Projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. Kodekso papildymas 147³ straipsniu. Papildyti Kodeksą 147³ straipsniu:
„147³ straipsnis. Atlygintinis naudojimasis asmens seksualinėmis
paslaugomis Tas, kas siekė pasinaudoti arba pasinaudojo atlygintinėmis asmens seksualinėmis paslaugomis, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas bauda arba areštu. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įsigalioja 2020 m. kovo 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2020 m. kovo 1 d. parengia prostitucijoje išnaudojamiems asmenims skirtą Išėjimo iš prostitucijos programą, suplanuoja biudžeto lėšų poreikį ir imasi visų reikiamų teisinių, administracinių ir kitų priemonių, reikalingų įstatymo įgyvendinimui. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo nariai: Dovilė Šakalienė Julius Sabatauskas Algirdas Sysas Monika Navickienė
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Projektu siūloma kriminalizuoti seksualinių paslaugų pirkimą, siekiant sumažinti prostitucijai išnaudojamų asmenų skaičių bei prostitucijos paklausos mažinimą. Jungtinių Tautų konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims 6 straipsnyje numatyta valstybių pareiga imtis visų reikiamų priemonių, įskaitant ir teisines, kad būtų nutraukta prekyba moterimis ir prostitucijoje esančių moterų išnaudojimas. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau - Konvencija) yra viena svarbiausių Europos Tarybos pasirašytų konvencijų, reglamentuojančių prigimtines kiekvieno asmens teises ir laisves. Išskirtinos keletą Konvencijos nuostatų, kurios yra svarbios prostitucijai išnaudojamų asmenų apsaugai – kiekvieno žmogaus teisė gyventi turi būti saugoma įstatymo (2 straipsnis), niekas negali būti kankinamas ar būti baudžiamas, su niekuo neturi būti žiauriai, nežmoniškai ar žeminant jo orumą elgiamasi (3 straipsnis), kiekvienas žmogus turi teisę į laisvę ir asmens neliečiamybę (4 straipsnis), kiekvienas turi teisę į tai, kad būtų gerbiamas jo asmeninis ir jo šeimos gyvenimas (8 straipsnis). Valstybių ratifikavusių minėtas Konvencijas, vidaus teisė ir praktika turi atitikti iš Konvencijų kylančias pareigas.
Prostitucija neatsiejama nuo aukščiau minėtų žmogaus teisių pažeidimų, todėl valstybės priimdamos tarptautinius įsipareigojimus turi siekti kuo efektyvesnio prostitucijos reguliavimo nacionaliniais įstatymais tam, kad sustabdytų esamas problemas, kurios atsiranda, dėl žalos, kurią sukelia prostitucija (fizinės ir psichinės sveikatos problemos, žema savigarba, piktnaudžiavimas narkotikais, skurdas, lyčių nelygybė, švietimo ir informavimo stoka). Kaip rodo tyrimai, į prostituciją atveda smurtas: absoliuti dauguma patyrė įvairių rūšių smurtą vaikystėje, paauglystėje ar iš intymaus partnerio. Pavyzdžiui, 9 šalis apėmęs tyrimas parodė, kad 63 % prostitucijai išnaudojamų moterų vaikystėje patyrė seksualinę prievartą (Farley, 2003). Kitas tyrimas atskleidė, kad 82 % prostitucijai išnaudojamų asmenų, prieš patekdami į prostitucijos tinklą, patyrė lytinę prievartą, o 75 % – fizinį smurtą (McIntyre, 1999). 40 % moterų privertė tapti prostitutėmis ar tiesiog jas pardavė jų intymūs partneriai (Farley, 2018). Dauguma pateko į prostituciją būdamos jaunesnės nei 14 metų. Taigi, yra prekybos žmonėmis ir lytinio vaikų išnaudojimo aukos. 75% prostitucijoje esančių asmenų yra tarp 13 ir 25 metų amžiaus (Sexual exploitation and prostitution and its impact on gender equality: Study, European Parliament, 2014).
Prostitucijai išnaudojamos moterys ir mergaitės sistemingai patiria įvairių rūšių traumas bei smurtą (Brewer et al., 2006; Campbell et al., 2003; Farley et al., 2003; Newman, 2006; Nixon et al., 2002; Romero-Daza et al., 2003; Scott and Dedel, 2006; Shannon et al., 2009; Walker, 2002.) Kaip liudija įvairiose šalyse atlikti tyrimai, 94–99 % mergaičių ir moterų, išnaudojamų prostitucijai, patiria fizinį smurtą (Zimmerman et al., 2008; Barry 1979, 1995; Hoigard and Finstad 1986; MacKinnon and Dworkin 1997; Vanwesenbeeck, 1994; Miller and Schwartz 1995), iš jų 75 % sužalojamos tiek, kad reikalinga medikų pagalba. 62–75 % prostitucijai išnaudojamų moterų buvo išprievartautos (Silbert and Pines, 1981, 1982; Hunter, 1994; Parriott 1994), 94 % patyrė seksualinį priekabiavimą (Miller and Schwartz 1995), 36 % – pasikėsinimą nužudyti (Cler-Cunningham and Christenson, 2001). Bendrai jų nužudymo tikimybė 17 kartų didesnė nei bendros populiacijos. Kanados komisija ištyrė, kad prostitucijai išnaudojamų moterų mirtingumas 40 kartų aukštesnis, o JAV ilgalaikė 30 metų studija parodė, kad, palyginus su analogiškomis demografinėmis charakteristikomis pasižyminčiomis moterimis, prostitucijos vergovėje esančių moterų mirtingumas beveik 200 kartų didesnis (Potterat et al., 2004; see also Spittal et al., 2006). Vokiečių tyrimai rodo, kad prostitucijai išnaudojamos moters vidutinė gyvenimo trukmė yra 33 metai (III-iasis Pasaulinis kongresas prieš moterų ir mergaičių lytinį išnaudojimą, 2019 m. balandžio 2-5, Maincas). Tuomet nestebina ir ta žala, kurią patiria šios mergaitės ir moterys.
moterų ir mergaičių serga potrauminio streso sindromu[i], 4 iš
Pasaulinis kongresas prieš moterų ir mergaičių lytinį išnaudojimą, 2019 m. balandžio 2-5, Maincas). Rizika susirgti ŽIV/AIDS didesnė 13,5 karto[iii], savižudybės tikimybė 12 kartų didesnė. Kovos su prostitucija tikslams Švedija pirmoji pasaulyje įtvirtino baudžiamąją atsakomybę ne už sekso paslaugų pardavimą, bet pirkimą. Vadinamojo sekso pirkimo įstatymo (šved. Sexköpslagen) įgyvendinimas davė teigiamų rezultatų, todėl Švedijos pavyzdžiu pasekė Islandija, Norvegija, Kanada, Šiaurės Airija, Prancūzija, vėliau dar keletas šalių, taip pat įtvirtinusių baudžiamąją atsakomybę už prostitucijos paslaugų pirkimą. 2014 m. Europos parlamentas ir Europos Tarybos parlamentinė asamblėja didele balsų dauguma pritarė rezoliucijoms, kuriose šalims rekomenduojama atsižvelgti į „Šiaurės modelio" įgyvendinimo praktiką užtikrinant lyčių lygybę bei kovojant su prekyba žmonėmis ir prostitucija. Europos Parlamentas 2011 metų balandžio 5 Rezoliucija dėl naujos ES politikos gairių kovai su smurtu prieš moteris (2010/2209(INI)) pripažino prostituciją smurto prieš moteris forma[iv]. Lietuvos Respublikos Seimas taip pat 2014 m. gruodžio 16 d. priėmė rezoliuciją „Dėl baudžiamosios atsakomybės už seksualinių paslaugų pirkimą" (XII-1464)[v], kurioje numatoma teikti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pataisas, numatančias atsakomybę už prostitucijos, pornografijos ar kitų seksualinio išnaudojimo formų paslaugų pirkimą.
Šiaurės šalių kovos su prostitucija modeliui būdinga tai, kad pagrindinis dėmesys skiriamas žmogaus teisėms bei orumui, o kriminalizuojant su prostitucija susijusias veikas, baudžiamoji atsakomybė taikoma prostitucijoje išnaudojamiems asmenims, bet prostitucijos paslaugas perkantiems klientams, sąvadautojams, viešnamių veiklos organizatoriams ir t. t. Tokiu būdu yra stabdoma sekso paslaugų paklausa, taip pat ir kovojama su smurtu lyties pagrindu. Prostitucijai išnaudojamos moterys ir mergaitės pripažįstamos aukomis, o prostitucija – smurto prieš moteris forma, jos panaikinimas laikomas valstybės moraliniu įsipareigojimu. Įstatymu siekiama kriminalizuoti seksualinių paslaugų pirkimą bei apsaugoti prostitucijoje išnaudojamus asmenis, sudarant jiems sąlygas išeiti iš prostitucijos, apsaugoti bendruomenes nuo prostitucijos daromos žalos, sumažinti prostitucijos paklausą bei joje išnaudojamų asmenų skaičių. 2019 m. rugsėjo 25 d. Seimo kartu su Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutu, Švedijos ambasada Lietuvoje bei Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centru surengtoje tarptautinėje konferencijoje komisarė Kajsa Wahlberg, 22 metus einanti Švedijos Nacionalinės pranešėjos prekybos žmonėmis klausimais pareigas, pristatė, kad
su prostitucija modelio rezultatus – dvigubai sumažintą prostitucijai išnaudojamų asmenų skaičių, dvigubai sumažintą asmens pirkimą lytiniam išnaudojimui pateisinančių asmenų skaičių bei stiprų prevencinį poveikį prekybos žmonėmis vystymui.
Sekso paslaugų kriminalizavimas ir administracinės atsakomybės už vertimąsi prostitucija panaikinimas yra svarbus siekiant sumažinti į prostituciją įtrauktų asmenų tolesnį viktimizavimą. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos duomenimis už vertimąsį prostituciją 2015-2019 laikotarpiu buvo nubausta 799 (iš jų pakartotinai padarę minėtą nusižengimą – 543) asmenų, už atlygintiną naudojimąsi prostitucijos paslaugomis – 104 (iš jų pakartotinai padarę minėtą nusižengimą –11). Iš pateiktos statistikos akivaizdu, kad administracinės baudos neatgraso nuo vertimosi prostitucija, neproporcingai daug baudų skiriama asmenims parduodantiems seksualines paslaugas. Daugelis besiverčiančių prostitucija asmenų yra nepajėgūs sumokėti skirtų baudų. Besikaupiančios baudos apsunkina galimybes keisti gyvenimo būdą ir turėti pajamas iš legalaus darbo. Administracinių baudų skyrimas už vertimąsi prostitucija didina ir prostitucija besiverčiančių asmenų pažeidžiamumą, kadangi užkerta jiems kelią kreiptis į policijos pareigūnus tapus smurto, seksualinės prievartos aukomis. Įstatymo projekte teikiamas modelis remiasi „švediškuoju“ modeliu, kuriame baudžiamas atlygintinai prostitucija besinaudojantis asmuo, o ne asmuo teikiantis seksualines paslaugas.
Šis modelis galioja Švedijoje, Norvegijoje ir Islandijoje ir kaip minėta jo perkėlimas į Lietuvos Respublikos teisinę sistemą numatytas 2014-12-16 Lietuvos Respublikos Seimo rezoliucijoje „Dėl baudžiamosios atsakomybės už seksualinių paslaugų pirkimą" (XII-1464). 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Lietuvos Respublikos Seimo narė Dovilė Šakalienė, remdamasi moterų ir mergaičių lytinio išnaudojimo ir kovos su prostitucija srityje dirbančių ekspertų bei NVO rekomendacijomis. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai? Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 487 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už vertimąsi prostitucija, atlygintinį naudojimąsį prostitucijos paslaugomis. Už šiame straipsnyje padarytus administracinius nusižengimus numatyta bauda nuo devyniasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų, jeigu administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai – užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt iki trijų šimtų eurų. Taip pat už šiame straipsnyje padarytus administracinius nusižengimus gali būti taikoma administracinio poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose).
Administracinėn atsakomybėn netraukiamas prostitucija vertęsis asmuo, kuris į prostituciją buvo įtrauktas būdamas materialiai, dėl tarnybos ar kitaip priklausomas arba įtrauktas į prostituciją panaudojant fizinę ar psichinę prievartą ar apgaulę, arba bet kokiu būdu įtrauktas į prostituciją būdamas nepilnametis ir (ar) nukentėjo nuo prekybos žmonėmis ir yra pripažintas nukentėjusiuoju baudžiamajame procese. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama? Priėmus įstatymo projektą bus įgyvendinti Lietuvos Respublikos Seimo 2014 m. gruodžio 16 d. priimtos rezoliucijos „Dėl baudžiamosios atsakomybės už seksualinių paslaugų pirkimą" (XII-1464) 2, 3 punktai, panaikinta administracinė atsakomybė už vertimąsi prostitucija ir numatyta baudžiamoji atsakomybė sekso paslaugų pirkėjui. Administracinės atsakomybės panaikinimas už vertimąsį prostitucija sumažins asmenų, besiverčiančių prostitucija viktimizavimą, prievartos ir smurto prieš šiuos asmenis mastą, sudarys šiems asmenims sąlygas gauti pagalbą nesibijant neigiamų pasekmių. Įstatymo projektu siūlomas sekso paslaugų pirkimo kriminalizavimas prisidės prie prostitucijai išnaudojamų asmenų skaičiaus bei prostitucijos paklausos mažinimo bei prekybos žmonėmis prevencijos, keičiant visuomenės nuostatas į moters/mergaitės pirkimą lytiniam išnaudojimui. 5.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Įstatymo projektas suteiks teisėsaugos institucijoms platesnes galimybes patraukti asmenis baudžiamojon atsakomybėn ne tik už asmenų išnaudojimą prostitucijai (prostitucijos
„paslaugų“ pirkimą), bet ir už kitus nusikaltimus asmens saugumui, kurių
aukomis tampa prostitucijai išnaudojami asmenys (išžaginimai, išprievartavimai, kūno sužalojimai, kt.), padidins kovos su prekyba žmonėmis veiksmingumą, kas padės užtikrinti minėtų nusikaltimų aukų žmogaus teises, todėl turės teigiamos įtakos kriminogeninei situacijai. Be to manytina, kad Įstatymo projektas prisidės prie prekybos žmonėmis latentiškumo bei išnaudojamų asmenų teikiamų paslaugų paklausos mažinimo ir prie prekybos žmonėmis prevencijos stiprinimo bei prekybos žmonėmis potencialių aukų operatyvaus identifikavimo. Įstatymo projekto priėmimas įtakos korupcijai neturės
įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymo projekto priėmimas poveikio verslo sąlygoms bei jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Reikalingas Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 487 straipsnio pripažinimas netekusiu galios. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir kitų norminių teisės aktų rengimo reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projektas pilnai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija, įtraukdama prekybos žmonėmis ir žmonių išnaudojimo prostitucijai, smurto prieš moteris ir lygių galimybių srityje dirbančias nevyriausybines organizacijas, iki 2020 m. kovo 1 d. parengia Išėjimo iš prostitucijos programą (Exit programos) prostitucijoje išnaudojamiems asmenims (apimant psichologinių, socialinių, sveikatos priežiūros, užimtumo, reintegracijos, relokacijos, teisinių ir kt. paslaugų bei pagalbos mechanizmą), teisėsaugos pareigūnų apmokymų programą bei visuomenės informavimo/švietimo priemones, bei atitinkamai parengia visus su tuo susijusius reikalingus įgyvendinamuosius teisės aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais).
Kaip liudija Šiaurės šalių kovos su prostitucija modelį įgyvendinusių valstybių patirtis, efektyviam teisinio reguliavimo taikymui būtinos lydinčios Išėjimo iš prostitucijos programos (Exit programos) prostitucijoje išnaudojamiems asmenims (psichologinių, socialinių, sveikatos priežiūros, užimtumo, reintegracijos, relokacijos, teisinių ir kt. paslaugų bei pagalbos mechanizmas), teisėsaugos pareigūnų apmokymai bei visuomenės informavimo/švietimo priemonės ir kitos teisinės, administracinės ir socialinės priemonės, todėl bus prašoma Vyriausybės išvados dėl reikalingų biudžeto lėšų poreikio apskaičiavimo, galimai šis darbas galėtų būti atliktas tarpinstitucinės darbo grupės formatu, įtraukiant nevyriausybines organizacijas, dirbančias prekybos žmonėmis ir žmonių išnaudojimo prostitucijai, smurto prieš moteris ir lygių galimybių srityse. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Lietuvos Respublikos Seimo Kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyriaus atlikta lyginamoji analizė 18/73 „Šiaurės šalių (Švedijos) kovos su prostitucija modelio teisinis reglamentavimas“. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Seksualinės paslaugos, prostitucija, smurtas prieš moteris, smurtas lyties pagrindu, lytinis išnaudojimas, prekyba žmonėmis, baudžiamasis nusižengimas, baudžiamasis kodeksas. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
Nėra. Teikia: Seimo nariai: Dovilė Šakalienė Julius Sabatauskas Algirdas Sysas Monika Navickienė [i] Farley, M. et al. (2003), « Prostitution and Trafficking in Nine Countries: An Update on Violence and Posttraumatic Stress Disorder», Journal of Trauma Practice, Vol. 2, No. 3/4, 2003, pp. 33-74: http://www.prostitutionresearch.com/pdf/Prostitutionin9Countries.pdf [ii] Comisión Mixta de los Derechos de la Mujer y de la Igualdad de Oportunidades en las Cortes Generales
de la Ponencia sobre la prostitución en España (p.177) (ES): http://www.congreso.es/public_oficiales/L8/CORT/BOCG/A/CG_A379.PDF [iii] UNAIDS (2012), World AIDS Day Report 2012, p. 36: http://www.unaids.org/en/media/unaids/contentassets/documents/epidemiology/2012/gr2012/JC2434_WorldAIDSday_results_en.pdf [iv] P7_TA(2011)0127 : See Chapter 3.2 http://www.europarl.europa.eu/sides/getDoc.do?type=TA&reference=P7-TA-2011-0127&language=EN [v] https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/3c8c951186bb11e495dc9901227533ee?positionInSearchResults=1&searchModelUUID=e0a14fa7-5385-412c-ae7a-f9c27bcc27f9
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projektu siūloma nustatyti baudžiamąją atsakomybę už atlygintinį naudojimąsi asmens seksualinėmis paslaugomis, papildant Baudžiamąjį kodeksą (BK) 147³straipsniu, pagal kurį ši veika būtų laikoma baudžiamuoju nusižengimu. Iš BK straipsnių numeracijos matyti, kad 147³straipsnis būtų šio kodekso XX skyriuje
„Nusikaltimai žmogaus laisvei“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šio skyriaus
147² straipsnyje „Naudojimasis asmens priverstiniu darbu ar paslaugomis“ yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, be kita ko, tam, kas naudojosi žmogaus teikiamomis paslaugomis, įskaitant prostituciją, žinodamas ar turėdamas ir galėdamas žinoti, kad asmuo šias paslaugas teikia dėl to, kad jam išnaudojimo tikslais buvo panaudotas fizinis smurtas, grasinimai, apgaulė arba kiti šio kodekso 147 straipsnyje „Prekyba žmonėmis“ nurodyti būdai (atimta galimybė priešintis, pasinaudota asmens priklausomumu ar pažeidžiamumu ir kt.).
Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad pagal projektu siūlomos nustatyti baudžiamosios teisės normos dispozicijos formuluotę („Tas, kas siekė pasinaudoti arba pasinaudojo atlygintinėmis asmens seksualinėmis paslaugomis“) šio baudžiamojo nusižengimo objektas būtų ne žmogaus laisvė, o kita saugotina vertybė, todėl baudžiamoji atsakomybė už šį nusižengimą galėtų būti nustatyta ne BK XX skyriuje „Nusikaltimai žmogaus laisvei“, o kitame šio kodekso skyriuje (kaip antai XLIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai dorovei“, kuriame yra numatytos tokios nusikalstamos veikos kaip pelnymasis iš kito asmens prostitucijos (307 straipsnis), įtraukimas į prostituciją (308 straipsnis), disponavimas pornografinio turinio dalykais (309 straipsnis)); straipsniui, kuriuo būtų pildomas BK, turėtų būti suteiktas atitinkamas kitas numeris. Jeigu, neatsižvelgiant į šią pastabą, baudžiamoji atsakomybė už aptariamą baudžiamąjį nusižengimą būtų nustatoma BK XX skyriuje, jo pavadinimas turėtų būti keičiamas į „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai žmogaus laisvei“. Pagal teisės technikos reikalavimus straipsnio, kuriuo siūloma papildyti BK, pavadinimas projekto 1 straipsnyje turėtų būti rašomas paryškintomis raidėmis. 2.
„Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“ siūloma nustatyti, kad įstatymas
įsigaliotų 2020 m. kovo 1 d. (1 dalis), ir pavesti Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai iki šios datos, be kita ko, parengti „prostitucijoje išnaudojamiems asmenims skirtą Išėjimo iš prostitucijos programą“ ir suplanuoti „biudžeto lėšų poreikį“ (2 dalis). Dėl šių projekto nuostatų pažymėtina:
Vyriausybei nėra įstatymo dėl BK papildymo reguliavimo dalykas;
Kabišaitis V. Staugaitytė, tel. (8 5) 239 6898, el. p. [email protected] S. Zamara, tel. (8 5) 239 6895, el. p. [email protected]
Žmogaus teisių komitetas
S
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius; Komiteto nariai:
Dainius Kepenis, Vytautas Bakas, Tomas Bičiūnas, Eugenijus Gentvilas, Andrius Navickas, Arūnas Valinskas; Komiteto biuro patarėjos Jolanta Savickienė, patarėjos Eglė Lukšienė, Rūta Ragaliauskienė, Inga Strazdė, Komiteto biuro padėjėja Ingrida Aidietienė. Kviestieji asmenys: nedalyvavo. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-11-06 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
asmens seksualinėmis paslaugomis, papildant Baudžiamąjį kodeksą (BK) 147³straipsniu, pagal kurį ši veika būtų laikoma baudžiamuoju nusižengimu. Iš BK straipsnių numeracijos matyti, kad 147³straipsnis būtų šio kodekso XX skyriuje „Nusikaltimai žmogaus laisvei“.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šio skyriaus 147² straipsnyje „Naudojimasis asmens priverstiniu darbu ar paslaugomis“ yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, be kita ko, tam, kas naudojosi žmogaus teikiamomis paslaugomis, įskaitant prostituciją, žinodamas ar turėdamas ir galėdamas žinoti, kad asmuo šias paslaugas teikia dėl to, kad jam išnaudojimo tikslais buvo panaudotas fizinis smurtas, grasinimai, apgaulė arba kiti šio kodekso 147 straipsnyje „Prekyba žmonėmis“ nurodyti būdai (atimta galimybė priešintis, pasinaudota asmens priklausomumu ar pažeidžiamumu ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad pagal projektu siūlomos nustatyti baudžiamosios teisės normos dispozicijos formuluotę („Tas, kas siekė pasinaudoti arba pasinaudojo atlygintinėmis asmens seksualinėmis paslaugomis“) šio baudžiamojo nusižengimo objektas būtų ne žmogaus laisvė, o kita saugotina vertybė, todėl baudžiamoji atsakomybė už šį nusižengimą galėtų būti nustatyta ne BK XX skyriuje „Nusikaltimai žmogaus laisvei“, o kitame šio kodekso skyriuje (kaip antai XLIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai dorovei“, kuriame yra numatytos tokios nusikalstamos veikos kaip pelnymasis iš kito asmens prostitucijos (307 straipsnis), įtraukimas į prostituciją (308 straipsnis), disponavimas pornografinio turinio dalykais (309 straipsnis)); straipsniui, kuriuo būtų pildomas BK, turėtų būti suteiktas atitinkamas kitas numeris. Jeigu, neatsižvelgiant į šią pastabą, baudžiamoji atsakomybė už aptariamą baudžiamąjį nusižengimą būtų nustatoma BK XX skyriuje, jo pavadinimas turėtų būti keičiamas į „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai žmogaus laisvei“. Pagal teisės technikos reikalavimus straipsnio, kuriuo siūloma papildyti BK, pavadinimas projekto 1 straipsnyje turėtų būti rašomas paryškintomis raidėmis. Pritarti 1.2 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-11-062 2.
Projekto 2 straipsnyje „Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“ siūloma nustatyti, kad įstatymas įsigaliotų 2020 m. kovo 1 d. (1 dalis), ir pavesti Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai iki šios datos, be kita ko, parengti „prostitucijoje išnaudojamiems asmenims skirtą Išėjimo iš prostitucijos programą“ ir suplanuoti „biudžeto lėšų poreikį“ (2 dalis). Dėl šių projekto nuostatų pažymėtina:
kanceliarijos Teisės departamentas 2019-11-06
pavedimą Vyriausybei pasirengti įstatymo įsigaliojimui, šio straipsnio 1 dalies nuostatą, kuria numatyta įstatymo įsigaliojimo data, reikėtų papildyti išlyga „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“; Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2019-11-06
d.“; Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į realią projekto svarstymo datą siūlytina tikslinti pasirengimo įstatymo įsigaliojimui datas. 1.2.3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-11-06
taikyti baudžiamąją atsakomybę asmenims, kurie atlygintinai naudojasi seksualinėmis paslaugomis, būtina parengti prostitucijoje išnaudojamiems asmenims skirtą programą, – manytina, kad toks pavedimas Vyriausybei nėra įstatymo dėl BK papildymo reguliavimo dalykas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2019-11-06
biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas jau yra parengtas ir pateiktas Seimui svarstyti, manytina, kad valstybės biudžeto lėšų poreikio įstatymui, kuris įsigaliotų 2020 m. kovo
biudžeto planuotojos nuomonė.
Pritarti Siūlytina Tobulinti įstatymo projektą ir nustatyti įsigaliojimo datą 2024 metais. 2. Europos teisės departamentas 2019-11-14 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso papildymo 147³ straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIIP-4099 atitiktį
neturime. Atsižvelgti
pasiūlymai:-. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:-. Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020-02-17 Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) papildymo 147³ straipsniu įstatymo projekto (toliau – Projektas Nr. XIIIP-4099) ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 487 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto (toliau – Projektas Nr. XIIIP-4100) teikiamos šios pastabos: 1.1 Lietuvos
baudžiamojo proceso specifiką (proceso sudėtingumą), šio proceso kaštus (be kita ko, trukmę, kainą, išteklių poreikį), baudžiamosios teisės paskirtį (ypač ultima ratio principą) ir pan., pirmiausia svarstytina, ar baudžiamosios atsakomybės nustatymas už atlygintiną naudojimąsi asmens seksualinėmis paslaugomis atitinka proporcingumo ir kriminalizavimo pavojingumo reikalavimus. Pritarti 1.2 Lietuvos
2Projektu Nr.
Projektu Nr. XIIIP-4099 siūloma BK 147³ straipsnyje nustatytą baudžiamąjį nusižengimą įtraukti į BK XX skyrių, kuriame įtvirtinti nusikaltimai žmogaus laisvei. Siūlomame BK 147³straipsnyje neįtvirtintas poveikis asmeniui, teikiančiam seksualines paslaugas, todėl abejotina, ar tinkamai parinkta šios nusikalstamos veikos vieta BK. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad BK XX skyriaus pavadinime (atitinkamai ir šiame BK skyriuje) yra įtvirtinta vienintelė nusikalstamų veikų rūšis – nusikaltimai. Pritarti 1.3 Lietuvos
BK 147² straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla, kai kaltininkas naudojasi prostitucijos paslaugomis žinodamas ar turėdamas ir galėdamas žinoti, kad asmuo šias paslaugas teikia dėl to, kad jam išnaudojimo tikslais buvo panaudotas fizinis smurtas, grasinimai, apgaulė arba kiti BK 147 straipsnyje nurodyti būdai. Projektu Nr. XIIIP-4099 siūlomame BK 147³ straipsnyje yra nustatoma privilegijuota šios nusikalstamos veikos sudėtis, kai asmens seksualinėmis paslaugomis naudojamasi be poveikio jam. Atitinkamai svarstytina, ar šios normos neturėtų būti derinamos tarpusavyje, pavyzdžiui, jas jungiant. Pritarti iš dalies Šis sprendimas siūlytinas, jei būtų pritarta siūlymui nustatyti baudžiamąją atsakomybę už atlygintiną naudojimąsi asmens seksualinėmis paslaugomis. 1.4 Lietuvos
siekiama sumažinti prostitucijos paklausą ir prostitucijai išnaudojamų asmenų skaičių, tačiau siūlomame BK 147³ straipsnyje yra kriminalizuojamas atlygintinas pasinaudojimas asmens seksualinėmis, o ne prostitucijos paslaugomis. Aktualu, kad ANK 487 straipsnyje, siūlomame panaikinti Projektu Nr. XIIIP-4100 taip pat nurodomas vertimasis būtent prostitucija ir atlygintinis naudojimasis prostitucijos paslaugomis. Pritarti 1.5 Lietuvos
Projektu Nr.
Svarstytina, ar Projektu Nr. XIIIP-4099 siūloma BK 147³straipsnio sankcija neturėtų būti papildoma ir kitomis bausmių alternatyvomis, pavyzdžiui, viešaisiais darbais (BK 46 straipsnis) ir laisvės apribojimu (BK 48 straipsnis). Kriminalizavus atlygintiną naudojimąsi asmens seksualinėmis paslaugomis, svarstytina, ar už tokią veiką neturėtų atsakyti ir juridinis asmuo. Pritarti
apeliacinis teismas 2020-02-10 2019 m. lapkričio 27 d. Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gautas Jūsų raštas, kuriuo prašėte pateikti pasiūlymus ir pastabas dėl Baudžiamojo kodekso papildymo 1473 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIIP-4099 ir Administracinių nusižengimų kodekso 487 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto Nr. XIIIP-4100. Atsakydami į Jūsų raštą informuojame, kad Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai iš esmės pritaria įstatymo projekto autorių siekiui mažinti prostitucijos paklausą ir prostitucijai išnaudojamų asmenų skaičių, bet negali vienareikšmiškai pritarti pasirinktam būdui spręsti keliamą problemą. Iš esmės minėtais pakeitimais siūloma numatyti ne administracinę, o baudžiamąją atsakomybę už seksualinių paslaugų pirkimą (t. y. norima kriminalizuoti šią veiką) ir panaikinti administracinę atsakomybę už vertimąsi prostitucija. Tuo pačiu pastebėtina, kad įstatymo projekto autoriai nesiūlo atlygintinio naudojimosi asmens seksualinėmis paslaugomis vertinti kaip nusikaltimo, nes pagal pateiktą projektą tokia veika būtų laikoma baudžiamuoju nusižengimu. Manytina, kad vien seksualinių paslaugų pirkimo veikos perkėlimas iš Administracinių nusižengimų kodekso į Baudžiamąjį kodeksą nepadės pasiekti pagrindinio siūlomų pakeitimų tikslo, o tam tikrais aspektais tam gali ir pakenkti, nes toks reglamentavimas apsunkins seksualinių paslaugų pirkimo veikų tyrimą ir nagrinėjimą. Tai turės būti daroma pagal gerokai griežtesnes ir ilgesnes Baudžiamojo proceso kodekso procedūras, o tai visais atvejais prailgins laiką nuo tokių veikų padarymo iki asmens nubaudimo.
Be to, daugeliu atveju asmeniui paskirta nuobauda bus tokia pati, kokia būtų paskirta pagal Administracinių nusižengimų kodeksą (tikėtina, kad sankcijoje numatyta arešto bausmė, kurios nenumato ANK, būtų skiriama tik retais ir išskirtiniais atvejais, esant pakartotinumui ir pan.). Lietuvoje, kaip ir įstatymo projekto autorių minimose šalyse, kurios pasirinko taip vadinamą Šiaurės šalių kovos su prostitucija modelį, jau yra numatyta gana griežta atsakomybė už tikrai pavojingas veikas - t. y. BK 307 straipsnis, numatantis atsakomybę už pelnymąsi iš kito asmens prostitucijos, taip pat BK 308 straipsnis, numatantis baudžiamąją atsakomybę už asmens įtraukimą už prostituciją. Baudžiamosios atsakomybės numatymas už seksualinių paslaugų pirkimą visais be išimties atvejais, t. y. neapibrėžiant jokių šios veikos išskirtinį pavojingumą atspindinčių požymių, kai iš ties reikėtų spręsti siūlomos arešto bausmės skyrimo klausimą, be jau minėtų neigiamų tokio reglamentavimo padarinių aiškiai prieštarauja pastaruoju metu vykdomai valstybės politikai, kurios tikslas dekriminalizuoti mažiau pavojingas veikas. Svarstytina, ar siekiant projekto autorių akcentuojamų tikslų, nepakaktų peržiūrėti ANK 487 straipsnio nuostatų, diferencijuojant ir griežtinant atsakomybę už didesnio pavojingumo veikas, susijusias su seksualinių paslaugų pirkimu. Abejonių kelia ir Projektų nuostatos, kuriomis besąlygiškai panaikinama net ir administracinė atsakomybė už vertimąsi prostitucija. Tokiu atveju net ir tie asmenys, kurie versis prostitucija aiškiai laisva valia, tą galės daryti nuolat, bus nebaudžiami, o vertimasis prostitucija iš esmės kaip veika bus legalizuota.
Pažymėtina, kad galiojančio ANK 487 straipsnio redakcija (šio straipsnio 4 dalis) ir dabar numato, kad administracinėn atsakomybėn netraukiamas prostitucija vertęsis asmuo, kuris į prostituciją buvo įtrauktas būdamas materialiai, dėl tarnybos ar kitaip priklausomas arba įtrauktas į prostituciją panaudojant fizinę ar psichinę prievartą ar apgaulę, arba bet kokiu būdu įtrauktas į prostituciją būdamas nepilnametis ir (ar) nukentėjo nuo prekybos žmonėmis ir yra pripažintas nukentėjusiuoju baudžiamajame procese. Tokio „saugiklio“ numatymas įstatyme yra pakankama priemonė siekiant nuo bet kokios atsakomybės apsaugoti asmenis, kurie prostitucija verčiasi ne savo noru. Pritarti
departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos 2020-02-14 Atsakydami į raštą, kuriame buvo prašoma pateikti pastabas ir pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso papildymo 147³straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIIP-4099 ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 487 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto Nr. XIIIP-4100, informuojame, kad pritariame Lietuvos Respublikos Vyriausybės
kodekso papildymo 147³straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIIP-4099 ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 487 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto Nr. XIIIP-4100“ išdėstytoms priežastims, dėl kurių nepritariama minėtiems projektams. Pritarti iš dalies Aiškinamajame rašte išdėstyti argumentai dėl lyčių lygybės problemos, prostitucija besiverčiančio ir seksualinės paslaugas už atlygį teikiančio asmens socialinio pažeidžiamumo, esamo galios ir kontrolės santykio apmokamų seksualinių paslaugų santykiuose ir k.t. 4.
2020-03-02 Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, susipažinusi su pateiktais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso papildymo 147³ straipsniu įstatymo projektu Nr. XIIIP-4099 (toliau – BK projektas) ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 487 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektu Nr. XIIIP-4100 (toliau – ANK projektas), teikia šias pastabas. Nepritariame BK projektui. BK projekte siūloma nustatyti baudžiamąją atsakomybę už atlygintinį naudojimąsi asmens seksualinėmis paslaugomis, papildant BK 147³straipsniu, pagal kurį ši veika būtų laikoma baudžiamuoju nusižengimu. Projekto autoriai siekį kriminalizuoti seksualinių paslaugų pirkimą sieja su Jungtinių Tautų konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims 6 straipsnyje numatyta valstybių pareiga imtis visų reikiamų priemonių, įskaitant ir teisines, kad būtų nutraukta prekyba moterimis ir prostitucijoje esančių moterų išnaudojimas. Taip pat remiamasi Lietuvos Respublikos Seimo
seksualinių paslaugų pirkimą" (XII-1464). Vertinant BK projekto aiškinamajame rašte išdėstytus argumentus, jog įstatymų pataisomis siekiama įgyvendinti pažangų Šiaurės šalių kovos su prostitucija modelį, kuriam būdinga tai, kad pagrindinis dėmesys skiriamas žmogaus teisėms bei orumui, o kriminalizuojamos su prostitucija susijusias veikas, baudžiamoji atsakomybė taikoma prostitucijoje išnaudojamiems asmenims, pažymėtina, kad nekvestionuojamas poreikis skirtį didesnį dėmesį prostitucija besiverčiančių asmenų teisių apsaugai, tačiau abejotina ar baudžiamosios atsakomybės už atlygintinį naudojimąsi asmens seksualinėmis paslaugomis nustatymas yra vieninelė ir pati tinkamiausia priemonė šiems tikslams įgyvendinti.
Manytina, kad šiuo metu Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 487 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už atlygintinį naudojimąsi prostitucijos paslaugomis yra pakankama valstybės nustatyta teisinė priemonė, kuri išreiškia valstybės neigiamą požiūrį į prekybą moterimis ir prostitucijoje esančių moterų išnaudojimą. Kriminalizuoti šią veiką netikslinga dėl šių priežasčių:
Pritarti 4.1 Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra
nebus pažeistas ultima ratio principas. Teismų praktikoje akcentuojama nuostata, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė, naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti (Lietuvos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2003 m. birželio 10 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). Be to, baudžiamoji atsakomybė neturėtų būti taikoma kaip socialinės kontrolės būdas. Pritarti
generalinė prokuratūra 2020-03-02 2.
Pažymėtina, kad asmens ir visuomenės apsaugai ir gynimui nuo nusikalstamų kėsinimųsi skirti ištekliai (materialiniai, žmogiškieji ir kt.) turi būti skirstomi ir naudojami racionaliai (Lietuvos Konstitucinis Teismas, 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). BK 147³ straipsnio projekte numatyto baudžiamojo nusižengimo tinkamas ištyrimas praktikoje gali būti susijęs su didelėmis laiko sąnaudomis ir neproporcingais tyrimo kaštais. Siekiant patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenis už numatomas kriminalizuoti veikas, neabejotinai iškils ilgai užtrunkančių ir specialių žinių reikalaujančių tyrimų poreikis. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad, tiriant baudžiamąjį nusižengimą, negalimas ingaindalies procesinių prievartos priemonių taikymas. Tai riboja šių veikų ištyrimo galimybes, dėl ko siekiama įtvirtinti norma gali tapti neefektyvi. Pritarti 4.3 Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra
projekte numatyta alternatyvi veika ,,siekė pasinaudoti“ yra formali, nereikalaujanti naudojimosi seksualinėmis paslaugomis fakto. Esant tokiai formuluotei, baudžiamoji atsakomybė kiltų ir asmeniui, inicijavusiam kontaktą su seksualines paslaugas atlygintinai siūlančiu asmeniu (pvz., už tai, kad asmuo paskambintų/atrašytų nurodytu kontaktu, klausdamas paslaugos kainos). Toks teisinis reglamentavimas kriminalizuotų veiksmus, kurių reguliavimas neturėtų būti priskiriamas baudžiamojo įstatymo reguliavimo sričiai. Pritarti
administracija 2020-02-24 Nacionalinė teismų administracija, susipažinusi su Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto derinti pateiktu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso papildymo 147³ straipsniu įstatymo projektu Nr. XlIIP-4099 ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 487 straipsnio pripažinimo netekusiu galios Įstatymo projektu Nr.
XIIIP-4100 (toliau - Įstatymų projektai), teikia pastabas dėl siūlomų teisinio reguliavimo priemonių ir jų įgyvendinimo pasekmių. Įstatymų projektų pakeitimais siūloma kriminalizuoti atlygintinį naudojimąsi asmens seksualinėmis paslaugomis, kartu panaikinant administracinę atsakomybę ne tik už atlygintinį naudojimąsi prostitucijos paslaugomis, bet ir už vertimąsi prostitucija. Pažymėtina, kad naudojantis prostitucijos paslaugomis yra pažeidžiami svarbūs teisiniai gėriai: visuomenės dorovės normos, viešoji tvarka, tačiau atlygintinis naudojimasis savanoriškai teikiamomis prostitucijos paslaugomis objektyviai negali būti vertinamas kaip toks pavojingas veikimas, kurio teisinė apsauga būtų įmanoma tik kraštutinėmis baudžiamosios teisės priemonėmis. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra akcentavęs, kad siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visada tikslinga atitinkamas veikas pripažinti nusikaltimais ir taikyti už jas pačias griežčiausias priemones - kriminalines bausmes; kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu priemonėmis, inter alia, administracinėmis sankcijomis (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Įstatymų projektų aiškinamajame rašte siekiant pagrįsti valstybės baudžiamosios politikos griežtinimo poreikį, iš esmės kalbama apie prekybą žmonėmis bei asmenų išnaudojimą prostitucijai panaudojant prieš juos fizinę, seksualinę ar kitokio pobūdžio prievartą, tačiau siūlomi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pakeitimai nėra tiesiogiai susiję su asmens išnaudojimu prostitucijai, seksualine prievarta ar kitais prievartinio pobūdžio veiksmais.
Todėl konstatuotina, kad Įstatymų projektų aiškinamajame rašte net nėra pagrindžiamas naujos nusikalstamos veikos kriminalizavimo poreikis. Administracinių nusižengimų kodekso 487 straipsnyje už vertimąsi prostitucija ir už atlygintinį naudojimąsi prostitucijos paslaugomis numatyta administracinė atsakomybė. Tačiau Įstatymų projektais siūloma atsisakyti administracinės atsakomybės už vertimąsi prostitucija ir už atlygintinį naudojimąsi prostitucijos paslaugomis, o baudžiamąją atsakomybę numatyti tik už atlygintinį naudojimąsi asmens seksualinėmis paslaugomis. Tai reiškia, kad, panaikinus administracinę atsakomybę, už vertimąsi prostitucija apskritai nebūtų taikoma jokia teisinė atsakomybė, t. y. nebūtų jokio teisinio pagrindo laikyti šią veiklą neteisėta. Įstatymų projektų aiškinamajame rašte nurodyta, kad sekso paslaugų kriminalizavimas ir administracinės atsakomybės už vertimąsi prostitucija panaikinimas yra svarbus siekiant sumažinti į prostituciją įtrauktų asmenų tolesnį viktimizavimą. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis už vertimąsi prostituciją 2015-2019 laikotarpiu buvo nubausta 799 asmenys (iš jų pakartotinai padarę minėtą nusižengimą - 543), už atlygintiną naudojimąsi prostitucijos paslaugomis - 104 (iš jų pakartotinai padarę minėtą nusižengimą - 11). Tačiau manytina, kad administracinės atsakomybės taikymo trūkumai negali pagrįsti atitinkamos veikos kriminalizavimo poreikio.
Siekiant nustatyti baudžiamąją atsakomybę už tam tikrus veiksmus ar neveikimą, būtina įvertinti ne tik siūlomos kriminalizuoti veikos pavojingumą, bet ir paplitimo mastą visuomenėje. Pritarti . 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021-04-21 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2021 m. vasario
punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso papildymo 147³ straipsniu įstatymo projektui Nr. XIIIP-4099 (toliau – BK projektas) dėl šių priežasčių: Pritarti
Respublikos Vyriausybė 2021-04-21
Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 487 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektu Nr. XIIIP-4100 (toliau – ANK projektas) (toliau kartu – Įstatymų projektai) teikiamais pakeitimais siūloma kriminalizuoti atlygintinį naudojimąsi asmens seksualinėmis paslaugomis, kartu panaikinant administracinę atsakomybę ne tik už atlygintinį naudojimąsi prostitucijos paslaugomis, bet ir už vertimąsi prostitucija. Įstatymų projektų aiškinamajame rašte nurodoma, kad tokie reglamentavimo pokyčiai yra būtini, siekiant sumažinti prostitucijai išnaudojamų asmenų skaičių ir prostitucijos paklausą.
Siekiant pagrįsti atlygintinio naudojimosi asmens seksualinėmis paslaugomis kriminalizavimą, aiškinamajame rašte iš esmės kalbama apie prekybą žmonėmis, prostitucijos vergovę, asmenų išnaudojimą prostitucijai panaudojant prieš juos fizinę, seksualinę ar kitokio pobūdžio prievartą ir kitas nusikalstamas veikas, už kurias Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau – BK arba baudžiamasis įstatymas) šiuo metu yra numatyta baudžiamoji atsakomybė. Įstatymų projektų aiškinamajame rašte taip pat nurodoma, kad siūlymu kriminalizuoti seksualinių paslaugų pirkimą siekiama apsaugoti nuo prostitucijos daromos žalos išnaudojamus asmenis, sudarant jiems sąlygas nutraukti šią veiklą, ir bendruomenes. Pritariant šiems Įstatymų projektų tikslams, vis dėlto būtina pabrėžti tai, kad atlygintinis naudojimasis asmens seksualinėmis paslaugomis, nesant baudžiamąją atsakomybę užtraukiančių prievartinio pobūdžio veiksmų, dėl šiame nutarime nurodytų priežasčių neturėtų patekti į baudžiamojo įstatymo teisinio reguliavimo sritį, bet teisinės atsakomybės klausimas už atlygintinį naudojimąsi asmens seksualinėmis paslaugomis turėtų būti sprendžiamas stiprinant administracinio poveikio priemones. Pritarti 1.2 Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021-04-21
aiškinamajame rašte akcentuojama Jungtinių Tautų konvencija dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims, pagal kurią valstybės privalo imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų nutraukti prekyba moterimis ir į prostituciją įtrauktų moterų išnaudojimas, taip pat atitinkamos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatos, kuriomis Įstatymų projektų rengėjai grindžia siūlymą kriminalizuoti atlygintinį naudojimąsi asmens teikiamomis seksualinėmis paslaugomis.
Nurodytuose tarptautiniuose dokumentuose akcentuojama būtinybė kovoti su prekyba žmonėmis, prostitucijos paslaugas teikiančių moterų kankinimu, išnaudojimu priverstiniam darbui bei su kitokiais prievartinio pobūdžio veiksmais. Šiuose tarptautiniuose dokumentuose kalbama apie tokias nusikalstamas veikas kaip pelnymasis iš kito asmens prostitucijos (BK 307 straipsnis), asmens įtraukimas į prostituciją (BK 308 straipsnis), prekyba žmonėmis, įskaitant atvejus turint tikslą išnaudoti prostitucijai (BK 147, 157 straipsniai), asmens išnaudojimas priverstiniam darbui ar paslaugoms teikti (BK 147¹ straipsnis) ir pan., už kurias baudžiamoji atsakomybė jau yra numatyta galiojančiame BK. Todėl Įstatymų projektų aiškinamajame rašte nurodyti tarptautiniai teisės aktai ir juose įtvirtintos nuostatos neturėtų būti laikomi atlygintinio naudojimosi asmens teikiamomis seksualinėmis paslaugomis kriminalizavimo pagrindu. Pritarti Pritariant, kad ne visais atvejais atlygintas naudojimasis seksualinėmis paslaugomis prilygsta asmens išnaudojimui ar kankinimui, tačiau įvertintinos situacijos, atsižvelgiant į visus socialinius veiksnius, tokius, kaip asmens paslaugas teikiančio asmens socialinis pažeidžiamumas, priklausomybės, taip pat ir latentinius prievartinius veiksnius dėl kurių pasirenkama seksualinių paslaugų veikla. 1.3 Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2021-04-21 1.3.
Šiuo metu galiojantis BK 147² straipsnis jau numato baudžiamąją atsakomybę ir už bet kokį naudojimąsi (atlygintinį ar neatlygintinį) asmens teikiamomis seksualinėmis paslaugomis, kai asmuo jas teikia dėl to, kad prieš jį išnaudojimo tikslais buvo panaudotas fizinis smurtas, grasinimai, apgaulė arba kiti prievartinio pobūdžio veiksmai. Ypatinga teisinė apsauga aptariamu aspektu taikoma ir nepilnamečiams. BK 151¹ straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė už lytinės aistros tenkinimą su nepilnamečiu asmeniu pasiūlant, pažadant suteikti ar suteikiant pastarajam už tai pinigų ar kitokios formos atlygį, t. y. už atlygintinį naudojimąsi nepilnamečio asmens teikiamomis seksualinėmis paslaugomis, kai nėra išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių. Už tokį nusikaltimą baudžiamasis įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmę, o tai papildomai apsaugo nepilnamečius asmenis nuo bet kokio atlygintinio naudojimosi jų teikiamomis seksualinėmis paslaugomis arba nuo nepilnamečių išnaudojimo prostitucijai. Galiojančios baudžiamojo įstatymo normos yra suderintos su tarptautiniais ir Europos Sąjungos teisės aktais (pavyzdžiui, 2011 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos, pakeičianti Tarybos pamatinį sprendimą 2002/629/TVR), kiek tai susiję su baudžiamosios atsakomybės numatymu už naudojimąsi asmens teikiamomis seksualinėmis paslaugomis, jeigu prieš tokį asmenį buvo panaudoti bet kokio pobūdžio prievartiniai veiksmai (nepilnamečių asmenų atveju – net ir nesant jokios prievartos). Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą jau šiuo metu yra įgyvendinamas Įstatymų projektų aiškinamajame rašte nurodytas siūlomos naujos nusikalstamos veikos kriminalizavimo pagrindas. Pritarti
Respublikos Vyriausybė 2021-04-21 1.4.
Naudojantis prostitucijos paslaugomis yra pažeidžiami svarbūs teisiniai gėriai: visuomenės dorovės normos, viešoji tvarka, tačiau atlygintinis naudojimasis asmens seksualinėmis paslaugomis, nesant jokios prievartos požymių, objektyviai negali būti vertinamas kaip toks pavojingas veikimas, kurio teisinė apsauga būtų įmanoma tik kraštutinėmis baudžiamosios teisės priemonėmis. Kriminalizavus atlygintinį naudojimąsi asmens seksualinėmis paslaugomis, kurios nėra susijusios su bet kokios rūšies prievartos panaudojimu, atsakomybės taikymas už šio pobūdžio veiksmus taptų neadekvatus padarytų veiksmų pavojingumui. Be to, siūlomas teisinis reguliavimas būtų neefektyvus tiek dėl galimybių naudoti procesines prievartos priemones tiriant baudžiamuosius nusižengimus nebuvimo, tiek dėl papildomos grėsmės seksualines paslaugas teikiantiems asmenims, nes iš esmės jie taptų vieninteliais liudytojais ikiteisminiame tyrime. Šiuo metu numatyta administracinė atsakomybė už atlygintinį naudojimąsi prostitucijos paslaugomis, kurios nėra susijusios su jokiais prievartinio pobūdžio veiksmais, iš esmės atitinka tokios veikos pavojingumo pobūdį ir vertintina kaip pakankama, siekiant nubausti kaltus asmenis, todėl nėra pagrindo dar labiau griežtinti teisinę atsakomybę už šiuos veiksmus.
Siūlomo reglamentavimo kontekste itin svarbi ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrina, kurioje ne kartą akcentuota, kad siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visada tikslinga atitinkamas veikas pripažinti nusikaltimais ir taikyti už jas pačias griežčiausias priemones – kriminalines bausmes; kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu priemonėmis, inter alia, administracinėmis sankcijomis (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio
kraštutinės priemonės (ultima ratio) principo turinys. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje (pavyzdžiui, 2009 m. gruodžio
d. nutartis byloje Nr. 2A-7-9/2013 ir pan.) taip pat nuosekliai laikomasi esminės nuostatos, kad baudžiamajame įstatyme nurodytos valstybės prievartos priemonės nėra prevencinio pobūdžio ir laikytinos kraštutinėmis priemonėmis (ultima ratio), o baudžiamoji teisė ir baudžiamoji atsakomybė nėra skirtos problemoms, kurių priežasčių šalinimas yra kitų politikos sričių – ne baudžiamosios politikos objektas, spręsti.
Kartu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad, nustatant baudžiamumą už veikas, turi būti griežtai laikomasi racionalumo ir proporcingumo principų, kurie laikomi ultima ratio principo konstituciniu pagrindu, reikalaujančiu, kad baudžiamųjų priemonių intervencija į žmogaus teises šiuo aspektu būtų minimali, reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, teikiami pakeitimai nėra suderinami su baudžiamosios represijos kaip kraštutinės priemonės (ultima ratio) ir proporcingumo principų reikalavimais. Pritarti
pasiūlymai (argumentai):
įstatymo projektą Nr. XIIIP-4099 atmesti. 6.2. Argumentai: Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir kitų institucijų argumentas, kad nesant prievartinių veikų, teikiami pakeitimai nėra suderinami su baudžiamosios represijos kaip kraštutinės priemonės (ultima ratio) ir proporcingumo principų reikalavimais. 7. Balsavimo rezultatai: už – bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Tomas Vytautas Raskevičius. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė:-. Komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius Eglė Lukšienė, 239 6809
Žmogaus teisių komitetas
S DĖL
pirmininkas Valerijus Simulik; Komiteto nariai Sergejus Jovaiša, Andrius Navickas, Mindaugas Puidokas, Kęstutis Smirnovas, Leonard Talmont, Gediminas Vasiliauskas, Komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, patarėjos Eglė Lukšienė, Rūta Ragaliauskienė, Kviestieji asmenys: Seimo nariai Julius Sabatauskas, Dovilė Šakalienė; Ministro Pirmininko patarėjas; Donatas Matuiza, Vyriausybės kanceliarijos Teisės grupės patarėjas;
Žygimantas Daukša, Viešojo valdymo grupės patarėjas Audrius Kasinskas, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Rimvydas Valentukevičius, ir šio departamento prokurorė Eglė Matuizienė, Policijos departamento prie VRM vyriausiasis patarėjas Darius Urbonas, Nacionalinės teismų administracijos Teisės ir administravimo departamento Teisinio reguliavimo ir atstovavimo skyriaus teisininkė Jolanta Dudoravičiūtė, Teisės departamento Vyresnioji patarėja Viktorija Staugaitytė ir Viešosios teisės sk. patarėja Svetlana Zamara. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-11-06 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 1.
Projektu siūloma nustatyti baudžiamąją atsakomybę už atlygintinį naudojimąsi asmens seksualinėmis paslaugomis, papildant Baudžiamąjį kodeksą (BK) 147³straipsniu, pagal kurį ši veika būtų laikoma baudžiamuoju nusižengimu. Iš BK straipsnių numeracijos matyti, kad 147³straipsnis būtų šio kodekso XX skyriuje „Nusikaltimai žmogaus laisvei“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šio skyriaus 147² straipsnyje „Naudojimasis asmens priverstiniu darbu ar paslaugomis“ yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, be kita ko, tam, kas naudojosi žmogaus teikiamomis paslaugomis, įskaitant prostituciją, žinodamas ar turėdamas ir galėdamas žinoti, kad asmuo šias paslaugas teikia dėl to, kad jam išnaudojimo tikslais buvo panaudotas fizinis smurtas, grasinimai, apgaulė arba kiti šio kodekso 147 straipsnyje „Prekyba žmonėmis“ nurodyti būdai (atimta galimybė priešintis, pasinaudota asmens priklausomumu ar pažeidžiamumu ir kt.).
Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad pagal projektu siūlomos nustatyti baudžiamosios teisės normos dispozicijos formuluotę („Tas, kas siekė pasinaudoti arba pasinaudojo atlygintinėmis asmens seksualinėmis paslaugomis“) šio baudžiamojo nusižengimo objektas būtų ne žmogaus laisvė, o kita saugotina vertybė, todėl baudžiamoji atsakomybė už šį nusižengimą galėtų būti nustatyta ne BK XX skyriuje „Nusikaltimai žmogaus laisvei“, o kitame šio kodekso skyriuje (kaip antai XLIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai dorovei“, kuriame yra numatytos tokios nusikalstamos veikos kaip pelnymasis iš kito asmens prostitucijos (307 straipsnis), įtraukimas į prostituciją (308 straipsnis), disponavimas pornografinio turinio dalykais (309 straipsnis)); straipsniui, kuriuo būtų pildomas BK, turėtų būti suteiktas atitinkamas kitas numeris. Jeigu, neatsižvelgiant į šią pastabą, baudžiamoji atsakomybė už aptariamą baudžiamąjį nusižengimą būtų nustatoma BK XX skyriuje, jo pavadinimas turėtų būti keičiamas į „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai žmogaus laisvei“. Pagal teisės technikos reikalavimus straipsnio, kuriuo siūloma papildyti BK, pavadinimas projekto 1 straipsnyje turėtų būti rašomas paryškintomis raidėmis.
Pritarti Siūlyti tobulinti įstatymo projektą, nustatant baudžiamąją atsakomybę už atlygintiną naudojimąsi asmens seksualinėmis paslaugomis XLIV skyriuje
„Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai dorovei“. 1.2
Seimo kanceliarijos
departamentas2
nustatyti, kad įstatymas įsigaliotų 2020 m. kovo 1 d. (1 dalis), ir pavesti Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai iki šios datos, be kita ko, parengti „prostitucijoje išnaudojamiems asmenims skirtą Išėjimo iš prostitucijos programą“ ir suplanuoti „biudžeto lėšų poreikį“ (2 dalis). Dėl šių projekto nuostatų pažymėtina: 1.2.1
pavedimą Vyriausybei pasirengti įstatymo įsigaliojimui, šio straipsnio 1 dalies nuostatą, kuria numatyta įstatymo įsigaliojimo data, reikėtų papildyti išlyga „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“; Pritarti 1.2.2
d.“; Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į realią projekto svarstymo datą siūlytina tikslinti pasirengimo įstatymo įsigaliojimui datas 1.2.3 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
taikyti baudžiamąją atsakomybę asmenims, kurie atlygintinai naudojasi seksualinėmis paslaugomis, būtina parengti prostitucijoje išnaudojamiems asmenims skirtą programą, – manytina, kad toks pavedimas Vyriausybei nėra įstatymo dėl BK papildymo reguliavimo dalykas; Pritarti 1.2.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas jau yra parengtas ir pateiktas Seimui svarstyti, manytina, kad valstybės biudžeto lėšų poreikio įstatymui, kuris įsigaliotų 2020 m. kovo
biudžeto planuotojos nuomonė. Pritarti Siūlytina Tobulinti įstatymo projektą ir nustatyti įsigaliojimo datą 2021 metais. 2. Europos teisės departamentas Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso papildymo 147³ straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIIP-4099 atitiktį
neturime. Atsižvelgti
pasiūlymai:-. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:-. Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str.
Str. d. P. 1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) papildymo 147³ straipsniu įstatymo projekto (toliau – Projektas Nr. XIIIP-4099) ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 487 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto (toliau – Projektas Nr. XIIIP-4100) teikiamos šios pastabos: 1.1
proceso specifiką (proceso sudėtingumą), šio proceso kaštus (be kita ko, trukmę, kainą, išteklių poreikį), baudžiamosios teisės paskirtį (ypač ultima ratio principą) ir pan., pirmiausia svarstytina, ar baudžiamosios atsakomybės nustatymas už atlygintiną naudojimąsi asmens seksualinėmis paslaugomis atitinka proporcingumo ir kriminalizavimo pavojingumo reikalavimus. Atsižvelgti Argumentai Aiškinamajame rašte dėl lyčių lygybės problemų, prostitucija besiverčiančio asmens socialiniu pažeidžiamumo, latentinių veikų, susijusių su prostitucija (sutenerių fizinis ir psichinis smurtas, priklausomybės narkotinėms medžiagoms išugdymas), manytina, kad administracinė atsakomybė nėra pakankama ir atgrasi bei proporcinga priemonė, kalbant apie ženklius asmens orumo pažeidimus, bei keliamą (nors ne visada tiesiogiai) didelę žalą visuomenei. 1.2
siūloma BK 147³ straipsnyje nustatytą baudžiamąjį nusižengimą įtraukti į BK XX skyrių, kuriame įtvirtinti nusikaltimai žmogaus laisvei. Siūlomame BK 147³straipsnyje neįtvirtintas poveikis asmeniui, teikiančiam seksualines paslaugas, todėl abejotina, ar tinkamai parinkta šios nusikalstamos veikos vieta BK. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad BK XX skyriaus pavadinime (atitinkamai ir šiame BK skyriuje) yra įtvirtinta vienintelė nusikalstamų veikų rūšis – nusikaltimai.
Pritarti Siūlyti tobulinti įstatymo projektą, nustatant baudžiamąją atsakomybę už atlygintiną naudojimąsi asmens seksualinėmis paslaugomis XLIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai dorovei“. 1.3
straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla, kai kaltininkas naudojasi prostitucijos paslaugomis žinodamas ar turėdamas ir galėdamas žinoti, kad asmuo šias paslaugas teikia dėl to, kad jam išnaudojimo tikslais buvo panaudotas fizinis smurtas, grasinimai, apgaulė arba kiti BK 147 straipsnyje nurodyti būdai. Projektu Nr. XIIIP-4099 siūlomame BK 147³ straipsnyje yra nustatoma privilegijuota šios nusikalstamos veikos sudėtis, kai asmens seksualinėmis paslaugomis naudojamasi be poveikio jam. Atitinkamai svarstytina, ar šios normos neturėtų būti derinamos tarpusavyje, pavyzdžiui, jas jungiant. Pritarti iš dalies Šis sprendimas siūlytinas, jei nebūtų pritarta siūlymui tobulinti įstatymo projektą, nustatant baudžiamąją atsakomybę už atlygintiną naudojimąsi asmens seksualinėmis paslaugomis XLIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai dorovei“ 1.4
siekiama sumažinti prostitucijos paklausą ir prostitucijai išnaudojamų asmenų skaičių, tačiau siūlomame BK 147³ straipsnyje yra kriminalizuojamas atlygintinas pasinaudojimas asmens seksualinėmis, o ne prostitucijos paslaugomis. Aktualu, kad ANK 487 straipsnyje, siūlomame panaikinti Projektu Nr. XIIIP-4100 taip pat nurodomas vertimasis būtent prostitucija ir atlygintinis naudojimasis prostitucijos paslaugomis. Pritarti Tikslintina 1.5
5Svarstytina, ar Projektu Nr.
Svarstytina, ar Projektu Nr. XIIIP-4099 siūloma BK 147³straipsnio sankcija neturėtų būti papildoma ir kitomis bausmių alternatyvomis, pavyzdžiui, viešaisiais darbais (BK 46 straipsnis) ir laisvės apribojimu (BK 48 straipsnis). Kriminalizavus atlygintiną naudojimąsi asmens seksualinėmis paslaugomis, svarstytina, ar už tokią veiką neturėtų atsakyti ir juridinis asmuo. Pritarti iš dalies Siūlytina papildyti sankciją kitomis bausmių alternatyvomis. Dėl juridinio asmens atsakomybės nustatyto diskutuotina-ar juridinis asmuo gali realiai naudotis seksualinėmis paslaugomis. Spręsti pagr. Komitetui. 2. Lietuvos apeliacinis teismas 2020-02-10 2019 m. lapkričio 27 d. Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gautas Jūsų raštas, kuriuo prašėte pateikti pasiūlymus ir pastabas dėl Baudžiamojo kodekso papildymo 1473 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIIP-4099 ir Administracinių nusižengimų kodekso 487 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto Nr. XIIIP-4100. Atsakydami į Jūsų raštą informuojame, kad Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai iš esmės pritaria įstatymo projekto autorių siekiui mažinti prostitucijos paklausą ir prostitucijai išnaudojamų asmenų skaičių, bet negali vienareikšmiškai pritarti pasirinktam būdui spręsti keliamą problemą. Iš esmės minėtais pakeitimais siūloma numatyti ne administracinę, o baudžiamąją atsakomybę už seksualinių paslaugų pirkimą (t. y. norima kriminalizuoti šią veiką) ir panaikinti administracinę atsakomybę už vertimąsi prostitucija. Tuo pačiu pastebėtina, kad įstatymo projekto autoriai nesiūlo atlygintinio naudojimosi asmens seksualinėmis paslaugomis vertinti kaip nusikaltimo, nes pagal pateiktą projektą tokia veika būtų laikoma baudžiamuoju nusižengimu.
Manytina, kad vien seksualinių paslaugų pirkimo veikos perkėlimas iš Administracinių nusižengimų kodekso į Baudžiamąjį kodeksą nepadės pasiekti pagrindinio siūlomų pakeitimų tikslo, o tam tikrais aspektais tam gali ir pakenkti, nes toks reglamentavimas apsunkins seksualinių paslaugų pirkimo veikų tyrimą ir nagrinėjimą. Tai turės būti daroma pagal gerokai griežtesnes ir ilgesnes Baudžiamojo proceso kodekso procedūras, o tai visais atvejais prailgins laiką nuo tokių veikų padarymo iki asmens nubaudimo. Be to, daugeliu atveju asmeniui paskirta nuobauda bus tokia pati, kokia būtų paskirta pagal Administracinių nusižengimų kodeksą (tikėtina, kad sankcijoje numatyta arešto bausmė, kurios nenumato ANK, būtų skiriama tik retais ir išskirtiniais atvejais, esant pakartotinumui ir pan.). Lietuvoje, kaip ir įstatymo projekto autorių minimose šalyse, kurios pasirinko taip vadinamą Šiaurės šalių kovos su prostitucija modelį, jau yra numatyta gana griežta atsakomybė už tikrai pavojingas veikas - t. y. BK 307 straipsnis, numatantis atsakomybę už pelnymąsi iš kito asmens prostitucijos, taip pat BK 308 straipsnis, numatantis baudžiamąją atsakomybę už asmens įtraukimą už prostituciją. Baudžiamosios atsakomybės numatymas už seksualinių paslaugų pirkimą visais be išimties atvejais, t. y. neapibrėžiant jokių šios veikos išskirtinį pavojingumą atspindinčių požymių, kai iš ties reikėtų spręsti siūlomos arešto bausmės skyrimo klausimą, be jau minėtų neigiamų tokio reglamentavimo padarinių aiškiai prieštarauja pastaruoju metu vykdomai valstybės politikai, kurios tikslas dekriminalizuoti mažiau pavojingas veikas.
Svarstytina, ar siekiant projekto autorių akcentuojamų tikslų, nepakaktų peržiūrėti ANK 487 straipsnio nuostatų, diferencijuojant ir griežtinant atsakomybę už didesnio pavojingumo veikas, susijusias su seksualinių paslaugų pirkimu. Abejonių kelia ir Projektų nuostatos, kuriomis besąlygiškai panaikinama net ir administracinė atsakomybė už vertimąsi prostitucija. Tokiu atveju net ir tie asmenys, kurie versis prostitucija aiškiai laisva valia, tą galės daryti nuolat, bus nebaudžiami, o vertimasis prostitucija iš esmės kaip veika bus legalizuota. Pažymėtina, kad galiojančio ANK 487 straipsnio redakcija (šio straipsnio 4 dalis) ir dabar numato, kad administracinėn atsakomybėn netraukiamas prostitucija vertęsis asmuo, kuris į prostituciją buvo įtrauktas būdamas materialiai, dėl tarnybos ar kitaip priklausomas arba įtrauktas į prostituciją panaudojant fizinę ar psichinę prievartą ar apgaulę, arba bet kokiu būdu įtrauktas į prostituciją būdamas nepilnametis ir (ar) nukentėjo nuo prekybos žmonėmis ir yra pripažintas nukentėjusiuoju baudžiamajame procese. Tokio „saugiklio“ numatymas įstatyme yra pakankama priemonė siekiant nuo bet kokios atsakomybės apsaugoti asmenis, kurie prostitucija verčiasi ne savo noru. Nepritarti Tikėtina sudėtingas ir ilgas tyrimas taptų ypač atgrasia priemone paslaugų pirkėjui. Administracinė atsakomybė nėra proporcinga priemonė atsižvelgiant į nusižengimu sukeliamas ilgalaikes pasekmes teikiančiam seksualines paslaugas asmeniui ir visuomenei. 3. 2 3.
2
departamentas prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Atsakydami į raštą, kuriame buvo prašoma pateikti pastabas ir pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso papildymo 147³straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIIP-4099 ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 487 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto Nr. XIIIP-4100, informuojame, kad pritariame Lietuvos Respublikos Vyriausybės
kodekso papildymo 147³straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIIP-4099 ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 487 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto Nr. XIIIP-4100“ išdėstytoms priežastims, dėl kurių nepritariama minėtiems projektams. Nepritarti Aiškinamajame rašte išdėstyti argumentai dėl lyčių lygybės problemos, prostitucija besiverčiančio ir seksualinės paslaugas už atlygį teikiančio asmens socialinio pažeidžiamumo, latentinių veikų, susijusių su prostitucija (sutenerių fizinis ir psichinis smurtas, priklausomybės narkotinėms medžiagoms išugdymas), manytina, kad administracinė atsakomybė nėra pakankama ir atgrasi priemonė, kalbant apie ženklius asmens orumo pažeidimus, bei keliamą ( nors ne visada tiesiogiai ) didelę moralinę etinę žalą visuomenei. Būtina vertinti ir tai, kad daugeliu atveju atsakomybėn patraukiamas seksualines paslaugas teikiantis asmuo ir taip dar labiau didinamas jo socialinis psichologinis pažeidžiamumas, menkinami gebėjimai gyventi pilnavertį socialinį-asmeninį gyvenimą ateityje. 4. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, susipažinusi su pateiktais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso papildymo 147³ straipsniu įstatymo projektu Nr. XIIIP-4099 (toliau – BK projektas) ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 487 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektu Nr.
XIIIP-4100 (toliau – ANK projektas), teikia šias pastabas. Nepritariame BK projektui. BK projekte siūloma nustatyti baudžiamąją atsakomybę už atlygintinį naudojimąsi asmens seksualinėmis paslaugomis, papildant BK 147³straipsniu, pagal kurį ši veika būtų laikoma baudžiamuoju nusižengimu. Projekto autoriai siekį kriminalizuoti seksualinių paslaugų pirkimą sieja su Jungtinių Tautų konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims 6 straipsnyje numatyta valstybių pareiga imtis visų reikiamų priemonių, įskaitant ir teisines, kad būtų nutraukta prekyba moterimis ir prostitucijoje esančių moterų išnaudojimas. Taip pat remiamasi Lietuvos Respublikos Seimo
seksualinių paslaugų pirkimą" (XII-1464). Vertinant BK projekto aiškinamajame rašte išdėstytus argumentus, jog įstatymų pataisomis siekiama įgyvendinti pažangų Šiaurės šalių kovos su prostitucija modelį, kuriam būdinga tai, kad pagrindinis dėmesys skiriamas žmogaus teisėms bei orumui, o kriminalizuojamos su prostitucija susijusias veikas, baudžiamoji atsakomybė taikoma prostitucijoje išnaudojamiems asmenims, pažymėtina, kad nekvestionuojamas poreikis skirtį didesnį dėmesį prostitucija besiverčiančių asmenų teisių apsaugai, tačiau abejotina ar baudžiamosios atsakomybės už atlygintinį naudojimąsi asmens seksualinėmis paslaugomis nustatymas yra vieninelė ir pati tinkamiausia priemonė šiems tikslams įgyvendinti. Manytina, kad šiuo metu Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 487 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už atlygintinį naudojimąsi prostitucijos paslaugomis yra pakankama valstybės nustatyta teisinė priemonė, kuri išreiškia valstybės neigiamą požiūrį į prekybą moterimis ir prostitucijoje esančių moterų išnaudojimą.
Kriminalizuoti šią veiką netikslinga dėl šių priežasčių: Nepritarti „Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 487 straipsnyje numatyta administracinė atsakomybė už atlygintinį naudojimąsi prostitucijos paslaugomis yra pakankama valstybės nustatyta teisinė priemonė, kuri išreiškia valstybės neigiamą požiūrį į prekybą moterimis ir prostitucijoje esančių moterų išnaudojimą.“ – manytina, kad tai yra ydinga nuostata , nes yra neįvertinamos naudojimosi seksualinėmis paslaugomis pasekmės seksualines paslaugas teikiančio asmens orumui, jo gebėjimui kurti orų gyvenimą ateityje, auklėti vaikus, gebėti kurti šeimyninius santykius, gerai jaustis visuomenėje. Taip pat neįvertinami šalutiniai latentiniai veiksniai , kuria dažniausiai lydi paslaugos teikėją – sutenerių priežiūra, pratinimas prie narkotinių medžiagų. 4.1
prokuratūra
1Kyla abejonių, ar nebus pažeistas ultima ratio principas. Teismų praktikoje akcentuojama nuostata, kad baudžiamoji atsakomybė
demokratinėje visuomenėje turi būti suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė, naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti (Lietuvos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2003 m. birželio 10 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). Be to, baudžiamoji atsakomybė neturėtų būti taikoma kaip socialinės kontrolės būdas. Nepritarti (argumentai aukščiau ir PD išvadoms)
prokuratūra 2.
prokuratūra
2Pažymėtina,
kad asmens ir visuomenės apsaugai ir gynimui nuo nusikalstamų kėsinimųsi skirti ištekliai (materialiniai, žmogiškieji ir kt.) turi būti skirstomi ir naudojami racionaliai (Lietuvos Konstitucinis Teismas, 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). BK 147³ straipsnio projekte numatyto baudžiamojo nusižengimo tinkamas ištyrimas praktikoje gali būti susijęs su didelėmis laiko sąnaudomis ir neproporcingais tyrimo kaštais. Siekiant patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenis už numatomas kriminalizuoti veikas, neabejotinai iškils ilgai užtrunkančių ir specialių žinių reikalaujančių tyrimų poreikis. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad, tiriant baudžiamąjį nusižengimą, negalimas ingaindalies procesinių prievartos priemonių taikymas. Tai riboja šių veikų ištyrimo galimybes, dėl ko siekiama įtvirtinti norma gali tapti neefektyvi. Sudėtingas tyrimas ir procedūros tikėtina bus daug atgrasesnė priemonė nei „susimokėjau ir toliau elgiuosi kaip man patinka“ veiką darančiam asmeniui, todėl tikėtina, kad tokių veikų mažės. 4.3
prokuratūra
yra formali, nereikalaujanti naudojimosi seksualinėmis paslaugomis fakto. Esant tokiai formuluotei, baudžiamoji atsakomybė kiltų ir asmeniui, inicijavusiam kontaktą su seksualines paslaugas atlygintinai siūlančiu asmeniu (pvz., už tai, kad asmuo paskambintų/atrašytų nurodytu kontaktu, klausdamas paslaugos kainos). Toks teisinis reglamentavimas kriminalizuotų veiksmus, kurių reguliavimas neturėtų būti priskiriamas baudžiamojo įstatymo reguliavimo sričiai. Pritarti Siūlyti pagrindiniam komitetui tikslinti formuluotę. 4.4 Generalinė prokuratūra Nacionalinė teismų administracija, susipažinusi su Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto derinti pateiktu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso papildymo 147³ straipsniu įstatymo projektu Nr.
XlIIP-4099 ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 487 straipsnio pripažinimo netekusiu galios Įstatymo projektu Nr. XIIIP-4100 (toliau - Įstatymų projektai), teikia pastabas dėl siūlomų teisinio reguliavimo priemonių ir jų įgyvendinimo pasekmių. Įstatymų projektų pakeitimais siūloma kriminalizuoti atlygintinį naudojimąsi asmens seksualinėmis paslaugomis, kartu panaikinant administracinę atsakomybę ne tik už atlygintinį naudojimąsi prostitucijos paslaugomis, bet ir už vertimąsi prostitucija. Pažymėtina, kad naudojantis prostitucijos paslaugomis yra pažeidžiami svarbūs teisiniai gėriai: visuomenės dorovės normos, viešoji tvarka, tačiau atlygintinis naudojimasis savanoriškai teikiamomis prostitucijos paslaugomis objektyviai negali būti vertinamas kaip toks pavojingas veikimas, kurio teisinė apsauga būtų įmanoma tik kraštutinėmis baudžiamosios teisės priemonėmis. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra akcentavęs, kad siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visada tikslinga atitinkamas veikas pripažinti nusikaltimais ir taikyti už jas pačias griežčiausias priemones - kriminalines bausmes; kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu priemonėmis, inter alia, administracinėmis sankcijomis (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai).
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Įstatymų projektų aiškinamajame rašte siekiant pagrįsti valstybės baudžiamosios politikos griežtinimo poreikį, iš esmės kalbama apie prekybą žmonėmis bei asmenų išnaudojimą prostitucijai panaudojant prieš juos fizinę, seksualinę ar kitokio pobūdžio prievartą, tačiau siūlomi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso pakeitimai nėra tiesiogiai susiję su asmens išnaudojimu prostitucijai, seksualine prievarta ar kitais prievartinio pobūdžio veiksmais. Todėl konstatuotina, kad Įstatymų projektų aiškinamajame rašte net nėra pagrindžiamas naujos nusikalstamos veikos kriminalizavimo poreikis. Administracinių nusižengimų kodekso 487 straipsnyje už vertimąsi prostitucija ir už atlygintinį naudojimąsi prostitucijos paslaugomis numatyta administracinė atsakomybė. Tačiau Įstatymų projektais siūloma atsisakyti administracinės atsakomybės už vertimąsi prostitucija ir už atlygintinį naudojimąsi prostitucijos paslaugomis, o baudžiamąją atsakomybę numatyti tik už atlygintinį naudojimąsi asmens seksualinėmis paslaugomis. Tai reiškia, kad, panaikinus administracinę atsakomybę, už vertimąsi prostitucija apskritai nebūtų taikoma jokia teisinė atsakomybė, t. y. nebūtų jokio teisinio pagrindo laikyti šią veiklą neteisėta.
Įstatymų projektų aiškinamajame rašte nurodyta, kad sekso paslaugų kriminalizavimas ir administracinės atsakomybės už vertimąsi prostitucija panaikinimas yra svarbus siekiant sumažinti į prostituciją įtrauktų asmenų tolesnį viktimizavimą. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis už vertimąsi prostituciją 2015-2019 laikotarpiu buvo nubausta 799 asmenys (iš jų pakartotinai padarę minėtą nusižengimą - 543), už atlygintiną naudojimąsi prostitucijos paslaugomis - 104 (iš jų pakartotinai padarę minėtą nusižengimą
Būtina įvertinti seksualinių paslaugų teikimo socialinius aspektus, ilgalaikes pasekmes asmeniui, taip pat ir latentinių veikų ( latentinę netiesioginę prievartą) poveikį neva savanoriškam paslaugos teikimui. Daugiau argumentų prie PD, GP kitų pasiūlymų) pasiūlymo. Sutenerių globa, paslaugos teikėjo pratinimas prie narkotikų ir t.t Kelia abejonių, ar gali būti užtikrinamas teisingumas, , kai vertinant poreikį tobulinant teisės aktus, vadovaujamasi formalia statistika, žinant reiškinio latentiškumą, ir matoma tik tiesiogiai sukelta (nesukelta) žala asmeniui. Tačiau nėra reaguojama į kokybinius tyrimus apie giluminį socialinio reiškinio pasekmių mastą, su šia veika susijusias kitas latentines, visuomenei kenkiančias veikas, taip atsisakoma kompleksinio požiūrio į nusikalstamas veikas žmogaus orumui. ir jų keliamą žalą. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1 Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020-01-20 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2019 m. lapkričio
punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso papildymo 147³ straipsniu įstatymo projektui Nr. XIIIP-4099 (toliau – BK projektas) ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 487 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektui Nr. XIIIP-4100 (toliau – ANK projektas) (toliau kartu – Įstatymų projektai) dėl šių priežasčių:
Nepritarti Būtina įvertinti seksualinių paslaugų teikimo socialinius aspektus, ilgalaikes pasekmes asmeniui, taip pat ir latentinių veikų ( latentinę netiesioginę prievartą) poveikį neva savanoriškam paslaugos teikimui. Daugiau argumentų prie PD, GP kitų pasiūlymų) pasiūlymo. Sutenerių globa, paslaugos teikėjo pratinimas prie narkotikų ir t.t 1.1 Lietuvos
kriminalizuoti atlygintinį naudojimąsi asmens seksualinėmis paslaugomis, kartu panaikinant administracinę atsakomybę ne tik už atlygintinį naudojimąsi prostitucijos paslaugomis, bet ir už vertimąsi prostitucija. Įstatymų projektų aiškinamajame rašte nurodoma, kad tokie reglamentavimo pokyčiai yra būtini, siekiant sumažinti prostitucijai išnaudojamų asmenų skaičių ir prostitucijos paklausą. Siekiant pagrįsti valstybės baudžiamosios politikos griežtinimo poreikį, aiškinamajame rašte iš esmės kalbama apie prekybą žmonėmis, prostitucijos vergovę bei asmenų išnaudojimą prostitucijai panaudojant prieš juos fizinę, seksualinę ar kitokio pobūdžio prievartą.
Tačiau, nepaisant aiškinamajame rašte išdėstytų argumentų, siūlomi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) pakeitimai nėra tiesiogiai susiję su asmens išnaudojimu prostitucijai, seksualine prievarta ar kitais prievartinio pobūdžio veiksmais. BK projektu siūloma kriminalizuoti atlygintinį naudojimąsi savanoriškai teikiamomis seksualinėmis paslaugomis, t. y. siūloma nauja baudžiamojo įstatymo norma nėra susijusi su aiškinamajame rašte išdėstytais argumentais, kuriais grindžiamas naujos nusikalstamos veikos kriminalizavimo poreikis. Pritarti iš dalies Siūlyti tobulinti įstatymo projektą, nustatant baudžiamąją atsakomybę už atlygintiną naudojimąsi asmens seksualinėmis paslaugomis XLIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai dorovei“. Atsižvelgti į tai, kad tiesiogiai matomas „paslaugos teikimo savanoriškumas“ dažniausiai gali būti palydėtas sutenerio „globos“; narkotikų poveikio, kitų netiesioginių aplinkybių ir veikų. 1.1.1 Lietuvos
dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims, pagal kurią valstybės privalo imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų nutraukta prekyba moterimis ir į prostituciją įtrauktų moterų išnaudojimas, taip pat atitinkamos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatos, kurios, Įstatymų projektų rengėjų vertinimu, yra svarbios atlygintinio naudojimosi asmens savanoriškai teikiamomis seksualinėmis paslaugomis kriminalizavimui.
Pirma, nurodytuose tarptautiniuose dokumentuose akcentuojama būtinybė kovoti su prekyba žmonėmis, prostitucijos paslaugas teikiančių moterų kankinimu, išnaudojimu priverstiniam darbui bei su kitokiais prievartinio pobūdžio veiksmais. Su BK projektu siūlomu atlygintinio naudojimosi asmens savanoriškai teikiamomis seksualinėmis paslaugomis kriminalizavimu nurodyti tarptautiniai dokumentai neturi tiesioginių sąsajų, kadangi juose kalbama apie tokias nusikalstamas veikas kaip: pelnymasis iš kito asmens prostitucijos (BK 307 straipsnis), asmens įtraukimas į prostituciją (BK 308 straipsnis), prekyba žmonėmis, įskaitant atvejus, siekiant išnaudoti prostitucijai (BK 147, 157 straipsniai), asmens išnaudojimas priverstiniam darbui ar paslaugoms teikti (BK 147¹ straipsnis) ir pan. Antra, atlikti naujausi tarptautiniai moksliniai tyrimai rodo, kad įstatymų pakeitimai, susiję tik su seksualinių paslaugų pirkimo kriminalizavimu, užsienio šalyse neturėjo įtakos seksualinių paslaugų pirkimo paklausos ar prekybos žmonėmis dėl seksualinio išnaudojimo mažėjimui. Šiuo metu galiojantis BK 147² straipsnis jau numato baudžiamąją atsakomybę už bet kokį naudojimąsi (atlygintinį ar neatlygintinį) asmens teikiamomis seksualinėmis paslaugomis, kai asmuo tokias seksualines paslaugas teikia dėl to, kad prieš jį išnaudojimo tikslais buvo panaudotas fizinis smurtas, grasinimai, apgaulė arba kiti prievartinio pobūdžio veiksmai. Ypatinga teisinė apsauga aptariamu aspektu taikoma nepilnamečiams.
BK 151¹ straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė už lytinės aistros tenkinimą su nepilnamečiu asmeniu pasiūlant, pažadant suteikti ar suteikiant pastarajam už tai pinigų ar kitokios formos atlygį, t. y. už atlygintinį naudojimąsi nepilnamečio asmens savanoriškai teikiamomis seksualinėmis paslaugomis. Už tokį nusikaltimą baudžiamasis įstatymas numato itin griežtą laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmę, o tai papildomai apsaugo nepilnamečius asmenis nuo bet kokio atlygintinio naudojimosi jų teikiamomis seksualinėmis paslaugomis arba nuo nepilnamečių išnaudojimo prostitucijai. Dėl šių priežasčių galiojančios baudžiamojo įstatymo normos yra tinkamai suderintos su tarptautiniais ir Europos Sąjungos (pavyzdžiui, 2011 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos, pakeičianti Tarybos pamatinį sprendimą 2002/629/TVR) teisės aktais, kiek tai susiję su baudžiamosios atsakomybės numatymu už naudojimąsi asmens teikiamomis seksualinėmis paslaugomis, jeigu prieš tokį asmenį buvo panaudoti bet kokio pobūdžio prievartiniai veiksmai (nepilnamečių asmenų atveju – net ir nesant jokios prievartos). Nepritarti 1.1.2 Lietuvos
prostitucija, tiek už atlygintinį naudojimąsi prostitucijos paslaugomis numatyta administracinė atsakomybė. Įstatymų projektais siūloma atsisakyti administracinės atsakomybės ir už vertimąsi prostitucija, ir už atlygintinį naudojimąsi prostitucijos paslaugomis, o baudžiamąją atsakomybę numatyti tik už atlygintinį naudojimąsi asmens seksualinėmis paslaugomis.
Tai reiškia, kad už vertimąsi prostitucija, panaikinus administracinę atsakomybę, apskritai nebūtų taikoma jokia teisinė atsakomybė, t. y. nebūtų jokio teisinio pagrindo laikyti šią veiklą neteisėta, tačiau kartu prostitucijos paslaugų teikimas nebūtų ir teisiškai sureguliuota (įteisinta) veikla. Taip Įstatymų projektais sukuriamas teisinio reguliavimo esminis prieštaringumas, kai tam tikri veiksmai (vertimasis prostitucija) nebūtų draudžiami, bet ir nebūtų legalizuoti. Be to, siūlomas teisinis reguliavimas neatitinka pagrindinių Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų teisėkūros principų, iš kurių vienas – aiškumo, reiškiantis, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, suprantamas ir nedviprasmiškas. Kartu būtų paneigta visuomenėje nusistovėjusių vertybių sistema, pagal kurią prostitucija iki šiol buvo traktuojama kaip veikla, kuri pažeidžia visuotinai priimtinas dorovės normas ir yra netoleruotina visuomenėje, t. y. taptų neaišku, ar dorovė kaip viena iš pamatinių visuomenės vertybių vis dar yra ginama ir saugoma įstatymo. Įsigaliojus Įstatymų projektams, visuomenė susidarytų klaidingą požiūrį, kad prostitucija pripažįstama legalia ir visuotinai priimtina elgesio norma, o tai sukeltų visiškai priešingas pasekmes nei tos, kurių siekiama administracinės atsakomybės už vertimąsi prostitucija panaikinimu. Nepritarti Aiškinamajame rašte išdėstyti argumentai dėl socialinio asmens pažeistumo sukeltų problemų ir su tuo susijusio jo vertimosi prostitucija. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai (argumentai): 6.1. Sprendimas:
Pritarti įstatymo projektui, 6.2.
Pasiūlymas: siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į komiteto išvadas. 7. Balsavimo rezultatai: 4 -už; 2- prieš; 1-susilaikė. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Kęstutis Smirnovas; Sergejus Jovaiša. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė:-. Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik Komiteto biuro patarėja Eglė Lukšienė, 239 6809