VTAĮ grupės ieškinys lyginamasis Projekto lyginamasis variantas
vartotojų teisių apsaugos ĮSTATYMo Nr. I-657 12, 13, 22, 22¹, 22², 30 ir 34 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, įstatymo PAPILDYMO 13¹ straipsniU IR 31, 35 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas
Papildyti 12 straipsnį 3 dalimi:
„3. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, atlikdama šio straipsnio 1 dalies 5–8 punktuose
nustatytas funkcijas, turi teisę gauti iš registrų, valstybės informacinių sistemų, fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų ar jų padalinių šioms funkcijoms atlikti reikalingą informaciją, dokumentus ir duomenis, įskaitant asmens duomenis.“
galios 13 straipsnio 1 dalies 12 punktą. 12) šio įstatymo septintojo skirsnio nustatyta tvarka ginti vartotojų viešąjį interesą;
straipsnio 2 dalį. 2. Šio įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas atitinkančioms vartotojų asociacijoms, Vyriausybės nustatyta tvarka pateikusioms veiklos ataskaitą, teikiama valstybės finansinė parama pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles. 3 straipsnis. Įstatymo papildymas 13¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 13¹ straipsniu: „13¹ straipsnis. Įgaliotosios vartotojų asociacijos
1Įgaliotoji vartotojų asociacija turi teisę:
1) ginti vartotojų viešąjį interesą šio įstatymo septintajame skirsnyje nustatyta tvarka;
2) būti grupės atstove grupės ieškinio bylose, netaikant reikalavimo dėl grupės narių narystės vartotojų asociacijoje, kai grupės ieškiniu reiškiami reikalavimai kyla iš vartojimo teisinių santykių. 2. Įgaliotąja vartotojų asociacija laikoma vartotojų asociacija, įrašyta į įgaliotųjų vartotojų asociacijų sąrašą.
Vartotojų asociacija įrašoma į įgaliotųjų vartotojų asociacijų sąrašą, jeigu ji atitinka visas šias sąlygas:
1) yra įregistruota Juridinių asmenų registre ne mažiau nei 6 mėnesius iki prašymo dėl įrašymo į įgaliotųjų vartotojų asociacijų sąrašą pateikimo;
2) jos steigimo dokumente yra nurodytas veiklos tikslas – vartotojų teisių ir teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas;
3) faktiškai vykdo veiklą vartotojų apsaugos srityje ne mažiau nei 3 mėnesius iki prašymo dėl įrašymo į įgaliotųjų vartotojų asociacijų sąrašą pateikimo ir pateikia tai įrodančius duomenis;
4) yra nepriklausoma nuo verslo ir kitų su vartotojų teisių gynimu nesusijusių interesų ir pateikia tai patvirtinantį pareiškimą (deklaraciją);
5) turi reikalingų žinių ir gebėjimų vartotojų apsaugos srityje ir pateikia tai įrodančius duomenis;
6) yra pateikusi Juridinių asmenų registro tvarkytojui veiklos ataskaitą ir metinių finansinių ataskaitų rinkinį, jeigu šis reikalavimas taikomas pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą. 3. Vartotojų asociacija išbraukiama iš įgaliotųjų vartotojų asociacijų sąrašo, jeigu nustatoma, kad ji neatitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų. Įgaliotųjų vartotojų asociacijų sąrašą sudaro ir tvarko Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba teisingumo ministro nustatyta tvarka. Įgaliotųjų vartotojų asociacijų sąrašas skelbiamas viešai Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos interneto svetainėje. 4. Įgaliotųjų vartotojų asociacijų išlaidos, susijusios su šio straipsnio 1 dalyje nurodytų teisių įgyvendinimu, apmokamos ir įgaliotųjų vartotojų asociacijų vykdomi vartotojų apsaugos projektai atrenkami ir finansuojami teisingumo ministro nustatyta tvarka.“
Pakeisti 22 straipsnio 3 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) užtikrinti, kad asmens duomenys būtų tvarkomi laikantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo teisės aktų, reglamentuojančių asmens duomenų apsaugą, reikalavimų.“
taip: „1. Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje šio Šio įstatymo jai Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai priskirtiems ginčams nagrinėti sudaromos nuolatinės vartojimo ginčų komisijos. Vartojimo ginčų komisijos nagrinėja vartojimo ginčus atskirose vartojimo prekių ir paslaugų srityse arba Lietuvos Respublikos teritorijos administraciniuose vienetuose, kai ginčo suma yra ne mažesnė negu du šimtai eurų ir ginčas nagrinėjamas žodinės procedūros tvarka. Vartojimo ginčų komisijų sudarymo ir darbo tvarką, jų nagrinėjamus vartojimo ginčus nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija vartojimo ginčų komisijų nuostatuose vartojimo ginčų komisijų nuostatai, kuriuos tvirtina teisingumo ministras.“
taip:
„2. Vartojimo ginčų komisiją sudaro trys nariai:
tarnybos valstybės tarnautojas asmuo, turintis aukštąjį teisinį išsilavinimą ir ginčų sprendimo patirties;
2) įgaliotosios vartotojų asociacijos, atitinkančios šio įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, paskirtas atstovas;
Ši asociacija turi atitikti šiuos reikalavimus:
verslininkų (verslo) teisių gynimas ir atstovavimas jų interesams;
taip: „7. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba užtikrina vartojimo Vartojimo ginčų komisijų veiklos sąlygas užtikrina ir šias komisijas techniškai aptarnauja Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba arba atrinkta vartotojų asociacija. Atrankos ir vartojimo ginčų komisijų veiklos sąlygų užtikrinimo ir techninio aptarnavimo finansavimo tvarką nustato teisingumo ministras.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 22² straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) viešasis juridinis asmuo, įsteigtas šio įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas atitinkančios įgaliotosios vartotojų asociacijos ir šio įstatymo 22¹ straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytus reikalavimus atitinkančios verslininkus vienijančios asociacijos ir įrašytas į vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektų sąrašą pagal šio įstatymo 29² straipsnį.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 30 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Vartotojų viešąjį interesą gina Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba ir šio įstatymo 31 straipsnyje nustatytas sąlygas atitinkančios įgaliotosios vartotojų asociacijos, o įstatymų nustatytais atvejais – kitos valstybės ir savivaldybių institucijos ir juridiniai asmenys.“
31 straipsnio pripažinimas netekusiu galios
teisė ginti vartotojų viešąjį interesą
ginti vartotojų viešąjį interesą, jei jos atitinka visas šias sąlygas:
1) yra įregistruotos Juridinių asmenų registre;
2) steigimo dokumente yra nurodytas veiklos tikslas – vartotojų teisių ir teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas;
3) asociacijoje yra ne mažiau kaip 20 narių. Tuo atveju, kai asociacijos nariai yra kitos vartotojų asociacijos, bendras šių asociacijų narių skaičius turi būti ne mažesnis kaip 20;
4) yra nepriklausomos nuo verslo ir kitų su vartotojų teisių gynimu nesusijusių interesų. 2. Vartotojų asociacija, pareikšdama ieškinį ar pareiškimą (skundą) vartotojų viešajam interesui ginti, privalo teismui pateikti įrodymus, kad ji atitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Kad vartotojų asociacija atitinka šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą sąlygą, patvirtina šios vartotojų asociacijos pareiškimas dėl jos nepriklausomumo nuo verslo ir kitų su vartotojų teisių gynimu nesusijusių interesų, jeigu neįrodoma kitaip. 9 straipsnis. 34 straipsnio pakeitimas Pakeisti 34 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „34 straipsnis. Vartotojų viešojo intereso gynimas Europos Sąjungos valstybėse narėse
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba turi teisę kreiptis į Europos Sąjungos valstybių narių teismus ar kitas kompetentingas įstaigas su prašymu priimti sprendimą, įpareigojantį prekių ar paslaugų pardavėją ar paslaugų (teikėją), veikiantį toje Europos Sąjungos valstybėje narėje, nutraukti Lietuvos vartotojų viešojo intereso pažeidimą. 2.
nustatytus reikalavimus atitinkančios Įgaliotosios vartotojų asociacijos, apie kurias pranešta Europos Komisijai pagal šio straipsnio 3 dalį, taip pat turi teisę kreiptis į kitų Europos Sąjungos valstybių narių teismus ar kitas kompetentingas įstaigas su prašymu priimti sprendimą, įpareigojantį prekių ar paslaugų pardavėją ar paslaugų (teikėją), veikiantį toje Europos Sąjungos valstybėje narėje, nutraukti Lietuvos vartotojų viešojo intereso pažeidimą. 3. Lietuvos Respublikos valstybinė Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 31 straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkančių vartotojų asociacijų prašymu praneša Europos Komisijai šių įgaliotųjų asociacijų pavadinimus ir tikslus. Jeigu kiti įstatymai numatys kreipimosi į kitų Europos Sąjungos valstybių narių teismus ar kitas kompetentingas įstaigas teisę kitoms valstybės institucijoms, Lietuvos Respublikos valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba praneša Europos Komisijai šių institucijų pavadinimus ir jų įgaliojimų apimtį.“
apie viešojo intereso gynimą
nustatytas sąlygas atitinkančios vartotojų asociacijos, o įstatymų nustatytais atvejais – kitos valstybės ir savivaldybių institucijos ir juridiniai asmenys, ginantys vartotojų viešąjį interesą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo ieškinio ar pareiškimo (skundo) priėmimo nagrinėti teisme apie tai privalo pranešti Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba šią informaciją skelbia savo interneto tinklalapyje. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo pagal šį skirsnį priėmimo, šį sprendimą išsiunčia Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai.
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba įsiteisėjusius teismo sprendimus, kuriuose nustatytas viešojo intereso pažeidimas, skelbia savo interneto tinklalapyje. 11 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2020 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras iki 2020 m. gegužės 1 d. priima šiam įstatymui įgyvendinti reikalingus įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
VTAĮ grupės ieškinys lyginamasis Projekto XIIIP-3956(2) lyginamasis variantas
vartotojų teisių apsaugos ĮSTATYMo Nr. I-657
PAKEITIMO, įstatymo PAPILDYMO 13¹ straipsniU IR 31, 35 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas
Papildyti 12 straipsnį 3 dalimi:
„3. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, atlikdama šio straipsnio 1 dalies 5–8 punktuose
nustatytas funkcijas, turi teisę gauti iš registrų, valstybės informacinių sistemų, fizinių ar juridinių asmenų, kitų organizacijų ar jų padalinių šioms funkcijoms atlikti reikalingą informaciją, dokumentus ir duomenis, įskaitant asmens duomenis.“
galios 13 straipsnio 1 dalies 12 punktą. 12) šio įstatymo septintojo skirsnio nustatyta tvarka ginti vartotojų viešąjį interesą;
straipsnio 2 dalį. 2. Šio įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas atitinkančioms vartotojų asociacijoms, Vyriausybės nustatyta tvarka pateikusioms veiklos ataskaitą, teikiama valstybės finansinė parama pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles. 3 straipsnis. Įstatymo papildymas 13¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 13¹ straipsniu: „13¹ straipsnis. Įgaliotosios vartotojų asociacijos
1Įgaliotoji vartotojų asociacija turi teisę:
1) ginti vartotojų viešąjį interesą šio įstatymo septintajame skirsnyje nustatyta tvarka;
2) būti grupės atstove grupės ieškinio bylose, netaikant reikalavimo dėl grupės narių narystės vartotojų asociacijoje, kai grupės ieškiniu reiškiami reikalavimai kyla iš vartojimo teisinių santykių;
3) vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos pavedimu atlikti vartojimo ginčų neteisminio sprendimo procedūros veiksmus, išskyrus sprendimų dėl ginčo esmės, sprendimų atsisakyti nagrinėti vartojimo ginčą, sustabdyti ar nutraukti vartojimo ginčo nagrinėjimą priėmimą. 2.
asociacija, įrašyta į įgaliotųjų vartotojų asociacijų sąrašą. Vartotojų asociacija įrašoma į įgaliotųjų vartotojų asociacijų sąrašą, jeigu ji atitinka visas šias sąlygas:
1) yra įregistruota Juridinių asmenų registre ne mažiau negu 6 mėnesius iki prašymo įrašyti ją į įgaliotųjų vartotojų asociacijų sąrašą pateikimo;
2) jos steigimo dokumente yra nurodytas veiklos tikslas – vartotojų teisių ir teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas;
3) ne mažiau negu 3 mėnesius iki prašymo įrašyti ją į įgaliotųjų vartotojų asociacijų sąrašą pateikimo faktiškai vykdo veiklą vartotojų apsaugos srityje ir pateikia tai įrodančius duomenis;
4) yra nepriklausoma nuo verslo ir kitų su vartotojų teisių gynimu nesusijusių interesų ir pateikia tai patvirtinantį pareiškimą (deklaraciją);
5) turi reikalingų žinių ir gebėjimų vartotojų apsaugos srityje ir pateikia tai įrodančius duomenis;
6) yra pateikusi Juridinių asmenų registro tvarkytojui veiklos ataskaitą ir metinių finansinių ataskaitų rinkinį, jeigu šis reikalavimas taikomas pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą. 3. Vartotojų asociacija išbraukiama iš įgaliotųjų vartotojų asociacijų sąrašo, jeigu nustatoma, kad ji neatitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų. Įgaliotųjų vartotojų asociacijų sąrašą sudaro ir tvarko Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba teisingumo ministro nustatyta tvarka. Įgaliotųjų vartotojų asociacijų sąrašas skelbiamas viešai Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos interneto svetainėje. 4. Įgaliotųjų vartotojų asociacijų išlaidos, susijusios su šio straipsnio 1 dalyje nurodytų teisių įgyvendinimu, apmokamos ir įgaliotųjų vartotojų asociacijų įgyvendinami vartotojų apsaugos projektai atrenkami ir finansuojami teisingumo ministro nustatyta tvarka.“
1.
punktą ir jį išdėstyti taip: „5) kitas vartojimo ginčų neteisminio sprendimo procedūros taisyklėse nustatytas teises pavesti įgaliotajai vartotojų asociacijai atlikti vartojimo ginčų neteisminio sprendimo procedūros veiksmus, išskyrus sprendimų dėl ginčo esmės, sprendimų atsisakyti nagrinėti vartojimo ginčą, sustabdyti ar nutraukti vartojimo ginčo nagrinėjimą priėmimą.“
punktą ir jį išdėstyti taip: „5) užtikrinti, kad asmens duomenys būtų tvarkomi laikantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo asmens duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.“
taip: „1. Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje šio Šio įstatymo jai Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai priskirtiems ginčams nagrinėti sudaromos nuolatinės vartojimo ginčų komisijos. Vartojimo ginčų komisijos nagrinėja vartojimo ginčus atskirose vartojimo prekių ir paslaugų srityse arba Lietuvos Respublikos teritorijos administraciniuose vienetuose, kai ginčo suma yra ne mažesnė negu du šimtai eurų ir ginčas nagrinėjamas žodinės procedūros tvarka. Vartojimo ginčų komisijų sudarymo ir darbo tvarka, jų nagrinėjami vartojimo ginčai nustatomi Vyriausybė ar jos įgaliota institucija vartojimo ginčų komisijų nuostatuose vartojimo ginčų komisijų nuostatuose. Šiuos nuostatus tvirtina teisingumo ministras.“
taip:
„2. Vartojimo ginčų komisiją sudaro trys nariai:
tarnybos valstybės tarnautojas asmuo, turintis aukštąjį teisinį išsilavinimą ir ginčų sprendimo patirties;
2) įgaliotosios vartotojų asociacijos, atitinkančios šio įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, paskirtas atstovas;
Ši asociacija turi atitikti šiuos reikalavimus:
verslininkų (verslo) teisių gynimas ir atstovavimas jų interesams;
straipsnio pakeitimas Pakeisti 22² straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) viešasis juridinis asmuo, įsteigtas šio įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas atitinkančios įgaliotosios vartotojų asociacijos ir šio įstatymo 22¹ straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytus reikalavimus atitinkančios verslininkus vienijančios asociacijos ir įrašytas į vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektų sąrašą pagal šio įstatymo 29² straipsnį.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 30 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Vartotojų viešąjį interesą gina Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba ir šio įstatymo 31 straipsnyje nustatytas sąlygas atitinkančios įgaliotosios vartotojų asociacijos, o įstatymų nustatytais atvejais – kitos valstybės ir savivaldybių institucijos ir juridiniai asmenys.“
straipsnio pripažinimas netekusiu galios
teisė ginti vartotojų viešąjį interesą
ginti vartotojų viešąjį interesą, jei jos atitinka visas šias sąlygas:
1) yra įregistruotos Juridinių asmenų registre;
2) steigimo dokumente yra nurodytas veiklos tikslas – vartotojų teisių ir teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas;
3) asociacijoje yra ne mažiau kaip 20 narių.
Tuo atveju, kai asociacijos nariai yra kitos vartotojų asociacijos, bendras šių asociacijų narių skaičius turi būti ne mažesnis kaip 20;
4) yra nepriklausomos nuo verslo ir kitų su vartotojų teisių gynimu nesusijusių interesų. 2. Vartotojų asociacija, pareikšdama ieškinį ar pareiškimą (skundą) vartotojų viešajam interesui ginti, privalo teismui pateikti įrodymus, kad ji atitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Kad vartotojų asociacija atitinka šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytą sąlygą, patvirtina šios vartotojų asociacijos pareiškimas dėl jos nepriklausomumo nuo verslo ir kitų su vartotojų teisių gynimu nesusijusių interesų, jeigu neįrodoma kitaip. 9 straipsnis. 34 straipsnio pakeitimas Pakeisti 34 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „34 straipsnis. Vartotojų viešojo intereso gynimas Europos Sąjungos valstybėse narėse
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba turi teisę kreiptis į Europos Sąjungos valstybių narių teismus ar kitas kompetentingas įstaigas su prašymu priimti sprendimą, įpareigojantį prekių ar paslaugų pardavėją ar paslaugų (teikėją), veikiantį toje Europos Sąjungos valstybėje narėje, nutraukti Lietuvos vartotojų viešojo intereso pažeidimą. 2.
nustatytus reikalavimus atitinkančios Įgaliotosios vartotojų asociacijos, apie kurias pranešta Europos Komisijai pagal šio straipsnio 3 dalį, taip pat turi teisę kreiptis į kitų Europos Sąjungos valstybių narių teismus ar kitas kompetentingas įstaigas su prašymu priimti sprendimą, įpareigojantį prekių ar paslaugų pardavėją ar paslaugų (teikėją), veikiantį toje Europos Sąjungos valstybėje narėje, nutraukti Lietuvos vartotojų viešojo intereso pažeidimą. 3. Lietuvos Respublikos valstybinė Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 31 straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkančių vartotojų asociacijų prašymu praneša Europos Komisijai šių įgaliotųjų asociacijų pavadinimus ir tikslus. Jeigu kiti įstatymai numatys kreipimosi į kitų Europos Sąjungos valstybių narių teismus ar kitas kompetentingas įstaigas teisę kitoms valstybės institucijoms, Lietuvos Respublikos valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba praneša Europos Komisijai šių institucijų pavadinimus ir jų įgaliojimų apimtį.“
apie viešojo intereso gynimą
nustatytas sąlygas atitinkančios vartotojų asociacijos, o įstatymų nustatytais atvejais – kitos valstybės ir savivaldybių institucijos ir juridiniai asmenys, ginantys vartotojų viešąjį interesą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo ieškinio ar pareiškimo (skundo) priėmimo nagrinėti teisme apie tai privalo pranešti Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba šią informaciją skelbia savo interneto tinklalapyje. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo pagal šį skirsnį priėmimo, šį sprendimą išsiunčia Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai.
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba įsiteisėjusius teismo sprendimus, kuriuose nustatytas viešojo intereso pažeidimas, skelbia savo interneto tinklalapyje. 11 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas,
išskyrus 2 straipsnio 2 dalį, 3 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 13¹ straipsnio 4 dalį, šio straipsnio 3 ir 4 dalis, įsigalioja 2020 m. liepos 1 d. 2. Šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalis ir 3 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 13¹ straipsnio 4 dalis įsigalioja
Respublikos teisingumo ministras iki 2020 m. gegužės 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, išskyrus įgaliotųjų asociacijų išlaidų apmokėjimo ir įgaliotųjų vartotojų asociacijų vykdomų vartotojų apsaugos projektų atrankos ir finansavimo taisykles. 4. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras iki 2020 m. lapkričio 1 d. priima įgaliotųjų asociacijų išlaidų apmokėjimo ir įgaliotųjų vartotojų asociacijų vykdomų vartotojų apsaugos projektų atrankos ir finansavimo taisykles. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
441⁶, 441⁷, 441⁸, 441⁹, 441¹¹,
tikslai ir uždaviniai Grupės ieškinio instituto, įtvirtinto Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXIV¹ skyriuje, teisinis reguliavimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2015-2017 metais vykdė grupės ieškinio instituto civiliniame procese stebėseną. Stebėsenos metu nustatyta, kad grupės ieškinio institutu praktikoje buvo bandyta pasinaudoti vos kelis kartus ir iš esmės visi atvejai buvo nesėkmingi, t. y. ieškinius atsisakyta priimti, nustatytas terminas trūkumams šalinti ir pan. Priežastys, dėl kurių grupės ieškiniai nebuvo pradėti nagrinėti teismuose, buvo įvairios: konstatuota, kad ieškinys grindžiamas skirtingomis faktinėmis aplinkybėmis ir netapataus pobūdžio materialinėmis teisės normomis; ieškovai nepasinaudojo išankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka; nesilaikyta grupės ieškinio bylų teismingumo taisyklių ir kt. Teisingumo ministerijos turimomis žiniomis, šiuo metu teismuose yra nagrinėjamos dvi grupės ieškinio bylos. Siekdama įvertinti, dėl kokių priežasčių grupės ieškinio institutas yra retai taikomas praktikoje, taip pat – kaip būtų galima paskatinti šalis naudotis šia procesine galimybe, Teisingumo ministerija šį klausimą aptarė 2019 m. kovo 14 d. ir 2019 m. gegužės 16 d. vykusiuose Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso priežiūros komiteto posėdžiuose.
viešosios konsultacijos su suinteresuotais subjektais ir socialiniais-ekonominiais partneriais: teisėjų, advokatų atstovais, verslo organizacijomis ir vartotojų organizacijomis. Įvertinus viešųjų konsultacijų metu gautus pasiūlymus, apsispręsta dėl grupės ieškinio instituto tobulinimo krypčių. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 56, 93, 268, 306, 441¹, 441³, 441⁴, 441⁶, 441⁷, 441⁸, 441⁹, 441¹¹, 441¹³ ir 441¹⁶ straipsnių pakeitimo įstatymo projektu (toliau – CPK pakeitimo projektas) ir Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 12, 13, 22, 22¹, 22², 30 ir 34 straipsnių pakeitimo, 31, 35 straipsnių pripažinimo netekusiais galios ir Įstatymo papildymo 13¹ straipsniu įstatymo projektu (toliau – Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pakeitimo projektas) (toliau kartu – įstatymų projektai) siekiama tobulinti grupės ieškinio instituto civiliniame procese teisinį reguliavimą, atsisakant perteklinių ribojimų, siekiant greitesnio, efektyvesnio ir patrauklesnio proceso, taip pat sudarant palankesnes sąlygas teikti grupės ieškinius bylose, kylančiose iš vartojimo teisinių santykių. Kiekvienais metais vartotojų asociacijomis skiriama valstybės finansinė parama, tačiau iki šiol ši parama iš esmės nebuvo naudojama vartotojų viešojo intereso gynimui, grupės ieškinių rengimui, siekiant apginti vartotojus, ir vartojimo ginčų neteisminio sprendimo organizavimui. Todėl Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pakeitimo projektu siūloma pakeisti vartotojų asociacijų finansavimo modelį, siekiant efektyvesnio valstybės lėšų panaudojimo.
Siūloma, kad iš šių lėšų galėtų būti padengtos vartotojų asociacijų išlaidos, susijusios su atstovavimu grupės ieškinio bylose ir vartotojų viešojo intereso gynimu, taip pat sudaromos sąlygos vartotojų asociacijoms organizuoti vartojimo ginčų komisijų veiklą ir jas techniškai aptarnauti (šiuo metu vartojimo ginčų komisijas techniškai aptarnauja Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba). Tai leistų stiprinti vartotojų asociacijų administracinius gebėjimus ir sumažinti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos krūvį, nagrinėjant vartojimo ginčus neteismine tvarka[1]. Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2018 m. gruodžio 14 d. ir 2019 m. kovo 1 d. nutarimais atitinkamai CPK 93 straipsnio 6 dalies (dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo) ir 306 straipsnio 3 dalies (dėl atstovavimo apeliaciniame procese) nuostatos buvo pripažintos prieštaraujančiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Taigi siūlomais CPK pakeitimais taip pat siekiama įgyvendinti šiuos Konstitucinio Teismo nutarimus. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Teisingumo ministerija. 3. Dabartinis Įstatymo projekte aptartų teisinių santykių reguliavimas Grupės ieškinio institutą reglamentuoja CPK XXIV¹ skyrius.
Jame nustatyti tokie grupės ieškinio bylų nagrinėjimo ypatumai:
Ieškinio priėmimo metu teismas taip pat įvertina, ar pareikšti individualaus pobūdžio turtiniai reikalavimai yra susiję su grupės ieškinio dalyku ir pagrindu;
Be to, apeliacinį skundą gali surašyti CPK 56 straipsnio 1 dalies 4, 5, 6 ir 7 punktuose nurodyti asmenys. Apeliacinį skundą pasirašo jį paduodantis asmuo ir skundą surašęs asmuo. Ši nuostata Konstitucinio Teismo 2019 m. kovo 1 d. nutarimu buvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Vartotojų teisių apsaugos įstatyme nustatytos vartotojų asociacijų teisės ir vaidmuo vartotojų teisių apsaugos sistemoje. Šiame įstatyme nustatyta vartotojų asociacijų teisė ginti vartotojų viešąjį interesą, jeigu jos atitinka visas šias nustatytas sąlygas:
1) yra įregistruotos Juridinių asmenų registre;
2) steigimo dokumente yra nurodytas veiklos tikslas – vartotojų teisių ir teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas;
3) asociacijoje yra ne mažiau kaip 20 narių. Tuo atveju, kai asociacijos nariai yra kitos vartotojų asociacijos, bendras šių asociacijų narių skaičius turi būti ne mažesnis kaip 20;
4) yra nepriklausomos nuo verslo ir kitų su vartotojų teisių gynimu nesusijusių interesų. Vartotojų asociacijoms, kurios atitinka nurodytas sąlygas, gali būti teikiama valstybės finansinė parama pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas taisykles. Vartotojų teisių apsaugos įstatyme nėra reglamentuota vartotojų asociacijų teisė būti grupės atstove grupės ieškinio bylose ir organizuoti vartojimo ginčų neteisminį sprendimą vartojimo ginčų komisijose. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir laukiami teigiami rezultatai
1CPK pakeitimo projekte atsisakoma pareigos ieškovui pagrįsti, o teismui – įvertinti, ar grupės ieškinys yra tikslingesnis, efektyvesnis ir tinkamesnis būdas išspręsti konkretų ginčą negu individualūs ieškiniai.
Laikytina, kad procesinės pažeistų teisių gynimo formos pasirinkimas (t. y. individualus ieškinys ar grupės ieškinys) yra ieškovo diskrecija, todėl jis neprivalo šio pasirinkimo motyvuoti, o teismui neturėtų būti numatoma pareiga vertinti tokį pasirinkimą tikslingumo, efektyvumo ir tinkamumo požiūriu. Dėl tos pačios priežasties siūloma atsisakyti nuostatos, kad dėl ieškinio priėmimo klausimo teismas paprašo atsakovo nuomonės – kaip jau minėta, pareikšti grupės ieškinį yra ieškovo prerogatyva, o atsakovas savo nuomonę dėl ieškinio esmės turi galimybę išdėstyti atsiliepime į ieškinį ir tolesniame teismo procese. 2. Atsisakoma pareigos teismui ieškinio priėmimo metu vertinti grupės atstovo tinkamumą, t. y. jo sąžiningumą, reputaciją, kompetenciją atstovauti grupei ir pan. Atstovavimo santykiai yra grindžiami pasitikėjimu, todėl būtent pati grupė turėtų spręsti, koks asmuo galėtų veikti kaip jos atstovas teismo procese. Jei proceso metu išryškėtų, kad grupės atstovas netinkamai eina savo pareigas, atstovas galėtų būti pakeistas tiek pačios grupės iniciatyva, tiek ir pasiūlius teismui. 3. Atsisakoma pareigos teismui ieškinio priėmimo metu vertinti, ar pareikšti individualaus pobūdžio turtiniai reikalavimai yra susiję su grupės ieškinio dalyku ir pagrindu. Toks išsamus vertinimas turėtų būti atliekamas ne ieškinio priėmimo metu, taip apsunkinant ir sulėtinant šią proceso stadiją, bet tolesniame teismo procese. Tokiu būdu bus užtikrinta, kad ieškinio priėmimo klausimas bus išspręstas įmanomai operatyviau, o su pareikštais reikalavimais susiję klausimai bus sprendžiami pasirengimo bylos nagrinėjimui ir bylos nagrinėjimo iš esmės metu. 4.
4Analogiškai kaip ir individualaus ieškinio atveju (CPK 137 straipsnio 5 dalis), numatoma, kad tik teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti grupės ieškinį, gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Nutartis, kuria grupės ieškinys priimamas, negalėtų būti skundžiama, kadangi ji neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai. Jei, priėmus grupės ieškinį, atsakovas manytų, kad yra procesinių kliūčių tokio ieškinio nagrinėjimui, tokias abejones jis galėtų pateikti atsiliepime į ieškinį ar pasirengimo bylos nagrinėjimui metu. Be to, atsisakoma ribojimo kasacine tvarka skųsti teismo nutartį, kuria atsisakyta priimti grupės ieškinį, – laikytina, kad vienodos teismų praktikos šioje srityje formavimas gali suefektyvinti grupės ieškinio instituto taikymą ir padėti išspręsti praktikoje kylančias problemas. 5. Atsisakoma privalomo reikalavimo turėti grupės advokatą, kai grupės
atstovas bus grupės narys, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, arba grupei atstovaus asociacija arba kitas viešasis juridinis asmuo, profesinė sąjunga ir bylą teisme ves šios asociacijos arba kito viešojo juridinio asmens, profesinės sąjungos darbuotojas, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Tikimasi, kad tai supaprastins grupės ieškinių teikimo sąlygas, kartu užtikrinant grupės narių interesų teisinį atstovavimą. Jei grupė visgi manytų, kad konkrečiame ginče advokato dalyvavimas yra pageidautinas, advokatas galėtų būti pasitelkiamas. 6.
6Be to, įgyvendinant minėtus Konstitucinio Teismo 2018 m. gruodžio 14 d. ir 2019 m. kovo 1 d. nutarimus, CPK pakeitimo projekte siūloma:
1) Įgaliotosios vartotojų asociacijos, kaip grupės atstovės, turės teisę atstovauti netaikant reikalavimo dėl grupės narių narystės asociacijoje.
2) Kai grupės ieškiniu reiškiami reikalavimai kils iš vartojimo teisinių santykių, vartotojai bus atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo už grupės nariams bendrą neturtinį reikalavimą. 9. Įgyvendinant CPK pakeitimo projekto nuostatas, Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pakeitimo projekte nustatoma, kad įgaliotosios vartotojų asociacijos turi teisę būti grupės atstove grupės ieškinio bylose, netaikant reikalavimo dėl grupės narių narystės vartotojų asociacijoje (t. y. ginti visus vartotojus, įskaitant ir tuos, kurie nėra vartotojų asociacijos nariais), kai grupės ieškiniu reiškiami reikalavimai kyla iš vartojimo teisinių santykių. Taip pat įgaliotosios vartotojų asociacijos turi teisę ginti vartotojų viešąjį interesą, t. y. suvienodinamos sąlygos vartotojų asociacijoms, siekiančioms ginti vartotojų viešąjį interesą ir atstovauti grupės ieškinio bylose. 10. Siekiant tinkamo ir profesionalaus atstovavimo vartotojų interesams grupės ieškinio bylose ir vartotojų viešojo intereso gynimo bylose, Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pakeitimo projekte numatomos įgaliotosioms vartotojų asociacijoms keliamos sąlygos. Pažymėtina, kad reikalavimai įgaliotosioms vartotojų asociacijoms suformuluoti pagal galiojančio Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 31 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas ir sąlygas, kurios numatytos šiuo metu svarstomame pasiūlyme dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl atstovaujamųjų ieškinių ginant vartotojų kolektyvinius interesus, panaikinančiame direktyvą 2009/22/EB. 11.
11Įgaliotųjų vartotojų asociacijų sąrašą sudarys ir tvarkys Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba teisingumo ministro nustatyta tvarka. Numatoma, kad vartotojų asociacijų atitikties įstatyme nustatytoms sąlygoms vertinimas bus atliekamas pagal vartotojų asociacijos pateiktus duomenis ir dokumentus (duomenų patikrinimo ir rašytinės procedūros būdu). 12. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pakeitimo projekte, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas įgaliotosioms vartotojų asociacijoms ginti vartotojų interesus grupės ieškinio ir vartotojų viešojo intereso gynimo bylose, numatomas vartotojų asociacijų išlaidų, susijusių su atstovavimu grupės ieškinio bylose ir vartotojų viešojo intereso gynimu, apmokėjimas iš valstybės finansinės paramos vartotojų asociacijoms skirtų lėšų. Taip pat galės būti finansuojami ir kiti teisingumo ministro nustatyta tvarka atrinkti įgaliotųjų vartotojų asociacijų projektai. 13. Siekiant didinti vartotojų asociacijų aktyvų dalyvavimą vartojimo ginčų neteisminio sprendimo sistemoje ir kartu stiprinti vartotojų asociacijų gebėjimus vartojimo ginčų neteisminio sprendimo srityje, numatoma, kad vartotojų asociacija gali užtikrinti vartojimo ginčų komisijų veiklą sprendžiant ginčus tam tikrose srityse (pavyzdžiui, dėl nuotolinės prekybos) ir techniškai aptarnauti šias komisijas, finansuojant šią veiklą iš valstybės biudžeto asignavimų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatyta tvarka
14Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pakeitimo projekte taip pat siūlomi pakeitimai, reikalingi 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrojo duomenų apsaugos reglamento) nuostatoms įgyvendinti.
Be to, numatomi būtini Vartotojų teisių apsaugos įstatymo nuostatų redakciniai pakeitimai, eliminuojant nuorodas į neaktualias nuostatas, suderinant įstatymo nuostatų terminologiją ir atsisakant neaktualių nuostatų dėl viešo paskelbimo apie vartotojų viešojo intereso gynimą. Numatoma, kad Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pakeitimo projekto nuostatos (ir su jomis susijusios CPK pakeitimo projekto nuostatos) turi įsigalioti 2020 m. liepos 1 d. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Tikimasi, kad, priėmus įstatymų projektais siūlomus pakeitimus, bus sudarytos geresnės teisinės prielaidos pasinaudoti viena iš pažeistų teisių gynimo procesinių formų, t. y. grupės ieškiniu. Vietoj keliasdešimties ar daugiau individualių ieškinių reiškiant vieną grupės ieškinį, bus užtikrinamas proceso ekonomiškumas, taupomos tiek proceso šalių, tiek ir paties teismo laiko ir finansinės sąnaudos. Numatoma, kad sudarius palankesnes sąlygas ginti vartotojų interesus grupės ieškiniu, bus dažniau reiškiami grupės ieškiniai, susiję su reikalavimais, kylančiais iš vartojimo teisinių santykių, ir bus užtikrintas aukštesnis vartotojų apsaugos lygis. Sudarius galimybę vartotojų asociacijoms organizuoti vartojimo ginčų komisijų veiklą, bus stiprinami vartotojų asociacijų administraciniai gebėjimai ir sumažintas Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos darbo krūvis, nagrinėjant vartojimo ginčus neteismine tvarka. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektų priėmimo poveikis kriminogeninei situacijai, korupcijai nenumatomas. 7.
Įstatymų projektų priėmimas tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. Visgi, priėmus įstatymų projektus, gali padaugėti atvejų, kai bus kreipiamasi į teismus su grupės ieškiniais, atsakovais traukiant verslo subjektus (pavyzdžiui, reiškiant reikalavimus, kylančius iš vartojimo teisinių santykių). 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, teisės aktai, kuriuos būtina priimti, galiojantys teisės aktai, kuriuos reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymų projektus, nenumatomas poreikis keisti kitus galiojančius įstatymus. 9. Įstatymo projekto atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, Įstatymo projekto sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymų projektai atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus. Įstatymų projektuose neįtvirtinamos naujos sąvokos. 10. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas. Įstatymų projektais nėra įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai. Kartu pastebėtina, kad šiuo metu yra svarstomas pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl atstovaujamųjų ieškinių ginant vartotojų kolektyvinius interesus, panaikinantis direktyvą 2009/22/EB, į kurio taikymo sritį patenka ir grupės ieškiniai. 11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir parengimo terminai Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pakeitimams įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimas Nr. 127 „Dėl finansinės paramos vartotojų asociacijos teikimo“ turės būti pripažintas netekusiu galios.
Taip pat teisingumo ministro įsakymais turės būti patvirtinti šie teisės aktai:
1) Įgaliotųjų vartotojų asociacijų sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklės;
2) Įgaliotųjų vartotojų asociacijų išlaidų apmokėjimo, projektų finansavimo ir vartojimo ginčų komisijų veiklos sąlygų užtikrinimo ir techninio aptarnavimo finansavimo taisyklės. Kartu turės būti pakeisti Vartojimo ginčų komisijų nuostatai, patvirtinti teisingumo ministro 2016 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 1R-25. 12. Valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšos, kurių prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Priėmus įstatymų projektus, nenumatomas papildomų valstybės biudžeto lėšų poreikis. Numatoma, kad įgaliotųjų vartotojų asociacijų veikla, ginant vartotojų viešąjį interesą ir atstovaujant grupės ieškinio bylose, iš dalies bus finansuojama iš numatytų valstybės finansinės paramos vartotojų asociacijoms lėšų. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektai pateikti įvertinti vartotojų asociacijoms ir verslo organizacijoms. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Grupės ieškinys, teismas, įgaliotoji vartotojų asociacija. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. [1]
vartojimo ginčų skaičius padidėjo 33 proc. (nuo 3076 iki 4559).
2019-10-17
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8
5) 239 6843, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel (8 5) 239 6906, el.p. [email protected]
2019-12-20
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8
5) 239 6843, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel (8 5) 239 6906, el.p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
12, 13, 22, 22¹, 22², 30 IR 34
2019 m. gruodžio 11 d. Nr. 102-P-65
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė, komiteto pirmininkės pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė – Abramikienė, Rimas Andrikis, Irena Haase, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurga Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Teisės skyriaus vedėja Audronė Kaušylienė, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Teisės skyriaus vyresnioji patarėja Irina Martinkevič, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Teisinės apsaugos grupės vadovė Natalija Žilinskienė, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Teisinės apsaugos grupės vyresnysis patarėjas Algis Baležentis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Teisminės justicijos ir civilinės teisės grupės vyresnioji patarėja Reda Gabrilavičiūtė, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Teisminės justicijos ir civilinės teisės grupės vyresnysis patarėjas Tautginas Mickevičius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-10-17 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Atsižvelgti 3.
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos vartotojų organizacijų aljansas 2019-12-10 Susipažinę su Lietuvos Respublikos Vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 12, 13, 22, 22(1), 22(2), 30 ir 34 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 13(1) straipsniu ir 31, 35 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektu, nurodome, kad šiam įstatymo projektui pritariame. Siūlomi pakeitimai vertintini pozityviai, nes sudarytų tinkamas sąlygas labiau įtraukti vartotojų asociacijas į vartotojų teisių apsaugos ir gynimo mechanizmą, suteikiant joms teisę ginti vartotojų viešąjį interesą ir atstovauti vartotojus grupės ieškinio bylose, kai netaikomas reikalavimas dėl grupės narių narystės vartotojų asociacijoje. Teigiamai vertintini ir su nuolatinėmis vartojimo ginčų komisijomis susiję pakeitimai, kurie tikėtina sudarys palankesnes sąlygas šių komisijų veiklai. Atsižvelgti
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2019-12-05 Lietuvos Respublikos Seimui svarstymui pateiktas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 56, 93, 268, 306, 441¹, 441³, 441⁴, 441⁶, 441⁷, 441⁸, 441⁹, 441¹¹, 441¹³ ir 441¹⁶ straipsnių pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 12, 13, 22, 22¹, 22², 30 ir 34 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 13¹ straipsniu ir 31, 35 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo (toliau – Įstatymo projektas) projektas Nr. 19-8776(4), kurio rengėjas yra Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, kaip vartotojų teisių apsaugos politiką įgyvendinanti institucija, pritaria Įstatymo projekto tikslui didinti socialinių partnerių (vartotojų asociacijų) įsitraukimą į vartojimo ginčų neteisminį sprendimą ir kartu stiprinti vartotojų asociacijų gebėjimus vartojimo ginčų neteisminio sprendimo srityje. Atsižvelgdami į praktikoje kylančias problemas, susijusias su vartotojų asociacijų finansavimu bei įgaliojimų suteikimu, siekdama sklandesnio Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo nuostatų, susijusių su vartotojų asociacijų įsitraukimu į vartojimo ginčų neteisminį sprendimą, įgyvendinimo, teikiame pasiūlymus dėl
13 Prie Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos rašto pridėtame Projekto variante nurodytas siūlymas papildyti Projekto 3 straipsniu dėstomą Vartotojų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13¹ straipsnio 1 dalį 3 punktu:
3) vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos pavedimu atlikti vartojimo ginčų neteisminio sprendimo procedūros veiksmus, išskyrus sprendimų dėl ginčo esmės, sprendimų atsisakyti nagrinėti vartojimo ginčą, sustabdyti ar nutraukti vartojimo ginčo nagrinėjimą priėmimą. Pritarti
4 Prie Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos rašto pridėtame Projekto variante teikiamas siūlymas išskirti Projekto 3 straipsniu dėstomą Vartotojų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13¹ straipsnio 4 dalį į atskirą 4 straipsnį. Nepritarti Siūlymas teikiamas atsižvelgiant į tai, kad numatoma atskira šios nuostatos įsigaliojimo data. Tačiau Projektu siūlomo Vartotojų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13¹ straipsnio redakcija turi būti dėstoma vienu straipsniu, tiksliai nurodant atskiros dalies įsigaliojimo datą.
Atitinkamai nepritartina siūlymams pernumeruoti kitus straipsnius. 4. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba
1 Prie Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos rašto pridėtame Projekto variante teikiamas siūlymas pakeisti Vartotojų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) kitas vartojimo ginčų neteisminio sprendimo procedūros taisyklėse nustatytas teises pavesti įgaliotajai vartotojų asociacijai atlikti vartojimo ginčų neteisminio sprendimo procedūros veiksmus, išskyrus sprendimų dėl ginčo esmės, sprendimų atsisakyti nagrinėti vartojimo ginčą, sustabdyti ar nutraukti vartojimo ginčo nagrinėjimą priėmimą.“
2019-12-055 Prie Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos rašto pridėtame Projekto variante teikiamas siūlymas atsisakyti Vartotojų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 22¹ straipsnio 7 dalies pataisų. Pritarti
2019-12-0511 Prie Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos rašto pridėtame Projekto variante teikiamas siūlymas pakeisti Projekto 11 straipsnį:
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalį,
įsigalioja 2020 m. liepos 1 d. 2. Šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalis ir 4 straipsnis įsigalioja
iki 2020 m. gegužės 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, išskyrus įgaliotųjų asociacijų išlaidų apmokėjimo ir įgaliotųjų vartotojų asociacijų vykdomų vartotojų apsaugos projektų atrankos ir finansavimo taisykles. 4.
įgaliotųjų asociacijų išlaidų apmokėjimo ir įgaliotųjų vartotojų asociacijų vykdomų vartotojų apsaugos projektų atrankos ir finansavimo taisykles. Pritarti iš dalies Siūlymui pritartina, tačiau nuostata patobulinta, atsižvelgiant į tai, kad nepritarta siūlymui Vartotojų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13¹ straipsnio 4 dalį dėstyti atskiru straipsniu. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nėra. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Pritarti Komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 12, 13, 22, 22¹, 22², 30, 34 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 13¹ straipsniu ir 31, 35 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektui XIIIP-3956(2) ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 10, prieš – 0, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras, Lauras Stacevičius. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Agnė Širinskienė Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Martyna Civilkienė