Projekto lyginamasis variantas
IR
2019 m. d. Nr. Vilnius
Papildyti 248 straipsnį 9 dalimi:
„9. Lengvųjų plastikinių pirkinių maišelių, išskyrus labai lengvus
plastikinius pirkinių maišelius, neatlygintinas dalijimas prekių ar produktų pardavimo vietose užtraukia įspėjimą arba baudą pardavėjams ir (ar) platintojams fiziniams asmenims nuo trisdešimt iki šešiasdešimt eurų ir baudą pardavėjų ir (ar) platintojų juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno šimto iki dviejų šimtų eurų.“. 2 straipsnis. Kodekso papildymas 251¹ straipsniu Papildyti Kodeksą 251¹ straipsniu: „251¹ straipsnis. Reglamente (ES) Nr. 1257/2013 nustatytų reikalavimų laivų perdirbimo bendrovėms, susijusių su laivo perdirbimu, pažeidimas
perdirbimu susijusių dokumentų nepateikimas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams užtraukia baudą laivų perdirbimo bendrovių vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo penkiasdešimt iki vieno šimto eurų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą laivų perdirbimo bendrovių vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno šimto iki dviejų šimtų eurų. 3. Laivo perdirbimas nepranešus Reglamente (ES) Nr. 1257/2013 nurodytai institucijai apie pasirengimą pradėti laivo perdirbimą ir (ar) po laivo perdirbimo nepateikimas šiai institucijai perdirbimo užbaigimo pažymos, ir (ar) neteisingų duomenų šioje pažymoje pateikimas, užtraukia baudą laivų perdirbimo bendrovių vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo šešiasdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų. 4.
numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą laivų perdirbimo bendrovių vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno šimto dvidešimt iki trijų šimtų eurų. 5. Laivo perdirbimas neparengus laivo perdirbimo plano pagal Reglamente (ES) Nr. 1257/2013 nustatytus reikalavimus ir (ar) neturint Reglamente (ES) Nr. 1257/2013 nurodytos kompetentingos institucijos patvirtinimo dėl laivo perdirbimo plano, ir (ar) pagal žinomai klaidingą informaciją parengto laivo perdirbimo plano pateikimas šiai institucijai, ir (ar) laivo perdirbimas nesilaikant patvirtinto laivo perdirbimo plano užtraukia baudą laivų perdirbimo bendrovių vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių eurų. 6. Šio straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą laivų perdirbimo bendrovių vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo dviejų tūkstančių iki keturių tūkstančių eurų. 7. Laivo perdirbimas, negavus iš laivo savininko pasiruošimo perdirbti sertifikato kopijos, užtraukia baudą laivų perdirbimo komplekso bendrovių vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. 8. Šio straipsnio 7 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą laivų perdirbimo komplekso bendrovių vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių penkių šimtų eurų“. 3 straipsnis.
3 straipsnis. 589 straipsnio pakeitimas Pakeisti 589 straipsnio 31 punktą ir jį išdėstyti taip: „31) aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, valstybinių rezervatų, valstybinių parkų ir biosferos rezervatų direkcijų bei saugomų teritorijų valstybinio valdymo ir kontrolės įstaigų, kitų institucijų, kurių pareigūnams įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka suteikti įgaliojimai atlikti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, – dėl šio kodekso 48 straipsnio 1, 2 dalyse, 110, 111, 114, 235, 236, 236¹, 237, 238, 239, 241, 242, 243, 243¹, 244, 246, 247, 248, 249, 250, 251, 251¹, 252, 253, 255, 256, 257, 258, 259, 260, 262, 264, 265, 266, 267, 268, 269, 270, 271, 272, 273, 274, 275 straipsniuose, 276 straipsnio 1, 2, 5, 6, 7, 8 dalyse, 277, 278, 279, 280, 281, 282, 283, 284, 285, 286, 287, 288, 289, 290, 291, 292, 293 straipsniuose, 294 straipsnio 2 dalyje, 295 straipsnio 1, 2 dalyse, 296 straipsnio 2 dalyje, 299 straipsnio 3 dalyje, 303, 304, 304¹, 304², 305, 306, 307, 308, 309, 310, 311, 312, 313, 315, 316, 317, 318, 346 straipsniuose, 426 straipsnio 4 dalyje, 431 straipsnio 1, 2 dalyse, 505, 507, 546 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;“. 4 straipsnis. Kodekso priedo pakeitimas Papildyti Kodekso priedą 82¹ punktu: „82¹. 2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 1257/2013 dėl laivų perdirbimo, kuriuo iš dalies keičiami Reglamentas (EB) Nr. 1013/2006 ir Direktyva 2009/16/EB (OL 2013 L 330, p. 1)“. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto
lyginamasis variantas
IR
2019 m. d. Nr. Vilnius
pakeitimas Papildyti 248 straipsnį 9 dalimi:
„9. Lengvųjų plastikinių pirkinių maišelių, išskyrus labai lengvus plastikinius
pirkinių maišelius, neatlygintinas dalijimas prekių ar produktų pardavimo vietose užtraukia įspėjimą arba baudą pakuočių pardavėjams ir
(ar) platintojams fiziniams asmenims nuo trisdešimt iki šešiasdešimt eurų ir baudą pakuočių pardavėjų ir (ar) platintojų juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno šimto iki dviejų šimtų eurų.“
251¹ straipsniu Papildyti Kodeksą 251¹ straipsniu: „251¹ straipsnis. Reglamente (ES) Nr. 1257/2013 nustatytų su laivo perdirbimu susijusių reikalavimų laivų perdirbimo bendrovėms pažeidimas
perdirbimu susijusių dokumentų nepateikimas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams užtraukia baudą laivų perdirbimo bendrovių vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo penkiasdešimt iki vieno šimto eurų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą laivų perdirbimo bendrovių vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno šimto iki dviejų šimtų eurų. 3. Laivo perdirbimas nepranešus Reglamente (ES) Nr. 1257/2013 nurodytai administracijai apie pasirengimą pradėti laivo perdirbimą ir (ar) po laivo perdirbimo nepateikimas Reglamente (ES) Nr. 1257/2013 nurodytai administracijai perdirbimo užbaigimo pažymos, ir
(ar) neteisingų duomenų laivo perdirbimo pažymoje pateikimas, užtraukia baudą laivų perdirbimo bendrovių vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo šešiasdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų. 4.
numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą laivų perdirbimo bendrovių vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno šimto dvidešimt iki trijų šimtų eurų. 5. Laivo perdirbimas neparengus laivo perdirbimo plano pagal Reglamente (ES) Nr. 1257/2013 nustatytus reikalavimus ir (ar) neturint Reglamente (ES) Nr. 1257/2013 nurodytos kompetentingos institucijos patvirtinimo dėl laivo perdirbimo plano ir (ar) pagal žinomai klaidingą informaciją parengto laivo perdirbimo plano pateikimas Reglamente (ES) Nr. 1257/2013 nurodytai kompetentingai institucijai, ir (ar) laivo perdirbimas nesilaikant patvirtinto laivo perdirbimo plano užtraukia baudą laivų perdirbimo bendrovių vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių eurų. 6. Šio straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą laivų perdirbimo bendrovių vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo dviejų tūkstančių iki keturių tūkstančių eurų. 7. Laivo perdirbimas negavus iš laivo savininko paruošimo perdirbti sertifikato kopijos užtraukia baudą laivų perdirbimo bendrovių vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. 8. Šio straipsnio 7 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą laivų perdirbimo bendrovių vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių penkių šimtų eurų.“
Pakeisti 589 straipsnio 31 punktą ir jį išdėstyti taip: „31) aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, valstybinių rezervatų, valstybinių parkų ir biosferos rezervatų direkcijų bei saugomų teritorijų valstybinio valdymo ir kontrolės įstaigų, kitų institucijų, kurių pareigūnams įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka suteikti įgaliojimai atlikti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, – dėl šio kodekso 48 straipsnio 1, 2 dalyse, 110, 111, 114, 235, 236, 236¹, 237, 238, 239, 241, 242, 243, 243¹, 244, 246, 247, 248, 249, 250, 251, 251¹, 252, 253, 255, 256, 257, 258, 259, 260, 262, 264, 265, 266, 267, 268, 269, 270, 271, 272, 273, 274, 275 straipsniuose, 276 straipsnio 1, 2, 5, 6, 7, 8 dalyse, 277, 278, 279, 280, 281, 282, 283, 284, 285, 286, 287, 288, 289, 290, 291, 292, 293 straipsniuose, 294 straipsnio 2 dalyje, 295 straipsnio 1, 2 dalyse, 296 straipsnio 2 dalyje, 299 straipsnio 3 dalyje, 303, 304, 304¹, 304², 305, 306, 307, 308, 308¹, 309, 310, 311, 312, 313, 315, 316, 317, 318, 346 straipsniuose, 369 straipsnio 13, 14, 17, 18, 19, 20, 21, 22 dalyse, 426 straipsnio 4 dalyje, 431 straipsnio 1, 2 dalyse, 505, 507, 546 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų, o aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai – ir dėl šio kodekso 491 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų;“. 4 straipsnis. Kodekso priedo pakeitimas Papildyti Kodekso priedą 82¹ punktu: „82¹. 2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 1257/2013 dėl laivų perdirbimo, kuriuo iš dalies keičiami Reglamentas (EB) Nr.
1013/2006 ir Direktyva 2009/16/EB (OL 2013 L 330, p. 1).“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys,
parengtų projektų tikslai ir uždaviniai: Įstatymų projektų tikslas – nustatyti atgrasančias priemones, užtikrinančias efektyvią teisės aktų pažeidimų prevenciją ir numatyti sankcijas už teisės aktų pažeidimus, susijusius su atsakomybės nustatymu už 2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1257/2013 dėl laivų perdirbimo, kuriuo iš dalies keičiami Reglamentas (EB) Nr. 1013/2006 ir Direktyva 2009/16/EB (OL 2013 L 330, p. 1) (toliau
Nr. 1257/2013 pažeidimus, ir imtis visų būtinų priemonių jų taikymui užtikrinti. Nustatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Už Reglamento (ES) Nr. 1257/2013 nuostatų įgyvendinimą, vadovaujantis Atliekų tvarkymo įstatymo 18² straipsniu, pagal kompetenciją atsakingos Susisiekimo ministerijai ir Aplinkos ministerijai pavaldžios institucijos, kurių funkcijos ir veiksmai nustatyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2015 m. gegužės 6 d. įsakyme Nr.
D1-378/3-175(1.5E) „Dėl Pavojingųjų medžiagų kontrolės laivuose ir laivų perdirbimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir šiuo įsakymu patvirtintame Pavojingųjų medžiagų kontrolės laivuose ir laivų perdirbimo tvarkos apraše (toliau – įsakymas Nr. D1-378/3-175(1.5E)). Vykdydama Reglamente (ES) Nr. 1257/2013 ir įsakyme Nr. D1-378/3-175(1.5E) nustatytas funkcijas Lietuvos transporto saugos administracija atsako už Lietuvos vėliavos laivų apžiūras, numatytų dokumentų išdavimą ar tvirtinimą, atlieka kitus nustatytus veiksmus. Susisiekimo ministerija 2018 m. sausio 25 d. raštu Nr. 2-501 „Dėl Reglamento (ES) Nr. 1257/2013 įgyvendinimo priemonių“ informavo, kad pagal jos kompetenciją reikalingos sankcijos jau yra nustatytos Administracinių nusižengimų kodekso 401 straipsnio 22 ir 26 punktuose ir šias sankcijas laivo savininkui turi teisę taikyti Lietuvos transporto saugos administracijos inspektoriai, patikrinimo laive metu nustatę Reglamento (ES) Nr. 1257/2013 pažeidimus, todėl papildomų priemonių ar sankcijų nustatyti nereikia. Vykdydama Reglamente (ES) Nr. 1257/2013 ir įsakyme Nr. D1-378/3-175(1.5E) nustatytas funkcijas Aplinkos apsaugos agentūra atsako už laivo perdirbimo plano patvirtinimą, ūkinės veiklos leidimų išdavimą, atlieka kitus nustatytus veiksmus.
Atlikta teisinės bazės analizė pagal Aplinkos ministerijos kompetencijos sritį parodė, kad sankcijos laivų perdirbimo bendrovėms dėl pažeidimų, susijusių su bendrovės ūkine veikla (ūkinės veiklos leidimai, veiklos leidimų sąlygų laikymasis, atliekų susidarymo, apskaitos, aplinkos tarša ir kt.), yra reglamentuotos ir pakankamos (atitinkamuose Aplinkos apsaugos įstatymo, Administracinių nusižengimų kodekso straipsniuose). Tačiau šiuo metu nėra nustatytų sankcijų laivų perdirbimo bendrovėms dėl Reglamento (ES) Nr. 1257/2013 reikalavimų, susijusių su laivų perdirbimo procesu (laivo perdirbimo plano parengimu, laivo perdirbimu pagal patvirtintą laivo perdirbimo planą, nustatytos informacijos pateikimu susijusioms institucijoms ir kt.), nesilaikymo. Atsižvelgiant į esamą situaciją ir siekiant tinkamai įgyvendinti Reglamento (ES) Nr. 1257/2013 reikalavimus, reikalinga papildomai nustatyti sankcijas laivų perdirbimo bendrovėms. Todėl parengti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 87¹ ir 108¹ straipsniais įstatymo projektas ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio ir priedo pakeitimo ir Kodekso papildymo 251¹ straipsniu įstatymo projektas (toliau – Reglamentą (ES) Nr. 1257/2013 įgyvendinantys įstatymų projektai). Reglamentą (ES) Nr. 1257/2013 įgyvendinančių įstatymų projektų tikslas
Parengtų Reglamentą (ES) Nr. 1257/2013 įgyvendinančių įstatymų projektų uždavinys – nustatyti veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias sankcijas, atsižvelgiant į pažeidimų pobūdį. 1.2. Siekiant užtikrinti pažeidimų prevenciją ir sukurti efektyvias poveikio priemones už Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 8²straipsnyje nustatyto draudimo nuo 2018 m. gruodžio 31 d. prekių ar produktų pardavimo vietose neatlygintinai dalyti lengvuosius plastikinius pirkinių maišelius (išskyrus labai lengvus plastikinius pirkinių maišelius) nesilaikymą, parengti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 87¹ ir 108¹ straipsniais įstatymo projektas ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio ir priedo pakeitimo ir Kodekso papildymo 251¹ straipsniu įstatymo projektas (toliau – Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo reikalavimus įgyvendinantis įstatymo projektas). Šis draudimas Pakuočių ir pakuočių atliekų įstatymo 8²straipsnyje buvo nustatytas įgyvendinant 2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) Nr. 2015/720, kuria dėl lengvųjų plastikinių pirkinių maišelių sunaudojimo mažinimo iš dalies keičiama Direktyva 94/62/EB (OL 2015 L 115.p. 11) (toliau – direktyva), reikalavimus. Plastikas – svarbi ir ekonomikoje bei kasdieniame gyvenime daugelyje sričių naudojama medžiaga. Nepaisant plastiko naudos šiuolaikinėje visuomenėje (pavyzdžiui, užtikrinant maisto saugą ar naudojant medicinoje), plastikas kelia didelį neigiamą poveikį aplinkai dėl trumpo jo naudojimo ciklo ir greito pavertimo atliekomis (dažniausiai neperdirbamomis).
Didžiulis plastiko kiekis patenka į aplinką iš šaltinių sausumoje ir jūroje, tuo sukeldamas nemažą ekonominę žalą ir žalą aplinkai. Viena ryškiausių problemų, keliančių vis didesnį visuomenės susirūpinimą, yra milijonai tonų plastiko šiukšlių, kasmet patenkančių į vandenynus. Visame pasaulyje į vandenynus kasmet patenka 5–13 mln. t plastiko, t. y. 1,5–4 proc. metinės plastiko produkcijos[1]. Plastikas sudaro daugiau kaip 80 proc. į jūrą išmestų šiukšlių. Šiukšlės gali būti išplautos į krantą, suirti į mikroplastikus ar suformuoti tirštas į jūrą išmestų šiukšlių sankaupas, nuolat nešiojamas vandenynų srovėmis. Lengvieji plastikiniai pirkinių maišeliai patenka tarp dešimties vienkartinių plastikinių gaminių, dažniausiai randamų Europos paplūdimiuose[2]. Siekiant spręsti su plastiko atliekomis susijusias problemas, mažinti poveikį aplinkai ir skatinti perėjimą prie žiedinės ekonomikos, atliekas paverčiant ištekliais, 2018 m. sausio 16 d. paskelbta Europos plastiko strategija žiedinėje ekonomikoje (toliau – strategija). Strategijoje identifikuojamos pagrindinės plastiko keliamos problemos ir siekis, kad iki
tinkamos pakartotinai naudoti, arba galėtų būti perdirbtos ekonomiškai efektyviais būdais. Taip pat siekiama, kad būtų perdirbama daugiau kaip pusė Europoje susidarančių plastiko atliekų. Strategijoje numatomos priemonės, kuriomis siekiama įgyvendinti ilgalaikius strategijos tikslus, tarp kurių ir priemonės, susijusios su lengvųjų plastikinių pirkinių maišelių poveikiu aplinkai mažinimu. Mažinti lengvųjų plastikinių pirkinių maišelių naudojimą ir poveikį aplinkai valstybės narės įpareigotos įgyvendinant direktyvos nuostatas.
Vadovaujantis direktyva, valstybės narės galėjo pasirinkti priemones, kuriomis sieks lengvųjų plastikinių pirkinių maišelių suvartojimo mažinimo (taikyti vieną ar abi iš žemiau nurodytų):
a) patvirtinamos priemonės, kuriomis užtikrinama, kad ne vėliau kaip 2019 m. gruodžio 31 d. metinis sunaudojamas kiekis neviršytų 90 lengvųjų plastikinių pirkinių maišelių vienam asmeniui ir ne vėliau kaip 2025 m. gruodžio 31 d. – 40 lengvųjų plastikinių pirkinių maišelių vienam asmeniui, arba nustatomi svoriu išreikšti lygiaverčiai tikslai. Labai lengvi plastikiniai pirkinių maišeliai gali būti neįtraukiami į nacionalinius sunaudojimo tikslus;
b) patvirtinamos priemonės, kuriomis užtikrinama, kad ne vėliau kaip 2018 m. gruodžio 31 d. lengvieji plastikiniai pirkinių maišeliai nebūtų nemokamai dalijami prekių ar produktų pardavimo vietose, nebent įgyvendinamos lygiavertį poveikį užtikrinančios priemonės. Tos priemonės gali būti netaikomos labai lengviems plastikiniams pirkinių maišeliams. Perkeliant direktyvos nuostatas į nacionalinę teisę, pasirinkta b) alternatyva Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 8² straipsnyje nustatant draudimą nuo 2018 m. gruodžio 31 d. prekių ar produktų pardavimo vietose neatlygintinai dalyti lengvuosius plastikinius pirkinių maišelius (išskyrus labai lengvus plastikinius pirkinių maišelius, dažniausiai naudojamus higienos tikslais arba pateikiamus kaip nefasuotiems maisto produktams skirta pirminė pakuotė siekiant išvengti maisto švaistymo). Draudimo nustatymas suponuoja privalomumą nustatyti sankcijas už jo nesilaikymą. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Projektus parengė Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės (vadovė Agnė Bagočiutė, tel. 8 706 63670, el. p. [email protected]) vyresnioji patarėja Jurgita Gaižiūnienė (tel.
reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai. 3.1. Teisinis reguliavimas dėl laivų perdirbimo nustatytas Atliekų tvarkymo įstatymo 18²straipsnyje. Įsakyme Nr. D1-378/3-175(1.5E) nustatyta, kad Reglamente (ES) Nr. 1257/2013 nurodytos kompetentingos institucijos funkcijas vykdo Aplinkos apsaugos agentūra, o administracijos funkcijas Lietuvos vėliavos laivų atžvilgiu vykdo Lietuvos transporto saugos administracija. Šiuo įsakymu patvirtintame Pavojingųjų medžiagų kontrolės laivuose ir laivų perdirbimo tvarkos apraše nustatytos funkcijos ir veiksmai, kuriuos atlieka atsakingos institucijos, užtikrindamos Reglamento (ES) Nr. 1257/2013 nuostatų taikymą, ūkinės veiklos leidimų suteikimo laivų perdirbimo bendrovėms ir šių leidimų kontrolės reikalavimai; nurodyti tam tikri reikalavimai laivų savininkams, laivų perdirbimo įmonėms, siekiant tinkamo Reglamento (ES) Nr. 1257/2013 nuostatų įgyvendinimo. 3.2. Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 2 straipsnio ir 2 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 8² straipsniu, Įstatymo 2 straipsnyje ir 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuo 2018 m. gruodžio 31 d. pakuočių pardavėjams ir platintojams draudžiama prekių ar produktų pardavimo vietose neatlygintinai dalyti lengvuosius plastikinius pirkinių maišelius, išskyrus labai lengvus plastikinius pirkinių maišelius (pastarieji dažniausiai naudojami higienos tikslais arba pateikiami kaip nefasuotiems maisto produktams skirta pirminė pakuotė siekiant išvengti maisto švaistymo). Administracinių nusižengimų kodekso 150 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimas užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų.
Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. Pagal šį straipsnį administracinius nusižengimus tiria ir protokolus surašo šių institucijų pareigūnai: Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, policijos, Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos, savivaldybių administracijos. Administraciniai nusižengimai skiriami už ūkinės ar komercinės veiklos vykdymą, pavyzdžiui, neturint reikalingų leidimų, prekių įsigijimo dokumentų ir pan.
Administracinių nusižengimų kodekso
tvarkymo reikalavimų nevykdymą:
ataskaitos nepateikimą iki nustatytų terminų;
neįsiregistravus Gamintojų ir importuotojų registravimo sąvade;
tvarkymą;
4informacijos apie tai, kaip vartotojai gali grąžinti pakuotes,
nepateikimą;
apskaitos ataskaitose;
kurias nustatytas užstatas ar užstato negrąžinimas;
kenksmingų medžiagų kiekis, pagaminimą arba šių pakuočių importą ir (ar) įvežimą į Lietuvos Respubliką;
Respubliką pakuočių, kuriose kenksmingos medžiagos viršija leistiną ribinį kiekį, atlygintiną ar neatlygintiną perleidimą. Administracinių nusižengimų kodekse nenumatytos sankcijos už lengvųjų plastikinių pirkinių maišelių nemokamą dalijimą prekių ir produktų pardavimo vietose. Aplinkos apsaugos įstatyme numatyta juridinių asmenų atsakomybė už gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo organizavimą neturint Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme nurodytos gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijos, už pareigos šviesti ir (ar) informuoti visuomenę apie pakuotes ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymą nustatyta tvarka nevykdymą arba netinkamą vykdymą, už atsisakymą priimti pakuotes, už pakuočių atliekų tvarkymo neorganizavimą ir kt. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. 4.1.
251¹ straipsniu, kuriame nustatoma administracinė atsakomybė laivų perdirbimo komplekso bendrovių vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims dėl nustatytų duomenų nepateikimo atitinkamoms institucijoms, netinkamo laivo perdirbimo plano parengimo, plano parengimo pagal žinomai klaidingą informaciją ir (ar) tokio dokumento pateikimo Reglamente (ES) Nr. 1257/2013 nurodytai kompetentingai institucijai, dėl laivo perdirbimo be laivo perdirbimo plano, ir (ar) nesilaikant laivo perdirbimo plano, ir (ar) negavus Reglamente (ES) Nr. 1257/2013 nurodytos institucijos patvirtinimo dėl laivo perdirbimo plano, ar perdirbant laivą, kai laivo savininkas nepateikė pasiruošimo perdirbti sertifikato kopijos. Numatytas baudų dydis atitinkamai pagal pažeidimo pobūdį – nuo 50 iki 3000 eurų, už pažeidimus, padarytus pakartotinai – atitinkamai nuo 100 iki 4500 eurų. Taip pat papildomas 589 ANK straipsnis, įtraukiant nuorodą į naują 251¹straipsnį. Siūloma Aplinkos apsaugos įstatymą Nr. I-2223 (toliau – AAĮ) papildyti 87¹ ir 108¹ straipsniais, atitinkamai numatant baudas juridiniam asmeniui, kurios būtų nuo 200 iki 5000 eurų atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, už pažeidimus, padarytus pakartotinai – atitinkamai nuo 400 iki 10 000 eurų. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymų projektais įgyvendinama Reglamento (ES) Nr. 1257/2013 22 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodoma, kad „Valstybės narės nustato taisykles dėl sankcijų, taikytinų už šio reglamento pažeidimus, ir imasi visų būtinų priemonių jų taikymui užtikrinti. Nustatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos“, ANK ir AAĮ priedai papildomi nuoroda į Reglamentą (ES) Nr. 1257/2013. Priėmus Reglamentą (ES) Nr. 1257/2013 įgyvendinančius įstatymų projektus, bus įgyvendinti Reglamento (ES) Nr.
1257/2013 reikalavimai, siekiant užtikrinti, kad laivų perdirbimo bendrovė tinkamai vykdys prievolę parengti laivo perdirbimui reikiamus dokumentus, jais vadovausis perdirbdama laivą ir užtikrins rizikingų laivo išmontavimo darbų kontrolę, taip pat pateiks informaciją apie perdirbtą laivą ir perdirbimo procesą. Nustatytos nuobaudos taip pat turėtų veikti kaip prevencinė priemonė galimai neskaidriems ūkio subjektų susitarimams ar piktnaudžiavimui, siekiant neteisėtu būdu sumažinti galimas laivo perdirbimo proceso sąnaudas dėl Reglamente (ES) Nr. 1257/2013 nustatytų prievolių, taip sukeliant pavojų aplinkai, darbuotojų saugumui. Baudų dydžiai pasirinkti įvertinus už analogiškus pažeidimus taikomus baudų dydžius (kai neturima privalomų dokumentų, nepateikiama privaloma informacija ir pan.), atsižvelgus į susijusių laivo perdirbimui būtinų dokumentų apimtį, turimą preliminarią informaciją apie kai kurių dokumentų parengimo sąnaudas, taip pat atsižvelgus į tai, kad minimi pažeidimai gali sąlygoti aplinkai nesaugų laivo ardymo procesą, netinkamą pasiruošimą sudėtingų, atsargumo ir saugumo priemonių reikalaujantiems darbams ar jų netinkamą kontrolę ir dėl to kylantį pavojų aplinkai ir darbuotojams, laivo ardymo metu susidarančių pavojingų medžiagų, atsarginių dalių ar atliekų netinkamą laikymą, paruošimą pakartotinai naudoti ir pan. 4.2. Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo reikalavimus įgyvendinančiu įstatymo projektu bus užtikrintos efektyvios poveikio priemonės siekiant, kad būtų mažinamas sunaudojamų lengvųjų plastikinių pirkinių maišelių kiekis ir racionaliai naudojami ištekliai, kad lengvieji plastikiniai pirkinių maišeliai nebūtų nemokamai dalijami siekiant komercinių tikslų.
Siūloma ANK 248 straipsnį papildyti 9 dalimi, kurioje nustatoma administracinė atsakomybė asmenims ar juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nemokamai dalijant lengvuosius plastikinius pirkinių maišelius prekių ar produktų pardavimo vietose. Už pirmą kartą padarytą nusižengimą numatomas įspėjimas, už pažeidimus, padarytus pakartotinai – nuo 30 iki 60 eurų. Juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims atitinkamai pagal pažeidimo pobūdį – nuo 100 iki 200 eurų. Siūloma Aplinkos apsaugos įstatymą papildyti 108¹ straipsniu, kuriame nustatoma juridinių asmenų atsakomybė už lengvųjų plastikinių pirkinių maišelių, išskyrus labai lengvus plastikinius pirkinių maišelius, neatlygintinas dalijimas prekių ar produktų pardavimo vietose. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Neigiamų priimto įstatymo pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymų projektai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Įstatymų projektai neigiamos įtakos korupcijai ir kriminogeninei situacijai neturės. Bus užtikrinta efektyvesnė pažeidimų, už kuriuos nustatomos ekonominės sankcijos, prevencija. 7. Kaip įstatymų projektų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
Įstatymų projektai verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės, tačiau, tikėtina, kad atgrasančios sankcijos gali padėti užtikrinti sąžiningą konkurenciją, kad nebūtų siekiama išvengti reikalavimų, nustatytų aplinkai saugaus laivų perdirbimo procesui, ir taip sumažinti galimas laivo perdirbimo sąnaudas. Sankcijų nustatymas dėl nemokamo lengvųjų plastikinių pirkinių maišelių dalijimo prekių ar produktų pardavimo vietose neturės reikšmingo poveikio verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Priėmus įstatymų projektus parengti naujų teisės aktų, pakeisti galiojančių ar pripažinti juos netekusiais galios nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Nauji terminai nenustatomi. Įstatymo projekte naudojamą „laivo perdirbimo“ sąvoką aprobavo Valstybinė lietuvių kalbos komisija (sąvoka pateikta Lietuvos Respublikos terminų banke). 10. Ar įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės aktus. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Įstatymams įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės priimti. 12.
valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Įstatymams įgyvendinti nereikės papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“:
„laivų perdirbimas“, „ekonominės sankcijos už aplinkos
apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus“; „juridinis asmuo“, „administracinė nuobauda“, „fizinis asmuo“, „administracinė atsakomybė“, „lengvieji plastikiniai pirkinių maišeliai“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. 15.1. Informacija apie laivo perdirbimo planą: laivo perdirbimo planą laivų perdirbimo įmonė privalo parengti vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 1257/2013 7 straipsniu. Dokumentas turi būti rengiamas ir skirtas konkrečiam perdirbamam laivui. Rengdama laivo perdirbimo planą, laivų perdirbimo bendrovė turi įvertinti savo galimybes perdirbti konkretų laivą, ūkinės veiklos leidimo sąlygas. Laivo perdirbimo planą turi patvirtinti Reglamente (ES) Nr. 1257/2013 nustatyta kompetentinga institucija, kurios jurisdikcijoje yra laivų perdirbimo bendrovė. Informacija apie pasiruošimo perdirbti sertifikatą: patvirtintas laivo perdirbimo planas yra pridedamas prie pasiruošimo perdirbti sertifikato, kurį, vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1257/2013 9 straipsniu, laivui (laivo savininkui) išduoda Reglamente (ES) Nr.
1257/2013 nustatyta administracija ar jos įgaliota pripažintoji organizacija, atsakinga už su tos valstybės vėliava plaukiojančius laivus. Prie pasiruošimo perdirbti sertifikato taip pat turi būti pridedamas ir laivo pavojingų medžiagų sąrašas. Pasiruošimo perdirbti sertifikatas užtikrina, kad buvo atlikta galutinė laivo apžiūra ir jos metu buvo patikrinta, ar laivo perdirbimo plane tinkamai atsižvelgta į pavojingų medžiagų sąraše pateiktą informaciją, ar pavojingų medžiagų sąrašas atitinka Reglamento (ES) Nr. 1257/2013 reikalavimus. Pasiruošimo perdirbti sertifikato kopiją laivo savininkas turi pateikti laivų perdirbimo įmonei, kuri rengė laivo perdirbimo planą ir kurioje ketinama perdirbti šį laivą. Bendro pobūdžio informacija apie laivo perdirbimą: laivo perdirbimo sąnaudų ir pelno santykis priklauso nuo laivo tipo, dydžio, amžiaus, struktūros ir įrangos ir kitų aspektų. Paprastai laivų perdirbimo įmonės sąnaudas (išlaidas) sudaro: laivo įsigijimo kaina, išlaidos darbo užmokesčiui darbuotojams, išlaidos už kranto paslaugas, išlaidos už ardymo metu susidariusių pavojingų ir nepavojingų atliekų sutvarkymą, o gaunamos pajamos už antrines žaliavas (juodieji, spalvotieji metalai) ir tinkamas pakartotinai naudoti laivo dalis ar jo įrangą (įrangos dalis). Susitikimų ir posėdžių metu Europos Komisijoje, Europos jūrų saugumo agentūroje buvo minima, kad, tikėtina, jog dokumentų, numatytų Reglamente (ES) Nr. 1257/2013, parengimas pareikalaus tam tikrų finansinių išlaidų atitinkamai pagal nustatytas prievoles tiek laivo savininkams, tiek laivų perdirbimo įmonėms. Tai gali priklausyti nuo laivo tipo, dydžio, amžiaus, techninių laivo dokumentų būklės (ar jų nebuvimo), laivo struktūros ir įrangos bei kitų aspektų.
Europos jūrų saugumo agentūros studijoje buvo pateiktas pavyzdys, kad laivo pavojingų medžiagų sąrašo sudarymas laivo savininkui gali kainuoti iki kelių dešimčių tūkstančių eurų, dokumento parengimo terminas – nuo kelių dienų iki keleto savaičių. Informacija apie galimas laivo perdirbimo plano parengimo sąnaudas minimoje studijoje ar kituose nagrinėtuose šaltiniuose nebuvo pateikta. Atsižvelgiant į susiklosčiusią panašaus pobūdžio dokumentų parengimo praktiką, laivo perdirbimo planą bendrovė gali parengti savarankiškai arba su konsultantų pagalba. 15.2. Kaip įgyvendinami reikalavimai nedalinti nemokamai lengvųjų plastikinių pirkinių maišelių prekių ar produktų pardavimo vietose, kontroliuoti pagal kompetenciją pavedama Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos. Vadovaujantis šios institucijos nuostatais, jai pavedama vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, siekiant užtikrinti teisėtumą ir teisėtvarką aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo srityje. Europos Sąjungos valstybėse taikomos daug didesnės baudos už draudimo dalyti lengvuosius plastikinius pirkinių maišelius nemokamai ar nesilaikant kitų susijusių draudimų. Pavyzdžiui, Vokietijoje nuo 2019 metų gruodžio mėnesio planuojama uždrausti lengvųjų plastikinių pirkinių maišelių naudojimą. Jei šio reikalavimo parduotuvėse nesilaikoma, numatoma taikyti iki 100.000 eurų baudą. Draudimas nebus taikomas labai lengviems plastikiniams pirkinių maišeliams, kurie naudojami daržovėms ar kitiems biriems produktams ir bioskaidiems maišeliams[3]. Europos aplinkos agentūros 2019 m. vasario mėn. paskelbtoje ataskaitoje
„Plastiko atliekų prevencija Europoje“[4]
pateikta informacija apie Europos Sąjungos valstybėse taikomas plastiko atliekų, įskaitant lengvuosius plastikinius pirkinių maišelius, prevencijos priemones.
Pavyzdžiui, Čekijoje bauda už lengvųjų plastikinių pirkinių maišelių, išskyrus labai lengvus maišelius, siekia iki 19.000 eurų. Rumunijoje nuo 2018 m. liepos 1 d. draudžiama siūlyti parduotuvėse, prekybos centruose 15–50 mikronų sienelės storio lengvuosius plastikinius pirkinių maišelius. Už reikalavimo nesilaikymą bauda nuo 3000 iki 5000 eurų. [1] Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir regionų komitetui „Europinė plastikų žiedinėje ekonomikoje strategija“, 2018 m. sausio 18 d., COM(2018) 28 final. [2] Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos pasiūlymas dėl tam tikrų plastikinių gaminių poveikio aplinkai mažinimo, 2018 m. gegužės 28 d. COM(2018) 340 final. [3] https://www.brusselstimes.com/brussels/69743/reckless-citizens-brought-anarchy-to-the-streets-on-car-free-sunday-says-brussels-police-chief/ [4] European Environment Agency report „Preventing plastic waste in Europe“, ISSN 1977-8449.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
kodekso) 251¹ straipsnio pavadinime ir sankcijose yra vartojama sąvokos „laivų perdirbimo bendrovės“ ir „laivų perdirbimo komplekso bendrovės“. Atkreiptinas dėmesys, kad šių sąvokų turinys nėra pakankamai aiškus, nes jos nėra apibrėžtos galiojančiuose įstatymuose. Pažymėtina, kad Atliekų tvarkymo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje yra vartojama formuluotė „įmonė, perdirbanti laivus“. 2. Projekto
vartojamas terminas „laivų perdirbimo bendrovių vadovams“, tuo tarpu likusiose 251¹ straipsnio dalių sankcijose vartojami terminai „laivų perdirbimo komplekso bendrovių vadovams“. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad projekto 2 straipsniu keičiamo kodekso 251¹ straipsnio tekstas nesutampa su šio straipsnio tekstu projekto lyginamajame variante, t. y., projekto 251¹ straipsnio 2, 3, 4, 5 ir 6 dalių sankcijose vartojami terminai „laivų perdirbimo komplekso bendrovių vadovams“, o lyginamojo varianto atitinkamose sankcijose vartojami terminai „laivų perdirbimo bendrovių vadovams“, todėl nėra pakankamai aišku, kokie asmenys turėtų būti traukiami administracinėn atsakomybėn. Pažymėtina ir tai, kad su šiuo projektu susijusio Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 87¹ ir 108¹ straipsniais įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-4130) 1 straipsniu keičiamo Aplinkos apsaugos įstatymo 87¹ straipsnyje, nustatant juridinių asmenų atsakomybę už Reglamento (ES) Nr.
1257/2013 reikalavimų laivų perdirbimo bendrovėms, susijusių su laivo perdirbimu, pažeidimą, vartojamas tik terminas „laivų perdirbimo bendrovės“. Atsižvelgiant į tai ir siekiant aiškumo, projekto nuostatos tikslintinos. 3. Projekto
formuluotė „Reglamente (ES) Nr. 1257/2013 nurodytai institucijai“, o šio straipsnio 5 dalyje - „Reglamento (ES) Nr. 1257/2013“ nurodytos kompetentingos institucijos“. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo projekto nuostatose nereikėtų suvienodinti šių formuluočių vartojimo, nes nėra aišku, ar keičiamo kodekso 251¹ straipsnio 3 dalyje turima ta pati minėto reglamento 3 straipsnio 1 dalies 11 punkte apibrėžta kompetentinga institucija, ar kokia kita institucija. 4. Projekto
tikslinti atsižvelgiant į tai, kad 2019 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo Seimo priimtas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIII-2468, kuriuo kodekso 589 straipsnio 31 punktas išdėstytas nauja redakcija. 5. Atkreiptinas dėmesys, kad Seime yra registruotas Administracinių nusižengimų kodekso 262, 263, 290, 426, 589 ir 604 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-3696), kurio nuostatose Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio 31 punktą siūloma išdėstyti kiek kitaip nei teikiamame projekte (siaurinamas pareigūnų ratas). Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected]
Aplinkos apsaugos komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto pirmininkas Juozas Imbrasas; komiteto nariai: Kęstutis Bacvinka, Linas Balsys; Aistė Gedvilienė; Simonas Gentvilas; Andrius Mazuronis; Kęstutis Mažeika; Petras Nevulis, Paulius Saudargas, Artūras Skardžius; Virginija Vingrienė. Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Rasa Matusevičiūtė, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys: Aplinkos ministerijos atliekų politikos grupės vadovė Agnė Bagočiūtė, vyresnioji patarėja Jurgita Gaižiūnienė, prezidento patarėja Agnė Jakstienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos teisės departamentas 2019-11-072 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keičiamo kodekso) 251¹ straipsnio pavadinime ir sankcijose yra vartojama sąvokos „laivų perdirbimo bendrovės“ ir „laivų perdirbimo komplekso bendrovės“. Atkreiptinas dėmesys, kad šių sąvokų turinys nėra pakankamai aiškus, nes jos nėra apibrėžtos galiojančiuose įstatymuose. Pažymėtina, kad Atliekų tvarkymo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje yra vartojama formuluotė „įmonė, perdirbanti laivus“. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
Suvienodinti vartojamas sąvokas – „laivų perdirbimo bendrovės“. 2. 21 2.
21
sankcijoje vartojamas terminas „laivų perdirbimo bendrovių vadovams“, tuo tarpu likusiose 251¹ straipsnio dalių sankcijose vartojami terminai „laivų perdirbimo komplekso bendrovių vadovams“. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad projekto 2 straipsniu keičiamo kodekso 251¹ straipsnio tekstas nesutampa su šio straipsnio tekstu projekto lyginamajame variante, t. y., projekto 251¹ straipsnio 2, 3, 4, 5 ir 6 dalių sankcijose vartojami terminai „laivų perdirbimo komplekso bendrovių vadovams“, o lyginamojo varianto atitinkamose sankcijose vartojami terminai
„laivų perdirbimo bendrovių vadovams“, todėl nėra pakankamai aišku, kokie
asmenys turėtų būti traukiami administracinėn atsakomybėn. Pažymėtina ir tai, kad su šiuo projektu susijusio Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 87¹ ir 108¹ straipsniais įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-4130) 1 straipsniu keičiamo Aplinkos apsaugos įstatymo 87¹ straipsnyje, nustatant juridinių asmenų atsakomybę už Reglamento (ES) Nr. 1257/2013 reikalavimų laivų perdirbimo bendrovėms, susijusių su laivo perdirbimu, pažeidimą, vartojamas tik terminas „laivų perdirbimo bendrovės“. Atsižvelgiant į tai ir siekiant aiškumo, projekto nuostatos tikslintinos. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
perdirbimo bendrovės“. 3. 23
vartojama formuluotė „Reglamente (ES) Nr. 1257/2013 nurodytai institucijai“, o šio straipsnio 5 dalyje - „Reglamento (ES) Nr. 1257/2013“ nurodytos kompetentingos institucijos“. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo projekto nuostatose nereikėtų suvienodinti šių formuluočių vartojimo, nes nėra aišku, ar keičiamo kodekso 251¹ straipsnio 3 dalyje turima ta pati minėto reglamento
kita institucija.
Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas: Vadovaujantis reglamento 1257/2013 13 straipsnio 2 punkto b) dalimi, administracijai turi būti pranešama apie pasirengimą pradėti laivo perdirbimą, o vadovaujantis reglamento 1257/2013 7 straipsnio 3 punkto 1 dalimi, laivo perdirbimo planą tvirtina kompetentinga institucija. Aplinkos ministro ir Susisiekimo ministro 2015 m. gegužės 6 d. įsakymo Nr. D1-378/3-175(1.5E) „Dėl pavojingųjų medžiagų kontrolės laivuose ir laivų perdirbimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – tvarkos aprašas)
institucijos funkcijas vykdo Aplinkos apsaugos agentūra, o administracijos funkcijas Lietuvos vėliavos laivų atžvilgiu vykdo Lietuvos saugios laivybos administracija. Atsižvelgiant į aukščiau pateiktą informaciją, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 87¹ straipsnio 3 ir 5 dalyje įvardintos institucijos ir jų funkcijos skiriasi. Siūloma projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 87¹ straipsnio 3 dalyje vartojamą formuluotę patikslinti vietoje „institucijai“ nurodant „administracijai“, o 5 dalyje vartojamos formuluotės „kompetentingos institucijos“ nekeisti, atsižvelgiant į tai, kad reglamentas 1257/2013 tiesiogiai taikomas. 4. 3
keičiamo kodekso 589 straipsnio 31 punkto redakciją reikėtų tikslinti atsižvelgiant į tai, kad 2019 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo Seimo priimtas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIII-2468, kuriuo kodekso 589 straipsnio 31 punktas išdėstytas nauja redakcija.
Pritarti Komiteto pasiūlymas:
straipsnio 31 punktą siūloma patikslinti . 5. 3
5Atkreiptinas dėmesys,
kad Seime yra registruotas Administracinių nusižengimų kodekso 262, 263, 290, 426, 589 ir 604 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-3696), kurio nuostatose Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio 31 punktą siūloma išdėstyti kiek kitaip nei teikiamame projekte (siaurinamas pareigūnų ratas). Pritarti Komiteto pasiūlymas:
Siūloma suvienodinti Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio 31 punkto redakcijas projektų priėmimo stadijoje. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Pasiūlyti pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui pritarti įstatymo projektui, patikslinus jį pagal Teisės departamento pastabas. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: V. Vingrienė. Komiteto pirmininkas (Parašas) Juozas Imbrasas Aplinkos apsaugos komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Matusevičiūtė
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
2019-12-18
pirmininkė Agnė Širinskienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Rimas Andrikis, Irena Haase, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė. Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vyriausiasis specialistas Rokas Jasaitis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-11-072 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keičiamo kodekso) 251¹ straipsnio pavadinime ir sankcijose yra vartojama sąvokos „laivų perdirbimo bendrovės“ ir „laivų perdirbimo komplekso bendrovės“. Atkreiptinas dėmesys, kad šių sąvokų turinys nėra pakankamai aiškus, nes jos nėra apibrėžtos galiojančiuose įstatymuose. Pažymėtina, kad Atliekų tvarkymo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje yra vartojama formuluotė „įmonė, perdirbanti laivus“. Pritarti Suvienodinti vartojamas sąvokas – „laivų perdirbimo bendrovės“. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-11-072 2.
Projekto 2 straipsniu keičiamo kodekso 251¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje vartojamas terminas „laivų perdirbimo bendrovių vadovams“, tuo tarpu likusiose 251¹ straipsnio dalių sankcijose vartojami terminai „laivų perdirbimo komplekso bendrovių vadovams“. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad projekto 2 straipsniu keičiamo kodekso 251¹ straipsnio tekstas nesutampa su šio straipsnio tekstu projekto lyginamajame variante, t. y., projekto 251¹ straipsnio 2, 3, 4, 5 ir 6 dalių sankcijose vartojami terminai „laivų perdirbimo komplekso bendrovių vadovams“, o lyginamojo varianto atitinkamose sankcijose vartojami terminai
„laivų perdirbimo bendrovių vadovams“, todėl nėra pakankamai aišku, kokie
asmenys turėtų būti traukiami administracinėn atsakomybėn. Pažymėtina ir tai, kad su šiuo projektu susijusio Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 87¹ ir 108¹ straipsniais įstatymo projekto (reg. Nr. XIIIP-4130) 1 straipsniu keičiamo Aplinkos apsaugos įstatymo 87¹ straipsnyje, nustatant juridinių asmenų atsakomybę už Reglamento (ES) Nr. 1257/2013 reikalavimų laivų perdirbimo bendrovėms, susijusių su laivo perdirbimu, pažeidimą, vartojamas tik terminas „laivų perdirbimo bendrovės“. Atsižvelgiant į tai ir siekiant aiškumo, projekto nuostatos tikslintinos. Pritarti Suvienodinti vartojamas sąvokas – „laivų perdirbimo bendrovės“. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
vartojama formuluotė „Reglamente (ES) Nr. 1257/2013 nurodytai institucijai“, o šio straipsnio 5 dalyje - „Reglamento (ES) Nr. 1257/2013“ nurodytos kompetentingos institucijos“.
Svarstytina, ar, siekiant aiškumo projekto nuostatose nereikėtų suvienodinti šių formuluočių vartojimo, nes nėra aišku, ar keičiamo kodekso 251¹ straipsnio 3 dalyje turima ta pati minėto reglamento
kita institucija. Pritarti iš dalies Vadovaujantis reglamento 1257/2013 13 straipsnio 2 punkto
b) dalimi, administracijai turi būti pranešama apie pasirengimą pradėti laivo perdirbimą, o vadovaujantis reglamento 1257/2013 7 straipsnio 3 punkto 1 dalimi, laivo perdirbimo planą tvirtina kompetentinga institucija. Aplinkos ministro ir Susisiekimo ministro 2015 m. gegužės
laivuose ir laivų perdirbimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 2.1 punkte nustatyta, kad Reglamente (ES) Nr. 1257/2013 nustatytas kompetentingos institucijos funkcijas vykdo Aplinkos apsaugos agentūra, o administracijos funkcijas Lietuvos vėliavos laivų atžvilgiu vykdo Lietuvos saugios laivybos administracija. Siūloma projekto 1 straipsniu keičiamo ANK 251¹ straipsnio
„administracijai“, o 5 dalyje vartojamos formuluotės „kompetentingos
institucijos“ nekeisti, atsižvelgiant į tai, kad Reglamentas 1257/2013 tiesiogiai taikomas. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
tikslinti atsižvelgiant į tai, kad 2019 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo Seimo priimtas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIII-2468, kuriuo kodekso 589 straipsnio
2019-11-07 5.
Atkreiptinas dėmesys, kad Seime yra registruotas Administracinių nusižengimų kodekso 262, 263, 290, 426, 589 ir 604 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-3696), kurio nuostatose Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio 31 punktą siūloma išdėstyti kiek kitaip nei teikiamame projekte (siaurinamas pareigūnų ratas). Atsižvelgti Pastaboje kalbama apie projektą XIIIP-3629. Jis kol kas dar nėra apsvarstytas komitete. Komitete yra svarstomi keli ANK projektai (XIIIP-3516, XIIIP-4131 ir XIIIP-3629), kuriuose yra keičiami tie patys straipsniai, dalys ar punktai. Kadangi šis projektas įgyvendina Reglamento (ES) Nr. 1257/2013 nuostatas ir įsigalioja iš karto nuo paskelbimo, siūlytina jį svarstyti atskirai, o kitus du svarstyti vėliau ir siūlyti jungti į vieną. 6. Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja L.Zdanavičienė1 Įgyvendinant 2015 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) Nr. 2015/720, kuria dėl lengvųjų plastikinių pirkinių maišelių sunaudojimo mažinimo iš dalies keičiama Direktyva 94/62/EB (OL 2015 L 115.p. 11), reikalavimus Pakuočių ir pakuočių atliekų įstatymo 8²straipsnyje yra nustatytas pakuočių pardavėjams ir platintojams draudimas prekių ar produktų pardavimo vietose neatlygintinai dalyti lengvuosius plastikinius pirkinių maišelius, išskyrus labai lengvus plastikinius pirkinių maišelius. Siekiant įgyvendinti šio įstatymo nuostatas yra keičiamas ANK 248 straipsnis. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Pakuočių ir pakuočių atliekų įstatyme draudimas nustatomas pakuočių pardavėjams ir platintojams, tuo tarpu ANK pakeitimo projekte atsakomybės subjektu įvardijamas tiesiog „pardavėjas ir platintojas“. Svarstytina, ar nederėtų ir ANK 248 str. 9 d. sankcijoje prieš žodį „pardavėjams“ įrašyti žodį „pakuočių“. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4.
pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Aplinkos apsaugos komitetas 2019-12-11 * Pasiūlyti pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui pritarti įstatymo projektui, patikslinus jį pagal Teisės departamento pastabas. Pritarti
komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – nėra, susilaikė – nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Agnė Širinskienė Komiteto biuro patarėja Loreta Zdanavičienė