Projekto lyginamasis variantas
2019 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas
7 straipsnio 2 dalį nauju 11 punktu: „11) Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos aktyvuotos elektroninio pristatymo dėžutės (toliau – elektroninio pristatymo dėžutė) (jeigu asmuo ją turi) adresą; šis reikalavimas netaikomas, kai deklaruojama nepilnamečio gyvenamoji vieta;“. 2. Buvusį 7 straipsnio 2 dalies 11 punktą laikyti 12 punktu ir jį išdėstyti taip: „11 12) valstybės pavadinimą, ir išvykimo datą ir asmens kontaktinius duomenis, (įskaitant ir elektroninio pristatymo dėžutės adresą, kai deklaruojamas išvykimas iš Lietuvos Respublikos) (pastaruosius tik asmens pageidavimu).“
7 straipsnio 3 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) kontaktiniai duomenys (telefono numeris ir (ar) elektroninio pašto adresas, elektroninio pristatymo dėžutės adresas (tik asmens pageidavimu), taip pat įstaigos ar organizacijos, teikiančios benamiui socialines paslaugas, adresas ar vietos, kurioje faktiškai dažniausiai gyvena asmuo, dėl ne nuo jo priklausančių priežasčių negalintis deklaruoti gyvenamosios vietos, adresas) – kai prašymą įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą pateikia šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1, 2, 5 ir 6 punktuose nurodyti asmenys;“. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto
lyginamasis variantas (sujungti patobulinti projektai XIIIP-4066 ir
1 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas
11 punktu: „11) asmens kontaktiniai duomenys, t. y. Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinės sistemos elektroninio pristatymo dėžutės (toliau
Respublikos) ir asmens kontaktinius duomenis, t. y. elektroninio pristatymo dėžutės adresą, elektroninio pašto adresą, fiksuotojo ar judriojo ryšio telefono numerį, jeigu asmuo juos turi.“
punktą ir jį išdėstyti taip: „6) asmens kontaktiniai duomenys, (t. y. elektroninio pristatymo dėžutės adresas, elektroninio pašto adresas, fiksuotojo ar judriojo ryšio telefono numeris ir
(ar) elektroninio pašto adresas, jeigu asmuo juos turi, taip pat įstaigos ar organizacijos, teikiančios benamiui socialines paslaugas, adresas ar vietos, kurioje faktiškai dažniausiai gyvena asmuo, dėl ne nuo jo priklausančių priežasčių negalintis deklaruoti gyvenamosios vietos, adresas, – kai prašymą įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą pateikia šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1, 2, 5 ir 6 punktuose nurodyti asmenys;“. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas
23, 24, 25, 33, 52, 67, 70, 72, 74, 75, 76, 95, 99, 109, 112, 123, 124, 126, 131², 131⁴, 131⁵, 131⁶, 133, 134, 135, 139, 141,
RESPUBLIKOS IKITEISMINIO ADMINISTRACINIŲ GINČŲ NAGRINĖJIMO TVARKOS ĮSTATYMO NR. VIII-1031 7, 9, 11 IR 18 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 6¹STRAIPSNIU
604, 605, 624¹, 631, 640, 644, 646, 648,
LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO ĮSTATYMO NR. VIII-1234 8, 14, 18, 20, 27, 30, 31, 34, 35 IR 36⁴ STRAIPSNIŲ
LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENAMOSIOS VIETOS DEKLARAVIMO ĮSTATYMO NR. VIII-840 7 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ REGISTRO ĮSTATYMO NR. I-2237 9 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO 1.73, 1.122, 2.44, 2.49, 2.54, 2.66, 6.166, 6.192, 6.228⁷, 6.228¹⁴, 6.901, 6.991 IR 6.993 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS
INFORMACIJĄ IŠ VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ INSTITUCIJŲ IR ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1524 12, 13, 14, 15 IR 17 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO,
projektų rengimą paskatinusios priežastys, tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“ patvirtino Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo planą. Įgyvendinant minėto plano 3.1.4 darbo „Valstybės informacinių išteklių infrastruktūros konsolidavimas ir valstybės informacinių sistemų modernizavimas“ 8 veiksmą
„Viešojo sektoriaus efektyvumo didinimas, modernizuojant ir skaitmeninant
procesus: visų valstybinių institucijų naudojimasis elektroninių dokumentų sistema, užtikrinant, kad visi viešojo sektoriaus dokumentai būtų siunčiami e. pristatymo sistema“ buvo parengti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 23, 24, 25, 33, 52, 67, 70, 72, 74, 75, 76, 95, 99, 109, 112, 123, 124, 126, 131², 131⁴, 131⁵, 131⁶, 133, 134, 135, 139, 141, 150, 158, 160 ir 161 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 8¹, 51, 101, 148, 179, 182, 214, 218, 220, 236, 286, 308, 310, 317, 319, 323, 324, 375, 385, 422 ir 430¹ straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr.
I-480 37¹straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo Nr. VIII-1031 7, 9, 11 ir 18 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 6¹straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111, 117, 121, 123, 124, 175¹, 604, 605, 624¹, 631, 640, 644, 646, 648,
pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 573, 574, 577, 579, 585, 609, 616, 620, 622, 624, 637, 646 ir 647 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 8, 14, 18, 20, 27, 30, 31, 34, 35 ir 36⁴ straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo Nr. VIII-840 7 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo Nr. I-2237 9 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.73, 1.122, 2.44, 2.49, 2.54, 2.66, 6.166, 6.192, 6.228⁷, 6.228¹⁴, 6.901, 6.991 ir 6.993 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos pašto įstatymo Nr. VIII-1141 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo Nr. IX-876 43¹straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos notariato įstatymo Nr. I-2882 papildymo 34¹straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo Nr. I-599 papildymo 4¹ straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo Nr. VIII-1708 17 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo Nr.
VIII-950 13, 17, 18 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 24, 27 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo Nr. VIII-1524 12, 13, 14, 15 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo Nr. I-67 42, 65, 66, 67 ir 67¹ straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 41¹ straipsniu įstatymo projektai (toliau kartu – Įstatymų projektai). Įstatymų projektais taip pat įgyvendinamas 2018 m. liepos 23 d. Susitarimo dėl šalies pažangai būtinų reformų įgyvendinimo darbo grupės posėdyje patvirtinto Susitarimo dėl šalies pažangai būtinų reformų įgyvendinimo veiksmų plano I skyriaus „Viešojo sektoriaus efektyvumo didinimas ir viešųjų paslaugų kokybės gerinimas“ 1.7 poskyrio „Investuoti į skaitmeninės visuomenės kūrimą ir e. paslaugų prieinamumo didinimą“ 10 veiksmas – „Viešojo sektoriaus efektyvumo didinimas, modernizuojant ir skaitmeninant procesus: visų valstybinių institucijų naudojimasis elektroninių dokumentų sistema, užtikrinant, kad visi viešojo sektoriaus dokumentai būtų siunčiami e. pristatymo sistema“. Įstatymų projektų tikslas – įteisinti vieną elektroninį langelį valstybės mastu ir padidinti viešojo sektoriaus efektyvumą modernizuojant ir skaitmeninant procesus.
Įstatymų projektų uždaviniai:
ir kitų valstybės institucijų (toliau visos kartu – viešojo sektoriaus subjektai) veiklą, taupyti valstybės biudžeto lėšas ir užtikrinti, kad visi viešojo sektoriaus subjektai nuo 2021 m. sausio 1 d. rengtų tik oficialius elektroninius dokumentus (išskyrus teismo rengiamus su procesu susijusius dokumentus), kurie saugiai ir patikimai būtų siunčiami asmenims naudojantis saugia ir patikima valstybės informacine sistema (išskyrus numatytas išimtis). Viešojo sektoriaus subjektų ir asmenų susirašinėjimo skaitmeninimas pagrįstas pastaraisiais metais ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje vykstančia sparčia technologijų plėtra ir su tuo susijusiomis galimybėmis ir abipuse nauda, naujų valstybės ir asmenų komunikavimo būdų poreikiu. Gyventojų, kurie nuolat naudojasi internetu, dalis nuolat didėja (2016 m. – 72 proc., 2017 m. – 75,2 proc., 2018 m. – 78 proc.) ir planuojama, kad 2020 m. rodiklis pasieks 85 proc.
Atitinkamai gyventojų, kurie nesinaudoja internetu, dalis nuolat mažėja (2016 m. duomenimis, tokių buvo 26 proc., 2017 m. – 22,4 proc., 2018 m. – 20 proc.) ir planuojama, kad 2020 m. rodiklis sumažės iki 10 proc. Įmonių, kurios naudojasi sparčiuoju internetu, dalis taip pat nuolat auga (2016 m. – 52 proc., 2017 m. – 59 proc., 2018 m. – 61 proc.) ir 2020 m. sieks 95 proc. Viešojo sektoriaus subjektai, teikdami viešąsias ir administracines paslaugas, keletą pastarųjų metų pakankamai aktyviai naudoja Europos Sąjungos paramos lėšas, kitus finansavimo šaltinius ir savo teikiamas paslaugas perkelia į elektroninę erdvę. Gyventojų, kurie naudojasi elektroniniu būdu teikiamomis viešosiomis ir administracinėmis paslaugomis, skaičius kasmet auga (2016 m. – 45 proc., 2017 – 48 proc., 2018 m. – 51 proc.) ir planuojama, kad
tendencija, kad kasmet išnagrinėtų elektroninių bylų skaičius vis didėja, o 2017 m. apžvalgoje padaryta išvada, kad tiek teismai, tiek asmenys aktyviai priima skaitmeninimo naujoves ir aktyviai naudojasi jų teikiama nauda. Teismų veiklos 2018 m. apžvalgoje nurodoma, kad 2018 m. beveik 73 proc. (2017 m. taip pat 73 proc.) teismuose išnagrinėtų civilinių bylų ir 47 proc. (2017 m. – 17 proc., 2016 m. –
pat didėja teismuose išnagrinėtų elektroninių administracinių nusižengimų bylų skaičius: 2016 m. jos visos buvo tik popierinės formos ir nebuvo nė vienos elektroninės, 2017 m. jau buvo 22 bylos, 2018 m. – 54. 2017 m. apytiksliai 3 iš
iš 6 administraciniuose teismuose nagrinėtų bylų buvo tvarkomos elektronine forma.
Per 2018 m. naudojantis portalu e.teismas.lt Lietuvos teismams buvo pateikti 466 tūkst. vnt. (2017 m. 462 tūkst. vnt.) procesinių dokumentų. Pažymėtina, kad jau 2017 m. teismų veiklos apžvalgoje konstatuojama, kad elektroninių ryšių priemonėmis vis labiau pasitikima ir kreipiantis į teismą dėl sudėtingesnių ginčų sprendimo, o šiuos pozityvius pokyčius lemia modernėjantys teismai ir aktyvi informacinės visuomenės plėtra. Įstatymų projektai parengti atsižvelgiant į minėtas tendencijas ir sudarys prielaidas spartinti informacinės visuomenės plėtrą Lietuvoje. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos laikinai einanti Tinklų ir tarptautinių ryšių departamento direktoriaus pareigas Kristina Semėnė (tel. (8 5) 239 3990, el. p. [email protected]. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu viešojo sektoriaus subjektai nėra įpareigoti rengti oficialių elektroninių dokumentų ir jais keistis tarpusavyje. Dėl to praktikoje dauguma viešojo sektoriaus subjektų vis dar rengia popierinius dokumentus, juos pasirašo ranka, skenuoja, siunčia institucijos elektroniniu paštu ar įprastu paštu. Tai ne tik kelia nepatogumų tiems viešojo sektoriaus subjektams, kurie jau rengia oficialius elektroninius dokumentus ir juos pasirašo elektroniniu parašu, bet ir neracionaliai naudoja išteklius (tiek žmogiškuosius, tiek finansinius), dirba neefektyviai (pvz., tokiu atveju nesudaromos galimybės dirbti nuotoliniu būdu).
Pagal Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 2 straipsnio 16 dalį oficialusis elektroninis dokumentas – Lietuvos vyriausiojo archyvaro nustatyta tvarka valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės, valstybės įgalioto asmens informacinių technologijų priemonėmis sudarytas, patvirtintas ar gautas elektroninis dokumentas, pasirašytas elektroniniu parašu ir įtrauktas į apskaitą. Pagal minėto įstatymo 12 straipsnį tiek viešieji, tiek privatūs juridiniai asmenys turi užtikrinti, kad turimi elektroniniai ir kiti dokumentai, prie kurių prieinama tik specialios įrangos priemonėmis, išliktų autentiški, patikimi ir prieinami visą jų saugojimo laiką. Kartu su šiais dokumentais turi būti saugoma ir kontekstinė informacija (informacija apie dokumento sandarą, turinį ir aplinką, sudaranti būtinas ir pakankamas sąlygas dokumento autentiškumui ir prieinamumui užtikrinti). Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė) 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu Nr. 914
„Dėl Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą,
informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“ ministerijas, Vyriausybės kanceliariją, Vyriausybės įstaigas ir įstaigas prie ministerijų, kitas Vyriausybei atskaitingas valstybės institucijas ir įstaigas nuo 2016 m. sausio
siųsti tik elektronines siuntas per E. pristatymo sistemą. Nuo E. pristatymo sistemos įdiegimo 2013 m. iki 2018 m. pabaigos elektroninių siuntų skaičius išaugo nuo kelių šimtų iki beveik milijono: 2013 m. per E. pristatymo sistemą buvo išsiųsta 541 elektroninė siunta, o 2018 m. – 880 760 vnt. elektroninių siuntų.
Šiuo metu prie E. pristatymo sistemos yra prisijungę 2091 valstybės institucija,
apie 80 tūkst. elektroninių siuntų (nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. liepos
pašto siuntų). Pažymėtina, kad E. pristatymo sistemoje sudaroma galimybė formuoti, siųsti, priimti, išsaugoti ar kitaip tvarkyti elektronines siuntas, identifikuoti siuntėjus, gavėjus, jų atstovus, laiko žymomis fiksuoti elektroninių siuntų išsiuntimą, pristatymą ir gavimą, taip pat užtikrinamas elektroninių siuntų turinio konfidencialumas ir susirašinėjimo slaptumas. Taigi E. siuntų pristatymo sistema siunčiamos elektroninės siuntos tenkina visus oficialaus susirašinėjimo reikalavimus, asmenų poreikius ir prilyginamos registruotajai korespondencijos siuntai, tačiau už pastarąją yra gerokai patogesnės – šiuo metu jos siunčiamos nemokamai (fizinė registruotoji korespondencijos siunta vidutiniškai kainuoja 1 eurą) iš bet kurios asmeniui patogios vietos prisijungus prie E. pristatymo sistemos, užtikrinamas visiškas siunčiamų duomenų saugumas – siunčiamo dokumento turinys prieinamas tik jo siuntėjui ir gavėjui, o visi siunčiami dokumentai yra saugomi duomenų saugyklose. Kiekvienai siuntai suteikiamas unikalus kodas, kurį asmuo gali perduoti suinteresuotai trečiajai šaliai, taip suteikdamas prieigą prie dokumento originalo.
Be to, siunčiant per E. pristatymo sistemą užtikrinamas elektroninės siuntos pristatymas gavėjui, t. y. fizinės pašto siuntos ar elektroninės siuntos, siunčiamos kitomis elektroninės komunikacijos priemonėmis (pvz., el. paštu), gali dingti, nebūti pristatytos, priskirtos nepageidaujamam laiškui dėl žmogiškojo faktoriaus ar sistemos nustatymų, tačiau elektroninės siuntos, siunčiamos per E. pristatymo sistemą, išsiuntimas, gavimas, perskaitymas fiksuojamas laiko žymomis, taip vartotojui suteikiamos įrodinėjimo apie siuntos pristatymą priemonės. Tai ypač aktualu siunčiant elektronines siuntas viešojo sektoriaus subjektams, kai yra numatyti konkretūs dokumentų pateikimo terminai. Teisingumo ministras 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 „Dėl Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtino Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašą, kuris nustatė procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą ir procesinių dokumentų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nagrinėjant civilines, administracines, baudžiamąsias ir administracinių nusižengimų bylas.
Pažymėtina, kad pagal šį įsakymą procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nurodytais atvejais administracinio nusižengimo protokolas ir kiti procesiniai dokumentai teismui pateikiami per Administracinių nusižengimų registro ir LITEKO integracinę sąsają, o Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nurodytais atvejais pateikiant skundą teismui dėl institucijos (pareigūno) priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje skundas elektroniniu būdu teikiamas per Policijos elektroninių paslaugų sistemą (https://www.epolicija.lt). Taigi šiuo metu asmenys negali oficialiai kreiptis į bet kurį viešojo sektoriaus subjektą per vieną langelį ir tai sukelia nepatogumų asmenims, ypač pradedantiems naudotis elektroninių ryšių priemonėmis, be to, valstybės viešasis sektorius neišnaudoja visų galimybių, kurias galėtų. Tai stabdo skaitmeninimo procesus ir informacinės visuomenės plėtrą. 4.
reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymų projektais siekiama sistemiškai ir nuosekliai valstybės mastu įteisinti saugų ir patikimą elektroninį susirašinėjimo su viešojo sektoriaus subjektais būdą, taip pat užtikrinti, kad elektroninio pristatymo dėžutė būtų visuotinai naudojama, viešojo sektoriaus subjektams nekiltų problemų informuojant asmenis, o pastariesiems – kreipiantis į bet kurį viešojo sektoriaus subjektą. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos
maksimaliai patogias sąlygas asmenims kreiptis į jas, gauti paslaugas. Atsižvelgiant į sparčią elektroninių ryšių priemonių naudojimo plėtrą, siūloma, kad E. pristatymo sistema būtų ta priemonė, kuri užtikrintų, kad asmuo per šį kanalą galės kreiptis į bet kurį viešojo sektoriaus subjektą. Įstatymų projektuose numatytas vieno langelio sukūrimas asmenims vertintinas būtent iš asmens perspektyvos (ne viešojo sektoriaus subjektų, kurie savo veikloje naudoja tikrai daugiau nei vieną informacinę sistemą). Dėl to visiems asmenims būtų sukurta el. pristatymo dėžutė, o prisijungęs prie E. pristatymo sistemos asmuo ją tik aktyvuotų. Susirašinėjimas su asmenimis bus greitesnis: siūloma, kad eleketroninė siunta būtų laikoma įteikta kitą darbo dieną po išsiuntimo. Vis dėlto siekiant užtikrinti, kad asmenys gautų informaciją, Įstatymų projektuose neatsisakoma nė vieno šiuo metu naudojamo informacijos siuntimo (pateikimo) būdo. Asmuo galės išreikšti pageidavimą, kokiu būdu jis nori būti informuojamas, ir viešojo sektoriaus subjektui šis pageidavimas bus privalomas, t. y. jis turės siųsti informaciją tokiu būdu, kokiu asmuo pageidavo. Tačiau jeigu asmuo pageidavimo neišreiškė, siūloma, kad viešojo administravimo subjektui prioritetinis asmens informavimo būdas būtų per E. pristatymo sistemą.
Pažymėtina, kad per E. siuntų pristatymo sistemą siunčiamos elektroninės siuntos tenkina visus oficialaus susirašinėjimo reikalavimus, asmenų poreikius ir gali būti prilyginamos registruotajai pašto siuntai, užtikrinamas visiškas siunčiamų duomenų saugumas
Lietuvos administracinių ginčų komisijos teritoriniais padaliniais, prokuratūra, Konstituciniu Teismu, Seimo kontrolieriais, lygių galimybių kontrolieriumi, vaiko teisių apsaugos kontrolieriumi per E. pristatymo sistemą nemokamai. Preliminariais skaičiavimais, E. pristatymo sistemos naudotojų skaičius galėtų siekti iki 1,2 mln.
Visos kitos jau sukurtos ir veikiančios specializuotos informacinės sistemos (pvz., Mano VMI, Sodra ir kt.), jeigu jomis naudojasi asmenys, ir toliau galės būti naudojamos, tačiau Įstatymų projektais sudaroma galimybė asmeniui turėti vieną E. pristatymo dėžutę ir ja naudotis (susisiekti su visais viešojo sektoriaus subjektais). Žinoma, jeigu asmuo pageidauja, jis gali ir galės tiesiogiai jungtis prie specializuotos informacinės sistemos ir naudotis jos galimybėmis, gauti paslaugas. Taip būtų užtikrintas sukurtų sistemų funkcionalumų naudojimas, be to, nesudarytų papildomų rūpesčių asmeniui, jeigu jis jau įprato tomis paslaugomis naudotis būtent tokiu būdu. Tačiau kuriant naujas informacinių technologijų priemones ar sprendimus, viešojo sektoriaus subjektai negalės kurti naujų ir taip dubliuoti E. pristatymo sistemos funkcionalumų. Tokiu būdu būtų užtikrintas efektyvus lėšų ir jau sukurtų sprendimų naudojimas. Integracinėms sąsajoms tarp informacinių sistemų ar registrų sukurti reikalingi abiejų sistemų, kurioms reikia tarpusavio integracinių sąsajų, informacinių technologijų sprendimai. E. pristatymo sistema turi sukurtus atvirus informacinių technologijų sprendimus, todėl kitų informacinių sistemų valdytojai, siekdami patogesnio darbo, turi galimybę kurti šių sistemų sąveikai reikiamas integracines sąsajas. E. pristatymo sistemos valdytoja yra Susisiekimo ministerija, o tvarkytoja nuo 2020 m. sausio 1 d. – valstybės įmonė Registrų centras. Ši įmonė yra pagrindinių registrų ir valstybės informacinių sistemų tvarkytoja, turi kompetencijos tvarkant visai valstybei svarbius informacinius išteklius, todėl manytina, kad ir E. pristatymo sistemos tinkamas tvarkymas bus užtikrintas. Visas E. pristatymo sistemos veiklos modelis yra ir toliau bus reglamentuotas šios sistemos nuostatuose, kuriuos tvirtina Vyriausybė.
Kadangi valstybės įmonė Registrų centras E. pristatymo sistemos tvarkytoja taps nuo
visuotiniam šios sistemos naudojimui. Pažymėtina, kad iki Įstatymų projektų įsigaliojimo numatyta, jog per E. pristatymo sistemą bus sudaryta galimybė siųsti įvairių formatų dokumentus (ne tik adoc, kaip šiuo metu, bet ir, pvz., pdf ar jpg, garso įrašus), taip pat bus galima siųsti didesnės apimties el. siuntas nei šiuo metu, taip pat elektronines siuntas galės siųsti visi asmenys visiems asmenims (nebus reikalavimo, kad arba siuntėjas, arba gavėjas turi būti viešojo administravimo subjektas). Šios priemonės padarys E. pristatymo sistemą patogesnę vartotojams ir sudarys tinkamas prielaidas išnaudoti visus jos privalumus, gerokai paspartins skaitmeninimo procesus. Taip pat, siekiant užtikrinti visuotinį naudojimąsi E. pristatymo sistema ir užtikrinti naudojimosi ja patogumą, planuojama pagal poreikį kurti E. pristatymo sistemos ir kitų informacinių sistemų (pavyzdžiui, Antstolių informacinės sistemos, eNotaro informacinės sistemos) integracines sąsajas. Elektroninio pristatymo paslaugų teikimo E. pristatymo sistemos priemonėmis taisykles tvirtintų Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (šiuo metu tokias taisykles yra patvirtinęs susisiekimo ministras). Siūloma, kad elektroninio pristatymo paslaugos fiziniams asmenims, kai jie elektronines siuntas per E. pristatymo sistemą siunčia viešojo administravimo subjektams, teismams, Lietuvos administracinių ginčų komisijai, Lietuvos administracinių ginčų komisijos teritoriniams padaliniams, Konstituciniam Teismui, prokuratūrai, Seimo kontrolieriams, lygių galimybių kontrolieriui, vaiko teisių apsaugos kontrolieriui, būtų teikiamos neatlygintinai.
Kai elektroninio pristatymo paslaugos E. pristatymo sistemos priemonėmis teikiamos atlygintinai, elektroninio pristatymo paslaugų teikimo E. pristatymo sistemos priemonėmis tarifai neturi viršyti būtinų ir pagrįstų sąnaudų, patirtų teikiant šias paslaugas. Elektroninio pristatymo paslaugų teikimo E. pristatymo sistemos priemonėmis tarifus tvirtina E. pristatymo sistemos valdytojas. Elektroninio pristatymo paslaugų teikimo E. pristatymo sistemos priemonėmis tarifai peržiūrimi ne rečiau kaip kas du metus. Kai asmens elektroninio pristatymo dėžutė yra neaktyvi ir elektroninė siunta jam siunčiama per E. pristatymo sistemą, bet įteikiama kaip pašto siunta, šios paslaugos tarifai nustatomi įtraukiant elektroninio pristatymo paslaugų teikimo E. pristatymo sistema tarifą, pagrįstą patirtomis sąnaudomis, ir viešojo konkurso būdu atrinkto E. pristatymo sistemos operatoriaus pasiūlyme pateiktus įkainius. Taip būtų užtikrinta, kad elektroninio pristatymo paslaugų teikimo E. pristatymo sistemos priemonėmis tarifai būtų nustatomi skaidriai ir būtų užtikrintas ir E. pristatymo sistemos išlaikymas. Įstatymų projektuose taip pat numatyta, kad viešojo sektoriaus subjektai elektroninius dokumentus pasirašys kvalifikuotu elektroniniu parašu. Tačiau asmeniui kreipiantis į viešojo sektoriaus subjektą sudaroma galimybė kreipimąsi pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu arba tokiu būdu, kad kreipimosi gavėjas galėtų vienareikšmiškai nustatyti besikreipiančio asmens tapatybę ir būtų užtikrintas kreipimosi vientisumas.
Sprendimą, ar asmenų teikiami kreipimaisi privalo būti pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu, jeigu tai nėra nustatyta teisės aktuose, atsižvelgdamas į prašymo ar prašomos suteikti viešosios ar administracinės paslaugos pobūdį, priims viešojo sektoriaus subjektas. Toks lankstus reglamentavimas yra suderintas su 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB (OL 2014 L 257, p. 73), be to, suteiks daugiau galimybių atsižvelgti į individualią situaciją, skatins asmenis naudotis elektroninių ryšių priemonėmis ir nedidins administracinės naštos. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą dėl gauto skundo viešojo administravimo subjektas privalo pradėti administracinę procedūrą, skundai, pateikti elektroninių ryšių priemonėmis, visuomet turės būti pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu. Įstatymų projektuose numatyta, kad asmuo, naudojantis E. pristatymo sistemą, gali kreiptis į bet kurį viešojo administravimo subjektą, todėl pastariesiems numatyta pareiga priimti asmenų siunčiamas elektronines siuntas per E. pristatymo sistemą. Pabrėžtina, kad neatsisakoma visų kitų šiuo metu asmeniui įprastų kreipimosi būdų – kitų elektroninių ryšių priemonių, galimybės kreiptis siunčiant pašto siuntą ar tiesiogiai atvykstant pas viešojo sektoriaus subjektą. Įstatymų projektuose siūloma nustatyti, kad prioritetinis viešojo administravimo subjekto ir asmens susirašinėjimo būdas yra E. pristatymo sistema arba kitos elektroninių ryšių priemonės.
Jeigu asmuo nesinaudoja šiomis priemonėmis arba dėl kitų priežasčių artimiausiu metu negalės jomis pasinaudoti ir išreiškia pageidavimą informaciją ar dokumentus gauti kitu būdu (pvz., registruotąja pašto siunta), viešojo administravimo subjektai turės atsižvelgti į šį prašymą ir informaciją ar dokumentus pateikti būtent tuo būdu. Teismams paliekama galimybė pasirinkti asmens informavimo būdą atsižvelgiant į konkrečią situaciją. Tokiu reglamentavimu siekiama kuo daugiau susirašinėjimo perkelti į elektroninę erdvę ir užtikrinti, kad informaciją asmuo greitai ir tikrai gaus, o viešojo sektoriaus subjektai dirbs efektyviau, taupys lėšas. Manome, kad procesiniai dokumentai asmeniui turi būti siunčiami tokiu būdu, kuris užtikrintų gavimą. Neregistruotoji pašto siunta pagal paslaugos pobūdį negali užtikrinti informacijos gavimo. Įvertinus tai, kad viešojo sektoriaus subjektai, siųsdami per E. pristatymo sistemą, kai elektroninė siunta įteikiama kaip pašto siunta, jos nespausdins, nevokuos (tai padarys E. pristatymo sistemos operatorius) ir atitinkamai patirs mažiau išlaidų (bus taupomas darbuotojų darbo laikas, popierius, nepatirs spausdinimo išlaidų, nereikės voko ir pan.), todėl bendrosios išlaidos, skirtos informacijai ar dokumentams pristatyti, nepadidės. Pažymėtina, kad asmuo į viešojo sektoriaus subjektus ir teismus galės kreiptis ir neregistruotąja pašto siunta. Dėl notarų, antstolių pažymime, kad E. pristatymo sistemoje yra galimybė administruoti ne tik elektroninio pristatymo dėžutę, bet ir subdėžutę (ji turi kitą adresą), skirtą jų veiklai. Tokiu būdu yra užtikrintas asmens privataus gyvenimo ir profesinės veiklos atskyrimas. Esant poreikiui ir kitų profesijų atstovai gali susikurti subdėžutę ir ją naudoti savo profesinėje veikloje.
Siūloma, kad visi įstatymų projektai įsigaliotų 2021 m. sausio 1 d., o Nacionalinės teismų administracijos prašymu, įstatymų projektai, susiję su teismo procesu, įsigaliotų 2022 m. sausio 1 d., kadangi reikalinga atlikti LITEKO modernizavimą. Detalesni pasiūlymai dėl konkrečiuose Įstatymų projektuose numatytų nuostatų pateikiami toliau. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 8, 14, 18, 20, 27, 30, 31, 34, 35 ir 36⁴ straipsnių pakeitimo įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad visi viešojo administravimo subjektai nuo 2021 m. sausio 1 d. rengtų tik oficialius elektroninius dokumentus, kuriuos siųstų ir gautų per E. pristatymo sistemą. Siekiant užtikrinti, kad jau esami sprendimai būtų naudojami kuo efektyviau ir nebūtų kuriami nauji, kurie dubliuotų E. pristatymo sistemos funkcionalumus, pareiga naudoti E. pristatymo sistemą galios ir tais atvejais, kai viešojo administravimo subjektas steigia, kuria ar modernizuoja registrus ar valstybės informacines sistemas. Šiame įstatymo projekte taip pat siūloma nustatyti, kad asmenys pateikti prašymą ar skundą viešojo administravimo subjektui bet kuriuo metu gali per E. pristatymo sistemą, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, paštu, tiesiogiai kreipdamiesi į viešojo administravimo subjektą. Tačiau viešojo administravimo subjekto atsakymai į prašymus ar skundus asmenims būtų pateikiami šia prioriteto tvarka: per E. pristatymo sistemą (jeigu asmens elektroninio pristatymo dėžutė yra neaktyvi, atsakymas į prašymą ar skundą jam bus siunčiamas per E. pristatymo sistemą, bet įteikiamas kaip pašto siunta), kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, pašto siunta. Pažymėtina, kad asmuo prašyme ar skunde gali nurodyti pageidaujamą viešojo administravimo subjekto atsakymo į prašymą ar skundą gavimo būdą, o viešojo administravimo subjektas privalės šiuo būdu asmenį informuoti.
Siūloma nustatyti, kad viešojo administravimo subjektai, įgyvendindami jiems pavestas funkcijas, oficialius elektroninius dokumentus galėtų siųsti ir kitais būdais, jeigu jie paremti valstybės informacinių sistemų ar registrų sąveika arba viešojo administravimo subjektai yra sudarę galimybę asmenims parengti ir (ar) pateikti elektroninius dokumentus per viešojo administravimo subjektų sukurtas kitas specialias elektronines savitarnos priemones. Manome, kad tokiais atvejais, kai tos priemonės jau yra sukurtos ir pakankamai aktyviai naudojamos, būtų racionalu ir efektyvu asmeniui palikti galimybę ir toliau tiesiogiai jomis keistis informacija su viešojo administravimo subjektu. Tačiau pažymime, kad asmuo visada galėtų kreiptis ir per E. pristatymo sistemą. E. pristatymo sistemos nuostatus, kuriuose reglamentuoti sistemos funkcionalumai, integracinės sąsajos, veiklos modelis, jos finansavimo ir kiti klausimai, siūloma pavesti tvirtinti Vyriausybei. Taip pat siūloma nustatyti, kad prašymai viešojo administravimo subjektui elektroninėmis priemonėmis teikiami juos pasirašius kvalifikuotu elektroniniu parašu arba tokiu būdu, kad prašymo gavėjas galėtų vienareikšmiškai nustatyti prašymą pateikusio asmens tapatybę ir būtų užtikrintas prašymo vientisumas. Sprendimą, ar asmenų teikiami prašymai privalo būti pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu, jeigu tai nėra nustatyta teisės aktuose, atsižvelgdamas į prašymo ar prašomos suteikti viešosios ar administracinės paslaugos pobūdį, priima viešojo administravimo subjektas. Skundai, pateikti elektroninėmis priemonėmis, visuomet turės būti pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu.
Viešojo administravimų subjektų elektroninėmis priemonėmis teikiami atsakymai į elektroninėmis priemonėmis gautus asmenų prašymus ar skundus bus pasirašomi viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo kvalifikuotu elektroniniu parašu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.73, 1.122, 2.44, 2.49, 2.54, 2.66, 6.166, 6.192, 6.228⁷, 6.228¹⁴, 6.901, 6.991 ir 6.993 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte siūloma, kad Juridinių asmenų registre ir juridinio asmens dokumentuose būtų nurodytas elektroninio pristatymo dėžutės adresas. Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo Nr. I-2237 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte tikslinamos nuostatos dėl to, kokie asmens kontaktiniai duomenys yra tvarkomi Gyventojų registre. Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo Nr. I-2237 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte siūloma išbraukti nuostatas dėl virtualiojo adreso ir asmens sutikimo perduodant jo kontaktinius duomenis tretiesiems asmenims, nes 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB 43 punkte nustatyta, kad „sutikimas neturėtų būti laikomas pagrįstu asmens duomenų tvarkymo teisiniu pagrindu konkrečiu atveju, kai yra aiškus duomenų subjekto ir duomenų valdytojo padėties disbalansas, ypač kai duomenų valdytojas yra valdžios institucija“, todėl nuostatų dėl asmens sutikimo atsisakoma. Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo Nr. I-2237 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte taip pat patikslinamas E. pristatymo sistemos pavadinimas. Siūloma, kad Gyventojų registre kaip vienas iš asmens kontaktinių duomenų būtų nurodomas ir E. pristatymo sistemos elektroninio pristatymo aktyvuotos dėžutės adresas.
Praktikoje dažnai asmenys gyvena kitoje, nei deklaruota gyvenamoji vieta, vietoje, todėl jeigu asmuo, kreipdamasis į viešojo administravimo subjektą, nurodys kitą fizinės gyvenamosios vietos adresą, institucija, siunčianti informaciją per E. pristatymo sistemą, kai jo elektroninio pristatymo dėžutė nėra aktyvi, galės nurodyti kitą fizinį elektroninės siuntos pristatymo adresą, nei yra deklaruotas. Taip bus užtikrintas informacijos įteikimas asmenims. Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo Nr. VIII-840 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte siūloma, kad asmuo, deklaruodamas gyvenamąją vietą, išvykimą iš Lietuvos Respublikos ar teikdamas prašymą įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, jo pageidavimu pateiktų ir elektroninio pristatymo dėžutės, jeigu ją asmuo yra aktyvavęs, adresą. Tokiu būdu ši asmens papildoma kontaktinė informacija būtų ypač naudinga norint susisiekti su išvykstančiu iš Lietuvos Respublikos asmeniu. Dėl Įstatymų projektų, kuriuose reglamentuojamas teismo procesas, pažymime, kad paliekama galimybė teismui spręsti, kokiu būdu būtų tinkamiausia informuoti asmenį, taip pat atsižvelgiant į asmens pateiktą pageidavimą dėl informacijos gavimo būdo (skirtingai nei Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 8, 14, 18, 20, 27, 30, 31, 34, 35 ir 364 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte, nėra įteisinamas prioritetinis E. pristatymo sistemos naudojimas). Nepaisant to, teismai turi siekti savo veikloje kuo dažniau naudoti elektroninių ryšių priemones, kurios padeda užtikrinti informacijos pateikimo greitį, veiklos ir proceso efektyvumą. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr.
I-480 37¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projekte numatyta, kad teismai, atlikdami įstatymų jiems priskirtas viešojo administravimo funkcijas, t. y. su teismo proceso bylomis nesusijusiais klausimais, rengtų oficialius elektroninius dokumentus, kuriuos siųstų ir gautų per E. pristatymo sistemą. Pabrėžiame, kad ši nuostata galiotų visiems kitiems dokumentams ir susirašinėjimui, kuris nesusijęs su bylos nagrinėjimo procesu. Teismai ir toliau galės naudotis ir bylas nagrinėti Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale e.teismas.lt (toliau – EPP) sukurtomis priemonėmis. Siūlomos minėto įstatymo nuostatos sudarytų galimybę asmenims, kurie dar nesinaudoja EPP, tačiau naudojasi E. pristatymo sistema, kreiptis į teismą ne siunčiant popierinę pašto siuntą, bet per E. pristatymo sistemą. Pažymime, kad siūlomu reguliavimu EPP ir E. pristatymo sistema funkcionuos savarankiškai, tačiau jų paralelinis naudojimas užtikrins sinergiją komunikuojant su asmenimis, taupys valstybės biudžeto lėšas, kadangi prioritetas informuojant asmenis (tuos, kurie neprisijungę prie EPP) įvairiais klausimais bus suteikiamas elektroniniam susirašinėjimui, o ne informacijos ar dokumentų siuntimui paštu. Siekiant patogaus minėtų sistemų naudojimo, gali reikėti techninių pakeitimų, kuriuos kartu su E. pristatymo sistemos tvarkytoju bus galima suderinti ir atlikti iki Įstatymų projektų įsigaliojimo. Tačiau pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr. I-480 37¹ straipsnio pakeitimo įstatymo projekte nėra reglamentuojamas ar keičiamas teisinis reguliavimas, jeigu byla tvarkoma popierine forma. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo Nr.
I-67 42, 65, 66, 67 ir 67¹ straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 41¹ straipsniu įstatymo projekte numatyta, kad Konstitucinio Teismo, Konstitucinio Teismo pirmininko ar Konstitucinio Teismo teisėjų dokumentai, dalyvaujančių byloje asmenų procesiniai dokumentai, kita bylos medžiaga asmenims įteikiami per E. pristatymo sistemą, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, registruotąja pašto siunta; Konstitucinis Teismas, atlikdamas įstatymų jam priskirtas viešojo administravimo funkcijas, nesusijusias suprašymų ar paklausimų nagrinėjimu Konstitucinio Teismo įstatymo nustatyta tvarka, rengia oficialius elektroninius dokumentus, kuriuos siunčia ir gauna per E. pristatymo sistemą, taip pat gali keistis parengtais oficialiais elektroniniais dokumentais ir informacija su kitais viešojo administravimo subjektais kitais būdais, jeigu tokią keitimosi oficialiais elektroniniais dokumentais ir informacija tarp valstybės informacinių sistemų ir registrų funkciją užtikrina jų sąveika; asmenų prašymai ar skundai Konstituciniam Teismui dėl įstatymų jam priskirtų viešojo administravimo funkcijų, Konstitucinio Teismo atsakymai į šiuos prašymus ar skundus asmenims teikiami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr.
70, 72, 74, 75, 76, 95, 99, 109, 112, 123, 124, 126, 131², 131⁴, 131⁵, 131⁶, 133, 134, 135, 139, 141, 150, 158,
baudžiamojo proceso kodekso 8¹, 51, 101, 148, 179, 182, 214, 218, 220, 236, 286, 308, 310, 317, 319, 323, 324, 375, 385, 422 ir 430¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projekte, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111, 117, 121, 123, 124, 175¹, 604, 605, 624¹, 631, 640, 644, 646, 648, 657 ir 679 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 573, 574, 577, 579, 585, 609, 616, 620, 622, 624, 637, 646 ir 647 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte numatyta, kad teismas procesinius dokumentus įteikia per
priemonėmis arba registruotąja pašto siunta . Kai adresato elektroninio pristatymo dėžutė yra neaktyvi, procesinis dokumentas siunčiamas per E. pristatymo sistemą, bet įteikiamas kaip registruotoji pašto siunta. Kai dokumentas siunčiamas per E. pristatymo sistemą, bet įteikiamas kaip registruotoji pašto siunta, šis įteikimas turi tas pačias teisines pasekmes kaip ir siunčiant tradicinę registruotąją pašto siuntą. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 573, 574, 577, 579, 585, 609, 616, 620, 622, 624, 637, 646 ir 647 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte paliekama galimybė šaukimus ir kitus procesinius dokumentus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims siųsti elektroniniu paštu, jeigu elektroninio pristatymo dėžutė nėra aktyvi. Šia išimtimi atsižvelgiama į Policijos departamento pageidavimą ir toliau sudaryti galimybę dokumentus asmenims siųsti elektroniniu paštu.
Kai asmuo yra nurodęs pageidaujamą procesinio dokumento gavimo būdą, procesinis dokumentas jam įteikiamas šiuo būdu, jeigu jis yra nurodęs reikalingus kontaktinius duomenis. Advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms, draudimo ir audito įmonėms, teismo ekspertams, bankroto administratoriams ir restruktūrizavimo administratoriams teismas procesinius dokumentus įteikia kitomis elektroninių ryšių priemonėmis. Kitomis elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus kitomis elektroninių ryšių priemonėmis. Atsižvelgiant į tai, kad informavimas bus vykdomas elektroninių ryšių priemonėmis, minėtame projekte taip pat numatyta, kad dokumentas bus laikomas įteiktu kitą darbo dieną nuo dokumento adresatui išsiuntimo per E. pristatymo sistemą ar kitomis elektroninių ryšių priemonėmis dienos. Numatytas reglamentavimas užtikrins efektyvesnį ir greitesnį susirašinėjimą, sudarys sąlygas tai padaryti mažesnėmis sąnaudomis. Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo Nr. VIII-1031 47, 9, 11 ir 18 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 6¹straipsniu įstatymo projekte numatyta, kad Lietuvos administracinių ginčų komisija ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos teritoriniai padaliniai rengia oficialius elektroninius dokumentus, kurie siunčiami ir gaunami per E. pristatymo sistemą. Lietuvos Respublikos pašto įstatymo Nr.
VIII-1141 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad asmuo, norintis pradėti teikti pašto paslaugą, pranešimą Ryšių reguliavimo tarnybai pateikia per E. pristatymo sistemą, tačiau kartu neatsisakoma ir dabar galimų pranešimo pateikimo būdų (per kontaktinį centrą arba raštu tiesiogiai kreipiantis į Ryšių reguliavimo tarnybą). Taip pat šiame projekte siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai pristatoma registruotoji pašto siunta ir gavėjo nerandama nurodytu adresu arba gavėjas nėra įsirengęs gaunamųjų laiškų dėžutės (ar ji neatitinka reikalavimų, pvz., yra nerakinama), informacija apie gautą pašto siuntą pateikiama per E. pristatymo sistemą, jeigu gavėjo (siuntėjo) elektroninio pristatymo dėžutė yra aktyvi ar kitais būdais, įskaitant kitas elektroninių ryšių priemones, užtikrinančiais tokio pranešimo gavimą. Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo Nr. I-599 papildymo 4¹ straipsniu įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad prokuratūra, atlikdama jai priskirtas viešojo administravimo funkcijas, rengia oficialius elektroninius dokumentus, kuriuos siunčia ir gauna per E. pristatymo sistemą. Ši nuostata netaikoma, jeigu keitimosi oficialiais elektroniniais dokumentais ir informacija tarp valstybės informacinių sistemų ir (ar) registrų funkciją užtikrina jų sąveika; asmenys informaciją, dokumentus turi teisę teikti prokuratūrai per E. pristatymo sistemą, nors prokuratūra gali sudaryti galimybę asmenims parengti ir (ar) pateikti, taip pat gauti informaciją, dokumentus naudojant ir kitas elektroninių ryšių priemones. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo Nr. IX-876 43¹straipsnio pakeitimo įstatymo projekte, Lietuvos Respublikos notariato įstatymo Nr. I-2882 papildymo 34¹straipsniu įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad asmuo turi teisę kreiptis į antstolį, notarą per E. pristatymo sistemą, o minėti asmenys turi tokiu būdu siunčiamus dokumentus priimti.
Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo Nr. VIII-1524 12, 13, 14, 15 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad institucija dokumentus pareiškėjui teikia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo Nr. VIII-950 13, 17, 18 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte, Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 24, 27 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus Nr. VIII-1708 17 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad asmenys kreiptųsi į Seimo kontrolierių, lygių galimybių kontrolierių, vaiko teisių apsaugos kontrolierių ir gautų atsakymus iš šių subjektų analogiška tvarka, kuri nustatyta Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme. Įstatymų projektuose taip pat siūloma išbraukti teisės aktuose nevartojamas sąvokas („kurjeriai“,
„pasiuntinių paslaugų teikėjai“), Įstatymų projektai tikslinami redakciniu
aspektu (pvz., siūloma išbraukti praktikoje jau nebenaudojamus komunikavimo būdus, pvz., „telegrafinis, faksimilinis ryšys“), taip pat Įstatymų projektai patikslinti atsižvelgiant į 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB, nuostatas.
Įvertinus tai, kad šiuo metu asmenų, kurie privalomai deklaruoja turtą ir pajamas, elektroninėje deklaracijų formoje nurodytas elektroninio pašto adresas, siūloma, kad, priėmus Įstatymų projektus, šios elektroninės formos būtų pakeistos taip, kad būtų nurodytas ir elektroninio pristatymo dėžutės adresas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti Įstatymų projektai įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektų įgyvendinimas teigiamai atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai, nes oficialus ir įrodomąją galią turintis susirašinėjimas su viešojo sektoriaus subjektais galės būti vykdomas elektroninių ryšių priemonėmis, kuriomis tiek juridiniai, tiek fiziniai asmenys galės naudotis norėdami gauti bet kokias viešąsias ir administracines paslaugas, kreiptis į teismą, gauti įvairius dokumentus, informaciją ir pan. Be to, Įstatymų projektų įgyvendinimas prisidės prie viešojo administravimo efektyvumo didinimo, skatins informacinės visuomenės plėtrą. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės. 9.
laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektuose naujų sąvokų nenustatoma. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, - kas ir kada juos turėtų priimti Iki įstatymų įsigaliojimo dienos reikės pakeisti šiuos teisės aktus:
Nr. 875 „Dėl Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ (turėtų parengti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, iki įstatymų įsigaliojimo priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybė);
Respublikos Vyriausybės 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimą Nr. 1495 „Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų registro nuostatų patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimą Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“, taip pat kitų registrų nuostatus, kuriuose numatytas asmenų informavimas elektroninių ryšių priemonėmis (turėtų parengti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, iki įstatymų įsigaliojimo priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybė);
Respublikos Vyriausybės 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutarimą Nr.
administracinių ginčų komisijos nuostatų patvirtinimo“ (turėtų parengti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, iki įstatymų įsigaliojimo priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybė);
Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą Nr. 914 „Dėl Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“ (turėtų parengti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, iki įstatymų įsigaliojimo priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybė);
reguliavimo tarnybos direktoriaus 2013 m. vasario 28 d. įsakymą Nr. 1V-332 „Dėl Pašto paslaugos teikimo taisyklių patvirtinimo ir kai kurių Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus įsakymų pripažinimo netekusiais galios“ (turėtų parengti ir iki įstatymų įsigaliojimo priimti Ryšių reguliavimo tarnyba);
Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016 m. sausio 29 d. įsakymą Nr. 1V-67/I-31 „Dėl Baudžiamosios bylos duomenų tvarkymo elektronine forma ikiteisminio tyrimo metu tvarkos aprašo patvirtinimo“ (turėtų parengti ir iki įstatymų įsigaliojimo priimti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra);
7Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2016 m. vasario 3 d.
įsakymą Nr. 3-44(1.5 E) „Dėl Elektroninio pristatymo paslaugų teikimo Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos priemonėmis taisyklių patvirtinimo“ (turėtų parengti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, iki įstatymų įsigaliojimo priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija); 8.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. kovo 5 d. sprendimą „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo reglamento patvirtinimo“ (turėtų parengti ir iki įstatymų įsigaliojimo priimti Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas);
Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymą Nr. 1R-332 „Dėl Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo patvirtinimo“ (turėtų parengti ir iki įstatymų įsigaliojimo priimti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija);
Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos vadovo 2015 m. spalio 5 d. įsakymą Nr. 1V-50 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos darbo reglamento patvirtinimo“ (turėtų parengti ir iki įstatymų įsigaliojimo priimti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga);
inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 27 d. įsakymą Nr. VA-107 „Dėl Deklaracijos duomenų išrašo FR0667 formos, Prašymo PRC909 formos, Prašymo PRC908 formos, Pažymos FR0690 formos, Pažymos FR0691 formos, Metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos pagrindinių duomenų išrašo, Metinės pajamų deklaracijos pagrindinių duomenų išrašo, Gyventojo (šeimos) turto deklaravimo pažymos FR0690 formos ir Gyventojo pajamų deklaravimo pažymos FR0691 formos išdavimo taisyklių patvirtinimo“ (turėtų parengti ir iki įstatymų įsigaliojimo priimti Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos). 12.
biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Pažymėtina, kad, įgyvendinus įstatymus, būtų taupomos valstybės biudžeto lėšos, nes vis daugiau susirašinėjimo tarp viešojo sektoriaus subjektų ir asmenų persikels į elektroninę erdvę, viešojo sektoriaus subjektai nekurs besidubliuojančių elektroninių sprendimų, skirtų susirašinėjimui su asmenimis, o naudos vieną valstybės informacinę sistemą. Viešojo sektoriaus subjektai, preliminariais skaičiavimais, pašto paslaugoms per metus išleidžia apie 3,6 mln. Eur (paskaičiuota pagal AB Lietuvos pašto gaunamas pajamas, įvertinus, kad bendrovė turi sutartis su 21 proc. viešojo sektoriaus subjektų). Atsižvelgiant į tai, kad pirmaisiais metais apie pusė siuntų galėtų būti siunčiamos elektroniniu būdu, 2021 m. – apie 75 proc. siuntų būtų elektroninės, kasmet galėtų būti taupoma apie 1,5–1,7 mln. Eur, o kuo daugiau būtų siunčiama elektroniniu būdu, tuo dar daugiau valstybės biudžeto lėšų galėtų būti sutaupoma. Įvertinus tai, kad viešojo administravimo subjektai, siųsdami per E. pristatymo sistemą, kai el. siunta įteikiama kaip pašto siunta, jos nespausdins, nevokuos (tai padarys E. pristatymo sistemos operatorius), todėl atitinkamai patirs mažiau išlaidų (bus taupomas darbuotojų darbo laikas, popierius, nepatirs spausdinimo išlaidų, nereikės voko ir pan.), todėl bendrosios išlaidos, skirtos informacijai ar dokumentams pristatyti, nepadidės. Įstatymų projektams įgyvendinti Juridinių asmenų registre bei Gyventojų registre reikės atlikti techninius pakeitimus, gali iškilti poreikis įgyvendinti kitokius papildomus techninius sprendimus.
Planuojama, kad papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės, kadangi E. pristatymo sistemos tvarkytojas užtikrins E. pristatymo sistemos veikimą, įgyvendins reikalingus techninius sprendimus, kurių sąnaudos bus įskaičiuotos į paslaugos tarifą (iš viso per metus tai sudarys apie 400 tūkst. Eur). Pažymėtina, kad E. pristatymo sistemos veiklos modelį nustatys Lietuvos Respublikos Vyriausybė, tvirtindama E. pristatymo sistemos nuostatus. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai: „Nacionalinė elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinė sistema“, „elektroninio pristatymo dėžutės adresas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Susikurti (aktyvuoti) elektroninio pristatymo dėžutę labai paprasta, nes tereikia prisijungti prie elektroninių valdžios vartų (www.epaslaugos.lt), identifikuotis elektroninės atpažinties priemone ar per banką ir nuoroda į E. pristatymo sistemą yra matoma ekrane (ją paspaudus, sekti tolesnius nurodymus). Taip pat galima prisijungti tiesiogiai per www.epristatymas.lt. Elektroninio pristatymo dėžutės adresas sudaromas iš fizinio asmens vardo ir pavardės pirmųjų trijų raidžių ir atsitiktinių keturių skaitmenų, juridinio asmens – iš juridinio asmens kodo. Elektronines siuntas galima siųsti tik iš vienos elektroninio pristatymo dėžutės į kitą elektroninio pristatymo dėžutę (jeigu asmuo jos neturi, siuntėjas matys ir galės pasirinkti fizinį elektroninės siuntos pristatymo būdą).
E. pristatymo sistemos nereikėtų tapatinti su įprastu elektroniniu paštu (vardenis. [email protected], [email protected] ir t. t.). Toliau pateikiama informacija, kuo skiriasi E. pristatymo sistema nuo įprasto elektroninio pašto:
Papildomai pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijoje buvo nagrinėjama E. Jasaičio peticija, kurioje siūloma privalomai ir visuotinai įteisinti E. siuntų pristatymo sistemą (komisija peticijai pritarė).
2019-11-04
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: atkreiptinas dėmesys, kad projekto
įtvirtinti, kad deklaruojant gyvenamąją vietą ar išvykimą iš šalies, asmenys privalo nurodyti informacinės sistemos aktyvuotos elektroninio pristatymo dėžutės adresą. Pastebėtina, kad kartu su projektu teikiamuose įstatymų projektuose, reg. Nr. XIIIP-4059 – XIIIP – 4077, yra reikalaujama pateikti „elektroninio pristatymo dėžutės“, o ne „aktyvuotos elektroninio pristatymo dėžutės“ adresą. Atsižvelgiant į tai, siūlytina visų kartu teikiamų projektų nuostatas derinti tarpusavyje. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] S. Zamara, tel. (8
5) 239 6895, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
2021-06-11
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, kad projektas teikiamas kartu su įstatymų projektais reg. Nr. XIIIP-4069(2), XIIIP-4073(2) – XIIIP-4076(2), kuriuose nustatyta jau praėjusi įstatymų įsigaliojimo data – 2021 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, kartu teikiamų projektų nuostatos dėl įstatymų įsigaliojimo datos derintinos tarpusavyje. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] S. Nekrasova tel.
(85) 239 6895, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
2019-11-27
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Valentinas Bukauskas, Ričardas Juška, Vytautas Kamblevičius, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Povilas Urbšys. Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Eglė Jonevičienė, Ieva Lavišienė, Rasa Mačiulytė, Kristina Šimkutė, padėjėja Genovaitė Jasaitienė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Tinklų ir tarptautinių ryšių departamento l.e.p. direktorė Kristina Semėnė, vyriausioji specialistė Asta Balevičiūtė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-11-041 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: atkreiptinas dėmesys, kad projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 11 punkte siūloma įtvirtinti, kad deklaruojant gyvenamąją vietą ar išvykimą iš šalies, asmenys privalo nurodyti informacinės sistemos aktyvuotos elektroninio pristatymo dėžutės adresą. Pastebėtina, kad kartu su projektu teikiamuose įstatymų projektuose, reg. Nr. XIIIP-4059 – XIIIP – 4077, yra reikalaujama pateikti „elektroninio pristatymo dėžutės“, o ne „aktyvuotos elektroninio pristatymo dėžutės“ adresą. Atsižvelgiant į tai, siūlytina visų kartu teikiamų projektų nuostatas derinti tarpusavyje. Atsižvelgti 3.
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal Teisės departamento pastabas. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Valentinas Bukauskas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Guoda Burokienė Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Ieva Lavišienė, tel. 239 6363
Ekonomikos komitetas
Sinkevičius, komiteto pirmininko pavaduotojas – Dainius Kreivys, Komiteto nariai: Antanas Baura, Zbignev Jedinskij, Andrius Kupčinskas, Bronislovas Matelis, Rūta Miliūtė, Virgilijus Poderys, Jurgis Razma, Remigijus Žemaitaitis. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, Komiteto biuro patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Irina Jurkšuvienė, Žilvinas Klimka, Darius Šaltmeris, Komiteto padėjėja Zita Jodkonienė. Kviestieji asmenys: Susisiekimo ministerijos l. e. Tinklų ir tarptautinių ryšių departamento direktoriaus pareigas - Kristina Semėnė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Teisės departamentas 2019-11-04 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: atkreiptinas dėmesys, kad projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 11 punkte siūloma įtvirtinti, kad deklaruojant gyvenamąją vietą ar išvykimą iš šalies, asmenys privalo nurodyti informacinės sistemos aktyvuotos elektroninio pristatymo dėžutės adresą. Pastebėtina, kad kartu su projektu teikiamuose įstatymų projektuose, reg. Nr. XIIIP-4059 – XIIIP – 4077, yra reikalaujama pateikti „elektroninio pristatymo dėžutės“, o ne „aktyvuotos elektroninio pristatymo dėžutės“ adresą. Atsižvelgiant į tai, siūlytina visų kartu teikiamų projektų nuostatas derinti tarpusavyje. Pritarti
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4.
institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija
2 Inspekcija, išnagrinėjusi Jūsų pateiktus derinti <...> Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo Nr. VIII-840 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Įstatymo Nr. VIII-840 projektas), pagal kompetenciją teikia šias pastabas ir pasiūlymus:
<...>
straipsnio 2 dalies 12 punkte nurodyta sąvoka „asmens kontaktinius duomenis“. Iš šios formuluotės nėra aišku, kokie konkrečiai asmens duomenys bus tvarkomi. Siūlytina tikslinti 7 straipsnio 2 dalies 12 punktą, tiksliai įvardijant konkrečius asmens kontaktinius duomenis. Pritarti Pasiūlymas: Įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:
laikyti 12 punktu ir jį išdėstyti taip:
„11 12) valstybės pavadinimą, ir išvykimo datą
ir asmens kontaktinius duomenis, t. y. telefono numeris ir (ar) elektroninio pašto adresas,(įskaitant ir elektroninio pristatymo dėžutės adresą, kai deklaruojamas išvykimas iš Lietuvos Respublikos) (pastaruosius tik asmens pageidavimu).“
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-4066 ir
siūlyti pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui tobulinti jį pagal Seimo Teisės departamento ir Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos pasiūlymus, kuriems pritarė Komitetas. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Rūta Miliūtė. Komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius Ekonomikos komiteto biuro patarėja Irina Jurkšuvienė
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENAMOSIOS VIETOS DEKLARAVIMO ĮSTATYMO NR. VIII-840 7 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO
2021 m. gegužės 19 d. Nr. 102-P-14
pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto nariai: Aušrinė Armonaitė, Irena Haase, Gabrielių Landsbergį pavaduojantis Andrius Navickas, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis, Agnė Širinskienė. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos:
Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Teisėjų tarybos pirmininkė S. Rudėnaitė, Teisėjų tarybos pirmininko pavaduotoja E. Tamošiūnienė, Nacionalinės teismų administracijos atstovai: direktoriaus pavaduotojas A. Jatkevičius, Teisės ir administravimo departamento direktorė J. Vasilionkienė, Teisinio reguliavimo ir atstovavimo skyriaus teisininkė J. Dudoravičiūtė, Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras M. Taškūnas, Policijos departamento atstovas K. Stelmokas, Susisiekimo ministerijos atstovai: Susiekimo ministro patarėjas D. Stravinskas, Ateities susisiekimo politikos grupės vyriausioji patarėja K. Semėnė; Teisingumo ministerijos atstovai: Teisinių institucijų grupės vyresnieji patarėjai J. Urbaitė ir Artūras Remeikis, Baudžiamosios justicijos grupės patarėja S. Gendvilaitė, Teisminės justicijos ir civilinės teisės grupės patarėja E. Konopliova-Budrikienė, Teisminės justicijos ir civilinės teisės grupės vyresnysis patarėjas T. Mickevičius, Mokestinių ginčų komisijos prie LRV pirmininkas E. Raistenskis, Administracinių ginčų komisijos pirmininko pavaduotoja E. Bilevičiūtė; Konstitucinio Teismo kancleris V. Lubauskas. 2.
2Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados,
pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: atkreiptinas dėmesys, kad projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 11 punkte siūloma įtvirtinti, kad deklaruojant gyvenamąją vietą ar išvykimą iš šalies, asmenys privalo nurodyti informacinės sistemos aktyvuotos elektroninio pristatymo dėžutės adresą. Pastebėtina, kad kartu su projektu teikiamuose įstatymų projektuose, reg. Nr. XIIIP-4059 – XIIIP – 4077, yra reikalaujama pateikti
„elektroninio pristatymo dėžutės“, o ne „aktyvuotos elektroninio pristatymo
dėžutės“ adresą. Atsižvelgiant į tai, siūlytina visų kartu teikiamų projektų nuostatas derinti tarpusavyje. Atsižvelgti Projektas patobulintas iš esmės ir sujungtas su Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo Nr. VIII-840 2 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu XIIIP-1152. Patobulintame jungtiniame projekte (sujungti projektai Nr. XIIIP-4066 ir XIIIP-1152) Nr. XIIIP-4066(2) atsisakyta žodžio „aktyvuotos“. Fiziniai asmenys nėra įpareigojami turėti, t. y. aktyvuoti ir naudoti Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos elektroninio pristatymo dėžutę, todėl jos adreso nurodymas svarstomo Projekto kontekste būtų siejamas tik su tais atvejais, kai asmuo ją jau yra aktyvavęs ir naudoja. Jei asmuo nėra aktyvavęs jam sukurtos e. pristatymo pašto dėžutės, tai laikytina, kad jis jos tiesiog neturi, nes net nežino apie tokios buvimą, todėl jos adreso kaip kontaktinio duomens ir nenurodys.
Įvertinant tai, siūlytina atsisakyti nereikalingo ir perteklinio detalizavimo Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme, nes iš esmės žodis "aktyvuotos" pagal savo prasmę yra aktualus tik Gyventojų registro įstatymo kontekste tik ta prasme, jog Gyventojų registre nebūtų kaupiami ir tvarkomi duomenys apie asmenų neaktyvuotų (nenaudojamų) e. pristatymo dėžučių adresus. Visų (aktyvuotų ir neaktyvuotų) e. pristatymo dėžučių adresai bus tvarkomi tik Nacionalinėje elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinėje sistemoje. Atkreiptinas dėmesys, kad Gyventojų registro įstatymo redakcijos, įsigaliosiančios 2022 m. sausio 1 d., 9 straipsnio 1 dalyje jau yra konkrečiai nurodyta, kad Gyventojų registre tvarkomi šie duomenys:
naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos aktyvuotos elektroninio pristatymo dėžutės adresas; elektroninio pašto adresas ir fiksuotojo arba judriojo ryšio telefono numeris, kurie naudojami susisiekti su asmenimis teikiant jiems Gyventojų registro duomenis, dokumentus ar informaciją pagal pateiktus prašymus, informuojant asmenis apie jiems išduoto kvalifikuoto elektroninio parašo sertifikato galiojimo sustabdymą ar galiojimo atšaukimą). 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-10-201 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nustatyti, kad asmens elektroninio pašto adresas yra gyvenamosios vietos adreso duomuo. Siūlymas kelia abejonių.
Siūlymas kelia abejonių. Vertinama projekto nuostata nedera su gyvenamosios vietos apibrėžimu, įtvirtintu Civilinio kodekso 2.16 straipsnyje ir galiojančio įstatymo 2 straipsnio 4 dalimi. Elektroninis paštas yra būdas kurti, siųsti ir gauti žinutes per elektronines komunikavimo (ryšio) sistemas, todėl manytume, kad elektroninio pašto adresas niekaip nėra susijęs su asmens gyvenamosios vietos adresu ir negali būti vienu iš gyvenamosios vietos adreso požymių. Pritarti Pastaba projektui XIIIP-1152, su kuriuo sujungtas projektas XIIIP-4066 Naujos redakcijos Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 2 str. 4 d. Gyvenamosios vietos deklaravimas apibrėžiamas kaip gyvenamosios vietos adresą sudarančių ir kitų šiame įstatyme nustatytų duomenų pateikimas gyvenamosios vietos deklaravimo įstaigai, o 3 dalyje Gyvenamosios vietos adresas – adresas, kurį sudaro šie duomenys: savivaldybės pavadinimas, seniūnijos pavadinimas (išskyrus miestuose esančias seniūnijas), gyvenamosios vietovės pavadinimas, gatvės pavadinimas, pastato numeris gatvėje arba gyvenamojoje vietovėje, pastato pavadinimas (jeigu suteiktas tuo adresu esančiam adreso objektui), korpuso numeris (jeigu suteiktas), patalpos numeris pastate ar korpuse. Atsižvelgiant į tai, pritartina Teisės departamento nuomonei, kad elektroninio pašto adresas niekaip nėra susijęs su asmens gyvenamosios vietos adresu ir negali būti vienu iš gyvenamosios vietos adreso požymių. Patobulintame jungtiniame projekte (sujungti projektai Nr. XIIIP-4066 ir XIIIP-1152) Nr. XIIIP-4066(2), šio straipsnio pataisų atsisakyta. Pažymėtina, kad patobulintu projektu siekiama paskatinti žmones deklaruojant savo gyvenamąją vietą kartu pateikti ir kontaktinius duomenis, bet jokiu būdu nepadaryti kontaktinius duomenis vienu iš privalomų gyvenamosios vietos deklaravimo atributų. Kaip nurodė Teisingumo ministerijos atstovė, remiantis Gyventojų registro duomenimis 2020 m. birželio 1 d.
Lietuvoje buvo virš 18 000 benamių ir beveik 700 000 vyresnio (pensijinio) amžiaus žmonių, iš kurių labai didelė dalis, neskaitant ir kitų čia nepaminėtų atvejų, kai žmogus dėl objektyvių priežasčių neturi ir nesinaudoja nei el. pašto, nei telefono paslaugomis, todėl negalima GVDĮ nurodyti, kad visi be išimčių asmenys, deklaruodami savo gyvenamąją vietą, privalomai nurodytų ir kontaktinius duomenis, nes tokiu būdu bus nepagrįstai apribota šių asmenų teisė pateikti deklaracijas (neužpildžius visų elektroninės ar rašytinės deklaracijos laukų, jos negalima pateikti) bei tokiu būdu dar labiau padidinta visuomenės socialinė atskirtis. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
elektroninio pašto adresą bei telefono numerį laikyti ne asmens kontaktiniais duomenimis, bet savarankiškais gyvenamosios vietos deklaravimo duomenimis. Siūlymas kelia abejonių. Pirma, pagal projekto 1 straipsnio nuostatas, tik elektroninio pašto adresas turėtų būti laikomas gyvenamosios vietos adreso dalimi. Taigi telefono numeris ir toliau turėtų būti laikomas asmens kontaktiniais duomenimis ir nurodomas tada, kai asmuo jį turi. Be to, neaišku, kodėl elektroninio pašto adresas nurodomas atskirame punkte nuo gyvenamosios vietos adreso, jeigu projekto 1 straipsniu siūloma nustatyti, kad elektroninio pašto adresas yra sudėtinė gyvenamosios vietos adreso dalis. Pritarti Pastaba projektui XIIIP-1152, su kuriuo sujungtas projektas XIIIP-4066 Projektas patobulintas iš esmės ir sujungtas su Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo Nr. VIII-840 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu XIIIP-4066. Patobulintame jungtiniame projekte (sujungti projektai Nr. XIIIP-4066 ir XIIIP-1152) Nr. XIIIP-4066(2) atsisakyta gyvenamosios vietos deklaravimo sąvokos keitimo. Tuo tarpu jungtinio projekto Nr.
XIIP-4066(2) nuostatos patobulintos, visose keičiamose Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 7 straipsnio nuostatose suvienodinant asmenų kontaktinius duomenis (kurie pateikiami deklaruojant gyvenamąją vietą Lietuvoje, deklaruojant išvykimą iš Lietuvos ar prašant įtraukti į Gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą) apibūdinančias formuluotes, suderinant jas su Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo Nr. I-2237 9, 10, 11, 13, 14 straipsnių pakeitimo ir 12 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymu Nr. XIII-2975 ir nurodant, kad kontaktiniai asmens duomenys yra pateikiami tik tuo atveju, jeigu asmuo juos turi, t.y. neprivalomai. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-10-202 Antra, pastebėtina, kad pagal galiojančio įstatymo 6 straipsnio 3 dalį, šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodytus duomenis turi pateikti ir asmenys, kurie neturi gyvenamosios vietos. Tokiu būdu, pritarus siūlomai nuostatai, gyvenamosios vietos neturintys asmenys turėtų deklaruoti vieną iš gyvenamosios vietos adreso duomenų – elektroninio pašto adresą. Manytume, kad toks siūlymas nedera su projekto 1 straipsnyje pateiktu siūlymu. Pritarti
projektas XIIIP-4066
2017-10-202 Trečia, valstybės registruose turi būti registruojami tik tikslūs duomenys, todėl galiojančio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta taisyklė, kad deklaravimo duomenys turi atitikti juos patvirtinančių dokumentų ir valstybės registrų duomenis. Neaišku, kaip ši nuostata būtų įgyvendinama registruojant elektroninio parašo adresą kaip vieną iš gyvenamosios vietos adreso duomenų. Pritarti Pastaba projektui XIIIP-1152, su kuriuo sujungtas projektas XIIIP-4066 6.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-10-202 Ketvirta, pritarus projekto nuostatoms, visi gyvenamąją vietą deklaravę asmenys turėtų pakeisti savo gyvenamosios vietos deklaracijas ir prie gyvenamosios vietos adreso duomenų nurodyti savo elektroninio pašto adresą. Tokiu būdu visi asmenys būtų įpareigoti turėti elektroninio pašto adresą. Atkreiptinas dėmesys, kad tai susiję su papildomomis išlaidomis, nes elektroniniu paštu žinutės gaunamos ir siunčiamos per elektroninio ryšio sistemas, taigi ir tie asmenys, kurie neturi elektroninio įrenginio ir (ar) elektroninio ryšio (interneto), būtų priversti įsigyti elektroninį įrenginį ir kreiptis į elektroninių ryšių paslaugų teikėjus dėl atitinkamų sutarčių sudarymo. Šiame kontekste pastebėtina, kad korespondenciją paštu asmenys gauna per universaliąsias pašto paslaugas, o tokių paslaugų teikėjai, pagal Pašto įstatymą, yra įpareigoti teikti teisės aktų nustatytos kokybės paslaugas už prieinamą kainą visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Tuo tarpu elektroninių ryšių paslaugų teikėjai tokios pareigos neturi. Nepaisant to, kad daugelis elektroninių ryšių paslaugų teikėjų elektroninio pašto paslaugas teikia nemokamai, elektroninių ryšių paslauga yra mokama, šios paslaugos teikimo kainos, kaip ir elektroninių įrenginių kainos, nereguliuojamos ir gali būti ne visiems prieinamos. Pritarti
projektas XIIIP-4066
2017-10-20 Penkta, abejotina, ar siūlomos nuostatos sumažins veiklos sąnaudas ir pagerins administravimą, kaip rašoma projekto aiškinamajame rašte. Elektroniniu paštu siunčiami dokumentai pagal Civilinio kodekso 1.73 straipsnio 2 dalį gali būti laikomi rašytiniais dokumentais, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti parašą.
Be to, pagal Dokumentų ir archyvų įstatymo 2 straipsnio 16 dalį, oficialusis elektroninis dokumentas – Lietuvos vyriausiojo archyvaro nustatyta tvarka valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės, valstybės įgalioto asmens informacinių technologijų priemonėmis sudarytas, patvirtintas ar gautas elektroninis dokumentas, pasirašytas elektroniniu parašu ir įtrauktas į apskaitą. Atsižvelgiant į tai, oficialūs dokumentai nėra siunčiami elektroninio pašto adresu, jie siunčiami ir gaunami naudojantis atitinkamomis informacinėmis sistemomis (Lietuvos teismų informacine sistema, Centrine viešųjų pirkimų informacine sistema ir kt.). Pritarti
projektas XIIIP-4066
ministerijos 2017-10-19 * Įvertinę Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo Nr. VIII-840 2 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1152, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl projekto atitikties ES teisei neturime. Atsižvelgti
projektas XIIIP-4066
* Projekto nuostatos tobulintinos, atsižvelgiant į tai, kad 2018 m. sausio 1 dieną įsigaliojo naujos redakcijos LR gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo Nr. VIII-840 redakcija (2017 m. gruodžio 21 d. įstatymas Nr. XIII-961). Pritarti
projektas XIIIP-4066
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Gulbinas Tomas 2018-02-15 * Pasiūlymai LR civilinio kodekso pakeitimo projektui: 1.
Šiuo laikotarpiu priimti teisės aktus, numatančius prievolę asmenims pateikti savo elektroninio pašto adresą yra skubotas, kadangi pirmiausia turi būti įgyvendintas elektroninis parašas, kad būtų galima identifikuoti siunčiamąjį ir, kad identifikuotas gavėjas patvirtintų žinutės gavimą, ko pasekmėje nebūtų galima nuneigti elektroninės žinutės gavimą. 2. Išsiuntus tam tikrus dokumentus elektronine žinute gyventojui, jam tai papildomai kainuotų popieriui ir atsispaudinimui siųstų dokumentų, todėl šiais įstatymo pakeitimais finansinė našta yra perkeliama gyventojams. 3. Pagal vyraujantį protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus elektroniniu paštu būtų galima siųsti gyventojui tik informacinio pobūdžio žinutę, kad jis atsiimtų siunčiamus dokumentus pašto skyriuje, kurie jam nebuvo įteikti, kas leistų konstatuoti apie siuntos gavėjo faktinį informavimą. 4. Už gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų nepateikimą arba tokių melagingų duomenų pateikimą jau yra numatyta administracinė atsakomybė LR administracinių nusižengimų kodekso 530 straipsnyje, kurio praktiškai policijos pareigūnai netaiko, neįgyvendina. Tai padarius, gyventojai aktyviau deklaruotų savo gyvenamąsias vietas. 5. Suvaržius arba panaikinus dokumentų įteikimą tiesiogiai paštu, būtų mažinamos ar naikinamos kurjerių pareigybės, mažėtų pašto darbuotojų, jų skyrių, todėl atsirastų didesnis nedarbas Lietuvoje. Atsižvelgti Pastaba projektui XIIIP-1152, su kuriuo sujungtas projektas XIIIP-4066 Jungtinis Projektas Nr. XIIP-4066(2) (projektas XIIIP-1152 sujungtas su Projektu XIIIP-4066) patobulintas iš esmės. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
12
<...>
Inspekcija, išnagrinėjusi Jūsų pateiktus derinti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 8, 14, 18, 20, 27, 30, 31, 34, 35 ir 36⁴ straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Įstatymo Nr. VIII-1234 projektas) ir Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo Nr. VIII-840 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Įstatymo Nr. VIII-840 projektas), pagal kompetenciją teikia šias pastabas ir pasiūlymus:
<...>
nurodyta sąvoka „asmens kontaktinius duomenis“. Iš šios formuluotės nėra aišku, kokie konkrečiai asmens duomenys bus tvarkomi. Siūlytina tikslinti 7 straipsnio 2 dalies 12 punktą, tiksliai įvardijant konkrečius asmens kontaktinius duomenis. Pritarti Jungtinio projekto Nr. XIIP-4066 (2) nuostatos patobulintos, visose keičiamose Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 7 straipsnio nuostatose suvienodinant asmenų kontaktinius duomenis (kurie pateikiami deklaruojant gyvenamąją vietą Lietuvoje, deklaruojant išvykimą iš Lietuvos ar prašant įtraukti į Gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų (benamių) apskaitą) apibūdinančias formuluotes, suderinant jas su Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo Nr. I-2237 9, 10, 11, 13, 14 straipsnių pakeitimo ir 12 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymu Nr. XIII-2975 ir nurodant, kad kontaktiniai asmens duomenys yra pateikiami tik tuo atveju, jeigu asmuo juos turi, t.y. neprivalomai. 2. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija 2017-12-22 1,2 Vidaus reikalų ministerijoje įvertinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.44, 2.49 ir 6.166 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas nr. xiiip-1151 ir Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo Nr. VIII-840 2 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1152 (toliau – įstatymo projektas Nr. XIIIP-1152). Teikiame savo nuomonę. Pagal įstatymo projekte Nr.
Pagal įstatymo projekte Nr. XIIIP-1152 keičiamame Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme (toliau – keičiamas įstatymas) siūlomus pakeitimus, asmens elektroninio pašto adresas taptų privalomu gyvenamosios vietos deklaravimo duomeniu, bei vienu iš deklaruotą gyvenamąją vietą apibūdinančių duomenų. Vadovaujantis Civilinio kodekso 2.12 straipsniu fizinio asmens gyvenamoji vieta apibūdinama fiziniu buvimu valstybės teritorijoje ar jos dalyje. Pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 4 dalį gyvenamoji vieta, tai pagrindinė vieta, kurioje asmuo faktiškai dažniausiai gyvena ir su kuria jis yra labiausiai susijęs. Gyvenamosios vietos deklaravimo aspektu yra svarbūs asmens tapatybę įrodantys duomenys ir jo fizinio buvimo vietą apibūdinantys duomenys. Todėl asmens elektroninio pašto adreso priskyrimas prie deklaruotą gyvenamąją vietą apibūdinančių duomenų nedera su pačia gyvenamosios vietos samprata. Pastebėtina ir tai, kad asmens elektroninio pašto adreso priskyrimas prie deklaruotą gyvenamąją vietą apibūdinančių duomenų, kartu ir apsunkintų gyvenamosios vietos deklaravimo procesą – asmuo, deklaruojantis gyvenamąją vietą, privalėtų turėti elektroninio pašto adresą, tačiau ne visų asmenų galimybės turėti elektroninio pašto adresą yra vienodos, tad asmenims, neturintiems elektroninio pašto adreso, gali būti sudarytos kliūtys deklaruoti gyvenamąją vietą. Be to, pasiūlymas asmens elektroninio pašto adresą priskirti prie deklaruotą gyvenamąją vietą apibūdinančių duomenų būtų prieštaringas keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostatos atžvilgiu – nežinia kokių dokumentų ir valstybės registrų duomenis galėtų atitikti asmens elektroninio pašto adresas. Kartu kyla klausimas ir dėl komunikacijos elektroniniu paštu saugumo ir patikimumo.
Pagal siūlomas keičiamo įstatymo nuostatas asmens elektroninio pašto dėžutei nekeliami jokie reikalavimai, todėl asmenys galėtų naudotis ir trečiųjų valstybių privačių paslaugų teikėjų teikiamomis elektroninio pašto paslaugomis, kurios gali negarantuoti tinkamo saugumo lygio. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į Civilinio kodekso 1.73 straipsnio nuostatą, kad rašytinės formos dokumentui prilyginami šalių pasirašyti dokumentai, perduoti telegrafinio, faksimilinio ryšio ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti parašą
gyvenamosios vietos deklaravimo institutu. Pvz. viena iš svarstytinų galimybių – išnaudoti Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos funkcionalumus. Atsižvelgti Pastaba projektui XIIIP-1152, su kuriuo sujungtas projektas XIIIP-4066 Projektas patobulintas iš esmės ir sujungtas su Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo Nr. VIII-840 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu XIIIP-4066. Patobulintame jungtiniame projekte (sujungti projektai Nr. XIIIP-4066 ir XIIIP-1152) Nr. XIIIP-1152(2) atsisakyta gyvenamosios vietos deklaravimo sąvokos keitimo. Jungtinio projekto Nr.
Jungtinio projekto Nr. XIIP-4066(2) nuostatos patobulintos, visose keičiamose Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 7 straipsnio nuostatose suvienodinant formuluotes apibūdinančias asmenų kontaktinius duomenis (kurie pateikiami deklaruojant gyvenamąją vietą Lietuvoje, deklaruojant išvykimą iš Lietuvos ar prašant įtraukti į Gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą), vieni kurių - Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos elektroninio pristatymo dėžutės adresas. Teikiamos formuluotės suderintos ir su Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo Nr. I-2237 9, 10, 11, 13, 14 straipsnių pakeitimo ir 12 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymu Nr. XIII-2975. Be to nurodoma, kad kontaktiniai asmens duomenys yra pateikiami tik tuo atveju, jeigu asmuo juos turi, t.y. neprivalomai. 3. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2017-12-14 Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2017 m. lapkričio 27 d. raštą Nr. S-2017-10722, pagal kompetenciją išnagrinėjo pateiktus išvadoms gauti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.44, 2.49 ir 6.166 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1151 (toliau – CK projektas) ir Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo Nr. VIII-840 2 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1152 (toliau – GVDĮ projektas) ir teikia jiems savo pastabas ir pasiūlymus.
<...>
Dėl GVDĮ projekto Iš esmės pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2017 m. spalio 20 d. išvadoje Nr. XIIIP-1152 pateiktiems argumentams. Dėl GVDĮ projektu keičiamos Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies papildomai norėtume atkreipti dėmesį į šiuos aspektus: 1.
Vadovaujantis Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi, gyvenamosios vietos deklaravimo duomenys yra sudedamoji informacijos apie Lietuvos Respublikoje gyvenančius asmenis dalis, t. y. Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenų bazės dalis. Todėl, jei būtų keičiamas Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas, sistemiškai turėtų būti keičiamas ir Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymas (9 straipsnio 1 dalies 8 ir 19 punktai). 2. Pažymėtina, kad kartu keičiant Gyventojų registro įstatymą turėtų būti numatomas ir gerokai vėlesnis keičiamų įstatymų įsigaliojimo terminas bei skiriami valstybės biudžeto asignavimai, reikalingi Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenų bazės pakeitimui. Be to, turėtų būti rengiami šių įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1495 „Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų registro nuostatų patvirtinimo“, kitų teisės aktų, susijusių su gyvenamosios vietos deklaravimu ir deklaravimo duomenų tvarkymu bei gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaita) pakeitimai. 3. Kartu pastebėtina, kad šiuo metu yra vykdomas investicijų projektas „Gyventojų registro modernizavimas ir susijusių elektroninių paslaugų kūrimas“. Pagal jį modernizuojamas ne tik šis valstybės registras, bet ir Metrikacijos paslaugų informacinė sistema, kurioje numatoma tvarkyti ne tik civilinės būklės aktų, bet taip pat ir gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis. Planuojama, kad pagal šį projektą atnaujintas Lietuvos Respublikos gyventojų registras pradės veikti 2020 m. sausio 1 d.
Neskiriant biudžeto asignavimų anksčiau minėtų įstatymų pakeitimams, reikalingi Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenų bazės pertvarkymai galėtų būti finansuojami iš šio projekto lėšų, tačiau būtų atlikti ne anksčiau kaip iki 2020 m. sausio 1 d. Remiantis preliminariais vertinimais, modernizuojamų Lietuvos Respublikos gyventojų registro ir Metrikacijos paslaugų informacinės sistemos pakeitimai kainuotų apie 12 000 eurų. Apibendrinant pastebėtina, kad tuo atveju, jeigu būtų nuspręsta toliau svarstyti siūlomus pakeitimus, turėtų būti keičiama šių pakeitimų įsigaliojimo data (2020 m. sausio 1 d.) bei tikslinamas aiškinamasis raštas (nurodant konkretų biudžeto asignavimų poreikį). Atsižvelgti
projektas XIIIP-4066
susisiekimo ministerija 2018-06-13 Susisiekimo ministerija susipažino su įstatymų projektais Nr. XIIIP-1151 ir XIIIP-1152 ir teikia šią informaciją. Vykdydama 2018 m. kovo 21 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 255 „Dėl Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimo Nr. 167 "Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo" pakeitimo“ 3.1.4 darbo „Valstybės informacinių išteklių infrastruktūros konsolidavimas ir valstybės informacinių sistemų modernizavimas“ 8 veiksmą „Viešojo sektoriaus efektyvumo didinimas, modernizuojant ir skaitmeninant procesus: visų valstybinių institucijų naudojimasis elektroninių dokumentų sistema, užtikrinant, kad visi viešojo sektoriaus dokumentai būtų siunčiami e. pristatymo sistema“ (2020 m. III ketv.), Susisiekimo ministerija parengė ir artimiausiu metu pateiks institucijų išvadoms gauti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr.
VIII-1234 18 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.73, 2.44, 2.49, 2.66, 6.166, 6.228⁷, 6.228¹⁴, 6.749, 6.901, 6.991 ir 6.993 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo Nr. I-2237 9 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo Nr. VIII-840 9 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111, 116, 117, 121, 123 ir 124 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 13, 23, 24, 33, 72, 74, 75, 76, 134 ir 141 straipsnių pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos pašto įstatymo Nr. VIII-1141 7 ir
įstatymų projektai). Įstatymų projektų tikslas – sudaryti sąlygas asmenims susirašinėti su viešojo administravimo subjektais, teismais ir kitomis valstybės institucijomis (toliau visos kartu – viešojo administravimo subjektai) per vieną langelį elektroninių ryšių priemonėmis (per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą , toliau – E. pristatymo sistema), taip pat didinti viešojo sektoriaus efektyvumą modernizuojant ir skaitmeninant procesus.
Įstatymų projektų uždaviniai:
Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje vykstančia sparčia technologijų plėtra ir su tuo susijusiomis galimybėmis ir abipuse nauda, naujų valstybės ir asmenų komunikavimo būdų poreikiu.
Gyventojų, kurie nuolat naudojasi internetu, dalis nuolat didėja (2016 m. – 72 proc., 2017 m. – 75,2 proc.) ir planuojama, kad 2020 m. rodiklis pasieks 85 proc. Atitinkamai gyventojų, kurie nesinaudoja internetu, dalis nuolat mažėja (2016 m. duomenimis tokių buvo 26 proc., 2017 m. –22,4 proc.) ir planuojama, kad 2020 m. rodiklis sumažės iki 10 proc. Įmonių, kurios naudojasi sparčiuoju internetu, dalis taip pat nuolat auga (2016 m. – 52 proc., 2017 m. – 59 proc.) ir 2020 m. sieks 95 proc. Viešojo administravimo subjektai, teikdami viešąsias ir administracines paslaugas, keletą pastarųjų metų pakankamai aktyviai naudoja Europos Sąjungos paramos lėšas, kitus finansavimo šaltinius ir savo teikiamas paslaugas perkelia į elektroninę erdvę. Gyventojų, kurie naudojasi elektroniniu būdu teikiamomis viešosiomis ir administracinėmis paslaugomis, skaičius kasmet auga (2016 m. – 45 proc., 2017 – 48 proc.) ir planuojama, kad 2020 m. šis skaičius pasieks 60 proc. Teismų veiklos 2017 m. apžvalgoje nurodoma, kad beveik
elektroninės, taip pat pastebima tendencija, kad kasmet išnagrinėtų elektroninių bylų skaičius reikšmingai didėja, todėl apžvalgoje daroma išvada, kad tiek teismai, tiek asmenys aktyviai priima skaitmeninimo naujoves ir aktyviai naudojasi jų teikiama nauda. Minėtoje apžvalgoje taip pat teigiama, kad 2017 m. apytiksliai 3 iš 4 (75 proc.) bendrosios kompetencijos teismuose nagrinėtų civilinių bylų, ir 1 iš 6 administraciniuose teismuose nagrinėtų bylų buvo tvarkomos elektronine forma.
Per 2017 m. naudojantis portalu e.teismas.lt Lietuvos teismams buvo pateikti 462 tūkst. vnt. procesinių dokumentų (civilinėse bylose – 430 036, administracinėse bylose – 30 383, administracinių nusižengimų (administracinės teisės pažeidimų) bylose – 1 180) ir konstatuojama, kad elektroninių ryšių priemonėmis vis labiau pasitikima ir kreipiantis į teismą dėl sudėtingesnių ginčų sprendimo, o šiuos pozityvius pokyčius lemia modernėjantys teismai ir aktyvi informacinės visuomenės plėtra. Įstatymų projektai parengti atsižvelgiant į minėtas tendencijas ir sudarys prielaidas spartinti informacinės visuomenės plėtrą Lietuvoje. Pažymėtina, kad įgyvendinus įstatymų projektus, bus taupomos valstybės biudžeto lėšos, nes vis daugiau susirašinėjimo tarp viešojo administravimo subjektų ir asmenų persikels į elektroninę erdvę, viešojo administravimo subjektai nekurs besidubliuojančių elektroninių sprendimų, o naudos vieną valstybės informacinę sistemą. E. pristatymo sistemos nereikėtų tapatinti su įprastu elektroniniu paštu (vardenis. [email protected], [email protected] ir t. t.):
užtikrina visišką duomenų apsaugą – siunčiamo dokumento turinys prieinamas tik jo siuntėjui ir gavėjui, o visi siunčiami dokumentai yra saugomi duomenų saugyklose. Tai ypač aktualu dėl to, kad nuo 2018 m. gegužės 25 d. visose ES valstybėse, tarp jų ir Lietuvoje, įsigalioja 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas).
Šis reglamentas sugriežtina asmens duomenų apsaugą, todėl elektroniniu būdu siunčiamų laiškų saugumo aspektas taps vienu iš svarbiausių. 2. E. pristatymo sistema leidžia gerokai sumažinti nepristatytų ar „pasimetusių“ laiškų skaičių. Per E. pristatymo sistemą siųsta elektroninė siunta tikrai pasieks instituciją, teismą ir asmuo matys, kada elektroninė siunta buvo gauta ir kada perskaityta, todėl nebus
„pamestų“, „negautų“, į „šiukšlių dėžę“ įkritusių elektroninių laiškų. 3. Kiekviena e. siunta E. pristatymo sistemoje turi
unikalų kodą, kurį vartotojas gali perduoti suinteresuotajai trečiajai šaliai, taip suteikdamas prieigą prie dokumento originalo. 4. Elektroninių siuntų siuntimas per E. pristatymo sistemą šiuo metu yra nemokamas, ją galima išsiųsti neišeinant iš namų, negaištant laiko (palyginimui, viena registruotas pašto siunta vidutiniškai kainuoja apie 1 Eur). Jeigu asmuo neturi elektroninio pristatymo dėžutės, jam siunta bus atspausdinta ir pristatyta kaip registruotoji pašto siunta (paslauga mokama priklausomai nuo siuntos dydžio – lapų skaičiaus). Planuojama, kad Susisiekimo ministerijos parengtus įstatymų projektus Lietuvos Respublikos Vyriausybė pateiks Lietuvos Respublikos Seimui svarstyti š. m. rudens sesijoje. Atsižvelgdama į šią informaciją, Susisiekimo ministerija informuoja, kad pritaria Seimo nario pateiktiems pasiūlymams dėl įstatymų projektų Nr. XIIIP-1151 ir XIIIP-1152 ta apimtimi, kuria siekiama įteisinti tik elektroninio pristatymo dėžutę. Atsižvelgti Pastaba projektui XIIIP-1152, su kuriuo sujungtas projektas XIIIP-4066 Projektas XIIIP-1152 sujungtas su Vyriausybės teiktu projektu XIIIP-4066 ir patobulintas iš esmės. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
narys S. Gentvilas 2017-12-191 N Argumentai: Lietuvos Respublikos Seimui buvo pateiktas ir užregistruotas Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo Nr. VIII-840 2 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas). Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės departamentas (toliau- Teisės departamentas) pateiktose išvadose, dėl Įstatymo projekto, pažymėjo esminius šio Įstatymo projekto trūkumus, tai - elektroninio pašto adresas niekaip negali būti vienu iš gyvenamosios vietos adreso požymių; gyvenamosios vietos neturintys asmenys turėtų deklaruoti elektroninio pašto adresą; visi asmenys būtų įpareigoti turėti elektroninio pašto adresą. Tačiau, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu Nr. 914 „Dėl Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“ ministerijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau
Taigi E. siuntų pristatymo sistema siunčiamos elektroninės siuntos tenkina visus oficialaus susirašinėjimo reikalavimus ir asmenų poreikius, bei prilyginamos registruotajai korespondencijos siuntai, tačiau už pastarąją yra ženkliai patogesnės – siunčiamos nemokamai (tuo tarpu fizinė registruotoji korespondencijos siunta vidutiniškai kainuoja 1 eurą) iš bet kurios asmeniui patogios vietos prisijungus prie E. siuntų pristatymo sistemos, užtikrinamas visiškas siunčiamų duomenų saugumas – siunčiamo dokumento turinys prieinamas tik jo siuntėjui ir gavėjui, o visi siunčiami dokumentai yra saugomi duomenų saugyklose. Kiekvienai siuntai suteikiamas unikalus kodas, kurį asmuo gali perduoti suinteresuotai trečiajai šaliai, taip suteikdamas prieigą prie dokumento originalo. Be to, siunčiant per E. siuntų pristatymo sistemą užtikrinamas elektroninės siuntos pristatymas gavėjui, t. y. fizinės pašto siuntos ar elektroninės siuntos, siunčiamos kitomis elektroninės komunikacijos priemonėmis (pvz., el. paštu) gali dingti, nebūti pristatytos, priskirtos nepageidaujamam laiškui dėl žmogiškojo faktoriaus ar sistemos nustatymų, tačiau elektroninės siuntos, siunčiamos per E. siuntų pristatymo sistemą, išsiuntimas, gavimas, perskaitymas fiksuojamas laiko žymomis, taip suteikiant vartotojui įrodinėjimo apie siuntos pristatymą priemones – tai ypatingai aktualu bendraujant su valstybės institucijomis ar kitomis institucijomis, įstaigomis ar organizacijomis, kai atsakymų pateikimui yra numatyti konkretūs terminai.
Pažymėtina, kad nuo 2018 m. gegužės 25 d. visose ES valstybėse, tarp jų ir Lietuvoje, įsigalios
„Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR)“, kuris įpareigos subjektus
dar labiau sugriežtinti asmens duomenų saugumą. Dauguma valstybės institucijų ir privačių asmenų laikydamiesi nustatytų reikalavimų bei suprasdami informacijos saugumo svarbą, griežtins informacijos naudojimo, saugojimo ir siuntimo tvarkas ir apribos naudojimąsi bei komunikavimą internetinėmis el. pašto sistemomis (gmail.com, yahoo.com ir kt.), kaip neužtikrinančiomis tinkamo siunčiamos jautrios informacijos saugumo. Jau šiuo metu nemažai didžiųjų bendrovių darbuotojams darbo metu yra apribojusios prieigą prie el. pašto sistemų. Tuo tarpu E. siuntų pristatymo sistema yra saugi ir per ją gautus pranešimus asmuo galėtų skaityti arba siųsti realiuoju laiku, neribojamas vietos ir laiko. Prie E. siuntų pristatymo sistemos jungiasi ir teismai. Fiziniams ir juridiniams asmenims naudojimasis E. siuntų pristatymo sistema yra nemokamas. Visiems juridiniams asmenims E. siuntų pristatymo sistemoje yra sukurtos E. siuntų pristatymo sistemos elektroninio pristatymo dėžutės (toliau – elektroninio pristatymo dėžutė), kurias juridiniams asmenims belieka aktyvuoti.
Visi fiziniai asmenys turi teisę naudotis E. siuntų pristatymo sistema susikūrę savo elektroninio pristatymo dėžutę. Taigi E. siuntų pristatymo sistema, kaip oficialaus elektroninio susirašinėjimo erdvė būtų patogi, patikima ir pažangi alternatyva fiziniam „popierinių“ siuntų siuntimui. Teisės aktais prilyginus elektroninį susirašinėjimą oficialiam susirašinėjimui, toks operatyvus ir papildomų laiko sąnaudų nereikalaujantis informacijos (dokumentų) perdavimas būtų visiems patogus, bei priimtinas. Tačiau šiems santykiams trūksta teisinio sureguliavimo, kuris aiškiai apibrėžtų ir leistų visiems vienodai suprasti, jog elektroninio pristatymo dėžutė yra privalomas asmenį identifikuojantis požymis, kuriuo galima naudotis tarpusavio socialiniuose santykiuose. Šiuo pasiūlymu siekiama, kad fiziniai asmenys aktyviau naudotųsi šiuolaikinėmis technologijomis, elektroninėmis informacijos bei duomenų perdavimo priemonėmis ar sistemomis, dėl ko, galėtu sutaupyti tiek lėšų, skirtų pašto išlaidoms, kanceliarinėms prekėms, spausdintuvų priežiūrai ir aptarnavimui, tiek laiko kurį sugaištų fiziškai siunčiant/atsiimant korespondenciją. Taip pat, bus sumažintos perteklinės darbo sąnaudos, bei paspartintas operatyvus raštų, pranešimų, reikalavimų ir kitos informacijos pateikimas. Atkreiptinas dėmesys, kad didelė dalis institucijų jau šiuo metu turi įsidiegusios ir sėkmingai naudojasi E. siuntų pristatymo sistema. Pasiūlymai:
išdėstyti taip: „6.
Elektroninio pristatymo dėžutė - Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos elektroninio pristatymo dėžutė“ Nepritarti Pasiūlymas projektui XIIIP-1152, su kuriuo sujungtas projektas XIIIP-4066 Elektroninio pristatymo dėžutės sąvoka nėra šio įstatymo reguliavimo dalykas. Be to, pažymėtina, kad Projektas patobulintas iš esmės ir sujungtas su Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo Nr. VIII-840 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu XIIIP-4066. Patobulintame jungtiniame projekte Nr. XIIP-4066(2) (sujungti projektai XIIIP-1152 ir XIIIP-4066), visose keičiamose Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 7 straipsnio nuostatose, suvienodinus formuluotes apibūdinančias asmenų kontaktinius duomenis (kurie pateikiami deklaruojant gyvenamąją vietą Lietuvoje, deklaruojant išvykimą iš Lietuvos ar prašant įtraukti į Gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą), nurodyta, kad vieni tokių duomenų - Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos elektroninio pristatymo dėžutės adresas. O projekto 1 straipsnio 1 dalyje siūlomoje Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 11 punkto redakcijoje nurodomas Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą informacinės sistemos elektroninio pristatymo dėžutės trumpinys
projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Deklaruojant gyvenamąją vietą, išvykimą iš Lietuvos Respublikos ar teikiant prašymą įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, pateikiami šie deklaravimo duomenys:
1) Lietuvos Respublikoje suteiktas asmens kodas ar neturinčiųjų asmens kodo gimimo data;
2) vardas (vardai);
3) pavardė (pavardės);
neturinčių asmenų apskaitą pateikimo data;
5) pilietybė;
6) asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, taip pat užsieniečių asmens dokumentų, patvirtinančių jų teisėtą atvykimą į Lietuvos Respubliką ir buvimą joje, kurie gali būti naudojami deklaruojant gyvenamąją vietą, duomenys (asmens dokumentą išdavusios valstybės pavadinimas, asmens dokumento rūšis, serija ir numeris, išdavimo data ir galiojimo data);
7) asmens kontaktiniai duomenys (telefono numeris, elektroninio pašto adresas) asmens elektroninio pristatymo dėžutė ar asmens elektroninio pašto adresas ir (ar) telefono numeris;
prašymą įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą), arba valstybės pavadinimas (kai asmuo deklaruoja išvykimą iš Lietuvos Respublikos);
9) duomenys apie patalpos ar pastato savininką (bendraturčius) (jeigu tai fizinis asmuo,
10) duomenys apie naudingąjį būsto plotą; unikalus patalpos ar pastato numeris;
11) data, iki kurios galioja deklaravimo duomenys (kai šiame įstatyme nustatytais atvejais gyvenamoji vieta deklaruojama tam tikram laikotarpiui, taip pat kai asmuo įtraukiamas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą);
12) išvykimo iš gyvenamosios vietos data (nurodoma išvykstant iš Lietuvos Respublikos).
Deklaruojant gyvenamąją vietą, išvykimą iš Lietuvos Respublikos ar teikiant prašymą įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, pateikiami šie deklaravimo duomenys:
1) Lietuvos Respublikoje suteiktas asmens kodas ar neturinčiųjų asmens kodo gimimo data;
2) vardas (vardai);
3) pavardė (pavardės);
neturinčių asmenų apskaitą pateikimo data;
5) pilietybė;
6) asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, taip pat užsieniečių asmens dokumentų, patvirtinančių jų teisėtą atvykimą į Lietuvos Respubliką ir buvimą joje, kurie gali būti naudojami deklaruojant gyvenamąją vietą, duomenys (asmens dokumentą išdavusios valstybės pavadinimas, asmens dokumento rūšis, serija ir numeris, išdavimo data ir galiojimo data);
7) asmens kontaktiniai duomenys (telefono numeris, elektroninio pašto adresas) asmens elektroninio pristatymo dėžutė ar asmens elektroninio pašto adresas ir (ar) telefono numeris;
prašymą įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą), arba valstybės pavadinimas (kai asmuo deklaruoja išvykimą iš Lietuvos Respublikos);
9) duomenys apie patalpos ar pastato savininką (bendraturčius) (jeigu tai fizinis asmuo,
10) duomenys apie naudingąjį būsto plotą; unikalus patalpos ar pastato numeris;
11) data, iki kurios galioja deklaravimo duomenys (kai šiame įstatyme nustatytais atvejais gyvenamoji vieta deklaruojama tam tikram laikotarpiui, taip pat kai asmuo įtraukiamas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą);
12) išvykimo iš gyvenamosios vietos data (nurodoma išvykstant iš Lietuvos Respublikos). Pritarti iš dalies Pasiūlymas projektui XIIIP-1152, su kuriuo sujungtas projektas XIIIP-4066 Projektas patobulintas iš esmės, atsižvelgiant į
deklaravimo įstatymo nuostatas, į Vyriausybės pateiktą Projektą XIIIP-4066 bei šių Projektų svarstymo metu gautas pastabas ir pasiūlymus.
Patobulintame jungtiniame projekte Nr. XIIP-4066(2) (sujungti projektai XIIIP-1152 ir XIIIP-4066), visose keičiamose Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 7 straipsnio nuostatose, suvienodinus formuluotes apibūdinančias asmenų kontaktinius duomenis (kurie pateikiami deklaruojant gyvenamąją vietą Lietuvoje, deklaruojant išvykimą iš Lietuvos ar prašant įtraukti į Gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą), nurodyta, kad vieni tokių duomenų - Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos elektroninio pristatymo dėžutės adresas. Pažymėtina, kad pagal patobulintą reguliavimą, kontaktiniai asmens duomenys būtų pateikiami tik tuo atveju, jeigu asmuo juos turi, t.y. neprivalomai. 3. Seimo narys S. Gentvilas
projekto 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „Šis įstatymas įsigalioja
Pasiūlymas projektui XIIIP-1152, su kuriuo sujungtas projektas XIIIP-4066 Šis terminas jau praėjęs. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2019-11-27 * Pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-4066 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal Teisės departamento pastabas. Pritarti
2020-04-29 * Pritarti įstatymo projektui Nr.
XIIIP-4066 ir siūlyti pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui tobulinti jį pagal Seimo Teisės departamento ir Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos pasiūlymus, kuriems pritarė Komitetas. Pritarti
valdymo ir savivaldybių komitetas 2017-12-06 Įstatymo projektą Nr. XIIIP-1152 atmesti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir į šiuos argumentus:
požymių, kadangi jis nėra susijęs su asmens gyvenamąja vieta. Elektroninio pašto adresas yra naudojamas komunikuoti per elektronines ryšio sistemas, t. y. siųsti ir gauti informacija. Ir šiuo metu Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme yra nuostata, suteikianti galimybę asmeniui, jeigu jis pageidauja, pateikti savo elektroninio pašto adresą kaip kontaktinį duomenį. 2. Visi gyvenamąją vietą deklaravę asmenys būtų įpareigoti turėti elektroninio pašto adresą, t. y. visi būtų priversti įsigyti elektroninį įrenginį ir kreiptis į elektroninių ryšių paslaugų teikėjus dėl atitinkamų sutarčių sudarymo. Įvertinus tai, kad tam tikra dalis šalies gyventojų nesinaudoja elektroninio ryšio paslaugomis, jiems tai būtų didelė finansinė našta. Nepritarti Pasiūlymas projektui XIIIP-1152, su kuriuo sujungtas projektas XIIIP-4066 Jungtinis projektas Nr. XIIP-4066(2) (sujungti projektai XIIIP-1152 ir XIIIP-4066), patobulintas iš esmės, atsižvelgiant į gautas pastabas ir pasiūlymus. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Pritarti Komiteto patobulintam jungtiniam Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo Nr. VIII-840 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui (projektas XIIIP-1152 sujungtas su projektu XIIIP-4066) XIIIP-4066(2) ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – nėra, susilaikė – nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Agnė Širinskienė, Irena Haase. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra.
PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas jungtinis įstatymo projektas, jungtinio įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Stasys Šedbaras Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Martyna Civilkienė