Projekto lyginamasis variantas
1, 2, 3, 4, 5, 6, 11, 13, 14, 16, 17, 18, 20, 20¹, 21, 22, 25, 28,
2019 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Šio įstatymo tikslas – užtikrinti darnią atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtrą ir integraciją į energetikos sistemą, skatinti tolesnį naujų technologijų vystymąsi ir diegimą bei pagamintos energijos vartojimą, ypač atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus, aplinkos apsaugos, iškastinių energijos išteklių tausojimo, priklausomybės nuo iškastinių energijos išteklių ir energijos importo mažinimo, atsinaujinančių energijos išteklių integravimo į energetikos sistemą sąnaudas, energetikos sistemos darbo stabilumą ir patikimumą bei kitus valstybės energetikos politikos tikslus, įvertinus energijos tiekimo saugumo ir patikimumo reikalavimus, taip pat į vartotojų teisių ir teisėtų interesų į atsinaujinančių energijos išteklių prieinamumą, tinkamumą ir pakankamumą apsaugos užtikrinimo ir finansinės paramos stabilumo energijos iš atsinaujinančių išteklių gamintojams principus.“2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Aeroterminė energija – šilumos energija, susikaupusi ore Aplinkos energija – natūraliai susidaranti šiluminė energija ir apribotoje aplinkoje – aplinkos ore, išskyrus šalinamą orą, paviršiniame vandenyje arba nuotekose – susikaupianti energija.“
taip: „2.
Atsinaujinančių išteklių energija – energija iš atsinaujinančių neiškastinių išteklių: vėjo, saulės energija, aeroterminiai aplinkos energija, geoterminiai, hidroterminiai ištekliai ir vandenynų energija, hidroenergija, biomasė, biodujos, įskaitant sąvartynų ir nuotekų perdirbimo įrenginių dujas, taip pat kitų atsinaujinančių neiškastinių išteklių, kurių panaudojimas technologiškai yra galimas dabar arba bus galimas ateityje, energija.“
3Papildyti 2 straipsnį 3¹ dalimi:
„3¹. Atsinaujinančių išteklių energijos bendrija – teisinis statusas, suteikiamas šiame įstatyme nurodytos teisinės formos juridiniam asmeniui, kuris atitinka šiame įstatyme nustatytus kriterijus ir kuris šiame įstatyme apibrėžtoje teritorijoje nuosavybės teise valdo ir plėtoja energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginius ir turi teisę juose gaminti energiją, ją vartoti, kaupti energijos kaupimo įrenginiuose ir parduoti.“
taip: „7. Bendrasis galutinis energijos suvartojimas – energijos tikslais pramonei, transportui, namų ūkiams, paslaugų sektoriui (įskaitant viešąsias paslaugas), žemės ūkiui, miškininkystei ir žuvininkystei tiekiamų energijos produktų suvartojimas, įskaitant elektros ir šilumos energijos, kurią elektros, ir šilumos energijos ir transporto degalų gamybai sunaudoja energetikos sektorius, suvartojimą ir elektros bei šilumos energijos nuostolius paskirstymo ir perdavimo proceso metu.“
dalį ir ją išdėstyti taip: „13¹.
Didžiausioji elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių kaina (toliau
ją išdėstyti taip: „14. Elektrinė – elektros energijos gamintojo nuosavybės ar kita teise valdomi valdoma visuma tarpusavyje technologiškai susijusių įrenginių ir jų technologinių priklausinių elektros energijai gaminti ar elektros ir šilumos energijai gaminti bendrosios gamybos būdu.“
ir ją išdėstyti taip: „19. Elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių atskaitinė kaina (toliau
dalį ir ją išdėstyti taip: „19².
Elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių skatinimo kvotų paskirstymo tvarkaraštis (toliau – tvarkaraštis) – Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamas tvarkaraštis dokumentas, kuriame nustatomas nustatomos trejų penkerių metų informacijos apie planuojamus organizuoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių skatinimo kvotų paskirstymo dažnumas aukcionus (toliau – aukcionas) paskelbimo datos, aukcionuose planuojamo paskirstyti metinio elektros energijos gamybos kiekio apimtis ir elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių kainos priedo mokėjimo laikotarpiu gamintojams planuojamos skirti viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšos už pagamintą ir į elektros tinklus patiektą elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių.“
ir ją išdėstyti taip: „25. Energijos iš atsinaujinančių išteklių gamintojas (toliau – gamintojas) – asmuo, eksploatuojantis energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginį (įrenginius) ir jame (juose) gaminantis elektros, šilumos ir (ar) vėsumos energiją bei turintis (jeigu tai privaloma pagal įstatymus) atitinkamą leidimą, licenciją ar atestatą verstis šia veikla. Šiame ir kituose įstatymuose vartojama energijos iš atsinaujinančių išteklių gamintojo sąvoka apima ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijas, jeigu konkrečiame atitinkamo įstatymo straipsnyje nenustatyta kitaip.“
straipsnio 31 dalį. 31. Hidroterminė energija – šilumos energija, susikaupusi paviršiniuose vandenyse. 11. Papildyti 2 straipsnį 32¹ dalimi: „32¹. Iš atsinaujinančių išteklių pagaminti nebiologiniai skystieji ir dujiniai degalai
dalimi: „32².
Kuras iš perdirbtų neatsinaujinančių išteklių atliekų – skystasis ir dujinis kuras, gaminamas iš toliau naudoti netinkamų skystųjų arba kietųjų atliekų, susidarančių iš neatsinaujinančių išteklių, arba iš apdorojant atliekas gaunamų dujų ir išmetamųjų dujų, kurios to nesiekiant neišvengiamai susidaro iš neatsinaujinančių išteklių vykstant gamybos procesui.“
2 straipsnį 35¹ dalimi: „35¹. Miško biomasė
2 straipsnio 45 dalį ir ją išdėstyti taip: „45. Šilumos siurblys – įrenginys, paverčiantis aeroterminę aplinkos, ar geoterminę ar hidroterminę energiją aukštesnės temperatūros šiluma, naudojama pastatams šildyti ir (ar) karštam vandeniui ruošti.“
dalimi: „46¹. Valstybės narės liekamasis energijos rūšių derinys – visas valstybės narės metinis įvairių rūšių energijos kiekis atėmus panaikintose atsinaujinančių išteklių energijos kilmės garantijose nurodytą energijos kiekį.“
straipsnio pakeitimas
dalį ir ją išdėstyti taip: „2¹. Šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta skatinimo priemonė asmenims, išskyrus atsinaujinančių išteklių energijos bendrijas, ir 3 punktuose punkte numatytos nurodyta skatinimo priemonės priemonė asmenims taikomos tik tuo atveju, kai jie šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka įgyja ir turi teisę į šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą skatinimo priemonę. Šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta skatinimo priemonė atsinaujinančių išteklių energijos bendrijoms taikoma Elektros energetikos įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje ir 39 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.“
dalimi: „3¹.
Gamintojas, kuriam taikomas fiksuotas tarifas, negali didinti turimos elektrinės įrengtosios galios skatinimo laikotarpiu, jeigu ją padidinus nėra galimybės įrengti atskiro elektros energijos apskaitos prietaiso elektros energijos kiekiui, generuojamam dėl elektrinės įrengtosios galios padidinimo, apskaityti arba iš anksto iki elektrinės įrengtosios galios padidinimo su elektros tinklų operatoriumi, prie kurio valdomų tinklų yra prijungta elektrinė, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka nėra suderintas kitas technologiškai pagrįstas ir teisės aktų reikalavimus atitinkantis apskaitos būdas, leidžiantis tinklų operatoriui atskirai nustatyti elektros energijos kiekį, generuojamą dėl elektrinės įrengtosios galios padidinimo.“
straipsnio 4 dalį:
priemonių taikymo tvarką ir sąlygas, kiek jų nereglamentuoja šis ir (ar) kiti įstatymai, vadovaudamasi šio įstatymo reikalavimais, nustato Vyriausybė. 4. Papildyti 3 straipsnį 6 dalimi: „6. Šio straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta skatinimo priemonė elektros energijos gamintojams, vykdantiems bandomuosius vėjo elektrinių projektus, taikoma projekto vykdymo laikotarpiu, tačiau ne ilgiau nei 5 metus. Skatinimo priemonės taikymo laikotarpis skaičiuojamas nuo leidimo gaminti elektros energiją išdavimo dienos.“
straipsnio pakeitimas
ir jį išdėstyti taip: „8) Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija energetikos reguliavimo taryba;“. 2. Pripažinti netekusiu galios 4 straipsnio 9 punktą. 9) Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos;
pakeitimas Pripažinti netekusiu galios 5 straipsnio 1 dalies 5 punktą. 5) nustato biodegalų ir skystųjų bioproduktų atitikties tvarumo kriterijams kontrolės tvarką, taip pat biodegalų ir skystųjų bioproduktų, atitinkančių tvarumo kriterijus, sertifikavimo tvarką;
6 straipsnio pakeitimas Pakeisti 6 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis pagal kompetenciją koordinuoja degiųjų dujinių produktų (biodujų), miško ir medienos atliekų, šiaudų, kitų rūšių biologinės kilmės kuro (žemės ūkio atliekų ir augalų, naudojamų energijai gaminti) gamybos ir naudojimo, taip pat aeroterminės aplinkos, geoterminės, hidroterminės energijos, hidroenergijos, saulės šilumos energijos ir saulės šviesos energijos, vėjo energijos naudojimo energijai gaminti plėtros ir skatinimo priemonių įgyvendinimą, atlieka jų įgyvendinimo stebėseną ir užtikrina valstybinę priežiūrą ir kontrolę;“. 7 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas Pakeisti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „11 straipsnis.
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos energetikos reguliavimo tarybos kompetencija Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija energetikos reguliavimo taryba:
metodiką;
2) tvirtina didžiausiąją kainą ir atskaitinę kainą, kontroliuoja, kaip jos taikomos;
3) nustato elektros energijos, suvartojamos šilumos siurblių (turinčių į kompresorių patenkančios elektros energijos apskaitą) darbui, lengvatinius tarifus;
4) tvirtina energetikos tinklų optimizavimo, plėtros ir rekonstravimo sąnaudas bei papildomas energetikos tinklų operatoriaus sąnaudas, susijusias su atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtra;
nurodytą Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašą;
6) nagrinėja šio įstatymo 64 straipsnio 1 dalyje nurodytus skundus;
8) 7) tvirtina ketinimų protokolo pavyzdinę formą;
9) 8) nustato šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarką ir sąlygas;
10) 9) nustato dujų iš atsinaujinančių energijos išteklių supirkimo į gamtinių dujų sistemą kainą;
11) 10) prižiūri ir kontroliuoja, kaip biodujų gamintojams suteikiama teisė prijungti savo įrenginius prie gamtinių dujų sistemos, kaip taikomos prijungimo įmokos ir biodujų supirkimo skaidrumą;
12) 11)rengia ir tvirtina skatinimo kvotų paskirstymo aukcionų nuostatus;
13) 12)skelbia ir organizuoja skatinimo kvotų paskirstymo aukcionus (toliau
13) nustato įrengtos saulės šviesos energijos elektrinės technologinį tipą;
15) 14)atlieka kitas šio įstatymo nustatytas funkcijas.“
straipsnio pakeitimas
11 straipsnį nauju 14 punktu: „14) prižiūri ir kontroliuoja, ar energijos tiekėjas savo galutiniams vartotojams teikia informaciją apie tai, kokią energijos tiekėjo tiekiamos energijos dalį ar kokį kiekį sudaro atsinaujinančių išteklių energija;“. 2.
pakeitimas Pripažinti netekusiu galios 11¹ straipsnį. 11¹ straipsnis. Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos kompetencija Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos nustato įrengtos saulės šviesos energijos elektrinės technologinį tipą, atlieka kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas funkcijas atsinaujinančių išteklių energetikos sektoriuje. 10 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas Pakeisti 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „13 straipsnis. Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo elektros energijai gaminti plėtra
yra vienas iš strateginių valstybės energetikos politikos tikslų. 2. Siekiant šio įstatymo 1 straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodyto uždavinio, iki 2025 metų pagamintas metinis elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių kiekis, apskaičiuojamas šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, turi sudaryti ne mažiau kaip 5 TWh, nepaisant elektros energijos gamybai naudojamos ar planuojamos naudoti atsinaujinančių energijos išteklių rūšies. 3. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka apskaičiavus, kad gamintojų pagamintas ir planuojamas pagaminti metinis elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių kiekis sudaro 5 TWh ir daugiau, asmenys turi teisę statyti ar įrengti atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias elektrines, kuriose pagamintai elektros energijai netaikomos šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytos skatinimo priemonės. Šioje dalyje nurodytas metinis elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos kiekis netaikomas elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių gaminančių vartotojų (toliau – gaminantis vartotojas) veiklos plėtrai. 4.
metinis elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos kiekis, apskaičiuojamas šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, pasiekia šio straipsnio 3 dalyje nurodytą gamybos kiekį, pradėtas aukcionas užbaigiamas vadovaujantis šiuo įstatymu ir jo įgyvendinamaisiais teisės aktais, o naujas aukcionas tvarkaraštyje nurodytais terminais neorganizuojamas. 5. Vertinant, kiek elektros energijos pagaminta ir planuojama pagaminti siekiant šio straipsnio 3 dalyje nurodyto kiekio, elektrinių elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos kiekis apskaičiuojamas įvertinant asmenų, kuriems taikomos ir kuriems netaikomos šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytos skatinimo priemonės, ir elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių gaminančių vartotojų (toliau – gaminantis vartotojas):
kalendoriniais metais pagamintą elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių kiekį;
2) turinčių leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus arba prijungimo sąlygas, kai leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus nereikalingas, elektrinėse planuojamą pagaminti metinį elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių kiekį;
3) elektrinėse, trumpiau kaip metus gaminančiose elektros energiją, planuojamą pagaminti metinį elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių kiekį. 6. Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos reguliavimo taryba, vadovaudamasi Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, vieną kartą per metus iki einamųjų metų kovo 1 dienos apskaičiuoja pagamintą ir planuojamą pagaminti elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių kiekį ir informaciją apie tai skelbia savo interneto svetainėje. 7.
vartotojų atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių įrengtoji suminė galia apskaičiuojama kaip šių elektrinių įrengtųjų galių, nurodytų galiojančiuose leidimuose plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, leidimuose gaminti elektros energiją, rangovų deklaracijose, kurios pateikiamos elektros tinklų operatoriui, ir prijungimo sąlygose, išduotose elektros energiją gaminantiems vartotojams ir asmenims, siekiantiems tapti gaminančiais vartotojais ir numatantiems statyti ar įrengti atsinaujinančius išteklius naudojančias elektrines, kurioms Elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio 14 dalyje nustatyta tvarka leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus nereikalingas, suma. Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos reguliavimo taryba skelbia ir nuolat atnaujina informaciją apie gaminančių vartotojų elektrinių įrengtąją suminę galią savo interneto svetainėje.“
taip: „3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti elektrinės prijungimo prie elektros tinklų terminai gali būti pratęsti tais atvejais, kai elektros tinklų operatorius nustatytais terminais negali prijungti elektrinės technologiniams bandymams elektros tinkluose atlikti tuo atveju, kai vėluoja darbai elektrinę statančio ar įrengiančio asmens elektros tinklų dalyje ar dėl kitų nuo elektros tinklų operatoriaus nepriklausančių priežasčių. Kiekvienu konkrečiu atveju elektrinės prijungimo prie elektros tinklų terminas pratęsiamas tokiam laikotarpiui, kuriam pratęstas negali būti pratęstas ilgesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus. Elektrinės prijungimo prie elektros tinklų terminas pratęsiamas elektros tinklų operatoriaus ir elektrinę statančio ar įrengiančio asmens susitarimu elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutartyje nustatyta tvarka.“
ir ją išdėstyti taip: „7.
Elektros tinklų operatorius Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos energetikos reguliavimo tarybos nustatytomis sąlygomis parengia ir, suderinęs su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija Valstybine energetikos reguliavimo taryba, viešai paskelbia Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašą. Pasinaudojimo elektros tinklais tvarka grindžiama objektyviais, skaidriais ir nediskriminaciniais principais, kuriais vadovaujantis atsižvelgiama į visą naudą ir sąnaudas, susijusias su elektrinių prijungimu prie elektros tinklų.“
ir ją išdėstyti taip: „9. Statyti ar įrengti elektrinę planuojantis asmuo turi teisę dėl šio straipsnio 8 dalyje nurodytų elektros tinklų operatoriaus išduotų išankstinių prijungimo sąlygų Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai energetikos reguliavimo tarybai pateikti skundą šio įstatymo 64 straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija energetikos reguliavimo taryba pagal Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos pateiktas išvadas nustato, kad išankstinės prijungimo sąlygos neatitinka šio straipsnio 7 dalyje nurodyto Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašo, elektros tinklų operatorius privalo per ne ilgesnį negu 30 kalendorinių dienų laikotarpį pateikti naujas išankstines prijungimo sąlygas.“
ir ją išdėstyti taip: „16. Elektros tinklų operatorius kas ketvirtį teikia Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos ir Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai reguliavimo tarybai informaciją apie vykdomų elektrinių statybos projektų eigą ir ketinimų protokolų sąlygų vykdymą.“
ir ją išdėstyti taip: „17.
Elektros tinklų operatorius kas mėnesį teikia Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos reguliavimo tarybai informaciją apie prijungimo sąlygas, išduotas gaminantiems vartotojams ir asmenims, siekiantiems tapti gaminančiais vartotojais ir numatantiems statyti ar įrengti atsinaujinančius išteklius naudojančias elektrines, kurioms Elektros energetikos įstatymo
energijos gamybos pajėgumus nereikalingas.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 16 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir leidimus gaminti elektros energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių išduoda Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos reguliavimo taryba. Šių leidimų išdavimo tvarką ir sąlygas, jų galiojimo terminus ir galiojimo terminų pratęsimo tvarką bei sąlygas nustato Elektros energetikos įstatymas.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 17 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Elektros tinklų operatorius, prie kurio valdomų elektros tinklų jungiama
elektrinė, turi visą elektros energijos gamintojo, kuris atitinka šio įstatymo 3 straipsnio 2¹ dalies nuostatas, pasiūlytos elektros energijos kiekį, pagamintą iš atsinaujinančių energijos išteklių, pirmumo teise iš gamintojo priimti priima, perduoti perduoda ir
(ar) paskirstyti paskirsto skaidriais ir nediskriminaciniais tarifais. Ši elektros Elektros energijos priėmimo, perdavimo ir (ar) paskirstymo pirmumo teisė gamintojui užtikrinama visų kitų elektros energijos gamintojų pagamintos elektros energijos atžvilgiu, kaip tai numatyta Elektros energetikos įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje ir 39 straipsnio 2 dalyje.“14 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas Papildyti 18 straipsnį 3 dalimi: „3.
Priėmus šio įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje numatytą Vyriausybės nutarimą, perdavimo sistemos operatorius pagal kompetenciją imasi visų pagrįstai reikalingų priemonių perdavimo sistemos operatoriaus valdomiems elektros tinklams, įskaitant tinklams eksploatuoti reikalingus elektros įrenginius, objektus ir transformatorių pastotę Baltijos jūroje, projektuoti, įrengti, optimizuoti, išplėsti ir (ar) rekonstruoti ir didinti elektros tinklų pajėgumą tam, kad būtų galima prie elektros perdavimo tinklų prijungti atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias elektrines, numatomas įrengti Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalyse. Šių priemonių įgyvendinimo sąnaudos, įskaitant patiriamas pagrįstai reikalingiems žmogiškiesiems, techniniams ir materialiniams ištekliams įsigyti, laikomos perdavimo sistemos operatoriaus tinklų plėtros išlaidomis ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatyta tvarka yra įtraukiamos į perdavimo paslaugų kainą. Šių sąnaudų dalį, įtraukiamą į perdavimo paslaugų kainą, perdavimo sistemos operatorius, mažina lėšomis, teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis gautomis iš kitų šių priemonių finansavimo šaltinių.“
Pakeisti 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „20 straipsnis. Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo elektros energijai gaminti skatinimas
energijos gamyba naudojant atsinaujinančius energijos išteklius ir šios elektros energijos, kurią gamina elektros energijos gamintojai, kurių eksploatuojama elektrinė yra mažesnė kaip 500 kW, balansavimas, vykdomi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, yra viešuosius interesus atitinkančios paslaugos. 2.
nustatyta tvarka gamintojui sumokant:
1) aukcione laimėtą kainos priedą, kai kitos paros prekybos elektros energijos biržoje Lietuvos zonoje valandinės kainos ir aukcione laimėto kainos priedo suma yra mažesnė už Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos energetikos reguliavimo tarybos nustatytą didžiausiąją kainą arba jai lygi;
2) aukcione laimėto kainos priedo dalį, kuri apskaičiuojama kaip Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos energetikos reguliavimo tarybos nustatytos didžiausiosios kainos ir kitos paros prekybos elektros energijos biržoje Lietuvos zonoje valandinės kainos skirtumas, kuris negali būti didesnis negu aukcione laimėtas kainos priedas, kai kitos paros prekybos elektros energijos biržoje Lietuvos zonoje valandinės kainos ir aukcione laimėto kainos priedo suma yra didesnė už Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos energetikos reguliavimo tarybos nustatytą didžiausiąją kainą. 3. Vyriausybės nustatyta tvarka gamintojui aukcione laimėtas kainos priedas nemokamas už laikotarpį, kurį kitos paros prekybos elektros energijos biržoje Lietuvos zonoje valandinė kaina yra didesnė už didžiausiąją kainą ar jai lygi, ir (ar) už laikotarpį, kurį kitos paros prekybos elektros energijos biržoje Lietuvos zonoje valandinė kaina 6 valandas ar daugiau yra mažesnė už nulį arba jam lygi. Gamintojui kainos priedas taip pat nemokamas nuo to mėnesio, kurį faktiškai pagamintas ir į elektros tinklus patiektas elektros energijos kiekis pasiekia gamintojui aukcione paskirtą metinį elektros energijos gamybos kiekį. 4.
į kainos priedą įgyjama ir elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos kiekis asmenims, išskyrus asmenis, savarankiškai arba per kitus asmenis siekiančius tapti gaminančiais vartotojais, asmenis, kurių elektrinės dalis nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdoma gaminančių vartotojų, ir asmenis, planuojančius vykdyti bandomuosius projektus, siekiant šio įstatymo
aukciono būdu. Aukcionuose turi teisę dalyvauti Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės narės (kitų valstybių narių), jeigu yra sudarytas šio įstatymo 63¹straipsnyje nurodytas susitarimas, fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys ir (ar) kitos organizacijos ar jų padaliniai. Aukcionai turi būti suorganizuoti organizuojami tvarkaraštyje nustatytais terminais, ne vėliau kaip per
aukcioną paskelbimo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos energetikos reguliavimo tarybos interneto svetainėje dienos.
Aukcionuose turi teisę dalyvauti visi asmenys, atitinkantys šias sąlygas:
sąlygų, kuriomis rezervuojama elektros tinklų galia ir pralaidumai, reikalingi statyti ar įrengti elektrinę planuojančio asmens elektrinės prijungimui, su elektros tinklų operatoriumi suderinto techninio projekto ir elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugų sutarties;
2) Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai energetikos reguliavimo tarybai pateikę patvirtinimą, kad prisiima balansavimo atsakomybę, išskyrus asmenis, kurie statys ar įrengs elektrines, kurių įrengtoji galia mažesnė kaip 500 kW;
3) pasirašę Elektros energetikos įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje nurodytą ketinimų protokolą ir pateikę Elektros energetikos įstatymo 21¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą asmens prievolių įvykdymo užtikrinimą;
4) Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai energetikos reguliavimo tarybai pateikę patvirtinimą, kad statys naujas elektrines ar įrengs anksčiau neeksploatuotas elektrines, kurių statybai ar įrengimui bus naudojama anksčiau neeksploatuota elektrotechninė įranga;
5) Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai energetikos reguliavimo tarybai sumokėję aukciono dalyvio mokestį, nurodytą šio straipsnio 7 dalyje;
6) nėra iškelta bankroto byla arba kreditoriai nevykdo bankroto procedūrų ne teismo tvarka;
7) nėra iškelta restruktūrizavimo byla;
8) nėra priimtas teismo, kreditorių ar juridinio asmens dalyvių sprendimas likviduoti juridinį asmenį;
9) yra vykdomi įsipareigojimai, susiję su mokesčių mokėjimu;
10) yra vykdomi įsipareigojimai, susiję su socialinio draudimo įmokų mokėjimu;
11) per pastaruosius 5 metus nėra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus intelektinei ir pramoninei nuosavybei, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams;
12) juridinio asmens vadovas ar valdymo organo narys (nariai) ar ūkinės bendrijos tikrasis narys (nariai) neturi neišnykusio ar nepanaikinto teistumo arba dėl juridinio asmens vadovo ar valdymo organo nario (narių) ar ūkinės bendrijos tikrojo nario (narių) per pastaruosius 5 metus nebuvo priimtas ir neįsiteisėjo apkaltinamasis teismo nuosprendis už dalyvavimą nusikalstamame susivienijime, jo organizavimą ar vadovavimą jam, kyšininkavimą, tarpininko kyšininkavimą, papirkimą, sukčiavimą, kredito, paskolos ar tikslinės paramos panaudojimą ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką, kreditinį sukčiavimą, mokesčių nesumokėjimą, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą, deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimą, nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą ar realizavimą, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimą;
13) nėra gauta parama, kurią Europos Komisija yra pripažinusi kaip neteisėtą ir nesuderintą su vidaus rinka.
Aukcionuose turi teisę dalyvauti visi asmenys, atitinkantys šias sąlygas:
sąlygų, kuriomis rezervuojama elektros tinklų galia ir pralaidumai, reikalingi statyti ar įrengti elektrinę planuojančio asmens elektrinės prijungimui, su elektros tinklų operatoriumi suderinto techninio projekto ir elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugų sutarties;
2) Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai energetikos reguliavimo tarybai pateikę patvirtinimą, kad prisiima balansavimo atsakomybę, išskyrus asmenis, kurie statys ar įrengs elektrines, kurių įrengtoji galia mažesnė kaip 500 kW;
3) pasirašę Elektros energetikos įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje nurodytą ketinimų protokolą ir pateikę Elektros energetikos įstatymo 21¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą asmens prievolių įvykdymo užtikrinimą;
4) Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai energetikos reguliavimo tarybai pateikę patvirtinimą, kad statys naujas elektrines ar įrengs anksčiau neeksploatuotas elektrines, kurių statybai ar įrengimui bus naudojama anksčiau neeksploatuota elektrotechninė įranga;
5) Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai energetikos reguliavimo tarybai sumokėję aukciono dalyvio mokestį, nurodytą šio straipsnio 7 dalyje;
6) nėra iškelta bankroto byla arba kreditoriai nevykdo bankroto procedūrų ne teismo tvarka;
7) nėra iškelta restruktūrizavimo byla;
8) nėra priimtas teismo, kreditorių ar juridinio asmens dalyvių sprendimas likviduoti juridinį asmenį;
9) yra vykdomi įsipareigojimai, susiję su mokesčių mokėjimu;
10) yra vykdomi įsipareigojimai, susiję su socialinio draudimo įmokų mokėjimu;
11) per pastaruosius 5 metus nėra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus intelektinei ir pramoninei nuosavybei, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams;
12) juridinio asmens vadovas ar valdymo organo narys (nariai) ar ūkinės bendrijos tikrasis narys (nariai) neturi neišnykusio ar nepanaikinto teistumo arba dėl juridinio asmens vadovo ar valdymo organo nario (narių) ar ūkinės bendrijos tikrojo nario (narių) per pastaruosius 5 metus nebuvo priimtas ir neįsiteisėjo apkaltinamasis teismo nuosprendis už dalyvavimą nusikalstamame susivienijime, jo organizavimą ar vadovavimą jam, kyšininkavimą, tarpininko kyšininkavimą, papirkimą, sukčiavimą, kredito, paskolos ar tikslinės paramos panaudojimą ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką, kreditinį sukčiavimą, mokesčių nesumokėjimą, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą, deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimą, nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą ar realizavimą, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimą;
13) nėra gauta parama, kurią Europos Komisija yra pripažinusi kaip neteisėtą ir nesuderintą su vidaus rinka. 5.
ir 3 punktų nuostatos netaikomos fiziniams ir (ar) juridiniams asmenims ir (ar) kitoms organizacijoms ar jų padaliniams, planuojantiems statyti ar įrengti elektrines kitos valstybės narės (kitų valstybių narių) teritorijoje. Aukcione siekiant dalyvauti fiziniams ir (ar) juridiniams asmenims ir (ar) kitoms organizacijoms ar jų padaliniams, planuojantiems statyti ar įrengti elektrines kitos valstybės narės (kitų valstybių narių) teritorijoje, šio straipsnio 4 dalies 1, 2 ir 3 punktų nuostatos įtvirtinamos sudarant šio įstatymo 63¹ straipsnyje nurodytą susitarimą. 6. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija energetikos reguliavimo taryba ne vėliau kaip prieš mėnesį iki informacijos apie aukcioną paskelbimo dienos nustato ir viešai skelbia didžiausiąją kainą, į kurią atsižvelgiama aukciono laimėtojui išmokant viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšas 12 metų laikotarpiu nuo leidimo gaminti elektros energiją išdavimo dienos. Nustatydama didžiausiąją kainą, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija energetikos reguliavimo taryba, vadovaudamasi mažiausios finansinės naštos elektros energijos vartotojams principu, įvertina elektros energijos gamybos, naudojant skirtingas atsinaujinančių išteklių rūšis, sąnaudas. 7. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija energetikos reguliavimo taryba, įvertinusi aukciono organizavimo sąnaudas, nustato aukciono dalyvio mokestį ir kartu su informacija apie planuojamą organizuoti aukcioną skelbia savo interneto svetainėje. Asmuo, ketinantis dalyvauti aukcione, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos energetikos reguliavimo tarybos nustatyta tvarka kartu su aukciono dokumentais, nurodytais skatinimo kvotų paskirstymo aukciono nuostatuose, pateikia dokumentą, kuriuo patvirtinama, kad sumokėtas aukciono dalyvio mokestis.
Jeigu asmuo nesumoka aukciono dalyvio mokesčio, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija energetikos reguliavimo taryba neįtraukia šio asmens į aukciono dalyvių sąrašą. 8. Aukciono dalyvio pasiūlyme pateiktas kainos priedas negali būti didesnis negu Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos energetikos reguliavimo tarybos nustatytų didžiausiosios kainos ir atskaitinės kainos skirtumas. Nustatant atskaitinę kainą, įvertinama faktinė elektros energijos kaina, skelbiama elektros energijos biržoje Lietuvos zonoje, ir prognozuojama metinė elektros energijos kaina. 9. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija energetikos reguliavimo taryba atskaitinę kainą nustato konkrečiam aukcionui. Ši kaina yra skelbiama Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos energetikos reguliavimo tarybos interneto svetainėje kartu su informacija apie planuojamą organizuoti aukcioną. 10.
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos energetikos reguliavimo tarybos organizuojamame aukcione ir kuriam iki tvarkaraštyje nurodyto nurodytos informacijos apie planuojamą organizuoti aukciono aukcioną paskelbimo datos pradžios teisės aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir (ar) elektrinės prijungimo sąlygos ir (ar) kuris teisės aktų nustatyta tvarka yra suderinęs techninį projektą su elektros tinklų operatoriumi ir (ar) sudaręs elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugų sutartį, likus 3 mėnesiams iki tvarkaraštyje nurodyto nurodytos informacijos apie planuojamą organizuoti aukciono aukcioną paskalbimo datos pradžios Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos reguliavimo tarybai pateikia rašytinį patvirtinimą, kad atsisako leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus. Asmeniui atsisakius leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, elektrinės prijungimo sąlygos, techninis projektas ir elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugų sutartis netenka galios. Asmeniui, kuris nelaimi aukciono, leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, elektrinės prijungimo sąlygų, techninio projekto ir elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugų sutarties galiojimas neatkuriamas. 11. Aukciono laimėtoju (laimėtojais), vadovaujantis skatinimo kvotų paskirstymo aukcionų nuostatais, pripažįstamas (pripažįstami) dalyvis (dalyviai), nurodęs (nurodę) mažiausią pageidaujamą kainos priedą. 12. Aukciono laimėtojas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo aukciono laimėtojų patvirtinimo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos energetikos reguliavimo tarybos nutarimu šio įstatymo ir Elektros energetikos įstatymo nustatyta tvarka privalo kreiptis į Valstybinę energetikos inspekciją prie Energetikos ministerijos reguliavimo tarybą dėl leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus išdavimo ir jį gauti.
Jeigu aukciono laimėtojas per nustatytą terminą nesikreipia dėl leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus išdavimo arba šis leidimas neišduodamas, pasibaigia jo galiojimo terminas ar jo galiojimas panaikinamas Energetikos įstatyme ir Elektros energetikos įstatyme nustatytais pagrindais, aukciono laimėtojas per vieną mėnesį nuo bent vienos iš nurodytų aplinkybių atsiradimo dienos išbraukiamas iš aukciono laimėtojų sąrašo. 13. Aukciono laimėtoją išbraukus iš aukciono laimėtojų sąrašo, jam aukcione paskirtas elektros energijos gamybos kiekis ir (ar) aukciono metu likęs nepaskirstytas tvarkaraštyje nurodytas metinis elektros energijos gamybos kiekis įvertinamas Vyriausybei tvirtinant kitų 3 metų atnaujinant tvarkaraštį ir paskirstomas aukcione, kaip numatyta šio straipsnio 4 dalyje. 14. Jeigu yra sudarytas šio įstatymo 63¹straipsnyje nurodytas susitarimas, aukcione gali dalyvauti ir kitos valstybės narės (kitų valstybių narių) fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys ir (ar) kitos organizacijos ar jų padaliniai.
Aukcione, kai jame dalyvauja ir kitos valstybės narės (kitų valstybių narių) fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys ir (ar) kitos organizacijos ar jų padaliniai, šioms valstybėms narėms galimas paskirstyti metinis elektros energijos gamybos kiekis nustatomas Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka šio įstatymo 63¹straipsnyje nurodytame susitarime, atsižvelgiant į:
1) iš valstybės narės (valstybių narių), siekiančios (siekiančių) dalyvauti aukcione praėjusiais kalendoriniais metais importuotą elektros energijos kiekį;
aukcione, atsinaujinančių energijos išteklių dalį elektros energijos gamyboje praėjusiais kalendoriniais metais;
praėjusiais kalendoriniais metais;
nurodytą tvarkaraštyje. 15. Šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose numatytos skatinimo priemonės taikomos 12 metų laikotarpiu nuo leidimo gaminti elektros energiją išdavimo dienos. 16. Gamintojas, laimėjęs aukcioną, nuo leidimo gaminti elektros energiją išdavimo dienos įsipareigoja 12 metų laikotarpiu pagaminti ir į elektros tinklus patiekti aukcione paskirtą metinį elektros energijos gamybos kiekį. Kas 3 metus nuo leidimo gaminti elektros energiją išdavimo dienos atliekamas faktiškai pagaminto ir į elektros tinklus patiekto elektros energijos kiekio vertinimas. Vertinamas per 3 metus faktiškai pagamintas ir į elektros tinklus patiektas elektros energijos kiekis.
Per 3 metus turi būti faktiškai pagaminta ir į elektros tinklus patiekta ne mažiau kaip 80 procentų elektros energijos, palyginti su gamintojui aukcione paskirtu 3 metų elektros energijos gamybos kiekiu. Į leidžiamą nepagaminti ne didesnį kaip 20 procentų elektros energijos kiekį neįskaičiuojamas elektros energijos kiekis, nepagamintas dėl:
remonto, techninės priežiūros, eksploatavimo, rekonstravimo ar modernizavimo darbus;
energetikos objektus;
gamintojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų darbus;
gedimų elektros energetikos sistemoje ar operatoriaus elektros tinkle;
avariją, gedimus ar sutrikimus;
grafiką;
aplinkybių. 17. Elektros tinklų operatorius, vadovaudamasis Vyriausybės nustatyta tvarka, viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administratoriui pateikia informaciją apie gamintojo, laimėjusio aukcione, faktiškai pagamintą ir į elektros tinklus patiektą elektros energijos kiekį ir šio straipsnio 16 dalies 1–7 punktuose nurodytas aplinkybes ir dėl šių aplinkybių į elektros tinklus nepatiektą elektros energijos kiekį.
Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administratorius įvertina per 3 metus faktiškai pagamintą ir į elektros tinklus patiektą elektros energijos kiekį, dėl šio straipsnio 16 dalies 1–7 punktuose nurodytų aplinkybių nepatiektą elektros energijos kiekį ir leidžiamą nepagaminti ne didesnį kaip 20 procentų elektros energijos kiekį ir nustatęs, kad pagaminta ir į elektros tinklus patiekta mažiau negu 80 procentų elektros energijos, palyginti su gamintojui aukcione paskirtu 3 metų elektros energijos gamybos kiekiu, ne dėl šio straipsnio 16 dalies 1–7 punktuose nurodytų aplinkybių, informuoja apie tai gamintoją. 18. Gamintojas, vadovaudamasis Vyriausybės nustatyta tvarka, per 30 kalendorinių dienų nuo šio straipsnio 17 dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administratoriui pateikia įrodymus ir argumentuotus paaiškinimus dėl mažesnio kaip 80 procentų elektros energijos gamybos kiekio, palyginti su gamintojui aukcione paskirtu 3 metų elektros energijos gamybos kiekiu, arba viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administratoriui sumoka sumą, apskaičiuojamą vadovaujantis šio straipsnio 19 dalies nuostatomis.
Gamintojui pateikus įrodymus ir argumentuotus paaiškinimus dėl mažesnio kaip 80 procentų elektros energijos gamybos kiekio, palyginti su gamintojui aukcione paskirtu 3 metų elektros energijos gamybos kiekiu, ir viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administratoriui, remiantis elektros tinklų operatoriaus pateikta informacija apie šio straipsnio 16 dalies 1–7 punktuose nurodytas aplinkybes, nustačius, kad daugiau kaip 20 procentų nepagaminta ne dėl šio straipsnio
dienų viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administratoriui sumoka sumą, apskaičiuojamą vadovaujantis šio straipsnio 19 dalies nuostatomis. Gamintojui nesumokėjus apskaičiuotos sumos, viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų mokėjimas sustabdomas Vyriausybės nustatyta tvarka. Pirmas elektros energijos gamybos kiekio vertinimas atliekamas praėjus 3 metams po leidimo gaminti elektros energiją išdavimo dienos. Kiekvienas kitas elektros energijos gamybos kiekio vertinimas atliekamas praėjus 3 metams po paskutinio elektros energijos gamybos kiekio vertinimo. 19.
aukcione paskirto 3 metų elektros energijos gamybos kiekio ir faktinio 3 metų elektros energijos gamybos kiekio, įskaitant dėl šio straipsnio 16 dalies 1–7 punktuose nurodytų aplinkybių nepagamintą elektros energijos kiekį ir leidžiamą nepagaminti ne didesnį kaip 20 procentų elektros energijos kiekį, padauginus iš gamintojo laimėto kainos priedo. Gautos lėšos naudojamos Elektros energetikos įstatymo 74 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytoms viešuosius interesus atitinkančioms paslaugoms finansuoti. 20. Elektros energijos gamybos kiekį ir jo atitiktį gamintojui aukcione paskirtam kiekiui nustato viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administratorius, atsižvelgdamas į elektros tinklų operatoriaus pateiktą informaciją apie faktiškai pagamintą ir į elektros tinklus patiektą elektros energijos kiekį. 21. Elektros energija, pagaminta iš atsinaujinančių išteklių, taip pat elektros energija, pagaminta elektrinėse jų technologinių bandymų metu, prekiaujama pagal atsinaujinančių išteklių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis ir
(arba) Prekybos elektros energija taisyklėse nustatyta tvarka ir būdais. 22.
kainų ir energetikos kontrolės komisijai suorganizavus paskutinį tvarkaraštyje nurodytą aukcioną ir paskelbus laimėtoją (laimėtojus), Vyriausybės įgaliota institucija ne rečiau kaip vieną kartą tvarkaraščio galiojimo metu atlieka technologinį, ir ekonominį ir socialinį atsinaujinančių energijos išteklių technologijų plėtros ir paramos schemos vertinimą, atsižvelgdama į tai, kokį poveikį turėtų galimi paramos schemos pakeitimai. ir, Vyriausybės įgaliota institucija, remdamasi šiuo vertinimu, ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo vertinimo atlikimo pabaigos, atsižvelgdama į Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos nuostatas ir Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos reguliavimo tarybos apskaičiuotą elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos kiekį, iki ateinančių kalendorinių metų liepos 1 dienos parengia ir teikia Vyriausybei tvirtinti kitų 3 metų atnaujintą tvarkaraštį arba argumentuotą pagrindimą, kodėl tolesnė atsinaujinančių energijos išteklių plėtra neturėtų būti skatinama. 22¹. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba kiekvienais metais iki kovo 1 d. savo interneto svetainėje viešai skelbia informaciją apie aukciono procedūras, nurodydama aukciono laimėtojus, jų prisiimtus įsipareigojimus, laimėtą kainos priedą ir aukciono laimėtojų aukcione prisiimtų įsipareigojimų įgyvendinimo rodiklius, įskaitant šio įstatymo 20 straipsnio 16 dalyje nurodytą informaciją. 23. Elektros tinklų operatorius, siekdamas įvertinti visą šalyje pagamintos ir suvartotos atsinaujinančių išteklių energijos kiekį, tvarko visos prie jo valdomų elektros tinklų prijungtų gamintojų pagamintos elektros energijos apskaitą. 24.
24Šio straipsnio nuostatos netaikomos asmenims, kurie įrenginiams įsigyti po 2011 m. gegužės
24 d. pasinaudojo šiais paramos šaltiniais:
kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatyme;
išteklių naudojimui skatinti;
tarp Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių narių ar bendrus projektus tarp Lietuvos Respublikos, kitų valstybių narių ir užsienio valstybių.“
straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Gaminantis vartotojas moka Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos energetikos reguliavimo tarybos nustatytą naudojimosi elektros tinklais paslaugų kainą, kuri:
1) nustatoma vienų kalendorinių metų laikotarpiui, įvertinus skirstomųjų tinklų operatoriaus ekonomiškai pagrįstas (būtinas) metines kapitalo, veiklos ir kitas su naudojimosi elektros tinklais paslaugų teikimu susijusias sąnaudas, gaunamą naudą ir planuojamą atgauti gaminančių vartotojų elektros energijos kiekį ir suminę elektrinių įrengtąją galią;
gaminančio vartotojo objektas, įtampą;
3) ne vėliau kaip prieš mėnesį iki jos taikymo pradžios yra viešai skelbiama Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos energetikos reguliavimo tarybos interneto svetainėje.“
straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Gaminantis vartotojas gali rinktis vienanarę ar dvinarę naudojimosi elektros tinklais paslaugų kainą arba atsiskaityti elektros energijos kiekiu pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos energetikos reguliavimo tarybos nustatytą procentą nuo kaupimo laikotarpiu gaminančio vartotojo į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekio. Gaminantis vartotojas gali keisti atsiskaitymo už naudojimosi elektros tinklais paslaugas būdą ne dažniau kaip vieną kartą per 12 mėnesių.“
8 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,8. Gaminančių vartotojų ir asmenų, siekiančių tapti gaminančiais vartotojais, elektrinės gali būti statomos, įrengiamos ir eksploatuojamos Elektros energetikos įstatymo nustatyta tvarka kitų asmenų, turinčių leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir leidimą gaminti elektros energiją. Tokiu atveju gali būti statomos ir įrengiamos tik naujos atsinaujinančius išteklius naudojančios elektrinės, kurių statybai ar įrengimui naudojama anksčiau neeksploatuota elektrotechninė įranga. Saulės šviesos energijos elektrinėse, kurias pagal šios dalies nuostatas pastatė, įrengė ir eksploatuoja asmenys Elektros energetikos įstatymo nustatyta tvarka, turintys leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir leidimą gaminti elektros energiją, įrengti energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginiai – saulės šviesos energijos moduliai ir jų generuojamai galiai priskiriami technologiniai įrenginiai – yra kilnojamieji daiktai.“
11 dalį ir ją išdėstyti taip: „11.
Tinklų operatorių sąnaudos, susijusios su gaminančio vartotojo ar asmens, siekiančio tapti gaminančiu vartotoju, elektros įrenginių prijungimu prie elektros tinklų, paskirstomos tokia tvarka:
1) kai prijungiami elektros vartojimo ir gamybos įrenginiai, buitiniai vartotojai, įskaitant ir pažeidžiamus vartotojus, apmoka 20 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų, o kiti vartotojai – 40 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų arba moka pagal šį dydį apskaičiuotą ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos energetikos reguliavimo tarybos patvirtintą įkainį;
2) kai prijungiami elektros gamybos įrenginiai, o elektros vartojimo įrenginiai yra prijungti prie skirstomųjų tinklų, vartotojai apmoka 100 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų arba moka pagal šį dydį apskaičiuotą ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos energetikos reguliavimo tarybos patvirtintą įkainį;
3) kai prijungiami elektros energijos gamybos įrenginiai, kurių prijungimo prie elektros tinklų taškas nesutampa su elektros energijos vartojimo vietos prijungimo tašku, vartotojai apmoka 100 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų arba moka pagal šį dydį apskaičiuotą ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos energetikos reguliavimo tarybos patvirtintą įkainį.“
papildymas 20² straipsniu Papildyti Įstatymą 20² straipsniu:
„20² straipsnis. Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų veiklos sąlygos ir bendrieji
principai
bendrovė, asociacija, viešoji įstaiga, daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrija ar sodininkų bendrija pripažįstamos atsinaujinančių išteklių energijos bendrija, jeigu atitinka šio straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus. 2.
išteklių energijos bendrijos dalyviais gali būti fiziniai asmenys, smulkiojo ar vidutinio verslo subjektai, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo įstatyme, ir (arba) savivaldybės, ir iš kurių:
1) ne mažiau kaip penki dalyviai yra fiziniai asmenys;
2) ne mažiau kaip 51 procentas balsų visuotiniame dalyvių susirinkime priklauso dalyviams, kurie yra fiziniai asmenys, kurių gyvenamoji vieta Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka yra deklaruota savivaldybėje, kurioje planuojama statyti ar įrengti energijos gamybos įrenginį (įrenginius), ar kitos savivaldybės seniūnijose, besiribojančiose su šia savivaldybe;
3) kiekvienas dalyvis turi ne daugiau kaip 20 procentų kitos energetikos įmonės balsų visuotiniame dalyvių susirinkime. 3. Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijai, siekiančiai dalyvauti šio įstatymo 20 straipsnio
nuostatos. 4. Atsinaujinančių išteklių energijos bendrija turi teisę savo dalyviams jai priklausančiuose energijos gamybos įrenginiuose pagamintą energiją parduoti arba perduoti neatlygintinai. Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos dalyviai šią elektros energiją naudoja savo reikmėms ir ūkio poreikiams tenkinti. 5. Atsinaujinančių išteklių energijos bendrija, norėdama savo dalyviams ar kitiems vartotojams tiekti jai priklausančiuose energijos gamybos įrenginiuose pagamintą šilumą, turi atitikti Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme ir kituose teisės aktuose šilumos tiekėjui nustatytus reikalavimus. 6.
vartotojams parduoti jai priklausančiuose energijos gamybos įrenginiuose pagamintą elektros energiją, turi sudaryti atsinaujinančių išteklių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį, ir atitikti nepriklausomam elektros energijos tiekėjui nustatytas sąlygas ir reikalavimus, kaip tai nurodyta Elektros energetikos įstatyme. Šiuo atveju už elektros energijos persiuntimą perdavimo ir (ar) skirstomaisiais tinklais ir kitas operatoriaus teikiamas paslaugas atsiskaitoma Elektros energetikos įstatymo
išteklių energijos bendrija jai priklausančiuose energijos gamybos įrenginiuose pagamintą elektros energiją taip pat gali parduoti Prekybos elektros energija taisyklėse nustatyta tvarka ir būdais. 8. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba tikrina, prižiūri ir kontroliuoja, ar atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos atitinka šio straipsnio 2 dalies nuostatas. 9. Savivaldybės, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu, rengdamos teritorijų planavimo dokumentus įvertina ir viešai savo interneto svetainėse skelbia informaciją apie joms nuosavybės teise priklausančias vietas, kur gali būti statomi ar įrengiami atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos energijos gamybos įrenginiai. Šios vietos taip pat gali būti nustatomos atskiru dokumentu, kuris skelbiamas viešai savivaldybės interneto svetainėje. 10. Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijai netaikomos šio įstatymo 20¹ straipsnio nuostatos. 11.
bendrijai priklausančių energijos gamybos įrenginių statyba ir eksploatavimas vykdomi vadovaujantis bendraisiais įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytais veiklos energetikos sektoriuje leidimų išdavimo, projektavimo ir statybos, teritorijų planavimo, ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo, aplinkos apsaugos ir kitais susijusiais reikalavimais.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 21 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka elektrinę pastatęs ar įrengęs asmuo apmoka faktines elektrinių prijungimo prie elektros tinklų išlaidas, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje, išskyrus atvejus, kai elektrines, numatoma pastatyti ar įrengti Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalyse.“
22 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Viešoji įstaiga Lietuvos energetikos agentūra Vyriausybės įgaliota institucija, atsižvelgdama į šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 17 punkte nurodytą tvarkos aprašą, atlieka Lietuvos Respublikos teritorinės jūros, Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje tyrimus ir kitus veiksmus, kurie reikalingi Vyriausybės nutarimui dėl Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir
(ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalių, kuriose tikslinga organizuoti konkursą (konkursus) atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai, ir dėl šių elektrinių įrengtųjų galių nustatymo priimti:
1) parengia specialųjį planą organizuoja specialiojo plano parengimą;
2) atlieka organizuoja specialiojo plano strateginį pasekmių aplinkai vertinimą;
3) atlieka organizuoja poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai vertinimą;
4) atlieka organizuoja prisijungimo prie elektros perdavimo tinklų sausumos teritorijoje galimybių vertinimą;
5) atlieka organizuoja balansavimo galimybių vertinimą;
6) atlieka organizuoja šios dalies 4 ir 5 punktuose nurodytų veiksmų sąnaudų vertinimą;
7) atlieka kitus veiksmus, būtinus elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių leistinumui ir galimybėms įvertinti.“
netekusia galios 22 straipsnio 1¹ dalį: 1¹. Viešoji įstaiga Lietuvos energetikos agentūra, atlikusi šio straipsnio 1 dalyje nurodytus tyrimus ir kitus veiksmus, pateikia šių tyrimų ir kitų veiksmų duomenis Vyriausybės įgaliotai institucijai. 3. Pakeisti 22 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Vyriausybės nutarimas dėl Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalių, kuriose tikslinga organizuoti konkursą (konkursus) atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai, ir dėl šių elektrinių įrengtųjų galių nustatymo rengiamas atsižvelgiant į viešosios įstaigos Lietuvos energetikos agentūros įgyvendinant šio įstatymo 22 straipsnio 1¹ dalį Vyriausybės įgaliotai institucijai pateiktus duomenis, šio įstatymo 13 straipsnio 2 dalies nuostatas bei šio straipsnio 1 dalyje nurodytų atliktų tyrimų ir kitų veiksmų duomenis ir Nacionalinėje energetikos strategijoje įtvirtintus atsinaujinančių energijos išteklių plėtros tikslus. Išankstinės prijungimo sąlygos išduodamos, konkursas (konkursai) organizuojamas (organizuojami) ir leidimas (leidimai) plėtrai ir eksploatacijai šioje dalyje numatytais atvejais išduodamas (išduodami) ne anksčiau, negu yra priimtas Vyriausybės nutarimas dėl Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalių, kuriose tikslinga organizuoti konkursą (konkursus) atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai, ir dėl šių elektrinių įrengtųjų galių nustatymo. Konkursą gali inicijuoti bet kuris asmuo, atitinkantis šio straipsnio 11 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytus reikalavimus, pateikdamas paraišką Vyriausybės įgaliotai institucijai. Konkursą privalo organizuoti Vyriausybės įgaliota institucija per
straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytame Vyriausybės nutarime nustatytoms dalims ir įrengtosioms galioms nustatyti.“
ir ją išdėstyti taip: „10.
Pasiekus šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytame Vyriausybės nutarime nustatytas elektrinių įrengtąsias galias ir (ar) atsiradus papildomų elektros energijos gamybos pajėgumų plėtros poreikiui, Vyriausybės įgaliota institucija įvertina jų įrengimo tikslingumą ir . Vyriausybės įgaliota institucija, nustačiusi, kad yra papildomų elektros energijos gamybos pajėgumų plėtros poreikis, apie tai informuoja viešąją įstaigą Lietuvos energetikos agentūrą, kuri prireikus peržiūri ar atnaujina šio straipsnio 1 dalyje numatytų tyrimų ir kitų veiksmų rezultatus ir pateikia pasiūlymus Vyriausybės įgaliotai institucijai Vyriausybei dėl šio įstatymo
pakeitimo.“
dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) kurie prisijungimo prie elektros perdavimo tinklų sausumos teritorijoje ir balansavimo sąnaudas įsipareigoja padengti savo lėšomis.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 25 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Skundus tarp šilumos tiekėjo ir nepriklausomo šilumos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamintojo dėl šio ir 24 straipsnių nuostatų taikymo išankstine skundų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija energetikos reguliavimo taryba.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 28 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „28 straipsnis. Energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, kilmės garantijos paskirtis 1.
Siekiant įrodyti galutiniams vartotojams, kokią energijos tiekėjo tiekiamos energijos dalį ar kokį kiekį energijos tiekėjo energijos rūšių derinyje ir energijoje, kuri vartotojams tiekiama pagal sutartis, sudaro atsinaujinančių išteklių energija, elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių ir tiekiamos į elektros tinklus, ir šilumos energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių ir tiekiamos į aprūpinimo šiluma sistemą, ir dujų, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių ir tiekiamų į gamtinių dujų sistemą, vienetui išduodama kilmės garantija. 2. Energijos tiekėjas teisės aktų nustatyta tvarka ir pagal kompetenciją sąskaitose arba kartu su sąskaitomis pateikiamoje reklaminėje medžiagoje savo galutiniams vartotojams teikia privalo pateikti informaciją apie tai, kokią energijos tiekėjo tiekiamos energijos dalį ar kokį kiekį jo energijos rūšių derinyje sudaro praėjusiais metais sudarė atsinaujinančių išteklių energija. Ši tiekiamos energijos dalis ar kiekis apskaičiuojami pagal energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, kiekį, kuriam išduota panaudota kilmės garantija, išskyrus:
1) energijos dalį jo energijos rūšių derinyje, kuriai neišduota kilmės garantija ir kuriai tiekėjas gali naudoti liekamąjį derinį;
2) arba kilmės garantiją, neišduotą gamintojui, kuris gauna fiksuotą tarifą.“
straipsnio pakeitimas
29 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija paskiria įstaigą (ar įstaigas) subjektą
(ar subjektus) atsakingą (atsakingas) (atsakingus) už kilmės garantijų išdavimą, perdavimą ir jų galiojimo panaikinimą bei kilmės garantijų naudojimo priežiūrą ir kontrolę. Paskirtosios įstaigos Paskirtieji subjektai negali turėti sutampančios atsakomybės geografinėje teritorijoje ir verstis energijos gamybos, tiekimo ir (ar) prekybos veikla.“ 2.
Pakeisti 29 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Kilmės garantijos išduodamos elektros energijos, šilumos ar vėsumos energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, ar dujų, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių, gamintojų prašymu, kuris Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka teikiamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytai įstaigai nurodytam subjektui.“
3Pakeisti 29 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Kilmės garantija išduodama taikant minimalią 10 kW galios ribą. Kilmės garantija suteikiama vienam energijos vienetui – vienai MWh. Kiekvienam pagamintos atsinaujinančių išteklių energijos vienetui gali būti išduodama ne daugiau kaip viena kilmės garantija, į tą patį energijos vienetą atsižvelgiant ne daugiau kaip vieną kartą.“
straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Kilmės garantija turi būti panaudota per galioja 12 mėnesių nuo atitinkamo energijos vieneto pagaminimo momento. Ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo kilmės garantijos galiojimo laikotarpio pabaigos kilmės garantija turi būti panaikinta elektros energijos, šilumos ar vėsumos energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, ar dujų, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių, gamintojų prašymu. Per nurodytą laikotarpį nepanaudota kilmės garantija netenka galios Nebegaliojanti kilmės garantija įskaičiuojama į liekamąjį energijos rūšių derinį.“
5Pakeisti 29 straipsnio 7 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) energijos rūšis: elektros energija, šilumos energija, vėsumos energija ar dujos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, įskaitant vandenilį;“. 6. Pripažinti netekusia galios 29 straipsnio 8 dalį. 8.
schema netaikoma tokiam gamintojui, kuriam suteikiama kilmės garantija, skirta tos pačios rūšies pagamintai atsinaujinančių išteklių energijai. 7. Pakeisti 29 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Kilmės garantija nenaudojama, įgyvendinant siekiant šio įstatymo 55 1 straipsnio
tarpinius nacionalinius planinius rodiklius nustatytos energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių energijos dalies, palyginti su šalies bendruoju galutiniu energijos suvartojimu.“
ir ją išdėstyti taip: „10. Kilmės garantijų perdavimas kartu ar atskirai su fiziniu elektros energijos ar dujų perdavimu nedaro jokio poveikio sprendimui naudoti statistinius energijos perdavimus, bendrus projektus ar bendras paramos schemas, nurodytas šio įstatymo dvyliktajame skirsnyje, laikantis tarpinių nacionalinių planinių rodiklių siekiant šio įstatymo 1 straipsnio 4 dalyje nustatytos energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių energijos dalies, palyginti su šalies bendruoju galutiniu energijos suvartojimu arba apskaičiuojant bendrąjį galutinį atsinaujinančių išteklių energijos suvartojimą.“
dalimi:
„12. Lietuvos Respublikoje trečiosios valstybės išduotos kilmės garantijos pripažįstamos
tik tuo atveju, jeigu Europos Komisija su ta trečiąja valstybe yra sudariusi susitarimą dėl Europos Sąjungoje išduodamų kilmės garantijų ir toje trečiojoje valstybėje sukurtų suderinamų kilmės garantijų sistemų abipusio pripažinimo ir jeigu energija importuojama arba eksportuojama tiesiogiai.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 35 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „35 straipsnis. Veiklos, susijusios su biodujomis, priežiūra ir kontrolė 1.
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija energetikos reguliavimo taryba prižiūri ir kontroliuoja, kaip biodujų gamintojams suteikiama teisė prijungti jų įrenginius prie dujų sistemų, kaip taikomos prijungimo kainos, taip pat biodujų supirkimo į dujų sistemas skaidrumą. 2. Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos reguliavimo taryba kontroliuoja, kaip biodujų gamintojai, tiekiantys biodujas į dujų sistemas, laikosi šio įstatymo
gamintojai pagal pareikalavimą teikia su vykdoma biodujų gamybos veikla susijusią informaciją dujų sistemų operatoriams, Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai energetikos reguliavimo tarybai, ir Energetikos ministerijai ir Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 37 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „37 straipsnis. Biodegalų ir skystųjų bioproduktų tvarumo sistema
turi atitikti šio įstatymo 38 straipsnyje nustatytus tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijus, nesvarbu, nepriklausomai nuo to, kurioje pasaulio šalyje užauginta (gauta) žaliava jiems gaminti:
1) skaičiuojant šio įstatymo
nurodytus nacionalinius planinius rodiklius apskaičiuojant šio įstatymo 1 straipsnio 4 dalyje nustatytą energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių energijos dalį, palyginti su šalies bendruoju galutiniu energijos suvartojimu;
2) vertinant energijos gamintojų atitiktį įpareigojimams naudoti atsinaujinančių išteklių energiją;
3) teikiant finansinę paramą už biodegalų ir skystųjų bioproduktų naudojimą;
4) įmaišant juos į degalus, pagamintus iš mineralinių degalų, kaip nurodyta šio įstatymo 39 straipsnyje. 2.
siekiais, negalima neatsižvelgti į biodegalus ir skystuosius bioproduktus, gautus laikantis šio įstatymo 38 straipsnyje nustatytų tvarumo kriterijų šio straipsnio 1 dalyje nurodytais tikslais. Apskaičiuojant šio įstatymo 1 straipsnio 4 dalyje nustatytą energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių energijos dalį, palyginti su šalies bendruoju galutiniu energijos suvartojimu, atliekant šio straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą vertinimą ir teikiant šio straipsnio
kitus Europos Komisijos patvirtintus tvarumo kriterijus, jeigu jie yra nustatyti, bet neįtvirtinti šiame įstatyme. Šios dalies nuostatos netaikomos iki 2018 m. gruodžio 24 d. patvirtintoms paramos schemoms. 3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais tikslais vertinant biodegalų, ir skystųjų bioproduktų atitiktį tvarumo kriterijams, Vyriausybės įgaliota institucija reikalauja turi teisę reikalauti, kad atitinkamą veiklą vykdantys asmenys ūkinę veiklą vykdantys asmenys pagrįstų tiekiamų ir (ar) gaminamų biodegalų ir skystųjų bioproduktų ar jų gamybai naudotų žaliavų atitiktį šio įstatymo 38 straipsnio 2, 3, 4, 5, 6 7, 8, 9, 10, 11 ir
šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijų įvykdymą kriterijams. 4.
užtikrinti biodegalų ir skystųjų bioproduktų atitiktį tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijams, nurodytiems 38 straipsnio 2, 4, 5, 7, 8, 9, 10, 11 ir 12 dalyse, Tuo tikslu ūkinę veiklą vykdantys asmenys privalo naudoti reikalaujama, kad tokie asmenys naudotų masės balanso sistemą, kuri:
1) leidžia maišyti skirtingomis tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo charakteristikomis pasižyminčių žaliavų ir biodegalų kuro siuntas partijas;
2) leidžia maišyti skirtingos energinės vertės žaliavų partijas, siekiant jas toliau perdirbti, jeigu žaliavų partijų dydis pakoreguojamas pagal jų energinę vertę;
tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo charakteristikas ir dydžius ir toliau būtų priskiriama mišiniui;
34) numato, kad visų iš mišinio pašalintų paimtų siuntų dalių suma turi tas pačias tvarumo charakteristikas esant tam pačiam siuntų partijų kiekiui, kaip visų į mišinį įmaišytų siuntų partijų suma, ir reikalauja, kad šis balansas būtų pasiektas per nustatytą laikotarpį;
5) užtikrina, kad į kiekvieną partiją būtų atsižvelgiama tik vieną kartą, apskaičiuojant bendrą galutinį energijos iš atsinaujinančių išteklių suvartojimą;
6) užtikrina informacijos apie paramą, skirtą partijos gamybai, pateikimą. 5.
partiją informacija apie partijos tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo charakteristikas tikslinama ir produkcijai priskiriama tokia tvarka:
1) jeigu perdirbant žaliavos partiją gaunama tik vienos rūšies produkcija, skirta biodegalų ar skystųjų bioproduktų, iš atsinaujinančių išteklių pagaminto nebiologinės kilmės skystojo ir dujinio transporto kuro arba perdirbtos anglies kuro gamybai, partijos dydis ir susijusios tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo charakteristikos tikslinamos taikant perskaičiavimo koeficientą, atitinkantį tokiai gamybai skirtos produkcijos masės ir procesui patiektos žaliavos masės santykį;
2) jeigu perdirbant žaliavos partiją gaunama daugiau nei vienos rūšies produkcija, skirta biodegalų, skystųjų bioproduktų, iš atsinaujinančių išteklių pagaminto nebiologinės kilmės skystojo ir dujinio transporto kuro arba perdirbtos anglies kuro gamybai, kiekvienos rūšies produkcijai taikomas atskiras perskaičiavimo koeficientas ir atskiras masės balansas. 4 6. Ūkinę veiklą vykdantys asmenys, siekiantys gauti sertifikatą, patvirtinantį biodegalų, skystųjų bioproduktų ar žaliavų biodegalų, skystųjų bioproduktų gamybai atitiktį tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijams, nurodytiems 38 straipsnio 2, 4, 5, 7, 8, 9, 10, 11 ir 12 dalyse, kreipiasi į sertifikavimo įmonę, kuri atlieka sertifikavimą pagal Europos Komisijos sprendimu pripažintą savanorišką schemą.
Ūkinę veiklą vykdantys asmenys sertifikavimo įmonei Vyriausybės įgaliota institucija užtikrina, kad atitinkamą veiklą vykdantys asmenys pateiktų teikia patikimą informaciją ir duomenis, kurie buvo panaudoti rengiant informaciją apie atitiktį šio įstatymo 38 straipsnio 2, 3, 4, 5, 6 7, 8, 9, 10, 11 ir
išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijų kriterijams laikymąsi, tinkamą ir svarbią informaciją apie priemones, kurių imtasi siekiant apsaugoti dirvožemį, vandenį ir orą, atkurti nualintą žemę, užtikrinti, kad vietovėse, kuriose gėlo vandens yra mažai, jis būtų vartojamas taupiai, taip pat kitą informaciją pagal Europos Komisijos nustatytą tinkamos ir svarbios informacijos sąrašą. 5 7. Atitinkamą Sertifikavimo įmonė atlieka ūkinę veiklą vykdantys asmenys vykdančių asmenų parengia tinkamą nepriklausom pateikiamos pateiktos informacijos audito standartą nepriklausomą auditą ir išduoda sertifikatą arba pateikia motyvuotą atsisakymą jį išduoti. Sertifikavimo įmonė kasmet atlieka ūkinę veiklą vykdančių asmenų, turinčių sertifikatą, patvirtinantį atitiktį įstatymo 38 straipsnio 2, 4, 5, 7, 8, 9, 10, 11 ir
sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijams, auditą ir Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikia įrodymą, kad toks standartas buvo parengtas.
Vidaus auditą arba antrosios šalies auditą iki pirmosios miško biomasės surinkimo vietos leidžiama atlikti biodegalų ir skystųjų bioproduktų gamybai iš miško biomasės, siekiant įvertinti atitiktį šio įstatymo
įgaliota institucija Vyriausybės nustatyta tvarka atlieka Audito auditą, kurio metu patikrinama, ar atitinkamą veiklą ūkinę veiklą vykdančio asmens vykdančio asmens naudojamos sistemos yra tikslios, patikimos ir apsaugotos nuo klastojimo, užtikrinant, kad medžiagos nebūtų tikslingai pakeistos ar išmestos, kad partija arba jos dalis galėtų tapti atliekomis ar liekanomis. Audito metu įvertinamas mėginių ėmimo dažnumas, ir metodika, taip pat įvertinamas ir duomenų patikimumas. 8. Šio straipsnio 6 ir 7 dalių nuostatos taikomos neatsižvelgiant į tai, ar biodegalai, skystieji bioproduktai, iš atsinaujinančių išteklių pagamintas nebiologinės kilmės skystasis ir dujinis transporto kuras ar perdirbtos anglies kuras gaminami Europos Sąjungoje ar importuojami. 9. Ūkinę veiklą vykdantys asmenys, biodegalų, skystųjų bioproduktų tiekėjai savo interneto svetainėse skelbia aktualią informaciją apie tiekiamų biodegalų ir skystųjų bioproduktų kilmės šalį ir pradines žaliavas. 10. Vyriausybės įgaliota institucija kasmet teikia Europos Komisijai suvestinę informaciją apie tai, kaip ūkinės veiklos vykdytojai užtikrina atitiktį įstatymo 38 straipsnio 2, 4, 5, 7, 8, 9, 10, 11 ir 12 dalyse numatytiems tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijams. 6 11.
duomenų, gautų pagal Europos Komisijos sprendimu pripažintą savanorišką schemą ar pagal Europos Sąjungos su užsienio valstybėmis sudarytą dvišalį ar daugiašalį susitarimą, kuriame susitariama dėl tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijų, ir Europos Komisija priima sprendimą, kad tokiu susitarimu įrodoma iš atitinkamose šalyse išaugintų (gautų) žaliavų pagamintų biodegalų ir skystųjų bioproduktų atitiktis tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijams, arba pagal Europos Komisijos sprendimu pripažintą savanorišką schemą, kiek toks Europos Komisijos sprendimas yra taikomas, Vyriausybės įgaliota institucija nereikalauja, kad asmuo pateiktų papildomų įrodymų, kad šio įstatymo 38 straipsnio 2, 3, 4, 5, 6 7, 8, 9, 10, 11 ir 7
šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijai yra įvykdyti, arba pateiktų informaciją apie priemones, nurodytas šio straipsnio
ar jos įgaliotos institucijos paskirtos įstaigos prašymu sertifikavimo įmonės privalo pateikti nepriklausomo audito ataskaitą ir informaciją, kuria remiantis ūkinę veiklą vykdančiam asmeniui išduotas sertifikatas, patvirtinantis atitiktį šio įstatymo 38 straipsnio 2, 4, 5, 7, 8, 9, 10, 11 ir 12 dalyse nustatytiems tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijams. Apibendrintą informaciją Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos paskirta įstaiga kasmet iki kovo 1 d. teikia Vyriausybės įgaliotai institucijai.
Jeigu Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos paskirta įstaiga nustato, kad nepriklausomo audito ataskaitoje pateikti duomenys ar informacija neatitinka šio įstatymo 38 straipsnio 2, 4, 5, 7, 8, 9, 10, 11 ir 12 dalyse numatytų kriterijų, ji pateikia šią informaciją Vyriausybės įgaliotai institucijai, kuri nedelsdama informuoja Europos Komisiją ir savanorišką schemą apie nustatytus neatitikimus. 7. Vyriausybės įgaliota institucija Vyriausybės nustatyta tvarka ir terminais pateikia Europos Komisijai šio straipsnio 3 dalyje nurodytos informacijos suvestinę. 8. Vyriausybė, vadovaudamasi šio straipsnio reikalavimais, tvirtina biodegalų ir skystųjų bioproduktų atitikties tvarumo kriterijams kontrolės tvarką, taip pat biodegalų ir skystųjų bioproduktų, atitinkančių tvarumo kriterijus, sertifikavimo tvarką. 9. Šio įstatymo
bioproduktus ir lyginamąjį iškastinį kurą išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikis apskaičiuojamas pagal Aplinkos ministerijos patvirtintas taisykles. 10 13. Tačiau tam, kad Apskaičiuojant šio straipsnio 1 dalyje nurodytą rodiklį, vertinant energijos gamintojų atitiktį įpareigojimams naudoti atsinaujinančių išteklių energiją ir teikiant finansinę paramą už biodegalų ir skystųjų bioproduktų naudojimą, nurodytais tikslais būtų atsižvelgta į įskaitomi biodegalus biodegalai ir skystuosius bioproduktus ir skystieji bioproduktai, pagamintus pagaminti naudojant atliekas ir liekanas, išskyrus žemės ūkio, akvakultūros, žuvininkystės ir miškininkystės liekanas, biodegalai ir skystieji bioproduktai, pagaminti naudojant atliekas ir liekanas, turi atitikti atitinkantys tik šio įstatymo 38 straipsnio 2 dalyje nustatytus tvarumo išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijus.
Atliekos ir liekanos, perdirbamos į produktą, iš kurio gaminami biodegalai ir skystieji bioproduktai, taip pat privalo atitikti šio įstatymo 38 straipsnio 2 dalyje nustatytus išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažėjimo kriterijus. 14. Šio įstatymo
dalyse nustatyti tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijai taikomi nepriklausomai nuo biomasės geografinės kilmės. 15. Biodegalai ir skystieji bioproduktai, pagaminti iš atliekų ir liekanų, susidariusių ne miško žemėje, bet žemės ūkio paskirties žemėje, įvertinami apskaičiuojant šio įstatymo 1 straipsnio 4 dalyje nustatytą energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių energijos dalį, palyginti su šalies bendruoju galutiniu energijos suvartojimu, vertinant energijos gamintojų atitiktį įsipareigojimams naudoti atsinaujinančių išteklių energiją ir teikiant finansinę paramą už biodegalų ir skystųjų bioproduktų naudojimą, tik tais atvejais, kai ūkinės veiklos vykdytojai arba atitinkamos valstybės institucijos yra parengę stebėsenos arba valdymo planus, skirtus veiklos poveikio dirvožemio kokybei ir dirvožemio angliai vertinti.
Informacija apie tai, kaip tas poveikis stebimas ir valdomas, pateikiama auditų, numatytų šio straipsnio 7 dalyje, ataskaitose.“
Pakeisti 38 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„38 straipsnis. Biodegalų ir skystųjų bioproduktų tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą
sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijai
bioproduktai šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nurodytais tikslais turi atitikti šio straipsnio 2, 3, 4, 5, 6 7, 8, 9, 10, 11 ir
sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijus, nesvarbu, nepriklausomai nuo to, kurioje šalyje užauginta (gauta) žaliava jiems gaminti. 2.
šiltnamio efektą sukeliančių dujų, susidarančių dėl biodegalų ir skystųjų bioproduktų naudojimo, kiekis, palyginti su išmetamųjų dujų, susidarančių dėl iškastinio kuro naudojimo, kiekiu, turi sumažėti:
1) mažiausiai 35 procentais
biodujos ir skystieji bioproduktai pagaminti įrenginiuose, kurie buvo pradėti eksploatuoti iki 2015 m. spalio 5 d. ir yra toliau eksploatuojami, iki 2017 m. gruodžio 31 d.;
2) mažiausiai 50 60 procentų, jeigu biodegalai ir transporto sektoriuje naudojamos biodujos ir skystieji bioproduktai pagaminti įrenginiuose, kurie buvo pradėti eksploatuoti laikotarpiu nuo iki 2015 m. spalio 5 6 d., nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.;
3) mažiausiai 60 procentų
skystieji bioproduktai, pagaminti įrenginiuose, kurie pradėti eksploatuoti nuo 2021 m. sausio 1 d. dėl biodegalų ir skystųjų bioproduktų, pagamintų įrenginiuose, kuriuose gamyba pradėta 2015 m. spalio 6 d.ar vėliau, naudojimo.;
4) mažiausiai 70 procentų, kai elektros energija, šilumos ir vėsumos energija pagaminta įrenginiuose, naudojančiuose biomasės kurą, kurie pradėti eksploatuoti nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d., ir mažiausiai 80 procentais – įrenginiuose, kurie pradėti eksploatuoti nuo 2026 m. sausio 1 d. 3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytas išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimas dėl biodegalų, transporto sektoriuje naudojamų biodujų ir skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro naudojimo šilumos, vėsumos ir elektros energijos gamybos įrenginiuose apskaičiuojamas aplinkos ministro nustatyta tvarka. 3 4.
3 4. Biodegalai ir skystieji bioproduktai neturi būti pagaminti iš žaliavos, gautos užauginus žaliavai skirtus augalus labai didelės biologinės įvairovės žemėje, tai yra žemėje, kuriai 2008 m. sausio mėnesį ar vėliau buvo taikomas vienas iš toliau nurodytų apibūdinimų (nepaisant to, ar tas apibūdinimas žemei yra taikomas žaliavų gavimo laikotarpiu, ar ne):
1) pirmykštis miškas ir kitos miškingos vietovės (džiunglės, taiga ir panašiai), tai yra miškas ir kitos miškingos vietovės, kuriose auga vietinės rūšys ir nėra aiškiai matomų žmogaus veiklos požymių, o ekologiniai procesai nėra pastebimai sutrikdyti;
2) labai didelės biologinės įvairovės miškas ir kita medžiais apsodinta žemė, kurioje gausu rūšių ir kuri nėra nuniokota arba kuri Vyriausybės įgaliotos institucijos yra pripažinta didelės biologinės įvairovės žeme, išskyrus atvejus, kai pateikiama įrodymų, kad tų žaliavų gamyba gamtos apsaugos tikslams nepakenkė;
23) vietovės, nustatytos pagal konkrečios valstybės teisės aktus arba atitinkamos kompetentingos institucijos Vyriausybės įgaliotos institucijos pripažintos saugomomis gamtos apsaugos tikslais, arba kaip apsaugos saugomos vietovės, kuriose susitelkusios retos, galinčios išnykti arba nykstančios ekosistemos ar rūšys, pripažintos pagal tarptautinius susitarimus arba įtrauktos į tarpvyriausybinių organizacijų ar Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos sudarytus sąrašus, išskyrus atvejus, kai pateikiama įrodymų, kad tų žaliavų auginimas tiems gamtos apsaugos tikslams nepakenkė;
34) daugiau kaip vieno hektaro labai didelės biologinės įvairovės natūralios pievos, tai yra pievos, kurios išliktų pievomis ir be žmogaus įsikišimo ir kuriose išlikusi natūrali rūšių įvairovė, ir kurių ekologinės savybės ir procesai nepakitę;
45) daugiau kaip vieno hektaro labai didelės biologinės įvairovės nenatūralios pievos, tai yra pievos, kurios neišliktų pievomis be žmogaus įsikišimo ir kurios pasižymi rūšių įvairove bei yra nenuniokotos, išskyrus atvejus, kai pateikiama įrodymų, kad žaliavą nuimti būtina siekiant išsaugoti teritorijai taikomą pievos apibūdinimą.
Biodegalai ir skystieji bioproduktai neturi būti pagaminti iš žaliavos, gautos užauginus žaliavai skirtus augalus labai didelės biologinės įvairovės žemėje, tai yra žemėje, kuriai 2008 m. sausio mėnesį ar vėliau buvo taikomas vienas iš toliau nurodytų apibūdinimų (nepaisant to, ar tas apibūdinimas žemei yra taikomas žaliavų gavimo laikotarpiu, ar ne):
1) pirmykštis miškas ir kitos miškingos vietovės (džiunglės, taiga ir panašiai), tai yra miškas ir kitos miškingos vietovės, kuriose auga vietinės rūšys ir nėra aiškiai matomų žmogaus veiklos požymių, o ekologiniai procesai nėra pastebimai sutrikdyti;
2) labai didelės biologinės įvairovės miškas ir kita medžiais apsodinta žemė, kurioje gausu rūšių ir kuri nėra nuniokota arba kuri Vyriausybės įgaliotos institucijos yra pripažinta didelės biologinės įvairovės žeme, išskyrus atvejus, kai pateikiama įrodymų, kad tų žaliavų gamyba gamtos apsaugos tikslams nepakenkė;
23) vietovės, nustatytos pagal konkrečios valstybės teisės aktus arba atitinkamos kompetentingos institucijos Vyriausybės įgaliotos institucijos pripažintos saugomomis gamtos apsaugos tikslais, arba kaip apsaugos saugomos vietovės, kuriose susitelkusios retos, galinčios išnykti arba nykstančios ekosistemos ar rūšys, pripažintos pagal tarptautinius susitarimus arba įtrauktos į tarpvyriausybinių organizacijų ar Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos sudarytus sąrašus, išskyrus atvejus, kai pateikiama įrodymų, kad tų žaliavų auginimas tiems gamtos apsaugos tikslams nepakenkė;
34) daugiau kaip vieno hektaro labai didelės biologinės įvairovės natūralios pievos, tai yra pievos, kurios išliktų pievomis ir be žmogaus įsikišimo ir kuriose išlikusi natūrali rūšių įvairovė, ir kurių ekologinės savybės ir procesai nepakitę;
45) daugiau kaip vieno hektaro labai didelės biologinės įvairovės nenatūralios pievos, tai yra pievos, kurios neišliktų pievomis be žmogaus įsikišimo ir kurios pasižymi rūšių įvairove bei yra nenuniokotos, išskyrus atvejus, kai pateikiama įrodymų, kad žaliavą nuimti būtina siekiant išsaugoti teritorijai taikomą pievos apibūdinimą. 4 5.
skystieji bioproduktai neturi būti pagaminti iš žaliavų, gautų iš derlingos žemės, kurioje yra didelės anglies atsargos sankaupos, tai yra iš žemės, kuriai 2008 m. sausio mėnesį buvo taikytas ir toliau nebetaikomas vienas iš šių apibūdinimų:
1) iš šlapžemės šlapžemė, tai yra iš žemės žemė, kuri nuolat arba didelę metų dalį yra apsemta arba permirkusi;
2) iš ištisai mišku apaugusios vietovės, tai yra iš žemės žemė, kurioje daugiau kaip vieno hektaro plote medžiai aukštesni negu 5 metrai, o medžių lajos projekcija apima daugiau kaip 30 procentų žemės ploto, arba iš žemės žemė, kurioje augdami medžiai gali pasiekti tas ribas in situ;
3) iš žemės žemė, kurioje daugiau kaip vieno hektaro plote medžiai aukštesni negu 5 metrai, o medžių lajos projekcija apima nuo 10 iki 30 procentų žemės ploto, arba iš žemės žemė, kurioje augdami medžiai gali pasiekti tas ribas in situ, nebent pateikiama įrodymų, kad anglies atsargos sankaupos šiame plote iki ir po žemės paskirties keitimo yra tokios, kad taikant šio įstatymo
nurodytą tvarką bus įgyvendintos šio straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos. 5 6. Šio straipsnio 4 5 dalies nuostatos netaikomos, jeigu žaliavų gavimo laikotarpiu žemei taikytas toks pat apibūdinimas kaip ir 2008 m. sausio mėnesį. 6 7. Biodegalai ir skystieji bioproduktai neturi būti pagaminti iš žaliavų, užaugintų žemėje, kuri 2008 m. sausio mėnesį buvo durpynas, nebent išskyrus atvejus, kai pateikiama įrodymų, kad tai žaliavai auginti ir derliui nuimti nereikia sausinti anksčiau nenusausintos dirvos. 8.
skystiesiems bioproduktams, teisės aktai ir taikomos stebėsenos sistemos turi užtikrinti:
1) miško kirtimų teisėtumą;
2) kirtaviečių miško atkūrimą;
3) vietovių, nustatytų pagal tarptautinius ar konkrečios valstybės teisės aktus arba Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos sprendimu, tarp jų šlapžemių ir durpynų, apsaugą;
4) kirtimų vykdymą atsižvelgiant į dirvožemio kokybės ir biologinės įvairovės išsaugojimą;
5) kad atliekami miško kirtimai išlaikytų ar didintų miško produktyvumą. 9. Jeigu valstybėje nėra šio straipsnio 8 dalyje nurodytų teisės aktų ir stebėsenos sistemų, teritorijose, kuriose ruošiama miško biomasė kaip žaliava biodegalų ar skystųjų bioproduktų gamybai, turi būti įdiegtos valdymo sistemos, kurios užtikrina:
1) miško kirtimų teisėtumą;
2) kirtaviečių miško atkūrimą;
3) vietovių, nustatytų pagal tarptautinius ar konkrečios valstybės teisės aktus arba Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos sprendimu, tarp jų šlapžemių ir durpynų, apsaugą, išskyrus atvejus, kai pateikiama įrodymų, kad žaliavos derliaus nuėmimas neturi neigiamo poveikio aplinkai;
4) kirtimų vykdymą atsižvelgiant į dirvožemio kokybės ir biologinės įvairovės išsaugojimą;
5) kad atliekami miško kirtimai išlaikytų ar didintų miško produktyvumą. 10. Valstybė ar ekonominės integracijos regioninė organizacija, kurioje paruošta miško biomasė kaip žaliava biodegalams ar skystiesiems bioproduktams, turi atitikti šiuos žemės paskirties, žemės paskirties keitimo ir miškininkystės kriterijus:
1) yra Paryžiaus susitarimo, ratifikuoto Lietuvos Respublikos įstatymu dėl Paryžiaus susitarimo, priimto pagal Jungtinių Tautų Bendrąją klimato kaitos konvenciją, ratifikavimo, šalis;
2) pagal Jungtinių Tautų Bendrąją klimato kaitos konvenciją patvirtintą Lietuvos Respublikos Seimo 1995 m. vasario 23 d. nutarimu Nr.
I-812 „Dėl Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos ratifikavimo“, yra pateikusi numatomus įgyvendinti nacionaliniu lygmeniu nustatomus įpareigojančius veiksmus, kurie apima žemės ūkio, miškininkystės ir žemės naudojimo išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimą ir absorbavimą ir užtikrina, kad bet kuris anglies sankaupų, susijusių su paruošta biomase, pokytis būtų įskaičiuojamas į valstybės įsipareigojimą mažinti arba apriboti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, kaip numatyta nacionaliniu lygmeniu nustatytuose įpareigojančiuose veiksmuose;
3) pagal Paryžiaus susitarimo 5 straipsnį yra priimti nacionaliniai arba kiti biomasės paruošimą reglamentuojantys teisės aktai, kuriais saugomos ir didinamos anglies sankaupos ir absorbentai ir kuriuose pateikiami įrodymai, kad deklaruojamas žemės paskirties, žemės paskirties keitimo ir miškininkystės sektoriuje išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis neviršija absorbuojamo tokių dujų kiekio. 11. Jeigu valstybė ar ekonominės integracijos regioninė organizacija neatitinka šio straipsnio 10 dalyje nurodytų kriterijų, teritorijose, kuriose ruošiama miško biomasė kaip žaliava biodegalų ir skystųjų bioproduktų gamybai, turi būti įdiegtos valdymo sistemos, kurios užtikrina, kad anglies sankaupų ir absorbentų lygis ilguoju laikotarpiu būtų išlaikytas ar didinamas. 12.
netiesioginės žemės paskirties naudojimo keitimo riziką keliančias pradines žaliavas, kurių auginimo teritorija plečiama į teritorijas, kuriose yra didelių anglies sankaupų, ir sertifikuojant nedidelę netiesioginio žemės paskirties naudojimo keitimo riziką keliančius biodegalus, skystuosius bioproduktus ir biomasės kurą taikomi kriterijai, nurodyti 2019 m. kovo 13 d. Europos Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2019/807, kuriuo dėl didelę netiesioginio žemės naudojimo keitimo riziką keliančių pradinių žaliavų, kurių auginimo teritorija reikšmingai plečiama į žemės, kurioje yra didelių anglies sankaupų, plotus, nustatymo ir nedidelę netiesioginio žemės naudojimo keitimo riziką keliančių biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro sertifikavimo papildoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 (OL 2019 L 133, p. 1).“
Pakeisti 39 straipsnio 1¹ dalį ir ją išdėstyti taip:
„1¹. Biodegalai ir skystieji bioproduktai, įmaišant juos į degalus,
pagamintus iš mineralinių degalų, turi atitikti šio įstatymo 38 straipsnyje nustatytus tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijus. Vyriausybės įgaliota institucija prižiūri ir tikrina, kad atitinkamą ūkinę veiklą vykdantys asmenys laikytųsi šioje dalyje nurodytų reikalavimų.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 46 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Gamintojas, kuris naudojasi ar ketina pasinaudoti paramos schema, kai jo eksploatuojamos elektrinės elektros energijos gamybos įrenginiuose elektros energijos gamybai naudojami atsinaujinantys energijos ištekliai ir iškastinis kuras, privalo kiekviename elektros energijos gamybos įrenginyje įrengti atskirus elektros energijos apskaitos prietaisus, fiksuojančius pagamintos elektros energijos kiekį.
Kai viename elektros energijos gamybos įrenginyje elektros energijos gamybai naudojami atsinaujinantys energijos ištekliai ir iškastinis kuras, elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius ir iškastinį kurą, kiekiai apskaičiuojami atsižvelgiant į sunaudoto kuro balansą, kuris nustatomas ir Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos reguliavimo tarybos patikrinamas pagal Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimus atitinkančių apskaitos prietaisų mėnesinius rodmenis, aiškiai atskiriančius į elektros energijos gamybos įrenginį patiektos energijos kiekius iš atsinaujinančius energijos išteklius ir iškastinį kurą naudojančių kurą deginančių įrenginių.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 48 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „48 straipsnis. Teritorijų planavimo reikalavimai
1Planuojant visuomeninės,
pramoninės, komercinės ir gyvenamosios paskirties teritorijas, projektuojant, statant, rekonstruojant ir (ar) atnaujinant (modernizuojant) visuomeninius, pramoninius, komercinius ar gyvenamuosius pastatus, turi būti vertinamos galimybės naudoti įrenginius ir sistemas, skirtas elektros energijos, šildymo ir vėsimo iš atsinaujinančių energijos išteklių naudojimui, taip pat centralizuotam šilumos ir vėsumos energijos tiekimui. Planuojant miestų infrastruktūrą, atsižvelgiant į visuomenės interesus, privaloma numatyti šilumos iš atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą. 2.
kartu su Energetikos ministerija rengia ir viešai skelbia rekomendacijas projektuotojams, architektams ir kitiems specialistams dėl atsinaujinančių energijos išteklių technologijų, didelio energinio efektyvumo technologijų, centralizuoto šilumos ir vėsumos energijos tiekimo sistemų integravimo, planuojant, projektuojant, statant ir atnaujinant (modernizuojant) visuomeninės, pramoninės, komercinės ar gyvenamosios paskirties teritorijas.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 49 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos užtikrina, kad visi
leidimų išdavimo, sertifikavimo ir licencijavimo procedūras reglamentuojantys aprašai ir taisyklės, taikomi elektros energijos, šilumos ir vėsumos energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių įrenginiams, susijusioms perdavimo ir skirstymo tinklų infrastruktūroms ir biomasės pavertimo biodegalais ar kitais energijos produktais skystaisiais bioproduktais procesams, ir iš atsinaujinančių išteklių pagamintiems nebiologinės kilmės skystiesiems ir dujiniams transporto degalams, būtų objektyvūs, skaidrūs, proporcingi ir būtini, nediskriminuojantys pareiškėjų ir kad juose būtų visiškai atsižvelgta į konkrečių atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo technologijų ypatybes.“
Pakeisti 55 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Lietuvos statistikos departamentas užtikrina statistinių duomenų apie visą šalyje pagamintą ir (ar) suvartotą atsinaujinančių išteklių energiją ir (ar) energiją, pagamintą iš atsinaujinančių energijos išteklių, surinkimą. Šie duomenys taip pat turi apimti ir aeroterminę aplinkos energiją, geoterminę energiją, hidroterminę energiją, saulės šilumos energiją, saulės šviesos energiją, sunaudojamą galutinio energijos suvartojimo sektoriuose.“
Pakeisti 58 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9.
Pajamos, gautos vykdant susitarimus dėl statistinių energijos perdavimų, pervedamos į valstybės biudžetą ir kaupiamos atskiroje Valstybės iždo sąskaitoje. Gautos lėšos Vyriausybės nustatyta tvarka naudojamos susitarimuose dėl statistinių energijos perdavimų numatytais tikslais, susijusiais su atsinaujinančių energijos išteklių plėtra, energijos efektyvumo didinimu, taip pat moksliniams tyrimams atsinaujinančių išteklių energetikos sektoriuje. Šias lėšas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka administruoja ir skirsto Vyriausybės įgaliota institucija įgaliotos institucijos.“
Pakeisti 58 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „58 straipsnis. Statistiniai energijos perdavimai tarp Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių narių
institucija gali sudaryti susitarimus dėl nustatyto atsinaujinančių išteklių energijos kiekio statistinio energijos perdavimo iš Lietuvos Respublikos į kitą valstybę narę ar iš kitos valstybės narės į Lietuvos Respubliką. 2. Susitarimai dėl statistinių energijos perdavimų sudaromi Vyriausybės nustatyta tvarka. 3. Lietuvos Respublika gali perduoti statistinį atsinaujinančių išteklių energijos kiekį kitai valstybei narei, jeigu Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energijos kiekis viršija šio įstatymo 1 straipsnio 4 dalyje nustatytą energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių energijos dalį, palyginti su šalies bendruoju galutiniu energijos suvartojimu 55 straipsnio 2 dalyje nustatytus tarpinius nacionalinius planinius rodiklius. 4.
Respublikos atsinaujinančių išteklių energijos sunaudojimas yra mažesnis negu šio įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje nustatyti tarpiniai nacionaliniai planiniai rodikliai 1 straipsnio 4 dalyje nustatyta energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių energijos dalis, palyginti su šalies bendruoju galutiniu energijos suvartojimu, ir nėra kitų būdų ir priemonių šiems rodikliams pasiekti, Lietuvos Respublikos Seimas gali priimti nutarimą leisti Vyriausybei vykdyti statistinį atsinaujinančių išteklių energijos kiekio priėmimą iš kitos valstybės narės. 5. Perduotas atsinaujinančių išteklių energijos kiekis yra:
1) atimamas iš atsinaujinančių išteklių energijos kiekio, į kurį atsižvelgiama vertinant, kaip Lietuvos Respublika įgyvendina siekia šio įstatymo 1 straipsnio 4 dalyje nustatytos energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių energijos dalies, palyginti su šalies bendruoju galutiniu energijos suvartojimu 5 dalies 1 punkte nustatytus rodiklius ir 55 straipsnio 2 dalyje nustatytus tarpinius nacionalinius planinius rodiklius, tuo atveju, kai statistinis energijos perdavimas įvykdomas iš Lietuvos Respublikos į kitą valstybę narę;
2) pridedamas prie atsinaujinančių išteklių energijos kiekio, į kurį atsižvelgiama vertinant, kaip Lietuvos Respublika įgyvendina siekia šio įstatymo 1 straipsnio 4 dalyje nustatytos energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių energijos dalies, palyginti su šalies bendruoju galutiniu energijos suvartojimu 5 dalies 1 punkte nustatytus rodiklius ir 55 straipsnio 2 dalyje nustatytus tarpinius nacionalinius planinius rodiklius, tuo atveju, kai statistinis energijos perdavimas įvykdomas iš kitos valstybės narės į Lietuvos Respubliką. 6. Nustatyto atsinaujinančių išteklių energijos kiekio statistiniai perdavimai gali būti vykdomi Europos Sąjungos atsinaujinančių išteklių energijos vystymo platformoje (toliau – Platforma).
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija per Platformą gali teikti metinius duomenis apie atsinaujinančių išteklių energijos dalį, įskaitant numatomus trūkumus ar dalies viršijimą, stebėti šiuos duomenis, taip pat nurodyti kainą, už kurią sutiktų energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos perteklių perduoti iš kitos valstybės narės ar kitai valstybei narei. Perdavimų kaina nustatoma kiekvienu atveju atskirai, atsižvelgiant į Platformoje nurodytą paklausą ir pasiūlą. 7. Šio straipsnio 1 ir 6 dalyje dalyse nurodyti susitarimai vienus ar daugiau metų sudaromi ne trumpesniam kaip vienų metų laikotarpiui. Apie sudarytus susitarimus Vyriausybės nustatyta tvarka pranešama Europos Komisijai ne vėliau kaip per 3 mėnesius 12 mėnesių pasibaigus kiekvieniems metams, kuriais jie galioja. Europos Komisijai siunčiamoje informacijoje, be kita ko, nurodomas perduodamos energijos kiekis ir kaina. Per Platformą atlikus nustatyto atsinaujinančių išteklių energijos kiekio statistinį energijos perdavimą, dalyvaujančios šalys ir informacija apie konkretų perdavimą skelbiamos viešai. 8. Statistiniai energijos perdavimai laikomi įvykdytais tik po to, kai visos perdavime dalyvavusios valstybės narės apie perdavimą praneša Europos Komisijai arba kai Platformoje įvykdomos visos atsiskaitymo sąlygos. 9. Pajamos, gautos vykdant susitarimus dėl statistinių energijos perdavimų, pervedamos į valstybės biudžetą ir kaupiamos atskiroje Valstybės iždo sąskaitoje. Gautos lėšos Vyriausybės nustatyta tvarka naudojamos susitarimuose dėl statistinių energijos perdavimų numatytais tikslais, susijusiais su atsinaujinančių energijos išteklių plėtra, energijos efektyvumo didinimu, taip pat moksliniams tyrimams atsinaujinančių išteklių energetikos sektoriuje.
Šias lėšas Vyriausybės nustatyta tvarka administruoja Vyriausybės įgaliota institucija . 10. Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energijos kiekio priėmimas iš kitos valstybės narės, vykdant susitarimus dėl statistinių energijos perdavimų, finansuojamas iš valstybės biudžeto.“
ir ją išdėstyti taip: „3. Vyriausybės nustatyta tvarka jos įgaliota institucija praneša Europos Komisijai, kokia elektros energijos, šilumos ar vėsumos energijos, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalis ar koks kiekis pagal bet kurį Lietuvos Respublikos teritorijoje įgyvendinamą bendrą projektą, kuris pradėtas po 2009 m. birželio 25 d., arba padidinant įrenginio, kuris buvo rekonstruotas po tos datos, pajėgumus, laikomi įskaitomais į kitos valstybės narės nacionalinį bendrąjį planinį rodiklį atsinaujinančių išteklių energijos procentinę dalį. Atsinaujinančių išteklių energijos vienetai, pagaminti padidinant įrenginio pajėgumus, vertinami taip, lyg jie būtų pagaminti atskirame įrenginyje, kuris pradėtas eksploatuoti tuo momentu, kai pajėgumai buvo padidinti.“
ir ją išdėstyti taip: „4.
Šio straipsnio 3 dalyje nurodytame pranešime Europos Komisijai:
1) aprašomas siūlomas įrenginys arba nurodomas rekonstruotas įrenginys;
2) nurodoma įrenginyje pagamintos elektros energijos, šilumos ar vėsumos energijos dalis arba kiekis, laikomi įskaitomais į kitos valstybės narės nacionalinį bendrąjį planinį rodiklį atsinaujinančių išteklių energijos procentinę dalį;
3) nurodoma valstybė narė, kurios naudai teikiamas pranešimas;
4) nurodomas kalendoriniais metais išreikštas laikotarpis, per kurį įrenginyje pagaminta atsinaujinančių išteklių elektros energija, šilumos ar vėsumos energija turi būti laikoma įskaitoma į kitos valstybės narės nacionalinį bendrąjį planinį rodiklį atsinaujinančių išteklių energijos procentinę dalį. Šis laikotarpis negali būti ilgesnis kaip iki 2020 m.“
3Pakeisti 59 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Bendro projekto tarp Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės narės (ar kitų
valstybių narių) trukmė gali būti ilgesnė kaip iki 2020 2030 m.“
59 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Lietuvos Respublikoje vykdomi bendri projektai su kitomis valstybėmis narėmis negali turėti neigiamos įtakos šio įstatymo
nacionalinių planinių rodiklių nustatytos energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių energijos dalies, palyginti su šalies bendruoju galutiniu energijos suvartojimu, įgyvendinimui.“
dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) elektros energijos, šilumos ar vėsumos energijos kiekį, per tuos metus pagamintą įrenginyje iš atsinaujinančių energijos išteklių ir kuris turi būti įskaitomas į kitos valstybės narės nacionalinį bendrąjį planinį rodiklį atsinaujinančių išteklių energijos procentinę dalį remiantis pranešimo sąlygomis.“
ir ją išdėstyti taip: „3.
Elektros energijos, šilumos ar vėsumos energijos kiekis, apie kurį pranešama vykdant Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės narės (ar kitų valstybių narių) bendrus projektus šiame straipsnyje nustatyta tvarka:
1) atimamas iš atsinaujinančių išteklių elektros energijos, šilumos ar vėsumos kiekio, į kurį atsižvelgiama vertinant apskaičiuojant, kaip Lietuvos Respublika įgyvendina šio įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje nustatytus tarpinius nacionalinius planinius rodiklius 1 straipsnio 4 dalyje nustatytą energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių energijos dalį, palyginti su šalies bendruoju galutiniu energijos suvartojimu, tuo atveju, kai nurodytas elektros energijos, šilumos ar vėsumos energijos kiekis Lietuvos Respublikoje pagaminamas kitos valstybės narės naudai;
2) pridedamas prie atsinaujinančių išteklių elektros energijos, šilumos ar vėsumos kiekio, į kurį atsižvelgiama vertinant apskaičiuojant, kaip Lietuvos Respublika įgyvendina šio įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje nustatytus tarpinius nacionalinius planinius rodiklius 1 straipsnio 4 dalyje nustatytą energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių energijos dalį, palyginti su šalies bendruoju galutiniu energijos suvartojimu, tuo atveju, kai nurodytas elektros energijos, šilumos ar vėsumos energijos kiekis kitos valstybės narės teritorijoje pagaminamas Lietuvos Respublikos naudai.“
Pakeisti 61 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„61 straipsnis. Bendri projektai su užsienio valstybėmis
institucija gali inicijuoti, vykdyti ir (ar) dalyvauti vykdant visų tipų bendrus projektus tarp Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybės (ar užsienio valstybių), susijusius su elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių. Tokiuose projektuose gali dalyvauti ir kitos valstybės narės.
Į tokius bendrus projektus su užsienio valstybėmis, kurie vykdomi laikantis tarptautinės teisės, gali būti įtraukti ir privatūs ekonominės veiklos vykdytojai asmenys . 2. Susitarimai dėl bendrų projektų su užsienio valstybėmis vykdymo sudaromi Vyriausybės nustatyta tvarka. 3. Įgyvendinant bendrus projektus, užsienio valstybėje pagamintas atsinaujinančių išteklių elektros energijos kiekis, kuris laikomas įskaitomu į Lietuvos Respublikos nacionalinį bendrąjį planinį rodiklį šio įstatymo 1 straipsnio 4 dalyje nustatytą energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių energijos dalį, palyginti su šalies bendruoju galutiniu energijos suvartojimu, turi atitikti šias sąlygas:
1) elektros energija suvartojama Europos Sąjungoje;
energija pagaminta naujai pastatytame įrenginyje, pradėjusiame veikti po
buvo rekonstruotas po tos datos įgyvendinant šio straipsnio 1 dalyje nurodytą bendrą projektą. Atsinaujinančių išteklių elektros energijos vienetai, pagaminti padidinus įrenginio pajėgumus, vertinami taip, lyg jie būtų pagaminti atskirame įrenginyje, kuris pradėtas eksploatuoti tuo momentu, kai įrenginio pajėgumai buvo padidinti;
3) pagamintam ir eksportuotam elektros energijos kiekiui nebuvo suteikta parama pagal užsienio valstybės paramos schemą, išskyrus įrenginiui suteiktą paramą investicijoms.;
4) elektros energija pagaminta laikantis tarptautinės teisės trečiojoje valstybėje, kuri yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos arba kitų tarptautinių konvencijų ar sutarčių žmogaus teisių klausimais pasirašiusioji šalis. 4.
dalies 1 punkte nurodytas reikalavimas tenkinamas, kai:
1) visi atsakingi perdavimo sistemos operatoriai kilmės šalyje valstybėje, paskirties šalyje valstybėje ir, jeigu taikoma, visose užsienio tranzito valstybėse galutinai priskyrė elektros energijos kiekį, lygiavertį kiekiui, į kurį atsižvelgiama, paskirtiems elektros tinklų sujungimo pajėgumams;
2) atsakingas perdavimo sistemos operatorius, veikiantis jungiamosios linijos Europos Sąjungos pusėje, galutinai įtraukė į balansą elektros energijos kiekį, lygiavertį kiekiui, į kurį atsižvelgiama;
3) paskirti pajėgumai ir elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytame įrenginyje yra susiję su tuo pačiu laikotarpiu. 5.
institucija gali kreiptis į Europos Komisiją, prašydamos Lietuvos Respublikos bendrojo planinio rodiklio įvertinimo šio įstatymo 1 straipsnio 4 dalyje nustatytos energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių energijos dalies, palyginti su šalies bendruoju galutiniu energijos suvartojimu, tikslais apskaičiuojant atsinaujinančių išteklių energijos dalį, atsižvelgti į atsinaujinančių išteklių elektros energiją, pagamintą ir suvartotą užsienio valstybėje, kai jungiamosios linijos tarp Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybės tiesimo parengiamasis laikotarpis labai ilgas, tokiomis sąlygomis:
1) jungiamosios linijos tiesimas turi būti pradėtas ne vėliau kaip 2016 2026 m. gruodžio 31 d.;
2) turi būti neįmanoma pradėti eksploatuoti jungiamąją liniją ne vėliau kaip 2020 2030 m. gruodžio 31 d.;
3) turi būti įmanoma pradėti eksploatuoti jungiamąją liniją ne vėliau kaip 2022 2032 m. gruodžio 31 d.;
4) pradėjus eksploatuoti jungiamąją liniją, ji bus naudojama elektros energijai, gaminamai iš atsinaujinančių energijos išteklių, eksportuoti į Europos Sąjungą, kaip nurodyta šio straipsnio 4 dalyje;
5) prašymas susijęs su šio straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytus kriterijus atitinkančiu bendru projektu, kurį vykdant bus naudojama jungiamoji linija po to, kai ji bus pradėta eksploatuoti, ir su elektros energijos kiekiu, kuris nėra didesnis už elektros energijos kiekį, kuris bus eksportuojamas į Europos Sąjungą po to, kai jungiamoji linija bus pradėta eksploatuoti. 6. Vyriausybės nustatyta tvarka jos įgaliota institucija praneša Europos Komisijai apie elektros energijos dalį ar kiekį, kurie pagaminti įrenginyje, esančiame užsienio valstybės teritorijoje, ir kurie įskaitomi į vienos ar daugiau valstybių narių nacionalinį bendrąjį planinį rodiklį atsinaujinančių išteklių energijos procentinę dalį.
Kai bendrame projekte dalyvauja daugiau negu viena valstybė narė, apie elektros energijos dalies ar kiekio paskirstymą valstybėms narėms pranešama Europos Komisijai. Ši elektros energijos dalis ar kiekis negali viršyti faktiškai į Europos Sąjungą eksportuotos ir joje suvartotos elektros energijos dalies ar kiekio, atitinkančių šio straipsnio 4 dalyje išdėstytas sąlygas ir 4 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytą kiekį. 7. Šio straipsnio 6 dalyje nurodytame pranešime Europos Komisijai:
1) aprašomas siūlomas įrenginys arba nurodomas rekonstruotas įrenginys;
2) nurodoma įrenginyje pagamintos elektros energijos dalis arba kiekis, laikomi įskaitomais į Lietuvos Respublikos nacionalinį planinį rodiklį šio įstatymo 1 straipsnio 4 dalyje nustatytą energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių energijos dalį, palyginti su šalies bendruoju galutiniu energijos suvartojimu, taip pat, laikantis konfidencialumo reikalavimų, atitinkami finansiniai susitarimai;
3) nurodomas kalendoriniais metais išreikštas laikotarpis, per kurį įrenginyje pagaminta elektros energija turi būti laikoma įskaitoma į Lietuvos Respublikos nacionalinį bendrąjį planinį rodiklį šio įstatymo 1 straipsnio 4 dalyje nustatytą energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių energijos dalį, palyginti su šalies bendruoju galutiniu energijos suvartojimu;
4) kartu pateikiamas užsienio valstybės, kurios teritorijoje pradėjo veikti įrenginys, rašytinis šios dalies
energijos dalis arba kiekis, kurie bus vartojami užsienio valstybėje. 8.
pranešimo negalima pateiktą pranešimą galima keisti ar panaikinti, jeigu nėra yra Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybės, kuri pagal šio straipsnio 7 dalies 4 punktą patvirtinto bendrą projektą, bendro susitarimo bendras susitarimas. 9. Bendro projekto tarp Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių trukmė gali būti ilgesnė kaip iki 2020
bendri projektai su užsienio valstybėmis negali turėti neigiamos įtakos šio įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje nustatytų tarpinių nacionalinių planinių rodiklių
išteklių energijos dalies, palyginti su šalies bendruoju galutiniu energijos suvartojimu, įgyvendinimui pasiekimui.“
Pakeisti 62 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „62 straipsnis. Bendrų projektų su užsienio valstybėmis rezultatai
mėnesių, pasibaigus kiekvieniems šio įstatymo 61 straipsnio 7 dalies 3 punkte nustatyto laikotarpio metams, Vyriausybės nustatyta tvarka jos įgaliota institucija parengia pranešimą, kuriame nurodo:
1) bendrą iš atsinaujinančių išteklių pagamintos elektros energijos kiekį, per tuos metus pagamintą įrenginyje iš atsinaujinančių energijos išteklių ir kuris nurodytas Europos Komisijai pateiktame pranešime bendro projekto tikslais;
2) elektros energijos kiekį, per tuos metus pagamintą įrenginyje iš atsinaujinančių energijos išteklių ir kuris turi būti įskaitomas į Lietuvos Respublikos nacionalinį bendrąjį planinį rodiklį šio įstatymo 1 straipsnio 4 dalyje nustatytą energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių energijos dalį, palyginti su šalies bendruoju galutiniu energijos suvartojimu, remiantis pranešimo sąlygomis;
3) įrodymą, kad tenkinamos šio įstatymo 61 straipsnio 3 dalyje nustatytos sąlygos. 2.
institucija šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pranešimą siunčia užsienio valstybei, kuri pagal šio įstatymo 61 straipsnio 7 dalies 4 punktą patvirtino bendrą projektą, ir Europos Komisijai. 3. Elektros energijos kiekis, pagamintas iš atsinaujinančių energijos išteklių, apie kurį pranešta pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, pridedamas prie atsinaujinančių išteklių energijos kiekio, į kurį atsižvelgiama vertinant, kaip Lietuvos Respublika įgyvendina siekia šio įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje nustatytus tarpinius nacionalinius planinius rodiklius 1 straipsnio 4 dalyje nustatytos energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių energijos dalies, palyginti su šalies bendruoju galutiniu energijos suvartojimu.“
Pakeisti 63 straipsnio 2 dalies pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip: „2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais tam tikras atsinaujinančių išteklių energijos kiekis, pagamintas vienos paramos schemoje dalyvaujančios valstybės narės teritorijoje, gali būtų įskaitytas į kitos paramos schemoje dalyvaujančios valstybės narės atsinaujinančių išteklių energijos procentinę dalį nacionalinį bendrąjį planinį rodiklį, jeigu atitinkamos valstybės narės:“. 38 straipsnis. 63¹ straipsnio pakeitimas Papildyti 63¹ straipsnį 3 dalimi: „3. Susitarimuose su kita valstybe nare (kitomis valstybėmis narėmis) dėl dalyvavimo aukcione, be kita ko, privalo būti nustatytas elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių kiekio paskirstymo principas.“
Pakeisti 64 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „64 straipsnis. Skundų nagrinėjimas 1.
nagrinėjimas
reguliavimo taryba išankstine neprivaloma skundų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus dėl elektros tinklų operatorių, šilumos tiekėjų ir dujų sistemų operatorių veiksmų ar neveikimo, kreipiantis dėl šių asmenų įrenginių prijungimo prie atitinkamų tinklų ar sistemų, prijungiant įrenginius, priimant pagamintą energiją į energetikos tinklus ar sistemas ir (ar) vykdant kitas šio įstatymo nustatytas pareigas, susijusias su atsinaujinančių energijos išteklių naudojimu energijai gaminti. 2. Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai energetikos reguliavimo tarybai pateikti skundai nagrinėjami Energetikos įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis.“
netekusiu galios Įstatymo priedo 1 punktą. 1. 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies keičianti bei vėliau panaikinanti Direktyvas 2001/77/EB ir 2003/30/EB (OL 2009 L 140, p. 16). 2. Pakeisti Įstatymo priedo 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2. 2009 m. liepos 13 d. 1996 m. gruodžio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2009/72/EB 96/92/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 2003/54/EB (OL 2009 L 211, p. 55). (OL 2004 m. specialusis leidimas, 12 skyrius, 2 tomas, p. 3) su paskutiniais pakeitimais padarytais 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2009/72/EB (OL 2009 L 211, p. 55). 3. Papildyti Įstatymo priedą 3¹ punktu: „3¹. 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo (OL 2010 L 153, p. 13).“
punktu:
„6. 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento
ir Tarybos Direktyva (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (OL 2018 L 328, p. 82).“
82).“ 41 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas
įstatymas, išskyrus šio įstatymo 2 straipsnio 1, 2, 4, 10–14 dalis, 5, 6, 8, 24–26, 28–30, 32–37 ir 40 straipsnius, šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2020 m. gegužės
Respublikos energetikos ministras ir Valstybinė energetikos reguliavimo taryba iki 2020 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo 2 straipsnio 3, 5–9 dalių, 3, 7, 9–23, 27, 38, 39 straipsnių įgyvendinamuosius teisės aktus. 2. Šio įstatymo 2 straipsnio 1, 2, 4, 10–14 dalys, 5, 6, 8, 24–26, 28–30, 32–37 ir 40 straipsniai įsigalioja 2021 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Lietuvos Respublikos energetikos ministerija ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2021 m. birželio 29 d. priima šio įstatymo 2 straipsnio 1, 2, 4, 10–14 dalių, 5, 6, 8, 24–26, 28–30 ir 32–37 straipsnių įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Šio įstatymo nuostatos, kuriomis keičiamas Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 18 straipsnis, taikomos gavus Europos Komisijos pritarimą pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalies nuostatas. 4. Asmenims, iki šio įstatymo įsigaliojimo įgijusiems teisę pasinaudoti fiksuotu elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių tarifu, jiems taikomu skatinimo laikotarpiu atsinaujinančių išteklių energijos kilmės garantija neišduodama. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIIIP-4140(2) lyginamasis variantas
1, 2, 3, 4, 5, 6, 11, 13, 14, 16, 17, 20, 20¹, 22, 25, 28, 29, 35, 37,
2020 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Šio įstatymo tikslas – užtikrinti darnią atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtrą ir integraciją į energetikos sistemą, skatinti tolesnį naujų technologijų vystymąsi ir diegimą bei pagamintos energijos vartojimą, ypač atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus, aplinkos apsaugos, iškastinių energijos išteklių tausojimo, priklausomybės nuo iškastinių energijos išteklių ir energijos importo mažinimo, atsinaujinančių energijos išteklių integravimo į energetikos sistemą sąnaudas, energetikos sistemos darbo stabilumą ir patikimumą bei kitus valstybės energetikos politikos tikslus, įvertinus energijos tiekimo saugumo ir patikimumo reikalavimus, taip pat į vartotojų teisių ir teisėtų interesų į atsinaujinančių energijos išteklių prieinamumą, tinkamumą ir pakankamumą apsaugos užtikrinimo ir finansinės paramos stabilumo energijos iš atsinaujinančių išteklių gamintojams principus.“2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Aeroterminė energija – šilumos energija, susikaupusi ore Aplinkos energija – natūraliai susidaranti šiluminė energija ir apribotoje aplinkoje – aplinkos ore, išskyrus šalinamą orą, paviršiniame vandenyje arba nuotekose – susikaupianti energija.“
taip: „2.
Atsinaujinančių išteklių energija – energija iš atsinaujinančių neiškastinių išteklių: vėjo, saulės energija, aeroterminiai aplinkos energija, geoterminiai, hidroterminiai ištekliai ir vandenynų energija, hidroenergija, biomasė, biodujos, įskaitant sąvartynų ir nuotekų perdirbimo įrenginių dujas, taip pat kitų atsinaujinančių neiškastinių išteklių, kurių panaudojimas technologiškai yra galimas dabar arba bus galimas ateityje, energija.“
3Papildyti 2 straipsnį 3¹ dalimi:
„3¹. Atsinaujinančių išteklių energijos bendrija – teisinis statusas, suteikiamas šiame įstatyme nurodytos teisinės formos juridiniam asmeniui, kuris atitinka šiame įstatyme nustatytus kriterijus ir kuris šiame įstatyme apibrėžtoje teritorijoje nuosavybės teise valdo ir plėtoja energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginius ir turi teisę juose gaminti energiją, ją vartoti, kaupti energijos kaupimo įrenginiuose ir parduoti.“
taip: „7. Bendrasis galutinis energijos suvartojimas – energijos tikslais pramonei, transportui, namų ūkiams, paslaugų sektoriui (įskaitant viešąsias paslaugas), žemės ūkiui, miškininkystei ir žuvininkystei tiekiamų energijos produktų suvartojimas, įskaitant elektros ir šilumos energijos, kurią elektros, ir šilumos energijos ir transporto degalų gamybai sunaudoja energetikos sektorius, suvartojimą ir elektros bei šilumos energijos nuostolius paskirstymo ir perdavimo proceso metu.“
dalį ir ją išdėstyti taip: „13¹.
Didžiausioji elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių kaina (toliau
ją išdėstyti taip: „14. Elektrinė – elektros energijos gamintojo nuosavybės ar kita teise valdomi valdoma visuma tarpusavyje technologiškai susijusių įrenginių ir jų technologinių priklausinių elektros energijai gaminti ar elektros ir šilumos energijai gaminti bendrosios gamybos būdu. Saulės šviesos energijos elektrinėje esantys moduliai ir jų generuojamai galiai priskiriami technologiniai įrenginiai yra kilnojamieji daiktai.“
ir ją išdėstyti taip: „19. Elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių atskaitinė kaina (toliau
dalį ir ją išdėstyti taip: „19².
Elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių skatinimo kvotų paskirstymo tvarkaraštis (toliau – tvarkaraštis) – Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamas tvarkaraštis dokumentas, kuriame nustatomas nustatomos trejų penkerių metų informacijos apie planuojamus organizuoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių skatinimo kvotų paskirstymo dažnumas aukcionus (toliau – aukcionas) paskelbimo datos, aukcionuose planuojamo paskirstyti metinio elektros energijos gamybos kiekio apimtis ir elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių kainos priedo mokėjimo laikotarpiu gamintojams planuojamos skirti viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšos už pagamintą ir į elektros tinklus patiektą elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių.“
ir ją išdėstyti taip: „25. Energijos iš atsinaujinančių išteklių gamintojas (toliau – gamintojas) – asmuo, eksploatuojantis energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginį (įrenginius) ir jame (juose) gaminantis elektros, šilumos ir (ar) vėsumos energiją bei turintis (jeigu tai privaloma pagal įstatymus) atitinkamą leidimą, licenciją ar atestatą verstis šia veikla. Šiame ir kituose įstatymuose vartojama energijos iš atsinaujinančių išteklių gamintojo sąvoka apima ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijas, jeigu konkrečiame atitinkamo įstatymo straipsnyje nenustatyta kitaip.“
straipsnio 31 dalį. 31. Hidroterminė energija – šilumos energija, susikaupusi paviršiniuose vandenyse. 11. Papildyti 2 straipsnį 32¹ dalimi: „32¹. Iš atsinaujinančių išteklių pagaminti nebiologiniai skystieji ir dujiniai degalai
2 straipsnį 35¹ dalimi: „35¹. Miško biomasė
Pakeisti 2 straipsnio 45 dalį ir ją išdėstyti taip: „45. Šilumos siurblys – įrenginys, paverčiantis aeroterminę aplinkos, ar geoterminę ar hidroterminę energiją aukštesnės temperatūros šiluma, naudojama pastatams šildyti ir (ar) karštam vandeniui ruošti.“
dalimi: „46¹. Valstybės narės liekamasis energijos rūšių derinys – visas valstybės narės metinis įvairių rūšių energijos kiekis atėmus panaikintose atsinaujinančių išteklių energijos kilmės garantijose nurodytą energijos kiekį.“
straipsnio pakeitimas
dalį ir ją išdėstyti taip: „2¹. Šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta skatinimo priemonė asmenims, išskyrus atsinaujinančių išteklių energijos bendrijas, ir 3 punktuose punkte numatytos nurodyta skatinimo priemonės priemonė asmenims taikomos tik tuo atveju, kai jie šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka įgyja ir turi teisę į šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą skatinimo priemonę. Šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta skatinimo priemonė atsinaujinančių išteklių energijos bendrijoms taikoma Elektros energetikos įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje ir 39 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.“
dalimi: „3¹.
Gamintojas, kuriam taikomas fiksuotas tarifas, negali didinti turimos elektrinės įrengtosios galios skatinimo laikotarpiu, jeigu ją padidinus nėra galimybės įrengti atskiro elektros energijos apskaitos prietaiso elektros energijos kiekiui, generuojamam dėl elektrinės įrengtosios galios padidinimo, apskaičiuoti arba iš anksto iki elektrinės įrengtosios galios padidinimo su elektros tinklų operatoriumi, prie kurio valdomų tinklų yra prijungta elektrinė, Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka nėra suderintas kitas technologiškai pagrįstas ir teisės aktų reikalavimus atitinkantis apskaitos būdas, leidžiantis tinklų operatoriui atskirai nustatyti elektros energijos kiekį, generuojamą dėl elektrinės įrengtosios galios padidinimo.“
straipsnio 4 dalį:
priemonių taikymo tvarką ir sąlygas, kiek jų nereglamentuoja šis ir (ar) kiti įstatymai, vadovaudamasi šio įstatymo reikalavimais, nustato Vyriausybė. 4. Papildyti 3 straipsnį 6 dalimi: „6. Šio straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta skatinimo priemonė elektros energijos gamintojams, vykdantiems bandomuosius vėjo elektrinių projektus, taikoma projekto vykdymo laikotarpiu, tačiau ne ilgiau negu 5 metus. Skatinimo priemonės taikymo laikotarpis skaičiuojamas nuo leidimo gaminti elektros energiją išdavimo dienos.“
straipsnio pakeitimas
ir jį išdėstyti taip: „8) Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija energetikos reguliavimo taryba;“. 2. Pripažinti netekusiu galios 4 straipsnio 9 punktą. 9) Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos;
pakeitimas Pripažinti netekusiu galios 5 straipsnio 1 dalies 5 punktą. 5) nustato biodegalų ir skystųjų bioproduktų atitikties tvarumo kriterijams kontrolės tvarką, taip pat biodegalų ir skystųjų bioproduktų, atitinkančių tvarumo kriterijus, sertifikavimo tvarką;
6 straipsnio pakeitimas Pakeisti 6 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis pagal kompetenciją koordinuoja degiųjų dujinių produktų (biodujų), miško ir medienos atliekų, šiaudų, kitų rūšių biologinės kilmės kuro (žemės ūkio atliekų ir augalų, naudojamų energijai gaminti) gamybos ir naudojimo, taip pat aeroterminės aplinkos, geoterminės, hidroterminės energijos, hidroenergijos, saulės šilumos energijos ir saulės šviesos energijos, vėjo energijos naudojimo energijai gaminti plėtros ir skatinimo priemonių įgyvendinimą, atlieka jų įgyvendinimo stebėseną ir užtikrina valstybinę priežiūrą ir kontrolę;“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „11 straipsnis.
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos energetikos reguliavimo tarybos kompetencija Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija energetikos reguliavimo taryba:
metodiką;
2) tvirtina didžiausiąją kainą ir atskaitinę kainą, kontroliuoja, kaip jos taikomos;
3) nustato elektros energijos, suvartojamos šilumos siurblių (turinčių į kompresorių patenkančios elektros energijos apskaitos prietaisus) darbui, lengvatinius tarifus;
4) tvirtina energetikos tinklų optimizavimo, plėtros ir rekonstravimo sąnaudas bei papildomas energetikos tinklų operatoriaus sąnaudas, susijusias su atsinaujinančių išteklių naudojimo plėtra;
nurodytą Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašą;
6) nagrinėja šio įstatymo 64 straipsnio 1 dalyje nurodytus skundus;
8) 7) tvirtina ketinimų protokolo pavyzdinę formą;
9) 8) nustato šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarką ir sąlygas;
10) 9) nustato dujų iš atsinaujinančių energijos išteklių supirkimo į gamtinių dujų sistemą kainą;
11) 10) prižiūri ir kontroliuoja, kaip biodujų gamintojams suteikiama teisė prijungti savo įrenginius prie gamtinių dujų sistemos, kaip taikomos prijungimo įmokos ir biodujų supirkimo skaidrumą;
12) 11)rengia ir tvirtina skatinimo kvotų paskirstymo aukcionų nuostatus;
13) 12)skelbia ir organizuoja skatinimo kvotų paskirstymo aukcionus (toliau – aukcionas);
13) nustato įrengtos saulės šviesos energijos elektrinės technologinį tipą;
15) 14)atlieka kitas šio įstatymo nustatytas funkcijas.“
straipsnio pakeitimas
11 straipsnį nauju 14 punktu: „14) prižiūri ir kontroliuoja, ar energijos tiekėjas savo galutiniams vartotojams teikia informaciją apie tai, kokią energijos tiekėjo tiekiamos energijos dalį ar kokį kiekį sudaro atsinaujinančių išteklių energija;“. 2.
pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 11¹ straipsnį. 11¹ straipsnis. Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos kompetencija Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos nustato įrengtos saulės šviesos energijos elektrinės technologinį tipą, atlieka kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas funkcijas atsinaujinančių išteklių energetikos sektoriuje. 10 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas Pakeisti 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „13 straipsnis. Atsinaujinančių išteklių naudojimo elektros energijai gaminti plėtra
iš strateginių valstybės energetikos politikos tikslų. 2. Siekiant šio įstatymo 1 straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodyto uždavinio, iki 2025 metų pagamintas metinis elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių kiekis, apskaičiuojamas šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, turi sudaryti ne mažiau kaip 5 TWh, nepaisant elektros energijos gamybai naudojamos ar planuojamos naudoti atsinaujinančių energijos išteklių rūšies. 3. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka apskaičiavus, kad gamintojų pagamintas ir planuojamas pagaminti metinis elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių kiekis sudaro 5 TWh ir daugiau, asmenys turi teisę statyti ar įrengti atsinaujinančius išteklius naudojančias elektrines, kuriose pagamintai elektros energijai netaikomos šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytos skatinimo priemonės. Šioje dalyje nurodytas metinis elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos kiekis netaikomas elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių gaminančių vartotojų (toliau – gaminantis vartotojas) veiklos plėtrai. 4.
elektrinių metinis elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos kiekis, apskaičiuojamas šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, pasiekia šio straipsnio 3 dalyje nurodytą gamybos kiekį, pradėtas aukcionas užbaigiamas vadovaujantis šiuo įstatymu ir jo įgyvendinamaisiais teisės aktais, o naujas aukcionas tvarkaraštyje nurodytais terminais neorganizuojamas. 5. Vertinant, kiek elektros energijos pagaminta ir planuojama pagaminti siekiant šio straipsnio 3 dalyje nurodyto kiekio, elektrinių elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos kiekis apskaičiuojamas įvertinant asmenų, kuriems taikomos ir kuriems netaikomos šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytos skatinimo priemonės, ir elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių gaminančių vartotojų (toliau – gaminantis vartotojas):
kalendoriniais metais pagamintą elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių kiekį;
2) turinčių leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus arba prijungimo sąlygas, kai leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus nereikalingas, elektrinėse planuojamą pagaminti metinį elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių kiekį;
3) elektrinėse, trumpiau kaip metus gaminančiose elektros energiją, planuojamą pagaminti metinį elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių kiekį. 6. Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos reguliavimo taryba, vadovaudamasi Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, vieną kartą per metus iki einamųjų metų kovo 1 dienos apskaičiuoja pagamintą ir planuojamą pagaminti elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių kiekį ir informaciją apie tai skelbia savo interneto svetainėje. 7.
vartotojų atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių įrengtoji suminė galia apskaičiuojama kaip šių elektrinių įrengtųjų galių, nurodytų galiojančiuose leidimuose plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, leidimuose gaminti elektros energiją, rangovų deklaracijose, kurios pateikiamos elektros tinklų operatoriui, ir prijungimo sąlygose, išduotose elektros energiją gaminantiems vartotojams ir asmenims, siekiantiems tapti gaminančiais vartotojais ir numatantiems statyti ar įrengti atsinaujinančius išteklius naudojančias elektrines, kurioms Elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio 14 dalyje nustatyta tvarka leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus nereikalingas, suma. Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos reguliavimo taryba skelbia ir nuolat atnaujina informaciją apie gaminančių vartotojų elektrinių įrengtąją suminę galią savo interneto svetainėje.“
taip: „3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti elektrinės prijungimo prie elektros tinklų terminai gali būti pratęsti tais atvejais, kai elektros tinklų operatorius nustatytais terminais negali prijungti elektrinės technologiniams bandymams elektros tinkluose atlikti tuo atveju, kai vėluoja darbai elektrinę statančio ar įrengiančio asmens elektros tinklų dalyje ar dėl kitų nuo elektros tinklų operatoriaus nepriklausančių priežasčių. Kiekvienu konkrečiu atveju elektrinės prijungimo prie elektros tinklų terminas pratęsiamas tokiam laikotarpiui, kuriam pratęstas negali būti pratęstas ilgesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus. Elektrinės prijungimo prie elektros tinklų terminas pratęsiamas elektros tinklų operatoriaus ir elektrinę statančio ar įrengiančio asmens susitarimu elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutartyje nustatyta tvarka.“
ir ją išdėstyti taip: „7.
Elektros tinklų operatorius Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos energetikos reguliavimo tarybos nustatytomis sąlygomis parengia ir, suderinęs su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija Valstybine energetikos reguliavimo taryba, viešai paskelbia Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašą. Pasinaudojimo elektros tinklais tvarka grindžiama objektyviais, skaidriais ir nediskriminaciniais principais, kuriais vadovaujantis atsižvelgiama į visą naudą ir sąnaudas, susijusias su elektrinių prijungimu prie elektros tinklų.“
ir ją išdėstyti taip: „9. Statyti ar įrengti elektrinę planuojantis asmuo turi teisę dėl šio straipsnio 8 dalyje nurodytų elektros tinklų operatoriaus išduotų išankstinių prijungimo sąlygų Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai energetikos reguliavimo tarybai pateikti skundą šio įstatymo 64 straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija energetikos reguliavimo taryba pagal Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos pateiktas išvadas nustato, kad išankstinės prijungimo sąlygos neatitinka šio straipsnio 7 dalyje nurodyto Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašo, elektros tinklų operatorius privalo per ne ilgesnį negu 30 kalendorinių dienų laikotarpį pateikti naujas išankstines prijungimo sąlygas.“
ir ją išdėstyti taip: „16. Elektros tinklų operatorius kas ketvirtį teikia Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos ir Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai reguliavimo tarybai informaciją apie vykdomų elektrinių statybos projektų eigą ir ketinimų protokolų sąlygų vykdymą.“
ir ją išdėstyti taip: „17.
Elektros tinklų operatorius kas mėnesį teikia Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos reguliavimo tarybai informaciją apie prijungimo sąlygas, išduotas gaminantiems vartotojams ir asmenims, siekiantiems tapti gaminančiais vartotojais ir numatantiems statyti ar įrengti atsinaujinančius išteklius naudojančias elektrines, kurioms Elektros energetikos įstatymo
energijos gamybos pajėgumus nereikalingas.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 16 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir leidimus gaminti elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių išduoda Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos reguliavimo taryba. Šių leidimų išdavimo tvarką ir sąlygas, jų galiojimo terminus ir galiojimo terminų pratęsimo tvarką bei sąlygas nustato Elektros energetikos įstatymas.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 17 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Elektros tinklų operatorius, prie kurio valdomų elektros tinklų jungiama elektrinė, turi visą elektros energijos gamintojo, kuris atitinka šio įstatymo 3 straipsnio 2¹ dalies nuostatas, pasiūlytos elektros energijos kiekį, pagamintą iš atsinaujinančių išteklių, pirmumo teise iš gamintojo priimti priima, perduoti perduoda ir
(ar) paskirstyti paskirsto skaidriais ir nediskriminaciniais tarifais. Ši elektros Elektros energijos priėmimo, perdavimo ir (ar) paskirstymo pirmumo teisė gamintojui užtikrinama visų kitų elektros energijos gamintojų pagamintos elektros energijos atžvilgiu, kaip tai numatyta Elektros energetikos įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje ir 39 straipsnio 2 dalyje.“
Pakeisti 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „20 straipsnis. Atsinaujinančių išteklių naudojimo elektros energijai gaminti skatinimas 1.
Elektros energijos gamyba naudojant atsinaujinančius išteklius ir šios elektros energijos, kurią gamina elektros energijos gamintojai, kurių eksploatuojama elektrinė yra mažesnė kaip 500 kW, balansavimas, vykdomi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, yra viešuosius interesus atitinkančios paslaugos. 2. Elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių išteklių skatinama Vyriausybės nustatyta tvarka gamintojui sumokant:
1) aukcione laimėtą kainos priedą, kai kitos paros prekybos elektros energijos biržoje Lietuvos zonoje valandinės kainos ir aukcione laimėto kainos priedo suma yra mažesnė už Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos energetikos reguliavimo tarybos nustatytą didžiausiąją kainą arba jai lygi;
2) aukcione laimėto kainos priedo dalį, kuri apskaičiuojama kaip Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos energetikos reguliavimo tarybos nustatytos didžiausiosios kainos ir kitos paros prekybos elektros energijos biržoje Lietuvos zonoje valandinės kainos skirtumas, kuris negali būti didesnis negu aukcione laimėtas kainos priedas, kai kitos paros prekybos elektros energijos biržoje Lietuvos zonoje valandinės kainos ir aukcione laimėto kainos priedo suma yra didesnė už Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos energetikos reguliavimo tarybos nustatytą didžiausiąją kainą. 3. Vyriausybės nustatyta tvarka gamintojui aukcione laimėtas kainos priedas nemokamas už laikotarpį, kurį kitos paros prekybos elektros energijos biržoje Lietuvos zonoje valandinė kaina yra didesnė už didžiausiąją kainą ar jai lygi, ir (ar) už laikotarpį, kurį kitos paros prekybos elektros energijos biržoje Lietuvos zonoje valandinė kaina 6 valandas ar daugiau yra mažesnė už nulį arba jam lygi.
Gamintojui kainos priedas taip pat nemokamas nuo to mėnesio, kurį faktiškai pagamintas ir į elektros tinklus patiektas elektros energijos kiekis pasiekia gamintojui aukcione paskirtą metinį elektros energijos gamybos kiekį. 4. Teisė į kainos priedą įgyjama ir elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos kiekis asmenims, išskyrus asmenis, savarankiškai arba per kitus asmenis siekiančius tapti gaminančiais vartotojais, asmenis, kurių elektrinės dalis nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdoma gaminančių vartotojų, ir asmenis, planuojančius vykdyti bandomuosius projektus, siekiant šio įstatymo
aukciono būdu. Aukcionuose turi teisę dalyvauti Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės narės (kitų valstybių narių), jeigu yra sudarytas šio įstatymo 63¹straipsnyje nurodytas susitarimas, fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys ir (ar) kitos organizacijos ar jų padaliniai. Aukcionai turi būti suorganizuoti organizuojami tvarkaraštyje nustatytais terminais, ne vėliau kaip per
aukcioną paskelbimo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos energetikos reguliavimo tarybos interneto svetainėje dienos.
Aukcionuose turi teisę dalyvauti visi asmenys, atitinkantys šias sąlygas:
sąlygų, kuriomis rezervuojama elektros tinklų galia ir pralaidumai, reikalingi statyti ar įrengti elektrinę planuojančio asmens elektrinės prijungimui, su elektros tinklų operatoriumi suderinto techninio projekto ir elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugų sutarties;
2) Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai energetikos reguliavimo tarybai pateikę patvirtinimą, kad prisiima balansavimo atsakomybę, išskyrus asmenis, kurie statys ar įrengs elektrines, kurių įrengtoji galia mažesnė kaip 500 kW;
3) pasirašę Elektros energetikos įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje nurodytą ketinimų protokolą ir pateikę Elektros energetikos įstatymo 21¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą asmens prievolių įvykdymo užtikrinimą;
4) Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai energetikos reguliavimo tarybai pateikę patvirtinimą, kad statys naujas elektrines ar įrengs anksčiau neeksploatuotas elektrines, kurių statybai ar įrengimui bus naudojama anksčiau neeksploatuota elektrotechninė įranga;
5) Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai energetikos reguliavimo tarybai sumokėję aukciono dalyvio mokestį, nurodytą šio straipsnio 7 dalyje;
6) nėra iškelta bankroto byla arba kreditoriai nevykdo bankroto procedūrų ne teismo tvarka;
7) nėra iškelta restruktūrizavimo byla;
8) nėra priimtas teismo, kreditorių ar juridinio asmens dalyvių sprendimas likviduoti juridinį asmenį;
9) yra vykdomi įsipareigojimai, susiję su mokesčių mokėjimu;
10) yra vykdomi įsipareigojimai, susiję su socialinio draudimo įmokų mokėjimu;
11) per pastaruosius 5 metus nėra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus intelektinei ir pramoninei nuosavybei, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams;
12) juridinio asmens vadovas ar valdymo organo narys (nariai) ar ūkinės bendrijos tikrasis narys (nariai) neturi neišnykusio ar nepanaikinto teistumo arba dėl juridinio asmens vadovo ar valdymo organo nario (narių) ar ūkinės bendrijos tikrojo nario (narių) per pastaruosius 5 metus nebuvo priimtas ir neįsiteisėjo apkaltinamasis teismo nuosprendis už dalyvavimą nusikalstamame susivienijime, jo organizavimą ar vadovavimą jam, kyšininkavimą, tarpininko kyšininkavimą, papirkimą, sukčiavimą, kredito, paskolos ar tikslinės paramos panaudojimą ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką, kreditinį sukčiavimą, mokesčių nesumokėjimą, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą, deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimą, nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą ar realizavimą, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimą;
13) nėra gauta parama, kurią Europos Komisija yra pripažinusi kaip neteisėtą ir nesuderintą su vidaus rinka.
Aukcionuose turi teisę dalyvauti visi asmenys, atitinkantys šias sąlygas:
sąlygų, kuriomis rezervuojama elektros tinklų galia ir pralaidumai, reikalingi statyti ar įrengti elektrinę planuojančio asmens elektrinės prijungimui, su elektros tinklų operatoriumi suderinto techninio projekto ir elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugų sutarties;
2) Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai energetikos reguliavimo tarybai pateikę patvirtinimą, kad prisiima balansavimo atsakomybę, išskyrus asmenis, kurie statys ar įrengs elektrines, kurių įrengtoji galia mažesnė kaip 500 kW;
3) pasirašę Elektros energetikos įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje nurodytą ketinimų protokolą ir pateikę Elektros energetikos įstatymo 21¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą asmens prievolių įvykdymo užtikrinimą;
4) Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai energetikos reguliavimo tarybai pateikę patvirtinimą, kad statys naujas elektrines ar įrengs anksčiau neeksploatuotas elektrines, kurių statybai ar įrengimui bus naudojama anksčiau neeksploatuota elektrotechninė įranga;
5) Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai energetikos reguliavimo tarybai sumokėję aukciono dalyvio mokestį, nurodytą šio straipsnio 7 dalyje;
6) nėra iškelta bankroto byla arba kreditoriai nevykdo bankroto procedūrų ne teismo tvarka;
7) nėra iškelta restruktūrizavimo byla;
8) nėra priimtas teismo, kreditorių ar juridinio asmens dalyvių sprendimas likviduoti juridinį asmenį;
9) yra vykdomi įsipareigojimai, susiję su mokesčių mokėjimu;
10) yra vykdomi įsipareigojimai, susiję su socialinio draudimo įmokų mokėjimu;
11) per pastaruosius 5 metus nėra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis už nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus intelektinei ir pramoninei nuosavybei, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams;
12) juridinio asmens vadovas ar valdymo organo narys (nariai) ar ūkinės bendrijos tikrasis narys (nariai) neturi neišnykusio ar nepanaikinto teistumo arba dėl juridinio asmens vadovo ar valdymo organo nario (narių) ar ūkinės bendrijos tikrojo nario (narių) per pastaruosius 5 metus nebuvo priimtas ir neįsiteisėjo apkaltinamasis teismo nuosprendis už dalyvavimą nusikalstamame susivienijime, jo organizavimą ar vadovavimą jam, kyšininkavimą, tarpininko kyšininkavimą, papirkimą, sukčiavimą, kredito, paskolos ar tikslinės paramos panaudojimą ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką, kreditinį sukčiavimą, mokesčių nesumokėjimą, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą, deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimą, nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą ar realizavimą, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimą;
13) nėra gauta parama, kurią Europos Komisija yra pripažinusi kaip neteisėtą ir nesuderintą su vidaus rinka. 5.
ir 3 punktų nuostatos netaikomos fiziniams ir (ar) juridiniams asmenims ir (ar) kitoms organizacijoms ar jų padaliniams, planuojantiems statyti ar įrengti elektrines kitos valstybės narės (kitų valstybių narių) teritorijoje. Aukcione siekiant dalyvauti fiziniams ir (ar) juridiniams asmenims ir (ar) kitoms organizacijoms ar jų padaliniams, planuojantiems statyti ar įrengti elektrines kitos valstybės narės (kitų valstybių narių) teritorijoje, šio straipsnio 4 dalies 1, 2 ir 3 punktų nuostatos įtvirtinamos sudarant šio įstatymo 63¹ straipsnyje nurodytą susitarimą. 6. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija energetikos reguliavimo taryba ne vėliau kaip prieš mėnesį iki informacijos apie aukcioną paskelbimo dienos nustato ir viešai skelbia didžiausiąją kainą, į kurią atsižvelgiama aukciono laimėtojui išmokant viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšas 12 metų laikotarpiu nuo leidimo gaminti elektros energiją išdavimo dienos. Nustatydama didžiausiąją kainą, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija energetikos reguliavimo taryba, vadovaudamasi mažiausios finansinės naštos elektros energijos vartotojams principu, įvertina elektros energijos gamybos, naudojant skirtingas atsinaujinančių išteklių rūšis, sąnaudas. 7. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija energetikos reguliavimo taryba, įvertinusi aukciono organizavimo sąnaudas, nustato aukciono dalyvio mokestį ir kartu su informacija apie planuojamą organizuoti aukcioną skelbia savo interneto svetainėje. Asmuo, ketinantis dalyvauti aukcione, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos energetikos reguliavimo tarybos nustatyta tvarka kartu su aukciono dokumentais, nurodytais skatinimo kvotų paskirstymo aukciono nuostatuose, pateikia dokumentą, kuriuo patvirtinama, kad sumokėtas aukciono dalyvio mokestis.
Jeigu asmuo nesumoka aukciono dalyvio mokesčio, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija energetikos reguliavimo taryba neįtraukia šio asmens į aukciono dalyvių sąrašą. 8. Aukciono dalyvio pasiūlyme pateiktas kainos priedas negali būti didesnis negu Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos energetikos reguliavimo tarybos nustatytų didžiausiosios kainos ir atskaitinės kainos skirtumas. Nustatant atskaitinę kainą, įvertinama faktinė elektros energijos kaina, skelbiama elektros energijos biržoje Lietuvos zonoje, ir prognozuojama metinė elektros energijos kaina. 9. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija energetikos reguliavimo taryba atskaitinę kainą nustato konkrečiam aukcionui. Ši kaina yra skelbiama Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos energetikos reguliavimo tarybos interneto svetainėje kartu su informacija apie planuojamą organizuoti aukcioną. 10.
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos energetikos reguliavimo tarybos organizuojamame aukcione ir kuriam iki tvarkaraštyje nurodyto nurodytos informacijos apie planuojamą organizuoti aukciono aukcioną paskelbimo datos pradžios teisės aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir (ar) elektrinės prijungimo sąlygos ir (ar) kuris teisės aktų nustatyta tvarka yra suderinęs techninį projektą su elektros tinklų operatoriumi ir (ar) sudaręs elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugų sutartį, likus 3 mėnesiams iki tvarkaraštyje nurodyto nurodytos informacijos apie planuojamą organizuoti aukciono aukcioną paskelbimo datos pradžios Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos reguliavimo tarybai pateikia rašytinį patvirtinimą, kad atsisako leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus. Asmeniui atsisakius leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, elektrinės prijungimo sąlygos, techninis projektas ir elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugų sutartis netenka galios. Asmeniui, kuris nelaimi aukciono, leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, elektrinės prijungimo sąlygų, techninio projekto ir elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugų sutarties galiojimas neatkuriamas. 11. Aukciono laimėtoju (laimėtojais), vadovaujantis skatinimo kvotų paskirstymo aukcionų nuostatais, pripažįstamas (pripažįstami) dalyvis (dalyviai), nurodęs (nurodę) mažiausią pageidaujamą kainos priedą. 12. Aukciono laimėtojas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo aukciono laimėtojų patvirtinimo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos energetikos reguliavimo tarybos nutarimu šio įstatymo ir Elektros energetikos įstatymo nustatyta tvarka privalo kreiptis į Valstybinę energetikos inspekciją prie Energetikos ministerijos reguliavimo tarybą dėl leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus išdavimo ir jį gauti.
Jeigu aukciono laimėtojas per nustatytą terminą nesikreipia dėl leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus išdavimo arba šis leidimas neišduodamas, pasibaigia jo galiojimo terminas ar jo galiojimas panaikinamas Energetikos įstatyme ir Elektros energetikos įstatyme nustatytais pagrindais, aukciono laimėtojas per vieną mėnesį nuo bent vienos iš nurodytų aplinkybių atsiradimo dienos išbraukiamas iš aukciono laimėtojų sąrašo. 13. Aukciono laimėtoją išbraukus iš aukciono laimėtojų sąrašo, jam aukcione paskirtas elektros energijos gamybos kiekis ir (ar) aukciono metu likęs nepaskirstytas tvarkaraštyje nurodytas metinis elektros energijos gamybos kiekis įvertinamas Vyriausybei tvirtinant kitų 3 metų atnaujinant tvarkaraštį ir paskirstomas aukcione, kaip numatyta šio straipsnio 4 dalyje. 14. Jeigu yra sudarytas šio įstatymo 63¹straipsnyje nurodytas susitarimas, aukcione gali dalyvauti ir kitos valstybės narės (kitų valstybių narių) fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys ir (ar) kitos organizacijos ar jų padaliniai.
Aukcione, kai jame dalyvauja ir kitos valstybės narės (kitų valstybių narių) fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys ir (ar) kitos organizacijos ar jų padaliniai, šioms valstybėms narėms galimas paskirstyti metinis elektros energijos gamybos kiekis nustatomas Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka šio įstatymo 63¹straipsnyje nurodytame susitarime, atsižvelgiant į:
1) iš valstybės narės (valstybių narių), siekiančios (siekiančių) dalyvauti aukcione praėjusiais kalendoriniais metais importuotą elektros energijos kiekį;
aukcione, atsinaujinančių išteklių dalį elektros energijos gamyboje praėjusiais kalendoriniais metais;
praėjusiais kalendoriniais metais;
nurodytą tvarkaraštyje. 15. Šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose numatytos skatinimo priemonės taikomos 12 metų laikotarpiu nuo leidimo gaminti elektros energiją išdavimo dienos. 16. Gamintojas, laimėjęs aukcioną, nuo leidimo gaminti elektros energiją išdavimo dienos įsipareigoja 12 metų laikotarpiu pagaminti ir į elektros tinklus patiekti aukcione paskirtą metinį elektros energijos gamybos kiekį. Kas 3 metus nuo leidimo gaminti elektros energiją išdavimo dienos atliekamas faktiškai pagaminto ir į elektros tinklus patiekto elektros energijos kiekio vertinimas. Vertinamas per 3 metus faktiškai pagamintas ir į elektros tinklus patiektas elektros energijos kiekis.
Per 3 metus turi būti faktiškai pagaminta ir į elektros tinklus patiekta ne mažiau kaip 80 procentų elektros energijos, palyginti su gamintojui aukcione paskirtu 3 metų elektros energijos gamybos kiekiu. Į leidžiamą nepagaminti ne didesnį kaip 20 procentų elektros energijos kiekį neįskaičiuojamas elektros energijos kiekis, nepagamintas dėl:
remonto, techninės priežiūros, eksploatavimo, rekonstravimo ar modernizavimo darbus;
energetikos objektus;
gamintojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų darbus;
gedimų elektros energetikos sistemoje ar operatoriaus elektros tinkle;
avariją, gedimus ar sutrikimus;
grafiką;
aplinkybių. 17. Elektros tinklų operatorius, vadovaudamasis Vyriausybės nustatyta tvarka, viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administratoriui pateikia informaciją apie gamintojo, laimėjusio aukcione, faktiškai pagamintą ir į elektros tinklus patiektą elektros energijos kiekį ir šio straipsnio 16 dalies 1–7 punktuose nurodytas aplinkybes ir dėl šių aplinkybių į elektros tinklus nepatiektą elektros energijos kiekį.
Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administratorius įvertina per 3 metus faktiškai pagamintą ir į elektros tinklus patiektą elektros energijos kiekį, dėl šio straipsnio 16 dalies 1–7 punktuose nurodytų aplinkybių nepatiektą elektros energijos kiekį ir leidžiamą nepagaminti ne didesnį kaip 20 procentų elektros energijos kiekį ir nustatęs, kad pagaminta ir į elektros tinklus patiekta mažiau negu 80 procentų elektros energijos, palyginti su gamintojui aukcione paskirtu 3 metų elektros energijos gamybos kiekiu, ne dėl šio straipsnio 16 dalies 1–7 punktuose nurodytų aplinkybių, informuoja apie tai gamintoją. 18. Gamintojas, vadovaudamasis Vyriausybės nustatyta tvarka, per 30 kalendorinių dienų nuo šio straipsnio 17 dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administratoriui pateikia įrodymus ir argumentuotus paaiškinimus dėl mažesnio kaip 80 procentų elektros energijos gamybos kiekio, palyginti su gamintojui aukcione paskirtu 3 metų elektros energijos gamybos kiekiu, arba viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administratoriui sumoka sumą, apskaičiuojamą vadovaujantis šio straipsnio 19 dalies nuostatomis.
Gamintojui pateikus įrodymus ir argumentuotus paaiškinimus dėl mažesnio kaip 80 procentų elektros energijos gamybos kiekio, palyginti su gamintojui aukcione paskirtu 3 metų elektros energijos gamybos kiekiu, ir viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administratoriui, remiantis elektros tinklų operatoriaus pateikta informacija apie šio straipsnio 16 dalies 1–7 punktuose nurodytas aplinkybes, nustačius, kad daugiau kaip 20 procentų elektros energijos kiekio nepagaminta ne dėl šio straipsnio 16 dalies 1–7 punktuose nurodytų aplinkybių, gamintojas per 30 kalendorinių dienų viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administratoriui sumoka sumą, apskaičiuojamą vadovaujantis šio straipsnio
interesus atitinkančių paslaugų lėšų mokėjimas sustabdomas Vyriausybės nustatyta tvarka. Pirmas elektros energijos gamybos kiekio vertinimas atliekamas praėjus 3 metams po leidimo gaminti elektros energiją išdavimo dienos. Kiekvienas kitas elektros energijos gamybos kiekio vertinimas atliekamas praėjus 3 metams po paskutinio elektros energijos gamybos kiekio vertinimo. 19.
aukcione paskirto 3 metų elektros energijos gamybos kiekio ir faktinio 3 metų elektros energijos gamybos kiekio, įskaitant dėl šio straipsnio 16 dalies 1–7 punktuose nurodytų aplinkybių nepagamintą elektros energijos kiekį ir leidžiamą nepagaminti ne didesnį kaip 20 procentų elektros energijos kiekį, padauginus iš gamintojo laimėto kainos priedo. Gautos lėšos naudojamos Elektros energetikos įstatymo 74 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytoms viešuosius interesus atitinkančioms paslaugoms finansuoti. 20. Elektros energijos gamybos kiekį ir jo atitiktį gamintojui aukcione paskirtam kiekiui nustato viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administratorius, atsižvelgdamas į elektros tinklų operatoriaus pateiktą informaciją apie faktiškai pagamintą ir į elektros tinklus patiektą elektros energijos kiekį. 21. Elektros energija, pagaminta iš atsinaujinančių išteklių, taip pat elektros energija, pagaminta elektrinėse jų technologinių bandymų metu, prekiaujama pagal atsinaujinančių išteklių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis ir
(arba) Prekybos elektros energija taisyklėse nustatyta tvarka ir būdais. 22.
kainų ir energetikos kontrolės komisijai suorganizavus paskutinį tvarkaraštyje nurodytą aukcioną ir paskelbus laimėtoją (laimėtojus), Vyriausybės įgaliota institucija ne rečiau kaip vieną kartą tvarkaraščio galiojimo metu atlieka technologinį, ir ekonominį ir socialinį atsinaujinančių energijos išteklių technologijų plėtros ir paramos schemos vertinimą, atsižvelgdama į tai, kokį poveikį turėtų galimi paramos schemos pakeitimai. ir, Vyriausybės įgaliota institucija, remdamasi šiuo vertinimu, ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo vertinimo atlikimo pabaigos, atsižvelgdama į Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos nuostatas ir Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos reguliavimo tarybos apskaičiuotą elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos kiekį, iki ateinančių kalendorinių metų liepos 1 dienos parengia ir teikia Vyriausybei tvirtinti kitų 3 metų atnaujintą tvarkaraštį arba argumentuotą pagrindimą, kodėl tolesnė atsinaujinančių energijos išteklių plėtra neturėtų būti skatinama. 22¹. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba kiekvienais metais iki kovo 1 d. savo interneto svetainėje viešai skelbia informaciją apie aukciono procedūras, nurodydama aukciono laimėtojus, jų prisiimtus įsipareigojimus, laimėtą kainos priedą ir aukciono laimėtojų aukcione prisiimtų įsipareigojimų įgyvendinimo rodiklius, įskaitant šio įstatymo 20 straipsnio 16 dalyje nurodytą informaciją. 23. Elektros tinklų operatorius, siekdamas įvertinti visą šalyje pagamintos ir suvartotos atsinaujinančių išteklių energijos kiekį, tvarko visos prie jo valdomų elektros tinklų prijungtų gamintojų pagamintos elektros energijos apskaitą. 24.
24Šio straipsnio nuostatos netaikomos asmenims, kurie įrenginiams įsigyti po 2011 m. gegužės
24 d. pasinaudojo šiais paramos šaltiniais:
kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatyme;
naudojimui skatinti;
tarp Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių narių ar bendrus projektus tarp Lietuvos Respublikos, kitų valstybių narių ir užsienio valstybių.“
straipsnio pakeitimas
taip: „4) gaminančio vartotojo per kaupimo laikotarpį suvartotos elektros energijos kiekį viršijantis į elektros tinklus patiektas elektros energijos kiekis į kitą kaupimo laikotarpį nėra perkeliamas, ir už šį kiekį gaminančiam vartotojui nėra mokama už šį kiekį energijos tiekėjas gaminančiam vartotojui kompensuoja iš anksto tarpusavio sutartyse nustatyta tvarka ir sąlygomis. Garantinio tiekimo atveju, kai gaminančio vartotojo per kaupimo laikotarpį į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekis viršija suvartotos elektros energijos kiekį, skirstymo tinklų operatorius gaminančiam vartotojui kompensuoja už faktinį, bet ne didesnį kaip 5 procentų, gaminančio vartotojo per kaupimo laikotarpį arba nuo garantinio tiekimo pradžios, jeigu garantinis tiekimas vykdomas trumpiau negu nustatytas kaupimo laikotarpis, patiektą elektros energijos kiekį Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatyta tvarka apskaičiuota elektros energijos kaina;“
straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Gaminantis vartotojas moka Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos energetikos reguliavimo tarybos nustatytą naudojimosi elektros tinklais paslaugų kainą, kuri:
1) nustatoma vienų kalendorinių metų laikotarpiui, įvertinus skirstomųjų tinklų operatoriaus ekonomiškai pagrįstas (būtinas) metines kapitalo, veiklos ir kitas su naudojimosi elektros tinklais paslaugų teikimu susijusias sąnaudas, gaunamą naudą ir planuojamą atgauti gaminančių vartotojų elektros energijos kiekį ir suminę elektrinių įrengtąją galią;
gaminančio vartotojo objektas, įtampą;
3) ne vėliau kaip prieš mėnesį iki jos taikymo pradžios yra viešai skelbiama Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos energetikos reguliavimo tarybos interneto svetainėje.“
straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Gaminantis vartotojas gali rinktis vienanarę ar dvinarę naudojimosi elektros tinklais paslaugų kainą arba atsiskaityti elektros energijos kiekiu pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos energetikos reguliavimo tarybos nustatytą procentą nuo kaupimo laikotarpiu gaminančio vartotojo į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekio. Gaminantis vartotojas gali keisti atsiskaitymo už naudojimosi elektros tinklais paslaugas būdą ne dažniau kaip vieną kartą per 12 mėnesių.“
11 dalį ir ją išdėstyti taip: „11.
Tinklų operatorių sąnaudos, susijusios su gaminančio vartotojo ar asmens, siekiančio tapti gaminančiu vartotoju, elektros įrenginių prijungimu prie elektros tinklų, paskirstomos tokia tvarka:
1) kai prijungiami elektros vartojimo ir gamybos įrenginiai, buitiniai vartotojai, įskaitant ir pažeidžiamus vartotojus, apmoka 20 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų, o kiti vartotojai – 40 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų arba moka pagal šį dydį apskaičiuotą ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos energetikos reguliavimo tarybos patvirtintą įkainį;
2) kai prijungiami elektros gamybos įrenginiai, o elektros vartojimo įrenginiai yra prijungti prie skirstomųjų tinklų, vartotojai apmoka 100 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų arba moka pagal šį dydį apskaičiuotą ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos energetikos reguliavimo tarybos patvirtintą įkainį;
3) kai prijungiami elektros energijos gamybos įrenginiai, kurių prijungimo prie elektros tinklų taškas nesutampa su elektros energijos vartojimo vietos prijungimo tašku, vartotojai apmoka 100 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų arba moka pagal šį dydį apskaičiuotą ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos energetikos reguliavimo tarybos patvirtintą įkainį.“
papildymas 20² straipsniu Papildyti Įstatymą 20² straipsniu:
„20² straipsnis. Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų veiklos sąlygos ir bendrieji
principai
išteklių energijos bendrija pripažįstama šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytai veiklai vykdyti įsteigta viešoji įstaiga, kurios veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymas ir kuri pagrįsta atviru ir savanorišku dalininkų dalyvavimu.
Viešoji įstaiga atsinaujinančių išteklių energijos bendrija pripažįstama Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos leidimo gaminti elektros energiją išdavimo metu, jeigu atitinka šio straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus. 2. Viešosios įstaigos, siekiančios būti pripažintos atsinaujinančių išteklių energijos bendrija, dalininkais gali būti fiziniai asmenys, smulkiojo ar vidutinio verslo subjektai, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, ir (ar) savivaldybės, ir iš kurių:
1) ne mažiau kaip 51 procentas balsų visuotiniame dalininkų susirinkime priklauso dalininkams, kurie yra fiziniai asmenys, kurių gyvenamoji vieta Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka yra deklaruota savivaldybėje, kurioje planuojama statyti ar įrengti energijos gamybos įrenginį (įrenginius), ar kitos savivaldybės seniūnijose, kurios ribojasi su šia savivaldybe;
2) bet kuris iš dalininkų negali turėti daugiau kaip 20 procentų kitos energetikos įmonės balsų visuotiniame dalininkų susirinkime. 3. Viešąją įstaigą steigiant dėl siekio būti pripažinta atsinaujinančių išteklių energijos bendrija, viešosios įstaigos steigimo sutartyje ir įstatuose nurodoma tvarka:
1) kuria priimami sprendimai dėl pagamintos energijos realizavimo;
2) dėl energijos gamybos įrenginių administravimo ir priežiūros;
3) dėl pajamų, gautų vykdant energijos gamybos veiklą, paskirstymo. 4. Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijai, siekiančiai dalyvauti šio įstatymo
16–20 dalių nuostatos. 5.
priklausančiuose energijos gamybos įrenginiuose pagamintą energiją parduoti arba perduoti neatlygintinai. Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos dalininkai šią elektros energiją naudoja savo reikmėms ir ūkio poreikiams tenkinti. 6. Atsinaujinančių išteklių energijos bendrija, norėdama savo dalininkams ar kitiems vartotojams tiekti jai priklausančiuose energijos gamybos įrenginiuose pagamintą šilumą, turi atitikti Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme ir kituose teisės aktuose šilumos tiekėjui nustatytus reikalavimus. 7. Atsinaujinančių išteklių energijos bendrija, norėdama savo dalininkams parduoti arba perduoti neatlygintinai ar kitiems vartotojams parduoti jai priklausančiuose energijos gamybos įrenginiuose pagamintą elektros energiją, turi sudaryti atsinaujinančių išteklių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį, ir atitikti nepriklausomam elektros energijos tiekėjui nustatytas sąlygas ir reikalavimus, kaip tai nurodyta Elektros energetikos įstatyme. Šiuo atveju už elektros energijos persiuntimą perdavimo ir (ar) skirstomaisiais tinklais ir kitas operatoriaus teikiamas paslaugas atsiskaitoma Elektros energetikos įstatymo 34 straipsnio ir 40 straipsnio 1 dalyje nurodytomis sąlygomis. 8. Atsinaujinančių išteklių energijos bendrija jai priklausančiuose energijos gamybos įrenginiuose pagamintą elektros energiją taip pat gali parduoti Prekybos elektros energija taisyklėse nustatyta tvarka ir būdais. 9. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba tikrina, prižiūri ir kontroliuoja, ar atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos atitinka šio straipsnio 3 dalies nuostatas. Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijai pažeidus šio straipsnio 3 dalies nuostatas sprendžiama dėl leidimo gaminti elektros energiją panaikinimo Elektros energetikos įstatymo 17 straipsnyje nustatyta tvarka 10.
Savivaldybės įvertina ir viešai savo interneto svetainėse skelbia informaciją apie joms nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus ir kitas vietas, kuriuose gali būti statomi ar įrengiami atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos energijos gamybos įrenginiai. 11. Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijai netaikomos šio įstatymo 20¹ straipsnio nuostatos. 12. Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijai priklausančių energijos gamybos įrenginių statyba ir eksploatavimas vykdomi vadovaujantis bendraisiais įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytais veiklos energetikos sektoriuje leidimų išdavimo, projektavimo ir statybos, teritorijų planavimo, ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo, aplinkos apsaugos ir kitais susijusiais reikalavimais. 13. Atsinaujinančių išteklių energijos bendrija ir (ar) jos dalininkai nemoka už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas elektros energetikos sektoriuje už tą elektros energijos kiekį, kuris buvo pagamintas atsinaujinančių išteklių bendrijai priklausančiuose energijos gamybos įrenginiuose, patiektas į elektros tinklus ir po to suvartotas atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos ir (ar) jos dalininkų reikmėms ir ūkio poreikiams. 14. Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų įrenginiams įsigyti ir jiems įrengti gali būti taikoma parama, kurios didžiausią galimą dydį 1 kW įrenginio galios ir teikimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija.“
22 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Viešoji įstaiga Lietuvos energetikos agentūra Vyriausybės įgaliota institucija, atsižvelgdama į šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 17 punkte nurodytą tvarkos aprašą, atlieka Lietuvos Respublikos teritorinės jūros, Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje tyrimus ir kitus veiksmus, kurie reikalingi Vyriausybės nutarimui dėl Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir
(ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalių, kuriose tikslinga organizuoti konkursą (konkursus) atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai, ir dėl šių elektrinių įrengtųjų galių nustatymo priimti:
1) parengia specialųjį planą organizuoja specialiojo plano parengimą;
2) atlieka organizuoja specialiojo plano strateginį pasekmių aplinkai vertinimą;
3) atlieka organizuoja poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai vertinimą;
4) atlieka organizuoja prisijungimo prie elektros perdavimo tinklų sausumos teritorijoje galimybių vertinimą;
5) atlieka organizuoja balansavimo galimybių vertinimą;
6) atlieka organizuoja šios dalies 4 ir 5 punktuose nurodytų veiksmų sąnaudų vertinimą;
7) atlieka kitus veiksmus, būtinus elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių leistinumui ir galimybėms įvertinti.“
netekusia galios 22 straipsnio 1¹ dalį: 1¹. Viešoji įstaiga Lietuvos energetikos agentūra, atlikusi šio straipsnio 1 dalyje nurodytus tyrimus ir kitus veiksmus, pateikia šių tyrimų ir kitų veiksmų duomenis Vyriausybės įgaliotai institucijai. 3. Pakeisti 22 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Vyriausybės nutarimas dėl Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalių, kuriose tikslinga organizuoti konkursą (konkursus) atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai, ir dėl šių elektrinių įrengtųjų galių nustatymo rengiamas atsižvelgiant į viešosios įstaigos Lietuvos energetikos agentūros įgyvendinant šio įstatymo 22 straipsnio 1¹ dalį Vyriausybės įgaliotai institucijai pateiktus duomenis, šio įstatymo 13 straipsnio 2 dalies nuostatas bei šio straipsnio 1 dalyje nurodytų atliktų tyrimų ir kitų veiksmų duomenis ir Nacionalinėje energetikos strategijoje įtvirtintus atsinaujinančių išteklių plėtros tikslus. Išankstinės prijungimo sąlygos išduodamos, konkursas (konkursai) organizuojamas (organizuojami) ir leidimas (leidimai) plėtrai ir eksploatacijai šioje dalyje numatytais atvejais išduodamas (išduodami) ne anksčiau, negu yra priimtas Vyriausybės nutarimas dėl Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalių, kuriose tikslinga organizuoti konkursą (konkursus) atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai, ir dėl šių elektrinių įrengtųjų galių nustatymo. Konkursą gali inicijuoti bet kuris asmuo, atitinkantis šio straipsnio 11 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytus reikalavimus, pateikdamas paraišką Vyriausybės įgaliotai institucijai. Konkursą privalo organizuoti Vyriausybės įgaliota institucija per
straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytame Vyriausybės nutarime nustatytoms dalims ir įrengtosioms galioms nustatyti.“
ir ją išdėstyti taip: „10.
Pasiekus šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytame Vyriausybės nutarime nustatytas elektrinių įrengtąsias galias ir (ar) atsiradus papildomų elektros energijos gamybos pajėgumų plėtros poreikiui, Vyriausybės įgaliota institucija įvertina jų įrengimo tikslingumą ir . Vyriausybės įgaliota institucija, nustačiusi, kad yra papildomų elektros energijos gamybos pajėgumų plėtros poreikis, apie tai informuoja viešąją įstaigą Lietuvos energetikos agentūrą, kuri prireikus peržiūri ar atnaujina šio straipsnio 1 dalyje numatytų tyrimų ir kitų veiksmų rezultatus ir pateikia pasiūlymus Vyriausybės įgaliotai institucijai Vyriausybei dėl šio įstatymo
straipsnio pakeitimas Pakeisti 25 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Skundus tarp šilumos tiekėjo ir nepriklausomo šilumos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamintojo dėl šio ir 24 straipsnių nuostatų taikymo išankstine skundų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija energetikos reguliavimo taryba.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 28 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „28 straipsnis. Energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, kilmės garantijos paskirtis
vartotojams, kokią energijos tiekėjo tiekiamos energijos dalį ar kokį kiekį energijos tiekėjo energijos rūšių derinyje ir energijoje, kuri vartotojams tiekiama pagal sutartis, sudaro atsinaujinančių išteklių energija, elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių ir tiekiamos į elektros tinklus, ir šilumos energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių ir tiekiamos į aprūpinimo šiluma sistemą, ir dujų, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių ir tiekiamų į gamtinių dujų sistemą, vienetui išduodama kilmės garantija. 2.
tiekėjas teisės aktų nustatyta tvarka ir pagal kompetenciją sąskaitose arba kartu su sąskaitomis pateikiamoje reklaminėje medžiagoje savo galutiniams vartotojams teikia privalo pateikti informaciją apie tai, kokią energijos tiekėjo tiekiamos energijos dalį ar kokį kiekį jo energijos rūšių derinyje sudaro praėjusiais metais sudarė atsinaujinančių išteklių energija. Ši tiekiamos energijos dalis ar kiekis apskaičiuojami pagal energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, kiekį, kuriam išduota panaudota kilmės garantija, išskyrus:
1) energijos dalį jo energijos rūšių derinyje, kuriai neišduota kilmės garantija ir kuriai tiekėjas gali naudoti liekamąjį derinį;
2) arba kilmės garantiją, neišduotą gamintojui, kuris gauna fiksuotą tarifą.“
straipsnio pakeitimas
29 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija paskiria įstaigą (ar įstaigas) subjektą
(ar subjektus) atsakingą (atsakingas) (atsakingus) už kilmės garantijų išdavimą, perdavimą ir jų galiojimo panaikinimą bei kilmės garantijų naudojimo priežiūrą ir kontrolę. Paskirtosios įstaigos Paskirtieji subjektai negali turėti sutampančios atsakomybės geografinėje teritorijoje ir verstis energijos gamybos, tiekimo ir (ar) prekybos veikla.“
29 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Kilmės garantijos išduodamos elektros energijos, šilumos ar vėsumos energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, ar dujų, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių, gamintojų prašymu, kuris Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka teikiamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytai įstaigai nurodytam subjektui.“
3Pakeisti 29 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Kilmės garantija išduodama taikant minimalią 10 kW galios ribą. Kilmės garantija suteikiama vienam energijos vienetui – vienai MWh.
Kiekvienam iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintos energijos vienetui gali būti išduodama ne daugiau kaip viena kilmės garantija, į tą patį energijos vienetą atsižvelgiant ne daugiau kaip vieną kartą.“
straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Kilmės garantija turi būti panaudota per galioja 12 mėnesių nuo atitinkamo energijos vieneto pagaminimo momento. Ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo kilmės garantijos galiojimo laikotarpio pabaigos kilmės garantija turi būti panaikinta elektros energijos, šilumos ar vėsumos energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, ar dujų, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių, gamintojų prašymu. Nepanaikinta kilmės garantija netenka galios ne vėliau kaip praėjus 18 mėnesių nuo atitinkamo energijos vieneto pagaminimo momento. Per nurodytą laikotarpį nepanaudota kilmės garantija netenka galios Nebegaliojanti kilmės garantija įskaičiuojama į liekamąjį energijos rūšių derinį.“
5Pakeisti 29 straipsnio 7 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) energijos rūšis: elektros energija, šilumos energija, vėsumos energija ar dujos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, įskaitant vandenilį;“. 6. Pripažinti netekusia galios 29 straipsnio 8 dalį. 8. Paramos schema netaikoma tokiam gamintojui, kuriam suteikiama kilmės garantija, skirta tos pačios rūšies pagamintai atsinaujinančių išteklių energijai. 7. Pakeisti 29 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Kilmės garantija nenaudojama, įgyvendinant siekiant šio įstatymo 55 1 straipsnio
tarpinius nacionalinius planinius rodiklius nustatytos energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių energijos dalies, palyginti su šalies bendruoju galutiniu energijos suvartojimu.“
ir ją išdėstyti taip: „10.
Kilmės garantijų perdavimas kartu ar atskirai su fiziniu elektros energijos ar dujų perdavimu nedaro jokio poveikio sprendimui naudoti statistinius energijos perdavimus, bendrus projektus ar bendras paramos schemas, nurodytas šio įstatymo dvyliktajame skirsnyje, laikantis tarpinių nacionalinių planinių rodiklių siekiant šio įstatymo 1 straipsnio 4 dalyje nustatytos energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių energijos dalies, palyginti su šalies bendruoju galutiniu energijos suvartojimu arba apskaičiuojant bendrąjį galutinį atsinaujinančių išteklių energijos suvartojimą.“
dalimi:
„12. Lietuvos Respublikoje trečiosios valstybės išduotos kilmės garantijos pripažįstamos
tik tuo atveju, jeigu Europos Komisija su ta trečiąja valstybe yra sudariusi susitarimą dėl Europos Sąjungoje išduodamų kilmės garantijų ir toje trečiojoje valstybėje sukurtų suderinamų kilmės garantijų sistemų abipusio pripažinimo ir jeigu energija importuojama arba eksportuojama tiesiogiai.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 35 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „35 straipsnis. Veiklos, susijusios su biodujomis, priežiūra ir kontrolė
energetikos kontrolės komisija energetikos reguliavimo taryba prižiūri ir kontroliuoja, kaip biodujų gamintojams suteikiama teisė prijungti jų įrenginius prie dujų sistemų, kaip taikomos prijungimo kainos, taip pat biodujų supirkimo į dujų sistemas skaidrumą. 2. Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos reguliavimo taryba kontroliuoja, kaip biodujų gamintojai, tiekiantys biodujas į dujų sistemas, laikosi šio įstatymo 31 straipsnyje nurodytose taisyklėse nustatytų reikalavimų. 3.
gamintojai pagal pareikalavimą teikia su vykdoma biodujų gamybos veikla susijusią informaciją dujų sistemų operatoriams, Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai energetikos reguliavimo tarybai, ir Energetikos ministerijai ir Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 37 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „37 straipsnis. Biodegalų ir skystųjų bioproduktų tvarumo sistema
turi atitikti šio įstatymo 38 straipsnyje nustatytus tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijus, nesvarbu, nepaisant to, kurioje pasaulio šalyje užauginta (gauta) žaliava jiems gaminti:
1) skaičiuojant šio įstatymo
nurodytus nacionalinius planinius rodiklius apskaičiuojant šio įstatymo 1 straipsnio 4 dalyje nustatytą energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių energijos dalį, palyginti su šalies bendruoju galutiniu energijos suvartojimu;
2) vertinant energijos gamintojų atitiktį įpareigojimams naudoti atsinaujinančių išteklių energiją;
3) teikiant finansinę paramą už biodegalų ir skystųjų bioproduktų naudojimą;
4) įmaišant juos į degalus, pagamintus iš mineralinių degalų, kaip nurodyta šio įstatymo
siekiais, negalima neatsižvelgti į biodegalus ir skystuosius bioproduktus, gautus laikantis šio įstatymo 38 straipsnyje nustatytų tvarumo kriterijų šio straipsnio 1 dalyje nurodytais tikslais. Apskaičiuojant šio įstatymo 1 straipsnio 4 dalyje nustatytą energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių energijos dalį, palyginti su šalies bendruoju galutiniu energijos suvartojimu, atliekant šio straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą vertinimą ir teikiant šio straipsnio
kitus Europos Komisijos patvirtintus tvarumo kriterijus, jeigu jie yra nustatyti, bet neįtvirtinti šiame įstatyme.
Šios dalies nuostatos netaikomos iki 2018 m. gruodžio 24 d. patvirtintoms paramos schemoms. 3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais tikslais vertinant biodegalų, ir skystųjų bioproduktų atitiktį tvarumo kriterijams, Vyriausybės įgaliota institucija reikalauja turi teisę reikalauti, kad atitinkamą veiklą vykdantys asmenys ūkinę veiklą vykdantys asmenys pagrįstų tiekiamų ir (ar) gaminamų biodegalų ir skystųjų bioproduktų ar jų gamybai naudotų žaliavų atitiktį šio įstatymo 38 straipsnio 2, 3, 4, 5, 6 7, 8, 9, 10, 11 ir
šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijų įvykdymą kriterijams. 4.
užtikrinti biodegalų ir skystųjų bioproduktų atitiktį tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijams, nurodytiems 38 straipsnio 2, 4, 5, 7, 8, 9, 10, 11 ir 12 dalyse, Tuo tikslu ūkinę veiklą vykdantys asmenys privalo naudoti reikalaujama, kad tokie asmenys naudotų masės balanso sistemą, kuri:
1) leidžia maišyti skirtingomis tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo charakteristikomis pasižyminčių žaliavų ir biodegalų kuro siuntas partijas;
2) leidžia maišyti skirtingos energinės vertės žaliavų partijas, siekiant jas toliau perdirbti, jeigu žaliavų partijų dydis pakoreguojamas pagal jų energinę vertę;
ir kuro partijų tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo charakteristikas ir dydžius ir toliau būtų priskiriama mišiniui;
34) numato, kad visų iš mišinio pašalintų paimtų siuntų dalių suma turi tas pačias tvarumo charakteristikas esant tam pačiam siuntų žaliavų ir kuro partijų kiekiui, kaip visų į mišinį įmaišytų siuntų žaliavų ir kuro partijų suma, ir reikalauja, kad šis balansas būtų pasiektas per nustatytą laikotarpį;
5) užtikrina, kad į kiekvieną žaliavų ir kuro partiją būtų atsižvelgiama tik vieną kartą, apskaičiuojant bendrą galutinį energijos iš atsinaujinančių išteklių suvartojimą;
6) užtikrina informacijos apie paramą, skirtą žaliavų ir kuro partijos gamybai, pateikimą. 5.
ir kuro partiją informacija apie žaliavų ir kuro partijos tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo charakteristikas tikslinama ir produkcijai priskiriama tokia tvarka:
1) jeigu perdirbant žaliavos partiją gaunama tik vienos rūšies produkcija, skirta biodegalų ar skystųjų bioproduktų, iš atsinaujinančių išteklių pagaminto nebiologinės kilmės skystojo ir dujinio transporto kuro gamybai, partijos dydis ir susijusios tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo charakteristikos tikslinamos taikant perskaičiavimo koeficientą, atitinkantį tokiai gamybai skirtos produkcijos masės ir procesui patiektos žaliavos masės santykį;
2) jeigu perdirbant žaliavos partiją gaunama daugiau nei vienos rūšies produkcija, skirta biodegalų, skystųjų bioproduktų, iš atsinaujinančių išteklių pagaminto nebiologinės kilmės skystojo ir dujinio transporto kuro gamybai, kiekvienos rūšies produkcijai taikomas atskiras perskaičiavimo koeficientas ir atskiras masės balansas. 4 6. Ūkinę veiklą vykdantys asmenys, siekiantys gauti sertifikatą, patvirtinantį biodegalų, skystųjų bioproduktų ar žaliavų biodegalų, skystųjų bioproduktų gamybai atitiktį tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijams, nurodytiems 38 straipsnio 2, 4, 5, 7, 8, 9, 10, 11 ir 12 dalyse, kreipiasi į sertifikavimo įmonę, kuri atlieka sertifikavimą pagal Europos Komisijos sprendimu pripažintą savanorišką schemą.
Ūkinę veiklą vykdantys asmenys sertifikavimo įmonei Vyriausybės įgaliota institucija užtikrina, kad atitinkamą veiklą vykdantys asmenys pateiktų teikia patikimą informaciją ir duomenis, kurie buvo panaudoti rengiant informaciją apie atitiktį šio įstatymo 38 straipsnio 2, 3, 4, 5, 6 7, 8, 9, 10, 11 ir
išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijų kriterijams laikymąsi, tinkamą ir svarbią informaciją apie priemones, kurių imtasi siekiant apsaugoti dirvožemį, vandenį ir orą, atkurti nualintą žemę, užtikrinti, kad vietovėse, kuriose gėlo vandens yra mažai, jis būtų vartojamas taupiai, taip pat kitą informaciją pagal Europos Komisijos nustatytą tinkamos ir svarbios informacijos sąrašą. 5 7. Atitinkamą Sertifikavimo įmonė atlieka ūkinę veiklą vykdantys asmenys vykdančių asmenų parengia tinkamą nepriklausom pateikiamos pateiktos informacijos audito standartą nepriklausomą auditą ir išduoda sertifikatą arba pateikia motyvuotą atsisakymą jį išduoti. Sertifikavimo įmonė kiekvienais metais atlieka ūkinę veiklą vykdančių asmenų, turinčių sertifikatą, patvirtinantį atitiktį įstatymo 38 straipsnio 2, 4, 5, 7, 8, 9, 10, 11 ir 12 dalyse numatytiems tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijams, auditą ir Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikia įrodymą, kad toks standartas buvo parengtas.
Vidaus auditą arba antrosios šalies auditą iki pirmosios miško biomasės surinkimo vietos leidžiama atlikti biodegalų ir skystųjų bioproduktų gamybai iš miško biomasės, siekiant įvertinti atitiktį šio įstatymo
įgaliota institucija Vyriausybės nustatyta tvarka atlieka Audito auditą, kurio metu patikrinama, ar atitinkamą veiklą ūkinę veiklą vykdančio asmens vykdančio asmens naudojamos sistemos yra tikslios, patikimos ir apsaugotos nuo klastojimo, užtikrinant, kad medžiagos nebūtų tikslingai pakeistos ar išmestos, kad žaliavų ir kuro partija arba jos dalis galėtų tapti atliekomis ar liekanomis. Audito metu įvertinamas mėginių ėmimo dažnumas, ir metodika, taip pat įvertinamas ir duomenų patikimumas. 8. Šio straipsnio 6 ir 7 dalių nuostatos taikomos neatsižvelgiant į tai, ar biodegalai, skystieji bioproduktai, iš atsinaujinančių išteklių pagamintas nebiologinės kilmės skystasis ir dujinis transporto kuras gaminami Europos Sąjungoje ar importuojami. 9. Ūkinę veiklą vykdantys asmenys, biodegalų, skystųjų bioproduktų tiekėjai savo interneto svetainėse skelbia aktualią informaciją apie tiekiamų biodegalų ir skystųjų bioproduktų kilmės šalį ir pradines žaliavas. 10. Vyriausybės įgaliota institucija kiekvienais metais teikia Europos Komisijai suvestinę informaciją apie tai, kaip ūkinės veiklos vykdytojai užtikrina atitiktį įstatymo 38 straipsnio 2, 4, 5, 7, 8, 9, 10, 11 ir 12 dalyse numatytiems tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijams. 6 11.
duomenų, gautų pagal Europos Komisijos sprendimu pripažintą savanorišką schemą ar pagal Europos Sąjungos su užsienio valstybėmis sudarytą dvišalį ar daugiašalį susitarimą, kuriame susitariama dėl tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijų, ir Europos Komisija priima sprendimą, kad tokiu susitarimu įrodoma iš atitinkamose šalyse išaugintų (gautų) žaliavų pagamintų biodegalų ir skystųjų bioproduktų atitiktis tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijams, arba pagal Europos Komisijos sprendimu pripažintą savanorišką schemą, kiek toks Europos Komisijos sprendimas yra taikomas, Vyriausybės įgaliota institucija nereikalauja, kad asmuo pateiktų papildomų įrodymų, kad šio įstatymo 38 straipsnio 2, 3, 4, 5, 6 7, 8, 9, 10, 11 ir 7
šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijai yra įvykdyti, arba pateiktų informaciją apie priemones, nurodytas šio straipsnio
ar jos įgaliotos institucijos paskirtos įstaigos prašymu sertifikavimo įmonės privalo pateikti nepriklausomo audito ataskaitą ir informaciją, kuria remiantis ūkinę veiklą vykdančiam asmeniui išduotas sertifikatas, patvirtinantis atitiktį šio įstatymo 38 straipsnio 2, 4, 5, 7, 8, 9, 10, 11 ir 12 dalyse nustatytiems tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijams. Apibendrintą informaciją Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos paskirta įstaiga kiekvienais metais iki kovo 1 dienos teikia Vyriausybės įgaliotai institucijai.
Jeigu Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos paskirta įstaiga nustato, kad nepriklausomo audito ataskaitoje pateikti duomenys ar informacija neatitinka šio įstatymo 38 straipsnio 2, 4, 5, 7, 8, 9, 10, 11 ir 12 dalyse numatytų kriterijų, ji pateikia šią informaciją Vyriausybės įgaliotai institucijai, kuri nedelsdama informuoja Europos Komisiją ir savanorišką schemą administruojantį subjektą apie nustatytas neatitiktis. 7. Vyriausybės įgaliota institucija Vyriausybės nustatyta tvarka ir terminais pateikia Europos Komisijai šio straipsnio 3 dalyje nurodytos informacijos suvestinę. 8. Vyriausybė, vadovaudamasi šio straipsnio reikalavimais, tvirtina biodegalų ir skystųjų bioproduktų atitikties tvarumo kriterijams kontrolės tvarką, taip pat biodegalų ir skystųjų bioproduktų, atitinkančių tvarumo kriterijus, sertifikavimo tvarką. 9. Šio įstatymo
bioproduktus ir lyginamąjį iškastinį kurą išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikis apskaičiuojamas pagal Aplinkos ministerijos patvirtintas taisykles. 10 13. Tačiau tam, kad Apskaičiuojant šio straipsnio 1 dalyje nurodytą rodiklį, vertinant energijos gamintojų atitiktį įpareigojimams naudoti atsinaujinančių išteklių energiją ir teikiant finansinę paramą už biodegalų ir skystųjų bioproduktų naudojimą, nurodytais tikslais būtų atsižvelgta į įskaitomi biodegalus biodegalai ir skystuosius bioproduktus ir skystieji bioproduktai, pagamintus pagaminti naudojant atliekas ir liekanas, išskyrus žemės ūkio, akvakultūros, žuvininkystės ir miškininkystės liekanas, biodegalai ir skystieji bioproduktai, pagaminti naudojant atliekas ir liekanas, turi atitikti atitinkantys tik šio įstatymo 38 straipsnio 2 dalyje nustatytus tvarumo išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijus.
Atliekos ir liekanos, perdirbamos į produktą, iš kurio gaminami biodegalai ir skystieji bioproduktai, taip pat privalo atitikti šio įstatymo 38 straipsnio 2 dalyje nustatytus išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažėjimo kriterijus. 14. Šio įstatymo
dalyse nustatyti tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijai taikomi nepaisant biomasės geografinės kilmės. 15. Biodegalai ir skystieji bioproduktai, pagaminti iš atliekų ir liekanų, susidariusių ne miško žemėje, bet žemės ūkio paskirties žemėje, įvertinami apskaičiuojant šio įstatymo 1 straipsnio 4 dalyje nustatytą energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių energijos dalį, palyginti su šalies bendruoju galutiniu energijos suvartojimu, vertinant energijos gamintojų atitiktį įsipareigojimams naudoti atsinaujinančių išteklių energiją ir teikiant finansinę paramą už biodegalų ir skystųjų bioproduktų naudojimą, tik tais atvejais, kai ūkinės veiklos vykdytojai arba atitinkamos valstybės institucijos yra parengę stebėsenos arba valdymo planus, skirtus veiklos poveikio dirvožemio kokybei ir dirvožemio angliai vertinti.
Informacija apie tai, kaip tas poveikis stebimas ir valdomas, pateikiama auditų, numatytų šio straipsnio 7 dalyje, ataskaitose.“
Pakeisti 38 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Biodegalai ir skystieji bioproduktai neturi būti pagaminti iš žaliavų,
užaugintų žemėje, kuri 2008 m. sausio mėnesį buvo durpynas, nebent išskyrus atvejus, kai pateikiama įrodymų, kad tai žaliavai auginti ir derliui nuimti nereikia sausinti anksčiau nenusausintos dirvos. Be to, biodegalai ir skystieji bioproduktai neturi būti pagaminti iš cukrašvendrių, palmių, alyvpalmių, sojų, ar kitų atogrąžų augalų aliejų, kitų jų šalutinių produktų ar jų atliekų.“
Pakeisti 38 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„38 straipsnis. Biodegalų ir skystųjų bioproduktų tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą
sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijai
bioproduktai šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nurodytais tikslais turi atitikti šio straipsnio 2, 3, 4, 5, 6 7, 8, 9, 10, 11 ir
sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijus, nesvarbu, nepaisant to, kurioje šalyje užauginta (gauta) žaliava jiems gaminti. 2.
šiltnamio efektą sukeliančių dujų, susidarančių dėl biodegalų ir skystųjų bioproduktų naudojimo, kiekis, palyginti su išmetamųjų dujų, susidarančių dėl iškastinio kuro naudojimo, kiekiu, turi sumažėti:
1) mažiausiai 35 procentais
biodujos ir skystieji bioproduktai pagaminti įrenginiuose, kurie buvo pradėti eksploatuoti iki 2015 m. spalio 5 d. ir yra toliau eksploatuojami, iki 2017 m. gruodžio 31 d.;
2) mažiausiai 50 60 procentų, jeigu biodegalai ir transporto sektoriuje naudojamos biodujos ir skystieji bioproduktai pagaminti įrenginiuose, kurie buvo pradėti eksploatuoti laikotarpiu nuo iki 2015 m. spalio 5 6 d., nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.;
3) mažiausiai 60 procentų
skystieji bioproduktai, pagaminti įrenginiuose, kurie pradėti eksploatuoti nuo 2021 m. sausio 1 d. dėl biodegalų ir skystųjų bioproduktų, pagamintų įrenginiuose, kuriuose gamyba pradėta 2015 m. spalio 6 d.ar vėliau, naudojimo.;
4) mažiausiai 70 procentų, kai elektros energija, šilumos ir vėsumos energija pagaminta įrenginiuose, kurie naudoja biomasės kurą, ir kurie pradėti eksploatuoti nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d., ir mažiausiai 80 procentais – įrenginiuose, kurie pradėti eksploatuoti nuo 2026 m. sausio 1 d. 3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytas išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimas dėl biodegalų, transporto sektoriuje naudojamų biodujų ir skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro naudojimo šilumos, vėsumos ir elektros energijos gamybos įrenginiuose apskaičiuojamas aplinkos ministro nustatyta tvarka. 3 4.
3 4. Biodegalai ir skystieji bioproduktai neturi būti pagaminti iš žaliavos, gautos užauginus žaliavai skirtus augalus labai didelės biologinės įvairovės žemėje, tai yra žemėje, kuriai 2008 m. sausio mėnesį ar vėliau buvo taikomas vienas iš toliau nurodytų apibūdinimų (nepaisant to, ar tas apibūdinimas žemei yra taikomas žaliavų gavimo laikotarpiu, ar ne):
1) pirmykštis miškas ir kitos miškingos vietovės (džiunglės, taiga ir panašiai), tai yra miškas ir kitos miškingos vietovės, kuriose auga vietinės rūšys ir nėra aiškiai matomų žmogaus veiklos požymių, o ekologiniai procesai nėra pastebimai sutrikdyti;
2) labai didelės biologinės įvairovės miškas ir kita medžiais apsodinta žemė, kurioje gausu rūšių ir kuri nėra nuniokota arba kuri Vyriausybės įgaliotos institucijos yra pripažinta didelės biologinės įvairovės žeme, išskyrus atvejus, kai pateikiama įrodymų, kad tų žaliavų gamyba gamtos apsaugos tikslams nepakenkė;
23) vietovės, nustatytos pagal konkrečios valstybės teisės aktus arba atitinkamos kompetentingos institucijos Vyriausybės įgaliotos institucijos pripažintos saugomomis gamtos apsaugos tikslais, arba kaip apsaugos saugomos vietovės, kuriose susitelkusios retos, galinčios išnykti arba nykstančios ekosistemos ar rūšys, pripažintos pagal tarptautinius susitarimus arba įtrauktos į tarpvyriausybinių organizacijų ar Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos sudarytus sąrašus, išskyrus atvejus, kai pateikiama įrodymų, kad tų žaliavų auginimas tiems gamtos apsaugos tikslams nepakenkė;
34) daugiau kaip vieno hektaro labai didelės biologinės įvairovės natūralios pievos, tai yra pievos, kurios išliktų pievomis ir be žmogaus įsikišimo ir kuriose išlikusi natūrali rūšių įvairovė, ir kurių ekologinės savybės ir procesai nepakitę;
45) daugiau kaip vieno hektaro labai didelės biologinės įvairovės nenatūralios pievos, tai yra pievos, kurios neišliktų pievomis be žmogaus įsikišimo ir kurios pasižymi rūšių įvairove bei yra nenuniokotos, išskyrus atvejus, kai pateikiama įrodymų, kad žaliavą nuimti būtina siekiant išsaugoti teritorijai taikomą pievos apibūdinimą.
Biodegalai ir skystieji bioproduktai neturi būti pagaminti iš žaliavos, gautos užauginus žaliavai skirtus augalus labai didelės biologinės įvairovės žemėje, tai yra žemėje, kuriai 2008 m. sausio mėnesį ar vėliau buvo taikomas vienas iš toliau nurodytų apibūdinimų (nepaisant to, ar tas apibūdinimas žemei yra taikomas žaliavų gavimo laikotarpiu, ar ne):
1) pirmykštis miškas ir kitos miškingos vietovės (džiunglės, taiga ir panašiai), tai yra miškas ir kitos miškingos vietovės, kuriose auga vietinės rūšys ir nėra aiškiai matomų žmogaus veiklos požymių, o ekologiniai procesai nėra pastebimai sutrikdyti;
2) labai didelės biologinės įvairovės miškas ir kita medžiais apsodinta žemė, kurioje gausu rūšių ir kuri nėra nuniokota arba kuri Vyriausybės įgaliotos institucijos yra pripažinta didelės biologinės įvairovės žeme, išskyrus atvejus, kai pateikiama įrodymų, kad tų žaliavų gamyba gamtos apsaugos tikslams nepakenkė;
23) vietovės, nustatytos pagal konkrečios valstybės teisės aktus arba atitinkamos kompetentingos institucijos Vyriausybės įgaliotos institucijos pripažintos saugomomis gamtos apsaugos tikslais, arba kaip apsaugos saugomos vietovės, kuriose susitelkusios retos, galinčios išnykti arba nykstančios ekosistemos ar rūšys, pripažintos pagal tarptautinius susitarimus arba įtrauktos į tarpvyriausybinių organizacijų ar Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos sudarytus sąrašus, išskyrus atvejus, kai pateikiama įrodymų, kad tų žaliavų auginimas tiems gamtos apsaugos tikslams nepakenkė;
34) daugiau kaip vieno hektaro labai didelės biologinės įvairovės natūralios pievos, tai yra pievos, kurios išliktų pievomis ir be žmogaus įsikišimo ir kuriose išlikusi natūrali rūšių įvairovė, ir kurių ekologinės savybės ir procesai nepakitę;
45) daugiau kaip vieno hektaro labai didelės biologinės įvairovės nenatūralios pievos, tai yra pievos, kurios neišliktų pievomis be žmogaus įsikišimo ir kurios pasižymi rūšių įvairove bei yra nenuniokotos, išskyrus atvejus, kai pateikiama įrodymų, kad žaliavą nuimti būtina siekiant išsaugoti teritorijai taikomą pievos apibūdinimą. 4 5.
skystieji bioproduktai neturi būti pagaminti iš žaliavų, gautų iš derlingos žemės, kurioje yra didelės anglies atsargos sankaupos, tai yra iš žemės, kuriai 2008 m. sausio mėnesį buvo taikytas ir toliau nebetaikomas vienas iš šių apibūdinimų:
1) iš šlapžemės šlapžemė, tai yra iš žemės žemė, kuri nuolat arba didelę metų dalį yra apsemta arba permirkusi;
2) iš ištisai mišku apaugusi vietovė, tai yra iš žemės žemė, kurioje daugiau kaip vieno hektaro plote medžiai aukštesni negu 5 metrai, o medžių lajos projekcija apima daugiau kaip 30 procentų žemės ploto, arba iš žemės žemė, kurioje augdami medžiai gali pasiekti tas ribas in situ;
3) iš žemės žemė, kurioje daugiau kaip vieno hektaro plote medžiai aukštesni negu 5 metrai, o medžių lajos projekcija apima nuo 10 iki 30 procentų žemės ploto, arba iš žemės žemė, kurioje augdami medžiai gali pasiekti tas ribas in situ, nebent pateikiama įrodymų, kad anglies atsargos sankaupos šiame plote iki ir po žemės paskirties keitimo yra tokios, kad taikant šio įstatymo
nurodytą tvarką bus įgyvendintos šio straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos. 5 6. Šio straipsnio 4 5 dalies nuostatos netaikomos, jeigu žaliavų gavimo laikotarpiu žemei taikytas toks pat apibūdinimas kaip ir 2008 m. sausio mėnesį. 6 7. Biodegalai ir skystieji bioproduktai neturi būti pagaminti iš žaliavų, užaugintų žemėje, kuri 2008 m. sausio mėnesį buvo durpynas, nebent išskyrus atvejus, kai pateikiama įrodymų, kad tai žaliavai auginti ir derliui nuimti nereikia sausinti anksčiau nenusausintos dirvos. Be to, biodegalai ir skystieji bioproduktai neturi būti pagaminti iš cukrašvendrių, palmių, alyvpalmių, sojų, ar kitų atogrąžų augalų aliejų, kitų jų šalutinių produktų ar jų atliekų. 8.
biomasė naudojama kaip žaliava biodegalams ar skystiesiems bioproduktams gaminti, turi būti paruošta teritorijoje, kuriai taikomi teisės aktai ir stebėsenos sistemos, užtikrinantys:
1) miško kirtimų teisėtumą;
2) kirtaviečių miško atkūrimą;
3) vietovių, nustatytų pagal tarptautinius ar konkrečios valstybės teisės aktus arba Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos sprendimu, tarp jų šlapžemių ir durpynų, apsaugą;
4) kirtimų vykdymą atsižvelgiant į dirvožemio kokybės ir biologinės įvairovės išsaugojimą;
5) kad atliekami miško kirtimai išlaikytų ar didintų miško produktyvumą. 9. Jeigu šio straipsnio 8 dalyje nurodytų teisės aktų ir stebėsenos sistemų nėra, teritorijose, kuriose ruošiama miško biomasė kaip žaliava biodegalų ar skystųjų bioproduktų gamybai, turi būti įdiegtos valdymo sistemos, kurios užtikrina:
1) miško kirtimų teisėtumą;
2) kirtaviečių miško atkūrimą;
3) vietovių, nustatytų pagal tarptautinius ar konkrečios valstybės teisės aktus arba Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos sprendimu, tarp jų šlapžemių ir durpynų, apsaugą, išskyrus atvejus, kai pateikiama įrodymų, kad žaliavos derliaus nuėmimas neturi neigiamo poveikio aplinkai;
4) kirtimų vykdymą atsižvelgiant į dirvožemio kokybės ir biologinės įvairovės išsaugojimą;
5) kad atliekami miško kirtimai išlaikytų ar didintų miško produktyvumą. 10. Miško biomasė, naudojama kaip žaliava biodegalams ar skystiesiems bioproduktams gaminti, turi būti paruošta teritorijoje ar ekonominės integracijos regioninėje organizacijoje, kuri atitinka šiuos žemės paskirties, žemės paskirties keitimo ir miškininkystės kriterijus:
1) yra Paryžiaus susitarimo, ratifikuoto Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl Paryžiaus susitarimo, priimto pagal Jungtinių Tautų Bendrąją klimato kaitos konvenciją, ratifikavimo“, šalis;
2) pagal Jungtinių Tautų Bendrąją klimato kaitos konvenciją ratifikuotą Lietuvos Respublikos Seimo 1995 m. vasario 23 d. nutarimu Nr.
I-812 „Dėl Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos ratifikavimo“, yra pateikusi numatomus įgyvendinti nacionaliniu lygmeniu nustatomus įpareigojančius veiksmus, kurie apima žemės ūkio, miškininkystės ir žemės naudojimo išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimą ir absorbavimą ir užtikrina, kad bet kuris anglies sankaupų, susijusių su paruošta biomase, pokytis būtų įskaičiuojamas į valstybės įsipareigojimą mažinti arba apriboti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, kaip numatyta nacionaliniu lygmeniu nustatytuose įpareigojančiuose veiksmuose;
3) pagal Paryžiaus susitarimo 5 straipsnį yra priimti nacionaliniai arba kiti biomasės paruošimą reglamentuojantys teisės aktai, kuriais saugomos ir didinamos anglies sankaupos ir absorbentai ir kuriuose pateikiami įrodymai, kad deklaruojamas žemės paskirties, žemės paskirties keitimo ir miškininkystės sektoriuje išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis neviršija absorbuojamo tokių dujų kiekio. 11. Nesant atitikties šio straipsnio 10 dalyje nurodytiems kriterijams, teritorijose, kuriose ruošiama miško biomasė kaip žaliava biodegalų ir skystųjų bioproduktų gamybai, turi būti įdiegtos valdymo sistemos, kurios užtikrina, kad anglies sankaupų ir absorbentų lygis ilguoju laikotarpiu būtų išlaikytas ar didinamas. 12.
netiesioginės žemės paskirties naudojimo keitimo riziką keliančias pradines žaliavas, kurių auginimo teritorija plečiama į teritorijas, kuriose yra didelių anglies sankaupų, ir sertifikuojant nedidelę netiesioginio žemės paskirties naudojimo keitimo riziką keliančius biodegalus, skystuosius bioproduktus ir biomasės kurą taikomi kriterijai, nurodyti 2019 m. kovo 13 d. Europos Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2019/807, kuriuo dėl didelę netiesioginio žemės naudojimo keitimo riziką keliančių pradinių žaliavų, kurių auginimo teritorija reikšmingai plečiama į žemės, kurioje yra didelių anglies sankaupų, plotus, nustatymo ir nedidelę netiesioginio žemės naudojimo keitimo riziką keliančių biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro sertifikavimo papildoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 (OL 2019 L 133, p. 1).“
Pakeisti 39 straipsnio 1¹ dalį ir ją išdėstyti taip:
„1¹. Biodegalai ir skystieji bioproduktai, įmaišant juos į degalus,
pagamintus iš mineralinių degalų, turi atitikti šio įstatymo 38 straipsnyje nustatytus tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijus. Vyriausybės įgaliota institucija prižiūri ir tikrina, kad atitinkamą ūkinę veiklą vykdantys asmenys laikytųsi šioje dalyje nurodytų reikalavimų.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 46 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Gamintojas, kuris naudojasi ar ketina pasinaudoti paramos schema, kai jo eksploatuojamos elektrinės elektros energijos gamybos įrenginiuose elektros energijos gamybai naudojami atsinaujinantys energijos ištekliai ir iškastinis kuras, privalo kiekviename elektros energijos gamybos įrenginyje įrengti atskirus elektros energijos apskaitos prietaisus, fiksuojančius pagamintos elektros energijos kiekį.
Kai viename elektros energijos gamybos įrenginyje elektros energijos gamybai naudojami atsinaujinantys energijos ištekliai ir iškastinis kuras, elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius ir iškastinį kurą, kiekiai apskaičiuojami atsižvelgiant į sunaudoto kuro balansą, kuris nustatomas ir Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos reguliavimo tarybos patikrinamas pagal Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimus atitinkančių apskaitos prietaisų mėnesinius rodmenis, aiškiai atskiriančius į elektros energijos gamybos įrenginį patiektos energijos kiekius iš atsinaujinančius energijos išteklius ir iškastinį kurą naudojančių kurą deginančių įrenginių.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 48 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „48 straipsnis. Teritorijų planavimo reikalavimai
1Planuojant visuomeninės,
pramoninės, komercinės ir gyvenamosios paskirties teritorijas, projektuojant, statant, rekonstruojant ir (ar) atnaujinant (modernizuojant) visuomeninius, pramoninius, komercinius ar gyvenamuosius pastatus, turi būti vertinamos galimybės naudoti įrenginius ir sistemas, skirtas elektros energijos, šildymo ir vėsimo iš atsinaujinančių energijos išteklių naudojimui, taip pat centralizuotam šilumos ir vėsumos energijos tiekimui. Planuojant miestų infrastruktūrą, atsižvelgiant į visuomenės interesus, privaloma numatyti šilumos iš atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą. 2.
kartu su Energetikos ministerija rengia ir viešai skelbia rekomendacijas projektuotojams, architektams ir kitiems specialistams dėl atsinaujinančių energijos išteklių technologijų, didelio energinio efektyvumo technologijų, centralizuoto šilumos ir vėsumos energijos tiekimo sistemų integravimo, planuojant, projektuojant, statant ir atnaujinant (modernizuojant) visuomeninės, pramoninės, komercinės ar gyvenamosios paskirties teritorijas.“
straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip:
„2. Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos užtikrina, kad visi
leidimų išdavimo, sertifikavimo ir licencijavimo procedūras reglamentuojantys aprašai ir taisyklės, taikomi elektros energijos, šilumos ir vėsumos energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių įrenginiams, susijusioms perdavimo ir skirstymo tinklų infrastruktūroms ir biomasės pavertimo biodegalais ar kitais energijos produktais skystaisiais bioproduktais procesams, ir iš atsinaujinančių išteklių pagamintiems nebiologinės kilmės skystiesiems ir dujiniams transporto degalams, būtų objektyvūs, skaidrūs, proporcingi ir būtini, nediskriminuojantys pareiškėjų ir kad juose būtų visiškai atsižvelgta į konkrečių atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo technologijų ypatybes.“
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Atsižvelgiant į nedidelės įrengtosios galios
elektrinių (iki 350 kW 500 kW), naudojančių atsinaujinančius energijos išteklius, ribotą dydį ir galimą poveikį ir siekiant išvengti neproporcingos finansinės bei administracinės naštos, atsakingos institucijos užtikrina, kad nedidelės įrengtosios galios elektrinių projektavimui ir statybai, išskyrus patvankinio tipo hidroelektrines, būtų taikomi supaprastinti reikalavimai, nereikalaujant rengti detaliųjų planų ir keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, jeigu tai neprieštarauja vietos tvarkymo ir naudojimo reglamentams. 2.
ir ją išdėstyti taip: „5. Kaimo vietovėse statant pavienes ne didesnės kaip 350 kW 500 kW įrengtosios galios vėjo elektrines ir (ar) saulės šviesos energijos elektrines, nereikalaujama keisti pagrindinės žemės naudojimo paskirties, rengti detaliųjų planų ir keisti bendrojo plano sprendinių, jeigu tai neprieštarauja vietos tvarkymo ir naudojimo reglamentams.“
Pakeisti 55 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Lietuvos statistikos departamentas užtikrina statistinių duomenų apie visą šalyje pagamintą ir (ar) suvartotą atsinaujinančių išteklių energiją ir (ar) energiją, pagamintą iš atsinaujinančių energijos išteklių, surinkimą. Šie duomenys taip pat turi apimti ir aeroterminę aplinkos energiją, geoterminę energiją, hidroterminę energiją, saulės šilumos energiją, saulės šviesos energiją, sunaudojamą galutinio energijos suvartojimo sektoriuose.“
Pakeisti 58 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „58 straipsnis. Statistiniai energijos perdavimai tarp Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių narių
institucija gali sudaryti susitarimus dėl nustatyto atsinaujinančių išteklių energijos kiekio statistinio energijos perdavimo iš Lietuvos Respublikos į kitą valstybę narę ar iš kitos valstybės narės į Lietuvos Respubliką. 2. Susitarimai dėl statistinių energijos perdavimų sudaromi Vyriausybės nustatyta tvarka. 3. Lietuvos Respublika gali perduoti statistinį atsinaujinančių išteklių energijos kiekį kitai valstybei narei, jeigu Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energijos kiekis viršija šio įstatymo 1 straipsnio 4 dalyje nustatytą energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių energijos dalį, palyginti su šalies bendruoju galutiniu energijos suvartojimu 55 straipsnio 2 dalyje nustatytus tarpinius nacionalinius planinius rodiklius. 4.
Respublikos atsinaujinančių išteklių energijos sunaudojimas yra mažesnis negu šio įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje nustatyti tarpiniai nacionaliniai planiniai rodikliai 1 straipsnio 4 dalyje nustatyta energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių energijos dalis, palyginti su šalies bendruoju galutiniu energijos suvartojimu, ir nėra kitų būdų ir priemonių šiems rodikliams pasiekti, Lietuvos Respublikos Seimas gali priimti nutarimą leisti Vyriausybei vykdyti statistinį atsinaujinančių išteklių energijos kiekio priėmimą iš kitos valstybės narės. 5. Perduotas atsinaujinančių išteklių energijos kiekis yra:
1) atimamas iš atsinaujinančių išteklių energijos kiekio, į kurį atsižvelgiama vertinant, kaip Lietuvos Respublika įgyvendina siekia šio įstatymo 1 straipsnio 4 dalyje nustatytos energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių energijos dalies, palyginti su šalies bendruoju galutiniu energijos suvartojimu 5 dalies 1 punkte nustatytus rodiklius ir 55 straipsnio 2 dalyje nustatytus tarpinius nacionalinius planinius rodiklius, tuo atveju, kai statistinis energijos perdavimas įvykdomas iš Lietuvos Respublikos į kitą valstybę narę;
2) pridedamas prie atsinaujinančių išteklių energijos kiekio, į kurį atsižvelgiama vertinant, kaip Lietuvos Respublika įgyvendina siekia šio įstatymo 1 straipsnio 4 dalyje nustatytos energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių energijos dalies, palyginti su šalies bendruoju galutiniu energijos suvartojimu 5 dalies 1 punkte nustatytus rodiklius ir 55 straipsnio 2 dalyje nustatytus tarpinius nacionalinius planinius rodiklius, tuo atveju, kai statistinis energijos perdavimas įvykdomas iš kitos valstybės narės į Lietuvos Respubliką. 6. Nustatyto atsinaujinančių išteklių energijos kiekio statistiniai perdavimai gali būti vykdomi Europos Sąjungos atsinaujinančių išteklių energijos vystymo platformoje (toliau – Platforma).
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija per Platformą gali teikti metinius duomenis apie atsinaujinančių išteklių energijos dalį, įskaitant numatomus trūkumus ar dalies viršijimą, stebėti šiuos duomenis, taip pat nurodyti kainą, už kurią sutiktų energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos perteklių perduoti iš kitos valstybės narės ar kitai valstybei narei. Perdavimų kaina nustatoma kiekvienu atveju atskirai, atsižvelgiant į Platformoje nurodytą paklausą ir pasiūlą. 7. Šio straipsnio 1 ir 6 dalyje dalyse nurodyti susitarimai vienus ar daugiau metų sudaromi ne trumpesniam kaip vienų metų laikotarpiui. Apie sudarytus susitarimus Vyriausybės nustatyta tvarka pranešama Europos Komisijai ne vėliau kaip per 3 mėnesius 12 mėnesių pasibaigus kiekvieniems metams, kuriais jie galioja. Europos Komisijai siunčiamoje informacijoje, be kita ko, nurodomas perduodamos energijos kiekis ir kaina. Per Platformą atlikus nustatyto atsinaujinančių išteklių energijos kiekio statistinį energijos perdavimą, dalyvaujančios šalys ir informacija apie konkretų perdavimą skelbiamos viešai. 8. Statistiniai energijos perdavimai laikomi įvykdytais tik po to, kai visos perdavime dalyvavusios valstybės narės apie perdavimą praneša Europos Komisijai arba kai Platformoje įvykdomos visos atsiskaitymo sąlygos. 9. Pajamos, gautos vykdant susitarimus dėl statistinių energijos perdavimų, pervedamos į valstybės biudžetą ir kaupiamos atskiroje Valstybės iždo sąskaitoje. Gautos lėšos Vyriausybės nustatyta tvarka naudojamos susitarimuose dėl statistinių energijos perdavimų numatytais tikslais, susijusiais su atsinaujinančių energijos išteklių plėtra, energijos efektyvumo didinimu, taip pat moksliniams tyrimams atsinaujinančių išteklių energetikos sektoriuje.
Šias lėšas Vyriausybės nustatyta tvarka administruoja Vyriausybės įgaliota institucija . 10. Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energijos kiekio priėmimas iš kitos valstybės narės, vykdant susitarimus dėl statistinių energijos perdavimų, finansuojamas iš valstybės biudžeto.“
ir ją išdėstyti taip: „3. Vyriausybės nustatyta tvarka jos įgaliota institucija praneša Europos Komisijai, kokia elektros energijos, šilumos ar vėsumos energijos, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalis ar koks kiekis pagal bet kurį Lietuvos Respublikos teritorijoje įgyvendinamą bendrą projektą, kuris pradėtas po 2009 m. birželio 25 d., arba padidinant įrenginio, kuris buvo rekonstruotas po tos datos, pajėgumus, laikomi įskaitomais į kitos valstybės narės nacionalinį bendrąjį planinį rodiklį atsinaujinančių išteklių energijos procentinę dalį. Atsinaujinančių išteklių energijos vienetai, pagaminti padidinant įrenginio pajėgumus, vertinami taip, lyg jie būtų pagaminti atskirame įrenginyje, kuris pradėtas eksploatuoti tuo momentu, kai pajėgumai buvo padidinti.“
ir ją išdėstyti taip: „4.
Šio straipsnio 3 dalyje nurodytame pranešime Europos Komisijai:
1) aprašomas siūlomas įrenginys arba nurodomas rekonstruotas įrenginys;
2) nurodoma įrenginyje pagamintos elektros energijos, šilumos ar vėsumos energijos dalis arba kiekis, laikomi įskaitomais į kitos valstybės narės nacionalinį bendrąjį planinį rodiklį atsinaujinančių išteklių energijos procentinę dalį;
3) nurodoma valstybė narė, kurios naudai teikiamas pranešimas;
4) nurodomas kalendoriniais metais išreikštas laikotarpis, per kurį įrenginyje pagaminta atsinaujinančių išteklių elektros energija, šilumos ar vėsumos energija turi būti laikoma įskaitoma į kitos valstybės narės nacionalinį bendrąjį planinį rodiklį atsinaujinančių išteklių energijos procentinę dalį. Šis laikotarpis negali būti ilgesnis kaip iki 2020 m.“
3Pakeisti 59 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Bendro projekto tarp Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės narės (ar kitų
valstybių narių) trukmė gali būti ilgesnė kaip iki 2020 2030 m.“
59 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Lietuvos Respublikoje vykdomi bendri projektai su kitomis valstybėmis narėmis negali turėti neigiamos įtakos šio įstatymo
nacionalinių planinių rodiklių nustatytos energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių energijos dalies, palyginti su šalies bendruoju galutiniu energijos suvartojimu, įgyvendinimui.“
dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) elektros energijos, šilumos ar vėsumos energijos kiekį, per tuos metus pagamintą įrenginyje iš atsinaujinančių energijos išteklių ir kuris turi būti įskaitomas į kitos valstybės narės nacionalinį bendrąjį planinį rodiklį atsinaujinančių išteklių energijos procentinę dalį remiantis pranešimo sąlygomis.“
ir ją išdėstyti taip: „3.
Elektros energijos, šilumos ar vėsumos energijos kiekis, apie kurį pranešama vykdant Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės narės (ar kitų valstybių narių) bendrus projektus šiame straipsnyje nustatyta tvarka:
1) atimamas iš atsinaujinančių išteklių elektros energijos, šilumos ar vėsumos kiekio, į kurį atsižvelgiama vertinant apskaičiuojant, kaip Lietuvos Respublika įgyvendina šio įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje nustatytus tarpinius nacionalinius planinius rodiklius 1 straipsnio 4 dalyje nustatytą energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių energijos dalį, palyginti su šalies bendruoju galutiniu energijos suvartojimu, tuo atveju, kai nurodytas elektros energijos, šilumos ar vėsumos energijos kiekis Lietuvos Respublikoje pagaminamas kitos valstybės narės naudai;
2) pridedamas prie atsinaujinančių išteklių elektros energijos, šilumos ar vėsumos kiekio, į kurį atsižvelgiama vertinant apskaičiuojant, kaip Lietuvos Respublika įgyvendina šio įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje nustatytus tarpinius nacionalinius planinius rodiklius 1 straipsnio 4 dalyje nustatytą energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių energijos dalį, palyginti su šalies bendruoju galutiniu energijos suvartojimu, tuo atveju, kai nurodytas elektros energijos, šilumos ar vėsumos energijos kiekis kitos valstybės narės teritorijoje pagaminamas Lietuvos Respublikos naudai.“
Pakeisti 61 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„61 straipsnis. Bendri projektai su užsienio valstybėmis
institucija gali inicijuoti, vykdyti ir (ar) dalyvauti vykdant visų tipų bendrus projektus tarp Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybės (ar užsienio valstybių), susijusius su elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių. Tokiuose projektuose gali dalyvauti ir kitos valstybės narės.
Į tokius bendrus projektus su užsienio valstybėmis, kurie vykdomi laikantis tarptautinės teisės, gali būti įtraukti ir privatūs ekonominės veiklos vykdytojai asmenys . 2. Susitarimai dėl bendrų projektų su užsienio valstybėmis vykdymo sudaromi Vyriausybės nustatyta tvarka. 3. Įgyvendinant bendrus projektus, užsienio valstybėje pagamintas atsinaujinančių išteklių elektros energijos kiekis, kuris laikomas įskaitomu į Lietuvos Respublikos nacionalinį bendrąjį planinį rodiklį šio įstatymo 1 straipsnio 4 dalyje nustatytą energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių energijos dalį, palyginti su šalies bendruoju galutiniu energijos suvartojimu, turi atitikti šias sąlygas:
1) elektros energija suvartojama Europos Sąjungoje;
energija pagaminta naujai pastatytame įrenginyje, pradėjusiame veikti po
buvo rekonstruotas po tos datos įgyvendinant šio straipsnio 1 dalyje nurodytą bendrą projektą. Atsinaujinančių išteklių elektros energijos vienetai, pagaminti padidinus įrenginio pajėgumus, vertinami taip, lyg jie būtų pagaminti atskirame įrenginyje, kuris pradėtas eksploatuoti tuo momentu, kai įrenginio pajėgumai buvo padidinti;
3) pagamintam ir eksportuotam elektros energijos kiekiui nebuvo suteikta parama pagal užsienio valstybės paramos schemą, išskyrus įrenginiui suteiktą paramą investicijoms.;
4) elektros energija pagaminta laikantis tarptautinės teisės trečiojoje valstybėje, kuri yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją arba kitas tarptautines konvencijas ar sutartis žmogaus teisių klausimais pasirašiusioji šalis. 4.
dalies 1 punkte nurodytas reikalavimas tenkinamas, kai:
1) visi atsakingi perdavimo sistemos operatoriai kilmės šalyje valstybėje, paskirties šalyje valstybėje ir, jeigu taikoma, visose užsienio tranzito valstybėse galutinai priskyrė elektros energijos kiekį, lygiavertį kiekiui, į kurį atsižvelgiama, paskirtiems elektros tinklų sujungimo pajėgumams;
2) atsakingas perdavimo sistemos operatorius, veikiantis jungiamosios linijos Europos Sąjungos pusėje, galutinai įtraukė į balansą elektros energijos kiekį, lygiavertį kiekiui, į kurį atsižvelgiama;
3) paskirti pajėgumai ir elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytame įrenginyje yra susiję su tuo pačiu laikotarpiu. 5.
institucija gali kreiptis į Europos Komisiją, prašydamos Lietuvos Respublikos bendrojo planinio rodiklio įvertinimo šio įstatymo 1 straipsnio
dalies, palyginti su šalies bendruoju galutiniu energijos suvartojimu, tikslais apskaičiuojant atsinaujinančių išteklių energijos dalį, atsižvelgti į atsinaujinančių išteklių elektros energiją, pagamintą ir suvartotą užsienio valstybėje, kai jungiamosios linijos tarp Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybės tiesimo parengiamasis laikotarpis labai ilgas, tokiomis sąlygomis:
1) jungiamosios linijos tiesimas turi būti pradėtas ne vėliau kaip 2016 2026 m. gruodžio 31 d.;
2) turi būti neįmanoma pradėti eksploatuoti jungiamosios linijos ne vėliau kaip 2020 2030 m. gruodžio 31 d.;
3) turi būti įmanoma pradėti eksploatuoti jungiamąją liniją ne vėliau kaip 2022 2032 m. gruodžio 31 d.;
4) pradėjus eksploatuoti jungiamąją liniją, ji bus naudojama elektros energijai, gaminamai iš atsinaujinančių energijos išteklių, eksportuoti į Europos Sąjungą, kaip nurodyta šio straipsnio 4 dalyje;
5) prašymas susijęs su šio straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytus kriterijus atitinkančiu bendru projektu, kurį vykdant bus naudojama jungiamoji linija po to, kai ji bus pradėta eksploatuoti, ir su elektros energijos kiekiu, kuris nėra didesnis už elektros energijos kiekį, kuris bus eksportuojamas į Europos Sąjungą po to, kai jungiamoji linija bus pradėta eksploatuoti. 6. Vyriausybės nustatyta tvarka jos įgaliota institucija praneša Europos Komisijai apie elektros energijos dalį ar kiekį, kurie pagaminti įrenginyje, esančiame užsienio valstybės teritorijoje, ir kurie įskaitomi į vienos ar daugiau valstybių narių nacionalinį bendrąjį planinį rodiklį atsinaujinančių išteklių energijos procentinę dalį.
Kai bendrame projekte dalyvauja daugiau negu viena valstybė narė, apie elektros energijos dalies ar kiekio paskirstymą valstybėms narėms pranešama Europos Komisijai. Ši elektros energijos dalis ar kiekis negali viršyti faktiškai į Europos Sąjungą eksportuotos ir joje suvartotos elektros energijos dalies ar kiekio, atitinkančių šio straipsnio 4 dalyje išdėstytas sąlygas ir 4 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytą kiekį. 7. Šio straipsnio 6 dalyje nurodytame pranešime Europos Komisijai:
1) aprašomas siūlomas įrenginys arba nurodomas rekonstruotas įrenginys;
2) nurodoma įrenginyje pagamintos elektros energijos dalis arba kiekis, laikomi įskaitomais į Lietuvos Respublikos nacionalinį planinį rodiklį šio įstatymo 1 straipsnio 4 dalyje nustatytą energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių energijos dalį, palyginti su šalies bendruoju galutiniu energijos suvartojimu, taip pat, laikantis konfidencialumo reikalavimų, atitinkami finansiniai susitarimai;
3) nurodomas kalendoriniais metais išreikštas laikotarpis, per kurį įrenginyje pagaminta elektros energija turi būti laikoma įskaitoma į Lietuvos Respublikos nacionalinį bendrąjį planinį rodiklį šio įstatymo 1 straipsnio 4 dalyje nustatytą energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių energijos dalį, palyginti su šalies bendruoju galutiniu energijos suvartojimu;
4) kartu pateikiamas užsienio valstybės, kurios teritorijoje pradėjo veikti įrenginys, rašytinis šios dalies
energijos dalis arba kiekis, kurie bus vartojami užsienio valstybėje. 8.
pranešimo negalima nurodytą pranešimą, pateikiamą Europos Komisijai, galima keisti ar panaikinti, jeigu nėra yra Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybės, kuri pagal šio straipsnio 7 dalies 4 punktą patvirtino bendrą projektą, bendro susitarimo bendras susitarimas. 9. Bendro projekto tarp Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių trukmė gali būti ilgesnė kaip iki 2020
bendri projektai su užsienio valstybėmis negali turėti neigiamos įtakos šio įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje nustatytų tarpinių nacionalinių planinių rodiklių
išteklių energijos dalies, palyginti su šalies bendruoju galutiniu energijos suvartojimu, įgyvendinimui pasiekimui.“
Pakeisti 62 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „62 straipsnis. Bendrų projektų su užsienio valstybėmis rezultatai
mėnesių, pasibaigus kiekvieniems šio įstatymo 61 straipsnio 7 dalies 3 punkte nustatyto laikotarpio metams, Vyriausybės nustatyta tvarka jos įgaliota institucija parengia pranešimą, kuriame nurodo:
1) bendrą iš atsinaujinančių išteklių pagamintos elektros energijos kiekį, per tuos metus pagamintą įrenginyje iš atsinaujinančių energijos išteklių ir kuris nurodytas Europos Komisijai pateiktame pranešime bendro projekto tikslais;
2) elektros energijos kiekį, per tuos metus pagamintą įrenginyje iš atsinaujinančių energijos išteklių ir kuris turi būti įskaitomas į Lietuvos Respublikos nacionalinį bendrąjį planinį rodiklį šio įstatymo 1 straipsnio 4 dalyje nustatytą energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių energijos dalį, palyginti su šalies bendruoju galutiniu energijos suvartojimu, remiantis pranešimo sąlygomis;
3) įrodymą, kad tenkinamos šio įstatymo 61 straipsnio 3 dalyje nustatytos sąlygos. 2.
institucija šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pranešimą siunčia užsienio valstybei, kuri pagal šio įstatymo 61 straipsnio 7 dalies 4 punktą patvirtino bendrą projektą, ir Europos Komisijai. 3. Elektros energijos kiekis, pagamintas iš atsinaujinančių energijos išteklių, apie kurį pranešta pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, pridedamas prie atsinaujinančių išteklių energijos kiekio, į kurį atsižvelgiama vertinant, kaip Lietuvos Respublika įgyvendina siekia šio įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje nustatytus tarpinius nacionalinius planinius rodiklius 1 straipsnio 4 dalyje nustatytos energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių energijos dalies, palyginti su šalies bendruoju galutiniu energijos suvartojimu.“
Pakeisti 63 straipsnio 2 dalies pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip: „2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais tam tikras atsinaujinančių išteklių energijos kiekis, pagamintas vienos paramos schemoje dalyvaujančios valstybės narės teritorijoje, gali būtų įskaitytas į kitos paramos schemoje dalyvaujančios valstybės narės atsinaujinančių išteklių energijos procentinę dalį nacionalinį bendrąjį planinį rodiklį, jeigu atitinkamos valstybės narės:“. 37 straipsnis. 63¹ straipsnio pakeitimas Papildyti 63¹ straipsnį 3 dalimi: „3. Susitarimuose su kita valstybe nare (kitomis valstybėmis narėmis) dėl dalyvavimo aukcione, be kita ko, privalo būti nustatytas elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių kiekio paskirstymo principas.“
Pakeisti 64 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „64 straipsnis. Skundų nagrinėjimas 1.
nagrinėjimas
reguliavimo taryba išankstine neprivaloma skundų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus dėl elektros tinklų operatorių, šilumos tiekėjų ir dujų sistemų operatorių veiksmų ar neveikimo, kreipiantis dėl šių asmenų įrenginių prijungimo prie atitinkamų tinklų ar sistemų, prijungiant įrenginius, priimant pagamintą energiją į energetikos tinklus ar sistemas ir (ar) vykdant kitas šio įstatymo nustatytas pareigas, susijusias su atsinaujinančių energijos išteklių naudojimu energijai gaminti. 2. Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai energetikos reguliavimo tarybai pateikti skundai nagrinėjami Energetikos įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis.“
netekusiu galios Įstatymo priedo 1 punktą. 1. 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies keičianti bei vėliau panaikinanti Direktyvas 2001/77/EB ir 2003/30/EB (OL 2009 L 140, p. 16). 2. Pakeisti Įstatymo priedo 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2. 2009 m. liepos 13 d. 1996 m. gruodžio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2009/72/EB 96/92/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 2003/54/EB (OL 2009 L 211, p. 55). (OL 2004 m. specialusis leidimas, 12 skyrius, 2 tomas, p. 3) su paskutiniais pakeitimais padarytais 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2009/72/EB (OL 2009 L 211, p. 55). 3. Papildyti Įstatymo priedą 3¹ punktu: „3¹. 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo (OL 2010 L 153, p. 13).“
punktu:
„6. 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento
ir Tarybos Direktyva (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (OL 2018 L 328, p. 82).“
82).“
ir taikymas
įstatymas, išskyrus šio įstatymo 1 straipsnį, 2 straipsnio 1, 2, 4, 6, 10–14 dalis, 5 ir 6 straipsnius, 15 straipsnio 1 dalį, 22, 23, 24, 25, 27, 28, 30-36,
d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos aplinkos ministras, Lietuvos Respublikos energetikos ministras ir Valstybinė energetikos reguliavimo taryba iki
straipsnio 1, 2, 4, 6 10–14 dalis, 5 ir 6 straipsnius, 15 straipsnio 1 dalį, 22, 23, 24, 25, 27, 28, 30-36, 39 straipsnius, įgyvendinamuosius teisės aktus. 2. Šio įstatymo 2 straipsnio 6 dalis ir 15 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2020 m. gegužės 1 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministras iki 2020 m. balandžio
aktus. 3. Šio įstatymo 23 straipsnis įsigalioja 2021 m. gegužės 1 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministras iki 2021 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo 23 straipsnio įgyvendimuosius teisės aktus. 4. Šio įstatymo 1 straipsnis, 2 straipsnio 1, 2, 4, 10–14 dalys, 5, 6, 22, 24, 25, 27, 28, 30- 36, 39 straipsniai įsigalioja 2021 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministras, Lietuvos Respublikos energetikos ministras ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2021 m. birželio 29 d. priima šio įstatymo 1 straipsnio, 2 straipsnio 1, 2, 4, 10–14 dalių, 5, 6, 22, 24, 25, 27, 28, 30-36, 39 straipsnių įgyvendinamuosius teisės aktus. 5. Asmenims, iki šio įstatymo įsigaliojimo įgijusiems teisę pasinaudoti fiksuotu elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių tarifu, jiems taikomu skatinimo laikotarpiu atsinaujinančių išteklių energijos kilmės garantija neišduodama. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Juozas Imbrasas
Projekto Nr. XIIIP-4140(3) lyginamasis variantas
1, 2, 3, 4, 5, 6, 11, 13, 14, 16, 17, 20, 20¹, 22, 25, 28, 29, 35, 37,
2020 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Šio įstatymo tikslas – užtikrinti darnią atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtrą ir integraciją į energetikos sistemą, skatinti tolesnį naujų technologijų vystymąsi ir diegimą bei pagamintos energijos vartojimą, ypač atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus, aplinkos apsaugos, iškastinių energijos išteklių tausojimo, priklausomybės nuo iškastinių energijos išteklių ir energijos importo mažinimo, atsinaujinančių energijos išteklių integravimo į energetikos sistemą sąnaudas, energetikos sistemos darbo stabilumą ir patikimumą bei kitus valstybės energetikos politikos tikslus, įvertinus energijos tiekimo saugumo ir patikimumo reikalavimus, taip pat į vartotojų teisių ir teisėtų interesų į atsinaujinančių energijos išteklių prieinamumą, tinkamumą ir pakankamumą apsaugos užtikrinimo ir finansinės paramos stabilumo energijos iš atsinaujinančių išteklių gamintojams principus.“2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Aeroterminė energija – šilumos energija, susikaupusi ore Aplinkos energija – natūraliai susidaranti šiluminė energija ir apribotoje aplinkoje – aplinkos ore, išskyrus šalinamą orą, paviršiniame vandenyje arba nuotekose – susikaupianti energija.“
taip: „2.
Atsinaujinančių išteklių energija – energija iš atsinaujinančių neiškastinių išteklių: vėjo, saulės energija, aeroterminiai aplinkos energija, geoterminiai, hidroterminiai ištekliai ir vandenynų energija, hidroenergija, biomasė, biodujos, įskaitant sąvartynų ir nuotekų perdirbimo įrenginių dujas, taip pat kitų atsinaujinančių neiškastinių išteklių, kurių panaudojimas technologiškai yra galimas dabar arba bus galimas ateityje, energija.“
3Papildyti 2 straipsnį 3¹ dalimi:
„3¹. Atsinaujinančių išteklių energijos bendrija – teisinis statusas, suteikiamas šiame įstatyme nurodytos teisinės formos juridiniam asmeniui, kuris atitinka šiame įstatyme nustatytus kriterijus ir kuris šiame įstatyme apibrėžtoje teritorijoje nuosavybės teise valdo ir plėtoja energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginius ir turi teisę juose gaminti energiją, ją vartoti, kaupti energijos kaupimo įrenginiuose ir parduoti.“
taip: „7. Bendrasis galutinis energijos suvartojimas – energijos tikslais pramonei, transportui, namų ūkiams, paslaugų sektoriui (įskaitant viešąsias paslaugas), žemės ūkiui, miškininkystei ir žuvininkystei tiekiamų energijos produktų suvartojimas, įskaitant elektros ir šilumos energijos, kurią elektros, ir šilumos energijos ir transporto degalų gamybai sunaudoja energetikos sektorius, suvartojimą ir elektros bei šilumos energijos nuostolius paskirstymo ir perdavimo proceso metu.“
dalį ir ją išdėstyti taip: „13¹.
Didžiausioji elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių kaina (toliau
ją išdėstyti taip: „14. Elektrinė – elektros energijos gamintojo nuosavybės ar kita teise valdomi valdoma visuma tarpusavyje technologiškai susijusių įrenginių ir jų technologinių priklausinių elektros energijai gaminti ar elektros ir šilumos energijai gaminti bendrosios gamybos būdu. Saulės šviesos energijos elektrinėje esantys moduliai ir jų generuojamai galiai priskiriami technologiniai įrenginiai yra kilnojamieji daiktai.“
ir ją išdėstyti taip: „19. Elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių atskaitinė kaina (toliau
dalį ir ją išdėstyti taip: „19².
Elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių skatinimo kvotų paskirstymo tvarkaraštis (toliau – tvarkaraštis) – Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamas tvarkaraštis dokumentas, kuriame nustatomas nustatomos trejų penkerių metų informacijos apie planuojamus organizuoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių skatinimo kvotų paskirstymo dažnumas aukcionus (toliau – aukcionas) paskelbimo datos, aukcionuose planuojamo paskirstyti metinio elektros energijos gamybos kiekio apimtis ir elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių kainos priedo mokėjimo laikotarpiu gamintojams planuojamos skirti viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšos už pagamintą ir į elektros tinklus patiektą elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių.“
ir ją išdėstyti taip: „25. Energijos iš atsinaujinančių išteklių gamintojas (toliau – gamintojas) – asmuo, eksploatuojantis energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginį (įrenginius) ir jame (juose) gaminantis elektros, šilumos ir (ar) vėsumos energiją bei turintis (jeigu tai privaloma pagal įstatymus) atitinkamą leidimą, licenciją ar atestatą verstis šia veikla. Šiame ir kituose įstatymuose vartojama energijos iš atsinaujinančių išteklių gamintojo sąvoka apima ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijas, jeigu konkrečiame atitinkamo įstatymo straipsnyje nenustatyta kitaip.“
straipsnio 31 dalį. 31. Hidroterminė energija – šilumos energija, susikaupusi paviršiniuose vandenyse. 11. Papildyti 2 straipsnį 32¹ dalimi: „32¹. Iš atsinaujinančių išteklių pagaminti nebiologiniai skystieji ir dujiniai degalai
2 straipsnį 35¹ dalimi: „35¹. Miško biomasė
Pakeisti 2 straipsnio 45 dalį ir ją išdėstyti taip: „45. Šilumos siurblys – įrenginys, paverčiantis aeroterminę aplinkos, ar geoterminę ar hidroterminę energiją aukštesnės temperatūros šiluma, naudojama pastatams šildyti ir (ar) karštam vandeniui ruošti.“
dalimi: „46¹. Valstybės narės liekamasis energijos rūšių derinys – visas valstybės narės metinis įvairių rūšių energijos kiekis atėmus panaikintose atsinaujinančių išteklių energijos kilmės garantijose nurodytą energijos kiekį.“
straipsnio pakeitimas
dalį ir ją išdėstyti taip: „2¹. Šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta skatinimo priemonė asmenims, išskyrus atsinaujinančių išteklių energijos bendrijas, ir 3 punktuose punkte numatytos nurodyta skatinimo priemonės priemonė asmenims taikomos tik tuo atveju, kai jie šio įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka įgyja ir turi teisę į šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą skatinimo priemonę. Šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta skatinimo priemonė atsinaujinančių išteklių energijos bendrijoms taikoma Elektros energetikos įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje ir 39 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.“
dalimi: „3¹.
Gamintojas, kuriam taikomas fiksuotas tarifas, negali didinti turimos elektrinės įrengtosios galios skatinimo laikotarpiu, jeigu ją padidinus nėra galimybės įrengti atskiro elektros energijos apskaitos prietaiso elektros energijos kiekiui, generuojamam dėl elektrinės įrengtosios galios padidinimo, apskaičiuoti arba iš anksto iki elektrinės įrengtosios galios padidinimo su elektros tinklų operatoriumi, prie kurio valdomų tinklų yra prijungta elektrinė, Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka nėra suderintas kitas technologiškai pagrįstas ir teisės aktų reikalavimus atitinkantis apskaitos būdas, leidžiantis tinklų operatoriui atskirai nustatyti elektros energijos kiekį, generuojamą dėl elektrinės įrengtosios galios padidinimo.“
straipsnio 4 dalį:
priemonių taikymo tvarką ir sąlygas, kiek jų nereglamentuoja šis ir (ar) kiti įstatymai, vadovaudamasi šio įstatymo reikalavimais, nustato Vyriausybė. 4. Papildyti 3 straipsnį 6 dalimi: „6. Šio straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta skatinimo priemonė elektros energijos gamintojams, vykdantiems bandomuosius vėjo elektrinių projektus, taikoma projekto vykdymo laikotarpiu, tačiau ne ilgiau negu 5 metus. Skatinimo priemonės taikymo laikotarpis skaičiuojamas nuo leidimo gaminti elektros energiją išdavimo dienos.“
straipsnio pakeitimas
ir jį išdėstyti taip: „8) Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija energetikos reguliavimo taryba;“. 2. Pripažinti netekusiu galios 4 straipsnio 9 punktą. 9) Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos;
pakeitimas Pripažinti netekusiu galios 5 straipsnio 1 dalies 5 punktą. 5) nustato biodegalų ir skystųjų bioproduktų atitikties tvarumo kriterijams kontrolės tvarką, taip pat biodegalų ir skystųjų bioproduktų, atitinkančių tvarumo kriterijus, sertifikavimo tvarką;
6 straipsnio pakeitimas Pakeisti 6 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis pagal kompetenciją koordinuoja degiųjų dujinių produktų (biodujų), miško ir medienos atliekų, šiaudų, kitų rūšių biologinės kilmės kuro (žemės ūkio atliekų ir augalų, naudojamų energijai gaminti) gamybos ir naudojimo, taip pat aeroterminės aplinkos, geoterminės, hidroterminės energijos, hidroenergijos, saulės šilumos energijos ir saulės šviesos energijos, vėjo energijos naudojimo energijai gaminti plėtros ir skatinimo priemonių įgyvendinimą, atlieka jų įgyvendinimo stebėseną ir užtikrina valstybinę priežiūrą ir kontrolę;“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „11 straipsnis.
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos energetikos reguliavimo tarybos kompetencija Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija energetikos reguliavimo taryba:
metodiką;
2) tvirtina didžiausiąją kainą ir atskaitinę kainą, kontroliuoja, kaip jos taikomos;
3) nustato elektros energijos, suvartojamos šilumos siurblių (turinčių į kompresorių patenkančios elektros energijos apskaitos prietaisus) darbui, lengvatinius tarifus;
4) tvirtina energetikos tinklų optimizavimo, plėtros ir rekonstravimo sąnaudas bei papildomas energetikos tinklų operatoriaus sąnaudas, susijusias su atsinaujinančių išteklių naudojimo plėtra;
nurodytą Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašą;
6) nagrinėja šio įstatymo 64 straipsnio 1 dalyje nurodytus skundus;
8) 7) tvirtina ketinimų protokolo pavyzdinę formą;
9) 8) nustato šilumos supirkimo iš nepriklausomų šilumos gamintojų tvarką ir sąlygas;
10) 9) nustato dujų iš atsinaujinančių energijos išteklių supirkimo į gamtinių dujų sistemą kainą;
11) 10) prižiūri ir kontroliuoja, kaip biodujų gamintojams suteikiama teisė prijungti savo įrenginius prie gamtinių dujų sistemos, kaip taikomos prijungimo įmokos ir biodujų supirkimo skaidrumą;
12) 11)rengia ir tvirtina skatinimo kvotų paskirstymo aukcionų nuostatus;
13) 12)skelbia ir organizuoja skatinimo kvotų paskirstymo aukcionus (toliau – aukcionas);
13) nustato įrengtos saulės šviesos energijos elektrinės technologinį tipą;
15) 14)atlieka kitas šio įstatymo nustatytas funkcijas.“
straipsnio pakeitimas
11 straipsnį nauju 14 punktu: „14) prižiūri ir kontroliuoja, ar energijos tiekėjas savo galutiniams vartotojams teikia informaciją apie tai, kokią energijos tiekėjo tiekiamos energijos dalį ar kokį kiekį sudaro atsinaujinančių išteklių energija;“. 2.
pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 11¹ straipsnį. 11¹ straipsnis. Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos kompetencija Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos nustato įrengtos saulės šviesos energijos elektrinės technologinį tipą, atlieka kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas funkcijas atsinaujinančių išteklių energetikos sektoriuje. 10 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas Pakeisti 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „13 straipsnis. Atsinaujinančių išteklių naudojimo elektros energijai gaminti plėtra
iš strateginių valstybės energetikos politikos tikslų. 2. Siekiant šio įstatymo 1 straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodyto uždavinio, iki 2025 metų pagamintas metinis elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių kiekis, apskaičiuojamas šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, turi sudaryti ne mažiau kaip 5 TWh, nepaisant elektros energijos gamybai naudojamos ar planuojamos naudoti atsinaujinančių energijos išteklių rūšies. 3. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka apskaičiavus, kad gamintojų pagamintas ir planuojamas pagaminti metinis elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių kiekis sudaro 5 TWh ir daugiau, asmenys turi teisę statyti ar įrengti atsinaujinančius išteklius naudojančias elektrines, kuriose pagamintai elektros energijai netaikomos šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytos skatinimo priemonės. Šioje dalyje nurodytas metinis elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos kiekis netaikomas elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių gaminančių vartotojų (toliau – gaminantis vartotojas) veiklos plėtrai. 4.
elektrinių metinis elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos kiekis, apskaičiuojamas šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka, pasiekia šio straipsnio 3 dalyje nurodytą gamybos kiekį, pradėtas aukcionas užbaigiamas vadovaujantis šiuo įstatymu ir jo įgyvendinamaisiais teisės aktais, o naujas aukcionas tvarkaraštyje nurodytais terminais neorganizuojamas. 5. Vertinant, kiek elektros energijos pagaminta ir planuojama pagaminti siekiant šio straipsnio 3 dalyje nurodyto kiekio, elektrinių elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos kiekis apskaičiuojamas įvertinant asmenų, kuriems taikomos ir kuriems netaikomos šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytos skatinimo priemonės, ir elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių gaminančių vartotojų (toliau – gaminantis vartotojas):
kalendoriniais metais pagamintą elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių kiekį;
2) turinčių leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus arba prijungimo sąlygas, kai leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus nereikalingas, elektrinėse planuojamą pagaminti metinį elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių kiekį;
3) elektrinėse, trumpiau kaip metus gaminančiose elektros energiją, planuojamą pagaminti metinį elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių kiekį. 6. Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos reguliavimo taryba, vadovaudamasi Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, vieną kartą per metus iki einamųjų metų kovo 1 dienos apskaičiuoja pagamintą ir planuojamą pagaminti elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių kiekį ir informaciją apie tai skelbia savo interneto svetainėje. 7.
vartotojų atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių įrengtoji suminė galia apskaičiuojama kaip šių elektrinių įrengtųjų galių, nurodytų galiojančiuose leidimuose plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, leidimuose gaminti elektros energiją, rangovų deklaracijose, kurios pateikiamos elektros tinklų operatoriui, ir prijungimo sąlygose, išduotose elektros energiją gaminantiems vartotojams ir asmenims, siekiantiems tapti gaminančiais vartotojais ir numatantiems statyti ar įrengti atsinaujinančius išteklius naudojančias elektrines, kurioms Elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio 14 dalyje nustatyta tvarka leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus nereikalingas, suma. Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos reguliavimo taryba skelbia ir nuolat atnaujina informaciją apie gaminančių vartotojų elektrinių įrengtąją suminę galią savo interneto svetainėje.“
taip: „3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti elektrinės prijungimo prie elektros tinklų terminai gali būti pratęsti tais atvejais, kai elektros tinklų operatorius nustatytais terminais negali prijungti elektrinės technologiniams bandymams elektros tinkluose atlikti tuo atveju, kai vėluoja darbai elektrinę statančio ar įrengiančio asmens elektros tinklų dalyje ar dėl kitų nuo elektros tinklų operatoriaus nepriklausančių priežasčių. Kiekvienu konkrečiu atveju elektrinės prijungimo prie elektros tinklų terminas pratęsiamas tokiam laikotarpiui, kuriam pratęstas negali būti pratęstas ilgesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus. Elektrinės prijungimo prie elektros tinklų terminas pratęsiamas elektros tinklų operatoriaus ir elektrinę statančio ar įrengiančio asmens susitarimu elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutartyje nustatyta tvarka.“
ir ją išdėstyti taip: „7.
Elektros tinklų operatorius Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos energetikos reguliavimo tarybos nustatytomis sąlygomis parengia ir, suderinęs su Valstybine kainų ir energetikos kontrolės komisija Valstybine energetikos reguliavimo taryba, viešai paskelbia Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašą. Pasinaudojimo elektros tinklais tvarka grindžiama objektyviais, skaidriais ir nediskriminaciniais principais, kuriais vadovaujantis atsižvelgiama į visą naudą ir sąnaudas, susijusias su elektrinių prijungimu prie elektros tinklų.“
ir ją išdėstyti taip: „9. Statyti ar įrengti elektrinę planuojantis asmuo turi teisę dėl šio straipsnio 8 dalyje nurodytų elektros tinklų operatoriaus išduotų išankstinių prijungimo sąlygų Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai energetikos reguliavimo tarybai pateikti skundą šio įstatymo 64 straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija energetikos reguliavimo taryba pagal Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos pateiktas išvadas nustato, kad išankstinės prijungimo sąlygos neatitinka šio straipsnio 7 dalyje nurodyto Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašo, elektros tinklų operatorius privalo per ne ilgesnį negu 30 kalendorinių dienų laikotarpį pateikti naujas išankstines prijungimo sąlygas.“
ir ją išdėstyti taip: „16. Elektros tinklų operatorius kas ketvirtį teikia Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos ir Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai reguliavimo tarybai informaciją apie vykdomų elektrinių statybos projektų eigą ir ketinimų protokolų sąlygų vykdymą.“
ir ją išdėstyti taip: „17.
Elektros tinklų operatorius kas mėnesį teikia Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos reguliavimo tarybai informaciją apie prijungimo sąlygas, išduotas gaminantiems vartotojams ir asmenims, siekiantiems tapti gaminančiais vartotojais ir numatantiems statyti ar įrengti atsinaujinančius išteklius naudojančias elektrines, kurioms Elektros energetikos įstatymo
energijos gamybos pajėgumus nereikalingas.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 16 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir leidimus gaminti elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių išduoda Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos reguliavimo taryba. Šių leidimų išdavimo tvarką ir sąlygas, jų galiojimo terminus ir galiojimo terminų pratęsimo tvarką bei sąlygas nustato Elektros energetikos įstatymas.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 17 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Elektros tinklų operatorius, prie kurio valdomų elektros tinklų jungiama
elektrinė, turi visą elektros energijos gamintojo, kuris atitinka šio įstatymo 3 straipsnio 2¹ dalies nuostatas, pasiūlytos elektros energijos kiekį, pagamintą iš atsinaujinančių išteklių, pirmumo teise iš gamintojo priimti priima, perduoti perduoda ir
(ar) paskirstyti paskirsto skaidriais ir nediskriminaciniais tarifais. Ši elektros Elektros energijos priėmimo, perdavimo ir (ar) paskirstymo pirmumo teisė gamintojui užtikrinama visų kitų elektros energijos gamintojų pagamintos elektros energijos atžvilgiu, kaip tai numatyta Elektros energetikos įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje ir 39 straipsnio 2 dalyje.“
Pakeisti 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „20 straipsnis. Atsinaujinančių išteklių naudojimo elektros energijai gaminti skatinimas 1.
Elektros energijos gamyba naudojant atsinaujinančius išteklius ir šios elektros energijos, kurią gamina elektros energijos gamintojai, kurių eksploatuojama elektrinė yra mažesnė kaip 500 kW, balansavimas, vykdomi Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, yra viešuosius interesus atitinkančios paslaugos. 2. Elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių išteklių skatinama Vyriausybės nustatyta tvarka gamintojui sumokant:
1) aukcione laimėtą kainos priedą, kai kitos paros prekybos elektros energijos biržoje Lietuvos zonoje valandinės kainos ir aukcione laimėto kainos priedo suma yra mažesnė už Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos energetikos reguliavimo tarybos nustatytą didžiausiąją kainą arba jai lygi;
2) aukcione laimėto kainos priedo dalį, kuri apskaičiuojama kaip Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos energetikos reguliavimo tarybos nustatytos didžiausiosios kainos ir kitos paros prekybos elektros energijos biržoje Lietuvos zonoje valandinės kainos skirtumas, kuris negali būti didesnis negu aukcione laimėtas kainos priedas, kai kitos paros prekybos elektros energijos biržoje Lietuvos zonoje valandinės kainos ir aukcione laimėto kainos priedo suma yra didesnė už Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos energetikos reguliavimo tarybos nustatytą didžiausiąją kainą. 3. Vyriausybės nustatyta tvarka gamintojui aukcione laimėtas kainos priedas nemokamas už laikotarpį, kurį kitos paros prekybos elektros energijos biržoje Lietuvos zonoje valandinė kaina yra didesnė už didžiausiąją kainą ar jai lygi, ir (ar) už laikotarpį, kurį kitos paros prekybos elektros energijos biržoje Lietuvos zonoje valandinė kaina 6 valandas ar daugiau yra mažesnė už nulį arba jam lygi.
Gamintojui kainos priedas taip pat nemokamas nuo to mėnesio, kurį faktiškai pagamintas ir į elektros tinklus patiektas elektros energijos kiekis pasiekia gamintojui aukcione paskirtą metinį elektros energijos gamybos kiekį. 4. Teisė į kainos priedą įgyjama ir elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos kiekis asmenims, išskyrus asmenis, savarankiškai arba per kitus asmenis siekiančius tapti gaminančiais vartotojais, asmenis, kurių elektrinės dalis nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdoma gaminančių vartotojų, ir asmenis, planuojančius vykdyti bandomuosius projektus, siekiant šio įstatymo
aukciono būdu. Aukcionuose turi teisę dalyvauti Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės narės (kitų valstybių narių), jeigu yra sudarytas šio įstatymo 63¹straipsnyje nurodytas susitarimas, fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys ir (ar) kitos organizacijos ar jų padaliniai. Aukcionai turi būti suorganizuoti organizuojami tvarkaraštyje nustatytais terminais, ne vėliau kaip per
aukcioną paskelbimo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos energetikos reguliavimo tarybos interneto svetainėje dienos.
Aukcionuose turi teisę dalyvauti visi asmenys, atitinkantys šias sąlygas:
sąlygų, kuriomis rezervuojama elektros tinklų galia ir pralaidumai, reikalingi statyti ar įrengti elektrinę planuojančio asmens elektrinės prijungimui, su elektros tinklų operatoriumi suderinto techninio projekto ir elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugų sutarties;
2) Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai energetikos reguliavimo tarybai pateikę patvirtinimą, kad prisiima balansavimo atsakomybę, išskyrus asmenis, kurie statys ar įrengs elektrines, kurių įrengtoji galia mažesnė kaip 500 kW;
3) pasirašę Elektros energetikos įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje nurodytą ketinimų protokolą ir pateikę Elektros energetikos įstatymo 21¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą asmens prievolių įvykdymo užtikrinimą;
4) Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai energetikos reguliavimo tarybai pateikę patvirtinimą, kad statys naujas elektrines ar įrengs anksčiau neeksploatuotas elektrines, kurių statybai ar įrengimui bus naudojama anksčiau neeksploatuota elektrotechninė įranga;
5) Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai energetikos reguliavimo tarybai sumokėję aukciono dalyvio mokestį, nurodytą šio straipsnio 7 dalyje;
6) nėra iškelta bankroto byla arba kreditoriai nevykdo bankroto procedūrų ne teismo tvarka;
7) nėra iškelta restruktūrizavimo byla;
8) nėra priimtas teismo, kreditorių ar juridinio asmens dalyvių sprendimas likviduoti juridinį asmenį;
9) yra vykdomi įsipareigojimai, susiję su mokesčių mokėjimu;
10) yra vykdomi įsipareigojimai, susiję su socialinio draudimo įmokų mokėjimu;
11) per pastaruosius
veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus intelektinei ir pramoninei nuosavybei, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams;
12) juridinio asmens vadovas ar valdymo organo narys (nariai) ar ūkinės bendrijos tikrasis narys (nariai) neturi neišnykusio ar nepanaikinto teistumo arba dėl juridinio asmens vadovo ar valdymo organo nario (narių) ar ūkinės bendrijos tikrojo nario (narių) per pastaruosius 5 metus nebuvo priimtas ir neįsiteisėjo apkaltinamasis teismo nuosprendis už dalyvavimą nusikalstamame susivienijime, jo organizavimą ar vadovavimą jam, kyšininkavimą, tarpininko kyšininkavimą, papirkimą, sukčiavimą, kredito, paskolos ar tikslinės paramos panaudojimą ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką, kreditinį sukčiavimą, mokesčių nesumokėjimą, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą, deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimą, nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą ar realizavimą, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimą;
13) nėra gauta parama, kurią Europos Komisija yra pripažinusi kaip neteisėtą ir nesuderintą su vidaus rinka.
Aukcionuose turi teisę dalyvauti visi asmenys, atitinkantys šias sąlygas:
sąlygų, kuriomis rezervuojama elektros tinklų galia ir pralaidumai, reikalingi statyti ar įrengti elektrinę planuojančio asmens elektrinės prijungimui, su elektros tinklų operatoriumi suderinto techninio projekto ir elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugų sutarties;
2) Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai energetikos reguliavimo tarybai pateikę patvirtinimą, kad prisiima balansavimo atsakomybę, išskyrus asmenis, kurie statys ar įrengs elektrines, kurių įrengtoji galia mažesnė kaip 500 kW;
3) pasirašę Elektros energetikos įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje nurodytą ketinimų protokolą ir pateikę Elektros energetikos įstatymo 21¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą asmens prievolių įvykdymo užtikrinimą;
4) Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai energetikos reguliavimo tarybai pateikę patvirtinimą, kad statys naujas elektrines ar įrengs anksčiau neeksploatuotas elektrines, kurių statybai ar įrengimui bus naudojama anksčiau neeksploatuota elektrotechninė įranga;
5) Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai energetikos reguliavimo tarybai sumokėję aukciono dalyvio mokestį, nurodytą šio straipsnio 7 dalyje;
6) nėra iškelta bankroto byla arba kreditoriai nevykdo bankroto procedūrų ne teismo tvarka;
7) nėra iškelta restruktūrizavimo byla;
8) nėra priimtas teismo, kreditorių ar juridinio asmens dalyvių sprendimas likviduoti juridinį asmenį;
9) yra vykdomi įsipareigojimai, susiję su mokesčių mokėjimu;
10) yra vykdomi įsipareigojimai, susiję su socialinio draudimo įmokų mokėjimu;
11) per pastaruosius
veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus intelektinei ir pramoninei nuosavybei, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams;
12) juridinio asmens vadovas ar valdymo organo narys (nariai) ar ūkinės bendrijos tikrasis narys (nariai) neturi neišnykusio ar nepanaikinto teistumo arba dėl juridinio asmens vadovo ar valdymo organo nario (narių) ar ūkinės bendrijos tikrojo nario (narių) per pastaruosius 5 metus nebuvo priimtas ir neįsiteisėjo apkaltinamasis teismo nuosprendis už dalyvavimą nusikalstamame susivienijime, jo organizavimą ar vadovavimą jam, kyšininkavimą, tarpininko kyšininkavimą, papirkimą, sukčiavimą, kredito, paskolos ar tikslinės paramos panaudojimą ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką, kreditinį sukčiavimą, mokesčių nesumokėjimą, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimą, deklaracijos, ataskaitos ar kito dokumento nepateikimą, nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą ar realizavimą, nusikalstamu būdu įgytų pinigų ar turto legalizavimą;
13) nėra gauta parama, kurią Europos Komisija yra pripažinusi kaip neteisėtą ir nesuderintą su vidaus rinka. 5.
ir 3 punktų nuostatos netaikomos fiziniams ir (ar) juridiniams asmenims ir (ar) kitoms organizacijoms ar jų padaliniams, planuojantiems statyti ar įrengti elektrines kitos valstybės narės (kitų valstybių narių) teritorijoje. Aukcione siekiant dalyvauti fiziniams ir (ar) juridiniams asmenims ir (ar) kitoms organizacijoms ar jų padaliniams, planuojantiems statyti ar įrengti elektrines kitos valstybės narės (kitų valstybių narių) teritorijoje, šio straipsnio 4 dalies 1, 2 ir 3 punktų nuostatos įtvirtinamos sudarant šio įstatymo 63¹ straipsnyje nurodytą susitarimą. 6. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija energetikos reguliavimo taryba ne vėliau kaip prieš mėnesį iki informacijos apie aukcioną paskelbimo dienos nustato ir viešai skelbia didžiausiąją kainą, į kurią atsižvelgiama aukciono laimėtojui išmokant viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšas 12 metų laikotarpiu nuo leidimo gaminti elektros energiją išdavimo dienos. Nustatydama didžiausiąją kainą, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija energetikos reguliavimo taryba, vadovaudamasi mažiausios finansinės naštos elektros energijos vartotojams principu, įvertina elektros energijos gamybos, naudojant skirtingas atsinaujinančių išteklių rūšis, sąnaudas. 7. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija energetikos reguliavimo taryba, įvertinusi aukciono organizavimo sąnaudas, nustato aukciono dalyvio mokestį ir kartu su informacija apie planuojamą organizuoti aukcioną skelbia savo interneto svetainėje. Asmuo, ketinantis dalyvauti aukcione, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos energetikos reguliavimo tarybos nustatyta tvarka kartu su aukciono dokumentais, nurodytais skatinimo kvotų paskirstymo aukciono nuostatuose, pateikia dokumentą, kuriuo patvirtinama, kad sumokėtas aukciono dalyvio mokestis.
Jeigu asmuo nesumoka aukciono dalyvio mokesčio, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija energetikos reguliavimo taryba neįtraukia šio asmens į aukciono dalyvių sąrašą. 8. Aukciono dalyvio pasiūlyme pateiktas kainos priedas negali būti didesnis negu Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos energetikos reguliavimo tarybos nustatytų didžiausiosios kainos ir atskaitinės kainos skirtumas. Nustatant atskaitinę kainą, įvertinama faktinė elektros energijos kaina, skelbiama elektros energijos biržoje Lietuvos zonoje, ir prognozuojama metinė elektros energijos kaina. 9. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija energetikos reguliavimo taryba atskaitinę kainą nustato konkrečiam aukcionui. Ši kaina yra skelbiama Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos energetikos reguliavimo tarybos interneto svetainėje kartu su informacija apie planuojamą organizuoti aukcioną. 10.
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos energetikos reguliavimo tarybos organizuojamame aukcione ir kuriam iki tvarkaraštyje nurodyto nurodytos informacijos apie planuojamą organizuoti aukciono aukcioną paskelbimo datos pradžios teisės aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir (ar) elektrinės prijungimo sąlygos ir (ar) kuris teisės aktų nustatyta tvarka yra suderinęs techninį projektą su elektros tinklų operatoriumi ir (ar) sudaręs elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugų sutartį, likus 3 mėnesiams iki tvarkaraštyje nurodyto nurodytos informacijos apie planuojamą organizuoti aukciono aukcioną paskelbimo datos pradžios Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos reguliavimo tarybai pateikia rašytinį patvirtinimą, kad atsisako leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus. Asmeniui atsisakius leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, elektrinės prijungimo sąlygos, techninis projektas ir elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugų sutartis netenka galios. Asmeniui, kuris nelaimi aukciono, leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, elektrinės prijungimo sąlygų, techninio projekto ir elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugų sutarties galiojimas neatkuriamas. 11. Aukciono laimėtoju (laimėtojais), vadovaujantis skatinimo kvotų paskirstymo aukcionų nuostatais, pripažįstamas (pripažįstami) dalyvis (dalyviai), nurodęs (nurodę) mažiausią pageidaujamą kainos priedą. 12. Aukciono laimėtojas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo aukciono laimėtojų patvirtinimo Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos energetikos reguliavimo tarybos nutarimu šio įstatymo ir Elektros energetikos įstatymo nustatyta tvarka privalo kreiptis į Valstybinę energetikos inspekciją prie Energetikos ministerijos reguliavimo tarybą dėl leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus išdavimo ir jį gauti.
Jeigu aukciono laimėtojas per nustatytą terminą nesikreipia dėl leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus išdavimo arba šis leidimas neišduodamas, pasibaigia jo galiojimo terminas ar jo galiojimas panaikinamas Energetikos įstatyme ir Elektros energetikos įstatyme nustatytais pagrindais, aukciono laimėtojas per vieną mėnesį nuo bent vienos iš nurodytų aplinkybių atsiradimo dienos išbraukiamas iš aukciono laimėtojų sąrašo. 13. Aukciono laimėtoją išbraukus iš aukciono laimėtojų sąrašo, jam aukcione paskirtas elektros energijos gamybos kiekis ir (ar) aukciono metu likęs nepaskirstytas tvarkaraštyje nurodytas metinis elektros energijos gamybos kiekis įvertinamas Vyriausybei tvirtinant kitų 3 metų atnaujinant tvarkaraštį ir paskirstomas aukcione, kaip numatyta šio straipsnio 4 dalyje. 14. Jeigu yra sudarytas šio įstatymo 63¹straipsnyje nurodytas susitarimas, aukcione gali dalyvauti ir kitos valstybės narės (kitų valstybių narių) fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys ir (ar) kitos organizacijos ar jų padaliniai.
Aukcione, kai jame dalyvauja ir kitos valstybės narės (kitų valstybių narių) fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys ir (ar) kitos organizacijos ar jų padaliniai, šioms valstybėms narėms galimas paskirstyti metinis elektros energijos gamybos kiekis nustatomas Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka šio įstatymo 63¹straipsnyje nurodytame susitarime, atsižvelgiant į:
1) iš valstybės narės (valstybių narių), siekiančios (siekiančių) dalyvauti aukcione praėjusiais kalendoriniais metais importuotą elektros energijos kiekį;
aukcione, atsinaujinančių išteklių dalį elektros energijos gamyboje praėjusiais kalendoriniais metais;
praėjusiais kalendoriniais metais;
nurodytą tvarkaraštyje. 15. Šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose numatytos skatinimo priemonės taikomos 12 metų laikotarpiu nuo leidimo gaminti elektros energiją išdavimo dienos. 16. Gamintojas, laimėjęs aukcioną, nuo leidimo gaminti elektros energiją išdavimo dienos įsipareigoja 12 metų laikotarpiu pagaminti ir į elektros tinklus patiekti aukcione paskirtą metinį elektros energijos gamybos kiekį. Kas 3 metus nuo leidimo gaminti elektros energiją išdavimo dienos atliekamas faktiškai pagaminto ir į elektros tinklus patiekto elektros energijos kiekio vertinimas. Vertinamas per 3 metus faktiškai pagamintas ir į elektros tinklus patiektas elektros energijos kiekis.
Per 3 metus turi būti faktiškai pagaminta ir į elektros tinklus patiekta ne mažiau kaip 80 procentų elektros energijos, palyginti su gamintojui aukcione paskirtu 3 metų elektros energijos gamybos kiekiu. Į leidžiamą nepagaminti ne didesnį kaip 20 procentų elektros energijos kiekį neįskaičiuojamas elektros energijos kiekis, nepagamintas dėl:
remonto, techninės priežiūros, eksploatavimo, rekonstravimo ar modernizavimo darbus;
energetikos objektus;
gamintojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų darbus;
gedimų elektros energetikos sistemoje ar operatoriaus elektros tinkle;
avariją, gedimus ar sutrikimus;
grafiką;
aplinkybių. 17. Elektros tinklų operatorius, vadovaudamasis Vyriausybės nustatyta tvarka, viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administratoriui pateikia informaciją apie gamintojo, laimėjusio aukcione, faktiškai pagamintą ir į elektros tinklus patiektą elektros energijos kiekį ir šio straipsnio 16 dalies 1–7 punktuose nurodytas aplinkybes ir dėl šių aplinkybių į elektros tinklus nepatiektą elektros energijos kiekį.
Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administratorius įvertina per 3 metus faktiškai pagamintą ir į elektros tinklus patiektą elektros energijos kiekį, dėl šio straipsnio 16 dalies 1–7 punktuose nurodytų aplinkybių nepatiektą elektros energijos kiekį ir leidžiamą nepagaminti ne didesnį kaip 20 procentų elektros energijos kiekį ir nustatęs, kad pagaminta ir į elektros tinklus patiekta mažiau negu 80 procentų elektros energijos, palyginti su gamintojui aukcione paskirtu 3 metų elektros energijos gamybos kiekiu, ne dėl šio straipsnio 16 dalies 1–7 punktuose nurodytų aplinkybių, informuoja apie tai gamintoją. 18. Gamintojas, vadovaudamasis Vyriausybės nustatyta tvarka, per 30 kalendorinių dienų nuo šio straipsnio 17 dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administratoriui pateikia įrodymus ir argumentuotus paaiškinimus dėl mažesnio kaip 80 procentų elektros energijos gamybos kiekio, palyginti su gamintojui aukcione paskirtu 3 metų elektros energijos gamybos kiekiu, arba viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administratoriui sumoka sumą, apskaičiuojamą vadovaujantis šio straipsnio 19 dalies nuostatomis.
Gamintojui pateikus įrodymus ir argumentuotus paaiškinimus dėl mažesnio kaip 80 procentų elektros energijos gamybos kiekio, palyginti su gamintojui aukcione paskirtu 3 metų elektros energijos gamybos kiekiu, ir viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administratoriui, remiantis elektros tinklų operatoriaus pateikta informacija apie šio straipsnio 16 dalies 1–7 punktuose nurodytas aplinkybes, nustačius, kad daugiau kaip 20 procentų elektros energijos kiekio nepagaminta ne dėl šio straipsnio 16 dalies 1–7 punktuose nurodytų aplinkybių, gamintojas per 30 kalendorinių dienų viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administratoriui sumoka sumą, apskaičiuojamą vadovaujantis šio straipsnio
interesus atitinkančių paslaugų lėšų mokėjimas sustabdomas Vyriausybės nustatyta tvarka. Pirmas elektros energijos gamybos kiekio vertinimas atliekamas praėjus 3 metams po leidimo gaminti elektros energiją išdavimo dienos. Kiekvienas kitas elektros energijos gamybos kiekio vertinimas atliekamas praėjus 3 metams po paskutinio elektros energijos gamybos kiekio vertinimo. 19.
aukcione paskirto 3 metų elektros energijos gamybos kiekio ir faktinio 3 metų elektros energijos gamybos kiekio, įskaitant dėl šio straipsnio 16 dalies 1–7 punktuose nurodytų aplinkybių nepagamintą elektros energijos kiekį ir leidžiamą nepagaminti ne didesnį kaip 20 procentų elektros energijos kiekį, padauginus iš gamintojo laimėto kainos priedo. Gautos lėšos naudojamos Elektros energetikos įstatymo 74 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytoms viešuosius interesus atitinkančioms paslaugoms finansuoti. 20. Elektros energijos gamybos kiekį ir jo atitiktį gamintojui aukcione paskirtam kiekiui nustato viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų administratorius, atsižvelgdamas į elektros tinklų operatoriaus pateiktą informaciją apie faktiškai pagamintą ir į elektros tinklus patiektą elektros energijos kiekį. 21. Elektros energija, pagaminta iš atsinaujinančių išteklių, taip pat elektros energija, pagaminta elektrinėse jų technologinių bandymų metu, prekiaujama pagal atsinaujinančių išteklių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis ir (arba) Prekybos elektros energija taisyklėse nustatyta tvarka ir būdais. 22.
kainų ir energetikos kontrolės komisijai suorganizavus paskutinį tvarkaraštyje nurodytą aukcioną ir paskelbus laimėtoją (laimėtojus), Vyriausybės įgaliota institucija ne rečiau kaip vieną kartą tvarkaraščio galiojimo metu atlieka technologinį, ir ekonominį ir socialinį atsinaujinančių energijos išteklių technologijų plėtros ir paramos schemos vertinimą, atsižvelgdama į tai, kokį poveikį turėtų galimi paramos schemos pakeitimai. ir, Vyriausybės įgaliota institucija, remdamasi šiuo vertinimu, ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo vertinimo atlikimo pabaigos, atsižvelgdama į Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos nuostatas ir Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos reguliavimo tarybos apskaičiuotą elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos kiekį, iki ateinančių kalendorinių metų liepos 1 dienos parengia ir teikia Vyriausybei tvirtinti kitų 3 metų atnaujintą tvarkaraštį arba argumentuotą pagrindimą, kodėl tolesnė atsinaujinančių energijos išteklių plėtra neturėtų būti skatinama. 22¹. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba kiekvienais metais iki kovo 1 d. savo interneto svetainėje viešai skelbia informaciją apie aukciono procedūras, nurodydama aukciono laimėtojus, jų prisiimtus įsipareigojimus, laimėtą kainos priedą ir aukciono laimėtojų aukcione prisiimtų įsipareigojimų įgyvendinimo rodiklius, įskaitant šio įstatymo 20 straipsnio 16 dalyje nurodytą informaciją. 23. Elektros tinklų operatorius, siekdamas įvertinti visą šalyje pagamintos ir suvartotos atsinaujinančių išteklių energijos kiekį, tvarko visos prie jo valdomų elektros tinklų prijungtų gamintojų pagamintos elektros energijos apskaitą. 24.
24Šio straipsnio nuostatos netaikomos asmenims, kurie įrenginiams įsigyti po 2011 m. gegužės
24 d. pasinaudojo šiais paramos šaltiniais:
kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatyme;
naudojimui skatinti;
tarp Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių narių ar bendrus projektus tarp Lietuvos Respublikos, kitų valstybių narių ir užsienio valstybių.“
straipsnio pakeitimas
taip: „4) gaminančio vartotojo per kaupimo laikotarpį suvartotos elektros energijos kiekį viršijantis į elektros tinklus patiektas elektros energijos kiekis į kitą kaupimo laikotarpį nėra perkeliamas, ir už šį kiekį gaminančiam vartotojui nėra mokama už šį kiekį energijos tiekėjas gaminančiam vartotojui kompensuoja iš anksto tarpusavio sutartyse nustatyta tvarka ir sąlygomis. Garantinio tiekimo atveju, kai gaminančio vartotojo per kaupimo laikotarpį į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekis viršija suvartotos elektros energijos kiekį, skirstymo tinklų operatorius gaminančiam vartotojui kompensuoja už faktinį, bet ne didesnį kaip 5 procentų, gaminančio vartotojo per kaupimo laikotarpį arba nuo garantinio tiekimo pradžios, jeigu garantinis tiekimas vykdomas trumpiau negu nustatytas kaupimo laikotarpis, patiektą elektros energijos kiekį Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatyta tvarka apskaičiuota elektros energijos kaina;“
straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Gaminantis vartotojas moka Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos energetikos reguliavimo tarybos nustatytą naudojimosi elektros tinklais paslaugų kainą, kuri:
1) nustatoma vienų kalendorinių metų laikotarpiui, įvertinus skirstomųjų tinklų operatoriaus ekonomiškai pagrįstas (būtinas) metines kapitalo, veiklos ir kitas su naudojimosi elektros tinklais paslaugų teikimu susijusias sąnaudas, gaunamą naudą ir planuojamą atgauti gaminančių vartotojų elektros energijos kiekį ir suminę elektrinių įrengtąją galią;
gaminančio vartotojo objektas, įtampą;
3) ne vėliau kaip prieš mėnesį iki jos taikymo pradžios yra viešai skelbiama Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos energetikos reguliavimo tarybos interneto svetainėje.“
straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Gaminantis vartotojas gali rinktis vienanarę ar dvinarę naudojimosi elektros tinklais paslaugų kainą arba atsiskaityti elektros energijos kiekiu pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos energetikos reguliavimo tarybos nustatytą procentą nuo kaupimo laikotarpiu gaminančio vartotojo į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekio. Gaminantis vartotojas gali keisti atsiskaitymo už naudojimosi elektros tinklais paslaugas būdą ne dažniau kaip vieną kartą per 12 mėnesių.“
11 dalį ir ją išdėstyti taip: „11.
Tinklų operatorių sąnaudos, susijusios su gaminančio vartotojo ar asmens, siekiančio tapti gaminančiu vartotoju, elektros įrenginių prijungimu prie elektros tinklų, paskirstomos tokia tvarka:
1) kai prijungiami elektros vartojimo ir gamybos įrenginiai, buitiniai vartotojai, įskaitant ir pažeidžiamus vartotojus, apmoka 20 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų, o kiti vartotojai – 40 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų arba moka pagal šį dydį apskaičiuotą ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos energetikos reguliavimo tarybos patvirtintą įkainį;
2) kai prijungiami elektros gamybos įrenginiai, o elektros vartojimo įrenginiai yra prijungti prie skirstomųjų tinklų, vartotojai apmoka 100 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų arba moka pagal šį dydį apskaičiuotą ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos energetikos reguliavimo tarybos patvirtintą įkainį;
3) kai prijungiami elektros energijos gamybos įrenginiai, kurių prijungimo prie elektros tinklų taškas nesutampa su elektros energijos vartojimo vietos prijungimo tašku, vartotojai apmoka 100 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų arba moka pagal šį dydį apskaičiuotą ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos energetikos reguliavimo tarybos patvirtintą įkainį.“
papildymas 20² straipsniu Papildyti Įstatymą 20² straipsniu:
„20² straipsnis. Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų veiklos sąlygos ir bendrieji
principai
išteklių energijos bendrija pripažįstama šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytai veiklai vykdyti įsteigta viešoji įstaiga, kurios veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymas ir kuri pagrįsta atviru ir savanorišku dalininkų dalyvavimu.
Viešoji įstaiga atsinaujinančių išteklių energijos bendrija pripažįstama Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos leidimo gaminti elektros energiją išdavimo metu, jeigu atitinka šio straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus. 2. Viešosios įstaigos, siekiančios būti pripažinta atsinaujinančių išteklių energijos bendrija, dalininkais gali būti fiziniai asmenys, smulkiojo ar vidutinio verslo subjektai, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, ir (ar) savivaldybės, ir iš kurių:
1) ne mažiau kaip 51 procentas balsų visuotiniame dalininkų susirinkime priklauso dalininkams, kurie yra fiziniai asmenys, kurių gyvenamoji vieta Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka yra deklaruota savivaldybėje, kurioje planuojama statyti ar įrengti energijos gamybos įrenginį (įrenginius), ar kitos savivaldybės seniūnijose, kurios ribojasi su šia savivaldybe;
2) bet kuris iš dalininkų negali turėti daugiau kaip 20 procentų kitos energetikos įmonės balsų visuotiniame dalininkų susirinkime. 3. Viešąją įstaigą steigiant dėl siekio būti pripažinta atsinaujinančių išteklių energijos bendrija, viešosios įstaigos steigimo sutartyje ir įstatuose nurodoma tvarka:
1) kuria priimami sprendimai dėl pagamintos energijos realizavimo;
2) dėl energijos gamybos įrenginių administravimo ir priežiūros;
3) dėl pajamų, gautų vykdant energijos gamybos veiklą, paskirstymo. 4. Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijai, siekiančiai dalyvauti šio įstatymo
straipsnio 16–20 dalių nuostatos. 5.
priklausančiuose energijos gamybos įrenginiuose pagamintą energiją parduoti arba perduoti neatlygintinai. Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos dalininkai šią elektros energiją naudoja savo reikmėms ir ūkio poreikiams tenkinti. 6. Atsinaujinančių išteklių energijos bendrija, norėdama savo dalininkams ar kitiems vartotojams tiekti jai priklausančiuose energijos gamybos įrenginiuose pagamintą šilumą, turi atitikti Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme ir kituose teisės aktuose šilumos tiekėjui nustatytus reikalavimus. 7. Atsinaujinančių išteklių energijos bendrija, norėdama savo dalininkams parduoti arba perduoti neatlygintinai ar kitiems vartotojams parduoti jai priklausančiuose energijos gamybos įrenginiuose pagamintą elektros energiją, turi sudaryti atsinaujinančių išteklių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį, ir atitikti nepriklausomam elektros energijos tiekėjui nustatytas sąlygas ir reikalavimus, kaip tai nurodyta Elektros energetikos įstatyme. Šiuo atveju už elektros energijos persiuntimą perdavimo ir (ar) skirstomaisiais tinklais ir kitas operatoriaus teikiamas paslaugas atsiskaitoma Elektros energetikos įstatymo 34 straipsnio ir 40 straipsnio 1 dalyje nurodytomis sąlygomis. 8. Atsinaujinančių išteklių energijos bendrija jai priklausančiuose energijos gamybos įrenginiuose pagamintą elektros energiją taip pat gali parduoti Prekybos elektros energija taisyklėse nustatyta tvarka ir būdais. 9. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba tikrina, prižiūri ir kontroliuoja, ar atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos atitinka šio straipsnio 3 dalies nuostatas. Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijai pažeidus šio straipsnio 3 dalies nuostatas sprendžiama dėl leidimo gaminti elektros energiją panaikinimo Elektros energetikos įstatymo 17 straipsnyje nustatyta tvarka 10.
Savivaldybės įvertina ir viešai savo interneto svetainėse skelbia informaciją apie joms nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus ir kitas vietas, kuriuose gali būti statomi ar įrengiami atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos energijos gamybos įrenginiai. 11. Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijai netaikomos šio įstatymo 20¹ straipsnio nuostatos. 12. Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijai priklausančių energijos gamybos įrenginių statyba ir eksploatavimas vykdomi vadovaujantis bendraisiais įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytais veiklos energetikos sektoriuje leidimų išdavimo, projektavimo ir statybos, teritorijų planavimo, ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo, aplinkos apsaugos ir kitais susijusiais reikalavimais. 13. Atsinaujinančių išteklių energijos bendrija ir (ar) jos dalininkai nemoka už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas elektros energetikos sektoriuje už tą elektros energijos kiekį, kuris buvo pagamintas atsinaujinančių išteklių bendrijai priklausančiuose energijos gamybos įrenginiuose, patiektas į elektros tinklus ir po to suvartotas atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos ir (ar) jos dalininkų reikmėms ir ūkio poreikiams. 14. Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų įrenginiams įsigyti ir jiems įrengti gali būti taikoma parama, kurios didžiausią galimą dydį 1 kW įrenginio galios ir teikimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija.“
22 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Viešoji įstaiga Lietuvos energetikos agentūra Vyriausybės įgaliota institucija, atsižvelgdama į šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 17 punkte nurodytą tvarkos aprašą, atlieka Lietuvos Respublikos teritorinės jūros, Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje tyrimus ir kitus veiksmus, kurie reikalingi Vyriausybės nutarimui dėl Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir
(ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalių, kuriose tikslinga organizuoti konkursą (konkursus) atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai, ir dėl šių elektrinių įrengtųjų galių nustatymo priimti:
1) parengia specialųjį planą organizuoja specialiojo plano parengimą;
2) atlieka organizuoja specialiojo plano strateginį pasekmių aplinkai vertinimą;
3) atlieka organizuoja poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai vertinimą;
4) atlieka organizuoja prisijungimo prie elektros perdavimo tinklų sausumos teritorijoje galimybių vertinimą;
5) atlieka organizuoja balansavimo galimybių vertinimą;
6) atlieka organizuoja šios dalies 4 ir 5 punktuose nurodytų veiksmų sąnaudų vertinimą;
7) atlieka kitus veiksmus, būtinus elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių leistinumui ir galimybėms įvertinti.“
netekusia galios 22 straipsnio 1¹ dalį: 1¹. Viešoji įstaiga Lietuvos energetikos agentūra, atlikusi šio straipsnio 1 dalyje nurodytus tyrimus ir kitus veiksmus, pateikia šių tyrimų ir kitų veiksmų duomenis Vyriausybės įgaliotai institucijai. 3. Pakeisti 22 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Vyriausybės nutarimas dėl Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalių, kuriose tikslinga organizuoti konkursą (konkursus) atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai, ir dėl šių elektrinių įrengtųjų galių nustatymo rengiamas atsižvelgiant į viešosios įstaigos Lietuvos energetikos agentūros įgyvendinant šio įstatymo 22 straipsnio 1¹ dalį Vyriausybės įgaliotai institucijai pateiktus duomenis, šio įstatymo 13 straipsnio 2 dalies nuostatas bei šio straipsnio 1 dalyje nurodytų atliktų tyrimų ir kitų veiksmų duomenis ir Nacionalinėje energetikos strategijoje įtvirtintus atsinaujinančių išteklių plėtros tikslus. Išankstinės prijungimo sąlygos išduodamos, konkursas (konkursai) organizuojamas (organizuojami) ir leidimas (leidimai) plėtrai ir eksploatacijai šioje dalyje numatytais atvejais išduodamas (išduodami) ne anksčiau, negu yra priimtas Vyriausybės nutarimas dėl Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalių, kuriose tikslinga organizuoti konkursą (konkursus) atsinaujinančius išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai, ir dėl šių elektrinių įrengtųjų galių nustatymo. Konkursą gali inicijuoti bet kuris asmuo, atitinkantis šio straipsnio 11 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytus reikalavimus, pateikdamas paraišką Vyriausybės įgaliotai institucijai. Konkursą privalo organizuoti Vyriausybės įgaliota institucija per
straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytame Vyriausybės nutarime nustatytoms dalims ir įrengtosioms galioms nustatyti.“
ir ją išdėstyti taip: „10.
Pasiekus šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytame Vyriausybės nutarime nustatytas elektrinių įrengtąsias galias ir (ar) atsiradus papildomų elektros energijos gamybos pajėgumų plėtros poreikiui, Vyriausybės įgaliota institucija įvertina jų įrengimo tikslingumą ir . Vyriausybės įgaliota institucija, nustačiusi, kad yra papildomų elektros energijos gamybos pajėgumų plėtros poreikis, apie tai informuoja viešąją įstaigą Lietuvos energetikos agentūrą, kuri prireikus peržiūri ar atnaujina šio straipsnio 1 dalyje numatytų tyrimų ir kitų veiksmų rezultatus ir pateikia pasiūlymus Vyriausybės įgaliotai institucijai Vyriausybei dėl šio įstatymo
pakeitimo.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 25 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Skundus tarp šilumos tiekėjo ir nepriklausomo šilumos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamintojo dėl šio ir 24 straipsnių nuostatų taikymo išankstine skundų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija energetikos reguliavimo taryba.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 28 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „28 straipsnis. Energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, kilmės garantijos paskirtis
vartotojams, kokią energijos tiekėjo tiekiamos energijos dalį ar kokį kiekį energijos tiekėjo energijos rūšių derinyje ir energijoje, kuri vartotojams tiekiama pagal sutartis, sudaro atsinaujinančių išteklių energija, elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių ir tiekiamos į elektros tinklus, ir šilumos energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių ir tiekiamos į aprūpinimo šiluma sistemą, ir dujų, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių ir tiekiamų į gamtinių dujų sistemą, vienetui išduodama kilmės garantija. 2.
tiekėjas teisės aktų nustatyta tvarka ir pagal kompetenciją sąskaitose arba kartu su sąskaitomis pateikiamoje reklaminėje medžiagoje savo galutiniams vartotojams teikia privalo pateikti informaciją apie tai, kokią energijos tiekėjo tiekiamos energijos dalį ar kokį kiekį jo energijos rūšių derinyje sudaro praėjusiais metais sudarė atsinaujinančių išteklių energija. Ši tiekiamos energijos dalis ar kiekis apskaičiuojami pagal energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, kiekį, kuriam išduota panaudota kilmės garantija, išskyrus:
1) energijos dalį jo energijos rūšių derinyje, kuriai neišduota kilmės garantija ir kuriai tiekėjas gali naudoti liekamąjį derinį;
2) arba kilmės garantiją, neišduotą gamintojui, kuris gauna fiksuotą tarifą.“
straipsnio pakeitimas
29 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija paskiria įstaigą (ar įstaigas) subjektą
(ar subjektus) atsakingą (atsakingas) (atsakingus) už kilmės garantijų išdavimą, perdavimą ir jų galiojimo panaikinimą bei kilmės garantijų naudojimo priežiūrą ir kontrolę. Paskirtosios įstaigos Paskirtieji subjektai negali turėti sutampančios atsakomybės geografinėje teritorijoje ir verstis energijos gamybos, tiekimo ir (ar) prekybos veikla.“
29 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Kilmės garantijos išduodamos elektros energijos, šilumos ar vėsumos energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, ar dujų, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių, gamintojų prašymu, kuris Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka teikiamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytai įstaigai nurodytam subjektui.“
3Pakeisti 29 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Kilmės garantija išduodama taikant minimalią 10 kW galios ribą. Kilmės garantija suteikiama vienam energijos vienetui – vienai MWh.
Kiekvienam iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintos energijos vienetui gali būti išduodama ne daugiau kaip viena kilmės garantija, į tą patį energijos vienetą atsižvelgiant ne daugiau kaip vieną kartą.“
straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Kilmės garantija turi būti panaudota per galioja 12 mėnesių nuo atitinkamo energijos vieneto pagaminimo momento. Ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo kilmės garantijos galiojimo laikotarpio pabaigos kilmės garantija turi būti panaikinta elektros energijos, šilumos ar vėsumos energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, ar dujų, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių, gamintojų prašymu. Nepanaikinta kilmės garantija netenka galios ne vėliau kaip praėjus 18 mėnesių nuo atitinkamo energijos vieneto pagaminimo momento. Per nurodytą laikotarpį nepanaudota kilmės garantija netenka galios Nebegaliojanti kilmės garantija įskaičiuojama į liekamąjį energijos rūšių derinį.“
5Pakeisti 29 straipsnio 7 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) energijos rūšis: elektros energija, šilumos energija, vėsumos energija ar dujos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, įskaitant vandenilį;“. 6. Pripažinti netekusia galios 29 straipsnio 8 dalį. 8. Paramos schema netaikoma tokiam gamintojui, kuriam suteikiama kilmės garantija, skirta tos pačios rūšies pagamintai atsinaujinančių išteklių energijai. 7. Pakeisti 29 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Kilmės garantija nenaudojama, įgyvendinant siekiant šio įstatymo 55 1 straipsnio
tarpinius nacionalinius planinius rodiklius nustatytos energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių energijos dalies, palyginti su šalies bendruoju galutiniu energijos suvartojimu.“
ir ją išdėstyti taip: „10.
Kilmės garantijų perdavimas kartu ar atskirai su fiziniu elektros energijos ar dujų perdavimu nedaro jokio poveikio sprendimui naudoti statistinius energijos perdavimus, bendrus projektus ar bendras paramos schemas, nurodytas šio įstatymo dvyliktajame skirsnyje, laikantis tarpinių nacionalinių planinių rodiklių siekiant šio įstatymo 1 straipsnio 4 dalyje nustatytos energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių energijos dalies, palyginti su šalies bendruoju galutiniu energijos suvartojimu arba apskaičiuojant bendrąjį galutinį atsinaujinančių išteklių energijos suvartojimą.“
dalimi:
„12. Lietuvos Respublikoje trečiosios valstybės išduotos kilmės garantijos pripažįstamos
tik tuo atveju, jeigu Europos Komisija su ta trečiąja valstybe yra sudariusi susitarimą dėl Europos Sąjungoje išduodamų kilmės garantijų ir toje trečiojoje valstybėje sukurtų suderinamų kilmės garantijų sistemų abipusio pripažinimo ir jeigu energija importuojama arba eksportuojama tiesiogiai.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 35 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „35 straipsnis. Veiklos, susijusios su biodujomis, priežiūra ir kontrolė
energetikos kontrolės komisija energetikos reguliavimo taryba prižiūri ir kontroliuoja, kaip biodujų gamintojams suteikiama teisė prijungti jų įrenginius prie dujų sistemų, kaip taikomos prijungimo kainos, taip pat biodujų supirkimo į dujų sistemas skaidrumą. 2. Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos reguliavimo taryba kontroliuoja, kaip biodujų gamintojai, tiekiantys biodujas į dujų sistemas, laikosi šio įstatymo 31 straipsnyje nurodytose taisyklėse nustatytų reikalavimų. 3.
gamintojai pagal pareikalavimą teikia su vykdoma biodujų gamybos veikla susijusią informaciją dujų sistemų operatoriams, Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai energetikos reguliavimo tarybai, ir Energetikos ministerijai ir Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 37 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „37 straipsnis. Biodegalų ir skystųjų bioproduktų tvarumo sistema
bioproduktai turi atitikti šio įstatymo 38 straipsnyje nustatytus tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijus, nesvarbu, nepaisant to, kurioje pasaulio šalyje užauginta (gauta) žaliava jiems gaminti:
1) skaičiuojant šio įstatymo
nurodytus nacionalinius planinius rodiklius apskaičiuojant šio įstatymo 1 straipsnio 4 dalyje nustatytą energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių energijos dalį, palyginti su šalies bendruoju galutiniu energijos suvartojimu;
2) vertinant energijos gamintojų atitiktį įpareigojimams naudoti atsinaujinančių išteklių energiją;
3) teikiant finansinę paramą už biodegalų ir skystųjų bioproduktų naudojimą;
4) įmaišant juos į degalus, pagamintus iš mineralinių degalų, kaip nurodyta šio įstatymo
siekiais, negalima neatsižvelgti į biodegalus ir skystuosius bioproduktus, gautus laikantis šio įstatymo 38 straipsnyje nustatytų tvarumo kriterijų šio straipsnio 1 dalyje nurodytais tikslais. Apskaičiuojant šio įstatymo 1 straipsnio 4 dalyje nustatytą energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių energijos dalį, palyginti su šalies bendruoju galutiniu energijos suvartojimu, atliekant šio straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą vertinimą ir teikiant šio straipsnio
kitus Europos Komisijos patvirtintus tvarumo kriterijus, jeigu jie yra nustatyti, bet neįtvirtinti šiame įstatyme.
Šios dalies nuostatos netaikomos iki 2018 m. gruodžio 24 d. patvirtintoms paramos schemoms. 3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais tikslais vertinant biodegalų, ir skystųjų bioproduktų atitiktį tvarumo kriterijams, Vyriausybės įgaliota institucija reikalauja turi teisę reikalauti, kad atitinkamą veiklą vykdantys asmenys ūkinę veiklą vykdantys asmenys pagrįstų tiekiamų ir (ar) gaminamų biodegalų ir skystųjų bioproduktų ar jų gamybai naudotų žaliavų atitiktį šio įstatymo 38 straipsnio 2, 3, 4, 5, 6 7, 8, 9, 10, 11 ir
šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijų įvykdymą kriterijams. 4.
užtikrinti biodegalų ir skystųjų bioproduktų atitiktį tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijams, nurodytiems 38 straipsnio 2, 4, 5, 7, 8, 9, 10, 11 ir 12 dalyse, Tuo tikslu ūkinę veiklą vykdantys asmenys privalo naudoti reikalaujama, kad tokie asmenys naudotų masės balanso sistemą, kuri:
1) leidžia maišyti skirtingomis tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo charakteristikomis pasižyminčių žaliavų ir biodegalų kuro siuntas partijas;
2) leidžia maišyti skirtingos energinės vertės žaliavų partijas, siekiant jas toliau perdirbti, jeigu žaliavų partijų dydis pakoreguojamas pagal jų energinę vertę;
ir kuro partijų tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo charakteristikas ir dydžius ir toliau būtų priskiriama mišiniui;
34) numato, kad visų iš mišinio pašalintų paimtų siuntų dalių suma turi tas pačias tvarumo charakteristikas esant tam pačiam siuntų žaliavų ir kuro partijų kiekiui, kaip visų į mišinį įmaišytų siuntų žaliavų ir kuro partijų suma, ir reikalauja, kad šis balansas būtų pasiektas per nustatytą laikotarpį;
5) užtikrina, kad į kiekvieną žaliavų ir kuro partiją būtų atsižvelgiama tik vieną kartą, apskaičiuojant bendrą galutinį energijos iš atsinaujinančių išteklių suvartojimą;
6) užtikrina informacijos apie paramą, skirtą žaliavų ir kuro partijos gamybai, pateikimą. 5.
ir kuro partiją informacija apie žaliavų ir kuro partijos tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo charakteristikas tikslinama ir produkcijai priskiriama tokia tvarka:
1) jeigu perdirbant žaliavos partiją gaunama tik vienos rūšies produkcija, skirta biodegalų ar skystųjų bioproduktų, iš atsinaujinančių išteklių pagaminto nebiologinės kilmės skystojo ir dujinio transporto kuro gamybai, partijos dydis ir susijusios tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo charakteristikos tikslinamos taikant perskaičiavimo koeficientą, atitinkantį tokiai gamybai skirtos produkcijos masės ir procesui patiektos žaliavos masės santykį;
2) jeigu perdirbant žaliavos partiją gaunama daugiau nei vienos rūšies produkcija, skirta biodegalų, skystųjų bioproduktų, iš atsinaujinančių išteklių pagaminto nebiologinės kilmės skystojo ir dujinio transporto kuro gamybai, kiekvienos rūšies produkcijai taikomas atskiras perskaičiavimo koeficientas ir atskiras masės balansas. 4 6. Ūkinę veiklą vykdantys asmenys, siekiantys gauti sertifikatą, patvirtinantį biodegalų, skystųjų bioproduktų ar žaliavų biodegalų, skystųjų bioproduktų gamybai atitiktį tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijams, nurodytiems 38 straipsnio 2, 4, 5, 7, 8, 9, 10, 11 ir 12 dalyse, kreipiasi į sertifikavimo įmonę, kuri atlieka sertifikavimą pagal Europos Komisijos sprendimu pripažintą savanorišką schemą.
Ūkinę veiklą vykdantys asmenys sertifikavimo įmonei Vyriausybės įgaliota institucija užtikrina, kad atitinkamą veiklą vykdantys asmenys pateiktų teikia patikimą informaciją ir duomenis, kurie buvo panaudoti rengiant informaciją apie atitiktį šio įstatymo 38 straipsnio 2, 3, 4, 5, 6 7, 8, 9, 10, 11 ir
išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijų kriterijams laikymąsi, tinkamą ir svarbią informaciją apie priemones, kurių imtasi siekiant apsaugoti dirvožemį, vandenį ir orą, atkurti nualintą žemę, užtikrinti, kad vietovėse, kuriose gėlo vandens yra mažai, jis būtų vartojamas taupiai, taip pat kitą informaciją pagal Europos Komisijos nustatytą tinkamos ir svarbios informacijos sąrašą. 5 7. Atitinkamą Sertifikavimo įmonė atlieka ūkinę veiklą vykdantys asmenys vykdančių asmenų parengia tinkamą nepriklausom pateikiamos pateiktos informacijos audito standartą nepriklausomą auditą ir išduoda sertifikatą arba pateikia motyvuotą atsisakymą jį išduoti. Sertifikavimo įmonė kiekvienais metais atlieka ūkinę veiklą vykdančių asmenų, turinčių sertifikatą, patvirtinantį atitiktį įstatymo 38 straipsnio 2, 4, 5, 7, 8, 9, 10, 11 ir 12 dalyse numatytiems tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijams, auditą ir Vyriausybės įgaliotai institucijai pateikia įrodymą, kad toks standartas buvo parengtas.
Vidaus auditą arba antrosios šalies auditą iki pirmosios miško biomasės surinkimo vietos leidžiama atlikti biodegalų ir skystųjų bioproduktų gamybai iš miško biomasės, siekiant įvertinti atitiktį šio įstatymo
įgaliota institucija Vyriausybės nustatyta tvarka atlieka Audito auditą, kurio metu patikrinama, ar atitinkamą veiklą ūkinę veiklą vykdančio asmens vykdančio asmens naudojamos sistemos yra tikslios, patikimos ir apsaugotos nuo klastojimo, užtikrinant, kad medžiagos nebūtų tikslingai pakeistos ar išmestos, kad žaliavų ir kuro partija arba jos dalis galėtų tapti atliekomis ar liekanomis. Audito metu įvertinamas mėginių ėmimo dažnumas, ir metodika, taip pat įvertinamas ir duomenų patikimumas. 8. Šio straipsnio 6 ir 7 dalių nuostatos taikomos neatsižvelgiant į tai, ar biodegalai, skystieji bioproduktai, iš atsinaujinančių išteklių pagamintas nebiologinės kilmės skystasis ir dujinis transporto kuras gaminami Europos Sąjungoje ar importuojami. 9. Ūkinę veiklą vykdantys asmenys, biodegalų, skystųjų bioproduktų tiekėjai savo interneto svetainėse skelbia aktualią informaciją apie tiekiamų biodegalų ir skystųjų bioproduktų kilmės šalį ir pradines žaliavas. 10. Vyriausybės įgaliota institucija kiekvienais metais teikia Europos Komisijai suvestinę informaciją apie tai, kaip ūkinės veiklos vykdytojai užtikrina atitiktį įstatymo 38 straipsnio 2, 4, 5, 7, 8, 9, 10, 11 ir 12 dalyse numatytiems tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijams. 6 11.
duomenų, gautų pagal Europos Komisijos sprendimu pripažintą savanorišką schemą ar pagal Europos Sąjungos su užsienio valstybėmis sudarytą dvišalį ar daugiašalį susitarimą, kuriame susitariama dėl tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijų, ir Europos Komisija priima sprendimą, kad tokiu susitarimu įrodoma iš atitinkamose šalyse išaugintų (gautų) žaliavų pagamintų biodegalų ir skystųjų bioproduktų atitiktis tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijams, arba pagal Europos Komisijos sprendimu pripažintą savanorišką schemą, kiek toks Europos Komisijos sprendimas yra taikomas, Vyriausybės įgaliota institucija nereikalauja, kad asmuo pateiktų papildomų įrodymų, kad šio įstatymo 38 straipsnio 2, 3, 4, 5, 6 7, 8, 9, 10, 11 ir
šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijai yra įvykdyti, arba pateiktų informaciją apie priemones, nurodytas šio straipsnio
ar jos įgaliotos institucijos paskirtos įstaigos prašymu sertifikavimo įmonės privalo pateikti nepriklausomo audito ataskaitą ir informaciją, kuria remiantis ūkinę veiklą vykdančiam asmeniui išduotas sertifikatas, patvirtinantis atitiktį šio įstatymo 38 straipsnio 2, 4, 5, 7, 8, 9, 10, 11 ir 12 dalyse nustatytiems tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijams. Apibendrintą informaciją Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos paskirta įstaiga kiekvienais metais iki kovo 1 dienos teikia Vyriausybės įgaliotai institucijai.
Jeigu Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos paskirta įstaiga nustato, kad nepriklausomo audito ataskaitoje pateikti duomenys ar informacija neatitinka šio įstatymo 38 straipsnio 2, 4, 5, 7, 8, 9, 10, 11 ir 12 dalyse numatytų kriterijų, ji pateikia šią informaciją Vyriausybės įgaliotai institucijai, kuri nedelsdama informuoja Europos Komisiją ir savanorišką schemą administruojantį subjektą apie nustatytas neatitiktis. 7. Vyriausybės įgaliota institucija Vyriausybės nustatyta tvarka ir terminais pateikia Europos Komisijai šio straipsnio 3 dalyje nurodytos informacijos suvestinę. 8. Vyriausybė, vadovaudamasi šio straipsnio reikalavimais, tvirtina biodegalų ir skystųjų bioproduktų atitikties tvarumo kriterijams kontrolės tvarką, taip pat biodegalų ir skystųjų bioproduktų, atitinkančių tvarumo kriterijus, sertifikavimo tvarką. 9. Šio įstatymo
bioproduktus ir lyginamąjį iškastinį kurą išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų poveikis apskaičiuojamas pagal Aplinkos ministerijos patvirtintas taisykles. 10 13. Tačiau tam, kad Apskaičiuojant šio straipsnio 1 dalyje nurodytą rodiklį, vertinant energijos gamintojų atitiktį įpareigojimams naudoti atsinaujinančių išteklių energiją ir teikiant finansinę paramą už biodegalų ir skystųjų bioproduktų naudojimą, nurodytais tikslais būtų atsižvelgta į įskaitomi biodegalus biodegalai ir skystuosius bioproduktus ir skystieji bioproduktai, pagamintus pagaminti naudojant atliekas ir liekanas, išskyrus žemės ūkio, akvakultūros, žuvininkystės ir miškininkystės liekanas, biodegalai ir skystieji bioproduktai, pagaminti naudojant atliekas ir liekanas, turi atitikti atitinkantys tik šio įstatymo 38 straipsnio 2 dalyje nustatytus tvarumo išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijus.
Atliekos ir liekanos, perdirbamos į produktą, iš kurio gaminami biodegalai ir skystieji bioproduktai, taip pat privalo atitikti šio įstatymo 38 straipsnio 2 dalyje nustatytus išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažėjimo kriterijus. 14. Šio įstatymo
dalyse nustatyti tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijai taikomi nepaisant biomasės geografinės kilmės. 15. Biodegalai ir skystieji bioproduktai, pagaminti iš atliekų ir liekanų, susidariusių ne miško žemėje, bet žemės ūkio paskirties žemėje, įvertinami apskaičiuojant šio įstatymo 1 straipsnio 4 dalyje nustatytą energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių energijos dalį, palyginti su šalies bendruoju galutiniu energijos suvartojimu, vertinant energijos gamintojų atitiktį įsipareigojimams naudoti atsinaujinančių išteklių energiją ir teikiant finansinę paramą už biodegalų ir skystųjų bioproduktų naudojimą, tik tais atvejais, kai ūkinės veiklos vykdytojai arba atitinkamos valstybės institucijos yra parengę stebėsenos arba valdymo planus, skirtus veiklos poveikio dirvožemio kokybei ir dirvožemio angliai vertinti.
Informacija apie tai, kaip tas poveikis stebimas ir valdomas, pateikiama auditų, numatytų šio straipsnio 7 dalyje, ataskaitose.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 38 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„38 straipsnis. Biodegalų ir skystųjų bioproduktų tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą
sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijai
bioproduktai šio įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nurodytais tikslais turi atitikti šio straipsnio 2, 3, 4, 5, 6 7, 8, 9, 10, 11 ir
sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijus, nesvarbu, nepaisant to, kurioje šalyje užauginta (gauta) žaliava jiems gaminti. 2.
šiltnamio efektą sukeliančių dujų, susidarančių dėl biodegalų ir skystųjų bioproduktų naudojimo, kiekis, palyginti su išmetamųjų dujų, susidarančių dėl iškastinio kuro naudojimo, kiekiu, turi sumažėti:
1) mažiausiai 35 procentais
biodujos ir skystieji bioproduktai pagaminti įrenginiuose, kurie buvo pradėti eksploatuoti iki 2015 m. spalio 5 d. ir yra toliau eksploatuojami, iki 2017 m. gruodžio 31 d.;
2) mažiausiai 50 60 procentų, jeigu biodegalai ir transporto sektoriuje naudojamos biodujos ir skystieji bioproduktai pagaminti įrenginiuose, kurie buvo pradėti eksploatuoti laikotarpiu nuo iki 2015 m. spalio 5 6 d., nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.;
3) mažiausiai 60 procentų
skystieji bioproduktai, pagaminti įrenginiuose, kurie pradėti eksploatuoti nuo 2021 m. sausio 1 d. dėl biodegalų ir skystųjų bioproduktų, pagamintų įrenginiuose, kuriuose gamyba pradėta 2015 m. spalio 6 d.ar vėliau, naudojimo.;
4) mažiausiai 70 procentų, kai elektros energija, šilumos ir vėsumos energija pagaminta įrenginiuose, kurie naudoja biomasės kurą, ir kurie pradėti eksploatuoti nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d., ir mažiausiai 80 procentais – įrenginiuose, kurie pradėti eksploatuoti nuo 2026 m. sausio 1 d. 3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytas išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimas dėl biodegalų, transporto sektoriuje naudojamų biodujų ir skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro naudojimo šilumos, vėsumos ir elektros energijos gamybos įrenginiuose apskaičiuojamas aplinkos ministro nustatyta tvarka. 3 4.
3 4. Biodegalai ir skystieji bioproduktai neturi būti pagaminti iš žaliavos, gautos užauginus žaliavai skirtus augalus labai didelės biologinės įvairovės žemėje, tai yra žemėje, kuriai 2008 m. sausio mėnesį ar vėliau buvo taikomas vienas iš toliau nurodytų apibūdinimų (nepaisant to, ar tas apibūdinimas žemei yra taikomas žaliavų gavimo laikotarpiu, ar ne):
1) pirmykštis miškas ir kitos miškingos vietovės (džiunglės, taiga ir panašiai), tai yra miškas ir kitos miškingos vietovės, kuriose auga vietinės rūšys ir nėra aiškiai matomų žmogaus veiklos požymių, o ekologiniai procesai nėra pastebimai sutrikdyti;
2) labai didelės biologinės įvairovės miškas ir kita medžiais apsodinta žemė, kurioje gausu rūšių ir kuri nėra nuniokota arba kuri Vyriausybės įgaliotos institucijos yra pripažinta didelės biologinės įvairovės žeme, išskyrus atvejus, kai pateikiama įrodymų, kad tų žaliavų gamyba gamtos apsaugos tikslams nepakenkė;
23) vietovės, nustatytos pagal konkrečios valstybės teisės aktus arba atitinkamos kompetentingos institucijos Vyriausybės įgaliotos institucijos pripažintos saugomomis gamtos apsaugos tikslais, arba kaip apsaugos saugomos vietovės, kuriose susitelkusios retos, galinčios išnykti arba nykstančios ekosistemos ar rūšys, pripažintos pagal tarptautinius susitarimus arba įtrauktos į tarpvyriausybinių organizacijų ar Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos sudarytus sąrašus, išskyrus atvejus, kai pateikiama įrodymų, kad tų žaliavų auginimas tiems gamtos apsaugos tikslams nepakenkė;
34) daugiau kaip vieno hektaro labai didelės biologinės įvairovės natūralios pievos, tai yra pievos, kurios išliktų pievomis ir be žmogaus įsikišimo ir kuriose išlikusi natūrali rūšių įvairovė, ir kurių ekologinės savybės ir procesai nepakitę;
45) daugiau kaip vieno hektaro labai didelės biologinės įvairovės nenatūralios pievos, tai yra pievos, kurios neišliktų pievomis be žmogaus įsikišimo ir kurios pasižymi rūšių įvairove bei yra nenuniokotos, išskyrus atvejus, kai pateikiama įrodymų, kad žaliavą nuimti būtina siekiant išsaugoti teritorijai taikomą pievos apibūdinimą.
Biodegalai ir skystieji bioproduktai neturi būti pagaminti iš žaliavos, gautos užauginus žaliavai skirtus augalus labai didelės biologinės įvairovės žemėje, tai yra žemėje, kuriai 2008 m. sausio mėnesį ar vėliau buvo taikomas vienas iš toliau nurodytų apibūdinimų (nepaisant to, ar tas apibūdinimas žemei yra taikomas žaliavų gavimo laikotarpiu, ar ne):
1) pirmykštis miškas ir kitos miškingos vietovės (džiunglės, taiga ir panašiai), tai yra miškas ir kitos miškingos vietovės, kuriose auga vietinės rūšys ir nėra aiškiai matomų žmogaus veiklos požymių, o ekologiniai procesai nėra pastebimai sutrikdyti;
2) labai didelės biologinės įvairovės miškas ir kita medžiais apsodinta žemė, kurioje gausu rūšių ir kuri nėra nuniokota arba kuri Vyriausybės įgaliotos institucijos yra pripažinta didelės biologinės įvairovės žeme, išskyrus atvejus, kai pateikiama įrodymų, kad tų žaliavų gamyba gamtos apsaugos tikslams nepakenkė;
23) vietovės, nustatytos pagal konkrečios valstybės teisės aktus arba atitinkamos kompetentingos institucijos Vyriausybės įgaliotos institucijos pripažintos saugomomis gamtos apsaugos tikslais, arba kaip apsaugos saugomos vietovės, kuriose susitelkusios retos, galinčios išnykti arba nykstančios ekosistemos ar rūšys, pripažintos pagal tarptautinius susitarimus arba įtrauktos į tarpvyriausybinių organizacijų ar Tarptautinės gamtos išsaugojimo sąjungos sudarytus sąrašus, išskyrus atvejus, kai pateikiama įrodymų, kad tų žaliavų auginimas tiems gamtos apsaugos tikslams nepakenkė;
34) daugiau kaip vieno hektaro labai didelės biologinės įvairovės natūralios pievos, tai yra pievos, kurios išliktų pievomis ir be žmogaus įsikišimo ir kuriose išlikusi natūrali rūšių įvairovė, ir kurių ekologinės savybės ir procesai nepakitę;
45) daugiau kaip vieno hektaro labai didelės biologinės įvairovės nenatūralios pievos, tai yra pievos, kurios neišliktų pievomis be žmogaus įsikišimo ir kurios pasižymi rūšių įvairove bei yra nenuniokotos, išskyrus atvejus, kai pateikiama įrodymų, kad žaliavą nuimti būtina siekiant išsaugoti teritorijai taikomą pievos apibūdinimą. 4 5.
skystieji bioproduktai neturi būti pagaminti iš žaliavų, gautų iš derlingos žemės, kurioje yra didelės anglies atsargos sankaupos, tai yra iš žemės, kuriai 2008 m. sausio mėnesį buvo taikytas ir toliau nebetaikomas vienas iš šių apibūdinimų:
1) iš šlapžemės šlapžemė, tai yra iš žemės žemė, kuri nuolat arba didelę metų dalį yra apsemta arba permirkusi;
2) iš ištisai mišku apaugusi vietovė, tai yra iš žemės žemė, kurioje daugiau kaip vieno hektaro plote medžiai aukštesni negu 5 metrai, o medžių lajos projekcija apima daugiau kaip 30 procentų žemės ploto, arba iš žemės žemė, kurioje augdami medžiai gali pasiekti tas ribas in situ;
3) iš žemės žemė, kurioje daugiau kaip vieno hektaro plote medžiai aukštesni negu 5 metrai, o medžių lajos projekcija apima nuo 10 iki 30 procentų žemės ploto, arba iš žemės žemė, kurioje augdami medžiai gali pasiekti tas ribas in situ, nebent pateikiama įrodymų, kad anglies atsargos sankaupos šiame plote iki ir po žemės paskirties keitimo yra tokios, kad taikant šio įstatymo
nurodytą tvarką bus įgyvendintos šio straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos. 5 6. Šio straipsnio 4 5 dalies nuostatos netaikomos, jeigu žaliavų gavimo laikotarpiu žemei taikytas toks pat apibūdinimas kaip ir 2008 m. sausio mėnesį. 6 7. Biodegalai ir skystieji bioproduktai neturi būti pagaminti iš žaliavų, užaugintų žemėje, kuri 2008 m. sausio mėnesį buvo durpynas, nebent išskyrus atvejus, kai pateikiama įrodymų, kad tai žaliavai auginti ir derliui nuimti nereikia sausinti anksčiau nenusausintos dirvos. 8.
biomasė naudojama kaip žaliava biodegalams ar skystiesiems bioproduktams gaminti, turi būti paruošta teritorijoje, kuriai taikomi teisės aktai ir stebėsenos sistemos, užtikrinantys:
1) miško kirtimų teisėtumą;
2) kirtaviečių miško atkūrimą;
3) vietovių, nustatytų pagal tarptautinius ar konkrečios valstybės teisės aktus arba Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos sprendimu, tarp jų šlapžemių ir durpynų, apsaugą;
4) kirtimų vykdymą atsižvelgiant į dirvožemio kokybės ir biologinės įvairovės išsaugojimą;
5) kad atliekami miško kirtimai išlaikytų ar didintų miško produktyvumą. 9. Jeigu šio straipsnio 8 dalyje nurodytų teisės aktų ir stebėsenos sistemų nėra, teritorijose, kuriose ruošiama miško biomasė kaip žaliava biodegalų ar skystųjų bioproduktų gamybai, turi būti įdiegtos valdymo sistemos, kurios užtikrina:
1) miško kirtimų teisėtumą;
2) kirtaviečių miško atkūrimą;
3) vietovių, nustatytų pagal tarptautinius ar konkrečios valstybės teisės aktus arba Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos sprendimu, tarp jų šlapžemių ir durpynų, apsaugą, išskyrus atvejus, kai pateikiama įrodymų, kad žaliavos derliaus nuėmimas neturi neigiamo poveikio aplinkai;
4) kirtimų vykdymą atsižvelgiant į dirvožemio kokybės ir biologinės įvairovės išsaugojimą;
5) kad atliekami miško kirtimai išlaikytų ar didintų miško produktyvumą. 10. Miško biomasė, naudojama kaip žaliava biodegalams ar skystiesiems bioproduktams gaminti, turi būti paruošta teritorijoje ar ekonominės integracijos regioninėje organizacijoje, kuri atitinka šiuos žemės paskirties, žemės paskirties keitimo ir miškininkystės kriterijus:
1) yra Paryžiaus susitarimo, ratifikuoto Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl Paryžiaus susitarimo, priimto pagal Jungtinių Tautų Bendrąją klimato kaitos konvenciją, ratifikavimo“, šalis;
2) pagal Jungtinių Tautų Bendrąją klimato kaitos konvenciją ratifikuotą Lietuvos Respublikos Seimo 1995 m. vasario 23 d. nutarimu Nr.
I-812 „Dėl Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos ratifikavimo“, yra pateikusi numatomus įgyvendinti nacionaliniu lygmeniu nustatomus įpareigojančius veiksmus, kurie apima žemės ūkio, miškininkystės ir žemės naudojimo išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimą ir absorbavimą ir užtikrina, kad bet kuris anglies sankaupų, susijusių su paruošta biomase, pokytis būtų įskaičiuojamas į valstybės įsipareigojimą mažinti arba apriboti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, kaip numatyta nacionaliniu lygmeniu nustatytuose įpareigojančiuose veiksmuose;
3) pagal Paryžiaus susitarimo 5 straipsnį yra priimti nacionaliniai arba kiti biomasės paruošimą reglamentuojantys teisės aktai, kuriais saugomos ir didinamos anglies sankaupos ir absorbentai ir kuriuose pateikiami įrodymai, kad deklaruojamas žemės paskirties, žemės paskirties keitimo ir miškininkystės sektoriuje išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis neviršija absorbuojamo tokių dujų kiekio. 11. Nesant atitikties šio straipsnio 10 dalyje nurodytiems kriterijams, teritorijose, kuriose ruošiama miško biomasė kaip žaliava biodegalų ir skystųjų bioproduktų gamybai, turi būti įdiegtos valdymo sistemos, kurios užtikrina, kad anglies sankaupų ir absorbentų lygis ilguoju laikotarpiu būtų išlaikytas ar didinamas. 12.
netiesioginės žemės paskirties naudojimo keitimo riziką keliančias pradines žaliavas, kurių auginimo teritorija plečiama į teritorijas, kuriose yra didelių anglies sankaupų, ir sertifikuojant nedidelę netiesioginio žemės paskirties naudojimo keitimo riziką keliančius biodegalus, skystuosius bioproduktus ir biomasės kurą taikomi kriterijai, nurodyti 2019 m. kovo 13 d. Europos Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2019/807, kuriuo dėl didelę netiesioginio žemės naudojimo keitimo riziką keliančių pradinių žaliavų, kurių auginimo teritorija reikšmingai plečiama į žemės, kurioje yra didelių anglies sankaupų, plotus, nustatymo ir nedidelę netiesioginio žemės naudojimo keitimo riziką keliančių biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro sertifikavimo papildoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/2001 (OL 2019 L 133, p. 1).“
Pakeisti 39 straipsnio 1¹ dalį ir ją išdėstyti taip:
„1¹. Biodegalai ir skystieji bioproduktai, įmaišant juos į degalus,
pagamintus iš mineralinių degalų, turi atitikti šio įstatymo 38 straipsnyje nustatytus tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijus. Vyriausybės įgaliota institucija prižiūri ir tikrina, kad atitinkamą ūkinę veiklą vykdantys asmenys laikytųsi šioje dalyje nurodytų reikalavimų.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 46 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Gamintojas, kuris naudojasi ar ketina pasinaudoti paramos schema, kai jo eksploatuojamos elektrinės elektros energijos gamybos įrenginiuose elektros energijos gamybai naudojami atsinaujinantys energijos ištekliai ir iškastinis kuras, privalo kiekviename elektros energijos gamybos įrenginyje įrengti atskirus elektros energijos apskaitos prietaisus, fiksuojančius pagamintos elektros energijos kiekį.
Kai viename elektros energijos gamybos įrenginyje elektros energijos gamybai naudojami atsinaujinantys energijos ištekliai ir iškastinis kuras, elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius ir iškastinį kurą, kiekiai apskaičiuojami atsižvelgiant į sunaudoto kuro balansą, kuris nustatomas ir Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos reguliavimo tarybos patikrinamas pagal Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimus atitinkančių apskaitos prietaisų mėnesinius rodmenis, aiškiai atskiriančius į elektros energijos gamybos įrenginį patiektos energijos kiekius iš atsinaujinančius energijos išteklius ir iškastinį kurą naudojančių kurą deginančių įrenginių.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 48 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „48 straipsnis. Teritorijų planavimo reikalavimai
1Planuojant visuomeninės,
pramoninės, komercinės ir gyvenamosios paskirties teritorijas, projektuojant, statant, rekonstruojant ir (ar) atnaujinant (modernizuojant) visuomeninius, pramoninius, komercinius ar gyvenamuosius pastatus, turi būti vertinamos galimybės naudoti įrenginius ir sistemas, skirtas elektros energijos, šildymo ir vėsimo iš atsinaujinančių energijos išteklių naudojimui, taip pat centralizuotam šilumos ir vėsumos energijos tiekimui. Planuojant miestų infrastruktūrą, atsižvelgiant į visuomenės interesus, privaloma numatyti šilumos iš atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą. 2.
kartu su Energetikos ministerija rengia ir viešai skelbia rekomendacijas projektuotojams, architektams ir kitiems specialistams dėl atsinaujinančių energijos išteklių technologijų, didelio energinio efektyvumo technologijų, centralizuoto šilumos ir vėsumos energijos tiekimo sistemų integravimo, planuojant, projektuojant, statant ir atnaujinant (modernizuojant) visuomeninės, pramoninės, komercinės ar gyvenamosios paskirties teritorijas.“
straipsnio pakeitimas
ir ją išdėstyti taip:
„2. Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos užtikrina, kad visi
leidimų išdavimo, sertifikavimo ir licencijavimo procedūras reglamentuojantys aprašai ir taisyklės, taikomi elektros energijos, šilumos ir vėsumos energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių įrenginiams, susijusioms perdavimo ir skirstymo tinklų infrastruktūroms ir biomasės pavertimo biodegalais ar kitais energijos produktais skystaisiais bioproduktais procesams, ir iš atsinaujinančių išteklių pagamintiems nebiologinės kilmės skystiesiems ir dujiniams transporto degalams, būtų objektyvūs, skaidrūs, proporcingi ir būtini, nediskriminuojantys pareiškėjų ir kad juose būtų visiškai atsižvelgta į konkrečių atsinaujinančių išteklių energijos naudojimo technologijų ypatybes.“
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Atsižvelgiant į nedidelės įrengtosios galios
elektrinių (iki 350 kW 500 kW), naudojančių atsinaujinančius energijos išteklius, ribotą dydį ir galimą poveikį ir siekiant išvengti neproporcingos finansinės bei administracinės naštos, atsakingos institucijos užtikrina, kad nedidelės įrengtosios galios elektrinių projektavimui ir statybai, išskyrus patvankinio tipo hidroelektrines, būtų taikomi supaprastinti reikalavimai, nereikalaujant rengti detaliųjų planų ir keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, jeigu tai neprieštarauja vietos tvarkymo ir naudojimo reglamentams. 2.
ir ją išdėstyti taip: „5. Kaimo vietovėse statant pavienes ne didesnės kaip 350 kW 500 kW įrengtosios galios vėjo elektrines ir (ar) saulės šviesos energijos elektrines, nereikalaujama keisti pagrindinės žemės naudojimo paskirties, rengti detaliųjų planų ir keisti bendrojo plano sprendinių, jeigu tai neprieštarauja vietos tvarkymo ir naudojimo reglamentams.“
Pakeisti 55 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Lietuvos statistikos departamentas užtikrina statistinių duomenų apie visą šalyje pagamintą ir (ar) suvartotą atsinaujinančių išteklių energiją ir (ar) energiją, pagamintą iš atsinaujinančių energijos išteklių, surinkimą. Šie duomenys taip pat turi apimti ir aeroterminę aplinkos energiją, geoterminę energiją, hidroterminę energiją, saulės šilumos energiją, saulės šviesos energiją, sunaudojamą galutinio energijos suvartojimo sektoriuose.“
Pakeisti 58 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „58 straipsnis. Statistiniai energijos perdavimai tarp Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių narių
institucija gali sudaryti susitarimus dėl nustatyto atsinaujinančių išteklių energijos kiekio statistinio energijos perdavimo iš Lietuvos Respublikos į kitą valstybę narę ar iš kitos valstybės narės į Lietuvos Respubliką. 2. Susitarimai dėl statistinių energijos perdavimų sudaromi Vyriausybės nustatyta tvarka. 3. Lietuvos Respublika gali perduoti statistinį atsinaujinančių išteklių energijos kiekį kitai valstybei narei, jeigu Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energijos kiekis viršija šio įstatymo 1 straipsnio 4 dalyje nustatytą energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių energijos dalį, palyginti su šalies bendruoju galutiniu energijos suvartojimu 55 straipsnio 2 dalyje nustatytus tarpinius nacionalinius planinius rodiklius. 4.
Respublikos atsinaujinančių išteklių energijos sunaudojimas yra mažesnis negu šio įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje nustatyti tarpiniai nacionaliniai planiniai rodikliai 1 straipsnio 4 dalyje nustatyta energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių energijos dalis, palyginti su šalies bendruoju galutiniu energijos suvartojimu, ir nėra kitų būdų ir priemonių šiems rodikliams pasiekti, Lietuvos Respublikos Seimas gali priimti nutarimą leisti Vyriausybei vykdyti statistinį atsinaujinančių išteklių energijos kiekio priėmimą iš kitos valstybės narės. 5. Perduotas atsinaujinančių išteklių energijos kiekis yra:
1) atimamas iš atsinaujinančių išteklių energijos kiekio, į kurį atsižvelgiama vertinant, kaip Lietuvos Respublika įgyvendina siekia šio įstatymo 1 straipsnio 4 dalyje nustatytos energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių energijos dalies, palyginti su šalies bendruoju galutiniu energijos suvartojimu 5 dalies 1 punkte nustatytus rodiklius ir 55 straipsnio 2 dalyje nustatytus tarpinius nacionalinius planinius rodiklius, tuo atveju, kai statistinis energijos perdavimas įvykdomas iš Lietuvos Respublikos į kitą valstybę narę;
2) pridedamas prie atsinaujinančių išteklių energijos kiekio, į kurį atsižvelgiama vertinant, kaip Lietuvos Respublika įgyvendina siekia šio įstatymo 1 straipsnio 4 dalyje nustatytos energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių energijos dalies, palyginti su šalies bendruoju galutiniu energijos suvartojimu 5 dalies 1 punkte nustatytus rodiklius ir 55 straipsnio 2 dalyje nustatytus tarpinius nacionalinius planinius rodiklius, tuo atveju, kai statistinis energijos perdavimas įvykdomas iš kitos valstybės narės į Lietuvos Respubliką. 6. Nustatyto atsinaujinančių išteklių energijos kiekio statistiniai perdavimai gali būti vykdomi Europos Sąjungos atsinaujinančių išteklių energijos vystymo platformoje (toliau – Platforma).
Vyriausybė ar jos įgaliota institucija per Platformą gali teikti metinius duomenis apie atsinaujinančių išteklių energijos dalį, įskaitant numatomus trūkumus ar dalies viršijimą, stebėti šiuos duomenis, taip pat nurodyti kainą, už kurią sutiktų energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos perteklių perduoti iš kitos valstybės narės ar kitai valstybei narei. Perdavimų kaina nustatoma kiekvienu atveju atskirai, atsižvelgiant į Platformoje nurodytą paklausą ir pasiūlą. 7. Šio straipsnio 1 ir 6 dalyje dalyse nurodyti susitarimai vienus ar daugiau metų sudaromi ne trumpesniam kaip vienų metų laikotarpiui. Apie sudarytus susitarimus Vyriausybės nustatyta tvarka pranešama Europos Komisijai ne vėliau kaip per 3 mėnesius 12 mėnesių pasibaigus kiekvieniems metams, kuriais jie galioja. Europos Komisijai siunčiamoje informacijoje, be kita ko, nurodomas perduodamos energijos kiekis ir kaina. Per Platformą atlikus nustatyto atsinaujinančių išteklių energijos kiekio statistinį energijos perdavimą, dalyvaujančios šalys ir informacija apie konkretų perdavimą skelbiamos viešai. 8. Statistiniai energijos perdavimai laikomi įvykdytais tik po to, kai visos perdavime dalyvavusios valstybės narės apie perdavimą praneša Europos Komisijai arba kai Platformoje įvykdomos visos atsiskaitymo sąlygos. 9. Pajamos, gautos vykdant susitarimus dėl statistinių energijos perdavimų, pervedamos į valstybės biudžetą ir kaupiamos atskiroje Valstybės iždo sąskaitoje. Gautos lėšos Vyriausybės nustatyta tvarka naudojamos susitarimuose dėl statistinių energijos perdavimų numatytais tikslais, susijusiais su atsinaujinančių energijos išteklių plėtra, energijos efektyvumo didinimu, taip pat moksliniams tyrimams atsinaujinančių išteklių energetikos sektoriuje.
Šias lėšas Vyriausybės nustatyta tvarka administruoja Vyriausybės įgaliota institucija . 10. Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energijos kiekio priėmimas iš kitos valstybės narės, vykdant susitarimus dėl statistinių energijos perdavimų, finansuojamas iš valstybės biudžeto.“
ir ją išdėstyti taip: „3. Vyriausybės nustatyta tvarka jos įgaliota institucija praneša Europos Komisijai, kokia elektros energijos, šilumos ar vėsumos energijos, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalis ar koks kiekis pagal bet kurį Lietuvos Respublikos teritorijoje įgyvendinamą bendrą projektą, kuris pradėtas po 2009 m. birželio 25 d., arba padidinant įrenginio, kuris buvo rekonstruotas po tos datos, pajėgumus, laikomi įskaitomais į kitos valstybės narės nacionalinį bendrąjį planinį rodiklį atsinaujinančių išteklių energijos procentinę dalį. Atsinaujinančių išteklių energijos vienetai, pagaminti padidinant įrenginio pajėgumus, vertinami taip, lyg jie būtų pagaminti atskirame įrenginyje, kuris pradėtas eksploatuoti tuo momentu, kai pajėgumai buvo padidinti.“
ir ją išdėstyti taip: „4.
Šio straipsnio 3 dalyje nurodytame pranešime Europos Komisijai:
1) aprašomas siūlomas įrenginys arba nurodomas rekonstruotas įrenginys;
2) nurodoma įrenginyje pagamintos elektros energijos, šilumos ar vėsumos energijos dalis arba kiekis, laikomi įskaitomais į kitos valstybės narės nacionalinį bendrąjį planinį rodiklį atsinaujinančių išteklių energijos procentinę dalį;
3) nurodoma valstybė narė, kurios naudai teikiamas pranešimas;
4) nurodomas kalendoriniais metais išreikštas laikotarpis, per kurį įrenginyje pagaminta atsinaujinančių išteklių elektros energija, šilumos ar vėsumos energija turi būti laikoma įskaitoma į kitos valstybės narės nacionalinį bendrąjį planinį rodiklį atsinaujinančių išteklių energijos procentinę dalį. Šis laikotarpis negali būti ilgesnis kaip iki 2020 m.“
3Pakeisti 59 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Bendro projekto tarp Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės narės (ar kitų
valstybių narių) trukmė gali būti ilgesnė kaip iki 2020 2030 m.“
59 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Lietuvos Respublikoje vykdomi bendri projektai su kitomis valstybėmis narėmis negali turėti neigiamos įtakos šio įstatymo
nacionalinių planinių rodiklių nustatytos energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių energijos dalies, palyginti su šalies bendruoju galutiniu energijos suvartojimu, įgyvendinimui.“
dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) elektros energijos, šilumos ar vėsumos energijos kiekį, per tuos metus pagamintą įrenginyje iš atsinaujinančių energijos išteklių ir kuris turi būti įskaitomas į kitos valstybės narės nacionalinį bendrąjį planinį rodiklį atsinaujinančių išteklių energijos procentinę dalį remiantis pranešimo sąlygomis.“
ir ją išdėstyti taip: „3.
Elektros energijos, šilumos ar vėsumos energijos kiekis, apie kurį pranešama vykdant Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės narės (ar kitų valstybių narių) bendrus projektus šiame straipsnyje nustatyta tvarka:
1) atimamas iš atsinaujinančių išteklių elektros energijos, šilumos ar vėsumos kiekio, į kurį atsižvelgiama vertinant apskaičiuojant, kaip Lietuvos Respublika įgyvendina šio įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje nustatytus tarpinius nacionalinius planinius rodiklius 1 straipsnio 4 dalyje nustatytą energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių energijos dalį, palyginti su šalies bendruoju galutiniu energijos suvartojimu, tuo atveju, kai nurodytas elektros energijos, šilumos ar vėsumos energijos kiekis Lietuvos Respublikoje pagaminamas kitos valstybės narės naudai;
2) pridedamas prie atsinaujinančių išteklių elektros energijos, šilumos ar vėsumos kiekio, į kurį atsižvelgiama vertinant apskaičiuojant, kaip Lietuvos Respublika įgyvendina šio įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje nustatytus tarpinius nacionalinius planinius rodiklius 1 straipsnio 4 dalyje nustatytą energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių energijos dalį, palyginti su šalies bendruoju galutiniu energijos suvartojimu, tuo atveju, kai nurodytas elektros energijos, šilumos ar vėsumos energijos kiekis kitos valstybės narės teritorijoje pagaminamas Lietuvos Respublikos naudai.“
Pakeisti 61 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„61 straipsnis. Bendri projektai su užsienio valstybėmis
institucija gali inicijuoti, vykdyti ir (ar) dalyvauti vykdant visų tipų bendrus projektus tarp Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybės (ar užsienio valstybių), susijusius su elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių. Tokiuose projektuose gali dalyvauti ir kitos valstybės narės.
Į tokius bendrus projektus su užsienio valstybėmis, kurie vykdomi laikantis tarptautinės teisės, gali būti įtraukti ir privatūs ekonominės veiklos vykdytojai asmenys . 2. Susitarimai dėl bendrų projektų su užsienio valstybėmis vykdymo sudaromi Vyriausybės nustatyta tvarka. 3. Įgyvendinant bendrus projektus, užsienio valstybėje pagamintas atsinaujinančių išteklių elektros energijos kiekis, kuris laikomas įskaitomu į Lietuvos Respublikos nacionalinį bendrąjį planinį rodiklį šio įstatymo 1 straipsnio 4 dalyje nustatytą energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių energijos dalį, palyginti su šalies bendruoju galutiniu energijos suvartojimu, turi atitikti šias sąlygas:
1) elektros energija suvartojama Europos Sąjungoje;
energija pagaminta naujai pastatytame įrenginyje, pradėjusiame veikti po
buvo rekonstruotas po tos datos įgyvendinant šio straipsnio 1 dalyje nurodytą bendrą projektą. Atsinaujinančių išteklių elektros energijos vienetai, pagaminti padidinus įrenginio pajėgumus, vertinami taip, lyg jie būtų pagaminti atskirame įrenginyje, kuris pradėtas eksploatuoti tuo momentu, kai įrenginio pajėgumai buvo padidinti;
3) pagamintam ir eksportuotam elektros energijos kiekiui nebuvo suteikta parama pagal užsienio valstybės paramos schemą, išskyrus įrenginiui suteiktą paramą investicijoms.;
4) elektros energija pagaminta laikantis tarptautinės teisės trečiojoje valstybėje, kuri yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją arba kitas tarptautines konvencijas ar sutartis žmogaus teisių klausimais pasirašiusioji šalis. 4.
dalies 1 punkte nurodytas reikalavimas tenkinamas, kai:
1) visi atsakingi perdavimo sistemos operatoriai kilmės šalyje valstybėje, paskirties šalyje valstybėje ir, jeigu taikoma, visose užsienio tranzito valstybėse galutinai priskyrė elektros energijos kiekį, lygiavertį kiekiui, į kurį atsižvelgiama, paskirtiems elektros tinklų sujungimo pajėgumams;
2) atsakingas perdavimo sistemos operatorius, veikiantis jungiamosios linijos Europos Sąjungos pusėje, galutinai įtraukė į balansą elektros energijos kiekį, lygiavertį kiekiui, į kurį atsižvelgiama;
3) paskirti pajėgumai ir elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytame įrenginyje yra susiję su tuo pačiu laikotarpiu. 5.
institucija gali kreiptis į Europos Komisiją, prašydamos Lietuvos Respublikos bendrojo planinio rodiklio įvertinimo šio įstatymo 1 straipsnio 4 dalyje nustatytos energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių energijos dalies, palyginti su šalies bendruoju galutiniu energijos suvartojimu, tikslais apskaičiuojant atsinaujinančių išteklių energijos dalį, atsižvelgti į atsinaujinančių išteklių elektros energiją, pagamintą ir suvartotą užsienio valstybėje, kai jungiamosios linijos tarp Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybės tiesimo parengiamasis laikotarpis labai ilgas, tokiomis sąlygomis:
1) jungiamosios linijos tiesimas turi būti pradėtas ne vėliau kaip 2016 2026 m. gruodžio 31 d.;
2) turi būti neįmanoma pradėti eksploatuoti jungiamosios linijos ne vėliau kaip 2020 2030 m. gruodžio 31 d.;
3) turi būti įmanoma pradėti eksploatuoti jungiamąją liniją ne vėliau kaip 2022 2032 m. gruodžio 31 d.;
4) pradėjus eksploatuoti jungiamąją liniją, ji bus naudojama elektros energijai, gaminamai iš atsinaujinančių energijos išteklių, eksportuoti į Europos Sąjungą, kaip nurodyta šio straipsnio 4 dalyje;
5) prašymas susijęs su šio straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytus kriterijus atitinkančiu bendru projektu, kurį vykdant bus naudojama jungiamoji linija po to, kai ji bus pradėta eksploatuoti, ir su elektros energijos kiekiu, kuris nėra didesnis už elektros energijos kiekį, kuris bus eksportuojamas į Europos Sąjungą po to, kai jungiamoji linija bus pradėta eksploatuoti. 6. Vyriausybės nustatyta tvarka jos įgaliota institucija praneša Europos Komisijai apie elektros energijos dalį ar kiekį, kurie pagaminti įrenginyje, esančiame užsienio valstybės teritorijoje, ir kurie įskaitomi į vienos ar daugiau valstybių narių nacionalinį bendrąjį planinį rodiklį atsinaujinančių išteklių energijos procentinę dalį.
Kai bendrame projekte dalyvauja daugiau negu viena valstybė narė, apie elektros energijos dalies ar kiekio paskirstymą valstybėms narėms pranešama Europos Komisijai. Ši elektros energijos dalis ar kiekis negali viršyti faktiškai į Europos Sąjungą eksportuotos ir joje suvartotos elektros energijos dalies ar kiekio, atitinkančių šio straipsnio 4 dalyje išdėstytas sąlygas ir 4 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytą kiekį. 7. Šio straipsnio 6 dalyje nurodytame pranešime Europos Komisijai:
1) aprašomas siūlomas įrenginys arba nurodomas rekonstruotas įrenginys;
2) nurodoma įrenginyje pagamintos elektros energijos dalis arba kiekis, laikomi įskaitomais į Lietuvos Respublikos nacionalinį planinį rodiklį šio įstatymo 1 straipsnio 4 dalyje nustatytą energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių energijos dalį, palyginti su šalies bendruoju galutiniu energijos suvartojimu, taip pat, laikantis konfidencialumo reikalavimų, atitinkami finansiniai susitarimai;
3) nurodomas kalendoriniais metais išreikštas laikotarpis, per kurį įrenginyje pagaminta elektros energija turi būti laikoma įskaitoma į Lietuvos Respublikos nacionalinį bendrąjį planinį rodiklį šio įstatymo 1 straipsnio 4 dalyje nustatytą energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių energijos dalį, palyginti su šalies bendruoju galutiniu energijos suvartojimu;
4) kartu pateikiamas užsienio valstybės, kurios teritorijoje pradėjo veikti įrenginys, rašytinis šios dalies
energijos dalis arba kiekis, kurie bus vartojami užsienio valstybėje. 8.
pranešimo negalima nurodytą pranešimą, pateikiamą Europos Komisijai, galima keisti ar panaikinti, jeigu nėra yra Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybės, kuri pagal šio straipsnio 7 dalies 4 punktą patvirtino bendrą projektą, bendro susitarimo bendras susitarimas. 9. Bendro projekto tarp Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių trukmė gali būti ilgesnė kaip iki 2020
bendri projektai su užsienio valstybėmis negali turėti neigiamos įtakos šio įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje nustatytų tarpinių nacionalinių planinių rodiklių
išteklių energijos dalies, palyginti su šalies bendruoju galutiniu energijos suvartojimu, įgyvendinimui pasiekimui.“
Pakeisti 62 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „62 straipsnis. Bendrų projektų su užsienio valstybėmis rezultatai
mėnesių, pasibaigus kiekvieniems šio įstatymo 61 straipsnio 7 dalies 3 punkte nustatyto laikotarpio metams, Vyriausybės nustatyta tvarka jos įgaliota institucija parengia pranešimą, kuriame nurodo:
1) bendrą iš atsinaujinančių išteklių pagamintos elektros energijos kiekį, per tuos metus pagamintą įrenginyje iš atsinaujinančių energijos išteklių ir kuris nurodytas Europos Komisijai pateiktame pranešime bendro projekto tikslais;
2) elektros energijos kiekį, per tuos metus pagamintą įrenginyje iš atsinaujinančių energijos išteklių ir kuris turi būti įskaitomas į Lietuvos Respublikos nacionalinį bendrąjį planinį rodiklį šio įstatymo 1 straipsnio 4 dalyje nustatytą energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių energijos dalį, palyginti su šalies bendruoju galutiniu energijos suvartojimu, remiantis pranešimo sąlygomis;
3) įrodymą, kad tenkinamos šio įstatymo 61 straipsnio 3 dalyje nustatytos sąlygos. 2.
institucija šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pranešimą siunčia užsienio valstybei, kuri pagal šio įstatymo 61 straipsnio 7 dalies 4 punktą patvirtino bendrą projektą, ir Europos Komisijai. 3. Elektros energijos kiekis, pagamintas iš atsinaujinančių energijos išteklių, apie kurį pranešta pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą, pridedamas prie atsinaujinančių išteklių energijos kiekio, į kurį atsižvelgiama vertinant, kaip Lietuvos Respublika įgyvendina siekia šio įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje nustatytus tarpinius nacionalinius planinius rodiklius 1 straipsnio 4 dalyje nustatytos energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių energijos dalies, palyginti su šalies bendruoju galutiniu energijos suvartojimu.“
Pakeisti 63 straipsnio 2 dalies pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip: „2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais tam tikras atsinaujinančių išteklių energijos kiekis, pagamintas vienos paramos schemoje dalyvaujančios valstybės narės teritorijoje, gali būtų įskaitytas į kitos paramos schemoje dalyvaujančios valstybės narės atsinaujinančių išteklių energijos procentinę dalį nacionalinį bendrąjį planinį rodiklį, jeigu atitinkamos valstybės narės:“. 36 straipsnis. 63¹ straipsnio pakeitimas Papildyti 63¹ straipsnį 3 dalimi: „3. Susitarimuose su kita valstybe nare (kitomis valstybėmis narėmis) dėl dalyvavimo aukcione, be kita ko, privalo būti nustatytas elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių kiekio paskirstymo principas.“
Pakeisti 64 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „64 straipsnis. Skundų nagrinėjimas 1.
nagrinėjimas
reguliavimo taryba išankstine neprivaloma skundų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja suinteresuotų asmenų skundus dėl elektros tinklų operatorių, šilumos tiekėjų ir dujų sistemų operatorių veiksmų ar neveikimo, kreipiantis dėl šių asmenų įrenginių prijungimo prie atitinkamų tinklų ar sistemų, prijungiant įrenginius, priimant pagamintą energiją į energetikos tinklus ar sistemas ir (ar) vykdant kitas šio įstatymo nustatytas pareigas, susijusias su atsinaujinančių energijos išteklių naudojimu energijai gaminti. 2. Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai energetikos reguliavimo tarybai pateikti skundai nagrinėjami Energetikos įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis.“
netekusiu galios Įstatymo priedo 1 punktą. 1. 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/28/EB dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, iš dalies keičianti bei vėliau panaikinanti Direktyvas 2001/77/EB ir 2003/30/EB (OL 2009 L 140, p. 16). 2. Pakeisti Įstatymo priedo 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2. 2009 m. liepos 13 d. 1996 m. gruodžio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2009/72/EB 96/92/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinanti Direktyvą 2003/54/EB (OL 2009 L 211, p. 55). (OL 2004 m. specialusis leidimas, 12 skyrius, 2 tomas, p. 3) su paskutiniais pakeitimais padarytais 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2009/72/EB (OL 2009 L 211, p. 55). 3. Papildyti Įstatymo priedą 3¹ punktu: „3¹. 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo (OL 2010 L 153, p. 13).“
punktu:
„6. 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento
ir Tarybos Direktyva (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (OL 2018 L 328, p. 82).“
82).“
ir taikymas
įstatymas, išskyrus šio įstatymo 1 straipsnį, 2 straipsnio 1, 2, 4, 6, 10–14 dalis, 5 ir 6 straipsnius, 8 straipsnį, 15 straipsnio 1 dalį, 22, 23, 24, 26, 27, 29-35, 38 straipsnius, šio straipsnio 2ir 3 dalis, įsigalioja 2020 m. birželio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos aplinkos ministras, Lietuvos Respublikos energetikos ministras ir Valstybinė energetikos reguliavimo taryba iki 2020 m. gegužės 31 d. priima šio įstatymo, išskyrus šio įstatymo 1 straipsnį, 2 straipsnio 1, 2, 4, 6 10–14 dalis, 5 ir 6 straipsnius, 8 straipsnio, 15 straipsnio 1 dalį, 22, 23, 24, 26, 27, 29-35, 38 straipsnius, įgyvendinamuosius teisės aktus. 2. Šio įstatymo 2 straipsnio 6 dalis ir 15 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2020 m. gegužės 1 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministras iki 2020 m. balandžio
aktus. 3. Šio įstatymo 1 straipsnis, 2 straipsnio 1, 2, 4, 10–14 dalys, 5, 6, 8 22, 23, 24, 26, 27, 29-35, 38 straipsniai įsigalioja 2021 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministras, Lietuvos Respublikos energetikos ministras ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2021 m. birželio 29 d. priima šio įstatymo 1 straipsnio, 2 straipsnio 1, 2, 4, 10–14 dalių, 5, 6, 8, 22, 23, 24, 26, 27, 29-35, 38 straipsnių įgyvendinamuosius teisės aktus. 4. Asmenims, iki šio įstatymo įsigaliojimo įgijusiems teisę pasinaudoti fiksuotu elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių tarifu, jiems taikomu skatinimo laikotarpiu atsinaujinančių išteklių energijos kilmės garantija neišduodama. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Juozas Imbrasas
2,
RESPUBLIKOS ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ ENERGETIKOS ĮSTATYMO NR. XI-1375 1, 2, 3, 4, 5, 6, 11, 13, 14, 16, 17, 18, 20, 20¹, 21, 22, 25, 28, 29, 35, 37, 38, 39, 46, 48, 49, 55, 58, 59, 60, 61, 62, 63, 63¹,
tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 2, 3, 8, 13¹, 19 ir 27 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 18¹ straipsniu įstatymo projekto (toliau – EĮ projektas) rengimą paskatino šios priežastys:
1) Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. XI-2133 „Dėl Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos patvirtinimo“ (toliau – NENS), 1.4 papunktyje numatyta strateginė kryptis – suteikti galimybę ir paskatas verslo subjektams dalyvauti siekiant energetikos pažangos ir vykdant Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos įgyvendinimo priemonių plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 1210 „Dėl Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo“ (toliau – NENS įgyvendinimo planas), uždavinį, t. y. šalies verslo dalyvavimas siekiant energetikos pažangos, taikant 11.1.3.3 papunktyje įtvirtintą priemonę;
2) tinkamai įgyvendinti dalį 2018 m. gegužės 30 d.
Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos (ES) 2018/844, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo ir Direktyva 2012/27/ES dėl energijos vartojimo efektyvumo nuostatų, bei dalį Europos Komisijos 2019 m. birželio 7 d. rekomendacijos (ES)2019/1019 nuostatų, kuriomis pakeistos ribos, kada pastatuose turi būti atliekamas šildymo sistemų ir kombinuotųjų šildymo ir vėdinimo sistemų bei oro kondicionavimo sistemų ir kombinuotųjų oro kondicionavimo ir vėdinimo sistemų tikrinimas. Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 7, 9, 16, 17, 20, 21¹, 22, 31, 39, 41, 48, 49, 51, 69, 71 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 71¹ straipsniu įstatymo projekto (toliau – EEĮ projektas) rengimą paskatino šios priežastys:
1) tinkamai įgyvendinti 2018 m. gruodžio 11 d.
Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (toliau – Direktyva 2018/2001) nuostatas, kuriomis įtvirtinama galimybė elektros energijos iš AEI gamintojams parduoti elektros energiją galutiniams vartotojams pagal atsinaujinančių išteklių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis bei užtikrinanti atnaujinančių išteklių energijos bendrijų veiklą;
2) nuo 2019 m. gegužės 1 d. pasikeitė Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (toliau –Įstatymas) 11 straipsnyje įtvirtintos nuostatos, atsisakant Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (toliau – Taryba) priskirtos funkcijos tvirtinti elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių fiksuotų tarifų (toliau – fiksuotas tarifas) didžiausius galimus dydžius, nustatyti jų diferencijuojamus dydžius, kontroliuoti, kaip jie taikomi;
3) Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, išnagrinėjęs konstitucinės justicijos bylą pagal Lietuvos Respublikos Seimo narių prašymą ištirti, ar Elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio 6 dalies
Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 29 straipsniui, 46 straipsnio 1–4 dalimis, konstitucinės teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių apsaugos principams, Konstitucinio teismo nutarimu pripažino, kad Elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatytas teisinis reguliavimas tiek, kiek pagal jį leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus (toliau – leidimas plėtrai) iš atsinaujinančių energijos išteklių galiojimo terminas pratęsiamas vieną kartą 6 mėnesių laikotarpiui, jeigu asmuo, kreipdamasis dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo, pateikia įrodymus, pagrindžiančius, kad atlikti suplanuotus darbus vėluojama dėl valstybės, trečiųjų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių, neatsižvelgiant į tai, kiek trunka šios aplinkybės, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui;
4) praktikoje pasitaiko atvejų, kada elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamintojai siekia pakeisti elektrinės teritoriją, nurodytą leidimuose veiklai elektros energetikos sektoriuje; Elektros energetikos įstatyme nėra aiškiai reglamentuota leidimų keitimo tvarka pasikeitus elektrinės teritorijai;
5) nėra aišku, ar gamintojai, kurių įrengtoji galia iki
poreikiams nesuvartotos elektros energijos ir ketina dalyvauti skatinimo kvotų paskirstymo aukcione (toliau – aukcionas), privalo pasirašyti elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų ketinimų protokolą (toliau – ketinimų protokolas);
6) nėra aiškiai apibrėžta, ką reiškia Elektros energetikos įstatymo 22 straipsnio 9 dalies 4 punkte nurodyta „suderinto techninio projekto pateikimo diena“ ir kuris subjektas turi pateikti suderintą techninį projektą;
7) Elektros energetikos įstatymo nuostatos, reglamentuojančios vėjo elektrinių statybos vietas teritorijose, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo klausimus, taikomi apribojimai, nesuderintos su Įstatyme įtvirtintomis nuostatomis;
8) Elektros energetikos įstatymo nuostatos, reglamentuojančios elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių priėmimą ir persiuntimą tinklais, prioriteto tvarka nesuderintos su Įstatyme įtvirtintomis nuostatomis;
9) tinkamai įgyvendinti 2009 m. liepos 13 d.
Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (toliau – Direktyva 2018/2001) nuostatas, kuriomis įtvirtinama galimybė elektros energijos iš AEI gamintojams parduoti elektros energiją galutiniams vartotojams pagal atsinaujinančių išteklių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis bei užtikrinanti atnaujinančių išteklių energijos bendrijų veiklą;
2) nuo 2019 m. gegužės 1 d. pasikeitė Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (toliau –Įstatymas) 11 straipsnyje įtvirtintos nuostatos, atsisakant Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (toliau – Taryba) priskirtos funkcijos tvirtinti elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių fiksuotų tarifų (toliau – fiksuotas tarifas) didžiausius galimus dydžius, nustatyti jų diferencijuojamus dydžius, kontroliuoti, kaip jie taikomi;
3) Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, išnagrinėjęs konstitucinės justicijos bylą pagal Lietuvos Respublikos Seimo narių prašymą ištirti, ar Elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio 6 dalies
Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 29 straipsniui, 46 straipsnio 1–4 dalimis, konstitucinės teisinės valstybės, teisėtų lūkesčių apsaugos principams, Konstitucinio teismo nutarimu pripažino, kad Elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatytas teisinis reguliavimas tiek, kiek pagal jį leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus (toliau – leidimas plėtrai) iš atsinaujinančių energijos išteklių galiojimo terminas pratęsiamas vieną kartą 6 mėnesių laikotarpiui, jeigu asmuo, kreipdamasis dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo, pateikia įrodymus, pagrindžiančius, kad atlikti suplanuotus darbus vėluojama dėl valstybės, trečiųjų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių, neatsižvelgiant į tai, kiek trunka šios aplinkybės, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio
alstybės principui;
4) praktikoje pasitaiko atvejų, kada elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamintojai siekia pakeisti elektrinės teritoriją, nurodytą leidimuose veiklai elektros energetikos sektoriuje; Elektros energetikos įstatyme nėra aiškiai reglamentuota leidimų keitimo tvarka pasikeitus elektrinės teritorijai;
5) nėra aišku, ar gamintojai, kurių įrengtoji galia iki
poreikiams nesuvartotos elektros energijos ir ketina dalyvauti skatinimo kvotų paskirstymo aukcione (toliau – aukcionas), privalo pasirašyti elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų ketinimų protokolą (toliau – ketinimų protokolas);
6) nėra aiškiai apibrėžta, ką reiškia Elektros energetikos įstatymo 22 straipsnio 9 dalies 4 punkte nurodyta „suderinto techninio projekto pateikimo diena“ ir kuris subjektas turi pateikti suderintą techninį projektą;
7) Elektros energetikos įstatymo nuostatos, reglamentuojančios vėjo elektrinių statybos vietas teritorijose, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo klausimus, taikomi apribojimai, nesuderintos su Įstatyme įtvirtintomis nuostatomis;
8) Elektros energetikos įstatymo nuostatos, reglamentuojančios elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių priėmimą ir persiuntimą tinklais, prioriteto tvarka nesuderintos su Įstatyme įtvirtintomis nuostatomis;
9) tinkamai įgyvendinti 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių 3 straipsnio 9 dalies nuostatas, kuriomis užtikrinamas informacijos apie teikiamą energiją pateikimas galutiniams vartotojams;
10) šiuo metu Elektros energetikos įstatyme nėra aiškiai reglamentuota leidimų veiklai elektros energetikos sektoriuje keitimo tvarka pasikeitus teritorijai;
11) šiuo metu gamintojams laikinas jų pagamintos elektros energijos persiuntimo nutraukimas ir apribojimas vykdomas Elektros energetikos įstatymo 71 punkte nustatytu reglamentavimu, ku
ris apima tik laikino elektros energijos nutraukimo ir apribojimo sąlygas tinklų naudotojams, gaunantiems elektros energiją iš tinklų taip pat pritaikant vartotojams nustatytą elektros energijos persiuntimo nutraukimo ir apribojimo toleruotiną laiką.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių 3 straipsnio 9 dalies nuostatas, kuriomis užtikrinamas informacijos apie teikiamą energiją pateikimas galutiniams vartotojams;
10) šiuo metu Elektros energetikos įstatyme nėra aiškiai reglamentuota leidimų veiklai elektros energetikos sektoriuje keitimo tvarka pasikeitus teritorijai;
11) šiuo metu gamintojams laikinas jų pagamintos elektros energijos persiuntimo nutraukimas ir apribojimas vykdomas Elektros energetikos įstatymo 71 punkte nustatytu reglamentavimu, kuris apima tik laikino elektros energijos nutraukimo ir apribojimo sąlygas tinklų naudotojams, gaunantiems elektros energiją iš tinklų taip pat pritaikant vartotojams nustatytą elektros energijos persiuntimo nutraukimo ir apribojimo toleruotiną laiką. Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr.
XI-1375 1, 2, 3, 4, 5, 6, 11, 13, 14, 16, 17, 18, 20, 20¹, 21, 22, 25, 28, 29, 35, 37, 38, 39, 46, 48, 49, 55, 58, 59, 60, 61, 62, 63, 63¹, 64 straipsnių, Įstatymo priedo pakeitimo, Įstatymo 11¹ straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 20² straipsniu įstatymo projekto (toliau – AIEĮ projektas) rengimą paskatino šios priežastys:
2018/2001 nuostatų, susijusių su pasikeitusiais terminais ir apibrėžimais; sąlygomis dėl informacijos apie paramos įsisavinimą viešinimo; sąlygomis, taikomomis susitarimui su kita valstybe nare, siekiančia dalyvauti aukcione; paramos skyrimo ilgalaikiu grafiku; statistinių perdavimų tarp valstybių narių tvarka; sąlygomis dėl valstybių narių bendrų projektų ir jų rezultatų; sąlygomis dėl valstybių narių ir trečiųjų valstybių bendrų projektų ir jų rezultatų; bendra paramos schema; informavimo ir mokymo įpareigojimais; kilmės garantijų išdavimo, perdavimo ir naudojimo tvarka; atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų veiklos sąlygomis; biodegalų ir skystųjų bioproduktų tvarumo ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų (toliau
Tinkamai įgyvendinti 2019 m. kovo 13 d. priimtą Europos Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2019/807, kuriuo dėl didelę netiesioginio žemės naudojimo keitimo riziką keliančių pradinių žaliavų, kurių auginimo teritorija reikšmingai plečiama į žemės, kurioje yra didelių anglies sankaupų, plotus, nustatymo ir nedidelę netiesioginio žemės naudojimo keitimo riziką keliančių biodegalų, skystųjų bioproduktų ir biomasės kuro sertifikavimo. 3) Mažinti priimamų teisės aktų skaičių.
Įstatymo 20 straipsnio 14 dalyje įtvirtintas reikalavimas kitoms valstybėms narėms dalyvaujant aukcione aukciono metu paskirstomą elektros energijos kiekį nustatyti Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, sukuriant naują teisės aktą. 4) Aiškiai reglamentuoti elektrinės galios padidinimo sąlygas. Praktikoje pasitaiko atvejų, kai skatinimo laikotarpiu asmuo, už pagamintą elektros energiją gaunantis fiksuotą tarifą ir turintis leidimą gaminti elektros energiją, ketina padidinti eksploatuojamos elektrinės įrengtąją galią. 5) Aiškiai reglamentuoti atsakomybės sąlygas ir tvarką už perdavimo tinklų plėtrą, kuri bus reikalinga elektrinėms, numatomoms įrengti Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalyse ir suderinti įstatymo nuostatas, susijusias su jūrinės teritorijos planavimu su Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu. 6) Nustatyti bandomiesiems vėjo elektrinių projektams taikomų skatinimo priemonių laikotarpį. 7) Įstatymo nuostatas, reglamentuojančias elektrinės prijungimo prie elektros tinklų sąnaudų padengimą, suderinti su Elektros energetikos įstatymu. 8) Palengvinti nutolusių energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginių (saulės šviesos energijos modulių) įsigijimo procedūras gaminantiems vartotojams. 9) Vietoj Valstybinės energetikos inspekcijos ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos įrašyti Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą. 2019 m. liepos 1 d. Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos buvo reorganizuota prijungiant ją prie Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos ir pavadinimą pakeičiant į Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą. 10) Nustatyti kompensavimo mechanizmą laikinai nutraukus ar apribojus pagamintos elektros energijos persiuntimą į elektros tinklus.
nustatyto atsinaujinančių išteklių energijos kiekio statistinio energijos perdavimo iš Lietuvos Respublikos į kitą valstybę narę ir iš kitos valstybės narės į Lietuvos Respubliką gali galioti ne mažiau kaip vienus metus. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymų projektus parengė Energetikos ministerijos Klimato kaitos valdymo grupės (grupės vadovė Dovilė Zdanavičienė, tel. (8 5) 203 4667, papild. 1, el. p. [email protected]) vyriausioji specialistė Jevgenija Jankevič, tel. (8 5) 203 4667, papild. 6, el. p. [email protected], vyriausioji specialistė Vilija Tomkė, tel. (8
5) 203 4667, papild. 5, el. p. [email protected], patarėja Lina Sveklaitė, tel. (8 5) 203 4667, papild. 2, el. p. [email protected], vyriausiasis specialistas Linas Bagdonavičius, tel. (8 5) 203 4667, papild. 8, el. p. [email protected], Inovacijų ir tarptautiškumo skatinimo grupės vadovas Daumantas Kerežis, tel. (8
5) 203 4677, papild. 1, el. p. [email protected]. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai. Energetikos įstatymas Šiuo metu galiojančiuose įstatymuose nėra reglamentuota galimybė sukurti bandomąją energetikos inovacijų aplinką. Strateginės kryptys dėl inovacinės aplinkos sukūrimo yra nustatytos NENS ir NENS įgyvendinimo plane. Energetikos įstatymo 27 straipsnio nuostatos reglamentuoja pastatuose įrengtų šildymo sistemų, kurių vardinė atiduodamoji galia yra didesnė nei
yra didesnė nei 12 kW, tikrinimo reikalavimus bei dažnumą.
Elektros energetikos įstatymas Šiuo metu norint parduoti elektros energiją tiesiogiai galutiniam vartotojui, vadovaujantis Elektros energetikos įstatymu, būtina turėti nepriklausomo elektros energijos tiekėjo licenciją. Šiuo metu Elektros energetikos įstatyme Tarybai priskirta funkcija atlikti viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (toliau – VIAP) lėšų administravimo priežiūrą. Elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio 6 dalies 1 punkte nurodoma, kad leidimai plėtrai gamintojams, elektros energiją gaminantiems iš neatsinaujinančių energijos išteklių, esant valstybės, trečiųjų asmenų ar nenugalimos jėgos aplinkybėms, pratęsiami vieną kartą ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, o plėtojant elektros energijos gamybos pajėgumus iš AEI – 6 mėnesių laikotarpiui, jeigu asmuo, kreipdamasis dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo, pateikia įrodymus, pagrindžiančius, kad atlikti suplanuotus darbus vėluojama dėl valstybės, trečiųjų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybių. Leidimų plėtrai pratęsimo tvarką šiuo metu reglamentuoja Elektros energetikos įstatymas ir Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 1-212 „Dėl Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Leidimų išdavimo taisyklės).
Elektros energetikos įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje nurodoma, kad nereikia pasirašyti ketinimų protokolo ir pateikti prievolių įvykdymo užtikrinimo gamintojams, planuojantiems gaminti elektros energiją savo reikmėms ir ūkio poreikiams ir planuojantiems į elektros tinklus patiekti elektros energiją, likusią nuo savo reikmėms ir ūkio poreikiams nesuvartotos elektros energijos, kai elektrinės įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 500 kW ir ne didesnė negu gamintojo objektui suteikta leistinoji naudoti galia, nepatikslinant, ar šie gamintojai gali dalyvauti skatinimo kvotų paskirstymo aukcione. Įstatymo 20 straipsnio 4 dalies 3 punkte nurodoma, kad asmuo, siekiantis dalyvauti aukcione, privalo pasirašyti ketinimų protokolą ir pateikti prievolių įvykdymo užtikrinimą. Elektros energetikos įstatymo 22 straipsnio 9 dalies 4 punkte įtvirtintas tinklų operatoriaus įsipareigojimas per ne ilgesnį kaip vieno mėnesio laikotarpį nuo su tinklų operatoriumi suderinto techninio projekto pateikimo dienos parengti elektrinės prijungimo prie elektros tinklų paslaugos sutarties projektą. Nesuderintos Elektros energetikos įstatymo ir Įstatymo nuostatos. Elektros energetikos įstatymo 22 straipsnio 9 dalies 10 punkte nurodoma, kad ketinimų protokole privalo būti Lietuvos kariuomenės patvirtinimas, kad teritorijose, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo reikalavimus, netaikomi apribojimai projektuoti ir statyti vėjo elektrines, o Įstatymo 49 straipsnio 8 dalyje nurodoma, kad vėjo elektrinių statybos vietos derinamos su Lietuvos kariuomene ir kitomis institucijomis ir kad vėjo elektrinių statybos vietoms nepritariama, jeigu planuojamų statyti vėjo elektrinių keliamų trukdžių negalima išvengti panaudojant papildomas priemones. Nesuderintos Elektros energetikos įstatymo ir Įstatymo nuostatos.
Elektros energetikos įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje ir 39 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad elektros energijos priėmimo ir persiuntimo pirmumo teisė prioriteto tvarka užtikrinama gamintojams, elektros energiją gaminantiems iš AEI didelio naudingumo kogeneracijos būdu, gamintojams, elektros energiją gaminantiems iš AEI, ne kogeneracijos ar ne didelio naudingumo kogeneracijos būdu ir gamintojams, gaminantiems ne iš AEI, o Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte, 2¹ dalyje nurodoma, kad energijos iš AEI persiuntimas pirmumo teise yra viena iš skatinimo priemonių, kuri suteikiama tik įgijus teisę į elektros energijos iš AEI kainos priedą (toliau – kainos priedas). Šiuo metu Elektros energetikos įstatymo 51 straipsnio 7 dalyje nurodoma, kad energijos tiekėjai savo, tiekėjų asociacijos, kuriai priklauso atitinkamas tiekėjas, ir (arba) elektros energijos biržos interneto svetainėje skelbia ir vartotojo prašymu pateikia suprantamą informaciją apie tai, kokią tiekėjo patiektos elektros energijos gamybai sunaudoto kuro išteklių, tarp jų ir AEI, dalį praėjusiais metais sudarė kiekvienas energijos šaltinis, jeigu tokia informacija yra prieinama. Šiuo metu Energetikos įstatymo 21 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad išduoti leidimai gali būti keičiami asmens, turinčio leidimą, iniciatyva, kai pasikeičia leidime nurodyta asmens teritorija, kurioje vykdoma reguliuojamoji veikla, ir pasikeitus leidime nurodytai teritorijai, kurioje vykdoma reguliuojamoji veikla, toks asmuo privalo raštu pranešti leidimą išdavusiai institucijai apie šiuos pasikeitimus ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo pasikeitimų atsiradimo, o Elektros energetikos įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad leidimai yra keičiami Energetikos įstatyme nustatyta tvarka.
Leidimų išdavimo taisyklių 27² punkte nurodoma, kad Leidimo gaminti pakeitimai atliekami pasikeitus Leidime gaminti nurodytai teritorijai, kurioje vykdoma leidimu reguliuojama veikla, dėl pavadinimų suteikimo administraciniams vienetams ir gyvenamosioms vietovėms, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymo nuostatomis. Įstatymo 16 straipsnio
būti plėtojami ar nauji pajėgumai naujoje vietoje įrengiami Elektros energetikos įstatymo nustatyta tvarka gavus leidimą plėtoti. Elektros energetikos įstatymo 71 straipsnyje pateikiamos laikino elektros energijos persiuntimo iš elektros tinklų, tinklų naudotojams nutraukimo ir ribojimo sąlygos nesant tinklų naudotojo kaltės. Esamas teisinis reglamentavimas neužtikrina minimalių nuostolių elektros energijos gamintojams, patiriamų dėl laikino pagaminto elektros energijos persiuntimo į elektros tinklus nutraukimo ar apribojimo. Taip pat teisės aktai nereglamentuoja laikotarpio, kurį gali būti laikinai nutrauktas elektros energijos persiuntimas ar apribojimas gamintojams, į elektros tinklus tiekiantiems elektros energiją.
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas Šiuo metu atsinaujinančių išteklių kilmės garantijų išdavimas, perdavimas ir naudojimas reglamentuojamas Įstatymo 28 ir 29 straipsniuose, Elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, kilmės garantijų išdavimo, perdavimo ir jų galiojimo panaikinimo ir kitose valstybėse narėse išduotų kilmės garantijų pripažinimo Lietuvos Respublikoje taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2016 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. 1-298 „Dėl Elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, kilmės garantijų išdavimo, perdavimo ir jų galiojimo panaikinimo ir kitose valstybėse narėse išduotų kilmės garantijų pripažinimo Lietuvos Respublikoje taisyklių patvirtinimo“, ir Dujų, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių, kilmės garantijų išdavimo, perdavimo ir jų galiojimo panaikinimo bei kilmės garantijų naudojimo priežiūros ir kontrolės ir kitose valstybėse narėse išduotų kilmės garantijų pripažinimo Lietuvos Respublikoje taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2019 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. 1-158 „Dėl Dujų, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių, kilmės garantijų išdavimo, perdavimo ir jų galiojimo panaikinimo bei kilmės garantijų naudojimo priežiūros ir kontrolės ir kitose valstybėse narėse išduotų kilmės garantijų pripažinimo Lietuvos Respublikoje taisyklių patvirtinimo“.
Įstatymo 28 straipsnis nustato, kad siekiant įrodyti galutiniams vartotojams, kokią energijos tiekėjo tiekiamos energijos dalį ar kokį kiekį sudaro atsinaujinančių išteklių energija, elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių ir tiekiamos į elektros tinklus, ir šilumos energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių ir tiekiamos į aprūpinimo šiluma sistemą, ir dujų, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių ir tiekiamų į gamtinių dujų sistemą, vienetui išduodama kilmės garantija. Energijos tiekėjas teisės aktų nustatyta tvarka ir pagal kompetenciją savo galutiniams vartotojams teikia informaciją apie tai, kokią energijos tiekėjo tiekiamos energijos dalį ar kokį kiekį sudaro atsinaujinančių išteklių energija. Ši tiekiamos energijos dalis ar kiekis apskaičiuojami pagal energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, kiekį, kuriam išduota kilmės garantija. Įstatymo 29 straipsnio 6 dalis nustato, kad kilmės garantija turi būti panaudota per 12 mėnesių nuo atitinkamo energijos vieneto pagaminimo momento. Per nurodytą laikotarpį nepanaudota kilmės garantija netenka galios. Viešai skelbiamos informacijos tvarkos aprašo, patvirtinto Tarybos 2013 m. gruodžio 27 d. nutarimu „Dėl Viešai skelbiamos informacijos tvarkos aprašo patvirtinimo“,
skelbiamus ir organizuojamus aukcionus, tačiau nuostatos dėl įpareigojimų skelbti informaciją apie buvusias aukciono procedūras ir aukcionų laimėtojų prisiimtų įsipareigojimų įgyvendinimo rodiklius įstatyminiu lygiu ar kituose teisės aktuose šiuo metu nėra įtvirtintos.
Įstatymo 63¹ straipsnio 2 dalyje nurodomos sąlygos, kurių laikantis sudaromi susitarimai su kita valstybe nare dėl dalyvavimo aukcionuose. Įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje nurodomos sąlygos, kurios turi būti įtvirtintos susitarime. Visgi, teisės aktai nenustato įpareigojimo susitarime nustatyti elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių priskaičiavimo principo. Įstatymo
atsinaujinančių išteklių skatinimo kvotų paskirstymo tvarkaraščio terminas, nurodant, kad tai Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamas trejų metų elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių tvarkaraštis, kuriuo vadovaujantis organizuojami aukcionai. Šiuo metu galiojančiame Įstatyme nėra reglamentuojama Europos Sąjungos atsinaujinančių išteklių energijos vystymo platforma (toliau – Platforma), palengvinanti valstybių narių susitarimus dėl statistinių perdavimų. Direktyvoje 2018/2001 nurodoma, kad šią Platformą sukurs Europos Komisija. Taip pat, vadovaujantis Įstatymo 58 straipsnio 9 dalimi, pajamos, gautos vykdant susitarimus dėl statistinių energijos perdavimų, pervedamos į valstybės biudžetą ir kaupiamos atskiroje valstybės iždo sąskaitoje. Šias lėšas Vyriausybės nustatyta tvarka administruoja Vyriausybės įgaliota institucija, t. y. Finansų ministerija.
Finansų ministerija. Šiuo metu galiojančiame įstatyme numatyta, kad susitarimai dėl nustatyto atsinaujinančių išteklių energijos kiekio statistinio energijos perdavimo iš Lietuvos Respublikos į kitą valstybę narę ir iš kitos valstybės narės į Lietuvos Respubliką gali galioti gali galioti vienus ar daugiau metų. Šiuo metu teisės aktai nereglamentuoja atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų veiklos sąlygų. NENS viena iš strateginių krypčių yra plėtoti AEI aktyviai ir nuosekliai didinant vartotojų, taikančių aplinkai palankias technologijas, skaičių ir į atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą įtraukiant vietos energetikos bendruomenes. Šiuo metu tvarumo kriterijai ir atitikties tvarumo kriterijams patikros sistema yra numatyta Įstatymo
kriterijams sertifikuojama pagal Europos Komisijos pripažintas savanoriškas schemas. Šiuo metu Įstatyme nustatyta, kad kitoms valstybėms narėms aukcione paskirstomas kiekis nustatomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Galiojančiuose teisės aktuose nėra reglamentuotas elektrinių, kurių generuojamai elektros energijai taikomas fiksuotas tarifas, galios didinimas ir nėra aišku, kaip turėtų būti apskaitomi pagamintos elektros energijos kiekiai, padidinus elektrinės įrengtąją galią. Įstatyme ir Elektros energetikos įstatyme nėra reglamentuotas išlaidų ir atsakomybės paskirstymas už tinklo plėtros, rekonstrukcijos darbus, reikalingus atlikti siekiant prijungti elektrines, numatomas įrengti Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalyse.
Įstatyme nustatyta, kad viešoji įstaiga Lietuvos energetikos agentūra atlieka tyrimus ir kitus veiksmus, kurie yra reikalingi Vyriausybės nutarimui dėl Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalių, kuriose tikslinga organizuoti konkursą (konkursus) atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai, ir dėl šių elektrinių įrengtųjų galių nustatymo priimti, parengia specialųjį planą, atlieka specialiojo plano strateginį pasekmių aplinkai vertinimą. Tačiau vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymu šiuos veiksmus gali atlikti tik Vyriausybės įgalioti viešojo administravimo subjektai, savivaldybių administracijų direktoriai, įstatymų nustatyti asmenys, organizuojantys teritorijų planavimo dokumentų rengimą, derinimą, tikrinimą, viešinimo procedūras ir teikimą tvirtinti. Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodoma, kad elektros energijos gamintojai, vykdantys bandomuosius vėjo elektrinių, kurių įrengtoji elektros energijos galia yra ne didesnė kaip 3 MW, projektus arba bandomuosius vėjo elektrinių, kai elektrinę sudaro ne daugiau kaip 3 elektros gamybos įrenginiai, projektus, atleidžiami nuo atsakomybės už pagamintos elektros energijos balansavimą ir (ar) elektrinės gamybos pajėgumų rezervavimą, tačiau nėra numatytas šios skatinimo priemonės taikymo laikotarpis. Nesuderintos Įstatymo ir Elektros energetikos įstatymo nuostatos.
Įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodoma, kad elektrinę pastatęs ar įrengęs asmuo padengia rangovo, laimėjusio elektros tinklų operatoriaus paskelbtą viešąjį pirkimą dėl elektrinės prijungimo prie elektros tinklų, sąnaudas už atliktus darbus. Elektros energetikos įstatymo 67 straipsnio 6 dalyje, 7 dalies 5 punkte nurodoma, kad gamintojas padengia visas sąnaudas, susijusias su įrenginių prijungimu prie elektros tinklų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 2 straipsnio 84 punktu, statinys – tai nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus. Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ patvirtinimo“ (toliau – STR), VI skyriaus antro skirsnio 3 lentelėje pateikiama, kad saulės šviesos energijos elektrinės, saulės šilumos energijos kolektoriai, kurių galingumas siekia iki arba yra lygus 30 kW, yra priskiriami II grupės nesudėtingųjų statinių (inžinerinių statinių) kategorijai. Tuo atveju, jeigu saulės šviesos energijos elektrinės galingumas siektų iki 5 MW galios, tokia elektrinė, vadovaujantis STR būtų laikoma neypatinguoju statiniu. Jeigu saulės elektrinės galingumas būtų 5 MW ir (ar) didesnės galios, tokia elektrinė būtų laikoma ypatinguoju statiniu (STR V skyriaus antro skirsnio 1 lentelė). Vadovaujantis nurodytomis STR ir Statybos įstatymo 2 straipsnio
laikoma nekilnojamuoju daiktu.
Tai reiškia, kad saulės elektrinės dalies pirkimo pardavimo sutarčiai būtų taikoma notarinė sandorio forma (pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktą). Nesuderinti įstatyme vartojami energetikos srityje veikiančių subjektų veiklą reguliuojančios ir valstybinę energetikos priežiūrą bei kontrolę atliekančios institucijos pavadinimai. Įstatyme vartojami 3 skirtingi pavadinimai – Valstybinė energetikos inspekcija, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija ir Valstybinė energetikos reguliavimo taryba. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Dėl EĮ projekto:
EĮ projektu papildomose Energetikos įstatymo 2 straipsnio 1¹ ir 12¹ dalyse, 3 straipsnio 1 dalies 4 punkte, 8 straipsnio 11 dalies 32, 33 ir 34 punktuose, 19 straipsnio 2 dalyje, nauju 18¹ straipsniu įtvirtinus sąvokas ir nuostatas dėl bandomosios energetikos inovacijų aplinkos ir energetikos inovacijų, bus reglamentuota galimybė įgyti teisę veikti bandomojoje energetikos inovacijų aplinkoje, nustatyti šios teisės suteikimo kriterijai, taip pat Tarybai bus suteikta teisė atlikti asmenų, veikiančių bandomojoje energetikos inovacijų aplinkoje, priežiūrą. Vykdant veiklą bandomojoje energetikos inovacijų aplinkoje galės išryškėti energetikos veiklos reguliavimo trūkumai, kuriuos bus siekiama pašalinti arba sumažinti. Taip pat bus skatinamos reguliuojamų energetikos įmonių inovacijos, apibrėžiant inovacijų finansavimo šaltinius tokioje veikloje.
EĮ projektu keičiamo Energetikos įstatymo 27 straipsnio 6–8 dalyse įtvirtinus, kad periodiškai tikrinamos tik šildymo sistemos ir kombinuotosios šildymo ir vėdinimo sistemos, kurių vardinė atiduodamoji galia yra didesnė kaip 70 kW, būtų sumažinta administracinė našta tikrinimus atliekančiai valstybės institucijai ir pastatų savininkams. Dėl EEĮ projekto:
Siekiant palengvinti elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamintojams elektros energijos pardavimą rinkoje, EEĮ projektu keičiamo Elektros energetikos įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, 20, 34, 40, 41, 46, 48, 51 straipsniuose, AIEĮ projektu keičiamo Įstatymo 20 straipsnio 21 dalyje siūloma nustatyti, kad gamintojams, elektros energiją gaminantiems iš AEI, nereikėtų gauti nepriklausomo elektros energijos tiekėjo licencijos, užtektų su galutiniu vartotoju sudaryti atsinaujinančių išteklių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį. Šios nuostatos įtvirtinimas leistų sumažinti administracinę naštą elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamintojams bei užsitikrinti finansinį stabilumą. Visgi, siekiant užtikrinti nenutrūkstamą elektros energijos tiekimą vartotojams, siūloma nustatyti, kad nepriklausomiems elektros energijos tiekėjams taikomos nuostatos būtų taikomos ir elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių gamintojams, elektros energiją galutiniam vartotojui parduodantiems pagal atsinaujinančių išteklių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis.
EEĮ projektu keičiamo Elektros energetikos įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 7 punkte nustačius atliekamos VIAP priežiūros ir kontrolės sritis, būtų užtikrintas tinkamas VIAP teikimas ir tikslingas VIAP lėšų surinkimas ir panaudojimas, taip užtikrinant, kad Taryba pagal savo kompetenciją įvertins energetikos įrenginių techninę būklę, valstybės reguliuojamus tarifus ir kainas ir turės teisę imtis reikiamų veiksmų, kad būtų pašalinti nustatyti pažeidimai. EEĮ projektu keičiamo Elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio 6 dalyje, AIEĮ projektu keičiamo Įstatymo 14 straipsnyje suvienodinus leidimo plėtrai iš atsinaujinančių ir iš neatsinaujinančių energijos išteklių galiojimo termino pratęsimo tvarką, esant valstybės, trečiųjų asmenų veiksmams ar nenugalimos jėgos aplinkybėms, ir nustačius, kad esant valstybės, trečiųjų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos aplinkybėms, leidimo plėtrai galiojimo terminas pratęsiamas neribotą kartų skaičių tol, kol baigiasi valstybės, trečiųjų asmenų ar nenugalimos jėgos aplinkybės, būtų užtikrinta, kad pratęsiant leidimą plėtrai būtų atsižvelgiama į tai, kiek trunka nuo asmens valios nepriklausančios aplinkybės, trukdančios jam įgyvendinti įgytą teisę plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus.
EEĮ projektu papildomoje Elektros energetikos įstatymo 17 straipsnio 5¹ dalyje nustačius, kad teritorija, nurodyta leidime plėtrai ir leidime gaminti elektros energiją, gali būti keičiama tik nekeičiant elektrinės prijungimo taško ir veikla atitinka EEĮ projekte nurodytus reikalavimus, t. y. elektros energijos įrenginiai ir su jais susijusi įranga yra saugūs ir patikimi, neturės neigiamos įtakos elektros tinklams; veikla neturės neigiamo poveikio žmonių sveikatai, jų turtui ir gyvenamajai aplinkai ar nesudarys prielaidų tokiam neigiamam poveikiui atsirasti; atitiks aplinkos apsaugos reikalavimus; atitiks žemės naudojimo ir statybos vietos parinkimo reikalavimus, būtų suteikta galimybė gamintojui, planuojant įrengti ar jau įrengus elektrinę, keisti jos vietą. Šiuo pakeitimu būtų užtikrinta, kad, pasikeitus aplinkybėms (pvz., planavimo), gamintojas ir toliau galėtų gaminti elektros energiją, taip pat būtų išlaikytas teisės aktų nuoseklumas, būtų išvengta ginčų dėl nuostatų taikymo.
EEĮ projektu keičiamo Elektros energetikos įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje nustačius, kad gamintojai, kurių įrengtoji galia iki 500 kW ir kurie parduoda elektros energiją, likusią nuo savo reikmėms ir ūkio poreikiams nesuvartotos elektros energijos ir ketina dalyvauti aukcione, privalo pasirašyti ketinimų protokolą, būtų užtikrintos vienodos sąlygos visiems aukciono dalyviams. EEĮ projektu keičiamo Elektros energetikos įstatymo 22 straipsnio 9 dalies 4 punkte aiškiai nustačius suderinto techninio projekto pateikimo datą nekils interpretacijų rinkos dalyviams ir bus išvengta ginčų. EEĮ projektu keičiamo Elektros energetikos įstatymo 22 straipsnio 9 dalies 10 punkte, 31 straipsnio 2 dalyje ir 39 straipsnio 2 dalyje aiškiai reglamentavus vėjo elektrinių statybos vietas teritorijose, kuriose, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo klausimus, taikomi apribojimai, elektros energijos iš AEI priėmimo ir persiuntimo tinklais prioriteto tvarką būtų išlaikytas teisės aktų nuoseklumas, taip pat būtų išvengta ginčų dėl nuostatų taikymo. EEĮ projektu papildomame Elektros energetikos įstatymo 71¹ straipsnyje nustačius, kad elektros energijos gamintojams laikinai nutraukus ar apribojus elektros energijos persiuntimą į elektros tinklus, jų patirti nuostoliai dėl nepagaminto elektros energijos kiekio būtų padengiami kitų metų elektros energijos persiuntimo nutraukimo ar apribojimo laiku, o esant ilgesniam laikotarpiui šių nuostolių atlyginimas būtų kompensuojamas pinigine išraiška, būtų užtikrintas optimalus ir visiems priimtinas elektrinių atjungimo laikotarpis.
EEĮ projekte įtvirtintas toleruotinas 336 valandų per dvejus kalendorinius metus laikino elektros energijos nutraukimo ar apribojimo laikas, nustatytas atsižvelgiant į praktikoje vykusius atjungimus, Elektros tinklų pateiktą informaciją, apie planuojamus atjungimus ir remiantis Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos 2019 m. spalio 18 d. raštu Nr. A2019/32, kuriame nurodoma, kad vidutiniškai vėjo parkai per metus būna atjungiami 168 valandų. EEĮ projekte įtvirtintas atjungimo laikas buvo suderintas su gamintojais ir tinklų operatoriais. Taip įstatyminiu lygmeniu būtų reglamentuotos nuostatos dėl elektros energijos persiuntimo laikino nutraukimo ar apribojimo gamintojams. Taip pat, atsižvelgiant į kitų valstybių narių taikomas praktikas ir siekiant nesudaryti finansinių kliūčių vartotojams prisijungti prie elektros tinklų, nustatyta, kad nuostoliai, atsiradę dėl kompensavimo, įskaičiuojami į elektros energijos kainą. Teisės aktų rengimo metu buvo vertintas mechanizmas, kuomet nuostolius padengtų gamintojai ar vartotojai, dėl kurių atsirado laikinas elektros energijos tiekimo nutraukimas ar apribojimas. Pastebėta, kad nustačius sąlygas, kad vartotojas, įskaitant ir buitinius vartotojus, kompensuoja dėl jo prijungimo atsiradusias sąnaudas, vartotojo įrenginių prijungimas prie elektros tinklų pabrangtų, kadangi dėl jo prijungimo gali būti atjungti keli gamintojai, kuriems reikėtų kompensuoti patirtus nuostolius.
Nuostolių, atsiradusių dėl kompensavimo, paskirstymas visiems vartotojams užtikrintų tinklų prieinamumą visiems vartotojams. EEĮ projektu keičiamą Elektros energetikos įstatymo 51 straipsnį energijos tiekėjams nustačius pareigą informuoti vartotojus apie patiektos energijos rūšį, būtų užtikrintas vartotojų informuotumas ir atskleista energijos tiekėjo turima informacija dėl jo tiekiamos energijos rūšies. EEĮ projektu keičiamą Elektros energetikos įstatymo 69 straipsnį įtraukiama su energetikos inovacijomis susijusi nuostata, paskatinsianti jų diegimą energetikos sektoriuje. AIEĮ projekto:
Siekiant skaidrumo AIEĮ projektu keičiamomis Įstatymo 20 straipsnio 22¹dalies nuostatomis siekiama įtvirtinti įpareigojimą Tarybai viešinti informaciją apie buvusias aukciono procedūras, prisiimtų įsipareigojimų įgyvendinimo rodiklį. Ši informacija padės identifikuoti problemas dėl aukcionų laimėtojų prisiimtų įsipareigojimų bei valstybinėms institucijomis priimti atitinkamus sprendimus dėl tolesnės atsinaujinančių išteklių energetikos plėtros. AIEĮ projektu keičiamomis Įstatymo 63¹ nuostatomis patikslinama, kad, atveriant paramos schemas kitoms valstybėms narėms ir sudarant susitarimus dėl dalyvavimo Lietuvoje organizuojamuose aukcionuose, sudaromu susitarimu, be kita ko, susitariama dėl elektros energijos iš AEI priskaičiavimo principo. Šios nuostatos įtvirtinimas leis apsisaugoti nuo ginčų, galimai kilsiančių dėl elektros energijos iš AEI priskaičiavimo.
AIEĮ projektu keičiamomis Įstatymo 2 straipsnio 19² dalyje, 20 straipsnio 13 ir 15 dalyse įtvirtinus sąlygą, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamas penkerių metų elektros energijos iš AEI tvarkaraštis, kuriuo vadovaujantis organizuojami aukcionai, būtų užtikrinta atitiktis Direktyvos 2018/2001 nuostatoms. Šios nuostatos įtvirtinimas leis užtikrinti stabilumą ir užtikrintumą investuotojams. Taip pat AIEĮ projektu įtvirtinama, kad tvarkaraštis kasmet atnaujinamas. Tai leis greičiau reaguoti į besikeičiančią situaciją ir užtikrinti nuoseklią AEI plėtrą bei tikslų pasiekimą. Atitinkamai, šiuo metu patvirtintas 3 metų tvarkaraštis, įsigaliojus šioms įstatymo nuostatoms, turės būti pakeistas, persvarstant aukcionuose paskirstomus elektros energijos gamybos kiekius. AIEĮ projektu keičiamo Įstatymo 58 straipsnyje įtvirtinus nuostatą, kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija gali teikti Platformai metinius duomenis apie atsinaujinančių išteklių energijos dalį, palyginti su šalies bendruoju galutiniu energijos suvartojimu, įskaitant numatomus trūkumus ar dalies viršijimą, stebėti, taip pat nurodyti kainą, už kurią sutiktų atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos perteklių perduoti iš kitos valstybės narės ar kitai valstybei narei, leis užtikrinti galimybę Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai teikti Platformai metinius duomenis apie AEI energijos dalį ir palengvins susitarimo sudarymo procedūrą dėl statistinio energijos perdavimo. AIEĮ projektu keičiamo Įstatymo 58 straipsnyje įtvirtinus nuostatą, kad 58 straipsnyje nurodyti susitarimai gali galioti ne mažiau kaip vienus metus, bus užtikrintas aiškumas, kad tokie susitarimai neturėtų būti sudaromi trumpesniam nei vienų metų laikotarpiui.
AIEĮ projektu keičiamo Įstatymo 29 straipsnio 12 dalyje įtvirtinus, kad Lietuvos Respublikoje pripažįstamos trečiosios valstybės išduotos kilmės garantijos, bus galimybė importuoti elektros energiją turinčią kilmės garantiją iš trečiųjų valstybių. AIEĮ projektu keičiamo Įstatymo 29 straipsnio 5 dalyje nustačius, kad kilmės garantijos išduodamos taikant minimalią 10 kW galios ribą, mažose iki 10 kW elektrinėse pagamintai elektros energijai nebus išduodamos kilmės garantijos. Tai sumažins administracinę naštą paskirtajai įmonei, išduodančiai elektros kilmės garantijas. Įstatyminiu lygmeniu panaikinus nuostatą, kad paramos schema netaikoma tokiam gamintojui, kuriam suteikiama kilmės garantija, atsiras galimybė kilmės garantijas gauti gamintojams, kurie laimėjo aukcione. Aukciono dalyviai prieš dalyvaudami aukcione galės įsivertinti pajamas, kurias gaus už kilmės garantijas, ir taip pasiūlyti mažesnį kainos priedą. AIEĮ projektu keičiamo Įstatymo 28 straipsnyje nustačius, kad energijos tiekėjas sąskaitose arba kartu su sąskaitomis ir reklaminėje medžiagoje savo galutiniams vartotojams privalo pateikti informaciją apie tai, kokią energijos tiekėjo tiekiamos energijos dalį ar kokį kiekį jo energijos rūšių derinyje praėjusiais metais sudarė atsinaujinančių išteklių energija, bus įgyvendintos 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių 3 straipsnio 9 dalies nuostatos. Taip pat Taryba paskiriama ta institucija, kuri prižiūrės ir kontroliuos anksčiau minėtos informacijos atskleidimą. Įgyvendinant Direktyvos nuostatas, atitinkamos nuostatos perkeliamos ir į Elektros energetikos įstatymo 51 straipsnio 7 dalį.
AIEĮ projektu keičiamo Įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje įtvirtinamus nuostatą, kad kilmės garantijos gali būti išduodamos ir vandenilio dujoms, atsirastų galimybė padidinti AEI dalį transporto sektoriuje. AIEĮ projektu keičiamo Įstatymo 2 straipsnio 3¹ dalyje, 3 straipsnio 2¹ dalyje, 17 straipsnyje, 20² straipsnyje, EEĮ projektu keičiamo Elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio 12 dalies 4 punkte, įtvirtinus nuostatas dėl atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų veiklos būtų sukurta teisinė aplinka veikti šioms bendrijoms ir naudotis teikiama parama. Atsižvelgiant į 2019 m. kovo 13 d. surengtos viešosios konsultacijos[1] (toliau – viešoji konsultacija) rezultatus, siekiant užtikrinti, kad kuo daugiau fizinių asmenų gautų atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų kuriamą naudą, siūloma įtvirtinti minimalius atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų dalyvių struktūros reikalavimus. Taip būtų užtikrinta, kad mažiausiai 5 nariai būtų fiziniai asmenys, kad ne mažiau kaip 51 procentas balsų visuotiniame dalyvių susirinkime turinčių dalyvių būtų fiziniai asmenys, kad kiekvienas dalyvis neturėtų daugiau nei 20 proc. kitos energetikos įmonės balsų. Nustačius reikalavimą neturėti daugiau nei 20 proc. kitos energetikos įmonės akcijų viešosios konsultacijos metu išsakytą nuogąstavimą dėl galimo intereso konflikto, kai atsinaujinančių išteklių energetikos projektą rengia ir įgyvendina atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos dalyviui priklausanti įmonė. AIEĮ projekte nustačius sąlygą, kad atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos dalyviu gali būti tik fizinis asmuo, neturintis daugiau nei 20 proc. kitos energetikos įmonės akcijų, būtų užtikrinta, kad bus išvengta interesų konflikto, o naudą gaus kuo daugiau fizinių asmenų.
Taip pat, atsižvelgiant į viešosios konsultacijos rezultatus, apibrėžiant atsinaujinančių išteklių energijos bendrijas, siūloma užtikrinti, kad atsinaujinančių išteklių energijos bendrija gali būti kooperatinė bendrija, asociacija, viešoji įstaiga, daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrija ar sodininkų bendrija, veikiančios pagal tą veiklą reglamentuojančius specialius įstatymus. Šios įstaigos pasirinktos atsižvelgiant į jų pirminį tikslą – teikti naudą savo nariams. Kooperatinės bendrijos vienas iš tikslų yra ekonominio pelno teikimas savo nariams, tačiau tai neprieštarauja Direktyvos 2018/2001 nuostatoms, o leidžia užtikrinti lankstesnį bendrijų kūrimosi mechanizmą, suteikiantį naudą bendrijos nariams. Visos nurodytos juridinės formos yra orientuotos į jų dalyvių gerovę ir naudą, kas leidžia įgyvendinti direktyvos reikalavimą, kad pirminis atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų tikslas yra naudos teikimas savo dalyviams. Siekiant, kad atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų teikiama nauda būtų orientuota į vietos gyventojus, apibrėžta jų veiklos teritorija, numatant, kad bendrijos dalyviais turi būti ne mažiau kaip 51 proc. fizinių asmenų, kurių gyvenamoji vieta Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka yra deklaruota savivaldybėje, kurioje planuojama statyti ar įrengti energijos gamybos įrenginius, ar seniūnijos, besiribojančiose su šia savivaldybe.
Taip apibrėžus atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų veikimo teritoriją būtų užtikrinta, kad atsinaujinančių išteklių energijos bendrijoje pagaminta energija bus suvartota savivaldybėje, kurioje pastatytas energijos gamybos įrenginys, ar seniūnijose, besiribojančiose su šia savivaldybe, o teikiamą naudą gaus kuo daugiau vietos gyventojų. AIEĮ projekte numatoma, kad atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos galės dalyvauti organizuojamuose aukcionuose ir gauti jų pasiūlytą kainos priedą bei atleidimą nuo balansavimo atsakomybės, kai elektrinės įrengtoji galia ne didesnė nei 500 kW, taip pat elektros energiją pardavinėti pagal atsinaujinančių išteklių energijos pirkimo–pardavimo sutartis ir (arba) Prekybos elektros energija taisyklėse nustatyta tvarka ir būdais. Taip pat, atsižvelgiant į kitose valstybėse narėse vykdomus bendrijų projektus, jų dydžius ir galimas kliūtis konkuruojant aukcionuose, siekiant palengvinti bendrijų konkurenciją aukcionuose bei bendrijos tikslų įgyvendinimą nustatyta, kad bendrijai, laimėjusiai aukcioną, netaikomas pagaminto elektros energijos kiekio įpareigojimas. Šių nuostatų įtvirtinimas leis lygiomis teisėmis su kitais gamintojais pretenduoti į paramą.
Taip pat, papildant EEĮ projektą, bus užtikrinta, kad atsinaujinančių išteklių energijos bendrija elektros energiją galės pardavinėti tiesiogiai vartotojams, nereikalaujant turėti nepriklausomo elektros energijos tiekėjo licencijos, tačiau atitinkant visus reikalavimus, keliamus nepriklausomam elektros energijos tiekėjui. Tai sumažins administracinę naštą, kai elektros energijos gamintojas, šiuo atveju atsinaujinančių išteklių energijos bendrija, siekdamas parduoti elektros energiją galutiniam vartotojui, privalo gauti nepriklausomo elektros energijos tiekėjo licenciją. Tuo atveju, kai atsinaujinančių išteklių energijos bendrija savo energijos gamybos įrenginyje gamina šilumą ir ją tiekia vartotojams, siūloma nustatyti, kad atsinaujinančių išteklių energijos bendrija turi atitikti Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme šilumos tiekėjams nustatytus įpareigojimus ir reikalavimus. AIEĮ projekte numatoma, kad atitiktį atsinaujinančių išteklių energijos bendrijai keliamiems reikalavimams užtikrins Taryba. Taip pat, atsižvelgiant į viešosios konsultacijos rezultatus, kuriais konstatuojamas silpnas savivaldybių susidomėjimas prisidėti prie atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų veiklos, ir siekiant palengvinti šių bendrijų steigimosi procesą, AIEĮ projekte siūloma nustatyti įpareigojimą savivaldybėms nustatyti vietas, tinkamas atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų projektams vykdyti, ir jas skelbti viešai. Taip pat, siekiant atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų ir elektros energiją gaminančių vartotojų atskiriamumo, EEĮ projektu keičiamo Elektros energetikos įstatymo 49 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatyta, kad atsinaujinančių išteklių energijos bendrija negali tapti elektros energiją gaminančiu vartotoju, tačiau atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos nariai ir akcininkai tokios galimybės nepraranda.
Atsinaujinančių išteklių energijos bendrija suteikia galimybę energijos vartotojams jungtis į grupes, kartu investuoti ir plėtoti energijos iš atsinaujinančių išteklių įrenginius, taip pat gauti šių projektų kuriamą naudą, kuri apima ne tik asmeninę naudą. AIEĮ projekte siūloma nustatyti, kad atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos energijos gamybos įrenginiuose pagaminta energija jos dalyviams gali būti parduodama ar perduodama neatlygintinai, tuo atveju, jei elektros energija yra suvartojama bendrijos dalyvių savo ar ūkio poreikiams, taip užtikrinant atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos pasirinkimo laisvę, kaip dalytis atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos energijos gamybos įrenginiuose pagaminta energija. Taip pat vertinama, kad šios nuostatos įteisinimas galėtų paskatinti atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų steigimąsi. Pažymime, kad AIEĮ projektu taip pat įtvirtinamos nuostatos, kad privaloma padengti visas su energijos perdavimu susijusias išlaidas, siekiant, kad vartotojų, priklausančių atsinaujinančių išteklių energijos bendrijai, nefinansuotų likę vartotojai. Taip pat siekiant paskatinti atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų steigimąsi AIEĮ projekto 3 straipsnio 1 dalimi bei 13straipsniu, ir EEĮ projekto 9 straipsnio 2 dalimi bei 11 straipsniu atsinaujinančių išteklių bendrijoms nustatoma jų pagamintos elektros energijos persiuntimas pirmumo teise. Taip bus užtikrinta, kad atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos pagaminta elektros energija bus realizuota.
Siekiant atitikties Direktyvos 2018/2001 nuostatoms, susijusiomis su biodegalų ir skystųjų bioproduktų tvarumo ir išmetamo ŠESD kiekio mažėjimo kriterijais, AIEĮ projektu keičiamo Įstatymo 37 ir 38 straipsniuose patikslinami ir papildomi biodegalų ir skystųjų bioproduktų tvarumo ir išmetamo ŠESD kiekio mažėjimo kriterijai. Taip pat atsisakoma Įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytos Vyriausybės funkcijos nustatyti biodegalų ir skystųjų bioproduktų atitikties tvarumo kriterijams kontrolės tvarką, taip pat biodegalų ir skystųjų bioproduktų, atitinkančių tvarumo kriterijus, sertifikavimo tvarką, kadangi šiuo metu Lietuvoje praktikoje taikomas tik sertifikavimas pagal savanoriškas schemas ir įgyvendinant Direktyvą 2009/28/EB buvo pasirinkta nekurti nacionalinės sertifikavimo sistemos. Į AIEĮ projektą nėra perkeliamos Direktyvos 2018/2001 nuostatos, susijusios su biomasės kuro atitiktimi tvarumo ir išmetamo ŠESD kiekio mažėjimo kriterijams, nes iki Direktyvos 2018/2001 įsigaliojimo nebuvo reikalavimo sertifikuoti biomasės kuro atitiktį tvarumo ir išmetamo ŠESD kiekio mažėjimo kriterijams, ir, manytina, jog nėra galimybės taikyti tik Europos Komisijos patvirtintas savanoriškas schemas, kadangi biomasės kuras yra importuojamas ir iš trečiųjų šalių, kurioms Direktyvos 2018/2001 nuostatos, susijusios su biomasės kuro tvarumo ir išmetamo ŠESD kiekio mažėjimo kriterijais, netaikomos. Atitinkamai, manytina, kad yra poreikis nustatyti nacionalinę sertifikavimo schemą, ir tai būtina išsamiai aptarti prieš rengiant atitinkamus teisės aktų projektus. AIEĮ projekte patikslinamos galiojančio Įstatymo nuostatos, siekiant aiškiai reglamentuoti praktikoje taikomą atitikties tvarumo ir išmetamo ŠESD kiekio mažėjimo kriterijams sertifikavimo procesą.
Akredituotos sertifikavimo įmonės gali sudaryti susitarimus su Europos Komisijos pripažintomis savanoriškomis schemomis (savanoriškų schemų sąrašas ir sertifikavimą pagal jas teikiančių sertifikavimo įmonių sąrašas skelbiamas Europos Komisijos interneto svetainėje). Į tokias sertifikavimo įmones kreipiasi ir su jomis sudaro sutartis asmenys, tiekiantys ir (ar) gaminantys biodegalus, skystuosius bioproduktus ir jų gamybai naudojamas žaliavas ir siekiantys gauti atitikties tvarumo ir išmetamo ŠESD kiekio mažėjimo kriterijams sertifikatą. Sertifikavimo įmonės atlieka auditus, perduoda asmens, siekiančio gauti sertifikatą, pateiktus dokumentus savanoriškai schemai ir, esant atitikčiai pagal savanorišką schemą taikomiems reikalavimams, išduodamas atitinkamas sertifikatas. Biodegalų ir skystųjų bioproduktų gamyba iš žemės ūkio žaliavų neturi skatinti naikinti didelės biologinės įvairovės žemės ar turėti neigiamą poveikį gamtai, retoms, galinčioms išnykti arba nykstančioms ekosistemoms ar rūšims. Įstatyme nustatyti tvarumo kriterijai, skirti labai didelės biologinės įvairovės žemės ir žemės, kurioje yra didelių anglies sankaupų, apsaugai, tačiau neįvertintas netiesioginio žemės naudojimo keitimo aspektas. Biodegalai išskiria mažesnį ŠESD, o būtent anglies dvideginio, kiekį, nei degalai, pagaminti iš iškastinių išteklių, kadangi anglies dvideginio kiekis, išmetamas deginant biodegalus, yra subalansuojamas žaliavų biodegalams augimo metu (žaliava biodegalams – augalai – absorbuoja anglies dvideginį augimo metu).
Tai atitinka tikrovę tuo atveju, kai nėra išskiriamas didesnis ŠESD kiekis dėl žemės paskirties pakeitimo, kuris gali būti tiesioginis (pvz., miškas paverčiamas žemės ūkiui tinkamais plotais ir prarandamos anglies sankaupos) ir netiesioginis (maistinės paskirties augalai skiriami biodegalų gamybai, didesni žemės plotai turi būti dirbami, siekiant patenkinti maisto poreikius). Tai reiškia, kad naujų žemės plotų maistinėms kultūroms užėmimas ir įdirbimas lemia papildomą ŠESD kiekio išskyrimą. Konkurencijos su maisto pramone nėra tik tada, kai biodegalai gaminami iš atliekų, liekanų ar maistui netinkamos biomasės. Į AIEĮ projektą perkeltos Direktyvos 2018/2001 nuostatos, reglamentuojančios netiesioginį žemės naudojimo paskirties pakeitimą, kuris įvyksta, kai vietoj tradicinio maistinių ir pašarinių augalų auginimo imama auginti biodegalų ir skystųjų bioproduktų gamybai skirtus augalus. Dėl to padidėja žemės poreikis ir žemės ūkio paskirties žemės plotai gali būti plečiami užimant žemės, kurioje yra didelių anglies sankaupų, plotus, pavyzdžiui, miškus, šlapžemes ir durpynus, taip sukuriant papildomą išmetamą ŠESD kiekį. Dėl didelio ŠESD kiekio, išmetamo dėl netiesioginio žemės naudojimo paskirties keitimo, gali būti prarasta nauda, susijusi su tuo, kad naudojant biodegalus, skystuosius bioproduktus išmetama mažiau ŠESD. Žemės naudojimo paskirtis neturėtų būti keičiama siekiant auginti žemės ūkio žaliavas, naudojamas biodegalų ir skystųjų bioproduktų gamybai, jei anglies sankaupų praradimo dėl paskirties pakeitimo negalima per pagrįstą laikotarpį kompensuoti ŠESD sumažėjimu dėl biodegalų, skystųjų bioproduktų gamybos ir vartojimo.
Žemės ūkio pradinės žaliavos, iš kurių gaminami biodegalai, skystieji bioproduktai, turi būti auginamos taikant praktiką, suderinamą su dirvožemio kokybės ir dirvožemio organinės anglies apsauga, todėl poveikis dirvožemio kokybei ir dirvožemio anglies kiekiui stebimas ūkio subjektų arba nacionalinių institucijų ir atitinkama informacija pateikiama audito ataskaitose, kurios teikiamos sertifikavimo įmonėms. Kadangi biodegalų ir skystųjų bioproduktų atitikties tvarumo ir išmetamo ŠESD kiekio kriterijams sertifikavimui pagal Europos Komisijos pripažintą schemą tenka vis svarbesnis vaidmuo teikiant įrodymus, kad biodegalai, skystieji bioproduktai atitinka tvarumo kriterijus ir išmetamo ŠESD kiekio sumažėjimo kriterijus, būtina vykdyti sertifikavimo įstaigų priežiūrą ir laiku nustatyti trūkumus. Atsižvelgiant į tai bei Direktyvos 2018/2001 nuostatas (30 str. 9 d. antroji pastraipa), AIEĮ projekte nustatoma, kad, vykdant sertifikavimą pagal Europos Komisijos pripažintas savanoriškas schemas, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos paskirtos įstaigos (numatoma, kad tai bus viešoji įstaiga Lietuvos energetikos agentūra) prašymu jai būtų pateikiama informacija, kuria remiantis ūkinę veiklą vykdančiam asmeniui išduotas atitikties tvarumo ir ŠESD kiekio sumažinimo kriterijams sertifikatas. Įvertinus pateiktą informaciją, ji būtų apibendrinama ir pateikiama Vyriausybės įgaliotai institucijai (numatoma, kad tai bus Energetikos ministerija), kuri ją teiktų Europos Komisijai, taip pat Vyriausybės įgaliota institucija (Energetikos ministerija) galėtų informuoti savanoriškas schemas apie nustatytus trūkumus, jeigu tokių būtų.
Atsižvelgiant į tai, kad Europos Komisijai informaciją gali teikti tik valstybinės institucijos, AIEĮ projekte siūloma įtvirtinti, kad Vyriausybės įgaliota institucija teiktų informaciją apie nustatytus trūkumus, jeigu tokių būtų. AIEĮ projekte siūlomu reguliavimu būtų pagerinta vykdoma priežiūra ir tobulinamas sertifikavimas. Siekiant vartotojus informuoti apie į Lietuvą tiekiamų biodegalų ir skystųjų bioproduktų kilmės šalį ir pradines žaliavas, AIEĮ projekte nustatoma, kad ūkinę veiklą vykdantys asmenys, biodegalų, skystųjų bioproduktų tiekėjai savo interneto svetainėse skelbtų ir nuolat atnaujintų šią informaciją. AIEĮ projekte terminas „žaliavų siunta“ keičiamas į terminą „žaliavų partiją“, kadangi prekyboje paprastai vartojama sąvoką „žaliavų /produkcijos partija“, o sąvoka „siunta“ siejama su pašto siuntomis, korespondencija. AIEĮ projekto 25 straipsniu keičiamoje AIEĮ
organizacijos“ – institucijos, daugiašaliai forumai, platformos, kuriomis naudodamosi valstybės dalijasi patirtimi, plėtoja ekonominės ir socialinės politikos gaires, kurios vėliau perkeliamos į praktiką (pvz., viena iš tokių organizacijų yra ir Europos Sąjunga, pagal Mastrichto sutartį siekianti didesnės ekonominės ir socialinės integracijos, kt., pvz., Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO).
AIEĮ projektu keičiamo Įstatymo 20¹ straipsnio
vartotojams priklausantys energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginiai (saulės šviesos energijos moduliai) yra kilnojamieji daiktai, bus palengvintos bei pagreitės nutolusių energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginių (saulės šviesos energijos modulių) įsigijimo procedūros gaminantiems vartotojams, nes nereikės saulės elektrinės dalies įsigijimo notarinio patvirtinimo. AEI projektu keičiamo Įstatymo 20 straipsnio 14 dalyje įtvirtinus nuostatą, kad kitoms valstybėms narėms aukcione paskirstomas kiekis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, o ne Vyriausybės įgaliotos institucijos, nebūtų sukuriamas perteklinis teisės aktas. Šią tvarką siūloma įtvirtinti Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo energijai gaminti skatinimo tvarkos apraše, kuriame nustatyti paramos schemą sudarančių skatinimo priemonių taikymo bendrieji kriterijai, reikalavimai, tvarka ir sąlygos.
AIEĮ projektu keičiamo Įstatymo 3 straipsnio 3¹ dalyje nustačius, kad elektrinių, kurių generuojama elektros energija superkama fiksuotu tarifu, įrengtoji galia negali būti didinama skatinimo laikotarpiu, jeigu nėra galimybės įrengti atskirų apskaitos prietaisų apskaityti elektros energijos kiekį, generuojamą dėl elektrinės įrengtosios galios padidinimo, arba su tinklų operatoriumi, prie kurio valdomų tinklų yra prijungta elektrinė, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka nėra suderintas ataskaitų teikimo būdas, leidžiantis tinklų operatoriui atskirai nustatyti elektros energijos kiekį, generuojamą dėl elektrinės įrengtosios galios padidinimo. Tokiu būdu siekiama aiškiai reglamentuoti fiksuotu tarifu skatinamų ir neskatinamų elektros energijos gamybos kiekių atskyrimą, išvengti VIAP lėšų permokų bei galimų interpretacijų ir ginčų. AIEĮ projektu keičiamo Įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje, siekiant aiškumo, siūloma nustatyti, kad priėmus Vyriausybės nutarimą dėl Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalių, kuriose tikslinga organizuoti konkursą (konkursus) atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai, ir dėl šių elektrinių įrengtųjų galių nustatymo, perdavimo sistemos operatorius imtųsi veiksmų, reikalingų pasiruošti šiame nutarime numatytos galios elektrinių prijungimui, t. y. atliktų tinklų modernizavimo, išplėtimo ir (ar) rekonstravimo darbus, suprojektuotų ir įrengtų elektros tinklams eksploatuoti reikalingus elektros įrenginius, objektus ir pastotę Baltijos jūroje.
Taip pat siūloma nustatyti, kad šių darbų sąnaudos būtų priskiriamos prie perdavimo sistemos operatoriaus tinklų plėtros išlaidų, t. y. būtų dengiamos VIAP lėšomis, ir tinklų operatorius turėtų teisę susimažinti šias išlaidas ir atitinkamai VIAP lėšų poreikį, esant galimybei, pasinaudodamas kitais finansavimo šaltiniais. AIEĮ projektu keičiamame 22 straipsnyje siūloma nustatyti, kad Vyriausybės įgaliota institucija atlieka tyrimus ir kitus veiksmus, kurie yra reikalingi Vyriausybės nutarimui dėl Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalių, kuriose tikslinga organizuoti konkursą (konkursus) atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai, ir dėl šių elektrinių įrengtųjų galių nustatymo priimti, parengia specialųjį planą, atlieka specialiojo plano strateginį pasekmių aplinkai vertinimą. Taip siekiama užtikrinti įstatymo suderinamumą su Teritorijų planavimo įstatymu.
AIEĮ projektu keičiamo Įstatymo 3 straipsnio 6 dalyje reglamentavus bandomiesiems vėjo elektrinių projektams taikomos skatinimo priemonės taikymo laikotarpį, būtų užtikrinta, kad parama nebus skirta neribotą laiką, taip užtikrinant mažiausią finansinę naštą vartotojams. Atsižvelgiant į tai, kad bandomiesiems vėjo elektrinių projektams nedraudžiama pasinaudoti Europos Sąjungos parama, kuria pasinaudojus vienas iš reikalavimų vykdyti veiklą mažiausiai 5 metus, nustatytas 5 metų laikotarpis atleidimui nuo balansavimo atsakomybės. AIEĮ projektu keičiamo Įstatymo 21 straipsnyje reglamentavus visų sąnaudų, kurios patiriamos elektrinę prijungiant prie elektros tinklų, padengimą, būtų išlaikytas teisės aktų nuoseklumas, taip pat būtų išvengta ginčų dėl nuostatų taikymo. AIEĮ projektu, siekiant nuoseklumo Įstatyme, atlikti redakcinio pobūdžio pakeitimai, pakeičiant pavadinimus Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija ir Valstybinė energetikos inspekcija į Valstybinę energetikos reguliavimo tarybą. Atsižvelgiant į šių pakeitimų turinį, Įstatymas nauja redakcija nedėstomas, siekiant sumažinti derinti teikiamo AIEĮ projekto apimtį. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimti įstatymai neturės neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
Numatomas teisinis reguliavimas, susijęs su leidimų plėtrai pratęsimu, bus taikomas ūkio subjektams (tiek juridiniams, tiek fiziniams asmenims), kurie ketina vykdyti veiklą elektros energetikos sektoriuje. EEĮ projekto nuostatomis bus suvienodinti leidimų plėtrai iš atsinaujinančių ir neatsinaujinančių energijos išteklių galiojimo pratęsimo terminai, o esant valstybės, trečiųjų asmenų veiksmams ar nenugalimos jėgos aplinkybėms, trukdančioms atlikti suplanuotus darbus, nagrinėjant prašymą pratęsti leidimą plėtrai galiojimo terminą, bus atsižvelgiama į tai, kiek trunka šios aplinkybės. Tokiu būdu bus užtikrinti ūkio subjektų teisėti lūkesčiai, kad jų įgytos teisės užsiimti leidime plėtrai nurodyta ūkine veikla bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos. Dėl atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų. Numatomas teisinis reguliavimas, susijęs su atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų veikla, sukurs dar vieną modelį, kuriame galės dalyvauti smulkus ir vidutinis verslas. Numatomas teisinis reguliavimas, susijęs su biodegalų ir skystųjų bioproduktų atitikties tvarumo ir ŠESD sumažėjimo kriterijams, bus taikomas ūkio subjektams (tiek juridiniams, tiek fiziniams asmenims), kurie prekiauja biodegalais ir skystaisiais bioproduktais ir žaliavomis jiems gaminti, gamina ir tiekia biodegalus ir skystuosius bioproduktus ir žaliavas jiems gaminti. Numatomas teisinis reguliavimas, susijęs su kilmės garantijų išdavimu, sukurs galimybę asmenims, laimėjusiems aukcioną, gauti papildomų pajamų parduodant kilmės garantijas. Numatomas teisinis reguliavimas palengvins energetikos inovacijų diegimą energetikos sektoriuje, leis supaprastinti ir (ar) detalizuoti teisinį reguliavimą.
projekte siūloma nustatyti, kad elektrinių, kurių generuojama elektros energija superkama fiksuotu tarifu, įrengtoji galia negali būti didinama skatinimo laikotarpiu, jeigu nėra galimybės įrengti atskirų apskaitos prietaisų apskaityti elektros energijos kiekį, generuojamą dėl elektrinės įrengtosios galios padidinimo, arba su tinklų operatoriumi, prie kurio valdomų tinklų yra prijungta elektrinė, Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka nėra suderintas ataskaitų teikimo būdas, leidžiantis tinklų operatoriui atskirai nustatyti elektros energijos kiekį, generuojamą dėl elektrinės įrengtosios galios padidinimo. Priėmus pakeitimus būtų aiškus reglamentavimas dėl elektrinių įrengtosios galios didinimo tais atvejais, kai dalis elektrinės generuojamos elektros energijos superkama fiksuotu tarifu, o dalis ne. AIEĮ projekte siūlomos nuostatos dėl saulės šviesos energijos elektrinėje gaminantiems vartotojams priklausančių energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginių (saulės šviesos energijos modulių) pripažinimo kilnojamaisiais daiktais, sąlygos greitesnes nutolusių energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginių (saulės šviesos energijos modulių) įsigijimo procedūros, kurios planuojama priklausomai nuo aplinkybių sutrumpės 1–3 savaitėmis. Šie pakeitimai taip pat leistų gaminantiems vartotojams sutaupyti lėšas, kurios būtų patirtos notarinio sandorio sudarymui. Įvertinus šiuo metu galiojančius įkainius ir būtinas atlikti energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginių (saulės šviesos energijos modulių) įsigijimo procedūras, atsisakius notarinio sandorio sudarymo, vienas gaminantis vartotojas vidutiniškai sutaupytų apie 100 Eur.
EĮ projekte siūloma nustatyti, kad teritorija, nurodyta leidime plėtrai ir leidime gaminti elektros energiją, gali būti keičiama tik nekeičiant elektrinės prijungimo taško ir jei veikla atitiks EEĮ projekte nurodytus reikalavimus, t. y. elektros energijos įrenginiai ir su jais susijusi įranga yra saugūs ir patikimi, neturės neigiamos įtakos elektros tinklams; veikla neturės neigiamo poveikio žmonių sveikatai, jų turtui ir gyvenamajai aplinkai ar nesudarys prielaidų tokiam neigiamam poveikiui atsirasti; atitiks aplinkos apsaugos reikalavimus; atitiks žemės naudojimo ir statybos vietos parinkimo reikalavimus. Šie pakeitimai suteiks galimybę planuojant įrengti ar jau įrengus elektrinę keisti jos vietą. AIEĮ projekte siūlomas teisinis reguliavimas suteiks perdavimo sistemos operatoriui teisę atlikti reikalingus perdavimo tinklų ir elektros tinklams eksploatuoti reikalingų elektros įrenginių, objektų ir pastotės Baltijos jūroje projektavimo, plėtros, modernizavimo darbus, o asmenims, kurie sieks plėtoti elektrines Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir
(ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalyse, užtikrintumą, kad perdavimo tinklai bus parengti elektrinių prijungimui, kai to reikės ir už tai nereikės papildomai mokėti. EĮ projekte yra nuostata dėl sumažintos apimties pastatų, kuriuose privalomas šildymo sistemų ir kombinuotųjų šildymo ir vėdinimo sistemų bei oro kondicionavimo sistemų ir kombinuotųjų oro kondicionavimo ir vėdinimo sistemų tikrinimas (buvo atitinkamai privalomas tikrinimas visoms sistemoms nuo mažesnės galios). Tokiu būdu sumažinta administracinė našta tikrinimus atliekančiai valstybės institucijai.
EEĮ projekte siūloma nustatyti, kad laikinai nutraukti ar apriboti elektros energijos persiuntimą į elektros tinklus galima tik 336 valandų laikotarpiui, viršijus šį laikotarpį, gamintojui atlyginami jo patirti nuostoliai, įvertinus negautas pajamas ir sutaupytas išlaidas. Šie pakeitimai leistų užtikrinti, kad elektros energijos gamintojai nepatirs nuostolių, kurie turės įtakos jų veiklai, taip užtikrinant AEI plėtrą bei sukuriant palankias investicines sąlygas. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Priėmus teikiamus Įstatymų projektus, nereikės priimti ar keisti kitų įstatymų. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos įstatymo, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymų projektuose įtvirtinamos naujos sąvokos ir jas įvardijantys terminai pateikti derinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir Europos Sąjungos teisės nuostatas. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti. Priėmus Įstatymų projektus:
Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 19 d. nutarimą Nr.
atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą“;
2) Energetikos ministerija turės pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 4 d. nutarimą Nr. 827 „Dėl Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo energijai gaminti skatinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
Vyriausybė pakeisti Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. rugpjūčio
išdavimo taisyklių patvirtinimo“;
4) Energetikos ministerija turės pakeisti Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2016 m. lapkričio 14 d. įsakymą Nr. 1-298 „Dėl Elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, kilmės garantijų išdavimo, perdavimo ir jų galiojimo panaikinimo ir kitose valstybėse narėse išduotų kilmės garantijų pripažinimo Lietuvos Respublikoje taisyklių patvirtinimo“;
5) Energetikos ministerija turės pakeisti Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymą Nr. 1-38 „Dėl Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“;
6) Energetikos ministerija turės pakeisti Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 19 d. įsakymą Nr. 1-43 „Dėl Standartinių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais vartotojais sąlygų aprašo patvirtinimo“;
7) Energetikos ministerija turės pakeisti Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. balandžio 19 d. įsakymą Nr.
1-121 „Dėl Laikino elektros energijos persiuntimo nutraukimo siekiant užtikrinti visuomenės interesus sąlygų ir su tuo susijusių nuostolių apskaičiavimo ir atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. sausio 3 d. įsakymą Nr. D1-2
„Dėl Gaminant ir naudojanti biodegalus, skystuosius bioproduktus ir lyginamąjį
iškastinį kurą išmetamų ŠESD poveikio apskaičiavimo taisyklių patvirtinimo“;
9) Taryba turės pakeisti Komisijos 2013 m. gruodžio 27 d. nutarimą Nr. O3-761 „Dėl Viešai skelbiamos informacijos tvarkos aprašo patvirtinimo“;
energetikos inovacijų aplinkoje suteikimo tvarką. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Įstatymų projektų įgyvendinimas papildomų lėšų nepareikalaus. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Rengiant Įstatymų projektus gauta Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išvada dėl EEĮ projekto nuostatų, susijusių su leidimų plėtrai pratęsimu (detaliai aprašyta šio aiškinamojo rašto 15 punkte). Vykdyta viešoji konsultacija dėl atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų[2], į kurios rezultatus atsižvelgta rengiant Įstatymų projektus. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis.
Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai: „biodegalai“, „skystieji bioproduktai“, „tvarumo kriterijai“, „šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijai“, „leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimo termino pratęsimas“,
„atsinaujinančių išteklių energijos bendrija“, „atsinaujinančių išteklių
elektros energijos pirkimo sutartis“, „bandomoji energetikos inovacijų aplinka“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutarimas Nr. KT-24-N14/2018 „Dėl Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio 6 dalies 1 punkto, 7 dalies, 24 dalies 2 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (skelbiamas viešai). Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 16 straipsnio pakeitimai buvo pateikti derinti suinteresuotoms institucijoms (TAIS Nr. 19-3997). Teisingumo ministerija pasiūlė įvertinti alternatyvų teisinį reguliavimą – Elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio
įtvirtinta nuostata, jog į 6 mėnesių pratęsimo terminą nėra įskaičiuojami laikotarpiai, kuriais buvo valstybės, trečiųjų asmenų veiksmų arba nenugalimos jėgos aplinkybės (toliau – Ypatingos aplinkybės), kartu nustatant, pirma, pareigą leidimo turėtojui informuoti atsakingą instituciją apie atsiradusias /išnykusias Ypatingas aplinkybes, pateikiant atitinkamus tai patvirtinančius įrodymus, antra, atsakingos institucijos pareigą fiksuoti Ypatingų aplinkybių pradžios ir pabaigos laikotarpį, t. y. siūloma atsisakyti nuostatų dėl daugkartinio pratęsimo 6 mėnesiams.
Įtvirtinus nuostatą, kad į 6 mėnesių pratęsimo terminą nėra įskaičiuojami laikotarpiai, kuriais buvo Ypatingos aplinkybės, leidimus išduodanti institucija, gavusi informaciją apie atsiradusias Ypatingas aplinkybes, turės užfiksuoti jų atsiradimo momentą ir sustabdyti leidimo plėtrai galiojimą neapibrėžtam terminui, t. y. iki tol, kol leidimo turėtojas praneš apie šių aplinkybių pabaigą. Leidimo plėtrai galiojimas bus atnaujintas tik pasibaigus Ypatingoms aplinkybėms ir bus pratęstas tik tam laikotarpiui, kurį egzistavo Ypatingos aplinkybės. Manytina, kad toks teisinis reguliavimas suteiktų galimybę leidimo plėtrai turėtojui piktnaudžiauti teise grįsti leidime plėtrai nurodytos elektrinės projekto nevykdymą Ypatingomis aplinkybėmis. Galimi atvejai, kad leidimo turėtojas, informavęs apie Ypatingų aplinkybių atsiradimą, laiku neinformuos apie jų pabaigą ir atitinkamai, pats žinodamas apie tai, kad Ypatingos aplinkybės pasibaigė, vykdys veiklą, neturėdamas tam galiojančio leidimo. Tai yra draudžiama pagal Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo 20 straipsnio 3 dalį.
Manytina, kad Energetikos ministerijos siūlomas teisinis reguliavimas, susijęs su leidimų plėtrai pratęsimu, yra palankus leidimų plėtrai turėtojams tuo požiūriu, kad leidimo turėtojui bus aišku, kad leidimas plėtrai gali būti pratęsiamas neribotą kartų skaičių Ypatingų aplinkybių egzistavimo laikotarpiui. Leidimo plėtrai turėtojas privalės teikti tai įrodančius dokumentus EEĮ projekte nustatyta tvarka. Taip pat Teisingumo ministerija, siekdama teisinio reguliavimo stabilumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principo įgyvendinimo, siūlė nekeisti esamo teisinio reguliavimo dėl Elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio
energijos gamybos pajėgumu iš atsinaujinančių energijos išteklių, atvejais, t. y. palikti esamą diferencijuotą teisinį reguliavimą – 12 ir 6 mėnesius (esamo 12 mėnesių termino netrumpinti iki 6 mėnesių). Energetikos ministerijos siūlomas pakeitimas dėl leidimų plėtrai pratęsimo terminų grindžiamas Direktyvos 2018/2001 16 straipsnio 4 ir 5 dalimis, kuriose numatyta, kad leidimo galiojimo laikotarpis gali būti pratęstas ne ilgiau kaip vieniems metams, ir Direktyvos 2018/2001 16 straipsnio 4, 5 ir 7 dalyse numatytomis išlygomis, kad leidimai gali būti pratęsiami ilgesniam laikui tik tinkamai pagrįstais atvejais dėl Ypatingų aplinkybių arba tiek, kiek trunka teismo procesas. Atsižvelgiant į tai, EEĮ projekte siūloma taikyti neribotą skaičių pratęsimų esant Ypatingoms aplinkybėms leidimams plėtrai tiek iš atsinaujinančių, tiek iš neatsinaujinančių (iškastinių) energijos išteklių.
Tokiu būdu bus suvienodintos pratęsimo galimybės plėtojant elektros energijos gamybos pajėgumus iš atsinaujinančių ir neatsinaujinančių išteklių. [1] https://epilietis.lrv.lt/uploads/epilietis/consultations/docs/8757_5eb557f757f01ea04cbec4303042b0c9.pdf. [2] https://epilietis.lrv.lt/uploads/epilietis/consultations/docs/8757_5eb557f757f01ea04cbec4303042b0c9.pdf.
16, 17, 18, 20, 20¹, 21, 22, 25, 28, 29, 35, 37, 38, 39, 46, 48, 49,
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo 2 straipsnį 3¹ dalimi ir nustatyti, kad „Atsinaujinančių išteklių energijos bendrija – teisinis statusas, suteikiamas šiame įstatyme nurodytos teisinės formos juridiniam asmeniui <...>“. Atkreiptinas dėmesys, jog įstatymo projekte nenurodoma, koks asmuo ir kokio proceso metu juridiniams asmenims suteiks atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos teisinį statusą, neaišku ir tai, per kokį terminą šis teisinis statusas turėtų būti suteikiamas. Be to, nėra aišku ir kaip toks teisinis statusas bus naikinamas ir kokios galėtų būti šio teisinio statuso panaikinimo teisinės pasekmės. Pastebėtina, jog toks teisinis reguliavimas yra tiesiogiai susijęs su asmenų teisių ir pareigų apimties reguliavimu, todėl jis turi būti nustatytas įstatyme ir negali būti nustatytas poįstatyminiame teisės akte. 2. Projekto 3 straipsnio 4 dalyje dėstomoje keičiamo įstatymo 3 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti skatinimo priemonės elektros energijos gamintojams, vykdantiems bandomuosius vėjo elektrinių projektus, taikymo maksimalų 5 metų terminą. Pritarus šiai nuostatai, atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu nėra nustatyta jokio nurodytos skatinimo priemonės taikymo termino, siekiant aiškumo, įstatymo projekto 41 straipsnį reikėtų papildyti nuostata dėl keičiamo įstatymo 3 straipsnio 6 dalies taikymo. 3.
pakeisti keičiamo įstatymo 6 straipsnio, kuriame nustatyta Energetikos ministerijos kompetencija, 1 punktą, išbraukiant žodžius „teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis“. Pastebėtina, kad kitų ministerijų kompetenciją reguliuojančiuose straipsniuose nesiūloma padaryti atitinkamų pakeitimų. 4. Projekto 14 straipsniu siūloma papildyti keičiamo įstatymo 18 straipsnį nauja 3 dalimi ir joje nustatyti, jog šioje dalyje nurodytos sąnaudos įtraukiamos į perdavimo paslaugų kainą. Neaišku, kaip tokios nuostatos įgyvendinimas paveiks elektros energijos kainą vartotojams, projekto aiškinamajame rašte tai nenurodyta. Be to, nėra aiškus siūlomos naujos nuostatos santykis su Elektros energetikos įstatymo 33 straipsnio nuostatomis dėl perdavimo tinklų plėtros ir sprendimų dėl investavimo priėmimo. 5. Projekto 16 straipsnio 3 dalyje dėstomoje keičiamo įstatymo 20¹ straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti atvejus, kai gaminančio vartotojo įrengti energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginiai – saulės šviesos energijos moduliai ir jų generuojamai galiai priskiriami technologiniai įrenginiai yra kilnojamieji daiktai. Nuostata derintina su Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.2 straipsniu, kuriame yra nustatyti nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų požymiai. Pagal CK, įstatymu galima pripažinti kilnojamuosius pagal prigimtį daiktus nekilnojamaisiais, bet ne atvirkščiai. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad pagal nurodyto CK straipsnio 4 dalį, kilnojamasis daiktas, įeinantis į nekilnojamąjį daiktą ir praradęs savo individualius požymius, yra nekilnojamojo daikto dalis, o pagal 5 dalį - kilnojamasis daiktas, fiziškai pritvirtintas ar kitaip prijungtas prie nekilnojamojo daikto, taip pat įeinantis į jį, bet nepraradęs savo individualių požymių, nelaikomas nekilnojamojo daikto dalimi. Nurodytomis CK nuostatomis ir reikėtų vadovautis, nustatant energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginių statusą.
Be to, įstatymo projekto nuostata, jog tie patys įrenginiai yra laikomi nekilnojamaisiais arba kilnojamaisiais daiktais, atsižvelgiant į tai, kas juos įrengė, yra teisiškai ydinga. Daiktai skirstomi į rūšis pagal savo rūšinius požymius, daikto rūšis negali priklausyti nuo to, kas yra jo savininkas. 6. Projekto 17 straipsnyje dėstomame keičiamo įstatymo 20² straipsnyje siūloma nustatyti, jog atsinaujinančių išteklių bendrijos statusą gali įgyti ir daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrija, ir sodininkų bendrija (toliau – bendrijos). Tačiau kartu su projektu nėra teikiami įstatymų, reguliuojančių bendrijų veiklą, projektai. Pažymėtina, kad pagal galiojančius įstatymus bendrijų pagrindinė funkcija – administruoti jos narių turtą, valdomą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Įstatymai nedraudžia bendrijoms turėti ir savo turtą, savo įstatuose nustatyti disponavimu juo tvarką, tačiau abejotina, ar siūlomos įstatymo nuostatos bus efektyviai pritaikytos praktikoje, nesant įstatyminio reguliavimo, kas ir kokia tvarka priima sprendimus dėl energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos, jos pardavimo, kas ir kokia tvarka padengia energijos įrenginių įsigijimo ir eksploatavimo sąnaudas, kaip dalinamos iš energijos pardavimo gautos pajamos, kokias teises į bendrijos turtą turėtų asmuo, išstojęs iš bendrijos (pardavęs savo butą ar kitas patalpas daugiabučiame name, sodo sklypą) ir pan. Šiame kontekste pastebėtina ir tai, kad pagal bendrijų veiklą reguliuojančius įstatymus bendrijų narių visuotinių susirinkimų sprendimai dėl narių bendro turto valdymo ir naudojimo yra privalomi visiems bendrijos nariams, bendrijos nariai turi proporcingai savo daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje apmokėti išlaidas bendrosios nuosavybės objektams išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas, kitas įmokas.
Tačiau abejotina, ar šis principas tiktų reguliuojant santykius dėl bendrijos, kaip juridinio asmens, turto (šiuo atveju – energijos gamybos įrenginių) įgijimo, valdymo ir naudojimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, jog kartu su vertinamu įstatymo projektu turėtų būti teikiami ir bendrijų veiklą reglamentuojančių įstatymų pakeitimų įstatymų projektai. 7. Projekto 17 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 20² straipsnio
dalyvaujančioms atsinaujinančių išteklių energijos bendrijoms netaikomos keičiamo įstatymo 20 straipsnio 16-20 dalių nuostatos, t.y. joms netaikomas pagaminto elektros energijos kiekio įpareigojimas. Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad toks reguliavimas siūlomas siekiant leisti atsinaujinančių išteklių energijos bendrijoms lygiomis teisėmis su kitais gamintojais pretenduoti į paramą. Taip projekto rengėjai, remdamiesi kitų, neįvardintų, valstybių patirtimi, atsižvelgdami į tose valstybėse vykdomų bendrijų projektus, jų dydžius, siekia panaikinti galimas kliūtis bendrijoms konkuruojant aukcionuose. Siūlymas diskutuotinas. Pastebėtina, kad kai kurie juridiniai asmenys, pavyzdžiui, kooperatinės bendrovės, gali būti pajėgūs pagaminti didelius kiekius elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių, taigi tokie juridiniai asmenys galėtų įgyti nepagrįstą pranašumą prieš kitus aukciono dėl kainos priedo dalyvius.
Atsižvelgiant į tai, projektas tobulintinas, nustatant papildomus kriterijus atsinaujinančių išteklių bendrijoms, kurioms būtų taikoma aptariamame straipsnyje nustatyta lengvata. 8. Projekto 17 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 20² straipsnio
tikrina, prižiūri ir kontroliuoja, ar atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos atitinka šio straipsnio 2 dalies nuostatas.“ Tačiau pastebėtina, jog nėra aiškūs tikrinimo, priežiūros ir kontrolės tikslai ir teisinės pasekmės, kurios galėtų ir turėtų kilti, jeigu atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos nebeatitinka įstatyme nustatytų kriterijų. 9. Projekto 17 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 20² straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad „Savivaldybės, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu, rengdamos teritorijų planavimo dokumentus įvertina ir viešai savo interneto svetainėse skelbia informaciją apie joms nuosavybės teise priklausančias vietas, kur gali būti statomi ar įrengiami atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos energijos gamybos įrenginiai“. Atkreiptinas dėmesys, jog nėra aiškus siūlomos teisės normos tikslas ir adresatas, nes neaišku, kokios teisinės pasekmės galėtų ir turėtų kilti savivaldybėms paskelbus minėtą informaciją, ir kaip siūlomas teisinis reguliavimas yra susijęs su atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų veiklos sąlygomis ir principais. 10. Projekto 17 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 20² straipsnio
šio įstatymo 20¹ straipsnio nuostatos.
Atsižvelgiant į tai, kad pirminis atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų tikslas yra naudos teikimas savo dalyviams ir tuo jos panašios į gaminančius vartotojus, svarstytina, ar pagrįsta būtų netaikyti visų 20¹ straipsnio nuostatų, pvz., nurodyto straipsnio 9 dalyje nustatyta, jog gaminantis vartotojas nemoka už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas elektros energetikos sektoriuje už tą elektros energijos kiekį, kurį kaupimo laikotarpiu gaminantis vartotojas patiekė į elektros tinklus ir po to suvartojo savo reikmėms ir ūkio poreikiams. Projekte nėra nuostatų, kaip atsinaujinančių išteklių bendrija mokės už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas elektros energetikos sektoriuje už tą elektros energijos kiekį, kurį ji suvartojo savo (ar savo dalyvių) reikmėms ir ūkio poreikiams, taigi ji šias lėšas mokės Vyriausybės nustatyta tvarka, kaip tai nustatyta Elektros energetikos įstatymo 74 straipsnyje, t. y. atsinaujinančių išteklių bendrijai, skirtingai nei gaminančiam vartotojui, bendros taisyklės išimtis nebus taikoma. 11. Projekto 22 straipsnio 4 dalyje dėstomos keičiamo įstatymo 29 straipsnio 6 dalies nuostatos tobulintinos, nes neaišku, kokia tvarka turi būti panaikinama kilmės garantija ir kokios teisinės pasekmės atsiras gamintojui, jeigu jis nesikreips dėl kilmės garantijos panaikinimo. 12. Projekto 25 straipsniu siūlomo keisti įstatymo 38 straipsnio 8, 9, 10, 11 dalys formuluojamos kaip reikalavimai kitoms valstybėms, pavyzdžiui, „Valstybės, kurioje ruošiama miško biomasė kaip žaliava biodegalams ar skystiesiems bioproduktams, teisės aktai turi užtikrinti <...>“. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos jurisdikcija yra apribota Lietuvos Respublikos teritorija, todėl teisės aktuose negali būti nustatomi reikalavimai kitoms valstybėms.
Tokio pobūdžio teisės normos gali būti nustatomos Europos Sąjungos teisiniuose dokumentuose, tačiau juos perkeliant į nacionalinę teisę, normos turi būti adaptuotos taip, kad jų nebūtų galima suprasti kaip reikalavimų kitoms valstybėms. 13. Projekto 25 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo
„ratifikuotą“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
22, 25, 28, 29, 35, 37, 38, 39, 46, 48, 49, 55, 58, 59, 60, 61, 62, 63, 63¹,
202-04-23 Nr. XIIIP-4140(3)(taisyta) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dėstomos abėcėlės tvarka, keičiamo įstatymo 2 straipsnis turėtų būti pildomas nauja 2¹ dalimi, o ne 3¹ dalimi. Be to, neaiški nuostata „šiame įstatyme apibrėžtoje teritorijoje“, nes toliau projekte nėra jokių teritoriją, kurioje atsinaujinančių išteklių energijos bendrija nuosavybės teise turi valdyti ir plėtoti energijos gamybos įrenginius, apibrėžiančių nuostatų. 2. Projekto 2 straipsnio 8 dalyje dėstomoje keičiamo įstatymo 2 straipsnio 19² dalyje, atsižvelgiant į Vyriausybės kompetenciją priimti teisės aktus, vietoje formuluotės „tvirtinamas dokumentas“, įrašytina formuluotė „priimamas teisės aktas“. 3. Atsižvelgiant į tai, kad įstatyme vartojamos sąvokos turi būti dėstomos abėcėlės tvarka, keičiamo įstatymo 2 straipsnis turėtų būti pildomas nauja 47¹ dalimi, o ne 46¹ dalimi. Be to, atkreipiame dėmesį, kad šioje siūlomoje dalyje apibrėžiama sąvoka „valstybės narės liekamasis energijos rūšių derinys“ įstatymo projekto tekste nėra naudojama. Projekto tekste galimai naudojamos šios sąvokos santrumpos: „liekamasis derinys“, „liekamasis energijos rūšių derinys“. Atsižvelgiant į teisinio aiškumo ir teisės akto sistemiškumo reikalavimus, projekto tekste turi būti naudojama tiksli apibrėžta sąvoka, arba apibrėžiama ta sąvoka, kuri naudojama projekto tekste.
Todėl siūlytina projektą koreguoti, kad būtų aišku, ar minėtos santrumpos atitinka minėtos sąvokos apibrėžtį, ar turi kitą reikšmę. 4. Projekto 14 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 20 straipsnio 13 dalies nuostata „įvertinamas Vyriausybei atnaujinant tvarkaraštį“ taisytina, atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybė priima teisės aktus, juos keičia arba pripažįsta netekusiais galios, taip pat į tai, kad energijos gamybos kiekio
„įvertinimas“ ir tvarkaraščio „atnaujinimas“ (teisės akto pakeitimas) yra du
savarankiški teisiniai veiksmai. Pritarus šiai pastabai taisytina ir keičiamo įstatymo 20 straipsnio 22 dalis. 5. Projekto 14 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 20 straipsnio 22¹ dalyje išbrauktinas žodis ir skaičius „įstatymo 20“. 6. Projekto 16 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 20² straipsnio 1 dalies nuostatos taisytinos, derinant jas su kitomis šio straipsnio ir projekto 2 straipsnio 3 dalyje dėstomomis keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3¹ dalies nuostatomis. Be to, reikia nustatyti keičiamo įstatymo ir Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo nuostatų tarpusavio santykį, taip pat patikslinti atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos statuso suteikimo viešajai įstaigai terminą. Keičiamo įstatymo 20² straipsnio 1 dalį galima būtų išdėstyti, pavyzdžiui, taip: „1. Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo ir šio įstatymo nustatyta tvarka įsteigtai viešajai įstaigai, kurios veikla pagrįsta atviru ir savanorišku dalininkų, atitinkančių šio straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus, dalyvavimu ir kurios tikslas - tenkinti viešuosius interesus vykdant šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytą veiklą, suteikiamas atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos statusas nuo leidimo gaminti elektros energiją išdavimo dienos.
Viešųjų įstaigų įstatymas atsinaujinančių išteklių energijos bendrijai taikomas tiek, kiek šiame įstatyme nenustatyta kitaip.“ Pritarus šiai pastabai, kitose straipsnio dalyse vietoj formuluotės
„siekiančios būti pripažintos atsinaujinančių išteklių energijos bendrija“
įrašytina formuluotė „siekiančios įgyti atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos statusą“. 7. Projekto 16 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 20² straipsnio 2 dalies 2 punkte žodis „balsų“ perkeltinas po žodžio „procentų“. Kitu atveju projekto nuostata būtų klaidinanti. 8. Svarstytina, ar projekto 16 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 20² straipsnio 3 dalies pirmojoje pastraipoje vietoj jungtuko „ir“ nebūtų tikslinga įrašyti jungtukus „ir (ar)“. Tokiu būdu atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos statuso galėtų siekti ir veikianti viešoji įstaiga, jeigu ji atitiktų keičiamame įstatyme nustatytus kriterijus. Be to, pastebėtina, kad Viešųjų įstaigų įstatyme yra nurodyti reikalavimai steigimo sutarties ir įstatų turiniui, kurių turėtų laikytis ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos statuso siekiančios viešosios įstaigos. Taigi nurodyta nuostata tikslintina, nurodant jog tai yra papildomi reikalavimai viešosios įstaigos steigimo sutarčiai ir įstatams. 9.
straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad „Atsinaujinančių išteklių energijos bendrija, norėdama savo dalininkams parduoti arba perduoti neatlygintinai ar kitiems vartotojams parduoti jai priklausančiuose energijos gamybos įrenginiuose pagamintą elektros energiją, turi sudaryti atsinaujinančių išteklių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį <...>“. Pastebėtina, kad neatlygintinai perduodant elektros energiją, pirkimo – pardavimo teisiniai santykiai nesusiklostys, todėl pirkimo – pardavimo sutartis tokiu atveju neturėtų būti sudaroma, nes ji neatitiks teisinių santykių esmės. Manytina, kad šiuo atveju turėtų būti sudaroma neatlygintino elektros energijos perdavimo sutartis. 10. Projekto 16 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 20² straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti: „Valstybinė energetikos reguliavimo taryba tikrina, prižiūri ir kontroliuoja, ar atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos atitinka šio straipsnio 3 dalies nuostatas. Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijai pažeidus šio straipsnio 3 dalies nuostatas, sprendžiama dėl leidimo gaminti elektros energiją panaikinimo Elektros energetikos įstatymo 17 straipsnyje nustatyta tvarka.” Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio 8 ir 9 dalyse yra nustatyti išsamūs leidimų gaminti elektros energiją išdavimo reikalavimai, o 16 straipsnio 24 dalyje – atsisakymo išduoti leidimą gaminti elektros energiją pagrindai; nurodytose nuostatose nėra reikalavimų, siūlomų išdėstyti keičiamo įstatymo 20² straipsnio 9 dalyje (atitikimas 20² straipsnio 3 dalies nuostatoms).
Siekiant išvengti teisės taikymo problemų, manytume, turėtų būti atitinkamai keičiamos Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio nuostatos, nurodant jose, kad kiti įstatymai gali nustatyti papildomas leidimų gaminti elektros energiją išdavimo sąlygas, taip pat kitus atsisakymo išduoti leidimą gaminti elektros energiją pagrindus. Be to, projekte prieš žodį „panaikinimo“ įrašytinas žodis
„galiojimo“. Kartu atkreipiame dėmesį į tai, kad šioje dalyje galimai
turima omenyje šio 20² straipsnio 2 dalis, o ne 3, arba abi šios dalys. Todėl svarstytina, ar nuostata neturėtų būti pataisyta. 11. Projekto 16 straipsnyje dėstomame keičiamo įstatymo 20² straipsnyje vartojama formuluotė „atsinaujinančių išteklių energijos bendrijai priklausančiuose energijos gamybos įrenginiuose“ tikslintina, nes neaiškus termino „priklausančiuose <...> įrenginiuose“ turinys. 12.
straipsnio 14 dalyje siūloma nustatyti: „Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų įrenginiams įsigyti ir jiems įrengti gali būti taikoma parama, kurios didžiausią galimą dydį 1 kW įrenginio galios ir teikimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija.“ Neaišku, kokia parama turima omenyje, iš kokių lėšų šaltinių ji būtų teikiama, kaip vertinama nuostata dera su kitomis keičiamame įstatyme nurodytomis skatinimo priemonėmis. Be to, neaišku, kokio dydžio tai galėtų būti parama. Jeigu ši parama numatoma teikti iš valstybės biudžeto ar kitų viešųjų lėšų šaltinių, atkreiptinas dėmesys ir į valstybės pagalbos teikimo taisykles. Kartu atkreipiame dėmesį, kad analizuojama nuostata yra sąlyginio pobūdžio, nes joje nurodoma, kad parama „gali būti taikoma“. Tai reiškia ir tai, jog parama gali būti ir netaikoma. Šiame kontekste atkreipiame dėmesį į tai, kad įstatyme negali būti sąlyginių nuostatų, kai kartu nėra ir sąlygų realizavimo kriterijų ar atvejų. Todėl būtina nurodyti, kokius kriterijus atitinkantiems asmenims ir kokiais atvejais parama gali būti teikiama ir kokiais negali. Be to, pažymime, kad analizuojama nuostata yra tiesiogiai susijusi su asmenų teise gauti paramą, todėl tokios paramos teikimo kriterijai turi būti nustatyti įstatyme ir negali būti nustatyti poįstatyminiuose teisės aktuose. 13. Projekto 22 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 37 straipsnio 13 dalyje vietoj skaičiaus ir žodžio „1 dalyje“ įrašytini skaičiai ir žodžiai „1 dalies 1 punkte“. 14. Projekto 23 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 38 straipsnio 10 dalies 1 punkte, atsižvelgiant į tai, kad šios dalies 3 punkte minimas nepilnas Paryžiaus susitarimo pavadinimas, prieš žodį „šalis“ įrašytina formuluotė skliaustuose (toliau – Paryžiaus susitarimas). 15. Projekto 23 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 38 straipsnio 12 dalyje išbrauktina nuoroda skliaustuose: „(OL 2019 L 133, p. 1).“ 16.
1).“
įstatymo 49 straipsnio 3 ir 5 dalis nustatant, kad supaprastinti projektavimo ir statybos reikalavimai taikomi elektrinėms, kurių įrengtoji galia 500 kW (vietoj šiuo metu nustatytos 350 kW). Pritarus siūlomoms nuostatoms, projekto 39 straipsnyje reikėtų nustatyti šių nuostatų taikymo tvarką. 17. Projekto 38 straipsnis, atsižvelgiant į teisingumo ministro 2020 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-72 patvirtintą Nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus teikimo teisės aktuose reikalavimų aprašą , taisytinas, išbraukiant skliaustuose nuorodas į Oficialų leidinį. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Ekonomikos komitetas
DĖL
1, 2, 3, 4, 5, 6, 11, 13, 14, 16, 17, 18, 20, 201, 21, 22, 25, 28, 29, 35, 37,
2019-12-18 Nr. 108-P-41
pirmininkas Rimantas Sinkevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kreivys, Komiteto nariai: Antanas Baura, Bronius Bradauskas, Zbignev Jedinskij, Andrius Kupčinskas, Bronislovas Matelis, Virgilijus Poderys, Jurgis Razma, Remigijus Žemaitaitis. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai:
Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Žilvinas Klimka, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė. Kviestieji asmenys: Energetikos ministerijos viceministrė Lina Sabaitienė, viceministras Rytis Kevalaitis, grupės vadovė Dovilė Zdanavičienė, patarėja Lina Sveklaitė, vyr. specialistė Jevgenija Jankevič, patarėjas Daumantas Kerežis, Karolis Švaikauskas, Lietuvos Respublikos Seimo patarėjas Adolfas Macaitis, Lietuvos Respublikos prezidento patarėjas Tomas Lukoševičius, Krašto apsaugos ministerija Tomas Vainius, Lietuvos Resbublikos Seimo teisės departamento vedėja Daina Petrauskaitė, UAB „Ignitis grupė“ Haroldas Nausėda, Laura Bėšinaitė, Vilija Laginauskaitė, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba narys Donatas Jasas, Lietuvos vėjo elektrinių asociacija Aistis Radavičius, Lietuvos pramonininkų konfederacija Vidmantas Janulevičius, Komiteto posėdyje dalyvavo (2020-01-22): Komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kreivys, Komiteto nariai: Antanas Baura, Bronius Bradauskas, Eugenijus Gentvilas, Zbignev Jedinskij, Virgilijus Poderys, Jurgis Razma.
Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Žilvinas Klimka, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė. Kviestieji asmenys: UAB „Ignitis grupė“ Dominykas Tučkus, Laura Bėšinaitė, Vilija Laginauskaitė, Povilas Kazlauskas, Lietuvos pramonininkų konfederacija Pijus Ralys, Virgilijus Dirma, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba narys Donatas Jasas, narys Renatas Pocius, Krašto apsaugos ministerija Tomas Vainius, Energetikos ministerijos viceministras Rytis Kevalaitis, grupės vadovė Dovilė Zdanavičienė, patarėja Lina Sveklaitė, vyr. specialistė Jevgenija Jankevič, Elektros skirstymo operatorius Giedrius Kvedaravičius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2019-11-132 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnį 3¹ dalimi ir nustatyti, kad „Atsinaujinančių išteklių energijos bendrija – teisinis statusas, suteikiamas šiame įstatyme nurodytos teisinės formos juridiniam asmeniui <...>“. Atkreiptinas dėmesys, jog įstatymo projekte nenurodoma, koks asmuo ir kokio proceso metu juridiniams asmenims suteiks atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos teisinį statusą, neaišku ir tai, per kokį terminą šis teisinis statusas turėtų būti suteikiamas. Be to, nėra aišku ir kaip toks teisinis statusas bus naikinamas ir kokios galėtų būti šio teisinio statuso panaikinimo teisinės pasekmės. Pastebėtina, jog toks teisinis reguliavimas yra tiesiogiai susijęs su asmenų teisių ir pareigų apimties reguliavimu, todėl jis turi būti nustatytas įstatyme ir negali būti nustatytas poįstatyminiame teisės akte. Pritarti Vadovaujantis AIEĮ projekto 2 straipsnio 3 dalimi, atsinaujinančių išteklių energijos bendrija (AEIB) apibrėžiama kaip teisinis statusas, kuris suteikiamas atitinkant AIEĮ projekte nustatytus reikalavimus AEIB ir EEĮ projekte nustatytus reikalavimus nepriklausomiems tiekėjams, jei AEIB parduoda arba tiekia neatlygintinai elektros energiją tiesiogiai vartotojui. Tai įstatyminiu lygmeniu įtvirtinti reikalavimai AEIB, kurių nesilaikant būtų pažeista Energetikos įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad leidimo galiojimas yra panaikinamas esant reguliuojamos veiklos pažeidimams. Siekiant aiškumo, atitinkamai patikslintos Elektros energetikos įstatymo projekto ir Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projekto nuostatos.
EEĮ projektas: Papildyti 16 straipsnio 9 dalį 6 punktu: „6) atsinaujinančių išteklių energijos bendrijai.“ Papildyti AIEĮ projekto 16 straipsnį (atsisakius kai kurių Projekto nuostatų, pasikeitė straipsnių numeracija) ir jį išdėstyti taip: Papildyti Įstatymą 20² straipsniu:
„20² straipsnis. Atsinaujinančių išteklių energijos
bendrijų veiklos sąlygos ir bendrieji principai
straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytai veiklai vykdyti įsteigta viešoji įstaiga, kurios veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymas ir kuri pagrįsta atviru ir savanorišku dalininkų dalyvavimu. Viešoji įstaiga atsinaujinančių išteklių energijos bendrija pripažįstama Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos leidimo gaminti elektros energiją išdavimo metu, jeigu atitinka šio straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus. 2. Viešosios įstaigos, siekiančios būti pripažintos atsinaujinančių išteklių energijos bendrija, dalininkais gali būti fiziniai asmenys, smulkiojo ar vidutinio verslo subjektai, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos smulkaus ir vidutinio verslo įstatyme, ir (arba) savivaldybės, ir iš kurių:
1) ne mažiau kaip 51 procentas balsų visuotiniame dalininkų susirinkime priklauso dalininkams, kurie yra fiziniai asmenys, kurių gyvenamoji vieta Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka yra deklaruota savivaldybėje, kurioje planuojama statyti ar įrengti energijos gamybos įrenginį (įrenginius), ar kitos savivaldybės seniūnijose, besiribojančiose su šia savivaldybe;
2) bet kuris iš dalininkų negali turėti daugiau kaip 20 procentų kitos energetikos įmonės balsų visuotiniame dalininkų susirinkime. 3.
atsinaujinančių išteklių energijos bendrija, viešosios įstaigos steigimo sutartyje ir įstatuose nurodoma tvarka:
1) kuria priimami sprendimai dėl pagamintos energijos realizavimo;
2) dėl energijos gamybos įrenginių administravimo ir priežiūros;
3) dėl pajamų, gautų vykdant energijos gamybos veiklą, paskirstymo. 4. Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijai, siekiančiai dalyvauti šio įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje nurodytame aukcione, netaikomos šio įstatymo 20 straipsnio 16–20 dalių nuostatos. 5. Atsinaujinančių išteklių energijos bendrija turi teisę savo dalininkams jai priklausančiuose energijos gamybos įrenginiuose pagamintą energiją parduoti arba perduoti neatlygintinai. Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos dalininkai šią elektros energiją naudoja savo reikmėms ir ūkio poreikiams tenkinti. 6. Atsinaujinančių išteklių energijos bendrija, norėdama savo dalininkams ar kitiems vartotojams tiekti jai priklausančiuose energijos gamybos įrenginiuose pagamintą šilumą, turi atitikti Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme ir kituose teisės aktuose šilumos tiekėjui nustatytus reikalavimus. 7. Atsinaujinančių išteklių energijos bendrija, norėdama savo dalininkams parduoti arba perduoti neatlygintinai ar kitiems vartotojams parduoti jai priklausančiuose energijos gamybos įrenginiuose pagamintą elektros energiją, turi sudaryti atsinaujinančių išteklių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį, ir atitikti nepriklausomam elektros energijos tiekėjui nustatytas sąlygas ir reikalavimus, kaip tai nurodyta Elektros energetikos įstatyme. Šiuo atveju už elektros energijos persiuntimą perdavimo ir (ar) skirstomaisiais tinklais ir kitas operatoriaus teikiamas paslaugas atsiskaitoma Elektros energetikos įstatymo 34 straipsnio ir 40 straipsnio 1 dalyje nurodytomis sąlygomis. 8.
bendrija jai priklausančiuose energijos gamybos įrenginiuose pagamintą elektros energiją taip pat gali parduoti Prekybos elektros energija taisyklėse nustatyta tvarka ir būdais. 9. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba tikrina, prižiūri ir kontroliuoja, ar atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos atitinka šio straipsnio 3 dalies nuostatas. Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijai pažeidus šio straipsnio 3 dalies nuostatas sprendžiama dėl leidimo gaminti elektros energiją panaikinimo Elektros energetikos įstatymo 17 straipsnyje nustatyta tvarka
informaciją apie joms nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus ir kitas vietas, kur gali būti statomi ar įrengiami atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos energijos gamybos įrenginiai. 11. Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijai netaikomos šio įstatymo 20¹ straipsnio nuostatos. 12. Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijai priklausančių energijos gamybos įrenginių statyba ir eksploatavimas vykdomi vadovaujantis bendraisiais įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytais veiklos energetikos sektoriuje leidimų išdavimo, projektavimo ir statybos, teritorijų planavimo, ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo, aplinkos apsaugos ir kitais susijusiais reikalavimais. 13. Atsinaujinančių išteklių energijos bendrija ir (ar) jos dalininkai nemoka už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas elektros energetikos sektoriuje už tą elektros energijos kiekį, kuris buvo pagamintas atsinaujinančių išteklių bendrijai priklausančiuose gamybos įrenginiuose, patiektas į elektros tinklus ir po to suvartotas atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos ir (ar) jos dalininkų reikmėms ir ūkio poreikiams.“
4 2.
Projekto
siūloma nustatyti skatinimo priemonės elektros energijos gamintojams, vykdantiems bandomuosius vėjo elektrinių projektus, taikymo maksimalų 5 metų terminą. Pritarus šiai nuostatai, atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu nėra nustatyta jokio nurodytos skatinimo priemonės taikymo termino, siekiant aiškumo, įstatymo projekto 41 straipsnį reikėtų papildyti nuostata dėl keičiamo įstatymo 3 straipsnio 6 dalies taikymo. Nepritarti Bandomųjų elektrinių veiklą reglamentuoja Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo skatinimo tvarkos aprašo X skyrius, kuriame nustatyta, kad siekiant vykdyti bandomuosius projektus, privalo kreiptis į LRV dėl bandomojo projekto statuso suteikimo. Atkreiptinas dėmesys, kad į LRV nėra kreipęsis nė vienas asmuo dėl bandomojo projekto statuso suteikimo, todėl šiuo metu nėra asmenų, vykdančių bandomuosius vėjo elektrinių projektus, todėl AIEĮ projekto papildymas siūloma nuostata būtų perteklinis. 3. Seimo kanceliarijos
3. Neaišku, kodėl projekto 6 straipsniu siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 6 straipsnio, kuriame nustatyta Energetikos ministerijos kompetencija, 1 punktą, išbraukiant žodžius „teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis“. Pastebėtina, kad kitų ministerijų kompetenciją reguliuojančiuose straipsniuose nesiūloma padaryti atitinkamų pakeitimų.
Pritarti Pakeisti AIEĮ projekto 6 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip: Pakeisti 6 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis pagal kompetenciją koordinuoja degiųjų dujinių produktų (biodujų), miško ir medienos atliekų, šiaudų, kitų rūšių biologinės kilmės kuro (žemės ūkio atliekų ir augalų, naudojamų energijai gaminti) gamybos ir naudojimo, taip pat aeroterminės aplinkos, geoterminės, hidroterminės energijos, hidroenergijos, saulės šilumos energijos ir saulės šviesos energijos, vėjo energijos naudojimo energijai gaminti plėtros ir skatinimo priemonių įgyvendinimą, atlieka jų įgyvendinimo stebėseną ir užtikrina valstybinę priežiūrą ir kontrolę;“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-11-13143
ir joje nustatyti, jog šioje dalyje nurodytos sąnaudos įtraukiamos į perdavimo paslaugų kainą. Neaišku, kaip tokios nuostatos įgyvendinimas paveiks elektros energijos kainą vartotojams, projekto aiškinamajame rašte tai nenurodyta. Be to, nėra aiškus siūlomos naujos nuostatos santykis su Elektros energetikos įstatymo 33 straipsnio nuostatomis dėl perdavimo tinklų plėtros ir sprendimų dėl investavimo priėmimo. Pritarti Įstatymo projekte atsisakoma 14 ir 18 projekto straipsnių, kuriais atitinkamai buvo siūloma pakeisti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 18 ir 21 straipsnius. 14 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas Papildyti 18 straipsnį 3 dalimi: „3.
Priėmus šio įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje numatytą Vyriausybės nutarimą, perdavimo sistemos operatorius pagal kompetenciją imasi visų pagrįstai reikalingų priemonių perdavimo sistemos operatoriaus valdomiems elektros tinklams, įskaitant tinklams eksploatuoti reikalingus elektros įrenginius, objektus ir transformatorių pastotę Baltijos jūroje, projektuoti, įrengti, optimizuoti, išplėsti ir (ar) rekonstruoti ir didinti elektros tinklų pajėgumą tam, kad būtų galima prie elektros perdavimo tinklų prijungti atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias elektrines, numatomas įrengti Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalyse. Šių priemonių įgyvendinimo sąnaudos, įskaitant patiriamas pagrįstai reikalingiems žmogiškiesiems, techniniams ir materialiniams ištekliams įsigyti, laikomos perdavimo sistemos operatoriaus tinklų plėtros išlaidomis ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatyta tvarka yra įtraukiamos į perdavimo paslaugų kainą. Šių sąnaudų dalį, įtraukiamą į perdavimo paslaugų kainą, perdavimo sistemos operatorius, mažina lėšomis, teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis gautomis iš kitų šių priemonių finansavimo šaltinių.“
Pakeisti 21 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka
elektrinę pastatęs ar įrengęs asmuo apmoka faktines elektrinių prijungimo prie elektros tinklų išlaidas, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje, išskyrus atvejus, kai elektrines, numatoma pastatyti ar įrengti Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalyse.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-11-13162314 5.
Projekto
energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginiai – saulės šviesos energijos moduliai ir jų generuojamai galiai priskiriami technologiniai įrenginiai yra kilnojamieji daiktai. Nuostata derintina su Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.2 straipsniu, kuriame yra nustatyti nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų požymiai. Pagal CK, įstatymu galima pripažinti kilnojamuosius pagal prigimtį daiktus nekilnojamaisiais, bet ne atvirkščiai. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad pagal nurodyto CK straipsnio 4 dalį, kilnojamasis daiktas, įeinantis į nekilnojamąjį daiktą ir praradęs savo individualius požymius, yra nekilnojamojo daikto dalis, o pagal 5 dalį - kilnojamasis daiktas, fiziškai pritvirtintas ar kitaip prijungtas prie nekilnojamojo daikto, taip pat įeinantis į jį, bet nepraradęs savo individualių požymių, nelaikomas nekilnojamojo daikto dalimi. Nurodytomis CK nuostatomis ir reikėtų vadovautis, nustatant energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginių statusą. Be to, įstatymo projekto nuostata, jog tie patys įrenginiai yra laikomi nekilnojamaisiais arba kilnojamaisiais daiktais, atsižvelgiant į tai, kas juos įrengė, yra teisiškai ydinga. Daiktai skirstomi į rūšis pagal savo rūšinius požymius, daikto rūšis negali priklausyti nuo to, kas yra jo savininkas. Pritarti iš dalies
tinkamai įgyvendinti ir pasiekti Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos tikslą – atsinaujinančių energijos išteklių srityje – iki 2020 metų turėti ne mažiau kaip 34 tūkst. elektros energijos vartotojų, naudojančių gaminančio vartotojo schemą.
Atsižvelgiant į tai, kad saulės šviesos energijos elektrinę galima įrengti ant mobilių pamatų, plūduriuojančią ant vandens, o tokios elektrinės dalis modulių gali būti išmontuoti ir perkelti iš vienos vietos į kitą vietą nepakeitus jų tiesioginės paskirties, ir siekiant, kad potencialūs investuotojai turėtų teisinį apibrėžtumą ir lūkestį, kad jų vykdoma veikla – gaminantiems vartotojams energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginių pardavimas – yra traktuojama vienodai visos šalies mastu. 2. Siūlome pakeisti AIEĮ 2 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Pakeisti 2 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip: „14. Elektrinė – elektros energijos gamintojo nuosavybės ar kita teise valdomi valdoma visuma tarpusavyje technologiškai susijusių įrenginių ir jų technologinių priklausinių elektros energijai gaminti ar elektros ir šilumos energijai gaminti bendrosios gamybos būdu. Saulės šviesos energijos elektrinėje esantys moduliai ir jų generuojamai galiai priskiriami technologiniai įrenginiai yra kilnojamieji daiktai.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-11-1317
nustatyti, jog atsinaujinančių išteklių bendrijos statusą gali įgyti ir daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrija, ir sodininkų bendrija (toliau – bendrijos). Tačiau kartu su projektu nėra teikiami įstatymų, reguliuojančių bendrijų veiklą, projektai. Pažymėtina, kad pagal galiojančius įstatymus bendrijų pagrindinė funkcija – administruoti jos narių turtą, valdomą bendrosios dalinės nuosavybės teise.
Įstatymai nedraudžia bendrijoms turėti ir savo turtą, savo įstatuose nustatyti disponavimu juo tvarką, tačiau abejotina, ar siūlomos įstatymo nuostatos bus efektyviai pritaikytos praktikoje, nesant įstatyminio reguliavimo, kas ir kokia tvarka priima sprendimus dėl energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos, jos pardavimo, kas ir kokia tvarka padengia energijos įrenginių įsigijimo ir eksploatavimo sąnaudas, kaip dalinamos iš energijos pardavimo gautos pajamos, kokias teises į bendrijos turtą turėtų asmuo, išstojęs iš bendrijos (pardavęs savo butą ar kitas patalpas daugiabučiame name, sodo sklypą) ir pan. Šiame kontekste pastebėtina ir tai, kad pagal bendrijų veiklą reguliuojančius įstatymus bendrijų narių visuotinių susirinkimų sprendimai dėl narių bendro turto valdymo ir naudojimo yra privalomi visiems bendrijos nariams, bendrijos nariai turi proporcingai savo daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje apmokėti išlaidas bendrosios nuosavybės objektams išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas, kitas įmokas. Tačiau abejotina, ar šis principas tiktų reguliuojant santykius dėl bendrijos, kaip juridinio asmens, turto (šiuo atveju – energijos gamybos įrenginių) įgijimo, valdymo ir naudojimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, jog kartu su vertinamu įstatymo projektu turėtų būti teikiami ir bendrijų veiklą reglamentuojančių įstatymų pakeitimų įstatymų projektai. Pritarti Žr. 1 argumentą Pakeisti EEĮ projekto 14 str. ir jį išdėstyti taip: „14 straipsnis. 49 straipsnio pakeitimas Papildyti 49 straipsnio 2 dalį 7 punktu:
7) vartotojai turi teisę būti atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos dalyviais dalininkais ir elektros energiją gaminančiais vartotojais.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-11-1317 7.
Projekto 17 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 20² straipsnio
dalyvaujančioms atsinaujinančių išteklių energijos bendrijoms netaikomos keičiamo įstatymo 20 straipsnio 16-20 dalių nuostatos, t.y. joms netaikomas pagaminto elektros energijos kiekio įpareigojimas. Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad toks reguliavimas siūlomas siekiant leisti atsinaujinančių išteklių energijos bendrijoms lygiomis teisėmis su kitais gamintojais pretenduoti į paramą. Taip projekto rengėjai, remdamiesi kitų, neįvardintų, valstybių patirtimi, atsižvelgdami į tose valstybėse vykdomų bendrijų projektus, jų dydžius, siekia panaikinti galimas kliūtis bendrijoms konkuruojant aukcionuose. Siūlymas diskutuotinas. Pastebėtina, kad kai kurie juridiniai asmenys, pavyzdžiui, kooperatinės bendrovės, gali būti pajėgūs pagaminti didelius kiekius elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių, taigi tokie juridiniai asmenys galėtų įgyti nepagrįstą pranašumą prieš kitus aukciono dėl kainos priedo dalyvius. Atsižvelgiant į tai, projektas tobulintinas, nustatant papildomus kriterijus atsinaujinančių išteklių bendrijoms, kurioms būtų taikoma aptariamame straipsnyje nustatyta lengvata. Nepritarti Atkreipiame dėmesį, kad atsinaujinančių išteklių bendrijos tikslas yra tiekti savo dalyviams ekonominę, socialinę ar aplinkosauginę naudą, kaip įtvirtinta atitinkamuose įstatymuose. AIEĮ projekte įtvirtinta nuostata, kad atsinaujinančių išteklių energijos bendrija pripažįstama tik tuo atveju, kai joje dalyvauja vietos gyventojai, turintys ne mažiau kaip 51 proc. balsų visuotiniame dalyvių susirinkime. Taip pat bendrijos sudėtyje turi dalyvauti ne mažiau kaip 5 fiziniai asmenys. Šių sąlygų nustatymas užtikrina, kad bendrijos veikla bu orientuota į vietos gyventojų gerovę.
Taip pat atkreipiame dėmesį, kad Direktyvoje 2018/2001 nurodoma, kad valstybės narės turi užtikrinti, kad atsinaujinančių bendrijos galėtų dalyvauti esamose paramos schemose vienodomis sąlygomis su didelio masto dalyviais, tuo tikslu valstybės narės gali imtis papildomų priemonių, kaip pvz.: teikti informaciją, teikti techninę pagalbą ir finansinę paramą, sumažinti administracinius reikalavimus, įtraukti į bendrijas orientuotus konkursų kriterijus, organizuoti bendrijos pritaikytus konkursus. Šios sąlygos Direktyvoje 2018/2001 buvo įtvirtintos įvertinus ir nustačius, kad atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos pagal savo pobūdį ir pradinius tikslus – teikti ekonominę, socialinę ir aplinkosauginę naudą savo dalyviams, negali lygiomis sąlygomis konkuruoti su paprastais AEI gamintojais. Atitinkamai, siekiant paskatinti bendrijų steigimąsi ir užtikrinti jų konkurencingumą aukcionuose, siūloma numatyti, kad bendrijoms nebūtų taikomas įpareigojimas pagaminti aukcione siūlomo elektros energijos kiekio. Taip būtų mažinama administracinė našta bendrijoms dalyvauti aukcionuose bei, atsižvelgiant į Direktyvos 2018/2001 nuostatas, įtrauktas į bendrijas orientuotas aukciono kriterijus. EK įvertinimas rengiant Direktyvos 2018/2001 nuostatas dėl bendrijų, pateiktas čia (2.2 poskyris
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-11-1317 8.
Projekto 17 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 20² straipsnio
tikrina, prižiūri ir kontroliuoja, ar atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos atitinka šio straipsnio 2 dalies nuostatas.“ Tačiau pastebėtina, jog nėra aiškūs tikrinimo, priežiūros ir kontrolės tikslai ir teisinės pasekmės, kurios galėtų ir turėtų kilti, jeigu atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos nebeatitinka įstatyme nustatytų kriterijų. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-11-1317
Respublikos teritorijų planavimo įstatymu, rengdamos teritorijų planavimo dokumentus įvertina ir viešai savo interneto svetainėse skelbia informaciją apie joms nuosavybės teise priklausančias vietas, kur gali būti statomi ar įrengiami atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos energijos gamybos įrenginiai“. Atkreiptinas dėmesys, jog nėra aiškus siūlomos teisės normos tikslas ir adresatas, nes neaišku, kokios teisinės pasekmės galėtų ir turėtų kilti savivaldybėms paskelbus minėtą informaciją, ir kaip siūlomas teisinis reguliavimas yra susijęs su atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų veiklos sąlygomis ir principais. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-11-1317
20² straipsnio 10 dalyje siūloma nustatyti, kad atsinaujinančių išteklių bendrijai netaikomos šio įstatymo 20¹ straipsnio nuostatos.
Atsižvelgiant į tai, kad pirminis atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų tikslas yra naudos teikimas savo dalyviams ir tuo jos panašios į gaminančius vartotojus, svarstytina, ar pagrįsta būtų netaikyti visų 20¹ straipsnio nuostatų, pvz., nurodyto straipsnio
atitinkančias paslaugas elektros energetikos sektoriuje už tą elektros energijos kiekį, kurį kaupimo laikotarpiu gaminantis vartotojas patiekė į elektros tinklus ir po to suvartojo savo reikmėms ir ūkio poreikiams. Projekte nėra nuostatų, kaip atsinaujinančių išteklių bendrija mokės už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas elektros energetikos sektoriuje už tą elektros energijos kiekį, kurį ji suvartojo savo (ar savo dalyvių) reikmėms ir ūkio poreikiams, taigi ji šias lėšas mokės Vyriausybės nustatyta tvarka, kaip tai nustatyta Elektros energetikos įstatymo 74 straipsnyje, t. y. atsinaujinančių išteklių bendrijai, skirtingai nei gaminančiam vartotojui, bendros taisyklės išimtis nebus taikoma. Pritarti Žr. 1 argumentą. Papildyti EEĮ projekto 74 straipsnio 5 dalį 5 punktu: „5) elektros energijos kiekį, kuris buvo pagamintas atsinaujinančių išteklių bendrijai priklausančiuose gamybos įrenginiuose, patiektas į elektros tinklus ir suvartotas atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos ir (ar) jos dalyvių reikmėms ir ūkio poreikiams.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-11-13224
įstatymo 29 straipsnio 6 dalies nuostatos tobulintinos, nes neaišku, kokia tvarka turi būti panaikinama kilmės garantija ir kokios teisinės pasekmės atsiras gamintojui, jeigu jis nesikreips dėl kilmės garantijos panaikinimo.
Pritarti Pakeisti AIEĮ projekto 20 straipsnį ir 29 straipsnio 6 dalį išdėstyti taip:
„6. Kilmės garantija turi būti panaudota per galioja 12 mėnesių nuo
atitinkamo energijos vieneto pagaminimo momento. Ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo kilmės garantijos galiojimo laikotarpio pabaigos kilmės garantija turi būti panaikinta elektros energijos, šilumos ar vėsumos energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, ar dujų, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių, gamintojų prašymu. Nepanaikinta kilmės garantija netenka galios ne vėliau kaip praėjus 18 mėnesių nuo atitinkamo energijos vieneto pagaminimo momento. Per nurodytą laikotarpį nepanaudota kilmės garantija netenka galios Nebegaliojanti kilmės garantija įskaičiuojama į liekamąjį energijos rūšių derinį.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-11-1325
dalys formuluojamos kaip reikalavimai kitoms valstybėms, pavyzdžiui,
„Valstybės, kurioje ruošiama miško biomasė kaip
žaliava biodegalams ar skystiesiems bioproduktams, teisės aktai turi užtikrinti <...>“. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos jurisdikcija yra apribota Lietuvos Respublikos teritorija, todėl teisės aktuose negali būti nustatomi reikalavimai kitoms valstybėms. Tokio pobūdžio teisės normos gali būti nustatomos Europos Sąjungos teisiniuose dokumentuose, tačiau juos perkeliant į nacionalinę teisę, normos turi būti adaptuotos taip, kad jų nebūtų galima suprasti kaip reikalavimų kitoms valstybėms. Pritarti Pakeisti projekto 23 straipsnio 8, 9, 10 ir 11 dalis ir jas išdėstyti taip: „8.
Miško biomasė naudojama kaip žaliava biodegalams ar skystiesiems bioproduktams, turi būti paruošta teritorijoje, kuriai taikomi teisės aktai ir stebėsenos sistemos užtikrinantys:
1) miško kirtimų teisėtumą;
2) kirtaviečių miško atkūrimą;
3) vietovių, nustatytų pagal tarptautinius ar konkrečios valstybės teisės aktus arba Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos sprendimu, tarp jų šlapžemių ir durpynų, apsaugą;
4) kirtimų vykdymą atsižvelgiant į dirvožemio kokybės ir biologinės įvairovės išsaugojimą;
5) kad atliekami miško kirtimai išlaikytų ar didintų miško produktyvumą. 9. Jeigu nėra šio straipsnio 8 dalyje nurodytų teisės aktų ir stebėsenos sistemų, teritorijose, kuriose ruošiama miško biomasė kaip žaliava biodegalų ar skystųjų bioproduktų gamybai, turi būti įdiegtos valdymo sistemos, kurios užtikrina:
1) miško kirtimų teisėtumą;
2) kirtaviečių miško atkūrimą;
3) vietovių, nustatytų pagal tarptautinius ar konkrečios valstybės teisės aktus arba Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos sprendimu, tarp jų šlapžemių ir durpynų, apsaugą, išskyrus atvejus, kai pateikiama įrodymų, kad žaliavos derliaus nuėmimas neturi neigiamo poveikio aplinkai;
4) kirtimų vykdymą atsižvelgiant į dirvožemio kokybės ir biologinės įvairovės išsaugojimą;
5) kad atliekami miško kirtimai išlaikytų ar didintų miško produktyvumą. 10.
biomasė kaip žaliava biodegalams ar skystiesiems bioproduktams, turi būti paruošta teritorijoje ar ekonominės integracijos regioninėje organizacijoje, kuri atitinka šiuos žemės paskirties, žemės paskirties keitimo ir miškininkystės kriterijus:
1) yra Paryžiaus susitarimo, ratifikuoto Lietuvos Respublikos įstatymu dėl Paryžiaus susitarimo, priimto pagal Jungtinių Tautų Bendrąją klimato kaitos konvenciją, ratifikavimo, šalis;
2) pagal Jungtinių Tautų Bendrąją klimato kaitos konvenciją ratifikuotą Lietuvos Respublikos Seimo 1995 m. vasario 23 d. nutarimu Nr. I-812 „Dėl Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos ratifikavimo“, yra pateikusi numatomus įgyvendinti nacionaliniu lygmeniu nustatomus įpareigojančius veiksmus, kurie apima žemės ūkio, miškininkystės ir žemės naudojimo išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimą ir absorbavimą ir užtikrina, kad bet kuris anglies sankaupų, susijusių su paruošta biomase, pokytis būtų įskaičiuojamas į valstybės įsipareigojimą mažinti arba apriboti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, kaip numatyta nacionaliniu lygmeniu nustatytuose įpareigojančiuose veiksmuose;
3) pagal Paryžiaus susitarimo 5 straipsnį yra priimti nacionaliniai arba kiti biomasės paruošimą reglamentuojantys teisės aktai, kuriais saugomos ir didinamos anglies sankaupos ir absorbentai ir kuriuose pateikiami įrodymai, kad deklaruojamas žemės paskirties, žemės paskirties keitimo ir miškininkystės sektoriuje išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis neviršija absorbuojamo tokių dujų kiekio. 11. Nesant atitikties šio straipsnio 10 dalyje nurodytiems kriterijams, teritorijose, kuriose ruošiama miško biomasė kaip žaliava biodegalų ir skystųjų bioproduktų gamybai, turi būti įdiegtos valdymo sistemos, kurios užtikrina, kad anglies sankaupų ir absorbentų lygis ilguoju laikotarpiu būtų išlaikytas ar didinamas. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-11-1325 13.
Projekto
vietoj žodžio „patvirtintą“ įrašytinas žodis „ratifikuotą“. Pritarti Žr. 13 argumentą. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
organizacijų aljansas,
10 Pakeisti Įstatymo projekto 17 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijai netaikomos šio įstatymo 20¹ straipsnio nuostatos. Tačiau jos gali būti taikomos, jei bendrijai įstatymų numatyta tvarka suteiktas gaminančio vartotojo statusas. Šiuo atveju 20² straipsnio p.7 energetinei bendrijai nebetaikomas. Nepritarti Atkreipiame dėmesį, kad AEIB nėra juridinis asmuo, o tik juridiniam asmeniui suteiktas statusas, kuris, taip pat, kaip ir gaminančio vartotojo (GV) atveju, suteikiamas juridiniam asmeniui, norinčiam vykdyti atitinkamą veiklą. Tai dvi skirtingos veiklos, kurias reglamentuoja teisės aktai, todėl priėmus siūlomą pataisymą, gautųsi taip, kad „AEIB statusui suteikiamas GV statusas“. Taip pat priėmus siūlomą pakeitimą vienas juridinis asmuo galės pasinaudoti dviejų skirtingų schemų siūlomais privalumais, pvz.: kaupti elektrą tinkluose ir dalyvauti aukcionuose, parduoti elektros energiją savo nariams. Pateiktas siūlymas neįvertina dviejų skirtingų schemų suderinamumo
Atkreipiame dėmesį, kad siūlomas pakeitimas siejasi su nutolusių GV schema, kuri vartotojams, norintiems „kaupti“ elektros energiją tinkluose, yra patrauklesnė dėl savo paprastumo – nereikia atitikti nepriklausomam tiekėjui nustatytų sąlygų, prisiimti balansavimo atsakomybės. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad dvi skirtingos schemos neturėtų būti apjungiamos, siekiant aiškumo ir paprastumo vartotojams. 2. Lietuvos pramoninkų konfederacija, 2019-11-2729 Argumentai: Siekiant užtikrinti Nacionalinėje energetikos nepriklausomybės strategijoje numatytus tikslus, siūlome projekte numatyti didesnę galios ribą atsinaujinančios energetikos išteklių elektrinėms, nekeičiant žemės paskirties. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 29 straipsnį. Pakeisti 49 straipsnio 3 ir 5 dalis ir jas išdėstyti taip:
kW), naudojančių atsinaujinančius energijos išteklius, ribotą dydį ir galimą poveikį ir siekiant išvengti neproporcingos finansinės bei administracinės naštos, atsakingos institucijos užtikrina, kad nedidelės įrengtosios galios elektrinių projektavimui ir statybai, išskyrus patvankinio tipo hidroelektrines, būtų taikomi supaprastinti reikalavimai, nereikalaujant rengti detaliųjų planų ir keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, jei tai neprieštarauja vietos tvarkymo ir naudojimo reglamentams. 4.
hidroelektrinėms keliami reikalavimai:
1) Vyriausybės nustatyta tvarka pirmenybė turi būti teikiama nepatvankinio tipo hidroelektrinių statybai;
2) jeigu hidroelektrinės tvenkinys užlieja teritoriją, teisės aktų nustatyta tvarka mokama kompensacija teritorijos savininkui ar valdytojui arba jiems susitarus žemė išperkama;
periodiškai pašalinti hidroelektrinės tvenkiniuose ir užtvenktuose ežeruose susikaupusius nešmenis;
4) kiti statomų hidroelektrinių aplinkosauginiai reikalavimai nustatomi teisės aktų nustatyta tvarka. 5. Kaimo vietovėse statant pavienes ne didesnės kaip 350 500 kW įrengtosios galios vėjo elektrines ir (ar) saulės šviesos energijos elektrines, nereikalaujama keisti žemės naudojimo paskirties, rengti detaliųjų planų ir keisti bendrojo plano sprendinių, jei tai neprieštarauja vietos tvarkymo ir naudojimo reglamentams. Pritarti Pakeisti projekto 27 straipsnio 2 ir 3 dalis ir jas išdėstyti taip:
taip: „3. Atsižvelgiant į nedidelės įrengtosios galios elektrinių (iki 350 kW 1 MW), naudojančių atsinaujinančius energijos išteklius, ribotą dydį ir galimą poveikį ir siekiant išvengti neproporcingos finansinės bei administracinės naštos, atsakingos institucijos užtikrina, kad nedidelės įrengtosios galios elektrinių projektavimui ir statybai, išskyrus patvankinio tipo hidroelektrines, būtų taikomi supaprastinti reikalavimai, nereikalaujant rengti detaliųjų planų ir keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, jei tai neprieštarauja vietos tvarkymo ir naudojimo reglamentams. 3. Pakeisti 49 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Kaimo vietovėse statant pavienes ne didesnės kaip 350 kW 1 MW įrengtosios galios vėjo elektrines ir (ar) saulės šviesos energijos elektrines, nereikalaujama keisti žemės naudojimo paskirties, rengti detaliųjų planų ir keisti bendrojo plano sprendinių, jei tai neprieštarauja vietos tvarkymo ir naudojimo reglamentams.“
2019-12-1014 Manome, kad AIEĮ projekto 14 straipsnyje siūlomi AIEĮ 18 straipsnio pakeitimai, kuriais siūloma numatyti perdavimo sistemos operatoriaus pareigą įrengti pastotę Baltijos jūroje bei išplėsti ir (ar) rekonstruoti ir didinti elektros tinklų pajėgumą tam, kad būtų galima prie elektros perdavimo tinklų prijungti atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias elektrines, numatomas įrengti Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalyse, o šių priemonių įgyvendinimo sąnaudas laikytis perdavimo sistemos operatoriaus tinklų plėtros išlaidomis, yra būtini ir esminiai, siekiant užtikrinti Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje bei Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plano projekte numatytų tikslų įgyvendinimą tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu. Projektu numatomų Įstatymo pakeitimų įgyvendinimas prisidėtų prie palankios investicinės aplinkos Lietuvoje sukūrimo, kuri šiuo metu yra aktyviai stebima ne tik Lietuvos, bet ir užsienio šalių investuotojų, kurie esant tinkamoms sąlygoms yra pasiryžę nukreipti savo investicijas į atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą Lietuvoje.
Tikime, kad Projekte numatyto modelio, kuomet priemonių, skirtų prie elektros perdavimo tinklų prijungti Baltijos jūroje įrengtas atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias elektrines, įgyvendinimo sąnaudos būtų pagrįstai laikomos perdavimo sistemos operatoriaus tinklų plėtros išlaidomis, įgyvendinimas atitinka gerąją užsienio šalių praktiką (pvz., panašus modelis yra įgyvendinamas Danijoje ir Olandijoje), todėl jo taikymas Lietuvoje potencialiai prisidėtų ne tik prie strateginių Lietuvos energetikos sektoriaus tikslų įgyvendinimo, tačiau taip pat sudarytų tinkamas sąlygas stabdyti klimato kaitos pokyčius, susijusius su globaliu atšilimu. Neįgyvendinus Projekte numatytų priemonių, kiltų grėsmė nepasiekti Lietuvos tikslų, susijusių su elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių ilguoju laikotarpiu, o su perdavimo sistemos plėtra jūroje susijusių rizikų (ir kaštų) perkėlimas vystytojams potencialiai neskatintų investuotojų nukreipti savo investicijas į projektų įgyvendinimą Lietuvoje. Pritarti Įstatymo projekte atsisakoma 14 ir 18 projekto straipsnių, kuriais atitinkamai buvo siūloma pakeisti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 18 ir 21 straipsnius. 14 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas Papildyti 18 straipsnį 3 dalimi: „3.
Priėmus šio įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje numatytą Vyriausybės nutarimą, perdavimo sistemos operatorius pagal kompetenciją imasi visų pagrįstai reikalingų priemonių perdavimo sistemos operatoriaus valdomiems elektros tinklams, įskaitant tinklams eksploatuoti reikalingus elektros įrenginius, objektus ir transformatorių pastotę Baltijos jūroje, projektuoti, įrengti, optimizuoti, išplėsti ir (ar) rekonstruoti ir didinti elektros tinklų pajėgumą tam, kad būtų galima prie elektros perdavimo tinklų prijungti atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias elektrines, numatomas įrengti Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalyse. Šių priemonių įgyvendinimo sąnaudos, įskaitant patiriamas pagrįstai reikalingiems žmogiškiesiems, techniniams ir materialiniams ištekliams įsigyti, laikomos perdavimo sistemos operatoriaus tinklų plėtros išlaidomis ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatyta tvarka yra įtraukiamos į perdavimo paslaugų kainą. Šių sąnaudų dalį, įtraukiamą į perdavimo paslaugų kainą, perdavimo sistemos operatorius, mažina lėšomis, teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis gautomis iš kitų šių priemonių finansavimo šaltinių.“
Pakeisti 21 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka
elektrinę pastatęs ar įrengęs asmuo apmoka faktines elektrinių prijungimo prie elektros tinklų išlaidas, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje, išskyrus atvejus, kai elektrines, numatoma pastatyti ar įrengti Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalyse.“
4Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Virginija Vingrienė 2019-12-1625 Argumentai: Augant biodegalų paklausai Europoje, Indonezijoje ir Malaizijoje naikinami atogrąžų miškai, deginami durpynai ir jų vietoje plečiamos alyvpalmių plantacijos. Tai sukelia itin dideles klimato šilimą skatinančių dujų emisijas. JT maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenimis kiekvienais metais iškertama apie 13 mln. hektarų atogrąžų miškų. Naikinant atogrąžų miškus naikinamos daugiau kaip pusės pasaulio gyvūnų rūšių ir daugiau kaip dviejų trečdalių augalų rūšių natūralios buveinės ir kyla grėsmė jų išlikimui. Atogrąžų miškuose gyvena kai kurios pasaulio rečiausios ir endeminės rūšys, įtrauktos į Tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos raudonąją knygą (IUCN) kaip grėsmingai nykstančios rūšys, kurių faktinis, apskaičiuotas, numatomas ar įtariamas populiacijos skaičiaus mažėjimas viršija 80 proc. per 10 metų. Įvairūs tyrimai atskleidžia, jog daugelyje šalių kuriant alyvpalmių plantacijas ir vykdant jų veiklą dideliu mastu pažeidžiamos pagrindinės žmogaus teisės, įskaitant priverstinius iškeldinimus, ginkluotą smurtą, vaikų darbą, vergavimą už skolas ar čiabuvių bendruomenių diskriminavimą;
Pastaraisiais metais 60 proc. ES alyvpalmių aliejaus importo teko energetikos sektoriui; iš jo – 45 proc. panaudota kaip transporto degalai (nuo
Bendras žemės naudojimo paskirties pakeitimas pagal ES 2020 m. biodegalų įgaliojimą sudaro 8,8 Mha, iš kurių 2,1 Mha teritorijos pakeista Pietryčių Azijoje dėl spaudimo plėsti alyvpalmių plantacijas. Pusė šios teritorijos atsirado vietoje atogrąžų miškų ir durpynų; Įvairiuose tyrimuose ir stebėjimuose nurodoma, jog pusė atogrąžų miškų naikinimo atvejų pastaraisiais metais buvo neteisėto miškų kirtimo komercinio žemės ūkio reikmėms rezultatas.
Vieną iš pagrindinių šio naikinimo skatinimo priežasčių yra ir alyvpalmių aliejaus tarptautinė paklausa, kuri turi aiškias tendencijas smarkiai augti. Vertinama, jog dėl neteisėto atogrąžų miškų naudojimo komercinio žemės ūkio reikmėms kasmet pagaminama 1,47 milijardo tonų anglies dioksido, o tai atitinka 25 proc. ES deginant iškastinį kurą išmetamo dujų kiekio per metus („Miškų tendencijos: vartojimo prekės ir miškų naikinimas. Draudimus ar kitokius ribojimus biodegalams iš palmių aliejaus ar jų šalutiniams produktams taiko Norvegija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Švedija, Italija, Austrija, Danija, Vokietija, Olandija bei Lenkija. Prancūzijoje Konstitucinis teismas atmetė naftos kompanijos skundą ir argumentus dėl biodegalų iš palmių vartojimo. Norvegijos Atogrąžų miškų fondo parengtoje ataskaitoje, kurios išvadomis rėmėsi Norvegijos parlamentas, nustatydamas ribojimus palmių aliejų ir jų šalutinių produktų naudojimui biodegalų gamyboje, teigiama, kad dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo, iš palmių aliejaus ir jo produktų pagaminti biodegalai daro didesnį neigiamą poveikį aplinkai ir klimato kaitai, nei iškastinis kuras. Šioje ataskaitoje taip pat pažymima, kad Europos klimato politika, kurios tvarumo kriterijai numatyti ES Atsinaujinančios energijos direktyvoje yra labai riboto efektyvumo, ir neužkerta kelio atogrąžų miškų kirtimui, kurį skatina biodegalų gamybos iš palmių aliejaus mastai. 2016 metais Europos Komisijos užsakymu atliktos studijos rezultatai parodė, kad iš palmių aliejaus ir sojų, gaminami biodegalai daro ypač didelę žalą klimatui, įvertinant Žemės naudojimo, paskirties keitimo ir miškininkystės (ŽNPKM) sektoriuje susidarančią įtaką klimatui.
Europos Parlamentas 20117 m. balandžio 4 dieną priėmė rezoliuciją, raginančią Europos Komisiją iki 2020 m. apriboti palmių aliejų ir jų šalutinių produktų naudojimą biodegalų gamyboje. 2019 metų kovą Europos Komisija patvirtino taisykles, apibrėžiančias darnumo biodegalų žaliavoms reikalavimus, kurias taikant absoliučiai didžioji dalis iš palmių aliejaus pagamintų biodegalų pateks tarp tų biodegalų, kurių vartojimo Europos Sąjunga numato atsisakyti iki 2030 metų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vien ribojant, kad į rinką nepatektų biodegalai, kurių žaliava buvo gaminama neatitinkant ES Atsinaujinančių išteklių direktyvoje numatytų kriterijų, pats tokių biodegalų ar jų subproduktų (šalutinių produktų ar jų gamybos atliekų) naudojimas sukelia tokių biodegalų rinkos poreikį, kas savo ruožtu skatina darnumo kriterijų neatitinkančių žaliavų gavybą ir eksportą į kitas, ne ES valstybes. Lietuvoje iš palmių aliejaus pagaminti biodegalai sudaro mažiau, nei 20% visų Lietuvoje vartojamų biodegalų. Todėl tokių biodegalų vartojimo apribojimas nepadarys žymesnės įtakos biodegalų rinkai, kurią pilnai patenkinti gali iš vietinių žaliavų, kurių darnumą kontroliuoti yra gerokai paprasčiau, gaminami biodegalai,. Pasiūlymas: pakeisti įstatymo projekto 25 straipsniu keičiamo įstatymo 38 straipsnio 7 dalį ir išdėstyti ją taip:
„6 7. Biodegalai ir skystieji bioproduktai
neturi būti pagaminti iš žaliavų, užaugintų žemėje, kuri 2008 m. sausio mėnesį buvo durpynas, nebent išskyrus atvejus, kai pateikiama įrodymų, kad tai žaliavai auginti ir derliui nuimti nereikia sausinti anksčiau nenusausintos dirvos.
Taip pat, biodegalai ir skystieji bioproduktai neturi būti pagaminti iš cukrašvendrių, palmių, alyvpalmių, sojų, ar kitų atogrąžų augalinių aliejų, kitų jų šalutinių produktų ar jų atliekų.“ Nepritarti Įstatymo projekto
numeracija) keičiamo įstatymo 38 straipsnio 7 dalimi perkeliamos Direktyvos 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją nuostatos. Šiuo metu direktyva nenumato draudimo gaminti biodegalus ir skystuosius bioproduktus iš palmių, alyvpalmių, sojų ar kitų atogrąžų augalinių aliejų, jų šalutinių produktų ir jų atliekų. Europos Parlamentas ragina į ES biodegalų politiką įtraukti veiksmingus tvarumo kriterijus, kad būtų apsaugota didelės biologinės įvairovės vertės žemė, didelės anglies sankaupos ir durpynai, ir kad jie apimtų socialinius kriterijus, todėl 2019 m. Direktyvą 2018/2001 papildė tiesioginio taikymo Europos Komisijos Deleguotasis Reglamentas 2019/807 numatantis kriterijus, kuriais remiantis nustatomos didelę ir nedidelę netiesioginio žemės naudojimo keitimo riziką keliančios pradinės žaliavos ir joms taikomos papildomumo priemonės (žemės ūkio praktikos gerinimas, dėl kurio tvariai padidėja maistinių ir pašarinių augalų derlius žemėje, jau naudojamoje maistiniams ir pašariniams augalams auginti; taip pat visi veiksmai, dėl kurių nenaudojamoje žemėje (įskaitant apleistą žemę) tampa įmanoma auginti maistinius ir pašarinius augalus biodegalams, skystiesiems bioproduktams ir biomasės kurui gaminti), numatančios atitinkamas išimtis tokių žaliavų naudojimui biodegalų gamyboje.
Siekiant nedidinti degalų kainos galutiniams jų vartotojams ir atsižvelgiant į tai, kad tvarių ir sertifikuotų biodegalų gamyba iš esmės nėra draudžiama, o biodegalų rinka yra deficitinė, prieš taikant konkrečius apribojimus pirmiausia reikia užtikrinti galimybes naudoti kitas alternatyvas, šiuo atveju - pažangiuosius biodegalus, remiantis tuo šis siūlymas turi būti išsamiau išdiskutuotas ir įvertintas. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
komitetui patobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Ekonomikos komiteto pasiūlymą ir kitus pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2020-01-2216 Argumentai: Siūlome atsisakyti galiojančio įstatymo 20¹straipsnio 2 dalies 4 punkte išdėstytos nuostatos, pagal kurią elektros energiją gaminančiam vartotojui neatlyginama už kaupimo laikotarpiu į elektros tinklus patiektą ir nesuvartotą elektros energijos kiekį.
Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 16 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20¹straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,4) gaminančio vartotojo per kaupimo laikotarpį suvartotos elektros energijos kiekį viršijantis į elektros tinklus patiektas elektros energijos kiekis į kitą kaupimo laikotarpį nėra perkeliamas, ir už šį kiekį gaminančiam vartotojui nėra mokama; už šį kiekį energijos tiekėjas gaminančiam vartotojui kompensuoja iš anksto tarpusavio sutartyse nustatyta tvarka ir sąlygomis;“
pirmininkas Rimantas Sinkevičius
Aplinkos apsaugos komitetas
16, 17, 18, 20, 20¹, 21, 22, 25, 28, 29, 35, 37, 38, 39, 46, 48, 49,
Imbrasas; komiteto nariai: Kęstutis Bacvinka, Linas Balsys, Andrius Mazuronis; Petras Nevulis, Paulius Saudargas, Artūras Skardžius; Virginija Vingrienė. Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Rasa Matusevičiūtė, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys: Energetikos viceministras Rytis Kėvelaitis, Klimato kaitos valdymo grupės vadovė Dovilė Zdanavičienė, patarėja Lina Sveklaitė ir vyriausioji specialistė Jevgenija Jankevič, Aplinkos ministerijos vyresn. patarėjas Tomas Aukštinaitis, LRSK TD vyresn. patarėjas Dainius Zableckis, VERT narys Donatas Jasas, LPK atstovas Virgilijus Dirma, VšĮ Žiedinė ekonomika atstovas Domantas Tracevičius, lobistas Šarūnas Frolenko, Ignitis grupės atstovai Laura Bešėnaitė, Povilas Kazlauskas, Nerijus Rasburskis ir Vitalija Laginauskaitė, LAIEK atstovas Martynas Nagevičius, Neste teisininkas Liudas
Imbrasas; komiteto nariai: Kęstutis Bacvinka, Linas Balsys, Aistė Gedvilienė; Simonas Gentvilas; Kęstutis Mažeika; Petras Nevulis, Artūras Skardžius; Virginija Vingrienė. Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Rasa Matusevičiūtė, padėjėja Vida Katinaitė.
Kviestieji asmenys: Seimo narys Virgilijus Poderys; Energetikos viceministras Rytis Kėvelaitis, Energetikos ministro patarėjas Alvydas Sakavičius; Klimato kaitos valdymo grupės patarėja Lina Sveklaitė ir vyriausioji specialistė Jevgenija Jankevič, Aplinkos viceministras Marius Narmontas; Aplinkos ministerijos klimato kaitos grupės vadovė Vilija Augutavičienė, VERT narys Donatas Jasas, LPK atstovas Virgilijus Dirma, VšĮ Žiedinė ekonomika atstovas Domantas Tracevičius, lobistas Šarūnas Frolenko, Ignitis grupės atstovai Jurgita Šoblinskienė; Laura Bešėnaitė, Ramūnas Kiaulėnas, Haroldas Nausėda; Neste teisininkas Liudas Basiulis, LSA prezidentas Dalius Gedvilas; LSEA prezidentas Vitas Mačiulis; LVOA atstovas Kęstutis Kupšys; LVEA atstovas Aistis Radavičius; LRSK EK biuro patarėjas Žilvinas Klimka. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-11-1316 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Projekto 2 straipsnio 3 dalimi siūloma papildyti įstatymo 2 straipsnį 3¹ dalimi ir nustatyti, kad
„Atsinaujinančių išteklių energijos bendrija – teisinis
statusas, suteikiamas šiame įstatyme nurodytos teisinės formos juridiniam asmeniui <...>“. Atkreiptinas dėmesys, jog įstatymo projekte nenurodoma, koks asmuo ir kokio proceso metu juridiniams asmenims suteiks atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos teisinį statusą, neaišku ir tai, per kokį terminą šis teisinis statusas turėtų būti suteikiamas. Be to, nėra aišku ir kaip toks teisinis statusas bus naikinamas ir kokios galėtų būti šio teisinio statuso panaikinimo teisinės pasekmės.
Pastebėtina, jog toks teisinis reguliavimas yra tiesiogiai susijęs su asmenų teisių ir pareigų apimties reguliavimu, todėl jis turi būti nustatytas įstatyme ir negali būti nustatytas poįstatyminiame teisės akte. Pritarti Komiteto pasiūlymas: Vadovaujantis AIEĮ projekto 2 straipsnio 3 dalimi, atsinaujinančių išteklių energijos bendrija (AEIB) apibrėžiama kaip teisinis statusas, kuris suteikiamas atitinkant AIEĮ projekte nustatytus reikalavimus AEIB ir EEĮ projekte nustatytus reikalavimus nepriklausomiems tiekėjams, jei AEIB parduoda arba tiekia neatlygintinai elektros energiją tiesiogiai vartotojui. Tai įstatyminiu lygmeniu įtvirtinti reikalavimai AEIB, kurių nesilaikant būtų pažeista Energetikos įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad leidimo galiojimas yra panaikinamas esant reguliuojamos veiklos pažeidimams. Siekiant aiškumo, atitinkamai patikslintos Elektros energetikos įstatymo projekto ir Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projekto nuostatos. EEĮ projektas:
Papildyti 16 straipsnio 9 dalį 6 punktu: „6) atsinaujinančių išteklių energijos bendrijai.“ AIEĮ projektas: Pakeisti AIEĮ projekto 16 (atsisakius kai kurių Projekto nuostatų, pasikeitė straipsnių numeracija) straipsniu keičiamą Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20² straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Atsinaujinančių išteklių energijos bendrija
pripažįstama šios straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytai veiklai vykdyti įsteigta viešoji įstaiga, kurios veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymas ir kuri pagrįsta atviru ir savanorišku dalininkų dalyvavimu. Viešoji įstaiga atsinaujinančių išteklių energijos bendrija pripažįstama Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos leidimo gaminti elektros energiją išdavimo metu, jeigu atitinka šio straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus. 2.
pripažintos atsinaujinančių išteklių energijos bendrija, dalininkais gali būti fiziniai asmenys, smulkiojo ar vidutinio verslo subjektai, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, ir (ar) savivaldybės, ir iš kurių:
1) ne mažiau kaip 51 procentas balsų visuotiniame dalininkų susirinkime priklauso dalininkams, kurie yra fiziniai asmenys, kurių gyvenamoji vieta Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka yra deklaruota savivaldybėje, kurioje planuojama statyti ar įrengti energijos gamybos įrenginį (įrenginius), ar kitos savivaldybės seniūnijose, kurios ribojasi su šia savivaldybe;
2) bet kuris iš dalininkų negali turėti daugiau kaip 20 procentų kitos energetikos įmonės balsų visuotiniame dalininkų susirinkime. 3. Viešąją įstaigą steigiant dėl siekio būti pripažinta atsinaujinančių išteklių energijos bendrija, viešosios įstaigos steigimo sutartyje ir įstatuose nurodoma tvarka:
1) kuria priimami sprendimai dėl pagamintos energijos realizavimo;
2) dėl energijos gamybos įrenginių administravimo ir priežiūros;
3) dėl pajamų, gautų vykdant energijos gamybos veiklą, paskirstymo. 4. Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijai, siekiančiai dalyvauti šio įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje nurodytame aukcione, netaikomos šio įstatymo 20 straipsnio 16–20 dalių nuostatos. 5. Atsinaujinančių išteklių energijos bendrija turi teisę savo dalininkams jai priklausančiuose energijos gamybos įrenginiuose pagamintą energiją parduoti arba perduoti neatlygintinai. Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos dalininkai šią elektros energiją naudoja savo reikmėms ir ūkio poreikiams tenkinti. 6.
bendrija, norėdama savo dalininkams ar kitiems vartotojams tiekti jai priklausančiuose energijos gamybos įrenginiuose pagamintą šilumą, turi atitikti Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme ir kituose teisės aktuose šilumos tiekėjui nustatytus reikalavimus. 7. Atsinaujinančių išteklių energijos bendrija, norėdama savo dalininkams parduoti arba perduoti neatlygintinai ar kitiems vartotojams parduoti jai priklausančiuose energijos gamybos įrenginiuose pagamintą elektros energiją, turi sudaryti atsinaujinančių išteklių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį, ir atitikti nepriklausomam elektros energijos tiekėjui nustatytas sąlygas ir reikalavimus, kaip tai nurodyta Elektros energetikos įstatyme. Šiuo atveju už elektros energijos persiuntimą perdavimo ir (ar) skirstomaisiais tinklais ir kitas operatoriaus teikiamas paslaugas atsiskaitoma Elektros energetikos įstatymo 34 straipsnio ir 40 straipsnio 1 dalyje nurodytomis sąlygomis. 8. Atsinaujinančių išteklių energijos bendrija jai priklausančiuose energijos gamybos įrenginiuose pagamintą elektros energiją taip pat gali parduoti Prekybos elektros energija taisyklėse nustatyta tvarka ir būdais. 9. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba tikrina, prižiūri ir kontroliuoja, ar atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos atitinka šio straipsnio 3 dalies nuostatas. Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijai pažeidus šio straipsnio 3 dalies nuostatas sprendžiama dėl leidimo gaminti elektros energiją panaikinimo Elektros energetikos įstatymo 17 straipsnyje nustatyta tvarka
interneto svetainėse skelbia informaciją apie joms nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus ir kitas vietas, kuriuose gali būti statomi ar įrengiami atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos energijos gamybos įrenginiai. 11. Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijai netaikomos šio įstatymo 20¹ straipsnio nuostatos. 12.
priklausančių energijos gamybos įrenginių statyba ir eksploatavimas vykdomi vadovaujantis bendraisiais įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytais veiklos energetikos sektoriuje leidimų išdavimo, projektavimo ir statybos, teritorijų planavimo, ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo, aplinkos apsaugos ir kitais susijusiais reikalavimais. 13. Atsinaujinančių išteklių energijos bendrija ir (ar) jos dalininkai nemoka už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas elektros energetikos sektoriuje už tą elektros energijos kiekį, kuris buvo pagamintas atsinaujinančių išteklių bendrijai priklausančiuose energijos gamybos įrenginiuose, patiektas į elektros tinklus ir po to suvartotas atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos ir (ar) jos dalininkų reikmėms ir ūkio poreikiams.“
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
dalyje siūloma nustatyti skatinimo priemonės elektros energijos gamintojams, vykdantiems bandomuosius vėjo elektrinių projektus, taikymo maksimalų 5 metų terminą. Pritarus šiai nuostatai, atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu nėra nustatyta jokio nurodytos skatinimo priemonės taikymo termino, siekiant aiškumo, įstatymo projekto 41 straipsnį reikėtų papildyti nuostata dėl keičiamo įstatymo 3 straipsnio 6 dalies taikymo. Nepritarti Komiteto argumentai:
Bandomųjų elektrinių veiklą reglamentuoja Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo skatinimo tvarkos aprašo X skyrius, kuriame nustatyta, kad siekiant vykdyti bandomuosius projektus, privalo kreiptis į LRV dėl bandomojo projekto statuso suteikimo. Atkreipiame dėmesį, kad į LRV nėra kreipęsis nė vienas asmuo dėl bandomojo projekto statuso suteikimo, todėl šiuo metu nėra asmenų, vykdančių bandomuosius vėjo elektrinių projektus, todėl AIEĮ projekto papildymas siūloma nuostata būtų perteklinis. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-11-136 3.
Neaišku, kodėl projekto 6 straipsniu siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 6 straipsnio, kuriame nustatyta Energetikos ministerijos kompetencija, 1 punktą, išbraukiant žodžius „teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis“. Pastebėtina, kad kitų ministerijų kompetenciją reguliuojančiuose straipsniuose nesiūloma padaryti atitinkamų pakeitimų. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
Pakeisti AIEĮ projekto 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1) teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis pagal kompetenciją koordinuoja degiųjų dujinių produktų (biodujų), miško ir medienos atliekų, šiaudų, kitų rūšių biologinės kilmės kuro (žemės ūkio atliekų ir augalų, naudojamų energijai gaminti) gamybos ir naudojimo, taip pat aplinkos, geoterminės, hidroenergijos, saulės šilumos energijos ir saulės šviesos energijos, vėjo energijos naudojimo energijai gaminti plėtros ir skatinimo priemonių įgyvendinimą, atlieka jų įgyvendinimo stebėseną ir užtikrina valstybinę priežiūrą ir kontrolę;“. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
16
perdavimo paslaugų kainą. Neaišku, kaip tokios nuostatos įgyvendinimas paveiks elektros energijos kainą vartotojams, projekto aiškinamajame rašte tai nenurodyta. Be to, nėra aiškus siūlomos naujos nuostatos santykis su Elektros energetikos įstatymo 33 straipsnio nuostatomis dėl perdavimo tinklų plėtros ir sprendimų dėl investavimo priėmimo. Atsisakyti Projekto nuostatų Komiteto pasiūlymas:
Atsižvelgiant į klausymų metu pateiktas pastabas, siūloma atsisakyti Projekto nuostatų susijusių su tinklų plėtra jūrinių elektrinių prijungimui ir išsamiau įvertinti ir išdiskutuoti pakeitimus. Įstatymo projekte atsisakoma 14 ir 18 projekto straipsnių, kuriais atitinkamai buvo siūloma pakeisti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 18 ir 21 straipsnius.
straipsnio pakeitimas Papildyti 18 straipsnį 3 dalimi:
„3. Priėmus šio įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje numatytą Vyriausybės
nutarimą, perdavimo sistemos operatorius pagal kompetenciją imasi visų pagrįstai reikalingų priemonių perdavimo sistemos operatoriaus valdomiems elektros tinklams, įskaitant tinklams eksploatuoti reikalingus elektros įrenginius, objektus ir transformatorių pastotę Baltijos jūroje, projektuoti, įrengti, optimizuoti, išplėsti ir (ar) rekonstruoti ir didinti elektros tinklų pajėgumą tam, kad būtų galima prie elektros perdavimo tinklų prijungti atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias elektrines, numatomas įrengti Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalyse. Šių priemonių įgyvendinimo sąnaudos, įskaitant patiriamas pagrįstai reikalingiems žmogiškiesiems, techniniams ir materialiniams ištekliams įsigyti, laikomos perdavimo sistemos operatoriaus tinklų plėtros išlaidomis ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatyta tvarka yra įtraukiamos į perdavimo paslaugų kainą. Šių sąnaudų dalį, įtraukiamą į perdavimo paslaugų kainą, perdavimo sistemos operatorius, mažina lėšomis, teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis gautomis iš kitų šių priemonių finansavimo šaltinių.“
Pakeisti 21 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos
nustatyta tvarka elektrinę pastatęs ar įrengęs asmuo apmoka faktines elektrinių prijungimo prie elektros tinklų išlaidas, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje, išskyrus atvejus, kai elektrines, numatoma pastatyti ar įrengti Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir
(ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalyse.“ 5.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
236
straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti atvejus, kai gaminančio vartotojo įrengti energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginiai – saulės šviesos energijos moduliai ir jų generuojamai galiai priskiriami technologiniai įrenginiai yra kilnojamieji daiktai. Nuostata derintina su Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.2 straipsniu, kuriame yra nustatyti nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų požymiai. Pagal CK, įstatymu galima pripažinti kilnojamuosius pagal prigimtį daiktus nekilnojamaisiais, bet ne atvirkščiai. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad pagal nurodyto CK straipsnio 4 dalį, kilnojamasis daiktas, įeinantis į nekilnojamąjį daiktą ir praradęs savo individualius požymius, yra nekilnojamojo daikto dalis, o pagal
prie nekilnojamojo daikto, taip pat įeinantis į jį, bet nepraradęs savo individualių požymių, nelaikomas nekilnojamojo daikto dalimi. Nurodytomis CK nuostatomis ir reikėtų vadovautis, nustatant energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginių statusą. Be to, įstatymo projekto nuostata, jog tie patys įrenginiai yra laikomi nekilnojamaisiais arba kilnojamaisiais daiktais, atsižvelgiant į tai, kas juos įrengė, yra teisiškai ydinga. Daiktai skirstomi į rūšis pagal savo rūšinius požymius, daikto rūšis negali priklausyti nuo to, kas yra jo savininkas.
Nepritarti Komiteto argumentai: Siekiant tinkamai įgyvendinti ir pasiekti Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos tikslą – atsinaujinančių energijos išteklių srityje – iki 2020 metų turėti ne mažiau kaip 34 tūkst. elektros energijos vartotojų, naudojančių gaminančio vartotojo schemą. Atsižvelgiant į tai, kad saulės šviesos energijos elektrinę galima įrengti ant mobilių pamatų, plūduriuojančią ant vandens, o tokios elektrinės dalis modulių gali būti išmontuoti ir perkelti iš vienos vietos į kitą vietą nepakeitus jų tiesioginės paskirties, ir siekiant, kad potencialūs investuotojai turėtų teisinį apibrėžtumą ir lūkestį, kad jų vykdoma veikla – gaminantiems vartotojams energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginių pardavimas – yra traktuojama vienodai visos šalies mastu. Siūloma pakeisti AIEĮ projekto 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
<...>
išdėstyti taip: ,,8. Gaminančių vartotojų ir asmenų, siekiančių tapti gaminančiais vartotojais, elektrinės gali būti statomos, įrengiamos ir eksploatuojamos Elektros energetikos įstatymo nustatyta tvarka kitų asmenų, turinčių leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir leidimą gaminti elektros energiją. Tokiu atveju gali būti statomos ir įrengiamos tik naujos atsinaujinančius išteklius naudojančios elektrinės, kurių statybai ar įrengimui naudojama anksčiau neeksploatuota elektrotechninė įranga.
Saulės šviesos energijos elektrinėse, kurias pagal šios dalies nuostatas pastatė, įrengė ir eksploatuoja asmenys Elektros energetikos įstatymo nustatyta tvarka, turintys leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir leidimą gaminti elektros energiją, įrengti energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginiai – saulės šviesos energijos moduliai ir jų generuojamai galiai priskiriami technologiniai įrenginiai – yra kilnojamieji daiktai.“ 4 3. Pakeisti 20¹straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11. Tinklų operatorių sąnaudos, susijusios su gaminančio vartotojo
ar asmens, siekiančio tapti gaminančiu vartotoju, elektros įrenginių prijungimu prie elektros tinklų, paskirstomos tokia tvarka:
1) kai prijungiami elektros vartojimo ir gamybos įrenginiai, buitiniai vartotojai, įskaitant ir pažeidžiamus vartotojus, apmoka 20 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų, o kiti vartotojai
2) kai prijungiami elektros gamybos įrenginiai, o elektros vartojimo įrenginiai yra prijungti prie skirstomųjų tinklų, vartotojai apmoka 100 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų arba moka pagal šį dydį apskaičiuotą ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos patvirtintą įkainį;
3) kai prijungiami elektros energijos gamybos įrenginiai, kurių prijungimo prie elektros tinklų taškas nesutampa su elektros energijos vartojimo vietos prijungimo tašku, vartotojai apmoka
dydį apskaičiuotą ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos patvirtintą įkainį.“ <...> Pakeisti AIEĮ projekto 2 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,6.
Tinklų operatorių sąnaudos, susijusios su gaminančio vartotojo ar asmens, siekiančio tapti gaminančiu vartotoju, elektros įrenginių prijungimu prie elektros tinklų, paskirstomos tokia tvarka:
1) kai prijungiami elektros vartojimo ir gamybos įrenginiai, buitiniai vartotojai, įskaitant ir pažeidžiamus vartotojus, apmoka 20 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų, o kiti vartotojai
2) kai prijungiami elektros gamybos įrenginiai, o elektros vartojimo įrenginiai yra prijungti prie skirstomųjų tinklų, vartotojai apmoka 100 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų arba moka pagal šį dydį apskaičiuotą ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos patvirtintą įkainį;
3) kai prijungiami elektros energijos gamybos įrenginiai, kurių prijungimo prie elektros tinklų taškas nesutampa su elektros energijos vartojimo vietos prijungimo tašku, vartotojai apmoka
dydį apskaičiuotą ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos patvirtintą įkainį.“ <...> Pakeisti AIEĮ projekto 2 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,6. Pakeisti 2 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:
„14. Elektrinė – elektros energijos gamintojo nuosavybės ar kita
teise valdoma visuma tarpusavyje technologiškai susijusių įrenginių ir jų technologinių priklausinių elektros energijai gaminti ar elektros ir šilumos energijai gaminti bendrosios gamybos būdu. Saulės šviesos energijos elektrinėje esantys moduliai ir jų generuojamai galiai priskiriami technologiniai įrenginiai yra kilnojamieji daiktai.“
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2019-11-1316 6.
Projekto 17 straipsnyje dėstomame keičiamo įstatymo 20² straipsnyje siūloma nustatyti, jog atsinaujinančių išteklių bendrijos statusą gali įgyti ir daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrija, ir sodininkų bendrija (toliau – bendrijos). Tačiau kartu su projektu nėra teikiami įstatymų, reguliuojančių bendrijų veiklą, projektai. Pažymėtina, kad pagal galiojančius įstatymus bendrijų pagrindinė funkcija – administruoti jos narių turtą, valdomą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Įstatymai nedraudžia bendrijoms turėti ir savo turtą, savo įstatuose nustatyti disponavimu juo tvarką, tačiau abejotina, ar siūlomos įstatymo nuostatos bus efektyviai pritaikytos praktikoje, nesant įstatyminio reguliavimo, kas ir kokia tvarka priima sprendimus dėl energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos, jos pardavimo, kas ir kokia tvarka padengia energijos įrenginių įsigijimo ir eksploatavimo sąnaudas, kaip dalinamos iš energijos pardavimo gautos pajamos, kokias teises į bendrijos turtą turėtų asmuo, išstojęs iš bendrijos (pardavęs savo butą ar kitas patalpas daugiabučiame name, sodo sklypą) ir pan. Šiame kontekste pastebėtina ir tai, kad pagal bendrijų veiklą reguliuojančius įstatymus bendrijų narių visuotinių susirinkimų sprendimai dėl narių bendro turto valdymo ir naudojimo yra privalomi visiems bendrijos nariams, bendrijos nariai turi proporcingai savo daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje apmokėti išlaidas bendrosios nuosavybės objektams išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas, kitas įmokas. Tačiau abejotina, ar šis principas tiktų reguliuojant santykius dėl bendrijos, kaip juridinio asmens, turto (šiuo atveju – energijos gamybos įrenginių) įgijimo, valdymo ir naudojimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, jog kartu su vertinamu įstatymo projektu turėtų būti teikiami ir bendrijų veiklą reglamentuojančių įstatymų pakeitimų įstatymų projektai.
Pritarti Komiteto pasiūlymas: Siūloma taip išdėstyti 16 straipsniu pildomą įstatymo 20²straipsnį:
„1. Atsinaujinančių išteklių energijos bendrija
pripažįstama šios straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytai veiklai vykdyti įsteigta viešoji įstaiga, kurios veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymas ir kuri pagrįsta atviru ir savanorišku dalininkų dalyvavimu. Viešoji įstaiga atsinaujinančių išteklių energijos bendrija pripažįstama Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos leidimo gaminti elektros energiją išdavimo metu, jeigu atitinka šio straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus. 2. Viešosios įstaigos, siekiančios būti pripažintos atsinaujinančių išteklių energijos bendrija, dalininkais gali būti fiziniai asmenys, smulkiojo ar vidutinio verslo subjektai, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, ir (ar) savivaldybės, ir iš kurių:
1) ne mažiau kaip 51 procentas balsų visuotiniame dalininkų susirinkime priklauso dalininkams, kurie yra fiziniai asmenys, kurių gyvenamoji vieta Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka yra deklaruota savivaldybėje, kurioje planuojama statyti ar įrengti energijos gamybos įrenginį (įrenginius), ar kitos savivaldybės seniūnijose, kurios ribojasi su šia savivaldybe;
2) bet kuris iš dalininkų negali turėti daugiau kaip
susirinkime. 3. Viešąją įstaigą steigiant dėl siekio būti pripažinta atsinaujinančių išteklių energijos bendrija, viešosios įstaigos steigimo sutartyje ir įstatuose nurodoma tvarka:
1) kuria priimami sprendimai dėl pagamintos energijos realizavimo;
2) dėl energijos gamybos įrenginių administravimo ir priežiūros;
3) dėl pajamų, gautų vykdant energijos gamybos veiklą, paskirstymo. 4.
4Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijai,
siekiančiai dalyvauti šio įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje nurodytame aukcione, netaikomos šio įstatymo 20 straipsnio 16–20 dalių nuostatos. 5. Atsinaujinančių išteklių energijos bendrija turi teisę savo dalininkams jai priklausančiuose energijos gamybos įrenginiuose pagamintą energiją parduoti arba perduoti neatlygintinai. Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos dalininkai šią elektros energiją naudoja savo reikmėms ir ūkio poreikiams tenkinti. 6. Atsinaujinančių išteklių energijos bendrija, norėdama savo dalininkams ar kitiems vartotojams tiekti jai priklausančiuose energijos gamybos įrenginiuose pagamintą šilumą, turi atitikti Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme ir kituose teisės aktuose šilumos tiekėjui nustatytus reikalavimus. 7. Atsinaujinančių išteklių energijos bendrija, norėdama savo dalininkams parduoti arba perduoti neatlygintinai ar kitiems vartotojams parduoti jai priklausančiuose energijos gamybos įrenginiuose pagamintą elektros energiją, turi sudaryti atsinaujinančių išteklių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį, ir atitikti nepriklausomam elektros energijos tiekėjui nustatytas sąlygas ir reikalavimus, kaip tai nurodyta Elektros energetikos įstatyme. Šiuo atveju už elektros energijos persiuntimą perdavimo ir (ar) skirstomaisiais tinklais ir kitas operatoriaus teikiamas paslaugas atsiskaitoma Elektros energetikos įstatymo 34 straipsnio ir 40 straipsnio 1 dalyje nurodytomis sąlygomis. 8. Atsinaujinančių išteklių energijos bendrija jai priklausančiuose energijos gamybos įrenginiuose pagamintą elektros energiją taip pat gali parduoti Prekybos elektros energija taisyklėse nustatyta tvarka ir būdais. 9. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba tikrina, prižiūri ir kontroliuoja, ar atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos atitinka šio straipsnio 3 dalies nuostatas.
Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijai pažeidus šio straipsnio 3 dalies nuostatas sprendžiama dėl leidimo gaminti elektros energiją panaikinimo Elektros energetikos įstatymo 17 straipsnyje nustatyta tvarka
svetainėse skelbia informaciją apie joms nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus ir kitas vietas, kuriuose gali būti statomi ar įrengiami atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos energijos gamybos įrenginiai. 11. Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijai netaikomos šio įstatymo 20¹ straipsnio nuostatos. 12. Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijai priklausančių energijos gamybos įrenginių statyba ir eksploatavimas vykdomi vadovaujantis bendraisiais įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytais veiklos energetikos sektoriuje leidimų išdavimo, projektavimo ir statybos, teritorijų planavimo, ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo, aplinkos apsaugos ir kitais susijusiais reikalavimais. 13. Atsinaujinančių išteklių energijos bendrija ir
(ar) jos dalininkai nemoka už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas elektros energetikos sektoriuje už tą elektros energijos kiekį, kuris buvo pagamintas atsinaujinančių išteklių bendrijai priklausančiuose gamybos įrenginiuose, patiektas į elektros tinklus ir po to suvartotas atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos ir (ar) jos dalininkų reikmėms ir ūkio poreikiams.“ Pakeisti EEĮ projekto 14 str. ir jį išdėstyti taip: „14 straipsnis. 49 straipsnio pakeitimas Papildyti 49 straipsnio 2 dalį 7 punktu:
7) vartotojai turi teisę būti atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos dalyviais dalininkais ir elektros energiją gaminančiais vartotojais.“
7Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3 7.
Projekto 17 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 20² straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, jog aukcione dėl teisės į kainos priedą dalyvaujančioms atsinaujinančių išteklių energijos bendrijoms netaikomos keičiamo įstatymo 20 straipsnio 16-20 dalių nuostatos, t.y. joms netaikomas pagaminto elektros energijos kiekio įpareigojimas. Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad toks reguliavimas siūlomas siekiant leisti atsinaujinančių išteklių energijos bendrijoms lygiomis teisėmis su kitais gamintojais pretenduoti į paramą. Taip projekto rengėjai, remdamiesi kitų, neįvardintų, valstybių patirtimi, atsižvelgdami į tose valstybėse vykdomų bendrijų projektus, jų dydžius, siekia panaikinti galimas kliūtis bendrijoms konkuruojant aukcionuose. Siūlymas diskutuotinas. Pastebėtina, kad kai kurie juridiniai asmenys, pavyzdžiui, kooperatinės bendrovės, gali būti pajėgūs pagaminti didelius kiekius elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių, taigi tokie juridiniai asmenys galėtų įgyti nepagrįstą pranašumą prieš kitus aukciono dėl kainos priedo dalyvius. Atsižvelgiant į tai, projektas tobulintinas, nustatant papildomus kriterijus atsinaujinančių išteklių bendrijoms, kurioms būtų taikoma aptariamame straipsnyje nustatyta lengvata. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
Pastaba tampa neaktuali, kadangi pagal TD pastabas iš esmės pasikeitė atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos samprata, t.y. ja galės būti tik viešoji įstaiga
8Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2019-11-1316 1,9 8.
Projekto 17 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 20² straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad „Valstybinė energetikos reguliavimo taryba tikrina, prižiūri ir kontroliuoja, ar atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos atitinka šio straipsnio 2 dalies nuostatas.“ Tačiau pastebėtina, jog nėra aiškūs tikrinimo, priežiūros ir kontrolės tikslai ir teisinės pasekmės, kurios galėtų ir turėtų kilti, jeigu atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos nebeatitinka įstatyme nustatytų kriterijų. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
Vadovaujantis AIEĮ projekto 2 straipsnio 3 dalimi, atsinaujinančių išteklių energijos bendrija (AEIB) apibrėžiama kaip teisinis statusas, kuris suteikiamas atitinkant AIEĮ projekte nustatytus reikalavimus AEIB ir EEĮ projekte nustatytus reikalavimus nepriklausomiems tiekėjams, jei AEIB parduoda arba tiekia neatlygintinai elektros energiją tiesiogiai vartotojui. Tai įstatyminiu lygmeniu įtvirtinti reikalavimai AEIB, kurių nesilaikant būtų pažeista Energetikos įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad leidimo galiojimas yra panaikinamas esant reguliuojamos veiklos pažeidimams. Siekiant aiškumo, atitinkamai patikslintos Elektros energetikos įstatymo projekto ir Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projekto nuostatos. EEĮ projektas:
Papildyti 16 straipsnio 9 dalį 6 punktu: „6) atsinaujinančių išteklių energijos bendrijai.“ AIEĮ projektas: Pakeisti AIEĮ projekto 16 straipsniu keičiamą Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20² straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Atsinaujinančių išteklių energijos bendrija pripažįstama šios straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytai veiklai vykdyti įsteigta viešoji įstaiga, kurios veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymas ir kuri pagrįsta atviru ir savanorišku dalininkų dalyvavimu.
Viešoji įstaiga atsinaujinančių išteklių energijos bendrija pripažįstama Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos leidimo gaminti elektros energiją išdavimo metu, jeigu atitinka šio straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus.“ Visos teisinės pasekmės dėl veiklos sąlygų nesilaikymo siejamos su leidimo plėtoti ir leidimo gaminti galiojimu. Siūloma616 straipsnio 9 dalį išdėstyti taip: „<...>
tikrina, prižiūri ir kontroliuoja, ar atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos atitinka šio straipsnio 3 dalies nuostatas. Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijai pažeidus šio straipsnio 3 dalies nuostatas sprendžiama dėl leidimo gaminti elektros energiją panaikinimo Elektros energetikos įstatymo 17 straipsnyje nustatyta tvarka.
<...>“
9Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
10
20² straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad „Savivaldybės, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu, rengdamos teritorijų planavimo dokumentus įvertina ir viešai savo interneto svetainėse skelbia informaciją apie joms nuosavybės teise priklausančias vietas, kur gali būti statomi ar įrengiami atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos energijos gamybos įrenginiai“. Atkreiptinas dėmesys, jog nėra aiškus siūlomos teisės normos tikslas ir adresatas, nes neaišku, kokios teisinės pasekmės galėtų ir turėtų kilti savivaldybėms paskelbus minėtą informaciją, ir kaip siūlomas teisinis reguliavimas yra susijęs su atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų veiklos sąlygomis ir principais.
Pritarti Komiteto pasiūlymas: AIEĮ projekto 17 straipsniu papildomo Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20² straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad atsinaujinančių išteklių bendrijos dalyviais gali būti ir savivaldybės. Tuo atveju, kai savivaldybės dalyvauja atsinaujinančių išteklių bendrijų veikloje, jos gali pasiūlyti joms priklausančias teritorijas bendrijos elektrinės statybai. Siūloma 16 straipsnio 10 dalį išdėstyti taip: „<...>
svetainėse skelbia informaciją apie joms nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus ir kitas vietas, kur gali būti statomi ar įrengiami atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos energijos gamybos įrenginiai.
<...>“
10Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
13
netaikomos šio įstatymo 20¹ straipsnio nuostatos. Atsižvelgiant į tai, kad pirminis atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų tikslas yra naudos teikimas savo dalyviams ir tuo jos panašios į gaminančius vartotojus, svarstytina, ar pagrįsta būtų netaikyti visų 20¹ straipsnio nuostatų, pvz., nurodyto straipsnio 9 dalyje nustatyta, jog gaminantis vartotojas nemoka už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas elektros energetikos sektoriuje už tą elektros energijos kiekį, kurį kaupimo laikotarpiu gaminantis vartotojas patiekė į elektros tinklus ir po to suvartojo savo reikmėms ir ūkio poreikiams.
Projekte nėra nuostatų, kaip atsinaujinančių išteklių bendrija mokės už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas elektros energetikos sektoriuje už tą elektros energijos kiekį, kurį ji suvartojo savo (ar savo dalyvių) reikmėms ir ūkio poreikiams, taigi ji šias lėšas mokės Vyriausybės nustatyta tvarka, kaip tai nustatyta Elektros energetikos įstatymo 74 straipsnyje, t. y. atsinaujinančių išteklių bendrijai, skirtingai nei gaminančiam vartotojui, bendros taisyklės išimtis nebus taikoma. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
Siūloma 16 straipsnio 13 dalį išdėstyti taip: „<...>
(ar) jos dalininkai nemoka už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas elektros energetikos sektoriuje už tą elektros energijos kiekį, kuris buvo pagamintas atsinaujinančių išteklių bendrijai priklausančiuose gamybos įrenginiuose, patiektas į elektros tinklus ir po to suvartotas atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos ir (ar) jos dalininkų reikmėms ir ūkio poreikiams.
<...>“
Papildyti Elektros energetikos įstatymo projekto 74 straipsnio 5 dalį 5 punktu:
„5) elektros energijos kiekį, kuris buvo pagamintas
atsinaujinančių išteklių bendrijai priklausančiuose gamybos įrenginiuose, patiektas į elektros tinklus ir suvartotas atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos ir (ar) jos dalyvių reikmėms ir ūkio poreikiams.“
11Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4 11.
Projekto 22 straipsnio 4 dalyje dėstomos keičiamo įstatymo 29 straipsnio 6 dalies nuostatos tobulintinos, nes neaišku, kokia tvarka turi būti panaikinama kilmės garantija ir kokios teisinės pasekmės atsiras gamintojui, jeigu jis nesikreips dėl kilmės garantijos panaikinimo. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
Pakeisti AIEĮ projekto 20 straipsniu keičiamo Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 29 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Kilmės garantija galioja 12 mėnesių nuo atitinkamo energijos vieneto
pagaminimo momento. Ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo kilmės garantijos galiojimo laikotarpio pabaigos kilmės garantija turi būti panaikinta elektros energijos, šilumos ar vėsumos energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, ar dujų, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių, gamintojų prašymu. Nepanaikinta kilmės garantija netenka galios ne vėliau kaip praėjus 18 mėnesių nuo atitinkamo energijos vieneto pagaminimo momento. Nebegaliojanti kilmės garantija įskaičiuojama į liekamąjį energijos rūšių derinį.“
13Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2019-11-1324 8,
siūlomo keisti įstatymo 38 straipsnio 8, 9, 10, 11 dalys formuluojamos kaip reikalavimai kitoms valstybėms, pavyzdžiui, „Valstybės, kurioje ruošiama miško biomasė kaip žaliava biodegalams ar skystiesiems bioproduktams, teisės aktai turi užtikrinti <...>“. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos jurisdikcija yra apribota Lietuvos Respublikos teritorija, todėl teisės aktuose negali būti nustatomi reikalavimai kitoms valstybėms. Tokio pobūdžio teisės normos gali būti nustatomos Europos Sąjungos teisiniuose dokumentuose, tačiau juos perkeliant į nacionalinę teisę, normos turi būti adaptuotos taip, kad jų nebūtų galima suprasti kaip reikalavimų kitoms valstybėms.
Pritarti Komiteto pasiūlymas: Pakeisti projekto 24 straipsniu (atsisakius kai kurių Projekto nuostatų, pasikeitė straipsnių numeracija) keičiamo 38 straipsnio 8, 9, 10 ir 11 dalis:
naudojama kaip žaliava biodegalams ar skystiesiems bioproduktams gaminti, turi būti paruošta teritorijoje, kuriai taikomi teisės aktai ir taikomos stebėsenos sistemos, turi užtikrinti užtikrinantys:
1) miško kirtimų teisėtumą;
2) kirtaviečių miško atkūrimą;
3) vietovių, nustatytų pagal tarptautinius ar konkrečios valstybės teisės aktus arba Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos sprendimu, tarp jų šlapžemių ir durpynų, apsaugą;
4) kirtimų vykdymą atsižvelgiant į dirvožemio kokybės ir biologinės įvairovės išsaugojimą;
5) kad atliekami miško kirtimai išlaikytų ar didintų miško produktyvumą. 9. Jeigu valstybėje šio straipsnio 8 dalyje nurodytų teisės aktų ir stebėsenos sistemų nėra, teritorijose, kuriose ruošiama miško biomasė kaip žaliava biodegalų ar skystųjų bioproduktų gamybai, turi būti įdiegtos valdymo sistemos, kurios užtikrina:
1) miško kirtimų teisėtumą;
2) kirtaviečių miško atkūrimą;
3) vietovių, nustatytų pagal tarptautinius ar konkrečios valstybės teisės aktus arba Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos sprendimu, tarp jų šlapžemių ir durpynų, apsaugą, išskyrus atvejus, kai pateikiama įrodymų, kad žaliavos derliaus nuėmimas neturi neigiamo poveikio aplinkai;
4) kirtimų vykdymą atsižvelgiant į dirvožemio kokybės ir biologinės įvairovės išsaugojimą;
5) kad atliekami miško kirtimai išlaikytų ar didintų miško produktyvumą. 10.
regioninė organizacija, kurioje paruošta mMiško biomasė, naudojama kaip žaliava biodegalams ar skystiesiems bioproduktams gaminti, turi atitikti būti paruošta teritorijoje ar ekonominės integracijos regioninėje organizacijoje, kuri atitinka šiuos žemės paskirties, žemės paskirties keitimo ir miškininkystės kriterijus:
1) yra Paryžiaus susitarimo, ratifikuoto Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl Paryžiaus susitarimo, priimto pagal Jungtinių Tautų Bendrąją klimato kaitos konvenciją, ratifikavimo“, šalis;
2) pagal Jungtinių Tautų Bendrąją klimato kaitos konvenciją patvirtintą ratifikuotą Lietuvos Respublikos Seimo 1995 m. vasario 23 d. nutarimu Nr. I-812 „Dėl Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos ratifikavimo“, yra pateikusi numatomus įgyvendinti nacionaliniu lygmeniu nustatomus įpareigojančius veiksmus, kurie apima žemės ūkio, miškininkystės ir žemės naudojimo išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimą ir absorbavimą ir užtikrina, kad bet kuris anglies sankaupų, susijusių su paruošta biomase, pokytis būtų įskaičiuojamas į valstybės įsipareigojimą mažinti arba apriboti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, kaip numatyta nacionaliniu lygmeniu nustatytuose įpareigojančiuose veiksmuose;
3) pagal Paryžiaus susitarimo
reglamentuojantys teisės aktai, kuriais saugomos ir didinamos anglies sankaupos ir absorbentai ir kuriuose pateikiami įrodymai, kad deklaruojamas žemės paskirties, žemės paskirties keitimo ir miškininkystės sektoriuje išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis neviršija absorbuojamo tokių dujų kiekio. 11.
ekonominės integracijos regioninė organizacija neatitinka Nesant atitikties šio straipsnio 10 dalyje nurodytųiems kriterijųams, teritorijose, kuriose ruošiama miško biomasė kaip žaliava biodegalų ir skystųjų bioproduktų gamybai, turi būti įdiegtos valdymo sistemos, kurios užtikrina, kad anglies sankaupų ir absorbentų lygis ilguoju laikotarpiu būtų išlaikytas ar didinamas.“
14Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
102
punkte vietoj žodžio „patvirtintą“ įrašytinas žodis „ratifikuotą“. Pritarti 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos saulės energetikos asociacija ir Lietuvos vartotojų organizacijų aljansas
11 Pakeisti Įstatymo projekto 17 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijai netaikomos šio įstatymo 20¹ straipsnio nuostatos. Tačiau jos gali būti taikomos, jei bendrijai įstatymų numatyta tvarka suteiktas gaminančio vartotojo statusas. Šiuo atveju 20² straipsnio p.7 energetinei bendrijai nebetaikomas. Nepritarti Komiteto argumentai:
Atkreiptinas dėmesys, kad AEIB nėra juridinis asmuo, o tik juridiniam asmeniui suteiktas statusas, kuris, taip pat, kaip ir gaminančio vartotojo (GV) atveju, suteikiamas juridiniam asmeniui, norinčiam vykdyti atitinkamą veiklą. Tai dvi skirtingos veiklos, kurias reglamentuoja teisės aktai, todėl priėmus siūlomą pataisymą, gautųsi taip, kad „AEIB statusui suteikiamas GV statusas“. Taip pat priėmus siūlomą pakeitimą vienas juridinis asmuo galės pasinaudoti dviejų skirtingų schemų siūlomais privalumais, pvz.: kaupti elektrą tinkluose ir dalyvauti aukcionuose, parduoti elektros energiją savo nariams.
Atkreiptinas dėmesys, kad siūlomas pakeitimas siejasi su nutolusių GV schema, kuri vartotojams, norintiems „kaupti“ elektros energiją tinkluose, yra patrauklesnė dėl savo paprastumo – nereikia atitikti nepriklausomam tiekėjui nustatytų sąlygų, prisiimti balansavimo atsakomybės. AIEB tapus GV, GV bus traktuojamas kaip gamintojas, kuriam bus taikomi gamintojui nustatyti reikalavimai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad dvi skirtingos schemos neturėtų būti apjungiamos, siekiant aiškumo ir paprastumo vartotojams. 2. Lietuvos pramoninkų konfederacija 2019-11-2729 Argumentai: Siekiant užtikrinti Nacionalinėje energetikos nepriklausomybės strategijoje numatytus tikslus, siūlome projekte numatyti didesnę galios ribą atsinaujinančios energetikos išteklių elektrinėms, nekeičiant žemės paskirties. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 29 straipsnį. Pakeisti 49 straipsnio 3 ir 5 dalis ir jas išdėstyti taip:
elektrinių (iki 350 500 kW), naudojančių atsinaujinančius energijos išteklius, ribotą dydį ir galimą poveikį ir siekiant išvengti neproporcingos finansinės bei administracinės naštos, atsakingos institucijos užtikrina, kad nedidelės įrengtosios galios elektrinių projektavimui ir statybai, išskyrus patvankinio tipo hidroelektrines, būtų taikomi supaprastinti reikalavimai, nereikalaujant rengti detaliųjų planų ir keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, jei tai neprieštarauja vietos tvarkymo ir naudojimo reglamentams. 4.
4Statomoms hidroelektrinėms keliami reikalavimai:
1) Vyriausybės nustatyta tvarka pirmenybė turi būti teikiama nepatvankinio tipo hidroelektrinių statybai;
2) jeigu hidroelektrinės tvenkinys užlieja teritoriją, teisės aktų nustatyta tvarka mokama kompensacija teritorijos savininkui ar valdytojui arba jiems susitarus žemė išperkama;
3) hidroelektrinėse turi būti įrengiami žuvitakiai ir sudaroma galimybė periodiškai pašalinti hidroelektrinės tvenkiniuose ir užtvenktuose ežeruose susikaupusius nešmenis;
4) kiti statomų hidroelektrinių aplinkosauginiai reikalavimai nustatomi teisės aktų nustatyta tvarka. 5. Kaimo vietovėse statant pavienes ne didesnės kaip
saulės šviesos energijos elektrines, nereikalaujama keisti žemės naudojimo paskirties, rengti detaliųjų planų ir keisti bendrojo plano sprendinių, jei tai neprieštarauja vietos tvarkymo ir naudojimo reglamentams. Pritarti
elektrinių asociacija
16 Atsižvelgiant į šiuo metu Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos ir Ekonomikos komitetuose svarstomus Lietuvos Respublikos Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 1, 2, 3, 4, 5, 6, 11, 13, 14, 16, 17, 18, 20, 20(1), 21, 22, 25, 28, 29, 35, 37, 38, 39, 46, 48, 49, 55, 58, 59, 60, 61, 62, 63, 63(1), 64 straipsnių, Įstatymo priedo pakeitimo, Įstatymo 11(1) straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 20(2) straipsniu įstatymo projektą (toliau – AIEĮ projektas), Lietuvos vėjo elektrinių asociacija (toliau – Asociacija) teigiamai vertina teisės aktų nuostatų svarstymo proceso metu pasiektus kompromisus dėl teisės aktų formuluočių ir atitinkamai atliktus teisės aktų pakeitimus. Visgi, atsižvelgdama į kylančias diskusijas, Asociacija norėtų pateikti atskirą nuomonę dėl atsinaujinančių išteklių naudojimo elektros gamybai Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir
(ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalyse.
Manome, kad AIEĮ projekto 14 straipsnyje siūlomi AIEĮ 18 straipsnio pakeitimai, kuriais siūloma numatyti perdavimo sistemos operatoriaus pareigą įrengti pastotę Baltijos jūroje bei išplėsti ir (ar) rekonstruoti ir didinti elektros tinklų pajėgumą tam, kad būtų galima prie elektros perdavimo tinklų prijungti atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias elektrines, numatomas įrengti Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalyse, o šių priemonių įgyvendinimo sąnaudas laikytis perdavimo sistemos operatoriaus tinklų plėtros išlaidomis, yra būtini ir esminiai, siekiant užtikrinti Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje bei Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plano projekte numatytų tikslų įgyvendinimą tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu. Projektu numatomų Įstatymo pakeitimų įgyvendinimas prisidėtų prie palankios investicinės aplinkos Lietuvoje sukūrimo, kuri šiuo metu yra aktyviai stebima ne tik Lietuvos, bet ir užsienio šalių investuotojų, kurie esant tinkamoms sąlygoms yra pasiryžę nukreipti savo investicijas į atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą Lietuvoje.
Tikime, kad Projekte numatyto modelio, kuomet priemonių, skirtų prie elektros perdavimo tinklų prijungti Baltijos jūroje įrengtas atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias elektrines, įgyvendinimo sąnaudos būtų pagrįstai laikomos perdavimo sistemos operatoriaus tinklų plėtros išlaidomis, įgyvendinimas atitinka gerąją užsienio šalių praktiką (pvz., panašus modelis yra įgyvendinamas Danijoje ir Olandijoje), todėl jo taikymas Lietuvoje potencialiai prisidėtų ne tik prie strateginių Lietuvos energetikos sektoriaus tikslų įgyvendinimo, tačiau taip pat sudarytų tinkamas sąlygas stabdyti klimato kaitos pokyčius, susijusius su globaliu atšilimu. Neįgyvendinus Projekte numatytų priemonių, kiltų grėsmė nepasiekti Lietuvos tikslų, susijusių su elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių ilguoju laikotarpiu, o su perdavimo sistemos plėtra jūroje susijusių rizikų (ir kaštų) perkėlimas vystytojams potencialiai neskatintų investuotojų nukreipti savo investicijas į projektų įgyvendinimą Lietuvoje. Atsisakyti Projekto nuostatų Atsižvelgiant į klausymų metu pateiktas pastabas, siūloma atsisakyti Projekto nuostatų susijusių su tinklų plėtra jūrinių elektrinių prijungimui ir išsamiau įvertinti ir išdiskutuoti pakeitimus. Įstatymo projekte atsisakoma 14 ir 18 projekto straipsnių, kuriais atitinkamai buvo siūloma pakeisti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 18 ir 21 straipsnius. 14 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas Papildyti 18 straipsnį 3 dalimi: „3.
Priėmus šio įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje numatytą Vyriausybės nutarimą, perdavimo sistemos operatorius pagal kompetenciją imasi visų pagrįstai reikalingų priemonių perdavimo sistemos operatoriaus valdomiems elektros tinklams, įskaitant tinklams eksploatuoti reikalingus elektros įrenginius, objektus ir transformatorių pastotę Baltijos jūroje, projektuoti, įrengti, optimizuoti, išplėsti ir (ar) rekonstruoti ir didinti elektros tinklų pajėgumą tam, kad būtų galima prie elektros perdavimo tinklų prijungti atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias elektrines, numatomas įrengti Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalyse. Šių priemonių įgyvendinimo sąnaudos, įskaitant patiriamas pagrįstai reikalingiems žmogiškiesiems, techniniams ir materialiniams ištekliams įsigyti, laikomos perdavimo sistemos operatoriaus tinklų plėtros išlaidomis ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatyta tvarka yra įtraukiamos į perdavimo paslaugų kainą. Šių sąnaudų dalį, įtraukiamą į perdavimo paslaugų kainą, perdavimo sistemos operatorius, mažina lėšomis, teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis gautomis iš kitų šių priemonių finansavimo šaltinių.“
Pakeisti 21 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos
nustatyta tvarka elektrinę pastatęs ar įrengęs asmuo apmoka faktines elektrinių prijungimo prie elektros tinklų išlaidas, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje, išskyrus atvejus, kai elektrines, numatoma pastatyti ar įrengti Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir
(ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalyse.“
7 Dėl: Seimo narės Virginijos Vingrienės 2019-12-16 pasiūlymo Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr.
XI-1375 1, 2, 3, 4, 5, 6, 11, 13, 14, 16, 17, 18, 20, 20(1), 21, 22, 25, 28, 29, 35, 37, 38, 39, 46, 48, 49, 55, 58, 59, 60, 61, 62, 63, 63(1), 64 straipsnių, Įstatymo priedo pakeitimo, Įstatymo 11(1) straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 20(2) straipsniu įstatymo projektui Nr. XIIIP-4140 UAB “Neste Lietuva” (toliau – Bendrovė) yra didžiausias automatinių degalinių tinklas Lietuvoje. Jį sudaro 73 degalinės Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Ukmergės, Mažeikių, Molėtų, Kėdainių, Utenos miestuose bei Kauno, Panevėžio, Šilalės, Pasvalio ir Kalvarijos rajonuose. Bendrovės parduodami degalai gaminami NESTE korporacijos gamyklose, sertifikuotose ISCC sistemoje (angl. - International Sustainability and Carbon Certification). NESTE yra tarptautinės Tvaraus palmių aliejaus apvalaus stalo organizacijos (angl. – RSPO) nare[¹], kuri įsigyja biologinės kilmės žaliavas biodegalų gamybai iš sertifikuotų, užtikrinančių tvarumo principus žaliavų gamintojų. Visos žaliavos, kurias naudoja NESTE, yra tvariai gaminamos laikantis ES reikalavimų. NESTE yra pripažinta trečia tvariausia kompanija pasaulyje pagal Corporate Knights reitingą.[²] Degalinėse Bendrovė siūlo biodegalus, kaip degalus arba kaip degalų priedą, kuriems pagaminti naudojamos riebalų atliekos iš maisto pramonės, augalinio aliejaus gamybos liekanos ir antriniai produktai, panaudotas kepimo aliejus bei įvairūs kiti aliejai. Neste yra didžiausia pasaulyje dyzelino iš atsinaujinančių išteklių naudojant atliekas ir liekanas gamintoja, kuri siekia visiems Lietuvos mažmeninės prekybos degalais rinkos dalyviams tiekti savo atliekų ir liekanų pagrindu pagamintus hidrinto augalinio aliejaus (HVO) bioproduktus.
Tai galėtų turėti didžiulės naudos Lietuvai siekiant atsinaujinančios energetikos ir ŠESD (šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo) tikslų, numatytų ES teisės aktuose. Bendrovė buvo informuota apie Seimo narės V. Vingrienės įregistruotą 2019-12-16 pasiūlymą (toliau – Pasiūlymas) Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 1, 2, 3, 4, 5, 6, 11, 13, 14, 16, 17, 18, 20, 20(1), 21, 22, 25, 28, 29, 35, 37, 38, 39, 46, 48, 49, 55, 58, 59, 60, 61, 62, 63, 63(1), 64 straipsnių, Įstatymo priedo pakeitimo, Įstatymo 11(1) straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 20(2) straipsniu įstatymo projektui Nr. XIIIP-4140 (toliau – Įstatymo projektas). Bendrovė, susipažinusi su Pasiūlymu, jam iš esmės nepritaria dėl žemiau nurodytų priežasčių. Pirma, Pasiūlymas prieštarauja Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 35 ir 36 straipsniams, užtikrinantiems laisvą prekių judėjimą, kadangi šiuo atveju ES nenumato teisės nacionaliniu lygmeniu priimti Pasiūlyme nurodyto draudimo. Priešingai, 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (toliau – AIED II), kurią Įstatymo projektu siekiama perkelti į nacionalinę teisę, numato, kad cukranendrių išspaudos, alyvpalmių aliejaus gamyklų nuotekos ir tuščios alyvpalmių vaisių kekės, yra laikomos pažangiųjų biodegalų žaliavomis, kurių naudojimas yra valstybių narių skatintinas (AIED II IX A priedas). Taigi, Pasiūlymu siūloma uždrausti biodegalų žaliavas, kurių panaudojimą ES skatina (t. y. ES skatina atliekų bei liekanų panaudojimą biodegalų gamybai, o ne jų išmetimą) (priedas Nr. 1). Antra, Pasiūlymas prieštarauja ES valstybių narių praktikai.
Skirtingai nei teigiama Pasiūlyme, jokia ES valstybė narė (net ir Prancūzija) nėra priėmusi tokio pobūdžio biodegalų, pagamintų iš cukrašvendrių, palmių, alyvpalmių, sojų, ar kitų atogrąžų augalinių aliejų, kitų jų šalutinių produktų ar jų atliekų, prekybos ribojimo. Pasiūlyme nepagrįstai teigiama, kad Norvegijos parlamentas yra nustatęs ribojimus palmių aliejų ir jų šalutinių produktų naudojimui biodegalų gamyboje. Priešingai, Norvegijos atsakingi pareigūnai yra deklaravę, jog tokio pobūdžio ribojimų ne tik nėra, bet ir jie nebus įvedami.[³] Atskirai pabrėžtina, jog tuo atveju, jeigu Seimas svarstytų Pasiūlyme numatyto draudimo priėmimą (kuris prieštarauja ES teisei), Pasiūlyme numatyto draudimo taikymui, dar iki jo priėmimo, privalėtų būti gautas išankstinis Europos Komisijos sutikimas pagal direktyvos (ES) 2015/1535 reikalavimus, nustatančius išankstinio notifikavimo procedūrą, taikomą pagal Vyriausybės 1999 m. gegužės 20 d. nutarimą Nr. 617 ‘Dėl Informacijos apie techninius reglamentus ir atitikties įvertinimo procedūras teikimo taisyklių patvirtinimo’ (toliau – Notifikavimo taisyklės). Trečia, Pasiūlymo priėmimas sukeltų riziką, kad mažėtų biodegalų pasiūla Lietuvoje, kas prieštarauja strateginiams nacionaliniams biodegalų plėtros tikslams. Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje numatyta, kad vienas iš strateginių energetikos tikslų yra didinti transporto sektoriuje suvartojamų biodegalų dalį bendrame kuro balanse ir, atsižvelgiant į nacionalinius ypatumus, didinti į iškastinio kuro degalus įmaišomą biodegalų dalį iki ES teisės aktuose nustatytų normų (Strategijos 69.1 p.) Ketvirta, Pasiūlymo priėmimas apribotų pažangiųjų biodegalų pasiūlą bei suvartojimą Lietuvoje, kadangi Pasiūlymu siekiama uždrausti pažangiųjų biodegalų gamybą ir iš cukranendrių išspaudų, palmių aliejaus gamyboje susidarančių atliekų bei liekanų, nors tai yra skatinama pagal AIED II IXA priedą.
Cukranendrių išspaudos, alyvpalmių aliejaus gamyklų nuotekos ir tuščios alyvpalmių vaisių kekės, kurių panaudojimą Pasiūlymu siekiama uždrausti, yra vienos iš žaliavų[⁴], iš kurių pagaminti biodegalai pagal Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 1 straipsnio 5 dalies 1 punktą 2020 metais privalo sudaryti ne mažiau kaip 0,5 procento transporto sektoriaus galutinio energijos suvartojimo. Pažangiųjų biodegalų plėtros tikslą įtvirtina ir Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategijos 169.5 punktas. Penkta, Pasiūlymas prieštarauja Konstituciniam proporcingumo principui.
Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimu, ūkinės veiklos ribojimas turi būti pagrįstas ir proporcingas siekiamam tikslui, imantis ūkinės veiklos ribojimų ir draudimų nustatymo turi būti laikomasi tam tikrų sąlygų: 1) ūkinės veiklos laisvė ribojama įstatymu; 2) ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; 3) ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis ir esmė;
4) yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo.[⁵] Pareigą užtikrinti, kad ūkinės veiklos laisvės ribojimas būtų pagrįstas, būtinas bei proporcingas siekiamam tikslui akcentuoja ir Teisingumo ministerija visoje eilėje savo teikiamų išvadų.[⁶] Bendrovei nėra aišku, kaip ir kodėl Pasiūlymu yra siekiama apriboti cukrašvendrių, palmių, alyvpalmių, sojų, ar kitų atogrąžų augalinių aliejų panaudojimą būtent biodegalų gamyboje, kai tuo tarpu pagrindinė šių žaliavų panaudojimo sritis yra maisto pramonė bei kosmetika, higienos prekės. Šešta, Pasiūlymas prieštarauja sąžiningos konkurencijos laisvei. NESTE yra išskirtinis rinkos dalyvis, kuris pasitelkdamas naujausias technologijas Lietuvos rinkai siūlo pažangiuosius biodegalus. Priėmus Pasiūlymą būtų apribota išimtinai NESTE teisė Lietuvos rinkai teikti šiuos produktus, kurių neteikia jokie kiti rinkos dalyviai.
Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – KĮ) 4 straipsnyje viešojo administravimo subjektams nustatyta pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę ir draudimas priimti teisės aktus ar kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes, ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus.[⁷] Pastebėtina, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimuose yra akcentavusi, kad: ‘Siūlomas teisinis reguliavimas turi būti išdiskutuotas, sistemiškas, turi būti įvertintos kitos galimos teisinio reguliavimo alternatyvos, galimi finansiniai bei žmogiškieji ištekliai, būtini siekiamam Įstatymo projekto rezultatui pasiekti.’[⁸] Septinta, Pasiūlymo priėmimu rizikuojama sukelti neigiamų padarinių transporto paslaugų bei prekių kainoms. Biodegalai naudojami visame Lietuvoje parduodamame transporto dyzeliniame kure, todėl priėmus Pasiūlymą jo ekonominis poveikis pasireikštų visai degalų rinkai. Tyrimų duomenys patvirtina, kad degalų kaina tiesiogiai lemia transporto paslaugų kainą ir sudaro jos pagrindinę dalį. Atitinkamai, degalų kaina yra vienas iš maisto produktų sudėtinių kainos elementų. Taigi, degalų pasiūlos ir konkurencijos mažmeninėje degalų prekyboje mažinimas tiesiogiai turės įtakos transporto paslaugų bei maisto produktų kainų pokyčiams. Aštunta, Pasiūlyme nurodytus siektinus tikslus, susijusius su aplinkosauga, užtikrina AIEĮ bei Įstatymo projekte nustatomi tvarumo kriterijai, kurių neatitinkantys biodegalai negali būti parduodami Lietuvos rinkoje. Devinta, Pasiūlymas nėra pagrįstas numatomo poveikio konkurencijai vertinimu.
KĮ 4¹straipsnis numato pareigą atlikti teisės akto projekto poveikio konkurencijai vertinimą, kai teisės akto projektu nustatomas, keičiamas ar panaikinamas reguliavimas nustato ribotą ūkio subjektų, galinčių vykdyti tam tikrą ūkinę veiklą, skaičių ir/ar apriboja ūkio subjektų galimybes vykdyti ūkinę veiklą, ir/ar nustato prekių ar paslaugų pardavimo, investicijų ar darbuotojų judėjimo geografinius ribojimus. Analogišką reikalavimą numato ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymas. Konkurencijos tarybos praktikoje pabrėžiama, kad: ‘Įstatymo projekto rengėjai privalo atlikti projekto vertinimą bei pasirinkti mažiausiai konkurenciją ribojančias alternatyvas, remdamiesi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 276 patvirtinta Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodika’[⁹] Teisingumo ministerija savo išvadose akcentuoja, kad: ‘Ūkio subjektų veiklos teisinis reguliavimas, ypač nustatantis naujus ūkinės veiklos ribojimus arba reikalaujantis tam tikrų investicijų, esminių vykdomos veiklos pokyčių, visų pirma, turėtų būti priimamas tik prieš tai išsamiai ir atsakingai įvertinus naujo reguliavimo galimą poveikį tiek laukiamų, tiek galimų neigiamų pasekmių aspektu, pašalinus abejones dėl teisinio reguliavimo pagrįstumo, proporcingumo, reikalingumo.’[¹⁰] Vadovaujantis 2012 m. spalio 16 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1276 ‘Dėl numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo’, tais atvejais, kai numatoma reglamentuoti iki tol nereglamentuotus santykius, taip pat kai iš esmės keičiamas teisinis reguliavimas, Vyriausybei atskaitingos institucijos privalo atlikti numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą. Metodikos 1 priedo IV dalis nurodo, kad, be kita ko, turi būti vertinamas ir poveikis konkurencijos sąlygoms.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, Lietuvos Respublikos Seimo aplinkos apsaugos komiteto prašome nepritarti Seimo narės Virginijos Vingrienės
savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba
1 Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – Taryba susipažino su Ekonomikos komiteto 2020 m sausio 23 d. siūlymu patikslinti Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 1, 2, 3, 4, 5, 6, 11, 13, 14, 16, 17, 18, 20, 20¹, 21, 22, 25, 28, 29, 35, 37, 38, 39, 46, 48, 49, 55, 58, 59, 60, 61, 62, 63, 63¹, 64 straipsnių, įstatymo priedo pakeitimo, įstatymo 11¹ straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo 20² straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIIP-4140 (toliau – Įstatymo projektas) 16 straipsnį, kuriuo keičiamas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20¹straipsnis, įtvirtinant šio straipsnio 2 dalies 4 punkte, kad gaminančiam vartotojui už per kaupimo laikotarpį suvartotos elektros energijos kiekį viršijantį į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekį energijos tiekėjas kompensuotų iš anksto tarpusavio sutartyse nustatyta tvarka ir sąlygomis. Taryba įvertinusi Ekonomikos komiteto pasiūlymą, iš esmės jam pritaria, tačiau atkreipia dėmesį, kad tuo atveju, jei gaminantis vartotojas nesutartų su elektros energijos tiekėju dėl kompensavimo sąlygų ir nepasirinktų tiekėjo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies nuostatomis, gaminančiam vartotojui turėtų būti užtikrinamas garantinis tiekimas, kurį vykdo skirstomųjų tinklų operatorius.
Atsižvelgiant į tai, Taryba siūlo papildyti Ekonomikos komiteto siūlymą dėl kompensavimo garantinio tiekimo atveju, išdėstant Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20¹straipsnio 2 dalies 4 punktą taip: ,,4) gaminančio vartotojo per kaupimo laikotarpį suvartotos elektros energijos kiekį viršijantis į elektros tinklus patiektas elektros energijos kiekis į kitą kaupimo laikotarpį nėra perkeliamas, ir už šį kiekį gaminančiam vartotojui nėra mokama; už šį kiekį energijos tiekėjas gaminančiam vartotojui kompensuoja iš anksto tarpusavio sutartyse nustatyta tvarka ir sąlygomis.
Energijos gamintojui ir tiekėjui nesusitarus dėl kompensacijos ir nesudarius tiekimo sutarties, garantinio tiekimo atveju, kai gaminančio vartotojo per kaupimo laikotarpį į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekis viršija suvartotos elektros energijos kiekį, skirstymo tinklų operatorius gaminančiam vartotojui kompensuoja už ne daugiau kaip 5 proc. gaminančio vartotojo per kaupimo laikotarpį patiekto elektros energijos kiekio Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatyta tvarka suskaičiuota elektros energijos kaina.“ Pažymime, kad riboti elektros energijos kiekį, už kurį gaminančiam vartotojui būtų kompensuojama, siūloma siekiant užkirsti kelią gaminantiems vartotojams piktnaudžiauti, t. y. įsirengti didesnės galios elektrines ir gaminti elektros energijos daugiau, nei suvartojama saviems poreikiams, taip užsitikrinant galimybę gauti už pagamintą elektros energiją tam tikrą atlygį, išvengiant gamintojui keliamų reikalavimų (pvz.: gauti leidimą plėtoti ir (ar) gaminti elektros energiją; laikytis Prekybos elektros energija taisyklėse rinkos dalyviams nustatytų reikalavimų) ir išsaugant gaminantiems vartotojams suteiktas privilegijas (pvz.: apmokėti tik dalį elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų sąnaudų; pasinaudoti Europos Sąjungos parama). Konkretus dydis, t. y.
Konkretus dydis, t. y. 5 proc. siūlomas, atsižvelgiant į UAB ,,Energijos skirstymo operatorius“ duomenis apie gaminančių vartotojų į tinklus patiektos, bet nesuvartotos elektros energijos kiekius. Pritarti Komiteto pasiūlymas: Siūloma papildyti 15 projekto straipsnį, keičiantį įstatymo 20¹ straipsnį, 2 dalies 4 punktu ir jį išdėstyti taip: „4) gaminančio vartotojo per kaupimo laikotarpį suvartotos elektros energijos kiekį viršijantis į elektros tinklus patiektas elektros energijos kiekis į kitą kaupimo laikotarpį nėra perkeliamas, ir už šį kiekį gaminančiam vartotojui nėra mokama už šį kiekį energijos tiekėjas gaminančiam vartotojui kompensuoja iš anksto tarpusavio sutartyse nustatyta tvarka ir sąlygomis. Garantinio tiekimo atveju, kai gaminančio vartotojo per kaupimo laikotarpį į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekis viršija suvartotos elektros energijos kiekį, skirstymo tinklų operatorius gaminančiam vartotojui kompensuoja už faktinį, bet ne didesnį kaip 5 procentų, gaminančio vartotojo per kaupimo laikotarpį arba nuo garantinio tiekimo pradžios, jeigu garantinis tiekimas vykdomas trumpiau negu nustatytas kaupimo laikotarpis, patiektą elektros energijos kiekį Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatyta tvarka apskaičiuota elektros energijos kaina;“
iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narė Virginija
247 Argumentai: Augant biodegalų paklausai Europoje, Indonezijoje ir Malaizijoje naikinami atogrąžų miškai, deginami durpynai ir jų vietoje plečiamos alyvpalmių plantacijos. Tai sukelia itin dideles klimato šilimą skatinančių dujų emisijas. JT maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenimis kiekvienais metais iškertama apie 13 mln. hektarų atogrąžų miškų.
Naikinant atogrąžų miškus naikinamos daugiau kaip pusės pasaulio gyvūnų rūšių ir daugiau kaip dviejų trečdalių augalų rūšių natūralios buveinės ir kyla grėsmė jų išlikimui. Atogrąžų miškuose gyvena kai kurios pasaulio rečiausios ir endeminės rūšys, įtrauktos į Tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos raudonąją knygą (IUCN) kaip grėsmingai nykstančios rūšys, kurių faktinis, apskaičiuotas, numatomas ar įtariamas populiacijos skaičiaus mažėjimas viršija 80 proc. per 10 metų. Įvairūs tyrimai atskleidžia, jog daugelyje šalių kuriant alyvpalmių plantacijas ir vykdant jų veiklą dideliu mastu pažeidžiamos pagrindinės žmogaus teisės, įskaitant priverstinius iškeldinimus, ginkluotą smurtą, vaikų darbą, vergavimą už skolas ar čiabuvių bendruomenių diskriminavimą;
Pastaraisiais metais 60 proc. ES alyvpalmių aliejaus importo teko energetikos sektoriui; iš jo – 45 proc. panaudota kaip transporto degalai (nuo 2010 m. šis skaičius padidėjo šešis kartus) Bendras žemės naudojimo paskirties pakeitimas pagal ES 2020 m. biodegalų įgaliojimą sudaro 8,8 Mha, iš kurių 2,1 Mha teritorijos pakeista Pietryčių Azijoje dėl spaudimo plėsti alyvpalmių plantacijas. Pusė šios teritorijos atsirado vietoje atogrąžų miškų ir durpynų;
Įvairiuose tyrimuose ir stebėjimuose nurodoma, jog pusė atogrąžų miškų naikinimo atvejų pastaraisiais metais buvo neteisėto miškų kirtimo komercinio žemės ūkio reikmėms rezultatas. Vieną iš pagrindinių šio naikinimo skatinimo priežasčių yra ir alyvpalmių aliejaus tarptautinė paklausa, kuri turi aiškias tendencijas smarkiai augti. Vertinama, jog dėl neteisėto atogrąžų miškų naudojimo komercinio žemės ūkio reikmėms kasmet pagaminama 1,47 milijardo tonų anglies dioksido, o tai atitinka 25 proc. ES deginant iškastinį kurą išmetamo dujų kiekio per metus („Miškų tendencijos: vartojimo prekės ir miškų naikinimas.
Draudimus ar kitokius ribojimus biodegalams iš palmių aliejaus ar jų šalutiniams produktams taiko Norvegija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Švedija, Italija, Austrija, Danija, Vokietija, Olandija bei Lenkija. Prancūzijoje Konstitucinis teismas atmetė naftos kompanijos skundą ir argumentus dėl biodegalų iš palmių vartojimo. Norvegijos Atogrąžų miškų fondo parengtoje ataskaitoje, kurios išvadomis rėmėsi Norvegijos parlamentas, nustatydamas ribojimus palmių aliejų ir jų šalutinių produktų naudojimui biodegalų gamyboje, teigiama, kad dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo, iš palmių aliejaus ir jo produktų pagaminti biodegalai daro didesnį neigiamą poveikį aplinkai ir klimato kaitai, nei iškastinis kuras. Šioje ataskaitoje taip pat pažymima, kad Europos klimato politika, kurios tvarumo kriterijai numatyti ES Atsinaujinančios energijos direktyvoje yra labai riboto efektyvumo, ir neužkerta kelio atogrąžų miškų kirtimui, kurį skatina biodegalų gamybos iš palmių aliejaus mastai. 2016 metais Europos Komisijos užsakymu atliktos studijos rezultatai parodė, kad iš palmių aliejaus ir sojų, gaminami biodegalai daro ypač didelę žalą klimatui, įvertinant Žemės naudojimo, paskirties keitimo ir miškininkystės (ŽNPKM) sektoriuje susidarančią įtaką klimatui. Europos Parlamentas 20117 m. balandžio 4 dieną priėmė rezoliuciją, raginančią Europos Komisiją iki 2020 m. apriboti palmių aliejų ir jų šalutinių produktų naudojimą biodegalų gamyboje. 2019 metų kovą Europos Komisija patvirtino taisykles, apibrėžiančias darnumo biodegalų žaliavoms reikalavimus, kurias taikant absoliučiai didžioji dalis iš palmių aliejaus pagamintų biodegalų pateks tarp tų biodegalų, kurių vartojimo Europos Sąjunga numato atsisakyti iki 2030 metų.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vien ribojant, kad į rinką nepatektų biodegalai, kurių žaliava buvo gaminama neatitinkant ES Atsinaujinančių išteklių direktyvoje numatytų kriterijų, pats tokių biodegalų ar jų subproduktų (šalutinių produktų ar jų gamybos atliekų) naudojimas sukelia tokių biodegalų rinkos poreikį, kas savo ruožtu skatina darnumo kriterijų neatitinkančių žaliavų gavybą ir eksportą į kitas, ne ES valstybes. Lietuvoje iš palmių aliejaus pagaminti biodegalai sudaro mažiau, nei 20% visų Lietuvoje vartojamų biodegalų. Todėl tokių biodegalų vartojimo apribojimas nepadarys žymesnės įtakos biodegalų rinkai, kurią pilnai patenkinti gali iš vietinių žaliavų, kurių darnumą kontroliuoti yra gerokai paprasčiau, gaminami biodegalai,. Pasiūlymas: pakeisti įstatymo projekto 25 straipsniu keičiamo įstatymo 38 straipsnio 7 dalį ir išdėstyti ją taip: „6 7. Biodegalai ir skystieji bioproduktai neturi būti pagaminti iš žaliavų, užaugintų žemėje, kuri 2008 m. sausio mėnesį buvo durpynas, nebent išskyrus atvejus, kai pateikiama įrodymų, kad tai žaliavai auginti ir derliui nuimti nereikia sausinti anksčiau nenusausintos dirvos. Taip pat, biodegalai ir skystieji bioproduktai neturi būti pagaminti iš cukrašvendrių, palmių, alyvpalmių, sojų, ar kitų atogrąžų augalinių aliejų, kitų jų šalutinių produktų ar jų atliekų.“ Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas:
Siūloma pritarti 23 straipsnio pakeitimui, bet atidėti šių nuostatų įsigaliojimą iki 2021-05-01. Siūloma taip išdėstyti 24 straipsnio 7 dalį“ „7.
Biodegalai ir skystieji bioproduktai neturi būti pagaminti iš žaliavų, užaugintų žemėje, kuri 2008 m. sausio mėnesį buvo durpynas, nebent išskyrus atvejus, kai pateikiama įrodymų, kad tai žaliavai auginti ir derliui nuimti nereikia sausinti anksčiau nenusausintos dirvos. Be to, biodegalai ir skystieji bioproduktai neturi būti pagaminti iš cukrašvendrių, palmių, alyvpalmių, sojų, ar kitų atogrąžų augalų aliejų, kitų jų šalutinių produktų ar jų atliekų. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Ekonomikos komitetas 2020-01-23 Pasiūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui patobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Ekonomikos komiteto pasiūlymą ir kitus pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė Pritarti Ekonomikos komitetas
1 Argumentai: Siūlome atsisakyti galiojančio įstatymo 20¹straipsnio 2 dalies 4 punkte išdėstytos nuostatos, pagal kurią elektros energiją gaminančiam vartotojui neatlyginama už kaupimo laikotarpiu į elektros tinklus patiektą ir nesuvartotą elektros energijos kiekį.
Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 16 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20¹straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,4) gaminančio vartotojo per kaupimo laikotarpį suvartotos elektros energijos kiekį viršijantis į elektros tinklus patiektas elektros energijos kiekis į kitą kaupimo laikotarpį nėra perkeliamas, ir už šį kiekį gaminančiam vartotojui nėra mokama; už šį kiekį energijos tiekėjas gaminančiam vartotojui kompensuoja iš anksto tarpusavio sutartyse nustatyta tvarka ir sąlygomis;“ Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas:
Siūloma papildyti 15 projekto straipsnį, keičiantį įstatymo 20¹ straipsnį, 2 dalies 4 punktu ir jį išdėstyti taip: „4) gaminančio vartotojo per kaupimo laikotarpį suvartotos elektros energijos kiekį viršijantis į elektros tinklus patiektas elektros energijos kiekis į kitą kaupimo laikotarpį nėra perkeliamas, ir už šį kiekį gaminančiam vartotojui nėra mokama už šį kiekį energijos tiekėjas gaminančiam vartotojui kompensuoja iš anksto tarpusavio sutartyse nustatyta tvarka ir sąlygomis.
Garantinio tiekimo atveju, kai gaminančio vartotojo per kaupimo laikotarpį į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekis viršija suvartotos elektros energijos kiekį, skirstymo tinklų operatorius gaminančiam vartotojui kompensuoja už faktinį, bet ne didesnį kaip 5 procentų, gaminančio vartotojo per kaupimo laikotarpį arba nuo garantinio tiekimo pradžios, jeigu garantinis tiekimas vykdomas trumpiau negu nustatytas kaupimo laikotarpis, patiektą elektros energijos kiekį Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatyta tvarka apskaičiuota elektros energijos kaina;“
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
dėl šio projekto ir teikti patobulintą įstatymo projekto variantą. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Aplinkos apsaugos komitetas 2020-03-0316 Argumentai: Siekiant išvengti situacijos, kai suteikiama parama atsinaujinančius išteklius naudojančioms elektrinėms išreiškiama procentiniu dydžiu ir rangovai ar pardavėjai dirbtinai padidina parduodamos įrangos ar atliekamų paslaugų kainą, siekiant gauti didesnę paramos išmoką, siūlau Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projekte, kuriuo siūloma įtvirtinti atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų veiklos galimybes, įtvirtinti kad Vyriausybės įgaliota institucija nustatytų paramos teikimo tvarką ir didžiausią galimą paramos dydį įrenginio 1 kW. Pasiūlymas: papildyti įstatymo projekto 17 straipsnį, kuriuo Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas papildomas 20² straipsniu, nauja 14 dalimi: „14. Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų įrenginiams ir jų įrengimui įsigyti gali būti taikoma parama, kurios didžiausią galimą dydį 1 kW įrenginio galios ir teikimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija.“
22
8 1,2 Argumentai: Įstatymo projekte numatytos nuostatos, susijusios su tvarumo ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimo kriterijais ir numatyta, kad jie taikomi ir perdirbtos anglies kurui, tačiau, vadovaujantis Direktyvos nuostatomis dar nėra apsispręsta dėl galimybių naudoti šį kurą bei jo vertinimo apskaičiuojant atsinaujinančių išteklių dalį transporte. Atsižvelgiant į tai, siūlytina atsisakyti nuostatų, kuriose įvardinamas bei apibrėžiamas perdirbtos anglies kuras, išdiskutuoti perdirbtos anglies kuro naudojimo galimybes, rizikas bei pasekmes ir tai įvertinti rengiant kitus įstatymų projektus, į kuriuos bus perkeliamos Direktyvos nuostatos, reglamentuojančios transporto sektorių ir atsinaujinančių išteklių dalies apskaičiavimą.
Pasiūlymas: išbraukti 2 straipsnio 32² dalį, taip pat patikslinti 22 straipsniu keičiamo 37 įstatymo straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktą bei 8 dalį ir jas atitinkamai išdėstyti taip:
dalimi: „32². Kuras iš perdirbtų neatsinaujinančių išteklių atliekų – skystasis ir dujinis kuras, gaminamas iš toliau naudoti netinkamų skystųjų arba kietųjų atliekų, susidarančių iš neatsinaujinančių išteklių, arba iš apdorojant atliekas gaunamų dujų ir išmetamųjų dujų, kurios to nesiekiant neišvengiamai susidaro iš neatsinaujinančių išteklių vykstant gamybos procesui.“
„1) jeigu perdirbant žaliavos partiją gaunama tik vienos
rūšies produkcija, skirta biodegalų ar skystųjų bioproduktų, iš atsinaujinančių išteklių pagaminto nebiologinės kilmės skystojo ir dujinio transporto kuro arba perdirbtos anglies kuro gamybai, partijos dydis ir susijusios tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo charakteristikos tikslinamos taikant perskaičiavimo koeficientą, atitinkantį tokiai gamybai skirtos produkcijos masės ir procesui patiektos žaliavos masės santykį;“ „2) jeigu perdirbant žaliavos partiją gaunama daugiau nei vienos rūšies produkcija, skirta biodegalų, skystųjų bioproduktų, iš atsinaujinančių išteklių pagaminto nebiologinės kilmės skystojo ir dujinio transporto kuro arba perdirbtos anglies kuro gamybai, kiekvienos rūšies produkcijai taikomas atskiras perskaičiavimo koeficientas ir atskiras masės balansas.“ „8.
Kuras iš perdirbtų neatsinaujinančių išteklių atliekų – skystasis ir dujinis kuras, gaminamas iš toliau naudoti netinkamų skystųjų arba kietųjų atliekų, susidarančių iš neatsinaujinančių išteklių, arba iš apdorojant atliekas gaunamų dujų ir išmetamųjų dujų, kurios to nesiekiant neišvengiamai susidaro iš neatsinaujinančių išteklių vykstant gamybos procesui.“
„1) jeigu perdirbant žaliavos partiją gaunama tik vienos
rūšies produkcija, skirta biodegalų ar skystųjų bioproduktų, iš atsinaujinančių išteklių pagaminto nebiologinės kilmės skystojo ir dujinio transporto kuro arba perdirbtos anglies kuro gamybai, partijos dydis ir susijusios tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo charakteristikos tikslinamos taikant perskaičiavimo koeficientą, atitinkantį tokiai gamybai skirtos produkcijos masės ir procesui patiektos žaliavos masės santykį;“ „2) jeigu perdirbant žaliavos partiją gaunama daugiau nei vienos rūšies produkcija, skirta biodegalų, skystųjų bioproduktų, iš atsinaujinančių išteklių pagaminto nebiologinės kilmės skystojo ir dujinio transporto kuro arba perdirbtos anglies kuro gamybai, kiekvienos rūšies produkcijai taikomas atskiras perskaičiavimo koeficientas ir atskiras masės balansas.“
„8. Šio straipsnio 6 ir 7 dalių nuostatos
taikomos neatsižvelgiant į tai, ar biodegalai, skystieji bioproduktai, iš atsinaujinančių išteklių pagamintas nebiologinės kilmės skystasis ir dujinis transporto kuras arba perdirbtos anglies kuras gaminami Europos Sąjungoje ar importuojami.“
2020-03-0340 Argumentai: užsitęsus šio įstatymo (ir lydinčiųjų įstatymų) svarstymo procedūroms, siūloma numatyti vėlesnes jo įsigaliojimo ir įgyvendinimo datas Pasiūlymas: Siūloma patikslinti 40 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„40 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas
ir taikymas 1.
Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 1 straipsnį, 2 straipsnio 1, 2, 4, 6, 10–14 dalis, 5 ir 6 straipsnius, 15 straipsnio 1 dalį, 22, 23, 24, 25, 27, 28, 30-36, 39 straipsnius, šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalis, įsigalioja 2020 m. birželio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos aplinkos ministras, Lietuvos Respublikos energetikos ministras ir Valstybinė energetikos reguliavimo taryba iki 2020 m. gegužės 31 d. priima šio įstatymo, išskyrus šio įstatymo
straipsnio 1 dalį, 22, 23, 24, 25, 27, 28, 30-36, 39 straipsnius, įgyvendinamuosius teisės aktus. 2. Šio įstatymo 2 straipsnio 6 dalis ir 15 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2020 m. gegužės 1 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministras iki 2020 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Šio įstatymo 23 straipsnis įsigalioja 2021 m. gegužės 1 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministras iki 2021 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo 23 straipsnio įgyvendimuosius teisės aktus. 4. Šio įstatymo 1 straipsnis, 2 straipsnio 1, 2, 4, 10–14 dalys, 5, 6, 22, 24, 25, 27, 28, 30- 36, 39 straipsniai įsigalioja
Respublikos energetikos ministras ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2021 m. birželio 29 d. priima šio įstatymo 1 straipsnio, 2 straipsnio 1, 2, 4, 10–14 dalių, 5, 6, 22, 24, 25, 27, 28, 30-36, 39 straipsnių įgyvendinamuosius teisės aktus. 5. Asmenims, iki šio įstatymo įsigaliojimo įgijusiems teisę pasinaudoti fiksuotu elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių tarifu, jiems taikomu skatinimo laikotarpiu atsinaujinančių išteklių energijos kilmės garantija neišduodama.“
8Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Skardžius
10Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA.
PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIIIP-4140 (2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Juozas Imbrasas Aplinkos apsaugos komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Matusevičiūtė [¹] Prieiga per internetą / Internet link: https://rspo.org/about/our-organisation [²] Prieiga per internetą / Internet link: https://www.forbes.com/sites/karstenstrauss/2019/01/22/the-most-sustainable-companies-in-2019/#18bd36b66d7d [³] Prieiga per internetą / Internet link: https://www.astra-agro.co.id/en/2019/07/01/norway-wont-ban-palm-oil-but-demands-sustainability/; https://www.regjeringen.no/contentassets/dea08a1f4cd74e86bd53a72a029e2b91/nn-no/pdfs/prp201920200001klddddpdfs.pdf [⁴] Atsinaujinančių energijos išteklių dalies, palyginti su bendruoju galutiniu energijos suvartojimu, apskaičiavimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2017 m. birželio
Calculation of the share of Renewable Sources of Energy as compared with the final energy consumption, approved by Order No 1-170 of the Minister of Energy of the Republic of Lithuania dated 28 June 2017 [⁵] Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 31 d. nutarimas byloje Nr. 42/03. / Ruling of the Constitutional Court of the Republic of Lithuania in Case No 42/03 [⁶] Žr. pavyzdžiui 2019-10-30 išvadą Nr. XIIIP-3997 / See e.g. Conclusion No XIIIP-3997 of 30/10/2019 (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/0883eb30fb1c11e993cb8c8daaf8ff8a?positionInSearchResults=1&searchModelUUID=ec1ddc0d-2c60-4b77-8712-0cf806ac1e30); 2019-10-09 išvadą Nr.
19-10411, prieiga per internetą / Conclusion No 19-10411 of 09/10/2019, internet link: [https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/2f8557b1ea7211e99f05bdf72918ad4e?positionInSearchResults=9&searchModelUUID=ec1ddc0d-2c60-4b77-8712-0cf806ac1e30]; [⁷] 2019-06-10 KT išvada Nr. (2.30E-35)6V-1322 / CC Conclusion No (2.30E-35)6V-1322 of 10/06/2019. [⁸] LRV nutarimas Nr. 833,m prieiga per internetą / Lithuanian Government‘s Resolution No 833, internet link : [https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/92f2dbf4bd0011e993cff47c25bfa28c?positionInSearchResults=0&searchModelUUID=decf1ab9-3679-4525-8182-e978af8fd943] [⁹] 2019-07-22 KT išvada Nr. (2.30E-35)6V-1554. / CC Conclusion No (2.30E-35)6V-1554 of 22/07/2019. [¹⁰] TM 2019-10-03 išvada Nr. 19-11096, prieiga per internetą / Conclusion No 19-11096 of MJ of 03/10/2019, internet link: [https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/83fd0f51e5b211e99f05bdf72918ad4e?positionInSearchResults=11&searchModelUUID=ec1ddc0d-2c60-4b77-8712-0cf806ac1e30]
Aplinkos apsaugos komitetas
16, 17, 18, 20, 20¹, 21, 22, 25, 28, 29, 35, 37, 38, 39, 46, 48, 49,
Imbrasas; komiteto nariai: Kęstutis Bacvinka, Linas Balsys, Andrius Mazuronis; Petras Nevulis, Paulius Saudargas, Artūras Skardžius; Virginija Vingrienė. Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Rasa Matusevičiūtė, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys: Energetikos viceministras Rytis Kėvelaitis, Klimato kaitos valdymo grupės vadovė Dovilė Zdanavičienė, patarėja Lina Sveklaitė ir vyriausioji specialistė Jevgenija Jankevič, Aplinkos ministerijos vyresn. patarėjas Tomas Aukštinaitis, LRSK TD vyresn. patarėjas Dainius Zableckis, VERT narys Donatas Jasas, LPK atstovas Virgilijus Dirma, VšĮ Žiedinė ekonomika atstovas Domantas Tracevičius, lobistas Šarūnas Frolenko, Ignitis grupės atstovai Laura Bešėnaitė, Povilas Kazlauskas, Nerijus Rasburskis ir Vitalija Laginauskaitė, LAIEK atstovas Martynas Nagevičius, Neste teisininkas Liudas
Imbrasas; komiteto nariai: Kęstutis Bacvinka, Linas Balsys, Aistė Gedvilienė; Simonas Gentvilas; Kęstutis Mažeika; Petras Nevulis, Artūras Skardžius; Virginija Vingrienė. Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Rasa Matusevičiūtė, padėjėja Vida Katinaitė.
Kviestieji asmenys: Seimo narys Virgilijus Poderys; Energetikos viceministras Rytis Kėvelaitis, Energetikos ministro patarėjas Alvydas Sakavičius; Klimato kaitos valdymo grupės patarėja Lina Sveklaitė ir vyriausioji specialistė Jevgenija Jankevič, Aplinkos viceministras Marius Narmontas; Aplinkos ministerijos klimato kaitos grupės vadovė Vilija Augutavičienė, VERT narys Donatas Jasas, LPK atstovas Virgilijus Dirma, VšĮ Žiedinė ekonomika atstovas Domantas Tracevičius, lobistas Šarūnas Frolenko, Ignitis grupės atstovai Jurgita Šoblinskienė; Laura Bešėnaitė, Ramūnas Kiaulėnas, Haroldas Nausėda; Neste teisininkas Liudas Basiulis, LSA prezidentas Dalius Gedvilas; LSEA prezidentas Vitas Mačiulis; LVOA atstovas Kęstutis Kupšys; LVEA atstovas Aistis Radavičius; LRSK EK biuro patarėjas Žilvinas
Imbrasas; komiteto nariai: Kęstutis Bacvinka, Linas Balsys, Aistė Gedvilienė; Simonas Gentvilas; Andrius Mazuronis; Kęstutis Mažeika; Petras Nevulis, Paulius Saudargas, Artūras Skardžius; Virginija Vingrienė. Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Rasa Matusevičiūtė, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys: Energetikos viceministras Rytis Kėvelaitis, Klimato kaitos valdymo patarėja Lina Sveklaitė, Seimo narys Dainius Kepenis, LRP patar4jas Tomas Lukoševičius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-11-1316 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projekto 2 straipsnio 3 dalimi siūloma papildyti įstatymo 2 straipsnį 3¹ dalimi ir nustatyti, kad
„Atsinaujinančių išteklių energijos bendrija – teisinis
statusas, suteikiamas šiame įstatyme nurodytos teisinės formos juridiniam asmeniui <...>“. Atkreiptinas dėmesys, jog įstatymo projekte nenurodoma, koks asmuo ir kokio proceso metu juridiniams asmenims suteiks atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos teisinį statusą, neaišku ir tai, per kokį terminą šis teisinis statusas turėtų būti suteikiamas. Be to, nėra aišku ir kaip toks teisinis statusas bus naikinamas ir kokios galėtų būti šio teisinio statuso panaikinimo teisinės pasekmės. Pastebėtina, jog toks teisinis reguliavimas yra tiesiogiai susijęs su asmenų teisių ir pareigų apimties reguliavimu, todėl jis turi būti nustatytas įstatyme ir negali būti nustatytas poįstatyminiame teisės akte. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
Vadovaujantis AIEĮ projekto 2 straipsnio 3 dalimi, atsinaujinančių išteklių energijos bendrija (AEIB) apibrėžiama kaip teisinis statusas, kuris suteikiamas atitinkant AIEĮ projekte nustatytus reikalavimus AEIB ir EEĮ projekte nustatytus reikalavimus nepriklausomiems tiekėjams, jei AEIB parduoda arba tiekia neatlygintinai elektros energiją tiesiogiai vartotojui. Tai įstatyminiu lygmeniu įtvirtinti reikalavimai AEIB, kurių nesilaikant būtų pažeista Energetikos įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad leidimo galiojimas yra panaikinamas esant reguliuojamos veiklos pažeidimams. Siekiant aiškumo, atitinkamai patikslintos Elektros energetikos įstatymo projekto ir Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projekto nuostatos.
EEĮ projektas: Papildyti 16 straipsnio 9 dalį 6 punktu: „6) atsinaujinančių išteklių energijos bendrijai.“ AIEĮ projektas: Pakeisti AIEĮ projekto 16 (atsisakius kai kurių Projekto nuostatų, pasikeitė straipsnių numeracija) straipsniu keičiamą Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20² straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Atsinaujinančių išteklių energijos bendrija
pripažįstama šios straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytai veiklai vykdyti įsteigta viešoji įstaiga, kurios veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymas ir kuri pagrįsta atviru ir savanorišku dalininkų dalyvavimu. Viešoji įstaiga atsinaujinančių išteklių energijos bendrija pripažįstama Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos leidimo gaminti elektros energiją išdavimo metu, jeigu atitinka šio straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus. 2. Viešosios įstaigos, siekiančios būti pripažintos atsinaujinančių išteklių energijos bendrija, dalininkais gali būti fiziniai asmenys, smulkiojo ar vidutinio verslo subjektai, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, ir (ar) savivaldybės, ir iš kurių:
1) ne mažiau kaip 51 procentas balsų visuotiniame dalininkų susirinkime priklauso dalininkams, kurie yra fiziniai asmenys, kurių gyvenamoji vieta Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka yra deklaruota savivaldybėje, kurioje planuojama statyti ar įrengti energijos gamybos įrenginį (įrenginius), ar kitos savivaldybės seniūnijose, kurios ribojasi su šia savivaldybe;
2) bet kuris iš dalininkų negali turėti daugiau kaip 20 procentų kitos energetikos įmonės balsų visuotiniame dalininkų susirinkime. 3.
pripažinta atsinaujinančių išteklių energijos bendrija, viešosios įstaigos steigimo sutartyje ir įstatuose nurodoma tvarka:
1) kuria priimami sprendimai dėl pagamintos energijos realizavimo;
2) dėl energijos gamybos įrenginių administravimo ir priežiūros;
3) dėl pajamų, gautų vykdant energijos gamybos veiklą, paskirstymo. 4. Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijai, siekiančiai dalyvauti šio įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje nurodytame aukcione, netaikomos šio įstatymo 20 straipsnio 16–20 dalių nuostatos. 5. Atsinaujinančių išteklių energijos bendrija turi teisę savo dalininkams jai priklausančiuose energijos gamybos įrenginiuose pagamintą energiją parduoti arba perduoti neatlygintinai. Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos dalininkai šią elektros energiją naudoja savo reikmėms ir ūkio poreikiams tenkinti. 6. Atsinaujinančių išteklių energijos bendrija, norėdama savo dalininkams ar kitiems vartotojams tiekti jai priklausančiuose energijos gamybos įrenginiuose pagamintą šilumą, turi atitikti Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme ir kituose teisės aktuose šilumos tiekėjui nustatytus reikalavimus. 7. Atsinaujinančių išteklių energijos bendrija, norėdama savo dalininkams parduoti arba perduoti neatlygintinai ar kitiems vartotojams parduoti jai priklausančiuose energijos gamybos įrenginiuose pagamintą elektros energiją, turi sudaryti atsinaujinančių išteklių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį, ir atitikti nepriklausomam elektros energijos tiekėjui nustatytas sąlygas ir reikalavimus, kaip tai nurodyta Elektros energetikos įstatyme. Šiuo atveju už elektros energijos persiuntimą perdavimo ir (ar) skirstomaisiais tinklais ir kitas operatoriaus teikiamas paslaugas atsiskaitoma Elektros energetikos įstatymo 34 straipsnio ir 40 straipsnio 1 dalyje nurodytomis sąlygomis. 8.
priklausančiuose energijos gamybos įrenginiuose pagamintą elektros energiją taip pat gali parduoti Prekybos elektros energija taisyklėse nustatyta tvarka ir būdais. 9. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba tikrina, prižiūri ir kontroliuoja, ar atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos atitinka šio straipsnio 3 dalies nuostatas. Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijai pažeidus šio straipsnio 3 dalies nuostatas sprendžiama dėl leidimo gaminti elektros energiją panaikinimo Elektros energetikos įstatymo 17 straipsnyje nustatyta tvarka
interneto svetainėse skelbia informaciją apie joms nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus ir kitas vietas, kuriuose gali būti statomi ar įrengiami atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos energijos gamybos įrenginiai. 11. Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijai netaikomos šio įstatymo 20¹ straipsnio nuostatos. 12. Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijai priklausančių energijos gamybos įrenginių statyba ir eksploatavimas vykdomi vadovaujantis bendraisiais įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytais veiklos energetikos sektoriuje leidimų išdavimo, projektavimo ir statybos, teritorijų planavimo, ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo, aplinkos apsaugos ir kitais susijusiais reikalavimais. 13. Atsinaujinančių išteklių energijos bendrija ir (ar) jos dalininkai nemoka už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas elektros energetikos sektoriuje už tą elektros energijos kiekį, kuris buvo pagamintas atsinaujinančių išteklių bendrijai priklausančiuose energijos gamybos įrenginiuose, patiektas į elektros tinklus ir po to suvartotas atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos ir (ar) jos dalininkų reikmėms ir ūkio poreikiams.“
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4 2.
Projekto 3 straipsnio 4 dalyje dėstomoje keičiamo įstatymo 3 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti skatinimo priemonės elektros energijos gamintojams, vykdantiems bandomuosius vėjo elektrinių projektus, taikymo maksimalų 5 metų terminą. Pritarus šiai nuostatai, atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu nėra nustatyta jokio nurodytos skatinimo priemonės taikymo termino, siekiant aiškumo, įstatymo projekto 41 straipsnį reikėtų papildyti nuostata dėl keičiamo įstatymo 3 straipsnio 6 dalies taikymo. Nepritarti Komiteto argumentai:
Bandomųjų elektrinių veiklą reglamentuoja Atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo skatinimo tvarkos aprašo X skyrius, kuriame nustatyta, kad siekiant vykdyti bandomuosius projektus, privalo kreiptis į LRV dėl bandomojo projekto statuso suteikimo. Atkreipiame dėmesį, kad į LRV nėra kreipęsis nė vienas asmuo dėl bandomojo projekto statuso suteikimo, todėl šiuo metu nėra asmenų, vykdančių bandomuosius vėjo elektrinių projektus, todėl AIEĮ projekto papildymas siūloma nuostata būtų perteklinis. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio, kuriame nustatyta Energetikos ministerijos kompetencija, 1 punktą, išbraukiant žodžius „teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis“. Pastebėtina, kad kitų ministerijų kompetenciją reguliuojančiuose straipsniuose nesiūloma padaryti atitinkamų pakeitimų.
Pritarti Komiteto pasiūlymas: Pakeisti AIEĮ projekto 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1) teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis pagal kompetenciją koordinuoja degiųjų dujinių produktų (biodujų), miško ir medienos atliekų, šiaudų, kitų rūšių biologinės kilmės kuro (žemės ūkio atliekų ir augalų, naudojamų energijai gaminti) gamybos ir naudojimo, taip pat aplinkos, geoterminės, hidroenergijos, saulės šilumos energijos ir saulės šviesos energijos, vėjo energijos naudojimo energijai gaminti plėtros ir skatinimo priemonių įgyvendinimą, atlieka jų įgyvendinimo stebėseną ir užtikrina valstybinę priežiūrą ir kontrolę;“. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
16
perdavimo paslaugų kainą. Neaišku, kaip tokios nuostatos įgyvendinimas paveiks elektros energijos kainą vartotojams, projekto aiškinamajame rašte tai nenurodyta. Be to, nėra aiškus siūlomos naujos nuostatos santykis su Elektros energetikos įstatymo 33 straipsnio nuostatomis dėl perdavimo tinklų plėtros ir sprendimų dėl investavimo priėmimo. Atsisakyti Projekto nuostatų Komiteto pasiūlymas:
Atsižvelgiant į klausymų metu pateiktas pastabas, siūloma atsisakyti Projekto nuostatų susijusių su tinklų plėtra jūrinių elektrinių prijungimui ir išsamiau įvertinti ir išdiskutuoti pakeitimus. Įstatymo projekte atsisakoma 14 ir 18 projekto straipsnių, kuriais atitinkamai buvo siūloma pakeisti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 18 ir 21 straipsnius. 14 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas Papildyti 18 straipsnį 3 dalimi: „3.
Priėmus šio įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje numatytą Vyriausybės nutarimą, perdavimo sistemos operatorius pagal kompetenciją imasi visų pagrįstai reikalingų priemonių perdavimo sistemos operatoriaus valdomiems elektros tinklams, įskaitant tinklams eksploatuoti reikalingus elektros įrenginius, objektus ir transformatorių pastotę Baltijos jūroje, projektuoti, įrengti, optimizuoti, išplėsti ir (ar) rekonstruoti ir didinti elektros tinklų pajėgumą tam, kad būtų galima prie elektros perdavimo tinklų prijungti atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias elektrines, numatomas įrengti Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalyse. Šių priemonių įgyvendinimo sąnaudos, įskaitant patiriamas pagrįstai reikalingiems žmogiškiesiems, techniniams ir materialiniams ištekliams įsigyti, laikomos perdavimo sistemos operatoriaus tinklų plėtros išlaidomis ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatyta tvarka yra įtraukiamos į perdavimo paslaugų kainą. Šių sąnaudų dalį, įtraukiamą į perdavimo paslaugų kainą, perdavimo sistemos operatorius, mažina lėšomis, teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis gautomis iš kitų šių priemonių finansavimo šaltinių.“
Pakeisti 21 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos
nustatyta tvarka elektrinę pastatęs ar įrengęs asmuo apmoka faktines elektrinių prijungimo prie elektros tinklų išlaidas, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje, išskyrus atvejus, kai elektrines, numatoma pastatyti ar įrengti Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir
(ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalyse.“
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
236 5.
Projekto 16 straipsnio 3 dalyje dėstomoje keičiamo įstatymo 20¹ straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti atvejus, kai gaminančio vartotojo įrengti energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginiai – saulės šviesos energijos moduliai ir jų generuojamai galiai priskiriami technologiniai įrenginiai yra kilnojamieji daiktai. Nuostata derintina su Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.2 straipsniu, kuriame yra nustatyti nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų požymiai. Pagal CK, įstatymu galima pripažinti kilnojamuosius pagal prigimtį daiktus nekilnojamaisiais, bet ne atvirkščiai. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad pagal nurodyto CK straipsnio 4 dalį, kilnojamasis daiktas, įeinantis į nekilnojamąjį daiktą ir praradęs savo individualius požymius, yra nekilnojamojo daikto dalis, o pagal
prie nekilnojamojo daikto, taip pat įeinantis į jį, bet nepraradęs savo individualių požymių, nelaikomas nekilnojamojo daikto dalimi. Nurodytomis CK nuostatomis ir reikėtų vadovautis, nustatant energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginių statusą. Be to, įstatymo projekto nuostata, jog tie patys įrenginiai yra laikomi nekilnojamaisiais arba kilnojamaisiais daiktais, atsižvelgiant į tai, kas juos įrengė, yra teisiškai ydinga. Daiktai skirstomi į rūšis pagal savo rūšinius požymius, daikto rūšis negali priklausyti nuo to, kas yra jo savininkas. Nepritarti Komiteto argumentai:
Siekiant tinkamai įgyvendinti ir pasiekti Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos tikslą – atsinaujinančių energijos išteklių srityje – iki 2020 metų turėti ne mažiau kaip 34 tūkst. elektros energijos vartotojų, naudojančių gaminančio vartotojo schemą.
Atsižvelgiant į tai, kad saulės šviesos energijos elektrinę galima įrengti ant mobilių pamatų, plūduriuojančią ant vandens, o tokios elektrinės dalis modulių gali būti išmontuoti ir perkelti iš vienos vietos į kitą vietą nepakeitus jų tiesioginės paskirties, ir siekiant, kad potencialūs investuotojai turėtų teisinį apibrėžtumą ir lūkestį, kad jų vykdoma veikla – gaminantiems vartotojams energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginių pardavimas – yra traktuojama vienodai visos šalies mastu. Siūloma pakeisti AIEĮ projekto 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
<...>
išdėstyti taip: ,,8. Gaminančių vartotojų ir asmenų, siekiančių tapti gaminančiais vartotojais, elektrinės gali būti statomos, įrengiamos ir eksploatuojamos Elektros energetikos įstatymo nustatyta tvarka kitų asmenų, turinčių leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir leidimą gaminti elektros energiją. Tokiu atveju gali būti statomos ir įrengiamos tik naujos atsinaujinančius išteklius naudojančios elektrinės, kurių statybai ar įrengimui naudojama anksčiau neeksploatuota elektrotechninė įranga. Saulės šviesos energijos elektrinėse, kurias pagal šios dalies nuostatas pastatė, įrengė ir eksploatuoja asmenys Elektros energetikos įstatymo nustatyta tvarka, turintys leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir leidimą gaminti elektros energiją, įrengti energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginiai – saulės šviesos energijos moduliai ir jų generuojamai galiai priskiriami technologiniai įrenginiai – yra kilnojamieji daiktai.“ 4 3. Pakeisti 20¹straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „11.
Tinklų operatorių sąnaudos, susijusios su gaminančio vartotojo ar asmens, siekiančio tapti gaminančiu vartotoju, elektros įrenginių prijungimu prie elektros tinklų, paskirstomos tokia tvarka:
1) kai prijungiami elektros vartojimo ir gamybos įrenginiai, buitiniai vartotojai, įskaitant ir pažeidžiamus vartotojus, apmoka 20 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų, o kiti vartotojai
2) kai prijungiami elektros gamybos įrenginiai, o elektros vartojimo įrenginiai yra prijungti prie skirstomųjų tinklų, vartotojai apmoka 100 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų arba moka pagal šį dydį apskaičiuotą ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos patvirtintą įkainį;
3) kai prijungiami elektros energijos gamybos įrenginiai, kurių prijungimo prie elektros tinklų taškas nesutampa su elektros energijos vartojimo vietos prijungimo tašku, vartotojai apmoka
dydį apskaičiuotą ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos patvirtintą įkainį.“ <...> Pakeisti AIEĮ projekto 2 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,6. Pakeisti 2 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:
„14. Elektrinė – elektros energijos gamintojo nuosavybės ar kita
teise valdoma visuma tarpusavyje technologiškai susijusių įrenginių ir jų technologinių priklausinių elektros energijai gaminti ar elektros ir šilumos energijai gaminti bendrosios gamybos būdu. Saulės šviesos energijos elektrinėje esantys moduliai ir jų generuojamai galiai priskiriami technologiniai įrenginiai yra kilnojamieji daiktai.“
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2019-11-1316 6.
Projekto 17 straipsnyje dėstomame keičiamo įstatymo 20² straipsnyje siūloma nustatyti, jog atsinaujinančių išteklių bendrijos statusą gali įgyti ir daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų bendrija, ir sodininkų bendrija (toliau – bendrijos). Tačiau kartu su projektu nėra teikiami įstatymų, reguliuojančių bendrijų veiklą, projektai. Pažymėtina, kad pagal galiojančius įstatymus bendrijų pagrindinė funkcija – administruoti jos narių turtą, valdomą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Įstatymai nedraudžia bendrijoms turėti ir savo turtą, savo įstatuose nustatyti disponavimu juo tvarką, tačiau abejotina, ar siūlomos įstatymo nuostatos bus efektyviai pritaikytos praktikoje, nesant įstatyminio reguliavimo, kas ir kokia tvarka priima sprendimus dėl energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos, jos pardavimo, kas ir kokia tvarka padengia energijos įrenginių įsigijimo ir eksploatavimo sąnaudas, kaip dalinamos iš energijos pardavimo gautos pajamos, kokias teises į bendrijos turtą turėtų asmuo, išstojęs iš bendrijos (pardavęs savo butą ar kitas patalpas daugiabučiame name, sodo sklypą) ir pan. Šiame kontekste pastebėtina ir tai, kad pagal bendrijų veiklą reguliuojančius įstatymus bendrijų narių visuotinių susirinkimų sprendimai dėl narių bendro turto valdymo ir naudojimo yra privalomi visiems bendrijos nariams, bendrijos nariai turi proporcingai savo daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje apmokėti išlaidas bendrosios nuosavybės objektams išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas, kitas įmokas. Tačiau abejotina, ar šis principas tiktų reguliuojant santykius dėl bendrijos, kaip juridinio asmens, turto (šiuo atveju – energijos gamybos įrenginių) įgijimo, valdymo ir naudojimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, jog kartu su vertinamu įstatymo projektu turėtų būti teikiami ir bendrijų veiklą reglamentuojančių įstatymų pakeitimų įstatymų projektai.
Pritarti Komiteto pasiūlymas: Siūloma taip išdėstyti 16 straipsniu pildomą įstatymo 20²straipsnį:
„1. Atsinaujinančių išteklių energijos bendrija
pripažįstama šios straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytai veiklai vykdyti įsteigta viešoji įstaiga, kurios veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymas ir kuri pagrįsta atviru ir savanorišku dalininkų dalyvavimu. Viešoji įstaiga atsinaujinančių išteklių energijos bendrija pripažįstama Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos leidimo gaminti elektros energiją išdavimo metu, jeigu atitinka šio straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus. 2. Viešosios įstaigos, siekiančios būti pripažintos atsinaujinančių išteklių energijos bendrija, dalininkais gali būti fiziniai asmenys, smulkiojo ar vidutinio verslo subjektai, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, ir (ar) savivaldybės, ir iš kurių:
1) ne mažiau kaip 51 procentas balsų visuotiniame dalininkų susirinkime priklauso dalininkams, kurie yra fiziniai asmenys, kurių gyvenamoji vieta Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka yra deklaruota savivaldybėje, kurioje planuojama statyti ar įrengti energijos gamybos įrenginį (įrenginius), ar kitos savivaldybės seniūnijose, kurios ribojasi su šia savivaldybe;
2) bet kuris iš dalininkų negali turėti daugiau kaip
susirinkime. 3. Viešąją įstaigą steigiant dėl siekio būti pripažinta atsinaujinančių išteklių energijos bendrija, viešosios įstaigos steigimo sutartyje ir įstatuose nurodoma tvarka:
1) kuria priimami sprendimai dėl pagamintos energijos realizavimo;
2) dėl energijos gamybos įrenginių administravimo ir priežiūros;
3) dėl pajamų, gautų vykdant energijos gamybos veiklą, paskirstymo. 4.
4Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijai,
siekiančiai dalyvauti šio įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje nurodytame aukcione, netaikomos šio įstatymo 20 straipsnio 16–20 dalių nuostatos. 5. Atsinaujinančių išteklių energijos bendrija turi teisę savo dalininkams jai priklausančiuose energijos gamybos įrenginiuose pagamintą energiją parduoti arba perduoti neatlygintinai. Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos dalininkai šią elektros energiją naudoja savo reikmėms ir ūkio poreikiams tenkinti. 6. Atsinaujinančių išteklių energijos bendrija, norėdama savo dalininkams ar kitiems vartotojams tiekti jai priklausančiuose energijos gamybos įrenginiuose pagamintą šilumą, turi atitikti Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatyme ir kituose teisės aktuose šilumos tiekėjui nustatytus reikalavimus. 7. Atsinaujinančių išteklių energijos bendrija, norėdama savo dalininkams parduoti arba perduoti neatlygintinai ar kitiems vartotojams parduoti jai priklausančiuose energijos gamybos įrenginiuose pagamintą elektros energiją, turi sudaryti atsinaujinančių išteklių elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį, ir atitikti nepriklausomam elektros energijos tiekėjui nustatytas sąlygas ir reikalavimus, kaip tai nurodyta Elektros energetikos įstatyme. Šiuo atveju už elektros energijos persiuntimą perdavimo ir (ar) skirstomaisiais tinklais ir kitas operatoriaus teikiamas paslaugas atsiskaitoma Elektros energetikos įstatymo 34 straipsnio ir 40 straipsnio 1 dalyje nurodytomis sąlygomis. 8. Atsinaujinančių išteklių energijos bendrija jai priklausančiuose energijos gamybos įrenginiuose pagamintą elektros energiją taip pat gali parduoti Prekybos elektros energija taisyklėse nustatyta tvarka ir būdais. 9. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba tikrina, prižiūri ir kontroliuoja, ar atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos atitinka šio straipsnio 3 dalies nuostatas.
Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijai pažeidus šio straipsnio 3 dalies nuostatas sprendžiama dėl leidimo gaminti elektros energiją panaikinimo Elektros energetikos įstatymo 17 straipsnyje nustatyta tvarka
svetainėse skelbia informaciją apie joms nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus ir kitas vietas, kuriuose gali būti statomi ar įrengiami atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos energijos gamybos įrenginiai. 11. Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijai netaikomos šio įstatymo 20¹ straipsnio nuostatos. 12. Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijai priklausančių energijos gamybos įrenginių statyba ir eksploatavimas vykdomi vadovaujantis bendraisiais įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytais veiklos energetikos sektoriuje leidimų išdavimo, projektavimo ir statybos, teritorijų planavimo, ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo, aplinkos apsaugos ir kitais susijusiais reikalavimais. 13. Atsinaujinančių išteklių energijos bendrija ir
(ar) jos dalininkai nemoka už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas elektros energetikos sektoriuje už tą elektros energijos kiekį, kuris buvo pagamintas atsinaujinančių išteklių bendrijai priklausančiuose gamybos įrenginiuose, patiektas į elektros tinklus ir po to suvartotas atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos ir (ar) jos dalininkų reikmėms ir ūkio poreikiams.“ Pakeisti EEĮ projekto 14 str. ir jį išdėstyti taip: „14 straipsnis. 49 straipsnio pakeitimas Papildyti 49 straipsnio 2 dalį 7 punktu:
7) vartotojai turi teisę būti atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos dalyviais dalininkais ir elektros energiją gaminančiais vartotojais.“
7Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3 7.
Projekto 17 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 20² straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, jog aukcione dėl teisės į kainos priedą dalyvaujančioms atsinaujinančių išteklių energijos bendrijoms netaikomos keičiamo įstatymo 20 straipsnio 16-20 dalių nuostatos, t.y. joms netaikomas pagaminto elektros energijos kiekio įpareigojimas. Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad toks reguliavimas siūlomas siekiant leisti atsinaujinančių išteklių energijos bendrijoms lygiomis teisėmis su kitais gamintojais pretenduoti į paramą. Taip projekto rengėjai, remdamiesi kitų, neįvardintų, valstybių patirtimi, atsižvelgdami į tose valstybėse vykdomų bendrijų projektus, jų dydžius, siekia panaikinti galimas kliūtis bendrijoms konkuruojant aukcionuose. Siūlymas diskutuotinas. Pastebėtina, kad kai kurie juridiniai asmenys, pavyzdžiui, kooperatinės bendrovės, gali būti pajėgūs pagaminti didelius kiekius elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių, taigi tokie juridiniai asmenys galėtų įgyti nepagrįstą pranašumą prieš kitus aukciono dėl kainos priedo dalyvius. Atsižvelgiant į tai, projektas tobulintinas, nustatant papildomus kriterijus atsinaujinančių išteklių bendrijoms, kurioms būtų taikoma aptariamame straipsnyje nustatyta lengvata. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
Pastaba tampa neaktuali, kadangi pagal TD pastabas iš esmės pasikeitė atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos samprata, t.y. ja galės būti tik viešoji įstaiga
8Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2019-11-1316 1,9 8.
Projekto 17 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 20² straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad „Valstybinė energetikos reguliavimo taryba tikrina, prižiūri ir kontroliuoja, ar atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos atitinka šio straipsnio 2 dalies nuostatas.“ Tačiau pastebėtina, jog nėra aiškūs tikrinimo, priežiūros ir kontrolės tikslai ir teisinės pasekmės, kurios galėtų ir turėtų kilti, jeigu atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos nebeatitinka įstatyme nustatytų kriterijų. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
Vadovaujantis AIEĮ projekto 2 straipsnio 3 dalimi, atsinaujinančių išteklių energijos bendrija (AEIB) apibrėžiama kaip teisinis statusas, kuris suteikiamas atitinkant AIEĮ projekte nustatytus reikalavimus AEIB ir EEĮ projekte nustatytus reikalavimus nepriklausomiems tiekėjams, jei AEIB parduoda arba tiekia neatlygintinai elektros energiją tiesiogiai vartotojui. Tai įstatyminiu lygmeniu įtvirtinti reikalavimai AEIB, kurių nesilaikant būtų pažeista Energetikos įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad leidimo galiojimas yra panaikinamas esant reguliuojamos veiklos pažeidimams. Siekiant aiškumo, atitinkamai patikslintos Elektros energetikos įstatymo projekto ir Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projekto nuostatos. EEĮ projektas:
Papildyti 16 straipsnio 9 dalį 6 punktu: „6) atsinaujinančių išteklių energijos bendrijai.“ AIEĮ projektas: Pakeisti AIEĮ projekto 16 straipsniu keičiamą Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20² straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Atsinaujinančių išteklių energijos bendrija pripažįstama šios straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytai veiklai vykdyti įsteigta viešoji įstaiga, kurios veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymas ir kuri pagrįsta atviru ir savanorišku dalininkų dalyvavimu.
Viešoji įstaiga atsinaujinančių išteklių energijos bendrija pripažįstama Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos leidimo gaminti elektros energiją išdavimo metu, jeigu atitinka šio straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus.“ Visos teisinės pasekmės dėl veiklos sąlygų nesilaikymo siejamos su leidimo plėtoti ir leidimo gaminti galiojimu. Siūloma616 straipsnio 9 dalį išdėstyti taip: „<...>
tikrina, prižiūri ir kontroliuoja, ar atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos atitinka šio straipsnio 3 dalies nuostatas. Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijai pažeidus šio straipsnio 3 dalies nuostatas sprendžiama dėl leidimo gaminti elektros energiją panaikinimo Elektros energetikos įstatymo 17 straipsnyje nustatyta tvarka.
<...>“
9Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
10
20² straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad „Savivaldybės, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu, rengdamos teritorijų planavimo dokumentus įvertina ir viešai savo interneto svetainėse skelbia informaciją apie joms nuosavybės teise priklausančias vietas, kur gali būti statomi ar įrengiami atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos energijos gamybos įrenginiai“. Atkreiptinas dėmesys, jog nėra aiškus siūlomos teisės normos tikslas ir adresatas, nes neaišku, kokios teisinės pasekmės galėtų ir turėtų kilti savivaldybėms paskelbus minėtą informaciją, ir kaip siūlomas teisinis reguliavimas yra susijęs su atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų veiklos sąlygomis ir principais.
Pritarti Komiteto pasiūlymas: AIEĮ projekto 17 straipsniu papildomo Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20² straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad atsinaujinančių išteklių bendrijos dalyviais gali būti ir savivaldybės. Tuo atveju, kai savivaldybės dalyvauja atsinaujinančių išteklių bendrijų veikloje, jos gali pasiūlyti joms priklausančias teritorijas bendrijos elektrinės statybai. Siūloma 16 straipsnio 10 dalį išdėstyti taip: „<...>
svetainėse skelbia informaciją apie joms nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus ir kitas vietas, kur gali būti statomi ar įrengiami atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos energijos gamybos įrenginiai.
<...>“
10Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
13
netaikomos šio įstatymo 20¹ straipsnio nuostatos. Atsižvelgiant į tai, kad pirminis atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų tikslas yra naudos teikimas savo dalyviams ir tuo jos panašios į gaminančius vartotojus, svarstytina, ar pagrįsta būtų netaikyti visų 20¹ straipsnio nuostatų, pvz., nurodyto straipsnio 9 dalyje nustatyta, jog gaminantis vartotojas nemoka už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas elektros energetikos sektoriuje už tą elektros energijos kiekį, kurį kaupimo laikotarpiu gaminantis vartotojas patiekė į elektros tinklus ir po to suvartojo savo reikmėms ir ūkio poreikiams.
Projekte nėra nuostatų, kaip atsinaujinančių išteklių bendrija mokės už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas elektros energetikos sektoriuje už tą elektros energijos kiekį, kurį ji suvartojo savo (ar savo dalyvių) reikmėms ir ūkio poreikiams, taigi ji šias lėšas mokės Vyriausybės nustatyta tvarka, kaip tai nustatyta Elektros energetikos įstatymo 74 straipsnyje, t. y. atsinaujinančių išteklių bendrijai, skirtingai nei gaminančiam vartotojui, bendros taisyklės išimtis nebus taikoma. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
Siūloma 16 straipsnio 13 dalį išdėstyti taip: „<...>
(ar) jos dalininkai nemoka už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas elektros energetikos sektoriuje už tą elektros energijos kiekį, kuris buvo pagamintas atsinaujinančių išteklių bendrijai priklausančiuose gamybos įrenginiuose, patiektas į elektros tinklus ir po to suvartotas atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos ir (ar) jos dalininkų reikmėms ir ūkio poreikiams.
<...>“
Papildyti Elektros energetikos įstatymo projekto 74 straipsnio 5 dalį 5 punktu:
„5) elektros energijos kiekį, kuris buvo pagamintas
atsinaujinančių išteklių bendrijai priklausančiuose gamybos įrenginiuose, patiektas į elektros tinklus ir suvartotas atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos ir (ar) jos dalyvių reikmėms ir ūkio poreikiams.“
11Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4 11.
Projekto 22 straipsnio 4 dalyje dėstomos keičiamo įstatymo 29 straipsnio 6 dalies nuostatos tobulintinos, nes neaišku, kokia tvarka turi būti panaikinama kilmės garantija ir kokios teisinės pasekmės atsiras gamintojui, jeigu jis nesikreips dėl kilmės garantijos panaikinimo. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
Pakeisti AIEĮ projekto 20 straipsniu keičiamo Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 29 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Kilmės garantija galioja 12 mėnesių nuo atitinkamo energijos vieneto
pagaminimo momento. Ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo kilmės garantijos galiojimo laikotarpio pabaigos kilmės garantija turi būti panaikinta elektros energijos, šilumos ar vėsumos energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, ar dujų, pagamintų iš atsinaujinančių energijos išteklių, gamintojų prašymu. Nepanaikinta kilmės garantija netenka galios ne vėliau kaip praėjus 18 mėnesių nuo atitinkamo energijos vieneto pagaminimo momento. Nebegaliojanti kilmės garantija įskaičiuojama į liekamąjį energijos rūšių derinį.“
13Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2019-11-1323 8,
siūlomo keisti įstatymo 38 straipsnio 8, 9, 10, 11 dalys formuluojamos kaip reikalavimai kitoms valstybėms, pavyzdžiui, „Valstybės, kurioje ruošiama miško biomasė kaip žaliava biodegalams ar skystiesiems bioproduktams, teisės aktai turi užtikrinti <...>“. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos jurisdikcija yra apribota Lietuvos Respublikos teritorija, todėl teisės aktuose negali būti nustatomi reikalavimai kitoms valstybėms. Tokio pobūdžio teisės normos gali būti nustatomos Europos Sąjungos teisiniuose dokumentuose, tačiau juos perkeliant į nacionalinę teisę, normos turi būti adaptuotos taip, kad jų nebūtų galima suprasti kaip reikalavimų kitoms valstybėms.
Pritarti Komiteto pasiūlymas: Pakeisti projekto 24 straipsniu (atsisakius kai kurių Projekto nuostatų, pasikeitė straipsnių numeracija) keičiamo 38 straipsnio 8, 9, 10 ir 11 dalis:
naudojama kaip žaliava biodegalams ar skystiesiems bioproduktams gaminti, turi būti paruošta teritorijoje, kuriai taikomi teisės aktai ir taikomos stebėsenos sistemos, turi užtikrinti užtikrinantys:
1) miško kirtimų teisėtumą;
2) kirtaviečių miško atkūrimą;
3) vietovių, nustatytų pagal tarptautinius ar konkrečios valstybės teisės aktus arba Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos sprendimu, tarp jų šlapžemių ir durpynų, apsaugą;
4) kirtimų vykdymą atsižvelgiant į dirvožemio kokybės ir biologinės įvairovės išsaugojimą;
5) kad atliekami miško kirtimai išlaikytų ar didintų miško produktyvumą. 9. Jeigu valstybėje šio straipsnio 8 dalyje nurodytų teisės aktų ir stebėsenos sistemų nėra, teritorijose, kuriose ruošiama miško biomasė kaip žaliava biodegalų ar skystųjų bioproduktų gamybai, turi būti įdiegtos valdymo sistemos, kurios užtikrina:
1) miško kirtimų teisėtumą;
2) kirtaviečių miško atkūrimą;
3) vietovių, nustatytų pagal tarptautinius ar konkrečios valstybės teisės aktus arba Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos sprendimu, tarp jų šlapžemių ir durpynų, apsaugą, išskyrus atvejus, kai pateikiama įrodymų, kad žaliavos derliaus nuėmimas neturi neigiamo poveikio aplinkai;
4) kirtimų vykdymą atsižvelgiant į dirvožemio kokybės ir biologinės įvairovės išsaugojimą;
5) kad atliekami miško kirtimai išlaikytų ar didintų miško produktyvumą. 10.
regioninė organizacija, kurioje paruošta mMiško biomasė, naudojama kaip žaliava biodegalams ar skystiesiems bioproduktams gaminti, turi atitikti būti paruošta teritorijoje ar ekonominės integracijos regioninėje organizacijoje, kuri atitinka šiuos žemės paskirties, žemės paskirties keitimo ir miškininkystės kriterijus:
1) yra Paryžiaus susitarimo, ratifikuoto Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl Paryžiaus susitarimo, priimto pagal Jungtinių Tautų Bendrąją klimato kaitos konvenciją, ratifikavimo“, šalis;
2) pagal Jungtinių Tautų Bendrąją klimato kaitos konvenciją patvirtintą ratifikuotą Lietuvos Respublikos Seimo 1995 m. vasario 23 d. nutarimu Nr. I-812 „Dėl Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos ratifikavimo“, yra pateikusi numatomus įgyvendinti nacionaliniu lygmeniu nustatomus įpareigojančius veiksmus, kurie apima žemės ūkio, miškininkystės ir žemės naudojimo išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimą ir absorbavimą ir užtikrina, kad bet kuris anglies sankaupų, susijusių su paruošta biomase, pokytis būtų įskaičiuojamas į valstybės įsipareigojimą mažinti arba apriboti išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, kaip numatyta nacionaliniu lygmeniu nustatytuose įpareigojančiuose veiksmuose;
3) pagal Paryžiaus susitarimo
reglamentuojantys teisės aktai, kuriais saugomos ir didinamos anglies sankaupos ir absorbentai ir kuriuose pateikiami įrodymai, kad deklaruojamas žemės paskirties, žemės paskirties keitimo ir miškininkystės sektoriuje išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis neviršija absorbuojamo tokių dujų kiekio. 11.
ekonominės integracijos regioninė organizacija neatitinka Nesant atitikties šio straipsnio 10 dalyje nurodytųiems kriterijųams, teritorijose, kuriose ruošiama miško biomasė kaip žaliava biodegalų ir skystųjų bioproduktų gamybai, turi būti įdiegtos valdymo sistemos, kurios užtikrina, kad anglies sankaupų ir absorbentų lygis ilguoju laikotarpiu būtų išlaikytas ar didinamas.“
14Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
243102
punkte vietoj žodžio „patvirtintą“ įrašytinas žodis „ratifikuotą“. Pritarti 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos saulės energetikos asociacija ir Lietuvos vartotojų organizacijų aljansas
11 Pakeisti Įstatymo projekto 17 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijai netaikomos šio įstatymo 20¹ straipsnio nuostatos. Tačiau jos gali būti taikomos, jei bendrijai įstatymų numatyta tvarka suteiktas gaminančio vartotojo statusas. Šiuo atveju 20² straipsnio p.7 energetinei bendrijai nebetaikomas. Nepritarti Komiteto argumentai:
Atkreiptinas dėmesys, kad AEIB nėra juridinis asmuo, o tik juridiniam asmeniui suteiktas statusas, kuris, taip pat, kaip ir gaminančio vartotojo (GV) atveju, suteikiamas juridiniam asmeniui, norinčiam vykdyti atitinkamą veiklą. Tai dvi skirtingos veiklos, kurias reglamentuoja teisės aktai, todėl priėmus siūlomą pataisymą, gautųsi taip, kad „AEIB statusui suteikiamas GV statusas“. Taip pat priėmus siūlomą pakeitimą vienas juridinis asmuo galės pasinaudoti dviejų skirtingų schemų siūlomais privalumais, pvz.: kaupti elektrą tinkluose ir dalyvauti aukcionuose, parduoti elektros energiją savo nariams.
Atkreiptinas dėmesys, kad siūlomas pakeitimas siejasi su nutolusių GV schema, kuri vartotojams, norintiems „kaupti“ elektros energiją tinkluose, yra patrauklesnė dėl savo paprastumo – nereikia atitikti nepriklausomam tiekėjui nustatytų sąlygų, prisiimti balansavimo atsakomybės. AIEB tapus GV, GV bus traktuojamas kaip gamintojas, kuriam bus taikomi gamintojui nustatyti reikalavimai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad dvi skirtingos schemos neturėtų būti apjungiamos, siekiant aiškumo ir paprastumo vartotojams. 2. Lietuvos pramoninkų konfederacija 2019-11-2728 Argumentai: Siekiant užtikrinti Nacionalinėje energetikos nepriklausomybės strategijoje numatytus tikslus, siūlome projekte numatyti didesnę galios ribą atsinaujinančios energetikos išteklių elektrinėms, nekeičiant žemės paskirties. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 29 straipsnį. Pakeisti 49 straipsnio 3 ir 5 dalis ir jas išdėstyti taip:
elektrinių (iki 350 500 kW), naudojančių atsinaujinančius energijos išteklius, ribotą dydį ir galimą poveikį ir siekiant išvengti neproporcingos finansinės bei administracinės naštos, atsakingos institucijos užtikrina, kad nedidelės įrengtosios galios elektrinių projektavimui ir statybai, išskyrus patvankinio tipo hidroelektrines, būtų taikomi supaprastinti reikalavimai, nereikalaujant rengti detaliųjų planų ir keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, jei tai neprieštarauja vietos tvarkymo ir naudojimo reglamentams. 4.
4Statomoms hidroelektrinėms keliami reikalavimai:
1) Vyriausybės nustatyta tvarka pirmenybė turi būti teikiama nepatvankinio tipo hidroelektrinių statybai;
2) jeigu hidroelektrinės tvenkinys užlieja teritoriją, teisės aktų nustatyta tvarka mokama kompensacija teritorijos savininkui ar valdytojui arba jiems susitarus žemė išperkama;
3) hidroelektrinėse turi būti įrengiami žuvitakiai ir sudaroma galimybė periodiškai pašalinti hidroelektrinės tvenkiniuose ir užtvenktuose ežeruose susikaupusius nešmenis;
4) kiti statomų hidroelektrinių aplinkosauginiai reikalavimai nustatomi teisės aktų nustatyta tvarka. 5. Kaimo vietovėse statant pavienes ne didesnės kaip
saulės šviesos energijos elektrines, nereikalaujama keisti žemės naudojimo paskirties, rengti detaliųjų planų ir keisti bendrojo plano sprendinių, jei tai neprieštarauja vietos tvarkymo ir naudojimo reglamentams. Pritarti
elektrinių asociacija
16 Atsižvelgiant į šiuo metu Lietuvos Respublikos Seimo Aplinkos apsaugos ir Ekonomikos komitetuose svarstomus Lietuvos Respublikos Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 1, 2, 3, 4, 5, 6, 11, 13, 14, 16, 17, 18, 20, 20(1), 21, 22, 25, 28, 29, 35, 37, 38, 39, 46, 48, 49, 55, 58, 59, 60, 61, 62, 63, 63(1), 64 straipsnių, Įstatymo priedo pakeitimo, Įstatymo 11(1) straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 20(2) straipsniu įstatymo projektą (toliau – AIEĮ projektas), Lietuvos vėjo elektrinių asociacija (toliau – Asociacija) teigiamai vertina teisės aktų nuostatų svarstymo proceso metu pasiektus kompromisus dėl teisės aktų formuluočių ir atitinkamai atliktus teisės aktų pakeitimus. Visgi, atsižvelgdama į kylančias diskusijas, Asociacija norėtų pateikti atskirą nuomonę dėl atsinaujinančių išteklių naudojimo elektros gamybai Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir
(ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalyse.
Manome, kad AIEĮ projekto 14 straipsnyje siūlomi AIEĮ 18 straipsnio pakeitimai, kuriais siūloma numatyti perdavimo sistemos operatoriaus pareigą įrengti pastotę Baltijos jūroje bei išplėsti ir (ar) rekonstruoti ir didinti elektros tinklų pajėgumą tam, kad būtų galima prie elektros perdavimo tinklų prijungti atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias elektrines, numatomas įrengti Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalyse, o šių priemonių įgyvendinimo sąnaudas laikytis perdavimo sistemos operatoriaus tinklų plėtros išlaidomis, yra būtini ir esminiai, siekiant užtikrinti Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje bei Nacionaliniame energetikos ir klimato srities veiksmų plano projekte numatytų tikslų įgyvendinimą tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu. Projektu numatomų Įstatymo pakeitimų įgyvendinimas prisidėtų prie palankios investicinės aplinkos Lietuvoje sukūrimo, kuri šiuo metu yra aktyviai stebima ne tik Lietuvos, bet ir užsienio šalių investuotojų, kurie esant tinkamoms sąlygoms yra pasiryžę nukreipti savo investicijas į atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą Lietuvoje.
Tikime, kad Projekte numatyto modelio, kuomet priemonių, skirtų prie elektros perdavimo tinklų prijungti Baltijos jūroje įrengtas atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias elektrines, įgyvendinimo sąnaudos būtų pagrįstai laikomos perdavimo sistemos operatoriaus tinklų plėtros išlaidomis, įgyvendinimas atitinka gerąją užsienio šalių praktiką (pvz., panašus modelis yra įgyvendinamas Danijoje ir Olandijoje), todėl jo taikymas Lietuvoje potencialiai prisidėtų ne tik prie strateginių Lietuvos energetikos sektoriaus tikslų įgyvendinimo, tačiau taip pat sudarytų tinkamas sąlygas stabdyti klimato kaitos pokyčius, susijusius su globaliu atšilimu. Neįgyvendinus Projekte numatytų priemonių, kiltų grėsmė nepasiekti Lietuvos tikslų, susijusių su elektros energijos gamyba iš atsinaujinančių energijos išteklių ilguoju laikotarpiu, o su perdavimo sistemos plėtra jūroje susijusių rizikų (ir kaštų) perkėlimas vystytojams potencialiai neskatintų investuotojų nukreipti savo investicijas į projektų įgyvendinimą Lietuvoje. Atsisakyti Projekto nuostatų Atsižvelgiant į klausymų metu pateiktas pastabas, siūloma atsisakyti Projekto nuostatų susijusių su tinklų plėtra jūrinių elektrinių prijungimui ir išsamiau įvertinti ir išdiskutuoti pakeitimus. Įstatymo projekte atsisakoma 14 ir 18 projekto straipsnių, kuriais atitinkamai buvo siūloma pakeisti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 18 ir 21 straipsnius. 14 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas Papildyti 18 straipsnį 3 dalimi: „3.
Priėmus šio įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje numatytą Vyriausybės nutarimą, perdavimo sistemos operatorius pagal kompetenciją imasi visų pagrįstai reikalingų priemonių perdavimo sistemos operatoriaus valdomiems elektros tinklams, įskaitant tinklams eksploatuoti reikalingus elektros įrenginius, objektus ir transformatorių pastotę Baltijos jūroje, projektuoti, įrengti, optimizuoti, išplėsti ir (ar) rekonstruoti ir didinti elektros tinklų pajėgumą tam, kad būtų galima prie elektros perdavimo tinklų prijungti atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias elektrines, numatomas įrengti Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalyse. Šių priemonių įgyvendinimo sąnaudos, įskaitant patiriamas pagrįstai reikalingiems žmogiškiesiems, techniniams ir materialiniams ištekliams įsigyti, laikomos perdavimo sistemos operatoriaus tinklų plėtros išlaidomis ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatyta tvarka yra įtraukiamos į perdavimo paslaugų kainą. Šių sąnaudų dalį, įtraukiamą į perdavimo paslaugų kainą, perdavimo sistemos operatorius, mažina lėšomis, teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis gautomis iš kitų šių priemonių finansavimo šaltinių.“
Pakeisti 21 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos
nustatyta tvarka elektrinę pastatęs ar įrengęs asmuo apmoka faktines elektrinių prijungimo prie elektros tinklų išlaidas, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje, išskyrus atvejus, kai elektrines, numatoma pastatyti ar įrengti Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir
(ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalyse.“
7 Dėl: Seimo narės Virginijos Vingrienės 2019-12-16 pasiūlymo Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr.
XI-1375 1, 2, 3, 4, 5, 6, 11, 13, 14, 16, 17, 18, 20, 20(1), 21, 22, 25, 28, 29, 35, 37, 38, 39, 46, 48, 49, 55, 58, 59, 60, 61, 62, 63, 63(1), 64 straipsnių, Įstatymo priedo pakeitimo, Įstatymo 11(1) straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 20(2) straipsniu įstatymo projektui Nr. XIIIP-4140 UAB “Neste Lietuva” (toliau – Bendrovė) yra didžiausias automatinių degalinių tinklas Lietuvoje. Jį sudaro 73 degalinės Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Ukmergės, Mažeikių, Molėtų, Kėdainių, Utenos miestuose bei Kauno, Panevėžio, Šilalės, Pasvalio ir Kalvarijos rajonuose. Bendrovės parduodami degalai gaminami NESTE korporacijos gamyklose, sertifikuotose ISCC sistemoje (angl. - International Sustainability and Carbon Certification). NESTE yra tarptautinės Tvaraus palmių aliejaus apvalaus stalo organizacijos (angl. – RSPO) nare[¹], kuri įsigyja biologinės kilmės žaliavas biodegalų gamybai iš sertifikuotų, užtikrinančių tvarumo principus žaliavų gamintojų. Visos žaliavos, kurias naudoja NESTE, yra tvariai gaminamos laikantis ES reikalavimų. NESTE yra pripažinta trečia tvariausia kompanija pasaulyje pagal Corporate Knights reitingą.[²] Degalinėse Bendrovė siūlo biodegalus, kaip degalus arba kaip degalų priedą, kuriems pagaminti naudojamos riebalų atliekos iš maisto pramonės, augalinio aliejaus gamybos liekanos ir antriniai produktai, panaudotas kepimo aliejus bei įvairūs kiti aliejai. Neste yra didžiausia pasaulyje dyzelino iš atsinaujinančių išteklių naudojant atliekas ir liekanas gamintoja, kuri siekia visiems Lietuvos mažmeninės prekybos degalais rinkos dalyviams tiekti savo atliekų ir liekanų pagrindu pagamintus hidrinto augalinio aliejaus (HVO) bioproduktus.
Tai galėtų turėti didžiulės naudos Lietuvai siekiant atsinaujinančios energetikos ir ŠESD (šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo) tikslų, numatytų ES teisės aktuose. Bendrovė buvo informuota apie Seimo narės V. Vingrienės įregistruotą 2019-12-16 pasiūlymą (toliau – Pasiūlymas) Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 1, 2, 3, 4, 5, 6, 11, 13, 14, 16, 17, 18, 20, 20(1), 21, 22, 25, 28, 29, 35, 37, 38, 39, 46, 48, 49, 55, 58, 59, 60, 61, 62, 63, 63(1), 64 straipsnių, Įstatymo priedo pakeitimo, Įstatymo 11(1) straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 20(2) straipsniu įstatymo projektui Nr. XIIIP-4140 (toliau – Įstatymo projektas). Bendrovė, susipažinusi su Pasiūlymu, jam iš esmės nepritaria dėl žemiau nurodytų priežasčių. Pirma, Pasiūlymas prieštarauja Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 35 ir 36 straipsniams, užtikrinantiems laisvą prekių judėjimą, kadangi šiuo atveju ES nenumato teisės nacionaliniu lygmeniu priimti Pasiūlyme nurodyto draudimo. Priešingai, 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją (toliau – AIED II), kurią Įstatymo projektu siekiama perkelti į nacionalinę teisę, numato, kad cukranendrių išspaudos, alyvpalmių aliejaus gamyklų nuotekos ir tuščios alyvpalmių vaisių kekės, yra laikomos pažangiųjų biodegalų žaliavomis, kurių naudojimas yra valstybių narių skatintinas (AIED II IX A priedas). Taigi, Pasiūlymu siūloma uždrausti biodegalų žaliavas, kurių panaudojimą ES skatina (t. y. ES skatina atliekų bei liekanų panaudojimą biodegalų gamybai, o ne jų išmetimą) (priedas Nr. 1). Antra, Pasiūlymas prieštarauja ES valstybių narių praktikai.
Skirtingai nei teigiama Pasiūlyme, jokia ES valstybė narė (net ir Prancūzija) nėra priėmusi tokio pobūdžio biodegalų, pagamintų iš cukrašvendrių, palmių, alyvpalmių, sojų, ar kitų atogrąžų augalinių aliejų, kitų jų šalutinių produktų ar jų atliekų, prekybos ribojimo. Pasiūlyme nepagrįstai teigiama, kad Norvegijos parlamentas yra nustatęs ribojimus palmių aliejų ir jų šalutinių produktų naudojimui biodegalų gamyboje. Priešingai, Norvegijos atsakingi pareigūnai yra deklaravę, jog tokio pobūdžio ribojimų ne tik nėra, bet ir jie nebus įvedami.[³] Atskirai pabrėžtina, jog tuo atveju, jeigu Seimas svarstytų Pasiūlyme numatyto draudimo priėmimą (kuris prieštarauja ES teisei), Pasiūlyme numatyto draudimo taikymui, dar iki jo priėmimo, privalėtų būti gautas išankstinis Europos Komisijos sutikimas pagal direktyvos (ES) 2015/1535 reikalavimus, nustatančius išankstinio notifikavimo procedūrą, taikomą pagal Vyriausybės 1999 m. gegužės 20 d. nutarimą Nr. 617 ‘Dėl Informacijos apie techninius reglamentus ir atitikties įvertinimo procedūras teikimo taisyklių patvirtinimo’ (toliau – Notifikavimo taisyklės). Trečia, Pasiūlymo priėmimas sukeltų riziką, kad mažėtų biodegalų pasiūla Lietuvoje, kas prieštarauja strateginiams nacionaliniams biodegalų plėtros tikslams. Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje numatyta, kad vienas iš strateginių energetikos tikslų yra didinti transporto sektoriuje suvartojamų biodegalų dalį bendrame kuro balanse ir, atsižvelgiant į nacionalinius ypatumus, didinti į iškastinio kuro degalus įmaišomą biodegalų dalį iki ES teisės aktuose nustatytų normų (Strategijos 69.1 p.) Ketvirta, Pasiūlymo priėmimas apribotų pažangiųjų biodegalų pasiūlą bei suvartojimą Lietuvoje, kadangi Pasiūlymu siekiama uždrausti pažangiųjų biodegalų gamybą ir iš cukranendrių išspaudų, palmių aliejaus gamyboje susidarančių atliekų bei liekanų, nors tai yra skatinama pagal AIED II IXA priedą.
Cukranendrių išspaudos, alyvpalmių aliejaus gamyklų nuotekos ir tuščios alyvpalmių vaisių kekės, kurių panaudojimą Pasiūlymu siekiama uždrausti, yra vienos iš žaliavų[⁴], iš kurių pagaminti biodegalai pagal Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 1 straipsnio 5 dalies 1 punktą 2020 metais privalo sudaryti ne mažiau kaip 0,5 procento transporto sektoriaus galutinio energijos suvartojimo. Pažangiųjų biodegalų plėtros tikslą įtvirtina ir Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategijos 169.5 punktas. Penkta, Pasiūlymas prieštarauja Konstituciniam proporcingumo principui.
Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimu, ūkinės veiklos ribojimas turi būti pagrįstas ir proporcingas siekiamam tikslui, imantis ūkinės veiklos ribojimų ir draudimų nustatymo turi būti laikomasi tam tikrų sąlygų: 1) ūkinės veiklos laisvė ribojama įstatymu; 2) ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; 3) ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis ir esmė;
4) yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo.[⁵] Pareigą užtikrinti, kad ūkinės veiklos laisvės ribojimas būtų pagrįstas, būtinas bei proporcingas siekiamam tikslui akcentuoja ir Teisingumo ministerija visoje eilėje savo teikiamų išvadų.[⁶] Bendrovei nėra aišku, kaip ir kodėl Pasiūlymu yra siekiama apriboti cukrašvendrių, palmių, alyvpalmių, sojų, ar kitų atogrąžų augalinių aliejų panaudojimą būtent biodegalų gamyboje, kai tuo tarpu pagrindinė šių žaliavų panaudojimo sritis yra maisto pramonė bei kosmetika, higienos prekės. Šešta, Pasiūlymas prieštarauja sąžiningos konkurencijos laisvei. NESTE yra išskirtinis rinkos dalyvis, kuris pasitelkdamas naujausias technologijas Lietuvos rinkai siūlo pažangiuosius biodegalus. Priėmus Pasiūlymą būtų apribota išimtinai NESTE teisė Lietuvos rinkai teikti šiuos produktus, kurių neteikia jokie kiti rinkos dalyviai.
Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – KĮ) 4 straipsnyje viešojo administravimo subjektams nustatyta pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę ir draudimas priimti teisės aktus ar kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes, ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus.[⁷] Pastebėtina, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimuose yra akcentavusi, kad: ‘Siūlomas teisinis reguliavimas turi būti išdiskutuotas, sistemiškas, turi būti įvertintos kitos galimos teisinio reguliavimo alternatyvos, galimi finansiniai bei žmogiškieji ištekliai, būtini siekiamam Įstatymo projekto rezultatui pasiekti.’[⁸] Septinta, Pasiūlymo priėmimu rizikuojama sukelti neigiamų padarinių transporto paslaugų bei prekių kainoms. Biodegalai naudojami visame Lietuvoje parduodamame transporto dyzeliniame kure, todėl priėmus Pasiūlymą jo ekonominis poveikis pasireikštų visai degalų rinkai. Tyrimų duomenys patvirtina, kad degalų kaina tiesiogiai lemia transporto paslaugų kainą ir sudaro jos pagrindinę dalį. Atitinkamai, degalų kaina yra vienas iš maisto produktų sudėtinių kainos elementų. Taigi, degalų pasiūlos ir konkurencijos mažmeninėje degalų prekyboje mažinimas tiesiogiai turės įtakos transporto paslaugų bei maisto produktų kainų pokyčiams. Aštunta, Pasiūlyme nurodytus siektinus tikslus, susijusius su aplinkosauga, užtikrina AIEĮ bei Įstatymo projekte nustatomi tvarumo kriterijai, kurių neatitinkantys biodegalai negali būti parduodami Lietuvos rinkoje. Devinta, Pasiūlymas nėra pagrįstas numatomo poveikio konkurencijai vertinimu.
KĮ 4¹straipsnis numato pareigą atlikti teisės akto projekto poveikio konkurencijai vertinimą, kai teisės akto projektu nustatomas, keičiamas ar panaikinamas reguliavimas nustato ribotą ūkio subjektų, galinčių vykdyti tam tikrą ūkinę veiklą, skaičių ir/ar apriboja ūkio subjektų galimybes vykdyti ūkinę veiklą, ir/ar nustato prekių ar paslaugų pardavimo, investicijų ar darbuotojų judėjimo geografinius ribojimus. Analogišką reikalavimą numato ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymas. Konkurencijos tarybos praktikoje pabrėžiama, kad: ‘Įstatymo projekto rengėjai privalo atlikti projekto vertinimą bei pasirinkti mažiausiai konkurenciją ribojančias alternatyvas, remdamiesi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 276 patvirtinta Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodika’[⁹] Teisingumo ministerija savo išvadose akcentuoja, kad: ‘Ūkio subjektų veiklos teisinis reguliavimas, ypač nustatantis naujus ūkinės veiklos ribojimus arba reikalaujantis tam tikrų investicijų, esminių vykdomos veiklos pokyčių, visų pirma, turėtų būti priimamas tik prieš tai išsamiai ir atsakingai įvertinus naujo reguliavimo galimą poveikį tiek laukiamų, tiek galimų neigiamų pasekmių aspektu, pašalinus abejones dėl teisinio reguliavimo pagrįstumo, proporcingumo, reikalingumo.’[¹⁰] Vadovaujantis 2012 m. spalio 16 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1276 ‘Dėl numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo’, tais atvejais, kai numatoma reglamentuoti iki tol nereglamentuotus santykius, taip pat kai iš esmės keičiamas teisinis reguliavimas, Vyriausybei atskaitingos institucijos privalo atlikti numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą. Metodikos 1 priedo IV dalis nurodo, kad, be kita ko, turi būti vertinamas ir poveikis konkurencijos sąlygoms.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, Lietuvos Respublikos Seimo aplinkos apsaugos komiteto prašome nepritarti Seimo narės Virginijos Vingrienės
savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba
1 Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – Taryba susipažino su Ekonomikos komiteto 2020 m sausio 23 d. siūlymu patikslinti Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 1, 2, 3, 4, 5, 6, 11, 13, 14, 16, 17, 18, 20, 20¹, 21, 22, 25, 28, 29, 35, 37, 38, 39, 46, 48, 49, 55, 58, 59, 60, 61, 62, 63, 63¹, 64 straipsnių, įstatymo priedo pakeitimo, įstatymo 11¹ straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo 20² straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIIP-4140 (toliau – Įstatymo projektas) 16 straipsnį, kuriuo keičiamas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20¹straipsnis, įtvirtinant šio straipsnio 2 dalies 4 punkte, kad gaminančiam vartotojui už per kaupimo laikotarpį suvartotos elektros energijos kiekį viršijantį į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekį energijos tiekėjas kompensuotų iš anksto tarpusavio sutartyse nustatyta tvarka ir sąlygomis. Taryba įvertinusi Ekonomikos komiteto pasiūlymą, iš esmės jam pritaria, tačiau atkreipia dėmesį, kad tuo atveju, jei gaminantis vartotojas nesutartų su elektros energijos tiekėju dėl kompensavimo sąlygų ir nepasirinktų tiekėjo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies nuostatomis, gaminančiam vartotojui turėtų būti užtikrinamas garantinis tiekimas, kurį vykdo skirstomųjų tinklų operatorius.
Atsižvelgiant į tai, Taryba siūlo papildyti Ekonomikos komiteto siūlymą dėl kompensavimo garantinio tiekimo atveju, išdėstant Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20¹straipsnio 2 dalies 4 punktą taip: ,,4) gaminančio vartotojo per kaupimo laikotarpį suvartotos elektros energijos kiekį viršijantis į elektros tinklus patiektas elektros energijos kiekis į kitą kaupimo laikotarpį nėra perkeliamas, ir už šį kiekį gaminančiam vartotojui nėra mokama; už šį kiekį energijos tiekėjas gaminančiam vartotojui kompensuoja iš anksto tarpusavio sutartyse nustatyta tvarka ir sąlygomis.
Energijos gamintojui ir tiekėjui nesusitarus dėl kompensacijos ir nesudarius tiekimo sutarties, garantinio tiekimo atveju, kai gaminančio vartotojo per kaupimo laikotarpį į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekis viršija suvartotos elektros energijos kiekį, skirstymo tinklų operatorius gaminančiam vartotojui kompensuoja už ne daugiau kaip 5 proc. gaminančio vartotojo per kaupimo laikotarpį patiekto elektros energijos kiekio Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatyta tvarka suskaičiuota elektros energijos kaina.“ Pažymime, kad riboti elektros energijos kiekį, už kurį gaminančiam vartotojui būtų kompensuojama, siūloma siekiant užkirsti kelią gaminantiems vartotojams piktnaudžiauti, t. y. įsirengti didesnės galios elektrines ir gaminti elektros energijos daugiau, nei suvartojama saviems poreikiams, taip užsitikrinant galimybę gauti už pagamintą elektros energiją tam tikrą atlygį, išvengiant gamintojui keliamų reikalavimų (pvz.: gauti leidimą plėtoti ir (ar) gaminti elektros energiją; laikytis Prekybos elektros energija taisyklėse rinkos dalyviams nustatytų reikalavimų) ir išsaugant gaminantiems vartotojams suteiktas privilegijas (pvz.: apmokėti tik dalį elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų sąnaudų; pasinaudoti Europos Sąjungos parama). Konkretus dydis, t. y.
Konkretus dydis, t. y. 5 proc. siūlomas, atsižvelgiant į UAB ,,Energijos skirstymo operatorius“ duomenis apie gaminančių vartotojų į tinklus patiektos, bet nesuvartotos elektros energijos kiekius. Pritarti Komiteto pasiūlymas: Siūloma papildyti 15 projekto straipsnį, keičiantį įstatymo 20¹ straipsnį, 2 dalies 4 punktu ir jį išdėstyti taip: „4) gaminančio vartotojo per kaupimo laikotarpį suvartotos elektros energijos kiekį viršijantis į elektros tinklus patiektas elektros energijos kiekis į kitą kaupimo laikotarpį nėra perkeliamas, ir už šį kiekį gaminančiam vartotojui nėra mokama už šį kiekį energijos tiekėjas gaminančiam vartotojui kompensuoja iš anksto tarpusavio sutartyse nustatyta tvarka ir sąlygomis. Garantinio tiekimo atveju, kai gaminančio vartotojo per kaupimo laikotarpį į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekis viršija suvartotos elektros energijos kiekį, skirstymo tinklų operatorius gaminančiam vartotojui kompensuoja už faktinį, bet ne didesnį kaip 5 procentų, gaminančio vartotojo per kaupimo laikotarpį arba nuo garantinio tiekimo pradžios, jeigu garantinis tiekimas vykdomas trumpiau negu nustatytas kaupimo laikotarpis, patiektą elektros energijos kiekį Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatyta tvarka apskaičiuota elektros energijos kaina;“
iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narė Virginija
247 Argumentai: Augant biodegalų paklausai Europoje, Indonezijoje ir Malaizijoje naikinami atogrąžų miškai, deginami durpynai ir jų vietoje plečiamos alyvpalmių plantacijos. Tai sukelia itin dideles klimato šilimą skatinančių dujų emisijas. JT maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenimis kiekvienais metais iškertama apie 13 mln. hektarų atogrąžų miškų.
Naikinant atogrąžų miškus naikinamos daugiau kaip pusės pasaulio gyvūnų rūšių ir daugiau kaip dviejų trečdalių augalų rūšių natūralios buveinės ir kyla grėsmė jų išlikimui. Atogrąžų miškuose gyvena kai kurios pasaulio rečiausios ir endeminės rūšys, įtrauktos į Tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos raudonąją knygą (IUCN) kaip grėsmingai nykstančios rūšys, kurių faktinis, apskaičiuotas, numatomas ar įtariamas populiacijos skaičiaus mažėjimas viršija 80 proc. per 10 metų. Įvairūs tyrimai atskleidžia, jog daugelyje šalių kuriant alyvpalmių plantacijas ir vykdant jų veiklą dideliu mastu pažeidžiamos pagrindinės žmogaus teisės, įskaitant priverstinius iškeldinimus, ginkluotą smurtą, vaikų darbą, vergavimą už skolas ar čiabuvių bendruomenių diskriminavimą;
Pastaraisiais metais 60 proc. ES alyvpalmių aliejaus importo teko energetikos sektoriui; iš jo – 45 proc. panaudota kaip transporto degalai (nuo 2010 m. šis skaičius padidėjo šešis kartus) Bendras žemės naudojimo paskirties pakeitimas pagal ES 2020 m. biodegalų įgaliojimą sudaro 8,8 Mha, iš kurių 2,1 Mha teritorijos pakeista Pietryčių Azijoje dėl spaudimo plėsti alyvpalmių plantacijas. Pusė šios teritorijos atsirado vietoje atogrąžų miškų ir durpynų;
Įvairiuose tyrimuose ir stebėjimuose nurodoma, jog pusė atogrąžų miškų naikinimo atvejų pastaraisiais metais buvo neteisėto miškų kirtimo komercinio žemės ūkio reikmėms rezultatas. Vieną iš pagrindinių šio naikinimo skatinimo priežasčių yra ir alyvpalmių aliejaus tarptautinė paklausa, kuri turi aiškias tendencijas smarkiai augti. Vertinama, jog dėl neteisėto atogrąžų miškų naudojimo komercinio žemės ūkio reikmėms kasmet pagaminama 1,47 milijardo tonų anglies dioksido, o tai atitinka 25 proc. ES deginant iškastinį kurą išmetamo dujų kiekio per metus („Miškų tendencijos: vartojimo prekės ir miškų naikinimas.
Draudimus ar kitokius ribojimus biodegalams iš palmių aliejaus ar jų šalutiniams produktams taiko Norvegija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Švedija, Italija, Austrija, Danija, Vokietija, Olandija bei Lenkija. Prancūzijoje Konstitucinis teismas atmetė naftos kompanijos skundą ir argumentus dėl biodegalų iš palmių vartojimo. Norvegijos Atogrąžų miškų fondo parengtoje ataskaitoje, kurios išvadomis rėmėsi Norvegijos parlamentas, nustatydamas ribojimus palmių aliejų ir jų šalutinių produktų naudojimui biodegalų gamyboje, teigiama, kad dėl netiesioginio žemės paskirties keitimo, iš palmių aliejaus ir jo produktų pagaminti biodegalai daro didesnį neigiamą poveikį aplinkai ir klimato kaitai, nei iškastinis kuras. Šioje ataskaitoje taip pat pažymima, kad Europos klimato politika, kurios tvarumo kriterijai numatyti ES Atsinaujinančios energijos direktyvoje yra labai riboto efektyvumo, ir neužkerta kelio atogrąžų miškų kirtimui, kurį skatina biodegalų gamybos iš palmių aliejaus mastai. 2016 metais Europos Komisijos užsakymu atliktos studijos rezultatai parodė, kad iš palmių aliejaus ir sojų, gaminami biodegalai daro ypač didelę žalą klimatui, įvertinant Žemės naudojimo, paskirties keitimo ir miškininkystės (ŽNPKM) sektoriuje susidarančią įtaką klimatui. Europos Parlamentas 20117 m. balandžio 4 dieną priėmė rezoliuciją, raginančią Europos Komisiją iki 2020 m. apriboti palmių aliejų ir jų šalutinių produktų naudojimą biodegalų gamyboje. 2019 metų kovą Europos Komisija patvirtino taisykles, apibrėžiančias darnumo biodegalų žaliavoms reikalavimus, kurias taikant absoliučiai didžioji dalis iš palmių aliejaus pagamintų biodegalų pateks tarp tų biodegalų, kurių vartojimo Europos Sąjunga numato atsisakyti iki 2030 metų.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vien ribojant, kad į rinką nepatektų biodegalai, kurių žaliava buvo gaminama neatitinkant ES Atsinaujinančių išteklių direktyvoje numatytų kriterijų, pats tokių biodegalų ar jų subproduktų (šalutinių produktų ar jų gamybos atliekų) naudojimas sukelia tokių biodegalų rinkos poreikį, kas savo ruožtu skatina darnumo kriterijų neatitinkančių žaliavų gavybą ir eksportą į kitas, ne ES valstybes. Lietuvoje iš palmių aliejaus pagaminti biodegalai sudaro mažiau, nei 20% visų Lietuvoje vartojamų biodegalų. Todėl tokių biodegalų vartojimo apribojimas nepadarys žymesnės įtakos biodegalų rinkai, kurią pilnai patenkinti gali iš vietinių žaliavų, kurių darnumą kontroliuoti yra gerokai paprasčiau, gaminami biodegalai,. Pasiūlymas: pakeisti įstatymo projekto 25 straipsniu keičiamo įstatymo 38 straipsnio 7 dalį ir išdėstyti ją taip: „6 7. Biodegalai ir skystieji bioproduktai neturi būti pagaminti iš žaliavų, užaugintų žemėje, kuri 2008 m. sausio mėnesį buvo durpynas, nebent išskyrus atvejus, kai pateikiama įrodymų, kad tai žaliavai auginti ir derliui nuimti nereikia sausinti anksčiau nenusausintos dirvos. Taip pat, biodegalai ir skystieji bioproduktai neturi būti pagaminti iš cukrašvendrių, palmių, alyvpalmių, sojų, ar kitų atogrąžų augalinių aliejų, kitų jų šalutinių produktų ar jų atliekų.“
narys Dainius Kepenis 2020-03-26 Argumentai: 2019-12-16 Seimo narė V. Vingrienė įregistravo pasiūlymą (toliau -Pasiūlymas) LR atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (toliau -AIEĮ) pakeitimo įstatymo projektui Nr.
XIIIP-4140 (toliau- Įstatymo projektas), kuriuo siūloma Įstatymo projekto 25 straipsnio 1 dalį išdėstyti sekančiai: „6 7. Biodegalai ir skystieji bioproduktai neturi būti pagaminti iš žaliavų, užaugintų žemėje, kuri 2008 m. sausio mėnesį buvo durpynas, nebent išskyrus atvejus, kai pateikiama įrodymų, kad tai žaliavai auginti ir derliui nuimti nereikia sausinti anksčiau nenusausintos dirvos. Taip pat, biodegalai ir skystieji bioproduktai neturi būti pagaminti iš cukrašvendrių, palmių, alvvpalmių, soių, ar kitų atogrąžų augaliniu alieių, kitų jų šalutinių produktų ar jų atlieka." Ekonomikos komitetas, kaip papildomas komitetas, 2020-01-23 registruota išvada nepritarė V. Vingrienės Pasiūlymui. Pagrindiniai minėto nepritarimo motyvai - siekis nedidinti degalų kainos galutiniams vartotojams ir biodegalų rinkos deficinė situacija. 2020 m. kovo 3 d. posėdyje Aplinkos komitetas pritarė V. Vingrienės Pasiūlymui ir paskelbė patikslintą įstatymo projektą Nr. XIIIP-4140(2) (toliau- Patikslintas įstatymo projektas). Be kita ko, minėtame komiteto posėdyje Energetikos ministerija pateikė informaciją, kad Pasiūlymų priėmimas gali turėti įtakos degalų kainoms vartotojams, o biodegalų rinka šiai dienai yra itin monopolizuota – 2 didieji rinkos dalyviai užima apie 80 proc. rinkos, o trečiasis subjektas – apie 20 proc. Tuo tarpu priėmus Pasiūlymą, rinkoje beliktų tik dvi pagrindinės įmonės, kurios valdomą 80 proc. rinkos dalį padidintų iki 100 proc. AIEĮ tiesiogiai numato biodegalų gamybos iš šalutinių produktų ar jų atliekų skatinimą. Pagal
Parlamento ir Tarybos Direktyvą (ES) 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančiųjų išteklių energiją cukranendrių išspaudos, alyvpalmių aliejaus gamyklų nuotekos ir tuščios alyvpalmių vaisių kekės yra laikomos viena iš pažangiųjų biodegalų gamybos priemonių.
Pažymėtina, jog tiek nurodyta direktyva, tiek nacionalinė teisė skatina cukranendrių išspaudų bei alyvpalmių aliejaus gamybos metu susidarančių atliekų panaudojimą, kadangi minėtos atliekos susidaro maisto, kosmetikos pramonėje ir jų nepanaudojimas biodegalų srityje lemtų šių atliekų išmetimą, kai tuo tarpu jų panaudojimas lemia tinkamų biodegalų gamybą. 2020 m. kovo 4 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT), išnagrinėjęs Seimo nario Simono Gentvilo prašymą ištirti energetikos ministro, aplinkos ministro ir susisiekimo ministro 2010 m. gruodžio 22 d. įsakymu patvirtintų vartojamų naftos produktų, biodegalų ir skystojo kuro privalomųjų kokybės rodiklių atitiktį Lietuvos įstatymams, byloje Nr. eI-3-968-2020 konstatavo, kad minėto įsakymo nuostatos akivaizdžiai prieštarauja Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymui. Pagal LVAT sprendimo turinį privalės būti pakeisti poįstatyminiai teisės aktai numatant įpareigojimą visus metus degaluose naudoti biodegalus (šiuo metu nebuvo privalomas biodegalų naudojimas žiemos sezono metu). Taigi, artimiausiu metu biodegalų poreikis rinkoje dar labiau išaugs, kas reikalauja užtikrinti biodegalų prieinamumą Lietuvos rinkai. Priėmus Patikslintą įstatymo projektą pagal Pasiūlyme išdėstytas nuostatas rinkoje likus tik du pagrindiniai biodegalų gamintojai, biodegalų gamybai naudojantys rapsus, kurie galės nulemti ir diktuoti biodegalų kainą Lietuvos rinkai. Po minėto LVAT sprendimo esant išaugusiam biodegalų poreikiui, susidariusi situacija lems neišvengiamą degalų kainos vartotojams augimą bei su tuo susijusį maisto produktų, transporto paslaugų kainų augimą.
Priėmus patikslintame įstatymo projekte numatytą žaliavų biodegalų gamybai draudimą, išaugęs išimtinai rapsų žaliavos naudojimas biodegalų gamybai lems neišvengiamą Lietuvos dirvožemio alinimą. Pagal mokslinius straipsnius bei viešai skelbiamą informaciją, rapsų, kaip vienintelės ir pagrindinės, kultūros auginimas ypač alina dirvožemį (žr. http://ukininkopatarejas.lt/subalansuotas-tresimas-alina-ar-gerina-dirvozemius/; https://www.15min.lt/verslas/naujiena/zemes-ukis/dirvozemio-gelbejimo-planas-mokslininku-rankose-313-1114600 https://www.delfi.lt/grynas/aplinka/mokslininkai-didziausias-dirvozemio-priesas-godumas.d?id=61316721 https://geografija.lt/2019/03/zemes-ukis-gerokai-prisidirbo-prarasta-jau-puse-visos-planetos-dirvozemio-o-tempai-tokie-kad-greitai-bus-badas-kokia-situacija-lietuvoje-ir-ka-sako-mokslininkai/ https://www.mruni.eu/upload/iblock/ee4/VPA_16(2)_07_Galnaityte.pdf) Taip pat, žvejybą sektorių vienijančios įmonės taip pat yra išreiškusios susirūpinimą, kad rapsų auginime naudojamų trąšų kiekio augimas, kelia pavojų žuvininkystės sektoriui. Nurodytos pasikeitusios aplinkybės, susijusios su priimtu 2020 m. kovo 4 d. LVAT sprendimu, bei siekis užtikrinti degalų kainų vartotojams neaugimą bei biodegalų rinkos neuždarymą, demonopolizavimą, ir Lietuvos dirvožemio ir žuvininkystės sektoriaus apsaugą, lemia šį pasiūlymą pakeisti įstatymo projekto 23 straipsniu keičiamo įstatymo 38 straipsnio 6 dalį numatant biodegalų, naudojamų iš atliekų, panaudojimo biodegalų gamybai siūlomo draudimo atsisakymą bei nuostatą, kad yra ribojamas palmių aliejaus bei kitų atogrąžų žaliavų naudojimas tuo atveju, jeigu jos nėra sertifikuotos.
Pažymėtina, jog egzistuojanti tarptautinė sertifikavimo sistema leidžia užtikrinti, jog biodegalų gamybai būtų naudojamos tik sertifikuotos žaliavos, kurių gamyba nepažeidžia aplinkosauginių reikalavimų. Sertifikuotų žaliavų naudojimo biodegalams leidimas bei su tuo susijęs šis pasiūlymas pilnai atitinka ir įgyvendina V. Vingrienės Pasiūlymo tikslus. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 23 straipsniu keičiamo įstatymo 38 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Biodegalai ir skystieji bioproduktai neturi būti
pagaminti iš žaliavų, užaugintų žemėje, kuri 2008 m. sausio mėnesį buvo durpynas, išskyrus atvejus, kai pateikiama įrodymų, kad tai žaliavai auginti ir derliui nuimti nereikia sausinti anksčiau nenusausintos dirvos. Be to, biodegalai ir skystieji bioproduktai neturi būti pagaminti iš cukrašvendrių, palmių, alyvpalmių, sojų ar kitų atogrąžų augalų aliejų, kitų jų šalutinių produktų ar jų atliekų., išskyrus atvejus, jeigu naudojamos sertifikuotos žaliavos.“
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
komitetas 2020-01-23 Pasiūlyti pagrindiniam Aplinkos apsaugos komitetui patobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Ekonomikos komiteto pasiūlymą ir kitus pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė Pritarti Ekonomikos komitetas
1 Argumentai: Siūlome atsisakyti galiojančio įstatymo 20¹straipsnio 2 dalies 4 punkte išdėstytos nuostatos, pagal kurią elektros energiją gaminančiam vartotojui neatlyginama už kaupimo laikotarpiu į elektros tinklus patiektą ir nesuvartotą elektros energijos kiekį. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 16 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20¹straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,4) gaminančio vartotojo per kaupimo laikotarpį suvartotos elektros energijos kiekį viršijantis į elektros tinklus patiektas elektros energijos kiekis į kitą kaupimo laikotarpį nėra perkeliamas, ir už šį kiekį gaminančiam vartotojui nėra mokama; už šį kiekį energijos tiekėjas gaminančiam vartotojui kompensuoja iš anksto tarpusavio sutartyse nustatyta tvarka ir sąlygomis;“ Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas:
Siūloma papildyti 15 projekto straipsnį, keičiantį įstatymo 20¹ straipsnį, 2 dalies 4 punktu ir jį išdėstyti taip: „4) gaminančio vartotojo per kaupimo laikotarpį suvartotos elektros energijos kiekį viršijantis į elektros tinklus patiektas elektros energijos kiekis į kitą kaupimo laikotarpį nėra perkeliamas, ir už šį kiekį gaminančiam vartotojui nėra mokama už šį kiekį energijos tiekėjas gaminančiam vartotojui kompensuoja iš anksto tarpusavio sutartyse nustatyta tvarka ir sąlygomis.
Garantinio tiekimo atveju, kai gaminančio vartotojo per kaupimo laikotarpį į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekis viršija suvartotos elektros energijos kiekį, skirstymo tinklų operatorius gaminančiam vartotojui kompensuoja už faktinį, bet ne didesnį kaip 5 procentų, gaminančio vartotojo per kaupimo laikotarpį arba nuo garantinio tiekimo pradžios, jeigu garantinis tiekimas vykdomas trumpiau negu nustatytas kaupimo laikotarpis, patiektą elektros energijos kiekį Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatyta tvarka apskaičiuota elektros energijos kaina;“
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
dėl šio projekto ir teikti patobulintą įstatymo projekto variantą. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Aplinkos apsaugos komitetas 2020-03-0316 Argumentai: Siekiant išvengti situacijos, kai suteikiama parama atsinaujinančius išteklius naudojančioms elektrinėms išreiškiama procentiniu dydžiu ir rangovai ar pardavėjai dirbtinai padidina parduodamos įrangos ar atliekamų paslaugų kainą, siekiant gauti didesnę paramos išmoką, siūlau Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projekte, kuriuo siūloma įtvirtinti atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų veiklos galimybes, įtvirtinti kad Vyriausybės įgaliota institucija nustatytų paramos teikimo tvarką ir didžiausią galimą paramos dydį įrenginio 1 kW. Pasiūlymas: papildyti įstatymo projekto 17 straipsnį, kuriuo Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas papildomas 20² straipsniu, nauja 14 dalimi: „14. Atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų įrenginiams ir jų įrengimui įsigyti gali būti taikoma parama, kurios didžiausią galimą dydį 1 kW įrenginio galios ir teikimo tvarką nustato Vyriausybės įgaliota institucija.“
22
8 1,2 Argumentai: Įstatymo projekte numatytos nuostatos, susijusios su tvarumo ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimo kriterijais ir numatyta, kad jie taikomi ir perdirbtos anglies kurui, tačiau, vadovaujantis Direktyvos nuostatomis dar nėra apsispręsta dėl galimybių naudoti šį kurą bei jo vertinimo apskaičiuojant atsinaujinančių išteklių dalį transporte. Atsižvelgiant į tai, siūlytina atsisakyti nuostatų, kuriose įvardinamas bei apibrėžiamas perdirbtos anglies kuras, išdiskutuoti perdirbtos anglies kuro naudojimo galimybes, rizikas bei pasekmes ir tai įvertinti rengiant kitus įstatymų projektus, į kuriuos bus perkeliamos Direktyvos nuostatos, reglamentuojančios transporto sektorių ir atsinaujinančių išteklių dalies apskaičiavimą.
Pasiūlymas: išbraukti 2 straipsnio 32² dalį, taip pat patikslinti 22 straipsniu keičiamo 37 įstatymo straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktą bei 8 dalį ir jas atitinkamai išdėstyti taip:
dalimi: „32². Kuras iš perdirbtų neatsinaujinančių išteklių atliekų – skystasis ir dujinis kuras, gaminamas iš toliau naudoti netinkamų skystųjų arba kietųjų atliekų, susidarančių iš neatsinaujinančių išteklių, arba iš apdorojant atliekas gaunamų dujų ir išmetamųjų dujų, kurios to nesiekiant neišvengiamai susidaro iš neatsinaujinančių išteklių vykstant gamybos procesui.“
„1) jeigu perdirbant žaliavos partiją gaunama tik vienos
rūšies produkcija, skirta biodegalų ar skystųjų bioproduktų, iš atsinaujinančių išteklių pagaminto nebiologinės kilmės skystojo ir dujinio transporto kuro arba perdirbtos anglies kuro gamybai, partijos dydis ir susijusios tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo charakteristikos tikslinamos taikant perskaičiavimo koeficientą, atitinkantį tokiai gamybai skirtos produkcijos masės ir procesui patiektos žaliavos masės santykį;“ „2) jeigu perdirbant žaliavos partiją gaunama daugiau nei vienos rūšies produkcija, skirta biodegalų, skystųjų bioproduktų, iš atsinaujinančių išteklių pagaminto nebiologinės kilmės skystojo ir dujinio transporto kuro arba perdirbtos anglies kuro gamybai, kiekvienos rūšies produkcijai taikomas atskiras perskaičiavimo koeficientas ir atskiras masės balansas.“ „8.
Kuras iš perdirbtų neatsinaujinančių išteklių atliekų – skystasis ir dujinis kuras, gaminamas iš toliau naudoti netinkamų skystųjų arba kietųjų atliekų, susidarančių iš neatsinaujinančių išteklių, arba iš apdorojant atliekas gaunamų dujų ir išmetamųjų dujų, kurios to nesiekiant neišvengiamai susidaro iš neatsinaujinančių išteklių vykstant gamybos procesui.“
„1) jeigu perdirbant žaliavos partiją gaunama tik vienos
rūšies produkcija, skirta biodegalų ar skystųjų bioproduktų, iš atsinaujinančių išteklių pagaminto nebiologinės kilmės skystojo ir dujinio transporto kuro arba perdirbtos anglies kuro gamybai, partijos dydis ir susijusios tvarumo ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo charakteristikos tikslinamos taikant perskaičiavimo koeficientą, atitinkantį tokiai gamybai skirtos produkcijos masės ir procesui patiektos žaliavos masės santykį;“ „2) jeigu perdirbant žaliavos partiją gaunama daugiau nei vienos rūšies produkcija, skirta biodegalų, skystųjų bioproduktų, iš atsinaujinančių išteklių pagaminto nebiologinės kilmės skystojo ir dujinio transporto kuro arba perdirbtos anglies kuro gamybai, kiekvienos rūšies produkcijai taikomas atskiras perskaičiavimo koeficientas ir atskiras masės balansas.“
„8. Šio straipsnio 6 ir 7 dalių nuostatos
taikomos neatsižvelgiant į tai, ar biodegalai, skystieji bioproduktai, iš atsinaujinančių išteklių pagamintas nebiologinės kilmės skystasis ir dujinis transporto kuras arba perdirbtos anglies kuras gaminami Europos Sąjungoje ar importuojami.“
2020-03-0939 Argumentai: užsitęsus šio įstatymo (ir lydinčiųjų įstatymų) svarstymo procedūroms, siūloma numatyti vėlesnes jo įsigaliojimo ir įgyvendinimo datas Pasiūlymas: Siūloma patikslinti 39 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „39 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas 1.
Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 1 straipsnį, 2 straipsnio 1, 2, 4, 6, 10–14 dalis, 5 ir 6 straipsnius, 8 straipsnį, 15 straipsnio 1 dalį, 22, 23, 24, 26, 27, 29–35, 38straipsnius, šio straipsnio 2 ir 3 dalis, įsigalioja 2020 m. birželio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos aplinkos ministras, Lietuvos Respublikos energetikos ministras ir Valstybinė energetikos reguliavimo taryba iki 2020 m. gegužės 31 d. priima šio įstatymo, išskyrus šio įstatymo 1 straipsnį, 2 straipsnio 1, 2, 4, 6, 10–14 dalis, 5 ir 6 straipsnius, 8 straipsnio, 15 straipsnio 1 dalį, 22, 23, 24,26, 27, 29–35, 38 straipsnius, įgyvendinamuosius teisės aktus. 2. Šio įstatymo 2 straipsnio 6 dalis ir 15 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2020 m. gegužės 1 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministras iki 2020 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Šio įstatymo 1 straipsnis, 2 straipsnio 1, 2, 4, 10–14 dalys, 5, 6, 8, 22, 23, 24, 26, 27, 29–35, 38 straipsniai įsigalioja
Respublikos energetikos ministras ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2021 m. birželio 29 d. priima šio įstatymo 1 straipsnio, 2 straipsnio 1, 2, 4, 10–14 dalių, 5, 6, 8, 22, 23, 24, 26, 27, 29–35, 38 straipsnių įgyvendinamuosius teisės aktus. 4. Asmenims, iki šio įstatymo įsigaliojimo įgijusiems teisę pasinaudoti fiksuotu elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių tarifu, jiems taikomu skatinimo laikotarpiu atsinaujinančių išteklių energijos kilmės garantija neišduodama.“
8Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Skardžius
siūlomas įstatymo projektas Nr. XIIIP-4140 (3) ir jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkas (Parašas) Juozas Imbrasas Aplinkos apsaugos komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Matusevičiūtė [¹] Prieiga per internetą / Internet link: https://rspo.org/about/our-organisation [²] Prieiga per internetą / Internet link: https://www.forbes.com/sites/karstenstrauss/2019/01/22/the-most-sustainable-companies-in-2019/#18bd36b66d7d [³] Prieiga per internetą / Internet link: https://www.astra-agro.co.id/en/2019/07/01/norway-wont-ban-palm-oil-but-demands-sustainability/; https://www.regjeringen.no/contentassets/dea08a1f4cd74e86bd53a72a029e2b91/nn-no/pdfs/prp201920200001klddddpdfs.pdf [⁴] Atsinaujinančių energijos išteklių dalies, palyginti su bendruoju galutiniu energijos suvartojimu, apskaičiavimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2017 m. birželio
Calculation of the share of Renewable Sources of Energy as compared with the final energy consumption, approved by Order No 1-170 of the Minister of Energy of the Republic of Lithuania dated 28 June 2017 [⁵] Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 31 d. nutarimas byloje Nr. 42/03. / Ruling of the Constitutional Court of the Republic of Lithuania in Case No 42/03 [⁶] Žr. pavyzdžiui 2019-10-30 išvadą Nr. XIIIP-3997 / See e.g. Conclusion No XIIIP-3997 of 30/10/2019 (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/0883eb30fb1c11e993cb8c8daaf8ff8a?positionInSearchResults=1&searchModelUUID=ec1ddc0d-2c60-4b77-8712-0cf806ac1e30); 2019-10-09 išvadą Nr. 19-10411, prieiga per internetą / Conclusion No 19-10411 of 09/10/2019, internet link: [https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/2f8557b1ea7211e99f05bdf72918ad4e?positionInSearchResults=9&searchModelUUID=ec1ddc0d-2c60-4b77-8712-0cf806ac1e30]; [⁷] 2019-06-10 KT išvada Nr. (2.30E-35)6V-1322 / CC Conclusion No (2.30E-35)6V-1322 of 10/06/2019. [⁸] LRV nutarimas Nr.
833,m prieiga per internetą / Lithuanian Government‘s Resolution No 833, internet link : [https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/92f2dbf4bd0011e993cff47c25bfa28c?positionInSearchResults=0&searchModelUUID=decf1ab9-3679-4525-8182-e978af8fd943] [⁹] 2019-07-22 KT išvada Nr. (2.30E-35)6V-1554. / CC Conclusion No (2.30E-35)6V-1554 of 22/07/2019. [¹⁰] TM 2019-10-03 išvada Nr. 19-11096, prieiga per internetą / Conclusion No 19-11096 of MJ of 03/10/2019, internet link: [https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/83fd0f51e5b211e99f05bdf72918ad4e?positionInSearchResults=11&searchModelUUID=ec1ddc0d-2c60-4b77-8712-0cf806ac1e30]