1107 Įstatymo projektas Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Parengė: Lietuvos Respublikos Seimas, Seimo narė Aušrinė Armonaitė XIIIP-3994 2019-10-15 Registruotas

Lyginamasis variantas

2019-10-15 · the official register ↗

Projekto Lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS NEKILNOJAMOJO TURTO MOKESČIO ĮSTATYMO NR. X-233 7 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS 2019 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas

1Pripažinti netekusiu galios 7 straipsnio 2 dalies 2 punktą:

„2) valstybės ar savivaldybių nekilnojamasis turtas;

2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narė Aušrinė Armonaitė

Aiškinamasis raštas

2019-10-15 · the official register ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS NEKILNOJAMOJO TURTO MOKESČIO ĮSTATYMO NR. X-233 3 7 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS NEKILNOJAMOJO TURTO MOKESČIO ĮSTATYMO NR. X-233 PAKEITIMO ĮSTATYMO XIII-2244 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto įstatymo

projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-233 pakeitimo įstatymo XIII-2244 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymų projektai) parengti siekiant optimizuoti valstybės nekilnojamojo turto valdymą. 2018 m. Valstybės audito ataskaitoje Nr. VA-2018-P-60-8-1, pateikiami duomenys, jog 2016 m. Lietuvoje buvo 1 28,1 tūkst. valstybės nekilnojamojo turto objektų, kuriuos valdė 726 turto valdytojai (ministerijos, savivaldybės, kitos institucijos ir pan.) Šių objektų plotas – 10,4 mln. kv. m, likutinė vertė – 3,0 mlrd. Eur. Valstybės nekilnojamojo turto išlaikymo sąnaudos 2016 m. sudarė beveik 180 mln. Eur. Tuo tarpu Turto banko metinėje ataskaitoje pateikiami duomenys, jog 2017 m. parduoti 289 nekilnojamojo turto objektai, 2018 m. – 417 valstybei nereikalingi nekilnojamojo turto objektai. Tai leido valstybei sutaupyti daugiau nei 0,5 mln. eurų pastatų eksploatacijos sąnaudų ir gauti 8,2 mln. eurų pajamų. Taip pat ataskaitoje pateikiami šiuo metu aktualiausi 2018 m. duomenys, kuriuose nurodoma, jog 2018 m. pabaigoje turto valdytojai iš viso valdė apie 10,3 mln. kv. metrų Lietuvoje registruoto valstybės nekilnojamojo turto ploto, kurio išlaikymas kainavo kiek daugiau nei 167 mln. eurų, o likutinė vertė sudarė daugiau nei 2,7 mlrd. eurų.

Lyginant 2016 m. ir 2018 m. duomenis, matome, kad nors buvo atsisakyta nemažai nereikalingo ir nenaudojamo valstybės nekilnojamojo turto, jo išlaikymo sąnaudos sumažėjo nežymiai (2016 m. siekė beveik 180 mln. eurų, 2018 m.

• 167 mln. eurų). Siekiant optimizuoti Lietuvos mokesčių bazę ir valstybės valdomą nekilnojamąjį turtą, siūloma nustatyti, jog nekilnojamojo turto mokestį moka ne tik fiziniai ir juridiniai asmenys, bet ir valstybės bei savivaldybės įmonės, biudžetinės įstaigos. Toks nekilnojamojo mokesčio įvedimas valstybės ar savivaldybių nekilnojamajam turtui paskatintų biudžetines įstaigas, valstybės bei savivaldybės įmones atsisakyti nereikalingų ir nenaudojamų patalpų, taip sumažinant šio turto išlaikymo sąnaudas valstybės sąskaita. Priėmus Įstatymo projektuose siūlomas nuostatas, būtų paskatintas išsamus turimo turto poreikio peržiūrėjimas (ypatingo dėmesio reikėtų gyvenamosios, mokslo, gydymo, kultūros, sporto paskirties valstybės valdomas nekilnojamam turtui). Kiekviena savivaldybės bei valstybės įmonė bei biudžetinė įstaiga turėtų įsivertinti, kiek iš tiesų reikia turto jos funkcijoms įgyvendinti, kiek jo galima išnuomoti ar parduoti, kokiu periodiškumu tai reikėtų daryti ir t.t. Skaičiuojama, jog jeigu pavyktų atsisakyti bent 10 proc. dabartinio valstybės valdomo nekilnojamojo turto, valstybė kasmet galėtų sutaupyti apie 20 mln. eur. (išlaikymo sąnaudų sumažinimu), taip pat būtų gauta žymi dalis pajamų į valstybės biudžetą.

Įstatymų projektų tikslas – optimizuoti valstybės valdomą nekilnojamąjį turtą, įvedant nekilnojamojo turto mokestį valstybės bei savivaldybės įmonėms, biudžetinėms įstaigoms, kuris paskatins atsisakyti valstybės funkcijoms vykdyti nereikalingo turto. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Seimo narė Aušrinė Armonaitė. Įstatymo projekto rengimo metu buvo konsultuotasi su Valstybės kontrolės atstovais, Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertais. 3. Dabartinis teisinis Įstatymo projekte aptartų teisinių santykių reglamentavimas Šiuo metu Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo Nr. X-223 7 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinta, jog valstybės ar savivaldybių nekilnojamasis turtas yra neapmokestinamas nekilnojamojo turto mokesčiu. 4. Naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projekte siūloma panaikinti nekilnojamojo turto mokesčio lengvatą valstybės ar savivaldybių nekilnojamajam turtui. Priėmus Įstatymo projektą būtų sudarytos sąlygos valstybės ir savivaldybių įmonėms, biudžetinėms įstaigoms optimizuoti savo valdomą turtą, atsisakyti nereikalingų nekilnojamojo turto objektų, taip sutaupant bent 20 mln. eurų (jeigu būtų atsisakyta bent 10 proc. valstybės valdomo nekilnojamojo turto). 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Įvedus nekilnojamojo turto mokestį valstybės valdomam nekilnojamajam turtui, būtų galima atsisakyti idėjos apmokestinti Lietuvos viduriniosios klasės nekilnojamąjį turtą, kuri atsirado siekiant padidinti socialines išmokas.

Manome, jog pirmiausia valstybė turėtų imtis lyderystės ir atsisakyti savo neefektyviai valdomo nekilnojamojo turto – jį parduoti bei sumažinti šių objektų išlaikymo sąnaudas ir tik vėliau galvoti apie gyventojų nekilnojamojo turto ženklesnį apmokestinimą. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai nenumatoma. 7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Lietuvos nekilnojamojo turto rinkoje padidėtų pardavimui skirtų objektų pasiūla, kuriuos verslas galėtų panaudoti daug efektyviau savo veikloms plėsti. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, galiojantys teisės aktai, kuriuos būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą įstatymo projektą Priėmus Įstatymo projektą, kitų teisės aktų keisti nereikės. 9. Įstatymo projekto atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų ir kitų norminių teisės aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimams ir bendrinės lietuvių kalbos normoms, sąvokų ir terminų įvertinimas Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Įstatymo projekto atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai Priėmus Įstatymo projektą, įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės. 12.

12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų

fondų lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas Apmokestinus valstybės valdomą nekilnojamąjį turtą, jį valdančios įstaigos ir įmonės bus priverstos optimizuoti savo kaštus ir atsisakyti perteklinių, funkcijoms vykdyti nereikalingų objektų. Skaičiuojama, jog pavykus atsisakyti bent 10 proc. valstybės valdomo nekilnojamojo turto, jo išlaikymui būtų galima sutaupyti 20 mln. eurų kasmet, taip pat būtų gautos vienkartinės pajamos į valstybės biudžetą už šio turto pardavimą. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymo projektą specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai Nekilnojamojo turto mokestis, valstybės valdomas turtas. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.