Projekt o lyginamasis variantas
1Pakeisti 22 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
,,1. Savivaldybės administracijos direktorius:
1) iki 2018 m. sausio 1 d. įsakymu patvirtina miesto teritorijų , kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašą (su gatvių pavadinimais ir grafine informacija) ir jį viešai paskelbia savivaldybės interneto svetainėje;
2) iki 2019 m. sausio 1 d. lėšomis, įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka pervestomis į savivaldybės biudžetą pardavus valstybinės žemės sklypus, privalo organizuoti miesto teritorijose , nurodytose šio straipsnio 1 dalies 1 punkte, žemės valdos projektų ar teritorijų planavimo dokumentų rengimą ir juos patvirtinti . Savivaldybių institucijos iki 2002 m. liepos 1 d. savo biudžeto lėšomis parengia ir patvirtina miestų vietovių, kuriose numatoma už nuosavybės teise turėtą žemę suteikti žemės sklypus individualaus gyvenamojo namo statybai ar kitai paskirčiai, teritorijų planavimo dokumentus (detaliuosius planus).
“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekt o Nr. XIIIP-416(2) lyginamasis variantas
2017 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas Pakeisti 22 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,1. Savivaldybės administracijos direktorius:
1) iki 2018 m. sausio 1 d. įsakymu patvirtina miesto teritorijų , kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašą (su gatvių pavadinimais ir grafine informacija – planu ar schema, kuriame pažymėtos teritorijų ribos ) ir jį viešai paskelbia savivaldybės interneto svetainėje;
2) iki 2019 m. sausio 1 d. lėšomis, įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka pervestomis į savivaldybės biudžetą pardavus valstybinės žemės sklypus, privalo organizuoti miesto teritorijose , nurodytose šio straipsnio 1 dalies 1 punkte, žemės valdos projektų ar teritorijų planavimo dokumentų rengimą ir juos patvirtinti . Savivaldybių institucijos iki 2002 m. liepos 1 d. savo biudžeto lėšomis parengia ir patvirtina miestų vietovių, kuriose numatoma už nuosavybės teise turėtą žemę suteikti žemės sklypus individualaus gyvenamojo namo statybai ar kitai paskirčiai, teritorijų planavimo dokumentus (detaliuosius planus).
“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai:
Vytautas Rastenis Juozas Baublys
Projekt o Nr. XIIIP-416(2) lyginamasis variantas
2017 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 22 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,
1Savivaldybės administracijos direktorius:
1) iki 2018 m. sausio 1 d. įsakymu patvirtina miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašą (su gatvių pavadinimais ir grafine informacija – planu ar schema, kuriame (kurioje) pažymėtos teritorijų ribos) ir jį viešai paskelbia savivaldybės interneto svetainėje;
2) iki 2019 m. sausio 1 d. privalo įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka į savivaldybės biudžetą pardavus valstybinės žemės sklypus pervestomis lėšomis organizuoti miesto teritorijose, nurodytose šios dalies 1 punkte, žemės valdos projektų ar teritorijų planavimo dokumentų rengimą ir juos patvirtinti. Savivaldybių institucijos iki 2002 m. liepos 1 d. savo biudžeto lėšomis parengia ir patvirtina miestų vietovių, kuriose numatoma už nuosavybės teise turėtą žemę suteikti žemės sklypus individualaus gyvenamojo namo statybai ar kitai paskirčiai, teritorijų planavimo dokumentus (detaliuosius planus). “ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas
NR. I-160722
ir uždaviniai Nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimas yra prioritetinis Lietuvos valstybės uždavinys. Pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) pateiktus duomenis iki 2016 m. spalio 1 d. kaimo vietovėse nuosavybės teisės atkurtos 99 proc. piliečių į 99,7 proc. žemės ploto, nurodyto piliečių prašymuose, kai tuo tarpu miestuose nuosavybės teises dar liko atkurti 6,3 tūkst. piliečių į 3,8 tūkst. ha žemės. Mažiausiai nuosavybės teisės į žemę yra atkurtos Vilniaus mieste – tik 48,36 proc. ploto, nurodyto piliečių prašymuose (t. y. nuosavybės teisės atkurtos į 2743 ha žemės, dar liko atkurti net į 2500 ha žemės), Trakų mieste – 64,96 proc., Palangos mieste – 82,5 proc., Kauno mieste – 93 proc. Šiuo metu praktikoje didžiausia problema, stabdanti spartesnį nuosavybės teisių atkūrimo į žemę miestuose procesą, yra vangus (ypač Vilniaus mieste) pagal Lietuvos Respublikos p iliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio ir 16 straipsnio nuostatas perduodamų neatlygintinai nuosavybėn piliečiams naujų žemės sklypų projektavimas. Pagal Nacionalinės žemės tarnybos pateiktus 2016 m. spalio 1 d. duomenis iš viso net 5327 piliečiai pageidauja gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr.
į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“, 106 punktu, s prendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestuose, perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiams naują žemės sklypą individualiai statybai, taip pat daržui, sodui ir kitoms panašioms reikmėms, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vedėjas priima pagal miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detaliuosius planus arba žemės valdos projektus, kuriuos pateikia savivaldybės administracijos direktorius, ir patvirtintas žemės sklypų kadastro duomenų bylas. Perduodamų neatlygintinai nuosavybėn piliečiams naujų žemės sklypų individualiai statybai, taip pat daržui, sodui ir kitoms panašioms reikmėms, planų su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius. Kaip matyti, nepatvirtinus miestų dalių teritorijose, kuriose galėtų būti už nuosavybės teise turėtą žemę perduoti neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai, detaliųjų planų ar žemės valdos projektų bei neparengus šių žemės sklypų planų su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje , Nacionalinė žemės tarnyba negali priimti s prendimų atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestuose, perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiams naują žemės sklypą. Pažymėtina, kad subjektas, kuris vadovaujantis minėtomis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos nuostatomis atsakingas už minėtų žemės sklypų suprojektavimą, yra savivaldybė.
Galiojančio Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad savivaldybių institucijos iki 2002 m. liepos 1 d. turėjo savo biudžeto lėšomis parengti ir patvirtinti miestų vietovių, kuriose numatoma už nuosavybės teise turėtą žemę suteikti žemės sklypus individualaus gyvenamojo namo statybai ar kitai paskirčiai, teritorijų planavimo dokumentus (detaliuosius planus), tačiau savivaldybės šios pareigos neįgyvendino. Tikėtina, kad tai nulėmė lėšų trūkumas bei teisės aktų kaita, susijusi su nuosavybės teisių į žemę atkūrimu natūra miestams iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtose teritorijose, kai Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. balandžio 2 d. nutarime konstatavo, kad Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis ta apimtimi, kuria nustatyta, kad laisva (neužstatyta) žemė negrąžinama natūra, jeigu pilietis neturi gyvenamojo namo ar kito pastato prie nuosavybės teise turėtos žemės, nors šiai laisvai (neužstatytai) žemei nėra konkretaus visuomenės poreikio, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. T ik po minėto Konstitucinio Teismo nutarimo faktiškai pradėtas nuosavybės teisių į žemę atkūrimo natūra miestuose procesas, kas įtakojo tai, kad didelė dalis resursų (tiek žmogiškųjų, tiek finansinių) tuo metu turėjo būti nukreipta būtent į grąžintinų natūra žemės sklypų identifikavimą ir projektavimą. Šiuo metu pagal Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2016 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr.
49VĮ-1786-(14.49.2.) ,,Dėl Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki
žemę, eilių patvirtinimo“ patvirtintą Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, eilę net 3625 piliečiai pageidauja gauti naujus žemės sklypus individualiai statybai, tačiau pagal Nacionalinės žemės tarnybos pateiktą informaciją Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2009–2012 metų laikotarpiu Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui pateikė tik 6 detaliuosius planus, kuriuose suplanuoti 77 nauji žemės sklypai individualiai statybai, per 2013 metus – nė vieno tokio žemės sklypo, per 2014 metus – 118 naujų žemės sklypų individualiai statybai, per 2015 metus – 167 naujus žemės sklypus individualiai statybai, o nuo 2016 m. sausio 1 d. iki spalio 1 d. – 16 naujų žemės sklypų individualiai statybai. Be to, pastebėtina, kad praktikoje piliečiai, pageidaujantys gauti naujus žemės sklypus, dažnai nesirenka jiems siūlomų suprojektuotų žemės sklypų, motyvuodami tuo, kad nesant sąrašo visų teritorijų, kuriose numatoma projektuoti naujus žemės sklypus piliečiams perduoti nuosavybėn neatlygintinai, galimai vėliau bus projektuojami ir siūlomi rinktis patrauklesnėse miesto teritorijose esantys žemės sklypai, kas taip pat lėtina nuosavybės teisių atkūrimo procesą. Todėl darytina išvada, kad nuosavybės teisių atkūrimo į miesto žemę santykiuose taip pat yra labai svarbus visų teritorijų , kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, viešinimas.
Įvertinus visa tai priežastys siūlyti Žemės reformos įstatymo pakeitimus susijusios su siekiu paspartinti (taip pat ir išviešinti) nuosavybės teisių atkūrimo į žemę miestuose procesą bei kuo skubiau įvykdyti valstybės prisiimtus įsipareigojimus piliečiams, įstatymu įpareigojant savivaldybes per konkretų terminą įgyvendinti joms pavestas funkcijas nuosavybės teisių atkūrimo procese, projektuojant p erduodamus neatlygintinai nuosavybėn piliečiams naujus žemės sklypus . 2. Į statymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo Nr. I-1607
pakeitimo įstatymo projekto (toliau – įstatymo projektas) rengimą inicijavo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija. Įstatymo projektą parengė Žemės ūkio ministerijos Žemės ir išteklių politikos departamento (direktorius Algirdas Sereika, tel. 239 1338, el. p. [email protected] ) Žemės teisės skyriaus (vedėja Gintarė Tumalavičienė, tel. 239 1346, el. p. [email protected] .) vyriausioji specialistė Jurgita Baliasinovienė, tel. 239 1347, el. p. jurgita.baliasinoviene @zum.lt . 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Žemės reformos įstatymo
institucijos iki 2002 m. liepos 1 d. savo biudžeto lėšomis parengia ir patvirtina miestų vietovių, kuriose numatoma už nuosavybės teise turėtą žemę suteikti žemės sklypus individualaus gyvenamojo namo statybai ar kitai paskirčiai, teritorijų planavimo dokumentus (detaliuosius planus).
Taigi šiuo metu nėra nustatyto realiai įgyvendinamo termino, per kurį savivaldybių institucijos atliktų jai priskirtas funkcijas nuosavybės teisių atkūrimo į žemę miestuose procese, projektuojant p erduodamus neatlygintinai nuosavybėn piliečiams naujus žemės sklypus individualiai statybai . 4.
kokių teigiamų rezultatų laukiama Siekiant sudaryti sąlygas kuo sparčiau atkurti piliečiams nuosavybės teises į žemę, i ki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose , perduodant neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus individualiai statybai, siūloma Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje nustatyti, kad s avivaldybės administracijos direktorius:
1) iki 2018 m. sausio 1 d. įsakymu patvirtintų miesto teritorijų , kuriose galėtų būti formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašą (su gatvių pavadinimais ir grafine informacija) ir jį viešai paskelbtų savivaldybės interneto svetainėje (atkreiptinas dėmesys į tai, kad sąvoka ,,naujas žemės sklypas mieste“ apibrėžta P iliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo
žemės sklypas, skiriamas individualiai statybai, taip pat daržui, sodui ir kitoms panašioms reikmėms mieste) ;
2) iki 2019 m. sausio 1 d. lėšomis, įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka pervestomis į savivaldybės biudžetą pardavus valstybinės žemės sklypus, minėtame sąraše nurodytose miesto teritorijose organizuotų žemės valdos projektų ar teritorijų planavimo dokumentų rengimą ir juos patvirtintų . Taip įstatymas imperatyviai ir aiškiai įtvirtins pareigą savivaldybėms iki 2018 m. sausio 1 d. identifikuoti sąrašą miestų teritorijų, kuriose bus formuojami nauji žemės sklypai piliečiams perdavimui nuosavybėn neatlygintinai, bei per tolesnius metus tose teritorijose patvirtinti teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, kuriuose šie žemės sklypai bus suprojektuoti. Tokie veiksmai leis operatyviau spręsti atsiskaitymo su piliečiais, kuriems žemės sklypų akivaizdžiai neužteks, procesą, taip pat užbaigti patį nuosavybės teisių į miesto žemę atkūrimą.
Pažymėtina, kad įsakymas dėl minėto sąrašo patvirtinimo, kaip teisės aktas, galės būti keičiamas (pildomas), atsižvelgiant į pasikeitusius teritorijų planavimo dokumentus. Be to, įpareigojus savivaldybes parengti ir viešai paskelbti sąrašą miesto teritorijų, kuriuose bus formuojami nauji žemės sklypai piliečiams perdavimui nuosavybėn neatlygintinai, bus užtikrintas nuosavybės teisių į miesto žemę atkūrimo proceso viešumas bei skaidrumas, kas sumažins piliečių nepasitenkinimą nuosavybės teisių atkūrimo procesu bei valstybės ir savivaldybės institucijomis, atsakingomis už sklandų šio proceso vykdymą. Pastebėtina ir tai, kad įsakymas dėl šio sąrašo patvirtinimo, kaip savivaldybės institucijos aktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 55 straipsnio 3 dalimi galės būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų priimto įstatymo pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projekto priėmimas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Į statymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Įstatymui inkorporuoti į teisinę sistemą kitų įstatymų keisti ir naujų priimti nereikės. 9.
laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos įstatymo, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymo projekte nėra įtvirtinta naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei Europos Sąjungos dokumentų nuostatoms. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 12. K iek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 21 straipsnio 13 dalies 3 punkto nuostatas 50 procentų lėšų, gautų pardavus valstybės ar savivaldybės nekilnojamajam turtui priskirtą valstybinės žemės sklypą, išskyrus šio įstatymo 18 straipsnio 8 dalyje nustatytą atvejį, pervedama į savivaldybės, kurios teritorijoje parduotas žemės sklypas, biudžeto atskirą sąskaitą lėšoms už parduotus valstybinės žemės sklypus kaupti. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 ,,Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.10 ir 2.12 papunkčiuose bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr.
pardavimo ir nuomos“ 2.10 papunktyje taip pat nustatyta, kad 50 procentų lėšų, gautų už parduotus naujus kitos paskirties valstybinės žemės sklypus bei už miesto gyvenamosiose vietovėse parduotus naudojamus kitos paskirties valstybinės žemės sklypus, pervedama į savivaldybės, kurios teritorijoje parduotas žemės sklypas, biudžetą, į atskirą sąskaitą, atidarytą lėšoms, gautoms už parduotus valstybinės žemės sklypus, kaupti. Šias lėšas savivaldybės naudoja grąžinamų natūra žemės sklypų planams, perduodamų (suteikiamų) nuosavybėn neatlygintinai, parduodamų ar išnuomojamų žemės sklypų detaliesiems planams, žemės valdos projektams, žemės sklypų planams su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje rengti, išnuomojamų savivaldybių patikėjimo teise valdomų valstybinės žemės sklypų individualaus vertinimo išlaidoms apmokėti. Taigi įstatymo projektui įgyvendinti papildomų lėšų iš biudžeto nereikės, kadangi perduodamiems neatlygintinai nuosavybėn naujiems žemės sklypams projektuoti savivaldybės naudoja lėšas, gautas už parduotus valstybinės žemės sklypus. Pažymėtina, kad pagal Nacionalinės žemės tarnybos pateiktą informaciją
savivaldybei – 6,47 mln. Lt), 2013 metais – 15,34 mln. Lt (Vilniaus miesto savivaldybei – 7,2 mln. Lt), 2014 metais – 24,26 mln. Lt (Vilniaus miesto savivaldybei – 8,57 mln. Lt), 2015 metais – 8,32 mln. Eur (Vilniaus miesto savivaldybei – 3,94 mln. Eur), 2016 m. sausio–rugsėjo mėnesiais – 4,22 mln. Eur (Vilniaus miesto savivaldybei – 1,8 mln. Eur).
Eur). Pagal Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktą informaciją 2016 metais taip pat savivaldybėms pervesta 1 609 tūkst. eurų už valstybinės žemės sklypų, priskirtų valstybės arba savivaldybių nekilnojamajam turtui, pardavimą. Kadangi žemės valdos projekto parengimas vidutiniškai kainuoja apie 500 Eur, todėl tam, kad būtų suprojektuota po vieną naują žemės sklypą kiekvienam piliečiui, pageidaujančiam gauti neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą individualiai statybai (jų iš viso yra
specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 14. R eikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis ,,savivaldybė“, ,,žemės reforma“, ,,žemės sklypas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad savivaldybės administracijos direktorius ,,iki 2018 m. sausio 1 d. įsakymu patvirtina miesto teritorijų , kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašą (su gatvių pavadinimais ir grafine informacija) ir jį viešai paskelbia savivaldybės interneto svetainėje“. Siūlomas teisinis reguliavimas kelia abejonių šiais aspektais. Pirma, iš vertinamosios projekto nuostatos turinio nėra aišku, ar savivaldybės administracijos direktorius į teritorijas, kuriose būtų formuojami nauji žemės sklypai, turėtų įtraukti tik valstybei nuosavybės teise priklausančią žemę, esančią atitinkamos savivaldybės teritorijoje, ar ir savivaldybei nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Antra, Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 26 ir 27 punktuose nustatyta, kad išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai yra priskirtina sprendimų dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas, šio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos taisyklių nustatymas; taip pat sprendimų dėl savivaldybei priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo patikėjimo teise priėmimas. Atsižvelgus į tai, kyla abejonių, ar būtent savivaldybės administracijos direktoriaus kompetencijai galėtų būti priskirtas aukščiau nurodytų sprendimų priėmimas. Trečia, nėra pakankamai aiški projekto nuostata ,,grafinė informacija”.
Svarstytina, ar projekte nereikėtų atskleisti šios sąvokos turinio arba detalizuoti, kokia konkrečiai informacija būtų priskirta grafinei informacijai. Ketvirta, projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad įsakymas dėl minėto sąrašo patvirtinimo kaip teisės aktas galės būti keičiamas (pildomas) atsižvelgiant į pasikeitusius teritorijų planavimo dokumentus. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar siūlomu teisiniu reguliavimu būtų paspartintas nuosavybės teisių atkūrimo procesas, nes piliečiai, pageidaujantys gauti naujus žemės sklypus gali ir toliau nesirinkti jiems siūlomų suprojektuotų žemės sklypų, motyvuodami tuo, kad savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintas sąrašas nėra baigtinis, ir vėliau gali būti suprojektuoti ir siūlomi rinktis patrauklesnėse miesto teritorijose esantys žemės sklypai. 2. Reikėtų atsisakyti projekto 1 straipsnio vienos struktūrinės dalies numeravimo. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. saulius.svedas @lrs.lt N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS REFORMOS ĮSTATYMO NR.I-1607 22 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2017-05-08 Nr. XIIIP-416(3) Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. saulius.svedas @lrs.lt
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas Papildomo komiteto
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS Žemės reformos įstatymo Nr. I-1607 22 straipsnio pakeitimo STATYMO
2017-04-19
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Povilas Urbšys, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Valentinas Bukauskas, Guoda Burokienė, Ričardas Juška, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Kęstutis Masiulis, Kęstutis Pūkas, Zenonas Streikus, Irena Šiaulienė. Komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Rasa Mačiulytė, Jurgita Marcinkutė, Monika Urmonienė, padėjėja Genovaitė Jasaitienė. Kviestieji asmenys: Vyriausybės kanceliarijos patarėjas Arvydas Zulonas, Žemės ūkio ministerijos Žemės teisės skyriaus vedėja Gintarė Tumalavičienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-03-221 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dalyje siūloma nustatyti, kad savivaldybės administracijos direktorius ,,iki
formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašą (su gatvių pavadinimais ir grafine informacija) ir jį viešai paskelbia savivaldybės interneto svetainėje“. Siūlomas teisinis reguliavimas kelia abejonių šiais aspektais.
Pirma, iš vertinamosios projekto nuostatos turinio nėra aišku, ar savivaldybės administracijos direktorius į teritorijas, kuriose būtų formuojami nauji žemės sklypai, turėtų įtraukti tik valstybei nuosavybės teise priklausančią žemę, esančią atitinkamos savivaldybės teritorijoje, ar ir savivaldybei nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Antra, Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 26 ir 27 punktuose nustatyta, kad išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai yra priskirtina sprendimų dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas, šio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos taisyklių nustatymas; taip pat sprendimų dėl savivaldybei priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo patikėjimo teise priėmimas. Atsižvelgus į tai, kyla abejonių, ar būtent savivaldybės administracijos direktoriaus kompetencijai galėtų būti priskirtas aukščiau nurodytų sprendimų priėmimas. Trečia, nėra pakankamai aiški projekto nuostata ,,grafinė informacija”. Svarstytina, ar projekte nereikėtų atskleisti šios sąvokos turinio arba detalizuoti, kokia konkrečiai informacija būtų priskirta grafinei informacijai. Ketvirta, projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad įsakymas dėl minėto sąrašo patvirtinimo kaip teisės aktas galės būti keičiamas (pildomas) atsižvelgiant į pasikeitusius teritorijų planavimo dokumentus.
Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar siūlomu teisiniu reguliavimu būtų paspartintas nuosavybės teisių atkūrimo procesas, nes piliečiai, pageidaujantys gauti naujus žemės sklypus gali ir toliau nesirinkti jiems siūlomų suprojektuotų žemės sklypų, motyvuodami tuo, kad savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintas sąrašas nėra baigtinis, ir vėliau gali būti suprojektuoti ir siūlomi rinktis patrauklesnėse miesto teritorijose esantys žemės sklypai. Nepritarti Pritarti Nepritarti Pažymėtina, kad nuosavybės teisės atkuriamos tik į valstybės turimą turtą, todėl šiuo atveju tai nėra savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto ar savivaldybei priskirto valstybės turto disponavimo klausimai. Be to, įstatymo projektu savivaldybės įpareigojamos nustatytais terminais organizuoti žemės sklypų, numatytų piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, suformavimą žemės valdos projektuose ar teritorijų planavimo dokumentuose. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 12, 14 ir 15 punktų nuostatas būtent savivaldybės administracijos direktorius atlieka su žemės sklypų suformavimu susijusias funkcijas, o pagal 2 punktą leidžia įsakymus jam priskirtos kompetencijos klausimais. Jeigu ir bus keičiamas įsakymas dėl minėto sąrašo patvirtinimo, tai bus išimtiniai atvejai, pakeitus savivaldybės bendrąjį planą, kuris praktikoje keičiamas labai retai. Todėl tai, manytina, neturės įtakos piliečių apsisprendimui nesirinkti jiems siūlomų žemės sklypų. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
dalies numeravimo. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4.
pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas: Iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-416 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai:
Algis Strelčiūnas. Komiteto pirmininkas Povilas Urbšys Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Rasa Mačiulytė
Kaimo reikalų komitetas Pagrindinio komiteto
klausymai nebuvo rengiami. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-03-22)1 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad savivaldybės administracijos direktorius ,,iki 2018 m. sausio 1 d. įsakymu patvirtina miesto teritorijų , kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašą (su gatvių pavadinimais ir grafine informacija) ir jį viešai paskelbia savivaldybės interneto svetainėje“. Siūlomas teisinis reguliavimas kelia abejonių šiais aspektais. Pirma, iš vertinamosios projekto nuostatos turinio nėra aišku, ar savivaldybės administracijos direktorius į teritorijas, kuriose būtų formuojami nauji žemės sklypai, turėtų įtraukti tik valstybei nuosavybės teise priklausančią žemę, esančią atitinkamos savivaldybės teritorijoje , ar ir savivaldybei nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. (P.S. - paryškina KRK) Nepritarti. Teritorijas ir tvarką, kuria formuojami žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į žemę atkurti reglamentuoja Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas ir šio įstatymo įgyvendinimo tvarka. Teisės departamento siūlomos papildyti nuostatos yra ne Žemės reformos įstatymo reguliavimo dalykas.
Be to, būtent valstybė (o ne savivaldybės) įsipareigojo piliečiams, kurių nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas, atkurti nuosavybės teises, todėl valstybė, siekdama įvykdyti savo įsipareigojimus, gali disponuoti tik savo turtu, kas reiškia atkurti nuosavybės teises tik į valstybės turimą turtą. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-03-22)1 Antra, Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 26 ir 27 punktuose nustatyta, kad išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai yra priskirtina sprendimų dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas, šio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos taisyklių nustatymas; taip pat sprendimų dėl savivaldybei priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo patikėjimo teise priėmimas. Atsižvelgus į tai, kyla abejonių, ar būtent savivaldybės administracijos direktoriaus kompetencijai galėtų būti priskirtas aukščiau nurodytų sprendimų priėmimas . (P.S. - paryškina KRK) Nepritarti. Nuosavybės teisės atkuriamos tik į valstybės turtą, todėl šiuo atveju tai nėra savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto ar savivaldybei priskirto valstybės turto disponavimo klausimai. Be to, įstatymo projektu savivaldybės įpareigojamos nustatytais terminais organizuoti žemės sklypų, numatytų piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, suformavimą žemės valdos projektuose ar teritorijų planavimo dokumentuose. Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 12, 14 ir 15 punktai numato, kad savivaldybės administracijos direktorius atlieka su žemės sklypų suformavimu susijusias funkcijas, o pagal 2 punktą leidžia įsakymus jam priskirtos kompetencijos klausimais. 3.
kanceliarijos Teisės departamentas (2017-03-22)1 Trečia, nėra pakankamai aiški projekto nuostata ,,grafinė informacija” . Svarstytina, ar projekte nereikėtų atskleisti šios sąvokos turinio arba detalizuoti, kokia konkrečiai informacija būtų priskirta grafinei informacijai. (P.S. - paryškina KRK) Pritarti. Išvados rengėjai siūlo tokią 1 punkto formuluotę: „ ,1) iki 2018 m. sausio
teritorijų , kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašą (su gatvių pavadinimais ir grafine informacija
) ir jį viešai paskelbia savivaldybės interneto svetainėje;“. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-03-22)1 Ketvirta, projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad įsakymas dėl minėto sąrašo patvirtinimo kaip teisės aktas galės būti keičiamas (pildomas) atsižvelgiant į pasikeitusius teritorijų planavimo dokumentus . Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar siūlomu teisiniu reguliavimu būtų paspartintas nuosavybės teisių atkūrimo procesas , nes piliečiai, pageidaujantys gauti naujus žemės sklypus gali ir toliau nesirinkti jiems siūlomų suprojektuotų žemės sklypų, motyvuodami tuo, kad savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintas sąrašas nėra baigtinis, ir vėliau gali būti suprojektuoti ir siūlomi rinktis patrauklesnėse miesto teritorijose esantys žemės sklypai. Nepritarti. Jeigu ir bus keičiamas įsakymas dėl minėto sąrašo patvirtinimo, tai bus išimtiniai atvejai, pakeitus savivaldybės bendrąjį planą (tai praktikoje vyksta retai). Todėl tai neturėtų įtakoti piliečių nesirinkti jiems siūlomų žemės sklypų. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-03-22)1
vienos struktūrinės dalies numeravimo. Pritarti. Išvados rengėjų patobulintame įstatymo projekte Nr. XIIP-416(2) numeravimo atsisakyta. 3.
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (2017-04-19) Iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-416 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė. Pritarti. 7. Komiteto išvados rengėjų komitetui siūlomas sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas (pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai): siūlyti Komitetui pritarti patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-416(2) ir Komiteto išvadoms. PRIDEDAMA: Komiteto patobulintas įstatymo projektas XIIIP-416(2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto išvados rengėjai Vytautas Rastenis Juozas Baublys Kaimo reikalų komiteto biuro patarėja Gintarė Dešukaitė
Kaimo reikalų komitetas
2017-04-26
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Andriejus Stančikas – Komiteto pirmininkas, Komiteto nariai: Juozas Baublys, Petras Čimbaras, Aurimas Gaidžiūnas, Vytautas Kamblevičius, Bronius Markauskas, Vytautas Rastenis, Juozas Rimkus; Komiteto biuro vedėjas Romaldas Abugelis, Komiteto biuro patarėja Gintarė Dešukaitė, padėjėja Gintarė Rimeiseinė;
Artūras Bogdanovas - ŽŪM viceministras, Algirdas Sereika - ŽŪM Žemės ir išteklių politikos departamento direktorius, Gintarė Tumalavičienė – ŽŪM Žemės ir išteklių politikos departamento Žemės teisės skyriaus vedėja, Jonas Sviderskis
Sigitas Dimaitis – LR žemės ūkio rūmų direktorius, Edita Kriščiūnienė – LR Prezidento patarėja. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-03-22)11 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nustatyti, kad savivaldybės administracijos direktorius ,,iki 2018 m. sausio
neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašą (su gatvių pavadinimais ir grafine informacija) ir jį viešai paskelbia savivaldybės interneto svetainėje“. Siūlomas teisinis reguliavimas kelia abejonių šiais aspektais.
Pirma, iš vertinamosios projekto nuostatos turinio nėra aišku, ar savivaldybės administracijos direktorius į teritorijas, kuriose būtų formuojami nauji žemės sklypai, turėtų įtraukti tik valstybei nuosavybės teise priklausančią žemę, esančią atitinkamos savivaldybės teritorijoje, ar ir savivaldybei nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Nepritarti. Teritorijas ir tvarką, kuria formuojami žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į žemę atkurti reglamentuoja Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas ir šio įstatymo įgyvendinimo tvarka. Teisės departamento siūlomos papildyti nuostatos yra ne Žemės reformos įstatymo reguliavimo dalykas. Be to, būtent valstybė (o ne savivaldybės) įsipareigojo piliečiams, kurių nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas, atkurti nuosavybės teises, todėl valstybė, siekdama įvykdyti savo įsipareigojimus, gali disponuoti tik savo turtu, kas reiškia atkurti nuosavybės teises tik į valstybės turimą turtą. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-03-22)11 Antra, Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 26 ir 27 punktuose nustatyta, kad išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai yra priskirtina sprendimų dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas, šio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos taisyklių nustatymas; taip pat sprendimų dėl savivaldybei priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo patikėjimo teise priėmimas. Atsižvelgus į tai, kyla abejonių, ar būtent savivaldybės administracijos direktoriaus kompetencijai galėtų būti priskirtas aukščiau nurodytų sprendimų priėmimas. Nepritarti.
Nepritarti. Nuosavybės teisės atkuriamos tik į valstybės turtą - šiuo atveju tai nėra savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto ar savivaldybei priskirto valstybės turto disponavimo klausimai. Šiuo įstatymo projektu savivaldybės įpareigojamos nustatytais terminais organizuoti žemės sklypų, numatytų piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, suformavimą žemės valdos projektuose ar teritorijų planavimo dokumentuose. Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 12, 14 ir 15 punktai numato, kad savivaldybės administracijos direktorius atlieka su žemės sklypų suformavimu susijusias funkcijas, o pagal 2 punktą leidžia įsakymus jam priskirtos kompetencijos klausimais. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-03-22)11 Trečia, nėra pakankamai aiški projekto nuostata ,,grafinė informacija”. Svarstytina, ar projekte nereikėtų atskleisti šios sąvokos turinio arba detalizuoti, kokia konkrečiai informacija būtų priskirta grafinei informacijai. Pritarti. Komitetas siūlo tokią 1 punkto formuluotę: „ ,1) iki 2018 m. sausio
teritorijų , kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašą (su gatvių pavadinimais ir grafine informacija
) ir jį viešai paskelbia savivaldybės interneto svetainėje;“. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-03-22)1 Ketvirta, projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad įsakymas dėl minėto sąrašo patvirtinimo kaip teisės aktas galės būti keičiamas (pildomas) atsižvelgiant į pasikeitusius teritorijų planavimo dokumentus.
Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar siūlomu teisiniu reguliavimu būtų paspartintas nuosavybės teisių atkūrimo procesas, nes piliečiai, pageidaujantys gauti naujus žemės sklypus gali ir toliau nesirinkti jiems siūlomų suprojektuotų žemės sklypų, motyvuodami tuo, kad savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintas sąrašas nėra baigtinis, ir vėliau gali būti suprojektuoti ir siūlomi rinktis patrauklesnėse miesto teritorijose esantys žemės sklypai. Jeigu ir bus keičiamas įsakymas dėl minėto sąrašo patvirtinimo, tai bus išimtiniai atvejai, pakeitus savivaldybės bendrąjį planą (tai praktikoje vyksta retai). Todėl tai neturėtų įtakoti piliečių nesirinkti jiems siūlomų žemės sklypų. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2017-03-22)1
atsisakyti projekto 1 straipsnio vienos struktūrinės dalies numeravimo. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (2017-04-19) Iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-416 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė. Pritarti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
(pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 150 straipsnį.
Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
argumentai): pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui
ir Komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Kaimo reikalų komitetas (2017-04-26)1 Argumentai: pritarus Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaboms, teikiama patobulinta įstatymo projekto 1 straipsnio redakcija. Pasiūlymas: Išdėstyti įstatymo projekto 1 straipsnį taip: „1 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,1. Savivaldybės administracijos direktorius:
1) iki 2018 m. sausio 1 d. įsakymu patvirtina miesto teritorijų, kuriose bus formuojami perduodami neatlygintinai nuosavybėn nauji žemės sklypai piliečiams nuosavybės teisėms į miesto žemę atkurti, sąrašą (su gatvių pavadinimais ir grafine informacija – planu ar schema, kuriame (kurioje) pažymėtos teritorijų ribos ) ir jį viešai paskelbia savivaldybės interneto svetainėje;
2) iki 2019 m. sausio 1 d. privalo įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka į savivaldybės biudžetą pardavus valstybinės žemės sklypus pervestomis lėšomis organizuoti miesto teritorijose, nurodytose šios dalies 1 punkte, žemės valdos projektų ar teritorijų planavimo dokumentų rengimą ir juos patvirtinti.““ Pritarti. 8. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai:
Vytautas Rastenis, Juozas Baublys. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepateikta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas
ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas Kaimo reikalų komiteto biuro patarėja Gintarė Dešukaitė