„DĖL TARPTAUTINĖS DARBO ORGANIZACIJOS 1930 M. KONVENCIJOS DĖL PRIVERSTINIO AR PRIVALOMOJO DARBO PROTOKOLO RATIFIKAVIMO“
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos įstatymo
„Dėl Tarptautinės darbo organizacijos 1930 m. konvencijos dėl priverstinio ar
privalomojo darbo protokolo ratifikavimo“ projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas siekiant įvykdyti Lietuvos Respublikos įsipareigojimus, susijusius su naryste Tarptautinėje darbo organizacijoje (toliau – TDO), kurios nare Lietuvos Respublika tapo 1921 m. (narystė atnaujinta nuo 1991 m. spalio 4 d.), bei naryste Europos Sąjungoje. Priverstinio ar privalomojo darbo panaikinimo tema aktuali visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje. Tarptautiniai veiksmai ir susitarimai – reikšmingiausios ir efektyviausios priemonės kovojant su priverstiniu ar privalomuoju darbu. Priverstinio darbo uždraudimas ir laisvės pasirinkti darbą principas įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnyje, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 2 straipsnyje, kituose nacionaliniuose teisės aktuose. Be to, 1994 m. rugsėjo 26 d. Lietuva ratifikavo TDO 1930 m. konvenciją dėl priverstinio ar privalomojo darbo (Nr. 29) (toliau – Konvencija) (įsigaliojo
konvencijų, įtvirtinančių tarptautinius darbo standartus, ir pripažįstama kaip žmogaus teisių apsaugos instrumentas. 2014 m. birželio 11 d.
2014 m. birželio 11 d. TDO priėmė 1930 m. konvencijos dėl priverstinio ar privalomojo darbo protokolą (toliau – Protokolas), kuriuo papildyta Konvencija – pašalintos jos įgyvendinimo spragos, nurodant, kad valstybės turi tinkamai vykdyti savo pareigas, siekdamos priverstinio darbo panaikinimo, užtikrinti apsaugą ir efektyvias teisių gynimo priemones, įskaitant kompensaciją aukoms; kur būtina, pasikonsultavusios su socialiniais partneriais, turi nustatyti ar plėtoti nacionalinę politiką ir veiksmų planą, siekdamos panaikinti visų formų priverstinį ar privalomąjį darbą. Prevencinės priemonės turi apimti asmenų švietimą ir informavimą, platesnį teisės aktų, susijusių su priverstinio darbo panaikinimu, taikymą visiems darbuotojams visuose ekonominiuose sektoriuose, darbuotojų, kurie naudojasi įdarbinimo agentūrų paslaugomis, ypač migrantų darbuotojų, apsaugą. Valstybės priemonės taip pat turi apimti asmenų, nukentėjusių nuo priverstinio ar privalomojo darbo, reabilitaciją ir atsigavimą. Priemonės, kurių turėtų būti imamasi įgyvendinant Protokolo nuostatas, pasikonsultavus su darbuotojų ir darbdavių atstovais, turėtų būti įtvirtintos nacionaliniuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose.
Atsižvelgdama į tai, kad dalis nuostatų, įtvirtintų Protokole, patenka į Europos Sąjungos išimtinės kompetencijos sritį arba yra susijusios su kitais klausimais, dėl kurių Europos Sąjunga yra priėmusi tam tikras taisykles, Protokolas sąveikauja su taisyklėmis, apimančiomis socialinės politikos, darbuotojų judėjimo laisvės ir bendrosios prekybos politikos sritis, Taryba 2015 m. lapkričio 10 d. priėmė sprendimą (ES) 2015/2071, kuriuo valstybės narės įgaliojamos dėl Europos Sąjungos interesų ratifikuoti TDO 1930 m. konvencijos dėl priverstinio ar privalomojo darbo
bendradarbiavimu baudžiamosiose bylose, ir Tarybos sprendimą (ES) 2015/2037, kuriuo valstybės narės įgaliojamos dėl Europos Sąjungos interesų ratifikuoti TDO
nuostatas, susijusias su socialine politika. Šiuo metu Protokolą yra ratifikavusios 40 valstybių, tarp jų – Austrijos Respublika, Belgijos Karalystė, Kipro Respublika, Čekijos Respublika, Danijos Karalystė, Estijos Respublika, Suomijos Respublika, Prancūzijos Respublika, Vokietijos Federacinė Respublika, Islandijos Respublika, Airija, Maltos Respublika, Latvijos Respublika, Nyderlandų Karalystė, Norvegijos Karalystė, Lenkijos Respublika, Ispanijos Karalystė, Švedijos Karalystė, Šveicarijos Konfederacija bei Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija 2016 m. sausio 13 d. raštu Nr. (22.21.) 3-180 „Dėl Europos Sąjungos Tarybos priimtų sprendimų“ informavo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministeriją apie priimtą teigiamą sprendimą dėl Protokolo ratifikavimo.
Įstatymo projekto tikslas – ratifikuoti Protokolą, nes, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 straipsnio 1 dalies 6 punktu bei Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 6 punktu, Protokolas priskirtinas ratifikuojamų tarptautinių sutarčių kategorijai. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tarptautinių ir Europos Sąjungos reikalų skyriaus vyresnioji patarėja Vilmantė Miškinytė, tel. 8 706 68 260, el. p. [email protected]. 3.
aptarti teisiniai santykiai Protokole aptarti klausimai reguliuojami šiuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose:
Konstitucijoje, kurios 48 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir kad priverčiamasis darbas draudžiamas;
kodekse, kurio 2 straipsnyje vienas iš nustatytų darbo santykių teisinio reglamentavimo principų yra laisvė pasirinkti darbą;
baudžiamajame kodekse, kuriame nurodytos nusikalstamos veikos, kurios užtraukia baudžiamąją atsakomybę (Baudžiamojo kodekso 147 straipsnis „Prekyba žmonėmis“, 147¹ straipsnis „Išnaudojimas priverstiniam darbui ir paslaugoms“, 147² straipsnis „Naudojimasis asmens priverstiniu darbu ar paslaugomis“, 157 straipsnis „Vaiko pirkimas ar pardavimas“);
Respublikos baudžiamojo proceso kodekse, kurio 1 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas, taip pat kituose Baudžiamojo proceso kodekso straipsniuose, numatančiuose asmens teisių apsaugą baudžiamojo proceso metu (44 str.), pareigą išaiškinti proceso dalyviams jų teises ir jas užtikrinti (45 str.), pareigą išaiškinti asmeniui neteisėtais veiksmais pažeistų teisių atkūrimo ir žalos atlyginimo tvarką (46 str.), nukentėjusiojo specialiųjų apsaugos poreikių vertinimą (186¹ str.) ir kt.;
smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatyme, kurio 1 straipsnyje nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis – ginti nuo smurtinių nusikaltimų nukentėjusių asmenų teises ir teisėtus interesus; šis įstatymas nustato priteistos smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensavimą ir smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensavimą avansu;
Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme, kurio 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vaikų darbas draudžiamas;
Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, kurio 20 straipsnyje reglamentuota vaiko teisė būti apsaugotam nuo smurto;
Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, kurio V skirsnyje reglamentuotas užsieniečių darbas Lietuvos Respublikoje;
valstybinės darbo inspekcijos įstatyme, kurio 4 straipsnyje nustatyta Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kompetencija apima norminių darbo teisės aktų pažeidimų prevenciją ir kontrolę, taip pat bendradarbiavimą su kitais subjektais atliekant jai pavestas funkcijas (13 str.);
užimtumo įstatyme, kuriame nustatyta asmenų atsakomybė už nelegalų darbą bei užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus, nedeklaruotą darbą ir nedeklaruotą savarankišką veiklą;
socialinių paslaugų įstatyme, kurio 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog vienas iš socialinių paslaugų tikslų yra padėti asmeniui (šeimai) įveikti socialinę atskirtį, o socialinė rizika šiame įstatyme suprantama, be kita ko, ir kaip psichologinė, fizinė ar seksualinė prievarta, smurtas bei išnaudojimas prekybai žmonėmis (2 str.
Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Protokole aptarti klausimai reguliuojami šiuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose:
Konstitucijoje, kurios 48 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir kad priverčiamasis darbas draudžiamas;
kodekse, kurio 2 straipsnyje vienas iš nustatytų darbo santykių teisinio reglamentavimo principų yra laisvė pasirinkti darbą;
baudžiamajame kodekse, kuriame nurodytos nusikalstamos veikos, kurios užtraukia baudžiamąją atsakomybę (Baudžiamojo kodekso 147 straipsnis „Prekyba žmonėmis“, 147¹ straipsnis „Išnaudojimas priverstiniam darbui ir paslaugoms“, 147² straipsnis „Naudojimasis asmens priverstiniu darbu ar paslaugomis“, 157 straipsnis „Vaiko pirkimas ar pardavimas“);
Respublikos baudžiamojo proceso kodekse, kurio 1 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas, taip pat kituose Baudžiamojo proceso kodekso straipsniuose, numatančiuose asmens teisių apsaugą baudžiamojo proceso metu (44 str.), pareigą išaiškinti proceso dalyviams jų teises ir jas užtikrinti (45 str.), pareigą išaiškinti asmeniui neteisėtais veiksmais pažeistų teisių atkūrimo ir žalos atlyginimo tvarką (46 str.), nukentėjusiojo specialiųjų apsaugos poreikių vertinimą (186¹ str.) ir kt.;
smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatyme, kurio 1 straipsnyje nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis – ginti nuo smurtinių nusikaltimų nukentėjusių asmenų teises ir teisėtus interesus; šis įstatymas nustato priteistos smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensavimą ir smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensavimą avansu;
Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme, kurio 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog vaikų darbas draudžiamas;
Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, kurio 20 straipsnyje reglamentuota vaiko teisė būti apsaugotam nuo smurto;
Respublikos įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, kurio V skirsnyje reglamentuotas užsieniečių darbas Lietuvos Respublikoje;
valstybinės darbo inspekcijos įstatyme, kurio 4 straipsnyje nustatyta Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kompetencija apima norminių darbo teisės aktų pažeidimų prevenciją ir kontrolę, taip pat bendradarbiavimą su kitais subjektais atliekant jai pavestas funkcijas (13 str.);
užimtumo įstatyme, kuriame nustatyta asmenų atsakomybė už nelegalų darbą bei užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus, nedeklaruotą darbą ir nedeklaruotą savarankišką veiklą;
socialinių paslaugų įstatyme, kurio 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog vienas iš socialinių paslaugų tikslų yra padėti asmeniui (šeimai) įveikti socialinę atskirtį, o socialinė rizika šiame įstatyme suprantama, be kita ko, ir kaip psichologinė, fizinė ar seksualinė prievarta, smurtas bei išnaudojimas prekybai žmonėmis (2 str. 7 dalis);
saugumo plėtros 2015–2025 metų programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. gegužės 7 d. nutarimu Nr.
XII-1682 „Dėl Viešojo saugumo plėtros 2015–2025 metų programos patvirtinimo“, kurios antrasis tikslas yra sukurti aplinką, nepalankią organizuotam nusikalstamumui ir sunkiems bei labai sunkiems nusikaltimams vykdyti, ir mažinti sunkių ir labai sunkių, taip pat organizuotų nusikaltimų grupių daromų nusikaltimų žalą visuomenei. Vienas iš uždavinių šiam tikslui pasiekti – veiksmingos kovos su prekyba žmonėmis plėtojimas (Programos 44–45 punktai);
saugumo plėtros 2015–2025 metų programos įgyvendinimo tarpinstituciniame veiklos plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 370 „Dėl Viešojo saugumo plėtros 2015–2025 metų programos įgyvendinimo tarpinstitucinio veiklos plano patvirtinimo“, kuris skirtas Viešojo saugumo plėtros 2015–2025 metų programoje nustatytiems tikslams ir uždaviniams įgyvendinti;
Vyriausybės 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutarime Nr. 785 „Dėl kovos su prekyba žmonėmis koordinavimo“, kuriuo sudaryta Kovos su prekyba žmonėmis koordinavimo komisija, nustatytas šios komisijos veiklos uždavinys bei funkcijos;
metų įdarbinimo, darbo ar profesinio parengimo organizavimo tvarkos, vaikų įdarbinimo sąlygų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 28 d. nutarimu Nr.
518 „Dėl Asmenų iki aštuoniolikos metų įdarbinimo, darbo ar profesinio parengimo organizavimo tvarkos, vaikų įdarbinimo sąlygų aprašo patvirtinimo“, kuris nustato asmenų iki aštuoniolikos metų įdarbinimo, sveikatos patikrinimo, jų galimybių dirbti konkretų darbą nustatymo, profesinio parengimo organizavimo ir vykdymo, profesinio mokymo programoje numatyto praktinio mokymo laiko ypatumus, vaikų įdarbinimo sąlygas, asmenims iki aštuoniolikos metų draudžiamus dirbti darbus, jų sveikatai kenksmingus ir pavojingus veiksnius;
per kurį užsienietis, kaip esanti ar buvusi su prekyba žmonėmis susijusių nusikaltimų auka, turi priimti sprendimą, ar bendradarbiauti su ikiteisminio tyrimo įstaiga ar teismu, suteikimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr.
Apsisprendimo laikotarpio, per kurį užsienietis, kaip esanti ar buvusi su prekyba žmonėmis susijusių nusikaltimų auka, turi priimti sprendimą, ar bendradarbiauti su ikiteisminio tyrimo įstaiga ar teismu, suteikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, kuriame nustatyta pilnamečių užsieniečių, kurie nėra Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai, kuriuos draudžiama išsiųsti iš Lietuvos Respublikos ar grąžinti į užsienio valstybę, kaip esančių ar buvusių su prekyba žmonėmis susijusių nusikaltimų aukų, apsisprendimo laikotarpio, per kurį nukentėjęs asmuo turi priimti sprendimą, ar bendradarbiauti su ikiteisminio tyrimo įstaiga ar teismu, tiriančiais su prekyba žmonėmis susijusius nusikaltimus, suteikimo sąlygos ir tvarka;
kurių padaryta žala kompensuojama, sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. kovo 20 d. įsakymu Nr.
1R-88 „Dėl Smurtinių nusikaltimų, dėl kurių padaryta žala kompensuojama, sąrašo patvirtinimo“, kuriame nustatytas žalos, patirtos dėl Baudžiamojo kodekso 147, 147¹ ir 157 straipsniuose nurodytų nusikalstamų veikų, kompensavimas;
socialinei pagalbai asmenims, nukentėjusiems ir galėjusiems nukentėti nuo prekybos žmonėmis, teikti, atrankos konkurso organizavimo 2019 metais nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. kovo 4 d. įsakymu Nr.
A1-129 „Dėl Projektų, skirtų socialinei pagalbai asmenims, nukentėjusiems ir galėjusiems nukentėti nuo prekybos žmonėmis, teikti, atrankos konkurso organizavimo 2019 metais nuostatų patvirtinimo“, kuriuose įtvirtintos projektų, skirtų socialinei pagalbai asmenims, nukentėjusiems ir galėjusiems nukentėti nuo prekybos žmonėmis, teikti, atrankos konkurso organizavimo bendrosios nuostatos;
nustatymo, ikiteisminio tyrimo ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr.
I-327/1V-1015/A1-758 „Dėl Prekybos žmonėmis aukų nustatymo, ikiteisminio tyrimo ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo rekomendacijų patvirtinimo“, kurių paskirtis – apibrėžti prekybos žmonėmis aukų nustatymo kriterijus, prekybos žmonėmis nusikalstamų veikų ikiteisminio tyrimo ypatumus, kad būtų užtikrintas greitas bei efektyvus nusikalstamų veikų atskleidimas ir ištyrimas bei tinkamas įstatymų taikymas, ir reglamentuoti atsakingų institucijų, įstaigų ir organizacijų (Tarptautinės migracijos organizacijos ir nevyriausybinių organizacijų) bendradarbiavimą, kad būtų suteikta reikiama pagalba prekybos žmonėmis aukoms nuo jų nustatymo momento;
2017–2019 metų veiksmų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 1V-598 „Dėl Kovos su prekyba žmonėmis 2017–2019 metų veiksmų plano patvirtinimo“, skirtame tarpžinybiniam ir tarpsektoriniam bendradarbiavimui ir kovos su prekyba žmonėmis veiksmų koordinavimui stiprinti;
ar buvusių su prekyba žmonėmis susijusių nusikaltimų aukų, jų apsisprendimo laikotarpiu apgyvendinimo Pabėgėlių priėmimo centre tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr.
A1-461 „Dėl Užsieniečių, kaip esančių ar buvusių su prekyba žmonėmis susijusių nusikaltimų aukų, jų apsisprendimo laikotarpiu apgyvendinimo Pabėgėlių priėmimo centre tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatančiame pilnamečių užsieniečių, kurie nėra Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai, kuriuos draudžiama išsiųsti iš Lietuvos Respublikos ar grąžinti į užsienio valstybę, kaip esančių ar buvusių su prekyba žmonėmis susijusių nusikaltimų aukų, jų apsisprendimo laikotarpiu, per kurį nukentėjęs asmuo turi priimti sprendimą, ar bendradarbiauti su ikiteisminio tyrimo įstaiga ar teismu tiriant su prekyba žmonėmis susijusius nusikaltimus, apgyvendinimo Pabėgėlių priėmimo centre sąlygas ir tvarką bei Centre apgyvendintų nukentėjusių asmenų teisių įgyvendinimo jiems suteiktu apsisprendimo laikotarpiu organizavimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Protokole įtvirtintos nuostatos jau inkorporuotos į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma ratifikuoti Protokolą. Priėmus įstatymą, Lietuvos Respublika įvykdys savo įsipareigojimus, susijusius su naryste TDO bei Europos Sąjungoje, ir prisidės prie kovos su priverstiniu ar privalomuoju darbu, užtikrinant tokio darbo panaikinimą, darbuotojų apsaugą ir efektyvias jų teisių gynimo priemones ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu lygmenimis.
Valstybės institucijų veiksmai, siekiant užtikrinti sklandų Protokolo nuostatų įgyvendinimą, nurodyti šio aiškinamojo rašto 8 ir 11 punktuose. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 straipsnio 1 dalies 6 punktą bei Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 6 punktą Protokolas priskirtinas prie ratifikuotinų Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių. Pagal Protokolo 8 straipsnio 2 dalį, Protokolas TDO narei įsigalioja praėjus dvylikai mėnesių nuo jo ratifikavimo raštų užregistravimo datos. Taigi Protokolas Lietuvos Respublikai įsigalios ir taps privalomas praėjus dvylikai mėnesių nuo jo ratifikavimo rašto, nusiųsto TDO generaliniam sekretoriui, užregistravimo datos, todėl Įstatymo projekte įstatymo įsigaliojimo data nenurodoma. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, siekdama užtikrinti tinkamą Protokolo 4 straipsnio 2 dalies nuostatų įgyvendinimą, inicijuos ir parengs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 147¹ straipsnio nuostatų pakeitimus. 9.
9Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų
įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte naujos sąvokos neapibrėžiamos. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ar Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus įstatymą ir ratifikavus Protokolą, iki jis įsigalios Lietuvos Respublikai, valstybės institucijos atliks šiuos veiksmus:
1) Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija
plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr.1V-598 „Dėl Kovos su prekyba žmonėmis 2017–2019 metų veiksmų plano patvirtinimo“, įgyvendinimo vertinimą ir jo pagrindu iki
laikotarpio Kovos su prekyba žmonėmis 2020–2023 m. veiksmų planą. 2) Generalinė prokuratūra, Vidaus reikalų ministerija ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija peržiūrės Prekybos žmonėmis aukų nustatymo, ikiteisminio tyrimo ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo rekomendacijas, patvirtintas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr.
I-327/1V-1015/A1-758 „Dėl Prekybos žmonėmis aukų nustatymo, ikiteisminio tyrimo ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo rekomendacijų patvirtinimo“, ir inicijuos jų pakeitimus. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas Priimtam įstatymui įgyvendinti papildomų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. Sutaupyti lėšų nenumatoma. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymo projektą, socialiniai partneriai pastabų nepateikė, visuomenės pastabų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno ,,Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai yra „Tarptautinė darbo organizacija“, „ratifikavimas“, „1930 m. konvencijos dėl priverstinio ar privalomojo darbo protokolas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.