Projekto lyginamasis variantas
m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Kiekvienam asmeniui, kuriam individualus administracinis aktas yra skirtas arba kurio teisėms ir pareigoms šis individualus administracinis aktas turi tiesioginį poveikį, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio akto priėmimo raštu pranešama apie individualaus administracinio akto priėmimą šio įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka. kartu pridedant individualaus administracinio akto teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip . Kai individualus administracinis aktas priimamas naudojantis valstybės informacinėmis sistemomis, vietoj individualaus administracinio akto teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintos kopijos gali būti pridedamas individualaus administracinio akto išrašas.“2 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas
ją išdėstyti taip: „2. Asmenys pateikti prašymą ar skundą viešojo administravimo subjektui gali per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, paštu, raštu tiesiogiai kreipdamiesi į viešojo administravimo subjektą. Viešojo administravimo subjektas privalo organizuoti savo darbą taip, kad asmenys pateikti prašymą ar skundą asmeniškai galėtų visą darbo dienos laiką, taip pat ir pietų pertraukos metu. Viešojo administravimo subjektas privalo nustatyti ne mažiau kaip 2 papildomas prašymų ir skundų priėmimo valandas per savaitę prieš arba po viešojo administravimo subjekto darbo dienos laiko.“ 2.
5 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „
1) jeigu jame nėra asmens vardo ir pavardės ar pavadinimo, adreso arba kitų kontaktinių duomenų ryšiui palaikyti ir nėra galimybės kitaip identifikuoti prašymą ar skundą pateikusį asmenį;“. 3. Pakeisti 14 straipsnio 5 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) jeigu prašymas ar skundas, teikiamas raštu tiesiogiai ar atsiųstas paštu, arba prašymo ar skundo skaitmeninė kopija, atsiųsta per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis faksu, ar elektroniniu paštu , nepasirašyti ir nėra galimybės kitaip patikrinti prašymo ar skundo autentiškumo;“. 4. Papildyti 14 straipsnį nauja 6 dalimi: „6. Viešojo administravimo subjekto a tsakymai į prašymus ar skundus asmenims pateikiami šia prioriteto tvarka: per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą (j eigu asmens Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos elektroninio pristatymo dėžutė (toliau – elektroninio pristatymo dėžutė) yra neaktyvi, atsakymas į prašymą ar skundą jam siunčiamas per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą, bet įteikiamas kaip pašto siunta), kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, pašto siunta. Kai asmuo yra nurodęs pageidaujamą viešojo administravimo subjekto atsakymo į prašymą ar skundą gavimo būdą ir reikalingus kontaktinius duomenis , viešojo administravimo subjekto atsakymas į prašymą ar skundą jam įteikiamas šiuo būdu. “
straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7.
Prašymai elektroninių ryšių priemonėmis teikiami juos pasirašius kvalifikuotu elektroniniu parašu arba tokiu būdu, kad prašymo gavėjas galėtų vienareikšmiškai nustatyti prašymą pateikusio asmens tapatybę ir būtų užtikrintas prašymo vientisumas. Sprendimą, ar asmenų teikiami prašymai privalo būti pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu, jeigu tai nenustatyta teisės aktuose, atsižvelgdamas į prašymo ar prašomos suteikti viešosios ar administracinės paslaugos pobūdį, priima viešojo administravimo subjektas. Skundai, pateikti elektroniniu paštu elektroninių ryšių priemonėmis , visuomet turi būti pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu. Atsakymai į šiuos skundus pateikiami asmeniui elektroniniu paštu, o asmenų pageidavimu –siunčiami paštu skunde nurodytu adresu arba įteikiami asmeniškai. Atsakymas, siunčiamas elektroniniu paštu, turi būti pasirašytas Viešojo administravimų subjektų elektroninių ryšių priemonėmis teikiami atsakymai pasirašomi viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu.“
išdėstyti taip: „8. Apie prašymo ar skundo nenagrinėjimą asmeniui pranešama šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo viešojo administravimo subjekte dienos, išskyrus atvejus, kai prašyme ar skunde nenurodyta jokių asmens kontaktinių duomenų ryšiui palaikyti .“
išdėstyti taip: „9.
Jeigu viešojo administravimo subjektas pagal kompetenciją negali spręsti prašyme išdėstytų klausimų ar priimti administracinės procedūros sprendimo dėl skunde išdėstyto klausimo, jis jo nenagrinėja ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą persiunčia jį kompetentingam viešojo administravimo subjektui ir apie tai praneša asmeniui šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka . Jeigu nėra kito viešojo administravimo subjekto, kuriam galėtų perduoti prašymą ar skundą nagrinėti pagal kompetenciją, jis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos apie tai šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka praneša asmeniui paaiškindamas jo prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis .“3 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas Pakeisti 18 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „18 straipsnis. Informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimas viešajam administravimui
administravimo subjektai, atlikdami jiems pavestas funkcijas, parengtus oficialius elektroninius dokumentus siunčia ir gauna per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą. Kai viešojo administravimo subjektas steigia, kuria ar modernizuoja registrus ar valstybės informacines sistemas, jis privalo užtikrinti oficialių elektroninių dokumentų siuntimą ir gavimą per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą. 2. Viešojo administravimo subjektai, atlikdami jiems pavestas funkcijas, parengtais oficialiais elektroniniais dokumentais ir informacija tarpusavyje gali keistis kitais būdais, tik jeigu tokią keitimosi oficialiais elektroniniais dokumentais ir informacija tarp valstybės informacinių sistemų ir (ar) registrų funkciją užtikrina jų sąveika.
Viešojo administravimo subjektai gali sudaryti galimybę asmenims parengti ir (ar) pateikti elektroninius dokumentus per viešojo administravimo subjektų sukurtas kitas specialias elektronines savitarnos priemones. 3. Nacionalinė elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinė sistema yra valstybės informacinė sistema, kurios nuostatus tvirtina Vyriausybė. Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos valdytoja yra Vyriausybės įgaliota institucija, tvarkytoja – valstybės įmonė Registrų centras. Elektroninio pristatymo paslaugų teikimo Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos priemonėmis taisykles tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. 4. Elektroninio pristatymo paslaugos fiziniams asmenims, kai jie elektronines siuntas per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą siunčia viešojo administravimo subjektams, teikiamos neatlygintinai. Kai elektroninio pristatymo paslaugos Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos priemonėmis teikiamos atlygintinai, elektroninio pristatymo paslaugų teikimo Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos priemonėmis tarifai neturi viršyti būtinų ir pagrįstų sąnaudų, patirtų teikiant šias paslaugas.
Elektroninio pristatymo paslaugų teikimo Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos priemonėmis tarifus tvirtina Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos valdytojas. Elektroninio pristatymo paslaugų teikimo Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos priemonėmis tarifai peržiūrimi ne rečiau kaip kas dvejus metus . Kai asmens elektroninio pristatymo dėžutė yra neaktyvi ir elektroninė siunta jam siunčiama per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą, bet įteikiama kaip pašto siunta, nustatant šios paslaugos tarifus įtraukiami elektroninio pristatymo paslaugų teikimo Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos priemonėmis tarifas ir viešojo konkurso būdu atrinkto Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos operatoriaus pasiūlyme pateikti įkainiai. 5. Viešojo administravimo subjektai, įgyvendindami jiems pavestas funkcijas , kitas informacines technologijas naudoja įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.“4 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas Pakeisti 20 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Asmuo, dėl kurio yra pradėta administracinė procedūra, privalo sąžiningai
naudotis jam suteiktomis teisėmis ir jomis nepiktnaudžiauti.
Jeigu paaiškėja, kad asmuo, dėl kurio yra pradėta administracinė procedūra, piktnaudžiavo jam suteiktomis teisėmis ar veikė nesąžiningai, viešojo administravimo subjekto vadovo sprendimu administracinė procedūra gali būti nutraukta ir apie tai per
dienos šio įstatymo 14 straipsnio
pranešama asmeniui, dėl kurio yra pradėta administracinė procedūra.“5 straipsnis. 27 straipsnio pakeitimas
27 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Jeigu administracinės procedūros sprendimas gali pakeisti administracinėje
procedūroje nedalyvaujančių asmenų teisinį statusą, administracinė procedūra sustabdoma ir šiems asmenims raštu per 3 darbo dienas nuo administracinės procedūros sustabdymo dienos šio įstatymo
pranešama apie teisę dalyvauti šioje procedūroje. Kai šie asmenys pareiškia norą dalyvauti procedūroje arba raštu atsisako joje dalyvauti arba jeigu per
išsiuntimo dienos negautas jų atsakymas dėl dalyvavimo administracinėje procedūroje, administracinė procedūra atnaujinama.“
išdėstyti taip: „4. Apie sprendimą sustabdyti administracinę procedūrą ir apie sprendimą ją atnaujinti per 3 darbo dienas nuo atitinkamo sprendimo priėmimo dienos raštu šio įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka informuojamas asmuo, dėl kurio pradėta administracinė procedūra.“
išdėstyti taip: „5.
Jeigu paaiškėja, kad, pradėjus administracinę procedūrą, skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, administracinė procedūra nutraukiama ir per 5 darbo dienas nuo tokio paaiškėjimo dienos apie tai raštu šio įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka informuojamas skundą pateikęs asmuo.“6 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas Pakeisti 30 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Viešojo administravimo subjektas, dalyvaujantis administracinėje procedūroje,
prireikus gali faktinius duomenis patikrinti vietoje. Asmeniui, dėl kurio yra pradėta administracinė procedūra, ir suinteresuotiems asmenims šio įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka turi būti pranešta apie patikrinimo laiką, kad jie galėtų, jei pageidauja, dalyvauti tikrinant faktinius duomenis vietoje. Jeigu šio patikrinimo metu gali būti paskelbta informacija, kuri pagal įstatymus negali būti vieša, asmeniui, dėl kurio yra pradėta administracinė procedūra, ir suinteresuotiems asmenims sudaroma galimybė susipažinti su faktinių duomenų patikrinimo vietoje rezultatais.“7 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas Pakeisti 31 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
procedūros terminai Administracinė procedūra turi būti baigta ir administracinės procedūros sprendimas priimtas per 20 darbo dienų nuo jos pradžios. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinė procedūra negali būti baigta, administracinę procedūrą pradėjęs viešojo administravimo subjektas gali ją pratęsti, bet ne ilgiau kaip
nuo termino administracinei procedūrai užbaigti pabaigos . Asmeniui apie administracinės procedūros termino pratęsimą per 2 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti administracinės procedūros terminą priėmimo dienos pranešama raštu šio įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka ir nurodomos pratęsimo priežastys.“
Pakeisti 34 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Administracinė procedūra baigiama administracinės procedūros sprendimo
priėmimu. Viešojo administravimo subjektas, priimdamas administracinės procedūros sprendimą, negali pabloginti asmens, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra, padėties. Asmeniui, dėl kurio pradėta administracinė procedūra, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo administracinės procedūros sprendimo priėmimo dienos raštu šio įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka pranešama apie priimtą administracinės procedūros sprendimą ir nurodomos faktinės aplinkybės, nustatytos skundo nagrinėjimo metu, teisės aktai, kuriais vadovaujantis priimtas administracinės procedūros sprendimas, ir sprendimo apskundimo tvarka. Asmeniui, kuris kreipėsi dėl administracinės procedūros pradėjimo, per 3 darbo dienas nuo administracinės procedūros sprendimo priėmimo dienos, laikantis asmens duomenų teisinę apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, raštu šio įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka pateikiama informacija apie priimtą administracinės procedūros sprendimą.“9 straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas Pakeisti 35 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Asmeniui, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra, ir viešojo
administravimo subjektui, kurio veiksmai buvo skundžiami, per 3 darbo dienas nuo klaidų ištaisymo dienos šio įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka įteikiamas ar išsiunčiamas pataisytas dokumentas (administracinės procedūros sprendimas).“10 straipsnis. 364 straipsnio pakeitimas
364 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Patvirtintas patikrinimų planas ir jo pakeitimai skelbiami priežiūrą atliekančio subjekto interneto svetainėje arba į planą įtraukti ūkio subjektai šio įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka informuojami individualiai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po patikrinimų plano patvirtinimo ar jo pakeitimo. Priežiūrą atliekantis subjektas, prieš pradėdamas ūkio subjekto veiklos planinį patikrinimą, likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų, privalo ūkio subjektą raštu arba elektroniniu būdu šio įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka informuoti apie numatomą vykdyti patikrinimą, nurodyti atliekamo patikrinimo pagrindą, terminą, dalyką ir pateikti preliminarų dokumentų, kuriuos ūkio subjektas turi pateikti priežiūrą atliekančiam subjektui, sąrašą.“11 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo gautus asmenų prašymus ar skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias šio įstatymo nuostatas. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto
lyginamasis variantas
8, 14, 18, 20, 27, 30,
364
1 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Kiekvienam asmeniui, kuriam individualus administracinis aktas yra skirtas arba kurio teisėms ir pareigoms šis individualus administracinis aktas turi tiesioginį poveikį, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio akto priėmimo raštu pranešama apie individualaus administracinio akto priėmimą šio įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka. kartu pridedant individualaus administracinio akto teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip . Kai individualus administracinis aktas priimamas naudojantis valstybės informacinėmis sistemomis, vietoj individualaus administracinio akto teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintos kopijos gali būti pridedamas individualaus administracinio akto išrašas.“2 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas
14 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Asmenys pateikti prašymą ar skundą viešojo administravimo subjektui gali per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą (toliau – E. pristatymo sistema), kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, paštu, raštu tiesiogiai kreipdamiesi į viešojo administravimo subjektą. Viešojo administravimo subjektas privalo organizuoti savo darbą taip, kad asmenys pateikti prašymą ar skundą asmeniškai galėtų visą darbo dienos laiką, taip pat ir pietų pertraukos metu. Viešojo administravimo subjektas privalo nustatyti ne mažiau kaip 2 papildomas prašymų ir skundų priėmimo valandas per savaitę prieš arba po viešojo administravimo subjekto darbo dienos laiko.“ 2.
Pakeisti 14 straipsnio 5 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„ 1) jeigu jame nėra asmens vardo ir pavardės ar pavadinimo, adreso arba kitų kontaktinių duomenų ryšiui palaikyti ir nėra galimybės kitaip identifikuoti prašymą ar skundą pateikusį asmenį;“. 3. Pakeisti 14 straipsnio 5 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) jeigu prašymas ar skundas, teikiamas raštu tiesiogiai ar atsiųstas paštu, arba prašymo ar skundo skaitmeninė kopija, atsiųsta per E. pristatymo sistemą, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis faksu, ar elektroniniu paštu , nepasirašyti ir nėra galimybės kitaip patikrinti prašymo ar skundo autentiškumo;“. 4. Papildyti 14 straipsnį nauja 6 dalimi:
„6. Viešojo administravimo subjekto a tsakymai į prašymus ar skundus asmenims, jeigu asmuo nėra nurodęs pageidaujamo viešojo administravimo subjekto atsakymo į prašymą ar skundą gavimo būdo ir (ar) reikalingų kontaktinių duomenų, pateikiami šia prioriteto tvarka: per E. pristatymo sistemą, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, pašto siunta. J eigu asmens E. pristatymo sistemos elektroninio pristatymo dėžutė (toliau – elektroninio pristatymo dėžutė) yra neaktyvi, atsakymas į prašymą ar skundą jam siunčiamas per E. pristatymo sistemą, bet įteikiamas kaip pašto siunta. Kai asmuo yra nurodęs pageidaujamą viešojo administravimo subjekto atsakymo į prašymą ar skundą gavimo būdą ir reikalingus kontaktinius duomenis , viešojo administravimo subjekto atsakymas į prašymą ar skundą jam įteikiamas šiuo būdu.
“
5Buvusias 14 straipsnio 6–10 dalis laikyti atitinkamai 7–11 dalimis. 6. Pakeisti 14 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7.
Prašymai elektroninių ryšių priemonėmis teikiami juos pasirašius kvalifikuotu elektroniniu parašu arba tokiu būdu, kad prašymo gavėjas galėtų vienareikšmiškai nustatyti prašymą pateikusio asmens tapatybę ir būtų užtikrintas prašymo vientisumas. Sprendimą, ar asmenų teikiami prašymai privalo būti pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu, jeigu tai nenustatyta teisės aktuose, atsižvelgdamas į prašymo ar prašomos suteikti viešosios ar administracinės paslaugos pobūdį, priima viešojo administravimo subjektas. Skundai, pateikti elektroniniu paštu elektroninių ryšių priemonėmis , visada turi būti pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu. Atsakymai į šiuos skundus pateikiami asmeniui elektroniniu paštu, o asmenų pageidavimu –siunčiami paštu skunde nurodytu adresu arba įteikiami asmeniškai. Atsakymas, siunčiamas elektroniniu paštu, turi būti pasirašytas Viešojo administravimo subjektų elektroninių ryšių priemonėmis teikiami atsakymai pasirašomi viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu.“
išdėstyti taip: „8. Apie prašymo ar skundo nenagrinėjimą asmeniui pranešama šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo viešojo administravimo subjekte dienos, išskyrus atvejus, kai prašyme ar skunde nenurodyta jokių asmens kontaktinių duomenų ryšiui palaikyti .“
išdėstyti taip:
„9. Jeigu viešojo administravimo subjektas pagal kompetenciją negali spręsti
prašyme išdėstytų klausimų ar priimti administracinės procedūros sprendimo dėl skunde išdėstyto klausimo, jis jo nenagrinėja ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos per E. pristatymo sistemą persiunčia jį kompetentingam viešojo administravimo subjektui , ir apie tai praneša asmeniui šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka .
Jeigu nėra kito viešojo administravimo subjekto, kuriam galėtų perduoti prašymą ar skundą nagrinėti pagal kompetenciją, jis ne vėliau kaip per
šio straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka praneša asmeniui paaiškindamas jo prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis .“3 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas Pakeisti 18 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „18 straipsnis. Informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimas viešajam administravimui
1Viešojo administravimo subjektai,
atlikdami jiems pavestas funkcijas, parengtus oficialius elektroninius dokumentus siunčia ir gauna per E. pristatymo sistemą. Kai viešojo administravimo subjektas steigia, kuria ar modernizuoja registrus ar valstybės informacines sistemas, jis privalo užtikrinti oficialių elektroninių dokumentų siuntimą ir gavimą per E. pristatymo sistemą. 2. Viešojo administravimo subjektai, atlikdami jiems pavestas funkcijas, parengtais oficialiais elektroniniais dokumentais ir informacija tarpusavyje gali keistis kitais būdais, tik jeigu tokią keitimosi oficialiais elektroniniais dokumentais ir informacija tarp valstybės informacinių sistemų ir (ar) registrų funkciją užtikrina jų sąveika. Viešojo administravimo subjektai gali sudaryti galimybę asmenims parengti ir (ar) pateikti elektroninius dokumentus per viešojo administravimo subjektų sukurtas kitas specialias elektronines savitarnos priemones. 3. E. pristatymo sistema yra valstybės informacinė sistema. Jos nuostatus tvirtina Vyriausybė.
E. pristatymo sistemos valdytoja yra Vyriausybės įgaliota institucija, tvarkytojai – valstybės įmonė Registrų centras ir pašto paslaugos teikėjas (teikėjai), pristatantis (pristatantys) pašto siuntas, atspausdintas iš E. pristatymo sistemos. Elektroninio pristatymo paslaugų teikimo E. pristatymo sistemos priemonėmis taisykles tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. E. pristatymo sistemos duomenys, įskaitant fizinių asmenų asmens duomenis, nėra vieši. 4. Elektroninio pristatymo paslaugos fiziniams asmenims, kai jie elektronines siuntas per E. pristatymo sistemą siunčia viešojo administravimo subjektams, teikiamos neatlygintinai. Visais kitais atvejais, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, elektroninio pristatymo paslaugos
sistemos priemonėmis teikiamos atlygintinai. 5. Kai elektroninio pristatymo paslaugos E. pristatymo sistemos priemonėmis teikiamos atlygintinai, elektroninio pristatymo paslaugų teikimo E. pristatymo sistemos priemonėmis tarifai neturi viršyti būtinų ir pagrįstų sąnaudų, patirtų teikiant šias paslaugas. Elektroninio pristatymo paslaugų teikimo E. pristatymo sistemos priemonėmis tarifus tvirtina
sistemos valdytojas. Elektroninio pristatymo paslaugų teikimo
sistemos priemonėmis tarifai peržiūrimi ne rečiau kaip kas dveji metai . 6. Kai asmens elektroninio pristatymo dėžutė yra neaktyvi ir elektroninė siunta jam siunčiama per
sistemą, pašto paslaugos teikėjas šią siuntą įteikia kaip pašto siuntą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos pašto įstatymu. Nustatant šios paslaugos tarifus įtraukiami elektroninio pristatymo paslaugų teikimo E. pristatymo sistemos priemonėmis tarifas ir valstybės įmonės Registrų centro viešojo konkurso būdu atrinkto (atrinktų) pašto paslaugų teikėjo (teikėjų) pasiūlyme (pasiūlymuose) pateikti įkainiai. 7.
7Viešojo administravimo subjektai,
įgyvendindami jiems pavestas funkcijas , kitas informacines technologijas naudoja įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.“4 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas Pakeisti 20 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Asmuo, dėl kurio yra pradėta administracinė procedūra, privalo sąžiningai
naudotis jam suteiktomis teisėmis ir jomis nepiktnaudžiauti. Jeigu paaiškėja, kad asmuo, dėl kurio yra pradėta administracinė procedūra, piktnaudžiavo jam suteiktomis teisėmis ar veikė nesąžiningai, viešojo administravimo subjekto vadovo sprendimu administracinė procedūra gali būti nutraukta ir apie tai per
dienos šio įstatymo 14 straipsnio
pranešama asmeniui, dėl kurio yra pradėta administracinė procedūra.“5 straipsnis. 27 straipsnio pakeitimas
27 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Jeigu administracinės procedūros sprendimas gali pakeisti administracinėje
procedūroje nedalyvaujančių asmenų teisinį statusą, administracinė procedūra sustabdoma ir šiems asmenims raštu per 3 darbo dienas nuo administracinės procedūros sustabdymo dienos šio įstatymo
pranešama apie teisę dalyvauti šioje procedūroje. Kai šie asmenys pareiškia norą dalyvauti procedūroje arba raštu atsisako joje dalyvauti arba jeigu per
išsiuntimo dienos negautas jų atsakymas dėl dalyvavimo administracinėje procedūroje, administracinė procedūra atnaujinama.“
išdėstyti taip:
„4. Apie sprendimą sustabdyti administracinę procedūrą ir apie sprendimą ją
atnaujinti per 3 darbo dienas nuo atitinkamo sprendimo priėmimo dienos raštu šio įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka informuojamas asmuo, dėl kurio pradėta administracinė procedūra.“
išdėstyti taip: „5.
Jeigu paaiškėja, kad, pradėjus administracinę procedūrą, skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti ir teismas, administracinė procedūra nutraukiama ir per 5 darbo dienas nuo tokio paaiškėjimo dienos apie tai raštu šio įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka informuojamas skundą pateikęs asmuo.“6 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas Pakeisti 30 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Viešojo administravimo subjektas, dalyvaujantis administracinėje procedūroje,
prireikus gali faktinius duomenis patikrinti vietoje. Asmeniui, dėl kurio yra pradėta administracinė procedūra, ir suinteresuotiems asmenims šio įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka turi būti pranešta apie patikrinimo laiką, kad jie galėtų, jei gu pageidauja, dalyvauti tikrinant faktinius duomenis vietoje. Jeigu šio patikrinimo metu gali būti paskelbta informacija, kuri pagal įstatymus negali būti vieša, asmeniui, dėl kurio yra pradėta administracinė procedūra, ir suinteresuotiems asmenims sudaroma galimybė susipažinti su faktinių duomenų patikrinimo vietoje rezultatais.“7 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas Pakeisti 31 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
procedūros terminai Administracinė procedūra turi būti baigta ir administracinės procedūros sprendimas priimtas per 20 darbo dienų nuo jos pradėjimo pradžios. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinė procedūra negali būti baigta, administracinę procedūrą pradėjęs viešojo administravimo subjektas gali ją pratęsti, bet ne ilgiau kaip 10 darbo dienų nuo termino administracinei procedūrai užbaigti pabaigos . Asmeniui apie administracinės procedūros termino pratęsimą per 2 darbo dienas nuo sprendimo pratęsti administracinės procedūros terminą priėmimo dienos pranešama raštu šio įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka ir nurodomos pratęsimo priežastys.“
Pakeisti 34 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Administracinė procedūra baigiama administracinės procedūros sprendimo
priėmimu. Viešojo administravimo subjektas, priimdamas administracinės procedūros sprendimą, negali pabloginti asmens, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra, padėties. Asmeniui, dėl kurio pradėta administracinė procedūra, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo administracinės procedūros sprendimo priėmimo dienos raštu šio įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka pranešama apie priimtą administracinės procedūros sprendimą ir nurodomos faktinės aplinkybės, nustatytos skundo nagrinėjimo metu, teisės aktai, kuriais vadovaujantis priimtas administracinės procedūros sprendimas, ir sprendimo apskundimo tvarka. Asmeniui, kuris kreipėsi dėl administracinės procedūros pradėjimo, per 3 darbo dienas nuo administracinės procedūros sprendimo priėmimo dienos, laikantis asmens duomenų teisinę apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, raštu šio įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka pateikiama informacija apie priimtą administracinės procedūros sprendimą.“9 straipsnis. 35 straipsnio pakeitimas Pakeisti 35 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Asmeniui, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra, ir viešojo
administravimo subjektui, kurio veiksmai buvo skundžiami, per 3 darbo dienas nuo klaidų ištaisymo dienos šio įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka įteikiamas ar išsiunčiamas pataisytas dokumentas (administracinės procedūros sprendimas).“10 straipsnis. 364 straipsnio pakeitimas
364 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Patvirtintas patikrinimų planas ir jo pakeitimai skelbiami priežiūrą atliekančio subjekto interneto svetainėje arba į planą įtraukti ūkio subjektai šio įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka informuojami individualiai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas po patikrinimų plano patvirtinimo ar jo pakeitimo. Priežiūrą atliekantis subjektas, prieš pradėdamas planinį ūkio subjekto veiklos planinį patikrinimą, likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų, privalo ūkio subjektą raštu arba elektroniniu būdu šio įstatymo
informuoti apie numatomą vykdyti planinį patikrinimą, nurodyti atliekamo patikrinimo pagrindą, terminą, dalyką ir pateikti preliminarų dokumentų, kuriuos ūkio subjektas turi pateikti priežiūrą atliekančiam subjektui, sąrašą.“11 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2020 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo gautus asmenų prašymus ar skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias šio įstatymo nuostatas. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu komiteto pirmininkė Guoda Burokienė
Projektas
lyginamasis variantas
VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO ĮSTATYMO NR. VIII-1234 PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XIII-2987 1 IR 2 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
2020 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 9 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „9 straipsnis. Administracinis reglamentavimas Informacinių ir ryšių technologijų naudojimas viešojo administravimo subjektų veikloje Viešojo administravimo subjektai dėl rengiamų norminių teisės aktų projektų ir norminių administracinių aktų su visuomene turi konsultuotis, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymu. 1. Viešojo administravimo subjektai turi, o asmenys gali rengiamus oficialius elektroninius dokumentus vieni kitiems siųsti ir gauti per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą (toliau – E. pristatymo sistema), išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. E. pristatymo sistemos elektroninė siunta turi tokią pačią teisinę ir įrodomąją galią kaip ir registruotoji pašto siunta. 2. Viešojo administravimo subjektai gali oficialius elektroninius dokumentus vieni kitiems siųsti ir gauti kitais, negu nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, būdais, jeigu tokią keitimosi oficialiais elektroniniais dokumentais tarp valstybės registrų ir informacinių sistemų funkciją užtikrina jų sąveika arba viešojo administravimo subjektai naudojasi bendra dokumentų valdymo informacine sistema. Viešojo administravimo subjektai gali sudaryti galimybę asmenims rengti ir (ar) teikti elektroninius dokumentus per viešojo administravimo subjektų jau sukurtas ar kitas elektronines priemones, leidžiančias identifikuoti asmenį (šis reikalavimas netaikomas, kai identifikuoti asmenį nebūtina). 3.
3. E. pristatymo sistema yra valstybės informacinė sistema, kurios nuostatus tvirtina Vyriausybė. E. pristatymo sistemos valdytoja yra Vyriausybės įgaliota institucija, tvarkytojai – valstybės įmonė Registrų centras ir pašto paslaugos teikėjai, pristatantys pašto siuntas, atspausdintas iš E. pristatymo sistemos. Elektroninio pristatymo paslaugų teikimo E. pristatymo sistemos priemonėmis taisykles tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. E. pristatymo sistemos duomenys, įskaitant fizinių asmenų asmens duomenis, nėra vieši. 4. Elektroninio pristatymo paslaugos fiziniams asmenims, kai jie elektronines siuntas per E. pristatymo sistemą siunčia viešojo administravimo subjektams, teikiamos neatlygintinai. Visais kitais atvejais, išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis, elektroninio pristatymo paslaugos E. pristatymo sistemos priemonėmis teikiamos apmokant pagal Vyriausybės nustatytus tarifus. 5. Kai elektroninio pristatymo paslaugos E. pristatymo sistemos priemonėmis teikiamos atlygintinai, elektroninio pristatymo paslaugų teikimo E. pristatymo sistemos priemonėmis tarifai turi neviršyti būtinų ir pagrįstų sąnaudų, patirtų teikiant šias paslaugas. Elektroninio pristatymo paslaugų teikimo E. pristatymo sistemos priemonėmis tarifai peržiūrimi ne rečiau kaip kas dvejus metus. 6. Kai asmens elektroninio pristatymo dėžutė yra neaktyvi ir elektroninė siunta jam siunčiama per E. pristatymo sistemą, pašto paslaugos teikėjas šią siuntą įteikia kaip pašto siuntą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos pašto įstatymu. Nustatant šios paslaugos tarifus, įtraukiami elektroninio pristatymo paslaugų teikimo E. pristatymo sistemos priemonėmis tarifas ir valstybės įmonės Registrų centro viešojo konkurso būdu atrinkto (atrinktų) pašto paslaugų teikėjo (teikėjų) pasiūlyme (pasiūlymuose) nurodyti įkainiai.“
Pakeisti 2 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 13 straipsnio
redakcija: „
ar kitos informacijos įteikimas (paskelbimas) 1. Asmeniui, pateikusiam prašymą, ar asmeniui, dėl kurio galimai pažeistų teisių ir teisėtų interesų yra pradėta administracinė procedūra, taip pat asmenims, kuriems administracinis sprendimas turi tiesioginį poveikį, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo administracinio sprendimo priėmimo dienos raštu pranešama apie priimtą administracinį sprendimą pateikiant to sprendimo kopiją, o kai reikia apsaugoti atitinkamų kategorijų duomenis, – nuasmenintą priimto administracinio sprendimo nuorašą. Atvejais, kai administracinio sprendimo kopija ar nuorašas negali būti pateikti arba kai administracinio sprendimo forma neleidžia užtikrinti visų šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje reikalaujamų duomenų pateikimo, šie duomenys nurodytiems asmenims pateikiami raštu pranešant apie priimtą administracinį sprendimą. Jeigu asmuo nėra nurodęs pageidaujamo administracinio sprendimo ar kitos informacijos gavimo būdo , ji pateikiama tokiu būdu, kokiu buvo gautas prašymas ar skundas. ir reikalingų kontaktinių duomenų , viešojo administravimo subjektas informaciją teikia šia prioriteto tvarka: per E. pristatymo sistemą, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, pašto siunta. Jeigu asmens elektroninio pristatymo dėžutė E. pristatymo sistemoje yra neaktyvi, administracinis sprendimas ar kita informacija siunčiami kitomis elektroninių ryšių priemonėmis. Jeigu kitomis elektroninių ryšių priemonėmis administracinio sprendimo ar kitos informacijos pateikti neįmanoma, jie siunčiami per E. pristatymo sistemą, bet įteikiami kaip pašto siunta vadovaujantis Lietuvos Respublikos pašto įstatymu .
Jeigu asmuo yra nurodęs pageidaujamą administracinio sprendimo ar kitos informacijos gavimo būdą ir reikalingus kontaktinius duomenis, jam siunčiama asmens pageidaujamu būdu. 2. Viešojo administravimo subjektas, išnagrinėjęs grupės asmenų prašymą ar skundą, gali atsakyti viešo paskelbimo būdu laikydamasis atitinkamų kategorijų duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų arba, jeigu tai nereikalauja neproporcingai didelių viešojo administravimo subjekto sąnaudų, – prašymą ar skundą pateikusios grupės asmenų nurodytu būdu . Tokiu atveju apie priimtą administracinį sprendimą raštu pranešama prašymą ar skundą pateikusios grupės asmenų nurodytu būdu, o administracinis sprendimas yra skelbiamas sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto interneto svetainėje. Tais atvejais, kai sprendimą priėmęs viešojo administravimo subjektas savo interneto svetainės neturi, jo priimtas administracinis sprendimas skelbiamas viešojo administravimo subjekto, su kuriuo sprendimą priėmęs viešojo administravimo subjektas yra susijęs pavaldumo ryšiais, interneto svetainėje. “ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu komiteto pirmininkė Guoda Burokienė
AIŠKINAMASIS RAŠTAS DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENOS ĮSTATYMO NR. VIII-1029 23, 24, 25, 33, 52, 67, 70, 72, 74, 75, 76, 95, 99, 109, 112, 123, 124, 126,131 2 ,131 4 , 1315 , 1316 , 133, 134, 135, 139, 141, 150, 158, 160 IR 161 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 81 , 51, 101, 148, 179, 182, 214, 218, 220, 236, 286, 308, 310, 317, 319, 323, 324, 375, 385, 422 IR 4301
1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS IKITEISMINIO ADMINISTRACINIŲ GINČŲ NAGRINĖJIMO TVARKOS ĮSTATYMO NR. VIII-1031 7, 9, 11 IR 18 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 61 STRAIPSNIU ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO PROCESO KODEKSO 111, 117, 121, 123, 124,175 1 , 604, 605, 6241 , 631, 640, 644, 646, 648,
679
573, 574, 577, 579, 585, 609, 616, 620, 622, 624, 637, 646 IR 647 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO ĮSTATYMO NR. VIII-1234 8, 14, 18, 20, 27, 30, 31, 34, 35 IR364 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENAMOSIOS VIETOS DEKLARAVIMO ĮSTATYMO NR. VIII-840 7 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ REGISTRO ĮSTATYMO NR. I-2237 9 STRAIPSNIO PAKEITIMO
6.166, 6.192, 6.2287 , 6.22814 , 6.901, 6.991 IR 6.993 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS PAŠTO ĮSTATYMO NR. VIII-1141 7 IR 10 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO,
1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS NOTARIATO ĮSTATYMO NR. I-2882 PAPILDYMO341
41
NR.
K
projektų rengimą paskatinusios priežastys, tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“ patvirtino Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo planą. Įgyvendinant minėto plano 3.1.4 darbo „Valstybės informacinių išteklių infrastruktūros konsolidavimas ir valstybės informacinių sistemų modernizavimas“ 8 veiksmą
„Viešojo sektoriaus efektyvumo didinimas, modernizuojant ir skaitmeninant
procesus: visų valstybinių institucijų naudojimasis elektroninių dokumentų sistema, užtikrinant, kad visi viešojo sektoriaus dokumentai būtų siunčiami e. pristatymo sistema“ buvo parengti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 23, 24, 25, 33, 52, 67, 70, 72, 74, 75, 76, 95, 99, 109, 112, 123, 124, 126, 1312 , 1314 , 1315 , 1316 , 133, 134, 135, 139, 141, 150, 158, 160 ir 161 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 81 , 51, 101, 148, 179, 182, 214, 218, 220, 236, 286, 308, 310, 317, 319, 323, 324, 375, 385, 422 ir 4301 straipsnių pakeitimo įstatymo , Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr.
I-480 371 straipsnio pakeitimo įstatymo , Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo Nr. VIII-1031 7, 9, 11 ir 18 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 61 straipsniu įstatymo , Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111, 117, 121, 123, 124,175 1 , 604, 605, 6241 , 631, 640, 644, 646, 648,
679 straipsnių pakeitimo įstatymo , Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 573, 574, 577, 579, 585, 609, 616, 620, 622, 624, 637, 646 ir 647 straipsnių pakeitimo įstatymo , Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 8, 14, 18, 20, 27, 30, 31, 34, 35 ir 364 straipsnių pakeitimo įstatymo , Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo Nr. VIII-840 7 straipsnio pakeitimo įstatymo , Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo Nr. I-2237 9 straipsnio pakeitimo įstatymo , Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.73, 1.122, 2.44, 2.49, 2.54, 2.66, 6.166, 6.192, 6.2287 , 6.22814 , 6.901, 6.991 ir 6.993 straipsnių pakeitimo įstatymo , Lietuvos Respublikos pašto įstatymo Nr. VIII-1141 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo Nr. IX-87643 1 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos notariato įstatymo Nr. I-2882 papildymo34 1 straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo Nr. I -599 papildymo 41 straipsniu įstatymo, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo Nr.
VIII-1708 17 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo Nr. VIII-950 13, 17, 18 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 24, 27 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo N r. VIII-1524 12, 13, 14, 15 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos K onstitucinio Teismo įstatymo Nr. I-67 42, 65, 66, 67 ir 671 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 411 straipsniu įstatymo projektai (toliau kartu – Įstatymų projektai). Įstatymų projektais taip pat įgyvendinamas 2018 m. liepos 23 d. Susitarimo dėl šalies pažangai būtinų reformų įgyvendinimo darbo grupės posėdyje patvirtinto Susitarimo dėl šalies pažangai būtinų reformų įgyvendinimo veiksmų plano I skyriaus „ Viešojo sektoriaus efektyvumo didinimas ir viešųjų paslaugų kokybės gerinimas“
Investuoti į skaitmeninės visuomenės kūrimą ir e. paslaugų prieinamumo didinimą“10 veiksmas – „ Viešojo sektoriaus efektyvumo didinimas, modernizuojant ir skaitmeninant procesus: visų valstybinių institucijų naudojimasis elektroninių dokumentų sistema, užtikrinant, kad visi viešojo sektoriaus dokumentai būtų siunčiami e. pristatymo sistema“. Įstatymų projektų tikslas – įteisinti vieną elektroninį langelį valstybės mastu ir padidinti viešojo sektoriaus efektyvumą modernizuojant ir skaitmeninant procesus.
Įstatymų projektų uždaviniai:
Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos (toliau
teisines prielaidas, kad visas viešojo administravimo subjektų susirašinėjimas su asmenimis pirmiausia būtų vykdomas elektroninių ryšių priemonėmis, o jeigu asmuo jomis nesinaudoja (elektroninio pristatymo dėžutė yra neaktyvi), elektroninė siunta būtų atspausdinta ir pristatyta kaip pašto siunta (procesinių dokumentų įteikimo atveju
viešojo administravimo subjektų, teismų ir kitų valstybės institucijų (toliau visos kartu – viešojo sektoriaus subjektai) veiklą , taupyti valstybės biudžeto lėšas ir užtikrinti, kad visi viešojo sektoriaus subjektai nuo 2021 m. sausio 1 d. rengtų tik oficialius elektroninius dokumentus (išskyrus teismo rengiamus su procesu susijusius dokumentus), kurie saugiai ir patikimai būtų siunčiami asmenims naudojantis saugia ir patikima valstybės informacine sistema (išskyrus numatytas išimtis) . Viešojo sektoriaus subjektų ir asmenų susirašinėjimo skaitmeninimas pagrįstas pastaraisiais metais ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje vykstančia sparčia technologijų plėtra ir su tuo susijusiomis galimybėmis ir abipuse nauda, naujų valstybės ir asmenų komunikavimo būdų poreikiu. Gyventojų, kurie nuolat naudojasi internetu, dalis nuolat didėja (2016 m. – 72 proc., 2017 m.
78 proc.) ir planuojama, kad 2020 m. rodiklis pasieks 85 proc.
Atitinkamai gyventojų, kurie nesinaudoja internetu, dalis nuolat mažėja (2016 m. duomenimis, tokių buvo 26 proc., 2017 m. – 22,4 proc., 2018 m. – 20 proc.) ir planuojama, kad 2020 m. rodiklis sumažės iki 10 proc. Įmonių, kurios naudojasi sparčiuoju internetu, dalis taip pat nuolat auga (2016 m. – 52 proc., 2017 m. – 59 proc., 2018 m. – 61 proc.) ir 2020 m. sieks 95 proc. Viešojo sektoriaus subjektai, teikdami viešąsias ir administracines paslaugas, keletą pastarųjų metų pakankamai aktyviai naudoja Europos Sąjungos paramos lėšas, kitus finansavimo šaltinius ir savo teikiamas paslaugas perkelia į elektroninę erdvę. Gyventojų, kurie naudojasi elektroniniu būdu teikiamomis viešosiomis ir administracinėmis paslaugomis, skaičius kasmet auga (2016 m. – 45 proc., 2017
tendencija, kad kasmet išnagrinėtų elektroninių bylų skaičius vis didėja, o 2017 m. apžvalgoje padaryta išvada, kad tiek teismai, tiek asmenys aktyviai priima skaitmeninimo naujoves ir aktyviai naudojasi jų teikiama nauda. Teismų veiklos 2018 m. apžvalgoje nurodoma, kad 2018 m. beveik 73 proc. (2017 m. taip pat 73 proc.) teismuose išnagrinėtų civilinių bylų ir 47 proc. (2017 m. – 17 proc., 2016 m. –
pat didėja teismuose išnagrinėtų elektroninių administracinių nusižengimų bylų skaičius: 2016 m. jos visos buvo tik popierinės formos ir nebuvo nė vienos elektroninės, 2017 m. jau buvo 22 bylos, 2018 m. – 54. 2017 m. apytiksliai 3 iš
iš 6 administraciniuose teismuose nagrinėtų bylų buvo tvarkomos elektronine forma.
pateikti466 tūkst. vnt. (2017 m. 462 tūkst. vnt.) procesinių dokumentų. Pažymėtina, kad jau 2017 m. teismų veiklos apžvalgoje konstatuojama, kad elektroninių ryšių priemonėmis vis labiau pasitikima ir kreipiantis į teismą dėl sudėtingesnių ginčų sprendimo, o šiuos pozityvius pokyčius lemia modernėjantys teismai ir aktyvi informacinės visuomenės plėtra. Įstatymų projektai parengti atsižvelgiant į minėtas tendencijas ir sudarys prielaidas spartinti informacinės visuomenės plėtrą Lietuvoje. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos laikinai einanti Tinklų ir tarptautinių ryšių departamento direktoriaus pareigas Kristina Semėnė (tel. (8 5) 239 3990, el. p. [email protected] . 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu viešojo sektoriaus subjektai nėra įpareigoti rengti oficialių elektroninių dokumentų ir jais keistis tarpusavyje. Dėl to praktikoje dauguma viešojo sektoriaus subjektų vis dar rengia popierinius dokumentus, juos pasirašo ranka, skenuoja, siunčia institucijos elektroniniu paštu ar įprastu paštu. Tai ne tik kelia nepatogumų tiems viešojo sektoriaus subjektams, kurie jau rengia oficialius elektroninius dokumentus ir juos pasirašo elektroniniu parašu, bet ir neracionaliai naudoja išteklius (tiek žmogiškuosius, tiek finansinius), dirba neefektyviai (pvz., tokiu atveju nesudaromos galimybės dirbti nuotoliniu būdu).
Pagal Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 2 straipsnio 16 dalį oficialusis elektroninis dokumentas – Lietuvos vyriausiojo archyvaro nustatyta tvarka valstybės ar savivaldybės institucijos, įstaigos ar įmonės, valstybės įgalioto asmens informacinių technologijų priemonėmis sudarytas, patvirtintas ar gautas elektroninis dokumentas, pasirašytas elektroniniu parašu ir įtrauktas į apskaitą. Pagal minėto įstatymo 12 straipsnį tiek viešieji, tiek privatūs juridiniai asmenys turi užtikrinti, kad turimi elektroniniai ir kiti dokumentai, prie kurių prieinama tik specialios įrangos priemonėmis, išliktų autentiški, patikimi ir prieinami visą jų saugojimo laiką. Kartu su šiais dokumentais turi būti saugoma ir kontekstinė informacija (informacija apie dokumento sandarą, turinį ir aplinką, sudaranti būtinas ir pakankamas sąlygas dokumento autentiškumui ir prieinamumui užtikrinti). Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė) 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu Nr. 914
„Dėl Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą,
informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“ ministerijas, Vyriausybės kanceliariją, Vyriausybės įstaigas ir įstaigas prie ministerijų, kitas Vyriausybei atskaitingas valstybės institucijas ir įstaigas nuo 2016 m. sausio
siųsti tik elektronines siuntas per E. pristatymo sistemą. Nuo E. pristatymo sistemos įdiegimo 2013 m. iki 2018 m. pabaigos elektroninių siuntų skaičius išaugo nuo kelių šimtų iki beveik milijono: 2013 m. per E. pristatymo sistemą buvo išsiųsta 541 elektroninė siunta, o 2018 m. – 880 760 vnt. elektroninių siuntų.
Šiuo metu prie E. pristatymo sistemos yra prisijungę 2091 valstybės institucija,
apie 80 tūkst. elektroninių siuntų (nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. liepos
pašto siuntų). Pažymėtina, kad E. pristatymo sistemoje sudaroma galimybė formuoti, siųsti, priimti, išsaugoti ar kitaip tvarkyti elektronines siuntas, identifikuoti siuntėjus, gavėjus, jų atstovus, laiko žymomis fiksuoti elektroninių siuntų išsiuntimą, pristatymą ir gavimą, taip pat užtikrinamas elektroninių siuntų turinio konfidencialumas ir susirašinėjimo slaptumas. Taigi E. siuntų pristatymo sistema siunčiamos elektroninės siuntos tenkina visus oficialaus susirašinėjimo reikalavimus, asmenų poreikius ir prilyginamos registruotajai korespondencijos siuntai, tačiau už pastarąją yra gerokai patogesnės – šiuo metu jos siunčiamos nemokamai (fizinė registruotoji korespondencijos siunta vidutiniškai kainuoja 1 eurą) iš bet kurios asmeniui patogios vietos prisijungus prie E. pristatymo sistemos, užtikrinamas visiškas siunčiamų duomenų saugumas – siunčiamo dokumento turinys prieinamas tik jo siuntėjui ir gavėjui, o visi siunčiami dokumentai yra saugomi duomenų saugyklose. Kiekvienai siuntai suteikiamas unikalus kodas, kurį asmuo gali perduoti suinteresuotai trečiajai šaliai, taip suteikdamas prieigą prie dokumento originalo.
Be to, siunčiant per E. pristatymo sistemą užtikrinamas elektroninės siuntos pristatymas gavėjui, t. y. fizinės pašto siuntos ar elektroninės siuntos, siunčiamos kitomis elektroninės komunikacijos priemonėmis (pvz., el. paštu), gali dingti, nebūti pristatytos, priskirtos nepageidaujamam laiškui dėl žmogiškojo faktoriaus ar sistemos nustatymų, tačiau elektroninės siuntos, siunčiamos per E. pristatymo sistemą, išsiuntimas, gavimas, perskaitymas fiksuojamas laiko žymomis, taip vartotojui suteikiamos įrodinėjimo apie siuntos pristatymą priemonės. Tai ypač aktualu siunčiant elektronines siuntas viešojo sektoriaus subjektams, kai yra numatyti konkretūs dokumentų pateikimo terminai. Teisingumo ministras 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 „Dėl Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtino Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašą, kuris nustatė procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą ir procesinių dokumentų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nagrinėjant civilines, administracines, baudžiamąsias ir administracinių nusižengimų bylas.
Pažymėtina, kad pagal šį įsakymą procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Viešųjų elektroninių paslaugų posistemiu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nurodytais atvejais administracinio nusižengimo protokolas ir kiti procesiniai dokumentai teismui pateikiami per Administracinių nusižengimų registro ir LITEKO integracinę sąsają, o Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nurodytais atvejais pateikiant skundą teismui dėl institucijos (pareigūno) priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje skundas elektroniniu būdu teikiamas per Policijos elektroninių paslaugų sistemą ( https://www.epolicija.lt ). Taigi šiuo metu asmenys negali oficialiai kreiptis į bet kurį viešojo sektoriaus subjektą per vieną langelį ir tai sukelia nepatogumų asmenims, ypač pradedantiems naudotis elektroninių ryšių priemonėmis, be to, valstybės viešasis sektorius neišnaudoja visų galimybių, kurias galėtų. Tai stabdo skaitmeninimo procesus ir informacinės visuomenės plėtrą. 4.
reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymų projektais siekiama sistemiškai ir nuosekliai valstybės mastu įteisinti saugų ir patikimą elektroninį susirašinėjimo su viešojo sektoriaus subjektais būdą, taip pat užtikrinti, kad elektroninio pristatymo dėžutė būtų visuotinai naudojama, viešojo sektoriaus subjektams nekiltų problemų informuojant asmenis, o pastariesiems – kreipiantis į bet kurį viešojo sektoriaus subjektą. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos
maksimaliai patogias sąlygas asmenims kreiptis į jas, gauti paslaugas. Atsižvelgiant į sparčią elektroninių ryšių priemonių naudojimo plėtrą, siūloma, kad E. pristatymo sistema būtų ta priemonė, kuri užtikrintų, kad asmuo per šį kanalą galės kreiptis į bet kurį viešojo sektoriaus subjektą. Įstatymų projektuose numatytas vieno langelio sukūrimas asmenims vertintinas būtent iš asmens perspektyvos (ne viešojo sektoriaus subjektų, kurie savo veikloje naudoja tikrai daugiau nei vieną informacinę sistemą). Dėl to visiems asmenims būtų sukurta el. pristatymo dėžutė, o prisijungęs prie E. pristatymo sistemos asmuo ją tik aktyvuotų. Susirašinėjimas su asmenimis bus greitesnis: siūloma, kad eleketroninė siunta būtų laikoma įteikta kitą darbo dieną po išsiuntimo. Vis dėlto siekiant užtikrinti, kad asmenys gautų informaciją, Įstatymų projektuose neatsisakoma nė vieno šiuo metu naudojamo informacijos siuntimo (pateikimo) būdo. Asmuo galės išreikšti pageidavimą, kokiu būdu jis nori būti informuojamas, ir viešojo sektoriaus subjektui šis pageidavimas bus privalomas, t. y. jis turės siųsti informaciją tokiu būdu, kokiu asmuo pageidavo. Tačiau jeigu asmuo pageidavimo neišreiškė, siūloma, kad viešojo administravimo subjektui prioritetinis asmens informavimo būdas būtų per E. pristatymo sistemą.
Pažymėtina, kad per E. siuntų pristatymo sistemą siunčiamos elektroninės siuntos tenkina visus oficialaus susirašinėjimo reikalavimus, asmenų poreikius ir gali būti prilyginamos registruotajai pašto siuntai, užtikrinamas visiškas siunčiamų duomenų saugumas
Lietuvos administracinių ginčų komisija, Lietuvos administracinių ginčų komisijos teritoriniais padaliniais, prokuratūra, Konstituciniu Teismu, Seimo kontrolieriais, lygių galimybių kontrolieriumi, vaiko teisių apsaugos kontrolieriumi per E. pristatymo sistemą nemokamai. Preliminariais skaičiavimais, E. pristatymo sistemos naudotojų skaičius galėtų siekti iki 1,2 mln.
Visos kitos jau sukurtos ir veikiančios specializuotos informacinės sistemos (pvz., Mano VMI, Sodra ir kt.), jeigu jomis naudojasi asmenys, ir toliau galės būti naudojamos, tačiau Įstatymų projektais sudaroma galimybė asmeniui turėti vieną E. pristatymo dėžutę ir ja naudotis (susisiekti su visais viešojo sektoriaus subjektais). Žinoma, jeigu asmuo pageidauja, jis gali ir galės tiesiogiai jungtis prie specializuotos informacinės sistemos ir naudotis jos galimybėmis, gauti paslaugas. Taip būtų užtikrintas sukurtų sistemų funkcionalumų naudojimas, be to, nesudarytų papildomų rūpesčių asmeniui, jeigu jis jau įprato tomis paslaugomis naudotis būtent tokiu būdu. Tačiau kuriant naujas informacinių technologijų priemones ar sprendimus, viešojo sektoriaus subjektai negalės kurti naujų ir taip dubliuoti E. pristatymo sistemos funkcionalumų. Tokiu būdu būtų užtikrintas efektyvus lėšų ir jau sukurtų sprendimų naudojimas. Integracinėms sąsajoms tarp informacinių sistemų ar registrų sukurti reikalingi abiejų sistemų, kurioms reikia tarpusavio integracinių sąsajų, informacinių technologijų sprendimai. E. pristatymo sistema turi sukurtus atvirus informacinių technologijų sprendimus, todėl kitų informacinių sistemų valdytojai, siekdami patogesnio darbo, turi galimybę kurti šių sistemų sąveikai reikiamas integracines sąsajas. E. pristatymo sistemos valdytoja yra Susisiekimo ministerija, o tvarkytoja nuo 2020 m. sausio 1 d. – valstybės įmonė Registrų centras. Ši įmonė yra pagrindinių registrų ir valstybės informacinių sistemų tvarkytoja, turi kompetencijos tvarkant visai valstybei svarbius informacinius išteklius, todėl manytina, kad ir E. pristatymo sistemos tinkamas tvarkymas bus užtikrintas. Visas E. pristatymo sistemos veiklos modelis yra ir toliau bus reglamentuotas šios sistemos nuostatuose, kuriuos tvirtina Vyriausybė.
Kadangi valstybės įmonė Registrų centras E. pristatymo sistemos tvarkytoja taps nuo
visuotiniam šios sistemos naudojimui. Pažymėtina, kad iki Įstatymų projektų įsigaliojimo numatyta, jog per E. pristatymo sistemą bus sudaryta galimybė siųsti įvairių formatų dokumentus (ne tik adoc, kaip šiuo metu, bet ir, pvz., pdf ar jpg, garso įrašus), taip pat bus galima siųsti didesnės apimties el. siuntas nei šiuo metu, taip pat elektronines siuntas galės siųsti visi asmenys visiems asmenims (nebus reikalavimo, kad arba siuntėjas, arba gavėjas turi būti viešojo administravimo subjektas). Šios priemonės padarys E. pristatymo sistemą patogesnę vartotojams ir sudarys tinkamas prielaidas išnaudoti visus jos privalumus, gerokai paspartins skaitmeninimo procesus. Taip pat, siekiant užtikrinti visuotinį naudojimąsi E. pristatymo sistema ir užtikrinti naudojimosi ja patogumą, planuojama pagal poreikį kurti E. pristatymo sistemos ir kitų informacinių sistemų (pavyzdžiui, Antstolių informacinės sistemos, eNotaro informacinės sistemos) integracines sąsajas. Elektroninio pristatymo paslaugų teikimo E. pristatymo sistemos priemonėmis taisykles tvirtintų Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (šiuo metu tokias taisykles yra patvirtinęs susisiekimo ministras). Siūloma, kad e lektroninio pristatymo paslaugos fiziniams asmenims, kai jie elektronines siuntas per E. pristatymo sistemą siunčia viešojo administravimo subjektams, teismams, Lietuvos administracinių ginčų komisijai, Lietuvos administracinių ginčų komisijos teritoriniams padaliniams , Konstituciniam Teismui, prokuratūrai, Seimo kontrolieriams, lygių galimybių kontrolieriui, vaiko teisių apsaugos kontrolieriui, būtų teikiamos neatlygintinai.
Kai elektroninio pristatymo paslaugos E. pristatymo sistemos priemonėmis teikiamos atlygintinai, elektroninio pristatymo paslaugų teikimo E. pristatymo sistemos priemonėmis tarifai neturi viršyti būtinų ir pagrįstų sąnaudų, patirtų teikiant šias paslaugas. Elektroninio pristatymo paslaugų teikimo E. pristatymo sistemos priemonėmis tarifus tvirtina E. pristatymo sistemos valdytojas. Elektroninio pristatymo paslaugų teikimo E. pristatymo sistemos priemonėmis tarifai peržiūrimi ne rečiau kaip kas du metus . Kai asmens elektroninio pristatymo dėžutė yra neaktyvi ir elektroninė siunta jam siunčiama per E. pristatymo sistemą, bet įteikiama kaip pašto siunta, šios paslaugos tarifai nustatomi įtraukiant elektroninio pristatymo paslaugų teikimo E. pristatymo sistema tarifą, pagrįstą patirtomis sąnaudomis, ir viešojo konkurso būdu atrinkto E. pristatymo sistemos operatoriaus pasiūlyme pateiktus įkainius. Taip būtų užtikrinta, kad elektroninio pristatymo paslaugų teikimo E. pristatymo sistemos priemonėmis tarifai būtų nustatomi skaidriai ir būtų užtikrintas ir E. pristatymo sistemos išlaikymas. Įstatymų projektuose taip pat numatyta, kad viešojo sektoriaus subjektai elektroninius dokumentus pasirašys kvalifikuotu elektroniniu parašu. Tačiau asmeniui kreipiantis į viešojo sektoriaus subjektą sudaroma galimybė kreipimąsi pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu arba tokiu būdu, kad kreipimosi gavėjas galėtų vienareikšmiškai nustatyti besikreipiančio asmens tapatybę ir būtų užtikrintas kreipimosi vientisumas.
Sprendimą, ar asmenų teikiami kreipimaisi privalo būti pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu, jeigu tai nėra nustatyta teisės aktuose, atsižvelgdamas į prašymo ar prašomos suteikti viešosios ar administracinės paslaugos pobūdį, priims viešojo sektoriaus subjektas. Toks lankstus reglamentavimas yra suderintas su 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB (OL 2014 L 257, p. 73), be to, suteiks daugiau galimybių atsižvelgti į individualią situaciją, skatins asmenis naudotis elektroninių ryšių priemonėmis ir nedidins administracinės naštos. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą dėl gauto skundo viešojo administravimo subjektas privalo pradėti administracinę procedūrą, s kundai, pateikti elektroninių ryšių priemonėmis, visuomet turės būti pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu. Įstatymų projektuose numatyta, kad asmuo, naudojantis E. pristatymo sistemą, gali kreiptis į bet kurį viešojo administravimo subjektą, todėl pastariesiems numatyta pareiga priimti asmenų siunčiamas elektronines siuntas per E. pristatymo sistemą. Pabrėžtina, kad neatsisakoma visų kitų šiuo metu asmeniui įprastų kreipimosi būdų – kitų elektroninių ryšių priemonių, galimybės kreiptis siunčiant pašto siuntą ar tiesiogiai atvykstant pas viešojo sektoriaus subjektą. Įstatymų projektuose siūloma nustatyti, kad prioritetinis viešojo administravimo subjekto ir asmens susirašinėjimo būdas yra E. pristatymo sistema arba kitos elektroninių ryšių priemonės.
Jeigu asmuo nesinaudoja šiomis priemonėmis arba dėl kitų priežasčių artimiausiu metu negalės jomis pasinaudoti ir išreiškia pageidavimą informaciją ar dokumentus gauti kitu būdu (pvz., registruotąja pašto siunta), viešojo administravimo subjektai turės atsižvelgti į šį prašymą ir informaciją ar dokumentus pateikti būtent tuo būdu. Teismams paliekama galimybė pasirinkti asmens informavimo būdą atsižvelgiant į konkrečią situaciją. Tokiu reglamentavimu siekiama kuo daugiau susirašinėjimo perkelti į elektroninę erdvę ir užtikrinti, kad informaciją asmuo greitai ir tikrai gaus, o viešojo sektoriaus subjektai dirbs efektyviau, taupys lėšas. Manome, kad procesiniai dokumentai asmeniui turi būti siunčiami tokiu būdu, kuris užtikrintų gavimą. Neregistruotoji pašto siunta pagal paslaugos pobūdį negali užtikrinti informacijos gavimo. Įvertinus tai, kad viešojo sektoriaus subjektai, siųsdami per E. pristatymo sistemą, kai elektroninė siunta įteikiama kaip pašto siunta, jos nespausdins, nevokuos (tai padarys E. pristatymo sistemos operatorius) ir atitinkamai patirs mažiau išlaidų (bus taupomas darbuotojų darbo laikas, popierius, nepatirs spausdinimo išlaidų, nereikės voko ir pan.), todėl bendrosios išlaidos, skirtos informacijai ar dokumentams pristatyti, nepadidės. Pažymėtina, kad asmuo į viešojo sektoriaus subjektus ir teismus galės kreiptis ir neregistruotąja pašto siunta. Dėl notarų, antstolių pažymime, kad E. pristatymo sistemoje yra galimybė administruoti ne tik elektroninio pristatymo dėžutę, bet ir subdėžutę (ji turi kitą adresą), skirtą jų veiklai . Tokiu būdu yra užtikrintas asmens privataus gyvenimo ir profesinės veiklos atskyrimas. Esant poreikiui ir kitų profesijų atstovai gali susikurti subdėžutę ir ją naudoti savo profesinėje veikloje.
Siūloma, kad visi įstatymų projektai įsigaliotų 2021 m. sausio 1 d., o Nacionalinės teismų administracijos prašymu, įstatymų projektai, susiję su teismo procesu, įsigaliotų 2022 m. sausio 1 d., kadangi reikalinga atlikti LITEKO modernizavimą. Detalesni pasiūlymai dėl konkrečiuose Įstatymų projektuose numatytų nuostatų pateikiami toliau. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 8, 14, 18, 20, 27, 30, 31, 34, 35 ir 364 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad visi viešojo administravimo subjektai nuo 2021 m. sausio 1 d. rengtų tik oficialius elektroninius dokumentus, kuriuos siųstų ir gautų per E. pristatymo sistemą. Siekiant užtikrinti, kad jau esami sprendimai būtų naudojami kuo efektyviau ir nebūtų kuriami nauji, kurie dubliuotų E. pristatymo sistemos funkcionalumus, pareiga naudoti E. pristatymo sistemą galios ir tais atvejais, kai viešojo administravimo subjektas steigia, kuria ar modernizuoja registrus ar valstybės informacines sistemas. Šiame įstatymo projekte taip pat siūloma nustatyti, kad asmenys pateikti prašymą ar skundą viešojo administravimo subjektui bet kuriuo metu gali per E. pristatymo sistemą, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, paštu, tiesiogiai kreipdamiesi į viešojo administravimo subjektą. Tačiau viešojo administravimo subjekto atsakymai į prašymus ar skundus asmenims būtų pateikiami šia prioriteto tvarka: per E. pristatymo sistemą (jeigu asmens elektroninio pristatymo dėžutė yra neaktyvi, atsakymas į prašymą ar skundą jam bus siunčiamas per E. pristatymo sistemą, bet įteikiamas kaip pašto siunta), kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, pašto siunta. Pažymėtina, kad asmuo prašyme ar skunde gali nurodyti pageidaujamą viešojo administravimo subjekto atsakymo į prašymą ar skundą gavimo būdą, o viešojo administravimo subjektas privalės šiuo būdu asmenį informuoti.
Siūloma nustatyti, kad viešojo administravimo subjektai, įgyvendindami jiems pavestas funkcijas, oficialius elektroninius dokumentus galėtų siųsti ir kitais būdais, jeigu jie paremti valstybės informacinių sistemų ar registrų sąveika arba viešojo administravimo subjektai yra sudarę galimybę asmenims parengti ir (ar) pateikti elektroninius dokumentus per viešojo administravimo subjektų sukurtas kitas specialias elektronines savitarnos priemones. Manome, kad tokiais atvejais, kai tos priemonės jau yra sukurtos ir pakankamai aktyviai naudojamos, būtų racionalu ir efektyvu asmeniui palikti galimybę ir toliau tiesiogiai jomis keistis informacija su viešojo administravimo subjektu. Tačiau pažymime, kad asmuo visada galėtų kreiptis ir per E. pristatymo sistemą. E. pristatymo sistemos nuostatus, kuriuose reglamentuoti sistemos funkcionalumai, integracinės sąsajos, veiklos modelis, jos finansavimo ir kiti klausimai, siūloma pavesti tvirtinti Vyriausybei. Taip pat siūloma nustatyti, kad p rašymai viešojo administravimo subjektui elektroninėmis priemonėmis teikiami juos pasirašius kvalifikuotu elektroniniu parašu arba tokiu būdu, kad prašymo gavėjas galėtų vienareikšmiškai nustatyti prašymą pateikusio asmens tapatybę ir būtų užtikrintas prašymo vientisumas. Sprendimą, ar asmenų teikiami prašymai privalo būti pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu, jeigu tai nėra nustatyta teisės aktuose, atsižvelgdamas į prašymo ar prašomos suteikti viešosios ar administracinės paslaugos pobūdį, priima viešojo administravimo subjektas. Skundai, pateikti elektroninėmis priemonėmis, visuomet turės būti pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu.
Viešojo administravimų subjektų elektroninėmis priemonėmis teikiami atsakymai į elektroninėmis priemonėmis gautus asmenų prašymus ar skundus bus pasirašomi viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo kvalifikuotu elektroniniu parašu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.73, 1.122, 2.44, 2.49, 2.54, 2.66, 6.166, 6.192, 6.2287 , 6.22814 , 6.901, 6.991 ir 6.993 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte siūloma, kad Juridinių asmenų registre ir juridinio asmens dokumentuose būtų nurodytas elektroninio pristatymo dėžutės adresas. Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo Nr. I-2237 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte tikslinamos nuostatos dėl to, kokie asmens kontaktiniai duomenys yra tvarkomi Gyventojų registre. Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo Nr. I-2237 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte siūloma išbraukti nuostatas dėl virtualiojo adreso ir asmens sutikimo perduodant jo kontaktinius duomenis tretiesiems asmenims, nes 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB 43 punkte nustatyta, kad „sutikimas neturėtų būti laikomas pagrįstu asmens duomenų tvarkymo teisiniu pagrindu konkrečiu atveju, kai yra aiškus duomenų subjekto ir duomenų valdytojo padėties disbalansas, ypač kai duomenų valdytojas yra valdžios institucija“, todėl nuostatų dėl asmens sutikimo atsisakoma. Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo Nr. I-2237 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte taip pat patikslinamas E. pristatymo sistemos pavadinimas. Siūloma, kad Gyventojų registre kaip vienas iš asmens kontaktinių duomenų būtų nurodomas ir E. pristatymo sistemos elektroninio pristatymo aktyvuotos dėžutės adresas.
Praktikoje dažnai asmenys gyvena kitoje, nei deklaruota gyvenamoji vieta, vietoje, todėl jeigu asmuo, kreipdamasis į viešojo administravimo subjektą, nurodys kitą fizinės gyvenamosios vietos adresą, institucija, siunčianti informaciją per E. pristatymo sistemą, kai jo elektroninio pristatymo dėžutė nėra aktyvi, galės nurodyti kitą fizinį elektroninės siuntos pristatymo adresą, nei yra deklaruotas. Taip bus užtikrintas informacijos įteikimas asmenims. Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo Nr. VIII-840 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte siūloma, kad asmuo, deklaruodamas gyvenamąją vietą, išvykimą iš Lietuvos Respublikos ar teikdamas prašymą įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, jo pageidavimu pateiktų ir elektroninio pristatymo dėžutės, jeigu ją asmuo yra aktyvavęs, adresą. Tokiu būdu ši asmens papildoma kontaktinė informacija būtų ypač naudinga norint susisiekti su išvykstančiu iš Lietuvos Respublikos asmeniu. Dėl Įstatymų projektų, kuriuose reglamentuojamas teismo procesas, pažymime, kad paliekama galimybė teismui spręsti, kokiu būdu būtų tinkamiausia informuoti asmenį, taip pat atsižvelgiant į asmens pateiktą pageidavimą dėl informacijos gavimo būdo (skirtingai nei Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 8, 14, 18, 20, 27, 30, 31, 34, 35 ir 364 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte, nėra įteisinamas prioritetinis E. pristatymo sistemos naudojimas). Nepaisant to, teismai turi siekti savo veikloje kuo dažniau naudoti elektroninių ryšių priemones, kurios padeda užtikrinti informacijos pateikimo greitį, veiklos ir proceso efektyvumą. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr.
I-480 371 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte numatyta, kad teismai, atlikdami įstatymų jiems priskirtas viešojo administravimo funkcijas, t. y. su teismo proceso bylomis nesusijusiais klausimais, rengtų oficialius elektroninius dokumentus, kuriuos siųstų ir gautų per E. pristatymo sistemą. Pabrėžiame, kad ši nuostata galiotų visiems kitiems dokumentams ir susirašinėjimui, kuris nesusijęs su bylos nagrinėjimo procesu. Teismai ir toliau galės naudotis ir bylas nagrinėti Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale e.teismas.lt (toliau – EPP) sukurtomis priemonėmis. Siūlomos minėto įstatymo nuostatos sudarytų galimybę asmenims, kurie dar nesinaudoja EPP, tačiau naudojasi E. pristatymo sistema, kreiptis į teismą ne siunčiant popierinę pašto siuntą, bet per E. pristatymo sistemą. Pažymime, kad siūlomu reguliavimu EPP ir E. pristatymo sistema funkcionuos savarankiškai, tačiau jų paralelinis naudojimas užtikrins sinergiją komunikuojant su asmenimis, taupys valstybės biudžeto lėšas, kadangi prioritetas informuojant asmenis (tuos, kurie neprisijungę prie EPP) įvairiais klausimais bus suteikiamas elektroniniam susirašinėjimui, o ne informacijos ar dokumentų siuntimui paštu. Siekiant patogaus minėtų sistemų naudojimo, gali reikėti techninių pakeitimų, kuriuos kartu su E. pristatymo sistemos tvarkytoju bus galima suderinti ir atlikti iki Įstatymų projektų įsigaliojimo. Tačiau pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr. I-480 371 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte nėra reglamentuojamas ar keičiamas teisinis reguliavimas, jeigu byla tvarkoma popierine forma. Lietuvos Respublikos K onstitucinio Teismo įstatymo Nr.
I-67 42, 65, 66, 67 ir 671 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 411 straipsniu įstatymo projekte numatyta, kad Konstitucinio Teismo, Konstitucinio Teismo pirmininko ar Konstitucinio Teismo teisėjų dokumentai, dalyvaujančių byloje asmenų procesiniai dokumentai, kita bylos medžiaga asmenims įteikiami per E. pristatymo sistemą, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, registruotąja pašto siunta; Konstitucinis Teismas, atlikdamas įstatymų jam priskirtas viešojo administravimo funkcijas, nesusijusias suprašymų ar paklausimų nagrinėjimu Konstitucinio Teismo įstatymo nustatyta tvarka, rengia oficialius elektroninius dokumentus, kuriuos siunčia ir gauna per E. pristatymo sistemą, taip pat gali keistis parengtais oficialiais elektroniniais dokumentais ir informacija su kitais viešojo administravimo subjektais kitais būdais, jeigu tokią keitimosi oficialiais elektroniniais dokumentais ir informacija tarp valstybės informacinių sistemų ir registrų funkciją užtikrina jų sąveika; asmenų prašymai ar skundai Konstituciniam Teismui dėl įstatymų jam priskirtų viešojo administravimo funkcijų, Konstitucinio Teismo atsakymai į šiuos prašymus ar skundus asmenims teikiami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr.
70, 72, 74, 75, 76, 95, 99, 109, 112, 123, 124, 126, 1312 , 1314 , 1315 , 1316 , 133, 134, 135, 139, 141, 150, 158,
baudžiamojo proceso kodekso 81 , 51, 101, 148, 179, 182, 214, 218, 220, 236, 286, 308, 310, 317, 319, 323, 324, 375, 385, 422 ir 4301 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111,
pakeitimo įstatymo projekte, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 573, 574, 577, 579, 585, 609, 616, 620, 622, 624, 637, 646 ir 647 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte numatyta, kad teismas procesinius dokumentus įteikia per
kitomis elektroninių ryšių priemonėmis arba registruotąja pašto siunta . Kai adresato elektroninio pristatymo dėžutė yra neaktyvi, procesinis dokumentas siunčiamas per E. pristatymo sistemą, bet įteikiamas kaip registruotoji pašto siunta. Kai dokumentas siunčiamas per E. pristatymo sistemą, bet įteikiamas kaip registruotoji pašto siunta, šis įteikimas turi tas pačias teisines pasekmes kaip ir siunčiant tradicinę registruotąją pašto siuntą. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 573, 574, 577, 579, 585, 609, 616, 620, 622, 624, 637, 646 ir 647 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte paliekama galimybė šaukimus ir kitus procesinius dokumentus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims siųsti elektroniniu paštu, jeigu elektroninio pristatymo dėžutė nėra aktyvi. Šia išimtimi atsižvelgiama į Policijos departamento pageidavimą ir toliau sudaryti galimybę dokumentus asmenims siųsti elektroniniu paštu.
Kai asmuo yra nurodęs pageidaujamą procesinio dokumento gavimo būdą, procesinis dokumentas jam įteikiamas šiuo būdu, jeigu jis yra nurodęs reikalingus kontaktinius duomenis. A dvokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms, draudimo ir audito įmonėms, teismo ekspertams, bankroto administratoriams ir restruktūrizavimo administratoriams teismas procesinius dokumentus įteikia kitomis elektroninių ryšių priemonėmis. Kitomis elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus kitomis elektroninių ryšių priemonėmis. Atsižvelgiant į tai, kad informavimas bus vykdomas elektroninių ryšių priemonėmis, minėtame projekte taip pat numatyta, kad dokumentas bus laikomas įteiktu kitą darbo dieną nuo dokumento adresatui išsiuntimo per E. pristatymo sistemą ar kitomis elektroninių ryšių priemonėmis dienos. Numatytas reglamentavimas užtikrins efektyvesnį ir greitesnį susirašinėjimą, sudarys sąlygas tai padaryti mažesnėmis sąnaudomis. Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo Nr. VIII-1031 47, 9, 11 ir 18 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 61 straipsniu įstatymo projekte numatyta, kad Lietuvos administracinių ginčų komisija ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos teritoriniai padaliniai rengia oficialius elektroninius dokumentus, kurie siunčiami ir gaunami per E. pristatymo sistemą. Lietuvos Respublikos pašto įstatymo Nr.
VIII-1141 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad asmuo, norintis pradėti teikti pašto paslaugą, pranešimą Ryšių reguliavimo tarnybai pateikia per E. pristatymo sistemą, tačiau kartu neatsisakoma ir dabar galimų pranešimo pateikimo būdų (per kontaktinį centrą arba raštu tiesiogiai kreipiantis į Ryšių reguliavimo tarnybą). Taip pat šiame projekte siūloma nustatyti, kad tais atvejais, kai pristatoma registruotoji pašto siunta ir gavėjo nerandama nurodytu adresu arba gavėjas nėra įsirengęs gaunamųjų laiškų dėžutės (ar ji neatitinka reikalavimų, pvz., yra nerakinama), informacija apie gautą pašto siuntą pateikiama per E. pristatymo sistemą, jeigu gavėjo (siuntėjo) elektroninio pristatymo dėžutė yra aktyvi ar kitais būdais, įskaitant kitas elektroninių ryšių priemones, užtikrinančiais tokio pranešimo gavimą . Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo Nr. I -599 papildymo 41 straipsniu įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad prokuratūra, atlikdama jai priskirtas viešojo administravimo funkcijas, rengia oficialius elektroninius dokumentus, kuriuos siunčia ir gauna per E. pristatymo sistemą. Ši nuostata netaikoma, jeigu keitimosi oficialiais elektroniniais dokumentais ir informacija tarp valstybės informacinių sistemų ir (ar) registrų funkciją užtikrina jų sąveika; asmenys informaciją, dokumentus turi teisę teikti prokuratūrai per E. pristatymo sistemą, nors prokuratūra gali sudaryti galimybę asmenims parengti ir (ar) pateikti, taip pat gauti informaciją, dokumentus naudojant ir kitas elektroninių ryšių priemones. Lietuvos
papildymo341 straipsniu įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad asmuo turi teisę kreiptis į antstolį, notarą per E. pristatymo sistemą, o minėti asmenys turi tokiu būdu siunčiamus dokumentus priimti.
Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo Nr. VIII-1524 12, 13, 14, 15 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad institucija dokumentus pareiškėjui teikia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka . Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo Nr. VIII-950 13, 17, 18 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte, Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo Nr. IX-1826 24, 27 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus Nr. VIII-1708 17 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad asmenys kreiptųsi į Seimo kontrolierių, l ygių galimybių kontrolierių, vaiko teisių apsaugos kontrolierių ir gautų atsakymus iš šių subjektų analogiška tvarka, kuri nustatyta Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme. Įstatymų projektuose taip pat siūloma išbraukti teisės aktuose nevartojamas sąvokas („kurjeriai“,
„pasiuntinių paslaugų teikėjai“), Įstatymų projektai tikslinami redakciniu
aspektu (pvz., siūloma išbraukti praktikoje jau nebenaudojamus komunikavimo būdus, pvz., „telegrafinis, faksimilinis ryšys“), taip pat Įstatymų projektai patikslinti atsižvelgiant į 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB, nuostatas.
Įvertinus tai, kad šiuo metu asmenų, kurie privalomai deklaruoja turtą ir pajamas, elektroninėje deklaracijų formoje nurodytas elektroninio pašto adresas, siūloma, kad, priėmus Įstatymų projektus, šios elektroninės formos būtų pakeistos taip, kad būtų nurodytas ir elektroninio pristatymo dėžutės adresas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti Įstatymų projektai įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektų įgyvendinimas teigiamai atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai, nes oficialus ir įrodomąją galią turintis susirašinėjimas su viešojo sektoriaus subjektais galės būti vykdomas elektroninių ryšių priemonėmis, kuriomis tiek juridiniai, tiek fiziniai asmenys galės naudotis norėdami gauti bet kokias viešąsias ir administracines paslaugas, kreiptis į teismą, gauti įvairius dokumentus, informaciją ir pan. Be to, Įstatymų projektų įgyvendinimas prisidės prie viešojo administravimo efektyvumo didinimo, skatins informacinės visuomenės plėtrą. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės. 9.
laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektuose naujų sąvokų nenustatoma. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, - kas ir kada juos turėtų priimti Iki įstatymų įsigaliojimo dienos reikės pakeisti šiuos teisės aktus:
Nr. 875 „Dėl Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ (turėtų parengti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, iki įstatymų įsigaliojimo priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybė);
Respublikos Vyriausybės 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimą Nr. 1495 „Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų registro nuostatų patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimą Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“, taip pat kitų registrų nuostatus, kuriuose numatytas asmenų informavimas elektroninių ryšių priemonėmis (turėtų parengti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, iki įstatymų įsigaliojimo priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybė) ;
Respublikos Vyriausybės 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutarimą Nr.
administracinių ginčų komisijos nuostatų patvirtinimo“ (turėtų parengti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, iki įstatymų įsigaliojimo priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybė) ;
Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą Nr. 914 „Dėl Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“ (turėtų parengti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, iki įstatymų įsigaliojimo priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybė);
reguliavimo tarnybos direktoriaus 2013 m. vasario 28 d. įsakymą Nr. 1V-332 „Dėl Pašto paslaugos teikimo taisyklių patvirtinimo ir kai kurių Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus įsakymų pripažinimo netekusiais galios“ (turėtų parengti ir iki įstatymų įsigaliojimo priimti Ryšių reguliavimo tarnyba);
Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2016 m. sausio 29 d. įsakymą Nr. 1V-67/I-31 „Dėl Baudžiamosios bylos duomenų tvarkymo elektronine forma ikiteisminio tyrimo metu tvarkos aprašo patvirtinimo“ ( turėtų parengti ir iki įstatymų įsigaliojimo priimti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija ir Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra) ;
7Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2016 m. vasario 3 d.
įsakymą Nr. 3-44(1.5
Elektroninio pristatymo paslaugų teikimo Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos priemonėmis taisyklių patvirtinimo“ (turėtų parengti Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, iki įstatymų įsigaliojimo priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija); 8.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. kovo 5 d. sprendimą „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo reglamento patvirtinimo“ ( turėtų parengti ir iki įstatymų įsigaliojimo priimti Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas );
Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymą Nr. 1R-332 „Dėl Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo patvirtinimo“ ( turėtų parengti ir iki įstatymų įsigaliojimo priimti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija );
Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos vadovo 2015 m. spalio 5 d. įsakymą Nr. 1V-50 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos darbo reglamento patvirtinimo“ ( turėtų parengti ir iki įstatymų įsigaliojimo priimti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga );
inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 27 d. įsakymą Nr. VA-107 „Dėl Deklaracijos duomenų išrašo FR0667 formos, Prašymo PRC909 formos, Prašymo PRC908 formos, Pažymos FR0690 formos, Pažymos FR0691 formos, Metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos pagrindinių duomenų išrašo, Metinės pajamų deklaracijos pagrindinių duomenų išrašo, Gyventojo (šeimos) turto deklaravimo pažymos FR0690 formos ir Gyventojo pajamų deklaravimo pažymos FR0691 formos išdavimo taisyklių patvirtinimo“ (turėtų parengti ir iki įstatymų įsigaliojimo priimti Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos) . 12.
biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Pažymėtina, kad, įgyvendinus įstatymus, būtų taupomos valstybės biudžeto lėšos, nes vis daugiau susirašinėjimo tarp viešojo sektoriaus subjektų ir asmenų persikels į elektroninę erdvę, viešojo sektoriaus subjektai nekurs besidubliuojančių elektroninių sprendimų, skirtų susirašinėjimui su asmenimis, o naudos vieną valstybės informacinę sistemą. Viešojo sektoriaus subjektai, preliminariais skaičiavimais, pašto paslaugoms per metus išleidžia apie 3,6 mln. Eur (paskaičiuota pagal AB Lietuvos pašto gaunamas pajamas, įvertinus, kad bendrovė turi sutartis su 21 proc. viešojo sektoriaus subjektų). Atsižvelgiant į tai, kad pirmaisiais metais apie pusė siuntų galėtų būti siunčiamos elektroniniu būdu, 2021 m. – apie 75 proc. siuntų būtų elektroninės, kasmet galėtų būti taupoma apie 1,5–1,7 mln. Eur, o kuo daugiau būtų siunčiama elektroniniu būdu, tuo dar daugiau valstybės biudžeto lėšų galėtų būti sutaupoma. Įvertinus tai, kad viešojo administravimo subjektai, siųsdami per E. pristatymo sistemą, kai el. siunta įteikiama kaip pašto siunta, jos nespausdins, nevokuos (tai padarys E. pristatymo sistemos operatorius), todėl atitinkamai patirs mažiau išlaidų (bus taupomas darbuotojų darbo laikas, popierius, nepatirs spausdinimo išlaidų, nereikės voko ir pan.), todėl bendrosios išlaidos, skirtos informacijai ar dokumentams pristatyti, nepadidės. Įstatymų projektams įgyvendinti Juridinių asmenų registre bei Gyventojų registre reikės atlikti techninius pakeitimus, gali iškilti poreikis įgyvendinti kitokius papildomus techninius sprendimus.
Planuojama, kad papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės, kadangi E. pristatymo sistemos tvarkytojas užtikrins E. pristatymo sistemos veikimą, įgyvendins reikalingus techninius sprendimus, kurių sąnaudos bus įskaičiuotos į paslaugos tarifą (iš viso per metus tai sudarys apie 400 tūkst. Eur). Pažymėtina, kad E. pristatymo sistemos veiklos modelį nustatys Lietuvos Respublikos Vyriausybė, tvirtindama E. pristatymo sistemos nuostatus. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai: „Nacionalinė elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinė sistema“, „elektroninio pristatymo dėžutės adresas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Susikurti (aktyvuoti) elektroninio pristatymo dėžutę labai paprasta, nes tereikia prisijungti prie elektroninių valdžios vartų (www.epaslaugos.lt), identifikuotis elektroninės atpažinties priemone ar per banką ir nuoroda į E. pristatymo sistemą yra matoma ekrane (ją paspaudus, sekti tolesnius nurodymus). Taip pat galima prisijungti tiesiogiai per www.epristatymas.lt. Elektroninio pristatymo dėžutės adresas sudaromas iš fizinio asmens vardo ir pavardės pirmųjų trijų raidžių ir atsitiktinių keturių skaitmenų, juridinio asmens – iš juridinio asmens kodo. Elektronines siuntas galima siųsti tik iš vienos elektroninio pristatymo dėžutės į kitą elektroninio pristatymo dėžutę (jeigu asmuo jos neturi, siuntėjas matys ir galės pasirinkti fizinį elektroninės siuntos pristatymo būdą).
E. pristatymo sistemos nereikėtų tapatinti su įprastu elektroniniu paštu (vardenis. pavardenis @ gmail.com, vardas @ yahoo.com ir t. t.). Toliau pateikiama informacija, kuo skiriasi E. pristatymo sistema nuo įprasto elektroninio pašto:
nei el. paštas, E. pristatymo sistema užtikrina visišką duomenų apsaugą – siunčiamo dokumento turinys prieinamas tik jo siuntėjui ir gavėjui, o visi siunčiami dokumentai yra saugomi duomenų saugyklose. Tai ypač aktualu dėl to, kad nuo 2018 m. gegužės 25 d. visose ES valstybėse, tarp jų ir Lietuvoje, įsigaliojo 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas). Šis reglamentas sugriežtina asmens duomenų apsaugą, todėl elektroniniu būdu siunčiamų laiškų saugumo aspektas taps vienu iš svarbiausių.
pristatymo sistema leidžia gerokai sumažinti nepristatytų ar dingusių laiškų skaičių. Per E. pristatymo sistemą siųsta elektroninė siunta tikrai pasieks instituciją, teismą ir asmuo matys, kada elektroninė siunta buvo gauta ir kada perskaityta, todėl nebus pamestų, negautų, į „šiukšlinę“ įkritusių elektroninių laiškų.
elektroninė siunta E. pristatymo sistemoje turi unikalų kodą, kurį vartotojas gali perduoti suinteresuotajai trečiajai šaliai, taip suteikdamas prieigą prie dokumento originalo.
siuntą galima išsiųsti neišeinant iš namų, negaištant laiko. Jeigu asmuo neturi elektroninio pristatymo dėžutės, jam siunta bus atspausdinta ir pristatyta kaip registruotoji pašto siunta (paslauga mokama priklausomai nuo siuntos dydžio – lapų skaičiaus ir pristatymo tarifo).
Papildomai pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijoje buvo nagrinėjama E. Jasaičio peticija, kurioje siūloma privalomai ir visuotinai įteisinti E. siuntų pristatymo sistemą (komisija peticijai pritarė).
8, 14, 18, 20, 27, 30, 31, 34, 35 IR 364
2019-11-04
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo pakeitimuose daug kartų vartojamas „Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinė sistemos“ pavadinimas. Atsižvelgiant į teisės aktų glaustumo reikalavimą, bei į tai, jog projekto aiškinamajam rašte bei galiojančiuose Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos nuostatose yra įvestas šios sistemos pavadinimo trumpinys: „E. pristatymo sistema“, siūlytina įstatymo projekto pradžioje įvesti šią santrumpą ir toliau ją vartoti kituose įstatymo projekto straipsniuose
dalimi siūlomoje įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje dalis nuostatos, reguliuojančios atvejį, kai elektroninio pristatymo dėžutė yra neaktyvi, yra išdėstyta skliaustuose. Pažymime, jog pagal teisės technikos taisykles, savarankiškos teisės normos ir jų dalys teisės aktuose negali ir neturi būti dėstomos skliaustuose, todėl atsisakytina teisinio reguliavimo dėstymo skliaustuose. 3. Projekto2 straipsnio 4 dalimi siūlomoje įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje vartojama sąvoka „Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos elektroninio pristatymo dėžutė (toliau – elektroninio pristatymo dėžutė)“, kartu nurodant, jog tokia dėžutė gali būti neaktyvi. Pastebėtina, jog kartu teikiamuose įstatymų projektuose, reg. Nr.
XIIIP – 4077, taip pat kalbama apie „neaktyvią“, arba „aktyvuotą“ elektroninio pristatymo dėžutę, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog nei iš analizuojamo įstatymo projekto, nei iš kartu teikiamų įstatymų projektų, nėra aišku kas lemtų vieną ar kitą elektroninio pristatymo dėžutės statusą. Teigtina, jog, atsižvelgiant į teisinio reguliavimo turinį, kurį siūloma nustatyti keičiamame įstatyme ir kartu teikiamuose įstatymų projektuose, reg. Nr. XIIIP-4059 – XIIIP
Pasiūlymo turinys diskutuotinas.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal nuostatos dėstymo būdą ir remiantis aplinkybe, kad asmens nurodytas pageidaujamas dokumentų gavimo būdas dėstomas prioritetų sąrašo pabaigoje, sudaro prielaidą manyti, jog toks dokumentų įteikimo būdas galimas tik tokiu atveju, kai išnaudoti visi kiti nuostatos pradžioje išvardinti dokumentų įteikimo būdai. Tačiau įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad „ Asmuo galės išreikšti pageidavimą, kokiu būdu jis nori būti informuojamas, ir viešojo sektoriaus subjektui šis pageidavimas bus privalomas, t. y. jis turės siųsti informaciją tokiu būdu, kokiu asmuo pageidavo. Tačiau jeigu asmuo pageidavimo neišreiškė, siūloma, kad viešojo administravimo subjektui prioritetinis asmens informavimo būdas būtų per E. pristatymo sistemą.“ Šiame kontekste pažymėtina, kad įstatymo turinys turi būti aiškus ne iš jo aiškinamojo rašto turinio, o iš įstatymo teksto, todėl siūlytina nuostatos dėstymą pakeisti taip, kad iš jos turinio būtų aišku, jog dokumentų siuntimo prioritetai taikomi tik tuomet, kai asmuo nėra išreiškęs pageidavimo dėl dokumentų įteikimo būdo, o tais atvejais, kai jis išreikštas – dokumentai įteikiami asmens nurodytu būdu. Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl kartu teikiamų įstatymo projektų, reg. Nr. XIIIP-4059 – XIIIP – 4077, kuriuose taip pat neaiškiai nurodoma dokumentų įteikimo prioriteto eilė. 5. Projekto 3 straipsniu siūlomo keisti įstatymo
Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos (toliau šioje pastaboje - E. pristatymo sistema) apibrėžtimi ir veikimu susijusias teisės normas.
Atkreiptinas dėmesys, jog siūlomas teisinis reguliavimas yra gana fragmentiškas ir stokojantis aiškumo, kai kurių siūlomų įstatymo nuostatų turinį galima suprasti tik iš įstatymo projekto aiškinamojo rašto turinio, todėl teigtina, jog teikiamas reguliavimas turėtų būti papildytas iš esmės, kad įstatymą būtų įmanoma takyti remiantis jo tekstu, o ne įstatymo projekto aiškinamuoju raštu. Šiame kontekste teiktinos šios pastabos:
Pirma, projekto 3 straipsniu siūlomo keisti įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „ Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistema yra valstybės informacinė sistema <...>“. Atkreiptinas dėmesys, jog Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatoma, kad „Valstybės informacinės sistemos duomenys yra vieši ir per valstybės informacinių sistemų ar registrų sąveiką teikiami susijusiems registrams ir valstybės informacinėms sistemoms, institucijoms, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai ar Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip. Fizinių asmenų asmens duomenys teikiami vadovaujantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu.“ Šiame kontekste pastebėtina, jog E. pristatymo sistema bus naudojama siųsti duomenis, kurie negali būti laikomi viešais ir kai būtina užtikrinti susirašinėjimo konfidencialumą. Todėl teikiamam įstatyme būtina padaryti išimtį dėl minėtos Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo nuostatos ir nustatyti, jog E. pristatymo sistemos duomenys nėra vieši.
Antra, projekto 3 straipsniu siūlomo keisti įstatymo 18 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, jog elektroninio pristatymo paslaugos fiziniams asmenims, kai jie elektronines siuntas siųs viešojo administravimo subjektams per E. pristatymo sistemą, bus teikiamo neatlygintinai. Toliau šioje nuostatoje aptariamas kainodaros nustatymas, kai elektroninio pristatymo paslaugos bus teikiamos atlygintinai. Tačiau pastebėtina, jog iš įstatymo teksto nėra aišku, kokiais atvejais ir kokiems asmenims E. pristatymo sistemos paslaugos bus teikiamos atlygintinai. Pažymėtina, jog paslaugų teikimas atlygintinai ar neatlygintinai yra tiesiogiai susijęs su asmenų teisių ir pareigų apimties reguliavimu, todėl jis negali būti įtvirtintas poįstatyminiame teisės akte, todėl reguliavimą būtina papildyti ir nustatyti kokiais atvejais E. pristatymo sistemos paslaugos bus teikiamo atlygintinai. Trečia, p rojekto 3 straipsniu siūlomo keisti įstatymo 18 straipsnio 4 dalyje minima „ viešojo konkurso būdu atrinkto „Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos operatoriaus“ sąvoka. Atkreiptinas dėmesys, jog ši sąvoka nevartojama daugiau jokiose projekto nuostatose, todėl teigtina, jog jos vartojimas stokoja teisinio aiškumo. Iš projekto teksto nėra aišku: kokias funkcijas vykdys Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos operatorius ir kodėl šio operatoriaus nustatyti įkainiai bus taikomi naudojant Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemą; koks teisinis santykis sies E. pristatymo sistemos tvarkytoją, t. y. V.Į. Registrų centrą ir E. pristatymo sistemos operatorių; koks bus funkcijų pasiskirstymas tarp V.Į.
Registrų centras ir E. pristatymo sistemos operatoriaus; kokio įstatymo nustatyta tvarka ir koks asmuo organizuos ir vykdys viešą konkursą E. pristatymo sistemos operatoriui parinkti; ar E. pristatymo sistemos operatoriaus veikla bus terminuota. Pastebėtina, jog visas šis reguliavimas yra tiesiogiai susijęs su asmenų teisėmis, todėl negali būti įtvirtintas poįstatyminiu teisės aktu. Ketvirta, p rojekto 3 straipsniu siūlomo keisti įstatymo 18 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad k ai asmens elektroninio pristatymo dėžutė yra neaktyvi ir elektroninė siunta jam siunčiama per E. pristatymo sistemą, bet įteikiama kaip pašto siunta, šios paslaugos tarifai nustatomi įtraukiant elektroninio pristatymo paslaugų teikimo E. pristatymo sistemos priemonėmis tarifą, ir viešojo konkurso būdu atrinkto E. pristatymo sistemos operatoriaus pasiūlyme pateiktus įkainius. Pažymėtina, jog nėra aišku, kodėl tuo atveju, jei pristatyti elektroninę siuntą tiesiogiai per E. pristatymo sistemą neįmanoma, į siuntos pristatymo kaštus bus įtrauktas E. pristatymo sistemos tarifas. Pastebėtina, kad tokiu atveju bus formuojama pašto siunta, kurios formavime, anot projekto aiškinamojo rašto, E. pristatymo sistemos tvarkytojas nedalyvaus, todėl kelia abejonių, jog šiuo atveju viešojo administravimo subjektas turės mokėti tam tikrą tarifą E. pristatymo sistemos tvarkytojui, kuris pašto siuntimo formavimo ir siuntimo procese nedalyvaus. Taip pat keltinas klausimas, ar dėl šios dedamosios kainodaros dalies siuntimo paštu paslaugos nebus brangesnės nei pagal dabar veikiančią pašto siuntų pristatymo sistemą, kai pašto siuntos siunčiamos tiesiogiai, nedalyvaujant jokiems tarpininkams ir į kainodarą neįtraukiant tarpininko tarifų.
Be to, svarstytina, ar toks kainodaros formavimas atitinka Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo
neatlygintinai perduodami valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti <...>.“ Pastebėtina, jog iš teikiamo reguliavimo turinio darytina išvada, kad E. pristatymo sistemos tvarkytojas, šiuo atveju viešojo administravimo subjektui tik pateiktų duomenis, kad elektroninio pristatymo dėžutė yra neaktyvi. Penkta, pažymėtina, jog tik iš įstatymo projekto aiškinamojo rašto yra aišku, kad tais atvejais, kai elektroninio pristatymo dėžutė yra neaktyvi, siunčiamą dokumentą spausdins ir į voką dės E. pristatymo sistemos operatorius. Tokiu būdu, pagal neaiškią atrankos sistemą su neaiškiais atrankos kriterijais atrinktas asmuo, kurio darbuotojams nekeliami jokie reikalavimai, turės prieigą prie visų paštu siunčiamų valstybės institucijų, tarp jų ir teismų, dokumentų turinio. Toks reguliavimo pobūdis kelia abejonių dėl jo proporcingumo. Pažymėtina, jog siunčiamų duomenų konfidencialumo užtikrinimas neturėtų būti laikomas atsitiktinumo dalyku, todėl įstatymo tekste turėtų atsirasti tiek E. pristatymo sistemos operatorius, jo darbuotojų, buvusių darbuotojų konfidencialumo pareiga, tiek ir atsakomybės už šios pareigos nesilaikymą pagrindai bei galimos sankcijos. 6. Projekto 3 straipsniu siūlomo keisti įstatymo
savarankiškas teisės normas.
Atkreiptinas dėmesys, jog pagal teisės technikos taisykles ir Teisėkūros pagrindų įstatymo 13 straipsnio nuostatas: „Į statymą sudaro dalys, skyriai, skirsniai, straipsniai. Įstatymo straipsnį sudaro dalys ir dalių punktai, punktai gali būti skaidomi į papunkčius.“ Taigi nėra numatoma galimybė savarankiškas teisės normas dėstyti surašant jas teksto forma ir šiam tekstui suteikiant straipsnio struktūrinės dalies numerį. Siūlytina straipsnio dalį išskaidyti į keletą savarankiškų straipsnio dalių arbą dalį su punktais, kad šias teisės normas taikant, ar jomis remiantis, būtų galima nurodyti konkretų straipsnio dalies, ar dalies punkto numerį. 7. Svarstytina, ar viešojo administravimo subjektų per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą siunčiami dokumentai neaktyvios elektroninio pristatymo dėžutės atveju neturėtų būti siunčiami kaip registruotoji pašto siunta. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje bei projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 18 straipsnio 4 dalyje po žodžių „įteikiamas kaip“ įrašyti žodį „registruotoji“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. milda.masteikiene @lrs.lt S. Zamara, tel. (8
5) 239 6895, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
DĖL
13
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
administravimo įstatymo pakeitimo įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nustatoma, kad elektroninio pristatymo paslaugos E. pristatymo sistemos priemonėmis teikiamos apmokant pagal Vyriausybės nustatytus tarifus. Pastebėtina, kad vadovaujantis Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 38 straipsnio 5 dalimi, atlyginimo už valstybės informacinės sistemos duomenų teikimą dydį tvirtina valstybės informacinės sistemos valdytojas. Taigi, siūlomu teisiniu reguliavimu, tarifų nustatymo pareiga iš informacinės sistemos valdytojo yra perkeliama Vyriausybei. Atsižvelgiant į tai, kad elektroninio pristatymo paslaugų teikimo E. pristatymo sistemos priemonėmis tarifų nustatymas yra priskiriamas informacinės sistemos valdytojo kompetencijai bei į tai, kad minėti tarifai turės būti peržiūrimi ne rečiau kaip kas dvejus metus (Vyriausybėje būtų sudėtingesnė tarifų keitimo tvarka), svarstytinas siūlomos nuostatos tikslingumas. 2. Atkreiptinas dėmesys, kad teikiamas įstatymo projektas 2019 m. lapkričio
komitetuose svarstomas kartu su įstatymo projektais reg. Nr. XIIIP-
direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] S. Nekrasova, tel. (8 5) 239 6895, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Ekonomikos komitetas
DĖL
364
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas – Rimantas Sinkevičius , komiteto pirmininko pavaduotojas – Dainius Kreivys, Komiteto nariai: Antanas Baura, Zbignev Jedinskij, Andrius Kupčinskas, Bronislovas Matelis, Rūta Miliūtė, Virgilijus Poderys, Jurgis Razma, Remigijus Žemaitaitis. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, Komiteto biuro patarėjai:
Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Irina Jurkšuvienė, Žilvinas Klimka, Darius Šaltmeris, Komiteto padėjėja Zita Jodkonienė. Kviestieji asmenys :
2Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos,
pastabos : Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Teisės departamentas
1 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
vartojamas „Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinė sistemos“ pavadinimas. Atsižvelgiant į teisės aktų glaustumo reikalavimą, bei į tai, jog projekto aiškinamajam rašte bei galiojančiuose Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos nuostatose yra įvestas šios sistemos pavadinimo trumpinys: „E. pristatymo sistema“, siūlytina įstatymo projekto pradžioje įvesti šią santrumpą ir toliau ją vartoti kituose įstatymo projekto straipsniuose. Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Asmenys pateikti prašymą ar skundą viešojo administravimo subjektui gali per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą (toliau
paštu, raštu tiesiogiai kreipdamiesi į viešojo administravimo subjektą. Viešojo administravimo subjektas privalo organizuoti savo darbą taip, kad asmenys pateikti prašymą ar skundą asmeniškai galėtų visą darbo dienos laiką, taip pat ir pietų pertraukos metu. Viešojo administravimo subjektas privalo nustatyti ne mažiau kaip 2 papildomas prašymų ir skundų priėmimo valandas per savaitę prieš arba po viešojo administravimo subjekto darbo dienos laiko.“
4
straipsnio 6 dalyje dalis nuostatos, reguliuojančios atvejį, kai elektroninio pristatymo dėžutė yra neaktyvi, yra išdėstyta skliaustuose. Pažymime, jog pagal teisės technikos taisykles, savarankiškos teisės normos ir jų dalys teisės aktuose negali ir neturi būti dėstomos skliaustuose, todėl atsisakytina teisinio reguliavimo dėstymo skliaustuose. Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Viešojo administravimo subjekto atsakymai į prašymus ar skundus asmenims , jeigu asmuo nėra nurodęs pageidaujamo viešojo administravimo subjekto atsakymo į prašymą ar skundą gavimo būdo ir (ar) reikalingų kontaktinių duomenų , pateikiami šia prioriteto tvarka: per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę
sistemą, (jeigu asmens Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos elektroninio pristatymo dėžutė (toliau – elektroninio pristatymo dėžutė) yra neaktyvi, atsakymas į prašymą ar skundą jam siunčiamas per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą, bet įteikiamas kaip pašto siunta) kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, pašto siunta. Jeigu asmens E. pristatymo sistemos elektroninio pristatymo dėžutė (toliau – elektroninio pristatymo dėžutė) yra neaktyvi, atsakymas į prašymą ar skundą jam siunčiamas per E. pristatymo sistemą, bet įteikiamas kaip pašto siunta. Kai asmuo yra nurodęs pageidaujamą viešojo administravimo subjekto atsakymo į prašymą ar skundą gavimo būdą ir reikalingus kontaktinius duomenis , viešojo administravimo subjekto atsakymas į prašymą ar skundą jam įteikiamas šiuo būdu. “
4
straipsnio 6 dalyje vartojama sąvoka „Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos elektroninio pristatymo dėžutė (toliau – elektroninio pristatymo dėžutė)“, kartu nurodant, jog tokia dėžutė gali būti neaktyvi. Pastebėtina, jog kartu teikiamuose įstatymų projektuose, reg. Nr.
Nr. XIIIP-4059 – XIIIP – 4077, taip pat kalbama apie „neaktyvią“, arba „aktyvuotą“ elektroninio pristatymo dėžutę, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog nei iš analizuojamo įstatymo projekto, nei iš kartu teikiamų įstatymų projektų, nėra aišku kas lemtų vieną ar kitą elektroninio pristatymo dėžutės statusą. Teigtina, jog, atsižvelgiant į teisinio reguliavimo turinį, kurį siūloma nustatyti keičiamame įstatyme ir kartu teikiamuose įstatymų projektuose, reg. Nr. XIIIP-4059 – XIIIP – 4077, toks reguliavimas yra susijęs su asmenų teisėmis, todėl neaktyvios ar aktyvuotos elektroninio pristatymo dėžutės sąvokos turi būti apibrėžtos keičiamame įstatyme. Be to, manytina, jog sąvokos turėtų būti suderintos ir pasirinkta tarpusavyje deranti terminologija: „aktyvi – neaktyvi“ arba „aktyvuota – neaktyvuota“. Pritarti iš dalies Argumentai:
Pritarti jog sąvokos turėtų būti suderintos ir pasirinkta tarpusavyje deranti terminologija, ir nepritarti kad elektroninio pristatymo dėžutės būsenos apibrėžimas turėtų būti reglamentuojamas įstatymu, nes reguliavimo dalykas būtų elektroninio pristatymo dėžutės techninė būsena. Asmeniui išreiškus pageidavimą ir mygtuko paspaudimu sutikus su elektroninio pristatymo paslaugos naudojimosi taisyklėmis, elektroninio pristatymo dėžutė automatiniu būdu sukuriama ir aktyvuojama. Pažymime, kad asmuo savo teisę turėti elektroninio pristatymo dėžutę įgyvendina savo valia ir aktyviais veiksmais, todėl, manome, nėra tikslinga tokias techninio pobūdžio detales reglamentuoti įstatymu. 4. Seimo Teisės departamentas
4 4.
Projekto 2 straipsnio 4 dalimi siūlomojo įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti viešojo administravimo subjektų atsakymų į skundus pateikimo prioriteto tvarką: „per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą (jeigu asmens Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos elektroninio pristatymo dėžutė (toliau – elektroninio pristatymo dėžutė) yra neaktyvi, atsakymas į prašymą ar skundą jam siunčiamas per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą, bet įteikiamas kaip pašto siunta), kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, pašto siunta. Kai asmuo yra nurodęs pageidaujamą viešojo administravimo subjekto atsakymo į prašymą ar skundą gavimo būdą ir reikalingus kontaktinius duomenis, viešojo administravimo subjekto atsakymas į prašymą ar skundą jam įteikiamas šiuo būdu.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal nuostatos dėstymo būdą ir remiantis aplinkybe, kad asmens nurodytas pageidaujamas dokumentų gavimo būdas dėstomas prioritetų sąrašo pabaigoje, sudaro prielaidą manyti, jog toks dokumentų įteikimo būdas galimas tik tokiu atveju, kai išnaudoti visi kiti nuostatos pradžioje išvardinti dokumentų įteikimo būdai. Tačiau įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad
„Asmuo galės išreikšti pageidavimą, kokiu būdu jis nori būti informuojamas,
ir viešojo sektoriaus subjektui šis pageidavimas bus privalomas, t. y. jis turės siųsti informaciją tokiu būdu, kokiu asmuo pageidavo.
Tačiau jeigu asmuo pageidavimo neišreiškė, siūloma, kad viešojo administravimo subjektui prioritetinis asmens informavimo būdas būtų per E. pristatymo sistemą.“ Šiame kontekste pažymėtina, kad įstatymo turinys turi būti aiškus ne iš jo aiškinamojo rašto turinio, o iš įstatymo teksto, todėl siūlytina nuostatos dėstymą pakeisti taip, kad iš jos turinio būtų aišku, jog dokumentų siuntimo prioritetai taikomi tik tuomet, kai asmuo nėra išreiškęs pageidavimo dėl dokumentų įteikimo būdo, o tais atvejais, kai jis išreikštas – dokumentai įteikiami asmens nurodytu būdu. Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl kartu teikiamų įstatymo projektų, reg. Nr. XIIIP-4059 – XIIIP
siūloma įtvirtinti su Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos (toliau šioje pastaboje - E. pristatymo sistema) apibrėžtimi ir veikimu susijusias teisės normas. Atkreiptinas dėmesys, jog siūlomas teisinis reguliavimas yra gana fragmentiškas ir stokojantis aiškumo, kai kurių siūlomų įstatymo nuostatų turinį galima suprasti tik iš įstatymo projekto aiškinamojo rašto turinio, todėl teigtina, jog teikiamas reguliavimas turėtų būti papildytas iš esmės, kad įstatymą būtų įmanoma takyti remiantis jo tekstu, o ne įstatymo projekto aiškinamuoju raštu.
Šiame kontekste teiktinos šios pastabos: Pirma, projekto 3 straipsniu siūlomo keisti įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad
„Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą,
informacinės sistema yra valstybės informacinė sistema <...>“. Atkreiptinas dėmesys, jog Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatoma, kad „Valstybės informacinės sistemos duomenys yra vieši ir per valstybės informacinių sistemų ar registrų sąveiką teikiami susijusiems registrams ir valstybės informacinėms sistemoms, institucijoms, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai ar Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip. Fizinių asmenų asmens duomenys teikiami vadovaujantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu.“ Šiame kontekste pastebėtina, jog E. pristatymo sistema bus naudojama siųsti duomenis, kurie negali būti laikomi viešais ir kai būtina užtikrinti susirašinėjimo konfidencialumą. Todėl teikiamam įstatyme būtina padaryti išimtį dėl minėtos Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo nuostatos ir nustatyti, jog E. pristatymo sistemos duomenys nėra vieši. Antra, projekto 3 straipsniu siūlomo keisti įstatymo 18 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, jog elektroninio pristatymo paslaugos fiziniams asmenims, kai jie elektronines siuntas siųs viešojo administravimo subjektams per E. pristatymo sistemą, bus teikiamo neatlygintinai. Toliau šioje nuostatoje aptariamas kainodaros nustatymas, kai elektroninio pristatymo paslaugos bus teikiamos atlygintinai.
Tačiau pastebėtina, jog iš įstatymo teksto nėra aišku, kokiais atvejais ir kokiems asmenims E. pristatymo sistemos paslaugos bus teikiamos atlygintinai. Pažymėtina, jog paslaugų teikimas atlygintinai ar neatlygintinai yra tiesiogiai susijęs su asmenų teisių ir pareigų apimties reguliavimu, todėl jis negali būti įtvirtintas poįstatyminiame teisės akte, todėl reguliavimą būtina papildyti ir nustatyti kokiais atvejais E. pristatymo sistemos paslaugos bus teikiamo atlygintinai. Trečia, projekto 3 straipsniu siūlomo keisti įstatymo 18 straipsnio 4 dalyje minima „viešojo konkurso būdu atrinkto „Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos operatoriaus“ sąvoka. Atkreiptinas dėmesys, jog ši sąvoka nevartojama daugiau jokiose projekto nuostatose, todėl teigtina, jog jos vartojimas stokoja teisinio aiškumo. Iš projekto teksto nėra aišku: kokias funkcijas vykdys Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos operatorius ir kodėl šio operatoriaus nustatyti įkainiai bus taikomi naudojant Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemą; koks teisinis santykis sies E. pristatymo sistemos tvarkytoją, t. y. V.Į. Registrų centrą ir E. pristatymo sistemos operatorių; koks bus funkcijų pasiskirstymas tarp V.Į. Registrų centras ir E. pristatymo sistemos operatoriaus; kokio įstatymo nustatyta tvarka ir koks asmuo organizuos ir vykdys viešą konkursą E. pristatymo sistemos operatoriui parinkti; ar E. pristatymo sistemos operatoriaus veikla bus terminuota. Pastebėtina, jog visas šis reguliavimas yra tiesiogiai susijęs su asmenų teisėmis, todėl negali būti įtvirtintas poįstatyminiu teisės aktu. Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis.
Pakeisti 18 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „18 straipsnis. informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimas viešajam administravimui
1Viešojo administravimo subjektai, atlikdami jiems pavestas funkcijas,
parengtus oficialius elektroninius dokumentus siunčia ir gauna per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę
sistemą. Kai viešojo administravimo subjektas steigia, kuria ar modernizuoja registrus ar valstybės informacines sistemas, jis privalo užtikrinti oficialių elektroninių dokumentų siuntimą ir gavimą per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę
sistemą. 2. Viešojo administravimo subjektai, atlikdami jiems pavestas funkcijas, parengtais oficialiais elektroniniais dokumentais ir informacija tarpusavyje gali keistis kitais būdais, tik jeigu tokią keitimosi oficialiais elektroniniais dokumentais ir informacija tarp valstybės informacinių sistemų ir (ar) registrų funkciją užtikrina jų sąveika. Viešojo administravimo subjektai gali sudaryti galimybę asmenims parengti ir (ar) pateikti elektroninius dokumentus per viešojo administravimo subjektų sukurtas kitas specialias elektronines savitarnos priemones. 3. Nacionalinė elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinė E. pristatymo sistema yra valstybės informacinė sistema, kurios nuostatus tvirtina Vyriausybė. Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės E. pristatymo sistemos valdytoja yra Vyriausybės įgaliota institucija, tvarkytojai – valstybės įmonė Registrų centras ir pašto paslaugos teikėjas (teikėjai), pristatantis (pristatantys) pašto siuntas, atspausdintas iš E. pristatymo sistemos .
Elektroninio pristatymo paslaugų teikimo Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės E. pristatymo sistemos priemonėmis taisykles tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. E. pristatymo sistemos duomenys, įskaitant fizinių asmenų asmens duomenis, nėra vieši. 4. Elektroninio pristatymo paslaugos fiziniams asmenims, kai jie elektronines siuntas per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę E. pristatymo sistemą siunčia viešojo administravimo subjektams, teikiamos neatlygintinai. Visais kitais atvejais, išskyrus įstatymų numatytas išimtis , Kai elektroninio pristatymo paslaugos Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės E. pristatymo sistemos priemonėmis teikiamos atlygintinai. 5. Kai elektroninio pristatymo paslaugos E. pristatymo sistemos priemonėmis teikiamos atlygintinai , elektroninio pristatymo paslaugų teikimo Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės E. pristatymo sistemos priemonėmis tarifai neturi viršyti būtinų ir pagrįstų sąnaudų, patirtų teikiant šias paslaugas. Elektroninio pristatymo paslaugų teikimo Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės E. pristatymo sistemos priemonėmis tarifus tvirtina Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės E. pristatymo sistemos valdytojas. Elektroninio pristatymo paslaugų teikimo Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės E. pristatymo sistemos priemonėmis tarifai peržiūrimi ne rečiau kaip kas dvejus metus . 6.
asmens elektroninio pristatymo dėžutė yra neaktyvi ir elektroninė siunta jam siunčiama per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę E. pristatymo sistemą, bet pašto paslaugos teikėjas šią siuntą įteikia ma kaip pašto siuntą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos pašto įstatymu . Nustatant šios paslaugos tarifus įtraukiami elektroninio pristatymo paslaugų teikimo Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės E. pristatymo sistemos priemonėmis tarifas ir valstybės įmonės Registrų centro viešojo konkurso būdu atrinkto (atrinktų) Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos operatoriaus pašto paslaugų teikėjo (teikėjų) pasiūlyme (pasiūlymuose) pateikti įkainiai. 5
, kitas informacines technologijas naudoja įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.“
2019-11-04 Ketvirta, projekto 3 straipsniu siūlomo keisti įstatymo 18 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad kai asmens elektroninio pristatymo dėžutė yra neaktyvi ir elektroninė siunta jam siunčiama per E. pristatymo sistemą, bet įteikiama kaip pašto siunta, šios paslaugos tarifai nustatomi įtraukiant elektroninio pristatymo paslaugų teikimo E. pristatymo sistemos priemonėmis tarifą, ir viešojo konkurso būdu atrinkto E. pristatymo sistemos operatoriaus pasiūlyme pateiktus įkainius. Pažymėtina, jog nėra aišku, kodėl tuo atveju, jei pristatyti elektroninę siuntą tiesiogiai per E. pristatymo sistemą neįmanoma, į siuntos pristatymo kaštus bus įtrauktas E. pristatymo sistemos tarifas.
Pastebėtina, kad tokiu atveju bus formuojama pašto siunta, kurios formavime, anot projekto aiškinamojo rašto, E. pristatymo sistemos tvarkytojas nedalyvaus, todėl kelia abejonių, jog šiuo atveju viešojo administravimo subjektas turės mokėti tam tikrą tarifą E. pristatymo sistemos tvarkytojui, kuris pašto siuntimo formavimo ir siuntimo procese nedalyvaus. Taip pat keltinas klausimas, ar dėl šios dedamosios kainodaros dalies siuntimo paštu paslaugos nebus brangesnės nei pagal dabar veikiančią pašto siuntų pristatymo sistemą, kai pašto siuntos siunčiamos tiesiogiai, nedalyvaujant jokiems tarpininkams ir į kainodarą neįtraukiant tarpininko tarifų. Be to, svarstytina, ar toks kainodaros formavimas atitinka Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 38 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad „Valstybės informacinės sistemos duomenys neatlygintinai perduodami valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti <...>.“ Pastebėtina, jog iš teikiamo reguliavimo turinio darytina išvada, kad E. pristatymo sistemos tvarkytojas, šiuo atveju viešojo administravimo subjektui tik pateiktų duomenis, kad elektroninio pristatymo dėžutė yra neaktyvi. Nepritarti Argumentai:
Tuo atveju, jei pristatyti elektroninę siuntą tiesiogiai per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą neįmanoma, į siuntos pristatymo kaštus taip pat bus įtrauktas Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos tarifas, nes elektroninės siuntos pateikimas spausdinimui vyks per šią sistemą, t.y. reikės integracinių sąsajų su pašto paslaugos teikėjo sistema, kad duomenys būtų perduoti automatiniu būdu. Taigi be tvarkytojo (VĮ RC) išsiųsti siuntos nebus įmanoma.
Dėl šių priežasčių į siuntos pristatymo kaštus taip pat būtina įtraukti atitinkamą dalį E. pristatymo sistemos išlaikymo kaštų (sistemos tarifas). Spausdinimo paslauga, popierius yra papildomi kaštai pašto paslaugos teikėjui lyginant su tuo, kai paruoštą siuntą pateikia siuntėjas, todėl natūralu, kad paslaugos kaina bus didesnė dėl objektyvių priežasčių. Pažymėtina, kad E. pristatymo sistemos paskirtis yra operatyvus, sklandus elektroninių siuntų pristatymas, o tuo atveju, kai nėra galimybių pristatyti elektroninės siuntos automatizuotu būdu yra siunčiama popierinė pašto siunta. Apibendrinant yra teikiamos siuntų pristatymo paslaugos, t.y. iš vienos dėžutės išsiųsti siuntą į kitą dėžutę ar nusiųsti tam tikru konkrečiu adresu. Atsižvelgiant į tai, E. pristatymo sistemos atliekamus veiksmus negalima laikyti duomenų teikimu pagal Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 38 straipsnio 2 dalį, nes siunčiant elektroninę siuntą dalyvauja dvi šalys: siuntėjas ir gavėjas, o VĮ Registrų centras užtikrina tik pačios paslaugos veikimą, tuo tarpu teikiant duomenis pagal šio įstatymo
tai gavus konkretaus duomenų gavėjo prašymą ar sudarius duomenų teikimo sutartį, kurioje apibrėžiama duomenų apimtis, gavimo ir teikimo teisinis pagrindas, duomenų naudojimo tikslas. 7. Seimo Teisės departamentas, 2019-11-04 Penkta, pažymėtina, jog tik iš įstatymo projekto aiškinamojo rašto yra aišku, kad tais atvejais, kai elektroninio pristatymo dėžutė yra neaktyvi, siunčiamą dokumentą spausdins ir į voką dės E. pristatymo sistemos operatorius. Tokiu būdu, pagal neaiškią atrankos sistemą su neaiškiais atrankos kriterijais atrinktas asmuo, kurio darbuotojams nekeliami jokie reikalavimai, turės prieigą prie visų paštu siunčiamų valstybės institucijų, tarp jų ir teismų, dokumentų turinio. Toks reguliavimo pobūdis kelia abejonių dėl jo proporcingumo.
Pažymėtina, jog siunčiamų duomenų konfidencialumo užtikrinimas neturėtų būti laikomas atsitiktinumo dalyku, todėl įstatymo tekste turėtų atsirasti tiek E. pristatymo sistemos operatorius, jo darbuotojų, buvusių darbuotojų konfidencialumo pareiga, tiek ir atsakomybės už šios pareigos nesilaikymą pagrindai bei galimos sankcijos. Pritarti iš dalies Žr. EK pasiūlymą prie 5 TD pasiūlymo. Argumentai:
Projektas papildytas nuostatomis, kas ir kaip atrinks pašto paslaugos teikėją, kuris paslaugas teiks pagal Pašto įstatymą. Atranka bus vykdoma pagal Viešųjų pirkimų įstatymą viešojo konkurso būdu, tai darys E. pristatymo sistemos tvarkytojas. Manome, kad kituose įstatymuose ir visos sąlygos ir reikalavimai jau nustatyti, kas užtikrins siuntimo konfidencialumą, slaptumą, atrankos skaidrumą ir kt., todėl netikslinga kartoti (dubliuoti) kituose įstatymuose nustatytų reikalavimų. 8. Seimo Teisės departamentas
dalyje siūloma įtvirtinti tekstiniu būdu surašytas savarankiškas teisės normas. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal teisės technikos taisykles ir Teisėkūros pagrindų įstatymo 13 straipsnio nuostatas: „Įstatymą sudaro dalys, skyriai, skirsniai, straipsniai. Įstatymo straipsnį sudaro dalys ir dalių punktai, punktai gali būti skaidomi į papunkčius.“ Taigi nėra numatoma galimybė savarankiškas teisės normas dėstyti surašant jas teksto forma ir šiam tekstui suteikiant straipsnio struktūrinės dalies numerį. Siūlytina straipsnio dalį išskaidyti į keletą savarankiškų straipsnio dalių arbą dalį su punktais, kad šias teisės normas taikant, ar jomis remiantis, būtų galima nurodyti konkretų straipsnio dalies, ar dalies punkto numerį. Pritarti Žr. EK pasiūlymą prie 5 TD pasiūlymo. 9. Seimo Teisės departamentas 2019-11-04 7.
Svarstytina, ar viešojo administravimo subjektų per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą siunčiami dokumentai neaktyvios elektroninio pristatymo dėžutės atveju neturėtų būti siunčiami kaip registruotoji pašto siunta. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje bei projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 18 straipsnio
Argumentai: Įstatymų projektais siūloma, kad visi viešojo administravimo subjektai, dokumentus, kurie parengti vykdant viešojo administravimo funkcijas, neaktyvios elektroninio pristatymo dėžutės atveju, siųstų pašto siunta. Įstatymo projekte nenurodžius, kokia siuntą – registruotąją ar neregistruotąją teismai, parengtus dokumentus, v ykdant viešojo administravimo funkcijas, nesusijusias su teisingumo vykdymu, neaktyvios elektroninio pristatymo dėžutės atveju, siųstų asmenims. Nenurodžius kokia turi būti pašto siunta, sudaroma galimybė , atsižvelgiant į aplinkybes, pasirikti, kokią siuntą siųsti – registruotąją ar neregistruotąją. Tuo tarpu procesiniai dokumentai, atsižvelgiant į jų poveikį asmens teisėms bei pareigoms, asmeniui būtų siunčiami tokiu būdu, kuris užtikrintų gavimą, t. y. registruotąja pašto siunta. Nustačius, kad visos pašto siuntos turi būti registruotos, institucijos privalės siųsti tik registruotas siuntas, net jeigu ir nematys tam poreikio, todėl gali padidėti jų išlaidos
suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
2020-03-12 Inspekcija, išnagrinėjusi Jūsų pateiktus derinti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 8, 14, 18, 20, 27, 30, 31, 34,
straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Įstatymo Nr. VIII-1234 projektas) <...> pagal kompetenciją teikia šias pastabas ir pasiūlymus:
Nr. VIII-1234 projekto 18 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad „Nacionalinė elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinė sistema yra valstybės informacinė sistema <...>“. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 35 straipsnio 1 dalimi, „Valstybės informacinės sistemos duomenys yra vieši ir per valstybės informacinių sistemų ar registrų sąveiką teikiami susijusiems registrams ir valstybės informacinėms sistemoms, institucijoms, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai ar Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip. Fizinių asmenų asmens duomenys teikiami, vadovaujantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu.” Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos parengtame Aiškinamajame rašte dėl įstatymų projektų Reg. Nr. XIIIP-4059-XIIIP-4077 nurodoma, kad “ E. pristatymo sistemoje <…> užtikrinamas elektroninių siuntų turinio konfidencialumas ir susirašinėjimo slaptumas.“ Šiuo aspektu p ritartina Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2019-11-04 išvadai Nr. XIIIP-4065 „Dėl Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 8, 14, 18, 20, 27, 30, 31, 34, 35 IR 364 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto”, kad yra būtinybė padaryti išimtį dėl minėtos Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo nuostatos ir nustatyti, jog E. pristatymo sistemos duomenys nėra vieši, kadangi E. pristatymo sistema bus naudojama siųsti duomenis, kurie negali būti laikomi viešais ir kai būtina užtikrinti susirašinėjimo konfidencialumą. Atsižvelgiant į tai, siūlytina Įstatymo Nr.
VIII-1234 projekto 18 straipsnio 3 dalį tikslinti, nurodant, kad asmens duomenys, tvarkomi Nacionalinėje elektroninių siuntų pristatymo informacinė sistemoje, nėra vieši. 2. Įstatymo Nr. VIII-1234 projekto 18 straipsnio 4 dalyje numatytas „Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos operatoriaus“ (toliau - Operatorius), tačiau iš Įstatymo Nr. VIII-1234 projekto nėra aišku kokias funkcijas vykdys operatorius asmens duomenų tvarkymo kontekste. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo Nr. VIII-1234 projekto 18 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos valdytoja yra Vyriausybės įgaliota institucija, tvarkytoja – valstybės įmonė Registrų centras”, kyla neaiškumų kokios funkcijos, teisės, pareigos, atsakomybės ir pan. kyla operatoriui tvarkant asmens duomenis. Aiškinamajame rašte nurodyta, kad „ viešojo sektoriaus subjektai, siųsdami per E. pristatymo sistemą, kai elektroninė siunta įteikiama kaip pašto siunta, jos nespausdins, nevokuos (tai padarys E. pristatymo sistemos operatorius).” Atkreipiame dėmesį į tai, kad pagrindinės nuostatos, susijusios su asmens duomenų tvarkymu, nustatytos 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – Reglamentas). Pažymėtina, kad asmens duomenys gali būti tvarkomi tik laikantis su asmens duomenų tvarkymu susijusių principų, įtvirtintų Reglamento 5 straipsnyje ir kai toks asmens duomenų tvarkymas gali būti pagrįstas bent viena teisėta asmens duomenų tvarkymo sąlyga, numatyta Reglamento 6 ir (ar) 9 straipsnyje.
Tuo atveju, jei nėra nė vienos iš Reglamente nurodytos asmens duomenų teisėto tvarkymo sąlygos ir teisėto asmens duomenų tvarkymo tikslo, asmens duomenys negali būti tvarkomi. Pažymėtina, kad duomenų valdytojas, įgyvendindamas atskaitomybės principą , bus atsakingas už tvarkomų asmens duomenų saugumą, todėl svarbu užtikrinti siunčiamų duomenų konfidencialumą, įvertinti tvarkomų asmens duomenų tikslą, proporcingumą, administracinę naštą, rizikas ir pasekmes dėl netinkamo dokumentų tvarkymo. Todėl abejotina, ar siūlomas E. pristatymo sistemos veikimo modelis, kai operatorius vokuos elektronines siuntas, kurios bus įteikiamos kaip pašto siunta, būtų suderinamos su Reglamentu. Manytina, kad sistema turėtų veikti taip, kad tais atvejais, kai elektroninio pristatymo dėžutė asmeniui nesukurta, iš pačios sistemos viešo sektoriaus subjektas gauna atsakymą, kad asmuo neturi elektroninio pristatymo dėžutės, tuomet pats viešojo sektoriaus subjektas turėtų išsiųsti paštu atsakymą, nepasitelkiant trečio asmens, šiuo atveju, operatoriaus. Pritarti iš dalies Žr. pasiūlymą prie 5 Seimo Teisės departamento pasiūlymo. 2. Ryšių reguliavimo tarnyba, 2020-03-13 Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba,
<...>
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 8, 14, 18, 20, 27, 30, 31, 34, 35 ir 364 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4065 ir kitiems įstatymų projektams, susijusiems su Nacionaline elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacine sistema , pagal kompetenciją pastabų ir pasiūlymų neturi. Atsižvelgti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
negauta. 6.
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-4065 ir siūlyti pagrindiniam Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui tobulinti jį pagal Seimo Teisės departamento ir Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos pasiūlymus, kuriems pritarė Komitetas. 7. Balsavimo rezultatai: .pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai:
Rūta Miliūtė . Komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius Ekonomikos komiteto biuro patarėja Irina Jurkšuvienė
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
8, 14, 18, 20, 27, 30, 31, 34, 35 IR 364
N
2020-04-29
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, komiteto pirmininkės pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Rimas Andrikis, Irena Haase, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Irena Šiaulienė, Lauras Stacevičius. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Jurga Janušauskienė, Martyna Civilkienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
„Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą,
informacinė sistemos“ pavadinimas. Atsižvelgiant į teisės aktų glaustumo reikalavimą, bei į tai, jog projekto aiškinamajam rašte bei galiojančiuose Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos nuostatose yra įvestas šios sistemos pavadinimo trumpinys: „E. pristatymo sistema“, siūlytina įstatymo projekto pradžioje įvesti šią santrumpą ir toliau ją vartoti kituose įstatymo projekto straipsniuose. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
4 2.
Projekto 2 straipsnio 4 dalimi siūlomoje įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje dalis nuostatos, reguliuojančios atvejį, kai elektroninio pristatymo dėžutė yra neaktyvi, yra išdėstyta skliaustuose. Pažymime, jog pagal teisės technikos taisykles, savarankiškos teisės normos ir jų dalys teisės aktuose negali ir neturi būti dėstomos skliaustuose, todėl atsisakytina teisinio reguliavimo dėstymo skliaustuose. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
4
dalyje vartojama sąvoka „Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos elektroninio pristatymo dėžutė (toliau – elektroninio pristatymo dėžutė)“, kartu nurodant, jog tokia dėžutė gali būti neaktyvi. Pastebėtina, jog kartu teikiamuose įstatymų projektuose, reg. Nr. XIIIP-4059 – XIIIP – 4077, taip pat kalbama apie „neaktyvią“, arba
„aktyvuotą“ elektroninio pristatymo dėžutę, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog
nei iš analizuojamo įstatymo projekto, nei iš kartu teikiamų įstatymų projektų, nėra aišku kas lemtų vieną ar kitą elektroninio pristatymo dėžutės statusą. Teigtina, jog, atsižvelgiant į teisinio reguliavimo turinį, kurį siūloma nustatyti keičiamame įstatyme ir kartu teikiamuose įstatymų projektuose, reg. Nr. XIIIP-4059 – XIIIP – 4077, toks reguliavimas yra susijęs su asmenų teisėmis, todėl neaktyvios ar aktyvuotos elektroninio pristatymo dėžutės sąvokos turi būti apibrėžtos keičiamame įstatyme. Be to, manytina, jog sąvokos turėtų būti suderintos ir pasirinkta tarpusavyje deranti terminologija: „aktyvi – neaktyvi“ arba „aktyvuota – neaktyvuota“. Pritarti iš dalies Pritartina jog sąvokos turėtų būti suderintos ir pasirinkta tarpusavyje deranti terminologija.
Kita vertus, šio reguliavimo dalykas būtų elektroninio pristatymo dėžutės techninė būsena , kuri automatiniu būdu sukuriama ir aktyvuojama , a smeniui išreiškus pageidavimą ir mygtuko paspaudimu sutikus su elektroninio pristatymo paslaugos naudojimosi taisyklėmis. Asmuo savo teisę turėti elektroninio pristatymo dėžutę įgyvendina savo valia ir aktyviais veiksmais, todėl, manytina, kad, nėra tikslinga tokias techninio pobūdžio detales reglamentuoti įstatyme. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4
pateikimo prioriteto tvarką: „ per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą (jeigu asmens Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos elektroninio pristatymo dėžutė (toliau – elektroninio pristatymo dėžutė) yra neaktyvi, atsakymas į prašymą ar skundą jam siunčiamas per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą, bet įteikiamas kaip pašto siunta), kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, pašto siunta. Kai asmuo yra nurodęs pageidaujamą viešojo administravimo subjekto atsakymo į prašymą ar skundą gavimo būdą ir reikalingus kontaktinius duomenis, viešojo administravimo subjekto atsakymas į prašymą ar skundą jam įteikiamas šiuo būdu.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal nuostatos dėstymo būdą ir remiantis aplinkybe, kad asmens nurodytas pageidaujamas dokumentų gavimo būdas dėstomas prioritetų sąrašo pabaigoje, sudaro prielaidą manyti, jog toks dokumentų įteikimo būdas galimas tik tokiu atveju, kai išnaudoti visi kiti nuostatos pradžioje išvardinti dokumentų įteikimo būdai.
Tačiau įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad „ Asmuo galės išreikšti pageidavimą, kokiu būdu jis nori būti informuojamas, ir viešojo sektoriaus subjektui šis pageidavimas bus privalomas, t. y. jis turės siųsti informaciją tokiu būdu, kokiu asmuo pageidavo. Tačiau jeigu asmuo pageidavimo neišreiškė, siūloma, kad viešojo administravimo subjektui prioritetinis asmens informavimo būdas būtų per E. pristatymo sistemą.“ Šiame kontekste pažymėtina, kad įstatymo turinys turi būti aiškus ne iš jo aiškinamojo rašto turinio, o iš įstatymo teksto, todėl siūlytina nuostatos dėstymą pakeisti taip, kad iš jos turinio būtų aišku, jog dokumentų siuntimo prioritetai taikomi tik tuomet, kai asmuo nėra išreiškęs pageidavimo dėl dokumentų įteikimo būdo, o tais atvejais, kai jis išreikštas – dokumentai įteikiami asmens nurodytu būdu. Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl kartu teikiamų įstatymo projektų, reg. Nr. XIIIP-4059 – XIIIP – 4077, kuriuose taip pat neaiškiai nurodoma dokumentų įteikimo prioriteto eilė. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
siūloma įtvirtinti su Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos (toliau šioje pastaboje - E. pristatymo sistema) apibrėžtimi ir veikimu susijusias teisės normas.
Atkreiptinas dėmesys, jog siūlomas teisinis reguliavimas yra gana fragmentiškas ir stokojantis aiškumo, kai kurių siūlomų įstatymo nuostatų turinį galima suprasti tik iš įstatymo projekto aiškinamojo rašto turinio, todėl teigtina, jog teikiamas reguliavimas turėtų būti papildytas iš esmės, kad įstatymą būtų įmanoma takyti remiantis jo tekstu, o ne įstatymo projekto aiškinamuoju raštu. Šiame kontekste teiktinos šios pastabos:
Pirma, projekto 3 straipsniu siūlomo keisti įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „ Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistema yra valstybės informacinė sistema< ...>“. Atkreiptinas dėmesys, jog Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatoma, kad „Valstybės informacinės sistemos duomenys yra vieši ir per valstybės informacinių sistemų ar registrų sąveiką teikiami susijusiems registrams ir valstybės informacinėms sistemoms, institucijoms, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai ar Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip. Fizinių asmenų asmens duomenys teikiami vadovaujantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu.“ Šiame kontekste pastebėtina, jog E. pristatymo sistema bus naudojama siųsti duomenis, kurie negali būti laikomi viešais ir kai būtina užtikrinti susirašinėjimo konfidencialumą. Todėl teikiamam įstatyme būtina padaryti išimtį dėl minėtos Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo nuostatos ir nustatyti, jog E. pristatymo sistemos duomenys nėra vieši.
Antra, projekto 3 straipsniu siūlomo keisti įstatymo 18 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, jog elektroninio pristatymo paslaugos fiziniams asmenims, kai jie elektronines siuntas siųs viešojo administravimo subjektams per
aptariamas kainodaros nustatymas, kai elektroninio pristatymo paslaugos bus teikiamos atlygintinai. Tačiau pastebėtina, jog iš įstatymo teksto nėra aišku, kokiais atvejais ir kokiems asmenims E. pristatymo sistemos paslaugos bus teikiamos atlygintinai. Pažymėtina, jog paslaugų teikimas atlygintinai ar neatlygintinai yra tiesiogiai susijęs su asmenų teisių ir pareigų apimties reguliavimu, todėl jis negali būti įtvirtintas poįstatyminiame teisės akte, todėl reguliavimą būtina papildyti ir nustatyti kokiais atvejais E. pristatymo sistemos paslaugos bus teikiamo atlygintinai. Trečia, p rojekto 3 straipsniu siūlomo keisti įstatymo 18 straipsnio 4 dalyje minima „ viešojo konkurso būdu atrinkto „Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos operatoriaus“ sąvoka. Atkreiptinas dėmesys, jog ši sąvoka nevartojama daugiau jokiose projekto nuostatose, todėl teigtina, jog jos vartojimas stokoja teisinio aiškumo. Iš projekto teksto nėra aišku: kokias funkcijas vykdys Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos operatorius ir kodėl šio operatoriaus nustatyti įkainiai bus taikomi naudojant Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemą; koks teisinis santykis sies E. pristatymo sistemos tvarkytoją, t. y. V.Į. Registrų centrą ir E. pristatymo sistemos operatorių; koks bus funkcijų pasiskirstymas tarp V.Į.
Registrų centras ir E. pristatymo sistemos operatoriaus; kokio įstatymo nustatyta tvarka ir koks asmuo organizuos ir vykdys viešą konkursą E. pristatymo sistemos operatoriui parinkti; ar E. pristatymo sistemos operatoriaus veikla bus terminuota. Pastebėtina, jog visas šis reguliavimas yra tiesiogiai susijęs su asmenų teisėmis, todėl negali būti įtvirtintas poįstatyminiu teisės aktu. Ketvirta, p rojekto 3 straipsniu siūlomo keisti įstatymo 18 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad k ai asmens elektroninio pristatymo dėžutė yra neaktyvi ir elektroninė siunta jam siunčiama per E. pristatymo sistemą, bet įteikiama kaip pašto siunta, šios paslaugos tarifai nustatomi įtraukiant elektroninio pristatymo paslaugų teikimo E. pristatymo sistemos priemonėmis tarifą, ir viešojo konkurso būdu atrinkto E. pristatymo sistemos operatoriaus pasiūlyme pateiktus įkainius. Pažymėtina, jog nėra aišku, kodėl tuo atveju, jei pristatyti elektroninę siuntą tiesiogiai per E. pristatymo sistemą neįmanoma, į siuntos pristatymo kaštus bus įtrauktas E. pristatymo sistemos tarifas. Pastebėtina, kad tokiu atveju bus formuojama pašto siunta, kurios formavime, anot projekto aiškinamojo rašto, E. pristatymo sistemos tvarkytojas nedalyvaus, todėl kelia abejonių, jog šiuo atveju viešojo administravimo subjektas turės mokėti tam tikrą tarifą E. pristatymo sistemos tvarkytojui, kuris pašto siuntimo formavimo ir siuntimo procese nedalyvaus. Taip pat keltinas klausimas, ar dėl šios dedamosios kainodaros dalies siuntimo paštu paslaugos nebus brangesnės nei pagal dabar veikiančią pašto siuntų pristatymo sistemą, kai pašto siuntos siunčiamos tiesiogiai, nedalyvaujant jokiems tarpininkams ir į kainodarą neįtraukiant tarpininko tarifų.
Be to, svarstytina, ar toks kainodaros formavimas atitinka Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 38 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad „Valstybės informacinės sistemos duomenys neatlygintinai perduodami valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti <...>.“ Pastebėtina, jog iš teikiamo reguliavimo turinio darytina išvada, kad E. pristatymo sistemos tvarkytojas, šiuo atveju viešojo administravimo subjektui tik pateiktų duomenis, kad elektroninio pristatymo dėžutė yra neaktyvi. Penkta, pažymėtina, jog tik iš įstatymo projekto aiškinamojo rašto yra aišku, kad tais atvejais, kai elektroninio pristatymo dėžutė yra neaktyvi, siunčiamą dokumentą spausdins ir į voką dės E. pristatymo sistemos operatorius. Tokiu būdu, pagal neaiškią atrankos sistemą su neaiškiais atrankos kriterijais atrinktas asmuo, kurio darbuotojams nekeliami jokie reikalavimai, turės prieigą prie visų paštu siunčiamų valstybės institucijų, tarp jų ir teismų, dokumentų turinio. Toks reguliavimo pobūdis kelia abejonių dėl jo proporcingumo. Pažymėtina, jog siunčiamų duomenų konfidencialumo užtikrinimas neturėtų būti laikomas atsitiktinumo dalyku, todėl įstatymo tekste turėtų atsirasti tiek E. pristatymo sistemos operatorius, jo darbuotojų, buvusių darbuotojų konfidencialumo pareiga, tiek ir atsakomybės už šios pareigos nesilaikymą pagrindai bei galimos sankcijos. Pritarti iš dalies Pritarti iš dalies pastaboms, išdėstytoms 5 punkto 5 ir 6 pastraipose.
Tuo atveju, jei pristatyti elektroninę siuntą tiesiogiai per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą neįmanoma, į siuntos pristatymo kaštus taip pat turėtų būti įtrauktas Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos tarifas, nes elektroninės siuntos pateikimas spausdinimui vyks per šią sistemą, t.y. reikės integracinių sąsajų su pašto paslaugos teikėjo sistema, kad duomenys būtų perduoti automatiniu būdu. Taigi be tvarkytojo (VĮ RC) išsiųsti siuntos nebus įmanoma. Dėl šių priežasčių į siuntos pristatymo kaštus taip pat būtina įtraukti atitinkamą dalį E. pristatymo sistemos išlaikymo kaštų (sistemos tarifas). Spausdinimo paslauga, popierius yra papildomi kaštai pašto paslaugos teikėjui lyginant su tuo, kai paruoštą siuntą pateikia siuntėjas, todėl natūralu, kad paslaugos kaina bus didesnė dėl objektyvių priežasčių. Pažymėtina, kad E. pristatymo sistemos paskirtis yra operatyvus, sklandus elektroninių siuntų pristatymas, o tuo atveju, kai nėra galimybių pristatyti elektroninės siuntos automatizuotu būdu yra siunčiama popierinė pašto siunta. Apibendrinant yra teikiamos siuntų pristatymo paslaugos, t. y. iš vienos dėžutės išsiųsti siuntą į kitą dėžutę ar nusiųsti tam tikru konkrečiu adresu.
Atsižvelgiant į tai, E. pristatymo sistemos atliekamus veiksmus negalima laikyti duomenų teikimu pagal Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 38 straipsnio 2 dalį, nes siunčiant elektroninę siuntą dalyvauja dvi šalys: siuntėjas ir gavėjas, o VĮ Registrų centras užtikrina tik pačios paslaugos veikimą, tuo tarpu teikiant duomenis pagal šio įstatymo 38 straipsnio 2 dalį tiesiogiai duomenis teikia VĮ Registrų centras, prieš tai gavus konkretaus duomenų gavėjo prašymą ar sudarius duomenų teikimo sutartį, kurioje apibrėžiama duomenų apimtis, gavimo ir teikimo teisinis pagrindas, duomenų naudojimo tikslas. Manytina, kad, kai kituose įstatymuose visos sąlygos ir reikalavimai jau nustatyti, kas užtikrins siuntimo konfidencialumą, slaptumą, atrankos skaidrumą ir kt., netikslinga kartoti (dubliuoti) kituose įstatymuose nustatytų reikalavimų. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
siūloma įtvirtinti tekstiniu būdu surašytas savarankiškas teisės normas. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal teisės technikos taisykles ir Teisėkūros pagrindų įstatymo 13 straipsnio nuostatas: „Į statymą sudaro dalys, skyriai, skirsniai, straipsniai. Įstatymo straipsnį sudaro dalys ir dalių punktai, punktai gali būti skaidomi į papunkčius.“ Taigi nėra numatoma galimybė savarankiškas teisės normas dėstyti surašant jas teksto forma ir šiam tekstui suteikiant straipsnio struktūrinės dalies numerį. Siūlytina straipsnio dalį išskaidyti į keletą savarankiškų straipsnio dalių arbą dalį su punktais, kad šias teisės normas taikant, ar jomis remiantis, būtų galima nurodyti konkretų straipsnio dalies, ar dalies punkto numerį. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2019-11-04 2,3 7.
Svarstytina, ar viešojo administravimo subjektų per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą siunčiami dokumentai neaktyvios elektroninio pristatymo dėžutės atveju neturėtų būti siunčiami kaip registruotoji pašto siunta. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje bei projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 18 straipsnio 4 dalyje po žodžių
„įteikiamas kaip“ įrašyti žodį „registruotoji“. Spręsti pagrindiniam komitetui
Tikslinga suderinti visų projektų nuostatas. Diskutuotina, ar tikslinga nustatyti, kad per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą visos pašto siuntos turi būti registruotos. Tokiu atveju institucijos privalės siųsti tik registruotas siuntas, net jeigu tam nebūtų poreikio, tai kartu padidintų ir institucijų išlaidas . Nenurodžius kokia turi būti pašto siunta, sudaroma galimybė , atsižvelgiant į aplinkybes, pasirinkti, kokią siuntą siųsti – registruotąją ar neregistruotąją. Be abejonės, tam tikra dokumentų rūšis, tame tarpe ir procesiniai dokumentai, atsižvelgiant į jų poveikį asmens teisėms bei pareigoms, asmeniui turi būti siunčiami tokiu būdu, kuris užtikrintų gavimą, t. y. registruotąja pašto siunta. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys
pateiktus derinti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo į statymo Nr. VIII-1234 8, 14, 18, 20, 27, 30, 31, 34, 35 ir 364 straipsni ų pakeitimo į statymo projekt ą (toliau – Į statymo Nr.
VIII-1234 projektas) ir Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo į statymo Nr. VIII-840 7 straipsnio pakeitimo į statymo projekt ą (toliau – Į statymo Nr. VIII-840 projektas), pagal kompetencij ą teikia šias pastabas ir pasi ū lymus:
1Į statymo Nr. VIII-1234 projekto 18 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad „Nacionalin ė elektronini ų siunt ų pristatymo, naudojant pašto tinkl ą , informacin ė sistema yra valstyb ė s informacin ė sistema <...>“. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstyb ė s informacini ų ištekli ų valdymo į statymo 35 straipsnio 1 dalimi, „Valstyb ė s informacin ė s sistemos duomenys yra vieši ir per valstyb ė s informacini ų sistem ų ar registr ų s ą veik ą teikiami susijusiems registrams ir valstyb ė s informacin ė ms sistemoms, institucijoms, jeigu Lietuvos Respublikos į statymai ar Europos S ą jungos teis ė s aktai nenustato kitaip. Fizini ų asmen ų asmens duomenys teikiami, vadovaujantis Asmens duomen ų teisin ė s apsaugos į statymu.”
Pažym ė tina, kad Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos parengtame Aiškinamajame rašte d ė l į statym ų projekt ų Reg. Nr. XIIIP-4059-XIIIP- 4077 nurodoma, kad “E. pristatymo sistemoje <…> užtikrinamas elektronini ų siunt ų turinio konfidencialumas ir susirašin ė jimo slaptumas.“ Šiuo aspektu pritartina Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teis ė s departamento 2019-11-04 išvadai Nr. XIIIP-4065 „D ė l Lietuvos Respublikos viešojo administravimo į statymo Nr.
VIII-1234 8, 14, 18, 20, 27, 30, 31, 34, 35 IR 364 straipsni ų pakeitimo į statymo projekto”, kad yra b ū tinyb ė padaryti išimt į d ė l min ė tos Valstyb ė s informacini ų ištekli ų valdymo į statymo nuostatos ir nustatyti, jog E. pristatymo sistemos duomenys n ė ra vieši, kadangi E. pristatymo sistema bus naudojama si ų sti duomenis, kurie negali b ū ti laikomi viešais ir kai b ū tina užtikrinti susirašin ė jimo konfidencialum ą . Atsižvelgiant į tai, si ū lytina Į statymo Nr. VIII- 1234 projekto 18 straipsnio 3 dal į tikslinti, nurodant, kad asmens duomenys, tvarkomi Nacionalin ė je elektronini ų siunt ų pristatymo informacin ė sistemoje, n ė ra vieši. 2. Į statymo Nr. VIII-1234 projekto 18 straipsnio 4 dalyje numatytas „Nacionalin ė s elektronini ų siunt ų pristatymo, naudojant pašto tinkl ą , informacin ė s sistemos operatoriaus“ (toliau - Operatorius), ta č iau iš Į statymo Nr. VIII-1234 projekto n ė ra aišku kokias funkcijas vykdys operatorius asmens duomen ų tvarkymo kontekste. Atsižvelgiant į tai, kad Į statymo Nr. VIII-1234 projekto 18 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „Nacionalin ė s elektronini ų siunt ų pristatymo, naudojant pašto tinkl ą , informacin ė s sistemos valdytoja yra Vyriausyb ė s į galiota institucija, tvarkytoja – valstyb ė s į mon ė Registr ų centras”, kyla neaiškum ų kokios funkcijos, teis ė s, pareigos, atsakomyb ė s ir pan. kyla operatoriui tvarkant asmens duomenis. Aiškinamajame rašte nurodyta, kad „ viešojo sektoriaus subjektai, si ų sdami per E. pristatymo sistem ą , kai elektronin ė siunta į teikiama kaip pašto siunta, jos nespausdins, nevokuos (tai padarys E. pristatymo sistemos operatorius).” Atkreipiame d ė mes į į tai, kad pagrindin ė s nuostatos, susijusios su asmens duomen ų tvarkymu, nustatytos 2016 m. balandžio 27 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679 d ė l fizini ų asmen ų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir d ė l laisvo toki ų duomen ų jud ė jimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomen ų apsaugos reglamentas) (toliau – Reglamentas). Pažym ė tina, kad asmens duomenys gali b ū ti tvarkomi tik laikantis su asmens duomen ų tvarkymu susijusi ų princip ų , į tvirtint ų Reglamento 5 straipsnyje ir kai toks asmens duomen ų tvarkymas gali b ū ti pagr į stas bent viena teis ė ta asmens duomen ų tvarkymo s ą lyga, numatyta Reglamento 6 ir (ar) 9 straipsnyje. Tuo atveju, jei n ė ra n ė vienos iš Reglamente nurodytos asmens duomen ų teis ė to tvarkymo s ą lygos ir teis ė to asmens duomen ų tvarkymo tikslo, asmens duomenys negali b ū ti tvarkomi. Pažym ė tina, kad duomen ų valdytojas, į gyvendindamas atskaitomyb ė s princip ą , bus atsakingas už tvarkom ų asmens duomen ų saugum ą , tod ė l svarbu užtikrinti siun č iam ų duomen ų konfidencialum ą , į vertinti tvarkom ų asmens duomen ų tiksl ą , proporcingum ą , administracin ę našt ą , rizikas ir pasekmes d ė l netinkamo dokument ų tvarkymo. Tod ė l abejotina, ar si ū lomas E. pristatymo sistemos veikimo modelis, kai operatorius vokuos elektronines siuntas, kurios bus į teikiamos kaip pašto siunta, b ū t ų suderinamos su Reglamentu.
Manytina, kad sistema tur ė t ų veikti taip, kad tais atvejais, kai elektroninio pristatymo d ė žut ė asmeniui nesukurta, iš pa č ios sistemos viešo sektoriaus subjektas gauna atsakym ą , kad asmuo neturi elektroninio pristatymo d ė žut ė s, tuomet pats viešojo sektoriaus subjektas tur
io asmens, šiuo atveju, operatoriaus.<...>
tarnyba 2020-03-13 * Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, atsakydama į Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2020 m. vasario 17 d. raštą Nr. S-2020-801, informuoja, kad Lietuvos Respublikos pašto įstatymo Nr. VIII-1141 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4069, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 8, 14, 18, 20, 27, 30, 31, 34, 35 ir 364 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4065 ir kitiems įstatymų projektams, susijusiems su Nacionaline elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacine sistema , pagal kompetenciją pastabų ir pasiūlymų neturi. Atsižvelgti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
pagrindiniam komitetui įstatymo projektą XIIIP-4065 tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos pastabas, kurioms komitetas pritarė. 6.2. Atkreipti dėmesį, kad Seime svarstomas naujos redakcijos V iešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 pakeitimo įstatymo projektas XIIIP-4142, kurio įsigaliojimo data skiriasi, todėl būtina suderinti abiejų projektų nuostatas tarpusavyje. 7. Balsavimo rezultatai: už –11, prieš – nėra, susilaikė – nėra. 8.
paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras, Rimas Andrikis, Irena Haase, Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Petras Valiūnas. Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Rita Karpavičiūtė
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
8, 14, 18, 20, 27, 30, 31, 34, 35 IR 364
21
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Valentinas Bukauskas, Ričardas Juška, Vytautas Kamblevičius, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Kęstutis Masiulis, Zenonas Streikus, Povilas Urbšys. Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Eglė Jonevičienė, Ieva Lavišienė, Rasa Mačiulytė, Kristina Šimkutė, Juras Taminskas, padėjėja Genovaitė Jasaitienė. Kviestieji asmenys:
Adomas Puidokas, Vidaus reikalų ministerijos Viešojo administravimo ir vietos savivaldos politikos grupės ministerijos vyresnysis patarėjas; Kristina Semėnė, Susisiekimo ministerijos l. e. Tinklų ir tarptautinių ryšių departamento direktoriaus pareigas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo pakeitimuose daug kartų vartojamas „Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinė sistemos“ pavadinimas.
Atsižvelgiant į teisės aktų glaustumo reikalavimą, bei į tai, jog projekto aiškinamajam rašte bei galiojančiuose Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos nuostatose yra įvestas šios sistemos pavadinimo trumpinys: „E. pristatymo sistema“, siūlytina įstatymo projekto pradžioje įvesti šią santrumpą ir toliau ją vartoti kituose įstatymo projekto straipsniuose Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Pakeisti 14 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Asmenys pateikti prašymą ar skundą viešojo administravimo subjektui gali per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą (toliau – E. pristatymo sistema) , kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, paštu, raštu tiesiogiai kreipdamiesi į viešojo administravimo subjektą. Viešojo administravimo subjektas privalo organizuoti savo darbą taip, kad asmenys pateikti prašymą ar skundą asmeniškai galėtų visą darbo dienos laiką, taip pat ir pietų pertraukos metu. Viešojo administravimo subjektas privalo nustatyti ne mažiau kaip 2 papildomas prašymų ir skundų priėmimo valandas per savaitę prieš arba po viešojo administravimo subjekto darbo dienos laiko.“ Santrumpą naudoti visame įstatymo projekte. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje dalis nuostatos, reguliuojančios atvejį, kai elektroninio pristatymo dėžutė yra neaktyvi, yra išdėstyta skliaustuose. Pažymime, jog pagal teisės technikos taisykles, savarankiškos teisės normos ir jų dalys teisės aktuose negali ir neturi būti dėstomos skliaustuose, todėl atsisakytina teisinio reguliavimo dėstymo skliaustuose.
Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 14 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Viešojo administravimo subjekto atsakymai į prašymus ar skundus asmenims, jeigu asmuo nėra nurodęs pageidaujamo viešojo administravimo subjekto atsakymo į prašymą ar skundą gavimo būdo ir (ar) reikalingų kontaktinių duomenų, pateikiami šia prioriteto tvarka: per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę
sistemą, (jeigu asmens Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos elektroninio pristatymo dėžutė (toliau – elektroninio pristatymo dėžutė) yra neaktyvi, atsakymas į prašymą ar skundą jam siunčiamas per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą, bet įteikiamas kaip pašto siunta) kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, pašto siunta. Jeigu asmens E. pristatymo sistemos elektroninio pristatymo dėžutė (toliau – elektroninio pristatymo dėžutė) yra neaktyvi, atsakymas į prašymą ar skundą jam siunčiamas per E. pristatymo sistemą, bet įteikiamas kaip pašto siunta. Kai asmuo yra nurodęs pageidaujamą viešojo administravimo subjekto atsakymo į prašymą ar skundą gavimo būdą ir reikalingus kontaktinius duomenis , viešojo administravimo subjekto atsakymas į prašymą ar skundą jam įteikiamas šiuo būdu. “
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
siūlomoje įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje vartojama sąvoka „Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos elektroninio pristatymo dėžutė (toliau – elektroninio pristatymo dėžutė)“, kartu nurodant, jog tokia dėžutė gali būti neaktyvi. Pastebėtina, jog kartu teikiamuose įstatymų projektuose, reg. Nr.
Nr. XIIIP-4059 – XIIIP – 4077, taip pat kalbama apie „neaktyvią“, arba „aktyvuotą“ elektroninio pristatymo dėžutę, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog nei iš analizuojamo įstatymo projekto, nei iš kartu teikiamų įstatymų projektų, nėra aišku kas lemtų vieną ar kitą elektroninio pristatymo dėžutės statusą. Teigtina, jog, atsižvelgiant į teisinio reguliavimo turinį, kurį siūloma nustatyti keičiamame įstatyme ir kartu teikiamuose įstatymų projektuose, reg. Nr. XIIIP-4059 – XIIIP – 4077, toks reguliavimas yra susijęs su asmenų teisėmis, todėl neaktyvios ar aktyvuotos elektroninio pristatymo dėžutės sąvokos turi būti apibrėžtos keičiamame įstatyme. Be to, manytina, jog sąvokos turėtų būti suderintos ir pasirinkta tarpusavyje deranti terminologija: „aktyvi – neaktyvi“ arba „aktyvuota – neaktyvuota“. Pritarti iš dalies Argumentai:
Pritarti Teisės departamento pastabai, kad sąvokos turėtų būti suderintos ir pasirinkta tarpusavyje deranti terminologija. Nepritarti pastabai, kad elektroninio pristatymo dėžutės būsenos apibrėžimas turėtų būti reglamentuojamas įstatymu, nes reguliavimo dalykas būtų elektroninio pristatymo dėžutės techninė būsena. Manytina, kad asmeniui išreiškus pageidavimą ir mygtuko paspaudimu sutikus su elektroninio pristatymo paslaugos naudojimosi taisyklėmis, elektroninio pristatymo dėžutė automatiniu būdu sukuriama ir aktyvuojama. Pažymėtina, kad asmuo savo teisę turėti elektroninio pristatymo dėžutę įgyvendina savo valia ir aktyviais veiksmais, todėl nėra tikslinga tokias techninio pobūdžio detales reglamentuoti įstatymu. Pasiūlymas:
departamento pastabos Nr. 2
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4 4.
Projekto
siūlomojo įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti viešojo administravimo subjektų atsakymų į skundus pateikimo prioriteto tvarką: „ per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą (jeigu asmens Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos elektroninio pristatymo dėžutė (toliau – elektroninio pristatymo dėžutė) yra neaktyvi, atsakymas į prašymą ar skundą jam siunčiamas per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą, bet įteikiamas kaip pašto siunta), kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, pašto siunta. Kai asmuo yra nurodęs pageidaujamą viešojo administravimo subjekto atsakymo į prašymą ar skundą gavimo būdą ir reikalingus kontaktinius duomenis, viešojo administravimo subjekto atsakymas į prašymą ar skundą jam įteikiamas šiuo būdu.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal nuostatos dėstymo būdą ir remiantis aplinkybe, kad asmens nurodytas pageidaujamas dokumentų gavimo būdas dėstomas prioritetų sąrašo pabaigoje, sudaro prielaidą manyti, jog toks dokumentų įteikimo būdas galimas tik tokiu atveju, kai išnaudoti visi kiti nuostatos pradžioje išvardinti dokumentų įteikimo būdai. Tačiau įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad „ Asmuo galės išreikšti pageidavimą, kokiu būdu jis nori būti informuojamas, ir viešojo sektoriaus subjektui šis pageidavimas bus privalomas, t. y. jis turės siųsti informaciją tokiu būdu, kokiu asmuo pageidavo.
Tačiau jeigu asmuo pageidavimo neišreiškė, siūloma, kad viešojo administravimo subjektui prioritetinis asmens informavimo būdas būtų per E. pristatymo sistemą.“ Šiame kontekste pažymėtina, kad įstatymo turinys turi būti aiškus ne iš jo aiškinamojo rašto turinio, o iš įstatymo teksto, todėl siūlytina nuostatos dėstymą pakeisti taip, kad iš jos turinio būtų aišku, jog dokumentų siuntimo prioritetai taikomi tik tuomet, kai asmuo nėra išreiškęs pageidavimo dėl dokumentų įteikimo būdo, o tais atvejais, kai jis išreikštas
Pasiūlymas:
departamento pastabos Nr. 2
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
siūloma įtvirtinti su Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos (toliau šioje pastaboje - E. pristatymo sistema) apibrėžtimi ir veikimu susijusias teisės normas. Atkreiptinas dėmesys, jog siūlomas teisinis reguliavimas yra gana fragmentiškas ir stokojantis aiškumo, kai kurių siūlomų įstatymo nuostatų turinį galima suprasti tik iš įstatymo projekto aiškinamojo rašto turinio, todėl teigtina, jog teikiamas reguliavimas turėtų būti papildytas iš esmės, kad įstatymą būtų įmanoma takyti remiantis jo tekstu, o ne įstatymo projekto aiškinamuoju raštu.
Šiame kontekste teiktinos šios pastabos: Pirma, projekto 3 straipsniu siūlomo keisti įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „ Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistema yra valstybės informacinė sistema <...>“. Atkreiptinas dėmesys, jog Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatoma, kad „Valstybės informacinės sistemos duomenys yra vieši ir per valstybės informacinių sistemų ar registrų sąveiką teikiami susijusiems registrams ir valstybės informacinėms sistemoms, institucijoms, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai ar Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip. Fizinių asmenų asmens duomenys teikiami vadovaujantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu.“ Šiame kontekste pastebėtina, jog E. pristatymo sistema bus naudojama siųsti duomenis, kurie negali būti laikomi viešais ir kai būtina užtikrinti susirašinėjimo konfidencialumą. Todėl teikiamam įstatyme būtina padaryti išimtį dėl minėtos Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo nuostatos ir nustatyti, jog E. pristatymo sistemos duomenys nėra vieši. Antra, projekto 3 straipsniu siūlomo keisti įstatymo 18 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, jog elektroninio pristatymo paslaugos fiziniams asmenims, kai jie elektronines siuntas siųs viešojo administravimo subjektams per E. pristatymo sistemą, bus teikiamo neatlygintinai. Toliau šioje nuostatoje aptariamas kainodaros nustatymas, kai elektroninio pristatymo paslaugos bus teikiamos atlygintinai.
Tačiau pastebėtina, jog iš įstatymo teksto nėra aišku, kokiais atvejais ir kokiems asmenims E. pristatymo sistemos paslaugos bus teikiamos atlygintinai. Pažymėtina, jog paslaugų teikimas atlygintinai ar neatlygintinai yra tiesiogiai susijęs su asmenų teisių ir pareigų apimties reguliavimu, todėl jis negali būti įtvirtintas poįstatyminiame teisės akte, todėl reguliavimą būtina papildyti ir nustatyti kokiais atvejais E. pristatymo sistemos paslaugos bus teikiamo atlygintinai. Trečia, p rojekto 3 straipsniu siūlomo keisti įstatymo 18 straipsnio 4 dalyje minima „ viešojo konkurso būdu atrinkto „Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos operatoriaus“ sąvoka. Atkreiptinas dėmesys, jog ši sąvoka nevartojama daugiau jokiose projekto nuostatose, todėl teigtina, jog jos vartojimas stokoja teisinio aiškumo. Iš projekto teksto nėra aišku: kokias funkcijas vykdys Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos operatorius ir kodėl šio operatoriaus nustatyti įkainiai bus taikomi naudojant Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemą; koks teisinis santykis sies E. pristatymo sistemos tvarkytoją, t. y. V.Į. Registrų centrą ir E. pristatymo sistemos operatorių; koks bus funkcijų pasiskirstymas tarp V.Į. Registrų centras ir E. pristatymo sistemos operatoriaus; kokio įstatymo nustatyta tvarka ir koks asmuo organizuos ir vykdys viešą konkursą E. pristatymo sistemos operatoriui parinkti; ar E. pristatymo sistemos operatoriaus veikla bus terminuota. Pastebėtina, jog visas šis reguliavimas yra tiesiogiai susijęs su asmenų teisėmis, todėl negali būti įtvirtintas poįstatyminiu teisės aktu. Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
Pakeisti 18 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„18 straipsnis. Informacinių ir elektroninių ryšių technologijų
naudojimas viešajam administravimui
1Viešojo administravimo subjektai, atlikdami jiems pavestas funkcijas,
parengtus oficialius elektroninius dokumentus siunčia ir gauna per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę
sistemą. Kai viešojo administravimo subjektas steigia, kuria ar modernizuoja registrus ar valstybės informacines sistemas, jis privalo užtikrinti oficialių elektroninių dokumentų siuntimą ir gavimą per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę
sistemą. 2. Viešojo administravimo subjektai, atlikdami jiems pavestas funkcijas, parengtais oficialiais elektroniniais dokumentais ir informacija tarpusavyje gali keistis kitais būdais, tik jeigu tokią keitimosi oficialiais elektroniniais dokumentais ir informacija tarp valstybės informacinių sistemų ir (ar) registrų funkciją užtikrina jų sąveika. Viešojo administravimo subjektai gali sudaryti galimybę asmenims parengti ir (ar) pateikti elektroninius dokumentus per viešojo administravimo subjektų sukurtas kitas specialias elektronines savitarnos priemones. 3. Nacionalinė elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinė E. pristatymo sistema yra valstybės informacinė sistema . , kurios Jos nuostatus tvirtina Vyriausybė. Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės E. pristatymo sistemos valdytoja yra Vyriausybės įgaliota institucija, tvarkytojai – valstybės įmonė Registrų centras ir pašto paslaugos teikėjas (teikėjai), pristatantis (pristatantys) pašto siuntas, atspausdintas iš E. pristatymo sistemos.
Elektroninio pristatymo paslaugų teikimo Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės E. pristatymo sistemos priemonėmis taisykles tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. E. pristatymo sistemos duomenys, įskaitant fizinių asmenų asmens duomenis, nėra vieši. 4. Elektroninio pristatymo paslaugos fiziniams asmenims, kai jie elektronines siuntas per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę E. pristatymo sistemą siunčia viešojo administravimo subjektams, teikiamos neatlygintinai. Visais kitais atvejais, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis, Kai elektroninio pristatymo paslaugos Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės E. pristatymo sistemos priemonėmis teikiamos atlygintinai. 5. Kai elektroninio pristatymo paslaugos E. pristatymo sistemos priemonėmis teikiamos atlygintinai, elektroninio pristatymo paslaugų teikimo Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės E. pristatymo sistemos priemonėmis tarifai neturi viršyti būtinų ir pagrįstų sąnaudų, patirtų teikiant šias paslaugas. Elektroninio pristatymo paslaugų teikimo Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės E. pristatymo sistemos priemonėmis tarifus tvirtina Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės E. pristatymo sistemos valdytojas. Elektroninio pristatymo paslaugų teikimo Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės E. pristatymo sistemos priemonėmis tarifai peržiūrimi ne rečiau kaip kas dvejus metus dveji metai . 6.
elektroninio pristatymo dėžutė yra neaktyvi ir elektroninė siunta jam siunčiama per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę E. pristatymo sistemą, bet pašto paslaugos teikėjas šią siuntą įteikia ma kaip pašto siuntą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos pašto įstatymu. Nustatant šios paslaugos tarifus įtraukiami elektroninio pristatymo paslaugų teikimo Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės E. pristatymo sistemos priemonėmis tarifas ir valstybės įmonės Registrų centro viešojo konkurso būdu atrinkto (atrinktų) Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos operatoriaus pašto paslaugų teikėjo (teikėjų) pasiūlyme (pasiūlymuose) pateikti įkainiai. 7. Viešojo administravimo subjektai, įgyvendindami jiems pavestas funkcijas , kitas informacines technologijas naudoja įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.“
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2019-11-043 Ketvirta, p rojekto 3 straipsniu siūlomo keisti įstatymo 18 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad k ai asmens elektroninio pristatymo dėžutė yra neaktyvi ir elektroninė siunta jam siunčiama per E. pristatymo sistemą, bet įteikiama kaip pašto siunta, šios paslaugos tarifai nustatomi įtraukiant elektroninio pristatymo paslaugų teikimo E. pristatymo sistemos priemonėmis tarifą, ir viešojo konkurso būdu atrinkto E. pristatymo sistemos operatoriaus pasiūlyme pateiktus įkainius. Pažymėtina, jog nėra aišku, kodėl tuo atveju, jei pristatyti elektroninę siuntą tiesiogiai per E. pristatymo sistemą neįmanoma, į siuntos pristatymo kaštus bus įtrauktas E. pristatymo sistemos tarifas.
Pastebėtina, kad tokiu atveju bus formuojama pašto siunta, kurios formavime, anot projekto aiškinamojo rašto, E. pristatymo sistemos tvarkytojas nedalyvaus, todėl kelia abejonių, jog šiuo atveju viešojo administravimo subjektas turės mokėti tam tikrą tarifą E. pristatymo sistemos tvarkytojui, kuris pašto siuntimo formavimo ir siuntimo procese nedalyvaus. Taip pat keltinas klausimas, ar dėl šios dedamosios kainodaros dalies siuntimo paštu paslaugos nebus brangesnės nei pagal dabar veikiančią pašto siuntų pristatymo sistemą, kai pašto siuntos siunčiamos tiesiogiai, nedalyvaujant jokiems tarpininkams ir į kainodarą neįtraukiant tarpininko tarifų. Be to, svarstytina, ar toks kainodaros formavimas atitinka Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 38 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad „Valstybės informacinės sistemos duomenys neatlygintinai perduodami valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti <...>.“ Pastebėtina, jog iš teikiamo reguliavimo turinio darytina išvada, kad E. pristatymo sistemos tvarkytojas, šiuo atveju viešojo administravimo subjektui tik pateiktų duomenis, kad elektroninio pristatymo dėžutė yra neaktyvi. Nepritarti Argumentai:
Tuo atveju, jei pristatyti elektroninę siuntą tiesiogiai per E. pristatymo sistemą neįmanoma, į siuntos pristatymo kaštus taip pat bus įtrauktas E. pristatymo sistemos tarifas, nes elektroninės siuntos pateikimas spausdinimui vyks per šią sistemą, t.y. reikės integracinių sąsajų su pašto paslaugos teikėjo sistema, kad duomenys būtų perduoti automatiniu būdu. Taigi be tvarkytojo išsiųsti siuntos nebus įmanoma. Dėl šių priežasčių į siuntos pristatymo kaštus taip pat būtina įtraukti atitinkamą dalį E. pristatymo sistemos išlaikymo kaštų (sistemos tarifas).
Apibendrinant yra teikiamos siuntų pristatymo paslaugos, t. y. iš vienos dėžutės išsiųsti siuntą į kitą dėžutę ar nusiųsti tam tikru konkrečiu adresu. Atsižvelgiant į tai, E. pristatymo sistemos atliekamus veiksmus negalima laikyti duomenų teikimu pagal Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 38 straipsnio 2 dalį. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-11-043 Penkta, pažymėtina, jog tik iš įstatymo projekto aiškinamojo rašto yra aišku, kad tais atvejais, kai elektroninio pristatymo dėžutė yra neaktyvi, siunčiamą dokumentą spausdins ir į voką dės E. pristatymo sistemos operatorius. Tokiu būdu, pagal neaiškią atrankos sistemą su neaiškiais atrankos kriterijais atrinktas asmuo, kurio darbuotojams nekeliami jokie reikalavimai, turės prieigą prie visų paštu siunčiamų valstybės institucijų, tarp jų ir teismų, dokumentų turinio. Toks reguliavimo pobūdis kelia abejonių dėl jo proporcingumo. Pažymėtina, jog siunčiamų duomenų konfidencialumo užtikrinimas neturėtų būti laikomas atsitiktinumo dalyku, todėl įstatymo tekste turėtų atsirasti tiek E. pristatymo sistemos operatorius, jo darbuotojų, buvusių darbuotojų konfidencialumo pareiga, tiek ir atsakomybės už šios pareigos nesilaikymą pagrindai bei galimos sankcijos. Pritarti iš dalies Argumentai:
Pritarti pastabai ir papildyti projektą nuostatomis, kas ir kaip atrinks pašto paslaugos teikėją, kuris paslaugas teiks pagal Pašto įstatymą. Atranka bus vykdoma pagal Viešųjų pirkimų įstatymą viešojo konkurso būdu, tai darys E. pristatymo sistemos tvarkytojas. Kitoms pastaboms nepritarti, kadangi manytina, kad kituose įstatymuose visos sąlygos ir reikalavimai jau nustatyti, kas užtikrins siuntimo konfidencialumą, slaptumą, atrankos skaidrumą ir kt., todėl netikslinga kartoti (dubliuoti) kituose įstatymuose nustatytų reikalavimų. Pasiūlymas:
Žr.
Pasiūlymas: Žr. Komiteto pasiūlymą prie Teisės departamento pastabos Nr. 5. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
dalyje siūloma įtvirtinti tekstiniu būdu surašytas savarankiškas teisės normas. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal teisės technikos taisykles ir Teisėkūros pagrindų įstatymo 13 straipsnio nuostatas: „Į statymą sudaro dalys, skyriai, skirsniai, straipsniai. Įstatymo straipsnį sudaro dalys ir dalių punktai, punktai gali būti skaidomi į papunkčius.“ Taigi nėra numatoma galimybė savarankiškas teisės normas dėstyti surašant jas teksto forma ir šiam tekstui suteikiant straipsnio struktūrinės dalies numerį. Siūlytina straipsnio dalį išskaidyti į keletą savarankiškų straipsnio dalių arbą dalį su punktais, kad šias teisės normas taikant, ar jomis remiantis, būtų galima nurodyti konkretų straipsnio dalies, ar dalies punkto numerį. Pritarti Pasiūlymas:
Žr. Komiteto pasiūlymą prie Teisės departamento pastabos Nr. 5. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą siunčiami dokumentai neaktyvios elektroninio pristatymo dėžutės atveju neturėtų būti siunčiami kaip registruotoji pašto siunta. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje bei projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 18 straipsnio 4 dalyje po žodžių „įteikiamas kaip“ įrašyti žodį „registruotoji“. Nepritarti Argumentai: įstatymo projektu siekiama sukurti teisines prielaidas, kad visas viešojo administravimo subjektų susirašinėjimas su asmenimis pirmiausia būtų vykdomas elektroninių ryšių priemonėmis, o jeigu asmuo jomis nesinaudoja (elektroninio pristatymo dėžutė yra neaktyvi), elektroninė siunta būtų atspausdinta ir pristatyta kaip pašto siunta (procesinių dokumentų įteikimo atveju – registruotoji pašto siunta).
Tokiu būdu siekiama taupyti valstybės biudžeto lėšas. Įstatymo projekte nenurodžius, kokią siuntą – registruotąją ar neregistruotąją viešojo administravimo subjektai neaktyvios elektroninio pristatymo dėžutės atveju, siųstų asmenims, sudaroma galimybė viešojo administravimo subjektui, atsižvelgiant į aplinkybes, pasirikti, kokią siuntą siųsti – registruotąją ar neregistruotąją. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija 2020-03-123 <...> Inspekcija, išnagrinėjusi Jūsų pateiktus derinti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 8, 14, 18, 20, 27, 30, 31, 34, 35 ir 364 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą(toliau – Įstatymo Nr. VIII-1234 projektas) ir Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo Nr. VIII-840 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Įstatymo Nr. VIII-840 projektas), pagal kompetenciją teikia šias pastabas ir pasiūlymus:
straipsnio 3 dalyje numatyta, kad „Nacionalinė elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinė sistema yra valstybės informacinė sistema <...>“.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 35 straipsnio 1 dalimi, „Valstybės informacinės sistemos duomenys yra vieši ir per valstybės informacinių sistemų ar registrų sąveiką teikiami susijusiems registrams ir valstybės informacinėms sistemoms, institucijoms, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai ar Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip. Fizinių asmenų asmens duomenys teikiami, vadovaujantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu.” Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos parengtame Aiškinamajame rašte dėl įstatymų projektų Reg. Nr. XIIIP-4059-XIIIP- 4077 nurodoma, kad “E. pristatymo sistemoje <…> užtikrinamas elektroninių siuntų turinio konfidencialumas ir susirašinėjimo slaptumas.“ Šiuo aspektu pritartina Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2019-11-04 išvadai Nr. XIIIP-4065 „Dėl Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 8, 14, 18, 20, 27, 30, 31, 34, 35 IR 364 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto”, kad yra būtinybė padaryti išimtį dėl minėtos Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo nuostatos ir nustatyti, jog E. pristatymo sistemos duomenys nėra vieši, kadangi E. pristatymo sistema bus naudojama siųsti duomenis, kurie negali būti laikomi viešais ir kai būtina užtikrinti susirašinėjimo konfidencialumą. Atsižvelgiant į tai, siūlytina Įstatymo Nr. VIII- 1234 projekto 18 straipsnio 3 dalį tikslinti, nurodant, kad asmens duomenys, tvarkomi Nacionalinėje elektroninių siuntų pristatymo informacinė sistemoje, nėra vieši. Pritarti Pasiūlymas:
Žr. Komiteto pasiūlymą prie Teisės departamento pastabos Nr. 5. 2. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija
2Įstatymo Nr.
Įstatymo Nr. VIII-1234 projekto 18 straipsnio
pašto tinklą, informacinės sistemos operatoriaus“ (toliau - Operatorius), tačiau iš Įstatymo Nr. VIII-1234 projekto nėra aišku kokias funkcijas vykdys operatorius asmens duomenų tvarkymo kontekste. Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo Nr. VIII-1234 projekto 18 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad
„Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo,
naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos valdytoja yra Vyriausybės įgaliota institucija, tvarkytoja – valstybės įmonė Registrų centras”, kyla neaiškumų kokios funkcijos, teisės, pareigos, atsakomybės ir pan. kyla operatoriui tvarkant asmens duomenis. Aiškinamajame rašte nurodyta, kad „ viešojo sektoriaus subjektai, siųsdami per E. pristatymo sistemą, kai elektroninė siunta įteikiama kaip pašto siunta, jos nespausdins, nevokuos (tai padarys E. pristatymo sistemos operatorius).” Atkreipiame dėmesį į tai, kad pagrindinės nuostatos, susijusios su asmens duomenų tvarkymu, nustatytos 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – Reglamentas). Pažymėtina, kad asmens duomenys gali būti tvarkomi tik laikantis su asmens duomenų tvarkymu susijusių principų, įtvirtintų Reglamento 5 straipsnyje ir kai toks asmens duomenų tvarkymas gali būti pagrįstas bent viena teisėta asmens duomenų tvarkymo sąlyga, numatyta Reglamento 6 ir (ar) 9 straipsnyje. Tuo atveju, jei nėra nė vienos iš Reglamente nurodytos asmens duomenų teisėto tvarkymo sąlygos ir teisėto asmens duomenų tvarkymo tikslo, asmens duomenys negali būti tvarkomi.
Pažymėtina, kad duomenų valdytojas, įgyvendindamas atskaitomybės principą , bus atsakingas už tvarkomų asmens duomenų saugumą, todėl svarbu užtikrinti siunčiamų duomenų konfidencialumą, įvertinti tvarkomų asmens duomenų tikslą, proporcingumą, administracinę naštą, rizikas ir pasekmes dėl netinkamo dokumentų tvarkymo. Todėl abejotina, ar siūlomas E. pristatymo sistemos veikimo modelis, kai operatorius vokuos elektronines siuntas, kurios bus įteikiamos kaip pašto siunta, būtų suderinamos su Reglamentu. Manytina, kad sistema turėtų veikti taip, kad tais atvejais, kai elektroninio pristatymo dėžutė asmeniui nesukurta, iš pačios sistemos viešo sektoriaus subjektas gauna atsakymą, kad asmuo neturi elektroninio pristatymo dėžutės, tuomet pats viešojo sektoriaus subjektas turėtų išsiųsti paštu atsakymą, nepasitelkiant trečio asmens, šiuo atveju, operatoriaus.<...> Pritarti iš dalies Argumentai:
Pritarti šioms pastaboms ir patikslinti įstatymo projektą: vietoj
„operatoriaus“ naudoti sąvoką „pašto paslaugos teikėjas“. Taip pat
papildyti nuostata, kad pašto paslaugos teikėjas yra E. siuntų pristatymo informacinės sistemos duomenų tvarkytojas. Nepritarti likusioms pastaboms pažymint, kad pašto paslaugos teikėjas yra E. siuntų pristatymo informacinės sistemos tvarkytojas ir asmens duomenų tvarkytojas. Detalesnės jo teisės ir pareigos yra numatytos Nacionalinės elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinės sistemos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu Nr. 914, 10 punkte. Pašto paslaugos teikėjui bus taikomi Lietuvos Respublikos pašto įstatyme numatyti pašto siuntų turinio konfidencialumo užtikrinimo reikalavimai.
E. siuntų pristatymo informacinės sistemos tvarkytojas VĮ Registrų centras pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą organizuodamas procedūras nustatys atitinkamas sąlygas ir reikalavimus pašto paslaugos teikėjui (taip pat ir jo darbuotojams), tokiu būdu užtikrindamas siunčiamų duomenų konfidencialumą. Atsižvelgiant į tai, kad pašto paslaugos teikėjas yra laikomas duomenų tvarkytoju, duomenų tvarkytojo atliekamam asmens duomenų tvarkymui yra taikomas
Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) 28 straipsnis, bet ne Reglamento 6 ir 9 straipsnių nuostatos. E. siuntų pristatymo informacinės sistemos tvarkytojas VĮ Registrų centras pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą organizuodamas procedūras nustatys atitinkamas sąlygas ir reikalavimus pašto paslaugos teikėjui (taip pat ir jo darbuotojams), tokiu būdu užtikrindamas siunčiamų duomenų konfidencialumą. Kai elektroninės siuntos bus siunčiamos E. siuntų pristatymo informacine sistema ir gavėjo e. pristatymo dėžutė bus neaktyvi, siunta bus spausdinama ir vokuojama automatiniu būdu. Pasiūlymas:
Žr. Komiteto pasiūlymą prie Teisės departamento pastabos Nr. 5. 3. Ryšių reguliavimo tarnyba 2020-03-13 * Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, atsakydama į Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2020 m. vasario 17 d. raštą Nr. S-2020-801 , informuoja, kad Lietuvos Respublikos pašto įstatymo Nr. VIII-1141 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4069, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 8, 14, 18, 20, 27, 30, 31, 34, 35 ir364 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr.
XIIIP-4065 ir kitiems įstatymų projektams, susijusiems su Nacionaline elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacine sistema , pagal kompetenciją pastabų ir pasiūlymų neturi. Atsižvelgti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Ekonomikos komitetas 2020-04-29 * Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-4065 ir siūlyti pagrindiniam Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui tobulinti jį pagal Seimo Teisės departamento ir Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos pasiūlymus, kuriems pritarė Komitetas. Pritarti
teisėtvarkos komitetas 2020-04-29 * Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos pastabas, kurioms komitetas pritarė. 6.2. Atkreipti dėmesį, kad Seime svarstomas naujos redakcijos V iešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 pakeitimo įstatymo projektas
projektų nuostatas tarpusavyje. Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
: pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-4065
(2) ir Komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Valentinas Bukauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIIIP-4065(2), jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkė (Parašas) Guoda Burokienė Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Ieva Lavišienė, tel. 239 6363