Projekto Projekto lyginamasis variantas
2019 m. d. Nr. Vilnius
1Pakeisti 31 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1 . Draudimas lankytis viešosiose vietose vykstančiuose renginiuose yra administracinio poveikio priemonė, kurią kartu su administracine nuobauda gali skirti teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) . Draudimo lankytis viešosiose vietose vykstančiuose renginiuose trukmė gali būti nuo vieno mėnesio iki dvejų metų. Šios administracinio poveikio priemonės taikymo terminas skaičiuojamas metais ir mėnesiais .“
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Asmeniui, kuriam paskirtas draudimas lankytis viešosiose
vietose vykstančiuose renginiuose, šio draudimo laikotarpiu teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) sprendimu gali būti uždrausta lankytis visuose viešosiose vietose vykstančiuose renginiuose arba tam tikros rūšies (politiniuose, kultūriniuose, sporto) renginiuose. “
įsigaliojimas ir taikymas
administracinių nusižengimų kodekse numatytus nusižengimus, padarytus iki šio įstatymo įsigaliojimo, draudimas lankytis viešosiose vietose vykstančiuose renginiuose skiriamas vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nuostatomis. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Laurynas Kasčiūnas
Projekto Projekto lyginamasis variantas
2019 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 614 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) administracinių nusižengimų, už kuriuos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio ar straipsnio dalies sankciją numatyta bauda, kurios maksimalus dydis viršija vieną tūkstantį penkis šimtus eurų, bylas arba administracinių nusižengimų, už kuriuos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį gali būti skiriamas (arba privaloma skirti) turto, kuriam pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija, konfiskavimas, bylas , arba administracinių nusižengimų, už kuriuos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį gali būti skiriamas draudimas lankytis viešosiose vietose vykstančiuose renginiuose, bylas ; “. 2. straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas
administracinių nusižengimų kodekse numatytus nusižengimus, padarytus iki šio įstatymo įsigaliojimo, draudimas lankytis viešosiose vietose vykstančiuose renginiuose skiriamas vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nuostatomis. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Laurynas Kasčiūnas
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) regimą paskatino siekis užtikrinti, kad tokia administracinio poveikio priemonė kaip draudimas lankytis viešosiose vietose vykstančiuose reginiuose būtų taikoma proporcingai asmens padarytam nusižengimui. Pasitaiko atvejų, kada už palydinti nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą policijos pareigūnas vienasmeniu sprendimu uždraudžia asmeniui dvejus metus lankytis sporto renginiuose. O tai veda prie žmonių atgrasymo nuo viešuosius renginius, jie galėtų turiningai praleisti laisvą laiką. Be to, policijos pareigūnas, pažinodamas galimą viešosios tvarkos pažeidėją ir turėdamas su juo kokių nors nesutarimų, tokią neproporcingą administracinio poveikio priemonę gali skirti mėgindamas taip „suvedinėti sąskaitas“. Žinoma, asmuo, nesutinkantis su pareigūno paskirtu draudimu lankytis viešuosiuose vietose vykstančiuose renginiuose, gali jį apskųsti teismui, tačiau šiam asmeniui tenka priimti įrodinėjimo naštą. Tuo tarpu, jeigu minėta administracinio poveikio priemonė būtų skiriama tik teismo tvarka, policijos pareigūnams tektų pagrįsti tokios priemonės būtinumą. Dėl to tokie draudimai, ribojantys asmens laisvę, būtų taikomi daug objektyviau. Todėl, atsižv elgiant į tai, tikslinga k eisti galiojantį teisinį reguliavimą ir nustatyti, kad draudimą lankytis viešosiose vietose vykstančiuose renginiuose galėtų skirti tik teismas. Tai užkirstų kelią galimam neproporcingam šios administracinio poveikio priemonės taikymui. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai. Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas – Lietuvos Respublikos Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. 3.
metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai? Pagal šiuo metu galiojančio ANK 31 straipsnio 1 dalį administracinio poveikio priemonę – draudimą lankytis viešosiose vietose vykstančiuose renginiuose
Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma, tačiau gali padidėti teismų darbo krūvis dėl administracinių nusižengimų teiseną pradedančių, administracinių nusižengimų tyrimą atliekančių ir administracinių nusižengimų protokolus surašančių institucijų pareigūnų prašymų draudimą lankytis skirti draudimą lankytis viešosiose vietose vykstančiuose renginiuose. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai? Įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai? Įstatymas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai . 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą: kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios? Priėmus Įstatymo projektą, kitų teisės aktų priimti, keisti ar pripažinti negaliojančiais nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka? Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus?
Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti? Įstatymui įgyvendinti nereikės įgyvendinamųjų teisės aktų. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)? Įstatymui įgyvendinti papildomų valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis. „Administracinio poveikio priemonės“, „viešosiose vietose vykstantys renginiai“, „draudimas lankytis“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Seimo narys Laurynas Kasčiūnas
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 614 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas atsižvelgiant į registruotą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 31 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4001 (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIIP-4001), kuriuo siūloma nustatyti, kad administracinio poveikio priemonę – draudimą lankytis viešosiose vietose vykstančiuose renginiuose, kuris gali būti skiriamas, kai tai numatyta Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką, galėtų skirti tik teismas. Pažymėtina, jog pagal ANK 589 straipsnio nuostatas administracinių nusižengimų teiseną pagal minėtus kodekso 481, 482, 483, 484, 485, 488, 494 straipsnius pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo policija. Tačiau Įstatymo projektu Nr. XIIIP-4001 nesiūloma atsisakyti administracinio poveikio priemonės – draudimo lankytis viešosiose vietose vykstančiuose renginiuose. Priešingai, siūloma užtikrinti tinkamą šios veiksmingos ir teisės pažeidėjams objektyvias neigiamas pasekmes sukeliančios administracinio poveikio priemonės taikymą, teikiant prioritetą visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir nusižengimą padariusio asmens nubaudimui, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, viešų renginių ir visuomenės saugumą.
Policija ir toliau galėtų pradėti administracinių nusižengimų teiseną, atlikti administracinių nusižengimų tyrimą ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus, tačiau administracinio poveikio priemonę – draudimą lankytis – viešosiose vietose vykstančiuose renginiuose – galėtų skirti išimtinai tik teismas. Todėl Įstatymo projektu siūloma papildyti teismo nagrinėjamų administracinių nusižengimų bylų kategorijas. Primintina, kad siekį keisti galiojantį teisinį reguliavimą paskatino siekis užtikrinti, kad tokia administracinio poveikio priemonė kaip draudimas lankytis viešosiose vietose vykstančiuose reginiuose būtų taikoma proporcingai asmens padarytam nusižengimui. Pasitaiko atvejų, kada už palydinti nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą policijos pareigūnas vienasmeniu sprendimu uždraudžia asmeniui dvejus metus lankytis sporto renginiuose. O tai veda prie žmonių atgrasymo nuo viešuosius renginius, jie galėtų turiningai praleisti laisvą laiką. Be to, policijos pareigūnas, pažinodamas galimą viešosios tvarkos pažeidėją ir turėdamas su juo kokių nors nesutarimų, tokią neproporcingą administracinio poveikio priemonę gali skirti mėgindamas taip „suvedinėti sąskaitas“. Žinoma, asmuo, nesutinkantis su pareigūno paskirtu draudimu lankytis viešuosiuose vietose vykstančiuose renginiuose, gali jį apskųsti teismui, tačiau šiam asmeniui tenka priimti įrodinėjimo naštą. Tuo tarpu, jeigu minėta administracinio poveikio priemonė būtų skiriama tik teismo tvarka, policijos pareigūnams tektų pagrįsti tokios priemonės būtinumą. Dėl to tokie draudimai, ribojantys asmens laisvę, būtų taikomi daug objektyviau.
Todėl, atsižv elgiant į tai, tikslinga nustatyti, kad draudimą lankytis viešosiose vietose vykstančiuose renginiuose galėtų skirti tik teismas. Tai užkirstų kelią galimam neproporcingam šios administracinio poveikio priemonės taikymui. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai. Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas – Lietuvos Respublikos Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai? Pagal šiuo metu galiojančio ANK 614 straipsnio 1 dalie 1 punktą teismas nagrinėja administracinių nusižengimų, už kuriuos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio ar straipsnio dalies sankciją numatyta bauda, kurios maksimalus dydis viršija vieną tūkstantį penkis šimtus eurų, bylas arba administracinių nusižengimų, už kuriuos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį gali būti skiriamas (arba privaloma skirti) turto, kuriam pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija, konfiskavimas, bylas. Tačiau teismui nesuteikta kompetencija negrinėti administracinių nusižengimų, už kuriuos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį gali būti skiriamas draudimas lankytis viešosiose vietose vykstančiuose renginiuose, bylas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama? Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad teismas nagrinėja ir administracinių nusižengimų, už kuriuos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį gali būti skiriamas draudimas lankytis viešosiose vietose vykstančiuose renginiuose, bylas. Taip būtų suteikta kompetencija teismui nagrinėti šios kategorijos administracinių nusižengimų bylas. 5.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta? Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma, tačiau gali padidėti teismų darbo krūvis dėl administracinių nusižengimų teiseną pradedančių, administracinių nusižengimų tyrimą atliekančių ir administracinių nusižengimų protokolus surašančių institucijų pareigūnų prašymų skirti draudimą lankytis viešosiose vietose vykstančiuose renginiuose. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai? Įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai? Įstatymas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai . 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą: kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios? Priėmus Įstatymo projektą, kitų teisės aktų priimti, keisti ar pripažinti negaliojančiais nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka? Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus?
Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti? Įstatymui įgyvendinti nereikės įgyvendinamųjų teisės aktų. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)? Įstatymui įgyvendinti papildomų valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis. „Administracinio poveikio priemonės“, „viešosiose vietose vykstantys renginiai“, „draudimas lankytis“, „teismas“, „administracinių nusižengimų bylos“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Seimo narys Laurynas Kasčiūnas
DĖL
įstatymo projekto
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūloma pakeisti kodekso 31 straipsnio 1 ir 3 dalis, panaikinant kodekso nuostatas, jog administracinio poveikio priemonę - draudimą lankytis viešosiose vietose vykstančiuose renginiuose, gali skirti administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), ir tokiu būdu nustatant, jog šią administracinio poveikio priemonę gali skirti tik teismas. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, jog siūlymą keisti kodeksą paskatino siekis užtikrinti, kad minėta administracinio poveikio priemonė „būtų taikoma proporcingai asmens padarytam nusižengimui.“ Be to, aiškinamajame rašte nurodoma, kad „Pasitaiko atvejų, kada už palydinti nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą policijos pareigūnas vienasmeniu sprendimu uždraudžia asmeniui dvejus metus lankytis sporto renginiuose. O tai veda prie žmonių atgrasymo nuo viešuosius renginius, jie galėtų turiningai praleisti laisvą laiką.
Be to, policijos pareigūnas, pažinodamas galimą viešosios tvarkos pažeidėją ir turėdamas su juo kokių nors nesutarimų, tokią neproporcingą administracinio poveikio priemonę gali skirti mėgindamas taip „suvedinėti sąskaitas“.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas: Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad projekto aiškinamasis raštas grindžiamas hipotetinėmis prielaidomis ir nepateikiama jokių faktų, statistikos, teismų sprendimų, kuriais būtų panaikintas administracinės poveikio priemonės – draudimo lankytis viešosiose vietose vykstančiuose renginiuose, taikymas, paskirtas bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno), analizės, todėl kyla pagrįstų abejonių, ar keliama problema objektyviai egzistuoja, ar jos sprendimas turėtų būti paremtas kodekso nuostatų keitimu, ar, galbūt, egzistuoja tik pavienės teisės taikymo problemos, kurios neturėtų būti sprendžiamos naikinant efektyvų teisinį reguliavimą. Antra, pažymėtina, kad draudimas lankytis viešosiose vietose vykstančiuose renginiuose, šiuo metu gali būti skiriamas dėl nusižengimų, numatytų kodekso 481 (Nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas ), 482 (Neteisėtas šaudymas iš ginklo ), 483 (Civilinių pirotechnikos priemonių įsigijimo, naudojimo tvarkos pažeidimas ), 484 (Alkoholinių gėrimų gėrimas viešosiose vietose arba neblaivaus asmens pasirodymas viešosiose vietose), 485 (Alkoholinių gėrimų vartojimas ar turėjimas, kai tai daro jaunesni negu dvidešimt metų asmenys), 488 (Viešosios rimties trikdymas),
straipsniuose. Analizuojant šiuose kodekso straipsniuose numatytų nusižengimų sudėtis, pažymėtina, jog visi nusižengimai yra siejami su tyčiniais veiksmais, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, kitų asmenų teises.
Todėl asmeniui pritaikius administracinę atsakomybę net pagal kodekso 481 (Nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas) straipsnį, tai visuomet reiškia, jog asmuo tyčiniais veiksmais pažeidė viešąją tvarką, o katu ir kitų asmenų teises. Kaip nurodoma teismų praktikoje, taikant minėtą administracinio poveikio priemonę, „ kiekvienas viešo renginio dalyvis privalo įvertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes, nes neigiami tokio veikimo padariniai yra natūralus nusižengimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Šiuo atveju, siekiant prevencinio tikslo, t. y. užkirsti kelią atsirasti neigiamiems padariniams, įstatymų leidėjas įtvirtino griežtas administracines nuobaudas <...>. Todėl šiuo atveju, prioritetas turi būti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir nusižengimą padariusio asmens nubaudimui, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, viešų renginių ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio nusižengimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. [1] “ Šiame kontekste teigtina, jog atsižvelgiant į administracinių nusižengimų, už kuriuos gali būti skiriama analizuojama administracinio poveikio priemonė, ypatumus, tik tuo atveju, jei asmuo patirs neigiamų savo padaryto teisės pažeidimo pasekmių, nepatogumų, susijusių su teisės pažeidimų darymu, o ne tik sumokės paskirtą piniginę baudą, kuri daugeliu atveju gali nebūti ta priemone, kuri asmenį sustabdytų nuo analogiškų tolimesnių teisės pažeidimų darymo, bus užtikrintas visuomenės intereso prioritetas dėl teisės aktų laikymosi, viešų renginių ir visuomenės saugumo.
Trečia, pažymime, jog pagal kodekso
kodekso 481, 482, 483, 484, 485, 488, 494 straipsnius pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo policija, Tokiu būdu, priėmus siūlomus kodekso pakeitimus, administracinio poveikio priemonė - draudimas lankytis viešosiose vietose vykstančiuose renginiuose, iš esmės išnyktų ir praktikoje nebūtų taikoma. Teigtina, jog tokiu būdu iš kodekso iš esmės būtų eliminuota veiksminga ir teisės pažeidėjams objektyvias neigiamas pasekmes sukelianti administracinio poveikio priemonė, teikianti prioritetą visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir nusižengimą padariusio asmens nubaudimui, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, viešų renginių ir visuomenės saugumą. Todėl manytina, kad siūlomi kodekso pakeitimai yra neproporcingi įstatymo projektui keliamiems tikslams. 2. Atkreiptinas dėmesys, kad 2019 m. rugpjūčio 6 d.
Seime buvo užregistruotas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso
Nr. XIIIP-3759, kuriuo taip pat kaip ir teikiamo projekto 1 straipsnio 2 dalimi yra siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 31 straipsnio 3 dalį. Pažymėtina, kad pagal Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalį, tai atvejais, kai gauti keli to paties įstatymo tų pačių arba skirtingų straipsnių pakeitimo ar papildymo įstatymų projektai, jie Seimo posėdyje pateikiami ir nagrinėjami kartu, o Seimo paskirtas pagrindinis komitetas gali juos sujungti ir pateikti Seimui svarstyti vieną bendrą projektą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Zamara, tel. (8 5) 239 6895, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. dainius.zebleckis @lrs.lt [1] Klaipėdos apylinkės teismo 2019-05-17 nutartis, byla II-126-659/2019 ( https://eteismai.lt/byla/52420401682450/II-126-659/2019 ).
DĖL
įstatymo projekto
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti kodekso 614 straipsnio 1 dalies 1 punktą, reguliuojantį administracinių nusižengimų bylų priskirtinumą, ir nustatyti, kad kartu su bylomis dėl administracinių nusižengimų, „už kuriuos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio ar straipsnio dalies sankciją numatyta bauda, kurios maksimalus dydis viršija vieną tūkstantį penkis šimtus eurų, bylas arba administracinių nusižengimų, už kuriuos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį gali būti skiriamas (arba privaloma skirti) turto, kuriam pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija, konfiskavimas“, teismas pirmąja instancija taip pat nagrinės administracinių nusižengimų bylas dėl pažeidimų, „už kuriuos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį gali būti skiriamas draudimas lankytis viešosiose vietose vykstančiuose renginiuose“. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, jog siūlymą keisti kodeksą paskatino siekis užtikrinti, kad minėta administracinio poveikio priemonė „būtų taikoma proporcingai asmens padarytam nusižengimui.“ Be to, aiškinamajame rašte nurodoma, kad „Pasitaiko atvejų, kada už palydinti nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą policijos pareigūnas vienasmeniu sprendimu uždraudžia asmeniui dvejus metus lankytis sporto renginiuose. O tai veda prie žmonių atgrasymo nuo viešuosius renginius, jie galėtų turiningai praleisti laisvą laiką.
Be to, policijos pareigūnas, pažinodamas galimą viešosios tvarkos pažeidėją ir turėdamas su juo kokių nors nesutarimų, tokią neproporcingą administracinio poveikio priemonę gali skirti mėgindamas taip „suvedinėti sąskaitas“.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas: Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad projekto aiškinamasis raštas grindžiamas hipotetinėmis prielaidomis ir nepateikiama jokių faktų, statistikos, teismų sprendimų, kuriais būtų panaikintas administracinės poveikio priemonės – draudimo lankytis viešosiose vietose vykstančiuose renginiuose, taikymas, paskirtas bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno), analizės, todėl kyla pagrįstų abejonių, ar keliama problema objektyviai egzistuoja, ar jos sprendimas turėtų būti paremtas kodekso nuostatų keitimu, ar, galbūt, egzistuoja tik pavienės teisės taikymo problemos, kurios neturėtų būti sprendžiamos naikinant efektyvų teisinį reguliavimą. Antra, pažymime, jog pagal kodekso 589 straipsnio nuostatas administracinių nusižengimų teiseną pagal kodekso 481, 482, 483, 484, 485, 488, 494 straipsnius pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo policija, tačiau pagal siūlomą reguliavimo pakeitimą bylas dėl šių pažeidimų galėtų nagrinėti ir sankcijas taikyti tik teismas.
Atsižvelgiant į minėtuose kodekso straipsniuose įtvirtintų administracinių nusižengimų pobūdį (nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas, neteisėtas šaudymas iš ginklo, civilinių pirotechnikos priemonių įsigijimo, naudojimo tvarkos pažeidimas, alkoholinių gėrimų gėrimas viešosiose vietose arba neblaivaus asmens pasirodymas viešosiose vietose, alkoholinių gėrimų vartojimas ar turėjimas, kai tai daro jaunesni negu dvidešimt metų asmenys, viešosios rimties trikdymas, susirinkimų ir kitų renginių organizavimo reikalavimų pažeidimas), teigtina, kad tai yra bene vieni iš dažniausiai pasitaikančių administracinių nusižengimų, todėl dėl siūlomo teisinio reguliavimo itin išaugtų teismuose nagrinėjamų bylų kiekis ir teismų krūvis. Atsižvelgiant į galimą itin didelį teismų darbo krūvio augimą, manytina, kad, atsižvelgiant į Nacionalinės teismų administracijos įstatymo nuostatas, dėl įstatymo projekto turėtų būti gauta Nacionalinės teismų administracijos nuomonė, be to, dėl galimo naujų teisėjų poreikio ir galimo padidinto teismų finansavimo poreikio turėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė. Trečia, atkreiptinas dėmesys, jog administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimas teisme nėra savitikslis ir bylų priskirtinumas teismui siejamas su objektyviais kriterijais. Pažymėtina, kad siūlomas keisti straipsnio 1 dalies 1 punktas, bylų priskirtinumą teismui sieja su kodekse numatomų sankcijų sunkumu, t. y. itin didelės baudos ir registruotino turto konfiskavimas.
Kiti šios dalies punktai bylų priskirtinumą teismui sieja su draudimu nagrinėti bylą, susijusią su bylą turinčia nagrinėti institucija, su atvejais, kai administracinio nusižengimo tyrimas neatliekamas, kai vienas iš byloje dalyvaujančių asmenų yra nepilnametis. Šiame kontekste teigtina, kad administracinė sankcija - draudimas lankytis viešosiose vietose vykstančiuose renginiuose, pagal savo esmę, neturėtų ir negalėtų būti sunkumu prilyginama itin didelėms baudoms, ar registruotino turo konfiskavimui. Be to, tokia sankcija neatitiktų ir kitų kriterijų, kurie lemia bylų priskirtinumą teismui. Todėl teigtina, kad siūlomas kodekso pakeitimas sistemiškai nedera su galiojančia kodekso sistema ir iškreiptų visą administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo sistemą. Manytina, kad siūlomi kodekso pakeitimai yra neproporcingi įstatymo projektui keliamiems tikslams. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Zamara, tel. (8 5) 239 6895, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. dainius.zebleckis @lrs.lt
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO Teisės ir teisėtvarkos komitetas PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 614 STRAIPSNIO
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto nariai: Irena Haase, Gabrielių Landsbergį pavaduojantis Andrius Navickas, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos:
Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė. Nacionalinės teismų administracijos atstovai – Antanas Jatkevičius, Jolanta Dudaravičiūtė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento atstovas Dainius Zebleckis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1.
2019-11-121 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti kodekso 614 straipsnio 1 dalies 1 punktą, reguliuojantį administracinių nusižengimų bylų priskirtinumą, ir nustatyti, kad kartu su bylomis dėl administracinių nusižengimų, „už kuriuos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio ar straipsnio dalies sankciją numatyta bauda, kurios maksimalus dydis viršija vieną tūkstantį penkis šimtus eurų, bylas arba administracinių nusižengimų, už kuriuos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį gali būti skiriamas (arba privaloma skirti) turto, kuriam pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija, konfiskavimas“, teismas pirmąja instancija taip pat nagrinės administracinių nusižengimų bylas dėl pažeidimų, „už kuriuos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį gali būti skiriamas draudimas lankytis viešosiose vietose vykstančiuose renginiuose“. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, jog siūlymą keisti kodeksą paskatino siekis užtikrinti, kad minėta administracinio poveikio priemonė „būtų taikoma proporcingai asmens padarytam nusižengimui.“ Be to, aiškinamajame rašte nurodoma, kad „Pasitaiko atvejų, kada už palydinti nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą policijos pareigūnas vienasmeniu sprendimu uždraudžia asmeniui dvejus metus lankytis sporto renginiuose. O tai veda prie žmonių atgrasymo nuo viešuosius renginius, jie galėtų turiningai praleisti laisvą laiką.
Be to, policijos pareigūnas, pažinodamas galimą viešosios tvarkos pažeidėją ir turėdamas su juo kokių nors nesutarimų, tokią neproporcingą administracinio poveikio priemonę gali skirti mėgindamas taip „suvedinėti sąskaitas“.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas: Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad projekto aiškinamasis raštas grindžiamas hipotetinėmis prielaidomis ir nepateikiama jokių faktų, statistikos, teismų sprendimų, kuriais būtų panaikintas administracinės poveikio priemonės – draudimo lankytis viešosiose vietose vykstančiuose renginiuose, taikymas, paskirtas bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno), analizės, todėl kyla pagrįstų abejonių, ar keliama problema objektyviai egzistuoja, ar jos sprendimas turėtų būti paremtas kodekso nuostatų keitimu, ar, galbūt, egzistuoja tik pavienės teisės taikymo problemos, kurios neturėtų būti sprendžiamos naikinant efektyvų teisinį reguliavimą. Pritarti
2019-11-12 Antra, pažymime, jog pagal kodekso 589 straipsnio nuostatas administracinių nusižengimų teiseną pagal kodekso 481, 482, 483, 484, 485, 488, 494 straipsnius pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo policija, tačiau pagal siūlomą reguliavimo pakeitimą bylas dėl šių pažeidimų galėtų nagrinėti ir sankcijas taikyti tik teismas.
Atsižvelgiant į minėtuose kodekso straipsniuose įtvirtintų administracinių nusižengimų pobūdį (nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas, neteisėtas šaudymas iš ginklo, civilinių pirotechnikos priemonių įsigijimo, naudojimo tvarkos pažeidimas, alkoholinių gėrimų gėrimas viešosiose vietose arba neblaivaus asmens pasirodymas viešosiose vietose, alkoholinių gėrimų vartojimas ar turėjimas, kai tai daro jaunesni negu dvidešimt metų asmenys, viešosios rimties trikdymas, susirinkimų ir kitų renginių organizavimo reikalavimų pažeidimas), teigtina, kad tai yra bene vieni iš dažniausiai pasitaikančių administracinių nusižengimų, todėl dėl siūlomo teisinio reguliavimo itin išaugtų teismuose nagrinėjamų bylų kiekis ir teismų krūvis. Atsižvelgiant į galimą itin didelį teismų darbo krūvio augimą, manytina, kad, atsižvelgiant į Nacionalinės teismų administracijos įstatymo nuostatas, dėl įstatymo projekto turėtų būti gauta Nacionalinės teismų administracijos nuomonė, be to, dėl galimo naujų teisėjų poreikio ir galimo padidinto teismų finansavimo poreikio turėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė. Pritarti Nacionalinės teismų administracijos nuomonė yra gauta. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-11-121 Trečia, atkreiptinas dėmesys, jog administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimas teisme nėra savitikslis ir bylų priskirtinumas teismui siejamas su objektyviais kriterijais.
Pažymėtina, kad siūlomas keisti straipsnio 1 dalies 1 punktas, bylų priskirtinumą teismui sieja su kodekse numatomų sankcijų sunkumu, t. y. itin didelės baudos ir registruotino turto konfiskavimas. Kiti šios dalies punktai bylų priskirtinumą teismui sieja su draudimu nagrinėti bylą, susijusią su bylą turinčia nagrinėti institucija, su atvejais, kai administracinio nusižengimo tyrimas neatliekamas, kai vienas iš byloje dalyvaujančių asmenų yra nepilnametis. Šiame kontekste teigtina, kad administracinė sankcija - draudimas lankytis viešosiose vietose vykstančiuose renginiuose, pagal savo esmę, neturėtų ir negalėtų būti sunkumu prilyginama itin didelėms baudoms, ar registruotino turo konfiskavimui. Be to, tokia sankcija neatitiktų ir kitų kriterijų, kurie lemia bylų priskirtinumą teismui. Todėl teigtina, kad siūlomas kodekso pakeitimas sistemiškai nedera su galiojančia kodekso sistema ir iškreiptų visą administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo sistemą. Manytina, kad siūlomi kodekso pakeitimai yra neproporcingi įstatymo projektui keliamiems tikslams. Pritarti Pritarus projektu siūlomiems ANK 614 str. pakeitimams, neabejotinai stipriai ir neadekvačiai išaugtų teismų darbo krūvis, o tai gali lemti poreikį didinti teisėjų bei teismo personalo (teisėjų padėjėjų, teismo posėdžių sekretorių) skaičių. Priešingu atveju, įžvelgtina rizika, kad dėl išaugusio krūvio pailgėtų teismuose nagrinėjamų bylų trukmė. (Žr. Nacionalinės teismų administracijos pastabas dėl projekto)
ministerijos Europos teisės departamentas 2019-11-26 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 614 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr.
XIIIP-4001(2) atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Nacionalinė teismų administracija 2019-12-06 Nacionalinė teismų administracija (toliau - Administracija), susipažinusi su Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (toliau - Komitetas) derinimui pateiktu Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 614 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu, pagal kompetenciją teikia pastabas ir pasiūlymus dėl siūlomų teisinio reguliavimo priemonių ir jų įgyvendinimo pasekmių. Įstatymo projektu yra siūloma papildyti ANK 614 straipsnio 1 dalį, išplečiant administracinių nusižengimų bylų, kurios priskirtinos nagrinėti teismams, sąrašą, t. y. siūloma nustatyti, kad teismas nagrinėja ir administracinių nusižengimų, už kuriuos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį gali būti skiriamas draudimas lankytis viešosiose vietose vykstančiuose renginiuose, bylas. Vadovaujantis ANK 31 straipsnio 2 dalies nuostatomis, draudimas lankytis viešosiose vietose vykstančiuose renginiuose gali būti skiriamas, kai tai numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką.
Tokios veikos yra: nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas (ANK 481 straipsnis), neteisėtas šaudymas iš ginklo (ANK 482 straipsnis), civilinių pirotechnikos priemonių įsigijimo, naudojimo tvarkos pažeidimas (ANK 483 straipsnis), alkoholinių gėrimų gėrimas viešosiose vietose arba neblaivaus asmens pasirodymas viešosiose vietose (ANK 484 straipsnis), alkoholinių gėrimų vartojimas ar turėjimas, kai tai daro jaunesni negu dvidešimt metų asmenys (ANK 485 straipsnis), viešosios rimties trikdymas (ANK 488 straipsnis), kai šie nusižengimai padaryti viešojoje vietoje vykstančiame renginyje, tai pat susirinkimų ir kitų renginių organizavimo reikalavimų pažeidimas (ANK 494 straipsnis). Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateiktais duomenimis, pagal ANK 481, 482 ,483 , 484,
nusižengimas (į šį bendrą skaičių neįtrauktini nusižengimai, kvalifikuoti pagal ANK 485 straipsnį, kadangi dalį tokių bylų pagal šiuo metu galiojantį reglamentavimą nagrinėja apylinkių teismai). Tuo tarpu, Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, iš viso 2018 m. apylinkių teismuose buvo išnagrinėtos 19 203 administracinių nusižengimų bylos. Administracijos nuomone, pritarus siūlomiems ANK 614 straipsnio pakeitimams, neabejotinai stipriai ir neadekvačiai išaugtų teismų darbo krūvis, o tai gali lemti poreikį didinti teisėjų bei teismo personalo (teisėjų padėjėjų, teismo posėdžių sekretorių) skaičių. Priešingu atveju, įžvelgtina rizika, kad dėl išaugusio krūvio pailgėtų teismuose nagrinėjamų bylų trukmė.
Pastebėtina, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 2 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad ne tik teismas, bet ir administracinio nusižengimo bylas ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos turi pareigą, parenkant administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšį iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir priemonių rūšių, atsižvelgti į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kaip tai numatyta ANK 34 straipsnio
aptariamo klausimo reglamentavimą, priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje bei skirdamas administracinio poveikio priemonę - draudimą lankytis viešosiose vietose vykstančiuose renginiuose, tokios priemonės būtinumą privalo pagrįsti, siekdamas proporcingumo principo įgyvendinimo. Juo labiau, kad aptariamos priemonės taikymas yra administracinio nusižengimo bylą nagrinėjančio pareigūno teisė, o ne pareiga. Svarstomo ANK pakeitimo projekto aiškinamajame rašte pateikti argumentai, esą draudimo lankytis viešosiose vietose vykstančiuose renginiuose skyrimas pažeidėjui galėtų būti paskatintas asmeninių motyvų bei policijos pareigūno suinteresuotumu, yra grindžiami tik bendro pobūdžio samprotavimais, nepateikiant jokių objektyvių aptariamas aplinkybes patvirtinančių teiginių (pvz., teismų praktikos analizės, iš kurios atsispindėtų policijos priimtų nutarimų keitimas būtent dėl minimos administracinio poveikio priemonės skyrimo).
Administracijos vertinimu, Projekto aiškinamajame rašte nurodomi galimi pavieniai atvejai dėl objektyvumo kriterijaus neatitinkančio administracinio poveikio priemonės taikymo negali savaime lemti poreikio keisti esamą teisinį reguliavimą, tokiu žymiu mastu padidinantį teismų darbo krūvį. Vadovaujantis dabar galiojančiomis ANK 614 straipsnio nuostatomis, teismai nagrinėja administracinių nusižengimų, už kuriuos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio ar straipsnio dalies sankciją numatyta bauda, kurios maksimalus dydis viršija vieną tūkstantį penkis šimtus eurų, bylas arba administracinių nusižengimų, už kuriuos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį gali būti skiriamas (arba privaloma skirti) turto, kuriam pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija, konfiskavimas, bylas, taip pat bylas, kuriose administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo arba nukentėjusysis yra nepilnametis, ir kitas ANK 614 straipsnyje nurodytas administracinių nusižengimų bylas.
Atkreiptinas dėmesys, jog šiuo metu svarstomas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 12, 33, 43, 89, 110, 112, 573, 607, 608, 609, 610, 613, 614, 627, 631, 632, 640, 642, 661, 673 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo pateiktas priešingas siūlymas - mažinti bylų kategorijų, priskirtinų nagrinėti teismams, skaičių, atsisakant taisyklės, kad apylinkių teismai nagrinėja administracinių nusižengimų bylas, kuriose administracinėn atsakomybėn traukiami asmenys arba nukentėjusieji yra nepilnamečiai, motyvuojant tuo, kad teismui perduodama nagrinėti nemažai bylų dėl smulkių nusižengimų. Be kita ko, būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad valstybės politika jau daug metų yra orientuota į teismų darbo krūvio mažinimą: yra steigiamos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo institucijos, skatinama mediacija, atsisakoma tam tikrų kategorijų bylų, kad teismai galėtų skirti pakankamai dėmesio sudėtingoms civilinėms ir baudžiamosioms byloms. Tuo tarpu, įtvirtinant siūlomus ANK 614 straipsnio 1 dalies pakeitimus, rezultatas būtų priešingas, nei šiuo metu vykdoma valstybės politika.
Įvertinant augantį bylų skaičių ir teismams tenkantį didelį darbo krūvį, kurį siekiama sureguliuoti tiek organizacinėmis priemonėmis, tiek inicijuojant teisinį reguliavimą, įgalinantį atsisakyti teismams nebūdingų funkcijų, kad teismai galėtų kuo operatyviau spręsti bylas, užtikrinant ir bylų nagrinėjimo kokybę, siūlymas teismams perduoti dar vieną funkciją yra neteisingas. Būtina pažymėti ir tai, kad iš siūlomos ANK 614 straipsnio pakeitimo formuluotės nėra aišku, ar teismo kompetencijai būtų priskirtos nagrinėti visos bylos pagal ANK 481, 482, 483, 484, 485 (kai atsakomybėn traukiami asmenys, sulaukę 18 metų), 488, 494 straipsnius, ar tik bylos dėl šių nusižengimų, padarytų viešojoje vietoje vykstančiame renginyje (tik tokiu atveju yra numatomas šios administracinio poveikio priemonės skyrimas). Tokiu atveju normos taikymas komplikuotųsi, kadangi kiekvienu atveju, nustatant nusižengimo sudėties požymius, turėtų būti vertinama, ar konkreti nusižengimo padarymo vieta laikytina viešąja vieta, o būtent nuo to priklausytų bylos priskyrimas atitinkamai institucijai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Administracija visiškai nesutinka su siūlomu ANK 614 straipsnio 1 dalies pakeitimu, kuriuo siekiama, kad teismai nagrinėtų ir administracinių nusižengimų, už kuriuos galima skirti aptariamą administracinio poveikio priemonę, bylas, vertindama, kad šios priemonės įtvirtinimas būtų aiškiai neproporcingas. Pritarti
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
ministerijos 2019-12-03 Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos išnagrinėjo pateiktą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 614 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Projektas). Nepritariame siūlomiems pakeitimams ir teikiame nuomonę šiuo klausimu. Administracinio poveikio priemonė, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 27 straipsnyje („draudimas lankytis viešuosiuose renginiuose“), kartu su administracine nuobauda gali būti skiriama už veikas, nustatytas šiuose ANK specialiosios dalies straipsniuose:
tvarkos pažeidimas“, 482 straipsnyje „Neteisėtas šaudymas iš ginklo“, 483 straipsnyje „Civilinių pirotechnikos priemonių įsigijimo, naudojimo tvarkos pažeidimas“,
arba neblaivaus asmens pasirodymas viešosiose vietose“,
„Alkoholinių gėrimų vartojimas ar turėjimas, kai tai daro jaunesni negu
dvidešimt metų asmenys“, 488 straipsnyje „Viešosios rimties trikdymas“ bei
pažeidimas“. Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad „siekį keisti galiojantį teisinį reguliavimą paskatino siekis užtikrinti, kad tokia administracinio poveikio priemonė kaip draudimas lankytis viešosiose vietose vykstančiuose renginiuose būtų taikoma proporcingai asmens padarytam nusižengimui. Pasitaiko atvejų, kada už palyginti nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą policijos pareigūnas vienasmeniu sprendimu uždraudžia asmeniui dvejus metus lankytis sporto renginiuose“, tačiau konkretūs atvejai ir skaičiai nenurodomi.
Paminėtina, kad, Administracinių nusižengimų registro duomenimis, iki šių metų lapkričio 1 dienos nustatyti 40106 administraciniai nusižengimai, numatyti nurodytuose ANK straipsniuose, kurių sankcijose numatyta administracinio poveikio priemonė – draudimas lankytis viešose vietose vykstančiuose renginiuose, tačiau tik 7 atvejais buvo skirta administracinio poveikio priemonė – draudimas lankytis viešuose renginiuose (iš jų ir sporto varžybose). Taigi, minėta priemonė taikoma ypač retai. Atsižvelgiant į tai, kad administracinio poveikio priemonė – draudimas lankytis viešuose renginiuose – skiriama nutarimu, vadovaujantis ANK XXXIV skyriaus „Ne teismo tvarka priimtų nutarimų administracinių nusižengimų bylose apskundimas pirmosios instancijos teisme“ nustatyta tvarka, jis gali būti skundžiamas apylinkės teismui. Atkreiptinas dėmesys, kad asmenys, traukiami administracinėn atsakomybėn, dažnais atvejais nesinaudoja teise apskųsti nutarimus administracinių nusižengimų bylose, kai taikoma administracinio poveikio priemonė. Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad „nesutinkantis su pareigūno paskirtu draudimu lankytis viešosiose vietose vykstančiuose renginiuose, gali jį apskųsti teismui, tačiau šiam asmeniui tenka priimti įrodinėjimo naštą“. Paminėtina, kad ANK
nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui“. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019 m. lapkričio 6 d. nutarimu Nr.
Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 12, 33, 43, 89, 110, 112, 573, 607, 608, 613, 614, 627, 631, 632, 635, 640, 642, 673 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo Nr. X-1238 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ pritarė ANK pakeitimų projektui ir jį pateikė Lietuvos Respublikos Seimui. Atlikus teisinio reguliavimo stebėseną ir įvertinus pastebėjimus bei pasiūlymus, gautus iš Teisėjų tarybos, įvertinus apylinkių teismų darbo krūvį, šiuo ANK projektu siekiama perduoti administracinių nusižengimų bylas (išskyrus ANK 614 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytas bylas) iš apylinkių teismų nagrinėti ne teismo tvarka ANK 589 straipsnyje nurodytoms institucijoms. Pagrindiniai minėto projekto rengimo motyvai nurodomi šie: administracinių nusižengimų nagrinėjimo perdavimas institucijoms būtų tolesnis nuoseklus žingsnis išgryninant administracinės atsakomybės institutą Lietuvos teisės sistemoje ir atribojant administracinę atsakomybę nuo baudžiamosios. Be to, Lietuvos teisės institutas, dar 2014 m. atlikęs mokslinį tyrimą „Galimybės siaurinti teismo funkcijas administracinių teisės pažeidimų procese“, konstatavo, kad dabar galiojantis 1 500 eurų maksimalios baudos bylų priskirtinumo apylinkių teismams kriterijus (ANK 614 straipsnio 1 dalies 1 punktas) yra ganėtinai subjektyvus, o „administracinės nuobaudos dydis nėra svarbus ir bet kokia sankcija gali būti paskiriama viešojo administravimo subjekto, jeigu asmeniui suteikiama teisė tokį sprendimą apskųsti teisme“.
Atkreiptinas dėmesys, kad ir Europos žmogaus teisių teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad „asmens teisė gintis teisme pripažįstama tinkamai užtikrinama ir tais atvejais, kai tam tikros sankcijos skiriamos ne teismo tvarka, jei sankcijas taikančių institucijų sprendimai gali būti peržiūrėti teisme“ (byla Öztürk v. Germany , 1984 ) . Pastebėtina, kad administracinių nusižengimų teisena turi būti paprastesnė, operatyvesnė, pigesnė, taigi mažiau pavojingų teisės pažeidimų procesas negali būti ilgas, brangus ir varginantis tiek atsakomybėn traukiamam asmeniui, tiek valstybei, taigi abejotina, ar siūlomais pakeitimais bus tinkamai įgyvendinami šie administracinių nusižengimų teisenos principai. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, manome, kad Projektu siūlomas teisinis reglamentavimas iš esmės apsunkins nesudėtingų administracinių nusižengimų tyrimą ir jų nagrinėjimą, ir siūlome palikti esamą reglamentavimą. Pritarti
2019-11-27 Vidaus reikalų ministerijoje įvertintas A dministracinių nusižengimų kodekso 614 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4001(2) (toliau – įstatymo projektas) . Atsižvelgdami į Seimo statuto 147 straipsnio 2 dalį, teikiame savo nuomonę.
Manome, jog siūloma įstatymo projekte keičiamo A dministracinių nusižengimų kodekso 614 straipsnio nuostata, priskirianti teismams nagrinėti administracinių nusižengimų, už kuriuos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį gali būti skiriamas draudimas lankytis viešosiose vietose vykstančiuose renginiuose, bylas, sistemiškai nedera su kitomis keičiamo straipsnio nuostatomis ir gali iškreipti teismų darbo organizavimą. Taip pat įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad „siekį keisti galiojantį teisinį reguliavimą paskatino siekis užtikrinti, kad tokia administracinio poveikio priemonė kaip draudimas lankytis viešosiose vietose vykstančiuose reginiuose būtų taikoma proporcingai asmens padarytam nusižengimui. Pasitaiko atvejų, kada už palydinti nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą policijos pareigūnas vienasmeniu sprendimu uždraudžia asmeniui dvejus metus lankytis sporto renginiuose. O tai veda prie žmonių atgrasymo nuo viešuosius renginius, jie galėtų turiningai praleisti laisvą laiką. Be to, policijos pareigūnas, pažinodamas galimą viešosios tvarkos pažeidėją ir turėdamas su juo kokių nors nesutarimų, tokią neproporcingą administracinio poveikio priemonę gali skirti mėgindamas taip „suvedinėti sąskaitas“. Kadangi šie aiškinamojo rašto teiginiai nė ra pagrindžiami objektyvia informacija, taip pat nėra nurodomi konkretūs pasitaikę atvejai, ar pareigūnų piktnaudžiavimo atvejai, manome, kad aiškinamajame rašte daroma prielaida, jog administracinio poveikio priemonės – draudimo lankytis viešosiose vietose vykstančiuose reginiuose – taikymas, yra galimai neproporcingas, yra nepagrįsta. Pažymėtina, kad visi pareigūnų priimami sprendimai yra priimami įstatymų nustatyta tvarka, sprendimai būna motyvuoti ir išsamiai pagrįsti objektyviais duomenimis bei konkretaus atvejo aplinkybėmis.
Aptariamu atveju prioritetas visada teikiamas viešųjų renginių saugumo užtikrinimui – šiame kontekste su tuo ir siejamas visuomenės interesas. Tad keltinas klausimas, ar problema, kuria siūloma spręsti teikiamais įstatymų projektais, praktikoje išties egzistuoja. Taip pat pažymėtina, kad Vyriausybė Seimui yra pateikusi Administracinių nusižengimų kodekso 12, 33, 43, 89, 110, 112, 573, 607, 608, 609, 610, 613, 614, 627, 631, 632, 635, 640, 642, 661, 673 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4195, kuriuo siūloma mažinti teismų darbo krūvį, tad šiuo aspektu įstatymo projekto tikslai yra prieštaringi. Pritarti
ministerija 2019-12-05 Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 614 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4001(2) (toliau – Projektas), jam nepritaria dėl šių priežasčių. 1. Projekto aiškinamajame rašte nurodomas Projekto tikslas – siekis, kad draudimas lankytis viešosiose vietose vykstančiuose renginiuose būtų taikoma proporcingai asmens padarytam nusižengimui, taip pat teigiama, kad
„pasitaiko atvejų, kada už palydinti nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą
policijos pareigūnas vienasmeniu sprendimu uždraudžia asmeniui dvejus metus lankytis sporto renginiuose“. Atkreipiame dėmesį į tai, kad, pirmą kartą per metus padarius administracinį nusižengimą, už kurį gali būti skiriamas draudimas lankytis viešosiose vietose vykstančiuose renginiuose, t. y. 481, 482, 483, 485, 488 ar 494 straipsniuose numatytą administracinį nusižengimą, padarytą viešojoje vietoje vykstančiame renginyje, jei asmuo nusižengimo padarymo metu nebuvo neblaivus ir/ar nepadarė turtinės žalos, jam surašomas administracinis nurodymas.
Administracinis nurodymas yra pasiūlymas asmeniui per 15 kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo įteikimo dienos savo noru sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos, numatytai už atitinkamame Kodekso straipsnyje už padarytą administracinį nusižengimą. Kodekso 33 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato, kad surašant administracinį nurodymą, draudimas lankytis viešosiose vietose vykstančiuose renginiuose nesiūlomas. Taigi, Kodekse numatytas toks teisinis reguliavimas, kuomet draudimas lankytis viešosiose vietose vykstančiuose renginiuose, kaip administracinio poveikio priemonė, būtų skiriamas daugiausia už pakartotinius (per metus) administracinius nusižengimus, arba už nusižengimus padarytus neblaivių. Taip pat būtina pabrėžti, kad pareigūnas privalo surašyti administracinį nurodymą, jei tam nėra įstatyme išvardintų kliūčių, t.y. pareigūnas neturi diskrecijos teisės nesurašyti administracinio nurodymo. Mūsų manymu, toks teisinis reguliavimas yra pakankamas proporcingumo principui šių administracinių nusižengimų teisenoje užtikrinti. Be to, pastebėtina, kad šių bylų nagrinėjimo perdavimas teismams niekaip nepaveiks minėto teisinio reguliavimo. Pritarti
ministerija
„policijos pareigūnas, pažinodamas galimą viešosios tvarkos pažeidėją ir turėdamas su juo kokių nors nesutarimų, tokią neproporcingą administracinio poveikio priemonę gali skirti mėgindamas taip „suvedinėti sąskaitas“.
Asmuo, nesutinkantis su pareigūno paskirtu draudimu lankytis viešuosiuose vietose vykstančiuose renginiuose, gali jį apskųsti teismui, tačiau šiam asmeniui tenka priimti įrodinėjimo naštą.“ Atsižvelgiant į tai, kad draudimas lankytis viešosiose vietose vykstančiuose renginiuose nesiūlomas administraciniu nurodymu (žr. 1 pastabą), ši administracinio poveikio priemonė gali būti paskirta tik išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą policijoje. Tiek tiriant, tiek ir nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, vadovaujamasi nekaltumo prezumpcijos, proporcingumo, teisingo proceso ir kitais teisiniais principais (Kodekso 566 str. 1 d.). Tiriant administracinį nusižengimą ir nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniu (Kodekso 567 str. 3 d.). Bylos nagrinėjimas vyksta rašytinio proceso tvarka, tačiau tiek administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu, tiek ir vėliau, asmuo turi besąlygišką teisę reikalauti žodinio nagrinėjimo (Kodekso 616 str. 3 d.). Apie bylos nagrinėjimo datą, laiką ir vietą asmuo informuojamas nusižengimo protokolu ar vėliau (Kodekso 609 str. 1 d.). Kodeksas numato, kad tas pats pareigūnas paprastai negali tirti administracinio nusižengimo ir priimti nutarimo administracinio nusižengimo byloje (615 str. 3 d.). Be to, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę naudotis teisinę advokato ar kito įgalioto atstovo pagalbą (Kodekso 577 str. 2 d. 6 p.).
administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų teisę į objektyvų bylos nagrinėjimą ne teismo tvarka, taip pat ir taikant administracinę poveikio priemonę - draudimą lankytis viešosiose vietose vykstančiuose renginiuose. Pritarti
ministerija
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 12, 33, 43, 89, 110, 112, 573, 607, 608, 609, 610, 613, 614, 627, 631, 632, 635, 640, 642, 661,
administracinių nusižengimų bylas siūloma perduoti (su tam tikromis išimtimis) iš apylinkių teismų nagrinėti ne teismo tvarka institucijoms. Nagrinėjamas Projektas ne tik prieštarauja Įstatymo projektui Nr. XIIIP-4195, bet ir dar labiau padidintų apylinkių teismų darbo krūvį. Pritarti
ryšių departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos 2019-12-19 Atsakydami į Jūsų raštą, pateikiame duomenis iš Administracinių nusižengimų registro apie policijos pareigūnų registruotus administracinius nusižengimus pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 481, 482, 483, 484, 485, 488,
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7.
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
atmesti iniciatoriaus pateiktą įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Teisingumo ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos, Nacionalinės teismų administracijos ir Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pastabas. 8. Balsavimo rezultatai: už –6 , prieš – nėra, susilaikė – nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai:
Stasys Šedbaras, Agnė Širinskienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas (Parašas) Stasys Šedbaras Komiteto biuro patarėja Loreta Zdanavičienė