Projekto lyginamasis variantas
NR. I-4303
1 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų asignavimai naudojami valstybės ir savivaldybių funkcijoms atlikti. Lietuvos Respublikoje surenkami mokesčiai, privalomos įmokos ir rinkliavos gali būti perskirstomi tik per valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, Valstybinio socialinio draudimo fondą, Privalomojo sveikatos draudimo fondą, Rezervinį (stabilizavimo) fondą, Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondą, Garantinį fondą, Ilgalaikio darbo išmokų fondą.“2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja
priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas
NR. I-4303
1 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų asignavimai naudojami valstybės ir savivaldybių funkcijoms atlikti. Lietuvos Respublikoje surenkami mokesčiai, privalomos įmokos ir rinkliavos gali būti perskirstomi tik per valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, Valstybinio socialinio draudimo fondą, Privalomojo sveikatos draudimo fondą, Rezervinį (stabilizavimo) fondą, Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondą, Garantinį fondą, Ilgalaikio darbo išmokų fondą.“2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja
priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Komiteto pirmininkas (Parašas) Rimantas Sinkevičius
Projekto
lyginamasis variantas
NR. I-4303
1 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų asignavimai naudojami valstybės ir savivaldybių funkcijoms atlikti. Lietuvos Respublikoje surenkami mokesčiai, privalomos įmokos ir rinkliavos gali būti perskirstomi tik per valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, Valstybinio socialinio draudimo fondą, Privalomojo sveikatos draudimo fondą, Rezervinį (stabilizavimo) fondą, Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondą, Garantinį fondą, Ilgalaikio darbo išmokų fondą.“2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja
priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kreivys
1
projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos valstybės iždo įstatymo Nr. I-712 101 straipsnio pakeitimą ir Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 30 d. nutarimo Nr. IX-912 „Dėl Rezervinio (stabilizavimo) fondo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimą paskatinusios priežastys Šiuo metu Lietuvos Respublikos teritorijoje esančios radioaktyviosios atliekos yra saugomos VĮ Ignalinos atominės elektrinės (toliau – VĮ IAE, įmonė) radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginiuose ir Maišiagalos radioaktyviųjų atliekų saugykloje. Įgyvendinant Europos Sąjungos finansuojamą projektą iki
radioaktyviąsias atliekas, perkelti ir toliau saugoti VĮ IAE radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įrenginiuose. Ignalinos atominės elektrinės (toliau – IAE) eksploatavimo ir eksploatavimo nutraukimo metu susidariusių radioaktyviųjų atliekų tinkamam apdorojimui ir saugojimui užtikrinti įmonė vykdo IAE eksploatavimo nutraukimo projektus, nurodytus Galutiniame Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo plane [1] ir finansuojamus Europos Sąjungos paramos, Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo (toliau – Fondas), valstybės biudžeto ir VĮ IAE lėšomis. Įvykdžius šiuos projektus, sukurta radioaktyviųjų atliekų tvarkymo infrastruktūra naudojama ir kitoms Lietuvos Respublikos teritorijoje esančioms radioaktyviosioms atliekoms tinkamai apdoroti ir laikinai saugoti.
Artimiausiu metu VĮ IAE teritorijoje bus pastatyti atliekynai, skirti trumpaamžėms radioaktyviosioms atliekoms galutinai sudėti, o ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų saugyklos yra laikinos, sprendimai dėl galutinio tokių atliekų sutvarkymo kol kas neįgyvendinti. Pagal Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo plėtros programos [2] (tolia – RAT programa)
(iki 2066 metų), ilgaamžės radioaktyviosios atliekos, kurios išliks pavojingos aplinkai tūkstančius metų, turi būti dedamos į giluminį atliekyną , kadangi šiuo metu tai yra vienintelis saugus ir tvarus ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų sutvarkymo būdas. Kitų pasaulyje pripažintų ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų sutvarkymo būdų nėra. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo 3 straipsnio
būti dedamos į atliekyną Lietuvos Respublikos teritorijoje arba išvežamos į užsienio valstybėje esantį atliekyną. Atsižvelgiant į tai, kad užsienio valstybės, kaip ir Lietuva, draudžia įvežti į savo teritoriją radioaktyviąsias atliekas, Lietuvos Respublikos teritorijoje esančios ir susidarysiančios ilgaamžės radioaktyviosios atliekos turi būti dedamos į Lietuvos Respublikos teritorijoje įrengtą giluminį atliekyną. 2004 metais pagal Švedijoje parengtą giluminio atliekyno koncepciją, bendradarbiaujant Lietuvos ir Švedijos ekspertams, buvo nustatyta giluminio atliekyno įrengimo projekto kaina
giluminio atliekyno plėtros plano parengimo ataskaitą.
Vadovaujantis šiais dokumentais, 2017 metais buvo atliktas giluminio atliekyno įrengimo projekto kainos perskaičiavimas ir nustatyta, kad giluminio atliekyno įrengimo kaina 2016 metais (įvertinant išlaidas tikimybiniu (statistiniu) būdu ir esant 50 proc. pasikliovimo lygmeniui) būtų 2 520 mln. eurų . Tiksliau giluminio atliekyno įrengimo projekto kainą bus galima nustatyti turint atliekynui įrengti pasirinktos vietovės geologinių tyrimų rezultatus ir pagal juos patikslinus giluminio atliekyno koncepciją. Atsižvelgiant į tai, kad ilgaamžėms radioaktyviosioms atliekoms galutinai sutvarkyti skirto giluminio atliekyno įrengimas yra išskirtinai ilgai truksiantis ir brangiai kainuosiantis projektas, jo įgyvendinimas yra suskirstytas į etapus ir numatytas lėšų poreikis kiekvienam etapui:
Etapo Nr. Etapo tikslas Laikotarpis Lėšų poreikis (mln. eurų) 1 etapas Žvalgybinio gręžinio vietos parinkimas 2017–2021 m. 1 0342 etapas Papildomų gręžinių vietos parinkimas 2022–2030 m. 103 etapas Požeminės tyrimų laboratorijos vietos parinkimas 2031–2035 m. 104 etapas Atliekyno vietos patvirtinimas 2036–2045 m. 3005 etapas Atliekyno projektavimas 2046–2055 m. 1776 etapas Atliekyno statyba 2056–2065 m. 1 0007 etapas Atliekyno eksploatavimas 2066–2072 m. 9008 etapas Atliekyno uždarymas 2072–2077 m. 122 Iš viso: 2 520 034 Giluminio atliekyno įrengimo, ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų padėjimo į jį, atliekyno uždarymo ir uždaryto atliekyno priežiūros finansavimas šiuo metu neužtikrintas, tai yra lėšos šiam tikslui nekaupiamos . Teikiamais Lietuvos Respublikos valstybės iždo įstatymo Nr. I-71210 1 straipsnio pakeitimo ir Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 30 d. nutarimo Nr.
IX-912 „Dėl Rezervinio (stabilizavimo) fondo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo projektais siekiama pradėti kaupti lėšas giluminiam atliekynui įrengti ir ilgaamžėms radioaktyviosioms atliekoms sutvarkyti. 2018 metais buvo atliktas radioaktyviųjų atliekų giluminio atliekyno įrengimo projekto įgyvendinimo finansavimo galimybių įvertinimas (toliau – Finansavimo studija), kurio metu buvo išanalizuota kitų šalių patirtis finansuojant ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų tvarkymą, identifikuoti galimi šių atliekų tvarkymo finansavimo šaltiniai Lietuvoje, pasiūlyti prioritetiniai šių atliekų tvarkymo finansavimo modeliai, lėšų kaupimo mechanizmas. Apibendrinant finansavimo studijoje analizuotų užsienio šalių (Airijos, Austrijos, Belgijos, Bulgarijos, Čekijos, Estijos, Ispanijos, Kroatijos, Nyderlandų, Švedijos) patirtį, galima teigti, kad tose šalyse taikomi giluminio atliekyno įrengimo projekto finansavimo mechanizmai nėra tinkami Lietuvai. Visos nagrinėtos atomines elektrines eksploatuojančios šalys ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų tvarkymo išlaidas dengia atomines elektrines eksploatuojančių organizacijų lėšomis, kurios renkamos į specialius fondus ar kaupiamos radioaktyviųjų atliekų tvarkytojų sąskaitose. Skirtingai nei Lietuvoje, radioaktyviųjų atliekų tvarkymo finansavimas šiose valstybėse buvo planuojamas nuo pat atominių elektrinių veiklos pradžios. Atominių elektrinių neeksploatuojančios valstybės radioaktyviųjų atliekų tvarkymo finansavimą užtikrina valstybės biudžeto arba organizacijų, kurių veikloje susidaro radioaktyviosios atliekos (tai yra smulkiųjų radioaktyviųjų atliekų darytojų), lėšomis. Lietuvoje iki atkuriant nepriklausomybę lėšos IAE eksploatavimo nutraukimui ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymui finansuoti kaupiamos nebuvo.
Tam skirtas fondas įsteigtas tik 1992 metais, tačiau dėl pokyčių šalies ekonomikoje sumažėjus elektros energijos gamybai, o vėliau priėmus įsipareigojimą dėl pirmalaikio IAE sustabdymo pakankamos sumos sukaupti nepavyko. Didžioji dalis Lietuvoje esančių radioaktyviųjų atliekų susidarė IAE. Nedaug radioaktyviųjų atliekų (pastarojo dešimtmečio duomenimis, mažiau negu 1 procentas viso kiekio) susidaro pramonės įmonėse, sveikatos priežiūros, mokslo ir mokymo įstaigose (tai yra pas smulkiuosius radioaktyviųjų atliekų darytojus). Šiuo metu VĮ IAE sukauptos smulkiųjų radioaktyviųjų atliekų darytojų lėšos radioaktyviosioms atliekoms galutinai apdoroti, padėti į atliekyną, atliekynui uždaryti ir jo priežiūrai atlikti yra 61,3 tūkst. eurų. Ši suma yra nereikšminga, palyginti su radioaktyviųjų atliekų atliekynų įrengimo kainomis. Atsižvelgiant į giluminio atliekyno įrengimo Lietuvoje finansavimo poreikį
energetikos sektoriuje biudžetas (toliau – VIAP), Rezervinis (stabilizavimo) fondas (toliau – Rezervinis fondas), taršos mokestis už sąvartyne šalinamas atliekas, pajamos iš radioaktyviųjų atliekų tvarkymo veiklos ir valstybės biudžeto lėšos.
Finansavimo studijoje nagrinėjant lėšų kaupimo būdus ilgaamžėms radioaktyviosioms atliekoms sutvarkyti ir galimus finansavimo šaltinius buvo laikomasi šių pagrindinių principų:
perteklinės finansinės naštos ateities kartoms, tačiau turi užtikrinti, kad būtų sutvarkytos visos susidarančios ilgaamžės radioaktyviosios atliekos;
mažesnį poveikį valdžios sektoriaus finansams ir visuomenei. Atsižvelgiant į minėtus principus, radioaktyviųjų atliekų giluminiam atliekynui įrengti ir radioaktyviosioms atliekoms tvarkyti (atliekoms apdoroti, vežti, padėti į atliekyną, atliekynui uždaryti ir uždaryto atliekyno priežiūrai atlikti) finansavimo lėšas siūloma kaupti Rezerviniame fonde, kasmet pervedant šiam tikslui į atskirą Rezervinio fondo sąskaitą ne mažiau nei 25 proc. gautų į valstybės biudžetą valstybės valdomų įmonių dividendų (tai yra, ne mažiau nei 50 proc. nuo gautų į Rezervinį fondą valstybės valdomų įmonių dividendų). Vėliau, atsižvelgiant į faktinę sukauptą pinigų sumą radioaktyviųjų atliekų giluminiam atliekynui įrengti ir radioaktyviosioms atliekoms tvarkyti ir (ar) į patikslintą giluminio atliekyno įrengimo ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo finansavimo poreikį, būtų sprendžiama dėl nurodytų darbų finansavimo kitų šaltinių lėšomis. Pastebėtina, kad toks pasiūlymas teikiamas išnagrinėjus keturias pagrindines lėšoms kaupti galimas priemones: Fondą, naujai steigiamą fondą, giluminio atliekyno įrengimą įgyvendinančios institucijos sąskaitą, Rezervinį fondą.
Pažymėtina, kad lėšų kaupimas jau nuo 2001 metų įkurtame ir sėkmingai valdomame Rezerviniame fonde, palyginti su kitomis lėšų kaupimo priemonėmis:
giluminiam atliekynui įrengti ir radioaktyviosioms atliekoms tvarkyti sukauptas lėšas ar jų dalį valstybės biudžeto išlaidoms finansuoti;
išlaidos, susijusios su naujų fondų kūrimu ir valdymu;
išlaidos, susijusios su Fondo valdymu;
finansinių ataskaitų rengimo ir audito išlaidos;
tikslams įgyvendinti. Svarbu pažymėti, kad Europos Komisija pateikė oficialų pranešimą [3] , kuriame nurodyta, kad Lietuvos Respublika nesilaiko Direktyvos39 straipsnio ir 12 straipsnio 1 dalies h ir i punktų nuostatų, kadangi Lietuvos Respublikos pateiktoje panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo nacionalinėje programoje trūksta su ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų finansavimo mechanizmais susijusių nuostatų. Atidedant giluminio atliekyno įrengimo projektą, tai yra ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų tvarkymo darbų vykdymą ir jų finansavimo sprendimą, Direktyvos nuostatos dėl radioaktyviųjų atliekų tvarkymo finansavimo nebus tinkamai įgyvendintos, todėl bus pradėta pažeidimo procedūra ir Lietuvai gali būti skirta bauda, kurios skyrimas neatleis valstybės nuo įsipareigojimo tinkamai įgyvendinti Direktyvą.
Be to, šiuo metu ilgaamžės radioaktyviosios atliekos yra saugomos laikinose saugyklose, kurių eksploatavimo laikui pasibaigus ir nesant galimybės galutinai sudėti atliekas į giluminį atliekyną, reikės rasti kitus laikino saugojimo sprendimus, pvz., vėl sudėti į naujus laikino saugojimo konteinerius. Skaičiuojama, kad lėšų poreikis pakartotinai perkrauti radioaktyviąsias atliekas laikinam saugojimui mažiausiai kainuotų 1 100 mln. eurų, t. y. beveik pusę giluminio atliekyno kainos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos teritorijoje esančioms radioaktyviosioms atliekoms ir radioaktyviosioms atliekoms, susidarysiančioms nutraukiant VĮ IAE valdomų branduolinės energetikos objektų eksploatavimą, sutvarkyti planuojama įrengti keturis atliekynus: trumpaamžėms radioaktyviosioms atliekoms padėti – trumpaamžių labai mažo aktyvumo atliekų atliekyną (B19/2 projektas – ,,Landfill“ tipo atliekynas, kuriame atliekos bus saugomos apie 30 m.) ir du mažo ir vidutinio aktyvumo trumpaamžių radioaktyviųjų atliekų atliekynus (B25/2 projektas – paviršinis atliekynas, B20 projektas – bitumuotų atliekų saugykla perdaryta į atliekyną, kuriuose atliekos bus saugomos apie 300 m.), ilgaamžėms radioaktyviosioms atliekoms saugoti
Šiuo metu planuojama pasinaudoti Europos Sąjungos paramos Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimui nutraukti lėšomis trumpaamžių radioaktyviųjų atliekų atliekynams įrengti ir užpildyti. Šių atliekynų uždarymo ir uždarytų atliekynų priežiūros išlaidos neįvertintos ir jų finansavimas neužtikrintas, tai yra trumpaamžių radioaktyviųjų atliekų tvarkymo finansavimas iš dalies neužtikrintas. Giluminio a tliekyno įrengimo, užpildymo, uždarymo, uždaryto atliekyno priežiūros ir ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų apdorojimo, vežimo, padėjimo į atliekyną finansavimas taip pat neužtikrintas. Todėl siūloma Rezerviniame fonde kaupti lėšas giluminiam atliekynui įrengti ir radioaktyviosioms atliekoms tvarkyti. Lietuvos Respublikos valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo įstatymo Nr. IX-466 pripažinimo netekusiu galios ir su juo susijusių teisės aktų pakeitimą paskatinusios priežastys:
papildymo galimybių nebuvimas;
nutraukimo finansavimo mechanizme;
egzistavimo naudai;
eksploatavimo nutraukimui panaudojimą;
Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo įstatyme (toliau – Fondo įstatymas) nustatytiems tikslams pasiekti. Įprasta pasaulinė atominių elektrinių eksploatavimo nutraukimo fondų kaupimo praktika vadovaujasi principu „teršėjas moka“ ir lėšos elektrinių eksploatavimo nutraukimui ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymui kaupiamos iš pačių atominių elektrinių gaunamų pajamų joms veikiant.
Vadovaujantis šia praktika, Fondą buvo pradėta kaupti iš atskaitymų nuo VĮ IAE gautų pajamų už parduotą elektros energiją. Nuo 2010 m. sausio 1 d., t. y. VĮ IAE nustojus gaminti elektros energiją, Fondas papildomas tik pajamomis, gautomis už įmonės parduotą turtą, kurios pastaraisiais metais sudaro iki 2 mln. eurų per metus. Fondo 2019 metų sąmatoje numatoma, jog metų pabaigoje Fondo lėšos bus visiškai išnaudotos (likutis sudarys 0 eurų), o kitų šaltinių reikšmingai papildyti Fondą nėra. Fondo lėšos 2015–2018 m. kasmet sudarė apie 3 proc. visų IAE eksploatavimo nutraukimo išlaidų arba apie 14 proc. Lietuvos nacionalinėmis lėšomis finansuojamų išlaidų, tad Fondo lėšos sudaro tik nedidelę IAE eksploatavimo nutraukimui finansuoti skiriamų lėšų dalį. Šiuo metu didžioji dalis Fondo lėšų naudojama einamosioms IAE išlaidoms padengti – prekėms ir bendrosioms paslaugoms įsigyti (remonto, objektų apsaugos, audito, draudimo, teisinėms, finansinėms ir konsultacinėms, pašto, patalpų nuomos ir t. t.). Šiuo metu VĮ IAE vykdoma ūkinė-komercinė veikla yra laikoma nereikšminga, didžiausios pajamos yra gaunamos parduodant nebereikalingą įmonės turtą. Vykdant šią veiklą yra patiriamos sąnaudos, tad visas gautas pajamas pervesdama į Fondą įmonė kasmet padidina savo nuostolį. Vadovaujantis Fondo įstatymo 5 straipsnio 3 dalies nuostatomis, vienintelis nuolatinis Fondo pajamų šaltinis – lėšos, gautos pardavus VĮ IAE turtą, – gali būti naudojamas tik įmonės veikloms finansuoti ir Fondo administravimo išlaidoms padengti, todėl tęsiant Fondo veiklą ir administruojant pačios įmonės uždirbtas lėšas būtų neefektyviai naudojami nacionalinio finansavimo ištekliai.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė yra konstatavusi [4] , jog Fondas – tai tik nereikšmingas IAE eksploatavimo nutraukimo proceso finansavimo šaltinis, kurio lėšos senka, ir kad reikalavimas sudaryti atskirą Fondo metinių ataskaitų rinkinį yra perteklinis, ir pateikusi rekomendacijas dėl Fondo atskaitomybės supaprastinimo. Atsižvelgdama į tai, Lietuvos Respublikos finansų ministerija atliko Fondo reglamentavimo, susijusio su Fondo sandara, paskirtimi ir atskaitomybe, analizę ir konstatavo [5] , jog atskiro Fondo ataskaitų rinkinio rengimas nėra tikslingas ir siekiant mažesnės administracinės naštos galėtų būti supaprastintas. Fondo įstatymo 8 straipsnyje numatyta, kad Fondas gali būti likviduojamas užbaigus IAE eksploatavimo nutraukimo darbus, į atliekynus sudėjus radioaktyviąsias atliekas ir užtikrinus uždarytų atliekynų institucinės priežiūros finansavimą. IAE eksploatavimo nutraukimas daugiausia (iki 86 proc.) finansuojamas iš Europos Sąjungos finansinės paramos lėšų, vadovaujantis 4 protokolo prie Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą akto nuostatomis. Lietuvos nacionalinis finansavimas skiriamas iš valstybės biudžeto lėšų, VĮ IAE nuosavų lėšų ir Fondo, kuris sudaro nedidelę nacionalinio finansavimo dalį. Trumpaamžių radioaktyviųjų atliekų tvarkymas ir dėjimas į atliekynus, išskyrus trumpaamžių radioaktyviųjų atliekų atliekynų uždarymą ir uždarytų atliekynų priežiūrą, laikomas IAE eksploatavimo nutraukimo dalimi ir finansuojamas iš tų pačių šaltinių.
Ilgaamžėms radioaktyviosioms atliekoms, įskaitant panaudotą branduolinį kurą, tvarkyti ir dėti į atliekyną, trumpaamžių ir ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų atliekynų uždarymui ir uždarytų atliekynų priežiūrai finansuoti Fondo lėšų nepakanka ir šie poreikiai bus finansuojami iš Rezervinio fondo lėšų, priėmus kartu teikiamus teisės aktų projektus. Dėl šių priežasčių laikytina, kad Fondo likvidavimo sąlygos iš esmės yra įvykdytos, Fondas yra praradęs savo aktualumą, todėl netikslinga tęsti šio Fondo veiklą. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes ir priežastis, Fondo likvidavimu siekiama šių tikslų:
nutraukimo finansavimo mechanizmą, siekiant efektyviau naudoti nacionalines lėšas;
administruojančiai bei Fondo lėšų kaupimo, planavimo, investavimo, skyrimo, naudojimo, apskaitos ir kontrolės mechanizme dalyvaujančioms institucijoms. Fondui praradus aktualumą ir jį likvidavus bus supaprastintas nacionalinio IAE eksploatavimo nutraukimo finansavimo mechanizmas ir efektyviau naudojamos IAE eksploatavimo nutraukimui finansuoti skirtos nacionalinės lėšos: išvengta IAE uždirbtų lėšų apsunkinto administravimo, išlaidų Fondui administruoti bei neigiamų palūkanų mokėjimo už lėšų laikymą atskiroje Lietuvos Respublikos valstybės iždo sąskaitoje. Likvidavus Fondą, administracinė našta būtų reikšmingai sumažinta ne tik pirmiau minėtos Fondo atskaitomybės, bet ir visos Fondo veiklos organizavimo, detalizuoto Fondo įstatyme, aspektu. Vadovaujantis Indėlininkų sąskaitų Lietuvos banke tvarkymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos banko valdybos 1998 m. gruodžio 31 d. nutarimu Nr.
238, už likutį banko sąskaitose eurais mokama Europos centrinio banko nustatyta indėlių galimybės palūkanų norma. Nuo 2014 m. birželio 11 d. Europos centriniam bankui sumažinus palūkanų normą už naudojimąsi indėlių galimybe nuo 0,01 proc. iki (– 0,1) proc., Lietuvos bankas taiko neigiamą palūkanų normą už valstybės išteklių fondų lėšų likučius, laikomus banko sąskaitose. 2019 metų gruodžio mėnesį priskaičiuotas ir sukauptas neigiamas palūkanas Lietuvos bankas nurašys 2020 m. sausio mėn. iš Fondo sąskaitos, todėl Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo įstatymo Nr. IX-466 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekte numatoma, kad Fondo lėšų likutis, likęs padengus šio įstatymo projekto įsigaliojimo dieną esančius Fondo įsipareigojimus, pervedamas į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą. Fondas neturi juridinio asmens statuso, tačiau pagal Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą apskaitos tikslais yra atskiras viešojo sektoriaus subjektas, todėl yra rengiamos atskiros Fondo biudžeto vykdymo ir finansinės ataskaitos, tai yra Fondas turi turto, įsipareigojimų. Atsižvelgiant į tai, panaikinus Fondą, jo buhalterinėje apskaitoje užregistruotą turtą ir įsipareigojimus turi perimti kitas viešojo sektoriaus subjektas. Kadangi Fondo valdytoja yra Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, todėl įstatyme numatoma, kad buhalterinių sąskaitų likučiai (pavyzdžiui turtas, įsipareigojimai, gautinos, mokėtinos sumos ir pan.) perduodami Energetikos ministerijai, tai yra sąskaitų likučiai nurodomi Energetikos ministerijos finansinėse ataskaitose. Kartu su Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo įstatymo Nr.
IX-466 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektu parengti šie lydimieji įstatymų projektai:
Respublikos energetikos įstatymo Nr. IX-884 131 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
atominės elektrinės darbuotojų papildomų užimtumo ir socialinių garantijų įstatymo Nr. IX-1541 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
eksploatavimo nutraukimo įstatymo Nr. VIII-1661 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
atskaitomybės įstatymo Nr. X-1212 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
įstatymo Nr. I-1613 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Energetikos ministerijos Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo skyrius (vedėja Asta Žalnieriūtė, tel. (8
5) 203 4684, papild 1, el. p. [email protected] , tiesioginė rengėja – patarėja Patricija Ceiko, tel. (8 5) 203 4684, papild. 2, el. p. patricija.ceiko @ enmin.lt ) . 3. Šiuo metu galiojantis Įstatymo projekte aptartų teisinių santykių reglamentavimas Šiuo metu Rezervinio fondo lėšos negali būti kaupiamos ir naudojamos radioaktyviųjų atliekų giluminiam atliekynui įrengti ir radioaktyviosioms atliekoms tvarkyti.
Jos gali būti kaupiamos ir naudojamos:
biudžeto išlaidoms finansuoti Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo nustatyta tvarka nustačius išskirtines aplinkybes ir jas paskelbus įstatymų nustatyta tvarka;
turtiniams įsipareigojimams, susijusiems su valstybės skola, vykdyti (grąžintinai);
turtiniams įsipareigojimams, susijusiems su Europos Sąjungos politikos įgyvendinimu ir (arba) su tuo susijusiomis sutartimis ar susitarimais, vykdyti (grąžintinai);
valdymo išlaidoms. Fondas yra valstybės išteklių fondas, įsteigtas Fondo įstatymu. Fondo steigėja yra Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Fondo valdytoja – Energetikos ministerija, Fondo administratorė – viešoji įstaiga Lietuvos energetikos agentūra. Kaip numatyta Fondo įstatyme, Fondo lėšas gali sudaryti:
1) užsienio šalių, tarptautinių organizacijų bei finansų institucijų ir Lietuvos Respublikos juridinių bei fizinių asmenų savanoriški tiksliniai įnašai;
2) lėšos, gautos už IAE parduotą turtą;
3) lėšos, gautos už laikinai investuotas Fondo lėšas;
4) kitos teisėtai įgytos lėšos.
Fondo įstatyme apibrėžtas Fondo tikslas – kaupti ir naudoti lėšas šiems poreikiams finansuoti:
1) IAE eksploatavimo nutraukimo techniniams projektams;
2) IAE sustabdytų blokų priežiūrai ir fizinei saugai užtikrinti;
3) neigiamiems socialiniams ir ekonominiams IAE eksploatavimo nutraukimo padariniams Lietuvos Respublikos IAE regione sušvelninti – Lietuvos Respublikos valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų papildomų užimtumo ir socialinių garantijų įstatymo nuostatoms įgyvendinti, teisės aktų nustatyta tvarka IAE regiono gyventojams daliai elektros energijos kainos kompensuoti ir kitoms Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintoms priemonėms;
4) IAE radioaktyviosioms atliekoms, įskaitant panaudotą branduolinį kurą, tvarkyti, saugoti, laidoti ir jų kapinynų institucinei priežiūrai vykdyti;
5) branduolinei žalai atlyginti;
6) Fondo administravimo išlaidoms padengti. Fondo lėšos Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo tarpinstituciniame veiklos plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. vasario 9 d. nutarimu Nr. 137 „Dėl Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo tarpinstitucinio veiklos plano patvirtinimo“ (toliau – Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo tarpinstitucinis veiklos planas), nustatytoms priemonėms finansuoti skiriamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo patvirtinta atitinkamų metų Fondo lėšų sąmata. Lėšos, gautos pardavus VĮ IAE turtą, gali būti naudojamas išimtinai tik VĮ IAE vykdomoms priemonėms finansuoti ir Fondo administravimo išlaidoms padengti.
Fondo lėšų sąmatos projektą kasmet rengia Energetikos ministerija ir teikia jį Lietuvos Respublikos Vyriausybei, kuri šį projektą teikia tvirtinti Lietuvos Respublikos Seimui. Sprendimą dėl Fondo lėšų skyrimo Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo tarpinstitucinio veiklos plano priemonėms finansuoti priima Fondo valdytojas, atsižvelgdamas į Fondo tarybos rekomendacijas. Fondo taryba yra kolegialus Fondo valdytojo patariamasis organas, kurį sudaro
ministerijos, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Lietuvos Respublikos Ignalinos atominės elektrinės regiono plėtros tarybos, Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos ir IAE. Fondo tarybos asmeninę sudėtį tvirtina Fondo valdytojas, jos pirmininkas yra Energetikos ministerijos atstovas. Fondo įstatyme numatyta, jog Lietuvos Respublikos finansų ministerija tvarko Fondo lėšų įplaukų ir išmokų apskaitą Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nustatyta tvarka. Energetikos ministerija Fondo lėšų apskaitą tvarko vadovaudamasi apskaitą ir atskaitomybę reglamentuojančiais teisės aktais. Lietuvos Respublikos finansų ministerija ir Fondo administratorius Energetikos ministerijai teikia informaciją, kurios reikia Fondo ataskaitų rinkiniams, nustatytiems Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme ir kituose teisės aktuose, rengti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 488 „Dėl Centralizuoto viešojo sektoriaus subjektų buhalterinės apskaitos organizavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir
funkcijų centro (toliau – NBFC) pasirašyta buhalterinės apskaitos organizavimo sutartimi Nr.
CFAS-62/8-55, nuo 2018 m. liepos 3 d. Fondo buhalterinės apskaitos tvarkymo funkcijas centralizuotai atlieka šiam tikslui įsteigtas NBFC. NBFC Fondo lėšų apskaitą tvarko vadovaudamasis apskaitą ir atskaitomybę reglamentuojančiais teisės aktais. Energetikos ministerija rengia Fondo lėšų sąmatos vykdymo ataskaitą, aiškinamąjį raštą ir Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme nustatytą finansinių ataskaitų rinkinį (toliau – Fondo metinių ataskaitų rinkinys). Fondo finansinių ataskaitų rinkinys yra teikiamas Lietuvos Respublikos finansų ministerijai Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais kiekvienais metais atlieka Fondo metinių ataskaitų rinkinio auditą ir parengia audito išvadą. Fondo lėšos kaupiamos atskiroje Lietuvos Respublikos valstybės iždo sąskaitoje, atidarytoje Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Lietuvos banke. Fondo įstatyme numatyta, jog Fondas likviduojamas Fondo steigėjo sprendimu užbaigus IAE eksploatavimo nutraukimo darbus, padėjus radioaktyviąsias atliekas į atliekynus ir užtikrinus uždarytų atliekynų institucinės priežiūros finansavimą. 4.
teigiami rezultatai Siekiant užtikrinti ilgalaikę apsaugą nuo radionuklidų sklaidos aplinkoje, nepalikti ateities kartoms nepelnytos ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų tvarkymo naštos, tai yra laiku užtikrinti giluminio atliekyno įrengimo projekto ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo finansavimą, Direktyvos nuostatų įgyvendinimą, išvengti ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų tvarkymo sąnaudų didėjimo (mažiausiai 1 107,5 mln. eurų), siūloma leisti Rezervinio fondo lėšas kaupti ir naudoti radioaktyviųjų atliekų giluminiam atliekynui įrengti ir radioaktyviosioms atliekoms tvarkyti šiomis sąlygomis:
kaupiama 25 proc. nuo į valstybės biudžetą pervestų dividendų;
įgyvendinimo konstitucinio įstatymo nustatyta tvarka būtų nustatytos išskirtinės aplinkybės, Rezervinio fondo lėšos radioaktyviųjų atliekų giluminiam atliekynui įrengti ir radioaktyviosioms atliekoms tvarkyti ar jų dalis galės būti panaudota (grąžintinai) valstybės biudžeto išlaidoms finansuoti (Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo nustatyta tvarka atšaukus išskirtines aplinkybes, radioaktyviųjų atliekų giluminiam atliekynui įrengti ir radioaktyviosioms atliekoms tvarkyti kaupiamos visos Rezervinio fondo nuostatų 5 punkte nurodytos lėšos iki išskirtinių aplinkybių nustatymo radioaktyviųjų atliekų giluminiam atliekynui įrengti ir radioaktyviosioms atliekoms tvarkyti sukauptai Rezervinio fondo lėšų sumai atkurti);
sektoriaus skolos lygis viršys 45 proc. bendrojo vidaus produkto ir (arba) paskutinių praėjusių metų Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu vidutinė svertinė palūkanų norma (skaičiuojama pagal nominaliąją visų ilgesnės negu vienų metų trukmės skolinimosi priemonių trukmę) viršys nominalų 6 proc. lygį, Rezervinio fondo lėšos radioaktyviųjų atliekų giluminiam atliekynui įrengti ir radioaktyviosioms atliekoms tvarkyti būtų toliau kaupiamos Fonde, kai Rezervinio fondo lėšos, skirtos kitiems naudojimo tikslams, būtų nekaupiamos ir paliekamos valstybės biudžete;
fondo lėšos radioaktyviųjų atliekų giluminiam atliekynui įrengti ir radioaktyviosioms atliekoms tvarkyti nebūtų naudojamos valstybės turtiniams įsipareigojimams, susijusiems su valstybės skola ir su Europos Sąjungos politikos įgyvendinimu ir (arba) su tuo susijusiomis sutartimis ar susitarimais, vykdyti, nes turi būti užtikrintas radioaktyviųjų atliekų giluminiam atliekynui įrengti ir radioaktyviosioms atliekoms tvarkyti kaupiamų lėšų atitinkamų metų sąmatos vykdymas (kaupimas ir galimas naudojimas) ir turi būti užtikrinta šių lėšų audito seka;
giluminiam atliekynui įrengti ir radioaktyviosioms atliekoms tvarkyti būtų valdomos, apskaitomos ir kontroliuojamos kaip ir kitos Rezervinio fondo lėšos, naudojamos kitiems tikslams pasiekti.
Siūlomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir laukiami teigiami rezultatai Siekiant užtikrinti ilgalaikę apsaugą nuo radionuklidų sklaidos aplinkoje, nepalikti ateities kartoms nepelnytos ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų tvarkymo naštos, tai yra laiku užtikrinti giluminio atliekyno įrengimo projekto ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymo finansavimą, Direktyvos nuostatų įgyvendinimą, išvengti ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų tvarkymo sąnaudų didėjimo (mažiausiai 1 107,5 mln. eurų), siūloma leisti Rezervinio fondo lėšas kaupti ir naudoti radioaktyviųjų atliekų giluminiam atliekynui įrengti ir radioaktyviosioms atliekoms tvarkyti šiomis sąlygomis:
kaupiama 25 proc. nuo į valstybės biudžetą pervestų dividendų;
įgyvendinimo konstitucinio įstatymo nustatyta tvarka būtų nustatytos išskirtinės aplinkybės, Rezervinio fondo lėšos radioaktyviųjų atliekų giluminiam atliekynui įrengti ir radioaktyviosioms atliekoms tvarkyti ar jų dalis galės būti panaudota (grąžintinai) valstybės biudžeto išlaidoms finansuoti (Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo nustatyta tvarka atšaukus išskirtines aplinkybes, radioaktyviųjų atliekų giluminiam atliekynui įrengti ir radioaktyviosioms atliekoms tvarkyti kaupiamos visos Rezervinio fondo nuostatų 5 punkte nurodytos lėšos iki išskirtinių aplinkybių nustatymo radioaktyviųjų atliekų giluminiam atliekynui įrengti ir radioaktyviosioms atliekoms tvarkyti sukauptai Rezervinio fondo lėšų sumai atkurti);
sektoriaus skolos lygis viršys 45 proc. bendrojo vidaus produkto ir (arba) paskutinių praėjusių metų Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu vidutinė svertinė palūkanų norma (skaičiuojama pagal nominaliąją visų ilgesnės negu vienų metų trukmės skolinimosi priemonių trukmę) viršys nominalų 6 proc. lygį, Rezervinio fondo lėšos radioaktyviųjų atliekų giluminiam atliekynui įrengti ir radioaktyviosioms atliekoms tvarkyti būtų toliau kaupiamos Fonde, kai Rezervinio fondo lėšos, skirtos kitiems naudojimo tikslams, būtų nekaupiamos ir paliekamos valstybės biudžete;
fondo lėšos radioaktyviųjų atliekų giluminiam atliekynui įrengti ir radioaktyviosioms atliekoms tvarkyti nebūtų naudojamos valstybės turtiniams įsipareigojimams, susijusiems su valstybės skola ir su Europos Sąjungos politikos įgyvendinimu ir (arba) su tuo susijusiomis sutartimis ar susitarimais, vykdyti, nes turi būti užtikrintas radioaktyviųjų atliekų giluminiam atliekynui įrengti ir radioaktyviosioms atliekoms tvarkyti kaupiamų lėšų atitinkamų metų sąmatos vykdymas (kaupimas ir galimas naudojimas) ir turi būti užtikrinta šių lėšų audito seka;
giluminiam atliekynui įrengti ir radioaktyviosioms atliekoms tvarkyti būtų valdomos, apskaitomos ir kontroliuojamos kaip ir kitos Rezervinio fondo lėšos, naudojamos kitiems tikslams pasiekti. Siūloma likviduoti aktualumą praradusį Fondą ir pripažinti netekusiu galios Fondo įstatymą, o vienintelį Fondo pajamų šaltinį – lėšas, gautas už VĮ IAE parduotą turtą, – kaupti VĮ IAE sąskaitoje ir naudoti IAE eksploatavimo nutraukimo poreikiams pagal įmonės išlaidų sąmatą, kurią kasmet su įmonės valdybos pritarimu tvirtina energetikos ministras ir kurios vykdymą prižiūri valdyba ir Energetikos ministerija.
Tokiu būdu, priėmus Lietuvos Respublikos valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo įstatymo Nr. IX-466 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą, bus supaprastintas ir optimizuotas IAE eksploatavimo nutraukimo finansavimo mechanizmas, leidžiantis efektyviau ir tikslingiau naudoti nacionalines lėšas, ir sumažinta administracinė našta Fondą valdančiai ir administruojančiai bei Fondo lėšų kaupimo, planavimo, investavimo, skyrimo, naudojimo, apskaitos ir kontrolės mechanizme dalyvaujančioms institucijoms. Siūloma sureguliuoti Fondo veiklos užbaigimą numatant, jog Fondo lėšų likutis, likęs padengus šio įstatymo projekto įsigaliojimo dieną esančius Fondo įsipareigojimus, pervedamas į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą. Fondo buhalterinių sąskaitų likučiai (pavyzdžiui, turtas, įsipareigojimai, gautinos, mokėtinos sumos ir pan.) pagal lėšų pervedimo į valstybės biudžetą dienos būklę būtų perduodami Energetikos ministerijai, kad ji galėtų apskaityti juos savo finansinėse ataskaitose. Siūloma Lietuvos Respublikos 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme numatyti, jog Energetikos ministerijai, suderinus su Finansų ministerija, suteikiama teisė Fondo lėšų likučio viršplanines įmokas į valstybės biudžetą naudoti viršijant Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintas bendras asignavimų sumas.
Fondo viršplaninės įmokos būtų apskaitomos Ignalinos programos administravimo Lietuvoje programoje ir galėtų būti naudojamos IAE eksploatavimo nutraukimo veikloms finansuoti ir 2019 metų Fondo administravimo darbams užbaigti. Taip pat siūloma numatyti, jog Fondo lėšų likutis negali būti naudojamas kitoms valstybės reikmėms finansuoti. Viešoji įstaiga Lietuvos energetikos agentūra atliktų Fondo administravimo funkciją iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka, kol bus užbaigti 2019 metų Fondo administravimo darbai. Fondo 2019 m. ataskaitų rinkinys būtų rengiamas, tvirtinamas ir jo auditas atliekamas iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka, o 2020 m. ataskaitų rinkinys nebebūtų rengiamas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Lietuvos Respublikos valstybės iždo įstatymo Nr. I-712 101 straipsnio pakeitimo įstatymą, Lietuvos Respublikos valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo įstatymo Nr. IX-466 pripažinimo netekusiu galios įstatymą ir su jais susijusius teisės aktus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Į statymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti Lietuvos Respublikos valstybės iždo įstatymo Nr. I-712 101 straipsnio pakeitimo įstatymas, Lietuvos Respublikos valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo įstatymo Nr.
IX-466 pripažinimo netekusiu galios įstatymas ir su jais susiję teisės aktai kriminogeninei situacijai ir korupcijai neigiamos įtakos neturės. 7. Įstatymo įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Lietuvos Respublikos valstybės iždo įstatymo Nr. I-712 101 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo įstatymo Nr. IX-466 pripažinimo netekusiu galios įstatymo ir su jais susijusių teisės aktų projektai nėra susiję su verslo sąlygomis ir jo plėtra. 8. Į statymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Lietuvos Respublikos valstybės iždo įstatymo Nr. I-712 101 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo įstatymo Nr. IX-466 pripažinimo netekusiu galios įstatymo inkorporavimui į teisinę sistemą reikalingi įstatymai ir Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas teikiami kartu. Priėmus Lietuvos Respublikos Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo įstatymo Nr. IX-466 pripažinimo netekusiu galios įstatymą, Lietuvos Respublikos 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme turės būti numatyta, jog Energetikos ministerijai, suderinus su Finansų ministerija, suteikiama teisė Fondo lėšų likučio viršplanines įmokas į valstybės biudžetą naudoti viršijant Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintas bendras asignavimų sumas. 9.
valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, įstatymo projekto sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos valstybės iždo įstatymo Nr. I-712 101 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo įstatymo Nr. IX-466 pripažinimo netekusiu galios įstatymo ir su jais susijusių teisės aktų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo ir kitų teisės norminių aktų reikalavimų. 10. Įstatymo projekto atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Lietuvos Respublikos valstybės iždo įstatymo Nr. I-712 101 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo įstatymo Nr. IX-466 pripažinimo netekusiu galios įstatymo ir su jais susijusių teisės aktų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos teisei. 11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai – kas ir kada juos turėtų priimti
31 d. turi pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gruodžio 23 d. nutarimą Nr. 1427 „Dėl Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo plėtros programos patvirtinimo“ ir pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 17 d. nutarimą Nr. 536 „Dėl
nuostatų patvirtinimo“. Lietuvos Respublikos finansų ministras iki 2019 m. gruodžio31 d. turi pakeisti:
gruodžio 7 d. įsakymą Nr.
1K-417 „Dėl su Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu ir skolinantis prisiimtų įsipareigojimų bei valstybės piniginių išteklių valdymu susijusių teisės aktų patvirtinimo ir komisijų sudarymo“;
gruodžio 16 d. įsakymą Nr. 1K-461 „Dėl Išteklių fondų biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio sudarymo taisyklių patvirtinimo“;
lapkričio 13 d. įsakymą Nr. 1K-273 „Dėl Rezervinio (stabilizavimo) fondo valdymo“. Lietuvos Respublikos energetikos ministras iki 2019 m. gruodžio31 d. turi pripažinti netekusiais galios:
rugpjūčio 18 d. įsakymą Nr. 1-207 „Dėl Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo nuostatų įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“;
įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo lėšų finansų kontrolės taisyklių patvirtinimo“;
spalio 29 d. įsakymą Nr. 1-210 „Dėl Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo lėšų pavedimui vykdyti administravimo taisyklių patvirtinimo“;
gegužės 27 d. įsakymą Nr. 1-111 „Dėl Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo tarybos asmeninės sudėties patvirtinimo“;
sausio 30 d. įsakymą Nr. 1-14 „Dėl lėšų, gautų už valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės parduotą turtą, pervedimo“. 12.
12Kiek valstybės,
savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Lietuvos Respublikos valstybės iždo įstatymo Nr. I-712 101 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo įstatymo Nr. IX-466 pripažinimo netekusiu galios įstatymo ir su jais susijusių teisės aktų projektų nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ar fondų lėšų nereikės. Priėmus Lietuvos Respublikos valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo įstatymo Nr. IX-466 pripažinimo netekusiu galios įstatymą, bus sutaupytos Fondui administruoti išleidžiamos lėšos (per pastaruosius trejus metus vidutiniškai sudarė 68,6 tūkst. eurų / metus) bei neigiamų palūkanų išlaidos (per pastaruosius trejus metus vidutiniškai sudarė 6,3 tūkst. eurų / metus). Priėmus Lietuvos Respublikos valstybės iždo įstatymo Nr. I-712 101 straipsnio pakeitimo įstatymą ir Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 30 d. nutarimo Nr. IX-912 „Dėl Rezervinio (stabilizavimo) fondo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“, bus sudaryta galimybė išvengti ilgaamžių radioaktyviųjų atliekų perkrovimo, tai leis sutaupyti mažiausiai 1 107,5 mln. eurų. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Lietuvos Respublikos valstybės iždo įstatymo Nr. I-712 101 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo įstatymo Nr. IX-466 pripažinimo netekusiu galios įstatymo ir su jais susijusių teisės aktų projektus specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14.
14Reikšminiai žodžiai,
kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Radioaktyviosios atliekos, giluminis atliekynas. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. [1] Galutinis Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. 1-230. [2] Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo plėtros programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1427. [3] Europos Komisijos
dėl Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūros Nr. 2018/2016 dėl 2011 m. liepos 19 d. Tarybos direktyvos 2011/70/Euratomas, kuria nustatoma panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų atsakingo ir saugaus tvarkymo Bendrijos sistema, netinkamo taikymo. [4]
elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo 2016 metų finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių teisingumo bei lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumo vertinimas“ Nr. FA-2017-P-20-3-6-1; 2018 m. spalio 1 d. valstybinio audito ataskaita „Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo 2017 metų finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių teisingumo bei lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumo vertinimas“ Nr. FA-2018-P-6-2-6-1. [5] Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
eksploatavimo nutraukimo fondo atskaitomybės“.
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BIUDŽETO SANDAROS ĮSTATYMO NR. I-430 3
Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. akvile.duleviciute @lrs.lt E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. edvinas.musinskis @lrs.lt
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BIUDŽETO SANDAROS ĮSTATYMO NR. I-430 3
Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. akvile.duleviciute @lrs.lt E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. edvinas.musinskis @lrs.lt
Audito komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BIUDŽETO SANDAROS ĮSTATYMO NR. I-430 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
2019-12-04
dalyvavo: Komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė, komiteto pirmininkės pavaduotojas Naglis Puteikis, komiteto nariai: Agnė Bilotaitė, Petras Gražulis, Audronė Jankuvienė, Gintaras Vaičekauskas. Komiteto biuras: vedėja Sigita Ščajevienė, patarėjos: Modesta Maldžienė, Laura Pranaitytė, Asta Rubežė, vyriausioji specialistė Akvilė Raudeliūnienė, vyresnioji specialistė Diana Andriūnaitė. Kviestieji asmenys: energetikos viceministrė Lina Sabaitienė, Vyriausybės kanceliarijos Ekonomikos politikos grupės patarėja Šarūnė Navickaitė Dulaitienė, Finansų ministerijos Biudžeto departamento Ūkio sektorių skyriaus vyriausioji specialistė Jolanta Trakimavičienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-11-13 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams,
neturime. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
: pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4108. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš –0, susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Naglis Puteikis.
Komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė (Komiteto biuro patarėja, Modesta Maldžienė)
Ekonomikos komitetas
DĖL
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kreivys, Komiteto nariai: Antanas Baura, Eugenijus Gentvilas, Zbignev Jedinskij, Andrius Kupčinskas, Bronislovas Matelis, Virgilijus Poderys, Jurgis Razma, Remigijus Žemaitaitis. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai:
Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Žilvinas Klimka, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė. Kviestieji asmenys: Energetikos viceministrė Lina Sabaitienė, Energetikos ministerijos Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo skyriaus patarėja Patricija Ceiko, Energetikos ministro patarėjas Alvydas Sakavičius, Finansų ministerijos Biudžeto departamento direktorė Daiva Kamarauskienė, Finansų ministerijos Biudžeto departamento Ūkio sektorių skyriaus vedėja Diana Dirgėlaitė – Uktverienė, Visagino savivaldybės Tarybos narė , IAE nepriklausomos profesinės sąjungos pirmininko pavaduotoja Nekrošienė Ilona. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-11-13 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: - . 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: -. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: -. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Audito komitetas, 2019-12-04 Pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
(pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
argumentai): pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: -
8Balsavimo rezultatai:
pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Virgilijus Poderys. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Suredaguotas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Rimantas Sinkevičius Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė Komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Ona Duburaitė
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO Biudžeto ir finansų komitetas PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BIUDŽETO SANDAROS ĮSTATYMO NR. I-430 3 STRAIPSNIO
Vilnius 1.Komiteto posėdyje dalyvavo: Valius Ąžuolas, Kęstutis Glaveckas, Mykolas Majauskas, Viktoras Rinkevičius, Algirdas Butkevičius, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: patarėjai: Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, vyr. specialistė Agnė Gedraitytė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-11-13 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas :
Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. 6.2. Pasiūlymai: Pasiūlyti pagrindiniam Ekonomikos komitetui tobulinti projektą pagal Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymą: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. Biudžeto ir finansų komitetas, 2020-10-202 Argumentai:
Įvertinus teisės aktų svarstymo Seime procedūras, siūloma tikslinti įstatymo įsigaliojimo datą: Pasiūlymas:
„2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2020 m.
sausio gruodžio 1 d.“ Pritarti. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8.
8Komiteto paskirti pranešėjai:
Valius Ąžuolas, Kęstutis Glaveckas. Komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas Komiteto biuro vedėja Alina Brazdilienė