Kaimo reikalų komitetas
2019-11-06
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas, Komiteto nariai: Juozas Baublys, Petras Čimbaras, Alfredas Stasys Nausėda, Rasa Petrauskienė, Algimantas Salamakinas; Komiteto biuro vedėjas Romaldas Abugelis, Komiteto biuro patarėjai: Augustė Matulevičienė, komiteto biuro padėjėja – Gintarė Rimeisienė. Kviestieji asmenys: Žemės ūkio viceministras – Petras Narkevičius, Žemės ūkio ministerijos Finansų ir biudžeto departamento direktorė – Regina Mininienė, Aplinkos ministerijos kancleris – Arminas Mockevičius, Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos politikos įgyvendinimo koordinavimo grupės vyr. specialistė – Aušra Palubinskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-22 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
teršimą įstatymo naujos redakcijos (toliau – keičiamo įstatymo) 4 priede vartojamos sąvokos „kombinuota (popierinė) pakuotė“, „kombinuota (kita) pakuotė“, kurios yra svarbios apmokestinant konkrečiu tarifu, tačiau kurių nėra apibrėžtų nei keičiamame įstatyme, nei kituose keičiamo įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje minimuose įstatymuose, siūlytina šias sąvokas apibrėžti keičiamo įstatymo 2 straipsnyje. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-22215 2.
Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje vartojama sąvoka „nekintamoje buvimo vietoje“, kurios turinys nėra aiškus, tačiau svarbus norint tiksliai apibrėžti stacionarų taršos šaltinį. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina atskleisti šios sąvokos turinį, kaip tai yra padaryta galiojančio Mokesčio už aplinkos teršimą 2 straipsnio 21 dalyje, arba ją apibrėžti. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-2229
nuoseklumo, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje nurodytų leidimų trumpinį siūlytina perkelti į šio straipsnio 5 dalies nuostatas, o šiose projekto nuostatose vietoj formuluotės „taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime ar Taršos leidime“ vartoti trumpinį „leidime“. Pritarti
18
įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje nurodytų įstatymų pavadinimai turėtų būti dėstomi abėcėlės tvarka. Be to, šiose projekto nuostatose formuluotė „(toliau
4,93 1,1
formuluotė „vandens telkinius“, siūlytina atitinkamai patikslinti keičiamo įstatymo
6,21
6Svarstytina,
ar keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte vartojamos sąvokos
„transporto priemonės registracijos laikotarpis“ nevertėtų keisti sąvoka
„mokestinės lengvatos laikotarpis“ arba „transporto priemonės naudojimo
laikotarpis“.
Atitinkama pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 4 dalimi nuo 2028 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1 punktui. Pritarti
3
įstatymo 6 straipsnio 3 dalies nuostata, kad mokesčio mokėtojai ,,per trečiuosius asmenis išveža iš Lietuvos Respublikos teritorijos gaminius ir
(ar) pripildytas pakuotes“, nėra pakankamai aiški. Neaišku, ar tretieji asmenys turėtų patys išvežti minėtus gaminius ir pakuotes, ar jie galėtų tik organizuoti išvežimą, ar minėta nuostata apimtų abu atvejus. Svarstytina, ar šios nuostatos nereikėtų patikslinti. Atitinkama pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 4 dalimi nuo 2028 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 daliai. Pritarti
4
įstatymo 6 straipsnio 4 dalies nuostata ,,mokesčio mokėtojai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi turėti dokumentus, patvirtinančius gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties įvykdymą“ nėra pakankamai aiški. Konstitucinis Teismas 1996 m. spalio 6 d. nutarime pažymėjo, kad ,,Vyriausybės nustatyta tvarka“ reiškia tam tikrų procedūrų nustatymą. Tuo atveju, jeigu buvo turimas tikslas nustatyti, kad mokesčio mokėtojai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos tvarka privalėtų gauti ar parengti atitinkamus dokumentus, tai projekto nuostatą reikėtų patikslinti. Atitinkama pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 4 dalimi nuo 2028 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio keičiamo įstatymo
5,6 9.
Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina patikslinti keičiamo įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje vartojamą sąvoką ,,dokumentus, įrodančius, kad buvo deginamas biokuras“, nurodant konkrečius dokumentus arba teisės aktus, kuriuose šie dokumentai yra įvardinti. Analogiška pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 6 straipsnio 6 daliai bei projekto 2 straipsnio 4 dalimi nuo 2028 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio keičiamo įstatymo 6 straipsnio 5 ir 6 dalims. Pritarti
6,9 6,37
aiškus, keičiamo įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje vartomos formuluotės „aplinkos ministro nustatytą surinkimo ir daugkartinio naudojimo užduotį“ turinys. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 31 dalį bei Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 12 dalį pakuočių atliekų sutvarkymo, kuris savo turiniu apima ir pakuočių atliekų surinkimą ir naudojimą, užduotis nustato Vyriausybė. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Atitinkama pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 7 punktui bei projekto 2 straipsnio 4 dalimi nuo 2028 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio keičiamo įstatymo 6 straipsnio 6 daliai. Pritarti
4
įstatymo 6 straipsnio 8 dalies 4 punkte po skaičiaus „2017“ įrašytinas trumpinys „m.“. Atitinkama pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 4 dalimi nuo 2028 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio keičiamo įstatymo 6 straipsnio
4
įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje po žodžio „išskyrus“ įrašytini žodžiai „šio
3 5,6 13.
Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 5 ir 6 punktuose kaip perteklinių nevertėtų atsisakyti formuluočių „kuris mažinamas proporcingai įvykdytai gaminių/pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties daliai“, nes apie tai kalbama keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje. Pritarti
keičiamo įstatymo tekste gana dažnai įvardinama Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, siūlytina keičiamo įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje sukurti šios institucijos trumpinį, kurį atitinkamai vartoti keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje ir 7 dalies 8 punkte bei 11 straipsnio 3 dalyje. Pritarti
3
įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 3 punkte prieš žodį „Įstatymo“ įrašytinas žodis „šio“. Pritarti
5
įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad mokesčio už aplinkos teršimą deklaracijų formas ir jų pildymo taisykles tvirtina Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerija ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Atsižvelgiant į tai, kad teisės aktą, kuriuo būtų tvirtinamos aukščiau minėtos taisyklės, priimtų ne aukščiau nurodytos institucijos, bet jų vadovai, keičiamo įstatymo nuostatas reikėtų patikslinti. Be to, po žodžio „pildymo“ įrašytina formuluotė „ir pateikimo“. Pritarti
71
yra logiškai pagrįstos, nes apskaičiuojant mokestį už nuslėptą taršą, teršalų kiekį reikėtų dauginti iš dviejų koeficientų - 1,5 ir 2. Pritarti
10,11 1,2 18.
Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina patikslinti keičiamo įstatymo 10 straipsnyje bei
„Vyriausybės/Aplinkos ministerijos“ arba formuluote „šios institucijos“. Pritarti
konsultacijas ir informaciją mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir deklaravimo klausimais mokesčio mokėtojui teikia Vyriausybės įgaliota institucija jos nustatyta tvarka. Pastebėtina, kad šio projekto lydinčiajame Mokesčių administravimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad analogiškas konsultacijas teikia tik Aplinkos ministerijos įgaliota institucija. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina suderinti šias projektų nuostatas. Pritarti
1
teisinio aiškumo, tikslintina keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje esanti formuluotė „vadovaudamasi šio Įstatymo ir Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis tiek, kiek nenumatyta šiuo Įstatymu ir kitais įstatymais“, nes ji nėra aiški. Pritarti
4
pranešimo dėl mokestinio patikrinimo išsiuntimo būdo (pavyzdžiui, elektroniniu paštu, registruotu laišku ar pan.). Pritarti
3,
suvienodinti keičiamame įstatyme vartojamas formuluotes, siūlytina keičiamo įstatymo 3, 4 ir 7 priedų pavadinimuose prieš žodį „TARIFAI“ įrašyti žodžius „UŽ APLINKOS TERŠIMĄ“. Pritarti
priedas 23.
Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina keičiamo įstatymo 5 priedo grafoje „Tarifas, Eur/t (už pakilimo ir nusileidimo ciklą)“ formuluotę „už pakilimo ir nusileidimo ciklą“ dėstyti be skliaustų prieš tai įrašant žodį „arba“. Atitinkama pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 5 dalimi nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio keičiamo įstatymo 5 priedui. Pritarti
priedas6
teisinio aiškumo, siūlytina keičiamo įstatymo 5 priedo 6 punkte vartojamą sąvoką „Kitos oro transporto priemonės“ patikslinti. Be to, siekiant įstatyme vartojamų formuluočių suderinamumo, šio priedo 5 punkte vietoj žodžių
„gabenti/pervežti“ reikėtų įrašyti žodį „pervežti“ Atitinkama pastaba
taikytina ir projekto 2 straipsnio 5 dalimi nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio keičiamo įstatymo 5 priedui. Pritarti
priedas
juos dėstyti viena dalimi. Be to, svarstytina, ar 2 šio priedo punkte po žodžio „mechanizmai“ nereikėtų įrašyti formuluotės „kuriuose įrengtas vidaus degimo variklis“. Neatsižvelgus į šią pastabą, svarstytina, ar šio priedo 3 punkte neturėtų būti įvardinti ir ne keliais judantys mechanizmai. Pritarti
2
straipsnio 2 dalyje nurodytų subjektų, kurie priimtų įstatymą įgyvendinančius teisės aktus, sąrašą reikėtų papildyti, nurodant, kad įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus taip pat priima aplinkos ministras,
1
straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog projektas įsigaliotų 2020 m. sausio 1 d.
Projekto 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog dalis įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų turi būti priimta iki 2020 m. sausio 1 d., o likusi dalis – iki
įgyvendinimo, projekto 2 straipsnio 2 dalyje nustatytas pavedimas institucijoms priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus turėtų būti įvykdytas ir šie aktai priimti iki projekto 2 straipsnio 1 dalyje nurodytos datos. Pritarti
1
straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2, 4 ir
straipsnio 4 ir 5 dalyse yra dėstomos keičiamo įstatymo 6 straipsnio ir 5 priedo naujos redakcijos, kurios įsigaliotų atitinkamai 2028 m. sausio 1 d. ir 2025 m. sausio 1 d. Pagal projektu nustatytą įstatymo normų įsigaliojimą, projekto 2 straipsnio 4 ir 5 dalys įsigaliotų nuo jų oficialaus paskelbimo, t. y. anksčiau nei pats nauja redakcija dėstomas įstatymas. Manytina, kad šių normų ankstesnis įsigaliojimas yra netikslingas, atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto 2 straipsnio 1 dalyje išbraukti formuluotę „4 ir 5“ kaip perteklinę. Pritarti
1
straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog projektas įsigaliotų 2020 m. sausio 1 d. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog mokestis už aplinkos teršimą sumokamas ir mokesčio už aplinkos teršimą deklaracijos pateikiamos ne vėliau kaip pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio vasario 15 dienos. Analogiška nuostata yra ir dabar galiojančiame Mokesčio už aplinkos teršimo įstatyme.
Atsižvelgiant į tai, projektas pildytinas nuostatomis, kuriose būtų nurodyta kokio mokestinio laikotarpio mokesčiams apskaičiuoti bei deklaruoti būtų taikomas šis įstatymas, bei pereinamojo laikotarpio nuostatomis, kuriose būtų aptarta, kurio įstatymo nuostatos (galiojusio iki
vadovautis mokesčių mokėtojai, kurie 2020 m. vasario 15 d. turės pateikti mokesčio už aplinkos teršimą deklaracijas bei sumokėti priklausantį mokestį. Pritarti
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos žemės ūkio taryba, 2019-10-22 Lietuvos žemės ūkio tarybą nepritaria Aplinkos ministerijos parengtam ir pateiktam svarstyti Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimo projektui. Šiame projekte numatoma, kad žemdirbiai privalės mokėti mokestį už aplinkos teršimą iš mobilių šaltinių, kurio tarifas yra 5 eurai už 1 toną dyzelino. Esame įsitikinę, kad tokio mokesčio įvedimas niekaip neskatins investuoti į mažiau taršią žemės ūkio techniką, nes kuo mažiau traktoriai išmeta kietųjų dalelių ir azoto oksidų, tuo daugiau degalų sunaudoja tam pačiam darbui atlikti. Kiekvienas ūkininkas gali patvirtinti, kad senieji traktoriai, kuriuose nėra nei SCR (selekcinės katalitinės redukcijos), nei EGR (išmetamųjų dujų recirkuliacijos) sistemų, nei kietųjų dalelių filtrų, kuro naudoja mažiau. Tuo pačiu mažiau į atmosferą išmetą anglies dvideginio, kuris yra įvardijamas, kaip pagrindinis teršalas skatinantis klimato kaitą. Akivaizdu, kad tokio mokesčio įvedimas nieko bendro su aplinkosauga ir taršos mažinimu neturi. Atvirkščiai – tai bus paskata įsigyti mažiau kuro naudojančius bet taršius senus traktorius.
Iš kitos pusės žemdirbiams, investavusiems į moderniausius ir beveik aplinkos neteršiančius traktorius sunku bus paaiškinti, kodėl jie turi mokėti tokį patį ar net didesnį mokestį, nei tie, kurie dirba senais taršiais traktoriais. Pritarti
rinkos institutas, 2019-10-30 Manome, kad skuboti, neišdiskutuoti su visuomene pakeitimai didins gyventojų, šalies verslo ir užsienio investuotojų nepasitikėjimą valstybe. Dėl to raginame: ·Nekeisti galiojančių mokesčių įstatymų su 2020‐ųjų biudžetu, skirti daugiau laiko pasiūlymų analizei, poveikio vertinimui, alternatyvių sprendimų paieškoms ir diskusijai su visuomene, o rengiant mokesčių įstatymų pakeitimus remtis tikslingumo, efektyvumo ir proporcingumo principais. ·Svarstyti atsisakyti išimties, leidžiančios keisti mokesčių įstatymus kartu su biudžetu. Toks žingsnis užtikrins mokestinės politikos tęstinumą, padidins mokestinės aplinkos stabilumą, gerins veiklos sąlygas gyventojams ir verslui, didins teisėkūros kokybę, skatins atsakingiau planuoti viešuosius finansus, laikytis fiskalinės drausmės ir prisiimtų įsipareigojimų. Pritarti
institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 2019-11-04 MATĮ projekto 11 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad ginčai dėl mokesčio u ž aplinkos teršimą apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo nagrinėjami vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka.
Taigi, MATĮ projekte nenumatyta ikiteisminė ginčų dėl šio mokesčio nagrinėjimo procedūra, todėl ginčai dėl mokesčio būtų nagrinėjami tiesiogiai tik administraciniuose teismuose. <...> Pažymėtina, kad ikiteismine tvarka Mokestinių ginčų komisijoje yra nagrinėjami ginčai dėl MAĮ
mokesčių), tačiau ginčams dėl mokesčio už aplinkos teršimą ikiteisminė tvarka nenustatyta, nors mokestis už aplinkos teršimą yra vienas iš MAĮ 13 straipsny je nurodytų mokesčių. <...> Vadinasi, teisinis reguliavimas, kuriuo nustatyta nuo mokesčio priklausanti skirtinga ginčų nagrinėjimo tvarka, nėra nuoseklus, logiškas ir sistemiškas. <...> Remiantis tuo, kas išdėstyta, siūlome pakeisti MATĮ projekto 11 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Ginčai dėl mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo privaloma ikiteismine tvarka nagrinėjam i Mokestinių ginčų komisijoje prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, o Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimai gali būti skundžiami teismui.“
teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys J. Razma (2019-10-22)2 1,2 Pasiūlymas: Pakeisti
1 ir 2 dalis ir jas išdėstyti taip:
„1. Šis Įstatymas, išskyrus šio straipsnio
2, 4 ir 5 dalį, įsigalioja 2020 2021 m. sausio 1 d. 2.
įgaliotos institucijos iki 2020 2021 m. birželio 30 d. priima šio Įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, išskyrus konsultacijų ir informacijos teikimo mokesčio už aplinkos teršimą klausimais tvarkos aprašą, kurį priima iki 2020 2021 sausio 1 d.“
Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XIIIP-4033) atmesti, atsižvelgiant į žemdirbių savivaldos organizacijų ir socialinių partnerių pasiūlymus. 7. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0, susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Algimantas Salamakinas. Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas Komiteto biuro patarėja Augustė Matulevičienė
Biudžeto ir finansų komitetas
2019-12-18 Nr. 109-P-56 Vilnius Komiteto posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Valius Ąžuolas, Kęstutis Glaveckas, Andrius Palionis, Rasa Budbergytė, Viktoras Rinkevičius, Vida Ačienė, Gintarė Skaistė, Juozas Varžgalys, Mykolas Majauskas, Algirdas Butkevičius. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: patarėjai Dalia Mudėnienė, Jolanta Žaltkauskienė, vyr. specialistė Agnė Gedraitytė, Jolanta Dzikaitė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė, Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-221 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dėstomos Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo naujos redakcijos (toliau – keičiamo įstatymo) 4 priede vartojamos sąvokos „kombinuota (popierinė) pakuotė“, „kombinuota (kita) pakuotė“, kurios yra svarbios apmokestinant konkrečiu tarifu, tačiau kurių nėra apibrėžtų nei keičiamame įstatyme, nei kituose keičiamo įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje minimuose įstatymuose, siūlytina šias sąvokas apibrėžti keičiamo įstatymo 2 straipsnyje. Pritarti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
15
įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje vartojama sąvoka „nekintamoje buvimo vietoje“, kurios turinys nėra aiškus, tačiau svarbus norint tiksliai apibrėžti stacionarų taršos šaltinį.
Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina atskleisti šios sąvokos turinį, kaip tai yra padaryta galiojančio Mokesčio už aplinkos teršimą 2 straipsnio 21 dalyje, arba ją apibrėžti. Pritarti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5
nuoseklumo, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje nurodytų leidimų trumpinį siūlytina perkelti į šio straipsnio 5 dalies nuostatas, o šiose projekto nuostatose vietoj formuluotės „taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime ar Taršos leidime“ vartoti trumpinį „leidime“. Pritarti. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
18
įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje nurodytų įstatymų pavadinimai turėtų būti dėstomi abėcėlės tvarka. Be to, šiose projekto nuostatose formuluotė „(toliau
vartojamas sutrumpintas įstatymo pavadinimas ir be nurodyto trumpinio. Pritarti. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
9311
formuluotė „vandens telkinius“, siūlytina atitinkamai patikslinti keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 punktą ir 9 straipsnio 3 dalies 1 punktą. Pritarti. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2214
6Svarstytina,
ar keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte vartojamos sąvokos
„transporto priemonės registracijos laikotarpis“ nevertėtų keisti sąvoka
„mokestinės lengvatos laikotarpis“ arba „transporto priemonės naudojimo
laikotarpis“. Atitinkama pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 4 dalimi nuo 2028 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1 punktui. Pritarti. 7.
7Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
234
įstatymo 6 straipsnio 3 dalies nuostata, kad mokesčio mokėtojai ,,per trečiuosius asmenis išveža iš Lietuvos Respublikos teritorijos gaminius ir
(ar) pripildytas pakuotes“, nėra pakankamai aiški. Neaišku, ar tretieji asmenys turėtų patys išvežti minėtus gaminius ir pakuotes, ar jie galėtų tik organizuoti išvežimą, ar minėta nuostata apimtų abu atvejus. Svarstytina, ar šios nuostatos nereikėtų patikslinti. Atitinkama pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 4 dalimi nuo 2028 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 daliai. Nepritarti. Aplinkos ministerijos komentaras:
Tokia formuluotė yra dabartiniame įstatyme, todėl siūlome nekeisti. Ši nuostata nusako prekių išvežimą (čia kalbama apie paties mokesčio mokėtojo prekių išvežimą iš Lietuvos arba kito ūkio subjekto, įsigytų iš mokesčio mokėtojo, prekių išvežimą iš Lietuvos). Šioje dalyje nekalbama apie logistikos paslaugas teikiančias įmones. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
244
mokėtojai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi turėti dokumentus, patvirtinančius gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties įvykdymą“ nėra pakankamai aiški. Konstitucinis Teismas 1996 m. spalio 6 d. nutarime pažymėjo, kad ,,Vyriausybės nustatyta tvarka“ reiškia tam tikrų procedūrų nustatymą. Tuo atveju, jeigu buvo turimas tikslas nustatyti, kad mokesčio mokėtojai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos tvarka privalėtų gauti ar parengti atitinkamus dokumentus, tai projekto nuostatą reikėtų patikslinti. Atitinkama pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 4 dalimi nuo 2028 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 daliai. Pritarti. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2564 9.
Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina patikslinti keičiamo įstatymo
deginamas biokuras“, nurodant konkrečius dokumentus arba teisės aktus, kuriuose šie dokumentai yra įvardinti. Analogiška pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 6 straipsnio 6 daliai bei projekto 2 straipsnio 4 dalimi nuo 2028 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio keičiamo įstatymo 6 straipsnio 5 ir 6 dalims. Nepritarti. Aplinkos ministerijos komentaras:
Dokumentai, patvirtinantys biokuro įsigijimą ir naudojimą bus detaliau nurodyti poįstatyminiuose (įgyvendinančiuose) teisės aktuose, dabar tai numatyta mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos apraše. Biokuro įsigijimo dokumentai (PVM sąskaitos faktūros, sąskaitos faktūros, pirkimo pardavimo sutartys), kai biokuras įsigyjamas. Kai naudojamas biokuras, susidarantis gamybos procese, kaip šalutinis produktas, kuris pagal savo kilmę priskiriamas biokurui (medžio atliekos, atraižos, pjuvenos, drožlės ir pan.) medienos granulės, mediniai padėklai, dėžės, ar kitos iš medžio pagamintos ir neapdorotos dažais ar kitomis cheminėmis medžiagomis dalys, pakuotė ir pan. Kaip vienas iš svarstytinų variantų –įvardyti dokumentus įvedant naują sąvoką. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
926374
aiškus, keičiamo įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje vartomos formuluotės „aplinkos ministro nustatytą surinkimo ir daugkartinio naudojimo užduotį“ turinys. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 31 dalį bei Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 12 dalį pakuočių atliekų sutvarkymo, kuris savo turiniu apima ir pakuočių atliekų surinkimą ir naudojimą, užduotis nustato Vyriausybė. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos.
Atitinkama pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 7 punktui bei projekto 2 straipsnio 4 dalimi nuo 2028 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio keičiamo įstatymo 6 straipsnio 6 daliai. Nepritarti. Aplinkos ministerijos komentaras: Kalbama apie surinkimo ir daugkartinio naudojimo užduotis, kurios yra ne tas pats kas pakuočių sutvarkymo užduotys, kurias tvirtina LRV. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2844
„2017“ įrašytinas trumpinys „m.“. Atitinkama
pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 4 dalimi nuo 2028 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio keičiamo įstatymo 6 straipsnio 8 dalies 4 punktui. Pritarti. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje po žodžio „išskyrus“ įrašytini žodžiai „šio Įstatymo“. Pritarti. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
356
punktuose kaip perteklinių nevertėtų atsisakyti formuluočių „kuris mažinamas proporcingai įvykdytai gaminių/pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties daliai“, nes apie tai kalbama keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje. Nepritarti. Aplinkos ministerijos komentaras:
apie mokesčio apskaičiavimą, o 6 str. kalbama apie mokesčio lengvatas. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1145738
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, siūlytina keičiamo įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje sukurti šios institucijos trumpinį, kurį atitinkamai vartoti keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje ir 7 dalies 8 punkte bei 11 straipsnio 3 dalyje. Nepritarti. Aplinkos ministerijos komentaras:
Valstybinė mokesčių inspekcija projekte minima tik 3 kartus. 15.
15Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
33
„Įstatymo“ įrašytinas žodis „šio“. Pritarti
16Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5
mokesčio už aplinkos teršimą deklaracijų formas ir jų pildymo taisykles tvirtina Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerija ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Atsižvelgiant į tai, kad teisės aktą, kuriuo būtų tvirtinamos aukščiau minėtos taisyklės, priimtų ne aukščiau nurodytos institucijos, bet jų vadovai, keičiamo įstatymo nuostatas reikėtų patikslinti. Be to, po žodžio „pildymo“ įrašytina formuluotė „ir pateikimo“. Nepritarti. Deklaracijų pateikimas nustatomas kitu VMI teisės aktu
17Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
71
dalies 1 punkto nuostatos yra logiškai pagrįstos, nes apskaičiuojant mokestį už nuslėptą taršą, teršalų kiekį reikėtų dauginti iš dviejų koeficientų - 1,5 ir 2. Pritarti. 18. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1112
keičiamo įstatymo 10 straipsnyje bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalyse esantį žodį „jos“ keisti atitinkamai formuluote „Vyriausybės/Aplinkos ministerijos“ arba formuluote „šios institucijos“. Pritarti. 19. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
keičiamo įstatymo 10 straipsnyje numatyta, jog konsultacijas ir informaciją mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir deklaravimo klausimais mokesčio mokėtojui teikia Vyriausybės įgaliota institucija jos nustatyta tvarka. Pastebėtina, kad šio projekto lydinčiajame Mokesčių administravimo įstatymo
Aplinkos ministerijos įgaliota institucija.
Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina suderinti šias projektų nuostatas. Pritarti. 20. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-22111
įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje esanti formuluotė „vadovaudamasi šio Įstatymo ir Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis tiek, kiek nenumatyta šiuo Įstatymu ir kitais įstatymais“, nes ji nėra aiški. Nepritarti. Aplinkos ministerijos komentaras: Mokestinį patikrinimą atlieka Aplinkos ministerijos įgaliota institucija jos nustatyta tvarka vadovaudamasi šio Įstatymo nuostatomis ir Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis tiek, kiek nenumatyta šiuo Įstatymu ir kitais įstatymais. 21. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
būdo (pavyzdžiui, elektroniniu paštu, registruotu laišku ar pan.). Pritarti. 22. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-22
priedai
vartojamas formuluotes, siūlytina keičiamo įstatymo 3, 4 ir 7 priedų pavadinimuose prieš žodį „TARIFAI“ įrašyti žodžius „UŽ APLINKOS TERŠIMĄ“. Pritarti. 23. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
priedas25
įstatymo 5 priedo grafoje „Tarifas, Eur/t (už pakilimo ir nusileidimo ciklą)“ formuluotę „už pakilimo ir nusileidimo ciklą“ dėstyti be skliaustų prieš tai įrašant žodį „arba“. Atitinkama pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 5 dalimi nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio keičiamo įstatymo 5 priedui. Pritarti. 24. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-225 priedas 24.
Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina keičiamo įstatymo 5 priedo 6 punkte vartojamą sąvoką „Kitos oro transporto priemonės“ patikslinti. Be to, siekiant įstatyme vartojamų formuluočių suderinamumo, šio priedo 5 punkte vietoj žodžių „gabenti/pervežti“ reikėtų įrašyti žodį
„pervežti“ Atitinkama pastaba taikytina ir projekto 2
straipsnio 5 dalimi nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio keičiamo įstatymo 5 priedui. Pritarti. 25. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
priedas
„kuriuose įrengtas vidaus degimo variklis“. Neatsižvelgus į šią pastabą,
svarstytina, ar šio priedo 3 punkte neturėtų būti įvardinti ir ne keliais judantys mechanizmai. Pritarti iš dalies. Aplinkos ministerijos komentaras: Dėl dėstymo viena dalimi galima būtų atsižvelgti, jei ne keliais judantiems mechanizmams numatyta išimtis dėl 1,2 koeficiento netaikymo. Nepritarti siūlymui po „mechanizmai“ įrašyti „kuriuose įrengtas vidaus degimo variklis“, nes tai jau nurodyta „Ne keliais judančio mechanizmo apibrėžime“ Įstatymo 1 str., kuriuo keičiama 2 str. 7 dalis. 26. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
į keičiamo įstatymo 9 straipsnio nuostatas, projekto 2 straipsnio 2 dalyje nurodytų subjektų, kurie priimtų įstatymą įgyvendinančius teisės aktus, sąrašą reikėtų papildyti, nurodant, kad įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus taip pat priima aplinkos ministras, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos vadovas. Pritarti. 27. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
12
27Projekto 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta,
jog projektas įsigaliotų 2020 m. sausio 1 d.
Projekto 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog dalis įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų turi būti priimta iki 2020 m. sausio 1 d., o likusi dalis – iki 2020 m. birželio 30 d. Siekiant teisėkūros sistemiškumo principo įgyvendinimo, projekto 2 straipsnio 2 dalyje nustatytas pavedimas institucijoms priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus turėtų būti įvykdytas ir šie aktai priimti iki projekto 2 straipsnio 1 dalyje nurodytos datos. Pritarti. 28. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2, 4 ir 5 dalis, įsigalioja 2020 m. sausio
dėstomos keičiamo įstatymo 6 straipsnio ir 5 priedo naujos redakcijos, kurios įsigaliotų atitinkamai 2028 m. sausio 1 d. ir 2025 m. sausio 1 d. Pagal projektu nustatytą įstatymo normų įsigaliojimą, projekto 2 straipsnio 4 ir 5 dalys įsigaliotų nuo jų oficialaus paskelbimo, t. y. anksčiau nei pats nauja redakcija dėstomas įstatymas. Manytina, kad šių normų ankstesnis įsigaliojimas yra netikslingas, atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto 2 straipsnio 1 dalyje išbraukti formuluotę „4 ir 5“ kaip perteklinę. Pritarti. 29. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
dalyje nurodyta, jog projektas įsigaliotų 2020 m. sausio 1 d. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog mokestis už aplinkos teršimą sumokamas ir mokesčio už aplinkos teršimą deklaracijos pateikiamos ne vėliau kaip pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio vasario 15 dienos. Analogiška nuostata yra ir dabar galiojančiame Mokesčio už aplinkos teršimo įstatyme.
Atsižvelgiant į tai, projektas pildytinas nuostatomis, kuriose būtų nurodyta kokio mokestinio laikotarpio mokesčiams apskaičiuoti bei deklaruoti būtų taikomas šis įstatymas, bei pereinamojo laikotarpio nuostatomis, kuriose būtų aptarta, kurio įstatymo nuostatos (galiojusio iki 2019 m. gruodžio 31 d. ar galiosiančio nuo 2020 m. sausio 1 d.) turėtų vadovautis mokesčių mokėtojai, kurie 2020 m. vasario 15 d. turės pateikti mokesčio už aplinkos teršimą deklaracijas bei sumokėti priklausantį mokestį. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos žemės ūkio taryba, 2019-10-21 Nr. 2019-1021/01 Lietuvos žemės ūkio taryba nepritaria Aplinkos ministerijos parengtam ir pateiktam svarstyti Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimo projektui. Šiame projekte numatoma, kad žemdirbiai privalės mokėti mokestį už aplinkos teršimą iš mobilių šaltinių, kurio tarifas yra 5 eurai už 1 toną dyzelino. Esame įsitikinę, kad tokio mokesčio įvedimas niekaip neskatins investuoti į mažiau taršią žemės ūkio techniką, nes kuo mažiau traktoriai išmeta kietųjų dalelių ir azoto oksidų, tuo daugiau degalų sunaudoja tam pačiam darbui atlikti. Kiekvienas ūkininkas gali patvirtinti, kad senieji traktoriai, kuriuose nėra nei SCR (selekcinės katalitinės redukcijos), nei EGR (išmetamųjų dujų recirkuliacijos) sistemų, nei kietųjų dalelių filtrų, kuro naudoja mažiau. Tuo pačiu mažiau į atmosferą išmetą anglies dvideginio, kuris yra įvardijamas, kaip pagrindinis teršalas skatinantis klimato kaitą. Akivaizdu, kad tokio mokesčio įvedimas nieko bendro su aplinkosauga ir taršos mažinimu neturi. Atvirkščiai – tai bus paskata įsigyti mažiau kuro naudojančius bet taršius senus traktorius.
Iš kitos pusės žemdirbiams, investavusiems į moderniausius ir beveik aplinkos neteršiančius traktorius sunku bus paaiškinti, kodėl jie turi mokėti tokį patį ar net didesnį mokestį, nei tie, kurie dirba senais taršiais traktoriais. Pritarti iš dalies. Aplinkos ministerijos komentaras: Naujiems ir efektyviems traktoriams, kurie į aplinką išmeta mažiau teršalų dėl variklio konstrukcinių ypatumu numatyta taikyti tarifą mažinantį koeficientą, kuris daugiau nei per pusę sumažina mokamo mokesčio dydį. Atsižvelgus į tai, kad per koeficientą yra jau įvertintas mažesnis išmetamų teršalų kiekis, todėl nepagrįstas teiginys, kad nebus skatinama įsigyti naujus modernius traktorius, o bus įsigyjami seni taršesni mažiau degalų naudojantys traktoriai. Pagal MATĮ projekto 6 priedą žemdirbiai investuojantys į modernius ir mažai teršiančius traktorius mokės per pusę mažesnį mokestį. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad žemės ūkio veikloje naudojamus ne keliais judančius mechanizmus siūloma apmokestinti registruojant ar keičiantis savininkui/valdytojui , kai kiti ne keliais judantys mechanizmai būtų apmokestinami per sunaudojamus degalus taikant 10 Eur/t tarifą
2VšĮ Lietuvos laisvosios rinkos institutas,
2019-10-30 Atviras laiškas Dėl su 2020 m. biudžetu siūlomų mokesčių pakeitimų Manome, kad skuboti, neišdiskutuoti su visuomene pakeitimai didins gyventojų, šalies verslo ir užsienio investuotojų nepasitikėjimą valstybe. Dėl to raginame: *Nekeisti galiojančių mokesčių įstatymų su 2020‐ųjų biudžetu, skirti daugiau laiko pasiūlymų analizei, poveikio vertinimui, alternatyvių sprendimų paieškoms ir diskusijai su visuomene, o rengiant mokesčių įstatymų pakeitimus remtis tikslingumo, efektyvumo ir proporcingumo principais. *Svarstyti atsisakyti išimties, leidžiančios keisti mokesčių įstatymus kartu su biudžetu.
Toks žingsnis užtikrins mokestinės politikos tęstinumą, padidins mokestinės aplinkos stabilumą, gerins veiklos sąlygas gyventojams ir verslui, didins teisėkūros kokybę, skatins atsakingiau planuoti viešuosius finansus, laikytis fiskalinės drausmės ir prisiimtų įsipareigojimų. *Siekiant subalansuoto biudžeto siūlome peržiūrėti valstybės išlaidas, didinti jų efektyvumą įvertinti alternatyvius finansavimo šaltinius. Valstybės valdymo, švietimo, sveikatos apsaugos sektorių reformos, viešųjų pirkimų skaidrumo ir konkurencingumo didinimas, valstybės investicijų išlaidų peržiūra leistų surinkti papildomas biudžeto pajamas nedidinant mokesčių ir nenukrypstant nuo 2019 m. įsigaliojusios mokesčių reformos tikslų. Nepritarti. . MATĮ projektas buvo parengtas ir pateiktas derinimui dar 2018 m. sausio mėnesį. Pastabos ir siūlymai diskutuoti organizuotuose pasitarimuose su suinteresuotomis institucijomis ir į visus pasiūlymus į kuriuos buvo galima atsižvelgti dėl pateiktų argumentų ir pagrindimo buvo atsižvelgta. Be to, tai prieštarauja išvadai teiktais dėl Seimo nario Jurgio Razmos pasiūlymo nukelti šio Įstatymo įsigaliojimą į 2021 m,, argumentuojant, kad šis Projektas priimamas su biudžetu
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Joniškio rajono savivaldybės meras, 2019-11-21 (g-2019-9536)
Seime užregistruotas Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr.
VIII-1183 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-4033 projektas (toliau – Projektas), kuriuo nustatomi mokesčio už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis tarifai: 2020 m. – 15 eurų /t; 22021 m .– 30 eurų /t; 2022 m. – 50 eurų /t mokestis, t. y. ženkliai padidintas, palyginti su 2019 metams nustatytu 5 Eur/t mokesčiu. Pagal Mechaninio biologinio apdorojimo gamyklą (toliau – MBA) eksploatuojančio operatorius pateikus dokumentus dėl įrenginių operavimo paslaugos kainos perskaičiavimo, taip pat numatoma padidinti įkainį ir yra skaičiuojama, kad MBA įrenginio operavimo kaina didės iki 19,65 Eur/t be PVM. Po mechaninio biologinio apdorojimo likusios atliekos tolimesniam apdorojimui perduodamos į UAB „Fortum Klaipėda“ deginimo įrenginius ir nuo 2020 m. atliekų deginimo, įskaitant transportavimą, įkainis taip pat didinamas – 2020 m. 49 Eur/t komunalinėms atliekoms ir 69 Eur/t gamybinėms atliekoms (šiuo metu 38,5 Eur/t). Numatyta teikti Seimui svarstyti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 pakeitimo įstatymo projektą, kuriame numatyta taikyti nustatytą regioninę kainą, kas taip pat didina atliekų sutvarkymo tarifą. Įvertinus padidėjusį mokestį už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis bei didėjančius paslaugų įkainius, padidėjęs atliekų priėmimo ir apdorojimo įkainis didina vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuo 25 iki 40 proc. Informuojame, kad toks žymus ir staigus vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą mokesčio padidėjimas neabejotinai sukels daugumos gyventojų pasipiktinimą, todėl manome, kad būtų tikslinga šį mokestį didinti palaipsniui, taip gyventojai patirtų mažesnę mokestinę naštą bei palaipsniui būtų pereinama prie mokesčių už atliekų surinkimą didinimo. Apsispręsti pagrindiniame komitete. 2.
Respublikos Vyriausybės, 2019-10-31 Nr. Nr. 5–589(1.1) (g-2019-8878; g-2019-8932) Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Mokestinių ginčų komisija) įvertinusi Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4033 (toliau – MATĮ projektas), turi pasiūlymų dėl šiame projekte siūlomo ginčų nagrinėjimo teisinio reguliavimo. MATĮ projekto 11 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad ginčai dėl mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo nagrinėjami vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka. Taigi, MATĮ projekte nenumatyta ikiteisminė ginčų dėl šio mokesčio nagrinėjimo procedūra, todėl ginčai dėl mokesčio būtų nagrinėjami tiesiogiai tik administraciniuose teismuose. Pagal esamą teisinį reguliavimą ikiteisminė mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarka yra įteisinta Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 (toliau – MAĮ) IX skyriuje
„Mokesčių administratoriaus sprendimų apskundimas. Mokestiniai ginčai“, o
ikiteisminė ginčus dėl mokesčių nagrinėjanti institucija yra Mokestinių ginčų komisija. Pažymėtina, kad ikiteismine tvarka Mokestinių ginčų komisijoje yra nagrinėjami ginčai dėl MAĮ 13 str. nurodytų mokesčių (pridėtinės vertės, pelno, gyventojų pajamų ir kitų mokesčių), tačiau ginčams dėl mokesčio už aplinkos teršimą ikiteisminė tvarka nenustatyta, nors mokestis už aplinkos teršimą yra vienas iš MAĮ 13 straipsnyje nurodytų mokesčių. Taigi, ginčams dėl vienų mokesčių ikiteisminė jų nagrinėjimo tvarka įteisinta, o ginčams dėl kitų mokesčių (mokestis už aplinkos teršimą) nebūtų įteisinta.
Mokesčių mokėtojas, nesutikdamas su jam apskaičiuotais, pvz., pelno mokesčiu ir mokesčiu už aplinkos teršimą, savo teises turi ginti skirtinga tvarka, nes ginčas dėl pelno mokesčio būtų nagrinėjamas ikiteismine tvarka Mokestinių ginčų komisijoje, o ginčas dėl mokesčio už aplinkos teršimą Mokestinių ginčų komisijoje nebūtų nagrinėjamas. Vadinasi, teisinis reguliavimas, kuriuo nustatyta nuo mokesčio priklausanti skirtinga ginčų nagrinėjimo tvarka, nėra nuoseklus, logiškas ir sistemiškas. Atsižvelgdami į tai, kad siūlome nustatyti ginčų dėl mokesčio už aplinkos teršimą privalomą ikiteisminį nagrinėjimą Mokestinių ginčų komisijoje. Tokiu teisiniu reguliavimu būtų nustatyta ta pati, kaip ir kitų MAĮ 13 straipsnyje nurodytų mokesčių, ginčų dėl mokesčio už aplinkos teršimą nagrinėjimo tvarka, būtų mažinamas ir taip šiuo metu didelis administracinių teismų darbo krūvis, nes 59 procentai Mokestinių ginčų komisijos sprendimų nėra skundžiami teismui, be to, asmuo turėtų galimybę greičiau, jau ikiteisminėje ginčus nagrinėjančioje institucijoje, apginti savo teises. Remiantis tuo, kas išdėstyta, siūlome pakeisti MATĮ projekto 11 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Ginčai dėl mokesčio už aplinkos teršimą
apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo privaloma ikiteismine tvarka nagrinėjami Mokestinių ginčų komisijoje prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, o Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimai gali būti skundžiami teismui.“ Nepritarti. Siūlymui neprieštaraujama, tačiau jo įgyvendinimą reikia apsvarstyti iš esmės, t.y. pirmiausia reikėtų peržiūrėti Mokesčių administravimo įstatymo nuostatas, įteisinant aplinkosauginių mokesčių ikiteisminį ginčų nagrinėjimą, taip pat įvertinti, ar dėl šio pakeitimo, neatsirastų papildomų kaštų Mokestinių ginčų komisijai. 3.
Respublikos Vyriausybės, 2019-11-21 Nr. 5–633(1.1) (g-2019-9549) Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės dėl Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIIP-4033 siūlomo ginčų nagrinėjimo teisinio reguliavimo pasiūlė nustatyti ginčų dėl mokesčio už aplinkos teršimą privalomą ikiteisminį nagrinėjimą Mokestinių ginčų komisijoje prie LRV. Teikiame Aplinkos ministerijos ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos raštus, kuriuose pritariama teisiniam reguliavimui, pagal kurį įteisinamas ikiteisminis ginčų nagrinėjimas Mokestinių ginčų komisijoje prie LRV. Nepritarti. Žr. ankstesnį komentarą. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys Jurgis Razma, 2019-10-23212 Pasiūlymas: Pakeisti 2 straipsnio 1 ir 2 dalis ir jas išdėstyti taip:
„1. Šis Įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2, 4 ir 5
dalį, įsigalioja 2020 2021 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos iki 2020 2021 m. birželio 30 d. priima šio Įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, išskyrus konsultacijų ir informacijos teikimo mokesčio už aplinkos teršimą klausimais tvarkos aprašą, kurį priima iki 2020
Pritarti iš dalie. Įstatymas įsigalioja 2021 m. sausio 1 d., išskyrus šio įstatymo nuostatas, susijusias su žemės ūkio veiklai naudojamų ne keliais judančių mechanizmų apmokestinimu, kurios įsigalioja nuo 2020 m. liepos 1 d. (žr. Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymą Nr. 8). 2.
1 Argumentai: Išbraukiamas mokesčio už dioksinų ir furamų taršą tarifas todėl, kad jis visiškai nėra prasmingas pirmiausiai todėl, kad jų pavojinga tarša yra labai mažais kiekiais, o numatomas siūlomų sankcijų dydis būtų itin mažas, visiškai nedrausminantis. Nepaisant gąsdinančio tarifo dydžio už toną, šių teršalų, jų leistini kiekiai skaičiuojami mikrogramais. Bet to, tikslų metinių dioksinų ir furanų kiekių išmetimą būtų labai sudėtinga tiksliai suskaičiuoti, o suskaičiuotus išmetimų kiekius patikrinti, kadangi dioksinų ir furanų matavimai nėra atliekama nuolatinio monitoringo įranga, matavimus atliekant tik du kartus per metus sutartu laiku atliekant atliekų deginimo jėgainės operatoriaus samdomų užsienio įmonių. Lietuvoje iš viso nėra dioksinų ir furanų išmetimus matuojančių įmonių ar organizacijų. Vertinant tai, kad šių teršalų sankcijos siejamos su atliekų deginimo jėgainių veiklos drausminimu, dėmesį reikia atkreipti, kad jų drausminimo priemonė yra ne vien taršą, bet ir atliekų deginimo patrauklumo mažinimas, skatinant atliekas panaudoti žaliavos kitų produktų gamybai pavidalu. Todėl sankcijos šiai veiklai turi būti taikomos per mokesčio už aplinkos teršimą nepavojingų atliekų deginimo įrenginiuose degintinomis atliekomis tarifą. Pasiūlymas: pakeisti Įstatymo 1 priedelio I skyrių ir jį išdėstome taip:
pagrindiniame komitete. 2. Seimo narė Virginija Vingrienė, 2019-11-2121 Argumentai: Išbraukiamas mokesčio už dioksinų ir furamų taršą tarifas todėl, kad jis visiškai nėra prasmingas pirmiausiai todėl, kad jų pavojinga tarša yra labai mažais kiekiais, o numatomas siūlomų sankcijų dydis būtų itin mažas, visiškai nedrausminantis. Nepaisant gąsdinančio tarifo dydžio už toną, šių teršalų, jų leistini kiekiai skaičiuojami mikrogramais.
Bet to, tikslų metinių dioksinų ir furanų kiekių išmetimą būtų labai sudėtinga tiksliai suskaičiuoti, o suskaičiuotus išmetimų kiekius patikrinti, kadangi dioksinų ir furanų matavimai nėra atliekama nuolatinio monitoringo įranga, matavimus atliekant tik du kartus per metus sutartu laiku atliekant atliekų deginimo jėgainės operatoriaus samdomų užsienio įmonių. Lietuvoje iš viso nėra dioksinų ir furanų išmetimus matuojančių įmonių ar organizacijų. Vertinant tai, kad šių teršalų sankcijos siejamos su atliekų deginimo jėgainių veiklos drausminimu, dėmesį reikia atkreipti, kad jų drausminimo priemonė yra ne vien taršą, bet ir atliekų deginimo patrauklumo mažinimas, skatinant atliekas panaudoti žaliavos kitų produktų gamybai pavidalu. Todėl sankcijos šiai veiklai turi būti taikomos per mokesčio už aplinkos teršimą nepavojingų atliekų deginimo įrenginiuose degintinomis atliekomis tarifą. Pasiūlymas:
Apsispręsti pagrindiniame komitete. 3. Seimo narė Virginija Vingrienė, 2019-11-21 Argumentacija: Šiuo metu teisės aktais nustatytas atliekų tvarkymo finansinis reguliavimas nesudaro prielaidų ir galimybių atliekų tvarkymui taikyti aukštesnius atliekų tvarkymo hierarchijos prioritetus, skatinti įgyvendinti Žiedinės ekonomikos principus. Galiojančiame įstatyme yra nustatytas mokestis už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamoms atliekoms. Tai taikoma tik pačiam žemiausiam atliekų tvarkymo būdui, tačiau toks reguliavimas tiesiogiai skatina sekantį, aplinkosauginiu bei Žiedinės ekonomikos požiūriu nepriimtiną ir neperspektyvų atliekų tvarkymo hierarchijos būdą – atliekų deginimą. Neribojamas atliekų deginimas užkertą kelia aukštesniems, Žiedinės ekonomikos principus atitinkantiems atliekų tvarkymo būdams vystytis. Keičiamomis šio įstatymo nuostatomis nuo 2020 metų yra nustatomas mokestis nepavojingų atliekų deginimui.
Mokesčio tarifas yra diferencijuojamas išskiriant: nekomunalinių atliekų srauto nepavojingų atliekų deginimą nepavojingų atliekų deginimo įrenginiuose; biologinio mechaninio apdorojimo įrenginiuose apdorotų komunalinių atliekų deginimą nepavojingų atliekų deginimo įrenginiuose; biologinio mechaninio apdorojimo įrenginiuose neapdorotų komunalinių atliekų deginimą nepavojingų atliekų deginimo įrenginiuose. Taip pat numatomas šio mokesčio didinimas iki 2030 metų. Įstatymas yra papildomas nuostata, kad mokestis už aplinkos teršimą gaminių ar pakuotės atliekomis, mokestis už aplinkos teršimą nepavojingų atliekų įrenginiuose deginamomis atliekomis ir mokestis už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis, sumokėti į valstybės biudžetą, būtų naudojami Atliekų tvarkymo įstatyme numatytiems Atliekų tvarkymo programos tikslams įgyvendinti, kryptingai skatinant ir remiant Žiedinės ekonomikos principais grindžiamas veiklas atliekų naudojimo bei atliekų susidarymo prevencijos srityse. Ne komunalinių atliekų srauto atliekų deginimui numatomas didžiausias mokestis todėl, kad būtų nepatrauklus perdirbimui tinkamų antrinių žaliavų, pvz. išrūšiuotų pakuočių, kuomet vietoje sutvarkymo, jos paprasčiausiai pateikiamos sudeginti, deginimas. Pasiūlymas:
Papildyti Įstatymą 8 priedeliu ir jį išdėstyti taip: Apsispręsti pagrindiniame komitete. 4. Seimo nariai Simonas Gentvilas, Paulius Saudargas, Aistė Gedvilienė, 2019-11-25. Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu vis dar neišspręstas atliekų deginimo kvotų (kiekio) ir kainų santykio klausimas mokesčio už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis tarifas nuo kitų metų neturėtų būti didinamas. Lietuvos regionų atliekų tvarkymo centrų asociacijos duomenimis didesnis mokesti neišvengiamai didintų vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą tiek gyventojams, tiek įmonėms.
Dėl šių priežasčių asociacijos skaičiavimais optimaliausias tarifas, kuris turėtų būti taikomas nuo 2020 m. yra 7,00 Eur/t. Pasiūlymas parengtas konsultuojantis su Lietuvos regionų atliekų tvarkymo centrų asociacija. Pasiūlymas: Siūloma pakeisti 7 priedo 1 punktą ir jį išdėstyti taip: Atliekų rūšis Tarifas,
2020 m. 2021 m. Nuo
sekcijose šalinamas asbesto atliekas 15, 00 7,00 30, 00 50,00 Apsispręsti pagrindiniame komitete. 5. Seimo narė Virginija Vingrienė, 2019-12-05 Argumentai: Įstatymo Mokesčio už aplinkos teršimą pavadinimas neatspindi jo turinio esmės, nes savo esme tai yra ne mokestis, o ekonominė sankcija verslui už aplinkos taršą ar nesutvarkytus galimus taršos šaltinius. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo pavadinimą ir jį išdėstyti taip, atitinkamai pakoreguojant ir visas įstatymo nuostatas:
Nepritarti. Įstatymas yra taikomas ne tik verslo subjektams, be to tai yra ne sankcijų įstatymas, o mokestis už leistiną taršą turint institucijų išduotą leidimą vykdyti atitinkamą veiklą, kuri teršia aplinka, todėl už tai turi būti mokamas mokestis. 6. Seimo narė Virginija Vingrienė, 2019-12-05213 Argumentai: Nėra teisės aktais apibrėžta, kas traktuotina kaip sutvarkymu ir perdirbtomis padangomis. Nesant aiškaus įvardijimo, kyla problema, kai padangų sutvarkymą įrodantys dokumentai yra išduodami padangų realiai nesutvarkius, dėl ko didėja pavojingų gaisrų rizika. Būtina apibrėžti perdirbtų padangų ir jų sutvarkymo sąvokas, kad nekiltų abejonių dėl to, kas traktuotina kaip sutvarkytos padangos, o kas – ne.
Tai užkirstų kelią piktnaudžiavimui, nusikalstamai veiklai ir žmonių sveikatai ir turtui grėsme keliančioms katastrofoms, analogiškoms gaisrui Alytuje. Pasiūlymas: Papildyti įstatymą 13 punktu, ankstesnį 13 ir 14 punktus atitinkamai laikant 14 ir 15 punktais, ir jį išdėstyti taip:
„13. Perdirbtos padangos – pagamintas produktas, gaminys ar žaliava produktui/gaminiui
gaminti.“
pagrindiniame komitete. 7. Seimo narė Virginija Vingrienė, 2019-12-05216 Argumentai: žr. 2 pasiūlymą Pasiūlymas: Papildyti įstatymą 16 punktu, ankstesnį 15-18 punktus atitinkamai laikant 17 ir 20 punktais, ir jį išdėstyti taip:
„16. Sutvarkytos padangos – perdirbtos padangos arba panaudotos energijai gauti.“
pagrindiniame komitete
priedas Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo 3 priedą iš išdėstyti taip: *Prekių kodai pateikti pagal Kombinuotąją nomenklatūrą, patvirtintą 2016 m. spalio 6 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2016/1821, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedas (OL 2016 L 294, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. spalio 12 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2017/1925, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedas (OL 2017 L 282, p. 1 Pastaba. Prie kodo nurodomas raidžių junginys „ex“ reiškia, kad apmokestinami tik tie atitinkamam Kombinuotosios nomenklatūros kodui priskiriami gaminiai, kurie atitinka lentelės pirmoje skiltyje pateiktų atitinkamų gaminių aprašymą. Apsispręsti pagrindiniame komitete 9.
Seimo narė Virginija Vingrienė, 2019-12-054 priedas Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo 4 priedą ir jį išdėstyti taip:
pagrindiniame komitete
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
6.1. Sprendimas: Komitetas pritaria įstatymo projektui Nr. XIIIP-4033 ir siūlo jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Biudžeto ir finansų komiteto siūlymus, kuriems komitetas pritaria. 6.2. Pasiūlymai: . Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Biudžeto ir finansų komitetas, 2019-12-18447
pakeitimas
taip:
„4) mobilių taršos šaltinių, išskyrus oro
transporto priemones, naudojamas keleiviams ir kroviniams pervežti ir žemės ūkio veiklai naudojamus ne keliais judančius mechanizmus, eksploatavimui Lietuvos Respublikoje sunaudoti degalai, nurodyti šio Įstatymo
taip:
„7) žemės ūkio veiklai naudojami ne keliais
judantys mechanizmai pirmą kartą registruojami Lietuvoje Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų bei jų priekabų registre (toliau – Registras) ar keičiantis žemės ūkio veikloje naudojamo ne keliais judančio mechanizmo savininkui. “
3
pakeitimas Pakeisti 7 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių
taršos šaltinių tarifai už degalus, sunaudotus Lietuvos Respublikoje, o oro transporto priemonėms, kurios skirtos krovinių ir keleivių pervežimui – pakilimo ir nusileidimo ciklų skaičių, nurodyti šio Įstatymo 5 priede. Mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių tarifai, atsižvelgiant į transporto priemonių, išskyrus kelių ir oro transporto priemones, technines savybes, yra koreguojami (mažinami ar didinami) taikant Įstatymo 7 priede nustatytus koeficientus.
Žemės ūkio veiklai naudojamų ne keliais judančių mechanizmų mokesčio už aplinkos teršimą tarifai nustatyti Įstatymo 6 priede, kurie atsižvelgiant į technines ne keliais judančių mechanizmų savybes koreguojami taikant Įstatymo 7 priede nustatytus koeficientus.“ Pritarti. 3. Biudžeto ir finansų komitetas, 2019-12-188
pakeitimas Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „Mokesčio už aplinkos teršimą, išskyrus mokestį už aplinkos teršimą iš žemės ūkio veiklai naudojamų ne keliais judančių mechanizmų, mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai.“
straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) mobilių taršos šaltinių, išskyrus oro transporto priemones, skirtas keleivių ir krovinių pervežimui ir žemės ūkio veiklai naudojamus ne keliais judančius mechanizmus, Lietuvos Respublikoje sunaudotą degalų kiekį dauginant iš tarifo, nurodyto šio Įstatymo 5 priede, tarifo koregavimo koeficiento, kai transporto priemonė atitinka bent vieną šio Įstatymo
straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Mokestis už aplinkos teršimą, išskyrus
mokestį už aplinkos teršimą iš žemės ūkio veiklai naudojamų ne keliais judančių mechanizmų, sumokamas ir mokesčio už aplinkos teršimą deklaracijos pateikiamos ne vėliau kaip pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, vasario 15 dienos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Laikoma, kad mokestinė prievolė įvykdyta tik pateikus deklaraciją ir sumokėjus mokėtiną mokestį.“ 3.
Papildyti 9 straipsnį nauja 5 dalimi, atitinkamai buvusias 5-7 dalis laikyti 6-8 dalimis, ir ją išdėstyti taip:
„5. Mokestis už aplinkos teršimą iš žemės
ūkio veiklai naudojamų ne keliais judančių mechanizmų apskaičiuojamas ir sumokamas:
1) mokestis už aplinkos teršimą iš žemės ūkio veikloje naudojamų ne keliais judančių mechanizmų apskaičiuojamas šio Įstatymo
keliais judantis mechanizmas atitinka bent vieną šio Įstatymo 6 priede nustatytą techninį ypatumą ir iš indeksavimo koeficiento;
2) registruojant žemės ūkio veiklai naudojamus ne keliais judančius mechanizmus mokestis už aplinkos teršimą iš žemės ūkio veiklai naudojamų ne keliais judančių mechanizmų sumokamas prieš jų įregistravimą į Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų bei jų priekabų registrą (toliau – Registras);
3) keičiantis ne keliais judančio mechanizmo valdytojui, išskyrus atvejus, kai keičiamas ne keliais judančio mechanizmo valdytojo, juridinio asmens pavadinimas arba fizinio asmens vardas ir (ar) pavardė, o po duomenų pakeitimo faktinis ne keliais judančio mechanizmo valdytojas nesikeičia, mokestis už aplinkos teršimą iš žemės ūkio veiklai naudojamų ne keliais judančių mechanizmų sumokamas prieš Registro duomenų pakeitimą;
4) mokestis už aplinkos teršimą iš žemės ūkio veiklai naudojamų ne keliais judančių mechanizmų sumokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą. 5) nesumokėjus mokesčio už aplinkos teršimą iš žemės ūkio veiklai naudojamų ne keliais judančių mechanizmų, jie neregistruojami Registre ir nekeičiami Registro duomenys. 6) Mokesčio už aplinkos teršimą iš žemės ūkio veiklai naudojamų ne keliais judančių mechanizmų apskaičiavimo ir sumokėjimo kontrolę vykdo VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras.
7) Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras keičiasi mokesčiui administruoti reikalinga informacija. Keitimosi mokesčio administravimui reikalinga informacija tvarką nustato Žemės ūkio ministras, suderinęs su Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.“
4Pakeisti 9 straipsnio 7 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) mokesčio mokėtojui, nuslėpus degalų kiekį, sunaudotą mobilių taršos šaltinių, išskyrus žemės ūkio veiklai naudojamus ne keliais judančius mechanizmus, eksploatuojamų Lietuvos Respublikoje, nuslėptą degalų kiekį dauginant iš tarifo, nurodyto šio Įstatymo 5 priede, iš indeksavimo koeficiento, iš tarifo koregavimo koeficiento, jei transporto priemonė atitinka bent vieną Įstatymo 6 priede nustatytą techninį ypatumą, ir iš koeficiento 2;“ Pritarti. 5. Biudžeto ir finansų komitetas, 2019-12-185 priedas Pakeisti Įstatymo projekto priedą Nr. 5 ir jį išdėstyti taip:
Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 priedas
Transporto priemonė Degalų rūšis arba ciklas Tarifas, Eur/t (už pakilimo ir nusileidimo ciklą)
1Kelių transporto priemonės ir ne keliais judantys mechanizmai, išskyrus žemės ūkio veiklai naudojamus benzinas
7
8
11 5. 4.
4Oro transporto priemonės, naudojamos kroviniams ir keleiviams gabenti (pervežti) už vieną pakilimo ir nusileidimo ciklą
2
10 Pritarti. 6. Biudžeto ir finansų komitetas, 2019-12-186 priedas Papildyti įstatymą nauju 6 priedu, atitinkamai buvusius 6-7 priedus laikyti 7-8 priedais, ir jį išdėstyti taip: Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 6 priedas MOKESČIO UŽ APLINKOS TERŠIMĄ IŠ ŽEMĖS ŪKIO VEIKLAI NAUDOJAMŲ NE KELIAIS JUDANČIŲ MECHANIZMŲ TARIFAI Ne keliais judančių mechanizmų naudojamų žemės ūkio veiklai vykdyti galia, kW Mokesčio dydžiai, Eur nuo iki07007190409111080111130120131150160151170200171190240191210280211230320231250360251270400271290440291310480311330520331350
5 2 straipsnio pakeitimas Panaikinti 2 straipsnio 5 dalį „5. 2025 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 priedo redakcija:
„Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 priedas
Transporto priemonė Degalų rūšis arba ciklas Tarifas, Eur/t (už pakilimo ir nusileidimo ciklą)
7
8
11
5Oro transporto priemonės, naudojamos kroviniams ir keleiviams gabenti (pervežti) už vieną pakilimo ir nusileidimo ciklą
2
10 “ Pritarti. 8.
Papildyti įstatymo 2 straipsnį nauja 5 dalimi ir ją išdėstyti taip: „5. Šio įstatymo nuostatos, susijusios su žemės ūkio veiklai naudojamų ne keliais judančių mechanizmų apmokestinimu, įsigalioja nuo 2020 m. liepos 1 d.“ Pritarti. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Viktoras Rinkevičius, Kęstutis Glaveckas. Komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas Biudžeto ir finansų komiteto biuro vyriausioji specialistė Agnė Gedraitytė
Aplinkos apsaugos komitetas
DĖL
2020-01-22
dalyvavo: Komiteto pirmininkas: Juozas Imbrasas, komiteto nariai: Kęstutis Bacvinka, Linas Balsys, Simonas Gentvilas, Kęstutis Mažeika, Aistė Gedvilienė, Petras Nevulis, Paulius Saudargas, Artūras Skardžius, Virginija Vingrienė, Andrius Mazuronis; komiteto biuro darbuotojai: vedėja: Birutė Pūtienė, patarėjai: Jolita Jakučionytė, Rasa Liucija Matusevičiūtė, Audrius Želvys, padėjėja Vida Katinaitė. kviestieji asmenys: Aplinkos ministerijos atstovai: J. Grigaravičienė, A. Mockevičius, R. Sakalauskas, A. Klimavičius, L. Zukė, A. Palubinskienė, D. Židonytė, LRATCA atstovas A. Reipas, LKATA atstovės A. Kuckaitė, M. Lippa, VšĮ „Gamtos ateitis atstovas K. Šiaudkulis, MGK prie LRV atstovai V. Švedas, E. Galiauskaitė, LPK atstovė R. Radavičienė, LSVVT atstovas A. Belzus, LVTA atstovas B. Miežutavičius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-222 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dėstomos Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo naujos redakcijos (toliau – keičiamo įstatymo) 4 priede vartojamos sąvokos „kombinuota (popierinė) pakuotė“, „kombinuota (kita) pakuotė“, kurios yra svarbios apmokestinant konkrečiu tarifu, tačiau kurių nėra apibrėžtų nei keičiamame įstatyme, nei kituose keičiamo įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje minimuose įstatymuose, siūlytina šias sąvokas apibrėžti keičiamo įstatymo 2 straipsnyje.
Pritarti iš dalies Siūloma palikti dabar įstatyme naudojamą kombinuotos pakuotės apibrėžimą, jos neskaidant į kombinuotą (popierinę) ir kombinuotą (kitą) pakuotę. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-22215
įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje vartojama sąvoka „nekintamoje buvimo vietoje“, kurios turinys nėra aiškus, tačiau svarbus norint tiksliai apibrėžti stacionarų taršos šaltinį. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina atskleisti šios sąvokos turinį, kaip tai yra padaryta galiojančio Mokesčio už aplinkos teršimą 2 straipsnio 21 dalyje, arba ją apibrėžti. Pritarti
taršos šaltinis – taršos objektas, kuris negali būti perkeltas iš vienos vietos į kitą, nepakeitus jo paskirties ir iš esmės nesumažinus jo vertės. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
95
nuoseklumo, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje nurodytų leidimų trumpinį siūlytina perkelti į šio straipsnio 5 dalies nuostatas, o šiose projekto nuostatose vietoj formuluotės „taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime ar Taršos leidime“ vartoti trumpinį „leidime“. Pritarti
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
18
įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje nurodytų įstatymų pavadinimai turėtų būti dėstomi abėcėlės tvarka.
Be to, šiose projekto nuostatose formuluotė „(toliau
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
9131
formuluotė „vandens telkinius“, siūlytina atitinkamai patikslinti keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 punktą ir 9 straipsnio 3 dalies 1 punktą. Pritarti
naudojamas sąvokas
21
6Svarstytina,
ar keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte vartojamos sąvokos
„transporto priemonės registracijos laikotarpis“ nevertėtų keisti sąvoka
„mokestinės lengvatos laikotarpis“ arba „transporto priemonės naudojimo
laikotarpis“. Atitinkama pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 4 dalimi nuo 2028 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 1 punktui. Pritarti Transporto priemonės naudojimo laikotarpis skaičiuojamas nuo transporto priemonės pirmosios registracijos dienos iki mokestinio laikotarpio paskutinės dienos
7Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
įstatymo 6 straipsnio 3 dalies nuostata, kad mokesčio mokėtojai ,,per trečiuosius asmenis išveža iš Lietuvos Respublikos teritorijos gaminius ir
(ar) pripildytas pakuotes“, nėra pakankamai aiški. Neaišku, ar tretieji asmenys turėtų patys išvežti minėtus gaminius ir pakuotes, ar jie galėtų tik organizuoti išvežimą, ar minėta nuostata apimtų abu atvejus. Svarstytina, ar šios nuostatos nereikėtų patikslinti. Atitinkama pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 4 dalimi nuo 2028 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 daliai.
Nepritarti Tokia formuluotė yra dabartiniame įstatyme siūlome nekeisti. Ši nuostata nusako prekių išvežimą (čia kalbama apie paties mokesčio mokėtojo prekių išvežimą iš Lietuvos arba kito ūkio subjekto, įsigytų iš mokesčio mokėtojo, prekių išvežimą iš Lietuvos). Šioje dalyje nekalbama apie logistikos paslaugas teikiančias įmones. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
mokėtojai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi turėti dokumentus, patvirtinančius gaminių ir (ar) pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties įvykdymą“ nėra pakankamai aiški. Konstitucinis Teismas 1996 m. spalio 6 d. nutarime pažymėjo, kad ,,Vyriausybės nustatyta tvarka“ reiškia tam tikrų procedūrų nustatymą. Tuo atveju, jeigu buvo turimas tikslas nustatyti, kad mokesčio mokėtojai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos tvarka privalėtų gauti ar parengti atitinkamus dokumentus, tai projekto nuostatą reikėtų patikslinti. Atitinkama pastaba taikytina ir projekto
įstatymo 6 straipsnio 4 daliai. Nepritarti Čia kalbama apie procedūrą, o ne apie dokumentus. 9.. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
56
deginamas biokuras“, nurodant konkrečius dokumentus arba teisės aktus, kuriuose šie dokumentai yra įvardinti. Analogiška pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 6 straipsnio 6 daliai bei projekto 2 straipsnio 4 dalimi nuo 2028 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio keičiamo įstatymo 6 straipsnio 5 ir 6 dalims.
Nepritarti Dokumentai, patvirtinantys biokuro įsigijimą ir naudojimą bus detaliau nurodyti poįstatyminiuose (įgyvendinančiuose) teisės aktuose, dabar tai numatyta mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos apraše. Biokuro įsigijimo dokumentai (PVM sąskaitos faktūros, sąskaitos faktūros, pirkimo pardavimo sutartys), kai biokuras įsigyjamas. Kai naudojamas biokuras, susidarantis gamybos procese, kaip šalutinis produktas, kuris pagal savo kilmę priskiriamas biokurui (medžio atliekos, atraižos, pjuvenos, drožlės ir pan.) medienos granulės, mediniai padėklai, dėžės, ar kitos iš medžio pagamintos ir neapdorotos dažais ar kitomis cheminėmis medžiagomis dalys, pakuotė ir pan. Kaip vienas iš svarstytinų variantų –įvardyti dokumentus įvedant naują sąvoką. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
9637
aiškus, keičiamo įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje vartomos formuluotės „aplinkos ministro nustatytą surinkimo ir daugkartinio naudojimo užduotį“ turinys. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 31 dalį bei Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 12 dalį pakuočių atliekų sutvarkymo, kuris savo turiniu apima ir pakuočių atliekų surinkimą ir naudojimą, užduotis nustato Vyriausybė. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Atitinkama pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 7 punktui bei projekto 2 straipsnio 4 dalimi nuo 2028 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio keičiamo įstatymo 6 straipsnio 6 daliai. Nepritarti Čia kalbama apie surinkimo ir daugkartinio naudojimo užduotis, kurios yra ne tas pats kas pakuočių sutvarkymo užduotys, kurias tvirtina LRV. 11.
11Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
84
„2017“ įrašytinas trumpinys „m.“. Atitinkama
pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 4 dalimi nuo 2028 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio keičiamo įstatymo 6 straipsnio 8 dalies 4 punktui. Pritarti
12Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje po žodžio „išskyrus“ įrašytini žodžiai „šio
13Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
356
punktuose kaip perteklinių nevertėtų atsisakyti formuluočių „kuris mažinamas proporcingai įvykdytai gaminių/pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties daliai“, nes apie tai kalbama keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje. Nepritarti
apie mokesčio apskaičiavimą, o 6 str. kalbama apie mokesčio lengvatas
14Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1144738
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, siūlytina keičiamo įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje sukurti šios institucijos trumpinį, kurį atitinkamai vartoti keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje ir
Valstybinė mokesčių inspekcija projekte minimas tik 3 kartus. 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
33
„Įstatymo“ įrašytinas žodis „šio“. Pritarti
16Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5 16.
Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad mokesčio už aplinkos teršimą deklaracijų formas ir jų pildymo taisykles tvirtina Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerija ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Atsižvelgiant į tai, kad teisės aktą, kuriuo būtų tvirtinamos aukščiau minėtos taisyklės, priimtų ne aukščiau nurodytos institucijos, bet jų vadovai, keičiamo įstatymo nuostatas reikėtų patikslinti. Be to, po žodžio „pildymo“ įrašytina formuluotė „ir pateikimo“. Pritarti Deklaracijų pateikimas nustatomas kitu VMI teisės aktu. 17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
71
dalies 1 punkto nuostatos yra logiškai pagrįstos, nes apskaičiuojant mokestį už nuslėptą taršą, teršalų kiekį reikėtų dauginti iš dviejų koeficientų - 1,5 ir 2. Pritarti Šis 1,5 koeficientas būtų taikomas ne už nuslėptą taršą, o tada, kai ūkio subjektas turėjo jam išduotą TIPK arba Taršos leidimą, bet nevykdė privalomos teršalų, išmetamų į aplinką apskaitos. Tokiu atveju inspektorius neturėdamas duomenų apie faktinį išmesto teršalo kiekį, ar jis buvo leidimo ribose ar viršytas, jį apskaičiuoja leidime nustatytą leistiną išmesti į aplinką teršalo kiekį dauginant iš 1,5 koef. ir už šį nedeklaruotą kiekį mokant dvigubo tarifo mokestį. 18. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1112
keičiamo įstatymo 10 straipsnyje bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalyse esantį žodį
„jos“ keisti atitinkamai formuluote „Vyriausybės/Aplinkos ministerijos“ arba
formuluote „šios institucijos“. Pritarti 19.
19Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
keičiamo įstatymo 10 straipsnyje numatyta, jog konsultacijas ir informaciją mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir deklaravimo klausimais mokesčio mokėtojui teikia Vyriausybės įgaliota institucija jos nustatyta tvarka. Pastebėtina, kad šio projekto lydinčiajame Mokesčių administravimo įstatymo 16 straipsnio
ministerijos įgaliota institucija. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina suderinti šias projektų nuostatas. Pritarti Įrašyti į MATĮ projektą Aplinkos ministerijos įgaliota institucija, kaip dabar yra MAĮ projekte. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija MATĮ buvo įrašyta atsižvelgus į LR Vyriausybės Teisės departamento pastabą, paaiškinant, kad įrašas Aplinkos ministerijos įgaliota institucija, galimai apribotu Vyriausybės sprendimų laisvę nuspręsti, kokiai institucijai pavesti konsultavimą. 20. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje esanti formuluotė „vadovaudamasi šio Įstatymo ir Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis tiek, kiek nenumatyta šiuo Įstatymu ir kitais įstatymais“, nes ji nėra aiški. Nepritarti Mokestinį patikrinimą atlieka Aplinkos ministerijos įgaliota institucija jos nustatyta tvarka vadovaudamasi šio Įstatymo nuostatomis, kitų įstatymų nuostatomis ir Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis tiek, kiek nenumatyta šiuo Įstatymu ir kitais įstatymais. 21. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
būdo (pavyzdžiui, elektroniniu paštu, registruotu laišku ar pan.).
Pritarti Mokestiniai patikrinimai atliekami vadovaujantis paskutine priimta deklaracija iki mokestinio patikrinimo pradžios. Patikslinti deklaracijos duomenys, kurie turi įtakos prievolės dydžiui, nevertinami, jei jie buvo pateikti jau prasidėjus mokestiniam patikrinimui, kurio pradžia laikoma pranešimo dėl mokestinio patikrinimo išsiuntimo elektroniniu paštu arba registruotu laiškų diena. 22. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
vartojamas formuluotes, siūlytina keičiamo įstatymo 3, 4 ir 7 priedų pavadinimuose prieš žodį „TARIFAI“ įrašyti žodžius „UŽ APLINKOS TERŠIMĄ“. Pritarti
23Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo 5 priedo grafoje „Tarifas, Eur/t (už pakilimo ir nusileidimo ciklą)“ formuluotę „už pakilimo ir nusileidimo ciklą“ dėstyti be skliaustų prieš tai įrašant žodį „arba“. Atitinkama pastaba taikytina ir projekto 2 straipsnio 5 dalimi nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio keičiamo įstatymo 5 priedui. Pritarti
24Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo 5 priedo 6 punkte vartojamą sąvoką „Kitos oro transporto priemonės“ patikslinti. Be to, siekiant įstatyme vartojamų formuluočių suderinamumo, šio priedo 5 punkte vietoj žodžių „gabenti/pervežti“ reikėtų įrašyti žodį
„pervežti“ Atitinkama pastaba taikytina ir projekto 2
straipsnio 5 dalimi nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio keičiamo įstatymo 5 priedui.
Pritarti Kitos oro transporto priemonės, išskyrus tas, kurios skirtos krovinių ir keleivių gabenimui Atsižvelgti ir įrašyti žodį „pervežti“
25Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
„kuriuose įrengtas vidaus degimo variklis“. Neatsižvelgus į šią pastabą,
svarstytina, ar šio priedo 3 punkte neturėtų būti įvardinti ir ne keliais judantys mechanizmai. Nepritarti Dėl dėstymo viena dalimi galima būtų atsižvelgti, jei ne keliais judantiems mechanizmams numatyta išimtis dėl 1,2 koeficiento netaikymo. Nepritarti siūlymui po „mechanizmai“, įrašyti „kuriuose įrengtas vidaus degimo variklis“, nes tai jau nurodyta „Ne keliais judančio mechanizmo apibrėžime“ Įstatymo 1 str, kuriuo keičiama 2 str. 7 dalis. 26. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
į keičiamo įstatymo 9 straipsnio nuostatas, projekto 2 straipsnio 2 dalyje nurodytų subjektų, kurie priimtų įstatymą įgyvendinančius teisės aktus, sąrašą reikėtų papildyti, nurodant, kad įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus taip pat priima aplinkos ministras, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos vadovas. Pritarti Manau netikslinga teikti įstatyme institucijų, kurios turės priimti įgyvendinančiuosius teisės aktus, sąrašą, nes Įstatymo 2 straipsnyje yra numatyta, kad LR Vyriausybė pati priims arba įgalios atsakingą instituciją priimti įgyvendinančiuosius teisės aktus. 27.
27Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
12
27Projekto 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta,
jog projektas įsigaliotų 2020 m. sausio 1 d. Projekto 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog dalis įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų turi būti priimta iki 2020 m. sausio 1 d., o likusi dalis – iki 2020 m. birželio 30 d. Siekiant teisėkūros sistemiškumo principo įgyvendinimo, projekto 2 straipsnio 2 dalyje nustatytas pavedimas institucijoms priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus turėtų būti įvykdytas ir šie aktai priimti iki projekto 2 straipsnio 1 dalyje nurodytos datos. Pritarti Mokesčio apskaičiavimo tvarka ir deklaracijų formos ir jų pildymo taisyklės būna reikalingos tik pasibaigus mokestiniams metams, t. y. 2021 m. sausio pradžioje. Deklaracijų formų apdorojimui būtina pirkti programinių priemonių paslaugas, o tai užtrunka
28Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2, 4 ir 5 dalis, įsigalioja 2020 m. sausio
dėstomos keičiamo įstatymo 6 straipsnio ir 5 priedo naujos redakcijos, kurios įsigaliotų atitinkamai 2028 m. sausio 1 d. ir 2025 m. sausio 1 d. Pagal projektu nustatytą įstatymo normų įsigaliojimą, projekto 2 straipsnio 4 ir 5 dalys įsigaliotų nuo jų oficialaus paskelbimo, t. y. anksčiau nei pats nauja redakcija dėstomas įstatymas. Manytina, kad šių normų ankstesnis įsigaliojimas yra netikslingas, atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto 2 straipsnio 1 dalyje išbraukti formuluotę „4 ir 5“ kaip perteklinę. Pritarti
29Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
2020 m. sausio 1 d.
Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 9 straipsnio
aplinkos teršimą deklaracijos pateikiamos ne vėliau kaip pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio vasario 15 dienos. Analogiška nuostata yra ir dabar galiojančiame Mokesčio už aplinkos teršimo įstatyme. Atsižvelgiant į tai, projektas pildytinas nuostatomis, kuriose būtų nurodyta kokio mokestinio laikotarpio mokesčiams apskaičiuoti bei deklaruoti būtų taikomas šis įstatymas, bei pereinamojo laikotarpio nuostatomis, kuriose būtų aptarta, kurio įstatymo nuostatos (galiojusio iki 2019 m. gruodžio 31 d. ar galiosiančio nuo 2020 m. sausio 1 d.) turėtų vadovautis mokesčių mokėtojai, kurie 2020 m. vasario 15 d. turės pateikti mokesčio už aplinkos teršimą deklaracijas bei sumokėti priklausantį mokestį. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos žemės ūkio taryba, 2019-10-21 Nr. 2019-1021/01 Lietuvos žemės ūkio taryba nepritaria Aplinkos ministerijos parengtam ir pateiktam svarstyti Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimo projektui. Šiame projekte numatoma, kad žemdirbiai privalės mokėti mokestį už aplinkos teršimą iš mobilių šaltinių, kurio tarifas yra 5 eurai už
neskatins investuoti į mažiau taršią žemės ūkio techniką, nes kuo mažiau traktoriai išmeta kietųjų dalelių ir azoto oksidų, tuo daugiau degalų sunaudoja tam pačiam darbui atlikti.
Kiekvienas ūkininkas gali patvirtinti, kad senieji traktoriai, kuriuose nėra nei SCR (selekcinės katalitinės redukcijos), nei EGR (išmetamųjų dujų recirkuliacijos) sistemų, nei kietųjų dalelių filtrų, kuro naudoja mažiau. Tuo pačiu mažiau į atmosferą išmeta anglies dvideginio, kuris yra įvardijamas, kaip pagrindinis teršalas skatinantis klimato kaitą. Akivaizdu, kad tokio mokesčio įvedimas nieko bendro su aplinkosauga ir taršos mažinimu neturi. Atvirkščiai – tai bus paskata įsigyti mažiau kuro naudojančius, bet taršius senus traktorius. Iš kitos pusės žemdirbiams, investavusiems į moderniausius ir beveik aplinkos neteršiančius traktorius sunku bus paaiškinti, kodėl jie turi mokėti tokį patį ar net didesnį mokestį, nei tie, kurie dirba senais taršiais traktoriais. Pritarti Pritarti BFK pasiūlymui apmokestinti traktorius ir kitus ne keliais judančius mechanizmus pagal jų galingumą registracijos metu ar keičiantis šios transporto priemonės savininkui/naudotojui
2VšĮ Lietuvos laisvosios rinkos institutas,
2019-10-30 Atviras laiškas Dėl su 2020 m. biudžetu siūlomų mokesčių pakeitimų Manome, kad skuboti, neišdiskutuoti su visuomene pakeitimai didins gyventojų, šalies verslo ir užsienio investuotojų nepasitikėjimą valstybe. Dėl to raginame: *Nekeisti galiojančių mokesčių įstatymų su 2020‐ųjų biudžetu, skirti daugiau laiko pasiūlymų analizei, poveikio vertinimui, alternatyvių sprendimų paieškoms ir diskusijai su visuomene, o rengiant mokesčių įstatymų pakeitimus remtis tikslingumo, efektyvumo ir proporcingumo principais. *Svarstyti atsisakyti išimties, leidžiančios keisti mokesčių įstatymus kartu su biudžetu.
Toks žingsnis užtikrins mokestinės politikos tęstinumą, padidins mokestinės aplinkos stabilumą, gerins veiklos sąlygas gyventojams ir verslui, didins teisėkūros kokybę, skatins atsakingiau planuoti viešuosius finansus, laikytis fiskalinės drausmės ir prisiimtų įsipareigojimų. *Siekiant subalansuoto biudžeto siūlome peržiūrėti valstybės išlaidas, didinti jų efektyvumą įvertinti alternatyvius finansavimo šaltinius. Valstybės valdymo, švietimo, sveikatos apsaugos sektorių reformos, viešųjų pirkimų skaidrumo ir konkurencingumo didinimas, valstybės investicijų išlaidų peržiūra leistų surinkti papildomas biudžeto pajamas nedidinant mokesčių ir nenukrypstant nuo
Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo projektas buvo parengtas 2018 m. ir pateiktas derinti su suinteresuotomis institucijomis, kurio derinimas užtruko net 2 metus, todėl vadinti šiuos pakeitimus skubotais nėra pagrindo. Kadangi Projektas priimamas ne su biudžetu, įsigaliojimui ir verslo prisitaikymui prie siūlomų pakeitimų turėtų užtekti laiko. 3. Lietuvos regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacija 2019-11-14 Argumentai:
Priėmus 2018 m. gruodžio 18 d. Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. V III-1183 7 priedėlio pakeitimo įstatymą Nr. XIII - 1793 (toliau - Įstatymas) mokesčio už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis nepavojingosiomis atliekomis (toliau - Mokestis) padidinimas buvo nukeltas į 2020 m. Mokestį buvo numatyta padidinti 5,5 karto - t.y. nuo šiuo metu esančių 5 Eur/t faktiškai pašalintų atliekų iki 27,51 Eur/t faktiškai pašalintų atliekų 2020 m.
Šis sprendimas buvo atidėtas iki 2020 m. todėl, kad dar nebuvo pradėję veikti Vilniaus ir Kauno atliekų deginimo įrenginiai. Pagal šiai dienai turimą informaciją šie atliekų deginimo įrenginiai geriausiu atveju pradės veikti tik 2020 m. II pusmetį, o gal net ir 2021 m. Nesant konkurencijos atliekų deginimo rinkoje ir valstybei nereguliuojant atliekų deginimo kainos, kyla reali grėsmė, kad atliekų deginimo kaina pakils ir taps artima padidėjusiam Mokesčiui. Atkreipiame dėmesį, kad nesukūrus Lietuvoje atliekų perdirbimo pajėgumų bei nepradėjus veikti atliekų deginimo įrenginiams, nebus išvengta atliekų šalinimo sąvartyne ta pačia apimtimi, tuo pačiu nepagrįstai užkraunant gyventojams 5,5 karto padidėjusį mokėtiną mokestį. Pasiūlymas;
Atsižvelgiant į tai, prašome Mokesčio padidėjimą nukelti iki kol pradės veikti atliekų deginimo įrenginiai, vėliau jį didinant iki maksimalaus dydžio bei atitinkamai išdėstant Mokesčio didėjimą per 5 metus. Pritarti Parengtas ir jau priimtas Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 7 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas. Siūloma:
Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 6 str. papildyti nauju 9 punktu: „Po mišrių komunalinių atliekų apdorojimo likusios netinkamos pakartotinai panaudoti ir perdirbti, tačiau energetinę vertę turinčios atliekos, kurios iki 2020 m. gruodžio 31 d. buvo perduotos saugoti sąvartyne, tačiau teisės aktų nustatyta tvarka buvo pripažintos pašalintomis, apmokestinamos mokesčio už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis taikant tarifą, galiojusį šių atliekų perdavimo saugojimui dieną.“
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 2019-11-04 2019-11-21 MATĮ projekto 11 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad ginčai dėl mokesčio u ž aplinkos teršimą apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo nagrinėjami vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka. Taigi, MATĮ projekte nenumatyta ikiteisminė ginčų dėl šio mokesčio nagrinėjimo procedūra, todėl ginčai dėl mokesčio būtų nagrinėjami tiesiogiai tik administraciniuose teismuose. <...> Pažymėtina, kad ikiteismine tvarka Mokestinių ginčų komisijoje yra nagrinėjami ginčai dėl MAĮ
mokesčių), tačiau ginčams dėl mokesčio už aplinkos teršimą ikiteisminė tvarka nenustatyta, nors mokestis už aplinkos teršimą yra vienas iš MAĮ 13 straipsny je nurodytų mokesčių. <...> Vadinasi, teisinis reguliavimas, kuriuo nustatyta nuo mokesčio priklausanti skirtinga ginčų nagrinėjimo tvarka, nėra nuoseklus, logiškas ir sistemiškas. <...> Remiantis tuo, kas išdėstyta, siūlome pakeisti MATĮ projekto 11 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Ginčai dėl mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo privaloma ikiteismine tvarka nagrinėjam i Mokestinių ginčų komisijoje prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, o Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimai gali būti skundžiami teismui.“ Pritarti Mokestinių ginčų komisijos pasiūlyti pakeitimai projekte susiję su didelės apimties pakeitimais Mokesčių administravimo įstatyme. Įgyvendinant Mokestinių ginčų komisijos siūlymą būtina iš esmės keisti Mokesčių administravimo įstatymą. Įpareigoti Mokestinių ginčų komisiją parengti reikalingus teisės aktų projektus ir priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. 2. Joniškio rajono savivaldybė 2019-11-21
Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr.
VIII-1183 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-4033 projektas (toliau – Projektas), kuriuo nustatomi mokesčio už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis tarifai: 2020 m. – 15 eurų /t; 2021 m .– 30 eurų /t; 2022 m. – 50 eurų /t mokestis, t. y. ženkliai padidintas, palyginti su 2019 metams nustatytu 5 Eur/t mokesčiu. Pagal Mechaninio biologinio apdorojimo gamyklą (toliau – MBA) eksploatuojančio operatorius pateikus dokumentus dėl įrenginių operavimo paslaugos kainos perskaičiavimo, taip pat numatoma padidinti įkainį ir yra skaičiuojama, kad MBA įrenginio operavimo kaina didės iki 19,65 Eur/t be PVM. Po mechaninio biologinio apdorojimo likusios atliekos tolimesniam apdorojimui perduodamos į UAB „Fortum Klaipėda“ deginimo įrenginius ir nuo 2020 m. atliekų deginimo, įskaitant transportavimą, įkainis taip pat didinamas – 2020 m. 49 Eur/t komunalinėms atliekoms ir 69 Eur/t gamybinėms atliekoms (šiuo metu 38,5 Eur/t). Numatyta teikti Seimui svarstyti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 pakeitimo įstatymo projektą, kuriame numatyta taikyti nustatytą regioninę kainą, kas taip pat didina atliekų sutvarkymo tarifą. Įvertinus padidėjusį mokestį už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis bei didėjančius paslaugų įkainius, padidėjęs atliekų priėmimo ir apdorojimo įkainis didina vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuo 25 iki 40 proc. Informuojame, kad toks žymus ir staigus vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą mokesčio padidėjimas neabejotinai sukels daugumos gyventojų pasipiktinimą, todėl manome, kad būtų tikslinga šį mokestį didinti palaipsniui, taip gyventojai patirtų mažesnę mokestinę naštą bei palaipsniui būtų pereinama prie mokesčių už atliekų surinkimą didinimo. Pritarti iš dalies Atsižvelgta, žr. prie RATC pasiūlymo. 5.
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys Jurgis Razma, 2019-10-232 Pasiūlymas: Pakeisti 2 straipsnio 1 ir 2 dalis ir jas išdėstyti taip:
„1. Šis Įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2, 4 ir 5
dalį, įsigalioja 2020 2021 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos iki 2020 2021 m. birželio 30 d. priima šio Įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, išskyrus konsultacijų ir informacijos teikimo mokesčio už aplinkos teršimą klausimais tvarkos aprašą, kurį priima iki 2020
Pritarti iš dalies Pritarti siūlymui ir išdėstyti 2 straipsnio 1 ir 2 dalis nauja redakcija papildant 2 straipsnio
AAK siūlymus:
„1. Šis Įstatymas, išskyrus šio straipsnio
2 ir 5 dalį, įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. 2.
aktus parengia:
1) Lietuvos Respublikos aplinkos ministras ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininkas patvirtina mokesčio už aplinkos teršimą deklaracijų formas ir jų pildymo taisykles iki 2021 m. birželio 30 d.;
2) Žemės ūkio ministerijos įgaliota institucija priima konsultacijų ir informacijos teikimo mokesčio už aplinkos teršimą žemės ūkio veiklai naudojamais ne keliais judančiais mechanizmais klausimais tvarkos aprašą ir mokesčio už aplinkos teršimą žemės ūkio veiklai naudojamais ne keliais judančiais mechanizmais apskaičiavimo ir sumokėjimo tvarkos aprašą iki 2020 m. gruodžio 31 d.;
3) Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės iki 2020 m. gruodžio 31 d. parengia Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą ir priima šio Įstatymo 11 straipsnio 5 dalies nuostatas įgyvendinamuosius teisės aktus;
4) Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliotos institucijos iki 2021 m. birželio 30 d. priima kitus šio Įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, išskyrus konsultacijų ir informacijos teikimo mokesčio už aplinkos teršimą klausimais tvarkos aprašą, kurį priima iki 2020 gruodžio
2019-11-221 priedėlis Argumentai: Išbraukiamas mokesčio už dioksinų ir furanų taršą tarifas todėl, kad jis visiškai nėra prasmingas pirmiausiai todėl, kad jų pavojinga tarša yra labai mažais kiekiais, o numatomas siūlomų sankcijų dydis būtų itin mažas, visiškai nedrausminantis. Nepaisant gąsdinančio tarifo dydžio už toną, šių teršalų, jų leistini kiekiai skaičiuojami mikrogramais.
Bet to, tikslų metinių dioksinų ir furanų kiekių išmetimą būtų labai sudėtinga tiksliai suskaičiuoti, o suskaičiuotus išmetimų kiekius patikrinti, kadangi dioksinų ir furanų matavimai nėra atliekama nuolatinio monitoringo įranga, matavimus atliekant tik du kartus per metus sutartu laiku atliekant atliekų deginimo jėgainės operatoriaus samdomų užsienio įmonių. Lietuvoje iš viso nėra dioksinų ir furanų išmetimus matuojančių įmonių ar organizacijų. Vertinant tai, kad šių teršalų sankcijos siejamos su atliekų deginimo jėgainių veiklos drausminimu, dėmesį reikia atkreipti, kad jų drausminimo priemonė yra ne vien taršą, bet ir atliekų deginimo patrauklumo mažinimas, skatinant atliekas panaudoti žaliavos kitų produktų gamybai pavidalu. Todėl sankcijos šiai veiklai turi būti taikomos per mokesčio už aplinkos teršimą nepavojingų atliekų deginimo įrenginiuose degintinomis atliekomis tarifą. Pasiūlymas: pakeisti Įstatymo 1 priedelio I skyrių ir jį išdėstyti taip:
I. Teršalai, išmetami į aplinkos orą Teršalai Tarifas,
atliekas1300
neorganinės)*225 Kietosios dalelės deginant kietąjį, skystąjį arba dujinį kurą ar atliekas450
1300 NH₃ (amoniakas)20 Lakieji organiniai junginiai, išskyrus metaną, nediferencijuoti pagal sudėtį (atskirus
Dioksinai ir furanai yra kancerogeniniai ir labai kenksmingi teršalai, kurių išmetimai yra normuojami ūkio subjektui išduotame leidime, todėl mokestis turėtų likti, tik jis turėtų būti didesnis. Siūloma šiems teršalams padidinti tarifą iki 5 mln.
Eur/t, o už normatyvo viršijimą taikyti koeficientą 10 000. Sankcijos taikymas už leistino taršos limito nesilaikymą (viršijimą) drausmintų teršėjus. AAK svarstant Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 6 straipsnio ir 1, 2 priedėlių pakeitimo įstatymą pritarta, kad dioksinai ir furanai būtų apmokestinti 5 000 000 Eur/t tarifu. Žr. AAK 1 pasiūlymą. 3. Seimo narė Virginija Vingrienė 2019-11-222 priedas Argumentai:
Išbraukiamas mokesčio už dioksinų ir furamų taršą tarifas todėl, kad jis visiškai nėra prasmingas pirmiausiai todėl, kad jų pavojinga tarša yra labai mažais kiekiais, o numatomas siūlomų sankcijų dydis būtų itin mažas, visiškai nedrausminantis. Nepaisant gąsdinančio tarifo dydžio už toną, šių teršalų, jų leistini kiekiai skaičiuojami mikrogramais. Bet to, tikslų metinių dioksinų ir furanų kiekių išmetimą būtų labai sudėtinga tiksliai suskaičiuoti, o suskaičiuotus išmetimų kiekius patikrinti, kadangi dioksinų ir furanų matavimai nėra atliekama nuolatinio monitoringo įranga, matavimus atliekant tik du kartus per metus sutartu laiku atliekant atliekų deginimo jėgainės operatoriaus samdomų užsienio įmonių. Lietuvoje iš viso nėra dioksinų ir furanų išmetimus matuojančių įmonių ar organizacijų. Vertinant tai, kad šių teršalų sankcijos siejamos su atliekų deginimo jėgainių veiklos drausminimu, dėmesį reikia atkreipti, kad jų drausminimo priemonė yra ne vien taršą, bet ir atliekų deginimo patrauklumo mažinimas, skatinant atliekas panaudoti žaliavos kitų produktų gamybai pavidalu. Todėl sankcijos šiai veiklai turi būti taikomos per mokesčio už aplinkos teršimą nepavojingų atliekų deginimo įrenginiuose degintinomis atliekomis tarifą. Pasiūlymas: pakeisti Įstatymo 2 priedėlio I skyrių ir jį išdėstyti taip:
I.
Teršalai, išmetami į aplinkos orą Teršalai Tarifas,
atliekas390000
neorganinės)*338 Kietosios dalelės deginant kietąjį, skystąjį arba dujinį kurą ar atliekas22500
390000 NH₃ (amoniakas)30 Lakieji organiniai junginiai, išskyrus metaną, nediferencijuoti pagal sudėtį (atskirus junginius)675
Įvertinus pateiktus argumentus būtų tikslinga padidinti tarifą atsižvelgiant į šio teršalo poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai. Sankcija turėtų būti tokio dydžio, kad ūkio subjektui būtų nenaudinga pažeisti leidime teršalui nustatytus limitus (normatyvą). Žr. AAK 2 pasiūlymą. 4. Seimo narė Virginija Vingrienė 2019-11-22 N Argumentacija:
Šiuo metu teisės aktais nustatytas atliekų tvarkymo finansinis reguliavimas nesudaro prielaidų ir galimybių atliekų tvarkymui taikyti aukštesnius atliekų tvarkymo hierarchijos prioritetus, skatinti įgyvendinti Žiedinės ekonomikos principus. Galiojančiame įstatyme yra nustatytas mokestis už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamoms atliekoms. Tai taikoma tik pačiam žemiausiam atliekų tvarkymo būdui, tačiau toks reguliavimas tiesiogiai skatina sekantį, aplinkosauginiu bei Žiedinės ekonomikos požiūriu nepriimtiną ir neperspektyvų atliekų tvarkymo hierarchijos būdą – atliekų deginimą. Neribojamas atliekų deginimas užkertą kelia aukštesniems, Žiedinės ekonomikos principus atitinkantiems atliekų tvarkymo būdams vystytis. Keičiamomis šio įstatymo nuostatomis nuo 2020 metų yra nustatomas mokestis nepavojingų atliekų deginimui.
Mokesčio tarifas yra diferencijuojamas išskiriant: nekomunalinių atliekų srauto nepavojingų atliekų deginimą nepavojingų atliekų deginimo įrenginiuose; biologinio mechaninio apdorojimo įrenginiuose apdorotų komunalinių atliekų deginimą nepavojingų atliekų deginimo įrenginiuose; biologinio mechaninio apdorojimo įrenginiuose neapdorotų komunalinių atliekų deginimą nepavojingų atliekų deginimo įrenginiuose. Taip pat numatomas šio mokesčio didinimas iki 2030 metų. Įstatymas yra papildomas nuostata, kad mokestis už aplinkos teršimą gaminių ar pakuotės atliekomis, mokestis už aplinkos teršimą nepavojingų atliekų įrenginiuose deginamomis atliekomis ir mokestis už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis, sumokėti į valstybės biudžetą, būtų naudojami Atliekų tvarkymo įstatyme numatytiems Atliekų tvarkymo programos tikslams įgyvendinti, kryptingai skatinant ir remiant Žiedinės ekonomikos principais grindžiamas veiklas atliekų naudojimo bei atliekų susidarymo prevencijos srityse. Ne komunalinių atliekų srauto atliekų deginimui numatomas didžiausias mokestis todėl, kad būtų nepatrauklus perdirbimui tinkamų antrinių žaliavų, pvz. išrūšiuotų pakuočių, kuomet vietoje sutvarkymo, jos paprasčiausiai pateikiamos sudeginti, deginimas. Pasiūlymas:
Papildyti Įstatymą 8 priedėliu ir jį išdėstyti taip: MOKESČIO už aplinkos teršimą nepavojingų atliekų įrenginiuose deginamomis atliekomis TARIFAI Atliekų rūšis Mokesčio tarifai, Eur/t faktiškai sudegintų nepavojingų atliekų nuo 2020 m. nuo 2025 m. nuo
komunalinių atliekų srauto nepavojingųjų atliekų deginimas nepavojingų atliekų deginimo įrenginiuose. 50,00
atliekų deginimas nepavojingų atliekų deginimo įrenginiuose 15,00 20,00 25,00 3.
Biologinio mechaninio apdorojimo įrenginiuose neapdorotų komunalinių atliekų deginimas nepavojingų atliekų deginimo įrenginiuose 25,00 35,00 45,00 Nepritarti Tai naujas mokestis, kuris Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo derinimo metu nebuvo svarstytas ir aptartas nei su suinteresuotomis institucijomis, nei Vyriausybėje. Siūlomos formuluotės neatitinka esamų teisės aktų formuluočių ir nebūtų aišku kas už ką turi mokėti. Atliekų tvarkyme taikomas toks atliekų prevencijos ir prioritetų eiliškumas:
Paulius Saudargas Aistė Gedvilienė 2019-11-25 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu vis dar neišspręstas atliekų deginimo kvotų (kiekio) ir kainų santykio klausimas mokesčio už aplinkos teršimą sąvartyne šalinamomis atliekomis tarifas nuo kitų metų neturėtų būti didinamas. Lietuvos regionų atliekų tvarkymo centrų asociacijos duomenimis didesnis mokesti neišvengiamai didintų vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą tiek gyventojams, tiek įmonėms. Dėl šių priežasčių asociacijos skaičiavimais optimaliausias tarifas, kuris turėtų būti taikomas nuo 2020 m. yra 7,00 Eur/t. Pasiūlymas parengtas konsultuojantis su Lietuvos regionų atliekų tvarkymo centrų asociacija. Pasiūlymas:
Siūloma pakeisti 7 priedo 1 punktą ir jį išdėstyti taip: Atliekų rūšis Tarifas, Eur/t 2020 m. 2021 m. Nuo 2022 m. 1.
atliekos, išskyrus atskirose sekcijose šalinamas asbesto atliekas 15, 00 7,00 30, 00 50,00
2019-12-06 Argumentai: Įstatymo Mokesčio už aplinkos teršimą pavadinimas neatspindi jo turinio esmės, nes savo esme tai yra ne mokestis, o ekonominė sankcija verslui už aplinkos taršą ar nesutvarkytus galimus taršos šaltinius. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo pavadinimą ir jį išdėstyti taip, atitinkamai pakoreguojant ir visas įstatymo nuostatas:
Nepritarti Šiuo įstatymu nustatomas mokestis už aplinkos teršimą, kuris mokamas už teisėtai į aplinką išmestą/išleistą teršalo kiekį. Viršijus leidime nustatytus leistinos taršos normatyvus taikomos sankcijos, kurių dydis priklauso ne tik nuo viršijamo kiekio, bet ir nuo teršalo pavojingumo (kenksmingumo). Siūlomas pavadinimas neatspindėtų realios tikrovės, nes mokestis mokamas ir už leistiną taršą. 7. Seimo narė Virginija Vingrienė
1316 Argumentai: Nėra teisės aktais apibrėžta, kas traktuotina kaip sutvarkymu ir perdirbtomis padangomis . Nesant aiškaus įvardijimo, kyla problema, kai padangų sutvarkymą įrodantys dokumentai yra išduodami padangų realiai nesutvarkius, dėl ko didėja pavojingų gaisrų rizika. Būtina apibrėžti perdirbtų padangų ir jų sutvarkymo sąvokas, kad nekiltų abejonių dėl to, kas traktuotina kaip sutvarkytos padangos, o kas – ne. Tai užkirstų kelią piktnaudžiavimui, nusikalstamai veiklai ir žmonių sveikatai ir turtui grėsme keliančioms katastrofoms, analogiškoms gaisrui Alytuje. Pasiūlymai:
punktus atitinkamai laikant 14 ir 15 punktais, ir jį išdėstyti taip:
„13. Perdirbtos padangos – pagamintas produktas, gaminys ar žaliava produktui/gaminiui
gaminti.“ 2.
Papildyti įstatymą 16 punktu, ankstesnį 15-18 punktus atitinkamai laikant 17 ir 20 punktais, ir jį išdėstyti taip:
„16. Sutvarkytos padangos – perdirbtos padangos arba panaudotos energijai gauti.“ Nepritarti Perteklinis reikalavimas, nes Atliekų tvarkymo įstatyme yra nustatyta, kas yra:
Pakeisti įstatymo 3 priedą iš išdėstyti taip:
„GAMINIŲ SĄRAŠAS IR MOKESČIO TARIFAI“ Gaminys Kodas* Tarifas, Eur/t Naujos Restauruotos Naudotos
1Motociklų ir lengvųjų automobilių padangos 4011 10, 401140 4012 11, ex 4012 19 ex 4012 20
133300
2Autobusų, krovininių automobilių, žemės ūkio, miško ūkio, orlaivių, statybos ir pramonės paskirties transporto priemonių padangos ir kitos nepaminėtos padangos, sveriančios daugiau kaip 3 kg 4011 20, 4011 30, 4011 70, 4011 80, ex 4011 90 4012 12, 4012 13, ex 4012 19 ex 4012 20
234
222
469
5Vidaus degimo variklių degalų arba tepalų filtrai, jų dalys ir komponentai 8421 23, ex 8421 99 90
714
6Vidaus degimo variklių įsiurbiamo oro filtrai, jų dalys ir komponentai 8421 31, ex 8421 99 90
714 7.
ex 8708 80535 *Prekių kodai pateikti pagal Kombinuotąją nomenklatūrą, patvirtintą 2016 m. spalio 6 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2016/1821, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedas (OL 2016 L 294, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. spalio 12 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2017/1925, kuriuo iš dalies keičiamas Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedas (OL 2017 L 282, p. 1 Pastaba. Prie kodo nurodomas raidžių junginys
„ex“ reiškia, kad apmokestinami tik tie atitinkamam Kombinuotosios
nomenklatūros kodui priskiriami gaminiai, kurie atitinka lentelės pirmoje skiltyje pateiktų atitinkamų gaminių aprašymą. Pritarti Siūloma nustatyti naujų padangų tarifų įsigaliojimą nuo 2020-07-01 pakeičiant projekto 2 straipsnio 5 dalį, ją išdėstant taip:
„5. Šio Įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mokesčio
už aplinkos teršimą įstatymo 3 priedo 1 ir 2 punkto nuostatos įsigalioja 2020 m. liepos 1 d.“ 9.
Seimo narė Virginija Vingrienė 2019-12-06 Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo 4 priedą ir jį išdėstyti taip:
rūšis Perdirbamos ir daugkartinės pakuotės tarifas, Eur/t Neperdirbamos pakuotės tarifas, Eur/t Stiklinė pakuotė279
618
618
489
186
133
299
159 225 Pritarti iš dalies Atsižvelgus į tai, kad per 2 metus nuo pirminio projekto parengimo pasikeitė (padidėjo) organizacijų atliekų tvarkymo įkainiai, pritariama, kad turėtų būti peržiūrėti visi mokesčiai už aplinkos teršimą atskirų rūšių pakuočių atliekoms. Siūloma: Palikti vienos kombinuotos pakuotės rūšį vietoj dviejų; didinti tarifą kombinuotai perdirbamai ir neperdirbamai pakuotei; laipsniškai didinti mokesčio tarifą stiklinei, popierinei ir medinei pakuotei, pritarti įkainiams pateiktiems pridedamoje lentelėje (žr. žemiau) *. * Siūlomi pakuočių tarifai:
Pakuotės rūšis 2021 m. nuo 2022 m. Perdirbamos ir daugkartinės pakuotės tarifas, Eur/t Neperdirbamos pakuotės tarifas, Eur/t Perdirbamos ir daugkartinės pakuotės tarifas, Eur/t Neperdirbamos pakuotės tarifas, Eur/t Stiklinė pakuotė140198279
618875618
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Biudžeto ir finansų komitetas
47
pakeitimas
taip:
„4) mobilių taršos šaltinių, išskyrus oro
transporto priemones, naudojamas keleiviams ir kroviniams pervežti ir žemės ūkio veiklai naudojamus ne keliais judančius mechanizmus, eksploatavimui Lietuvos Respublikoje sunaudoti degalai, nurodyti šio Įstatymo
taip: „7) žemės ūkio veiklai naudojami ne keliais judantys mechanizmai pirmą kartą registruojami Lietuvoje Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų bei jų priekabų registre (toliau – Registras) ar keičiantis žemės ūkio veikloje naudojamo ne keliais judančio mechanizmo savininkui. “
3
pakeitimas Pakeisti 7 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių
taršos šaltinių tarifai už degalus, sunaudotus Lietuvos Respublikoje, o oro transporto priemonėms, kurios skirtos krovinių ir keleivių pervežimui – pakilimo ir nusileidimo ciklų skaičių, nurodyti šio Įstatymo 5 priede. Mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių tarifai, atsižvelgiant į transporto priemonių, išskyrus kelių ir oro transporto priemones, technines savybes, yra koreguojami (mažinami ar didinami) taikant Įstatymo 7 priede nustatytus koeficientus.
Žemės ūkio veiklai naudojamų ne keliais judančių mechanizmų mokesčio už aplinkos teršimą tarifai nustatyti Įstatymo 6 priede, kurie atsižvelgiant į Pritarti technines ne keliais judančių mechanizmų savybes Pritarti koreguojami taikant Įstatymo 7 priede nustatytus koeficientus.“ Pritarti Ištaisyti stiliaus (korektūros) klaidas ir išdėstyti taip: „Žemės ūkio veiklai naudojamų ne keliais judančių mechanizmų mokesčio už aplinkos teršimą tarifai nustatyti Įstatymo 6 priede, kurie atsižvelgiant į technines ne keliais judančių mechanizmų savybes koreguojami taikant Įstatymo 7 priede nustatytus koeficientus“
2019-12-188
pakeitimas Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „Mokesčio už aplinkos teršimą, išskyrus mokestį už aplinkos teršimą iš žemės ūkio veiklai naudojamų ne keliais judančių mechanizmų, mokestinis laikotarpis
straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) mobilių taršos šaltinių, išskyrus oro transporto priemones, skirtas keleivių ir krovinių pervežimui ir žemės ūkio veiklai naudojamus ne keliais judančius mechanizmus, Lietuvos Respublikoje sunaudotą degalų kiekį dauginant iš tarifo, nurodyto šio Įstatymo 5 priede, tarifo koregavimo koeficiento, kai transporto priemonė atitinka bent vieną šio Įstatymo
straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Mokestis už aplinkos teršimą, išskyrus mokestį už aplinkos teršimą iš žemės ūkio veiklai naudojamų ne keliais judančių mechanizmų, sumokamas ir mokesčio už aplinkos teršimą deklaracijos pateikiamos ne vėliau kaip pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, vasario 15 dienos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Laikoma, kad mokestinė Biudžeto ir finansų komitetas 2019-12-18 Biudžeto ir finansų komitetas 2019-12-18prievolė įvykdyta tik pateikus deklaraciją ir sumokėjus mokėtiną mokestį.“
3Papildyti 9 straipsnį nauja 5 dalimi,
atitinkamai buvusias 5-7 dalis laikyti 6-8 dalimis, ir ją išdėstyti taip: „5.
Mokestis už aplinkos teršimą iš žemės ūkio veiklai naudojamų ne keliais judančių mechanizmų apskaičiuojamas ir sumokamas:
1) mokestis už aplinkos teršimą iš žemės ūkio veikloje naudojamų ne keliais judančių mechanizmų apskaičiuojamas šio Įstatymo
keliais judantis mechanizmas atitinka bent vieną šio Įstatymo 6 priede nustatytą techninį ypatumą ir iš indeksavimo koeficiento;
2) registruojant žemės ūkio veiklai naudojamus ne keliais judančius mechanizmus mokestis už aplinkos teršimą iš žemės ūkio veiklai naudojamų ne keliais judančių mechanizmų sumokamas prieš jų įregistravimą į Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų bei jų priekabų registrą (toliau – Registras);
3) keičiantis ne keliais judančio mechanizmo valdytojui, išskyrus atvejus, kai keičiamas ne keliais judančio mechanizmo valdytojo, juridinio asmens pavadinimas arba fizinio asmens vardas ir (ar) pavardė, o po duomenų pakeitimo faktinis ne keliais judančio mechanizmo valdytojas nesikeičia, mokestis už aplinkos teršimą iš žemės ūkio veiklai naudojamų ne keliais judančių mechanizmų sumokamas prieš Registro duomenų pakeitimą;
4) mokestis už aplinkos teršimą iš žemės ūkio veiklai naudojamų ne keliais judančių mechanizmų sumokamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą. 5) nesumokėjus mokesčio už aplinkos teršimą iš žemės ūkio veiklai naudojamų ne keliais judančių mechanizmų, jie neregistruojami Registre ir nekeičiami Registro duomenys. 6) Mokesčio už aplinkos teršimą iš žemės ūkio veiklai naudojamų ne keliais judančių mechanizmų apskaičiavimo ir sumokėjimo kontrolę vykdo VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras.
ministerijos ir VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras keičiasi mokesčiui administruoti reikalinga informacija. Keitimosi mokesčio administravimui reikalinga informacija tvarką nustato Žemės ūkio ministras, suderinęs su Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.“
išdėstyti taip: „4) mokesčio mokėtojui, nuslėpus degalų kiekį, sunaudotą mobilių taršos šaltinių, išskyrus žemės ūkio veiklai naudojamus ne keliais judančius mechanizmus, eksploatuojamų Lietuvos Respublikoje, nuslėptą degalų kiekį dauginant iš tarifo, nurodyto šio Įstatymo 5 priede, iš indeksavimo koeficiento, iš tarifo koregavimo koeficiento, jei transporto priemonė atitinka bent vieną Įstatymo 6 priede nustatytą techninį ypatumą, ir iš koeficiento 2;“
nuoroda 9 str. 3d. 3 p., vietoje žodžio „6 priede“, įrašant „7 priede“, Tikslinti stiliaus požiūriu 9 str. 4 d. išbraukiant žodžius. „4. Mokestis už aplinkos teršimą, išskyrus mokestį už aplinkos teršimą iš žemės ūkio veiklai naudojamų ne keliais judančių mechanizmų, sumokamas ir mokesčio už aplinkos teršimą deklaracijos pateikiamos ne vėliau kaip pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, vasario 15 dienos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Laikoma, kad mokestinė prievolė įvykdyta tik pateikus deklaraciją ir sumokėjus mokėtiną mokestį.“
str. 5 d.
5 d. 1 p nuoroda, vietoje „6 priede“ įrašant – „7 priede“:
1) mokestis už aplinkos teršimą iš žemės ūkio veikloje naudojamų ne keliais judančių mechanizmų apskaičiuojamas šio Įstatymo 6 priede nustatytą tarifą dauginant iš tarifo koregavimo koeficiento, kai ne keliais judantis mechanizmas atitinka bent vieną šio Įstatymo 7 priede nustatytą techninį ypatumą ir iš indeksavimo koeficiento;
str. 7 d. 4 p. nuoroda į 6 priedą, įrašant vietoj jos 7 priedą. „4) mokesčio mokėtojui, nuslėpus degalų kiekį, sunaudotą mobilių taršos šaltinių, išskyrus žemės ūkio veiklai naudojamus ne keliais judančius mechanizmus, eksploatuojamų Lietuvos Respublikoje, nuslėptą degalų kiekį dauginant iš tarifo, nurodyto šio Įstatymo 5 priede, iš indeksavimo koeficiento, iš tarifo koregavimo koeficiento, jei transporto priemonė atitinka bent vieną Įstatymo 7 priede nustatytą techninį ypatumą, ir iš koeficiento 2;“
str. 5 d. nauju 8 p. atsižvelgus į Mokestinių ginčų komisijos pastabas, nurodant, kad sprendimai dėl apskaičiuoto mokesčio už žemės ūkio veiklai naudojamų ne keliais judančių mechanizmų dydžio gali būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka: „8) VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro sprendimas dėl mokesčio apskaičiavimo ir jo sumokėjimo gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka“. 5. Biudžeto ir finansų komitetas 2019-12-185 priedas Pakeisti Įstatymo projekto priedą Nr. 5 ir jį išdėstyti taip:
Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo
Transporto priemonė Degalų rūšis arba ciklas Tarifas, Eur/t (už pakilimo ir nusileidimo ciklą)
1Kelių transporto priemonės ir ne keliais judantys mechanizmai, išskyrus žemės ūkio veiklai
8
11
54. Oro transporto priemonės, naudojamos kroviniams ir keleiviams gabenti (pervežti) už vieną pakilimo ir nusileidimo ciklą
2
6Biudžeto ir finansų komitetas 2019-12-186 priedas Papildyti įstatymą nauju 6 priedu, atitinkamai buvusius 6-7 priedus laikyti 7-8 priedais, ir jį išdėstyti taip:
Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 6 priedas MOKESČIO UŽ APLINKOS TERŠIMĄ IŠ ŽEMĖS ŪKIO VEIKLAI NAUDOJAMŲ NE KELIAIS JUDANČIŲ MECHANIZMŲ TARIFAI Ne keliais judančių mechanizmų naudojamų žemės ūkio veiklai vykdyti galia, kW Mokesčio dydžiai, Eur nuo iki07007190409111080111130120131150160151170200171190240191210280211230320231250360251270400271290440291310480311330520331350
5 2 straipsnio pakeitimas Panaikinti 2 straipsnio 5 dalį „5. 2025 m. sausio 1 d. įsigalioja tokia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 priedo redakcija:
„Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 priedas
Transporto priemonė Degalų rūšis arba ciklas Tarifas, Eur/t (už pakilimo ir nusileidimo ciklą)
7 2.
8
11
5Oro transporto priemonės, naudojamos kroviniams ir keleiviams gabenti (pervežti) už vieną pakilimo ir nusileidimo ciklą
2
5 N Papildyti įstatymo 2 straipsnį nauja 5 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„5. Šio įstatymo nuostatos, susijusios su žemės ūkio veiklai naudojamų ne keliais judančių mechanizmų apmokestinimu, įsigalioja nuo 2020 m. liepos 1 d.“ Nepritarti Kadangi įstatymo projektas teikiamas ne su biudžetu, o mokestiniai įstatymai turi įsigalioti po 6 mėn. nuo jų priėmimo, siūloma įsigaliojimo data – 2021-01-01. 7. Komiteto sprendimas:
7.1. Sprendimas: pritarti Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo VIII-1183 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-4033 su Komiteto pasiūlymais. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Aplinkos apsaugos komitetas: 2020-01-221 priedas Argumentai:
Svarstant Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 6 straipsnio ir 1, 2 priedėlių pakeitimo įstatymą pritarta, kad dioksinai ir furanai būtų apmokestinti 5 000 000 Eur/t tarifu ir mokesčio už aplinkos teršimą iš stacionarių šaltinių tarifus išskleisti Pasiūlymas: Įstatymo projekto 1 priedą išdėstyti taip:
I. Teršalai išmetami į atmosferą Teršalai Tarifas, Eur/t 2021 m. 2022 m. nuo 2023 m.
2022 m. nuo 2023 m. SO₂ (sieros dioksidas) 104 136136
256 256 Vanadžio pentoksidas 3855 Dioksinai ir furanai 5 000 000 5 000 000 5 000 000 Sunkieji metalai ir jų junginiai deginant atliekas
145175
320390
2020 20 Lakieji organiniai junginiai, išskyrus metaną, nediferencijuoti pagal sudėtį (atskirus junginius)105200
390
20 II. Teršalai, išmetami į vandens telkinius, žemės paviršių ir gilesnius jos sluoksnius gelmes Teršalai Tarifas, Eur/t BDS₇ 256 500 Bendras azotas 201 600 Bendras fosforas 1007 3 500 Suspenduotos medžiagos 103 135 Sulfatai 0,58 15 Chloridai 3,66 30 Teršalų grupės I 2920479 3 814 146 II 266088 347 511 III 43385 56 661 IV 9831 12 839 V 963 1 258 *Išskyrus: kietąsias daleles, susidarančias deginant kietąjį, skystąjį arba dujinį kurą ar atliekas; asbesto turinčias kietąsias daleles.“ Pritarti Projekto 1 priede tarifai pakeisti, atsižvelgus į projekto XIIIP-3709, kuris komitete jau priimtas, 1 priede nurodytus tarifus. 2. Aplinkos apsaugos komitetas: 2020-01-222 priedas Argumentai:
Svarstant Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 6 straipsnio ir 1, 2 priedėlių pakeitimo įstatymą pritarta, kad dioksinai ir furanai būtų apmokestinti didesniu tarifu ir 2 priede nurodyti ne koeficienati, o tarifai, tad 2 priedas turi būti suderintas abiejuose įstatymų projektuose. Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 2 priedą išdėstyti taip:
I. Teršalai išmetami į atmosferą Teršalai Tarifas, Eur/t 2021 m. 2022 m. nuo 2023 m.
2022 m. nuo 2023 m. SO2 (sieros dioksidas)204204
384384 384 Dioksinai ir furanai 50 000 000 000 50 000 000 000 50 000 000 000 Sunkieji metalai ir jų junginiai deginant atliekas 210 000 300 000 390 000 Kietosios dalelės (organinės ir neorganinės)*218263 338 Kietosios dalelės deginant kietąjį, skystąjį arba dujinį kurą ar atliekas 16 000 19 500 22 500 Asbesto turinčios kietosios dalelės 210 000 300 000 390 000 NH3 (amoniakas)3030 30 Lakieji organiniai junginiai, išskyrus metaną, nediferencijuoti pagal sudėtį (atskirus junginius)158300 495 Teršalų grupės I 210 000 300 000 390 000 II 16 000 19 500 22 500 III 1 800 1 800 1 800 IV3030 30 II. Teršalai, išmetami į vandens telkinius, žemės paviršių ir gilesnius jos sluoksnius gelmes Teršalai Tarifas, Eur/t BDS₇ 5 000 Bendras azotas 3 000 Bendras fosforas 35 000 Suspenduotos medžiagos
45 Teršalų grupės I 381 414 600 II 17 375 550 III 566 610 IV 64 195 V 2 516 *Išskyrus: kietąsias daleles, susidarančias deginant kietąjį, skystąjį arba dujinį kurą ar atliekas; asbesto turinčias kietąsias daleles“ Pritarti Projekto 2 priede tarifai pakeisti, atsižvelgus į projekto XIIIP-3709, kuris komitete jau priimtas, 1 priede pateiktus tarifus ir 2 priede nurodytus koeficientus (tarifas padaugintas iš koeficiento). 3. Aplinkos apsaugos komitetas:
2
2Konsultacijas ir informaciją mokesčio už aplinkos teršimą žemės ūkio veiklai naudojamais ne keliais judančiais mechanizmais apskaičiavimo ir sumokėjimo klausimais mokesčio mokėtojui teikia Žemės ūkio ministerijos įgaliota institucija šios institucijos nustatyta tvarka. Pritarti Kadangi mokesčio už aplinkos teršimą iš žemės ūkio veiklai naudojamų ne keliais judančių mechanizmų apskaičiavimo ir sumokėjimo kontrolę vykdys VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras, jie turėtų teikti ir konsultacijas. 8. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Skardžius 10.
10Komiteto narių atskiroji nuomonė:
PRIDEDAMA. Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4033(2). Komiteto pirmininkas (Parašas) Juozas Imbrasas Patarėjas Audrius Želvys