Projekto lyginamasis variantas
2019 m. d. Nr. Vilnius
1Pakeisti 5 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Į Garantinį fondą 0,16 0,1 procento dydžio įmokas nuo
darbuotojams, kuriems taikomi Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktai, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, moka:
išskyrus Lietuvos banką, biudžetines įstaigas, politines partijas, profesines sąjungas, religines bendruomenes ir bendrijas;
1Pakeisti 14 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Darbdaviai, išskyrus biudžetines įstaigas ir Lietuvos banką, į Ilgalaikio darbo
išmokų fondą moka 0,16 0,1 procento nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, dydžio įmokas“. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS
Teikia Seimo narys ALGIRDAS
Projekto XIIIP-4097(2) lyginamasis variantas
NEMOKIAM IR ILGALAIKIO DARBO IŠMOKŲ ĮSTATYMO Nr. XII-2604 5, 6, 10 IR 14 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
2019 m. d. Nr. Vilnius
1Pakeisti 5 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Į Garantinį fondą 0,16 0,1 procento dydžio įmokas nuo
darbuotojams, kuriems taikomi Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktai, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, moka:
išskyrus Lietuvos banką, biudžetines įstaigas, politines partijas, profesines sąjungas, religines bendruomenes ir bendrijas;
1Pakeisti 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Garantinio fondo lėšos naudojamos šioms iki paraiškos skirti lėšų iš Garantinio
fondo (toliau – paraiška) pateikimo administratoriui dienos darbuotojams neišmokėtoms išmokoms:
kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš darbuotojo atleidimo dieną, priskaičiuotų darbuotojui su darbo santykiais susijusių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, 3/4 sumos ir neviršijančiam kalendorinio ketvirčio, einančio prieš nutarties iškelti bankroto bylą arba kreditorių susirinkimo nutarimo bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka priėmimo dienos mėnesį, Lietuvos statistikos departamento skelbiamų trijų šalies ūkio vidutinių mėnesinių bruto darbo užmokesčių sumos.
Kai užpraeitą kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš darbuotojo atleidimo dieną, priskaičiuotų darbuotojui su darbo santykiais susijusių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, suma yra mažesnė už tris minimaliąsias mėnesines algas arba tokios sumos nebuvo, laikoma, kad maksimali išmoka nesumokėtam darbo užmokesčiui atlyginti yra lygi trijų minimaliųjų mėnesinių algų sumai;
vienos dviejų minimaliosiosų mėnesinėsių algosų;
kodeksas) 56 straipsnio 2 dalyje, 57 straipsnio 8 dalyje, 62 straipsnio 3 dalyje, ar Darbo kodekso 218 straipsnio 4 dalyje numatytam vidutiniam darbo užmokesčiui už priverstinės pravaikštos laiką ir kompensacijai, neviršijančiai dviejų trijų minimaliųjų mėnesinių algų sumos;
mėnesinėsių algosų;
susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo nustatytam žalos atlyginimui dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga, kai ši prievolė šiame punkte nurodyto įstatymo nustatyta tvarka nepereina valstybei“.
Kai užpraeitą kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš darbuotojo atleidimo dieną, priskaičiuotų darbuotojui su darbo santykiais susijusių pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, suma yra mažesnė už tris minimaliąsias mėnesines algas arba tokios sumos nebuvo, laikoma, kad maksimali išmoka nesumokėtam darbo užmokesčiui atlyginti yra lygi trijų minimaliųjų mėnesinių algų sumai;
vienos dviejų minimaliosiosų mėnesinėsių algosų;
kodeksas) 56 straipsnio 2 dalyje, 57 straipsnio 8 dalyje, 62 straipsnio 3 dalyje, ar Darbo kodekso 218 straipsnio 4 dalyje numatytam vidutiniam darbo užmokesčiui už priverstinės pravaikštos laiką ir kompensacijai, neviršijančiai dviejų trijų minimaliųjų mėnesinių algų sumos;
mėnesinėsių algosų;
susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo nustatytam žalos atlyginimui dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga, kai ši prievolė šiame punkte nurodyto įstatymo nustatyta tvarka nepereina valstybei“. 3 straipsnis. 10 straipsnio 1 dalies pakeitimas
išdėstyti taip: „1.
Teisę į ilgalaikio darbo išmoką turinčiam darbuotojui, jį atleidus iš darbo ir kai tarp jo ir darbdavio per trijų mėnesių laikotarpį po atleidimo nesudaroma nauja darbo sutartis, iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo skiriama:
išmoka – kai darbo santykiai su darbdaviu atleidimo iš darbo dieną tęsėsi nuo penkerių iki dešimt metų;
darbo išmoka – kai darbo santykiai su darbdaviu atleidimo iš darbo dieną tęsėsi nuo dešimt iki dvidešimt penkiolikos metų;
darbo išmoka – kai darbo santykiai su darbdaviu atleidimo iš darbo dieną tęsėsi dvidešimt ir daugiau metų nuo penkiolikos iki dvidešimt metų;
4) 77,58 procento keturių jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio ilgalaikio darbo išmoka – kai darbo santykiai su darbdaviu atleidimo iš darbo dieną tęsėsi dvidešimt ar daugiau metų“. 4 straipsnis. 14 straipsnio 3 dalies pakeitimas
1Pakeisti 14 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Darbdaviai, išskyrus biudžetines įstaigas ir Lietuvos banką, į Ilgalaikio darbo
išmokų fondą moka 0,16 0,1 procento nuo Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, dydžio įmokas“. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS
Teikia Seimo narys Algirdas Sysas
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Įstatymo projektą parengti paskatino Socialinių reikalų ir darbo komitete svarstomas Garantinio fondo 2018 m. ataskaitų rinkinys bei Ilgalaikio darbo išmokų fondo ir Garantinio fondo
fondai dirba jau ne vienerius metus, jų lėšos pastoviai auga ir yra didesnės nei kasmetinės išlaidos. Abiejų biudžetų fondų sąmatose matosi, kad jų biudžetas 2020 m. pabaigoje sieks beveik po 100 mln. eurų. Kadangi fondų administravimui ir išmokoms tokios lėšos yra perteklinės, todėl likutis saugomas banke, kurio išlaikymas siekia beveik 85 tūkst. eurų. Todėl siūlau sumažinti įmokas į šiuos fondus nuo 0,16 procento iki 0,1 procento. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Pirminis įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas Seimo narys Algirdas Sysas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu į Garantinį bei Ilgailaikio darbo išmokų fondus darbdaviai moka 0,16 procento dydžio įmokas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Projektu siūloma sumažinti įmokas į Garantinio ir Ilgalaikio darbo išmokų fondus nuo 0,16 procento iki 0,1 procento, siekiant sumažinti darbdavių mokestinę naštą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6.
priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo projektas turės teigiamos įtakos verslo sąlygoms, nes darbdaviai mokės mažesnes įmokas į Garantinio ir Ilgalaikio darbo išmokų fondus. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar kitos institucijos per įstatyme nustatytą laikotarpį turės priimti įstatymą įgyvendinančiuosius teisės aktus. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Įstatymo įgyvendinimui lydimųjų teisės aktų nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymo įgyvendinimas neturės įtakos valstybės biudžetui. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Negauta. 14.
žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: "Garantinis fondas; Ilgalaikio darbo išmokų fondas". 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo narys Algirdas Sysas
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Įstatymo projektą parengti paskatino Socialinių reikalų ir darbo komitete svarstomas Garantinio fondo 2018 m. ataskaitų rinkinys bei Ilgalaikio darbo išmokų fondo ir Garantinio fondo
fondai dirba jau ne vienerius metus, jų lėšos pastoviai auga ir yra didesnės nei kasmetinės išlaidos. Abiejų biudžetų fondų sąmatose matosi, kad jų biudžetas 2020 m. pabaigoje sieks beveik po 100 mln. eurų. Kadangi fondų administravimui ir išmokoms tokios lėšos yra perteklinės, todėl likutis saugomas banke, kurio išlaikymas siekia beveik 85 tūkst. eurų. Todėl siūlau sumažinti įmokas į šiuos fondus nuo 0,16 procento iki 0,1 procento. Taip pat siūloma padidinti Garantinio fondo išmokas darbuotojams, nes išmokos labai nedidelės ir jų gavėjų skaičius nuolat mažėja. Pvz: 2019 m. planuojamas gavėjų skaičius buvo 9150, o laukiama 7462. Įstatymo projektu siūloma padidinti ir Ilgalaikio darbo išmokas, nes svarstant Darbo kodekso pakeitimus buvo tikėtasi žymiai didesnio atleistųjų skaičiaus, kurie galėtų pasinaudoti išmokomis. 2019 m. laukiama, kad pasinaudos ne daugiau kaip 10 tūkst. darbuotojų, o įmokos viršija išlaidas tris kartus. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Pirminis įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas Seimo narys Algirdas Sysas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu į Garantinį bei Ilgailaikio darbo išmokų fondus darbdaviai moka 0,16 procento dydžio įmokas. Dabartinis teisės reguliavimas nepatenkina lūkesčių, kuriuos svarstant ir priimant šiuos įstatymus turėjo socialiniai partneriai.
Vietoje išmokų darbuotojams, dalis lėšų sumokomos kaip išlaidos laikant laisvus pinigus bankuose. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Projektu siūloma sumažinti įmokas į Garantinio ir Ilgalaikio darbo išmokų fondus nuo 0,16 procento iki 0,1 procento, siekiant sumažinti darbdavių mokestinę naštą. Padidinti Garantinio fondo išmokas darbuotojams, nes išmokos labai nedidelės ir jų gavėjų skaičius nuolat mažėja. Taip pat padidinti ir Ilgalaikio darbo išmokas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo projektas turės teigiamos įtakos verslo sąlygoms, nes darbdaviai mokės mažesnes įmokas į Garantinio ir Ilgalaikio darbo išmokų fondus. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar kitos institucijos per įstatyme nustatytą laikotarpį turės priimti įstatymą įgyvendinančiuosius teisės aktus. 9.
projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Įstatymo įgyvendinimui lydimųjų teisės aktų nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymo įgyvendinimas neturės įtakos valstybės biudžetui. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: "Garantinis fondas;
Ilgalaikio darbo išmokų fondas; išmokos". 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo narys Algirdas Sysas
2019-10-29
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
projektą straipsniu, nustatančiu jo įsigaliojimo datą, susietą su biudžetiniais metais. 2. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus:
skaičius ir žodis „3 dalies“;
Prezidentas“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
NEMOKIAM IR ILGALAIKIO DARBO IŠMOKŲ ĮSTATYMO NR. XII-2604 5, 6, 10 IR 14 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
2019-11-05
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
projektą straipsniu, nustatančiu jo įsigaliojimo datą, susietą su biudžetiniais metais. 2. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2020 m. sausio 1 d. įsigalios Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo Nr. XII-2604 2, 3, 5, 6, 7, 8, 10 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr.XIII-2227, todėl įstatymo projekte siūlomi pakeitimai turėtų būti tarpusavyje derinami su įsigaliosiančiu teisiniu reguliavimu, antraip, priklausomai nuo pasirinktos įstatymo projekto įsigaliojimo datos, vienas iš nustatytų teisinių reguliavimų gali būti paneigtas kitu teisiniu reguliavimu arba sukurtos teisinio reguliavimo spragos. 3. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalį, šiame įstatyme nustatytomis sąlygomis iš biudžetinių įstaigų ir Lietuvos banko atleistiems asmenims šiame įstatyme nustatyto dydžio ilgalaikio darbo išmokas moka juos atleidęs darbdavys, todėl į siūlomą teisinį reguliavimą turėtų būti atsižvelgta nustatant minėtų įstaigų darbo užmokesčio fondo lėšas. 4. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus:
1) įstatymo projekto 1, 2, 3 ir 4 straipsnių pavadinimuose brauktini pertekliniai skaičius ir žodis „3 dalies“, „1 dalies“;
2) įstatymo projekto 1, 2, 3 ir 4 straipsnių vienintelės dalys nenumeruotinos;
3) įstatymo projekto 3 straipsnio pakeitimo esmėje brauktini žodžiai „bei papildyti“;
4) įstatymą pasirašančio asmens pareigos rašytinos taip: „Respublikos Prezidentas“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]