1.. Projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo pakeitimo projektas (toliau – Projektas) buvo parengtas siekiant peržiūrėti bei išsamiai ir nuosekliai reglamentuoti tarnybos Vadovybės apsaugos departamente prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) sąlygas bei veiklos organizavimo tvarką, darbo apmokėjimo ir karjeros sistemą bei šios institucijos pareigūnų statusą taip, kad būtų sukurta prielaidų Departamentui kaip įmanoma efektyviau siekti pagrindinio ir svarbiausio jam pavesto uždavinio – užtikrinti svarbiausių Lietuvos Respublikos valstybės valdžios institucijų saugumą. Valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Prezidentas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnis). Šios institucijos kartu yra ir vieni iš pagrindinių nacionalinio saugumo užtikrinimo subjektų (Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 2 straipsnis). Šių valstybės valdžios institucijų saugumas yra Lietuvos, kaip nepriklausomos demokratinės respublikos stabilumo, raidos ir Konstitucinės santvarkos garantas. Lietuvos ir užsienio valstybių vadovų (toliau – pirmieji asmenys) saugumo garantavimas (užtikrinimas) yra valstybinės reikšmės funkcija, kurią vykdant realizuojama bendra valstybės politika pirmųjų asmenų saugumo užtikrinimo srityje. Departamentas, vykdydamas jam pavestus uždavinius, prisideda prie Lietuvos nacionalinio saugumo ir Konstitucinės santvarkos stabilumo užtikrinimo. Saugūs užsienio valstybių vadovų vizitai Lietuvoje yra gerų tarpvalstybinių santykių ir Lietuvos kaip patikimos partnerės garantas.
Departamentas užtikrina užsienio valstybių vadovų saugumą jiems lankantis Lietuvoje ir tuo prisideda prie gerų tarpvalstybinių santykių stiprinimo, Lietuvos, kaip patikimos partnerės įvaizdžio palaikymo (vizito metu įvykę incidentai galėtų neigiamai įtakoti Lietuvos tarpvalstybinius santykius, konfrontacijų atsiradimą, sustiprėjimą). Departamentas, realizuodamas bendrą valstybės politiką pirmųjų asmenų saugumo užtikrinimo srityje, taip pat oficialių svečių vizitų ir renginių metu faktiškai vykdo saugumo užtikrinimo priemonių reguliavimo ir tarpinstitucinio koordinavimo funkcijas (kontaktai su Užsienio reikalų ministerija, policija, pasienio tarnybomis, medikais, ugniagesiais ir t.t.). Galiojantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas nustato, kad vidaus tarnybos sistema tai – vidaus reikalų, teisingumo ir finansų ministrams pavestų valdymo sričių statutinių įstaigų ir vidaus tarnybos sistemos pareigūnų visuma ir ryšiai tarp jų. Esama vidaus reikalų sistema apima kelias skirtingų ministrų valdymo sritis bei daug įstaigų ir Departamentas yra viena iš jų, tačiau Departamento veiklos sritis yra specifinė ir iš esmės nesusijusi su įprastais vidaus reikalų įstaigų uždaviniais – viešojo saugumo užtikrinimu plačiąja prasme bei ikiteisminio tyrimo įstaigų funkcijų vykdymu. Atsižvelgiant į Departamento veiklos specifiką ir vykdomų funkcijų dinamiškumą į tarnybą priimamiems pareigūnams turėtų būti taikomi aukštesni išsilavinimo, nepriekaištingos reputacijos, sveikatos ir fizinio pasirengimo reikalavimai, lankstesnė darbo organizavimo, darbo ir poilsio režimo nustatymo sistema. Tačiau esant dabartinėms darbo apmokėjimo sąlygoms į Departamentą sunku pritraukti ir išlaikyti tarnyboje kvalifikuotus specialistus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2017 m. Departamente buvo neužimtos 97 pareigybės, 2018 m. – 96.
Siekiant užpildyti pareigybes 2017 m. buvo organizuoti dveji įvadiniai mokymai, kuriuos baigė 16 kursantų, 2018 m. buvo planuoti dveji, tačiau neatrinkus reikiamo kursantų skaičiaus, vyko tik vieneri įvadiniai mokymai, kuriuos baigė 9 kursantai. 2017 m. buvo skelbtos 8 atrankos į 42 laisvas pareigybes, tačiau priimta tik 13 naujų pareigūnų, 2018 m. – 10 atrankų į 53 pareigybes, tačiau priimta tik 16 naujų pareigūnų. Jeigu išliks pastarųjų metų tendencija dėl naujų pareigūnų priėmimo (2017 m. dviem pareigūnais priimta mažiau nei atleista, 2018 m. priimta vienu pareigūnu daugiau nei atleista) ir atsižvelgiant į numatomą kartų kaitą Departamentas neišvengiamai susidurs su personalo stygiumi. Kadangi Vidaus tarnybos statutas suteikia teisę pareigūnams dirbti kitą darbą, o darbo apmokėjimas Departamente nėra konkurencingas, dirbančių kitą darbą Departamento pareigūnų skaičius per pastaruosius metus vis didėja: 2017 m. tokių Departamente buvo 99, 2018 m. – 111, 2019 m. pirmąjį pusmetį – net 130 asmenų. Tai kelia pavojų, kad nukentės pareigūnų darbo kokybė Departamente, kai tarp pamainų laisvas laikas vietoje poilsio naudojamas kitam darbui, be to, kyla neteisėtos įtakos pareigūnams rizika (priklausomybė nuo darbdavio kitose pareigose ir galimybė daryti pareigūnui poveikį). Todėl tikslinga Departamento pareigūnams taikyti apribojimą dirbti kitą darbą, galimus finansinius praradimus kompensuojant priemonėmis, didinančiomis tarnybos patrauklumą. Tarnybos patrauklumo didinimas svarbus ne tik siekiant išlaikyti dirbančius kvalifikuotus specialistus, bet ir siekiant priimti aukštos kvalifikacijos, fiziškai stiprius ir motyvuotus pareigūnus, sudarant prielaidas pretendentų skaičiaus didėjimui bei didesnei konkurencijai atrankų metu.
Aptartų aplinkybių visuma sąlygoja būtinybę peržiūrėti esamą Departamento darbo užmokesčio sistemą, kad ji atitiktų pareigūnams keliamus aukštesnius reikalavimus ir kompensuotų pareigūnams taikomus apribojimus, t. y., būtų suteiktos veiklos specifiką atitinkančios garantijos dėl pareigūnų statuso ir tarnybos sąlygų. Tačiau Departamentui esant vidaus reikalų sistemos dalimi bet koks Departamento kaip vieningos sistemos dalies veiklos reglamentavimo pakeitimas paliečia ir kitas vidaus reikalų sistemos įstaigas. Tai sąlygoja esamos sistemos ir teisinio reglamentavimo nelankstumą ir inertiškumą bei mažą imlumą naujovėms, o Departamentas turėtų būti institucija, gebančia dinamiškai reaguoti į nuolat kintančią situaciją, kad būtų operatyviau vykdomi su saugumu susiję saugomų asmenų nurodymai, išsaugota jautri informacija, kuria, laikantis principo „būtina žinoti“, disponuotų tik pats Departamentas. Dalyvaujant Europos svarbių asmenų apsaugos tarnybų tinklo ir Pasaulinės asmenų apsaugos tarnybų asociacijos veikloje pastebimos tendencijos saugomų asmenų apsaugą vykdančioms tarnyboms tapti savarankiškomis ir turėti kuo trumpesnę valdymo grandinę, įtakojančią sprendimų priėmimą. Šiandien Europoje praktika yra skirtinga ir pirmųjų asmenų apsaugos funkcija yra vykdoma tiek savarankiškų įstaigų, tiek ir priskirta tarnyboms, analogiškoms krašto apsaugos, valstybės saugumo užtikrinimo tarnyboms. Lenkijos gimininga Departamentui tarnyba „SOP“ yra savarankiška ir greta Lenkijos vadovų, pagrindinių valstybės institucijų vykdo ir ambasadų užsienyje apsaugą.
Bulgarijos gimininga Departamentui tarnyba „NSO“ yra savarankiška ir jos pareigūnai turi karinius laipsnius, nežiūrint į tai, kad tarnyba nėra susieta su Krašto apsaugos ministerija. Rumunijos tarnyba „SPP“ – savarankiška statutinė įstaiga, nepriskirta nei vidaus reikalų, nei krašto apsaugos sričiai. Latvijoje Prezidentą saugo Karo policija, o visus kitus asmenis – Valstybės saugumo tarnyba. Danijoje, Suomijoje ir Šveicarijoje šią funkciją vykdo nacionalinio saugumo (žvalgybos) institucijos. Atsižvelgiant į tai siūloma ir Lietuvos Respublikoje pirmųjų asmenų saugumo užtikrinimo valstybinės reikšmės tikslinę funkciją iš viešojo saugumo srities perkelti į nacionalinio saugumo ir tarpvalstybinių santykių sritį, Departamentą pertvarkant į Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybą, kuri vykdytų specifinę, atskiros ministerijos valdymo sričiai nepriskirtą valstybinės reikšmės funkciją – Lietuvos vadovų bei užsienio valstybių vadovų (Lietuvos Respublikos oficialių svečių) apsaugą. Ši tarnyba pagal savo veiklos pobūdį užtikrintų ir Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių (prireikus – ir ambasadorių), konsulinių įstaigų ir specialiųjų misijų (toliau – atstovybės) pastatų, turto ir asmenų apsaugos funkciją, perimant ją iš Lietuvos policijos. Ši funkcija labiau sietina ne su Lietuvis policijai priskirtomis viešosios tvarkos užtikrinimo ar ikiteisminių tyrimų atlikimo funkcijomis, o su objektų ir asmenų saugumo užtikrinimu, specialaus režimo nustatymu, leidimų sistemos įvedimu, lankytojų patikra, įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimų laikymosi užtikrinimu, pagal kompetenciją dalyvavimu atstovybių ekstremalių situacijų prevencijos ir valdymo veiksmuose.
Departamento pareigūnai ir šiuo metu jau turi pakankamai patirties konsultuojant diplomatines atstovybes dėl techninių saugumo priemonių įrengimo, nuolat kelia kvalifikaciją ir yra mokomi apsaugos organizavimo, profesinės veiklos taktikos, informacinių technologijų, darbo su technine įranga (ryšių įranga, stebėjimo ir kontrolės sistemomis, bagažo kontrolės įranga, jonizuojančios spinduliuotės aptikimo įranga), šaudybos, teisės pagrindų, profesinės etikos ir etiketo, diplomatinio protokolo, profesinės psichologijos ir kovinių imtynių, pirmosios medicininės pagalbos teikimo ir kitų disciplinų, būtinų užtikrinant diplomatinių atstovybių apsaugą. Pažymėtina, kad Vadovybės apsaugos tarnyba saugotų tik Lietuvos Respublikos atstovybes užsienyje, o Lietuvos policija saugotų užsienio šalių atstovybes Lietuvoje kaip ir anksčiau. Pabrėžtina, kad užsienio šalių atstovybių patalpų neliečiamybė yra absoliuti, todėl tokiais atvejais Lietuvos (kaip priimančiosios šalies) pareiga – užtikrinti tik išorinę apsaugą, o tai neabejotinai susiję su viešosios tvarkos užtikrinimu prie minėtų objektų. Policijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad vienas iš pagrindinių policijos uždavinių yra būtent viešosios tvarkos užtikrinimas. Tuo tarpu Vadovybės apsaugos tarnyba užsienyje saugotų ne tik diplomatinių atstovybių pastatus, bet vykdytų ir jų vidinę apsaugą, nustatydama juose leidimų sistemą, vykdydama lankytojų patikrą, panaudodama prevencines, technines ir kitas priemones.
Projekto tikslas – pakeisti galiojantį teisinį reglamentavimą, susijusį su Departamento teisiniu statusu, Departamento pareigūnų statusu ir tarnybos Departamente sąlygomis. Projekto uždaviniai – peržiūrėti tarnybos Departamente organizavimo sąlygas, padidinti tarnybos Departamente patrauklumą ir taip sudaryti Departamente sąlygas efektyviai vykdyti jam pavestus uždavinius ir nustatytas funkcijas. Kartu su Projektu yra teikiami 27 lydimieji įstatymų pakeitimo projektai, kuriais siekiama galiojančias teisė aktų nuostatas suderinti su siūlomomis naujovėmis bei inkorporuoti Projektą į teisinę sistemą. 2.. Projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Projektą parengė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija. 3.. Kaip šiuo metu yra reguliuojami projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Departamentas yra viena iš vidaus reikalų statutinių įstaigų, o Departamento pareigūnai yra statutiniai valstybės tarnautojai, jų statusą ir tarnybos sąlygas apibrėžia Vadovybės apsaugos įstatymas, Vidaus tarnybos statutas, tam tikra apimtimi ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas.
4..Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Projektu siekiama, įvertinus aptartą veiklos specifiką, naujai siūlomų vykdyti funkcijų pobūdį, sudaryti teisines prielaidas Departamentui vykdyti veiklą kaip savarankiškai biudžetinei įstaigai – Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybai (toliau – Tarnyba), taip pat tobulinti veiklos organizavimo sistemą, pareigūnų karjeros sistemą, nustatyti konkurencingą darbo užmokestį ir įtvirtinti Tarnybos pareigūno statusą, atitinkantį Tarnybos vietą valstybės institucijų sistemoje, jai keliamus reikalavimus ir pavestų uždavinių svarbą. Priėmus įstatymą, padidės Tarnybos patrauklumas, bus sudaromos šiai institucijai prielaidos tinkamai vykdyti jai pavestas funkcijas. Priimant minėtus pakeitimus, bus siekiama šių rezultatų:
1) Nustatyti, kad Tarnyba yra Vyriausybei atskaitinga įstaiga ir įtvirtinti šios institucijos specifiką ir tarnybos joje ypatumus. 2) Nustatyti, kad Tarnybos pareigūnas – tai valstybės pareigūnas, Projektu dėstomo įstatymo nustatyta tvarka priimtas į Tarnybą. Tokiu būdu Tarnybos pareigūnui būtų suteiktas Tarnybos uždavinius, funkcijas ir vietą valstybės institucijų sistemoje atitinkantis statusas. 3) Įtvirtinti naują karjeros ir darbo apmokėjimo sistemą vietoje esamo reglamentavimo, nustatant kintamą pareiginę algą, priklausančią išimtinai nuo pareigūno pasiekimų tarnyboje. Asmeniui, paskirtam į pareigas Tarnyboje (išskyrus Tarnybos direktorių ir jo pavaduotojus), būtų nustatoma pirmoji iš šešių galimų tarnybos pakopų.
Pareigūno tarnybą įvertinus labai gerai arba tris kartus iš eilės – gerai, būtų nustatoma aukštesnė tarnybos pakopa, lemianti didesnę pareiginę algą. Kiekvienai pareigybei siūloma nustatyti šešias tarnybos pakopas, taigi ir šešis pareiginės algos variantus, o tai leistų ilgesnį laiką motyvuoti pareigūnus siekti geriausių darbo rezultatų ir nedelsiant reaguoti į tarnybinės veiklos rezultatų suprastėjimą. Atitinkamomis priemonėmis būtų kuriamos prielaidos horizontaliai karjerai, specialistų lygmens pareigūnams palankesnis reglamentavimas, didinantis visų pirma jų motyvaciją. Tokie pakeitimai įtvirtintų aiškesnę, teisiškai labiau pagrįstą ir visai valstybei plačiuoju požiūriu naudingesnę karjeros ir darbo apmokėjimo sistemą, kuri skatintų Tarnybos darbo efektyvumą bei neabejotinai gerintų jo kokybę ir leistų atsisakyti neefektyvių bei produktyvaus darbo neskatinančių priemonių. 4) Nustatyti ne ilgesnį kaip 12 mėnesių išbandymo laikotarpį naujai į Tarnybą priimamiems pareigūnams. Išbandymo laikotarpis šiuo atveju būtų skirtas darbdavio interesų užtikrinimui, siekiant atrinkti darbui tik pačius geriausius aukštos kvalifikacijos ir tinkamų tarnybai dalykinių ir asmeninių savybių pareigūnus. Šiuo metu Departamentas pastebi, kad asmens tinkamumas tarnybai (jo lojalumas, patikimumas ir pan.) atsiskleidžia ne iš karto, o per ilgesnį (iki 1 metų) tarnybos laikotarpį. 5) Nustatyti didesnį negu esamas Tarnybos pareigūnų darbo užmokestį, atsisakant šiuo metu pareigūnams mokamų butpinigių (kurie šiuo metu sudaro apytiksliai 4-5 procentus nuo pareigūnų darbo užmokesčio) ir važiavimo išlaidų kompensavimo. Taip pat dalis pareigūnų neteks turėtos priemokos už darbą, kuris tiesiogiai susijęs su saugomų asmenų fizine apsauga, mokėtos Vidaus tarnybos statuto nustatyta tvarka.
Pažymėtina, kad dėl siūlomos Projekto įsigaliojimo nuostatos didelei daliai Tarnybos pareigūnų iš karto įsigaliojus įstatymui darbo užmokestis ženkliai nepasikeistų, tačiau jiems atsivertų didesnės karjeros perspektyvos, o maksimalus siūlomas darbo užmokestis galėtų būti pasiektas per kelerius ar net keliolika metų. Reikšmingesnis darbo užmokesčio padidėjimas iš karto įsigaliojus įstatymui (iki
arba į jas dar tik pretenduojantiems asmenims. Tai leistų į tarnybą jau netrukus pritraukti naujų, perspektyvių specialistų. Pažymėtina, jog vienas iš pagrindinių Projekto tikslų būtent ir yra keliamiems reikalavimams adekvataus darbo užmokesčio nustatymas visų pirma specialistų lygmens, o ne vadovaujamą darbą dirbantiems pareigūnams, todėl šiai grandžiai numatytas didžiausias darbo užmokesčio, kuris galėtų būti gaunamas ilgalaikėje perspektyvoje, didėjimas. 6) Įtvirtinti tarnybinius rangus, vietoj tarnybinių laipsnių ir nustatyti atitinkamus priedus už juos. 7) Šalinti kitus galiojančio reglamentavimo trūkumus, nustatant kitokį darbo laiko reglamentavimą (paros ir savaitės darbo laiko trukmė nebūtų ribojama ir priklausytų nuo tarnybos poreikių, tačiau pareigūnams būtų taikoma suminė darbo laiko apskaita ir pareigūnų darbo laiko norma būtų vidutiniškai 40 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį) skaičiuojant per visą apskaitinį laikotarpį) nustatant priėmimo į tarnybą sąlygas ir reikalavimus, tikslinant nepriekaištingos reputacijos sąvoką ir priėmimo į tarnybą ribojimus, panaikinant pareigūnų teisę dirbti kitą darbą, įtvirtinant galimybę, esant tarnybiniam būtinumui, pareigūnui laikinai pavesti atlikti kitas pareigas. 5.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymą, padidės Tarnybos patrauklumas, sumažės administracinė našta, sutrumpės sprendimų priėmimo procesas, dėl ko bus greičiau įgyvendinamos pavestos tarnybai užduotys. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo priėmimas neturės įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo priėmimas ir įgyvendinimas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant tinkamai inkorporuoti Projekte siūlomas teisinio reguliavimo priemones, kartu šie teikiami įstatymų projektai:
1) Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas;
2) Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas;
3) Lietuvos Respublikos poligrafo naudojimo įstatymas;
4) Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymas;
5) Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas;
6) Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas;
7) Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymas;
8) Lietuvos Respublikos viešojo saugumo tarnybos įstatymas;
9) Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas;
10) Lietuvos Respublikos ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai įstatymas;
11) Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymas;
12) Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymas;
13) Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas;
14) Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymas;
15) Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas;
16) Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas;
17) Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas;
18) Lietuvos Respublikos policijos įstatymas;
19) Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko ir oficialių svečių apsaugos departamento nuostatų patvirtinimo“;
20) Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas;
21) Lietuvos Respublikos asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymas;
22) Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatymas;
23) Lietuvos Respublikos sprogmenų apyvartos kontrolės įstatymas;
24) Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymas;
25) Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymas;
26) Lietuvos Respublikos valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymas;
27) Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymas.
Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant tinkamai inkorporuoti Projekte siūlomas teisinio reguliavimo priemones, kartu šie teikiami įstatymų projektai:
1) Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas;
2) Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas;
3) Lietuvos Respublikos poligrafo naudojimo įstatymas;
4) Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymas;
5) Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas;
6) Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas;
7) Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymas;
8) Lietuvos Respublikos viešojo saugumo tarnybos įstatymas;
9) Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas;
10) Lietuvos Respublikos ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai įstatymas;
11) Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymas;
12) Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymas;
13) Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas;
14) Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymas;
15) Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas;
16) Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas;
17) Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas;
18) Lietuvos Respublikos policijos įstatymas;
19) Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko ir oficialių svečių apsaugos departamento nuostatų patvirtinimo“;
20) Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas;
21) Lietuvos Respublikos asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymas;
22) Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatymas;
23) Lietuvos Respublikos sprogmenų apyvartos kontrolės įstatymas;
24) Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymas;
25) Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymas;
26) Lietuvos Respublikos valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymas;
27) Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymas. 9.
projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11. Ar įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus įstatymo projektą, turės būti keičiami šie įgyvendinamieji teisės aktai:
1) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 5 d. nutarimas Nr. 284 „Dėl Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos nuostatų patvirtinimo“;
2) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 27 d. nutarimas Nr. 1485 „Dėl oficialių svečių priėmimo Lietuvos Respublikoje tvarkos patvirtinimo“;
3) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimas Nr. 436 „Dėl užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių patvirtinimo“;
4) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. birželio 26 d. nutarimas Nr. 658 „Dėl garantijų Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei, nutrūkus jos įgaliojimams“;
5) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. sausio 3 d. nutarimas Nr. 27 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo įgyvendinimo saugiojo valstybinio duomenų perdavimo tinklo valdymo srityje“;
6) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 15 d. nutarimas Nr. 739 „Dėl ginklų ir šaudmenų vežimo“;
7) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. kovo 6 d. nutarimas Nr.
2019–2021 metų programoje numatytų valstybės kapitalo investicijų paskirstymo pagal asignavimų valdytojus ir investicijų projektus (investicijų projektų įgyvendinimo programas)“;
8) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. vasario 6 d. nutarimas Nr. 108 „Dėl kriminalinės žvalgybos subjektų sąrašo patvirtinimo ir jų kriminalinės žvalgybos masto nustatymo“;
9) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. lapkričio 23 d. nutarimas Nr. 1162 „Dėl specialiųjų priemonių specifikacijos ir specialiųjų priemonių panaudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
10) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. lapkričio 30 d. nutarimas Nr. 1190 „Dėl Pareigūnų parengimo veikti situacijomis, susijusiomis su psichinės, fizinės prievartos, šaunamojo ginklo ar sprogmenų naudojimu, ir jų sugebėjimo veikti tokiomis situacijomis tikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
11) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 24 d. nutarimas Nr. 358 „Dėl ministerijų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos, Vyriausybės įstaigų ir įstaigų prie ministerijų, kitų valstybės institucijų ir įstaigų sąrašą pagal grupes patvirtinimo“;
12) Lietuvos Respublikos Vyriausybės
saugos įstatymo įgyvendinimo“;
13) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutarimas Nr. 820 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo įgyvendinimo“;
14) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. kovo 27 d. nutarimas Nr. 256 „Dėl valstybinių mobilizacinių užduočių valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms skyrimo“;
15) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. spalio 19 d. nutarimas Nr.
ministro valdymo srities įstaigų saugomų pirmos ir antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių ir joms priklausančių ar jų valdomų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto bei kitų svarbių valstybės objektų“;
16) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gruodžio 28 d. nutarimas Nr. 1278 „Dėl administracinių teisės pažeidimų registro reorganizavimo ir administracinių nusižengimų registro nuostatų patvirtinimo“;
17) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. rugsėjo 7 d. nutarimas Nr. 900 „Dėl Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos rašytinio pritarimo (suderinimo) dėl naujų statinių statybos, statinių rekonstravimo, jų paskirties keitimo saugomų objektų apsaugos zonose, žemės sklypų ir (ar) statinių saugomų objektų apsaugos zonose perleidimo, nuomos ar panaudos sandorių sudarymo išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo ir saugomų objektų apsaugos zonose statomų ar rekonstruojamų statinių maksimalaus aukščio nustatymo“;
18) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimas Nr. 269 „Dėl įgaliojimų įgyvendinant Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymą suteikimo“;
19) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 14 d. nutarimas Nr. 278 „Dėl viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos nuostatų patvirtinimo“;
20) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. spalio 19 d. nutarimas Nr. 1099 „Dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro, jo pavaduotojų ir jų šeimos narių asmens ar turto apsaugos užtikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
21) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gegužės 29 d. nutarimas Nr. 631 „Dėl gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų sąrašo patvirtinimo“;
22) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugpjūčio 10 d. nutarimas Nr.
Žemaičio Lietuvos karo akademijos statuto patvirtinimo“;
23) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimas Nr. 1950 „Dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo“;
24) Lietuvos Respublikos Vyriausybės
teismuose nustatymo“;
25) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 24 d. nutarimas Nr. 924 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams taisyklių ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“;
26) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimas Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“;
27) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. gruodžio 14 d. nutarimas Nr. 1457 „Dėl valstybinio ginklų registro reorganizavimo į ginklų registro nuostatų patvirtinimo“;
28) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. lapkričio 9 d. nutarimas Nr. 1324 „Dėl tarpvalstybinio keitimosi DNR duomenimis, daktiloskopiniais duomenimis, transporto priemonių registracijos, jų savininkų ir valdytojų duomenimis ir informacija, susijusia su didelio masto tarpvalstybinio pobūdžio renginiais ar teroristinių nusikaltimų prevencija, tvarkos aprašo patvirtinimo“;
29) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimas Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“;
30) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 20 d. nutarimas Nr. 1517 „Dėl įstaigų prie ministerijų“;
31) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. kovo 9 d. nutarimas Nr. 241 „Dėl ekstremalių įvykių kriterijų patvirtinimo“;
32) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. liepos 8 d. nutarimas Nr. 725 „Dėl garantijų Respublikos Prezidentui Valdui Adamkui, nutrūkus jo įgaliojimams“;
33) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. birželio 17 d. nutarimas Nr.
teisėsaugos institucijų keitimosi informacija su kitų Europos Sąjungos valstybių narių teisėsaugos institucijomis taisyklių patvirtinimo“;
34) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. kovo 14 d nutarimas Nr. 291 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuostatų patvirtinimo“;
35) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 6 d. nutarimas Nr. 1592 „Dėl skrydžių, kuriais vežami labai svarbūs asmenys, vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
36) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimas Nr. 590 „Dėl profesijų, darbų ir veiklos sričių darbuotojų bei transporto priemonių vairuotojų, buvusių kartu su nukentėjusiaisiais ar ligoniais nelaimingų atsitikimų ar ūmaus gyvybei pavojingo susirgimo vietose ir privalančių suteikti jiems pirmąją pagalbą, sąrašo patvirtinimo, taip pat įstatymų nustatytų kitų asmenų kompetencijos šiais klausimais nustatymo“;
37) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimas Nr. 530 „Dėl asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryšium su tarnyba sąlygų“;
38) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. lapkričio 17 d. nutarimas Nr. 1341 „Dėl tarnybinių lengvųjų automobilių įsigijimo, nuomos ir naudojimo biudžetinėse įstaigose“;
39) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 27 d. nutarimas Nr. 1393 „Dėl Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo įgyvendinimo“;
40) Lietuvos Respublikos 2018 m. gruodžio 12 d. nutarimas Nr. 1300 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“;
41) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. birželio 17 d. nutarimas Nr.
„Dėl vidaus reikalų sistemos institucijų, priskiriamų ginkluotosioms pajėgoms,
parengimo Valstybės ginkluotajai gynybai veiksmų plano patvirtinimo“;
42) Lietuvos Respublikos Vyriausybės
kodekso įgyvendinimo“. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymui įgyvendinti 2020 metais papildomų biudžeto lėšų nereikės. Nuo 2021 m. sausio 1 d. pradėjus vykdyti diplomatinių atstovybių užsienyje apsaugą, numatomas papildomas lėšų poreikis - 2 150 tūkst. eurų per metus. 13. Projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai projektų žodžiai yra „Vadovybės apsaugos tarnyba“, „valstybės pareigūnas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas ir atkreipiame dėmesį, jog kai kurios projekto nuostatos galimai prieštarauja Konstitucijai:
keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 6 dalyje pateikiant sąvokos „prevencinės priemonės“ apibrėžimą, be kita ko, nurodoma, kad tai „rizikos veiksnių, galinčių diskredituoti vadovybę, <...> šalinimas“ (čia ir toliau išskirta – mūsų). Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 punkte nurodoma, kad Vadovybės apsaugos tarnyba, įgyvendindama jai pavestus uždavinius, „šalina rizikos veiksnius, galinčius diskredituoti vadovybę“; pagal 26 straipsnio 2 dalies 18 punktą pareigūnas, užtikrindamas Vadovybės apsaugos tarnybos uždavinių įgyvendinimą, turi teisę „vykdydamas teisės pažeidimų prevenciją ar kitas prevencines priemones ir turėdamas pagrįstų duomenų, kad asmuo gali daryti teisės pažeidimus, galinčius <...> diskredituoti vadovybę, pareikšti jam oficialų įspėjimą“. Nei nurodytose, nei kitose keičiamo įstatymo nuostatose neatskleidžiama, kas būtų traktuojama kaip vadovybės diskreditavimas (ar teisės pažeidimai, galintys diskredituoti vadovybę), nėra aišku, koks minėtų projekto nuostatų santykis su Administracinių nusižengimų kodekso 507 straipsnyje numatytu administraciniu nusižengimu, nes vadovybės diskreditavimas gali būti suprantamas plačiau nei tik kaip valstybės politiko garbės ir orumo pažeminimas, už kurį numatyta administracinė atsakomybė pagal Administracinių nusižengimų kodekso 507 straipsnį.
Neatskleidus termino
„vadovybės diskreditavimas“ turinio, galėtų kilti abejonių kaip minėtos
keičiamo įstatymo nuostatos dera su Konstitucijoje įtvirtintomis žmogaus ir piliečio teisėmis bei laisvėmis turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti (25 straipsnio pirmoji dalis), gauti ir skleisti informaciją bei idėjas (25 straipsnio antroji dalis), kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, draudimu persekioti už kritiką (33 straipsnio antroji dalis). 2. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 dalimi, 5 straipsnio 4 ir 5 dalimis saugomiems asmenims be vadovybės, Lietuvos Respublikos oficialių svečių siūloma priskirti ir kitus asmenis, kuriems Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais pagrindais paskirta apsauga. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 7 straipsnio nuostatas saugomi asmenys įgyja tam tikras pareigas (užtikrinti, kad Vadovybės apsaugos tarnybai būtų teikiama informacija apie jų dienotvarkę ir jos pasikeitimus, gavę iš pareigūnų informaciją apie galimą pavojų savo gyvybei ar sveikatai, atsižvelgti į siūlomus dienotvarkės ar kelionės maršrutų pakeitimus, susilaikyti nuo veiksmų, kurie labai apsunkintų saugumo užtikrinimą, susilaikyti nuo veiksmų, nesusijusių su pareigomis, jei pareigūnai informuoja, kad nėra galimybių užtikrinti jų saugumo ir kt.), kurios sąlygoja saugomų asmenų teisių ir laisvių ribojimą.
Pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 dalimi, 5 straipsnio 4 ir 5 dalimis siūlomą teisinį reguliavimą šis ribojimas atsirastų ne įstatymo normų, o žemesnės galios teisės akto pagrindu. Manytina, kad siūlomos nuostatos nedera su teisės aktų hierarchijos ir teisinės valstybės principais. Pažymėtina, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja ir teisės aktų hierarchiją, inter alia tai, kad poįstatyminiai teisės aktai negali prieštarauti įstatymams, konstituciniams įstatymams ir Konstitucijai, kad poįstatyminiai teisės aktai turi būti priimami remiantis įstatymais, kad poįstatyminis teisės aktas yra įstatymo normų taikymo aktas nepaisant to, ar tas aktas yra vienkartinio (ad hoc) taikymo, ar nuolatinio galiojimo (inter alia 2007 m. rugpjūčio 13 d., 2013 m. vasario 20 d., 2018 m. kovo 2 d. nutarimai). 3. Tikslintina keičiamo įstatymo 2 straipsnio 11 dalis, kadangi Konstitucijoje ir galiojančiuose įstatymuose nėra numatytas laikinas Ministro Pirmininko pareigų ėjimas (nesant Ministrui Pirmininkui ar jam negalint eiti savo pareigų, Respublikos Prezidento sprendimu jį pavaduoja vienas iš ministrų). 4.
į tai, kad teisės principų turinys nėra tiksliai apibrėžtas kokioje nors vienoje teisės normoje (o tai lemia šių principų abstraktumą bei neapibrėžtumą), siūlytina apibrėžti keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytų principų turinį (kaip tai numatyta šio straipsnio 2 dalyje). 5. Nenumeruotina vienintelė keičiamo įstatymo 7 straipsnio dalis. 6. Pagal keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalį, Vadovybės apsaugos tarnyba, užtikrindama saugomų asmenų ir saugomų objektų saugumą, saugomuose objektuose, išskyrus oro uostus, nustato specialų režimą. Apie nustatytą specialų režimą Vadovybės apsaugos tarnyba praneša saugomų objektų administracijai. Pagal to paties straipsnio 3 dalies 2 punktą, viena iš priemonių specialiam režimui užtikrinti
įstaigos administracija, neįvertinusi įstaigos veiklos ypatumų ir pan. Svarstytina, ar tokie vienašališki veiksmai galėtų būti laikomi proporcingais. 7. Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 3 punkte siūlytina nevartoti abiejų greta einančių terminų „aptikti, nustatyti“, nes pagal nurodytos nuostatos turinį galima suprasti, kad šie terminai yra analogiško, identiško turinio. 8. Pagal keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 6 punktą specialus režimas būtų užtikrinamas „nustatant draudžiamų įnešti daiktų ir draudžiamų įnešti daiktų savybių sąrašą“. Nelabai aišku, kokiu tikslu būtų nustatomas draudžiamų įnešti daiktų savybių sąrašas, jei yra uždrausta įnešti pačius daiktus, todėl formuluotės „ir draudžiamų įnešti daiktų savybių“ atsisakytina kaip perteklinės arba aptariama keičiamo įstatymo nuostata tikslintina, atsižvelgiant į tai, kokių tikslų siekiama siūlomu teisiniu reguliavimu. 9.
įstatymo 13 straipsnio 1 punkte nustatoma Vadovybės apsaugos tarnybos teisė gauti iš kitų juridinių asmenų jos veiklai reikalingą informaciją. Vertinant šią nuostatą, atkreipiame dėmesį, kad jos formuluotė suponuoja Vadovybės apsaugos tarnybos teisę reikalauti jai reikalingos informacijos ir iš privačių subjektų. Vadovaujantis bendraisiais teisinės valstybės bei teisės viršenybės principais, manome, kad jokia valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga privačių asmenų, kurių nei valdymas, nei pavaldumas nėra susiję su valstybe ar savivaldybe, atžvilgiu negali turėti jokių administracinių įgaliojimų, nesusijusių su įstatymuose numatytomis ūkinės veiklos priežiūros funkcijomis. Atsižvelgiant į tai, keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 punktą reikėtų tikslinti. Analogiška pastaba taikytina ir keičiamo įstatymo 26 straipsnio 2 dalies 5 punktui. 10. Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti kitiems juridiniams asmenims pareigą neatlygintinai teikti Vadovybės apsaugos tarnybai jos funkcijoms atlikti reikalingus savo tvarkomus klasifikatorių, informacinių sistemų ir duomenų rinkmenų duomenis, dokumentus ar dokumentų nuorašus. Siūloma nuostata kelia abejonių dėl jos atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, kadangi ji tiesiogiai apribotų privačių asmenų teisę į jų nuosavybę ir sudarytų prielaidas valstybės institucijai tokia nuosavybe naudotis neatlygintinai. Konstitucinis Teismas 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarime pažymėjo, kad ,,Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga reiškia, kad savininkas turi teisę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip pat teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų šių jo teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją.
Negali būti nustatyta tokio teisinio reguliavimo, kuriuo ne valstybės nuosavybės subjektams būtų nustatyta nuolatinė pareiga savo nuosavybę naudoti valstybės funkcijoms, kurios turi būti finansuojamos valstybės lėšomis, vykdyti.“ Be to, svarstytina ar toks reguliavimas yra būtinas siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus. 11. Siekiant teisinio aiškumo, tikslintinas keičiamo įstatymo 13 straipsnio 11 punktas, kuriame numatyta galimybė Vadovybės apsaugos tarnybai pasitelkti ,,vidaus reikalų statutines įstaigas“. Pažymėtina, kad tokia sąvoka nėra vartojama Vidaus tarnybos statute. Pagal šio statuto 4 straipsnį, statutinės įstaigos yra suskirstytos pagal ministrams priskirtas valdymo sritis ir viena iš jų yra vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinės įstaigos. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje vartojama formuluotė „Vadovybės apsaugos tarnyboje arba kitoje statutinėje įstaigoje“ suponuoja, kad Vadovybės apsaugos tarnyba irgi yra statutinė įstaiga. Svarstytina, ar šios formuluotės nereikėtų tikslinti, atsižvelgiant į tarnybos statusą, nustatomą šiuo įstatymu. 12. Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje vartojamoje sąvokoje „atskiras duomenų teikimo ar bendradarbiavimo sutartis“ ir šio straipsnio 3 dalyje vartojamoje sąvokoje
„atskiros bendradarbiavimo sutartys dėl duomenų teikimo“ žodžių „atskiras“,
„atskiros“ atsisakytina kaip perteklinių. 13.
įstatymo 16 straipsnio 3 dalies nuostata, kurioje kalbama apie Vadovybės apsaugos pareigūnų profesinę šventę nelabai koresponduoja su šio straipsnio pavadinimu, kuriame įvardijama „Vadovybės apsaugos tarnybos struktūra ir personalas“. Siūlytina šią nuostatą dėstyti, pavyzdžiui, keičiamo įstatymo 10 straipsnyje. 14. Atsižvelgiant į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalį, Vadovybės apsaugos tarnybai priskirtus klausimus sprendžia Vadovybės apsaugos tarnybos direktorius, o ne tarnyba, siūlytina patikslinti keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir po žodžio „tarnybos“ įrašyti žodį „direktoriaus“. Be to, terminas „priima įsakymus“ tikslintinas nurodant, kad Vadovybės apsaugos tarnybos direktorius leidžia įsakymus, nes pagal susiklosčiusią teisėkūros praktiką ir galiojančiuose teisės aktuose vartojamą terminologiją sąvoka „priima“ vartojama tuomet, kai teisės aktai (ar kokie nors sprendimai) priimami kolegialaus subjekto balsavimu. 15. Keičiamo įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad „Kai Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus nėra (jo laikinojo nedarbingumo, tarnybinės komandiruotės, atostogų metu ar kitais atvejais, kai jo nėra ir (ar) jis negali eiti savo pareigų), jo pareigas be atskiro įgaliojimo laikinai eina Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus pirmasis pavaduotojas; kai pastarojo nėra (jo laikinojo nedarbingumo, tarnybinės komandiruotės, atostogų metu ar kitais atvejais, kai jo nėra ir (ar) jis negali eiti savo pareigų) – Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus pavaduotojas“. Nuostata redaguotina keliais aspektais: atskiriant negalėjimą eiti pareigų dėl kokių nors priežasčių nuo atvejų kai į atitinkamas pareigas (direktoriaus ar jo pirmojo pavaduotojo) joks asmuo nepaskirtas; atsisakant formuluočių „direktoriaus nėra <...> kai jo nėra“ (analogiškai „pastarojo nėra <...> kai jo nėra“), nes jos yra ydingos logikos požiūriu, dėstomos idem per idem.
Be to, žodžių „be atskiro įgaliojimo“ atsisakytina kaip perteklinių, nes ir taip aišku, kad Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus pirmasis pavaduotojas laikinai eina direktoriaus pareigas ex officio. 16. Keičiamo įstatymo 17 straipsnio 6 dalies antrajame sakinyje žodžių „arba atleidus jį iš pareigų“ atsisakytina kaip perteklinių, nes įgaliojimų nutrūkimas apima ir atleidimą iš pareigų, o aptariamos nuostatos turinio kontekste atleidimo iš pareigų kaip įgaliojimų nutrūkimo vieno iš būdų savarankiškas įvardijimas nėra aktualus. 17. Keičiamo įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 2 punkte vietoje formuluotės „nesvarbu, ar teistumas išnyko ar yra panaikintas“ vartotina galiojančiuose įstatymuose ir keičiamo įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 1 punkte vartojama formuluotė
„nepaisant to, ar teistumas išnyko ar yra panaikintas“. 18. Atsižvelgiant
į tai, kad galiojančiame Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme (6 straipsnyje) nėra numatyta, jog Lietuvos švietimo sistemoje yra ir aukštesnysis išsilavinimas, siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, siūlytina keičiamo įstatymo 18 straipsnio 5 dalies 2 punkte prieš žodį ,,aukštesnysis“ įrašyti žodžius ,,iki 2009 metų įgytas“. 19. Pagal keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 punktą, į tarnybą negali būti priimami asmenys, kurie teismo tvarka pripažinti neveiksniais tam tikroje srityje ar kurių veiksnumas teismo tvarka apribotas tam tikroje srityje.
Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.10 straipsnį fizinis asmuo, kuris dėl psichikos ir elgesio sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje; pagal 2.11 straipsnį – fizinis asmuo, kuris dėl psichikos ir elgesio sutrikimo iš dalies negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas ribotai veiksniu toje srityje. Atsižvelgiant į tai, siūlytina formuluotę tikslinti, numatant, pvz., kad asmuo negali būti priimamas į tarnybą, jeigu jis pripažintas neveiksniu srityje, susijusioje su jo atliekamomis ar numatomomis atlikti funkcijomis, ar kurio veiksnumas teismo tvarka apribotas srityje, susijusioje su jo atliekamomis ar numatomomis atlikti funkcijomis. 20. Pagal keičiamo įstatymo 19 straipsnio 3 punktą į Vadovybės apsaugos tarnybą negali būti priimami asmenys „esantys politinių partijų, politinių organizacijų nariai ar rėmėjai“. Ši nuostata tikslintina keliais aspektais. Pirma, termino
„politinės organizacijos“ turinys aptariama nuostata reguliuojamų teisinių
santykių kontekste yra neaiškus. Konstitucinėje doktrinoje aiškinant Konstitucijos 35 straipsnyje vartojamą terminą „politinės organizacijos“ pastarosioms priskiriami tik rinkimų komitetai. Atkreiptinas dėmesys, kad galiojančiuose įstatymuose apibrėžtos ir vartojamos „politinės partijos“, „politinės kampanijos“, „savarankiško politinės kampanijos dalyvio“ „rinkimų komiteto“ sąvokos, todėl, atsižvelgiant į tai, kokių tikslų siekiama keičiamo įstatymo 19 straipsnio 3 punkto nuostata, joje vartojama terminologija tikslintina, derintina su aukščiau minėtomis galiojančiuose įstatymuose apibrėžtomis ir vartojamomis sąvokomis.
Priešingu atveju, pavyzdžiui, kaip politinės organizacijos rėmėjas gali būti traktuojamas asmuo, socialiniuose tinkluose išreiškęs palankumą kokios nors organizacijos paskelbtai politinio turinio informacijai. Antra, aptariama nuostata svarstytina ir Konstitucijos 25 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintos žmogaus teisės turėti įsitikinimus ir laisvai juos reikšti kontekste. Dėl analogiškų motyvų svarstytinos ir tikslintinos keičiamo įstatymo
keičiamo įstatymo 20 straipsnio 6 dalyje įtvirtinti, per kokį terminą asmuo informuojamas apie atrankos rezultatus. 22. Svarstytinas keičiamo įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje siūlomas nustatyti priimamiems į tarnybą pareigūnams ne ilgesnis kaip 12 mėnesių išbandymo laikotarpis, kadangi jis gali lemti asmens socialinės padėties pažeidžiamumą. Įvertinus tai ir atsižvelgiant į kituose teisės aktuose nustatytus bandomųjų laikotarpių terminus (pavyzdžiui, Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams, kurių statuso bei tarnybos ypatumus numato taip pat specialus įstatymas – Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymas, skiriamiems į tarnybą asmenims nustatomas iki 6 mėnesių išbandymo laikotarpis) siūlytina sutrumpinti nustatyto išbandymo laikotarpio terminą. 23.
23Svarstytina,
ar nereikėtų keičiamo įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje numatyti teisę ir pareigūnui išbandymo laikotarpiu nutraukti tarnybos sutartį, įspėjus prieš 3 dienas Vadovybės apsaugos tarnybos direktorių (Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriui tokia galimybė numatyta, o pareigūnui – ne). 24. Keičiamo įstatymo 27 straipsnio 1 dalies pirmajame sakinyje pateikiamas sąvokos
„Oficialus įspėjimas“ apibrėžimas, todėl siūlytina šią nuostatą dėstyti ne 27
straipsnyje, o keičiamo įstatymo 2 straipsnyje. Analogiško turinio pastaba pareikština keičiamo įstatymo 34 straipsnio 1 daliai. 25. Siūlytina keičiamo įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 5 punkte vietoj žodžių „valstybės ir savivaldybių, viešųjų įstaigų“ įrašyti žodžius „valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, viešųjų įstaigų“. 26. Siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo 31 straipsnio formuluotę, kad būtų aišku, ar šioje dalyje nurodytos sąlygos, prasidedančios jungtuku „jeigu“, turi būti abi kartu ar bent viena iš jų, kad būtų galima taikyti šiame straipsnyje numatytus apribojimus. 27. Siekiant teisinio aiškumo ir atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatą, keičiamo įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punktą siūlytina tikslinti, aiškiai įvardijant, kad penktas tarnybinis rangas suteikiamas skyrių, kurie yra kitame struktūriniame padalinyje, viršininkams. 28. Tikslintina keičiamo įstatymo 36 straipsnio 10 dalis, kadangi pareigūnus neturėtų vertinti Veiklos vertinimo komisija, sudaryta iš Vadovybės apsaugos tarnybos darbuotojų (pagal keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2 dalį, Vadovybės apsaugos tarnybos personalą sudaro pareigūnai, karjeros valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartys, o šiai visai asmenų grupei trumpinys ,,darbuotojai“ nebuvo įvestas) . 29. Keičiamo įstatymo 41 straipsnio 1 dalies nuostata, kurioje numatyta, kad paros ir savaitės darbo laiko trukmė neribojama ir priklauso nuo tarnybos poreikių, galimai prieštarauja 2003 m. lapkričio 4 d.
Europos parlamento ir Tarybos direktyvai 2003/88/EB dėl tam tikrų darbo laiko organizavimo aspektų (turi būti garantuojamas minimalusis poilsio laikas, konkrečiai – ribojamas dienos bei savaitės poilsio laikas, užtikrinamos atitinkamos pertraukos ir nustatoma maksimalioji savaitės darbo laiko trukmė) bei Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 11 straipsnio 1 daliai, kurioje yra įtvirtinta darbdavio pareiga sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. 30. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 41 straipsnis reglamentuoja pareigūnų darbo laiką, siūlytina keičiamo įstatymo 41 straipsnio 7 dalyje vietoj žodžių ,,darbuotojui sutikus“ įrašyti žodžius ,,pareigūnui sutikus“. 31. Keičiamo įstatymo 43 straipsnio 2 dalyje siūloma numatyti galimybę pareigūnui už dalyvavimą Europos Sąjungos tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose, kuriuose vykdoma su Vadovybės apsaugos tarnybos tikslais ir funkcijomis susijusi veikla, iš Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių lėšų pagal paramos teikimo projektų sutartyse nustatytas sąlygas ir įkainius gauti vienkartines ar periodines išmokas. Pažymėtina, kad šios išmokos galės būti mokamos tik tada, kai su šiais pareigūnais bus sudarytos darbo sutartys, o keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 5 punktas draudžia pareigūnams dirbti privačiuose ir viešuose juridiniuose asmenyse pagal darbo sutartį. Atsižvelgiant į tai, siūlomos nuostatos derintinos tarpusavyje. 32. Svarstytina keičiamo įstatymo 43 straipsnyje siūloma nustatyti atskira Vadovybės apsaugos departamento pareigūnų darbo apmokėjimo sistema dėl šių priežasčių.
Visų pirma, pažymėtina, kad pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio
statutinių valstybės tarnautojų į valstybės pareigūnų, jų darbo apmokėjimo sąlygoms turėtų būti taikomas Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas. Antra, siūlomi pakeitimai nedera su Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos Vyriausybės
sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio finansavimo iki 2025 metų strategija, kurioje siūloma ,,diskretiškais sprendimais sutvarkyti išderintą viešojo sektoriaus darbo apmokėjimo sistemą“ (76.2 punktas), ,,mažinti viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio netolygumus ir disbalansą, atsirandantį dėl darbo užmokesčio reglamentavimo atskiruose įstatymuose ir nesisteminių šių įstatymų pakeitimų (76.3 punktas). Trečia, viešojo sektoriaus darbuotojų (valstybės tarnautojų, darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, ar valstybės pareigūnų) darbo apmokėjimo sąlygų ir kitų garantijų nustatymas skirtinguose teisės aktuose, išbalansuoja viešojo sektoriaus darbuotojų darbo apmokėjimo ir kitų socialinių garantijų teisinį reglamentavimą, sudaro prielaidas atsirasti darbo užmokesčio disproporcijoms ir kitiems netolygumams tiek tarp atskirų sektorių, o taip pat tarp tos pačios ar panašios kvalifikacijos darbuotojų valstybės ir savivaldybių įstaigose. 33. Siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo 46 straipsnio 2 dalį, kadangi priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą turėtų būti skaičiuojamas nuo 1990 m. kovo 11 d., bet ne už tarnybos stažą, kuris nurodytas šio straipsnio 1 dalyje (jame numatyti ir laikotarpiai iki 1990 m. kovo 1 d.). 34.
į tai, kad pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą yra mokamos ligos išmokos, siūlytina patikslinti keičiamo įstatymo 48 straipsnio 6 dalį ir vietoje žodžių ,,ligos pašalpos“ įrašyti žodžius ,,ligos išmokos“. 35. Keičiamo įstatymo 49 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad esant tarnybiniam būtinumui, pareigūnas gali būti atšaukiamas iš kasmetinių atostogų ir kad tokiam atšaukimui pareigūno sutikimas nebūtinas. Svarstytina, ar tokiu atveju, neturėtų būti numatytas pareigūno dėl atšaukimo iš atostogų galimai patirtų išlaidų atlyginimas. 36. Siūlytina peržiūrėti keičiamo įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje siūlomą nustatyti Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnams atostogų trukmę, kadangi, mūsų nuomone, tam tikros įstatymų nuostatos, reglamentuojančios pareigūnų ir statutinių valstybės tarnautojų teisinę padėtį, neturėtų iš esmės skirtis (šiems pareigūnams nustatomos didesnės trukmės atostogos nei kad, pavyzdžiui, Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams). 37. Atsižvelgiant į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 49 straipsnio 1 dalį, pareigūnams suteikiamos atostogos skaičiuojamos darbo dienomis, svarstytina, ar įstatymo projekto 49 straipsnio 10 dalyje numatytos papildomos atostogos taip pat neturėtų būti skaičiuojamos darbo dienomis. 38. Keičiamo įstatymo 53 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad išeitinės išmokos mokėjimas nutraukiamas, jeigu asmuo grąžinamas į Vadovybės apsaugos tarnybą. Siūlytina šią nuostatą patikslinti, kad būtų aišku, ar turimas omeny asmens grąžinimas į Vadovybės apsaugos tarnybą teismo sprendimu ar kas kita. 39. Keičiamo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 4 punktą, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo ir aiškumo, siūlytina dėstyti atskiroje šio straipsnio dalyje, nes jo nuostata neišplaukia iš 1 dalies nuostatos, kad pareigūnams yra garantuojama einamos pareigos ir nustatytas darbo užmokestis, kai tuo tarpu 4 punkte nurodytomis aplinkybėmis paliekamos tik einamos pareigos. 40.
tikslinti keičiamo įstatymo 58 straipsnio 4 dalies nuostatą dėl delspinigių dydžio ir indeksavimo tvarkos, atsižvelgiant į Darbo kodekso 147 straipsnio 1 dalį (delspinigių dydį tvirtina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras ir jis nėra indeksuojamas, tačiau jos dydis nustatomas kiekvienais metais iki vasario 1 dienos, atsižvelgiant į Lietuvos statistikos departamento paskelbtą vartotojų kainų indeksą per praėjusius kalendorinius metus). 41. Keičiamo įstatymo 61 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad pareigūnas, dėl kurio galimo tarnybinio nusižengimo atliekamas tarnybinis patikrinimas, turi teisę nutraukti tarnybą. Siūlytina, siekiant teisinio aiškumo, numatyti, ar tokiu atveju tarnybinio patikrinimo procedūra yra tęsiama ar nutraukiama. 42. Keičiamo įstatymo 64 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, kad tarnybinė nuobauda – atleidimas – gali būti skiriama, be kita ko, už elgesį, diskredituojantį valstybės tarnybą. Pastebėtina, kad Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnai nėra valstybės tarnautojai, todėl siūlytina formuluotę tikslinti, pvz.: „už elgesį, diskredituojantį pareigūno vardą“ ar pan. 43. Keičiamo įstatymo 65 straipsnio 4 ir 6 dalies nuostatos derintinos tarpusavyje (vienur nurodoma, kad buvimo komandiruotėje laikas neįskaičiuojamas į tarnybinio patikrinimo laiką, kitur – nenurodoma). 44. Keičiamo įstatymo 67 straipsnio 5 dalyje siūlytina atsisakyti perteklinių žodžių „taip pat“. 45. Tikslintina įstatymo projekto 2 straipsnio 11 dalis, kadangi šis įstatymas yra taikomas pareigūnams, todėl ir sukauptos atostogos turėtų būti išsaugojamos ir perkeliamos pareigūnams, bet ne darbuotojams. 46.
projekto 2 straipsnio 12 dalyje numatytas vėlesnis įsigaliojimas keičiamo įstatymo 12 straipsnio 11 punkto, kuriame numatyta Vadovybės apsaugos tarnybos funkcija
Kabišaitis J. Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. irena.sambaraite.lrs.lt