rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo pakeitimo projektas (toliau – Projektas) buvo parengtas siekiant peržiūrėti bei išsamiai ir nuosekliai reglamentuoti tarnybos Vadovybės apsaugos departamente prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) sąlygas bei veiklos organizavimo tvarką, darbo apmokėjimo ir karjeros sistemą bei šios institucijos pareigūnų statusą taip, kad būtų sukurta prielaidų Departamentui kaip įmanoma efektyviau siekti pagrindinio ir svarbiausio jam pavesto uždavinio – užtikrinti svarbiausių Lietuvos Respublikos valstybės valdžios institucijų saugumą. Valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Prezidentas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnis). Šios institucijos kartu yra ir vieni iš pagrindinių nacionalinio saugumo užtikrinimo subjektų (Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 2 straipsnis). Šių valstybės valdžios institucijų saugumas yra Lietuvos, kaip nepriklausomos demokratinės respublikos stabilumo, raidos ir Konstitucinės santvarkos garantas. Lietuvos ir užsienio valstybių vadovų (toliau – pirmieji asmenys) saugumo garantavimas (užtikrinimas) yra valstybinės reikšmės funkcija, kurią vykdant realizuojama bendra valstybės politika pirmųjų asmenų saugumo užtikrinimo srityje. Departamentas, vykdydamas jam pavestus uždavinius, prisideda prie Lietuvos nacionalinio saugumo ir Konstitucinės santvarkos stabilumo užtikrinimo. Saugūs užsienio valstybių vadovų vizitai Lietuvoje yra gerų tarpvalstybinių santykių ir Lietuvos kaip patikimos partnerės garantas.
Departamentas užtikrina užsienio valstybių vadovų saugumą jiems lankantis Lietuvoje ir tuo prisideda prie gerų tarpvalstybinių santykių stiprinimo, Lietuvos, kaip patikimos partnerės įvaizdžio palaikymo (vizito metu įvykę incidentai galėtų neigiamai įtakoti Lietuvos tarpvalstybinius santykius, konfrontacijų atsiradimą, sustiprėjimą). Departamentas, realizuodamas bendrą valstybės politiką pirmųjų asmenų saugumo užtikrinimo srityje, taip pat oficialių svečių vizitų ir renginių metu faktiškai vykdo saugumo užtikrinimo priemonių reguliavimo ir tarpinstitucinio koordinavimo funkcijas (kontaktai su Užsienio reikalų ministerija, policija, pasienio tarnybomis, medikais, ugniagesiais ir t.t.). Galiojantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas nustato, kad vidaus tarnybos sistema tai – vidaus reikalų, teisingumo ir finansų ministrams pavestų valdymo sričių statutinių įstaigų ir vidaus tarnybos sistemos pareigūnų visuma ir ryšiai tarp jų. Esama vidaus reikalų sistema apima kelias skirtingų ministrų valdymo sritis bei daug įstaigų ir Departamentas yra viena iš jų, tačiau Departamento veiklos sritis yra specifinė ir iš esmės nesusijusi su įprastais vidaus reikalų įstaigų uždaviniais – viešojo saugumo užtikrinimu plačiąja prasme bei ikiteisminio tyrimo įstaigų funkcijų vykdymu. Atsižvelgiant į Departamento veiklos specifiką ir vykdomų funkcijų dinamiškumą į tarnybą priimamiems pareigūnams turėtų būti taikomi aukštesni išsilavinimo, nepriekaištingos reputacijos, sveikatos ir fizinio pasirengimo reikalavimai, lankstesnė darbo organizavimo, darbo ir poilsio režimo nustatymo sistema. Tačiau esant dabartinėms darbo apmokėjimo sąlygoms į Departamentą sunku pritraukti ir išlaikyti tarnyboje kvalifikuotus specialistus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2017 m. Departamente buvo neužimtos 97 pareigybės, 2018 m. – 96.
Siekiant užpildyti pareigybes 2017 m. buvo organizuoti dveji įvadiniai mokymai, kuriuos baigė 16 kursantų, 2018 m. buvo planuoti dveji, tačiau neatrinkus reikiamo kursantų skaičiaus, vyko tik vieneri įvadiniai mokymai, kuriuos baigė 9 kursantai. 2017 m. buvo skelbtos 8 atrankos į 42 laisvas pareigybes, tačiau priimta tik 13 naujų pareigūnų, 2018 m. – 10 atrankų į 53 pareigybes, tačiau priimta tik 16 naujų pareigūnų. Jeigu išliks pastarųjų metų tendencija dėl naujų pareigūnų priėmimo (2017 m. dviem pareigūnais priimta mažiau nei atleista, 2018 m. priimta vienu pareigūnu daugiau nei atleista) ir atsižvelgiant į numatomą kartų kaitą Departamentas neišvengiamai susidurs su personalo stygiumi. Kadangi Vidaus tarnybos statutas suteikia teisę pareigūnams dirbti kitą darbą, o darbo apmokėjimas Departamente nėra konkurencingas, dirbančių kitą darbą Departamento pareigūnų skaičius per pastaruosius metus vis didėja: 2017 m. tokių Departamente buvo 99, 2018 m. – 111, 2019 m. pirmąjį pusmetį – net 130 asmenų. Tai kelia pavojų, kad nukentės pareigūnų darbo kokybė Departamente, kai tarp pamainų laisvas laikas vietoje poilsio naudojamas kitam darbui, be to, kyla neteisėtos įtakos pareigūnams rizika (priklausomybė nuo darbdavio kitose pareigose ir galimybė daryti pareigūnui poveikį). Todėl tikslinga Departamento pareigūnams taikyti apribojimą dirbti kitą darbą, galimus finansinius praradimus kompensuojant priemonėmis, didinančiomis tarnybos patrauklumą. Tarnybos patrauklumo didinimas svarbus ne tik siekiant išlaikyti dirbančius kvalifikuotus specialistus, bet ir siekiant priimti aukštos kvalifikacijos, fiziškai stiprius ir motyvuotus pareigūnus, sudarant prielaidas pretendentų skaičiaus didėjimui bei didesnei konkurencijai atrankų metu.
Aptartų aplinkybių visuma sąlygoja būtinybę peržiūrėti esamą Departamento darbo užmokesčio sistemą, kad ji atitiktų pareigūnams keliamus aukštesnius reikalavimus ir kompensuotų pareigūnams taikomus apribojimus, t. y., būtų suteiktos veiklos specifiką atitinkančios garantijos dėl pareigūnų statuso ir tarnybos sąlygų. Tačiau Departamentui esant vidaus reikalų sistemos dalimi bet koks Departamento kaip vieningos sistemos dalies veiklos reglamentavimo pakeitimas paliečia ir kitas vidaus reikalų sistemos įstaigas. Tai sąlygoja esamos sistemos ir teisinio reglamentavimo nelankstumą ir inertiškumą bei mažą imlumą naujovėms, o Departamentas turėtų būti institucija, gebančia dinamiškai reaguoti į nuolat kintančią situaciją, kad būtų operatyviau vykdomi su saugumu susiję saugomų asmenų nurodymai, išsaugota jautri informacija, kuria, laikantis principo „būtina žinoti“, disponuotų tik pats Departamentas. Dalyvaujant Europos svarbių asmenų apsaugos tarnybų tinklo ir Pasaulinės asmenų apsaugos tarnybų asociacijos veikloje pastebimos tendencijos saugomų asmenų apsaugą vykdančioms tarnyboms tapti savarankiškomis ir turėti kuo trumpesnę valdymo grandinę, įtakojančią sprendimų priėmimą. Šiandien Europoje praktika yra skirtinga ir pirmųjų asmenų apsaugos funkcija yra vykdoma tiek savarankiškų įstaigų, tiek ir priskirta tarnyboms, analogiškoms krašto apsaugos, valstybės saugumo užtikrinimo tarnyboms. Lenkijos gimininga Departamentui tarnyba „SOP“ yra savarankiška ir greta Lenkijos vadovų, pagrindinių valstybės institucijų vykdo ir ambasadų užsienyje apsaugą.
Bulgarijos gimininga Departamentui tarnyba „NSO“ yra savarankiška ir jos pareigūnai turi karinius laipsnius, nežiūrint į tai, kad tarnyba nėra susieta su Krašto apsaugos ministerija. Rumunijos tarnyba „SPP“ – savarankiška statutinė įstaiga, nepriskirta nei vidaus reikalų, nei krašto apsaugos sričiai. Latvijoje Prezidentą saugo Karo policija, o visus kitus asmenis – Valstybės saugumo tarnyba. Danijoje, Suomijoje ir Šveicarijoje šią funkciją vykdo nacionalinio saugumo (žvalgybos) institucijos. Atsižvelgiant į tai siūloma ir Lietuvos Respublikoje pirmųjų asmenų saugumo užtikrinimo valstybinės reikšmės tikslinę funkciją iš viešojo saugumo srities perkelti į nacionalinio saugumo ir tarpvalstybinių santykių sritį, Departamentą pertvarkant į Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybą, kuri vykdytų specifinę, atskiros ministerijos valdymo sričiai nepriskirtą valstybinės reikšmės funkciją – Lietuvos vadovų bei užsienio valstybių vadovų (Lietuvos Respublikos oficialių svečių) apsaugą. Ši tarnyba pagal savo veiklos pobūdį užtikrintų ir Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių (prireikus – ir ambasadorių), konsulinių įstaigų ir specialiųjų misijų (toliau – atstovybės) pastatų, turto ir asmenų apsaugos funkciją, perimant ją iš Lietuvos policijos. Ši funkcija labiau sietina ne su Lietuvos policijai priskirtomis viešosios tvarkos užtikrinimo ar ikiteisminių tyrimų atlikimo funkcijomis, o su objektų ir asmenų saugumo užtikrinimu, specialaus režimo nustatymu, leidimų sistemos įvedimu, lankytojų patikra, įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimų laikymosi užtikrinimu, pagal kompetenciją dalyvavimu atstovybių ekstremalių situacijų prevencijos ir valdymo veiksmuose.
Departamento pareigūnai ir šiuo metu jau turi pakankamai patirties konsultuojant diplomatines atstovybes dėl techninių saugumo priemonių įrengimo, nuolat kelia kvalifikaciją ir yra mokomi apsaugos organizavimo, profesinės veiklos taktikos, informacinių technologijų, darbo su technine įranga (ryšių įranga, stebėjimo ir kontrolės sistemomis, bagažo kontrolės įranga, jonizuojančios spinduliuotės aptikimo įranga), šaudybos, teisės pagrindų, profesinės etikos ir etiketo, diplomatinio protokolo, profesinės psichologijos ir kovinių imtynių, pirmosios medicininės pagalbos teikimo ir kitų disciplinų, būtinų užtikrinant diplomatinių atstovybių apsaugą. Pažymėtina, kad Vadovybės apsaugos tarnyba saugotų tik Lietuvos Respublikos atstovybes užsienyje, o Lietuvos policija saugotų užsienio šalių atstovybes Lietuvoje kaip ir anksčiau. Pabrėžtina, kad užsienio šalių atstovybių patalpų neliečiamybė yra absoliuti, todėl tokiais atvejais Lietuvos (kaip priimančiosios šalies) pareiga – užtikrinti tik išorinę apsaugą, o tai neabejotinai susiję su viešosios tvarkos užtikrinimu prie minėtų objektų. Policijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad vienas iš pagrindinių policijos uždavinių yra būtent viešosios tvarkos užtikrinimas. Tuo tarpu Vadovybės apsaugos tarnyba užsienyje saugotų ne tik diplomatinių atstovybių pastatus, bet vykdytų ir jų vidinę apsaugą, nustatydama juose leidimų sistemą, vykdydama lankytojų patikrą, panaudodama prevencines, technines ir kitas priemones.
Projekto tikslas – pakeisti galiojantį teisinį reglamentavimą, susijusį su Departamento teisiniu statusu, Departamento pareigūnų statusu ir tarnybos Departamente sąlygomis. Projekto uždaviniai – peržiūrėti tarnybos Departamente organizavimo sąlygas, padidinti tarnybos Departamente patrauklumą ir taip sudaryti Departamente sąlygas efektyviai vykdyti jam pavestus uždavinius ir nustatytas funkcijas. Kartu su Projektu yra teikiami 27 lydimieji įstatymų pakeitimo projektai, kuriais siekiama galiojančias teisė aktų nuostatas suderinti su siūlomomis naujovėmis bei inkorporuoti Projektą į teisinę sistemą. 2. . Projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Projektą teikia Lietuvos Respublikos Seimo narys - ..... 3. . Kaip šiuo metu yra reguliuojami projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Departamentas yra viena iš vidaus reikalų statutinių įstaigų, o Departamento pareigūnai yra statutiniai valstybės tarnautojai, jų statusą ir tarnybos sąlygas apibrėžia Vadovybės apsaugos įstatymas, Vidaus tarnybos statutas, tam tikra apimtimi ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas. 4. .
siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Projektu siekiama, įvertinus aptartą veiklos specifiką, naujai siūlomų vykdyti funkcijų pobūdį, sudaryti teisines prielaidas Departamentui vykdyti veiklą kaip savarankiškai biudžetinei įstaigai – Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybai (toliau – Tarnyba), taip pat tobulinti veiklos organizavimo sistemą, pareigūnų karjeros sistemą, nustatyti konkurencingą darbo užmokestį ir įtvirtinti Tarnybos pareigūno statusą, atitinkantį Tarnybos vietą valstybės institucijų sistemoje, jai keliamus reikalavimus ir pavestų uždavinių svarbą. Priėmus įstatymą, padidės Tarnybos patrauklumas, bus sudaromos šiai institucijai prielaidos tinkamai vykdyti jai pavestas funkcijas. Priimant minėtus pakeitimus, bus siekiama šių rezultatų:
1) Nustatyti, kad Tarnyba yra Vyriausybei atskaitinga įstaiga ir įtvirtinti šios institucijos specifiką ir tarnybos joje ypatumus. 2) Nustatyti, kad Tarnybos pareigūnas – tai valstybės pareigūnas, Projektu dėstomo įstatymo nustatyta tvarka priimtas į Tarnybą. Tokiu būdu Tarnybos pareigūnui būtų suteiktas Tarnybos uždavinius, funkcijas ir vietą valstybės institucijų sistemoje atitinkantis statusas. 3) Įtvirtinti naują karjeros ir darbo apmokėjimo sistemą vietoje esamo reglamentavimo, nustatant kintamą pareiginę algą, priklausančią išimtinai nuo pareigūno pasiekimų tarnyboje. Asmeniui, paskirtam į pareigas Tarnyboje (išskyrus Tarnybos direktorių ir jo pavaduotojus), būtų nustatoma pirmoji iš šešių galimų tarnybos pakopų. Pareigūno tarnybą įvertinus labai gerai arba tris kartus iš eilės – gerai, būtų nustatoma aukštesnė tarnybos pakopa, lemianti didesnę pareiginę algą. Kiekvienai pareigybei siūloma nustatyti šešias tarnybos pakopas, taigi ir šešis pareiginės algos variantus, o tai leistų ilgesnį laiką motyvuoti pareigūnus siekti geriausių darbo rezultatų ir nedelsiant reaguoti į tarnybinės veiklos rezultatų suprastėjimą.
Atitinkamomis priemonėmis būtų kuriamos prielaidos horizontaliai karjerai, specialistų lygmens pareigūnams palankesnis reglamentavimas, didinantis visų pirma jų motyvaciją. Tokie pakeitimai įtvirtintų aiškesnę, teisiškai labiau pagrįstą ir visai valstybei plačiuoju požiūriu naudingesnę karjeros ir darbo apmokėjimo sistemą, kuri skatintų Tarnybos darbo efektyvumą bei neabejotinai gerintų jo kokybę ir leistų atsisakyti neefektyvių bei produktyvaus darbo neskatinančių priemonių. 4) Nustatyti ne ilgesnį kaip 6 mėnesių išbandymo laikotarpį naujai į Tarnybą priimamiems pareigūnams. Išbandymo laikotarpis šiuo atveju būtų skirtas darbdavio interesų užtikrinimui, siekiant atrinkti darbui tik pačius geriausius aukštos kvalifikacijos ir tinkamų tarnybai dalykinių ir asmeninių savybių pareigūnus. Šiuo metu Departamentas pastebi, kad asmens tinkamumas tarnybai (jo lojalumas, patikimumas ir pan.) atsiskleidžia ne iš karto, o per ilgesnį (iki 6 mėnesių ) tarnybos laikotarpį. 5) Nustatyti didesnį negu esamas Tarnybos pareigūnų darbo užmokestį, atsisakant šiuo metu pareigūnams mokamų butpinigių (kurie šiuo metu sudaro apytiksliai 4-5 procentus nuo pareigūnų darbo užmokesčio) ir važiavimo išlaidų kompensavimo. Taip pat dalis pareigūnų neteks turėtos priemokos už darbą, kuris tiesiogiai susijęs su saugomų asmenų fizine apsauga, mokėtos Vidaus tarnybos statuto nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad dėl siūlomos Projekto įsigaliojimo nuostatos didelei daliai Tarnybos pareigūnų iš karto įsigaliojus įstatymui darbo užmokestis ženkliai nepasikeistų, tačiau jiems atsivertų didesnės karjeros perspektyvos, o maksimalus siūlomas darbo užmokestis galėtų būti pasiektas per kelerius ar net keliolika metų.
Reikšmingesnis darbo užmokesčio padidėjimas iš karto įsigaliojus įstatymui (iki 28 proc.) – numatomas tik žemiausias pareigas einantiems Tarnybos pareigūnams arba į jas dar tik pretenduojantiems asmenims. Tai leistų į tarnybą jau netrukus pritraukti naujų, perspektyvių specialistų. Pažymėtina, jog vienas iš pagrindinių Projekto tikslų būtent ir yra keliamiems reikalavimams adekvataus darbo užmokesčio nustatymas visų pirma specialistų lygmens, o ne vadovaujamą darbą dirbantiems pareigūnams, todėl šiai grandžiai numatytas didžiausias darbo užmokesčio, kuris galėtų būti gaunamas ilgalaikėje perspektyvoje, didėjimas. 6) Įtvirtinti tarnybinius rangus, vietoj tarnybinių laipsnių ir nustatyti atitinkamus priedus už juos. 7) Įtvirtinti kitų asmenų, kuriems Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais pagrindais ir tvarka gali būti paskirta apsauga , baigtinį sąrašą. Tuo atveju, jeigu kyla grėsmė jų saugumui, apsauga gali būti paskirta vadovybės sutuoktiniui, sugyventiniui (partneriui), jų vaikams (įvaikiams), Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui. Jeigu kyla grėsmė jų saugumui dėl esamos ar buvusios politinės veiklos – buvusių kadencijų arba esamiems Lietuvos Respublikos Seimo nariams, buvusiems Lietuvos Respublikos Ministrams Pirmininkams, esamiems Lietuvos Respublikos ministrams, 1990–1992 metais dirbusios Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Atkuriamojo Seimo nariams.
8) Nustatyti, kad Vadovybės apsaugos tarnyba apmoka dokumentų kopijų darymo išlaidas valstybės ir savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir įmonėms bei kitiems juridiniams asmenims, kai jie Vadovybės apsaugos tarnybos prašymu arba pagal duomenų teikimo ar bendradarbiavimo sutartis Vadovybės apsaugos tarnybai teikia jos funkcijoms atlikti reikalingus savo tvarkomus valstybės registrų (kadastrų) ir žinybinių registrų, klasifikatorių, informacinių sistemų ir duomenų rinkmenų duomenis, dokumentus ar dokumentų nuorašus. 9) Šalinti kitus galiojančio reglamentavimo trūkumus, nustatant kitokį darbo laiko reglamentavimą (paros ir savaitės darbo laiko trukmė nebūtų ribojama ir priklausytų nuo tarnybos poreikių, tačiau pareigūnams būtų taikoma suminė darbo laiko apskaita ir pareigūnų darbo laiko norma būtų vidutiniškai 40 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį) skaičiuojant per visą apskaitinį laikotarpį) nustatant priėmimo į tarnybą sąlygas ir reikalavimus, tikslinant nepriekaištingos reputacijos sąvoką ir priėmimo į tarnybą ribojimus, panaikinant pareigūnų teisę dirbti kitą darbą, įtvirtinant galimybę, esant tarnybiniam būtinumui, pareigūnui laikinai pavesti atlikti kitas pareigas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymą, padidės Tarnybos patrauklumas, sumažės administracinė našta, sutrumpės sprendimų priėmimo procesas, dėl ko bus greičiau įgyvendinamos pavestos tarnybai užduotys. 6.
įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo priėmimas neturės įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo priėmimas ir įgyvendinimas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant tinkamai inkorporuoti Projekte siūlomas teisinio reguliavimo priemones, kartu šie teikiami įstatymų projektai:
1) Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas;
2) Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas;
3) Lietuvos Respublikos poligrafo naudojimo įstatymas;
4) Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymas;
5) Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas;
6) Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas;
7) Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymas;
8) Lietuvos Respublikos viešojo saugumo tarnybos įstatymas;
9) Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas;
10) Lietuvos Respublikos ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai įstatymas;
11) Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymas;
12) Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymas;
13) Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas;
14) Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymas;
15) Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas;
16) Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas;
17) Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas;
18) Lietuvos Respublikos policijos įstatymas;
19) Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko ir oficialių svečių apsaugos departamento nuostatų patvirtinimo“;
20) Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas;
21) Lietuvos Respublikos asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymas;
22) Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatymas;
23) Lietuvos Respublikos sprogmenų apyvartos kontrolės įstatymas;
24) Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymas;
25) Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymas;
26) Lietuvos Respublikos valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymas;
27) Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymas.
Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant tinkamai inkorporuoti Projekte siūlomas teisinio reguliavimo priemones, kartu šie teikiami įstatymų projektai:
1) Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas;
2) Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas;
3) Lietuvos Respublikos poligrafo naudojimo įstatymas;
4) Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymas;
5) Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas;
6) Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas;
7) Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymas;
8) Lietuvos Respublikos viešojo saugumo tarnybos įstatymas;
9) Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas;
10) Lietuvos Respublikos ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai įstatymas;
11) Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymas;
12) Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymas;
13) Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas;
14) Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymas;
15) Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas;
16) Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas;
17) Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas;
18) Lietuvos Respublikos policijos įstatymas;
19) Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko ir oficialių svečių apsaugos departamento nuostatų patvirtinimo“;
20) Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas;
21) Lietuvos Respublikos asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymas;
22) Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatymas;
23) Lietuvos Respublikos sprogmenų apyvartos kontrolės įstatymas;
24) Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymas;
25) Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymas;
26) Lietuvos Respublikos valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymas;
27) Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymas. 9.
projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatym ų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11. Ar įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus įstatymo projektą, turės būti keičiami šie įgyvendinamieji teisės aktai:
1) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 5 d. nutarimas Nr. 284 „Dėl Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos nuostatų patvirtinimo“;
2) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 27 d. nutarimas Nr. 1485 „Dėl oficialių svečių priėmimo Lietuvos Respublikoje tvarkos patvirtinimo“;
3) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimas Nr. 436 „Dėl užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo “;
4) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. birželio 26 d. nutarimas Nr. 658 „Dėl garantijų Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei, nutrūkus jos įgaliojimams“;
5) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. sausio 3 d. nutarimas Nr. 27 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo įgyvendinimo saugiojo valstybinio duomenų perdavimo tinklo valdymo srityje“;
6) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 15 d. nutarimas Nr. 739 „Dėl ginklų ir šaudmenų vežimo“;
7) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. kovo 6 d. nutarimas Nr.
2019–2021 metų programoje numatytų valstybės kapitalo investicijų paskirstymo pagal asignavimų valdytojus ir investicijų projektus (investicijų projektų įgyvendinimo programas)“;
8) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. vasario 6 d. nutarimas Nr. 108 „Dėl kriminalinės žvalgybos subjektų sąrašo patvirtinimo ir jų kriminalinės žvalgybos masto nustatymo“;
9) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. lapkričio 23 d. nutarimas Nr. 1162 „Dėl specialiųjų priemonių specifikacijos ir specialiųjų priemonių panaudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
10) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. lapkričio 30 d. nutarimas Nr. 1190 „Dėl Pareigūnų parengimo veikti situacijomis, susijusiomis su psichinės, fizinės prievartos, šaunamojo ginklo ar sprogmenų naudojimu, ir jų sugebėjimo veikti tokiomis situacijomis tikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo “;
11) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 24 d. nutarimas Nr. 358 „Dėl ministerijų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos, Vyriausybės įstaigų ir įstaigų prie ministerijų, kitų valstybės institucijų ir įstaigų sąrašą pagal grupes patvirtinimo “;
12) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugsėjo 12 d. nutarimas Nr. 918 „Dėl Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymo įgyvendinimo“;
13) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutarimas Nr. 820 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo įgyvendinimo“;
14) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. kovo 27 d. nutarimas Nr. 256 „Dėl valstybinių mobilizacinių užduočių valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms skyrimo“;
15) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. spalio 19 d. nutarimas Nr.
ministro valdymo srities įstaigų saugomų pirmos ir antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių ir joms priklausančių ar jų valdomų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto bei kitų svarbių valstybės objektų“;
16) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gruodžio 28 d. nutarimas Nr. 1278 „Dėl administracinių teisės pažeidimų registro reorganizavimo ir administracinių nusižengimų registro nuostatų patvirtinimo“;
17) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. rugsėjo 7 d. nutarimas Nr. 900 „Dėl Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos rašytinio pritarimo (suderinimo) dėl naujų statinių statybos, statinių rekonstravimo, jų paskirties keitimo saugomų objektų apsaugos zonose, žemės sklypų ir (ar) statinių saugomų objektų apsaugos zonose perleidimo, nuomos ar panaudos sandorių sudarymo išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo ir saugomų objektų apsaugos zonose statomų ar rekonstruojamų statinių maksimalaus aukščio nustatymo“;
18) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimas Nr. 269 „Dėl įgaliojimų įgyvendinant Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymą suteikimo“;
19) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 14 d. nutarimas Nr. 278 „Dėl viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos nuostatų patvirtinimo“;
20) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. spalio 19 d. nutarimas Nr. 1099 „Dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro, jo pavaduotojų ir jų šeimos narių asmens ar turto apsaugos užtikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
21) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gegužės 29 d. nutarimas Nr. 631 „Dėl gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų sąrašo patvirtinimo“;
22) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugpjūčio 10 d. nutarimas Nr.
Žemaičio Lietuvos karo akademijos statuto patvirtinimo“;
23) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimas Nr. 1950 „Dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo“;
24) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimas Nr. 1054 „Dėl valstybės ir Vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“;
Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 24 d. nutarimas Nr. 924 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“;
26) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimas Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“;
27) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. gruodžio 14 d. nutarimas Nr. 1457 „Dėl valstybinio ginklų registro reorganizavimo į ginklų registro nuostatų patvirtinimo“;
28) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. lapkričio 9 d. nutarimas Nr. 1324 „Dėl tarpvalstybinio keitimosi DNR duomenimis, daktiloskopiniais duomenimis, transporto priemonių registracijos, jų savininkų ir valdytojų duomenimis ir informacija, susijusia su didelio masto tarpvalstybinio pobūdžio renginiais ar teroristinių nusikaltimų prevencija, tvarkos aprašo patvirtinimo“;
29) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimas Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“;
30) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 20 d. nutarimas Nr. 1517 „Dėl įstaigų prie ministerijų“;
31) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. kovo 9 d. nutarimas Nr. 241 „Dėl ekstremalių įvykių kriterijų patvirtinimo“;
32) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. liepos 8 d. nutarimas Nr. 725 „Dėl garantijų Respublikos Prezidentui Valdui Adamkui, nutrūkus jo įgaliojimams“;
33) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. birželio 17 d. nutarimas Nr.
teisėsaugos institucijų keitimosi informacija su kitų Europos Sąjungos valstybių narių teisėsaugos institucijomis taisyklių patvirtinimo“;
34) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. kovo 14 d nutarimas Nr. 291 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuostatų patvirtinimo“;
35) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 6 d. nutarimas Nr. 1592 „Dėl s krydžių, kuriais vežami labai svarbūs asmenys, vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo “;
36) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimas Nr. 590 „Dėl profesijų, darbų ir veiklos sričių darbuotojų bei transporto priemonių vairuotojų, buvusių kartu su nukentėjusiaisiais ar ligoniais nelaimingų atsitikimų ar ūmaus gyvybei pavojingo susirgimo vietose ir privalančių suteikti jiems pirmąją pagalbą, sąrašo patvirtinimo, taip pat įstatymų nustatytų kitų asmenų kompetencijos šiais klausimais nustatymo“;
37) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimas Nr. 530 „ Dėl asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų “;
38) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. lapkričio 17 d. nutarimas Nr. 1341 „Dėl tarnybinių lengvųjų automobilių įsigijimo, nuomos ir naudojimo biudžetinėse įstaigose“;
39) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 27 d. nutarimas Nr. 1393 „Dėl Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo įgyvendinimo“;
2018 m. gruodžio 12 d. nutarimas Nr. 1300 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“;
Respublikos Vyriausybės 2016 m. birželio 17 d. nutarimas Nr.
„Dėl vidaus reikalų sistemos institucijų, priskiriamų ginkluotosioms pajėgoms,
parengimo Valstybės ginkluotajai gynybai veiksmų plano patvirtinimo“;
42) Lietuvos Respublikos Vyriausybės
kodekso įgyvendinimo“ . 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymui įgyvendinti 2020 metais papildomų biudžeto lėšų nereikės. Nuo 2021 m. sausio 1 d. pradėjus vykdyti diplomatinių atstovybių užsienyje apsaugą, numatomas papildomas lėšų poreikis - 2 150 tūkst. eurų per metus. 13. Projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai projektų žodžiai yra „Vadovybės apsaugos tarnyba“, „valstybės pareigūnas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo narė Agnė Širinskienė
Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymas) 2 straipsnio 8 dalyje pateikiant sąvokos „prevencinės priemonės“ apibrėžimą, be kita ko, nurodoma, kad tai „rizikos veiksnių, galinčių diskredituoti vadovybę , <...> šalinimas“ (čia ir toliau išskirta – mūsų). Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 punkte nurodoma, kad Vadovybės apsaugos tarnyba, įgyvendindama jai pavestus uždavinius, „šalina rizikos veiksnius, galinčius diskredituoti vadovybę “; pagal 26 straipsnio 2 dalies 18 punktą pareigūnas, užtikrindamas Vadovybės apsaugos tarnybos uždavinių įgyvendinimą, turi teisę „vykdydamas teisės pažeidimų prevenciją ar kitas prevencines priemones ir turėdamas pagrįstų duomenų, kad asmuo gali daryti teisės pažeidimus, galinčius <...> diskredituoti vadovybę , pareikšti jam oficialų įspėjimą“. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje nurodoma, kad „Vadovybės diskreditavimas – vadovybės autoriteto griovimas , jo garbės ar reputacijos menkinimas“.
Nei nurodytose, nei kitose keičiamo įstatymo nuostatose neatskleidžiama, kas būtų traktuojama kaip vadovybės autoriteto griovimas, dėl ko galėtų kilti abejonių, kaip minėtos keičiamo įstatymo nuostatos dera su Konstitucijoje įtvirtintomis žmogaus ir piliečio teisėmis bei laisvėmis turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti (25 straipsnio pirmoji dalis), gauti ir skleisti informaciją bei idėjas (25 straipsnio antroji dalis), kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, draudimu persekioti už kritiką (33 straipsnio antroji dalis), nes pagal siūlomą teisinį reguliavimą kaip vadovybės autoriteto griovimas galėtų būti traktuojama ir vadovybei priskirtinų asmenų sprendimų ar pasisakymų kritika, kitokios nuomonės išsakymas. Keičiamame įstatyme nedėstomos jokios nuostatos, užtikrinančios minėtų pamatinių žmogaus ir piliečio teisių apsaugą. Taip pat nėra aiškus ir aptariamoje keičiamo įstatymo nuostatoje vartojamos sąvokos „garbės ar reputacijos menkinimas“ santykis su Administracinių nusižengimų kodekso 507 straipsnyje numatytu administraciniu nusižengimu - valstybės politiko, valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens garbės ir orumo pažeminimu, reiškiamu raštu, žodžiu, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu ar kitokiu elgesiu. Neaišku ir tai, kas turima mintyje įvardijant „ jo garbės ar reputacijos menkinimą“. 2. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 ir 10 dalyse vartojamoje sąvokoje „kiti asmenys, kuriems Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais pagrindais ir tvarka paskirta apsauga“ žodžio „pagrindais“ atsisakytina, nes apsaugos paskyrimo pagrindai nustatyti keičiame įstatyme (2 straipsnio 3 dalyje) įvardijant baigtinį sąrašą asmenų ir sąlygų, kai paskiriama apsauga.
Dėl šios priežasties atitinkamai tikslintina keičiamo įstatymo 5 straipsnio 4 ir 5 dalių redakcija. 3. Pagal keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalį, Vadovybės apsaugos tarnyba, užtikrindama saugomų asmenų ir saugomų objektų saugumą, saugomuose objektuose, išskyrus oro uostus, nustato specialų režimą. Apie nustatytą specialų režimą Vadovybės apsaugos tarnyba praneša saugomų objektų administracijai. Pagal to paties straipsnio 3 dalies 2 punktą, viena iš priemonių specialiam režimui užtikrinti – nustatant saugomuose objektuose leidimų sistemą. Siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas. Pagal šias nuostatas, Vadovybės apsaugos tarnyba įgytų teisę reguliuoti kitos įstaigos, pvz., Seimo kanceliarijos, Prezidento kanceliarijos ir pan., vidaus veiklą, nederindama savo numatomų veiksmų su šios įstaigos administracija, neįvertinusi įstaigos veiklos ypatumų ir pan. Svarstytina, ar tokie vienašališki veiksmai galėtų būti laikomi proporcingais. 4. Pagal keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 6 punktą specialus režimas būtų užtikrinamas „nustatant draudžiamų įnešti daiktų ir draudžiamų įnešti daiktų savybių sąrašą“. Nelabai aišku, kokiu tikslu būtų nustatomas draudžiamų įnešti daiktų savybių sąrašas, jei yra uždrausta įnešti pačius daiktus, todėl formuluotės „ir draudžiamų įnešti daiktų savybių“ atsisakytina kaip perteklinės arba aptariama keičiamo įstatymo nuostata tikslintina, atsižvelgiant į tai, kokių tikslų siekiama siūlomu teisiniu reguliavimu. 5.
tarnybos teisė gauti iš kitų juridinių ir fizinių asmenų , t. y. iš privačių subjektų jos veiklai reikalingą informaciją. Vadovaujantis bendraisiais teisinės valstybės bei teisės viršenybės principais, manome, kad jokia valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga privačių asmenų, kurių nei valdymas, nei pavaldumas nėra susiję su valstybe ar savivaldybe, atžvilgiu negali turėti jokių administracinių įgaliojimų, nesusijusių su įstatymuose numatytomis ūkinės veiklos priežiūros funkcijomis. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 punktą reikėtų tikslinti. Analogiška pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalies 5 punktui. 6. Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies nuostatos tarpusavyje derintinos su Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 29 straipsnio 3 dalimi, kurioje numatyta, kad registro duomenys, registro informacija, registrui pateikti dokumentai ir (arba) jų kopijos neatlygintinai nustatyta tvarka teikiami valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti pagal prašymą ir (arba) sutartis. 7. Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje vartojamoje sąvokoje „atskiros bendradarbiavimo sutartys dėl duomenų teikimo“ žodžio „atskiros“ atsisakytina kaip perteklinio. 8. Keičiamo įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje žodžių „be atskiro įgaliojimo“ atsisakytina kaip perteklinių, nes ir taip aišku, kad Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus pirmasis pavaduotojas laikinai eina direktoriaus pareigas ex officio . 9. Pagal keičiamo įstatymo 19 straipsnio 3 punktą į Vadovybės apsaugos tarnybą negali būti priimami asmenys „esantys politinių partijų, politinių organizacijų nariai ar rėmėjai“. Ši nuostata tikslintina keliais aspektais. Pirma, termino
„politinės organizacijos“ turinys aptariama nuostata reguliuojamų teisinių
santykių kontekste yra neaiškus.
Konstitucinėje doktrinoje aiškinant Konstitucijos 35 straipsnyje vartojamą terminą „politinės organizacijos“ pastarosioms priskiriami tik rinkimų komitetai. Atkreiptinas dėmesys, kad galiojančiuose įstatymuose apibrėžtos ir vartojamos „politinės partijos“, „politinės kampanijos“, „savarankiško politinės kampanijos dalyvio“ „rinkimų komiteto“ sąvokos, todėl, atsižvelgiant į tai, kokių tikslų siekiama keičiamo įstatymo 19 straipsnio 3 punkto nuostata, joje vartojama terminologija tikslintina, derintina su aukščiau minėtomis galiojančiuose įstatymuose apibrėžtomis ir vartojamomis sąvokomis. Priešingu atveju, pavyzdžiui, kaip politinės organizacijos rėmėjas gali būti traktuojamas asmuo, socialiniuose tinkluose išreiškęs palankumą kokios nors organizacijos paskelbtai politinio turinio informacijai. Antra, aptariama nuostata svarstytina ir Konstitucijos 25 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintos žmogaus teisės turėti įsitikinimus ir laisvai juos reikšti kontekste. Dėl analogiškų motyvų svarstytinos ir tikslintinos keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų nuostatos. 10. Atsižvelgiant į tai, kad visame keičiame įstatyme terminai nurodomi skaitmenimis, bet ne žodžiais, siūlytina keičiamo įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje vietoj žodžių ,,prieš tris dienas“ įrašyti žodžius ir skaičių ,,prieš 3 dienas“. 11. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 27 straipsnio pavadinimą (oficialaus įspėjimo taikymas“) bei siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, siūlytina šios straipsnio nuostatas, susijusias su oficialaus įspėjimo taikymu dėstyti šio straipsnio 1 ir 2 dalyse ( t. y. pakeisti šių dalių išdėstymą –1 dalį dėstyti šio straipsnio 3 dalimi). 12. Keičiamo įstatymo 41 straipsnio 1 dalies nuostata, kurioje numatyta, kad paros ir savaitės darbo laiko trukmė neribojama ir priklauso nuo tarnybos poreikių, galimai prieštarauja 2003 m. lapkričio 4 d.
Europos parlamento ir Tarybos direktyvai 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų (turi būti garantuojamas minimalusis poilsio laikas, konkrečiai – ribojamas dienos bei savaitės poilsio laikas, užtikrinamos atitinkamos pertraukos ir nustatoma maksimalioji savaitės darbo laiko trukmė) bei Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnio 1 daliai, kurioje yra įtvirtinta darbdavio pareiga sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. 13. Svarstytina keičiamo įstatymo 43 straipsnyje siūloma nustatyti atskira Vadovybės apsaugos departamento pareigūnų darbo apmokėjimo sistema dėl šių priežasčių. Visų pirma, pažymėtina, kad pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 10 dalį, pakeitus Vadovybės apsaugos departamento pareigūnų statusą iš statutinių valstybės tarnautojų į valstybės pareigūnų, jų darbo apmokėjimo sąlygoms turėtų būti taikomas Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas. Antra, siūlomi pakeitimai nedera su Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. gegužės 8 d. nutarimu Nr. 492 pateikta Ilgalaikio tvaraus viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio finansavimo iki 2025 metų strategija, kurioje siūloma ,,diskretiškais sprendimais sutvarkyti išderintą viešojo sektoriaus darbo apmokėjimo sistemą“ (76.2 punktas), ,,mažinti viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio netolygumus ir disbalansą, atsirandantį dėl darbo užmokesčio reglamentavimo atskiruose įstatymuose ir nesisteminių šių įstatymų pakeitimų (76.3 punktas).
Trečia, viešojo sektoriaus darbuotojų (valstybės tarnautojų, darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, ar valstybės pareigūnų) darbo apmokėjimo sąlygų ir kitų garantijų nustatymas skirtinguose teisės aktuose, išbalansuoja viešojo sektoriaus darbuotojų darbo apmokėjimo ir kitų socialinių garantijų teisinį reglamentavimą, sudaro prielaidas atsirasti darbo užmokesčio disproporcijoms ir kitiems netolygumams tiek tarp atskirų sektorių, o taip pat tarp tos pačios ar panašios kvalifikacijos darbuotojų valstybės ir savivaldybių įstaigose. 14. Siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo 46 straipsnio 2 dalį, kadangi priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą turėtų būti skaičiuojamas nuo 1990 m. kovo 11 d., bet ne už tarnybos stažą, kuris nurodytas šio straipsnio 1 dalyje (jame numatyti ir laikotarpiai iki 1990 m. kovo 1 d.). 15. Siūlytina peržiūrėti keičiamo įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje siūlomą nustatyti Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnams atostogų trukmę, kadangi, mūsų nuomone, tam tikros įstatymų nuostatos, reglamentuojančios pareigūnų ir statutinių valstybės tarnautojų teisinę padėtį, neturėtų iš esmės skirtis (šiems pareigūnams nustatomos didesnės trukmės atostogos nei kad, pavyzdžiui, Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams). 16. Keičiamo įstatymo 53 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad išeitinės išmokos mokėjimas nutraukiamas, jeigu asmuo grąžinamas į Vadovybės apsaugos tarnybą.
Siūlytina šią nuostatą patikslinti, kad būtų aišku, ar turimas omeny asmens grąžinimas į Vadovybės apsaugos tarnybą teismo sprendimu ar kas kita. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. irena.sambaraite.lrs.lt
Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projekto 1 straipsnyje dėstomos Vadovybės apsaugos įstatymo naujos redakcijos (toliau
Politinė veikla
atstovaujamųjų bei vykdomųjų institucijų veikloje jo įgaliojimų laikotarpiu“, tačiau, kažin, ar tokia samprata būtų aktuali ir tinkama Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnams nustatomo apribojimo kontekste. Atkreiptinas dėmesys, kad, pavyzdžiui, Vidaus tarnybos statuto 24 straipsnio 5 punktu vidaus tarnybos pareigūnui draudžiama „būti politinių partijų ar politinių organizacijų nariu, dalyvauti jų veikloje“. 3. Tikslintinas keičiamo įstatymo 31 straipsnio 1 dalies 9 punktas, atsižvelgiant į tai, kad
derinimo įstatymas, kuriame apibrėžiama sąvoka ,,interesų konfliktas“ (sąvoka ,,viešųjų ir privačių interesų konfliktas“ nėra vartojama).
Be to, tikslintina keičiamo įstatymo 65 straipsnio 2 dalies 4 punkte ir 66 straipsnio 8 dalyje pateikta nuoroda į Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą –pasikeitus įstatymo pavadinimui, turi būti teikiama nuoroda į Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą. 4. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 12 ir 13 straipsniai nustato Vadovybės apsaugos tarnybos uždavinius ir funkcijas, siūlytina patikslinti keičiamo įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir vietoj žodžių ,, tikslų ir funkcijų įgyvendinimą“ įrašyti žodžius ,, uždavinių ir funkcijų įgyvendinimą“. 5. Atsižvelgiant į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą, pareigūnams mokamas priedas už tarnybos Lietuvos valstybei metus , siūlytina patikslinti keičiamo įstatymo 47 straipsnio 2 dalyje bei 48 straipsnio 7 dalyje nurodytų priedų pavadinimus, t.y. vietoj žodžių ,,priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą“ įrašyti žodžius ,,priedas už tarnybos Lietuvos valstybei metus “. 6. Atsižvelgiant į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pareigūnams mokamas priedas už tarnybinį rangą , siūlytina patikslinti keičiamo įstatymo
,,priedas už tarnybinį rangą“. 7. Keičiamo įstatymo 49 straipsnio 1 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad pareigūnams mokama priemoka už ,,tarnybinės veiklos specifiką“. Ši priemoka, vadovaujantis keičiamo įstatymo 49 straipsnio 6 dalimi, būtų mokama visiems pareigūnams ir būtų iki 1 bazinio dydžio. Siūlomas reguliavimas svarstytinas.
Visų pirma, pažymėtina, kad kiekvieno pareigūno tarnybinės veiklos specifika atsispindi pareigūno pareigybės aprašyme iš jo vykdomų funkcijų ir veiklos srities, todėl siekiant užtikrinti teisingo apmokėjimo už darbą principą ir pareigūnų teisę į teisingą apmokėjimą už darbą, ši priemoka turėtų būti laikoma sudėtine pareigūno darbo užmokesčio dalimi ir atsispindėti jo pareiginėje algoje. Antra, priemokos yra mokamos išskirtiniais atvejais ir jų mokėjimas yra siejamas su galimybe optimaliausiu būdu išnaudoti žmogiškuosius resursus viešajame sektoriuje, suteikdamas galimybę atsakingam subjektui pavesti atlikti papildomas užduotis bei nustatydamas pareigą apmokėti už papildomai atliekamą darbą. Trečia, iš siūlomo reguliavimo neaišku, kokiu periodiškumu ji būtų mokama, ar ji būtų mokama visiems pareigūnams kiekvieną mėnesį ar vieną kartą per metus, ar pan. Jeigu būtų nuspręsta palikti keičiamo įstatymo 49 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą priemoką, svarstytina, ar nereikėtų atitinkamai tikslinti įstatymo projekto
kompensacijas ir išmokas mokėti ne ilgiau kaip 5 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos, kadangi kaip nurodoma Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2020 m. sausio 23 d. išvadoje Nr. 102-P-3 iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtas kompensacijas ir išmokas (butpinigius ir transporto išlaidų kompensacijas) kompensuos priemoka už tarnybinės veiklos specifiką. 8. Siūlytina keičiamo įstatymo 58 straipsnio 6 dalyje po žodžių ,, privalomąją karo tarnybą“ įrašyti žodžius ,,savanorišką nenuolatinę karo tarnybą“, kadangi Seimas
organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 2, 8, 10, 101 , 13, 21, 22, 23, 28, 29, 321 , 34, 35, 36, 37, 38, 43, 44, 48, 49, 50, 54, 55, 59, 60, 61, 611 , 63, 64, 65, 68, 69 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 322 straipsniu įstatymą Nr.
XIII-2671 ir su juo susijusių lydimųjų teisės aktų pakeitimus (įsigaliojimas numatytas 2020-07-01), kuriuose buvo įtvirtinta sąvoka ,,savanoriška nenuolatinė karo tarnyba“ ir numatyta garantija palikti einamas pareigas, kai valstybės tarnautojas, pareigūnas ar darbuotojas, be kita ko, atlieka ir savanorišką nenuolatinę karo tarnybą. 9. Įstatymo projekto 2 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad „Iki šio įstatymo įsigaliojimo Vyriausybės paskirti į pareigas Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnai eina savo pareigas iki 2020 m. birželio 30 d. Iki 2020 m. spalio 31 d. šio įstatymo nustatyta tvarka turi būti paskirti pareigūnai, kuriems šiame įstatyme nustatyta kadencija.“ Siūlomas reguliavimas svarstytinas. Pirma, įstatymo įsigaliojimo data numatyta 2020 m. liepos 1 d., todėl neaišku, kaip po įstatymo įsigaliojimo turėtų būti įforminamas pareigūnų atleidimas 2020 m. birželio 30 d. (t. y. atgaline data). Antra, neaišku, kas iki 2020 m. spalio 31 d. eitų iki šio įstatymo įsigaliojimo Vyriausybės paskirtų į pareigas Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų pareigas. Pastebėtina, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, toks pareigūnas yra tik Vadovybės apsaugos departamento direktorius. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Vadovybės apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojai šiuo metu yra skiriami ir atleidžiami į pareigas vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto nuostatomis. Pagal šio statuto 29 straipsnio 3 dalį
„Centrinės statutinės įstaigos vadovo pavaduotojų įgaliojimų trukmė yra susieta
su centrinės statutinės įstaigos vadovo įgaliojimų trukme.
Pasibaigus centrinės statutinės įstaigos vadovo kadencijai arba atleidus jį iš pareigų, centrinės statutinės įstaigos vadovo pavaduotojai pareigas eina tol, kol šio s tatuto nustatyta tvarka paskiriami centrinės statutinės įstaigos vadovo pavaduotojai.“ Visgi nuo 2020 m. liepos 1 d. Vidaus tarnybos statutas Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnams nebebūtų taikomas. Taigi įvertinus galiojantį ir siūlomą teisinį reguliavimą, pagal kurį Vadovybės apsaugos tarnybos direktorius, kaip ir iki šiol, bus skiriamas Vyriausybės, tai, kad dabartinis Vidaus apsaugos departamento direktorius Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 1117 „Dėl R. Mockevičiaus paskyrimo“ nuo 2018 m. sausio 4 d. yra paskirtas penkerių metų kadencijai, taip pat tai, kad direktoriaus pavaduotojų kadencija yra susieta su direktoriaus įgaliojimų trukme, be to, atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekte nėra nustatomi jokie nauji kvalifikaciniai reikalavimai direktoriui, svarstytina, ar įstatymo projekte neturėtų būti numatyta, kad iki įstatymo įsigaliojimo paskirtas įstaigos vadovas eina pareigas iki nustatytos kadencijos pabaigos, jo pavaduotojų įgaliojimų trukmę taip pat susiejant su jo kadencijos trukme. Patikslinus šią dalį, atitinkamai reikėtų tikslinti ir įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalį. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. irena.sambaraite.lrs.lt
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
DĖL
2019-11-27
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, J. Džiugelis, P. Kuzmickienė, M. Navickienė, J. Rimkus, A. Sysas, J. Varkalys; Komiteto biuras: biuro padėjėja E. Bulotaitė, patarėjos D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, padėjėja R. Liekienė; kviestieji asmenys: A. Genienė – Vyriausybės kanceliarijos patarėja, D. Matuiza – Ministro Pirmininko patarėjas, J. Čypienė
V. Belkevičius – Vadovybės apsaugos departamento Teisės poskyrio viršininkas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Teisės departamentas 2019-11-13 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 8 dalyje pateikiant sąvokos „prevencinės priemonės“ apibrėžimą, be kita ko, nurodoma, kad tai „rizikos veiksnių, galinčių diskredituoti vadovybę , <...> šalinimas“ (čia ir toliau išskirta – mūsų).
Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 punkte nurodoma, kad Vadovybės apsaugos tarnyba, įgyvendindama jai pavestus uždavinius, „šalina rizikos veiksnius, galinčius diskredituoti vadovybę “; pagal 26 straipsnio 2 dalies 18 punktą pareigūnas, užtikrindamas Vadovybės apsaugos tarnybos uždavinių įgyvendinimą, turi teisę „vykdydamas teisės pažeidimų prevenciją ar kitas prevencines priemones ir turėdamas pagrįstų duomenų, kad asmuo gali daryti teisės pažeidimus, galinčius <...> diskredituoti vadovybę , pareikšti jam oficialų įspėjimą“. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje nurodoma, kad „Vadovybės diskreditavimas – vadovybės autoriteto griovimas , jo garbės ar reputacijos menkinimas“. Nei nurodytose, nei kitose keičiamo įstatymo nuostatose neatskleidžiama, kas būtų traktuojama kaip vadovybės autoriteto griovimas, dėl ko galėtų kilti abejonių, kaip minėtos keičiamo įstatymo nuostatos dera su Konstitucijoje įtvirtintomis žmogaus ir piliečio teisėmis bei laisvėmis turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti (25 straipsnio pirmoji dalis), gauti ir skleisti informaciją bei idėjas (25 straipsnio antroji dalis), kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, draudimu persekioti už kritiką (33 straipsnio antroji dalis), nes pagal siūlomą teisinį reguliavimą kaip vadovybės autoriteto griovimas galėtų būti traktuojama ir vadovybei priskirtinų asmenų sprendimų ar pasisakymų kritika, kitokios nuomonės išsakymas. Keičiamame įstatyme nedėstomos jokios nuostatos, užtikrinančios minėtų pamatinių žmogaus ir piliečio teisių apsaugą.
Taip pat nėra aiškus ir aptariamoje keičiamo įstatymo nuostatoje vartojamos sąvokos „garbės ar reputacijos menkinimas“ santykis su Administracinių nusižengimų kodekso 507 straipsnyje numatytu administraciniu nusižengimu - valstybės politiko, valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens garbės ir orumo pažeminimu, reiškiamu raštu, žodžiu, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu ar kitokiu elgesiu. Neaišku ir tai, kas turima mintyje įvardijant „ jo garbės ar reputacijos menkinimą“. Pritarti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
45
įstatymo 2 straipsnio 3 ir 10 dalyse vartojamoje sąvokoje „kiti asmenys, kuriems Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais pagrindais ir tvarka paskirta apsauga“ žodžio „pagrindais“ atsisakytina, nes apsaugos paskyrimo pagrindai nustatyti keičiame įstatyme (2 straipsnio 3 dalyje) įvardijant baigtinį sąrašą asmenų ir sąlygų, kai paskiriama apsauga. Dėl šios priežasties atitinkamai tikslintina keičiamo įstatymo 5 straipsnio 4 ir 5 dalių redakcija. Pritarti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
įstatymo 8 straipsnio 2 dalį, Vadovybės apsaugos tarnyba, užtikrindama saugomų asmenų ir saugomų objektų saugumą, saugomuose objektuose, išskyrus oro uostus, nustato specialų režimą. Apie nustatytą specialų režimą Vadovybės apsaugos tarnyba praneša saugomų objektų administracijai. Pagal to paties straipsnio 3 dalies 2 punktą, viena iš priemonių specialiam režimui užtikrinti – nustatant saugomuose objektuose leidimų sistemą. Siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas.
Pagal šias nuostatas, Vadovybės apsaugos tarnyba įgytų teisę reguliuoti kitos įstaigos, pvz., Seimo kanceliarijos, Prezidento kanceliarijos ir pan., vidaus veiklą, nederindama savo numatomų veiksmų su šios įstaigos administracija, neįvertinusi įstaigos veiklos ypatumų ir pan. Svarstytina, ar tokie vienašališki veiksmai galėtų būti laikomi proporcingais. Nepritarti. Atsižvelgiant į tai, kad Vadovybės apsaugos tarnyba yra valstybės institucija, atsakinga už saugomų asmenų ir saugomų objektų saugumą, todėl siekiant, kad Vadovybės apsaugos tarnyba operatyviai ir efektyviai atliktų savo funkcijas, būtina specialaus režimo nustatymo srityje suteikti jai absoliučią diskrecijos teisę. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
36
įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 6 punktą specialus režimas būtų užtikrinamas
„nustatant draudžiamų įnešti daiktų ir draudžiamų įnešti daiktų savybių
sąrašą“. Nelabai aišku, kokiu tikslu būtų nustatomas draudžiamų įnešti daiktų savybių sąrašas, jei yra uždrausta įnešti pačius daiktus, todėl formuluotės
„ir draudžiamų įnešti daiktų savybių“ atsisakytina kaip perteklinės arba
aptariama keičiamo įstatymo nuostata tikslintina, atsižvelgiant į tai, kokių tikslų siekiama siūlomu teisiniu reguliavimu. Nepritarti. Atsižvelgiant į tad, kad nėra įmanoma nustatyti galutinio draudžiamų įnešti daiktų sąrašo, todėl tikslinga nustatyti draudžiamų įnešti daiktų savybių sąrašą. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
26125
įstatymo 13 straipsnio 1 punkte nustatoma Vadovybės apsaugos tarnybos teisė gauti iš kitų juridinių ir fizinių asmenų , t. y. iš privačių subjektų jos veiklai reikalingą informaciją.
Vadovaujantis bendraisiais teisinės valstybės bei teisės viršenybės principais, manome, kad jokia valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga privačių asmenų, kurių nei valdymas, nei pavaldumas nėra susiję su valstybe ar savivaldybe, atžvilgiu negali turėti jokių administracinių įgaliojimų, nesusijusių su įstatymuose numatytomis ūkinės veiklos priežiūros funkcijomis. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo
keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalies 5 punktui. Pritarti. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
įstatymo 14 straipsnio 1 dalies nuostatos tarpusavyje derintinos su Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 29 straipsnio 3 dalimi, kurioje numatyta, kad registro duomenys, registro informacija, registrui pateikti dokumentai ir (arba) jų kopijos neatlygintinai nustatyta tvarka teikiami valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti pagal prašymą ir (arba) sutartis. Pritarti. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3
įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje vartojamoje sąvokoje „atskiros bendradarbiavimo sutartys dėl duomenų teikimo“ žodžio „atskiros“ atsisakytina kaip perteklinio. Pritarti. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4
įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje žodžių „be atskiro įgaliojimo“ atsisakytina kaip perteklinių, nes ir taip aišku, kad Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus pirmasis pavaduotojas laikinai eina direktoriaus pareigas ex officio . Pritarti iš dalies. Siekiant išvengti dviprasmybių ir interpretacijų, siūlytina palikti žodžius „be atskiro įgaliojimo“. 9.
kanceliarijos Teisės departamentas
3
apsaugos tarnybą negali būti priimami asmenys „esantys politinių partijų, politinių organizacijų nariai ar rėmėjai“. Ši nuostata tikslintina keliais aspektais. Pirma, termino „politinės organizacijos“ turinys aptariama nuostata reguliuojamų teisinių santykių kontekste yra neaiškus. Konstitucinėje doktrinoje aiškinant Konstitucijos 35 straipsnyje vartojamą terminą „politinės organizacijos“ pastarosioms priskiriami tik rinkimų komitetai. Atkreiptinas dėmesys, kad galiojančiuose įstatymuose apibrėžtos ir vartojamos „politinės partijos“, „politinės kampanijos“, „savarankiško politinės kampanijos dalyvio“ „rinkimų komiteto“ sąvokos, todėl, atsižvelgiant į tai, kokių tikslų siekiama keičiamo įstatymo 19 straipsnio 3 punkto nuostata, joje vartojama terminologija tikslintina, derintina su aukščiau minėtomis galiojančiuose įstatymuose apibrėžtomis ir vartojamomis sąvokomis. Priešingu atveju, pavyzdžiui, kaip politinės organizacijos rėmėjas gali būti traktuojamas asmuo, socialiniuose tinkluose išreiškęs palankumą kokios nors organizacijos paskelbtai politinio turinio informacijai. Antra, aptariama nuostata svarstytina ir Konstitucijos 25 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintos žmogaus teisės turėti įsitikinimus ir laisvai juos reikšti kontekste. Dėl analogiškų motyvų svarstytinos ir tikslintinos keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų nuostatos. Nepritarti. Ši nuostata atitinka šiuo metu galiojančio Vidaus tarnybos statuto bei Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo teisinį reglamentavimą, įgyvendinantį politinio neutralumo principą. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
5
nurodomi skaitmenimis, bet ne žodžiais, siūlytina keičiamo įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje vietoj žodžių ,,prieš tris dienas“ įrašyti žodžius ir skaičių ,,prieš 3 dienas“. Pritarti. 11.
(oficialaus įspėjimo taikymas“) bei siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, siūlytina šios straipsnio nuostatas, susijusias su oficialaus įspėjimo taikymu dėstyti šio straipsnio 1 ir 2 dalyse ( t. y. pakeisti šių dalių išdėstymą –1 dalį dėstyti šio straipsnio 3 dalimi). Pritarti. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
numatyta, kad paros ir savaitės darbo laiko trukmė neribojama ir priklauso nuo tarnybos poreikių, galimai prieštarauja 2003 m. lapkričio 4 d. Europos parlamento ir Tarybos direktyvai 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų (turi būti garantuojamas minimalusis poilsio laikas, konkrečiai – ribojamas dienos bei savaitės poilsio laikas, užtikrinamos atitinkamos pertraukos ir nustatoma maksimalioji savaitės darbo laiko trukmė) bei Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnio 1 daliai, kurioje yra įtvirtinta darbdavio pareiga sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. Nepritarti. 2003 m. lapkričio 4 d. Europos parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/88/EB 1 straipsnio 3 d. numato, kad ši direktyva taikoma visoms Direktyvos 89/391/EEB 2 straipsnyje apibrėžtoms veiklos sritims, viešoms ir privačioms, nepažeidžiant šios direktyvos 14, 17, 18 ir 19 straipsnių. Direktyvos 89/391/EEB 2 straipsnio 2 dalis numato, kad ši direktyva netaikoma toms sritims, kurių ypatumai, būdingi tam tikrai specifinei valstybės tarnybos veiklai, tokiai kaip ginkluotosios pajėgos ir policija, arba tam tikrai specifinei veiklai civilinės saugos srityje, neišvengiamai jai prieštarauja.
Atkreiptinas dėmesys, kad įtvirtinant galimybę pareigūnams dirbti neribojant jų paros ir savaitės darbo laiko trukmės, vis tiek yra numatoma, kad bus įvedama suminė darbo laiko apskaita, o darbo laiko norma per visą apskaitinį laikotarpį išliks vidutiniškai 40 val. per savaitę. Taip pat išlieka apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį (kuris susidarys apskaitinio laikotarpio pabaigoje) darbą. To tarpu Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 45 straipsnio 3 dalis numato žymiai griežtesnį teisinį reglamentavimą, neribojant pareigūno paros ir savaitės tarnybos trukmės, užtikrinant tik minimalią paros ir minimalią savaitės nepertraukiamo poilsio trukmę. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
atskira Vadovybės apsaugos departamento pareigūnų darbo apmokėjimo sistema dėl šių priežasčių. Visų pirma, pažymėtina, kad pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 10 dalį, pakeitus Vadovybės apsaugos departamento pareigūnų statusą iš statutinių valstybės tarnautojų į valstybės pareigūnų, jų darbo apmokėjimo sąlygoms turėtų būti taikomas Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas. Antra, siūlomi pakeitimai nedera su Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. gegužės 8 d. nutarimu Nr.
492 pateikta Ilgalaikio tvaraus viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio finansavimo iki 2025 metų strategija, kurioje siūloma ,,diskretiškais sprendimais sutvarkyti išderintą viešojo sektoriaus darbo apmokėjimo sistemą“ (76.2 punktas), ,,mažinti viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio netolygumus ir disbalansą, atsirandantį dėl darbo užmokesčio reglamentavimo atskiruose įstatymuose ir nesisteminių šių įstatymų pakeitimų (76.3 punktas). Trečia, viešojo sektoriaus darbuotojų (valstybės tarnautojų, darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, ar valstybės pareigūnų) darbo apmokėjimo sąlygų ir kitų garantijų nustatymas skirtinguose teisės aktuose, išbalansuoja viešojo sektoriaus darbuotojų darbo apmokėjimo ir kitų socialinių garantijų teisinį reglamentavimą, sudaro prielaidas atsirasti darbo užmokesčio disproporcijoms ir kitiems netolygumams tiek tarp atskirų sektorių, o taip pat tarp tos pačios ar panašios kvalifikacijos darbuotojų valstybės ir savivaldybių įstaigose. Nepritarti. Atkreiptinas dėmesys, kad analogišką teisinį reglamentavimą šiuo metu numato Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymas. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
14Siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo 46 straipsnio 2 dalį,
kadangi priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą turėtų būti skaičiuojamas nuo 1990 m. kovo 11 d., bet ne už tarnybos stažą, kuris nurodytas šio straipsnio 1 dalyje (jame numatyti ir laikotarpiai iki 1990 m. kovo 1 d.). Nepritarti. Analogiškas teisinis reglamentavimas yra įtvirtintas Vidaus tarnybos statute (55 str. 1 d.). Pritarus nuostatai mažėtų pareigūnų socialinės garantijos bei būtų pažeistas jų teisėtų lūkesčių principas
kanceliarijos Teisės departamentas
1 15.
Siūlytina peržiūrėti keičiamo įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje siūlomą nustatyti Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnams atostogų trukmę, kadangi, mūsų nuomone, tam tikros įstatymų nuostatos, reglamentuojančios pareigūnų ir statutinių valstybės tarnautojų teisinę padėtį, neturėtų iš esmės skirtis (šiems pareigūnams nustatomos didesnės trukmės atostogos nei kad, pavyzdžiui, Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams). Nepritarti. Analogiškas teisinis reglamentavimas yra įtvirtintas Vidaus tarnybos statute (49 str. 1 d.) ir šiuo metu Departamento pareigūnai turi nurodytos trukmės kasmetines atostogas. Sumažinus kasmetinių atostogų trukmę būtų pažeistas pareigūnų teisėtų lūkesčių principas. 16. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
išeitinės išmokos mokėjimas nutraukiamas, jeigu asmuo grąžinamas į Vadovybės apsaugos tarnybą. Siūlytina šią nuostatą patikslinti, kad būtų aišku, ar turimas omeny asmens grąžinimas į Vadovybės apsaugos tarnybą teismo sprendimu ar kas kita. Nepritarti. Analogiškas teisinis reguliavimas yra numatytas Vidaus tarnybos statute (77 str. 2 d.), be to yra neįmanoma numatyti baigtinio grąžinimo į Vadovybės apsaugos tarnybą atvejų sąrašo. 3.Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta . 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
apsaugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos 2019-11-20 Vadovybės apsaugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas), susipažinęs su Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Įstatymo projektas), teikia savo pastabas ir pasiūlymus: 1.
Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu galiojančiame Vadovybės apsaugos įstatyme yra įtvirtinta „leidimų sistemos“ sąvoka, siūlytina Įstatymo projekto 2 straipsnį papildyti nauja dalimi, nustatant, kad „ Leidimų sistema
projekto
3 dalies5 punkte yra nurodoma, jog asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu „atrankos metu nustatomos asmens savybės, ryšiai ar kitos su asmeniu ar jo aplinka susijusios aplinkybes ar faktai, iš kurių Vadovybes apsaugos tarnybos direktorius padaro išvadą, kad asmens elgesys ar veikla nėra suderinama su Vadovybes apsaugos tarnybos pareigūnų etikos kodekso reikalavimais“. Šis nepriekaištingos reputacijos vertinimo kriterijus, atsižvelgiant ne tik į asmens elgesio ar veiklos atitikimą etikos kodekso reikalavimams, bet praplečiant jį ir asmens savybių, asmens aplinkos vertinimu, tampa per daug neapibrėžtu, o taip pat įtvirtina subjektyvaus vertinimo galimybę, nes teisė daryti atitinkamą išvadą suteikiama išimtinai Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriui. Tokio pobūdžio nuostatų, objektyviu teisiniu požiūriu, teisės aktuose turi būti vengiama. Visi nepriekaištingos reputacijos vertinimo kriterijai turi būti kiek galima aiškiau pamatuojami.
Nei vienas nepriekaištingos reputacijos vertinimo kriterijus ar kitas pretenduojančių į tarnybą asmens atitikimas reikalavimams neturi būti paliekamas išimtiniam Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus vertinimui
dalyje formuluojami išsilavinimo reikalavimai pretenduojantiems į tarnybą. Yra numatyta, jog jaunesnieji agentai turės turėti ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą; agentai ir vyresnieji agentai – ne žemesnį kaip aukštąjį neuniversitetinį, aukštesnįjį arba iki 1995 metų įgytą specialųjį vidurinį išsilavinimą; vyriausieji agentai, skyrių viršininkai, valdybų viršininkų pavaduotojai, valdybų viršininkai, Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus pavaduotojai – aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą.
Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas, kuris šiuo metu reglamentuoja Vadovybės apsaugos departamento pareigūnų statusą, nustato išsilavinimo reikalavimą agentams, kurie priskirtini 11 pareigybių grupei, ne žemesnį kaip vidurinį; vyresniesiems agentams, kurie priskirtini 10 pareigybių grupei, bei vyriausiesiems agentams, kurie priskirtini 8 pareigybių grupei, - ne žemesnį kaip aukštąjį koleginį, iki
vidurinį išsilavinimą. Tai reiškia, jog, priėmus Įstatymo projektą, didės išsilavinimo reikalavimai agentams ir vyriausiesiems agentams. Nepaisant to, nuostatose, reglamentuojančiose Įstatymo projekto įsigaliojimą ir taikymą, nėra numatyta tvarkos, kaip šiuo metu agentų ir vyriausiųjų agentų pareigas einantys, tačiau reikalavimų dėl išsilavinimo po 2020 m. liepos 1 d. neatitiksiantys asmenys, turės reikalingą išsilavinimą įgyti. Todėl Įstatymo projekto įsigaliojimo ir taikymo nuostatose būtina nustatyti pareigūnams, kurie neturės einamoms pareigoms būtino išsilavinimo, pereinamąjį 5 metų laikotarpį tokio išsilavinimo įgijimui. Pritarti. 4. Vadovybės apsaugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos
pareigūno statuso atkūrimo galimybę sieja su pareigūno išėjimu iš tarnybos jį paskyrus dirbti tik tarptautinėje institucijoje, Europos Sąjungos ar užsienio valstybės institucijoje.
Nenumatyta pareigūno statuso atkūrimo galimybė po paskyrimo į atitinkamas nacionalinio lygmens pareigas. Šiuo metu galiojantis Vidaus tarnybos statutas numato galimybę visiems vidaus tarnybos pareigūnams, neišskiriant ir Vadovybės apsaugos departamento pareigūnų, būti paskirtiems į Lietuvos Respublikos Seimo ar Respublikos Prezidento skiriamo valstybės institucijos ar įstaigos vadovo, kito Seimo ar Respublikos Prezidento skiriamo valstybės pareigūno, Seimo ar Respublikos Prezidento skiriamo valstybinės (nuolatinės) komisijos ar tarybos pirmininko, pirmininko pavaduotojo ar nario, taip pat pagal specialųjį įstatymą įsteigtos komisijos, tarybos, fondo valdybos pirmininko ar nario, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo, valstybės tarnautojo statusą turinčio įstaigos vadovo, priimto į pareigas įstatymo nustatytai kadencijai, pareigas, ir, pasibaigus paskyrimo į šias pareigas laikotarpiui ar kitaip nutrūkus jų įgaliojimams, per nustatytą terminą atkurti pareigūno statusą. Manytina, kad turi likti galimybė ir Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnams būti paskirtiems į atitinkamas nacionalinio lygmens pareigas bei po tokio paskyrimo turėti galimybę atkurti pareigūno statusą. Todėl Įstatymo projekto
papildyti nuostatomis dėl statuso atkūrimo pasibaigus paskyrimo į nacionalinio lygmens pareigas laikotarpiui. Pritarti. 5. Vadovybės apsaugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos 2019-11-2057 5.
Pagal galiojančio Vidaus tarnybos statuto 69 straipsnio 1 dalį, vidaus tarnybos pareigūnams, tarp jų ir Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnams, yra įtvirtinta garantija:
„Pareigūnui ir jo šeimos nariams padaryta materialinė žala, kurią jie patyrė
dėl su pareigūno tarnyba susijusių priežasčių ir kuri yra nustatyta remiantis tarnybinio patikrinimo išvada, atlyginama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka“. Įstatymo projektas tokios garantijos Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnams ir jų šeimos nariams nenumato, nors, pagal darbo pobūdį, taip pat tikėtinos situacijos, kuriose dėl su pareigūno tarnyba susijusių priežasčių gali jam ar jo šeimos nariams atsirasti materialinės žalos. Todėl Įstatymo projekto 57 straipsnį tikslingą papildyti nauja dalimi: „ Pareigūnui ir jo šeimos nariams padaryta materialinė žala , kurią jie patyrė dėl su pareigūno tarnyba susijusių priežasčių ir kuri yra nustatyta remiantis tarnybinio patikrinimo išvada, atlyginama Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus nust atyta tvarka “. Pritarti. 6. Vadovybės apsaugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos
dalis numato: „Pareigūnas šio įstatymo 59 straipsnio14 p unkte nustatytu pagrindu iš tarnybos atleidžiamas ir tarnybos sutartis su juo nutraukiama, apie tai jį įspėjus ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius. Nėščiai moteriai (kai Vadovybės apsaugos tarnyba likviduojama), moteriai ar vyrui, vieniems auginantiems vaiką (vaikus) iki14 metų, asmeniui, kuriam iki teisės gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją liko ne daugiau kaip 5 metai, apie numatomą atleidimą iš tarnybos turi būti pranešama raštu prieš4 mėnesius “.
Atkreiptinas dėmesys, jog garantijos būti anksčiau įspėtiems apie numatomą atleidimą iš tarnybos reglamentavimas Įstatymo projekte turi būti suderintas su tokios garantijos įtvirtinimu ir kituose teisės aktuose – Vidaus tarnybos statute, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme, Lietuvos Respublikos darbo kodekse. Priešingu atveju, Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnai atsidurs blogesnėje padėtyje, nei darbuotojai, kurių santykį su darbdaviu reglamentuoja kiti teisės aktai. Vidaus tarnybos statuto
galimą atleidimą jį įspėjus raštu ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki atleidimo dienos. Pareigūnui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją įgijimo liko ne daugiau kaip 5 metai, šis įspėjimo apie galimą atleidimą iš vidaus tarnybos terminas dvigubinamas, o pareigūnui, vienam auginančiam vaiką
(įvaikį) iki 14 metų ar auginančiam neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat pareigūnui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją įgijimo liko mažiau kaip 2 metai, trigubinamas. Nėščia pareigūnė (kai statutinė įstaiga likviduojama) apie galimą atleidimą iš vidaus tarnybos turi būti įspėta raštu ne vėliau kaip prieš 4 mėnesius iki atleidimo dienos. <...>“. Valstybės tarnybos įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje numatyta: „<...> Valstybės tarnautojui apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki pareigybės panaikinimo.
Asmeniui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko mažiau kaip 5 metai, šis įspėjimo terminas dvigubinamas, o neįgaliajam, moteriai ir (ar) vyrui, auginantiems vaiką (įvaikį) iki 14 metų, moteriai ir (ar vyrui), auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, asmeniui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko mažiau kaip 2 metai, - trigubinamas. Nėščiai moteriai (kai valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga likviduojama) apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš 4 mėnesius iki pareigybės panaikinimo“. Darbo kodekso 57 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta: „Darbo sutartis nutraukiama įspėjus darbuotoją prieš vieną mėnesį, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, - prieš dvi savaites. Šie įspėjimo terminai dvigubinami darbuotojams, kuriems iki įstatymo nustatyto senatvės pensijos amžiaus likę mažiau kaip penkeri metai, ir trigubinami darbuotojams, kurie augina vaiką (įvaikį) iki 14 metų, ir darbuotojams, kurie augina neįgalų vaiką iki 18 metų, taip pat neįgaliems darbuotojams ir darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus liko mažiau kaip dveji metai“. Aukščiau pateiktų įstatymų normų analizė rodo, jog Įstatymo projektas visų įstatymų kontekste vienintelis neįtvirtina garantijos būti anksčiau įspėtiems Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnams, auginantiems neįgalų vaiką iki 18 metų. Be to, atsižvelgdama į Valstybės tarnybos įstatymo bei Darbo kodekso normas, manytina, jog garantija būti anksčiau įspėtiems turėtų būti taikoma ne tik moteriai ar vyrui, vieniems auginantiems vaiką (vaikus) iki 14 metų arba neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, bet tokio amžiaus vaikus ir pilnoje šeimoje auginantiems pareigūnams.
Taigi siūloma 60 straipsnio 4 dalį formuluoti taip: „Pareigūnas šio įstatymo 59 straipsnio 14 punkte nustatytu pagrindu iš tarnybos atleidžiamas ir tarnybos sutartis su juo nutraukiama, apie tai jį įspėjus ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius. Nėščiai moteriai (kai Vadovybės apsaugos tarnyba likviduojama), moteriai ar
pareigūnams, auginantiems vaiką (vaikus) iki 14 metų ar auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, asmeniui, kuriam iki teisės gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją liko ne daugiau kaip 5 metai, apie numatomą atleidimą iš tarnybos turi būti pranešama raštu prieš 4 mėnesius “. Pritarti. 7. Vadovybės apsaugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos
reglamentuoja pareigūno atleidimą iš tarnybos šalių susitarimu. Tačiau čia yra aptartas tik tokio susitarimo turinys, kas nėra pakankamas reglamentavimas. Todėl įstatyme tikslinga reglamentuoti ir procedūrinius šio atleidimo pagrindo aspektus, t. y. nurodyti, kas ir kokia tvarka gali tokį susitarimą inicijuoti, priimti, atmesti. Todėl Įstatymo projekto 62 straipsnis turėtų būti atitinkamai papildomas. Pritarti. 8. Vadovybės apsaugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos
24
dalies 4 punktas įtvirtina, jog tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos gali būti skiriama už Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimą.
Tokia nuostata reiškia, jog praktiškai už bet kokį Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimą gali būti skiriama pati griežčiausia tarnybinė nuobauda. Tokiu būdu įstatymu sudaroma galimybė atleisti pareigūną už gana formalų, realių neigiamų pasekmių nesukėlusį Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimą, pavyzdžiui, pareigūnui nedeklaravus tam tikrų duomenų ar pavėluotai deklaravus tokią informaciją, kas praktikoje dažniausiai pasitaiko. Akivaizdu, kad tokios situacijos galimybė nepriimtina, ir pati griežčiausia tarnybinė nuobauda turėtų būti taikoma tik už pavojingesnius Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimus. Siūlytina Įstatymo projekto 64 straipsnio 2 dalies 4 punktą papildyti ir formuluoti: „ Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimą siekiant gauti neteisėtų pajamų ar privilegijų sau ar kitiems asm enims “. Pritarti. 9. Vadovybės apsaugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos
reglamentuoja tarnybinių nusižengimų tyrimą ir nuobaudų skyrimą. Atkreiptinas dėmesys, jog šis straipsnis nenumato termino, kuriam praėjus nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos negalėtų būti skiriama tarnybinė nuobauda. Tai yra vienas iš naikinamųjų terminų, kurie įstatyme būna įtvirtinami, siekiant užtikrinti tarnybinės atsakomybės taikymo efektyvumą. Vadovaujantis teisės teorija, kokią teisinės atsakomybės rūšį bepaimti, yra nustatyti terminai, kuriems pasibaigus, atsakomybės taikymas ir poveikio priemonės skyrimas yra negalimas.
Bendra nuostata yra ta, jog atsakomybė turi būti taikoma per kiek galima trumpesnį laiką nuo pažeidimo padarymo dienos, nes priešingu atveju mažėja jos efektyvumas ir prevencinis poveikis. Kartu atitinkamų terminų nustatymas yra garantija, jog vienokio ar kitokio pobūdžio procesas galimai teisės pažeidimą padariusio asmens atžvilgiu, kuris pastarajam lemia neigiamą poveikį, negali užsitęsti, o turi būti atliekamas maksimaliai operatyviai, nevilkinant. Skirtingų teisinės atsakomybės rūšių atveju įstatymai numato skirtingus terminus, praėjus kuriems po pažeidimo padarymo negali būti taikomos poveikio priemonės. Pavyzdžiui, net tyčia kitam žmogui atėmus gyvybę, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu nuo nusikaltimo padarymo yra praėję 30 metų. Tuo metu Įstatymo projektas nenumato jokio termino, kuriam praėjus nuo tarnybinio nusižengimo padarymo, Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnui negalėtų būti skiriama tarnybinė nuobauda. Manytina, kad bendrųjų teisės principų kontekste ir žmogaus teisių užtikrinimo prasme, toks terminas Įstatymo projekte privalo būti nustatytas. Vadovaujantis nusistovėjusia teisine praktika mūsų šalyje, statutiniams valstybės tarnautojams tarnybinė nuobauda arba, pavyzdžiui, kariams drausminė nuobauda negali būti skiriama, jei nuo tarnybinio nusižengimo ar drausmės pažeidimo padarymo dienos praėjo vieneri metai. Šis bendras terminas gali turėti išimčių.
Galiojančio Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 4 dalyje numatyta: „<...> išskyrus atvejus, kai tarnybinis patikrinimas sustabdomas šio straipsnio 9 dalyje nustatytais atvejais arba kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių inventorizaciją ar kompetentingos institucijos atliekamo tyrimo, patikrinimo metu, arba kai yra pažeidžiamos Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatos. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 3 metus nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos. Tarnybinei atsakomybei už pareigūno vardo pažeminimą taip pat taikomas 3 metų tarnybinės atsakomybės senaties terminas, skaičiuojamas nuo veikos padarymo dienos“. Taigi analogiškomis nuostatomis siūlytina papildyti ir Įstatymo projekto 65 straipsnio 6 dalį bei ją išdėstyti: „ Tarnybinė nuobauda turi būti paskiriama ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį pareigūnas nebuvo tarnyboje dėl laikinojo nedarbingumo, buvimo komandiruotėje arba dėl atostogų, taip pat laiko, per kurį įstatymų nustatyta tvarka turi būti išnagrinėtas skundas dėl profesinės sąjungos renkamojo organo nesutikimo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigūnui. Tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena laikoma Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus tarnybinio patikrinimo išvados patvirtinimo diena. Negalima skirti tarnybinės nuobaudos , jei nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo vieni metai, išskyrus atvejus , kai tarnybinis patikrinimas sustabdomas šio straipsnio 5 dalyje nustatytais atvejais arba kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių inventorizaciją ar kompetentingos institucijos atliekamo tyrimo , patikrinimo metu , arba kai yra pažeidžiamos Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatos .
Šiais atvejais tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 3 metus nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos. Tarnybinei atsakomybei už pareigūno vardo pažeminimą taip pat taikomas 3 metų tarnybinės atsakomybės senaties terminas, skaičiuojamas nuo veikos padarymo dienos “. Pritarti. 10. Vadovybės apsaugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos
atliekamas tarnybinis patikrinimas, teisės tarnybinio nusižengimo tyrimo procese, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2019 m. balandžio 18 d, nutarime Nr. KT13-N5/2019 „Dėl Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo ir Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ yra konstatavęs, jog Vidaus tarnybos statutas ir Valstybės tarnybos įstatymas nėra įtvirtinę tarnybinio nusižengimo padarymu įtariamo asmens garantijų, o pastarosios yra reglamentuotos tik poįstatyminiais teisės aktais. Buvo pabrėžta, jog nors pagal visuminį teisinį reguliavimą pareigūno/valstybės tarnautojo, traukiamo tarnybinėn atsakomybėn, teisės tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros metu garantuotos, vis dėlto šios teisės nėra įtvirtintos įstatyme.
Šiame kontekste Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, inter alia jos 33 straipsnio 1 dalį, konstitucinį teisinės valstybės principą, įstatymų leidėjas turėtų imtis atitinkamų priemonių, kad esmines žmogaus teisių ir laisvių tarnybinių nusižengimų tyrimo procese apsaugos garantijas įtvirtintų įstatyme. Šiuo metu jau yra parengti ir Lietuvos Respublikos Seimui svarstyti pateikti atitinkami Vidaus tarnybos statuto bei Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimai. Siūloma ir Įstatymo projekto 65 straipsnyje numatyti Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūno garantijas tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros metu: „ Pareigūnas ir iš Vadovybės apsaugos tarnybos atleistas pareigūnas, dėl kurio pradėtas tarnybinis patikrinimas, turi teisę turėti atstovą, būti raštu informuotas apie pradėtą tarnybinį patikrinimą dėl jo galimai padaryto tarnybinio nusižengimo, teikti paaiškinimus, prašymus ir įrodymus ar kitą informaciją dėl jo galimai padaryto tarnybinio nusižengimo, pareikšti motyvuotą nušalinimą tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotiems asmenims dėl jų galimo nešališkumo ir apskųsti šių asmenų veikimą ar neveikimą, baigus tarnybinį patikrinimą, gauti priimtą sprendimą, jo prašymu susipažinti su tarnybinio patikrinimo metu surinkta medžiaga ir gauti šių dokumentų kopijas, išskyrus įslaptintų dokumentų kopijas, kurios neteikiamos, skųsti sprendimus, priimtus baigus tarnybinį patikrinimą . “ Pritarti. 11. Vadovybės apsaugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos
2 11.
Departamento nuomone, priėmus Įstatymo projekto, tam tikrais atvejais lygiaverčių pareigų gali nebelikti, todėl būtų tikslinga koreguoti Įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalies nuostatą: „ Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnai, paskirti į pareigas iki šio įstatymo įsigaliojimo, įsigaliojus šiam įstatymui įgyja Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūno (toliau – pareigūnas) statusą ir tęsia tarnybą eidami tas pačias pareigas, išskyrus šio straipsnio 10 dalyje nurodytą atvejį . Nesant galimybės tęsti tarnybos tose pačiose pareigose, pareigūnui turi būti siūlomos lygiavertės (o nesant lygiaverčių pareigų – žemesnės) pareigos. Nesant galimybės tęsti tarnybos tose pačiose pareigose, pareigūnas perkeliamas į pareigas, kurioms priskiriamos to paties pobūdžio kaip ir iki perkėlimo eitų pareigų funkcijos, nustatant jam tokią tarnybos pakopą, kad nustatytoji tarnybos pakopa nebūtų žemesnė už turėtą pareiginę algą . “ Pritarti. 12. Vadovybės apsaugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos
12Tuo atveju, jeigu pereinamojo laikotarpio metu (t. y.
iki 2020 m. birželio 30 d.) atsakingoms valstybės institucijoms nespėjus priimti visų būtinų įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų, Įstatymo projekto 2 straipsnyje reikėtų įtvirtinti nuostatą: „ Iki šio įstatymo įsigaliojimo priimti Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos veiklą reglamentuojantys teisės aktai galioja tol, kol bus priimti atitinkami juos pakeičiantys ir šį įstatymą įgyvendinantys teisės aktai .“ Pritarti. 13. Vadovybės apsaugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos 2019-11-202 13.
Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo įsigaliojimo ir Vadovybės apsaugos tarnybos atsiradimo data yra numatyta 2020 m. liepos 1 d., siekiant užtikrinti Departamento veiklos tęstinumą ir nepertraukiamumą, Departamento direktoriui būtina suteikti įgaliojimus leisti įsakymus tarnybos organizavimo klausimais, Įstatymo projekto 2 straipsnyje būtina numatyti: „ Iki šio įstatymo įsigaliojimo Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktorius turi teisę leisti įsakymus tarnybos organizavimo klausimais. “ Pritarti. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymas: 6.1. Sprendimas: iš esmės pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam Komitetui jį tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms Komitetas pritarė, pagal Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pateiktus pasiūlymus ir pagal Komiteto pasiūlymą. 6.2. Pasiūlymas: siūlyti pagrindiniam Komitetui butpinigius ir važiavimo išlaidų kompensavimą, kurie įstatymo projekte yra įskaičiuoti į pareiginę algą, išskirti atskirai, kartu peržiūrint visą atlyginimų koeficientų lentelę. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas:
Algimantas Dumbrava. Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė SRDK biuro patarėja Ieva Kuodienė
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
2019-11-27
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas, komiteto nariai: Laurynas Kasčiūnas, Virgilijus Alekna, Arvydas Anušauskas, Vytautas Bakas, Arūnas Gumuliauskas, Jonas Jarutis, Gediminas Kirkilas, Gabrielius Landsbergis, Michal Mackevič, Dovilė Šakalienė, Audrys Šimas, komiteto biuro vedėjas Vitalij Dmitrijev, patarėjai Vilma Greckaitė, Vilma Kaminskienė, Evaldas Sinkevičius ir padėjėja Vilma Pesliakienė. Kviestieji asmenys: Respublikos Prezidento patarėjai Darius Kuliešius ir Elena Masnevaitė, Ministro Pirmininko patarėjas Donatas Matuiza, Vyriausybės kanceliarijos Viešojo valdymo grupės patarėja Aušrina Genienė, Užsienio reikalų ministerijos kancleris Laimonas Talat-Kelpša, Užsienio reikalų ministerijos Teisės ir tarptautinių sutarčių departamento direktorius Andrius Namavičius, Užsienio reikalų ministerijos atstovas Liudas Sakalauskas, Vidaus reikalų viceministras Česlovas Mulma, Vadovybės apsaugos departamento prie VRM direktorius Rymantas Mockevičius, Vadovybės apsaugos departamento prie VRM Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus viršininkas Vytis Belkevičius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-11-13 1(2)16 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projekto
keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 8 dalyje pateikiant sąvokos „prevencinės priemonės“ apibrėžimą, be kita ko, nurodoma, kad tai „rizikos veiksnių, galinčių diskredituoti vadovybę, <...> šalinimas“ (čia ir toliau išskirta – mūsų). Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 punkte nurodoma, kad Vadovybės apsaugos tarnyba, įgyvendindama jai pavestus uždavinius, „šalina rizikos veiksnius, galinčius diskredituoti vadovybę“; pagal 26 straipsnio 2 dalies 18 punktą pareigūnas, užtikrindamas Vadovybės apsaugos tarnybos uždavinių įgyvendinimą, turi teisę „vykdydamas teisės pažeidimų prevenciją ar kitas prevencines priemones ir turėdamas pagrįstų duomenų, kad asmuo gali daryti teisės pažeidimus, galinčius <...> diskredituoti vadovybę, pareikšti jam oficialų įspėjimą“. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje nurodoma, kad „Vadovybės diskreditavimas – vadovybės autoriteto griovimas, jo garbės ar reputacijos menkinimas“. Nei nurodytose, nei kitose keičiamo įstatymo nuostatose neatskleidžiama, kas būtų traktuojama kaip vadovybės autoriteto griovimas, dėl ko galėtų kilti abejonių, kaip minėtos keičiamo įstatymo nuostatos dera su Konstitucijoje įtvirtintomis žmogaus ir piliečio teisėmis bei laisvėmis turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti (25 straipsnio pirmoji dalis), gauti ir skleisti informaciją bei idėjas (25 straipsnio antroji dalis), kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, draudimu persekioti už kritiką (33 straipsnio antroji dalis), nes pagal siūlomą teisinį reguliavimą kaip vadovybės autoriteto griovimas galėtų būti traktuojama ir vadovybei priskirtinų asmenų sprendimų ar pasisakymų kritika, kitokios nuomonės išsakymas.
Keičiamame įstatyme nedėstomos jokios nuostatos, užtikrinančios minėtų pamatinių žmogaus ir piliečio teisių apsaugą. Taip pat nėra aiškus ir aptariamoje keičiamo įstatymo nuostatoje vartojamos sąvokos „garbės ar reputacijos menkinimas“ santykis su Administracinių nusižengimų kodekso 507 straipsnyje numatytu administraciniu nusižengimu - valstybės politiko, valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens garbės ir orumo pažeminimu, reiškiamu raštu, žodžiu, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu ar kitokiu elgesiu. Neaišku ir tai, kas turima mintyje įvardijant „jo garbės ar reputacijos menkinimą“. Spręsti pagrindiniam komitetui Sąvoka
„vadovybės diskreditavimas“ tikslintina. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo 2 straipsnio 3 ir 10 dalyse vartojamoje sąvokoje „kiti asmenys, kuriems Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais pagrindais ir tvarka paskirta apsauga“ žodžio „pagrindais“ atsisakytina, nes apsaugos paskyrimo pagrindai nustatyti keičiame įstatyme (2 straipsnio 3 dalyje) įvardijant baigtinį sąrašą asmenų ir sąlygų, kai paskiriama apsauga.
Dėl šios priežasties atitinkamai tikslintina keičiamo įstatymo 5 straipsnio 4 ir 5 dalių redakcija. Pritarti
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2019-11-13 1(8)232
keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalį, Vadovybės apsaugos tarnyba, užtikrindama saugomų asmenų ir saugomų objektų saugumą, saugomuose objektuose, išskyrus oro uostus, nustato specialų režimą. Apie nustatytą specialų režimą Vadovybės apsaugos tarnyba praneša saugomų objektų administracijai. Pagal to paties straipsnio 3 dalies 2 punktą, viena iš priemonių specialiam režimui užtikrinti – nustatant saugomuose objektuose leidimų sistemą. Siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas. Pagal šias nuostatas, Vadovybės apsaugos tarnyba įgytų teisę reguliuoti kitos įstaigos, pvz., Seimo kanceliarijos, Prezidento kanceliarijos ir pan., vidaus veiklą, nederindama savo numatomų veiksmų su šios įstaigos administracija, neįvertinusi įstaigos veiklos ypatumų ir pan. Svarstytina, ar tokie vienašališki veiksmai galėtų būti laikomi proporcingais. Nepritarti Vadovybės apsaugos tarnyba yra atsakinga už saugomų asmenų ir saugomų objektų saugumą, todėl siekiant, kad tarnyba operatyviai ir efektyviai atliktų savo funkcijas, būtina specialaus režimo nustatymo srityje suteikti jai absoliučią diskrecijos teisę. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – 4, susilaikė – 0. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-11-13 1(8)36
keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 6 punktą specialus režimas būtų užtikrinamas „nustatant draudžiamų įnešti daiktų ir draudžiamų įnešti daiktų savybių sąrašą“.
Nelabai aišku, kokiu tikslu būtų nustatomas draudžiamų įnešti daiktų savybių sąrašas, jei yra uždrausta įnešti pačius daiktus, todėl formuluotės „ir draudžiamų įnešti daiktų savybių“ atsisakytina kaip perteklinės arba aptariama keičiamo įstatymo nuostata tikslintina, atsižvelgiant į tai, kokių tikslų siekiama siūlomu teisiniu reguliavimu. Nepritarti Atsižvelgiant į tad, kad nėra įmanoma nustatyti galutinio draudžiamų įnešti daiktų sąrašo, tikslinga nustatyti draudžiamų įnešti daiktų savybių sąrašą. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-11-13 1(13) 1(26)125
įstatymo 13 straipsnio 1 punkte nustatoma Vadovybės apsaugos tarnybos teisė gauti iš kitų juridinių ir fizinių asmenų, t. y. iš privačių subjektų jos veiklai reikalingą informaciją. Vadovaujantis bendraisiais teisinės valstybės bei teisės viršenybės principais, manome, kad jokia valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga privačių asmenų, kurių nei valdymas, nei pavaldumas nėra susiję su valstybe ar savivaldybe, atžvilgiu negali turėti jokių administracinių įgaliojimų, nesusijusių su įstatymuose numatytomis ūkinės veiklos priežiūros funkcijomis. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 punktą reikėtų tikslinti. Analogiška pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalies 5 punktui. Nepritarti Panašios nuostatos galioja pvz. Kriminalinės žvalgybos įstatymo 6 str. 2 d. 10 p., kuris numato teisę kriminalinės žvalgybos subjektams gauti iš fizinių ir juridinių asmenų kriminalinei žvalgybai reikalingą informaciją, išskyrus informaciją, kuriai gauti pagal įstatymus reikalinga motyvuota teismo nutartis. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-11-13 1(14)1 6.
Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies nuostatos tarpusavyje derintinos su Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 29 straipsnio 3 dalimi, kurioje numatyta, kad registro duomenys, registro informacija, registrui pateikti dokumentai ir (arba) jų kopijos neatlygintinai nustatyta tvarka teikiami valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti pagal prašymą ir (arba) sutartis. Pritarti
7Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2019-11-13 1(14)3
įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje vartojamoje sąvokoje „atskiros bendradarbiavimo sutartys dėl duomenų teikimo“ žodžio „atskiros“ atsisakytina kaip perteklinio. Pritarti
8Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2019-11-13 1(17)4
įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje žodžių „be atskiro įgaliojimo“ atsisakytina kaip perteklinių, nes ir taip aišku, kad Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus pirmasis pavaduotojas laikinai eina direktoriaus pareigas ex officio. Pritarti
9Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
keičiamo įstatymo 19 straipsnio 3 punktą į Vadovybės apsaugos tarnybą negali būti priimami asmenys „esantys politinių partijų, politinių organizacijų nariai ar rėmėjai“. Ši nuostata tikslintina keliais aspektais. Pirma, termino
„politinės organizacijos“ turinys aptariama nuostata reguliuojamų teisinių
santykių kontekste yra neaiškus. Konstitucinėje doktrinoje aiškinant Konstitucijos 35 straipsnyje vartojamą terminą „politinės organizacijos“ pastarosioms priskiriami tik rinkimų komitetai.
Atkreiptinas dėmesys, kad galiojančiuose įstatymuose apibrėžtos ir vartojamos „politinės partijos“,
„politinės kampanijos“, „savarankiško politinės kampanijos dalyvio“ „rinkimų
komiteto“ sąvokos, todėl, atsižvelgiant į tai, kokių tikslų siekiama keičiamo įstatymo 19 straipsnio 3 punkto nuostata, joje vartojama terminologija tikslintina, derintina su aukščiau minėtomis galiojančiuose įstatymuose apibrėžtomis ir vartojamomis sąvokomis. Priešingu atveju, pavyzdžiui, kaip politinės organizacijos rėmėjas gali būti traktuojamas asmuo, socialiniuose tinkluose išreiškęs palankumą kokios nors organizacijos paskelbtai politinio turinio informacijai. Antra, aptariama nuostata svarstytina ir Konstitucijos
ir laisvai juos reikšti kontekste. Dėl analogiškų motyvų svarstytinos ir tikslintinos keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų nuostatos. Nepritarti Ši nuostata atitinka šiuo metu galiojančio Vidaus tarnybos statuto ir Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo teisinį reglamentavimą, įgyvendinantį politinio neutralumo principą. Be to, panašios nuostatos galioja pvz. Žvalgybos įstatymo 33 str. 3 p., kuris numato, kad į tarnybą (darbą) žvalgybos institucijoje negali būti priimami asmenys esantys politinių partijų, politinių organizacijų nariai ar rėmėjai. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-11-13 1(22)5
skaitmenimis, bet ne žodžiais, siūlytina keičiamo įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje vietoj žodžių ,,prieš tris dienas“ įrašyti žodžius ir skaičių ,,prieš
11Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2019-11-13 1(27) 11.
Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 27 straipsnio pavadinimą (oficialaus įspėjimo taikymas“) bei siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, siūlytina šios straipsnio nuostatas, susijusias su oficialaus įspėjimo taikymu dėstyti šio straipsnio 1 ir 2 dalyse ( t. y. pakeisti šių dalių išdėstymą –1 dalį dėstyti šio straipsnio 3 dalimi). Pritarti
12Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2019-11-13 1(41)1
įstatymo 41 straipsnio 1 dalies nuostata, kurioje numatyta, kad paros ir savaitės darbo laiko trukmė neribojama ir priklauso nuo tarnybos poreikių, galimai prieštarauja 2003 m. lapkričio 4 d. Europos parlamento ir Tarybos direktyvai 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų (turi būti garantuojamas minimalusis poilsio laikas, konkrečiai – ribojamas dienos bei savaitės poilsio laikas, užtikrinamos atitinkamos pertraukos ir nustatoma maksimalioji savaitės darbo laiko trukmė) bei Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnio 1 daliai, kurioje yra įtvirtinta darbdavio pareiga sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. Nepritarti
parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/88/EB 1 straipsnio 3 d. numato, kad ši direktyva taikoma visoms Direktyvos 89/391/EEB 2 straipsnyje apibrėžtoms veiklos sritims, viešoms ir privačioms, nepažeidžiant šios direktyvos 14, 17,
ši direktyva netaikoma toms sritims, kurių ypatumai, būdingi tam tikrai specifinei valstybės tarnybos veiklai, tokiai kaip ginkluotosios pajėgos ir policija, arba tam tikrai specifinei veiklai civilinės saugos srityje, neišvengiamai jai prieštarauja.
Atkreiptinas dėmesys, kad įtvirtinant galimybę pareigūnams dirbti neribojant jų paros ir savaitės darbo laiko trukmės, vis tiek yra numatoma, kad bus įvedama suminė darbo laiko apskaita, o darbo laiko norma per visą apskaitinį laikotarpį išliks vidutiniškai 40 val. per savaitę. Taip pat išlieka apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį (kuris susidarys apskaitinio laikotarpio pabaigoje) darbą. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-11-13 1(43)
keičiamo įstatymo 43 straipsnyje siūloma nustatyti atskira Vadovybės apsaugos departamento pareigūnų darbo apmokėjimo sistema dėl šių priežasčių. Visų pirma, pažymėtina, kad pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 10 dalį, pakeitus Vadovybės apsaugos departamento pareigūnų statusą iš statutinių valstybės tarnautojų į valstybės pareigūnų, jų darbo apmokėjimo sąlygoms turėtų būti taikomas Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas. Antra, siūlomi pakeitimai nedera su Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. gegužės 8 d. nutarimu Nr. 492 pateikta Ilgalaikio tvaraus viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio finansavimo iki 2025 metų strategija, kurioje siūloma ,,diskretiškais sprendimais sutvarkyti išderintą viešojo sektoriaus darbo apmokėjimo sistemą“ (76.2 punktas), ,,mažinti viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio netolygumus ir disbalansą, atsirandantį dėl darbo užmokesčio reglamentavimo atskiruose įstatymuose ir nesisteminių šių įstatymų pakeitimų (76.3 punktas).
Trečia, viešojo sektoriaus darbuotojų (valstybės tarnautojų, darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, ar valstybės pareigūnų) darbo apmokėjimo sąlygų ir kitų garantijų nustatymas skirtinguose teisės aktuose, išbalansuoja viešojo sektoriaus darbuotojų darbo apmokėjimo ir kitų socialinių garantijų teisinį reglamentavimą, sudaro prielaidas atsirasti darbo užmokesčio disproporcijoms ir kitiems netolygumams tiek tarp atskirų sektorių, o taip pat tarp tos pačios ar panašios kvalifikacijos darbuotojų valstybės ir savivaldybių įstaigose. Nepritarti Atkreiptinas dėmesys, kad analogišką teisinį reglamentavimą šiuo metu numato Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymas. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-11-13 1(46)2
tikslinti keičiamo įstatymo 46 straipsnio 2 dalį, kadangi priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą turėtų būti skaičiuojamas nuo 1990 m. kovo 11 d., bet ne už tarnybos stažą, kuris nurodytas šio straipsnio 1 dalyje (jame numatyti ir laikotarpiai iki 1990 m. kovo 1 d.). Nepritarti Analogiškas teisinis reglamentavimas yra įtvirtintas Vidaus tarnybos statute. Pritarus nuostatai mažėtų pareigūnų socialinės garantijos bei būtų pažeistas jų teisėtų lūkesčių principas. 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-11-13 1(49)1 15.
Siūlytina peržiūrėti keičiamo įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje siūlomą nustatyti Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnams atostogų trukmę, kadangi, mūsų nuomone, tam tikros įstatymų nuostatos, reglamentuojančios pareigūnų ir statutinių valstybės tarnautojų teisinę padėtį, neturėtų iš esmės skirtis (šiems pareigūnams nustatomos didesnės trukmės atostogos nei kad, pavyzdžiui,
16Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2019-11-13 1(53)1
įstatymo 53 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad išeitinės išmokos mokėjimas nutraukiamas, jeigu asmuo grąžinamas į Vadovybės apsaugos tarnybą. Siūlytina šią nuostatą patikslinti, kad būtų aišku, ar turimas omeny asmens grąžinimas į Vadovybės apsaugos tarnybą teismo sprendimu ar kas kita. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Vadovybės apsaugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, 2019-11-20 1(2) N Vadovybės apsaugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas), susipažinęs su Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Įstatymo projektas), teikia savo pastabas ir pasiūlymus:
yra įtvirtinta „leidimų sistemos“ sąvoka, siūlytina Įstatymo projekto 2 straipsnį papildyti nauja dalimi, nustatant, kad „ Leidimų sistema
Vidaus reikalų ministerijos, 2019-11-20 1(18)35
projekto
3 dalies5 punkte yra nurodoma, jog asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu „atrankos metu nustatomos asmens savybės, ryšiai ar kitos su asmeniu ar jo aplinka susijusios aplinkybes ar faktai, iš kurių Vadovybes apsaugos tarnybos direktorius padaro išvadą, kad asmens elgesys ar veikla nėra suderinama su Vadovybes apsaugos tarnybos pareigūnų etikos kodekso reikalavimais“. Šis nepriekaištingos reputacijos vertinimo kriterijus, atsižvelgiant ne tik į asmens elgesio ar veiklos atitikimą etikos kodekso reikalavimams, bet praplečiant jį ir asmens savybių, asmens aplinkos vertinimu, tampa per daug neapibrėžtu, o taip pat įtvirtina subjektyvaus vertinimo galimybę, nes teisė daryti atitinkamą išvadą suteikiama išimtinai Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriui. Tokio pobūdžio nuostatų, objektyviu teisiniu požiūriu, teisės aktuose turi būti vengiama. Visi nepriekaištingos reputacijos vertinimo kriterijai turi būti kiek galima aiškiau pamatuojami. Nei vienas nepriekaištingos reputacijos vertinimo kriterijus ar kitas pretenduojančių į tarnybą asmens atitikimas reikalavimams neturi būti paliekamas išimtiniam Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus vertinimui
Vidaus reikalų ministerijos, 2019-11-20 1(18)5
projekto 18 straipsnio 5 dalyje formuluojami išsilavinimo reikalavimai pretenduojantiems į tarnybą. Yra numatyta, jog jaunesnieji agentai turės turėti ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą; agentai ir vyresnieji agentai – ne žemesnį kaip aukštąjį neuniversitetinį, aukštesnįjį arba iki 1995 metų įgytą specialųjį vidurinį išsilavinimą; vyriausieji agentai, skyrių viršininkai, valdybų viršininkų pavaduotojai, valdybų viršininkai, Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus pavaduotojai – aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas, kuris šiuo metu reglamentuoja Vadovybės apsaugos departamento pareigūnų statusą, nustato išsilavinimo reikalavimą agentams, kurie priskirtini 11 pareigybių grupei, ne žemesnį kaip vidurinį; vyresniesiems agentams, kurie priskirtini 10 pareigybių grupei, bei vyriausiesiems agentams, kurie priskirtini 8 pareigybių grupei, - ne žemesnį kaip aukštąjį koleginį, iki 2009 metų įgytą aukštesnįjį išsilavinimą arba iki
Įstatymo projektą, didės išsilavinimo reikalavimai agentams ir vyriausiesiems agentams. Nepaisant to, nuostatose, reglamentuojančiose Įstatymo projekto įsigaliojimą ir taikymą, nėra numatyta tvarkos, kaip šiuo metu agentų ir vyriausiųjų agentų pareigas einantys, tačiau reikalavimų dėl išsilavinimo po
įgyti. Todėl Įstatymo projekto įsigaliojimo ir taikymo nuostatose būtina nustatyti pareigūnams, kurie neturės einamoms pareigoms būtino išsilavinimo, pereinamąjį 5 metų laikotarpį tokio išsilavinimo įgijimui. Pritarti
Vidaus reikalų ministerijos, 2019-11-20 1(25) 1,2 4.
Įstatymo projekto 25 straipsnis pareigūno statuso atkūrimo galimybę sieja su pareigūno išėjimu iš tarnybos jį paskyrus dirbti tik tarptautinėje institucijoje, Europos Sąjungos ar užsienio valstybės institucijoje. Nenumatyta pareigūno statuso atkūrimo galimybė po paskyrimo į atitinkamas nacionalinio lygmens pareigas. Šiuo metu galiojantis Vidaus tarnybos statutas numato galimybę visiems vidaus tarnybos pareigūnams, neišskiriant ir Vadovybės apsaugos departamento pareigūnų, būti paskirtiems į Lietuvos Respublikos Seimo ar Respublikos Prezidento skiriamo valstybės institucijos ar įstaigos vadovo, kito Seimo ar Respublikos Prezidento skiriamo valstybės pareigūno, Seimo ar Respublikos Prezidento skiriamo valstybinės (nuolatinės) komisijos ar tarybos pirmininko, pirmininko pavaduotojo ar nario, taip pat pagal specialųjį įstatymą įsteigtos komisijos, tarybos, fondo valdybos pirmininko ar nario, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo, valstybės tarnautojo statusą turinčio įstaigos vadovo, priimto į pareigas įstatymo nustatytai kadencijai, pareigas, ir, pasibaigus paskyrimo į šias pareigas laikotarpiui ar kitaip nutrūkus jų įgaliojimams, per nustatytą terminą atkurti pareigūno statusą. Manytina, kad turi likti galimybė ir Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnams būti paskirtiems į atitinkamas nacionalinio lygmens pareigas bei po tokio paskyrimo turėti galimybę atkurti pareigūno statusą. Todėl Įstatymo projekto 25 straipsnio 1 ir 2 dalis tikslinga papildyti nuostatomis dėl statuso atkūrimo pasibaigus paskyrimo į nacionalinio lygmens pareigas laikotarpiui. Pritarti
Vidaus reikalų ministerijos, 2019-11-20 1(57) N 5.
Pagal galiojančio Vidaus tarnybos statuto 69 straipsnio 1 dalį, vidaus tarnybos pareigūnams, tarp jų ir Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnams, yra įtvirtinta garantija: „Pareigūnui ir jo šeimos nariams padaryta materialinė žala, kurią jie patyrė dėl su pareigūno tarnyba susijusių priežasčių ir kuri yra nustatyta remiantis tarnybinio patikrinimo išvada, atlyginama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka“. Įstatymo projektas tokios garantijos Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnams ir jų šeimos nariams nenumato, nors, pagal darbo pobūdį, taip pat tikėtinos situacijos, kuriose dėl su pareigūno tarnyba susijusių priežasčių gali jam ar jo šeimos nariams atsirasti materialinės žalos. Todėl Įstatymo projekto 57 straipsnį tikslingą papildyti nauja dalimi: „ Pareigūnui ir jo šeimos nariams padaryta mater ialinė žala , kurią jie patyrė dėl su pareigūno tarnyba susijusių priežasčių ir kuri yra nustatyta remiantis tarnybinio patikrinimo išvada, atlyginama Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka “. Pritarti
Vidaus reikalų ministerijos, 2019-11-20 1(60)4
6Įstatymo projekto 60 straipsnio 4 dalis numato:
„Pareigūnas šio įstatymo 59 straipsnio14 punkte nustatytu pagrindu iš tarnybos atleidžiamas ir tarnybos sutartis su juo nutraukiama, apie tai jį įspėjus ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius. Nėščiai moteriai (kai
auginantiems vaiką (vaikus) iki14 metų, asmeniui, kuriam iki teisės gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją liko ne daugiau kaip 5 metai, apie numatomą atleidimą iš tarnybos turi būti pranešama raštu prieš4 mėnesius “.
Atkreiptinas dėmesys, jog garantijos būti anksčiau įspėtiems apie numatomą atleidimą iš tarnybos reglamentavimas Įstatymo projekte turi būti suderintas su tokios garantijos įtvirtinimu ir kituose teisės aktuose – Vidaus tarnybos statute, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme, Lietuvos Respublikos darbo kodekse. Priešingu atveju, Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnai atsidurs blogesnėje padėtyje, nei darbuotojai, kurių santykį su darbdaviu reglamentuoja kiti teisės aktai. Vidaus tarnybos statuto 76 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama: „Šio statuto
vidaus tarnybos, apie galimą atleidimą jį įspėjus raštu ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki atleidimo dienos. Pareigūnui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją įgijimo liko ne daugiau kaip 5 metai, šis įspėjimo apie galimą atleidimą iš vidaus tarnybos terminas dvigubinamas, o pareigūnui, vienam auginančiam vaiką (įvaikį) iki 14 metų ar auginančiam neįgalų vaiką
(įvaikį) iki 18 metų, taip pat pareigūnui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją įgijimo liko mažiau kaip 2 metai, trigubinamas. Nėščia pareigūnė (kai statutinė įstaiga likviduojama) apie galimą atleidimą iš vidaus tarnybos turi būti įspėta raštu ne vėliau kaip prieš 4 mėnesius iki atleidimo dienos. <...>“. Valstybės tarnybos įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje numatyta: „<...> Valstybės tarnautojui apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki pareigybės panaikinimo.
Asmeniui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko mažiau kaip 5 metai, šis įspėjimo terminas dvigubinamas, o neįgaliajam, moteriai ir (ar) vyrui, auginantiems vaiką (įvaikį) iki 14 metų, moteriai ir (ar vyrui), auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, asmeniui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko mažiau kaip 2 metai, - trigubinamas. Nėščiai moteriai (kai valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga likviduojama) apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš 4 mėnesius iki pareigybės panaikinimo“. Darbo kodekso 57 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta: „Darbo sutartis nutraukiama įspėjus darbuotoją prieš vieną mėnesį, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, - prieš dvi savaites. Šie įspėjimo terminai dvigubinami darbuotojams, kuriems iki įstatymo nustatyto senatvės pensijos amžiaus likę mažiau kaip penkeri metai, ir trigubinami darbuotojams, kurie augina vaiką
(įvaikį) iki 14 metų, ir darbuotojams, kurie augina neįgalų vaiką iki 18 metų, taip pat neįgaliems darbuotojams ir darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus liko mažiau kaip dveji metai“. Aukščiau pateiktų įstatymų normų analizė rodo, jog Įstatymo projektas visų įstatymų kontekste vienintelis neįtvirtina garantijos būti anksčiau įspėtiems Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnams, auginantiems neįgalų vaiką iki 18 metų. Be to, atsižvelgdama į Valstybės tarnybos įstatymo bei Darbo kodekso normas, manytina, jog garantija būti anksčiau įspėtiems turėtų būti taikoma ne tik moteriai ar vyrui, vieniems auginantiems vaiką (vaikus) iki 14 metų arba neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, bet tokio amžiaus vaikus ir pilnoje šeimoje auginantiems pareigūnams.
Taigi siūloma 60 straipsnio 4 dalį formuluoti taip:
„Pareigūnas šio įstatymo 59 straipsnio 14 punkte
nustatytu pagrindu iš tarnybos atleidžiamas ir tarnybos sutartis su juo nutraukiama, apie tai jį įspėjus ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius. Nėščiai moteriai (kai Vadovybės apsaugos tarnyba likviduojama), moteriai ar
pareigūnams, auginantiems vaiką (vaikus) iki 14 metų ar auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, asmeniui, kuriam iki teisės gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją liko ne daugiau kaip 5 metai, apie numatomą atleidimą iš tarnybos turi būti pranešama raštu prieš 4 mėnesius “. Pritarti
Vidaus reikalų ministerijos, 2019-11-20 1(62)
projekto 62 straipsnis reglamentuoja pareigūno atleidimą iš tarnybos šalių susitarimu. Tačiau čia yra aptartas tik tokio susitarimo turinys, kas nėra pakankamas reglamentavimas. Todėl įstatyme tikslinga reglamentuoti ir procedūrinius šio atleidimo pagrindo aspektus, t. y. nurodyti, kas ir kokia tvarka gali tokį susitarimą inicijuoti, priimti, atmesti. Todėl Įstatymo projekto 62 straipsnis turėtų būti atitinkamai papildomas. Pritarti
Vidaus reikalų ministerijos, 2019-11-20 1(64)24
projekto 64 straipsnio 2 dalies 4 punktas įtvirtina, jog tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos gali būti skiriama už Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimą.
Tokia nuostata reiškia, jog praktiškai už bet kokį Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimą gali būti skiriama pati griežčiausia tarnybinė nuobauda. Tokiu būdu įstatymu sudaroma galimybė atleisti pareigūną už gana formalų, realių neigiamų pasekmių nesukėlusį Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimą, pavyzdžiui, pareigūnui nedeklaravus tam tikrų duomenų ar pavėluotai deklaravus tokią informaciją, kas praktikoje dažniausiai pasitaiko. Akivaizdu, kad tokios situacijos galimybė nepriimtina, ir pati griežčiausia tarnybinė nuobauda turėtų būti taikoma tik už pavojingesnius Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimus. Siūlytina Įstatymo projekto 64 straipsnio 2 dalies 4 punktą papildyti ir formuluoti: „Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimą siekiant gauti neteisėtų pajamų ar privilegijų sau ar kitiems asmenims “. Pritarti
Vidaus reikalų ministerijos, 2019-11-20 1(65)
projekto 65 straipsnis reglamentuoja tarnybinių nusižengimų tyrimą ir nuobaudų skyrimą. Atkreiptinas dėmesys, jog šis straipsnis nenumato termino, kuriam praėjus nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos negalėtų būti skiriama tarnybinė nuobauda. Tai yra vienas iš naikinamųjų terminų, kurie įstatyme būna įtvirtinami, siekiant užtikrinti tarnybinės atsakomybės taikymo efektyvumą. Vadovaujantis teisės teorija, kokią teisinės atsakomybės rūšį bepaimti, yra nustatyti terminai, kuriems pasibaigus, atsakomybės taikymas ir poveikio priemonės skyrimas yra negalimas.
Bendra nuostata yra ta, jog atsakomybė turi būti taikoma per kiek galima trumpesnį laiką nuo pažeidimo padarymo dienos, nes priešingu atveju mažėja jos efektyvumas ir prevencinis poveikis. Kartu atitinkamų terminų nustatymas yra garantija, jog vienokio ar kitokio pobūdžio procesas galimai teisės pažeidimą padariusio asmens atžvilgiu, kuris pastarajam lemia neigiamą poveikį, negali užsitęsti, o turi būti atliekamas maksimaliai operatyviai, nevilkinant. Skirtingų teisinės atsakomybės rūšių atveju įstatymai numato skirtingus terminus, praėjus kuriems po pažeidimo padarymo negali būti taikomos poveikio priemonės. Pavyzdžiui, net tyčia kitam žmogui atėmus gyvybę, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu nuo nusikaltimo padarymo yra praėję 30 metų. Tuo metu Įstatymo projektas nenumato jokio termino, kuriam praėjus nuo tarnybinio nusižengimo padarymo, Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnui negalėtų būti skiriama tarnybinė nuobauda. Manytina, kad bendrųjų teisės principų kontekste ir žmogaus teisių užtikrinimo prasme, toks terminas Įstatymo projekte privalo būti nustatytas. Vadovaujantis nusistovėjusia teisine praktika mūsų šalyje, statutiniams valstybės tarnautojams tarnybinė nuobauda arba, pavyzdžiui, kariams drausminė nuobauda negali būti skiriama, jei nuo tarnybinio nusižengimo ar drausmės pažeidimo padarymo dienos praėjo vieneri metai. Šis bendras terminas gali turėti išimčių.
Galiojančio Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 4 dalyje numatyta: „<...> išskyrus atvejus, kai tarnybinis patikrinimas sustabdomas šio straipsnio 9 dalyje nustatytais atvejais arba kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių inventorizaciją ar kompetentingos institucijos atliekamo tyrimo, patikrinimo metu, arba kai yra pažeidžiamos Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatos. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 3 metus nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos. Tarnybinei atsakomybei už pareigūno vardo pažeminimą taip pat taikomas 3 metų tarnybinės atsakomybės senaties terminas, skaičiuojamas nuo veikos padarymo dienos“. Taigi analogiškomis nuostatomis siūlytina papildyti ir Įstatymo projekto 65 straipsnio 6 dalį bei ją išdėstyti:
„Tarnybinė nuobauda turi būti paskiriama ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo
tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį pareigūnas nebuvo tarnyboje dėl laikinojo nedarbingumo, buvimo komandiruotėje arba dėl atostogų, taip pat laiko, per kurį įstatymų nustatyta tvarka turi būti išnagrinėtas skundas dėl profesinės sąjungos renkamojo organo nesutikimo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigūnui. Tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena laikoma Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus tarnybinio patikrinimo išvados patvirtinimo diena. Negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jei nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo vieni metai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis patikrinimas sustabdomas šio straipsnio 5 dalyje nustatytais atvejais arba kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių inventorizaciją ar kompetentingos institucijos atliekamo tyrimo, patikrinimo metu, arba kai yra pažeidžiamos Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatos.
Šiais atvejais tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 3 metus nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos. Tarnybinei atsakomybei už pareigūno vardo pažeminimą taip pat taikomas 3 metų tarnybinės atsakomybės senaties terminas, skaičiuojamas nuo veikos padarymo dienos “. Pritarti
Vidaus reikalų ministerijos, 2019-11-20 1(65)
10. Be to, siūloma Įstatymo projekto 65 straipsnį papildyti dalimi, kurioje būtų nurodytos asmens, kurio atžvilgiu atliekamas tarnybinis patikrinimas, teisės tarnybinio nusižengimo tyrimo procese, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2019 m. balandžio 18 d, nutarime Nr. KT13-N5/2019 „Dėl Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo ir Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ yra konstatavęs, jog Vidaus tarnybos statutas ir Valstybės tarnybos įstatymas nėra įtvirtinę tarnybinio nusižengimo padarymu įtariamo asmens garantijų, o pastarosios yra reglamentuotos tik poįstatyminiais teisės aktais. Buvo pabrėžta, jog nors pagal visuminį teisinį reguliavimą pareigūno/valstybės tarnautojo, traukiamo tarnybinėn atsakomybėn, teisės tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros metu garantuotos, vis dėlto šios teisės nėra įtvirtintos įstatyme.
Šiame kontekste Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, inter alia jos 33 straipsnio 1 dalį, konstitucinį teisinės valstybės principą, įstatymų leidėjas turėtų imtis atitinkamų priemonių, kad esmines žmogaus teisių ir laisvių tarnybinių nusižengimų tyrimo procese apsaugos garantijas įtvirtintų įstatyme. Šiuo metu jau yra parengti ir Lietuvos Respublikos Seimui svarstyti pateikti atitinkami Vidaus tarnybos statuto bei Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimai. Siūloma ir Įstatymo projekto 65 straipsnyje numatyti Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūno garantijas tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros metu: „ Pareigūnas ir iš Vadovybės apsaugos tarnybos atleistas pareigūnas, dėl kurio pradėtas tarnybinis patikrinimas, turi teisę turėti atstovą, būti raštu informuotas apie pradėtą tarnybinį patikrinimą dėl jo galimai padaryto tarnybinio nusižengimo, teikti paaiškinimus, prašymus ir įrodymus ar kitą informaciją dėl jo galimai padaryto tarnybinio nusižengimo, pareikšti motyvuotą nušalinimą tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotiems asmenims dėl jų galimo nešališkumo ir apskųsti šių asmenų veikimą ar neveikimą, baigus tarnybinį patikrinimą, gauti priimtą sprendimą, jo prašymu susipažinti su tarnybinio patikrinimo metu surinkta medžiaga ir gauti šių dokumentų kopijas, išskyrus įslaptintų dokumentų kopijas, kurios neteikiamos, skųsti sprendimus, priimtus baigus tarnybinį patikrinimą. “
Vidaus reikalų ministerijos,
2 11.
Departamento nuomone, priėmus Įstatymo projekto, tam tikrais atvejais lygiaverčių pareigų gali nebelikti, todėl būtų tikslinga koreguoti Įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalies nuostatą: „ Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnai, paskirti į pareigas iki šio įstatymo įsigaliojimo, įsigaliojus šiam įstatymui įgyja Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūno (toliau – pareigūnas) statusą ir tęsia tarnybą eidami tas pačias pareigas, išskyrus šio straipsnio 10 dalyje nurodytą atvejį . Nesant galimybės tęsti tarnybos tose pačiose pareigose, pareigūnui turi būti siūlomos lygiavertės (o nesant lygiaverčių pareigų žemesnės) pareigos. Nesant galimybės tęsti tarnybos tose pačiose pareigose, pareigūnas perkeliamas į pareigas, kurioms priskiriamos to paties pobūdžio kaip ir iki perkėlimo eitų pareigų funkcijos, nustatant jam tokią tarnybos pakopą, kad nustatytoji tarnybos pakopa nebūtų žemesnė už turėtą pareiginę algą . “
Vidaus reikalų ministerijos,
(t. y. iki 2020 m. birželio 30 d.) atsakingoms valstybės institucijoms nespėjus priimti visų būtinų įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų, Įstatymo projekto 2 straipsnyje reikėtų įtvirtinti nuostatą: „ Iki šio įstatymo įsigaliojimo priimti Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos veiklą reglamentuojantys teisės aktai galioja tol, kol bus priimti atitinkami juos pakeičiantys ir šį įstatymą įgyvendinantys teisės aktai .“ Nepritarti Siūlome įstatyme numatyti adekvatų terminą priimti visus būtinus įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, kad būtų tinkamai pasiruošta jo įgyvendinimui. 13. Vadovybės apsaugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, 2019-11-202 13.
Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo įsigaliojimo ir Vadovybės apsaugos tarnybos atsiradimo data yra numatyta 2020 m. liepos 1 d., siekiant užtikrinti Departamento veiklos tęstinumą ir nepertraukiamumą, Departamento direktoriui būtina suteikti įgaliojimus leisti įsakymus tarnybos organizavimo klausimais, Įstatymo projekto 2 straipsnyje būtina numatyti: „ Iki šio įstatymo įsigaliojimo Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktorius turi teisę leisti įsakymus tarnybos organizavimo klausimais. “
pagrindiniam komitetui
Vidaus reikalų ministerijos,
tikslinga pakoreguoti Administracinių nusižengimų kodekso 514, 589 ir 597 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, pakeičiant papildomai ir Administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 4 dalį: „ Statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos , Vadovybės apsaugos tarnybos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas <...>“. Taip pat keičiamame
dėl šio kodekso 505 straipsnyje, 506 straipsnio 4 dalyje,508507 , 514 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;“. Spręsti pagrindiniam komitetui
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIIP-4167 ir siūlyti pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į gautas pastabas bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai: atkreipti pagrindinio komiteto dėmesį į projekto priede numatytus Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnų pareiginės algos bazinius dydžius.
Komitetas siūlo juos suderinti su galiojančiame Vidaus tarnybos statute numatytais dydžiais pagal tarnybos pakopas ir numatyti juos ne didesnius nei šiuo metu taikomi Specialiųjų tyrimų tarnybai. Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2019-11-26 1(2)16 Argumentai: atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, siūlome susiaurinti „vadovybės diskreditavimo“ sąvokos turinį. Pasiūlymas: pakeisti 1(2) straipsnio 16 punktą ir išdėstyti jį taip: „ Vadovybės diskreditavimas
2Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
2019-11-26 1(18)2 N Argumentai: Lietuvos vadovybės, Lietuvos diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų užsienyje apsaugą užtikrinančios institucijos pareigūnai privalo būti lojalūs Lietuvos valstybei Pasiūlymas: Papildyti 1(18) straipsnio 2 d. nauju 8 punktu ir jį išdėstyti taip: 2. Asmuo, pretenduojantis į tarnybą, turi atitikti šiuos pagrindinius reikalavimus: „8 ) būti lojalus Lietuvos valstybei. “
3Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
2019-11-26 1(19)1 N Argumentai: žr. aukščiau nurodytus argumentus. Pasiūlymas: Papildyti 1(19) straipsn į nauju
u ir jį išdėstyti taip:
4Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
2019-11-26
Argumentai: žr. aukščiau nurodytus argumentus. Pasiūlymas: Papildyti 1 straipsnį nauju 1(41 ) straipsniu ir jį išdėstyti taip: „41 straipsnis. Lojalumas Lietuvos valstybei
1Pretenduojantys į tarnybą asmenys turi būti lojalūs Lietuvos valstybei. 2.
nelaikomas lojaliu Lietuvos valstybei, jeigu jis:
1) turėdamas Lietuvos Respublikai priešiškų interesų, bendradarbiauja ar yra bendradarbiavęs, palaiko ar palaikė ryšius su užsienio valstybės žvalgybos ar saugumo tarnyba arba su asmeniu, bendradarbiaujančiu ar palaikančiu ryšius su užsienio valstybės žvalgybos ar saugumo tarnyba;
2) dalyvauja arba dalyvavo teroristinės organizacijos ar teroristinės grupės veikloje arba palaiko ar palaikė ryšius su asmeniu, priklausančiu teroristinei organizacijai ar grupei;
3) gauna arba yra gavęs pajamų iš užsienio valstybių karinių, žvalgybos ar saugumo tarnybų, jeigu tai nėra numatyta Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar susitarimuose;
4) ragina pažeisti Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką ir (arba) remia judėjimus, kurie ragina šiuos valstybės interesus pažeisti;
5) užsiima arba užsiėmė kita veikla ar turi ryšių, ar yra kitų su asmeniu susijusių aplinkybių ar faktų, kurie sudaro pagrindą manyti, kad asmens tarnyba vidaus tarnybos sistemoje būtų nesuderinama su nacionalinio saugumo interesais.“
5Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
2019-11-26 1(19)2 N Argumentai: atsižvelgiant į tai, kad Vadovybės apsaugos tarnyba yra paslapčių subjektas, pareigūnams turi būti taikomi su tuo susiję apribojimai. Pasiūlymas: Papildyti 1(19) straipsnį nauja 2 dalimi ir ją išdėstyti taip: “
areigūnui taikomi ir kiti apribojimai, nustatyti Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme .“
6Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
2019-11-26 1(18)27 Argumentai: atsižvelgiant į tai, kad galiojančiame Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme „asmens patikimumo pažymėjimo“ sąvoka nebenaudojama (dokumentas buvo panaikintas), siūlome jį išbraukti. 2.
2. Asmuo, pretenduojantis į tarnybą, turi atitikti šiuos pagrindinius reikalavimus: Pasiūlymas: išbraukti sąvoką „asmens patikimumo pažymėjimas“ ir išdėstyti šį punktą taip: „7) atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimą
informacijos naudojimu. Pritarti
7Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
2019-11-26 1(26)2 N Argumentai: kriminalinės žvalgybos vykdymas labiau priskirtinas prie pareigūno teisių, nei prie pareigų. Pasiūlymas: papildyti 1(26) straipsnio 2 dalį nauju
šdėstyti jį taip: „
kompetenciją vykdyti kriminalinę žvalgybą. “ Dabartinį projekto 1(26) straipsnio 2 dalies
8Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
2019-11-26 1(28)1 Argumentai: žr. aukščiau nurodytus argumentus. Pasiūlymas: išbraukti 1(28) straipsnio
ą: „
”
punktus atitinkmai pernumeruoti. Pritarti
9Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas,
2019-11-26 1(64)227 Argumentai: nuostatos šalintinos kaip perteklinės. Pasiūlymas: 1(64) straipsnio
puntų nuostatos tikslintinos atsisakant perteklinių nuostatų: 2.
Tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos gali būti skiriama už:
1) šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatytų pareigūnui taikomų apribojimų pažeidimą;
2) elgesį, diskredituojantį Vadovybės apsaugos tarnybos autoritetą, žeminantį žmogaus orumą, ar kitus veiksmus, tiesiogiai pažeidžiančius žmonių konstitucines teises;
3) valstybės, tarnybos ar komercinės paslapties atskleidimą;
4) Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimą;
5) korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, susijusią su tarnybinių pareigų vykdymu;
6) nebuvimą tarnyboje be pateisinamos priežasties vieną ar daugiau darbo dienų;
7) buvimą apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų tarnybos metu arba ne tarnybos metu viešoje vietoje , jei elgesys įžeidžia žmogaus orumą ir diskredituoja Vadovybės apsaugos tarnybos autoritetą;
8) tarnybinį nusižengimą, jei prieš tai pareigūnui nors vieną kartą per pastaruosius 12 mėnesių buvo taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas ar griežtesnė nuobauda;
vykdymu, nevykdymą. Pritarti
7Balsavimo rezultatai:
už – 6, prieš – 1, susilaikė – 4. 8. Komiteto paskirti pranešėjai:
Dainius Gaižauskas Parengė: NSGK biuro patarėja V. Kaminskienė
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
DĖL
39
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Valentinas Bukauskas, Vytautas Kamblevičius, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Zenonas Streikus, Povilas Urbšys. Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Eglė Jonevičienė, Rasa Mačiulytė, Ieva Lavišienė, Kristina Šimkutė, padėjėja Genovaitė Jasaitienė. Kviestieji asmenys: Vidaus reikalų ministerijos Valstybės tarnybos ir vidaus tarnybos politikos grupės vadovė Irina Malukienė, Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Nemira ir Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausioji specialistė Vera Konopliova. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
8 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 8 dalyje pateikiant sąvokos „prevencinės priemonės“ apibrėžimą, be kita ko, nurodoma, kad tai „rizikos veiksnių, galinčių diskredituoti vadovybę , <...> šalinimas“ (čia ir toliau išskirta – mūsų).
Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 punkte nurodoma, kad Vadovybės apsaugos tarnyba, įgyvendindama jai pavestus uždavinius, „šalina rizikos veiksnius, galinčius diskredituoti vadovybę “; pagal 26 straipsnio 2 dalies 18 punktą pareigūnas, užtikrindamas Vadovybės apsaugos tarnybos uždavinių įgyvendinimą, turi teisę „vykdydamas teisės pažeidimų prevenciją ar kitas prevencines priemones ir turėdamas pagrįstų duomenų, kad asmuo gali daryti teisės pažeidimus, galinčius <...> diskredituoti vadovybę , pareikšti jam oficialų įspėjimą“. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje nurodoma, kad „Vadovybės diskreditavimas – vadovybės autoriteto griovimas , jo garbės ar reputacijos menkinimas“. Nei nurodytose, nei kitose keičiamo įstatymo nuostatose neatskleidžiama, kas būtų traktuojama kaip vadovybės autoriteto griovimas, dėl ko galėtų kilti abejonių, kaip minėtos keičiamo įstatymo nuostatos dera su Konstitucijoje įtvirtintomis žmogaus ir piliečio teisėmis bei laisvėmis turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti (25 straipsnio pirmoji dalis), gauti ir skleisti informaciją bei idėjas (25 straipsnio antroji dalis), kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, draudimu persekioti už kritiką (33 straipsnio antroji dalis), nes pagal siūlomą teisinį reguliavimą kaip vadovybės autoriteto griovimas galėtų būti traktuojama ir vadovybei priskirtinų asmenų sprendimų ar pasisakymų kritika, kitokios nuomonės išsakymas. Keičiamame įstatyme nedėstomos jokios nuostatos, užtikrinančios minėtų pamatinių žmogaus ir piliečio teisių apsaugą.
Taip pat nėra aiškus ir aptariamoje keičiamo įstatymo nuostatoje vartojamos sąvokos „garbės ar reputacijos menkinimas“ santykis su Administracinių nusižengimų kodekso 507 straipsnyje numatytu administraciniu nusižengimu - valstybės politiko, valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens garbės ir orumo pažeminimu, reiškiamu raštu, žodžiu, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu ar kitokiu elgesiu. Neaišku ir tai, kas turima mintyje įvardijant „ jo garbės ar reputacijos menkinimą“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
įstatymo 2 straipsnio 3 ir 10 dalyse vartojamoje sąvokoje „kiti asmenys, kuriems Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais pagrindais ir tvarka paskirta apsauga“ žodžio „pagrindais“ atsisakytina, nes apsaugos paskyrimo pagrindai nustatyti keičiame įstatyme (2 straipsnio 3 dalyje) įvardijant baigtinį sąrašą asmenų ir sąlygų, kai paskiriama apsauga. Dėl šios priežasties atitinkamai tikslintina keičiamo įstatymo 5 straipsnio 4 ir 5 dalių redakcija. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
2
įstatymo 8 straipsnio 2 dalį, Vadovybės apsaugos tarnyba, užtikrindama saugomų asmenų ir saugomų objektų saugumą, saugomuose objektuose, išskyrus oro uostus, nustato specialų režimą. Apie nustatytą specialų režimą Vadovybės apsaugos tarnyba praneša saugomų objektų administracijai. Pagal to paties straipsnio 3 dalies 2 punktą, viena iš priemonių specialiam režimui užtikrinti – nustatant saugomuose objektuose leidimų sistemą. Siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas.
Pagal šias nuostatas, Vadovybės apsaugos tarnyba įgytų teisę reguliuoti kitos įstaigos, pvz., Seimo kanceliarijos, Prezidento kanceliarijos ir pan., vidaus veiklą, nederindama savo numatomų veiksmų su šios įstaigos administracija, neįvertinusi įstaigos veiklos ypatumų ir pan. Svarstytina, ar tokie vienašališki veiksmai galėtų būti laikomi proporcingais. Nepritarti Atsižvelgiant į tai, kad Vadovybės apsaugos tarnyba yra valstybės institucija, atsakinga už saugomų asmenų ir saugomų objektų saugumą, todėl siekiant, kad Vadovybės apsaugos tarnyba operatyviai ir efektyviai atliktų savo funkcijas, būtina specialaus režimo nustatymo srityje suteikti jai absoliučią diskrecijos teisę. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
36
įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 6 punktą specialus režimas būtų užtikrinamas
„nustatant draudžiamų įnešti daiktų ir draudžiamų įnešti daiktų savybių
sąrašą“. Nelabai aišku, kokiu tikslu būtų nustatomas draudžiamų įnešti daiktų savybių sąrašas, jei yra uždrausta įnešti pačius daiktus, todėl formuluotės
„ir draudžiamų įnešti daiktų savybių“ atsisakytina kaip perteklinės arba
aptariama keičiamo įstatymo nuostata tikslintina, atsižvelgiant į tai, kokių tikslų siekiama siūlomu teisiniu reguliavimu. Nepritarti Atsižvelgiant į tai, kad nėra įmanoma nustatyti galutinio draudžiamų įnešti daiktų sąrašo, todėl tikslinga nustatyti draudžiamų įnešti daiktų savybių sąrašą. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
įstatymo 13 straipsnio 1 punkte nustatoma Vadovybės apsaugos tarnybos teisė gauti iš kitų juridinių ir fizinių asmenų, t. y. iš privačių subjektų jos veiklai reikalingą informaciją.
Vadovaujantis bendraisiais teisinės valstybės bei teisės viršenybės principais, manome, kad jokia valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga privačių asmenų, kurių nei valdymas, nei pavaldumas nėra susiję su valstybe ar savivaldybe, atžvilgiu negali turėti jokių administracinių įgaliojimų, nesusijusių su įstatymuose numatytomis ūkinės veiklos priežiūros funkcijomis. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 punktą reikėtų tikslinti. Analogiška pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalies 5 punktui. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1
įstatymo 14 straipsnio 1 dalies nuostatos tarpusavyje derintinos su Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 29 straipsnio 3 dalimi, kurioje numatyta, kad registro duomenys, registro informacija, registrui pateikti dokumentai ir (arba) jų kopijos neatlygintinai nustatyta tvarka teikiami valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti pagal prašymą ir (arba) sutartis. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
3
įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje vartojamoje sąvokoje „atskiros bendradarbiavimo sutartys dėl duomenų teikimo“ žodžio „atskiros“ atsisakytina kaip perteklinio. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
4
įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje žodžių „be atskiro įgaliojimo“ atsisakytina kaip perteklinių, nes ir taip aišku, kad Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus pirmasis pavaduotojas laikinai eina direktoriaus pareigas ex officio
kanceliarijos Teisės departamentas
3 9.
Pagal keičiamo įstatymo 19 straipsnio 3 punktą į Vadovybės apsaugos tarnybą negali būti priimami asmenys „esantys politinių partijų, politinių organizacijų nariai ar rėmėjai“. Ši nuostata tikslintina keliais aspektais. Pirma, termino
„politinės organizacijos“ turinys aptariama nuostata reguliuojamų teisinių
santykių kontekste yra neaiškus. Konstitucinėje doktrinoje aiškinant Konstitucijos 35 straipsnyje vartojamą terminą „politinės organizacijos“ pastarosioms priskiriami tik rinkimų komitetai. Atkreiptinas dėmesys, kad galiojančiuose įstatymuose apibrėžtos ir vartojamos „politinės partijos“, „politinės kampanijos“, „savarankiško politinės kampanijos dalyvio“ „rinkimų komiteto“ sąvokos, todėl, atsižvelgiant į tai, kokių tikslų siekiama keičiamo įstatymo 19 straipsnio 3 punkto nuostata, joje vartojama terminologija tikslintina, derintina su aukščiau minėtomis galiojančiuose įstatymuose apibrėžtomis ir vartojamomis sąvokomis. Priešingu atveju, pavyzdžiui, kaip politinės organizacijos rėmėjas gali būti traktuojamas asmuo, socialiniuose tinkluose išreiškęs palankumą kokios nors organizacijos paskelbtai politinio turinio informacijai. Antra, aptariama nuostata svarstytina ir Konstitucijos 25 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintos žmogaus teisės turėti įsitikinimus ir laisvai juos reikšti kontekste. Dėl analogiškų motyvų svarstytinos ir tikslintinos keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų nuostatos. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
5
į tai, kad visame keičiame įstatyme terminai nurodomi skaitmenimis, bet ne žodžiais, siūlytina keičiamo įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje vietoj žodžių
kanceliarijos Teisės departamentas 2019-11-1327 11.
Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 27 straipsnio pavadinimą (oficialaus įspėjimo taikymas“) bei siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, siūlytina šios straipsnio nuostatas, susijusias su oficialaus įspėjimo taikymu dėstyti šio straipsnio 1 ir 2 dalyse ( t. y. pakeisti šių dalių išdėstymą –1 dalį dėstyti šio straipsnio 3 dalimi). Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1
įstatymo 41 straipsnio 1 dalies nuostata, kurioje numatyta, kad paros ir savaitės darbo laiko trukmė neribojama ir priklauso nuo tarnybos poreikių, galimai prieštarauja 2003 m. lapkričio 4 d. Europos parlamento ir Tarybos direktyvai 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų (turi būti garantuojamas minimalusis poilsio laikas, konkrečiai – ribojamas dienos bei savaitės poilsio laikas, užtikrinamos atitinkamos pertraukos ir nustatoma maksimalioji savaitės darbo laiko trukmė) bei Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnio 1 daliai, kurioje yra įtvirtinta darbdavio pareiga sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. Nepritarti 2003 m. lapkričio 4 d. Europos parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/88/EB 1 straipsnio 3 d. numato, kad ši direktyva taikoma visoms Direktyvos 89/391/EEB 2 straipsnyje apibrėžtoms veiklos sritims, viešoms ir privačioms, nepažeidžiant šios direktyvos 14, 17, 18 ir 19 straipsnių. Direktyvos 89/391/EEB 2 straipsnio 2 dalis numato, kad ši direktyva netaikoma toms sritims, kurių ypatumai, būdingi tam tikrai specifinei valstybės tarnybos veiklai, tokiai kaip ginkluotosios pajėgos ir policija, arba tam tikrai specifinei veiklai civilinės saugos srityje, neišvengiamai jai prieštarauja.
Atkreiptinas dėmesys, kad įtvirtinant galimybę pareigūnams dirbti neribojant jų paros ir savaitės darbo laiko trukmės, vis tiek yra numatoma, kad bus įvedama suminė darbo laiko apskaita, o darbo laiko norma per visą apskaitinį laikotarpį išliks vidutiniškai 40 val. per savaitę. Taip pat išlieka apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį (kuris susidarys apskaitinio laikotarpio pabaigoje) darbą. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
keičiamo įstatymo 43 straipsnyje siūloma nustatyti atskira Vadovybės apsaugos departamento pareigūnų darbo apmokėjimo sistema dėl šių priežasčių. Visų pirma, pažymėtina, kad pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 10 dalį, pakeitus Vadovybės apsaugos departamento pareigūnų statusą iš statutinių valstybės tarnautojų į valstybės pareigūnų, jų darbo apmokėjimo sąlygoms turėtų būti taikomas Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas. Antra, siūlomi pakeitimai nedera su Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos Vyriausybės
Ilgalaikio tvaraus viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio finansavimo iki 2025 metų strategija, kurioje siūloma ,,diskretiškais sprendimais sutvarkyti išderintą viešojo sektoriaus darbo apmokėjimo sistemą“ (76.2 punktas), ,,mažinti viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio netolygumus ir disbalansą, atsirandantį dėl darbo užmokesčio reglamentavimo atskiruose įstatymuose ir nesisteminių šių įstatymų pakeitimų (76.3 punktas).
Trečia, viešojo sektoriaus darbuotojų (valstybės tarnautojų, darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, ar valstybės pareigūnų) darbo apmokėjimo sąlygų ir kitų garantijų nustatymas skirtinguose teisės aktuose, išbalansuoja viešojo sektoriaus darbuotojų darbo apmokėjimo ir kitų socialinių garantijų teisinį reglamentavimą, sudaro prielaidas atsirasti darbo užmokesčio disproporcijoms ir kitiems netolygumams tiek tarp atskirų sektorių, o taip pat tarp tos pačios ar panašios kvalifikacijos darbuotojų valstybės ir savivaldybių įstaigose. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
2
tikslinti keičiamo įstatymo 46 straipsnio 2 dalį, kadangi priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą turėtų būti skaičiuojamas nuo 1990 m. kovo 11 d., bet ne už tarnybos stažą, kuris nurodytas šio straipsnio 1 dalyje (jame numatyti ir laikotarpiai iki 1990 m. kovo 1 d.). Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1
peržiūrėti keičiamo įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje siūlomą nustatyti Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnams atostogų trukmę, kadangi, mūsų nuomone, tam tikros įstatymų nuostatos, reglamentuojančios pareigūnų ir statutinių valstybės tarnautojų teisinę padėtį, neturėtų iš esmės skirtis (šiems pareigūnams nustatomos didesnės trukmės atostogos nei kad, pavyzdžiui, Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams). Nepritarti Analogiškas teisinis reglamentavimas yra įtvirtintas Vidaus tarnybos statute (49 str.
1 d.) ir šiuo metu Departamento pareigūnai turi nurodytos trukmės kasmetines atostogas. Sumažinus kasmetinių atostogų trukmę būtų pažeistas pareigūnų teisėtų lūkesčių principas. 16. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
įstatymo 53 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad išeitinės išmokos mokėjimas nutraukiamas, jeigu asmuo grąžinamas į Vadovybės apsaugos tarnybą. Siūlytina šią nuostatą patikslinti, kad būtų aišku, ar turimas omeny asmens grąžinimas į Vadovybės apsaugos tarnybą teismo sprendimu ar kas kita. Nepritarti Analogiškas teisinis reguliavimas yra numatytas Vidaus tarnybos statute (77 str. 2 d.), be to yra neįmanoma numatyti baigtinio grąžinimo į Vadovybės apsaugos tarnybą atvejų sąrašo. 3.Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
apsaugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos 2019-11-202 Vadovybės apsaugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas), susipažinęs su Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Įstatymo projektas), teikia savo pastabas ir pasiūlymus:
Vadovybės apsaugos įstatyme yra įtvirtinta „leidimų sistemos“ sąvoka, siūlytina Įstatymo projekto 2 straipsnį papildyti nauja dalimi, nustatant, kad „ Leidimų sistema
apsaugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos
35
projekto
3 dalies5 punkte yra nurodoma, jog asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu „atrankos metu nustatomos asmens savybės, ryšiai ar kitos su asmeniu ar jo aplinka susijusios aplinkybes ar faktai, iš kurių Vadovybes apsaugos tarnybos direktorius padaro išvadą, kad asmens elgesys ar veikla nėra suderinama su Vadovybes apsaugos tarnybos pareigūnų etikos kodekso reikalavimais“. Šis nepriekaištingos reputacijos vertinimo kriterijus, atsižvelgiant ne tik į asmens elgesio ar veiklos atitikimą etikos kodekso reikalavimams, bet praplečiant jį ir asmens savybių, asmens aplinkos vertinimu, tampa per daug neapibrėžtu, o taip pat įtvirtina subjektyvaus vertinimo galimybę, nes teisė daryti atitinkamą išvadą suteikiama išimtinai Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriui. Tokio pobūdžio nuostatų, objektyviu teisiniu požiūriu, teisės aktuose turi būti vengiama. Visi nepriekaištingos reputacijos vertinimo kriterijai turi būti kiek galima aiškiau pamatuojami. Nei vienas nepriekaištingos reputacijos vertinimo kriterijus ar kitas pretenduojančių į tarnybą asmens atitikimas reikalavimams neturi būti paliekamas išimtiniam Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus vertinimui
apsaugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos
5
dalyje formuluojami išsilavinimo reikalavimai pretenduojantiems į tarnybą. Yra numatyta, jog jaunesnieji agentai turės turėti ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą; agentai ir vyresnieji agentai – ne žemesnį kaip aukštąjį neuniversitetinį, aukštesnįjį arba iki 1995 metų įgytą specialųjį vidurinį išsilavinimą; vyriausieji agentai, skyrių viršininkai, valdybų viršininkų pavaduotojai, valdybų viršininkai, Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus pavaduotojai – aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas, kuris šiuo metu reglamentuoja Vadovybės apsaugos departamento pareigūnų statusą, nustato išsilavinimo reikalavimą agentams, kurie priskirtini 11 pareigybių grupei, ne žemesnį kaip vidurinį; vyresniesiems agentams, kurie priskirtini 10 pareigybių grupei, bei vyriausiesiems agentams, kurie priskirtini 8 pareigybių grupei, - ne žemesnį kaip aukštąjį koleginį, iki
vidurinį išsilavinimą. Tai reiškia, jog, priėmus Įstatymo projektą, didės išsilavinimo reikalavimai agentams ir vyriausiesiems agentams. Nepaisant to, nuostatose, reglamentuojančiose Įstatymo projekto įsigaliojimą ir taikymą, nėra numatyta tvarkos, kaip šiuo metu agentų ir vyriausiųjų agentų pareigas einantys, tačiau reikalavimų dėl išsilavinimo po 2020 m. liepos 1 d. neatitiksiantys asmenys, turės reikalingą išsilavinimą įgyti. Todėl Įstatymo projekto įsigaliojimo ir taikymo nuostatose būtina nustatyti pareigūnams, kurie neturės einamoms pareigoms būtino išsilavinimo, pereinamąjį 5 metų laikotarpį tokio išsilavinimo įgijimui. Pritarti
apsaugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos 2019-11-2025 4.
Įstatymo projekto 25 straipsnis pareigūno statuso atkūrimo galimybę sieja su pareigūno išėjimu iš tarnybos jį paskyrus dirbti tik tarptautinėje institucijoje, Europos Sąjungos ar užsienio valstybės institucijoje. Nenumatyta pareigūno statuso atkūrimo galimybė po paskyrimo į atitinkamas nacionalinio lygmens pareigas. Šiuo metu galiojantis Vidaus tarnybos statutas numato galimybę visiems vidaus tarnybos pareigūnams, neišskiriant ir Vadovybės apsaugos departamento pareigūnų, būti paskirtiems į Lietuvos Respublikos Seimo ar Respublikos Prezidento skiriamo valstybės institucijos ar įstaigos vadovo, kito Seimo ar Respublikos Prezidento skiriamo valstybės pareigūno, Seimo ar Respublikos Prezidento skiriamo valstybinės (nuolatinės) komisijos ar tarybos pirmininko, pirmininko pavaduotojo ar nario, taip pat pagal specialųjį įstatymą įsteigtos komisijos, tarybos, fondo valdybos pirmininko ar nario, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo, valstybės tarnautojo statusą turinčio įstaigos vadovo, priimto į pareigas įstatymo nustatytai kadencijai, pareigas, ir, pasibaigus paskyrimo į šias pareigas laikotarpiui ar kitaip nutrūkus jų įgaliojimams, per nustatytą terminą atkurti pareigūno statusą. Manytina, kad turi likti galimybė ir Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnams būti paskirtiems į atitinkamas nacionalinio lygmens pareigas bei po tokio paskyrimo turėti galimybę atkurti pareigūno statusą. Todėl Įstatymo projekto
papildyti nuostatomis dėl statuso atkūrimo pasibaigus paskyrimo į nacionalinio lygmens pareigas laikotarpiui. Pritarti
apsaugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos 2019-11-2057 5.
Pagal galiojančio Vidaus tarnybos statuto 69 straipsnio 1 dalį, vidaus tarnybos pareigūnams, tarp jų ir Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnams, yra įtvirtinta garantija:
„Pareigūnui ir jo šeimos nariams padaryta materialinė žala, kurią jie patyrė
dėl su pareigūno tarnyba susijusių priežasčių ir kuri yra nustatyta remiantis tarnybinio patikrinimo išvada, atlyginama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka“. Įstatymo projektas tokios garantijos Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnams ir jų šeimos nariams nenumato, nors, pagal darbo pobūdį, taip pat tikėtinos situacijos, kuriose dėl su pareigūno tarnyba susijusių priežasčių gali jam ar jo šeimos nariams atsirasti materialinės žalos. Todėl Įstatymo projekto 57 straipsnį tikslingą papildyti nauja dalimi: „ Pareigūnui ir jo šeimos nariams padaryta materialinė žala , kurią jie patyrė dėl su pareigūno tarnyba susijusių priežasčių ir kuri yra nustatyta remiantis tarnybinio patikrinimo išvada, atlyginama Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka “. Pritarti
apsaugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos
4
dalis numato: „Pareigūnas šio įstatymo 59 straipsnio14 punkte nustatytu pagrindu iš tarnybos atleidžiamas ir tarnybos sutartis su juo nutraukiama, apie tai jį įspėjus ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius. Nėščiai moteriai (kai Vadovybės apsaugos tarnyba likviduojama), moteriai ar vyrui, vieniems auginantiems vaiką (vaikus) iki14 metų, asmeniui, kuriam iki teisės gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją liko ne daugiau kaip 5 metai, apie numatomą atleidimą iš tarnybos turi būti pranešama raštu prieš4 mėnesius “.
Atkreiptinas dėmesys, jog garantijos būti anksčiau įspėtiems apie numatomą atleidimą iš tarnybos reglamentavimas Įstatymo projekte turi būti suderintas su tokios garantijos įtvirtinimu ir kituose teisės aktuose – Vidaus tarnybos statute, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme, Lietuvos Respublikos darbo kodekse. Priešingu atveju, Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnai atsidurs blogesnėje padėtyje, nei darbuotojai, kurių santykį su darbdaviu reglamentuoja kiti teisės aktai. Vidaus tarnybos statuto
galimą atleidimą jį įspėjus raštu ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki atleidimo dienos. Pareigūnui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją įgijimo liko ne daugiau kaip 5 metai, šis įspėjimo apie galimą atleidimą iš vidaus tarnybos terminas dvigubinamas, o pareigūnui, vienam auginančiam vaiką
(įvaikį) iki 14 metų ar auginančiam neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat pareigūnui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją įgijimo liko mažiau kaip 2 metai, trigubinamas. Nėščia pareigūnė (kai statutinė įstaiga likviduojama) apie galimą atleidimą iš vidaus tarnybos turi būti įspėta raštu ne vėliau kaip prieš 4 mėnesius iki atleidimo dienos. <...>“. Valstybės tarnybos įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje numatyta: „<...> Valstybės tarnautojui apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki pareigybės panaikinimo.
Asmeniui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko mažiau kaip 5 metai, šis įspėjimo terminas dvigubinamas, o neįgaliajam, moteriai ir (ar) vyrui, auginantiems vaiką (įvaikį) iki 14 metų, moteriai ir (ar vyrui), auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, asmeniui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko mažiau kaip 2 metai, - trigubinamas. Nėščiai moteriai (kai valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga likviduojama) apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš 4 mėnesius iki pareigybės panaikinimo“. Darbo kodekso 57 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta: „Darbo sutartis nutraukiama įspėjus darbuotoją prieš vieną mėnesį, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, - prieš dvi savaites. Šie įspėjimo terminai dvigubinami darbuotojams, kuriems iki įstatymo nustatyto senatvės pensijos amžiaus likę mažiau kaip penkeri metai, ir trigubinami darbuotojams, kurie augina vaiką (įvaikį) iki 14 metų, ir darbuotojams, kurie augina neįgalų vaiką iki 18 metų, taip pat neįgaliems darbuotojams ir darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus liko mažiau kaip dveji metai“. Aukščiau pateiktų įstatymų normų analizė rodo, jog Įstatymo projektas visų įstatymų kontekste vienintelis neįtvirtina garantijos būti anksčiau įspėtiems Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnams, auginantiems neįgalų vaiką iki 18 metų. Be to, atsižvelgdama į Valstybės tarnybos įstatymo bei Darbo kodekso normas, manytina, jog garantija būti anksčiau įspėtiems turėtų būti taikoma ne tik moteriai ar vyrui, vieniems auginantiems vaiką (vaikus) iki 14 metų arba neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, bet tokio amžiaus vaikus ir pilnoje šeimoje auginantiems pareigūnams.
Taigi siūloma 60 straipsnio 4 dalį formuluoti taip: „Pareigūnas šio įstatymo 59 straipsnio 14 punkte nustatytu pagrindu iš tarnybos atleidžiamas ir tarnybos sutartis su juo nutraukiama, apie tai jį įspėjus ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius. Nėščiai moteriai (kai Vadovybės apsaugos tarnyba likviduojama), moteriai ar
pareigūnams, auginantiems vaiką (vaikus) iki 14 metų ar auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, asmeniui, kuriam iki teisės gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją liko ne daugiau kaip 5 metai, apie numatomą atleidimą iš tarnybos turi būti pranešama raštu prieš 4 mėnesius “. Pritarti
apsaugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos
reglamentuoja pareigūno atleidimą iš tarnybos šalių susitarimu. Tačiau čia yra aptartas tik tokio susitarimo turinys, kas nėra pakankamas reglamentavimas. Todėl įstatyme tikslinga reglamentuoti ir procedūrinius šio atleidimo pagrindo aspektus, t. y. nurodyti, kas ir kokia tvarka gali tokį susitarimą inicijuoti, priimti, atmesti. Todėl Įstatymo projekto 62 straipsnis turėtų būti atitinkamai papildomas. Pritarti
apsaugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos
24
dalies 4 punktas įtvirtina, jog tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos gali būti skiriama už Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimą.
Tokia nuostata reiškia, jog praktiškai už bet kokį Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimą gali būti skiriama pati griežčiausia tarnybinė nuobauda. Tokiu būdu įstatymu sudaroma galimybė atleisti pareigūną už gana formalų, realių neigiamų pasekmių nesukėlusį Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimą, pavyzdžiui, pareigūnui nedeklaravus tam tikrų duomenų ar pavėluotai deklaravus tokią informaciją, kas praktikoje dažniausiai pasitaiko. Akivaizdu, kad tokios situacijos galimybė nepriimtina, ir pati griežčiausia tarnybinė nuobauda turėtų būti taikoma tik už pavojingesnius Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimus. Siūlytina Įstatymo projekto 64 straipsnio 2 dalies 4 punktą papildyti ir formuluoti: „ Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimą siekiant gauti neteisėtų pajamų ar privilegijų sau ar kitiems asmenims “. Pritarti
apsaugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos
reglamentuoja tarnybinių nusižengimų tyrimą ir nuobaudų skyrimą. Atkreiptinas dėmesys, jog šis straipsnis nenumato termino, kuriam praėjus nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos negalėtų būti skiriama tarnybinė nuobauda. Tai yra vienas iš naikinamųjų terminų, kurie įstatyme būna įtvirtinami, siekiant užtikrinti tarnybinės atsakomybės taikymo efektyvumą. Vadovaujantis teisės teorija, kokią teisinės atsakomybės rūšį bepaimti, yra nustatyti terminai, kuriems pasibaigus, atsakomybės taikymas ir poveikio priemonės skyrimas yra negalimas.
Bendra nuostata yra ta, jog atsakomybė turi būti taikoma per kiek galima trumpesnį laiką nuo pažeidimo padarymo dienos, nes priešingu atveju mažėja jos efektyvumas ir prevencinis poveikis. Kartu atitinkamų terminų nustatymas yra garantija, jog vienokio ar kitokio pobūdžio procesas galimai teisės pažeidimą padariusio asmens atžvilgiu, kuris pastarajam lemia neigiamą poveikį, negali užsitęsti, o turi būti atliekamas maksimaliai operatyviai, nevilkinant. Skirtingų teisinės atsakomybės rūšių atveju įstatymai numato skirtingus terminus, praėjus kuriems po pažeidimo padarymo negali būti taikomos poveikio priemonės. Pavyzdžiui, net tyčia kitam žmogui atėmus gyvybę, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu nuo nusikaltimo padarymo yra praėję 30 metų. Tuo metu Įstatymo projektas nenumato jokio termino, kuriam praėjus nuo tarnybinio nusižengimo padarymo, Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnui negalėtų būti skiriama tarnybinė nuobauda. Manytina, kad bendrųjų teisės principų kontekste ir žmogaus teisių užtikrinimo prasme, toks terminas Įstatymo projekte privalo būti nustatytas. Vadovaujantis nusistovėjusia teisine praktika mūsų šalyje, statutiniams valstybės tarnautojams tarnybinė nuobauda arba, pavyzdžiui, kariams drausminė nuobauda negali būti skiriama, jei nuo tarnybinio nusižengimo ar drausmės pažeidimo padarymo dienos praėjo vieneri metai. Šis bendras terminas gali turėti išimčių.
Galiojančio Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 4 dalyje numatyta: „<...> išskyrus atvejus, kai tarnybinis patikrinimas sustabdomas šio straipsnio 9 dalyje nustatytais atvejais arba kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių inventorizaciją ar kompetentingos institucijos atliekamo tyrimo, patikrinimo metu, arba kai yra pažeidžiamos Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatos. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 3 metus nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos. Tarnybinei atsakomybei už pareigūno vardo pažeminimą taip pat taikomas 3 metų tarnybinės atsakomybės senaties terminas, skaičiuojamas nuo veikos padarymo dienos“. Taigi analogiškomis nuostatomis siūlytina papildyti ir Įstatymo projekto 65 straipsnio 6 dalį bei ją išdėstyti: „ Tarnybinė nuobauda turi būti paskiriama ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį pareigūnas nebuvo tarnyboje dėl laikinojo nedarbingumo, buvimo komandiruotėje arba dėl atostogų, taip pat laiko, per kurį įstatymų nustatyta tvarka turi būti išnagrinėtas skundas dėl profesinės sąjungos renkamojo organo nesutikimo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigūnui. Tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena laikoma Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus tarnybinio patikrinimo išvados patvirtinimo diena. Negalima skirti tarnybinės nuobaudos , jei nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo vieni metai, išskyrus atvejus , kai tarnybinis patikrinimas sustabdomas šio straipsnio 5 dalyje nustatytais atvejais arba kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių inventorizaciją ar kompetentingos institucijos atliekamo tyrimo , patikrinimo metu , arba kai yra pažeidžiamos Viešųjų ir privačių interesų deri nimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatos .
Šiais atvejais tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 3 metus nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos. Tarnybinei atsakomybei už pareigūno vardo pažeminimą taip pat taikomas 3 metų tarnybinės atsakomybės senaties terminas, skaičiuojamas nuo veikos padarymo dienos “. Pritarti
apsaugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos
atliekamas tarnybinis patikrinimas, teisės tarnybinio nusižengimo tyrimo procese, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2019 m. balandžio 18 d, nutarime Nr. KT13-N5/2019 „Dėl Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo ir Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ yra konstatavęs, jog Vidaus tarnybos statutas ir Valstybės tarnybos įstatymas nėra įtvirtinę tarnybinio nusižengimo padarymu įtariamo asmens garantijų, o pastarosios yra reglamentuotos tik poįstatyminiais teisės aktais. Buvo pabrėžta, jog nors pagal visuminį teisinį reguliavimą pareigūno/valstybės tarnautojo, traukiamo tarnybinėn atsakomybėn, teisės tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros metu garantuotos, vis dėlto šios teisės nėra įtvirtintos įstatyme.
Šiame kontekste Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, inter alia jos 33 straipsnio 1 dalį, konstitucinį teisinės valstybės principą, įstatymų leidėjas turėtų imtis atitinkamų priemonių, kad esmines žmogaus teisių ir laisvių tarnybinių nusižengimų tyrimo procese apsaugos garantijas įtvirtintų įstatyme. Šiuo metu jau yra parengti ir Lietuvos Respublikos Seimui svarstyti pateikti atitinkami Vidaus tarnybos statuto bei Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimai. Siūloma ir Įstatymo projekto 65 straipsnyje numatyti Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūno garantijas tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros metu: „ Pareigūnas ir iš Vadovybės apsaugos tarnybos atleistas pareigūnas, dėl kurio pradėtas tarnybinis patikrinimas, turi teisę turėti atstovą, būti raštu informuotas apie pradėtą tarnybinį patikrinimą dėl jo galimai padaryto tarnybinio nusižengimo, teikti paaiškinimus, prašymus ir įrodymus ar kitą informaciją dėl jo galimai padaryto tarnybinio nusižengimo, pareikšti motyvuotą nušalinimą tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotiems asmenims dėl jų galimo nešališkumo ir apskųsti šių asmenų veikimą ar neveikimą, baigus tarnybinį patikrinimą, gauti priimtą sprendimą, jo prašymu susipažinti su tarnybinio patikrinimo metu surinkta medžiaga ir gauti šių dokumentų kopijas, išskyrus įslaptintų dokumentų kopijas, kurios neteikiamos, skųsti sprendimus, priimtus baigus tarnybinį patikrinimą . “
apsaugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos
2 11.
Departamento nuomone, priėmus Įstatymo projekto, tam tikrais atvejais lygiaverčių pareigų gali nebelikti, todėl būtų tikslinga koreguoti Įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalies nuostatą: „ Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnai, paskirti į pareigas iki šio įstatymo įsigaliojimo, įsigaliojus šiam įstatymui įgyja Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūno (toliau – pareigūnas) statusą ir tęsia tarnybą eidami tas pačias pareigas, išskyrus šio straipsnio 10 dalyje nurodytą atvejį . Nesant galimybės tęsti tarnybos tose pačiose pareigose, pareigūnui turi būti siūlomos lygiavertės (o nesant lygiaverčių pareigų žemesnės) pareigos. Nesant galimybės tęsti tarnybos tose pačiose pareigose, pareigūnas perkeliamas į pareigas, kurioms priskiriamos to paties pobūdžio kaip ir iki perkėlimo eitų pareigų funkcijos, nustatant jam tokią tarnybos pakopą, kad nustatytoji tarnybos pakopa nebūtų žemesnė už turėtą pareiginę algą . “
apsaugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos
12Tuo atveju, jeigu pereinamojo laikotarpio metu (t. y.
iki 2020 m. birželio 30 d.) atsakingoms valstybės institucijoms nespėjus priimti visų būtinų įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų, Įstatymo projekto 2 straipsnyje reikėtų įtvirtinti nuostatą: „ Iki šio įstatymo įsigaliojimo priimti Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos veiklą reglamentuojantys teisės aktai galioja tol, kol bus priimti atitinkami juos pakeičiantys ir šį įstatymą įgyvendinantys teisės aktai .“
apsaugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos 2019-11-202 13.
Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo įsigaliojimo ir Vadovybės apsaugos tarnybos atsiradimo data yra numatyta 2020 m. liepos 1 d., siekiant užtikrinti Departamento veiklos tęstinumą ir nepertraukiamumą, Departamento direktoriui būtina suteikti įgaliojimus leisti įsakymus tarnybos organizavimo klausimais, Įstatymo projekto 2 straipsnyje būtina numatyti: „ Iki šio įstatymo įsigaliojimo Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktorius turi teisę leisti įsakymus tarnybos organizavimo klausimais. “
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Komiteto sprendimas: pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-4167 ir siūlyti pagrindiniam Komitetui jį tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Komiteto bei Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pateiktus siūlymus, kuriems pritarė Komitetas. 6.2. Pasiūlymai:
Siūlome pagrindiniam komitetui Vadovybės apsaugos tarnybos valstybės pareigūnų darbo užmokestį ir socialines garantijas nustatyti sistemiškai įvertinus kitų analogiškoje teisinėje padėtyje esančių valstybės pareigūnų (žvalgybos pareigūnų, specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų) darbo užmokestį ir socialines garantijas, bei užtikrinant, kad nebūtų darbo užmokesčio ir socialinių garantijų disproporcijų tarp atskirų valstybės pareigūnų grupių. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas:
Povilas Urbšys. Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Kristina Šimkutė
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
DĖL
2019-12-04
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Rimas Andrikis, Irena Haase, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė. Kviestieji asmenys:
Respublikos Prezidento patarėja Elena Masnevaitė, Respublikos Prezidento patarėjas Darius Kuliešius, Ministro Pirmininko patarėjas Donatas Matuiza, Vyriausybės kanceliarijos Viešojo valdymo grupės patarėja Aušrina Genienė, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Teisės grupės vyresnioji patarėja Eglė Gasiūnaitė, Vadovybės apsaugos departamento prie VRM direktorius Rymantas Mockevičius, Vadovybės apsaugos departamento prie VRM Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus viršininkas Vytis Belkevičius, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto patarėja Vilma Kaminskienė. 2-4. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai, pataisos, pastabos: (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
917 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo Vadovybės apsaugos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 8 dalyje pateikiant sąvokos „prevencinės priemonės“ apibrėžimą, be kita ko, nurodoma, kad tai „rizikos veiksnių, galinčių diskredituoti vadovybę , <...> šalinimas“ (čia ir toliau išskirta – mūsų). Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 punkte nurodoma, kad Vadovybės apsaugos tarnyba, įgyvendindama jai pavestus uždavinius, „šalina rizikos veiksnius, galinčius diskredituoti vadovybę
“; pagal 26 straipsnio 2 dalies 18 punktą
pareigūnas, užtikrindamas Vadovybės apsaugos tarnybos uždavinių įgyvendinimą, turi teisę „vykdydamas teisės pažeidimų prevenciją ar kitas prevencines priemones ir turėdamas pagrįstų duomenų, kad asmuo gali daryti teisės pažeidimus, galinčius <...> diskredituoti vadovybę , pareikšti jam oficialų įspėjimą“. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje nurodoma, kad „Vadovybės diskreditavimas – vadovybės autoriteto griovimas , jo garbės ar reputacijos menkinimas“. Nei nurodytose, nei kitose keičiamo įstatymo nuostatose neatskleidžiama, kas būtų traktuojama kaip vadovybės autoriteto griovimas, dėl ko galėtų kilti abejonių, kaip minėtos keičiamo įstatymo nuostatos dera su Konstitucijoje įtvirtintomis žmogaus ir piliečio teisėmis bei laisvėmis turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti (25 straipsnio pirmoji dalis), gauti ir skleisti informaciją bei idėjas (25 straipsnio antroji dalis), kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, draudimu persekioti už kritiką (33 straipsnio antroji dalis), nes pagal siūlomą teisinį reguliavimą kaip vadovybės autoriteto griovimas galėtų būti traktuojama ir vadovybei priskirtinų asmenų sprendimų ar pasisakymų kritika, kitokios nuomonės išsakymas.
Keičiamame įstatyme nedėstomos jokios nuostatos, užtikrinančios minėtų pamatinių žmogaus ir piliečio teisių apsaugą. Taip pat nėra aiškus ir aptariamoje keičiamo įstatymo nuostatoje vartojamos sąvokos „garbės ar reputacijos menkinimas“ santykis su Administracinių nusižengimų kodekso 507 straipsnyje numatytu administraciniu nusižengimu - valstybės politiko, valstybės pareigūno, valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens garbės ir orumo pažeminimu, reiškiamu raštu, žodžiu, gestais, įžeidžiančiu, įžūliu, provokuojančiu ar kitokiu elgesiu. Neaišku ir tai, kas turima mintyje įvardijant „ jo garbės ar reputacijos menkinimą“. Pritarti 2019-11-27 Komitete vykusių klausymų metu, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, klausymų metu išsakytus argumentus, nutarta 2 straipsnio 17 dalyje pateiktos sąvokos Vadovybės diskreditavimas apibrėžimą patobulinti ir ją išdėstyti taip:
Vadovybės diskreditavimas
Vadovybės apsaugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas), susipažinęs su Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo Nr.
IX-1183 pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Įstatymo projektas), teikia savo pastabas ir pasiūlymus:
apsaugos įstatyme yra įtvirtinta „leidimų sistemos“ sąvoka, siūlytina Įstatymo projekto 2 straipsnį papildyti nauja dalimi, nustatant, kad „ Leidimų sistema
Įstatymo projekto nuostatas papildyti nauja sąvoka Saugumo užtikrinimo lygis ir susijusiomis nuostatomis papildyti įstatymo projekto 9 straipsnį. Pasiūlymas: 2 straipsnį papildyti nauja sąvoka: „12 . Saugumo užtikrinimo lygis
Pasiūlymas: Įstatymo projekto 9 straipsnį papildyti nauja 2 dalimi: „2. Saugomų asmenų ir saugomų objektų saugumas užtikrinamas atsižvelgiant į nustatytą saugumo lygį. Saugomų asmenų ir saugomų objektų saugumo užtikrinimo lygius tvirtina Vadovybės apsaugos tarnybos direktorius.“
2019-11-136 4,5 2.
Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 ir 10 dalyse vartojamoje sąvokoje „kiti asmenys, kuriems Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais pagrindais ir tvarka paskirta apsauga“ žodžio „pagrindais“ atsisakytina, nes apsaugos paskyrimo pagrindai nustatyti keičiame įstatyme (2 straipsnio 3 dalyje) įvardijant baigtinį sąrašą asmenų ir sąlygų, kai paskiriama apsauga. Dėl šios priežasties atitinkamai tikslintina keičiamo įstatymo 5 straipsnio 4 ir 5 dalių redakcija. Pritarti
133
5
tarnyba, užtikrindama saugomų asmenų ir saugomų objektų saugumą, saugomuose objektuose, išskyrus oro uostus, nustato specialų režimą. Apie nustatytą specialų režimą Vadovybės apsaugos tarnyba praneša saugomų objektų administracijai. Pagal to paties straipsnio 3 dalies 2 punktą, viena iš priemonių specialiam režimui užtikrinti – nustatant saugomuose objektuose leidimų sistemą. Siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas. Pagal šias nuostatas, Vadovybės apsaugos tarnyba įgytų teisę reguliuoti kitos įstaigos, pvz., Seimo kanceliarijos, Prezidento kanceliarijos ir pan., vidaus veiklą, nederindama savo numatomų veiksmų su šios įstaigos administracija, neįvertinusi įstaigos veiklos ypatumų ir pan. Svarstytina, ar tokie vienašališki veiksmai galėtų būti laikomi proporcingais. Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į tai, kad Vadovybės apsaugos tarnyba yra valstybės institucija, atsakinga už saugomų asmenų ir saugomų objektų saugumą ir siekiant, kad Vadovybės apsaugos tarnyba operatyviai ir efektyviai atliktų savo funkcijas, Komitete vykusių klausymu metu nutarta specialaus režimo nustatymo srityje suteikti jai absoliučią diskrecijos teisę, tačiau su sąlyga, kad leidimų sistema saugomų objektų darbuotojų atžvilgiu bus nustatoma suderinus su saugomų objektų administracija. 5.
46
režimas būtų užtikrinamas „nustatant draudžiamų įnešti daiktų ir draudžiamų įnešti daiktų savybių sąrašą“. Nelabai aišku, kokiu tikslu būtų nustatomas draudžiamų įnešti daiktų savybių sąrašas, jei yra uždrausta įnešti pačius daiktus, todėl formuluotės „ir draudžiamų įnešti daiktų savybių“ atsisakytina kaip perteklinės arba aptariama keičiamo įstatymo nuostata tikslintina, atsižvelgiant į tai, kokių tikslų siekiama siūlomu teisiniu reguliavimu. Nepritarti Atsižvelgiant į tad, kad nėra įmanoma nustatyti galutinio draudžiamų įnešti daiktų sąrašo, todėl tikslinga nustatyti draudžiamų įnešti daiktų savybių sąrašą. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
27215
apsaugos tarnybos teisė gauti iš kitų juridinių ir fizinių asmenų , t. y. iš privačių subjektų jos veiklai reikalingą informaciją. Vadovaujantis bendraisiais teisinės valstybės bei teisės viršenybės principais, manome, kad jokia valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga privačių asmenų, kurių nei valdymas, nei pavaldumas nėra susiję su valstybe ar savivaldybe, atžvilgiu negali turėti jokių administracinių įgaliojimų, nesusijusių su įstatymuose numatytomis ūkinės veiklos priežiūros funkcijomis. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 punktą reikėtų tikslinti. Analogiška pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalies 5 punktui. Nepritarti Panašios nuostatos galioja ir Kriminalinės žvalgybos įstatymo 6 straipsnio
gauti iš fizinių ir juridinių asmenų kriminalinei žvalgybai reikalingą informaciją, išskyrus informaciją, kuriai gauti pagal įstatymus reikalinga motyvuota teismo nutartis.
Atsižvelgiant į Vadovybės apsaugos tarnybai įstatymo projektu priskirtus uždavinius, pritarta įstatymo projekte pateiktoms formuluotėms. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
derintinos su Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 29 straipsnio 3 dalimi, kurioje numatyta, kad registro duomenys, registro informacija, registrui pateikti dokumentai ir (arba) jų kopijos neatlygintinai nustatyta tvarka teikiami valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti pagal prašymą ir (arba) sutartis. Pritarti
3
„atskiros bendradarbiavimo sutartys dėl duomenų teikimo“ žodžio „atskiros“
atsisakytina kaip perteklinio. Pritarti
4
įgaliojimo“ atsisakytina kaip perteklinių, nes ir taip aišku, kad Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus pirmasis pavaduotojas laikinai eina direktoriaus pareigas ex officio
35 2.
projekto
3 dalies5 punkte yra nurodoma, jog asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu „atrankos metu nustatomos asmens savybės, ryšiai ar kitos su asmeniu ar jo aplinka susijusios aplinkybes ar faktai, iš kurių Vadovybes apsaugos tarnybos direktorius padaro išvadą, kad asmens elgesys ar veikla nėra suderinama su Vadovybes apsaugos tarnybos pareigūnų etikos kodekso reikalavimais“. Šis nepriekaištingos reputacijos vertinimo kriterijus, atsižvelgiant ne tik į asmens elgesio ar veiklos atitikimą etikos kodekso reikalavimams, bet praplečiant jį ir asmens savybių, asmens aplinkos vertinimu, tampa per daug neapibrėžtu, o taip pat įtvirtina subjektyvaus vertinimo galimybę, nes teisė daryti atitinkamą išvadą suteikiama išimtinai Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriui. Tokio pobūdžio nuostatų, objektyviu teisiniu požiūriu, teisės aktuose turi būti vengiama. Visi nepriekaištingos reputacijos vertinimo kriterijai turi būti kiek galima aiškiau pamatuojami. Nei vienas nepriekaištingos reputacijos vertinimo kriterijus ar kitas pretenduojančių į tarnybą asmens atitikimas reikalavimams neturi būti paliekamas išimtiniam Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus vertinimui
2019-11-2019
5
formuluojami išsilavinimo reikalavimai pretenduojantiems į tarnybą. Yra numatyta, jog jaunesnieji agentai turės turėti ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą; agentai ir vyresnieji agentai – ne žemesnį kaip aukštąjį neuniversitetinį, aukštesnįjį arba iki 1995 metų įgytą specialųjį vidurinį išsilavinimą; vyriausieji agentai, skyrių viršininkai, valdybų viršininkų pavaduotojai, valdybų viršininkai, Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus pavaduotojai – aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas, kuris šiuo metu reglamentuoja Vadovybės apsaugos departamento pareigūnų statusą, nustato išsilavinimo reikalavimą agentams, kurie priskirtini 11 pareigybių grupei, ne žemesnį kaip vidurinį; vyresniesiems agentams, kurie priskirtini 10 pareigybių grupei, bei vyriausiesiems agentams, kurie priskirtini 8 pareigybių grupei, - ne žemesnį kaip aukštąjį koleginį, iki
vidurinį išsilavinimą. Tai reiškia, jog, priėmus Įstatymo projektą, didės išsilavinimo reikalavimai agentams ir vyriausiesiems agentams. Nepaisant to, nuostatose, reglamentuojančiose Įstatymo projekto įsigaliojimą ir taikymą, nėra numatyta tvarkos, kaip šiuo metu agentų ir vyriausiųjų agentų pareigas einantys, tačiau reikalavimų dėl išsilavinimo po 2020 m. liepos 1 d. neatitiksiantys asmenys, turės reikalingą išsilavinimą įgyti. Todėl Įstatymo projekto įsigaliojimo ir taikymo nuostatose būtina nustatyti pareigūnams, kurie neturės einamoms pareigoms būtino išsilavinimo, pereinamąjį 5 metų laikotarpį tokio išsilavinimo įgijimui.
Pritarti Pasiūlymas papildyti įstatymo projekto įsigaliojimo ir taikymo straipsnį nauja dalimi ir ją išdėstyti taip:
„Pareigūnai, kurie neturi einamoms pareigoms būtino išsilavinimo,
nustatyto šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Įstatymo 19 straipsnio 5 dalyje, jį privalo įgyti per 5 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo. Per šį laikotarpį būtino išsilavinimo neįgiję pareigūnai atleidžiami iš tarnybos.“
31113 1,3
apsaugos tarnybą negali būti priimami asmenys „esantys politinių partijų, politinių organizacijų nariai ar rėmėjai“. Ši nuostata tikslintina keliais aspektais. Pirma, termino „politinės organizacijos“ turinys aptariama nuostata reguliuojamų teisinių santykių kontekste yra neaiškus. Konstitucinėje doktrinoje aiškinant Konstitucijos 35 straipsnyje vartojamą terminą „politinės organizacijos“ pastarosioms priskiriami tik rinkimų komitetai. Atkreiptinas dėmesys, kad galiojančiuose įstatymuose apibrėžtos ir vartojamos „politinės partijos“, „politinės kampanijos“, „savarankiško politinės kampanijos dalyvio“ „rinkimų komiteto“ sąvokos, todėl, atsižvelgiant į tai, kokių tikslų siekiama keičiamo įstatymo 19 straipsnio 3 punkto nuostata, joje vartojama terminologija tikslintina, derintina su aukščiau minėtomis galiojančiuose įstatymuose apibrėžtomis ir vartojamomis sąvokomis. Priešingu atveju, pavyzdžiui, kaip politinės organizacijos rėmėjas gali būti traktuojamas asmuo, socialiniuose tinkluose išreiškęs palankumą kokios nors organizacijos paskelbtai politinio turinio informacijai. Antra, aptariama nuostata svarstytina ir Konstitucijos 25 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintos žmogaus teisės turėti įsitikinimus ir laisvai juos reikšti kontekste.
Dėl analogiškų motyvų svarstytinos ir tikslintinos keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų nuostatos. Pritarti iš dalies 2019-11-27 Komitete vykusių klausymų metu, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą ir išsakytus argumentus, nutarta pritarti šioms formuluotėms:
Įstatymo projekto 20 straipsnio 1 dalies 3 punktą išdėstyti taip: „3) kurie yra politinių partijų , politinių organizacijų nariai ar rėmėjai ;“. Įstatymo projekto 31 straipsnio 1 dalies 1 punktą išdėstyti taip:
„1) būti politinių partijų ar politinių organizacijų
nariais, ar rėmėju , dalyvauti politinėje veikloje; Įstatymo projekto 31 straipsnio 1 dalies 3 punktą:
„3) dalyvauti politinių partijų ir politinių organizacijų
susirinkimuose, išskyrus atvejus, kai tai būtina atlikti tarnybines pareigas ar kitokiuose viešuose veiksmuose, kuriais reiškiamos politinės nuostatos ar politiniai reikalavimai arba kuriais tiesiogiai remiama politinė partija ar politinė organizacija ;“
5
nurodomi skaitmenimis, bet ne žodžiais, siūlytina keičiamo įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje vietoj žodžių ,,prieš tris dienas“ įrašyti žodžius ir skaičių ,,prieš 3 dienas“. Pritarti
1
statuso atkūrimo galimybę sieja su pareigūno išėjimu iš tarnybos jį paskyrus dirbti tik tarptautinėje institucijoje, Europos Sąjungos ar užsienio valstybės institucijoje. Nenumatyta pareigūno statuso atkūrimo galimybė po paskyrimo į atitinkamas nacionalinio lygmens pareigas.
Šiuo metu galiojantis Vidaus tarnybos statutas numato galimybę visiems vidaus tarnybos pareigūnams, neišskiriant ir Vadovybės apsaugos departamento pareigūnų, būti paskirtiems į Lietuvos Respublikos Seimo ar Respublikos Prezidento skiriamo valstybės institucijos ar įstaigos vadovo, kito Seimo ar Respublikos Prezidento skiriamo valstybės pareigūno, Seimo ar Respublikos Prezidento skiriamo valstybinės (nuolatinės) komisijos ar tarybos pirmininko, pirmininko pavaduotojo ar nario, taip pat pagal specialųjį įstatymą įsteigtos komisijos, tarybos, fondo valdybos pirmininko ar nario, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo, valstybės tarnautojo statusą turinčio įstaigos vadovo, priimto į pareigas įstatymo nustatytai kadencijai, pareigas, ir, pasibaigus paskyrimo į šias pareigas laikotarpiui ar kitaip nutrūkus jų įgaliojimams, per nustatytą terminą atkurti pareigūno statusą. Manytina, kad turi likti galimybė ir Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnams būti paskirtiems į atitinkamas nacionalinio lygmens pareigas bei po tokio paskyrimo turėti galimybę atkurti pareigūno statusą. Todėl Įstatymo projekto 25 straipsnio 1 ir 2 dalis tikslinga papildyti nuostatomis dėl statuso atkūrimo pasibaigus paskyrimo į nacionalinio lygmens pareigas laikotarpiui.
Pritarti Papildyti įstatymo projekto 26 straipsnio 1 punkto nuostatas: „
į Lietuvos Respublikos Seimo ar Respublikos Prezidento skiriamo valstybės institucijos ar įstaigos vadovo, kito Seimo ar Respublikos Prezidento skiriamo valstybės pareigūno, Seimo ar Respublikos Prezidento skiriamo valstybinės (nuolatinės) komisijos ar tarybos pirmininko, pirmininko pavaduotojo ar nario, taip pat pagal specialųjį įstatymą įsteigtos komisijos, tarybos, fondo valdybos pirmininko ar nario, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo, valstybės tarnautojo statusą turinčio įstaigos vadovo, priimto į pareigas įstatymų nustatytai kadencijai, pareigas,
(oficialaus įspėjimo taikymas“) bei siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, siūlytina šios straipsnio nuostatas, susijusias su oficialaus įspėjimo taikymu dėstyti šio straipsnio 1 ir 2 dalyse (t. y. pakeisti šių dalių išdėstymą –1 dalį dėstyti šio straipsnio 3 dalimi). Pritarti
1
numatyta, kad paros ir savaitės darbo laiko trukmė neribojama ir priklauso nuo tarnybos poreikių, galimai prieštarauja 2003 m. lapkričio 4 d.
Europos parlamento ir Tarybos direktyvai 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų (turi būti garantuojamas minimalusis poilsio laikas, konkrečiai – ribojamas dienos bei savaitės poilsio laikas, užtikrinamos atitinkamos pertraukos ir nustatoma maksimalioji savaitės darbo laiko trukmė) bei Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnio 1 daliai, kurioje yra įtvirtinta darbdavio pareiga sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. Nepritarti
Tarybos direktyvos 2003/88/EB 1 straipsnio 3 d. numato, kad ši direktyva taikoma visoms Direktyvos 89/391/EEB 2 straipsnyje apibrėžtoms veiklos sritims, viešoms ir privačioms, nepažeidžiant šios direktyvos 14, 17, 18 ir
direktyva netaikoma toms sritims, kurių ypatumai, būdingi tam tikrai specifinei valstybės tarnybos veiklai, tokiai kaip ginkluotosios pajėgos ir policija, arba tam tikrai specifinei veiklai civilinės saugos srityje, neišvengiamai jai prieštarauja. Atkreiptinas dėmesys, kad įtvirtinant galimybę pareigūnams dirbti neribojant jų paros ir savaitės darbo laiko trukmės, vis tiek yra numatoma, kad bus įvedama suminė darbo laiko apskaita, o darbo laiko norma per visą apskaitinį laikotarpį išliks vidutiniškai 40 val. per savaitę. Taip pat išlieka apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį (kuris susidarys apskaitinio laikotarpio pabaigoje) darbą.
To tarpu Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 45 straipsnio 3 dalis numato žymiai griežtesnį teisinį reglamentavimą, neribojant pareigūno paros ir savaitės tarnybos trukmės, užtikrinant tik minimalią paros ir minimalią savaitės nepertraukiamo poilsio trukmę. 17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
atskira Vadovybės apsaugos departamento pareigūnų darbo apmokėjimo sistema dėl šių priežasčių. Visų pirma, pažymėtina, kad pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 10 dalį, pakeitus Vadovybės apsaugos departamento pareigūnų statusą iš statutinių valstybės tarnautojų į valstybės pareigūnų, jų darbo apmokėjimo sąlygoms turėtų būti taikomas Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas. Antra, siūlomi pakeitimai nedera su Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. gegužės 8 d. nutarimu Nr. 492 pateikta Ilgalaikio tvaraus viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio finansavimo iki 2025 metų strategija, kurioje siūloma ,,diskretiškais sprendimais sutvarkyti išderintą viešojo sektoriaus darbo apmokėjimo sistemą“ (76.2 punktas), ,,mažinti viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio netolygumus ir disbalansą, atsirandantį dėl darbo užmokesčio reglamentavimo atskiruose įstatymuose ir nesisteminių šių įstatymų pakeitimų (76.3 punktas).
Trečia, viešojo sektoriaus darbuotojų (valstybės tarnautojų, darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, ar valstybės pareigūnų) darbo apmokėjimo sąlygų ir kitų garantijų nustatymas skirtinguose teisės aktuose, išbalansuoja viešojo sektoriaus darbuotojų darbo apmokėjimo ir kitų socialinių garantijų teisinį reglamentavimą, sudaro prielaidas atsirasti darbo užmokesčio disproporcijoms ir kitiems netolygumams tiek tarp atskirų sektorių, o taip pat tarp tos pačios ar panašios kvalifikacijos darbuotojų valstybės ir savivaldybių įstaigose. Nepritarti Atkreiptinas dėmesys, kad analogišką teisinį reglamentavimą šiuo metu numato Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymas. 18. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą turėtų būti skaičiuojamas nuo 1990 m. kovo 11 d., bet ne už tarnybos stažą, kuris nurodytas šio straipsnio 1 dalyje (jame numatyti ir laikotarpiai iki 1990 m. kovo 1 d.). Nepritarti Analogiškas teisinis reglamentavimas yra įtvirtintas Vidaus tarnybos statute. Pritarus nuostatai mažėtų pareigūnų socialinės garantijos bei būtų pažeistas jų teisėtų lūkesčių principas. 19. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1 15.
Siūlytina peržiūrėti keičiamo įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje siūlomą nustatyti Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnams atostogų trukmę, kadangi, mūsų nuomone, tam tikros įstatymų nuostatos, reglamentuojančios pareigūnų ir statutinių valstybės tarnautojų teisinę padėtį, neturėtų iš esmės skirtis (šiems pareigūnams nustatomos didesnės trukmės atostogos nei kad, pavyzdžiui, Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams). Nepritarti Analogiškas teisinis reglamentavimas yra įtvirtintas Vidaus tarnybos statute ir šiuo metu Departamento pareigūnai turi nurodytos trukmės kasmetines atostogas. Sumažinus kasmetinių atostogų trukmę būtų pažeistas pareigūnų teisėtų lūkesčių principas. 20. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
išeitinės išmokos mokėjimas nutraukiamas, jeigu asmuo grąžinamas į Vadovybės apsaugos tarnybą. Siūlytina šią nuostatą patikslinti, kad būtų aišku, ar turimas omeny asmens grąžinimas į Vadovybės apsaugos tarnybą teismo sprendimu ar kas kita. Nepritarti Analogiškas teisinis reguliavimas yra numatytas Vidaus tarnybos statute, be to yra neįmanoma numatyti baigtinio grąžinimo į Vadovybės apsaugos tarnybą atvejų sąrašo. 21. Vadovybės apsaugos departamentas 2019-11-2058
dalį, vidaus tarnybos pareigūnams, tarp jų ir Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnams, yra įtvirtinta garantija: „Pareigūnui ir jo šeimos nariams padaryta materialinė žala, kurią jie patyrė dėl su pareigūno tarnyba susijusių priežasčių ir kuri yra nustatyta remiantis tarnybinio patikrinimo išvada, atlyginama Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka“.
Įstatymo projektas tokios garantijos Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnams ir jų šeimos nariams nenumato, nors, pagal darbo pobūdį, taip pat tikėtinos situacijos, kuriose dėl su pareigūno tarnyba susijusių priežasčių gali jam ar jo šeimos nariams atsirasti materialinės žalos. Todėl Įstatymo projekto 57 straipsnį tikslingą papildyti nauja dalimi: „ Pare igūnui ir jo šeimos nariams padaryta materialinė žala , kurią jie patyrė dėl su pareigūno tarnyba susijusių priežasčių ir kuri yra nustatyta remiantis tarnybinio patikrinimo išvada, atlyginama Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka “. Pritarti
4
6Įstatymo projekto 60 straipsnio 4 dalis numato:
„Pareigūnas šio įstatymo 59 straipsnio14 punkte nustatytu pagrindu iš tarnybos atleidžiamas ir tarnybos sutartis su juo nutraukiama, apie tai jį įspėjus ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius. Nėščiai moteriai (kai Vadovybės apsaugos tarnyba likviduojama), moteriai ar vyrui, vieniems auginantiems vaiką (vaikus) iki14 metų, asmeniui, kuriam iki teisės gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją liko ne daugiau kaip 5 metai, apie numatomą atleidimą iš tarnybos turi būti pranešama raštu prieš4 mėnesius “. Atkreiptinas dėmesys, jog garantijos būti anksčiau įspėtiems apie numatomą atleidimą iš tarnybos reglamentavimas Įstatymo projekte turi būti suderintas su tokios garantijos įtvirtinimu ir kituose teisės aktuose – Vidaus tarnybos statute, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme, Lietuvos Respublikos darbo kodekse.
Priešingu atveju, Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnai atsidurs blogesnėje padėtyje, nei darbuotojai, kurių santykį su darbdaviu reglamentuoja kiti teisės aktai. Vidaus tarnybos statuto 76 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama: „Šio statuto
vidaus tarnybos, apie galimą atleidimą jį įspėjus raštu ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki atleidimo dienos. Pareigūnui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją įgijimo liko ne daugiau kaip 5 metai, šis įspėjimo apie galimą atleidimą iš vidaus tarnybos terminas dvigubinamas, o pareigūnui, vienam auginančiam vaiką (įvaikį) iki 14 metų ar auginančiam neįgalų vaiką
(įvaikį) iki 18 metų, taip pat pareigūnui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją įgijimo liko mažiau kaip 2 metai, trigubinamas. Nėščia pareigūnė (kai statutinė įstaiga likviduojama) apie galimą atleidimą iš vidaus tarnybos turi būti įspėta raštu ne vėliau kaip prieš 4 mėnesius iki atleidimo dienos. <...>“. Valstybės tarnybos įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje numatyta: „<...> Valstybės tarnautojui apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki pareigybės panaikinimo. Asmeniui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko mažiau kaip 5 metai, šis įspėjimo terminas dvigubinamas, o neįgaliajam, moteriai ir (ar) vyrui, auginantiems vaiką (įvaikį) iki 14 metų, moteriai ir (ar vyrui), auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, asmeniui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko mažiau kaip 2 metai, - trigubinamas.
Nėščiai moteriai (kai valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga likviduojama) apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš 4 mėnesius iki pareigybės panaikinimo“. Darbo kodekso 57 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta: „Darbo sutartis nutraukiama įspėjus darbuotoją prieš vieną mėnesį, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, - prieš dvi savaites. Šie įspėjimo terminai dvigubinami darbuotojams, kuriems iki įstatymo nustatyto senatvės pensijos amžiaus likę mažiau kaip penkeri metai, ir trigubinami darbuotojams, kurie augina vaiką (įvaikį) iki 14 metų, ir darbuotojams, kurie augina neįgalų vaiką iki 18 metų, taip pat neįgaliems darbuotojams ir darbuotojams, kuriems iki įstatymų nustatyto senatvės pensijos amžiaus liko mažiau kaip dveji metai“. Aukščiau pateiktų įstatymų normų analizė rodo, jog Įstatymo projektas visų įstatymų kontekste vienintelis neįtvirtina garantijos būti anksčiau įspėtiems Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnams, auginantiems neįgalų vaiką iki 18 metų. Be to, atsižvelgdama į Valstybės tarnybos įstatymo bei Darbo kodekso normas, manytina, jog garantija būti anksčiau įspėtiems turėtų būti taikoma ne tik moteriai ar vyrui, vieniems auginantiems vaiką (vaikus) iki 14 metų arba neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, bet tokio amžiaus vaikus ir pilnoje šeimoje auginantiems pareigūnams. Taigi siūloma 60 straipsnio 4 dalį formuluoti taip: „Pareigūnas šio įstatymo 59 straipsnio 14 punkte nustatytu pagrindu iš tarnybos atleidžiamas ir tarnybos sutartis su juo nutraukiama, apie tai jį įspėjus ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius.
Nėščiai moteriai (kai Vadovybės apsaugos tarnyba likviduojama), moteriai ar
vieniems pareigūnams, auginantiems vaiką
(vaikus) iki 14 metų ar auginantiems neįgalų vaiką
(įvaikį) iki 18 metų, asmeniui, kuriam iki teisės gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją liko ne daugiau kaip 5 metai, apie numatomą atleidimą iš tarnybos turi būti pranešama raštu prieš 4 mėnesius “. Pritarti
pareigūno atleidimą iš tarnybos šalių susitarimu. Tačiau čia yra aptartas tik tokio susitarimo turinys, kas nėra pakankamas reglamentavimas . Todėl įstatyme tikslinga reglamentuoti ir procedūrinius šio atleidimo pagrindo aspektus, t. y. nurodyti, kas ir kokia tvarka gali tokį susitarimą inicijuoti, priimti, atmesti. Todėl Įstatymo projekto 62 straipsnis turėtų būti atitinkamai papildomas. Pritarti Įstatymo projekto 63 straipsnio Pareigūno atleidimas iš tarnybos šalių susitarimu patikslintos: „Pareigūnas gali pateikti Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriui , o Vadovybės apsaugos tarnybos direktorius
pranešti pasiūlymą pateikusiai šaliai. Jeigu pasiūlymą gavusi šalis per 7 dienas nepraneša, kad sutinka su gautu pasiūlymu, laikoma, kad pasiūlymas dėl atleidimo iš tarnybos šalių susitarimu atmestas.
Šalims susitarus dėl pareigūno atleidimo iš tarnybos šalių susitarimu, sudaromas rašytinis susitarimas, kuriame aptariamos atleidimo iš tarnybos laiko, nepanaudotų kasmetinių atostogų suteikimo ar kompensavimo, išeitinės išmokos (jos dydis negali viršyti šio įstatymo 54 straipsnyje nustatyto dydžio) mokėjimo, mokymo, kvalifikacijos tobulinimo išlaidų atlyginimo ir kitos sąlygos.“
24
punktas įtvirtina, jog tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos gali būti skiriama už Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimą. Tokia nuostata reiškia, jog praktiškai už bet kokį Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimą gali būti skiriama pati griežčiausia tarnybinė nuobauda. Tokiu būdu įstatymu sudaroma galimybė atleisti pareigūną už gana formalų, realių neigiamų pasekmių nesukėlusį Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimą, pavyzdžiui, pareigūnui nedeklaravus tam tikrų duomenų ar pavėluotai deklaravus tokią informaciją, kas praktikoje dažniausiai pasitaiko. Akivaizdu, kad tokios situacijos galimybė nepriimtina, ir pati griežčiausia tarnybinė nuobauda turėtų būti taikoma tik už pavojingesnius Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimus. Siūlytina Įstatymo projekto 64 straipsnio 2 dalies 4 punktą papildyti ir formuluoti: „ Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimą siekiant gauti neteisėtų pajamų ar privilegijų sau ar kitiems asmenims “. Pritarti
6 9.
Įstatymo projekto 65 straipsnis reglamentuoja tarnybinių nusižengimų tyrimą ir nuobaudų skyrimą. Atkreiptinas dėmesys, jog šis straipsnis nenumato termino, kuriam praėjus nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos negalėtų būti skiriama tarnybinė nuobauda. Tai yra vienas iš naikinamųjų terminų, kurie įstatyme būna įtvirtinami, siekiant užtikrinti tarnybinės atsakomybės taikymo efektyvumą. Vadovaujantis teisės teorija, kokią teisinės atsakomybės rūšį bepaimti, yra nustatyti terminai, kuriems pasibaigus, atsakomybės taikymas ir poveikio priemonės skyrimas yra negalimas. Bendra nuostata yra ta, jog atsakomybė turi būti taikoma per kiek galima trumpesnį laiką nuo pažeidimo padarymo dienos, nes priešingu atveju mažėja jos efektyvumas ir prevencinis poveikis. Kartu atitinkamų terminų nustatymas yra garantija, jog vienokio ar kitokio pobūdžio procesas galimai teisės pažeidimą padariusio asmens atžvilgiu, kuris pastarajam lemia neigiamą poveikį, negali užsitęsti, o turi būti atliekamas maksimaliai operatyviai, nevilkinant. Skirtingų teisinės atsakomybės rūšių atveju įstatymai numato skirtingus terminus, praėjus kuriems po pažeidimo padarymo negali būti taikomos poveikio priemonės. Pavyzdžiui, net tyčia kitam žmogui atėmus gyvybę, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu nuo nusikaltimo padarymo yra praėję 30 metų. Tuo metu Įstatymo projektas nenumato jokio termino, kuriam praėjus nuo tarnybinio nusižengimo padarymo, Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnui negalėtų būti skiriama tarnybinė nuobauda. Manytina, kad bendrųjų teisės principų kontekste ir žmogaus teisių užtikrinimo prasme, toks terminas Įstatymo projekte privalo būti nustatytas.
Vadovaujantis nusistovėjusia teisine praktika mūsų šalyje, statutiniams valstybės tarnautojams tarnybinė nuobauda arba, pavyzdžiui, kariams drausminė nuobauda negali būti skiriama, jei nuo tarnybinio nusižengimo ar drausmės pažeidimo padarymo dienos praėjo vieneri metai. Šis bendras terminas gali turėti išimčių. Galiojančio Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 4 dalyje numatyta: „<...> išskyrus atvejus, kai tarnybinis patikrinimas sustabdomas šio straipsnio 9 dalyje nustatytais atvejais arba kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių inventorizaciją ar kompetentingos institucijos atliekamo tyrimo, patikrinimo metu, arba kai yra pažeidžiamos Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatos. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 3 metus nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos. Tarnybinei atsakomybei už pareigūno vardo pažeminimą taip pat taikomas 3 metų tarnybinės atsakomybės senaties terminas, skaičiuojamas nuo veikos padarymo dienos“. Taigi analogiškomis nuostatomis siūlytina papildyti ir Įstatymo projekto 65 straipsnio 6 dalį bei ją išdėstyti: „ Tarnybinė nuobauda turi būti paskiriama ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį pareigūnas nebuvo tarnyboje dėl laikinojo nedarbingumo, buvimo komandiruotėje arba dėl atostogų, taip pat laiko, per kurį įstatymų nustatyta tvarka turi būti išnagrinėtas skundas dėl profesinės sąjungos renkamojo organo nesutikimo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigūnui. Tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena laikoma Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus tarnybinio patikrinimo išvados patvirtinimo diena.
Negalima skirti tarnybinės nuobaud os , jei nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo vieni metai, išskyrus atvejus , kai tarnybinis patikrinimas sustabdomas šio straipsnio 5 dalyje nustatytais atvejais arba kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių inventorizaciją ar kompetentingos institucijos atliekamo tyrimo , patikrinimo metu , arba kai yra pažeidžiamos Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatos . Šiais atvejais tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 3 metus nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos. Tarnybinei atsakomybei už pareigūno vardo pažeminimą taip pat taikomas 3 metų tarnybinės atsakomybės senaties terminas, skaičiuojamas nuo veikos padarymo dienos “. Pritarti
2019-11-2066
papildyti dalimi, kurioje būtų nurodytos asmens, kurio atžvilgiu atliekamas tarnybinis patikrinimas, teisės tarnybinio nusižengimo tyrimo procese, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2019 m. balandžio 18 d, nutarime Nr. KT13-N5/2019 „Dėl Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo ir Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ yra konstatavęs, jog Vidaus tarnybos statutas ir Valstybės tarnybos įstatymas nėra įtvirtinę tarnybinio nusižengimo padarymu įtariamo asmens garantijų, o pastarosios yra reglamentuotos tik poįstatyminiais teisės aktais. Buvo pabrėžta, jog nors pagal visuminį teisinį reguliavimą pareigūno/valstybės tarnautojo, traukiamo tarnybinėn atsakomybėn, teisės tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros metu garantuotos, vis dėlto šios teisės nėra įtvirtintos įstatyme.
Šiame kontekste Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, inter alia jos 33 straipsnio 1 dalį, konstitucinį teisinės valstybės principą, įstatymų leidėjas turėtų imtis atitinkamų priemonių, kad esmines žmogaus teisių ir laisvių tarnybinių nusižengimų tyrimo procese apsaugos garantijas įtvirtintų įstatyme. Šiuo metu jau yra parengti ir Lietuvos Respublikos Seimui svarstyti pateikti atitinkami Vidaus tarnybos statuto bei Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimai. Siūloma ir Įstatymo projekto 65 straipsnyje numatyti Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūno garantijas tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros metu: „ Pareigūnas ir iš Vadovybės apsaugos tarnybos atleistas pareigūnas, dėl kurio pradėtas tarnybinis patikrinimas, turi teisę turėti atstovą, būti raštu informuotas apie pradėtą tarnybinį patikrinimą dėl jo galimai padaryto tarnybinio nusižengimo, teikti paaiškinimus, prašymus ir įrodymus ar kitą informaciją dėl jo galimai padaryto tarnybinio nusižengimo, pareikšti motyvuotą nušalinimą tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotiems asmenims dėl jų galimo nešališkumo ir apskųsti šių asmenų veikimą ar neveikimą, baigus tarnybinį patikrinimą, gauti priimtą sprendimą, jo prašymu susipažinti su tarnybinio patikrinimo metu surinkta medžiaga ir gauti šių dokumentų kopijas, išskyrus įslaptintų dokumentų kopijas, kurios neteikiamos, skųsti sprendimus, priimtus baigus tarnybinį patikrinimą .“ Pritarti Įstatymo projekto 66 straipsnis papildytas nauja 7 dalimi, atsižvelgiant į Seime 2019 m. lapkričio 28 d. priimto įstatymo projekto Nr. 4031(2) nuostatas, kuriomis tikslinamos analogiškos Vidaus tarnybos statuto nuostatos. 27. Vadovybės apsaugos departamentas 2019-11-20
11.
Departamento nuomone, priėmus Įstatymo projekto, tam tikrais atvejais lygiaverčių pareigų gali nebelikti, todėl būtų tikslinga koreguoti Įstatymo projekto 2 straipsnio
Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pareigūnai, paskirti į pareigas iki šio įstatymo įsigaliojimo, įsigaliojus šiam įstatymui įgyja Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūno (toliau – pareigūnas) statusą ir tęsia tarnybą eidami tas pačias pareigas, išskyrus šio straipsnio 10 dalyje nurodytą atvejį . Nesant galimybės tęsti tarnybos tose pačiose pareigose, pareigūnui turi būti siūlomos lygiavertės (o nesant lygiaverčių pareigų – žemesnės) pareigos. Nesant galimybės tęsti tarnybos tose pačiose pareigose, pareigūnas perkeliamas į pareigas, kurioms priskiriamos to paties pobūdžio kaip ir iki perkėlimo eitų pareigų funkcijos, nustatant jam tokią tarnybos pakopą, kad nustatytoji tarnybos pakopa nebūtų žemesnė už turėtą pareiginę algą . “ Pritarti Iš dalies Įstatymo projekto 2 straipsnio Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas nuostatos patobulintos, atsižvelgiant į 2019-11-27 Komitete vykusių klausymų metu išsakytus argumentus. 28. Vadovybės apsaugos departamentas 2019-11-20
12.
Tuo atveju, jeigu pereinamojo laikotarpio metu (t. y. iki 2020 m. birželio 30 d.) atsakingoms valstybės institucijoms nespėjus priimti visų būtinų įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų, Įstatymo projekto 2 straipsnyje reikėtų įtvirtinti nuostatą: „ Iki šio įstatymo įsigaliojimo priimti Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos veiklą reglamentuojantys teisės aktai galioja tol, kol bus priimti atitinkami juos pakeičiantys ir šį įstatymą įgyvendinantys teisės aktai .“ Nepritarti Pažymėtina, kad Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnyje Teisėkūros principai nustatyta, kad „Teisėkūros principai išreiškia tam tikrus imperatyvius reikalavimus, keliamus teisėkūroje dalyvaujantiems subjektams, siekiant sukurti vientisą, nuoseklią, darnią ir veiksmingą teisės sistemą.“ To pateis įstatymo 3 straipsnio 2 dalies
ir sistemiškumo principu, kuris reiškia, kad „teisės normos turi derėti tarpusavyje, žemesnės teisinės galios teisės aktai neturi prieštarauti aukštesnės teisinės galios teisės aktams, įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su įstatymu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina“. Atsižvelgiant į tai, siūlymas prieštarautų pamatiniams teisėkūros principams. 29. Vadovybės apsaugos departamentas 2019-11-202
Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo įsigaliojimo ir Vadovybės apsaugos tarnybos atsiradimo data yra numatyta 2020 m. liepos 1 d., siekiant užtikrinti Departamento veiklos tęstinumą ir nepertraukiamumą, Departamento direktoriui būtina suteikti įgaliojimus leisti įsakymus tarnybos organizavimo klausimais, Įstatymo projekto 2 straipsnyje būtina numatyti: „ Iki šio įstatymo įsigaliojimo Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktorius turi teisę leisti įsakymus tarnybos organizavimo klausimais. “ Nepritarti Argumentai išdėstyti išvadų lentelėje prie Vadovybės apsaugos departamento 28 pastabos. 30. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos teisės departamentas 2019-11-26 * Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4167 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų neturime. Atsižvelgti
teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narės Agnės
16 Argumentai: Teisės ir teisėtvarkos komitete įvykusių klausymų metu buvo apsispręsta Projektą papildyti nuostata, kad saugomų asmenų ir saugomų objektų saugumas užtikrinamas atsižvelgiant į nustatytą saugumo lygį. Saugomų asmenų ir saugomų objektų saugumo užtikrinimo lygius tvirtina Vadovybės apsaugos tarnybos direktorius. Taip pat Projekto 2 straipsnio 3 dalyje esantis apibrėžimas leidžia saugoti Seimo narius, jei įvertinus aplinkybes konstatuojama, jog kyla grėsmė jų saugumui. Iš Seimo narių renkamas Seimo Pirmininkas, įvertinus galinčias kilti grėsmes jo saugumui, jei tokių būtų nustatyta, galėtų būti saugomas kaip ir kiekvienas Seimo narys, nenustatant jam atskiro teisinio statuso. Siekiant tai įgyvendinti, koreguotina “vadovybės” sąvoka.
Pasiūlymas: Pakeisti projekto 2 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip: „
Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas, Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas ir asmenys, laikinai einantys Respublikos Prezidento , Seimo Pirmininko pareigas, taip pat pavaduojantys Ministrą Pirmininką. “
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas 2019-11-27 Priedas Sprendimas : pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIIP-4167 ir siūlyti pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į gautas pastabas bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pasiūlymus. Pasiūlymai: atkreipti pagrindinio komiteto dėmesį į projekto priede numatytus Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnų pareiginės algos bazinius dydžius. Komitetas siūlo juos suderinti su galiojančiame Vidaus tarnybos statute numatytais dydžiais pagal tarnybos pakopas ir numatyti juos ne didesnius nei šiuo metu taikomi Specialiųjų tyrimų tarnybai. Nepritarti Įvertinus įstatymo projektu naujai siūlomą Vadovybės apsaugos departamento veiklos specifiką, siūlomų vykdyti funkcijų pobūdį, naujus priėmimo į tarnybą reikalavimus ir sąlygas bei priėmimo į tarnybą ribojimą, kuriuo siūloma panaikinti pareigūnų teisę dirbti kitą darbą, ir atsižvelgiant į tai, kad pareigūnams nebebus mokami butpinigiai bei nebebus kompensuojamos važiavimo į tarnybą ir iš tarnybos išlaidos, Komitete apsispręsta pareigūnams taikyti apribojimą dirbti kitą darbą ir visus galimus finansinius praradimus kompensuoti kitomis priemonėmis, didinančiomis tarnybos patrauklumą. 2.
17 Argumentai: atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, siūlome susiaurinti „vadovybės diskreditavimo“ sąvokos turinį. Pasiūlymas: pakeisti 1(2) straipsnio 16 punktą ir išdėstyti jį taip: „ Vadovybės diskreditavimas – vadovybės autoriteto griovimas, jo garbės ar reputacijos menkinimas.“ Pritarti iš dalies Pasiūlymas : 2019-11-27 Komitete vykusių klausymų metu, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, klausymų metu išsakytus argumentus, nutarta 2 straipsnio 17 dalyje pateiktos sąvokos Vadovybės diskreditavimas apibrėžimą patobulinti ir šią sąvoką išdėstyti taip:
„17. Vadovybės diskreditavimas – vadovybės reputacijos menkinimas.“
3Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas 2019-11-275 N Argumentai:
žr. aukščiau nurodytus argumentus. Pasiūlymas: Papildyti 1 straipsnį nauju 1(41 ) straipsniu ir jį išdėstyti taip: „4
1Pretenduojantys į tarnybą asmenys turi būti lojalūs Lietuvos valstybei. 2.
2Asmuo nelaikomas lojaliu Lietuvos valstybei,
jeigu jis:
1) turėdamas Lietuvos Respublikai priešiškų interesų, bendradarbiauja ar yra bendradarbiavęs, palaiko ar palaikė ryšius su užsienio valstybės žvalgybos ar saugumo tarnyba arba su asmeniu, bendradarbiaujančiu ar palaikančiu ryšius su užsienio valstybės žvalgybos ar saugumo tarnyba;
2) dalyvauja arba dalyvavo teroristinės organizacijos ar teroristinės grupės veikloje arba palaiko ar palaikė ryšius su asmeniu, priklausančiu teroristinei organizacijai ar grupei;
3) gauna arba yra gavęs pajamų iš užsienio valstybių karinių, žvalgybos ar saugumo tarnybų, jeigu tai nėra numatyta Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar susitarimuose;
4) ragina pažeisti Lietuvos valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką ir (arba) remia judėjimus, kurie ragina šiuos valstybės interesus pažeisti;
5) užsiima arba užsiėmė kita veikla ar turi ryšių, ar yra kitų su asmeniu susijusių aplinkybių ar faktų, kurie sudaro pagrindą manyti, kad asmens tarnyba vidaus tarnybos sistemoje būtų nesuderinama su nacionalinio saugumo interesais.“
saugumo ir gynybos komitetas
28 N Argumentai: Lietuvos vadovybės, Lietuvos diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų užsienyje apsaugą užtikrinančios institucijos pareigūnai privalo būti lojalūs Lietuvos valstybei Pasiūlymas: Papildyti 1(18) straipsnio 2 d. nauju 8 punktu ir jį išdėstyti taip:
šiuos pagrindinius reikalavimus: „
8) būti lojalus Lietuvos valstybei.
žr. aukščiau nurodytus argumentus. Pasiūlymas: Papildyti 1(19) straipsnį nauju 6 punktu ir jį išdėstyti taip: Į tarnybą negali būti priimami asmenys: „
6) nelojalūs Lietuvos valstybei .“ Pritarti 6.
Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
2 N Argumentai: atsižvelgiant į tai, kad Vadovybės apsaugos tarnyba yra paslapčių subjektas, pareigūnams turi būti taikomi su tuo susiję apribojimai. Pasiūlymas: Papildyti 1(19) straipsnį nauja 2 dalimi ir ją išdėstyti taip: “
2Pareigūnui taikomi ir kiti apribojimai,
nustatyti Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme
atsižvelgiant į tai, kad galiojančiame Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme „asmens patikimumo pažymėjimo“ sąvoka nebenaudojama (dokumentas buvo panaikintas), siūlome jį išbraukti. 2. Asmuo, pretenduojantis į tarnybą, turi atitikti šiuos pagrindinius reikalavimus: Pasiūlymas: išbraukti sąvoką „asmens patikimumo pažymėjimas“ ir išdėstyti šį punktą taip: „7) atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimą
susijusios su įslaptintos informacijos naudojimu. Pritarti
saugumo ir gynybos komitetas
220 N Argumentai: kriminalinės žvalgybos vykdymas labiau priskirtinas prie pareigūno teisių, nei prie pareigų. Pasiūlymas: papildyti 1(26) straipsnio 2 dalį nauju 21 punktu ir išdėstyti jį taip: „
21) pagal kompetenciją vykdyti kriminalinę žvalgybą. “
punktą atitinkamai laikyti 22 punktu. Pritarti
saugumo ir gynybos komitetas
17 Argumentai: žr. aukščiau nurodytus argumentus. Pasiūlymas: išbraukti 1(28) straipsnio 1 dalies 7 punktą: „
7) pagal kompetenciją vykdyti kriminalinę žvalgybą. ” Po šio punkto sekančius punktus atitinkmai pernumeruoti. Pritarti 10.
saugumo ir gynybos komitetas
2 2,7 Argumentai: nuostatos šalintinos kaip perteklinės. Pasiūlymas: 1(64) straipsnio 2 dalies 2 ir 7 punktų nuostatos tikslintinos atsisakant perteklinių nuostatų:
būti skiriama už:
1) šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatytų pareigūnui taikomų apribojimų pažeidimą;
2) elgesį, diskredituojantį Vadovybės apsaugos tarnybos autoritetą, žeminantį žmogaus orumą, ar kitus veiksmus, tiesiogiai pažeidžiančius žmonių konstitucines teises;
3) valstybės, tarnybos ar komercinės paslapties atskleidimą;
4) Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimą;
5) korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką, susijusią su tarnybinių pareigų vykdymu;
6) nebuvimą tarnyboje be pateisinamos priežasties vieną ar daugiau darbo dienų;
7) buvimą apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų tarnybos metu arba ne tarnybos metu viešoje vietoje , jei elgesys įžeidžia žmogaus orumą ir diskredituoja Vadovybės apsaugos tarnybos autoritetą;
8) tarnybinį nusižengimą, jei prieš tai pareigūnui nors vieną kartą per pastaruosius 12 mėnesių buvo taikyta tarnybinė nuobauda
9) įsiteisėjusių teismo sprendimų, susijusių su pareigūno pareigomis ir jų vykdymu, nevykdymą. Pritarti iš dalies Pasiūlymas : Vien tik pareigūno pasirodymas viešoje vietoje neblaiviam, nesukeliant jokių neigiamų pasekmių, yra neadekvati priemonė skirti griežčiausią tarnybinę nuobaudą atleidimą iš tarnybos, todėl siūlytina įstatymo projekto 65 straipsnio 2 dalies 7 punktą išdėstyti taip:
„7) buvimą neblaiviam, apsvaigusiam nuo narkotinių
ir kitų psichiką veikiančių medžiagų tarnybos metu; arba ne tarnybos metu viešoje vietoje, jei elgesys įžeidžia žmogaus orumą ir diskredituoja Vadovybės apsaugos tarnybos autoritetą; “. 11.
reikalų ir darbo komitetas 2019-11-27 * Iš esmės pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam Komitetui jį tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms Komitetas pritarė, pagal Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pateiktus pasiūlymus ir pagal
reikalų ir darbo komitetas
1
4
Siūlyti pagrindiniam Komitetui butpinigius ir važiavimo išlaidų kompensavimą, kurie įstatymo projekte yra įskaičiuoti į pareiginę algą, išskirti atskirai, kartu peržiūrint visą atlyginimų koeficientų lentelę. Nepritarti Įvertinus įstatymo projektu naujai siūlomą Vadovybės apsaugos departamento veiklos specifiką, siūlomų vykdyti funkcijų pobūdį, naujus priėmimo į tarnybą reikalavimus ir sąlygas bei priėmimo į tarnybą ribojimą, kuriuo siūloma panaikinti pareigūnų teisę dirbti kitą darbą, ir atsižvelgiant į tai, kad pareigūnams nebebus mokami butpinigiai bei nebebus kompensuojamos važiavimo į tarnybą ir iš tarnybos išlaidos, Komitete apsispręsta visus galimus finansinius praradimus kompensuoti kitomis priemonėmis, didinančiomis tarnybos patrauklumą. 13. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2019-11-27 * Pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-4167 ir siūlyti pagrindiniam Komitetui jį tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Komiteto bei Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pateiktus siūlymus, kuriems pritarė Komitetas. Atsižvelgti 14.
valdymo ir savivaldybių komitetas
1
4
Siūlome pagrindiniam komitetui Vadovybės apsaugos tarnybos valstybės pareigūnų darbo užmokestį ir socialines garantijas nustatyti sistemiškai įvertinus kitų analogiškoje teisinėje padėtyje esančių valstybės pareigūnų (žvalgybos pareigūnų, specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų) darbo užmokestį ir socialines garantijas, bei užtikrinant, kad nebūtų darbo užmokesčio ir socialinių garantijų disproporcijų tarp atskirų valstybės pareigūnų grupių. Nepritarti Įvertinus įstatymo projektu naujai siūlomą Vadovybės apsaugos departamento veiklos specifiką, siūlomų vykdyti funkcijų pobūdį, naujus priėmimo į tarnybą reikalavimus ir sąlygas bei priėmimo į tarnybą ribojimą, kuriuo siūloma panaikinti pareigūnų teisę dirbti kitą darbą, ir atsižvelgiant į tai, kad pareigūnams nebebus mokami butpinigiai bei nebebus kompensuojamos važiavimo į tarnybą ir iš tarnybos išlaidos, Komitete apsispręsta visus galimus finansinius praradimus kompensuoti kitomis priemonėmis, didinančiomis tarnybos patrauklumą. 7.1. Komiteto sprendimas: pritarti komitete patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-4167(2) ir komiteto išvadoms, kurioms pritarė komitetas. 7.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Teisės ir teisėtvarkos komitetas
9122 N N Argumentai: 2019-11-27 Komitete vykusių klausymų metu pritarus Vadovybės apsaugos departamento pateiktam pasiūlymui sąvoką „ Leidimų sistema “ nustatyti ir įstatymo projekte , taip pat nutarta, kad atsižvelgiant į grėsmės mastą ir lygį, turi būti numatyti saugomų objektų saugumo užtikrinimo lygiai, todėl apsispręsta įstatymo projekto nuostatas papildyti nauja sąvoka Saugumo užtikrinimo lygis ir susijusiomis nuostatomis papildyti įstatymo projekto 9 straipsnį. Pasiūlymas: 2 straipsnį papildyti nauja sąvoka: „12.
Saugumo užtikrinimo lygis
(ar) saugomo objekto apsaugos mastas, nustatomas įvertinus grėsmės lygį.“ Pasiūlymas: Įstatymo projekto 9 straipsnį papildyti nauja 2 dalimi: „2. Saugomų asmenų ir saugomų objektų saugumas užtikrinamas atsižvelgiant į nustatytą saugumo lygį. Saugomų asmenų ir saugomų objektų saugumo užtikrinimo lygius tvirtina Vadovybės apsaugos tarnybos direktorius.“
2019-12-046
Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad žodžių junginys „Kiti asmenys, kuriems Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais pagrindais ir tvarka paskirta apsauga“ nėra terminas ar sąvoka tikrąją šių žodžių prasme, nutarta šias nuostatas perkelti į 6 straipsnį Saugomo asmens statuso įgijimas ir praradimas ir 6 straipsnio 6 dalies nuostatas išdėstyti taip:
Pasiūlymas:
„6. Kiti asmenys, kuriems Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos
įgaliotos institucijos nustatytais pagrindais ir tvarka paskirta apsauga, yra:
1) šio įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje nurodytų asmenų sutuoktiniai, sugyventiniai (partneriai), jų vaikai (įvaikiai), Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras ir Lietuvos Respublikos diplomatiniai atstovai , jeigu kyla grėsmė jų saugumui;
Respublikos Seimo nariai, buvę Lietuvos Respublikos Ministrai Pirmininkai, esami Lietuvos Respublikos ministrai, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo nariai, jeigu grėsmė jų saugumui kyla dėl dabartinės ar buvusios jų politinės veiklos;
3) kiti asmenys jų rašytiniu sutikimu, jeigu kyla grėsmė jų saugumui.“ Pritarti 3.
Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2019-12-042
Argumentai: Šiuo metu dalis Vadovybės apsaugos departamento pareigūnų turi neišnaudotų atostogų už ankstesnius metus, kurios sukauptos tuo metu, kai pagal Vidaus tarnybos statutą atostogos buvo suteikiamos kalendorinėmis dienomis, kita dalis sukauptų atostogų yra po 2019 m. sausio 1 d. ir yra skaičiuojamos darbo dienomis. Atsižvelgiant į tai, įstatymo projekto 2 straipsnio 10 dalies nuostatos turi būti patikslintos:
Pasiūlymas:
„10. Iki šio įstatymo įsigaliojimo visos pareigūnų sukauptos
atostogos yra išsaugomos ir perkeliamos. Nepanaudotos kasmetinės atostogos, kurios pareigūnui priklausė iki šio įstatymo įsigaliojimo, suteikiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusius teisės aktus. Atleidžiant pareigūną iš tarnybos vadovaujamasi šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Įstatymo 50 straipsnio 13 dalies nuostatomis.“
8Balsavimo rezultatai:
už – 7, prieš – nėra, susilaikė – 4. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras, Julius Sabatauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas.
Komiteto pirmininkė (Parašas) Agnė Širinskienė Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Jurgita Janušauskienė