalingas administracines paslaugas (išskyrus administracinės procedūros atlikimą) suteikia ir individualius administracinius aktus priima prioriteto tvarka per kuo trumpesnį terminą, tačiau visais atvejais ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo reikiamų dokumentų ir informacijos gavimo, nebent teisės aktuose yra nustatyti trumpesni terminai. Viešojo administravimo subjekto vadovo sprendimu šis terminas dėl svarbių priežasčių gali būti pratęstas iki 3 darbo dienų. Apie administracinės paslaugos suteikimą (išskyrus administracinės procedūros atlikimą) ar individualaus administracinio akto priėmimą investuotojas ir (ar) kiti asmenys, kuriems teisės aktų nustatytais atvejais teikiama ši informacija, informuojami nedelsiant, bet ne vėliau kaip per vieną darbo dieną.
Šioje dalyje nustatytas sutrumpintas administracinių paslaugų suteikimo ir individualių administracinių aktų priėmimo terminas netaikomas:
1) visuomenės informavimo apie priimamus sprendimus ir viešinimo procedūroms;
2) patikros dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams ir sprendimo dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams priėmimo procedūroms;
3) stambiam projektui įgyvendinti reikalingų kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentų derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo procedūroms;
4) Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatytoms procedūroms;
5) Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme nurodytų taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų ir taršos leidimų išdavimo ir pakeitimo procedūroms;
6) prašymų išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas gyventi) nagrinėjimo terminams. 4. Stambaus projekto investicijų sutartyje numatytais atvejais statinio projektui, kurio pagrindu pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą yra išduodamas statybą leidžiantis dokumentas, prilyginama statinio projekto bendrosios, architektūrinės, sklypo sutvarkymo (sklypo plano) ir susisiekimo dalių visuma. Kitos statinio projekto dalys, kurias pagal teisės aktus privaloma parengti, privalo būti parengtos, įskaitant jų ekspertizės atlikimą (kai statinio projekto ekspertizė privaloma pagal Statybos įstatymą), ne vėliau kaip iki statybos darbų pagal jas pradžios.
Šios dalies nuostatos netaikomos, kai planuojami kultūros paveldo statinių tvarkomieji statybos darbai ar kai statinių statyba planuojama kultūros paveldo objektų teritorijose, arba šioje straipsnio dalyje nurodytose statinio projekto dalyse pateiktos informacijos nepakanka, kad aplinkos ministro įgaliota institucija, tikrindama statinių, kuriuose bus vykdoma ūkinė veikla, kurios atliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas arba atranka dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo, galėtų patikrinti, ar bus įgyvendintos sprendime dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, kad planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų reikalavimus (toliau šioje dalyje – sprendimas), nustatytos sąlygos ir suprojektuotos sprendime ir (ar) atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvadoje, kai poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas, numatytos priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai sumažinti ir (ar) jį kompensuoti, kurios turi būti įgyvendintos konkrečiu statybos etapu. 5. Stambių projektų įgyvendinimo sąlygos, susijusios su poveikio aplinkai vertinimu, taikomos Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nustatyta tvarka. 6.
ir Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiai, atvykstantiems į Lietuvos Respubliką dirbti pas stambų projektą įgyvendinantį investuotoją (toliau šiame straipsnyje – darbuotojai) ar užsiimti teisėta veikla, kai jie yra stambų projektą įgyvendinančio investuotojo akcininkai, kuriems nuosavybės teise priklausančių akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/10 stambų projektą įgyvendinančio investuotojo įstatinio kapitalo (toliau šiame straipsnyje – akcininkai), ar eiti stambų projektą įgyvendinančio investuotojo vadovo pareigas (toliau šiame straipsnyje – vadovas), įgyvendinantiems stambų projektą ir turintiems tai patvirtinantį Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos išduotą dokumentą, leidimas gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas trejiems metams arba darbo sutarties su stambų projektą įgyvendinančiu investuotoju galiojimo ar teisėtos veiklos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui, jeigu darbuotojo darbo santykiai, akcininko ar vadovo teisėta veikla Lietuvos Respublikoje truks trumpiau negu trejus metus. Darbuotojų, akcininkų ir vadovo (toliau šiame straipsnyje kartu – užsieniečiai) prašymas išduoti ar pakeisti leidimą gyventi išnagrinėjamas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šio prašymo pateikimo dienos. Prašymas išduoti ar pakeisti leidimą gyventi teikiamas Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei arba konsulinei įstaigai užsienyje. Šeimos nariui, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, atvykstančiam gyventi į Lietuvos Respubliką kartu su užsieniečiu, leidimas gyventi gali būti išduodamas tokiam pačiam laikotarpiui, kaip ir šiam užsieniečiui. Užsieniečiai atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, jiems netaikomi kvalifikacijos atitikties darbo vietai ar darbo patirties reikalavimai.
Užsieniečiai, teisėtai esantys Lietuvos Respublikoje, gali pradėti dirbti nuo prašymo išduoti leidimą gyventi pateikimo dienos. Darbuotojų, kurie gali gauti leidimą gyventi šioje dalyje nurodytu pagrindu, skaičius nustatomas stambaus projekto investicijų sutartyje. 7. Stambiems projektams įgyvendinti taikomos šios nuostatos, susijusios su žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykiais, žemės tvarkymu ir žemės administravimu:
1) žemės sklypams kurie investuotojui nepriklauso nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nėra jo valdomi, servitutai, suteikiantys teisę tiesti inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius ir takus, jais naudotis ir juos prižiūrėti, reikalingi stambiems projektams įgyvendinti, nustatomi administraciniu aktu Žemės įstatymo nustatyta tvarka arba kitais įstatymuose nustatytais pagrindais. Žemės savininko ar valstybinės žemės patikėtinio nuostoliai, patiriami dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruoto servituto, atlyginami Žemės įstatyme nustatyta tvarka;
2) stambiam projektui įgyvendinti reikalingos kadastrinių matavimų procedūros gali būti atliekamos pagal rengiamo teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto sprendinius. Tokiu atveju nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla teikiama tikrinti ir žemės sklypas teikiamas registruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre tik patvirtinus teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą.
Nustačius, kad patvirtinto teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto duomenys apie nekilnojamąjį daiktą ir pagal rengiamą teritorijų planavimo dokumentą nustatyti kadastro duomenys nesutampa ar neatitinka visų teisės aktuose nustatytų reikalavimų, jie negali būti registruojami, o dėl tokio atsisakymo registruoti kadastro duomenis atsiradę stambų projektą įgyvendinančio investuotojo nuostoliai neatlyginami;
3) stambiam projektui įgyvendinti reikalingi valstybinės žemės sklypai išnuomojami investuotojui be aukciono Žemės įstatymo nustatyta tvarka. Nutraukus stambaus projekto investicijų sutartį dėl investuotojo kaltės anksčiau, negu pasibaigia stambaus projekto įgyvendinimo terminas, stambiam projektui įgyvendinti reikalingos valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis nutraukiama. 8.
reikalingos kvalifikacijos ir kompetencijos specialistų rengimu:
1) nustatydama ir paskirstydama valstybės finansuojamų profesinio mokymo ir studijų vietų, taip pat studijų stipendijų skaičių, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija įvertina Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos pateiktus pasiūlymus dėl stambiems projektams įgyvendinti reikalingo preliminaraus specialistų skaičiaus, kvalifikacijos ir išsilavinimo;
2) siekdama užtikrinti stambiems projektams įgyvendinti reikalingos kvalifikacijos specialistų poreikį, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ar jos įgaliota institucija pagal Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pateiktus stambiems projektams įgyvendinti reikalingos darbo jėgos poreikius per kuo trumpesnį terminą peržiūri stambiems projektams įgyvendinti reikalingus profesinius standartus ir atitinkamą kvalifikaciją suteikiančias formaliojo profesinio mokymo programas ir (ar) jų modulius ir prireikus teisės aktų nustatyta tvarka inicijuoja jų atnaujinimą arba rengimą;
3) bedarbiams ar užimtiems asmenims iš valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (toliau – fondai) bendrai skiriama lėšų suma, įskaitant pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymą bedarbiams ar užimtiems asmenims iš fondų bendrai skiriamą lėšų sumą, negali viršyti 9,3 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio kvalifikacijai įgyti ir 4,66 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio kvalifikacijai tobulinti ar kompetencijai įgyti, kai įgyjama ar tobulinama kvalifikacija arba įgyjama kompetencija, reikalinga stambaus projekto investicijų sutartims įgyvendinti. 9. Investuotojui pelno mokesčio lengvatos taikomos Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo nustatyta tvarka. 15⁶ straipsnis. Stambių projektų koordinavimas 1.
Viešojo administravimo subjektai, pagal kompetenciją priimdami administracinius sprendimus ir teikdami administracines paslaugas, susijusias su stambių projektų įgyvendinimu, bendradarbiauja tarpusavyje ir su investuotojais, keičiasi reikalinga informacija ir užtikrina administracinių sprendimų priėmimą ir administracinių paslaugų teikimą nustatytais terminais. 2. Stambaus projekto įgyvendinimą koordinuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija (toliau – koordinatorius). 3. Koordinatorius atlieka šias funkcijas:
1) organizuoja šio įstatymo 15⁴ straipsnio 3 dalyje ir 15⁴ straipsnio 5 dalyje nurodytų sąlygų vertinimą, teikia informaciją ir konsultuoja investuotoją stambaus projekto investicijų sutarties sudarymo ir vykdymo klausimais;
2) bendradarbiauja su viešojo administravimo subjektais, teikiančiais administracines paslaugas ir priimančiais administracinius sprendimus, reikalingus stambiam projektui įgyvendinti, organizuoja investuotojų susitikimus su viešojo administravimo subjektais, viešojo administravimo subjektams teikia informaciją ir konsultacijas, susijusias su stambaus projekto įgyvendinimu;
3) atlieka kitas teisės aktų nustatytas funkcijas. 4. Koordinatorius turi teisę gauti stambiems projektams įgyvendinti reikalingus dokumentus ir informaciją iš viešojo administravimo subjektų, investuotojų, valstybės registrų ir duomenų bazių. 5. Tarpinstitucinio pobūdžio klausimams, susijusiems su stambių projektų įgyvendinimu ir stambaus projekto investicijų sutarčių vykdymu, spręsti sudaromas konsultacinis komitetas (toliau – komitetas). Komiteto sudarymo ir jo darbo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Į komiteto posėdžius kviečiami viešojo administravimo subjektų, kurių kompetencijai priskirtais klausimais organizuojamas komiteto posėdis, atstovai. 6.
6Komitetas atlieka šias funkcijas:
1) pagal koordinatoriaus pateiktą informaciją svarsto tarpinstitucinio pobūdžio klausimus, susijusius su stambių projektų įgyvendinimu ir stambaus projekto investicijų sutarčių vykdymu;
2) teikia rekomendacijas viešojo administravimo subjektams klausimais, susijusiais su stambiems projektams skirtų administracinių paslaugų teikimu ir individualių administracinių aktų priėmimu;
3) atlieka kitas komitetui teisės aktų priskirtas funkcijas. 7. Koordinatorius viešojo administravimo subjektams, teikiantiems administracines paslaugas ar priimantiems individualius administracinius aktus, reikalingus stambiam projektui įgyvendinti, raštu teikia pasiūlymus dėl stambiems projektams įgyvendinti taikomų teisės aktų taikymo (toliau – pasiūlymai). Koordinatoriaus pasiūlymai viešojo administravimo subjektams neprivalomi. Pasiūlymai teikiami šiais atvejais:
1) kai viešojo administravimo subjektas nesilaiko terminų, nurodytų šio įstatymo 15⁵straipsnio 3 dalyje, ir (ar) vilkina administracinės paslaugos suteikimą ar individualaus administracinio akto, reikalingo stambiems projektams įgyvendinti, priėmimą;
2) kai viešojo administravimo subjektas galbūt pažeidžia šio įstatymo ar kitų teisės aktų, taikomų stambiems projektams įgyvendinti, reikalavimus. 8. Viešojo administravimo subjektai nedelsdami,– ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po pasiūlymų dėl stambiems projektams įgyvendinti taikomų teisės aktų taikymo gavimo, – privalo pranešti koordinatoriui apie tai, kokių priemonių ir per kokį terminą imsis siekdami atsižvelgti į pateiktus pasiūlymus, arba raštu pateikti motyvuotą atsisakymą atsižvelgti į pateiktus pasiūlymus. 9. Koordinatorius privalo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po šio straipsnio 8 dalyje nurodyto viešojo administravimo subjekto pranešimo gavimo pranešti komitetui apie koordinatoriaus pasiūlymus, į kuriuos viešojo administravimo subjektas neatsižvelgia.
Koordinatorius turi teisę pranešti komitetui ir apie koordinatoriaus pateiktus pasiūlymus, į kuriuos atsižvelgta. Komitetas koordinatoriaus pateiktą informaciją nagrinėja komiteto posėdyje, kuris surengiamas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo reikiamų dokumentų ir informacijos gavimo. 10. Viešojo administravimo subjektai privalo pateikti koordinatoriui informaciją apie koordinatoriaus pateiktų pasiūlymų dėl stambiems projektams įgyvendinti taikomų teisės aktų taikymo įvykdymą.“
1Šios įstatymoas 3 straipsnis,
išskyrus šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalis, įsigalioja 2020 m. gegužės liepos
2020 m. rugpjūčio 1 d. 3. Šio įstatymo 1 straipsnis, 2 straipsnio 2–5 dalys, 4 straipsnis, 5 straipsnio 1, 3 dalys ir 6 straipsnis įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. 42. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos aplinkos ministras, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministras, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras iki 2020 m. liepos 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus dėl šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 2 dalies nuostatų, o iki 2020 m. balandžio gruodžio
straipsnio 2–4 dalių, 4 straipsnio, 5 straipsnio 1, 3 dalių ir 6 straipsnio nuostatų. 53. Šio įstatymo 6 straipsnyjeiu išdėstytos Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo ketvirtojo² skirsnio nuostatos taikomos investicijų projektams, dėl kurių stambaus projekto investicijų sutartys sudarytos po šio įstatymo 6 straipsnio įsigaliojimo. 64.
į iki šio įstatymo 3 straipsnio įsigaliojimo įkurtų pramonės parkų teritoriją gali būti įtraukiami gavus rašytinį privačios žemės sklypų savininkų sutikimą, jeigu tie žemės sklypai atitinka Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus. 7. Iki šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies įsigaliojimo Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalies
savivaldybės infrastruktūrą sutartys baigiamos vykdyti iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į šiose investicijų sutartyse nustatytas sąlygas. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Įstatymo projekto Nr. XIIIP-4206(3) lyginamasis variantas
2020 m. d. Nr. Vilnius
Papildyti 1 straipsnį 3 dalimi: „3. Šio įstatymo ketvirtajame²skirsnyje nustatomas specialus teisinis reguliavimas taikomas investavimo į stambius projektus skatinimui, todėl šiems teisiniams santykiams kiti įstatymai taikomi tiek, kiek tai neprieštarauja šio įstatymo ketvirtajam²skirsniui.“
1Papildyti 2 straipsnį 13¹ dalimi:
„13¹. Investicinis sklypas – plynas laukas arba kitas žemės
sklypas, į kurį investuojama arba kuris vystomas investicijoms pritraukti.“
2Papildyti 2 straipsnį 23 dalimi:
„23. Stambaus projekto investicijų sutartis – Lietuvos Respublikos
Vyriausybės įgaliotos institucijos ir investuotojo sudaryta investicijų sutartis, kurioje nustatomos sutarties šalių teisės ir pareigos, susijusios su stambaus projekto įgyvendinimu, ir kitos šiame įstatyme nurodytos stambaus projekto investicijų sutarties sąlygos.“
3Papildyti 2 straipsnį 24 dalimi:
„24. Stambaus projekto tęstinumo laikotarpis – ne ilgesnis kaip 10
metų laikotarpis nuo stambaus projekto įgyvendinimo termino pabaigos.“
4Papildyti 2 straipsnį 25 dalimi:
„25.
Stambus projektas – duomenų apdorojimo, interneto serverių (prieglobos) paslaugų ir susijusios veiklos arba apdirbamosios gamybos investicijų projektas, dėl kurio įgyvendinimo yra sudaryta ir galioja stambaus projekto investicijų sutartis, pagal kurią investuotojas įsipareigoja, kad per penkerius metus nuo jos įsigaliojimo dienos įgyvendindamas šį investicijų projektą:
1) sukurs Lietuvos Respublikoje ne mažiau kaip 150, o kai investuojama Vilniuje ar Vilniaus rajone – ne mažiau kaip 200 naujų darbo vietų, dėl kurių įstatymų nustatyta tvarka bus sudarytos viso darbo laiko darbo sutartys, ir kiekvieną sukurtą darbo vietą išlaikys ne trumpiau kaip penkerius metus nuo pirmosios darbuotojo priėmimo į sukurtą darbo vietą dienos;
2) investuos Lietuvos Respublikoje ne mažiau kaip 20 milijonų eurų, o kai investuojama Vilniuje ar Vilniaus rajone – ne mažiau kaip 30 milijonų eurų vertės privačių kapitalo investicijų.“
5Papildyti 2 straipsnį 26 dalimi:
„26. Laisvosios ekonominės zonos įmonė
dalimi:
„27. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos
apibrėžtos Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir kituose teisės aktuose.“
1Pakeisti 9¹ straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Tam, kad teritorija galėtų tapti pramonės parku, savivaldybės taryba turi užtikrinti, kad tokia teritorija atitiktų šias pramonės parkui privalomas sąlygas tokiu eiliškumu:
1) teritorija turi būti numatyta teritorijų planavimo dokumentuose;
2) tokios teritorijos ribos turi būti nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės;
3) tokios teritorijos vystymo projektui Lietuvos Respublikos Seimo ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu turi būti suteiktas valstybei svarbaus ekonominio projekto statusas;
4) Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija turi būti patvirtinusi su savivaldybės taryba suderintą pramonės parko plėtros planą. Tuo atveju, kai pramonės parkas steigiamas privačioje pramoninėje teritorijoje, jo plėtros planą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija.“
2Pripažinti netekusia galios 9¹ straipsnio 4 dalį. 4. Privatiems subjektams priklausantys žemės sklypai į
teritoriją gali būti įtraukiami gavus rašytinį privačios žemės sklypų savininkų sutikimą, jeigu tie žemės sklypai atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus. 4 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas Papildyti 12 straipsnio 2 dalį 8 punktu: „8) investuojama į stambų projektą šio įstatymo ketvirtajame² skirsnyje nustatyta tvarka.“
išdėstyti taip:
„7) investicijoms į savivaldybės infrastruktūrą, gamybos,
pramonės ar paslaugų (išskyrus viešąsias paslaugas) sritį sritis savivaldybė sudaro investicijų sutartis, atitinkančias savivaldybės tarybos nustatytus kriterijus. Specialios investavimo, verslo ar žemės sklypo parinkimo sąlygos tokiose sutartyse nustatomos pagal savivaldybės kompetenciją;“. 23.
taip:
„9) infrastruktūra (iki investuotojui suteikto sklypo ribų) iki
investicinio sklypo, atitinkančio Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus kriterijus, ribos ir (ar) jo ribose įrengiama ir (ar) sutvarkoma ir (ar) investicinis sklypas vystomas valstybės (savivaldybės) lėšomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Investuotojo pageidavimu, gavus laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovės, pramonės parko operatoriaus sutikimą, kuris duodamas, jeigu investuotojo pageidavimas atitinka Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 8¹ straipsnyje įtvirtintus valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus, infrastruktūra laisvojoje ekonominėje zonoje, pramonės parke įrengiama ir (ar) sutvarkoma investuotojo lėšomis teisės aktų nustatyta tvarka.“
išdėstyti taip:
„12) investicijoms į stambius projektus sudaromos stambių projektų
investicijų sutartys;“. 4. Papildyti 13 straipsnio 1 dalį 12¹ punktu ir jį išdėstyti taip: „12¹) investicijoms į stambius projektus ir laisvųjų ekonominių zonų įmonėms šio įstatymo ketvirtajame² skirsnyje nustatyta tvarka ir apimtimi nustatomos specialios investavimo ir verslo sąlygos.“
Papildyti Įstatymą ketvirtuoju² skirsniu:
15⁴ straipsnis. Stambaus projekto investicijų sutarties sudarymas 1.
Paraiška dėl stambaus projekto investicijų sutarties sudarymo teikiama, šio straipsnio 3 dalyje nustatytų sąlygų pagrindimas ir šių sąlygų pagrindimo, taip pat šio straipsnio 5 dalyje nurodytų interesų vertinimas atliekamas, Vyriausybės įgaliotos institucijos veiksmai užtikrinant stambaus projekto atitikties viešajai tvarkai, nacionaliniam saugumui, visuomenės saugumui ir (ar) sveikatos interesams vertinimą, rengiant, derinant, sudarant ar vykdant stambaus projekto investicijų sutartį, stambaus projekto investicijų sutarties vykdymo priežiūra atliekama, taip pat šio įstatymo 15⁵ straipsnyje nustatytos specialios investavimo ir verslo sąlygos stambaus projekto investicijų sutartyje nurodytiems stambiems projektams įgyvendinti taikomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. 2. Investuotojas, ketinantis sudaryti stambaus projekto investicijų sutartį, pateikia Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai paraišką dėl stambaus projekto investicijų sutarties sudarymo. Paraiškos formą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija. 3.
visos šios sąlygos:
1) planuojamas investicijų projektas atitinka stambaus projekto kriterijus, nustatytus šio įstatymo 2 straipsnio 25 dalyje;
2) investuotojas yra finansiškai ir ekonomiškai pajėgus įgyvendinti stambų projektą ir įvykdyti stambaus projekto investicijų sutartį;
3) investuotojas turi patirties, techninių ir žmogiškųjų išteklių, reikiamų stambiam projektui įgyvendinti ir stambaus projekto investicijų sutarčiai įvykdyti;
4) investicijų projektas yra įvertintas ne mažesniu kaip Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytu minimaliu investicijų projekto kvalifikaciniu balu, apskaičiuotu vertinant sukurtų naujų darbo vietų skaičių, aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojų procentą nuo visų naujų darbo vietų skaičiaus, naujų darbo vietų darbo užmokesčio vidurkį, lyginamą su Lietuvos statistikos departamento skelbiamu savivaldybės, kurioje įgyvendinamas stambus projektas, darbo užmokesčio vidurkiu, bendrą eksporto dalį procentais, stambaus projekto įgyvendinimo vietą, stambaus projekto įtaką ilgalaikei Lietuvos Respublikos ūkio plėtrai, konkurencingumui ir visuomenės gerovės didinimui. 4.
4Stambaus projekto investicijų sutartyje turi būti nustatyta:
1) stambaus projekto įgyvendinimo rodikliai, stambaus projekto investicijų sutarties dalykas ir įgyvendinimo vieta;
2) investuotojo įsipareigojimai dėl investicijų, kaip tai nurodyta šio įstatymo 2 straipsnio 25 dalyje;
3) investuotojo įsipareigojimai dėl numatomų sukurti naujų darbo vietų, kaip tai nurodyta šio įstatymo 2 straipsnio 25 dalyje;
4) stambaus projekto įgyvendinimo metu numatomos taikyti šio įstatymo 15⁵ straipsnyje nustatytos specialios investavimo ir verslo sąlygos bei valstybės pagalbos teikimo sąlygos;
5) stambaus projekto įgyvendinimo terminas, kuris negali būti ilgesnis negu 10 metų nuo stambaus projekto investicijų sutarties įsigaliojimo dienos, ir stambaus projekto tęstinumo laikotarpio pabaigos terminas;
6) stambaus projekto investicijų sutarties nutraukimo pagrindai, tvarka ir teisinės pasekmės;
7) investuotojo įsipareigojimai dėl investuotojo atsiskaitymo už stambaus projekto įgyvendinimo rodiklius tvarkos ir terminų;
8) stambaus projekto investicijų sutarties vykdymo priežiūros sąlygos;
9) kitos stambaus projekto investicijų sutarties šalių teisės ir pareigos bei atsakomybė. 5. Stambaus projekto investicijų sutartis nesudaroma, jeigu ji neatitinka viešosios tvarkos, nacionalinio saugumo, visuomenės saugumo ir (ar) sveikatos interesų. 6. Už stambaus projekto investicijų sutarties neįvykdymą ar netinkamą vykdymą investuotojas atsako stambaus projekto investicijų sutartyje ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatyta tvarka. Investuotojui dėl savo kaltės pažeidus šio straipsnio 4 dalies 2 ar 3 punkte numatytus įsipareigojimus, tai laikoma esminiu stambaus projekto investicijų sutarties pažeidimu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija, atsižvelgdama į padaryto pažeidimo priežastis, mastą ir investuotojo kaltę, turi teisę vienašališkai nutraukti stambaus projekto investicijų sutartį. 7.
investuotojas vykdo stambaus projekto investicijų sutarties sąlygas. Stambaus projekto investicijų sutarties priežiūra atliekama visą stambaus projekto investicijų sutarties galiojimo laikotarpį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. 8. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija, atlikdama stambaus projekto investicijų sutarties priežiūrą, turi teisę netrukdomai patekti į stambaus projekto įgyvendinimo vietą, teikti investuotojui, viešojo administravimo subjektams, kitiems juridiniams asmenims ir jų padaliniams, kitoms juridinio asmens statuso neturinčioms organizacijoms ir jų padaliniams, fiziniams asmenims privalomuosius nurodymus pateikti su stambaus projekto investicijų sutarties vykdymu susijusią informaciją ir dokumentus, būtinus atliekant stambaus projekto investicijų sutarties priežiūrą, išskyrus tuos dokumentus, kuriuos pagal kompetenciją gali gauti pati Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija. Šie privalomieji nurodymai gali būti skundžiami teisės aktų nustatyta tvarka. 9. Savivaldybės skatinamos rengti, keisti ar koreguoti savivaldybės ir
(ar) vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentus, iš anksto numatyti teritorijas ir įtvirtinti sprendinius, reikalingus stambiems projektams pritraukti ir įgyvendinti. Įsigaliojus stambaus projekto investicijų sutarčiai, kuria numatoma įgyvendinti stambų projektą iš anksto savivaldybės suplanuotoje teritorijoje, ir įtraukus stambų projektą į stambių projektų sąrašą, ne anksčiau kaip kitais biudžetiniais metais po stambaus projekto investicijų sutarties įsigaliojimo gali būti skiriama speciali tikslinė iki 5 procentų stambaus projekto vertės valstybės biudžeto dotacija savivaldybės biudžetui savivaldybės viešajai infrastruktūrai plėtoti.
Valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybės biudžetui skyrimo, grąžinimo ir apskaičiavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministras. Ši dotacija neskiriama tais atvejais, kai stambus projektas įgyvendinamas laisvosios ekonominės zonos teritorijoje. 15⁵ straipsnis. Stambiems projektams taikomos specialios investavimo ir verslo sąlygos
specialios investavimo ir verslo sąlygos stambiems projektams įgyvendinti taikomos tik tuo atveju, jeigu dėl jų taikymo yra susitarta stambaus projekto investicijų sutartyje. Šios sąlygos taikomos nuo stambaus projekto įrašymo į stambių projektų sąrašą iki stambaus projekto investicijų sutartyje nustatyto stambaus projekto įgyvendinimo termino, o šio straipsnio 10 dalyje nurodytos specialios investavimo ir verslo sąlygos – iki stambaus projekto tęstinumo laikotarpio pabaigos termino. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytos specialios investavimo ir verslo sąlygos laisvosios ekonominės zonos įmonėms taikomos nuo laisvosios ekonominės zonos įmonės statuso gavimo. Šiame straipsnyje nustatytos stambiems projektams įgyvendinti taikomos specialios investavimo ir verslo sąlygos visais atvejais nebetaikomos išbraukus stambų projektą iš stambių projektų sąrašo. 2. Sudarius stambaus projekto investicijų sutartį, stambus projektas įtraukiamas į stambių projektų sąrašą ir nuo įtraukimo į šį sąrašą dienos yra laikomas valstybei svarbiu projektu.
Stambus projektas netenka valstybei svarbaus projekto statuso jį išbraukus iš stambių projektų sąrašo. Stambūs projektai išbraukiami iš stambių projektų sąrašo pasibaigus stambaus projekto įgyvendinimo terminui, jeigu nėra nustatytas stambaus projekto tęstinumo laikotarpis, pasibaigus stambaus projekto tęstinumo laikotarpiui arba nutraukus stambaus projekto investicijų sutartį, jeigu ji nutraukiama anksčiau, negu pasibaigia stambaus projekto įgyvendinimo terminas arba stambaus projekto tęstinumo laikotarpis. Stambių projektų įtraukimo į stambių projektų sąrašą ir išbraukimo iš šio sąrašo tvarką nustato Vyriausybė. 3. Viešojo administravimo subjektai stambiam projektui įgyvendinti arba laisvosios ekonominės zonos įmonei reikalingas administracines paslaugas (išskyrus administracinės procedūros atlikimą) suteikia ir individualius administracinius aktus priima prioriteto tvarka per kuo trumpesnį terminą, tačiau visais atvejais ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo reikiamų dokumentų ir informacijos gavimo, nebent teisės aktuose yra nustatyti trumpesni terminai. Viešojo administravimo subjekto vadovo sprendimu šis terminas dėl svarbių priežasčių gali būti pratęstas iki 3 darbo dienų. Apie administracinės paslaugos suteikimą (išskyrus administracinės procedūros atlikimą) ar individualaus administracinio akto priėmimą investuotojas ir (ar) kiti asmenys, kuriems teisės aktų nustatytais atvejais teikiama ši informacija, informuojami nedelsiant, bet ne vėliau kaip per vieną darbo dieną.
Šioje dalyje nustatytas sutrumpintas administracinių paslaugų suteikimo ir individualių administracinių aktų priėmimo terminas netaikomas:
1) visuomenės informavimo apie priimamus sprendimus ir viešinimo procedūroms;
2) patikros dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams ir sprendimo dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams priėmimo procedūroms;
3) stambiam projektui įgyvendinti reikalingų kompleksinio ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentų derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo procedūroms;
4) Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatytoms procedūroms;
5) Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme nurodytų taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų ir taršos leidimų išdavimo ir pakeitimo procedūroms;
6) prašymų išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas gyventi) nagrinėjimo terminams. 4. Stambaus projekto investicijų sutartyje numatytais atvejais statinio projektui, kurio pagrindu pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą yra išduodamas statybą leidžiantis dokumentas, prilyginama statinio projekto bendrosios, architektūrinės, sklypo sutvarkymo (sklypo plano) ir susisiekimo dalių visuma. Kitos statinio projekto dalys, kurias pagal teisės aktus privaloma parengti, privalo būti parengtos, įskaitant jų ekspertizės atlikimą (kai statinio projekto ekspertizė privaloma pagal Statybos įstatymą), ne vėliau kaip iki statybos darbų pagal jas pradžios.
Šios dalies nuostatos netaikomos, kai planuojami kultūros paveldo statinių tvarkomieji statybos darbai ar kai statinių statyba planuojama kultūros paveldo objektų teritorijose, arba šioje straipsnio dalyje nurodytose statinio projekto dalyse pateiktos informacijos nepakanka, kad aplinkos ministro įgaliota institucija, tikrindama statinių, kuriuose bus vykdoma ūkinė veikla, kurios atliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas arba atranka dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo, galėtų patikrinti, ar bus įgyvendintos sprendime dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, kad planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų reikalavimus (toliau šioje dalyje – sprendimas), nustatytos sąlygos ir suprojektuotos sprendime ir (ar) atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvadoje, kai poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas, numatytos priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai sumažinti ir (ar) jį kompensuoti, kurios turi būti įgyvendintos konkrečiu statybos etapu. 5. Stambių projektų įgyvendinimo sąlygos, susijusios su poveikio aplinkai vertinimu, taikomos Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nustatyta tvarka. 6.
ir Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiai, atvykstantiems į Lietuvos Respubliką dirbti pas stambų projektą įgyvendinantį investuotoją (toliau šiame straipsnyje – darbuotojai) ar užsiimti teisėta veikla, kai jie yra stambų projektą įgyvendinančio investuotojo akcininkai, kuriems nuosavybės teise priklausančių akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/10 stambų projektą įgyvendinančio investuotojo įstatinio kapitalo (toliau šiame straipsnyje – akcininkai), ar eiti stambų projektą įgyvendinančio investuotojo vadovo pareigas (toliau šiame straipsnyje – vadovas), įgyvendinantiems stambų projektą ir turintiems tai patvirtinantį Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos išduotą dokumentą, leidimas gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas trejiems metams arba darbo sutarties su stambų projektą įgyvendinančiu investuotoju galiojimo ar teisėtos veiklos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui, jeigu darbuotojo darbo santykiai, akcininko ar vadovo teisėta veikla Lietuvos Respublikoje truks trumpiau negu trejus metus. Darbuotojų, akcininkų ir vadovo (toliau šiame straipsnyje kartu – užsieniečiai) prašymas išduoti ar pakeisti leidimą gyventi išnagrinėjamas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šio prašymo pateikimo dienos. Prašymas išduoti ar pakeisti leidimą gyventi teikiamas Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei arba konsulinei įstaigai užsienyje. Šeimos nariui, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, atvykstančiam gyventi į Lietuvos Respubliką kartu su užsieniečiu, leidimas gyventi gali būti išduodamas tokiam pačiam laikotarpiui, kaip ir šiam užsieniečiui. Užsieniečiai atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, jiems netaikomi kvalifikacijos atitikties darbo vietai ar darbo patirties reikalavimai.
Užsieniečiai, teisėtai esantys Lietuvos Respublikoje, gali pradėti dirbti nuo prašymo išduoti leidimą gyventi pateikimo dienos. Darbuotojų, kurie gali gauti leidimą gyventi šioje dalyje nurodytu pagrindu, skaičius nustatomas stambaus projekto investicijų sutartyje. 7. Stambiems projektams įgyvendinti taikomos šios nuostatos, susijusios su žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykiais, žemės tvarkymu ir žemės administravimu:
1) žemės sklypams kurie investuotojui nepriklauso nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais nėra jo valdomi, servitutai, suteikiantys teisę tiesti inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius ir takus, jais naudotis ir juos prižiūrėti, reikalingi stambiems projektams įgyvendinti, nustatomi administraciniu aktu Žemės įstatymo nustatyta tvarka arba kitais įstatymuose nustatytais pagrindais. Žemės savininko ar valstybinės žemės patikėtinio nuostoliai, patiriami dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruoto servituto, atlyginami Žemės įstatyme nustatyta tvarka;
2) stambiam projektui įgyvendinti reikalingos kadastrinių matavimų procedūros gali būti atliekamos pagal rengiamo teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto sprendinius. Tokiu atveju nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla teikiama tikrinti ir žemės sklypas teikiamas registruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre tik patvirtinus teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą.
Nustačius, kad patvirtinto teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto duomenys apie nekilnojamąjį daiktą ir pagal rengiamą teritorijų planavimo dokumentą nustatyti kadastro duomenys nesutampa ar neatitinka visų teisės aktuose nustatytų reikalavimų, jie negali būti registruojami, o dėl tokio atsisakymo registruoti kadastro duomenis atsiradę stambų projektą įgyvendinančio investuotojo nuostoliai neatlyginami;
3) stambiam projektui įgyvendinti reikalingi valstybinės žemės sklypai išnuomojami investuotojui be aukciono Žemės įstatymo nustatyta tvarka. Nutraukus stambaus projekto investicijų sutartį dėl investuotojo kaltės anksčiau, negu pasibaigia stambaus projekto įgyvendinimo terminas, stambiam projektui įgyvendinti reikalingos valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis nutraukiama. 8.
reikalingos kvalifikacijos ir kompetencijos specialistų rengimu:
1) nustatydama ir paskirstydama valstybės finansuojamų profesinio mokymo ir studijų vietų, taip pat studijų stipendijų skaičių, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija įvertina Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos pateiktus pasiūlymus dėl stambiems projektams įgyvendinti reikalingo preliminaraus specialistų skaičiaus, kvalifikacijos ir išsilavinimo;
2) siekdama užtikrinti stambiems projektams įgyvendinti reikalingos kvalifikacijos specialistų poreikį, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ar jos įgaliota institucija pagal Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pateiktus stambiems projektams įgyvendinti reikalingos darbo jėgos poreikius per kuo trumpesnį terminą peržiūri stambiems projektams įgyvendinti reikalingus profesinius standartus ir atitinkamą kvalifikaciją suteikiančias formaliojo profesinio mokymo programas ir (ar) jų modulius ir prireikus teisės aktų nustatyta tvarka inicijuoja jų atnaujinimą arba rengimą;
3) bedarbiams ar užimtiems asmenims iš valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo (toliau – fondai) bendrai skiriama lėšų suma, įskaitant pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymą bedarbiams ar užimtiems asmenims iš fondų bendrai skiriamą lėšų sumą, negali viršyti 9,3 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio kvalifikacijai įgyti ir 4,66 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio kvalifikacijai tobulinti ar kompetencijai įgyti, kai įgyjama ar tobulinama kvalifikacija arba įgyjama kompetencija, reikalinga stambaus projekto investicijų sutartims įgyvendinti. 9. Investuotojui pelno mokesčio lengvatos taikomos Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo nustatyta tvarka. 15⁶ straipsnis. Stambių projektų koordinavimas 1.
Viešojo administravimo subjektai, pagal kompetenciją priimdami administracinius sprendimus ir teikdami administracines paslaugas, susijusias su stambių projektų įgyvendinimu, bendradarbiauja tarpusavyje ir su investuotojais, keičiasi reikalinga informacija ir užtikrina administracinių sprendimų priėmimą ir administracinių paslaugų teikimą nustatytais terminais. 2. Stambaus projekto įgyvendinimą koordinuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija (toliau – koordinatorius). 3. Koordinatorius atlieka šias funkcijas:
1) organizuoja šio įstatymo 15⁴ straipsnio 3 dalyje ir 15⁴ straipsnio 5 dalyje nurodytų sąlygų vertinimą, teikia informaciją ir konsultuoja investuotoją stambaus projekto investicijų sutarties sudarymo ir vykdymo klausimais;
2) bendradarbiauja su viešojo administravimo subjektais, teikiančiais administracines paslaugas ir priimančiais administracinius sprendimus, reikalingus stambiam projektui įgyvendinti, organizuoja investuotojų susitikimus su viešojo administravimo subjektais, viešojo administravimo subjektams teikia informaciją ir konsultacijas, susijusias su stambaus projekto įgyvendinimu;
3) atlieka kitas teisės aktų nustatytas funkcijas. 4. Koordinatorius turi teisę gauti stambiems projektams įgyvendinti reikalingus dokumentus ir informaciją iš viešojo administravimo subjektų, investuotojų, valstybės registrų ir duomenų bazių. 5. Tarpinstitucinio pobūdžio klausimams, susijusiems su stambių projektų įgyvendinimu ir stambaus projekto investicijų sutarčių vykdymu, spręsti sudaromas konsultacinis komitetas (toliau – komitetas). Komiteto sudarymo ir jo darbo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Į komiteto posėdžius kviečiami viešojo administravimo subjektų, kurių kompetencijai priskirtais klausimais organizuojamas komiteto posėdis, atstovai. 6.
6Komitetas atlieka šias funkcijas:
1) pagal koordinatoriaus pateiktą informaciją svarsto tarpinstitucinio pobūdžio klausimus, susijusius su stambių projektų įgyvendinimu ir stambaus projekto investicijų sutarčių vykdymu;
2) teikia rekomendacijas viešojo administravimo subjektams klausimais, susijusiais su stambiems projektams skirtų administracinių paslaugų teikimu ir individualių administracinių aktų priėmimu;
3) atlieka kitas komitetui teisės aktų priskirtas funkcijas. 7. Koordinatorius viešojo administravimo subjektams, teikiantiems administracines paslaugas ar priimantiems individualius administracinius aktus, reikalingus stambiam projektui įgyvendinti, raštu teikia pasiūlymus dėl stambiems projektams įgyvendinti taikomų teisės aktų taikymo (toliau – pasiūlymai). Koordinatoriaus pasiūlymai viešojo administravimo subjektams neprivalomi. Pasiūlymai teikiami šiais atvejais:
1) kai viešojo administravimo subjektas nesilaiko terminų, nurodytų šio įstatymo 15⁵straipsnio 3 dalyje, ir (ar) vilkina administracinės paslaugos suteikimą ar individualaus administracinio akto, reikalingo stambiems projektams įgyvendinti, priėmimą;
2) kai viešojo administravimo subjektas galbūt pažeidžia šio įstatymo ar kitų teisės aktų, taikomų stambiems projektams įgyvendinti, reikalavimus. 8. Viešojo administravimo subjektai nedelsdami,– ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po pasiūlymų dėl stambiems projektams įgyvendinti taikomų teisės aktų taikymo gavimo, – privalo pranešti koordinatoriui apie tai, kokių priemonių ir per kokį terminą imsis siekdami atsižvelgti į pateiktus pasiūlymus, arba raštu pateikti motyvuotą atsisakymą atsižvelgti į pateiktus pasiūlymus. 9. Koordinatorius privalo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po šio straipsnio 8 dalyje nurodyto viešojo administravimo subjekto pranešimo gavimo pranešti komitetui apie koordinatoriaus pasiūlymus, į kuriuos viešojo administravimo subjektas neatsižvelgia.
Koordinatorius turi teisę pranešti komitetui ir apie koordinatoriaus pateiktus pasiūlymus, į kuriuos atsižvelgta. Komitetas koordinatoriaus pateiktą informaciją nagrinėja komiteto posėdyje, kuris surengiamas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo reikiamų dokumentų ir informacijos gavimo. 10. Viešojo administravimo subjektai privalo pateikti koordinatoriui informaciją apie koordinatoriaus pateiktų pasiūlymų dėl stambiems projektams įgyvendinti taikomų teisės aktų taikymo įvykdymą.“
1Šios įstatymoas 3 straipsnis,
išskyrus šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalis, įsigalioja 2020 m. gegužės liepos
2020 m. rugpjūčio 1 d. 3. Šio įstatymo 1 straipsnis, 2 straipsnio 2–5 dalys, 4 straipsnis, 5 straipsnio 1, 3 dalys ir 6 straipsnis įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. 42. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos aplinkos ministras, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministras, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras iki 2020 m. liepos 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus dėl šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 2 dalies nuostatų, o iki 2020 m. balandžio gruodžio
straipsnio 2–4 dalių, 4 straipsnio, 5 straipsnio 1, 3 dalių ir 6 straipsnio nuostatų. 53. Šio įstatymo 6 straipsnyjeiu išdėstytos Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo ketvirtojo² skirsnio nuostatos taikomos investicijų projektams, dėl kurių stambaus projekto investicijų sutartys sudarytos po šio įstatymo 6 straipsnio įsigaliojimo. 64.
į iki šio įstatymo 3 straipsnio įsigaliojimo įkurtų pramonės parkų teritoriją gali būti įtraukiami gavus rašytinį privačios žemės sklypų savininkų sutikimą, jeigu tie žemės sklypai atitinka Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus. 7. Iki šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies įsigaliojimo Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalies
savivaldybės infrastruktūrą sutartys baigiamos vykdyti iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į šiose investicijų sutartyse nustatytas sąlygas. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius
projektų tikslai ir uždaviniai Teikiami Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 1, 2, 9¹, 12, 13 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo ketvirtuoju² skirsniu įstatymo (toliau – ir Investicijų įstatymo pakeitimo projektas), Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 1 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 2, 4, 6, 17, 20, 23 ir
Nr. XII-2470 56 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 23 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-495 2, 6, 8, 9, 10 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 8¹ straipsniu įstatymo projektai (toliau – Įstatymų projektai). Įstatymų projektų rengimą paskatino tai, kad vidaus ir užsienio investicijų pritraukimas įgyja vis didesnę reikšmę ir tampa vienu iš svarbiausių uždavinių šalims tarptautinėje politikoje, prisideda prie naujų darbo vietų kūrimo ir ekonomikos plėtros.
Kuo palankesnę investicinę aplinką Lietuva sudarys investuotojams, tuo didesnė bus šalies galimybė konkuruoti su kitomis valstybėmis dėl investicijų pritraukimo į Lietuvą ar jų plėtros Lietuvoje. Stambių didelę pridėtinę vertę turinčių gamybos projektų įgyvendinimas mažose valstybėse turi reikšmingą poveikį ekonomikos plėtrai (sumokami mokesčiai, perkamos vietinių tiekėjų paslaugos ir prekės, sukuriamos aukštos pridėtinės vertės darbo vietos). Šiuo metu Lietuva atsilieka nuo kitų Vidurio ir Rytų Europos valstybių pritrauktų investicijų projektų gamybos sektoriuje dalimi nuo visų pritrauktų investicijų projektų – Lietuvoje tiesioginių užsienio investicijų projektai sudaro 25 proc. gamybos dalies, kai Estijoje tai sudaro 36 proc., Čekijoje – 27 proc., Vengrijoje – 59 proc., Slovakijoje – 53 proc., Lenkijoje – 26 proc., Slovėnijoje – 42 proc.[1] Pavyzdžiui, Lenkijoje įmonės atėjusios į specialias ekonominės zonas (SEZ) gauna ne tik pelno mokesčio lengvatą, subsidiją, bet ir įrengtą infrastruktūrą. Norint įsisteigti SEZ taikomi labai maži reikalavimai – tik 100 tūkst. eurų kapitalo investicijų. Taigi, nėra nei naujų darbo vietų kriterijaus, nei kitų apribojimų. Šiuo metu SEZ teritorija sudaro 25 000 ha, iš kurios užimta 20 000 ha. Dabar ten įsikūrusios 2 056 įmonės, kurios sukūrė 230 000 darbo vietų. Be to, nuo
kur Lenkijoje ir naudotis taikomomis lengvatomis ir paskatomis. Taigi, Lietuva neturi konkurencinio pranašumo. Renkantis šalį, kurioje investuoti, prioritetas teikiamas šalims, kuriose yra įtvirtintos aiškios, suprantamos, maksimaliai efektyvios ir pagrįstos investicijų projektų įgyvendinimo procedūros.
Lietuvoje šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas, kuris taikomas ir stambiems projektams įgyvendinti, yra palyginti sudėtingas, nustatantis nemažai ilgai trunkančių procedūrų. Pastarąsias procedūras, ypač tais atvejais, kai projektas yra didelis, atlieka daug valstybės ir savivaldybių institucijų, tarp kurių trūksta bendradarbiavimo ir tarpusavio veiksmų koordinavimo. Dėl šių priežasčių projekto įgyvendinimas trunka neproporcingai ilgai, o tai mažina investicinės aplinkos Lietuvoje patrauklumą. Specialaus reguliavimo didelės pridėtinės vertės projektų atžvilgiu numatymas sudarytų galimybes išspręsti minėtas problemas ir ženkliai prisidėtų prie reikšmingų investicijų pritraukimo į Lietuvos Respublikos teritoriją. Įstatymų projektų tikslas – nustatyti specialų reguliavimą stambiems projektams, kuris mažintų jiems tenkančią administracinę naštą, būtinų procesų skaičių ir trukmę, sudarytų palankias sąlygas pradėti ir plėtoti veiklą ir atitinkamai pritraukti vidaus ir užsienio investicijų į stambius projektus. Šių Įstatymų projektų kontekste stambus projektas suprantamas kaip apdirbamosios gamybos arba duomenų apdorojimo, interneto serverių paslaugų (prieglobos) ir susijusios veiklos[2] investicijų projektas, dėl kurio įgyvendinimo yra sudaryta ir galioja stambaus projekto investicijų sutartis, pagal kurią investuotojas įsipareigoja per penkerius metus nuo jos įsigaliojimo dienos įsteigti ne mažiau kaip 200 naujų darbo vietų ir investuoti ne mažiau kaip 30 milijonų eurų privačių kapitalo investicijų (toliau – Stambus projektas, Stambūs projektai).
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Įstatymų projektais siekiama:
reguliavimą: apibrėžti Stambaus projekto sąvoką, projekto pripažinimo Stambiu projektu ir Stambaus projekto investicijų sutarčių sudarymo bei vykdymo tvarką, nustatyti stambaus projekto investicijų sutarčių turiniui keliamus reikalavimus ir kt.;
pritraukimui taikomas specialias sąlygas teritorijų planavimo, statybos, planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo, inžinerinės ir (ar) susisiekimo infrastruktūros įrengimo, žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykių bei žemės tvarkymo ir administravimo, reikalingos kvalifikacijos ir kompetencijos specialistų rengimo, trečiųjų šalių piliečių atvykimo į Lietuvos Respubliką ir įdarbinimo srityse, taip pat sąlygas, skatinančias savivaldybes iš anksto numatyti teritorijas, reikalingas Stambiems projektams įgyvendinti, spartinti Stambiems projektams įgyvendinti reikalingų administracinių paslaugų suteikimo ir individualių administracinių aktų priėmimo terminus;
tvarką, pagrindines jo funkcijas, teises ir pareigas, taip pat nustatyti konsultacinio komiteto formavimo tvarką, jo funkcijas, teises ir pareigas, įtvirtinti galimybę Stambių projektų koordinatoriui teikti pasiūlymus dėl Stambių projektų įgyvendinimą reglamentuojančių teisės aktų taikymo viešojo administravimo subjektams, teikiantiems administracines paslaugas ar priimantiems individualius administracinius aktus, reikalingus Stambiam projektui įgyvendinti.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Įstatymų projektais siekiama:
reguliavimą: apibrėžti Stambaus projekto sąvoką, projekto pripažinimo Stambiu projektu ir Stambaus projekto investicijų sutarčių sudarymo bei vykdymo tvarką, nustatyti stambaus projekto investicijų sutarčių turiniui keliamus reikalavimus ir kt.;
pritraukimui taikomas specialias sąlygas teritorijų planavimo, statybos, planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo, inžinerinės ir (ar) susisiekimo infrastruktūros įrengimo, žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykių bei žemės tvarkymo ir administravimo, reikalingos kvalifikacijos ir kompetencijos specialistų rengimo, trečiųjų šalių piliečių atvykimo į Lietuvos Respubliką ir įdarbinimo srityse, taip pat sąlygas, skatinančias savivaldybes iš anksto numatyti teritorijas, reikalingas Stambiems projektams įgyvendinti, spartinti Stambiems projektams įgyvendinti reikalingų administracinių paslaugų suteikimo ir individualių administracinių aktų priėmimo terminus;
tvarką, pagrindines jo funkcijas, teises ir pareigas, taip pat nustatyti konsultacinio komiteto formavimo tvarką, jo funkcijas, teises ir pareigas, įtvirtinti galimybę Stambių projektų koordinatoriui teikti pasiūlymus dėl Stambių projektų įgyvendinimą reglamentuojančių teisės aktų taikymo viešojo administravimo subjektams, teikiantiems administracines paslaugas ar priimantiems individualius administracinius aktus, reikalingus Stambiam projektui įgyvendinti. Taip pat Įstatymų projektų tikslas išspręsti šiuo metu praktikoje kylančius teisinio reguliavimo neaiškumus ir pagerinti investavimo Lietuvoje sąlygas, t. y.:
1) Dėl Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 1, 2, 9¹, 12, 13 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo ketvirtuoju² skirsniu įstatymo projekto 3 straipsnio.
Šiuo metu pramonės parkas steigiamas įstatyme nustatytu eiliškumu, tačiau praktikoje tai sukelia papildomą administracinę naštą ir apsunkina pramonės parkų steigimą. Pavyzdžiui, valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentai rengiami pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo
projektas turi būti pripažintas valstybei svarbiu projektu. Taigi, šiuo atveju pramonės parko teritorija negali būti planuojama valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentais, nes bus pažeistas Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 9¹ straipsnio 3 dalyje nustatytas eiliškumas. Tai ne tik apriboja pramonės parkų steigimą, bet ir sudaro jiems nepalankesnę situaciją, palyginti su kitais valstybei svarbiais projektais. Pakeitimai nesusiję su siūlomu stambių projektų reguliavimu. 2) Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 1, 2, 9¹, 12, 13 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo ketvirtuoju² skirsniu įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalies pakeitimo projektas. Šiuo metu investicijoms į savivaldybės infrastruktūrą, gamybos ar paslaugų sritį savivaldybė sudaro investicijų sutartis, atitinkančias savivaldybės tarybos nustatytus kriterijus. Specialios investavimo, verslo ar sklypo parinkimo sąlygos tokiose sutartyse nustatomos pagal savivaldybės kompetenciją. 2018 m. kovo 21 d. Lietuvos Respublikos Seimo Audito komitetas posėdžio protokolu Nr.
141-P-6 nutarė, atsižvelgdamas į Audito komiteto posėdžio metu svarstytas teisinio reguliavimo bei praktinio taikymo problemas, susijusias su viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektais, dėl kurių atsiranda galimybių netaikyti viešojo ir privataus sektorių partnerytės projektų rengimą, sudarymą bei vykdymą reglamentuojančių teisės aktų, ir atkreipdamas dėmesį, kad keistinų teisės aktų taikymo priežiūrą vykdo skirtingos institucijos skirtingu mastu, siūlyti tobulinti viešojo ir privataus sektorių partnerystės teisinį reguliavimą. Pakeitimai nesusiję su siūlomu stambių projektų reguliavimu. Koncesijų sutarčių sudarymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymas, Lietuvos Respublikos valstybės įmonės Lietuvos oro uostų valdomų oro uostų koncesijos įstatymas ir kiti įstatymai, o valdžios ir privataus sektoriaus subjektų partnerystės sutarčių sudarymą Investicijų įstatymo 4¹ skirsnis. Priėmus siūlomą reguliavimą, dėl investicijų į savivaldybės viešąją infrastruktūrą ir viešąsias paslaugas turės būti sudaromos ne investicijų sutartys, bet suteikiama koncesija arba sudarytos valdžios ir privataus sektoriaus subjektų partnerystės sutartys arba kiti pagal teisės aktus leidžiami sandoriai. Todėl dėl investicijų į tokią infrastruktūrą sandoriai ir toliau galės būti sudaromi, bet ne Investicijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu būdu. 3) Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 2, 6, 8, 9, 10 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 8¹ straipsniu įstatymo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – ir PAV įstatymo pakeitimo projektas). Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – PAV įstatymas) pakeitimas inicijuojamas atsižvelgiant į toliau nurodytas priežastis. Remiantis 2014 m. balandžio 16 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/52/ES (OL 2014 L124, p.1), kuria iš dalies keičiama 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (OL 2011 L26, p. 1) (toliau – Direktyva), poveikio aplinkai vertinimo programa nėra privalomas, bet rekomenduojamas dokumentas, tačiau, siekiant užtikrinti tinkamą išankstinį visuomenės informavimą apie planuojamas ūkines veiklas pagal Direktyvos reikalavimus, visuomenė turi būti informuojama ne vėliau kaip tada, kai tik gali būti teikiama informacija apie prašymą leisti vykdyti planuojamą veiklą. PAV įstatymo pakeitimo projektą papildžius nuostata, kad poveikio aplinkai vertinimo programa rengiama veiklos organizatoriaus nuožiūra – ji tampa neprivaloma. Šiame projekte numatytas pranešimo apie poveikio aplinkai vertinimo procedūros pradžią teikimas, kuris atitiktų Direktyvoje numatytą privalomą prašymą dėl leidimo vykdyti planuojamą veiklą. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą inicijavo Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Seimo nariai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Įstatymas nustato esmines investavimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, investuotojų teises ir investicijų apsaugos priemones visų rūšių investicijoms. Tačiau šis įstatymas nereguliuoja investicinių projektų įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų, jame nėra specialių nuostatų, kurios būtų taikomos tam tikrus kriterijus atitinkantiems investicijų projektams įgyvendinti.
Stambiems projektams įgyvendinti taikoma bendroji Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme, PAV įstatyme, Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės įstatyme ir juos įgyvendinančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka ir procedūros. Stambiam projektui įgyvendinti paprastai reikia atlikti įvairias procedūras: poveikio aplinkai vertinimo, teritorijos planavimo, žemės tvarkymo, užsieniečių įdarbinimo ir kt. Šių procedūrų dažnai neįmanoma atlikti kompleksiškai, t. y. reikia laukti, kol bus priimtas vienas administracinis sprendimas (pavyzdžiui, priimta atrankos išvada, patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas ir t. t.), kad būtų galima priimti kitą administracinį sprendimą. Galiojančiuose teisės aktuose įtvirtinti procedūrų atlikimo terminai dažnai yra itin ilgi (pavyzdžiui, savivaldybės lygmens bendrojo plano pakeitimas pagal teisės aktuose nustatytus maksimalius procedūrinius terminus gali užtrukti ilgiau nei 12 mėnesių, taip pat ilgai trunka ir poveikio aplinkai vertinimas; gauti sprendimą, kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius, bei leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje – apie 4 mėnesius). Susiduriama su situacijomis, kai teisės aktuose įtvirtinti procedūrų terminai yra pradelsiami, o veiksmingų priemonių ar mechanizmo, kuris užtikrintų, kad institucijos laikytųsi terminų, nėra.
Šiuo metu projektai valstybei svarbiais projektais pripažįstami Projektų pripažinimo valstybei svarbiais projektais tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 136 „Dėl Projektų pripažinimo valstybei svarbiais projektais tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Projektų pripažinimo valstybei svarbiais projektais tvarkos aprašas) nustatyta tvarka. Dalis valstybei svarbių projektų tokiais pripažinti įstatymais (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Akmenės laisvosios ekonominės zonos įstatymo 1 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Respublikos Panevėžio laisvosios ekonominės zonos įstatymo 1 straipsnio 3 dalis). Projektų pripažinimo valstybei svarbiais projektais tvarkos aprašo 3.3 papunktis numato, kad projektas gali būti pripažįstamas valstybei svarbiu projektu, jei, inter alia, projekto investicijų vertė ne mažesnė kaip
institucija yra atsakinga už Stambių projektų įgyvendinimo koordinavimą, šių projektų įgyvendinimo priežiūrą ir Stambaus projekto investicijų sutarčių vykdymo kontrolę ir kt. Priimant Stambiam projektui įgyvendinti reikalingus sprendimus dalyvauja įvairios valstybės ir savivaldybių institucijos, todėl susiduriama su situacijomis, kai sprendimų priėmimas užtrunka ir dėl tarpinstitucinio bendradarbiavimo ir veiksmų koordinavimo trūkumo. Dėl Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 1, 2, 9¹, 12, 13 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo ketvirtuoju² skirsniu įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalies.
Šiuo metu pramonės parkas steigiamas tokiu eiliškumu:
1) teritorija turi būti numatyta teritorijų planavimo dokumentuose;
2) tokios teritorijos ribos turi būti nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės;
3) tokios teritorijos vystymo projektui Lietuvos Respublikos Seimo ar Vyriausybės nutarimu turi būti suteiktas valstybei svarbaus ekonominio projekto statusas;
4) Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija turi būti patvirtinusi su savivaldybės taryba suderintą pramonės parko plėtros planą. Tuo atveju, kai pramonės parkas steigiamas privačioje pramoninėje teritorijoje, jo plėtros planą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija. Dėl Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 1, 2, 9¹, 12, 13 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo ketvirtuoju² skirsniu įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalies. Šiuo metu investicijoms į savivaldybės infrastruktūrą, gamybos ar paslaugų sritį savivaldybė sudaro investicijų sutartis, atitinkančias savivaldybės tarybos nustatytus kriterijus. Specialios investavimo, verslo ar sklypo parinkimo sąlygos tokiose sutartyse nustatomos pagal savivaldybės kompetenciją. Dėl PAV įstatymo pakeitimo projekto. Pagal galiojančio PAV įstatymo nuostatas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo (toliau – PAV) procesas suprantamas kaip procesas, kurį sudaro PAV programos parengimas, jos derinimas su PAV subjektais, visuomenės informavimas, PAV programos tvirtinimas; PAV ataskaitos parengimas, visuomenės informavimas, viešas svarstymas, derinimas su PAV subjektais, sprendimo priėmimas.
PAV įstatymo 8 ir 10 straipsniuose reguliuojamas PAV programos ir ataskaitos rengimas, pateikiami reikalavimai jų turiniui, aprašomos programos ir ataskaitos derinimo su PAV subjektais procedūros, pateikiami derinimo terminai, nustatytas visuomenės informavimas ir dalyvavimas programos ir ataskaitos derinimo procesuose. PAV programos rengimas, derinimas, viešinimas ir tvirtinimas yra privalomos PAV proceso procedūros. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Pagrindinės Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 1, 2, 9¹, 12, 13 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo ketvirtuoju² skirsniu įstatymo projekto nuostatos, kurias siūloma įtvirtinti:
1) Bendrosios investavimo į Stambius projektus skatinimo nuostatos. Siūloma nustatyti, kad valstybė nustatydama specialią tvarką remia investicijas, kai investuojama į Stambų projektą, apibrėžti Stambaus projekto investicijų sutarties ir Stambaus projekto sąvokas
Stambaus projekto investicijų sutartis nesudaroma, jei ji prieštarauja viešosios tvarkos, visuomenės saugumo, nacionalinio saugumo ir (ar) visuomenės sveikatos interesams. Tai būtų vertinama Vyriausybės nustatyta tvarka kiekvienu konkrečiu atveju individualiai ir tik kilus rizikai, kad minėti interesai gali būti pažeisti. Stambaus projekto įgyvendinimo terminas negalėtų būti ilgesnis nei 10 metų nuo Stambaus projekto investicijų sutarties įsigaliojimo. Per pirmuosius 5 metus investuotojas turėtų investuoti ne mažiau kaip 30 milijonų. Praktika rodo, kad tokio dydžio kapitalo investicijos atliekamos per penkerius metus nuo investicijų sutarties įsigaliojimo dienos. Be to, per šį laikotarpį investuotojas taip pat turėtų sukurti ne mažiau kaip 200 naujų darbo vietų, kurios turėtų būti išlaikytos ne trumpiau kaip penkerius metus nuo pirmosios darbuotojo priėmimo į sukurtą darbo vietą dienos, t. y. kiekvienai darbo vietai penkerių metų terminas būtų skaičiuojamas atskirai. Infrastruktūros projektuose didžioji dalis darbuotojų įdarbinami infrastruktūros sukūrimo pabaigoje, t. y. penktaisiais projekto įgyvendinimo metais.
Atsižvelgiant į tai, kad Investicijų įstatymo pakeitimo projekte numatyta, jog maksimalus projekto įgyvendinimo laikotarpis negali būti ilgesnis nei dešimt metų, tačiau gali būti ir trumpesnis, jei darbuotojai būtų įdarbinami, pavyzdžiui, po trejų metų nuo Stambaus projekto įgyvendinimo pradžios. Pasibaigus Stambaus projekto įgyvendinimo laikotarpiui, būtų ne ilgesnis kaip 10 metų projekto tęstinumo laikotarpis. „Stambaus projekto tęstinumo laikotarpio“ terminas aktualus tuo atveju, jeigu bus taikomos mokestinės lengvatos stambiems projektams Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatyme nustatyta tvarka. Būtent šiame teisės akte ir būtų nustatytos konkrečios lengvatos taikymo sąlygos. Stambaus projekto tęstinumo laikotarpiu investuotojas, vykdantis Stambaus projekto investicijų sutartį, turės Vyriausybės įgaliotai institucijai teikti ataskaitas, kaip įgyvendinamas Stambus projektas, kaip laikomasi Stambaus projekto investicijų sutartyje nustatytų įsipareigojimų ir koks valstybės pagalbos panaudojimo intensyvumas. 2) Specialiosios investavimo į Stambius projektus skatinimo nuostatos:
a) Investicijų įstatymo teisinė galia kitų įstatymų atžvilgiu ir Stambių projektų statusas. Siūloma nustatyti, kad Investicijų įstatymas laikomas specialiuoju įstatymu kitų įstatymų atžvilgiu tiek, kiek jis reguliuoja su Stambiais projektais susijusius teisinius santykius. Visi Stambūs projektai, kuriuos įgyvendindamas investuotojas įsipareigotų sukurti ne mažiau kaip 200 darbo vietų ir investuoti ne mažiau kaip 30 mln. eurų ir dėl kurių sudarytos Stambių projektų investicijų sutartys, būtų laikomi valstybei svarbiais projektais – toks pripažinimas būtų suteiktas Investicijų įstatymu, kai būtų įgyvendintas jame nustatytas reikalavimas – Stambus projektas būtų įrašytas į Stambių projektų sąrašą.
Investuotojas privalėtų investuoti nurodyta apimtimi į investicinį projektą vystydamas apdorojimo, interneto serverių paslaugų (prieglobos) ir susijusią veiklą, numatytą Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus (EVRK 2 RED.), patvirtinto Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2007 spalio 31 d. įsakymu Nr. DĮ-226, sekcijos „I“ 63 skyriaus 63.1 grupės 63.11 poklasyje ar apdirbamąją gamybą, numatytą minėto Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus (EVRK 2 RED.)
„C“ sekcijoje. Stambaus projekto investicijų sutartis
galėtų būti sudaroma, jei būtų atlikta ne mažiau, kaip nurodyta, investicijų ir darbuotojai įdarbinti Lietuvos Respublikoje. Tačiau investuotojas galės investicijas atlikti ir darbuotojus įdarbinti ir kitose šalyse, tačiau į tai nebus atsižvelgiama vertinant stambaus projekto investicijų sutartyje numatytų rodiklių pasiekimą. Kiekvieno investuotojo galimybės pasiekti minėtus kriterijus ir įvykdyti kitus Stambaus projekto investicijų sutartimi prisiimamus įsipareigojimus būtų tikrinamos Vyriausybės nustatyta tvarka. Konkretūs investuotojo įsipareigojimai dėl darbo vietų (konkretaus jų skaičiaus, darbo užmokesčio dydžio, investicijų dydžio ir kt.) būtų nustatomi Stambaus projekto investicijų sutartyje. Siūloma sukurti Stambių projektų sąrašą, į kurį būtų įtraukiami visi stambūs projektai, dėl kurių būtų sudarytos ir galiotų stambaus projekto investicijų sutartys.
Stambių projektų sąrašas būtų naudojamas tikrinant, ar investicijų projektai turi Stambių projektų statusą, taip pat ar turi teisę naudotis Stambių projektų įgyvendinimui taikomomis specialiomis investavimo ir verslo sąlygomis. Dėl investuotojui taikomų konkrečių specialių investavimo ir verslo sąlygų stambiam projektui įgyvendinti būtų susitariama Stambaus projekto investicijų sutartyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas), aiškindamas Konstitucijos 46 straipsnio 2 dalį, yra konstatavęs, kad būtų neteisinga šią Konstitucijos 46 straipsnio nuostatą suvokti kaip valstybės prievolę beatodairiškai remti bet kokias ūkines pastangas ar veiklą; priešingai, valstybė turi galimybę pasirinkti, kokias ūkines pastangas ar veiklas yra tikslinga remti (Konstitucinio Teismo 1997 m. vasario 13 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas 2006 m. gegužės 31 d. nutarime (taip pat
konstatavęs, kad ūkinės veiklos diferencijuoto teisinio reguliavimo (atsižvelgiant į reguliuojamų santykių svarbą ir pobūdį) teisinės prielaidos kyla iš pačios Konstitucijos (inter alia, Konstitucijos 46 straipsnio 2 dalies), atskirų ūkio subjektų teisinės padėties diferencijuotas nustatymas yra sietinas su ūkio srityje valstybės keliamais tikslais, siekiu atitinkamai sutvarkyti šalies ūkį, be to, dėl ūkinės veiklos specifikos, įvairumo ir dinamiškumo ūkinės veiklos teisinis reguliavimas negali būti visą laiką vienodas. Taigi įstatymų leidėjas gali nustatyti diferencijuotą teisinį reguliavimą skirtingoms ūkio šakoms, atsižvelgdamas į ūkio srityse valstybės keliamus tikslus. Šiuo atveju siekiama nustatyti specialų reguliavimą, kuris padėtų pritraukti stambius didelės pridėtinės vertės gamybos investicijų projektus, taip pat stambius duomenų centrus.
Pažymėtina, kad Įstatymų projektų priėmimas šia apimtimi iš dalies leistų pasiekti ir Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo
įgyvendinimo plano patvirtinimo“, 4.2.7 darbo (Kompleksinių priemonių sukūrimas ir įdiegimas siekiant pritraukti stambias didelės pridėtinės vertės gamybos investicijas) 3 užduotį, kuria įsipareigota numatyti specialų reguliavimą stambiems didelės pridėtinės vertės gamybos investicijų projektams pritraukti. Aiškindamas Konstitucijos 46 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog šios dalies nuostata „valstybė remia visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą“ reiškia, kad Konstitucija įtvirtina galimybę valdžios institucijoms vertinti ūkinės veiklos sritis pagal jų naudą visuomenei, kad tik tokio vertinimo pagrindu įmanoma remti tam tikras ūkinės veiklos sritis ar tam tikras ūkines pastangas, taip pat kad toks ūkinės veiklos vertinimas sudaro reikiamas prielaidas valstybei ūkinę veiklą reguliuoti taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei (Konstitucinio Teismo 1997 m. vasario 13 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai). Šiuo aspektu pažymėtina, kad prognozuojama, kad per 5 metus nuo įstatymų projektų priėmimo sulauksime 200 mln. eurų investicijų į ilgalaikį turtą ir bus sukurta 2 000 naujų darbo vietų. Vien šie projektai per 15 metų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – SODRA) biudžetą papildytų 65,7 mln. eurų, o valstybės ir savivaldybių biudžetai per gyventojų pajamų mokestį būtų papildyti 43,3 mln. eurų, būtų gauta 1 mln. eurų įmokų į garantinį fondą, sumokėta pelno mokesčio – 20,6 mln. eurų.
Tiesiogiai į biudžetą būtų gauta 130,6 mln. eurų, neskaitant daugialypio poveikio. Be to, toks didelis sukuriamų ir išlaikomų darbo vietų skaičius ir investicijų dydis bus reikšmingas ne vienam Lietuvos regionui, kadangi atliekant tokias investicijas reikės samdyti rangovus, pirkti medžiagas ir pan. Įgyvendinant stambų projektą įdarbinti darbuotojai gautą darbo užmokestį išleis ne viename regione – pirks maisto ir buities prekių, taip pat galės gauti įvairių paslaugų. Visos investicijoms ir darbuotojams išleistos lėšos toliau cirkuliuos apyvartoje ir leis sukurti naujas darbo vietas ir plėsti investicijas. Ši ekonominė grandinė pasiskirstys po daugelį ūkio šakų ir regionų ir darys tiesioginį poveikį visos valstybės mastu – didės užimtumas, mažės emigracija, didės mokesčių surinkimas per darbo užmokestį ir pridėtinės vertės mokestį. Tai ne tik gerins Lietuvos ekonominę padėtį, bet ir mažins socialinę atskirtį. Stambūs projektai yra svarbūs visuomenei ir ženkliai prisideda prie viešojo intereso įgyvendinimo. Stambių investicijų projektų, įgyvendintų Europos Sąjungoje 2013–2018 m. sausio mėn. laikotarpiu, statistika[3] rodo, kad vienas Stambus investicijų projektas vidutiniškai sukuria 702 darbo vietas tiesiogiai ir per jį yra investuojama 318 mln. eurų. Tai reiškia 0,453 mln. eurų investicijų į sukurtą darbo vietą. Remiantis 2017 m. Statistikos departamento duomenimis[4], ilgalaikis turtas vienam darbuotojui visame Lietuvos gamybos sektoriuje sudarė apie 0,03 mln. eurų.
Ribinius stambaus projekto kriterijus atitinkančiame projekte vienam darbuotojui tenka 0,15 mln. eurų investicijų, t. y. daug daugiau nei ilgalaikio turto vertė vidutiniškai tenkanti vienam gamybos sektoriaus darbuotojui Lietuvoje. Žemas ilgalaikio turto lygis turi įtakos darbo našumui – Lietuvai būdingas vienas iš mažiausių darbuotojų našumo lygių visoje Europos Sąjungoje. Kapitalo reikalaujantiems projektams būdingas didesnis darbuotojų produktyvumas, todėl jie padėtų Lietuvai sumažinti produktyvumo atotrūkį. Kapitalo reikalaujantys projektai mažiau jautrūs darbo sąnaudoms, o aukštam automatizavimo lygiui dažniausia reikalingi aukštesnės kvalifikacijos darbuotojai, todėl įgyvendinant stambius projektus gali būti mokamas didesnis nei vidutinis darbo užmokestis. Aukšti atlyginimai savo ruožtu lemia geresnį pragyvenimo lygį ir mažesnę emigraciją. Investicijų įstatymo projekto nuostatos nustato pagrįstai diferencijuotą reguliavimą stambiems projektams, todėl nepažeidžiami ir Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – ir SESV) įtvirtinti bendrieji Europos Sąjungos principai. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktiką, lygiateisiškumo principas savaime nepaneigia galimybės įstatymu nustatyti nevienodą, diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų, priklausančių skirtingoms kategorijoms, atžvilgiu, jeigu tarp šių asmenų yra tokio pobūdžio skirtumų, kurie tokį diferencijuotą reguliavimą daro objektyviai pateisinamą. Atkreipiame dėmesį, kad siūlomas diferencijuotas reglamentavimas nėra naujas Europos Sąjungoje. Kitos ES valstybės turi specialias išimtis stambiems projektams (Kroatija, Vengrija, Italija, Rumunija) arba paprastesnes projektų įgyvendinimo procedūras (Latvija, Estija, Vokietija, Nyderlandai, Jungtinė Karalystė, Austrija).
Lietuva, palyginti su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, yra mažiau konkurencinga ir patraukli stambiems projektams pritraukti ir įgyvendinti. Esamu teisiniu reguliavimu (Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2014 m. lapkričio 10 d. įsakymas Nr. 4-797 „Dėl Investicijų, finansavimo ir administravimo sutarčių sudarymo, įgyvendinimo, administravimo ir valstybės pagalbos teikimo pagal schemą „TUI Invest Lt+“) apibrėžti strateginio projekto gamybos srityje kriterijai – projekto įgyvendinimo laikotarpiu sukuriama ne mažiau kaip 200 naujų ilgalaikių darbo vietų, o planuojamos investicijos yra ne mažesnės nei 30 mln. eurų. Remiantis „Investuok Lietuvoje“ kaupiamos statistikos duomenimis, 2010–2017 m. laikotarpiu Lietuvoje buvo įgyvendinti ar įgyvendinami tik 4 plyno lauko tiesioginių užsienio investicijų projektai (kurių kapitalo investicijos ir planuojamas sukurti darbo vietų skaičius atitinkamai buvo ne mažiau kaip 30 mln. eurų ir 200 darbo vietų, t. y. atitinka minimalius stambiems projektams keliamus kriterijus) apdirbamosios gamybos srityje. Todėl kuriamu reguliavimu siekiama padidinti tokios apimties pritrauktų projektų skaičių ir jų įgyvendinimo mastą. Pripažįstant projektą stambiu ir kartu valstybei svarbiu projektu jo investicijų dydis turės net 3 kartus viršyti minimalų 10 000 000 eurų investicijų dydį, būtiną projektą pripažinti valstybei svarbiu pagal Projektų pripažinimo valstybei svarbiais projektais tvarkos aprašą, patvirtintą 2008 m. vasario
ekonominiais ar kultūriniais projektais tvarkos aprašo patvirtinimo“. Investicijos į stambius projektus turės sudaryti ne mažiau kaip 30 000 000 eurų.
Be to, investuotojai privalės įsipareigoti sukurti ne mažiau kaip 200 darbo vietų ir jas išlaikyti 5 metus – to nėra reikalaujama pagal pirmiau nurodytą aprašą. Reguliavimu siekiama paskatinti didelę pridėtinę vertę kuriančių gamyklų (apdirbamosios pramonės sektorius) ir duomenų centrų steigimąsi (duomenų apdorojimo, interneto serverių paslaugų (prieglobos) ir susijusios veiklos sektorius), kurie yra prioritetiniai skatinant investicijas, ypač į regionus. Taigi Stambūs projektai visuomenei ir tautos gerovei būtų naudingi tiek ekonomine, tiek socialine prasmėmis. Atsižvelgiant į tai, visi Stambūs projektai, atitinkantys Investicijų įstatyme nustatytus kriterijus, pagal savo naudą valstybei yra valstybei svarbūs projektai, kuriais įgyvendinami valstybės strateginiai interesai, valstybės vykdomos sektorinės ir (ar) regioninės politikos tikslai.
b) Administracinių paslaugų suteikimo ir individualių administracinių aktų priėmimo procedūros. Priėmus Investicijų įstatymo pakeitimus, Stambiems projektams įgyvendinti reikalingos administracinės paslaugos turėtų būti suteiktos ir individualūs administraciniai aktai priimti ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo reikiamų dokumentų ir informacijos gavimo, išskyrus nustatytas išimtis, kurios susijusios su sudėtingomis kompleksinėmis paslaugomis, visuomenės informavimu ar kitais Investicijų įstatymo pakeitimo projekte siūlomo 15⁵ straipsnio 3 dalyje nurodytais aspektais. Svarbu pabrėžti, kad paslaugos turės būti suteiktos ir individualūs administraciniai aktai priimti per nustatytą terminą nuo reikiamų dokumentų ir informacijos gavimo. Todėl, trūkstant reikiamų dokumentų ar informacijos, termino skaičiavimas neprasidės. Viešojo administravimo subjekto vadovo sprendimu šis terminas dėl svarbių priežasčių galės būti pratęstas iki 3 darbo dienų. Per metus planuojami 1–2 nauji Stambūs projektai.
Tai labai mažas skaičius administracinių paslaugų gavėjų, kuriems administracinės paslaugos turėtų būti suteiktos ir kuriems taikytini administraciniai aktai turėtų būti priimti per nurodytą terminą. Remiantis
„Investuok Lietuvoje“ kaupiamos statistikos duomenimis, 2010–2017 m. Lietuvoje
buvo įgyvendinti arba yra įgyvendinami tik 4 plyno lauko tiesioginių užsienio investicijų projektai apdirbamosios gamybos srityje, kurių kapitalo investicijos ir planuojamų sukurti darbo vietų skaičius atitinka Įstatymo pakeitimo projekte stambiam investicijų projektui keliamus kriterijus. Atsižvelgus į labai nedidelį Stambių projektų skaičių, išimties taikymas būtų ypač retas, bet labai paspartintų Stambių projektų įgyvendinimą ir pagerintų investicinę aplinką. Paminėtina ir tai, kad Projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 15⁶straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta Stambaus projekto koordinatoriaus funkcija bendradarbiauti su viešojo administravimo subjektais, teikiančiais administracines paslaugas ir priimančiais administracinius sprendimus, reikalingus Stambiam projektui įgyvendinti, <…> viešojo administravimo subjektams teikti informaciją ir konsultacijas, susijusias su Stambaus projekto įgyvendinimu. Taigi koordinatorius viešojo administravimo subjektams teiks visą reikalingą pagalbą ir konsultacijas[5]. Atsižvelgiant į tai, kad Stambaus projekto koordinatorius turės užtikrinti, kad viešojo administravimo subjektai iš anksto būtų informuojami apie planuojamą investuotojo kreipimąsi, ir į tai, kad Stambūs projektai yra valstybei svarbūs projektai, 3 darbo dienų terminas yra pakankamas administracinėms paslaugoms suteikti.
Tokios paslaugos galėtų būti, pavyzdžiui, prašymo dėl leidimo laikinai gyventi įforminimo nagrinėjimas (vietoj esamų 10 darbo dienų), prašymo organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą nagrinėjimas (vietoj esamų 10 darbo dienų), žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto derinimas su atsakingomis institucijomis (vietoj esamų 5 darbo dienų).
c) Ypatumai statybos srityje. Investuotojas statybą leidžiančiam dokumentui gauti, jei tai bus nustatyta stambaus projekto investicijų sutartyje, galės pateikti statinio projekto bendrąją, architektūrinę, sklypo sutvarkymo ir susisiekimo dalis. Šios dalys statybą leidžiančio dokumento išdavimo metu bus prilyginamos statinio projektui. Tačiau prieš pradedant statybos darbus privalės būti parengtos ir kitos statinio projekto dalys, kurios pagal teisės aktus privalomos atitinkamam statiniui ir atitinkamiems statybos darbams. Teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka taip pat turės būti atlikta šių statinio projekto dalių ekspertizė, tačiau šių statinio dalių nereikės teikti derinti atsakingoms institucijoms. Taigi reikalavimai statybos darbams ir privalomiems parengti dokumentams nesikeis (visos parengtos statinio projekto dalys privalės atitikti visus teisės aktų keliamus reikalavimus ir visos reikalingos dalys privalės būti rengiamos), tačiau sumažės privalomų suderinti statinio projekto dalių.
Taip pat išliks reikalavimas pateikti ir visus kitus Statybos įstatymo 27 straipsnio
(pavyzdžiui, atrankos išvadą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių ir atrankos išvados ar sprendimo viešinimo dokumentų, kai pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatas turi būti atliktos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros). Kaip ir yra nustatyta pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, tais atvejais, kai reikia atlikti poveikio aplinkai vertinimą ar atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo, statybą leidžiantis dokumentas galės būti išduodamas tik po minėtų dokumentų priėmimo ir kai minėti dokumentai leidžia atitinkamoje teritorijoje vykdyti planuojamą ūkinę veiklą.
Svarbu pažymėti, kad Projekto 15⁵ straipsnio 4 dalimi siūlomas specialus, su statybą leidžiančio dokumento išdavimu susijęs, reguliavimas nebus taikomas, kai bus planuojami kultūros paveldo statinių tvarkomieji statybos darbai ar kai statinių statyba planuojama kultūros paveldo objektų teritorijose arba kai šioje straipsnio dalyje nurodyto statinio projekto dalyse pateiktos informacijos nepakanka, kad aplinkos ministro įgaliota institucija, tikrindama statinių, kuriuose bus vykdoma ūkinė veikla, kurios atliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas arba atranka dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo, galėtų patikrinti, ar bus įgyvendintos sprendime dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, kad planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų reikalavimus, nustatytos sąlygos ir suprojektuotos sprendime ir
(ar) atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvadoje, kai poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas, numatytos priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai sumažinti ir (ar) jam kompensuoti, kurios turi būti įgyvendintos konkrečiame statybos etape. Tokiais atvejais statybą leidžiantis dokumentas bus išduodamas bendra tvarka. Jeigu pateiktose statinio projekto dalyse duomenų minėtiems sprendiniams įvertinti pakaks, bus galima remtis šioje dalyje nustatyta statybos leidimo išdavimo tvarka. Taigi, statybą leidžiančiam dokumentui gauti nereikės teikti viso statinio projekto, bet pakaks keturių statinio projekto dalių (bendrosios, sklypo plano (sklypo sutvarkymo), susisiekimo ir architektūros).
Kitos privalomos statinio projekto dalys prieš pagal jas pradedant statybos darbus privalės būti parengtos, tačiau jų derinti nebus privaloma.
d) Infrastruktūros įrengimo ypatumai. Investuotojui, suderinus infrastruktūros įrengimo sąlygas su savivaldybės administracija, būtų suteikta teisė pačiam įsirengti Stambiam projektui įgyvendinti reikalingą inžinerinę infrastruktūrą (toliau – infrastruktūra), pavyzdžiui, lietaus nuotekų tinklus, vandentiekį ir pan. Savivaldybė su investuotoju sudarytų inžinerinės infrastruktūros įrengimo ir naudojimo sutartį, kurioje būtų nustatytos inžinerinės infrastruktūros įrengimo, naudojimo ir perdavimo savivaldybei sąlygos bei investuotojo atsakomybės klausimai. Esant poreikiui, savivaldybė galėtų numatyti pareigą investuotojui perduoti savivaldybei įrengtą infrastruktūrą, jeigu, pavyzdžiui, savivaldybė ketintų ją naudoti kaip viešosios infrastruktūros dalį. Šis pakeitimas iš esmės išspręstų praktikoje kylančias problemas, kai savivaldybė neturėdama lėšų delsia įrengti viešąją inžinerinę infrastruktūrą, o dėl šios priežasties investuotojui stringa investicinio projekto įgyvendinimas. Taigi, investuotojas galėtų įrengti viešąją inžinerinę infrastruktūrą savo lėšomis, ją perduoti savivaldybei ir taip išspręsti abiem šalims kylančias problemas. Be to, viešosios infrastruktūros finansavimas galėtų būti skiriamas iš specialios tikslinės valstybės biudžeto dotacijos, kai savivaldybė iš anksto paruošia teritoriją investuotojo atėjimui.
e) Savivaldybių skatinimas. Savivaldybės būtų skatinamos iš anksto numatyti teritorijas ir įtvirtinti teritorijų planavimo dokumentuose sprendinius, reikalingus Stambiems projektams.
Įsigaliojus Stambaus projekto investicijų sutarčiai, kuri įgyvendinama iš anksto savivaldybės numatytoje teritorijoje, savivaldybei būtų skiriama iki 5 procentų Stambaus projekto vertės valstybės biudžeto speciali tikslinė dotacija savivaldybės biudžetui savivaldybės viešajai infrastruktūrai plėtoti. Šis pakeitimas ne tik paskatintų savivaldybes siekti pritraukti investicijų į savo teritorijas, bet ir padėtų gerinti vietos gyventojų gyvenimo kokybę įrengiant viešąją infrastruktūrą.
f) Užsieniečių teisinės padėties ypatumai. Remiantis Užimtumo tarnybos duomenimis, 2018 m. lapkričio 26 d. Lietuvoje buvo 9 947 laisvos darbo vietos[6]. Investuotojai, t. y. darbdaviai, negalėdami rasti darbo jėgos, negalėtų įgyvendinti Stambių projektų. Tokiu atveju mažėtų Lietuvos investicinis patrauklumas, sunkiau vyktų regionų plėtra. Atsižvelgiant į bendrą padėtį Lietuvos darbo rinkoje, jos raidos tendencijas ir demografinę situaciją šalyje[7], siūlytina investuotojui sudaryti papildomas galimybes naujas darbo vietas užpildyti įdarbinus ne tik Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos šalių piliečius, bet ir trečiųjų šalių piliečius. Taip pat būtina atsižvelgti į investuotojo įsipareigojimus įdarbinti 200 darbuotojų ir penkerius metus išlaikyti sukurtas darbo vietas. Todėl trečiųjų šalių piliečiams, kurie dalyvauja įgyvendinant Stambius projektus, atsižvelgiant į kuriamą specialų reguliavimą, siūloma supaprastinti migracijos procedūras. Konkretūs investuotojo poreikiai dėl įdarbinamų trečiųjų šalių piliečių skaičiaus būtų vertinami pagal bendrą situaciją darbo rinkoje, parengiamų naujų specialistų skaičių, investuotojo vykdytiną veiklą ir kitas svarbias aplinkybes prieš sudarant Stambaus projekto investicijų sutartį.
Siūlomoje priimti Investicijų įstatymo 15⁵straipsnio
Respublikoje (toliau – leidimas gyventi) išdavimo pagrindai (leidimo gyventi išdavimas užsieniečiams, kurie įgyvendina Stambų projektą) užsieniečiams, kurie nėra Europos Sąjungos ir Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiai, atvykstantiems į Lietuvos Respubliką dirbti pas investuotoją ar užsiimti teisėta veikla, kai jie yra investuotojo akcininkai, kuriems nuosavybės teise priklausančių investuotojo akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/10 investuotojo įstatinio kapitalo, ar investuotojo vadovui, įgyvendinantiems Stambų projektą. Terminai vartojami tokie pat kaip ir Lietuvos Respublikos „Įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties“, pvz.,
„akcininkas“. Akcininkai juridinių asmenų atžvilgiu turi ne tik teises (pvz.,
gauti dividendus), bet ir pareigas (balsuoti akcininkų susirinkimuose ir pan.). Išimties tikslas – sudaryti galimybes greitai ir efektyviai įgyvendinti stambius projektus.
Pabrėžtina, kad Įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties (58 straipsnio 1 dalies 4 punktas) jau dabar numato galimybę minėtus asmenis atleisti nuo pareigos įgyti leidimą dirbti, kai jie kreipiasi dėl leidimo gyventi išdavimo teisėtos veiklos pagrindu ir jiems taikomi ženkliai mažesni investicijų dydžio reikalavimai (akcininkas turi būti investavęs ne mažiau kaip 14 000 Eur, o bendrai įmonės nuosavo kapitalo vertė turi sudaryti 28 000 Eur (minėto įstatymo 45 straipsnio 1 dalis), kai investicijos į stambius projektus privalo sudaryti ne mažiau kaip
supaprastinti leidimo gyventi išdavimo reikalavimus. Dažniausiai investuotojo akcininkai yra juridiniai asmenys, todėl tik nedidelė dalis užsieniečių naudosis šia tvarka. Taip pat siūloma Stambaus projekto investicijų sutartyje numatyti skaičių užsieniečių, kurie gali būti atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti ir kurių atžvilgiu nepriimamas sprendimas dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, taip pat kurie turi teisę pradėti dirbti nuo prašymo išduoti leidimą gyventi pateikimo dienos ir neturi pateikti dokumentų, patvirtinančių užsieniečių turimą kvalifikaciją ir darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją. Investuotojas, gavęs informaciją apie tai, kad darbuotojui, kuris pradėjo dirbti pasinaudojęs siūlomoje priimti Investicijų įstatymo 15⁵straipsnio 9 dalyje nustatyta teise, atsisakyta išduoti leidimą gyventi, kitą darbo dieną privalės nutraukti darbo sutartį su šiuo darbuotoju Lietuvos Respublikos darbo kodekso 60 straipsnio 1 dalies
kodekso 60 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
g) Ypatumai žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykių, žemės tvarkymo ir administravimo srityse.
Siūloma nustatyti, kad investuotojui nepriklausančiame nuosavybės teise žemės sklype administraciniu aktu galėtų būti nustatyti servitutai, suteikiantys teisę tiesti inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius ir takus, jais naudotis ir juos prižiūrėti. Stambiems projektams įgyvendinti reikalingi kiti Žemės įstatyme nustatyti servitutai taip pat galėtų būti nustatomi Žemės įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka. Nuostoliai, patiriami dėl servituto nustatymo, būtų atlyginami bendra Žemės įstatyme nustatyta tvarka. Taigi, servituto nustatymas administraciniu aktu bus vienas iš galimų servituto nustatymo būdų – servitutą ir toliau bus galima nustatyti kitais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytais būdais. Nustatant servitutą, žemės savininkui turės būti atlyginama Žemės įstatyme nustatyta tvarka. Stambiam projektui įgyvendinti reikalingo žemės sklypo kadastro duomenų nustatymas galėtų būti vykdomas pagal rengiamą teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą. Tuo atveju, jeigu bus nustatyta, kad patvirtino teritorijų planavimo dokumento ir nustatyti kadastro duomenys nesutampa ar neatitinka visų keliamų reikalavimų, tai jie negalės būti patvirtinti, o kadastriniai matavimai privalės būti atliekami iš naujo. Stambiam projektui įgyvendinti reikalingi valstybinės žemės sklypai bus išnuomojami investuotojui be aukciono.
Nuomos tvarka bus taikoma bendra, kaip šiuo metu yra nustatyta Žemės įstatyme. Teisinis reguliavimas dėl nuomos nebūtų traktuojamas kaip valstybės pagalba pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes už valstybinės žemės nuomos sandorį nuomininkas mokėtų rinkos kainą. Bet kuriuo atveju, stambiems projektams taikomos valstybės pagalbos teikimo sąlygos būtų nustatomos Vyriausybės nutarimu (Projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 15⁴ straipsnio 1 dalis).
h) Stambiems projektams reikalingos kvalifikacijos ir kompetencijos specialistų rengimo ypatumai. Siūloma numatyti teisinį reguliavimą, sudarysiantį geresnes galimybes bedarbiams ir užimtiesiems kelti savo kvalifikaciją arba persikvalifikuoti. Priėmus Investicijų įstatymo projektą bedarbiai ir užimtieji turės galimybę gauti iš valstybės kokybiškesnius, aukštesnės kvalifikacijos mokymus, todėl turės geresnes galimybes konkuruoti darbo rinkoje. Investicijų įstatymo pakeitimu taip pat siūloma inicijuoti profesinio mokymo ar studijų programų pakeitimus ar naujų programų rengimą, kai Stambiam projektui įgyvendinti reikalingų profesinio mokymo ar studijų programų nėra ar jos yra netinkamos. Taip būtų suteikiamos galimybės bedarbiams ir užimtiesiems įgyti darbo rinkai reikalingą profesiją ar įgyti kvalifikaciją. Taigi, pakeitimais siekiama sumažinti atskirtį tarp darbo rinkos paklausos ir pasiūlos ir suteikti galimybę bedarbiams ir užimtiesiems tapti konkurencingesniems darbo rinkoje. 3) Stambių projektų koordinavimas:
a) Stambių projektų koordinatorius. Siekiant gerinti viešojo administravimo kokybę bei išspręsti investicinių projektų įgyvendinimo problemas, siūloma Stambiems projektams taikyti ne tik specialų teisinį reglamentavimą, bet ir aukštesnį aptarnavimo standartą. „Investors‘ Forum“ atliktas tyrimas parodė, kad investuotojams trūksta institucijų efektyvumo.
Atliekant tyrimą respondentų buvo paprašyta įvertinti ir valstybės institucijų, įmonių bei organizacijų veiklą. Palankiausio investuotojų vertinimo sulaukė akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). Požiūris į šios bendrovės veiklos efektyvumą nuosekliai gerėjo nuo pat 2017 m. pradžios ir šiemet 76 proc. investuotojų ESO vertina gerai. Dideliu veiklos efektyvumu, respondentų nuomone, pasižymi ir Registrų centras (74 proc.). Prasčiausiai investuotojų vertinamos institucijos − Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos bei Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Tačiau būtent su žemiausiai vertinamomis institucijomis investuotojai susiduria dažniausiai. Siekiant spręsti aptarnavimo problemas, siūloma Stambių projektų įgyvendinimui koordinuoti paskirti Stambių projektų koordinatorių – valstybės instituciją, kuri teiktų pagalbą investuotojui sudarant Stambių projektų investicijų sutartis ir jas įgyvendinant, taip pat padėtų kitoms valstybės ir savivaldybės institucijoms bei įstaigoms aptarnauti Stambaus projekto vykdytoją.
b) Stambių projektų konsultacinis komitetas. Stambių projektų įgyvendinimui reikalingiems tarpinstituciniams klausimams spręsti siūloma sudaryti konsultacinį komitetą, nustatyti jo formavimo tvarką ir funkcijas. Konsultacinis komitetas vykdytų patariamąją funkciją tais atvejais, kai koordinatorius identifikuos esminius nesutarimus tarp institucijų ir siektų rasti galimus sprendimo variantus. 4) Dėl Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 1, 2, 9¹, 12, 13 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo ketvirtuoju² skirsniu įstatymo projekto 3 straipsnio. Įstatymo projektu siūloma atsisakyti pramonės parko steigimo eiliškumo.
Kai įgyvendinamos visos Įstatymo 9¹ straipsnio 3 dalyje nurodytos sąlygos, siekiant įsteigti pramonės parką, pagal Įstatymo 9¹ straipsnio 6 dalį savivaldybės taryba turi priimti sprendimą dėl pramonės parko įsteigimo. Taigi, nepriklausomai nuo eiliškumo, procedūros būtų atliekamos vienu metu. Taip siūloma suvienodinti valstybei svarbių projektų reglamentavimą ir tokiems projektams suteikiamą naudą. Pagal Investicijų įstatymo 9¹straipsnio 3 dalies
būti pripažintas valstybei svarbiu projektu. Tačiau kitaip, nei įgyvendinant kitus valstybei svarbius projektus, pramonės parkui įgyvendinti reikalinga žemė negali būti paimama visuomenės poreikiams, t. y. negalint privačių žemės sklypų įtraukti į pramonės parkų teritoriją be savininkų sutikimo, negalimas ir tokios žemės paėmimas visuomenės poreikiams. Taip apribojamos galimybės įgyvendinti valstybei svarbius projektus – pramonės parkus. Visiems kitiems valstybei svarbiems projektams įgyvendinti žemė iš privataus savininko gali būti paimama Žemės įstatymo nustatyta tvarka (Žemės įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kadangi pramonėms parkams suteikiama analogiška valstybinė reikšmė, diferencijuotas reguliavimas yra nepateisinamas ir gali būti traktuojamas kaip diskriminacinis. Siekiant ištaisyti reguliavimo trūkumus ir paskatinti pramonės parkų steigimąsi (nuo
procedūra, įsteigtas tik vienas pramonės parkas – Vilniaus miesto inovacijų pramonės parkas, tačiau jam taikyta tik dalis nustatytų procedūrinių reikalavimų, nes jis pradėtas steigti iki teisinio reguliavimo pakeitimų įsigaliojimo), siūloma palengvinti pramonės parkų steigimo procedūras.
Įtraukus žemės sklypus į pramonės parko teritoriją, žemės sklypai bus paimami visuomenės poreikiams arba, remiantis Investicijų įstatymo 9¹ straipsnio 11 dalimi, išnuomojami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Žemės sklypus paimant visuomenės poreikiams bus laikomasi Žemės įstatymo VIII skyriaus nuostatų. 5) Dėl Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 1, 2, 9¹, 12, 13 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo ketvirtuoju² skirsniu įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalies. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad savivaldybė gali sudaryti investicijų sutartis dėl investicijų į gamybos, pramonės ar paslaugų, išskyrus viešąsias paslaugas, sritį. Savivaldybės negali sudaryti investicijų sutarčių, kai tai susiję su viešųjų paslaugų teikimu. 6) Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 2, 6, 8, 9, 10 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 8¹ straipsniu įstatymo pakeitimo įstatymo projektu. PAV įstatymas papildomas nauja sąvoka „pranešimas apie poveikio aplinkai vertinimo proceso pradžią“. PAV įstatymo pakeitimo projekte siūloma įtvirtinti nuostatą, kad tais atvejais, kai poveikio aplinkai vertinimas privalo būti atliekamas, planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas) turi teisę nuspręsti, ar rengti programą.
PAV programa privaloma tik tais atvejais, jeigu turi būti atliktas planuojamos ūkinės veiklos tarpvalstybinis poveikio aplinkai vertinimas ir programos pateikimas kitai valstybei numatytas tarptautinėmis sutartimis, kurias Lietuvos Respublika ir kita valstybė yra sudariusios. Įvedus nuostatą dėl PAV programos neprivalomumo, siekiant užtikrinti Direktyvos reikalavimų dėl išankstinio visuomenės informavimo apie planuojamas ūkines veiklas įgyvendinimą, numatyta, kad tais atvejais, kai poveikio aplinkai vertinimas privalo būti atliekamas ir nerengiama programa, turi būti teikiamas pranešimas apie poveikio aplinkai vertinimo proceso pradžią (toliau – pranešimas apie PAV pradžią). Tuo tikslu PAV įstatymą siūloma papildyti 8¹ straipsniu. Šiame straipsnyje siūloma nustatyti, kokiais atvejais privaloma teikti pranešimą, jo teikimo ir viešinimo tvarką, įtvirtinti atsakingosios institucijos, PAV subjektų ir visuomenės teisę pateikti pasiūlymus, PAV dokumento rengėjo prievolę įvertinti pateiktus pasiūlymus. Numatyta, kad pranešimo apie PAV pradžią formą ir turinį tvirtina aplinkos ministras. PAV įstatymo pakeitimo projekte siūloma nustatyti PAV programos ir pranešimo apie PAV pradžią galiojimo terminus, t. y. numatoma, kad PAV ataskaita turi būti pateikta atsakingai institucijai per 3 metus nuo PAV programos patvirtinimo arba pranešimo apie PAV pradžią pateikimo dienos.
Pagal galiojančią PAV įstatymo redakciją savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla, taryba turi teisę priimti neigiamą motyvuotą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių ir PAV procedūros negali būti tęsiamos tol, kol galioja savivaldybės tarybos priimtas sprendimas, išskyrus atvejus, kai planuojama ūkinė veikla yra valstybinės reikšmės ir jos įgyvendinimas numatytas Vyriausybės patvirtintuose valstybės strateginiuose planuose arba planuojama ūkinė veikla reikalinga valstybei svarbiam ar regioninės svarbos projektui įgyvendinti. Šis sprendimas turi būti priimtas iki PAV programos patvirtinimo, tačiau ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo programos gavimo savivaldybės vykdomojoje institucijoje dienos. Įtvirtinus nuostatą, kad rengti PAV programą neprivaloma, siekiant užtikrinti savivaldybės teisę priimti neigiamą sprendimą, PAV įstatymo pakeitimo projektu siūloma papildyti PAV įstatymo 10 straipsnį nauja dalimi, kurioje nustatoma savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla, tarybos teisė priimti neigiamą motyvuotą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių iki sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos priėmimo, tačiau ne vėliau kaip per
institucijoje dienos. Savivaldybės taryba negali priimti neigiamo motyvuoto sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių, kai planuojama ūkinė veikla yra valstybinės reikšmės ir jos įgyvendinimas numatytas Vyriausybės patvirtintuose valstybės strateginiuose planuose arba planuojama ūkinė veikla reikalinga valstybei svarbiam ar regioninės svarbos projektui įgyvendinti.
7) Atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimą Nr. 136 „Dėl Projektų pripažinimo valstybei svarbiais projektais tvarkos aprašo patvirtinimo“ vartojama sąvoka „valstybei svarbūs projektai“, taip pat į tai, kad siūlomu reguliavimu, keičiančiu Investicijų įstatymo nuostatas, siūloma visus Stambius projektus pripažinti valstybei svarbiais projektais, PAV įstatyme vartojama sąvoka „valstybinės svarbos ekonominis projektas“ PAV įstatymo pakeitimo projekte pakeičiama į sąvoką „valstybei svarbus projektas“. 8) Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 2, 4, 6, 17, 20, 23 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad Stambiems projektams skirtos teritorijos vystomos ir statyba jose vykdoma vadovaujantis vietovės lygmens bendrojo plano sprendiniais arba, jeigu jis neparengtas – savivaldybės lygmens bendrojo plano sprendiniais. Teritorijos, kuriose bus vystomi stambūs projektai, bus laikomos teritorijomis, kuriose įgyvendinami stambūs projektai (dėl to bus susitarta Stambaus projekto investicijų sutartyje), o teritorijos, skirtos stambiems projektams pritraukti – kurias iš anksto rengs savivaldybės stambiems projektams (15⁵ straipsnio 7 dalis). Tais atvejais, kai Stambiam projektui įgyvendinti skirtos teritorijos vystymas nenumatytas savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens bendruosiuose planuose, tokios teritorijos galėtų būti pradedamos vystyti Vyriausybės įgaliotos institucijos iniciatyva. Tokia iniciatyva savivaldybėms nebūtų privaloma.
Vyriausybės įgaliotai institucijai siūloma suteikti teisę pasirinkti: teritorijų planavimo dokumentus rengti bendra arba Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnyje nustatyta tvarka. Kai teritorijose, kuriose bus įgyvendinti Stambūs projektai ar į kurias juos ketinama pritraukti, galioja iki įstatymo įsigaliojimo patvirtinti ar prieš jam įsigaliojant pradėti rengti, bet po įstatymo įsigaliojimo patvirtinti teritorijų planavimo dokumentai, šios teritorijos galės būti vystomos pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus. Tokie patvirtinti dokumentai galės būti koreguojami, kai to reikia Stambiam projektui vystyti. 9) Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 56 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu siūloma suderinti teisinį reguliavimą su siūlomu reguliavimu dėl Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 1, 2, 9¹, 12, 13 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo ketvirtuoju² skirsniu įstatymo projektu, numatančiu, kad Stambaus projekto investicijų sutartyje nustatomas skaičius investuotojo įdarbinamų užsieniečių, kurie, teisėtai būdami Lietuvos Respublikos teritorijoje, turi teisę pradėti dirbti nuo prašymo išduoti leidimą gyventi pateikimo dienos. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206
Nr. I-446 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektais siekiama suderinti šių įstatymų nuostatas su Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 1, 2, 9¹, 12, 13 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo ketvirtuoju² skirsniu įstatymo projektu siūlomu nustatyti reguliavimu. Prieš sudarydamas darbo sutartį su užsieniečiu darbdavys privalės įsitikinti, kad užsienietis Lietuvos Respublikoje yra teisėtai. Tai gali patvirtinti galiojanti užsieniečio viza, bevizio režimo taikymo atveju – spaudas pase, patvirtinantis teisėtą atvykimą į Lietuvos Respubliką, ir kt.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant Įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Bendras poveikis valstybės finansams (valstybės ir savivaldybių biudžetams), taip pat valstybės ekonomikai bus teigiamas. Kiekvienas Stambus projektas sukurs ne mažiau kaip po 200 darbo vietų, todėl didelės užimtumas ir mažės socialinė atskirtis – tai turės teigiamą poveikį ir socialinei aplinkai. Poveikis administracinei naštai nenumatomas. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti Įstatymų projektai įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimti Įstatymų projektai turės teigiamą įtaką verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Pakeitimai sudarys palankias sąlygas didelės pridėtinės vertės projektams įgyvendinti ir ženkliai pagerins investicinę aplinką, sumažins administracinę naštą verslui. Kiekvienas naujas Stambus projektas teigiamai paveiks Lietuvos Respublikos finansus ir ekonomiką: bus didinamas Lietuvos žinomumas regione ir pasaulyje, rangovai gaus naujų užsakymų, didės konkurencinė aplinka darbo rinkoje, dėl to bus sudarytos prielaidos augti vidutiniam darbo užmokesčiui ir bus prisidedama prie naujų darbo vietų kūrimo. Siūlomas reguliavimas taip pat leis Stambius projektus įgyvendinti greičiau ir sklandžiau.
Tokio reguliavimo sukūrimas taip pat padidintų Lietuvos Respublikos konkurencingumą su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, palengvintų naujų Stambių projektų ir tiesioginių užsienio investicijų pritraukimą į Lietuvą. Įtvirtinus nuostatą, kad PAV programos rengimas yra neprivalomas, ir įvedus alternatyvų pranešimo apie PAV pradžia teikimą, sutrumpės PAV procesas. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant Įstatymų projektais siūlomus pakeitimus įtraukti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės. 9. Ar Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus. 10. Ar Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu Įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2020 m. balandžio 30 d. turės:
1) priimti nutarimą, nustatantį paraiškos dėl Stambaus projekto investicijų sutarties sudarymo teikimo, Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr.
12, 13 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo ketvirtuoju² skirsniu įstatymo projekto 5 straipsniu dėstomo 15⁴ straipsnio
projekto investicijų sutarties sudarymo, vykdymo ir vykdymo priežiūros tvarką;
2) nustatyti Stambiems projektams įgyvendinti reikalingiems tarpinstituciniams klausimams spręsti sudaromo konsultacinio komiteto formavimo ir darbo tvarką;
3) koreguoti esamą valstybinės žemės sklypų nuomos tvarką, nustatant Stambiam projektui įgyvendinti reikalingų valstybinės žemės sklypų nuomos investuotojui reikalavimus;
4) priimti nutarimą, nustatantį Stambių projektų įtraukimo ir išbraukimo iš Stambių projektų sąrašo, taip pat šio sąrašo skelbimo tvarką. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras, siekdamas nustatyti bedarbiams ar užimtiems asmenims skiriamų lėšų nustatymo, skyrimo ir panaudojimo kontrolės tvarką, iki 2020 m. balandžio 30 d. turės pakeisti Užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. A1-348 „Dėl Užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“, ir patvirtinti dokumentų tipines formas kvalifikacijai įgyti, kvalifikacijai tobulinti ar kompetencijai įgyti, kai to reikia Stambiems projektams įgyvendinti. Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministras iki 2020 m. balandžio 30 d. turės nustatyti savivaldybei skiriamos iki 5 procentų Stambaus projekto vertės specialios tikslinės valstybės biudžeto dotacijos skyrimo, grąžinimo ir apskaičiavimo tvarką.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministras iki 2020 m. balandžio 30 d. turės pakeisti Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. D1-885 „Dėl Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Šio įstatymo nuostatos bus taikomos Stambiems projektams, pradėtiems įgyvendinti po šio įstatymo įsigaliojimo dienos, todėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui 2019 m. neturės įtakos. Priėmus Įstatymų projektus planuojama, kad Stambiems projektams įgyvendinti patrauklus teisinis reguliavimas padės pritraukti daugiau investicijų į regionus. Laukiamas Įstatymų projektų poveikis yra 200 mln. eurų investicijų į ilgalaikį turtą bei 2 000 naujų darbo vietų per 5 metus nuo Įstatymų projektų įsigaliojimo projektuose, sukuriančiuose po ne mažiau nei 200 naujų darbo vietų. Šie projektai per 15 metų SODROS biudžetą papildytų 60 mln. eurų, o valstybės ir savivaldybių biudžetai per gyventojų pajamų mokestį būtų papildyti 37 mln. eurų[8]. Šios prognozės priklauso nuo Stambių projektų pritraukimo, ir net vienas projektas gali lemti ženklius teigiamus surenkamų mokesčių svyravimus. Pritraukus Stambių projektų į iš anksto savivaldybės numatytą teritoriją, savivaldybei būtų skiriama speciali tikslinė iki 5 procentų Stambaus projekto vertės valstybės biudžeto dotacija.
Projekto vertę skaičiuojant pagal investicijas į ilgalaikį turtą, iki 5 procentų dydžio valstybės dotacijai nuo 200 mln. eurų papildomai reikėtų iki 10 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų. Savivaldybės gautų šią dotaciją tik su sąlyga, kad Stambūs projektai būtų pritraukti į iš anksto savivaldybės numatytą teritoriją. Svarbu paminėti, kad dotacija būtų skiriama savivaldybės viešajai infrastruktūrai plėtoti ir viešosioms paslaugoms teikti, t. y. viešiesiems poreikiams tenkinti, todėl šie pinigai būtų skirti visuomenės gerovei kurti. Nesudarius Stambaus projekto investicijų sutarties, dotacija nebūtų skiriama. Taip pat tais atvejais, kai Stambiam projektui įgyvendinti skirtos teritorijos vystymas nenumatytas savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens bendruosiuose planuose, o tokia teritorija pradedama ruošti vystyti Ekonomikos ir inovacijų ministerijos iniciatyva, gali reikėti papildomai biudžeto lėšomis finansuoti savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendrųjų planų koregavimo iniciatyvų įgyvendinimą. Teritorijų planavimo dokumentų rengimo preliminarioms darbų kainoms apskaičiuoti taikomos patvirtintos Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo darbų kainų skaičiavimo rekomendacijos (toliau – Rekomendacijos), patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. D1-203 „Dėl Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo darbų kainų skaičiavimo rekomendacijų patvirtinimo“. Teritorijų planavimo dokumentų rengimo darbų kainos priklauso nuo to, ar teritorijų planavimo dokumentai koreguojami, ar keičiami, taip pat nuo planuojamos teritorijos hektarų skaičiaus ir joje esančių gyventojų skaičiaus.
Preliminariais skaičiavimais vienam Stambiam projektui įgyvendinti reikėtų nuo
dokumentų keitimas ir (ar) koregavimas galėtų kainuoti nuo 5000 eurų iki
užimtumo įstatymą bedarbiams ar užimtiems asmenims skirti lėšų kvalifikacijai įgyti, kvalifikacijai tobulinti ar kompetencijai įgyti, jos bus skiriamos iš valstybės biudžeto ir (ar) Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Vienam asmeniui kvalifikacijai įgyti būtų skiriama 9,3 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio suma, o kvalifikacijai tobulinti ar kompetencijai įgyti – 4,66 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio suma. Konkretus valstybės biudžeto lėšų poreikis priklausys nuo Stambiam projektui įgyvendinti reikalingų darbuotojų kompetencijų, naujų darbo vietų skaičiaus, darbuotojų struktūros ir galimybės gauti finansavimą iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Tipiniame gamybos investicijų projekte apie pusę darbuotojų sudaro darbininkai (7, 8, 9 grupės pagal Lietuvos profesijų klasifikatorių). Būtent šiai darbuotojų daliai yra aktualiausias kvalifikacijos įgijimas arba tobulinimas. Galimybė gauti finansavimą užimtų gyventojų kvalifikacijos kėlimui ar tobulinimui atsirado neseniai, todėl nėra galimybės remtis istoriniais duomenimis, tačiau mažai tikėtina, kad dalis darbininkų, pasinaudosiančių siūlomu reguliavimu, viršytų
poveikį, darbuotojų, sieksiančių pasinaudoti kvalifikacijos kėlimo ar tobulinimo galimybe, skaičius galėtų siekti iki 200 asmenų.
Darant prielaidą, kad iki 100 asmenų gali pageidauti įgyti kvalifikaciją ir iki 100 asmenų gali pageidauti tobulinti kvalifikaciją ar įgyti kompetenciją ir atsižvelgiant į 2021 metais numatomą 600 eurų minimalios mėnesinės algos dydį, potencialios išlaidos darbuotojų kvalifikacijai įgyti ir tobulinti per ateinančius 5 metus galėtų siekti iki 0,8 mln. eurų. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymų projektus buvo gauti VšĮ „Investuok Lietuvoje“ specialistų vertinimai ir išvados, taip pat konsultuotasi su Aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas ir sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis: „investicijų skatinimas“, „investicijų projektas“,
„investuotojas“, „aplinkos apsauga“, „poveikis aplinkai“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra. Teikia Seimo nariai: Rimantas Sinkevičius Jurgis Razma Eugenijus Gentvilas Andrius Kupčinskas Rūta Miliūtė Antanas Baura [1] TUI projektų gamyboje dalis CRE šalyse 2017 m. Šaltinis: fDi Markets, The Financial Times Limited paslauga 2018. [2] Investuotojas privalėtų investuoti tik į patį investicinį projektą, bet ne į su juo susijusias veiklas.
Duomenų apdorojimo, interneto serverių paslaugų (prieglobos) ir susijusi veikla, taip pat apdirbamoji gamyba yra veiklos, nurodytos Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriuje (EVRK 2 RED.), patvirtintame Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2007 spalio 31 d. įsakymu Nr. DĮ-226, sekcijos „I“ 63 skyriaus 63.1 grupės 63.11 poklasyje ir sekcijoje „C“. [3] Šaltinis: fDi Markets, 2018. [4] Lietuvos statistikos departamentas. https://osp.stat.gov.lt/ [5] Pavyzdžiui, valstybės įmonė Registrų centras savo klientams siūlo nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos, šių teisių suvaržymus ir juridinius faktus registruoti ne tik bendra tvarka per 10 darbo dienų, bet ir skubos tvarka per 3,2 arba 1 darbo dieną, didinant proporcingai mokestį už registravimą (http://info.registrucentras.lt/node/2434). Susisiekimo ministerijoje įdiegta LEAN metodika padėjo ministerijos rengiamų Vyriausybės nutarimų projektų derinimo laikotarpį sutrumpinti 4 kartus, o tai leido sutaupyti ir į biudžetą grąžinti 0,5 mln. Eur (http://www.ltnews.lt/2018/07/11/lean-rezultatai-susisiekimo-sektoriuje-augantis-nasumas-ir-i-veiklos-tobulinima-isitraukiantys-darbuotojai/). Perėjus prie elektroninių dokumentų, dokumentų parengimo laikas ministerijoje sutrumpėjo 4 kartus. Lietuvos transporto saugos administracijoje (LTSA) Kaizen pasiūlymai, Gemba ėjimai, procesų standartų parengimas ir proceso robotizavimas sutrumpino teikiamų administracinių paslaugų bei vidaus procesų trukmę 1 077 darbo dienomis. Lietuvos oro uostai didelį dėmesį savo veikloje skyrė procesų valdymui. Per
apie 22 tūkst. Eur., procesų efektyvinimas leido sutaupyti ir 4618 darbo valandų arba 577 darbo dienas.
metodiką savo veikloje aktyviai taiko ir AB „Lietuvos paštas“. Per parą Lietuvos paštas išskirsto net ketvirtadaliu daugiau importuojamų siuntų nei anksčiau. [6] https://www.ldb.lt/LDBPortal/Pages/ServicesForEmployees.aspx. [7] Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko ataskaita https://www.ebrd.com/documents/oce/transition-report-201819-work-in-transition.pdf; Demografijos, migracijos ir integracijos politikos 2018–2030 m. strategija. Strategijos projektas. https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/9d935050423411e8844381e3890556cc?jfwid=dg8d3038x.. [8] Pažymėtina, kad didžiausią efektą būtų galima pasiekti tuo atveju, jei būtų priimtas Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. 18-14170), nustatantis pelno mokesčio lengvatą Stambiems projektams.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „Jeigu kiti įstatymai nustato kitokias nuostatas nei šio įstatymo ketvirtojo² skirsnio nuostatos, reguliuojančios stambių projektų pritraukimą ir įgyvendinimą, taikomos šio įstatymo nuostatos”. Tokia teisės normos konstrukcija teisės požiūriu nepriimtina, nes konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams reikalavimus, pagal kuriuos, be kita ko, turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna, teisės aktuose neturi būti nuostatų, vienu metu skirtingai reguliuojančių tuos pačius visuomeninius santykius. Taigi keičiamame įstatyme neturi būti normų, prieštaraujančių kitiems įstatymams. Kadangi įstatymo projektu siūloma nustatyti kitokias tuos pačius visuomeninius santykius reguliuojančias teisės normas nei jos yra įtvirtintos kituose įstatymuose, kartu turi būti teikiami kitų įstatymų pakeitimo projektai, kuriuose būtų aptarta įstatyminio reguliavimo taikymo išimtis Investicijų įstatyme. Pažymėtina, jog keičiamas įstatymas galėtų būti laikomas specialiuoju kitų įstatymų, kuriuose reguliuojami su investicijomis susiję teisiniai santykiai, atžvilgiu, tačiau keičiamas įstatymas neturėtų būti laikomas specialiuoju, pavyzdžiui, Statybos įstatymo atžvilgiu, nes šio įstatymo reguliavimo sritis yra kita nei keičiamo įstatymo. 2. Atkreiptinas dėmesys, kad, vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, terminai straipsnyje turi būti išdėstyti abėcėlės tvarka. Atsižvelgiant į tai, tikslintinas projekto 2 straipsnis. 3.
13 straipsnio 1 dalies 7 punkte siūloma nustatyti: „7) investicijoms į gamybos, pramonės ar paslaugų (išskyrus viešąsias paslaugas) sritis savivaldybė sudaro investicijų sutartis, atitinkančias savivaldybės tarybos nustatytus kriterijus. Specialios investavimo, verslo ar sklypo parinkimo sąlygos tokiose sutartyse nustatomos pagal savivaldybės kompetenciją;“. Neaišku, kodėl išskiriamos viešosios paslaugos. Pastebėtina, kad pagal Investicijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, “Investicijos – piniginės lėšos ir įstatymais bei kitais teisės aktais nustatyta tvarka įvertintas materialusis, nematerialusis ir finansinis turtas, kuris investuojamas siekiant iš investavimo objekto gauti pelno (pajamų), socialinį rezultatą (švietimo, kultūros, mokslo, sveikatos ir socialinės apsaugos bei kitose panašiose srityse) arba užtikrinti valstybės funkcijų įgyvendinimą.” Taigi investicijos galimos ir į viešųjų paslaugų sektorių. Be to, aptariamoje projekto dalyje vietoj formuluotės „sklypo parinkimo“ įrašytina formuluotė „žemės sklypo parinkimo“. Kartu atkreipiame dėmesį, kad projekto
siūloma išbraukti nuostatą, kad yra skatinamas investavimas į savivaldybės infrastruktūrą pagal savivaldybių sudarytų investicijų sutartyse nustatytas specialiąsias investavimo, verslo ar sklypo parinkimo sąlygas. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar iki įstatymo įsigaliojimo savivaldybių sudarytos ir įsigaliojusios investavimo į savivaldybės infrastruktūrą sutartys turėtų būti baigiamos vykdyti iki įstatymo įsigaliojimo galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į sutartyse nustatytas sąlygas, ar, įsigaliojus įstatymui, jos turėtų būti nutraukiamos.
Taip pat galimi atvejai, kai savivaldybės iki įstatymo įsigaliojimo jau būtų baigusios derybas su potencialiais investuotojais dėl investicijų į savivaldybių infrastruktūrą, tačiau investavimo sutartys dar nebūtų pasirašytos arba pasirašytos, bet dar neįsigaliojusios. Svarstytina, ar tokiu atveju nebūtų pažeisti investuotojų teisėti lūkesčiai, nes, įsigaliojus įstatymui, kaip jau buvo minėta, investicijos į savivaldybių infrastruktūrą nebūtų skatinamos, o investuotojai, manytina, dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo tokių sutarčių negalėtų sudaryti. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nereikėtų papildyti įstatymo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis, pašalinant aukščiau nurodytus neaiškumus. 4. Projekto 5 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyti investavimo skatinimo būdai, siūloma papildyti 12 punktu, jame nustatant, kad ,,investicijoms į stambius projektus šio įstatymo ketvirtajame² skirsnyje nustatyta tvarka nustatomos specialios investavimo ir verslo sąlygos“. Iš projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, ar įstatymo ketvirtajame² skirsnyje nurodyti investavimo skatinimo būdai būtų kaip papildomi būdai investavimo skatinimo būdams, nustatytiems keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje, ar stambiems projektams būtų taikomi tik keičiamo įstatymo ketvirtajame² skirsnyje nustatyti investavimo skatinimo būdai. Svarstytina ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus. 5. Projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 15⁴straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,valstybės pagalbos sąlygos nustatomos Vyriausybės nustatyta tvarka“.
Manytina, kad valstybės pagalbos teikimo sąlygos turėtų būti nustatytos keičiamame įstatyme, o jų taikymas galėtų būti nustatytas Vyriausybės priimtame teisės akte. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nuostatas nereikėtų atitinkamai patikslinti. 6. Projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 15⁴straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostata ,,investuotojas turi patirties <...> sutarties reikalavimams įvykdyti“ nėra pakankamai aiški, nes nėra aišku, kokie sutarties reikalavimai turimi omenyje. Jeigu turimas tikslas nustatyti, kad investuotojas turi turėti patirties sutartyje nustatytiems savo įsipareigojimams ar sutarties sąlygoms įvykdyti, tai projekto nuostatą reikėtų patikslinti. 7. Projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 15⁵ straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „Viešojo administravimo subjektai stambiam projektui įgyvendinti reikalingas administracines paslaugas (išskyrus administracinės procedūros atlikimą) suteikia ir individualius administracinius aktus priima prioriteto tvarka per kuo trumpesnį terminą, tačiau visais atvejais ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo reikiamų dokumentų ir informacijos gavimo <...> Viešojo administravimo subjekto vadovo sprendimu šis terminas dėl svarbių priežasčių gali būti pratęstas iki 3 darbo dienų. <...>“. Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Atkreiptinas dėmesys, kad viešojo administravimo funkcijų vykdymas kiekvienu konkrečiu atveju yra siejamas su tam tikru terminu, per kurį turi būti suteikta administracinė paslauga.
Viešojo administravimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad administracinės paslaugos yra: leidimų, licencijų išdavimas; dokumentų, kuriais patvirtinamas tam tikras juridinis faktas, išdavimas; deklaracijų priėmimas ir tvarkymas; asmenų konsultavimas viešojo administravimo subjekto kompetencijos klausimais; įstatymų nustatytos viešojo administravimo subjekto informacijos teikimas asmenims; administracinės procedūros vykdymas. Kiekvienu atveju administracinės paslaugos teikimo terminas yra siejamas su vidutinėmis darbo laiko, reikalingo paslaugai suteikti, sąnaudomis. Taigi administracinių paslaugų teikimo terminai nėra savitiksliai, jie įtvirtinti tam, kad administracinės paslaugos teikimas užtikrintų kokybišką ir pilnavertį administracinės paslaugos suteikimą. Pažymėtina, jog Paslaugų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad leidimai (licencija, liudijimas, pažymėjimas ir kt.) išduodami ar atsisakoma juos išduoti ne vėliau kaip per 30 dienų, išskyrus atvejus, kai įstatymuose pagrįstai nustatytas ilgesnis terminas. Be to, šio straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad šis terminas gali būti dėl svarbių priežasčių vieną kartą pratęstas iki 30 dienų. Tokie terminai yra siejami su būtinybe įsitikinti, jog leidimo prašantis asmuo atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus ir gali teisėtai verstis tam tikra veikla. Be kita ko, tam tikrais atvejais tokia patikra yra būtina siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, jei siekiama vykdyti veikla yra pavojingo pobūdžio. Tuo tarpu įstatymo projektu minėtas terminas, galintis trukti iki 60 dienų, būtų sutrumpintas iki 3 darbo dienų, su teise pratęsti dar 3 darbo dienoms.
Teigtina, jog toks pasiūlymo pobūdis iš esmės paneigtų pačią tinkamos administracinės paslaugos teikimo galimybę, nes per šį terminą nebūtų įmanoma praktiškai patikrinti, ar asmenys atitinka teisės aktų reikalavimus, ar jie yra tinkamai pasirengę vykdyti tam tikrą veiklą. Administracinės paslaugos teikimas virstų formalumu, kurio metu tik paviršutiniškai, ar net nepilnai susipažinus su pateiktais dokumentais būtų nusprendžiama tenkinti arba netenkinti pareiškėjo prašymą. Viena vertus, kaip jau minėta, tokia situacija neproporcingai apribotų viešojo administravimo subjektams galimybę tinkamai vykdyti jiems pavestas kontrolės ar priežiūros funkcijas, kita vertus, būtų neužtikrinami ir pareiškėjų (stambių investuotojų) teisėti interesai, nes jų atžvilgiu sprendimas būtų priimamas tik paviršutiniškai ar nepilnai susipažinus su pateiktais dokumentais. Be to, analizuojant teikiamo pasiūlymo pobūdį derėtų įvertinti ir tai, jog stambių investuotojų verslo interesai neturi būti įtvirtinami kaip svarbesnė, labiau saugoma ir ginama vertybė, nei visuomenės ir valstybės viešasis interesas, reikalaujantis, kad valstybės reguliuojama veikla būtų saugi ir teisėta. Atsižvelgiant į tai, siūlytina aptariamos projekto nuostatos atsisakyti. Pastabai nepritarus, siūlytina papildyti aptariamą projekto dalį nauju punktu, nustatančiu, jog sutrumpintas 3 darbo dienų terminas netaikomas leidimų, licencijų išdavimui. 8. Projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 15⁵ straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti statybą leidžiančių dokumentų išdavimo stambaus projekto investuotojams taisykles, kurios yra kitokios nei nustatytos Statybos įstatymo 27 straipsnyje. Pastebėtina, kad Statybos įstatymo, kaip ir bet kurio kito įstatymo, nuostatos yra sistemiškai suderintos tarpusavyje.
Todėl keičiamu įstatymu įsiterpus į Statybos įstatymo reguliuojamus teisinius santykius, padarant vieno straipsnio taikymo išimtį, bus neaišku, kaip turi būti taikomos kitos Statybos įstatymo nuostatos, susijusios su statybą leidžiančių dokumentų išdavimu ir statybos darbų pradžios teisėtumu. Toks teisinis reguliavimas gali sukelti neigiamas teisines pasekmes, sudaryti prielaidas nevienodai įstatymo taikymo praktikai atskirose savivaldybėse, nes kiekviena savivaldybės administracija, priimdama sprendimą dėl statybos dokumentų išdavimo, turės pati nuspręsti, kurios Statybos įstatymo nuostatos taikomos stambaus projekto investuotojui, o kurios netaikomos. Siekiant išvengti teisės taikymo problemų, siūlytina atsisakyti analizuojamos nuostatos, o bendrųjų taisyklių išimtis stambaus projekto investuotojui, jeigu šių išimčių reikia, nustatyti Statybos įstatyme, padarant jame atitinkamus pakeitimus. Palikus projekte analizuojamas nuostatas galimos ir kitos neigiamos pasekmės – nesant nuoseklaus statybų teisinio reguliavimo, gali būti pažeisti kitų asmenų teisėti interesai, taip pat viešieji interesai, ypač kiek tai susiję su pastatų sauga, visuomenės sveikatos sauga, saugomų teritorijų, kraštovaizdžio apsauga. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal projektą, nors iki statybos darbų pradžios turi būti parengtos visos statinio projekto dalys, tačiau jų nereikia derinti su Statybos įstatyme nurodytomis institucijomis.
Pastebėtina, kad Statybos įstatymo 27 straipsnio 9 dalyje yra nurodytos valstybės institucijos, kurios turi įvertinti statinio projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams ir kurios yra atsakingos, kad šių reikalavimų būtų laikomasi, o pagal to paties straipsnio 24 dalį bylose dėl išduotų statybą leidžiančių dokumentų galiojimo panaikinimo atsakovais laikomi asmenys, pritarę statybą leidžiančio dokumento išdavimui, ir šiuos dokumentus išdavę subjektai. Taigi, paaiškėjus, jog projekto sprendiniai neatitinka teisės aktų reikalavimų, neaišku, kas būtų už tai atsakingas, jeigu projekto sprendiniai nebūtų derinami su įstatyme nurodytomis institucijomis. Be to, aptariamoje projekto dalyje vietoj formuluočių „sklypo plano“, „sklypo sutvarkymo plano“ vartotinos formuluotės „žemės sklypo plano“, „žemės sklypo sutvarkymo plano“. 9. Projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 15⁵straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,stambiam projektui įgyvendinti reikalinga infrastruktūra sutartyje nustatytomis sąlygomis gali būti perduota savivaldybės nuosavybėn, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato kitaip“. Projekte nėra siūloma nustatyti, kad savivaldybėms investuotojo sukurta infrastruktūra perduodama neatlygintinai. Taigi pagal siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą galimi atvejai, kai sutartyje galėtų būti nustatyta, kad savivaldybė sutartyje nustatytomis sąlygomis investuotojo sukurtą inžinerinę infrastruktūrą išperka. Svarstytina, ar įstatyme neturėtų būti nustatyti kriterijai, kuriais remiantis sutartyje būtų nustatomos infrastruktūros perdavimo (išpirkimo) savivaldybei sąlygos ir ar tokių sutarties sąlygų (sutarties projekto) neturėtų tvirtinti savivaldybės taryba. 10.
keičiamo įstatymo 15⁵ straipsnio 7 dalies nuostatose yra nurodoma, kad „Akcininkai ir vadovas atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti“. Iš pateiktos nuostatos ar įstatymo projekto nuostatų nėra aišku, kurie asmenys būtų laikomi investuotojo vadovais (pagrindinės įmonės, padalinio ar kiti asmenys). Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad projekte vartojami terminai tokie pat kaip ir Lietuvos Respublikos įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties. Pastebėtina, kad tuo atveju, kai įstatyme vartojamos sąvokos, kurios apibrėžtos kitame įstatyme, įstatyme turi būti pateikta nuoroda į tą kitą įstatymą. Atsižvelgiant į tai, projektas tikslintinas, atitinkama nuostata papildant Investicijų įstatymo 2 straipsnį. 11. Projekto 6 straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 15⁵ straipsnio 7 dalies 2 punkto nuostatomis yra įtvirtinama, kad užsieniečiai, kurie nėra Europos Sąjungos ir Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiai, kurie „Lietuvos Respublikos teritorijoje yra teisėtai, turi teisę pradėti dirbti nuo prašymo išduoti leidimą gyventi pateikimo dienos“, šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/52/EB, kuria numatomi sankcijų ir priemonių nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbdaviams būtiniausi standartai (toliau – Direktyva 2009/52/EB,
„reikalauti, kad trečiųjų šalių pilietis prieš įdarbinimą turėtų ir darbdaviui
pateiktų galiojantį leidimą gyventi arba kitą leidimą būti šalyje“. Pažymėtina, kad nei Direktyvoje 2009/52/EB, nei kituose Europos Sąjungos teisės aktuose nėra apibrėžta „kito leidimo būti šalyje“ sąvoka. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad 2016 m. kovo 9 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) 6 straipsnio 1 dalyje yra numatytos trečiųjų šalių piliečių atvykimo sąlygos jų numatomam buvimui valstybių narių teritorijoje, kurio bendra trukmė neviršija 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį, kai laikoma, kad kiekviena tokio buvimo diena įeina į 180 dienų laikotarpį. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad siekiant užtikrinti Direktyvos 2009/52/EB 4 straipsnio 1 dalies nuostatų įgyvendinimą, laikotarpiu iki leidimo gyventi išdavimo turėtų būti kontroliuojama ar trečiosios šalies piliečiai gali pagrįsti savo buvimo Lietuvos Respublikoje teisėtumą ir atitiktį Šengeno sienų kodekso
nuostatų, nei kitų įstatymo projekto nuostatų nėra aišku, kaip būtų užtikrinama, kad iki leidimo gyventi išdavimo pradėję dirbti asmenys būtų traktuojami kaip turintys kitą leidimą būti šalyje. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad projektas turėtų būti atitinkamai patikslintas. 12. Projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 15⁵ straipsnio 8 dalies 2 punkte siūloma nustatyti: „stambiam projektui įgyvendinti reikalingi žemės sklypo kadastro duomenys gali būti nustatomi pagal rengiamą teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą. Tokiu atveju nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla teikiama tikrinti ir žemės sklypas teikiamas registruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre tik patvirtinus teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą.
Nustačius, kad patvirtinto teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto duomenys apie nekilnojamąjį daiktą ir pagal rengiamą teritorijų planavimo dokumentą nustatyti kadastro duomenys nesutampa ar neatitinka visų teisės aktuose nustatytų reikalavimų, jie negali būti registruojami.“ Neaišku, kokiu būdu projekto nuostatos galėtų būti įgyvendinamos. Pastebėtina, kad Nekilnojamo turto kadastro įstatymo 8 straipsnyje nustatyta, jog nekilnojamojo daikto kadastro duomenys nustatomi atliekant kadastrinius matavimus, naudojant tinkamus metodus ir priemones, užtikrinančius teisės aktų nustatytų reikalavimų matavimų kokybei patenkinimą. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu nustatomos ir riboženkliais paženklinamos žemės sklypo ribos, kadastriniais matavimais nustatomos žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių bei statinių kontūrų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje, kartografuojamos faktinės žemės naudmenos, apskaičiuojamas bendras žemės sklypo plotas bei žemės naudmenų plotai, parengiamas žemės sklypo planas ir kt. Neaišku, kaip nurodyti veiksmai galės būti atliekami pagal rengiamą, taigi tik pradėtą rengti, neapsvarstytą, nesuderintą ir nepatvirtintą, teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Konstitucinio Teismo jurisprudenciją. Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime, apibrėždamas konstitucinio teisinės valstybės principo suponuotus reikalavimus įstatymų leidėjui, be kita ko, konstatavo, jog teisės aktais negalima reikalauti neįmanomų dalykų.
Be to, neaišku, kokie turėtų būti investuotojo veiksmai, kokiais teisės aktais jis turėtų vadovautis, jeigu būtų atsisakyta registruoti žemės sklypą aptariamoje projekto nuostatoje nustatytais pagrindais. Pastebėtina ir tai, kad, atsisakius registruoti žemės sklypą, investuotojas patirtų žalos. Neatmestina galimybė, jog tokiu atveju investuotojas galėtų pareikalauti, jog ją atlygintų valstybė, nes jis veikė įstatyme nustatytomis sąlygomis. 13. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 15⁵straipsnio 8 dalis neturi 3 punkto, atsižvelgiant į tai, projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 15⁵straipsnio 8 dalies punktų numeracija tikslintina. 14. Svarstytina, ar projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo15⁶9 dalyje nereikėtų nustatyti termino, per kurį komitetas savo posėdyje turėtų išnagrinėti koordinatoriaus pateiktą informaciją. 15. Projekto 7 straipsnio 3 dalyje po žodžio
„išdėstytos“ įrašytini žodžiai „Investicijų įstatymo“. 16. Atsižvelgiant į tai, kad pagal projekto 6
straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo ketvirtojo² skirsnio 15⁴straipsnio
projektų įgyvendinimui turėtų būti skiriamos valstybės biudžeto lėšos, o Vyriausybė pagal įstatymus yra atsakinga už valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų planavimą, dėl teikiamo įstatymo projekto reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. 17.
įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 16 punkto nuostatas, jog teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su valstybės ar savivaldybių turto patikėjimo teisės perleidimu, valstybės ar savivaldybių turto nuosavybės ar valdymo teisės perleidimu privatiems asmenims bei žemėtvarka, teritorijų planavimu ir statyba, turi būti atliktas teikiamo įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 27 dalies nuostatos tikslintinos, atsisakant formuluotės „ir kituose teisės aktuose“. Įstatyme turi būti nurodyti konkretūs įstatymai, kuriuose yra apibrėžtos keičiamame įstatyme vartojamos sąvokos. Pastebėtina, kad tų pačių teisės terminų apibrėžtys skirtinguose įstatymuose gali skirtis. Be to, Konstitucinis Teismas 2006 m. lapkričio 13 d. nutarime pažymėjo, kad įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas (inter alia aiškinamas) tik įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu. Taigi poįstatyminiuose teisės aktuose įstatyme vartojamos sąvokos negali būti apibrėžtos. 2. Projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 15⁵ straipsnio 1 dalyje vietoje nuorodos į šio straipsnio 10 dalį, įrašytina nuoroda į šio straipsnio 9 dalį. 3. Projekto 7 straipsnio 3 ir 4 dalyse, atsižvelgdami į projekto 5 straipsnio 4 dalimi teikiamos keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 12¹ punkto nuostatos turinį, siūlytina po skaičių ir žodžio „5 straipsnio 1, 3“ dėti kablelį ir įrašyti skaičių „4“. 4. Svarstytina, ar projekto 7 straipsnio 4 dalies nereikėtų papildyti nuostata dėl pavedimo Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministrui. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad įstatymui įgyvendinti gali reikėti priimti naujus ar keisti galiojančius teisės aktus ne tik nurodytų, bet ir kitų ministrų ar kitų valstybės institucijų, svarstytina galimybė įstatyme nustatyti bendresnio pobūdžio pavedimą Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir jos įgaliotoms institucijoms, t.y. nevardinti konkrečių ministrų. 5.
5Svarstytina, ar projekto 7 straipsnio 6 dalyje, siekiant aiškumo,
nuostata ,,privatiems subjektams priklausantys žemės sklypai“ nereikėtų pakeisti nuostata ,,privačios žemės sklypai“. Kitu atveju, t.y. jeigu turimas tikslas nustatyti, kad į pramonės parkų teritoriją gali būti įtraukti ne tik privačių juridinių asmenų bei fizinių asmenų nuosavybės teise, bet ir kita teise valdomi žemės sklypai, tai projekto 7 straipsnio 6 dalies nuostatas reikėtų patikslinti. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M.Griščenko, tel. (8
5) 239 6552, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
2020-05-27
posėdyje dalyvavo: Valius Ąžuolas, Kęstutis Glaveckas, Algirdas Butkevičius, Andrius Palionis (nuotoliniu), Rasa Budbergytė (nuotoliniu), Viktoras Rinkevičius (nuotoliniu), Vida Ačienė, Mykolas Majauskas, Rita Tamašunienė (nuotoliniu), Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Dalia Mudėnienė, Jolanta Žaltkauskienė, Jolanta Dzikaitė, vyr. specialistė Agnė Gedraitytė, padėjėja Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada, 2019-11-251 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „Jeigu kiti įstatymai nustato kitokias nuostatas nei šio įstatymo ketvirtojo² skirsnio nuostatos, reguliuojančios stambių projektų pritraukimą ir įgyvendinimą, taikomos šio įstatymo nuostatos”. Tokia teisės normos konstrukcija teisės požiūriu nepriimtina, nes konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams reikalavimus, pagal kuriuos, be kita ko, turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna, teisės aktuose neturi būti nuostatų, vienu metu skirtingai reguliuojančių tuos pačius visuomeninius santykius. Taigi keičiamame įstatyme neturi būti normų, prieštaraujančių kitiems įstatymams.
Kadangi įstatymo projektu siūloma nustatyti kitokias tuos pačius visuomeninius santykius reguliuojančias teisės normas nei jos yra įtvirtintos kituose įstatymuose, kartu turi būti teikiami kitų įstatymų pakeitimo projektai, kuriuose būtų aptarta įstatyminio reguliavimo taikymo išimtis Investicijų įstatyme. Pažymėtina, jog keičiamas įstatymas galėtų būti laikomas specialiuoju kitų įstatymų, kuriuose reguliuojami su investicijomis susiję teisiniai santykiai, atžvilgiu, tačiau keičiamas įstatymas neturėtų būti laikomas specialiuoju, pavyzdžiui, Statybos įstatymo atžvilgiu, nes šio įstatymo reguliavimo sritis yra kita nei keičiamo įstatymo. Nepritarti Panašios siūlomoms Projektu[1] teisės normų konkurencijos taisyklės yra nustatytos ir kituose įstatymuose, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje:
„3. Teisiniams santykiams, kylantiems šio įstatymo pagrindu, Lietuvos
Respublikos gamtinių dujų įstatymas (toliau – Gamtinių dujų įstatymas) ir kiti įstatymai, reglamentuojantys atskirų energetikos sektorių veiklą, taikomi tiek, kiek tai neprieštarauja šiam įstatymui.“2
dėmesys, kad, vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, terminai straipsnyje turi būti išdėstyti abėcėlės tvarka. Atsižvelgiant į tai, tikslintinas projekto 2 straipsnis. Nepritarti Šiuo metu Investicijų įstatymo 2 straipsnyje esančios sąvokos nėra išdėstytos abėcėlės tvarka. Projektu teikiamos naujos sąvokos išdėstytos abėcėlės tvarka, laikantis teisėkūros reikalavimų. Projektu Investicijų įstatymas nėra dėstomas nauja redakcija ir nėra keičiamos kitų įstatymo straipsnių nuostatos, o, išdėsčius abėcėlės tvarka visą projekto 2 straipsnį, reikėtų peržiūrėti ir keisti visą Investicijų įstatymą bei jį išdėstyti nauja redakcija. Tai nėra šio projekto tikslas. 51 3.
51
straipsnio 1 dalyje dėstomame keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 7 punkte siūloma nustatyti: „7) investicijoms į gamybos, pramonės ar paslaugų (išskyrus viešąsias paslaugas) sritis savivaldybė sudaro investicijų sutartis, atitinkančias savivaldybės tarybos nustatytus kriterijus. Specialios investavimo, verslo ar sklypo parinkimo sąlygos tokiose sutartyse nustatomos pagal savivaldybės kompetenciją;“. Neaišku, kodėl išskiriamos viešosios paslaugos. Pastebėtina, kad pagal Investicijų įstatymo 2 straipsnio
nustatyta tvarka įvertintas materialusis, nematerialusis ir finansinis turtas, kuris investuojamas siekiant iš investavimo objekto gauti pelno (pajamų), socialinį rezultatą (švietimo, kultūros, mokslo, sveikatos ir socialinės apsaugos bei kitose panašiose srityse) arba užtikrinti valstybės funkcijų įgyvendinimą.” Taigi investicijos galimos ir į viešųjų paslaugų sektorių. Be to, aptariamoje projekto dalyje vietoj formuluotės „sklypo parinkimo“ įrašytina formuluotė „žemės sklypo parinkimo“. Kartu atkreipiame dėmesį, kad projekto 5 straipsnio 1 dalimi iš keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 7 punkto siūloma išbraukti nuostatą, kad yra skatinamas investavimas į savivaldybės infrastruktūrą pagal savivaldybių sudarytų investicijų sutartyse nustatytas specialiąsias investavimo, verslo ar sklypo parinkimo sąlygas. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar iki įstatymo įsigaliojimo savivaldybių sudarytos ir įsigaliojusios investavimo į savivaldybės infrastruktūrą sutartys turėtų būti baigiamos vykdyti iki įstatymo įsigaliojimo galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į sutartyse nustatytas sąlygas, ar, įsigaliojus įstatymui, jos turėtų būti nutraukiamos.
Taip pat galimi atvejai, kai savivaldybės iki įstatymo įsigaliojimo jau būtų baigusios derybas su potencialiais investuotojais dėl investicijų į savivaldybių infrastruktūrą, tačiau investavimo sutartys dar nebūtų pasirašytos arba pasirašytos, bet dar neįsigaliojusios. Svarstytina, ar tokiu atveju nebūtų pažeisti investuotojų teisėti lūkesčiai, nes, įsigaliojus įstatymui, kaip jau buvo minėta, investicijos į savivaldybių infrastruktūrą nebūtų skatinamos, o investuotojai, manytina, dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo tokių sutarčių negalėtų sudaryti. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nereikėtų papildyti įstatymo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis, pašalinant aukščiau nurodytus neaiškumus. Pritarti Atsižvelgiant į pastabą patikslinti Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) investicijoms į savivaldybės infrastruktūrą, gamybos,
pramonės ar paslaugų (išskyrus viešąsias paslaugas) sritį sritis savivaldybė sudaro investicijų sutartis, atitinkančias savivaldybės tarybos nustatytus kriterijus. Specialios investavimo, verslo ar žemės sklypo parinkimo sąlygos tokiose sutartyse nustatomos pagal savivaldybės kompetenciją;“. Atsižvelgiant į pastabą papildyti Projekto 7 straipsnį 6 dalimi ir ją išdėstyti taip: „6. Iki šio įstatymo įsigaliojimo Investicijų įstatymo 13 straipsnio
investicijų į savivaldybės infrastruktūrą sutartys baigiamos vykdyti iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į šiose investicijų sutartyse nustatytas sąlygas.“52 4.
Projekto 5 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyti investavimo skatinimo būdai, siūloma papildyti 12 punktu, jame nustatant, kad ,,investicijoms į stambius projektus šio įstatymo ketvirtajame² skirsnyje nustatyta tvarka nustatomos specialios investavimo ir verslo sąlygos“. Iš projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, ar įstatymo ketvirtajame² skirsnyje nurodyti investavimo skatinimo būdai būtų kaip papildomi būdai investavimo skatinimo būdams, nustatytiems keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje, ar stambiems projektams būtų taikomi tik keičiamo įstatymo ketvirtajame² skirsnyje nustatyti investavimo skatinimo būdai. Svarstytina ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus. Pritarti Atsižvelgiant į pastabą, projekto 5 straipsnio 2 dalimi keičiamo Investicijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 12 punktą siūlome išdėstyti taip“: „12) investicijoms į stambius projektus sudaromos stambių projektų investicijų sutartys. 61
Vyriausybės nustatyta tvarka“. Manytina, kad valstybės pagalbos teikimo sąlygos turėtų būti nustatytos keičiamame įstatyme, o jų taikymas galėtų būti nustatytas Vyriausybės priimtame teisės akte. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nuostatas nereikėtų atitinkamai patikslinti. Pritarti Atsižvelgiant, iš projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo Investicijų įstatymo 15⁴ straipsnio 1 dalies pašalinama formuluotė „valstybės pagalbos teikimo sąlygos nustatomos“ iš siūlome išdėstyti taip: „1.
Paraiška dėl stambaus projekto investicijų sutarties sudarymo teikiama, šio straipsnio 3 dalyje nustatytų sąlygų pagrindimas ir šių sąlygų pagrindimo, taip pat šio straipsnio 5 dalyje nurodytų interesų vertinimas atliekamas, Vyriausybės įgaliotos institucijos veiksmai užtikrinant stambaus projekto atitikties viešajai tvarkai, nacionaliniam saugumui, visuomenės saugumui ir
(ar) sveikatos interesams vertinimą, rengiant, derinant, sudarant ar vykdant stambaus projekto investicijų sutartį, stambaus projekto investicijų sutarties vykdymo priežiūra atliekama, taip pat stambaus projekto investicijų sutartyje stambiems projektams įgyvendinti taikomos šio įstatymo 15⁵ straipsnyje nustatytos specialios investavimo ir verslo sąlygos, valstybės pagalbos teikimo sąlygos nustatomos Vyriausybės nustatyta tvarka.“633
sutarties reikalavimams įvykdyti“ nėra pakankamai aiški, nes nėra aišku, kokie sutarties reikalavimai turimi omenyje. Jeigu turimas tikslas nustatyti, kad investuotojas turi turėti patirties sutartyje nustatytiems savo įsipareigojimams ar sutarties sąlygoms įvykdyti, tai projekto nuostatą reikėtų patikslinti. Pritarti Atsižvelgiant į pastabą, projekto 6 straipsnyje dėstomo Investicijų įstatymo 15⁴straipsnio 3 dalies 3 punktą siūlome patikslinti ir išdėstyti taip:
„3) investuotojas turi patirties, techninių
ir žmogiškųjų išteklių, reikiamų stambiam projektui įgyvendinti ir stambaus projekto investicijų sutarties reikalavimams sutarčiai įvykdyti;“6 7.
Projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 15⁵ straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „Viešojo administravimo subjektai stambiam projektui įgyvendinti reikalingas administracines paslaugas (išskyrus administracinės procedūros atlikimą) suteikia ir individualius administracinius aktus priima prioriteto tvarka per kuo trumpesnį terminą, tačiau visais atvejais ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo reikiamų dokumentų ir informacijos gavimo< ...> Viešojo administravimo subjekto vadovo sprendimu šis terminas dėl svarbių priežasčių gali būti pratęstas iki 3 darbo dienų. <...>“. Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Atkreiptinas dėmesys, kad viešojo administravimo funkcijų vykdymas kiekvienu konkrečiu atveju yra siejamas su tam tikru terminu, per kurį turi būti suteikta administracinė paslauga. Viešojo administravimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad administracinės paslaugos yra: leidimų, licencijų išdavimas; dokumentų, kuriais patvirtinamas tam tikras juridinis faktas, išdavimas; deklaracijų priėmimas ir tvarkymas; asmenų konsultavimas viešojo administravimo subjekto kompetencijos klausimais; įstatymų nustatytos viešojo administravimo subjekto informacijos teikimas asmenims; administracinės procedūros vykdymas. Kiekvienu atveju administracinės paslaugos teikimo terminas yra siejamas su vidutinėmis darbo laiko, reikalingo paslaugai suteikti, sąnaudomis. Taigi administracinių paslaugų teikimo terminai nėra savitiksliai, jie įtvirtinti tam, kad administracinės paslaugos teikimas užtikrintų kokybišką ir pilnavertį administracinės paslaugos suteikimą.
Pažymėtina, jog Paslaugų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad leidimai (licencija, liudijimas, pažymėjimas ir kt.) išduodami ar atsisakoma juos išduoti ne vėliau kaip per 30 dienų, išskyrus atvejus, kai įstatymuose pagrįstai nustatytas ilgesnis terminas. Be to, šio straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad šis terminas gali būti dėl svarbių priežasčių vieną kartą pratęstas iki 30 dienų. Tokie terminai yra siejami su būtinybe įsitikinti, jog leidimo prašantis asmuo atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus ir gali teisėtai verstis tam tikra veikla. Be kita ko, tam tikrais atvejais tokia patikra yra būtina siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, jei siekiama vykdyti veikla yra pavojingo pobūdžio. Tuo tarpu įstatymo projektu minėtas terminas, galintis trukti iki 60 dienų, būtų sutrumpintas iki 3 darbo dienų, su teise pratęsti dar 3 darbo dienoms. Teigtina, jog toks pasiūlymo pobūdis iš esmės paneigtų pačią tinkamos administracinės paslaugos teikimo galimybę, nes per šį terminą nebūtų įmanoma praktiškai patikrinti, ar asmenys atitinka teisės aktų reikalavimus, ar jie yra tinkamai pasirengę vykdyti tam tikrą veiklą. Administracinės paslaugos teikimas virstų formalumu, kurio metu tik paviršutiniškai, ar net nepilnai susipažinus su pateiktais dokumentais būtų nusprendžiama tenkinti arba netenkinti pareiškėjo prašymą. Viena vertus, kaip jau minėta, tokia situacija neproporcingai apribotų viešojo administravimo subjektams galimybę tinkamai vykdyti jiems pavestas kontrolės ar priežiūros funkcijas, kita vertus, būtų neužtikrinami ir pareiškėjų (stambių investuotojų) teisėti interesai, nes jų atžvilgiu sprendimas būtų priimamas tik paviršutiniškai ar nepilnai susipažinus su pateiktais dokumentais.
Be to, analizuojant teikiamo pasiūlymo pobūdį derėtų įvertinti ir tai, jog stambių investuotojų verslo interesai neturi būti įtvirtinami kaip svarbesnė, labiau saugoma ir ginama vertybė, nei visuomenės ir valstybės viešasis interesas, reikalaujantis, kad valstybės reguliuojama veikla būtų saugi ir teisėta. Atsižvelgiant į tai, siūlytina aptariamos projekto nuostatos atsisakyti. Pastabai nepritarus, siūlytina papildyti aptariamą projekto dalį nauju punktu, nustatančiu, jog sutrumpintas 3 darbo dienų terminas netaikomas leidimų, licencijų išdavimui. Nepritarti Remiantis VšĮ
„Investuok Lietuvoje“ kaupiamos statistikos duomenimis 2010–2018 m. Lietuvoje
buvo įgyvendinti arba įgyvendinami tik 4 plyno lauko tiesioginių užsienio investicijų projektai apdirbamosios gamybos srityje, kurių kapitalo investicijos ir planuojamas sukurti darbo vietų skaičius atitinka stambaus projekto kriterijus. Dėl labai nedidelio stambių projektų kiekio, išimties naudojimas būtų ypač retas, bet ženkliai paspartintų stambių projektų įgyvendinimą ir pagerintų investicinę aplinką. Projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo Investicijų įstatymo 15⁵ straipsnio 3 dalies papunkčiuose numatytos šio termino išimtys (pavyzdžiui, visuomenės informavimo apie priimamus sprendimus ir viešinimo procedūroms; patikros dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams ir sprendimo dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams priėmimo procedūroms).
Projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo Investicijų įstatymo 15⁶straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta stambaus projekto koordinatoriaus funkcija bendradarbiauti su viešojo administravimo subjektais, teikiančiais administracines paslaugas ir priimančiais administracinius sprendimus, reikalingus stambiam projektui įgyvendinti, <…> viešojo administravimo subjektams teikti informaciją ir konsultacijas, susijusias su stambaus projekto įgyvendinimu. Taigi koordinatorius viešojo administravimo subjektams teiks visą reikalingą pagalbą ir konsultacijas, juos informuos apie planuojamą kreipimąsi. Projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo Investicijų įstatymo 15⁵ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad viešojo administravimo subjektai stambiam projektui įgyvendinti reikalingas administracines paslaugas (išskyrus administracinės procedūros atlikimą) suteikia ir individualius administracinius aktus priima prioriteto tvarka per kuo trumpesnį terminą, tačiau visais atvejais ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo reikiamų dokumentų ir informacijos gavimo. Taigi tais atvejais, kai viešojo administravimo subjektams trūks informacijos ar dokumentų, termino pradžios eiga nebus skaičiuojama. Paslaugų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostata, kad leidimai (licencija, liudijimas, pažymėjimas ir kt.) išduodami ar atsisakoma juos išduoti ne vėliau kaip per
negali būti ilginamas, tačiau trumpinamas gali būti. 6 8.
6
straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 15⁵ straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti statybą leidžiančių dokumentų išdavimo stambaus projekto investuotojams taisykles, kurios yra kitokios nei nustatytos Statybos įstatymo 27 straipsnyje. Pastebėtina, kad Statybos įstatymo, kaip ir bet kurio kito įstatymo, nuostatos yra sistemiškai suderintos tarpusavyje. Todėl keičiamu įstatymu įsiterpus į Statybos įstatymo reguliuojamus teisinius santykius, padarant vieno straipsnio taikymo išimtį, bus neaišku, kaip turi būti taikomos kitos Statybos įstatymo nuostatos, susijusios su statybą leidžiančių dokumentų išdavimu ir statybos darbų pradžios teisėtumu. Toks teisinis reguliavimas gali sukelti neigiamas teisines pasekmes, sudaryti prielaidas nevienodai įstatymo taikymo praktikai atskirose savivaldybėse, nes kiekviena savivaldybės administracija, priimdama sprendimą dėl statybos dokumentų išdavimo, turės pati nuspręsti, kurios Statybos įstatymo nuostatos taikomos stambaus projekto investuotojui, o kurios netaikomos. Siekiant išvengti teisės taikymo problemų, siūlytina atsisakyti analizuojamos nuostatos, o bendrųjų taisyklių išimtis stambaus projekto investuotojui, jeigu šių išimčių reikia, nustatyti Statybos įstatyme, padarant jame atitinkamus pakeitimus. Palikus projekte analizuojamas nuostatas galimos ir kitos neigiamos pasekmės – nesant nuoseklaus statybų teisinio reguliavimo, gali būti pažeisti kitų asmenų teisėti interesai, taip pat viešieji interesai, ypač kiek tai susiję su pastatų sauga, visuomenės sveikatos sauga, saugomų teritorijų, kraštovaizdžio apsauga. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal projektą, nors iki statybos darbų pradžios turi būti parengtos visos statinio projekto dalys, tačiau jų nereikia derinti su Statybos įstatyme nurodytomis institucijomis.
Pastebėtina, kad Statybos įstatymo 27 straipsnio 9 dalyje yra nurodytos valstybės institucijos, kurios turi įvertinti statinio projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams ir kurios yra atsakingos, kad šių reikalavimų būtų laikomasi, o pagal to paties straipsnio 24 dalį bylose dėl išduotų statybą leidžiančių dokumentų galiojimo panaikinimo atsakovais laikomi asmenys, pritarę statybą leidžiančio dokumento išdavimui, ir šiuos dokumentus išdavę subjektai. Taigi, paaiškėjus, jog projekto sprendiniai neatitinka teisės aktų reikalavimų, neaišku, kas būtų už tai atsakingas, jeigu projekto sprendiniai nebūtų derinami su įstatyme nurodytomis institucijomis. Be to, aptariamoje projekto dalyje vietoj formuluočių „sklypo plano“, „sklypo sutvarkymo plano“ vartotinos formuluotės
„žemės sklypo plano“, „žemės sklypo sutvarkymo plano“. Atsižvelgti iš dalies
Atsižvelgiant į pastabą, projekto 6 straipsnyje dėstomo Investicijų įstatymo 15⁵ straipsnio 4 dalyje vietoj formuluočių „sklypo plano“, „sklypo sutvarkymo plano“ įrašytinos formuluotės „žemės sklypo plano“,
„žemės sklypo sutvarkymo plano“ ir siūlome išdėstyti taip:
„4. Stambaus projekto investicijų sutartyje numatytais
atvejais statinio projektui, kurio pagrindu pagal Statybos įstatymą yra išduodamas statybą leidžiantis dokumentas, prilyginama statinio projekto bendrosios, architektūrinės, žemės sklypo plano (žemės sklypo sutvarkymo) ir susisiekimo dalių visuma. [...] Investuotojas statybą leidžiančiam dokumentui gauti, jei tai bus nustatyta stambaus projekto investicijų sutartyje, galės pateikti statinio techninį projektą, susidedantį iš bendrosios, architektūrinės, sklypo sutvarkymo ir susisiekimo dalių. Šios dalys statybą leidžiančio dokumento išdavimo metu bus prilyginamos statinio projektui.
Tačiau prieš pradėdamas statybos darbus, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka privalomos ir kitos statinio projekto dalys, šios dalys privalės būti parengtos, įskaitant jų ekspertizės atlikimą (kai ji privaloma), ne vėliau kaip iki statybos darbų pradžios. Taigi reikalavimai statybos darbams ir privalomiems parengti dokumentams nesikeis (visos parengtos statinio projekto dalys privalės atitikti visus teisės aktų keliamus reikalavimus ir visos reikalingos dalys privalės būti rengiamos), tačiau sumažės privalomų suderinti statinio projekto dalių. Taip pat išliks reikalavimas pateiki ir visus kitus Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje numatytus dokumentus Statybos įstatyme nustatyta tvarka (pavyzdžiui, atrankos išvadą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių ir atrankos išvados ar sprendimo viešinimo dokumentų, kai pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatas turi būti atliktos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros). Kaip nustatyta pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, tais atvejais, kai reikia atlikti poveikio aplinkai vertinimą ar atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo, statybą leidžiantis dokumentas galės būti išduodamas tik po minėtų dokumentų priėmimo ir kai minėti dokumentai leidžia atitinkamoje teritorijoje vykdyti planuojamą ūkinę veiklą. Šios nuostatos nebus taikomos, kai bus planuojami kultūros paveldo statinių tvarkomieji statybos darbai ar kai statinių statyba planuojama kultūros paveldo objektų teritorijose arba kai trūksta informacijos įvertinti, ar planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų reikalavimus. Tai patvirtina, kad toks reguliavimas atitinka viešuosius interesus, įskaitant pastatų saugos ir kitus reikalavimus.
Už statybą pagal statybą leidžiantį dokumentą ir laikantis teisės aktų reikalavimų atsakingas investuotojas. Todėl paaiškėjus, jog projekto sprendiniai, kurie nederinti su institucijomis neatitinka teisės aktų reikalavimų, už tai būtų atsakingas investuotojas. 66
9Projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 15⁵straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,stambiam projektui
įgyvendinti reikalinga infrastruktūra sutartyje nustatytomis sąlygomis gali būti perduota savivaldybės nuosavybėn, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato kitaip“. Projekte nėra siūloma nustatyti, kad savivaldybėms investuotojo sukurta infrastruktūra perduodama neatlygintinai. Taigi pagal siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą galimi atvejai, kai sutartyje galėtų būti nustatyta, kad savivaldybė sutartyje nustatytomis sąlygomis investuotojo sukurtą inžinerinę infrastruktūrą išperka. Svarstytina, ar įstatyme neturėtų būti nustatyti kriterijai, kuriais remiantis sutartyje būtų nustatomos infrastruktūros perdavimo (išpirkimo) savivaldybei sąlygos ir ar tokių sutarties sąlygų (sutarties projekto) neturėtų tvirtinti savivaldybės taryba. Pritarti iš dalies Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas nustato atlyginimo už savivaldybės inžinerinės infrastruktūros įrengimą tvarka. Todėl Projekto
dalis tikslintina, nustatant, jog inžinerinė infrastruktūra įrengiama neatlygintinai, išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus. Taigi investuotojas inžinerinę infrastruktūrą turės įsirengti savo lėšomis ir perduoti neatlygintinai, išskyrus atvejus, jeigu kiti įstatymai nustatys kitaip. Be to, siūloma nustatyti, kad įrengiama gali būti tik infrastruktūra, už kurios įrengimą atsakingos savivaldybės, t. y. vartoti sąvokas analogiškas Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo projekte.
Atsižvelgiant į tai, projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 15⁵ straipsnio 6 dalis tikslintina ir siūlome išdėstyti taip:
„6. Investuotojas turi teisę įsirengti stambiam projektui įgyvendinti reikalingą
inžinerinę infrastruktūrą (toliau – infrastruktūra) iki žemės sklypo ribos pagal sutartyje su savivaldybės administracija dėl stambiam projektui įgyvendinti reikalingos infrastruktūros įrengimo ir naudojimo (toliau
ribos, išskyrus, kai tam nėra techninių ar kitų objektyvių galimybių. Stambiam projektui įgyvendinti reikalinga infrastruktūra iki žemės sklypo ribos sutartyje nustatytomis sąlygomis perduodama savivaldybės nuosavybėn neatlygintinaigali būti perduota savivaldybės nuosavybėn, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato kitaip.“67
straipsnio 7 dalies nuostatose yra nurodoma, kad „Akcininkai ir vadovas atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti“. Iš pateiktos nuostatos ar įstatymo projekto nuostatų nėra aišku, kurie asmenys būtų laikomi investuotojo vadovais (pagrindinės įmonės, padalinio ar kiti asmenys). Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad projekte vartojami terminai tokie pat kaip ir Lietuvos Respublikos įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties. Pastebėtina, kad tuo atveju, kai įstatyme vartojamos sąvokos, kurios apibrėžtos kitame įstatyme, įstatyme turi būti pateikta nuoroda į tą kitą įstatymą.
Atsižvelgiant į tai, projektas tikslintinas, atitinkama nuostata papildant Investicijų įstatymo 2 straipsnį. Pritarti Atsižvelgiant į pastabą Projekto 6 straipsniu dėstomoje įstatymo 15⁵ straipsnio 7 dalyje buvusi sąvoka „vadovas“ patikslinama į asmens, „einančio stambų projektą įgyvendinančio investuotojo vadovo pareigas (toliau šiame straipsnyje – vadovas)“. 672
straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 15⁵ straipsnio 7 dalies 2 punkto nuostatomis yra įtvirtinama, kad užsieniečiai, kurie nėra Europos Sąjungos ir Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiai, kurie „Lietuvos Respublikos teritorijoje yra teisėtai, turi teisę pradėti dirbti nuo prašymo išduoti leidimą gyventi pateikimo dienos“, šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į
Tarybos direktyvos 2009/52/EB, kuria numatomi sankcijų ir priemonių nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbdaviams būtiniausi standartai (toliau – Direktyva 2009/52/EB, 4 straipsnio 1 dalį, kuria valstybės narės įpareigoja darbdavius „reikalauti, kad trečiųjų šalių pilietis prieš įdarbinimą turėtų ir darbdaviui pateiktų galiojantį leidimą gyventi arba kitą leidimą būti šalyje“. Pažymėtina, kad nei Direktyvoje 2009/52/EB, nei kituose Europos Sąjungos teisės aktuose nėra apibrėžta „kito leidimo būti šalyje“ sąvoka. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas)
atvykimo sąlygos jų numatomam buvimui valstybių narių teritorijoje, kurio bendra trukmė neviršija 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį, kai laikoma, kad kiekviena tokio buvimo diena įeina į 180 dienų laikotarpį.
Atsižvelgiant į tai, manytina, kad siekiant užtikrinti Direktyvos 2009/52/EB 4 straipsnio 1 dalies nuostatų įgyvendinimą, laikotarpiu iki leidimo gyventi išdavimo turėtų būti kontroliuojama ar trečiosios šalies piliečiai gali pagrįsti savo buvimo Lietuvos Respublikoje teisėtumą ir atitiktį Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio
pildomo įstatymo 15⁵ straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatų, nei kitų įstatymo projekto nuostatų nėra aišku, kaip būtų užtikrinama, kad iki leidimo gyventi išdavimo pradėję dirbti asmenys būtų traktuojami kaip turintys kitą leidimą būti šalyje. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad projektas turėtų būti atitinkamai patikslintas. Nepritarti Direktyvos 4 str. 1 d. vartojama formuluotė „require that a third-country national before taking up the employment holds and presents to the employer a valid residence permit or other authorisation for his or her stay“ (šaltinis: https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/PDF/?uri=CELEX:32009L0052&from=LT). Direktyvoje vartojama formuluotė „other authorization” reiškia, jog darbdavys turi įsitikinti, jog užsienietis turi teisėtą pagrindą būti šalyje, t .y. leidimą gyventi ar kitą pagrindą, pavyzdžiui vizą. Šiuo metu Lietuvoje užsieniečiai gali dirbti ir atvykę bevizio režimo pagrindu ar turėdami vizas. Teisėtu pagrindu laikomas ne tik leidimas, bet ir viza.
Tokios pozicijos laikosi ir VDI:
„Taigi, informuojame, jog užsienietis gali teisėtai
įsidarbinti (ar dirbti) Lietuvos Respublikoje turint leidimą dirbti (arba jeigu darbuotojas atleidžiamas nuo pareigos įgyti leidimą dirbti) bei darbuotojo teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinantį dokumentą. Užsieniečio darbas arba užsiėmimas kita veikla Lietuvos Respublikoje laikomi neteisėtais, neatsižvelgiant į tai, ar gaunama pajamų, ar ne, jeigu jis dirba be leidimo dirbti ir (arba) darbo sutarties ir leidimo laikinai gyventi ar vizos, kai juos būtina turėti (UTPĮ 64 straipsnio 1 punktas).” (Šaltinis: https://www.vdi.lt/Forms/TekstasDUK.aspx?ID=501). Neteisėto buvimo atvejai nustatyti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 23 straipsnyje. Užsienietis galės pateikti prašymą dėl leidimo gyventi išdavimo Lietuvos Respublikoje tik tuo atveju, jei jis Lietuvoje bus teisėtai (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“
negalės pateikti prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi, todėl negalės ir pradėti dirbti nuo prašymo pateikimo. Visi darbdaviai privalės įsitikinti, kad užsienietis Lietuvoje yra teisėtai (pvz., turi vizą). Vienas iš kontrolės mechanizmų LDU pranešimo pildymas – tai yra pranešimas SODRAI apie dirbančius užsieniečius (https://www.sodra.lt/lt/situacijos/informacija-draudejams/idarbinu-uzsienieti). Toks reguliavimas nėra naujas. Paprastesnės migracijos procedūros suteikiamos pagal Lietuvos Respublikos branduolinės (atominės) elektrinės įstatymo 15 straipsnį. 682
straipsnio 8 dalies 2 punkte siūloma nustatyti: „stambiam projektui įgyvendinti reikalingi žemės sklypo kadastro duomenys gali būti nustatomi pagal rengiamą teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą.
Tokiu atveju nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla teikiama tikrinti ir žemės sklypas teikiamas registruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre tik patvirtinus teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą. Nustačius, kad patvirtinto teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto duomenys apie nekilnojamąjį daiktą ir pagal rengiamą teritorijų planavimo dokumentą nustatyti kadastro duomenys nesutampa ar neatitinka visų teisės aktuose nustatytų reikalavimų, jie negali būti registruojami.“ Neaišku, kokiu būdu projekto nuostatos galėtų būti įgyvendinamos. Pastebėtina, kad Nekilnojamo turto kadastro įstatymo 8 straipsnyje nustatyta, jog nekilnojamojo daikto kadastro duomenys nustatomi atliekant kadastrinius matavimus, naudojant tinkamus metodus ir priemones, užtikrinančius teisės aktų nustatytų reikalavimų matavimų kokybei patenkinimą. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu nustatomos ir riboženkliais paženklinamos žemės sklypo ribos, kadastriniais matavimais nustatomos žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių bei statinių kontūrų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje, kartografuojamos faktinės žemės naudmenos, apskaičiuojamas bendras žemės sklypo plotas bei žemės naudmenų plotai, parengiamas žemės sklypo planas ir kt. Neaišku, kaip nurodyti veiksmai galės būti atliekami pagal rengiamą, taigi tik pradėtą rengti, neapsvarstytą, nesuderintą ir nepatvirtintą, teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Konstitucinio Teismo jurisprudenciją.
Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio
suponuotus reikalavimus įstatymų leidėjui, be kita ko, konstatavo, jog teisės aktais negalima reikalauti neįmanomų dalykų. Be to, neaišku, kokie turėtų būti investuotojo veiksmai, kokiais teisės aktais jis turėtų vadovautis, jeigu būtų atsisakyta registruoti žemės sklypą aptariamoje projekto nuostatoje nustatytais pagrindais. Pastebėtina ir tai, kad, atsisakius registruoti žemės sklypą, investuotojas patirtų žalos. Neatmestina galimybė, jog tokiu atveju investuotojas galėtų pareikalauti, jog ją atlygintų valstybė, nes jis veikė įstatyme nustatytomis sąlygomis. Nepritarti Šiuo pakeitimu siekiama spartinti stambaus projekto įgyvendinimo terminus. Kadastro duomenų nustatymo procedūros išliks. Procedūra greitės, kadangi kadastro duomenys galės būti nustatomi kartu su rengiamu teritorijų planavimo dokumentu. Nors yra praktinė ir techninė galimybė, tačiau esamas teisinis reguliavimas neleidžia žemės sklypo kadastro duomenų nustatymą pradėti vykdyti, kai jau yra aiškūs teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto sprendiniai (tai galima viešai matyti naudojant Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinę sistemą arba Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą), bet dokumentas dar nepatvirtintas (pavyzdžiui, vyksta projekto derinimas, tikrinimas, tvirtinimas). Patvirtinti ir nustatyta tvarka įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre galės būti tik tokie kadastro duomenys, kurie atitiks pavirtintą teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą.
Tuo atveju, jeigu bus nustatyta, kad patvirtinto teritorijų planavimo dokumento duomenys apie nekilnojamąjį daiktą ir nustatyti kadastro duomenys nesutampa ar neatitinka visų keliamų reikalavimų, tai jie negalės būti patvirtinti (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnis) ir kadastriniai matavimai turės būti atlikti iš naujo. Visą riziką prisiims ir išlaidos teks kadastrinių matavimų užsakovui. Tokias galimybes esamas reguliavimas sudaro, pvz., žemės paėmimo visuomenės poreikiams proceso metu: Žemės įstatymo 46 straipsnio 7 punkte yra nurodyta, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengimo metu galima atidalinti sklypus ar vykdyti kitas reikiamas procedūras. Tačiau pagal Žemės įstatymo 48 straipsnio 5 ir 6 dalis tik pagal patvirtintą žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą duomenys įrašomi į Nekilnojamojo turto registrą. 683
keičiamo įstatymo 15⁵straipsnio 8 dalis neturi 3 punkto, atsižvelgiant į tai, projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 15⁵straipsnio 8 dalies punktų numeracija tikslintina. Pritarti69
14Svarstytina,
ar projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo15⁶9 dalyje nereikėtų nustatyti termino, per kurį komitetas savo posėdyje turėtų išnagrinėti koordinatoriaus pateiktą informaciją. Pritarti Atsižvelgiant į pastabą, projekto 6 straipsnyje dėstomo Investicijų įstatymo 15⁶ straipsnio 9 dalis tikslintina, nustatant terminą ir ją siūlome išdėstyti taip:
„9. Koordinatorius privalo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po šio
straipsnio 8 dalyje nurodyto viešojo administravimo subjekto pranešimo gavimo pranešti komitetui apie koordinatoriaus pasiūlymus, į kuriuos viešojo administravimo subjektas neatsižvelgia.
Koordinatorius turi teisę pranešti komitetui ir apie koordinatoriaus pateiktus pasiūlymus, į kuriuos atsižvelgta. Komitetas koordinatoriaus pateiktą informaciją nagrinėja komiteto posėdyje, kuris surengiamas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo reikiamų dokumentų ir informacijos gavimo.“73
straipsnio 3 dalyje po žodžio „išdėstytos“ įrašytini žodžiai „Investicijų įstatymo“. Pritarti693
į tai, kad pagal projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo ketvirtojo² skirsnio 15⁴straipsnio 9 dalies, 15⁵straipsnio
skiriamos valstybės biudžeto lėšos, o Vyriausybė pagal įstatymus yra atsakinga už valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų planavimą, dėl teikiamo įstatymo projekto reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. Pritarti811
į imperatyvią Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 16 punkto nuostatas, jog teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su valstybės ar savivaldybių turto patikėjimo teisės perleidimu, valstybės ar savivaldybių turto nuosavybės ar valdymo teisės perleidimu privatiems asmenims bei žemėtvarka, teritorijų planavimu ir statyba, turi būti atliktas teikiamo įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas. Nepritarti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba jau yra pateikusi 2019 m. vasario 26 d. Nr. 4-01-1932 antikorupcinio vertinimo pažymą dėl buvusio paketo (registracijos Nr. 4-01-1932). 2. LR Teisingumo ministerijos Europos teisės departamentas, 2019-12-176 1.
Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 1, 2, 9¹, 12, 13 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo ketvirtuoju² skirsniu įstatymo projekto Nr. XIIIP-4206 (toliau – Įstatymo projektas) atitiktį Europos Sąjungos teisei, teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
Investicijų įstatymo 15⁵ straipsnio nuostatos, sudarytų galimybes stambaus projekto investicijų sutartį pasirašiusiems investuotojams naudotis specialiomis (palankesnėmis) investavimo ir verslo sąlygomis. Pažymėtina, kad Įstatymo projektas, numatydamas priemones, kuriomis būtų sukuriama palankesnė teisinė ir administracinė aplinka stambaus projekto investicijų sutartį pasirašiusiems investuotojams, nulemtų, kad tokios sutarties nepasirašę investuotojai galimai atsidurtų mažiau palankioje padėtyje, būtų apsunkintos jų patekimo į rinką sąlygos. Investicijų įstatymo 15⁴ straipsnyje (Įstatymo projekto 6 straipsnis) siūloma numatyti, kad „investuotojas, ketinantis sudaryti stambaus projekto investicijų sutartį, pateikia paraišką dėl stambaus projekto investicijų sutarties sudarymo Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai“ (15⁴straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis siūlomomis Investicijų įstatymo 15⁴straipsnio 3 dalies nuostatomis, „stambaus projekto investicijų sutartis gali būti sudaroma, kai tenkinamos visos <...>“ šioje dalyje nurodytos sąlygos. Įvertinę nurodytas Investicijų įstatymo projekto nuostatas, atkreipiame dėmesį, kad numatant teisinį reguliavimą, kuris tam tikriems subjektams suteiktų pranašumą (palankesnes sąlygas), ypatingai svarbu laikytis Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) įtvirtintų bendrųjų Sąjungos teisės principų, inter alia skaidrumo, vienodo požiūrio, proporcingumo, sąžiningos konkurencijos laisvės principų.
Šiuo atžvilgiu pastebėtina, kad Investicijų įstatymo projekte nėra detalizuotos nuostatos dėl paraiškų vertinimo (paraiškos būtų teikiamos ir vertinamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka), o nuostatos dėl stambaus projekto investicijų sutarties sudarymo suformuluotos taip, kad galima situacija, kai stambaus projekto investicijų sutartis nebūtų sudaroma net ir tuo atveju, jei tenkinamos visos įstatyme nurodytos sąlygos. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar Įstatymo projektas neturėtų būti papildytas įstatymo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis, kurios užtikrintų didesnį teisinį aiškumą ir skaidrumą paraiškų dėl stambaus projekto investicijų sutarties vertinimo ir sutarčių sudarymo procese. Atkreipiame dėmesį, kad pagal siūlomą Investicijų įstatymo 15⁴ straipsnio 1 dalies redakciją didžioji dalis su paraiškų vertinimu ir stambių projektų įgyvendinimu susijusių procedūrų bus reglamentuojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimamuose teisės aktuose, todėl galutinis vertinimas dėl siūlomo teisinio reguliavimo suderinamumo su aukščiau nurodytais pagrindiniais vidaus rinkos principais galėtų būti pateiktas tik įvertinus Įstatymo projekto įgyvendinamuosius teisės aktus. Nepritarti Investicijų įstatymo projekto nuostatos nustato pagrįstą diferencijuotą reguliavimą stambiems projektams, todėl nepažeidžiami SESV įtvirtinti bendrieji Europos Sąjungos principai.
Tiek pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, tiek pagal Konstitucinio Teismo[2] praktiką, lygiateisiškumo principas savaime nepaneigia galimybės įstatymu nustatyti nevienodą, diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų, priklausančių skirtingoms kategorijoms, atžvilgiu, jeigu tarp šių asmenų yra tokio pobūdžio skirtumų, kurie tokį diferencijuotą reguliavimą daro objektyviai pateisinamą. Pagal šiuo metu galiojantį reguliavimą stambūs investuotojai yra net mažiau palankioje padėtyje nei smulkūs investuotojai, todėl tai itin apriboja jų galimybes ateiti į rinką. Dėl savo investicijų projekto masto stambiems projektams įgyvendinti reikalingi dideli žemės sklypai, kuriuos suformuoti reikalinga parengti teritorijų planavimo dokumentus, atlikti žemės sklypų sujungimo ir formavimo procedūras, neretais atvejais keisti žemės sklypų paskirtį ir t.t. Įgyvendinant stambius projektus reikia atlikti daug skirtingų procedūrų, parengti daugiau kaip 200 įvairių dokumentų (įsisteigimas, specialistų įsivežimas, darbo jėgos pasitelkimas, teritorijų planavimas, žemėtvarka, projektavimas, statyba, statybos užbaigimas, poveikio aplinkai vertinimas ir kt.). Smulkūs investuotojai su tokiomis problemomis dažniausiai nesusiduria ir tokiu reguliavimu nesinaudoja. Siūlomas diferencijuotas reglamentavimas nėra naujas Europos Sąjungoje. Kitos ES valstybės turi specialias išimtis stambiems projektams (Kroatija, Vengrija, Italija, Rumunija) arba paprastesnes projektų įgyvendinimo procedūras (Latvija, Estija, Vokietija, Nyderlandai, Jungtinė Karalystė, Austrija). Investicijų įstatyme nustatyti pagrindiniai stambiems projektams taikomo teisinio reguliavimo principai.
Investicijų įstatymo lydimuosiuose teisės aktuose bus nustatyta Investicijų įstatymo nuostatų įgyvendinimo tvarka, kaip reikalaujama vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatymu ir Konstitucinio teismo doktrina. Paraiškos vertinimo tvarka bus nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, todėl teisinio neapibrėžtumo nėra. Investicijų įstatyme negali būti numatyta imperatyvi nuostata dėl investicijų sutarties sudarymo su stambiais investuotojais, nes kituose įstatymuose yra numatytų apribojimų, kai investicijų sutartis negali būti sudaroma, pvz., kai investuotojas neatitinka nacionalinio saugumo reikalavimų, Investicijų įstatymo 8 straipsnyje numatytais atvejais ir pan. Todėl valstybė turi pasilikti teisę nesudaryti investicijų sutarties net ir tais atvejais, kai stambus projektas atitinka Investicijų įstatymo projekte nustatytus kriterijus. Įstatymo projekto įgyvendinamieji teisės aktai bus pateiki derinti teisės aktų nustatyta tvarka. 6
Lietuvos Respublikoje teisėtai, turi teisę pradėti dirbti nuo prašymo išduoti leidimą gyventi pateikimo dienos. Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad vadovaujantis 2009 m. birželio
numatomi sankcijų ir priemonių nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbdaviams būtiniausi standartai (toliau – Direktyva 2009/52/EB)
„reikalauti, kad trečiųjų šalių pilietis prieš įdarbinimą turėtų ir
darbdaviui pateiktų galiojantį leidimą gyventi arba kitą leidimą būti šalyje“. Atkreipiame dėmesį, kad „kito leidimo būti šalyje“ sąvoka Direktyvoje 2009/52/EB ar kituose Europos Sąjungos teisės aktuose nėra apibrėžta. 2016 m. kovo 9 d.
(ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) 6 straipsnio
leidžiama atvykti numatomam buvimui valstybių narių teritorijoje, kurio bendra trukmė neviršija 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį (jie turi turėti galiojantį kelionės dokumentą, su kuriuo jo turėtojui leidžiama kirsti sieną; jie turi galiojančią vizą, jei to reikalaujama pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 539/2001; jie pagrindžia numatomo buvimo tikslą bei sąlygas ir turi pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jie tikrai būtų įleisti, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų; jie nėra asmenys, dėl kurių į SIS yra įtrauktas įspėjimas neįsileisti; jie nelaikomi keliančiais grėsmę nei vienos iš valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams, pirmiausia – dėl jų valstybių narių duomenų bazėse nėra įtrauktas įspėjimas neįsileisti dėl išvardintų priežasčių). Taigi, siekiant užtikrinti Direktyvos 2009/52/EB 4 straipsnio
turėtų būti kontroliuojama, ar trečiosios šalies piliečiai gali pagrįsti savo buvimo Lietuvos Respublikoje teisėtumą ir atitiktį Šengeno sienų kodekso
įstatymo projektą, lieka neaišku, koks kontrolės mechanizmas būtų taikomas siekiant užtikrinti, kad iki leidimo gyventi išdavimo pradėję dirbti asmenys gali būti traktuojami kaip turintys kitą leidimą būti šalyje.
Be to, atsižvelgiant į tai, kad tik ribotas skaičius stambaus projekto investicijų sutartyje numatytų darbuotojų galėtų naudotis įstatymuose siūloma numatyti lengvata, kyla klausimas, kokie požymiai leistų atskirti konkrečius darbuotojus, kurie teisėtai naudojasi nurodyta lengvata, nuo darbuotojų, kurie turi teisę pradėti dirbti tik gavę leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Nepritarti Direktyvos 4 str. 1 d. vartojama formuluotė: „require that a third-country national before taking up the employment holds and presents to the employer a valid residence permit or other authorisation for his or her stay“ (šaltinis: https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/PDF/?uri=CELEX:32009L0052&from=LT). Direktyvoje vartojama formuluotė „other authorization” reiškia, jog darbdavys turi įsitikinti, jog užsienietis turi teisėtą pagrindą būti šalyje, t .y. leidimą gyventi ar kitą pagrindą, pavyzdžiui vizą. Šiuo metu Lietuvoje užsieniečiai gali dirbti ir atvykę bevizio režimo pagrindu ar turėdami vizas. Teisėtu pagrindu laikomas ne tik leidimas, bet ir viza. Tokios pozicijos laikosi ir VDI:
„Taigi, informuojame, jog užsienietis gali teisėtai
įsidarbinti (ar dirbti) Lietuvos Respublikoje turint leidimą dirbti (arba jeigu darbuotojas atleidžiamas nuo pareigos įgyti leidimą dirbti) bei darbuotojo teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinantį dokumentą. Užsieniečio darbas arba užsiėmimas kita veikla Lietuvos Respublikoje laikomi neteisėtais, neatsižvelgiant į tai, ar gaunama pajamų, ar ne, jeigu jis dirba be leidimo dirbti ir (arba) darbo sutarties ir leidimo laikinai gyventi ar vizos, kai juos būtina turėti (UTPĮ 64 straipsnio 1 punktas).” (Šaltinis: https://www.vdi.lt/Forms/TekstasDUK.aspx?ID=501).
Neteisėto buvimo atvejai nustatyti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 23 straipsnyje. Užsienietis galės pateikti prašymą dėl leidimo gyventi išdavimo Lietuvos Respublikoje tik tuo atveju, jei jis Lietuvoje bus teisėtai (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“
negalės pateikti prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi, todėl negalės ir pradėti dirbti nuo prašymo pateikimo. Visi darbdaviai privalės įsitikinti, kad užsienietis Lietuvoje yra teisėtai (pvz., turi vizą). Vienas iš kontrolės mechanizmų LDU pranešimo pildymas – tai yra pranešimas SODRAI apie dirbančius užsieniečius (https://www.sodra.lt/lt/situacijos/informacija-draudejams/idarbinu-uzsienieti). Atkreiptinas dėmesys, kad toks reguliavimas nėra naujas. Paprastesnės migracijos procedūros suteikiamos pagal Lietuvos Respublikos branduolinės (atominės) elektrinės įstatymo 15 straipsnį. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2020-04-29 Nutarimas Nr. 4736 Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 1, 2, 9¹, 12, 13 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo ketvirtuoju² skirsniu įstatymo Nr.
XIIIP-4206, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 1 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIIIP-4207, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 2, 4, 6, 17, 20, 23 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIIIP-4208, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 56 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIIIP-4209, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446
planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 2, 6, 8, 9, 10 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 8¹ straipsniu įstatymo Nr. XIIIP-4211 projektams (toliau – įstatymų projektų paketas), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui juos tobulinti atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus:
Siūloma patikslinti Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 1, 2, 9¹, 12, 13 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo ketvirtuoju² skirsniu įstatymo projekto Nr. XIIIP-4206 (toliau – įstatymo projektas Nr. XIIIP-4206) 6 straipsnyje numatytą 15⁵ straipsnio 7 dalį. Siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtintą aiškumo principą, 15⁵ straipsnio 7 dalyje tikslinga nurodyti, kad investuotojas yra stambų projektą įgyvendinantis juridinis asmuo, t. y. neapima juridinio ar fizinio asmens, kuris yra stambų projektą įgyvendinančio juridinio asmens dalyvis. Siekiant įsitikinti, ar leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gali būti išduotas pagal keičiamo Investicijų įstatymo nuostatas, siūlytina nustatyti, kad užsieniečiai, įgyvendinantys stambų projektą, turi turėti tai patvirtinantį Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos išduotą dokumentą, o ne stambaus projekto įgyvendinimą patvirtinantį investuotojo dokumentą.
Atsižvelgiant į pasikeitusį reglamentavimą, pagal kurį prašymą dėl leidimo gyventi gali pateikti tik asmeniškai pats užsienietis, siūlytina atsisakyti 15⁵ straipsnio 7 dalies nuostatos „prašymą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi turi teisę pateikti užsienietis ar investuotojas, o kai gyventi kartu su užsieniečiu atvyksta jo šeimos narys, – ir šis šeimos narys“. Siekiant aiškumo principo užtikrinimo 15⁵ straipsnio 7 dalies 4 sakinyje siūlytina vietoj termino „Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įgaliota institucija“ nurodyti konkretų subjektą – Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Siekiant aiškumo ir nuoseklaus dėstymo, siūlytina patikslinti 15⁵ straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nuostatą dėl šeimos nariui, atvykstančiam gyventi į Lietuvos Respubliką kartu su užsieniečiu, išduodamo leidimo gyventi. Atsižvelgiant į tai, kad leidimai gyventi bus išduodami pagal Investicijų įstatymą, kuriame ir nustatomos tokių leidimų išdavimo sąlygos, ir siekiant nesukurti naujo sudėtingo administravimo mechanizmo, siūlytina 15⁵ straipsnio 7 dalyje nustatyti, kad šio straipsnio 7 dalyje nurodytiems užsieniečiams netaikomas reikalavimas turėti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje, o 15⁵ straipsnio 7 dalies 1 punkte dėstomų nuostatų atsisakyti. Atsižvelgiant į pasikeitusias įstatymo „Dėl užsieniečių teisės padėties“ nuostatas, pagal kurias teisėtai esantys Lietuvos Respublikoje užsieniečiai trumpalaikio buvimo metu Lietuvos Respublikoje gali pradėti dirbti, atsisakyti 15⁵ straipsnio 7 dalies 2 punkte dėstomų nuostatų.
Atsižvelgiant į tai, kad pasikeitus įstatymo „Dėl užsieniečių teisės padėties“ nuostatoms, teikiant prašymą dėl leidimo gyventi, šį prašymą nagrinėjančioms institucijoms nebereikia pateikti užsieniečio kvalifikacijos atitiktį darbo vietai ir darbo patirtį patvirtinančių dokumentų (reikia pateikti tik darbdavio informaciją apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, jos atitiktį darbo vietai ir ne mažesnę negu vienų metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius penkerius metus), atsisakyti 15⁵ straipsnio 7 dalies
Projekto 6 straipsniu išdėstomo Investicijų įstatymo 15⁵straipsnio 7 dalį siūlome išdėstyti taip: „7.
Užsieniečiams, kurie nėra Europos Sąjungos ir Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiai, atvykstantiems į Lietuvos Respubliką dirbti pas stambų projektą įgyvendinantį investuotoją (toliau šiame straipsnyje – darbuotojai) ar užsiimti teisėta veikla, kai jie yra stambų projektą įgyvendinančio investuotojo akcininkai, kuriems nuosavybės teise priklausančių investuotojo akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/10 stambų projektą įgyvendinančio investuotojo įstatinio kapitalo (toliau šiame straipsnyje – akcininkai), ar eiti stambų projektą įgyvendinančio investuotojo vadovui vadovo pareigas (toliau šiame straipsnyje – vadovas), įgyvendinantiems stambų projektą ir turintiems tai patvirtinantį Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos investuotojo išduotą dokumentą, leidimas gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas 3 metams arba darbo sutarties su stambų projektą įgyvendinančiu investuotoju galiojimo ar teisėtos veiklos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui, jeigu darbuotojo darbo santykiai, akcininko ar vadovo teisėta veikla Lietuvos Respublikoje truks trumpiau negu
užsieniečiai) prašymas išduoti ar pakeisti leidimą gyventi išnagrinėjamas ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo šio prašymo pateikimo dienos. Prašymą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi turi teisę pateikti užsienietis ar investuotojas, o kai gyventi kartu su užsieniečiu atvyksta jo šeimos narys, – ir šis šeimos narys. Prašymas išduoti ar pakeisti leidimą gyventi teikiamas Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ministro įgaliotai institucijai, Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei arba konsulinei įstaigai užsienyje.
Šeimos narys nariui, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, atvykstančiam atvykstantis gyventi į Lietuvos Respubliką kartu su užsieniečiu, dėl leidimo gyventi išdavimo turi teisę kreiptis kartu su šiuo užsieniečiu ir leidimas gyventi jam gali būti išduodamas tokiam pat laikotarpiui, kaip ir šiam užsieniečiui. Akcininkai ir vadovas Užsieniečiai atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, jiems netaikomi kvalifikacijos atitikties darbo vietai ar darbo patirties reikalavimai. Užsieniečiai, teisėtai esantys Lietuvos Respublikoje, gali pradėti dirbti nuo prašymo išduoti leidimą gyventi pateikimo dienos. Darbuotojų, kurie gali gauti leidimą gyventi šioje dalyje nurodytu pagrindu, skaičius nustatomas stambaus projekto investicijų sutartyje.“ Stambaus projekto investicijų sutartyje gali būti nustatomas skaičius darbuotojų, kurie:
nepriimamas sprendimas dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams;
2) Lietuvos Respublikos teritorijoje yra teisėtai, turi teisę pradėti dirbti nuo prašymo išduoti leidimą gyventi pateikimo dienos.
Investuotojas, gavęs informaciją apie tai, kad darbuotojui, kuris pradėjo dirbti pasinaudojęs šiame punkte nustatyta teise, atsisakyta išduoti leidimą gyventi, kitą darbo dieną nutraukia darbo sutartį su šiuo darbuotoju;
valstybės institucijoms ar įstaigoms dokumentą, patvirtinantį darbuotojų turimą kvalifikaciją ir darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją, išskyrus atvejus, kai darbuotojas ketina dirbti pagal reglamentuojamą profesiją, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatyme, – tokiu atveju turi būti pateiktas dokumentas, patvirtinantis, kad darbuotojas atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas sąlygas vykdyti reglamentuojamą profesinę veiklą. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2020-04-29 Nutarimas Nr. 4736 Atsižvelgiant į tai, įstatymo projekto Nr. XIIIP-4206 6 straipsnyje numatytą 15⁵ straipsnio 7 dalį siūloma išdėstyti taip: „7.
Užsieniečiams, kurie nėra Europos Sąjungos ir Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiai, atvykstantiems į Lietuvos Respubliką dirbti pas stambų projektą įgyvendinantį investuotoją (toliau šiame straipsnyje – darbuotojai) ar užsiimti teisėta veikla, kai jie yra stambų projektą įgyvendinančio investuotojo akcininkai, kuriems nuosavybės teise priklausančių akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/10 stambų projektą įgyvendinančio investuotojo įstatinio kapitalo (toliau šiame straipsnyje – akcininkai), ar eiti stambų projektą įgyvendinančio investuotojo vadovo pareigas (toliau šiame straipsnyje – vadovas), įgyvendinantiems stambų projektą ir turintiems tai patvirtinantį Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos išduotą dokumentą, leidimas gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas 3 metams arba darbo sutarties su stambų projektą įgyvendinančiu investuotoju galiojimo ar teisėtos veiklos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui, jeigu darbuotojo darbo santykiai, akcininko ar vadovo teisėta veikla Lietuvos Respublikoje truks trumpiau negu
užsieniečiai) prašymas išduoti ar pakeisti leidimą gyventi išnagrinėjamas ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo šio prašymo pateikimo dienos. Prašymas išduoti ar pakeisti leidimą gyventi teikiamas Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei arba konsulinei įstaigai užsienyje. Šeimos nariui, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, atvykstančiam gyventi į Lietuvos Respubliką kartu su užsieniečiu, leidimas gyventi gali būti išduodamas tokiam pat laikotarpiui, kaip ir šiam užsieniečiui. Užsieniečiai atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, jiems netaikomi kvalifikacijos atitikties darbo vietai ar darbo patirties reikalavimai.
Užsieniečiai, teisėtai esantys Lietuvos Respublikoje, gali pradėti dirbti nuo prašymo išduoti leidimą gyventi pateikimo dienos. Darbuotojų, kurie gali gauti leidimą gyventi šioje dalyje nurodytu pagrindu, skaičius nustatomas stambaus projekto investicijų sutartyje.“
Vyriausybė, 2020-04-29 Nutarimas Nr. 4736 Atsižvelgiant į tai, kad stambiems projektams įgyvendinti numatoma skirti valstybės biudžeto lėšas, pažymėtina, kad nuo 2022 metų, kai bus įgyvendinamos pasirašytos stambių projektų investicijų sutartys, numatomas papildomų valstybės biudžeto asignavimų poreikis: specialioms tikslinėms dotacijoms savivaldybėms įsigaliojus Investicijų įstatymo pakeitimams. Įstatymo projekto Nr. XIIIP-4206 6 straipsnyje numatoma Investicijų įstatymą papildyti 15⁴ straipsniu, kurio 9 dalyje nustatoma dotacija savivaldybėms, iš anksto sudarančioms sąlygas stambiems projektams pritraukti ir įgyvendinti. Įsigaliojus įstatymui, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministras turės nustatyti savivaldybei skiriamos iki
biudžeto dotacijos skyrimo, grąžinimo ir apskaičiavimo tvarką;
Vyriausybė, 2020-04-29 Nutarimas Nr. 4736 stambiems projektams įgyvendinti reikalingų profesinių standartų ir atitinkamą kvalifikaciją suteikiančių formaliojo profesinio mokymo programų ir (ar) jų modulių peržiūrai ir prireikus jiems atnaujinti arba rengti, kuris yra numatytas Įstatymo projekto Nr. XIIIP-4206 6 straipsnyje, kuriuo numatoma Investicijų įstatymą papildyti 15⁵ straipsnio 9 dalies 2 punktu;
Vyriausybė, 2020-04-29 Nutarimas Nr.
4736 stambaus projekto investicijų sutartims įgyvendinti reikalingos kvalifikacijos specialistų kvalifikacijai tobulinti ar kompetencijai įgyti įsigaliojus Investicijų įstatymo pakeitimams. Įstatymo projekto Nr. XIIIP-4206 6 straipsnyje numatoma Investicijų įstatymą papildyti 15⁵ straipsniu, kurio 9 dalies 3 punkte numatyta skirti lėšų kvalifikacijai tobulinti ar kompetencijai įgyti, kai įgyjama ar tobulinama kvalifikacija arba įgyjama kompetencija, reikalinga stambaus projekto investicijų sutartims įgyvendinti;
Vyriausybė, 2020-04-29 Nutarimas Nr. 4737 Atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. vasario 5 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4475, kuris yra susijęs su įstatymų projektų paketu, pasiūlyti įstatymų projektų paketą svarstyti kartu su Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4475 ir visiems šiems įstatymams numatyti bendrą įsigaliojimo datą – 2021 m. sausio 1 d., išskyrus Įstatymo projekto Nr. XIIIP-4206 3 straipsnį, kuriuo atliekami pakeitimai nėra susiję su stambiems projektams pritraukti ir įgyvendinti skirtu reguliavimu ir kurio įsigaliojimas 2020 m. liepos 1 d. reikalingas pramonės parkų projektams vystyti. Pritarti Projekto 7 straipsnį patikslinti ir išdėstyti taip: „7 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
įstatymoas 3 straipsnis, išskyrus šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalis, įsigalioja 2020 m. gegužės liepos 1 d. 2. Šio įstatymo 1, 2, 4, 5 ir 6 straipsniai įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. 32.
ministras, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministras, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras iki 20210 m. balandžio gruodžio 310 d. priima įgyvendinamuosius teisės aktus dėl šio įstatymo 2, 4, 5 ir 6 straipsnių nuostatų. 43. Šio įstatymo 6 straipsniu išdėstytos Investicijų įstatymo ketvirtojo² skirsnio nuostatos taikomos investicijų projektams, dėl kurių stambaus projekto investicijų sutartys sudarytos po šio įstatymo 6 straipsnio įsigaliojimo. 54. Privatiems subjektams priklausantys žemės sklypai į iki šio įstatymo 3 straipsnio įsigaliojimo įkurtų pramonės parkų teritoriją gali būti įtraukiami gavus rašytinį privačios žemės sklypų savininkų sutikimą, jeigu tie žemės sklypai atitinka Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus. 6. Iki šio įstatymo 5 straipsnio įsigaliojimo Investicijų įstatymo
sudarytos ir įsigaliojusios investicijų į savivaldybės infrastruktūrą sutartys baigiamos vykdyti iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į šiose investicijų sutartyse nustatytas sąlygas.“
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į pastabas ir pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė. 6.2. Pasiūlymai: negauta. 7. Balsavimo rezultatai: už - 8; prieš – 0; susilaikė – 2. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Algirdas Butkevičius, Kęstutis Glaveckas. Komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas Biudžeto ir finansų komiteto biuro patarėja (ES) Jolanta Dzikaitė [1] Projektu toliau tekste vadinamas LIETUVOS RESPUBLIKOS INVESTICIJŲ
[2] Konstitucinio Teismo 1998 m. lapkričio 11 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. gegužės 31 d., 2009 m. kovo 2 d., 2009 m. balandžio 29 d. nutarimai.
Užsienio reikalų komitetas
DĖL
2020-05-29
dalyvavo: Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Juozas Bernatonis, pirmininko pavaduotojas Egidijus Vareikis, Užsienio reikalų komiteto nariai Audronius Ažubalis, Aušrinė Norkienė, Žygimantas Pavilionis, Emanuelis Zingeris. Užsienio reikalų komiteto biuras: vedėjas Evaldas Zelenka, patarėja Laura Plyniuvienė, sekretorė Silvija Vaičiulytė. Kviestieji asmenys: ekonomikos ir inovacijų viceministras Marius Skuodis, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Investicijų politikos skyriaus vedėjas Aidas Rimkevičius, Ekonomikos plėtros departamento Investicijų politikos skyriaus patarėja Lauryna Gružaitė, Vidaus reikalų ministerijos Migracijos politikos grupės patarėjos Danutė Petrauskienė ir Rūta Jasulaitienė, VšĮ „Investuok Lietuvoje“ Projektų valdymo departamento direktorius Tadas Jagminas, VšĮ
„Investuok Lietuvoje“ Inovacijų ir infrastruktūros
sprendimų komandos vadovas Gerardas Višinskis, Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyr. specialistas Mantas Griščenko. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-11-251 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keičiamo įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „Jeigu kiti įstatymai nustato kitokias nuostatas nei šio įstatymo ketvirtojo2 skirsnio nuostatos, reguliuojančios stambių projektų pritraukimą ir įgyvendinimą, taikomos šio įstatymo nuostatos”.
Tokia teisės normos konstrukcija teisės požiūriu nepriimtina, nes konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams reikalavimus, pagal kuriuos, be kita ko, turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna, teisės aktuose neturi būti nuostatų, vienu metu skirtingai reguliuojančių tuos pačius visuomeninius santykius. Taigi keičiamame įstatyme neturi būti normų, prieštaraujančių kitiems įstatymams. Kadangi įstatymo projektu siūloma nustatyti kitokias tuos pačius visuomeninius santykius reguliuojančias teisės normas nei jos yra įtvirtintos kituose įstatymuose, kartu turi būti teikiami kitų įstatymų pakeitimo projektai, kuriuose būtų aptarta įstatyminio reguliavimo taikymo išimtis Investicijų įstatyme. Pažymėtina, jog keičiamas įstatymas galėtų būti laikomas specialiuoju kitų įstatymų, kuriuose reguliuojami su investicijomis susiję teisiniai santykiai, atžvilgiu, tačiau keičiamas įstatymas neturėtų būti laikomas specialiuoju, pavyzdžiui, Statybos įstatymo atžvilgiu, nes šio įstatymo reguliavimo sritis yra kita nei keičiamo įstatymo. Pritarti
Teisės departamentas,
2Atkreiptinas dėmesys, kad,
vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, terminai straipsnyje turi būti išdėstyti abėcėlės tvarka. Atsižvelgiant į tai, tikslintinas projekto 2 straipsnis. Pritarti
Teisės departamentas,
1 3.
Projekto 5 straipsnio 1 dalyje dėstomame keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 7 punkte siūloma nustatyti: „7) investicijoms į gamybos, pramonės ar paslaugų (išskyrus viešąsias paslaugas) sritis savivaldybė sudaro investicijų sutartis, atitinkančias savivaldybės tarybos nustatytus kriterijus. Specialios investavimo, verslo ar sklypo parinkimo sąlygos tokiose sutartyse nustatomos pagal savivaldybės kompetenciją;“. Neaišku, kodėl išskiriamos viešosios paslaugos. Pastebėtina, kad pagal Investicijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalį,
“Investicijos – piniginės lėšos ir įstatymais bei kitais teisės aktais
nustatyta tvarka įvertintas materialusis, nematerialusis ir finansinis turtas, kuris investuojamas siekiant iš investavimo objekto gauti pelno (pajamų), socialinį rezultatą (švietimo, kultūros, mokslo, sveikatos ir socialinės apsaugos bei kitose panašiose srityse) arba užtikrinti valstybės funkcijų įgyvendinimą.” Taigi investicijos galimos ir į viešųjų paslaugų sektorių. Be to, aptariamoje projekto dalyje vietoj formuluotės „sklypo parinkimo“ įrašytina formuluotė „žemės sklypo parinkimo“. Kartu atkreipiame dėmesį, kad projekto 5 straipsnio 1 dalimi iš keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 7 punkto siūloma išbraukti nuostatą, kad yra skatinamas investavimas į savivaldybės infrastruktūrą pagal savivaldybių sudarytų investicijų sutartyse nustatytas specialiąsias investavimo, verslo ar sklypo parinkimo sąlygas. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar iki įstatymo įsigaliojimo savivaldybių sudarytos ir įsigaliojusios investavimo į savivaldybės infrastruktūrą sutartys turėtų būti baigiamos vykdyti iki įstatymo įsigaliojimo galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į sutartyse nustatytas sąlygas, ar, įsigaliojus įstatymui, jos turėtų būti nutraukiamos.
Taip pat galimi atvejai, kai savivaldybės iki įstatymo įsigaliojimo jau būtų baigusios derybas su potencialiais investuotojais dėl investicijų į savivaldybių infrastruktūrą, tačiau investavimo sutartys dar nebūtų pasirašytos arba pasirašytos, bet dar neįsigaliojusios. Svarstytina, ar tokiu atveju nebūtų pažeisti investuotojų teisėti lūkesčiai, nes, įsigaliojus įstatymui, kaip jau buvo minėta, investicijos į savivaldybių infrastruktūrą nebūtų skatinamos, o investuotojai, manytina, dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo tokių sutarčių negalėtų sudaryti. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nereikėtų papildyti įstatymo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis, pašalinant aukščiau nurodytus neaiškumus. Siūlyti spręsti pagr. komitetui
Teisės departamentas,
2
dalimi keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyti investavimo skatinimo būdai, siūloma papildyti 12 punktu, jame nustatant, kad ,,investicijoms į stambius projektus šio įstatymo ketvirtajame2 skirsnyje nustatyta tvarka nustatomos specialios investavimo ir verslo sąlygos“. Iš projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, ar įstatymo ketvirtajame² skirsnyje nurodyti investavimo skatinimo būdai būtų kaip papildomi būdai investavimo skatinimo būdams, nustatytiems keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje, ar stambiems projektams būtų taikomi tik keičiamo įstatymo ketvirtajame2 skirsnyje nustatyti investavimo skatinimo būdai. Svarstytina ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus. Siūlyti spręsti pagr. komitetui 5.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
dėstomo keičiamo įstatymo 15⁴ straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,valstybės pagalbos sąlygos nustatomos Vyriausybės nustatyta tvarka“. Manytina, kad valstybės pagalbos teikimo sąlygos turėtų būti nustatytos keičiamame įstatyme, o jų taikymas galėtų būti nustatytas
projekto nuostatas nereikėtų atitinkamai patikslinti. Pritarti
Teisės departamentas,
dėstomo keičiamo įstatymo 15⁴ straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostata ,,investuotojas turi patirties <...> sutarties reikalavimams įvykdyti“ nėra pakankamai aiški, nes nėra aišku, kokie sutarties reikalavimai turimi omenyje. Jeigu turimas tikslas nustatyti, kad investuotojas turi turėti patirties sutartyje nustatytiems savo įsipareigojimams ar sutarties sąlygoms įvykdyti, tai projekto nuostatą reikėtų patikslinti. Pritarti
Teisės departamentas,
dėstomo keičiamo įstatymo 15⁵ straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „Viešojo administravimo subjektai stambiam projektui įgyvendinti reikalingas administracines paslaugas (išskyrus administracinės procedūros atlikimą) suteikia ir individualius administracinius aktus priima prioriteto tvarka per kuo trumpesnį terminą, tačiau visais atvejais ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo reikiamų dokumentų ir informacijos gavimo <...> Viešojo administravimo subjekto vadovo sprendimu šis terminas dėl svarbių priežasčių gali būti pratęstas iki 3 darbo dienų. <...>“. Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Atkreiptinas dėmesys, kad viešojo administravimo funkcijų vykdymas kiekvienu konkrečiu atveju yra siejamas su tam tikru terminu, per kurį turi būti suteikta administracinė paslauga.
Viešojo administravimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad administracinės paslaugos yra: leidimų, licencijų išdavimas; dokumentų, kuriais patvirtinamas tam tikras juridinis faktas, išdavimas; deklaracijų priėmimas ir tvarkymas; asmenų konsultavimas viešojo administravimo subjekto kompetencijos klausimais; įstatymų nustatytos viešojo administravimo subjekto informacijos teikimas asmenims; administracinės procedūros vykdymas. Kiekvienu atveju administracinės paslaugos teikimo terminas yra siejamas su vidutinėmis darbo laiko, reikalingo paslaugai suteikti, sąnaudomis. Taigi administracinių paslaugų teikimo terminai nėra savitiksliai, jie įtvirtinti tam, kad administracinės paslaugos teikimas užtikrintų kokybišką ir pilnavertį administracinės paslaugos suteikimą. Pažymėtina, jog Paslaugų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad leidimai (licencija, liudijimas, pažymėjimas ir kt.) išduodami ar atsisakoma juos išduoti ne vėliau kaip per 30 dienų, išskyrus atvejus, kai įstatymuose pagrįstai nustatytas ilgesnis terminas. Be to, šio straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad šis terminas gali būti dėl svarbių priežasčių vieną kartą pratęstas iki
prašantis asmuo atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus ir gali teisėtai verstis tam tikra veikla. Be kita ko, tam tikrais atvejais tokia patikra yra būtina siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, jei siekiama vykdyti veikla yra pavojingo pobūdžio. Tuo tarpu įstatymo projektu minėtas terminas, galintis trukti iki 60 dienų, būtų sutrumpintas iki 3 darbo dienų, su teise pratęsti dar 3 darbo dienoms.
Teigtina, jog toks pasiūlymo pobūdis iš esmės paneigtų pačią tinkamos administracinės paslaugos teikimo galimybę, nes per šį terminą nebūtų įmanoma praktiškai patikrinti, ar asmenys atitinka teisės aktų reikalavimus, ar jie yra tinkamai pasirengę vykdyti tam tikrą veiklą. Administracinės paslaugos teikimas virstų formalumu, kurio metu tik paviršutiniškai, ar net nepilnai susipažinus su pateiktais dokumentais būtų nusprendžiama tenkinti arba netenkinti pareiškėjo prašymą. Viena vertus, kaip jau minėta, tokia situacija neproporcingai apribotų viešojo administravimo subjektams galimybę tinkamai vykdyti jiems pavestas kontrolės ar priežiūros funkcijas, kita vertus, būtų neužtikrinami ir pareiškėjų (stambių investuotojų) teisėti interesai, nes jų atžvilgiu sprendimas būtų priimamas tik paviršutiniškai ar nepilnai susipažinus su pateiktais dokumentais. Be to, analizuojant teikiamo pasiūlymo pobūdį derėtų įvertinti ir tai, jog stambių investuotojų verslo interesai neturi būti įtvirtinami kaip svarbesnė, labiau saugoma ir ginama vertybė, nei visuomenės ir valstybės viešasis interesas, reikalaujantis, kad valstybės reguliuojama veikla būtų saugi ir teisėta. Atsižvelgiant į tai, siūlytina aptariamos projekto nuostatos atsisakyti. Pastabai nepritarus, siūlytina papildyti aptariamą projekto dalį nauju punktu, nustatančiu, jog sutrumpintas 3 darbo dienų terminas netaikomas leidimų, licencijų išdavimui. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
dėstomo keičiamo įstatymo 15⁵ straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti statybą leidžiančių dokumentų išdavimo stambaus projekto investuotojams taisykles, kurios yra kitokios nei nustatytos Statybos įstatymo 27 straipsnyje. Pastebėtina, kad Statybos įstatymo, kaip ir bet kurio kito įstatymo, nuostatos yra sistemiškai suderintos tarpusavyje.
Todėl keičiamu įstatymu įsiterpus į Statybos įstatymo reguliuojamus teisinius santykius, padarant vieno straipsnio taikymo išimtį, bus neaišku, kaip turi būti taikomos kitos Statybos įstatymo nuostatos, susijusios su statybą leidžiančių dokumentų išdavimu ir statybos darbų pradžios teisėtumu. Toks teisinis reguliavimas gali sukelti neigiamas teisines pasekmes, sudaryti prielaidas nevienodai įstatymo taikymo praktikai atskirose savivaldybėse, nes kiekviena savivaldybės administracija, priimdama sprendimą dėl statybos dokumentų išdavimo, turės pati nuspręsti, kurios Statybos įstatymo nuostatos taikomos stambaus projekto investuotojui, o kurios netaikomos. Siekiant išvengti teisės taikymo problemų, siūlytina atsisakyti analizuojamos nuostatos, o bendrųjų taisyklių išimtis stambaus projekto investuotojui, jeigu šių išimčių reikia, nustatyti Statybos įstatyme, padarant jame atitinkamus pakeitimus. Palikus projekte analizuojamas nuostatas galimos ir kitos neigiamos pasekmės – nesant nuoseklaus statybų teisinio reguliavimo, gali būti pažeisti kitų asmenų teisėti interesai, taip pat viešieji interesai, ypač kiek tai susiję su pastatų sauga, visuomenės sveikatos sauga, saugomų teritorijų, kraštovaizdžio apsauga. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal projektą, nors iki statybos darbų pradžios turi būti parengtos visos statinio projekto dalys, tačiau jų nereikia derinti su Statybos įstatyme nurodytomis institucijomis.
Pastebėtina, kad Statybos įstatymo 27 straipsnio 9 dalyje yra nurodytos valstybės institucijos, kurios turi įvertinti statinio projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams ir kurios yra atsakingos, kad šių reikalavimų būtų laikomasi, o pagal to paties straipsnio 24 dalį bylose dėl išduotų statybą leidžiančių dokumentų galiojimo panaikinimo atsakovais laikomi asmenys, pritarę statybą leidžiančio dokumento išdavimui, ir šiuos dokumentus išdavę subjektai. Taigi, paaiškėjus, jog projekto sprendiniai neatitinka teisės aktų reikalavimų, neaišku, kas būtų už tai atsakingas, jeigu projekto sprendiniai nebūtų derinami su įstatyme nurodytomis institucijomis. Be to, aptariamoje projekto dalyje vietoj formuluočių „sklypo plano“, „sklypo sutvarkymo plano“ vartotinos formuluotės „žemės sklypo plano“, „žemės sklypo sutvarkymo plano“. Siūlyti spręsti pagr. komitetui
Teisės departamentas,
dėstomo keičiamo įstatymo 15⁵ straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,stambiam projektui įgyvendinti reikalinga infrastruktūra sutartyje nustatytomis sąlygomis gali būti perduota savivaldybės nuosavybėn, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato kitaip“. Projekte nėra siūloma nustatyti, kad savivaldybėms investuotojo sukurta infrastruktūra perduodama neatlygintinai. Taigi pagal siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą galimi atvejai, kai sutartyje galėtų būti nustatyta, kad savivaldybė sutartyje nustatytomis sąlygomis investuotojo sukurtą inžinerinę infrastruktūrą išperka.
Svarstytina, ar įstatyme neturėtų būti nustatyti kriterijai, kuriais remiantis sutartyje būtų nustatomos infrastruktūros perdavimo (išpirkimo) savivaldybei sąlygos ir ar tokių sutarties sąlygų (sutarties projekto) neturėtų tvirtinti savivaldybės taryba. Pritarti
Teisės departamentas,
dėstomo keičiamo įstatymo 15⁵ straipsnio 7 dalies nuostatose yra nurodoma, kad „Akcininkai ir vadovas atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti“. Iš pateiktos nuostatos ar įstatymo projekto nuostatų nėra aišku, kurie asmenys būtų laikomi investuotojo vadovais (pagrindinės įmonės, padalinio ar kiti asmenys). Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad projekte vartojami terminai tokie pat kaip ir Lietuvos Respublikos įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties. Pastebėtina, kad tuo atveju, kai įstatyme vartojamos sąvokos, kurios apibrėžtos kitame įstatyme, įstatyme turi būti pateikta nuoroda į tą kitą įstatymą. Atsižvelgiant į tai, projektas tikslintinas, atitinkama nuostata papildant Investicijų įstatymo 2 straipsnį. Pritarti Siūloma pagrindiniam komitetui laikytis Vyriausybės išvadoje pateiktos šios nuostatos formuluotės. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
dėstomo keičiamo įstatymo 15⁵ straipsnio 7 dalies 2 punkto nuostatomis yra įtvirtinama, kad užsieniečiai, kurie nėra Europos Sąjungos ir Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiai, kurie
„Lietuvos Respublikos teritorijoje yra teisėtai, turi teisę pradėti dirbti
nuo prašymo išduoti leidimą gyventi pateikimo dienos“, šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į 2009 m. birželio 18 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/52/EB, kuria numatomi sankcijų ir priemonių nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbdaviams būtiniausi standartai (toliau – Direktyva 2009/52/EB, 4 straipsnio 1 dalį, kuria valstybės narės įpareigoja darbdavius „reikalauti, kad trečiųjų šalių pilietis prieš įdarbinimą turėtų ir darbdaviui pateiktų galiojantį leidimą gyventi arba kitą leidimą būti šalyje“. Pažymėtina, kad nei Direktyvoje 2009/52/EB, nei kituose Europos Sąjungos teisės aktuose nėra apibrėžta „kito leidimo būti šalyje“ sąvoka. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) 6 straipsnio 1 dalyje yra numatytos trečiųjų šalių piliečių atvykimo sąlygos jų numatomam buvimui valstybių narių teritorijoje, kurio bendra trukmė neviršija 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį, kai laikoma, kad kiekviena tokio buvimo diena įeina į 180 dienų laikotarpį. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad siekiant užtikrinti Direktyvos 2009/52/EB 4 straipsnio 1 dalies nuostatų įgyvendinimą, laikotarpiu iki leidimo gyventi išdavimo turėtų būti kontroliuojama ar trečiosios šalies piliečiai gali pagrįsti savo buvimo Lietuvos Respublikoje teisėtumą ir atitiktį Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalyje numatytoms sąlygoms.
Pažymėtina, kad nei iš projekto 6 straipsniu pildomo įstatymo 15⁵ straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatų, nei kitų įstatymo projekto nuostatų nėra aišku, kaip būtų užtikrinama, kad iki leidimo gyventi išdavimo pradėję dirbti asmenys būtų traktuojami kaip turintys kitą leidimą būti šalyje. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad projektas turėtų būti atitinkamai patikslintas. Nepritarti Siūloma pagrindiniam komitetui laikytis Vyriausybės išvadoje pateiktos šios nuostatos formuluotės. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad minėtoje Direktyvoje vartojama formuluotė „kitą leidimą būti šalyje” reiškia, jog darbdavys turi įsitikinti, jog užsienietis turi teisėtą pagrindą būti šalyje, t .y. leidimą gyventi ar kitą pagrindą, pvz., vizą. Šiuo metu Lietuvoje užsieniečiai gali dirbti ir atvykę bevizio režimo pagrindu ar turėdami vizas. Teisėtu pagrindu laikomas ne tik leidimas gyventi, bet ir viza. Užsieniečio darbas arba užsiėmimas kita veikla Lietuvos Respublikoje laikomi neteisėtais, neatsižvelgiant į tai, ar gaunama pajamų, ar ne, jeigu jis dirba be leidimo dirbti ir (arba) darbo sutarties ir leidimo laikinai gyventi ar vizos, kai juos būtina turėti (UTPĮ 64 str. 1 p.). Neteisėto buvimo atvejai nustatyti UTPĮ 23 straipsnyje. Užsienietis galės pateikti prašymą dėl leidimo gyventi išdavimo Lietuvos Respublikoje tik tuo atveju, jei jis Lietuvoje bus teisėtai (UTPĮ 28 str. 3 d.). Todėl jei užsienietis bus Lietuvoje neteisėtai, jis negalės pateikti prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi, todėl negalės ir pradėti dirbti nuo prašymo pateikimo. Visi darbdaviai privalės įsitikinti, kad užsienietis Lietuvoje yra teisėtai (pvz., turi vizą). 12.
kanceliarijos Teisės departamentas,
dėstomo keičiamo įstatymo 15⁵ straipsnio 8 dalies 2 punkte siūloma nustatyti: „stambiam projektui įgyvendinti reikalingi žemės sklypo kadastro duomenys gali būti nustatomi pagal rengiamą teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą. Tokiu atveju nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla teikiama tikrinti ir žemės sklypas teikiamas registruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre tik patvirtinus teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą. Nustačius, kad patvirtinto teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto duomenys apie nekilnojamąjį daiktą ir pagal rengiamą teritorijų planavimo dokumentą nustatyti kadastro duomenys nesutampa ar neatitinka visų teisės aktuose nustatytų reikalavimų, jie negali būti registruojami.“ Neaišku, kokiu būdu projekto nuostatos galėtų būti įgyvendinamos. Pastebėtina, kad Nekilnojamo turto kadastro įstatymo 8 straipsnyje nustatyta, jog nekilnojamojo daikto kadastro duomenys nustatomi atliekant kadastrinius matavimus, naudojant tinkamus metodus ir priemones, užtikrinančius teisės aktų nustatytų reikalavimų matavimų kokybei patenkinimą. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu nustatomos ir riboženkliais paženklinamos žemės sklypo ribos, kadastriniais matavimais nustatomos žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių bei statinių kontūrų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje, kartografuojamos faktinės žemės naudmenos, apskaičiuojamas bendras žemės sklypo plotas bei žemės naudmenų plotai, parengiamas žemės sklypo planas ir kt. Neaišku, kaip nurodyti veiksmai galės būti atliekami pagal rengiamą, taigi tik pradėtą rengti, neapsvarstytą, nesuderintą ir nepatvirtintą, teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Konstitucinio Teismo jurisprudenciją.
Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime, apibrėždamas konstitucinio teisinės valstybės principo suponuotus reikalavimus įstatymų leidėjui, be kita ko, konstatavo, jog teisės aktais negalima reikalauti neįmanomų dalykų. Be to, neaišku, kokie turėtų būti investuotojo veiksmai, kokiais teisės aktais jis turėtų vadovautis, jeigu būtų atsisakyta registruoti žemės sklypą aptariamoje projekto nuostatoje nustatytais pagrindais. Pastebėtina ir tai, kad, atsisakius registruoti žemės sklypą, investuotojas patirtų žalos. Neatmestina galimybė, jog tokiu atveju investuotojas galėtų pareikalauti, jog ją atlygintų valstybė, nes jis veikė įstatyme nustatytomis sąlygomis. Siūlyti spręsti pagr. komitetui
Teisės departamentas,
projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 15⁵ straipsnio 8 dalis neturi 3 punkto, atsižvelgiant į tai, projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 15⁵ straipsnio 8 dalies punktų numeracija tikslintina. Pritarti
Teisės departamentas,
straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 15⁶ 9 dalyje nereikėtų nustatyti termino, per kurį komitetas savo posėdyje turėtų išnagrinėti koordinatoriaus pateiktą informaciją. Pritarti
Teisės departamentas,
dalyje po žodžio „išdėstytos“ įrašytini žodžiai „Investicijų įstatymo“. Pritarti
Teisės departamentas, 2019-11-25 16.
Atsižvelgiant į tai, kad pagal projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo ketvirtojo² skirsnio 15⁴ straipsnio 9 dalies, 15⁵ straipsnio 9 dalies 3 punkto nuostatas, stambių projektų įgyvendinimui turėtų būti skiriamos valstybės biudžeto lėšos, o Vyriausybė pagal įstatymus yra atsakinga už valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų planavimą, dėl teikiamo įstatymo projekto reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. Pritarti
išvada gauta 2020-04-29, Nutarimas Nr. 473
kanceliarijos Teisės departamentas,
Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 16 punkto nuostatas, jog teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su valstybės ar savivaldybių turto patikėjimo teisės perleidimu, valstybės ar savivaldybių turto nuosavybės ar valdymo teisės perleidimu privatiems asmenims bei žemėtvarka, teritorijų planavimu ir statyba, turi būti atliktas teikiamo įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas. Atsižvelgti
Respublikos teisingumo ministerijos Europos teisės departamentas 2019-12-17 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 1, 2, 91, 12, 13 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo ketvirtuoju2 skirsniu įstatymo projekto Nr. XIIIP-4206 (toliau – Įstatymo projektas) atitiktį Europos Sąjungos teisei, teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
teisinis reguliavimas, inter alia siūlomos Investicijų įstatymo 15⁵ straipsnio nuostatos, sudarytų galimybes stambaus projekto investicijų sutartį pasirašiusiems investuotojams naudotis specialiomis (palankesnėmis) investavimo ir verslo sąlygomis.
Pažymėtina, kad Įstatymo projektas, numatydamas priemones, kuriomis būtų sukuriama palankesnė teisinė ir administracinė aplinka stambaus projekto investicijų sutartį pasirašiusiems investuotojams, nulemtų, kad tokios sutarties nepasirašę investuotojai galimai atsidurtų mažiau palankioje padėtyje, būtų apsunkintos jų patekimo į rinką sąlygos. Investicijų įstatymo 154 straipsnyje (Įstatymo projekto 6 straipsnis) siūloma numatyti, kad „investuotojas, ketinantis sudaryti stambaus projekto investicijų sutartį, pateikia paraišką dėl stambaus projekto investicijų sutarties sudarymo Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai“ (154 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis siūlomomis Investicijų įstatymo 154 straipsnio 3 dalies nuostatomis, „stambaus projekto investicijų sutartis gali būti sudaroma, kai tenkinamos visos <...>“ šioje dalyje nurodytos sąlygos. Įvertinę nurodytas Investicijų įstatymo projekto nuostatas, atkreipiame dėmesį, kad numatant teisinį reguliavimą, kuris tam tikriems subjektams suteiktų pranašumą (palankesnes sąlygas), ypatingai svarbu laikytis Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) įtvirtintų bendrųjų Sąjungos teisės principų, inter alia skaidrumo, vienodo požiūrio, proporcingumo, sąžiningos konkurencijos laisvės principų. Šiuo atžvilgiu pastebėtina, kad Investicijų įstatymo projekte nėra detalizuotos nuostatos dėl paraiškų vertinimo (paraiškos būtų teikiamos ir vertinamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka), o nuostatos dėl stambaus projekto investicijų sutarties sudarymo suformuluotos taip, kad galima situacija, kai stambaus projekto investicijų sutartis nebūtų sudaroma net ir tuo atveju, jei tenkinamos visos įstatyme nurodytos sąlygos.
Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar Įstatymo projektas neturėtų būti papildytas įstatymo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis, kurios užtikrintų didesnį teisinį aiškumą ir skaidrumą paraiškų dėl stambaus projekto investicijų sutarties vertinimo ir sutarčių sudarymo procese. Atkreipiame dėmesį, kad pagal siūlomą Investicijų įstatymo 154 straipsnio 1 dalies redakciją didžioji dalis su paraiškų vertinimu ir stambių projektų įgyvendinimu susijusių procedūrų bus reglamentuojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimamuose teisės aktuose, todėl galutinis vertinimas dėl siūlomo teisinio reguliavimo suderinamumo su aukščiau nurodytais pagrindiniais vidaus rinkos principais galėtų būti pateiktas tik įvertinus Įstatymo projekto įgyvendinamuosius teisės aktus. Siūlyti spręsti pagrind. komitetui
Investicijų įstatymo 15⁵ straipsnio 7 dalies 2 punkte numatyti, kad trečiosios šalies piliečiai, esantys Lietuvos Respublikoje teisėtai, turi teisę pradėti dirbti nuo prašymo išduoti leidimą gyventi pateikimo dienos. Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad vadovaujantis 2009 m. birželio 18 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/52/EB, kuria numatomi sankcijų ir priemonių nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbdaviams būtiniausi standartai (toliau – Direktyva 2009/52/EB) 4 straipsnio 1 dalimi, valstybės narės įpareigoja darbdavius
„reikalauti, kad trečiųjų šalių pilietis prieš įdarbinimą turėtų ir
darbdaviui pateiktų galiojantį leidimą gyventi arba kitą leidimą būti šalyje“. Atkreipiame dėmesį, kad „kito leidimo būti šalyje“ sąvoka Direktyvoje 2009/52/EB ar kituose Europos Sąjungos teisės aktuose nėra apibrėžta. 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) 6 straipsnio 1 dalis numato sąlygas, kuriomis trečiųjų šalių piliečiams leidžiama atvykti numatomam buvimui valstybių narių teritorijoje, kurio bendra trukmė neviršija 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį (jie turi turėti galiojantį kelionės dokumentą, su kuriuo jo turėtojui leidžiama kirsti sieną; jie turi galiojančią vizą, jei to reikalaujama pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 539/2001; jie pagrindžia numatomo buvimo tikslą bei sąlygas ir turi pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jie tikrai būtų įleisti, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų; jie nėra asmenys, dėl kurių į SIS yra įtrauktas įspėjimas neįsileisti; jie nelaikomi keliančiais grėsmę nei vienos iš valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams, pirmiausia – dėl jų valstybių narių duomenų bazėse nėra įtrauktas įspėjimas neįsileisti dėl išvardintų priežasčių).
Taigi, siekiant užtikrinti Direktyvos 2009/52/EB 4 straipsnio 1 dalies nuostatų įgyvendinimą, laikotarpiu iki leidimo gyventi išdavimo turėtų būti kontroliuojama, ar trečiosios šalies piliečiai gali pagrįsti savo buvimo Lietuvos Respublikoje teisėtumą ir atitiktį Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalyje numatytoms sąlygoms. Įvertinus Investicijų įstatymo projektą, lieka neaišku, koks kontrolės mechanizmas būtų taikomas siekiant užtikrinti, kad iki leidimo gyventi išdavimo pradėję dirbti asmenys gali būti traktuojami kaip turintys kitą leidimą būti šalyje. Be to, atsižvelgiant į tai, kad tik ribotas skaičius stambaus projekto investicijų sutartyje numatytų darbuotojų galėtų naudotis įstatymuose siūloma numatyti lengvata, kyla klausimas, kokie požymiai leistų atskirti konkrečius darbuotojus, kurie teisėtai naudojasi nurodyta lengvata, nuo darbuotojų, kurie turi teisę pradėti dirbti tik gavę leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Nepritarti Siūloma pagrindiniam komitetui laikytis Vyriausybės išvadoje pateiktos šios nuostatos formuluotės. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad minėtoje Direktyvoje vartojama formuluotė „kitą leidimą būti šalyje” reiškia, jog darbdavys turi įsitikinti, jog užsienietis turi teisėtą pagrindą būti šalyje, t .y. leidimą gyventi ar kitą pagrindą, pvz., vizą. Šiuo metu Lietuvoje užsieniečiai gali dirbti ir atvykę bevizio režimo pagrindu ar turėdami vizas.
Teisėtu pagrindu laikomas ne tik leidimas gyventi, bet ir viza. Užsieniečio darbas arba užsiėmimas kita veikla Lietuvos Respublikoje laikomi neteisėtais, neatsižvelgiant į tai, ar gaunama pajamų, ar ne, jeigu jis dirba be leidimo dirbti ir (arba) darbo sutarties ir leidimo laikinai gyventi ar vizos, kai juos būtina turėti (UTPĮ 64 str. 1 p.). Neteisėto buvimo atvejai nustatyti UTPĮ 23 straipsnyje. Užsienietis galės pateikti prašymo dėl leidimo gyventi išdavimo Lietuvos Respublikoje tik tuo atveju, jei jis Lietuvoje bus teisėtai (UTPĮ 28 str. 3 d.). Todėl jei užsienietis bus Lietuvoje neteisėtai, jis negalės pateikti prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi, todėl negalės ir pradėti dirbti nuo prašymo pateikimo. Visi darbdaviai privalės įsitikinti, kad užsienietis Lietuvoje yra teisėtai (pvz., turi vizą). 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos savivaldybių asociacija 2020-03-09 Nr. G-2020-1906
Šiuo raštu kreipiamės su siūlymu palaikyti žemiau nurodytais įstatymų projektais inicijuojamus teisinio reguliavimo pakeitimus:
Nr. VIII-1312 1 ,2 ,9¹, 12, 13 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo ketvirtuoju² skirsniu įstatymo projektu Nr. XIIIP-4206 (toliau - ir Investicijų įstatymo projektas);
Nr. IX-675 2 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4475 (toliau - Pelno mokesčio įstatymo projektas) (toliau visi projektai kartu - Įstatymų projektai). Investicijų pritraukimo bei regionų konkurencingumo didinimo klausimai yra svarbūs tiek Lietuvos savivaldybių asociacijai, tiek ir jos narėms savivaldybėms. Prie šių tikslų įgyvendinimo ženkliai prisideda Lietuvos teritorijoje veikiančios septynios laisvosios ekonominės zonos (toliau - LEZ), kurios sudaro savivaldybėms palankias sąlygas pritraukti tiek vidaus, tiek užsienio investicijas į savivaldybių teritoriją. 2018 metų duomenimis, visose LEZ buvo sukurta daugiau nei 5700 darbo vietų, o LEZ veikiančių įmonių investicijų vertė siekė beveik 600 mln. EUR[¹]. Viena pagrindinių laisvųjų ekonominių zonų sėkmės priežasčių – taikoma pelno mokesčio lengvata investuotojams. Visgi ši lengvata taikoma tik LEZ teritorijose. Tačiau laisvas LEZ teritorijų plotas senka (apie 60 proc. LEZ ploto jau užimta)[²]. Todėl tiek LEZ turinčios, tiek jų neturinčios savivaldybės yra suinteresuotos ieškoti ir kitų efektyvių būdų regionų plėtrai vykdyti. Anksčiau šiame rašte minėtų Įstatymų projektų tikslas - pritraukti į Lietuvą stambias vidaus ir užsienio investicijas, nustatant tokiems projektams specialų reguliavimą. Minėtas reguliavimas būtų taikomas apdirbamosios gamybos arba duomenų centrų investicijų projektams, pagal kuriuos būtų įsipareigojama per penkerius metus įsteigti ne mažiau kaip 200 naujų darbo vietų ir investuoti ne mažiau kaip 30 mln. EUR privačių kapitalo investicijų.
Toks specialus reguliavimas galėtų teigiamai paveikti ir šalies regionus, didinant jų konkurencingumą bei gerinant situaciją visose savivaldybėse. Teigiamus pokyčius galėtų lemti šie Įstatymų projektų esminiai siūlymai:
suvienodinamos sąlygos visose savivaldybėse taikyti skatinamąją pelno mokesčio lengvatą naujiems stambiems projektams pritraukti[³]. Skatinamoji pelno mokesčio lengvata yra vienas iš svarbių kriterijų, skatinančių vidaus ir užsienio investuotojus rinktis Lietuvą projektų įgyvendinimui. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, pelno mokesčio paskata yra taikomas tik įmonėms, veikiančioms LEZ teritorijose[⁴], kurios, kaip minėta, sparčiai užsipildo, o savivaldybių teritorijos, kurios nepatenka į LEZ plotą, investuotojams yra mažiau patrauklios, kadangi jose nėra pelno mokesčio paskatų stambiems investuotojams. Priėmus pateiktą Pelno mokesčio įstatymo projektą, pelno mokesčio paskata stambiems projektams būtų taikoma visoje Lietuvos teritorijoje. Siūloma paskata leistų stambiems projektams pasinaudoti skatinamąja pelno mokesčio lengvata vykdomo stambaus projekto apimtyje net iki
pritraukti vidaus ir užsienio stambius projektus, pasiūlyti pelno mokesčio paskatą ir pagerintų konkurencines sąlygas konkuruojant dėl investicijų pritraukimo su kitomis valstybėmis. 2. Investicijų įstatymo projektas suteikia savivaldybėms papildomų įrankių pritraukiant investuotojus[⁵]. Investicijų įstatymo projektu siūlomos papildomos galimybės pačioms savivaldybėms iš anksto ruošti teritorijas ir vystyti infrastruktūrą stambiems projektams įgyvendinti.
Investuotojui nusprendus įgyvendinti stambų projektą būtent savivaldybės iš anksto suplanuotoje teritorijoje, savivaldybėms atsirastų galimybė gauti iki 5 proc. stambaus projekto kapitalo investicijų vertės valstybės biudžeto dotaciją savivaldybės viešajai infrastruktūrai plėtoti (minimali kapitalo investicijų suma turės sudaryti ne mažiau kaip 30 mln. EUR, todėl tokio stambaus projekto atveju dotacija galėtų sudaryti iki 1,5 mln. EUR, o didėjant projekto kapitalo investicijų dydžiui - didėtų ir galimos dotacijos suma). Be to, savivaldybės galėtų suteikti pačiam investuotojui teisę įsirengti inžinerinę infrastruktūrą iki sklypo ribos pagal sutartyje su savivaldybe nustatytas sąlygas, vėliau tokią infrastruktūrą investuotojas turėtų perduoti savivaldybei neatlygintinai. Tai leistų paspartinti infrastruktūros įrengimą ir atitinkamai leistų investuotojui greičiau pradėti veiklą ir sudarytų geresnes sąlygas konkuruojant dėl vidaus ir užsienio investicijų pritraukimo su kitomis valstybėmis. _ Įstatymų projektais siūlomi teisinio reguliavimo pakeitimai būtų taikomi visiems naujiems stambiems projektams, nepaisant to, kurioje Lietuvos teritorijoje jie bus įgyvendinami, todėl investuotojai siūlomu reguliavimu galėtų pasinaudoti bet kurioje savivaldybėje. Reiškiame savo palaikymą Įstatymų projektais siūlomiems teisinio reguliavimo pakeitimams ir siūlome jiems pritarti. Atsižvelgti
4Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. VšĮ „Investuok Lietuvoje“ 2020-04-30 Nr.
G-2020-3627
VšĮ „Investuok Lietuvoje“ (toliau - Investuok Lietuvoje) susipažino su Lietuvos Respublikos Seime svarstomais Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 1, 2, 9¹, 12, 13 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo ketvirtuoju² skirsniu įstatymo projektu Nr. XIIIP-4206, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4207, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 2, 4, 6, 17, 20, 23 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4208, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 56 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4209, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4210, Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-495 2, 6, 8, 9, 10 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo
mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4475 (toliau kartu – Investicijų ir Pelno mokesčio įstatymų pakeitimo įstatymų projektų paketas), ir jiems pritaria. 2010-2019 m. laikotarpiu Investuok Lietuvoje pritraukė į Lietuvą 4 stambių tiesioginių užsienio investicijų (toliau - TUI) projektus - UAB Heilą Lithuania, UAB Hollister Lietuva, UAB Continental Automotive Lithuania ir UAB Dovista, kurie planuoja investuoti 253,5 mln. Eur kapitalo investicijų ir sukurti 1920 naujų darbo vietų. Apibendrintai vertinant visų Lietuvoje įgyvendinamų stambių projektų ekonominį poveikį matome, kad stambaus projekto kriterijus atitinkančio investuotojo darbuotojai gauna 39 % didesnį darbo užmokestį nei šalies vidurkis, o vienas darbuotojas vidutiniškai lemia 2 papildomas darbo vietas Lietuvos tiekėjų įmonėse.
Taip pat svarbu paminėti, kad net 85 % stambių projektų yra įsteigti ne Vilniaus mieste, todėl jie ženkliai prisideda prie regionų plėtros[⁶]. Visgi pastaraisiais metais konkurencinė kova dėl stambių užsienio investicijų projektų vis stiprėja: valstybės, ypač Vidurio ir Rytų Europos regione, aktyviai tobulina teisinį reguliavimą, siekdamos sudaryti kuo palankesnes sąlygas stambioms užsienio ir vidaus investicijoms pritraukti, todėl vėlavimas įgyvendinti pokyčius Lietuvoje gali lemti investuotojų, kartu ir naujų darbo vietų, praradimą. Investuok Lietuvoje patirtis rodo, kad investuotojams į stambius projektus renkantis šalį, yra ypač svarbios paskatos, greitas įsisteigimo procesas iki veiklos pradžios, išvystyta žemės sklypų infrastruktūra, reikiamų specialistų pasiūla, valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų aptarnavimo kokybė. Deja, šiose srityse Lietuvoje yra trūkumų, kurių didelę dalį padėtų išspręsti priimtas Investicijų ir Pelno mokesčio įstatymų pakeitimo įstatymų projektų paketas. Pagrindiniai numatyti pakeitimai yra sukurti pelno mokesčio paskatas visoje Lietuvos teritorijoje, trumpinti administracinių paslaugų suteikimo ir statybos leidimo išdavimo terminus, numatomos paskatos savivaldybėms iš anksto vystyti teritorijas siekiant pritraukti investicijas, numatomos priemonės investuotojams reikalingų specialistų rengimui, bedarbių ir užimtų asmenų perkvalifikavimui ir kt. Šių priemonių įgyvendinimo būtinybę rodo ir esama užsienio investicijų pritraukimo situacija, ir poreikis skatinti ekonomikos atsigavimą mažinant Koronaviruso (COVID-19) plitimo sukeltas pasekmes.
Investuok Lietuvoje dirba su prioritetiniais gamybos sektoriais - atsinaujinančios energetikos įrangos, automobilių sprendimų, baterijų gamybos, pramonės įrenginių vystymo, testavimo ir gamybos, gyvybės mokslų ir farmacijos įmonėmis. Šiuo metu Investuok Lietuvoje veda derybas su 10 tarptautinių įmonių, kurios Lietuvą svarsto kaip vieną iš alternatyvų savo stambiems projektams įgyvendinti. 2 iš šių projektų yra atsirinkę Lietuvą į trumpąjį šalių sąrašą, kai Lietuva yra svarstoma tarp ne daugiau kaip 6 šalių. Pritraukus abu projektus šalyje būtų sukurta daugiau nei 1000 naujų darbo vietų. Vienas iš projektų taptų rekordiniu tiesioginių užsienio investicijų projektu, kelis kartus viršijančiu iki šiol didžiausių projektų investicijas į ilgalaikį turtą. Investuok Lietuvoje vertinimu, Investicijų ir Pelno mokesčio įstatymų pakeitimo įstatymų projektų paketo priėmimas galėtų suteikti Lietuvai svarbių konkurencinių svertų, siekiant pritraukti tiek investuotojus, su kuriais derybos vedamos jau šiuo metu, tiek visus kitus stambius investuotojus, kurie domėsis galimybėmis investuoti Lietuvoje ateityje. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu pradėjo strigti tarptautinės tiekimo grandinės, užsienio kompanijos jau nagrinėja kaip perkelti dalį gamybos iš Azijos ir organizuoti tiekimo grandines arčiau namų rinkų Europoje, todėl sprendimai dėl konkurencingo didinimo tampa itin savalaikiai. Taip pat pažymėtina, kad šie pakeitimai reikšmingai prisidėtų prie tvaraus šalies ūkio atsigavimo ir augimo po pandemijos sukelto ekonominio šoko. Siūlome pritarti Investicijų ir Pelno mokesčio įstatymų pakeitimo įstatymų projektų paketui. Atsižvelgti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2020-04-29 Nutarimo Nr. 4736 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2020 m. sausio 29 d. sprendimo Nr. SV-S-1545 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.1–1.6 papunkčius, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 1, 2, 9¹, 12,
skirsniu įstatymo Nr. XIIIP-4206, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 1 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIIIP-4207, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 2, 4, 6, 17, 20, 23 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIIIP-4208, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 56 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIIIP-4209, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446
planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 2, 6, 8, 9, 10 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 8¹ straipsniu įstatymo Nr. XIIIP-4211 projektams (toliau – įstatymų projektų paketas), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui juos tobulinti atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus:
patikslinti Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 1, 2, 9¹, 12, 13 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo ketvirtuoju² skirsniu įstatymo projekto Nr. XIIIP-4206 (toliau – įstatymo projektas Nr. XIIIP-4206) 6 straipsnyje numatytą 15⁵ straipsnio 7 dalį.
Siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtintą aiškumo principą, 15⁵ straipsnio 7 dalyje tikslinga nurodyti, kad investuotojas yra stambų projektą įgyvendinantis juridinis asmuo, t. y. neapima juridinio ar fizinio asmens, kuris yra stambų projektą įgyvendinančio juridinio asmens dalyvis. Siekiant įsitikinti, ar leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gali būti išduotas pagal keičiamo Investicijų įstatymo nuostatas, siūlytina nustatyti, kad užsieniečiai, įgyvendinantys stambų projektą, turi turėti tai patvirtinantį Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos išduotą dokumentą, o ne stambaus projekto įgyvendinimą patvirtinantį investuotojo dokumentą. Atsižvelgiant į pasikeitusį reglamentavimą, pagal kurį prašymą dėl leidimo gyventi gali pateikti tik asmeniškai pats užsienietis, siūlytina atsisakyti 15⁵ straipsnio 7 dalies nuostatos „prašymą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi turi teisę pateikti užsienietis ar investuotojas, o kai gyventi kartu su užsieniečiu atvyksta jo šeimos narys, – ir šis šeimos narys“. Siekiant aiškumo principo užtikrinimo 15⁵ straipsnio 7 dalies 4 sakinyje siūlytina vietoj termino „Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įgaliota institucija“ nurodyti konkretų subjektą – Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Siekiant aiškumo ir nuoseklaus dėstymo, siūlytina patikslinti 15⁵ straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nuostatą dėl šeimos nariui, atvykstančiam gyventi į Lietuvos Respubliką kartu su užsieniečiu, išduodamo leidimo gyventi.
Atsižvelgiant į tai, kad leidimai gyventi bus išduodami pagal Investicijų įstatymą, kuriame ir nustatomos tokių leidimų išdavimo sąlygos, ir siekiant nesukurti naujo sudėtingo administravimo mechanizmo, siūlytina 15⁵ straipsnio 7 dalyje nustatyti, kad šio straipsnio 7 dalyje nurodytiems užsieniečiams netaikomas reikalavimas turėti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje, o 15⁵ straipsnio 7 dalies 1 punkte dėstomų nuostatų atsisakyti. Atsižvelgiant į pasikeitusias įstatymo „Dėl užsieniečių teisės padėties“ nuostatas, pagal kurias teisėtai esantys Lietuvos Respublikoje užsieniečiai trumpalaikio buvimo metu Lietuvos Respublikoje gali pradėti dirbti, atsisakyti 15⁵ straipsnio 7 dalies 2 punkte dėstomų nuostatų. Atsižvelgiant į tai, kad pasikeitus įstatymo „Dėl užsieniečių teisės padėties“ nuostatoms, teikiant prašymą dėl leidimo gyventi, šį prašymą nagrinėjančioms institucijoms nebereikia pateikti užsieniečio kvalifikacijos atitiktį darbo vietai ir darbo patirtį patvirtinančių dokumentų (reikia pateikti tik darbdavio informaciją apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, jos atitiktį darbo vietai ir ne mažesnę negu vienų metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius penkerius metus), atsisakyti 15⁵ straipsnio 7 dalies 3 punkte dėstomų nuostatų kaip netikslingų ir perteklinių. Atsižvelgiant į tai, įstatymo projekto Nr. XIIIP-4206 6 straipsnyje numatytą 15⁵ straipsnio 7 dalį siūloma išdėstyti taip: „7.
Užsieniečiams, kurie nėra Europos Sąjungos ir Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiai, atvykstantiems į Lietuvos Respubliką dirbti pas stambų projektą įgyvendinantį investuotoją (toliau šiame straipsnyje – darbuotojai) ar užsiimti teisėta veikla, kai jie yra stambų projektą įgyvendinančio investuotojo akcininkai, kuriems nuosavybės teise priklausančių akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/10 stambų projektą įgyvendinančio investuotojo įstatinio kapitalo (toliau šiame straipsnyje – akcininkai), ar eiti stambų projektą įgyvendinančio investuotojo vadovo pareigas (toliau šiame straipsnyje – vadovas), įgyvendinantiems stambų projektą ir turintiems tai patvirtinantį Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos išduotą dokumentą, leidimas gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas 3 metams arba darbo sutarties su stambų projektą įgyvendinančiu investuotoju galiojimo ar teisėtos veiklos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui, jeigu darbuotojo darbo santykiai, akcininko ar vadovo teisėta veikla Lietuvos Respublikoje truks trumpiau negu 3 metus. Darbuotojų, akcininkų ir vadovo (toliau šiame straipsnyje kartu – užsieniečiai) prašymas išduoti ar pakeisti leidimą gyventi išnagrinėjamas ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo šio prašymo pateikimo dienos. Prašymas išduoti ar pakeisti leidimą gyventi teikiamas Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei arba konsulinei įstaigai užsienyje. Šeimos nariui, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, atvykstančiam gyventi į Lietuvos Respubliką kartu su užsieniečiu, leidimas gyventi gali būti išduodamas tokiam pat laikotarpiui, kaip ir šiam užsieniečiui. Užsieniečiai atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, jiems netaikomi kvalifikacijos atitikties darbo vietai ar darbo patirties reikalavimai.
Užsieniečiai, teisėtai esantys Lietuvos Respublikoje, gali pradėti dirbti nuo prašymo išduoti leidimą gyventi pateikimo dienos. Darbuotojų, kurie gali gauti leidimą gyventi šioje dalyje nurodytu pagrindu, skaičius nustatomas stambaus projekto investicijų sutartyje.“ <...>
2Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2020-04-29 Nutarimo Nr. 4737 <...> 5. Atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. vasario 5 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4475, kuris yra susijęs su įstatymų projektų paketu, pasiūlyti įstatymų projektų paketą svarstyti kartu su Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4475 ir visiems šiems įstatymams numatyti bendrą įsigaliojimo datą – 2021 m. sausio 1 d., išskyrus Įstatymo projekto Nr. XIIIP-4206 3 straipsnį, kuriuo atliekami pakeitimai nėra susiję su stambiems projektams pritraukti ir įgyvendinti skirtu reguliavimu ir kurio įsigaliojimas 2020 m. liepos 1 d. reikalingas pramonės parkų projektams vystyti. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos teisės departamento ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktus pasiūlymus ir pastabas, kuriems pritarė komitetas, patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-4206, ir pritarti Užsienio reikalų komiteto išvadai. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Norkienė, E. Zingeris. Komiteto pirmininkas Juozas Bernatonis Užsienio reikalų komiteto biuro patarėja Laura Plyniuvienė [1] 2018 metų laisvųjų ekonominių zonų stebėsenos ataskaita, parengta VšĮ „Investuok Lietuvoje“.
Skelbiama Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos puslapyje: https://eimin.lrv.lt/lt/veilos-sritys/investiciju-veiklos-sritia/pramoniniai-parkai-lez/lez-stebesenos-ataskaitos. [2] Ten pat. [3] Pelno mokesčio įstatymo projekto 2 str. [4] Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 58 str. 16 d. 1-2 p. [5] Investicijų įstatymo projekto 6 straipsnis. [6] Investuok Lietuvoje skaičiavimai, remiantis SODRA, Registrų centro ir tarpžinybinės duomenų bazės duomenimis.
2020 m. gegužės 27 d. Nr. 103-P-25
1Komiteto posėdyje dalyvavo: R. Šalaševičiūtė, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, P. Kuzmickienė, M. Navickienė, V. Rastenis, J. Rimkus, A. Sysas, T. Tomilinas, J. Varkalys; Komiteto biuras: E. Bulotaitė – biuro vedėja, patarėjos D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, I. Kuodienė, padėjėja I. Žukausakaitė;
kviestieji asmenys: M. Skuodis – ekonomikos ir inovacijų viceministras, L. Kadys – Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Žmogiškųjų išteklių plėtros skyriaus vedėjas, L. Gružaitė – Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Investicijų politikos skyriaus patarėja, A. Rimkevičius – Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Investicijų politikos skyriaus vedėjas, A. Kriūka – Finansų ministerijos Valstybės ir savivaldybių biudžetų sudarymo skyriaus patarėjas, G. Višinskis – „Investuok Lietuvoje“ Inovacijų ir infrastruktūros sprendimų komandos vadovas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, (2019-11-25) Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu keičiamo įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad
„Jeigu kiti įstatymai nustato kitokias nuostatas nei šio įstatymo ketvirtojo² skirsnio
nuostatos, reguliuojančios stambių projektų pritraukimą ir įgyvendinimą, taikomos šio įstatymo nuostatos”.
Tokia teisės normos konstrukcija teisės požiūriu nepriimtina, nes konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams reikalavimus, pagal kuriuos, be kita ko, turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna, teisės aktuose neturi būti nuostatų, vienu metu skirtingai reguliuojančių tuos pačius visuomeninius santykius. Taigi keičiamame įstatyme neturi būti normų, prieštaraujančių kitiems įstatymams. Kadangi įstatymo projektu siūloma nustatyti kitokias tuos pačius visuomeninius santykius reguliuojančias teisės normas nei jos yra įtvirtintos kituose įstatymuose, kartu turi būti teikiami kitų įstatymų pakeitimo projektai, kuriuose būtų aptarta įstatyminio reguliavimo taikymo išimtis Investicijų įstatyme. Pažymėtina, jog keičiamas įstatymas galėtų būti laikomas specialiuoju kitų įstatymų, kuriuose reguliuojami su investicijomis susiję teisiniai santykiai, atžvilgiu, tačiau keičiamas įstatymas neturėtų būti laikomas specialiuoju, pavyzdžiui, Statybos įstatymo atžvilgiu, nes šio įstatymo reguliavimo sritis yra kita nei keičiamo įstatymo. Atsižvelgti 1.2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, (2019-11-25)
dėmesys, kad, vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, terminai straipsnyje turi būti išdėstyti abėcėlės tvarka. Atsižvelgiant į tai, tikslintinas projekto 2 straipsnis. Pritarti 1.3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, (2019-11-25) 3.
Projekto 5 straipsnio 1 dalyje dėstomame keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 7 punkte siūloma nustatyti: „7) investicijoms į gamybos, pramonės ar paslaugų (išskyrus viešąsias paslaugas) sritis savivaldybė sudaro investicijų sutartis, atitinkančias savivaldybės tarybos nustatytus kriterijus. Specialios investavimo, verslo ar sklypo parinkimo sąlygos tokiose sutartyse nustatomos pagal savivaldybės kompetenciją;“. Neaišku, kodėl išskiriamos viešosios paslaugos. Pastebėtina, kad pagal Investicijų įstatymo 2 straipsnio
nustatyta tvarka įvertintas materialusis, nematerialusis ir finansinis turtas, kuris investuojamas siekiant iš investavimo objekto gauti pelno (pajamų), socialinį rezultatą (švietimo, kultūros, mokslo, sveikatos ir socialinės apsaugos bei kitose panašiose srityse) arba užtikrinti valstybės funkcijų įgyvendinimą.” Taigi investicijos galimos ir į viešųjų paslaugų sektorių. Be to, aptariamoje projekto dalyje vietoj formuluotės „sklypo parinkimo“ įrašytina formuluotė „žemės sklypo parinkimo“. Kartu atkreipiame dėmesį, kad projekto 5 straipsnio 1 dalimi iš keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 7 punkto siūloma išbraukti nuostatą, kad yra skatinamas investavimas į savivaldybės infrastruktūrą pagal savivaldybių sudarytų investicijų sutartyse nustatytas specialiąsias investavimo, verslo ar sklypo parinkimo sąlygas. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar iki įstatymo įsigaliojimo savivaldybių sudarytos ir įsigaliojusios investavimo į savivaldybės infrastruktūrą sutartys turėtų būti baigiamos vykdyti iki įstatymo įsigaliojimo galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į sutartyse nustatytas sąlygas, ar, įsigaliojus įstatymui, jos turėtų būti nutraukiamos.
Taip pat galimi atvejai, kai savivaldybės iki įstatymo įsigaliojimo jau būtų baigusios derybas su potencialiais investuotojais dėl investicijų į savivaldybių infrastruktūrą, tačiau investavimo sutartys dar nebūtų pasirašytos arba pasirašytos, bet dar neįsigaliojusios. Svarstytina, ar tokiu atveju nebūtų pažeisti investuotojų teisėti lūkesčiai, nes, įsigaliojus įstatymui, kaip jau buvo minėta, investicijos į savivaldybių infrastruktūrą nebūtų skatinamos, o investuotojai, manytina, dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo tokių sutarčių negalėtų sudaryti. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nereikėtų papildyti įstatymo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis, pašalinant aukščiau nurodytus neaiškumus. Pritarti ir siūlyti pagrindiniam komitetui patikslinti projekto nuostatas 1.4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, (2019-11-25)
dalį, kurioje nustatyti investavimo skatinimo būdai, siūloma papildyti 12 punktu, jame nustatant, kad ,,investicijoms į stambius projektus šio įstatymo ketvirtajame² skirsnyje nustatyta tvarka nustatomos specialios investavimo ir verslo sąlygos“. Iš projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, ar įstatymo ketvirtajame² skirsnyje nurodyti investavimo skatinimo būdai būtų kaip papildomi būdai investavimo skatinimo būdams, nustatytiems keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje, ar stambiems projektams būtų taikomi tik keičiamo įstatymo ketvirtajame² skirsnyje nustatyti investavimo skatinimo būdai. Svarstytina ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus. Spręsti pagrindiniam komitetui 1.5.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, (2019-11-25)
Vyriausybės nustatyta tvarka“. Manytina, kad valstybės pagalbos teikimo sąlygos turėtų būti nustatytos keičiamame įstatyme, o jų taikymas galėtų būti nustatytas Vyriausybės priimtame teisės akte. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nuostatas nereikėtų atitinkamai patikslinti. Pritarti 1.6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, (2019-11-25)
sutarties reikalavimams įvykdyti“ nėra pakankamai aiški, nes nėra aišku, kokie sutarties reikalavimai turimi omenyje. Jeigu turimas tikslas nustatyti, kad investuotojas turi turėti patirties sutartyje nustatytiems savo įsipareigojimams ar sutarties sąlygoms įvykdyti, tai projekto nuostatą reikėtų patikslinti. Spręsti pagrindiniam komitetui 1.7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, (2019-11-25)
straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 15⁵ straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „Viešojo administravimo subjektai stambiam projektui įgyvendinti reikalingas administracines paslaugas (išskyrus administracinės procedūros atlikimą) suteikia ir individualius administracinius aktus priima prioriteto tvarka per kuo trumpesnį terminą, tačiau visais atvejais ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo reikiamų dokumentų ir informacijos gavimo <...> Viešojo administravimo subjekto vadovo sprendimu šis terminas dėl svarbių priežasčių gali būti pratęstas iki 3 darbo dienų. <...>“. Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Atkreiptinas dėmesys, kad viešojo administravimo funkcijų vykdymas kiekvienu konkrečiu atveju yra siejamas su tam tikru terminu, per kurį turi būti suteikta administracinė paslauga.
Viešojo administravimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad administracinės paslaugos yra: leidimų, licencijų išdavimas; dokumentų, kuriais patvirtinamas tam tikras juridinis faktas, išdavimas; deklaracijų priėmimas ir tvarkymas; asmenų konsultavimas viešojo administravimo subjekto kompetencijos klausimais; įstatymų nustatytos viešojo administravimo subjekto informacijos teikimas asmenims; administracinės procedūros vykdymas. Kiekvienu atveju administracinės paslaugos teikimo terminas yra siejamas su vidutinėmis darbo laiko, reikalingo paslaugai suteikti, sąnaudomis. Taigi administracinių paslaugų teikimo terminai nėra savitiksliai, jie įtvirtinti tam, kad administracinės paslaugos teikimas užtikrintų kokybišką ir pilnavertį administracinės paslaugos suteikimą. Pažymėtina, jog Paslaugų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad leidimai (licencija, liudijimas, pažymėjimas ir kt.) išduodami ar atsisakoma juos išduoti ne vėliau kaip per 30 dienų, išskyrus atvejus, kai įstatymuose pagrįstai nustatytas ilgesnis terminas. Be to, šio straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad šis terminas gali būti dėl svarbių priežasčių vieną kartą pratęstas iki 30 dienų. Tokie terminai yra siejami su būtinybe įsitikinti, jog leidimo prašantis asmuo atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus ir gali teisėtai verstis tam tikra veikla. Be kita ko, tam tikrais atvejais tokia patikra yra būtina siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, jei siekiama vykdyti veikla yra pavojingo pobūdžio. Tuo tarpu įstatymo projektu minėtas terminas, galintis trukti iki 60 dienų, būtų sutrumpintas iki 3 darbo dienų, su teise pratęsti dar 3 darbo dienoms.
Teigtina, jog toks pasiūlymo pobūdis iš esmės paneigtų pačią tinkamos administracinės paslaugos teikimo galimybę, nes per šį terminą nebūtų įmanoma praktiškai patikrinti, ar asmenys atitinka teisės aktų reikalavimus, ar jie yra tinkamai pasirengę vykdyti tam tikrą veiklą. Administracinės paslaugos teikimas virstų formalumu, kurio metu tik paviršutiniškai, ar net nepilnai susipažinus su pateiktais dokumentais būtų nusprendžiama tenkinti arba netenkinti pareiškėjo prašymą. Viena vertus, kaip jau minėta, tokia situacija neproporcingai apribotų viešojo administravimo subjektams galimybę tinkamai vykdyti jiems pavestas kontrolės ar priežiūros funkcijas, kita vertus, būtų neužtikrinami ir pareiškėjų (stambių investuotojų) teisėti interesai, nes jų atžvilgiu sprendimas būtų priimamas tik paviršutiniškai ar nepilnai susipažinus su pateiktais dokumentais. Be to, analizuojant teikiamo pasiūlymo pobūdį derėtų įvertinti ir tai, jog stambių investuotojų verslo interesai neturi būti įtvirtinami kaip svarbesnė, labiau saugoma ir ginama vertybė, nei visuomenės ir valstybės viešasis interesas, reikalaujantis, kad valstybės reguliuojama veikla būtų saugi ir teisėta. Atsižvelgiant į tai, siūlytina aptariamos projekto nuostatos atsisakyti. Pastabai nepritarus, siūlytina papildyti aptariamą projekto dalį nauju punktu, nustatančiu, jog sutrumpintas 3 darbo dienų terminas netaikomas leidimų, licencijų išdavimui. Pritarti 1.8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, (2019-11-25)
straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 15⁵ straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti statybą leidžiančių dokumentų išdavimo stambaus projekto investuotojams taisykles, kurios yra kitokios nei nustatytos Statybos įstatymo 27 straipsnyje. Pastebėtina, kad Statybos įstatymo, kaip ir bet kurio kito įstatymo, nuostatos yra sistemiškai suderintos tarpusavyje.
Todėl keičiamu įstatymu įsiterpus į Statybos įstatymo reguliuojamus teisinius santykius, padarant vieno straipsnio taikymo išimtį, bus neaišku, kaip turi būti taikomos kitos Statybos įstatymo nuostatos, susijusios su statybą leidžiančių dokumentų išdavimu ir statybos darbų pradžios teisėtumu. Toks teisinis reguliavimas gali sukelti neigiamas teisines pasekmes, sudaryti prielaidas nevienodai įstatymo taikymo praktikai atskirose savivaldybėse, nes kiekviena savivaldybės administracija, priimdama sprendimą dėl statybos dokumentų išdavimo, turės pati nuspręsti, kurios Statybos įstatymo nuostatos taikomos stambaus projekto investuotojui, o kurios netaikomos. Siekiant išvengti teisės taikymo problemų, siūlytina atsisakyti analizuojamos nuostatos, o bendrųjų taisyklių išimtis stambaus projekto investuotojui, jeigu šių išimčių reikia, nustatyti Statybos įstatyme, padarant jame atitinkamus pakeitimus. Palikus projekte analizuojamas nuostatas galimos ir kitos neigiamos pasekmės – nesant nuoseklaus statybų teisinio reguliavimo, gali būti pažeisti kitų asmenų teisėti interesai, taip pat viešieji interesai, ypač kiek tai susiję su pastatų sauga, visuomenės sveikatos sauga, saugomų teritorijų, kraštovaizdžio apsauga. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal projektą, nors iki statybos darbų pradžios turi būti parengtos visos statinio projekto dalys, tačiau jų nereikia derinti su Statybos įstatyme nurodytomis institucijomis.
Pastebėtina, kad Statybos įstatymo 27 straipsnio 9 dalyje yra nurodytos valstybės institucijos, kurios turi įvertinti statinio projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams ir kurios yra atsakingos, kad šių reikalavimų būtų laikomasi, o pagal to paties straipsnio 24 dalį bylose dėl išduotų statybą leidžiančių dokumentų galiojimo panaikinimo atsakovais laikomi asmenys, pritarę statybą leidžiančio dokumento išdavimui, ir šiuos dokumentus išdavę subjektai. Taigi, paaiškėjus, jog projekto sprendiniai neatitinka teisės aktų reikalavimų, neaišku, kas būtų už tai atsakingas, jeigu projekto sprendiniai nebūtų derinami su įstatyme nurodytomis institucijomis. Be to, aptariamoje projekto dalyje vietoj formuluočių „sklypo plano“, „sklypo sutvarkymo plano“ vartotinos formuluotės
„žemės sklypo plano“, „žemės sklypo sutvarkymo plano“. Pritarti
1.9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, (2019-11-25)
infrastruktūra sutartyje nustatytomis sąlygomis gali būti perduota savivaldybės nuosavybėn, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato kitaip“. Projekte nėra siūloma nustatyti, kad savivaldybėms investuotojo sukurta infrastruktūra perduodama neatlygintinai. Taigi pagal siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą galimi atvejai, kai sutartyje galėtų būti nustatyta, kad savivaldybė sutartyje nustatytomis sąlygomis investuotojo sukurtą inžinerinę infrastruktūrą išperka. Svarstytina, ar įstatyme neturėtų būti nustatyti kriterijai, kuriais remiantis sutartyje būtų nustatomos infrastruktūros perdavimo (išpirkimo) savivaldybei sąlygos ir ar tokių sutarties sąlygų (sutarties projekto) neturėtų tvirtinti savivaldybės taryba.
Spręsti pagrindiniam komitetui 1.10 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, (2019-11-25)
straipsnio 7 dalies nuostatose yra nurodoma, kad „Akcininkai ir vadovas atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti“. Iš pateiktos nuostatos ar įstatymo projekto nuostatų nėra aišku, kurie asmenys būtų laikomi investuotojo vadovais (pagrindinės įmonės, padalinio ar kiti asmenys). Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad projekte vartojami terminai tokie pat kaip ir Lietuvos Respublikos įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties. Pastebėtina, kad tuo atveju, kai įstatyme vartojamos sąvokos, kurios apibrėžtos kitame įstatyme, įstatyme turi būti pateikta nuoroda į tą kitą įstatymą. Atsižvelgiant į tai, projektas tikslintinas, atitinkama nuostata papildant Investicijų įstatymo 2 straipsnį. Pritarti 1.11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, (2019-11-25)
straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 15⁵ straipsnio 7 dalies 2 punkto nuostatomis yra įtvirtinama, kad užsieniečiai, kurie nėra Europos Sąjungos ir Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiai, kurie „Lietuvos Respublikos teritorijoje yra teisėtai, turi teisę pradėti dirbti nuo prašymo išduoti leidimą gyventi pateikimo dienos“, šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į 2009 m. birželio 18 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/52/EB, kuria numatomi sankcijų ir priemonių nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbdaviams būtiniausi standartai (toliau – Direktyva 2009/52/EB, 4 straipsnio 1 dalį, kuria valstybės narės įpareigoja darbdavius „reikalauti, kad trečiųjų šalių pilietis prieš įdarbinimą turėtų ir darbdaviui pateiktų galiojantį leidimą gyventi arba kitą leidimą būti šalyje“. Pažymėtina, kad nei Direktyvoje 2009/52/EB, nei kituose Europos Sąjungos teisės aktuose nėra apibrėžta „kito leidimo būti šalyje“ sąvoka. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas)
atvykimo sąlygos jų numatomam buvimui valstybių narių teritorijoje, kurio bendra trukmė neviršija 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį, kai laikoma, kad kiekviena tokio buvimo diena įeina į 180 dienų laikotarpį. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad siekiant užtikrinti Direktyvos 2009/52/EB 4 straipsnio 1 dalies nuostatų įgyvendinimą, laikotarpiu iki leidimo gyventi išdavimo turėtų būti kontroliuojama ar trečiosios šalies piliečiai gali pagrįsti savo buvimo Lietuvos Respublikoje teisėtumą ir atitiktį Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalyje numatytoms sąlygoms.
Pažymėtina, kad nei iš projekto 6 straipsniu pildomo įstatymo 15⁵ straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatų, nei kitų įstatymo projekto nuostatų nėra aišku, kaip būtų užtikrinama, kad iki leidimo gyventi išdavimo pradėję dirbti asmenys būtų traktuojami kaip turintys kitą leidimą būti šalyje. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad projektas turėtų būti atitinkamai patikslintas. Pritarti 1.12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, (2019-11-25)
straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 15⁵ straipsnio 8 dalies 2 punkte siūloma nustatyti: „stambiam projektui įgyvendinti reikalingi žemės sklypo kadastro duomenys gali būti nustatomi pagal rengiamą teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą. Tokiu atveju nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla teikiama tikrinti ir žemės sklypas teikiamas registruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre tik patvirtinus teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą. Nustačius, kad patvirtinto teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto duomenys apie nekilnojamąjį daiktą ir pagal rengiamą teritorijų planavimo dokumentą nustatyti kadastro duomenys nesutampa ar neatitinka visų teisės aktuose nustatytų reikalavimų, jie negali būti registruojami.“ Neaišku, kokiu būdu projekto nuostatos galėtų būti įgyvendinamos. Pastebėtina, kad Nekilnojamo turto kadastro įstatymo 8 straipsnyje nustatyta, jog nekilnojamojo daikto kadastro duomenys nustatomi atliekant kadastrinius matavimus, naudojant tinkamus metodus ir priemones, užtikrinančius teisės aktų nustatytų reikalavimų matavimų kokybei patenkinimą.
Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu nustatomos ir riboženkliais paženklinamos žemės sklypo ribos, kadastriniais matavimais nustatomos žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių bei statinių kontūrų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje, kartografuojamos faktinės žemės naudmenos, apskaičiuojamas bendras žemės sklypo plotas bei žemės naudmenų plotai, parengiamas žemės sklypo planas ir kt. Neaišku, kaip nurodyti veiksmai galės būti atliekami pagal rengiamą, taigi tik pradėtą rengti, neapsvarstytą, nesuderintą ir nepatvirtintą, teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Konstitucinio Teismo jurisprudenciją. Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime, apibrėždamas konstitucinio teisinės valstybės principo suponuotus reikalavimus įstatymų leidėjui, be kita ko, konstatavo, jog teisės aktais negalima reikalauti neįmanomų dalykų. Be to, neaišku, kokie turėtų būti investuotojo veiksmai, kokiais teisės aktais jis turėtų vadovautis, jeigu būtų atsisakyta registruoti žemės sklypą aptariamoje projekto nuostatoje nustatytais pagrindais. Pastebėtina ir tai, kad, atsisakius registruoti žemės sklypą, investuotojas patirtų žalos. Neatmestina galimybė, jog tokiu atveju investuotojas galėtų pareikalauti, jog ją atlygintų valstybė, nes jis veikė įstatyme nustatytomis sąlygomis. Pritarti 1.13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, (2019-11-25)
įstatymo 15⁵straipsnio 8 dalis neturi 3 punkto, atsižvelgiant į tai, projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 15⁵straipsnio
1.14.
Pritarti 1.14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, (2019-11-25)
14Svarstytina,
ar projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo15⁶9 dalyje nereikėtų nustatyti termino, per kurį komitetas savo posėdyje turėtų išnagrinėti koordinatoriaus pateiktą informaciją. Pritarti 1.15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, (2019-11-25)
straipsnio 3 dalyje po žodžio „išdėstytos“ įrašytini žodžiai „Investicijų įstatymo“. Pritarti 1.16. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, (2019-11-25)
į tai, kad pagal projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo ketvirtojo² skirsnio 15⁴straipsnio 9 dalies, 15⁵straipsnio 9 dalies 3 punkto nuostatas, stambių projektų įgyvendinimui turėtų būti skiriamos valstybės biudžeto lėšos, o Vyriausybė pagal įstatymus yra atsakinga už valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų planavimą, dėl teikiamo įstatymo projekto reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. Pritarti Vyriausybės išvada gauta (TAR 2020-05-12, Nr. 10139 nutarimas Nr. 473). 1.17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, (2019-11-25)
į imperatyvią Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 16 punkto nuostatas, jog teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su valstybės ar savivaldybių turto patikėjimo teisės perleidimu, valstybės ar savivaldybių turto nuosavybės ar valdymo teisės perleidimu privatiems asmenims bei žemėtvarka, teritorijų planavimu ir statyba, turi būti atliktas teikiamo įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas. Pritarti
departamentas 2019-12-17 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 1, 2, 9¹, 12, 13 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo ketvirtuoju² skirsniu įstatymo projekto Nr.
XIIIP-4206 (toliau – Įstatymo projektas) atitiktį Europos Sąjungos teisei, teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
siūlomas teisinis reguliavimas, inter alia siūlomos Investicijų įstatymo 15⁵ straipsnio nuostatos, sudarytų galimybes stambaus projekto investicijų sutartį pasirašiusiems investuotojams naudotis specialiomis (palankesnėmis) investavimo ir verslo sąlygomis. Pažymėtina, kad Įstatymo projektas, numatydamas priemones, kuriomis būtų sukuriama palankesnė teisinė ir administracinė aplinka stambaus projekto investicijų sutartį pasirašiusiems investuotojams, nulemtų, kad tokios sutarties nepasirašę investuotojai galimai atsidurtų mažiau palankioje padėtyje, būtų apsunkintos jų patekimo į rinką sąlygos. Investicijų įstatymo 15⁴ straipsnyje (Įstatymo projekto 6 straipsnis) siūloma numatyti, kad „investuotojas, ketinantis sudaryti stambaus projekto investicijų sutartį, pateikia paraišką dėl stambaus projekto investicijų sutarties sudarymo Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai“ (15⁴straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis siūlomomis Investicijų įstatymo 15⁴straipsnio 3 dalies nuostatomis,
„stambaus projekto investicijų sutartis gali būti sudaroma, kai
tenkinamos visos <...>“ šioje dalyje nurodytos sąlygos. Įvertinę nurodytas Investicijų įstatymo projekto nuostatas, atkreipiame dėmesį, kad numatant teisinį reguliavimą, kuris tam tikriems subjektams suteiktų pranašumą (palankesnes sąlygas), ypatingai svarbu laikytis Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) įtvirtintų bendrųjų Sąjungos teisės principų, inter alia skaidrumo, vienodo požiūrio, proporcingumo, sąžiningos konkurencijos laisvės principų.
Šiuo atžvilgiu pastebėtina, kad Investicijų įstatymo projekte nėra detalizuotos nuostatos dėl paraiškų vertinimo (paraiškos būtų teikiamos ir vertinamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka), o nuostatos dėl stambaus projekto investicijų sutarties sudarymo suformuluotos taip, kad galima situacija, kai stambaus projekto investicijų sutartis nebūtų sudaroma net ir tuo atveju, jei tenkinamos visos įstatyme nurodytos sąlygos. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar Įstatymo projektas neturėtų būti papildytas įstatymo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis, kurios užtikrintų didesnį teisinį aiškumą ir skaidrumą paraiškų dėl stambaus projekto investicijų sutarties vertinimo ir sutarčių sudarymo procese. Atkreipiame dėmesį, kad pagal siūlomą Investicijų įstatymo 15⁴ straipsnio 1 dalies redakciją didžioji dalis su paraiškų vertinimu ir stambių projektų įgyvendinimu susijusių procedūrų bus reglamentuojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimamuose teisės aktuose, todėl galutinis vertinimas dėl siūlomo teisinio reguliavimo suderinamumo su aukščiau nurodytais pagrindiniais vidaus rinkos principais galėtų būti pateiktas tik įvertinus Įstatymo projekto įgyvendinamuosius teisės aktus. 2. Įstatymo projektu siūloma Investicijų įstatymo 15⁵ straipsnio 7 dalies
Respublikoje teisėtai, turi teisę pradėti dirbti nuo prašymo išduoti leidimą gyventi pateikimo dienos. Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad vadovaujantis 2009 m. birželio 18 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/52/EB, kuria numatomi sankcijų ir priemonių nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbdaviams būtiniausi standartai (toliau – Direktyva 2009/52/EB) 4 straipsnio
trečiųjų šalių pilietis prieš įdarbinimą turėtų ir darbdaviui pateiktų galiojantį leidimą gyventi arba kitą leidimą būti šalyje“. Atkreipiame dėmesį, kad „kito leidimo būti šalyje“ sąvoka Direktyvoje 2009/52/EB ar kituose Europos Sąjungos teisės aktuose nėra apibrėžta. 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) 6 straipsnio 1 dalis numato sąlygas, kuriomis trečiųjų šalių piliečiams leidžiama atvykti numatomam buvimui valstybių narių teritorijoje, kurio bendra trukmė neviršija 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį (jie turi turėti galiojantį kelionės dokumentą, su kuriuo jo turėtojui leidžiama kirsti sieną; jie turi galiojančią vizą, jei to reikalaujama pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 539/2001; jie pagrindžia numatomo buvimo tikslą bei sąlygas ir turi pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jie tikrai būtų įleisti, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų; jie nėra asmenys, dėl kurių į SIS yra įtrauktas įspėjimas neįsileisti; jie nelaikomi keliančiais grėsmę nei vienos iš valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams, pirmiausia – dėl jų valstybių narių duomenų bazėse nėra įtrauktas įspėjimas neįsileisti dėl išvardintų priežasčių).
Taigi, siekiant užtikrinti Direktyvos 2009/52/EB 4 straipsnio 1 dalies nuostatų įgyvendinimą, laikotarpiu iki leidimo gyventi išdavimo turėtų būti kontroliuojama, ar trečiosios šalies piliečiai gali pagrįsti savo buvimo Lietuvos Respublikoje teisėtumą ir atitiktį Šengeno sienų kodekso
įstatymo projektą, lieka neaišku, koks kontrolės mechanizmas būtų taikomas siekiant užtikrinti, kad iki leidimo gyventi išdavimo pradėję dirbti asmenys gali būti traktuojami kaip turintys kitą leidimą būti šalyje. Be to, atsižvelgiant į tai, kad tik ribotas skaičius stambaus projekto investicijų sutartyje numatytų darbuotojų galėtų naudotis įstatymuose siūloma numatyti lengvata, kyla klausimas, kokie požymiai leistų atskirti konkrečius darbuotojus, kurie teisėtai naudojasi nurodyta lengvata, nuo darbuotojų, kurie turi teisę pradėti dirbti tik gavę leidimą gyventi Lietuvos
asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos savivaldybių asociacija (2020-03-09 Nr.
G-2020-1906)
Šiuo raštu kreipiamės su siūlymu palaikyti žemiau nurodytais įstatymų projektais inicijuojamus teisinio reguliavimo pakeitimus:
Nr. VIII-1312 1, 2, 9¹, 12, 13 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo ketvirtuoju² skirsniu įstatymo projektu Nr. XIIIP-4206 (toliau - ir Investicijų įstatymo projektas);
Nr. XII-2470 56 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4209;
planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-495 2. 6, 8. 9, 10 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 81 straipsniu įstatymo projektu Nr. XIIIP-4211;
Nr. IX-675 2 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4475 (toliau - Pelno mokesčio įstatymo projektas) (toliau visi projektai kartu - Įstatymų projektai). Investicijų pritraukimo bei regionų konkurencingumo didinimo klausimai yra svarbūs tiek Lietuvos savivaldybių asociacijai, tiek ir jos narėms savivaldybėms. Prie šių tikslų įgyvendinimo ženkliai prisideda Lietuvos teritorijoje veikiančios septynios laisvosios ekonominės zonos (toliau - LEZ), kurios sudaro savivaldybėms palankias sąlygas pritraukti tiek vidaus, tiek užsienio investicijas į savivaldybių teritoriją. 2018 metų duomenimis, visose LEZ buvo sukurta daugiau nei 5700 darbo vietų, o LEZ veikiančių įmonių investicijų vertė siekė beveik 600 mln. EUR[¹].
EUR[¹]. Viena pagrindinių laisvųjų ekonominių zonų sėkmės priežasčių – taikoma pelno mokesčio lengvata investuotojams. Visgi ši lengvata taikoma tik LEZ teritorijose. Tačiau laisvas LEZ teritorijų plotas senka (apie 60 proc. LEZ ploto jau užimta)[²]. Todėl tiek LEZ turinčios, tiek jų neturinčios savivaldybės yra suinteresuotos ieškoti ir kitų efektyvių būdų regionų plėtrai vykdyti. Anksčiau šiame rašte minėtų Įstatymų projektų tikslas - pritraukti į Lietuvą stambias vidaus ir užsienio investicijas, nustatant tokiems projektams specialų reguliavimą. Minėtas reguliavimas būtų taikomas apdirbamosios gamybos arba duomenų centrų investicijų projektams, pagal kuriuos būtų įsipareigojama per penkerius metus įsteigti ne mažiau kaip 200 naujų darbo vietų ir investuoti ne mažiau kaip 30 mln. EUR privačių kapitalo investicijų. Toks specialus reguliavimas galėtų teigiamai paveikti ir šalies regionus, didinant jų konkurencingumą bei gerinant situaciją visose savivaldybėse. Teigiamus pokyčius galėtų lemti šie Įstatymų projektų esminiai siūlymai:
įstatymo projektu suvienodinamos sąlygos visose savivaldybėse taikyti skatinamąją pelno mokesčio lengvatą naujiems stambiems projektams pritraukti[³]. Skatinamoji pelno mokesčio lengvata yra vienas iš svarbių kriterijų, skatinančių vidaus ir užsienio investuotojus rinktis Lietuvą projektų įgyvendinimui. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, pelno mokesčio paskata yra taikomas tik įmonėms, veikiančioms LEZ teritorijose[⁴], kurios, kaip minėta, sparčiai užsipildo, o savivaldybių teritorijos, kurios nepatenka į LEZ plotą, investuotojams yra mažiau patrauklios, kadangi jose nėra pelno mokesčio paskatų stambiems investuotojams. Priėmus pateiktą Pelno mokesčio įstatymo projektą, pelno mokesčio paskata stambiems projektams būtų taikoma visoje Lietuvos teritorijoje. Siūloma paskata leistų stambiems projektams pasinaudoti skatinamąja pelno mokesčio lengvata vykdomo stambaus projekto apimtyje net iki 20 metų.
Toks pakeitimas suteiktų galimybę visoms savivaldybėms, siekiant pritraukti vidaus ir užsienio stambius projektus, pasiūlyti pelno mokesčio paskatą ir pagerintų konkurencines sąlygas konkuruojant dėl investicijų pritraukimo su kitomis valstybėmis. 2. Investicijų įstatymo projektas suteikia savivaldybėms papildomų įrankių pritraukiant investuotojus[⁵]. Investicijų įstatymo projektu siūlomos papildomos galimybės pačioms savivaldybėms iš anksto ruošti teritorijas ir vystyti infrastruktūrą stambiems projektams įgyvendinti. Investuotojui nusprendus įgyvendinti stambų projektą būtent savivaldybės iš anksto suplanuotoje teritorijoje, savivaldybėms atsirastų galimybė gauti iki 5 proc. stambaus projekto kapitalo investicijų vertės valstybės biudžeto dotaciją savivaldybės viešajai infrastruktūrai plėtoti (minimali kapitalo investicijų suma turės sudaryti ne mažiau kaip 30 mln. EUR, todėl tokio stambaus projekto atveju dotacija galėtų sudaryti iki 1,5 mln. EUR, o didėjant projekto kapitalo investicijų dydžiui - didėtų ir galimos dotacijos suma). Be to, savivaldybės galėtų suteikti pačiam investuotojui teisę įsirengti inžinerinę infrastruktūrą iki sklypo ribos pagal sutartyje su savivaldybe nustatytas sąlygas, vėliau tokią infrastruktūrą investuotojas turėtų perduoti savivaldybei neatlygintinai. Tai leistų paspartinti infrastruktūros įrengimą ir atitinkamai leistų investuotojui greičiau pradėti veiklą ir sudarytų geresnes sąlygas konkuruojant dėl vidaus ir užsienio investicijų pritraukimo su kitomis valstybėmis. _ Įstatymų projektais siūlomi teisinio reguliavimo pakeitimai būtų taikomi visiems naujiems stambiems projektams, nepaisant to, kurioje Lietuvos teritorijoje jie bus įgyvendinami, todėl investuotojai siūlomu reguliavimu galėtų pasinaudoti bet kurioje savivaldybėje.
Reiškiame savo palaikymą Įstatymų projektais siūlomiems teisinio reguliavimo pakeitimams ir siūlome jiems pritarti. Atsižvelgti
4Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (2019-12-13 Nr. G-2019-10333) DĖL
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba), pagal kompetenciją išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje paskelbtus Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 1, 2, 9¹, 12, 13 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo ketvirtuoju² skirsniu įstatymo projektą (Nr. XIIIP-4206) (toliau – IĮ pakeitimo projektas), Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XIIIP-4210) (toliau – Žemės įstatymo pakeitimo projektas), Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 2, 4, 6, 17, 20, 23 ir
paskelbtus teisės aktų projektus, teikia šias pastabas ir pasiūlymus. 1. Investicijų įstatymo 15⁵ straipsnio 8 dalies
tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti nustatymo administraciniu aktu.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.124 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio
nustatytais pagrindais. Servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejai ir tvarka nustatomi šiame straipsnyje. Administraciniu aktu servitutus nustato Nacionalinė žemės tarnyba vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu. Šio straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad administraciniu aktu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų sprendinius servitutai nustatomi išnuomotiems ar perduotiems neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti. Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, reguliavimas, kada valstybės institucija administraciniu aktu galėtų servitutą, suteikiantį teisę tiesti inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos prižiūrėti, nustatyti dėl stambaus projekto įgyvendinimo, bet ne dėl centralizuoto (bendro) naudojimo, kaip dabar numatyta Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 4 punkte, leistų valstybei daryti įtaką privačiai nuosavybei.
Todėl kyla abejonių, ar toks sprendimas yra būtinas, objektyviai pagrįstas ir proporcingas. Pažymėtina, kad servitutas, kaip nurodyta Civilinio kodekso
naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Servitutas yra žemės sklypo naudojimo apsunkinimas ir toks apsunkinimas tarnaujančiojo daikto savininkui ar naudotojui lemia atitinkamus nuostolius. Manytina, kad aptarto servituto nustatymas administraciniu aktu dėl stambaus projekto įgyvendinimo intereso, bet ne dėl visuomenės intereso, jos naudos, suteiktų valstybei platesnę teisę daryti įtaką ir riboti privačios žemės naudojimą, o tai, tikėtina, pažeistų konstitucinius proporcingumo, lygiateisiškumo ir teisinės valstybės principus. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog proporcingumo principas, kaip vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų, reiškia, kad įstatyme numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir kad šios priemonės neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimas).
Tokia nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyto proporcingumo principo sampratoje, numatančioje, kad pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi sudaryti kuo mažesnę administracinę ir kitokią naštą, nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl savininko teisių suvaržymo ribų nustatymo, būtina laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos reikalavimo, garantuojančio savininko nuosavybės teisių apsaugą, atsižvelgiant į būtinumo ir proporcingumo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2009). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įstatymas saugo sąžiningos konkurencijos laisvę.
Konkurencijos įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad viešojo administravimo subjektai, įgyvendindami pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu Lietuvos Respublikoje, privalo užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę (1 dalis) ir viešojo administravimo subjektams draudžiama priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant įstatymų reikalavimus (2 dalis). Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, nepritariame servituto, suteikiančio teisę tiesti inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos prižiūrėti, reikalingo stambiam projektui įgyvendinti, nustatymui administraciniu aktu. Manytume, kad tokiu atveju dėl minėto servituto nustatymo, jei jis būtinas, būtų galima susitarti sudarant sandorį pagal Civilinio kodekso nuostatas. 2. Investicijų įstatymo 15⁵ straipsnio 8 dalies
žemės sklypo kadastro duomenys gali būti nustatomi pagal rengiamą teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnyje reglamentuojamas nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymas.
Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenys nustatomi atliekant kadastrinius matavimus, o 2 dalyje nustatyta, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje. Minėto straipsnio 3 dalyje nustatyta, kokie veiksmai atliekami nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu – nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai, kurių standartus ir ženklinimo taisykles nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija.
Paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas, kuris yra neatsiejama nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos dalis; kadastriniais matavimais nustatomos žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių bei statinių kontūrų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje; kartografuojamos faktinės žemės naudmenos; apskaičiuojamas bendras žemės sklypo plotas bei žemės naudmenų plotai; parengiamas žemės sklypo planas; apskaičiuojama žemės sklypo vertė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; užpildoma žemės sklypo kadastro duomenų forma; išmatuojamos statinių ribos, nustatoma statinių pagrindinių konstrukcijų statybinė medžiaga, pastato vidaus įrangos charakteristikos ir kiti techniniai duomenys, kurių reikia nekilnojamojo daikto duomenims įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą; nustatomos inžinerinių statinių kontūrų ir (arba) ašių koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje; nustatoma statinio paskirtis, pavadinimas, adresas (gyvenamosios vietovės pavadinimas, gatvės pavadinimas ir pastato numeris), statybos pradžios ir pabaigos, rekonstravimo metai; apskaičiuojami statinių ir patalpų plotai, tūriai ir kiti parametrai, kurių reikia nekilnojamojo daikto duomenims įrašyti į kadastrą; parengiami statinių aukštų planai; apskaičiuojamos statinio vertės Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; užpildomos statinių kadastro duomenų formos; parengiama nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla.
Paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas, kuris yra neatsiejama nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos dalis; kadastriniais matavimais nustatomos žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių bei statinių kontūrų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje; kartografuojamos faktinės žemės naudmenos; apskaičiuojamas bendras žemės sklypo plotas bei žemės naudmenų plotai; parengiamas žemės sklypo planas; apskaičiuojama žemės sklypo vertė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; užpildoma žemės sklypo kadastro duomenų forma; išmatuojamos statinių ribos, nustatoma statinių pagrindinių konstrukcijų statybinė medžiaga, pastato vidaus įrangos charakteristikos ir kiti techniniai duomenys, kurių reikia nekilnojamojo daikto duomenims įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą; nustatomos inžinerinių statinių kontūrų ir (arba) ašių koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje; nustatoma statinio paskirtis, pavadinimas, adresas (gyvenamosios vietovės pavadinimas, gatvės pavadinimas ir pastato numeris), statybos pradžios ir pabaigos, rekonstravimo metai; apskaičiuojami statinių ir patalpų plotai, tūriai ir kiti parametrai, kurių reikia nekilnojamojo daikto duomenims įrašyti į kadastrą; parengiami statinių aukštų planai; apskaičiuojamos statinio vertės Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; užpildomos statinių kadastro duomenų formos; parengiama nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. IĮ pakeitimo projekto lydimojoje medžiagoje nepaaiškinama, kodėl būtina žemės sklypo kadastro duomenis nustatyti pagal rengiamą teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, ir kaip tai paspartins stambaus projekto įgyvendinimą. Pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto kadastro įstatyme įvardyti konkretūs veiksmai, atliekami nustatant kadastro duomenis.
Jeigu kadastro duomenys bus nustatyti pagal rengiamą teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, o kadastro duomenų byla teikiama tikrinti tik patvirtinus teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, taip nustatyti kadastro duomenys neatitiks visų keliamų reikalavimų ir nebus tikslūs jų tvirtinimo dieną. Investicijų įstatymo 15⁵ straipsnio 8 dalies 2 punktu taip pat siūloma reglamentuoti, kad nustačius, kad patvirtinto teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto duomenys apie nekilnojamąjį daiktą ir pagal rengiamą teritorijų planavimo dokumentą nustatyti kadastro duomenys nesutampa ar neatitinka visų teisės aktuose nustatytų reikalavimų, jie negali būti registruojami. Pažymime, kad aptarta nuostata prieštarauja Investicijų įstatymo 15⁵ straipsnio 8 dalies
žemės sklypo kadastro duomenys gali būti nustatomi pagal rengiamą teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą. Tai yra, aptartu atveju žemės sklypo kadastro duomenys bus nustatyti (priimtas atitinkamo subjekto sprendimas (administracinis aktas) nustatyti kadastro duomenis) pagal rengiamą teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą. Todėl lieka neaišku, kaip jau nustatyti kadastro duomenys galės būti tikslinami ar naikinami. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, nepritariame siūlymui leisti stambiam projektui įgyvendinti reikalingus žemės sklypo kadastro duomenis nustatyti pagal rengiamą teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą. 3.
pakeitimo projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti Žemės įstatymo 23 straipsnio
Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų sprendinius servitutai nustatomi Investicijų įstatyme nustatytais atvejais, kai servitutai reikalingi stambiems projektams įgyvendinti. Vadovaujantis Žemės įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi, Žemės įstatymas yra pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius bei žemės tvarkymą ir administravimą Lietuvos Respublikos teritorijoje, jos išskirtinėje ekonominėje zonoje ir kontinentiniame šelfe Baltijos jūroje. Todėl Žemės įstatymo pakeitimo projektu turi būti keičiama ne vien tik Žemės įstatymo
žemės savininko ar valstybinės žemės patikėtinio teisę į nuostolių, patiriamų dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruoto servituto, atlyginimo atvejus, minėtą dalį atitinkamai papildant, kad be nustatytų atvejų, žemės savininkas ar valstybinės žemės patikėtinis dėl nuostolių, patiriamų dėl Nekilnojamojo turto registre įregistruoto servituto, reikalingo stambiam projektui įgyvendinti, atlyginimo turi teisę kreiptis į stambaus projekto investicijų sutarties šalį, kuri yra prisiėmusi nuostolių atlyginimo pareigą, arba į stambaus projekto koordinatorių, kuris gautą kreipimąsi persiunčia šiai sutarties šaliai. 4.
4Apibendrindami tai,
kas išdėstyta, ir vadovaudamiesi Teisėkūros pagrindų įstatymo
pakeitimo projektu numatomas stambiems projektams įgyvendinti taikyti nuostatas, susijusias su žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykiais, žemės tvarkymu ir žemės administravimu, nustatyti Žemės įstatyme, reglamentuojančiame visas pagrindines bendrąsias elgesio taisykles, susijusias su žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo klausimais, žemės tvarkymu ir administravimu. Įvertinta Siūlyti pagrindiniam komitetui atsižvelgti į Nacionalinės žemės tarnybos pateiktą vertinimą dėl įstatymų projektų ir juos patobulinti. 2. VšĮ „Investuok Lietuvoje“ 2020-04-30 Nr. G-2020-3627
VšĮ „Investuok Lietuvoje“ (toliau - Investuok Lietuvoje) susipažino su Lietuvos Respublikos Seime svarstomais Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 1, 2, 9¹, 12, 13 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo ketvirtuoju² skirsniu įstatymo projektu Nr. XIIIP-4206, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206
teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 2, 4, 6, 17, 20, 23 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4208, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 56 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4209, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4210, Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-495 2, 6, 8, 9, 10 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 81 straipsniu įstatymo projektu Nr. XIIIP-4211 ir Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr.
XIIIP-4475 (toliau kartu – Investicijų ir Pelno mokesčio įstatymų pakeitimo įstatymų projektų paketas), ir jiems pritaria. 2010-2019 m. laikotarpiu Investuok Lietuvoje pritraukė į Lietuvą 4 stambių tiesioginių užsienio investicijų (toliau - TUI) projektus - UAB Heilą Lithuania, UAB Hollister Lietuva, UAB Continental Automotive Lithuania ir UAB Dovista, kurie planuoja investuoti 253,5 mln. Eur kapitalo investicijų ir sukurti 1920 naujų darbo vietų. Apibendrintai vertinant visų Lietuvoje įgyvendinamų stambių projektų ekonominį poveikį matome, kad stambaus projekto kriterijus atitinkančio investuotojo darbuotojai gauna 39 % didesnį darbo užmokestį nei šalies vidurkis, o vienas darbuotojas vidutiniškai lemia 2 papildomas darbo vietas Lietuvos tiekėjų įmonėse. Taip pat svarbu paminėti, kad net 85 % stambių projektų yra įsteigti ne Vilniaus mieste, todėl jie ženkliai prisideda prie regionų plėtros[6]. Visgi pastaraisiais metais konkurencinė kova dėl stambių užsienio investicijų projektų vis stiprėja: valstybės, ypač Vidurio ir Rytų Europos regione, aktyviai tobulina teisinį reguliavimą, siekdamos sudaryti kuo palankesnes sąlygas stambioms užsienio ir vidaus investicijoms pritraukti, todėl vėlavimas įgyvendinti pokyčius Lietuvoje gali lemti investuotojų, kartu ir naujų darbo vietų, praradimą. Investuok Lietuvoje patirtis rodo, kad investuotojams į stambius projektus renkantis šalį, yra ypač svarbios paskatos, greitas įsisteigimo procesas iki veiklos pradžios, išvystyta žemės sklypų infrastruktūra, reikiamų specialistų pasiūla, valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų aptarnavimo kokybė. Deja, šiose srityse Lietuvoje yra trūkumų, kurių didelę dalį padėtų išspręsti priimtas Investicijų ir Pelno mokesčio įstatymų pakeitimo įstatymų projektų paketas.
Pagrindiniai numatyti pakeitimai yra sukurti pelno mokesčio paskatas visoje Lietuvos teritorijoje, trumpinti administracinių paslaugų suteikimo ir statybos leidimo išdavimo terminus, numatomos paskatos savivaldybėms iš anksto vystyti teritorijas siekiant pritraukti investicijas, numatomos priemonės investuotojams reikalingų specialistų rengimui, bedarbių ir užimtų asmenų perkvalifikavimui ir kt. Šių priemonių įgyvendinimo būtinybę rodo ir esama užsienio investicijų pritraukimo situacija, ir poreikis skatinti ekonomikos atsigavimą mažinant Koronaviruso (COVID-19) plitimo sukeltas pasekmes. Investuok Lietuvoje dirba su prioritetiniais gamybos sektoriais - atsinaujinančios energetikos įrangos, automobilių sprendimų, baterijų gamybos, pramonės įrenginių vystymo, testavimo ir gamybos, gyvybės mokslų ir farmacijos įmonėmis. Šiuo metu Investuok Lietuvoje veda derybas su 10 tarptautinių įmonių, kurios Lietuvą svarsto kaip vieną iš alternatyvų savo stambiems projektams įgyvendinti. 2 iš šių projektų yra atsirinkę Lietuvą į trumpąjį šalių sąrašą, kai Lietuva yra svarstoma tarp ne daugiau kaip 6 šalių. Pritraukus abu projektus šalyje būtų sukurta daugiau nei 1000 naujų darbo vietų. Vienas iš projektų taptų rekordiniu tiesioginių užsienio investicijų projektu, kelis kartus viršijančiu iki šiol didžiausių projektų investicijas į ilgalaikį turtą. Investuok Lietuvoje vertinimu, Investicijų ir Pelno mokesčio įstatymų pakeitimo įstatymų projektų paketo priėmimas galėtų suteikti Lietuvai svarbių konkurencinių svertų, siekiant pritraukti tiek investuotojus, su kuriais derybos vedamos jau šiuo metu, tiek visus kitus stambius investuotojus, kurie domėsis galimybėmis investuoti Lietuvoje ateityje.
Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu pradėjo strigti tarptautinės tiekimo grandinės, užsienio kompanijos jau nagrinėja kaip perkelti dalį gamybos iš Azijos ir organizuoti tiekimo grandines arčiau namų rinkų Europoje, todėl sprendimai dėl konkurencingo didinimo tampa itin savalaikiai. Taip pat pažymėtina, kad šie pakeitimai reikšmingai prisidėtų prie tvaraus šalies ūkio atsigavimo ir augimo po pandemijos sukelto ekonominio šoko. Siūlome pritarti Investicijų ir
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė (TAR 2020-05-12, Nr. 10139 nutarimas Nr. 473) Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2020 m. sausio
papunkčius, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 1, 2, 9¹, 12, 13 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo ketvirtuoju² skirsniu įstatymo Nr. XIIIP-4206, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 1 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIIIP-4207, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 2, 4, 6, 17, 20, 23 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIIIP-4208, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 56 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr.
XIIIP-4209, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446
planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 2, 6, 8, 9, 10 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 8¹ straipsniu įstatymo Nr. XIIIP-4211 projektams (toliau – įstatymų projektų paketas), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui juos tobulinti atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus:
1Siūloma patikslinti Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 1, 2, 9¹,
12, 13 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo ketvirtuoju² skirsniu įstatymo projekto Nr. XIIIP-4206 (toliau – įstatymo projektas Nr. XIIIP-4206) 6 straipsnyje numatytą 15⁵ straipsnio 7 dalį. Siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtintą aiškumo principą, 15⁵ straipsnio 7 dalyje tikslinga nurodyti, kad investuotojas yra stambų projektą įgyvendinantis juridinis asmuo, t. y. neapima juridinio ar fizinio asmens, kuris yra stambų projektą įgyvendinančio juridinio asmens dalyvis. Siekiant įsitikinti, ar leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gali būti išduotas pagal keičiamo Investicijų įstatymo nuostatas, siūlytina nustatyti, kad užsieniečiai, įgyvendinantys stambų projektą, turi turėti tai patvirtinantį Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos išduotą dokumentą, o ne stambaus projekto įgyvendinimą patvirtinantį investuotojo dokumentą. Atsižvelgiant į pasikeitusį reglamentavimą, pagal kurį prašymą dėl leidimo gyventi gali pateikti tik asmeniškai pats užsienietis, siūlytina atsisakyti 15⁵ straipsnio 7 dalies nuostatos „prašymą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi turi teisę pateikti užsienietis ar investuotojas, o kai gyventi kartu su užsieniečiu atvyksta jo šeimos narys, – ir šis šeimos narys“.
Siekiant aiškumo principo užtikrinimo 15⁵ straipsnio 7 dalies 4 sakinyje siūlytina vietoj termino „Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įgaliota institucija“ nurodyti konkretų subjektą – Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Siekiant aiškumo ir nuoseklaus dėstymo, siūlytina patikslinti 15⁵ straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nuostatą dėl šeimos nariui, atvykstančiam gyventi į Lietuvos Respubliką kartu su užsieniečiu, išduodamo leidimo gyventi. Atsižvelgiant į tai, kad leidimai gyventi bus išduodami pagal Investicijų įstatymą, kuriame ir nustatomos tokių leidimų išdavimo sąlygos, ir siekiant nesukurti naujo sudėtingo administravimo mechanizmo, siūlytina 15⁵ straipsnio 7 dalyje nustatyti, kad šio straipsnio 7 dalyje nurodytiems užsieniečiams netaikomas reikalavimas turėti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje, o 15⁵ straipsnio 7 dalies 1 punkte dėstomų nuostatų atsisakyti. Atsižvelgiant į pasikeitusias įstatymo „Dėl užsieniečių teisės padėties“ nuostatas, pagal kurias teisėtai esantys Lietuvos Respublikoje užsieniečiai trumpalaikio buvimo metu Lietuvos Respublikoje gali pradėti dirbti, atsisakyti 15⁵ straipsnio 7 dalies 2 punkte dėstomų nuostatų.
Atsižvelgiant į tai, kad pasikeitus įstatymo „Dėl užsieniečių teisės padėties“ nuostatoms, teikiant prašymą dėl leidimo gyventi, šį prašymą nagrinėjančioms institucijoms nebereikia pateikti užsieniečio kvalifikacijos atitiktį darbo vietai ir darbo patirtį patvirtinančių dokumentų (reikia pateikti tik darbdavio informaciją apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, jos atitiktį darbo vietai ir ne mažesnę negu vienų metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius penkerius metus), atsisakyti 15⁵ straipsnio 7 dalies 3 punkte dėstomų nuostatų kaip netikslingų ir perteklinių. Atsižvelgiant į tai, įstatymo projekto Nr. XIIIP-4206 6 straipsnyje numatytą 15⁵ straipsnio 7 dalį siūloma išdėstyti taip: „7.
Užsieniečiams, kurie nėra Europos Sąjungos ir Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiai, atvykstantiems į Lietuvos Respubliką dirbti pas stambų projektą įgyvendinantį investuotoją (toliau šiame straipsnyje – darbuotojai) ar užsiimti teisėta veikla, kai jie yra stambų projektą įgyvendinančio investuotojo akcininkai, kuriems nuosavybės teise priklausančių akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/10 stambų projektą įgyvendinančio investuotojo įstatinio kapitalo (toliau šiame straipsnyje – akcininkai), ar eiti stambų projektą įgyvendinančio investuotojo vadovo pareigas (toliau šiame straipsnyje – vadovas), įgyvendinantiems stambų projektą ir turintiems tai patvirtinantį Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos išduotą dokumentą, leidimas gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas 3 metams arba darbo sutarties su stambų projektą įgyvendinančiu investuotoju galiojimo ar teisėtos veiklos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui, jeigu darbuotojo darbo santykiai, akcininko ar vadovo teisėta veikla Lietuvos Respublikoje truks trumpiau negu 3 metus. Darbuotojų, akcininkų ir vadovo (toliau šiame straipsnyje kartu – užsieniečiai) prašymas išduoti ar pakeisti leidimą gyventi išnagrinėjamas ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo šio prašymo pateikimo dienos. Prašymas išduoti ar pakeisti leidimą gyventi teikiamas Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei arba konsulinei įstaigai užsienyje. Šeimos nariui, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, atvykstančiam gyventi į Lietuvos Respubliką kartu su užsieniečiu, leidimas gyventi gali būti išduodamas tokiam pat laikotarpiui, kaip ir šiam užsieniečiui. Užsieniečiai atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, jiems netaikomi kvalifikacijos atitikties darbo vietai ar darbo patirties reikalavimai.
Užsieniečiai, teisėtai esantys Lietuvos Respublikoje, gali pradėti dirbti nuo prašymo išduoti leidimą gyventi pateikimo dienos. Darbuotojų, kurie gali gauti leidimą gyventi šioje dalyje nurodytu pagrindu, skaičius nustatomas stambaus projekto investicijų sutartyje.“
trečiosios šalies piliečio įdarbinimą pranešama Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos direktoriaus įsakymu nustatyta tvarka, Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 56 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4209 1 straipsnį, kuriame numatoma pakeisti įstatymo 56 straipsnio 2 dalies 1 punktą, išdėstyti taip: „1 straipsnis.
Pakeisti 56 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
1) ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos yra gautas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje ar kitas dokumentas, suteikiantis teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje, ir leidimas dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ trečiosios šalies pilietis nėra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje, arba Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka pranešė apie trečiosios šalies piliečio įdarbinimą, kaip nurodyta Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 7 dalyje, arba trečiosios šalies pilietis įdarbintas įgyvendinant į Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme nurodytą stambių projektų sąrašą įtrauktą stambų projektą pagal galiojančią stambaus projekto investicijų sutartį ir ne vėliau kaip darbo sutarties sudarymo dieną yra pateiktas prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Investicijų įstatymo 15⁵straipsnio 7 dalies pagrindu;“. 3. Atsižvelgiant į tai, kad įvertinus stambiems projektams įgyvendinti reikalingų sklypų dydį, administraciniu aktu servitutą gali reikėti nustatyti ir privačios žemės sklypams, patikslinti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4210 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas 1.
1Papildyti 23 straipsnio 2 dalį 6 punktu:
6) valstybinės, savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai Investicijų įstatyme nustatytais atvejais servitutai reikalingi stambiems projektams įgyvendinti.“
į tai, kad stambiems projektams įgyvendinti numatoma skirti valstybės biudžeto lėšas, pažymėtina, kad nuo 2022 metų, kai bus įgyvendinamos pasirašytos stambių projektų investicijų sutartys, numatomas papildomų valstybės biudžeto asignavimų poreikis:
Investicijų įstatymo pakeitimams. Įstatymo projekto Nr. XIIIP-4206 6 straipsnyje numatoma Investicijų įstatymą papildyti 15⁴ straipsniu, kurio 9 dalyje nustatoma dotacija savivaldybėms, iš anksto sudarančioms sąlygas stambiems projektams pritraukti ir įgyvendinti. Įsigaliojus įstatymui, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministras turės nustatyti savivaldybei skiriamos iki
biudžeto dotacijos skyrimo, grąžinimo ir apskaičiavimo tvarką;
standartų ir atitinkamą kvalifikaciją suteikiančių formaliojo profesinio mokymo programų ir (ar) jų modulių peržiūrai ir prireikus jiems atnaujinti arba rengti, kuris yra numatytas Įstatymo projekto Nr. XIIIP-4206
papildyti 15⁵ straipsnio 9 dalies 2 punktu;
reikalingos kvalifikacijos specialistų kvalifikacijai tobulinti ar kompetencijai įgyti įsigaliojus Investicijų įstatymo pakeitimams. Įstatymo projekto Nr.
Įstatymo projekto Nr. XIIIP-4206 6 straipsnyje numatoma Investicijų įstatymą papildyti 15⁵ straipsniu, kurio 9 dalies 3 punkte numatyta skirti lėšų kvalifikacijai tobulinti ar kompetencijai įgyti, kai įgyjama ar tobulinama kvalifikacija arba įgyjama kompetencija, reikalinga stambaus projekto investicijų sutartims įgyvendinti;
lygmens bendriesiems planams tikslinti įsigaliojus Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimams. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 2, 4, 6, 17, 20, 23 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4208 7 straipsnio 2 dalyje numatoma papildyti Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnį 5² dalimi, kurioje siūloma numatyti, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerijos ar jos įgaliotos institucijos iniciatyva savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendrieji planai tikslinami, kai stambiems projektams skirtų teritorijų vystymas nenumatytas savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens bendruosiuose planuose. 5. Atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. vasario 5 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4475, kuris yra susijęs su įstatymų projektų paketu, pasiūlyti įstatymų projektų paketą svarstyti kartu su Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4475 ir visiems šiems įstatymams numatyti bendrą įsigaliojimo datą – 2021 m. sausio 1 d., išskyrus Įstatymo projekto Nr. XIIIP-4206
pritraukti ir įgyvendinti skirtu reguliavimu ir kurio įsigaliojimas 2020 m. liepos 1 d. reikalingas pramonės parkų projektams vystyti. Pritarti
siūlyti pagrindiniam Ekonomikos komitetui patobulinti jį atsižvelgiant į 2020 m. gegužės 12 d. Vyriausybės nutarime Nr.
Vyriausybės nutarime Nr. 473 pateiktus pasiūlymus, Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, Nacionalinės žemės tarnybos pateiktas pastabas ir pasiūlymus. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Jonas Varkalys. Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė Biuro vedėja E. Bulotaitė [1] 2018 metų laisvųjų ekonominių zonų stebėsenos ataskaita, parengta VšĮ „Investuok Lietuvoje“. Skelbiama Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos puslapyje: https://eimin.lrv.lt/lt/veilos-sritys/investiciju-veiklos-sritia/pramoniniai-parkai-lez/lez-stebesenos-ataskaitos. [2] Ten pat. [3] Pelno mokesčio įstatymo projekto 2 str. [4] Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 58 str. 16 d. 1-2 p. [5] Investicijų įstatymo projekto 6 straipsnis. [6] Investuok Lietuvoje skaičiavimai, remiantis SODRA, Registrų centro ir tarpžinybinės duomenų bazės duomenimis.
Biudžeto ir finansų komitetas
2020-06-03
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto posėdyje dalyvavo: Valius Ąžuolas, Kęstutis Glaveckas, Algirdas
Butkevičius, Andrius Palionis (nuotoliniu), Gintarė Skaistė (nuotoliniu), Viktoras Rinkevičius, Vida Ačienė, Mykolas Majauskas, Rita Tamašunienė (nuotoliniu), Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Dalia Mudėnienė, Jolanta Žaltkauskienė, Jolanta Dzikaitė, vyr. specialistė Agnė Gedraitytė, Danguolė Zabulėnienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada, 2019-11-251 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „Jeigu kiti įstatymai nustato kitokias nuostatas nei šio įstatymo ketvirtojo² skirsnio nuostatos, reguliuojančios stambių projektų pritraukimą ir įgyvendinimą, taikomos šio įstatymo nuostatos”. Tokia teisės normos konstrukcija teisės požiūriu nepriimtina, nes konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams reikalavimus, pagal kuriuos, be kita ko, turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna, teisės aktuose neturi būti nuostatų, vienu metu skirtingai reguliuojančių tuos pačius visuomeninius santykius. Taigi keičiamame įstatyme neturi būti normų, prieštaraujančių kitiems įstatymams.
Kadangi įstatymo projektu siūloma nustatyti kitokias tuos pačius visuomeninius santykius reguliuojančias teisės normas nei jos yra įtvirtintos kituose įstatymuose, kartu turi būti teikiami kitų įstatymų pakeitimo projektai, kuriuose būtų aptarta įstatyminio reguliavimo taikymo išimtis Investicijų įstatyme. Pažymėtina, jog keičiamas įstatymas galėtų būti laikomas specialiuoju kitų įstatymų, kuriuose reguliuojami su investicijomis susiję teisiniai santykiai, atžvilgiu, tačiau keičiamas įstatymas neturėtų būti laikomas specialiuoju, pavyzdžiui, Statybos įstatymo atžvilgiu, nes šio įstatymo reguliavimo sritis yra kita nei keičiamo įstatymo. Nepritarti Panašios siūlomoms Projektu[1] teisės normų konkurencijos taisyklės yra nustatytos ir kituose įstatymuose, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje:
„3. Teisiniams santykiams, kylantiems šio įstatymo pagrindu, Lietuvos
Respublikos gamtinių dujų įstatymas (toliau – Gamtinių dujų įstatymas) ir kiti įstatymai, reglamentuojantys atskirų energetikos sektorių veiklą, taikomi tiek, kiek tai neprieštarauja šiam įstatymui.“2
dėmesys, kad, vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, terminai straipsnyje turi būti išdėstyti abėcėlės tvarka. Atsižvelgiant į tai, tikslintinas projekto 2 straipsnis. Nepritarti Šiuo metu Investicijų įstatymo 2 straipsnyje esančios sąvokos nėra išdėstytos abėcėlės tvarka. Projektu teikiamos naujos sąvokos išdėstytos abėcėlės tvarka, laikantis teisėkūros reikalavimų. Projektu Investicijų įstatymas nėra dėstomas nauja redakcija ir nėra keičiamos kitų įstatymo straipsnių nuostatos, o, išdėsčius abėcėlės tvarka visą projekto 2 straipsnį, reikėtų peržiūrėti ir keisti visą Investicijų įstatymą bei jį išdėstyti nauja redakcija. Tai nėra šio projekto tikslas. 51 3.
51
straipsnio 1 dalyje dėstomame keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 7 punkte siūloma nustatyti: „7) investicijoms į gamybos, pramonės ar paslaugų (išskyrus viešąsias paslaugas) sritis savivaldybė sudaro investicijų sutartis, atitinkančias savivaldybės tarybos nustatytus kriterijus. Specialios investavimo, verslo ar sklypo parinkimo sąlygos tokiose sutartyse nustatomos pagal savivaldybės kompetenciją;“. Neaišku, kodėl išskiriamos viešosios paslaugos. Pastebėtina, kad pagal Investicijų įstatymo 2 straipsnio
nustatyta tvarka įvertintas materialusis, nematerialusis ir finansinis turtas, kuris investuojamas siekiant iš investavimo objekto gauti pelno (pajamų), socialinį rezultatą (švietimo, kultūros, mokslo, sveikatos ir socialinės apsaugos bei kitose panašiose srityse) arba užtikrinti valstybės funkcijų įgyvendinimą.” Taigi investicijos galimos ir į viešųjų paslaugų sektorių. Be to, aptariamoje projekto dalyje vietoj formuluotės „sklypo parinkimo“ įrašytina formuluotė „žemės sklypo parinkimo“. Kartu atkreipiame dėmesį, kad projekto 5 straipsnio 1 dalimi iš keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 7 punkto siūloma išbraukti nuostatą, kad yra skatinamas investavimas į savivaldybės infrastruktūrą pagal savivaldybių sudarytų investicijų sutartyse nustatytas specialiąsias investavimo, verslo ar sklypo parinkimo sąlygas. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar iki įstatymo įsigaliojimo savivaldybių sudarytos ir įsigaliojusios investavimo į savivaldybės infrastruktūrą sutartys turėtų būti baigiamos vykdyti iki įstatymo įsigaliojimo galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į sutartyse nustatytas sąlygas, ar, įsigaliojus įstatymui, jos turėtų būti nutraukiamos.
Taip pat galimi atvejai, kai savivaldybės iki įstatymo įsigaliojimo jau būtų baigusios derybas su potencialiais investuotojais dėl investicijų į savivaldybių infrastruktūrą, tačiau investavimo sutartys dar nebūtų pasirašytos arba pasirašytos, bet dar neįsigaliojusios. Svarstytina, ar tokiu atveju nebūtų pažeisti investuotojų teisėti lūkesčiai, nes, įsigaliojus įstatymui, kaip jau buvo minėta, investicijos į savivaldybių infrastruktūrą nebūtų skatinamos, o investuotojai, manytina, dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo tokių sutarčių negalėtų sudaryti. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nereikėtų papildyti įstatymo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis, pašalinant aukščiau nurodytus neaiškumus. Pritarti Atsižvelgiant į pastabą patikslinti Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) investicijoms į savivaldybės infrastruktūrą, gamybos,
pramonės ar paslaugų (išskyrus viešąsias paslaugas) sritį sritis savivaldybė sudaro investicijų sutartis, atitinkančias savivaldybės tarybos nustatytus kriterijus. Specialios investavimo, verslo ar žemės sklypo parinkimo sąlygos tokiose sutartyse nustatomos pagal savivaldybės kompetenciją;“. Atsižvelgiant į pastabą papildyti Projekto 7 straipsnį 6 dalimi ir ją išdėstyti taip: „6. Iki šio įstatymo įsigaliojimo Investicijų įstatymo 13 straipsnio
investicijų į savivaldybės infrastruktūrą sutartys baigiamos vykdyti iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į šiose investicijų sutartyse nustatytas sąlygas.“52 4.
Projekto 5 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, kurioje nustatyti investavimo skatinimo būdai, siūloma papildyti 12 punktu, jame nustatant, kad ,,investicijoms į stambius projektus šio įstatymo ketvirtajame² skirsnyje nustatyta tvarka nustatomos specialios investavimo ir verslo sąlygos“. Iš projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, ar įstatymo ketvirtajame² skirsnyje nurodyti investavimo skatinimo būdai būtų kaip papildomi būdai investavimo skatinimo būdams, nustatytiems keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje, ar stambiems projektams būtų taikomi tik keičiamo įstatymo ketvirtajame² skirsnyje nustatyti investavimo skatinimo būdai. Svarstytina ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus. Pritarti Atsižvelgiant į pastabą, projekto 5 straipsnio 2 dalimi keičiamo Investicijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 12 punktą siūlome išdėstyti taip“: „12) investicijoms į stambius projektus sudaromos stambių projektų investicijų sutartys. 61
Vyriausybės nustatyta tvarka“. Manytina, kad valstybės pagalbos teikimo sąlygos turėtų būti nustatytos keičiamame įstatyme, o jų taikymas galėtų būti nustatytas Vyriausybės priimtame teisės akte. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nuostatas nereikėtų atitinkamai patikslinti. Pritarti Atsižvelgiant, iš projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo Investicijų įstatymo 15⁴ straipsnio 1 dalies pašalinama formuluotė „valstybės pagalbos teikimo sąlygos nustatomos“ iš siūlome išdėstyti taip: „1.
Paraiška dėl stambaus projekto investicijų sutarties sudarymo teikiama, šio straipsnio 3 dalyje nustatytų sąlygų pagrindimas ir šių sąlygų pagrindimo, taip pat šio straipsnio 5 dalyje nurodytų interesų vertinimas atliekamas, Vyriausybės įgaliotos institucijos veiksmai užtikrinant stambaus projekto atitikties viešajai tvarkai, nacionaliniam saugumui, visuomenės saugumui ir
(ar) sveikatos interesams vertinimą, rengiant, derinant, sudarant ar vykdant stambaus projekto investicijų sutartį, stambaus projekto investicijų sutarties vykdymo priežiūra atliekama, taip pat stambaus projekto investicijų sutartyje stambiems projektams įgyvendinti taikomos šio įstatymo 15⁵ straipsnyje nustatytos specialios investavimo ir verslo sąlygos, valstybės pagalbos teikimo sąlygos nustatomos Vyriausybės nustatyta tvarka.“633
sutarties reikalavimams įvykdyti“ nėra pakankamai aiški, nes nėra aišku, kokie sutarties reikalavimai turimi omenyje. Jeigu turimas tikslas nustatyti, kad investuotojas turi turėti patirties sutartyje nustatytiems savo įsipareigojimams ar sutarties sąlygoms įvykdyti, tai projekto nuostatą reikėtų patikslinti. Pritarti Atsižvelgiant į pastabą, projekto 6 straipsnyje dėstomo Investicijų įstatymo 15⁴straipsnio 3 dalies 3 punktą siūlome patikslinti ir išdėstyti taip:
„3) investuotojas turi patirties, techninių
ir žmogiškųjų išteklių, reikiamų stambiam projektui įgyvendinti ir stambaus projekto investicijų sutarties reikalavimams sutarčiai įvykdyti;“6 7.
Projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 15⁵ straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „Viešojo administravimo subjektai stambiam projektui įgyvendinti reikalingas administracines paslaugas (išskyrus administracinės procedūros atlikimą) suteikia ir individualius administracinius aktus priima prioriteto tvarka per kuo trumpesnį terminą, tačiau visais atvejais ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo reikiamų dokumentų ir informacijos gavimo< ...> Viešojo administravimo subjekto vadovo sprendimu šis terminas dėl svarbių priežasčių gali būti pratęstas iki 3 darbo dienų. <...>“. Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Atkreiptinas dėmesys, kad viešojo administravimo funkcijų vykdymas kiekvienu konkrečiu atveju yra siejamas su tam tikru terminu, per kurį turi būti suteikta administracinė paslauga. Viešojo administravimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad administracinės paslaugos yra: leidimų, licencijų išdavimas; dokumentų, kuriais patvirtinamas tam tikras juridinis faktas, išdavimas; deklaracijų priėmimas ir tvarkymas; asmenų konsultavimas viešojo administravimo subjekto kompetencijos klausimais; įstatymų nustatytos viešojo administravimo subjekto informacijos teikimas asmenims; administracinės procedūros vykdymas. Kiekvienu atveju administracinės paslaugos teikimo terminas yra siejamas su vidutinėmis darbo laiko, reikalingo paslaugai suteikti, sąnaudomis. Taigi administracinių paslaugų teikimo terminai nėra savitiksliai, jie įtvirtinti tam, kad administracinės paslaugos teikimas užtikrintų kokybišką ir pilnavertį administracinės paslaugos suteikimą.
Pažymėtina, jog Paslaugų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad leidimai (licencija, liudijimas, pažymėjimas ir kt.) išduodami ar atsisakoma juos išduoti ne vėliau kaip per 30 dienų, išskyrus atvejus, kai įstatymuose pagrįstai nustatytas ilgesnis terminas. Be to, šio straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad šis terminas gali būti dėl svarbių priežasčių vieną kartą pratęstas iki 30 dienų. Tokie terminai yra siejami su būtinybe įsitikinti, jog leidimo prašantis asmuo atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus ir gali teisėtai verstis tam tikra veikla. Be kita ko, tam tikrais atvejais tokia patikra yra būtina siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, jei siekiama vykdyti veikla yra pavojingo pobūdžio. Tuo tarpu įstatymo projektu minėtas terminas, galintis trukti iki 60 dienų, būtų sutrumpintas iki 3 darbo dienų, su teise pratęsti dar 3 darbo dienoms. Teigtina, jog toks pasiūlymo pobūdis iš esmės paneigtų pačią tinkamos administracinės paslaugos teikimo galimybę, nes per šį terminą nebūtų įmanoma praktiškai patikrinti, ar asmenys atitinka teisės aktų reikalavimus, ar jie yra tinkamai pasirengę vykdyti tam tikrą veiklą. Administracinės paslaugos teikimas virstų formalumu, kurio metu tik paviršutiniškai, ar net nepilnai susipažinus su pateiktais dokumentais būtų nusprendžiama tenkinti arba netenkinti pareiškėjo prašymą. Viena vertus, kaip jau minėta, tokia situacija neproporcingai apribotų viešojo administravimo subjektams galimybę tinkamai vykdyti jiems pavestas kontrolės ar priežiūros funkcijas, kita vertus, būtų neužtikrinami ir pareiškėjų (stambių investuotojų) teisėti interesai, nes jų atžvilgiu sprendimas būtų priimamas tik paviršutiniškai ar nepilnai susipažinus su pateiktais dokumentais.
Be to, analizuojant teikiamo pasiūlymo pobūdį derėtų įvertinti ir tai, jog stambių investuotojų verslo interesai neturi būti įtvirtinami kaip svarbesnė, labiau saugoma ir ginama vertybė, nei visuomenės ir valstybės viešasis interesas, reikalaujantis, kad valstybės reguliuojama veikla būtų saugi ir teisėta. Atsižvelgiant į tai, siūlytina aptariamos projekto nuostatos atsisakyti. Pastabai nepritarus, siūlytina papildyti aptariamą projekto dalį nauju punktu, nustatančiu, jog sutrumpintas 3 darbo dienų terminas netaikomas leidimų, licencijų išdavimui. Nepritarti Remiantis VšĮ
„Investuok Lietuvoje“ kaupiamos statistikos duomenimis 2010–2018 m. Lietuvoje
buvo įgyvendinti arba įgyvendinami tik 4 plyno lauko tiesioginių užsienio investicijų projektai apdirbamosios gamybos srityje, kurių kapitalo investicijos ir planuojamas sukurti darbo vietų skaičius atitinka stambaus projekto kriterijus. Dėl labai nedidelio stambių projektų kiekio, išimties naudojimas būtų ypač retas, bet ženkliai paspartintų stambių projektų įgyvendinimą ir pagerintų investicinę aplinką. Projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo Investicijų įstatymo 15⁵ straipsnio 3 dalies papunkčiuose numatytos šio termino išimtys (pavyzdžiui, visuomenės informavimo apie priimamus sprendimus ir viešinimo procedūroms; patikros dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams ir sprendimo dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams priėmimo procedūroms).
Projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo Investicijų įstatymo 15⁶straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta stambaus projekto koordinatoriaus funkcija bendradarbiauti su viešojo administravimo subjektais, teikiančiais administracines paslaugas ir priimančiais administracinius sprendimus, reikalingus stambiam projektui įgyvendinti, <…> viešojo administravimo subjektams teikti informaciją ir konsultacijas, susijusias su stambaus projekto įgyvendinimu. Taigi koordinatorius viešojo administravimo subjektams teiks visą reikalingą pagalbą ir konsultacijas, juos informuos apie planuojamą kreipimąsi. Projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo Investicijų įstatymo 15⁵ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad viešojo administravimo subjektai stambiam projektui įgyvendinti reikalingas administracines paslaugas (išskyrus administracinės procedūros atlikimą) suteikia ir individualius administracinius aktus priima prioriteto tvarka per kuo trumpesnį terminą, tačiau visais atvejais ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo reikiamų dokumentų ir informacijos gavimo. Taigi tais atvejais, kai viešojo administravimo subjektams trūks informacijos ar dokumentų, termino pradžios eiga nebus skaičiuojama. Paslaugų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostata, kad leidimai (licencija, liudijimas, pažymėjimas ir kt.) išduodami ar atsisakoma juos išduoti ne vėliau kaip per
negali būti ilginamas, tačiau trumpinamas gali būti. 6 8.
6
dėstomo keičiamo įstatymo 15⁵ straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti statybą leidžiančių dokumentų išdavimo stambaus projekto investuotojams taisykles, kurios yra kitokios nei nustatytos Statybos įstatymo 27 straipsnyje. Pastebėtina, kad Statybos įstatymo, kaip ir bet kurio kito įstatymo, nuostatos yra sistemiškai suderintos tarpusavyje. Todėl keičiamu įstatymu įsiterpus į Statybos įstatymo reguliuojamus teisinius santykius, padarant vieno straipsnio taikymo išimtį, bus neaišku, kaip turi būti taikomos kitos Statybos įstatymo nuostatos, susijusios su statybą leidžiančių dokumentų išdavimu ir statybos darbų pradžios teisėtumu. Toks teisinis reguliavimas gali sukelti neigiamas teisines pasekmes, sudaryti prielaidas nevienodai įstatymo taikymo praktikai atskirose savivaldybėse, nes kiekviena savivaldybės administracija, priimdama sprendimą dėl statybos dokumentų išdavimo, turės pati nuspręsti, kurios Statybos įstatymo nuostatos taikomos stambaus projekto investuotojui, o kurios netaikomos. Siekiant išvengti teisės taikymo problemų, siūlytina atsisakyti analizuojamos nuostatos, o bendrųjų taisyklių išimtis stambaus projekto investuotojui, jeigu šių išimčių reikia, nustatyti Statybos įstatyme, padarant jame atitinkamus pakeitimus. Palikus projekte analizuojamas nuostatas galimos ir kitos neigiamos pasekmės – nesant nuoseklaus statybų teisinio reguliavimo, gali būti pažeisti kitų asmenų teisėti interesai, taip pat viešieji interesai, ypač kiek tai susiję su pastatų sauga, visuomenės sveikatos sauga, saugomų teritorijų, kraštovaizdžio apsauga. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal projektą, nors iki statybos darbų pradžios turi būti parengtos visos statinio projekto dalys, tačiau jų nereikia derinti su Statybos įstatyme nurodytomis institucijomis.
Pastebėtina, kad Statybos įstatymo 27 straipsnio 9 dalyje yra nurodytos valstybės institucijos, kurios turi įvertinti statinio projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams ir kurios yra atsakingos, kad šių reikalavimų būtų laikomasi, o pagal to paties straipsnio 24 dalį bylose dėl išduotų statybą leidžiančių dokumentų galiojimo panaikinimo atsakovais laikomi asmenys, pritarę statybą leidžiančio dokumento išdavimui, ir šiuos dokumentus išdavę subjektai. Taigi, paaiškėjus, jog projekto sprendiniai neatitinka teisės aktų reikalavimų, neaišku, kas būtų už tai atsakingas, jeigu projekto sprendiniai nebūtų derinami su įstatyme nurodytomis institucijomis. Be to, aptariamoje projekto dalyje vietoj formuluočių „sklypo plano“, „sklypo sutvarkymo plano“ vartotinos formuluotės
„žemės sklypo plano“, „žemės sklypo sutvarkymo plano“. Atsižvelgti iš dalies
Atsižvelgiant į pastabą, projekto 6 straipsnyje dėstomo Investicijų įstatymo 15⁵ straipsnio 4 dalyje vietoj formuluočių „sklypo plano“, „sklypo sutvarkymo plano“ įrašytinos formuluotės „žemės sklypo plano“, „žemės sklypo sutvarkymo plano“ ir siūlome išdėstyti taip:
„4. Stambaus projekto investicijų sutartyje numatytais
atvejais statinio projektui, kurio pagrindu pagal Statybos įstatymą yra išduodamas statybą leidžiantis dokumentas, prilyginama statinio projekto bendrosios, architektūrinės, žemės sklypo plano (žemės sklypo sutvarkymo) ir susisiekimo dalių visuma. [...] Investuotojas statybą leidžiančiam dokumentui gauti, jei tai bus nustatyta stambaus projekto investicijų sutartyje, galės pateikti statinio techninį projektą, susidedantį iš bendrosios, architektūrinės, sklypo sutvarkymo ir susisiekimo dalių. Šios dalys statybą leidžiančio dokumento išdavimo metu bus prilyginamos statinio projektui.
Tačiau prieš pradėdamas statybos darbus, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka privalomos ir kitos statinio projekto dalys, šios dalys privalės būti parengtos, įskaitant jų ekspertizės atlikimą (kai ji privaloma), ne vėliau kaip iki statybos darbų pradžios. Taigi reikalavimai statybos darbams ir privalomiems parengti dokumentams nesikeis (visos parengtos statinio projekto dalys privalės atitikti visus teisės aktų keliamus reikalavimus ir visos reikalingos dalys privalės būti rengiamos), tačiau sumažės privalomų suderinti statinio projekto dalių. Taip pat išliks reikalavimas pateiki ir visus kitus Statybos įstatymo 27 straipsnio
(pavyzdžiui, atrankos išvadą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių ir atrankos išvados ar sprendimo viešinimo dokumentų, kai pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatas turi būti atliktos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros). Kaip nustatyta pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, tais atvejais, kai reikia atlikti poveikio aplinkai vertinimą ar atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo, statybą leidžiantis dokumentas galės būti išduodamas tik po minėtų dokumentų priėmimo ir kai minėti dokumentai leidžia atitinkamoje teritorijoje vykdyti planuojamą ūkinę veiklą. Šios nuostatos nebus taikomos, kai bus planuojami kultūros paveldo statinių tvarkomieji statybos darbai ar kai statinių statyba planuojama kultūros paveldo objektų teritorijose arba kai trūksta informacijos įvertinti, ar planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų reikalavimus. Tai patvirtina, kad toks reguliavimas atitinka viešuosius interesus, įskaitant pastatų saugos ir kitus reikalavimus.
Už statybą pagal statybą leidžiantį dokumentą ir laikantis teisės aktų reikalavimų atsakingas investuotojas. Todėl paaiškėjus, jog projekto sprendiniai, kurie nederinti su institucijomis neatitinka teisės aktų reikalavimų, už tai būtų atsakingas investuotojas. 66
9Projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 15⁵straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,stambiam projektui
įgyvendinti reikalinga infrastruktūra sutartyje nustatytomis sąlygomis gali būti perduota savivaldybės nuosavybėn, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato kitaip“. Projekte nėra siūloma nustatyti, kad savivaldybėms investuotojo sukurta infrastruktūra perduodama neatlygintinai. Taigi pagal siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą galimi atvejai, kai sutartyje galėtų būti nustatyta, kad savivaldybė sutartyje nustatytomis sąlygomis investuotojo sukurtą inžinerinę infrastruktūrą išperka. Svarstytina, ar įstatyme neturėtų būti nustatyti kriterijai, kuriais remiantis sutartyje būtų nustatomos infrastruktūros perdavimo (išpirkimo) savivaldybei sąlygos ir ar tokių sutarties sąlygų (sutarties projekto) neturėtų tvirtinti savivaldybės taryba. Pritarti iš dalies Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas nustato atlyginimo už savivaldybės inžinerinės infrastruktūros įrengimą tvarka. Todėl Projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 15⁵straipsnio
neatlygintinai, išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus. Taigi investuotojas inžinerinę infrastruktūrą turės įsirengti savo lėšomis ir perduoti neatlygintinai, išskyrus atvejus, jeigu kiti įstatymai nustatys kitaip. Be to, siūloma nustatyti, kad įrengiama gali būti tik infrastruktūra, už kurios įrengimą atsakingos savivaldybės, t. y. vartoti sąvokas analogiškas Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymo projekte.
Atsižvelgiant į tai, projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 15⁵ straipsnio 6 dalis tikslintina ir siūlome išdėstyti taip:
„6. Investuotojas turi teisę įsirengti stambiam projektui įgyvendinti reikalingą
inžinerinę infrastruktūrą (toliau – infrastruktūra) iki žemės sklypo ribos pagal sutartyje su savivaldybės administracija dėl stambiam projektui įgyvendinti reikalingos infrastruktūros įrengimo ir naudojimo (toliau
ribos, išskyrus, kai tam nėra techninių ar kitų objektyvių galimybių. Stambiam projektui įgyvendinti reikalinga infrastruktūra iki žemės sklypo ribos sutartyje nustatytomis sąlygomis perduodama savivaldybės nuosavybėn neatlygintinaigali būti perduota savivaldybės nuosavybėn, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato kitaip.“67
straipsnio 7 dalies nuostatose yra nurodoma, kad „Akcininkai ir vadovas atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti“. Iš pateiktos nuostatos ar įstatymo projekto nuostatų nėra aišku, kurie asmenys būtų laikomi investuotojo vadovais (pagrindinės įmonės, padalinio ar kiti asmenys). Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad projekte vartojami terminai tokie pat kaip ir Lietuvos Respublikos įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties. Pastebėtina, kad tuo atveju, kai įstatyme vartojamos sąvokos, kurios apibrėžtos kitame įstatyme, įstatyme turi būti pateikta nuoroda į tą kitą įstatymą.
Atsižvelgiant į tai, projektas tikslintinas, atitinkama nuostata papildant Investicijų įstatymo 2 straipsnį. Pritarti Atsižvelgiant į pastabą Projekto 6 straipsniu dėstomoje įstatymo 15⁵ straipsnio 7 dalyje buvusi sąvoka „vadovas“ patikslinama į asmens, „einančio stambų projektą įgyvendinančio investuotojo vadovo pareigas (toliau šiame straipsnyje – vadovas)“. 672
straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 15⁵ straipsnio 7 dalies 2 punkto nuostatomis yra įtvirtinama, kad užsieniečiai, kurie nėra Europos Sąjungos ir Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiai, kurie „Lietuvos Respublikos teritorijoje yra teisėtai, turi teisę pradėti dirbti nuo prašymo išduoti leidimą gyventi pateikimo dienos“, šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į
Tarybos direktyvos 2009/52/EB, kuria numatomi sankcijų ir priemonių nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbdaviams būtiniausi standartai (toliau – Direktyva 2009/52/EB, 4 straipsnio 1 dalį, kuria valstybės narės įpareigoja darbdavius „reikalauti, kad trečiųjų šalių pilietis prieš įdarbinimą turėtų ir darbdaviui pateiktų galiojantį leidimą gyventi arba kitą leidimą būti šalyje“. Pažymėtina, kad nei Direktyvoje 2009/52/EB, nei kituose Europos Sąjungos teisės aktuose nėra apibrėžta „kito leidimo būti šalyje“ sąvoka. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas)
atvykimo sąlygos jų numatomam buvimui valstybių narių teritorijoje, kurio bendra trukmė neviršija 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį, kai laikoma, kad kiekviena tokio buvimo diena įeina į 180 dienų laikotarpį.
Atsižvelgiant į tai, manytina, kad siekiant užtikrinti Direktyvos 2009/52/EB 4 straipsnio 1 dalies nuostatų įgyvendinimą, laikotarpiu iki leidimo gyventi išdavimo turėtų būti kontroliuojama ar trečiosios šalies piliečiai gali pagrįsti savo buvimo Lietuvos Respublikoje teisėtumą ir atitiktį Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio
pildomo įstatymo 15⁵ straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatų, nei kitų įstatymo projekto nuostatų nėra aišku, kaip būtų užtikrinama, kad iki leidimo gyventi išdavimo pradėję dirbti asmenys būtų traktuojami kaip turintys kitą leidimą būti šalyje. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad projektas turėtų būti atitinkamai patikslintas. Nepritarti Direktyvos 4 str. 1 d. vartojama formuluotė „require that a third-country national before taking up the employment holds and presents to the employer a valid residence permit or other authorisation for his or her stay“ (šaltinis: https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/PDF/?uri=CELEX:32009L0052&from=LT). Direktyvoje vartojama formuluotė „other authorization” reiškia, jog darbdavys turi įsitikinti, jog užsienietis turi teisėtą pagrindą būti šalyje, t .y. leidimą gyventi ar kitą pagrindą, pavyzdžiui vizą. Šiuo metu Lietuvoje užsieniečiai gali dirbti ir atvykę bevizio režimo pagrindu ar turėdami vizas. Teisėtu pagrindu laikomas ne tik leidimas, bet ir viza.
Tokios pozicijos laikosi ir VDI:
„Taigi, informuojame, jog užsienietis gali teisėtai
įsidarbinti (ar dirbti) Lietuvos Respublikoje turint leidimą dirbti (arba jeigu darbuotojas atleidžiamas nuo pareigos įgyti leidimą dirbti) bei darbuotojo teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinantį dokumentą. Užsieniečio darbas arba užsiėmimas kita veikla Lietuvos Respublikoje laikomi neteisėtais, neatsižvelgiant į tai, ar gaunama pajamų, ar ne, jeigu jis dirba be leidimo dirbti ir (arba) darbo sutarties ir leidimo laikinai gyventi ar vizos, kai juos būtina turėti (UTPĮ 64 straipsnio 1 punktas).” (Šaltinis: https://www.vdi.lt/Forms/TekstasDUK.aspx?ID=501). Neteisėto buvimo atvejai nustatyti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 23 straipsnyje. Užsienietis galės pateikti prašymą dėl leidimo gyventi išdavimo Lietuvos Respublikoje tik tuo atveju, jei jis Lietuvoje bus teisėtai (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“
negalės pateikti prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi, todėl negalės ir pradėti dirbti nuo prašymo pateikimo. Visi darbdaviai privalės įsitikinti, kad užsienietis Lietuvoje yra teisėtai (pvz., turi vizą). Vienas iš kontrolės mechanizmų LDU pranešimo pildymas – tai yra pranešimas SODRAI apie dirbančius užsieniečius (https://www.sodra.lt/lt/situacijos/informacija-draudejams/idarbinu-uzsienieti). Toks reguliavimas nėra naujas. Paprastesnės migracijos procedūros suteikiamos pagal Lietuvos Respublikos branduolinės (atominės) elektrinės įstatymo 15 straipsnį. 682
straipsnio 8 dalies 2 punkte siūloma nustatyti: „stambiam projektui įgyvendinti reikalingi žemės sklypo kadastro duomenys gali būti nustatomi pagal rengiamą teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą.
Tokiu atveju nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla teikiama tikrinti ir žemės sklypas teikiamas registruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre tik patvirtinus teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą. Nustačius, kad patvirtinto teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto duomenys apie nekilnojamąjį daiktą ir pagal rengiamą teritorijų planavimo dokumentą nustatyti kadastro duomenys nesutampa ar neatitinka visų teisės aktuose nustatytų reikalavimų, jie negali būti registruojami.“ Neaišku, kokiu būdu projekto nuostatos galėtų būti įgyvendinamos. Pastebėtina, kad Nekilnojamo turto kadastro įstatymo 8 straipsnyje nustatyta, jog nekilnojamojo daikto kadastro duomenys nustatomi atliekant kadastrinius matavimus, naudojant tinkamus metodus ir priemones, užtikrinančius teisės aktų nustatytų reikalavimų matavimų kokybei patenkinimą. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu nustatomos ir riboženkliais paženklinamos žemės sklypo ribos, kadastriniais matavimais nustatomos žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių bei statinių kontūrų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje, kartografuojamos faktinės žemės naudmenos, apskaičiuojamas bendras žemės sklypo plotas bei žemės naudmenų plotai, parengiamas žemės sklypo planas ir kt. Neaišku, kaip nurodyti veiksmai galės būti atliekami pagal rengiamą, taigi tik pradėtą rengti, neapsvarstytą, nesuderintą ir nepatvirtintą, teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Konstitucinio Teismo jurisprudenciją.
Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio
suponuotus reikalavimus įstatymų leidėjui, be kita ko, konstatavo, jog teisės aktais negalima reikalauti neįmanomų dalykų. Be to, neaišku, kokie turėtų būti investuotojo veiksmai, kokiais teisės aktais jis turėtų vadovautis, jeigu būtų atsisakyta registruoti žemės sklypą aptariamoje projekto nuostatoje nustatytais pagrindais. Pastebėtina ir tai, kad, atsisakius registruoti žemės sklypą, investuotojas patirtų žalos. Neatmestina galimybė, jog tokiu atveju investuotojas galėtų pareikalauti, jog ją atlygintų valstybė, nes jis veikė įstatyme nustatytomis sąlygomis. Nepritarti Šiuo pakeitimu siekiama spartinti stambaus projekto įgyvendinimo terminus. Kadastro duomenų nustatymo procedūros išliks. Procedūra greitės, kadangi kadastro duomenys galės būti nustatomi kartu su rengiamu teritorijų planavimo dokumentu. Nors yra praktinė ir techninė galimybė, tačiau esamas teisinis reguliavimas neleidžia žemės sklypo kadastro duomenų nustatymą pradėti vykdyti, kai jau yra aiškūs teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto sprendiniai (tai galima viešai matyti naudojant Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinę sistemą arba Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą), bet dokumentas dar nepatvirtintas (pavyzdžiui, vyksta projekto derinimas, tikrinimas, tvirtinimas). Patvirtinti ir nustatyta tvarka įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre galės būti tik tokie kadastro duomenys, kurie atitiks pavirtintą teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą.
Tuo atveju, jeigu bus nustatyta, kad patvirtinto teritorijų planavimo dokumento duomenys apie nekilnojamąjį daiktą ir nustatyti kadastro duomenys nesutampa ar neatitinka visų keliamų reikalavimų, tai jie negalės būti patvirtinti (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnis) ir kadastriniai matavimai turės būti atlikti iš naujo. Visą riziką prisiims ir išlaidos teks kadastrinių matavimų užsakovui. Tokias galimybes esamas reguliavimas sudaro, pvz., žemės paėmimo visuomenės poreikiams proceso metu: Žemės įstatymo 46 straipsnio 7 punkte yra nurodyta, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengimo metu galima atidalinti sklypus ar vykdyti kitas reikiamas procedūras. Tačiau pagal Žemės įstatymo 48 straipsnio 5 ir 6 dalis tik pagal patvirtintą žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą duomenys įrašomi į Nekilnojamojo turto registrą. 683
keičiamo įstatymo 15⁵straipsnio 8 dalis neturi 3 punkto, atsižvelgiant į tai, projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 15⁵straipsnio 8 dalies punktų numeracija tikslintina. Pritarti69
14Svarstytina,
ar projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo15⁶9 dalyje nereikėtų nustatyti termino, per kurį komitetas savo posėdyje turėtų išnagrinėti koordinatoriaus pateiktą informaciją. Pritarti Atsižvelgiant į pastabą, projekto 6 straipsnyje dėstomo Investicijų įstatymo 15⁶ straipsnio 9 dalis tikslintina, nustatant terminą ir ją siūlome išdėstyti taip:
„9. Koordinatorius privalo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po šio
straipsnio 8 dalyje nurodyto viešojo administravimo subjekto pranešimo gavimo pranešti komitetui apie koordinatoriaus pasiūlymus, į kuriuos viešojo administravimo subjektas neatsižvelgia.
Koordinatorius turi teisę pranešti komitetui ir apie koordinatoriaus pateiktus pasiūlymus, į kuriuos atsižvelgta. Komitetas koordinatoriaus pateiktą informaciją nagrinėja komiteto posėdyje, kuris surengiamas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo reikiamų dokumentų ir informacijos gavimo.“73
straipsnio 3 dalyje po žodžio „išdėstytos“ įrašytini žodžiai „Investicijų įstatymo“. Pritarti693
į tai, kad pagal projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo ketvirtojo² skirsnio 15⁴straipsnio 9 dalies, 15⁵straipsnio
skiriamos valstybės biudžeto lėšos, o Vyriausybė pagal įstatymus yra atsakinga už valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų planavimą, dėl teikiamo įstatymo projekto reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. Pritarti811
į imperatyvią Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 16 punkto nuostatas, jog teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su valstybės ar savivaldybių turto patikėjimo teisės perleidimu, valstybės ar savivaldybių turto nuosavybės ar valdymo teisės perleidimu privatiems asmenims bei žemėtvarka, teritorijų planavimu ir statyba, turi būti atliktas teikiamo įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas. Nepritarti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba jau yra pateikusi 2019 m. vasario 26 d. Nr. 4-01-1932 antikorupcinio vertinimo pažymą dėl buvusio paketo (registracijos Nr. 4-01-1932). 2. LR Teisingumo ministerijos Europos teisės departamentas, 2019-12-176 1.
Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 1, 2, 9¹, 12, 13 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo ketvirtuoju² skirsniu įstatymo projekto Nr. XIIIP-4206 (toliau – Įstatymo projektas) atitiktį Europos Sąjungos teisei, teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
Investicijų įstatymo 15⁵ straipsnio nuostatos, sudarytų galimybes stambaus projekto investicijų sutartį pasirašiusiems investuotojams naudotis specialiomis (palankesnėmis) investavimo ir verslo sąlygomis. Pažymėtina, kad Įstatymo projektas, numatydamas priemones, kuriomis būtų sukuriama palankesnė teisinė ir administracinė aplinka stambaus projekto investicijų sutartį pasirašiusiems investuotojams, nulemtų, kad tokios sutarties nepasirašę investuotojai galimai atsidurtų mažiau palankioje padėtyje, būtų apsunkintos jų patekimo į rinką sąlygos. Investicijų įstatymo 15⁴ straipsnyje (Įstatymo projekto 6 straipsnis) siūloma numatyti, kad „investuotojas, ketinantis sudaryti stambaus projekto investicijų sutartį, pateikia paraišką dėl stambaus projekto investicijų sutarties sudarymo Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai“ (15⁴straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis siūlomomis Investicijų įstatymo 15⁴straipsnio 3 dalies nuostatomis, „stambaus projekto investicijų sutartis gali būti sudaroma, kai tenkinamos visos <...>“ šioje dalyje nurodytos sąlygos. Įvertinę nurodytas Investicijų įstatymo projekto nuostatas, atkreipiame dėmesį, kad numatant teisinį reguliavimą, kuris tam tikriems subjektams suteiktų pranašumą (palankesnes sąlygas), ypatingai svarbu laikytis Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) įtvirtintų bendrųjų Sąjungos teisės principų, inter alia skaidrumo, vienodo požiūrio, proporcingumo, sąžiningos konkurencijos laisvės principų.
Šiuo atžvilgiu pastebėtina, kad Investicijų įstatymo projekte nėra detalizuotos nuostatos dėl paraiškų vertinimo (paraiškos būtų teikiamos ir vertinamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka), o nuostatos dėl stambaus projekto investicijų sutarties sudarymo suformuluotos taip, kad galima situacija, kai stambaus projekto investicijų sutartis nebūtų sudaroma net ir tuo atveju, jei tenkinamos visos įstatyme nurodytos sąlygos. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar Įstatymo projektas neturėtų būti papildytas įstatymo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis, kurios užtikrintų didesnį teisinį aiškumą ir skaidrumą paraiškų dėl stambaus projekto investicijų sutarties vertinimo ir sutarčių sudarymo procese. Atkreipiame dėmesį, kad pagal siūlomą Investicijų įstatymo 15⁴ straipsnio 1 dalies redakciją didžioji dalis su paraiškų vertinimu ir stambių projektų įgyvendinimu susijusių procedūrų bus reglamentuojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimamuose teisės aktuose, todėl galutinis vertinimas dėl siūlomo teisinio reguliavimo suderinamumo su aukščiau nurodytais pagrindiniais vidaus rinkos principais galėtų būti pateiktas tik įvertinus Įstatymo projekto įgyvendinamuosius teisės aktus. Nepritarti Investicijų įstatymo projekto nuostatos nustato pagrįstą diferencijuotą reguliavimą stambiems projektams, todėl nepažeidžiami SESV įtvirtinti bendrieji Europos Sąjungos principai.
Tiek pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, tiek pagal Konstitucinio Teismo[2] praktiką, lygiateisiškumo principas savaime nepaneigia galimybės įstatymu nustatyti nevienodą, diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų, priklausančių skirtingoms kategorijoms, atžvilgiu, jeigu tarp šių asmenų yra tokio pobūdžio skirtumų, kurie tokį diferencijuotą reguliavimą daro objektyviai pateisinamą. Pagal šiuo metu galiojantį reguliavimą stambūs investuotojai yra net mažiau palankioje padėtyje nei smulkūs investuotojai, todėl tai itin apriboja jų galimybes ateiti į rinką. Dėl savo investicijų projekto masto stambiems projektams įgyvendinti reikalingi dideli žemės sklypai, kuriuos suformuoti reikalinga parengti teritorijų planavimo dokumentus, atlikti žemės sklypų sujungimo ir formavimo procedūras, neretais atvejais keisti žemės sklypų paskirtį ir t.t. Įgyvendinant stambius projektus reikia atlikti daug skirtingų procedūrų, parengti daugiau kaip 200 įvairių dokumentų (įsisteigimas, specialistų įsivežimas, darbo jėgos pasitelkimas, teritorijų planavimas, žemėtvarka, projektavimas, statyba, statybos užbaigimas, poveikio aplinkai vertinimas ir kt.). Smulkūs investuotojai su tokiomis problemomis dažniausiai nesusiduria ir tokiu reguliavimu nesinaudoja. Siūlomas diferencijuotas reglamentavimas nėra naujas Europos Sąjungoje. Kitos ES valstybės turi specialias išimtis stambiems projektams (Kroatija, Vengrija, Italija, Rumunija) arba paprastesnes projektų įgyvendinimo procedūras (Latvija, Estija, Vokietija, Nyderlandai, Jungtinė Karalystė, Austrija). Investicijų įstatyme nustatyti pagrindiniai stambiems projektams taikomo teisinio reguliavimo principai.
Investicijų įstatymo lydimuosiuose teisės aktuose bus nustatyta Investicijų įstatymo nuostatų įgyvendinimo tvarka, kaip reikalaujama vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatymu ir Konstitucinio teismo doktrina. Paraiškos vertinimo tvarka bus nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, todėl teisinio neapibrėžtumo nėra. Investicijų įstatyme negali būti numatyta imperatyvi nuostata dėl investicijų sutarties sudarymo su stambiais investuotojais, nes kituose įstatymuose yra numatytų apribojimų, kai investicijų sutartis negali būti sudaroma, pvz., kai investuotojas neatitinka nacionalinio saugumo reikalavimų, Investicijų įstatymo 8 straipsnyje numatytais atvejais ir pan. Todėl valstybė turi pasilikti teisę nesudaryti investicijų sutarties net ir tais atvejais, kai stambus projektas atitinka Investicijų įstatymo projekte nustatytus kriterijus. Įstatymo projekto įgyvendinamieji teisės aktai bus pateiki derinti teisės aktų nustatyta tvarka. 6
Lietuvos Respublikoje teisėtai, turi teisę pradėti dirbti nuo prašymo išduoti leidimą gyventi pateikimo dienos. Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad vadovaujantis 2009 m. birželio
numatomi sankcijų ir priemonių nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbdaviams būtiniausi standartai (toliau – Direktyva 2009/52/EB)
„reikalauti, kad trečiųjų šalių pilietis prieš įdarbinimą turėtų ir
darbdaviui pateiktų galiojantį leidimą gyventi arba kitą leidimą būti šalyje“. Atkreipiame dėmesį, kad „kito leidimo būti šalyje“ sąvoka Direktyvoje 2009/52/EB ar kituose Europos Sąjungos teisės aktuose nėra apibrėžta. 2016 m. kovo 9 d.
(ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) 6 straipsnio
leidžiama atvykti numatomam buvimui valstybių narių teritorijoje, kurio bendra trukmė neviršija 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį (jie turi turėti galiojantį kelionės dokumentą, su kuriuo jo turėtojui leidžiama kirsti sieną; jie turi galiojančią vizą, jei to reikalaujama pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 539/2001; jie pagrindžia numatomo buvimo tikslą bei sąlygas ir turi pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jie tikrai būtų įleisti, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų; jie nėra asmenys, dėl kurių į SIS yra įtrauktas įspėjimas neįsileisti; jie nelaikomi keliančiais grėsmę nei vienos iš valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams, pirmiausia – dėl jų valstybių narių duomenų bazėse nėra įtrauktas įspėjimas neįsileisti dėl išvardintų priežasčių). Taigi, siekiant užtikrinti Direktyvos 2009/52/EB 4 straipsnio
turėtų būti kontroliuojama, ar trečiosios šalies piliečiai gali pagrįsti savo buvimo Lietuvos Respublikoje teisėtumą ir atitiktį Šengeno sienų kodekso
įstatymo projektą, lieka neaišku, koks kontrolės mechanizmas būtų taikomas siekiant užtikrinti, kad iki leidimo gyventi išdavimo pradėję dirbti asmenys gali būti traktuojami kaip turintys kitą leidimą būti šalyje.
Be to, atsižvelgiant į tai, kad tik ribotas skaičius stambaus projekto investicijų sutartyje numatytų darbuotojų galėtų naudotis įstatymuose siūloma numatyti lengvata, kyla klausimas, kokie požymiai leistų atskirti konkrečius darbuotojus, kurie teisėtai naudojasi nurodyta lengvata, nuo darbuotojų, kurie turi teisę pradėti dirbti tik gavę leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Nepritarti Direktyvos 4 str. 1 d. vartojama formuluotė: „require that a third-country national before taking up the employment holds and presents to the employer a valid residence permit or other authorisation for his or her stay“ (šaltinis: https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/PDF/?uri=CELEX:32009L0052&from=LT). Direktyvoje vartojama formuluotė „other authorization” reiškia, jog darbdavys turi įsitikinti, jog užsienietis turi teisėtą pagrindą būti šalyje, t .y. leidimą gyventi ar kitą pagrindą, pavyzdžiui vizą. Šiuo metu Lietuvoje užsieniečiai gali dirbti ir atvykę bevizio režimo pagrindu ar turėdami vizas. Teisėtu pagrindu laikomas ne tik leidimas, bet ir viza. Tokios pozicijos laikosi ir VDI:
„Taigi, informuojame, jog užsienietis gali teisėtai
įsidarbinti (ar dirbti) Lietuvos Respublikoje turint leidimą dirbti (arba jeigu darbuotojas atleidžiamas nuo pareigos įgyti leidimą dirbti) bei darbuotojo teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinantį dokumentą. Užsieniečio darbas arba užsiėmimas kita veikla Lietuvos Respublikoje laikomi neteisėtais, neatsižvelgiant į tai, ar gaunama pajamų, ar ne, jeigu jis dirba be leidimo dirbti ir (arba) darbo sutarties ir leidimo laikinai gyventi ar vizos, kai juos būtina turėti (UTPĮ 64 straipsnio 1 punktas).” (Šaltinis: https://www.vdi.lt/Forms/TekstasDUK.aspx?ID=501).
Neteisėto buvimo atvejai nustatyti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 23 straipsnyje. Užsienietis galės pateikti prašymą dėl leidimo gyventi išdavimo Lietuvos Respublikoje tik tuo atveju, jei jis Lietuvoje bus teisėtai (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“
negalės pateikti prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi, todėl negalės ir pradėti dirbti nuo prašymo pateikimo. Visi darbdaviai privalės įsitikinti, kad užsienietis Lietuvoje yra teisėtai (pvz., turi vizą). Vienas iš kontrolės mechanizmų LDU pranešimo pildymas – tai yra pranešimas SODRAI apie dirbančius užsieniečius (https://www.sodra.lt/lt/situacijos/informacija-draudejams/idarbinu-uzsienieti). Atkreiptinas dėmesys, kad toks reguliavimas nėra naujas. Paprastesnės migracijos procedūros suteikiamos pagal Lietuvos Respublikos branduolinės (atominės) elektrinės įstatymo 15 straipsnį. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2020-04-29 Nutarimas Nr. 4736 Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 1, 2, 9¹, 12, 13 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo ketvirtuoju² skirsniu įstatymo Nr.
XIIIP-4206, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 1 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIIIP-4207, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 2, 4, 6, 17, 20, 23 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIIIP-4208, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 56 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIIIP-4209, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446
planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 2, 6, 8, 9, 10 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 8¹ straipsniu įstatymo Nr. XIIIP-4211 projektams (toliau – įstatymų projektų paketas), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui juos tobulinti atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus:
Siūloma patikslinti Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 1, 2, 9¹, 12, 13 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo ketvirtuoju² skirsniu įstatymo projekto Nr. XIIIP-4206 (toliau – įstatymo projektas Nr. XIIIP-4206) 6 straipsnyje numatytą 15⁵ straipsnio 7 dalį. Siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtintą aiškumo principą, 15⁵ straipsnio 7 dalyje tikslinga nurodyti, kad investuotojas yra stambų projektą įgyvendinantis juridinis asmuo, t. y. neapima juridinio ar fizinio asmens, kuris yra stambų projektą įgyvendinančio juridinio asmens dalyvis. Siekiant įsitikinti, ar leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gali būti išduotas pagal keičiamo Investicijų įstatymo nuostatas, siūlytina nustatyti, kad užsieniečiai, įgyvendinantys stambų projektą, turi turėti tai patvirtinantį Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos išduotą dokumentą, o ne stambaus projekto įgyvendinimą patvirtinantį investuotojo dokumentą.
Atsižvelgiant į pasikeitusį reglamentavimą, pagal kurį prašymą dėl leidimo gyventi gali pateikti tik asmeniškai pats užsienietis, siūlytina atsisakyti 15⁵ straipsnio 7 dalies nuostatos „prašymą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi turi teisę pateikti užsienietis ar investuotojas, o kai gyventi kartu su užsieniečiu atvyksta jo šeimos narys, – ir šis šeimos narys“. Siekiant aiškumo principo užtikrinimo 15⁵ straipsnio 7 dalies 4 sakinyje siūlytina vietoj termino „Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įgaliota institucija“ nurodyti konkretų subjektą – Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Siekiant aiškumo ir nuoseklaus dėstymo, siūlytina patikslinti 15⁵ straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nuostatą dėl šeimos nariui, atvykstančiam gyventi į Lietuvos Respubliką kartu su užsieniečiu, išduodamo leidimo gyventi. Atsižvelgiant į tai, kad leidimai gyventi bus išduodami pagal Investicijų įstatymą, kuriame ir nustatomos tokių leidimų išdavimo sąlygos, ir siekiant nesukurti naujo sudėtingo administravimo mechanizmo, siūlytina 15⁵ straipsnio 7 dalyje nustatyti, kad šio straipsnio 7 dalyje nurodytiems užsieniečiams netaikomas reikalavimas turėti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje, o 15⁵ straipsnio 7 dalies 1 punkte dėstomų nuostatų atsisakyti. Atsižvelgiant į pasikeitusias įstatymo „Dėl užsieniečių teisės padėties“ nuostatas, pagal kurias teisėtai esantys Lietuvos Respublikoje užsieniečiai trumpalaikio buvimo metu Lietuvos Respublikoje gali pradėti dirbti, atsisakyti 15⁵ straipsnio 7 dalies 2 punkte dėstomų nuostatų.
Atsižvelgiant į tai, kad pasikeitus įstatymo „Dėl užsieniečių teisės padėties“ nuostatoms, teikiant prašymą dėl leidimo gyventi, šį prašymą nagrinėjančioms institucijoms nebereikia pateikti užsieniečio kvalifikacijos atitiktį darbo vietai ir darbo patirtį patvirtinančių dokumentų (reikia pateikti tik darbdavio informaciją apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, jos atitiktį darbo vietai ir ne mažesnę negu vienų metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius penkerius metus), atsisakyti 15⁵ straipsnio 7 dalies
Projekto 6 straipsniu išdėstomo Investicijų įstatymo 15⁵straipsnio 7 dalį siūlome išdėstyti taip: „7.
Užsieniečiams, kurie nėra Europos Sąjungos ir Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiai, atvykstantiems į Lietuvos Respubliką dirbti pas stambų projektą įgyvendinantį investuotoją (toliau šiame straipsnyje – darbuotojai) ar užsiimti teisėta veikla, kai jie yra stambų projektą įgyvendinančio investuotojo akcininkai, kuriems nuosavybės teise priklausančių investuotojo akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/10 stambų projektą įgyvendinančio investuotojo įstatinio kapitalo (toliau šiame straipsnyje – akcininkai), ar eiti stambų projektą įgyvendinančio investuotojo vadovui vadovo pareigas (toliau šiame straipsnyje – vadovas), įgyvendinantiems stambų projektą ir turintiems tai patvirtinantį Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos investuotojo išduotą dokumentą, leidimas gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas 3 metams arba darbo sutarties su stambų projektą įgyvendinančiu investuotoju galiojimo ar teisėtos veiklos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui, jeigu darbuotojo darbo santykiai, akcininko ar vadovo teisėta veikla Lietuvos Respublikoje truks trumpiau negu
užsieniečiai) prašymas išduoti ar pakeisti leidimą gyventi išnagrinėjamas ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo šio prašymo pateikimo dienos. Prašymą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi turi teisę pateikti užsienietis ar investuotojas, o kai gyventi kartu su užsieniečiu atvyksta jo šeimos narys, – ir šis šeimos narys. Prašymas išduoti ar pakeisti leidimą gyventi teikiamas Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ministro įgaliotai institucijai, Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei arba konsulinei įstaigai užsienyje.
Šeimos narys nariui, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, atvykstančiam atvykstantis gyventi į Lietuvos Respubliką kartu su užsieniečiu, dėl leidimo gyventi išdavimo turi teisę kreiptis kartu su šiuo užsieniečiu ir leidimas gyventi jam gali būti išduodamas tokiam pat laikotarpiui, kaip ir šiam užsieniečiui. Akcininkai ir vadovas Užsieniečiai atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, jiems netaikomi kvalifikacijos atitikties darbo vietai ar darbo patirties reikalavimai. Užsieniečiai, teisėtai esantys Lietuvos Respublikoje, gali pradėti dirbti nuo prašymo išduoti leidimą gyventi pateikimo dienos. Darbuotojų, kurie gali gauti leidimą gyventi šioje dalyje nurodytu pagrindu, skaičius nustatomas stambaus projekto investicijų sutartyje.“ Stambaus projekto investicijų sutartyje gali būti nustatomas skaičius darbuotojų, kurie:
nepriimamas sprendimas dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams;
2) Lietuvos Respublikos teritorijoje yra teisėtai, turi teisę pradėti dirbti nuo prašymo išduoti leidimą gyventi pateikimo dienos.
Investuotojas, gavęs informaciją apie tai, kad darbuotojui, kuris pradėjo dirbti pasinaudojęs šiame punkte nustatyta teise, atsisakyta išduoti leidimą gyventi, kitą darbo dieną nutraukia darbo sutartį su šiuo darbuotoju;
valstybės institucijoms ar įstaigoms dokumentą, patvirtinantį darbuotojų turimą kvalifikaciją ir darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją, išskyrus atvejus, kai darbuotojas ketina dirbti pagal reglamentuojamą profesiją, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatyme, – tokiu atveju turi būti pateiktas dokumentas, patvirtinantis, kad darbuotojas atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas sąlygas vykdyti reglamentuojamą profesinę veiklą. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2020-04-29 Nutarimas Nr. 4736 Atsižvelgiant į tai, įstatymo projekto Nr. XIIIP-4206 6 straipsnyje numatytą 15⁵ straipsnio 7 dalį siūloma išdėstyti taip: „7.
Užsieniečiams, kurie nėra Europos Sąjungos ir Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiai, atvykstantiems į Lietuvos Respubliką dirbti pas stambų projektą įgyvendinantį investuotoją (toliau šiame straipsnyje – darbuotojai) ar užsiimti teisėta veikla, kai jie yra stambų projektą įgyvendinančio investuotojo akcininkai, kuriems nuosavybės teise priklausančių akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/10 stambų projektą įgyvendinančio investuotojo įstatinio kapitalo (toliau šiame straipsnyje – akcininkai), ar eiti stambų projektą įgyvendinančio investuotojo vadovo pareigas (toliau šiame straipsnyje – vadovas), įgyvendinantiems stambų projektą ir turintiems tai patvirtinantį Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos išduotą dokumentą, leidimas gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas 3 metams arba darbo sutarties su stambų projektą įgyvendinančiu investuotoju galiojimo ar teisėtos veiklos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui, jeigu darbuotojo darbo santykiai, akcininko ar vadovo teisėta veikla Lietuvos Respublikoje truks trumpiau negu
užsieniečiai) prašymas išduoti ar pakeisti leidimą gyventi išnagrinėjamas ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo šio prašymo pateikimo dienos. Prašymas išduoti ar pakeisti leidimą gyventi teikiamas Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei arba konsulinei įstaigai užsienyje. Šeimos nariui, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, atvykstančiam gyventi į Lietuvos Respubliką kartu su užsieniečiu, leidimas gyventi gali būti išduodamas tokiam pat laikotarpiui, kaip ir šiam užsieniečiui. Užsieniečiai atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, jiems netaikomi kvalifikacijos atitikties darbo vietai ar darbo patirties reikalavimai.
Užsieniečiai, teisėtai esantys Lietuvos Respublikoje, gali pradėti dirbti nuo prašymo išduoti leidimą gyventi pateikimo dienos. Darbuotojų, kurie gali gauti leidimą gyventi šioje dalyje nurodytu pagrindu, skaičius nustatomas stambaus projekto investicijų sutartyje.“
Vyriausybė, 2020-04-29 Nutarimas Nr. 4736 Atsižvelgiant į tai, kad stambiems projektams įgyvendinti numatoma skirti valstybės biudžeto lėšas, pažymėtina, kad nuo 2022 metų, kai bus įgyvendinamos pasirašytos stambių projektų investicijų sutartys, numatomas papildomų valstybės biudžeto asignavimų poreikis: specialioms tikslinėms dotacijoms savivaldybėms įsigaliojus Investicijų įstatymo pakeitimams. Įstatymo projekto Nr. XIIIP-4206 6 straipsnyje numatoma Investicijų įstatymą papildyti 15⁴ straipsniu, kurio 9 dalyje nustatoma dotacija savivaldybėms, iš anksto sudarančioms sąlygas stambiems projektams pritraukti ir įgyvendinti. Įsigaliojus įstatymui, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministras turės nustatyti savivaldybei skiriamos iki
biudžeto dotacijos skyrimo, grąžinimo ir apskaičiavimo tvarką;
Vyriausybė, 2020-04-29 Nutarimas Nr. 4736 stambiems projektams įgyvendinti reikalingų profesinių standartų ir atitinkamą kvalifikaciją suteikiančių formaliojo profesinio mokymo programų ir (ar) jų modulių peržiūrai ir prireikus jiems atnaujinti arba rengti, kuris yra numatytas Įstatymo projekto Nr. XIIIP-4206 6 straipsnyje, kuriuo numatoma Investicijų įstatymą papildyti 15⁵ straipsnio 9 dalies 2 punktu;
Vyriausybė, 2020-04-29 Nutarimas Nr.
4736 stambaus projekto investicijų sutartims įgyvendinti reikalingos kvalifikacijos specialistų kvalifikacijai tobulinti ar kompetencijai įgyti įsigaliojus Investicijų įstatymo pakeitimams. Įstatymo projekto Nr. XIIIP-4206 6 straipsnyje numatoma Investicijų įstatymą papildyti 15⁵ straipsniu, kurio 9 dalies 3 punkte numatyta skirti lėšų kvalifikacijai tobulinti ar kompetencijai įgyti, kai įgyjama ar tobulinama kvalifikacija arba įgyjama kompetencija, reikalinga stambaus projekto investicijų sutartims įgyvendinti;
Vyriausybė, 2020-04-29 Nutarimas Nr. 4737 Atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. vasario 5 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4475, kuris yra susijęs su įstatymų projektų paketu, pasiūlyti įstatymų projektų paketą svarstyti kartu su Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4475 ir visiems šiems įstatymams numatyti bendrą įsigaliojimo datą – 2021 m. sausio 1 d., išskyrus Įstatymo projekto Nr. XIIIP-4206 3 straipsnį, kuriuo atliekami pakeitimai nėra susiję su stambiems projektams pritraukti ir įgyvendinti skirtu reguliavimu ir kurio įsigaliojimas 2020 m. liepos 1 d. reikalingas pramonės parkų projektams vystyti. Pritarti Projekto 7 straipsnį patikslinti ir išdėstyti taip: „7 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
įstatymoas 3 straipsnis, išskyrus šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalis, įsigalioja 2020 m. gegužės liepos 1 d. 2. Šio įstatymo 1, 2, 4, 5 ir 6 straipsniai įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. 32.
ministras, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministras, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras iki 20210 m. balandžio gruodžio 310 d. priima įgyvendinamuosius teisės aktus dėl šio įstatymo 2, 4, 5 ir 6 straipsnių nuostatų. 43. Šio įstatymo 6 straipsniu išdėstytos Investicijų įstatymo ketvirtojo² skirsnio nuostatos taikomos investicijų projektams, dėl kurių stambaus projekto investicijų sutartys sudarytos po šio įstatymo 6 straipsnio įsigaliojimo. 54. Privatiems subjektams priklausantys žemės sklypai į iki šio įstatymo 3 straipsnio įsigaliojimo įkurtų pramonės parkų teritoriją gali būti įtraukiami gavus rašytinį privačios žemės sklypų savininkų sutikimą, jeigu tie žemės sklypai atitinka Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus. 6. Iki šio įstatymo 5 straipsnio įsigaliojimo Investicijų įstatymo
sudarytos ir įsigaliojusios investicijų į savivaldybės infrastruktūrą sutartys baigiamos vykdyti iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į šiose investicijų sutartyse nustatytas sąlygas.“
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LR Seimo Biudžeto ir finansų komitetas,
26
straipsnį 26 dalimi:
„26. Laisvosios ekonominės zonos įmonė – ūkio subjektas, turintis
laisvosios ekonominės zonos įmonės statusą ir įgyvendinantis investicinį projektą laisvosios ekonominės zonos teritorijoje.“
ir finansų komitetas,
2 Papildyti 5 straipsnį ir išdėstyti taip:
2.
straipsnio 1 dalį 12 punktu ir jį išdėstyti taip: „12) investicijoms į stambius projektus ir laisvųjų ekonominių zonų įmonėms šio įstatymo ketvirtajame² skirsnyje nustatyta tvarka ir apimtimi nustatomos specialios investavimo ir verslo sąlygos.“ 15⁵ straipsnis. Stambiems projektams taikomos specialios investavimo ir verslo sąlygos
straipsnyje nustatytos specialios investavimo ir verslo sąlygos stambiems projektams įgyvendinti taikomos tik tuo atveju, jei dėl jų taikymo yra susitarta stambaus projekto investicijų sutartyje. Šios sąlygos taikomos nuo stambaus projekto įrašymo į stambių projektų sąrašą iki stambaus projekto investicijų sutartyje nustatyto stambaus projekto įgyvendinimo termino, o šio straipsnio 10 dalyje nurodytos specialios investavimo ir verslo sąlygos – iki stambaus projekto tęstinumo laikotarpio pabaigos termino. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytos specialios investavimo ir verslo sąlygos laisvosios ekonominės zonos įmonėms taikomos nuo laisvosios ekonominės zonos įmonės statuso gavimo. Šiame straipsnyje nustatytos stambiems projektams įgyvendinti taikomos specialios investavimo ir verslo sąlygos visais atvejais nebetaikomos išbraukus stambų projektą iš stambių projektų sąrašo. 2. Sudarius stambaus projekto investicijų sutartį, stambus projektas įtraukiamas į stambių projektų sąrašą ir nuo įtraukimo į šį sąrašą dienos yra laikomas valstybei svarbiu projektu. Stambus projektas netenka valstybei svarbaus projekto statuso jį išbraukus iš stambių projektų sąrašo. Stambūs projektai išbraukiami iš stambių projektų sąrašo pasibaigus stambaus projekto įgyvendinimo terminui, jeigu nėra nustatytas stambaus projekto tęstinumo laikotarpis, pasibaigus stambaus projekto tęstinumo laikotarpiui arba nutraukus stambaus projekto investicijų sutartį, jei ji nutraukiama anksčiau, nei pasibaigia stambaus projekto įgyvendinimo terminas arba stambaus projekto tęstinumo laikotarpis.
Stambių projektų įtraukimo į stambių projektų sąrašą ir išbraukimo iš šio sąrašo tvarką nustato Vyriausybė. 3. Viešojo administravimo subjektai stambiam projektui įgyvendinti arba laisvosios ekonominės zonos įmonei reikalingas administracines paslaugas (išskyrus administracinės procedūros atlikimą) suteikia ir individualius administracinius aktus priima prioriteto tvarka per kuo trumpesnį terminą, tačiau visais atvejais ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo reikiamų dokumentų ir informacijos gavimo, nebent teisės aktai nustato trumpesnius terminus. Viešojo administravimo subjekto vadovo sprendimu šis terminas dėl svarbių priežasčių gali būti pratęstas iki 3 darbo dienų. Apie administracinės paslaugos suteikimą (išskyrus administracinės procedūros atlikimą) ar individualaus administracinio akto priėmimą investuotojas ir (ar) kiti asmenys, kuriems teisės aktų nustatytais atvejais teikiama ši informacija, informuojami nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 1 darbo dieną. Šioje straipsnio dalyje nustatytas sutrumpintas administracinių paslaugų suteikimo ir individualių administracinių aktų priėmimo terminas netaikomas:
<...>
Pritarti
ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į pastabas ir pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė. 6.2. Pasiūlymai: negauta. 7. Balsavimo rezultatai: už - 9; prieš – 0; susilaikė – 1. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Algirdas Butkevičius, Kęstutis Glaveckas.
Komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas Biudžeto ir finansų komiteto biuro patarėja (ES) Jolanta Dzikaitė [1] Projektu toliau tekste vadinamas LIETUVOS RESPUBLIKOS INVESTICIJŲ
[2] Konstitucinio Teismo 1998 m. lapkričio 11 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. gegužės 31 d., 2009 m. kovo 2 d., 2009 m. balandžio 29 d. nutarimai.
Kaimo reikalų komitetas Papildomo komiteto IŠVADA
2020-05-27
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Andriejus Stančikas – Komiteto pirmininkas,
Kazys Starkevičius - Komiteto pirmininko pavaduotojas, Komiteto nariai: Juozas Baublys, Petras Čimbaras, Aurimas Gaidžiūnas, Alfredas Stasys Nausėda, Rasa Petrauskienė, Algimantas Salamakinas;
išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-11-26) 1(1)
įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dalyje siūloma nustatyti, kad „Jeigu kiti įstatymai nustato kitokias nuostatas nei šio įstatymo ketvirtojo² skirsnio nuostatos, reguliuojančios stambių projektų pritraukimą ir įgyvendinimą, taikomos šio įstatymo nuostatos”. Tokia teisės normos konstrukcija teisės požiūriu nepriimtina, nes konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams reikalavimus, pagal kuriuos, be kita ko, turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna, teisės aktuose neturi būti nuostatų, vienu metu skirtingai reguliuojančių tuos pačius visuomeninius santykius. Taigi keičiamame įstatyme neturi būti normų, prieštaraujančių kitiems įstatymams.
Kadangi įstatymo projektu siūloma nustatyti kitokias tuos pačius visuomeninius santykius reguliuojančias teisės normas nei jos yra įtvirtintos kituose įstatymuose, kartu turi būti teikiami kitų įstatymų pakeitimo projektai, kuriuose būtų aptarta įstatyminio reguliavimo taikymo išimtis Investicijų įstatyme. Pažymėtina, jog keičiamas įstatymas galėtų būti laikomas specialiuoju kitų įstatymų, kuriuose reguliuojami su investicijomis susiję teisiniai santykiai, atžvilgiu, tačiau keičiamas įstatymas neturėtų būti laikomas specialiuoju, pavyzdžiui, Statybos įstatymo atžvilgiu, nes šio įstatymo reguliavimo sritis yra kita nei keičiamo įstatymo. Pritarti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-11-26)2
projektų rengimo rekomendacijomis, terminai straipsnyje turi būti išdėstyti abėcėlės tvarka. Atsižvelgiant į tai, tikslintinas projekto 2 straipsnis. Pritarti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-11-26) 5(13) 1(1)
įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 7 punkte siūloma nustatyti: „7) investicijoms į gamybos, pramonės ar paslaugų (išskyrus viešąsias paslaugas) sritis savivaldybė sudaro investicijų sutartis, atitinkančias savivaldybės tarybos nustatytus kriterijus. Specialios investavimo, verslo ar sklypo parinkimo sąlygos tokiose sutartyse nustatomos pagal savivaldybės kompetenciją;“. Neaišku, kodėl išskiriamos viešosios paslaugos.
Pastebėtina, kad pagal Investicijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, “Investicijos – piniginės lėšos ir įstatymais bei kitais teisės aktais nustatyta tvarka įvertintas materialusis, nematerialusis ir finansinis turtas, kuris investuojamas siekiant iš investavimo objekto gauti pelno (pajamų), socialinį rezultatą (švietimo, kultūros, mokslo, sveikatos ir socialinės apsaugos bei kitose panašiose srityse) arba užtikrinti valstybės funkcijų įgyvendinimą.” Taigi investicijos galimos ir į viešųjų paslaugų sektorių. Be to, aptariamoje projekto dalyje vietoj formuluotės „sklypo parinkimo“ įrašytina formuluotė „žemės sklypo parinkimo“. Kartu atkreipiame dėmesį, kad projekto 5 straipsnio 1 dalimi iš keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 7 punkto siūloma išbraukti nuostatą, kad yra skatinamas investavimas į savivaldybės infrastruktūrą pagal savivaldybių sudarytų investicijų sutartyse nustatytas specialiąsias investavimo, verslo ar sklypo parinkimo sąlygas. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar iki įstatymo įsigaliojimo savivaldybių sudarytos ir įsigaliojusios investavimo į savivaldybės infrastruktūrą sutartys turėtų būti baigiamos vykdyti iki įstatymo įsigaliojimo galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į sutartyse nustatytas sąlygas, ar, įsigaliojus įstatymui, jos turėtų būti nutraukiamos. Taip pat galimi atvejai, kai savivaldybės iki įstatymo įsigaliojimo jau būtų baigusios derybas su potencialiais investuotojais dėl investicijų į savivaldybių infrastruktūrą, tačiau investavimo sutartys dar nebūtų pasirašytos arba pasirašytos, bet dar neįsigaliojusios. Svarstytina, ar tokiu atveju nebūtų pažeisti investuotojų teisėti lūkesčiai, nes, įsigaliojus įstatymui, kaip jau buvo minėta, investicijos į savivaldybių infrastruktūrą nebūtų skatinamos, o investuotojai, manytina, dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo tokių sutarčių negalėtų sudaryti.
Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nereikėtų papildyti įstatymo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis, pašalinant aukščiau nurodytus neaiškumus. Pritarti. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-11-26) 5(13) 2(1)
punktu, jame nustatant, kad ,,investicijoms į stambius projektus šio įstatymo ketvirtajame² skirsnyje nustatyta tvarka nustatomos specialios investavimo ir verslo sąlygos“. Iš projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, ar įstatymo ketvirtajame² skirsnyje nurodyti investavimo skatinimo būdai būtų kaip papildomi būdai investavimo skatinimo būdams, nustatytiems keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje, ar stambiems projektams būtų taikomi tik keičiamo įstatymo ketvirtajame² skirsnyje nustatyti investavimo skatinimo būdai. Svarstytina ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus. Pritarti. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-11-26) 6(15⁴)
straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,valstybės pagalbos sąlygos nustatomos Vyriausybės nustatyta tvarka“. Manytina, kad valstybės pagalbos teikimo sąlygos turėtų būti nustatytos keičiamame įstatyme, o jų taikymas galėtų būti nustatytas Vyriausybės priimtame teisės akte. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nuostatas nereikėtų atitinkamai patikslinti. Pritarti. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-11-26) 6(15⁴) 6.
Projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 15⁴ straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostata ,,investuotojas turi patirties <...> sutarties reikalavimams įvykdyti“ nėra pakankamai aiški, nes nėra aišku, kokie sutarties reikalavimai turimi omenyje. Jeigu turimas tikslas nustatyti, kad investuotojas turi turėti patirties sutartyje nustatytiems savo įsipareigojimams ar sutarties sąlygoms įvykdyti, tai projekto nuostatą reikėtų patikslinti. Pritarti. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-11-26) 6(15⁵)
straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „Viešojo administravimo subjektai stambiam projektui įgyvendinti reikalingas administracines paslaugas (išskyrus administracinės procedūros atlikimą) suteikia ir individualius administracinius aktus priima prioriteto tvarka per kuo trumpesnį terminą, tačiau visais atvejais ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo reikiamų dokumentų ir informacijos gavimo <...> Viešojo administravimo subjekto vadovo sprendimu šis terminas dėl svarbių priežasčių gali būti pratęstas iki 3 darbo dienų. <...>“. Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Atkreiptinas dėmesys, kad viešojo administravimo funkcijų vykdymas kiekvienu konkrečiu atveju yra siejamas su tam tikru terminu, per kurį turi būti suteikta administracinė paslauga. Viešojo administravimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad administracinės paslaugos yra: leidimų, licencijų išdavimas; dokumentų, kuriais patvirtinamas tam tikras juridinis faktas, išdavimas; deklaracijų priėmimas ir tvarkymas; asmenų konsultavimas viešojo administravimo subjekto kompetencijos klausimais; įstatymų nustatytos viešojo administravimo subjekto informacijos teikimas asmenims; administracinės procedūros vykdymas. Kiekvienu atveju administracinės paslaugos teikimo terminas yra siejamas su vidutinėmis darbo laiko, reikalingo paslaugai suteikti, sąnaudomis.
Taigi administracinių paslaugų teikimo terminai nėra savitiksliai, jie įtvirtinti tam, kad administracinės paslaugos teikimas užtikrintų kokybišką ir pilnavertį administracinės paslaugos suteikimą. Pažymėtina, jog Paslaugų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad leidimai (licencija, liudijimas, pažymėjimas ir kt.) išduodami ar atsisakoma juos išduoti ne vėliau kaip per
terminas. Be to, šio straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad šis terminas gali būti dėl svarbių priežasčių vieną kartą pratęstas iki 30 dienų. Tokie terminai yra siejami su būtinybe įsitikinti, jog leidimo prašantis asmuo atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus ir gali teisėtai verstis tam tikra veikla. Be kita ko, tam tikrais atvejais tokia patikra yra būtina siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, jei siekiama vykdyti veikla yra pavojingo pobūdžio. Tuo tarpu įstatymo projektu minėtas terminas, galintis trukti iki 60 dienų, būtų sutrumpintas iki 3 darbo dienų, su teise pratęsti dar 3 darbo dienoms. Teigtina, jog toks pasiūlymo pobūdis iš esmės paneigtų pačią tinkamos administracinės paslaugos teikimo galimybę, nes per šį terminą nebūtų įmanoma praktiškai patikrinti, ar asmenys atitinka teisės aktų reikalavimus, ar jie yra tinkamai pasirengę vykdyti tam tikrą veiklą. Administracinės paslaugos teikimas virstų formalumu, kurio metu tik paviršutiniškai, ar net nepilnai susipažinus su pateiktais dokumentais būtų nusprendžiama tenkinti arba netenkinti pareiškėjo prašymą.
Viena vertus, kaip jau minėta, tokia situacija neproporcingai apribotų viešojo administravimo subjektams galimybę tinkamai vykdyti jiems pavestas kontrolės ar priežiūros funkcijas, kita vertus, būtų neužtikrinami ir pareiškėjų (stambių investuotojų) teisėti interesai, nes jų atžvilgiu sprendimas būtų priimamas tik paviršutiniškai ar nepilnai susipažinus su pateiktais dokumentais. Be to, analizuojant teikiamo pasiūlymo pobūdį derėtų įvertinti ir tai, jog stambių investuotojų verslo interesai neturi būti įtvirtinami kaip svarbesnė, labiau saugoma ir ginama vertybė, nei visuomenės ir valstybės viešasis interesas, reikalaujantis, kad valstybės reguliuojama veikla būtų saugi ir teisėta. Atsižvelgiant į tai, siūlytina aptariamos projekto nuostatos atsisakyti. Pastabai nepritarus, siūlytina papildyti aptariamą projekto dalį nauju punktu, nustatančiu, jog sutrumpintas 3 darbo dienų terminas netaikomas leidimų, licencijų išdavimui. Pritarti. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-11-26) 6(15⁵)
straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti statybą leidžiančių dokumentų išdavimo stambaus projekto investuotojams taisykles, kurios yra kitokios nei nustatytos Statybos įstatymo 27 straipsnyje. Pastebėtina, kad Statybos įstatymo, kaip ir bet kurio kito įstatymo, nuostatos yra sistemiškai suderintos tarpusavyje. Todėl keičiamu įstatymu įsiterpus į Statybos įstatymo reguliuojamus teisinius santykius, padarant vieno straipsnio taikymo išimtį, bus neaišku, kaip turi būti taikomos kitos Statybos įstatymo nuostatos, susijusios su statybą leidžiančių dokumentų išdavimu ir statybos darbų pradžios teisėtumu.
Toks teisinis reguliavimas gali sukelti neigiamas teisines pasekmes, sudaryti prielaidas nevienodai įstatymo taikymo praktikai atskirose savivaldybėse, nes kiekviena savivaldybės administracija, priimdama sprendimą dėl statybos dokumentų išdavimo, turės pati nuspręsti, kurios Statybos įstatymo nuostatos taikomos stambaus projekto investuotojui, o kurios netaikomos. Siekiant išvengti teisės taikymo problemų, siūlytina atsisakyti analizuojamos nuostatos, o bendrųjų taisyklių išimtis stambaus projekto investuotojui, jeigu šių išimčių reikia, nustatyti Statybos įstatyme, padarant jame atitinkamus pakeitimus. Palikus projekte analizuojamas nuostatas galimos ir kitos neigiamos pasekmės – nesant nuoseklaus statybų teisinio reguliavimo, gali būti pažeisti kitų asmenų teisėti interesai, taip pat viešieji interesai, ypač kiek tai susiję su pastatų sauga, visuomenės sveikatos sauga, saugomų teritorijų, kraštovaizdžio apsauga. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal projektą, nors iki statybos darbų pradžios turi būti parengtos visos statinio projekto dalys, tačiau jų nereikia derinti su Statybos įstatyme nurodytomis institucijomis. Pastebėtina, kad Statybos įstatymo 27 straipsnio 9 dalyje yra nurodytos valstybės institucijos, kurios turi įvertinti statinio projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams ir kurios yra atsakingos, kad šių reikalavimų būtų laikomasi, o pagal to paties straipsnio 24 dalį bylose dėl išduotų statybą leidžiančių dokumentų galiojimo panaikinimo atsakovais laikomi asmenys, pritarę statybą leidžiančio dokumento išdavimui, ir šiuos dokumentus išdavę subjektai.
Taigi, paaiškėjus, jog projekto sprendiniai neatitinka teisės aktų reikalavimų, neaišku, kas būtų už tai atsakingas, jeigu projekto sprendiniai nebūtų derinami su įstatyme nurodytomis institucijomis. Be to, aptariamoje projekto dalyje vietoj formuluočių „sklypo plano“, „sklypo sutvarkymo plano“ vartotinos formuluotės
„žemės sklypo plano“, „žemės sklypo sutvarkymo plano“. Pritarti. 9. Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas (2019-11-26)
straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,stambiam projektui įgyvendinti reikalinga infrastruktūra sutartyje nustatytomis sąlygomis gali būti perduota savivaldybės nuosavybėn, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato kitaip“. Projekte nėra siūloma nustatyti, kad savivaldybėms investuotojo sukurta infrastruktūra perduodama neatlygintinai. Taigi pagal siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą galimi atvejai, kai sutartyje galėtų būti nustatyta, kad savivaldybė sutartyje nustatytomis sąlygomis investuotojo sukurtą inžinerinę infrastruktūrą išperka. Svarstytina, ar įstatyme neturėtų būti nustatyti kriterijai, kuriais remiantis sutartyje būtų nustatomos infrastruktūros perdavimo (išpirkimo) savivaldybei sąlygos ir ar tokių sutarties sąlygų (sutarties projekto) neturėtų tvirtinti savivaldybės taryba. Pritarti. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-11-26) 6(15⁵)
Projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 15⁵ straipsnio 7 dalies nuostatose yra nurodoma, kad „Akcininkai ir vadovas atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti“. Iš pateiktos nuostatos ar įstatymo projekto nuostatų nėra aišku, kurie asmenys būtų laikomi investuotojo vadovais (pagrindinės įmonės, padalinio ar kiti asmenys). Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad projekte vartojami terminai tokie pat kaip ir Lietuvos Respublikos įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties. Pastebėtina, kad tuo atveju, kai įstatyme vartojamos sąvokos, kurios apibrėžtos kitame įstatyme, įstatyme turi būti pateikta nuoroda į tą kitą įstatymą. Atsižvelgiant į tai, projektas tikslintinas, atitinkama nuostata papildant Investicijų įstatymo 2 straipsnį. Pritarti. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-11-26) 6(15⁵)
straipsnio 7 dalies 2 punkto nuostatomis yra įtvirtinama, kad užsieniečiai, kurie nėra Europos Sąjungos ir Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiai, kurie „Lietuvos Respublikos teritorijoje yra teisėtai, turi teisę pradėti dirbti nuo prašymo išduoti leidimą gyventi pateikimo dienos“, šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/52/EB, kuria numatomi sankcijų ir priemonių nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbdaviams būtiniausi standartai (toliau – Direktyva 2009/52/EB,
„reikalauti, kad trečiųjų šalių pilietis prieš įdarbinimą turėtų ir
darbdaviui pateiktų galiojantį leidimą gyventi arba kitą leidimą būti šalyje“. Pažymėtina, kad nei Direktyvoje 2009/52/EB, nei kituose Europos Sąjungos teisės aktuose nėra apibrėžta „kito leidimo būti šalyje“ sąvoka. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad 2016 m. kovo 9 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) 6 straipsnio 1 dalyje yra numatytos trečiųjų šalių piliečių atvykimo sąlygos jų numatomam buvimui valstybių narių teritorijoje, kurio bendra trukmė neviršija 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį, kai laikoma, kad kiekviena tokio buvimo diena įeina į 180 dienų laikotarpį. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad siekiant užtikrinti Direktyvos 2009/52/EB 4 straipsnio 1 dalies nuostatų įgyvendinimą, laikotarpiu iki leidimo gyventi išdavimo turėtų būti kontroliuojama ar trečiosios šalies piliečiai gali pagrįsti savo buvimo Lietuvos Respublikoje teisėtumą ir atitiktį Šengeno sienų kodekso
nuostatų, nei kitų įstatymo projekto nuostatų nėra aišku, kaip būtų užtikrinama, kad iki leidimo gyventi išdavimo pradėję dirbti asmenys būtų traktuojami kaip turintys kitą leidimą būti šalyje. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad projektas turėtų būti atitinkamai patikslintas. Pritarti. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-11-26) 6(15⁵)
straipsnio 8 dalies 2 punkte siūloma nustatyti: „stambiam projektui įgyvendinti reikalingi žemės sklypo kadastro duomenys gali būti nustatomi pagal rengiamą teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą. Tokiu atveju nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla teikiama tikrinti ir žemės sklypas teikiamas registruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre tik patvirtinus teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą.
Nustačius, kad patvirtinto teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto duomenys apie nekilnojamąjį daiktą ir pagal rengiamą teritorijų planavimo dokumentą nustatyti kadastro duomenys nesutampa ar neatitinka visų teisės aktuose nustatytų reikalavimų, jie negali būti registruojami.“ Neaišku, kokiu būdu projekto nuostatos galėtų būti įgyvendinamos. Pastebėtina, kad Nekilnojamo turto kadastro įstatymo 8 straipsnyje nustatyta, jog nekilnojamojo daikto kadastro duomenys nustatomi atliekant kadastrinius matavimus, naudojant tinkamus metodus ir priemones, užtikrinančius teisės aktų nustatytų reikalavimų matavimų kokybei patenkinimą. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu nustatomos ir riboženkliais paženklinamos žemės sklypo ribos, kadastriniais matavimais nustatomos žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių bei statinių kontūrų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje, kartografuojamos faktinės žemės naudmenos, apskaičiuojamas bendras žemės sklypo plotas bei žemės naudmenų plotai, parengiamas žemės sklypo planas ir kt. Neaišku, kaip nurodyti veiksmai galės būti atliekami pagal rengiamą, taigi tik pradėtą rengti, neapsvarstytą, nesuderintą ir nepatvirtintą, teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Konstitucinio Teismo jurisprudenciją. Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime, apibrėždamas konstitucinio teisinės valstybės principo suponuotus reikalavimus įstatymų leidėjui, be kita ko, konstatavo, jog teisės aktais negalima reikalauti neįmanomų dalykų.
Be to, neaišku, kokie turėtų būti investuotojo veiksmai, kokiais teisės aktais jis turėtų vadovautis, jeigu būtų atsisakyta registruoti žemės sklypą aptariamoje projekto nuostatoje nustatytais pagrindais. Pastebėtina ir tai, kad, atsisakius registruoti žemės sklypą, investuotojas patirtų žalos. Neatmestina galimybė, jog tokiu atveju investuotojas galėtų pareikalauti, jog ją atlygintų valstybė, nes jis veikė įstatyme nustatytomis sąlygomis. Pritarti. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-11-26)6
dėstomo keičiamo įstatymo 155 straipsnio 8 dalis neturi 3 punkto, atsižvelgiant į tai, projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 155 straipsnio 8 dalies punktų numeracija tikslintina. Pritarti. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-11-26)6
įstatymo15⁶9 dalyje nereikėtų nustatyti termino, per kurį komitetas savo posėdyje turėtų išnagrinėti koordinatoriaus pateiktą informaciją. Pritarti. 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-11-26)73
įrašytini žodžiai „Investicijų įstatymo“. Pritarti. 16. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-11-26)6
dėstomo keičiamo įstatymo ketvirtojo² skirsnio 154 straipsnio 9 dalies, 155 straipsnio 9 dalies 3 punkto nuostatas, stambių projektų įgyvendinimui turėtų būti skiriamos valstybės biudžeto lėšos, o Vyriausybė pagal įstatymus yra atsakinga už valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų planavimą, dėl teikiamo įstatymo projekto reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. Pritarti. 17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-11-26) * 17.
Atsižvelgiant į imperatyvią Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 16 punkto nuostatas, jog teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su valstybės ar savivaldybių turto patikėjimo teisės perleidimu, valstybės ar savivaldybių turto nuosavybės ar valdymo teisės perleidimu privatiems asmenims bei žemėtvarka, teritorijų planavimu ir statyba, turi būti atliktas teikiamo įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas. Pritarti. 18. Teisingumo ministerijos Europos teisės departamentas (2019-12-17) Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 56 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP‑4209 atitiktį Europos Sąjungos teisei, atsižvelgdami į tai, kad teikiamas projektas yra susijęs su kartu teikiamu Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 1, 2, 91, 12, 13 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo ketvirtuoju2 skirsniu įstatymo projektu Nr. XIIIP-4206, atkreipiame dėmesį į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos teisės departamento išvados dėl Įstatymo projekto Nr. XIIIP-4206 antrąjį punktą. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (2019-12-13 Nr.: 1SD-3720-(3.7 E.))6 Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba), pagal kompetenciją išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje paskelbtus Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr.
VIII-1312 1, 2, 9¹, 12, 13 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo ketvirtuoju² skirsniu įstatymo projektą (Nr. XIIIP-4206) (toliau – IĮ pakeitimo projektas), Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XIIIP-4210) (toliau – Žemės įstatymo pakeitimo projektas), Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 2, 4, 6, 17, 20, 23 ir
paskelbtus teisės aktų projektus, teikia šias pastabas ir pasiūlymus. 1. Investicijų įstatymo 15⁵ straipsnio 8 dalies 1 punkte nustatyta išimtis dėl servituto tiesti inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti nustatymo administraciniu aktu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.124 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės servitutai nustatomi Civilinio kodekso nustatytais pagrindais. Servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejai ir tvarka nustatomi šiame straipsnyje. Administraciniu aktu servitutus nustato Nacionalinė žemės tarnyba vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu.
Šio straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad administraciniu aktu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų sprendinius servitutai nustatomi išnuomotiems ar perduotiems neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti. Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, reguliavimas, kada valstybės institucija administraciniu aktu galėtų servitutą, suteikiantį teisę tiesti inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos prižiūrėti, nustatyti dėl stambaus projekto įgyvendinimo, bet ne dėl centralizuoto (bendro) naudojimo, kaip dabar numatyta Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 4 punkte, leistų valstybei daryti įtaką privačiai nuosavybei. Todėl kyla abejonių, ar toks sprendimas yra būtinas, objektyviai pagrįstas ir proporcingas. Pažymėtina, kad servitutas, kaip nurodyta Civilinio kodekso 4.111 straipsnio 1 dalyje, yra teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Servitutas yra žemės sklypo naudojimo apsunkinimas ir toks apsunkinimas tarnaujančiojo daikto savininkui ar naudotojui lemia atitinkamus nuostolius.
Manytina, kad aptarto servituto nustatymas administraciniu aktu dėl stambaus projekto įgyvendinimo intereso, bet ne dėl visuomenės intereso, jos naudos, suteiktų valstybei platesnę teisę daryti įtaką ir riboti privačios žemės naudojimą, o tai, tikėtina, pažeistų konstitucinius proporcingumo, lygiateisiškumo ir teisinės valstybės principus. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog proporcingumo principas, kaip vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų, reiškia, kad įstatyme numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir kad šios priemonės neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimas). Tokia nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyto proporcingumo principo sampratoje, numatančioje, kad pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi sudaryti kuo mažesnę administracinę ir kitokią naštą, nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl savininko teisių suvaržymo ribų nustatymo, būtina laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos reikalavimo, garantuojančio savininko nuosavybės teisių apsaugą, atsižvelgiant į būtinumo ir proporcingumo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2009). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įstatymas saugo sąžiningos konkurencijos laisvę.
Konkurencijos įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad viešojo administravimo subjektai, įgyvendindami pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu Lietuvos Respublikoje, privalo užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę (1 dalis) ir viešojo administravimo subjektams draudžiama priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant įstatymų reikalavimus (2 dalis). Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, nepritariame servituto, suteikiančio teisę tiesti inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos prižiūrėti, reikalingo stambiam projektui įgyvendinti, nustatymui administraciniu aktu. Manytume, kad tokiu atveju dėl minėto servituto nustatymo, jei jis būtinas, būtų galima susitarti sudarant sandorį pagal Civilinio kodekso nuostatas. Pritarti. 2. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (2019-12-13 Nr.: 1SD-3720-(3.7 E.))6
straipsnio 8 dalies 2 punktu siūloma nustatyti, kad stambiam projektui įgyvendinti reikalingi žemės sklypo kadastro duomenys gali būti nustatomi pagal rengiamą teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnyje reglamentuojamas nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymas.
Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenys nustatomi atliekant kadastrinius matavimus, o 2 dalyje nustatyta, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje. Minėto straipsnio 3 dalyje nustatyta, kokie veiksmai atliekami nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu – nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai, kurių standartus ir ženklinimo taisykles nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija.
Paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas, kuris yra neatsiejama nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos dalis; kadastriniais matavimais nustatomos žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių bei statinių kontūrų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje; kartografuojamos faktinės žemės naudmenos; apskaičiuojamas bendras žemės sklypo plotas bei žemės naudmenų plotai; parengiamas žemės sklypo planas; apskaičiuojama žemės sklypo vertė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; užpildoma žemės sklypo kadastro duomenų forma; išmatuojamos statinių ribos, nustatoma statinių pagrindinių konstrukcijų statybinė medžiaga, pastato vidaus įrangos charakteristikos ir kiti techniniai duomenys, kurių reikia nekilnojamojo daikto duomenims įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą; nustatomos inžinerinių statinių kontūrų ir (arba) ašių koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje; nustatoma statinio paskirtis, pavadinimas, adresas (gyvenamosios vietovės pavadinimas, gatvės pavadinimas ir pastato numeris), statybos pradžios ir pabaigos, rekonstravimo metai; apskaičiuojami statinių ir patalpų plotai, tūriai ir kiti parametrai, kurių reikia nekilnojamojo daikto duomenims įrašyti į kadastrą; parengiami statinių aukštų planai; apskaičiuojamos statinio vertės Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; užpildomos statinių kadastro duomenų formos; parengiama nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla.
Paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas, kuris yra neatsiejama nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos dalis; kadastriniais matavimais nustatomos žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių bei statinių kontūrų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje; kartografuojamos faktinės žemės naudmenos; apskaičiuojamas bendras žemės sklypo plotas bei žemės naudmenų plotai; parengiamas žemės sklypo planas; apskaičiuojama žemės sklypo vertė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; užpildoma žemės sklypo kadastro duomenų forma; išmatuojamos statinių ribos, nustatoma statinių pagrindinių konstrukcijų statybinė medžiaga, pastato vidaus įrangos charakteristikos ir kiti techniniai duomenys, kurių reikia nekilnojamojo daikto duomenims įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą; nustatomos inžinerinių statinių kontūrų ir (arba) ašių koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje; nustatoma statinio paskirtis, pavadinimas, adresas (gyvenamosios vietovės pavadinimas, gatvės pavadinimas ir pastato numeris), statybos pradžios ir pabaigos, rekonstravimo metai; apskaičiuojami statinių ir patalpų plotai, tūriai ir kiti parametrai, kurių reikia nekilnojamojo daikto duomenims įrašyti į kadastrą; parengiami statinių aukštų planai; apskaičiuojamos statinio vertės Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; užpildomos statinių kadastro duomenų formos; parengiama nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. IĮ pakeitimo projekto lydimojoje medžiagoje nepaaiškinama, kodėl būtina žemės sklypo kadastro duomenis nustatyti pagal rengiamą teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, ir kaip tai paspartins stambaus projekto įgyvendinimą. Pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto kadastro įstatyme įvardyti konkretūs veiksmai, atliekami nustatant kadastro duomenis.
Jeigu kadastro duomenys bus nustatyti pagal rengiamą teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, o kadastro duomenų byla teikiama tikrinti tik patvirtinus teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, taip nustatyti kadastro duomenys neatitiks visų keliamų reikalavimų ir nebus tikslūs jų tvirtinimo dieną. Investicijų įstatymo 15⁵ straipsnio 8 dalies 2 punktu taip pat siūloma reglamentuoti, kad nustačius, kad patvirtinto teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto duomenys apie nekilnojamąjį daiktą ir pagal rengiamą teritorijų planavimo dokumentą nustatyti kadastro duomenys nesutampa ar neatitinka visų teisės aktuose nustatytų reikalavimų, jie negali būti registruojami. Pažymime, kad aptarta nuostata prieštarauja Investicijų įstatymo 15⁵ straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatai, pagal kurią stambiam projektui įgyvendinti reikalingi žemės sklypo kadastro duomenys gali būti nustatomi pagal rengiamą teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą. Tai yra, aptartu atveju žemės sklypo kadastro duomenys bus nustatyti (priimtas atitinkamo subjekto sprendimas (administracinis aktas) nustatyti kadastro duomenis) pagal rengiamą teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą. Todėl lieka neaišku, kaip jau nustatyti kadastro duomenys galės būti tikslinami ar naikinami. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, nepritariame siūlymui leisti stambiam projektui įgyvendinti reikalingus žemės sklypo kadastro duomenis nustatyti pagal rengiamą teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą. Pritarti. 3. Lietuvos savivaldybių asociacija (2020-03-06 Nr. (16)-SD-181)) * Kreipiasi su siūlymu palaikyti nurodytais įstatymų projektais inicijuojamus teisinio reguliavimo pakeitimus.
Investicijų pritraukimo bei regionų konkurencingumo didinimo klausimai yra svarbūs tiek Lietuvos savivaldybių asociacijai, tiek ir jos narėms savivaldybėms. Prie šių tikslų įgyvendinimo ženkliai prisideda Lietuvos teritorijoje veikiančios septynios laisvosios ekonominės zonos (toliau - LEZ), kurios sudaro savivaldybėms palankias sąlygas pritraukti tiek vidaus, tiek užsienio investicijas į savivaldybių teritoriją. 2018 metų duomenimis, visose LEZ buvo sukurta daugiau nei 5700 darbo vietų, o LEZ veikiančių įmonių investicijų vertė siekė beveik 600 mln. eur. Viena pagrindinių laisvųjų ekonominių zonų sėkmės priežasčių - taikoma pelno mokesčio lengvata investuotojams. Visgi ši lengvata taikoma tik LEZ teritorijose. Tačiau laisvas LEZ teritorijų plotas senka (apie 60 proc. LEZ ploto jau užimta). Todėl tiek LEZ turinčios, tiek jų neturinčios savivaldybės yra suinteresuotos ieškoti ir kitų efektyvių būdų regionų plėtrai vykdyti. Anksčiau minėtų įstatymų projektų tikslas - pritraukti j Lietuvą stambias vidaus ir užsienio investicijas, nustatant tokiems projektams specialų reguliavimą. Minėtas reguliavimas būtų taikomas apdirbamosios gamybos arba duomenų centrų investicijų projektams, pagal kuriuos būtų įsipareigojama per penkerius metus įsteigti ne mažiau kaip 200 naujų darbo vietų ir investuoti ne mažiau kaip 30 mln. EUR privačių kapitalo investicijų. Toks specialus reguliavimas galėtų teigiam ai paveikti ir šalies regionus, didinant jų konkurencingumą bei gerinant situaciją visose savivaldybėse. Teigiamus pokyčius galėtų lemti šie Įstatymų projektų esminiai siūlymai:
projektu suvienodinamos sąlygos visose savivaldybėse taikyti skatinamąją pelno mokesčio lengvatą naujiems stambiems projektams pritraukti. 2.
projektas suteikia savivaldybėms papildomų įrankių pritraukiant investuotojus. Įstatymų projektais siūlomi teisinio reguliavimo pakeitimai būtų taikomi visiems naujiems stambiems projektams, nepaisant to, kurioje Lietuvos teritorijoje jie bus įgyvendinami, todėl investuotojai siūlomu reguliavimu galėtų pasinaudoti bet kurioje savivaldybėje. Reiškiame savo palaikymą Įstatymų projektais siūlomiems teisinio reguliavimo pakeitimams ir siūlome jiems pritarti. Atsižvelgti. 4. VšĮ „Investuok Lietuvoje“ (2020-04-03 Nr. 2020-086-S) * Siūlo pritarti Investicijų ir Pelno mokesčio įstatymų pakeitimo įstatymų projektų paketui. Atsižvelgti. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Vyriausybė (2020-04-29 nutarimas Nr. 473) 6(15⁵)
ketvirtuoju2 skirsniu įstatymo Nr. XIIIP-4206, Lietuvos Respublikos įstatymo
„Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 1 straipsnio pakeitimo
įstatymo Nr. XIIIP-4207, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 2, 4, 6, 17, 20, 23 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIIIP-4208, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 56 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIIIP-4209, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 23 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIIIP-4210 ir Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 2, 6, 8, 9, 10 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo
paketas), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui juos tobulinti atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus:
įstatymo Nr.
VIII-1312 1, 2, 91, 12, 13 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo ketvirtuoju² skirsniu įstatymo projekto Nr. XIIIP-4206 (toliau – įstatymo projektas Nr. XIIIP-4206) 6 straipsnyje numatytą 15⁵ straipsnio 15⁵dalį. Siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtintą aiškumo principą, 155 straipsnio 7 dalyje tikslinga nurodyti, kad investuotojas yra stambų projektą įgyvendinantis juridinis asmuo, t. y. neapima juridinio ar fizinio asmens, kuris yra stambų projektą įgyvendinančio juridinio asmens dalyvis. Siekiant įsitikinti, ar leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gali būti išduotas pagal keičiamo Investicijų įstatymo nuostatas, siūlytina nustatyti, kad užsieniečiai, įgyvendinantys stambų projektą, turi turėti tai patvirtinantį Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos išduotą dokumentą, o ne stambaus projekto įgyvendinimą patvirtinantį investuotojo dokumentą. Atsižvelgiant į pasikeitusį reglamentavimą, pagal kurį prašymą dėl leidimo gyventi gali pateikti tik asmeniškai pats užsienietis, siūlytina atsisakyti
gyventi turi teisę pateikti užsienietis ar investuotojas, o kai gyventi kartu su užsieniečiu atvyksta jo šeimos narys, – ir šis šeimos narys“. Siekiant aiškumo principo užtikrinimo 155 straipsnio 7 dalies 4 sakinyje siūlytina vietoj termino „Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įgaliota institucija“ nurodyti konkretų subjektą – Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Siekiant aiškumo ir nuoseklaus dėstymo, siūlytina patikslinti 155 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nuostatą dėl šeimos nariui, atvykstančiam gyventi į Lietuvos Respubliką kartu su užsieniečiu, išduodamo leidimo gyventi.
Atsižvelgiant į tai, kad leidimai gyventi bus išduodami pagal Investicijų įstatymą, kuriame ir nustatomos tokių leidimų išdavimo sąlygos, ir siekiant nesukurti naujo sudėtingo administravimo mechanizmo, siūlytina 155 straipsnio 7 dalyje nustatyti, kad šio straipsnio 7 dalyje nurodytiems užsieniečiams netaikomas reikalavimas turėti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje, o 155 straipsnio 7 dalies 1 punkte dėstomų nuostatų atsisakyti. Atsižvelgiant į pasikeitusias įstatymo
„Dėl užsieniečių teisės padėties“ nuostatas, pagal kurias teisėtai esantys
Lietuvos Respublikoje užsieniečiai trumpalaikio buvimo metu Lietuvos Respublikoje gali pradėti dirbti, atsisakyti 155 straipsnio 7 dalies 2 punkte dėstomų nuostatų. Atsižvelgiant į tai, kad pasikeitus įstatymo „Dėl užsieniečių teisės padėties“ nuostatoms, teikiant prašymą dėl leidimo gyventi, šį prašymą nagrinėjančioms institucijoms nebereikia pateikti užsieniečio kvalifikacijos atitiktį darbo vietai ir darbo patirtį patvirtinančių dokumentų (reikia pateikti tik darbdavio informaciją apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, jos atitiktį darbo vietai ir ne mažesnę negu vienų metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius penkerius metus), atsisakyti 155 straipsnio 7 dalies 3 punkte dėstomų nuostatų kaip netikslingų ir perteklinių. Atsižvelgiant į tai, įstatymo projekto Nr. XIIIP-4206 6 straipsnyje numatytą 155 straipsnio 7 dalį siūloma išdėstyti taip: „7.
Užsieniečiams, kurie nėra Europos Sąjungos ir Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiai, atvykstantiems į Lietuvos Respubliką dirbti pas stambų projektą įgyvendinantį investuotoją (toliau šiame straipsnyje – darbuotojai) ar užsiimti teisėta veikla, kai jie yra stambų projektą įgyvendinančio investuotojo akcininkai, kuriems nuosavybės teise priklausančių akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/10 stambų projektą įgyvendinančio investuotojo įstatinio kapitalo (toliau šiame straipsnyje – akcininkai), ar eiti stambų projektą įgyvendinančio investuotojo vadovo pareigas (toliau šiame straipsnyje – vadovas), įgyvendinantiems stambų projektą ir turintiems tai patvirtinantį Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos išduotą dokumentą, leidimas gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas 3 metams arba darbo sutarties su stambų projektą įgyvendinančiu investuotoju galiojimo ar teisėtos veiklos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui, jeigu darbuotojo darbo santykiai, akcininko ar vadovo teisėta veikla Lietuvos Respublikoje truks trumpiau negu
užsieniečiai) prašymas išduoti ar pakeisti leidimą gyventi išnagrinėjamas ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo šio prašymo pateikimo dienos. Prašymas išduoti ar pakeisti leidimą gyventi teikiamas Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei arba konsulinei įstaigai užsienyje. Šeimos nariui, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, atvykstančiam gyventi į Lietuvos Respubliką kartu su užsieniečiu, leidimas gyventi gali būti išduodamas tokiam pat laikotarpiui, kaip ir šiam užsieniečiui. Užsieniečiai atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, jiems netaikomi kvalifikacijos atitikties darbo vietai ar darbo patirties reikalavimai.
Užsieniečiai, teisėtai esantys Lietuvos Respublikoje, gali pradėti dirbti nuo prašymo išduoti leidimą gyventi pateikimo dienos. Darbuotojų, kurie gali gauti leidimą gyventi šioje dalyje nurodytu pagrindu, skaičius nustatomas stambaus projekto investicijų sutartyje.“ Atsižvelgti. 2. Vyriausybė (2020-04-29 nutarimas Nr. 473)
Respublikos Vyriausybė pritarė Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4475, kuris yra susijęs su įstatymų projektų paketu, pasiūlyti įstatymų projektų paketą svarstyti kartu su Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4475 ir visiems šiems įstatymams numatyti bendrą įsigaliojimo datą – 2021 m. sausio 1 d., išskyrus Įstatymo projekto Nr. XIIIP-4206 3 straipsnį, kuriuo atliekami pakeitimai nėra susiję su stambiems projektams pritraukti ir įgyvendinti skirtu reguliavimu ir kurio įsigaliojimas 2020 m. liepos 1 d. reikalingas pramonės parkų projektams vystyti. Atsižvelgti. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 1, 2, 9¹, 12, 13 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo ketvirtuoju² skirsniu įstatymo projektą Nr. XIIIP-4206 iniciatoriams tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. 7. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0, susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Andriejus Stančikas. Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas Komiteto biuro patarėja Gintarė Remeikienė
Ekonomikos komitetas Pagrindinio komiteto IŠVADA
2020-06-03
pirmininko pavaduotojas Dainius Kreivys, Komiteto nariai Bronislovas Matelis, Rūta Miliūtė, Virgilijus Poderys, Jurgis Razma, Andrius Kupčinskas ir Antanas Baura (nuotoliniu būdu). Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai Raimonda Danė, Rasa Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Žilvinas Klimka, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos energetikos ministras, laikinai einantis Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas Žygimantas Vaičiūnas, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos Ekonomikos plėtros departamento Verslo politikos skyriaus vedėjas Aidas Rimkevičius, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos Ekonomikos plėtros departamento Verslo politikos skyriaus patarėja Lauryna Gružaitė, Investuok Lietuvoje, VšĮ Projektų valdymo departamento direktorius Tadas Jagminas, Investuok Lietuvoje, VšĮ Inovacijų ir infrastruktūros sprendimų komandos vadovas Gerardas Višinskis, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus vedėja Daina Petrauskaitė (nuotoliniu būdu), kiti asmenys, prisijungę prie posėdžio nuotoliniu būdu. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas
3 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo
kitokias nuostatas nei šio įstatymo ketvirtojo² skirsnio nuostatos, reguliuojančios stambių projektų pritraukimą ir įgyvendinimą, taikomos šio įstatymo nuostatos”. Tokia teisės normos konstrukcija teisės požiūriu nepriimtina, nes konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams reikalavimus, pagal kuriuos, be kita ko, turi būti užtikrinami teisės sistemos nuoseklumas ir vidinė darna, teisės aktuose neturi būti nuostatų, vienu metu skirtingai reguliuojančių tuos pačius visuomeninius santykius. Taigi keičiamame įstatyme neturi būti normų, prieštaraujančių kitiems įstatymams. Kadangi įstatymo projektu siūloma nustatyti kitokias tuos pačius visuomeninius santykius reguliuojančias teisės normas nei jos yra įtvirtintos kituose įstatymuose, kartu turi būti teikiami kitų įstatymų pakeitimo projektai, kuriuose būtų aptarta įstatyminio reguliavimo taikymo išimtis Investicijų įstatyme. Pažymėtina, jog keičiamas įstatymas galėtų būti laikomas specialiuoju kitų įstatymų, kuriuose reguliuojami su investicijomis susiję teisiniai santykiai, atžvilgiu, tačiau keičiamas įstatymas neturėtų būti laikomas specialiuoju, pavyzdžiui, Statybos įstatymo atžvilgiu, nes šio įstatymo reguliavimo sritis yra kita nei keičiamo įstatymo. Pritarti iš dalies Specialiąsias taisykles atitinkamiems teisiniams santykiams numatančiuose įstatymuose dažnai yra įtvirtinama jų pirmenybė prieš kitus įstatymus, numatančius bendrąsias taisykles. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatyme, Lietuvos Respublikos koncesijų įstatyme ir kt.
Todėl siekiant teisinio aiškumo, projekto 1 straipsnyje dėstoma keičiamo įstatymo 1 straipsnio 3 dalis tikslintina taip: „3. Šio įstatymo ketvirtajame²skirsnyje nustatomas specialus teisinis reguliavimas taikomas investavimo į stambius projektus skatinimui, todėl šiems teisiniams santykiams kiti įstatymai taikomi tiek, kiek tai neprieštarauja šio įstatymo ketvirtajam²skirsniui.“
kanceliarijos Teisės departamentas 2019-11-262 23, 24,25 Atkreiptinas dėmesys, kad, vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, terminai straipsnyje turi būti išdėstyti abėcėlės tvarka. Atsižvelgiant į tai, tikslintinas projekto 2 straipsnis. Pritarti I. Atsižvelgiant į Seimo TD
išdėstyti abėcėlės tvarka taip: „2. Papildyti 2 straipsnį 23 dalimi:
„23. Stambaus projekto investicijų sutartis –
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos ir investuotojo sudaryta investicijų sutartis, kurioje nustatomos sutarties šalių teisės ir pareigos, susijusios su stambaus projekto įgyvendinimu, ir kitos šiame įstatyme nurodytos stambaus projekto investicijų sutarties sąlygos.“
3Papildyti 2 straipsnį 24 dalimi:
„24. Stambaus projekto tęstinumo laikotarpis
4Papildyti 2 straipsnį 25 dalimi:
„25.
Stambus projektas – duomenų apdorojimo, interneto serverių paslaugų (prieglobos) ir susijusios veiklos arba apdirbamosios gamybos investicijų projektas, dėl kurio įgyvendinimo yra sudaryta ir galioja stambaus projekto investicijų sutartis, pagal kurią investuotojas įsipareigoja, kad per penkerius metus nuo jos įsigaliojimo dienos įgyvendinant šį investicijų projektą:
vietų, dėl kurių įstatymų nustatyta tvarka bus sudarytos viso darbo laiko darbo sutartys. Kiekviena pagal šį punktą sukurta nauja darbo vieta turės būti išlaikyta ne trumpiau kaip penkerius metus nuo pirmosios darbuotojo priėmimo į sukurtą darbo vietą dienos;
2) investuotojo privačios kapitalo investicijos Lietuvos Respublikoje sudarys ne mažiau kaip
II. Atsižvelgiant į tai, kad sąvoka „stambus projektas“ pernumeravus yra apibrėžiama keičiamo įstatymo 2 straipsnio 25 dalyje, atitinkamai tikslintina numeracija projekte, t.y.: keičiamo įstatymo 15⁴ straipsnio 3 dalies 1 punkte, taip pat keičiamo įstatymo 15⁴ straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytina ne
kanceliarijos Teisės departamentas
17 Projekto 5 straipsnio 1 dalyje dėstomame keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 7 punkte siūloma nustatyti: „7) investicijoms į gamybos, pramonės ar paslaugų (išskyrus viešąsias paslaugas) sritis savivaldybė sudaro investicijų sutartis, atitinkančias savivaldybės tarybos nustatytus kriterijus. Specialios investavimo, verslo ar sklypo parinkimo sąlygos tokiose sutartyse nustatomos pagal savivaldybės kompetenciją;“. Neaišku, kodėl išskiriamos viešosios paslaugos.
Pastebėtina, kad pagal Investicijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, “Investicijos – piniginės lėšos ir įstatymais bei kitais teisės aktais nustatyta tvarka įvertintas materialusis, nematerialusis ir finansinis turtas, kuris investuojamas siekiant iš investavimo objekto gauti pelno (pajamų), socialinį rezultatą (švietimo, kultūros, mokslo, sveikatos ir socialinės apsaugos bei kitose panašiose srityse) arba užtikrinti valstybės funkcijų įgyvendinimą.” Taigi investicijos galimos ir į viešųjų paslaugų sektorių. Be to, aptariamoje projekto dalyje vietoj formuluotės „sklypo parinkimo“ įrašytina formuluotė „žemės sklypo parinkimo“. Kartu atkreipiame dėmesį, kad projekto 5 straipsnio 1 dalimi iš keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 7 punkto siūloma išbraukti nuostatą, kad yra skatinamas investavimas į savivaldybės infrastruktūrą pagal savivaldybių sudarytų investicijų sutartyse nustatytas specialiąsias investavimo, verslo ar sklypo parinkimo sąlygas. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar iki įstatymo įsigaliojimo savivaldybių sudarytos ir įsigaliojusios investavimo į savivaldybės infrastruktūrą sutartys turėtų būti baigiamos vykdyti iki įstatymo įsigaliojimo galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į sutartyse nustatytas sąlygas, ar, įsigaliojus įstatymui, jos turėtų būti nutraukiamos. Taip pat galimi atvejai, kai savivaldybės iki įstatymo įsigaliojimo jau būtų baigusios derybas su potencialiais investuotojais dėl investicijų į savivaldybių infrastruktūrą, tačiau investavimo sutartys dar nebūtų pasirašytos arba pasirašytos, bet dar neįsigaliojusios. Svarstytina, ar tokiu atveju nebūtų pažeisti investuotojų teisėti lūkesčiai, nes, įsigaliojus įstatymui, kaip jau buvo minėta, investicijos į savivaldybių infrastruktūrą nebūtų skatinamos, o investuotojai, manytina, dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo tokių sutarčių negalėtų sudaryti.
Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nereikėtų papildyti įstatymo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis, pašalinant aukščiau nurodytus neaiškumus. Pritarti iš dalies I. Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 7 punktą patikslinti ir jį išdėstyti taip:
„7) investicijoms į savivaldybės infrastruktūrą, gamybos,
pramonės ar paslaugų (išskyrus viešąsias paslaugas) sritį sritis savivaldybė sudaro investicijų sutartis, atitinkančias savivaldybės tarybos nustatytus kriterijus. Specialios investavimo, verslo ar žemės sklypo parinkimo sąlygos tokiose sutartyse nustatomos pagal savivaldybės kompetenciją;“. II. Projekto 7 straipsnį papildyti nauja 7 dalimi ir ją išdėstyti taip: „7. Iki šio įstatymo
sudarytos ir įsigaliojusios investicijų į savivaldybės infrastruktūrą sutartys baigiamos vykdyti iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į šiose investicijų sutartyse nustatytas sąlygas.“ III. Nepritarti dalyje dėl viešųjų paslaugų. Pažymėtina, kad koncesijų sutarčių sudarymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymas, Lietuvos Respublikos valstybės įmonės Lietuvos oro uostų valdomų oro uostų koncesijos įstatymas ir kiti įstatymai, o valdžios ir privataus sektoriaus subjektų partnerystės sutarčių sudarymą – keičiamo įstatymo 4¹ skirsnis. Priėmus siūlomą reguliavimą, dėl viešosios infrastruktūros ir viešųjų paslaugų turėtų būti sudaromos ne investicijų sutartys.
Tokiais atvejais turėtų būti suteikiama koncesija arba sudarytos valdžios ir privataus sektoriaus subjektų partnerystės sutartys, todėl sandoriai turėtų būti sudaromi remiantis atitinkamas sritis reguliuojančiais įstatymais. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
112 Projekto 5 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo
papildyti 12 punktu, jame nustatant, kad ,,investicijoms į stambius projektus šio įstatymo ketvirtajame² skirsnyje nustatyta tvarka nustatomos specialios investavimo ir verslo sąlygos“. Iš projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, ar įstatymo ketvirtajame² skirsnyje nurodyti investavimo skatinimo būdai būtų kaip papildomi būdai investavimo skatinimo būdams, nustatytiems keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje, ar stambiems projektams būtų taikomi tik keičiamo įstatymo ketvirtajame² skirsnyje nustatyti investavimo skatinimo būdai. Svarstytina ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus. Pritarti Siekiama numatyti, kad projekto 5 straipsnio 3 dalimi (buvusi projekto
investavimo skatinimo būdai būtų kaip papildomi būdai investavimo skatinimo būdams, nustatytiems keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į tai, projekto
papildomas nauju 13 straipsnio 1 dalies 12 punktu, tikslintina taip:
„12) investicijoms į stambius projektus sudaromos
stambių projektų investicijų sutartys.“
kanceliarijos Teisės departamentas 2019-11-26 15⁴1 Projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 15⁴straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,valstybės pagalbos sąlygos nustatomos Vyriausybės nustatyta tvarka“.
Manytina, kad valstybės pagalbos teikimo sąlygos turėtų būti nustatytos keičiamame įstatyme, o jų taikymas galėtų būti nustatytas Vyriausybės priimtame teisės akte. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nuostatas nereikėtų atitinkamai patikslinti. Pritarti Keičiamo įstatymo
teikimo sąlygų, t.y.: „investavimo skatinimo būdai taikomi tiek, kiek tai neprieštarauja Europos Sąjungos teisės aktams, reglamentuojantiems valstybės pagalbos teikimą“. Atsižvelgiant į tai, projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 15⁴ straipsnio 1 dalis tikslintina, atsisakant joje perteklinių nuostatų: „1. Paraiška dėl stambaus projekto investicijų sutarties sudarymo teikiama, šio straipsnio 3 dalyje nustatytų sąlygų pagrindimas ir šių sąlygų pagrindimo, taip pat šio straipsnio 5 dalyje nurodytų interesų vertinimas atliekamas, Vyriausybės įgaliotos institucijos veiksmai užtikrinant stambaus projekto atitikties viešajai tvarkai, nacionaliniam saugumui, visuomenės saugumui ir (ar) sveikatos interesams vertinimą, rengiant, derinant, sudarant ar vykdant stambaus projekto investicijų sutartį, stambaus projekto investicijų sutarties vykdymo priežiūra atliekama, taip pat šio įstatymo 15⁵ straipsnyje nustatytos specialios investavimo ir verslo sąlygos stambaus projekto investicijų sutartyje nurodytiems stambiems projektams įgyvendinti taikomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.“ 6.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3 Projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 15⁴straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostata ,,investuotojas turi patirties <...> sutarties reikalavimams įvykdyti“ nėra pakankamai aiški, nes nėra aišku, kokie sutarties reikalavimai turimi omenyje. Jeigu turimas tikslas nustatyti, kad investuotojas turi turėti patirties sutartyje nustatytiems savo įsipareigojimams ar sutarties sąlygoms įvykdyti, tai projekto nuostatą reikėtų patikslinti. Pritarti Projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 15⁴straipsnio 3 dalies 3 punktą patikslinti ir jį išdėstyti taip:
„3) investuotojas turi patirties, techninių ir
žmogiškųjų išteklių, reikiamų stambiam projektui įgyvendinti ir stambaus projekto investicijų sutarčiai įvykdyti;“. 7.
kanceliarijos Teisės departamentas 2019-11-26 15⁵3 Projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 15⁵ straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad
„Viešojo administravimo subjektai stambiam projektui įgyvendinti reikalingas
administracines paslaugas (išskyrus administracinės procedūros atlikimą) suteikia ir individualius administracinius aktus priima prioriteto tvarka per kuo trumpesnį terminą, tačiau visais atvejais ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo reikiamų dokumentų ir informacijos gavimo <...> Viešojo administravimo subjekto vadovo sprendimu šis terminas dėl svarbių priežasčių gali būti pratęstas iki 3 darbo dienų. <...>“. Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Atkreiptinas dėmesys, kad viešojo administravimo funkcijų vykdymas kiekvienu konkrečiu atveju yra siejamas su tam tikru terminu, per kurį turi būti suteikta administracinė paslauga. Viešojo administravimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad administracinės paslaugos yra: leidimų, licencijų išdavimas; dokumentų, kuriais patvirtinamas tam tikras juridinis faktas, išdavimas; deklaracijų priėmimas ir tvarkymas; asmenų konsultavimas viešojo administravimo subjekto kompetencijos klausimais; įstatymų nustatytos viešojo administravimo subjekto informacijos teikimas asmenims; administracinės procedūros vykdymas. Kiekvienu atveju administracinės paslaugos teikimo terminas yra siejamas su vidutinėmis darbo laiko, reikalingo paslaugai suteikti, sąnaudomis. Taigi administracinių paslaugų teikimo terminai nėra savitiksliai, jie įtvirtinti tam, kad administracinės paslaugos teikimas užtikrintų kokybišką ir pilnavertį administracinės paslaugos suteikimą. Pažymėtina, jog Paslaugų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad leidimai (licencija, liudijimas, pažymėjimas ir kt.) išduodami ar atsisakoma juos išduoti ne vėliau kaip per 30 dienų, išskyrus atvejus, kai įstatymuose pagrįstai nustatytas ilgesnis terminas.
Be to, šio straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad šis terminas gali būti dėl svarbių priežasčių vieną kartą pratęstas iki 30 dienų. Tokie terminai yra siejami su būtinybe įsitikinti, jog leidimo prašantis asmuo atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus ir gali teisėtai verstis tam tikra veikla. Be kita ko, tam tikrais atvejais tokia patikra yra būtina siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, jei siekiama vykdyti veikla yra pavojingo pobūdžio. Tuo tarpu įstatymo projektu minėtas terminas, galintis trukti iki
teise pratęsti dar 3 darbo dienoms. Teigtina, jog toks pasiūlymo pobūdis iš esmės paneigtų pačią tinkamos administracinės paslaugos teikimo galimybę, nes per šį terminą nebūtų įmanoma praktiškai patikrinti, ar asmenys atitinka teisės aktų reikalavimus, ar jie yra tinkamai pasirengę vykdyti tam tikrą veiklą. Administracinės paslaugos teikimas virstų formalumu, kurio metu tik paviršutiniškai, ar net nepilnai susipažinus su pateiktais dokumentais būtų nusprendžiama tenkinti arba netenkinti pareiškėjo prašymą. Viena vertus, kaip jau minėta, tokia situacija neproporcingai apribotų viešojo administravimo subjektams galimybę tinkamai vykdyti jiems pavestas kontrolės ar priežiūros funkcijas, kita vertus, būtų neužtikrinami ir pareiškėjų (stambių investuotojų) teisėti interesai, nes jų atžvilgiu sprendimas būtų priimamas tik paviršutiniškai ar nepilnai susipažinus su pateiktais dokumentais.
Be to, analizuojant teikiamo pasiūlymo pobūdį derėtų įvertinti ir tai, jog stambių investuotojų verslo interesai neturi būti įtvirtinami kaip svarbesnė, labiau saugoma ir ginama vertybė, nei visuomenės ir valstybės viešasis interesas, reikalaujantis, kad valstybės reguliuojama veikla būtų saugi ir teisėta. Atsižvelgiant į tai, siūlytina aptariamos projekto nuostatos atsisakyti. Pastabai nepritarus, siūlytina papildyti aptariamą projekto dalį nauju punktu, nustatančiu, jog sutrumpintas 3 darbo dienų terminas netaikomas leidimų, licencijų išdavimui. Nepritarti Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pozicija:
Remiantis VšĮ „Investuok Lietuvoje“ kaupiamos statistikos duomenimis, 2010–2018 m. Lietuvoje buvo įgyvendinti arba įgyvendinami tik 4 plyno lauko tiesioginių užsienio investicijų projektai apdirbamosios gamybos srityje, kurių kapitalo investicijos ir planuojamas sukurti darbo vietų skaičius atitinka stambiojo projekto kriterijus. Dėl labai nedidelio stambiųjų projektų kiekio, išimties naudojimas būtų ypač retas, bet ženkliai paspartintų stambiųjų projektų įgyvendinimą ir pagerintų investicinę aplinką. Projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 15⁵ straipsnio 3 dalies papunkčiuose numatytos šio termino išimtys (pavyzdžiui, visuomenės informavimo apie priimamus sprendimus ir viešinimo procedūroms; patikros dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams ir sprendimo dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams priėmimo procedūroms).
Projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 15⁶straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta stambiojo projekto koordinatoriaus funkcija bendradarbiauti su viešojo administravimo subjektais, teikiančiais administracines paslaugas ir priimančiais administracinius sprendimus, reikalingus stambiajam projektui įgyvendinti, <…> viešojo administravimo subjektams teikti informaciją ir konsultacijas, susijusias su stambiojo projekto įgyvendinimu. Taigi koordinatorius viešojo administravimo subjektams teiks visą reikalingą pagalbą ir konsultacijas, juos informuos apie planuojamą kreipimąsi. Projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 15⁵ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad viešojo administravimo subjektai stambiajam projektui įgyvendinti reikalingas administracines paslaugas (išskyrus administracinės procedūros atlikimą) suteikia ir individualius administracinius aktus priima prioriteto tvarka per kuo trumpesnį terminą, tačiau visais atvejais ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo reikiamų dokumentų ir informacijos gavimo. Taigi tais atvejais, kai viešojo administravimo subjektams trūks informacijos ar dokumentų, termino pradžios eiga nebus skaičiuojama. Paslaugų įstatymo 7 straipsnio
išduodami ar atsisakoma juos išduoti ne vėliau kaip per 30 dienų, nustato ilgiausią terminą („ne vėliau kaip“), todėl šis terminas negali būti ilginamas, tačiau trumpinamas gali būti. 8.
kanceliarijos Teisės departamentas 2019-11-26 15⁵4 Projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 15⁵ straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti statybą leidžiančių dokumentų išdavimo stambaus projekto investuotojams taisykles, kurios yra kitokios nei nustatytos Statybos įstatymo 27 straipsnyje. Pastebėtina, kad Statybos įstatymo, kaip ir bet kurio kito įstatymo, nuostatos yra sistemiškai suderintos tarpusavyje. Todėl keičiamu įstatymu įsiterpus į Statybos įstatymo reguliuojamus teisinius santykius, padarant vieno straipsnio taikymo išimtį, bus neaišku, kaip turi būti taikomos kitos Statybos įstatymo nuostatos, susijusios su statybą leidžiančių dokumentų išdavimu ir statybos darbų pradžios teisėtumu. Toks teisinis reguliavimas gali sukelti neigiamas teisines pasekmes, sudaryti prielaidas nevienodai įstatymo taikymo praktikai atskirose savivaldybėse, nes kiekviena savivaldybės administracija, priimdama sprendimą dėl statybos dokumentų išdavimo, turės pati nuspręsti, kurios Statybos įstatymo nuostatos taikomos stambaus projekto investuotojui, o kurios netaikomos. Siekiant išvengti teisės taikymo problemų, siūlytina atsisakyti analizuojamos nuostatos, o bendrųjų taisyklių išimtis stambaus projekto investuotojui, jeigu šių išimčių reikia, nustatyti Statybos įstatyme, padarant jame atitinkamus pakeitimus. Palikus projekte analizuojamas nuostatas galimos ir kitos neigiamos pasekmės – nesant nuoseklaus statybų teisinio reguliavimo, gali būti pažeisti kitų asmenų teisėti interesai, taip pat viešieji interesai, ypač kiek tai susiję su pastatų sauga, visuomenės sveikatos sauga, saugomų teritorijų, kraštovaizdžio apsauga. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal projektą, nors iki statybos darbų pradžios turi būti parengtos visos statinio projekto dalys, tačiau jų nereikia derinti su Statybos įstatyme nurodytomis institucijomis.
Pastebėtina, kad Statybos įstatymo 27 straipsnio 9 dalyje yra nurodytos valstybės institucijos, kurios turi įvertinti statinio projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams ir kurios yra atsakingos, kad šių reikalavimų būtų laikomasi, o pagal to paties straipsnio 24 dalį bylose dėl išduotų statybą leidžiančių dokumentų galiojimo panaikinimo atsakovais laikomi asmenys, pritarę statybą leidžiančio dokumento išdavimui, ir šiuos dokumentus išdavę subjektai. Taigi, paaiškėjus, jog projekto sprendiniai neatitinka teisės aktų reikalavimų, neaišku, kas būtų už tai atsakingas, jeigu projekto sprendiniai nebūtų derinami su įstatyme nurodytomis institucijomis. Be to, aptariamoje projekto dalyje vietoj formuluočių „sklypo plano“, „sklypo sutvarkymo plano“ vartotinos formuluotės
„žemės sklypo plano“, „žemės sklypo sutvarkymo plano“. Pritarti iš dalies
I. Projekto
dalies formuluotes patikslinti ir išdėstyti taip:
„4. Stambaus projekto investicijų sutartyje numatytais
atvejais statinio projektui, kurio pagrindu pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymą yra išduodamas statybą leidžiantis dokumentas, prilyginama statinio projekto bendrosios, architektūrinės, sklypo sutvarkymo (sklypo plano) ir susisiekimo dalių visuma. <...>“. II. Nepritarti dalyje dėl projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 15⁵ straipsnio 4 dalies nuostatų atsisakymo. Vadovaujantis Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pozicija, investuotojas statybą leidžiančiam dokumentui gauti, jei tai bus nustatyta stambiojo projekto investicijų sutartyje, galės pateikti statinio techninį projektą, susidedantį iš bendrosios, architektūrinės, sklypo sutvarkymo ir susisiekimo dalių.
Šios dalys statybą leidžiančio dokumento išdavimo metu bus prilyginamos statinio projektui. Tačiau prieš pradėdamas statybos darbus, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka privalomos ir kitos statinio projekto dalys, šios dalys privalės būti parengtos, įskaitant jų ekspertizės atlikimą (kai ji privaloma), ne vėliau kaip iki statybos darbų pradžios. Taigi reikalavimai statybos darbams ir privalomiems parengti dokumentams nesikeis (visos parengtos statinio projekto dalys privalės atitikti visus teisės aktų keliamus reikalavimus ir visos reikalingos dalys privalės būti rengiamos), tačiau sumažės privalomų suderinti statinio projekto dalių. Taip pat išliks reikalavimas pateiki ir visus kitus Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje numatytus dokumentus Statybos įstatyme nustatyta tvarka (pavyzdžiui, atrankos išvadą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių ir atrankos išvados ar sprendimo viešinimo dokumentų, kai pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatas turi būti atliktos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros). Kaip nustatyta pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, tais atvejais, kai reikia atlikti poveikio aplinkai vertinimą ar atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo, statybą leidžiantis dokumentas galės būti išduodamas tik po minėtų dokumentų priėmimo ir kai minėti dokumentai leidžia atitinkamoje teritorijoje vykdyti planuojamą ūkinę veiklą.
Šios nuostatos nebus taikomos, kai bus planuojami kultūros paveldo statinių tvarkomieji statybos darbai ar kai statinių statyba planuojama kultūros paveldo objektų teritorijose arba kai trūksta informacijos įvertinti, ar planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų reikalavimus. Tai patvirtina, kad toks reguliavimas atitinka viešuosius interesus, įskaitant pastatų saugos ir kitus reikalavimus. Už statybą, pagal statybą leidžiantį dokumentą ir laikantis teisės aktų reikalavimų, atsakingas investuotojas. Todėl paaiškėjus, jog projekto sprendiniai, kurie nederinti su institucijomis neatitinka teisės aktų reikalavimų, už tai būtų atsakingas investuotojas. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-11-26 15⁵6 Projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 15⁵straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,stambiam projektui įgyvendinti reikalinga infrastruktūra sutartyje nustatytomis sąlygomis gali būti perduota savivaldybės nuosavybėn, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato kitaip“. Projekte nėra siūloma nustatyti, kad savivaldybėms investuotojo sukurta infrastruktūra perduodama neatlygintinai. Taigi pagal siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą galimi atvejai, kai sutartyje galėtų būti nustatyta, kad savivaldybė sutartyje nustatytomis sąlygomis investuotojo sukurtą inžinerinę infrastruktūrą išperka. Svarstytina, ar įstatyme neturėtų būti nustatyti kriterijai, kuriais remiantis sutartyje būtų nustatomos infrastruktūros perdavimo (išpirkimo) savivaldybei sąlygos ir ar tokių sutarties sąlygų (sutarties projekto) neturėtų tvirtinti savivaldybės taryba. Pritarti iš dalies I.
Pritarti iš dalies I. Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas reglamentuoja klausimus, susijusius su infrastruktūra. Atsižvelgiant į tai, projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 15⁵straipsnio 6 dalis išbrauktina, kaip perteklinė. II. Projekto 6 straipsnyje dėstomo 15⁵ straipsnio 7-10 dalis atitinkamai laikyti 6-9 dalimis. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-11-26 15⁵7 Projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 15⁵ straipsnio 7 dalies nuostatose yra nurodoma, kad „Akcininkai ir vadovas atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti“. Iš pateiktos nuostatos ar įstatymo projekto nuostatų nėra aišku, kurie asmenys būtų laikomi investuotojo vadovais (pagrindinės įmonės, padalinio ar kiti asmenys). Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad projekte vartojami terminai tokie pat kaip ir Lietuvos Respublikos įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties. Pastebėtina, kad tuo atveju, kai įstatyme vartojamos sąvokos, kurios apibrėžtos kitame įstatyme, įstatyme turi būti pateikta nuoroda į tą kitą įstatymą. Atsižvelgiant į tai, projektas tikslintinas, atitinkama nuostata papildant Investicijų įstatymo 2 straipsnį. Pritarti I. Projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 15⁵ straipsnio 6 dalyje (buvusioje 7 dalimi) vartojamas nuostatas
„ar investuotojo vadovui (toliau šiame straipsnyje - vadovas)“ patikslinti ir
jas išdėstyti taip: „6.<...>
„ar eiti stambų projektą įgyvendinančio investuotojo vadovo pareigas (toliau
šiame straipsnyje – vadovas), <...>“. II. Projekto 2 straipsnį, kuriame dėstomas keičiamo įstatymo
5 dalimi ir ją išdėstyti taip: „5. Papildyti 2 straipsnį 26 dalimi: „26. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir kituose teisės aktuose.“ 11.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2 Projekto 6 straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 15⁵ straipsnio 7 dalies 2 punkto nuostatomis yra įtvirtinama, kad užsieniečiai, kurie nėra Europos Sąjungos ir Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiai, kurie „Lietuvos Respublikos teritorijoje yra teisėtai, turi teisę pradėti dirbti nuo prašymo išduoti leidimą gyventi pateikimo dienos“, šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/52/EB, kuria numatomi sankcijų ir priemonių nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbdaviams būtiniausi standartai (toliau – Direktyva 2009/52/EB,
„reikalauti, kad trečiųjų šalių pilietis prieš įdarbinimą turėtų ir
darbdaviui pateiktų galiojantį leidimą gyventi arba kitą leidimą būti šalyje“. Pažymėtina, kad nei Direktyvoje 2009/52/EB, nei kituose Europos Sąjungos teisės aktuose nėra apibrėžta „kito leidimo būti šalyje“ sąvoka. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) 6 straipsnio 1 dalyje yra numatytos trečiųjų šalių piliečių atvykimo sąlygos jų numatomam buvimui valstybių narių teritorijoje, kurio bendra trukmė neviršija 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį, kai laikoma, kad kiekviena tokio buvimo diena įeina į 180 dienų laikotarpį.
Atsižvelgiant į tai, manytina, kad siekiant užtikrinti Direktyvos 2009/52/EB 4 straipsnio 1 dalies nuostatų įgyvendinimą, laikotarpiu iki leidimo gyventi išdavimo turėtų būti kontroliuojama ar trečiosios šalies piliečiai gali pagrįsti savo buvimo Lietuvos Respublikoje teisėtumą ir atitiktį Šengeno sienų kodekso
nuostatų, nei kitų įstatymo projekto nuostatų nėra aišku, kaip būtų užtikrinama, kad iki leidimo gyventi išdavimo pradėję dirbti asmenys būtų traktuojami kaip turintys kitą leidimą būti šalyje. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad projektas turėtų būti atitinkamai patikslintas. Atsižvelgti Komitetas pritaria Vyriausybės Nutarime pateiktai projekto
15⁵ straipsnio 6 dalies (buvusios 7 dalimi) formuluotei. Pažymėtina, kad Direktyvos
national before taking up the employment holds and presents to the employer a valid residence permit or other authorisation for his or her stay“ (šaltinis: https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/PDF/?uri=CELEX:32009L0052&from=LT). Direktyvoje vartojama formuluotė „other authorization” reiškia, kad darbdavys turi įsitikinti, jog užsienietis turi teisėtą pagrindą būti šalyje, t .y. leidimą gyventi ar kitą pagrindą, pavyzdžiui vizą. Šiuo metu Lietuvoje užsieniečiai gali dirbti ir atvykę bevizio režimo pagrindu ar turėdami vizas.
Teisėtu pagrindu laikomas ne tik leidimas, bet ir viza. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2 Projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 15⁵ straipsnio 8 dalies 2 punkte siūloma nustatyti: „stambiam projektui įgyvendinti reikalingi žemės sklypo kadastro duomenys gali būti nustatomi pagal rengiamą teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą. Tokiu atveju nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla teikiama tikrinti ir žemės sklypas teikiamas registruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre tik patvirtinus teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą. Nustačius, kad patvirtinto teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto duomenys apie nekilnojamąjį daiktą ir pagal rengiamą teritorijų planavimo dokumentą nustatyti kadastro duomenys nesutampa ar neatitinka visų teisės aktuose nustatytų reikalavimų, jie negali būti registruojami.“ Neaišku, kokiu būdu projekto nuostatos galėtų būti įgyvendinamos. Pastebėtina, kad Nekilnojamo turto kadastro įstatymo 8 straipsnyje nustatyta, jog nekilnojamojo daikto kadastro duomenys nustatomi atliekant kadastrinius matavimus, naudojant tinkamus metodus ir priemones, užtikrinančius teisės aktų nustatytų reikalavimų matavimų kokybei patenkinimą. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu nustatomos ir riboženkliais paženklinamos žemės sklypo ribos, kadastriniais matavimais nustatomos žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių bei statinių kontūrų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje, kartografuojamos faktinės žemės naudmenos, apskaičiuojamas bendras žemės sklypo plotas bei žemės naudmenų plotai, parengiamas žemės sklypo planas ir kt. Neaišku, kaip nurodyti veiksmai galės būti atliekami pagal rengiamą, taigi tik pradėtą rengti, neapsvarstytą, nesuderintą ir nepatvirtintą, teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Konstitucinio Teismo jurisprudenciją. Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime, apibrėždamas konstitucinio teisinės valstybės principo suponuotus reikalavimus įstatymų leidėjui, be kita ko, konstatavo, jog teisės aktais negalima reikalauti neįmanomų dalykų. Be to, neaišku, kokie turėtų būti investuotojo veiksmai, kokiais teisės aktais jis turėtų vadovautis, jeigu būtų atsisakyta registruoti žemės sklypą aptariamoje projekto nuostatoje nustatytais pagrindais. Pastebėtina ir tai, kad, atsisakius registruoti žemės sklypą, investuotojas patirtų žalos. Neatmestina galimybė, jog tokiu atveju investuotojas galėtų pareikalauti, jog ją atlygintų valstybė, nes jis veikė įstatyme nustatytomis sąlygomis. Pritarti Projekto 6 straipsnyje dėstomo 15⁵ straipsnio 7 dalies (buvusios 8 dalimi) 2 punktą patikslinti ir jį išdėstyti taip: „2) stambiam projektui įgyvendinti reikalingos kadastrinių matavimų procedūros gali būti atliekamos pagal rengiamo teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto sprendinius. Tokiu atveju nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla teikiama tikrinti ir žemės sklypas teikiamas registruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre tik patvirtinus teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą. Nustačius, kad patvirtinto teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto duomenys apie nekilnojamąjį daiktą ir pagal rengiamą teritorijų planavimo dokumentą nustatyti kadastro duomenys nesutampa ar neatitinka visų teisės aktuose nustatytų reikalavimų, jie negali būti registruojami, o dėl tokio atsisakymo registruoti kadastro duomenis atsiradę stambų projektą įgyvendinančio investuotojo nuostoliai neatlyginami;“. 13.
kanceliarijos Teisės departamentas 2019-11-26 15⁵8 Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 15⁵straipsnio 8 dalis neturi
įstatymo 15⁵straipsnio 8 dalies punktų numeracija tikslintina. Pritarti Projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 15⁵ straipsnio 7 dalies (buvusios 8 dalimi) numeraciją patikslinti. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-11-26 15⁶9 Svarstytina, ar projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo15⁶9 dalyje nereikėtų nustatyti termino, per kurį komitetas savo posėdyje turėtų išnagrinėti koordinatoriaus pateiktą informaciją. Pritarti Projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 15⁶ straipsnio 9 dalį patikslinti:
„9. Koordinatorius privalo ne vėliau kaip per
administravimo subjekto pranešimo gavimo pranešti komitetui apie koordinatoriaus pasiūlymus, į kuriuos viešojo administravimo subjektas neatsižvelgia. Koordinatorius turi teisę pranešti komitetui ir apie koordinatoriaus pateiktus pasiūlymus, į kuriuos atsižvelgta. Komitetas koordinatoriaus pateiktą informaciją nagrinėja komiteto posėdyje, kuris surengiamas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo reikiamų dokumentų ir informacijos gavimo.“
kanceliarijos Teisės departamentas 2019-11-267 Projekto 7 straipsnio 3 dalyje po žodžio „išdėstytos“ įrašytini žodžiai „Investicijų įstatymo“. Pritarti Žr. projekto 7 straipsnio formuluotes argumentų skiltyje prie Vyriausybės Nutarimo. 16.
kanceliarijos Teisės departamentas 2019-11-26 Atsižvelgiant į tai, kad pagal projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo ketvirtojo² skirsnio 15⁴straipsnio 9 dalies, 15⁵straipsnio 9 dalies 3 punkto nuostatas, stambių projektų įgyvendinimui turėtų būti skiriamos valstybės biudžeto lėšos, o Vyriausybė pagal įstatymus yra atsakinga už valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų planavimą, dėl teikiamo įstatymo projekto reikėtų gauti Vyriausybės išvadą. Pritarti Vyriausybės išvada yra gauta (2020-05-12 Nutarimas Nr. 473). 17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-11-26 Atsižvelgiant į imperatyvią Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 16 punkto nuostatas, jog teisės akto projekto rengėjas atlieka teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su valstybės ar savivaldybių turto patikėjimo teisės perleidimu, valstybės ar savivaldybių turto nuosavybės ar valdymo teisės perleidimu privatiems asmenims bei žemėtvarka, teritorijų planavimu ir statyba, turi būti atliktas teikiamo įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas. Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į Seimo TD 17 pastabą, prašyti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos iki projekto priėmimo stadijos pateikti antikorupcinį vertinimą. 18. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos teisės departamentas 2019-12-17
KETVIRTUOJU² SKIRSNIU ĮSTATYMo PROJEKTO Nr. XIIIP‑4206 atitikties Europos Sąjungos teisei Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 1, 2, 9¹, 12, 13 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo ketvirtuoju² skirsniu įstatymo projekto Nr.
XIIIP-4206 (toliau – Įstatymo projektas) atitiktį Europos Sąjungos teisei, teikiame šias pastabas ir pasiūlymus: Įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas, inter alia siūlomos Investicijų įstatymo 15⁵ straipsnio nuostatos, sudarytų galimybes stambaus projekto investicijų sutartį pasirašiusiems investuotojams naudotis specialiomis (palankesnėmis) investavimo ir verslo sąlygomis. Pažymėtina, kad Įstatymo projektas, numatydamas priemones, kuriomis būtų sukuriama palankesnė teisinė ir administracinė aplinka stambaus projekto investicijų sutartį pasirašiusiems investuotojams, nulemtų, kad tokios sutarties nepasirašę investuotojai galimai atsidurtų mažiau palankioje padėtyje, būtų apsunkintos jų patekimo į rinką sąlygos. Investicijų įstatymo 15⁴ straipsnyje (Įstatymo projekto
stambaus projekto investicijų sutartį, pateikia paraišką dėl stambaus projekto investicijų sutarties sudarymo Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai“ (15⁴straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis siūlomomis Investicijų įstatymo 15⁴straipsnio 3 dalies nuostatomis, „stambaus projekto investicijų sutartis gali būti sudaroma, kai tenkinamos visos <...>“ šioje dalyje nurodytos sąlygos. Įvertinę nurodytas Investicijų įstatymo projekto nuostatas, atkreipiame dėmesį, kad numatant teisinį reguliavimą, kuris tam tikriems subjektams suteiktų pranašumą (palankesnes sąlygas), ypatingai svarbu laikytis Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) įtvirtintų bendrųjų Sąjungos teisės principų, inter alia skaidrumo, vienodo požiūrio, proporcingumo, sąžiningos konkurencijos laisvės principų.
Šiuo atžvilgiu pastebėtina, kad Investicijų įstatymo projekte nėra detalizuotos nuostatos dėl paraiškų vertinimo (paraiškos būtų teikiamos ir vertinamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka), o nuostatos dėl stambaus projekto investicijų sutarties sudarymo suformuluotos taip, kad galima situacija, kai stambaus projekto investicijų sutartis nebūtų sudaroma net ir tuo atveju, jei tenkinamos visos įstatyme nurodytos sąlygos. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar Įstatymo projektas neturėtų būti papildytas įstatymo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis, kurios užtikrintų didesnį teisinį aiškumą ir skaidrumą paraiškų dėl stambaus projekto investicijų sutarties vertinimo ir sutarčių sudarymo procese. Atkreipiame dėmesį, kad pagal siūlomą Investicijų įstatymo 15⁴ straipsnio 1 dalies redakciją didžioji dalis su paraiškų vertinimu ir stambių projektų įgyvendinimu susijusių procedūrų bus reglamentuojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimamuose teisės aktuose, todėl galutinis vertinimas dėl siūlomo teisinio reguliavimo suderinamumo su aukščiau nurodytais pagrindiniais vidaus rinkos principais galėtų būti pateiktas tik įvertinus Įstatymo projekto įgyvendinamuosius teisės aktus. Nepritarti Ekonomikos ir inovacijų ministerija:
Projekto nuostatos nustato pagrįstą, diferencijuotą reguliavimą stambiesiems projektams, todėl nepažeidžiami SESV įtvirtinti bendrieji Europos Sąjungos principai.
Tiek pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo, tiek pagal Konstitucinio Teismo[1] praktiką, lygiateisiškumo principas savaime nepaneigia galimybės įstatymu nustatyti nevienodą, diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų, priklausančių skirtingoms kategorijoms, atžvilgiu, jeigu tarp šių asmenų yra tokio pobūdžio skirtumų, kurie tokį diferencijuotą reguliavimą daro objektyviai pateisinamą. Pagal šiuo metu galiojantį reguliavimą stambieji investuotojai yra net mažiau palankioje padėtyje nei smulkūs investuotojai, todėl tai itin apriboja jų galimybes ateiti į rinką. Dėl savo investicijų projekto masto stambiesiems projektams įgyvendinti reikalingi dideli žemės sklypai, kuriuos suformuoti reikalinga parengti teritorijų planavimo dokumentus, atlikti žemės sklypų sujungimo ir formavimo procedūras, neretais atvejais keisti žemės sklypų paskirtį ir t.t. Įgyvendinant stambiuosius projektus reikia atlikti daug skirtingų procedūrų, parengti daugiau kaip 200 įvairių dokumentų (įsisteigimas, specialistų įsivežimas, darbo jėgos pasitelkimas, teritorijų planavimas, žemėtvarka, projektavimas, statyba, statybos užbaigimas, poveikio aplinkai vertinimas ir kt.). Smulkūs investuotojai su tokiomis problemomis dažniausiai nesusiduria ir tokiu reguliavimu nesinaudoja. Siūlomas diferencijuotas reglamentavimas nėra naujas Europos Sąjungoje. Kitos ES valstybės turi specialias išimtis stambiesiems projektams (Kroatija, Vengrija, Italija, Rumunija) arba paprastesnes projektų įgyvendinimo procedūras (Latvija, Estija, Vokietija, Nyderlandai, Jungtinė Karalystė, Austrija). Investicijų įstatyme nustatyti pagrindiniai stambiesiems projektams taikomo teisinio reguliavimo principai.
Investicijų įstatymo lydimuosiuose teisės aktuose bus nustatyta Investicijų įstatymo nuostatų įgyvendinimo tvarka, kaip reikalaujama vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatymu ir Konstitucinio teismo doktrina. Paraiškos vertinimo tvarka bus nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu. Investicijų įstatyme negali būti numatyta imperatyvi nuostata dėl investicijų sutarties sudarymo su stambiaisiais investuotojais, nes kituose įstatymuose yra numatytų apribojimų, kai investicijų sutartis negali būti sudaroma, pvz., kai investuotojas neatitinka nacionalinio saugumo reikalavimų, Investicijų įstatymo
nesudaryti investicijų sutarties net ir tais atvejais, kai stambusis projektas atitinka keičiamo įstatymo projekte nustatytus kriterijus. Įstatymo projekto įgyvendinamieji teisės aktai bus pateiki derinti teisės aktų nustatyta tvarka. 19. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos teisės departamentas
2 Įstatymo projektu siūloma Investicijų įstatymo 15⁵ straipsnio 7 dalies 2 punkte numatyti, kad trečiosios šalies piliečiai, esantys Lietuvos Respublikoje teisėtai, turi teisę pradėti dirbti nuo prašymo išduoti leidimą gyventi pateikimo dienos. Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad vadovaujantis 2009 m. birželio
numatomi sankcijų ir priemonių nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbdaviams būtiniausi standartai (toliau – Direktyva 2009/52/EB) 4 straipsnio
trečiųjų šalių pilietis prieš įdarbinimą turėtų ir darbdaviui pateiktų galiojantį leidimą gyventi arba kitą leidimą būti šalyje“. Atkreipiame dėmesį, kad „kito leidimo būti šalyje“ sąvoka Direktyvoje 2009/52/EB ar kituose Europos Sąjungos teisės aktuose nėra apibrėžta.
2016 m. kovo
taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) 6 straipsnio 1 dalis numato sąlygas, kuriomis trečiųjų šalių piliečiams leidžiama atvykti numatomam buvimui valstybių narių teritorijoje, kurio bendra trukmė neviršija 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį (jie turi turėti galiojantį kelionės dokumentą, su kuriuo jo turėtojui leidžiama kirsti sieną; jie turi galiojančią vizą, jei to reikalaujama pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 539/2001; jie pagrindžia numatomo buvimo tikslą bei sąlygas ir turi pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jie tikrai būtų įleisti, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų; jie nėra asmenys, dėl kurių į SIS yra įtrauktas įspėjimas neįsileisti; jie nelaikomi keliančiais grėsmę nei vienos iš valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai ar tarptautiniams santykiams, pirmiausia – dėl jų valstybių narių duomenų bazėse nėra įtrauktas įspėjimas neįsileisti dėl išvardintų priežasčių). Taigi, siekiant užtikrinti Direktyvos 2009/52/EB
gyventi išdavimo turėtų būti kontroliuojama, ar trečiosios šalies piliečiai gali pagrįsti savo buvimo Lietuvos Respublikoje teisėtumą ir atitiktį Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalyje numatytoms sąlygoms. Įvertinus Investicijų įstatymo projektą, lieka neaišku, koks kontrolės mechanizmas būtų taikomas siekiant užtikrinti, kad iki leidimo gyventi išdavimo pradėję dirbti asmenys gali būti traktuojami kaip turintys kitą leidimą būti šalyje.
Be to, atsižvelgiant į tai, kad tik ribotas skaičius stambaus projekto investicijų sutartyje numatytų darbuotojų galėtų naudotis įstatymuose siūloma numatyti lengvata, kyla klausimas, kokie požymiai leistų atskirti konkrečius darbuotojus, kurie teisėtai naudojasi nurodyta lengvata, nuo darbuotojų, kurie turi teisę pradėti dirbti tik gavę leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgti Komitetas pritaria Vyriausybės Nutarime pateiktai projekto
15⁵ straipsnio 6 dalies (buvusios 7 dalimi) formuluotei. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
savivaldybių asociacija 2020-03-09 Nr. G-2020-1906
Šiuo raštu kreipiamės su siūlymu palaikyti žemiau nurodytais įstatymų projektais inicijuojamus teisinio reguliavimo pakeitimus:
Nr. VIII-1312 1 ,2 ,9¹, 12, 13 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo ketvirtuoju² skirsniu įstatymo projektu Nr. XIIIP-4206 (toliau - ir Investicijų įstatymo projektas);
Nr. XII-2470 56 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4209;
Nr.
Nr. IX-675 2 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4475 (toliau - Pelno mokesčio įstatymo projektas) (toliau visi projektai kartu - Įstatymų projektai). Investicijų pritraukimo bei regionų konkurencingumo didinimo klausimai yra svarbūs tiek Lietuvos savivaldybių asociacijai, tiek ir jos narėms savivaldybėms. Prie šių tikslų įgyvendinimo ženkliai prisideda Lietuvos teritorijoje veikiančios septynios laisvosios ekonominės zonos (toliau - LEZ), kurios sudaro savivaldybėms palankias sąlygas pritraukti tiek vidaus, tiek užsienio investicijas į savivaldybių teritoriją. 2018 metų duomenimis, visose LEZ buvo sukurta daugiau nei 5700 darbo vietų, o LEZ veikiančių įmonių investicijų vertė siekė beveik 600 mln. EUR[2]. Viena pagrindinių laisvųjų ekonominių zonų sėkmės priežasčių – taikoma pelno mokesčio lengvata investuotojams. Visgi ši lengvata taikoma tik LEZ teritorijose. Tačiau laisvas LEZ teritorijų plotas senka (apie 60 proc. LEZ ploto jau užimta)[3]. Todėl tiek LEZ turinčios, tiek jų neturinčios savivaldybės yra suinteresuotos ieškoti ir kitų efektyvių būdų regionų plėtrai vykdyti. Anksčiau šiame rašte minėtų Įstatymų projektų tikslas - pritraukti į Lietuvą stambias vidaus ir užsienio investicijas, nustatant tokiems projektams specialų reguliavimą. Minėtas reguliavimas būtų taikomas apdirbamosios gamybos arba duomenų centrų investicijų projektams, pagal kuriuos būtų įsipareigojama per penkerius metus įsteigti ne mažiau kaip 200 naujų darbo vietų ir investuoti ne mažiau kaip 30 mln. EUR privačių kapitalo investicijų.
Toks specialus reguliavimas galėtų teigiamai paveikti ir šalies regionus, didinant jų konkurencingumą bei gerinant situaciją visose savivaldybėse. Teigiamus pokyčius galėtų lemti šie Įstatymų projektų esminiai siūlymai:
suvienodinamos sąlygos visose savivaldybėse taikyti skatinamąją pelno mokesčio lengvatą naujiems stambiems projektams pritraukti[4]. Skatinamoji pelno mokesčio lengvata yra vienas iš svarbių kriterijų, skatinančių vidaus ir užsienio investuotojus rinktis Lietuvą projektų įgyvendinimui. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, pelno mokesčio paskata yra taikomas tik įmonėms, veikiančioms LEZ teritorijose[5], kurios, kaip minėta, sparčiai užsipildo, o savivaldybių teritorijos, kurios nepatenka į LEZ plotą, investuotojams yra mažiau patrauklios, kadangi jose nėra pelno mokesčio paskatų stambiems investuotojams. Priėmus pateiktą Pelno mokesčio įstatymo projektą, pelno mokesčio paskata stambiems projektams būtų taikoma visoje Lietuvos teritorijoje. Siūloma paskata leistų stambiems projektams pasinaudoti skatinamąja pelno mokesčio lengvata vykdomo stambaus projekto apimtyje net iki 20 metų. Toks pakeitimas suteiktų galimybę visoms savivaldybėms, siekiant pritraukti vidaus ir užsienio stambius projektus, pasiūlyti pelno mokesčio paskatą ir pagerintų konkurencines sąlygas konkuruojant dėl investicijų pritraukimo su kitomis valstybėmis. 2. Investicijų įstatymo projektas suteikia savivaldybėms papildomų įrankių pritraukiant investuotojus[6]. Investicijų įstatymo projektu siūlomos papildomos galimybės pačioms savivaldybėms iš anksto ruošti teritorijas ir vystyti infrastruktūrą stambiems projektams įgyvendinti.
Investuotojui nusprendus įgyvendinti stambų projektą būtent savivaldybės iš anksto suplanuotoje teritorijoje, savivaldybėms atsirastų galimybė gauti iki 5 proc. stambaus projekto kapitalo investicijų vertės valstybės biudžeto dotaciją savivaldybės viešajai infrastruktūrai plėtoti (minimali kapitalo investicijų suma turės sudaryti ne mažiau kaip 30 mln. EUR, todėl tokio stambaus projekto atveju dotacija galėtų sudaryti iki 1,5 mln. EUR, o didėjant projekto kapitalo investicijų dydžiui - didėtų ir galimos dotacijos suma). Be to, savivaldybės galėtų suteikti pačiam investuotojui teisę įsirengti inžinerinę infrastruktūrą iki sklypo ribos pagal sutartyje su savivaldybe nustatytas sąlygas, vėliau tokią infrastruktūrą investuotojas turėtų perduoti savivaldybei neatlygintinai. Tai leistų paspartinti infrastruktūros įrengimą ir atitinkamai leistų investuotojui greičiau pradėti veiklą ir sudarytų geresnes sąlygas konkuruojant dėl vidaus ir užsienio investicijų pritraukimo su kitomis valstybėmis. Įstatymų projektais siūlomi teisinio reguliavimo pakeitimai būtų taikomi visiems naujiems stambiems projektams, nepaisant to, kurioje Lietuvos teritorijoje jie bus įgyvendinami, todėl investuotojai siūlomu reguliavimu galėtų pasinaudoti bet kurioje savivaldybėje. Reiškiame savo palaikymą Įstatymų projektais siūlomiems teisinio reguliavimo pakeitimams ir siūlome jiems pritarti. Atsižvelgti
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2019-12-13 Nr.
1
Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba), pagal kompetenciją išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje paskelbtus Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 1, 2, 9¹, 12, 13 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo ketvirtuoju² skirsniu įstatymo projektą (Nr. XIIIP-4206) (toliau – IĮ pakeitimo projektas), Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XIIIP-4210) (toliau – Žemės įstatymo pakeitimo projektas), Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 2, 4, 6, 17, 20, 23 ir
paskelbtus teisės aktų projektus, teikia šias pastabas ir pasiūlymus. Investicijų įstatymo 15⁵ straipsnio 8 dalies
tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti nustatymo administraciniu aktu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.124 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 23 straipsnio
nustatytais pagrindais. Servitutų nustatymo administraciniu aktu atvejai ir tvarka nustatomi šiame straipsnyje. Administraciniu aktu servitutus nustato Nacionalinė žemės tarnyba vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu.
Šio straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad administraciniu aktu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų sprendinius servitutai nustatomi išnuomotiems ar perduotiems neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti. Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, reguliavimas, kada valstybės institucija administraciniu aktu galėtų servitutą, suteikiantį teisę tiesti inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos prižiūrėti, nustatyti dėl stambaus projekto įgyvendinimo, bet ne dėl centralizuoto (bendro) naudojimo, kaip dabar numatyta Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 4 punkte, leistų valstybei daryti įtaką privačiai nuosavybei. Todėl kyla abejonių, ar toks sprendimas yra būtinas, objektyviai pagrįstas ir proporcingas. Pažymėtina, kad servitutas, kaip nurodyta Civilinio kodekso
naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Servitutas yra žemės sklypo naudojimo apsunkinimas ir toks apsunkinimas tarnaujančiojo daikto savininkui ar naudotojui lemia atitinkamus nuostolius.
Manytina, kad aptarto servituto nustatymas administraciniu aktu dėl stambaus projekto įgyvendinimo intereso, bet ne dėl visuomenės intereso, jos naudos, suteiktų valstybei platesnę teisę daryti įtaką ir riboti privačios žemės naudojimą, o tai, tikėtina, pažeistų konstitucinius proporcingumo, lygiateisiškumo ir teisinės valstybės principus. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog proporcingumo principas, kaip vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų, reiškia, kad įstatyme numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir kad šios priemonės neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimas). Tokia nuostata įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyto proporcingumo principo sampratoje, numatančioje, kad pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi sudaryti kuo mažesnę administracinę ir kitokią naštą, nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl savininko teisių suvaržymo ribų nustatymo, būtina laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos reikalavimo, garantuojančio savininko nuosavybės teisių apsaugą, atsižvelgiant į būtinumo ir proporcingumo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2009). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įstatymas saugo sąžiningos konkurencijos laisvę.
Konkurencijos įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad viešojo administravimo subjektai, įgyvendindami pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu Lietuvos Respublikoje, privalo užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę (1 dalis) ir viešojo administravimo subjektams draudžiama priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant įstatymų reikalavimus (2 dalis). Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, nepritariame servituto, suteikiančio teisę tiesti inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos prižiūrėti, reikalingo stambiam projektui įgyvendinti, nustatymui administraciniu aktu. Manytume, kad tokiu atveju dėl minėto servituto nustatymo, jei jis būtinas, būtų galima susitarti sudarant sandorį pagal Civilinio kodekso nuostatas. Nepritarti Vadovaujantis Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pozicija, Konstitucijos 23 straipsnyje numatyti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos bei proporcingumo principai pažeisti nebus, kadangi servitutai bus nustatomi įstatyme numatytu pagrindu ir teisingai atlyginant. Netgi servitutą nustačius administraciniu aktu, asmeniui išlieka teisė apskųsti tokį aktą. Konkurencijos įstatymo nuostatos nebus pažeistos. Projekto nuostatos nustato pagrįstą diferencijuotą reguliavimą stambiems projektams, todėl nepažeidžiami SESV įtvirtinti bendrieji Europos Sąjungos principai.
Tiek pagal ESTT, tiek pagal Konstitucinio Teismo[7] praktiką, lygiateisiškumo principas savaime nepaneigia galimybės įstatymu nustatyti nevienodą, diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų, priklausančių skirtingoms kategorijoms, atžvilgiu, jeigu tarp šių asmenų yra tokio pobūdžio skirtumų, kurie tokį diferencijuotą reguliavimą daro objektyviai pateisinamą. Pagal šiuo metu galiojantį reguliavimą stambūs investuotojai yra net mažiau palankioje padėtyje nei smulkūs investuotojai, todėl tai itin apriboja jų galimybes ateiti į rinką. Dėl savo investicijų projekto masto stambiems projektams įgyvendinti reikalingi dideli žemės sklypai, kuriuos suformuoti reikalinga parengti teritorijų planavimo dokumentus, atlikti žemės sklypų sujungimo ir formavimo procedūras, neretais atvejais keisti žemės sklypų paskirtį ir t.t. Įgyvendinant stambius projektus reikia atlikti daug skirtingų procedūrų, parengti daugiau kaip 200 įvairių dokumentų (įsisteigimas, specialistų įsivežimas, darbo jėgos pasitelkimas, teritorijų planavimas, žemėtvarka, projektavimas, statyba, statybos užbaigimas, poveikio aplinkai vertinimas ir kt.). Smulkūs investuotojai su tokiomis problemomis dažniausiai nesusiduria ir tokiu reguliavimu nesinaudoja. Įstatymų projektų paketas derintas su Konkurencijos taryba. Galimybė sudaryti sandorį pagal Civilinio kodekso nuostatas išliks. 2. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2019-12-13
2 Investicijų įstatymo 15⁵ straipsnio 8 dalies
žemės sklypo kadastro duomenys gali būti nustatomi pagal rengiamą teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnyje reglamentuojamas nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymas.
Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenys nustatomi atliekant kadastrinius matavimus, o 2 dalyje nustatyta, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje. Minėto straipsnio
duomenų nustatymo metu – nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai, kurių standartus ir ženklinimo taisykles nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija.
Paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas, kuris yra neatsiejama nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos dalis; kadastriniais matavimais nustatomos žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių bei statinių kontūrų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje; kartografuojamos faktinės žemės naudmenos; apskaičiuojamas bendras žemės sklypo plotas bei žemės naudmenų plotai; parengiamas žemės sklypo planas; apskaičiuojama žemės sklypo vertė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; užpildoma žemės sklypo kadastro duomenų forma; išmatuojamos statinių ribos, nustatoma statinių pagrindinių konstrukcijų statybinė medžiaga, pastato vidaus įrangos charakteristikos ir kiti techniniai duomenys, kurių reikia nekilnojamojo daikto duomenims įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą; nustatomos inžinerinių statinių kontūrų ir (arba) ašių koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje; nustatoma statinio paskirtis, pavadinimas, adresas (gyvenamosios vietovės pavadinimas, gatvės pavadinimas ir pastato numeris), statybos pradžios ir pabaigos, rekonstravimo metai; apskaičiuojami statinių ir patalpų plotai, tūriai ir kiti parametrai, kurių reikia nekilnojamojo daikto duomenims įrašyti į kadastrą; parengiami statinių aukštų planai; apskaičiuojamos statinio vertės Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; užpildomos statinių kadastro duomenų formos; parengiama nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla.
Paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas, kuris yra neatsiejama nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos dalis; kadastriniais matavimais nustatomos žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių bei statinių kontūrų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje; kartografuojamos faktinės žemės naudmenos; apskaičiuojamas bendras žemės sklypo plotas bei žemės naudmenų plotai; parengiamas žemės sklypo planas; apskaičiuojama žemės sklypo vertė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; užpildoma žemės sklypo kadastro duomenų forma; išmatuojamos statinių ribos, nustatoma statinių pagrindinių konstrukcijų statybinė medžiaga, pastato vidaus įrangos charakteristikos ir kiti techniniai duomenys, kurių reikia nekilnojamojo daikto duomenims įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą; nustatomos inžinerinių statinių kontūrų ir (arba) ašių koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje; nustatoma statinio paskirtis, pavadinimas, adresas (gyvenamosios vietovės pavadinimas, gatvės pavadinimas ir pastato numeris), statybos pradžios ir pabaigos, rekonstravimo metai; apskaičiuojami statinių ir patalpų plotai, tūriai ir kiti parametrai, kurių reikia nekilnojamojo daikto duomenims įrašyti į kadastrą; parengiami statinių aukštų planai; apskaičiuojamos statinio vertės Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; užpildomos statinių kadastro duomenų formos; parengiama nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. IĮ pakeitimo projekto lydimojoje medžiagoje nepaaiškinama, kodėl būtina žemės sklypo kadastro duomenis nustatyti pagal rengiamą teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, ir kaip tai paspartins stambaus projekto įgyvendinimą. Pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto kadastro įstatyme įvardyti konkretūs veiksmai, atliekami nustatant kadastro duomenis.
Jeigu kadastro duomenys bus nustatyti pagal rengiamą teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, o kadastro duomenų byla teikiama tikrinti tik patvirtinus teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, taip nustatyti kadastro duomenys neatitiks visų keliamų reikalavimų ir nebus tikslūs jų tvirtinimo dieną. Investicijų įstatymo 15⁵ straipsnio 8 dalies 2 punktu taip pat siūloma reglamentuoti, kad nustačius, kad patvirtinto teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto duomenys apie nekilnojamąjį daiktą ir pagal rengiamą teritorijų planavimo dokumentą nustatyti kadastro duomenys nesutampa ar neatitinka visų teisės aktuose nustatytų reikalavimų, jie negali būti registruojami. Pažymime, kad aptarta nuostata prieštarauja Investicijų įstatymo 15⁵ straipsnio
žemės sklypo kadastro duomenys gali būti nustatomi pagal rengiamą teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą. Tai yra, aptartu atveju žemės sklypo kadastro duomenys bus nustatyti (priimtas atitinkamo subjekto sprendimas (administracinis aktas) nustatyti kadastro duomenis) pagal rengiamą teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą. Todėl lieka neaišku, kaip jau nustatyti kadastro duomenys galės būti tikslinami ar naikinami. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, nepritariame siūlymui leisti stambiam projektui įgyvendinti reikalingus žemės sklypo kadastro duomenis nustatyti pagal rengiamą teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą. Pritarti Žr. argumentus prie Seimo TD 12 pastabos. 3. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2019-12-13 Nr.
G-2019-10333 Apibendrindami tai, kas išdėstyta, ir vadovaudamiesi Teisėkūros pagrindų įstatymo
pakeitimo projektu numatomas stambiems projektams įgyvendinti taikyti nuostatas, susijusias su žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykiais, žemės tvarkymu ir žemės administravimu, nustatyti Žemės įstatyme, reglamentuojančiame visas pagrindines bendrąsias elgesio taisykles, susijusias su žemės valdymo, naudojimo ir disponavimo klausimais, žemės tvarkymu ir administravimu. Nepritarti Investicijų įstatymo projekte yra įtvirtinamos nuostatos, dėl kurių turi būti tariamasi investicijų sutartyje, t.y. specialios investavimo ir verslo sąlygos. Tuo tarpu dalis nuostatų, susijusių su žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykiais, žemės tvarkymu ir žemės administravimu, nustatytos Žemės įstatymo projekte. 4. VšĮ „Investuok Lietuvoje“ 2020-04-30 Nr. G-2020-3627
VšĮ „Investuok Lietuvoje“ (toliau - Investuok Lietuvoje) susipažino su Lietuvos Respublikos Seime svarstomais Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 1, 2, 9¹, 12, 13 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo ketvirtuoju² skirsniu įstatymo projektu Nr. XIIIP-4206, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206
teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 2, 4, 6, 17, 20, 23 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4208, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 56 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4209, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4210, Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr.
I-495 2, 6, 8, 9, 10 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 81 straipsniu įstatymo projektu Nr. XIIIP-4211 ir Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4475 (toliau kartu – Investicijų ir Pelno mokesčio įstatymų pakeitimo įstatymų projektų paketas), ir jiems pritaria. 2010-2019 m. laikotarpiu Investuok Lietuvoje pritraukė į Lietuvą 4 stambių tiesioginių užsienio investicijų (toliau - TUI) projektus - UAB Heilą Lithuania, UAB Hollister Lietuva, UAB Continental Automotive Lithuania ir UAB Dovista, kurie planuoja investuoti 253,5 mln. Eur kapitalo investicijų ir sukurti 1920 naujų darbo vietų. Apibendrintai vertinant visų Lietuvoje įgyvendinamų stambių projektų ekonominį poveikį matome, kad stambaus projekto kriterijus atitinkančio investuotojo darbuotojai gauna 39 % didesnį darbo užmokestį nei šalies vidurkis, o vienas darbuotojas vidutiniškai lemia 2 papildomas darbo vietas Lietuvos tiekėjų įmonėse. Taip pat svarbu paminėti, kad net 85 % stambių projektų yra įsteigti ne Vilniaus mieste, todėl jie ženkliai prisideda prie regionų plėtros[8]. Visgi pastaraisiais metais konkurencinė kova dėl stambių užsienio investicijų projektų vis stiprėja: valstybės, ypač Vidurio ir Rytų Europos regione, aktyviai tobulina teisinį reguliavimą, siekdamos sudaryti kuo palankesnes sąlygas stambioms užsienio ir vidaus investicijoms pritraukti, todėl vėlavimas įgyvendinti pokyčius Lietuvoje gali lemti investuotojų, kartu ir naujų darbo vietų, praradimą. Investuok Lietuvoje patirtis rodo, kad investuotojams į stambius projektus renkantis šalį, yra ypač svarbios paskatos, greitas įsisteigimo procesas iki veiklos pradžios, išvystyta žemės sklypų infrastruktūra, reikiamų specialistų pasiūla, valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų aptarnavimo kokybė.
Deja, šiose srityse Lietuvoje yra trūkumų, kurių didelę dalį padėtų išspręsti priimtas Investicijų ir Pelno mokesčio įstatymų pakeitimo įstatymų projektų paketas. Pagrindiniai numatyti pakeitimai yra sukurti pelno mokesčio paskatas visoje Lietuvos teritorijoje, trumpinti administracinių paslaugų suteikimo ir statybos leidimo išdavimo terminus, numatomos paskatos savivaldybėms iš anksto vystyti teritorijas siekiant pritraukti investicijas, numatomos priemonės investuotojams reikalingų specialistų rengimui, bedarbių ir užimtų asmenų perkvalifikavimui ir kt. Šių priemonių įgyvendinimo būtinybę rodo ir esama užsienio investicijų pritraukimo situacija, ir poreikis skatinti ekonomikos atsigavimą mažinant Koronaviruso (COVID-19) plitimo sukeltas pasekmes. Investuok Lietuvoje dirba su prioritetiniais gamybos sektoriais - atsinaujinančios energetikos įrangos, automobilių sprendimų, baterijų gamybos, pramonės įrenginių vystymo, testavimo ir gamybos, gyvybės mokslų ir farmacijos įmonėmis. Šiuo metu Investuok Lietuvoje veda derybas su 10 tarptautinių įmonių, kurios Lietuvą svarsto kaip vieną iš alternatyvų savo stambiems projektams įgyvendinti. 2 iš šių projektų yra atsirinkę Lietuvą į trumpąjį šalių sąrašą, kai Lietuva yra svarstoma tarp ne daugiau kaip 6 šalių. Pritraukus abu projektus šalyje būtų sukurta daugiau nei 1000 naujų darbo vietų. Vienas iš projektų taptų rekordiniu tiesioginių užsienio investicijų projektu, kelis kartus viršijančiu iki šiol didžiausių projektų investicijas į ilgalaikį turtą.
Investuok Lietuvoje vertinimu, Investicijų ir Pelno mokesčio įstatymų pakeitimo įstatymų projektų paketo priėmimas galėtų suteikti Lietuvai svarbių konkurencinių svertų, siekiant pritraukti tiek investuotojus, su kuriais derybos vedamos jau šiuo metu, tiek visus kitus stambius investuotojus, kurie domėsis galimybėmis investuoti Lietuvoje ateityje. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu pradėjo strigti tarptautinės tiekimo grandinės, užsienio kompanijos jau nagrinėja kaip perkelti dalį gamybos iš Azijos ir organizuoti tiekimo grandines arčiau namų rinkų Europoje, todėl sprendimai dėl konkurencingo didinimo tampa itin savalaikiai. Taip pat pažymėtina, kad šie pakeitimai reikšmingai prisidėtų prie tvaraus šalies ūkio atsigavimo ir augimo po pandemijos sukelto ekonominio šoko. Siūlome pritarti Investicijų ir Pelno mokesčio įstatymų pakeitimo įstatymų projektų paketui. Atsižvelgti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Respublikos vyriausybė 2020-05-12 Nutarimas Nr. 473 15⁵7
„Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138
straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos
1.1–1.6 papunkčius, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 1, 2, 9¹, 12, 13 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo ketvirtuoju² skirsniu įstatymo Nr. XIIIP-4206, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 1 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIIIP-4207, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr.
I-1120 2, 4, 6, 17, 20, 23 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIIIP-4208, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 56 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIIIP-4209, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo Nr. I-446 23 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIIIP-4210 ir Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 2, 6, 8, 9, 10 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 8¹ straipsniu įstatymo Nr. XIIIP-4211 projektams (toliau – įstatymų projektų paketas), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui juos tobulinti atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus:
1Siūloma patikslinti Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 1, 2, 9¹,
12, 13 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo ketvirtuoju² skirsniu įstatymo projekto Nr. XIIIP-4206 (toliau – įstatymo projektas Nr. XIIIP-4206) 6 straipsnyje numatytą 15⁵ straipsnio 7 dalį. Siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo
tikslinga nurodyti, kad investuotojas yra stambų projektą įgyvendinantis juridinis asmuo, t. y. neapima juridinio ar fizinio asmens, kuris yra stambų projektą įgyvendinančio juridinio asmens dalyvis. Siekiant įsitikinti, ar leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gali būti išduotas pagal keičiamo Investicijų įstatymo nuostatas, siūlytina nustatyti, kad užsieniečiai, įgyvendinantys stambų projektą, turi turėti tai patvirtinantį Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos išduotą dokumentą, o ne stambaus projekto įgyvendinimą patvirtinantį investuotojo dokumentą.
Atsižvelgiant į pasikeitusį reglamentavimą, pagal kurį prašymą dėl leidimo gyventi gali pateikti tik asmeniškai pats užsienietis, siūlytina atsisakyti 15⁵ straipsnio 7 dalies nuostatos „prašymą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi turi teisę pateikti užsienietis ar investuotojas, o kai gyventi kartu su užsieniečiu atvyksta jo šeimos narys, – ir šis šeimos narys“. Siekiant aiškumo principo užtikrinimo 15⁵ straipsnio 7 dalies 4 sakinyje siūlytina vietoj termino „Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įgaliota institucija“ nurodyti konkretų subjektą – Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Siekiant aiškumo ir nuoseklaus dėstymo, siūlytina patikslinti 15⁵ straipsnio 7 dalyje įtvirtintą nuostatą dėl šeimos nariui, atvykstančiam gyventi į Lietuvos Respubliką kartu su užsieniečiu, išduodamo leidimo gyventi. Atsižvelgiant į tai, kad leidimai gyventi bus išduodami pagal Investicijų įstatymą, kuriame ir nustatomos tokių leidimų išdavimo sąlygos, ir siekiant nesukurti naujo sudėtingo administravimo mechanizmo, siūlytina 15⁵ straipsnio 7 dalyje nustatyti, kad šio straipsnio 7 dalyje nurodytiems užsieniečiams netaikomas reikalavimas turėti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje, o 15⁵ straipsnio 7 dalies 1 punkte dėstomų nuostatų atsisakyti. Atsižvelgiant į pasikeitusias įstatymo „Dėl užsieniečių teisės padėties“ nuostatas, pagal kurias teisėtai esantys Lietuvos Respublikoje užsieniečiai trumpalaikio buvimo metu Lietuvos Respublikoje gali pradėti dirbti, atsisakyti 15⁵ straipsnio 7 dalies 2 punkte dėstomų nuostatų.
Atsižvelgiant į tai, kad pasikeitus įstatymo „Dėl užsieniečių teisės padėties“ nuostatoms, teikiant prašymą dėl leidimo gyventi, šį prašymą nagrinėjančioms institucijoms nebereikia pateikti užsieniečio kvalifikacijos atitiktį darbo vietai ir darbo patirtį patvirtinančių dokumentų (reikia pateikti tik darbdavio informaciją apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, jos atitiktį darbo vietai ir ne mažesnę negu vienų metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius penkerius metus), atsisakyti 15⁵ straipsnio 7 dalies 3 punkte dėstomų nuostatų kaip netikslingų ir perteklinių. Atsižvelgiant į tai, įstatymo projekto Nr. XIIIP-4206
taip: „7.
Užsieniečiams, kurie nėra Europos Sąjungos ir Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiai, atvykstantiems į Lietuvos Respubliką dirbti pas stambų projektą įgyvendinantį investuotoją (toliau šiame straipsnyje – darbuotojai) ar užsiimti teisėta veikla, kai jie yra stambų projektą įgyvendinančio investuotojo akcininkai, kuriems nuosavybės teise priklausančių akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/10 stambų projektą įgyvendinančio investuotojo įstatinio kapitalo (toliau šiame straipsnyje – akcininkai), ar eiti stambų projektą įgyvendinančio investuotojo vadovo pareigas (toliau šiame straipsnyje – vadovas), įgyvendinantiems stambų projektą ir turintiems tai patvirtinantį Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos išduotą dokumentą, leidimas gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas 3 metams arba darbo sutarties su stambų projektą įgyvendinančiu investuotoju galiojimo ar teisėtos veiklos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui, jeigu darbuotojo darbo santykiai, akcininko ar vadovo teisėta veikla Lietuvos Respublikoje truks trumpiau negu
užsieniečiai) prašymas išduoti ar pakeisti leidimą gyventi išnagrinėjamas ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo šio prašymo pateikimo dienos. Prašymas išduoti ar pakeisti leidimą gyventi teikiamas Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei arba konsulinei įstaigai užsienyje. Šeimos nariui, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, atvykstančiam gyventi į Lietuvos Respubliką kartu su užsieniečiu, leidimas gyventi gali būti išduodamas tokiam pat laikotarpiui, kaip ir šiam užsieniečiui. Užsieniečiai atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, jiems netaikomi kvalifikacijos atitikties darbo vietai ar darbo patirties reikalavimai.
Užsieniečiai, teisėtai esantys Lietuvos Respublikoje, gali pradėti dirbti nuo prašymo išduoti leidimą gyventi pateikimo dienos. Darbuotojų, kurie gali gauti leidimą gyventi šioje dalyje nurodytu pagrindu, skaičius nustatomas stambaus projekto investicijų sutartyje.“
<...>
įgyvendinti numatoma skirti valstybės biudžeto lėšas, pažymėtina, kad nuo
sutartys, numatomas papildomų valstybės biudžeto asignavimų poreikis:
įsigaliojus Investicijų įstatymo pakeitimams. Įstatymo projekto Nr. XIIIP-4206
papildyti 15⁴ straipsniu, kurio 9 dalyje nustatoma dotacija savivaldybėms, iš anksto sudarančioms sąlygas stambiems projektams pritraukti ir įgyvendinti. Įsigaliojus įstatymui, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministras turės nustatyti savivaldybei skiriamos iki
dotacijos skyrimo, grąžinimo ir apskaičiavimo tvarką;
profesinių standartų ir atitinkamą kvalifikaciją suteikiančių formaliojo profesinio mokymo programų ir (ar) jų modulių peržiūrai ir prireikus jiems atnaujinti arba rengti, kuris yra numatytas Įstatymo projekto Nr. XIIIP-4206 6 straipsnyje, kuriuo numatoma Investicijų įstatymą papildyti 15⁵ straipsnio 9 dalies 2 punktu;
įgyvendinti reikalingos kvalifikacijos specialistų kvalifikacijai tobulinti ar kompetencijai įgyti įsigaliojus Investicijų įstatymo pakeitimams. Įstatymo projekto Nr.
Įstatymo projekto Nr. XIIIP-4206 6 straipsnyje numatoma Investicijų įstatymą papildyti 15⁵ straipsniu, kurio 9 dalies 3 punkte numatyta skirti lėšų kvalifikacijai tobulinti ar kompetencijai įgyti, kai įgyjama ar tobulinama kvalifikacija arba įgyjama kompetencija, reikalinga stambaus projekto investicijų sutartims įgyvendinti;
ir vietovės lygmens bendriesiems planams tikslinti įsigaliojus Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo pakeitimams. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo Nr. I-1120 2, 4, 6, 17, 20, 23 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4208 7 straipsnio 2 dalyje numatoma papildyti Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnį 5² dalimi, kurioje siūloma numatyti, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerijos ar jos įgaliotos institucijos iniciatyva savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendrieji planai tikslinami, kai stambiems projektams skirtų teritorijų vystymas nenumatytas savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens bendruosiuose planuose. 5. Atsižvelgiant į tai, kad
Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4475, kuris yra susijęs su įstatymų projektų paketu, pasiūlyti įstatymų projektų paketą svarstyti kartu su Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2 ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-4475 ir visiems šiems įstatymams numatyti bendrą įsigaliojimo datą – 2021 m. sausio 1 d., išskyrus Įstatymo projekto Nr. XIIIP-4206 3 straipsnį, kuriuo atliekami pakeitimai nėra susiję su stambiems projektams pritraukti ir įgyvendinti skirtu reguliavimu ir kurio įsigaliojimas 2020 m. liepos 1 d. reikalingas pramonės parkų projektams vystyti.“ Pritarti I. Projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 15⁵straipsnio 6 dalį (buvusią 7 dalimi) patikslinti kaip siūloma Vyriausybės Nutarime. II.
II. Atsižvelgiant į Vyriausybės Nutarime siūlomas įsigaliojimo datas, projekto 7 straipsnį, kuriame dėstomos nuostatos dėl projekto įsigaliojimo, įgyvendinimo ir taikymo, patikslinti (Žr. konkrečias formuluotes Komiteto 3 pasiūlyme). 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Biudžeto ir finansų komitetas 2020-06-03 Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui XIIIP-4206 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į pastabas ir pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė. Atsižvelgti
26 Pasiūlymas: Papildyti 2 straipsnį 26 dalimi:
„26. Laisvosios ekonominės zonos įmonė – ūkio subjektas, turintis laisvosios ekonominės zonos įmonės statusą ir įgyvendinantis investicinį projektą laisvosios ekonominės zonos teritorijoje.“ Nepritarti Su laisvosiomis ekonominėmis zonomis susiję klausimai nėra keičiamo įstatymo reguliavimo dalykas. 3. Biudžeto ir finansų komitetas 2020-06-0313 15⁵1 12, Pasiūlymas:
Papildyti 5 straipsnį ir išdėstyti taip:
2Papildyti 13 straipsnio 1 dalį 12 punktu ir jį išdėstyti taip:
„12) investicijoms į stambius projektus ir laisvųjų ekonominių zonų įmonėms šio įstatymo ketvirtajame² skirsnyje nustatyta tvarka ir apimtimi nustatomos specialios investavimo ir verslo sąlygos.“ 15⁵ straipsnis. Stambiems projektams taikomos specialios investavimo ir verslo sąlygos
1Šiame straipsnyje nustatytos specialios investavimo ir verslo sąlygos stambiems projektams įgyvendinti taikomos tik tuo atveju, jei dėl jų taikymo yra susitarta stambaus projekto investicijų sutartyje.
Šios sąlygos taikomos nuo stambaus projekto įrašymo į stambių projektų sąrašą iki stambaus projekto investicijų sutartyje nustatyto stambaus projekto įgyvendinimo termino, o šio straipsnio 10 dalyje nurodytos specialios investavimo ir verslo sąlygos – iki stambaus projekto tęstinumo laikotarpio pabaigos termino. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytos specialios investavimo ir verslo sąlygos laisvosios ekonominės zonos įmonėms taikomos nuo laisvosios ekonominės zonos įmonės statuso gavimo. Šiame straipsnyje nustatytos stambiems projektams įgyvendinti taikomos specialios investavimo ir verslo sąlygos visais atvejais nebetaikomos išbraukus stambų projektą iš stambių projektų sąrašo. 2. Sudarius stambaus projekto investicijų sutartį, stambus projektas įtraukiamas į stambių projektų sąrašą ir nuo įtraukimo į šį sąrašą dienos yra laikomas valstybei svarbiu projektu. Stambus projektas netenka valstybei svarbaus projekto statuso jį išbraukus iš stambių projektų sąrašo. Stambūs projektai išbraukiami iš stambių projektų sąrašo pasibaigus stambaus projekto įgyvendinimo terminui, jeigu nėra nustatytas stambaus projekto tęstinumo laikotarpis, pasibaigus stambaus projekto tęstinumo laikotarpiui arba nutraukus stambaus projekto investicijų sutartį, jei ji nutraukiama anksčiau, nei pasibaigia stambaus projekto įgyvendinimo terminas arba stambaus projekto tęstinumo laikotarpis. Stambių projektų įtraukimo į stambių projektų sąrašą ir išbraukimo iš šio sąrašo tvarką nustato Vyriausybė. 3.
administravimo subjektai stambiam projektui įgyvendinti arba laisvosios ekonominės zonos įmonei reikalingas administracines paslaugas (išskyrus administracinės procedūros atlikimą) suteikia ir individualius administracinius aktus priima prioriteto tvarka per kuo trumpesnį terminą, tačiau visais atvejais ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo reikiamų dokumentų ir informacijos gavimo, nebent teisės aktai nustato trumpesnius terminus. Viešojo administravimo subjekto vadovo sprendimu šis terminas dėl svarbių priežasčių gali būti pratęstas iki 3 darbo dienų. Apie administracinės paslaugos suteikimą (išskyrus administracinės procedūros atlikimą) ar individualaus administracinio akto priėmimą investuotojas ir (ar) kiti asmenys, kuriems teisės aktų nustatytais atvejais teikiama ši informacija, informuojami nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 1 darbo dieną. Šioje straipsnio dalyje nustatytas sutrumpintas administracinių paslaugų suteikimo ir individualių administracinių aktų priėmimo terminas netaikomas: <...>“ Nepritarti Su laisvosiomis ekonominėmis zonomis susiję klausimai nėra keičiamo įstatymo reguliavimo dalykas. 2. Kaimo reikalų komitetas 2020-05-28 Grąžinti Lietuvos Respublikos Investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 1, 2, 9¹, 12, 13 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo ketvirtuoju² skirsniu įstatymo projektą Nr. XIIIP-4206 iniciatoriams tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. Nepritarti Komitetas pritaria Komiteto patobulintam įstatymo projektui. 3. Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2020-05-27 Pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam Ekonomikos komitetui patobulinti jį atsižvelgiant į 2020 m. gegužės 12 d. Vyriausybės nutarime Nr. 473 pateiktus pasiūlymus, Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, Nacionalinės žemės tarnybos pateiktas pastabas ir pasiūlymus. Atsižvelgti 4.
komitetas 2020-05-29 Pritarti ir siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos teisės departamento ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pateiktus pasiūlymus ir pastabas, kuriems pritarė komitetas, patobulintam įstatymo projektui
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
argumentai): pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui ir Komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
komitetas 2020-06-032 13¹ Argumentai: Didėjant konkurencijai dėl vidaus ir užsienio investicijų pritraukimo, valstybė ir savivaldybės turi imtis priemonių iš anksto ruošti teritorijas investicijoms pritraukti. Esamas teisinis reguliavimas pagal Investicijų įstatymo
(ar) sutvarkyti valstybės (savivaldybės) lėšomis Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustatyta tvarka tik iki investuotojui suteikto sklypo ribų. Šis reguliavimas riboja Lietuvos Respublikos Vyriausybę, skatinant vidaus ir užsienio investuotojų investavimą, ta pačia tvarka nustatyti finansavimo galimybę valstybei ir savivaldybėms iš anksto, kol dar nėra investuotojo, ruošti teritorijas investicijoms ir sklypo ribose bei vystyti atitinkamus žemės sklypus. Galimybės toliau skatinti ir investicijoms tinkamų žemės sklypų tvarkymą ir vystymą, sukurtų priemones visiškai išvystyti tokius žemės sklypus. Lietuvos Respublikos įstatymo projekte Nr. XIIIP-4206 „Dėl Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo Nr.
1, 2, 91, 12, 13 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo ketvirtuoju² skirsniu“ (toliau – projektas) numatyta, kad savivaldybės yra skatinamos rengti ir iš anksto numatyti teritorijas, reikalingas stambiems projektams pritraukti, skiriant specialią tikslinę iki 5 procentų stambaus projekto vertės valstybės biudžeto dotaciją savivaldybės biudžetui viešajai infrastruktūrai plėtoti. Pažymėtina, kad šios projekte nurodomos finansinės paskatos savivaldybėms būtų skiriamos jau po stambaus projekto įgyvendinimo, tačiau papildomo išankstinio finansavimo, kuris leistų atlikti teritorijų parengimo darbus, Projekte nėra numatyta. Todėl priėmus siūlomą reguliavimą atsirastų papildomą galimybė ir iš anksto finansuoti tokių teritorijų vystymą, jei investiciniai sklypai atitiks nustatytus kriterijus. Šalies savivaldybės, ypač mažesniosios, vien tik savo biudžeto lėšomis dažnai nėra pajėgios vystyti teritorijas ir parengti infrastruktūrą investicijoms. Pasiūlymo priėmimas skatintų savivaldybes vystyti iš anksto investicijoms tinkamus žemės sklypus, prisidėtų prie regionų plėtros ir sudarytų didesnes galimybes savivaldybėms pritraukti vidaus ir užsienio investicijų, konkuruojant su kitomis šalimis. Tokios galimybės tampa dar aktualesnės COVID-19 pandemijos ekonominių padarinių šalinimo ir dėl to būtino ekonomikos skatinimo kontekste, skatinant naujų darbo vietų kūrimą ir sukuriant papildomas priemones pritraukti investuotojus, svarstančius vykdyti relokaciją iš Azijos į Europos Sąjungą. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustatytų kriterijus, kuriuos atitinkantiems investiciniams sklypams galėtų būti skiriamas finansavimas infrastruktūrai vystyti. Priėmus atitinkamus pakeitimus, Vyriausybė turėtų priimti įgyvendinamuosius teisės aktus, kurie, remiantis Investicijų įstatymo 13 straipsnio 2 dalimi, privalėtų atitikti Europos Sąjungos teisės aktus, reglamentuojančius valstybės pagalbos teikimą.
Siūlomo reguliavimo įsigaliojimas siūlomas skubos tvarka, kadangi juo nesukuriama jokia administracinė našta, o greitas įgyvendinimas leis turėti papildomas priemones šalinti COVID-19 pandemijos ekonominius padarinius ir skatinti ekonomiką. Papildomų biudžeto lėšų poreikių nenumatyta. Pasiūlymas: Papildyti projekto 2 straipsnį nauja 1 dalimi ir ją išdėstyti taip: „1. Papildyti 2 straipsnį 13¹ dalimi:
„13¹. Investicinis sklypas – plynas laukas arba kitas
žemės sklypas, į kurį investuojama arba kuris vystomas investicijoms pritraukti.“
komitetas
19 Įgyvendinant 1 pasiūlymą, remiantis tais pačiais argumentais, papildytinas ir projekto 5 straipsnis 3 dalimi. Pasiūlymas: Papildyti projekto 5 straipsnį nauja 2 dalimi ir išdėstyti ją taip: „3. Pakeisti 13 straipsnio 1 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
9) infrastruktūra (iki investuotojui suteikto sklypo ribų) iki investicinio sklypo, atitinkančio Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus kriterijus, ribos ir (ar) jo ribose įrengiama ir (ar) sutvarkoma ir (ar) investicinis sklypas vystomas valstybės (savivaldybės) lėšomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
Investuotojo pageidavimu, gavus laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovės, pramonės parko operatoriaus sutikimą, kuris duodamas, jeigu investuotojo pageidavimas atitinka Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 8¹ straipsnyje įtvirtintus valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus, infrastruktūra laisvojoje ekonominėje zonoje, pramonės parke įrengiama ir (ar) sutvarkoma investuotojo lėšomis teisės aktų nustatyta tvarka.“
komitetas 2020-06-03 Pasiūlymas: Pakeisti projekto 7 straipsnį ir jo 1-6 dalis išdėstyti taip:
„7 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1Šios įstatymoas 3 straipsnis,
išskyrus šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalis, įsigalioja 2020 m. gegužės liepos 1 d. 2. Šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalis ir
straipsnio 1, 3 dalys ir
Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos aplinkos ministras, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministras, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras iki 2020 m. liepos 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus dėl šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 2 dalies nuostatų, o iki 2020 m. balandžio gruodžio 310 d. – dėl šio įstatymo 1 straipsnio,
nuostatų. 53.
įstatymo ketvirtojo² skirsnio nuostatos taikomos investicijų projektams, dėl kurių stambaus projekto investicijų sutartys sudarytos po šio įstatymo 6 straipsnio įsigaliojimo. 64. Privatiems subjektams priklausantys žemės sklypai į iki šio įstatymo 3 straipsnio įsigaliojimo įkurtų pramonės parkų teritoriją gali būti įtraukiami gavus rašytinį privačios žemės sklypų savininkų sutikimą, jeigu tie žemės sklypai atitinka Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytus reikalavimus. Pritarti
sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Andrius Kupčinskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra pareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kreivys Komiteto biuro patarėja Laura Jasiukėnienė [1] Konstitucinio Teismo 1998 m. lapkričio 11 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. gegužės 31 d., 2009 m. kovo 2 d., 2009 m. balandžio 29 d. nutarimai. [2] 2018 metų laisvųjų ekonominių zonų stebėsenos ataskaita, parengta VšĮ „Investuok Lietuvoje“. Skelbiama Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos puslapyje: https://eimin.lrv.lt/lt/veilos-sritys/investiciju-veiklos-sritia/pramoniniai-parkai-lez/lez-stebesenos-ataskaitos. [3] Ten pat. [4] Pelno mokesčio įstatymo projekto 2 str. [5] Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 58 str. 16 d. 1-2 p. [6] Investicijų įstatymo projekto 6 straipsnis. [7] Konstitucinio Teismo 1998 m. lapkričio 11 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. gegužės 31 d., 2009 m. kovo 2 d., 2009 m. balandžio 29 d. nutarimai. [8] Investuok Lietuvoje skaičiavimai, remiantis SODRA, Registrų centro ir tarpžinybinės duomenų bazės duomenimis.