Projekto lyginamasis variantas
44, 52, 53, 54, 55, 56, 60, 61, 64 ir 67 STRAIPSNIŲ
2019 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 12 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Ne vėliau kaip per septynias dienas nuo sprendimo asmenį pripažinti advokatu priėmimo dienos Lietuvos advokatūra sudaro advokato asmens bylą. Joje yra saugomi pagal šio Įstatymo 9 straipsnį pateikti ir visi kiti su advokato veikla susiję dokumentai.“
pakeitimas Pakeisti 16 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) asmuo, norintis laikyti advokatų kvalifikacinį egzaminą, – dokumentą, įrodantį šio Įstatymo 7 straipsnio
vadovo duotą teigiamą praktikos įvertinimą, o asmuo, norintis laikyti advokatų veiklos organizavimo egzaminą, – dokumentą, įrodantį nepertraukiamą, ne mažesnį kaip penkerių metų advokato veiklos stažą, kai sprendimas pripažinti asmenį advokatu buvo panaikintas šio Įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose nurodytais pagrindais, arba dokumentą, patvirtinantį septynerių nepertraukiamą, ne mažesnį kaip penkerių metų teisėjo darbo stažą arba dešimties nepertraukiamą, ne mažesnį kaip septynerių metų prokuroro darbo stažą, arba dokumentą, patvirtinantį teisės krypties socialinių mokslų daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį, arba dokumentą, patvirtinantį, kad buvo išbrauktas iš praktikuojančių advokatų sąrašo Advokatūros įstatymo Nr. VIII-811 24 straipsnio 1, 5 ar 6 punkte nurodytais pagrindais;“. 3 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas Pakeisti 22 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Lietuvos advokatūra nustato detalius advokato darbo vietai taikomus reikalavimus pagal šio straipsnio 1 dalį ir advokatų darbo vietų registravimo tvarką, tvarko advokatų darbo vietų sąrašą.
Lietuvos advokatūra visuomenės informavimo tikslais skelbia jį savo interneto svetainėje. Advokatų darbo vietų Ssąraše įrašomas nurodomas advokato darbo vietos, advokatų kontoros ar advokatų profesinės bendrijos pavadinimas bei adresas, advokato vardas ir pavardė, telefono ryšio bei fakso (jeigu yra) numeriai, elektroninio pašto adresas.“
pakeitimas
1Pakeisti 23 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Advokatų garbės teismas, nustatęs, kad yra objektyvių duomenų apie advokato padarytą šio Įstatymo 52 straipsnio 1 dalyje nurodytą ir Lietuvos advokatų etikos kodekso ar advokato veiklos pažeidimą, už kurį gali būti skiriama šio Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta drausminė nuobauda, pateikia Lietuvos advokatūrai siūlymą laikinai išbraukti šį advokatą iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo. Prieš tTeikdamas šį siūlymą, Advokatų garbės teismas turi įvertinti advokato padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidimo jo padarymo aplinkybes, pažeidimo padarinius ir kitas reikšmingas aplinkybes. Advokatas šioje dalyje nurodytu pagrindu Lietuvos advokatūros sprendimu gali būti laikinai išbrauktiamas iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo, kol išnyks šio išbraukimo pagrindą sudariusios aplinkybės arba kol įsiteisės Advokatų garbės teismo sprendimas šio advokato drausmės byloje. Šis sprendimas per trisdešimt30 dienų nuo sprendimo įteikimo advokatui dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.“
straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Lietuvos advokatūra ne vėliau kaip kitą darbo dieną po šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyto sprendimo laikinai išbraukti advokatą iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo priėmimo visuomenės informavimo tikslais savo interneto svetainėje paskelbia apie šį sprendimą, nurodydama šio advokato, kurį siūloma laikinai išbraukti, vardą, pavardę, darbo vietą ir jos adresą. Šioje dalyje nurodyta informacija skelbiama, kol išnyks advokato laikino išbraukimo pagrindą sudariusios aplinkybės arba kol įsiteisės Advokatų garbės teismo sprendimas advokato drausmės byloje. Skundo dėl Lietuvos advokatūros sprendimo laikinai išbraukti advokatą iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo pateikimas nesustabdo šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyto sprendimo vykdymo, jeigu teismas nenustato kitaip.“
Pakeisti 24 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„24 straipsnis. Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo skelbimas
Visuomenės informavimo tikslais Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą Lietuvos advokatūros interneto svetainėje skelbia Lietuvos advokatūra. Lietuvos praktikuojančių advokatų sąraše nurodoma į šį sąrašą įrašyto advokato vardas, pavardė, advokato darbo vieta vietos, advokatų kontoros ar advokatų profesinės bendrijos pavadinimas ir darbo vietos adresas, telefono ryšio numeris, elektroninio pašto adresas ir kita advokato nurodyta, su jo profesine veikla susijusi reikšminga informacija. Asmenys laikomi įrašytais į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą tol, kol bus išbraukti šio Įstatymo 23 straipsnyje nustatyta tvarka.“6 straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas Pakeisti 35 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Visuomenės informavimo tikslais Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą Lietuvos advokatūros interneto svetainėje skelbia Lietuvos advokatūra. Šiame sąraše nurodomai informacijai mutatis mutandis taikomos šio Įstatymo 24 straipsnio nuostatos.
Asmenys laikomi įrašytais į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą tol, kol bus išbraukti šio Įstatymo 36 straipsnyje nustatyta tvarka.“
pakeitimas Pakeisti 36 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) priimtas pritarė Advokatų garbės teismo sprendimas siūlymui, kad asmuo pažeidė šio Įstatymo arba Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimus išbraukti advokato padėjėją iš Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašo;“. 8 straipsnis. 44 straipsnio pakeitimas Pakeisti 44 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat iš registrų, valstybės informacinių sistemų jų turimą ar tvarkomą ir teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją, duomenis (įskaitant specialių kategorijų asmens duomenis), dokumentus, jų nuorašus, reikalingus teisinėms paslaugoms teikti. Advokato kreipimesi turi būti pateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu. Advokatui, kuris nepagrindžia, kad prašoma informacija, duomenys, dokumentai ar jų nuorašai yra reikalingi teisinėms paslaugoms teikti, motyvuotai atsisakoma juos pateikti;“. 9 straipsnis. 52 straipsnio pakeitimas Pakeisti 52 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „52 straipsnis. Advokato drausmės bylos iškėlimas ir nagrinėjimas
1Advokatui už šio Įstatymo ir Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų bei advokato veiklos pažeidimus (toliau –
pažeidimas) gali būti keliama drausmės byla. 2. Sprendimą iškelti drausmės bylą priima Lietuvos advokatūra arba teisingumo ministras. Drausmės byla advokatui turi būti iškelta ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos. Drausmės byla advokatui negali būti iškelta, jei nuo pažeidimo padarymo dienos praėjo daugiau nei vieni metai. 3. Advokatų drausmės bylas nagrinėja Advokatų garbės teismas.
Jis, išnagrinėjęs drausmės bylą, priima vieną iš šių sprendimų:
1) nutraukti drausmės bylą nenustačius pažeidimo arba jei paaiškėja, kad praleistas drausmės bylos iškėlimo terminas;
2) atleisti nuo drausminės atsakomybės dėl pažeidimo mažareikšmiškumo;
3) skirti advokatui vieną iš šio Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytų drausminių nuobaudų;
4) siūlyti Lietuvos advokatūrai panaikinti sprendimą pripažinti asmenį advokatu. 4. Kai Lietuvos advokatūra sprendžia klausimą dėl drausmės bylos iškėlimo ir kai byla nagrinėjama, turi teisę dalyvauti ir asmuo, kuris kreipėsi dėl drausmės bylos iškėlimo. 5. Advokatų garbės teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, į pažeidimo padarinius ir kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į galiojančias advokatui paskirtas drausmines nuobaudas. 6. Paaiškėjus, kad pažeidimas gali turėti nusikalstamos veikos požymių, su pažeidimu susijusi medžiaga perduodama atitinkamas bylas tirti ir nagrinėti kompetentingoms institucijoms, tačiau tai drausmės bylos iškėlimo ar nagrinėjimo procedūros nesustabdo. 7. Drausmės byla turi būti išnagrinėta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo iškėlimo dienos. Prireikus motyvuotu Advokatų garbės teismo sprendimu drausmės bylos nagrinėjimo terminas gali būti pratęstas, tačiau drausmės byla turi būti išnagrinėta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo dienos, kurią išnyko aplinkybės, dėl kurių drausmės bylos išnagrinėjimo terminas buvo pratęstas. 48. Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarką nustato Lietuvos advokatūra, suderinusi su teisingumo ministru. Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarką teisingumo ministras skelbia Teisės aktų registre. Teisingumo ministras gali atsisakyti skelbti Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarką, jeigu ji prieštarauja šiam Įstatymui ar kitiems teisės aktams.
Teisingumo ministro atsisakymas skelbti šią tvarką gali būti skundžiamas teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“
pakeitimas Pakeisti 53 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„53 straipsnis. Drausminių nuobaudų rūšys ir galiojimas
už šio Įstatymo 52 straipsnio 1 dalyje nurodytus pažeidimus Advokatų garbės teismas gali būti skirti šias drausmines nuobaudas skiriamos šios drausminės nuobaudos:
1) pastabą pastaba;
2) papeikimą papeikimas;
3) viešai paskelbiamą papeikimą skelbiamas papeikimas (šis papeikimas vienus metus skelbiamas Lietuvos advokatūros interneto svetainėje);
4) siūlyti panaikinti Lietuvos advokatūros sprendimą sprendimo pripažinti asmenį advokatu panaikinimas. 2. Šio straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytos drausminės nuobaudos galioja vienus metus nuo sprendimo skirti advokatui drausminę nuobaudą paskelbimo dienos. Advokatų garbės teismas Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarkoje nustatyta tvarka gali šio straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytas drausmines nuobaudas panaikinti nesibaigus jų galiojimo terminui, bet ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo drausminės nuobaudos paskyrimo.“
pakeitimas Pakeisti 54 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „54 straipsnis. Advokatų padėjėjų drausminė atsakomybė
advokatų padėjėjams, išskyrus šio Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies
1–3 punktuose nurodytų drausminių nuobaudų, advokato padėjėjui Advokatų garbės teismo siūlymu gali būti taikoma drausminė nuobauda – išbraukimas iš Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašo.“
pakeitimas Pakeisti 55 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „55 straipsnis.
Advokatų garbės teismo sprendimų apskundimas Advokatų garbės teismo sprendimai gali būti skundžiami Vilniaus apygardos teismui per trisdešimt30 dienų nuo sprendimo nuorašo įteikimo advokatui ar advokato padėjėjui dienos. Advokatų garbės teismo sprendimo apskundimas teismui nesustabdo paskirtos drausminės nuobaudos galiojimo, jei teismas nenustato kitaip.“
56 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Lietuvos advokatūra, atlikdama šio Įstatymo 57 straipsnyje nustatytas
funkcijas, turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, sveikatos priežiūros įstaigų, taip pat iš registrų, valstybės informacinių sistemų šioms funkcijoms atlikti reikalingą informaciją, duomenis (įskaitant advokatų, advokatų padėjėjų, Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, asmenų, siekiančių būti pripažintais advokatais, siekiančių būti įrašytųais į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą ar Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašą, visuomenės atstovų, skiriamų ar paskirtų Advokatų garbės teismo nariais, asmens duomenis ir duomenis apie asmens sveikatą ar teistumą), dokumentus ar dokumentų nuorašus.“
dalimi: „8. Lietuvos advokatūra šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytus duomenis tvarko siekdama užtikrinti tinkamą advokatų veiklos vykdymą ir šio Įstatymo bei Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų laikymąsi.“14 straipsnis. 60 straipsnio pakeitimas
dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Advokatų taryba, atlikdama šio straipsnio 2 dalyje nustatytas funkcijas, turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, sveikatos priežiūros įstaigų, taip pat iš registrų, valstybės informacinių sistemų šioms funkcijoms atlikti reikalingą informaciją, duomenis (įskaitant advokatų, advokatų padėjėjų, Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, asmenų, siekiančių būti pripažintais advokatais, siekiančių būti įrašytųais į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą ar Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašą, asmens duomenis ir duomenis apie asmens sveikatą ar teistumą), dokumentus ar dokumentų nuorašus.“
dalimi:
„5. Advokatų taryba šio straipsnio 3 ir 4 dalyse
nurodytus duomenis tvarko siekdama užtikrinti tinkamą advokatų veiklos vykdymą ir šio Įstatymo bei Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų laikymąsi.“
pakeitimas Pakeisti 61 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „61 straipsnis. Advokatų garbės teismas
tvarka nagrinėja advokatų drausmės bylas ir advokatų tarybos teikimu aiškina Lietuvos advokatų etikos kodekso nuostatas. Advokatų garbės teismas susideda iš penkių narių ir sudaromas šia tvarka:
1) trys nariai iš advokatų išrenkami per visuotinį advokatų susirinkimą;
2) po vieną narį iš visuomenės atstovų skiria teisingumo ministras ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. 2. Advokatų garbės teismo nariu renkamas gali būti advokatas, turintis turi turėti ne mažesnį kaip dešimties penkerių metų advokato veiklos stažą ir neturėti galiojančių drausminių nuobaudų. Advokatų garbės teismo nariu skiriamas visuomenės atstovas turi turėti ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą ir atitikti šiame įstatyme advokatui nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus.
Advokatų garbės teismo nariu asmuo gali būti renkamas ar skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Advokatų garbės teismo narių, išskyrus advokatus, darbo apmokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Advokatų garbės teismas sudaromas šia tvarka:
1) tris narius iš advokatų renka visuotinis advokatų susirinkimas;
2) du narius iš advokatų skiria teisingumo ministras. 3. Advokatų garbės teismo įgaliojimų laikas – ketveri metai. Advokatų garbės teismą sudaro ir Advokatų garbės teismo nuostatus, suderinusi su teisingumo ministru, tvirtina Lietuvos advokatūra. 4. Advokatų garbės teismas gali nagrinėti bylas, jeigu yra paskirti bent Advokatų garbės teismo posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip trys Advokatų garbės teismo nariai ir bent vienas iš jų yra visuomenės atstovas. Advokatų garbės teismo sprendimai priimami paprasta posėdyje dalyvaujančių Advokatų garbės teismo narių balsų dauguma. Tais atvejais, kai balsai pasiskirsto po lygiai, priimtu laikomas sprendimas, už kurį balsavo Advokatų garbės teismo pirmininkas. 5. Susirinkę į pirmąjį posėdį, Advokatų garbės teismo nariai renka teismo pirmininką ir teismo sekretorių. Advokatų garbės teismo pirmininkas renkamas iš Advokatų garbės teismo narių advokatų. 6. Visi Advokatų garbės teismo posėdžiai yra protokoluojami.“
Pakeisti 64 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje Europos
Sąjungos valstybės narės teisininkas įgyja nuo įregistravimo į Lietuvos advokatūros tvarkomą Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašą.
Šį Visuomenės informavimo tikslais Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašą skelbia Lietuvos advokatūra savoLietuvos advokatūros interneto svetainėje. Šiame sąraše nurodomai informacijai mutatis mutandis taikomos šio Įstatymo 24 straipsnio nuostatos. Lietuvos advokatūra apie Europos Sąjungos valstybės narės teisininko įregistravimą į Lietuvos advokatūros tvarkomą Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašą taip pat praneša šio teisininko valstybės kompetentingai institucijai. Asmenys laikomi įregistruotais į Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašą tol, kol bus išregistruoti iš jo šio straipsnio 6 dalyje ir šio Įstatymo 67 straipsnyje nustatyta tvarka.“
pakeitimas Pakeisti 67 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas, turintis teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje savo valstybės kompetentingos institucijos suteiktu teisininko profesiniu vardu, atsako šio Įstatymo dešimtajame skirsnyje nustatyta drausmine tvarka. Be šio Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose numatytų nuobaudų, Europos Sąjungos valstybės narės teisininkui taikoma nuobauda – Europos Sąjungos valstybės narės teisininko išregistravimas iš Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašo.
Lietuvos advokatūros sprendimai dėl drausminės nuobaudos taikymo Europos Sąjungos valstybės narės teisininkui, turinčiam teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje savo valstybės kompetentingos institucijos suteiktu teisininko profesiniu vardu, turi būti motyvuoti.“
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 2. Iki šio įstatymo įsigaliojimo sudaryto ir veikiančio Advokatų garbės teismo įgaliojimai tęsiasi tol, kol Advokatų garbės teismo sudėtis bus sudaryta pagal šio įstatymo nuostatas, bet ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija ir Lietuvos advokatūra iki 2019 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto XIIIP-4135(2) lyginamasis variantas
53, 54, 55, 56, 59, 60, 61, 64 ir 67 STRAIPSNIŲ
2019 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 7 straipsnio 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) išlaikė advokatų kvalifikacinį egzaminą,
o asmuo, kuris turi nepertraukiamą ne mažesnį kaip penkerių metų advokato veiklos stažą, įgytą iki sprendimo pripažinti jį advokatu panaikinimo, ir kai sprendimas dėl kurio pripažinimo pripažinti jį advokatu sprendimas buvo panaikintas šio Įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose numatytais nurodytais pagrindais, taip pat kuris turi nepertraukiamą ne mažesnį kaip penkerių metų teisėjo darbo stažą, nepertraukiamą ne mažesnį kaip septynerių metų prokuroro darbo stažą, yra teisės krypties socialinių mokslų daktaras, išskyrus asmenis, teistus už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą arba kitą tyčinį nusikaltimą (šio Įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 punktai), – jeigu išlaikė advokatų veiklos organizavimo egzaminą;“. 2 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas Pakeisti 12 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Ne vėliau kaip per septynias dienas nuo sprendimo asmenį pripažinti advokatu priėmimo dienos Lietuvos advokatūra sudaro advokato asmens bylą. Joje yra saugomi pagal šio Įstatymo 9 straipsnį pateikti ir visi kiti su advokato veikla susiję dokumentai.“
pakeitimas Pakeisti 13 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) pritaikius drausminę nuobaudą
pakeitimas Pakeisti 16 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) asmuo, norintis laikyti advokatų kvalifikacinį egzaminą, – dokumentą, įrodantį šio Įstatymo 7 straipsnio
vadovo duotą teigiamą praktikos įvertinimą, o asmuo, norintis laikyti advokatų veiklos organizavimo egzaminą, – dokumentą, įrodantį nepertraukiamą ne mažesnį kaip penkerių metų advokato veiklos stažą, įgytą iki sprendimo pripažinti jį advokatu panaikinimo, kai sprendimas pripažinti jį advokatu buvo panaikintas šio Įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose nurodytais pagrindais, arba dokumentą, patvirtinantį septynerių nepertraukiamą ne mažesnį kaip penkerių metų teisėjo darbo stažą arba dešimties nepertraukiamą, ne mažesnį kaip septynerių metų prokuroro darbo stažą, arba dokumentą, patvirtinantį teisės krypties socialinių mokslų daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį, arba dokumentą, patvirtinantį, kad buvo išbrauktas iš praktikuojančių advokatų sąrašo Advokatūros įstatymo Nr. VIII-811 24 straipsnio 1, 5 ar 6 punkte nurodytais pagrindais;“. 5 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas Pakeisti 22 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Lietuvos advokatūra nustato detalius advokato darbo vietai taikomus reikalavimus pagal šio straipsnio 1 dalį ir advokatų darbo vietų registravimo tvarką, tvarko advokatų darbo vietų sąrašą. Lietuvos advokatūra visuomenės informavimo tikslais šį sąrašą skelbia savo interneto svetainėje. Advokatų darbo vietų Šiame sąraše įrašomas nurodomas advokato darbo vietos, advokatų kontoros ar advokatų profesinės bendrijos pavadinimas ir adresas, advokato vardas ir pavardė, telefono ryšio bei ir fakso (jeigu yra) numeriai, elektroninio pašto adresas.“
pakeitimas
23 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Advokatų garbės teismas, nagrinėdamas drausmės bylą nustatęs, kad yra objektyvių duomenų apie advokato padarytą šio Įstatymo 52 straipsnio 1 dalyje nurodytą ir Lietuvos advokatų etikos kodekso ar advokato veiklos pažeidimą, už kurį dėl kurio gali būti skiriama priimamas šio Įstatymo 53 52 straipsnio 3 dalies 4 punkte nurodyta drausminė nuobauda nurodytas sprendimas, pateikia Lietuvos advokatūrai siūlymą laikinai išbraukti šį advokatą iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo. Prieš tTeikdamas šį siūlymą, Advokatų garbės teismas turi įvertinti advokato padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidimo jo padarymo aplinkybes, pažeidimo padarinius ir kitas reikšmingas aplinkybes. Advokatas šioje dalyje nurodytu pagrindu Lietuvos advokatūros sprendimu gali būti laikinai išbrauktas iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo, kol išnyks šio išbraukimo pagrindą sudariusios aplinkybės arba kol įsiteisės Advokatų garbės teismo sprendimas šio advokato drausmės byloje. Šis sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo įteikimo advokatui dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.“
straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Lietuvos advokatūra ne vėliau kaip kitą darbo dieną po šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyto sprendimo laikinai išbraukti advokatą iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo priėmimo visuomenės informavimo tikslais savo interneto svetainėje paskelbia apie šį sprendimą, nurodydama šio advokato, kurį siūloma laikinai išbraukti iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo, vardą, pavardę, darbo vietą ir jos adresą. Šioje dalyje nurodyta informacija skelbiama tol, kol nagrinėjant drausmės bylą išnyks advokato laikino išbraukimo pagrindą sudariusios aplinkybės arba kol įsiteisės Advokatų garbės teismo sprendimas advokato drausmės byloje.
Skundo dėl Lietuvos advokatūros sprendimo laikinai išbraukti advokatą iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo pateikimas nesustabdo šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyto sprendimo vykdymo, jeigu teismas nenustato kitaip.“
Pakeisti 24 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „24 straipsnis. Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo skelbimas Visuomenės informavimo tikslais Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą Lietuvos advokatūros interneto svetainėje skelbia Lietuvos advokatūra. Lietuvos praktikuojančių advokatų sąraše nurodoma į šį sąrašą įrašyto advokato vardas, pavardė, advokato darbo vieta vietos, advokatų kontoros ar advokatų profesinės bendrijos pavadinimas ir darbo vietos adresas, telefono ryšio numeris, elektroninio pašto adresas ir kita advokato nurodyta, su jo profesine veikla susijusi reikšminga informacija. Advokato duomenys Lietuvos praktikuojančių advokatų sąraše skelbiami tol, kol priimamas Lietuvos advokatūros sprendimas išbraukti advokatą iš Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašo.“
Pakeisti 35 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Visuomenės informavimo tikslais Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą Lietuvos advokatūros interneto svetainėje skelbia Lietuvos advokatūra. Šiame sąraše nurodomai informacijai mutatis mutandis taikomos šio Įstatymo 24 straipsnio nuostatos. Advokato padėjėjo duomenys Lietuvos advokatų padėjėjų sąraše skelbiami tol, kol priimamas Lietuvos advokatūros sprendimas išbraukti advokato padėjėją iš Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašo.“
pakeitimas Pakeisti 36 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) priimtas įsiteisėja Advokatų garbės teismo sprendimas siūlyti, kad asmuo pažeidė šio Įstatymo arba Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimus išbraukti advokato padėjėją iš Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašo;“. 10 straipsnis. 44 straipsnio pakeitimas Pakeisti 44 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat iš valstybės registrų, valstybės ir informacinių sistemų jų turimą ar tvarkomą ir teisinėms paslaugoms teikti reikalingą informaciją, duomenis (įskaitant specialių kategorijų asmens duomenis), dokumentus, jų nuorašus, reikalingus teisinėms paslaugoms teikti. Advokato kreipimesi turi būti pateikti duomenys, įrodantys prašomų pateikti dokumentų ar jų nuorašų ryšį su teisinių paslaugų teikimu. Advokatui, kuris nepagrindžia, kad prašoma informacija, duomenys, dokumentai ar jų nuorašai yra reikalingi teisinėms paslaugoms teikti, motyvuotai atsisakoma juos pateikti;“. 11 straipsnis. 52 straipsnio pakeitimas Pakeisti 52 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „52 straipsnis. Advokato drausmės bylos iškėlimas ir nagrinėjimas
1Advokatui už šio Įstatymo ir Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų bei advokato veiklos pažeidimus (toliau –
pažeidimas) gali būti keliama drausmės byla. 2. Sprendimą iškelti drausmės bylą priima Lietuvos advokatūra arba teisingumo ministras. Subjektas, turintis teisę iškelti advokatui drausmės bylą, prieš ją keldamas, pasiūlo advokatui pateikti paaiškinimus, susijusius su veiksmais ar neveikimu, dėl kurių gali būti keliama drausmės byla, ir pateikti turimus dokumentus.
Kai Lietuvos advokatūra sprendžia klausimą dėl drausmės bylos iškėlimo, posėdyje turi teisę dalyvauti asmuo, kuris kreipėsi dėl drausmės bylos iškėlimo, ir advokatas, dėl kurio keliama drausmės byla, ir jų atstovai. Drausmės byla advokatui turi būti iškelta ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos. Jeigu atsirado aplinkybių, dėl kurių drausmės byla negali būti iškelta per šioje dalyje nurodytą terminą, motyvuotu subjekto, turinčio teisę iškelti advokatui drausmės bylą, sprendimu šis terminas gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui. Drausmės byla advokatui negali būti iškelta, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos praėjo daugiau negu vieni metai. 3. Advokatų drausmės bylas nagrinėja Advokatų garbės teismas. Kai Lietuvos advokatūra sprendžia klausimą dėl drausmės bylos iškėlimo ir kai byla nagrinėjama, turi teisę dalyvauti ir asmuo, kuris kreipėsi dėl drausmės bylos iškėlimo. Išnagrinėjęs drausmės bylą, Advokatų garbės teismas priima vieną iš šių sprendimų:
1) nutraukti drausmės bylą, nes pažeidimo nenustatyta arba kai paaiškėja, kad praleistas drausmės bylos iškėlimo terminas;
2) atleisti nuo drausminės atsakomybės dėl pažeidimo mažareikšmiškumo;
3) skirti advokatui vieną iš šio Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų drausminių nuobaudų;
4) siūlyti Lietuvos advokatūrai panaikinti sprendimą pripažinti asmenį advokatu. 4. Dalyvauti Advokatų garbės teismui nagrinėjant drausmės bylą kviečiamas advokatas, kurio drausmės byla nagrinėjama, privalo šiame posėdyje dalyvauti.
Jeigu advokatas neatvyksta į posėdį, kuriame nagrinėjama jo drausmės byla, drausmės byla gali būti nagrinėjama jam nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai Advokatų garbės teismas nusprendžia, kad advokato dalyvavimas yra būtinas. Nagrinėjant drausmės bylą taip pat gali dalyvauti advokato, kurio drausmės byla nagrinėjama, atstovas, asmuo, kuris kreipėsi dėl drausmės bylos iškėlimo, ir šio asmens atstovas. 5. Šio straipsnio
sprendžiant dėl drausmės bylos iškėlimo, ir drausmės bylos medžiaga, teikti prašymus ir įrodymus, pareikšti nušalinimą, kalbėti posėdyje, kuriame nagrinėjama drausmės byla, gauti sprendimų iškelti ar atsisakyti kelti advokatui drausmės bylą, Advokatų garbės teismo sprendimų nuorašus, apskųsti Advokatų garbės teismo sprendimus. 6. Advokatų garbės teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidimo padarinius ir kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į galiojančias advokatui paskirtas drausmines nuobaudas. 7. Paaiškėjus, kad pažeidimas turi nusikalstamos veikos požymių, su pažeidimu susijusi medžiaga perduodama atitinkamas bylas tirti ir nagrinėti kompetentingoms institucijoms, tačiau tai drausmės bylos iškėlimo ar nagrinėjimo procedūros nesustabdo. 8. Drausmės byla turi būti išnagrinėta ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo iškėlimo dienos. Jeigu atsirado aplinkybių, dėl kurių drausmės byla negali būti išnagrinėta per šioje dalyje nurodytą terminą, motyvuotu Advokatų garbės teismo sprendimu šis terminas gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip trisdešimt dienų, skaičiuojant nuo šių aplinkybių išnykimo dienos. 49.
nustato Lietuvos advokatūra, suderinusi su teisingumo ministru.Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarką teisingumo ministras skelbia Teisės aktų registre. Teisingumo ministras gali atsisakyti skelbti Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarką, jeigu ji prieštarauja šiam Įstatymui ar kitiems teisės aktams. Teisingumo ministro atsisakymas skelbti šią tvarką gali būti skundžiamas teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“
pakeitimas Pakeisti 53 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„53 straipsnis. Drausminių nuobaudų rūšys ir galiojimas
garbės teismas gali skirti šias drausmines nuobaudas:
1) pastabą;
2) papeikimą;
3) viešai paskelbiamą papeikimą (šis papeikimas vienus metus skelbiamas Lietuvos advokatūros interneto svetainėje);
4) siūlyti panaikinti Lietuvos advokatūros sprendimą pripažinti asmenį advokatu. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos drausminės nuobaudos galioja vienus metus nuo Advokatų garbės teismo sprendimo skirti drausminę nuobaudą įsiteisėjimo dienos. Advokatų garbės teismo sprendimo skirti šio straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose nurodytas drausmines nuobaudas apskundimas teismui nesustabdo paskirtos drausminės nuobaudos galiojimo. Advokatų garbės teismas, atsižvelgdamas į šio Įstatymo 52 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarkoje nustatyta tvarka gali šio straipsnio 1 dalyje nurodytas drausmines nuobaudas panaikinti nesibaigus jų galiojimo terminui, bet ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo sprendimo skirti drausminę nuobaudą įsiteisėjimo dienos.“
pakeitimas Pakeisti 54 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „54 straipsnis. Advokatų padėjėjų drausminė atsakomybė
mutandis taikomos ir advokatų padėjėjams, išskyrus šio Įstatymo 5352 straipsnio 3 dalies 4 punkte nurodytąją. 2.
straipsnio 3 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų drausminių nuobaudų, advokato padėjėjui sprendimų, Advokatų garbės teismas gali būti taikoma drausminė nuobauda– priimti sprendimą siūlyti Lietuvos advokatūrai išbraukimas išbraukti advokato padėjėją iš Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašo.“
pakeitimas Pakeisti 55 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „55 straipsnis. Advokatų garbės teismo sprendimų įsiteisėjimas ir apskundimas
sprendimai, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus sprendimus, įsiteisėja jų priėmimo dieną. 2. Advokatų garbės teismo sprendimas skirti drausminę nuobaudą ‒ viešai skelbiamą papeikimą ir sprendimas siūlyti Lietuvos advokatūrai panaikinti sprendimą pripažinti asmenį advokatu įsiteisėja pasibaigus jų apskundimo terminui, jeigu šie sprendimai nebuvo apskųsti. Apskundus šioje dalyje nurodytus Advokatų garbės teismo sprendimus, jie įsiteisėja įsiteisėjus teismo sprendimui, jeigu šiuo teismo sprendimu Advokatų garbės teismo sprendimai paliekami galioti. 3. Advokatų garbės teismo sprendimai gali būti skundžiami Vilniaus apygardos teismui per trisdešimt dienų nuo sprendimo nuorašo įteikimo advokatui ar advokato padėjėjui dienos.“
straipsnio pakeitimas
6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Lietuvos advokatūra, atlikdama šio Įstatymo 57 straipsnyje nustatytas funkcijas, turi teisę gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, sveikatos priežiūros įstaigų, taip pat iš valstybės registrų ir, valstybės informacinių sistemų šioms funkcijoms atlikti reikalingą informaciją, duomenis (įskaitant advokatų, advokatų padėjėjų, Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, asmenų, siekiančių būti pripažintais advokatais, siekiančių būti įrašytųais į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą ar Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašą, visuomenės atstovų, skiriamų ar paskirtų Advokatų garbės teismo nariais, asmens duomenis ir duomenis apie asmens sveikatą ar teistumą), dokumentus ar dokumentų nuorašus.“
2Papildyti 56 straipsnį 8 dalimi:
„8. Lietuvos advokatūra šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nurodytus duomenis tvarko siekdama užtikrinti tinkamą advokatų veiklą ir šio Įstatymo bei Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų laikymąsi.“
straipsnio pakeitimas
2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) renka advokatų tarybos narius ir tarybos pirmininką, revizijos komisiją,
tris Advokatų garbės teismo narius ir juos atšaukia Lietuvos advokatūros įstatuose nustatyta tvarka;“. 17 straipsnis. 60 straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip: „3.
Advokatų taryba, atlikdama šio straipsnio
institucijų, sveikatos priežiūros įstaigų, taip pat iš valstybės registrų ir, valstybės informacinių sistemų šioms funkcijoms atlikti reikalingą informaciją, duomenis (įskaitant advokatų, advokatų padėjėjų, Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, asmenų, siekiančių būti pripažintais advokatais, siekiančių būti įrašytųais į Lietuvos advokatų padėjėjų sąrašą ar Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašą, asmens duomenis ir duomenis apie asmens sveikatą ar teistumą), dokumentus ar dokumentų nuorašus.“
2Papildyti 60 straipsnį 5 dalimi:
„5. Advokatų taryba šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytus duomenis tvarko siekdama užtikrinti tinkamą advokatų veiklą ir šio Įstatymo bei Lietuvos advokatų etikos kodekso reikalavimų laikymąsi.“
pakeitimas Pakeisti 61 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „61 straipsnis. Advokatų garbės teismas
tvarka nagrinėja advokatų drausmės bylas ir advokatų tarybos teikimu aiškina Lietuvos advokatų etikos kodekso nuostatas. Advokatų garbės teismas susideda iš penkių septynių visuotiniame advokatų susirinkime išrinktų narių, iš kurių:
1) penki nariai renkami iš advokatų;
2) du nariai renkami iš šešių teisingumo ministro pasiūlytų visuomenės atstovų. 2. Advokatų garbės teismo nariu gali būti advokatas, turintis ne mažesnį kaip dešimties metų advokato veiklos stažą ir neturintis galiojančių drausminių nuobaudų. Advokatų garbės teismo nariu renkamas visuomenės atstovas turi turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą (bakalauro ir magistro kvalifikacinius laipsnius arba vienpakopį universitetinį išsilavinimą) ir atitikti šiame Įstatyme advokatui nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus.
Asmuo Advokatų garbės teismo nariu gali būti renkamas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Veikdami kaip Advokatų garbės teismo nariai visuomenės atstovai turi tokias pačias teises ir pareigas kaip ir advokatai. Visuomenės atstovams – Advokatų garbės teismo nariams už dalyvavimą Advokatų garbės teismo veikloje apmokama kaip ir Advokatų garbės teismo nariams ‒ advokatams. Advokatų garbės teismas sudaromas šia tvarka:
1) tris narius iš advokatų renka visuotinis advokatų susirinkimas;
2) du narius iš advokatų skiria teisingumo ministras. 3. Advokatų garbės teismo personalinę sudėtį tvirtina Lietuvos advokatūra. Advokatų garbės teismo įgaliojimų laikas – ketveri metai. 4. Advokatų garbės teismas gali nagrinėti bylas, kai jeigu yra paskirti bent Advokatų garbės teismo posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip trys Advokatų garbės teismo nariai ‒ advokatai ir vienas narys ‒ visuomenės atstovas. Advokatų garbės teismo sprendimai priimami paprasta posėdyje dalyvaujančių Advokatų garbės teismo narių balsų dauguma. Tais atvejais, kai balsai pasiskirsto po lygiai, priimtu laikomas sprendimas, už kurį balsavo Advokatų garbės teismo pirmininkas, o kai jis nedalyvauja, ‒ Advokatų garbės teismo posėdžio pirmininkas. 5. Susirinkę į pirmąjį posėdį, Advokatų garbės teismo nariai renka teismo pirmininką ir teismo sekretorių. Advokatų garbės teismo pirmininkas renkamas iš Advokatų garbės teismo narių advokatų. 6. Visi Advokatų garbės teismo posėdžiai yra protokoluojami. 7. Advokatų garbės teismo nariai ir buvę nariai privalo laikyti paslaptyje informaciją, kurią sužinojo nagrinėdami drausmės bylas.
Išrinktas Advokatų garbės teismo narys ‒ visuomenės atstovas iki pirmojo Advokatų garbės teismo posėdžio turi pasirašyti konfidencialumo pasižadėjimą. Paaiškėjus, kad Advokatų garbės teismo narys ‒ visuomenės atstovas nesilaikė konfidencialumo pasižadėjimo, teisingumo ministras jį atšaukia iš Advokatų garbės teismo narių kaip netekusį nepriekaištingos reputacijos ir šio Įstatymo nustatyta tvarka siūlo naujas tris visuomenės atstovų kandidatūras.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 64 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas įgyja nuo įregistravimo į Lietuvos advokatūros tvarkomą Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašą. Šį Visuomenės informavimo tikslais Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašą skelbia Lietuvos advokatūra savoLietuvos advokatūros interneto svetainėje. Šiame sąraše nurodomai informacijai mutatis mutandis taikomos šio Įstatymo 24 straipsnio nuostatos. Lietuvos advokatūra apie Europos Sąjungos valstybės narės teisininko įregistravimą į Lietuvos advokatūros tvarkomą Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašą taip pat praneša šio teisininko valstybės kompetentingai institucijai. Asmenys laikomi įregistruotais į Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašą tol, kol bus iš jo išregistruoti šio straipsnio 6 dalyje ir šio Įstatymo 67 straipsnyje nustatyta tvarka.“
pakeitimas Pakeisti 67 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Europos Sąjungos valstybės narės teisininkas, turintis teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje savo valstybės kompetentingos institucijos suteiktu teisininko profesiniu vardu, atsako šio Įstatymo dešimtajame skirsnyje nustatyta drausmine tvarka. Be šio Įstatymo 53 straipsnio 1 dalyje1–3 punktuose numatytų nurodytų nuobaudų, Advokatų garbės teismas gali priimti sprendimą siūlyti Lietuvos advokatūrai išregistruoti Europos Sąjungos valstybės narės teisininkui teisininką taikoma nuobauda – Europos Sąjungos valstybės narės teisininko išregistravimas iš Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų, turinčių teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje, sąrašo. Lietuvos advokatūros sprendimai dėl drausminėsnuobaudos taikymo Europos Sąjungos valstybės narės teisininkųui, turinčiųam teisę teikti nuolatines teisines paslaugas Lietuvos Respublikoje savo valstybės kompetentingos institucijos suteiktu teisininko profesiniu vardu, drausminės atsakomybės turi būti motyvuoti.“
1Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 2. Iki šio įstatymo įsigaliojimo sudaryto ir veikiančio Advokatų garbės
teismo įgaliojimai tęsiasi iki šio Advokatų garbės teismo įgaliojimų pabaigos. Ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo Advokatų garbės teismas Advokatūros įstatyme nustatyta tvarka papildomas dviem nariais – visuomenės atstovais. Šių Advokatų garbės teismo narių kadencija tęsiasi iki Advokatų garbės teismo kadencijos pabaigos. 3. Jeigu iki šio įstatymo įsigaliojimo buvęs Advokatų garbės teismo narys išrenkamas naujai kadencijai, jo kadencijos pradedamos skaičiuoti nuo išrinkimo Advokatų garbės teismo nariu šio įstatymo nustatyta tvarka. 4.
baigiamos nagrinėti pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusią drausmės bylų nagrinėjimo tvarką. 5. Lietuvos advokatūra ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo, suderinusi su teisingumo ministru, nustato naują advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarką. Iki naujos advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarkos nustatymo, advokatų drausmės bylų, pradėtų po šio įstatymo įsigaliojimo, nagrinėjimui taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusios advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarkos nuostatos tiek, kiek tai neprieštarauja šiam įstatymui. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
LIETUVOS RESPUBLIKOS Advokatūros įstatymo NR. IX-2066 12, 16, 22, 23, 24, 35, 36, 44, 52, 53, 54, 55, 56, 60, 61,
STRAIPSNIO PERNUMERAVIMO bei pakeitimo įstatymo, LIETUVOS
ir uždaviniai
veiksmingumo garantas. Teisinės sistemos atvirumas ir skaidrumas stiprina visuomenės pasitikėjimą. Valstybės teisinei sistemai taip pat priklauso advokatai, notarai ir antstoliai, kurių elgesį profesinėje veikloje visuomenės nariai traktuoja kaip esminį šių profesijų patikimumo aspektą. Siekiant stiprinti visuomenės pasitikėjimą valstybės teisine sistema, didinti jos atvirumą ir skaidrumą, šioje sistemoje, įskaitant advokatų, notarų ir antstolių veiklą, turėtų dalyvauti ir nepriklausomi visuomenės atstovai. Atsižvelgiant į tai, tikslinga į advokatų, notarų bei antstolių garbės teismus, nagrinėjančius advokatų, notarų ir antstolių drausmės bylas, įtraukti visuomenės atstovus. Šių asmenų įtraukimas į advokatų, notarų bei antstolių garbės teismų sudėtį užtikrintų deramą nuomonių įvairovę, objektyvumą ir skaidrumą šių institucijų veikloje. Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo Nr. IX-2066 12, 16, 22, 23, 24, 35, 36, 44, 52, 53, 54, 55, 56, 60, 61, 64 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau – Advokatūros įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos notariato įstatymo Nr.
I-2882 3, 6, 9, 10¹, 22, 34, 40 ir 42 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo nauju 10² straipsniu ir 10² straipsnio pernumeravimo bei pakeitimo įstatymo (toliau – Notariato įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo Nr. IX-876 5, 8, 12, 13, 14, 15, 27, 28, 30, 34, 35, 36 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo (toliau – Antstolių įstatymo projektas) projektai (toliau kartu – projektai) parengti atsižvelgiant į pasiteisinusį visuomenės atstovų dalyvavimą Teisėjų garbės teisme[1]. 2. Projektais taip pat siekiama suvienodinti drausmės bylų, keliamų advokatams, notarams ir antstoliams, iškėlimo ir nagrinėjimo nuostatas. Galiojančiuose Advokatūros, Notariato, Antstolių įstatymuose nėra apskritai aptartos arba aptartos tik iš dalies esminės drausmės bylos iškėlimo ir nagrinėjimo sąlygos. Be to, Antstolių įstatymo projektu siūloma antstoliams nustatyti analogiškus nepriekaištingos reputacijos kriterijus kaip ir notarams[2]. Antstolių ir Notariato įstatymų projektuose, atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką, taip pat panaikinamos nuostatos, draudžiančios asmeniui visą likusį gyvenimą pretenduoti tapti notaru ar antstoliu, jeigu buvo teistas už sunkų arba labai sunkų nusikaltimą. 3. Projektų nuostatos taip pat suderinamos su 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – BDAR). 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Projektus inicijavo ir parengė Teisingumo ministerija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai 1.
Pagal šiuo metu galiojančius Advokatūros, Notariato ir Antstolių įstatymus garbės teismus sudaro tik atitinkamos profesijos atstovai – advokatai, notarai ar antstoliai. Visuomenės atstovams nesudaryta galimybė dalyvauti vertinant advokatų, notarų ar antstolių veiklą. Advokatų ir Notarų garbės teismo narių kadencija nėra ribojama, todėl nariais gali būti nuolat renkami tie patys advokatai ar notarai. Įstatymuose nėra nurodytas subjektas, patvirtinantis garbės teismo sudėtį, todėl nėra aišku nuo kurio momento pradedamas skaičiuoti garbės teismų įgaliojimų terminas. Notariato įstatyme, skirtingai nei Advokatūros ir Antstolių įstatymuose, nustatyta, kad notarų garbės teismo sprendimai skundžiami administraciniam, o ne bendros kompetencijos, teismui. 2. Šiuo metu galiojančiuose Advokatūros, Notariato ir Antstolių įstatymuose yra skirtingai dėstomos esminės drausmės bylos iškėlimo ir nagrinėjimo sąlygos, nors iš esmės poįstatyminiuose teisės aktuose jos reguliuojamos analogiškai:
procedūros, kurios aptariamos Notariato ar Antstolių įstatymuose: nenurodyta per kokius terminus turi būti iškelta ir išnagrinėta drausmės byla, į kokias aplinkybes turi atsižvelgti Advokatų garbės teismas priimdamas sprendimus, nenustatyti drausminės nuobaudos galiojimo terminai, neaptartos drausmės bylos nagrinėjimo procedūros, jeigu nustatomi pažeidimai turintys nusikalstamos veikos požymių. Advokatūros įstatyme taip pat neįvardinti garbės teismo priimami sprendimai. Sprendimai nustatyti poįstatyminiame teisės akte – Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos advokatūros 2016 m. balandžio 15 d. visuotinio advokatų susirinkimo sprendimu (paskelbtas teisingumo ministro 2016 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 1R-137).
1R-137). Minėtas poįstatyminis teisės aktas reguliuoja drausmės bylų nagrinėjimo tvarką, tačiau teisės akto, kuris nustatytų Advokatų garbės teismo sudarymo ir veiklos organizavimo (Advokatų garbės teismui be drausmės bylų nagrinėjimo funkcijos taip pat suteikti įgaliojimai aiškinti Lietuvos advokatų etikos kodekso nuostatas) principus, nėra (Notarų ir Antstolių garbės teismų veikla reglamentuojama šių teismų veiklos nuostatuose). Advokatūros įstatymo 16 straipsnio 4 punktas technine prasme nesuderintas su įstatymo 7 straipsnio 6 punktu. 2) Notariato įstatyme nėra aptarta Notarų garbės teismo sprendimų priėmimo tvarka, neįvardintos aplinkybės, į kurias turi atsižvelgti garbės teismas, priimdama sprendimus, neaptartos drausmės bylos nagrinėjimo procedūros, jeigu nustatomi pažeidimai turintys nusikalstamos veikos požymių. 3) Antstolių ir Notariato įstatymuose nėra nuostatos, kad asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, bet buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, taip pat nėra normos dėl garbės teismo sprendimo sustabdymo, jeigu garbės teismo sprendimas apskundžiamas. 4) Skirtingai nei Advokatūros įstatyme, kuriame nustatytas terminas, kuriam suėjus už sunkų arba labai sunkų nusikaltimą teistas asmuo laikomas nepriekaištingos reputacijos[³], Antstolių ir Notariato įstatymuose įtvirtinta, kad už sunkų arba labai sunkų nusikaltimą teistas asmuo visą likusį gyvenimą negalės būti laikomas nepriekaištingos reputacijos. 3. Antstolių įstatyme nustatyta, kad antstolių sąrašą sudaro ir tvirtina teisingumo ministras, o šis sąrašas skelbiamas Teisingumo ministerijos interneto svetainėje, tuo tarpu advokatų ir notarų sąrašai bei detali kontaktinė informacija skelbiami atitinkamai Lietuvos advokatūros ir Notarų rūmų interneto svetainėse. 4.
įstatymų nuostatos nėra suderintos su BDAR:
1) šiuo metu galiojančiame Antstolių įstatyme nėra nuostatų, reglamentuojančių Teisingumo ministerijos ir Lietuvos antstolių rūmų teisę gauti iš teisėsaugos institucijų, sveikatos priežiūros įstaigų, valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat fizinių ar juridinių asmenų, kitų įstaigų, įmonių ir organizacijų bei jų padalinių, registrų ir informacinių sistemų informaciją, dokumentus ar duomenis, įskaitant asmens duomenis, reikalingus įsitikinti, ar asmuo gali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, taip pat siekiant vykdyti antstolio veiklos kontrolę. Antstolių įstatyme nenustatyta, kokiu tikslu tvarkomas antstolių ir antstolių padėjėjų sąrašas, kokie asmens duomenys šiame sąraše tvarkomi; nereglamentuojama atstovaujamų, pavaduojamų antstolių ir šio įstatymo nustatyta tvarka paskirtų antstolių atstovų ir pavaduojančių antstolių sąrašo sudarymo ir tvarkymo tvarka, kokie asmens duomenys šiame sąraše tvarkomi, kokiu tikslu šis sąrašas tvarkomas. 2) Notariato įstatymo 3 straipsnyje yra nustatyta, kokius reikalavimus atitinkantis asmuo gali būti skiriamas notaru ir kada asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, tačiau nėra numatyta galimybė Teisingumo ministerijai gauti iš atitinkamų institucijų informaciją, dokumentus ar duomenis, įskaitant ir fizinio asmens duomenis, reikalingus įsitikinti, ar asmuo neturi sveikatos sutrikimų, dėl kurių negalėtų atlikti notaro pareigų, ir būti laikomas nepriekaištingos reputacijos.
Notariato įstatymo nuostatos taip pat aiškiai nereglamentuoja duomenų tvarkymo bei informacijos, kurioje yra asmens duomenų, viešo paskelbimo tikslų, nenustato institucijų (įstaigų, kitų fizinių ir juridinių asmenų), iš kurių notaras turi teisę gauti informaciją, dokumentus ir duomenis, reikalingus notariniams veiksmams atlikti, taip pat jame nėra įtvirtinta notarų pareiga teikti Teisingumo ministerijai informaciją, reikalingą skundams dėl notaro veiksmų, nesusijusių su notarinių veiksmų atlikimu, nagrinėti. Įstatyme neįtvirtinta Notarų rūmų teisė gauti iš atitinkamų institucijų informaciją, dokumentus ir duomenis, įskaitant ir asmens duomenis, reikalingus prižiūrėti, kaip notarai atlieka savo funkcijas ir laikosi profesinės etikos reikalavimų. Įstatyme taip pat nereglamentuotas kandidatų į notarus (asesorių) sąrašo skelbimas (kokie asmens duomenys skelbiami, skelbiamų asmens duomenų laikotarpis, tikslai). 3) Advokatūros įstatyme nėra nurodyti asmens duomenų tvarkymo ir informacijos, kurioje yra asmens duomenų, viešo skelbimo tikslai. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Naujomis teisinio reguliavimo nuostatomis siekiama sudaryti prielaidas stiprinti visuomenės pasitikėjimą valstybės teisine sistema – advokatų, notarų ir antstolių veikla, didinti jos atvirumą ir skaidrumą.
Siūloma į advokatų, notarų ir antstolių garbės teismus įtraukti dalyvauti 5 metų teisinio darbo stažą turinčius, nepriekaištingos reputacijos visuomenės atstovus, kurie užtikrintų deramą nuomonių įvairovę, objektyvumą ir skaidrumą šių institucijų veikloje. Siekiant objektyvumo, taip pat apribojama garbės teismo narių kadencija – tie patys asmenys garbės teismo nariais galės būti tik dvi kadencijas iš eilės. Siekiant nuoseklumo, projektais siūloma suvienodinti esmines drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo sąlygas. Projektų nuostatos taip pat suderinamos su BDAR nuostatomis. 1. Projektais siūloma į advokatų, notarų ir antstolių garbės teismų, kuriuos sudaro penki nariai, sudėtį įtraukti du visuomenės atstovus. Po vieną visuomenės atstovą į garbės teismus skirtų teisingumo ministras ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. Atsižvelgiant į tai, kad pagal galiojantį reguliavimą notarų ir antstolių garbės teismo nuostatus tvirtina teisingumo ministras, ministrui projektais taip pat suteikiami įgaliojimai sudaryti notarų ir antstolių garbės teismus. Advokatų garbės teismą sudarys Lietuvos advokatūra, kuri pagal galiojantį reguliavimą nustato advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarką ir pagal projektą tvirtins Advokatų garbės teismo nuostatus (nuostatuose bus nustatyta ir šio teismo sudarymo bei veiklos organizavimo tvarka). Nustatoma, kad visuomenės atstovai turės turėti 5 metų teisinio darbo stažą ir atitikti nepriekaištingos reputacijos kriterijus, keliamus notarams, antstoliams ir advokatams.
Siekiant objektyvumo, siūloma nustatyti, kad garbės teismo nariu asmuo galės būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės (atitinkamai Advokatūros įstatyme sumažinami reikalavimai advokatams, pretenduojantiems tapti garbės teismo nariais – vietoj 10 metų teisinio darbo stažo, numatomas penkių metų teisinio darbo stažo reikalavimas). Atsižvelgiant į projektų tikslą suvienodinti teisinį reguliavimą, siūloma nustatyti vienodą garbės teismų narių įgaliojimų trukmę – ketveri metai (atitinkamai Notariato įstatyme Notarų garbės teismo narių įgaliojimai pratęsiami iki ketverių metų), taip pat, atsižvelgiant į tai, kad notarinių veiksmų vertinimas priskirtinas bendrosios kompetencijos teismui, siūlytina nustatyti, jog notarų, kaip ir advokatų ir antstolių, garbės teismo sprendimai taip pat būtų skundžiami bendrosios kompetencijos teismui. Siekiant skaidrumo, nustatoma, kad garbės teismo posėdis bus laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvaus trys nariai ir iš jų bent vienas yra visuomenės atstovas. 2. Projektuose suvienodinamos esminės drausmės bylos iškėlimo ir nagrinėjimo nuostatos:
1) Projektuose nustatomi drausmės bylos iškėlimo ir išnagrinėjimo terminai (drausmės byla turi būti iškelta ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos ir negali būti iškelta, jei nuo pažeidimo padarymo dienos praėjo daugiau nei vieni metai. Drausmės byla turi būti išnagrinėta ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo jos iškėlimo dienos. Taip pat nustatoma, kad motyvuotu garbės teismo sprendimu šis terminas gali būti pratęstas, tačiau drausmės byla turi būti išnagrinėta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo dienos, kurią išnyko aplinkybės dėl kurių drausmės bylos išnagrinėjimo terminas buvo pratęstas.
2) Advokatūros ir Notariato įstatymų projektuose nustatomos aplinkybės, į kurias turi atsižvelgti garbės teismas, nagrinėdamas drausmės bylą (pažeidimo pobūdis, jo padarymo aplinkybės, pažeidimo padariniai ir kitos reikšmingas aplinkybes, galiojančios paskirtos drausminės nuobaudos). 3) Advokatūros įstatymo projekte, atsižvelgiant į galiojančias Notariato ir Antstolių įstatymų nuostatas, taip pat nustatomas drausminės nuobaudos galiojimo terminas ir jos panaikinimo nepasibaigus terminui atvejai (drausminės nuobaudos galioja vienus metus nuo sprendimo skirti advokatui drausminę nuobaudą paskelbimo dienos, tačiau advokatų garbės teismas gali drausmines nuobaudas panaikinti nepasibaigus galiojimo terminui, bet ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo nuobaudos paskyrimo). 4) Siekiant teisinio aiškumo, projektuose taip pat įtvirtinama, kad drausmės bylos iškėlimo ar nagrinėjimo procedūros nesustabdomos, jeigu medžiaga dėl pažeidimo, kuris galimai turi nusikalstamos veikos požymių, perduodama atitinkamas bylas tirti ir nagrinėti kompetentingoms institucijoms. Advokatūros ir Antstolių įstatymų projektuose numatoma, kad nuobaudos apskundimas teismui nesustabdo jos galiojimo, jei teismas nenustato kitaip (analogiška nuostata įtvirtinta galiojančiame Notariato įstatyme). 5) Siekiant nuoseklumo ir atsižvelgiant į profesijų panašumą, suvienodinami garbės teismų priimami sprendimai. Iš Antstolių įstatymo išbraukiama drausminė nuobauda – teisės atlikti funkcijas, nurodytas šio Antstolių įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje, atėmimas iki šešių mėnesių, nes praktikoje šios nuobaudos taikymas pavirto mokamų atostogų antstoliui suteikimu.
straipsnio 4 punkte atliekamas techninis pakeitimas, siekiant suderinti šiame straipsnyje nurodytą stažo terminą su minėto įstatymo 7 straipsnio 6 punkte įvardintu stažu. 7) Antstolių ir Notariato įstatymų projektuose numatoma, kad asmuo, nuteistas už sunkų arba labai sunkų nusikaltimą nebus laikomas nepriekaištingos reputacijos kol teistumas neišnykęs arba nepanaikintas ir ne mažiau kaip penkerius metus nuo bausmės atlikimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos. Šis reguliavimas bus artimas nustatytam šiuo metu galiojančiame Advokatūros įstatyme su ta išimtimi, kad vietoje Advokatūros įstatyme nustatyto ketverių metų termino, antstoliams ir notarams bus taikomas penkerių metų terminas. Pažymėtina, kad šiuo metu Antstolių ir Notariato įstatymuose įtvirtintos nuostatos, kad už sunkų ir labai sunkų nusikaltimą nuteistas asmuo niekada neturės galimybės pretenduoti tapti antstoliu ar notaru yra neproporcingos ir nepateisinamos asmens teisių apsaugos požiūriu. Išanalizavus EŽTT praktiką bylose dėl pažeidimų, susijusių su teisės užsiimti tam tikra profesine veikla privačiame sektoriuje (pvz., advokato veikla) ribojimais, matyti, kad plataus pobūdžio draudimas įsidarbinti privačiame sektoriuje veikia „privatų gyvenimą“, todėl įstatymuose įtvirtintas nuolatinio ir negrįžtamo pobūdžio ribojimas teistiems asmenims neatitinka proporcingumo principo, o asmens atitikties nepriekaištingos reputacijos principams gali būti pasiektas mažiau ribojančiomis priemonėmis[⁴].
Pažymėtina, kad, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 97 straipsnio nuostatomis ir atsižvelgiant į Antstolių ir Notariato įstatymų projektų nuostatas, už sunkų nusikaltimą nuteistas asmuo galėtų pretenduoti būti laikomas nepriekaištingos reputacijos tik pradėjus 10 metų po bausmės atlikimo, o teistas už labai sunkų nusikaltimą – tik po 13 metų po bausmės atlikimo. Manytina, kad šis terminas yra pakankamas, kad asmuo įrodytų, jog jis pasitaisė ir jo elgesys ne tik neprieštarauja teisės aktų reikalavimams, bet ir atitinka visuomenėje priimtas gero elgesio bei moralės normas ir asmuo gali pretenduoti tapti antstoliu ar notaru. 3. Atsižvelgiant į tai, kad antstolių, pavaduojančių antstolių ir antstolių padėjėjų sąrašų viešinimas nėra administracinė paslauga, priskirtina Teisingumo ministerijos kompetencijai, Antstolių įstatymo projektu numatoma, kad šiuos sąrašus visuomenės informavimo tikslais savo interneto svetainėje skelbs Lietuvos antstolių rūmai, kaip kad šiuo metu Lietuvos advokatūros ir Notarų rūmų svetainėse skelbiami atitinkamai advokatų ir notarų sąrašai. 4.
tvarkymo standartų, siūlomi tokio pobūdžio pakeitimai:
1) Antstolių įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad Teisingumo ministerija turi teisę gauti iš teisėsaugos institucijų, sveikatos priežiūros įstaigų, valstybės ir savivaldybių institucijų, fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų bei jų padalinių, registrų ir informacinių sistemų informaciją, dokumentus ar duomenis, įskaitant asmens duomenis, reikalingus įsitikinti, ar asmuo gali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, taip pat siekiant vykdyti antstolio veiklos kontrolę. Šiame įstatymo projekte taip pat siekiama nustatyti, kokiu tikslu tvarkomas antstolių ir antstolių padėjėjų sąrašas, kokie asmens duomenys šiame sąraše tvarkomi, taip pat reglamentuoti atstovaujamų, pavaduojamų antstolių ir šio įstatymo nustatyta tvarka paskirtų antstolių atstovų ir pavaduojančių antstolių sąrašo sudarymo ir tvarkymo tvarką, kokie asmens duomenys šiame sąraše tvarkomi ir kokiu tikslu šis sąrašas tvarkomas. Antstolių įstatymo projekte Antstolių rūmams suteikiama teisė, vykdant antstolių kontrolės funkciją, gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų, fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų bei jų padalinių, registrų, valstybės informacinių sistemų informaciją, dokumentus ir duomenis, įskaitant asmens duomenis. 2) Notariato įstatymo projekte siūloma įtvirtinti Teisingumo ministerijai teisę gauti iš atitinkamų institucijų informaciją, dokumentus ar duomenis, įskaitant ir fizinio asmens duomenis, reikalingus įsitikinti, ar asmuo neturi sveikatos sutrikimų, dėl kurių negalėtų atlikti notaro pareigų, ir būti laikomas nepriekaištingos reputacijos.
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos notarų sąraše skelbiami asmens duomenys ir siekiant laikytis BDAR įtvirtintų asmens duomenų tvarkymo standartų, projekte siūloma Lietuvos notarų sąrašo tvarkymą reglamentuoti įstatyme, numatant, kad šį sąrašą Lietuvos notarų rūmai sudaro, tvarko ir jį savo interneto svetainėje skelbia visuomenės informavimo tikslais. Projekte siūloma išvardinti (detalizuoti) institucijas (įstaigas), iš kurių notaras turi teisę gauti informaciją, dokumentus ir duomenis, reikalingus notariniams veiksmams atlikti. Siekiant išvengti perteklinių duomenų naudojimo (tvarkymo), projektu siūloma detalizuoti, kokie konkretūs asmens duomenys turi būti nurodyti atsisakymo atlikti notarinį veiksmą rašte, t. y., vardas, pavardė ir asmens kodas arba gimimo data. Pažymėtina, kad nagrinėjant skundus dėl notaro veiksmų, nesusijusių su atliekamų notarinių veiksmų esme ir teisėtumu, dažnai būna reikalinga papildoma informacija tam, kad skundas būtų išnagrinėtas kiek galima objektyviau ir visapusiškai. Todėl siūloma nustatyti notarams pareigą teikti Teisingumo ministerijai ir Notarų rūmams jų prašymu informaciją, reikalingą šiame straipsnyje nustatytiems skundams nagrinėti. Notariato įstatymo projekte siūloma įtvirtinti Notarų rūmų teisę gauti iš atitinkamų institucijų informaciją, dokumentus ir duomenis, įskaitant ir asmens duomenis, reikalingus prižiūrėti, kaip notarai atlieka savo funkcijas ir laikosi profesinės etikos reikalavimų. Notariato ir Antstolių įstatymuose suvienodinama notarų ir antstolių sąrašuose skelbiamos informacijos apimtis.
3) Advokatūros įstatymo projekte siūloma detaliai reglamentuoti duomenų tvarkymo ir informacijos, kurioje yra asmens duomenų, viešo skelbimo tikslus. Taip pat, atsižvelgiant į naujus siūlomus pakeitimus, Lietuvos advokatūrai, kilus abejonių dėl visuomenės atstovų nepriekaištingos reputacijos, suteikimai įgaliojimai gauti informaciją apie visuomenės atstovus, skiriamus ar paskirtus į Advokatų garbės teismą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Projektai tiesioginės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės, tačiau skatins visuomenės pasitikėjimą advokatų, notarų ir antstolių veikla, didins garbės teismų atvirumą ir skaidrumą. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Projektai poveikio verslo sąlygoms ar jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Nėra įstatymų, kuriuos būtina priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų.
Projektuose vartojamos sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Projektai atitinka atitinkamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir užtikrina minėtų Europos Sąjungos teisės aktų tinkamą įgyvendinimą. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Projektų įgyvendinimui reikės priimti Vyriausybės nutarimą, kuriame turės būti nustatyti atlyginimo dydžiai visuomenės atstovams ar suteikiami įgaliojimai kompetentingai institucijai nustatyti atlyginimo dydžius visuomenės atstovams. Lietuvos advokatūra turės patvirtinti Advokatų garbės teismo nuostatus, patikslinti Lietuvos advokatūros 2016 m. balandžio 15 d. visuotinio advokatų susirinkimo sprendimu patvirtintą Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarkos aprašą (paskelbtas teisingumo ministro 2016 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. 1R-137). Reikės peržiūrėti teisingumo ministro 2006 m. rugsėjo 26 d. įsakymą Nr. 1R-295 „Dėl antstolių (antstolių padėjėjų) drausmės bylų iškėlimo ir nagrinėjimo taisyklių ir antstolių garbės teismo veiklos nuostatų patvirtinimo“, teisingumo ministro 2004 m. liepos 22 d. įsakymą Nr. 1R-184 „Dėl notarų garbės teismo nuostatų patvirtinimo“. 12.
prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Projektams įgyvendinti (už darbą garbės teismuose visuomenės atstovams apmokėti)gali prireikti nuo 2214 iki 8876 eurų valstybės biudžeto lėšų per metus (už vieną posėdyje dirbtą valandą – nuo 6, 92 iki 14,186 euro; už pasirengimą posėdyje nagrinėti bylą – nuo 12,11 iki 51,9 euro) [5]. Projektai bus įgyvendinami iš Teisingumo ministerijai patvirtintų bendrųjų valstybės biudžeto asignavimų. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvada Projektai buvo pateikti derinti Specialiųjų tyrimų tarnybai, Finansų ministerijai, Lietuvos advokatūrai, Notarų rūmams, Antstolių rūmams ir visuomenei skelbiant juos Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS). 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Projektų reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc:
„advokatas“, „drausminė nuobauda“, „notaras“, „asmeniniai duomenys“, „duomenų apsauga“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra. [1] 2013 m. gruodžio 23 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 10, 86, 113 ir 122 straipsnių pakeitimo įstatymas, kuris nustatė, kad į Teisėjų garbės teismo narius turi būti skiriami ne tik teisėjai, bet ir visuomenės atstovai. [2] Antstoliams ir notarams suvienodinami nepriekaištingos reputacijos kriterijai, atsižvelgiant į tai, kad šių profesijų atstovai yra valstybės įgalioti pareigūnai.
Konstitucinio teismo jurisprudencijoje antstolio ir notaro profesijos tiesiogiai įvardintos valstybės kontroliuojamomis:
“tai valstybės kontroliuojama profesija, t. y. toks viešąjį interesą
užtikrinančių funkcijų vykdymas, kai tai daro savarankiška profesine (privačia) veikla besiverčiantys asmenys (už atlygį), o jiems šias funkcijas vykdyti perdavusi valstybė turi kontroliuoti, kaip jos yra vykdomos“. Tuo tarpu advokatai nėra valstybės įgalioti pareigūnai, tai laisvosios profesijos atstovai, kurių veikla, priešingai nei notarų ar antstolių, valstybės kontroliuojama minimaliai, todėl advokatų nepriekaištingos reputacijos kriterijai, atsižvelgiant į profesinės veiklos skirtumus, nėra vienodinama su notarų ir antstolių. [3] Advokatūros įstatymo 8 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad už sunkų arba labai sunkų nusikaltimą teistas asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, – kol teistumas neišnykęs arba nepanaikintas ir ne mažiau kaip ketverius metus nuo bausmės atlikimo ar atleidimo nuo bausmės atlikimo dienos. [4] Europos Žmogaus Teisių Teismas 2017 m. birželio 27 d. nutarimuose bylose Lekavičienė prieš Lietuvą (bylos Nr. 48427/09) ir Jankauskas prieš Lietuvą (Nr. 2) (bylos Nr.
2) (bylos Nr. 50446/09) pažymėjo, kad advokatai užima ypatingą vietą teisingumo įgyvendinimo srityje ir dėl šio ypatingo vaidmens jiems yra taikytini tam tikri reikalavimai bei apribojimai, ypač kiek tai yra susiję su jų profesiniu elgesiu, kuris privalo būti diskretiškas, sąžiningas ir garbingas, o teistumo išnykimas nebūtinai reiškia, jog asmuo atgauna ir nepriekaištingą reputaciją. Kartu Teismas pastebėjo, kad nacionalinių teismų sprendimai neužkirto kelio pareiškėjams ateityje kreiptis į Lietuvos advokatūrą dėl galimybės užsiimti advokato praktika. Teismas taip pat teigiamai įvertino Lietuvos teisinio reguliavimo pokyčius, pagal kuriuos teistumas už tyčinius nusikaltimus nebegalėjo užkirsti kelio galimybei ateityje atitikti nepriekaištingos reputacijos reikalavimą. [5] Atlyginimas apskaičiuotas pagal analogiją taikant Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų ir komisijų narių darbo apmokėjimo įstatymo 14¹straipsnį (2018 m. gruodžio 11 d. įstatymo Nr. XIII-1739 redakcija). Pagal Advokatų garbės teismo 2017 m. veiklos ataskaitą, 2017 m. įvyko 11 Advokatų garbės teismo posėdžių, buvo išnagrinėta 71 drausmės byla; pagal Notarų 2018 m. veiklos ataskaitą, 2018 m. įvyko 3 notarų garbės teismo posėdžiai, buvo išnagrinėtos 3 drausmės bylos; pagal Antstolių 2018 m. veiklos ataskaitą, 2018 m. įvyko 6 antstolių garbės teismo posėdžiai, buvo išnagrinėtos 6 drausmės bylos.