Projekto lyginamasis variantas
2019 m. d. Nr. Vilnius
Papildyti 1 straipsnio 1 dalį 8 punktu:
„8) Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos (toliau – Vadovybės
apsaugos tarnyba) pareigūnai.“
1Pakeisti 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) ištarnavusiems vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente ar jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse, muitinės sistemoje (dirbusiems muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikusiems kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą), Vadovybės apsaugos tarnyboje 25 ir daugiau metų, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus pareigūnus ir karius;“. 2. Pakeisti 3 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) atleistiems dėl sveikatos, kai yra žinybinės centrinės medicininės ekspertizės komisijos išvada, arba pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais dėl priežasčių, nesusijusių su tarnyba, ir ištarnavusiems vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente ar jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse, muitinės sistemoje (dirbusiems muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikusiems kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą), Vadovybės apsaugos tarnyboje 5 ir daugiau metų;“. 3.
3Pakeisti 3 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) sukakusiems įstatymų arba statutų nustatytą išleidimo į atsargą amžių (jeigu toks amžius nenustatytas, – senatvės pensijos amžių) ir ištarnavusiems vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente ar jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse, muitinės sistemoje (dirbusiems muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikusiems kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą), Vadovybės apsaugos tarnyboje 5 ir daugiau metų.“
4Pakeisti 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Pareigūnams ir kariams, dėl pačių kaltės pašalintiems iš
vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos sistemų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kalėjimų departamento ar jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių, muitinės sistemos (dirbusiems muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikusiems kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą), Vadovybės apsaugos tarnybos, valstybinė pensija skiriama tik tada, kai jie yra ištarnavę 25 ar daugiau metų ir po atleidimo iš tarnybos dienos yra praėję 3 metai arba kai jie yra ištarnavę 25 ar daugiau metų ir yra sukakę įstatymų nustatytą išleidimo į atsargą amžių (jeigu toks amžius nenustatytas, – senatvės pensijos amžių), išskyrus šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytus atvejus.“
1Pakeisti 6 straipsnio pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:
„Vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, muitinės
sistemų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Vadovybės apsaugos tarnybos, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnams ir kariams į tarnybos laiką pensijai skirti įskaitomas:“. 2.
2Pakeisti 6 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) tarnybos vidaus reikalų, krašto apsaugos, valstybės saugumo, prokuratūros sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente, jam pavaldžiose įstaigose bei valstybės įmonėse, muitinės sistemoje (dirbusiems muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikusiems kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą), Vadovybės apsaugos tarnyboje laikas nuo paskyrimo į pareigūno ar kario pareigas dienos;“. 4 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą skiriama pagal
pareigūno ar kario nurodytų paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių jam nustatyto darbo užmokesčio vidurkį. Pareigūnams ir kariams, nurodytiems šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir ištarnavusiems vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente ar jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse, muitinės sistemoje (dirbusiems muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikusiems kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą), Vadovybės apsaugos tarnyboje mažiau negu 12 mėnesių, pareigūnų ir karių valstybinės netekto darbingumo pensijos skiriamos pagal pareigūno ar kario ištarnautų mėnesių jam nustatyto darbo užmokesčio vidurkį. Jeigu į pareigūno ar kario nurodytą laikotarpį darbo užmokesčio vidurkiui apskaičiuoti patenka ir laikotarpis nuo
1,289. Į darbo užmokestį įskaitoma pareiginė alga (tarnybinis atlyginimas), taip pat priedai už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, laipsnį (tarnybinį rangą), kvalifikacinę kategoriją (kvalifikacinį rangą), kai šie priedai mokami įstatymų nustatyta tvarka.“
Pakeisti 12 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Asmenims, paskiausiai tarnavusiems vidaus reikalų sistemoje, Lietuvos Respublikos prokuratūroje, Vadovybės apsaugos tarnyboje, Lietuvos Respublikos muitinėje, Kalėjimų departamente ar jam pavaldžiose įstaigose bei valstybės įmonėse, pareigūnų ir karių valstybines pensijas ir šio įstatymo
draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau
darbo ministerijai šiam tikslui skiriamų valstybės biudžeto asignavimų. Asmenims, paskiausiai tarnavusiems Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Valstybės saugumo departamento sistemoje, pareigūnų ir karių valstybines pensijas ir šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytą priedą skiria atitinkamai Specialiųjų tyrimų tarnyba ar Valstybės saugumo departamentas, o moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos įgaliotos Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai šiam tikslui skiriamų valstybės biudžeto asignavimų. Asmenims, paskiausiai tarnavusiems krašto apsaugos sistemoje, pareigūnų ir karių valstybines pensijas ir šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytą priedą skiria Krašto apsaugos ministerija, o moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos įgaliotos Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos iš Krašto apsaugos ministerijai šiam tikslui skiriamų valstybės biudžeto asignavimų.“
1Pakeisti 16 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Asmenims, nestojusiems tarnauti arba nepriimtiems į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros sistemų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kalėjimų departamento ar jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnus ir karius, muitinės pareigūnus (muitinės sistemoje dirbti muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikti kriminalinę žvalgybą ir
(arba) ikiteisminį tyrimą), Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnus, pareigūnų ir karių valstybinės pensijos šio įstatymo nustatyta tvarka neskiriamos.“
išdėstyti taip: „3. Asmenims, priimtiems tarnauti vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnais ir kariais, muitinės pareigūnais (muitinės sistemoje dirbti muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikti kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą), Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnais, tarnybos laikui pensijai skirti prilyginami šie laikotarpiai, buvę iki 1995 m. sausio 1 d.:“. 3. Pakeisti 16 straipsnio 3 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) tarnybos Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnyboje ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriuje laikas;“. 4.
4Pakeisti 16 straipsnio 3 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) viena tarnybos ar darbo diena Lietuvos Respublikos krašto apsaugos departamento struktūriniuose padaliniuose nuo 1990 m. balandžio 25 d. iki 1991 m. rugpjūčio 23 d., Valstybės saugumo departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sistemoje nuo 1990 m. kovo 26 d. iki 1991 m. rugpjūčio 23 d., Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnyboje nuo 1990 m. balandžio 11 d. iki 1990 m. birželio 7 d. ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriuje nuo 1990 m. birželio 8 d. iki 1991 m. rugpjūčio 23 d. – skaičiuojama kaip trys tarnybos dienos;“. 7 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas
įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostata taikoma pareigūnų ir karių valstybinės pensijos gavėjams, kuriems paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos, tačiau Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnyboje stažas nebuvo įskaitytas kaip tarnybos laikas pensijai skirti. 2. Tarnyba, įstaiga, karinis padalinys, kuriuose pareigūnų ir karių valstybinės pensijos gavėjas tarnavo paskiausiai, ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo asmens (jo mirties atveju – jo įpėdinių) prašymo gavimo dienos Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodytai pareigūnų ir karių valstybines pensijas skiriančiai institucijai (toliau – pensijas skirianti institucija) perduoda duomenis apie šio asmens šio įstatymo 6 straipsnyje nurodytos tarnybos laiką Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnyboje nuo 1990 m. balandžio 11 d. iki 1990 m. birželio 7 d. 3. Pensijas skirianti institucija, gavusi šio straipsnio 2 dalyje nurodytus duomenis, iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtąsias pareigūnų ir karių valstybines pensijas perskaičiuoja nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 4. Perskaičiuojant pareigūno ar kario valstybinės pensijos dydį, taikomi darbo užmokesčio dydžiai, pagal kuriuos buvo apskaičiuota pareigūno ar kario valstybinė pensija. 5.
susidariusį paskirtųjų ir, jeigu buvo ar turi būti taikomas ribojimas, apribotų pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį pareigūnų ir karių valstybinių pensijų dydžių skirtumą (toliau – pensijų skirtumas) apskaičiuoja ir išmoka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgaliota Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaiga (toliau – pensijas mokanti įstaiga). 6. Pensijų skirtumas išmokamas nereikalaujant iš pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjų prašymų. Pensijų skirtumas asmenims, kuriems pareigūnų ir karių valstybinių pensijų mokėjimas yra nutrauktas (sustabdytas), išmokamas, kai jie pensijas mokančiai įstaigai pateikia prašymą dėl pensijų skirtumo išmokėjimo ir teisės aktų nustatytais būdais patvirtina savo tapatybę. Pensijų skirtumas asmenims, kuriems paveldėjimo tvarka pereina
(perėjo) mirusio pareigūnų ir karių valstybinės pensijos gavėjo turtas, išmokamas, kai jie pensijas mokančiai įstaigai pateikia prašymą dėl pensijų skirtumo, priklausiusio mirusiajam, išmokėjimo, asmens tapatybės dokumentą ar teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą asmens tapatybės dokumento kopiją ir paveldėjimo teisės liudijimą. 7. Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. liepos 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto XIIIP-3973(2) lyginamasis variantas
2019 m. d. Nr. Vilnius
Papildyti 1 straipsnio 1 dalį 8 punktu:
„8) Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnai.“
1Pakeisti 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) ištarnavusiems vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente ar jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse, muitinės sistemoje (dirbusiems muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikusiems kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą), Vadovybės apsaugos tarnyboje 25 ir daugiau metų, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus pareigūnus ir karius;“. 2. Pakeisti 3 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) atleistiems dėl sveikatos, kai yra žinybinės centrinės medicininės ekspertizės komisijos išvada, arba pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais dėl priežasčių, nesusijusių su tarnyba, ir ištarnavusiems vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente ar jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse, muitinės sistemoje (dirbusiems muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikusiems kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą), Vadovybės apsaugos tarnyboje 5 ir daugiau metų;“. 3.
3Pakeisti 3 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) sukakusiems įstatymų arba statutų nustatytą išleidimo į atsargą amžių (jeigu toks amžius nenustatytas, – senatvės pensijos amžių) ir ištarnavusiems vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente ar jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse, muitinės sistemoje (dirbusiems muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikusiems kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą), Vadovybės apsaugos tarnyboje 5 ir daugiau metų.“
4Pakeisti 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Pareigūnams ir kariams, dėl pačių kaltės pašalintiems iš
vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos sistemų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kalėjimų departamento ar jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių, muitinės sistemos (dirbusiems muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikusiems kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą), Vadovybės apsaugos tarnybos, valstybinė pensija skiriama tik tada, kai jie yra ištarnavę 25 ar daugiau metų ir po atleidimo iš tarnybos dienos yra praėję 3 metai arba kai jie yra ištarnavę 25 ar daugiau metų ir yra sukakę įstatymų nustatytą išleidimo į atsargą amžių (jeigu toks amžius nenustatytas, – senatvės pensijos amžių), išskyrus šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytus atvejus.“
Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis.
Pareigūnų ir karių tarnybos laikas pensijai skirti Vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, muitinės sistemų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Vadovybės apsaugos tarnybos, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnams ir kariams į tarnybos laiką pensijai skirti įskaitomas:
saugumo, prokuratūros sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente, jam pavaldžiose įstaigose bei valstybės įmonėse, muitinės sistemoje (dirbusiems muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikusiems kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą), Vadovybės apsaugos tarnyboje laikas nuo paskyrimo į pareigūno ar kario pareigas dienos;
jose buvo paskirti būdami įtraukti į Vidaus reikalų ministerijos, Krašto apsaugos ministerijos kadrų, Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų rezervą;
karys vėliau reabilituotas;
ministerijos laikas darbo sutarties ir Valstybės tarnybos įstatymo pagrindais, jeigu vėliau tos pareigos priskirtos statutinio tarnautojo pareigoms;
tarptautinėse institucijose, įstaigose, įmonėse, organizacijose laikas, taip pat laikas, kai žvalgybos pareigūnai užsiėmė kita teisėta veikla ir vykdė atskiras žvalgybos institucijų tarnybines užduotis, jeigu žvalgybos pareigūnai šiuo laikotarpiu buvo įtraukti į Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos žvalgybos pareigūnų rezervą;
institucijose laikas, jeigu pareigūnas į jas buvo laikinai perkeltas Lietuvos Respublikos asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo nustatyta tvarka.“
Pareigūnų ir karių tarnybos laikas pensijai skirti Vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, muitinės sistemų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Vadovybės apsaugos tarnybos, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnams ir kariams į tarnybos laiką pensijai skirti įskaitomas:
saugumo, prokuratūros sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente, jam pavaldžiose įstaigose bei valstybės įmonėse, muitinės sistemoje (dirbusiems muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikusiems kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą), Vadovybės apsaugos tarnyboje laikas nuo paskyrimo į pareigūno ar kario pareigas dienos;
jose buvo paskirti būdami įtraukti į Vidaus reikalų ministerijos, Krašto apsaugos ministerijos kadrų, Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų rezervą;
karys vėliau reabilituotas;
ministerijos laikas darbo sutarties ir Valstybės tarnybos įstatymo pagrindais, jeigu vėliau tos pareigos priskirtos statutinio tarnautojo pareigoms;
tarptautinėse institucijose, įstaigose, įmonėse, organizacijose laikas, taip pat laikas, kai žvalgybos pareigūnai užsiėmė kita teisėta veikla ir vykdė atskiras žvalgybos institucijų tarnybines užduotis, jeigu žvalgybos pareigūnai šiuo laikotarpiu buvo įtraukti į Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos žvalgybos pareigūnų rezervą;
institucijose laikas, jeigu pareigūnas į jas buvo laikinai perkeltas Lietuvos Respublikos asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo nustatyta tvarka.“
Pakeisti 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą skiriama pagal pareigūno ar kario nurodytų paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių jam nustatyto darbo užmokesčio vidurkį. Pareigūnams ir kariams, nurodytiems šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir ištarnavusiems vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente ar jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse, muitinės sistemoje (dirbusiems muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikusiems kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą), Vadovybės apsaugos tarnyboje mažiau negu 12 mėnesių, pareigūnų ir karių valstybinės netekto darbingumo pensijos skiriamos pagal pareigūno ar kario ištarnautų mėnesių jam nustatyto darbo užmokesčio vidurkį. Jeigu į pareigūno ar kario nurodytą laikotarpį darbo užmokesčio vidurkiui apskaičiuoti patenka ir laikotarpis nuo
1,289. Į darbo užmokestį įskaitoma pareiginė alga (tarnybinis atlyginimas), taip pat priedai už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, laipsnį (tarnybinį rangą), kvalifikacinę kategoriją (kvalifikacinį rangą), kai šie priedai mokami įstatymų nustatyta tvarka.“
Pakeisti 12 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Asmenims, paskiausiai tarnavusiems vidaus reikalų sistemoje, Lietuvos Respublikos prokuratūroje, Vadovybės apsaugos tarnyboje, Lietuvos Respublikos muitinėje, Kalėjimų departamente ar jam pavaldžiose įstaigose bei valstybės įmonėse, pareigūnų ir karių valstybines pensijas ir šio įstatymo
draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau
darbo ministerijai šiam tikslui skiriamų valstybės biudžeto asignavimų. Asmenims, paskiausiai tarnavusiems Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Valstybės saugumo departamento sistemoje, pareigūnų ir karių valstybines pensijas ir šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytą priedą skiria atitinkamai Specialiųjų tyrimų tarnyba ar Valstybės saugumo departamentas, o moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos įgaliotos Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai šiam tikslui skiriamų valstybės biudžeto asignavimų. Asmenims, paskiausiai tarnavusiems krašto apsaugos sistemoje, pareigūnų ir karių valstybines pensijas ir šio įstatymo 15 straipsnyje nurodytą priedą skiria Krašto apsaugos ministerija, o moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos įgaliotos Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos iš Krašto apsaugos ministerijai šiam tikslui skiriamų valstybės biudžeto asignavimų.“
1Pakeisti 16 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Asmenims, nestojusiems tarnauti arba nepriimtiems į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros sistemų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kalėjimų departamento ar jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnus ir karius, muitinės pareigūnus (muitinės sistemoje dirbti muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikti kriminalinę žvalgybą ir
(arba) ikiteisminį tyrimą), Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnus, pareigūnų ir karių valstybinės pensijos šio įstatymo nustatyta tvarka neskiriamos.“
2Pakeisti 16 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Asmenims, priimtiems tarnauti vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnais ir kariais, muitinės pareigūnais (muitinės sistemoje dirbti muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikti kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą), Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnais, tarnybos laikui pensijai skirti prilyginami šie laikotarpiai, buvę iki 1995 m. sausio 1 d.:
vidaus reikalų ir kitose tarnybose (išskyrus tarnybą naikintojų būriuose ir batalionuose) laikas iki 1990 m. kovo 11 d. ir faktinis tarnybos SSRS vidaus reikalų ministerijos vidaus kariuomenės padaliniuose, vykdžiusiuose Lietuvos Respublikos teritorijoje veikusių pataisos reikalų sistemos įstaigų apsaugą ir kontrolę, Lietuvoje veikusių SSRS karinių komisariatų pašauktų asmenų prievartinės būtinosios karinės tarnybos SSRS ginkluotosiose pajėgose, pasienio tarnyboje, vidaus reikalų ir kitose tarnybose laikas po 1990 m. kovo 11 d., jeigu asmuo už jį negauna kitos valstybės pensijos;
2) darbo policijoje (milicijoje), Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, vidaus tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros sistemose laikas Darbo sutarties įstatymo pagrindais, jeigu vėliau tos pareigos priskirtos pareigūno ar kario pareigoms;
3) darbo laikas, išdirbtas profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinių vadovais, gaisrininkais, gaisrininkais vairuotojais Darbo sutarties įstatymo pagrindais, jeigu vėliau šie darbuotojai buvo paskirti sukarintos priešgaisrinės apsaugos pareigūnais;
4) tarnybos Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnyboje ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriuje laikas;
tarnyba organizuota statutiniais pagrindais, laikas, nenurodytas šios dalies 2 ir 3 punktuose;
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos departamento struktūriniuose padaliniuose nuo 1990 m. balandžio 25 d. iki 1991 m. rugpjūčio 23 d., Valstybės saugumo departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sistemoje nuo 1990 m. kovo
tarnyboje nuo 1990 m. balandžio 11 d. iki 1990 m. birželio 7 d. ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriuje nuo 1990 m. birželio 8 d. iki 1991 m. rugpjūčio 23 d. – skaičiuojama kaip trys tarnybos dienos;
sistemoje, ir asmenims, pradėjusiems tarnauti ar dirbti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriuje iki 1991 m. gruodžio 31 d., taip pat Valstybės saugumo departamente prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuo 1990 m. kovo 26 d. iki 1991 m. gruodžio 2 d. ir Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo tarnyboje nuo 1991 m. gruodžio 2 d. iki 1991 m. gruodžio 31 d., – 80 procentų iki šio laiko turėto darbo stažo;
Respublikos policijos (vidaus reikalų), saugumo ir karo bei analogiškose kitų užsienio valstybių mokyklose laikas.
Asmenims, priimtiems tarnauti vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnais ir kariais, muitinės pareigūnais (muitinės sistemoje dirbti muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikti kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą), Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnais, tarnybos laikui pensijai skirti prilyginami šie laikotarpiai, buvę iki 1995 m. sausio 1 d.:
vidaus reikalų ir kitose tarnybose (išskyrus tarnybą naikintojų būriuose ir batalionuose) laikas iki 1990 m. kovo 11 d. ir faktinis tarnybos SSRS vidaus reikalų ministerijos vidaus kariuomenės padaliniuose, vykdžiusiuose Lietuvos Respublikos teritorijoje veikusių pataisos reikalų sistemos įstaigų apsaugą ir kontrolę, Lietuvoje veikusių SSRS karinių komisariatų pašauktų asmenų prievartinės būtinosios karinės tarnybos SSRS ginkluotosiose pajėgose, pasienio tarnyboje, vidaus reikalų ir kitose tarnybose laikas po 1990 m. kovo 11 d., jeigu asmuo už jį negauna kitos valstybės pensijos;
2) darbo policijoje (milicijoje), Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, vidaus tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros sistemose laikas Darbo sutarties įstatymo pagrindais, jeigu vėliau tos pareigos priskirtos pareigūno ar kario pareigoms;
3) darbo laikas, išdirbtas profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinių vadovais, gaisrininkais, gaisrininkais vairuotojais Darbo sutarties įstatymo pagrindais, jeigu vėliau šie darbuotojai buvo paskirti sukarintos priešgaisrinės apsaugos pareigūnais;
4) tarnybos Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnyboje ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriuje laikas;
tarnyba organizuota statutiniais pagrindais, laikas, nenurodytas šios dalies 2 ir 3 punktuose;
Lietuvos Respublikos krašto apsaugos departamento struktūriniuose padaliniuose nuo 1990 m. balandžio 25 d. iki 1991 m. rugpjūčio 23 d., Valstybės saugumo departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sistemoje nuo 1990 m. kovo
tarnyboje nuo 1990 m. balandžio 11 d. iki 1990 m. birželio 7 d. ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriuje nuo 1990 m. birželio 8 d. iki 1991 m. rugpjūčio 23 d. – skaičiuojama kaip trys tarnybos dienos;
sistemoje, ir asmenims, pradėjusiems tarnauti ar dirbti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriuje iki 1991 m. gruodžio 31 d., taip pat Valstybės saugumo departamente prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuo 1990 m. kovo 26 d. iki 1991 m. gruodžio 2 d. ir Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo tarnyboje nuo 1991 m. gruodžio 2 d. iki 1991 m. gruodžio 31 d., – 80 procentų iki šio laiko turėto darbo stažo;
Respublikos policijos (vidaus reikalų), saugumo ir karo bei analogiškose kitų užsienio valstybių mokyklose laikas. Į tarnybos laiką pensijai skirti taip pat įskaitoma pusė mokymosi kitose aukštosiose, aukštesniosiose ir specialiosiose vidurinėse mokyklose laiko, jeigu tarp mokslo baigimo ir stojimo į tarnybą nepraėję 3 mėnesiai.
Į 3 mėnesių terminą neįskaičiuojamas ligos, nėštumo ir gimdymo atostogų (moterims, kurios neturėjo teisės į nėštumo ir gimdymo atostogas, – laikotarpis, apimantis 70 kalendorinių dienų iki gimdymo ir 56 kalendorines dienas po gimdymo (komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ar daugiau vaikų –
atliktos tikrosios krašto apsaugos tarnybos ar dalyvavimo kariniuose mokymuose laikas.“
įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatos taikomos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos gavėjams, kuriems paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos, tačiau tarnybos Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnyboje stažas nebuvo įskaitytas kaip tarnybos laikas pensijai skirti. 3. Tarnyba, įstaiga, karinis padalinys, kuriuose pareigūnų ir karių valstybinės pensijos gavėjas tarnavo paskiausiai, ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo asmens (jo mirties atveju – jo įpėdinių) prašymo gavimo dienos Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodytai pareigūnų ir karių valstybines pensijas skiriančiai institucijai (toliau – pensijas skirianti institucija) perduoda duomenis apie šio asmens šio įstatymo 3 straipsnyje išdėstyto Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnyje nurodytos tarnybos laiką Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnyboje nuo 1990 m. balandžio 11 d. iki 1990 m. birželio 7 d. 4. Pensijas skirianti institucija, gavusi šio straipsnio 3 dalyje nurodytus duomenis, iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtas pareigūnų ir karių valstybines pensijas perskaičiuoja nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. 5.
dydį, taikomi darbo užmokesčio dydžiai, pagal kuriuos buvo apskaičiuota pareigūno ar kario valstybinė pensija. 6. Dėl šio straipsnio 4 dalyje nurodyto perskaičiavimo susidariusį paskirtosios ir, jeigu buvo ar turi būti taikomas ribojimas, apribotos pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio
skirtumas) apskaičiuoja ir išmoka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgaliota Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaiga (toliau – pensijas mokanti įstaiga). 7. Pensijų skirtumas išmokamas nereikalaujant iš pareigūnų ir karių valstybinių pensijų gavėjų pateikti prašymą. Pensijų skirtumas asmenims, kuriems pareigūnų ir karių valstybinių pensijų mokėjimas yra nutrauktas (sustabdytas), išmokamas, kai jie pensijas mokančiai įstaigai pateikia prašymą dėl pensijų skirtumo išmokėjimo ir teisės aktų nustatytais būdais patvirtina savo tapatybę. Pensijų skirtumas asmenims, kuriems paveldėjimo tvarka pereina (perėjo) mirusio pareigūnų ir karių valstybinės pensijos gavėjo turtas, išmokamas, kai jie pensijas mokančiai įstaigai pateikia prašymą dėl pensijų skirtumo, priklausiusio mirusiajam, išmokėjimo, asmens tapatybės dokumentą ar teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą asmens tapatybės dokumento kopiją ir paveldėjimo teisės liudijimą. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
1.. Projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo pakeitimo projektas (toliau – Projektas) buvo parengtas siekiant peržiūrėti bei išsamiai ir nuosekliai reglamentuoti tarnybos Vadovybės apsaugos departamente prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) sąlygas bei veiklos organizavimo tvarką, darbo apmokėjimo ir karjeros sistemą bei šios institucijos pareigūnų statusą taip, kad būtų sukurta prielaidų Departamentui kaip įmanoma efektyviau siekti pagrindinio ir svarbiausio jam pavesto uždavinio – užtikrinti svarbiausių Lietuvos Respublikos valstybės valdžios institucijų saugumą. Valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Prezidentas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnis). Šios institucijos kartu yra ir vieni iš pagrindinių nacionalinio saugumo užtikrinimo subjektų (Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 2 straipsnis). Šių valstybės valdžios institucijų saugumas yra Lietuvos, kaip nepriklausomos demokratinės respublikos stabilumo, raidos ir Konstitucinės santvarkos garantas. Lietuvos ir užsienio valstybių vadovų (toliau – pirmieji asmenys) saugumo garantavimas (užtikrinimas) yra valstybinės reikšmės funkcija, kurią vykdant realizuojama bendra valstybės politika pirmųjų asmenų saugumo užtikrinimo srityje. Departamentas, vykdydamas jam pavestus uždavinius, prisideda prie Lietuvos nacionalinio saugumo ir Konstitucinės santvarkos stabilumo užtikrinimo. Saugūs užsienio valstybių vadovų vizitai Lietuvoje yra gerų tarpvalstybinių santykių ir Lietuvos kaip patikimos partnerės garantas.
Departamentas užtikrina užsienio valstybių vadovų saugumą jiems lankantis Lietuvoje ir tuo prisideda prie gerų tarpvalstybinių santykių stiprinimo, Lietuvos, kaip patikimos partnerės įvaizdžio palaikymo (vizito metu įvykę incidentai galėtų neigiamai įtakoti Lietuvos tarpvalstybinius santykius, konfrontacijų atsiradimą, sustiprėjimą). Departamentas, realizuodamas bendrą valstybės politiką pirmųjų asmenų saugumo užtikrinimo srityje, taip pat oficialių svečių vizitų ir renginių metu faktiškai vykdo saugumo užtikrinimo priemonių reguliavimo ir tarpinstitucinio koordinavimo funkcijas (kontaktai su Užsienio reikalų ministerija, policija, pasienio tarnybomis, medikais, ugniagesiais ir t.t.). Galiojantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas nustato, kad vidaus tarnybos sistema tai – vidaus reikalų, teisingumo ir finansų ministrams pavestų valdymo sričių statutinių įstaigų ir vidaus tarnybos sistemos pareigūnų visuma ir ryšiai tarp jų. Esama vidaus reikalų sistema apima kelias skirtingų ministrų valdymo sritis bei daug įstaigų ir Departamentas yra viena iš jų, tačiau Departamento veiklos sritis yra specifinė ir iš esmės nesusijusi su įprastais vidaus reikalų įstaigų uždaviniais – viešojo saugumo užtikrinimu plačiąja prasme bei ikiteisminio tyrimo įstaigų funkcijų vykdymu. Atsižvelgiant į Departamento veiklos specifiką ir vykdomų funkcijų dinamiškumą į tarnybą priimamiems pareigūnams turėtų būti taikomi aukštesni išsilavinimo, nepriekaištingos reputacijos, sveikatos ir fizinio pasirengimo reikalavimai, lankstesnė darbo organizavimo, darbo ir poilsio režimo nustatymo sistema. Tačiau esant dabartinėms darbo apmokėjimo sąlygoms į Departamentą sunku pritraukti ir išlaikyti tarnyboje kvalifikuotus specialistus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2017 m. Departamente buvo neužimtos 97 pareigybės, 2018 m. – 96.
Siekiant užpildyti pareigybes 2017 m. buvo organizuoti dveji įvadiniai mokymai, kuriuos baigė 16 kursantų, 2018 m. buvo planuoti dveji, tačiau neatrinkus reikiamo kursantų skaičiaus, vyko tik vieneri įvadiniai mokymai, kuriuos baigė 9 kursantai. 2017 m. buvo skelbtos 8 atrankos į 42 laisvas pareigybes, tačiau priimta tik 13 naujų pareigūnų, 2018 m. – 10 atrankų į 53 pareigybes, tačiau priimta tik 16 naujų pareigūnų. Jeigu išliks pastarųjų metų tendencija dėl naujų pareigūnų priėmimo (2017 m. dviem pareigūnais priimta mažiau nei atleista, 2018 m. priimta vienu pareigūnu daugiau nei atleista) ir atsižvelgiant į numatomą kartų kaitą Departamentas neišvengiamai susidurs su personalo stygiumi. Kadangi Vidaus tarnybos statutas suteikia teisę pareigūnams dirbti kitą darbą, o darbo apmokėjimas Departamente nėra konkurencingas, dirbančių kitą darbą Departamento pareigūnų skaičius per pastaruosius metus vis didėja: 2017 m. tokių Departamente buvo 99, 2018 m. – 111, 2019 m. pirmąjį pusmetį – net 130 asmenų. Tai kelia pavojų, kad nukentės pareigūnų darbo kokybė Departamente, kai tarp pamainų laisvas laikas vietoje poilsio naudojamas kitam darbui, be to, kyla neteisėtos įtakos pareigūnams rizika (priklausomybė nuo darbdavio kitose pareigose ir galimybė daryti pareigūnui poveikį). Todėl tikslinga Departamento pareigūnams taikyti apribojimą dirbti kitą darbą, galimus finansinius praradimus kompensuojant priemonėmis, didinančiomis tarnybos patrauklumą. Tarnybos patrauklumo didinimas svarbus ne tik siekiant išlaikyti dirbančius kvalifikuotus specialistus, bet ir siekiant priimti aukštos kvalifikacijos, fiziškai stiprius ir motyvuotus pareigūnus, sudarant prielaidas pretendentų skaičiaus didėjimui bei didesnei konkurencijai atrankų metu.
Aptartų aplinkybių visuma sąlygoja būtinybę peržiūrėti esamą Departamento darbo užmokesčio sistemą, kad ji atitiktų pareigūnams keliamus aukštesnius reikalavimus ir kompensuotų pareigūnams taikomus apribojimus, t. y., būtų suteiktos veiklos specifiką atitinkančios garantijos dėl pareigūnų statuso ir tarnybos sąlygų. Tačiau Departamentui esant vidaus reikalų sistemos dalimi bet koks Departamento kaip vieningos sistemos dalies veiklos reglamentavimo pakeitimas paliečia ir kitas vidaus reikalų sistemos įstaigas. Tai sąlygoja esamos sistemos ir teisinio reglamentavimo nelankstumą ir inertiškumą bei mažą imlumą naujovėms, o Departamentas turėtų būti institucija, gebančia dinamiškai reaguoti į nuolat kintančią situaciją, kad būtų operatyviau vykdomi su saugumu susiję saugomų asmenų nurodymai, išsaugota jautri informacija, kuria, laikantis principo „būtina žinoti“, disponuotų tik pats Departamentas. Dalyvaujant Europos svarbių asmenų apsaugos tarnybų tinklo ir Pasaulinės asmenų apsaugos tarnybų asociacijos veikloje pastebimos tendencijos saugomų asmenų apsaugą vykdančioms tarnyboms tapti savarankiškomis ir turėti kuo trumpesnę valdymo grandinę, įtakojančią sprendimų priėmimą. Šiandien Europoje praktika yra skirtinga ir pirmųjų asmenų apsaugos funkcija yra vykdoma tiek savarankiškų įstaigų, tiek ir priskirta tarnyboms, analogiškoms krašto apsaugos, valstybės saugumo užtikrinimo tarnyboms. Lenkijos gimininga Departamentui tarnyba „SOP“ yra savarankiška ir greta Lenkijos vadovų, pagrindinių valstybės institucijų vykdo ir ambasadų užsienyje apsaugą.
Bulgarijos gimininga Departamentui tarnyba „NSO“ yra savarankiška ir jos pareigūnai turi karinius laipsnius, nežiūrint į tai, kad tarnyba nėra susieta su Krašto apsaugos ministerija. Rumunijos tarnyba „SPP“ – savarankiška statutinė įstaiga, nepriskirta nei vidaus reikalų, nei krašto apsaugos sričiai. Latvijoje Prezidentą saugo Karo policija, o visus kitus asmenis – Valstybės saugumo tarnyba. Danijoje, Suomijoje ir Šveicarijoje šią funkciją vykdo nacionalinio saugumo (žvalgybos) institucijos. Atsižvelgiant į tai siūloma ir Lietuvos Respublikoje pirmųjų asmenų saugumo užtikrinimo valstybinės reikšmės tikslinę funkciją iš viešojo saugumo srities perkelti į nacionalinio saugumo ir tarpvalstybinių santykių sritį, Departamentą pertvarkant į Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybą, kuri vykdytų specifinę, atskiros ministerijos valdymo sričiai nepriskirtą valstybinės reikšmės funkciją – Lietuvos vadovų bei užsienio valstybių vadovų (Lietuvos Respublikos oficialių svečių) apsaugą. Ši tarnyba pagal savo veiklos pobūdį užtikrintų ir Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių (prireikus – ir ambasadorių), konsulinių įstaigų ir specialiųjų misijų (toliau – atstovybės) pastatų, turto ir asmenų apsaugos funkciją, perimant ją iš Lietuvos policijos. Ši funkcija labiau sietina ne su Lietuvis policijai priskirtomis viešosios tvarkos užtikrinimo ar ikiteisminių tyrimų atlikimo funkcijomis, o su objektų ir asmenų saugumo užtikrinimu, specialaus režimo nustatymu, leidimų sistemos įvedimu, lankytojų patikra, įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimų laikymosi užtikrinimu, pagal kompetenciją dalyvavimu atstovybių ekstremalių situacijų prevencijos ir valdymo veiksmuose.
Departamento pareigūnai ir šiuo metu jau turi pakankamai patirties konsultuojant diplomatines atstovybes dėl techninių saugumo priemonių įrengimo, nuolat kelia kvalifikaciją ir yra mokomi apsaugos organizavimo, profesinės veiklos taktikos, informacinių technologijų, darbo su technine įranga (ryšių įranga, stebėjimo ir kontrolės sistemomis, bagažo kontrolės įranga, jonizuojančios spinduliuotės aptikimo įranga), šaudybos, teisės pagrindų, profesinės etikos ir etiketo, diplomatinio protokolo, profesinės psichologijos ir kovinių imtynių, pirmosios medicininės pagalbos teikimo ir kitų disciplinų, būtinų užtikrinant diplomatinių atstovybių apsaugą. Pažymėtina, kad Vadovybės apsaugos tarnyba saugotų tik Lietuvos Respublikos atstovybes užsienyje, o Lietuvos policija saugotų užsienio šalių atstovybes Lietuvoje kaip ir anksčiau. Pabrėžtina, kad užsienio šalių atstovybių patalpų neliečiamybė yra absoliuti, todėl tokiais atvejais Lietuvos (kaip priimančiosios šalies) pareiga – užtikrinti tik išorinę apsaugą, o tai neabejotinai susiję su viešosios tvarkos užtikrinimu prie minėtų objektų. Policijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad vienas iš pagrindinių policijos uždavinių yra būtent viešosios tvarkos užtikrinimas. Tuo tarpu Vadovybės apsaugos tarnyba užsienyje saugotų ne tik diplomatinių atstovybių pastatus, bet vykdytų ir jų vidinę apsaugą, nustatydama juose leidimų sistemą, vykdydama lankytojų patikrą, panaudodama prevencines, technines ir kitas priemones.
Projekto tikslas – pakeisti galiojantį teisinį reglamentavimą, susijusį su Departamento teisiniu statusu, Departamento pareigūnų statusu ir tarnybos Departamente sąlygomis. Projekto uždaviniai – peržiūrėti tarnybos Departamente organizavimo sąlygas, padidinti tarnybos Departamente patrauklumą ir taip sudaryti Departamente sąlygas efektyviai vykdyti jam pavestus uždavinius ir nustatytas funkcijas. Kartu su Projektu yra teikiami 27 lydimieji įstatymų pakeitimo projektai, kuriais siekiama galiojančias teisė aktų nuostatas suderinti su siūlomomis naujovėmis bei inkorporuoti Projektą į teisinę sistemą. 2.. Projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Projektą parengė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija. 3.. Kaip šiuo metu yra reguliuojami projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Departamentas yra viena iš vidaus reikalų statutinių įstaigų, o Departamento pareigūnai yra statutiniai valstybės tarnautojai, jų statusą ir tarnybos sąlygas apibrėžia Vadovybės apsaugos įstatymas, Vidaus tarnybos statutas, tam tikra apimtimi ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas.
4..Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Projektu siekiama, įvertinus aptartą veiklos specifiką, naujai siūlomų vykdyti funkcijų pobūdį, sudaryti teisines prielaidas Departamentui vykdyti veiklą kaip savarankiškai biudžetinei įstaigai – Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybai (toliau – Tarnyba), taip pat tobulinti veiklos organizavimo sistemą, pareigūnų karjeros sistemą, nustatyti konkurencingą darbo užmokestį ir įtvirtinti Tarnybos pareigūno statusą, atitinkantį Tarnybos vietą valstybės institucijų sistemoje, jai keliamus reikalavimus ir pavestų uždavinių svarbą. Priėmus įstatymą, padidės Tarnybos patrauklumas, bus sudaromos šiai institucijai prielaidos tinkamai vykdyti jai pavestas funkcijas. Priimant minėtus pakeitimus, bus siekiama šių rezultatų:
1) Nustatyti, kad Tarnyba yra Vyriausybei atskaitinga įstaiga ir įtvirtinti šios institucijos specifiką ir tarnybos joje ypatumus. 2) Nustatyti, kad Tarnybos pareigūnas – tai valstybės pareigūnas, Projektu dėstomo įstatymo nustatyta tvarka priimtas į Tarnybą. Tokiu būdu Tarnybos pareigūnui būtų suteiktas Tarnybos uždavinius, funkcijas ir vietą valstybės institucijų sistemoje atitinkantis statusas. 3) Įtvirtinti naują karjeros ir darbo apmokėjimo sistemą vietoje esamo reglamentavimo, nustatant kintamą pareiginę algą, priklausančią išimtinai nuo pareigūno pasiekimų tarnyboje. Asmeniui, paskirtam į pareigas Tarnyboje (išskyrus Tarnybos direktorių ir jo pavaduotojus), būtų nustatoma pirmoji iš šešių galimų tarnybos pakopų.
Pareigūno tarnybą įvertinus labai gerai arba tris kartus iš eilės – gerai, būtų nustatoma aukštesnė tarnybos pakopa, lemianti didesnę pareiginę algą. Kiekvienai pareigybei siūloma nustatyti šešias tarnybos pakopas, taigi ir šešis pareiginės algos variantus, o tai leistų ilgesnį laiką motyvuoti pareigūnus siekti geriausių darbo rezultatų ir nedelsiant reaguoti į tarnybinės veiklos rezultatų suprastėjimą. Atitinkamomis priemonėmis būtų kuriamos prielaidos horizontaliai karjerai, specialistų lygmens pareigūnams palankesnis reglamentavimas, didinantis visų pirma jų motyvaciją. Tokie pakeitimai įtvirtintų aiškesnę, teisiškai labiau pagrįstą ir visai valstybei plačiuoju požiūriu naudingesnę karjeros ir darbo apmokėjimo sistemą, kuri skatintų Tarnybos darbo efektyvumą bei neabejotinai gerintų jo kokybę ir leistų atsisakyti neefektyvių bei produktyvaus darbo neskatinančių priemonių. 4) Nustatyti ne ilgesnį kaip 12 mėnesių išbandymo laikotarpį naujai į Tarnybą priimamiems pareigūnams. Išbandymo laikotarpis šiuo atveju būtų skirtas darbdavio interesų užtikrinimui, siekiant atrinkti darbui tik pačius geriausius aukštos kvalifikacijos ir tinkamų tarnybai dalykinių ir asmeninių savybių pareigūnus. Šiuo metu Departamentas pastebi, kad asmens tinkamumas tarnybai (jo lojalumas, patikimumas ir pan.) atsiskleidžia ne iš karto, o per ilgesnį (iki 1 metų) tarnybos laikotarpį. 5) Nustatyti didesnį negu esamas Tarnybos pareigūnų darbo užmokestį, atsisakant šiuo metu pareigūnams mokamų butpinigių (kurie šiuo metu sudaro apytiksliai 4-5 procentus nuo pareigūnų darbo užmokesčio) ir važiavimo išlaidų kompensavimo. Taip pat dalis pareigūnų neteks turėtos priemokos už darbą, kuris tiesiogiai susijęs su saugomų asmenų fizine apsauga, mokėtos Vidaus tarnybos statuto nustatyta tvarka.
Pažymėtina, kad dėl siūlomos Projekto įsigaliojimo nuostatos didelei daliai Tarnybos pareigūnų iš karto įsigaliojus įstatymui darbo užmokestis ženkliai nepasikeistų, tačiau jiems atsivertų didesnės karjeros perspektyvos, o maksimalus siūlomas darbo užmokestis galėtų būti pasiektas per kelerius ar net keliolika metų. Reikšmingesnis darbo užmokesčio padidėjimas iš karto įsigaliojus įstatymui (iki
arba į jas dar tik pretenduojantiems asmenims. Tai leistų į tarnybą jau netrukus pritraukti naujų, perspektyvių specialistų. Pažymėtina, jog vienas iš pagrindinių Projekto tikslų būtent ir yra keliamiems reikalavimams adekvataus darbo užmokesčio nustatymas visų pirma specialistų lygmens, o ne vadovaujamą darbą dirbantiems pareigūnams, todėl šiai grandžiai numatytas didžiausias darbo užmokesčio, kuris galėtų būti gaunamas ilgalaikėje perspektyvoje, didėjimas. 6) Įtvirtinti tarnybinius rangus, vietoj tarnybinių laipsnių ir nustatyti atitinkamus priedus už juos. 7) Šalinti kitus galiojančio reglamentavimo trūkumus, nustatant kitokį darbo laiko reglamentavimą (paros ir savaitės darbo laiko trukmė nebūtų ribojama ir priklausytų nuo tarnybos poreikių, tačiau pareigūnams būtų taikoma suminė darbo laiko apskaita ir pareigūnų darbo laiko norma būtų vidutiniškai 40 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį) skaičiuojant per visą apskaitinį laikotarpį) nustatant priėmimo į tarnybą sąlygas ir reikalavimus, tikslinant nepriekaištingos reputacijos sąvoką ir priėmimo į tarnybą ribojimus, panaikinant pareigūnų teisę dirbti kitą darbą, įtvirtinant galimybę, esant tarnybiniam būtinumui, pareigūnui laikinai pavesti atlikti kitas pareigas. 5.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymą, padidės Tarnybos patrauklumas, sumažės administracinė našta, sutrumpės sprendimų priėmimo procesas, dėl ko bus greičiau įgyvendinamos pavestos tarnybai užduotys. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo priėmimas neturės įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo priėmimas ir įgyvendinimas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant tinkamai inkorporuoti Projekte siūlomas teisinio reguliavimo priemones, kartu šie teikiami įstatymų projektai:
1) Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas;
2) Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas;
3) Lietuvos Respublikos poligrafo naudojimo įstatymas;
4) Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymas;
5) Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas;
6) Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas;
7) Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymas;
8) Lietuvos Respublikos viešojo saugumo tarnybos įstatymas;
9) Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas;
10) Lietuvos Respublikos ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai įstatymas;
11) Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymas;
12) Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymas;
13) Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas;
14) Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymas;
15) Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas;
16) Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas;
17) Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas;
18) Lietuvos Respublikos policijos įstatymas;
19) Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko ir oficialių svečių apsaugos departamento nuostatų patvirtinimo“;
20) Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas;
21) Lietuvos Respublikos asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymas;
22) Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatymas;
23) Lietuvos Respublikos sprogmenų apyvartos kontrolės įstatymas;
24) Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymas;
25) Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymas;
26) Lietuvos Respublikos valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymas;
27) Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymas.
Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant tinkamai inkorporuoti Projekte siūlomas teisinio reguliavimo priemones, kartu šie teikiami įstatymų projektai:
1) Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas;
2) Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas;
3) Lietuvos Respublikos poligrafo naudojimo įstatymas;
4) Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymas;
5) Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas;
6) Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas;
7) Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymas;
8) Lietuvos Respublikos viešojo saugumo tarnybos įstatymas;
9) Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas;
10) Lietuvos Respublikos ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai įstatymas;
11) Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymas;
12) Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymas;
13) Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas;
14) Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymas;
15) Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas;
16) Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas;
17) Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas;
18) Lietuvos Respublikos policijos įstatymas;
19) Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko ir oficialių svečių apsaugos departamento nuostatų patvirtinimo“;
20) Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas;
21) Lietuvos Respublikos asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymas;
22) Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatymas;
23) Lietuvos Respublikos sprogmenų apyvartos kontrolės įstatymas;
24) Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymas;
25) Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymas;
26) Lietuvos Respublikos valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymas;
27) Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymas. 9.
projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11. Ar įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus įstatymo projektą, turės būti keičiami šie įgyvendinamieji teisės aktai:
1) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 5 d. nutarimas Nr. 284 „Dėl Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos nuostatų patvirtinimo“;
2) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 27 d. nutarimas Nr. 1485 „Dėl oficialių svečių priėmimo Lietuvos Respublikoje tvarkos patvirtinimo“;
3) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimas Nr. 436 „Dėl užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo“;
4) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. birželio 26 d. nutarimas Nr. 658 „Dėl garantijų Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei, nutrūkus jos įgaliojimams“;
5) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. sausio 3 d. nutarimas Nr. 27 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo įgyvendinimo saugiojo valstybinio duomenų perdavimo tinklo valdymo srityje“;
6) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 15 d. nutarimas Nr. 739 „Dėl ginklų ir šaudmenų vežimo“;
7) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. kovo 6 d. nutarimas Nr.
2019–2021 metų programoje numatytų valstybės kapitalo investicijų paskirstymo pagal asignavimų valdytojus ir investicijų projektus (investicijų projektų įgyvendinimo programas)“;
8) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. vasario 6 d. nutarimas Nr. 108 „Dėl kriminalinės žvalgybos subjektų sąrašo patvirtinimo ir jų kriminalinės žvalgybos masto nustatymo“;
9) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. lapkričio 23 d. nutarimas Nr. 1162 „Dėl specialiųjų priemonių specifikacijos ir specialiųjų priemonių panaudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
10) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. lapkričio 30 d. nutarimas Nr. 1190 „Dėl Pareigūnų parengimo veikti situacijomis, susijusiomis su psichinės, fizinės prievartos, šaunamojo ginklo ar sprogmenų naudojimu, ir jų sugebėjimo veikti tokiomis situacijomis tikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
11) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 24 d. nutarimas Nr. 358 „Dėl ministerijų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos, Vyriausybės įstaigų ir įstaigų prie ministerijų, kitų valstybės institucijų ir įstaigų sąrašą pagal grupes patvirtinimo“;
12) Lietuvos Respublikos Vyriausybės
saugos įstatymo įgyvendinimo“;
13) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutarimas Nr. 820 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo įgyvendinimo“;
14) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. kovo 27 d. nutarimas Nr. 256 „Dėl valstybinių mobilizacinių užduočių valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms skyrimo“;
15) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. spalio 19 d. nutarimas Nr.
ministro valdymo srities įstaigų saugomų pirmos ir antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių ir joms priklausančių ar jų valdomų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto bei kitų svarbių valstybės objektų“;
16) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gruodžio 28 d. nutarimas Nr. 1278 „Dėl administracinių teisės pažeidimų registro reorganizavimo ir administracinių nusižengimų registro nuostatų patvirtinimo“;
17) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. rugsėjo 7 d. nutarimas Nr. 900 „Dėl Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos rašytinio pritarimo (suderinimo) dėl naujų statinių statybos, statinių rekonstravimo, jų paskirties keitimo saugomų objektų apsaugos zonose, žemės sklypų ir (ar) statinių saugomų objektų apsaugos zonose perleidimo, nuomos ar panaudos sandorių sudarymo išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo ir saugomų objektų apsaugos zonose statomų ar rekonstruojamų statinių maksimalaus aukščio nustatymo“;
18) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimas Nr. 269 „Dėl įgaliojimų įgyvendinant Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymą suteikimo“;
19) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 14 d. nutarimas Nr. 278 „Dėl viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos nuostatų patvirtinimo“;
20) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. spalio 19 d. nutarimas Nr. 1099 „Dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro, jo pavaduotojų ir jų šeimos narių asmens ar turto apsaugos užtikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
21) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gegužės 29 d. nutarimas Nr. 631 „Dėl gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų sąrašo patvirtinimo“;
22) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugpjūčio 10 d. nutarimas Nr.
Žemaičio Lietuvos karo akademijos statuto patvirtinimo“;
23) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimas Nr. 1950 „Dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo“;
24) Lietuvos Respublikos Vyriausybės
teismuose nustatymo“;
25) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 24 d. nutarimas Nr. 924 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“;
26) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimas Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“;
27) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. gruodžio 14 d. nutarimas Nr. 1457 „Dėl valstybinio ginklų registro reorganizavimo į ginklų registro nuostatų patvirtinimo“;
28) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. lapkričio 9 d. nutarimas Nr. 1324 „Dėl tarpvalstybinio keitimosi DNR duomenimis, daktiloskopiniais duomenimis, transporto priemonių registracijos, jų savininkų ir valdytojų duomenimis ir informacija, susijusia su didelio masto tarpvalstybinio pobūdžio renginiais ar teroristinių nusikaltimų prevencija, tvarkos aprašo patvirtinimo“;
29) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimas Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“;
30) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 20 d. nutarimas Nr. 1517 „Dėl įstaigų prie ministerijų“;
31) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. kovo 9 d. nutarimas Nr. 241 „Dėl ekstremalių įvykių kriterijų patvirtinimo“;
32) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. liepos 8 d. nutarimas Nr. 725 „Dėl garantijų Respublikos Prezidentui Valdui Adamkui, nutrūkus jo įgaliojimams“;
33) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. birželio 17 d. nutarimas Nr.
teisėsaugos institucijų keitimosi informacija su kitų Europos Sąjungos valstybių narių teisėsaugos institucijomis taisyklių patvirtinimo“;
34) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. kovo 14 d nutarimas Nr. 291 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuostatų patvirtinimo“;
35) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 6 d. nutarimas Nr. 1592 „Dėl skrydžių, kuriais vežami labai svarbūs asmenys, vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
36) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimas Nr. 590 „Dėl profesijų, darbų ir veiklos sričių darbuotojų bei transporto priemonių vairuotojų, buvusių kartu su nukentėjusiaisiais ar ligoniais nelaimingų atsitikimų ar ūmaus gyvybei pavojingo susirgimo vietose ir privalančių suteikti jiems pirmąją pagalbą, sąrašo patvirtinimo, taip pat įstatymų nustatytų kitų asmenų kompetencijos šiais klausimais nustatymo“;
37) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimas Nr. 530 „Dėl asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų“;
38) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. lapkričio 17 d. nutarimas Nr. 1341 „Dėl tarnybinių lengvųjų automobilių įsigijimo, nuomos ir naudojimo biudžetinėse įstaigose“;
39) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 27 d. nutarimas Nr. 1393 „Dėl Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo įgyvendinimo“;
40) Lietuvos Respublikos 2018 m. gruodžio 12 d. nutarimas Nr. 1300 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“;
41) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. birželio 17 d. nutarimas Nr.
„Dėl vidaus reikalų sistemos institucijų, priskiriamų ginkluotosioms pajėgoms,
parengimo Valstybės ginkluotajai gynybai veiksmų plano patvirtinimo“;
42) Lietuvos Respublikos Vyriausybės
kodekso įgyvendinimo“. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymui įgyvendinti 2020 metais papildomų biudžeto lėšų nereikės. Nuo 2021 m. sausio 1 d. pradėjus vykdyti diplomatinių atstovybių užsienyje apsaugą, numatomas papildomas lėšų poreikis - 2 150 tūkst. eurų per metus. 13. Projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai projektų žodžiai yra „Vadovybės apsaugos tarnyba“, „valstybės pareigūnas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
DĖL
2019-10-28
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šią pastabą: Atsižvelgiant į įstatymo projekto 7 straipsnio pavadinimą ir siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, siūlytina įstatymo projekto 7 straipsnio 7 dalį, kurioje numatytas įstatymo įsigaliojimas, dėstyti 1 dalimi, atitinkamai pernumeruojant kitas šio straipsnio dalis ir patikslinant šiose dalyse pateiktas nuorodas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. irena.sambaraite.lrs.lt
DĖL
2020-03-13
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
Seimas 2020 m. sausio 14 d. priėmė Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 1, 3, 6, 7, 12 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII-2789, kuriuo buvo pakeisti tie patys keičiamo įstatymo straipsniai kaip ir siūlomi įstatymo projektu. Todėl siekiant nepaneigti jau priimto keičiamo įstatymo nuostatų, siūlytina patikslinti įstatymo projekto nuostatas, įtraukiant atitinkamas jų redakcijas. 2. Įstatymo projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje paliktos lyginamojo varianto nuostatos, t.y. brauktinas jame paliktas žodis ,,pareigūnus“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. irena.sambaraite.lrs.lt
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
DĖL
2019-11-27
dalyvavo: R. Šalaševičiūtė – Komiteto pirmininkė, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, J. Džiugelis, P. Kuzmickienė, M. Navickienė, J. Rimkus, A. Sysas, J. Varkalys; Komiteto biuras: biuro padėjėja E. Bulotaitė, patarėjos D. Aleksejūnienė, A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, padėjėja R. Liekienė; kviestieji asmenys: A. Genienė – Vyriausybės kanceliarijos patarėja, D. Matuiza – Ministro Pirmininko patarėjas, J. Čypienė
V. Belkevičius – Vadovybės apsaugos departamento Teisės poskyrio viršininkas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas 2019-10-287 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šią pastabą: Atsižvelgiant į įstatymo projekto 7 straipsnio pavadinimą ir siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, siūlytina įstatymo projekto 7 straipsnio 7 dalį, kurioje numatytas įstatymo įsigaliojimas, dėstyti 1 dalimi, atitinkamai pernumeruojant kitas šio straipsnio dalis ir patikslinant šiose dalyse pateiktas nuorodas. . Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta 6.
Komiteto sprendimas: iš esmės pritarti pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam Komitetui jį tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, kuriai Komitetas pritarė. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Algimantas Dumbrava. Komiteto pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė SRDK biuro patarėja Ieva Kuodienė
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
DĖL
1,
2019-12-04 Nr. 102-P-63 Vilnius Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Rimas Andrikis, Irena Haase, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė. Kviestieji asmenys:
Respublikos Prezidento patarėja Elena Masnevaitė, Respublikos Prezidento patarėjas Darius Kuliešius, Ministro Pirmininko patarėjas Donatas Matuiza, Vyriausybės kanceliarijos Viešojo valdymo grupės patarėja Aušrina Genienė, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Teisės grupės vyresnioji patarėja Eglė Gasiūnaitė, Vadovybės apsaugos departamento prie VRM direktorius Rymantas Mockevičius, Vadovybės apsaugos departamento prie VRM Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriaus viršininkas Vytis Belkevičius, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto patarėja Vilma Kaminskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2019-11-047 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šią pastabą: Atsižvelgiant į įstatymo projekto 7 straipsnio pavadinimą ir siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, siūlytina įstatymo projekto 7 straipsnio 7 dalį, kurioje numatytas įstatymo įsigaliojimas, dėstyti 1 dalimi, atitinkamai pernumeruojant kitas šio straipsnio dalis ir patikslinant šiose dalyse pateiktas nuorodas. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Socialinių reikalų ir darbo komitetas 2019-11-27 * Iš esmės pritarti pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam Komitetui jį tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, kuriai Komitetas pritarė. Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymas: pritarti komitete patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-3973(2)
ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš – nėra, susilaikė – 4. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras, Julius Sabatauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Agnė Širinskienė Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Jurgita Janušauskienė