Projekto lyginamasis variantas
2019 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 43¹ straipsnio pakeitimas Pakeisti 43¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „43¹ straipsnis. Elektroninės vykdomosios bylos, informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimas antstolių veikloje
vykdomosiomis bylomis susiję elektroniniai duomenys antstolio kontoroje yra tvarkomi, įtraukiami į apskaitą ir saugomi naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas teisingumo ministro nustatyta tvarka, suderinta su Lietuvos vyriausiuoju archyvaru. Vykdomosios bylos ir su vykdymo procesu susijusi informacija gali būti tvarkomos vien elektronine forma. Kai vedama elektroninė vykdomoji byla, antstolio gaunama ir siunčiama rašytinės formos informacija yra skaitmeninama šio straipsnio 6 5 dalyje nustatyta tvarka, o rašytiniai dokumentai tvarkomi, saugomi ir sunaikinami teisingumo ministro nustatyta tvarka, suderinta su Lietuvos vyriausiuoju archyvaru. 2. Vykdymo proceso šalys ir suinteresuoti asmenys teisingumo ministro nustatyta tvarka turi teisę susipažinti su elektronine vykdomąja byla ir gauti joje esančių dokumentų kopijas. Be to, įstatymų nustatyta tvarka asmenys turi teisę susipažinti su užbaigtomis vykdomosiomis bylomis. Antstolio kontoroje sudaromos reikiamos techninės sąlygos šioms teisėms įgyvendinti; be to, turi būti sudaromos sąlygos susipažinti su elektroninėmis vykdomosiomis bylomis ir gauti jų kopijas nuotoliniu būdu. 3. Vykdymo proceso šalys ir suinteresuoti asmenys turi teisę visus dokumentus ir informaciją, susijusią su vykdymo procesu, antstoliui teikti elektroninės formos per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą, taip pat teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami kitas elektroninių ryšių priemones.
Asmenys, teikiantys dokumentus kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, turi juos pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu arba savo asmens tapatybę patvirtinti kitais būdais (per elektroninės bankininkystės sistemas ir pan.), arba užsiregistruoti Antstolių informacinėje sistemoje. Asmens tapatybės patvirtinimo reikalavimus ir būdus nustato teisingumo ministras. 4. Įstatymų nustatytais atvejais antstolis praneša vykdymo proceso dalyviams apie vykdymo veiksmus ar procesinius sprendimus teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodamas elektroninių ryšių priemones. 5. 4. Antstolio kontoroje sudaromos reikiamos techninės sąlygos su vykdymo procesu susijusius dokumentus ir jų kopijas tvirtinti saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu, sukurtu saugia parašo formavimo įranga ir patvirtintu kvalifikuotais sertifikatais. Kvalifikuotu Elektroniniu elektroniniu parašu patvirtinti antstolio sudaryti procesiniai dokumentai ir jų kopijos turi tokią pat teisinę galią kaip ir rašytiniais parašais patvirtinti procesiniai dokumentai. 6. 5. Elektroninėje vykdomojoje byloje saugomos vykdymo proceso metu sudarytų ar gautų rašytinių dokumentų skaitmeninės kopijos, išskyrus dokumentus, kurių dėl teisės aktų nustatytų reikalavimų negalima skaitmeninti, ir sudaryti ar pateikti elektroniniai dokumentai. Rašytiniai dokumentai turi būti skaitmeninti ir jų skaitmeninės kopijos perkeltos į elektroninę vykdomąją bylą ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jų gavimo antstolio kontoroje. Skaitmeninėje kopijoje turi būti nurodytas dokumento skaitmeninimo laikas ir dokumentą skaitmeninęs asmuo.
Skaitmeninė kopija turi būti patvirtinta dokumentą skaitmeninusio asmens saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu. Kai dėl šioje dalyje nurodytų priežasčių rašytinių dokumentų negalima skaitmeninti, antstolis priima motyvuotą patvarkymą saugoti dokumentus tik rašytinės formos ir apie tai pažymi elektroninėje vykdomojoje byloje.“2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
23, 24, 25, 33, 52, 67, 70, 72, 74, 75, 76, 95, 99, 109, 112, 123, 124, 126, 131², 131⁴, 131⁵, 131⁶, 133, 134, 135, 139, 141,
RESPUBLIKOS IKITEISMINIO ADMINISTRACINIŲ GINČŲ NAGRINĖJIMO TVARKOS ĮSTATYMO NR. VIII-1031 7, 9, 11 IR 18 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 6¹STRAIPSNIU
604, 605, 624¹, 631, 640, 644, 646, 648,
LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO ĮSTATYMO NR. VIII-1234 8, 14, 18, 20, 27, 30, 31, 34, 35 IR 36⁴ STRAIPSNIŲ
LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENAMOSIOS VIETOS DEKLARAVIMO ĮSTATYMO NR. VIII-840 7 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ REGISTRO ĮSTATYMO NR. I-2237 9 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO 1.73, 1.122, 2.44, 2.49, 2.54, 2.66, 6.166, 6.192, 6.228⁷, 6.228¹⁴, 6.901, 6.991 IR 6.993 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS
INFORMACIJĄ IŠ VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ INSTITUCIJŲ IR ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1524 12, 13, 14, 15 IR 17 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO,
projektų rengimą paskatinusios priežastys, tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“ patvirtino Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo planą. Įgyvendinant minėto plano 3.1.4 darbo „Valstybės informacinių išteklių infrastruktūros konsolidavimas ir valstybės informacinių sistemų modernizavimas“ 8 veiksmą
„Viešojo sektoriaus efektyvumo didinimas, modernizuojant ir skaitmeninant
procesus: visų valstybinių institucijų naudojimasis elektroninių dokumentų sistema, užtikrinant, kad visi viešojo sektoriaus dokumentai būtų siunčiami e. pristatymo sistema“ buvo parengti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 23, 24, 25, 33, 52, 67, 70, 72, 74, 75, 76, 95, 99, 109, 112, 123, 124, 126, 131², 131⁴, 131⁵, 131⁶, 133, 134, 135, 139, 141, 150, 158, 160 ir 161 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 8¹, 51, 101, 148, 179, 182, 214, 218, 220, 236, 286, 308, 310, 317, 319, 323, 324, 375, 385, 422 ir 430¹ straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr.
I-480 37¹straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo Nr. VIII-1031 7, 9, 11 ir 18 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 6¹straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111, 117, 121, 123, 124, 175¹, 604, 605, 624¹, 631, 640, 644, 646, 648,
pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 573, 574, 577, 579, 585, 609, 616, 620, 622, 624, 637, 646 ir 647 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 8, 14, 18, 20, 27, 30, 31, 34, 35 ir 36⁴ straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo Nr. VIII-840 7 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo Nr. I-2237 9 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.73, 1.122, 2.44, 2.49, 2.54, 2.66, 6.166, 6.192, 6.228⁷, 6.228¹⁴, 6.901, 6.991 ir 6.993 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos pašto įstatymo Nr. VIII-1141 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo Nr. IX-876 43¹straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos notariato įstatymo Nr. I-2882 papildymo 34¹straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo Nr. I-599 papildymo 4¹ straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo Nr. VIII-1708 17 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo Nr.
VIII-950 13, 17, 18 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 24, 27 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo Nr. VIII-1524 12, 13, 14, 15 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo Nr. I-67 42, 65, 66, 67 ir 67¹ straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 41¹ straipsniu įstatymo projektai (toliau kartu – Įstatymų projektai). Įstatymų projektais taip pat įgyvendinamas 2018 m. liepos 23 d. Susitarimo dėl šalies pažangai būtinų reformų įgyvendinimo darbo grupės posėdyje patvirtinto Susitarimo dėl šalies pažangai būtinų reformų įgyvendinimo veiksmų plano I skyriaus „Viešojo sektoriaus efektyvumo didinimas ir viešųjų paslaugų kokybės gerinimas“ 1.7 poskyrio „Investuoti į skaitmeninės visuomenės kūrimą ir e. paslaugų prieinamumo didinimą“ 10 veiksmas – „Viešojo sektoriaus efektyvumo didinimas, modernizuojant ir skaitmeninant procesus: visų valstybinių institucijų naudojimasis elektroninių dokumentų sistema, užtikrinant, kad visi viešojo sektoriaus dokumentai būtų siunčiami e. pristatymo sistema“. Įstatymų projektų tikslas – įteisinti vieną elektroninį langelį valstybės mastu ir padidinti viešojo sektoriaus efektyvumą modernizuojant ir skaitmeninant procesus.
Įstatymų projektų uždaviniai:
ir kitų valstybės institucijų (toliau visos kartu – viešojo sektoriaus subjektai) veiklą, taupyti valstybės biudžeto lėšas ir užtikrinti, kad visi viešojo sektoriaus subjektai nuo 2021 m. sausio 1 d. rengtų tik oficialius elektroninius dokumentus (išskyrus teismo rengiamus su procesu susijusius dokumentus), kurie saugiai ir patikimai būtų siunčiami asmenims naudojantis saugia ir patikima valstybės informacine sistema (išskyrus numatytas išimtis). Viešojo sektoriaus subjektų ir asmenų susirašinėjimo skaitmeninimas pagrįstas pastaraisiais metais ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje vykstančia sparčia technologijų plėtra ir su tuo susijusiomis galimybėmis ir abipuse nauda, naujų valstybės ir asmenų komunikavimo būdų poreikiu. Gyventojų, kurie nuolat naudojasi internetu, dalis nuolat didėja (2016 m. – 72 proc., 2017 m. – 75,2 proc., 2018 m. – 78 proc.) ir planuojama, kad 2020 m. rodiklis pasieks 85 proc.
Atitinkamai gyventojų, kurie nesinaudoja internetu, dalis nuolat mažėja (2016 m. duomenimis, tokių buvo 26 proc., 2017 m. – 22,4 proc., 2018 m. – 20 proc.) ir planuojama, kad 2020 m. rodiklis sumažės iki 10 proc. Įmonių, kurios naudojasi sparčiuoju internetu, dalis taip pat nuolat auga (2016 m. – 52 proc., 2017 m. – 59 proc., 2018 m. – 61 proc.) ir 2020 m. sieks 95 proc. Viešojo sektoriaus subjektai, teikdami viešąsias ir administracines paslaugas, keletą pastarųjų metų pakankamai aktyviai naudoja Europos Sąjungos paramos lėšas, kitus finansavimo šaltinius ir savo teikiamas paslaugas perkelia į elektroninę erdvę. Gyventojų, kurie naudojasi elektroniniu būdu teikiamomis viešosiomis ir administracinėmis paslaugomis, skaičius kasmet auga (2016 m. – 45 proc., 2017 – 48 proc., 2018 m. – 51 proc.) ir planuojama, kad
tendencija, kad kasmet išnagrinėtų elektroninių bylų skaičius vis didėja, o 2017 m. apžvalgoje padaryta išvada, kad tiek teismai, tiek asmenys aktyviai priima skaitmeninimo naujoves ir aktyviai naudojasi jų teikiama nauda. Teismų veiklos 2018 m. apžvalgoje nurodoma, kad 2018 m. beveik 73 proc. (2017 m. taip pat 73 proc.) teismuose išnagrinėtų civilinių bylų ir 47 proc. (2017 m. – 17 proc., 2016 m. –
pat didėja teismuose išnagrinėtų elektroninių administracinių nusižengimų bylų skaičius: 2016 m. jos visos buvo tik popierinės formos ir nebuvo nė vienos elektroninės, 2017 m. jau buvo 22 bylos, 2018 m. – 54. 2017 m. apytiksliai 3 iš
iš 6 administraciniuose teismuose nagrinėtų bylų buvo tvarkomos elektronine forma.
Per 2018 m. naudojantis portalu e.teismas.lt Lietuvos teismams buvo pateikti 466 tūkst. vnt. (2017 m. 462 tūkst. vnt.) procesinių dokumentų. Pažymėtina, kad jau 2017 m. teismų veiklos apžvalgoje konstatuojama, kad elektroninių ryšių priemonėmis vis labiau pasitikima ir kreipiantis į teismą dėl sudėtingesnių ginčų sprendimo, o šiuos pozityvius pokyčius lemia modernėjantys teismai ir aktyvi informacinės visuomenės plėtra. Įstatymų projektai parengti atsižvelgiant į minėtas tendencijas ir sudarys prielaidas spartinti informacinės visuomenės plėtrą Lietuvoje. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos laikinai einanti Tinklų ir tarptautinių ryšių departamento direktoriaus pareigas Kristina Semėnė (tel. (8 5) 239 3990, el. p. [email protected]. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu viešojo sektoriaus subjektai nėra įpareigoti rengti oficialių elektroninių dokumentų ir jais keistis tarpusavyje. Dėl to praktikoje dauguma viešojo sektoriaus subjektų vis dar rengia popierinius dokumentus, juos pasirašo ranka, skenuoja, siunčia institucijos elektroniniu paštu ar įprastu paštu. Tai ne tik kelia nepatogumų tiems viešojo sektoriaus subjektams, kurie jau rengia oficialius elektroninius dokumentus ir juos pasirašo elektroniniu parašu, bet ir neracionaliai naudoja išteklius (tiek žmogiškuosius, tiek finansinius), dirba neefektyviai (pvz., tokiu atveju nesudaromos galimybės dirbti nuotoliniu būdu).
Pagal Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 2 straipsnio 16 dalį oficialusis elektroninis dokumentas – Lietuvos vyriausiojo archyvaro nustatyta tvarka valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės, valstybės įgalioto asmens informacinių technologijų priemonėmis sudarytas, patvirtintas ar gautas elektroninis dokumentas, pasirašytas elektroniniu parašu ir įtrauktas į apskaitą. Pagal minėto įstatymo 12 straipsnį tiek viešieji, tiek privatūs juridiniai asmenys turi užtikrinti, kad turimi elektroniniai ir kiti dokumentai, prie kurių prieinama tik specialios įrangos priemonėmis, išliktų autentiški, patikimi ir prieinami visą jų saugojimo laiką. Kartu su šiais dokumentais turi būti saugoma ir kontekstinė informacija (informacija apie dokumento sandarą, turinį ir aplinką, sudaranti būtinas ir pakankamas sąlygas dokumento autentiškumui ir prieinamumui užtikrinti). Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė) 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu Nr. 914
„Dėl Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą,
informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“ ministerijas, Vyriausybės kanceliariją, Vyriausybės įstaigas ir įstaigas prie ministerijų, kitas Vyriausybei atskaitingas valstybės institucijas ir įstaigas nuo 2016 m. sausio
siųsti tik elektronines siuntas per E. pristatymo sistemą. Nuo E. pristatymo sistemos įdiegimo 2013 m. iki 2018 m. pabaigos elektroninių siuntų skaičius išaugo nuo kelių šimtų iki beveik milijono: 2013 m. per E. pristatymo sistemą buvo išsiųsta 541 elektroninė siunta, o 2018 m. – 880 760 vnt. elektroninių siuntų.
Šiuo metu prie E. pristatymo sistemos yra prisijungę 2091 valstybės institucija,
apie 80 tūkst. elektroninių siuntų (nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. liepos
pašto siuntų). Pažymėtina, kad E. pristatymo sistemoje sudaroma galimybė formuoti, siųsti, priimti, išsaugoti ar kitaip tvarkyti elektronines siuntas, identifikuoti siuntėjus, gavėjus, jų atstovus, laiko žymomis fiksuoti elektroninių siuntų išsiuntimą, pristatymą ir gavimą, taip pat užtikrinamas elektroninių siuntų turinio konfidencialumas ir susirašinėjimo slaptumas. Taigi E. siuntų pristatymo sistema siunčiamos elektroninės siuntos tenkina visus oficialaus susirašinėjimo reikalavimus, asmenų poreikius ir prilyginamos registruotajai korespondencijos siuntai, tačiau už pastarąją yra gerokai patogesnės – šiuo metu jos siunčiamos nemokamai (fizinė registruotoji korespondencijos siunta vidutiniškai kainuoja 1 eurą) iš bet kurios asmeniui patogios vietos prisijungus prie E. pristatymo sistemos, užtikrinamas visiškas siunčiamų duomenų saugumas – siunčiamo dokumento turinys prieinamas tik jo siuntėjui ir gavėjui, o visi siunčiami dokumentai yra saugomi duomenų saugyklose. Kiekvienai siuntai suteikiamas unikalus kodas, kurį asmuo gali perduoti suinteresuotai trečiajai šaliai, taip suteikdamas prieigą prie dokumento originalo.
Be to, siunčiant per E. pristatymo sistemą užtikrinamas elektroninės siuntos pristatymas gavėjui, t. y. fizinės pašto siuntos ar elektroninės siuntos, siunčiamos kitomis elektroninės komunikacijos priemonėmis (pvz., el. paštu), gali dingti, nebūti pristatytos, priskirtos nepageidaujamam laiškui dėl žmogiškojo faktoriaus ar sistemos nustatymų, tačiau elektroninės siuntos, siunčiamos per E. pristatymo sistemą, išsiuntimas, gavimas, perskaitymas fiksuojamas laiko žymomis, taip vartotojui suteikiamos įrodinėjimo apie siuntos pristatymą priemonės. Tai ypač aktualu siunčiant elektronines siuntas viešojo sektoriaus subjektams, kai yra numatyti konkretūs dokumentų pateikimo terminai. Teisingumo ministras 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 „Dėl Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtino Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašą, kuris nustatė procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą ir procesinių dokumentų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nagrinėjant civilines, administracines, baudžiamąsias ir administracinių nusižengimų bylas.
Pažymėtina, kad pagal šį įsakymą procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nurodytais atvejais administracinio nusižengimo protokolas ir kiti procesiniai dokumentai teismui pateikiami per Administracinių nusižengimų registro ir LITEKO integracinę sąsają, o Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nurodytais atvejais pateikiant skundą teismui dėl institucijos (pareigūno) priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje skundas elektroniniu būdu teikiamas per Policijos elektroninių paslaugų sistemą (https://www.epolicija.lt). Taigi šiuo metu asmenys negali oficialiai kreiptis į bet kurį viešojo sektoriaus subjektą per vieną langelį ir tai sukelia nepatogumų asmenims, ypač pradedantiems naudotis elektroninių ryšių priemonėmis, be to, valstybės viešasis sektorius neišnaudoja visų galimybių, kurias galėtų. Tai stabdo skaitmeninimo procesus ir informacinės visuomenės plėtrą. 4.
reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymų projektais siekiama sistemiškai ir nuosekliai valstybės mastu įteisinti saugų ir patikimą elektroninį susirašinėjimo su viešojo sektoriaus subjektais būdą, taip pat užtikrinti, kad elektroninio pristatymo dėžutė būtų visuotinai naudojama, viešojo sektoriaus subjektams nekiltų problemų informuojant asmenis, o pastariesiems – kreipiantis į bet kurį viešojo sektoriaus subjektą. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos
maksimaliai patogias sąlygas asmenims kreiptis į jas, gauti paslaugas. Atsižvelgiant į sparčią elektroninių ryšių priemonių naudojimo plėtrą, siūloma, kad E. pristatymo sistema būtų ta priemonė, kuri užtikrintų, kad asmuo per šį kanalą galės kreiptis į bet kurį viešojo sektoriaus subjektą. Įstatymų projektuose numatytas vieno langelio sukūrimas asmenims vertintinas būtent iš asmens perspektyvos (ne viešojo sektoriaus subjektų, kurie savo veikloje naudoja tikrai daugiau nei vieną informacinę sistemą). Dėl to visiems asmenims būtų sukurta el. pristatymo dėžutė, o prisijungęs prie E. pristatymo sistemos asmuo ją tik aktyvuotų. Susirašinėjimas su asmenimis bus greitesnis: siūloma, kad eleketroninė siunta būtų laikoma įteikta kitą darbo dieną po išsiuntimo. Vis dėlto siekiant užtikrinti, kad asmenys gautų informaciją, Įstatymų projektuose neatsisakoma nė vieno šiuo metu naudojamo informacijos siuntimo (pateikimo) būdo. Asmuo galės išreikšti pageidavimą, kokiu būdu jis nori būti informuojamas, ir viešojo sektoriaus subjektui šis pageidavimas bus privalomas, t. y. jis turės siųsti informaciją tokiu būdu, kokiu asmuo pageidavo. Tačiau jeigu asmuo pageidavimo neišreiškė, siūloma, kad viešojo administravimo subjektui prioritetinis asmens informavimo būdas būtų per E. pristatymo sistemą.
Pažymėtina, kad per E. siuntų pristatymo sistemą siunčiamos elektroninės siuntos tenkina visus oficialaus susirašinėjimo reikalavimus, asmenų poreikius ir gali būti prilyginamos registruotajai pašto siuntai, užtikrinamas visiškas siunčiamų duomenų saugumas
Lietuvos administracinių ginčų komisijos teritoriniais padaliniais, prokuratūra, Konstituciniu Teismu, Seimo kontrolieriais, lygių galimybių kontrolieriumi, vaiko teisių apsaugos kontrolieriumi per E. pristatymo sistemą nemokamai. Preliminariais skaičiavimais, E. pristatymo sistemos naudotojų skaičius galėtų siekti iki 1,2 mln.
Visos kitos jau sukurtos ir veikiančios specializuotos informacinės sistemos (pvz., Mano VMI, Sodra ir kt.), jeigu jomis naudojasi asmenys, ir toliau galės būti naudojamos, tačiau Įstatymų projektais sudaroma galimybė asmeniui turėti vieną E. pristatymo dėžutę ir ja naudotis (susisiekti su visais viešojo sektoriaus subjektais). Žinoma, jeigu asmuo pageidauja, jis gali ir galės tiesiogiai jungtis prie specializuotos informacinės sistemos ir naudotis jos galimybėmis, gauti paslaugas. Taip būtų užtikrintas sukurtų sistemų funkcionalumų naudojimas, be to, nesudarytų papildomų rūpesčių asmeniui, jeigu jis jau įprato tomis paslaugomis naudotis būtent tokiu būdu. Tačiau kuriant naujas informacinių technologijų priemones ar sprendimus, viešojo sektoriaus subjektai negalės kurti naujų ir taip dubliuoti E. pristatymo sistemos funkcionalumų. Tokiu būdu būtų užtikrintas efektyvus lėšų ir jau sukurtų sprendimų naudojimas. Integracinėms sąsajoms tarp informacinių sistemų ar registrų sukurti reikalingi abiejų sistemų, kurioms reikia tarpusavio integracinių sąsajų, informacinių technologijų sprendimai. E. pristatymo sistema turi sukurtus atvirus informacinių technologijų sprendimus, todėl kitų informacinių sistemų valdytojai, siekdami patogesnio darbo, turi galimybę kurti šių sistemų sąveikai reikiamas integracines sąsajas. E. pristatymo sistemos valdytoja yra Susisiekimo ministerija, o tvarkytoja nuo 2020 m. sausio 1 d. – valstybės įmonė Registrų centras. Ši įmonė yra pagrindinių registrų ir valstybės informacinių sistemų tvarkytoja, turi kompetencijos tvarkant visai valstybei svarbius informacinius išteklius, todėl manytina, kad ir E. pristatymo sistemos tinkamas tvarkymas bus užtikrintas. Visas E. pristatymo sistemos veiklos modelis yra ir toliau bus reglamentuotas šios sistemos nuostatuose, kuriuos tvirtina Vyriausybė.
Kadangi valstybės įmonė Registrų centras E. pristatymo sistemos tvarkytoja taps nuo
visuotiniam šios sistemos naudojimui. Pažymėtina, kad iki Įstatymų projektų įsigaliojimo numatyta, jog per E. pristatymo sistemą bus sudaryta galimybė siųsti įvairių formatų dokumentus (ne tik adoc, kaip šiuo metu, bet ir, pvz., pdf ar jpg, garso įrašus), taip pat bus galima siųsti didesnės apimties el. siuntas nei šiuo metu, taip pat elektronines siuntas galės siųsti visi asmenys visiems asmenims (nebus reikalavimo, kad arba siuntėjas, arba gavėjas turi būti viešojo administravimo subjektas). Šios priemonės padarys E. pristatymo sistemą patogesnę vartotojams ir sudarys tinkamas prielaidas išnaudoti visus jos privalumus, gerokai paspartins skaitmeninimo procesus. Taip pat, siekiant užtikrinti visuotinį naudojimąsi E. pristatymo sistema ir užtikrinti naudojimosi ja patogumą, planuojama pagal poreikį kurti E. pristatymo sistemos ir kitų informacinių sistemų (pavyzdžiui, Antstolių informacinės sistemos, eNotaro informacinės sistemos) integracines sąsajas. Elektroninio pristatymo paslaugų teikimo E. pristatymo sistemos priemonėmis taisykles tvirtintų Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (šiuo metu tokias taisykles yra patvirtinęs susisiekimo ministras). Siūloma, kad elektroninio pristatymo paslaugos fiziniams asmenims, kai jie elektronines siuntas per E. pristatymo sistemą siunčia viešojo administravimo subjektams, teismams, Lietuvos administracinių ginčų komisijai, Lietuvos administracinių ginčų komisijos teritoriniams padaliniams, Konstituciniam Teismui, prokuratūrai, Seimo kontrolieriams, lygių galimybių kontrolieriui, vaiko teisių apsaugos kontrolieriui, būtų teikiamos neatlygintinai.
Kai elektroninio pristatymo paslaugos E. pristatymo sistemos priemonėmis teikiamos atlygintinai, elektroninio pristatymo paslaugų teikimo E. pristatymo sistemos priemonėmis tarifai neturi viršyti būtinų ir pagrįstų sąnaudų, patirtų teikiant šias paslaugas. Elektroninio pristatymo paslaugų teikimo E. pristatymo sistemos priemonėmis tarifus tvirtina E. pristatymo sistemos valdytojas. Elektroninio pristatymo paslaugų teikimo E. pristatymo sistemos priemonėmis tarifai peržiūrimi ne rečiau kaip kas du metus. Kai asmens elektroninio pristatymo dėžutė yra neaktyvi ir elektroninė siunta jam siunčiama per E. pristatymo sistemą, bet įteikiama kaip pašto siunta, šios paslaugos tarifai nustatomi įtraukiant elektroninio pristatymo paslaugų teikimo E. pristatymo sistema tarifą, pagrįstą patirtomis sąnaudomis, ir viešojo konkurso būdu atrinkto E. pristatymo sistemos operatoriaus pasiūlyme pateiktus įkainius. Taip būtų užtikrinta, kad elektroninio pristatymo paslaugų teikimo E. pristatymo sistemos priemonėmis tarifai būtų nustatomi skaidriai ir būtų užtikrintas ir E. pristatymo sistemos išlaikymas. Įstatymų projektuose taip pat numatyta, kad viešojo sektoriaus subjektai elektroninius dokumentus pasirašys kvalifikuotu elektroniniu parašu. Tačiau asmeniui kreipiantis į viešojo sektoriaus subjektą sudaroma galimybė kreipimąsi pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu arba tokiu būdu, kad kreipimosi gavėjas galėtų vienareikšmiškai nustatyti besikreipiančio asmens tapatybę ir būtų užtikrintas kreipimosi vientisumas.
Sprendimą, ar asmenų teikiami kreipimaisi privalo būti pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu, jeigu tai nėra nustatyta teisės aktuose, atsižvelgdamas į prašymo ar prašomos suteikti viešosios ar administracinės paslaugos pobūdį, priims viešojo sektoriaus subjektas. Toks lankstus reglamentavimas yra suderintas su 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB (OL 2014 L 257, p. 73), be to, suteiks daugiau galimybių atsižvelgti į individualią situaciją, skatins asmenis naudotis elektroninių ryšių priemonėmis ir nedidins administracinės naštos. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą dėl gauto skundo viešojo administravimo subjektas privalo pradėti administracinę procedūrą, skundai, pateikti elektroninių ryšių priemonėmis, visuomet turės būti pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu. Įstatymų projektuose numatyta, kad asmuo, naudojantis E. pristatymo sistemą, gali kreiptis į bet kurį viešojo administravimo subjektą, todėl pastariesiems numatyta pareiga priimti asmenų siunčiamas elektronines siuntas per E. pristatymo sistemą. Pabrėžtina, kad neatsisakoma visų kitų šiuo metu asmeniui įprastų kreipimosi būdų – kitų elektroninių ryšių priemonių, galimybės kreiptis siunčiant pašto siuntą ar tiesiogiai atvykstant pas viešojo sektoriaus subjektą. Įstatymų projektuose siūloma nustatyti, kad prioritetinis viešojo administravimo subjekto ir asmens susirašinėjimo būdas yra E. pristatymo sistema arba kitos elektroninių ryšių priemonės.
Jeigu asmuo nesinaudoja šiomis priemonėmis arba dėl kitų priežasčių artimiausiu metu negalės jomis pasinaudoti ir išreiškia pageidavimą informaciją ar dokumentus gauti kitu būdu (pvz., registruotąja pašto siunta), viešojo administravimo subjektai turės atsižvelgti į šį prašymą ir informaciją ar dokumentus pateikti būtent tuo būdu. Teismams paliekama galimybė pasirinkti asmens informavimo būdą atsižvelgiant į konkrečią situaciją. Tokiu reglamentavimu siekiama kuo daugiau susirašinėjimo perkelti į elektroninę erdvę ir užtikrinti, kad informaciją asmuo greitai ir tikrai gaus, o viešojo sektoriaus subjektai dirbs efektyviau, taupys lėšas. Manome, kad procesiniai dokumentai asmeniui turi būti siunčiami tokiu būdu, kuris užtikrintų gavimą. Neregistruotoji pašto siunta pagal paslaugos pobūdį negali užtikrinti informacijos gavimo. Įvertinus tai, kad viešojo sektoriaus subjektai, siųsdami per E. pristatymo sistemą, kai elektroninė siunta įteikiama kaip pašto siunta, jos nespausdins, nevokuos (tai padarys E. pristatymo sistemos operatorius) ir atitinkamai patirs mažiau išlaidų (bus taupomas darbuotojų darbo laikas, popierius, nepatirs spausdinimo išlaidų, nereikės voko ir pan.), todėl bendrosios išlaidos, skirtos informacijai ar dokumentams pristatyti, nepadidės. Pažymėtina, kad asmuo į viešojo sektoriaus subjektus ir teismus galės kreiptis ir neregistruotąja pašto siunta. Dėl notarų, antstolių pažymime, kad E. pristatymo sistemoje yra galimybė administruoti ne tik elektroninio pristatymo dėžutę, bet ir subdėžutę (ji turi kitą adresą), skirtą jų veiklai. Tokiu būdu yra užtikrintas asmens privataus gyvenimo ir profesinės veiklos atskyrimas. Esant poreikiui ir kitų profesijų atstovai gali susikurti subdėžutę ir ją naudoti savo profesinėje veikloje.
Siūloma, kad visi įstatymų projektai įsigaliotų 2021 m. sausio 1 d., o Nacionalinės teismų administracijos prašymu, įstatymų projektai, susiję su teismo procesu, įsigaliotų 2022 m. sausio 1 d., kadangi reikalinga atlikti LITEKO modernizavimą. Detalesni pasiūlymai dėl konkrečiuose Įstatymų projektuose numatytų nuostatų pateikiami toliau. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 8, 14, 18, 20, 27, 30, 31, 34, 35 ir 36⁴ straipsnių pakeitimo įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad visi viešojo administravimo subjektai nuo 2021 m. sausio 1 d. rengtų tik oficialius elektroninius dokumentus, kuriuos siųstų ir gautų per E. pristatymo sistemą. Siekiant užtikrinti, kad jau esami sprendimai būtų naudojami kuo efektyviau ir nebūtų kuriami nauji, kurie dubliuotų E. pristatymo sistemos funkcionalumus, pareiga naudoti E. pristatymo sistemą galios ir tais atvejais, kai viešojo administravimo subjektas steigia, kuria ar modernizuoja registrus ar valstybės informacines sistemas. Šiame įstatymo projekte taip pat siūloma nustatyti, kad asmenys pateikti prašymą ar skundą viešojo administravimo subjektui bet kuriuo metu gali per E. pristatymo sistemą, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, paštu, tiesiogiai kreipdamiesi į viešojo administravimo subjektą. Tačiau viešojo administravimo subjekto atsakymai į prašymus ar skundus asmenims būtų pateikiami šia prioriteto tvarka: per E. pristatymo sistemą (jeigu asmens elektroninio pristatymo dėžutė yra neaktyvi, atsakymas į prašymą ar skundą jam bus siunčiamas per E. pristatymo sistemą, bet įteikiamas kaip pašto siunta), kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, pašto siunta. Pažymėtina, kad asmuo prašyme ar skunde gali nurodyti pageidaujamą viešojo administravimo subjekto atsakymo į prašymą ar skundą gavimo būdą, o viešojo administravimo subjektas privalės šiuo būdu asmenį informuoti.
Siūloma nustatyti, kad viešojo administravimo subjektai, įgyvendindami jiems pavestas funkcijas, oficialius elektroninius dokumentus galėtų siųsti ir kitais būdais, jeigu jie paremti valstybės informacinių sistemų ar registrų sąveika arba viešojo administravimo subjektai yra sudarę galimybę asmenims parengti ir (ar) pateikti elektroninius dokumentus per viešojo administravimo subjektų sukurtas kitas specialias elektronines savitarnos priemones. Manome, kad tokiais atvejais, kai tos priemonės jau yra sukurtos ir pakankamai aktyviai naudojamos, būtų racionalu ir efektyvu asmeniui palikti galimybę ir toliau tiesiogiai jomis keistis informacija su viešojo administravimo subjektu. Tačiau pažymime, kad asmuo visada galėtų kreiptis ir per E. pristatymo sistemą. E. pristatymo sistemos nuostatus, kuriuose reglamentuoti sistemos funkcionalumai, integracinės sąsajos, veiklos modelis, jos finansavimo ir kiti klausimai, siūloma pavesti tvirtinti Vyriausybei. Taip pat siūloma nustatyti, kad prašymai viešojo administravimo subjektui elektroninėmis priemonėmis teikiami juos pasirašius kvalifikuotu elektroniniu parašu arba tokiu būdu, kad prašymo gavėjas galėtų vienareikšmiškai nustatyti prašymą pateikusio asmens tapatybę ir būtų užtikrintas prašymo vientisumas. Sprendimą, ar asmenų teikiami prašymai privalo būti pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu, jeigu tai nėra nustatyta teisės aktuose, atsižvelgdamas į prašymo ar prašomos suteikti viešosios ar administracinės paslaugos pobūdį, priima viešojo administravimo subjektas. Skundai, pateikti elektroninėmis priemonėmis, visuomet turės būti pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu.
Viešojo administravimų subjektų elektroninėmis priemonėmis teikiami atsakymai į elektroninėmis priemonėmis gautus asmenų prašymus ar skundus bus pasirašomi viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo kvalifikuotu elektroniniu parašu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.73, 1.122, 2.44, 2.49, 2.54, 2.66, 6.166, 6.192, 6.228⁷, 6.228¹⁴, 6.901, 6.991 ir 6.993 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte siūloma, kad Juridinių asmenų registre ir juridinio asmens dokumentuose būtų nurodytas elektroninio pristatymo dėžutės adresas. Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo Nr. I-2237 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte tikslinamos nuostatos dėl to, kokie asmens kontaktiniai duomenys yra tvarkomi Gyventojų registre. Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo Nr. I-2237 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte siūloma išbraukti nuostatas dėl virtualiojo adreso ir asmens sutikimo perduodant jo kontaktinius duomenis tretiesiems asmenims, nes 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB 43 punkte nustatyta, kad „sutikimas neturėtų būti laikomas pagrįstu asmens duomenų tvarkymo teisiniu pagrindu konkrečiu atveju, kai yra aiškus duomenų subjekto ir duomenų valdytojo padėties disbalansas, ypač kai duomenų valdytojas yra valdžios institucija“, todėl nuostatų dėl asmens sutikimo atsisakoma. Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo Nr. I-2237 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte taip pat patikslinamas E. pristatymo sistemos pavadinimas. Siūloma, kad Gyventojų registre kaip vienas iš asmens kontaktinių duomenų būtų nurodomas ir E. pristatymo sistemos elektroninio pristatymo aktyvuotos dėžutės adresas.
Praktikoje dažnai asmenys gyvena kitoje, nei deklaruota gyvenamoji vieta, vietoje, todėl jeigu asmuo, kreipdamasis į viešojo administravimo subjektą, nurodys kitą fizinės gyvenamosios vietos adresą, institucija, siunčianti informaciją per E. pristatymo sistemą, kai jo elektroninio pristatymo dėžutė nėra aktyvi, galės nurodyti kitą fizinį elektroninės siuntos pristatymo adresą, nei yra deklaruotas. Taip bus užtikrintas informacijos įteikimas asmenims. Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo Nr. VIII-840 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte siūloma, kad asmuo, deklaruodamas gyvenamąją vietą, išvykimą iš Lietuvos Respublikos ar teikdamas prašymą įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, jo pageidavimu pateiktų ir elektroninio pristatymo dėžutės, jeigu ją asmuo yra aktyvavęs, adresą. Tokiu būdu ši asmens papildoma kontaktinė informacija būtų ypač naudinga norint susisiekti su išvykstančiu iš Lietuvos Respublikos asmeniu. Dėl Įstatymų projektų, kuriuose reglamentuojamas teismo procesas, pažymime, kad paliekama galimybė teismui spręsti, kokiu būdu būtų tinkamiausia informuoti asmenį, taip pat atsižvelgiant į asmens pateiktą pageidavimą dėl informacijos gavimo būdo (skirtingai nei Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 8, 14, 18, 20, 27, 30, 31, 34, 35 ir 364 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte, nėra įteisinamas prioritetinis E. pristatymo sistemos naudojimas). Nepaisant to, teismai turi siekti savo veikloje kuo dažniau naudoti elektroninių ryšių priemones, kurios padeda užtikrinti informacijos pateikimo greitį, veiklos ir proceso efektyvumą. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr.
I-480 37¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projekte numatyta, kad teismai, atlikdami įstatymų jiems priskirtas viešojo administravimo funkcijas, t. y. su teismo proceso bylomis nesusijusiais klausimais, rengtų oficialius elektroninius dokumentus, kuriuos siųstų ir gautų per E. pristatymo sistemą. Pabrėžiame, kad ši nuostata galiotų visiems kitiems dokumentams ir susirašinėjimui, kuris nesusijęs su bylos nagrinėjimo procesu. Teismai ir toliau galės naudotis ir bylas nagrinėti Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale e.teismas.lt (toliau – EPP) sukurtomis priemonėmis. Siūlomos minėto įstatymo nuostatos sudarytų galimybę asmenims, kurie dar nesinaudoja EPP, tačiau naudojasi E. pristatymo sistema, kreiptis į teismą ne siunčiant popierinę pašto siuntą, bet per E. pristatymo sistemą. Pažymime, kad siūlomu reguliavimu EPP ir E. pristatymo sistema funkcionuos savarankiškai, tačiau jų paralelinis naudojimas užtikrins sinergiją komunikuojant su asmenimis, taupys valstybės biudžeto lėšas, kadangi prioritetas informuojant asmenis (tuos, kurie neprisijungę prie EPP) įvairiais klausimais bus suteikiamas elektroniniam susirašinėjimui, o ne informacijos ar dokumentų siuntimui paštu. Siekiant patogaus minėtų sistemų naudojimo, gali reikėti techninių pakeitimų, kuriuos kartu su E. pristatymo sistemos tvarkytoju bus galima suderinti ir atlikti iki Įstatymų projektų įsigaliojimo. Tačiau pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr. I-480 37¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projekte nėra reglamentuojamas ar keičiamas teisinis reguliavimas, jeigu byla tvarkoma popierine forma. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo Nr.
I-67 42, 65, 66, 67 ir 67¹ straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 41¹ straipsniu įstatymo projekte numatyta, kad Konstitucinio Teismo, Konstitucinio Teismo pirmininko ar Konstitucinio Teismo teisėjų dokumentai, dalyvaujančių byloje asmenų procesiniai dokumentai, kita bylos medžiaga asmenims įteikiami per E. pristatymo sistemą, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, registruotąja pašto siunta; Konstitucinis Teismas, atlikdamas įstatymų jam priskirtas viešojo administravimo funkcijas, nesusijusias suprašymų ar paklausimų nagrinėjimu Konstitucinio Teismo įstatymo nustatyta tvarka, rengia oficialius elektroninius dokumentus, kuriuos siunčia ir gauna per E. pristatymo sistemą, taip pat gali keistis parengtais oficialiais elektroniniais dokumentais ir informacija su kitais viešojo administravimo subjektais kitais būdais, jeigu tokią keitimosi oficialiais elektroniniais dokumentais ir informacija tarp valstybės informacinių sistemų ir registrų funkciją užtikrina jų sąveika; asmenų prašymai ar skundai Konstituciniam Teismui dėl įstatymų jam priskirtų viešojo administravimo funkcijų, Konstitucinio Teismo atsakymai į šiuos prašymus ar skundus asmenims teikiami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr.
70, 72, 74, 75, 76, 95, 99, 109, 112, 123, 124, 126, 131², 131⁴, 131⁵, 131⁶, 133, 134, 135, 139, 141, 150, 158,
baudžiamojo proceso kodekso 8¹, 51, 101, 148, 179, 182, 214, 218, 220, 236, 286, 308, 310, 317, 319, 323, 324, 375, 385, 422 ir 430¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projekte, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111, 117, 121, 123, 124, 175¹, 604, 605, 624¹, 631, 640, 644, 646, 648, 657 ir 679 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 573, 574, 577, 579, 585, 609, 616, 620, 622, 624, 637, 646 ir 647 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte numatyta, kad teismas procesinius dokumentus įteikia per
priemonėmis arba registruotąja pašto siunta . Kai adresato elektroninio pristatymo dėžutė yra neaktyvi, procesinis dokumentas siunčiamas per E. pristatymo sistemą, bet įteikiamas kaip registruotoji pašto siunta. Kai dokumentas siunčiamas per E. pristatymo sistemą, bet įteikiamas kaip registruotoji pašto siunta, šis įteikimas turi tas pačias teisines pasekmes kaip ir siunčiant tradicinę registruotąją pašto siuntą. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 573, 574, 577, 579, 585, 609, 616, 620, 622, 624, 637, 646 ir 647 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte paliekama galimybė šaukimus ir kitus procesinius dokumentus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims siųsti elektroniniu paštu, jeigu elektroninio pristatymo dėžutė nėra aktyvi. Šia išimtimi atsižvelgiama į Policijos departamento pageidavimą ir toliau sudaryti galimybę dokumentus asmenims siųsti elektroniniu paštu.
Kai asmuo yra nurodęs pageidaujamą procesinio dokumento gavimo būdą, procesinis dokumentas jam įteikiamas šiuo būdu, jeigu jis yra nurodęs reikalingus kontaktinius duomenis. Advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms, draudimo ir audito įmonėms, teismo ekspertams, bankroto administratoriams ir restruktūrizavimo administratoriams teismas procesinius dokumentus įteikia kitomis elektroninių ryšių priemonėmis. Kitomis elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus kitomis elektroninių ryšių priemonėmis. Atsižvelgiant į tai, kad informavimas bus vykdomas elektroninių ryšių priemonėmis, minėtame projekte taip pat numatyta, kad dokumentas bus laikomas įteiktu kitą darbo dieną nuo dokumento adresatui išsiuntimo per E. pristatymo sistemą ar kitomis elektroninių ryšių priemonėmis dienos. Numatytas reglamentavimas užtikrins efektyvesnį ir greitesnį susirašinėjimą, sudarys sąlygas tai padaryti mažesnėmis sąnaudomis. Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo Nr. VIII-1031 47, 9, 11 ir 18 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 6¹straipsniu įstatymo projekte numatyta, kad Lietuvos administracinių ginčų komisija ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos teritoriniai padaliniai rengia oficialius elektroninius dokumentus, kurie siunčiami ir gaunami per E. pristatymo sistemą. Lietuvos Respublikos pašto įstatymo Nr.
VIII-1141 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad asmuo, norintis pradėti teikti pašto paslaugą, pranešimą Ryšių reguliavimo tarnybai pateikia per E. pristatymo sistemą, tačiau kartu neatsisakoma ir dabar galimų pranešimo pateikimo būdų (per kontaktinį centrą arba raštu tiesiogiai kreipiantis į Ryšių reguliavimo tarnybą). Taip pat šiame projekte siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai pristatoma registruotoji pašto siunta ir gavėjo nerandama nurodytu adresu arba gavėjas nėra įsirengęs gaunamųjų laiškų dėžutės (ar ji neatitinka reikalavimų, pvz., yra nerakinama), informacija apie gautą pašto siuntą pateikiama per E. pristatymo sistemą, jeigu gavėjo (siuntėjo) elektroninio pristatymo dėžutė yra aktyvi ar kitais būdais, įskaitant kitas elektroninių ryšių priemones, užtikrinančiais tokio pranešimo gavimą. Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo Nr. I-599 papildymo 4¹ straipsniu įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad prokuratūra, atlikdama jai priskirtas viešojo administravimo funkcijas, rengia oficialius elektroninius dokumentus, kuriuos siunčia ir gauna per E. pristatymo sistemą. Ši nuostata netaikoma, jeigu keitimosi oficialiais elektroniniais dokumentais ir informacija tarp valstybės informacinių sistemų ir (ar) registrų funkciją užtikrina jų sąveika; asmenys informaciją, dokumentus turi teisę teikti prokuratūrai per E. pristatymo sistemą, nors prokuratūra gali sudaryti galimybę asmenims parengti ir (ar) pateikti, taip pat gauti informaciją, dokumentus naudojant ir kitas elektroninių ryšių priemones. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo Nr. IX-876 43¹straipsnio pakeitimo įstatymo projekte, Lietuvos Respublikos notariato įstatymo Nr. I-2882 papildymo 34¹straipsniu įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad asmuo turi teisę kreiptis į antstolį, notarą per E. pristatymo sistemą, o minėti asmenys turi tokiu būdu siunčiamus dokumentus priimti.
Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo Nr. VIII-1524 12, 13, 14, 15 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad institucija dokumentus pareiškėjui teikia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo Nr. VIII-950 13, 17, 18 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte, Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 24, 27 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus Nr. VIII-1708 17 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad asmenys kreiptųsi į Seimo kontrolierių, lygių galimybių kontrolierių, vaiko teisių apsaugos kontrolierių ir gautų atsakymus iš šių subjektų analogiška tvarka, kuri nustatyta Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme. Įstatymų projektuose taip pat siūloma išbraukti teisės aktuose nevartojamas sąvokas („kurjeriai“,
„pasiuntinių paslaugų teikėjai“), Įstatymų projektai tikslinami redakciniu
aspektu (pvz., siūloma išbraukti praktikoje jau nebenaudojamus komunikavimo būdus, pvz., „telegrafinis, faksimilinis ryšys“), taip pat Įstatymų projektai patikslinti atsižvelgiant į 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB, nuostatas.
Įvertinus tai, kad šiuo metu asmenų, kurie privalomai deklaruoja turtą ir pajamas, elektroninėje deklaracijų formoje nurodytas elektroninio pašto adresas, siūloma, kad, priėmus Įstatymų projektus, šios elektroninės formos būtų pakeistos taip, kad būtų nurodytas ir elektroninio pristatymo dėžutės adresas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti Įstatymų projektai įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektų įgyvendinimas teigiamai atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai, nes oficialus ir įrodomąją galią turintis susirašinėjimas su viešojo sektoriaus subjektais galės būti vykdomas elektroninių ryšių priemonėmis, kuriomis tiek juridiniai, tiek fiziniai asmenys galės naudotis norėdami gauti bet kokias viešąsias ir administracines paslaugas, kreiptis į teismą, gauti įvairius dokumentus, informaciją ir pan. Be to, Įstatymų projektų įgyvendinimas prisidės prie viešojo administravimo efektyvumo didinimo, skatins informacinės visuomenės plėtrą. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės. 9.
laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektuose naujų sąvokų nenustatoma. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, - kas ir kada juos turėtų priimti Iki įstatymų įsigaliojimo dienos reikės pakeisti šiuos teisės aktus:
Nr. 875 „Dėl Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ (turėtų parengti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, iki įstatymų įsigaliojimo priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybė);
Respublikos Vyriausybės 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimą Nr. 1495 „Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų registro nuostatų patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimą Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“, taip pat kitų registrų nuostatus, kuriuose numatytas asmenų informavimas elektroninių ryšių priemonėmis (turėtų parengti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, iki įstatymų įsigaliojimo priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybė);
Respublikos Vyriausybės 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutarimą Nr.
administracinių ginčų komisijos nuostatų patvirtinimo“ (turėtų parengti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, iki įstatymų įsigaliojimo priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybė);
Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą Nr. 914 „Dėl Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“ (turėtų parengti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, iki įstatymų įsigaliojimo priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybė);
reguliavimo tarnybos direktoriaus 2013 m. vasario 28 d. įsakymą Nr. 1V-332 „Dėl Pašto paslaugos teikimo taisyklių patvirtinimo ir kai kurių Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus įsakymų pripažinimo netekusiais galios“ (turėtų parengti ir iki įstatymų įsigaliojimo priimti Ryšių reguliavimo tarnyba);
Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016 m. sausio 29 d. įsakymą Nr. 1V-67/I-31 „Dėl Baudžiamosios bylos duomenų tvarkymo elektronine forma ikiteisminio tyrimo metu tvarkos aprašo patvirtinimo“ (turėtų parengti ir iki įstatymų įsigaliojimo priimti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra);
7Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2016 m. vasario 3 d.
įsakymą Nr. 3-44(1.5 E) „Dėl Elektroninio pristatymo paslaugų teikimo Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos priemonėmis taisyklių patvirtinimo“ (turėtų parengti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, iki įstatymų įsigaliojimo priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija); 8.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. kovo 5 d. sprendimą „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo reglamento patvirtinimo“ (turėtų parengti ir iki įstatymų įsigaliojimo priimti Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas);
Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymą Nr. 1R-332 „Dėl Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo patvirtinimo“ (turėtų parengti ir iki įstatymų įsigaliojimo priimti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija);
Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos vadovo 2015 m. spalio 5 d. įsakymą Nr. 1V-50 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos darbo reglamento patvirtinimo“ (turėtų parengti ir iki įstatymų įsigaliojimo priimti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga);
inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 27 d. įsakymą Nr. VA-107 „Dėl Deklaracijos duomenų išrašo FR0667 formos, Prašymo PRC909 formos, Prašymo PRC908 formos, Pažymos FR0690 formos, Pažymos FR0691 formos, Metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos pagrindinių duomenų išrašo, Metinės pajamų deklaracijos pagrindinių duomenų išrašo, Gyventojo (šeimos) turto deklaravimo pažymos FR0690 formos ir Gyventojo pajamų deklaravimo pažymos FR0691 formos išdavimo taisyklių patvirtinimo“ (turėtų parengti ir iki įstatymų įsigaliojimo priimti Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos). 12.
biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Pažymėtina, kad, įgyvendinus įstatymus, būtų taupomos valstybės biudžeto lėšos, nes vis daugiau susirašinėjimo tarp viešojo sektoriaus subjektų ir asmenų persikels į elektroninę erdvę, viešojo sektoriaus subjektai nekurs besidubliuojančių elektroninių sprendimų, skirtų susirašinėjimui su asmenimis, o naudos vieną valstybės informacinę sistemą. Viešojo sektoriaus subjektai, preliminariais skaičiavimais, pašto paslaugoms per metus išleidžia apie 3,6 mln. Eur (paskaičiuota pagal AB Lietuvos pašto gaunamas pajamas, įvertinus, kad bendrovė turi sutartis su 21 proc. viešojo sektoriaus subjektų). Atsižvelgiant į tai, kad pirmaisiais metais apie pusė siuntų galėtų būti siunčiamos elektroniniu būdu, 2021 m. – apie 75 proc. siuntų būtų elektroninės, kasmet galėtų būti taupoma apie 1,5–1,7 mln. Eur, o kuo daugiau būtų siunčiama elektroniniu būdu, tuo dar daugiau valstybės biudžeto lėšų galėtų būti sutaupoma. Įvertinus tai, kad viešojo administravimo subjektai, siųsdami per E. pristatymo sistemą, kai el. siunta įteikiama kaip pašto siunta, jos nespausdins, nevokuos (tai padarys E. pristatymo sistemos operatorius), todėl atitinkamai patirs mažiau išlaidų (bus taupomas darbuotojų darbo laikas, popierius, nepatirs spausdinimo išlaidų, nereikės voko ir pan.), todėl bendrosios išlaidos, skirtos informacijai ar dokumentams pristatyti, nepadidės. Įstatymų projektams įgyvendinti Juridinių asmenų registre bei Gyventojų registre reikės atlikti techninius pakeitimus, gali iškilti poreikis įgyvendinti kitokius papildomus techninius sprendimus.
Planuojama, kad papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės, kadangi E. pristatymo sistemos tvarkytojas užtikrins E. pristatymo sistemos veikimą, įgyvendins reikalingus techninius sprendimus, kurių sąnaudos bus įskaičiuotos į paslaugos tarifą (iš viso per metus tai sudarys apie 400 tūkst. Eur). Pažymėtina, kad E. pristatymo sistemos veiklos modelį nustatys Lietuvos Respublikos Vyriausybė, tvirtindama E. pristatymo sistemos nuostatus. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai: „Nacionalinė elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinė sistema“, „elektroninio pristatymo dėžutės adresas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Susikurti (aktyvuoti) elektroninio pristatymo dėžutę labai paprasta, nes tereikia prisijungti prie elektroninių valdžios vartų (www.epaslaugos.lt), identifikuotis elektroninės atpažinties priemone ar per banką ir nuoroda į E. pristatymo sistemą yra matoma ekrane (ją paspaudus, sekti tolesnius nurodymus). Taip pat galima prisijungti tiesiogiai per www.epristatymas.lt. Elektroninio pristatymo dėžutės adresas sudaromas iš fizinio asmens vardo ir pavardės pirmųjų trijų raidžių ir atsitiktinių keturių skaitmenų, juridinio asmens – iš juridinio asmens kodo. Elektronines siuntas galima siųsti tik iš vienos elektroninio pristatymo dėžutės į kitą elektroninio pristatymo dėžutę (jeigu asmuo jos neturi, siuntėjas matys ir galės pasirinkti fizinį elektroninės siuntos pristatymo būdą).
E. pristatymo sistemos nereikėtų tapatinti su įprastu elektroniniu paštu (vardenis. [email protected], [email protected] ir t. t.). Toliau pateikiama informacija, kuo skiriasi E. pristatymo sistema nuo įprasto elektroninio pašto:
Papildomai pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijoje buvo nagrinėjama E. Jasaičio peticija, kurioje siūloma privalomai ir visuotinai įteisinti E. siuntų pristatymo sistemą (komisija peticijai pritarė).
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ANTSTOLIŲ
2019-11-04 Nr. XIIIP-4070 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] S. Zamara, tel. (8
5) 239 6895, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
DĖL
2019-11-27
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė, komiteto pirmininko pavaduotojas
Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Valentinas Bukauskas, Ričardas Juška, Vytautas Kamblevičius, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Povilas Urbšys. Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Eglė Jonevičienė, Ieva Lavišienė, Rasa Mačiulytė, Kristina Šimkutė, padėjėja Genovaitė Jasaitienė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Tinklų ir tarptautinių ryšių departamento l.e.p. direktorė Kristina Semėnė, vyriausioji specialistė Asta Balevičiūtė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-11-04 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-4070. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Valentinas Bukauskas. Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė Komiteto biuro patarėja Eglė Jonevičienė
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
2021-05-19
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė
Širinskienė, nariai: Aušrinė Armonaitė, Irena Haase, Gabrielių Landsbergį pavaduojantis Andrius Navickas, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėja, šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė, Teisėjų tarybos pirmininkė Sigita Rudėnaitė, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotoja Egidija Tamošiūnienė; Nacionalinės teismų administracijos atstovai: direktoriaus pavaduotojas Antanas Jatkevičius, Teisės ir administravimo departamento direktorė Jelena Vasilionkienė, Teisinio reguliavimo ir atstovavimo skyriaus teisininkė Jolanta Dudoravičiūtė; Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Mindaugas Taškūnas, Policijos departamento atstovas Kęstutis Stelmokas, Susisiekimo ministerijos atstovai: Susiekimo ministro patarėjas Darius Stravinskas, Ateities susisiekimo politikos grupės vyriausioji patarėja Kristina Semėnė; Teisingumo ministerijos atstovai: Teisinių institucijų grupės vyresnieji patarėjai Jurgita Urbaitė ir Artūras Remeikis, Baudžiamosios justicijos grupės patarėja Sonata Gendvilaitė, Teisminės justicijos ir civilinės teisės grupės patarėja Egidija Konopliova-Budrikienė, Teisminės justicijos ir civilinės teisės grupės vyresnysis patarėjas Tautginas Mickevičius; Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pirmininkas Evaldas Raistenskis; Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko pavaduotoja Eglė Bilevičiūtė; Konstitucinio Teismo kancleris Vaidas Lubauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas 2019-11-04 Įvertinę projekto atitiktį
technikos taisyklėms, pastabų neturime. Atsižvelgti
vedėja Dalia Komparskienė Priėmus Viešojo administravimo įstatymo pakeitimo įstatymą XIII-3329, Viešojo administravimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje suformuluota išimtis, nustatanti, kada nebūtina naudotis e.pristatymo sistema. Pagal šią išimtį Civilinio proceso kodekso, atitinkamai ir Antstolių įstatymo pakeitimai nebėra būtini. Pritarti Atsižvelgiant į pateiktas pastabas projektą siūloma atmesti. 3-4. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2020-04-01 Teisėjų taryba, išnagrinėjusi pateiktus derinti Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr. I-480 37¹straipsnio pakeitimo įstatymo (toliau – Teismų įstatymo pakeitimo įstatymas), Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111, 117, 121, 123, 124, 175¹, 604, 605, 624¹, 631, 640, 644, 646, 648, 657 ir 679 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 23, 24, 25, 33, 52, 67, 70, 72, 74, 75, 76, 95, 99, 109, 112, 123, 124, 126, 131², 131⁴, 131⁵, 131⁶, 133, 134, 135, 139, 141, 150, 158, 160 ir 161 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 8¹, 51, 101, 148, 179, 182, 214, 218, 220, 236, 286, 308, 310, 317, 319, 323, 324, 375, 385, 422 ir 430¹ straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo Nr.
VIII-1031 7, 9, 11 ir
įstatymo, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 573, 574, 577, 579, 585, 609, 616, 620, 622, 624, 637, 646 ir 647 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 8, 14, 18, 20, 27, 30, 31, 34, 35 ir 36⁴ straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo Nr. VIII-840 7 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo Nr. I-2237 9 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.73, 1.122, 2.44, 2.49, 2.54, 2.66, 6.166, 6.192, 6.228⁷, 6.228¹⁴, 6.901, 6.991 ir 6.993 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos pašto įstatymo Nr. VIII-1141 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo Nr. IX-876 43¹straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos notariato įstatymo Nr. I-2882 papildymo 34¹straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo Nr. I-599 papildymo 4¹ straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo Nr. VIII-1708 17 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo Nr. VIII-950 13, 17, 18 ir
įstatymo Nr. IX-1826 24, 27 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo Nr.
VIII-1524 12, 13, 14, 15 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo Nr. I-67 42, 65, 66, 67 ir 67¹ straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 41¹ straipsniu įstatymo projektus (toliau kartu – Įstatymų projektai), pagal kompetenciją teikia pastabas dėl siūlomų teisinio reguliavimo priemonių ir jų taikymo pasekmių. Teisėjų tarybos vertinimu, atlikta Įstatymų projektų nuostatų analizė sudaro pagrindą daryti išvadą, kad Įstatymų projektų paketo nuostatomis iš esmės daugeliu aspektų atsižvelgta į Nacionalinės teismų administracijos (toliau – Administracija) poziciją, išreikštą Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 2019 m. sausio 17 d. organizuotame suinteresuotų institucijų pasitarime, kuriame siekta suderinti esmines Įstatymų projektų nuostatas, taip pat išdėstytą Administracijos 2019 m. kovo 8 d. rašte Nr. 4R-354-(1.25) „Dėl teisės aktų projektų, susijusių su E. pristatymo sistema“ (toliau – Administracijos 2019 m. kovo 8 d. raštas) Susisiekimo ministerijai ir ankstesniuose Administracijos raštuose. Tačiau atkreiptinas dėmesys į Įstatymų projektuose likusias dviprasmiškas ir neaiškias formuluotes, nustatančias, kaip procesiniai dokumentai (1) gali būti pateikiami teismui ir
(2) įteikiami proceso dalyviams, kuriems teisės aktai ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytos sutartys nenustato pareigos gauti procesinius dokumentus teisingumo ministro nustatyta tvarka, t. y. per Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų (toliau – VEP) posistemį.
Pažymėtina, kad šiuo metu (turėtų išlikti ir ateityje) tinkamiausia priemonė, padedanti teismams tinkamai įgyvendinti konstitucinę priedermę – vykdyti teisingumą, yra speciali teismo proceso įgyvendinimui sukurta ir sėkmingai naudojama priemonė – LITEKO VEP posistemis. LITEKO VEP posistemis laikytinas pagrindiniu būdu, kuriuo turėtų būti siunčiami procesiniai dokumentai teismui ir teismo įteikiami proceso dalyviams elektroninių ryšių priemonėmis (šios pozicijos Teisėjų taryba ir Administracija nuosekliai laikosi teiktose nuomonėse, pvz., Teisėjų tarybos 2018 m. lapkričio 21 d. rašte Nr. 36P-140-(7.1.9) „Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko veiksmų“, taip pat Administracijos 2018 m. rugpjūčio 10 d. rašte Nr. 4R-1217-(6.6) „Dėl teisės aktų projektų, susijusių su E. pristatymo sistema“ Susisiekimo ministerijai, 2018 m. rugsėjo 24 d. rašte Nr. 4R-1435-(1.13) „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.49 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto derinimo“ Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai, Administracijos 2018 m. lapkričio 28 d. rašte Nr. 4R-1782-(6.6) „Dėl teisės aktų projektų, susijusių su E. pristatymo sistema“ Susisiekimo ministerijai, Administracijos 2019 m. kovo 8 d. rašte Susisiekimo ministerijai, Administracijos 2019 m. spalio 10 d. rašte Nr. 4R-1544-(6.6) „Dėl teisės aktų projektų, susijusių su E. pristatymo sistema“ Susisiekimo ministerijai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei).
Lietuvos Respublikos informacinių išteklių valdymo įstatymo 10 straipsnyje įtvirtinti principai reikalauja, kad institucijos, kurdamos ir tvarkydamos valstybės informacinius išteklius, turi užtikrinti patogų teikiamų elektroninių paslaugų naudojimą fiziniams ir juridiniams asmenims, taip pat sprendimas dėl informacinių išteklių atitinkamo valdymo modelio parinkimo turi būti įvertintas atitinkamo sprendinio funkcionalumo (pvz., kad vienoje vietoje būtų galima matyti/valdyti bylos informaciją), saugumo, patikimumo, pagrįstumo, naudingumo kriterijų kontekste. Pirma, pažymėtina, kad galimybė pateikti teismui jau parengtus procesinius dokumentus ir gauti procesinius dokumentus iš teismo (t. y. įgyvendinti Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos (toliau – E. pristatymo sistema) vienintelę funkciją) tėra viena iš LITEKO VEP posistemio naudotojams teikiamų paslaugų. Plačiai naudojama kaip palengvinanti teisingumo prieinamumą priemonė LITEKO VEP posistemyje yra numatyta galimybė asmeniui formuoti teismo proceso dokumentus tiesiogiai iš savo paskyros LITEKO VEP posistemyje (angl. on-line) pagal parengtas dokumentų formas (tai sudaro sąlygas asmeniui ir valstybei taupyti laiško išteklius, teisinių paslaugų gavimo/teikimo išlaidas ir kt.). Taip pat LITEKO VEP posistemyje įgyvendinta galimybė proceso dalyviui susipažinti su bylos eiga, jos medžiaga ir rezultatais, klausyti teismo posėdžių garso įrašų (tai yra itin aktualu siekiant efektyvaus asmens teisių teisingumo vykdymo procese įgyvendinimo). Be to, asmuo, naudodamasis LITEKO VEP posistemio teikiamomis paslaugomis, gali valdyti žyminio mokesčio, priteistų bylinėjimosi išlaidų informaciją, mokėti teismo paskirtas baudas ir kt.
Antra, priėmus siūlomą teisinį reguliavimą, nebūtų užtikrintas efektyvus ir racionalus (valstybės biudžeto lėšų taupymo aspektu) jau sukurtos ir sėkmingai veikiančios valstybės informacinės sistemos, kuriai sukurti buvo skirtos struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto lėšos, – LITEKO VEP posistemio – panaudojimas. Trečia, aiškinamajame rašte nurodytas vienas iš siūlomų pakeitimų įtvirtinant prioritetinį ir (ar) privalomą dokumentų siuntimą naudojantis E. pristatymo sistema siekių – užtikrinti, kad dokumentai būtų siunčiami saugia ir patikima valstybės informacine sistema – LITEKO (įskaitant LITEKO VEP posistemį) yra užtikrintas. Pažymėtina, kad LITEKO yra užtikrinami aukštesni (nei E. pristatymo sistemoje) elektroninės informacijos saugos ir kibernetinio saugumo reikalavimai, t. y. tvarkoma elektroninė informacija yra ypatingos svarbos ir LITEKO priskiriama pirmai informacinių sistemų kategorijai. Tuo tarpu E. siuntų pristatymo sistemoje tvarkoma elektroninė informacija yra priskiriama vidutinės svarbos informacijos kategorijai, o E. siuntų pristatymo sistema yra priskiriama trečiajai kategorijai (Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2017 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. 3-9 patvirtintų Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos duomenų saugos nuostatų 13 punktas). Taigi neišnaudoti visų LITEKO VEP posistemio funkcionalumų ar juos dubliuoti su E. pristatymo sistema būtų akivaizdžiai neracionalu ir nepagrįsta.
Administracija 2019 m. sausio 17 d. suinteresuotų institucijų pasitarime šią savo poziciją patvirtino, patikslindama, kad, priėmus Įstatymų projektus, asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus Įstatymų projektuose įvardytomis „kitomis“ elektroninių ryšių priemonėmis (t. y. teisingumo ministro nustatyta tvarka, naudojantis VEP posistemiu), taip pat tiems asmenims, kurie VEP posistemio naudotojais tapo iki Įstatymų projektų įsigaliojimo, procesiniai dokumentai ir toliau turėtų būti įteikiami (taip pat ir asmenų pateikiami teismui) per VEP posistemį. Tuo tarpu asmenims, kurie iki Įstatymų projektų įsigaliojimo nesinaudojo VEP posistemiu ir kuriems teisės aktai nenustato pareigos procesinius dokumentus teikti/gauti per VEP posistemį, kaip tai nurodyta ir Įstatymų projektų aiškinamajame rašte, Įstatymų projektų nuostatomis turėtų būti apibrėžta galimybė kreiptis į teismą (ar teismui į asmenį) per VEP posistemį arba per E. pristatymo sistemą, kitais Įstatymų projektuose numatytais būdais. Šie aspektai Įstatymų projektuose turi būti tikslinami, nes į juos nėra atsižvelgta visa apimtimi, nors 2019 m. sausio 17 d. suinteresuotų institucijų pasitarimo metu išsakytiems pastebėjimams buvo pritarta. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad aiškinamajame rašte dėl Įstatymų projektų, kuriuose reglamentuojamas teismo procesas, pažymima, kad
„<...> paliekama galimybė teismui spręsti,
kokiu būdu būtų tinkamiausia informuoti asmenį, taip pat atsižvelgiant į asmens pateiktą pageidavimą dėl informacijos gavimo būdo (pagrįstai, skirtingai nei Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 8, 14, 18, 20, 27, 30, 31, 34, 35 ir 364 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte, nėra įteisinamas prioritetinis E. pristatymo sistemos naudojimas)“.
Tačiau Įstatymų projektų nuostatos šią poziciją atspindi netiksliai ir sudaro prielaidą Įstatymų projektų nuostatas interpretuoti nevienareikšmiškai, todėl tikslintinos. Siekiant teisinio aiškumo, vientisumo, tikslumo, nuoseklumo tiek LITEKO VEP posistemio vartotojams, tiek teismui, nustatant aiškų ir nedviprasmišką eiliškumą, kuriuo kanalu procesinis dokumentas turėtų būti (į)teikiamas, vertinant būtent iš asmens perspektyvos, ir siekiant įtvirtinti, kad prioritetinė priemonė procesiniams dokumentams (į)teikti išliktų VEP posistemis (taip pat teisingumo ministro nustatytos kitos priemonės, t. y. Administracinių nusižengimų registras, Informacinė prokuratūros sistema), Įstatymų projektų nuostatos turėtų būti patikslintos, pvz., taip:
pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje vietoj formuluotės „<...> per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą (elektroninio pristatymo paslaugos fiziniams asmenims, kai jie elektronines siuntas per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą siunčia teismams, teikiamos neatlygintinai) arba teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami kitas elektroninių ryšių priemones“ reikėtų dėstyti taip: „per teismų informacinę sistemą ar naudodami kitas elektroninių ryšių priemones teisingumo ministro nustatyta tvarka arba per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą“. 2.
pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalį reikėtų dėstyti taip: „Įstatymų nustatytais atvejais teismai praneša proceso dalyviams apie procesinius veiksmus ar procesinius sprendimus teisingumo ministro nustatyta tvarka per teismų informacinę sistemą ar naudodami kitas elektroninių ryšių priemones teisingumo ministro nustatyta tvarka, kai teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus šiomis elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems proceso dalyviams teismas procesinius dokumentus įteikia per teismų informacinę sistemą ar naudodamas kitas elektroninių ryšių priemones teisingumo ministro nustatyta tvarka arba per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą, atsižvelgdamas į tai, kurį pageidaujamą procesinių dokumentų gavimo būdą proceso dalyvis yra nurodęs, jeigu jis yra nurodęs reikalingus kontaktinius duomenis“. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atitinkamai tikslintinos kitos Įstatymų projektų nuostatos. Įstatymų projektų aiškinamajame rašte nurodoma, kad, siekiant patogaus minėtų sistemų naudojimo, gali reikėti techninių pakeitimų, kuriuos kartu su E. pristatymo sistemos tvarkytoju bus galima suderinti ir atlikti iki Įstatymų projektų įsigaliojimo. E. pristatymo sistemos nuostatus, kuriuose reglamentuoti sistemos funkcionalumai, integracinės sąsajos, veiklos modelis, jos finansavimo ir kiti klausimai, siūloma pavesti tvirtinti Vyriausybei. Šiuo aspektu svarbu įvertinti finansinius kaštus, kuriems padengti turi būti skiriamos papildomos lėšos. Atsižvelgiant į tai, jog šiuo metu jau yra sukurtas ir sėkmingai veikia LITEKO VEP posistemis, siekiant tinkamo Įstatymų projektų įgyvendinimo, būtinas LITEKO sąsajos sukūrimas su E. pristatymo sistema (tai paminėta ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.49 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr.
XIIIP-2833 (kuris taip pat susijęs su E. pristatymo sistemos vystymu valstybės mastu) aiškinamajame rašte). Tokiu atveju darbų atlikimo kaštai turėtų būti vertinami papildomai. Teisėjų taryba pažymi, kad LITEKO ir E. pristatymo sistemos integracijų įgyvendinimui būtinas tinkamas finansavimas. Pritarti Atsižvelgiant į Teisėjų tarybos pastabas projektą siūloma atmesti. 2. Nacionalinė teismų administracija 2020-04-03 Nacionalinė teismų administracija pritaria Teisėjų tarybos rašte pateiktoms pastaboms ir pasiūlymams ir papildomų pastabų pagal kompetenciją neturi. Pritarti
ministerija Rengiant įstatymų projektus dėl E. pristatymo Susisiekimo ministerijoje buvo organizuoti suinteresuotų institucijų pasitarimai, kuriuose buvo nuspręsta, kad tais atvejais, kai dokumentų įteikimui yra sukurtos ir naudojamos tam tikros sistemos (pvz., Liteko, Antstolių informacinė sistema), E. pristatymas taps alternatyviu ar papildomu įteikimo būdu, o įteikimas per paminėtas sistemas ir toliau išliks. Atsižvelgiant į tai, CPK ir Antstolių įstatymo projektuose, kuriuos betarpiškai rengė Teisingumo ministerija, buvo numatytas įteikimas ne tik per E. pristatymo sistemą, bet ir kitomis el. ryšių priemonėmis, kai yra CPK 175¹ straipsnio 9 dalyje nustatyti pagrindai (kai įteikiama nurodytoje dalyje išvardintiems asmenims, taip pat kitiems asmenims, jeigu jie patys išreiškia norą dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis).
Aktualu, kad po E. pristatymo projektų parengimo iš esmės pasikeitė situacija - 2019 m. gruodžio 19 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 604, 605, 609, 610, 611, 620, 650, 654, 679, 682, 727, 728, 733, 737, 744, 750, 753, 754, 766, 767, 769 ir 778 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIII-2721 (toliau – CPK pakeitimo įstatymas), kuriuo iš esmės pasikeitė dokumentų įteikimo vykdymo procese tvarka: iki pakeitimų el. ryšių priemonėmis antstolis dokumentus įteikdavo tik CPK 175¹ straipsnio
dokumentų (CPK 604 ir 605 str.): registruota pašto siunta įteikiami tik pirminiai dokumentai, kuriais skolininkas informuojamas apie užvestą bylą; vėlesni dokumentai bylose iki 1000 Eur skolų išieškojimo įteikiami el. ryšių priemonėmis, išskyrus tam tikrus CPK nustatytus atvejus (pvz., patvarkymas dėl areštuoto turto vertės), bylose virš 1000 Eur skolų išieškojimo dokumentai siunčiami registruota pašto siunta, tačiau nors vieną dokumentą įteikus (skolininką informavus apie užvestą bylą), vėlesni dokumentai siunčiami el. ryšių priemonėmis (išskyrus tuos pačius CPK nustatytus atvejus, kai ypač svarbūs dokumentai siunčiami registruota pašto siunta). Taigi šie pakeitimai numato kur kas platesnį dokumentų įteikimą el. ryšių priemonėmis, nei E. pristatymo projektuose numatytas teisinis reguliavimas, ir projekto priėmimas iš esmės reikštų grįžimą į iki 2020 m. liepos 1 d. buvusią situaciją.
Be to, CPK pakeitimo įstatymas numato, kad nuo 2020 m. liepos 1 d. vykdomosios bylos turi būti tvarkomos elektronine forma Antstolių informacinėje sistemoje, todėl Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 (2020 m. liepos
instrukcijoje nustatytų formų procesinius dokumentus antstolis turi rengti Antstolių informacinėje sistemoje, Dokumentų pateikimo antstoliui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 1R-205 buvo nustatyta, kad antstolio procesiniai dokumentai, kai CPK nustatytais atvejais jie turi būti įteikiami el. ryšių priemonėmis, įteikiami per Antstolių informacinę sistemą (asmens pageidavimu, jo nurodytu el. paštu taip pat gali būti siunčiami pranešimai apie į Antstolių informacinę sistemą patalpintą jam adresuotą naują procesinį dokumentą ir šio dokumento kopija). Taigi, šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas ir tam tikslui sukurti Antstolių informacinės sistemos funkcionalumai užtikrina greitą, ekonomišką ir efektyvų antstolio procesinių dokumentų įteikimą el. ryšių priemonėmis. Jeigu būtų priimtas Projekte siūlomas teisinis reguliavimas, labai padidėtų administracinė našta antstoliams, nes reikėtų administruoti skirtingus dokumentų įteikimo procesus, taip pat pabrangtų išieškojimo procesas, nes iš esmės būtų grįžta į iki 2020 m. liepos 1 d. buvusią situaciją, kai dauguma dokumentų buvo įteikiami registruota pašto siunta.
Siūlytume projektą patikslinti atsižvelgiant į nuo
CPK 604 ir 605 straipsniuose nustatytos antstolio procesinių dokumentų įteikimo tvarkos. Pritarti Atsižvelgiant į pateiktas pastabas projektą siūloma atmesti. Be to, 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojo CPK pakeitimai, numatantys greitą, ekonomišką ir efektyvų dokumentų įteikimą per Antstolių informacinę sistemą, t. y. antstolio dokumentų įteikimo klausimas jau yra išspręstas kitomis, nei projekte numatytos, priemonėmis. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
ir savivaldybių komitetas 2019-11-29 * Pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-4070. Nepritarti Atsižvelgiant į pateiktas pastabas projektą siūloma atmesti. 2. Ekonomikos komitetas 2020-04-29 Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIIP-4070. Nepritarti Atsižvelgiant į pateiktas pastabas projektą siūloma atmesti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: įstatymo projektą atmesti, atsižvelgiant į Teisėjų tarybos, komiteto klausymuose ir pasitarimuose išsakytus argumentus:
1Priėmus Viešojo administravimo įstatymo pakeitimo įstatymą Nr. XIII-3329,
Viešojo administravimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje suformuluota išimtis, nustatanti, kada nebūtina naudotis e.pristatymo sistema. Pagal šią išimtį Antstolių įstatymo pakeitimai nebėra būtini. 2.
dokumentų įteikimą per Antstolių informacinę sistemą, t. y. antstolio dokumentų įteikimo klausimas jau yra išspręstas kitomis, nei projekte numatytos, priemonėmis:
sukurti Antstolių informacinės sistemos funkcionalumai užtikrina greitą, ekonomišką ir efektyvų antstolio procesinių dokumentų įteikimą el. ryšių priemonėmis. 2) Jeigu būtų priimtas Projekte siūlomas teisinis reguliavimas, labai padidėtų administracinė našta antstoliams, nes reikėtų administruoti skirtingus dokumentų įteikimo procesus, taip pat pabrangtų išieškojimo procesas, nes iš esmės būtų grįžta į iki 2020 m. liepos 1 d. buvusią situaciją, kai dauguma dokumentų buvo įteikiami registruota pašto siunta. 8. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – nėra, susilaikė – nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Agnė Širinskienė, Irena Haase. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas (Parašas) Stasys Šedbaras Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė
Ekonomikos komitetas
Sinkevičius, komiteto pirmininko pavaduotojas – Dainius Kreivys, Komiteto nariai: Antanas Baura, Zbignev Jedinskij, Andrius Kupčinskas, Bronislovas Matelis, Rūta Miliūtė, Virgilijus Poderys, Jurgis Razma, Remigijus Žemaitaitis. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, Komiteto biuro patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Irina Jurkšuvienė, Žilvinas Klimka, Darius Šaltmeris, Komiteto padėjėja Zita Jodkonienė. Kviestieji asmenys: Susisiekimo ministerijos l. e. Tinklų ir tarptautinių ryšių departamento direktoriaus pareigas - Kristina Semėnė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Teisės departamentas 2019-11-04 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti
asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir
pasiūlymai: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIIP-4070. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Rūta Miliūtė. Komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius Ekonomikos komiteto biuro patarėja Irina Jurkšuvienė