Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 1 straipsnio 2 dalyje nustatant įstatymo taikymo apimtį turėtų būti nurodomas ne tik prašymų bei skundų priėmimas, bet ir jų nagrinėjimas. Be to, prašymų bei skundų priėmimas ir administracinių sprendimų priėmimas turėtų būti nurodomi atskirai, nes žodis „priėmimas“ šiais atvejais turi skirtingą reikšmę. 2. Keičiamo įstatymo
straipsnio 3 dalies 4 punkte, 33 straipsnio 12 dalies 5 punkte (taip pat ir projekto 2 straipsniu dėstomoje jo redakcijoje) apibrėžiant įstatymo taikymą arba taikymo išimtis vartojama sąvoka „specialieji įstatymai“. Pažymime, kad teisės aktų ir jų normų skirstymas į bendruosius ir specialiuosius yra teisės teorijos dalykas. „Specialiojo įstatymo“ sąvokos apibrėžimas galiojančiuose įstatymuose ar vertinamame projekte nėra pateikiamas, tai yra vertinimo ir aiškinimo dalykas, todėl teisės akte reikėtų vengti tokio pobūdžio sąvokų vartojimo. Projekte turėtų būti pateiktas „specialiojo įstatymo“ sąvokos apibrėžimas konkrečiai nurodant, kokie įstatymo požymiai turimi omenyje, kokiais atvejais ar kokioms sąlygoms esant jis laikomas specialiuoju. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad priklausomai nuo reguliuojamų teisinių santykių pobūdžio specialusis gali būti ne tik visas įstatymas, bet ir konkreti įstatymo norma, taip pat galimi atvejai, kad tam tikrais atvejais bendrojo įstatymo norma gali būti speciali specialiojo įstatymo normos atžvilgiu ir pan. 3.
institucijos administracijos struktūrą, taikymo išimtis – kiek šių santykių
„nereglamentuoja statutai ir kiti įstatymai“. Keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1
dalyje apibrėžiant įstatymo paskirtį nurodoma, kad įstatymas nustato viešojo administravimo principus, sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą. Projekto aiškinamajame rašte taip pat nurodoma, kad projektu siekiama formuoti viešojo sektoriaus įstaigų sistemą, gryninti jų kompetenciją ir optimizuoti jų administracijų struktūras. Įvertinus projekto paskirtį ir tikslus, taip pat įvertinus šios išvados 2 punkte išdėstytus argumentus, svarstytina, ar leidimas kitais teisės aktais nustatyti išimtis keičiamu įstatymu reguliuojamiems teisiniams santykiams, nenustatant tokių išimčių apimties, taikymo pagrindų, kitų konkrečių reikalavimų, yra pagrįstas ir atitinka keičiamo įstatymo tikslus. 4. Keičiamo įstatymo 1 straipsnio 4 dalies loginė struktūra „8 straipsnio nuostatos <...> taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja statutai ar kiti įstatymai" tikslintina, nes kiti teisės aktai reglamentuotų ne keičiamo įstatymo straipsnio nuostatas, o jomis reglamentuojamus teisinius santykius. 5. Keičiamo įstatymo 1 straipsnio 8 dalis tikslintina nurodant būtent ūkio subjektų priežiūrą (o ne priežiūrą apskritai) reglamentuojančius įstatymus. 6. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje pateikiamas administracinio reglamentavimo apibrėžimas, pagal kurį tai yra išimtinai viešojo administravimo institucijų veikla, be kita ko, apimanti įstatymų ir kitų norminių teisės aktų projektų rengimą. Administracinis reglamentavimas pagal keičiamo įstatymo 5 straipsnį yra viena iš pagrindinių viešojo administravimo sričių. Pažymime, kad teisės aktų projektų rengimas (skirtingai nei jų leidybos iniciatyva ar priėmimas) nėra reglamentuojama ar ribojama veikla.
Svarstytina, ar apibrėžiant viešąjį administravimą ir jo sritį – administracinį reglamentavimą turėtų būti nurodomas teisės aktų projektų rengimas kaip atskira išskirtinė funkcija. 7. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje apibrėžiama sąvoka „Administracinių ir viešųjų paslaugų stebėsenos rodiklis“, tačiau toliau keičiamame įstatyme ji nėra vartojama, todėl lieka neaiškus tokio apibrėžimo tikslas. 8. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje vartojama konstrukcija „administracinė ir viešoji paslauga“ tikslintina, nes administracinė paslauga ir viešoji paslauga yra netapačios sąvokos. 9. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje licencija apibrėžiama kaip leidimas vykdyti ūkinę veiklą. Tokia konstrukcija suponuoja bet kokią vykdomą ūkinę veiklą, tačiau pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.77 straipsnį licencija vykdyti tam tikros rūšies veiklą yra būtina tik įstatymų nustatytais atvejais. Apibrėžimas tikslintinas nustatant, kokius požymius atitinkančiai ūkinei veiklai išduodamas leidimas (licencija) turimas omenyje. 10. Projekto 2 straipsnio 8 dalyje pateikiamas „norminio administracinio akto“ apibrėžimas iš esmės atitinka norminio teisės akto apibrėžimą, t.y. apima visus norminius teisės aktus. Keičiamo įstatymo prasme norminis administracinis aktas turėtų būti apibrėžiamas siauriau, t.y. kaip norminis teisės aktas, atitinkantis tam tikrus specifinius požymius (pavyzdžiui, pagal aktą priimantį subjektą). 11. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje apibrėžiant sąvoką „Poveikio priemonė“ nurodomas „įgaliotas viešojo administravimo subjektas“, kitose projekto nuostatose nurodomi taip pat „šio įstatymo nustatyta tvarka įgaliotas viešojo administravimo subjektas“, „ šio įstatymo nustatyta tvarka įgaliotas atlikti viešąjį administravimą subjektas“.
Siūlytume keičiamo įstatymo nuostatas tikslinti bei tarpusavyje suderinti vartojamą terminiją. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad viešojo administravimo subjektas pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 20 dalį apibrėžiamas kaip „šio įstatymo nustatyta tvarka įgaliotas atlikti viešąjį administravimą“, todėl kartoti šį apibrėžimo elementą keičiamo įstatymo tekste nėra tikslinga. Taip pat pažymime, kad šiuose terminuose žodžiai „šio įstatymo nustatyta tvarka“ yra pertekliniai, nes pagal keičiamo įstatymo 5 straipsnį kitaip, nei šio įstatymo nustatyta tvarka, viešojo administravimo įgaliojimai negali būti suteikiami. 12. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje sąvoka „Ūkio subjekto veiklos patikrinimas“ apibrėžiama kaip „teisės aktų reglamentuoti šio įstatymo nustatyta tvarka įgaliotų atlikti viešąjį administravimą subjektų vykdomi ei“. Apibrėžimas tikslintinas, nes tai, kad veiklos patikrinimas yra veiksmai, kuriais tikrinama veikla, yra savaime aišku, ir tokia sąvokos apibrėžtis yra tautologija. 13. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 17 dalis tikslintina nurodant, kokiu būdu ir (ar) kokių subjektų reglamentuota veikla turima omenyje. 14. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje, o taip pat keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje, 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 3 dalies 1 punkte, 10 straipsnio 6 dalyje, 11 straipsnio 6 dalyje, 17 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 22 straipsnio 3 ir 8 punktuose, 23 straipsnio 1 ir 2 dalyje, 24 straipsnio 1 ir 2 dalyje apibrėžiant ar nurodant viešojo administravimo įgaliojimus turintį subjektą vartojamas terminas „įstatymų nustatytą specialų statusą turintis asmuo“.
Nei apibrėžiant sąvokas, nei toliau projekte nėra nustatyta, kas tai yra specialus statusas, kokie jo požymiai, kokiais atvejais ir kokia apimtimi šis statusas asmenims gali būti suteikiamas. Įvertinus projekto paskirtį ir tikslus, taip pat įvertinus šios išvados 2 ir 3 punktuose išdėstytus argumentus, svarstytina, ar leidimas kitais įstatymais nustatyti vienos pagrindinių Viešojo administravimo įstatymo kategorijų – viešojo administravimo įgaliojimus turinčių subjektų – ratą nenustatant tokios išimties taikymo pagrindų, kitų konkrečių reikalavimų, keliamų norint asmenį priskirti viešojo administravimo subjektų kategorijai, yra pagrįstas ir atitinka keičiamo įstatymo tikslus. 15. Diskutuotinas keičiamo įstatymo 2 straipsnio 19 ir 20 dalyje apibrėžiamų „viešojo administravimo subjekto“ ir „viešojo administravimo institucijos“ sąvokų turinys, tarpusavio santykis bei pati pasirinktų sąvokų terminija. Institucija (lot. institutio - nustatymas, sutvarkymas) įprastai apibrėžiama kaip visuomenės įstaiga arba žmonių susivienijimas, sąjunga tam tikram tikslui pasiekti. Taigi, institucija suprantama kaip kolektyvinio pobūdžio subjektas, tačiau vertinamame projekte į
„viešojo administravimo institucijos“ apibrėžimą įtraukiami valstybės
politikai, pareigūnai, valstybės tarnautojai, kiti fiziniai asmenys, kurie pagal apibrėžimą (išskyrus Respublikos Prezidentą) negalėtų būti „institucija“.
Fizinius asmenis kalbos požiūriu turėtų apimti ne „institucijos“, o „subjekto“ sąvoka (įprastai apibrėžiama kaip žmogus, fizinis asmuo ar juridinis asmuo). 16. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 22 dalyje apibrėžiant „viešųjų paslaugų teikimo administravimo“ turinį, šiai sąvokai priskiriamas ir viešųjų paslaugų teikėjų parinkimas (užtikrinimas) – „veikla <...> steigiant atitinkamos formos juridinius asmenis arba išduodant leidimus teikti viešąsias paslaugas“. Apibrėžimas nenumato kitų viešosios paslaugų teikėjų parinkimo būdų. Viešųjų paslaugų teikimo užtikrinimas įprastai yra viena iš viešojo administravimo subjektų funkcijų. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad savivaldybė yra atsakinga už viešųjų paslaugų teikimą gyventojams, pagal Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 12 straipsnio 1 dalį viešųjų paslaugų teikimą užtikrina Vyriausybės įgaliota institucija ir pan. Viešųjų paslaugų teikėjų parinkimas yra būtinas šių paslaugų teikimo užtikrinimo elementas, tačiau pagal galiojančius įstatymus jis negali apsiriboti tik paslaugų teikėjo steigimu arba leidimo teikti tokias paslaugas išdavimu. Viešųjų paslaugų teikėjai gali (o įstatymų nustatytais atvejais - privalo) būti parinkti viešuosius pirkimus reglamentuojančių įstatymų nustatyta tvarka, gali būti parinkti Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo, kitų įstatymų nustatyta tvarka, todėl „viešųjų paslaugų teikimo administravimo“ sąvokos turinys projekte turi būti atitinkamai tikslinamas. 17.
įstatymo 2 straipsnyje, kuriame apibrėžiamos pagrindinės įstatymo sąvokos, neturėtų būti įtvirtinta ir administracinių paslaugų sąvoka, nes šios sąvokos turinys atskleistas tik 19 straipsnio 1 dalyje, nors ji ne kartą vartojama prieš tai išdėstytuose straipsniuose, be kita ko ir apibrėžiant kitas sąvokas. Taip pat įvertintinas ir atskleistinas sąvokos „administracinė paslauga“ santykis su sąvoka „viešoji paslauga“. 18. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte apibrėžiant atsakomybės už priimtus sprendimus turinį nustatoma, kad viešojo administravimo subjektas turi prisiimti atsakomybę už priimtų administracinių sprendimų sukeltus padarinius. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje administracinis sprendimas apibrėžiamas kaip individualus teisės taikymo aktas. Tačiau 2 straipsnio 3 dalyje taip pat apibrėžiamas administracinis reglamentavimas kaip norminių administracinių aktų priėmimas. Šie aktai taip pat priimami viešojo administravimo institucijos sprendimu, todėl svarstytina, ar atsakomybės už priimtus sprendimus principo turinys neturėtų apimti ir sprendimų, priimtų administracinio reglamentavimo srityje. 19. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4 punkte nustatoma, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o šių teisės aktų rūšys ar juos priimantys subjektai nėra nustatomi. Ši nuostata savo apimtimi nedera su keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kuriose apibrėžiamos konkrečios atitinkamų įgaliojimų suteikimo formos (teisės aktų rūšys ir subjektai). 20. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje (analogiškai, kaip ir 2 dalyje) reikėtų nurodyti ir valstybės politikus.
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje valstybės politikams priskiriami asmenys, einantys savivaldybės tarybos nario – mero, savivaldybės mero pavaduotojo pareigas, o Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsniu merui (mero pavaduotojui) suteikiamos ir viešojo administravimo funkcijos, t.y. jie priskirtini savivaldybių administravimo subjektams. 21. Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatomas viešojo administravimo įgaliojimų suteikimo mastas. Šios dalies 2-4 punktuose nurodomi visi keičiamo įstatymo 2 straipsnio
administravimo institucijos. Šios dalies 1 punkte nustatomas viešojo administravimo įgaliojimų suteikimo tik kai kurioms (punkte išvardintoms) viešojo administravimo institucijoms mastas. Keičiamu įstatymu lieka nesureguliuota, kokiu mastu viešojo administravimo įgaliojimai gali būti suteikti 2 straipsnio 19 dalyje apibrėžtoms viešojo administravimo institucijoms, kurios nėra išvardintos 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte. Įvertinus viešosios teisės principą „draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama“, pagal tokį siūlomą reguliavimą daliai viešojo administravimo subjektų (nenurodytiems 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte) viešojo administravimo įgaliojimai apskritai negalėtų būti suteikiami. Keičiamo įstatymo 5 straipsnio
visiems 2 straipsnio 19 ir 20 dalyje nurodytiems subjektams. 22.
straipsnio 2 dalies, nustatančios viešojo administravimo įgaliojimų suteikimo mastą, 3 punkte nurodoma, kad „asociacijoms, kurios veikia pagal specialiuosius jų veiklą reguliuojančius įstatymus, gali būti suteikiami įgaliojimai atlikti funkcijas šio įstatymo 6 straipsnyje nustatytose viešojo administravimo srityse, kai tokie įgaliojimai yra tiesiogiai susiję su tokių asociacijų veiklos tikslais“. Vienas iš viešojo administravimo įgaliojimų pagal keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 punktą yra administracinis reglamentavimas, o 9 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad administracinio reglamentavimo įgaliojimai šio įstatymo nustatyta tvarka gali būti suteikiami tik viešojo administravimo institucijoms. Asociacija priskiriama ne viešojo administravimo institucijoms (2 straipsnio 19 dalis), o viešojo administravimo subjektams (2 straipsnio 20 dalis). Minėtos keičiamo įstatymo nuostatos derintinos tarpusavyje. 23. Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktuose nustatoma, kad šiuose punktuose nurodytiems viešojo administravimo subjektams, nesantiems viešojo administravimo institucijomis, viešojo administravimo įgaliojimai gali būti suteikti tik jei „nėra valstybės ar savivaldybių institucijų ar įstaigų, kurioms tie įgaliojimai gali būti suteikti“. Nėra aišku, kodėl šioje sąlygoje išskiriamos tik valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos, ir ar šiuo atveju neturėtų būti nurodomos visos viešojo administravimo institucijos. 24. Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatoma, kaip viešojo administravimo įgaliojimų įgyvendinimas reglamentuojamas vidaus administravimo dokumentuose.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad aptariamoje 5 straipsnio dalyje nenurodoma, kokiuose asociacijų vidaus administravimo dokumentuose būtų reglamentuojamas viešojo administravimo įgaliojimų įgyvendinimas, nors pagal 5 straipsnio 2 dalies 3 punktą joms suteikiami viešojo administravimo įgaliojimai, todėl keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalis vertintina kaip stokojanti aiškumo ir išbaigtumo. 25. Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte vartojamas neaiškus ir neapibrėžtas terminas
„viešuoju administravimu laikytinos funkcijos“. Pagal keičiamą įstatymą viešojo
administravimo funkcijos yra suteikiamos arba ne, ir priklausomai nuo to konkretus subjektas jas vykdo arba ne, todėl vertinamasis požymis „laikytina“ įstatyme nevartotinas. 26. Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 2 punkte ir 7 straipsnio 4 dalyje nustatoma, kad asmenims, pretenduojantiems užimti tam tikras darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, pareigybes, taikomi Valstybės tarnybos įstatyme nustatyti nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, tačiau projektas stokoja nuostatų, įtvirtinančių šį reikalavimą jau dirbantiems darbuotojams, bei nustatančių šio reikalavimo neatitikimo pasekmes. Nesant šių nuostatų, nepriekaištingos reputacijos reikalavimas tik pretendentams į pareigas neužtikrintų darbuotojų nepriekaištingos reputacijos viso viešojo administravimo proceso metu. 27. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje valstybės tarnautojų pavestos funkcijos ir darbo krūvis apibrėžiamas kriterijumi „pusė funkcijų“, „pusė darbo krūvio“. Šis kriterijus tikslintinas, nes taikant įstatymą liktų neaišku, ar turimos omenyje darbo valandos, ar dienos, ar funkcijų matematinis skaičius, ar jų apimtis, kaip būtent ta apimtis būtų nustatoma, kokiu laikotarpiu galiotų šie reikalavimai ir pan. 28.
straipsnio 1 dalyje terminas „darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis“ vartojamas ne pirmą kartą, todėl santrumpa „toliau - darbuotojai“ turėtų būti pateikiama ne šioje dalyje, o 5 straipsnio 3 dalies 2 punkte. 29. Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nurodomas departamento (valdybos) steigimo tikslas ir numatoma funkcija – „institucijos funkcijų įgyvendinimui administruoti“. Svarstytina, ar šiuo atveju neturėtų būti numatytas ne tik institucijos funkcijų įgyvendinimo administravimas, bet ir šių funkcijų vykdymas, nes priešingu atveju liktų neaišku, kas, departamentui administruojant, šias funkcijas tiesiogiai vykdo. 30. Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje turėtų būti apibrėžiamas skyriaus (biuro, tarnybos) steigimo tikslas – analogiškai, kaip šio straipsnio 3 ir 4 dalyse apibrėžiami grupės ir departamento (valdybos) steigimo tikslai. 31. Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 6 punkte nustatomas prašymo ar skundo nenagrinėjimo pagrindas – jei skundas ar prašymas viešojo administravimo subjektui paduotas ne pagal kompetenciją. Projekte atsisakoma šiuo metu galiojančiame įstatyme įtvirtintos nuostatos, kad tokiu atveju viešojo administravimo subjektas privalo skundą ar prašymą persiųsti kompetentingam viešojo administravimo subjektui. Svarstytina, ar toks siūlomas reglamentavimas atitinka principą, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms bei keičiamo įstatymo 3 straipsnio 12 punkte įtvirtintą vieno langelio principą. 32. Keičiamo įstatymo 12 straipsnyje reglamentuojami tik dokumentų ir informacijos gavimo, tarnybinės pagalbos teikimo procedūriniai aspektai, tačiau straipsnis stokoja nuostatų, apibrėžiančių dokumentų ir informacijos gavimo, tarnybinės pagalbos teikimo pagrindus. 33.
straipsnyje vartojami terminai „prašyti <...> tarnybinės pagalbos“,
„subjektas, į kurį kreipiamasi“, „pagalbos teikėjas“ turėtų būti suvienodinti
tarpusavyje, nes greičiausiai visais šiais atvejais turimas omenyje tas pats veiksmas – kreipimasis tarnybinės pagalbos ir tas pats subjektas - subjektas, į kurį kreipiamasi. 34. Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 5 dalyje nustatytas tarnybinės pagalbos neteikimo pagrindas - jeigu nagrinėjamas klausimas nepriklauso subjekto, į kurį kreipiamasi, kompetencijai. Svarstytina, ar toks apribojimas būtų logiškas ir pagrįstas, nes administracinį sprendimą turintis priimti subjektas netektų teisės kreiptis tarnybinės pagalbos į subjektus, kurių kompetencijai šis klausimas tiesiogiai nepriklauso, tačiau kurie turi klausimo sprendimui būtinos informacijos ar kompetencijų. 35. Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostata „administracinę procedūrą pradėjusiam subjektui <...> raštu pranešama apie priimtą administracinį sprendimą“ diskutuotina, nes pagal tokį siūlomą reguliavimą administracinę procedūrą pradėjęs subjektas visais atvejais turėtų raštu informuoti save apie savo paties priimtą administracinės procedūros sprendimą. 36. Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje pateikiama santrumpa „toliau – administracinės procedūros dalyviai“ yra perteklinė, nes toliau įstatyme ši santrumpa nėra vartojama. 37. Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatoma pareiga administracinį sprendimą skelbti jį priėmusio viešojo administravimo subjekto interneto svetainėje. Atkreipiame dėmesį, kad pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 19 dalį viešojo administravimo subjektas gali būti valstybės politikas, pareigūnas, valstybės tarnautojas, kitas fizinis asmuo, kurie nebūtinai turi ir pagal teisės aktus nebūtinai privalo turėti savo interneto svetainę, todėl neaišku, kaip tokiu atveju, kai nurodytas asmuo neturi interneto svetainės, turėtų būti įgyvendinama ši norma. 38.
straipsnyje nurodoma, kad „Asmuo turi teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinį sprendimą arba veiksmą (neveikimą), taip pat viešojo administravimo subjekto vilkinimą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus <...>“. Pažymime, kad vilkinimas atlikti veiksmus (veiksmų neatlikimas) priskirtinas neveikimui, todėl atskiras vilkinimo įvardinimas traktuotinas kaip perteklinis. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo nuostatomis yra aiškiai nustatyti administracinių veiksmų atlikimo terminai ir jų pratęsimo pagrindai, svarstytina, ar vilkinimas atlikti veiksmus išskiriamas pagrįstai kitu aspektu. Siūlomas reguliavimas nesant vilkinimo apibrėžimo galimai sudarytų prielaidas asmeniui skųsti administracinio subjekto veiksmus motyvuojant tuo, kad veiksmai atliekami per lėtai (vilkinama juos atlikti), nors veiksmų atlikimo terminai būtų nepažeisti. 39. Siekiant teisinio reguliavimo glaustumo, keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies formuluotėje „imasi reikalingų priemonių“ žodžio „reikalingų“ atsisakytina kaip perteklinių. 40. Keičiamo įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad „Per 3 darbo dienas nuo klaidų ištaisymo dienos asmeniui, o atvejais, kai taisomas administracinės procedūros sprendimas, – ir viešojo administravimo subjektui įteikiamas ar išsiunčiamas pataisytas dokumentas“. Neaišku, koks viešojo administravimo subjektas čia turimas mintyje – tas, dėl kurio veiksmų (neveikimo) ar priimto administracinio sprendimo buvo vykdoma administracinė procedūra, ar koks kitas, todėl aptariama nuostata tikslintina. 41.
straipsnio 2 dalyje siūloma įtvirtinti nuostatą, pagal kurią neteisėtą, tačiau asmens padėtį gerinantį (suteikiantį subjektinę teisę arba panaikinantį prievolę) savo arba įstatymų nustatytais atvejais žemesnio pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto priimtą administracinį sprendimą pripažinti netekusiu galios būtų galima tik tada, jeigu būtų nustatoma, kad toks sprendimas buvo priimtas dėl asmens daromo neteisėto poveikio ar apgaulės panaudojimo. Pažymėtina, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo kyla reikalavimas paisyti bendrojo teisės principo ex injuria jus non oritur (neteisės pagrindu teisė neatsiranda). Atsižvelgiant į tai, šios nuostatos, kuria būtų sudarytos prielaidos įteisinti dėl klaidos ar kitų priežasčių priimtus neteisėtus viešojo administravimo subjektų sprendimus, atsisakytina. Jeigu asmuo, kuriam neteisėtu viešojo administravimo subjekto sprendimu buvo suteikta subjektinė teisė ar panaikinta prievolė, dėl tokio sprendimo pripažinimo netekusiu galios patirtų žalą, ji turėtų būti jam atlyginama (to paties straipsnio 4 dalies nuostata, kuria reguliuojamas žalos atlyginimas, atitinkamai tikslintina, nes aptariamuoju atveju asmuo žalą patirtų ne dėl paties neteisėto sprendimo, o dėl jo pripažinimo netekusiu galios). 42. Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 3 dalies nuostatos tikslintinos nustatant, kad ne viešojo administravimo subjektas sprendimą pripažįsta netekusiu galios nuo sprendimo pripažinti sprendimą netekusiu galios įsigaliojimo, o kad sprendimas netenka galios nuo sprendimo, kuriuo jis pripažįstamas netekusiu galios, įsigaliojimo momento. 43. Atkreiptinas dėmesys į neaiškų santykį tarp keičiamo įstatymo 16 straipsnio 4 dalies ir 39 straipsnio nuostatų, kuriose yra įtvirtintos skirtingos nuorodos dėl žalos atlyginimo tvarkos. 44. Keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies formuluotės „prašymą ar skundą administraciniam sprendimui priimti“ turinys yra neaiškus ir nelogiškas, formuluotė tikslintina. 45.
straipsnio 1 ir 2 dalių nėra aišku, ar viešojo administravimo subjekto vadovas straipsnio 2 dalyje numatytus sprendimus gali priimti tik gavęs neteisėtą poveikį patiriančio asmens pranešimą, kaip tai nustatyta straipsnio 1 dalyje, ar ir gavęs informacijos apie patiriamą neteisėtą poveikį kitais būdais. 46. Keičiamo įstatymo 17 straipsnio 3 dalis tikslintina: 46.1. turėtų būti nurodyta kokie
(kuo) suinteresuoti asmenys turimi omenyje; 46.2. žodis „veiksmuose“ keistinas į „veikose“; 46.3. žodžiai „ikiteisminio tyrimo“ brauktini kaip pertekliniai, nes „teisėsaugos institucijų“ sąvoka apima ir ikiteisminio tyrimo institucijas. 47. Keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 4 punkto formuluotė apima bet kokius registro tvarkymo veiksmus įtraukiant ar keičiant registro objektus, tačiau svarstytina, ar pagal
informacijos registravimas asmenų prašymu. Kaip jau buvo pastebėta šioje išvadoje, vertinamas projektas stokoja administracinės paslaugos sąvokos apibrėžimo, tačiau sistemiškai vertinant projekto nuostatas darytina išvada, kad administracinė paslauga turėtų būti suteikiama asmenims jų prašymu, t.y. nukreipta į viešojo administravimo subjektų sistemos išorę. Tačiau siūloma formuluotė apimtų ir tokius privalomus teisės aktais reglamentuotus veiksmus, nepriklausančius nuo asmenų prašymų, kaip, pavyzdžiui, teisės aktų įtraukimas į teisės aktų registrą ar nebeegzistuojančio asmens išbraukimas iš registro. 48. Keičiamo įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje ir 20 straipsnio 4 dalies 4 punkte vartojama formuluotė „matuoti <...> kokybę“ svarstytina kalbiniu ir logikos požiūriu. 49. Keičiamo įstatymo 20 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta pareiga dalyvauti steigiant viešųjų paslaugų teikėją arba nustatyti tvarką kaip toks tiekėjas gali būti parenkamas diskutuotina.
Kaip jau buvo minėta šios išvados 17 punkte, viešųjų paslaugų teikėjai gali (o įstatymų nustatytais atvejais - privalo) būti parinkti viešuosius pirkimus reglamentuojančių įstatymų nustatyta tvarka, gali būti parinkti Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo, kitų įstatymų nustatyta tvarka, todėl viešojo administravimo subjekto teisė nustatyti šių subjektų parinkimo tvarką gali prieštarauti galiojančioms minėtų įstatymų nuostatoms. 50. Keičiamo įstatymo 20 straipsnio 4 dalies 6 punkte nustatoma viešojo administravimo subjekto pareiga užtikrinti kai kuriuos viešosios paslaugos teikėjo veiklos planavimo dokumentų turinio aspektus. Toks reikalavimas yra nelogiškas ir neįgyvendinamas tais atvejais, kai viešųjų paslaugų teikėjas nėra įsteigtas viešojo administravimo subjekto, o parenkamas pagal viešuosius pirkimus reglamentuojančių įstatymų ar kitų įstatymų reikalavimus, ir nėra pavaldus viešojo administravimo subjektui ar jo kontroliuojamas. 51. Vadovaujantis šios išvados 17, 49, 50 punktuose išdėstytais argumentais dėl viešųjų paslaugų teikėjų parinkimo galimybių, keičiamo įstatymo 20 straipsnio 6 dalies nuostata, leidžianti steigti viešosios paslaugos teikėją tuo atveju, kai šios paslaugos negali teikti egzistuojantys juridiniai asmenys, kuriuose savininko, dalininko ar akcininko teises ir pareigas įgyvendina valstybė ar savivaldybė, vertintinas kaip ydingas ir neatitinkantis viešuosius pirkimus reglamentuojančių įstatymų privalomų reikalavimų bei vidaus sandoriams taikomų apribojimų. 52.
įstatymo 22 straipsnyje nustatytos teisės ar dalis jų neturėtų būti suteiktos ne tik asmeniui, dėl kurio galimai pažeistų teisių ir teisėtų interesų pradėta administracinė procedūra, bet ir asmeniui, kuris skundu kreipėsi dėl kito asmens teisių ir teisėtų interesų galimo pažeidimo. 53. Keičiamo įstatymo 22 straipsnio 8 punkto nuostatos tikslintinos, nes pagal siūlomą reguliavimą nėra aišku, kokiais pagrindais ir kokia tvarka gali būti skundžiamas administracinės procedūros sprendimas arba punkte nurodyti asmenų veiksmai (arba kas turi nustatyti tokią tvarką). 54. Pagal teisės technikos taisykles, jei teisės akto pavadinimas, prasidedantis žodžiais „Lietuvos Respublika“, minimas ne pirmą kartą, jis rašomas be šių žodžių; atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 1 punkte prieš Civilinio kodekso pavadinimą išbrauktini žodžiai „Lietuvos Respublikos“. 55. Keičiamo įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 1 punkte svarstytina galimybė nustatant nušalinimo pagrindą dėl giminystės, partnerystės ar svainystės nurodyti ne tik asmenį, dėl kurio galimai pažeistų teisių ir teisėtų interesų pradėta administracinė procedūra, bet ir asmenį, kuris skundu kreipėsi dėl kito asmens teisių ir teisėtų interesų galimo pažeidimo. Analogiška pastaba teiktina ir dėl keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalies, 27 straipsnio 1 dalies nuostatų. 56. Keičiamo įstatymo 24 straipsnio 2 dalies pirmajame sakinyje vietoj žodžio „nustatyto“ turėtų būti žodis „nustatytą“, o antrajame sakinyje po žodžio „nusišalinimo“ reikėtų įrašyti žodžius „ar nušalinimo“. 57. Keičiamo įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje nurodoma, jog administracinė procedūra sustabdoma, „jeigu paaiškėja, kad skundo ir (ar) prie jo pridedamų dokumentų turinyje yra nusikalstamos veikos ar administracinių nusižengimų požymių“. Pagal teikiamą formuluotę būtų galima suprasti, kad administracinė procedūra nebūtų stabdoma, jei paaiškėtų, jog yra vieno (o ne daugiau) administracinio nusižengimo požymių.
Aptariama nuostata tikslintina. Be to, 25 straipsnio 2 dalies konstrukcija „Jeigu paaiškėja, kad skundo ir (ar) prie jo pridedamų dokumentų turinyje yra nusikalstamos veikos ar administracinių nusižengimų požymių“ tikslintina ir tuo požiūriu, kad, kaip galima suprasti iš konteksto, turima omenyje nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo požymių turinti veika, dėl kurios yra paduotas skundas, o ne tai, kad tokių požymių gali turėti pats skundas ar prie jo pridėti dokumentai. 58. Keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „Jeigu dėl objektyvių priežasčių apklausti asmenį per administracinei procedūrai nustatytą laiką neįmanoma, administracinė procedūra sustabdoma šio įstatymo 25 straipsnyje nustatyta tvarka ne ilgesniam nei 6 mėnesių terminui“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamo įstatymo 25 straipsnio 1 ir 2 dalyse yra numatyti konkretūs administracinės procedūros stabdymo pagrindai (jeigu administracinės procedūros sprendimas gali pakeisti administracinėje procedūroje nedalyvaujančių asmenų teisinį statusą, jeigu paaiškėja, kad „skundo ir (ar) prie jo pridedamų dokumentų turinyje yra nusikalstamos veikos ar administracinių nusižengimų požymių“), o ne abstrakti procedūros stabdymo tvarka, todėl 26 straipsnio 2 dalies nuostata tikslintina. Jei turima mintyje, kad apie sprendimą sustabdyti procedūrą ir sprendimą ją atnaujinti per 3 darbo dienas nuo atitinkamo sprendimo priėmimo dienos raštu informuojamas asmuo, dėl kurio galimai pažeistų teisių ar teisėtų interesų pradėta procedūra, formuluotina nuoroda ne į visą 25 straipsnį, o į jo 4 dalį. 59. Keičiamame įstatyme atskiru IV skyriumi siūloma reglamentuoti licencijavimą ir ūkio subjektų priežiūrą.
Pažymime, kad šios viešojo administravimo subjektų funkcijos sudaro tik nedidelę dalį viešojo administravimo sričių, apibrėžtų keičiamo įstatymo 6 straipsnyje, turinio, tačiau joms reglamentuoti skirta maždaug 25% įstatymo, kuris turėtų reglamentuoti visą viešojo administravimo sistemą, apimties. Svarstytina, ar keičiamas įstatymas neturėtų apsiriboti bendraisiais ir universaliais viešojo administravimo reglamentavimo aspektais, o nuostatos, reglamentuojančios tik dalį keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 punkte apibrėžtos viešojo administravimo srities funkcijų, neturėtų būti įtvirtinamos atskiru įstatymu, reglamentuojančiu būtent ūkio subjektų veiklos priežiūrą. 60. Svarstytina, ar projektu keičiamame įstatyme nereikėtų apibrėžti, kas yra šio įstatymo 29 straipsnyje minima Licencijų informacinė sistema. 61. Keičiamo įstatymo 29 straipsnio 4 dalies 2 punktas tikslintinas atskleidžiant termino „licencijų išdavimo modeliai“ turinį. 62. Keičiamo įstatymo 29 straipsnio 4 dalies 3 punkte siūloma numatyti, kad principus, kuriais vadovaujantis vertinamas ūkinės veiklos licencijavimo pagrįstumas, nustatytų Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Pažymėtina, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja ir teisės aktų hierarchiją, inter alia tai, kad poįstatyminiai teisės aktai negali prieštarauti įstatymams, konstituciniams įstatymams ir Konstitucijai, kad poįstatyminiai teisės aktai turi būti priimami remiantis įstatymais, kad poįstatyminis teisės aktas yra įstatymo normų taikymo aktas nepaisant to, ar tas aktas yra vienkartinio (ad hoc) taikymo, ar nuolatinio galiojimo (Konstitucinio Teismo 2007 m. rugpjūčio 13 d., 2013 m. vasario 20 d., 2018 m. kovo 2 d. ir kiti nutarimai). Manome, kad principai, kuriais vadovaujantis vertinamas ūkinės veiklos licencijavimo pagrįstumas, nustatytini įstatyme, o ne poįstatyminiame teisės akte. 63.
taisykles, jei institucijos pavadinimas, prasidedantis žodžiais „Lietuvos Respublika“, minimas ne pirmą kartą, jis rašomas be šių žodžių. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje, taip pat projekto 3 straipsnio 3 ir 5 dalyse prieš Vyriausybės pavadinimą, o keičiamo įstatymo 36 straipsnio 4 ir 5 dalyse prieš Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pavadinimą išbrauktini žodžiai „Lietuvos Respublikos“. 64. Keičiamo įstatymo 30-38 straipsniuose siūlytina suvienodinti vartojamus terminus „priežiūra“ ir „ūkio subjektų veiklos priežiūra“. 65. Keičiamo įstatymo 31 straipsnio
apibrėžta sąvoka po žodžio „administraciniame“ išbrauktinas žodis „teisės“. 66. Keičiamo įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje formuluotė „neatitinkanti (klaidinga) teisės aktų reikalavimų“ keistina formuluote „neatitinkanti teisės aktų reikalavimų (klaidinga)“. 67. Keičiamo įstatymo 33 straipsnio 10 dalies pirmajame sakinyje taisytina rašybos klaida, o 34 straipsnio 2 dalies 5 punkte – klaidingai nurodytas straipsnio numeris „36“ (šio straipsnio 3 dalyje nėra punktų; nurodyti 3 dalies punktai yra 31 straipsnyje). 68. Projekto 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta išimtis dėl kito kai kurių nuostatų įsigaliojimo laiko neturėtų apimti šio straipsnio 2 dalies. 69. Projekto 3 straipsnio 4 dalyje, jei turimas omenyje nebaigtinis prašymų sąrašas, turėtų būti vartojama ne civilinėms sutartims būdinga terminija „įskaitant bet neapsiribojant“, o teisės aktams būdinga pavyzdinio sąrašo forma su elementu „pavyzdžiui“ sąrašo pradžioje arba „kitokiais prašymais, kurie/kuriais <...>“ sąrašo pabaigoje. 70. Projekto 3 straipsnio 4 dalis tikslintina nurodant koks asmuo (kuris administracinės procedūros dalyvis ar pan.) turimas omenyje. 71.
dalyje siūloma įtvirtinti nuostatas, pagal kurias valstybės tarnautojų, kurių pareigybėms priskirtos funkcijos nėra laikomos viešuoju administravimu, pareigybės turi būti panaikintos, ir prireikus funkcijoms atlikti būtų steigiamos darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį pareigybės. Toks siūlomas reguliavimas iš esmės prieštarauja Valstybės tarnybos įstatymui, kurio 2 straipsnio 11 dalyje valstybės tarnyba apibrėžiama kaip veikla, kuria ne tik vykdomos viešojo administravimo funkcijos, bet ir (arba) padedama valstybės ar vietos valdžią įgyvendinantiems asmenims atlikti jiems nustatytas funkcijas, išskyrus ūkinio ir (ar) techninio pobūdžio funkcijas. 72. Keičiamame įstatyme vartojamą konstrukciją „teisės ir teisėti interesai“ siūlytume keisti konstrukcija „teisės ar teisėti interesai“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected] V. Staugaitytė, tel. (8 5) 239 6898, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 18 dalis tikslintina nurodant, kad turima omenyje teisės aktais reglamentuota veikla. (analogiškai to paties straipsnio 15 dalies konstrukcijai). 2. Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 2 dalies 1 punkte nurodomas biudžetinių įstaigų požymis „išlaikomoms iš valstybės biudžeto ar savivaldybių biudžetų asignavimų ir kitų valstybės pinigų fondų lėšų“ yra perteklinis, nes pažodžiui pakartoja Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrą bet kurios biudžetinės įstaigos požymį „išlaikomas iš valstybės ar savivaldybės biudžetų asignavimų, taip pat iš Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės pinigų fondų lėšų“, o papildomų reikšmę turinčių biudžetinių įstaigų požymių nenustato. 3. Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje vartojama „viešojo administravimo institucijos“ sąvoka, kurios projekte atsisakyta, keistina į „viešojo administravimo subjektą“. 4. Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje reglamentuojant prašymo ar skundo padavimą, nustatoma, kad
„Atstovo teisė atstovauti turi būti įrodoma rašytiniu sutikimu“. Toks
atstovavimo įforminimo būdas neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso
reguliavimo santykis su Civilinio kodekso 2.138 – 1.140 straipsniuose nustatyta įgaliojimo įforminimo ir patvirtinimo tvarka. 5. Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 6 punkte nustatomas prašymo ar skundo nenagrinėjimo pagrindas – jei skundas ar prašymas viešojo administravimo subjektui paduotas ne pagal kompetenciją.
Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta pareiga tokiu atveju ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos persiųsti jį kompetentingam viešojo administravimo subjektui. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos. Svarstytina, ar siekiant normos aiškumo bei vienodo įstatymo taikymo užtikrinimo, projekte nereikėtų papildomai nustatyti administracinės procedūros termino skaičiavimo, kai skundas ar prašymas yra vieno viešojo administravimo subjekto persiunčiamas kitam. 6. Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje fragmentas „subjekto s“ taisytinas į „subjektas“. 7. Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatoma viešojo administravimo subjekto teisė reikalauti tik tų dokumentų bei informacijos, kurių, be kita ko, nėra „jam privalomai žinomose informacinėse sistemose“. Atkreipiame dėmesį, kad tokia formuluote atsisakoma galiojančiame įstatyme bei ankstesniame projekto variante nustatytų reikalavimų tokių informacinių sistemų nuosavybės formai, finansavimo būdui ar jurisdikcijai. Tai reiškia, kad viešojo administravimo subjektas neturėtų teisės reikalauti (o pareiškėjas ar kitas suinteresuotas administracinės procedūros dalyvis atitinkamai neturėtų pareigos) pateikti bet kokią informaciją ar dokumentus, jeigu ji objektyviai egzistuoja ir yra saugoma bet kurios pasaulio jurisdikcijos bet kokios nuosavybės formos informacinėje sistemoje, nepriklausomai nuo to, ar ši informacinė sistema gali būti prieinama viešojo administravimo subjektui (įskaitant priežastis, susijusias su asmens duomenų apsaugos reikalavimais).
Tokia nuostata vertintina kaip iš esmės užkertanti kelią reikalauti pateikti bet kokius dokumentus ar informaciją, nesančius Lietuvos Respublikos valstybės registruose (kadastruose), žinybiniuose registruose, valstybės informacinėse sistemose. Vertinant šią nuostatą taip pat paminėtina, kad informacinės sistemos požymis „jam privalomai žinoma“ yra neapibrėžtas, dėl to neaiškus ir nesuprantamas. Abejotina, ar galiojančiuose teisės aktuose yra nustatyta viešojo administravimo subjektų (ar dalies jų) pareiga „privalomai žinoti“ informacines sistemas. 8. Keičiamo įstatymo 12 straipsnio
papildomos informacijos“ kelia abejonių dėl savo turinio, nes žodis
„papildomas“ suponuoja, kad tai yra nauji, anksčiau neteikti ir neturimi
dokumentai ar informacija, todėl jie papildo esamus. Jie negalėtų būti prašomi
„pakartotinai“, nes jei kartotų jau pateiktus ar turimus, jie nebūtų
„papildomi“. 9. Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje siūloma nuostata, kad viešojo administravimo subjektas motyvuotai turi teisę prašyti kito viešojo administravimo subjekto (o šis pagal to paties straipsnio 8 dalį atitinkamai privalo) pateikti dokumentus, informaciją ar nuomonę pagal kompetenciją, taip pat – tarnybinės pagalbos.
Įvertinus tai, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje pateikiamas tarnybinės pagalbos apibrėžimas yra tautologiškas ir stokoja turinio – „Tarnybinė pagalba –viešojo administravimo subjekto veikla, teikiant pagalbą“, lieka neaišku, kokį turinį reikėtų priskirti 12 straipsnio 4 dalyje minimai „tarnybinei pagalbai“, vardinamai greta konkrečių teiktinų objektų – dokumentų, informacijos ir nuomonės. 10. Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 4 ir 8 dalyse siūloma nustatyti vieno viešojo administravimo subjekto teisę prašyti, o kito – pareigą pateikti „nuomonę pagal kompetenciją“, kurios reikia administraciniam sprendimui priimti. „Nuomonės“ elementas šios abipusės teisės ir pareigos atveju yra naujas, papildantis galiojančiame įstatyme bei pirmajame projekto variante nustatytus „dokumentų“ ir
„informacijos“ elementus. Tokia nuostata vertintina kritiškai. Viešojo
administravimo subjektas priimdamas administracinį sprendimą turėtų suformuoti savo nuomonę jo kompetencijai priskirtais klausimais. Tam jis gali prašyti pateikti dokumentus ar informaciją, kurios jis neturi. Nuomonės, o ne objektyvių duomenų prašymas tikėtinai galėtų būti susijęs su viešojo administravimo subjekto negebėjimu savarankiškai suformuoti savo nuomonę ir savarankiškai priimti sprendimus jo kompetencijai priskirtais klausimais. Be to, kompetencijos ir gebėjimų stokojančių viešojo administravimo subjektų prašymai dėl nuomonės pateikimo, priklausomai nuo jų apimties, dėl įstatyme nustatyto privalomo pareigos vykdymo galėtų neigiamai veikti kitų viešojo administravimo subjektų veiklą. 11.
straipsnio 2 dalyje nustatoma pareiga administracinį sprendimą skelbti viešojo administravimo subjekto, su kuriuo sprendimą priėmęs viešojo administravimo subjektas „yra artimiausiai susijęs pavaldumo ar koordinaciniais ryšiais“ interneto svetainėje. Galiojančiuose įstatymuose viešojo administravimo subjektų ryšiai pagal pavaldumo „artumą“ nėra klasifikuojami, o „koordinacinių ryšių“ sąvoka apskritai nėra apibrėžta ar vartojama, todėl neaišku, kaip administracinį sprendimą turėtų skelbti viešojo administravimo subjektas, neturintis savo interneto svetainės. 12. Atsižvelgiant į tai, kad pagrindinio komiteto išvadoje siūloma keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies formuluotėje „prašymą ar skundą administraciniam sprendimui priimti“ atsisakyti neaiškaus fragmento „administraciniam sprendimui priimti“ (žr. pagrindinio komiteto išvados 59 punktą), šio tos pačios formuluotės fragmento atsisakytina ir 17 straipsnio 2 dalyje. 13. Keičiamo įstatymo 20 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatytas asmenų, teikiančių viešąją paslaugą, parinkimo būdas „atlikus konkurencingą procedūrą“ diskutuotinas. Galiojančiuose įstatymuose nėra apibrėžta „konkurencingos procedūros“ sąvoka, ji iš esmės įstatymuose nėra vartojama (išskyrus du galiojančius įstatymus, kuriuose tokia sąvoka vartojama, tačiau nei šios procedūros sąvoka, nei jos vykdymo turinys nėra apibrėžtas ar paaiškintas), todėl siekiant aiškaus ir sistemingo įstatymais pagrįsto teisinio reguliavimo turėtų būti numatyta, kad viešųjų paslaugų teikėjai parenkami įstatymų nustatyta tvarka. Tokia nuostata leistų viešųjų paslaugų teikėjus parinkti vadovaujantis galiojančiomis viešuosius pirkimus reglamentuojančių įstatymų, Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo nuostatomis. 14.
straipsnio 2 dalies pirmajame sakinyje kalbama tik apie viešojo administravimo subjekto vadovo (ar jo įgalioto asmens) priimamą sprendimą dėl kito asmens (pareigūno, valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens ar darbuotojo) nušalinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje, todėl šio sakinio nereikia pildyti fragmentu „nusišalinimo ar“ (žr. pagrindinio komiteto išvados 73 punktą) (skirtingai nei šios dalies antrajame sakinyje, kuriame kalbama apie abi galimybes – vadovui pačiam nusišalinti arba būti nušalintam). 15. Keičiamo įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje vartojamas terminas „šio įstatymo nustatyta tvarka įgaliotas viešojo administravimo subjektas“. Atkreipiame dėmesį, kad viešojo administravimo subjektas pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 20 dalį apibrėžiamas kaip „šio įstatymo nustatyta tvarka įgaliotas atlikti viešąjį administravimą“, todėl kartoti šį apibrėžimo elementą keičiamo įstatymo tekste nėra tikslinga. Jei projekte turėtas omenyje „viešojo administravimo subjektas“, „šio įstatymo nustatyta tvarka įgaliotas atlikti ūkio veiklos subjektų priežiūrą“, reikėtų pažymėti, kad keičiamu įstatymu nenustatoma tvarka, pagal kurią viešojo administravimo subjektai būtų įgaliojami atlikti ūkio subjektų veiklos priežiūrą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected] V. Staugaitytė, tel. (8 5) 239 6898, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
DĖL lietuvos respublikos Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 pakeitimo įstatymo projekto nr. XIIIP-4142 2020-04-29
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Vytautas Kamblevičius, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Zenonas Streikus, Povilas Urbšys. Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Eglė Jonevičienė, Ieva Lavišienė, Rasa Mačiulytė, Kristina Šimkutė, Juras Taminskas, padėjėja Genovaitė Jasaitienė. Kviestieji asmenys: Prezidento patarėja Giedrė Jarmalytė (Teisės grupė); Prezidento patarėja Elena Masnevaitė;
Prezidento patarėja Rėda Brandišauskienė (Vidaus politikos grupė); Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Verslo aplinkos departamento direktorius Tomas Urban ir Verslo priežiūros politikos skyriaus vyr. specialistė Lina Rumčikienė, Geresnio reglamentavimo politikos skyriaus vedėja Jelena Dilienė, Verslo priežiūros politikos skyriaus vedėjas Aidas Kuolas; Vidaus reikalų viceministrė Beata Maliušicka; Vidaus reikalų ministerijos Viešojo administravimo ir vietos savivaldos politikos grupės vadovė Indrė Baranauskienė, vyresnioji patarėja Dalia Masaitienė, vyresnysis patarėjas Adomas Puidokas ir patarėja Sandra Šarkutė; Krašto apsaugos ministerijos Teisėkūros skyriaus vyr. specialistė Aura Baubienė; Vyriausybės kanceliarijos Viešojo valdymo grupės patarėjas Audrius Kasinskas ir Viešojo valdymo grupės patarėja Rasa Liutkevičienė; Specialiųjų tyrimų tarnybos Administravimo valdybos viršininkas Romualdas Gylys; Lietuvos banko Priežiūros tarnybos vyriausiasis juriskonsultas Arūnas Raišutis ir Teisės skyriaus vyriausiasis juriskonsultas Liutauras Žygas; Advokatų tarybos pirmininko pavaduotojas Mindaugas Kukaitis; Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertė Gintarė Deržanauskienė. 2.
2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai) ir
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai, ir
4Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas,
2 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 1 straipsnio 2 dalyje nustatant įstatymo taikymo apimtį turėtų būti nurodomas ne tik prašymų bei skundų priėmimas, bet ir jų nagrinėjimas. Be to, prašymų bei skundų priėmimas ir administracinių sprendimų priėmimas turėtų būti nurodomi atskirai, nes žodis
„priėmimas“ šiais atvejais turi skirtingą reikšmę. Pritarti
Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Šio įstatymo antrojo ir trečiojo skyrių nuostatos viešojo
administravimo subjektams, atliekantiems funkcijas pagal specialiuosiuose kituose įstatymuose, Europos Sąjungos teisės aktuose ar Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatytą tvarką, taikomos tiek, kiek jų veiklos priimant administracinius sprendimus, teikiant administracines paslaugas, priimant ir nagrinėjat prašymus, ar skundus ar administracinius sprendimus, nenustato kiti tokią veiklą reglamentuojantys specialieji įstatymai, Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ar Europos Sąjungos teisės aktai.“
rūmai, 2020-04-1612 Lietuvos notarų rūmai susipažino su Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų duomenų bazėje užregistruotu Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo pakeitimo projektu Nr.
XIIIP-4142 (toliau – Projektas) ir teikia savo pastebėjimus dėl aktualių Projekto nuostatų, susijusių su asociacijų vykdomomis viešojo administravimo funkcijomis. Pasiūlymas. Taigi, atsižvelgiant į teisės principą lex specialis derogat legi generali, kurio esmė ta, kad, esant bendrosios ir specialiosios normų konkurencijai, yra taikoma specialioji norma[1], siūlytina Viešojo administravimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje numatyti, kad Viešojo administravimo įstatymas, subjektams, atliekantiems funkcijas pagal specialiuosiuose įstatymuose, Europos Sąjungos teisės aktuose ar Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, nustatytą tvarką, taikomos tiek, kiek jų veiklos vykdant šio įstatymo 6 straipsnyje numatytus viešojo administravimo įgaliojimus nenustato tokią veiklą reglamentuojantys specialieji įstatymai, Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ar Europos Sąjungos teisės aktai. Tokiu būdu būtų išsprendžiama bendrojo ir specialaus teisės akto konkurencija, taip pat užtikrinama, kad asociacijoms, veikiančioms specialaus įstatymo pagrindu, būtų taikomos ir Viešojo administravimo įstatymo nuostatos, tiek, kiek atitinkamų santykių nereglamentuotų specialusis asociacijų veiklą reglamentuojantis įstatymas. Argumentai. Projektu teikiamo naujos redakcijos Viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte siūloma įtvirtinti, jog asociacijoms, kurios veiklą vykdo pagal specialiuosius jų veiklą reguliuojančius įstatymus, gali būti suteikiami įgaliojimai atlikti funkcijas šio įstatymo 6 straipsnyje nustatytose viešojo administravimo srityse, kai tokie įgaliojimai yra tiesiogiai susiję su tokių asociacijų veiklos tikslais.
Taigi, asociacijoms suteikiama teisė vykdyti funkcijas visose viešojo administravimo srityse, jei tokios asociacijų funkcijos numatytos jų veiklą reglamentuojančiuose specialiuosiuose įstatymuose. Nepaisant to, atkreiptinas dėmesys į tam tikrus, Projektu teikiamo Viešojo administravimo įstatymo nuostatų prieštaravimus, kuriais, vis dėlto, siekiama apriboti asociacijų vykdomas viešojo administravimo funkcijas. Projektu teikiamo Viešojo administravimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalimi siūloma nustatyti, jog šio įstatymo antrojo ir trečiojo skyrių nuostatos viešojo administravimo subjektams, atliekantiems funkcijas pagal specialiuosiuose įstatymuose, Europos Sąjungos teisės aktuose ar Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse, nustatytą tvarką, taikomos tiek, kiek jų veiklos, teikiant administracines paslaugas, priimant prašymus, skundus ar administracinius sprendimus, nenustato tokią veiklą reglamentuojantys specialieji įstatymai, Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ar Europos Sąjungos teisės aktai. Taigi, iš esmės Projekto 1 straipsnio 2 dalimi siūloma įtvirtinti specialių įstatymų, reglamentuojančių viešojo administravimo subjekto veiklą, pirmenybę bendrąsias viešojo administravimo teisės normas nustatančio Viešojo administravimo įstatymo atžvilgiu, tačiau ne visose, o tik tam tikrose – administracinių paslaugų teikimo, prašymų, skundų ar administracinių sprendimų priėmimo – viešojo administravimo srityse.
Kaip nurodoma teikiamo Viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio
mastą nustatys specialusis, asociacijų veiklą reglamentuojantis įstatymas, t.y. tokios pačios galios teisės aktas kaip ir Viešojo administravimo įstatymas. Nepritarti Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad pagal atskirus įstatymus veikiančioms asociacijoms gali būti suteikiami visų 6 straipsnio 1 dalyje numatytų viešojo administravimo sričių įgaliojimai. Tačiau atsižvelgiant į viešojo administravimo esmę (valstybinė veikla įgyvendinant įstatymus) tam tikrų viešojo administravimo sričių - administracinio reglamentavimo ir priežiūros - taisyklės turi būti nustatomos bendruose teisės aktuose. 3. Lietuvos advokatūra,
2 Pasiūlymas: Atsižvelgiant į Lietuvos advokatūros atliekamas funkcijas viešojo administravimo srityse bei, siekiant Projekto nuostatų in corpore bei Projekto nuostatų ir Advokatūros įstatymo suderinamumo, Lietuvos advokatūra siūlo Projekto 1 straipsnio 2 dalį bei Projekto 9 straipsnio 1 dalį formuluoti taip:
„2.
Šio įstatymo antrojo ir trečiojo skyrių nuostatos viešojo administravimo subjektams, atliekantiems funkcijas pagal specialiuosiuose įstatymuose, Europos Sąjungos teisės aktuose ar Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse nustatytą tvarką, taikomos tiek, kiek jų veiklos, vykdant viešojo administravimo funkcijas, administracines paslaugas, priimant prašymus, skundus ar administracinius sprendimus nenustato tokią veiklą reglamentuojantys specialieji įstatymai, Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ar Europos Sąjungos teisės aktai.“ Argumentai:
Dėl apribojimo veikti viešojo administravimo srityse Projekto 2 straipsnio 20 dalyje apibrėžiama viešojo administravimo subjekto sąvoka – viešojo administravimo institucija, asociacija, valstybės ar savivaldybės įmonė, viešoji įstaiga, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, šio įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą. Vadovaujantis šiuo apibrėžimu ir Advokatūros įstatymo
įgyvendinantis viešas juridinis asmuo, veikiantis asociacijos teisiniu statusu ir vykdantis iš to kylančias funkcijas viešojo administravimo srityse. Projekto 6 straipsnyje nustatytos penkios viešojo administravimo sritys, kuriose veikia viešojo administravimo subjektai: (1) administracinis reglamentavimas, (2) administracinių sprendimų priėmimas, (3) administracinių paslaugų teikimas, (4) teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo ir laikymosi priežiūra ir (5) viešųjų paslaugų teikimo administravimas. Tačiau Projektas numato, kad viešojo administravimo subjektai, veikiantys specialiojo įstatymo pagrindu, atlikdami funkcijas tam tikrose viešojo administravimo srityse, turi vadovautis ne jų veiklą reguliuojančiu specialiuoju įstatymu, o Viešojo administravimo įstatymu.
Projekto 1 straipsnio 2 dalyje nustatoma, kad „antrojo ir trečiojo skyrių nuostatos viešojo administravimo subjektams, atliekantiems funkcijas pagal specialiuosiuose įstatymuose nustatytą tvarką <...>, taikomos tiek, kiek jų veiklos, teikiant (1) administracines paslaugas, priimant prašymus, skundus ar (2) administracinius sprendimus, nenustato tokią veiklą reglamentuojantys specialieji įstatymai <...>“. Vadinasi, viešojo administravimo subjekto funkcijos, atliekamos likusiose trijose viešojo administravimo srityse – (3) administracinis reglamentavimas, (4) teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo ir laikymosi priežiūra, (5) viešųjų paslaugų teikimo administravimas būtų reguliuojamos ne viešojo administravimo subjekto veiklą nustatančiu specialiuoju įstatymu, o Viešojo administravimo įstatymu. Lietuvos advokatūros įsitikinimu, Projekto 1 straipsnio 2 dalimi nustatomas apribojimas vadovautis Advokatūros įstatymu, atliekant tris funkcijas: (1) administracinio reglamentavimo, (2) teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo ir laikymosi priežiūros, (3) viešųjų paslaugų teikimo viešojo administravimo srityse laikytinas nesuderinamu su Lietuvos advokatūros, kaip asociacijos turinčios specifinę teisinę padėtį Lietuvos teisinėje sistemoje statusu ir trukdančiu įgyvendinti tarptautiniuose dokumentuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, taip pat Advokatūros įstatyme, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatyme, Lietuvos advokatūros įstatuose ir kituose Lietuvos advokatūros veiklą reguliuojančiuose teisės aktuose įtvirtintas teises ir pareigas bei profesinę nepriklausomybę.
Jungtinių Tautų kongrese 1990 m. rugsėjo 7 d. patvirtinti ,,Advokatų vaidmens pagrindiniai principai’’ draudžia valdžios ir valdymo institucijų kišimąsi į advokatų profesinę veiklą ir akcentuoja advokatų bei jų savivaldos institucijų nepriklausomybę ir numato tik bendradarbiavimo pagrindu pagrįstus santykius su valdžios ir valdymo institucijomis. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir eilėje Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų: 2000 m. spalio 25 d. Nr. REC (2000)21 „Dėl laisvės dirbti pagal teisininko profesiją‘‘, 1993 m. sausio 8 d. Rekomendacijoje Nr. R (93)1
„Dėl neturtingų asmenų efektyvios teisės į teisę ir teisingumą“, 2006 m. kovo
bendro intereso, susijusio su teisinių sistemų veikimu P6_TA(2006)0108. Europos Sąjungos advokatų profesinės etikos kodekse, kuris taikomas ir Lietuvos advokatams, numatyta, kad visuomenei yra garantuota laisva ir nepriklausoma advokatų profesija ir, kad jos buvimas yra esminė žmogaus teisių ir kitų interesų apsaugos valstybėje ir visuomenėje priemonė.
Taigi, tarptautiniais teisės aktais pabrėžiamas draudimas valdžios ir valdymo institucijoms kištis į advokatų profesinę veiklą bei akcentuojamas advokatų bei jų savivaldos institucijų nepriklausomumas. Papildomai pažymėtina, kad Lietuvos advokatūros įstatymo nuostatos yra laikytinos lex specialis Projekto nuostatų (lex generalis) atžvilgiu. Todėl nesuderinamai su konstitucinės teisės doktrina, Projektu kuriama įstatymų taikymo sistema, kuomet tie patys teisiniai santykiai galimai priešingai būtų reguliuojami skirtingais įstatymais, pažeidžiant teisės normų konkurencijos taisykles, nesilaikant konstitucinėje jurisprudencijoje teisėkūros subjektams nustatyto teisės aktų nuoseklumo, vidinės darnos, kuriant įstatymų projektus, reikalavimo. Dėl projekto normų nesuderinamumo Projekto 1 straipsnio 2 dalimi nustačius viešojo administravimo subjektams, įskaitant Lietuvos advokatūrą, apribojimą atlikti viešojo administravimo funkcijas nurodytose srityse, vadovaujantis jų veiklą reguliuojančiu specialiuoju įstatymu, atkreiptinas dėmesys į Projekto 5 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatą, kuri nustato priešingą reguliavimą nustatytam Projekto 1 straipsnio
suteikiama viešojo administravimo subjektams, asociacijoms, veikiant pagal jų veiklą reguliuojantį specialų įstatymą, atlikti funkcijas ne tik administracinių paslaugų teikimo ir administracinių sprendimo priėmimo, kaip nustatyta Projekto 1 straipsnio 2 dalyje, tačiau visose viešojo administravimo srityse, „<...> kai tokie įgaliojimai yra tiesiogiai susiję su tokių asociacijų veiklos tikslais“.
Atsižvelgiant į Projekto 1 straipsnio 2 dalyje ir 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą reguliavimą, prieštaringai vertintina ir Projekto 9 straipsnio 1 dalies nuostata, įtvirtinanti, kad „administracinio reglamentavimo įgaliojimai šio įstatymo nustatyta tvarka gali būti suteikiami tik viešojo administravimo institucijoms“. Taigi diskutuotinas ir suteiktos teisės veikti administracinio reglamentavimo srityje tik viešojo administravimo institucijoms pagrįstumas, „viešojo administravimo subjekto“ ir viešojo administravimo institucijos“ sąvokų turinio ir santykio atžvilgiu, lemiantis, taip pat kaip ir aptartos Projekto 1 straipsnio 1 dalies, 5 straipsnio 2 dalies 2 punktų nuostatos, normų koliziją. Įvertinus aktualias Projekto nuostatas, darytina išvada, kad Projektu siūlomas teisinis reguliavimas nėra tinkamai išanalizuotas, apsiribojant Projekto aiškinamajame rašte įgaliojimų apimties ir subjektų apibrėžimo viešojo administravimo srityje problematikos įvardijimu. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinti principai išreiškia imperatyvius reikalavimus, vadovautis proporcingumo, efektyvumo, aiškumo ir kitais principais, keliamus teisėkūroje dalyvaujantiems subjektams, siekiant sukurti vientisą, nuoseklią, darnią ir veiksmingą teisės sistemą ir nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti.
Dėl Lietuvos advokatūros pasiūlymų Kaip jau buvo minėta, Advokatūros įstatymas, kuriame vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija ir tarptautinės teisės dokumentais, suteikia teisę Lietuvos advokatūrai ne tik teikti administracines paslaugas ir priimti administracinius sprendimus, tačiau taip pat veikti ir kitose viešojo administravimo srityse. Pagrindinės Lietuvos advokatūros vykdomos viešojo administravimo funkcijos, atitinkančios administracinį reglamentavimą, įtvirtintos Advokatūros įstatymo 57, 59, 60,
projektų susijusių su asmens teisės į teisingą teismą įgyvendinimu, Lietuvos advokatūros organams priimti sprendimus, rengti tvarkas, kuriomis pripažįstama ir įgyvendinama asmens teisė teikti teisines paslaugas bei užtikrinama advokatų ir advokatų padėjėjų veiklos kontrolė. Pavyzdžiui, Advokatų taryba nustato detalius advokato darbo vietai taikomus reikalavimus, advokatų darbo vietų, advokatų veikloje naudojamų pavadinimų registravimo tvarką, advokato padėjėjo praktikos atlikimo tvarką, advokatų veiklos reklamos ribas (Advokatūros įstatymas 60 straipsnio 2 dalies 6, 9, 17, 18 punktai). Lietuvos advokatūra taip pat vykdo teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo ir laikymosi priežiūrą, šią funkciją Advokatūros įstatymo 61 straipsnio 1 dalies pagrindu atlieka Advokatų garbės teismas, nagrinėjantis advokatų drausmės bylas ir advokatų tarybos teikimu aiškinantis Lietuvos advokatų etikos kodekso nuostatas.
Visuotinis advokatų susirinkimas priima ir keičia Lietuvos advokatūros įstatus, Lietuvos advokatų etikos kodeksą, tvirtina advokatų įmokų Lietuvos advokatūrai dydį, advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarką (Advokatūros įstatymo 59 straipsnio 2 dalies 4, 5, 6 punktai). Kitos Lietuvos advokatūros funkcijos susijusios su teikiamomis administracinėmis paslaugomis, tokiomis kaip: advokatų kvalifikacinių egzaminų ir advokatų veiklos organizavimo egzaminų organizavimas, advokatų ir advokatų padėjėjų kvalifikacijos tobulinimo organizavimas ir įgyvendinimas, advokatų teikiamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos koordinavimas. Pastebėtina, kad tai tik dalis visų Lietuvos advokatūros atliekamų viešojo administravimo srityje funkcijų, todėl siūlomas teisinis reguliavimas vertintinas kaip siekis nepagrįstai apriboti Lietuvos advokatūros veiklą, kuri reguliuojama Advokatūros įstatymu. Nepritarti Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad pagal atskirus įstatymus veikiančioms asociacijoms gali būti suteikiami visų 6 straipsnio 1 dalyje numatytų viešojo administravimo sričių įgaliojimai. Tačiau atsižvelgiant į viešojo administravimo esmę (valstybinė veikla įgyvendinant įstatymus) tam tikrų viešojo administravimo sričių - administracinio reglamentavimo ir priežiūros - taisyklės turi būti nustatomos bendruose teisės aktuose. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
Keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje, taip pat šio straipsnio 8 dalyje, 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 30 straipsnio 5 ir 6 punktuose, 31 straipsnio 3 dalies 1 punkte, 32 straipsnio 3 dalies 4 punkte, 33 straipsnio 12 dalies 5 punkte (taip pat ir projekto 2 straipsniu dėstomoje jo redakcijoje) apibrėžiant įstatymo taikymą arba taikymo išimtis vartojama sąvoka
„specialieji įstatymai“. Pažymime, kad teisės aktų ir jų normų skirstymas į
bendruosius ir specialiuosius yra teisės teorijos dalykas. „Specialiojo įstatymo“ sąvokos apibrėžimas galiojančiuose įstatymuose ar vertinamame projekte nėra pateikiamas, tai yra vertinimo ir aiškinimo dalykas, todėl teisės akte reikėtų vengti tokio pobūdžio sąvokų vartojimo. Projekte turėtų būti pateiktas „specialiojo įstatymo“ sąvokos apibrėžimas konkrečiai nurodant, kokie įstatymo požymiai turimi omenyje, kokiais atvejais ar kokioms sąlygoms esant jis laikomas specialiuoju. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad priklausomai nuo reguliuojamų teisinių santykių pobūdžio specialusis gali būti ne tik visas įstatymas, bet ir konkreti įstatymo norma, taip pat galimi atvejai, kad tam tikrais atvejais bendrojo įstatymo norma gali būti speciali specialiojo įstatymo normos atžvilgiu ir pan. Pritarti Komitetas siūlo visame keičiamo įstatymo tekste vietoje neapibrėžta įvardintos sąvokos „specialusis įstatymas/specialieji įstatymai“ vartoti formuluotę „kitas įstatymas/kiti įstatymai“. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5
straipsnio, reglamentuojančio viešojo administravimo institucijos administracijos struktūrą, taikymo išimtis – kiek šių santykių
„nereglamentuoja statutai ir kiti įstatymai“.
Keičiamo įstatymo 1 straipsnio
viešojo administravimo principus, sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą. Projekto aiškinamajame rašte taip pat nurodoma, kad projektu siekiama formuoti viešojo sektoriaus įstaigų sistemą, gryninti jų kompetenciją ir optimizuoti jų administracijų struktūras. Įvertinus projekto paskirtį ir tikslus, taip pat įvertinus šios išvados 2 punkte išdėstytus argumentus, svarstytina, ar leidimas kitais teisės aktais nustatyti išimtis keičiamu įstatymu reguliuojamiems teisiniams santykiams, nenustatant tokių išimčių apimties, taikymo pagrindų, kitų konkrečių reikalavimų, yra pagrįstas ir atitinka keičiamo įstatymo tikslus. Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 1 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. 5. Šio įstatymo 8 straipsnio nuostatos viešojo administravimo institucijoms taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja subjektams netaikomos, jeigu jų veiklą reglamentuojantys statutai ar kiti įstatymai nustato kitokią šių subjektų administracijos padalinių sudėtį, kitokius šių padalinių pavadinimus ar reikalavimus jų dydžiui.“
kanceliarijos Teisės departamentas,
5
struktūra „8 straipsnio nuostatos <...> taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja statutai ar kiti įstatymai" tikslintina, nes kiti teisės aktai reglamentuotų ne keičiamo įstatymo straipsnio nuostatas, o jomis reglamentuojamus teisinius santykius. Pritarti Žr. Komiteto siūlomą formuluotę prie TD pastabos Nr. 3. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
9 5.
Keičiamo įstatymo 1 straipsnio 8 dalis tikslintina nurodant būtent ūkio subjektų priežiūrą (o ne priežiūrą apskritai) reglamentuojančius įstatymus. Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 1 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Jeigu kituose įstatymuose nustatyti ūkio subjektų veiklos priežiūrai taikytini reikalavimai prieštarauja šio įstatymo ketvirtojo skyriaus nuostatoms, taikomas šis įstatymas, išskyrus atvejus, kai kiti specialūs ūkio subjektų veiklos priežiūrą reglamentuojantys įstatymai įtvirtina privalomus Europos Sąjungos teisės aktų ar Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus arba įtvirtina ūkio subjektams palankesnį reglamentavimą.“
kanceliarijos Teisės departamentas,
4
administracinio reglamentavimo apibrėžimas, pagal kurį tai yra išimtinai viešojo administravimo institucijų veikla, be kita ko, apimanti įstatymų ir kitų norminių teisės aktų projektų rengimą. Administracinis reglamentavimas pagal keičiamo įstatymo 5 straipsnį yra viena iš pagrindinių viešojo administravimo sričių. Pažymime, kad teisės aktų projektų rengimas (skirtingai nei jų leidybos iniciatyva ar priėmimas) nėra reglamentuojama ar ribojama veikla. Svarstytina, ar apibrėžiant viešąjį administravimą ir jo sritį – administracinį reglamentavimą turėtų būti nurodomas teisės aktų projektų rengimas kaip atskira išskirtinė funkcija. Nepritarti Bet kokia veikla, kurios metu siūloma keisti teisinį reguliavimą, negali būti laikoma teisės aktų projektų rengimu. Oficialiai teisės aktų projektus gali rengti ir teikti derinti tik teisėkūros subjektai. Šis procesas yra imperatyviai reglamentuotas. Todėl manytina, kad teisėkūros iniciatyvos teisę turinčios Vyriausybės ir ministerijų vykdoma reglamentuota teisės aktų projektų rengimo veikla turi būti priskiriama administraciniam reglamentavimui, kaip viešojo administravimo sričiai. 9.
kanceliarijos Teisės departamentas,
5
sąvoka „Administracinių ir viešųjų paslaugų stebėsenos rodiklis“, tačiau toliau keičiamame įstatyme ji nėra vartojama, todėl lieka neaiškus tokio apibrėžimo tikslas. Pritarti Pasiūlymas: Išbraukti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalį: „5. Administracinių ir viešųjų paslaugų stebėsenos rodiklis – vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka apskaičiuotas viešojo administravimo subjektų teikiamos ir
(arba) administruojamos administracinės ir viešosios paslaugos įvertis, kuriuo remiantis analizuojama paslaugos teikimo kokybė pagal pasirinktus parametrus.“ Atitinkamai pernumeruoti 2 straipsnio dalis einančias po išbrauktos 5 dalies. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5
konstrukcija „administracinė ir viešoji paslauga“ tikslintina, nes administracinė paslauga ir viešoji paslauga yra netapačios sąvokos. Pritarti Pastaba nebeaktuali, kadangi atsisakoma keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalies nuostatų. Žr. Komiteto pasiūlymus prie Teisės departamento pastabos Nr. 7. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
7
apibrėžiama kaip leidimas vykdyti ūkinę veiklą. Tokia konstrukcija suponuoja bet kokią vykdomą ūkinę veiklą, tačiau pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.77 straipsnį licencija vykdyti tam tikros rūšies veiklą yra būtina tik įstatymų nustatytais atvejais. Apibrėžimas tikslintinas nustatant, kokius požymius atitinkančiai ūkinei veiklai išduodamas leidimas (licencija) turimas omenyje. Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Licencija – įstatymų nustatytais atvejais išduotas
leidimas suteikta teisė vykdyti tam tikros rūšies ūkinę veiklą.“
kanceliarijos Teisės departamentas,
9 10.
Projekto 2 straipsnio 8 dalyje pateikiamas „norminio administracinio akto“ apibrėžimas iš esmės atitinka norminio teisės akto apibrėžimą, t. y. apima visus norminius teisės aktus. Keičiamo įstatymo prasme norminis administracinis aktas turėtų būti apibrėžiamas siauriau, t. y. kaip norminis teisės aktas, atitinkantis tam tikrus specifinius požymius (pavyzdžiui, pagal aktą priimantį subjektą). Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. 9. Norminis administracinis aktas
kanceliarijos Teisės departamentas,
11
dalyje apibrėžiant sąvoką „Poveikio priemonė“ nurodomas „įgaliotas viešojo administravimo subjektas“, kitose projekto nuostatose nurodomi taip pat „šio įstatymo nustatyta tvarka įgaliotas viešojo administravimo subjektas“, „šio įstatymo nustatyta tvarka įgaliotas atlikti viešąjį administravimą subjektas“. Siūlytume keičiamo įstatymo nuostatas tikslinti bei tarpusavyje suderinti vartojamą terminiją. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad viešojo administravimo subjektas pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 20 dalį apibrėžiamas kaip „šio įstatymo nustatyta tvarka įgaliotas atlikti viešąjį administravimą“, todėl kartoti šį apibrėžimo elementą keičiamo įstatymo tekste nėra tikslinga. Taip pat pažymime, kad šiuose terminuose žodžiai
„šio įstatymo nustatyta tvarka“ yra pertekliniai, nes pagal keičiamo
įstatymo 5 straipsnį kitaip, nei šio įstatymo nustatyta tvarka, viešojo administravimo įgaliojimai negali būti suteikiami.
Pritarti Viso įstatymo projekto tekste vietoje formuluočių
„šio įstatymo nustatyta tvarka įgaliotas viešojo administravimo subjektas“ ir
„šio įstatymo nustatyta tvarka įgaliotas atlikti viešąjį administravimą
subjektas“ naudoti formuluotę „viešojo administravimo subjektas“. Pasiūlymas: „11.0. Poveikio priemonė – įgalioto viešojo administravimo subjekto priimtu administraciniu sprendimu asmeniui sukuriama konkreti pareiga, panaikinama arba ribojama suteikta subjektinė teisė.“
kanceliarijos Teisės departamentas,
15
„Ūkio subjekto veiklos patikrinimas“ apibrėžiama kaip „teisės aktų reglamentuoti šio įstatymo nustatyta tvarka įgaliotų
atlikti viešąjį administravimą subjektų vykdomi ei“. Apibrėžimas tikslintinas, nes tai, kad veiklos patikrinimas yra veiksmai, kuriais tikrinama veikla, yra savaime aišku, ir tokia sąvokos apibrėžtis yra tautologija. Nepritarti Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 (galiojanti suvestinė redakcija nuo 2020-01-01) 2 straipsnio 23 dalyje įtvirtinta analogiška sąvoka: „Ūkio subjekto veiklos patikrinimas - teisės aktų reglamentuoti šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka įgaliotų atlikti viešąjį administravimą subjektų vykdomi veiksmai (ūkio subjekto dokumentų, darbų patikrinimas, tyrimas, inspektavimas, dokumentų poėmis ir kiti), kuriais tikrinama ūkio subjekto veikla.“ Ši sąvoka aprobuota Valstybinės lietuvių kalbos komisijos ir įtraukta į Lietuvos Respublikos terminų banką. Taigi, tokia sąvokos apibrėžtis nelaikytina tautologija. Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip: „145.
Ūkio subjekto veiklos patikrinimas – teisės aktų reglamentuoti šio įstatymo nustatyta tvarka įgaliotų atlikti viešąjį administravimą viešojo administravimo subjektų veiksmai, kuriais tikrinama ūkio subjekto veikla.“
kanceliarijos Teisės departamentas,
18
nurodant, kokiu būdu ir (ar) kokių subjektų reglamentuota veikla turima omenyje. Nepritarti Konkretūs reglamentavimo būdai ir (ar) kokie konkretūs subjektai reglamentuoja veiklą neturi reikšmės, šiuo atveju, kaip kvalifikuojantis požymis, yra svarbus pats veiklos reglamentavimo teisės aktais faktas. 16. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
taip pat keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje, 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 3 dalies 1 punkte, 10 straipsnio 6 dalyje, 11 straipsnio 6 dalyje,
ir 2 dalyje, 24 straipsnio 1 ir 2 dalyje apibrėžiant ar nurodant viešojo administravimo įgaliojimus turintį subjektą vartojamas terminas „įstatymų nustatytą specialų statusą turintis asmuo“. Nei apibrėžiant sąvokas, nei toliau projekte nėra nustatyta, kas tai yra specialus statusas, kokie jo požymiai, kokiais atvejais ir kokia apimtimi šis statusas asmenims gali būti suteikiamas. Įvertinus projekto paskirtį ir tikslus, taip pat įvertinus šios išvados 2 ir 3 punktuose išdėstytus argumentus, svarstytina, ar leidimas kitais įstatymais nustatyti vienos pagrindinių Viešojo administravimo įstatymo kategorijų – viešojo administravimo įgaliojimus turinčių subjektų – ratą nenustatant tokios išimties taikymo pagrindų, kitų konkrečių reikalavimų, keliamų norint asmenį priskirti viešojo administravimo subjektų kategorijai, yra pagrįstas ir atitinka keičiamo įstatymo tikslus.
Nepritarti Įstatymų nustatytą specialų statusą turintis fizinis asmuo būtų toks viešojo administravimo įgaliojimus turintis fizinis asmuo, kuriam viešojo administravimo įgaliojimai yra suteikti specialiaisiais įstatymais, pavyzdžiui, policijos rėmėjai, antstoliai, notarai, neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai ir kt. Apibendrintų formuluotės požymių išskirti nėra galimybių. 17. Lietuvos laisvosios rinkos institutas219 Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) išnagrinėjo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4142[²] (toliau – Projektas), kuriuo be kita ko, teikiamo Viešojo administravimo įstatymo (nauja redakcija): ●
paslaugos apibrėžimas: „Viešoji paslauga – pagal viešojo administravimo subjektų nustatytus reikalavimus vykdoma šių subjektų prižiūrima veikla, kuria sukuriama viešoji nauda visuomenei“ (toliau – siūlomas apibrėžimas). ●
administravimo subjektas, administruojantis viešosios paslaugos teikimą, gali steigti ar inicijuoti viešosios paslaugos teikėjo, kuriame savininko, dalininko ar akcininko teises ir pareigas įgyvendina valstybė ar savivaldybės, steigimą tik tuo atveju, jeigu nėra galimybių užtikrinti, kad reikalingos kokybės viešąją paslaugą galėtų teikti jau veikiantys juridiniai asmenys, kuriuose savininko, dalininko ar akcininko teises ir pareigas įgyvendina valstybė ar savivaldybės.” (toliau – Įstatymo 20 str.
6 d.) Šie pakeitimai yra nepagrįsti ir nepriimtini dėl toliau nurodomų priežasčių. 1. Tiek šiuo metu galiojantis, tiek siūlomas apibrėžimas viešąją paslaugą apibrėžia nepagrįstai plačiai Projekto rengėjai Projekto aiškinamajame rašte (toliau – aiškinamasis raštas) nurodo, kad šiuo metu Viešojo administravimo įstatyme viešoji paslauga apibrėžta[³] neaiškiai: „<...> yra pateikiamas nebaigtinis sąrašas sričių, kuriose vykdoma veikla yra laikoma viešąja paslauga.“ Pagal šiuo metu galiojantį apibrėžimą, viešąja paslauga gali būti laikoma bet kokia įstatymų numatyta paslauga, kurią įstatymų numatytais atvejais gali teikti bet koks asmuo. Problemos egzistavimą patvirtina ir Valstybės kontrolė, kuri audito ataskaitoje[⁴] nurodo, kad „iki šiol valstybėje nėra bendro viešosios paslaugos sąvokos suvokimo”. Projekto rengėjai nepaaiškina, kodėl buvo pasirinkti būtent tokie viešosios paslaugos apibrėžimo požymiai, kuriuos visus atitinkanti paslauga būtų laikoma viešąja paslauga:
nustatytus reikalavimus;
prižiūrimas viešojo administravimo subjektų;
naudą visuomenei. Pagal apibrėžimo požymius, bene visos paslaugos gali būti priskirtinos viešosios paslaugos sąvokai ir tuo viešosios paslaugos sąvoka tampa beprasme. Siūlomas apibrėžimas neleidžia vienareikšmiškai nustatyti, ar konkreti nagrinėjama paslauga yra viešoji paslauga.
Pavyzdžiui, tokios veiklos kaip mažmeninė prekyba (vaistais ar maisto prekėmis) ar bet kokia paslauga, kuri teikiama atlygintinai, gali būti įvardintos kaip vykdomos pagal viešojo administravimo subjektų (o tai reiškia – praktiškai bet kurios valstybės ar savivaldybės institucijų) nustatytus reikalavimus. O jei yra nustatyti reikalavimai paslaugos teikimui, turi būti ir yra vykdoma priežiūra, kaip tų reikalavimų yra laikomasi. Lietuvos teisės aktuose nėra apibrėžta, kas yra viešoji nauda visuomenei, todėl neįmanoma vienareikšmiškai įvertinti, ar paslauga atitinka šį siūlomo apibrėžimo požymį. Be to, sunku būtų įvardinti paslaugą, kuria nebūtų teikiama nauda visuomenei. Praktiškai kiekviena paslauga, kuri teikiama rinkoje ir turi paklausą, yra reikalinga visuomenei. Tokiu būdu siūlomas apibrėžimas taip pat leidžia nevaržomai ir nepagrįstai plėsti viešųjų paslaugų spektrą. 2. Siekis visas VVĮ ir SVĮ teikiamas paslaugas priskirti viešosioms paslaugoms yra ydingas ir nepagrįstai išplečia viešosios paslaugos sampratą Projekto rengėjai aiškinamajame rašte nurodo, kad naujuoju apibrėžimu siekiama valstybės ar savivaldybių kontroliuojamų juridinių asmenų (toliau – valstybinės įmonės) vykdomą veiklą kvalifikuoti kaip viešąją paslaugą. Šiuo metu Lietuvoje veikia 53 valstybės valdomos įmonės (VVĮ) ir 250 savivaldybių valdomų įmonių (SVĮ). Vien visos SVĮ kartu vykdo vidutiniškai apie 50 paslaugų tipų (LLRI tyrimas, 2018 m.). Populiariausia SVĮ teikiama paslauga – autotransporto ir technikos nuoma. Ja užsiėmė net 91 SVĮ 48-iose savivaldybėse. Didžioji dalis savivaldybių teikiamų paslaugų yra teikiamos rinkoje, konkuruojant su privačiais ūkio subjektais. Tik 9-iose iš 60-ies savivaldybėse veikiančios SVĮ, vykdydamos pagrindines veiklas, nesusiduria su konkurencija (LLRI tyrimas, 2019 m.). Įstatymai neriboja VVĮ pradėti vykdyti bet kokią veiklą.
Savivaldybėms, norinčioms steigti naują įmonę ar pradėti vykdyti naują ūkinę veiklą, galioja apribojimai, t. y. kad SVĮ gali vykdyti naują ūkinę veiklą tik galiojant 3 sąlygoms[⁶] (Vietos savivaldos įstatymo 9 ir 9¹ str.). Įstatyme taip pat nurodomos išimtys[⁷], kurioms apribojimai netaikomi. Taigi, VVĮ ir SVĮ (toliau abi kartu ir – valstybinės įmonės) vykdomų ir potencialiai galimų vykdyti veiklų (paslaugų) spektras yra labai platus ir nevienalytis, didelė dalis paslaugų teikiamos nepagrįstai (LLRI tyrimai, 2018 m. ir 2019 m.). Todėl siekis visas (net ir tas, kurių neturėtų vykdyti valstybinės įmonės) VVĮ ir SVĮ teikiamas paslaugas priskirti viešosioms paslaugoms yra ydingas ir nepagrįstai išplečia viešosios paslaugos sampratą. Viešosios paslaugos ir valstybinio teikėjo priklausomybės ryšys nėra abipusis. Jei viešoji paslauga atitinka viešosios gėrybės bruožus[⁸], arba atitinka Vietos savivaldos įstatymo 9¹ str. 1 d. nurodytas sąlygas, jos teikėjas gali būti valstybinė įmonė, tačiau tai nereiškia, kad visos valstybinių įmonių teikiamos paslaugos turėtų būti vadinamos viešosiomis paslaugomis. Faktas, kad paslaugą teikia valstybinė įmonė, nėra tinkamas kriterijus tokią paslaugą pripažinti viešąja. 3. Galimos viešosios paslaugos apibrėžimo kriterijų paieškos kryptys Apibrėžiant viešąją paslaugą tikslinga būtų vadovautis ekonominiu viešosios gėrybės apibrėžimu. Tai reiškia, kad viešąja paslauga turėtų būti laikoma tokia paslauga, kurią teikiant vieniems vartotojams, jos būtų neįmanoma neteikti ir kitiems vartotojams, taip pat neįmanoma ją teikti išimtinai tik tiems, kurie už ją moka (pavyzdžiui, kelio ženklai). Viešosios gėrybės identifikavimui naudojami vientisumo (angl. non-rivalry) ir neatskiriamumo (angl. non-excludability) kriterijai kartu.
Jei visgi būtų nuspręsta į viešosios paslaugos sąvoką įtraukti ne tik viešąsias gėrybes, įstatymų leidėjas privalėtų užtikrinti, kad viešosios paslaugos apibrėžimas neprieštarautų Konstitucijoje įtvirtintam sąžiningos konkurencijos principui. Vietos savivaldos įstatyme[⁹] nurodoma, kad viešąsias paslaugas teikia ne tik valstybinės įmonės, bet viešojo pirkimo būdu ir kiti fiziniai ar juridiniai asmenys. Valstybės kontrolė audito ataskaitoje[¹⁰] konstatuoja, kad “ <...>neapsispręsta, kokias viešąsias paslaugas turėtų teikti tik viešojo valdymo institucijos, o į kokių paslaugų teikimą naudinga būtų įtraukti ir kitus paslaugų teikėjus“. Šiuo teiginiu taip pat daroma prielaida, kad viešųjų paslaugų teikime gali dalyvauti ir privatūs teikėjai ir kad yra reikalingas aiškus atskyrimas, kurias paslaugas turėtų teikti tik valstybės ar savivaldybės kontroliuojami juridiniai asmenys, o kurias ir privatūs juridiniai asmenys. Kadangi viešąsias paslaugas gali teikti ir valstybinis teikėjas, tokių paslaugų apibrėžimas turi neprieštarauti Konstitucijos 46 str. nuostatoms: „Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva“, „Įstaymas <...> saugo sąžiningos konkurencijos laisvę”. O valstybinių įmonių vykdoma ūkinė veikla galėtų būti pateisinama, tik kai tai yra būtina, o būtinumas įrodytas. Todėl siekiant išgryninti, kurios paslaugos galėtų būti pateisinamos valstybinių įmonių veiklos srityje, viešosios paslaugos apibrėžimas turėtų nurodyti kriterijus, kurie neprieštarautų Konstitucijos 46 str. nuostatoms ir leistų užtikrinti jų įgyvendinimą. Ūkinės veiklos srityje įstatymai turi apsaugoti sąžiningos konkurencijos laisvę ir nevaržyti asmens veiklos laisvės.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija nurodo,[¹¹] kad vienas iš dažniausiai EBPO šalyse narėse nustatomų kriterijų, kuriais grindžiami valstybių sprendimai steigti valstybės valdomą įmonę ar išlaikyti valstybės nuosavybės teises tokių įmonių atžvilgiu, yra toks – „teikti viešąsias gėrybes, nustačius, kad rinka negali pateikti tokių prekių ar paslaugų“. Atsižvelgiant į tai, galima daryti prielaidą, kad pagal daugelio Europos šalių patirtį, valstybinės įmonės įgyja teisę teikti viešąsias gėrybes (viešąsias paslaugas) tik su sąlyga, kad gėrybės rinkoje neegzistuoja ir nėra požymių rodančių, kad jos gali atsirasti (žr. 1 lentelę). 1 lentelė. Viešosios paslaugos teikėjai
įstatymą gali būti pažeidžiamas teisinio tikrumo ir sąžiningos konkurencijos principai Viešojo administravimo įstatymas neatsižvelgia į tai, kad viešąją paslaugą gali teikti ne tik valstybinės įmonės bet ir privatūs ūkio subjektai. Įstatymo 20 str. 6 d. numato, kad „Viešojo administravimo subjektas, administruojantis viešosios paslaugos teikimą, gali steigti ar inicijuoti viešosios paslaugos teikėjo, kuriame savininko, dalininko ar akcininko teises ir pareigas įgyvendina valstybė ar savivaldybės, steigimą tik tuo atveju, jeigu nėra galimybių užtikrinti, kad reikalingos kokybės viešąją paslaugą galėtų teikti jau veikiantys juridiniai asmenys, kuriuose savininko, dalininko ar akcininko teises ir pareigas įgyvendina valstybė ar savivaldybės.“ Pagal šią nuostatą sprendimui steigti viešosios paslaugos teikėją įtakos nedarytų faktas, kad rinkoje veikia privatus paslaugų teikėjas, kuris teikia atitinkamas paslaugas. Tai leidžia manyti, kad Projekto rengėjai nevertina privačių juridinių asmenų kaip galimų viešosios paslaugos teikėjų. Nors kiti įstatymai tokią galimybę numato. Pavyzdžiui, Vietos savivaldos įstatymo, 9 str. 2 d.
p. ir 9(1) str. nustatyta, kad savivaldybė gali steigti naujus viešųjų paslaugų teikėjus tik tada, „kai atsižvelgdami į savo komercinius interesus, kiti ūkio subjektai tokios veiklos nevykdytų arba vykdytų ne visa apimtimi, kuri yra būtina savivaldybės bendruomenės bendriesiems interesams patenkinti“. Toks skirtingas tų pačių procesų reglamentavimas sukurtų teisės normų koliziją ir pažeistų teisinio tikrumo principą. Be to, toks reguliavimas sudaro sąlygas situacijai, kai viešojo administravimo subjektai steigtų valstybines įmones konkrečių paslaugų teikimui, neatsižvelgiant į tai, kad rinkoje veikia kiti privatūs atitinkamų paslaugų teikėjai. Tokiu būdu rinkoje jau veikiantys ūkio subjektai konkuruotų su valstybiniais teikėjais nelygiomis sąlygomis. Tokia situacija sudarytų sąlygas pažeisti sąžiningos konkurencijos principą ir kitas Konstitucijos 46 str. nuostatas. Išvados ir pasiūlymai Atsižvelgiant į tai, kad ● siūlomas apibrėžimas viešąją paslaugą apibrėžia labai plačiai; ● apibrėžime nurodyti požymiai neatlieka kriterijų funkcijos, t. y. nepadeda vienareikšmiškai išskirti paslaugų grupės iš paslaugų visumos; ● priėmus įstatymą gali būti pažeidžiamas teisinio tikrumo ir sąžiningos konkurencijos principai; ● viešosios paslaugos apibrėžimo požymiai galimai prieštarauja Konstitucijos 46 str.; ● toks viešosios paslaugos apibrėžimas ir nuostatos, kad viešąsias paslaugas gali teikti tik valstybinės įmonės, įtvirtinimas gali vesti į nepagrįstą paslaugų ir atskirų rinkų nacionalizavimą, Projektu siūlomam viešosios paslaugos apibrėžimui negalima pritarti, jį būtina tobulinti, įvardinant konkrečius kriterijus, kurie pagrįstų, kodėl paslaugą turėtų teikti valstybinė įmonė, ir leistų lengvai ir vienareikšmiškai atskirti, ar konkreti paslauga pasižymi nurodytais bruožais ir gali būti laikoma viešąja paslauga ar ne. Vadovaujantis teisinio tikrumo ir sąžiningos konkurencijos principais, būtina koreguoti Įstatymo 20 str.
6 d.: “Viešojo administravimo subjektas, administruojantis viešosios paslaugos teikimą, gali steigti ar inicijuoti viešosios paslaugos teikėjo, kuriame savininko, dalininko ar akcininko teises ir pareigas įgyvendina valstybė ar savivaldybės, steigimą tik tuo atveju, jeigu nėra galimybių užtikrinti, kad reikalingos kokybės viešąją paslaugą galėtų teikti jau veikiantys fiziniai ar juridiniai asmenys, kuriuose savininko, dalininko ar akcininko teises ir pareigas įgyvendina valstybė ar savivaldybės.” Iš dalies pritarti Viešosios paslaugos apibrėžime numatomi papildomi požymiai. Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 18 dalį ir ją išdėstyti taip:
„189. Viešoji paslauga – pagal įstatymų ir (ar) viešojo
administravimo subjektų nustatytus reikalavimus vykdoma šių subjektų prižiūrima veikla, kuria sukuriama valstybės ar savivaldybių garantuojama ir visuomenės nariams vienodai prieinama viešoji nauda visuomenei.“
19 Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, atliko Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4142[12] (toliau – VAĮ projektas) antikorupcinį vertinimą. Atlikę VAĮ projekto antikorupcinį vertinimą, teikiame šiuos pastebėjimus ir pasiūlymus:
paslaugų sąvokos turinio ir galimo taikymo problematikos
siūloma viešąja paslauga laikyti pagal viešojo administravimo subjektų nustatytus reikalavimus vykdomą šių subjektų prižiūrimą veiklą, kuria sukuriama viešoji nauda visuomenei. Vienas iš pagrindinių šios sąvokos požymių, leidžiančių identifikuoti viešąją paslaugą yra viešosios naudos visuomenei sukūrimas.
Viešosios naudos visuomenei sąvoka nėra tiksliai apibrėžiama teisės aktuose, ji nėra konkretinama teisės doktrinoje, taip pat neįtvirtinama vieningų objektyvių kriterijų, kuriais remiantis būtų galima užtikrinti vienodą šios sąvokos aiškinimą. Todėl dėl tokio pobūdžio vertinamųjų sąvokų kaip viešoji nauda visuomenei ar viešasis interesas gali kilti praktinių jų taikymo problemų. Pavyzdžiui, teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas tik analizuojant konkrečios bylos aplinkybes. Bendrąja prasme viešieji interesai reiškia naudą visuomenei ar jos daliai, žmonių gerovę[13]. Atsižvelgiant į tai, sąvokos viešosios naudos visuomenei sukūrimas neapibrėžtumas gali apsunkinti subjektams, atsakingiems už viešųjų paslaugų teikimą, ir viešojo administravimo subjektams, kuriems suteikti įgaliojimai administruoti viešųjų paslaugų teikimą, galimybę suvokti viešųjų paslaugų teikimo egzistavimą ir ribas, t. y. nežinant, kas yra viešoji nauda visuomenei (past. suvokiant ją ne plačiąją prasme, o viešųjų paslaugų teikimo kontekste) gali būti sunku nustatyti, kokios konkrečios paslaugos turėtų patekti į viešųjų paslaugų kategoriją. Todėl pagrįstai kyla abejonė, ar tokiu būdu VAĮ projektu bus išsprendžiama Valstybės kontrolės[14] ir projekto rengėjo aiškinamajame rašte iškelta viešųjų paslaugų identifikavimo problema. Atsižvelgiant į tai, manome, kad VAĮ projekte pateikta viešosios paslaugos sąvoka nedetalizuoja sukuriamos viešosios naudos visuomenei požymių, yra pernelyg abstrakti, todėl ateityje gali kilti praktinė jos taikymo problematika. 1.2.
siūlomos viešosios paslaugos sąvokos turinio galima išskirti ir kitus šią veiklą identifikuojančius požymius: (i) veikla, kurią užtikrinti įstatymais ar kitais teisės aktais yra įsipareigojusi valstybė ar savivaldybė (past. šis požymis nurodomas aiškinamajame rašte, bet ne VAĮ projekte), (ii) veikla turėtų būti vykdoma pagal viešojo administravimo subjektų nustatytus reikalavimus ir (iii) veiklos vykdymas turi būti prižiūrimas šių viešojo administravimo subjektų. Atkreiptinas dėmesys, kad, kaip minėta šios išvados 1.1 punkte, viešosios paslaugos sąvoka yra pernelyg abstrakti, todėl atskirais atvejais gali kilti abejonių, ar tam tikra paslaugos rūšis turėtų būti laikoma viešąja paslauga VAĮ projekto prasme. Vienas iš tokių atvejų – universaliųjų paslaugų teikimo pavyzdys[15]. Analizuojant universaliųjų paslaugų teisinį reglamentavimą, darytina prielaida, kad universaliosios paslaugos (pavyzdžiui, universalioji el. ryšio paslauga) atitinka VAĮ projekte nustatytus viešosios paslaugos teikimo požymius. Pavyzdžiui: ü universaliųjų el. ryšio paslaugų teikimas turi būti užtikrinamas visiems elektroninių ryšių paslaugų gavėjams visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (atitiktis pirmam požymiui); ü šių paslaugų privalomas teikimas numatytas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/22/EB Dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis (Universaliųjų paslaugų Direktyva) (atitiktis aiškinamajame rašte nurodytam požymiui); ü universaliųjų el. ryšio paslaugų teikimo taisykles nustato viešojo administravimo subjektas Ryšių reguliavimo tarnyba[16] (atitiktis trečiam požymiui); ü šių paslaugų teikimo priežiūrą vykdo paslaugų teikimo taisykles nustatantis viešojo administravimo subjektas Ryšių reguliavimo tarnyba[17] (atitiktis ketvirtam požymiui). Minėtus viešosios paslaugos požymius, iš dalies galėtų atitikti ir universaliosios pašto paslaugos[18].
Tačiau pagal formaliuosius požymius pripažinus universaliąsias paslaugas viešosiomis paslaugomis, keltini abiejų paslaugų rūšis reglamentuojančių nuostatų taikymo klausimai, pavyzdžiui:
paslaugos yra teikiamos konkursą laimėjusio juridinio asmens (tai gali būti tiek privataus kapitalo juridinis asmuo, tiek valstybės valdomas juridinis asmuo), o tam tikrais atvejais Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti ūkio subjektams, nepaskirtiems teikti universaliąsias paslaugas, įpareigojimus, kurie būtini, kad būtų galima tinkamai teikti universaliąsias paslaugas. Toks reguliavimas, manytina, nebūtų suderintas su VAĮ projekto 20 straipsnio 6 dalies turiniu[19];
rašte nenumatyta inicijuoti su viešosiomis paslaugomis susijusių teisės aktų keitimo ir suderinimo su VAĮ projekto nuostatomis, todėl pagrįstai keltinas klausimas, ar projekto rengimo metu buvo analizuotas paslaugų priskyrimo viešosioms paslaugoms apimtis ir mastas[20]. Apibendrinant išdėstytą, taip pat atsižvelgiant į tai, kad dėl pernelyg abstrakčios viešųjų paslaugų sąvokos šiuo metu kyla klausimų, todėl jų gali kilti ir įsigaliojus projektui, manome, kad siūlomas nustatyti reguliavimas gali nepasiekti VAĮ projekto aiškinamajame rašte nurodyto sąvokos keitimo tikslo – naujai apibrėžti viešosios paslaugos sąvoką, kad būtų galima lengviau identifikuoti viešąsias paslaugas ir jas atskirti nuo administracinių paslaugų ir kitų funkcijų. 1.3. Tikslus viešųjų paslaugų sąvokos apibrėžimas itin svarbus ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Baudžiamasis kodeksas) taikymo kontekste.
Baudžiamojo kodekso XXXIII skyriuje reglamentuojamos veikos, susijusios su nusikaltimais ir baudžiamaisiais nusižengimais valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams (kyšininkavimas, papirkimas, prekyba poveikiu, piktnaudžiavimas ir kt.), už kurių atlikimą gali kilti atsakomybė valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui. Pagal Baudžiamojo kodekso 230 straipsnio 3 dalį valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo, kuris dirba arba kitais įstatyme numatytais pagrindais eina pareigas viešajame arba privačiajame juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje arba verčiasi profesine veikla ir turi atitinkamus administracinius įgaliojimus, arba turi teisę veikti šio juridinio asmens ar kitos organizacijos vardu, arba teikia viešąsias paslaugas. Atsižvelgdami į tai, kad dėl naujai siūlomos nustatyti viešosios paslaugos sąvokos ne visais atvejais gali būti lengva identifikuoti viešąsias paslaugas teikiantį subjektą, tam tikrais atvejais gali būti apsunkinta įrodinėjimo našta teisminiame procese. Pavyzdžiui, teismui nagrinėjant Baudžiamojo kodekso XXXIII skyriuje numatytas veikas ir nusikalstamos veikos sudėties būtinuosius požymius, atskirais atvejais papildomai turėtų būti sprendžiama, ar asmuo teikia viešąsias paslaugas ir gali būti pripažįstamas valstybės tarnautojui prilyginamu asmeniu Baudžiamojo kodekso 230 straipsnio 3 dalies prasme. Tokios situacijos sąlygotų neefektyvų administracinių išteklių naudojimą, dėl teisinio reguliavimo neapibrėžtumo neleistų teismui ir bylos šalims susikoncentruoti ties esminių veikų požymių analizavimu, taip pat atskirais atvejais byloje dalyvaujantiems asmenims leistų manipuliuoti viešųjų paslaugų sąvokos neapibrėžtumu siekiant sau palankios bylos baigties.
Apibendrindami siūlomos nustatyti viešosios paslaugos apibrėžimą, mūsų nuomone, VAĮ projektas neišsprendžia viešųjų paslaugų identifikavimo problemos iš esmės, todėl gali pasitaikyti situacijų, kai bus piktnaudžiaujama teisinio reguliavimo netobulumu ir ne visos paslaugos atitinkančios VAĮ projekte siūlomus nustatyti požymius bus priskirtinos viešųjų paslaugų kategorijai arba priešingai – formaliuosius požymius atitinkančios paslaugos nebus vertintinos kaip viešosios paslaugos. Dėl šios priežasties būtų apsunkintas VAĮ projekto 20 straipsnio, Baudžiamojo kodekso, nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo[21] ir kitų teisės aktų tinkamas taikymas. Iš dalies pritarti Argumentai:
Specialiųjų tyrimų tarnybos pateiktoje pastaboje dėl nepakankamai tikslios viešosios paslaugos apibrėžties, nėra pateiktų pasiūlymų kaip ši apibrėžtis turėtų būti tobulinama. Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 18 dalį ir ją išdėstyti taip:
„189. Viešoji paslauga – pagal įstatymų ir (ar) viešojo
administravimo subjektų nustatytus reikalavimus vykdoma šių subjektų prižiūrima veikla, kuria sukuriama valstybės ar savivaldybių garantuojama ir visuomenės nariams vienodai prieinama viešoji nauda visuomenei.“
kanceliarijos Teisės departamentas,
apibrėžiamų „viešojo administravimo subjekto“ ir „viešojo administravimo institucijos“ sąvokų turinys, tarpusavio santykis bei pati pasirinktų sąvokų terminija.
Institucija (lot. institutio - nustatymas, sutvarkymas) įprastai apibrėžiama kaip visuomenės įstaiga arba žmonių susivienijimas, sąjunga tam tikram tikslui pasiekti. Taigi, institucija suprantama kaip kolektyvinio pobūdžio subjektas, tačiau vertinamame projekte į „viešojo administravimo institucijos“ apibrėžimą įtraukiami valstybės politikai, pareigūnai, valstybės tarnautojai, kiti fiziniai asmenys, kurie pagal apibrėžimą (išskyrus Respublikos Prezidentą) negalėtų būti
„institucija“. Fizinius asmenis kalbos požiūriu turėtų apimti ne
„institucijos“, o „subjekto“ sąvoka (įprastai apibrėžiama kaip žmogus,
fizinis asmuo ar juridinis asmuo). Pritarti Pasiūlymas: Išbraukti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 19 dalį:
„19. Viešojo administravimo institucija – kolegiali institucija,
valstybės ar savivaldybės biudžetinė įstaiga, valstybės politikas, pareigūnas, valstybės tarnautojas ar kitas įstatymų nustatytą specialų statusą turintis fizinis arba juridinis asmuo, šio įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą.“ Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 20 dalį ir ją išdėstyti taip: „20. Viešojo administravimo subjektas – viešojo administravimo institucija, asociacija, valstybės ar savivaldybės įmonė, viešoji įstaiga, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, viešasis juridinis asmuo, kolegiali ar vienasmenė institucija, neturinti juridinio asmens statuso, įstatymų nustatytą specialų statusą turintis fizinis asmuo, šio įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą.“ Taip pat, atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 2 straipsnio
patikslinami ir kiti keičiamo įstatymo straipsniai. 20.
20Lietuvos bankas,
20 Informuojame, kad Seimui pateiktas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – įstatymo projektas) nebuvo derintas su Lietuvos banku įstatymo projekto derinimo su kitomis institucijomis proceso metu. 2019 m. spalio 30 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdžio metu minėtas klausimas buvo atidėtas ir buvo apsvarstytas uždaro klausimo svarstymo metu. Todėl Lietuvos banko valdybos pirmininkui, dalyvavusiam posėdyje, nebuvo suteikta galimybė pareikšti pastabų ir pasiūlymų dėl šio įstatymo projekto. Atsižvelgdami į tai, reiškiame šias savo pastabas dėl įstatymo projekto:
administravimo institucija“ apibrėžimas: „kolegiali institucija, valstybės ar savivaldybės biudžetinė įstaiga, valstybės politikas, pareigūnas, valstybės tarnautojas ar kitas įstatymų nustatytą specialų statusą turintis fizinis arba juridinis asmuo, šio įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą“. Pažymėtina, kad Lietuvos bankas, kaip valstybės institucija, nėra „valstybės biudžetinė įstaiga“. Nors Lietuvos banko veiklą reglamentuoja atskiras įstatymas, Lietuvos bankas vykdo specifines funkcijas, todėl nepakankamai aiškus reglamentavimas, ar Lietuvos bankas prie viešojo administravimo institucijų galėtų būti priskirtas kaip „kolegiali institucija“ ar kaip „įstatymų nustatytą specialų statusą turintis juridinis asmuo“. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 10 str. 1 d. nustato, kad Lietuvos bankui vadovauja Lietuvos banko valdyba, kurią sudaro valdybos pirmininkas, du jo pavaduotojai ir du valdybos nariai. Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 14 str. 2 d. nustato, kad Lietuvos banko valdybos posėdžiai yra teisėti, kai juose dalyvauja bent trys valdybos nariai, o Lietuvos banko valdyba sprendimus priima kolegialiu būdu – paprasta balsų dauguma.
Atsižvelgdami į tai, manome, kad Lietuvos bankas turėtų būti priskirtas prie kolegialių institucijų. Jei šiame įstatyme ar bent įstatymo projekto aiškinamajame rašte ar kituose jį lydinčiuose dokumentuose nebus atskleista sąvokų „kolegiali institucija“ ir „įstatymų nustatytą specialų statusą turintis juridinis asmuo“ reikšmė, iš kurios būtų aišku, kad ji apima ir Lietuvos banką, siūlome įstatymo projekte aiškiai įvardyti Lietuvos banką kaip viešojo administravimo instituciją. Toks reguliavimas, kai šalia valstybės institucijų, valstybės biudžetinių įstaigų nurodomas ir Lietuvos bankas, yra numatytas ir kituose galiojančiuose įstatymuose, pvz., Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme. Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymus aukščiau prie Teisės departamento pastabos Nr. 15. Atkreipiame dėmesį, jog Lietuvos bankas aiškiai įvardintas kaip viešojo administravimo valstybinis subjektas (4 straipsnio 2 dalis). 21. Krašto apsaugos ministerija, 2020-04-17220 Taip pat norime atkreipti dėmesį ir į tai, kad Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba dėl Projekte vartojamos formuluotės „įstatymų nustatytą specialų statusą turintis asmuo“ aktuali Lietuvos kariuomenei. Pagal Projekto nuostatas tai reikštų, kad Lietuvos kariuomenė, kaip viešojo administravimo institucija, ir kariai, kurių statusas apibrėžtas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 21 straipsnyje, kaip viešojo administravimo subjektai turėtų teisę vykdyti viešojo administravimo funkcijas.
Projekte atsisakius šios „įstatymų nustatytą specialų statusą turinčių asmenų“ kategorijos, Lietuvos kariuomenė ir kariai Projektu keičiamose Viešojo administravimo įstatymo nuostatose turėtų būti nurodyti tiesiogiai. Iš dalies pritarti Atskirai 20 dalyje išskirti kariuomenę, kuri atitiktų iš apibrėžimo viešojo juridinio asmens požymį, arba karius, kurie įgyvendindami valdingus viešojo administravimo įgaliojimus atitiktų požymį iš apibrėžimo požymius „įstatymu nustatytą specialų statusą turintis fizinis asmuo“, nėra poreikio. Atkreipiame dėmesį, jog Lietuvos kariuomenė yra aiškiai įvardinta prie viešojo administravimo valstybinių subjektų (4 straipsnio 2 dalis). 22. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
22
„viešųjų paslaugų teikimo administravimo“ turinį, šiai sąvokai priskiriamas
ir viešųjų paslaugų teikėjų parinkimas (užtikrinimas) – „veikla <...> steigiant atitinkamos formos juridinius asmenis arba išduodant leidimus teikti viešąsias paslaugas“. Apibrėžimas nenumato kitų viešosios paslaugų teikėjų parinkimo būdų. Viešųjų paslaugų teikimo užtikrinimas įprastai yra viena iš viešojo administravimo subjektų funkcijų. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad savivaldybė yra atsakinga už viešųjų paslaugų teikimą gyventojams, pagal Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso 12 straipsnio 1 dalį viešųjų paslaugų teikimą užtikrina Vyriausybės įgaliota institucija ir pan.
Viešųjų paslaugų teikėjų parinkimas yra būtinas šių paslaugų teikimo užtikrinimo elementas, tačiau pagal galiojančius įstatymus jis negali apsiriboti tik paslaugų teikėjo steigimu arba leidimo teikti tokias paslaugas išdavimu. Viešųjų paslaugų teikėjai gali (o įstatymų nustatytais atvejais - privalo) būti parinkti viešuosius pirkimus reglamentuojančių įstatymų nustatyta tvarka, gali būti parinkti Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo, kitų įstatymų nustatyta tvarka, todėl
„viešųjų paslaugų teikimo administravimo“ sąvokos turinys projekte turi būti
atitinkamai tikslinamas. Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 22 dalį ir ją išdėstyti taip:
„22. Viešųjų paslaugų teikimo administravimas – įstatymų
nustatyta tvarka atliekama viešojo administravimo subjektų veikla, nustatant viešųjų paslaugų teikimo taisykles ir tvarką, išduodant leidimus teikti viešąsias paslaugas, steigiant atitinkamos formos juridinius asmenis arba parenkant kitus asmenis, teiksiančius viešąsias paslaugas, arba išduodant leidimus teikti viešąsias paslaugas kitiems asmenims, taip pat viešųjų paslaugų teikimo priežiūra.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-12-182
17Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 2 straipsnyje,
kuriame apibrėžiamos pagrindinės įstatymo sąvokos, neturėtų būti įtvirtinta ir administracinių paslaugų sąvoka, nes šios sąvokos turinys atskleistas tik
straipsniuose, be kita ko ir apibrėžiant kitas sąvokas. Taip pat įvertintinas ir atskleistinas sąvokos „administracinė paslauga“ santykis su sąvoka „viešoji paslauga“.
Pritarti Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 2 straipsnį papildyti nauja 1 dalimi: „1. Administracinė paslauga – šio įstatymo nurodyta viešojo administravimo veikla, susijusi su dokumentų išdavimu ar informacijos teikimu.“ Atitinkamai pernumeruoti kitas 2 straipsnio dalis. 24. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
atsakomybės už priimtus sprendimus turinį nustatoma, kad viešojo administravimo subjektas turi prisiimti atsakomybę už priimtų administracinių sprendimų sukeltus padarinius. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje administracinis sprendimas apibrėžiamas kaip individualus teisės taikymo aktas. Tačiau 2 straipsnio 3 dalyje taip pat apibrėžiamas administracinis reglamentavimas kaip norminių administracinių aktų priėmimas. Šie aktai taip pat priimami viešojo administravimo institucijos sprendimu, todėl svarstytina, ar atsakomybės už priimtus sprendimus principo turinys neturėtų apimti ir sprendimų, priimtų administracinio reglamentavimo srityje. Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1) atsakomybės už priimtus sprendimus. Šis principas
reiškia, kad viešojo administravimo subjektas, vykdydamas administracinį reglamentavimą ar priimdamas administracinius sprendimus, turi prisiimti atsakomybę už priimtų administracinių administracinio reglamentavimo ar priimtų administracinių sprendimų sukeltus padarinius;“
kanceliarijos Teisės departamentas,
4
19Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4 punkte nustatoma,
kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti teisės aktuose, o šių teisės aktų rūšys ar juos priimantys subjektai nėra nustatomi.
Ši nuostata savo apimtimi nedera su keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kuriose apibrėžiamos konkrečios atitinkamų įgaliojimų suteikimo formos (teisės aktų rūšys ir subjektai). Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) įstatymo viršenybės. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą viešojo administravimo subjektams turi būti nustatyti laikantis šio įstatymo nustatytų reikalavimų, o viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais;“
kanceliarijos Teisės departamentas,
5
(analogiškai, kaip ir 2 dalyje) reikėtų nurodyti ir valstybės politikus. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje valstybės politikams priskiriami asmenys, einantys savivaldybės tarybos nario
funkcijos, t.y. jie priskirtini savivaldybių administravimo subjektams. Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4 5. Savivaldybių administravimo subjektai yra kolegialios
ar vienasmenės savivaldybių institucijos, ar biudžetinės įstaigos, išlaikomos iš savivaldybės biudžeto asignavimų, jų valstybės tarnautojai, ir pareigūnai, valstybės politikai, savivaldybės įmonės, viešosios įstaigos, kurių savininkė ar dalininkė yra savivaldybė, įgalioti atlikti viešąjį administravimą.“ 27.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
viešojo administravimo įgaliojimų suteikimo mastas. Šios dalies 2-4 punktuose nurodomi visi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje nurodyti viešojo administravimo subjektai, kurie nėra viešojo administravimo institucijos. Šios dalies 1 punkte nustatomas viešojo administravimo įgaliojimų suteikimo tik kai kurioms (punkte išvardintoms) viešojo administravimo institucijoms mastas. Keičiamu įstatymu lieka nesureguliuota, kokiu mastu viešojo administravimo įgaliojimai gali būti suteikti 2 straipsnio 19 dalyje apibrėžtoms viešojo administravimo institucijoms, kurios nėra išvardintos 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte. Įvertinus viešosios teisės principą
„draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama“, pagal tokį siūlomą
reguliavimą daliai viešojo administravimo subjektų (nenurodytiems 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte) viešojo administravimo įgaliojimai apskritai negalėtų būti suteikiami. Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis tikslintina nustatant viešojo administravimo įgaliojimų suteikimo mastą visiems 2 straipsnio 19 ir 20 dalyje nurodytiems subjektams. Pritarti Žr. Pasiūlytą viešo administravimo subjekto formuluotę prie Teisės departamento pastabos Nr. 15 ir Komiteto pasiūlytą 5 straipsnio redakciją (Komiteto pasiūlymas Nr. 11). 28. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
23 22.
Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies, nustatančios viešojo administravimo įgaliojimų suteikimo mastą, 3 punkte nurodoma, kad „asociacijoms, kurios veikia pagal specialiuosius jų veiklą reguliuojančius įstatymus, gali būti suteikiami įgaliojimai atlikti funkcijas šio įstatymo 6 straipsnyje nustatytose viešojo administravimo srityse, kai tokie įgaliojimai yra tiesiogiai susiję su tokių asociacijų veiklos tikslais“. Vienas iš viešojo administravimo įgaliojimų pagal keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 punktą yra administracinis reglamentavimas, o 9 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad administracinio reglamentavimo įgaliojimai šio įstatymo nustatyta tvarka gali būti suteikiami tik viešojo administravimo institucijoms. Asociacija priskiriama ne viešojo administravimo institucijoms (2 straipsnio 19 dalis), o viešojo administravimo subjektams (2 straipsnio 20 dalis). Minėtos keičiamo įstatymo nuostatos derintinos tarpusavyje. Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) asociacijoms, kurios veikia pagal specialiuosius
atskirus jų veiklą reglamentuojančius įstatymus, gali būti suteikiami įgaliojimai atlikti funkcijas šio įstatymo 6 straipsnyje nustatytose viešojo administravimo srityse, kai tokie įgaliojimai yra tiesiogiai susiję su tokių asociacijų veiklos tikslais;“ Keičiamo įstatymo
veikiančioms asociacijoms gali būti suteikiami visų 6 straipsnio 1 dalyje numatytų viešojo administravimo sričių įgaliojimai. Tačiau atsižvelgiant į viešojo administravimo esmę (valstybinė veikla įgyvendinant įstatymus) tam tikrų viešojo administravimo sričių - administracinio reglamentavimo ir priežiūros - taisyklės turi būti nustatomos bendruose teisės aktuose. (Žr. 1 str. 2 d.). 29. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2 2, 4 23.
Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktuose nustatoma, kad šiuose punktuose nurodytiems viešojo administravimo subjektams, nesantiems viešojo administravimo institucijomis, viešojo administravimo įgaliojimai gali būti suteikti tik jei „nėra valstybės ar savivaldybių institucijų ar įstaigų, kurioms tie įgaliojimai gali būti suteikti“. Nėra aišku, kodėl šioje sąlygoje išskiriamos tik valstybės ar savivaldybių institucijos ar įstaigos, ir ar šiuo atveju neturėtų būti nurodomos visos viešojo administravimo institucijos. Pritarti Žr. pasiūlytą viešo administravimo subjekto formuluotę prie Teisės departamento pastabos Nr. 15 ir Komiteto pasiūlytą 5 straipsnio redakciją (Komiteto pasiūlymas Nr. 11). 30. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
24Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatoma,
kaip viešojo administravimo įgaliojimų įgyvendinimas reglamentuojamas vidaus administravimo dokumentuose. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad aptariamoje 5 straipsnio dalyje nenurodoma, kokiuose asociacijų vidaus administravimo dokumentuose būtų reglamentuojamas viešojo administravimo įgaliojimų įgyvendinimas, nors pagal 5 straipsnio 2 dalies 3 punktą joms suteikiami viešojo administravimo įgaliojimai, todėl keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalis vertintina kaip stokojanti aiškumo ir išbaigtumo. Pritarti Žr. Komiteto pasiūlytą 5 straipsnio redakciją (Komiteto pasiūlymas Nr. 11). 31. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
31
vartojamas neaiškus ir neapibrėžtas terminas „viešuoju administravimu laikytinos funkcijos“. Pagal keičiamą įstatymą viešojo administravimo funkcijos yra suteikiamos arba ne, ir priklausomai nuo to konkretus subjektas jas vykdo arba ne, todėl vertinamasis požymis „laikytina“ įstatyme nevartotinas. Pritarti Žr. Komiteto pasiūlytą 5 straipsnio redakciją (Komiteto pasiūlymas Nr. 11). 32.
kanceliarijos Teisės departamentas,
7342
tikras darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, pareigybes, taikomi Valstybės tarnybos įstatyme nustatyti nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, tačiau projektas stokoja nuostatų, įtvirtinančių šį reikalavimą jau dirbantiems darbuotojams, bei nustatančių šio reikalavimo neatitikimo pasekmes. Nesant šių nuostatų, nepriekaištingos reputacijos reikalavimas tik pretendentams į pareigas neužtikrintų darbuotojų nepriekaištingos reputacijos viso viešojo administravimo proceso metu. Pritarti * Žr. Komiteto pasiūlytą 5 straipsnio redakciją (Komiteto pasiūlymas Nr. 11). *Dėl 7 straipsnio 4 dalies. Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Asmenims, pretenduojantiems užimti darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybes, Viešojo administravimo subjektų darbuotojams, kurioms kuriems yra pavesta atlikti šio straipsnio 1 dalyje nustatytas funkcijas, arba asmenims, pretenduojantiems tokias pareigas eiti, taikomi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nustatyti nepriekaištingos reputacijos ir įstaigos vadovo nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai, kurie užtikrintų tinkamą jiems pavestų funkcijų įgyvendinimą.“
Respublikos krašto apsaugos ministerija, 2020-04-177 2, 3 Atsižvelgiant į išdėstytas pastabas, siūlytina patikslinti Projektu nauja redakcija dėstomo Viešojo administravimo įstatymo 7 straipsnio 2 ir 3 dalis ir jas išdėstyti taip: „2.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas funkcijas pavedama atlikti darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, įstatymų nustatytą specialų statusą turintiems asmenims arba valstybės tarnautojams taip, kad šios funkcijos nesudarys daugiau negu pusės valstybės tarnautojui pavestų funkcijų šio įstatymo 6 straipsnyje nustatytose viešojo administravimo srityse ir ne daugiau kaip pusės valstybės tarnautojo darbo krūvio, atliekant pavestas funkcijas šio įstatymo 6 straipsnyje nustatytose viešojo administravimo srityse.“
„3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų funkcijų atlikimas
reglamentuojamas vidaus administravimo dokumentuose taip, kad būtų galima aiškiai nustatyti, kurioms valstybės tarnautojų, ar darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, ar įstatymų nustatytą specialų statusą turinčių asmenų pareigybėms šias funkcijas priskirta atlikti.“ Argumentai: Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, įvertinusi Lietuvos Respublikos Seime svarstomą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4142 (toliau – Projektas), teikia šiuos siūlymus.
Projektu nauja redakcija dėstomo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytas viešojo administravimo subjekto privalomos veiklos funkcijas (t. y. teikti asmenims įstatymų nustatytą viešojo administravimo subjekto turimą informaciją; konsultuoti asmenis viešojo administravimo subjekto kompetencijos klausimais; vykdyti administracinę procedūrą; atlikti viešojo administravimo subjekto vidaus administravimą) pavedama atlikti darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, arba valstybės tarnautojams, tačiau nenumatyta galimybė šias funkcijas pavesti vykdyti kariams. Atkreiptinas dėmesys, kad Krašto apsaugos ministerijoje ir jos valdymo srities institucijose bei įstaigose kariai vykdo ne tik viešojo administravimo, bet ir vidaus administravimo funkcijas, kurioms vykdyti netikslinga steigti atskiro darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, ar valstybės tarnautojo pareigybę. Tokių karių pareigybių krašto apsaugos sistemos institucijose yra apie 300 (finansų, materialinių išteklių, personalo, dokumentų valdymo srityse). Pažymėtina, kad nauja redakcija dėstomo Viešojo administravimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies nuostata nepagrįstai apriboja viešojo administravimo institucijos vadovo diskreciją, įvertinus valstybės tarnautojų, pagal darbo sutartis dirbančių darbuotojų ir karių vykdomų funkcijų pobūdį ir apimtis, viešojo administravimo subjekto privalomos veiklos funkcijas pavesti vykdyti ne tik valstybės tarnautojams, darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, bet ir kariams. Siūlomu reglamentavimu neužtikrinamas viešojo administravimo institucijos efektyvus finansinių ir žmogiškųjų išteklių valdymas. Taip pat norime atkreipti dėmesį ir į tai, kad Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba dėl Projekte vartojamos formuluotės „įstatymų nustatytą specialų statusą turintis asmuo“ aktuali Lietuvos kariuomenei.
Pagal Projekto nuostatas tai reikštų, kad Lietuvos kariuomenė, kaip viešojo administravimo institucija, ir kariai, kurių statusas apibrėžtas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 21 straipsnyje, kaip viešojo administravimo subjektai turėtų teisę vykdyti viešojo administravimo funkcijas. Projekte atsisakius šios „įstatymų nustatytą specialų statusą turinčių asmenų“ kategorijos, Lietuvos kariuomenė ir kariai Projektu keičiamose Viešojo administravimo įstatymo nuostatose turėtų būti nurodyti tiesiogiai. Iš dalies pritarti Požymis – įstatymų nustatytą specialų statusą turintis fizinis asmuo yra įvardintas apibrėžiant viešojo administravimo subjekto sąvoką (2 str. 20 d.). 34. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
tarnautojų pavestos funkcijos ir darbo krūvis apibrėžiamas kriterijumi „pusė funkcijų“, „pusė darbo krūvio“. Šis kriterijus tikslintinas, nes taikant įstatymą liktų neaišku, ar turimos omenyje darbo valandos, ar dienos, ar funkcijų matematinis skaičius, ar jų apimtis, kaip būtent ta apimtis būtų nustatoma, kokiu laikotarpiu galiotų šie reikalavimai ir pan. Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas funkcijas pavedama atlikti darbuotojams dirbantiems pagal darbo sutartį, arba valstybės tarnautojams taip, kad šios funkcijos nesudarytų daugiau negu pusės valstybės tarnautojui pavestų jo pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų šio įstatymo 6 straipsnyje nustatytose viešojo administravimo srityse ir ne daugiau kaip pusės valstybės tarnautojo darbo krūvio laiko, atliekant pavestas jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas šio įstatymo 6 straipsnyje nustatytose viešojo administravimo srityse.“
kanceliarijos Teisės departamentas,
5132
„darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis“ vartojamas ne pirmą kartą,
todėl santrumpa „toliau - darbuotojai“ turėtų būti pateikiama ne šioje dalyje, o 5 straipsnio 3 dalies 2 punkte. Pritarti Žr. Komiteto pasiūlytą 5 straipsnio redakciją (Komiteto pasiūlymas Nr. 11). Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo ir 8 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Viešojo administravimo institucijos subjekto
administracijos struktūrą nustato viešojo administravimo institucijos subjekto vadovas, vadovaudamasis įstatymais ar jų pagrindu priimtais teisės aktais ir atsižvelgdamas į nustatytus viešojo administravimo institucijos subjekto tikslus ir uždavinius, strateginius ar metinius veiklos planus ir patvirtintą valstybės tarnautojų ir darbuotojų dirbančių pagal darbo sutartis (toliau
kanceliarijos Teisės departamentas,
4
departamento (valdybos) steigimo tikslas ir numatoma funkcija – „institucijos funkcijų įgyvendinimui administruoti“.
Svarstytina, ar šiuo atveju neturėtų būti numatytas ne tik institucijos funkcijų įgyvendinimo administravimas, bet ir šių funkcijų vykdymas, nes priešingu atveju liktų neaišku, kas, departamentui administruojant, šias funkcijas tiesiogiai vykdo. Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 8 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Departamentas (valdyba) steigiamas nevienarūšių viešojo
administravimo institucijos funkcijų įgyvenimui administruoti subjekto funkcijoms atlikti, kai dėl didelės veiklos, atliekant šias funkcijas, apimties ir šios veiklos sudėtingumo ir kompleksiškumo yra reikalinga organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti šių funkcijų atlikimą. Departamentą (valdybą) sudaro ne mažiau kaip du skyriai (biurai, tarnybos). Departamentui vadovauja direktorius (valdybai – viršininkas). Departamento (valdybos) veiklą reglamentuojančius teisės aktus (nuostatus, pareigybių aprašymus) tvirtina viešojo administravimo institucijos subjekto vadovas.“
kanceliarijos Teisės departamentas,
5
būti apibrėžiamas skyriaus (biuro, tarnybos) steigimo tikslas – analogiškai, kaip šio straipsnio 3 ir 4 dalyse apibrėžiami grupės ir departamento (valdybos) steigimo tikslai. Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 8 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Skyrius (biuras, tarnyba) steigiamas viešojo administravimo subjekto funkcijai, pasirinktai funkcijos apimčiai ar keletui funkcijų atlikti. Skyrius (biuras, tarnyba) gali būti savarankiškas padalinys arba departamento (valdybos) struktūrinė dalis. Skyrių (biurą, tarnybą) sudaro ne mažiau kaip 4 pareigybės, išskyrus vidaus audito tarnybas ir centralizuotas vidaus audito tarnybas, kurias sudaro ne mažiau kaip 2 pareigybės.
Skyriui (biurui, tarnybai) vadovauja vedėjas (viršininkas). Skyriaus (biuro, tarnybos) vedėjas (viršininkas) savivaldybių viešojo administravimo institucijose subjektuose gali turėti pavaduotojų. Skyriaus (biuro, tarnybos) veiklą reglamentuojančius teisės aktus (nuostatus, pareigybių aprašymus) tvirtina viešojo administravimo institucijos subjekto vadovas.“
rūmai,
1 Pasiūlymas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina pašalinti Projektu teikiamo naujos redakcijos Viešojo administravimo įstatymo
straipsnio 1 dalį išdėstant taip: administracinio reglamentavimo įgaliojimai šio įstatymo numatyta tvarka gali būti suteikiami viešojo administravimo institucijoms ir viešojo administravimo subjektams - asociacijoms, kai tokie įgaliojimai yra tiesiogiai susiję su asociacijų veiklos tikslais. Argumentai. Projektu siūloma Viešojo administravimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje numatyti, jog administracinio reglamentavimo įgaliojimai šio įstatymo numatyta tvarka gali būti suteikiami tik viešojo administravimo institucijoms. Vadovaujantis Projektu siūlomo Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 19 dalimi, viešojo administravimo institucija laikytina kolegiali institucija, valstybės ar savivaldybės biudžetinė įstaiga, valstybės politikas, pareigūnas, valstybės tarnautojas ar kitas įstatymų nustatytą specialų statusą turintis fizinis arba juridinis asmuo, šio įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą.
Darytina išvada, kad Projektu siūloma eliminuoti asociacijų, kaip viešojo administravimo subjektų, galimybę vykdyti administracinį reglamentavimą, nors Projekto 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte, nustatančiame asociacijoms suteikiamų viešojo administravimo įgaliojimų mastą nurodoma, kad asociacijoms specialiaisiais įstatymais gali būti suteikiami įgaliojimai atlikti funkcijas šio įstatymo 6 straipsnyje nustatytose viešojo administravimo srityse, kai tokie įgaliojimai yra tiesiogiai susiję su tokių asociacijų veiklos tikslais, nedarant išimties dėl galimybės vykdyti administracinį reglamentavimą. Pažymėtina, kad Projekto aiškinamajame rašte nėra nurodoma, nei tai, jog Projektu siekiama apriboti asociacijoms suteikiamus viešojo administravimo įgaliojimus, nei tokį tikslą pateisinančios priežastys, tačiau 2020 m. balandžio 7 d. Viešojo administravimo įstatymo projekto pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui metu, pranešėja, Vidaus reikalų ministrė, nurodė, jog „asoiacijos, veikiančios pagal specialiuosius įstatymus, paliekamos veikti pagal savo įstatymus visa apimtimi. Kita asociacijoms siūloma suteikti atlikti funkcijas tik atskirose įstatymo nustatytose viešojo administravimo srityse, tai yra sprendimų priėmimas, administracinių paslaugų teikimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo ir laikymosi priežiūra.
Tai yra nepaliekama tik viena funkcija, yra reglamentavimas, nes galvojame, kad valstybės institucijos, koordinuojančios vienų ar kitų viešųjų paslaugų teikimą, reglamentavimą turėtų turėti savo koordinavimo srityje ir taip užtikrinti, kad paslauga bus vykdoma kokybiškai, atlieps valstybės interesus ir bus taip pat kontroliuojama”.[22] Taigi, nors viena vertus Projekto rengėjai nurodo, kad Projektu asociacijoms, veikiančioms pagal specialiuosius įstatymus, paliekama teisė veikti pagal jų veiklą reglamentuojančius įstatymus visa apimtimi, kita vertus apribojama asociacijų teisė vykdyti administracinį reglamentavimą. Pagal Projektu teikiamo Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalį, administraciniu reglamentavimu laikoma viešojo administravimo institucijų veikla, rengiant įstatymų ir kitų norminių teisės aktų projektus ir priimant norminius administracinius aktus. Lietuvos notarų rūmams, kaip ir dešimtims kitų Lietuvoje veikiančių asociacijų, specialiaisiais įstatymais yra pavesta ne tik priimti administracinius sprendimus, vykdyti administracinių sprendimų laikymosi priežiūrą, tačiau ir vykdyti administracinį reglamentavimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punktu, vienas iš svarbiausių Notarų rūmų uždavinių yra rengti norminių aktų projektus notariato klausimais ir teikti juos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai. Be to, įgaliojimai vykdyti administracinį reglamentavimą gali būti suteikiami ne tik asociacijų veiklą reglamentuojančiais, tačiau ir kitas sritis reguliuojančiais įstatymais.
Pavyzdžiui, vadovaujantis Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 4 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos notarų rūmai patvirtina notarams, notarų atstovams ir teisę atlikti notarinius veiksmus turintiems asmenims skirtus nurodymus, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, prižiūri notarų veiklą. Taigi, priėmus atitinkamus Viešojo administravimo įstatymo pakeitimus dėl asociacijų teisės vykdyti administracinį reglamentavimą, turėtų būti keičiami ne tik asociacijų veiklą reglamentuojantys specialieji įstatymai, tačiau ir kiti įstatymai, kaip pavyzdžiui, Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas. Projekto rengėjai aiškinamajame rašte nenurodo, kokius galiojančius teisės aktus reikės pakeisti, nevertintas numatomo teisinio reguliavimo poveikis teisės sistemai (Teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnis). Administracinio reglamentavimo įgaliojimų atėmimas iš asociacijų nebūtų suderinamas ne tik su nuoseklia valstybės pozicija, suteikti naujus viešojo administravimo įgaliojimus asociacijoms (pavyzdžiui, įgaliojimai tvirtinti notarams, notarų atstovams ir teisę atlikti notarinius veiksmus turintiems asmenims skirtus nurodymus, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui Vidaus reikalų ministerijos kuruojamoje pinigų plovimo prevencijos srityje Lietuvos notarų rūmams suteikti 2017 metais), tačiau taip pat prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktikai[23]. Iš dalies pritarti Viešojo administravimo institucijos sąvokos įstatymo projekte yra atsisakoma (žr. Komiteto pasiūlymą prie Teisės departamento pastabos Nr. 15).
15). Keičiamo projekto 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad pagal atskirus įstatymus veikiančioms asociacijoms gali būti suteikiami visi 6 straipsnio 1 dalyje numatytų sričių viešojo administravimo įgaliojimai, įskaitant administracinį reglamentavimą. 39. Lietuvos advokatūra,
1 Pasiūlymas: Atsižvelgiant į Lietuvos advokatūros atliekamas funkcijas viešojo administravimo srityse bei, siekiant Projekto nuostatų in corpore bei Projekto nuostatų ir Advokatūros įstatymo suderinamumo, Lietuvos advokatūra siūlo Projekto 1 straipsnio 2 dalį bei Projekto 9 straipsnio 1 dalį formuluoti taip:
„1. Administracinio reglamentavimo įgaliojimai šio
įstatymo nustatyta tvarka gali būti suteikiami tik viešojo administravimo institucijoms, išskyrus šiame ir specialiuosiuose įstatymuose numatytus atvejus.“ Argumentai: Dėl apribojimo veikti viešojo administravimo srityse Projekto 2 straipsnio 20 dalyje apibrėžiama viešojo administravimo subjekto sąvoka – viešojo administravimo institucija, asociacija, valstybės ar savivaldybės įmonė, viešoji įstaiga, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, šio įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą. Vadovaujantis šiuo apibrėžimu ir Advokatūros įstatymo
įgyvendinantis viešas juridinis asmuo, veikiantis asociacijos teisiniu statusu ir vykdantis iš to kylančias funkcijas viešojo administravimo srityse. Projekto 6 straipsnyje nustatytos penkios viešojo administravimo sritys, kuriose veikia viešojo administravimo subjektai: (1) administracinis reglamentavimas, (2) administracinių sprendimų priėmimas, (3) administracinių paslaugų teikimas, (4) teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo ir laikymosi priežiūra ir (5) viešųjų paslaugų teikimo administravimas.
Tačiau Projektas numato, kad viešojo administravimo subjektai, veikiantys specialiojo įstatymo pagrindu, atlikdami funkcijas tam tikrose viešojo administravimo srityse, turi vadovautis ne jų veiklą reguliuojančiu specialiuoju įstatymu, o Viešojo administravimo įstatymu. Projekto 1 straipsnio 2 dalyje nustatoma, kad „antrojo ir trečiojo skyrių nuostatos viešojo administravimo subjektams, atliekantiems funkcijas pagal specialiuosiuose įstatymuose nustatytą tvarką <...>, taikomos tiek, kiek jų veiklos, teikiant (1) administracines paslaugas, priimant prašymus, skundus ar (2) administracinius sprendimus, nenustato tokią veiklą reglamentuojantys specialieji įstatymai <...>“. Vadinasi, viešojo administravimo subjekto funkcijos, atliekamos likusiose trijose viešojo administravimo srityse – (3) administracinis reglamentavimas, (4) teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo ir laikymosi priežiūra, (5) viešųjų paslaugų teikimo administravimas būtų reguliuojamos ne viešojo administravimo subjekto veiklą nustatančiu specialiuoju įstatymu, o Viešojo administravimo įstatymu.
Lietuvos advokatūros įsitikinimu, Projekto 1 straipsnio 2 dalimi nustatomas apribojimas vadovautis Advokatūros įstatymu, atliekant tris funkcijas: (1) administracinio reglamentavimo, (2) teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo ir laikymosi priežiūros, (3) viešųjų paslaugų teikimo viešojo administravimo srityse laikytinas nesuderinamu su Lietuvos advokatūros, kaip asociacijos turinčios specifinę teisinę padėtį Lietuvos teisinėje sistemoje statusu ir trukdančiu įgyvendinti tarptautiniuose dokumentuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, taip pat Advokatūros įstatyme, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatyme, Lietuvos advokatūros įstatuose ir kituose Lietuvos advokatūros veiklą reguliuojančiuose teisės aktuose įtvirtintas teises ir pareigas bei profesinę nepriklausomybę. Jungtinių Tautų kongrese 1990 m. rugsėjo 7 d. patvirtinti ,,Advokatų vaidmens pagrindiniai principai’’ draudžia valdžios ir valdymo institucijų kišimąsi į advokatų profesinę veiklą ir akcentuoja advokatų bei jų savivaldos institucijų nepriklausomybę ir numato tik bendradarbiavimo pagrindu pagrįstus santykius su valdžios ir valdymo institucijomis. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir eilėje Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų: 2000 m. spalio 25 d. Nr. REC (2000)21 „Dėl laisvės dirbti pagal teisininko profesiją‘‘, 1993 m. sausio 8 d. Rekomendacijoje Nr. R (93)1
„Dėl neturtingų asmenų efektyvios teisės į teisę ir teisingumą“, 2006 m. kovo
23 d.
Europos Parlamento priimtoje rezoliucijoje dėl teisinių profesijų ir bendro intereso, susijusio su teisinių sistemų veikimu P6_TA(2006)0108. Europos Sąjungos advokatų profesinės etikos kodekse, kuris taikomas ir Lietuvos advokatams, numatyta, kad visuomenei yra garantuota laisva ir nepriklausoma advokatų profesija ir, kad jos buvimas yra esminė žmogaus teisių ir kitų interesų apsaugos valstybėje ir visuomenėje priemonė. Taigi, tarptautiniais teisės aktais pabrėžiamas draudimas valdžios ir valdymo institucijoms kištis į advokatų profesinę veiklą bei akcentuojamas advokatų bei jų savivaldos institucijų nepriklausomumas. Papildomai pažymėtina, kad Lietuvos advokatūros įstatymo nuostatos yra laikytinos lex specialis Projekto nuostatų (lex generalis) atžvilgiu. Todėl nesuderinamai su konstitucinės teisės doktrina, Projektu kuriama įstatymų taikymo sistema, kuomet tie patys teisiniai santykiai galimai priešingai būtų reguliuojami skirtingais įstatymais, pažeidžiant teisės normų konkurencijos taisykles, nesilaikant konstitucinėje jurisprudencijoje teisėkūros subjektams nustatyto teisės aktų nuoseklumo, vidinės darnos, kuriant įstatymų projektus, reikalavimo. Dėl projekto normų nesuderinamumo Projekto 1 straipsnio 2 dalimi nustačius viešojo administravimo subjektams, įskaitant Lietuvos advokatūrą, apribojimą atlikti viešojo administravimo funkcijas nurodytose srityse, vadovaujantis jų veiklą reguliuojančiu specialiuoju įstatymu, atkreiptinas dėmesys į Projekto 5 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatą, kuri nustato priešingą reguliavimą nustatytam Projekto 1 straipsnio 2 dalyje.
Projekto 5 straipsnio 2 dalies 3 punktu suteikiama viešojo administravimo subjektams, asociacijoms, veikiant pagal jų veiklą reguliuojantį specialų įstatymą, atlikti funkcijas ne tik administracinių paslaugų teikimo ir administracinių sprendimo priėmimo, kaip nustatyta Projekto 1 straipsnio 2 dalyje, tačiau visose viešojo administravimo srityse, „<...> kai tokie įgaliojimai yra tiesiogiai susiję su tokių asociacijų veiklos tikslais“. Atsižvelgiant į Projekto 1 straipsnio 2 dalyje ir 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą reguliavimą, prieštaringai vertintina ir Projekto 9 straipsnio 1 dalies nuostata, įtvirtinanti, kad „administracinio reglamentavimo įgaliojimai šio įstatymo nustatyta tvarka gali būti suteikiami tik viešojo administravimo institucijoms“. Taigi diskutuotinas ir suteiktos teisės veikti administracinio reglamentavimo srityje tik viešojo administravimo institucijoms pagrįstumas, „viešojo administravimo subjekto“ ir viešojo administravimo institucijos“ sąvokų turinio ir santykio atžvilgiu, lemiantis, taip pat kaip ir aptartos Projekto 1 straipsnio 1 dalies, 5 straipsnio 2 dalies 2 punktų nuostatos, normų koliziją. Įvertinus aktualias Projekto nuostatas, darytina išvada, kad Projektu siūlomas teisinis reguliavimas nėra tinkamai išanalizuotas, apsiribojant Projekto aiškinamajame rašte įgaliojimų apimties ir subjektų apibrėžimo viešojo administravimo srityje problematikos įvardijimu.
Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinti principai išreiškia imperatyvius reikalavimus, vadovautis proporcingumo, efektyvumo, aiškumo ir kitais principais, keliamus teisėkūroje dalyvaujantiems subjektams, siekiant sukurti vientisą, nuoseklią, darnią ir veiksmingą teisės sistemą ir nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti. Dėl lietuvos advokatūros pasiūlymų Kaip jau buvo minėta, Advokatūros įstatymas, kuriame vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija ir tarptautinės teisės dokumentais, suteikia teisę Lietuvos advokatūrai ne tik teikti administracines paslaugas ir priimti administracinius sprendimus, tačiau taip pat veikti ir kitose viešojo administravimo srityse. Pagrindinės Lietuvos advokatūros vykdomos viešojo administravimo funkcijos, atitinkančios administracinį reglamentavimą, įtvirtintos Advokatūros įstatymo 57, 59, 60, 61 straipsniuose, suteikiant įgaliojimus teikti išvadas dėl teisės aktų projektų susijusių su asmens teisės į teisingą teismą įgyvendinimu, Lietuvos advokatūros organams priimti sprendimus, rengti tvarkas, kuriomis pripažįstama ir įgyvendinama asmens teisė teikti teisines paslaugas bei užtikrinama advokatų ir advokatų padėjėjų veiklos kontrolė. Pavyzdžiui, Advokatų taryba nustato detalius advokato darbo vietai taikomus reikalavimus, advokatų darbo vietų, advokatų veikloje naudojamų pavadinimų registravimo tvarką, advokato padėjėjo praktikos atlikimo tvarką, advokatų veiklos reklamos ribas (Advokatūros įstatymas 60 straipsnio 2 dalies 6, 9, 17, 18 punktai).
Lietuvos advokatūra taip pat vykdo teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo ir laikymosi priežiūrą, šią funkciją Advokatūros įstatymo 61 straipsnio 1 dalies pagrindu atlieka Advokatų garbės teismas, nagrinėjantis advokatų drausmės bylas ir advokatų tarybos teikimu aiškinantis Lietuvos advokatų etikos kodekso nuostatas. Visuotinis advokatų susirinkimas priima ir keičia Lietuvos advokatūros įstatus, Lietuvos advokatų etikos kodeksą, tvirtina advokatų įmokų Lietuvos advokatūrai dydį, advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarką (Advokatūros įstatymo 59 straipsnio 2 dalies 4, 5, 6 punktai). Kitos Lietuvos advokatūros funkcijos susijusios su teikiamomis administracinėmis paslaugomis, tokiomis kaip: advokatų kvalifikacinių egzaminų ir advokatų veiklos organizavimo egzaminų organizavimas, advokatų ir advokatų padėjėjų kvalifikacijos tobulinimo organizavimas ir įgyvendinimas, advokatų teikiamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos koordinavimas. Pastebėtina, kad tai tik dalis visų Lietuvos advokatūros atliekamų viešojo administravimo srityje funkcijų, todėl siūlomas teisinis reguliavimas vertintinas kaip siekis nepagrįstai apriboti Lietuvos advokatūros veiklą, kuri reguliuojama Advokatūros įstatymu. Nepritarti Keičiamo įstatymo
veikiančioms asociacijoms gali būti suteikiami visi 6 straipsnio 1 dalyje numatytų sričių viešojo administravimo įgaliojimai.
Tačiau atsižvelgiant į pačią viešojo administravimo esmę (valstybinė veikla įgyvendinant įstatymus) viešojo administravimo sričių - administracinio reglamentavimo ir priežiūros - taisyklės turi būti reglamentuojamos bendruose teisės aktuose. 40. Lietuvos
4 3.Dėl kitose VAĮ projekto nuostatose siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo
projekto 10 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad administracinis sprendimas dėl asmens prašymo ar skundo turi būti priimtas per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo užregistravimo dienos. Siekiant išvengti galimų piktnaudžiavimų, taip pat apsunkintos įrodinėjimo naštos prašymą ar skundą pateikusiam asmeniui, siūlytina patikslinti VAĮ projekto 10 straipsnio 4 dalį, nustatant, kad terminas administraciniam sprendimui dėl asmens prašymo ar skundo priimti skaičiuojamas nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos. Jeigu gavimo diena sutampa su nedarbo diena arba skundas ar prašymas gautas ne darbo valandomis, papildomai svarstytina būtų nustatyti, kad gavimo diena būtų laikoma kita darbo diena, einanti po skundo gavimo dienos (analogiškai kaip VAĮ projekto 23 str. 1 d.) Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 10 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo užregistravimo gavimo dienos. Jeigu prašymas ar skundas gautas po darbo valandų, poilsio ar šventės dieną, jo gavimo diena laikoma po jos einanti darbo diena. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinis sprendimas negali būti priimtas, viešojo administravimo subjektas šį terminą gali pratęsti ne ilgiau kaip 10 darbo dienų.
Asmeniui apie tokį termino pratęsimą per 5 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti terminą priėmimo dienos pranešama raštu ir nurodomos pratęsimo priežastys.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-12-1811 4(N)
nustatomas prašymo ar skundo nenagrinėjimo pagrindas – jei skundas ar prašymas viešojo administravimo subjektui paduotas ne pagal kompetenciją. Projekte atsisakoma šiuo metu galiojančiame įstatyme įtvirtintos nuostatos, kad tokiu atveju viešojo administravimo subjektas privalo skundą ar prašymą persiųsti kompetentingam viešojo administravimo subjektui. Svarstytina, ar toks siūlomas reglamentavimas atitinka principą, kad valdžios įstaigos tarnauja žmonėms bei keičiamo įstatymo 3 straipsnio 12 punkte įtvirtintą vieno langelio principą. Pritarti Pasiūlymas:
Papildyti keičiamo įstatymo 11 straipsnį 4 dalimi:
„4. Jeigu viešojo administravimo subjektas pagal
kompetenciją negali spręsti prašyme ar skunde išdėstytų klausimų ar priimti administracinės procedūros sprendimo dėl prašyme ar skunde išdėstyto klausimo, jis jo nenagrinėja ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos persiunčia jį kompetentingam viešojo administravimo subjektui, ir apie tai praneša asmeniui. Jeigu nėra kito viešojo administravimo subjekto, kuriam galėtų būti perduotas nagrinėti pagal kompetenciją prašymas ar skundas, viešojo administravimo subjekto s ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos apie tai praneša asmeniui, paaiškindamas jo prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis.“
42Lietuvos bankas,
2019-12-0511 2.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymo projekto
subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles“. Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 3 str. numatyta, kad Lietuvos bankas yra nepriklausoma institucija ir įgyvendindamas savo tikslus, atlikdamas savo funkcijas ir vykdydamas tam reikalingą veiklą Lietuvos bankas turi nesiekti nurodymų ir jų nepriimti iš ES ir Lietuvos institucijų, o Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir valstybės institucijos privalo gerbti Lietuvos banko nepriklausomumą ir nesiekti daryti įtaką Lietuvos bankui ir Lietuvos banko tarnautojams, kai jie vykdo savo pareigas. Atsižvelgdami į tai, siūlytumėme atitinkamai pakeisti įstatymo projekto 11 str. nuostatas, numatant, kad Lietuvos bankas asmenų prašymus ir skundus nagrinėja pagal Lietuvos banko valdybos patvirtintas taisykles. Nepritarti Tai, kad vadovaudamasi įstatymu Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtins taisykles ir Lietuvos bankas būdamas viešojo administravimo subjektu jų laikysis, Lietuvos banko nepriklausomumo nepažeis. Nesutinkant su šiomis nuostatomis galima būtų teigti, kad nei įstatymai, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimami teisės aktai negalėtų nustatyti absoliučiai jokių reikalavimų Lietuvos bankui – pavyzdžiui nei priešgaisrinės saugos taisyklių, nei higienos reikalavimų ar pan. 43. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
tik dokumentų ir informacijos gavimo, tarnybinės pagalbos teikimo procedūriniai aspektai, tačiau straipsnis stokoja nuostatų, apibrėžiančių dokumentų ir informacijos gavimo, tarnybinės pagalbos teikimo pagrindus. Nepritarti Remiantis principu lex non curat de minimis, manytina, kad šios nuostatos nėra įstatymo reguliavimo dalykas. Manytina, kad atsižvelgiant į Komiteto siūlomus straipsnio patikslinimus, reguliavimas bus aiškesnis. 44.
kanceliarijos Teisės departamentas,
„prašyti <...> tarnybinės pagalbos“, „subjektas, į kurį
kreipiamasi“, „pagalbos teikėjas“ turėtų būti suvienodinti tarpusavyje, nes greičiausiai visais šiais atvejais turimas omenyje tas pats veiksmas – kreipimasis tarnybinės pagalbos ir tas pats subjektas - subjektas, į kurį kreipiamasi. Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 12 straipsnio 5 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) tarnybinės pagalbos suteikimas iš pagalbos
teikėjo viešojo administravimo subjekto, į kurį kreipiamasi, pareikalautų nepagrįstai didelių sąnaudų;“
kanceliarijos Teisės departamentas,
5
tarnybinės pagalbos neteikimo pagrindas - jeigu nagrinėjamas klausimas nepriklauso subjekto, į kurį kreipiamasi, kompetencijai. Svarstytina, ar toks apribojimas būtų logiškas ir pagrįstas, nes administracinį sprendimą turintis priimti subjektas netektų teisės kreiptis tarnybinės pagalbos į subjektus, kurių kompetencijai šis klausimas tiesiogiai nepriklauso, tačiau kurie turi klausimo sprendimui būtinos informacijos ar kompetencijų. Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 12 straipsnio 5 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) nagrinėjamas klausimas nepriklauso viešojo administravimo subjekto subjektas, į kurį kreipiamasi, kompetencijai neturi prašomų dokumentų, informacijos ar kompetencijos;“
10
perteklinio teisinio reguliavimo, tokiu būdu apsunkinant teisės akto tekstą, rekomenduojame apsvarstyti VAĮ projekto 12 straipsnio 10 dalies įtvirtinimo projekte tikslingumą. Mūsų nuomone, riziką dėl specialiuose įstatymuose nustatytų reikalavimų viršenybės išsprendžia VAĮ projekto 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta taisyklė.
Pritarti Pasiūlymas: Išbraukti keičiamo įstatymo 12 straipsnio 10 dalį. „10. Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymo nuostatos, reglamentuojančios administracinį bendradarbiavimą, gali nustatyti kitokias tarnybinės pagalbos teikimo sąlygas, negu nustato šis įstatymas.“
kanceliarijos Teisės departamentas,
1
„administracinę procedūrą pradėjusiam subjektui< ...> raštu pranešama
apie priimtą administracinį sprendimą“ diskutuotina, nes pagal tokį siūlomą reguliavimą administracinę procedūrą pradėjęs subjektas visais atvejais turėtų raštu informuoti save apie savo paties priimtą administracinės procedūros sprendimą. Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Asmeniui, pateikusiam prašymą, ar asmeniui, dėl
kurio galimai pažeistų teisių ir teisėtų interesų yra pradėta administracinė procedūra, ir administracinę procedūrą pradėjusiam viešojo administravimo subjektui (toliau – administracinės procedūros dalyviams), taip pat asmenims, kuriems administracinis sprendimas turi tiesioginį poveikį, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo administracinio sprendimo priėmimo dienos raštu pranešama apie priimtą administracinį sprendimą, pateikiant tokio sprendimo kopiją, ar, esant poreikiui apsaugoti atitinkamų kategorijų duomenis, – nuasmenintą priimto administracinio sprendimo nuorašą. Atvejais, kai administracinio sprendimo kopija ar nuorašas negali būti pateikti arba kai administracinio sprendimo forma neleidžia užtikrinti visų šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje reikalaujamų duomenų pateikimo, šie duomenys nurodytiems asmenims pateikiami raštu, pranešant apie priimtą administracinį sprendimą.“
kanceliarijos Teisės departamentas,
1 36.
Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje pateikiama santrumpa
„toliau – administracinės procedūros dalyviai“ yra perteklinė, nes toliau
įstatyme ši santrumpa nėra vartojama. Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymą prie Teisės departamento pastabos Nr. 35. 49. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
administracinį sprendimą skelbti jį priėmusio viešojo administravimo subjekto interneto svetainėje. Atkreipiame dėmesį, kad pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 19 dalį viešojo administravimo subjektas gali būti valstybės politikas, pareigūnas, valstybės tarnautojas, kitas fizinis asmuo, kurie nebūtinai turi ir pagal teisės aktus nebūtinai privalo turėti savo interneto svetainę, todėl neaišku, kaip tokiu atveju, kai nurodytas asmuo neturi interneto svetainės, turėtų būti įgyvendinama ši norma. Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Viešojo administravimo subjektas, išnagrinėjęs grupės asmenų prašymą ar skundą, gali atsakyti viešo paskelbimo būdu, laikydamasis atitinkamų kategorijų duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų arba, jeigu tai nereikalauja neproporcingai didelių viešojo administravimo subjekto sąnaudų, – prašymą ar skundą pateikusios grupės asmenų nurodytu būdu. Tokiu atveju apie priimtą administracinį sprendimą raštu pranešama prašymą ar skundą pateikusios grupės asmenų nurodytu būdu, o administracinis sprendimas yra skelbiamas sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto interneto svetainėje. Tais atvejais, kai sprendimą priėmęs viešojo administravimo subjektas savo interneto svetainės neturi, jo priimtas administracinis sprendimas skelbiamas viešojo administravimo subjekto, su kuriuo sprendimą priėmęs viešojo administravimo subjektas yra artimiausiai susijęs pavaldumo ar koordinaciniais ryšiais, interneto svetainėje.“ 50.
2
neapibrėžtumo, rekomenduojame patikslinti VAĮ projekto 13 straipsnio 2 dalį, aiškiai numatant, kad apie priimtą administracinį sprendimą raštu pranešama prašymą ar skundą pateikusios grupės asmenų nurodytu būdu, kartu su pranešimu pateikiant ir administracinio sprendimo kopiją, bei administracinį sprendimą paskelbiant sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto interneto svetainėje. Tokiu būdu (įteikiant įgaliotam asmeniui ir sprendimo kopiją), mūsų nuomone, būtų efektyviau užtikrinama asmens, dėl kurio galimai pažeistų teisių ar teisėtų interesų yra pradėta administracinė procedūra, teisė gauti administracinės procedūros sprendimą. Pritarti Žr. Komiteto formuluotę prie Teisė departamento pastabos Nr. 37. 51. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
„Asmuo turi teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto priimtą
administracinį sprendimą arba veiksmą (neveikimą), taip pat viešojo administravimo subjekto vilkinimą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus <...>“. Pažymime, kad vilkinimas atlikti veiksmus (veiksmų neatlikimas) priskirtinas neveikimui, todėl atskiras vilkinimo įvardinimas traktuotinas kaip perteklinis. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo nuostatomis yra aiškiai nustatyti administracinių veiksmų atlikimo terminai ir jų pratęsimo pagrindai, svarstytina, ar vilkinimas atlikti veiksmus išskiriamas pagrįstai kitu aspektu.
Siūlomas reguliavimas nesant vilkinimo apibrėžimo galimai sudarytų prielaidas asmeniui skųsti administracinio subjekto veiksmus motyvuojant tuo, kad veiksmai atliekami per lėtai (vilkinama juos atlikti), nors veiksmų atlikimo terminai būtų nepažeisti. Nepritarti Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnio
administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl viešojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigūnus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.“ Siekiant įstatymuose sistemiškai užtikrinti vienodos apimties asmens teisę skųsti priimtus administracinius sprendimus, 14 straipsnio tikslinti nereikia. 52. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, 2019-12-1014
galimybė apskųsti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinį sprendimą arba veiksmus (neveikimą) šio įstatymo nustatyta tvarka. Įvertinus VAĮ projekto nuostatas, atkreiptinas dėmesys, kad projekte nėra detalizuota apskundimo tvarka, o apsiribojama keliomis šią tvarką konkretizuojančiomis nuostatomis. Pavyzdžiui, asmens prašymas ar skundas gali būti pateiktas asmeniškai arba per atstovą, tiesiogiai arba paštu, per kurjerį arba elektroniniais ryšiais; administraciniame sprendime turi būti nurodyta administracinio apskundimo tvarka.
Mūsų nuomone, projekte nėra nustatyta apskundimo tvarka, o tik prievolė ją numatyti administraciniame sprendime, kuri vertintina dviprasmiškai: nesant aiškios įstatymu įtvirtintos tvarkos, administraciniame sprendime numatyta tvarka ir terminai gali kisti priklausomai nuo individualių teisinių santykių, todėl ši tvarka bei terminai gali būti nevienodi ir priklausantys nuo viešojo administravimo subjekto valios. Atkreiptinas dėmesys, kad VAĮ projekto 11 straipsnio 1 dalimi siūloma asmenų prašymus ir skundus nagrinėti pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles, tačiau nuostatos formuluotė neatskleidžia, ar šios taisyklės reguliuotų ir teisinius santykius, kuriais turėtų vadovautis skundą ar prašymą teikiantis asmuo. Siekiant juridinio aiškumo bei išvengti teisinio nesuderinamumo, kai įstatymas nukreipia ieškoti taisyklių pačiame įstatyme, o jame jos nėra įtvirtintos, rekomenduojame papildyti VAĮ projekto 14 straipsnį, nustatant esmines apskundimo tvarką ir terminus reglamentuojančias taisykles. Nepritarti Šis įstatymas nustato viešojo administravimo subjekto priimto administracinio sprendimo arba veiksmų apskundimo materialinę taisyklę ir išvardina subjektus, kam toks sprendimas arba veiksmas gali būti skundžiamas. Skundo nagrinėjimo pagal Viešojo administravimo įstatymą taisyklės išsamiai reglamentuojamos šio įstatymo III skyriuje „Administracinės procedūros ypatumai“. Procedūrines nuostatas taip pat nustato specialieji teisės aktai (Administracinių bylų teisenos įstatymas), arba jie bus nustatyti (kiek tai bus būtina) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime. Taip pat atkreipiame dėmesį, jog kiekviename administraciniame sprendime turi būti nurodyta išsami jo apskundimo tvarka 10 str. 5 d. 7 p. 53.
kanceliarijos Teisės departamentas,
1
glaustumo, keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies formuluotėje „imasi reikalingų priemonių“ žodžio „reikalingų“ atsisakytina kaip perteklinių. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
3
dalyje nurodoma, kad „Per 3 darbo dienas nuo klaidų ištaisymo dienos asmeniui, o atvejais, kai taisomas administracinės procedūros sprendimas, – ir viešojo administravimo subjektui įteikiamas ar išsiunčiamas pataisytas dokumentas“. Neaišku, koks viešojo administravimo subjektas čia turimas mintyje – tas, dėl kurio veiksmų (neveikimo) ar priimto administracinio sprendimo buvo vykdoma administracinė procedūra, ar koks kitas, todėl aptariama nuostata tikslintina. Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 15 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 3. Per 3 darbo dienas nuo klaidų ištaisymo dienos asmeniui, o atvejais, kai taisomas administracinės procedūros sprendimas, – ir viešojo administravimo subjektui, įteikiamas ar išsiunčiamas pataisytas dokumentas ar asmenų grupei, kuriems buvo skirtas administracinis sprendimas, tokiu pat būdu, kaip ir buvo įteiktas su klaidomis buvęs administracinis sprendimas, įteikiamas pataisytas administracinis sprendimas.“
Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, 2019-12-1015 1, 4
sprendimo klaidų ištaisymo procedūrą. Pagal straipsnio 1 dalį viešojo administravimo subjektas, gavęs motyvuotą informaciją apie administraciniame sprendime esančias klaidas, imasi reikalingų priemonių klaidoms ištaisyti. Tačiau VAĮ projekto 15 straipsnyje nėra detalizuojama, kokios klaidos (jų rūšys) gali būti taisytinos šio straipsnio prasme[24]. Pagal straipsnio 4 dalį klaidų taisymo procedūra negalima, jeigu klaidos ištaisymas pakeistų administracinio sprendimo turinį iš esmės.
Mūsų nuomone, sąvoka iš esmės yra vertinamojo pobūdžio, kita vertus, nežinant, kokias klaidas (jų rūšis) leidžiama taisyti 15 straipsnio prasme, gali kilti nepagrįstų nuostatos interpretavimo ar taikymo atvejų, taip pat ir piktnaudžiavimų šios siūlomos normos neapibrėžtumu. Atsižvelgiant į tai, rekomenduojame patikslinti ir sukonkretinti sąvokų klaida ir iš esmės turinį. Iš dalies pritarti Argumentai:
Klaidų požymiai pasirinkti analogiški kaip numatyti Administracinių bylų teisenos įstatyme (96 str. 2 d.) ir STT pastaboje minimame Civilinio proceso kodekse. Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Administracinį sprendimą priėmęs viešojo administravimo subjektas, gavęs motyvuotą informaciją apie administraciniame sprendime esančius rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas (toliau visi kartu – klaidos), imasi reikalingų priemonių klaidoms ištaisyti.“ * Bendrinės sąvokos „iš esmės“ netikslinga apibrėžti įstatyme, nes rasti visiems atvejams tinkančius požymius būtų sudėtinga. 56. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
įtvirtinti nuostatą, pagal kurią neteisėtą, tačiau asmens padėtį gerinantį (suteikiantį subjektinę teisę arba panaikinantį prievolę) savo arba įstatymų nustatytais atvejais žemesnio pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto priimtą administracinį sprendimą pripažinti netekusiu galios būtų galima tik tada, jeigu būtų nustatoma, kad toks sprendimas buvo priimtas dėl asmens daromo neteisėto poveikio ar apgaulės panaudojimo. Pažymėtina, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo kyla reikalavimas paisyti bendrojo teisės principo ex injuria jus non oritur (neteisės pagrindu teisė neatsiranda).
Atsižvelgiant į tai, šios nuostatos, kuria būtų sudarytos prielaidos įteisinti dėl klaidos ar kitų priežasčių priimtus neteisėtus viešojo administravimo subjektų sprendimus, atsisakytina. Jeigu asmuo, kuriam neteisėtu viešojo administravimo subjekto sprendimu buvo suteikta subjektinė teisė ar panaikinta prievolė, dėl tokio sprendimo pripažinimo netekusiu galios patirtų žalą, ji turėtų būti jam atlyginama (to paties straipsnio 4 dalies nuostata, kuria reguliuojamas žalos atlyginimas, atitinkamai tikslintina, nes aptariamuoju atveju asmuo žalą patirtų ne dėl paties neteisėto sprendimo, o dėl jo pripažinimo netekusiu galios). Pritarti Pasiūlymas:
Išbraukti keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2 dalį. „2. Viešojo administravimo subjektas neteisėtą administracinį sprendimą netekusiu galios pripažįsta nuo sprendimo pripažinti administracinį sprendimą netekusiu galios įsigaliojimo momento, išskyrus atvejus, kai toks sprendimas viešojo administravimo subjekto motyvuotu sprendimu netekusiu galios pripažįstamas nuo neteisėto administracinio sprendimo priėmimo momento (ab initio). Nuo priėmimo momento visais atvejais netekusiais galios pripažįstami administraciniai sprendimai, priimti dėl asmens daromo neteisėto poveikio ar apgaulės panaudojimo.“ Atitinkamai pernumeruoti keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2-4 dalis. 57. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
nustatant, kad ne viešojo administravimo subjektas sprendimą pripažįsta netekusiu galios nuo sprendimo pripažinti sprendimą netekusiu galios įsigaliojimo, o kad sprendimas netenka galios nuo sprendimo, kuriuo jis pripažįstamas netekusiu galios, įsigaliojimo momento. Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 16 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3 2.
Viešojo administravimo subjektas neteisėtą administracinį sprendimą netekusiu galios pripažįsta Neteisėtas administracinis sprendimas netenka galios nuo viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo pripažinti šį administracinį sprendimą netekusiu galios įsigaliojimo momento, išskyrus atvejus, kai toks šis sprendimas viešojo administravimo subjekto motyvuotu sprendimu netekusiu galios pripažįstamas nuo neteisėto administracinio sprendimo priėmimo momento (ab initio). Nuo priėmimo momento visais atvejais netekusiais galios pripažįstami administraciniai sprendimai, priimti dėl asmens daromo neteisėto poveikio ar apgaulės panaudojimo.“
Teisės departamentas,
394
įstatymo 16 straipsnio 4 dalies ir 39 straipsnio nuostatų, kuriose yra įtvirtintos skirtingos nuorodos dėl žalos atlyginimo tvarkos. Pritarti Atsisakyti 16 straipsnio 4 dalies, nes analogiški teisiniai santykiai yra reglamentuojami keičiamo įstatymo 39 straipsnyje. Pasiūlymas: Išbraukti 16 straipsnio 4 dalį. 4. Jeigu dėl netekusiu galios pripažinto viešojo administravimo subjekto neteisėto administracinio sprendimo asmuo patiria žalą, žala atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka. Ši nuostata netaikoma viešojo administravimo subjektui, nustačius, kad toks sprendimas buvo priimtas dėl asmens daromo neteisėto poveikio ar apgaulės panaudojimo. Pasiūlymas:
Keičiamo įstatymo 39 straipsnį išdėstyti taip: „39 straipsnis.
Viešojo administravimo subjektų atsakomybė Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų administracinių aktų, atlyginama Civilinio kodekso nustatyta tvarka ir Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka.“
kanceliarijos Teisės departamentas,
1
„prašymą ar skundą administraciniam sprendimui priimti“ turinys yra neaiškus
ir nelogiškas, formuluotė tikslintina. Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Pareigūnas, valstybės tarnautojas, kitas
įstatymų nustatytą specialų statusą turintis fizinis asmuo ar darbuotojas, nagrinėjantis asmens prašymą ar skundą administraciniam sprendimui priimti, informuoja viešojo administravimo subjekto, kuriame eina pareigas, vadovą arba jo įgaliotą atstovą apie jam daromą neteisėtą poveikį.“
kanceliarijos Teisės departamentas,
2
aišku, ar viešojo administravimo subjekto vadovas straipsnio 2 dalyje numatytus sprendimus gali priimti tik gavęs neteisėtą poveikį patiriančio asmens pranešimą, kaip tai nustatyta straipsnio 1 dalyje, ar ir gavęs informacijos apie patiriamą neteisėtą poveikį kitais būdais. Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 17 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Viešojo administravimo subjekto vadovas arba jo įgaliotas atstovas šio straipsnio
neteisėtą poveikį, įvertina neteisėto poveikio pobūdį. ir Viešojo administravimo subjekto vadovas arba jo įgaliotas atstovas, manydamas, kad neteisėtą poveikį patiriančio pareigūno, valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens ar darbuotojo tolesnis dalyvavimas, nagrinėjant asmens prašymą ar skundą administraciniam sprendimui priimti, gali turėti (turės) įtakos administracinio sprendimo nešališkumui ar objektyvumui, gali jį nušalinti pareigūną, valstybės tarnautoją, kitą įstatymų nustatytą specialų statusą turintį fizinį asmenį ar darbuotoją nuo asmens prašymo ar skundo nagrinėjimo.“
kanceliarijos Teisės departamentas,
3
46Keičiamo įstatymo 17 straipsnio 3 dalis tikslintina:
asmenys turimi omenyje; 46.2. žodis „veiksmuose“ keistinas į „veikose“;
pertekliniai, nes „teisėsaugos institucijų“ sąvoka apima ir ikiteisminio tyrimo institucijas. Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 17 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Viešojo administravimo subjekto vadovas arba jo
įgaliotas atstovas, įvertinęs neteisėto poveikio pobūdį ir manydamas, kad administraciniu sprendimu suinteresuotų asmenų veiksmuose veikose galimai yra nusikalstamos veikos požymių, privalo apie tai pranešti ikiteisminio tyrimo ar teisėsaugos institucijoms.“
kanceliarijos Teisės departamentas,
14 47.
Keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 4 punkto formuluotė apima bet kokius registro tvarkymo veiksmus įtraukiant ar keičiant registro objektus, tačiau svarstytina, ar pagal 19 straipsnio 1 dalies prasmę šiame punkte neturėtų būti nurodytas tik informacijos registravimas asmenų prašymu. Kaip jau buvo pastebėta šioje išvadoje, vertinamas projektas stokoja administracinės paslaugos sąvokos apibrėžimo, tačiau sistemiškai vertinant projekto nuostatas darytina išvada, kad administracinė paslauga turėtų būti suteikiama asmenims jų prašymu, t.y. nukreipta į viešojo administravimo subjektų sistemos išorę. Tačiau siūloma formuluotė apimtų ir tokius privalomus teisės aktais reglamentuotus veiksmus, nepriklausančius nuo asmenų prašymų, kaip, pavyzdžiui, teisės aktų įtraukimas į teisės aktų registrą ar nebeegzistuojančio asmens išbraukimas iš registro. Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) teisės aktų nustatytos informacijos registravimas valstybės registruose ar valstybės informacinėse sistemose asmens prašymu.“
kanceliarijos Teisės departamentas,
20444
straipsnio 4 dalies 4 punkte vartojama formuluotė „matuoti< ...> kokybę“ svarstytina kalbiniu ir logikos požiūriu. Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 19 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Viešojo administravimo subjektas turi nustatyti teikiamos administracinės paslaugos kokybės reikalavimus ar rodiklius, matuoti ir vertinti administracinės paslaugos kokybę.“ Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 20 straipsnio 4 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) nustatyti viešosios paslaugos kokybės reikalavimus ar rodiklius, matuoti ir vertinti viešosios paslaugos kokybę (matuoti vertinti viešosios paslaugos kokybę gali įpareigoti viešosios paslaugos teikėją);“
64Lietuvos bankas,
1
3.
Be to, atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo projekto 19 str. 1 d. numatyta, kad viešojo administravimo subjektas turi sudaryti savo teikiamų administracinių paslaugų sąrašą ir, vadovaudamasis vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka ir kitais teisės aktais, reguliuojančiais šių paslaugų teikimą, patvirtinti administracinių paslaugų teikimo aprašymus. Atsižvelgdami į prieš tai minimas Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 3 str. nuostatas dėl Lietuvos banko nepriklausomumo, siūlome tikslinti įstatymo projekto 19 str. nuostatas, papildant jį nauja 6 dalimi:
„6. Tais atvejais, kai administracines paslaugas teikia Lietuvos
bankas, šio straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas dėl teikiamų administracinių paslaugų sąrašo sudarymo, administracinių paslaugų teikimo aprašymų patvirtinimo, jų atnaujinimo ir paskelbimo įgyvendina Lietuvos bankas.“ Nepritarti Tai, kad vadovaudamasi įstatymu Vyriausybė patvirtins taisykles ir Lietuvos bankas būdamas viešojo administravimo subjektu jų laikysis, Lietuvos banko nepriklausomumo nepažeis. Nesutinkant su šiomis nuostatomis galima būtų teigti, kad nei įstatymai, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimami teisės aktai negalėtų nustatyti absoliučiai jokių reikalavimų Lietuvos bankui – pavyzdžiui nei priešgaisrinės saugos taisyklių, nei higienos reikalavimų ar pan. 65. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
42
nustatyta pareiga dalyvauti steigiant viešųjų paslaugų teikėją arba nustatyti tvarką kaip toks tiekėjas gali būti parenkamas diskutuotina.
Kaip jau buvo minėta šios išvados 17 punkte, viešųjų paslaugų teikėjai gali (o įstatymų nustatytais atvejais - privalo) būti parinkti viešuosius pirkimus reglamentuojančių įstatymų nustatyta tvarka, gali būti parinkti Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo, kitų įstatymų nustatyta tvarka, todėl viešojo administravimo subjekto teisė nustatyti šių subjektų parinkimo tvarką gali prieštarauti galiojančioms minėtų įstatymų nuostatoms. Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymą keisti 20 str. 4 d. 2 p. (Komiteto pasiūlymo Nr. 19). Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 20 straipsnio 4 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) atlikus konkurencingą procedūrą parinkti
asmenis, kurie teiks administruojamą viešąją paslaugą, o tais atvejais, kai atlikus konkurencingą procedūrą nėra galimybių užtikrinti, kad reikalingos kokybės viešąją paslaugą galėtų teikti jau veikiantys fiziniai ar juridiniai asmenys, – įsteigti arba, jeigu pagal nustatytą kompetenciją to daryti negali, inicijuoti viešosios paslaugos teikėjo steigimą arba nustatyti tvarką, kaip administruojamos viešosios paslaugos teikėjas turėtų būti parenkamas įstatymų nustatyta tvarka parinkti asmenis, kurie teiks administruojamą viešąją paslaugą, išskyrus atvejus, kai kiti įstatymai konkrečių viešųjų paslaugų teikimo administravimą reglamentuoja kitaip;“
kanceliarijos Teisės departamentas,
46
nustatoma viešojo administravimo subjekto pareiga užtikrinti kai kuriuos viešosios paslaugos teikėjo veiklos planavimo dokumentų turinio aspektus.
Toks reikalavimas yra nelogiškas ir neįgyvendinamas tais atvejais, kai viešųjų paslaugų teikėjas nėra įsteigtas viešojo administravimo subjekto, o parenkamas pagal viešuosius pirkimus reglamentuojančių įstatymų ar kitų įstatymų reikalavimus, ir nėra pavaldus viešojo administravimo subjektui ar jo kontroliuojamas. Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 20 straipsnio 4 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) užtikrinti, kad administruojamos viešosios paslaugos teikėjo veiklos planavimo dokumentuose nustatyti veiklos tikslai (uždaviniai) atitiktų viešųjų paslaugų viešosios paslaugos teikimą administruojančio viešojo administravimo subjekto veiklos planavimo dokumentuose numatytus tikslus (uždavinius) dėl viešojo paslaugos teikimo tobulinimo, tais atvejais, kai viešąją paslaugą teikia viešojo administravimo subjekto, administruojančio viešąją paslaugą, įsteigtas viešosios paslaugos teikėjas;“
kanceliarijos Teisės departamentas,
6
išdėstytais argumentais dėl viešųjų paslaugų teikėjų parinkimo galimybių, keičiamo įstatymo 20 straipsnio 6 dalies nuostata, leidžianti steigti viešosios paslaugos teikėją tuo atveju, kai šios paslaugos negali teikti egzistuojantys juridiniai asmenys, kuriuose savininko, dalininko ar akcininko teises ir pareigas įgyvendina valstybė ar savivaldybė, vertintinas kaip ydingas ir neatitinkantis viešuosius pirkimus reglamentuojančių įstatymų privalomų reikalavimų bei vidaus sandoriams taikomų apribojimų. Iš dalies pritarti Atsisakoma 20 straipsnio 6 dalies, joje numatytą teisinį reguliavimą perkeliant į 20 straipsnio 4 dalies 2 punktą. Žr. Komiteto pasiūlytą 4 dalies 2 punkto redakciją prie TD pastabos Nr. 49 ir Komiteto pasiūlymą Nr. 19. 68.
laisvosios rinkos institutas, 2020-04-20206 Vadovaujantis teisinio tikrumo ir sąžiningos konkurencijos principais, būtina koreguoti Įstatymo 20 str. 6 d.: “Viešojo administravimo subjektas, administruojantis viešosios paslaugos teikimą, gali steigti ar inicijuoti viešosios paslaugos teikėjo, kuriame savininko, dalininko ar akcininko teises ir pareigas įgyvendina valstybė ar savivaldybės, steigimą tik tuo atveju, jeigu nėra galimybių užtikrinti, kad reikalingos kokybės viešąją paslaugą galėtų teikti jau veikiantys fiziniai ar juridiniai asmenys, kuriuose savininko, dalininko ar akcininko teises ir pareigas įgyvendina valstybė ar savivaldybės.”
<...>
●
administravimo subjektas, administruojantis viešosios paslaugos teikimą, gali steigti ar inicijuoti viešosios paslaugos teikėjo, kuriame savininko, dalininko ar akcininko teises ir pareigas įgyvendina valstybė ar savivaldybės, steigimą tik tuo atveju, jeigu nėra galimybių užtikrinti, kad reikalingos kokybės viešąją paslaugą galėtų teikti jau veikiantys juridiniai asmenys, kuriuose savininko, dalininko ar akcininko teises ir pareigas įgyvendina valstybė ar savivaldybės.” (toliau – Įstatymo 20 str. 6 d.)
<...>
įstatymą gali būti pažeidžiamas teisinio tikrumo ir sąžiningos konkurencijos principai Viešojo administravimo įstatymas neatsižvelgia į tai, kad viešąją paslaugą gali teikti ne tik valstybinės įmonės bet ir privatūs ūkio subjektai. Įstatymo 20 str.
Įstatymo 20 str. 6 d. numato, kad „Viešojo administravimo subjektas, administruojantis viešosios paslaugos teikimą, gali steigti ar inicijuoti viešosios paslaugos teikėjo, kuriame savininko, dalininko ar akcininko teises ir pareigas įgyvendina valstybė ar savivaldybės, steigimą tik tuo atveju, jeigu nėra galimybių užtikrinti, kad reikalingos kokybės viešąją paslaugą galėtų teikti jau veikiantys juridiniai asmenys, kuriuose savininko, dalininko ar akcininko teises ir pareigas įgyvendina valstybė ar savivaldybės.“ Pagal šią nuostatą sprendimui steigti viešosios paslaugos teikėją įtakos nedarytų faktas, kad rinkoje veikia privatus paslaugų teikėjas, kuris teikia atitinkamas paslaugas. Tai leidžia manyti, kad Projekto rengėjai nevertina privačių juridinių asmenų kaip galimų viešosios paslaugos teikėjų. Nors kiti įstatymai tokią galimybę numato. Pavyzdžiui, Vietos savivaldos įstatymo, 9 str. 2 d. 3 p. ir 9(1) str. nustatyta, kad savivaldybė gali steigti naujus viešųjų paslaugų teikėjus tik tada, „kai atsižvelgdami į savo komercinius interesus, kiti ūkio subjektai tokios veiklos nevykdytų arba vykdytų ne visa apimtimi, kuri yra būtina savivaldybės bendruomenės bendriesiems interesams patenkinti“. Toks skirtingas tų pačių procesų reglamentavimas sukurtų teisės normų koliziją ir pažeistų teisinio tikrumo principą. Be to, toks reguliavimas sudaro sąlygas situacijai, kai viešojo administravimo subjektai steigtų valstybines įmones konkrečių paslaugų teikimui, neatsižvelgiant į tai, kad rinkoje veikia kiti privatūs atitinkamų paslaugų teikėjai. Tokiu būdu rinkoje jau veikiantys ūkio subjektai konkuruotų su valstybiniais teikėjais nelygiomis sąlygomis. Tokia situacija sudarytų sąlygas pažeisti sąžiningos konkurencijos principą ir kitas Konstitucijos 46 str. nuostatas.
Išvados ir pasiūlymai Atsižvelgiant į tai, kad ● siūlomas apibrėžimas viešąją paslaugą apibrėžia labai plačiai; ● apibrėžime nurodyti požymiai neatlieka kriterijų funkcijos, t. y. nepadeda vienareikšmiškai išskirti paslaugų grupės iš paslaugų visumos; ● priėmus įstatymą gali būti pažeidžiamas teisinio tikrumo ir sąžiningos konkurencijos principai; ● viešosios paslaugos apibrėžimo požymiai galimai prieštarauja Konstitucijos 46 str.; ● toks viešosios paslaugos apibrėžimas ir nuostatos, kad viešąsias paslaugas gali teikti tik valstybinės įmonės, įtvirtinimas gali vesti į nepagrįstą paslaugų ir atskirų rinkų nacionalizavimą, Projektu siūlomam viešosios paslaugos apibrėžimui negalima pritarti, jį būtina tobulinti, įvardinant konkrečius kriterijus, kurie pagrįstų, kodėl paslaugą turėtų teikti valstybinė įmonė, ir leistų lengvai ir vienareikšmiškai atskirti, ar konkreti paslauga pasižymi nurodytais bruožais ir gali būti laikoma viešąja paslauga ar ne. Pritarti Atsisakius šios 20 straipsnio 6 dalies Laisvosios rinkos instituto siūlomas reguliavimas atliepiamas 20 straipsnio 4 dalies 2 punkte. 69. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
nustatytos teisės ar dalis jų neturėtų būti suteiktos ne tik asmeniui, dėl kurio galimai pažeistų teisių ir teisėtų interesų pradėta administracinė procedūra, bet ir asmeniui, kuris skundu kreipėsi dėl kito asmens teisių ir teisėtų interesų galimo pažeidimo. Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 22 straipsnio pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip: „Asmuo, dėl kurio galimai pažeistų teisių ir ar teisėtų interesų yra pradėta administracinė procedūra, arba asmuo, kuris su skundu kreipėsi dėl kito asmens galimo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo, turi teisę:“
kanceliarijos Teisės departamentas,
8 53.
Keičiamo įstatymo 22 straipsnio 8 punkto nuostatos tikslintinos, nes pagal siūlomą reguliavimą nėra aišku, kokiais pagrindais ir kokia tvarka gali būti skundžiamas administracinės procedūros sprendimas arba punkte nurodyti asmenų veiksmai (arba kas turi nustatyti tokią tvarką). Nepritarti Siūlomas reguliavimas specialių nuostatų dėl apskundimo tvarkos nereikalauja ir yra pakankamas. Kiekvienu atveju apskundimo tvarka bus privalomai išaiškinta administracinės procedūros sprendime. 71. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
11
akto pavadinimas, prasidedantis žodžiais „Lietuvos Respublika“, minimas ne pirmą kartą, jis rašomas be šių žodžių; atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 1 punkte prieš Civilinio kodekso pavadinimą išbrauktini žodžiai „Lietuvos Respublikos“. Pritarti Argumentai: Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pavadinimas šiame įstatymo straipsnyje minimas pirmą kartą, kadangi išbraukta 16 straipsnio 4 dalis, kurioje įstatymo pavadinimas buvo minimas pirmą kartą. Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) pareigūnas, valstybės tarnautojas, kitas įstatymų nustatytą specialų statusą turintis fizinis asmuo ar darbuotojas yra asmens, dėl kurio galimai pažeistų teisių ir ar teisėtų interesų pradėta administracinė procedūra arba dėl kurio veiksmų galimai yra pažeistos tokio šio asmens teisės, arba asmens, kuris su skundu kreipėsi dėl kito asmens galimo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo, artimasis giminaitis (kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse), svainis ar sugyventinis, įstatymų nustatyta tvarka įregistravęs partnerystę;“
kanceliarijos Teisės departamentas,
26271211 55.
Keičiamo įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 1 punkte svarstytina galimybė nustatant nušalinimo pagrindą dėl giminystės, partnerystės ar svainystės nurodyti ne tik asmenį, dėl kurio galimai pažeistų teisių ir teisėtų interesų pradėta administracinė procedūra, bet ir asmenį, kuris skundu kreipėsi dėl kito asmens teisių ir teisėtų interesų galimo pažeidimo. Analogiška pastaba teiktina ir dėl keičiamo įstatymo
Dėl keičiamo įstatymo 24 straipsnio 1 dalies 1 punkto žr. Komiteto pasiūlymą prie Teisės departamento pastabos Nr. 54. Dėl keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalies žr. Komiteto pasiūlymą prie Teisės departamento pastabos Nr. 58. Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 27 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Viešojo administravimo subjektas, pradėjęs
administracinę procedūrą, prireikus gali faktinius duomenis patikrinti vietoje. Asmeniui, dėl kurio galimai pažeistų teisių ir ar teisėtų interesų yra pradėta administracinė procedūra, arba asmeniui, kuris su skundu kreipėsi dėl kito asmens galimo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo, turi būti pranešta apie patikrinimo laiką, kad jis galėtų, jeigu pageidauja, dalyvauti tikrinant faktinius duomenis vietoje. Jeigu šio patikrinimo metu gali būti paskelbta informacija, kuri pagal įstatymus negali būti vieša, asmeniui, dėl kurio galimai pažeistų teisių ar teisėtų interesų yra pradėta administracinė procedūra, arba asmeniui, kuris su skundu kreipėsi dėl kito asmens galimo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo, sudaroma galimybė susipažinti su faktinių duomenų patikrinimo vietoje rezultatais.“
kanceliarijos Teisės departamentas,
2
sakinyje vietoj žodžio „nustatyto“ turėtų būti žodis „nustatytą“, o antrajame sakinyje po žodžio „nusišalinimo“ reikėtų įrašyti žodžius „ar nušalinimo“.
Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 24 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Sprendimą dėl pareigūno, valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatyto nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens ar darbuotojo nusišalinimo ar nušalinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje priima viešojo administravimo subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo. Sprendimą dėl viešojo administravimo subjekto vadovo nusišalinimo ar nušalinimo nuo dalyvavimo administracinėje procedūroje priima jis pats arba jį į pareigas paskyręs viešojo administravimo subjekto vadovas, arba kolegialaus viešojo administravimo subjekto vadovas.“
kanceliarijos Teisės departamentas,
2
57Keičiamo įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje nurodoma,
jog administracinė procedūra sustabdoma, „jeigu paaiškėja, kad skundo ir (ar) prie jo pridedamų dokumentų turinyje yra nusikalstamos veikos ar administracinių nusižengimų požymių“. Pagal teikiamą formuluotę būtų galima suprasti, kad administracinė procedūra nebūtų stabdoma, jei paaiškėtų, jog yra vieno (o ne daugiau) administracinio nusižengimo požymių. Aptariama nuostata tikslintina. Be to, 25 straipsnio 2 dalies konstrukcija „Jeigu paaiškėja, kad skundo ir (ar) prie jo pridedamų dokumentų turinyje yra nusikalstamos veikos ar administracinių nusižengimų požymių“ tikslintina ir tuo požiūriu, kad, kaip galima suprasti iš konteksto, turima omenyje nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo požymių turinti veika, dėl kurios yra paduotas skundas, o ne tai, kad tokių požymių gali turėti pats skundas ar prie jo pridėti dokumentai. Iš dalies pritarti Argumentai:
Patys dokumentai nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo nesukelia. Bet kuriuo atveju tokie teisės pažeidimai būtų užfiksuoti jų turinyje.
Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 25 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Jeigu paaiškėja, kad skundo ir (ar) prie jo pridedamų dokumentų turinyje yra nusikalstamos veikos ar administracinių nusižengimų požymių skunde ir (ar) prie jo pridedamuose dokumentuose yra duomenų apie galimai padarytą (daromą) nusikalstamą veiką (veikas) ar administracinį nusižengimą (nusižengimus), administracinė procedūra sustabdoma ir tokio skundo kopija ir prie jo pridedamų dokumentų kopijos persiunčiamos institucijai, kompetentingai tirti šiuos teisės pažeidimus. Jeigu atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą ar administracinių nusižengimų teiseną, administracinė procedūra atnaujinama.“
kanceliarijos Teisės departamentas,
2
nustatyti, kad „Jeigu dėl objektyvių priežasčių apklausti asmenį per administracinei procedūrai nustatytą laiką neįmanoma, administracinė procedūra sustabdoma šio įstatymo 25 straipsnyje nustatyta tvarka ne ilgesniam nei 6 mėnesių terminui“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamo įstatymo 25 straipsnio 1 ir 2 dalyse yra numatyti konkretūs administracinės procedūros stabdymo pagrindai (jeigu administracinės procedūros sprendimas gali pakeisti administracinėje procedūroje nedalyvaujančių asmenų teisinį statusą, jeigu paaiškėja, kad „skundo ir (ar) prie jo pridedamų dokumentų turinyje yra nusikalstamos veikos ar administracinių nusižengimų požymių“), o ne abstrakti procedūros stabdymo tvarka, todėl 26 straipsnio 2 dalies nuostata tikslintina. Jei turima mintyje, kad apie sprendimą sustabdyti procedūrą ir sprendimą ją atnaujinti per 3 darbo dienas nuo atitinkamo sprendimo priėmimo dienos raštu informuojamas asmuo, dėl kurio galimai pažeistų teisių ar teisėtų interesų pradėta procedūra, formuluotina nuoroda ne į visą 25 straipsnį, o į jo 4 dalį.
Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Jeigu skunde nėra aiški ginčijamo klausimo esmė ir su juo susijusios
aplinkybės arba asmuo, dėl kurio galimai pažeistų teisių ir ar teisėtų interesų yra pradėta administracinė procedūra, arba asmens, kuris su skundu kreipėsi dėl kito asmens galimo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo, išreiškė pageidavimą būti apklausiamas, administracinės procedūros sprendimas priimamas tik tokį asmenį apklausus. Jeigu dėl objektyvių priežasčių apklausti asmenį per administracinei procedūrai nustatytą laiką neįmanoma, administracinė procedūra sustabdoma šio įstatymo
ilgesniam kaip 6 mėnesių terminui. Jeigu per šį terminą nurodyto asmens apklausti neįmanoma, administracinė procedūra nutraukiama.“
Teisės departamentas, 2019-12-18 IV (Y)
reglamentuoti licencijavimą ir ūkio subjektų priežiūrą. Pažymime, kad šios viešojo administravimo subjektų funkcijos sudaro tik nedidelę dalį viešojo administravimo sričių, apibrėžtų keičiamo įstatymo 6 straipsnyje, turinio, tačiau joms reglamentuoti skirta maždaug 25% įstatymo, kuris turėtų reglamentuoti visą viešojo administravimo sistemą, apimties. Svarstytina, ar keičiamas įstatymas neturėtų apsiriboti bendraisiais ir universaliais viešojo administravimo reglamentavimo aspektais, o nuostatos, reglamentuojančios tik dalį keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 punkte apibrėžtos viešojo administravimo srities funkcijų, neturėtų būti įtvirtinamos atskiru įstatymu, reglamentuojančiu būtent ūkio subjektų veiklos priežiūrą.
Nepritarti Argumentai: IV skyrius ,,Ūkio subjektų priežiūra“ nustato bendrąsias normas, kurios taikomos visiems ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekantiems viešojo administravimo subjektams (institucijoms, viešosioms įstaigoms, asociacijoms, vykdančioms priežiūrą skirtingose ūkinės veiklos srityse, iš viso apie 50 subjektų). Priežiūros specifiką tam tikrose veiklos srityse, pavyzdžiui, aplinkos apsaugos, vartotojų teisių apsaugos ir pan. nustato specialieji įstatymai – Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymas, Vartotojų teisių apsaugos įstatymas ir pan. IV skyrių sudaro 10 straipsnių ir jų nuostatos yra susijusios su kitomis VAĮ nuostatomis, pavyzdžiui, visos sąvokos, kurios vartojamos IV skyriuje yra apibrėžtos ir suprantamos taip, kaip nurodyta VAĮ, ūkio subjektų veiklos priežiūrą vykdo viešojo administravimo subjektai, kuriems taikomi tie patys VAĮ nustatyti principai, įgaliojimai vykdyti viešąjį administravimą yra suteikiami taip, kaip nustatyta VAĮ ir kt. Ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekantys viešojo administravimo subjektai atlieka ne tik verslo priežiūrą, tačiau vykdo ir dalį arba visas kitas VAĮ nustatytas viešojo administravimo funkcijas, pavyzdžiui, Narkotikų, alkoholio ir tabako departamentas išduota licencijas prekiauti tabako gaminiais ir vykdo prekybos tabako gaminiais priežiūrą. VAĮ projekte yra išskirtos 5 viešojo administravimo sritys ir ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekantys viešojo administravimo subjektai veikia visose šiose srityse.
Kartu su šiuo įstatymo projektu Komitete nuspręsta Seimui teikti Seimo protokolinio nutarimo projektą, kuriame rekomenduojama Vyriausybei pateikti atskirą ūkio subjektų veiklos priežiūrą reglamentuojantį įstatymą, į jį perkeliant atitinkamas viešojo administravimo įstatymo nuostatas. 77. Lietuvos bankas,
1
sprendimai dėl licencijų priimami Licencijų informacinėje sistemoje.“ Siūlome tikslinti šią formuluotę, nes sprendimai dėl licencijų išdavimo, galiojimo sustabdymo ar galiojimo panaikinimo yra priimami viešojo administravimo institucijoje (tiek vienasmenių, tiek kolegialių organų, priimančių sprendimus), o Licencijų informacinėje sistemoje atitinkama institucija (įgaliotas tarnautojas) tik suveda (registruoja) informaciją apie priimtus administracinius sprendimus dėl licencijų. Atsižvelgiant į tai, siūlytina tikslinti įstatymo projekto 29 straipsnio 1 dalį taip:
„1. Priimti administraciniai sprendimai dėl
licencijų registruojami Licencijų informacinėje sistemoje.“ Nepritarti Įstatymo projektu siekiama, kad licencijavimo mechanizmas būtų pagrįstas vienos informacinės sistemos, kuria naudotųsi visi viešojo administravimo subjektai, išduodantys licencijas, naudojimu. Licencijų informacinės sistemos funkcijos neapsiriboja duomenų kaupimu, jos apima ir duomenų tvarkymą. Nuostata dėl administracinių sprendimų dėl licencijų priėmimo Licencijų informacinėje sistemoje siekiama, kad duomenų įrašymas Licencijų informacinėje sistemoje sukeltų teisines pasekmes. Lietuvos banko siūloma formuluotė neužtikrintų Licencijų informacinės sistemos tikslų įgyvendinimo ir įtvirtintų tik procedūrines nuostatas, reglamentuojančias duomenų teikimą. 78. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-12-1829 60.
Svarstytina, ar projektu keičiamame įstatyme nereikėtų apibrėžti, kas yra šio įstatymo 29 straipsnyje minima Licencijų informacinė sistema. Pritarti Pasiūlymas: Papildyti keičiamo įstatymo 2 straipsnį 8 dalimi:
„7. Licencijų informacinė sistema – Lietuvos Respublikos Vyriausybės
įgaliotos institucijos valdoma ir tvarkoma informacinė sistema, skirta licencijų duomenims ir informacijai tvarkyti vienoje vietoje.“ Atitinkamai pernumeruoti kitas 2 straipsnio dalis. 79. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
42
tikslintinas atskleidžiant termino „licencijų išdavimo modeliai“ turinį. Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 29 straipsnio 4 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) licencijų išdavimo modelius ir jų taikymo pagrindus. Teisė
pradėti ar vykdyti tam tikrą veiklą ūkio subjekto įgyjama vadovaujantis vienu iš licencijavimo modelių: „G“ („griežtuoju“) arba „D“ („deklaravimu“). Licencijų išdavimo modelis „G“ taikomas, kai prieš išduodant licenciją reikalingas ūkio subjekto patikrinimas. Licencijų išdavimo modelis „D“ taikomas, kai ūkio subjekto išankstinis patikrinimas nėra atliekamas ir ūkio subjektui pakanka pateikti deklaraciją;“
kanceliarijos Teisės departamentas,
43
siūloma numatyti, kad principus, kuriais vadovaujantis vertinamas ūkinės veiklos licencijavimo pagrįstumas, nustatytų Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Pažymėtina, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja ir teisės aktų hierarchiją, inter alia tai, kad poįstatyminiai teisės aktai negali prieštarauti įstatymams, konstituciniams įstatymams ir Konstitucijai, kad poįstatyminiai teisės aktai turi būti priimami remiantis įstatymais, kad poįstatyminis teisės aktas yra įstatymo normų taikymo aktas nepaisant to, ar tas aktas yra vienkartinio (ad hoc) taikymo, ar nuolatinio galiojimo (Konstitucinio Teismo 2007 m. rugpjūčio 13 d., 2013 m. vasario 20 d., 2018 m. kovo 2 d. ir kiti nutarimai). Manome, kad principai, kuriais vadovaujantis vertinamas ūkinės veiklos licencijavimo pagrįstumas, nustatytini įstatyme, o ne poįstatyminiame teisės akte. Pritarti Pasiūlymas:
Išbraukti keičiamo įstatymo 29 straipsnio 4 dalies 3 punktą: „3) principus, kuriais vadovaujantis vertinamas ūkinės veiklos licencijavimo pagrįstumas;“ Buvusį keičiamo įstatymo 29 straipsnio 4 dalies 4 punktą laikyti 3 punktu. 81. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3364 3, 6
pavadinimas, prasidedantis žodžiais „Lietuvos Respublika“, minimas ne pirmą kartą, jis rašomas be šių žodžių. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje, taip pat projekto 3 straipsnio 3 ir 5 dalyse prieš Vyriausybės pavadinimą, o keičiamo įstatymo 36 straipsnio 4 ir 5 dalyse prieš Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pavadinimą išbrauktini žodžiai „Lietuvos Respublikos“. Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 29 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nustato:“ Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 36 straipsnio 4 ir 5 dalis ir jas išdėstyti taip: „4.
Ūkio subjektų veiklos priežiūros monitoringą stebėseną atlieka Lietuvos Respublikos eEkonomikos ir inovacijų ministerija. 5. Lietuvos Respublikos eEkonomikos ir inovacijų ministerijos prašymu ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekantys subjektai teikia dokumentus ir kitą informaciją, reikalingą įvertinti ūkio subjektų veiklos priežiūros vykdymo būklę.“ Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir kitos institucijos pagal kompetenciją iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „56. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, ministerijos ar savivaldybės institucijos turi peržiūrėti joms pavaldžioms ar atskaitingoms biudžetinėms įstaigoms, viešosioms įstaigoms, valstybės ar savivaldybės įmonėms iki šio įstatymo įsigaliojimo suteiktus viešojo administravimo įgaliojimus ir iki 2025 m. sausio 1 d. parengtiia reikiamų teisės aktų pakeitimus, kuriais iki įstatymo įsigaliojimo vykdyti viešojo administravimo įgaliojimai būtų perduoti laikantis šiame įstatyme nustatytos tvarkos ir reikalavimų. Iki įsigalios viešojo administravimo įgaliojimų perdavimą reglamentuojančių teisės aktų pakeitimai, viešojo administravimo įgaliojimai vykdomi, vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka.“
kanceliarijos Teisės departamentas,
suvienodinti vartojamus terminus „priežiūra“ ir „ūkio subjektų veiklos priežiūra“. Pritarti Teisės departamento pastaboje minimuose straipsniuose vartojama formuluotė „ūkio subjektų veiklos priežiūra“. 83. Lietuvos bankas, 2019-12-0530
5.
Įstatymo projekto 30 str. pateikiamas baigtinis ūkio subjektų veiklos priežiūros principų sąrašas. Atsižvelgdami į tai, kad finansų rinkos priežiūros atlikimas yra reguliuojamas ne tik Lietuvos Respublikos teisės aktais, bet ir Europos Sąjungos bei kitais tarptautiniais dokumentais, kurie, be kita ko, nustato ir specialius finansų rinkos priežiūros principus, siūlome įstatymo projekto 30 str. papildyti tokia 2 dalimi:
„2. Kituose įstatymuose, Europos Sąjungos teisės aktuose ir Lietuvos
Respublikos tarptautinėse sutartyse gali būti nustatyta ir kitų ūkio subjektų veiklos priežiūros principų.“ Pažymėtina, kad tokia nuostata yra šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 36² straipsnio 2 dalyje. Pritarti Pasiūlymas: Papildyti keičiamo įstatymo 30 straipsnį 2 dalimi ir ją išdėstyti taip: „2. Kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose, Europos Sąjungos teisės aktuose ir Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse gali būti nustatyta ir kitų ūkio subjektų veiklos priežiūros principų.“
kanceliarijos Teisės departamentas,
33
derintinas su keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje apibrėžta sąvoka po žodžio „administraciniame“ išbrauktinas žodis „teisės“. Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) vertina gautą informaciją apie ūkio subjekto veiklą, priežiūrą atliekančio subjekto norminiame administraciniame teisės akte nustatyta tvarka nustato ūkio subjekto rizikingumą;“
Teisės departamentas,
2
„neatitinkanti (klaidinga) teisės aktų reikalavimų“ keistina formuluote
„neatitinkanti teisės aktų reikalavimų (klaidinga)“. Pritarti
Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 32 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Jeigu ūkio subjektas vadovaujasi ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančio subjekto patvirtinta rašytine arba viešai paskelbta konsultacija, kuri vėlesne konsultacija, aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto konsultacija ar kitu administraciniu sprendimu arba teismo sprendimu pripažįstama kaip neatitinkanti (klaidinga) teisės aktų reikalavimų (klaidinga), ūkio subjektui poveikio priemonės už netinkamą teisės aktų vykdymą, kurį lėmė klaidinga konsultacija, netaikomos.“
kanceliarijos Teisės departamentas,
341025
sakinyje taisytina rašybos klaida, o 34 straipsnio 2 dalies 5 punkte – klaidingai nurodytas straipsnio numeris „36“ (šio straipsnio 3 dalyje nėra punktų; nurodyti 3 dalies punktai yra 31 straipsnyje). Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 33 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10. Vienu metu gali būti atliekami ne daugiau kaip 2u du ūkio subjekto veiklos planiniai patikrinimai. Priežiūrą Ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekantys subjektai, kurių priežiūros dalykas ir forma yra tarpusavyje susiję, gali atlikti bendrą 2 dviejų ar daugiau ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių subjektų planinį patikrinimą, jeigu taip sumažėja priežiūros našta ūkio subjektui.“ Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 34 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 ir 2
punktuose nurodytas taisykles, patvirtintą patikrinimų planą ir jo pakeitimus, 316 straipsnio 3 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose nurodytą informaciją.“
Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, 2019-12-1036 2.
Dėl Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atliekamo ūkio subjektų veiklos priežiūros monitoringo VAĮ projekto 36 straipsnyje siūloma nustatyti priežiūrą atliekančių subjektų veiklos vertinimo ir atskaitomybės klausimus, tačiau siūlomame reguliavime pasigendama esminių priežiūrą atliekančių subjektų veiklos vertinimo taisyklių: nėra iki galo aišku, kas yra Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atliekamas monitoringas, kokia jo apimtis, kokie kiekybiniai / kokybiniai veiklos pakitimai stebimi ir analizuojami (todėl svarstytina, ar nebūtų tikslinga nustatyti ūkio subjektų veiklos priežiūros monitoringo sąvokos apibrėžimą), koks monitoringo atlikimo periodiškumas (kasmetinis ar dažnesnis); nėra aišku, kokiu teisės aktu vadovaujantis vykdomas monitoringas[25]; straipsnio 2 dalyje numatoma, kokie rodikliai negali būti pripažintini vertinimo kriterijais, tačiau nenurodomas pavyzdinis sąrašas ar pavyzdžiai, kurie būtų laikomi tinkamais kriterijais; nėra, aišku, kam būtų pateikiamas svarstyti monitoringo metu nustatytas rezultatas, kokia šio rezultato tolimesnė eiga. Teisinio reguliavimas abstraktumas laikytinas korupcijos rizikos veiksniu. Rekomenduojame papildyti VAĮ projektą atitinkamomis nuostatomis dėl Ekonomikos ir inovacijos ministerijos atliekamo ūkio subjektų veiklos priežiūros monitoringo. Pritarti iš dalies Specialiųjų tyrimų tarnybos pastaboje keliami klausimai dėl atliekamo monitoringo apimties, periodiškumo, vertinimo kiekybinių bei kokybinių rodiklių, monitoringo rezultatų pristatymo bus detalizuoti Vyriausybės 2010 m. gegužės 5 d. nutarime Nr. 511 „Dėl institucijų atliekamų priežiūros funkcijų optimizavimo“ bei Priežiūros institucijų veiklos pažangumo vertinimo metodikoje.
Papildomai pažymėtina, jog Valstybės kontrolė
efektyvi?“ išvadose bei rekomendacijose nurodė, kad „nėra vertinama bendra šalies arba tam tikros srities verslo priežiūros būklė ir už ją neatsiskaitoma, todėl nėra duomenų, kokią pridėtinę naudą visuomenei, verslui ir valstybei teikia verslo priežiūra, kaip naudojami valstybės ištekliai, kokią priežiūros sritį būtina tobulinti ir pan.“ Todėl būtina užtikrinti sistemingą verslo priežiūros srities būklės vertinimą. Būtent todėl keičiamu įstatymu siekiama įgyvendinant pirmiau minėtą Valstybės kontrolės rekomendaciją. Ekonomikos ir inovacijų ministerija imasi priemonių vertinti priežiūros institucijų vykdomus priežiūros veiklos procesus bei taikomas veiklos priemones ir metodus. Keičiamo įstatymo 36 str. 4 d. - tai teisinis pagrindas, įpareigojimas tokiems veiksmams atlikti, o keičiamo įstatymo 36 str. 5 d. įpareigoja visus verslo priežiūrą atliekančius viešojo administravimo subjektus (nepriklausomai nuo jų veiklos srities ar jų pavaldumo kuriai ministerijai) teikti duomenis bei informaciją, reikalingą verslo priežiūros sistemos būklės vertinimui atlikti. 88. Lietuvos bankas, 2019-12-0536
6Lietuvos banko nuomone, įstatymo projekto 36 str.
4 ir 5 d. nuostatos, įtvirtinančios, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerija atliks ūkio subjektų veiklos priežiūros monitoringą, vertins ūkio subjektų veiklos priežiūros vykdymo būklę, turi būti tikslinamos taip, kad būtų labai aiškus tokio monitoringo ir vertinimo turinys, apimtis, arba įstatyme turi būti aiškiai įtvirtinta, kad vykdydama šias funkcijas ministerija nepažeidžia Lietuvos banko nepriklausomumo principo, kuris įtvirtintas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 130 str., Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statuto 7 str., šias nuostatas įgyvendinančioje Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo 3 str. 2 d. ir pabrėžiamas daugelyje Europos Sąjungos ir tarptautinių dokumentų[26]. Atsižvelgdami į tai siūlome įstatymo projekto 36 str. papildyti nauja 6 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„6. Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija,
vadovaudamasi šios straipsnio 4 dalies ir 5 dalies nuostatomis atlikdama ūkio subjektų veiklos priežiūros monitoringą ir vertindama ūkio subjektų veiklos priežiūros vykdymo būklę, privalo nepažeisti Lietuvos banko nepriklausomumo.“ Nepritarti Lietuvos bankas yra viešojo administravimo funkcijas atliekantis subjektas. Kaip ir daugelis kitų institucijų, įtrauktas į Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 511 „Dėl institucijų atliekamų priežiūros funkcijų optimizavimo“ tvirtinamą ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių institucijų sąrašą. Lietuvos bankas savo veikloje vadovaujasi tiek Viešojo administravimo įstatymo, tiek pirmiau minėto nutarimo (su tam tikromis išimtimis) nuostatomis, reglamentuojančiomis verslo priežiūros veiklos vykdymą bei pažangių priemonių (pvz., ūkio subjektų rizikingumo vertinimą, Kontrolinių klausimynų taikymą, vienodą kokybišką konsultavimo praktiką ir pan.) taikymą.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atliekamas priežiūros institucijų veiklos pažangumo (pažangių priežiūros priemonių, veiklos organizavimo metodų, gerųjų praktikų taikymas) vertinimas niekaip negali pažeisti Lietuvos banko nepriklausomumo principo. 89. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, 2019-12-1038 1, 2
mažareikšmį teisės aktų reikalavimų pažeidimą neskirti numatytos poveikio priemonės ir pareikšti asmeniui žodinę pastabą. Teisinis reguliavimas ir aiškinamasis raštas neatskleidžia, ar žodinė pastaba bus fiksuojama, o tokių pastabų neužregistravimas atskirais atvejais gali sudaryti prielaidas korupcijai. Esant pasikartojantiems mažareikšmiams pažeidimams priežiūrą atliekantis subjektas negalės nustatyti teisės aktų reikalavimų pažeidimų (nors ir mažareikšmių) sistemiškumo ir pakartotinumo. Taip pat, mūsų nuomone, 38 straipsnio 1 dalyje dėl numatytos teisės nustatyti protingą terminą pažeidimui pašalinti, kuris gali būti pratęstas vieną kartą, neaišku, kiek gali trukti arba kokia minimali yra protingo termino trukmė. Tais atvejais, kai nenustatyta minimali terminų trukmė sudaromos sąlygos priežiūrą atliekantiems subjektams piktnaudžiauti nustatant neadekvačius terminus, todėl praktikoje tai būtų paremta subjektyviu priežiūrą atliekančio subjekto požiūriu, kuris kiekvienu atveju galėtų skirtis. Pritarti iš dalies Dėl mažareikšmio pažeidimo pakartotinumo. Keičiamo įstatymo 38 str. 1 d. nuostata nenustato mažareikšmio pažeidimo pakartotinumo vertinimo.
Mažareikšmiškumo institutas numato, kad kiekvienas mažareikšmio pažeidimo atvejis traktuotinas kaip naujas pažeidimas, neatsižvelgiant į tai, ar tokio pobūdžio pažeidimas jau buvo padarytas ankščiau. Nustačius kiekvieno mažareikšmio teisės aktų reikalavimo pažeidimo atvejį, taikomas tas pats veiksmų algoritmas: jei pažeidimas gali būti ištaisytas nedelsiant priežiūros pareigūno akivaizdoje – pateikiama žodinė pastaba; jei pažeidimo ištaisyti nedelsiant negalima – pateikiamas rašytinis nurodymas ir suteikiamas protingas terminas pažeidimui pašalinti, kuris gali būti kartą pratęstas. Keičiamame įstatyme nėra numatytas mažareikšmio teisės akto pažeidimo pakartotinumo vertinimas, nes šio pobūdžio pažeidimams jis nėra aktualus, kadangi net ir pakartotinai nustačius mažareikšmį pažeidimą, savo esme jis lieka mažareikšmiu ir nesukelia didesnės rizikos žalai atsirasti. Žodinė pastaba gali būti teikiama tik tais atvejais, kai mažareikšmis pažeidimas gali būti pašalinamas nedelsiant priežiūros pareigūno akivaizdoje. Todėl keičiamo įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje numatyta situacija, kai atsirastų poreikis pakartotinai pateikti žodinę pastabą už nepašalintą mažareikšmį pažeidimą, negalima. Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Nustačius teisės aktų reikalavimų nesilaikymo ar
netinkamo vykdymo faktą, kuris vertintinas kaip mažareikšmis teisės aktų reikalavimų pažeidimas ir kurį galima ištaisyti nedelsiant ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančio subjekto pareigūno, kito valstybės tarnautojo ar darbuotojo akivaizdoje, tokio pažeidimo tyrimas nutraukiamas, įstatymo numatyta poveikio priemonė neskiriama, o ūkio subjektui pareiškiama žodinė pastaba.
Tais atvejais, kai mažareikšmio teisės aktų reikalavimų pažeidimo nedelsiant ištaisyti negalima ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančio subjekto pareigūno, kito valstybės tarnautojo ar darbuotojo akivaizdoje, ūkio subjektui pateikiamas rašytinis nurodymas pašalinti mažareikšmį teisės aktų reikalavimų pažeidimą ir nustatomas protingas terminas pažeidimui pašalinti, kuris gali būti pratęstas vieną kartą. Jeigu ūkio subjektas nepašalino mažareikšmio teisės aktų reikalavimo pažeidimo, pakartotinai žodinė pastaba arba rašytinis nurodymas negali būti pateiktias.“ Dėl protingo termino mažareikšmiams pažeidimams pašalinti nustatymo. Dėl ūkio subjektams, veikiantiems skirtingose veiklos srityse taikomų skirtingų teisės aktų reikalavimų, neįmanoma apibrėžti ir pateikti bendro, išsamaus, baigtinio galimų mažareikšmių teisės aktų reikalavimų pažeidimų sąrašo. Todėl keičiamo įstatymo 38 str. 2 d. numato pareigą konkrečioms ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančioms institucijoms savo norminiuose administraciniuose aktuose nurodyti, kokie teisės aktų reikalavimų pažeidimai jų veiklos srityje vertinami kaip mažareikšmiai, ar apibrėžti tokių pažeidimų nustatymo kriterijus. Taip pat institucijos turėtų numatyti ir tokiems mažareikšmiams pažeidimams pašalinti protingus terminus užtikrinant, kad inspektoriai neturėtų savo nuožiūra ir galimai skirtingai spręsti dėl tinkamų terminų taikymo. Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 38 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Teisės aktų reikalavimų pažeidimai, kurie laikomi mažareikšmiais konkrečiose ūkio subjektų veiklos srityse, ar tokių pažeidimų kriterijai, taip pat šių pažeidimų pašalinimo terminai, nurodomi ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančio subjekto arba aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto priimamuose norminiuose administraciniuose aktuose.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-12-183
kito kai kurių nuostatų įsigaliojimo laiko neturėtų apimti šio straipsnio 2 dalies. Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 21. 91. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-12-183
69Projekto 3 straipsnio 4 dalyje, jei turimas omenyje nebaigtinis prašymų sąrašas, turėtų
būti vartojama ne civilinėms sutartims būdinga terminija „įskaitant bet neapsiribojant“, o teisės aktams būdinga pavyzdinio sąrašo forma su elementu
„pavyzdžiui“ sąrašo pradžioje arba „kitokiais prašymais, kurie/kuriais
<...>“ sąrašo pabaigoje. Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos skundų ar
prašymų (įskaitant, bet neapsiribojant prašymais pavyzdžiui, prašymų suteikti administracinę ar viešąją paslaugą) nagrinėjimo procedūros baigiamos, vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusiomis nuostatomis, išskyrus atvejus, kai administracinio sprendimo priėmimo metu galiojančios nuostatos gerina asmens, pateikusio prašymą, arba asmens, dėl kurio galimai pažeistų teisių ar teisėtų interesų yra pradėta administracinė procedūra, padėtį.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-12-183
koks asmuo (kuris administracinės procedūros dalyvis ar pan.) turimas omenyje. Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymą prie Teisės departamento pastabos Nr. 69. 93.
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-12-183
nuostatas, pagal kurias valstybės tarnautojų, kurių pareigybėms priskirtos funkcijos nėra laikomos viešuoju administravimu, pareigybės turi būti panaikintos, ir prireikus funkcijoms atlikti būtų steigiamos darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį pareigybės. Toks siūlomas reguliavimas iš esmės prieštarauja Valstybės tarnybos įstatymui, kurio 2 straipsnio 11 dalyje valstybės tarnyba apibrėžiama kaip veikla, kuria ne tik vykdomos viešojo administravimo funkcijos, bet ir (arba) padedama valstybės ar vietos valdžią įgyvendinantiems asmenims atlikti jiems nustatytas funkcijas, išskyrus ūkinio ir (ar) techninio pobūdžio funkcijas. Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. 7. Valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose sudaromos valstybės
tarnautojų pareigybių vertinimo komisijos, į kurias taip pat įtraukiami toje valstybės ir savivaldybės institucijoje ar įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos atstovai ar darbo tarybos atstovai. Šios komisijos ne rečiau kaip kas ketvirtį peržiūri laisvas (neužimtas) atitinkamos valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos valstybės tarnautojų pareigybių sąraše esančias pareigybes ir įvertina šioms pareigybėms priskirtas funkcijas. Nustačiusios, kad tam tikrai konkrečiai pareigybei priskirtos funkcijos po šio įstatymo įsigaliojimo nėra laikomos viešuoju administravimu ir nepatenka į kitų Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalyje išvardytų funkcijų apimtį, sudaro tokių pareigybių sąrašus ir pateikia juos atitinkamų institucijų ar įstaigų vadovams. Tokios pareigybės turi būti panaikintos ir prireikus funkcijoms atlikti steigiamos darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, pareigybės.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-12-18 * 72.
Keičiamame įstatyme vartojamą konstrukciją „teisės ir teisėti interesai“ siūlytume keisti konstrukcija „teisės ar teisėti interesai“. Pritarti Pasiūlymas: Visame keičiamame įstatyme formuluotę „teisės ir teisėti interesai“ pakeisti formuluote „teisės ar teisėti interesai“. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Armonaitė, 2020-04-15 19¹ N Argumentai: Pasiūlymo tikslas – Lietuvos Respublikoje viešojo administravimo subjektų teikiamas paslaugas padaryti prieinamas ir nuotoliniu būdu. Pasiūlymo įgyvendinimas palengvins administracinių paslaugų suteikimą ir gavimą, sudarys sąlygas gauti administracines paslaugas fiziškai nevykstant į viešojo administravimo subjekto buveinę. Siūlome visas administracines paslaugas, kurioms reikalingas asmens parašas, perkelti į elektroninę erdvę. Dokumentų pasirašymui naudojamas elektroninis parašas. Asmens tapatybė patvirtinama prisijungus prie valstybės įdiegtų ir teisės aktais patvirtintų elektroninių platformų. Esant būtinybei, asmens tapatybė taip pat gali būti patvirtinta ir nuotolinėmis vaizdo identifikavimo priemonėmis. Paskelbus ekstremaliąją padėtį ir karantiną dėl COVID-19 (koronavirusinės infekcijos) ligos visoje Lietuvos Respublikoje, tapo svarbu užtikrinti administracinių paslaugų teikimo tęstinumą. Valstybė privalo operatyviai reaguoti į susidariusią situaciją ir suteikti visas viešojo administravimo subjektų teikiamas paslaugas nuotoliniu būdu, taip nesukeliant pavojaus nei viešojo administravimo subjektų darbuotojams, nei asmenims, kurie kreipiasi dėl paslaugų suteikimo.
Lietuva jau yra žengusį didelį žingsnį paslaugų perkėlimui į elektroninę erdvę – yra sukurti elektroniniai valdžios vartai, elektroninis parašas, to pasekoje dalį paslaugų (įvairios pažymos, išrašai, deklaracijos, įmonių registravimas) asmenys jau gali gauti ir nuotoliniu būdu. Pasauliui susidūrus su pandemijos iššūkiu yra labai svarbu laiku ir efektyviai reaguoti į susiklosčiusią situaciją. Visų administracinių paslaugų perkėlimas į elektroninę erdvę būtent šiuo metu būtų efektyvi, operatyvi, inovatyvi ir toliaregiška reakcija. Pasiūlymas:
Papildyti Įstatymo projektą nauju 19¹ straipsniu ir jį išdėstyti taip:
“1 straipsnis. Papildyti nauju 19¹ straipsniu. Papildyti įstatymo projektą 19¹ straipsniu:
„19¹. Administracinių paslaugų teikimas nuotoliniu būdu. 1. Viešojo administravimo subjektas, teikiantis administracines paslaugas, užtikrina paslaugų teikimą ir nuotoliniu būdu, elektroninėmis ryšio priemonėmis. 2. Asmuo, norėdamas gauti administracines paslaugas nuotoliniu būdu, savo tapatybę patvirtina prisijungdamas prie valstybės įdiegtų ir teisės aktais patvirtintų elektroninių platformų. Dokumentų pasirašymui naudojamas elektroninis parašas. Esant būtinybei, asmens tapatybė taip pat gali būti patvirtinta ir nuotolinėmis vaizdo identifikavimo priemonėmis. 3. Asmenų konsultavimas viešojo administravimo subjekto kompetencijos klausimais gali vykti elektroninėmis ryšio priemonėmis, leidžiančiomis bendrauti su asmeniu - garso ir/ar vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis.” Nepritarti Netikslinga administracinių paslaugų teikimą reglamentuoti siejant su konkrečiu jų pateikimo būdu. Šiuo metu dalis administracinių paslaugų jau yra prieinama elektroniniu ar nuotoliniu būdu.
Sukurtas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos valdomas Lietuvos paslaugų katalogas (https://www.lietuva.gov.lt). Dalis administracinių paslaugų dėl savo specifikos ir negalėtų būti teikiamos nuotoliniu būdu, pavyzdžiui, santuokos registravimas, todėl numatyti, kad visos paslaugos teikiamos nuotoliniu būdu nebūtų korektiška. Dėl teikimo būdo pagal galimybes turėtų apsispręsti kiekvienas administracinės paslaugos teikėjas. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nėra. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas:
ir Komiteto išvadoms. 2. Pritarti Komiteto parengtam Seimo protokolinio nutarimo
„Dėl viešojo administravimo ir ūkio subjektų priežiūros
teisinio reguliavimo atskyrimo“ projektui ir teikti jį Seimui. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
ir savivaldybių komitetas, 2020-04-2913 Argumentai: Komitete įvertinus gautus Krašto apsaugos ministerijos 2020-04-20 pasiūlymus Nr. G-2020-3236 ir įstatymo projekto tekstą šiuo aspektu suderinus su jo rengėja Vidaus reikalų ministerija, tekste kaip viešojo administravimo subjektai pagal poreikį yra atvaizduojami kariai ir Lietuvos kariuomenė. Atkreipiame dėmesį, jog įstatymo projekto tekste kai kuriais atvejais kariai priskiriami apibendrintai viešojo administravimo subjektų grupei „įstatymų nustatytą specialų statusą turintis fizinis asmuo“. Lietuvos kariuomenė kai kuriais atvejais priskiriama apibendrintai viešojo administravimo subjektų grupei „viešasis juridinis asmuo“. Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 1 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodytas funkcijas gali būti pavesta atlikti kariams ir diplomatinės tarnybos institucijose pareigas einantiems valstybės tarnautojams.“
ir savivaldybių komitetas, 2020-04-2914 N Argumentai: Keičiamame įstatyme atsisakius viešojo administravimo institucijos apibrėžimo ir patikslinus viešojo administravimo subjekto sąvoką (2 straipsnio 19 ir 20 punktai), būtina aiškiai nustatyti, kad VAĮ nustatyti reikalavimai viešojo administravimo subjekto administracijos struktūrai yra taikomi tik išimtinai iš valstybės ar savivaldybių biudžetų ar pinigų fondų išlaikomose biudžetinėse įstaigose. Atitinkamai pernumeruojamos kitos po 4 dalies einančios 2 straipsnio dalys. Pasiūlymas:
Keičiamo įstatymo 1 straipsnį papildyti nauja 4 dalimi:
„4. Šio įstatymo 8 straipsnio nuostatos taikomos viešojo
administravimo subjektams, kurių teisinė forma – biudžetinė įstaiga.“
ir savivaldybių komitetas, 2020-04-29217 Argumentai: Nustatoma, kad tik viešojo juridinio asmens statusą turinčiam viešojo administravimo subjektui taikomos vidaus administravimą reglamentuojančios VAĮ nuostatos. Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 17 dalį ir ją išdėstyti taip: „167. Vidaus administravimas − veikla, kuria užtikrinamas viešojo administravimo subjekto, turinčio viešojo juridinio asmens statusą, savarankiškas funkcionavimas (struktūros tvarkymas, dokumentų, personalo, turimų materialinių ir finansinių išteklių valdymas), kad jis galėtų atlikti viešąjį administravimą.“ Pritarti 4.
ir savivaldybių komitetas, 2020-04-29219 Argumentai: Atsižvelgiant į Specialiųjų tyrimų tarnybos ir Laisvosios rinkos instituto pateiktas pastabas ir po diskusijų su kitomis suinteresuotomis institucijomis ar įstaigomis (Lietuvos savivaldybių asociacija, Vidaus reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija) viešosios paslaugos sąvoką siūlome papildyti 2 požymiais: 1) valstybės „garantuojamumu“ ir 2) visuotinu prieinamumu. Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 18 dalį ir ją išdėstyti taip:
„189. Viešoji paslauga – pagal įstatymų ir (ar)
viešojo administravimo subjektų nustatytus reikalavimus vykdoma šių subjektų prižiūrima veikla, kuria sukuriama valstybės ar savivaldybių garantuojama ir visuomenės nariams vienodai prieinama viešoji nauda visuomenei.“
ir savivaldybių komitetas, 2020-04-29221 Argumentai: Viešojo administravimo subjektų sąvokos vienas iš požymių yra „šio įstatymo nustatyta tvarka suteikti įgaliojimai“. Netikslinga šio požymio išskirti ir viešojo administravimo subjektų sistemos sąvokoje. Tai yra perteklinė nuostata, todėl siūlome jos atsisakyti. Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 21 dalį ir ją išdėstyti taip:
„212. Viešojo administravimo subjektų sistema – pavaldumo ir koordinaciniais
ryšiais tarpusavyje susietių viešojo administravimo subjektaių visuma, turintys šio įstatymo nustatyta tvarka jiems suteiktus įgaliojimus atlikti viešąjį administravimą.“ Pritarti 6.
ir savivaldybių komitetas, 2020-04-2937 N Argumentai: Įstatymo projekte dėl nenurodytų priežasčių neliko galiojančiame Viešojo administravimo įstatyme įtvirtinto „naujovių ir atvirumo permainoms“ principo. Šiuolaikiniam viešajam administravimui šis principas yra itin aktualus, todėl siūlome jį įtvirtinti ir įstatymo projekte. Atitinkamai pernumeruoti kitus 3 straipsnio punktus. Pasiūlymas:
Papildyti keičiamo įstatymo 3 straipsnį nauju 7 punktu:
„7) naujovių ir atvirumo permainoms principas. Šis principas reiškia, kad viešojo administravimo subjektas turi ieškoti
naujų ir veiksmingų būdų, kaip geriau spręsti problemas, iškylančias vykdant viešąjį administravimą, taip pat nuolat tobulinti savo veiklą taikydamas pažangiausius metodus, modelius, technologijas, priemones ar gerosios patirties pavyzdžius;“
ir savivaldybių komitetas, 2020-04-2941 Argumentai: Keičiamas įstatymas sistemiškai papildomas nuostatomis apie regioninį viešojo administravimo lygmenį atsižvelgiant į Komitete svarstomą Regioninės plėtros įstatymo projektą Nr. XIIIP-4280 ir jį lydintįjį Viešojo administravimo pakeitimo įstatymo projektą XIIIP-4281. Atitinkamai regioniniais viešojo administravimo subjektai minimi ir pagal poreikį kituose keičiamo įstatymo straipsniuose. Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Viešojo administravimo subjektų sistemą sudaro valstybinio
administravimo subjektai, regioninio administravimo subjektai ir savivaldybių administravimo subjektai.“ Pritarti 8.
ir savivaldybių komitetas, 2020-04-2942 Argumentai: Keičiamame įstatyme atsisakius viešojo administravimo institucijos apibrėžimo ir patikslinus viešojo administravimo subjekto sąvoką (buvę projekto 2 straipsnio 19 ir 20 punktai), būtina aiškiai išvardinti, kokios viešojo administravimo subjektų grupės ar konkretūs subjektai yra laikomi valstybinio administravimo subjektais. Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Valstybinio administravimo subjektai yra kolegialios ar
vienasmenės valstybės institucijos, ar biudžetinės įstaigos, išlaikomos iš valstybės biudžeto asignavimų ir kitų valstybės pinigų fondų lėšų, Lietuvos bankas, Lietuvos kariuomenė, jų valstybės tarnautojai ir pareigūnai, valstybės politikai, kiti įstatymų nustatytą specialų statusą turintys fiziniai asmenys, asociacijos, valstybės įmonės, viešosios įstaigos, kurių savininkė arba dalininkė yra valstybė, šio įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą.“
ir savivaldybių komitetas, 2020-04-2944 N Argumentai: Keičiamas įstatymas sistemiškai papildomas nuostatomis apie regioninį viešojo administravimo lygmenį atsižvelgiant į Komitete svarstomą Regioninės plėtros įstatymo projektą Nr. XIIIP-4280 ir jį lydintįjį Viešojo administravimo pakeitimo įstatymo projektą– XIIIP-4281. Pasiūlymas:
Papildyti keičiamo įstatymo 4 straipsnį nauja 4 dalimi:
„4. Regioninio administravimo subjektai – regionų
plėtros tarybos.“ Buvusią 4 dalį laikyti 5 dalimi. Pritarti 10.
ir savivaldybių komitetas, 2020-04-2945 Argumentai: Keičiamame įstatyme atsisakius viešojo administravimo institucijos apibrėžimo ir patikslinus viešojo administravimo subjekto sąvoką (buvę projekto 2 straipsnio 19 ir 20 punktai), būtina aiškiai išvardinti, kokios viešojo administravimo subjektų grupės ar konkretūs subjektai yra laikomi savivaldybių administravimo subjektais. Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4 5. Savivaldybių administravimo subjektai yra kolegialios
ar vienasmenės savivaldybių institucijos, ar biudžetinės įstaigos, išlaikomos iš savivaldybės biudžeto asignavimų, jų valstybės tarnautojai, ir pareigūnai, valstybės politikai, savivaldybės įmonės, viešosios įstaigos, kurių savininkė ar dalininkė yra savivaldybė, įgalioti atlikti viešąjį administravimą.“
ir savivaldybių komitetas, 2020-04-295 Argumentai: Keičiamame įstatyme atsisakius viešojo administravimo institucijos apibrėžimo ir patikslinus viešojo administravimo subjekto sąvoką (buvę projekto 2 straipsnio 19 ir 20 punktai), būtina aiškiai išvardinti, kokia forma ir kokiu mastu viešojo administravimo įgaliojimai subjektams būtų suteikiami, kaip vidaus dokumentuose turi būti reglamentuojami viešojo administravimo įgaliojimų aspektai, reglamentuoti viešojo administravimo įgaliojimų suteikimą regionų plėtros taryboms ir kt. (Teisės departamento 21-26 ir 28 pastabos). Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą Nr. 26 nepriekaištingos reputacijos reikalavimai nustatomi ir dirbantiems (ne tik pretendentams) bei viešojo administravimo funkcijas vykdantiems darbuotojams. Siūlome su nepriekaištingos reputacijos reikalavimais susijusius santykius reglamentuoti atskiroje straipsnio 4 dalyje. Numatoma, kad visi darbuotojai, vykdantys viešojo administravimo funkcijas, turi atitikti Valstybės tarnybos įstatyme numatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus.
Pasiūlymas: Keičiamo įstatymo 5 straipsnį išdėstyti taip: „5 straipsnis. Viešojo administravimo įgaliojimų suteikimas 1.
Viešojo administravimo įgaliojimų suteikimo forma:
valstybės ar savivaldybių institucijoms, biudžetinėms įstaigoms, išlaikomoms iš valstybės biudžeto ar savivaldybių biudžetų asignavimų ir kitų valstybės pinigų fondų lėšų, regionų plėtros taryboms, Lietuvos bankui, Lietuvos kariuomenei viešojo administravimo įgaliojimai gali būti suteikti:
Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi, kai tame teisės akte nurodomas konkretus veikiantis ar numatomas steigti viešojo administravimo subjektas (jo pavadinimas, paskirtis, teisinė forma, santykiai su kitais viešojo administravimo subjektais) ir šiam subjektui nustatomi konkretūs viešojo administravimo įgaliojimai;
aktu, kai tame teisės akte ši institucija, vadovaudamasi įstatymu, reglamentuojančiu bendrą tam tikros visuomenės gyvenimo srities viešojo administravimo subjektų sudarymo ir veiklos tvarką, nurodo veikiantį ar numatomą steigti viešojo administravimo subjektą (jo pavadinimą, paskirtį, teisinę formą, santykius su kitais viešojo administravimo subjektais) ir nustato šiam subjektui konkrečius viešojo administravimo įgaliojimus;
asociacijoms, viešosioms įstaigoms, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, valstybės ar savivaldybės įmonėms viešojo administravimo įgaliojimai gali būti suteikti tik įstatymais, tiesiogiai taikomu Europos Sąjungos teisės aktu, ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi, kai tame teisės akte nurodomas konkretus veikiantis ar numatomas steigti viešojo administravimo subjektas (jo pavadinimas, paskirtis, teisinė forma, santykiai su kitais viešojo administravimo subjektais) ir nustatomas baigtinis konkrečių tokiam subjektui suteikiamų viešojo administravimo įgaliojimų sąrašas.
Viešojo administravimo įgaliojimų suteikimo forma:
valstybės ar savivaldybių institucijoms, biudžetinėms įstaigoms, išlaikomoms iš valstybės biudžeto ar savivaldybių biudžetų asignavimų ir kitų valstybės pinigų fondų lėšų, regionų plėtros taryboms, Lietuvos bankui, Lietuvos kariuomenei viešojo administravimo įgaliojimai gali būti suteikti:
Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi, kai tame teisės akte nurodomas konkretus veikiantis ar numatomas steigti viešojo administravimo subjektas (jo pavadinimas, paskirtis, teisinė forma, santykiai su kitais viešojo administravimo subjektais) ir šiam subjektui nustatomi konkretūs viešojo administravimo įgaliojimai;
aktu, kai tame teisės akte ši institucija, vadovaudamasi įstatymu, reglamentuojančiu bendrą tam tikros visuomenės gyvenimo srities viešojo administravimo subjektų sudarymo ir veiklos tvarką, nurodo veikiantį ar numatomą steigti viešojo administravimo subjektą (jo pavadinimą, paskirtį, teisinę formą, santykius su kitais viešojo administravimo subjektais) ir nustato šiam subjektui konkrečius viešojo administravimo įgaliojimus;
asociacijoms, viešosioms įstaigoms, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, valstybės ar savivaldybės įmonėms viešojo administravimo įgaliojimai gali būti suteikti tik įstatymais, tiesiogiai taikomu Europos Sąjungos teisės aktu, ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi, kai tame teisės akte nurodomas konkretus veikiantis ar numatomas steigti viešojo administravimo subjektas (jo pavadinimas, paskirtis, teisinė forma, santykiai su kitais viešojo administravimo subjektais) ir nustatomas baigtinis konkrečių tokiam subjektui suteikiamų viešojo administravimo įgaliojimų sąrašas. 2.
2Viešojo administravimo įgaliojimų suteikimo mastas:
valstybės ar savivaldybių institucijoms, biudžetinėms įstaigoms, išlaikomoms iš valstybės biudžeto ar savivaldybių biudžetų asignavimų ir kitų valstybės pinigų fondų lėšų, turinčioms ministerijų, Vyriausybės įstaigų, kitų Vyriausybei atskaitingų biudžetinių įstaigų, įstaigų prie ministerijų, Seimui atskaitingų biudžetinių įstaigų organizacinę formą, Lietuvos bankui, Lietuvos kariuomenei ir savivaldybių administracijoms bei jų valstybės tarnautojams, pareigūnams ir kitiems įstatymų nustatytą specialų statusą turintiems fiziniams ar juridiniams asmenims gali būti suteikiami įgaliojimai atlikti funkcijas visose šio įstatymo 6 straipsnyje nustatytose viešojo administravimo srityse;
savivaldybė, ir asociacijoms, išskyrus nurodytas šios dalies 3 punkte, gali būti suteikiami įgaliojimai atlikti funkcijas tik šio įstatymo 6 straipsnio 2, 3 ir 4 punktuose nustatytose viešojo administravimo srityse, kai tokie įgaliojimai yra tiesiogiai susiję su ar viešosios įstaigos ar asociacijos veiklos tikslais ir kai nėra valstybės ar savivaldybių institucijų ar įstaigų, kurioms šie įgaliojimai gali būti suteikti;
3) asociacijoms, kurios veikia pagal specialiuosius atskirus jų veiklą reglamentuojančius įstatymus, gali būti suteikiami įgaliojimai atlikti funkcijas šio įstatymo 6 straipsnyje nustatytose viešojo administravimo srityse, kai tokie įgaliojimai yra tiesiogiai susiję su tokių asociacijų veiklos tikslais;
funkcijas šio įstatymo 6 straipsnio 2 ir 3 punktuose nustatytose viešojo administravimo srityje ir tik tais atvejais, kai objektyviai pagrindžiama, kad nėra valstybės ar savivaldybių institucijų ar įstaigų, kurioms šie įgaliojimai gali būti suteikti, ir kai tokie įgaliojimai yra tiesiogiai susiję su tos valstybės ar savivaldybės įmonės veiklos tikslais;
5) regionų plėtros taryboms gali būti suteikiami įgaliojimai atlikti funkcijas šio įstatymo 6 straipsnio 1, 2 ir 5 punktuose nustatytose viešojo administravimo srityse;
6) įstatymų nustatytą specialų statusą turintiems fiziniams asmenims gali būti suteikiami įgaliojimai atlikti funkcijas tik šio įstatymo 6 straipsnio 2, 3 ir 4 punktuose nustatytose viešojo administravimo srityse.
Viešojo administravimo įgaliojimų suteikimo mastas:
valstybės ar savivaldybių institucijoms, biudžetinėms įstaigoms, išlaikomoms iš valstybės biudžeto ar savivaldybių biudžetų asignavimų ir kitų valstybės pinigų fondų lėšų, turinčioms ministerijų, Vyriausybės įstaigų, kitų Vyriausybei atskaitingų biudžetinių įstaigų, įstaigų prie ministerijų, Seimui atskaitingų biudžetinių įstaigų organizacinę formą, Lietuvos bankui, Lietuvos kariuomenei ir savivaldybių administracijoms bei jų valstybės tarnautojams, pareigūnams ir kitiems įstatymų nustatytą specialų statusą turintiems fiziniams ar juridiniams asmenims gali būti suteikiami įgaliojimai atlikti funkcijas visose šio įstatymo 6 straipsnyje nustatytose viešojo administravimo srityse;
savivaldybė, ir asociacijoms, išskyrus nurodytas šios dalies 3 punkte, gali būti suteikiami įgaliojimai atlikti funkcijas tik šio įstatymo 6 straipsnio 2, 3 ir 4 punktuose nustatytose viešojo administravimo srityse, kai tokie įgaliojimai yra tiesiogiai susiję su ar viešosios įstaigos ar asociacijos veiklos tikslais ir kai nėra valstybės ar savivaldybių institucijų ar įstaigų, kurioms šie įgaliojimai gali būti suteikti;
3) asociacijoms, kurios veikia pagal specialiuosius atskirus jų veiklą reglamentuojančius įstatymus, gali būti suteikiami įgaliojimai atlikti funkcijas šio įstatymo 6 straipsnyje nustatytose viešojo administravimo srityse, kai tokie įgaliojimai yra tiesiogiai susiję su tokių asociacijų veiklos tikslais;
funkcijas šio įstatymo 6 straipsnio 2 ir 3 punktuose nustatytose viešojo administravimo srityje ir tik tais atvejais, kai objektyviai pagrindžiama, kad nėra valstybės ar savivaldybių institucijų ar įstaigų, kurioms šie įgaliojimai gali būti suteikti, ir kai tokie įgaliojimai yra tiesiogiai susiję su tos valstybės ar savivaldybės įmonės veiklos tikslais;
5) regionų plėtros taryboms gali būti suteikiami įgaliojimai atlikti funkcijas šio įstatymo 6 straipsnio 1, 2 ir 5 punktuose nustatytose viešojo administravimo srityse;
6) įstatymų nustatytą specialų statusą turintiems fiziniams asmenims gali būti suteikiami įgaliojimai atlikti funkcijas tik šio įstatymo 6 straipsnio 2, 3 ir 4 punktuose nustatytose viešojo administravimo srityse. 3.
administravimo subjektų, turinčių viešojo juridinio asmens statusą, vidaus administravimo dokumentuose:
viešojo administravimo įgaliojimų įgyvendinimas reglamentuojamas šių institucijų subjektų vidaus administravimo dokumentuose taip, kad būtų galima aiškiai nustatyti, kurie institucijų subjektų administracijos padaliniai, šiems padaliniams priskirti ar nepriskirti valstybės tarnautojai, kiti įstatymų nustatytą specialų statusą turintys fiziniai asmenys atlieka viešuoju administravimu laikytinas viešojo administravimo funkcijas:
administracijos struktūrą sudaro padaliniai, jiems suteiktų viešojo administravimo įgaliojimų įgyvendinimas turi būti numatytas institucijos viešojo administravimo subjekto vadovo patvirtintuose šių padalinių nuostatuose;
tarnautojų, kitų įstatymų nustatytą specialų statusą turinčių fizinių asmenų pareigybės, kurių funkcijoms bus priskirtas viešojo administravimo įgaliojimų įgyvendinimas, privalo turėti institucijos viešojo administravimo subjekto vadovo patvirtintą pareigybės aprašymą (pareiginę instrukciją ar pareiginius nuostatus), kuriame būtų nurodytos šiai pareigybei pavedamos viešojo administravimo institucijai subjektui suteiktus viešojo administravimo įgaliojimus įgyvendinančios funkcijos;
valstybė ar savivaldybė, valstybės ar savivaldybės įmonėms, regionų plėtros taryboms suteiktų viešojo administravimo įgaliojimų įgyvendinimas reglamentuojamas vidaus administravimo dokumentuose taip, kad būtų galima nustatyti, kurioms darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis (toliau – darbuotojai), pareigybėms yra priskirta atlikti funkcijas, tiesiogiai susijusias su šioms įstaigoms suteiktų viešojo administravimo įgaliojimų įgyvendinimu, o asmenims, pretenduojantiems tokias pareigas užimti – taikomi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nustatyti nepriekaištingos reputacijos ir įstaigos vadovo nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai, kurie užtikrintų tinkamą jiems pavestų funkcijų įgyvendinimą.
Viešojo administravimo įgaliojimų įgyvendinimo reglamentavimas viešojo administravimo subjektų, turinčių viešojo juridinio asmens statusą, vidaus administravimo dokumentuose:
viešojo administravimo įgaliojimų įgyvendinimas reglamentuojamas šių institucijų subjektų vidaus administravimo dokumentuose taip, kad būtų galima aiškiai nustatyti, kurie institucijų subjektų administracijos padaliniai, šiems padaliniams priskirti ar nepriskirti valstybės tarnautojai, kiti įstatymų nustatytą specialų statusą turintys fiziniai asmenys atlieka viešuoju administravimu laikytinas viešojo administravimo funkcijas:
administracijos struktūrą sudaro padaliniai, jiems suteiktų viešojo administravimo įgaliojimų įgyvendinimas turi būti numatytas institucijos viešojo administravimo subjekto vadovo patvirtintuose šių padalinių nuostatuose;
tarnautojų, kitų įstatymų nustatytą specialų statusą turinčių fizinių asmenų pareigybės, kurių funkcijoms bus priskirtas viešojo administravimo įgaliojimų įgyvendinimas, privalo turėti institucijos viešojo administravimo subjekto vadovo patvirtintą pareigybės aprašymą (pareiginę instrukciją ar pareiginius nuostatus), kuriame būtų nurodytos šiai pareigybei pavedamos viešojo administravimo institucijai subjektui suteiktus viešojo administravimo įgaliojimus įgyvendinančios funkcijos;
valstybė ar savivaldybė, valstybės ar savivaldybės įmonėms, regionų plėtros taryboms suteiktų viešojo administravimo įgaliojimų įgyvendinimas reglamentuojamas vidaus administravimo dokumentuose taip, kad būtų galima nustatyti, kurioms darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis (toliau – darbuotojai), pareigybėms yra priskirta atlikti funkcijas, tiesiogiai susijusias su šioms įstaigoms suteiktų viešojo administravimo įgaliojimų įgyvendinimu, o asmenims, pretenduojantiems tokias pareigas užimti – taikomi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nustatyti nepriekaištingos reputacijos ir įstaigos vadovo nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai, kurie užtikrintų tinkamą jiems pavestų funkcijų įgyvendinimą. 4.
atlikti funkcijas, tiesiogiai susijusias su šiems subjektams suteiktų viešojo administravimo įgaliojimų įgyvendinimu, arba asmenims, pretenduojantiems tokias pareigas eiti, – taikomi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nustatyti nepriekaištingos reputacijos ir įstaigos vadovo nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai, kurie užtikrintų tinkamą jiems pavestų funkcijų atlikimą.“
ir savivaldybių komitetas, 2020-04-29714 Argumentai: Sistemiškai su keičiamo įstatymo 2 straipsnio 17 dalimi nustatoma, kad tik viešojo juridinio asmens statusą turinčiam viešojo administravimo subjektui taikomos vidaus administravimą reglamentuojančios VAĮ nuostatos. Pasiūlymai: Pakeisti keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) atlieka viešojo administravimo subjekto vidaus administravimą
(kai viešojo administravimo subjektas yra viešasis juridinis asmuo).“
ir savivaldybių komitetas, 2020-04-299 Argumentai: 9 straipsnio 1 dalies atsisakytina kaip perteklinės. Subjektai, kuriems galės būti suteikiami administracinio reglamentavimo įgaliojimai atskleidžiami keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje Žr. Komiteto patobulintą 5 straipsnio 2 dalį (Komiteto pasiūlymas Nr. 11). Pasiūlymas:
Keičiamo įstatymo 9 straipsnį išdėstyti taip:
„9 straipsnis. Administracinis reglamentavimas
tvarka gali būti suteikiami tik viešojo administravimo institucijoms subjektams. 2. Viešojo administravimo institucijos subjektai dėl rengiamų Vyriausybės ir Seimo norminių teisės aktų projektų ir norminių administracinių aktų su visuomene turi konsultuotis, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymu.“ Pritarti 14.
ir savivaldybių komitetas, 2020-04-29112 Argumentai: Negalima suteikti tretiesiems asmenims, kurie neturi įgaliojimų, teisės ginti kitų asmenų galimai pažeistų teisių ar teisėtų interesų, nes tokiu atveju būtų tiesiogiai pažeistos jų teisės ir laisvės, kas taip pat būtų laikoma konstitucinių vertybių pažeidimu. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad tokiu teisiniu reguliavimu būtų sudarytos sąlygos asmens duomenų saugumo pažeidimui. Todėl būtina tikslinti keičiamo įstatymo normą, įtvirtinant atstovavimą, išreikštą atstovaujamojo valia. Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Prašymas ar skundas gali būti pateiktas
asmeniškai arba per atstovą, tiesiogiai arba paštu, per kurjerį arba elektroniniais ryšiais. Atstovo teisė atstovauti turi būti įrodoma rašytiniu sutikimu.“
ir savivaldybių komitetas, 2020-04-29122 Argumentai: Įstatyme turi būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį viešojo administravimo subjektas, atsakingas už savo veiksmus, dėl kurių galimai buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, turi prisiimti įsipareigojimus savo lėšomis atlikti visą administracinę procedūrą ir materialinių išlaidų neperkelti galimai nukentėjusiam asmeniui. Pasiūlymai:
Pakeisti keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Viešojo administravimo subjektas gali
reikalauti tik tų dokumentų ir informacijos, kurių nėra valstybės registruose (kadastruose), žinybiniuose registruose, valstybės informacinėse sistemose ir kitose jam privalomai žinomose informacinėse sistemose, finansuojamose iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų.“ Pritarti 16.
ir savivaldybių komitetas, 2020-04-29123 Argumentai: Būtina patikslinti formuluotę, aiškiai numatant kokių dokumentų ir informacijos pakartotinai galima reikalauti, kadangi pagal keičiamo įstatymo šios normos formuluotę lieka neaišku ar viešojo administravimo subjektas pakartotinai gali reikalauti: i) tų dokumentų ir informacijos, kurios jau anksčiau reikalavo, tačiau ji nebuvo pateikta; ii) papildomų dokumentų ir informacijos, kuri tapo aktuali administracinės procedūros nagrinėjimo metu. Vertinant keičiamo įstatymo normas sistemiškai, akivaizdu, kad turimi omenyje papildomi dokumentai ir informacija. Pasiūlymai:
Pakeisti keičiamo įstatymo 12 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Dokumentams ir informacijai pateikti turi būti nustatytas konkretus terminas. Pakartotinai reikalauti papildomų dokumentų ir papildomos informacijos iš prašymą ar skundą pateikusių asmenų galima tik išimtiniais atvejais ir tinkamai motyvuojant šių dokumentų ir informacijos būtinumą.“
ir savivaldybių komitetas, 2020-04-29124 Argumentai: Sklandus tarpinstitucinis bendradarbiavimas padeda užtikrinti kokybišką viešojo administravimo subjektų paslaugų suteikimą. Todėl būtinas aiškus įstatyminis reguliavimas, numatantis tarnybinės pagalbos teikimą. Tai taip pat leistų tikėtis ateityje išvengti pasitaikančių trūkumų viešojo administravimo subjektams teikiant paslaugas. Pasiūlymai:
Pakeisti keičiamo įstatymo 12 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Viešojo administravimo subjektas motyvuotai gali prašyti kito viešojo administravimo subjekto tarnybinės pagalbos pateikti dokumentus, informaciją ar nuomonę pagal kompetenciją, kurių reikia administraciniam sprendimui priimti, ar tarnybinės pagalbos.“
ir savivaldybių komitetas, 2020-04-29201 Argumentai: Viešojo administravimo subjekto įgaliojimai atlikti viešųjų paslaugų teikimo administravimą turi būti nurodyti įstatymuose ar jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose, pavyzdžiui, Vyriausybės nutarimu suteikiant teisę vykdyti šią viešojo administravimo veiklą. Atitinkamai 20 straipsnis sistemiškai papildomas regioninio administravimo subjektais. Pasiūlymai:
Pakeisti keičiamo įstatymo 20 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 1. Viešųjų paslaugų, kurios turi būti teikiamos visos valstybės teritorijoje, teikimą administruoja centriniai valstybinio administravimo subjektai. Teritoriniams valstybinio administravimo subjektams, regioniniams administravimo subjektams ar savivaldybių administravimo subjektams administruoti viešųjų paslaugų, kurios turi būti teikiamos visos valstybės teritorijoje, teikimą gali būti pavesta tik tokiu mastu, kiek to nėra pavesta atlikti centriniams valstybinio administravimo subjektams. Centrinių valstybinio administravimo subjektų, teritorinių valstybinio administravimo subjektų ar savivaldybių administravimo subjektų kompetencija administruoti viešąsias paslaugas turi būti nustatyta viešosios paslaugos teikimą reglamentuojančiame įstatymuose ar jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose.“
ir savivaldybių komitetas, 2020-04-292042 Argumentai: Įstatymo projektą siūloma patikslinti aiškiai įtvirtinant, kad nauji viešųjų paslaugų teikėjai gali būti steigiami tik konkurencingos procedūros būdu įvertinus, ar šios paslaugos negali teikti rinkoje jau veikiantys fiziniai ar juridiniai asmenys.
Taip pat numatoma, kad kituose įstatymuose gali būti numatytos šios taisyklės išimtys, pavyzdžiui, kaip reglamentuojama Vietos savivaldos įstatyme. Pasiūlymai: Pakeisti keičiamo įstatymo 20 straipsnio 4 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) atlikus konkurencingą procedūrą parinkti asmenis, kurie teiks administruojamą viešąją paslaugą, o tais atvejais, kai atlikus konkurencingą procedūrą nėra galimybių užtikrinti, kad reikalingos kokybės viešąją paslaugą galėtų teikti jau veikiantys fiziniai ar juridiniai asmenys, – įsteigti arba, jeigu pagal nustatytą kompetenciją to daryti negali, inicijuoti viešosios paslaugos teikėjo steigimą arba nustatyti tvarką, kaip administruojamos viešosios paslaugos teikėjas turėtų būti parenkamas įstatymų nustatyta tvarka parinkti asmenis, kurie teiks administruojamą viešąją paslaugą, išskyrus atvejus, kai kiti įstatymai konkrečių viešųjų paslaugų teikimo administravimą reglamentuoja kitaip;“
ir savivaldybių komitetas, 2020-04-29206 Argumentai: Atsižvelgiant į Komiteto pasiūlytą 4 punkto formuluotę, kurioje iš esmės siūloma reguliuoti tuos pačius teisinius santykius, kaip ir 6 dalyje, siūlome kaip perteklinės atsisakyti straipsnio 6 dalies. Pasiūlymas: Išbraukti keičiamo įstatymo 20 straipsnio 6 dalį. „6.
„6. Viešojo administravimo subjektas, administruojantis viešosios
paslaugos teikimą, gali steigti ar inicijuoti viešosios paslaugos teikėjo, kuriame savininko, dalininko ar akcininko teises ir pareigas įgyvendina valstybė ar savivaldybės, steigimą tik tuo atveju, jeigu nėra galimybių užtikrinti, kad reikalingos kokybės viešąją paslaugą galėtų teikti jau veikiantys juridiniai asmenys kuriuose savininko, dalininko ar akcininko teises ir pareigas įgyvendina valstybė ar savivaldybės.“
ir savivaldybių komitetas, 2020-04-2931 P Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad keičiamas ir ūkio subjektų priežiūrą reglamentuojantis reguliavimas, jis turėtų įsigalioti lapkričio 1 d., nes gegužės 1 diena jau bus praėjusi. Taip pat atsižvelgiama į Teisės departamento pastabą Nr. 68. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šis įstatymas, išskyrus 2 straipsnį ir šio straipsnio 2,
3, 5, ir 6 ir 7 dalis, įsigalioja 2020 m. lapkričio
ir savivaldybių komitetas, 2020-04-2935 P N Argumentai: Svarstymo Komitete metu diskutuojant apie skundų ir prašymų nagrinėjimo terminus ir procedūras nustatyta, kad skirtinguose įstatymuose viešojo administravimo subjektams yra nustatyti skirtingi administracinių procedūrų ar prašymų nagrinėjimo terminai ir procedūros. Komitete nuspręsta, kad viešojo sektoriaus subjektai, atsižvelgiant į administruojamų teisinių santykių specifiką, turėtų vadovautis analogiška skundų ir prašymų nagrinėjimo tvarka. Nuspręsta siūlyti Vyriausybei peržiūrėti ir įvertinti kitų įstatymų teisinį reguliavimą ir, atsižvelgiant į reguliuojamų teisinių santykių specifiką, suvienodinti prašymų ir skundų nagrinėjimo terminus ir procedūras. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 3 straipsnį nauja 5 dalimi: „5. Atsižvelgiant į šio įstatymo 1 straipsniu keičiamo Viešojo administravimo įstatymo Nr.
VIII-1234 11 straipsnio nuostatas ir siekiant vengti perteklinio teisinio reguliavimo, iki 2020 m. rugsėjo 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė pateikia su minėtų straipsnių nuostatomis derintinų įstatymų projektus.“
sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Guoda Burokienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, Seimo protokolinio nutarimo projektas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Guoda Burokienė Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Kristina Šimkutė Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėjas Juras Taminskas [1] Konstitucinio Teismo 2000 m. spalio 18 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d. nutarimai [²] Prieiga internetu: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/ed4f1aa0012a11ea90d5d63c859a8aa7?positionInSearchResults =25&searchModelUUID=e44968d6-ea4a-4c85-88ef-136a544477a5 [³] Viešojo administravimo įstatymo
savivaldybių kontroliuojamų juridinių asmenų veikla teikiant asmenims socialines, švietimo, mokslo, kultūros, sporto ir kitas įstatymų numatytas paslaugas. Įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka viešąsias paslaugas gali teikti ir kiti asmenys.“ [⁴] 2017 m. rugsėjo 29 d. valstybinio audito ataskaita Nr. VA-2017-P-40-2-17 „Ar pasirengta priimti sprendimus dėl administracinių ir viešųjų paslaugų teikimo pertvarkos“ [⁵] Projektu teikiamo Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII- 1234 (nauja redakcija) 2 str. 20 ir 19 p. „20.
„20. Viešojo administravimo subjektas – viešojo administravimo
institucija, asociacija, valstybės ar savivaldybės įmonė, viešoji įstaiga, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, šio įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą.“, „19 Viešojo administravimo institucija – kolegiali institucija, valstybės ar savivaldybės biudžetinė įstaiga, valstybės politikas, pareigūnas, valstybės tarnautojas ar kitas įstatymų nustatytą specialų statusą turintis fizinis arba juridinis asmuo, šio įstatymo nustatyta tvarka įgalioti atlikti viešąjį administravimą.“ [⁶]Savivaldybė gali priimti sprendimą dėl naujos ūkinės veiklos vykdymo, kai:1) nauja ūkinė veikla yra būtina siekiant patenkinti savivaldybės bendruomenės bendruosius interesus ir
2) atsižvelgdami į savo komercinius interesus, kiti ūkio subjektai tokios veiklos įvykdytų arba vykdomų ne visa apimtimi, kuri yra būtina savivaldybės bendruomenės bendriesiems interesams patenkinti, ir tik 3) jeigu tokiu sprendimu nebus teikiama privilegijų arba diskriminuojami atskiri ūkio subjektai ar jų grupės.” [⁷] Vietos savivaldos įstatymo 9 str. 2 d., 1 ir 2 p.: Savivaldybė gali steigti naujus viešųjų paslaugų teikėjus ar pavesti viešosios paslaugos teikimą jau įsteigta viešųjų paslaugų teikėjui, kai: „1) teikiamos vandens tiekimo, nuotekų valymo, šilumos tiekimo, atliekų tvarkymo, keleivių vežimo, teritorijų ir gatvių priežiūros ir tvarkymo, maitinimo švietimo, socialinės globos arba sveikatos priežiūros įstaigose paslaugos arba 2) kai teikiant viešąsias paslaugas turi būti valdomas ir naudojamas savivaldybių ar savivaldybių juridinių asmenų nekilnojamasis turtas ir kitas ūkio subjektas tokios paslaugos negalėtų teikti savo patalpose.“ [⁸] Paslauga atitinka du kriterijus: vientisumo (angl. non-rivalry) ir neatskiriamumo (angl. non-excludability).
Tai reiškia, kad viešąja paslauga turėtų būti laikomos tokios paslaugos, kurias teikiant vieniems vartotojams, jos būtų neįmanoma neteikti ir kitiems vartotojams, taip pat neįmanoma ją teikti išimtinai tiems, kurie už ją moka. [⁹] Vietos savivaldos įstatymo 5 str. 2 d. „Viešąsias paslaugas teikia savivaldybių įsteigti paslaugų teikėjai arba pagal sudarytas sutartis kiti viešai pasirenkami fiziniai ar juridiniai asmenys “ Prieiga internetu: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.5884/asr [¹⁰] 2017 m. rugsėjo 29 d. valstybinio audito ataskaita Nr. VA-2017-P-40-2-17 „Ar pasirengta priimti sprendimus dėl administracinių ir viešųjų paslaugų teikimo pertvarkos“ Prieiga internetu: [¹¹]EBPO, State-Owned Enterprise Governance: A Stocktaking of Government Rationales for Enterprise Ownership,
2015Šaltinis. http://www.keepeek.com/Digital-Asset-Management/oecd/governance/state-owned-enterprise-governance_9789264239944-en#.WcqdHTt97Dc
[12] Prieiga internete: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/ed4f1aa0012a11ea90d5d63c859a8aa7?positionInSearchResults=1&searchModelUUID=65288888-aa74-40e5-b0e0-09b355316c64. [13] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.
3K-3-155/2011. [14] Valstybės kontrolės 2017 m. rugsėjo 29 d. valstybinio audito ataskaitoje Nr. VA-2017-P-40-2-17 „Ar pasirengta priimti sprendimus dėl administracinių ir viešųjų paslaugų teikimo pertvarkos“ nurodyta, kad ministerijoms ir savivaldybėms trūksta bendro viešosios paslaugos suvokimo, nėra aiškaus viešosios paslaugos apibūdinimo, nepakanka metodinių rekomendacijų, kaip parengti viešųjų paslaugų teikimo aprašymus. Todėl paslaugų teikėjams ne visada aišku, ar jų teikiamos paslaugos yra priskirtinos viešosioms paslaugoms. Prieiga internete: https://www.vkontrole.lt/audito_ataskaitos.aspx?tipas=2. [15] Universaliosios paslaugos – tai minimalus skaičius nustatytos kokybės paslaugų, kurios, nepaisant geografinės vietos, už prieinamą kainą turi būti teikiamos visiems tokias paslaugas pageidaujantiems gauti galutiniams paslaugų gavėjams (Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 3 straipsnio 68 punktas; Pašto įstatymo 3 straipsnio 22 punktas; šioje išvadoje aptariamų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų atitinkamos nuostatos). [16] Universaliųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus 2011 m. rugsėjo 20 d. įsakymas Nr.
1V-889; Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 9 straipsnio 7 punktas, 31 straipsnio 3 dalis. [17] Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 9 straipsnio 1 punktas, 31 straipsnio 4 dalis; Universaliųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių 41 punktas. [18] Nepaisant to, kad universaliosios pašto paslaugos teikimas gali būti finansiškai nenaudingas (patirti nuostoliai kompensuojami valstybės biudžeto lėšomis), tačiau ja užtikrinama galimybė visiems paslaugų naudotojams nenutrūkstamai gauti pagrindines pašto paslaugas už prieinamas kainas, neatsižvelgiant į jų geografinę gyvenamąją vietą (įskaitant tiems, kurių gyvenamoji vieta yra itin nepatraukli verslo subjektų paslaugoms teikti). Universaliosios pašto paslaugos teikimas numatytas Europos parlamento ir Tarybos direktyvoje 97/67/EB dėl Bendrijos pašto paslaugų vidaus rinkos plėtros bendrųjų taisyklių ir paslaugų kokybės gerinimo. Nors paslaugų teikimo taisykles nustato viešojo administravimo subjektas Susisiekimo ministerija, o paslaugų teikimo priežiūrą vykdo Ryšių reguliavimo tarnyba, atkreiptinas dėmesys, kad aiškinamajame rašte, priešingai nei VAĮ projekte, nėra numatyta, kad paslaugų teikimo tvarką ir priežiūrą turi vykdyti tas pats viešojo administravimo subjektas.
Todėl šiuo, kaip ir dėl pastabose prie antrojo viešosios paslaugos požymio paminėtu atveju, egzistuoja VAĮ projekto ir aiškinamojo rašto nesutaptis. [19] VAĮ projekto 20 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad viešojo administravimo subjektas, administruojantis viešosios paslaugos teikimą, gali steigti ar inicijuoti viešosios paslaugos teikėjo, kuriame savininko, dalininko ar akcininko teises ir pareigas įgyvendina valstybė ar savivaldybės, steigimą tik tuo atveju, jeigu nėra galimybių užtikrinti, kad reikalingos kokybės viešąją paslaugą galėtų teikti jau veikiantys juridiniai asmenys, kuriuose savininko, dalininko ar akcininko teises ir pareigas įgyvendina valstybė ar savivaldybės. [20] Pavyzdžiui, pagal Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo 31 straipsnio 3 dalį Ryšių reguliavimo tarnyba turi teisę nustatyti ūkio subjektams, nepaskirtiems teikti universaliąsias paslaugas, įpareigojimus, kurie būtini, kad būtų galima tinkamai teikti universaliąsias paslaugas. Toks reguliavimas, manytina, prieštarautų VAĮ projekto 20 straipsnio 6 dalies turiniui. [21] Vadovaujantis nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliosiančiu Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymu, įstatymo nuostatos dėl privačių interesų deklaravimo taikomos ir kitiems viešojo sektoriaus subjektų darbuotojams, kurių pareigų sąrašą tvirtina institucijos ar įstaigos vadovas, suderinęs su Vyriausiąja tarnybinės etikos komisija. Į šį sąrašą gali būti įtraukiamos pareigos, kurioms priskirtos funkcijos yra susijusios su viešųjų paslaugų teikimu. [22] Lietuvos Respublikos Seimo VIII (pavasario) sesijos vakarinio posėdžio Nr.
387 stenograma. [23] Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 7 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 45 straipsnio 3, 5 dalių atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ yra konstatavęs, jog Visuotinai – ne tik Lietuvoje – pripažįstama, kad tokios valstybės kontroliuojamos profesijos kaip antstolio ir kt. (beje, ne vien teisinės profesijos) suponuoja atitinkamos profesijos savireguliaciją ir atitinkamą savivaldos sistemą, kuri apima visą šią profesiją (visus ja besiverčiančius asmenis) ir užtikrina inter alia atstovavimą tai profesijai (ja besiverčiantiems asmenims) esant santykiams su valstybės ir savivaldos institucijomis bei tarptautiniu lygiu, kvalifikacijos tobulinimo organizavimą, vienodus profesinės etikos standartus ir jų laikymosi kontrolę, taip pat kitokią įstatymų reikalaujamą tos profesijos asmenų veiklos kontrolę. [24] Kaip tinkamą pavyzdį galima paminėti Civilinio proceso kodekse numatytą rašymo apsirikimo ir aiškių aritmetinių klaidų sprendime ištaisymo reglamentavimą, kuriame sukonkretinta, kad taisytinos gali būti tik rašymo apsirikimo ir aritmetinės klaidos. [25] VAĮ projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerija periodiškai atlieka priežiūrą atliekančių subjektų veiklos priežiūros priemonių įgyvendinimo įvertinimą pagal Pažangumo vertinimo (švieslentės) metodiką, kurios pagrindu atliktas tyrimas galėtų būti pristatomas Seimui ir Vyriausybei kaip monitoringo rezultatas.
387 stenograma. [23] Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 7 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 45 straipsnio 3, 5 dalių atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ yra konstatavęs, jog Visuotinai – ne tik Lietuvoje – pripažįstama, kad tokios valstybės kontroliuojamos profesijos kaip antstolio ir kt. (beje, ne vien teisinės profesijos) suponuoja atitinkamos profesijos savireguliaciją ir atitinkamą savivaldos sistemą, kuri apima visą šią profesiją (visus ja besiverčiančius asmenis) ir užtikrina inter alia atstovavimą tai profesijai (ja besiverčiantiems asmenims) esant santykiams su valstybės ir savivaldos institucijomis bei tarptautiniu lygiu, kvalifikacijos tobulinimo organizavimą, vienodus profesinės etikos standartus ir jų laikymosi kontrolę, taip pat kitokią įstatymų reikalaujamą tos profesijos asmenų veiklos kontrolę. [24] Kaip tinkamą pavyzdį galima paminėti Civilinio proceso kodekse numatytą rašymo apsirikimo ir aiškių aritmetinių klaidų sprendime ištaisymo reglamentavimą, kuriame sukonkretinta, kad taisytinos gali būti tik rašymo apsirikimo ir aritmetinės klaidos. [25] VAĮ projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerija periodiškai atlieka priežiūrą atliekančių subjektų veiklos priežiūros priemonių įgyvendinimo įvertinimą pagal Pažangumo vertinimo (švieslentės) metodiką, kurios pagrindu atliktas tyrimas galėtų būti pristatomas Seimui ir Vyriausybei kaip monitoringo rezultatas. Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad aiškinamajame rašte minima metodika nėra patvirtinta Ekonomikos ir inovacijų ministro ar kito subjekto teisės aktu, todėl ji vertintina kaip pagalbinė priemonė ir rekomendacinio pobūdžio dokumentas. [26] Pvz., Bazelio bankų priežiūros komiteto Pagrindiniai efektyvios bankų priežiūros principai, kurių taikymui dar 1999 m. yra pritarusi ir Vyriausybė.