Projekto lyginamasis variantas
2017 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „7 straipsnis. Narkologinių ligonių ir asmenų , kuriems įtariamas alkoholizmas ar narkomanija, priverstinis hospitalizavimas
hospitalizuojami Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis. Paprastas girtumas negali būti priverstinės hospitalizacijos pagrindas . 2. Asmenys, kuriems įtariamas alkoholizmas ar narkomanija, priverstinai hospitalizuojami esant šių sąlygų visumai:
1) tokiems asmenims pasireiškia ryški abstinencijos būklė ir jos sąlygotas nuolatinis kompulsyvus psichiką veikiančių medžiagų vartojimas, trunkantis ilgiau kaip mėnesį;
2) kartu su tokiais asmenimis gyvenantys ar kitaip su jais susiję asmenys (pavyzdžiui, artimieji giminaičiai) patiria nuolatinį jų psichologinį ar fizinį smurtą, jų keliamą nesaugumo jausmą, taip pat finansinius nuostolius;
atveju, jei dėl jos piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis kyla vaisiaus apsigimimo grėsmė. 4. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų asmenų priverstiniam hospitalizavimui mutatis mutandis taikoma Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatyme nustatyta priverstinio hospitalizavimo tvarka. 5. Paprastas girtumas negali būti priverstinės hospitalizacijos pagrindas .“
Pakeisti 15 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Gydytojas, įtariantis pacientui narkologinį susirgimą ar nustatęs tokio susirgimo simptomus, pacientą nusiunčia konsultacijai pas gydytoją psichiatrą.
Dėl paciento konsultacijos į gydytoją psichiatrą gali kreiptis ir paciento atstovas, artimieji, policija, socialinis darbuotojas, taip pat bet kuris kitas asmuo, jei jiems tapo žinoma apie galimą šio įstatymo 7 straipsnio 2 ir (ar) 3 dalyse nurodytų sąlygų buvimą . Pirminis asmens psichikos patikrinimas atliekamas sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. “ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Rimantė Šalaševičiūtė Remigijus Žemaitaitis
Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „7 straipsnis. Narkologinių ligonių ir asmenų , turinčių alkoholizmo ar narkomanijos ligos požymių, priverstinis hospitalizavimas
teismo sprendimu priverstinai hospitalizuojami Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo28 ir 29 straipsniuose nustatyta tvarka ir sąlygomis. Paprastas girtumas negali būti priverstinės hospitalizacijos pagrindas. 2. Asmenys, turintys alkoholizmo ar narkomanijos ligos požymių, priverstinai hospitalizuojami, kai yra visos šios sąlygos:
1) tokiems asmenims pasireiškia ryški abstinencijos būklė ir jos nulemtas nuolatinis kompulsyvus psichiką veikiančių medžiagų vartojimas, trunkantis ne trumpiau kaip vieną mėnesį;
2) kartu su tokiais asmenimis gyvenantys ar kitaip su jais susiję asmenys (pavyzdžiui, artimieji giminaičiai) patiria nuolatinį jų psichologinį ar fizinį smurtą, keliantį grėsmę aplinkinių sveikatai ir gyvybei, taip pat finansinių nuostolių;
3) tokie asmenys gali padaryti esminę žalą savo sveikatai, gyvybei. 3. Nėščioji gali būti priverstinai hospitalizuota, jeigu dėl jos piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis kyla vaisiaus apsigimimo grėsmė. 4.
straipsnio 3 dalyje nurodyti asmenys dėl pagalbos teikimo piktnaudžiaujančiam alkoholiu ar narkotinėmis medžiagomis asmeniui vadovaujasi tokia tvarka:
1) kreipiasi į psichikos sveikatos centro, šeimos ar kitą gydytoją, kuris įtardamas, kad asmuo piktnaudžiauja psichiką veikiančiomis medžiagomis, skiria reikiamą gydymą arba, jeigu yra šio straipsnio 2 ir (ar) 3 dalyse nurodytos sąlygos, nukreipia jį į psichiatrijos ligoninę ar į universitetinių, regioninių, savivaldybių ligoninių psichiatrijos skyrių;
2) psichiatrijos ligoninės ar psichiatrijos skyriaus administracija iš karto kreipiasi į teismą dėl leidimo priverstinai hospitalizuoti asmenį, kuris turi alkoholizmo ar narkomanijos ligos požymių. Teismas sprendimą priima per 3 darbo dienas;
3) gavus teismo leidimą, pacientui psichiatrijos ligoninėje ar psichiatrijos skyriuose teikiama stacionari medicininė pagalba iki 20 dienų, po to pacientas siunčiamas psichosocialinei reabilitacijai;
4) psichosocialinė reabilitacija atliekama psichikos sveikatos centruose, psichiatrinėse ligoninėse, psichosocialinės reabilitacijos centruose, dienos stacionaruose, dienos centruose, pacientų klubuose;
5) stacionaraus, ambulatorinio, psichosocialinio reabilitacinio ir palaikomojo gydymo tvarką, terminus ir apmokėjimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras. “
pakeitimas Pakeisti 15 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Gydytojas, įtariantis pacientui narkologinį susirgimą ar nustatęs tokio susirgimo simptomus, pacientą nusiunčia konsultacijai pas gydytoją psichiatrą. Dėl pirminio asmens psichikos sveikatos patikrinimo į gydytoją psichiatrą gali kreiptis ir tokio asmens atstovas, šeimos nariai, artimieji giminaičiai, policija, socialinis darbuotojas, vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojas, jeigu jiems tapo žinoma apie galimą šio įstatymo 7 straipsnio 2 ir (ar) 3 dalyse nurodytų sąlygų buvimą .
Pirminis asmens psichikos sveikatos patikrinimas atliekamas sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. “ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Rimantė Šalaševičiūtė Remigijus Žemaitaitis
tikslai ir uždaviniai bei jo rengimą paskatinusios priežastys Alkoholio suvartojimas Europos regione yra didžiausias pasaulio mastu ir labai skiriasi atskirose regiono šalyse – nuo 0,5 iki 21 litrų žmogui per metus. Lietuvoje alkoholinių gėrimų (tik legalių) suvartojimas (kiekis vienam gyventojui) nuo
2010–2013 m. vėl pradėjo didėti. Vienas Lietuvos gyventojas 2013 m. vidutiniškai suvartojo 12,9 litrų absoliutaus alkoholio ir šis rodiklis yra aukštesnis už Europos šalių vidurkį (10,5 litrų absoliutaus alkoholio tenkančio vienam gyventojui). Didžioji Lietuvos gyventojų dalis vartoja alkoholinius gėrimus. Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo Lietuvoje tyrimo duomenimis, 2012 m. daugiau nei aštuoni iš dešimties 15–64 metų amžiaus asmenų per paskutinius 12 mėnesių buvo vartoję alkoholinių gėrimų (82 proc.). Žalingas alkoholio vartojimas yra didelė socialinė problema, ypač Lietuvoje. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, Lietuva pagal legalaus (mažmeninėje prekyboje ir maitinimo įmonėse parduotų alkoholinių gėrimų kiekis litrais, perskaičiuotas į absoliutų alkoholį (100%), tenkantis vienam gyventojui) ir nelegalaus suvartojamo alkoholio kiekį pasaulyje yra trečioje vietoje (15,4 litrų grynojo alkoholio asmeniui nuo 15 metų ir vyresniems). Lietuvą aplenkia tik Baltarusijos Respublika (17,5) ir Moldovos Respublika (16,8) (World health organization 2014). Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2013 m. užregistruoti 546 kelių eismo įvykiai dėl neblaivių asmenų kaltės. Juose žuvo 2013 m. – 96, buvo sužeisti 2013 m. – 929 žmonės.
2013 m. dėl alkoholio vartojimo mirė 905 žmonės (Alkoholio vartojimas ir padariniai 2013). Akivaizdu, kad Lietuvoje alkoholio vartojimo mastai dideli, keliantys socialinę žalą tiek asmens, tiek ir visuomenės sveikatai. Be to, 2012 m. bent vieną narkotinę ar psichotropinę medžiagą nors kartą gyvenime buvo bandę 11,1 proc. 15–64 metų amžiaus Lietuvos gyventojų. 2012 m. atlikto tyrimo duomenimis, 2,4 proc. 18-64 metų Lietuvos gyventojų per paskutinius 12 mėnesių neteisėtai vartojo narkotines ir psichotropines medžiagas. Projekto tikslas - sudaryti prielaidas esant atitinkamoms sąlygoms priverstinai hospitalizuoti ne tik narkologinius ligonius, bet ir asmenis, kuriems įtariamas alkoholizmas ar narkomanija, taip pat – priverstinai hospitalizuoti nėščiąją, jei dėl jos piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis kyla vaisiaus apsigimimo grėsmė, taip pat – aiškiau apibrėžti asmenų, kurie gali kreiptis į gydytoją psichiatrą dėl paciento konsultacijos ratą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai
grupė
šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos narkologinės priežiūros įstatymas nenumato projekte siūlomo reguliavimo. Lietuvos Respublikos narkologinės priežiūros įstatymo 7 straipsnis kalba tik apie narkologinių ligonių priverstinį hospitalizavimą Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis. Savo ruožtu narkologinį ligonį Lietuvos Respublikos narkologinės priežiūros įstatymo 2 straipsnio 3 dalis apibrėžia kaip asmenį su išsivysčiusiu priklausomybės nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių, kitų psichiką veikiančių medžiagų sindromu. Taip pat nenumatyta galimybė priverstinai hospitalizuoti nėščiąją, jei dėl jos piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis kyla vaisiaus apsigimimo grėsmė.
Pirminį asmens psichikos būklės patikrinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1996-03-07 įsakymas Nr.133 „Dėl pirminio asmens psichikos būklės patikrinimo tvarkos patvirtinimo“. 4. Projekte siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu Lietuvos Respublikos narkologinės priežiūros įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad asmenys, kuriems įtariamas alkoholizmas ar narkomanija, priverstinai hospitalizuojami esant šių sąlygų visumai:
1) tokiems asmenims pasireiškia ryški abstinencijos būklė ir jos sąlygotas nuolatinis kompulsyvus psichiką veikiančių medžiagų vartojimas, trunkantis ilgiau kaip mėnesį;
2) kartu su tokiais asmenimis gyvenantys ar kitaip su jais susiję asmenys (pavyzdžiui, artimieji giminaičiai) patiria nuolatinį jų psichologinį ar fizinį smurtą, jų keliamą nesaugumo jausmą, taip pat finansinius nuostolius; Įstatymo projektu Lietuvos Respublikos narkologinės priežiūros įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti ir tai, kad nėščioji taip pat gali būti priverstinai hospitalizuota, jei dėl jos piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis kyla vaisiaus apsigimimo grėsmė. Įstatymo projektu Lietuvos Respublikos narkologinės priežiūros įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje siūloma numatyti, kad atitinkamų asmenų priverstiniam hospitalizavimui mutatis mutandis taikoma Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatyme nustatyta priverstinio hospitalizavimo tvarka.
Įstatymo projektu Lietuvos Respublikos narkologinės priežiūros įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad dėl paciento konsultacijos į gydytoją psichiatrą gali kreiptis ir paciento atstovas, artimieji, policija, socialinis darbuotojas, taip pat bet kuris kitas asmuo, jei jiems tapo žinoma apie galimą šio įstatymo
psichikos patikrinimas atliekamas sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymo projektą, atitinkami nurodyti asmenys, esant jame nurodytoms sąlygoms, galės būti priverstinai hospitalizuojami. Tai turės stiprų, ilgalaikį teigiamą poveikį tiek atitinkamo asmens, tiek ir visuomenės sveikatai, taip pat padės išvengti itin sunkių socialinių pasekmių atsiradimo. Nepriėmus įstatymo projekto, nebūtų pasiekti minėti teigiami rezultatai. Projektas neturės poveikio administracinei naštai. Projektui įgyvendinti papildomų lėšų nereikės. Neigiamų projekto pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymo projektas neturės įtakos korupcijai. Galimas kriminogeninės situacijos pagerėjimas dėl su alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimu susijusių nusikalstamų veikų skaičiaus mažėjimo. 7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir plėtrai Priimtas įstatymo projektas neturės įtakos verslo sąlygoms ir plėtrai. 8.
inkorporavimas į teisinę sistemą, teisės aktai, kuriuos būtina priimti, galiojantys teisės aktai, kuriuos reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios, priėmus teikiamą įstatymo projektą Priėmus įstatymo projektą, priimti teisės aktų, keisti galiojančių teisės aktų ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų , projekte sąvokos neapibrėžiamos. 10. Projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos teisei Įstatymų projektų nuostatos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai bei Europos Sąjungos teisei neprieštarauja. 11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai Įstatymui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Įstatymui įgyvendinti papildomų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Projekto reikšminiai žodžiai Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc : „alkoholizmas“,
„narkomanija“, „priverstinis hospitalizavimas“. 15. Kiti,
iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Įstatymo projektas parengtas remiantis gerąja kitų valstybių praktika.
Pavyzdžiui, Norvegijos Savivaldybių sveikatos ir priežiūros paslaugų įstatyme yra numatyta, kad nėščioji gali būti patalpinta į gydymo įstaigą, jei dėl jos piktnaudžiavimo atitinkamomis medžiagomis kyla kūdikio apsigimimo galimybė. Švedijoje priverstinis gydymas gali būti skiriamas, kai asmeniui dėl ilgalaikio piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis reikalingas gydymas tokiam piktnaudžiavimui nutraukti, o šio tikslo negalima pasiekti teikiant įprastas socialines paslaugas ir dėl piktnaudžiavimo asmuo: a) kelia grėsmę savo fizinei ar psichinei sveikatai; b) akivaizdžiai rizikuoja sugriauti savo gyvenimą; c) gali padaryti didelę žalą sau ar artimiesiems asmenims ir t.t. Teikia Seimo nariai Rimantė Šalaševičiūtė Remigijus Žemaitaitis
tikslai ir uždaviniai bei jo rengimą paskatinusios priežastys Alkoholio suvartojimas Europos regione yra didžiausias pasaulio mastu ir labai skiriasi atskirose regiono šalyse – nuo 0,5 iki 21 litrų žmogui per metus. Lietuvoje alkoholinių gėrimų (tik legalių) suvartojimas (kiekis vienam gyventojui) nuo
2010–2013 m. vėl pradėjo didėti. Vienas Lietuvos gyventojas 2013 m. vidutiniškai suvartojo 12,9 litrų absoliutaus alkoholio ir šis rodiklis yra aukštesnis už Europos šalių vidurkį (10,5 litrų absoliutaus alkoholio tenkančio vienam gyventojui). Didžioji Lietuvos gyventojų dalis vartoja alkoholinius gėrimus. Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo Lietuvoje tyrimo duomenimis, 2012 m. daugiau nei aštuoni iš dešimties 15–64 metų amžiaus asmenų per paskutinius 12 mėnesių buvo vartoję alkoholinių gėrimų (82 proc.). Žalingas alkoholio vartojimas yra didelė socialinė problema, ypač Lietuvoje. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, Lietuva pagal legalaus (mažmeninėje prekyboje ir maitinimo įmonėse parduotų alkoholinių gėrimų kiekis litrais, perskaičiuotas į absoliutų alkoholį (100%), tenkantis vienam gyventojui) ir nelegalaus suvartojamo alkoholio kiekį pasaulyje yra trečioje vietoje (15,4 litrų grynojo alkoholio asmeniui nuo 15 metų ir vyresniems). Lietuvą aplenkia tik Baltarusijos Respublika (17,5) ir Moldovos Respublika (16,8) (World health organization 2014). Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2013 m. užregistruoti 546 kelių eismo įvykiai dėl neblaivių asmenų kaltės. Juose žuvo 2013 m. – 96, buvo sužeisti 2013 m. – 929 žmonės.
2013 m. dėl alkoholio vartojimo mirė 905 žmonės (Alkoholio vartojimas ir padariniai 2013). Akivaizdu, kad Lietuvoje alkoholio vartojimo mastai dideli, keliantys socialinę žalą tiek asmens, tiek ir visuomenės sveikatai. Be to, 2012 m. bent vieną narkotinę ar psichotropinę medžiagą nors kartą gyvenime buvo bandę 11,1 proc. 15–64 metų amžiaus Lietuvos gyventojų. 2012 m. atlikto tyrimo duomenimis, 2,4 proc. 18-64 metų Lietuvos gyventojų per paskutinius 12 mėnesių neteisėtai vartojo narkotines ir psichotropines medžiagas. Projekto tikslas - sudaryti prielaidas esant atitinkamoms sąlygoms priverstinai hospitalizuoti ne tik narkologinius ligonius, bet ir asmenis, kuriems įtariamas alkoholizmas ar narkomanija, taip pat – priverstinai hospitalizuoti nėščiąją, jei dėl jos piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis kyla vaisiaus apsigimimo grėsmė, taip pat – aiškiau apibrėžti asmenų, kurie gali kreiptis į gydytoją psichiatrą dėl pirminio asmens sveikatos patikrinimo konsultacijos ratą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai - Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė ir Seimo narys Remigijus Žemaitaitis. Registruojamas antras Narkologinės priežiūros įstatymo Nr. VIII-156 7 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-397 variantas. Įstatymo projektas yra ištaisytas įvertinus Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2017 m. kovo 9 d. išvadas Nr. XIIIP-397. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos narkologinės priežiūros įstatymas nenumato projekte siūlomo reguliavimo. Lietuvos Respublikos narkologinės priežiūros įstatymo 7 straipsnis kalba tik apie narkologinių ligonių priverstinį hospitalizavimą Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis.
Savo ruožtu narkologinį ligonį Lietuvos Respublikos narkologinės priežiūros įstatymo 2 straipsnio 3 dalis apibrėžia kaip asmenį su išsivysčiusiu priklausomybės nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių, kitų psichiką veikiančių medžiagų sindromu. Taip pat nenumatyta galimybė priverstinai hospitalizuoti nėščiąją, jei dėl jos piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis kyla vaisiaus apsigimimo grėsmė. Pirminį asmens psichikos būklės patikrinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1996-03-07 įsakymas Nr.133 „Dėl pirminio asmens psichikos būklės patikrinimo tvarkos patvirtinimo“. 4. Projekte siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu Lietuvos Respublikos narkologinės priežiūros įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje siūloma numatyti, kad narkologiniai ligoniai teismo sprendimu būtų priverstinai hospitalizuojami Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 28 ir 29 straipsniuose numatyta tvarka ir sąlygomis. Įstatymo projektu Lietuvos Respublikos narkologinės priežiūros įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje siūloma numatyti asmenų, turinčių alkoholizmo ar narkomanijos ligos požymių, priverstinį hospitalizavimą esant šioms sąlygoms:
1) tokiems asmenims pasireiškia ryški abstinencijos būklė ir jos nulemtas nuolatinis kompulsyvus psichiką veikiančių medžiagų vartojimas, trunkantis ne trumpiau kaip vieną mėnesį;
2) kartu su tokiais asmenimis gyvenantys ar kitaip su jais susiję asmenys (pavyzdžiui, artimieji giminaičiai) patiria nuolatinį jų psichologinį ar fizinį smurtą, keliantį grėsmę aplinkinių sveikatai ir gyvybei, taip pat finansinių nuostolių;
3) tokie asmenys gali padaryti esminę žalą savo sveikatai, gyvybei.
Įstatymo projektu Lietuvos Respublikos narkologinės priežiūros įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti ir tai, kad nėščioji taip pat gali būti priverstinai hospitalizuota, jeigu dėl jos piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis kyla vaisiaus apsigimimo grėsmė. Įstatymo projektu Lietuvos Respublikos narkologinės priežiūros įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje siūloma numatyti, kad minėto įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje nurodyti asmenys dėl pagalbos teikimo piktnaudžiaujančiam alkoholiu ar narkotinėmis medžiagomis asmeniui, vadovaujasi tokia tvarka:
įtardamas, kad asmuo piktnaudžiauja psichiką veikiančiomis medžiagomis, skiria reikiamą gydymą arba, jeigu yra šio straipsnio 2 ir (ar) 3 dalyse nurodytos sąlygos, nukreipia jį į psichiatrijos ligoninę ar į universitetinių, regioninių, savivaldybių ligoninių psichiatrijos skyrių;
2) psichiatrijos ligoninės ar psichiatrijos skyriaus administracija iš karto kreipiasi į teismą dėl leidimo priverstinai hospitalizuoti asmenį, kuris turi alkoholizmo ar narkomanijos ligos požymių.
Teismas sprendimą priima per 3 darbo dienas;
3) gavus teismo leidimą, pacientui psichiatrijos ligoninėje ar psichiatrijos skyriuose teikiama stacionari medicininė pagalba iki 20 dienų, po to pacientas siunčiamas psichosocialinei reabilitacijai;
ligoninėse, psichosocialinės reabilitacijos centruose, dienos stacionaruose, dienos centruose, pacientų klubuose;
5) stacionaraus, ambulatorinio, psichosocialinio reabilitacinio ir palaikomojo gydymo tvarką, terminus ir apmokėjimo tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras. Įstatymo projektu Lietuvos Respublikos narkologinės priežiūros įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad dėl pirminio asmens psichikos sveikatos patikrinimo į gydytoją psichiatrą gali kreiptis ir tokio asmens atstovas, šeimos nariai, artimieji giminaičiai, policija, socialinis darbuotojas, vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojas, jeigu jiems tapo žinoma apie galimą šio įstatymo 7 straipsnio 2 ir (ar) 3 dalyse nurodytų sąlygų buvimą.
Pirminis asmens psichikos sveikatos patikrinimas atliekamas sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymo projektą, bus sudarytos sąlygos laiku taikyti narkologinių ligonių ir asmenų, turinčių alkoholizmo ar narkomanijos požymių, priverstinį hospitalizavimą ir užtikrinti jų efektyvų gydymą, o kitiems asmenis teisę į saugią aplinką. Tai turės stiprų, ilgalaikį teigiamą poveikį tiek atitinkamo asmens, tiek ir visuomenės sveikatai, taip pat padės išvengti itin sunkių socialinių pasekmių atsiradimo. Nepriėmus įstatymo projekto, nebūtų pasiekti minėti teigiami rezultatai. Projektas neturės poveikio administracinei naštai. Projektui įgyvendinti papildomų lėšų nereikės. Neigiamų projekto pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymo projektas neturės įtakos korupcijai. Galimas kriminogeninės situacijos pagerėjimas dėl su alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimu susijusių nusikalstamų veikų skaičiaus mažėjimo. 7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir plėtrai Priimtas įstatymo projektas neturės įtakos verslo sąlygoms ir plėtrai. 8.
inkorporavimas į teisinę sistemą, teisės aktai, kuriuos būtina priimti, galiojantys teisės aktai, kuriuos reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios, priėmus teikiamą įstatymo projektą Priėmus įstatymo projektą, priimti teisės aktų, keisti galiojančių teisės aktų ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, projekte sąvokos neapibrėžiamos. 10. Projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos teisei Įstatymų projektų nuostatos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai bei Europos Sąjungos teisei neprieštarauja. 11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai Priėmus įstatymo projektą, reikės pakeisti sveikatos apsaugos ministro nustatytą stacionaraus, ambulatorinio, psichosocialinio reabilitacinio ir palaikomojo gydymo tvarką arba priimti naujus teisės aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Įstatymui įgyvendinti papildomų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Projekto reikšminiai žodžiai Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc : „alkoholizmas“,
„narkomanija“, „priverstinis hospitalizavimas“. 15.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Įstatymo projektas parengtas remiantis gerąja kitų valstybių praktika. Pavyzdžiui, Norvegijos Savivaldybių sveikatos ir priežiūros paslaugų įstatyme yra numatyta, kad nėščioji gali būti patalpinta į gydymo įstaigą, jei dėl jos piktnaudžiavimo atitinkamomis medžiagomis kyla kūdikio apsigimimo galimybė. Švedijoje priverstinis gydymas gali būti skiriamas, kai asmeniui dėl ilgalaikio piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis reikalingas gydymas tokiam piktnaudžiavimui nutraukti, o šio tikslo negalima pasiekti teikiant įprastas socialines paslaugas ir dėl piktnaudžiavimo asmuo: a) kelia grėsmę savo fizinei ar psichinei sveikatai; b) akivaizdžiai rizikuoja sugriauti savo gyvenimą; c) gali padaryti didelę žalą sau ar artimiesiems asmenims ir t.t. Teikia Seimo nariai Rimantė Šalaševičiūtė Remigijus Žemaitaitis
Biudžetinė įstaiga, Vil niaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. etd @etd.lt
kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 1886003622017
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos narkologinės priežiūros įstatymo Nr. VIII-156 7 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP- 397, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime, tačiau pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento dėl projekto pateiktos išvados 1 punktui, kuriame keliamos abejonės dėl projektu siūlomo įtvirtinti reglamentavimo atitikties iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos išplaukiantiems teisėtumo, būtinumo ir proporcingumo principams. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Gintarė Taluntytė, tel. 8 70663 699, el. p. [email protected]
DĖL
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nustatyti priverstinio hospitalizavimo sąlygas ne tik narkologiniams ligoniams, t.y. asmenims, kuriems įstatymų nustatyta tvarka diagnozuota psichikos liga su išsivysčiusiu priklausomybės nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių, kitų psichiką veikiančių medžiagų sindromu, tačiau ir asmenims, kuriems įtariamas alkoholizmas ar narkomanija. Vertinant tokį siūlymą, atkreipiame dėmesį, kad priverstinis ligonių hospitalizavimas psichiatrijos įstaigose reiškia ne ką kitą, o priverstinį asmens laisvės suvaržymą, todėl toks reglamentavimas turėtų būti vertintinas ir konstitucinėje jurisprudencijoje suformuotos doktrinos dėl asmenų teisių apribojimo pagrindų požiūriu. Nors Konstitucijos 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žmogaus laisvė neliečiama, neretai tarp šios asmens laisvės iš vienos pusės ir visuomenės interesų – iš kitos kyla konfliktų, o kartais atsiranda ir prieštaravimų. Demokratinėje visuomenėje tokie prieštaravimai sprendžiami derinant skirtingus interesus ir siekiant nepažeisti jų pusiausvyros. Vienas iš interesų derinimo būdų yra asmens teisių ir laisvių ribojimas. Beje, tokią galimybę numato ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Pagal šią Konvenciją ir susiformavusią Europos žmogaus teisių teismo praktiką tokie apribojimai galimi, t. y. laikomi pagrįstais, jeigu atitinka dvi sąlygas: 1) yra teisėti ir 2) būtinai reikalingi demokratinėje visuomenėje. Teisėtumo reikalavimas reiškia, kad apribojimai turi būti nustatomi tik įstatymu, kuris viešai paskelbiamas, o jo normos suformuluojamos pakankamai aiškiai.
Įstatymais apibrėžiant teisių įgyvendinimo ribas, būtina atsižvelgti į atitinkamos teisės (ar laisvės) paskirtį bei prasmę ir Konstitucijoje nustatytas jos ribojimo galimybes bei sąlygas. Ieškant atsakymo į klausimą, ar konkretus ribojimas yra būtinas demokratinėje visuomenėje, pirmiausia reikia išsiaiškinti ribojimo tikslus bei paskirtį, o antra, nustatyti, ar ribojimo priemonės yra proporcingos siekiamam teisėtam tikslui (Konstitucinio Teismo 1997 m. vasario 13 d. nutarimas). Taigi vertinant projekte siūlomus asmenų priverstinio hospitalizavimo pagrindus ir tvarką, reikia analizuoti, ar jie atitinka teisėtumo, būtinumo ir proporcingumo principus. Pažymėtina, kad vertinant projekto nuostatų atitiktį teisėtumo reikalavimui, reikia nagrinėti, ar projekto nuostatos suformuluotos aiškiai, nedviprasmiškai, ar jose nurodytos faktinės ir teisinės aplinkybės gali būti objektyviai suprantamos, pagrindžiamos ir konstatuojamos. Mūsų nuomone, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2-4 dalyje nurodytos priverstinio hospitalizavimo sąlygos ir tvarka nėra visiškai aiškios ir suprantamos, todėl jų tinkamas įgyvendinimas gali būtų probleminis. Pirma, atkreipiame dėmesį, kad tokia teisinė ar medicininė kategorija kaip „įtariamas alkoholizmu ar narkomanija“ Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra įtvirtinta, todėl jos turinys yra neapibrėžtas ir neaiškus. Antra, reikėtų aiškiai apibrėžti visas priverstinio hospitalizavimo sąlygas, t.y. įstatyme nustatyti tokių formuluočių
„ryški abstinencijos būklė“ (beje, literatūroje vartojamas terminas
„abstinencijos sindromas“) ar „nuolatinis kompulsyvus psichiką veikiančių
medžiagų vartojimas“ turinį bei asmenis, kompetentingus diagnozuoti tokias aplinkybes.
Tinkamas tokios nuostatos sureguliavimas yra būtinas todėl, kad keičiamo 7 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad paprastas girtumas (įskaitant ir ilgalaikį girtumą) negali būti priverstinės hospitalizacijos pagrindu. Trečia, projekte visiškai nėra atskleista, kokia tvarka ir kieno parodymais būtų konstatuojamas nuolatinis psichiką veikiančių medžiagų vartojimas, trunkantis ilgiau kaip mėnesį. Akivaizdu, kad, pvz., vieno artimojo giminaičio parodymai negalėtų būti laikomi pakankamu įrodymu. Ketvirta, iš keičiamo 7 straipsnio 3 dalies nuostatų nėra aišku, ar nėščiosios moters priverstiniam hospitalizavimui kumuliatyviai būtų taikomos hospitalizavimo sąlygos, išdėstytos 7 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 3 dalyje, ar, vis dėlto, nėščiosios priverstiniam hospitalizavimui užtektų diagnozavimo, kad dėl jos psichiką veikiančių medžiagų vartojimo kyla vaisiaus apsigimimo grėsmė, neatsižvelgiant į tai, ar diagnozuota ryški abstinencijos būklė ir ilgalaikis nuolatinis kompulsyvus psichiką veikiančių medžiagų vartojimas, trunkantis ilgiau nei mėnesį. Penkta, tokių keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punkte vartojamų formuluočių kaip „ar kitaip su jais susiję asmenys“,
„keliamas nesaugumo jausmas“, „finansiniai nuostoliai“, „nuolatinis smurtas“
turinys yra neaiškus, todėl tokių nuostatų taikymas gali būti netinkamas ir nevienodas.
Pvz., neaišku, ar bendradarbis arba kaimynas gali būti laikomi kitais susijusiais asmenimis, kuriems keliamas nesaugumo jausmas gali būti laikomas pagrindu priverstiniam hospitalizavimui, neaišku kokio dydžio finansiniai nuostoliai jau būtų pagrindas priverstinai hospitalizuoti asmenį, kokios trukmės smurtavimas galėtų būti vadinamas kaip „nuolatinis“ ir kt. Šešta, pažymėtina, jog kelia abejonių siūloma įstatymo 7 straipsnio 2 dalies esmė, kuria būtų nustatyta, kad priverstinis hospitalizavimas taikomas tik esant šios dalies 1 ir 2 punkte nustatytų „sąlygų visumai“. Tokia nuostata, be kita ko, reikštų tai, kad su priverstinai hospitalizuojamu asmenų susijusių asmenų patiriami finansiniai nuostoliai būtų privaloma priverstinio hospitalizavimo sąlyga. Nėra aišku, kodėl tais atvejais, kai su priverstinai hospitalizuotinu asmeniu susiję asmenys jokių finansinių nuostolių nepatirtų, tačiau nuolat patirtų smurtą, jų teisėti interesai nebūtų ginami. Toks įstatymo leidėjo siūlomas asmenų interesų gynimo kriterijus kelia abejonių dėl jo atitikties proporcingumo principui. Septinta, atkreiptinas dėmesys, jog nesant oficialiai nustatytos alkoholizmo ar narkomanijos diagnozės ir asmenims smurtaujant prieš kitus asmenis, problema galimai turėtų būti sprendžiama taikant Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo nuostatas, kuriose smurtas apibrėžiamas beveik analogiškai, kaip ir aptariamame įstatymo projekte .
Vertinant projekto nuostatų atitiktį būtinumo ir proporcingumo principui, svarstytina, ar tokia neapibrėžta sąlyga kaip
„keliamas nesaugumo jausmas“ gali būti laikomas kaip konstituciškai ginama
vertybė, kurios apsaugos užtikrinimui galėtų būti priverstinai suvaržoma kito asmens laisvė. Tuo labiau ginčytina projekte nurodyta sąlyga, nustatanti, kad priverstinio hospitalizavimo pakankamu pagrindu būtų susijusių asmenų patiriami finansiniai nuostoliai. Manome, kad materialinės ar finansinės situacijos blogėjimas nėra pakankamas pagrindas, pagrindžiantis priverstinio laisvės suvaržymo psichiatrijos įstaigoje būtinybę. Šioje situacijoje, mūsų nuomone, turėtų būti taikomos kitokios asmens galimybės vykdyti finansinius nuostolius lemiančius veiksmus, pvz. kreiptis į teismą dėl veiksnumo apribojimo. Be to, aptartame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog Psichikos sveikatos priežiūros įstatyme nustatyta priverstinio hospitalizavimo tvarka asmenims taikoma tik tuomet, kai yra nustatyta, jog jie serga sunkia psichikos liga ir jei yra reali grėsmė, kad jie „savo veiksmais gali padaryti esminę žalą:
1) savo sveikatai, gyvybei; 2) aplinkinių sveikatai, gyvybei.“ Tuo tarpu pagal siūlomas projekto nuostatas asmenys priverstinai būtų hospitalizuojami vien įtariant, kad jie serga alkoholizmu ar narkomanija, t.y. nesant oficialiai nustatytos ligos diagnozės ir tik vadovaujantis subjektyvaus pobūdžio kriterijais. Svarstytina, ar toks skirtingas priverstinio hospitalizavimo sąlygų nustatymas asmenims, sergantiems panašaus pobūdžio ligomis, yra pateisinamas asmenų lygiateisiškumo požiūriu. 2.
žodis „psichologinis“ keistinas į teisės aktuose vartojamą terminą „psichinis“. 3. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje be kitų nuostatų taip pat siūloma nustatyti, kad dėl paciento konsultacijos į gydytoją psichiatrą gali kreiptis bet kuris asmuo, jei jiems tapo žinoma apie galimą šio įstatymo 7 straipsnio 2 ir (ar) 3 dalyse nurodytų sąlygų buvimą. Atsižvelgiant į tai, kad kreipimasis į psichiatrą dėl pirminio asmens psichikos sveikatos patikrinimo yra betarpiškai susijęs su asmens teisės į asmens neliečiamybę apribojimu, o vėliau – ir su galimu asmens laisvės suvaržymu, mūsų nuomone, kreiptis į psichiatrą gali tik problemų turinčio asmens atstovai ar artimieji, arba teisėsaugos institucijos, turinčios pagrindo įtarti, kad toks asmuo kelia pavojų savo ar aplinkinių gyvybei ar sveikatai. Tuo tarpu kiti asmenys, sužinoję apie šio įstatymo 7 straipsnio 2 ir (ar) 3 dalyse nurodytų sąlygų buvimą, turėtų kreiptis būtent į aukščiau nurodytus subjektus, kurie spręstu dėl būtinybės kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus. 4. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 3 dalies antrajame sakinyje vietoj žodžių „dėl paciento konsultacijos“ siūlome įrašyti žodžius „dėl pirminio asmens psichikos patikrinimo“, o vietoj žodžio „paciento“ - žodžius „tokio asmens“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
DĖL
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, jog narkologiniai ligoniai priverstinai hospitalizuojami teismo sprendimu Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo
nustatyta tvarka ir sąlygomis (šia ir toliau - pabraukta mūsų). Pažymėtina, kad priverstinio hospitalizavimo tvarką nustato ne tik du minėtieji straipsniai, tačiau ir kitos Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo nuostatos, pvz., 27, 30 ir 31 straipsnyje įtvirtintos normos. Be to, atkreiptinas dėmesys, minėtame įstatyme numatyta, kad asmuo gali būti priverstinai hospitalizuotas ir nesant teismo sprendimo, t.y. pacientas gali būti priverstinai hospitalizuotas ir priverstinai gydomas psichiatrijos įstaigoje ne ilgiau kaip dvi paras be teismo leidimo. Atsižvelgiant į tai, siūlytume keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalį tikslinti, blanketinėse nuorodose nenurodant konkrečių Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo straipsnių, o taip pat taisant nuostatą dėl priverstinio hospitalizavimo tik teismo sprendimu. 2. Siūlomu projektu siekiama nustatyti priverstinio hospitalizavimo sąlygas ne tik narkologiniams ligoniams, t.y. asmenims, kuriems įstatymų nustatyta tvarka diagnozuota psichikos liga su išsivysčiusiu priklausomybės nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių, kitų psichiką veikiančių medžiagų sindromu, tačiau ir asmenims, kurie turi alkoholizmo ar narkomanijos ligos požymių.
Vertinant tokį siūlymą, atkreipiame dėmesį, kad priverstinis pacientų hospitalizavimas psichiatrijos įstaigose reiškia ne ką kitą, o priverstinį asmens laisvės suvaržymą, todėl toks reglamentavimas turėtų būti vertintinas ir konstitucinėje jurisprudencijoje suformuotos doktrinos dėl asmenų teisių apribojimo pagrindų požiūriu. Nors Konstitucijos
asmens laisvės iš vienos pusės ir visuomenės interesų – iš kitos kyla konfliktų, o kartais atsiranda ir prieštaravimų. Demokratinėje visuomenėje tokie prieštaravimai sprendžiami derinant skirtingus interesus ir siekiant nepažeisti jų pusiausvyros. Vienas iš interesų derinimo būdų yra asmens teisių ir laisvių ribojimas. Beje, tokią galimybę numato ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Pagal šią Konvenciją ir susiformavusią Europos žmogaus teisių teismo praktiką tokie apribojimai galimi, t. y. laikomi pagrįstais, jeigu atitinka dvi sąlygas: 1) yra teisėti ir 2) būtinai reikalingi demokratinėje visuomenėje. Teisėtumo reikalavimas reiškia, kad apribojimai turi būti nustatomi tik įstatymu, kuris viešai paskelbiamas, o jo normos suformuluojamos pakankamai aiškiai. Įstatymais apibrėžiant teisių įgyvendinimo ribas, būtina atsižvelgti į atitinkamos teisės (ar laisvės) paskirtį bei prasmę ir Konstitucijoje nustatytas jos ribojimo galimybes bei sąlygas.
Siekiant įvertinti, ar konkretus ribojimas yra būtinas demokratinėje visuomenėje, pirmiausia reikia išsiaiškinti ribojimo tikslus bei paskirtį, o antra, nustatyti, ar ribojimo priemonės yra proporcingos siekiamam teisėtam tikslui (Konstitucinio Teismo 1997 m. vasario 13 d. nutarimas). Taigi vertinant projekte siūlomus asmenų, turinčių alkoholizmo ar narkomanijos ligos požymių, priverstinio hospitalizavimo pagrindus ir tvarką, reikia analizuoti, ar jie atitinka teisėtumo, būtinumo ir proporcingumo principus. Pažymėtina, kad vertinant projekto nuostatų atitiktį teisėtumo reikalavimui, reikia nagrinėti, ar projekto nuostatos suformuluotos aiškiai, nedviprasmiškai, ar jose nurodytos faktinės ir teisinės aplinkybės gali būti objektyviai suprantamos, pagrindžiamos ir konstatuojamos. Mūsų nuomone, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2-4 dalyse nurodytos priverstinio hospitalizavimo sąlygos ir tvarka nėra visiškai aiškios ir suprantamos, todėl jų tinkamas įgyvendinimas gali būtų probleminis. Pirma, aptartame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, jog Psichikos sveikatos priežiūros įstatyme nustatyta priverstinio hospitalizavimo tvarka asmenims taikoma tik tuomet, kai yra nustatyta, jog jie serga sunkia psichikos liga ir jei yra reali grėsmė, kad jie „savo veiksmais gali padaryti esminę žalą
1) savo sveikatai, gyvybei ar 2) aplinkinių sveikatai, gyvybei. Tuo tarpu pagal siūlomas projekto nuostatas asmenys priverstinai būtų hospitalizuojami vien tuo pagrindu, jog jie turi alkoholizmo ar narkomanijos ligos požymių, t.y. nesant oficialiai nustatytos psichikos ligos diagnozės, o vadovaujantis tik subjektyvaus pobūdžio kriterijais.
Svarstytina, ar toks priverstinio hospitalizavimo sąlygų nustatymas asmenims, nesergantiems psichikos ligomis, o tik turintiems kai kurių jos požymių, yra pateisinamas proporcingumo ir būtinumo požiūriu. Antra, reikėtų aiškiai apibrėžti visas priverstinio hospitalizavimo sąlygas, t.y. įstatyme nustatyti tokių formuluočių „ryški abstinencijos būklė“ (beje, literatūroje vartojamas terminas „abstinencijos sindromas“) ar „nuolatinis kompulsyvus psichiką veikiančių medžiagų vartojimas“ turinį bei asmenis, kompetentingus diagnozuoti tokias aplinkybes. Tinkamas tokios nuostatos sureguliavimas yra būtinas todėl, kad keičiamo 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad paprastas girtumas (įskaitant ir ilgalaikį girtumą) negali būti priverstinio hospitalizavimo pagrindu. Be to, keičiamo įstatymo 2 straipsnyje alkoholizmas bei narkomanija yra apibrėžiamos kaip psichikos ligos, todėl formuluotės „alkoholizmo liga“ ar „narkomanijos liga“ yra netikslios ir nevartotinos. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies pirmojoje pastraipoje brauktinas perteklinis žodis „ligos“. Trečia, projekte visiškai nėra atskleista, kokia tvarka ir kieno parodymais būtų konstatuojamas nuolatinis psichiką veikiančių medžiagų vartojimas, trunkantis ilgiau kaip mėnesį. Akivaizdu, kad, pvz., vieno artimojo giminaičio parodymai negalėtų būti laikomi pakankamu įrodymu. Ketvirta, tokių keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punkte vartojamų formuluočių kaip „ar kitaip su jais susiję asmenys“, „finansiniai nuostoliai“, „nuolatinis smurtas“ turinys yra neaiškus, todėl tokių nuostatų taikymas gali būti nevienodas ir probleminis.
Pvz., neaišku, ar bendradarbis arba kaimynas gali būti laikomi kitais susijusiais asmenimis, kuriems keliama grėsmė dėl finansinių nuostolių gali būti laikomas pagrindu priverstiniam hospitalizavimui, neaišku kokio dydžio finansiniai nuostoliai jau būtų pagrindas priverstinai hospitalizuoti asmenį, kokios trukmės smurtavimas galėtų būti vadinamas kaip „nuolatinis“ ir kt. Taip pat reikėtų tikslinti formuluotę „ kartu su tokiais asmenimis gyvenantys ar kitaip susiję asmenys patiria nuolatinį smurtą, keliantį grėsmę aplinkinių sveikatai “, nes nėra aišku ar sąvoka
„aplinkiniai“ reiškia būtent aukščiau paminėtus kartu gyvenančius ar kitaip
susijusius asmenis, ar vis dėlto, turima omenyje atskira asmenų kategorija. Penkta, pažymėtina, jog kelia abejonių siūloma įstatymo 7 straipsnio 2 dalies nuostata, kuria būtų nustatyta, kad priverstinis hospitalizavimas taikomas tik esant šios dalies 1 - 2 punktuose nustatytų
„sąlygų visumai“. Tokia nuostata, be kita ko, reikštų tai, kad su priverstinai
hospitalizuojamu asmenų susijusių asmenų patiriami finansiniai nuostoliai būtų privaloma priverstinio hospitalizavimo sąlyga. Nėra aišku, kodėl tais atvejais, kai su priverstinai hospitalizuotinu asmeniu susiję asmenys jokių finansinių nuostolių nepatirtų, tačiau nuolat patirtų smurtą, jų teisėti interesai nebūtų ginami. Siūlomas reguliavimas taip pat suponuotų tokį įstatymo taikymą, kada asmuo priverstinai hospitalizuojamas nebūtų, jei jo veiksmai keltų grėsmę tik kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, tačiau jo paties sveikatai ar gyvybei – ne. Tokie įstatymo leidėjo siūlomi asmenų interesų gynimo kriterijai kelia abejonių dėl jo atitikties proporcingumo principui.
Šešta, iš keičiamo
hospitalizavimui kumuliatyviai būtų taikomos hospitalizavimo sąlygos, išdėstytos 7 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje, ar, vis dėlto, nėščiosios priverstiniam hospitalizavimui užtektų diagnozavimo, kad dėl jos psichiką veikiančių medžiagų vartojimo kyla vaisiaus apsigimimo grėsmė, neatsižvelgiant į tai, ar diagnozuota ryški abstinencijos būklė ir ilgalaikis nuolatinis kompulsyvus psichiką veikiančių medžiagų vartojimas, trunkantis ilgiau nei mėnesį, ar ji gali padaryti esminę žalą savo sveikatai, gyvybei. Septinta, atkreiptinas dėmesys, jog nesant oficialiai nustatytos alkoholizmo ar narkomanijos diagnozės ir asmenims smurtaujant prieš kitus asmenis, problema galimai turėtų būti sprendžiama taikant Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo nuostatas, kuriose smurtas apibrėžiamas beveik analogiškai, kaip ir aptariamame įstatymo projekte . Vertinant projekto nuostatų atitiktį būtinumo ir proporcingumo principui, svarstytina, ar tokia neapibrėžta sąlyga kaip „finansinių nuostolių grėsmė“ gali būti laikomas kaip konstituciškai ginama vertybė, kurios apsaugos užtikrinimui galėtų būti priverstinai suvaržoma kito asmens laisvė. Manome, kad materialinės ar finansinės situacijos blogėjimas nėra pakankamas pagrindas, pagrindžiantis priverstinio laisvės suvaržymo psichiatrijos įstaigoje būtinybę. Šioje situacijoje, mūsų nuomone, turėtų būti taikomos kitokios asmens galimybės vykdyti finansinius nuostolius lemiančius veiksmus, pvz. kreiptis į teismą dėl veiksnumo apribojimo.
Be to, toks reguliavimas nedera ir su keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad ir narkologinių ligonių, ir asmenų, piktnaudžiaujančių psichiką veikiančiomis medžiagomis, teises, jų apribojimo atvejus ir tvarką nustato Psichikos sveikatos priežiūros įstatymas, kiti įstatymai. Tai yra, Narkologinės priežiūros įstatymas skirtas nustatyti narkologinių ligonių, ir asmenų, piktnaudžiaujančių alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis, kitomis psichiką veikiančiomis medžiagomis, asmens sveikatos priežiūrą siekiant sustabdyti ligą, o ne jų priverstinio hospitalizavimo tvarką (kas, kaip minėta, yra Psichikos sveikatos priežiūros reguliavimo dalykas). 3. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punkte žodis „psichologinis“ keistinas į teisės aktuose vartojamą terminą „psichinis“. 4. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalies pirmojoje pastraipoje siūloma nustatyti, kad šio įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje nurodyti asmenys dėl pagalbos teikimo piktnaudžiaujančiam alkoholiu ar narkotinėmis medžiagomis asmeniui vadovaujasi tokia tvarka. Ši nuostata tikslintina dėl kelių priežasčių. Pirma, siūlome šioje nuostatoje aiškiai nurodyti asmenis, galinčius kreiptis dėl priverstinio hospitalizavimo, o ne įtvirtinti nuorodą į įstatymo 15 straipsnio 3 dalį, kurioje reglamentuojama narkologinio susirgimo, t.y. psichikos ligos diagnozavimo procedūra, o ne asmens, turinčio alkoholizmo ar narkomanijos požymių, priverstinio hospitalizavimo tvarka. Antra, keičiamo įstatymo 7 straipsnis skirtas reglamentuoti priverstinio hospitalizavimo, o ne pagalbos teikimo tvarką. Atsižvelgiant į tai, formuluotė „dėl pagalbos teikimo“ keistina, derinant ją su viso straipsnio turiniu.
Trečia, „formuluotė
„piktnaudžiaujantis alkoholiu ar narkotinėmis medžiagomis asmuo“ derintina su
šio straipsnio 2 dalyje vartojama formuluote „asmuo, turintis alkoholizmo ar narkomanijos požymių“. 5. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostata tikslintina, nes šiame punkte turi būti detalizuojama ne asmens gydymo tvarka, kas nėra šio straipsnio reguliavimo dalykas, o asmens sveikatos priežiūros subjektas, į kurį gali kreiptis suinteresuotas asmuo dėl pirminio alkoholizmo ar narkomanijos požymių nustatymo. Siekiant teisinio aiškumo, taip pat siūlome nevardyti atskirų asmens sveikatos priežiūrą teikiančių įstaigų rūšių bei jų veiklos formų. Siūlytume vartoti ir keičiamame, ir Psichikos sveikatos priežiūros įstatyme vartojamą terminiją – „psichiatrijos įstaiga“, „gydytojas psichiatras“, „asmens sveikatos priežiūros įstaiga“ ir kt. Taip pat reikėtų aptarti asmens apžiūrėjimo sąlygas tuo atveju, kai jis savo noru neatvyksta į asmens sveikatos priežiūros įstaigą ar pas kitą subjektą, įgalotą diagnozuoti alkoholizmo ar narkomanijos požymius. 6. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalies 2 punktas pildytinas nuostata, nustatančia priverstinio asmens, turinčio alkoholizmo ar narkomanijos požymių, kuris buvo nukreiptas į psichiatrijos įstaigą, pristatymo tvarką tuo atveju, jeigu jis savo noru į psichiatrijos įstaigą neatvyksta. 7. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, jog psichiatrijos ligoninės ar skyriaus administracija „iš karto“ kreipiasi į teismą. Atkreiptinas dėmesys, jog terminas „iš karto“ stokoja aiškumo ir pagrįstumo, nes kad kreipimasis į teismą atitiktų procesinio dokumento reikalavimus, jis turi būti tinkamai parengtas, taigi vien dėl šios priežasties, reikalavimas „iš karto“ kreiptis į teismą yra neįgyvendinamas.
Svarstytina galimybė nustatyti protingumo kriterijus atitinkančius terminus, kad įstatymo reikalavimus būtų galima įgyvendinti. Kartu keltinas klausimas kokiais motyvais turėtų būti grįstas psichiatrijos ligoninės ar skyriaus kreipimasis į teismą „iš karto“ dėl asmens priverstinio hospitalizavimo. Pastebėtina, jog pagal projekto siūlomą įstatymo 7 straipsnio
šeimos ar kito gydytojo „įtarimo, kas asmuo piktnaudžiauja psichiką veikiančiomis medžiagomis“. Taigi manytina, jog ligoninės ar skyriaus administracija, net neatlikus jokių tyrimų, „iš karto“ neturės reikalingų duomenų pagrindžiančių būtinybę asmenį priverstinai hospitalizuoti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei siekiant teisinio aiškumo, reikėtų aiškiai kiekviename 7 straipsnio 4 dalies punkte nurodyti šiuose punktuose nurodytų subjektų kompetenciją alkoholizmo ar narkomanijos požymių diagnozavimo bei priverstinio hospitalizavimo srityje, nes neaišku, ar 1 punkte kalbama tik apie siuntimą diagnozuoti, ar vis dėlto, 1 punkte siekiama nustatyti diagnozavimo funkciją ir siuntimą priverstiniam hospitalizavimui, o 2 punkte kalbama tik apie priverstinio hospitalizavimo įgyvendinimo sąlygas, pakartotinai nebetikrinant psichikos ligų požymių buvimo. Be to, šiame kontekste tikslintinas ir reguliavimas, įtvirtintas projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalies 2 punkte, kuriame nustatoma, jog
„Teismas sprendimą priima per 3 darbo dienas.“ Pastebėtina, jog tuo atveju, jei
kalbama apie sprendimą dėl jau priverstinai hospitalizuoto asmens, teismo sprendimas turėtų būti priimamas ne ilgiau nei per dvi (ar tris) kalendorines dienas.
Tuo atveju, jei kalbama apie išankstinį teismo sprendimą dėl priverstinio asmens hospitalizavimo, manytina, jog turėtų būti taikomos arba Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) XXXIX skyriaus, kuriame reguliuojamas bylų nagrinėjimas dėl teismo leidimų išdavimo, tarp jų ir dėl bylų, susijusių su priverstiniu asmenų hospitalizavimu, nuostatos, arba projekte detalizuota speciali prašymų dėl leidimo priverstinai hospitalizuoti nagrinėjimo teisme procedūra. 8. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatą, numatančią, kad teismas sprendimą priima per 3 darbo dienas, siūlome suderinti su Seime įregistruotais Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo Nr. I-924 16 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (Reg. Nr. XIIIP-659) bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (Reg. Nr. XIIIP-660), kuriuose nustatoma, kad jeigu asmuo turi psichikos sutrikimą ir yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai ar gyvybei bei turtui, jis gali būti priverstinai hospitalizuotas, bet ne ilgiau kaip tris kalendorines dienas be teismo leidimo. 9. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalies 2 punkte reikėtų aptarti teismo sprendimo turinį, t.y. kokiam terminui teismas gali duoti leidimą priverstinai hospitalizuoti asmenį, kuriam įtariami alkoholizmo ar narkomanijos požymiai. 10.
siūloma nustatyti, jog po stacionarios medicininės pagalbos teikimo, „pacientas siunčiamas psichosocialinei reabilitacijai“. Pažymėtina, jog nėra aiškus tokio siuntimo pobūdis, neaišku kiek šis siuntimas yra įpareigojantis ir kokios teisinės pasekmės kiltų asmeniui, jei jis atsisakytų psichosocialinės reabilitacijos. Taip pat pažymėtina, kad keičiamame įstatyme „psichosocialinės reabilitacijos“ sąvoka nėra vartojama. 11. Svarstytinas projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostatos, kurioje įtvirtintas imperatyvas stacionarią medicininę pagalbą teikti ne ilgiau kaip 20 dienų, pagrįstumas. Manytume, kad įstatymų leidėjui, reguliuojant medicinos pagalbos teikimo sąlygas, nereikėtų įtvirtinti tokių kategoriškų ir absoliučių normų, paneigiančių asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių subjektų teisę parinkti geriausiai pacientų interesus atitinkančią medicinos paslaugas apimtį ir turinį. 12. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalies 4 ir 5 punktai yra ne šio straipsnio, reglamentuojančio priverstinio hospitalizavimo tvarką ir sąlygas, reguliavimo dalykas. Be to, mūsų nuomone, šios nuostatos yra perteklinės, nes narkologinės priežiūros paslaugų teikimo, įskaitant ir reabilitaciją, sąlygos yra konkretizuotos kituose keičiamo įstatymo nuostatose. 13. Projekto
dėl pirminio asmens psichikos sveikatos patikrinimo į gydytoją psichiatrą gali kreiptis suinteresuoti asmenys, jei jiems tapo žinoma apie šio įstatymo 7 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų sąlygų buvimą, derintinas su keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostata, numatančia, kad tokie asmenys kreipiasi į psichikos sveikatos centro, šeimos ar kitą gydytoją. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] D.
Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Biudžetinė įstaiga, Vil niaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. etd @etd.lt
kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 1886003622017
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos narkologinės priežiūros įstatymo Nr. VIII-156 7 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP- 397(2), pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime, tačiau pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento dėl projekto pateiktos išvados 2 punktui, kuriame keliamos abejonės dėl projektu siūlomo įtvirtinti reglamentavimo atitikties iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos išplaukiantiems teisėtumo, būtinumo ir proporcingumo principams. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Gintarė Taluntytė, tel. 8 70663 699, el. p. [email protected]