P rojekto lyginamasis variantas
2019 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 60 straipsnio pakeitimas Pakeisti 60 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Mokykloje gali veikti ir kitos mokyklos savivaldos institucijos (mokytojų, mokinių, tėvų (globėjų, rūpintojų). Progimnazijose, pagrindinėse mokyklose ir gimnazijose mokytojų, mokinių, tėvų (globėjų, rūpintojų) tarybos yra privalomos.
“ 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Edmundas Pupinis
P rojekto XIIIP-4081 lyginamasis variantas
1 straipsnis. 60 straipsnio pakeitimas Pakeisti 60 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Mokykloje gali veikti veikia ir kitos mokyklos savivaldos institucijos (mokytojų, mokinių, tėvų (globėjų, rūpintojų).“ 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. rugsėjo 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 (toliau – įstatymas) 60 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau - įstatymo projektas) rengiamas siekiant nustatyti, jog visose šalies progimnazijose, pagrindinėse mokyklose ir gimnazijose veiktų mokyklos savivaldos institucijos – mokytojų, mokinių ir tėvų (globėjų, rūpintojų) tarybos. Pagal šiuo metu galiojantį įstatymą, mokyklos gali, bet neprivalo įsteigti minėtų savivaldos institucijų. Reikalavimas įsteigti atstovaujamąsias tarybas šalies bendrojo ugdymo įstaigose (išskyrus pradines mokyklas), kuriose tokie organai iki šiol neveikė, užtikrintų platesnį vienų svarbiausių mokyklos bendruomenės grupių – mokytojų, mokinių ir tėvų (globėjų, rūpintojų) – atstovavimą sprendžiant mokyklos klausimus, stipresnį atitinkamų bendruomenių įsitraukimą priimant sprendimus, demokratiškesnį mokyklos valdymą. Be to, būtų tobulinami moksleivių „minkštieji“ įgūdžiai –
prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išleistoje knygoje „Savivaldos gidas: mokinių savivaldos organizavimas ir vadyba“ teigiama, jog mokinių savivaldos institucijose skatinamas pilietinis aktyvumas, ugdoma kolektyvinė atsakomybė, mokomasi spręsti kilusius iššūkius ir problemas, planuoti laiką, skatinama socialinė atsakomybė, padedami darbo komandoje pagrindai. Apie būtinybę šalies mokyklose turėti mokinių savivaldos institucijas pasisako ir Lietuvos moksleivių sąjunga (LMS) – sąjungos atstovų nuomone, esant dabartiniam reguliavimui, kai dalyje šalies mokyklų mokinių tarybos tiesiog neegzistuoja, apribojama mokinių teisė atstovauti ir būti atstovaujamiems.
Išvardinti argumentai leidžia teigti, jog siekis įstatymo projektu įtvirtinti nuostatą dėl mokyklos savivaldos institucijų (mokytojų, mokinių, tėvų (globėjų, rūpintojų) tarybų) privalomo įsteigimo šalies mokyklose yra tikslingas ir reikalingas. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto rengėjas – Seimo narys Edmundas Pupinis. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme nurodoma, jog mokykloje, be mokyklos tarybos, gali veikti ir kitos mokyklos savivaldos institucijos (mokytojų, mokinių, tėvų (globėjų, rūpintojų). 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projektu siūloma numatyti, kad progimnazijose, pagrindinėse mokyklose ir gimnazijose mokytojų, mokinių, tėvų (globėjų, rūpintojų) tarybos būtų privalomos. Laukiami rezultatai: platesnis vienų svarbiausių mokyklos bendruomenės grupių – mokytojų, mokinių ir tėvų (globėjų, rūpintojų) – atstovavimas sprendžiant mokyklos klausimus, stipresnis bendruomenių įsitraukimas priimant sprendimus, demokratiškesnis mokyklos valdymas, moksleivių „minkštųjų“ įgūdžių tobulinimas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiamo atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6.
įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymo įgyvendinimas korupcijai ir kriminogeninei situacijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo projekte siūlomi pakeitimai verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kok ius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar pripažinti netekusiais galio :
Priėmus įstatymo projektą, keisti teisės aktų nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos reikalavimų ir atitinka bendrines lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir atitinka Europos Sąjungos teisės aktus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų,
Įstatymo projektui įgyvendinti naujų įstatymo projektų parengti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymo įgyvendinimas papildomų biudžeto lėšų nepareikalaus. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14.
14Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „ Eurovoc “ terminus, temas bei sritis:
Mokyklos savivalda, savivaldos institucija, mokykla, mokytojų taryba, mokinių taryba, tėvų (globėjų, rūpintojų) taryba. 16. Kiti , iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo narys Edmundas Pupinis
Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Projektu siūloma papildyti keičiamo Švietimo įstatymo 60 straipsnio 6 dalį, numatančią, kad mokykloje gali veikti ir kitos mokyklos savivaldos institucijos (mokytojų, mokinių, tėvų (globėjų, rūpintojų), ir nustatyti, kad progimnazijose, pagrindinėse mokyklose ir gimnazijose mokytojų, mokinių, tėvų (globėjų, rūpintojų) tarybos yra privalomos . Šis siūlymas ginčytinas dėl kelių priežasčių. Pirma, imperatyvus reikalavimas sudaryti mokyklos savivaldos institucijas nedera su bendruoju mokyklos savivaldos institucijų sudarymo ir veiklos savanoriškumo pagrindu principu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Švietimo įstatymo 60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad mokyklos savivaldos institucijų įvairovę, jų kompetenciją ir sudarymo principus įteisina mokyklos įstatai. Pažymėtina, kad mokyklos savivalda grindžiama švietimo tikslais, mokykloje vykdomomis švietimo programomis ir susiklosčiusiomis tradicijomis, todėl įvairiose mokyklose savivaldos institucijų poreikis, mokyklos bendruomenės asmenų suinteresuotumas kolegialiai spręsti tam tikrus klausimus, mokinių ar tėvų siekis aktyviau dalyvauti mokyklos veikloje gali iš esmės skirtis. Kitose mokyklose, kuriose veikia stiprios ir aktyvios mokyklos tarybos, dalyvaujančios visų svarbiausių klausimų sprendime, jokio poreikio steigti papildomas savivaldos institucijas apskritai gali nebebūti.
Antra, nei iš projekto, nei iš projekto aiškinamojo rašto nėra aišku, koks būtų tokių privalomų papildomų mokyklos savivaldos institucijų veiklos tikslas ir funkcijos, jų santykis su aukščiausiąja mokyklos savivaldos institucija – mokyklos taryba, už šių „privalomų“ savivaldos institucijos steigimą atsakingas asmuo ar subjektas. Kita vertus, svarstytina apskritai galimybė įstatymu nustatyti atsakingą subjektą, nes savanoriškumo pagrindu veikiančių institucijų steigimas priklauso išimtinai nuo steigime dalyvausiančių asmenų (mokinių, mokytojų ar tėvų) laisvo apsisprendimo, todėl tuo atveju, jei mokiniai, mokytojai ar tėvai nepareikštų noro steigti šias institucijas, jos paprasčiausiai negalėtų būti steigiamos ir veikti, nepriklausomai nuo imperatyvios įstatymo normos dėl jų privalomo įsteigimo. Projekte taip pat neatskleistos kilsiančios teisinės pasekmės tuo atveju, jeigu šios privalomos institucijos laisvu mokyklos bendruomenės atstovų apsisprendimu, vis dėlto, nebūtų įsteigtos. Trečia, iš projekto nuostatų nėra aišku, ar progimnazijose, gimnazijose ir pagrindinėse mokyklose turėtų būti steigiamos ir mokytojų, ir mokinių, ir tėvų (globėjų, rūpintojų) tarybos, ar, vis dėlto, turėtų būti privalomai steigiama bent viena savivaldos institucija, kurios nariai galėtų
(turėtų) būti mokiniai, mokytojai ir tėvai (globėjai, rūpintojai). Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. jelena.jarmakovic @lrs.lt E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. edvinas.musinskis @lrs.lt
Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Projektu siūloma pakeisti Švietimo įstatymo 60 straipsnio 6 dalį, ir nustatyti, kad mokykloje ne gali veikti (kaip numatyta galiojančioje įstatymo redakcijoje), o veikia ir kitos mokyklos savivaldos institucijos (mokytojų, mokinių, tėvų (globėjų, rūpintojų). Šis siūlymas netiesiogiai suponuoja imperatyvų reikalavimą sudaryti veikiančias mokyklos savivaldos institucijas. Tačiau pažymėtina, kad toks reguliavimas nedera su bendruoju mokyklos savivaldos institucijų sudarymo ir veiklos savanoriškumo pagrindu principu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Švietimo įstatymo 60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad mokyklos savivaldos institucijų įvairovę, jų kompetenciją ir sudarymo principus įteisina mokyklos įstatai. Pažymėtina, kad mokyklos savivalda grindžiama švietimo tikslais, mokykloje vykdomomis švietimo programomis ir susiklosčiusiomis tradicijomis, todėl įvairiose mokyklose savivaldos institucijų poreikis, mokyklos bendruomenės asmenų suinteresuotumas kolegialiai spręsti tam tikrus klausimus, mokinių ar tėvų siekis aktyviau dalyvauti mokyklos veikloje gali iš esmės skirtis. Kitose mokyklose, kuriose veikia stiprios ir aktyvios mokyklos tarybos, dalyvaujančios visų svarbiausių klausimų sprendime, jokio poreikio steigti papildomas savivaldos institucijas apskritai gali nebebūti.
Ginčytina apskritai galimybė įstatymu numatyti imperatyvų savivaldos institucijų sudarymą ir veikimą, nes savanoriškumo pagrindu veikiančių institucijų steigimas priklauso išimtinai nuo steigime dalyvausiančių asmenų (mokinių, mokytojų ar tėvų) laisvo apsisprendimo, todėl tuo atveju, jei mokiniai, mokytojai ar tėvai nepareikštų noro steigti šias institucijas, jos paprasčiausiai negalėtų būti steigiamos ir veikti, nepriklausomai nuo imperatyvios įstatymo normos dėl jų privalomo įsteigimo. Projekte taip pat neatskleistos kilsiančios teisinės pasekmės tuo atveju, jeigu šios savivaldos institucijos laisvu mokyklos bendruomenės atstovų apsisprendimu, vis dėlto, nebūtų steigiamos ir nevykdytų jokios veiklos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manome, kad siūlomas Švietimo įstatymo 60 straipsnio 6 dalies pakeitimas yra ne tik netikslingas (t.y. nesukuriantis jokių naujų reguliacinio turinio normų), tačiau ir nederantis su m okyklos savivaldos institucijų sudarymo ir veiklos savanoriškumo pagrindu principu. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. jelena.jarmakovic @lrs.lt E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. edvinas.musinskis @lrs.lt
Švietimo ir mokslo komitetas
DĖL
2020-04-22
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša, Komiteto pirmininko pavaduotojas Vytautas Juozapaitis, Komiteto nariai: Viktorija Čmilytė – Nielsen, Liudas Jonaitis, Radvilė Morkūnaitė – Mikulėnienė, Dainius Kepenis, Aušra Papirtienė, Edmundas Pupinis, Levutė Staniuvienė, Gintaras Steponavičius, Švietimo ir mokslo komiteto biuro vedėja Lina Vingrytė, mentoriai Rūta Norkienė, Kęstutis Kaminskas, patarėjos Justina Paukštė, Aistė Kairienė, Rūta Steponėnienė, padėjėja Girmantė Petrauskaitė. Kviestieji asmenys: Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Mokyklų veiklos skyriaus vedėjas Alvydas Puodžiukas, Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentė Sara Aškinytė, Savivaldybių švietimo padalinių vadovų asociacijos prezidentas Kęstutis Rimkus, Lietuvos švietimo tarybos pirmininkė Saulė Mačiukaitė – Žvinienė, Mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-25 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Projektu siūloma papildyti keičiamo Švietimo įstatymo 60 straipsnio 6 dalį, numatančią, kad mokykloje gali veikti ir kitos mokyklos savivaldos institucijos (mokytojų, mokinių, tėvų (globėjų, rūpintojų), ir nustatyti, kad progimnazijose, pagrindinėse mokyklose ir gimnazijose mokytojų, mokinių, tėvų (globėjų, rūpintojų) tarybos yra privalomos. Šis siūlymas ginčytinas dėl kelių priežasčių.
Pirma, imperatyvus reikalavimas sudaryti mokyklos savivaldos institucijas nedera su bendruoju mokyklos savivaldos institucijų sudarymo ir veiklos savanoriškumo pagrindu principu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Švietimo įstatymo 60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad mokyklos savivaldos institucijų įvairovę, jų kompetenciją ir sudarymo principus įteisina mokyklos įstatai. Pažymėtina, kad mokyklos savivalda grindžiama švietimo tikslais, mokykloje vykdomomis švietimo programomis ir susiklosčiusiomis tradicijomis, todėl įvairiose mokyklose savivaldos institucijų poreikis, mokyklos bendruomenės asmenų suinteresuotumas kolegialiai spręsti tam tikrus klausimus, mokinių ar tėvų siekis aktyviau dalyvauti mokyklos veikloje gali iš esmės skirtis. Kitose mokyklose, kuriose veikia stiprios ir aktyvios mokyklos tarybos, dalyvaujančios visų svarbiausių klausimų sprendime, jokio poreikio steigti papildomas savivaldos institucijas apskritai gali nebebūti. Pritarti Įstatymo projekto Nr. XIIIP-4081 60 straipsnio 6 dalį išdėstyti taip: „6. Mokykloje gali veikti veikia ir kitos mokyklos savivaldos institucijos (mokytojų, mokinių, tėvų (globėjų, rūpintojų). 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-25 Antra, nei iš projekto, nei iš projekto aiškinamojo rašto nėra aišku, koks būtų tokių privalomų papildomų mokyklos savivaldos institucijų veiklos tikslas ir funkcijos, jų santykis su aukščiausiąja mokyklos savivaldos institucija – mokyklos taryba, už šių
„privalomų“ savivaldos institucijos steigimą atsakingas asmuo ar subjektas.
Kita vertus, svarstytina apskritai galimybė įstatymu nustatyti atsakingą subjektą, nes savanoriškumo pagrindu veikiančių institucijų steigimas priklauso išimtinai nuo steigime dalyvausiančių asmenų (mokinių, mokytojų ar tėvų) laisvo apsisprendimo, todėl tuo atveju, jei mokiniai, mokytojai ar tėvai nepareikštų noro steigti šias institucijas, jos paprasčiausiai negalėtų būti steigiamos ir veikti, nepriklausomai nuo imperatyvios įstatymo normos dėl jų privalomo įsteigimo. Projekte taip pat neatskleistos kilsiančios teisinės pasekmės tuo atveju, jeigu šios privalomos institucijos laisvu mokyklos bendruomenės atstovų apsisprendimu, vis dėlto, nebūtų įsteigtos. Pritarti
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2019-10-25 Trečia, iš projekto nuostatų nėra aišku, ar progimnazijose, gimnazijose ir pagrindinėse mokyklose turėtų būti steigiamos ir mokytojų, ir mokinių, ir tėvų (globėjų, rūpintojų) tarybos, ar, vis dėlto, turėtų būti privalomai steigiama bent viena savivaldos institucija, kurios nariai galėtų (turėtų) būti mokiniai, mokytojai ir tėvai (globėjai, rūpintojai). Pritarti
4Europos teisės departamentas,
2019-10-30 Įvertinę Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 60 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-4081 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų neturime. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 . Seimo narys Gintaras Steponavičius 2020-04-151 Argumentai: Projektu Nr. XIIIP-4081 siūloma nuostata, kad progimnazijose, pagrindinėse mokyklose ir gimnazijose mokytojų, mokinių, tėvų (globėjų, rūpintojų) tarybos, kaip savivaldos institucijos, yra privalomos, gali būti ginčytina. Tačiau plėtoti mokyklos gyvenimo demokratiją per savivaldą, ypač mokinių savivaldą, yra būtina. Pasiūlymas:
Išbraukti projektu Nr. XIIIP-4081 siūlomą formuluotę Progimnazijose, pagrindinėse mokyklose ir gimnazijose mokytojų, mokinių, tėvų (globėjų, rūpintojų) tarybos yra privalomos. “ ir Švietimo įstatymo Nr. I-1489 60 straipsnio 6 dalį išdėstyti taip „6. Mokykloje gali veikti veikia ir kitos mokyklos savivaldos institucijos (mokytojų, mokinių, tėvų (globėjų, rūpintojų). Progimnazijose, pagrindinėse mokyklose ir gimnazijose mokytojų, mokinių, tėvų (globėjų, rūpintojų) tarybos yra privalomos. “
Pritarti Komiteto patobulintam Įstatymo projektui XIIIP-4081(2) pagal Teisės departamento, Europos Teisės departamento, Seimo nario pastabas ir pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė, ir teikti Seimui jį svarstyti. 8. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – 0, susilaikė – 1. 9. Komiteto paskirti pranešėjai:
L. Staniuvienė. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas XIIIP-4081(2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša Kęstutis Kaminskas