Projekto lyginamasis variantas
2019 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas Pakeisti 9 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „
4Žemės ūkio paskirties žemės, išskyrus apleistas žemės ūkio naudmenas, mokestinė vertė yra jos vidutinė rinkos vertė arba vertė, nustatyta atlikus individualų žemės vertinimą, padauginta iš koeficiento 0,35 0,50 .
“
1Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo nuostatos taikomos nustatant 2020 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių žemės mokestį. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
1
projekto tikslai ir uždaviniai L ietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo Nr. I-2675 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) tikslas – sumažinti įstatyme nustatytą žemės mokesčio lengvatos dydį žemės ūkio paskirties žemei (pakeičiant mokestinę žemės vertę mažinantį koeficientą), kartu paliekant šiuo metu galiojančias nuostatas dėl galimybės savivaldybėms pačioms spręsti dėl mokesčio tarifų ir lengvatų taikymo. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Finansų ministerijos Mokesčių politikos departamento (direktorė Jūratė Laurikėnaitė, tel. 239 0151) Tiesioginių mokesčių ir tarptautinio apmokestinimo skyriaus (vedėjas Evaldas Putrimas, tel. 219 4476) vyriausioji specialistė Gabija Brazauskienė, tel. 239 0277, el. paštas gabija.brazauskiene@finmin. lt . 3. Dabartinis teisinis įstatymo projekte aptartų teisinių santykių reglamentavimas Žemės mokesčio įstatymo 9 straipsnių 4 dalyje nustatyta, kad ž emės ūkio paskirties žemės, išskyrus apleistas žemės ūkio naudmenas, mokestinė vertė yra jos vidutinė rinkos vertė arba vertė, nustatyta atlikus individualų žemės vertinimą, padauginta iš žemės vertę mažinančio koeficiento 0,35. Tai reiškia, kad žemės mokestis už žemės ūkio paskirties žemę skaičiuojamas nuo 35 procentų jos mokestinės vertės. 4. Naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projekte siūloma ž emės ūkio paskirties žemės, išskyrus apleistas žemės ūkio naudmenas, mokestinės vertės mažinimo koeficientą padidinti iki 0,5, todėl žemės mokestis už žemės ūkio paskirties žemę būtų skaičiuojamas nuo 50 procentų jos mokestinės vertės.
Įstatymo projekte siūloma palikti lengvatinį apmokestinimą, kadangi žemės ūkio veikloje žemė yra būtinas elementas, be to, žemės rinkos vertę itin ženkliai įtakojanti jos lokalizacija (pavyzdžiui, atstumai iki didžiųjų miestų) nėra tiesiogiai susijusi su iš šios žemės vykdant žemės ūkio veiklą galima gauti nauda. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Galimai padidėtų žemės mokestis už žemės ūkio paskirties žemę , tačiau Žemės mokesčio įstatyme savivaldybių taryboms suteikta teisė nustatyti žemės mokesčio tarifus, todėl savivaldybių tarybos, jei manys esant tikslinga, galės amortizuoti žemės mokestinės vertės padidėjimą, nustatydamos mažesnius mokesčio tarifus 2021 m. ir vėlesniems mokestiniams laikotarpiams. 6. Galima priimt o įstatym o įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai nenumatoma. 7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektu siūlomas reguliavimas prisidės prie verslo aplinkos suvienodinimo skirtingoms verslo sritims, palaipsniui atsisakant mokesčių lengvatų. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, galiojantys teisės aktai, kuriuos būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą įstatymo projektą Priėmus įstatymo projektą, kitų teisės aktų keisti nereikės. 9.
o projekt o atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų į statymų ir kitų norminių teisės aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimams ir bendrinės lietuvių kalbos normoms, sąvokų ir terminų įvertinimas Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektuose naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų neapibrėžiama. 10. Įstatymo projekto atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai Priėmus įstatymo projektą, teisės aktų keisti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas Prognozuojamas savivaldybių biudžetų pajamų padidėjimas 7 mln. eurų per metus. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 14. Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai Mokestinė vertė, vidutinė rinkos vertė . 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS MOKESČIO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. akvile.duleviciute @lrs.lt
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA DĖL Lietuvos Respublikos
projektO Nr. XIIIP-4021 2019-11-05 N r . 113-P-35 Vilnius
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Valentinas Bukauskas, Ričardas Juška, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Kęstutis Masiulis. Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Eglė Jonevičienė, Rasa Mačiulytė, Ieva Lavišienė, Kristina Šimkutė. Kviestieji asmenys:
Seimo narys Andrius Palionis, Finansų ministerijos Tiesioginių mokesčių ir tarptautinio apmokestinimo skyriaus vedėjas Evaldas Putrimas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-10-21 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Atsižvelgti
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. VšĮ Laisvosios rinkos instituto siųstas kreipimasis, 2019-10-30 Šių metų pradžioje įsigaliojusiai mokesčių reformai buvo keliami keturi tikslai: aiškesnis darbuotojų indėlis į socialinio draudimo sistemą, konkurencingiausias Baltijos šalyse darbo apmokestinimas, ekonomikos augimui palanki mokesčių struktūra, prognozuojama ir stabili mokesčių aplinka. Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad po sisteminės mokesčių reformos įsigaliojimo Lietuvoje nepraėjo nė metai, nėra atliktas šios reformos pasekmių ex post vertinimas, o mokesčių srityje vėl siūlomi nauji pakeitimai.
Kartu su 2020‐ųjų biudžetu siūlomi mokesčių pakeitimai ne tik iš esmės prieštarauja įgyvendintos mokesčių reformos tikslams, bet ir tęsia tradiciją mokesčių įstatymus rengti paskubomis, deramai neįvertinus jų galimo poveikio, nepaliekant pakankamai laiko gyventojams ir verslui prie jų prisitaikyti: Priėmus siūlomus pakeitimus, mokesčių mokėtojams liktų itin mažai laiko prie jų prisitaikyti, dalies projektų įsigaliojimas numatytas jau nuo kitų metų pradžios. Remiantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymu, mokesčių įstatymai, nustatantys naujus mokesčius, jų tarifus ar lengvatas, sankcijas už pažeidimus arba iš esmės keičiantys apmokestinimo tvarką ar teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo oficialaus paskelbimo dienos. Deja, Lietuvoje piktnaudžiaujama išimtimi, leidžiančia numatyto termino nesilaikyti priimant mokesčių įstatymus kartu su biudžetu. Vertinant tik su biudžetu priimtų mokesčių įstatymų pakeitimus, 2009‐2019 m. laikotarpiu buvo priimta daugiau nei 50 mokesčius didinančių pakeitimų, ir mažiau nei 30 – mažinančių. Tai reiškia, kad per itin trumpą laiką mokesčių mokėtojams tenka prisitaikyti prie mokesčių pakeitimų, kurie dažniausiai jiems yra nepalankūs. Vertinant 2015‐2019 m. priimtus mokesčių pakeitimus, nuo įstatymo pakeitimo priėmimo iki jo įsigaliojimo vidutiniškai praeidavo 91 diena. Tai reiškia, kad mokesčių mokėtojams laiko pasiruošti būsimiems pakeitimams liko perpus mažiau nei įstatymu numatyti pusė metų. Įstatymų svarstymas skubos tvarka labai apsunkina visuomenės ir nevyriausybinių organizacijų galimybę įsitraukti į teisėkūros procesą.
Visuomenei susipažinti su Vyriausybės kartu su 2020‐ųjų metų biudžetu registruotais mokesčių pakeitimais ir pateikti pastabas daugumai jų buvo palikta vos 5 darbo dienos, kiti mokesčių siūlymai Seime taipogi buvo užregistruoti tik spalio mėn. viduryje. Atkreipiame dėmesį, kad mokesčiai, jų aiškumas, dydis, administravimo sudėtingumas ir mokesčių sistemos stabilumas yra nuolat įvardijama kaip viena aktualiausių problemų šalies gyventojams ir verslui. Daugumos siūlomų mokesčių pakeitimų poveikio vertinimas atliktas atmestinai – jau dabar kyla abejonių dėl kai kurių projektų atitikties Konstitucijai. Aiškinamuosiuose raštuose neįvardijamos daugumos pasiūlymų neigiamos pasekmės, įtaka verslo sąlygoms, korupcijai ir kriminogeninei situacijai, vertinimai nėra grindžiami skaičiavimais. Tai atspindi egzistuojančią tendenciją: Lietuvos laisvosios rinkos instituto atlikta analizė parodė, kad
nelydėjo poveikio verslo sąlygoms ir plėtrai vertinimas. Visa tai rodo, kad visuomenės ir verslo bendruomenės susirūpinimas siūlomų iniciatyvų parengimo kokybe, savalaikiškumu ir pagrįstumu turi pagrindo. Dauguma šių mokesčių pakeitimų pažeidžia gyventojų ir verslo lūkesčius dėl darbo mokesčių naštos mažinimo ir mokesčių sistemos stabilumo. Primename, kad šie įsipareigojimai buvo įtvirtinti Vyriausybės, verslo konfederacijų atstovų, profesinių sąjungų vadovų 2017 m. spalio mėn. pasirašytame Susitarime dėl šalies pažangai būtinų reformų. Mokesčių sistemos stabilumas – vienas iš kriterijų pritraukiant tiesiogines užsienio investicijas ir talentus.
Būtina vengti šios strategiškai svarbios srities kaitaliojimo trumpalaikiams populistiniams tikslams pasiekti. Pasirinktas laikas didinti mokesčius yra itin netinkamas. Lėtėjantis ekonomikos augimas ir artėjantys Seimo rinkimai kelia pavojų viešųjų finansų tvarumui. Ekonomikos sulėtėjimas gali lemti, kad kova su šešėline ekonomika taps dar sudėtingesnė, o mokesčių pajamas, net ir mokesčių nedidinant surinkti taps sudėtingiau. Manome, kad skuboti, neišdiskutuoti su visuomene pakeitimai didins gyventojų, šalies verslo ir užsienio investuotojų nepasitikėjimą valstybe. Dėl to raginame: Nekeisti galiojančių mokesčių įstatymų su 2020‐ųjų biudžetu, skirti daugiau laiko pasiūlymų analizei, poveikio vertinimui, alternatyvių sprendimų paieškoms ir diskusijai su visuomene, o rengiant mokesčių įstatymų pakeitimus remtis tikslingumo, efektyvumo ir proporcingumo principais. Svarstyti atsisakyti išimties, leidžiančios keisti mokesčių įstatymus kartu su biudžetu. Toks žingsnis užtikrins mokestinės politikos tęstinumą, padidins mokestinės aplinkos stabilumą, gerins veiklos sąlygas gyventojams ir verslui, didins teisėkūros kokybę, skatins atsakingiau planuoti viešuosius finansus, laikytis fiskalinės drausmės ir prisiimtų įsipareigojimų. Siekiant subalansuoto biudžeto siūlome peržiūrėti valstybės išlaidas, didinti jų efektyvumą įvertinti alternatyvius finansavimo šaltinius. Valstybės valdymo, švietimo, sveikatos apsaugos sektorių reformos, viešųjų pirkimų skaidrumo ir konkurencingumo didinimas, valstybės investicijų išlaidų peržiūra leistų surinkti papildomas biudžeto pajamas nedidinant mokesčių ir nenukrypstant nuo 2019 m. įsigaliojusios mokesčių reformos tikslų. Spręsti pagrindiniam Komitetui
pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Andrius Palionis, Artūras Skardžius Petras Čimbaras, Juozas Varžgalys, Kęstutis Smirnovas, Rimantas Jonas Dagys, Rimantas Sinkevičius, Jonas Jarutis, Vida Ačienė, 2019-10-221 Argumentai: Seime registruotas Žemės mokesčio įstatymo Nr. I-2675 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, Nr. XIIIP-4021, kuriuo siūloma nustatyti, kad žemės ūkio paskirties žemės, išskyrus apleistas žemės ūkio naudmenas, mokestinė vertė yra jos vidutinė rinkos vertė arba vertė, nustatyta atlikus individualų žemės vertinimą, padauginta iš koeficiento 0,50. Manytina, kad nėra tikslinga sumažinti įstatyme nustatyto žemės mokesčio lengvatos dydžio žemės ūkio paskirties žemei (pakeičiant mokestinę žemės vertę mažinantį koeficientą), nes tai yra savivaldybių biudžetų pajamos, o jos pačios nustato žemės ūkio paskirties žemės apmokestinimo tarifą, kurio dydį pačios nusistato likus ne mažiau nei pusė metų iki mokestinių metų laikotarpio. Remiantis tuo, kas išdėstyta, siūlome įstatyme nustatyto žemės mokesčio lengvatos dydžio žemės ūkio paskirties žemei nekeisti ir nustatyti, kad žemės ūkio paskirties žemės, išskyrus apleistas žemės ūkio naudmenas, mokestinė vertė yra jos vidutinė rinkos vertė arba vertė, nustatyta atlikus individualų žemės vertinimą, padauginta iš koeficiento 0,35. Pasiūlymas:
Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
Pakeisti 9 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „
ūkio naudmenas, mokestinė vertė yra jos vidutinė rinkos vertė arba vertė, nustatyta atlikus individualų žemės vertinimą, padauginta iš koeficiento 0,50 0,35 . “ Iš dalie pritarti Pritarti siūlymui palikti galiojančią lengvatą nustatant žemės ūkio paskirties žemės mokestinę vertė (koeficientas 0,35) žemės sklypų iki 500 ha savininkams.
Atsižvelgiant į Seimo narių pasiūlymą Nr. 2 nustatyti, kad žemės ūkio paskirties žemės sklypų savininkams (kartu susijusiems, asocijuotiems, kontroliuojamiems asmenims) mokestinės vertės nustatymo lengvata 500 viršijantiems hektarams nebūtų taikoma. Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 1. 2. Seimo nariai: Justas Džiugelis, Mykolas Majauskas, Ingrida Šimonytė, Vytautas Bakas, 2019-10-221 Argumentai:
Į statymo projektu iš esmės siekiama sumažinti įstatyme nustatytą žemės mokesčio lengvatos dydį žemės ūkio paskirties žemei (pakeičiant mokestinę žemės vertę mažinantį koeficientą), kartu paliekant šiuo metu galiojančias nuostatas dėl galimybės savivaldybėms pačioms spręsti dėl mokesčio tarifų ir lengvatų taikymo , tačiau nesprendžiamas asmenų, kurie per susijusius ar kontroliuojamus ir (ar) asocijuotus asmenis bendrai valdo 500 ha ir daugiau žemės, piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi klausimas. Atsižvelgiant į tai, kad valstybės politika riboja vienam asmeniui valdyti daugiau nei 500 ha žemės ūkio paskirties žemės tikslu suvaldyti žemės koncentraciją ir siekiant didinti ūkininkų, žemvaldžių konkurenciją, valstybė turi sureguliuoti ir teisingas pasekmes tiems asmenims, kurių atžvilgiu šis reikalavimas netaikomas ar ši sąlyga netaikoma dėl teisės aktų spragų ar kitų priežasčių.
Atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinis teismas yra pasisakęs, jog Konstitucijos 29 straipsnyje yra įtvirtintas visų asmenų lygybės įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams principas, bet šis principas apima ir diskriminacijos bei privilegijų draudimą, bei konstatavo, jog diskriminacija ar privilegijomis nelaikytinas toks diferencijuotas teisinis reguliavimas, kuris taikomas tam tikroms vienodais požymiais pasižyminčių asmenų grupėms, jeigu taip siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų. Minėta ir tai, jog visų asmenų lygybės principas nepaneigia to, kad įstatyme gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu. Taigi, siekiant visuomenei pozityvių ir naudingų tikslų, siūloma nustatyti teisinį reguliavimą, kad tiems asmenims, kurie patys ar per susijusius ir (ar) kontroliuojamus asmenis bendrai valdo daugiau nei 500 ha žemės ūkio paskirties žemės, apskaičiuojant žemės mokestį būtų taikomas 1 proc. koeficientas. Pasiūlymas: pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
straipsnio pakeitimas Pakeisti 9 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Žemės ūkio paskirties žemės, išskyrus apleistas žemės ūkio naudmenas, mokestinė vertė yra jos vidutinė rinkos vertė arba vertė, nustatyta atlikus individualų žemės vertinimą, padauginta iš koeficiento 0,50, o tais atvejais, kai asmeniui ir su juo susijusiems asmenims, kontroliuojamiems vienetams ir (ar) asocijuotiems asmenims, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, bendrai priklauso daugiau nei 500 ha žemės ūkio paskirties žemės, išskyrus apleistas žemės ūkio naudmenas, šios žemės mokestinė vertė yra jos vidutinė rinkos vertė arba vertė, nustatyta atlikus individualų žemės vertinimą, padauginta iš koeficiento 1 .“ Iš dalies pritarti Pritarus Seimo narių siūlymui palikti galiojančią lengvatą nustatant žemės ūkio paskirties žemės mokestinę vertė (taikant 0,35 koeficientą) iki 500 ha, atsižvelgiant į šį Seimo narių pasiūlymą siūlome nustatyti, kad žemės ūkio paskirties žemės sklypų savininkams (kartu susijusiems, asocijuotiems, kontroliuojamiems asmenims) mokestinės vertės nustatymo lengvata 500 viršijantiems hektarams nebūtų taikoma. Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 1. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
: Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIIP-4021 ir siūlyti pagrindiniam Komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Valstybės valdymo ir svivaldybių komiteto pasiūlymą. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
ir savivaldybių komitetas, 2019-11-051 Argumentai: Komitetas siūlo pritarti Seimo narių pasiūlymui nedidinti žemės ūkio paskirties žemės mokestinės vertės koeficiento nuo 0,35 iki 0,5 žemės sklypų iki 500 ha dydžio savininkams.
Atkreipiame dėmesį, kad kito žemės mokesčio dydį lemiančio elemento – žemės mokesčio tarifo – diferencijavimo teisė suteikta savivaldybių taryboms (gali kasmet nustatyti nuo 0,01 iki 4 proc. tarifą). Atsižvelgiant į tai, jog žemės mokestis yra priskiriamas savivaldybių biudžetų pajamoms, esamu reguliavimu pačios savivaldybės turi teisę kontroliuoti pajamų iš šio šaltinio apimtis. Apskritai pajamos iš žemės mokesčio 2019 metais sudaro apie 1,5 proc. (planuojama 2020 metais sudarys 1,8 proc.) savivaldybių pajamų, kas rodo, jog tai nėra ženklus pajamų žaltinis. Taigi netikslinga įstatyme siaurinti lengvatos dėl žemės mokestinės vertės nustatymo apimtį. Tuo pačiu Komitetas iš dalies pritardamas Seimo narių siūlymui Nr. 2 siūlo nustatyti, kad: 1) žemės ūkio paskirties žemės savininkams, 2) kurie laikomi susijusiais, asocijuotais arba kontroliuojamais asmenimis pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, 3) bendrai susumavus jiems priklausančios žemės ūkio paskirties žemės sklypų plotus yra viršijama 500 hektarų, 4) 500 viršijančių hektarų dalis apmokestinama bendra tvarka taikant koeficientą 1, t. y. apmokestinant šią hektarų dalį netaikoma lengvata (koeficientas 0,35). Taigi mokestis už šią hektarų dalį būtų apskaičiuojamas nuo visos žemės ūkio paskirties žemės mokestinės vertės. Tokiu būdu būtų užtikrintas žemės mokesčio progresyvumas. Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo 9 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „4. Žemės ūkio paskirties žemės, išskyrus apleistas žemės ūkio naudmenas, mokestinė vertė yra jos vidutinė rinkos vertė arba vertė, nustatyta atlikus individualų žemės vertinimą, padauginta iš koeficiento 0,50 0,35.
Tais atvejais, kai asmeniui ir su juo susijusiems asmenims, kontroliuojamiems vienetams ir (ar) asocijuotiems asmenims, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, bendrai priklauso daugiau nei 500 ha žemės ūkio paskirties žemės, išskyrus apleistas žemės ūkio naudmenas, 500 ha viršijančios bendrai priklausančios žemės ūkio paskirties žemės mokestinė vertė yra jos vidutinė rinkos vertė arba vertė, nustatyta atlikus individualų žemės vertinimą, padauginta iš koeficiento 1 . “
7Balsavimo rezultatai:
pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Vytautas Kamblevičius. Komiteto pirmininko pavaduotojas (Parašas) Algis Strelčiūnas Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Kristina Šimkutė, tel. 239 6807
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO Biudžeto ir finansų komitetas PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA DĖL Lietuvos Respublikos
projektO Nr. XIIIP-4021 2019 m. lapkričio 20 d. Nr. 109-P-45 Vilnius
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Valius Ąžuolas, Algirdas Butkevičius, Andrius Palionis, Viktoras Rinkevičius, Vida Ačienė, Mykolas Majauskas, Rita Tamašunienė, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, vyr. specialistė Agnė Gedraitytė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-10-21 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Atsižvelgti
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. VšĮ Laisvosios rinkos instituto siųstas kreipimasis, 2019-10-30 Šių metų pradžioje įsigaliojusiai mokesčių reformai buvo keliami keturi tikslai: aiškesnis darbuotojų indėlis į socialinio draudimo sistemą, konkurencingiausias Baltijos šalyse darbo apmokestinimas, ekonomikos augimui palanki mokesčių struktūra, prognozuojama ir stabili mokesčių aplinka. Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad po sisteminės mokesčių reformos įsigaliojimo Lietuvoje nepraėjo nė metai, nėra atliktas šios reformos pasekmių ex post vertinimas, o mokesčių srityje vėl siūlomi nauji pakeitimai.
Kartu su 2020‐ųjų biudžetu siūlomi mokesčių pakeitimai ne tik iš esmės prieštarauja įgyvendintos mokesčių reformos tikslams, bet ir tęsia tradiciją mokesčių įstatymus rengti paskubomis, deramai neįvertinus jų galimo poveikio, nepaliekant pakankamai laiko gyventojams ir verslui prie jų prisitaikyti: Priėmus siūlomus pakeitimus, mokesčių mokėtojams liktų itin mažai laiko prie jų prisitaikyti, dalies projektų įsigaliojimas numatytas jau nuo kitų metų pradžios. Remiantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymu, mokesčių įstatymai, nustatantys naujus mokesčius, jų tarifus ar lengvatas, sankcijas už pažeidimus arba iš esmės keičiantys apmokestinimo tvarką ar teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo oficialaus paskelbimo dienos. Deja, Lietuvoje piktnaudžiaujama išimtimi, leidžiančia numatyto termino nesilaikyti priimant mokesčių įstatymus kartu su biudžetu. Vertinant tik su biudžetu priimtų mokesčių įstatymų pakeitimus, 2009‐2019 m. laikotarpiu buvo priimta daugiau nei 50 mokesčius didinančių pakeitimų, ir mažiau nei 30 – mažinančių. Tai reiškia, kad per itin trumpą laiką mokesčių mokėtojams tenka prisitaikyti prie mokesčių pakeitimų, kurie dažniausiai jiems yra nepalankūs. Vertinant 2015‐2019 m. priimtus mokesčių pakeitimus, nuo įstatymo pakeitimo priėmimo iki jo įsigaliojimo vidutiniškai praeidavo 91 diena. Tai reiškia, kad mokesčių mokėtojams laiko pasiruošti būsimiems pakeitimams liko perpus mažiau nei įstatymu numatyti pusė metų. Įstatymų svarstymas skubos tvarka labai apsunkina visuomenės ir nevyriausybinių organizacijų galimybę įsitraukti į teisėkūros procesą.
Visuomenei susipažinti su Vyriausybės kartu su 2020‐ųjų metų biudžetu registruotais mokesčių pakeitimais ir pateikti pastabas daugumai jų buvo palikta vos 5 darbo dienos, kiti mokesčių siūlymai Seime taipogi buvo užregistruoti tik spalio mėn. viduryje. Atkreipiame dėmesį, kad mokesčiai, jų aiškumas, dydis, administravimo sudėtingumas ir mokesčių sistemos stabilumas yra nuolat įvardijama kaip viena aktualiausių problemų šalies gyventojams ir verslui. Daugumos siūlomų mokesčių pakeitimų poveikio vertinimas atliktas atmestinai – jau dabar kyla abejonių dėl kai kurių projektų atitikties Konstitucijai. Aiškinamuosiuose raštuose neįvardijamos daugumos pasiūlymų neigiamos pasekmės, įtaka verslo sąlygoms, korupcijai ir kriminogeninei situacijai, vertinimai nėra grindžiami skaičiavimais. Tai atspindi egzistuojančią tendenciją: Lietuvos laisvosios rinkos instituto atlikta analizė parodė, kad
nelydėjo poveikio verslo sąlygoms ir plėtrai vertinimas. Visa tai rodo, kad visuomenės ir verslo bendruomenės susirūpinimas siūlomų iniciatyvų parengimo kokybe, savalaikiškumu ir pagrįstumu turi pagrindo. Dauguma šių mokesčių pakeitimų pažeidžia gyventojų ir verslo lūkesčius dėl darbo mokesčių naštos mažinimo ir mokesčių sistemos stabilumo. Primename, kad šie įsipareigojimai buvo įtvirtinti Vyriausybės, verslo konfederacijų atstovų, profesinių sąjungų vadovų 2017 m. spalio mėn. pasirašytame Susitarime dėl šalies pažangai būtinų reformų. Mokesčių sistemos stabilumas – vienas iš kriterijų pritraukiant tiesiogines užsienio investicijas ir talentus.
Būtina vengti šios strategiškai svarbios srities kaitaliojimo trumpalaikiams populistiniams tikslams pasiekti. Pasirinktas laikas didinti mokesčius yra itin netinkamas. Lėtėjantis ekonomikos augimas ir artėjantys Seimo rinkimai kelia pavojų viešųjų finansų tvarumui. Ekonomikos sulėtėjimas gali lemti, kad kova su šešėline ekonomika taps dar sudėtingesnė, o mokesčių pajamas, net ir mokesčių nedidinant surinkti taps sudėtingiau. Manome, kad skuboti, neišdiskutuoti su visuomene pakeitimai didins gyventojų, šalies verslo ir užsienio investuotojų nepasitikėjimą valstybe. Dėl to raginame: Nekeisti galiojančių mokesčių įstatymų su 2020‐ųjų biudžetu, skirti daugiau laiko pasiūlymų analizei, poveikio vertinimui, alternatyvių sprendimų paieškoms ir diskusijai su visuomene, o rengiant mokesčių įstatymų pakeitimus remtis tikslingumo, efektyvumo ir proporcingumo principais. Svarstyti atsisakyti išimties, leidžiančios keisti mokesčių įstatymus kartu su biudžetu. Toks žingsnis užtikrins mokestinės politikos tęstinumą, padidins mokestinės aplinkos stabilumą, gerins veiklos sąlygas gyventojams ir verslui, didins teisėkūros kokybę, skatins atsakingiau planuoti viešuosius finansus, laikytis fiskalinės drausmės ir prisiimtų įsipareigojimų. Siekiant subalansuoto biudžeto siūlome peržiūrėti valstybės išlaidas, didinti jų efektyvumą įvertinti alternatyvius finansavimo šaltinius. Valstybės valdymo, švietimo, sveikatos apsaugos sektorių reformos, viešųjų pirkimų skaidrumo ir konkurencingumo didinimas, valstybės investicijų išlaidų peržiūra leistų surinkti papildomas biudžeto pajamas nedidinant mokesčių ir nenukrypstant nuo 2019 m. įsigaliojusios mokesčių reformos tikslų. Pritarti Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti 2.
1 ŽŪR taryba, nekeisti šiuo metu galiojančių mokesčių įstatymų su 2020-ųjų valstybės ir savivaldybių biudžetu, skirti daugiau laiko pasiūlymų analizei, poveikio vertinimui, alternatyvių sprendimų paieškoms ir diskusijai su visuomene, o rengiant mokesčių įstatymų pakeitimus remtis tikslingumo, efektyvumo ir proporcingumo principais. Pritarti
& Young Baltic” Remiantis žemės mokesčio įstatymo projekto 9 str. 4 dalies nuostatomis, žemės ūkio paskirties žemės, išskyrus apleistas žemės ūkio naudmenas, mokestinė vertė yra jos vidutinė rinkos vertė arba vertė, nustatyta atlikus individualų žemės vertinimą, padauginta iš koeficiento 0,50. Šiuo metu žemės ūkio paskirties žemės mokestinė vertė yra dauginama iš koeficiento 0,35. Bendrovės nuomone, žemės ūkio šakai ir taip taikoma pernelyg daug įvairių lengvatų. Konstatuotina, kad žemės ūkio veikla būtent dėl jai taikomų įvairių išimčių, subsidijų ir lengvatų išlieka nekonkurencinga. Sumažintas žemės vertės koeficientas skatina ne intensyvinti veiklą, o ūkininkauti ekstensyviai. Atsižvelgiant į tai, siūlome panaikinti žemės mokestinei vertei taikomą koeficientą. Nepritarti Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti, atsižvelgiant į tai, kad siūlomi pakeitimai susiję su savivaldybių biudžetų pajamomis, o jos pačios nustato žemės ūkio paskirties žemės apmokestinimo tarifą, kurio dydį pačios nusistato likus ne mažiau nei pusė metų iki mokestinių metų laikotarpio. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1Seimo nariai:
Andrius Palionis, Artūras Skardžius Petras Čimbaras, Juozas Varžgalys, Kęstutis Smirnovas, Rimantas Jonas Dagys, Rimantas Sinkevičius, Jonas Jarutis, Vida Ačienė, 2019-10-221 Argumentai: Seime registruotas Žemės mokesčio įstatymo Nr. I-2675 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, Nr. XIIIP-4021, kuriuo siūloma nustatyti, kad žemės ūkio paskirties žemės, išskyrus apleistas žemės ūkio naudmenas, mokestinė vertė yra jos vidutinė rinkos vertė arba vertė, nustatyta atlikus individualų žemės vertinimą, padauginta iš koeficiento 0,50. Manytina, kad nėra tikslinga sumažinti įstatyme nustatyto žemės mokesčio lengvatos dydžio žemės ūkio paskirties žemei (pakeičiant mokestinę žemės vertę mažinantį koeficientą), nes tai yra tai savivaldybių biudžetų pajamos, o jos pačios nustato žemės ūkio paskirties žemės apmokestinimo tarifą, kurio dydį pačios nusistato likus ne mažiau nei pusė metų iki mokestinių metų laikotarpio. Remiantis tuo, kas išdėstyta, siūlome įstatyme nustatyto žemės mokesčio lengvatos dydžio žemės ūkio paskirties žemei nekeisti ir nustatyti, kad žemės ūkio paskirties žemės, išskyrus apleistas žemės ūkio naudmenas, mokestinė vertė yra jos vidutinė rinkos vertė arba vertė, nustatyta atlikus individualų žemės vertinimą, padauginta iš koeficiento 0,35. Pasiūlymas:
Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
Pakeisti 9 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „
ūkio naudmenas, mokestinė vertė yra jos vidutinė rinkos vertė arba vertė, nustatyta atlikus individualų žemės vertinimą, padauginta iš koeficiento 0,50 0,35 . “ Pritarti 2.
Seimo nariai: Justas Džiugelis, Mykolas Majauskas, Ingrida Šimonytė, Vytautas Bakas, 2019-10-221 Argumentai: Į statymo projektu iš esmės siekiama sumažinti įstatyme nustatytą žemės mokesčio lengvatos dydį žemės ūkio paskirties žemei (pakeičiant mokestinę žemės vertę mažinantį koeficientą), kartu paliekant šiuo metu galiojančias nuostatas dėl galimybės savivaldybėms pačioms spręsti dėl mokesčio tarifų ir lengvatų taikymo , tačiau nesprendžiamas asmenų, kurie per susijusius ar kontroliuojamus ir (ar) asocijuotus asmenis bendrai valdo 500 ha ir daugiau žemės, piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi klausimas. Atsižvelgiant į tai, kad valstybės politika riboja vienam asmeniui valdyti daugiau nei 500 ha žemės ūkio paskirties žemės tikslu suvaldyti žemės koncentraciją ir siekiant didinti ūkininkų, žemvaldžių konkurenciją, valstybė turi sureguliuoti ir teisingas pasekmes tiems asmenims, kurių atžvilgiu šis reikalavimas netaikomas ar ši sąlyga netaikoma dėl teisės aktų spragų ar kitų priežasčių. Atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinis teismas yra pasisakęs, jog Konstitucijos 29 straipsnyje yra įtvirtintas visų asmenų lygybės įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams principas, bet šis principas apima ir diskriminacijos bei privilegijų draudimą, bei konstatavo, jog diskriminacija ar privilegijomis nelaikytinas toks diferencijuotas teisinis reguliavimas, kuris taikomas tam tikroms vienodais požymiais pasižyminčių asmenų grupėms, jeigu taip siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų. Minėta ir tai, jog visų asmenų lygybės principas nepaneigia to, kad įstatyme gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu.
Taigi, siekiant visuomenei pozityvių ir naudingų tikslų, siūloma nustatyti teisinį reguliavimą, kad tiems asmenims, kurie patys ar per susijusius ir (ar) kontroliuojamus asmenis bendrai valdo daugiau nei 500 ha žemės ūkio paskirties žemės, apskaičiuojant žemės mokestį būtų taikomas 1 proc. koeficientas. Pasiūlymas: pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
straipsnio pakeitimas Pakeisti 9 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Žemės ūkio paskirties žemės, išskyrus apleistas žemės
ūkio naudmenas, mokestinė vertė yra jos vidutinė rinkos vertė arba vertė, nustatyta atlikus individualų žemės vertinimą, padauginta iš koeficiento 0,50, o tais atvejais, kai asmeniui ir su juo susijusiems asmenims, kontroliuojamiems vienetams ir (ar) asocijuotiems asmenims, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, bendrai priklauso daugiau nei 500 ha žemės ūkio paskirties žemės, išskyrus apleistas žemės ūkio naudmenas, šios žemės mokestinė vertė yra jos vidutinė rinkos vertė arba vertė, nustatyta atlikus individualų žemės vertinimą, padauginta iš koeficiento 1 .“ Nepritarti Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti atsižvelgiant į tai, kad siūlomi pakeitimai susiję su savivaldybių biudžetų pajamomis, o jos pačios nustato žemės ūkio paskirties žemės apmokestinimo tarifą, kurio dydį pačios nusistato likus ne mažiau nei pusė metų iki mokestinių metų laikotarpio. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LRS Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2019-11-05 Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr.
XIIIP-4021 ir siūlyti pagrindiniam Komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymą: Argumentai: Komitetas siūlo pritarti Seimo narių pasiūlymui nedidinti žemės ūkio paskirties žemės mokestinės vertės koeficiento nuo 0,35 iki 0,5 žemės sklypų iki 500 ha dydžio savininkams. Atkreipiame dėmesį, kad kito žemės mokesčio dydį lemiančio elemento – žemės mokesčio tarifo – diferencijavimo teisė suteikta savivaldybių taryboms (gali kasmet nustatyti nuo 0,01 iki 4 proc. tarifą). Atsižvelgiant į tai, jog žemės mokestis yra priskiriamas savivaldybių biudžetų pajamoms, esamu reguliavimu pačios savivaldybės turi teisę kontroliuoti pajamų iš šio šaltinio apimtis. Apskritai pajamos iš žemės mokesčio 2019 metais sudaro apie 1,5 proc. (planuojama 2020 metais sudarys 1,8 proc.) savivaldybių pajamų, kas rodo, jog tai nėra ženklus pajamų žaltinis. Taigi netikslinga įstatyme siaurinti lengvatos dėl žemės mokestinės vertės nustatymo apimtį. Tuo pačiu Komitetas iš dalies pritardamas Seimo narių siūlymui Nr. 2 siūlo nustatyti, kad: 1) žemės ūkio paskirties žemės savininkams, 2) kurie laikomi susijusiais, asocijuotais arba kontroliuojamais asmenimis pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, 3) bendrai susumavus jiems priklausančios žemės ūkio paskirties žemės sklypų plotus yra viršijama 500 hektarų, 4) 500 viršijančių hektarų dalis apmokestinama bendra tvarka taikant koeficientą 1, t. y. apmokestinant šią hektarų dalį netaikoma lengvata (koeficientas 0,35). Taigi mokestis už šią hektarų dalį būtų apskaičiuojamas nuo visos žemės ūkio paskirties žemės mokestinės vertės. Tokiu būdu būtų užtikrintas žemės mokesčio progresyvumas. Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo 9 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „4.
Žemės ūkio paskirties žemės, išskyrus apleistas žemės ūkio naudmenas, mokestinė vertė yra jos vidutinė rinkos vertė arba vertė, nustatyta atlikus individualų žemės vertinimą, padauginta iš koeficiento 0,50 0,35. Tais atvejais, kai asmeniui ir su juo susijusiems asmenims, kontroliuojamiems vienetams ir (ar) asocijuotiems asmenims, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, bendrai priklauso daugiau nei 500 ha žemės ūkio paskirties žemės, išskyrus apleistas žemės ūkio naudmenas, 500 ha viršijančios bendrai priklausančios žemės ūkio paskirties žemės mokestinė vertė yra jos vidutinė rinkos vertė arba vertė, nustatyta atlikus individualų žemės vertinimą, padauginta iš koeficiento 1 . “
Kaimo reikalų komitetas 2019-11-06 atmesti iniciatorių pateiktą Lietuvos Respublikos Žemės mokesčio įstatymo Nr. I-2675
Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos ūkininkų sąjungos, Lietuvos žemės ūkio tarybos, Žemės ūkio rūmų, Seimo narių A. Palionio, A. Skardžiaus, P. Čimbaro, J. Varžgalio, K. Smirnovo, R. J. Dagio, R. Sinkevičiaus, J. Jaručio,
7Komiteto sprendimas.
atmesti iniciatorių pateiktą Lietuvos Respublikos Žemės mokesčio įstatymo Nr. I-2675 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4021, atsižvelgiant į Seimo narių A. Palionio, A. Skardžiaus, P. Čimbaro, J. Varžgalio, K. Smirnovo, R. J. Dagio, R. Sinkevičiaus, J. Jaručio, V. Ačienės, Kaimo reikalų komiteto, suinteresuotų asmenų pateiktus pasiūlymus ir pastabas, kuriems komitetas pritarė bei Komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 7; prieš – 1; susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai:
Andrius Palionis, Gintarė Skaistė. 10.
10Komiteto narių atskiroji nuomonė:
negauta. ir Komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas s įstatymo Nr. I-172 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Komiteto biuro patarėja Dalia Mudėnienė
Kaimo reikalų komitetas Papildomo komiteto
DĖL
2019-11-06
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Andriejus Stančikas – Komiteto pirmininkas, Kazys Starkevičius - Komiteto pirmininko pavaduotojas, Komiteto nariai: Juozas Baublys, Petras Čimbaras, Aurimas Gaidžiūnas, Alfredas Stasys Nausėda, Algimantas Salamakinas; Komiteto biuro vedėjas Romaldas Abugelis, Komiteto biuro patarėjai: Gintarė Remeikienė, Augustė Matulevičienė, Rolandas Juknevičius, Komiteto biuro padėjėja Gintarė Rimeisienė; kviestieji asmenys:
Justas Džiugelis - Seimo narys, Petras Narkevičius - žemės ūkio viceministras, Alina Šileikienė - Žemės ūkio ministerijos Nekilnojamojo turto kadastro ir geodezijos skyriaus vyr. specialistė, Karolis Anužis – Žemės ūkio ministerijos Tvarios žemės ūkio gamybos politikos grupės vadovas, Jūratė Laurikėnaitė - Finansų ministerijos Mokesčių politikos departamento direktorė, Audronė Misiūnaitė - Finansų ministerijos Mokesčių politikos departamento direktorės pavaduotoja, Algis Baravykas - LR ŽŪR vicepirmininkas, Sigitas Dimaitis – LR ŽŪR direktorius, Jonas Sviderskis – LŽŪBA generalinis direktorius, Danutė Karalevičienė – Lietuvos nederlingų žemės naudotojų asociacijos vadovė, Irma Dubovičienė – „Ūkininko patarėjas“. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas ( 2019-10-21 ) * Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Atsižvelgti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos ūkininkų sąjunga (2019-10-10 Nr. 19-10/1049) 1(9)
įstatymo pakeitimui, kuriuo siūloma nustatant žemės ūkio paskirties žemės mokestinę vertę didinti koeficientą nuo 0,35 iki 0,5. Tai dar vienas mokestis, kuris išskirtinai pritaikytas tik žemės ūkio sektoriui ir didina mokestinę naštą žemdirbiams. Lyginant su kitais sektoriais žemės ūkio sektorius neturi tokio proveržio pajamų atžvilgiu, kad būtų galima taip intensyviai apmokestinti ir tikėtis, kad sektoriaus vystymuisi tai neturės reikšmingų neigiamų pasekmių. Žemės ūkio paskirties žemės mokesčio koeficiento didinimas iki 0,5 žemės mokestį padidins daugiau kaip 42 proc. Tai žemdirbių pajamas sumažins apie 8 mln. eurų. 2018 m. VĮ Registrų centrui perskaičiavus žemės vertes, žemės vidutinė rinkos vertė padidėjo nuo pusantro iki pusketvirto karto. Dėl to savivaldybių biudžetai kasmet pasipildo 10 mln. eurų daugiau nei buvo 2017 m. Tokios žemės sklypų mokestinės vertės galios dar ateinančius trejus metus. Žemės vertė pakilo, bet nuo to žemės derlingumas nepakilo. Dėl to neišaugo nei pajamos, nei pelnas. Ūkininkavimo praktika rodo, kad jau daugelį metų žemės ūkio produkcijos kainos neauga, o mažėja. augo gamybos išlaidos ir darbo užmokestis, tris metus iš eilės kasmet gamtiniai kataklizmai planuojamą derlių sumažino kone trečdaliu. Ūkininkai skaičiuoja ne pelnus, o nuostolius.
Neįtikinamai atrodo Finansų ministerijos argumentas, jog koeficiento didinimas ženklių neigiamų pasekmių neturės, nes ir toliau sprendimą dėl žemės mokesčių tarifų taikymo turėtų pačios savivaldybės. Nors žemės mokestis išskirtinai pildo vietos savivaldybių biudžetą, bet savivaldybių taryboms nėra palikta galimybė 2020 m. įtakoti šio mokesčio dydžio. Numatoma, kad svarstomas mokesčio pakeitimo įstatymas turėtų įsigalioti nuo 2020 m., todėl savivaldybių tarybos privalo perskaičiuoti mokesčio dydžius pagal naująjį koeficientą ateinančiam mokestiniam laikotarpiui. Tarybose sprendimai jau priimti dėl 2020 metų. Tad atimama galimybė savivaldai įtakoti mokestį, kuris yra išskirtinai savivaldybių biudžeto dalis. Šis mokesčio pakeitimo įstatymas silpnina savivaldybių savarankiškumą. Be to, kai kur žemdirbiai jau suderėję su savivaldybėmis dėl žemės mokesčio tarifo iki 2023 metų. Tačiau siūlomoms įstatymo pataisoms įsigaliojus, iš naujo derėtis dėl mokesčio jie nebegalėtų. Praktika rodo, kad savivaldybės, turėdamos įstatymu joms nustatytas sąlygas rinktis, ne visada linkusios objektyviai vertinti žemdirbių situaciją, bet visada linkusios eiti lengvesniu keliu – didinti tarifus ir mokesčius, kad tik padidinti biudžeto lėšas. Be to, didžiąją dalį žemės ūkininkai nuomojasi iš žemė savininkų. Žemės savininkai žemės mokestį perkelia ant ūkininko pečių. Todėl neišvengiamai išaugs žemės nuomos kainos, kas dar labiau sumažins ūkio pajamas ir silpnins galimybes investuoti į viešąsias gėrybes. Pritarti. 3. Žemės ūkio rūmai (2019-10-30 Nr. 1.02-0782) 1(9)
2020-ųjų valstybės ir savivaldybių biudžetu, skirti daugiau laiko pasiūlymų analizei, poveikio vertinimui, alternatyvių sprendimų paieškoms ir diskusijai su visuomene, o rengiant mokesčių įstatymų pakeitimus remtis tikslingumo, efektyvumo ir proporcingumo principais. Pritarti. 4.
institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo nariai A.Palionis, A.Skardžius, P.Čimbaras, J.Varžgalys, K.Smirnovas, R.J.Dagys, R.Sinkevičius, J.Jarutis, V.Ačienė (2019-10-22) 1(9)
Seime registruotas Žemės mokesčio įstatymo Nr. I-2675 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, Nr. XIIIP-4021, kuriuo siūloma nustatyti, kad žemės ūkio paskirties žemės, išskyrus apleistas žemės ūkio naudmenas, mokestinė vertė yra jos vidutinė rinkos vertė arba vertė, nustatyta atlikus individualų žemės vertinimą, padauginta iš koeficiento 0,50. Manytina, kad nėra tikslinga sumažinti įstatyme nustatyto žemės mokesčio lengvatos dydžio žemės ūkio paskirties žemei (pakeičiant mokestinę žemės vertę mažinantį koeficientą), nes tai yra savivaldybių biudžetų pajamos, o jos pačios nustato žemės ūkio paskirties žemės apmokestinimo tarifą, kurio dydį pačios nusistato likus ne mažiau nei pusė metų iki mokestinių metų laikotarpio. Remiantis tuo, kas išdėstyta, siūlome įstatyme nustatyto žemės mokesčio lengvatos dydžio žemės ūkio paskirties žemei nekeisti ir nustatyti, kad žemės ūkio paskirties žemės, išskyrus apleistas žemės ūkio naudmenas, mokestinė vertė yra jos vidutinė rinkos vertė arba vertė, nustatyta atlikus individualų žemės vertinimą, padauginta iš koeficiento 0,35. Pasiūlymas:
Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas Pakeisti 9 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Žemės ūkio paskirties žemės, išskyrus apleistas žemės
ūkio naudmenas, mokestinė vertė yra jos vidutinė rinkos vertė arba vertė, nustatyta atlikus individualų žemės vertinimą, padauginta iš koeficiento 0,50 0,35 .“ Pritarti. 2.
J.Džiugelis, M.Majauskas, I.Šimonytė, V.Bakas (2019-10-22) 1(9)
Į statymo projektu iš esmės siekiama sumažinti įstatyme nustatytą žemės mokesčio lengvatos dydį žemės ūkio paskirties žemei (pakeičiant mokestinę žemės vertę mažinantį koeficientą), kartu paliekant šiuo metu galiojančias nuostatas dėl galimybės savivaldybėms pačioms spręsti dėl mokesčio tarifų ir lengvatų taikymo , tačiau nesprendžiamas asmenų, kurie per susijusius ar kontroliuojamus ir (ar) asocijuotus asmenis bendrai valdo 500 ha ir daugiau žemės, piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi klausimas. Atsižvelgiant į tai, kad valstybės politika riboja vienam asmeniui valdyti daugiau nei 500 ha žemės ūkio paskirties žemės tikslu suvaldyti žemės koncentraciją ir siekiant didinti ūkininkų, žemvaldžių konkurenciją, valstybė turi sureguliuoti ir teisingas pasekmes tiems asmenims, kurių atžvilgiu šis reikalavimas netaikomas ar ši sąlyga netaikoma dėl teisės aktų spragų ar kitų priežasčių. Atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinis teismas yra pasisakęs, jog Konstitucijos 29 straipsnyje yra įtvirtintas visų asmenų lygybės įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams principas, bet šis principas apima ir diskriminacijos bei privilegijų draudimą, bei konstatavo, jog diskriminacija ar privilegijomis nelaikytinas toks diferencijuotas teisinis reguliavimas, kuris taikomas tam tikroms vienodais požymiais pasižyminčių asmenų grupėms, jeigu taip siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų. Minėta ir tai, jog visų asmenų lygybės principas nepaneigia to, kad įstatyme gali būti nustatytas nevienodas teisinis reguliavimas tam tikrų asmenų kategorijų, esančių skirtingose padėtyse, atžvilgiu.
Taigi, siekiant visuomenei pozityvių ir naudingų tikslų, siūloma nustatyti teisinį reguliavimą, kad tiems asmenims, kurie patys ar per susijusius ir (ar) kontroliuojamus asmenis bendrai valdo daugiau nei 500 ha žemės ūkio paskirties žemės, apskaičiuojant žemės mokestį būtų taikomas 1 proc. koeficientas. Pasiūlymas: pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
Pakeisti 9 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Žemės ūkio paskirties žemės, išskyrus apleistas
žemės ūkio naudmenas, mokestinė vertė yra jos vidutinė rinkos vertė arba vertė, nustatyta atlikus individualų žemės vertinimą, padauginta iš koeficiento 0,50, o tais atvejais, kai asmeniui ir su juo susijusiems asmenims, kontroliuojamiems vienetams ir (ar) asocijuotiems asmenims, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, bendrai priklauso daugiau nei 500 ha žemės ūkio paskirties žemės, išskyrus apleistas žemės ūkio naudmenas, šios žemės mokestinė vertė yra jos vidutinė rinkos vertė arba vertė, nustatyta atlikus individualų žemės vertinimą, padauginta iš koeficiento 1 .“ Nepritarti. Komitetas siūlo nekeisti šiuo metu galiojančio teisinio reglamentavimo ir nemažinti Žemės mokesčio įstatyme numatyto lengvatos žemės ūkio paskirties žemei dydžio. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas: atmesti iniciatorių pateiktą Lietuvos Respublikos Žemės mokesčio įstatymo Nr. I-2675 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4021, atsižvelgiant į Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos ūkininkų sąjungos, Lietuvos žemės ūkio tarybos, Žemės ūkio rūmų, Seimo narių A. Palionio, A. Skardžiaus, P. Čimbaro, J. Varžgalio, K. Smirnovo, R. J. Dagio, R. Sinkevičiaus, J. Jaručio, V.
Jaručio, V. Ačienės pasiūlymus ir pastabas, kuriems komitetas pritarė. 7. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0, susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Andriejus Stančikas . Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas Komiteto biuro patarėja Gintarė Remeikienė