Lyginamasis variantas
2019 m. spalio d. Nr. Vilnius
pakeitimas
ir ją išdėstyti taip:
„1. Formaliojo švietimo programoms valstybinėse,
savivaldybių ir nevalstybinėse mokyklose, išskyrus aukštąsias mokyklas, finansuoti, neformaliojo vaikų švietimo programoms , taip pat lituanistinio švietimo veikloms (programoms) užsienyje finansuoti iš Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės ir savivaldybių biudžetų taikomi mokymo lėšų skyrimo klasei (grupei) ir (arba) vienam mokiniui principai. Mokymo lėšos, skiriamos iš valstybės biudžeto lėšų, apskaičiuojamos, paskirstomos ir naudojamos pagal Vyriausybės patvirtintus tvarkos aprašus. Šiuose aprašuose nustatytais atvejais savivaldybės turi teisę juose nustatytą dalį mokymo lėšų, skiriamų iš valstybės biudžeto, paskirstyti ugdymo reikmėms savo nustatyta tvarka .“
dalimi ir ją išdėstyti taip: „
(programoms) lituanistinėse švietimo įstaigose finansuoti iš Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto taikomas mokymo lėšų skyrimo vienam mokiniui principas, vienam lituanistinėse švietimo įstaigose besimokančiam Lietuvos Respublikos piliečiui skiriant mokymo lėšas, kurias sudaro 25 procentai nuo mokymo lėšų dydžio, kuris pagal Vyriausybės patvirtintas metodikas skiriamos vienam Lietuvos Respublikos mokyklose besimokančiam mokiniui.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
m. rugsėjo 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2020 m. gegužės 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo nariai: Dainius Kreivys Dr. Mantas Adomėnas
DĖL
Š
Į
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: LR Seimas
Valstybinės kalbos politikos 2018–2022 metų gaires. Minėtų gairių
deklaratyviai įtvirtinta, kad „Valstybinės kalbos politikai naujų uždavinių kelia gausių lietuvių bendruomenių kūrimasis užsienyje. Ypač remtina lietuvių bendruomenių užsienyje steigiamų lietuviškų mokyklų ar klasių veikla.“. Minima, kad šiems procesams būtina nuolatinė stebėsena ir analizė. Tačiau faktiškai nėra skiriama jokio finansavimo iš valstybės biudžeto ir valstybėje nėra statistinės informacijos kiek, kokioje užsienio valstybėje yra Lietuvos piliečių, nevedama statistika nei pagal amžiaus grupes, juolab pagal poreikį mokytis ir puoselėti lietuvių kalbos mokymą. Valstybinės kalbos politika turi tenkinti visuomenės, įskaitant ir užsienyje gyvenančius tautiečius, socialinės, nacionalinės ir kultūrinės vienybės poreikį. Lietuvių kalba, jos puoselėjimas yra ir kultūros turtas, atliekantis svarbias bendruomenių užsienyje vienijimo funkcijas, todėl privalo būti saugotinos ir remiamos Valstybės ( kaip tai atlieka pvz.: mūsų kaimynė Lenkija). Valstybės uždavinys užtikrinti „Globalios Lietuvos“ sampratos įtvirtinimą, lietuvių tautinio tapatumo puoselėjimą, lituanistinio švietimo užsienyje stiprinimą. Valstybė ir jos institucijos turi nustatyti tokį švietimo finansavimo modelį , kad užsienio lietuviai globalizacijos sąlygomis išlaikytų lietuvių tautinį tapatumą, sudarant sąlygas mokytis ir puoselėti savo gimt ąją kalbą, rūpintis asmenų, priklausančių lietuvių tautinei mažumai užsienyje, teisės į gimtosios kalbos mokėjimą, apsauga.
Įstatymo priėmimas sudarytų galimybes puoselėti lietuvių kalbą, lietuvių tautinį tapatumą, ir tokiu būdu stiprinti jų tarpusavio ryšius ir politinius, pilietinius, ekonominius, kultūrinius ryšius su Lietuva . Paminėtina, kad programoje „ Globali Lietuva “ 2018 m. švietimui yra skirta 1,86 milijono eurų, tačiau lietuviškos mokyklos šių pinigų negauna, nes yra biurokratiškai apibrėžtos kaip neformaliojo ugdymo įstaigos. Projektas siekia padėti išspręsti praktinius finansinius sunkumus, su kuriais susiduria išeivijoje gyvenantys Lietuvos piliečiai, norėdami suteikti lietuvių kalbos ir kultūros pradmenis savo vaikams. Šiuo metu galimybės įgyti lituanistinį švietimą išeivių vaikams yra ribotos, garantuotas valstybės finansavimas tam nėra skiriamas. Tokio finansavimo modelio sukūrimas padės išlaikyti ryšius su Tėvyne ir padidins tikimybę, kad išeivijoje išaugusi jaunoji karta svarstys galimybę grįžti į Lietuvą. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, tikslinga LR Švietimo įstatymą papildyti nuostata, užtikrinančia lituanistinio švietimo veiklos užsienyje finansavimą lėšomis, gaunamomis iš Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto, taikant mokymo lėšų skyrimo klasei (grupei) ir (arba) vienam mokiniui principus . 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto inicijavo ir parengė Dainius Kreivys ir dr. Mantas Adomėnas . 3.
reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu Švietimo įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abstrakti nuostata, kad „ Valstybė finansuoja ar kitaip skatina lituanistinio švietimo veiklas užsienyje
“. Tai nėra susiję su jokiais konkrečiais įsipareigojimais remti Lietuvos piliečių
valstybinės kalbos mokymąsi iš valstybės biudžeto. Be to, 30 straipsnio 1 dalis nustato: „ Kiekvienam Lietuvos Respublikos piliečiui ir užsieniečiui, turinčiam teisę nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, garantuojamas mokymas valstybine kalba ir valstybinės kalbos mokymasis.
“ Galima teigti, kad ši nuostata nėra įgyvendinama ta
apimtimi, kad išeivijoje gyvenantiems Lietuvos piliečiams ši nuostata nėra įgyvendinama ta apimtimi, kad dėl finansavimo stygiaus ne visi užsienyje gyvenantys Lietuvos piliečiai gali įgyvendinti savo teisę mokytis valstybinę kalbą lituanistinėse švietimo įstaigose.Taigi galima teigti, kad Lietuvos švietimo politika atsiriboja nuo mūsų tautiečių vaikų reziduojančių užsienio valstybėse lietuvybės puoselėjimo. Šiuo metu, mūsų žiniomis, lietuvybė užsienio bendruomenėse yra palikta likimo valiai. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projektu siūloma numatyti, kad būtų skirtas finansavimas lituanistinio švietimo veikloms (programoms) užsienyje. Lėšų iš valstybės biudžeto skyrimas ugdymo įstaigoms labai padėtų užsienyje gyvenančių tautiečių, tėvų, mokytojų ir kitų asmenų, susijusių su švietimu siekiui imtis iniciatyvos plėtoti lituanistinio švietimo veiklas, vystyti jų vykdomą veiklą, užtikrinant ir puoselėjant lietuvybės identitetą.
Įstatymo projekto priėmimas suteiktų valstybės biudžeto finansavimą išeivijoje gyvenantiems Lietuvos piliečiams pagal principą, analogišką „mokinio krepšelio“ principui, skiriant kiekvieno lituanistinėje švietimo įstaigoje užsienyje besimokančio Lietuvos piliečio mokymui skirtas lėšas, kurias sudaro 25 procentai Lietuvos moksleiviams skiriamo „mokinio krepšelio“. Taip pat skirtas finansavimas turėtų teigiamą poveikį remiant, skatinant, plėtojant ugdymo įstaigų užsienyje lituanistinio švietimo veiklą. Ir t okiu būdu, valstybė užtikrintų lietuvių tautinį tapatumo išsaugojimą, platesnes išeivių vaikų galimybės mokytis lietuvių kalbos, padėtų išlaikyti ryšį su Tėvyne ir padidintų tikimybę, kad Lietuvos piliečiai svarstytų grįžimą į Lietuvą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymo priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo pakeitimo priėmimas leis išeivijoje išaugusiems Lietuvos piliečiams lengviau prisitaikyti prie Lietuvos darbo rinkos poreikių, taip plėsis Lietuvos darbo rinkoje galinčios dalyvauti darbo jėgos apimtis, taigi tai turės teigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Įstatymą inkorporuojant į teisinę sistemą, kitų įstatymų priimti, keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. Tačiau LR Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turės iki 2020 m. gegužės 31 d. parengti įgyvendinamuosius aktus, nustatydamas mechanizmą, kaip užsienyje gyvenantiems ir besimokantiems Lietuvos piliečiams skirtas valstybės skiriamas finansavimas pasieks lituanistinio švietimo įstaigas. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Ar
apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos S ą jungos dokumentus: Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu
atitinkamus poįstatyminių teisės aktų pakeitimus iki įstatymo įsigaliojimo pradžios . 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje nėra vedama emigravusių vaikų statistika nei pagal amžiaus grupes, nei pagal valstybes, kuriose reziduoja Lietuvos piliečiai, todėl pateikti lėšų poreikį yra itin sudėtinga.
Tačiau Lietuvos ambasados Airijoje preliminariais duomenimis Airijoje gyvena 80 tūkst. mūsų tautiečių, iš kurių 14 tūkst. sudaro vaikai ir jaunuoliai. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
„Lituanistinis švietimas“, „Mokymo lėšos“,
„ugdymo paslaugos“ „neformalus vaikų švietimas ir jo programos“, „Švietimas“,
„emigrantas“, „lietuvių kalba“, „lituanistika“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi
pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai: Dainius Kreivys Dr. Mantas Adomėnas
Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nustatyti, kad lituanistinio švietimo užsienyje veikloms (programoms) finansuoti, lituanistinėse švietimo įstaigose besimokantiems Lietuvos Respublikos piliečiams taikomas mokymo lėšų skyrimo vienam mokiniui principas, pagal kurį skiriamas tam tikras lėšų dydis, kurį sudaro 25 procentai nuo mokymo lėšų dydžio, apskaičiuoto vienam Lietuvos Respublikos mokyklose besimokančiam mokiniui. Ši nuostata svarstytina dėl kelių priežasčių. Pirma, keičiamo Švietimo įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad v alstybė finansuoja ar kitaip skatina lituanistinio švietimo veiklas užsienyje, lietuvių kilmės užsieniečius ir užsieniečius , kurie mokosi lietuvių kalbos ar studijuoja lietuvių kalbą ir kultūrą. Taigi įstatymas nustato, kad lituanistinis švietimas remiamas ir skatinamas nepriklausomai nuo lituanistinio švietimo paslaugas gaunančio asmens pilietybės. Atsižvelgiant į tai, svarstytinas įstatyme numatyto asmenų rėmimo ribojimas jų pilietybės pagrindu tikslingumas ir suderinamumas su pamatiniu lituanistinio švietimo užsienyje visuotino rėmimo principu. Antra, keičiamo Švietimo įstatymo 25 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad lėšų švietimo įstaigoms ir lituanistikos (baltistikos) centrams užsienyje, kuriuose mokoma lietuvių kalbos ar lietuvių kalba (toliau – lituanistinio švietimo įstaiga) skiriama pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos (įgaliotų) institucijos (institucijų) programą. Projekto nuostatos turi būti suderintos su nurodytomis Švietimo įstatymo 25 straipsnio 3 dalies nuostatomis.
Trečia, siūloma nuostata dėl mokymo lėšų skyrimo vienam mokiniui principo taikymo skiriant lėšas užsienio lituanistinėse mokyklose besimokantiems mokiniams gali būti sunkiai įgyvendinama, nes pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 679 „D ėl mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintą Mokymo lėšų apskaičiavimo tvarką, mokymo lėšos apskaičiuojamos sudėjus lėšas ugdymo planui (ugdomajai veiklai) įgyvendinti, lėšas ugdymo finansavimo poreikių skirtumams tarp mokyklų sumažinti ir lėšas kitoms ugdymo reikmėms, nurodytoms tvarkos priede. Taigi, mokymo lėšos apskaičiuojamos atsižvelgiant į daug dedamųjų dalių, kurios skiriasi priklausomai nuo vykdomos ugdymo programos rūšies, mokinių srauto ir sąlyginių klasių santykio, specialiųjų poreikių turinčių mokinių skaičiaus ir t.t. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, kaip būtų nustatomas
„universalus“ vienam Lietuvos Respublikos mokyklose besimokančiam mokiniui
skiriamų lėšų dydis (pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių įstatyme nebėra įtvirtinamas bendras mokinio krepšelio dydis). Ketvirta, projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad projekto įgyvendinimui bus reikalingos valstybės biudžeto lėšos, kurių poreikį apskaičiuoti yra itin sudėtinga. Projekto įgyvendinimas numatytas 2020 m. rugsėjo 1 d. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2020 m. valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšos jau yra įstatymų nustatyta tvarka suplanuotos ir įstatymo projektu pateiktos svarstyti Seimui. Todėl dėl projekto turi būti gauta Vyriausybės, kaip valstybės biudžeto planuotojos, nuomonė. 2.
nuostatomis, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 67 straipsnio 11 dalyje brauktinas žodis „užsienyje“, prieš žodžius lituanistinėse švietimo įstaigose“ įrašytinas žodis „užsienio“, o vietoj žodžių „patvirtintas metodikas“ įrašytini žodžiai „ patvirtintą tvarkos aprašą
“. 3. Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles:
o 13 dalimi, nes pripažinus straipsnio dalį netekusia galios (o 67 straipsnio
tuo pačiu numeriu nerekomenduotina;
„ir ją išdėstyti taip“;
žodžiai „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“;
teisėkūros praktiką, terminas parengti poįstatyminius teisės aktus yra siejamas su įstatymo įsigaliojimo data. Toks terminų nustatymas, be kita ko, siejamas su poreikiu poįstatyminius teisės aktus parengti kokybiškai, kad institucijos, rengiančios tokius teisės aktus, turėtų pakankamai laiko šiems teisės aktams parengti ir priimti. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, kodėl projekto 2 straipsnio 2 dalyje Lietuvos Respublikos Vyriausybė įpareigojama priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus iki 2020 m. gegužės 31 d., o ne iki 2020 m. rugpjūčio 31 d. (tai neatskleista ir projekto aiškinamajame rašte). Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. jelena.jarmakovic @lrs.lt E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. edvinas.musinskis @lrs.lt