Projekto lyginamasis variantas
2019 m. d. Nr. Vilnius
išdėstyti taip: „1) jis buvo nuteistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, nepaisant to, ar – kol teistumas išnyko, ar buvo panaikintas, arba nuteistas už kitą nusikaltimą, jeigu neišnykęs arba nepanaikintas ir nepraėjo ne mažiau kaip penkeri metai nuo bausmės atlikimo, bausmės vykdymo atidėjimo ar atleidimo nuo bausmės dienos nepraėjo penkeri metai atlikimo dienos;“. 2. Pakeisti 3 straipsnio 3 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) jis buvo atleistas iš darbo, pareigų ar neteko teisės verstis tam tikra veikla dėl to, kad neatitiko įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo, arba buvo pašalintas ar atleistas iš teisėjo, prokuroro, advokato, advokato padėjėjo, notaro, kandidato į notarus (asesoriaus), notaro atstovo ar antstolio, antstolio atstovo, antstolio padėjėjo pareigų arba iš valstybės tarnybos už profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus arba iš pareigų valstybės tarnyboje, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui už nusikalstamą veiką valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, jeigu nuo atleidimo dienos nepraėjo penkeri metai;“. 3. Papildyti 3 straipsnį 4 dalimi: „Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija turi teisę gauti iš visų teisėsaugos institucijų, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų, valstybės ir savivaldybių institucijų, fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų bei jų padalinių, registrų, valstybės informacinių sistemų informaciją, dokumentus ar duomenis, įskaitant asmens duomenis, reikalingus įsitikinti, kad asmuo atitinka šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytus reikalavimus.“
Papildyti 6 straipsnį 4 dalimi: „Notarų rūmai visuomenės informavimo tikslais savo interneto svetainėje skelbia Lietuvos notarų sąrašą. Sąraše nurodomi notarų biurų pavadinimai, notarų vardai ir pavardės, notarų biurų adresai, telefono ryšio ir (jeigu yra) fakso numeriai, elektroninio pašto adresai, notarų veiklos teritorijos turto paveldėjimo atvejams. Šie duomenys skelbiami tol, kol pasibaigia notaro įgaliojimai.“
Papildyti 9 straipsnį 2 dalimi:
„Šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytiems uždaviniams vykdyti Notarų rūmai turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, fizinių ir juridinių asmenų, kitų organizacijų bei jų padalinių, registrų, valstybės informacinių sistemų informaciją, dokumentus ir duomenis, įskaitant asmens duomenis.“
Pakeisti 10¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „10¹ straipsnis. Notaro drausminė atsakomybė Notarui drausmės byla gali būti keliama už šio įstatymo, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintų ir kitų notarų veiklą reglamentuojančių teisės aktų ir Lietuvos Respublikos notarų etikos kodekso pažeidimus (toliau – pažeidimas). Iškelti notarui drausmės bylą turi teisę Lietuvos Respublikos teisingumo ministras arba Notarų rūmų prezidiumas. Drausmės byla notarui gali būti keliama ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos.
Į šį terminą neįskaitomas laikas, kurį notaras dėl ligos, atostogų ar kitų priežasčių negalėjo eiti notaro pareigų, taip pat notaro veiklos patikrinimo laikas. Drausmės byla notarui negali būti keliama, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos praėjo daugiau kaip vieni metai. Notarų drausmės bylas nagrinėja Notarų garbės teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintais tvirtinamais Notarų garbės teismo nuostatais. Notaro drausmės byla turi būti išnagrinėta ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo jos iškėlimo dienos. Prireikus motyvuotu Notarų garbės teismo sprendimu šis terminas gali būti pratęstas, tačiau drausmės byla turi būti išnagrinėta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo dienos, kurią išnyko aplinkybės, dėl kurių drausmės bylos išnagrinėjimo terminas buvo pratęstas. Notarų garbės teismą sudaro penki notarai iš kurių du renkami Notarų rūmų susirinkime, du skiria Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, vieną – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. Notarų garbės teismo nariais gali būti notarai, kurie notaro profesinę veiklą vykdė ne mažiau kaip penkerius metus ir neturi galiojančių drausminių nuobaudų. Notarų garbės teismo įgaliojimai trunka trejus metus. Notarų garbės teismas gali veikti, jeigu į jį yra išrinkta ar paskirta daugiau kaip pusė narių.“
nauju 10²straipsniu Papildyti Įstatymą nauju 10² straipsniu: „10² straipsnis. Notarų garbės teismas Notarų garbės teismą sudaro Lietuvos Respublikos teisingumo ministras. Notarų garbės teismas susideda iš penkių narių ir yra sudaromas šia tvarka:
1) du nariai iš notarų išrenkami per visuotinį Notarų rūmų susirinkimą;
2) po vieną narį iš visuomenės atstovų ir iš notarų skiria Lietuvos Respublikos teisingumo ministras;
3) vieną narį iš visuomenės atstovų skiria Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.
Notarų garbės teismo nariu renkamas ar skiriamas notaras turi turėti ne mažesnį kaip penkerių metų notaro profesinės veiklos stažą ir neturėti galiojančių drausminių nuobaudų. Notarų garbės teismo nariu skiriamas visuomenės atstovas turi turėti ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą ir atitikti šiame įstatyme nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus. Notarų garbės teismo nariu asmuo gali būti renkamas ar skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Notarų garbės teismo narių, išskyrus notarus, darbo apmokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Notarų garbės teismas iš narių notarų išsirenka Notarų garbės teismo pirmininką. Notarų garbės teismo įgaliojimai trunka ketverius metus. Notarų garbės teismas gali nagrinėti bylas, jeigu posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip trys Notarų garbės teismo nariai ir bent vienas iš jų yra visuomenės atstovas. Notarų garbės teismo sprendimai priimami paprasta posėdyje dalyvaujančių Notarų garbės teismo narių balsų dauguma. Tais atvejais, kai balsai pasiskirsto po lygiai, priimtu laikomas sprendimas, už kurį balsavo Notarų garbės teismo pirmininkas.“
ir pakeitimas
laikyti 10³ straipsniu. 2. Pakeisti 10³ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „10³ straipsnis.
Nuobaudos skyrimas notarui Notarų garbės teismas, išnagrinėjęs notaro drausmės bylą, gali :
1) nutraukti drausmės bylą, jei pažeidimo nenustatoma arba jei paaiškėja, kad praleistas šios bylos iškėlimo terminas, jei nėra drausminės atsakomybės pagrindo arba paaiškėja, kad byla iškelta nesilaikant teisės aktų nustatytų reikalavimų;
2) apsiriboti drausmės bylos svarstymu atleisti nuo drausminės atsakomybės dėl pažeidimo mažareikšmiškumo;
3) įpareigoti notarą viešai atsiprašyti asmens (asmenų); 4)3) pareikšti notarui pastabą;
5) 4) pareikšti notarui papeikimą;
6) 5) sustabdyti notaro profesinę veiklą nuo vieno iki trijų mėnesių;
7) 6) pasiūlyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui atleisti notarą iš pareigų. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta nuobauda gali būti skiriama kartu su viena iš šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 5 ar 6 punkte nurodytų nuobaudų. Notarui papildomai gali būti skiriamas įpareigojimas atsiprašyti asmens Notarų garbės teismo nustatyta tvarka. Notarų garbės teismui priimant sprendimą, atsižvelgiama į pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, į pažeidimo padarinius ir kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į galiojančias notarui paskirtas drausmines nuobaudas. Paaiškėjus, kad pažeidimas gali turėti nusikalstamos veikos požymių, su pažeidimu susijusi medžiaga perduodama atitinkamas bylas kompetentingoms tirti ir nagrinėti institucijoms, tačiau tai notaro drausmės bylos iškėlimo ar nagrinėjimo procedūros nesustabdo. Notarų garbės teismo paskirta drausminė nuobauda galioja vienus metus nuo sprendimo skirti notarui drausminę nuobaudą paskelbimo dienos. Notarų garbės teismas notaro prašymu gali panaikinti drausminę nuobaudą nepasibaigus galiojimo terminui, bet ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo drausminės nuobaudos paskyrimo.
Sprendžiant dėl nuobaudos panaikinimo, atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį ir pasekmes, į tai, ar notaras neturi daugiau galiojančių drausminių nuobaudų ir ar per drausminės nuobaudos galiojimo terminą notarui nebuvo paskirta nauja drausminė nuobauda. Notarų garbės teismo sprendimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui per trisdešimt dienų nuo sprendimo nuorašo įteikimo notarui dienos Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Notarų garbės teismo sprendimo apskundimas teismui nesustabdo paskirtos drausminės nuobaudos galiojimo, jei teismas nenustato kitaip.“
Pakeisti 22 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija apie paskirtą notaro
atstovą informuoja Notarų rūmus. Notarų rūmai visuomenės informavimo tikslais savo interneto svetainėje skelbia notarų atstovų ir pavaduojančių notarų sąrašą. Šiame sąraše nurodoma atstovaujamo ar pavaduojamo notaro vardas, pavardė, notaro biuro pavadinimas, atstovavimo ar pavadavimo terminas, notaro atstovo vardas ir pavardė arba atstovaujančio ar pavaduojančio notaro vardas, pavardė, notaro biuro pavadinimas. Šiame sąraše duomenys skelbiami tol, kol baigsis notaro atstovavimas ar pavadavimas.“
Pakeisti 34 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Notaras turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, kadastrų ir registrų, valstybės informacinių sistemų, bankų ir kitų kredito bei finansų įstaigų, fizinių ir juridinių asmenų, kitų įstaigų, įmonių ir organizacijų bei jų padalinių informaciją, dokumentus ir duomenis, reikalingus
notariniams veiksmams atlikti. Informacija, dokumentai ir duomenys turi būti pateikti per notaro nurodytą terminą.“
Pakeisti 40 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Asmens, kuriam atsisakyta atlikti notarinį
veiksmą, rašytiniu prašymu atsisakymo priežastis išdėstoma raštu ir išaiškinama jo šio atsisakymo apskundimo tvarka ir terminai išdėstomi raštu. Atsisakymo atlikti notarinį veiksmą rašte turi būti nurodyta: atsisakymo data, notaro vardas, pavardė ir notaro biuro pavadinimas, asmens, kuriam atsisakyta atlikti notarinį veiksmą, tapatybę patvirtinantys duomenys (vardas, pavardė ir asmens kodas arba gimimo data), veiksmas, kurį buvo prašoma atlikti, atsisakymo atlikti notarinį veiksmą motyvai ir teisiniai pagrindai, atsisakymo apskundimo tvarka ir terminai. Atsisakymą atlikti notarinį veiksmą notaras parengia per dešimt kalendorinių dienų nuo prašymo atlikti notarinį veiksmą gavimo dienos, jį pasirašo ir patvirtina savo antspaudu.“
Papildyti 42 straipsnį 2 dalimi: „Notarai privalo teikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai ir Notarų rūmams informaciją, dokumentus ar duomenis, įskaitant asmens duomenis, reikalingus šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems skundams nagrinėti.“
įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas
straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 2. Iki šio įstatymo įsigaliojimo sudaryto ir veikiančio Notarų garbės teismo įgaliojimai tęsiasi tol, kol Notarų garbės teismo sudėtis bus sudaryta pagal šio įstatymo nuostatas, bet ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministras iki 2019 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas
2019 m. d. Nr. Vilnius
išdėstyti taip: „1) jis buvo nuteistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, nepaisant to, ar – kol teistumas išnyko, ar buvo panaikintas, arba nuteistas už kitą nusikaltimą, jeigu neišnykęs arba nepanaikintas ir nepraėjo ne mažiau kaip penkeri metai nuo bausmės atlikimo, bausmės vykdymo atidėjimo ar atleidimo nuo bausmės dienos nepraėjo penkeri metai atlikimo dienos;“. 2. Pakeisti 3 straipsnio 3 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) jis buvo atleistas iš darbo, pareigų ar neteko teisės verstis tam tikra veikla dėl to, kad neatitiko įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo, arba buvo pašalintas ar atleistas iš teisėjo, prokuroro, advokato, advokato padėjėjo, notaro, kandidato į notarus (asesoriaus), notaro atstovo ar antstolio, antstolio atstovo, antstolio padėjėjo pareigų arba iš valstybės tarnybos už profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus arba iš pareigų valstybės tarnyboje, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui už nusikalstamą veiką valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, jeigu nuo atleidimo dienos nepraėjo penkeri metai;“. 3. Papildyti 3 straipsnį 4 dalimi: „Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija turi teisę gauti iš visų teisėsaugos institucijų, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų, valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų ir informacinių sistemų informaciją, dokumentus ar duomenis (įskaitant asmens duomenis), reikalingus įsitikinti, kad asmuo atitinka šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytus reikalavimus.“
Pakeisti 4 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „Notarai yra periodiškai atestuojami, siekiant patikrinti jų kvalifikaciją ir profesines žinias. Notarų atestavimą organizuoja ir vykdo Notarų rūmų prezidiumo nutarimu sudaryta Notarų atestacijos komisija. Ji sudaroma trejiems ketveriems metams iš penkių notarų. Notarų atestacijos komisijos nariais notarai gali būti ne ilgiau kaip dvi kadencijas paeiliui. Į Notarų atestacijos komisiją gali būti skiriami notarai, kurie notaro profesinę veiklą vykdė ne mažiau kaip penkerius metus ir neturi galiojančių drausminių nuobaudų. Notarų atestacijos komisijos pirmininką ir pirmininko pavaduotoją skiria Notarų rūmų prezidiumas. Notarų atestacijos komisijos nariu negali būti Notarų rūmų prezidiumo narys, Notarų garbės teismo narys. Notarų atestacijos komisijos posėdis laikomas teisėtu, kai jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė komisijos narių, tarp jų Notarų atestacijos komisijos pirmininkas arba pirmininko pavaduotojas.“
Papildyti 6 straipsnį 4 dalimi: „Notarų rūmai visuomenės informavimo tikslais savo interneto svetainėje skelbia Lietuvos notarų sąrašą. Šiame sąraše nurodomi notarų biurų pavadinimai, notarų vardai ir pavardės, notarų biurų adresai, telefono ryšio ir (jeigu yra) fakso numeriai, elektroninio pašto adresai, notarų veiklos teritorijos turto paveldėjimo atvejams, jeigu notaro įgaliojimai sustabdyti, įgaliojimų sustabdymo pagrindai. Šie duomenys skelbiami tol, kol pasibaigia notaro įgaliojimai.“
Papildyti 9 straipsnį 2 dalimi:
„Šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytiems uždaviniams įgyvendinti Notarų rūmai turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų ir informacinių sistemų informaciją, dokumentus ir duomenis, įskaitant asmens duomenis.“
Pakeisti 10¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „10¹ straipsnis. Notaro drausminė atsakomybė Drausmės bylos iškėlimas ir nagrinėjimas Notarui drausmės byla gali būti keliama už šio įstatymo, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintų ir kitų notarų veiklą reglamentuojančių teisės aktų ir Lietuvos Respublikos notarų etikos kodekso pažeidimus (toliau – pažeidimas). Iškelti notarui drausmės bylą turi teisę Lietuvos Respublikos teisingumo ministras arba Notarų rūmų prezidiumas. Drausmės byla notarui gali būti keliama ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos. Į šį terminą neįskaitomas laikas, kurį notaras dėl ligos, atostogų ar kitų priežasčių negalėjo eiti notaro pareigų, taip pat notaro veiklos patikrinimo laikas. Drausmės byla notarui negali būti keliama, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos praėjo daugiau kaip vieni metai. Drausmės bylos notarams keliamos ir nagrinėjamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro tvirtinamais Notarų garbės teismo nuostatais. Notarų drausmės bylas nagrinėja Notarų garbės teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintais Notarų garbės teismo nuostatais. Subjektas, turintis teisę iškelti notarui drausmės bylą, prieš ją keldamas, Notarų garbės teismo nuostatuose nustatyta tvarka privalo pasiūlyti notarui pateikti paaiškinimus, susijusius su veiksmais ar neveikimu, dėl kurių gali būti keliama drausmės byla, ir pateikti turimus dokumentus. Notaro drausmės byla turi būti išnagrinėta ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo jos iškėlimo dienos.
Jeigu atsirado aplinkybių, dėl kurių drausmės byla negali būti išnagrinėta per šioje dalyje nurodytą terminą, motyvuotu Notarų garbės teismo sprendimu šis terminas gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip iki trisdešimt dienų, skaičiuojant nuo šioje dalyje nurodytų aplinkybių išnykimo dienos. Notarų garbės teismui nagrinėjant drausmės bylą, turi dalyvauti notaras, kurio drausmės byla nagrinėjama. Jeigu notaras neatvyksta į posėdį, kuriame nagrinėjama drausmės byla, drausmės byla gali būti nagrinėjama jam nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai Notarų garbės teismas nusprendžia, kad notaro dalyvavimas yra būtinas. Nagrinėjant drausmės bylą, taip pat gali dalyvauti notaro, kurio drausmės byla nagrinėjama, atstovas, asmuo, kuris kreipėsi dėl drausmės bylos iškėlimo, ir šio asmens atstovas. Šio straipsnio 6 dalyje nurodyti asmenys turi teisę susipažinti su medžiaga, kuri svarstoma sprendžiant dėl drausmės bylos iškėlimo, ir drausmės bylos medžiaga, teikti prašymus ir įrodymus, pareikšti nušalinimus Notarų garbės teismo nariams, pasisakyti posėdyje, kuriame nagrinėjama drausmės byla, gauti sprendimų iškelti ar atsisakyti iškelti notarui drausmės bylą, Notarų garbės teismo sprendimų nuorašus, apskųsti Notarų garbės teismo sprendimus. Notarų garbės teismą sudaro penki notarai iš kurių du renkami Notarų rūmų susirinkime, du skiria Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, vieną – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. Notarų garbės teismo nariais gali būti notarai, kurie notaro profesinę veiklą vykdė ne mažiau kaip penkerius metus ir neturi galiojančių drausminių nuobaudų. Notarų garbės teismo įgaliojimai trunka trejus metus. Notarų garbės teismas gali veikti, jeigu į jį yra išrinkta ar paskirta daugiau kaip pusė narių.“
nauju 10²straipsniu Papildyti Įstatymą nauju 10² straipsniu: „10² straipsnis.
Notarų garbės teismas Notarų garbės teismo personalinę sudėtį tvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministras. Notarų garbės teismas susideda iš septynių Notarų rūmų susirinkime išrinktų narių, iš kurių :
1) penki nariai renkami iš notarų;
2) du nariai renkami iš šešių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro pasiūlytų visuomenės atstovų – kandidatų į Notarų garbės teismo narius; Notarų garbės teismo nariu renkamas notaras turi turėti ne mažesnį kaip dešimties metų notaro profesinės veiklos stažą ir neturėti galiojančių drausminių nuobaudų. Notarų garbės teismo nariu renkamas visuomenės atstovas turi turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą (bakalauro ir magistro kvalifikacinius laipsnius arba vienpakopį universitetinį išsilavinimą) ir atitikti šiame įstatyme nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus. Notarų garbės teismo nariu asmuo gali būti renkamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Notarų garbės teismas iš narių notarų išsirenka Notarų garbės teismo pirmininką. Notarų garbės teismo įgaliojimai trunka ketverius metus. Notarų garbės teismas gali nagrinėti bylas, kai posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip trys Notarų garbės teismo nariai – notarai ir bent vienas narys – visuomenės atstovas. Notarų garbės teismo sprendimai priimami paprasta posėdyje dalyvaujančių Notarų garbės teismo narių balsų dauguma. Tais atvejais, kai balsai pasiskirsto po lygiai, priimtu laikomas sprendimas, už kurį balsavo Notarų garbės teismo pirmininkas. Notarų garbės teismo nariai ir buvę nariai privalo laikyti paslaptyje informaciją, kurią sužinojo nagrinėdami drausmės bylas. Išrinktas Notarų garbės teismo narys ‒ visuomenės atstovas iki pirmo Notarų garbės teismo posėdžio turi pasirašyti konfidencialumo pasižadėjimą.
Paaiškėjus, kad Notarų garbės teismo narys ‒ visuomenės atstovas nesilaikė konfidencialumo pasižadėjimo, Lietuvos Respublikos teisingumo ministras jį atšaukia iš Notarų garbės teismo narių kaip netekusį nepriekaištingos reputacijos ir šio įstatymo nustatyta tvarka pasiūlo tris naujas visuomenės atstovų kandidatūras.“
laikyti 10³ straipsniu. 2. Pakeisti 10³ straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„10³ straipsnis. Notarų garbės teismo sprendimai Nuobaudos skyrimas notarui
Notarų garbės teismas, išnagrinėjęs notaro drausmės bylą, sprendimu gali :
1) nutraukti drausmės bylą, kai pažeidimo nenustato arba kai paaiškėja, kad praleistas šios bylos iškėlimo terminas, jei nėra drausminės atsakomybės pagrindo arba paaiškėja, kad byla iškelta nesilaikant teisės aktų nustatytų reikalavimų;
2) apsiriboti drausmės bylos svarstymu atleisti nuo drausminės atsakomybės dėl pažeidimo mažareikšmiškumo;
3) įpareigoti notarą viešai atsiprašyti asmens (asmenų); 4)3) paskirti drausminę nuobaudą;
4) pareikšti notarui pastabą; teikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui siūlymą atleisti notarą iš pareigų. 5) pareikšti notarui papeikimą;
6) sustabdyti notaro profesinę veiklą nuo vieno iki trijų mėnesių;
7) pasiūlyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui atleisti notarą iš pareigų. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta nuobauda gali būti skiriama kartu su viena iš šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 5 ar 6 punkte nurodytų nuobaudų. Notarų garbės teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidimo padarinius ir kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į galiojančias notarui paskirtas drausmines nuobaudas.
Paaiškėjus, kad pažeidimas gali turėti nusikalstamos veikos požymių, su pažeidimu susijusi medžiaga perduodama atitinkamas bylas kompetentingoms tirti ir nagrinėti institucijoms, tačiau tai notaro drausmės bylos kėlimo ar nagrinėjimo procedūros nesustabdo. Notarų garbės teismo paskirta nuobauda galioja vienus metus. Notarų garbės teismas notaro prašymu gali panaikinti drausminę nuobaudą nepasibaigus galiojimo terminui, bet ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo nuobaudos paskyrimo. Sprendžiant dėl nuobaudos panaikinimo, atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį ir pasekmes, į tai, ar notaras neturi daugiau galiojančių drausminių nuobaudų ir ar per drausminės nuobaudos galiojimo terminą notarui nebuvo paskirta nauja drausminė nuobauda. Notarų garbės teismo sprendimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Notarų garbės teismo sprendimo apskundimas teismui nesustabdo sprendimo galiojimo, išskyrus Notarų garbės teismo sprendimo teikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui siūlymą atleisti notarą iš pareigų apskundimą. Notarų garbės teismo sprendimas teikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui siūlymą atleisti notarą iš pareigų įsigalioja nuo teismo sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, įsiteisėjimo dienos. paskirtos drausminės nuobaudos galiojimo, jei teismas nenustato kitaip.“
papildymas 10⁴straipsniu Papildyti Įstatymą 10⁴straipsniu: „10⁴ straipsnis. Drausminės nuobaudos ir jų galiojimo terminas. Notarų garbės teismas gali skirti vieną iš šių drausminių nuobaudų:
1) pareikšti pastabą;
2) pareikšti papeikimą;
3) sustabdyti notaro profesinę veiklą nuo vieno iki trijų mėnesių.
Notarui papildomai gali būti skiriamas įpareigojimas atsiprašyti asmens Notarų garbės teismo nustatyta tvarka. Notarų garbės teismo paskirta drausminė nuobauda įsigalioja jos paskyrimo dieną ir galioja vienus metus. Notarų garbės teismas notaro prašymu gali panaikinti drausminę nuobaudą nesibaigus jos galiojimo terminui, bet ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo drausminės nuobaudos paskyrimo. Sprendžiant dėl nuobaudos panaikinimo, atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes ir pažeidimo padarinius, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į tai, ar notaras neturi daugiau galiojančių drausminių nuobaudų ir ar per drausminės nuobaudos galiojimo terminą notarui nebuvo paskirta nauja drausminė nuobauda.“
Pakeisti 22 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija apie paskirtą notaro
atstovą informuoja Notarų rūmus. Notarų rūmai visuomenės informavimo tikslais savo interneto svetainėje skelbia notarų atstovų ir pavaduojančių notarų sąrašą. Šiame sąraše nurodoma atstovaujamo ar pavaduojamo notaro vardas, pavardė, notaro biuro pavadinimas, atstovavimo ar pavadavimo terminas, notaro atstovo vardas ir pavardė arba atstovaujančio ar pavaduojančio notaro vardas, pavardė, notaro biuro pavadinimas. Šiame sąraše duomenys skelbiami tol, kol baigsis notaro atstovavimas ar pavadavimas.“
Papildyti 22¹ straipsnio 1 dalį 3 punktu:
„ 3) apskundžiamas Notarų garbės teismo sprendimas teikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui siūlymą atleisti notarą
iš pareigų arba Notarų atestacijos komisijos nutarimas, kad notaras netinka eiti notaro pareigas.“
1Pakeisti 23 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„23 straipsnis.
Notaro įgaliojimų pasibaigimas pabaiga“. 2. Pakeisti 23 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, kuriuo notaras nuteistas už nusikalstamą veiką arba pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, bet
nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, nepaisant to, ar išnyko teistumas, ar teistas už kitą nusikalstamą veiką, jeigu neišnyko teistumas;“. 3. Pakeisti 23 straipsnio 1 dalie 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui pritarus Notarų garbės teismo siūlymui atleisti notarą iš pareigų įsiteisėjus Notarų garbės teismo sprendimui teikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui siūlymą atleisti notarą iš pareigų;“. 12 straipsnis. 34 straipsnio pakeitimas Pakeisti 34 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Notaras turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, kadastrų ir registrų, valstybės informacinių sistemų, bankų ir kitų finansų įstaigų, informaciją,
dokumentus ir duomenis, reikalingus notariniams veiksmams atlikti. Informacija, dokumentai ir duomenys turi būti pateikti per notaro nurodytą terminą.“
Pakeisti 40 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„Asmens, kuriam atsisakyta atlikti notarinį
veiksmą, rašytiniu prašymu atsisakymo priežastis išdėstoma raštu ir išaiškinama jo šio atsisakymo apskundimo tvarka ir terminai išdėstomi raštu. Atsisakymeo atlikti notarinį veiksmą rašte turi būti nurodyta: atsisakymo data, notaro vardas, pavardė ir notaro biuro pavadinimas, asmens, kuriam atsisakyta atlikti notarinį veiksmą, tapatybę patvirtinantys duomenys (vardas, pavardė ir asmens kodas arba gimimo data), veiksmas, kurį buvo prašoma atlikti, atsisakymo atlikti notarinį veiksmą motyvai ir teisiniai pagrindai, atsisakymo apskundimo tvarka ir terminai.
Atsisakymą atlikti notarinį veiksmą notaras parengia per dešimt kalendorinių dienų nuo prašymo atlikti notarinį veiksmą gavimo dienos, jį pasirašo ir patvirtina savo antspaudu.“
Papildyti 42 straipsnį 2 dalimi:
„Teisingumo ministerija ir Notarų rūmai turi
teisę gauti iš notarų, teisėsaugos institucijų, bankų ir kitų finansų įstaigų, valstybės registrų ir informacinių sistemų, informaciją, dokumentus ar duomenis (įskaitant asmens duomenis), reikalingus šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems skundams nagrinėti ir šio įstatymo 7 straipsnyje nurodytai tarnybinei priežiūrai atlikti. Teisingumo ministerija ir Notarų rūmai turi teisę keistis šioje dalyje nurodyta informacija, dokumentais ar duomenimis.“
įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas
straipsnio 8 dalį, įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 2. Iki šio įstatymo įsigaliojimo sudaryto ir veikiančio Notarų garbės teismo įgaliojimai tęsiasi tol, kol Notarų garbės teismo sudėtis bus patvirtinta pagal šio įstatymo nuostatas, bet ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo. 3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytos ir veikiančios Notarų atestacijos komisijos įgaliojimai tęsiasi tol, kol Notarų atestacijos komisija bus sudaryta pagal šio įstatymo nuostatas, bet ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo. 4.
iki šio įstatymo įsigaliojimo buvęs Notarų garbės teismo narys išrenkamas naujai kadencijai, šio nario kadencijos pradedamos skaičiuoti nuo jo išrinkimo į Notarų garbės teismą šio įstatymo nustatyta tvarka. 5. Notarų atestacijos komisijos, kurios įgaliojimai pasibaigė šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, narys laikomas buvusiu visą kadenciją ir gali būti skiriamas po šio įstatymo įsigaliojimo sudaromos Notarų atestacijos komisijos nariu, jeigu tai neprieštarauja Notariato įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatytam reikalavimui Notarų atestacijos komisijos nariu būti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. 6. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos notarų drausmės bylos baigiamos nagrinėti pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusią tvarką, išskyrus taikomą Notarų garbės teismo sprendimų apskundimui. 7. Iki šio įstatymo įsigaliojimo Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikti skundai dėl Notarų garbės teismo sprendimų baigiami nagrinėti ir Vilniaus apygardos teismo administracinio teismo sprendimai, priimti išnagrinėjus skundus, skundžiami iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusia tvarka. 8. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras iki 2019 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
LIETUVOS RESPUBLIKOS Advokatūros įstatymo NR. IX-2066 12, 16, 22, 23, 24, 35, 36, 44, 52, 53, 54, 55, 56, 60, 61,
STRAIPSNIO PERNUMERAVIMO bei pakeitimo įstatymo, LIETUVOS
ir uždaviniai
veiksmingumo garantas. Teisinės sistemos atvirumas ir skaidrumas stiprina visuomenės pasitikėjimą. Valstybės teisinei sistemai taip pat priklauso advokatai, notarai ir antstoliai, kurių elgesį profesinėje veikloje visuomenės nariai traktuoja kaip esminį šių profesijų patikimumo aspektą. Siekiant stiprinti visuomenės pasitikėjimą valstybės teisine sistema, didinti jos atvirumą ir skaidrumą, šioje sistemoje, įskaitant advokatų, notarų ir antstolių veiklą, turėtų dalyvauti ir nepriklausomi visuomenės atstovai. Atsižvelgiant į tai, tikslinga į advokatų, notarų bei antstolių garbės teismus, nagrinėjančius advokatų, notarų ir antstolių drausmės bylas, įtraukti visuomenės atstovus. Šių asmenų įtraukimas į advokatų, notarų bei antstolių garbės teismų sudėtį užtikrintų deramą nuomonių įvairovę, objektyvumą ir skaidrumą šių institucijų veikloje. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo Nr. IX-2066 12, 16, 22, 23, 24, 35, 36, 44, 52, 53, 54, 55, 56, 60, 61, 64 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau – Advokatūros įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos notariato įstatymo Nr.
I-2882 3, 6, 9, 10¹, 22, 34, 40 ir 42 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo nauju 10² straipsniu ir 10² straipsnio pernumeravimo bei pakeitimo įstatymo (toliau – Notariato įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo Nr. IX-876 5, 8, 12, 13, 14, 15, 27, 28, 30, 34, 35, 36 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau – Antstolių įstatymo projektas) projektai (toliau kartu – projektai) parengti atsižvelgiant į pasiteisinusį visuomenės atstovų dalyvavimą Teisėjų garbės teisme[1]. 2. Projektais taip pat siekiama suvienodinti drausmės bylų, keliamų advokatams, notarams ir antstoliams, iškėlimo ir nagrinėjimo nuostatas. Galiojančiuose Advokatūros, Notariato, Antstolių įstatymuose nėra apskritai aptartos arba aptartos tik iš dalies esminės drausmės bylos iškėlimo ir nagrinėjimo sąlygos. Be to, Antstolių įstatymo projektu siūloma antstoliams nustatyti analogiškus nepriekaištingos reputacijos kriterijus kaip ir notarams[2]. Antstolių ir Notariato įstatymų projektuose, atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką, taip pat panaikinamos nuostatos, draudžiančios asmeniui visą likusį gyvenimą pretenduoti tapti notaru ar antstoliu, jeigu buvo teistas už sunkų arba labai sunkų nusikaltimą. 3. Projektų nuostatos taip pat suderinamos su 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – BDAR). 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Projektus inicijavo ir parengė Teisingumo ministerija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai 1.
Pagal šiuo metu galiojančius Advokatūros, Notariato ir Antstolių įstatymus garbės teismus sudaro tik atitinkamos profesijos atstovai – advokatai, notarai ar antstoliai. Visuomenės atstovams nesudaryta galimybė dalyvauti vertinant advokatų, notarų ar antstolių veiklą. Advokatų ir Notarų garbės teismo narių kadencija nėra ribojama, todėl nariais gali būti nuolat renkami tie patys advokatai ar notarai. Įstatymuose nėra nurodytas subjektas, patvirtinantis garbės teismo sudėtį, todėl nėra aišku nuo kurio momento pradedamas skaičiuoti garbės teismų įgaliojimų terminas. Notariato įstatyme, skirtingai nei Advokatūros ir Antstolių įstatymuose, nustatyta, kad notarų garbės teismo sprendimai skundžiami administraciniam, o ne bendros kompetencijos, teismui. 2. Šiuo metu galiojančiuose Advokatūros, Notariato ir Antstolių įstatymuose yra skirtingai dėstomos esminės drausmės bylos iškėlimo ir nagrinėjimo sąlygos, nors iš esmės poįstatyminiuose teisės aktuose jos reguliuojamos analogiškai:
procedūros, kurios aptariamos Notariato ar Antstolių įstatymuose: nenurodyta per kokius terminus turi būti iškelta ir išnagrinėta drausmės byla, į kokias aplinkybes turi atsižvelgti Advokatų garbės teismas priimdamas sprendimus, nenustatyti drausminės nuobaudos galiojimo terminai, neaptartos drausmės bylos nagrinėjimo procedūros, jeigu nustatomi pažeidimai turintys nusikalstamos veikos požymių. Advokatūros įstatyme taip pat neįvardinti garbės teismo priimami sprendimai. Sprendimai nustatyti poįstatyminiame teisės akte – Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos advokatūros 2016 m. balandžio 15 d. visuotinio advokatų susirinkimo sprendimu (paskelbtas teisingumo ministro 2016 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 1R-137).
1R-137). Minėtas poįstatyminis teisės aktas reguliuoja drausmės bylų nagrinėjimo tvarką, tačiau teisės akto, kuris nustatytų Advokatų garbės teismo sudarymo ir veiklos organizavimo (Advokatų garbės teismui be drausmės bylų nagrinėjimo funkcijos taip pat suteikti įgaliojimai aiškinti Lietuvos advokatų etikos kodekso nuostatas) principus, nėra (Notarų ir Antstolių garbės teismų veikla reglamentuojama šių teismų veiklos nuostatuose). Advokatūros įstatymo 16 straipsnio 4 punktas technine prasme nesuderintas su įstatymo 7 straipsnio 6 punktu. 2) Notariato įstatyme nėra aptarta Notarų garbės teismo sprendimų priėmimo tvarka, neįvardintos aplinkybės, į kurias turi atsižvelgti garbės teismas, priimdama sprendimus, neaptartos drausmės bylos nagrinėjimo procedūros, jeigu nustatomi pažeidimai turintys nusikalstamos veikos požymių. 3) Antstolių ir Notariato įstatymuose nėra nuostatos, kad asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, bet buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, taip pat nėra normos dėl garbės teismo sprendimo sustabdymo, jeigu garbės teismo sprendimas apskundžiamas. 4) Skirtingai nei Advokatūros įstatyme, kuriame nustatytas terminas, kuriam suėjus už sunkų arba labai sunkų nusikaltimą teistas asmuo laikomas nepriekaištingos reputacijos[³], Antstolių ir Notariato įstatymuose įtvirtinta, kad už sunkų arba labai sunkų nusikaltimą teistas asmuo visą likusį gyvenimą negalės būti laikomas nepriekaištingos reputacijos. 3. Antstolių įstatyme nustatyta, kad antstolių sąrašą sudaro ir tvirtina teisingumo ministras, o šis sąrašas skelbiamas Teisingumo ministerijos interneto svetainėje, tuo tarpu advokatų ir notarų sąrašai bei detali kontaktinė informacija skelbiami atitinkamai Lietuvos advokatūros ir Notarų rūmų interneto svetainėse. 4.
įstatymų nuostatos nėra suderintos su BDAR:
1) šiuo metu galiojančiame Antstolių įstatyme nėra nuostatų, reglamentuojančių Teisingumo ministerijos ir Lietuvos antstolių rūmų teisę gauti iš teisėsaugos institucijų, sveikatos priežiūros įstaigų, valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat fizinių ar juridinių asmenų, kitų įstaigų, įmonių ir organizacijų bei jų padalinių, registrų ir informacinių sistemų informaciją, dokumentus ar duomenis, įskaitant asmens duomenis, reikalingus įsitikinti, ar asmuo gali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, taip pat siekiant vykdyti antstolio veiklos kontrolę. Antstolių įstatyme nenustatyta, kokiu tikslu tvarkomas antstolių ir antstolių padėjėjų sąrašas, kokie asmens duomenys šiame sąraše tvarkomi; nereglamentuojama atstovaujamų, pavaduojamų antstolių ir šio įstatymo nustatyta tvarka paskirtų antstolių atstovų ir pavaduojančių antstolių sąrašo sudarymo ir tvarkymo tvarka, kokie asmens duomenys šiame sąraše tvarkomi, kokiu tikslu šis sąrašas tvarkomas. 2) Notariato įstatymo 3 straipsnyje yra nustatyta, kokius reikalavimus atitinkantis asmuo gali būti skiriamas notaru ir kada asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, tačiau nėra numatyta galimybė Teisingumo ministerijai gauti iš atitinkamų institucijų informaciją, dokumentus ar duomenis, įskaitant ir fizinio asmens duomenis, reikalingus įsitikinti, ar asmuo neturi sveikatos sutrikimų, dėl kurių negalėtų atlikti notaro pareigų, ir būti laikomas nepriekaištingos reputacijos.
Notariato įstatymo nuostatos taip pat aiškiai nereglamentuoja duomenų tvarkymo bei informacijos, kurioje yra asmens duomenų, viešo paskelbimo tikslų, nenustato institucijų (įstaigų, kitų fizinių ir juridinių asmenų), iš kurių notaras turi teisę gauti informaciją, dokumentus ir duomenis, reikalingus notariniams veiksmams atlikti, taip pat jame nėra įtvirtinta notarų pareiga teikti Teisingumo ministerijai informaciją, reikalingą skundams dėl notaro veiksmų, nesusijusių su notarinių veiksmų atlikimu, nagrinėti. Įstatyme neįtvirtinta Notarų rūmų teisė gauti iš atitinkamų institucijų informaciją, dokumentus ir duomenis, įskaitant ir asmens duomenis, reikalingus prižiūrėti, kaip notarai atlieka savo funkcijas ir laikosi profesinės etikos reikalavimų. Įstatyme taip pat nereglamentuotas kandidatų į notarus (asesorių) sąrašo skelbimas (kokie asmens duomenys skelbiami, skelbiamų asmens duomenų laikotarpis, tikslai). 3) Advokatūros įstatyme nėra nurodyti asmens duomenų tvarkymo ir informacijos, kurioje yra asmens duomenų, viešo skelbimo tikslai. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Naujomis teisinio reguliavimo nuostatomis siekiama sudaryti prielaidas stiprinti visuomenės pasitikėjimą valstybės teisine sistema – advokatų, notarų ir antstolių veikla, didinti jos atvirumą ir skaidrumą.
Siūloma į advokatų, notarų ir antstolių garbės teismus įtraukti dalyvauti 5 metų teisinio darbo stažą turinčius, nepriekaištingos reputacijos visuomenės atstovus, kurie užtikrintų deramą nuomonių įvairovę, objektyvumą ir skaidrumą šių institucijų veikloje. Siekiant objektyvumo, taip pat apribojama garbės teismo narių kadencija – tie patys asmenys garbės teismo nariais galės būti tik dvi kadencijas iš eilės. Siekiant nuoseklumo, projektais siūloma suvienodinti esmines drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo sąlygas. Projektų nuostatos taip pat suderinamos su BDAR nuostatomis. 1. Projektais siūloma į advokatų, notarų ir antstolių garbės teismų, kuriuos sudaro penki nariai, sudėtį įtraukti du visuomenės atstovus. Po vieną visuomenės atstovą į garbės teismus skirtų teisingumo ministras ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. Atsižvelgiant į tai, kad pagal galiojantį reguliavimą notarų ir antstolių garbės teismo nuostatus tvirtina teisingumo ministras, ministrui projektais taip pat suteikiami įgaliojimai sudaryti notarų ir antstolių garbės teismus. Advokatų garbės teismą sudarys Lietuvos advokatūra, kuri pagal galiojantį reguliavimą nustato advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarką ir pagal projektą tvirtins Advokatų garbės teismo nuostatus (nuostatuose bus nustatyta ir šio teismo sudarymo bei veiklos organizavimo tvarka). Nustatoma, kad visuomenės atstovai turės turėti 5 metų teisinio darbo stažą ir atitikti nepriekaištingos reputacijos kriterijus, keliamus notarams, antstoliams ir advokatams.
Siekiant objektyvumo, siūloma nustatyti, kad garbės teismo nariu asmuo galės būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės (atitinkamai Advokatūros įstatyme sumažinami reikalavimai advokatams, pretenduojantiems tapti garbės teismo nariais – vietoj 10 metų teisinio darbo stažo, numatomas penkių metų teisinio darbo stažo reikalavimas). Atsižvelgiant į projektų tikslą suvienodinti teisinį reguliavimą, siūloma nustatyti vienodą garbės teismų narių įgaliojimų trukmę – ketveri metai (atitinkamai Notariato įstatyme Notarų garbės teismo narių įgaliojimai pratęsiami iki ketverių metų), taip pat, atsižvelgiant į tai, kad notarinių veiksmų vertinimas priskirtinas bendrosios kompetencijos teismui, siūlytina nustatyti, jog notarų, kaip ir advokatų ir antstolių, garbės teismo sprendimai taip pat būtų skundžiami bendrosios kompetencijos teismui. Siekiant skaidrumo, nustatoma, kad garbės teismo posėdis bus laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvaus trys nariai ir iš jų bent vienas yra visuomenės atstovas. 2. Projektuose suvienodinamos esminės drausmės bylos iškėlimo ir nagrinėjimo nuostatos:
1) Projektuose nustatomi drausmės bylos iškėlimo ir išnagrinėjimo terminai (drausmės byla turi būti iškelta ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos ir negali būti iškelta, jei nuo pažeidimo padarymo dienos praėjo daugiau nei vieni metai. Drausmės byla turi būti išnagrinėta ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo jos iškėlimo dienos. Taip pat nustatoma, kad motyvuotu garbės teismo sprendimu šis terminas gali būti pratęstas, tačiau drausmės byla turi būti išnagrinėta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo dienos, kurią išnyko aplinkybės dėl kurių drausmės bylos išnagrinėjimo terminas buvo pratęstas.
2) Advokatūros ir Notariato įstatymų projektuose nustatomos aplinkybės, į kurias turi atsižvelgti garbės teismas, nagrinėdamas drausmės bylą (pažeidimo pobūdis, jo padarymo aplinkybės, pažeidimo padariniai ir kitos reikšmingas aplinkybes, galiojančios paskirtos drausminės nuobaudos). 3) Advokatūros įstatymo projekte, atsižvelgiant į galiojančias Notariato ir Antstolių įstatymų nuostatas, taip pat nustatomas drausminės nuobaudos galiojimo terminas ir jos panaikinimo nepasibaigus terminui atvejai (drausminės nuobaudos galioja vienus metus nuo sprendimo skirti advokatui drausminę nuobaudą paskelbimo dienos, tačiau advokatų garbės teismas gali drausmines nuobaudas panaikinti nepasibaigus galiojimo terminui, bet ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo nuobaudos paskyrimo). 4) Siekiant teisinio aiškumo, projektuose taip pat įtvirtinama, kad drausmės bylos iškėlimo ar nagrinėjimo procedūros nesustabdomos, jeigu medžiaga dėl pažeidimo, kuris galimai turi nusikalstamos veikos požymių, perduodama atitinkamas bylas tirti ir nagrinėti kompetentingoms institucijoms. Advokatūros ir Antstolių įstatymų projektuose numatoma, kad nuobaudos apskundimas teismui nesustabdo jos galiojimo, jei teismas nenustato kitaip (analogiška nuostata įtvirtinta galiojančiame Notariato įstatyme). 5) Siekiant nuoseklumo ir atsižvelgiant į profesijų panašumą, suvienodinami garbės teismų priimami sprendimai. Iš Antstolių įstatymo išbraukiama drausminė nuobauda – teisės atlikti funkcijas, nurodytas šio Antstolių įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje, atėmimas iki šešių mėnesių, nes praktikoje šios nuobaudos taikymas pavirto mokamų atostogų antstoliui suteikimu.
straipsnio 4 punkte atliekamas techninis pakeitimas, siekiant suderinti šiame straipsnyje nurodytą stažo terminą su minėto įstatymo 7 straipsnio 6 punkte įvardintu stažu. 7) Antstolių ir Notariato įstatymų projektuose numatoma, kad asmuo, nuteistas už sunkų arba labai sunkų nusikaltimą nebus laikomas nepriekaištingos reputacijos kol teistumas neišnykęs arba nepanaikintas ir ne mažiau kaip penkerius metus nuo bausmės atlikimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos. Šis reguliavimas bus artimas nustatytam šiuo metu galiojančiame Advokatūros įstatyme su ta išimtimi, kad vietoje Advokatūros įstatyme nustatyto ketverių metų termino, antstoliams ir notarams bus taikomas penkerių metų terminas. Pažymėtina, kad šiuo metu Antstolių ir Notariato įstatymuose įtvirtintos nuostatos, kad už sunkų ir labai sunkų nusikaltimą nuteistas asmuo niekada neturės galimybės pretenduoti tapti antstoliu ar notaru yra neproporcingos ir nepateisinamos asmens teisių apsaugos požiūriu. Išanalizavus EŽTT praktiką bylose dėl pažeidimų, susijusių su teisės užsiimti tam tikra profesine veikla privačiame sektoriuje (pvz., advokato veikla) ribojimais, matyti, kad plataus pobūdžio draudimas įsidarbinti privačiame sektoriuje veikia „privatų gyvenimą“, todėl įstatymuose įtvirtintas nuolatinio ir negrįžtamo pobūdžio ribojimas teistiems asmenims neatitinka proporcingumo principo, o asmens atitikties nepriekaištingos reputacijos principams gali būti pasiektas mažiau ribojančiomis priemonėmis[⁴].
Pažymėtina, kad, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 97 straipsnio nuostatomis ir atsižvelgiant į Antstolių ir Notariato įstatymų projektų nuostatas, už sunkų nusikaltimą nuteistas asmuo galėtų pretenduoti būti laikomas nepriekaištingos reputacijos tik pradėjus 10 metų po bausmės atlikimo, o teistas už labai sunkų nusikaltimą – tik po 13 metų po bausmės atlikimo. Manytina, kad šis terminas yra pakankamas, kad asmuo įrodytų, jog jis pasitaisė ir jo elgesys ne tik neprieštarauja teisės aktų reikalavimams, bet ir atitinka visuomenėje priimtas gero elgesio bei moralės normas ir asmuo gali pretenduoti tapti antstoliu ar notaru. 3. Atsižvelgiant į tai, kad antstolių, pavaduojančių antstolių ir antstolių padėjėjų sąrašų viešinimas nėra administracinė paslauga, priskirtina Teisingumo ministerijos kompetencijai, Antstolių įstatymo projektu numatoma, kad šiuos sąrašus visuomenės informavimo tikslais savo interneto svetainėje skelbs Lietuvos antstolių rūmai, kaip kad šiuo metu Lietuvos advokatūros ir Notarų rūmų svetainėse skelbiami atitinkamai advokatų ir notarų sąrašai. 4.
tvarkymo standartų, siūlomi tokio pobūdžio pakeitimai:
1) Antstolių įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad Teisingumo ministerija turi teisę gauti iš teisėsaugos institucijų, sveikatos priežiūros įstaigų, valstybės ir savivaldybių institucijų, fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų bei jų padalinių, registrų ir informacinių sistemų informaciją, dokumentus ar duomenis, įskaitant asmens duomenis, reikalingus įsitikinti, ar asmuo gali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, taip pat siekiant vykdyti antstolio veiklos kontrolę. Šiame įstatymo projekte taip pat siekiama nustatyti, kokiu tikslu tvarkomas antstolių ir antstolių padėjėjų sąrašas, kokie asmens duomenys šiame sąraše tvarkomi, taip pat reglamentuoti atstovaujamų, pavaduojamų antstolių ir šio įstatymo nustatyta tvarka paskirtų antstolių atstovų ir pavaduojančių antstolių sąrašo sudarymo ir tvarkymo tvarką, kokie asmens duomenys šiame sąraše tvarkomi ir kokiu tikslu šis sąrašas tvarkomas. Antstolių įstatymo projekte Antstolių rūmams suteikiama teisė, vykdant antstolių kontrolės funkciją, gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų bei jų padalinių, registrų, valstybės informacinių sistemų informaciją, dokumentus ir duomenis, įskaitant asmens duomenis. 2) Notariato įstatymo projekte siūloma įtvirtinti Teisingumo ministerijai teisę gauti iš atitinkamų institucijų informaciją, dokumentus ar duomenis, įskaitant ir fizinio asmens duomenis, reikalingus įsitikinti, ar asmuo neturi sveikatos sutrikimų, dėl kurių negalėtų atlikti notaro pareigų, ir būti laikomas nepriekaištingos reputacijos.
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos notarų sąraše skelbiami asmens duomenys ir siekiant laikytis BDAR įtvirtintų asmens duomenų tvarkymo standartų, projekte siūloma Lietuvos notarų sąrašo tvarkymą reglamentuoti įstatyme, numatant, kad šį sąrašą Lietuvos notarų rūmai sudaro, tvarko ir jį savo interneto svetainėje skelbia visuomenės informavimo tikslais. Projekte siūloma išvardinti (detalizuoti) institucijas (įstaigas), iš kurių notaras turi teisę gauti informaciją, dokumentus ir duomenis, reikalingus notariniams veiksmams atlikti. Siekiant išvengti perteklinių duomenų naudojimo (tvarkymo), projektu siūloma detalizuoti, kokie konkretūs asmens duomenys turi būti nurodyti atsisakymo atlikti notarinį veiksmą rašte, t. y., vardas, pavardė ir asmens kodas arba gimimo data. Pažymėtina, kad nagrinėjant skundus dėl notaro veiksmų, nesusijusių su atliekamų notarinių veiksmų esme ir teisėtumu, dažnai būna reikalinga papildoma informacija tam, kad skundas būtų išnagrinėtas kiek galima objektyviau ir visapusiškai. Todėl siūloma nustatyti notarams pareigą teikti Teisingumo ministerijai ir Notarų rūmams jų prašymu informaciją, reikalingą šiame straipsnyje nustatytiems skundams nagrinėti. Notariato įstatymo projekte siūloma įtvirtinti Notarų rūmų teisę gauti iš atitinkamų institucijų informaciją, dokumentus ir duomenis, įskaitant ir asmens duomenis, reikalingus prižiūrėti, kaip notarai atlieka savo funkcijas ir laikosi profesinės etikos reikalavimų. Notariato ir Antstolių įstatymuose suvienodinama notarų ir antstolių sąrašuose skelbiamos informacijos apimtis.
3) Advokatūros įstatymo projekte siūloma detaliai reglamentuoti duomenų tvarkymo ir informacijos, kurioje yra asmens duomenų, viešo skelbimo tikslus. Taip pat, atsižvelgiant į naujus siūlomus pakeitimus, Lietuvos advokatūrai, kilus abejonių dėl visuomenės atstovų nepriekaištingos reputacijos, suteikimai įgaliojimai gauti informaciją apie visuomenės atstovus, skiriamus ar paskirtus į Advokatų garbės teismą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Projektai tiesioginės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės, tačiau skatins visuomenės pasitikėjimą advokatų, notarų ir antstolių veikla, didins garbės teismų atvirumą ir skaidrumą. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Projektai poveikio verslo sąlygoms ar jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Nėra įstatymų, kuriuos būtina priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų.
Projektuose vartojamos sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Projektai atitinka atitinkamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir užtikrina minėtų Europos Sąjungos teisės aktų tinkamą įgyvendinimą. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Projektų įgyvendinimui reikės priimti Vyriausybės nutarimą, kuriame turės būti nustatyti atlyginimo dydžiai visuomenės atstovams ar suteikiami įgaliojimai kompetentingai institucijai nustatyti atlyginimo dydžius visuomenės atstovams. Lietuvos advokatūra turės patvirtinti Advokatų garbės teismo nuostatus, patikslinti Lietuvos advokatūros 2016 m. balandžio 15 d. visuotinio advokatų susirinkimo sprendimu patvirtintą Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarkos aprašą (paskelbtas teisingumo ministro 2016 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 1R-137). Reikės peržiūrėti teisingumo ministro 2006 m. rugsėjo 26 d. įsakymą Nr. 1R-295 „Dėl antstolių (antstolių padėjėjų) drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo taisyklių ir antstolių garbės teismo veiklos nuostatų patvirtinimo“, teisingumo ministro 2004 m. liepos 22 d. įsakymą Nr. 1R-184 „Dėl notarų garbės teismo nuostatų patvirtinimo“. 12.
prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Projektams įgyvendinti (už darbą garbės teismuose visuomenės atstovams apmokėti)gali prireikti nuo 2214 iki 8876 eurų valstybės biudžeto lėšų per metus (už vieną posėdyje dirbtą valandą – nuo 6, 92 iki 14,186 euro; už pasirengimą posėdyje nagrinėti bylą – nuo 12,11 iki 51,9 euro) [5]. Projektai bus įgyvendinami iš Teisingumo ministerijai patvirtintų bendrųjų valstybės biudžeto asignavimų. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvada Projektai buvo pateikti derinti Specialiųjų tyrimų tarnybai, Finansų ministerijai, Lietuvos advokatūrai, Notarų rūmams, Antstolių rūmams ir visuomenei skelbiant juos Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS). 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Projektų reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc:
„advokatas“, „drausminė nuobauda“, „notaras“, „asmeniniai duomenys“, „duomenų apsauga“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra. [1] 2013 m. gruodžio 23 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 10, 86, 113 ir 122 straipsnių pakeitimo įstatymas, kuris nustatė, kad į Teisėjų garbės teismo narius turi būti skiriami ne tik teisėjai, bet ir visuomenės atstovai. [2] Antstoliams ir notarams suvienodinami nepriekaištingos reputacijos kriterijai, atsižvelgiant į tai, kad šių profesijų atstovai yra valstybės įgalioti pareigūnai.
Konstitucinio teismo jurisprudencijoje antstolio ir notaro profesijos tiesiogiai įvardintos valstybės kontroliuojamomis:
“tai valstybės kontroliuojama profesija, t. y. toks viešąjį interesą
užtikrinančių funkcijų vykdymas, kai tai daro savarankiška profesine (privačia) veikla besiverčiantys asmenys (už atlygį), o jiems šias funkcijas vykdyti perdavusi valstybė turi kontroliuoti, kaip jos yra vykdomos“. Tuo tarpu advokatai nėra valstybės įgalioti pareigūnai, tai laisvosios profesijos atstovai, kurių veikla, priešingai nei notarų ar antstolių, valstybės kontroliuojama minimaliai, todėl advokatų nepriekaištingos reputacijos kriterijai, atsižvelgiant į profesinės veiklos skirtumus, nėra vienodinama su notarų ir antstolių. [3] Advokatūros įstatymo 8 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad už sunkų arba labai sunkų nusikaltimą teistas asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, – kol teistumas neišnykęs arba nepanaikintas ir ne mažiau kaip ketverius metus nuo bausmės atlikimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos. [4] Europos Žmogaus Teisių Teismas 2017 m. birželio 27 d. nutarimuose bylose Lekavičienė prieš Lietuvą (bylos Nr. 48427/09) ir Jankauskas prieš Lietuvą (Nr. 2) (bylos Nr.
2) (bylos Nr. 50446/09) pažymėjo, kad advokatai užima ypatingą vietą teisingumo įgyvendinimo srityje ir dėl šio ypatingo vaidmens jiems yra taikytini tam tikri reikalavimai bei apribojimai, ypač kiek tai yra susiję su jų profesiniu elgesiu, kuris privalo būti diskretiškas, sąžiningas ir garbingas, o teistumo išnykimas nebūtinai reiškia, jog asmuo atgauna ir nepriekaištingą reputaciją. Kartu Teismas pastebėjo, kad nacionalinių teismų sprendimai neužkirto kelio pareiškėjams ateityje kreiptis į Lietuvos advokatūrą dėl galimybės užsiimti advokato praktika. Teismas taip pat teigiamai įvertino Lietuvos teisinio reguliavimo pokyčius, pagal kuriuos teistumas už tyčinius nusikaltimus nebegalėjo užkirsti kelio galimybei ateityje atitikti nepriekaištingos reputacijos reikalavimą. [5] Atlyginimas apskaičiuotas pagal analogiją taikant Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatymo 14¹straipsnį (2018 m. gruodžio 11 d. įstatymo Nr. XIII-1739 redakcija). Pagal Advokatų garbės teismo 2017 m. veiklos ataskaitą, 2017 m. įvyko 11 Advokatų garbės teismo posėdžių, buvo išnagrinėta 71 drausmės byla; pagal Notarų 2018 m. veiklos ataskaitą, 2018 m. įvyko 3 notarų garbės teismo posėdžiai, buvo išnagrinėtos 3 drausmės bylos; pagal Antstolių 2018 m. veiklos ataskaitą, 2018 m. įvyko 6 antstolių garbės teismo posėdžiai, buvo išnagrinėtos 6 drausmės bylos.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projekto 1 straipsniu Notariato įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 3 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostata, numatančia kada asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, derintina ir keičiamo įstatymo 23 straipsnio 5 punkto nuostata, kurioje asmens teistumas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą (nepaisant to, ar išnyko teistumas) laikomas pagrindu, užkertančiu asmeniui užimti notaro pareigas. 2. Projekto 1 straipsniu pildomoje keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, jog Teisingumo ministerija turi teisę gauti informaciją, duomenis bei dokumentus, įskaitant ir asmens duomenis, reikalingus įsitikinti, kad asmuo atitinka notarui keliamus reikalavimus, ne tik iš valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų ir valstybės informacinių sistemų, tačiau taip pat ir iš kitų fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų bei jų padalinių. Norime pastebėti, kad tuo atveju, jeigu nuostatoje siekiama reguliuoti teisinius santykius, susijusius su privačių fizinių ar juridinių asmenų valdomomis informacinėmis sistemomis (ar kitais jų tvarkomais duomenimis, dokumentais), kuriems specialieji įstatymai dėl jų veiklos pobūdžio nenustato pareigos kaupti ir tvarkyti tokią informaciją bei pateikti ją valstybės institucijoms, ir nustatyti valstybės institucijos imperatyvią teisę neatlygintinai gauti iš tokių privačių asmenų jų asmeniniais tikslais tvarkomus ir kaupiamus duomenis ar dokumentus, turėtų būti svarstomas nuostatos derėjimas su konstituciniu nuosavybės teisės apsaugos principu.
Tokiu atveju siūlomas reguliavimas tiesiogiai apribotų privačių asmenų teisę į jų nuosavybę (kaupiamus ir tvarkomus duomenis, dokumentus, informaciją) ir sudarytų prielaidas valstybei tokia nuosavybe neatlygintinai naudotis. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad tuo atveju, jeigu nuostatoje, vis dėlto siekiama reguliuoti teisinius santykius, susijusius su teise gauti reikalingus duomenis iš valstybinių ar savivaldybių institucijų ar iš kitų asmenimis, kurie specialiaisiais įstatymais dėl jų veiklos pobūdžio yra įpareigoti kaupti atitinkamą informaciją ir pateikti ją valstybės institucijoms, nuostatoje tai turėtų būti aiškiai nurodyta. Priešingu atveju, derėtų praplėsti reguliavimą, aiškiai nustatant duomenų ar informacijos gavimo iš privačių asmenų principus ir (ar) tokių duomenų gavimo atlygintinumą. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 3 straipsniu pildomai keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies nuostatai, kurioje taip pat nustatyta, kad Notarų rūmai turi teisę gauti jiems reikalingą informaciją ne tik iš valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų ir valstybės informacinių sistemų, tačiau taip pat ir iš kitų fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų bei jų padalinių, bei projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 2 dalies nuostatai, suteikiančią tokią teisę ir notarams. 3.
3Svarstytina,
ar projekto 2 straipsniu pildomoje keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje neturėtų būti nustatyta, kad šioje dalyje nurodytų duomenų apie notarą išbraukimo iš Lietuvos notarų sąrašo sąlyga gali būti ne tik notaro įgaliojimų pasibaigimas, tačiau ir jo įgaliojimų sustabdymas, numatytas keičiamo įstatymo 22¹ straipsnyje. Priešingu atveju, nuostata pildytina, nurodant, kad Lietuvos notarų sąraše taip pat skelbiama informacija apie notaro įgaliojimų sustabdymą ir tokio sustabdymo pagrindus. 4. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 10¹straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad Notarų drausmės bylas nagrinėja Notarų garbės teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro tvirtinamais Notarų garbės teismo nuostatais. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokias teises drausmės bylos iškėlimo ir nagrinėjimo procese turėtų notaras, kuriam siūloma kelti (iškelta) drausmės byla. Atsižvelgiant į tai, kad teisinis reguliavimas, kuriuo nustatomas esminių asmens teisių ir pareigų turinys, gali būti įtvirtintas tik įstatyme, o ne poįstatyminiame teisės akte, projektu keičiamame įstatyme reikėtų nustatyti, kokias konkrečiai teises drausminės bylos iškėlimo ir nagrinėjimo metu turi notaras, taip pat įstatyme įtvirtinti pagrindines drausmės bylos nagrinėjimo taisykles. 5. Projekto
atskleisti galimo Notarų garbės teismo sprendimo priėmimo termino pratęsimo pagrindą, aiškiai susiejant jį su šioje dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių drausmės bylos išnagrinėjimo terminas pratęstas, atsiradimu, t.y. siūlome aiškiai nurodyti, kad atsiradus aplinkybėms, dėl kurių drausmės byla negali būti išnagrinėta per nurodytą terminą, motyvuotu Notarų garbės teismo sprendimu šis terminas gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip iki 30 kalendorinių dienų nuo tos dienos, kurią išnyko aplinkybės, dėl kurių drausmės bylos išnagrinėjimo terminas buvo pratęstas. 6.
siūloma nustatyti, kad Notarų garbės teismą sudaro Lietuvos Respublikos teisingumo ministras. Atkreiptinas dėmesys, kad Notarų garbės teismas būtų sudaromas ne ministro, o įstatymo 10² straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, siūlome nurodyti, kad teisingumo ministras ne sudaro Notarų garbės teismą, o tvirtina Notarų garbės teismo personalinę sudėtį. 7. Pagal projekto 5 straipsniu siūlomas keičiamo įstatymo 10³ straipsnio 2 dalies nuostatas Notarų garbės teismas būtų sudaromas iš trijų narių notarų ir dviejų visuomenės atstovų. Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 10³ straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad Notarų garbės teismo nariu skiriamas visuomenės atstovas turi turėti ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą ir atitikti šiame įstatyme notarui nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus. Atkreipiame dėmesį, kad pagal projekto nuostatas visuomenės atstovais Notarų garbės teisme galėtų būti skiriami ir buvę notarai. Tokiu atveju galėtų susidaryti situacija, kai Notarų garbės teismą sudarytų trys notaro veiklą vykdantys notarai bei du buvę notarai. Kyla abejonių, ar tokiu atveju būtų pasiekti tie tikslai, kurių siekiama į Notarų garbės teismą įtraukiant visuomenės atstovus. Svarstytina, ar projekte nereikėtų nustatyti papildomų reikalavimų asmenims, skiriamiems visuomenės atstovais. 8. Projekto 5 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 10³straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad Notarų garbės teismo narių, išskyrus notarus, darbo apmokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Taigi iš projekto nuostatos darytina išvada, kad visuomenės atstovų darbas Notarų garbės teisme būtų apmokamas. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kuris subjektas ir iš kokių konkrečiai lėšų šaltinių apmokėtų visuomenės atstovų darbą.
Tik iš projekto aiškinamojo rašto nuostatų galima būtų suprasti, kad visuomenės atstovams už darbą būtų apmokama iš Teisingumo ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. 9. Projekto
siūloma nustatyti, kad ,,Notarų garbės teismo paskirta drausminė nuobauda galioja vienus metus nuo sprendimo skirti notarui drausminę nuobaudą paskelbimo dienos. Notarų garbės teismas notaro prašymu gali panaikinti drausminę nuobaudą nepasibaigus galiojimo terminui, bet ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo drausminės nuobaudos paskyrimo“. Nėra aišku, kokiais argumentais remiantis siūloma nustatyti, kad drausminė nuobauda galioja vienus metus būtent nuo sprendimo skirti advokatui drausminę nuobaudą paskelbimo, bet ne nuo jo įsiteisėjimo dienos. Šiame kontekste pastebėtina, kad pagal projektu siūlomas keičiamo įstatymo 10³ straipsnio 6 dalies nuostatas, apskundus teismui sprendimą skirti notarui drausminę nuobaudą, teismas gali sustabdyti drausminės nuobaudos galiojimą. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti. Kartu atkreipiame dėmesį, kad pagal projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 10³ straipsnio 3 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, Notarų garbės teismas, priimdamas sprendimą skirti drausminę nuobaudą, atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, į pažeidimo padarinius ir kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į galiojančias notarui paskirtas nuobaudas. Tuo tarpu į kokias konkrečiai aplinkybes turėtų atsižvelgti Notarų garbės teismas, spręsdamas klausimą dėl paskirtos nuobaudos panaikinimo anksčiau termino, nėra aišku. Pažymėtina, kad galiojančiame įstatyme tokios aplinkybės yra nurodytos, bet projektu siūloma jas išbraukti.
Svarstytina, ar tokio išbraukimo nereikėtų atsisakyti. 10. Projekto
siūloma nustatyti, kad Notarų garbės teismo sprendimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per trisdešimt dienų nuo sprendimo nuorašo įteikimo notarui dienos. Galiojančio keičiamo įstatymo 10² straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad tokie sprendimai gali būti skundžiami Vilniaus apygardos administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Taigi projektu siūloma pakeisti bylų teismingumą. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar iki įstatymo įsigaliojimo Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikti skundai dėl Notarų garbės teismo sprendimų, įsigaliojus įstatymui, turėtų būti baigti nagrinėti bei minėto teismo sprendimai, priimti išnagrinėjus skundus, turėtų būti skundžiami iki įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, ar, įsigaliojus įstatymui, nebaigti nagrinėti skundai turėtų būti perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti įstatymo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus. 11. Svarstytina, ar nereikėtų patikslinti projekto 8 straipsniu siūlomos keičiamo įstatymo 34 straipsnio nuostatos, kad notaras turi teisę gauti atitinkamą informaciją iš ,,bankų ir kitų kredito įstaigų bei finansų įstaigų“, nes Finansų įstaigų įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sąvoka ,,finansų įstaiga“ apima ir kredito įstaigas. 12. Projekto
sudaryto ir veikiančio Notarų garbės teismo įgaliojimai tęsiasi tol, kol Notarų garbės teismo sudėtis bus sudaryta pagal šio įstatymo nuostatas, bet ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo.
Taigi galima situacija, kad iki įstatymo įsigaliojimo sudarytas Notarų garbės teismas nevykdys savo funkcijų visą kadenciją, kuriai buvo išrinktas. Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 10²straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad Notarų garbės teismo nariu notaras negali būti renkamas ar skiriamas daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar tuo atveju, jeigu iki įstatymo įsigaliojimo sudaryto Notarų garbės teismo nariai neišbūtų pilnos kadencijos, įsigaliojus įstatymui formuojant naują Notarų garbės teismo sudėtį, tokie Notarų garbės teismo nariai galėtų pretenduoti būti išrinkti dviem naujoms kadencijos iš eilės. Be to, nėra aiškus projekto nuostatos, kuria ribojamas Notarų garbės teismo narių kadencijų skaičius, taikymas, nes nėra aišku, ar, pavyzdžiui, dvi kadencijas iš eilės iki įstatymo įsigaliojimo jau buvęs Notarų garbės teismo nariu asmuo, įsigaliojus įstatymui, galėtų būti renkamas dar dviem kadencijoms iš eilės. Svarstytina, ar projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Pažymėtina,
kad siekiant teisės akto glaustumo, įstatymo tekste nebe pirmą kartą minint įstatymo, institucijos ar pareigų pavadinimą, pilnas pavadinimas su žodžiais
„Lietuvos Respublikos“ gali būti neberašomas. Atsižvelgiant į tai, projektu
keičiamose įstatymo nuostatose nurodant Lietuvos Respublikos teisingumo ministro pareigas, žodžiai „Lietuvos Respublikos“ nebeturėtų būti rašomi (nes šios pareigos pirmą kartą nurodomos keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje). 2. Projekto
sakinyje nurodomas imperatyvas, kad notaras turi dalyvauti Notarų garbės teismui nagrinėjant jo drausmės bylą yra privalomas, tačiau antro sakinio formuluotė, numatanti, kad jeigu notaras neatvyksta į posėdį, jo drausmės byla nagrinėjama jam nedalyvaujant, suponuoja, kad jo dalyvavimas, vis dėlto, nėra būtinas (jeigu Notarų garbės teismas nenusprendžia kitaip). Šias nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje. Galbūt turėta omenyje, kad notaras privalo būti kviečiamas į jo drausmės bylos nagrinėjimą, tuo tarpu dalyvavimas bylos nagrinėjime (ar atstovo paskyrimas) yra paties notaro apsisprendimo reikalas. 3. Svarstytina, ar projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 10² straipsnio 6 dalyje nereikėtų aptarti situacijos, kaip priimamas sprendimas tuo atveju, kai Notarų garbės teismo sprendimai pasiskirsto po lygiai, o teismo pirmininkas posėdyje nedalyvauja. 4.
nustatyti, kad Notarų garbės teismo nariai ir buvę nariai privalo laikytis paslaptyje informaciją, kurią sužinojo nagrinėdami drausmines bylas. Taigi pagal šią projekto nuostatą Notarų garbės teismo nariai (buvę nariai) privalėtų laikyti paslaptyje bet kurią informaciją, kurią sužinojo nagrinėdami notaro drausmės bylą, pavyzdžiui, informaciją apie kito Notarų garbės teismo posėdžio datą, jeigu notaro bylos nagrinėjimas buvo atidėtas ir panašiai. Svarstytina, ar toks teisinis reguliavimas atitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą proporcingumo principą ir projekto nuostatų nereikėtų patikslinti, susiaurinant informacijos, kurią Notarų garbės teismo nariai privalėtų laikyti paslaptyje, ratą. Be to, iš projekto nuostatų nėra aišku, kokios konkrečiai teisinės pasekmės kiltų Notarų garbės teismo nariui – notarui viešai atskleidus informaciją, kurią jis privalėjo laikyti paslaptyje. Tuo atveju, jeigu tokią informaciją atskleistų Notarų garbės teismo narys - visuomenės atstovas, jį pagal projektu keičiamame įstatyme siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą teisingumo ministras turėtų atšaukti iš Notarų garbės teismo narių. Pažymėtina, kad analogiško teisinio reguliavimo Notarų garbės teismo narių – notarų atžvilgiu teikiamame įstatymo projekte nėra siūloma nustatyti. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų atitinkamai papildyti. 5. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 10³ straipsnio 4 dalyje siūlome nustatyti, kad Notarų garbės teismo sprendimai, išskyrus sprendimą teikti teisingumo ministrui siūlymą atleisti notarą iš pareigų, įsiteisėja jų priėmimo dieną, o sprendimų apskundimas nesustabdo jų galiojimo.
Tuo tarpu Notarų garbės teismo sprendimas siūlyti teikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui siūlymą atleisti notarą iš pareigų įsiteisėja pasibaigus jų apskundimo terminui, jeigu šie sprendimai nebuvo apskųsti, o apskundus šį Notarų garbės teismo sprendimą, jis įsiteisėja įsiteisėjus teismo sprendimui, jeigu šiuo teismo sprendimu Notarų garbės teismo sprendimas paliekamas galioti. 6. Projekto
dalies“, nes vieninteles straipsnio dalies numeruoti nereikia. Be to, projekto
įrašytinas skaičius ir žodis „5 punktą“, nes keičiamas būtent 5, o ne 1 dalies punktas. 7. Derinant projekto nuostatų terminiją tarpusavyje, projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „kadastrų ir registrų, valstybės informacinių sistemų“ įrašytini žodžiai „valstybės kadastrų, registrų ir informacinių sistemų“. 8. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 15 straipsnio 4 dalis dėstytina taip: „3. Jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo sudaryto Notarų garbės teismo narys išrenkamas naujai kadencijai po šio įstatymo įsigaliojimo, jo nauja kadencija laikoma pirmąja“. 9. Nėra aišku, kodėl projekto 15 straipsnio 5 dalyje nustatyta kitokia Notarų atestacijos komisijos, sudarytos iki šio įstatymo įsigaliojimo, nario kadencijos įvertinimo tvarka, nei taikoma Notarų garbės teismo, sudaryto iki šio įstatymo įsigaliojimo, nario kadencijai.
Pažymėtina, kad Notarų garbės teismo, kuris buvo sudarytas ir kurio įgaliojimai baigsis lygiai tokiais pačiais pagrindais kaip ir Notarų atestacijos komisija, narių buvusi kadencija nebus laikoma pirmąja kadencija, todėl jie po įstatymo įsigaliojimo galės Notarų garbės teismo nariais būtų renkami dar dvi kadencijas iš eilės, kai tuo tarpu Notarų atestacijos komisijos narių buvusi kadencija bus laikoma pirmąją kadencija, todėl jie po įstatymo įsigaliojimo į atestacijos komisijos nario pareigas galės būti renkami tik vieną kartą. Svarstytina, ar tarp šių nurodytų institucijų narių yra tokio pobūdžio skirtumų, kad jie būtų traktuojami skirtingai. Be to, siekiant teisinio aiškumo, projekto 15 straipsnio 5 dalis dėstytina taip: „5. Jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo sudarytos Notarų atestacijos komisijos narys išrenkamas naujai kadencijai po šio įstatymo įsigaliojimo, jo nauja kadencija laikoma antrąja (arba pirmąja“, jeigu būtų atsižvelgta į aukščiau išdėstytą pastabą). Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
DĖL
2019-12-04
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Vilija Aleknaitė - Abramikienė, Irena Haase, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė. Notarų rūmų prezidentas Marius Stračkaitis, Notarų rūmų administracijos konsultantė Eglė Čaplinskienė, Notarų rūmų administracijos teisininkė Sima Sakalauskaitė, Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius, Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų grupės vyresnysis patarėjas Igor Golubajev, teisingumo ministerijos Teisinių institucijų grupės patarėja Božena Rus, Advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė, Advokatų tarybos pirmininko pavaduotojas Mindaugas Kukaitis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2019-11-181 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Su projekto 1 straipsniu Notariato įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 3 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostata, numatančia kada asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, derintina ir keičiamo įstatymo 23 straipsnio 5 punkto nuostata, kurioje asmens teistumas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą (nepaisant to, ar išnyko teistumas) laikomas pagrindu, užkertančiu asmeniui užimti notaro pareigas. Pritarti Pasiūlymas:
1Pakeisti 23 straipsnio 1 dalie 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, kuriuo notaras nuteistas už nusikalstamą
veiką arba pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, bet atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, nepaisant to, ar išnyko teistumas, ar teistas už kitą nusikalstamą veiką, jeigu neišnyko teistumas;“
straipsniu pildomoje keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, jog Teisingumo ministerija turi teisę gauti informaciją, duomenis bei dokumentus, įskaitant ir asmens duomenis, reikalingus įsitikinti, kad asmuo atitinka notarui keliamus reikalavimus, ne tik iš valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų ir valstybės informacinių sistemų, tačiau taip pat ir iš kitų fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų bei jų padalinių.
Norime pastebėti, kad tuo atveju, jeigu nuostatoje siekiama reguliuoti teisinius santykius, susijusius su privačių fizinių ar juridinių asmenų valdomomis informacinėmis sistemomis (ar kitais jų tvarkomais duomenimis, dokumentais), kuriems specialieji įstatymai dėl jų veiklos pobūdžio nenustato pareigos kaupti ir tvarkyti tokią informaciją bei pateikti ją valstybės institucijoms, ir nustatyti valstybės institucijos imperatyvią teisę neatlygintinai gauti iš tokių privačių asmenų jų asmeniniais tikslais tvarkomus ir kaupiamus duomenis ar dokumentus, turėtų būti svarstomas nuostatos derėjimas su konstituciniu nuosavybės teisės apsaugos principu. Tokiu atveju siūlomas reguliavimas tiesiogiai apribotų privačių asmenų teisę į jų nuosavybę (kaupiamus ir tvarkomus duomenis, dokumentus, informaciją) ir sudarytų prielaidas valstybei tokia nuosavybe neatlygintinai naudotis. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad tuo atveju, jeigu nuostatoje, vis dėlto siekiama reguliuoti teisinius santykius, susijusius su teise gauti reikalingus duomenis iš valstybinių ar savivaldybių institucijų ar iš kitų asmenimis, kurie specialiaisiais įstatymais dėl jų veiklos pobūdžio yra įpareigoti kaupti atitinkamą informaciją ir pateikti ją valstybės institucijoms, nuostatoje tai turėtų būti aiškiai nurodyta. Priešingu atveju, derėtų praplėsti reguliavimą, aiškiai nustatant duomenų ar informacijos gavimo iš privačių asmenų principus ir (ar) tokių duomenų gavimo atlygintinumą.
Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 3 straipsniu pildomai keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies nuostatai, kurioje taip pat nustatyta, kad Notarų rūmai turi teisę gauti jiems reikalingą informaciją ne tik iš valstybės ir savivaldybių institucijų, valstybės registrų ir valstybės informacinių sistemų, tačiau taip pat ir iš kitų fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų bei jų padalinių, bei projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 2 dalies nuostatai, suteikiančią tokią teisę ir notarams. Pritarti Pasiūlymas:
straipsnį 4 dalimi: „Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija turi teisę gauti iš visų teisėsaugos institucijų, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų, valstybės ir savivaldybių institucijų, registrų, valstybės informacinių sistemų informaciją, dokumentus ar duomenis, įskaitant asmens duomenis, reikalingus įsitikinti, kad asmuo atitinka šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytus reikalavimus.“
3Svarstytina,
ar projekto 2 straipsniu pildomoje keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje neturėtų būti nustatyta, kad šioje dalyje nurodytų duomenų apie notarą išbraukimo iš Lietuvos notarų sąrašo sąlyga gali būti ne tik notaro įgaliojimų pasibaigimas, tačiau ir jo įgaliojimų sustabdymas, numatytas keičiamo įstatymo 22¹ straipsnyje. Priešingu atveju, nuostata pildytina, nurodant, kad Lietuvos notarų sąraše taip pat skelbiama informacija apie notaro įgaliojimų sustabdymą ir tokio sustabdymo pagrindus. Pritarti Papildyti nurodant, kad Lietuvos notarų sąraše taip pat skelbiama informacija apie notaro įgaliojimų sustabdymą ir tokio sustabdymo pagrindus. Pasiūlymas:
Pasiūlymas:
Papildyti 6 straipsnį 4 dalimi: „Notarų rūmai visuomenės informavimo tikslais savo interneto svetainėje skelbia Lietuvos notarų sąrašą. Sąraše nurodomi notarų biurų pavadinimai, notarų vardai ir pavardės, notarų biurų adresai, telefono ryšio ir (jeigu yra) fakso numeriai, elektroninio pašto adresai, notarų veiklos teritorijos turto paveldėjimo atvejams, jeigu notaro įgaliojimai sustabdyti–tokio sustabdymo pagrindai. Šie duomenys skelbiami tol, kol pasibaigia notaro įgaliojimai.“
nustatyti, kad Notarų drausmės bylas nagrinėja Notarų garbės teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro tvirtinamais Notarų garbės teismo nuostatais. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokias teises drausmės bylos iškėlimo ir nagrinėjimo procese turėtų notaras, kuriam siūloma kelti (iškelta) drausmės byla. Atsižvelgiant į tai, kad teisinis reguliavimas, kuriuo nustatomas esminių asmens teisių ir pareigų turinys, gali būti įtvirtintas tik įstatyme, o ne poįstatyminiame teisės akte, projektu keičiamame įstatyme reikėtų nustatyti, kokias konkrečiai teises drausminės bylos iškėlimo ir nagrinėjimo metu turi notaras, taip pat įstatyme įtvirtinti pagrindines drausmės bylos nagrinėjimo taisykles. Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti 10¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „10¹ straipsnis. Notaro drausminė atsakomybė Drausmės bylos iškėlimas ir nagrinėjimas Notarui drausmės byla gali būti keliama už šio įstatymo, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintų ir kitų notarų veiklą reglamentuojančių teisės aktų ir Lietuvos Respublikos notarų etikos kodekso pažeidimus (toliau – pažeidimas). Iškelti notarui drausmės bylą turi teisę Lietuvos Respublikos teisingumo ministras arba Notarų rūmų prezidiumas.
Drausmės byla notarui gali būti keliama ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos. Į šį terminą neįskaitomas laikas, kurį notaras dėl ligos, atostogų ar kitų priežasčių negalėjo eiti notaro pareigų, taip pat notaro veiklos patikrinimo laikas. Drausmės byla notarui negali būti keliama, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos praėjo daugiau kaip vieni metai. Drausmės bylos notarams iškeliamos ir nagrinėjamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro tvirtinamais Notarų garbės teismo nuostatais. Notarų drausmės bylas nagrinėja Notarų garbės teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintais Notarų garbės teismo nuostatais. Subjektas, turintis teisę iškelti notarui drausmės bylą, prieš ją iškeldamas, Notarų garbės teismo nuostatų nustatyta tvarka privalo pasiūlyti notarui pateikti paaiškinimus, susijusius su veiksmais ar neveikimu, dėl kurių gali būti keliama drausmės byla, ir pateikti turimus dokumentus. Notaro drausmės byla turi būti išnagrinėta ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo jos iškėlimo dienos. Atsiradus aplinkybėms, dėl kurių drausmės byla negali būti išnagrinėta per nurodytą terminą, motyvuotu Notarų garbės teismo sprendimu šis terminas gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip iki
skaičiuojant nuo minėtų aplinkybių išnykimo dienos. Notarų garbės teismui nagrinėjant drausmės bylą turi dalyvauti notaras, kurio drausmės byla nagrinėjama. Jei notaras neatvyksta į drausmės bylos nagrinėjimą, drausmės byla gali būti nagrinėjama jam nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai Notarų garbės teismas nusprendžia, kad notaro dalyvavimas yra būtinas. Nagrinėjant drausmės bylą taip pat gali dalyvauti notaro, kurio drausmės byla nagrinėjama, atstovas ir asmuo, kuris kreipėsi dėl drausmės bylos iškėlimo, bei jo atstovas.
Šio straipsnio 6 dalyje nurodyti asmenys turi teisę susipažinti su medžiaga, kuri svarstoma sprendžiant dėl drausmės bylos iškėlimo, ir drausmės bylos medžiaga, teikti prašymus ir įrodymus, pareikšti nušalinimus Notarų garbės teismo nariams, pasisakyti posėdyje, kuriame nagrinėjama drausmės byla, gauti sprendimų iškelti ar atsisakyti iškelti notarui drausmės bylą bei Notarų garbės teismo sprendimų nuorašus, apskųsti Notarų garbės teismo sprendimus. Notarų garbės teismą sudaro penki notarai iš kurių du renkami Notarų rūmų susirinkime, du skiria Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, vieną
penkerius metus ir neturi galiojančių drausminių nuobaudų. Notarų garbės teismo įgaliojimai trunka trejus metus. Notarų garbės teismas gali veikti, jeigu į jį yra išrinkta ar paskirta daugiau kaip pusė narių.“
įstatymo 10¹ straipsnio 4 dalyje siūlome atskleisti galimo Notarų garbės teismo sprendimo priėmimo termino pratęsimo pagrindą, aiškiai susiejant jį su šioje dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių drausmės bylos išnagrinėjimo terminas pratęstas, atsiradimu, t.y. siūlome aiškiai nurodyti, kad atsiradus aplinkybėms, dėl kurių drausmės byla negali būti išnagrinėta per nurodytą terminą, motyvuotu Notarų garbės teismo sprendimu šis terminas gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip iki 30 kalendorinių dienų nuo tos dienos, kurią išnyko aplinkybės, dėl kurių drausmės bylos išnagrinėjimo terminas buvo pratęstas. Pritarti Pasiūlymas:
10¹straipsnio pakeitimas Pakeisti 10¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „Notaro drausmės byla turi būti išnagrinėta ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo jos iškėlimo dienos. Atsiradus aplinkybėms, dėl kurių drausmės byla negali būti išnagrinėta per nurodytą terminą, motyvuotu Notarų garbės teismo sprendimu šis terminas gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip iki 30 dienų skaičiuojant nuo minėtų aplinkybių išnykimo dienos.“
keičiamo įstatymo 10² straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad Notarų garbės teismą sudaro Lietuvos Respublikos teisingumo ministras. Atkreiptinas dėmesys, kad Notarų garbės teismas būtų sudaromas ne ministro, o įstatymo 10² straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, siūlome nurodyti, kad teisingumo ministras ne sudaro Notarų garbės teismą, o tvirtina Notarų garbės teismo personalinę sudėtį. Pritarti Pasiūlymas:
Papildyti Įstatymą nauju 10² straipsniu: „10² straipsnis. Notarų garbės teismas Notarų garbės teismo personalinę sudėtį tvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministras. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
siūlomas keičiamo įstatymo 10³ straipsnio 2 dalies nuostatas Notarų garbės teismas būtų sudaromas iš trijų narių notarų ir dviejų visuomenės atstovų. Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 10³ straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad Notarų garbės teismo nariu skiriamas visuomenės atstovas turi turėti ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą ir atitikti šiame įstatyme notarui nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus. Atkreipiame dėmesį, kad pagal projekto nuostatas visuomenės atstovais Notarų garbės teisme galėtų būti skiriami ir buvę notarai.
Tokiu atveju galėtų susidaryti situacija, kai Notarų garbės teismą sudarytų trys notaro veiklą vykdantys notarai bei du buvę notarai. Kyla abejonių, ar tokiu atveju būtų pasiekti tie tikslai, kurių siekiama į Notarų garbės teismą įtraukiant visuomenės atstovus. Svarstytina, ar projekte nereikėtų nustatyti papildomų reikalavimų asmenims, skiriamiems visuomenės atstovais. Nepritarti Ribojimo būti paskirtiems visuomenės atstovais įtvirtinimas vien dėl to, kad asmuo buvo notaru vertintinas kaip neproporcingas ir diskriminuojantis. Kartu pažymėtina, kad notaro patirtis visuomenės atstovui (dėl šios profesinės veiklos praktinio išmanymo) gali sudaryti ir prielaidas gilesnėms įžvalgoms nagrinėjant notarų drausmės bylas. Apribojimai būti paskirtiems visuomenės atstovais dėl buvusios profesinės veiklos nėra įtvirtinti ir Teismų garbės teismuose. Todėl nepriekaištingos reputacijos ir teisinio darbo stažo reikalavimų įtvirtinimas, taip pat teisingumo ministro bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko personalinis konkrečių kandidatų pasirinkimas yra pakankamas reguliavimas, siekiant užtikrinti tinkamiausių visuomenės atstovų paskyrimą. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
keičiamo įstatymo 10³straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad Notarų garbės teismo narių, išskyrus notarus, darbo apmokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Taigi iš projekto nuostatos darytina išvada, kad visuomenės atstovų darbas Notarų garbės teisme būtų apmokamas. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kuris subjektas ir iš kokių konkrečiai lėšų šaltinių apmokėtų visuomenės atstovų darbą. Tik iš projekto aiškinamojo rašto nuostatų galima būtų suprasti, kad visuomenės atstovams už darbą būtų apmokama iš Teisingumo ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų.
Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Pritarti Pasiūlymas: Atsisakyti visuomenės atstovų darbo Notarų garbės teisme apmokėjimo. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
keičiamo įstatymo 10³straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Notarų garbės teismo paskirta drausminė nuobauda galioja vienus metus nuo sprendimo skirti notarui drausminę nuobaudą paskelbimo dienos. Notarų garbės teismas notaro prašymu gali panaikinti drausminę nuobaudą nepasibaigus galiojimo terminui, bet ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo drausminės nuobaudos paskyrimo“. Nėra aišku, kokiais argumentais remiantis siūloma nustatyti, kad drausminė nuobauda galioja vienus metus būtent nuo sprendimo skirti advokatui drausminę nuobaudą paskelbimo, bet ne nuo jo įsiteisėjimo dienos. Šiame kontekste pastebėtina, kad pagal projektu siūlomas keičiamo įstatymo 10³ straipsnio 6 dalies nuostatas, apskundus teismui sprendimą skirti notarui drausminę nuobaudą, teismas gali sustabdyti drausminės nuobaudos galiojimą. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti. Kartu atkreipiame dėmesį, kad pagal projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 10³ straipsnio 3 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, Notarų garbės teismas, priimdamas sprendimą skirti drausminę nuobaudą, atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, į pažeidimo padarinius ir kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į galiojančias notarui paskirtas nuobaudas. Tuo tarpu į kokias konkrečiai aplinkybes turėtų atsižvelgti Notarų garbės teismas, spręsdamas klausimą dėl paskirtos nuobaudos panaikinimo anksčiau termino, nėra aišku. Pažymėtina, kad galiojančiame įstatyme tokios aplinkybės yra nurodytos, bet projektu siūloma jas išbraukti.
Svarstytina, ar tokio išbraukimo nereikėtų atsisakyti. Pritarti iš dalies Teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2005-06-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-300/005; Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2004-06-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2004) buvo išaiškinta, kad, nors ir Advokatūros įstatyme neapibrėžta drausminių nuobaudų įsigaliojimo terminai, sisteminė Advokatūros įstatymo normų analizė leidžia daryti išvadą, kad Advokatų garbės teismo paskirta drausminė nuobauda ir Advokatų tarybos sprendimai įsigalioja nuo jų priėmimo ir tokių sprendimų apskundimas jų galiojimo nesustabdo. Priešingas aiškinimas sudarytų prielaidas paneigti Advokatų garbės teismo sprendimo poveikį, prieštarautų advokatų drausminės atsakomybės tikslams (...). Projektu iš esmės drausminės nuobaudos įsigaliojimo samprata nekeičiama, tik, siekiant teisinio aiškumo, apibrėžiami nuobaudų įsigaliojimo terminai ir galiojimas. Siekiant aiškumo, straipsnis papildytas nuostata, kad drausminė nuobauda įsigalioja nuo jos paskyrimo dienos. Dėl pastabos, kad nėra aišku į kokias aplinkybes turėtų atsižvelgti Notarų garbės teismas, spręsdamas klausimą dėl paskirtos nuobaudos panaikinimo anksčiau termino, pritarti. Pasiūlymas:
„10⁴ straipsnis. Drausminės nuobaudos ir jų galiojimo terminas. Notarų garbės teismas gali skirti vieną iš šių drausminių nuobaudų:
1) pareikšti pastabą;
2) pareikšti papeikimą;
3) sustabdyti notaro profesinę veiklą nuo vieno iki trijų mėnesių. Notarui papildomai gali būti skiriamas įpareigojimas atsiprašyti asmens Notarų garbės teismo nustatyta tvarka. Notarų garbės teismo paskirta drausminė nuobauda įsigalioja nuo jos paskyrimo dienos ir galioja vienus metus.
Notarų garbės teismas notaro prašymu gali panaikinti drausminę nuobaudą nepasibaigus galiojimo terminui, bet ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo drausminės nuobaudos paskyrimo. Sprendžiant dėl nuobaudos panaikinimo, atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes ir pažeidimo padarinius ir kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į tai, ar notaras neturi daugiau galiojančių drausminių nuobaudų ir ar per drausminės nuobaudos galiojimo terminą notarui nebuvo paskirta nauja drausminė nuobauda.“
dalimi keičiamo įstatymo 10³ straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad Notarų garbės teismo sprendimas gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per trisdešimt dienų nuo sprendimo nuorašo įteikimo notarui dienos. Galiojančio keičiamo įstatymo 10² straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad tokie sprendimai gali būti skundžiami Vilniaus apygardos administraciniam teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Taigi projektu siūloma pakeisti bylų teismingumą. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar iki įstatymo įsigaliojimo Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikti skundai dėl Notarų garbės teismo sprendimų, įsigaliojus įstatymui, turėtų būti baigti nagrinėti bei minėto teismo sprendimai, priimti išnagrinėjus skundus, turėtų būti skundžiami iki įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka, ar, įsigaliojus įstatymui, nebaigti nagrinėti skundai turėtų būti perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos teismui. Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti įstatymo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus. Pritarti Pasiūlymas: 15 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas 7.
Iki šio įstatymo įsigaliojimo Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikti skundai dėl Notarų garbės teismo sprendimų baigiami nagrinėti ir minėto teismo sprendimai, priimti išnagrinėjus skundus, skundžiami iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusia tvarka. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
nereikėtų patikslinti projekto 8 straipsniu siūlomos keičiamo įstatymo 34 straipsnio nuostatos, kad notaras turi teisę gauti atitinkamą informaciją iš ,,bankų ir kitų kredito įstaigų bei finansų įstaigų“, nes Finansų įstaigų įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sąvoka ,,finansų įstaiga“ apima ir kredito įstaigas. Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti 34 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „Notaras turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, kadastrų ir registrų, valstybės informacinių sistemų, bankų ir kitų finansų įstaigų, informaciją, dokumentus ir duomenis, reikalingus notariniams veiksmams atlikti. Informacija, dokumentai ir duomenys turi būti pateikti per notaro nurodytą terminą.“
įstatymo įsigaliojimo sudaryto ir veikiančio Notarų garbės teismo įgaliojimai tęsiasi tol, kol Notarų garbės teismo sudėtis bus sudaryta pagal šio įstatymo nuostatas, bet ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo. Taigi galima situacija, kad iki įstatymo įsigaliojimo sudarytas Notarų garbės teismas nevykdys savo funkcijų visą kadenciją, kuriai buvo išrinktas. Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 10²straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad Notarų garbės teismo nariu notaras negali būti renkamas ar skiriamas daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.
Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar tuo atveju, jeigu iki įstatymo įsigaliojimo sudaryto Notarų garbės teismo nariai neišbūtų pilnos kadencijos, įsigaliojus įstatymui formuojant naują Notarų garbės teismo sudėtį, tokie Notarų garbės teismo nariai galėtų pretenduoti būti išrinkti dviem naujoms kadencijos iš eilės. Be to, nėra aiškus projekto nuostatos, kuria ribojamas Notarų garbės teismo narių kadencijų skaičius, taikymas, nes nėra aišku, ar, pavyzdžiui, dvi kadencijas iš eilės iki įstatymo įsigaliojimo jau buvęs Notarų garbės teismo nariu asmuo, įsigaliojus įstatymui, galėtų būti renkamas dar dviem kadencijoms iš eilės. Svarstytina, ar projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šiuos neaiškumus. Pritarti Pasiūlymai. 15 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas
garbės teismo narį išrenka naujai kadencijai, šio nario kadencijos pradedamos skaičiuoti nuo jo išrinkimo į Notarų garbės teismą šio įstatymo nustatyta tvarka. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2019-11-226 Lietuvos notarų rūmai susipažino su Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų duomenų bazėje užregistruotu Lietuvos Respublikos notariato įstatymo pakeitimo projektu Nr. XIIIP-4136 (toliau - Projektas) ir teikia pasiūlymus bei pastabas dėl šio teisės akto projekto. Dėl Projekto rengėjų motyvų, kuriais grindžiamas poreikis įtraukti visuomenės atstovus Į Notarų garbės teismą Projekto 5 straipsnyje siūloma į Notarų garbės teismą įtraukti visuomenės atstovus.
Projekto rengėjai aiškinamajame rašte nurodo, jog šių asmenų įtraukimas į Notarų garbės teismo sudėtį užtikrintų deramą nuomonių įvairovę, objektyvumą ir skaidrumą šios institucijos veikloje. Taip pat nurodoma, kad Projektas parengtas atsižvelgiant į pasiteisinusį visuomenės atstovų dalyvavimą Teisėjų garbės teisme. Norėtume atkreipti dėmesį į šių argumentų pagrįstumą. Projekto rengėjai nepateikia objektyvių duomenų, patvirtinančių, kaip visuomenės atstovų dalyvavimas Teisėjų garbės teisme pasiteisino didinant visuomenės pasitikėjimą teismų sistema. Lietuvos notarų rūmų turimais duomenimis, nuo 2014 m. lapkričio mėnesio, t.y. nuo tada, kai įsigaliojus 2013 m. priimtoms Lietuvos Respublikos teismų įstatymo nuostatoms, pareigas pradėjo eiti nauja Teisėjų garbės teismo kadencija, kurioje nariais jau buvo skirti visuomenės atstovai, visuomenės pasitikėjimo teisėjais rodikliai ženkliai nepakito - Lietuvos notarų rūmų užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ atliktos sociologinės apklausos duomenimis, teisėjais 2014 m. pasitikėjo 26 proc. apklaustųjų, 2015 m. - 26 proc., 2016 m. - 29 proc., 2017 m. - 32 proc., 2018 m - 26 proc. apklaustųjų. Tuo tarpu, pasitikėjimas notarais tuo pačiu laikotarpiu tarp visų Lietuvos Respublikos teisinių institucijų buvo didžiausias ir daugiau nei du kartus viršijo pasitikėjimą teisėjais: 2014 m. notarais pasitikėjo 61 proc. apklaustųjų, 2015 m. - 67 proc., 2016 m. - 63 proc., 2017 m. - 69 proc., 2018 m. - 67 proc. apklaustųjų. Atsižvelgiant į pateiktus duomenis, prielaida, jog visuomenės atstovų įtraukimas į teisėjų garbės teismą, sustiprino visuomenės pasitikėjimą teisine sistema, nėra pagrįsta, taip pat, nėra objektyvaus pagrindo teigti, kad visuomenėje vyrauja nepasitikėjimas notarų vykdoma veikla.
Pažymėtina, kad, kaip numatyta Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje bei Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 276, 4 punkte, rengiant teisės akto, kuriuo iš esmės keičiamas teisinis reguliavimas, projektą, privalo būti atliekamas numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas, kurio išsamumas turi būti proporcingas galimoms numatomo teisinio reguliavimo pasekmėms. Valstybės kontrolė, analizuodama teisėkūros procesą Lietuvoje, nurodė, kad teisėkūros proceso dalyviai netinkamai vykdo jiems pavestą pareigą atlikti numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą ir vertinimo rezultatus pateikti kartu su Seimui teikiamu parengtu įstatymo projektu, nors numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo instrumentas teisėkūros procese yra numatytas nuo 2003 metų. Todėl neretai tik priėmus įstatymą išryškėja teisės aktų spragos ir teisinio reguliavimo neigiamos pasekmės. Taigi, tik atliktas teisinio reguliavimo poveikio vertinimas padėtų nustatyti numatomo teisinio reguliavimo teigiamas ir neigiamas pasekmes, geriausią visuomenės ir valstybės lūkesčius atitinkantį teisinį reguliavimą.¹ Projekte įtvirtintas siūlymas skirti visuomenės atstovus į Notarų garbės teismą yra esminis teisinio reguliavimo pakeitimas, kurio galimas poveikis privalo būti įvertintas. Neatlikus siūlomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo ir nesant atlikto esamo reguliavimo poveikio vertinimo, kuris pagrįstų dabartinio notarų drausminių bylų nagrinėjimo proceso ydingumą, Projekto rengėjai negali objektyviai pagrįsti siūlomo naujo teisinio reguliavimo reikalingumo ir tikslingumo.
Atkreipiame dėmesį, jog nuo 2014 m. Notarų garbės teismas iš viso išnagrinėjo 15 notarų drausmės bylų. 14 bylų (arba 93,4 proc.) per šį laikotarpį nagrinėtų bylų inicijavo Notarų rūmų prezidiumas. Per minėtą laikotarpį notarams buvo skirta 12 drausminių nuobaudų, tarp kurių - siūlymai teisingumo ministrui stabdyti notaro profesinę veiklą iki 3 mėnesių ir siūlymas teisingumo ministrui atleisti notarą iš pareigų. Atsižvelgiat į tai, nėra pagrindo teigti, jog Notarų rūmų organai yra neobjektyvūs asociacijos narių atžvilgiu, vengia priimti sprendimus, kuriais notarams būtų taikoma drausminė atsakomybė. Projekto rengėjai nepateikia priešingą situaciją pagrindžiančių argumentų. Nepritarti Vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, rengiant teisės akto, kuriuo numatoma reglamentuoti iki tol nereglamentuotus santykius, taip pat kuriuo iš esmės keičiamas teisinis reguliavimas, projektą, privalo būti atliekamas numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas. Atkreiptinas dėmesys, kad projektais nereglamentuojami nauji santykiai ir nekeičiamas iš esmės teisinis reguliavimas, o tik siūloma pakeisti garbės teismų sudėtį, kuri jau yra reglamentuojama galiojančiais įstatymais. Tokiais atvejais numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas neatliekamas. Vienas iš projekto tikslų yra stiprinti visuomenės pasitikėjimą valstybės teisine sistema, didinti jos atvirumą visuomenei į advokatų, notarų ir antstolių garbės teismus įtraukiant nepriekaištingos reputacijos visuomenės atstovus, kurie užtikrintų deramą nuomonių įvairovę, objektyvumą ir skaidrumą (kaip analogija teismų garbės teismams). 2.
2019-11-226 Dėl reikalavimų, keliamų visuomenės atstovams Pažymėtina, kad valstybėse, priklausančiose tiek Tarptautinei notariato sąjungai (angį. International Union o f Notaries), tiek Europos Sąjungos notariatų tarybai (angį. Council of Notaries o f European Union), subjektai, galintys inicijuoti drausmės bylos iškėlimą notarui ir/ar taikyti drausminę atsakomybę notarui, gali būti notarų savivaldos organizacijos, už notarų veiklos priežiūrą atsakingos vykdomosios valdžios institucijos, specialus notarų drausmės bylas nagrinėjantis organas, įvairių lygmenų teismai ar teismų vadovai, prokurorai arba aukštąjį teisinį išsilavinimą ir atitinkamą teisinio darbo patirtį turintys asmenys, tačiau nė vienoje Europos Sąjungos valstybėje, kurioje yra įgyvendinamas lotyniškojo notariato modelis, teisė spręsti dėl notaro drausminės atsakomybės ir taikyti atitinkamas sankcijas nėra suteikta su teisine sistema nieko bendra neturintiems asmenims, t.y. neįgijusiems teisinio išsilavinimo ir neturintiems atitinkamos kvalifikacijos. Vadovaujantis šiuo metu galiojančiu Notariato įstatymu, notarų garbės teismo nariais gali būti notarai, kurie notaro profesinę veiklą vykdė ne mažiau kaip penkerius metus ir neturi galiojančių drausminių nuobaudų. Iš esmės analogiška nuostata yra pateikiama ir Projekte.
Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Notariato įstatymo 3 straipsniu, notaru gali būti fizinis asmuo, jeigu jis turi teisės bakalauro ir teisės magistro kvalifikacinius laipsnius arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą), ne mažiau kaip dvejus metus buvo kandidatu į notarus (asesoriumi) ir išlaikė notaro kvalifikacinį egzaminą arba yra teisės krypties socialinių mokslų daktaras ar habilituotas daktaras, turi ne mažesnį kaip penkerių metų pedagoginio ar mokslinio darbo stažą ir atliko ne trumpesnę kaip šešių mėnesių notaro praktiką, arba turi ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą, išlaikė notaro kvalifikacinį egzaminą ir atliko ne trumpesnę kaip šešių mėnesių notaro praktiką. Projektu siūloma nustatyti, jog Notarų garbės teismo nariu skiriamas visuomenės atstovas turi turėti ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą ir atitikti Šiame įstatyme nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus. Taigi, Notarų garbės teismo nariams – visuomenės atstovams - keliami kur kas žemesni reikalavimai nei Notarų garbės teismo nariams - notarams, kurie ne tik turi turėti aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą (bakalauro ir magistro laipsnius ar vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą) bei būti įgiję atitinkamos teisinio darbo patirties tam, jog galėtų vykdyti notaro veiklą, tačiau ir notaro profesinę veiklą vykdyti ne mažiau kaip penkerius metus iki išrenkant/paskiriant Notarų garbės teismo nariu.
Taigi, siekiant, jog siūlomas teisinis reguliavimas kiek įmanoma labiau atitiktų Europos Sąjungos valstybių praktiką, taip pat užtikrinant, jog Notarų garbės teismo nariais galės būti tik vienodos teisinės kvalifikacijos asmenys, siūlytina nustatyti, jog į Notarų garbės teismą skiriami visuomenės atstovai būtų aukštąjį teisinį išsilavinimą (teisės bakalauro ir teisės magistro kvalifikacinius laipsnius arba teisininko profesinį kvalifikacinį laipsnį (vienpakopį teisinį universitetinį išsilavinimą) įgiję asmenys, turintys ne mažesnį kaip dešimties metų teisinio darbo stažą ir atitinkantys Notariato įstatyme nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus. Pritarti iš dalies Pasiūlymas:
Papildyti Įstatymą nauju 10² straipsniu: „10² straipsnis. Notarų garbės teismas
renkamas notaras turi turėti ne mažesnį kaip dešimties metų notaro profesinės veiklos stažą ir neturėti galiojančių drausminių nuobaudų. Notarų garbės teismo nariu skiriamas visuomenės atstovas turi turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą–bakalauro ir magistro kvalifikacinius laipsnius arba vienpakopį universitetinį išsilavinimą ir atitikti šiame įstatyme nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus. 3.
2019-11-226 Dėl proporcingumo principo Projektu siekiama riboti notarų savivaldos teisę įgyvendinti notarų veiklos kontrolę, susijusią su tinkamų profesinės etikos standartų laikymusi, į šią kontrolės sistemą įtraukiant ne tik profesinės asociacijos narius, tačiau ir pašalinius asmenis. Nors šis ribojimas yra grindžiamas teisėtais tikslais - užtikrinti deramą nuomonių įvairovę, objektyvumą ir skaidrumą, abejotina dėl šio ribojimo proporcingumo. Projektu siūloma, jog Notarų garbės teismas būtų sudaromas šia tvarka: du nariai iš notarų renkami per visuotinį Notarų rūmų susirinkimą, po vieną narį iš visuomenės atstovų ir notarų skiria Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, vieną narį iš visuomenės atstovų skiria Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. Taigi, priėmus siūlomą teisinį reguliavimą, Notarų garbės teismą sudarytų ne tik notarų profesinės asociacijos nariais nesantys asmenys, tačiau ir daugiau nei pusę Garbės teismo narių skirtų ne notarų savivaldos organas. Toks reguliavimas, kai daugiau nei pusę garbės teismo narių rinktų ne visuotinis Notarų rūmų susirinkimas galėtų būti vertinamas kaip neproporcingas valstybės įsikišimas į valstybės pareigūnais nesančių ir valstybės perduotas funkcijas vykdančių asmenų profesinę savivaldą, iškraipant jos konstitucines garantijas, kildintinas iš Konstitucijos 35 straipsnio 1 dalies, 48 straipsnio 2 dalies.² Manytina, kad Projekto keliami tikslai būtų pasiekiami neproporcingai nesuvaržant Notarų rūmų savivaldos teisės, jei notarų skaičius Notarų garbės teisme nebūtų keičiamas.
Kadangi Projektu siekiama, jog visuomenės atstovų dalyvavimas užtikrintų deramą nuomonių įvairovę ir objektyvumą Notarų garbės teismo veikloje, neperduodant visuomenės atstovams absoliučios teisės dėl drausminės atsakomybės notarams taikymo, siūlytina Notariato įstatyme numatyti, jog Notarų garbės teisiną sudarytų septyni nariai: penki notarai, renkami Notarų rūmų visuotiniame susirinkime, du visuomenės atstovai, kuriuos atitinkamai skirtų teisingumo ministras ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. Pritarti Pasiūlymas:
Papildyti Įstatymą nauju 10² straipsniu: „10² straipsnis. Notarų garbės teismas
susideda iš septynių Notarų rūmų susirinkime išrinktų narių, iš kurių :
1) penki nariai renkami iš notarų;
2) du nariai renkami iš šešių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro pasiūlytų visuomenės atstovų kandidatų. 4. Lietuvos Notarų Rūmai 2019-11-226 Dėl darbo apmokėjimo tvarkos Projekto 5 straipsniu siūloma papildyti Notariato įstatymą 102 straipsniu, kurio 3 dalyje būtų numatyta, jog Notarų garbės teismo narių, išskyrus notarus, darbo apmokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Šiame kontekste, atkreiptinas dėmesys į Teisėjų garbės teismo, kurio reglamentavimu remiasi Projekto rengėjai, narių darbo apmokėjimo tvarką.
Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 122 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Teisėjų garbės teismo narių darbas Teisėjų garbės teisme apmokamas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatymo nustatyta tvarka t.y. apmokėjimo tvarka nustatyta tiek Teisėjų garbės teismo nariams teisėjams, tiek visuomenės atstovams. Taigi, Projekto nuostata, jog Notarų garbės teismo narių, išskyrus notarus, darbo apmokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, nepagrįstai diskriminuoja Notarų garbės teismo narius notarus. Pritarti iš dalies Pasiūlymas:
Atsisakyti visuomenės atstovų darbo Notarų garbės teisme apmokėjimo. 5. Lietuvos Notarų Rūmai 2019-11-226 Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro teisės sudaryti Notarų garbės teismą Projekto 5 straipsniu siūloma papildyti Lietuvos Respublikos notariato įstatymą (toliau
Notarų garbės teismą sudaro penki notarai, iš kurių du renkami Notarų rūmų susirinkime, du skiria Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, vien ą- Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. Projekto 5 straipsnyje nurodoma, kad Notarų garbės teismas sudaromas šia tvarka: du nariai iš notarų renkami per visuotinį Notarų rūmų susirinkimą, po vieną narį iš visuomenės atstovų ir notarų skiria Lietuvos Respublikos teisingumo ministras, vieną narį iš visuomenės atstovų skiria Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.
Taigi, Notarų garbės teismas nėra sudaromas vieno iš minėtų subjektų, Notarų garbės teismas pradeda veiklą, kai atitinkami organai ir pareigūnai išrenka/skiria Notarų garbės teismo narius. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Lietuvos notarų rūmų statuto 12 straipsniu, Notarų garbės teismas yra Notarų rūmų organas. Notarų garbės teismas savo veikloje vadovaujasi Notarų garbės (etikos) kodeksu. Notarų garbės (etikos) kodeksas - Lietuvos notarų rūmų susirinkimo, t. y. pačių notarų, kaip tam tikros asociacijos narių, priimtas privalomojo pobūdžio elgesio taisyklių rinkinys, skirtas notarams, asesoriams (kandidatams į notarus) bei notarų atstovams, už kurio taisyklių nesilaikymą leidžiantis prasižengusiems asmenims taikyti drausminio pobūdžio priemones, pasiekti notariato kaip sistemos vidaus savireguliacijos tikslus ir užtikrinti efektyvią notarų tarnybinės priežiūros kontrolę. Taigi, prižiūrėti kaip notarai laikosi savo pačių nustatytų privalomojo pobūdžio elgesio taisyklių yra pavesta notarų savivaldos organui - Notarų garbės teismui. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintų Notarų garbės teismo nuostatų 6 punkte nustatyta, jog Notarų garbės teismo veiklą užtikrina Notarų rūmai.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog visuotinai - ne tik Lietuvoje
Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, Projekto nuostata, jog Notarų garbės teismą sudaro Lietuvos Respublikos teisingumo ministras yra ydinga ir nepagrįsta. Siekiant tinkamai įgyvendinti įstatymo projekto tikslus, nepagrįstai nesuvaržant notarų savivaldos teisės, siūlytina Notariato įstatyme numatyti, jog Notarų garbės teismas laikomas suformuotu, kai Notarų rūmų susirinkimas išrenka penias Notarų garbės teismo narius iš notarų ir teisingumo ministras bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas paskiria atitinkamai po vieną Garbės teismo narį - visuomenės atstovą. Pritarti iš dalies Pasiūlymas:
Papildyti Įstatymą nauju 10² straipsniu: „10² straipsnis. Notarų garbės teismas Notarų garbės teismo personalinę sudėtį tvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministras.
Notarų garbės teismas susideda iš septynių Notarų rūmų susirinkime išrinktų narių, iš kurių:
1) penki nariai renkami iš notarų ;
2) du nariai renkami iš šešių Lietuvos Respublikos teisingumo ministro pasiūlytų visuomenės atstovų kandidatų
2019-11-226 Dėl Notarų garbės teismo įgaliojimų trukmės Atkreiptinas dėmesys, jog Projekto rengėjai, inicijuodami Notarų garbės teismo narių rotacijos principo pokyčius, siūlo prieštaringas nuostatas. Viena vertus, Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, jog siekiant objektyvumo, taip pat apribojama Notarų garbės teismo narių kadencija - tie patys asmenys Notarų garbės teismo nariais galės būti tik dvi kadencijas iŠ eilės. Kita vertus, siūloma ilginti Notarų garbės teismo narių įgaliojimų trukmę nuo trejų iki ketverių metų. Tokiu atveju, Notarų garbės teismas būtų vienintelis Notarų rūmų savivaldos organas, renkamas ne trejų, o ketverių metų kadencijai. Atsižvelgiant į tai, siūloma nekeisti šiuo metu galiojančios Notariato įstatymo nuostatos, jog Notarų garbės teismo įgaliojimai trunka trejus metus. Nepritarti Siekiant teisinės sistemos suderinamumo siūloma notarų, antstolių ir advokatų garbės teismų kadencijas suvienodinti, nustatant, kad garbės teismų narių įgaliojimų trukmę
2019-11-227 Dėl notaro profesinės paslapties principo įgyvendinimo Notaro profesinės paslapties principas, įtvirtinantis notaro pareigą saugoti notarinę paslaptį ir be kliento valios jokiomis aplinkybėmis neatskleisti tretiesiems asmenims notarinio veiksmo fakto ir su juo susijusių aplinkybių, nepriklausomai nuo jų suinteresuotumo, yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 14 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog notarai privalo užtikrinti notarinių veiksmų slaptumą. Taip pat Notarų garbės (etikos) kodekso 3 str. 1 dalyje nustatyta, kad notaras užtikrina notarinių veiksmų slaptumą ir saugo notarinius dokumentus bei jam pateiktą informaciją. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.116 str. 5 d. numato, kad informacija pripažįstama profesine paslaptimi, j eigų ją pagal įstatymus arba sutartį privalo saugoti tam tikros profesijos asmenys. Šią informaciją asmenys gauna atlikdami jiems įstatymų ar sutarčių numatytas pareigas. Notarų garbės teismo nariams - notarams - vykdant savo profesinę veiklą bei svarstant notarų drausmės bylas privaloma laikytis Notariato įstatymo, Notarų garbės (etikos) kodekso, Notarų garbės teismo nuostatų reikalavimų, kurios įpareigoja saugoti notarinio veiksmo paslaptį, neviešinti informacijos apie atliktą notarinį veiksmą, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Atkreiptinas dėmesys, jog Projekte nenumatyta nuostatos, kuria būtų aptariama visuomenės atstovų pareigų apimtis, susijusi su informacija ir duomenimis, gautais įgyvendinant Notarų garbės teismo nario teises. Visuomenės atstovų pareiga saugoti informaciją, gautą atliekant Notarų garbės teismo nario funkcijas turėtų būti įtvirtinta tokios pat teisinės galios akte, kaip ir notarų pareiga neatskleisti su notarinių veiksmų atlikimu susijusios informacijos, t.y. Notariato įstatyme, o ne žemesnės teisinės galios teisingumo ministro įsakyme. Pritarti Pasiūlymas:
Įstatymo papildymas nauju 10²straipsniu Papildyti Įstatymą nauju 10² straipsniu: „10² straipsnis. Notarų garbės teismas
paslaptyje informaciją, kurią sužinojo nagrinėdami drausmės bylas. Išrinktas Notarų garbės teismo narys‒visuomenės atstovas iki pirmo Notarų garbės teismo posėdžio turi pasirašyti konfidencialumo pasižadėjimą. Paaiškėjus, kad Notarų garbės teismo narys‒visuomenės atstovas nesilaikė konfidencialumo pasižadėjimo, teisingumo ministras jį atšaukia iš Notarų garbės teismo narių kaip netekusio nepriekaištingos reputacijos ir šio įstatymo nustatyta tvarka siūlo naujas tris visuomenės atstovų kandidatūras.“
2019-11-29 Lietuvos teisininkų draugijos Taryba, 2019 lapkričio
vieningą Lietuvos teisininkų draugijos poziciją dėl Lietuvos Respublikos Seimui pateiktų Advokatūros įstatymo Nr. IX -2066 12, 16, 22, 23, 24, 35, 36, 44, 52, 53, 54, 55, 56, 60, 61, 64 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto, Notariato įstatymo Nr. 1-2882 3, 6, 9, 10(1), 22, 34, 40 ir 42 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo nauju 10(2) straipsniu ir 10(2) straipsnio pernumeravimo bei pakeitimo įstatymo projekto ir Antstolių įstatymo Nr. IX -876 5, 8, 12, 13, 14, 15, 27, 28, 30, 34, 35, 36 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto. Lietuvos teisininkų draugija visiškai palaiko Lietuvos Advokatūros, Lietuvos, Notarų rūmų bei Lietuvos Antstolių rūmų išsakytas pozicijas dėl įstatymų pakeitimų projektų. Nors jos yra paremtos aiškiais teisiniais argumentais, mokslo atstovų nuomone (kartu buvo pateiktos autoritetingų mokslininkų (buvusio LR Konstitucinio Teismo teisėjo prof. Egidijaus Šileikio bei akademiko prof. Vytauto Nekrošiaus) išvados), minėtų įstatymų pakeitimų įstatymų projektai visgi teikiami Lietuvos Respublikos Seimui iš esmės nepakeisti.
Lietuvos teisininkų draugijos nuomone, minėtų įstatymų pakeitimų įstatymų projektus lydinčiuose dokumentuose deklaruojami pakeitimų tikslai negali būti pasiekti tokiomis priemonėmis, kokios siūlomos teikiamais įstatymų pakeitimų projektais. Tuo tarpu žala, kurią gali sukelti ir, tikėtina, sukels minėtų įstatymų pakeitimai, gali būti didelė ir ilgalaikė. Tikime ir suprantame, kad Lietuvos Respublikos Seimo nariai, pagrindiniu komitetu paskirto Teisės ir teisėtvarkos komiteto (kuriame klausymai numatyti jau 2019 12 02 d.) nariai yra išsamiai susipažinę su aukščiau minėtomis mokslininkų išvadomis bei kitais teisiniais argumentais. Jų nekartojame. Lietuvos Advokatūros, Lietuvos Notarų rūmų bei Lietuvos Antstolių rūmų išsakytus argumentus bei mokslininkų pateiktas išvadas palaikome visa apimtimi. Lietuvos teisininkų draugija nepritaria minėtiems įstatymų pakeitimų įstatymų projektams bei mano, jog dėl minėtų įstatymų pakeitimų projektų būtina platesnė diskusija, į ją įtraukiant visas suinteresuotas puses bei mokslo atstovus. Nepritarti Atsižvelgiant į pateiktas pastabas, visuomenės atstovai būtų ne skiriami, o renkami notarų rūmų susirinkime. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymas: pritarti komitete patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-4136(2) ir komiteto išvadoms, kurioms pritarė komitetas. 8. Balsavimo rezultatai: už – 7 prieš – nėra, susilaikė – 3. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras, Rimas Andrikis, Julius Sabatauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkė (Parašas) Agnė Širinskienė Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė