Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1997 Projekto lyginamasis variantas
SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ rinkimų ĮSTATYMO NR. I-532 2, 8, 9, 12, 13, 15, 16, 21, 22, 23, 32, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 41, 43, 48, 57, 58, 61, 73, 77, 86, 88, 89, 90 IR 91 straipsnių pakeitimo
Pakeisti 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Nuolatiniu savivaldybės gyventoju laikomas
Lietuvos Respublikos pilietis, kuris likus ne mažiau kaip 90 dienų iki rinkimų dienos savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra deklaravęs (buvo deklaravęs, bet deklaravimas buvo panaikintas pagal Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 8 straipsnio 1 3 dalį) šios savivaldybės teritorijoje arba kuris likus ne mažiau kaip 90 dienų iki rinkimų dienos yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą šioje savivaldybėje, arba teisę gyventi Lietuvos Respublikoje turintis kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, kuris likus ne mažiau kaip 90 dienų iki rinkimų dienos savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra deklaravęs (buvo deklaravęs, bet deklaravimas buvo panaikintas pagal Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 8 straipsnio 1 3 dalį) šios savivaldybės teritorijoje arba kuris likus ne mažiau kaip 90 dienų iki rinkimų dienos yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą šioje savivaldybėje, arba kitas asmuo, kuris turi teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ir turi šią teisę patvirtinantį dokumentą bei ir kuris likus ne mažiau kaip 90 dienų iki rinkimų dienos savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra deklaravęs (buvo deklaravęs, bet deklaravimas buvo panaikintas pagal Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 8 straipsnio 1 3 dalį) šios savivaldybės teritorijoje arba kuris likus ne mažiau kaip 90 dienų iki rinkimų dienos yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą šioje savivaldybėje.
Nuolatiniu savivaldybės gyventoju laikomas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris likus ne mažiau kaip 90 dienų iki rinkimų dienos savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra deklaravęs (buvo deklaravęs, bet deklaravimas buvo panaikintas pagal Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 8 straipsnio 1 3 dalį) šios savivaldybės teritorijoje arba kuris likus ne mažiau kaip 90 dienų iki rinkimų dienos yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą šioje savivaldybėje, arba teisę gyventi Lietuvos Respublikoje turintis kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, kuris likus ne mažiau kaip 90 dienų iki rinkimų dienos savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra deklaravęs (buvo deklaravęs, bet deklaravimas buvo panaikintas pagal Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 8 straipsnio 1 3 dalį) šios savivaldybės teritorijoje arba kuris likus ne mažiau kaip 90 dienų iki rinkimų dienos yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą šioje savivaldybėje, arba kitas asmuo, kuris turi teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ir turi šią teisę patvirtinantį dokumentą bei ir kuris likus ne mažiau kaip 90 dienų iki rinkimų dienos savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra deklaravęs (buvo deklaravęs, bet deklaravimas buvo panaikintas pagal Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 8 straipsnio 1 3 dalį) šios savivaldybės teritorijoje arba kuris likus ne mažiau kaip 90 dienų iki rinkimų dienos yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą šioje savivaldybėje. Jeigu šioje dalyje nurodytas asmuo atitinkamos savivaldybės teritorijoje savo gyvenamąją vietą deklaravo arba buvo deklaravęs, bet deklaravimas buvo panaikintas pagal Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 8 straipsnio 1 3 dalį, arba buvo įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą likus mažiau kaip 90 dienų iki rinkimų, jis teisę rinkti savivaldybės tarybos narius įgyvendina toje savivaldybėje, kurios teritorijoje jis buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą arba buvo įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą likus ne mažiau kaip
Pakeisti 8 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Apie rinkimų komisijos posėdį visuomenei paskelbiama pastate, kuriame yra
rinkimų komisijos būstinė, įrengtoje skelbimų lentoje ir šios rinkimų komisijos nariams pranešama asmeniškai Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytomis elektroninio ryšio priemonėmis ne vėliau kaip likus 24 valandoms iki posėdžio pradžios.“3 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „9 straipsnis. Rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidos Rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidas apmoka valstybė ir savivaldybės. Iš valstybės biudžeto lėšų apmokamos rinkimų komisijų išlaidos rinkimams organizuoti ir vykdyti, balsavimo biuletenių ir kitos rinkiminės medžiagos pritaikymo neįgalių rinkėjų poreikiams išlaidos, taip pat atlyginama už rinkimų komisijų narių ir jas aptarnaujančio personalo darbą. Iš savivaldybių biudžetų lėšų mokama už balsavimo patalpų bei savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų būstinių išlaikymą, Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyto ir patvirtinto inventoriaus įsigijimą ir išsaugojimą, balsavimo patalpų įrengimą ir pritaikymą neįgaliųjų poreikiams, o jeigu galimybės įrengti balsavimo patalpą ar ją pritaikyti neįgaliųjų poreikiams nėra, – už tinkamų patalpų nuomą.
Jeigu savivaldybės administracija nesuteikia tinkamų patalpų ar inventoriaus savivaldybės ir apylinkių rinkimų komisijų būstinėms ir balsavimo patalpoms, su tuo susijusias išlaidas apmoka Vyriausioji rinkimų komisija iš jai skirtų valstybės biudžeto lėšų. Šiuo atveju faktines išlaidas balsavimo patalpoms ir inventoriui per 2 mėnesius nuo rinkimų Vyriausioji rinkimų komisija ne ginčo tvarka išieško iš savivaldybės. Už rinkėjų pavėžėjimą į rinkimų apylinkes balsuoti, kai pavėžėjimas organizuojamas Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka, mokama iš valstybės ir savivaldybių biudžetų.“
Papildyti 12 straipsnį 6 dalimi:
„6. Vyriausioji rinkimų komisija savo interneto svetainėje skelbia
rinkimų komisijų narių sąrašus ir duomenis apie tuos narius (jų vardus, pavardes, pareigas, kas pasiūlė į komisijos narius, rinkimų apygardų ir apylinkių pavadinimus bei numerius, telefono numerį ir elektroninio pašto adresą). Rinkimų komisijų narių sąrašai nuo paskelbimo dienos skelbiami ne ilgiau kaip iki politinės kampanijos laikotarpio pabaigos.“
Pakeisti 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„13 straipsnis. Savivaldybių rinkimų komisijų sudarymas
Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 95 dienoms iki rinkimų. 2.
2Savivaldybės rinkimų komisija sudaroma iš:
1) vieno tos savivaldybės teritorijoje gyvenančio ar dirbančio ir aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčio asmens, kurį pasiūlo teisingumo ministras;
2) vieno tos savivaldybės teritorijoje gyvenančio ar dirbančio ir aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčio asmens, kurį pasiūlo Lietuvos teisininkų draugija;
3) vieno tos savivaldybės administracijoje dirbančio karjeros valstybės tarnautojo, kurį pasiūlo tos savivaldybės administracijos direktorius;
4) politinių partijų, turinčių joms atstovaujančias frakcijas Seime (toliau – parlamentinė partija), ir (arba) partijų, kurioms skiriami valstybės biudžeto asignavimai politinės partijos veiklai finansuoti (toliau – finansuojama partija), pasiūlytų asmenų;
5) partijų, partijų koalicijų, per paskutinius savivaldybės tarybos rinkimus gavusių ne mažiau kaip 2 šios savivaldybės tarybos narių mandatus, pasiūlytų asmenų;
6) rinkimų komiteto, kurio pavadinimas yra tapatus buvusiam rinkimų komiteto pavadinimui ir kurio daugiau kaip pusė narių yra tie patys kaip ir rinkimų komiteto, per paskutinius savivaldybės tarybos rinkimus gavusio ne mažiau kaip 2 šios savivaldybės tarybos narių mandatus ir registruoto Vyriausiojoje rinkimų komisijoje iki šio straipsnio 4 dalyje nustatytos kandidatų į rinkimų komisijų narius sąrašo pateikimo dienos, pasiūlytų asmenų. 3. Teisingumo ministras, ir Lietuvos teisininkų draugija ir savivaldybės administracijos direktorius asmenis į savivaldybės rinkimų komisijos narius turi siūlyti ne vėliau kaip likus 102 dienoms iki rinkimų. Teisingumo ministras, Lietuvos teisininkų draugija ir savivaldybės administracijos direktorius gali siūlyti daugiau negu po vieną asmenį. 4. Kiekviena parlamentinė partija arba finansuojama partija turi teisę pasiūlyti į savivaldybių rinkimų komisijas po vieną savo atstovą (toliau – kandidatūra).
Kiekviena partija, partijų koalicija, rinkimų komitetas, gavę šios savivaldybės tarybos narių mandatų per paskutinius savivaldybės tarybos rinkimus pagal iškeltų kandidatų sąrašą (jungtinį sąrašą), nuo vieno iškeltų kandidatų sąrašo (jungtinio sąrašo) turi teisę pasiūlyti į šios savivaldybės rinkimų komisiją po vieną kandidatūrą. Jeigu partija gali siūlyti kandidatūras ir kaip finansuojama partija arba parlamentinė partija, ir pagal savivaldybės tarybos rinkimų rezultatus, ji kandidatūras siūlo tik pagal vieną iš šių galimybių pasirinktinai. Jeigu viena iš partijų, dalyvavusių koalicijoje, kandidatūrų nepasiūlo arba atsisako jas siūlyti, arba pasirenka siūlyti pagal kitų, negu buvo sudaryta koalicija, rinkimų rezultatus, kitos šioje koalicijoje dalyvavusios partijos kandidatūras turi teisę siūlyti jai nedalyvaujant. Partijos, partijų koalicijos, rinkimų komitetai kandidatūrų sąrašus Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikia ne vėliau kaip likus 99 102 dienoms iki rinkimų. Jeigu kandidatūros atitinka šio įstatymo reikalavimus, Vyriausioji rinkimų komisija jų atmesti negali. Jeigu kandidatūrų nebuvo pasiūlyta, Vyriausioji rinkimų komisija vietoje jų gali papildomai skirti komisijos nariais asmenis, pasiūlytus teisingumo ministro arba Lietuvos teisininkų draugijos. 5. Visais atvejais ne mažiau kaip 3 savivaldybės rinkimų komisijos nariai turi būti asmenys, paskirti į savivaldybės rinkimų komisiją iš teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos ir savivaldybės administracijos direktoriaus pasiūlytųjų. Jeigu šių asmenų yra mažiau, komisija padidinama didinama įtraukiant narių iš teisingumo ministro, arba Lietuvos teisininkų draugijos arba savivaldybės administracijos direktoriaus pasiūlytų asmenų. 6.
Parlamento, arba Seimo, arba Respublikos Prezidento, arba savivaldybės tarybos rinkimai, arba referendumas, sudaromos tos pačios apylinkių rinkimų ar referendumo komisijos. Vyriausioji rinkimų komisija atskiroje rinkimų ar referendumo teritorijoje sudaro vieną – savivaldybės, apygardos rinkimų arba referendumo – komisiją ir nustato jos funkcijas organizuojant ir vykdant kitus rinkimus ar referendumą. 7. Asmenys, kurie nėra politinių partijų ar rinkimų komitetų nariai ir kurie atitinka Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytus kvalifikacinius kriterijus, Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka turi teisę savarankiškai pasisiūlyti tapti rinkimų komisijos nariais, iš kurių Vyriausioji rinkimų komisija sudaro Savivaldybės, apygardos, apylinkės ir referendumo rinkimų komisijų narių rezervą (toliau – rinkimų komisijų narių rezervas). Jei šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ir organizacijos nepasiūlė kandidatūrų į savivaldybės rinkimų komisijos narius arba kandidatūros buvo pasiūlytos pasibaigus šio straipsnio 3 dalyje nustatytam terminui, arba savivaldybės rinkimų komisijoje liko laisva vieta, trūkstamus šios komisijos narius Vyriausioji rinkimų komisija skiria iš rinkimų komisijų narių rezervo. Iki pasibaigs savivaldybės rinkimų komisijos nario įgaliojimai, iš rinkimų komisijų narių rezervo paskirti savivaldybės rinkimų komisijos nariai negali tapti politinių partijų ar rinkimų komitetų nariais. 78. Savivaldybės rinkimų komisijos pirmininką iš komisijos narių skiria Vyriausioji rinkimų komisija. Savivaldybės rinkimų komisijos pirmininku skiriamas asmuo, turintis darbo Vyriausiosios rinkimų komisijos, savivaldybės, apygardos rinkimų arba referendumo komisijos pirmininku ar nariu patirties, arba darbo apylinkės rinkimų komisijos pirmininku patirties bei minimalių kompiuterinio raštingumo žinių.
Vyriausioji rinkimų komisija, skirdama savivaldybių rinkimų komisijų pirmininkus, turi siekti, kad jų skaičius tolygiai pasiskirstytų tarp komisijų narius turinčių teisę deleguoti partijų ir rinkimų komitetų, o tarp parlamentinių partijų – proporcingai jų turimam mandatų skaičiui Seime.“
1Pakeisti 15 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Ne vėliau kaip likus 65 dienoms iki rinkimų dienos savivaldybės rinkimų komisija nustato kiekvienos apylinkės rinkimų komisijos narių skaičių, kuris turi būti kartotinis partijų ir rinkimų komitetų, turinčių teisę siūlyti kandidatūras į apylinkės rinkimų komisiją, skaičiui. Jeigu nebuvo pasiūlyta pakankamai kandidatūrų, arba apylinkės rinkimų komisijoje liko laisva vieta, trūkstamas kandidatūras gali pasiūlyti teisingumo ministras. Apylinkės rinkimų komisijoje turi būti mažiausiai 5 nariai.“
2Pakeisti 15 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Po vienodą skaičių kandidatūrų į apylinkės rinkimų komisiją turi
teisę siūlyti:
1) parlamentinės partijos ir (arba) finansuojamos partijos;
2) partija ar partijų koalicija, per paskutinius savivaldybės tarybos rinkimus gavusi ne mažiau kaip 2 šios savivaldybės tarybos narių mandatus. Jeigu partija savivaldybės tarybos narių mandatų gavo būdama koalicijoje, kandidatūras ji gali siūlyti kartu su koalicijoje dalyvavusiomis partijomis;
3) rinkimų komitetas, kurio pavadinimas yra tapatus buvusiam rinkimų komiteto pavadinimui ir kurio daugiau kaip pusė narių yra tie patys kaip rinkimų komiteto, kuris per paskutinius savivaldybės tarybos rinkimus gavo ne mažiau kaip 2 šios savivaldybės tarybos narių mandatus.“ 3.
Pakeisti 15 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Jeigu kandidatūrų nebuvo pasiūlyta arba pasiūlytosios neatitinka
šio įstatymo reikalavimų, arba kandidatūros buvo pasiūlytos po nustatyto termino pasibaigus nustatytam terminui, arba apylinkės rinkimų komisijoje liko laisva vieta, savivaldybės rinkimų komisija gali sumažinti anksčiau nustatytą rinkimų apylinkės komisijos narių skaičių arba kreiptis į teisingumo ministrą, kad šis pasiūlytų į apylinkės rinkimų komisiją trūkstamas kandidatūras. Teisingumo ministro siūlomi asmenys negali būti partijų, rinkimų komitetų nariai ar jais tapti, iki rinkimų komisijos nario įgaliojimų pabaigos. Jeigu ne mažiau kaip 3 savivaldybės rinkimų komisijos nariai posėdyje skiriant apylinkės rinkimų komisijos narį prieštarauja teisingumo ministro siūlomo asmens paskyrimui apylinkės rinkimų komisijos nariu, šis asmuo negali būti juo skiriamas apylinkės rinkimų komisijos nariu. trūkstamus apylinkės komisijos narius Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka gali paskirti iš rinkimų komisijų narių rezervo. Iki pasibaigs apylinkės komisijos nario įgaliojimai, iš rinkimų komisijų narių rezervo paskirti apylinkių rinkimų komisijos nariai negali tapti politinių partijų ar rinkimų komitetų nariais. Jeigu rinkimų komisijų narių rezerve nėra asmenų, pageidaujančių tapti konkrečios apylinkės komisijos nariais, trūkstamas kandidatūras į apylinkės rinkimų komisiją turi pasiūlyti savivaldybės administracijos direktorius.
Savivaldybės rinkimų komisija gali sumažinti anksčiau nustatytą apylinkės rinkimų komisijos narių skaičių, bet sumažintas jis Sumažinus apylinkės rinkimų komisijos narių skaičių, jis negali būti mažesnis už šio straipsnio 1 dalyje nustatytą mažiausią apylinkės rinkimų komisijos narių skaičių.“
Pakeisti 16 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) iš savivaldybės rinkimų komisijos gauna rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašus, sudaro sąlygas su jais susipažinti rinkėjams, atstovams rinkimams, platina rinkėjams pranešimus apie rinkimus, sudaro rinkėjų, kurie balsuos namuose, sąrašą, praneša savivaldybės rinkimų komisijai apie rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše aptiktus pastebėtus netikslumus, apie asmenis, atsisakiusius deklaruoti, nedeklaravusius, ar jie atitinka šio įstatymo 2 straipsnio reikalavimus, ar jų nedeklaravusius, ir Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka elektroninių ryšių priemonėmis perduoda šiuos duomenis;“. 8 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas Pakeisti 21 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Už darbo dieną rinkimų komisijose nustatomas atlyginimas pagal šiuos tarifus:
Respublikos Seimo patvirtinto atitinkamų metų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, kuris taikomas apskaičiuojant valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareigines algas (toliau – pareiginės algos bazinis dydis);
ir komisijų nariams – 0,25 0,3 pareiginės algos bazinio dydžio;
algos bazinio dydžio;
komisijų nariams – 0,2 0,24 pareiginės algos bazinio dydžio.“
Pakeisti 22 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Rinkimų komisija gali svarstyti tik motyvuotą partijos (partijų koalicijos),
rinkimų komiteto siūlymą atšaukti jos pačios jų pačių pasiūlytą rinkimų komisijos narį.“
1Pakeisti 23 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą ir savivaldybių rinkėjų sąrašus
elektroninių ryšių priemonėmis sudaro ir tvarko Vyriausioji rinkimų komisija kartu su Lietuvos Respublikos gyventojų registro tvarkytoju. Rinkimų apylinkių rinkėjų sąrašai yra saugomi elektroninėje informacijos laikmenoje ir išspausdinami kaip išankstinis rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašas, kuris naudojamas pranešimams apie rinkimus platinti ir rinkėjams susipažinti. Rinkėjų sąrašų sudarymo tvarką, formą, sudarymo būdą ir jų naudojimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija. IšAtspausdintas galutinis rinkimų apylinkės galutinis rinkėjų sąrašas naudojamas balsuoti rinkimų dieną.
Kartu su rinkimų apylinkės galutiniu rinkėjų sąrašu spausdinami jo priedai, kuriuose nurodomi šiame rinkėjų sąraše padaryti pakeitimai. Sudarant rinkėjų sąrašus, naudojami šie asmens duomenys:
data, pilietybę patvirtinančio asmens dokumento numeris, gyvenamosios vietos adresas ir adreso įrašymo į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą pagrindas;
deklaruotos gyvenamosios vietos adresas;
būtų skelbiamas rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše, gyvenamosios vietos adresas (nurodomas tik rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašo priede).“
2Pripažinti netekusia galios 23 straipsnio 5 dalį:
„5. Kiekvienas rinkėjas turi teisę nesutikti, kad jo
gyvenamosios vietos adresas būtų viešai skelbiamas rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše. Vyriausioji rinkimų komisija kartu su Lietuvos Respublikos gyventojų registro tvarkytoju sudaro sąlygas rinkėjui įgyvendinti savo teisę nesutikti, kad jo gyvenamosios vietos adresas būtų skelbiamas rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše.“
Pakeisti 32 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Jeigu į apylinkės rinkimų komisiją, patvirtinus po galutiniusų rinkėjų sąrašusų, patvirtinimo, bet ne vėliau kaip iki rinkimų dienos 18 valandos kreipiasi į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą neįrašytas rinkėjas ir pateikia pasą, asmens tapatybės kortelę ar teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantį dokumentą ir dokumentą, liudijantį jo deklaruotą gyvenamąją vietą šios rinkimų apylinkės teritorijoje, apylinkės rinkimų komisija, nustačiusi, kad šis rinkėjas atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 1 ir 3 dalių reikalavimus, įrašo šį rinkėją į papildomą rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą ir leidžia jam balsuoti Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka, o šio rinkėjo vardą, pavardę, asmens kodą, paso ar kito asmens tapatybę patvirtinančio dokumento numerį ir adresą nedelsdama praneša savivaldybės rinkimų komisijai. Savivaldybės rinkimų komisija patikrina, ar šis rinkėjas įrašytas į savivaldybės rinkėjų sąrašą, ir imasi priemonių užtikrinti, kad šis rinkėjas jis negalėtų du kartus balsuoti arba kad jo užpildyti rinkimų biuleteniai būtų skaičiuojami tik vieną kartą. Jeigu šis rinkėjas yra balsavęs du kartus, skaičiuojamas tik tas balsas, kuris pateko į rinkimų apylinkės balsadėžę. Kitas šio rinkėjo balsas, gautas balsavimo vokais arba balsavus pagal papildomą rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą, neskaičiuojamas.“
Pakeisti 34 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Partija, rinkimų komitetas kandidatus kelia pateikdami bendrą kandidatų į
savivaldybės tarybos narius sąrašą, kuriame kandidatai surašyti pagal partijos, rinkimų komiteto nustatytą eilę. Apskritai Iš viso partijos teikiamame kandidatų sąraše kandidatų negali būti mažiau negu pusė ir du kartus daugiau, negu iš viso renkama tos savivaldybės tarybos narių.“
1Pakeisti 35 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Rinkimų komitetą sudaro tos savivaldybės, kurioje keliami kandidatai, rinkėjai. Rinkėjų turi būti ne mažiau kaip dvigubas savivaldybėje renkamų tarybos narių skaičius. Tas pats rinkėjas gali būti tik vieno rinkimų komiteto narys nariu. Rinkimų komitetą registruoja Vyriausioji rinkimų komisija. Dokumentų priėmimas registruoti rinkimų komitetą pradedamas paskelbus savivaldybių tarybų rinkimų datą ir baigiamas iki rinkimų likus 85 dienoms Dokumentai rinkimų komitetui įregistruoti pateikiami Vyriausiajai rinkimų komisijai ne vėliau kaip per 30 dienų nuo politinės kampanijos pradžios.“
išdėstyti taip: „2) Vyriausioji rinkimų komisija šio įstatymo nustatyta tvarka iki pirmosios balsavimo iš anksto dienos priima sprendimą panaikinti rinkimų komiteto registraciją, jeigu komiteto narių liko mažiau, negu numatyta šio straipsnio 1 dalyje; rinkimų komitetas nesurinko rinkėjų parašų, numatytų šio įstatymo 34 straipsnio 5 dalyje; atsižvelgiant į rinkimų komiteto ar jo iškelto kandidato interesusais, buvo šiurkščiai pažeistas šis įstatymas ar Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymas; rinkimų komitetą atsisakoma registruoti arba panaikinama jo politinės kampanijos dalyvio registracija;“. 3. Papildyti 35 straipsnį 8 dalimi: „8. Vyriausioji rinkimų komisija iki politinės kampanijos laikotarpio pabaigos savo interneto svetainėje skelbia rinkimų komiteto pavadinimą ir rinkimų komiteto narių duomenis (vardą, pavardę, savivaldybės pavadinimą, rinkimų pavadinimą, nurodo atstovą (koordinatorių), jo telefono numerį ir elektroninio pašto adresą). Pasibaigus politinei kampanijai, Vyriausioji rinkimų komisija 5 metus nuo paskelbimo savo interneto svetainėje dienos skelbia rinkimuose dalyvavusio rinkimų komiteto pavadinimą ir jo atstovo (koordinatoriaus) vardą bei pavardę.“14 straipsnis. 36 straipsnio pakeitimas 1.
1Pakeisti 36 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Iki rinkimų dienos likus 85 83 dienoms,
prasideda kandidatų pareiškinių dokumentų įteikimo laikas. Šis laikas baigiasi
pasibaigus pareiškinių dokumentų pateikimo terminui, negali būti pripažįstami pareiškiniais dokumentais.“
2Pakeisti 36 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Partija, prasidėjus kandidatų pareiškinių dokumentų įteikimo laikui, bet ne
vėliau kaip iki rinkimų likus 70 dienų turi įteikti Vyriausiajai rinkimų komisijai šiuos pareiškinius dokumentus:
2) savo registracijos dokumento nuorašą, taip pat gali pateikti partijos programą;
32) savivaldybių, kurių tarybų narių rinkimuose partija numato kelti kandidatus, sąrašą;
43) įgaliojimą atstovui rinkimams atstovauti partijai Vyriausiojoje rinkimų komisijoje, taip pat įgaliojimus atstovui rinkimams atstovauti partijai ir jos keliamiems kandidatams savivaldybių rinkimų komisijose;
54) dokumentą, patvirtinantį, kad yra sumokėtas rinkimų užstatas. 3. Papildyti 36 straipsnį 3 dalimi:
„3. Vyriausioji rinkimų komisija per 5 darbo dienas nuo partijos pateiktų
pareiškinių dokumentų dienos priima sprendimą dėl partijos įregistravimo dalyvauti rinkimuose.“
4Buvusias 3–13 dalis laikyti atitinkamai 4–14 dalimis. 5. Pakeisti 36 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Savivaldybės rinkimų komisija per 3 dienas nuo šiame straipsnyje nurodytų
dokumentų gavimo dienos partijai, rinkimų komitetui, asmeniui, išsikėlusiam kandidatu į savivaldybės tarybos narius – merus, išduoda rinkėjų parašų rinkimo lapus.
Rinkėjų parašų rinkimo lape turi būti šis tekstas ir lentelė rinkėjų duomenims įrašyti: „Aš, (savivaldybės pavadinimas) savivaldybės rinkėjas, patvirtinu, kad remiu partijos, rinkimų komiteto (partijos ar rinkimų komiteto pavadinimas) iškeltų kandidatų sąrašą (vardas, pavardė), keliamą (išsikėlusį) kandidatą į savivaldybės tarybos narius – merus (vardas, pavardė) (rinkimų data) rinkimuose į (savivaldybės pavadinimas) savivaldybės tarybą (tekste nurodomi atitinkami duomenys):
Eil. Nr. Rinkėjo pavardė, vardas Rinkėjo asmens tapatybės kortelės, paso arba teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinančio dokumento numeris Rinkėjo gimimo data Rinkėjo gyvena-mosios vietos adresas Rinkėjo parašas Parašas, dData“
6Pakeisti 36 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:
„14. Pareiškiniai dokumentai gali būti teikiami tik elektroniniu būdu
Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka. Rinkėjai taip pat gali Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka elektroniniu būdu savo parašu paremti kandidatų sąrašo iškėlimą arba asmens iškėlimą ar išsikėlimą kandidatu į savivaldybės tarybos narius – merus.“
Pakeisti 37 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „37 straipsnis. Kandidatų registravimas
Vyriausiajai rinkimų komisijai terminui, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau –Teisingumo ministerija) per vieną dieną Vyriausiosios rinkimų komisijos reikalavimu raštu praneša, kokios partijos yra įregistruotos, kokių partijų narių skaičius atitinka Politinių partijų įstatymo reikalavimus ir kurios iš jų turi partijos, kuriai inicijuojamas likvidavimas, ar likviduojamos partijos teisinį statusą. 2.
2Vyriausioji rinkimų komisija, gavusi partijos pareiškinius dokumentus,
turi ne vėliau kaip kitą darbo dieną kreiptis į Teisingumo ministeriją dėl partijos registracijos fakto patvirtinimo. Teisingumo ministerija per 2 dienas turi raštu atsakyti Vyriausiajai rinkimų komisijai. Patikrinusi partijos pateiktus pareiškinius dokumentus ir nustačiusi, kad jie atitinka šio įstatymo reikalavimus, Vyriausioji rinkimų komisija per 7 dienas po pareiškinių dokumentų gavimo kandidatų sąrašus keliančios partijos atstovui rinkimams išduoda pažymą apie kandidatų sąrašus keliančios partijos įregistravimą dalyvauti rinkimuose. 3. 1. Tikrindama pareiškinius dokumentus, savivaldybės rinkimų komisija nustato, ar kandidatas atitinka šio įstatymo 2 straipsnio reikalavimus. Prireikus Vyriausioji rinkimų komisija gali savo iniciatyva ar savivaldybės rinkimų komisijos prašymu kreiptis pagalbos į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją (toliau – Vidaus reikalų ministerija), Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, Juridinių asmenų registrą registro tvarkytoją ar į kitas valstybės institucijas, kad šiosšie praneštų kandidatui registruoti reikšmingus duomenis. Toks Vyriausiosios rinkimų komisijos prašymas turi būti nagrinėjamas ypatingos skubos tvarka, o rašytinis atsakymas turi būti duotas per 7 dienas, bet ne vėliau kaip iki rinkimų likus 32 dienoms. 4. Savivaldybės rinkimų komisija, patikrinusi pateiktus pareiškinius dokumentus, rinkėjų parašų rinkimo lapus ir nustačiusi, kad jie atitinka šio įstatymo reikalavimus, o kandidatų sąrašas ir (ar) kandidatas turi šio įstatymo
įregistruoti kandidatą turi priimti per 10 dienų po šių dokumentų pateikimo, bet ne vėliau kaip iki rinkimų likus 31 dienai. 5. 2. Jeigu yra pareiškiniaių dokumentaių turi trūkumų, rinkimų komisija apie tai nedelsdama praneša atitinkamam atstovui rinkimams. 6. 3.
įregistravusimo kandidatą Vyriausioji rinkimų komisija nustato, kad jis neatitinka šio įstatymo 2 straipsnyje nustatytų reikalavimų, arba jeigu kandidatas atsisako pateikti šio įstatymo 36 straipsnio
nurodytus dokumentus ar pasižadėjimą laikytis draudimo papirkti rinkėjus ir rinkimų teisę turinčius asmenis arba šiuos dokumentus pateikia klaidingus ar jų nepateikia Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytu laiku, arba jeigu partija, rinkimų komitetas, kandidatas yra šiurkščiai pažeidę šio įstatymo 6 straipsnio
anksto dienos panaikina atitinkamai to kandidato registravimą arba atšaukia to kandidatų sąrašo (jungtinio sąrašo) paskelbimą, o iki galutinių rezultato patvirtinimo dienos priima sprendimą dėl kandidatų sąrašo paskelbimo atšaukimo ar kandidato registravimo panaikinimo po rinkimų dienos ir pripažįsta negaliojančiais už atitinkamą kandidatų sąrašą atiduotus balsus ar už atitinkamą kandidatą atiduotus rinkiminio reitingo balsus. 7.4. Jeigu asmuo, keliamas ar išsikėlęs kandidatu, neįvykdė šio įstatymo 36 straipsnio 12 13 dalyje nustatytų reikalavimų (nepateikė šiame įstatyme nurodytos informacijos arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis), Vyriausioji rinkimų komisija jo kandidatu neregistruoja, o jeigu buvo įregistravusi, nedelsdama panaikina šio asmens įregistravimą kandidatu. 8. 5.
nurodė šio įstatymo 36 straipsnio 12 13 dalyje nustatytą informaciją, rinkimų komisijos leidžiamame kandidato plakate ar plakate su kandidatų sąrašu prie kandidato pavardės turi būti pažymėta: „Teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos“, ir neturi būti pažymėta, jeigu kandidatas anketoje pateikė duomenis, kad jis okupacinio režimo teismo buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybei arba pagrįstai nurodė, kad teismo sprendimu jis buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, kuri vėliau dekriminalizuota, arba kai asmuo užsienio valstybės teismo buvo pripažintas kaltu dėl veikos, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisę nelaikoma nusikalstama ar už kurią patraukimas baudžiamojon atsakomybėn laikomas politiniu persekiojimu. 9. Jeigu partija ar rinkimų komitetas, ar kandidatas šiurkščiai pažeidė šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalį ir toks pažeidimas nustatytas likus ne mažiau kaip 15 dienų iki rinkimų dienos, Vyriausioji rinkimų komisija atšaukia atitinkamo rinkimų komiteto, partijos kandidatų sąrašo ar partijų koalicijos jungtinio sąrašo paskelbimą, neregistruoja asmens kandidatu arba panaikina tokio kandidato registravimą. Vyriausioji rinkimų komisija sprendimą gali priimti iki rinkimų dienos likus ne mažiau kaip 12 dienų. 6. Vyriausioji rinkimų komisija savo interneto svetainėje skelbia šią informaciją apie kandidatus į savivaldybės tarybos narius, kandidatus į savivaldybės tarybos narius – merus: anketos duomenis (vardą, pavardę, gimimo datą, telefono numerį, elektroninio pašto adresą, kitus šio įstatymo 36 straipsnio 12 ir 13 dalyse nurodytus duomenis, išskyrus kandidato asmens kodą, paso arba asmens tapatybės kortelės numerį, nuolatinės gyvenamosios vietos adresą), biografiją, gyventojų pajamų mokesčio, gyventojo turto ir privačių interesų deklaracijų, pateiktų Valstybinei mokesčių inspekcijai, pagrindinių duomenų išrašus. 7.
kandidatų į savivaldybės tarybos narius ir kandidatų į savivaldybės tarybos narius – merus duomenys (išskyrus informaciją apie kandidatų gimimo vietą, tautybę, išsilavinimą, užsienio kalbų mokėjimą, pomėgius, šeiminę padėtį, vyro arba žmonos vardą (pavardę), vaikų vardus (pavardes), telefono numerį, elektroninio pašto adresą, kuri skelbiama iki politinės kampanijos laikotarpio pabaigos) nuo jų paskelbimo dienos Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje skelbiami 5 metus. Kandidatų į savivaldybės tarybos narius ir kandidatų į savivaldybės tarybos narius – merus duomenys (vardas, pavardė, kokia partija, rinkimų komitetas juos iškėlė arba kad išsikėlė patys), taip pat rinkimų rezultatai nuo jų paskelbimo dienos Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje skelbiami 50 metų.“
Papildyti 38 straipsnį 4 dalimi:
„4. Vyriausioji rinkimų komisija politinės
kampanijos laikotarpiu savo interneto svetainėje skelbia atstovų rinkimams duomenis (vardą, pavardę, kas pasiūlė atstovu rinkimams, rinkimų apygardos ir apylinkės pavadinimą bei numerį, telefono numerį ir elektroninio pašto adresą).“
Pakeisti 39 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Jeigu partijos ar rinkimų komiteto keliamame kandidatų sąraše yra įrašyti
kandidatai, einantys pareigas, nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis, rinkimų užstatas už kiekvieną tokį kandidatą – dešimt VMDU dydžio. Šis užstatas (už kiekvieną kandidatą nustatant atskirai) grąžinamas jį sumokėjusiai partijai, rinkimų komitetui ar kandidatui, jeigu rinkimų užstatas tampa grąžintinu pagal šio straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus, bet jei kandidatas nebuvo išrinktas, taip pat jeigu kandidatas buvo išrinktas arba buvo pripažintas išrinktu ir atsisakė pareigų, nesuderinamų su savivaldybės tarybos nario pareigomis, šio įstatymo 91 straipsnio
Pakeisti 41 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Iki rinkimų likus ne mažiau kaip 35 dienoms, pareiškinių dokumentų pateikimo pabaigos partijos
gali sudaryti koalicijas ir sujungti iškeltų kandidatų sąrašus į jungtinį kandidatų sąrašą, kuriame kandidatai surašyti pagal iš naujo nustatytą eilę. Partijų jungtiniame kandidatų sąraše kandidatų negali būti mažiau negu pusė ir du kartus daugiau, negu renkama savivaldybės tarybos narių. Partijų koalicijos pavadinime turi būti žodis „koalicija“ ir negali būti nuorodų į partijų, neįeinančių į koaliciją, pavadinimus arba keliamų ar išsikėlusių kandidatų pavardes. Partijų kandidatų jungtinis sąrašas laikomas vienu sąrašu. Ta pati partija vienoje savivaldybėje negali dalyvauti daugiau kaip vienoje koalicijoje.“
Pakeisti 43 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Iki rinkimų dienos likus ne mažiau kaip 30
dienų, Vyriausioji rinkimų komisija savo interneto svetainėje paskelbia kiekvienoje savivaldybėje rinkimuose dalyvaujančioms partijoms, partijų koalicijoms, rinkimų komitetams burtais nustatytus rinkimų numerius, kandidatų sąrašus ir duomenis apie juos (kiekvieno kandidato vardą, pavardę, kokia partija ar rinkimų komitetas iškėlė), kandidatus, įrašytus į kandidatų sąrašus, ir kandidatus į savivaldybės tarybos narius – merus (kiekvieno kandidato vardą, pavardę, kokia partija ar rinkimų komitetas iškėlė arba kad išsikėlė savarankiškai).
Šioje dalyje nurodyta informacija nuo jos paskelbimo dienos Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje skelbiama 5 metus.“20 straipsnis. 48 straipsnio pakeitimas Pakeisti 48 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Rinkimų programų spausdinimo tvarką nustato Vyriausioji
rinkimų komisija. Kandidatų į savivaldybės tarybos narius – merus, kandidatų sąrašo rinkimų programos rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu ir po rinkimų dienos neskelbiamos.“21 straipsnis. 57 straipsnio pakeitimas Pakeisti 57 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Rinkimų apylinkės balsavimo patalpa turi būti parengta rinkimams ne vėliau kaip
likus 12 valandų iki balsavimo pradžios. Iki šio laiko apylinkės rinkimų komisija turi būti suskaičiavusi visus iš savivaldybės rinkimų komisijos gautus rinkimų biuletenius ir surašiusi jų priėmimo aktą. Rinkimų apylinkės balsavimo patalpoje turi būti balsadėžė, pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytus reikalavimus įrengta slapto balsavimo kabina (kabinos), kurioje (kuriose) rinkėjas galėtų slaptai užpildyti rinkimų biuletenius ir kartu būtų galimybė stebėti, ar rinkėjas kabinoje neatlieka neteisėtų veiksmų. Slapto balsavimo kabinoje turi būti Vyriausiosios rinkimų komisijos išleista informacija rinkėjui, kaip užpildyti rinkimų biuletenius, ir kandidatų sąrašai su nurodytais kandidatų rinkimų numeriais.
Balsavimo patalpoje taip pat turi būti iškabinti slapto balsavimo kabinoje esantys sąrašai ir gali būti iškabinta Vyriausiosios rinkimų komisijos išleista rinkimų agitacijos ar rinkėjų informavimo medžiaga. Kiekvienoje rinkimų apylinkėje turi būti parengtos darbo vietos rinkimų komisijos nariams ir vietos rinkimų stebėtojams, taip pat prieinamas šio įstatymo tekstas. Iš balsavimo patalpos, perėjimo į ją patalpų (koridorių) ir 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa, turi būti pašalinta rinkimų agitacijos ar kita rinkėjų informavimo medžiaga, išskyrus tą, kurią išleido Vyriausioji rinkimų komisija. Parengta balsavimo patalpa uždaroma, antspauduojama, perduodama saugoti policijai ir apie tai apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas praneša savivaldybės rinkimų komisijai bei policijai.“
Pakeisti 58 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Rinkimų stebėtojai registruojami Vyriausiosios rinkimų komisijos
nustatyta tvarka, užtikrinant lygiateisiškumo tarp politinių partijų, kandidatų ir nevyriausybinių organizacijų siūlomų rinkimų stebėtojų principo laikymąsi. Vyriausioji rinkimų komisija politinės kampanijos laikotarpiu savo interneto svetainėje skelbia rinkimų stebėtojų duomenis (vardą, pavardę, kas pasiūlė rinkimų stebėtoju, rinkimų apygardos ir apylinkės pavadinimą bei numerį).“
Pakeisti 61 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „61 straipsnis. Balsavimo pradžia Rinkimų dieną rinkėjams balsavimo patalpa atidaroma tik susirinkus ne mažiau kaip 3/5 apylinkės rinkimų komisijos narių. Iki balsavimo patalpos atidarymo rinkėjams joje gali būti tik rinkimų komisijos nariai, rinkimų stebėtojai ir budintis policijos pareigūnas.
Rinkimų dieną iki balsavimo pradžios apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas su komisijos nariais patikrina, ar balsadėžė yra tuščia, ir ją antspauduoja arba užplombuoja. Po to, kKai apylinkės rinkimų komisija nustato, kad balsavimo patalpa įrengta pagal nustatytus reikalavimus, apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas į balsų skaičiavimo protokolą įrašo visą šios apylinkės rinkimų komisijos iš savivaldybės rinkimų komisijos gautų biuletenių skaičių, antspauduoja rinkimų biuletenius, išdalijna rinkėjų sąrašą, išduoda rinkimų biuletenius komisijos nariams, įrašo į rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolą kiekvienam komisijos nariui išduotų rinkimų biuletenių skaičių ir atidaro rinkėjams balsavimo patalpą. Balsavimo patalpos atidarymas rinkėjams reiškia balsavimo pradžią.“24 straipsnis. 73 straipsnio pakeitimas Pakeisti 73 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Jeigu rinkimų komisija pirmumo balsus skaičiuoja kitą kartą arba perskaičiuoja
rinkimų biuletenius, ji, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 komisijos narių, patikrina, ar nebuvo pažeistas specialusis vokas (vokai). Jeigu apylinkės rinkimų komisija priima sprendimą, kad specialusis vokas buvo pažeistas ar buvo pakeistas jo turinys, dėl to surašomas aktas, vokas supakuojamas, paketas antspauduojamas ir balsai neskaičiuojami. Paketas pristatomas savivaldybės rinkimų komisijai. Apie tai nedelsiant pranešama Vyriausiajai rinkimų komisijai. Sprendimą dėl šiame pakete esančių balsų skaičiavimo priima savivaldybės rinkimų komisija. Įsitikinus, kad specialusis vokas nebuvo pažeistas, pradedami skaičiuoti pirmumo balsai.
Apie pirmumo balsų skaičiavimo vietą ir laiką, taip pat ir tuo atveju, kai savivaldybės rinkimų komisija nusprendžia perskaičiuoti rinkimų biuletenius, ne vėliau kaip prieš valandą iki skaičiavimo pradžios turi būti paskelbiama dviejose skelbimų lentose: įrengtoje pastate, kuriame yra savivaldybės rinkimų komisijos būstinė, ir pastate, kuriame bus skaičiuojami pirmumo balsai elektroninio ryšio priemonėmis pranešta toje savivaldybėje kandidatų sąrašus keliančių partijų ir rinkimų komitetų atstovams (koordinatoriams), savarankiškai išsikėlusiems kandidatams arba jų atstovams ir rinkimų stebėtojams. Skaičiuojant pirmumo balsus, gali dalyvauti rinkimų stebėtojai ir turi budėti policijos pareigūnas. Visi rinkimų biuleteniai sudedami ant stalų, ant kurių negali būti jokių kitų dokumentų bei rašymo priemonių (išskyrus juodus grafitinius pieštukus), ir komisija patikrina, ar yra visi rinkimų biuleteniai, kuriuose reikia suskaičiuoti pirmumo balsus. Konkrečią pirmumo balsų skaičiavimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip iki rinkimų likus 7 dienoms. Pirmumo balsai turi būti skaičiuojami taip, kad šią procedūrą galėtų matyti visi skaičiuojant balsusų skaičiavimo metu dalyvaujantys asmenys ir įsitikinti, kad balsai skaičiuojami sąžiningai ir teisingai. Suskaičiuoti pirmumo balsai įrašomi į balsų skaičiavimo protokolo antrąją dalį, rinkimų biuleteniai supakuojami, paketas antspauduojamas ir perduodamas savivaldybės rinkimų komisijai.“
Pakeisti 77 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip. „6. Savivaldybės rinkimų komisija Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka burtais parenka rinkimų apylinkę ar apylinkes, jose – kandidatų sąrašą ar sąrašus, už kuriuos paduoti balsai ir kurių kandidatų gauti pirmumo balsai turi būti perskaičiuojami, ir organizuoja balsų perskaičiavimą.
Perskaičiavus balsus, surašomas rinkimų apylinkės balsų perskaičiavimo protokolas. Jeigu, perskaičiavus balsus, nustatomi kitokie, negu buvo nustačiusi apylinkės rinkimų komisija, balsų skaičiavimo rezultatai, perskaičiuojami visi tos rinkimų apylinkės rinkėjų paduoti balsai. Savivaldybės rinkimų komisija privalo priimti sprendimą perskaičiuoti visų apylinkių savivaldybės tarybos nario – mero rinkimų apylinkių biuletenius, kai iki balsų skaičiavimo protokolo pasirašymo to pareikalauja bent vienas komisijos narys, partijos, rinkimų komiteto ar kandidato į savivaldybės tarybos narius – merus atstovas ir pagal išankstinius rinkimų rezultatus šioje savivaldybėje balsų skirtumas pirmajame ture tarp antrąją ir trečiąją, o antrajame ture – tarp pirmąją ir antrąją vietas užėmusių kandidatų yra mažesnis nei 50.“
Pakeisti 86 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Jeigu partija ar rinkimų komitetas, ar kandidatas šiurkščiai pažeidė
šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalį ir toks pažeidimas nustatytas arba padarytas vėliau, kaip nustatyta šio įstatymo 37 straipsnio 9 3 dalyje, Vyriausioji rinkimų komisija priima sprendimą dėl kandidatų sąrašo paskelbimo atšaukimo ar kandidato įregistravimo panaikinimo po rinkimų dienos. Atšaukus kandidatų sąrašo paskelbimą, už kandidatų sąrašą atipaduoti balsai, o panaikinus kandidato įregistravimą, – už kandidatą atipaduoti rinkiminio reitingo balsai arba rinkėjų balsai už kandidatą į savivaldybės tarybos narius – merus, pripažįstami negaliojančiais. Balsus pripažinus negaliojančiais, gali būti sprendžiama dėl rinkimų pripažinimo negaliojančiais šiame straipsnyje nustatyta tvarka.“
pakeitimas Pakeisti 88 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „88 straipsnis. Savivaldybės tarybos nario įgaliojimų nutrūkimas nesuėjus terminui prieš terminą
terminuią, kai:
atsistatydinti).
Šis pareiškimas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu arba patvirtintas notarine tvarka, arba pasirašytas savivaldybės mero, o jeigu tarybos narį iškėlė partija, – ir partijos (jos skyriaus) vadovo, arba savivaldybės tarybos nario asmeniškai įteiktas Vyriausiajai rinkimų komisijai;
eiti pareigas, nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis;
posėdžius, – (pagal savivaldybės tarybos Etikos komisijos teikimą ir Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą);
sprendimą);
įsiteisėjusį teismo apkaltinamąjį nuosprendį);
išrinktas, teritorijos ribų, – (pagal Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenis);
90 straipsniu;
duomenis);
Respublikos piliečio, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, – (pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą);
pareigomis, ir šių pareigų neatsisako;
įvedamas tiesioginis valdymas, išskyrus atvejus, kai laikinas tiesioginio valdymo įvedimas susijęs su nepaprastosios padėties įvedimu savivaldybės teritorijoje;
(toliau – Vietos savivaldos įstatymas) nustatyta tvarka;
14) jis neprisiekia per tris mėnesius nuo savivaldybės tarybos nario mandato pripažinimo (pagal savivaldybės mero teikimą ir Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą).
Šis pareiškimas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu arba patvirtintas notarine tvarka, arba pasirašytas savivaldybės mero, o jeigu tarybos narį iškėlė partija, – ir partijos (jos skyriaus) vadovo, arba savivaldybės tarybos nario asmeniškai įteiktas Vyriausiajai rinkimų komisijai;
eiti pareigas, nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis;
posėdžius, – (pagal savivaldybės tarybos Etikos komisijos teikimą ir Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą);
sprendimą);
įsiteisėjusį teismo apkaltinamąjį nuosprendį);
išrinktas, teritorijos ribų, – (pagal Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenis);
90 straipsniu;
duomenis);
Respublikos piliečio, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, – (pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą);
pareigomis, ir šių pareigų neatsisako;
įvedamas tiesioginis valdymas, išskyrus atvejus, kai laikinas tiesioginio valdymo įvedimas susijęs su nepaprastosios padėties įvedimu savivaldybės teritorijoje;
(toliau – Vietos savivaldos įstatymas) nustatyta tvarka;
14) jis neprisiekia per tris mėnesius nuo savivaldybės tarybos nario mandato pripažinimo (pagal savivaldybės mero teikimą ir Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą). 2.
2Savivaldybės tarybos narys, prieš pradėdamas eiti pareigas, pagal Konstituciją,
šį ar kitus įstatymus nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis (išskyrus atvejus, kai jis išrenkamas Lietuvos Respublikos Seimo nariu), asmeniškai ne vėliau kaip prieš 10 dienų paduoda savivaldybės merui ir Vyriausiajai rinkimų komisijai rašytinį pareiškimą (pareiškimus) dėl savivaldybės tarybos nario mandato atsisakymo arba šį pareiškimą pasirašęs kvalifikuotu elektroniniu parašu ar patvirtinęs notarine tvarka patvirtinęs, išsiunčia. Asmuo, netekęs savivaldybės tarybos nario mandato šio straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5, 7, 8, 9, 10 punktuose ir Vietos savivaldos įstatymo 25¹ straipsnyje nustatytais pagrindais, netenka teisės užimti laisvą savivaldybės tarybos nario vietą šio įstatymo 89 straipsnyje nustatyta tvarka. 3. Vyriausioji rinkimų komisija per 15 dienų nuo šio straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų atsiradimo savivaldybės tarybos nario įgaliojimus pripažįsta nutrūkusiais nesuėjus terminui prieš terminą.“
Pakeisti 89 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Jeigu savivaldybės tarybos nario įgaliojimai nutrūksta nesuėjus terminui prieš
terminą šio įstatymo 88 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais arba savivaldybės tarybos narys netenka mandato, savivaldybės taryboje atsiranda laisva savivaldybės tarybos nario vieta. Daugiamandatėje rinkimų apygardoje atsiradusi laisva savivaldybės tarybos nario vieta užimama taip: savivaldybės tarybos nariu tampa porinkiminiame kandidatų sąraše, pagal kurį buvo išrinktas savivaldybės tarybos narys, po jo esantis pirmasis savivaldybės tarybos nario mandato negavęs kandidatas.
Porinkiminiame kandidatų sąraše esantis kandidatas į atsiradusią laisvą savivaldybės tarybos nario vietą, apsisprendęs atsisakyti savivaldybės tarybos nario mandato, asmeniškai ne vėliau kaip per 15 dienų Vyriausiajai rinkimų komisijai turi pateikti prašymą atsisakyti savivaldybės tarybos nario mandato arba šį prašymą pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu ar patvirtinęs notarine tvarka išsiųsti. Jeigu kandidatų sąraše nėra kandidatų, galinčių užimti laisvą savivaldybės tarybos nario vietą, savivaldybės tarybos nario mandatas perduodamas kitam sąrašui pagal kandidatų sąrašų eilę, sudarytą po rinkimų mandatams paskirstyti liekanų metodu, tai yra tam kandidatų sąrašui, kuris yra pirmasis po sąrašo, kuris paskutinis gavo mandatą pagal šią eilę, ir savivaldybės tarybos nariu tampa naują mandatą gavusio sąrašo pirmasis savivaldybės tarybos nario mandato negavęs kandidatas.“
Pakeisti 90 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„90 straipsnis. Savivaldybės tarybos nario mandato
netekimas dėl rinkėjams nepaskelbtos turėtos teismo nuosprendžiu (sprendimu) paskirtos bausmės Jeigu asmuo, keliamas ar išsikėlęs kandidatu, neįvykdė šio įstatymo 36 straipsnio
tarybos narius anketoje nenurodė pagal šį įstatymą reikalaujamos informacijos arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis) ir tai paaiškėjo po rinkimų, per kuriuos šis asmuo buvo išrinktas savivaldybės tarybos nariu ar savivaldybės tarybos nariu – meru:
1) savivaldybės tarybos nario priesaikos nedavęs asmuo netenka mandato;
2) savivaldybės tarybos nario priesaiką davęs asmuo netenka įgaliojimų.“
Pakeisti 91 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Savivaldybės tarybos nario pareigos yra nesuderinamos su Respublikos
Prezidento, Seimo nario, Europos Parlamento nario, Vyriausybės nario pareigomis, su Vyriausybės įstaigos ar įstaigos prie ministerijos vadovo, kurio veikla susijusi su savivaldybių veiklos priežiūra ir kontrole, pareigomis, su Vyriausybės atstovo apskrityje pareigomis, su valstybės kontrolieriaus ir jo pavaduotojo pareigomis.
Be to, savivaldybės tarybos nario pareigos yra nesuderinamos su tos kadencijos savivaldybės mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigomis, su tos savivaldybės kontrolieriaus ar tos savivaldybės kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojo pareigomis, su tos kadencijos savivaldybės administracijos direktoriaus ir jo pavaduotojo ar su tos savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo ir darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigomis, taip pat su tos savivaldybės tarybos sekretoriato karjeros valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigomis, su tos biudžetinės įstaigos, kurios savininkas ar vienas iš savininkų yra savivaldybė, vadovo pareigomis, su tos viešosios įstaigos, kurios savininkas ar vienas iš dalininkų yra savivaldybė, vienasmenio vadovo, ir kolegialaus valdymo ir kito organo nario pareigomis, su tos savivaldybės įmonės vienasmenio vadovo, ir kolegialaus valdymo ir kito organo nario pareigomis, su tos savivaldybės valdomos akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės kolegialaus valdymo ir kito organo (valdybos) nario pareigomis arba su tos savivaldybės valdomos akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės vadovo pareigomis.“31 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 4 straipsnis, 13 straipsnio 3 dalis, 15 straipsnio 6 ir 7 dalys,
d. 3.
31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu komiteto pirmininkė Guoda Burokienė
Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1997 Projekto Nr. XIIIP-3943(2) lyginamasis variantas
SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ rinkimų ĮSTATYMO NR. I-532 2, 8, 9, 12, 13, 15, 16, 21, 22, 23, 32, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 41, 43, 48, 57, 58, 61, 73, 77, 86, 88, 89, 90 IR 91 straipsnių pakeitimo
Pakeisti 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Nuolatiniu savivaldybės gyventoju laikomas
Lietuvos Respublikos pilietis, kuris likus ne mažiau kaip 90 dienų iki rinkimų dienos savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra deklaravęs (buvo deklaravęs, bet deklaravimas buvo panaikintas pagal Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 8 straipsnio 1 3 dalį) šios savivaldybės teritorijoje arba kuris likus ne mažiau kaip 90 dienų iki rinkimų dienos yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą šioje savivaldybėje, arba teisę gyventi Lietuvos Respublikoje turintis kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, kuris likus ne mažiau kaip 90 dienų iki rinkimų dienos savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra deklaravęs (buvo deklaravęs, bet deklaravimas buvo panaikintas pagal Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 8 straipsnio 1 3 dalį) šios savivaldybės teritorijoje arba kuris likus ne mažiau kaip 90 dienų iki rinkimų dienos yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą šioje savivaldybėje, arba kitas asmuo, kuris turi teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ir turi šią teisę patvirtinantį dokumentą bei ir kuris likus ne mažiau kaip 90 dienų iki rinkimų dienos savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra deklaravęs (buvo deklaravęs, bet deklaravimas buvo panaikintas pagal Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 8 straipsnio 1 3 dalį) šios savivaldybės teritorijoje arba kuris likus ne mažiau kaip 90 dienų iki rinkimų dienos yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą šioje savivaldybėje.
Nuolatiniu savivaldybės gyventoju laikomas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris likus ne mažiau kaip 90 dienų iki rinkimų dienos savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra deklaravęs (buvo deklaravęs, bet deklaravimas buvo panaikintas pagal Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 8 straipsnio 1 3 dalį) šios savivaldybės teritorijoje arba kuris likus ne mažiau kaip 90 dienų iki rinkimų dienos yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą šioje savivaldybėje, arba teisę gyventi Lietuvos Respublikoje turintis kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, kuris likus ne mažiau kaip 90 dienų iki rinkimų dienos savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra deklaravęs (buvo deklaravęs, bet deklaravimas buvo panaikintas pagal Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 8 straipsnio 1 3 dalį) šios savivaldybės teritorijoje arba kuris likus ne mažiau kaip 90 dienų iki rinkimų dienos yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą šioje savivaldybėje, arba kitas asmuo, kuris turi teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ir turi šią teisę patvirtinantį dokumentą bei ir kuris likus ne mažiau kaip 90 dienų iki rinkimų dienos savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra deklaravęs (buvo deklaravęs, bet deklaravimas buvo panaikintas pagal Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 8 straipsnio 1 3 dalį) šios savivaldybės teritorijoje arba kuris likus ne mažiau kaip 90 dienų iki rinkimų dienos yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą šioje savivaldybėje. Jeigu šioje dalyje nurodytas asmuo atitinkamos savivaldybės teritorijoje savo gyvenamąją vietą deklaravo arba buvo deklaravęs, bet deklaravimas buvo panaikintas pagal Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 8 straipsnio 1 3 dalį, arba buvo įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą likus mažiau kaip 90 dienų iki rinkimų, jis teisę rinkti savivaldybės tarybos narius įgyvendina toje savivaldybėje, kurios teritorijoje jis buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą arba buvo įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą likus ne mažiau kaip
Pakeisti 8 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Apie rinkimų komisijos posėdį visuomenei paskelbiama pastate, kuriame yra
rinkimų komisijos būstinė, įrengtoje skelbimų lentoje ir šios rinkimų komisijos nariams pranešama asmeniškai Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytomis elektroninio ryšio priemonėmis ne vėliau kaip likus 24 valandoms iki posėdžio pradžios.“3 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „9 straipsnis. Rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidos Rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidas apmoka valstybė ir savivaldybės. Iš valstybės biudžeto lėšų apmokamos rinkimų komisijų išlaidos rinkimams organizuoti ir vykdyti, balsavimo biuletenių ir kitos rinkiminės medžiagos pritaikymo neįgalių rinkėjų poreikiams išlaidos, taip pat atlyginama už rinkimų komisijų narių ir jas aptarnaujančio personalo darbą. Iš savivaldybių biudžetų lėšų mokama už balsavimo patalpų bei savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų būstinių išlaikymą, Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyto ir patvirtinto inventoriaus įsigijimą ir išsaugojimą, balsavimo patalpų įrengimą ir pritaikymą neįgaliųjų poreikiams, o jeigu galimybės įrengti balsavimo patalpą ar ją pritaikyti neįgaliųjų poreikiams nėra, – už tinkamų patalpų nuomą.
Jeigu savivaldybės administracija nesuteikia tinkamų patalpų ar inventoriaus savivaldybės ir apylinkių rinkimų komisijų būstinėms ir balsavimo patalpoms, su tuo susijusias išlaidas apmoka Vyriausioji rinkimų komisija iš jai skirtų valstybės biudžeto lėšų. Šiuo atveju faktines išlaidas balsavimo patalpoms ir inventoriui per 2 mėnesius nuo rinkimų Vyriausioji rinkimų komisija ne ginčo tvarka išieško iš savivaldybės. Už rinkėjų pavėžėjimą į rinkimų apylinkes balsuoti, kai pavėžėjimas organizuojamas Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka, mokama iš valstybės ir savivaldybių biudžetų.“
Papildyti 12 straipsnį 6 dalimi:
„6. Vyriausioji rinkimų komisija savo interneto svetainėje skelbia
rinkimų komisijų narių sąrašus ir duomenis apie tuos narius (jų vardus, pavardes, pareigas, kas pasiūlė į komisijos narius, rinkimų apygardų ir apylinkių pavadinimus bei numerius, telefono numerį ir elektroninio pašto adresą). Rinkimų komisijų narių sąrašai nuo paskelbimo dienos skelbiami ne ilgiau kaip iki politinės kampanijos laikotarpio pabaigos.“
Pakeisti 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„13 straipsnis. Savivaldybių rinkimų komisijų sudarymas
Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 95 dienoms iki rinkimų. 2.
2Savivaldybės rinkimų komisija sudaroma iš:
1) vieno tos savivaldybės teritorijoje gyvenančio ar dirbančio ir aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčio asmens, kurį pasiūlo teisingumo ministras;
2) vieno tos savivaldybės teritorijoje gyvenančio ar dirbančio ir aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčio asmens, kurį pasiūlo Lietuvos teisininkų draugija;
3) vieno tos savivaldybės administracijoje dirbančio karjeros valstybės tarnautojo, kurį pasiūlo tos savivaldybės administracijos direktorius;
4) politinių partijų, turinčių joms atstovaujančias frakcijas Seime (toliau – parlamentinė partija), ir (arba) partijų, kurioms skiriami valstybės biudžeto asignavimai politinės partijos veiklai finansuoti (toliau – finansuojama partija), pasiūlytų asmenų;
5) partijų, partijų koalicijų, per paskutinius savivaldybės tarybos rinkimus gavusių ne mažiau kaip 2 šios savivaldybės tarybos narių mandatus, pasiūlytų asmenų;
6) rinkimų komiteto, kurio pavadinimas yra tapatus buvusiam rinkimų komiteto pavadinimui ir kurio daugiau kaip pusė narių yra tie patys kaip ir rinkimų komiteto, per paskutinius savivaldybės tarybos rinkimus gavusio ne mažiau kaip 2 šios savivaldybės tarybos narių mandatus ir registruoto Vyriausiojoje rinkimų komisijoje iki šio straipsnio 4 dalyje nustatytos kandidatų į rinkimų komisijų narius sąrašo pateikimo dienos, pasiūlytų asmenų. 3. Teisingumo ministras, ir Lietuvos teisininkų draugija ir savivaldybės administracijos direktorius asmenis į savivaldybės rinkimų komisijos narius turi siūlyti ne vėliau kaip likus 102 dienoms iki rinkimų. Teisingumo ministras, Lietuvos teisininkų draugija ir savivaldybės administracijos direktorius gali siūlyti daugiau negu po vieną asmenį. 4. Kiekviena parlamentinė partija arba finansuojama partija turi teisę pasiūlyti į savivaldybių rinkimų komisijas po vieną savo atstovą (toliau – kandidatūra).
Kiekviena partija, partijų koalicija, rinkimų komitetas, gavę šios savivaldybės tarybos narių mandatų per paskutinius savivaldybės tarybos rinkimus pagal iškeltų kandidatų sąrašą (jungtinį sąrašą), nuo vieno iškeltų kandidatų sąrašo (jungtinio sąrašo) turi teisę pasiūlyti į šios savivaldybės rinkimų komisiją po vieną kandidatūrą. Jeigu partija gali siūlyti kandidatūras ir kaip finansuojama partija arba parlamentinė partija, ir pagal savivaldybės tarybos rinkimų rezultatus, ji kandidatūras siūlo tik pagal vieną iš šių galimybių pasirinktinai. Jeigu viena iš partijų, dalyvavusių koalicijoje, kandidatūrų nepasiūlo arba atsisako jas siūlyti, arba pasirenka siūlyti pagal kitų, negu buvo sudaryta koalicija, rinkimų rezultatus, kitos šioje koalicijoje dalyvavusios partijos kandidatūras turi teisę siūlyti jai nedalyvaujant. Partijos, partijų koalicijos, rinkimų komitetai kandidatūrų sąrašus Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikia ne vėliau kaip likus 99 102 dienoms iki rinkimų. Jeigu kandidatūros atitinka šio įstatymo reikalavimus, Vyriausioji rinkimų komisija jų atmesti negali. Jeigu kandidatūrų nebuvo pasiūlyta, Vyriausioji rinkimų komisija vietoje jų gali papildomai skirti komisijos nariais asmenis, pasiūlytus teisingumo ministro arba Lietuvos teisininkų draugijos. 5. Visais atvejais ne mažiau kaip 3 savivaldybės rinkimų komisijos nariai turi būti asmenys, paskirti į savivaldybės rinkimų komisiją iš teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos ir savivaldybės administracijos direktoriaus pasiūlytųjų. Jeigu šių asmenų yra mažiau, komisija padidinama didinama įtraukiant narių iš teisingumo ministro, arba Lietuvos teisininkų draugijos arba savivaldybės administracijos direktoriaus pasiūlytų asmenų. Bet kuriuo atveju savivaldybės rinkimų komisija negali būti sudaryta tik iš vienai partijai priklausančių asmenų. 6.
Parlamento, arba Seimo, arba Respublikos Prezidento, arba savivaldybės tarybos rinkimai, arba referendumas, sudaromos tos pačios apylinkių rinkimų ar referendumo komisijos. Vyriausioji rinkimų komisija atskiroje rinkimų ar referendumo teritorijoje sudaro vieną – savivaldybės, apygardos rinkimų arba referendumo – komisiją ir nustato jos funkcijas organizuojant ir vykdant kitus rinkimus ar referendumą. 7. Asmenys, kurie atitinka Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytus kvalifikacinius kriterijus, Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka turi teisę savarankiškai pasisiūlyti tapti rinkimų komisijos nariais, iš kurių Vyriausioji rinkimų komisija sudaro Savivaldybės, apygardos, apylinkės ir referendumo rinkimų komisijų narių rezervą (toliau – rinkimų komisijų narių rezervas). Jei šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ir organizacijos nepasiūlė kandidatūrų į savivaldybės rinkimų komisijos narius arba kandidatūros buvo pasiūlytos pasibaigus šio straipsnio 3 dalyje nustatytam terminui, arba savivaldybės rinkimų komisijoje liko laisva vieta, trūkstamus šios komisijos narius Vyriausioji rinkimų komisija skiria iš rinkimų komisijų narių rezervo. 78. Savivaldybės rinkimų komisijos pirmininką iš komisijos narių skiria Vyriausioji rinkimų komisija. Savivaldybės rinkimų komisijos pirmininku skiriamas asmuo, turintis darbo Vyriausiosios rinkimų komisijos, savivaldybės, apygardos rinkimų arba referendumo komisijos pirmininku ar nariu patirties, arba darbo apylinkės rinkimų komisijos pirmininku patirties bei minimalių kompiuterinio raštingumo žinių. Vyriausioji rinkimų komisija, skirdama savivaldybių rinkimų komisijų pirmininkus, turi siekti, kad jų skaičius tolygiai pasiskirstytų tarp komisijų narius turinčių teisę deleguoti partijų ir rinkimų komitetų, o tarp parlamentinių partijų – proporcingai jų turimam mandatų skaičiui Seime.“
1.
1Pakeisti 15 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Ne vėliau kaip likus 65 dienoms iki rinkimų dienos savivaldybės rinkimų komisija nustato kiekvienos apylinkės rinkimų komisijos narių skaičių, kuris turi būti kartotinis partijų ir rinkimų komitetų, turinčių teisę siūlyti kandidatūras į apylinkės rinkimų komisiją, skaičiui. Jeigu nebuvo pasiūlyta pakankamai kandidatūrų, arba apylinkės rinkimų komisijoje liko laisva vieta, trūkstamas kandidatūras gali pasiūlyti teisingumo ministras. Apylinkės rinkimų komisijoje turi būti mažiausiai 5 nariai.“
2Pakeisti 15 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Po vienodą skaičių kandidatūrų į apylinkės rinkimų komisiją turi
teisę siūlyti:
1) parlamentinės partijos ir (arba) finansuojamos partijos;
2) partija ar partijų koalicija, per paskutinius savivaldybės tarybos rinkimus gavusi ne mažiau kaip 2 šios savivaldybės tarybos narių mandatus. Jeigu partija savivaldybės tarybos narių mandatų gavo būdama koalicijoje, kandidatūras ji gali siūlyti kartu su koalicijoje dalyvavusiomis partijomis;
3) rinkimų komitetas, kurio pavadinimas yra tapatus buvusiam rinkimų komiteto pavadinimui ir kurio daugiau kaip pusė narių yra tie patys kaip rinkimų komiteto, kuris per paskutinius savivaldybės tarybos rinkimus gavo ne mažiau kaip 2 šios savivaldybės tarybos narių mandatus.“
3Pakeisti 15 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Jeigu kandidatūrų nebuvo pasiūlyta arba pasiūlytosios neatitinka
šio įstatymo reikalavimų, arba kandidatūros buvo pasiūlytos po nustatyto termino pasibaigus nustatytam terminui, arba apylinkės rinkimų komisijoje liko laisva vieta, savivaldybės rinkimų komisija gali sumažinti anksčiau nustatytą rinkimų apylinkės komisijos narių skaičių arba kreiptis į teisingumo ministrą, kad šis pasiūlytų į apylinkės rinkimų komisiją trūkstamas kandidatūras.
Teisingumo ministro siūlomi asmenys negali būti partijų, rinkimų komitetų nariai ar jais tapti, iki rinkimų komisijos nario įgaliojimų pabaigos. Jeigu ne mažiau kaip 3 savivaldybės rinkimų komisijos nariai posėdyje skiriant apylinkės rinkimų komisijos narį prieštarauja teisingumo ministro siūlomo asmens paskyrimui apylinkės rinkimų komisijos nariu, šis asmuo negali būti juo skiriamas apylinkės rinkimų komisijos nariu. trūkstamus apylinkės komisijos narius Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka gali paskirti iš rinkimų komisijų narių rezervo. Jeigu rinkimų komisijų narių rezerve nėra asmenų, pageidaujančių tapti konkrečios apylinkės komisijos nariais, trūkstamas kandidatūras į apylinkės rinkimų komisiją turi pasiūlyti savivaldybės administracijos direktorius. Savivaldybės rinkimų komisija gali sumažinti anksčiau nustatytą apylinkės rinkimų komisijos narių skaičių, bet sumažintas jis Sumažinus apylinkės rinkimų komisijos narių skaičių, jis negali būti mažesnis už šio straipsnio 1 dalyje nustatytą mažiausią apylinkės rinkimų komisijos narių skaičių. Visais atvejais apylinkės rinkimų komisija negali būti sudaryta tik iš vienai partijai priklausančių asmenų.“
Pakeisti 16 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) iš savivaldybės rinkimų komisijos gauna rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašus, sudaro sąlygas su jais susipažinti rinkėjams, atstovams rinkimams, platina rinkėjams pranešimus apie rinkimus, sudaro rinkėjų, kurie balsuos namuose, sąrašą, praneša savivaldybės rinkimų komisijai apie rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše aptiktus pastebėtus netikslumus, apie asmenis, atsisakiusius deklaruoti, nedeklaravusius, ar jie atitinka šio įstatymo 2 straipsnio reikalavimus, ar jų nedeklaravusius, ir Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka elektroninių ryšių priemonėmis perduoda šiuos duomenis;“. 8 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas Pakeisti 21 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Už darbo dieną rinkimų komisijose nustatomas
atlyginimas pagal šiuos tarifus:
Respublikos Seimo patvirtinto atitinkamų metų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, kuris taikomas apskaičiuojant valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareigines algas (toliau – pareiginės algos bazinis dydis);
ir komisijų nariams – 0,25 0,3 pareiginės algos bazinio dydžio;
algos bazinio dydžio;
komisijų nariams – 0,2 0,24 pareiginės algos bazinio dydžio.“
Pakeisti 22 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Rinkimų komisija gali svarstyti tik motyvuotą partijos (partijų koalicijos), rinkimų komiteto siūlymą atšaukti jos pačios jų pačių pasiūlytą rinkimų komisijos narį.“
1Pakeisti 23 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą ir savivaldybių rinkėjų sąrašus
elektroninių ryšių priemonėmis sudaro ir tvarko Vyriausioji rinkimų komisija kartu su Lietuvos Respublikos gyventojų registro tvarkytoju. Rinkimų apylinkių rinkėjų sąrašai yra saugomi elektroninėje informacijos laikmenoje ir išspausdinami kaip išankstinis rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašas, kuris naudojamas pranešimams apie rinkimus platinti ir rinkėjams susipažinti. Rinkėjų sąrašų sudarymo tvarką, formą, sudarymo būdą ir jų naudojimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija. IšAtspausdintas galutinis rinkimų apylinkės galutinis rinkėjų sąrašas naudojamas balsuoti rinkimų dieną. Kartu su rinkimų apylinkės galutiniu rinkėjų sąrašu spausdinami jo priedai, kuriuose nurodomi šiame rinkėjų sąraše padaryti pakeitimai. Sudarant rinkėjų sąrašus, naudojami šie asmens duomenys:
data, pilietybę patvirtinančio asmens dokumento numeris, gyvenamosios vietos adresas ir adreso įrašymo į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą pagrindas;
deklaruotos gyvenamosios vietos adresas;
būtų skelbiamas rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše, gyvenamosios vietos adresas (nurodomas tik rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašo priede).“
2Pripažinti netekusia galios 23 straipsnio 5 dalį:
„5.
Kiekvienas rinkėjas turi teisę nesutikti, kad jo gyvenamosios vietos adresas būtų viešai skelbiamas rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše. Vyriausioji rinkimų komisija kartu su Lietuvos Respublikos gyventojų registro tvarkytoju sudaro sąlygas rinkėjui įgyvendinti savo teisę nesutikti, kad jo gyvenamosios vietos adresas būtų skelbiamas rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše.“
Pakeisti 32 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Jeigu į apylinkės rinkimų komisiją, patvirtinus po
galutiniusų rinkėjų sąrašusų, patvirtinimo, bet ne vėliau kaip iki rinkimų dienos 18 valandos kreipiasi į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą neįrašytas rinkėjas ir pateikia pasą, asmens tapatybės kortelę ar teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantį dokumentą ir dokumentą, liudijantį jo deklaruotą gyvenamąją vietą šios rinkimų apylinkės teritorijoje, apylinkės rinkimų komisija, nustačiusi, kad šis rinkėjas atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 1 ir 3 dalių reikalavimus, įrašo šį rinkėją į papildomą rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą ir leidžia jam balsuoti Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka, o šio rinkėjo vardą, pavardę, asmens kodą, paso ar kito asmens tapatybę patvirtinančio dokumento numerį ir adresą nedelsdama praneša savivaldybės rinkimų komisijai. Savivaldybės rinkimų komisija patikrina, ar šis rinkėjas įrašytas į savivaldybės rinkėjų sąrašą, ir imasi priemonių užtikrinti, kad šis rinkėjas jis negalėtų du kartus balsuoti arba kad jo užpildyti rinkimų biuleteniai būtų skaičiuojami tik vieną kartą. Jeigu šis rinkėjas yra balsavęs du kartus, skaičiuojamas tik tas balsas, kuris pateko į rinkimų apylinkės balsadėžę. Kitas šio rinkėjo balsas, gautas balsavimo vokais arba balsavus pagal papildomą rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą, neskaičiuojamas.“
Pakeisti 34 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Partija, rinkimų komitetas kandidatus kelia pateikdami bendrą kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašą, kuriame kandidatai surašyti pagal partijos, rinkimų komiteto nustatytą eilę. Apskritai Iš viso partijos teikiamame kandidatų sąraše kandidatų negali būti mažiau negu pusė ir du kartus daugiau, negu iš viso renkama tos savivaldybės tarybos narių.“
1Pakeisti 35 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Rinkimų komitetą sudaro tos savivaldybės, kurioje keliami kandidatai, rinkėjai. Rinkėjų turi būti ne mažiau kaip dvigubas savivaldybėje
renkamų tarybos narių skaičius. Tas pats rinkėjas gali būti tik vieno rinkimų komiteto narys nariu. Rinkimų komitetą registruoja Vyriausioji rinkimų komisija. Dokumentų priėmimas registruoti rinkimų komitetą pradedamas paskelbus savivaldybių tarybų rinkimų datą ir baigiamas iki rinkimų likus 85 dienoms Dokumentai rinkimų komitetui įregistruoti pateikiami Vyriausiajai rinkimų komisijai ne vėliau kaip per 30 dienų nuo politinės kampanijos pradžios.“
išdėstyti taip: „2) Vyriausioji rinkimų komisija šio įstatymo nustatyta tvarka iki pirmosios balsavimo iš anksto dienos priima sprendimą panaikinti rinkimų komiteto registraciją, jeigu komiteto narių liko mažiau, negu numatyta šio straipsnio 1 dalyje; rinkimų komitetas nesurinko rinkėjų parašų, numatytų šio įstatymo 34 straipsnio 5 dalyje; atsižvelgiant į rinkimų komiteto ar jo iškelto kandidato interesusais, buvo šiurkščiai pažeistas šis įstatymas ar Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymas; rinkimų komitetą atsisakoma registruoti arba panaikinama jo politinės kampanijos dalyvio registracija;“. 3. Papildyti 35 straipsnį 8 dalimi: „8.
Vyriausioji rinkimų komisija iki politinės kampanijos laikotarpio pabaigos savo interneto svetainėje skelbia rinkimų komiteto pavadinimą ir rinkimų komiteto narių duomenis (vardą, pavardę, savivaldybės pavadinimą, rinkimų pavadinimą, nurodo atstovą (koordinatorių), jo telefono numerį ir elektroninio pašto adresą). Pasibaigus politinei kampanijai, Vyriausioji rinkimų komisija 5 metus nuo paskelbimo savo interneto svetainėje dienos skelbia rinkimuose dalyvavusio rinkimų komiteto pavadinimą ir jo atstovo (koordinatoriaus) vardą bei pavardę.“14 straipsnis. 36 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 36 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Iki rinkimų dienos likus 85 83 dienoms,
prasideda kandidatų pareiškinių dokumentų įteikimo laikas. Šis laikas baigiasi
pasibaigus pareiškinių dokumentų pateikimo terminui, negali būti pripažįstami pareiškiniais dokumentais.“
2Pakeisti 36 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Partija, prasidėjus kandidatų pareiškinių dokumentų įteikimo laikui, bet ne
vėliau kaip iki rinkimų likus 70 dienų turi įteikti Vyriausiajai rinkimų komisijai šiuos pareiškinius dokumentus:
2) savo registracijos dokumento nuorašą, taip pat gali pateikti partijos programą;
32) savivaldybių, kurių tarybų narių rinkimuose partija numato kelti kandidatus, sąrašą;
43) įgaliojimą atstovui rinkimams atstovauti partijai Vyriausiojoje rinkimų komisijoje, taip pat įgaliojimus atstovui rinkimams atstovauti partijai ir jos keliamiems kandidatams savivaldybių rinkimų komisijose;
54) dokumentą, patvirtinantį, kad yra sumokėtas rinkimų užstatas. 3. Papildyti 36 straipsnį 3 dalimi:
„3. Vyriausioji rinkimų komisija per 5 darbo dienas nuo partijos pateiktų
pareiškinių dokumentų dienos priima sprendimą dėl partijos įregistravimo dalyvauti rinkimuose.“
4Buvusias 3–13 dalis laikyti atitinkamai 4–14 dalimis. 5.
5Pakeisti 36 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Savivaldybės rinkimų komisija per 3 dienas nuo šiame straipsnyje nurodytų
dokumentų gavimo dienos partijai, rinkimų komitetui, asmeniui, išsikėlusiam kandidatu į savivaldybės tarybos narius – merus, išduoda rinkėjų parašų rinkimo lapus. Rinkėjų parašų rinkimo lape turi būti šis tekstas ir lentelė rinkėjų duomenims įrašyti: „Aš, (savivaldybės pavadinimas) savivaldybės rinkėjas, patvirtinu, kad remiu partijos, rinkimų komiteto (partijos ar rinkimų komiteto pavadinimas) iškeltų kandidatų sąrašą (vardas, pavardė), keliamą (išsikėlusį) kandidatą į savivaldybės tarybos narius – merus (vardas, pavardė) (rinkimų data) rinkimuose į (savivaldybės pavadinimas) savivaldybės tarybą (tekste nurodomi atitinkami duomenys):
Eil. Nr. Rinkėjo pavardė, vardas Rinkėjo asmens tapatybės kortelės, paso arba teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinančio dokumento numeris Rinkėjo gimimo data Rinkėjo gyvena-mosios vietos adresas Rinkėjo parašas Parašas, dData“
6Pakeisti 36 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:
„14. Pareiškiniai dokumentai gali būti teikiami tik elektroniniu būdu
Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka. Rinkėjai taip pat gali Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka elektroniniu būdu savo parašu paremti kandidatų sąrašo iškėlimą arba asmens iškėlimą ar išsikėlimą kandidatu į savivaldybės tarybos narius – merus.“
Pakeisti 37 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „37 straipsnis. Kandidatų registravimas 1.
Vyriausiajai rinkimų komisijai terminui, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau –Teisingumo ministerija) per vieną dieną Vyriausiosios rinkimų komisijos reikalavimu raštu praneša, kokios partijos yra įregistruotos, kokių partijų narių skaičius atitinka Politinių partijų įstatymo reikalavimus ir kurios iš jų turi partijos, kuriai inicijuojamas likvidavimas, ar likviduojamos partijos teisinį statusą. 2. Vyriausioji rinkimų komisija, gavusi partijos pareiškinius dokumentus, turi ne vėliau kaip kitą darbo dieną kreiptis į Teisingumo ministeriją dėl partijos registracijos fakto patvirtinimo. Teisingumo ministerija per 2 dienas turi raštu atsakyti Vyriausiajai rinkimų komisijai. Patikrinusi partijos pateiktus pareiškinius dokumentus ir nustačiusi, kad jie atitinka šio įstatymo reikalavimus, Vyriausioji rinkimų komisija per 7 dienas po pareiškinių dokumentų gavimo kandidatų sąrašus keliančios partijos atstovui rinkimams išduoda pažymą apie kandidatų sąrašus keliančios partijos įregistravimą dalyvauti rinkimuose. 3. 1. Tikrindama pareiškinius dokumentus, savivaldybės rinkimų komisija nustato, ar kandidatas atitinka šio įstatymo 2 straipsnio reikalavimus. Prireikus Vyriausioji rinkimų komisija gali savo iniciatyva ar savivaldybės rinkimų komisijos prašymu kreiptis pagalbos į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją (toliau – Vidaus reikalų ministerija), Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, Juridinių asmenų registrą registro tvarkytoją ar į kitas valstybės institucijas, kad šiosšie praneštų kandidatui registruoti reikšmingus duomenis. Toks Vyriausiosios rinkimų komisijos prašymas turi būti nagrinėjamas ypatingos skubos tvarka, o rašytinis atsakymas turi būti duotas per 7 dienas, bet ne vėliau kaip iki rinkimų likus 32 dienoms. 4.
dokumentus, rinkėjų parašų rinkimo lapus ir nustačiusi, kad jie atitinka šio įstatymo reikalavimus, o kandidatų sąrašas ir (ar) kandidatas turi šio įstatymo
įregistruoti kandidatą turi priimti per 10 dienų po šių dokumentų pateikimo, bet ne vėliau kaip iki rinkimų likus 31 dienai. 5. 2. Jeigu yra pareiškiniaių dokumentaių turi trūkumų, rinkimų komisija apie tai nedelsdama praneša atitinkamam atstovui rinkimams. 6. 3. Jeigu po kandidato įregistravusimo kandidatą Vyriausioji rinkimų komisija nustato, kad jis neatitinka šio įstatymo 2 straipsnyje nustatytų reikalavimų, arba jeigu kandidatas atsisako pateikti šio įstatymo 36 straipsnio
nurodytus dokumentus ar pasižadėjimą laikytis draudimo papirkti rinkėjus ir rinkimų teisę turinčius asmenis arba šiuos dokumentus pateikia klaidingus ar jų nepateikia Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytu laiku, arba jeigu partija, rinkimų komitetas, kandidatas yra šiurkščiai pažeidę šio įstatymo 6 straipsnio
anksto dienos panaikina atitinkamai to kandidato registravimą arba atšaukia to kandidatų sąrašo (jungtinio sąrašo) paskelbimą, o iki galutinių rezultato patvirtinimo dienos priima sprendimą dėl kandidatų sąrašo paskelbimo atšaukimo ar kandidato registravimo panaikinimo po rinkimų dienos ir pripažįsta negaliojančiais už atitinkamą kandidatų sąrašą atiduotus balsus ar už atitinkamą kandidatą atiduotus rinkiminio reitingo balsus. 7.4.
kandidatu, neįvykdė šio įstatymo 36 straipsnio 12 13 dalyje nustatytų reikalavimų (nepateikė šiame įstatyme nurodytos informacijos arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis), Vyriausioji rinkimų komisija jo kandidatu neregistruoja, o jeigu buvo įregistravusi, nedelsdama panaikina šio asmens įregistravimą kandidatu. 8. 5. Jeigu kandidatas anketoje pagrįstai nurodė šio įstatymo 36 straipsnio 12 13 dalyje nustatytą informaciją, rinkimų komisijos leidžiamame kandidato plakate ar plakate su kandidatų sąrašu prie kandidato pavardės turi būti pažymėta: „Teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos“, ir neturi būti pažymėta, jeigu kandidatas anketoje pateikė duomenis, kad jis okupacinio režimo teismo buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybei arba pagrįstai nurodė, kad teismo sprendimu jis buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, kuri vėliau dekriminalizuota, arba kai asmuo užsienio valstybės teismo buvo pripažintas kaltu dėl veikos, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisę nelaikoma nusikalstama ar už kurią patraukimas baudžiamojon atsakomybėn laikomas politiniu persekiojimu. 9. Jeigu partija ar rinkimų komitetas, ar kandidatas šiurkščiai pažeidė šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalį ir toks pažeidimas nustatytas likus ne mažiau kaip 15 dienų iki rinkimų dienos, Vyriausioji rinkimų komisija atšaukia atitinkamo rinkimų komiteto, partijos kandidatų sąrašo ar partijų koalicijos jungtinio sąrašo paskelbimą, neregistruoja asmens kandidatu arba panaikina tokio kandidato registravimą. Vyriausioji rinkimų komisija sprendimą gali priimti iki rinkimų dienos likus ne mažiau kaip 12 dienų. 6.
interneto svetainėje skelbia šią informaciją apie kandidatus į savivaldybės tarybos narius, kandidatus į savivaldybės tarybos narius – merus: anketos duomenis (vardą, pavardę, gimimo datą, telefono numerį, elektroninio pašto adresą, kitus šio įstatymo 36 straipsnio 12 ir 13 dalyse nurodytus duomenis, išskyrus kandidato asmens kodą, paso arba asmens tapatybės kortelės numerį, nuolatinės gyvenamosios vietos adresą), biografiją, gyventojų pajamų mokesčio, gyventojo turto ir privačių interesų deklaracijų, pateiktų Valstybinei mokesčių inspekcijai, pagrindinių duomenų išrašus. 7. Šio straipsnio 6 dalyje nurodyti kandidatų į savivaldybės tarybos narius ir kandidatų į savivaldybės tarybos narius – merus duomenys (išskyrus informaciją apie kandidatų gimimo vietą, tautybę, išsilavinimą, užsienio kalbų mokėjimą, pomėgius, šeiminę padėtį, vyro arba žmonos vardą (pavardę), vaikų vardus (pavardes), telefono numerį, elektroninio pašto adresą, kuri skelbiama iki politinės kampanijos laikotarpio pabaigos) nuo jų paskelbimo dienos Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje skelbiami 5 metus. Kandidatų į savivaldybės tarybos narius ir kandidatų į savivaldybės tarybos narius – merus duomenys (vardas, pavardė, kokia partija, rinkimų komitetas juos iškėlė arba kad išsikėlė patys), taip pat rinkimų rezultatai nuo jų paskelbimo dienos Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje skelbiami 50 metų.“
Papildyti 38 straipsnį 4 dalimi:
„4. Vyriausioji rinkimų komisija politinės
kampanijos laikotarpiu savo interneto svetainėje skelbia atstovų rinkimams duomenis (vardą, pavardę, kas pasiūlė atstovu rinkimams, rinkimų apygardos ir apylinkės pavadinimą bei numerį, telefono numerį ir elektroninio pašto adresą).“
Pakeisti 39 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Jeigu partijos ar rinkimų komiteto keliamame kandidatų sąraše yra įrašyti kandidatai, einantys pareigas, nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis, rinkimų užstatas už kiekvieną tokį kandidatą – dešimt VMDU dydžio. Šis užstatas (už kiekvieną kandidatą nustatant atskirai) grąžinamas jį sumokėjusiai partijai, rinkimų komitetui ar kandidatui, jeigu rinkimų užstatas tampa grąžintinu pagal šio straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus, bet jei kandidatas nebuvo išrinktas, taip pat jeigu kandidatas buvo išrinktas arba buvo pripažintas išrinktu ir atsisakė pareigų, nesuderinamų su savivaldybės tarybos nario pareigomis, šio įstatymo 91 straipsnio
18 straipsnis. 41 straipsnio pakeitimas Pakeisti 41 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Iki rinkimų likus ne mažiau kaip 35 dienoms, pareiškinių dokumentų pateikimo pabaigos partijos
gali sudaryti koalicijas ir sujungti iškeltų kandidatų sąrašus į jungtinį kandidatų sąrašą, kuriame kandidatai surašyti pagal iš naujo nustatytą eilę. Partijų jungtiniame kandidatų sąraše kandidatų negali būti mažiau negu pusė ir du kartus daugiau, negu renkama savivaldybės tarybos narių. Partijų koalicijos pavadinime turi būti žodis „koalicija“ ir negali būti nuorodų į partijų, neįeinančių į koaliciją, pavadinimus arba keliamų ar išsikėlusių kandidatų pavardes. Partijų kandidatų jungtinis sąrašas laikomas vienu sąrašu. Ta pati partija vienoje savivaldybėje negali dalyvauti daugiau kaip vienoje koalicijoje.“
Pakeisti 43 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Iki rinkimų dienos likus ne mažiau kaip 30 dienų, Vyriausioji rinkimų komisija savo interneto svetainėje paskelbia kiekvienoje savivaldybėje rinkimuose dalyvaujančioms partijoms, partijų koalicijoms, rinkimų komitetams burtais nustatytus rinkimų numerius, kandidatų sąrašus ir duomenis apie juos (kiekvieno kandidato vardą, pavardę, kokia partija ar rinkimų komitetas iškėlė), kandidatus, įrašytus į kandidatų sąrašus, ir kandidatus į savivaldybės tarybos narius – merus (kiekvieno kandidato vardą, pavardę, kokia partija ar rinkimų komitetas iškėlė arba kad išsikėlė savarankiškai). Šioje dalyje nurodyta informacija nuo jos paskelbimo dienos Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje skelbiama 5 metus.“20 straipsnis. 48 straipsnio pakeitimas Pakeisti 48 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Rinkimų programų spausdinimo tvarką nustato Vyriausioji
rinkimų komisija. Kandidatų į savivaldybės tarybos narius – merus, kandidatų sąrašo rinkimų programos rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu ir po rinkimų dienos neskelbiamos.“21 straipsnis. 57 straipsnio pakeitimas Pakeisti 57 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Rinkimų apylinkės balsavimo patalpa turi būti parengta rinkimams ne vėliau kaip
likus 12 valandų iki balsavimo pradžios. Iki šio laiko apylinkės rinkimų komisija turi būti suskaičiavusi visus iš savivaldybės rinkimų komisijos gautus rinkimų biuletenius ir surašiusi jų priėmimo aktą. Rinkimų apylinkės balsavimo patalpoje turi būti balsadėžė, pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytus reikalavimus įrengta slapto balsavimo kabina (kabinos), kurioje (kuriose) rinkėjas galėtų slaptai užpildyti rinkimų biuletenius ir kartu būtų galimybė stebėti, ar rinkėjas kabinoje neatlieka neteisėtų veiksmų.
Slapto balsavimo kabinoje turi būti Vyriausiosios rinkimų komisijos išleista informacija rinkėjui, kaip užpildyti rinkimų biuletenius, ir kandidatų sąrašai su nurodytais kandidatų rinkimų numeriais. Balsavimo patalpoje taip pat turi būti iškabinti slapto balsavimo kabinoje esantys sąrašai ir gali būti iškabinta Vyriausiosios rinkimų komisijos išleista rinkimų agitacijos ar rinkėjų informavimo medžiaga. Kiekvienoje rinkimų apylinkėje turi būti parengtos darbo vietos rinkimų komisijos nariams ir vietos rinkimų stebėtojams, taip pat prieinamas šio įstatymo tekstas. Iš balsavimo patalpos, perėjimo į ją patalpų (koridorių) ir 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa, turi būti pašalinta rinkimų agitacijos ar kita rinkėjų informavimo medžiaga, išskyrus tą, kurią išleido Vyriausioji rinkimų komisija. Parengta balsavimo patalpa uždaroma, antspauduojama, perduodama saugoti policijai ir apie tai apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas praneša savivaldybės rinkimų komisijai bei policijai.“
Pakeisti 58 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Rinkimų stebėtojai registruojami Vyriausiosios rinkimų komisijos
nustatyta tvarka, užtikrinant lygiateisiškumo tarp politinių partijų, kandidatų ir nevyriausybinių organizacijų siūlomų rinkimų stebėtojų principo laikymąsi. Vyriausioji rinkimų komisija politinės kampanijos laikotarpiu savo interneto svetainėje skelbia rinkimų stebėtojų duomenis (vardą, pavardę, kas pasiūlė rinkimų stebėtoju, rinkimų apygardos ir apylinkės pavadinimą bei numerį).“
Pakeisti 61 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „61 straipsnis.
Balsavimo pradžia Rinkimų dieną rinkėjams balsavimo patalpa atidaroma tik susirinkus ne mažiau kaip 3/5 apylinkės rinkimų komisijos narių. Iki balsavimo patalpos atidarymo rinkėjams joje gali būti tik rinkimų komisijos nariai, rinkimų stebėtojai ir budintis policijos pareigūnas. Rinkimų dieną iki balsavimo pradžios apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas su komisijos nariais patikrina, ar balsadėžė yra tuščia, ir ją antspauduoja arba užplombuoja. Po to, kKai apylinkės rinkimų komisija nustato, kad balsavimo patalpa įrengta pagal nustatytus reikalavimus, apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas į balsų skaičiavimo protokolą įrašo visą šios apylinkės rinkimų komisijos iš savivaldybės rinkimų komisijos gautų biuletenių skaičių, antspauduoja rinkimų biuletenius, išdalijna rinkėjų sąrašą, išduoda rinkimų biuletenius komisijos nariams, įrašo į rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolą kiekvienam komisijos nariui išduotų rinkimų biuletenių skaičių ir atidaro rinkėjams balsavimo patalpą. Balsavimo patalpos atidarymas rinkėjams reiškia balsavimo pradžią.“24 straipsnis. 73 straipsnio pakeitimas Pakeisti 73 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Jeigu rinkimų komisija pirmumo balsus skaičiuoja kitą kartą arba perskaičiuoja
rinkimų biuletenius, ji, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 komisijos narių, patikrina, ar nebuvo pažeistas specialusis vokas (vokai). Jeigu apylinkės rinkimų komisija priima sprendimą, kad specialusis vokas buvo pažeistas ar buvo pakeistas jo turinys, dėl to surašomas aktas, vokas supakuojamas, paketas antspauduojamas ir balsai neskaičiuojami. Paketas pristatomas savivaldybės rinkimų komisijai. Apie tai nedelsiant pranešama Vyriausiajai rinkimų komisijai. Sprendimą dėl šiame pakete esančių balsų skaičiavimo priima savivaldybės rinkimų komisija. Įsitikinus, kad specialusis vokas nebuvo pažeistas, pradedami skaičiuoti pirmumo balsai.
Apie pirmumo balsų skaičiavimo vietą ir laiką, taip pat ir tuo atveju, kai savivaldybės rinkimų komisija nusprendžia perskaičiuoti rinkimų biuletenius, ne vėliau kaip prieš valandą iki skaičiavimo pradžios turi būti paskelbiama dviejose skelbimų lentose: įrengtoje pastate, kuriame yra savivaldybės rinkimų komisijos būstinė, ir pastate, kuriame bus skaičiuojami pirmumo balsai elektroninio ryšio priemonėmis pranešta toje savivaldybėje kandidatų sąrašus keliančių partijų ir rinkimų komitetų atstovams (koordinatoriams), savarankiškai išsikėlusiems kandidatams arba jų atstovams ir rinkimų stebėtojams. Skaičiuojant pirmumo balsus, gali dalyvauti rinkimų stebėtojai ir turi budėti policijos pareigūnas. Visi rinkimų biuleteniai sudedami ant stalų, ant kurių negali būti jokių kitų dokumentų bei rašymo priemonių (išskyrus juodus grafitinius pieštukus), ir komisija patikrina, ar yra visi rinkimų biuleteniai, kuriuose reikia suskaičiuoti pirmumo balsus. Konkrečią pirmumo balsų skaičiavimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip iki rinkimų likus 7 dienoms. Pirmumo balsai turi būti skaičiuojami taip, kad šią procedūrą galėtų matyti visi skaičiuojant balsusų skaičiavimo metu dalyvaujantys asmenys ir įsitikinti, kad balsai skaičiuojami sąžiningai ir teisingai. Suskaičiuoti pirmumo balsai įrašomi į balsų skaičiavimo protokolo antrąją dalį, rinkimų biuleteniai supakuojami, paketas antspauduojamas ir perduodamas savivaldybės rinkimų komisijai.“
Pakeisti 77 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip. „6. Savivaldybės rinkimų komisija Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka burtais parenka rinkimų apylinkę ar apylinkes, jose – kandidatų sąrašą ar sąrašus, už kuriuos paduoti balsai ir kurių kandidatų gauti pirmumo balsai turi būti perskaičiuojami, ir organizuoja balsų perskaičiavimą.
Perskaičiavus balsus, surašomas rinkimų apylinkės balsų perskaičiavimo protokolas. Jeigu, perskaičiavus balsus, nustatomi kitokie, negu buvo nustačiusi apylinkės rinkimų komisija, balsų skaičiavimo rezultatai, perskaičiuojami visi tos rinkimų apylinkės rinkėjų paduoti balsai. Savivaldybės rinkimų komisija privalo priimti sprendimą perskaičiuoti visų apylinkių savivaldybės tarybos nario – mero rinkimų apylinkių biuletenius, kai iki balsų skaičiavimo protokolo pasirašymo to pareikalauja bent vienas komisijos narys, partijos, rinkimų komiteto ar kandidato į savivaldybės tarybos narius – merus atstovas ir pagal išankstinius rinkimų rezultatus šioje savivaldybėje balsų skirtumas pirmajame ture tarp antrąją ir trečiąją, o antrajame ture – tarp pirmąją ir antrąją vietas užėmusių kandidatų yra mažesnis nei 50.“
Pakeisti 86 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Jeigu partija ar rinkimų komitetas, ar kandidatas šiurkščiai pažeidė
šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalį ir toks pažeidimas nustatytas arba padarytas vėliau, kaip nustatyta šio įstatymo 37 straipsnio 9 3 dalyje, Vyriausioji rinkimų komisija priima sprendimą dėl kandidatų sąrašo paskelbimo atšaukimo ar kandidato įregistravimo panaikinimo po rinkimų dienos. Atšaukus kandidatų sąrašo paskelbimą, už kandidatų sąrašą atipaduoti balsai, o panaikinus kandidato įregistravimą, – už kandidatą atipaduoti rinkiminio reitingo balsai arba rinkėjų balsai už kandidatą į savivaldybės tarybos narius – merus, pripažįstami negaliojančiais. Balsus pripažinus negaliojančiais, gali būti sprendžiama dėl rinkimų pripažinimo negaliojančiais šiame straipsnyje nustatyta tvarka.“
pakeitimas Pakeisti 88 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „88 straipsnis. Savivaldybės tarybos nario įgaliojimų nutrūkimas nesuėjus terminui prieš terminą
terminuią, kai:
atsistatydinti).
Šis pareiškimas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu arba patvirtintas notarine tvarka, arba pasirašytas savivaldybės mero, o jeigu tarybos narį iškėlė partija, – ir partijos (jos skyriaus) vadovo, arba savivaldybės tarybos nario asmeniškai įteiktas Vyriausiajai rinkimų komisijai;
eiti pareigas, nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis;
posėdžius, – (pagal savivaldybės tarybos Etikos komisijos teikimą ir Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą);
sprendimą);
įsiteisėjusį teismo apkaltinamąjį nuosprendį);
išrinktas, teritorijos ribų, – (pagal Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenis);
90 straipsniu;
duomenis);
Respublikos piliečio, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, – (pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą);
pareigomis, ir šių pareigų neatsisako;
įvedamas tiesioginis valdymas, išskyrus atvejus, kai laikinas tiesioginio valdymo įvedimas susijęs su nepaprastosios padėties įvedimu savivaldybės teritorijoje;
(toliau – Vietos savivaldos įstatymas) nustatyta tvarka;
14) jis neprisiekia per tris mėnesius nuo savivaldybės tarybos nario mandato pripažinimo (pagal savivaldybės mero teikimą ir Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą).
Šis pareiškimas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu arba patvirtintas notarine tvarka, arba pasirašytas savivaldybės mero, o jeigu tarybos narį iškėlė partija, – ir partijos (jos skyriaus) vadovo, arba savivaldybės tarybos nario asmeniškai įteiktas Vyriausiajai rinkimų komisijai;
eiti pareigas, nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis;
posėdžius, – (pagal savivaldybės tarybos Etikos komisijos teikimą ir Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą);
sprendimą);
įsiteisėjusį teismo apkaltinamąjį nuosprendį);
išrinktas, teritorijos ribų, – (pagal Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenis);
90 straipsniu;
duomenis);
Respublikos piliečio, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, – (pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą);
pareigomis, ir šių pareigų neatsisako;
įvedamas tiesioginis valdymas, išskyrus atvejus, kai laikinas tiesioginio valdymo įvedimas susijęs su nepaprastosios padėties įvedimu savivaldybės teritorijoje;
(toliau – Vietos savivaldos įstatymas) nustatyta tvarka;
14) jis neprisiekia per tris mėnesius nuo savivaldybės tarybos nario mandato pripažinimo (pagal savivaldybės mero teikimą ir Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą). 2.
2Savivaldybės tarybos narys, prieš pradėdamas eiti pareigas, pagal Konstituciją,
šį ar kitus įstatymus nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis (išskyrus atvejus, kai jis išrenkamas Lietuvos Respublikos Seimo nariu), asmeniškai ne vėliau kaip prieš 10 dienų paduoda savivaldybės merui ir Vyriausiajai rinkimų komisijai rašytinį pareiškimą (pareiškimus) dėl savivaldybės tarybos nario mandato atsisakymo arba šį pareiškimą pasirašęs kvalifikuotu elektroniniu parašu ar patvirtinęs notarine tvarka patvirtinęs, išsiunčia. Asmuo, netekęs savivaldybės tarybos nario mandato šio straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5, 7, 8, 9, 10 punktuose ir Vietos savivaldos įstatymo 25¹ straipsnyje nustatytais pagrindais, netenka teisės užimti laisvą savivaldybės tarybos nario vietą šio įstatymo 89 straipsnyje nustatyta tvarka. 3. Vyriausioji rinkimų komisija per 15 dienų nuo šio straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų atsiradimo savivaldybės tarybos nario įgaliojimus pripažįsta nutrūkusiais nesuėjus terminui prieš terminą.“
Pakeisti 89 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Jeigu savivaldybės tarybos nario įgaliojimai nutrūksta nesuėjus terminui prieš
terminą šio įstatymo 88 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais arba savivaldybės tarybos narys netenka mandato, savivaldybės taryboje atsiranda laisva savivaldybės tarybos nario vieta. Daugiamandatėje rinkimų apygardoje atsiradusi laisva savivaldybės tarybos nario vieta užimama taip: savivaldybės tarybos nariu tampa porinkiminiame kandidatų sąraše, pagal kurį buvo išrinktas savivaldybės tarybos narys, po jo esantis pirmasis savivaldybės tarybos nario mandato negavęs kandidatas.
Porinkiminiame kandidatų sąraše esantis kandidatas į atsiradusią laisvą savivaldybės tarybos nario vietą, apsisprendęs atsisakyti savivaldybės tarybos nario mandato, asmeniškai ne vėliau kaip per 15 dienų Vyriausiajai rinkimų komisijai turi pateikti prašymą atsisakyti savivaldybės tarybos nario mandato arba šį prašymą pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu ar patvirtinęs notarine tvarka išsiųsti. Jeigu kandidatų sąraše nėra kandidatų, galinčių užimti laisvą savivaldybės tarybos nario vietą, savivaldybės tarybos nario mandatas perduodamas kitam sąrašui pagal kandidatų sąrašų eilę, sudarytą po rinkimų mandatams paskirstyti liekanų metodu, tai yra tam kandidatų sąrašui, kuris yra pirmasis po sąrašo, kuris paskutinis gavo mandatą pagal šią eilę, ir savivaldybės tarybos nariu tampa naują mandatą gavusio sąrašo pirmasis savivaldybės tarybos nario mandato negavęs kandidatas.“
Pakeisti 90 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„90 straipsnis. Savivaldybės tarybos nario mandato
netekimas dėl rinkėjams nepaskelbtos turėtos teismo nuosprendžiu (sprendimu) paskirtos bausmės Jeigu asmuo, keliamas ar išsikėlęs kandidatu, neįvykdė šio įstatymo 36 straipsnio
tarybos narius anketoje nenurodė pagal šį įstatymą reikalaujamos informacijos arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis) ir tai paaiškėjo po rinkimų, per kuriuos šis asmuo buvo išrinktas savivaldybės tarybos nariu ar savivaldybės tarybos nariu – meru:
1) savivaldybės tarybos nario priesaikos nedavęs asmuo netenka mandato;
2) savivaldybės tarybos nario priesaiką davęs asmuo netenka įgaliojimų.“
Pakeisti 91 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Savivaldybės tarybos nario pareigos yra nesuderinamos su Respublikos
Prezidento, Seimo nario, Europos Parlamento nario, Vyriausybės nario pareigomis, su Vyriausybės įstaigos ar įstaigos prie ministerijos vadovo, kurio veikla susijusi su savivaldybių veiklos priežiūra ir kontrole, pareigomis, su Vyriausybės atstovo apskrityje pareigomis, su valstybės kontrolieriaus ir jo pavaduotojo pareigomis.
Be to, savivaldybės tarybos nario pareigos yra nesuderinamos su tos kadencijos savivaldybės mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigomis, su tos savivaldybės kontrolieriaus ar tos savivaldybės kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojo pareigomis, su tos kadencijos savivaldybės administracijos direktoriaus ir jo pavaduotojo ar su tos savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo ir darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigomis, taip pat su tos savivaldybės tarybos sekretoriato karjeros valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigomis, su tos biudžetinės įstaigos, kurios savininkas ar vienas iš savininkų yra savivaldybė, vadovo pareigomis, su tos viešosios įstaigos, kurios savininkas ar vienas iš dalininkų yra savivaldybė, vienasmenio vadovo, ir kolegialaus valdymo ir kito organo nario pareigomis, su tos savivaldybės įmonės vienasmenio vadovo, ir kolegialaus valdymo ir kito organo nario pareigomis, su tos savivaldybės valdomos akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės kolegialaus valdymo ir kito organo (valdybos) nario pareigomis arba su tos savivaldybės valdomos akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės vadovo pareigomis.“31 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 4 straipsnis, 13 straipsnio 3 dalis, 15 straipsnio 6 ir 7 dalys,
d. 3.
31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu komiteto pirmininkė Guoda Burokienė
Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1997 Projekto Nr. XIIIP-3943(3) lyginamasis variantas
SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ rinkimų ĮSTATYMO NR. I-532 2, 8, 9, 12, 13, 14, 15, 16, 21, 22, 23, 32, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 41, 43, 48, 57, 58, 61, 73, 77, 86, 88, 89, 90 IR 91 straipsnių pakeitimo
Pakeisti 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Nuolatiniu savivaldybės gyventoju laikomas
Lietuvos Respublikos pilietis, kuris likus ne mažiau kaip 90 dienų iki rinkimų dienos savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra deklaravęs (buvo deklaravęs, bet deklaravimas buvo panaikintas pagal Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 8 straipsnio 1 3 dalį) šios savivaldybės teritorijoje arba kuris likus ne mažiau kaip 90 dienų iki rinkimų dienos yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą šioje savivaldybėje, arba teisę gyventi Lietuvos Respublikoje turintis kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, kuris likus ne mažiau kaip 90 dienų iki rinkimų dienos savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra deklaravęs (buvo deklaravęs, bet deklaravimas buvo panaikintas pagal Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 8 straipsnio 1 3 dalį) šios savivaldybės teritorijoje arba kuris likus ne mažiau kaip 90 dienų iki rinkimų dienos yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą šioje savivaldybėje, arba kitas asmuo, kuris turi teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ir turi šią teisę patvirtinantį dokumentą bei ir kuris likus ne mažiau kaip 90 dienų iki rinkimų dienos savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra deklaravęs (buvo deklaravęs, bet deklaravimas buvo panaikintas pagal Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 8 straipsnio 1 3 dalį) šios savivaldybės teritorijoje arba kuris likus ne mažiau kaip 90 dienų iki rinkimų dienos yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą šioje savivaldybėje.
Nuolatiniu savivaldybės gyventoju laikomas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris likus ne mažiau kaip 90 dienų iki rinkimų dienos savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra deklaravęs (buvo deklaravęs, bet deklaravimas buvo panaikintas pagal Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 8 straipsnio 1 3 dalį) šios savivaldybės teritorijoje arba kuris likus ne mažiau kaip 90 dienų iki rinkimų dienos yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą šioje savivaldybėje, arba teisę gyventi Lietuvos Respublikoje turintis kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, kuris likus ne mažiau kaip 90 dienų iki rinkimų dienos savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra deklaravęs (buvo deklaravęs, bet deklaravimas buvo panaikintas pagal Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 8 straipsnio 1 3 dalį) šios savivaldybės teritorijoje arba kuris likus ne mažiau kaip 90 dienų iki rinkimų dienos yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą šioje savivaldybėje, arba kitas asmuo, kuris turi teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ir turi šią teisę patvirtinantį dokumentą bei ir kuris likus ne mažiau kaip 90 dienų iki rinkimų dienos savo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus yra deklaravęs (buvo deklaravęs, bet deklaravimas buvo panaikintas pagal Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 8 straipsnio 1 3 dalį) šios savivaldybės teritorijoje arba kuris likus ne mažiau kaip 90 dienų iki rinkimų dienos yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą šioje savivaldybėje. Jeigu šioje dalyje nurodytas asmuo atitinkamos savivaldybės teritorijoje savo gyvenamąją vietą deklaravo arba buvo deklaravęs, bet deklaravimas buvo panaikintas pagal Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 8 straipsnio 1 3 dalį, arba buvo įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą likus mažiau kaip 90 dienų iki rinkimų, jis teisę rinkti savivaldybės tarybos narius įgyvendina toje savivaldybėje, kurios teritorijoje jis buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą arba buvo įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą likus ne mažiau kaip
Pakeisti 8 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Apie rinkimų komisijos posėdį visuomenei paskelbiama pastate, kuriame yra
rinkimų komisijos būstinė, įrengtoje skelbimų lentoje ir šios rinkimų komisijos nariams pranešama asmeniškai Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytomis elektroninių ryšių priemonėmis ne vėliau kaip likus 24 valandoms iki posėdžio pradžios.“3 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „9 straipsnis. Rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidos Rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidas apmoka valstybė ir savivaldybės. Iš valstybės biudžeto lėšų apmokamos rinkimų komisijų išlaidos rinkimams organizuoti ir vykdyti, balsavimo biuletenių ir kitos Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos rinkiminės medžiagos pritaikymo neįgalių rinkėjų poreikiams išlaidos, taip pat atlyginama už rinkimų komisijų narių ir jas aptarnaujančio personalo darbą. Iš savivaldybių biudžetų lėšų mokama už balsavimo patalpų bei savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų būstinių išlaikymą, Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyto inventoriaus įsigijimą ir išsaugojimą, balsavimo patalpų įrengimą ir pritaikymą neįgaliųjų poreikiams, o jeigu galimybės įrengti balsavimo patalpą ar ją pritaikyti neįgaliųjų poreikiams nėra, – už tinkamų patalpų nuomą.
Jeigu savivaldybės administracija nesuteikia tinkamų patalpų ar inventoriaus savivaldybės ir apylinkių rinkimų komisijų būstinėms ir balsavimo patalpoms, su tuo susijusias išlaidas apmoka Vyriausioji rinkimų komisija iš jai skirtų valstybės biudžeto lėšų. Šiuo atveju faktines išlaidas balsavimo patalpoms ir inventoriui per 2 mėnesius nuo rinkimų Vyriausioji rinkimų komisija ne ginčo tvarka išieško iš savivaldybės. Už rinkėjų pavėžėjimą į rinkimų apylinkes balsuoti, kai pavėžėjimas organizuojamas Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka, mokama iš valstybės ir savivaldybių biudžetų.“
Papildyti 12 straipsnį 6 dalimi:
„6. Vyriausioji rinkimų komisija savo interneto svetainėje per 3
dienas nuo Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo sudaryti savivaldybių rinkimų komisijas įsigaliojimo ir per 3 dienas nuo apygardų rinkimų komisijų sprendimų sudaryti apylinkių rinkimų komisijas įsigaliojimo skelbia rinkimų komisijų narių sąrašus ir duomenis apie tuos narius (jų vardus, pavardes, pareigas, komisijos narį pasiūliusį subjektą, rinkimų apygardų ir apylinkių pavadinimus bei numerius, telefono numerį ir elektroninio pašto adresą). Rinkimų komisijų narių sąrašai skelbiami ir tikslinami ne ilgiau kaip iki politinės kampanijos laikotarpio pabaigos.“
Pakeisti 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„13 straipsnis. Savivaldybių rinkimų komisijų sudarymas
Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 95 dienoms iki rinkimų. 2.
2Savivaldybės rinkimų komisija sudaroma iš:
1) vieno tos savivaldybės teritorijoje gyvenančio ar dirbančio ir aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčio asmens, kurį pasiūlo teisingumo ministras;
2) vieno tos savivaldybės teritorijoje gyvenančio ar dirbančio ir aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčio asmens, kurį pasiūlo Lietuvos teisininkų draugija;
3) vieno tos savivaldybės administracijoje dirbančio karjeros valstybės tarnautojo, kurį pasiūlo tos savivaldybės administracijos direktorius;
4) politinių partijų, turinčių joms atstovaujančias frakcijas Seime (toliau – parlamentinė partija), ir (arba) partijų, kurioms skiriami valstybės biudžeto asignavimai politinės partijos veiklai finansuoti (toliau – finansuojama partija), pasiūlytų asmenų;
5) partijų, partijų koalicijų, per paskutinius savivaldybės tarybos rinkimus gavusių ne mažiau kaip 2 šios savivaldybės tarybos narių mandatus, pasiūlytų asmenų;
6) rinkimų komiteto, kurio pavadinimas yra tapatus buvusiam rinkimų komiteto pavadinimui ir kurio daugiau kaip pusė narių yra tie patys kaip ir rinkimų komiteto, per paskutinius savivaldybės tarybos rinkimus gavusio ne mažiau kaip 2 šios savivaldybės tarybos narių mandatus ir registruoto Vyriausiojoje rinkimų komisijoje iki šio straipsnio 4 dalyje nustatytos kandidatų į rinkimų komisijų narius sąrašo pateikimo dienos, pasiūlytų asmenų. 3. Teisingumo ministras, ir Lietuvos teisininkų draugija ir savivaldybės administracijos direktorius asmenis į savivaldybės rinkimų komisijos narius turi siūlyti ne vėliau kaip likus 102 dienoms iki rinkimų. Teisingumo ministras, Lietuvos teisininkų draugija ir savivaldybės administracijos direktorius gali siūlyti daugiau negu po vieną asmenį. 4. Kiekviena parlamentinė partija arba finansuojama partija turi teisę pasiūlyti į savivaldybių rinkimų komisijas po vieną savo atstovą (toliau – kandidatūra).
Kiekviena partija, partijų koalicija, rinkimų komitetas, gavę šios savivaldybės tarybos narių mandatų per paskutinius savivaldybės tarybos rinkimus pagal iškeltų kandidatų sąrašą (jungtinį sąrašą), nuo vieno iškeltų kandidatų sąrašo (jungtinio sąrašo) turi teisę pasiūlyti į šios savivaldybės rinkimų komisiją po vieną kandidatūrą. Jeigu partija gali siūlyti kandidatūras ir kaip finansuojama partija arba parlamentinė partija, ir pagal savivaldybės tarybos rinkimų rezultatus, ji kandidatūras siūlo tik pagal vieną iš šių galimybių pasirinktinai. Jeigu viena iš partijų, dalyvavusių koalicijoje, kandidatūrų nepasiūlo arba atsisako jas siūlyti, arba pasirenka siūlyti pagal kitų, negu buvo sudaryta koalicija, rinkimų rezultatus, kitos šioje koalicijoje dalyvavusios partijos kandidatūras turi teisę siūlyti jai nedalyvaujant. Partijos, partijų koalicijos, rinkimų komitetai kandidatūrų sąrašus Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikia ne vėliau kaip likus 99 102 dienoms iki rinkimų. Jeigu kandidatūros atitinka šio įstatymo reikalavimus, Vyriausioji rinkimų komisija jų atmesti negali. Jeigu kandidatūrų nebuvo pasiūlyta, Vyriausioji rinkimų komisija vietoje jų gali papildomai skirti komisijos nariais asmenis, pasiūlytus teisingumo ministro arba Lietuvos teisininkų draugijos. 5. Visais atvejais ne mažiau kaip 3 savivaldybės rinkimų komisijos nariai turi būti asmenys, paskirti į savivaldybės rinkimų komisiją iš teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos ir savivaldybės administracijos direktoriaus pasiūlytųjų. Jeigu šių asmenų yra mažiau, komisija padidinama didinama įtraukiant narių iš teisingumo ministro, arba Lietuvos teisininkų draugijos arba savivaldybės administracijos direktoriaus pasiūlytų asmenų. Bet kuriuo atveju savivaldybės rinkimų komisija negali būti sudaryta tik iš vienai partijai priklausančių asmenų. 6.
6Jeigu tą pačią dieną vyksta arba Europos Parlamento,
arba Seimo, arba Respublikos Prezidento, arba savivaldybėsių tarybosų rinkimai, arba referendumas, sudaromos tos pačios apylinkių rinkimų ar referendumo komisijos. Vyriausioji rinkimų komisija atskiroje rinkimų ar referendumo teritorijoje sudaro vieną – savivaldybės, apygardos rinkimų arba referendumo – rinkimų komisiją ir nustato jos funkcijas organizuojant ir vykdant kitus rinkimus ar referendumą. 7. Jei šio straipsnio 2 dalyje nurodyti subjektai nepasiūlė kandidatūrų į savivaldybės rinkimų komisijos narius arba kandidatūros buvo pasiūlytos pasibaigus šiame straipsnyje nustatytam terminui, arba savivaldybės rinkimų komisijoje liko laisva vieta, trūkstamus šios komisijos narius Vyriausioji rinkimų komisija skiria iš Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo nustatyta tvarka sudaryto rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervo. 78. Savivaldybės rinkimų komisijos pirmininką iš komisijos narių skiria Vyriausioji rinkimų komisija. Savivaldybės rinkimų komisijos pirmininku skiriamas asmuo, turintis darbo Vyriausiosios rinkimų komisijos, savivaldybės, apygardos rinkimų arba referendumo komisijos pirmininku ar nariu patirties, arba darbo apylinkės rinkimų komisijos pirmininku patirties. Vyriausioji rinkimų komisija, skirdama savivaldybių rinkimų komisijų pirmininkus, turi siekti, kad jų skaičius tolygiai pasiskirstytų tarp komisijų narius turinčių teisę deleguoti partijų ir rinkimų komitetų, o tarp parlamentinių partijų – proporcingai jų turimam mandatų skaičiui Seime.“ 89.Savivaldybės rinkimų komisija pirmajame posėdyje išsirenka komisijos pirmininko pavaduotoją ir sekretorių. 6 straipsnis.
Pakeisti 14 straipsnio 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) priima pareiškinius dokumentus, juos tikrina, registruoja kandidatų sąrašus ir kandidatus į savivaldybės tarybos narius
1Pakeisti 15 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Ne vėliau kaip likus 65 dienoms iki rinkimų dienos savivaldybės rinkimų komisija nustato kiekvienos apylinkės rinkimų komisijos narių skaičių, kuris turi būti kartotinis partijų ir rinkimų komitetų, turinčių teisę siūlyti kandidatūras į apylinkės rinkimų komisiją, skaičiui. Jeigu nebuvo pasiūlyta pakankamai kandidatūrų, arba apylinkės rinkimų komisijoje liko laisva vieta, trūkstamas kandidatūras gali pasiūlyti teisingumo ministras. Apylinkės rinkimų komisijoje turi būti mažiausiai 5 nariai.“
2Pakeisti 15 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Jeigu kandidatūrų nebuvo pasiūlyta arba pasiūlytosios neatitinka
šio įstatymo reikalavimų, arba kandidatūros buvo pasiūlytos po nustatyto termino pasibaigus nustatytam terminui, arba apylinkės rinkimų komisijoje liko laisva vieta, savivaldybės rinkimų komisija gali sumažinti anksčiau nustatytą rinkimų apylinkės komisijos narių skaičių arba kreiptis į teisingumo ministrą, kad šis pasiūlytų į apylinkės rinkimų komisiją trūkstamas kandidatūras. Teisingumo ministro siūlomi asmenys negali būti partijų, rinkimų komitetų nariai ar jais tapti, iki rinkimų komisijos nario įgaliojimų pabaigos.
Jeigu ne mažiau kaip 3 savivaldybės rinkimų komisijos nariai posėdyje skiriant apylinkės rinkimų komisijos narį prieštarauja teisingumo ministro siūlomo asmens paskyrimui apylinkės rinkimų komisijos nariu, šis asmuo negali būti juo skiriamas apylinkės rinkimų komisijos nariu. trūkstamus apylinkės komisijos narius Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka gali paskirti iš rinkimų ir referendumų komisijų narių rezervo. Jeigu rinkimų ir referendumų komisijų narių rezerve nėra asmenų, pageidaujančių tapti konkrečios apylinkės komisijos nariais, trūkstamas kandidatūras į apylinkės rinkimų komisiją turi pasiūlyti savivaldybės administracijos direktorius. Savivaldybės rinkimų komisija gali sumažinti anksčiau nustatytą apylinkės rinkimų komisijos narių skaičių, bet sumažintas jis Sumažinus apylinkės rinkimų komisijos narių skaičių, jis negali būti mažesnis už šio straipsnio 1 dalyje nustatytą mažiausią apylinkės rinkimų komisijos narių skaičių. Visais atvejais apylinkės rinkimų komisija negali būti sudaryta tik iš vienai partijai priklausančių asmenų.“
Pakeisti 16 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) iš savivaldybės rinkimų komisijos gauna rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašus, sudaro sąlygas su jais susipažinti rinkėjams, atstovams rinkimams, platina rinkėjams pranešimus apie rinkimus, sudaro rinkėjų, kurie balsuos namuose, sąrašą, praneša savivaldybės rinkimų komisijai apie rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše aptiktus pastebėtus netikslumus, apie asmenis, atsisakiusius deklaruoti, nedeklaravusius, ar jie atitinka šio įstatymo 2 straipsnio reikalavimus, ir Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka elektroninių ryšių priemonėmis perduoda šiuos duomenis;“. 9 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas Pakeisti 21 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Už darbo dieną rinkimų komisijose nustatomas atlyginimas pagal šiuos tarifus:
Respublikos Seimo patvirtinto atitinkamų metų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, kuris taikomas apskaičiuojant valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareigines algas (toliau – pareiginės algos bazinis dydis);
ir komisijų nariams – 0,25 0,3 pareiginės algos bazinio dydžio;
algos bazinio dydžio;
komisijų nariams – 0,2 0,24 pareiginės algos bazinio dydžio.“
Pakeisti 22 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Rinkimų komisija gali svarstyti tik motyvuotą partijos (partijų koalicijos),
rinkimų komiteto siūlymą atšaukti jos pačios jų pačių pasiūlytą rinkimų komisijos narį.“
1Pakeisti 23 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Lietuvos Respublikos rinkėjų sąrašą ir savivaldybių rinkėjų sąrašus
elektroninių ryšių priemonėmis sudaro ir tvarko Vyriausioji rinkimų komisija kartu su Lietuvos Respublikos gyventojų registro tvarkytoju. Rinkimų apylinkių rinkėjų sąrašai yra saugomi elektroninėje informacijos laikmenoje ir išspausdinami kaip išankstinis rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašas, kuris naudojamas pranešimams apie rinkimus platinti ir rinkėjams susipažinti. Rinkėjų sąrašų sudarymo tvarką, formą, sudarymo būdą ir jų naudojimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija. IšAtspausdintas galutinis rinkimų apylinkės galutinis rinkėjų sąrašas naudojamas balsuoti rinkimų dieną.
Kartu su rinkimų apylinkės galutiniu rinkėjų sąrašu spausdinami jo priedai, kuriuose nurodomi šiame rinkėjų sąraše padaryti pakeitimai. Sudarant rinkėjų sąrašus, naudojami šie asmens duomenys:
data, pilietybę patvirtinančio asmens dokumento numeris, gyvenamosios vietos adresas ir adreso įrašymo į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą pagrindas;
deklaruotos gyvenamosios vietos adresas;
būtų skelbiamas rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše, gyvenamosios vietos adresas (kuris nurodomas tik rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašo priede).“
2Pripažinti netekusia galios 23 straipsnio 5 dalį:
„5. Kiekvienas rinkėjas turi teisę nesutikti, kad jo
gyvenamosios vietos adresas būtų viešai skelbiamas rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše. Vyriausioji rinkimų komisija kartu su Lietuvos Respublikos gyventojų registro tvarkytoju sudaro sąlygas rinkėjui įgyvendinti savo teisę nesutikti, kad jo gyvenamosios vietos adresas būtų skelbiamas rinkimų apylinkės rinkėjų sąraše.“
Pakeisti 32 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Jeigu į apylinkės rinkimų komisiją, patvirtinus po galutiniusų rinkėjų sąrašusų, patvirtinimo, bet ne vėliau kaip iki rinkimų dienos 18 valandos kreipiasi į šios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą neįrašytas rinkėjas ir pateikia pasą, asmens tapatybės kortelę ar teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantį dokumentą ir dokumentą, liudijantį jo deklaruotą gyvenamąją vietą šios rinkimų apylinkės teritorijoje, apylinkės rinkimų komisija, nustačiusi, kad šis rinkėjas atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 1 ir 3 dalių reikalavimus, įrašo šį rinkėją į papildomą rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą ir leidžia jam balsuoti Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka, o šio rinkėjo vardą, pavardę, asmens kodą, paso ar kito asmens tapatybę patvirtinančio dokumento numerį ir adresą nedelsdama praneša savivaldybės rinkimų komisijai. Savivaldybės rinkimų komisija patikrina, ar šis rinkėjas įrašytas į savivaldybės rinkėjų sąrašą, ir imasi priemonių užtikrinti, kad šis rinkėjas jis negalėtų du kartus balsuoti arba kad jo užpildyti rinkimų biuleteniai būtų skaičiuojami tik vieną kartą. Jeigu šis rinkėjas yra balsavęs du kartus, skaičiuojamas tik tas balsas, kuris pateko į rinkimų apylinkės balsadėžę. Kitas šio rinkėjo balsas, gautas balsavimo vokais arba balsavus pagal papildomą rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašą, neskaičiuojamas.“
Pakeisti 34 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Partija, rinkimų komitetas kandidatus kelia pateikdami bendrą kandidatų į
savivaldybės tarybos narius sąrašą, kuriame kandidatai surašyti pagal partijos, rinkimų komiteto nustatytą eilę. Apskritai Iš viso teikiamame kandidatų sąraše kandidatų negali būti mažiau negu pusė ir du kartus daugiau, negu iš viso renkama tos savivaldybės tarybos narių.“
1Pakeisti 35 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Rinkimų komitetą sudaro tos savivaldybės, kurioje keliami kandidatai, rinkėjai. Rinkėjų turi būti ne mažiau kaip dvigubas savivaldybėje renkamų tarybos narių skaičius. Tas pats rinkėjas gali būti tik vieno rinkimų komiteto narys nariu. Rinkimų komitetą registruoja Vyriausioji rinkimų komisija. Dokumentų priėmimas registruoti rinkimų komitetą pradedamas paskelbus savivaldybių tarybų rinkimų datą ir baigiamas iki rinkimų likus 85 dienoms Dokumentai rinkimų komitetui įregistruoti pateikiami Vyriausiajai rinkimų komisijai ne vėliau kaip per 30 dienų nuo politinės kampanijos pradžios.“
išdėstyti taip: „2) Vyriausioji rinkimų komisija šio įstatymo nustatyta tvarka iki pirmosios balsavimo iš anksto dienos priima sprendimą panaikinti rinkimų komiteto registraciją, jeigu komiteto narių liko mažiau, negu numatyta šio straipsnio 1 dalyje; rinkimų komitetas nesurinko rinkėjų parašų, numatytų šio įstatymo 34 straipsnio 5 dalyje; atsižvelgiant į rinkimų komiteto ar jo iškelto kandidato interesusais, buvo šiurkščiai pažeistas šis įstatymas ar Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymas; rinkimų komitetą atsisakoma registruoti arba panaikinama jo politinės kampanijos dalyvio registracija;“. 3. Papildyti 35 straipsnį 8 dalimi: „8. Vyriausioji rinkimų komisija iki politinės kampanijos laikotarpio pabaigos savo interneto svetainėje skelbia rinkimų komiteto pavadinimą, rinkimų komiteto narių duomenis (vardą, pavardę), savivaldybės, kurioje rinkimų komitetas dalyvavo rinkimuose, pavadinimą, rinkimų, kuriuose dalyvauti šis komitetas buvo įsteigtas, pavadinimą, rinkimų komiteto atstovo (koordinatoriaus) telefono numerį ir elektroninio pašto adresą. Pasibaigus politinei kampanijai, Vyriausioji rinkimų komisija 10 metų skelbia rinkimuose dalyvavusio rinkimų komiteto pavadinimą ir jo atstovo (koordinatoriaus) vardą bei pavardę.“
1Pakeisti 36 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Iki rinkimų dienos likus 85 83 dienoms,
prasideda kandidatų pareiškinių dokumentų įteikimo laikas. Šis laikas baigiasi
pasibaigus pareiškinių dokumentų pateikimo terminui, negali būti pripažįstami pareiškiniais dokumentais.“
2Pakeisti 36 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Partija, prasidėjus kandidatų pareiškinių dokumentų įteikimo laikui, bet ne
vėliau kaip iki rinkimų likus 70 dienų turi įteikti Vyriausiajai rinkimų komisijai šiuos pareiškinius dokumentus:
2) savo registracijos dokumento nuorašą, taip pat gali pateikti partijos programą;
32) savivaldybių, kurių tarybų narių rinkimuose partija numato kelti kandidatus, sąrašą;
43) įgaliojimą atstovui rinkimams atstovauti partijai Vyriausiojoje rinkimų komisijoje, taip pat įgaliojimus atstovui rinkimams atstovauti partijai ir jos keliamiems kandidatams savivaldybių rinkimų komisijose;
54) dokumentą, patvirtinantį, kad yra sumokėtas rinkimų užstatas. 3. Papildyti 36 straipsnį nauja 3 dalimi:
„3. Vyriausioji rinkimų komisija, gavusi ir patikrinusi partijos pareiškinius
dokumentus, nurodytus šio straipsnio 2 dalyje, per 5 darbo dienas nuo partijos pareiškinių dokumentų pateikimo dienos priima sprendimą dėl partijos įregistravimo dalyvauti rinkimuose.“
dalimis. 5. Pakeisti 36 straipsnio 4 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) Vyriausiosios rinkimų komisijos išduotą
pažymą apie įregistravimą dalyvauti šios savivaldybės tarybos rinkimuose ir pažymą apie įregistravimą savarankišku arba atstovaujamuoju politinės kampanijos dalyviu;“. 6.
6Pakeisti 36 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Savivaldybės rinkimų komisija per 3 dienas nuo šiame straipsnyje nurodytų
dokumentų gavimo ir jų patikrinimo dienos partijai, rinkimų komitetui, asmeniui, išsikėlusiam kandidatu į savivaldybės tarybos narius – merus, išduoda rinkėjų parašų rinkimo lapus. Rinkėjų parašų rinkimo lape turi būti šis tekstas ir lentelė rinkėjų duomenims įrašyti: „Aš, (savivaldybės pavadinimas) savivaldybės rinkėjas, patvirtinu, kad remiu partijos, rinkimų komiteto (partijos ar rinkimų komiteto pavadinimas) iškeltų kandidatų sąrašą (vardas, pavardė), keliamą (išsikėlusį) kandidatą į savivaldybės tarybos narius – merus (vardas, pavardė) (rinkimų data) rinkimuose į (savivaldybės pavadinimas) savivaldybės tarybą (tekste nurodomi atitinkami duomenys):
Eil. Nr. Rinkėjo pavardė, vardas Rinkėjo asmens tapatybės kortelės, paso arba teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinančio dokumento numeris Rinkėjo gimimo data Rinkėjo gyvena-mosios vietos adresas Rinkėjo parašas Parašas, dData“
7Pakeisti 36 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:
„14. Pareiškiniai dokumentai gali būti teikiami ir elektroniniu būdu
Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka. Rinkėjai taip pat gali Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka elektroniniu būdu savo parašu paremti kandidatų sąrašo iškėlimą arba asmens iškėlimą ar išsikėlimą kandidatu į savivaldybės tarybos narius – merus.“
Pakeisti 37 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „37 straipsnis. Kandidatų registravimas 1.
Vyriausiajai rinkimų komisijai terminui, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau –Teisingumo ministerija) per vieną dieną Vyriausiosios rinkimų komisijos reikalavimu raštu praneša, kokios partijos yra įregistruotos, kokių partijų narių skaičius atitinka Politinių partijų įstatymo reikalavimus ir kurios iš jų turi partijos, kuriai inicijuojamas likvidavimas, ar likviduojamos partijos teisinį statusą. 2. Vyriausioji rinkimų komisija, gavusi partijos pareiškinius dokumentus, turi ne vėliau kaip kitą darbo dieną kreiptis į Teisingumo ministeriją dėl partijos registracijos fakto patvirtinimo. Teisingumo ministerija per 2 dienas turi raštu atsakyti Vyriausiajai rinkimų komisijai. Patikrinusi partijos pateiktus pareiškinius dokumentus ir nustačiusi, kad jie atitinka šio įstatymo reikalavimus, Vyriausioji rinkimų komisija per 7 dienas po pareiškinių dokumentų gavimo kandidatų sąrašus keliančios partijos atstovui rinkimams išduoda pažymą apie kandidatų sąrašus keliančios partijos įregistravimą dalyvauti rinkimuose. 3. 1. Tikrindama pareiškinius dokumentus, savivaldybės rinkimų komisija nustato, ar kandidatas atitinka šio įstatymo 2 straipsnio reikalavimus. Prireikus Vyriausioji rinkimų komisija gali savo iniciatyva ar savivaldybės rinkimų komisijos prašymu kreiptis pagalbos į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją (toliau – Vidaus reikalų ministerija), Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, Juridinių asmenų registrą registro tvarkytoją ar į kitas valstybės institucijas, kad šiosšie praneštų kandidatui registruoti reikšmingus duomenis. Toks Vyriausiosios rinkimų komisijos prašymas turi būti nagrinėjamas ypatingos skubos tvarka, o rašytinis atsakymas turi būti duotas per 7 dienas, bet ne vėliau kaip iki rinkimų likus 32 dienoms.
dokumentus, rinkėjų parašų rinkimo lapus ir nustačiusi, kad jie atitinka šio įstatymo reikalavimus, o kandidatų sąrašas ir (ar) kandidatas turi šio įstatymo
įregistruoti kandidatą turi priimti per 10 dienų po šių dokumentų pateikimo, bet ne vėliau kaip iki rinkimų likus 31 dienai. 5. 2. Jeigu yra pareiškiniaių dokumentaių turi trūkumų, rinkimų komisija apie tai nedelsdama praneša atitinkamam atstovui rinkimams. 6. 3. Jeigu po kandidato įregistravusimo kandidatą Vyriausioji rinkimų komisija nustato, kad jis neatitinka šio įstatymo 2 straipsnyje nustatytų reikalavimų, arba jeigu kandidatas atsisako pateikti šio įstatymo 36 straipsnio
nurodytus dokumentus ar pasižadėjimą laikytis draudimo papirkti rinkėjus ir rinkimų teisę turinčius asmenis arba šiuos dokumentus pateikia klaidingus ar jų nepateikia Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytu laiku, arba jeigu partija, rinkimų komitetas, kandidatas yra šiurkščiai pažeidę šio įstatymo 6 straipsnio
anksto dienos panaikina atitinkamai to kandidato registravimą arba atšaukia to kandidatų sąrašo (jungtinio sąrašo) paskelbimą, o iki galutinių rezultatų patvirtinimo dienos priima sprendimą dėl kandidatų sąrašo paskelbimo atšaukimo ar kandidato registravimo panaikinimo po rinkimų dienos. Atšaukus kandidatų sąrašo (jungtinio sąrašo) paskelbimą, už kandidatų sąrašą (jungtinį sąrašą) paduoti balsai, o panaikinus kandidato registravimą – už kandidatą paduoti rinkiminio reitingo balsai arba rinkėjų balsai už kandidatą į savivaldybės tarybos narius – merus, pripažįstami negaliojančiais.
Balsus pripažinus negaliojančiais, gali būti sprendžiama dėl rinkimų pripažinimo negaliojančiais šio įstatymo 86 straipsnyje nustatyta tvarka. 7.4. Jeigu asmuo, keliamas ar išsikėlęs kandidatu, neįvykdė šio įstatymo 36 straipsnio 12 13 dalyje nustatytų reikalavimų (nepateikė šiame įstatyme nurodytos informacijos arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis), Vyriausioji rinkimų komisija jo kandidatu neregistruoja, o jeigu buvo įregistravusi, nedelsdama panaikina šio asmens įregistravimą kandidatu. 8. 5. Jeigu kandidatas anketoje pagrįstai nurodė šio įstatymo 36 straipsnio 12 13 dalyje nustatytą informaciją, rinkimų komisijos leidžiamame kandidato plakate ar plakate su kandidatų sąrašu prie kandidato pavardės turi būti pažymėta: „Teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos“, ir neturi būti pažymėta, jeigu kandidatas anketoje pateikė duomenis, kad jis okupacinio režimo teismo buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybei arba pagrįstai nurodė, kad teismo sprendimu jis buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, kuri vėliau dekriminalizuota, arba kai asmuo užsienio valstybės teismo buvo pripažintas kaltu dėl veikos, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisę nelaikoma nusikalstama ar už kurią patraukimas baudžiamojon atsakomybėn laikomas politiniu persekiojimu. 9.
šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalį ir toks pažeidimas nustatytas likus ne mažiau kaip 15 dienų iki rinkimų dienos, Vyriausioji rinkimų komisija atšaukia atitinkamo rinkimų komiteto, partijos kandidatų sąrašo ar partijų koalicijos jungtinio sąrašo paskelbimą, neregistruoja asmens kandidatu arba panaikina tokio kandidato registravimą. Vyriausioji rinkimų komisija sprendimą gali priimti iki rinkimų dienos likus ne mažiau kaip 12 dienų. 6. Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje 10 metų skelbiama informacija:
1) kandidato į savivaldybės tarybos narius, kandidato į savivaldybės tarybos narius - merus anketos duomenys: vardas, pavardė, gimimo data, darbovietė, narystė politinėse partijose ir nevyriausybinėse organizacijose; šio įstatymo 36 straipsnio 11 dalyje nurodyti duomenys: ar neturi nebaigtos atlikti teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės; ar jis nėra asmuo, atliekantis privalomąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, neišėjęs į atsargą ar pensiją profesinės karo tarnybos karys, statutinės institucijos ar įstaigos pareigūnas, kuriam pagal specialius įstatymus ar statutus apribota teisė dalyvauti politinėje veikloje; ar eina pareigas, nesuderinamas su savivaldybė tarybos nario pareigomis; ar yra kitos valstybės pilietis, kitos valstybės turima pilietybė; taip pat ar jo pasyvioji rinkimų teisė nėra teismo apribota valstybėje, kurios pilietis jis yra; šio įstatymo 36 straipsnio 12 dalyje nurodyti duomenys: ar jis po 1990 m. kovo 11 d.
Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu (sprendimu) yra pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos arba įsiteisėjusiu Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo sprendimu bet kada buvo pripažintas kaltu padaręs sunkų ar labai sunkų nusikaltimą; apkaltinamojo nuosprendžio (sprendimo) priėmimo valstybė (vieta), šį nuosprendį (sprendimą) priėmusios institucijos pavadinimas, apkaltinamojo nuosprendžio (sprendimo) priėmimo data ir nusikalstama veika, už kurią jis buvo nuteistas; ar asmuo okupacinio režimo teismo buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybei; ar asmuo teismo sprendimu buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, kuri vėliau dekriminalizuota; ar asmuo užsienio valstybės teismo buvo pripažintas kaltu dėl veikos, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisę nelaikoma nusikalstama; ar asmuo, buvo pripažintas kaltu dėl veikos, už kurią patraukimas baudžiamojon atsakomybėn laikomas politiniu persekiojimu.
2) kandidato į savivaldybės tarybos narius, kandidato į savivaldybės tarybos narius - merus biografija;
3) gyventojų pajamų mokesčio ir gyventojo turto deklaracijų, pateiktų Valstybinei mokesčių inspekcijai, pagrindinių duomenų išrašai;
4) privačių interesų deklaracija, pateikta valstybės institucijoms;
5) ar yra Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės renkamos valdžios institucijos narys;
6) ar dalyvauja visuomeninėje veikloje;
7) kita kandidato nurodyta informacija, kurią jis norėtų paskelbti. 7. Informacija apie kandidatų į savivaldybės tarybos narius, kandidatų į savivaldybės tarybos narius - merus gimimo vietą, tautybę, išsilavinimą, užsienio kalbų mokėjimą, pomėgius, šeiminę padėtį, sutuoktinio ar sutuoktinės vardą (pavardę), vaikų vardus (pavardes), telefono numerį, elektroninio pašto adresą Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje skelbiama iki politinės kampanijos laikotarpio pabaigos. 8.
tarybos narius - merus duomenys: vardas, pavardė, iškėlusi partija, arba iškėlęs rinkimų komitetas, arba išsikėlė patys, taip pat rinkimų rezultatai (gauti balsai; gauti pirmumo balsai; priešrinkiminis numeris kandidatų sąraše; porinkiminis numeris kandidatų sąraše; gauti mandatai) Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje skelbiami 100 metų. 9. Kandidato į savivaldybės tarybos narius, kandidato į savivaldybės tarybos narius - merus asmens kodas, paso arba asmens tapatybės kortelės numeris, nuolatinės gyvenamosios vietos adresas viešai neskelbiami.“
Papildyti 38 straipsnį 4 dalimi:
„4. Vyriausioji rinkimų komisija politinės
kampanijos laikotarpiu savo interneto svetainėje skelbia atstovų rinkimams duomenis (vardą, pavardę, atstovą rinkimams pasiūliusį subjektą, savivaldybės ir rinkimų apylinkės pavadinimą bei numerį, telefono numerį ir elektroninio pašto adresą).“
Pakeisti 39 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Jeigu partijos ar rinkimų komiteto keliamame kandidatų sąraše yra įrašyti
kandidatai, einantys pareigas, nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis, rinkimų užstatas už kiekvieną tokį kandidatą – dešimt VMDU dydžio. Šis užstatas (už kiekvieną kandidatą nustatant atskirai) grąžinamas jį sumokėjusiai partijai, rinkimų komitetui ar kandidatui, jeigu rinkimų užstatas tampa grąžintinu pagal šio straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus, bet jei kandidatas nebuvo išrinktas, taip pat jeigu kandidatas buvo išrinktas arba buvo pripažintas išrinktu ir atsisakė pareigų, nesuderinamų su savivaldybės tarybos nario pareigomis, šio įstatymo 91 straipsnio
Pakeisti 41 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Iki rinkimų likus ne mažiau kaip 35 dienoms, pareiškinių dokumentų pateikimo pabaigos partijos gali sudaryti koalicijas ir sujungti iškeltų kandidatų sąrašus į jungtinį kandidatų sąrašą, kuriame kandidatai surašyti pagal iš naujo nustatytą eilę. Partijų jungtiniame kandidatų sąraše kandidatų negali būti mažiau negu pusė ir du kartus daugiau, negu renkama savivaldybės tarybos narių. Partijų koalicijos pavadinime turi būti žodis „koalicija“ ir negali būti nuorodų į partijų, neįeinančių į koaliciją, pavadinimus arba keliamų ar išsikėlusių kandidatų pavardes. Partijų kandidatų jungtinis sąrašas laikomas vienu sąrašu. Ta pati partija vienoje savivaldybėje negali dalyvauti daugiau kaip vienoje koalicijoje.“
Pakeisti 43 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Iki rinkimų dienos likus ne mažiau kaip 30
dienų, Vyriausioji rinkimų komisija savo interneto svetainėje paskelbia kiekvienoje savivaldybėje rinkimuose dalyvaujančioms partijoms, partijų koalicijoms, rinkimų komitetams burtais nustatytus rinkimų numerius, kandidatų sąrašus ir duomenis apie juose įrašytus kandidatus (kiekvieno kandidato vardą, pavardę, iškėlusią partiją ar iškėlusį rinkimų komitetą), kandidatus, įrašytus į kandidatų sąrašus, ir kandidatus į savivaldybės tarybos narius – merus (kiekvieno kandidato vardą, pavardę, iškėlusią partiją ar iškėlusį rinkimų komitetą arba kad išsikėlė pats). Šioje dalyje nurodyta informacija Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje skelbiama 10 metų.“
išdėstyti taip: „1.
Vyriausiajai rinkimų komisijai paskelbus kandidatų sąrašus ir kandidatus į savivaldybių tarybų narius – merus, jiems (iš kandidatų sąrašų deleguotiems atstovams ir kandidatams į savivaldybės tarybos narius – merus) suteikiama teisė nemokamai naudotis nacionalinėmis visuomenės informavimo priemonėmis Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos radiju ir interneto portalu. Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija rinkimų agitacijai skirtas radijo ir televizijos programas rengia ir transliuoja iš tam skirtų valstybės biudžeto lėšų. Vyriausioji rinkimų komisija apmoka papildomas tokių programų rengimo išlaidas. Rinkimų agitacijai skirtų transliacijų per radiją ir interneto portalą programų rengimo taisykles patvirtina, konkrečią Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos programų jų trukmę ir laiką nustato Vyriausioji rinkimų komisija, suderinusi su Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos vadovu. Vyriausioji rinkimų komisija užtikrina lygiateisiškumo principo laikymąsi kiekvienoje savivaldybėje tarp kandidatų sąrašų ir tarp kandidatų į savivaldybės tarybos narius – merus. Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija šioje dalyje nustatytas rinkimų agitacijai skirtas transliacijas rengia ir transliuoja iš tam skirtų valstybės biudžeto lėšų. Vyriausioji rinkimų komisija apmoka papildomas šių transliacijų rengimo išlaidas.“
2Pakeisti 48 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Rinkimų programų spausdinimo tvarką nustato Vyriausioji
rinkimų komisija. Kandidatų į savivaldybės tarybos narius – merus, kandidatų sąrašo rinkimų programos rinkimų agitacijos draudimo laikotarpiu ir po rinkimų dienos neskelbiamos.“
Pakeisti 57 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Rinkimų apylinkės balsavimo patalpa turi būti parengta rinkimams ne vėliau kaip
likus 12 valandų iki balsavimo pradžios.
Iki šio laiko apylinkės rinkimų komisija turi būti suskaičiavusi visus iš savivaldybės rinkimų komisijos gautus rinkimų biuletenius ir surašiusi jų priėmimo aktą. Rinkimų apylinkės balsavimo patalpoje turi būti balsadėžė, pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytus reikalavimus įrengta slapto balsavimo kabina (kabinos), kurioje (kuriose) rinkėjas galėtų slaptai užpildyti rinkimų biuletenius ir kartu būtų galimybė stebėti, ar rinkėjas kabinoje neatlieka neteisėtų veiksmų. Slapto balsavimo kabinoje turi būti Vyriausiosios rinkimų komisijos išleista informacija rinkėjui, kaip užpildyti rinkimų biuletenius, ir kandidatų sąrašai su nurodytais kandidatų rinkimų numeriais. Balsavimo patalpoje taip pat turi būti iškabinti slapto balsavimo kabinoje esantys sąrašai ir gali būti iškabinta Vyriausiosios rinkimų komisijos išleista rinkimų agitacijos ar rinkėjų informavimo medžiaga. Kiekvienoje rinkimų apylinkėje turi būti parengtos darbo vietos rinkimų komisijos nariams ir vietos rinkimų stebėtojams, taip pat prieinamas šio įstatymo tekstas. Iš balsavimo patalpos, perėjimo į ją patalpų (koridorių) ir 50 metrų atstumu aplink pastatą, kuriame yra balsavimo patalpa, turi būti pašalinta rinkimų agitacijos ar kita rinkėjų informavimo medžiaga, išskyrus tą, kurią išleido Vyriausioji rinkimų komisija. Parengta balsavimo patalpa uždaroma, antspauduojama, perduodama saugoti policijai ir apie tai apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas praneša savivaldybės rinkimų komisijai bei policijai.“
Pakeisti 58 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Rinkimų stebėtojai registruojami Vyriausiosios rinkimų komisijos
nustatyta tvarka, užtikrinant lygiateisiškumo tarp politinių partijų, kandidatų ir nevyriausybinių organizacijų siūlomų rinkimų stebėtojų principo laikymąsi.
Vyriausioji rinkimų komisija politinės kampanijos laikotarpiu savo interneto svetainėje skelbia rinkimų stebėtojų duomenis (vardą, pavardę, rinkimų stebėtoją pasiūliusį subjektą, savivaldybės ir rinkimų apylinkės pavadinimą bei numerį).“
Pakeisti 61 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „61 straipsnis. Balsavimo pradžia Rinkimų dieną rinkėjams balsavimo patalpa atidaroma tik susirinkus ne mažiau kaip 3/5 apylinkės rinkimų komisijos narių. Iki balsavimo patalpos atidarymo rinkėjams joje gali būti tik rinkimų komisijos nariai, rinkimų stebėtojai ir budintis policijos pareigūnas. Rinkimų dieną iki balsavimo pradžios apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas su komisijos nariais patikrina, ar balsadėžė yra tuščia, ir ją antspauduoja arba užplombuoja. Po to, kKai apylinkės rinkimų komisija nustato, kad balsavimo patalpa įrengta pagal nustatytus reikalavimus, apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas į balsų skaičiavimo protokolą įrašo visą šios apylinkės rinkimų komisijos iš savivaldybės rinkimų komisijos gautų biuletenių skaičių, antspauduoja rinkimų biuletenius, išdalija rinkėjų sąrašą, išduoda rinkimų biuletenius komisijos nariams, įrašo į rinkimų apylinkės balsų skaičiavimo protokolą kiekvienam komisijos nariui išduotų rinkimų biuletenių skaičių ir atidaro rinkėjams balsavimo patalpą. Balsavimo patalpos atidarymas rinkėjams reiškia balsavimo pradžią.“25 straipsnis. 73 straipsnio pakeitimas Pakeisti 73 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Jeigu rinkimų komisija pirmumo balsus skaičiuoja kitą kartą arba perskaičiuoja
rinkimų biuletenius, ji, dalyvaujant ne mažiau kaip 3/5 komisijos narių, patikrina, ar nebuvo pažeistas specialusis vokas (vokai).
Jeigu apylinkės rinkimų komisija priima sprendimą, kad specialusis vokas buvo pažeistas ar buvo pakeistas jo turinys, dėl to surašomas aktas, vokas supakuojamas, paketas antspauduojamas ir balsai neskaičiuojami. Paketas pristatomas savivaldybės rinkimų komisijai. Apie tai nedelsiant pranešama Vyriausiajai rinkimų komisijai. Sprendimą dėl šiame pakete esančių balsų skaičiavimo priima savivaldybės rinkimų komisija. Įsitikinus, kad specialusis vokas nebuvo pažeistas, pradedami skaičiuoti pirmumo balsai. Apie pirmumo balsų skaičiavimo vietą ir laiką, taip pat ir tuo atveju, kai savivaldybės rinkimų komisija nusprendžia perskaičiuoti rinkimų biuletenius, ne vėliau kaip prieš valandą iki skaičiavimo pradžios turi būti paskelbiama dviejose skelbimų lentose: įrengtoje pastate, kuriame yra savivaldybės rinkimų komisijos būstinė, ir pastate, kuriame bus skaičiuojami pirmumo balsai elektroninių ryšių priemonėmis pranešta toje savivaldybėje kandidatų sąrašus keliančių partijų ir rinkimų komitetų atstovams (koordinatoriams), išsikėlusiems kandidatams arba atstovams rinkimams ir rinkimų stebėtojams. Skaičiuojant pirmumo balsus, gali dalyvauti rinkimų stebėtojai ir turi budėti policijos pareigūnas. Visi rinkimų biuleteniai sudedami ant stalų, ant kurių negali būti jokių kitų dokumentų bei rašymo priemonių (išskyrus juodus grafitinius pieštukus), ir komisija patikrina, ar yra visi rinkimų biuleteniai, kuriuose reikia suskaičiuoti pirmumo balsus. Konkrečią pirmumo balsų skaičiavimo tvarką nustato Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip iki rinkimų likus 7 dienoms. Pirmumo balsai turi būti skaičiuojami taip, kad šią procedūrą galėtų matyti visi skaičiuojant balsusų skaičiavimo metu dalyvaujantys asmenys ir įsitikinti, kad balsai skaičiuojami sąžiningai ir teisingai.
Suskaičiuoti pirmumo balsai įrašomi į balsų skaičiavimo protokolo antrąją dalį, rinkimų biuleteniai supakuojami, paketas antspauduojamas ir perduodamas savivaldybės rinkimų komisijai.“
Pakeisti 77 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip. „6. Savivaldybės rinkimų komisija Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka burtais parenka rinkimų apylinkę ar apylinkes, jose – kandidatų sąrašą ar sąrašus, už kuriuos paduoti balsai ir kurių kandidatų gauti pirmumo balsai turi būti perskaičiuojami, ir organizuoja balsų perskaičiavimą. Perskaičiavus balsus, surašomas rinkimų apylinkės balsų perskaičiavimo protokolas. Jeigu, perskaičiavus balsus, nustatomi kitokie, negu buvo nustačiusi apylinkės rinkimų komisija, balsų skaičiavimo rezultatai, perskaičiuojami visi tos rinkimų apylinkės rinkėjų paduoti balsai. Savivaldybės rinkimų komisija privalo priimti sprendimą perskaičiuoti visų apylinkių savivaldybės tarybos nario – mero rinkimų biuletenius, kai iki balsų skaičiavimo protokolo pasirašymo to pareikalauja bent vienas komisijos narys, partijos, rinkimų komiteto ar kandidato į savivaldybės tarybos narius – merus atstovas ir pagal išankstinius rinkimų rezultatus šioje savivaldybėje balsų skirtumas pirmajame ture tarp antrąją ir trečiąją, o antrajame ture – tarp pirmąją ir antrąją vietas užėmusių kandidatų yra mažesnis negu 50.“
Pripažinti netekusia galios 86 straipsnio 1 dalį: „1.
Jeigu partija ar rinkimų komitetas, ar kandidatas šiurkščiai pažeidė šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalį ir toks pažeidimas nustatytas arba padarytas vėliau, kaip nustatyta šio įstatymo 37 straipsnio 9 dalyje, Vyriausioji rinkimų komisija priima sprendimą dėl kandidatų sąrašo paskelbimo atšaukimo ar kandidato registravimo panaikinimo po rinkimų dienos. Atšaukus kandidatų sąrašo paskelbimą, už kandidatų sąrašą paduoti balsai, o panaikinus kandidato registravimą – už kandidatą paduoti rinkiminio reitingo balsai arba rinkėjų balsai už kandidatą į savivaldybės tarybos narius – merus, pripažįstami negaliojančiais. Balsus pripažinus negaliojančiais, gali būti sprendžiama dėl rinkimų pripažinimo negaliojančiais šiame straipsnyje nustatyta tvarka.“
pakeitimas Pakeisti 88 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „88 straipsnis. Savivaldybės tarybos nario įgaliojimų nutrūkimas nesuėjus terminui prieš terminą
terminuią, kai:
atsistatydinti).
Šis pareiškimas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu arba patvirtintas notarine tvarka, arba pasirašytas savivaldybės mero, o jeigu tarybos narį iškėlė partija, – ir partijos (jos skyriaus) vadovo, arba savivaldybės tarybos nario asmeniškai įteiktas Vyriausiajai rinkimų komisijai;
eiti pareigas, nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis;
posėdžius, – (pagal savivaldybės tarybos Etikos komisijos teikimą ir Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą);
sprendimą);
įsiteisėjusį teismo apkaltinamąjį nuosprendį);
išrinktas, teritorijos ribų, – (pagal Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenis);
90 straipsniu;
duomenis);
Respublikos piliečio, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, – (pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą);
pareigomis, ir šių pareigų neatsisako;
įvedamas tiesioginis valdymas, išskyrus atvejus, kai laikinas tiesioginio valdymo įvedimas susijęs su nepaprastosios padėties įvedimu savivaldybės teritorijoje;
nustatyta tvarka;
Šis pareiškimas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu arba patvirtintas notarine tvarka, arba pasirašytas savivaldybės mero, o jeigu tarybos narį iškėlė partija, – ir partijos (jos skyriaus) vadovo, arba savivaldybės tarybos nario asmeniškai įteiktas Vyriausiajai rinkimų komisijai;
eiti pareigas, nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis;
posėdžius, – (pagal savivaldybės tarybos Etikos komisijos teikimą ir Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą);
sprendimą);
įsiteisėjusį teismo apkaltinamąjį nuosprendį);
išrinktas, teritorijos ribų, – (pagal Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenis);
90 straipsniu;
duomenis);
Respublikos piliečio, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, – (pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą);
pareigomis, ir šių pareigų neatsisako;
įvedamas tiesioginis valdymas, išskyrus atvejus, kai laikinas tiesioginio valdymo įvedimas susijęs su nepaprastosios padėties įvedimu savivaldybės teritorijoje;
nustatyta tvarka;
2Savivaldybės tarybos narys, prieš pradėdamas eiti pareigas, pagal Konstituciją,
šį ar kitus įstatymus nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis (išskyrus atvejus, kai jis išrenkamas Lietuvos Respublikos Seimo nariu), asmeniškai ne vėliau kaip prieš 10 dienų paduoda savivaldybės merui ir Vyriausiajai rinkimų komisijai rašytinį pareiškimą (pareiškimus) dėl savivaldybės tarybos nario mandato atsisakymo arba šį pareiškimą pasirašęs kvalifikuotu elektroniniu parašu ar patvirtinęs notarine tvarka patvirtinęs, išsiunčia. Asmuo, netekęs savivaldybės tarybos nario mandato šio straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5, 7, 8, 9, 10 punktuose ir Vietos savivaldos įstatymo 25¹ straipsnyje nustatytais pagrindais, netenka teisės užimti laisvą savivaldybės tarybos nario vietą šio įstatymo 89 straipsnyje nustatyta tvarka. 3. Vyriausioji rinkimų komisija per 15 dienų nuo šio straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų atsiradimo savivaldybės tarybos nario įgaliojimus pripažįsta nutrūkusiais nesuėjus terminui prieš terminą.“
Pakeisti 89 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Jeigu savivaldybės tarybos nario įgaliojimai nutrūksta nesuėjus terminui prieš
terminą šio įstatymo 88 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais arba savivaldybės tarybos narys netenka mandato, savivaldybės taryboje atsiranda laisva savivaldybės tarybos nario vieta. Daugiamandatėje rinkimų apygardoje atsiradusi laisva savivaldybės tarybos nario vieta užimama taip: savivaldybės tarybos nariu tampa porinkiminiame kandidatų sąraše, pagal kurį buvo išrinktas savivaldybės tarybos narys, po jo esantis pirmasis savivaldybės tarybos nario mandato negavęs kandidatas.
Porinkiminiame kandidatų sąraše esantis kandidatas į atsiradusią laisvą savivaldybės tarybos nario vietą, apsisprendęs atsisakyti savivaldybės tarybos nario mandato, asmeniškai ne vėliau kaip per 15 dienų Vyriausiajai rinkimų komisijai turi pateikti prašymą atsisakyti savivaldybės tarybos nario mandato arba šį prašymą pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu ar patvirtinęs notarine tvarka išsiųsti. Jeigu kandidatų sąraše nėra kandidatų, galinčių užimti laisvą savivaldybės tarybos nario vietą, savivaldybės tarybos nario mandatas perduodamas kitam sąrašui pagal kandidatų sąrašų eilę, sudarytą po rinkimų mandatams paskirstyti liekanų metodu, tai yra tam kandidatų sąrašui, kuris yra pirmasis po sąrašo, kuris paskutinis gavo mandatą pagal šią eilę, ir savivaldybės tarybos nariu tampa naują mandatą gavusio sąrašo pirmasis savivaldybės tarybos nario mandato negavęs kandidatas.“
Pakeisti 90 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„90 straipsnis. Savivaldybės tarybos nario mandato
netekimas dėl rinkėjams nepaskelbtos turėtos teismo nuosprendžiu (sprendimu) paskirtos bausmės Jeigu asmuo, keliamas ar išsikėlęs kandidatu, neįvykdė šio įstatymo 36 straipsnio
tarybos narius anketoje nenurodė pagal šį įstatymą reikalaujamos informacijos arba pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis) ir tai paaiškėjo po rinkimų, per kuriuos šis asmuo buvo išrinktas savivaldybės tarybos nariu ar savivaldybės tarybos nariu – meru:
1) savivaldybės tarybos nario priesaikos nedavęs asmuo netenka mandato;
2) savivaldybės tarybos nario priesaiką davęs asmuo netenka įgaliojimų.“
taip:
„1. Savivaldybės tarybos nario pareigos yra nesuderinamos su Respublikos
Prezidento, Seimo nario, Europos Parlamento nario, Vyriausybės nario pareigomis, su Vyriausybės įstaigos ar įstaigos prie ministerijos vadovo, kurio veikla susijusi su savivaldybių veiklos priežiūra ir kontrole, pareigomis, su Vyriausybės atstovo apskrityje pareigomis, su valstybės kontrolieriaus ir jo pavaduotojo pareigomis.
Be to, savivaldybės tarybos nario pareigos yra nesuderinamos su tos kadencijos savivaldybės mero politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigomis, su tos savivaldybės kontrolieriaus ar tos savivaldybės kontrolieriaus tarnybos valstybės tarnautojo pareigomis, su tos kadencijos savivaldybės administracijos direktoriaus ir jo pavaduotojo ar su tos savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo ir darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigomis, taip pat su tos savivaldybės tarybos sekretoriato karjeros valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigomis, su tos biudžetinės įstaigos, kurios savininkas ar vienas iš savininkų yra savivaldybė, vadovo pareigomis, su tos viešosios įstaigos, kurios savininkas ar vienas iš dalininkų yra savivaldybė, vienasmenio vadovo, ir kolegialaus valdymo ir kito organo nario pareigomis, su tos savivaldybės įmonės vienasmenio vadovo, ir kolegialaus valdymo ir kito organo nario pareigomis, su tos savivaldybės valdomos akcinės bendrovės, uždarosios akcinės bendrovės kolegialaus valdymo ir kito organo (valdybos) nario pareigomis arba su tos savivaldybės valdomos akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės vadovo pareigomis.“
2Papildyti 91 straipsnį 4 dalimi:
„4. Savivaldybės tarybos narys netenka savo mandato,
jeigu jis dėl nepateisinamų priežasčių neprisiekia per 3 mėnesius nuo savivaldybės tarybos nario mandato pripažinimo.“
1.
Šis įstatymas, išskyrus 4 straipsnį, 14 straipsnio 3 dalį, 16 straipsniu keičiamas Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 37 straipsnio 6, 7, 8, 9 dalis, 17, 20 ir 23 straipsnius, įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 4 straipsnis, 14 straipsnio 3 dalis, 16 straipsniu keičiamos Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 37 straipsnio 6, 7, 8, 9 dalys, 17, 20 ir 23 straipsniai įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 3. Vyriausioji rinkimų komisija iki 2020 m. gruodžio 31 d. priima šio straipsnio 2 dalyje nurodytų straipsnių nuostatoms įgyvendinti reikalingus teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu komiteto pirmininkė Guoda Burokienė
Seimo rinkimų ĮSTATYMO NR. I-2721 7, 8, 11, 15, 16, 17, 18, 23, 25, 35, 38, 39, 40, 43, 44, 45, 51, 57, 59, 60, 61, 64, 67, 67¹, 68, 71, 72, 73, 74, 78, 79 IR 80 straipsnių pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS
NR. I-28 3, 10, 12, 13, 15, 21, 23, 33, 35, 38, 39, 40, 53, 54, 60 IR 70 straipsnių pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS rinkimų Į
40, 41, 46, 60, 61, 64, 71 IR 79 straipsnių pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ rinkimų ĮSTATYMO NR. I-532 2, 8, 9, 12, 13, 15, 16, 21, 22, 23, 32, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 41, 43, 48, 57, 58, 61, 73, 77, 86, 88, 89, 90 IR 91 straipsnių pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS REFERENDUMO ĮSTATYMO NR. IX-929 11, 12, 17, 20, 23, 26, 33, 35, 39, 40, 41, 45, 50, 51, 53, 54, 56, 58, 59, 60, 61, 63, 67, 69 IR 80 straipsnių pakeitimo ĮSTATYMO
ĮSTATYMŲ LEIDYBOS INICIATYVOS ĮSTATYMO NR. VIII-1003 6, 7 IR 10 straipsniŲ pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO
priežastys, projektų tikslai ir uždaviniai Įstatymų projektų rengimą paskatino paskutinių rinkimų organizavimo metu pastebėti teisinio reguliavimo netikslumai, neaktualios ar viena kitai prieštaraujančios rinkimus reglamentuojančios teisės aktų nuostatos, taipogi viešojoje erdvėje nuskambėję nuogąstavimai dėl nepakankamo skirtingas negalias turinčių rinkėjų aktyvių rinkimų teisių užtikrinimo, rinkimų apylinkių ir apygardų komisijų narių nusiskundimai dėl neadekvataus darbo užmokesčio palyginus su darbo krūviais rinkimų metu. Taip pat Įstatymų projektų parengimą paskatino 2018 m. gegužės 25 d. visose Europos Sąjungos valstybėse narėse pradėtas taikyti 2016 m. balandžio 27 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas). Įstatymų projektų tikslas – suvienodinti rinkimams taikomą teisinį reglamentavimą, dar labiau užtikrinti neįgalių rinkėjų teises rinkimų metu, taip pat suderinti Įstatymų projektų nuostatas su Bendrojo duomenų apsaugos reglamento nuostatomis. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Teisingumo ministerija bendradarbiaudama su Lietuvos Respublikos vyriausiąja rinkimų komisija ir Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuras. Įstatymų projektus teikia Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. 3. Dabartinis teisinis įstatymų projektuose aptartų teisinių santykių reglamentavimas Šiuo metu rinkimus ir referendumus reglamentuojančiuose įstatymuose nėra nustatyta, kad balsavimo biuleteniai ir kita viešai skelbiama audio, video informacija apie rinkimus, kandidatų debatai, informacija apie rinkimų procedūras turi būti pritaikyta neįgalių rinkėjų poreikiams ir turi būti pateikiama jiems lengvai suprantama kalba ir prieinama forma. Taip pat, pagal esamą teisinį reguliavimą, dalis asmens duomenų šiuo metu yra tvarkomi skelbiant juos viešai neribotą laiką, rinkimų įstatymuose nėra nurodyti asmens duomenų tvarkymo ir informacijos, kurioje yra asmens duomenų, viešo skelbimo terminai, todėl būtina tikslinti tvarkomų ir viešai skelbiamų asmens duomenų sąrašą, nustatyti tokio skelbimo terminus. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu visi pateikti duomenys apie kandidatus, taip pat apie jų šeimos narius skelbiami viešai ir neribotą laiką.
Dėl nemotyvuojančio darbo užmokesčio bei didelio darbo krūvio trūksta kompetentingų žmonių, galinčių dirbti rinkimų komisijose, todėl savivaldybių, apygardų ir apylinkių rinkimų ir referendumo komisijų nariams tikslinga užtikrinti jų atliekamą darbą atitinkantį darbo užmokestį. Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, 2019 metais nustatytas valandinis rinkimų komisijų narių įkainis, atskaičius mokesčius, sudarė: 1) apygardų komisijų pirmininkų – 4,06 eurų; 2) apygardų komisijų narių – 3,27 eurų; 3) apylinkių komisijų pirmininkų – 3,27 eurų; 4) apylinkių komisijų narių – 2,62 eurų. Dirbant rinkimų komisijose 2019 m. kovo 3 d. vykusiuose savivaldybių tarybų rinkimuose per visą rinkimų laikotarpį, apygardų komisijų pirmininkai atskaičius mokesčius gavo 363,40 eurų; apygardų komisijų nariai – 149,36 eurų; apylinkių komisijų pirmininkai – 173,73 eurų; apylinkių komisijų nariai - 77,15 eurų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad formuojant rinkimų komisijas buvo pastebėta, kad mažose apylinkėse dažnai kyla tam tikrų sunkumų surinkti įstatymuose nustatytą privalomą komisijos narių skaičių, todėl tikslinga sudaryti galimybes Lietuvos Respublikos piliečiams, nepriklausantiems politinėms partijoms, pateikti savo kandidatūras į komisijų narius. Pastebėtina ir tai, kad šiuo metu rinkimų dalyvių pareiškinių dokumentų pateikimo rinkimų komisijoms procedūros dubliuojamos, teikiami dokumentai tiek elektronine, tiek popierine forma, kadangi kandidatai savo duomenis privalo įvesti į Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinę sistemą, šiuos duomenis atsispausdinti, pasirašyti ir popierine forma dar kartą pateikti rinkimų komisijoms. 4.
teisinio reguliavimo nuostatos ir laukiami teigiami rezultatai Įstatymų projektuose siūloma nustatyti, kad balsavimo biuleteniai ir kita rinkiminė medžiaga (viešai skelbiama audio, video informacija apie rinkimus, kandidatų debatai, informacija apie rinkimų procedūras) turi būti pritaikyta neįgalių rinkėjų poreikiams ir turi būti pateikiama jiems lengvai suprantama kalba ir prieinama forma. Siekiant laikytis Bendrajame duomenų apsaugos reglamente įtvirtintų asmens duomenų tvarkymo reikalavimų, Įstatymų projektuose buvo įvertintas tokių duomenų skelbimo poreikis (viešas interesas skelbti tokius duomenis), kiekis ir proporcingumas. Įstatymų projektuose pasiūlyta atsisakyti kai kurių duomenų viešo skelbimo, aiškiai įvardinti skelbiamų asmens duomenų rūšis ir skelbimo terminus. Įstatymų projektuose siūloma nustatyti, kad Vyriausioji rinkimų komisija savo interneto svetainėje pagal kandidatų ar jų atstovų pateiktus pareiškinius ir kitus dokumentus skelbtų tik šių Įstatymų projektuose nurodytą informaciją apie kandidatus, nustatomas tiek neišrinktų kandidatų, tiek išrinktų kandidatų duomenų skelbimo terminas, kuris būtų 5 metai. Atkreiptinas dėmesys, kad kandidatų duomenys (vardas, pavardė, kokia partija, juos iškėlė arba kad išsikėlė patys), taip pat rinkimų rezultatai nuo jų paskelbimo dienos Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje būtų skelbiami 50 metų. Taip pat Įstatymų projektuose siūloma nustatyti, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje būtų skelbiami šių įstatymų projektuose nurodyti rinkimų komisijų narių, rinkimų stebėtojų, atstovų rinkimams duomenys iki politinės kampanijos laikotarpio pabaigos. Asmens duomenų skelbimas internete yra laikytinas ypač į žmogaus privatų gyvenimą besikišančia priemone, todėl tokios priemonės proporcingumas turi būti vertinamas siekiamų tikslų atžvilgiu.
Atsižvelgiant į tai, kad apie kandidatus yra skelbiama nemažos apimties informacija (įskaitant asmeninio pobūdžio informaciją, trečiųjų asmenų, susijusių su kandidatais, duomenis), siūlomais pakeitimais siekiama užtikrinti šių asmenų teisės į asmens duomenų apsaugą ir visuomenės teisės žinoti balansą. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos atlikto tyrimo „Kandidatų į valstybės politikus asmens duomenų saugojimo ir viešinimo terminai Europos Sąjungos valstybėse“ rezultatai parodė, kad kitose Europos Sąjungos valstybėse kandidatų asmens duomenys, surinkti rinkimų proceso metu, skelbiami palyginus neilgą laikotarpį, pavyzdžiui, iki kadencijos pabaigos (Latvijoje, Portugalijoje, Slovėnijoje). Vokietijoje išrinktų kandidatų duomenys skelbiami 6 mėnesius po rinkimų rezultatų paskelbimo. Pastebėtina, kad kai kurios Europos Sąjungos valstybės informacijos apie kandidatų asmens duomenų viešo paskelbimo terminus nepateikė, tačiau šiose valstybėse numatyti tokių duomenų saugojimo terminai yra pakankamai trumpi, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje kandidatų dokumentai su asmens duomenimis saugomi vienerius metus, Švedijoje ‒ 5 metus po kadencijos pabaigos, Lenkijoje ir Suomijoje – 10 metų. Įstatymų projektuose siekiama sureguliuoti jautriausią sritį – kandidatų asmens duomenų viešą skelbimą internete, įskaitant tokio skelbimo terminus. Atsižvelgiant į aukščiau pateiktus tyrimo rezultatus, manytina, kad siūlomi viešo skelbimo terminai, lyginant su kitomis tyrimui informaciją pateikusiomis Europos Sąjungos valstybėmis, yra racionalūs ir leis pasiekti norimus tikslus tiek kandidatų teisės į asmens duomenų apsaugą, tiek ir visuomenės teisės žinoti atžvilgiu.
Atsižvelgiant į tai, kad Vyriausioji rinkimų komisija pagal aukščiau nurodytuose įstatymų projektuose numatomą reguliavimą turės pakeisti Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinės sistemos, kurioje tvarkomi rinkimų duomenys, funkcionalumus, siūloma nustatyti, kad Vyriausioji rinkimų komisija iki 2020 m. gruodžio 31 d. priima reikalingus įgyvendinamuosius teisės aktus. Be to, siekiant užtikrinti patobulintos informacinės sistemos testavimą ir sklandų funkcionavimą, įstatymų projektų straipsniai, reguliuojantys asmens duomenų apsaugą, įsigaliotų 2022 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į rinkimų komisijų narių darbo krūvį rinkimų metu ir jiems mokamą atlyginimą, Įstatymų projektuose siūloma darbo užmokestį rinkimų komisijų nariams didinti 20 procentų. Siūloma visuose rinkimų įstatymuose suvienodinti apylinkių ir apygardų rinkimų komisijų formavimo tvarką, taip pat Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme atsisakyti nuostatos, kad, jeigu į apylinkių rinkimų komisijas nebuvo pasiūlyta pakankamai kandidatūrų arba liko laisva vieta, trūkstamas kandidatūras siūlo teisingumo ministras. Įstatymų projektuose siūloma numatyti, kad trūkstamas kandidatūras apygardos rinkimų komisijoje skirtų Vyriausioji rinkimų komisija, o apylinkių rinkimų komisijoje – apygardos rinkimų komisija iš rinkimų komisijų narių rezervo. Rezervą sudarytų Vyriausioji rinkimų komisija iš asmenų, kurie nepriklauso partijoms ir rinkimų komitetams ir atitinka Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytus kvalifikacinius kriterijus bei patys pasisiūlė tapti komisijų nariais. Papildomai apygardų rinkimų komisijų pirmininkams siūloma nustatyti minimalių kompiuterinio raštingumo žinių reikalavimą.
Atsižvelgiant į informacinių ryšio priemonių įvairovę, plėtrą ir jų populiarumo didėjimą, įstatymų projektuose siūloma nustatyti, kad kandidatai turėtų galimybę nemokamai naudotis viešajai įstaigai „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ priklausančiu radiju ir interneto portalu. Pažymėtina, kad Savivaldybių tarybų rinkimų statymo projekte siūloma nustatyti, kad padidinto dydžio užstatas (10 VMDU) kandidatams dėl jų pareigų nesuderinamumo turi būti grąžinamas užstatą sumokėjusiam asmeniui, išskyrus tuos atvejus, kai kandidatas neatsisakė nesuderinamų pareigų. Įstatymų projektuose siūloma mažinti administracinę naštą ir numatyti, kad visi kandidatų pareiškiniai dokumentai rinkimų komisijoms būtų teikimai tik elektroniniu būdu. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Siūlomu reguliavimu bus sudarytos vienodos sąlygos Lietuvos piliečiams, nepriklausomai nuo jų negalios, dalyvauti rinkimuose ir referendumuose, užtikrinta asmens duomenų apsauga, suvienodintos rinkimų organizavimui taikomos teisės aktų nuostatos. Priėmus įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektų priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai nenumatoma. 7. Galima įstatymų įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektų įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai nenumatoma. 8.
inkorporavimas į teisinę sistemą, teisės aktai, kuriuos būtina priimti, galiojantys teisės aktai, kuriuos reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymų projektus, nereikės priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų. 9. Įstatymų projektų atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, įstatymų projektų sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrines lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektuose naujų sąvokų nėra. 10. Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Įstatymams įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių teisės aktų rengėjai ir parengimo terminai Vyriausioji rinkimų komisija iki
komisijos informacinės sistemos nuostatus, Asmens duomenų tvarkymo Lietuvos Respublikos vyriausiojoje rinkimų komisijoje tvarkos aprašą, taip pat rinkėjų sąrašų sudarymo tvarką, kvalifikacinių reikalavimų, taikomų rinkimų komisijų nariams, tvarkos aprašą, pagal poreikį ir kitus teisės aktus. 12.
12. Valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšos, kurių prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Užtikrinat skirtingas negalias turinčių piliečių rinkimų teisę, preliminarus papildomų valstybės biudžeto asignavimų poreikis vieniems rinkimams galėtų būti apie 100 tūkst. eurų: 1) planšetiniai kompiuteriai su Skype programa klausos negalią turintiems rinkėjams kiekvienai apygardai kainuotų 18 tūkst. eurų; 2) nuotolinė gestų kalbos vertimo paslauga – 7800 eurų; 3) plakatų spausdinimas lengvai suprantama kalba – 20 tūkst. eurų;
4) Brailio raštu biuletenių ir kitos regėjimo negalią turintiems asmenims medžiagos pritaikymas – 29 tūkst. eurų; 5) didinamasis stiklas –
išlaidos – 12 tūkst. eurų.. Rinkimų komisijų narių darbo užmokesčio padidinimui vieniems rinkimams reikės apie 900 tūkst. eurų. Apie 500 tūkst. eurų valstybės biudžeto lėšų prireiks Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinės sistemos funkcionalumų pakeitimui. Įstatymų projektams įgyvendinti viso papildomai reikės apie 1,5 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų rinkimų komisijų narių atlyginimų didinimui, balsavimo biuletenių ir kitos rinkiminės medžiagos neįgaliųjų rinkėjų poreikiams pritaikymui bei informacinių sistemų tobulinimui. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu buvo gauti Vyriausiosios rinkimų komisijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Lietuvos negalios organizacijų forumo, Užsienio reikalų ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Neįgaliųjų reikalų departamento prie SADM, taip pat kai kurių politinių partijų pirmininkų pasiūlymai dėl rinkimų teisinio reguliavimo tobulinimo. 14.
žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „Europos Parlamento rinkimai“, „Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai “, „asmens duomenys“, „neįgaliųjų teisės“. Teikia Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu komiteto pirmininkė Guoda Burokienė
Seimo rinkimų ĮSTATYMO NR. I-2721 7, 8, 11, 15, 16, 17, 18, 23, 25, 35, 38, 39, 40, 43, 44, 45, 51, 57, 59, 60, 61, 64, 67, 67¹, 68, 71, 72, 73, 74, 78, 79 IR 80 straipsnių pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS
NR. I-28 3, 10, 12, 13, 15, 21, 23, 33, 35, 38, 39, 40, 53, 54, 60 IR 70 straipsnių pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS rinkimų Į
40, 41, 46, 60, 61, 64, 71 IR 79 straipsnių pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ rinkimų ĮSTATYMO NR. I-532 2, 8, 9, 12, 13, 15, 16, 21, 22, 23, 32, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 41, 43, 48, 57, 58, 61, 73, 77, 86, 88, 89, 90 IR 91 straipsnių pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS REFERENDUMO ĮSTATYMO NR. IX-929 11, 12, 17, 20, 23, 26, 33, 35, 39, 40, 41, 45, 50, 51, 53, 54, 56, 58, 59, 60, 61, 63, 67, 69 IR 80 straipsnių pakeitimo ĮSTATYMO
ĮSTATYMŲ LEIDYBOS INICIATYVOS ĮSTATYMO NR. VIII-1003 6, 7 IR 10 straipsniŲ pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO
priežastys, projektų tikslai ir uždaviniai Įstatymų projektų rengimą paskatino paskutinių rinkimų organizavimo metu pastebėti teisinio reguliavimo netikslumai, neaktualios ar viena kitai prieštaraujančios rinkimus reglamentuojančios teisės aktų nuostatos, taipogi viešojoje erdvėje nuskambėję nuogąstavimai dėl nepakankamo skirtingas negalias turinčių rinkėjų aktyvių rinkimų teisių užtikrinimo, rinkimų apylinkių ir apygardų komisijų narių nusiskundimai dėl neadekvataus darbo užmokesčio palyginus su darbo krūviais rinkimų metu. Taip pat Įstatymų projektų parengimą paskatino 2018 m. gegužės 25 d. visose Europos Sąjungos valstybėse narėse pradėtas taikyti 2016 m. balandžio 27 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas). Įstatymų projektų tikslas – suvienodinti rinkimams taikomą teisinį reglamentavimą, dar labiau užtikrinti neįgalių rinkėjų teises rinkimų metu, taip pat suderinti Įstatymų projektų nuostatas su Bendrojo duomenų apsaugos reglamento nuostatomis. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Teisingumo ministerija bendradarbiaudama su Lietuvos Respublikos vyriausiąja rinkimų komisija ir Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuras. Įstatymų projektus teikia Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. 3. Dabartinis teisinis įstatymų projektuose aptartų teisinių santykių reglamentavimas Šiuo metu rinkimus ir referendumus reglamentuojančiuose įstatymuose nėra nustatyta, kad balsavimo biuleteniai ir kita viešai skelbiama audio, video informacija apie rinkimus, kandidatų debatai, informacija apie rinkimų procedūras turi būti pritaikyta neįgalių rinkėjų poreikiams ir turi būti pateikiama jiems lengvai suprantama kalba ir prieinama forma. Taip pat, pagal esamą teisinį reguliavimą, dalis asmens duomenų šiuo metu yra tvarkomi skelbiant juos viešai neribotą laiką, rinkimų įstatymuose nėra nurodyti asmens duomenų tvarkymo ir informacijos, kurioje yra asmens duomenų, viešo skelbimo terminai, todėl būtina tikslinti tvarkomų ir viešai skelbiamų asmens duomenų sąrašą, nustatyti tokio skelbimo terminus. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu visi pateikti duomenys apie kandidatus, taip pat apie jų šeimos narius skelbiami viešai ir neribotą laiką.
Dėl nemotyvuojančio darbo užmokesčio bei didelio darbo krūvio trūksta kompetentingų žmonių, galinčių dirbti rinkimų komisijose, todėl savivaldybių, apygardų ir apylinkių rinkimų ir referendumo komisijų nariams tikslinga užtikrinti jų atliekamą darbą atitinkantį darbo užmokestį. Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, 2019 metais nustatytas valandinis rinkimų komisijų narių įkainis, atskaičius mokesčius, sudarė: 1) apygardų komisijų pirmininkų – 4,06 eurų; 2) apygardų komisijų narių – 3,27 eurų; 3) apylinkių komisijų pirmininkų – 3,27 eurų; 4) apylinkių komisijų narių – 2,62 eurų. Dirbant rinkimų komisijose 2019 m. kovo 3 d. vykusiuose savivaldybių tarybų rinkimuose per visą rinkimų laikotarpį, apygardų komisijų pirmininkai atskaičius mokesčius gavo 363,40 eurų; apygardų komisijų nariai – 149,36 eurų; apylinkių komisijų pirmininkai – 173,73 eurų; apylinkių komisijų nariai - 77,15 eurų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad formuojant rinkimų komisijas buvo pastebėta, kad mažose apylinkėse dažnai kyla tam tikrų sunkumų surinkti įstatymuose nustatytą privalomą komisijos narių skaičių, todėl tikslinga sudaryti galimybes Lietuvos Respublikos piliečiams, nepriklausantiems politinėms partijoms, pateikti savo kandidatūras į komisijų narius. Pastebėtina ir tai, kad šiuo metu rinkimų dalyvių pareiškinių dokumentų pateikimo rinkimų komisijoms procedūros dubliuojamos, teikiami dokumentai tiek elektronine, tiek popierine forma, kadangi kandidatai savo duomenis privalo įvesti į Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinę sistemą, šiuos duomenis atsispausdinti, pasirašyti ir popierine forma dar kartą pateikti rinkimų komisijoms. 4.
teisinio reguliavimo nuostatos ir laukiami teigiami rezultatai Įstatymų projektuose siūloma nustatyti, kad balsavimo biuleteniai ir kita rinkiminė medžiaga (viešai skelbiama audio, video informacija apie rinkimus, kandidatų debatai, informacija apie rinkimų procedūras) turi būti pritaikyta neįgalių rinkėjų poreikiams ir turi būti pateikiama jiems lengvai suprantama kalba ir prieinama forma. Siekiant laikytis Bendrajame duomenų apsaugos reglamente įtvirtintų asmens duomenų tvarkymo reikalavimų, Įstatymų projektuose buvo įvertintas tokių duomenų skelbimo poreikis (viešas interesas skelbti tokius duomenis), kiekis ir proporcingumas. Įstatymų projektuose pasiūlyta atsisakyti kai kurių duomenų viešo skelbimo, aiškiai įvardinti skelbiamų asmens duomenų rūšis ir skelbimo terminus. Įstatymų projektuose siūloma nustatyti, kad Vyriausioji rinkimų komisija savo interneto svetainėje pagal kandidatų ar jų atstovų pateiktus pareiškinius ir kitus dokumentus skelbtų tik šių Įstatymų projektuose nurodytą informaciją apie kandidatus, nustatomas tiek neišrinktų kandidatų, tiek išrinktų kandidatų duomenų skelbimo terminas, kuris būtų 5 metai. Atkreiptinas dėmesys, kad kandidatų duomenys (vardas, pavardė, kokia partija, juos iškėlė arba kad išsikėlė patys), taip pat rinkimų rezultatai nuo jų paskelbimo dienos Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje būtų skelbiami 50 metų. Taip pat Įstatymų projektuose siūloma nustatyti, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje būtų skelbiami šių įstatymų projektuose nurodyti rinkimų komisijų narių, rinkimų stebėtojų, atstovų rinkimams duomenys iki politinės kampanijos laikotarpio pabaigos. Asmens duomenų skelbimas internete yra laikytinas ypač į žmogaus privatų gyvenimą besikišančia priemone, todėl tokios priemonės proporcingumas turi būti vertinamas siekiamų tikslų atžvilgiu.
Atsižvelgiant į tai, kad apie kandidatus yra skelbiama nemažos apimties informacija (įskaitant asmeninio pobūdžio informaciją, trečiųjų asmenų, susijusių su kandidatais, duomenis), siūlomais pakeitimais siekiama užtikrinti šių asmenų teisės į asmens duomenų apsaugą ir visuomenės teisės žinoti balansą. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos atlikto tyrimo „Kandidatų į valstybės politikus asmens duomenų saugojimo ir viešinimo terminai Europos Sąjungos valstybėse“ rezultatai parodė, kad kitose Europos Sąjungos valstybėse kandidatų asmens duomenys, surinkti rinkimų proceso metu, skelbiami palyginus neilgą laikotarpį, pavyzdžiui, iki kadencijos pabaigos (Latvijoje, Portugalijoje, Slovėnijoje). Vokietijoje išrinktų kandidatų duomenys skelbiami 6 mėnesius po rinkimų rezultatų paskelbimo. Pastebėtina, kad kai kurios Europos Sąjungos valstybės informacijos apie kandidatų asmens duomenų viešo paskelbimo terminus nepateikė, tačiau šiose valstybėse numatyti tokių duomenų saugojimo terminai yra pakankamai trumpi, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje kandidatų dokumentai su asmens duomenimis saugomi vienerius metus, Švedijoje ‒ 5 metus po kadencijos pabaigos, Lenkijoje ir Suomijoje – 10 metų. Įstatymų projektuose siekiama sureguliuoti jautriausią sritį – kandidatų asmens duomenų viešą skelbimą internete, įskaitant tokio skelbimo terminus. Atsižvelgiant į aukščiau pateiktus tyrimo rezultatus, manytina, kad siūlomi viešo skelbimo terminai, lyginant su kitomis tyrimui informaciją pateikusiomis Europos Sąjungos valstybėmis, yra racionalūs ir leis pasiekti norimus tikslus tiek kandidatų teisės į asmens duomenų apsaugą, tiek ir visuomenės teisės žinoti atžvilgiu.
Atsižvelgiant į tai, kad Vyriausioji rinkimų komisija pagal aukščiau nurodytuose įstatymų projektuose numatomą reguliavimą turės pakeisti Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinės sistemos, kurioje tvarkomi rinkimų duomenys, funkcionalumus, siūloma nustatyti, kad Vyriausioji rinkimų komisija iki 2020 m. gruodžio 31 d. priima reikalingus įgyvendinamuosius teisės aktus. Be to, siekiant užtikrinti patobulintos informacinės sistemos testavimą ir sklandų funkcionavimą, įstatymų projektų straipsniai, reguliuojantys asmens duomenų apsaugą, įsigaliotų 2022 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į rinkimų komisijų narių darbo krūvį rinkimų metu ir jiems mokamą atlyginimą, Įstatymų projektuose siūloma darbo užmokestį rinkimų komisijų nariams didinti
suvienodinti apylinkių ir apygardų rinkimų komisijų formavimo tvarką, taip pat Savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme atsisakyti nuostatos, kad, jeigu į apylinkių rinkimų komisijas nebuvo pasiūlyta pakankamai kandidatūrų arba liko laisva vieta, trūkstamas kandidatūras siūlo teisingumo ministras. Įstatymų projektuose siūloma numatyti, kad trūkstamas kandidatūras apygardos rinkimų komisijoje skirtų Vyriausioji rinkimų komisija, o apylinkių rinkimų komisijoje – apygardos rinkimų komisija iš rinkimų komisijų narių rezervo. Rezervą sudarytų Vyriausioji rinkimų komisija iš asmenų, kurie atitinka Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytus kvalifikacinius kriterijus bei patys pasisiūlė tapti komisijų nariais. Papildomai apygardų rinkimų komisijų pirmininkams siūloma nustatyti minimalių kompiuterinio raštingumo žinių reikalavimą.
Atsižvelgiant į informacinių ryšio priemonių įvairovę, plėtrą ir jų populiarumo didėjimą, įstatymų projektuose siūloma nustatyti, kad kandidatai turėtų galimybę nemokamai naudotis viešajai įstaigai „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ priklausančiu radiju ir interneto portalu. Pažymėtina, kad Savivaldybių tarybų rinkimų statymo projekte siūloma nustatyti, kad padidinto dydžio užstatas (10 VMDU) kandidatams dėl jų pareigų nesuderinamumo turi būti grąžinamas užstatą sumokėjusiam asmeniui, išskyrus tuos atvejus, kai kandidatas neatsisakė nesuderinamų pareigų. Įstatymų projektuose siūloma mažinti administracinę naštą ir numatyti, kad visi kandidatų pareiškiniai dokumentai rinkimų komisijoms būtų teikimai tik elektroniniu būdu. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Siūlomu reguliavimu bus sudarytos vienodos sąlygos Lietuvos piliečiams, nepriklausomai nuo jų negalios, dalyvauti rinkimuose ir referendumuose, užtikrinta asmens duomenų apsauga, suvienodintos rinkimų organizavimui taikomos teisės aktų nuostatos. Priėmus įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektų priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai nenumatoma. 7. Galima įstatymų įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektų įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai nenumatoma. 8.
inkorporavimas į teisinę sistemą, teisės aktai, kuriuos būtina priimti, galiojantys teisės aktai, kuriuos reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymų projektus, nereikės priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų. 9. Įstatymų projektų atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, įstatymų projektų sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrines lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektuose naujų sąvokų nėra. 10. Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Įstatymams įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių teisės aktų rengėjai ir parengimo terminai Vyriausioji rinkimų komisija iki
komisijos informacinės sistemos nuostatus, Asmens duomenų tvarkymo Lietuvos Respublikos vyriausiojoje rinkimų komisijoje tvarkos aprašą, taip pat rinkėjų sąrašų sudarymo tvarką, kvalifikacinių reikalavimų, taikomų rinkimų komisijų nariams, tvarkos aprašą, pagal poreikį ir kitus teisės aktus. 12.
12. Valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšos, kurių prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Užtikrinat skirtingas negalias turinčių piliečių rinkimų teisę, preliminarus papildomų valstybės biudžeto asignavimų poreikis vieniems rinkimams galėtų būti apie 100 tūkst. eurų: 1) planšetiniai kompiuteriai su Skype programa klausos negalią turintiems rinkėjams kiekvienai apygardai kainuotų 18 tūkst. eurų; 2) nuotolinė gestų kalbos vertimo paslauga – 7800 eurų; 3) plakatų spausdinimas lengvai suprantama kalba – 20 tūkst. eurų;
4) Brailio raštu biuletenių ir kitos regėjimo negalią turintiems asmenims medžiagos pritaikymas – 29 tūkst. eurų; 5) didinamasis stiklas –
išlaidos – 12 tūkst. eurų.. Rinkimų komisijų narių darbo užmokesčio padidinimui vieniems rinkimams reikės apie 900 tūkst. eurų. Apie 500 tūkst. eurų valstybės biudžeto lėšų prireiks Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinės sistemos funkcionalumų pakeitimui. Įstatymų projektams įgyvendinti viso papildomai reikės apie 1,5 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų rinkimų komisijų narių atlyginimų didinimui, balsavimo biuletenių ir kitos rinkiminės medžiagos neįgaliųjų rinkėjų poreikiams pritaikymui bei informacinių sistemų tobulinimui. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu buvo gauti Vyriausiosios rinkimų komisijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Lietuvos negalios organizacijų forumo, Užsienio reikalų ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Neįgaliųjų reikalų departamento prie SADM, taip pat kai kurių politinių partijų pirmininkų pasiūlymai dėl rinkimų teisinio reguliavimo tobulinimo. 14.
žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „Europos Parlamento rinkimai“, „Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai “, „asmens duomenys“, „neįgaliųjų teisės“. Teikia Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu komiteto pirmininkė Guoda Burokienė
NR. I-532 2, 8, 9, 12, 13, 15, 16, 21, 22, 23, 32, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 41, 43, 48, 57, 58, 61, 73, 77, 86, 88, 89, 90 IR 91 straipsnių pakeitimo ĮSTATYMO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projektu siūloma nustatyti draudimą į rinkimų komisijų narių rezervą įrašomiems asmenims ir iš šio rezervo paskirtiems rinkimų komisijų nariams būti politinių partijų ar rinkimų komitetų nariais. Manome, kad projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 7 dalies nuostata, pagal kurią į rinkimų komisijų narių rezervą gali būti įrašyti tik politinėms partijoms ir rinkimų komitetams nepriklausantys asmenys („Asmenys, kurie nėra politinių partijų ar rinkimų komitetų nariai <...>, turi teisę savarankiškai pasisiūlyti tapti rinkimų komisijos nariais, iš kurių Vyriausioji rinkimų komisija sudaro <...> rinkimų komisijų narių rezervą“), šios dalies nuostata, pagal kurią iš šio rezervo paskirti savivaldybės rinkimų komisijos nariai iki pasibaigs jų įgaliojimai
„negali tapti politinių partijų ar rinkimų komitetų nariais“, ir projekto 6
straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 6 dalies nuostata, pagal kurią iš šio rezervo paskirti apylinkės rinkimų komisijos nariai iki pasibaigs jų įgaliojimai „negali tapti politinių partijų ar rinkimų komitetų nariais“, prieštarauja Konstitucijos 35 straipsnio 1 daliai, kurioje įtvirtinta piliečių teisė laisvai vienytis į politines partijas ir politines organizacijas, taip pat Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui, konstituciniam teisinės valstybės principui.
Konstitucijos
ko, į politines partijas ir politines organizacijas, jei šių tikslai ir veikla nėra priešingi Konstitucijai ir įstatymams. Tai yra viena pagrindinių demokratinės valstybės piliečio teisių.
Konstitucinio Teismo 2006 m. balandžio
alia politines partijas ir politines organizacijas (kuri <...> apima piliečių teisę dalyvauti politinių partijų veikloje) nėra absoliuti, ji gali būti ribojama įstatymu, tačiau ne daugiau, negu leidžia pati Konstitucija. <...> įstatymu nustatant minėtos konstitucinės teisės ribojimus, inter alia draudžiant piliečiams dalyvauti politinių partijų veikloje, privalu paisyti Konstitucijos normų ir principų, inter alia Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto asmenų lygiateisiškumo principo, konstitucinio teisinės valstybės principo.
Konstitucinės teisės laisvai vienytis į politines partijas ir politines organizacijas apribojimai ir draudimai yra nustatyti pačioje Konstitucijoje: Konstitucijos 113 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisėjas negali dalyvauti politinių partijų ir kitų politinių organizacijų veikloje; Konstitucijos 141 straipsnyje įtvirtinta, kad politinių partijų ir politinių organizacijų veikloje negali dalyvauti asmenys, atliekantys tikrąją karo arba alternatyviąją tarnybą, taip pat neišėję krašto apsaugos sistemos, policijos ir vidaus tarnybos karininkai, puskarininkiai ir liktiniai, kitų sukarintų ir saugumo tarnybų apmokami pareigūnai; Konstitucijos 118 straipsnio 3 dalies nuostata, kad prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo, suponuoja ir draudimą prokurorams būti politinių partijų ir politinių organizacijų nariais, dalyvauti jų veikloje; pagal Konstitucijos
savo veiklą politinėse partijose ir politinėse organizacijose iki naujos Respublikos Prezidento rinkimų kampanijos pradžios. <...> Konstitucijos
gali būti laikinai apribota, įvedus karo ar nepaprastąją padėtį (Konstitucijos
savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų nariams priklausyti politinėms partijoms ir rinkimų komitetams (kaip ir į šį rezervą įrašomiems asmenims keliamas reikalavimas nebūti politinių partijų ir rinkimų komitetų nariais) nėra nustatytas Konstitucijoje ir negali būti kildinamas iš jos nuostatų, todėl yra konstituciškai nepagrįstas; be to, juo pažeidžiamas ir konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas.
Konstitucinės teisės laisvai vienytis į politines partijas ir politines organizacijas apribojimai ir draudimai yra nustatyti pačioje Konstitucijoje: Konstitucijos 113 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisėjas negali dalyvauti politinių partijų ir kitų politinių organizacijų veikloje; Konstitucijos 141 straipsnyje įtvirtinta, kad politinių partijų ir politinių organizacijų veikloje negali dalyvauti asmenys, atliekantys tikrąją karo arba alternatyviąją tarnybą, taip pat neišėję krašto apsaugos sistemos, policijos ir vidaus tarnybos karininkai, puskarininkiai ir liktiniai, kitų sukarintų ir saugumo tarnybų apmokami pareigūnai; Konstitucijos 118 straipsnio 3 dalies nuostata, kad prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo, suponuoja ir draudimą prokurorams būti politinių partijų ir politinių organizacijų nariais, dalyvauti jų veikloje; pagal Konstitucijos
savo veiklą politinėse partijose ir politinėse organizacijose iki naujos Respublikos Prezidento rinkimų kampanijos pradžios. <...> Konstitucijos
gali būti laikinai apribota, įvedus karo ar nepaprastąją padėtį (Konstitucijos
savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų nariams priklausyti politinėms partijoms ir rinkimų komitetams (kaip ir į šį rezervą įrašomiems asmenims keliamas reikalavimas nebūti politinių partijų ir rinkimų komitetų nariais) nėra nustatytas Konstitucijoje ir negali būti kildinamas iš jos nuostatų, todėl yra konstituciškai nepagrįstas; be to, juo pažeidžiamas ir konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas. Kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo pažeidimas kartu yra ir konstitucinių teisingumo, darnios visuomenės imperatyvų, taigi ir konstitucinio teisinės valstybės principo, pažeidimas (2012 m. vasario 6 d., 2014 m. balandžio 14 d. ir kiti nutarimai).
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad projektu siūlomas teisinis reguliavimas, pagal kurį teisę būti įrašytiems į rinkimų komisijų narių rezervo sąrašą turėtų tik tie asmenys, kurie nėra politinių partijų ir rinkimų komitetų nariai, o asmenims, iš šio rezervo paskirtiems savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų nariais, būtų uždrausta tapti politinių partijų ir rinkimų komitetų nariais, yra griežtesnis net už Vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK) pirmininkui ir daliai šios komisijos narių keliamą politinio neutralumo reikalavimą (pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 7 straipsnio 8 dalį,
„Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas, taip pat teisingumo ministro,
Respublikos Prezidento ir Lietuvos teisininkų draugijos siūlymu paskirti jos nariai, jeigu jie yra partijų nariai, darbo Vyriausiojoje rinkimų komisijoje laikotarpiu turi sustabdyti savo narystę partijose ir negali dalyvauti jų veikloje“); politinių partijų pasiūlytiems VRK nariams reikalavimas sustabdyti narystę politinėje partijoje nėra taikomas.
Pažymime, kad ir šiuo metu politinių partijų dalyvavimas formuojant visų lygių rinkimų komisijas (Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktai ir 15 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai, Vyriausiosios rinkimų komisijos 7 straipsnio
savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijas (Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies 6 punktas ir 15 straipsnio 2 dalies 3 punktas) nesuponuoja visiško šių komisijų narių politinio neutralumo, todėl svarstytina, kokia yra prasmė daliai šių komisijų narių (iš rezervo skiriamiems savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų nariams) taikyti suabsoliutintą politinio neutralumo reikalavimą (draudimą priklausyti politinei partijai ar rinkimų komitetui). 2.
rengimo ir vykdymo išlaidų finansavimas:
1) siūloma įtvirtinti nuostatą, pagal kurią iš valstybės biudžeto lėšų būtų finansuojamos balsavimo biuletenio pritaikymo neįgalių rinkėjų poreikiams išlaidos. Diskutuotina, ar siekiant užtikrinti lygios visų rinkėjų teisės būti informuotiems apie vykstančius savivaldybių tarybų rinkimus įgyvendinimą, neįgaliųjų poreikiams neturėtų būti pritaikytas ir keičiamo įstatymo 28 straipsnyje numatytas pranešimas apie rinkimus (informacinis pakvietimas dalyvauti rinkimuose), kuriame rinkėjams pateikiama ši reikšminga informacija: rinkimų apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą įrašytas rinkėjas, pavadinimas, numeris ir balsavimo patalpos adresas; rinkimų data, balsavimo rinkimų apylinkės balsavimo patalpoje laikas, kvietimas dalyvauti rinkimuose, kita rinkėjui ar organizuojant rinkimus svarbi informacija;
2) vartojama nei keičiamame, nei kituose rinkimų įstatymuose (taip pat kartu su vertinamu projektu teikiamuose projektuose Nr. XIIIP-3940, XIIIP-3941, XIIIP-3942) neapibrėžta „rinkiminės medžiagos“ (kuri būtų pritaikoma neįgalių rinkėjų poreikiams) sąvoka. Kaip galima suprasti iš projekto aiškinamojo rašto, tai būtų „viešai skelbiama audio, video informacija apie rinkimus, kandidatų debatai, informacija apie rinkimų procedūras“.
Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir tikslumo, reikėtų nurodyti, kokios konkrečiai rinkimų medžiagos pritaikymas neįgalių rinkėjų poreikiams būtų finansuojamas valstybės biudžeto lėšomis;
3) formuluotė
„Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyto ir patvirtinto inventoriaus“
tikslintina, nes nėra aišku, ar žodžiai „nustatyto ir patvirtinto“ suponuoja du atskirus VRK sprendimus (tokiu atveju reikėtų patikslinti, kas būtent jais turėtų būti sprendžiama), ar vieną sprendimą (tokiu atveju pakaktų žodžio
„nustatyto“, o žodžius „ir patvirtinto“ reikėtų išbraukti);
4) nuostata, kad iš savivaldybių biudžetų mokama tik už Vyriausiosios rinkimų komisijos „nustatyto ir patvirtinto“ inventoriaus įsigijimą ir išsaugojimą reiškia, kad savivaldybėms panaikinama pareiga ir net teisė aprūpinti rinkimų organizatorius ir vykdytojus bet kokiu, netgi smulkiausiu, inventoriumi, kuris nebūtų pagal šią normą nustatytas ir patvirtintas. Toks reguliavimas, reikalaujantis iš esmės baigtinio inventoriaus sąrašo nustatymo ir patvirtinimo, neatsižvelgiant į konkrečias aplinkybes 60 savivaldybių ir 1995 rinkimų apylinkėse, diskutuotinas proporcingumo ir efektyvumo požiūriu. 3.
komisijų narių sąrašų paskelbimą VRK interneto svetainėje ir jų skelbimo trukmę, reikėtų nurodyti ir juridinį faktą, su kuriuo būtų siejama VRK pareiga paskelbti šiuos sąrašus ir jos įvykdymo terminas, nes rinkimų komisijos sudaromos skirtingu laiku: VRK sprendimas sudaryti savivaldybių rinkimų komisijas visada bus priimtas ir įsigalios anksčiau (pagal Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo
dienoms iki rinkimų) nei bus priimti savivaldybių rinkimų komisijų sprendimai sudaryti apylinkių rinkimų komisijas (pagal įstatymo 15 straipsnio 5 dalį jos sudaromos ne vėliau kaip likus 45 dienoms iki rinkimų). Taigi, jeigu siekiama įtvirtinti, kad VRK savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų narių sąrašus paskelbtų:
1) vienu metu, tai būtų galima padaryti tik įsigaliojus savivaldybių rinkimų komisijų sprendimams dėl apylinkių rinkimų komisijų sudarymo (pavyzdžiui, per 3 dienas nuo jų sudarymo);
2) skirtingu laiku
aplinkybę, kad rinkimų komisijų sudėtis rinkimų metu dėl įvairių priežasčių gali keistis ir dėl to VRK paskelbti rinkimų komisijų narių sąrašai turėtų būti tikslinami.
Tobulinant šios dalies formuluotes vietoj formuluotės „kas pasiūlė į komisijos narius“ įrašytina formuluotė „komisijos narį pasiūliusį subjektą“, vietoj žodžių „rinkimų apygardų ir apylinkių“ įrašytini žodžiai „savivaldybių ir rinkimų apylinkių“, taip pat išbrauktini pertekliniai žodžiai „nuo paskelbimo dienos“. 4. Projekto
rinkimų komisijų narių rezervo sudarymo tvarką ir nustatyti reikalavimus asmenims, kurie galėtų būti įrašyti į šio rezervo sąrašą (toliau – rezervo sąrašas). Siūloma įstatyme įtvirtinti asmenų politinio neutralumo reikalavimą („asmenys, kurie nėra politinių partijų ar rinkimų komitetų nariai“), o
„kvalifikacinius kriterijus“ nustatytų VRK. Pažymime, kad asmenų įrašymas į
rezervo sąrašą negali būti savitikslis, todėl į šį sąrašą turėtų būti įtraukiami asmenys, atitinkantys Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 12 straipsnyje nustatytus bendruosius reikalavimus asmenims, kurie gali būti skiriami rinkimų komisijų nariais (pavyzdžiui, pilietybės, nepriekaištingos reputacijos). Taigi įstatyme reglamentuojant reikalavimus asmenims, kurie galėtų būti įrašyti į rezervo sąrašą, negali būti nepaisoma Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 12 straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatytų bendrųjų reikalavimų, taip pat šio straipsnio 3 dalyje nustatytų ribojimų, pagal kuriuos tas pats asmuo vienu metu negali būti: rinkimų komisijos nariu ir kandidatu; rinkimų komisijos nariu ir atstovu rinkimams; rinkimų komisijos nariu ir rinkimų stebėtoju.
Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad rinkimų komisijų narių rezervas, kaip galima suprasti iš jo pilno pavadinimo (nurodyto projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo
pavadinimo pateiktą pastabą), būtų nuolatinio pobūdžio, t. y. bendras visiems rinkimams ir referendumams, o ne atskirai sudaromas konkretiems rinkimams ar referendumui, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad skirtinguose įstatymuose, kuriais reguliuojami rinkimų ir referendumo santykiai, yra nustatyti skirtingi bendrieji reikalavimai rinkimų ir referendumo komisijų nariams. Pavyzdžiui, pagal Prezidento rinkimų ir Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymus politinių partijų į savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų narius siūlomiems asmenims, neturintiems tam tikros darbo rinkimų komisijose patirties, keliamas reikalavimas turėti aukštąjį išsilavinimą; pagal Seimo rinkimų, Savivaldybių tarybų rinkimų ir Referendumo įstatymus toks reikalavimas politinių partijų siūlomiems apygardų, savivaldybių, apylinkių rinkimų ir referendumo komisijų nariams nėra taikomas; rinkimuose į Europos Parlamentą savivaldybės ir apylinkės rinkimų komisijos nariu gali būti ne tik Lietuvos Respublikos pilietis, bet ir nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantis kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jeigu jis turi teisę būti renkamas Europos Parlamento nariu.
Taigi reguliuojant rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervo sudarymą ir šių komisijų narių skyrimą iš šio rezervo, reikėtų aiškiai ir tiksliai reglamentuoti, kokius reikalavimus turėtų atitikti į šį rezervą įrašomi asmenys, taip pat turėtų būti nustatyta, kad jie gali būti skiriami tam tikrų rinkimų ar referendumo komisijų nariais tik jeigu atitinka šių komisijų nariams keliamus bendruosius reikalavimus. Iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo taip pat nėra aišku, ar minėtas rezervo sąrašas būtų skelbiamas viešai, kaip į jį įrašyti asmenys galėtų būti iš jo išbraukti, kaip šis sąrašas būtų tikslinamas. Pažymėtina ir tai, kad projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 7 dalyje siūlomos įtvirtinti nuostatos yra tapačios kartu teikiamo Seimo rinkimų įstatymo nuostatų pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3940 4 straipsnio nuostatoms, kuriomis siūloma reguliuoti rinkimų komisijų narių rezervo (žr. šios išvados 6 punkto 2, 3 papunkčiuose dėl šio rezervo pavadinimo pateiktas pastabas) sudarymą. Diskutuotina, ar vertinamame projekte (taip pat kartu teikiamuose projektuose Nr.
nepakaktų įtvirtinti blanketinės teisės normos, kad savivaldybės rinkimų komisijoje atsiradus laisvai komisijos nario vietai naują komisijos narį VRK skiria iš Seimo rinkimų įstatymo nustatyta tvarka sudaryto rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervo. 5. Projekto
pobūdžio formuluotė „turi teisę savarankiškai pasisiūlyti tapti rinkimų komisijos nariais“, taip pat kitos rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervo sudarymą reguliuojančios nuostatos keistinos atsižvelgiant į tai, kad šio rezervo sudarymo tvarka turėtų apimti: asmens teisę teikti prašymą būti įrašytam į šį rezervą; VRK (institucijos, kuri šį rezervą sudarytų) pareigą patikrinti, ar prašymą pateikęs asmuo atitinka rinkimų ar referendumo komisijos nariams keliamus reikalavimus, ir, nustačius, kad jis tuos reikalavimus atitinka, priimti sprendimą įrašyti šį asmenį į rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervą, o nustačius, kad jis reikalavimų neatitinka, priimti motyvuotą sprendimą neįrašyti asmens į šį rezervą; šio asmens teisę apskusti tokį sprendimą teismui, jeigu jis mano, kad pažeistos jo teisės. Pažymėtina, kad VRK, kuri formuotų rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervą, taptų šio registro duomenų valdytoja: rinktų, tvarkytų duomenis, juos tikslintų, saugotų ir pan. Tai turėtų būti daroma pagal Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą. 6. Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 7 dalyje:
„kriterijus“ keistina į sąvoką „reikalavimus“ (Savivaldybių tarybų rinkimų
įstatymo 12 straipsnis);
„Savivaldybės, apygardos, apylinkės ir referendumo rinkimų komisijų“ taisytina,
nes rinkimų ir referendumo santykius reguliuojančiuose įstatymuose nėra numatyta „referendumo rinkimų komisijų“.
Rinkimams organizuoti ir vykdyti sudaromos rinkimų komisijos, o referendumui – referendumo komisijos; jeigu tą pačią dieną kartu vyksta rinkimai ir referendumas, sudaromos tos pačios rinkimų arba referendumo komisijos;
pavadinimą „rinkimų komisijų narių rezervas“ siūlome pakeisti į „rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervą“ ir jį nuosekliai vartoti šiame bei kituose kartu teikiamuose įstatymų projektuose (Nr. XIIIP-3940, XIIIP-3941, XIIIP-3942,
formuluotės „asmenys ir organizacijos“ siūlome vartoti sąvoką „subjektai“. 7. Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 8 dalyje nustatomo reikalavimo „turintis <...> minimalių kompiuterinio raštingumo žinių“ turinys neapibrėžtas ir neaiškus, įstatyme turėtų būti nustatyti konkretūs reikalavimai arba jų nustatymo kriterijai ir subjektai. 8. Pažymime, kad projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio tekste nėra išdėstyta galiojančios redakcijos Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 13 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta komisijos darbo organizavimui svarbi nuostata „Savivaldybės rinkimų komisija pirmajame posėdyje išsirenka komisijos pirmininko pavaduotoją ir sekretorių“, tačiau projekto lyginamajame variante ši nuostata nėra perbraukta (lyginamajame variante jos visai nėra), taigi neaišku, ar projektu siūloma ją panaikinti, ar ne. 9. Pažymime, kad nors projekto 6 straipsnio 2 dalimi siūloma pakeisti įstatymo 15 straipsnio
šios dalies nuostatos be jokių pakeitimų. 10.
„asmenis, atsisakiusius deklaruoti, ar jie atitinka šio įstatymo 2 straipsnio
reikalavimus, ar jų nedeklaravusius“ keistina formuluote „asmenis, nedeklaravusius, ar jie atitinka šio įstatymo 2 straipsnio reikalavimus“, arba tikslintina, nes neaišku, ką reiškia „jų“. 11. Projekto
neatsižvelgus į tai, kad tokie pakeitimai jau padaryti 2019 m. liepos 18 d. priimtu Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 34 straipsnio pakeitimo įstatymu, įsigaliosiančiu 2020 m. sausio 1 d. 12. Projekto
įstatymo 35 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kokie duomenys apie rinkimų komitetą ir jo narius skelbtini VRK interneto svetainėje. Atsižvelgiant į tai, kad savivaldybės pavadinimas, rinkimų pavadinimas, atstovas (koordinatorius) yra ne rinkimų komiteto narių duomenys, o duomenys apie patį rinkimų komitetą, šios dalies pirmasis sakinys atitinkamai tikslintinas; formuluotė „rinkimų pavadinimas“ taip pat tikslintina, apibrėžiant rinkimus (rinkimų, kuriuose dalyvauti šis komitetas įsteigtas, ar pan.); neaišku, ar iki politinės kampanijos pabaigos turėtų būti skelbiamas kiekvieno rinkimų komiteto nario, ar tik rinkimų komiteto atstovo (koordinatoriaus) telefono numeris ir elektroninio pašto adresas. Šios dalies antrajame sakinyje išdėstyta nuostata taisytina atsisakant perteklinių žodžių „pasibaigus politinei kampanijai“, „nuo paskelbimo <...> dienos“ ir išdėstant ją, pavyzdžiui, taip: „Rinkimuose dalyvavusio rinkimų komiteto pavadinimas ir jo atstovo (koordinatoriaus) vardas bei pavardė Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje skelbiami 5 metus.“
pagal teisės technikos taisykles įrašytinas žodis „nauja“.
Šiuo projekto straipsniu keičiamo įstatymo 36 straipsnį siūloma papildyti nauja 3 dalimi, kurioje būtų nustatyta, kad VRK „per 5 darbo dienas nuo partijos pateiktų pareiškinių dokumentų dienos priima sprendimą dėl partijos įregistravimo dalyvauti rinkimuose“ (turėtų būti – „<...> nuo partijos pareiškinių dokumentų pateikimo dienos <...>“). Ši nuostata tobulintina atsižvelgiant į tai, kad pagal šio straipsnio 2 ir 4 dalis partijos skirtingus pareiškinius dokumentus teikia skirtingoms rinkimų komisijoms: 2 dalyje nurodyti dokumentai teikiami VRK, o nurodytieji
partijos įregistravimo dalyvauti rinkimuose“ turėtų būti siejami su šios komisijos pareiga patikrinti įstatymo 36 straipsnio 2 dalyje nurodytus politinės partijos pareiškinius dokumentus, taip pat jos atitiktį įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nurodytiems reikalavimams. 14. Projekto
partijos įregistravimo dalyvauti rinkimuose“ teisinė reikšmė ir santykis su savivaldybių rinkimų komisijoms partijų ir rinkimų komitetų teikiamais dokumentais yra neaiškūs. Pagal projektu keičiamo įstatymo 36 straipsnio 4 dalies 3 punktą partija, rinkimų komitetas privalo savivaldybės rinkimų komisijai įteikti VRK
„išduotą pažymą apie įregistravimą dalyvauti šios savivaldybės tarybos
rinkimuose“, o ne VRK sprendimą „dėl partijos įregistravimo dalyvauti rinkimuose“.
Taigi vertinama projekto nuostata šiuo aspektu yra nesuderinta su nurodyta keičiamo įstatymo 36 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostata (VRK pažyma politinei partijai išduodama pagal projekto 15 straipsniu siūlomą išbraukti galiojančios redakcijos Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 37 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad VRK, patikrinusi partijos pateiktus pareiškinius dokumentus ir nustačiusi, kad jie atitinka šio įstatymo reikalavimus, per 7 dienas po pareiškinių dokumentų gavimo išduoda pažymą apie partijos įregistravimą dalyvauti rinkimuose). 15. Projekto
pareiškiniai dokumentai būtų teikiami tik elektroniniu būdu Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka. Atkreipiame dėmesį į tai, kad rinkimams organizuoti ir vykdyti, be kita ko, naudojamos elektroninių ryšių priemonės ir informacinės sistemos gali būti paveikiamos kibernetinių atakų, turint tikslą sukelti šių ryšių ir sistemų sutrikimus, t. y. sutrikdyti rinkimus. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto svarstymo metu nereikėtų gauti kibernetinio saugumo ekspertų išvados, kuria remiantis būtų galima įvertinti kandidatų pareiškinių dokumentų pateikimo tik elektroninių ryšių priemonėmis rizikas ir tai, ar šis dokumentų pateikimo būdas įstatyme galėtų būti numatytas kaip vienintelis, ar tik kaip alternatyva esamam jų pateikimo būdui (būdams). 16. Projekto
straipsnio 4 dalį yra ydingas.
Šioje dalyje nustatyta savivaldybės rinkimų komisijos įgaliojimų, nurodytų Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 14 straipsnio
jai pateiktus pareiškinius dokumentus bei rinkėjų parašų rinkimo lapus ir nustatyti, ar pareiškiniai dokumentai atitinka projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 36 straipsnio 4 dalyje nurodytus reikalavimus, ar kandidatų sąrašas ir (ar) kandidatas turi šio įstatymo 34 straipsnio 5 dalyje nustatyto skaičiaus rinkėjų palaikymą, taip pat jos pareigą per šioje dalyje nurodytą laiką, bet ne vėliau kaip iki rinkimų likus 31 dienai, priimti sprendimą dėl kandidatų įregistravimo. Taigi, jeigu keičiamo įstatymo 37 straipsnio 4 dalis būtų išbraukta, neliktų Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 14 straipsnio
tvarkos bei terminų. Pažymime, kad šio įstatymo 36 straipsnyje nurodyti „rinkėjų parašų rinkimo lapai“, kuriuos savivaldybės rinkimų komisija per 3 dienas išduoda partijai, rinkimų komitetui ar asmeniui, išsikėlusiam kandidatu į savivaldybės tarybos narius – merus, nėra pareiškiniai dokumentai (projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo
kandidatas atitinka įstatymo 2 straipsnyje nustatytus reikalavimus (projekto 15 straipsniu keičiamo įstatymo 37 straipsnio 1 dalis).
Pagal rinkėjų parašų lapus yra nustatoma, ar kandidatų sąrašas ir (ar) kandidatas turi įstatymo 34 straipsnio 5 dalyje nustatyto skaičiaus rinkėjų palaikymą (partijos, rinkimų komiteto keliamą kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašą ir kandidatą į savivaldybės tarybos narius – merus arba asmenį, išsikeliantį kandidatu į savivaldybės tarybos narius – merus, atitinkamoje savivaldybėje turi paremti ne mažiau kaip 20 procentų tos savivaldybės rinkėjų skaičiuojant vienam savivaldybės tarybos nario mandatui, bet ne mažiau kaip 100 tos savivaldybės rinkėjų). Jeigu kandidatų sąrašas ir (ar) kandidatas tokio rinkėjų palaikymo neturi, jis negali būti įregistruojamas, net jeigu atitinka įstatymo 2 straipsnyje nustatytus reikalavimus, o pareiškiniai dokumentai – projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 36 straipsnio 4, 5 dalyse nustatytus reikalavimus. 17. Projekto
nuostatomis dėl kandidatų sąrašo paskelbimo atšaukimo ir kandidato registravimo panaikinimo po rinkimų dienos. Šios nuostatos ta apimtimi, kuria reglamentuojamas kandidatų sąrašo paskelbimo atšaukimas ar kandidato registravimo panaikinimas dėl keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimo, dubliuoja šio įstatymo 86 straipsnio 1 dalies nuostatas. Siekiant teisinio aiškumo šio dubliavimo atsisakytina. 18. Projekto
rinkimų komisija jo kandidatu neregistruoja“, nors ir yra analogiška galiojančio Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nuostatai, taisytina, nes pagal šio įstatymo 14 straipsnio 6 punktą įgaliojimai registruoti kandidatus yra suteikti savivaldybės rinkimų komisijai. 19.
nuostatą, pagal kurią VRK interneto svetainėje skelbtina informacija apie kandidatus apimtų ir „privačių interesų deklaracijų, pateiktų Valstybinei mokesčių inspekcijai, pagrindinių duomenų išrašus“. Jeigu įstatymas būtų priimtas, ši nuostata įsigaliotų 2022 m. sausio 1 d. (projekto
derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo Nr. VIII-371 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2274, įsigaliosiančio 2020 m. sausio 1 d., 5 straipsnio 4 dalį kandidatai į Seimo narius privačių interesų deklaraciją pateikia Seimo rinkimų įstatymo nustatytais atvejais per Privačių interesų registrą; pagal šio įstatymo 19 straipsnį šio registro valdytoja ir tvarkytoja, taip pat jame esančių asmens duomenų valdytoja yra Vyriausioji tarnybinės etikos komisija. Taigi projekto nuostata, pagal kurią VRK interneto svetainėje turėtų būti skelbiami „privačių interesų deklaracijų, pateiktų Valstybinei mokesčių inspekcijai, pagrindinių duomenų išrašai“, neatitiktų minėto įstatymo, nes nuo 2020 m. sausio 1 d. rinkimuose į politines atstovaujamąsias institucijas (Seimą, Europos Parlamentą, savivaldybių tarybas), taip pat Respublikos Prezidento rinkimuose dalyvausiančių kandidatų privačių interesų deklaracijos turės būti teikiamos Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai per Privačių interesų registrą. 20. Projekto 15 straipsniu keičiamo įstatymo 37 straipsnio 6 ir 7 dalyje siūloma įtvirtinti skirtingos informacijos apie kandidatus skelbimo VRK interneto svetainėje tvarką, trukmę ir tam tikros informacijos skelbimo ribojimus, todėl turėtų būti aiškiai ir nedviprasmiškai išdėstyta, kokia kandidatų į savivaldybės tarybos narius, kandidatų į savivaldybės tarybos narius – merus anketose ir biografijose nurodyta informacija apie juos (taip pat jų šeimos narius) ir kiek laiko turi būti skelbiama VRK interneto svetainėje, o kokia informacija neskelbtina. 21.
partija, rinkimų komitetas juos iškėlė arba kad išsikėlė patys“ keistina formuluote
„iškėlusi partija arba iškėlęs rinkimų komitetas, arba kad
išsikėlė pats“; pirmajame ir antrajame sakiniuose išbrauktini pertekliniai žodžiai „nuo jų paskelbimo dienos“. 22. Projekto
pasiūlė paskirti atstovu rinkimams“ įrašytini žodžiai „atstovą rinkimams pasiūliusį subjektą“, o vietoj žodžių „rinkimų apygardos ir apylinkės“ – žodžiai „savivaldybės ir rinkimų apylinkės“. 23. Projekto
sąrašus ir duomenis apie juos (kiekvieno kandidato vardą, pavardę <...>), kandidatus, įrašytus į kandidatų sąrašus“ keistina formuluote „kandidatų sąrašus ir duomenis apie juose įrašytus kandidatus (vardą, pavardę <...>)“; formuluotė „ir kandidatus į savivaldybės tarybos narius – merus (kiekvieno kandidato vardą, pavardę <...>)“ keistina formuluote
„kandidatus į savivaldybės tarybos narius – merus (vardą, pavardę <...>)“;
formuluotė „kokia partija ar rinkimų komitetas iškėlė arba kad išsikėlė savarankiškai“ keistina formuluote „iškėlusią partiją arba iškėlusį rinkimų komitetą, arba kad išsikėlė pats“. Šios dalies antrajame sakinyje išbrauktini pertekliniai žodžiai „nuo jos paskelbimo dienos“. 24. Projekto
stebėtojų duomenų paskelbimą VRK interneto svetainėje. Atsižvelgiant į rinkimų stebėtojų paskirtį, diskutuotina, ar, siekiant užtikrinti galimybę rinkėjams teikti informaciją apie galimus rinkimų įstatymų pažeidimus, VRK interneto svetainėje neturėtų būti skelbiamas ir rinkimų stebėtojo telefono numeris bei elektroninio pašto adresas. 25.
pasiūlė rinkimų stebėtoju“ keistina formuluote „rinkimų stebėtoją pasiūliusį subjektą“, o vietoj žodžių „rinkimų apygardos ir apylinkės“ įrašytini žodžiai „savivaldybės ir rinkimų apylinkės“. 26. Projekto
ir šiame įstatyme nurodant išsikėlusius kandidatus nevartojamas žodis
„savarankiškai“; sąvoka „atstovams“ keistina į šiame įstatyme įtvirtintą sąvoką
“atstovams rinkimams“ (įstatymo 38 straipsnis). 27. Projekto
rinkimų“ išbrauktinas žodis „apylinkių“. 28. Projekto
įstatymo 37 straipsnio 3 dalį yra neaiški ir tikslintina tiesiogiai apibrėžiant pažeidimo nustatymo arba padarymo laiką, (pavyzdžiui, „vėliau nei iki pirmos balsavimo iš anksto dienos“), nes projektu siūlomoje keičiamo įstatymo 37 straipsnio 3 dalies redakcijoje minimas ne vienas galimas pažeidimo nustatymo laikas. 29. Projekto
įtvirtinti naują savivaldybės tarybos nario įgaliojimų nutrūkimo pagrindą – kai
„jis neprisiekia per tris mėnesius nuo savivaldybės tarybos nario mandato
pripažinimo (pagal savivaldybės mero teikimą ir Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą“. Ši nuostata turėtų būti keičiama, nes asmuo, kuriam tenka savivaldybės tarybos nario mandatas (pavyzdžiui, pagal Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 89 straipsnį), bet kuris neprisiekia pagal Vietos savivaldos įstatymą, negali būti laikomas įgijusiu savivaldybės tarybos nario įgaliojimus (Vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnio 5 dalis). Taigi VRK negali pripažinti savivaldybės tarybos nario įgaliojimų nutrūkusiais, jeigu asmuo jų nebuvo įgijęs.
Projekte numatytu atveju VRK turėtų priimti sprendimą dėl savivaldybės tarybos nario mandato netekimo (pagal Vietos savivaldos įstatymo 22 straipsnio
savivaldybės tarybos nario mandato). Atkreipiame dėmesį ir į tai, kad vertinamoje nuostatoje subjektą, kuris galėtų inicijuoti sprendimą dėl savivaldybės tarybos nario mandato netekimo, apibrėžiant formuluote „pagal savivaldybės mero teikimą“, būtų susiaurintas šios nuostatos taikymas, jeigu savivaldybės meras būtų neišrinktas, nušalintas nuo pareigų, savivaldybės taryba panaikintų jo mandatą, o mero pareigas laikinai vykdytų savivaldybės tarybos išrinktas (paskirtas) savivaldybės tarybos narys (Vietos savivaldos įstatymo 13, 19, 25¹ straipsniai). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmuo, kuriam VRK pripažino savivaldybės tarybos nario mandatą, gali neprisiekti ir dėl laikino nedarbingumo ar kitų itin svarbių priežasčių. 30. Atsižvelgiant į Seimo statute nustatytų įstatymų leidybos procedūrų trukmę, taip pat į tai, kad Seimo priimtas įstatymas pagal Konstituciją turi būti promulguojamas, diskutuotina, ar projekto 31 straipsnio 1 dalyje siūloma įstatymo įsigaliojimo data – „2020 m. sausio 1 d.“ yra reali. Jeigu įstatymas įsigaliotų 2020 m. sausio 1 d., projekto 31 straipsnio 1 dalyje nurodyta išimtis dėl kito kai kurių nuostatų įsigaliojimo laiko taisytina: pirma, vietoj nuorodos į šio straipsnio 2 dalį turėtų būti išvardyti visi joje nurodyti vėliau įsigaliosiantys šio įstatymo straipsniai (jų dalys); antra, išimtis turėtų apimti ir šio straipsnio 3 dalį, kuri turėtų įsigalioti anksčiau nei visas įstatymas.
Pažymėtina, kad projekto 31 straipsnio 3 dalies nuostata, pagal kurią VRK įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus turėtų priimti iki 2020 m. gruodžio 31 d., neatitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtinto sistemiškumo principo, be kita ko, reiškiančio, kad įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su įstatymu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina. Todėl jeigu įstatymo įsigaliojimo data numatyta 2020 m. sausio 1 d., projekto 31 straipsnio
teisės aktai, taisytina į „2019 m. gruodžio 31 d.“. Be to, jeigu reikėtų priimti projekto 31 straipsnio 2 dalyje nurodytoms įstatymo nuostatoms įgyvendinti būtinus teisės aktus, jie turėtų įsigalioti ne vėliau kaip 2022 m. sausio 1 d. 31. Pagal teisės technikos taisykles, jei institucijos pavadinimas, prasidedantis žodžiais „Lietuvos Respublika“, minimas ne pirmą kartą, jis rašomas be šių žodžių; atsižvelgiant į tai, projekto 31 straipsnio 3 dalyje prieš Vyriausiosios rinkimų komisijos pavadinimą išbrauktini žodžiai „Lietuvos Respublikos“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] V. Staugaitytė, tel. (8 5) 239 6898, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
NR. I-532 2, 8, 9, 12, 13, 15, 16, 21, 22, 23, 32, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 41, 43, 48, 57, 58, 61, 73, 77, 86, 88, 89, 90 IR 91 straipsnių pakeitimo ĮSTATYMO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto
rengimo ir vykdymo išlaidų finansavimas:
1) siūloma įtvirtinti nuostatą, pagal kurią iš valstybės biudžeto lėšų būtų finansuojamos balsavimo biuletenio pritaikymo neįgalių rinkėjų poreikiams išlaidos. Diskutuotina, ar siekiant užtikrinti lygios visų rinkėjų teisės būti informuotiems apie vykstančius savivaldybių tarybų rinkimus įgyvendinimą, neįgaliųjų poreikiams neturėtų būti pritaikytas ir keičiamo įstatymo 28 straipsnyje numatytas pranešimas apie rinkimus (informacinis pakvietimas dalyvauti rinkimuose), kuriame rinkėjams pateikiama ši reikšminga informacija: rinkimų apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą įrašytas rinkėjas, pavadinimas, numeris ir balsavimo patalpos adresas; rinkimų data, balsavimo rinkimų apylinkės balsavimo patalpoje laikas, kvietimas dalyvauti rinkimuose, kita rinkėjui ar organizuojant rinkimus svarbi informacija;
2) vartojama nei keičiamame, nei kituose rinkimų įstatymuose (taip pat kartu su vertinamu projektu teikiamuose projektuose Nr. XIIIP-3940, XIIIP-3941, XIIIP-3942) neapibrėžta „rinkiminės medžiagos“ (kuri būtų pritaikoma neįgalių rinkėjų poreikiams) sąvoka. Kaip galima suprasti iš projekto aiškinamojo rašto, tai būtų „viešai skelbiama audio, video informacija apie rinkimus, kandidatų debatai, informacija apie rinkimų procedūras“.
Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir tikslumo, reikėtų nurodyti, kokios konkrečiai rinkimų medžiagos pritaikymas neįgalių rinkėjų poreikiams būtų finansuojamas valstybės biudžeto lėšomis;
3) formuluotė
„Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyto ir patvirtinto inventoriaus“
tikslintina, nes nėra aišku, ar žodžiai „nustatyto ir patvirtinto“ suponuoja du atskirus VRK sprendimus (tokiu atveju reikėtų patikslinti, kas būtent jais turėtų būti sprendžiama), ar vieną sprendimą (tokiu atveju pakaktų žodžio
„nustatyto“, o žodžius „ir patvirtinto“ reikėtų išbraukti);
4) nuostata, kad iš savivaldybių biudžetų mokama tik už Vyriausiosios rinkimų komisijos „nustatyto ir patvirtinto“ inventoriaus įsigijimą ir išsaugojimą reiškia, kad savivaldybėms panaikinama pareiga ir net teisė aprūpinti rinkimų organizatorius ir vykdytojus bet kokiu, netgi smulkiausiu, inventoriumi, kuris nebūtų pagal šią normą nustatytas ir patvirtintas. Toks reguliavimas, reikalaujantis iš esmės baigtinio inventoriaus sąrašo nustatymo ir patvirtinimo, neatsižvelgiant į konkrečias aplinkybes 60 savivaldybių ir 1995 rinkimų apylinkėse, diskutuotinas proporcingumo ir efektyvumo požiūriu. 2.
komisijų narių sąrašų paskelbimą VRK interneto svetainėje ir jų skelbimo trukmę, reikėtų nurodyti ir juridinį faktą, su kuriuo būtų siejama VRK pareiga paskelbti šiuos sąrašus ir jos įvykdymo terminas, nes rinkimų komisijos sudaromos skirtingu laiku: VRK sprendimas sudaryti savivaldybių rinkimų komisijas visada bus priimtas ir įsigalios anksčiau (pagal Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 13 straipsnio 1 dalį jos turėtų būti sudarytos ne vėliau kaip likus 95 dienoms iki rinkimų) nei bus priimti savivaldybių rinkimų komisijų sprendimai sudaryti apylinkių rinkimų komisijas (pagal įstatymo
rinkimų). Taigi, jeigu siekiama įtvirtinti, kad VRK savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų narių sąrašus paskelbtų:
1) vienu metu, tai būtų galima padaryti tik įsigaliojus savivaldybių rinkimų komisijų sprendimams dėl apylinkių rinkimų komisijų sudarymo (pavyzdžiui, per 3 dienas nuo jų sudarymo);
2) skirtingu laiku
aplinkybę, kad rinkimų komisijų sudėtis rinkimų metu dėl įvairių priežasčių gali keistis ir dėl to VRK paskelbti rinkimų komisijų narių sąrašai turėtų būti tikslinami.
Tobulinant šios dalies formuluotes vietoj formuluotės „kas pasiūlė į komisijos narius“ įrašytina formuluotė „komisijos narį pasiūliusį subjektą“, vietoj žodžių „rinkimų apygardų ir apylinkių“ įrašytini žodžiai „savivaldybių ir rinkimų apylinkių“, taip pat išbrauktini pertekliniai žodžiai „nuo paskelbimo dienos“. 3. Projekto
komisijų narių rezervo sudarymo tvarką ir nustatyti, kad į šio rezervo sąrašą (toliau – rezervo sąrašas) galėtų būti įrašyti asmenys, atitinkantys VRK nustatytus „kvalifikacinius kriterijus“. Pažymime, kad asmenų įrašymas į rezervo sąrašą negali būti savitikslis, todėl į šį sąrašą turėtų būti įtraukiami asmenys, atitinkantys Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 12 straipsnyje nustatytus bendruosius reikalavimus asmenims, kurie gali būti skiriami rinkimų komisijų nariais (pavyzdžiui, pilietybės, nepriekaištingos reputacijos). Taigi įstatyme reglamentuojant reikalavimus asmenims, kurie galėtų būti įrašyti į rezervo sąrašą, negali būti nepaisoma Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 12 straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatytų bendrųjų reikalavimų, taip pat šio straipsnio 3 dalyje nustatytų ribojimų, pagal kuriuos tas pats asmuo vienu metu negali būti: rinkimų komisijos nariu ir kandidatu; rinkimų komisijos nariu ir atstovu rinkimams; rinkimų komisijos nariu ir rinkimų stebėtoju.
Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad rinkimų komisijų narių rezervas, kaip galima suprasti iš jo pilno pavadinimo (nurodyto projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 7 dalyje; žr. šios išvados 5 punkto 2 papunktyje dėl šio pavadinimo pateiktą pastabą), būtų nuolatinio pobūdžio, t. y. bendras visiems rinkimams ir referendumams, o ne atskirai sudaromas konkretiems rinkimams ar referendumui, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad skirtinguose įstatymuose, kuriais reguliuojami rinkimų ir referendumo santykiai, yra nustatyti skirtingi bendrieji reikalavimai rinkimų ir referendumo komisijų nariams. Pavyzdžiui, pagal Prezidento rinkimų ir Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymus politinių partijų į savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų narius siūlomiems asmenims, neturintiems tam tikros darbo rinkimų komisijose patirties, keliamas reikalavimas turėti aukštąjį išsilavinimą; pagal Seimo rinkimų, Savivaldybių tarybų rinkimų ir Referendumo įstatymus toks reikalavimas politinių partijų siūlomiems apygardų, savivaldybių, apylinkių rinkimų ir referendumo komisijų nariams nėra taikomas; rinkimuose į Europos Parlamentą savivaldybės ir apylinkės rinkimų komisijos nariu gali būti ne tik Lietuvos Respublikos pilietis, bet ir nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantis kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jeigu jis turi teisę būti renkamas Europos Parlamento nariu.
Taigi reguliuojant rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervo sudarymą ir šių komisijų narių skyrimą iš šio rezervo, reikėtų aiškiai ir tiksliai reglamentuoti, kokius reikalavimus turėtų atitikti į šį rezervą įrašomi asmenys, taip pat turėtų būti nustatyta, kad jie gali būti skiriami tam tikrų rinkimų ar referendumo komisijų nariais tik jeigu atitinka šių komisijų nariams keliamus bendruosius reikalavimus. Iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo taip pat nėra aišku, ar minėtas rezervo sąrašas būtų skelbiamas viešai, kaip į jį įrašyti asmenys galėtų būti iš jo išbraukti, kaip šis sąrašas būtų tikslinamas. Pažymėtina ir tai, kad projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 7 dalyje siūlomos įtvirtinti nuostatos yra tapačios kartu teikiamo Seimo rinkimų įstatymo nuostatų pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3940 4 straipsnio nuostatoms, kuriomis siūloma reguliuoti rinkimų komisijų narių rezervo (žr. šios išvados 5 punkto 2, 3 papunkčiuose dėl šio rezervo pavadinimo pateiktas pastabas) sudarymą. Diskutuotina, ar vertinamame projekte (taip pat kartu teikiamuose projektuose Nr.
nepakaktų įtvirtinti blanketinės teisės normos, kad savivaldybės rinkimų komisijoje atsiradus laisvai komisijos nario vietai naują komisijos narį VRK skiria iš Seimo rinkimų įstatymo nustatyta tvarka sudaryto rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervo. 4. Projekto
pobūdžio formuluotė „turi teisę savarankiškai pasisiūlyti tapti rinkimų komisijos nariais“, taip pat kitos rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervo sudarymą reguliuojančios nuostatos keistinos atsižvelgiant į tai, kad šio rezervo sudarymo tvarka turėtų apimti: asmens teisę teikti prašymą būti įrašytam į šį rezervą; VRK (institucijos, kuri šį rezervą sudarytų) pareigą patikrinti, ar prašymą pateikęs asmuo atitinka rinkimų ar referendumo komisijos nariams keliamus reikalavimus, ir, nustačius, kad jis tuos reikalavimus atitinka, priimti sprendimą įrašyti šį asmenį į rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervą, o nustačius, kad jis reikalavimų neatitinka, priimti motyvuotą sprendimą neįrašyti asmens į šį rezervą; šio asmens teisę apskusti tokį sprendimą teismui, jeigu jis mano, kad pažeistos jo teisės. Pažymėtina, kad VRK, kuri formuotų rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervą, taptų šio registro duomenų valdytoja: rinktų, tvarkytų duomenis, juos tikslintų, saugotų ir pan. Tai turėtų būti daroma pagal Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą. 5. Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 7 dalyje:
„kriterijus“ keistina į sąvoką „reikalavimus“ (Savivaldybių tarybų rinkimų
įstatymo 12 straipsnis);
„Savivaldybės, apygardos, apylinkės ir referendumo rinkimų komisijų“ taisytina,
nes rinkimų ir referendumo santykius reguliuojančiuose įstatymuose nėra numatyta „referendumo rinkimų komisijų“.
Rinkimams organizuoti ir vykdyti sudaromos rinkimų komisijos, o referendumui – referendumo komisijos; jeigu tą pačią dieną kartu vyksta rinkimai ir referendumas, sudaromos tos pačios rinkimų arba referendumo komisijos;
pavadinimą „rinkimų komisijų narių rezervas“ siūlome pakeisti į „rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervą“ ir jį nuosekliai vartoti šiame bei kituose kartu teikiamuose įstatymų projektuose (Nr. XIIIP-3940, XIIIP-3941, XIIIP-3942,
formuluotės „asmenys ir organizacijos“ siūlome vartoti sąvoką „subjektai“. 6. Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 8 dalyje nustatomo reikalavimo „turintis <...> minimalių kompiuterinio raštingumo žinių“ turinys neapibrėžtas ir neaiškus, įstatyme turėtų būti nustatyti konkretūs reikalavimai arba jų nustatymo kriterijai ir subjektai. 7. Pažymime, kad projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio tekste nėra išdėstyta galiojančios redakcijos Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 13 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta komisijos darbo organizavimui svarbi nuostata „Savivaldybės rinkimų komisija pirmajame posėdyje išsirenka komisijos pirmininko pavaduotoją ir sekretorių“, tačiau projekto lyginamajame variante ši nuostata nėra perbraukta (lyginamajame variante jos visai nėra), taigi neaišku, ar projektu siūloma ją panaikinti, ar ne. 8. Pažymime, kad nors projekto 6 straipsnio 2 dalimi siūloma pakeisti įstatymo 15 straipsnio
šios dalies nuostatos be jokių pakeitimų. 9.
„asmenis, atsisakiusius deklaruoti, ar jie atitinka šio įstatymo 2 straipsnio
reikalavimus, ar jų nedeklaravusius“ keistina formuluote „asmenis, nedeklaravusius, ar jie atitinka šio įstatymo 2 straipsnio reikalavimus“, arba tikslintina, nes neaišku, ką reiškia „jų“. 10. Projekto
neatsižvelgus į tai, kad tokie pakeitimai jau padaryti 2019 m. liepos 18 d. priimtu Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 34 straipsnio pakeitimo įstatymu, įsigaliosiančiu 2020 m. sausio 1 d. 11. Projekto
įstatymo 35 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kokie duomenys apie rinkimų komitetą ir jo narius skelbtini VRK interneto svetainėje. Atsižvelgiant į tai, kad savivaldybės pavadinimas, rinkimų pavadinimas, atstovas (koordinatorius) yra ne rinkimų komiteto narių duomenys, o duomenys apie patį rinkimų komitetą, šios dalies pirmasis sakinys atitinkamai tikslintinas; formuluotė „rinkimų pavadinimas“ taip pat tikslintina, apibrėžiant rinkimus (rinkimų, kuriuose dalyvauti šis komitetas įsteigtas, ar pan.); neaišku, ar iki politinės kampanijos pabaigos turėtų būti skelbiamas kiekvieno rinkimų komiteto nario, ar tik rinkimų komiteto atstovo (koordinatoriaus) telefono numeris ir elektroninio pašto adresas. Šios dalies antrajame sakinyje išdėstyta nuostata taisytina atsisakant perteklinių žodžių „pasibaigus politinei kampanijai“, „nuo paskelbimo <...> dienos“ ir išdėstant ją, pavyzdžiui, taip: „Rinkimuose dalyvavusio rinkimų komiteto pavadinimas ir jo atstovo (koordinatoriaus) vardas bei pavardė Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje skelbiami 5 metus.“
pagal teisės technikos taisykles įrašytinas žodis „nauja“.
Šiuo projekto straipsniu keičiamo įstatymo 36 straipsnį siūloma papildyti nauja 3 dalimi, kurioje būtų nustatyta, kad VRK „per 5 darbo dienas nuo partijos pateiktų pareiškinių dokumentų dienos priima sprendimą dėl partijos įregistravimo dalyvauti rinkimuose“ (turėtų būti – „<...> nuo partijos pareiškinių dokumentų pateikimo dienos <...>“). Ši nuostata tobulintina atsižvelgiant į tai, kad pagal šio straipsnio 2 ir 4 dalis partijos skirtingus pareiškinius dokumentus teikia skirtingoms rinkimų komisijoms: 2 dalyje nurodyti dokumentai teikiami VRK, o nurodytieji
partijos įregistravimo dalyvauti rinkimuose“ turėtų būti siejami su šios komisijos pareiga patikrinti įstatymo 36 straipsnio 2 dalyje nurodytus politinės partijos pareiškinius dokumentus, taip pat jos atitiktį įstatymo 34 straipsnio
partijos įregistravimo dalyvauti rinkimuose“ teisinė reikšmė ir santykis su savivaldybių rinkimų komisijoms partijų ir rinkimų komitetų teikiamais dokumentais yra neaiškūs. Pagal projektu keičiamo įstatymo 36 straipsnio 4 dalies 3 punktą partija, rinkimų komitetas privalo savivaldybės rinkimų komisijai įteikti VRK
„išduotą pažymą apie įregistravimą dalyvauti šios savivaldybės tarybos
rinkimuose“, o ne VRK sprendimą „dėl partijos įregistravimo dalyvauti rinkimuose“.
Taigi vertinama projekto nuostata šiuo aspektu yra nesuderinta su nurodyta keičiamo įstatymo 36 straipsnio 4 dalies 3 punkto nuostata (VRK pažyma politinei partijai išduodama pagal projekto 15 straipsniu siūlomą išbraukti galiojančios redakcijos Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 37 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad VRK, patikrinusi partijos pateiktus pareiškinius dokumentus ir nustačiusi, kad jie atitinka šio įstatymo reikalavimus, per 7 dienas po pareiškinių dokumentų gavimo išduoda pažymą apie partijos įregistravimą dalyvauti rinkimuose). 14. Projekto
pareiškiniai dokumentai būtų teikiami tik elektroniniu būdu Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka. Atkreipiame dėmesį į tai, kad rinkimams organizuoti ir vykdyti, be kita ko, naudojamos elektroninių ryšių priemonės ir informacinės sistemos gali būti paveikiamos kibernetinių atakų, turint tikslą sukelti šių ryšių ir sistemų sutrikimus, t. y. sutrikdyti rinkimus. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto svarstymo metu nereikėtų gauti kibernetinio saugumo ekspertų išvados, kuria remiantis būtų galima įvertinti kandidatų pareiškinių dokumentų pateikimo tik elektroninių ryšių priemonėmis rizikas ir tai, ar šis dokumentų pateikimo būdas įstatyme galėtų būti numatytas kaip vienintelis, ar tik kaip alternatyva esamam jų pateikimo būdui (būdams). 15. Projekto
straipsnio 4 dalį yra ydingas.
Šioje dalyje nustatyta savivaldybės rinkimų komisijos įgaliojimų, nurodytų Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 14 straipsnio
jai pateiktus pareiškinius dokumentus bei rinkėjų parašų rinkimo lapus ir nustatyti, ar pareiškiniai dokumentai atitinka projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 36 straipsnio 4 dalyje nurodytus reikalavimus, ar kandidatų sąrašas ir (ar) kandidatas turi šio įstatymo 34 straipsnio 5 dalyje nustatyto skaičiaus rinkėjų palaikymą, taip pat jos pareigą per šioje dalyje nurodytą laiką, bet ne vėliau kaip iki rinkimų likus 31 dienai, priimti sprendimą dėl kandidatų įregistravimo. Taigi, jeigu keičiamo įstatymo 37 straipsnio 4 dalis būtų išbraukta, neliktų Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 14 straipsnio
tvarkos bei terminų. Pažymime, kad šio įstatymo 36 straipsnyje nurodyti „rinkėjų parašų rinkimo lapai“, kuriuos savivaldybės rinkimų komisija per 3 dienas išduoda partijai, rinkimų komitetui ar asmeniui, išsikėlusiam kandidatu į savivaldybės tarybos narius – merus, nėra pareiškiniai dokumentai (projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo
kandidatas atitinka įstatymo 2 straipsnyje nustatytus reikalavimus (projekto 15 straipsniu keičiamo įstatymo 37 straipsnio 1 dalis).
Pagal rinkėjų parašų lapus yra nustatoma, ar kandidatų sąrašas ir (ar) kandidatas turi įstatymo 34 straipsnio 5 dalyje nustatyto skaičiaus rinkėjų palaikymą (partijos, rinkimų komiteto keliamą kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašą ir kandidatą į savivaldybės tarybos narius – merus arba asmenį, išsikeliantį kandidatu į savivaldybės tarybos narius – merus, atitinkamoje savivaldybėje turi paremti ne mažiau kaip 20 procentų tos savivaldybės rinkėjų skaičiuojant vienam savivaldybės tarybos nario mandatui, bet ne mažiau kaip 100 tos savivaldybės rinkėjų). Jeigu kandidatų sąrašas ir (ar) kandidatas tokio rinkėjų palaikymo neturi, jis negali būti įregistruojamas, net jeigu atitinka įstatymo 2 straipsnyje nustatytus reikalavimus, o pareiškiniai dokumentai – projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 36 straipsnio 4, 5 dalyse nustatytus reikalavimus. 16. Projekto
nuostatomis dėl kandidatų sąrašo paskelbimo atšaukimo ir kandidato registravimo panaikinimo po rinkimų dienos. Šios nuostatos ta apimtimi, kuria reglamentuojamas kandidatų sąrašo paskelbimo atšaukimas ar kandidato registravimo panaikinimas dėl keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimo, dubliuoja šio įstatymo 86 straipsnio 1 dalies nuostatas. Siekiant teisinio aiškumo šio dubliavimo atsisakytina. 17. Projekto
rinkimų komisija jo kandidatu neregistruoja“, nors ir yra analogiška galiojančio Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nuostatai, taisytina, nes pagal šio įstatymo 14 straipsnio 6 punktą įgaliojimai registruoti kandidatus yra suteikti savivaldybės rinkimų komisijai. 18.
nuostatą, pagal kurią VRK interneto svetainėje skelbtina informacija apie kandidatus apimtų ir „privačių interesų deklaracijų, pateiktų Valstybinei mokesčių inspekcijai, pagrindinių duomenų išrašus“. Jeigu įstatymas būtų priimtas, ši nuostata įsigaliotų 2022 m. sausio 1 d. (projekto
derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo Nr. VIII-371 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2274, įsigaliosiančio 2020 m. sausio 1 d., 5 straipsnio 4 dalį kandidatai į Seimo narius privačių interesų deklaraciją pateikia Seimo rinkimų įstatymo nustatytais atvejais per Privačių interesų registrą; pagal šio įstatymo 19 straipsnį šio registro valdytoja ir tvarkytoja, taip pat jame esančių asmens duomenų valdytoja yra Vyriausioji tarnybinės etikos komisija. Taigi projekto nuostata, pagal kurią VRK interneto svetainėje turėtų būti skelbiami „privačių interesų deklaracijų, pateiktų Valstybinei mokesčių inspekcijai, pagrindinių duomenų išrašai“, neatitiktų minėto įstatymo, nes nuo 2020 m. sausio 1 d. rinkimuose į politines atstovaujamąsias institucijas (Seimą, Europos Parlamentą, savivaldybių tarybas), taip pat Respublikos Prezidento rinkimuose dalyvausiančių kandidatų privačių interesų deklaracijos turės būti teikiamos Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai per Privačių interesų registrą. 19. Projekto 15 straipsniu keičiamo įstatymo 37 straipsnio 6 ir 7 dalyje siūloma įtvirtinti skirtingos informacijos apie kandidatus skelbimo VRK interneto svetainėje tvarką, trukmę ir tam tikros informacijos skelbimo ribojimus, todėl turėtų būti aiškiai ir nedviprasmiškai išdėstyta, kokia kandidatų į savivaldybės tarybos narius, kandidatų į savivaldybės tarybos narius – merus anketose ir biografijose nurodyta informacija apie juos (taip pat jų šeimos narius) ir kiek laiko turi būti skelbiama VRK interneto svetainėje, o kokia informacija neskelbtina. 20.
partija, rinkimų komitetas juos iškėlė arba kad išsikėlė patys“ keistina formuluote
„iškėlusi partija arba iškėlęs rinkimų komitetas, arba kad
išsikėlė pats“; pirmajame ir antrajame sakiniuose išbrauktini pertekliniai žodžiai „nuo jų paskelbimo dienos“. 21. Projekto
pasiūlė paskirti atstovu rinkimams“ įrašytini žodžiai „atstovą rinkimams pasiūliusį subjektą“, o vietoj žodžių „rinkimų apygardos ir apylinkės“ – žodžiai „savivaldybės ir rinkimų apylinkės“. 22. Projekto
sąrašus ir duomenis apie juos (kiekvieno kandidato vardą, pavardę <...>), kandidatus, įrašytus į kandidatų sąrašus“ keistina formuluote „kandidatų sąrašus ir duomenis apie juose įrašytus kandidatus (vardą, pavardę <...>)“; formuluotė „ir kandidatus į savivaldybės tarybos narius – merus (kiekvieno kandidato vardą, pavardę <...>)“ keistina formuluote
„kandidatus į savivaldybės tarybos narius – merus (vardą, pavardę <...>)“;
formuluotė „kokia partija ar rinkimų komitetas iškėlė arba kad išsikėlė savarankiškai“ keistina formuluote „iškėlusią partiją arba iškėlusį rinkimų komitetą, arba kad išsikėlė pats“. Šios dalies antrajame sakinyje išbrauktini pertekliniai žodžiai „nuo jos paskelbimo dienos“. 23. Projekto
stebėtojų duomenų paskelbimą VRK interneto svetainėje. Atsižvelgiant į rinkimų stebėtojų paskirtį, diskutuotina, ar, siekiant užtikrinti galimybę rinkėjams teikti informaciją apie galimus rinkimų įstatymų pažeidimus, VRK interneto svetainėje neturėtų būti skelbiamas ir rinkimų stebėtojo telefono numeris bei elektroninio pašto adresas. 24.
pasiūlė rinkimų stebėtoju“ keistina formuluote „rinkimų stebėtoją pasiūliusį subjektą“, o vietoj žodžių „rinkimų apygardos ir apylinkės“ įrašytini žodžiai „savivaldybės ir rinkimų apylinkės“. 25. Projekto
ir šiame įstatyme nurodant išsikėlusius kandidatus nevartojamas žodis
„savarankiškai“; sąvoka „atstovams“ keistina į šiame įstatyme įtvirtintą sąvoką
“atstovams rinkimams“ (įstatymo 38 straipsnis). 26. Projekto
rinkimų“ išbrauktinas žodis „apylinkių“. 27. Projekto
įstatymo 37 straipsnio 3 dalį yra neaiški ir tikslintina tiesiogiai apibrėžiant pažeidimo nustatymo arba padarymo laiką, (pavyzdžiui, „vėliau nei iki pirmos balsavimo iš anksto dienos“), nes projektu siūlomoje keičiamo įstatymo 37 straipsnio 3 dalies redakcijoje minimas ne vienas galimas pažeidimo nustatymo laikas. 28. Projekto
įtvirtinti naują savivaldybės tarybos nario įgaliojimų nutrūkimo pagrindą – kai
„jis neprisiekia per tris mėnesius nuo savivaldybės tarybos nario mandato
pripažinimo (pagal savivaldybės mero teikimą ir Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą“. Ši nuostata turėtų būti keičiama, nes asmuo, kuriam tenka savivaldybės tarybos nario mandatas (pavyzdžiui, pagal Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 89 straipsnį), bet kuris neprisiekia pagal Vietos savivaldos įstatymą, negali būti laikomas įgijusiu savivaldybės tarybos nario įgaliojimus (Vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnio 5 dalis). Taigi VRK negali pripažinti savivaldybės tarybos nario įgaliojimų nutrūkusiais, jeigu asmuo jų nebuvo įgijęs.
Projekte numatytu atveju VRK turėtų priimti sprendimą dėl savivaldybės tarybos nario mandato netekimo (pagal Vietos savivaldos įstatymo 22 straipsnio
savivaldybės tarybos nario mandato). Atkreipiame dėmesį ir į tai, kad vertinamoje nuostatoje subjektą, kuris galėtų inicijuoti sprendimą dėl savivaldybės tarybos nario mandato netekimo, apibrėžiant formuluote „pagal savivaldybės mero teikimą“, būtų susiaurintas šios nuostatos taikymas, jeigu savivaldybės meras būtų neišrinktas, nušalintas nuo pareigų, savivaldybės taryba panaikintų jo mandatą, o mero pareigas laikinai vykdytų savivaldybės tarybos išrinktas (paskirtas) savivaldybės tarybos narys (Vietos savivaldos įstatymo 13, 19, 25¹ straipsniai). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmuo, kuriam VRK pripažino savivaldybės tarybos nario mandatą, gali neprisiekti ir dėl laikino nedarbingumo ar kitų itin svarbių priežasčių. 29. Atsižvelgiant į Seimo statute nustatytų įstatymų leidybos procedūrų trukmę, taip pat į tai, kad Seimo priimtas įstatymas pagal Konstituciją turi būti promulguojamas, diskutuotina, ar projekto 31 straipsnio 1 dalyje siūloma įstatymo įsigaliojimo data – „2020 m. sausio 1 d.“ yra reali. Jeigu įstatymas įsigaliotų 2020 m. sausio 1 d., projekto 31 straipsnio 1 dalyje nurodyta išimtis dėl kito kai kurių nuostatų įsigaliojimo laiko taisytina: pirma, vietoj nuorodos į šio straipsnio 2 dalį turėtų būti išvardyti visi joje nurodyti vėliau įsigaliosiantys šio įstatymo straipsniai (jų dalys); antra, išimtis turėtų apimti ir šio straipsnio 3 dalį, kuri turėtų įsigalioti anksčiau nei visas įstatymas.
Pažymėtina, kad projekto 31 straipsnio 3 dalies nuostata, pagal kurią VRK įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus turėtų priimti iki 2020 m. gruodžio 31 d., neatitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtinto sistemiškumo principo, be kita ko, reiškiančio, kad įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su įstatymu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina. Todėl jeigu įstatymo įsigaliojimo data numatyta 2020 m. sausio 1 d., projekto 31 straipsnio
teisės aktai, taisytina į „2019 m. gruodžio 31 d.“. Be to, jeigu reikėtų priimti projekto 31 straipsnio 2 dalyje nurodytoms įstatymo nuostatoms įgyvendinti būtinus teisės aktus, jie turėtų įsigalioti ne vėliau kaip 2022 m. sausio 1 d. 30. Pagal teisės technikos taisykles, jei institucijos pavadinimas, prasidedantis žodžiais „Lietuvos Respublika“, minimas ne pirmą kartą, jis rašomas be šių žodžių; atsižvelgiant į tai, projekto 31 straipsnio 3 dalyje prieš Vyriausiosios rinkimų komisijos pavadinimą išbrauktini žodžiai „Lietuvos Respublikos“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] V. Staugaitytė, tel. (8 5) 239 6898, el. p. [email protected]
NR. I-532 2, 8, 9, 12, 13, 14, 15, 16, 21, 22, 23, 32, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 41, 43, 48, 57, 58, 61, 73, 77, 86, 88, 89, 90 IR 91 straipsnių pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio noveloje „Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta rinkiminė medžiaga“ vartojamą sąvoką „rinkiminė medžiaga“ siūlytume pakeisti sąvoka „rinkimų medžiaga“. 2. Projekto
rinkimų komisijų“ keistina formuluote „savivaldybių rinkimų komisijų“, o vietoj žodžių „rinkimų apygardų ir apylinkių“ įrašytini žodžiai „savivaldybių ir rinkimų apylinkių“. 3. Projekto
savivaldybės rinkimų komisijos narius“ žodis „asmenis“ keistinas žodžiu
„kandidatus“. 4. Projekto 5 straipsniu keičiamo
įstatymo 13 straipsnio 7 dalyje formuluotė „iš Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo nustatyta tvarka sudaryto rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervo“ keistina formuluote „iš Seimo rinkimų įstatyme nurodyto rinkimų ir referendumo komisijos narių rezervo“. 5. Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 6 dalies pirmajame sakinyje formuluotė „gali paskirti iš rinkimų ir referendumų komisijų narių rezervo“ keistina formuluote „gali paskirti iš Seimo rinkimų įstatyme nurodyto rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervo“.
Šios dalies antrajame sakinyje formuluotė „Jeigu rinkimų ir referendumų komisijų narių rezerve“ keistina formuluote „Jeigu šiame rezerve“, formuluotė
„pageidaujančių tapti“ keistina formuluote „kurie gali būti skiriami“, tarp
žodžių „apylinkės“ ir „komisijos“ įrašytinas žodis „rinkimų“, o formuluotė
„kandidatūras į apylinkės rinkimų komisiją“ taisytina į „kandidatūras į
apylinkės rinkimų komisijos narius“. 6. Projekto 8 straipsnyje nurodant pakeitimo esmę atsisakytina fragmento „1 dalies“, nes Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 16 straipsnis nėra suskirstytas į dalis. 7. Projekto
didesnius savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų pirmininkų, jų pavaduotojų, šių komisijų sekretorių ir narių atlyginimų už darbo dieną tarifus. Pažymėtina, kad kartu su vertinamu projektu teikiamame Seimo rinkimų įstatymo nuostatų pakeitimo įstatymo projekte (Nr. 3940(3)) Seimo rinkimus organizuojančių ir vykdančių apygardų ir apylinkių rinkimų komisijų narių darbo apmokėjimą numatoma didinti gerokai didesniu mastu.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, nors įstatymų leidėjas turi diskreciją reguliuoti rinkimų komisijų narių darbo apmokėjimą ir nustatyti jų atlyginimų dydžius, tai darant turi būti paisoma iš Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo kylančių reikalavimų, be kita ko, kad darbo apmokėjimo teisinio reguliavimo požiūriu tai pačiai asmenų grupei priklausančių asmenų darbo užmokesčio dydžiai būtų diferencijuojami tik jeigu tai pagrįsta aiškiais, objektyviais kriterijais, kaip antai jiems priskirtų funkcijų pobūdžiu, jų sudėtingumu, reikšmingumu, apimtimi, atsakomybe už šių funkcijų vykdymą (žr. Konstitucinio Teismo 2013 m. balandžio 30 d., 2019 m. gegužės 29 d. nutarimus). Abejotina, ar savivaldybių tarybų rinkimus organizuojančių ir vykdančių savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų narių atliekamų funkcijų sudėtingumas, veiklos apimtis, darbo pobūdis, jiems tenkančios atsakomybės už priskirtų funkcijų vykdymą mastas taip skiriasi nuo Seimo rinkimus organizuojančių ir vykdančių apygardų ir apylinkių komisijų narių darbo, kad šiais skirtumais būtų objektyviai pagrįstas iš esmės skirtingo dydžio atlyginimų jiems nustatymas. 8. Projekto
kandidato į savivaldybės tarybos narius ir kandidato savivaldybės tarybos narius – merus duomenų skelbimą VRK svetainėje ir šių duomenų skelbimo trukmę. Kadangi šie santykiai nėra tapatūs šio straipsnio 1–5 dalyse reglamentuojamiems kandidatų registravimo santykiams, siūlytume šio straipsnio 6–9 dalių nuostatas apie kandidatų duomenų skelbimą išdėstyti atskirai naujame šio įstatymo straipsnyje. 9.
straipsnio 6 dalies 1 punkte numatyta, kad VRK interneto svetainėje 10 metų būtų skelbiami, be kita ko, kandidato anketos duomenys apie kandidato darbovietę. Pažymėtina, kad pagal įstatymo 36 straipsnio 11 dalį (kurios projekte nesiūloma keisti) kandidatas neturi pareigos savo anketoje nurodyti darbovietės. Taigi siūlome, derinant tarpusavyje kandidato anketoje nurodomus ir VRK svetainėje 10 metų skelbtinus kandidato anketos duomenis:
kandidato pareigą anketoje nurodyti darbovietę ir einamas pareigas (tarnybą), nes informacija apie kandidato einamas pareigas svarbi ne tik jo registravimui, bet ir išrinkto savivaldybės tarybos nario pareigų nesuderinamumo su Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 91 straipsnyje nurodytomis pareigomis aspektu. Tai leistų kontroliuoti, kad kandidatas, jį išrinkus savivaldybės tarybos nariu, atsisakytų su savivaldybės tarybos nario mandatu nesuderinamų pareigų, o jų neatsisakęs netektų savivaldybės tarybos nario mandato (įstatymo 91 straipsnio 2 dalis);
straipsnio 6 dalies 1 punkte po žodžio „darbovietė“ įrašyti „einamos pareigos (tarnyba)“, nes šių duomenų paskelbimas užtikrintų rinkėjų teisę gauti jiems reikšmingą informaciją apie kandidatą. 10. Projekto
„narystė politinėse partijose ir nevyriausybinėse organizacijose“ tikslintina,
atsižvelgiant į tai, kad pagal Politinių partijų įstatymo 5 straipsnio 2 dalį asmuo tuo pačiu metu gali būti tik vienos, o ne kelių Lietuvos Respublikoje įregistruotų politinių partijų nariu.
Be to, šioje formuluotėje vartojamą sąvoką „nevyriausybinės organizacijos“ siūlytume pakeisti platesne sąvoka „asociacijos“, nes, mūsų nuomone, siekiant užtikrinti tinkamą rinkėjų informavimą, jiems turėtų būti pateikiama informacija apie kandidato narystę ne tik nevyriausybinėse organizacijose, bet ir kitose asocijuotose struktūrose, nesvarbu, kokie žodžiai yra jų pavadinimuose –
„asociacija“, „visuomeninė organizacija“, „susivienijimas“, „konfederacija“,
„sąjunga“, „draugija“ ar kt. (Asociacijų įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Kadangi Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 36 straipsnio 11 dalyje
duomenys apie kandidato narystę politinėje partijoje ir (arba) asociacijose nėra paminėti tarp tų, kuriuos reikia nurodyti kandidato į savivaldybės tarybos narius, kandidato į savivaldybės tarybos narius – merus anketoje, šią dalį reikėtų atitinkamai papildyti. 11. Projekto
yra kitos valstybės pilietis, kitos valstybės turima pilietybė“ pakeitus formuluote „turima pilietybė“ (žr.
Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 2 straipsnio
valstybėje, kurios pilietis jis yra“, „ar neturi nebaigtos atlikti teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės“, ir po žodžio „darbovietė“ įrašius
„pareigos (tarnyba)“, nuostatos „šio įstatymo 36 straipsnio 11 dalyje nurodyti
duomenys“, „ar jis nėra asmuo, atliekantis privalomąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, neišėjęs į atsargą ar pensiją profesinės karo tarnybos karys, statutinės institucijos ar įstaigos pareigūnas, kuriam pagal specialius įstatymus ar statutus apribota teisė dalyvauti politinėje veikloje; ar eina pareigas, nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis“ būtų perteklinės ir išbrauktinos. 12. Projekto
įstatymo 36 straipsnio 12 dalyje nurodyti duomenys apie tai, ar įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos“, detalesnis atitinkamų duomenų vardijimas būtų perteklinis, todėl nuostatas „ar jis po 1990 m. kovo 11 d.
Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu (sprendimu) yra pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos arba įsiteisėjusiu Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo sprendimu bet kada buvo pripažintas kaltu padaręs sunkų ar labai sunkų nusikaltimą; apkaltinamojo nuosprendžio (sprendimo) priėmimo valstybė (vieta), šį nuosprendį (sprendimą) priėmusios institucijos pavadinimas, apkaltinamojo nuosprendžio (sprendimo) priėmimo data ir nusikalstama veika, už kurią jis buvo nuteistas; ar asmuo okupacinio režimo teismo buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybei; ar asmuo teismo sprendimu buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, kuri vėliau dekriminalizuota; ar asmuo užsienio valstybės teismo buvo pripažintas kaltu dėl veikos, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisę nelaikoma nusikalstama; ar asmuo, buvo pripažintas kaltu dėl veikos, už kurią patraukimas baudžiamojon atsakomybėn laikomas politiniu persekiojimu“ reikėtų išbraukti. 13. Projekto
pajamų mokesčio ir gyventojo turto deklaracijų, pateiktų Valstybinei mokesčių inspekcijai, pagrindinių duomenų išrašai“ ir Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 36 straipsnio 3 dalies 2 punkto bei 4 dalies 2 punkto formuluotė „gyventojų pajamų mokesčio ir gyventojo turto deklaracijų, pateiktų valstybinei mokesčių inspekcijai, pagrindinių duomenų išrašus, patvirtintus mokesčių inspekcijos, kuriai deklaracijos buvo pateiktos“ yra tarpusavyje nesuderintos. 14.
straipsnio 6 dalies 4 punkto nuostatos, kad VRK interneto svetainėje 10 metų skelbiama „privačių interesų deklaracija, pateikta valstybės institucijoms“ fragmentas „pateikta valstybės institucijoms“ išbrauktinas, nes Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 36 straipsnio 3 dalies 2 punkte ir 4 dalies 2 punkte yra minima „privačių interesų deklaracija“ (nenurodant institucijų, kurioms ji teikiama). 15. Projekto
yra Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės renkamos valdžios institucijos narys“ būtų neaktuali ir išbrauktina, jeigu pagal šios dalies 1 punktą būtų skelbiami kandidato į savivaldybės tarybos narius, kandidato į savivaldybės tarybos narius – merus anketoje nurodyti duomenys apie jo „einamas pareigas (tarnybą)“. 16. Projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 37 straipsnio 6 dalies 6 punkte po žodžio „ar“ įrašytinas žodis „kandidatas“. 17. Projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 37 straipsnio 7 dalies nuostata dėl informacijos apie kandidato tautybę paskelbimą VRK svetainėje iki politinės kampanijos pabaigos turi būti keičiama, nes kandidatas savo anketoje turėtų nurodyti turimą pilietybę. 18. Projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 37 straipsnio 8 dalyje nurodyta apie kandidatus skelbtina informacija papildytina „savivaldybės pavadinimu“. 19. Projekto
tapatybės kortelės“ pildytina atsižvelgiant į Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 36 straipsnio 11 dalies nuostatą „ar kito asmens tapatybę arba teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinančio dokumento“. 20. Projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 37 straipsnio 8 dalyje prieš žodžius „išsikėlė patys“ įrašytina „kad“. 21.
žodžių „kiekvieno kandidato“ (skliaustuose 2 kartus) ir išbrauktini žodžiai „kandidatus, įrašytus į kandidatų sąrašus“ (nes duomenys apie juos būtų paskelbiami kartu su sąrašais, į kuriuos jie įrašyti). 22. Projekto
žodis „keičiamo“, o šio straipsnio 3 dalyje formuluotė „straipsnių nuostatoms įgyvendinti reikalingus“ keistina žodžiais „straipsnių (jų dalių) įgyvendinamuosius“. 23. Atsižvelgiant į tai, kad kartu teikiamu Seimo rinkimų įstatymo nuostatų pakeitimo įstatymo projektu (Nr. XIIIP-3940(3)) siūloma patikslinti Seimo rinkimų įstatyme vartojamą kardomojo kalinimo vietų – tardymo izoliatorių pavadinimą, kad jis atitiktų galiojančius suėmimo vykdymą reguliuojančius teisės aktus, atitinkamai reikėtų pataisyti ir Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymą (14 straipsnio 8 punktą, 16 straipsnio 3 punktą, 29 straipsnio 2 dalį, 31 straipsnio pavadinimą ir 3 dalį, 64 straipsnio 1 dalį, 68 straipsnio 1 ir 4 dalis), taip pat kitus rinkimų įstatymus. 24. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2019 m. gruodžio 13 d. Seimas priėmė įstatymus, kuriais pakeitė kai kurias Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nuostatas, kurias siūloma keisti ir vertinamu projektu:
Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 77 straipsnio pakeitimo įstatymą, kuriuo Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 77 straipsnio 6 dalis išdėstyta kitaip nei siūloma vertinamame projekte; Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 91 straipsnio pakeitimo įstatymą, kuriuo Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 91 straipsnio 1 dalis pakeista kitaip nei siūloma vertinamame projekte; taip pat Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 39 straipsnio pakeitimo įstatymą, kuriuo Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 39 straipsnio 3 dalis išdėstyta iš esmės taip pat, kaip siūloma vertinamame projekte. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O.
Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] V. Staugaitytė, tel. (8 5) 239 6898, el. p. [email protected]
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
rinkimų ĮSTATYMO NR. I-532 2, 8, 9, 12, 13, 15, 16, 21, 22, 23, 32, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 41, 43, 48, 57, 58, 61, 73, 77, 86, 88, 89, 90 IR 91 straipsnių pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO
2019-11-27
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Valentinas Bukauskas, Ričardas Juška, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Vytautas Kamblevičius, Zenonas Streikus, Povilas Urbšys. Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Eglė Jonevičienė, Ieva Lavišienė, Rasa Mačiulytė, Kristina Šimkutė, padėjėja Genovaitė Jasaitienė. Kviestieji asmenys: Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Laura Matjošaitytė, Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų grupės vadovė Jolita Sinkevičiūtė, Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų grupės patarėja Žana Jerochovienė, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos atstovas Armen Airapetian. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidų finansavimas:
1) siūloma įtvirtinti nuostatą, pagal kurią iš valstybės biudžeto lėšų būtų finansuojamos balsavimo biuletenio pritaikymo neįgalių rinkėjų poreikiams išlaidos.
Diskutuotina, ar siekiant užtikrinti lygios visų rinkėjų teisės būti informuotiems apie vykstančius savivaldybių tarybų rinkimus įgyvendinimą, neįgaliųjų poreikiams neturėtų būti pritaikytas ir keičiamo įstatymo 28 straipsnyje numatytas pranešimas apie rinkimus (informacinis pakvietimas dalyvauti rinkimuose), kuriame rinkėjams pateikiama ši reikšminga informacija: rinkimų apylinkės, į kurios rinkėjų sąrašą įrašytas rinkėjas, pavadinimas, numeris ir balsavimo patalpos adresas; rinkimų data, balsavimo rinkimų apylinkės balsavimo patalpoje laikas, kvietimas dalyvauti rinkimuose, kita rinkėjui ar organizuojant rinkimus svarbi informacija;
2) vartojama nei keičiamame, nei kituose rinkimų įstatymuose (taip pat kartu su vertinamu projektu teikiamuose projektuose Nr. XIIIP-3940, XIIIP-3941, XIIIP-3942) neapibrėžta „rinkiminės medžiagos“ (kuri būtų pritaikoma neįgalių rinkėjų poreikiams) sąvoka. Kaip galima suprasti iš projekto aiškinamojo rašto, tai būtų „viešai skelbiama audio, video informacija apie rinkimus, kandidatų debatai, informacija apie rinkimų procedūras“.
Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir tikslumo, reikėtų nurodyti, kokios konkrečiai rinkimų medžiagos pritaikymas neįgalių rinkėjų poreikiams būtų finansuojamas valstybės biudžeto lėšomis;
3) formuluotė
„Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyto ir patvirtinto inventoriaus“
tikslintina, nes nėra aišku, ar žodžiai „nustatyto ir patvirtinto“ suponuoja du atskirus VRK sprendimus (tokiu atveju reikėtų patikslinti, kas būtent jais turėtų būti sprendžiama), ar vieną sprendimą (tokiu atveju pakaktų žodžio
„nustatyto“, o žodžius „ir patvirtinto“ reikėtų išbraukti);
4) nuostata, kad iš savivaldybių biudžetų mokama tik už Vyriausiosios rinkimų komisijos
„nustatyto ir patvirtinto“ inventoriaus įsigijimą ir išsaugojimą reiškia, kad
savivaldybėms panaikinama pareiga ir net teisė aprūpinti rinkimų organizatorius ir vykdytojus bet kokiu, netgi smulkiausiu, inventoriumi, kuris nebūtų pagal šią normą nustatytas ir patvirtintas. Toks reguliavimas, reikalaujantis iš esmės baigtinio inventoriaus sąrašo nustatymo ir patvirtinimo, neatsižvelgiant į konkrečias aplinkybes 60 savivaldybių ir 1995 rinkimų apylinkėse, diskutuotinas proporcingumo ir efektyvumo požiūriu. Pritarti iš dalies Nepritarti dėl
yra tik informacinio pobūdžio pakvietimas dalyvauti rinkimuose, jis nėra asmeninis. Visi rinkėjai, taip pat ir tam tikras negalias turintys, gali būti informuoti apie rinkimus elektroninių ryšių priemonėmis. Taip pat visiems rinkėjams, kurie turi teisę balsuoti namuose, yra privaloma pakvietimus įteikti asmeniškai, tad jie visi yra informuojami jiems tinkamu būdu. Pažymėtina, kad neįgaliųjų organizacijos viešosiose diskusijose ir pateikdami pasiūlymus raštu nekėlė klausimo dėl informacinių pranešimo pritaikymo rinkėjams su negalia.
Pritarti dėl 3 punkto. Iš dalies pritarti dėl 2 ir 4 punktų. Įstatyme įtvirtinti baigtinius neįgaliųjų poreikiams pritaikytos rinkiminės medžiagos ir inventoriaus sąrašus yra sudėtinga, kadangi technologijos keičiasi ir sparčiai tobulėja, be to daugeliu atveju tai priklauso nuo skiriamų asignavimų ir galimybių. Siūloma, kad konkretų rinkiminės medžiagos ir inventoriaus sąrašą tvirtintų VRK, įvertinusi atskirų rinkimų apylinkių poreikį. Taip pat pažymėtina, kad VRK yra patvirtinusi balsavimo patalpos įrengimo tvarkos aprašą (2018-12-11 sprendimas Nr. Sp-191), kuriame nustatytas konkretus inventorius (ilgalaikis turtas), kuriuo savivaldybės privalo aprūpinti rinkimų komisijas. Visas kanceliarines prekes (pvz. rašymo priemonės, maišai rinkimų biuleteniams, plombos ir pan.) pagal poreikį kiekvieniems rinkimams įsigyja pačios rinkimų komisijos iš VRK skirtų valstybės biudžeto asignavimų. Todėl efektyvumo požiūriu netikslinga įpareigoti savivaldybes tai daryti. Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „9. Rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidos. Rinkimų rengimo ir vykdymo išlaidas apmoka valstybė ir savivaldybės. Iš valstybės biudžeto lėšų apmokamos rinkimų komisijų išlaidos rinkimams organizuoti ir vykdyti, balsavimo biuletenių ir kitos Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos rinkiminės medžiagos pritaikymo neįgalių rinkėjų poreikiams išlaidos, taip pat atlyginama už rinkimų komisijų narių ir jas aptarnaujančio personalo darbą.
Iš savivaldybių biudžetų lėšų mokama už balsavimo patalpų bei savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų būstinių išlaikymą, Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyto ir patvirtinto inventoriaus įsigijimą ir išsaugojimą, balsavimo patalpų įrengimą ir pritaikymą neįgaliųjų poreikiams, o jeigu galimybės įrengti balsavimo patalpą ar ją pritaikyti neįgaliųjų poreikiams nėra, – už tinkamų patalpų nuomą. Jeigu savivaldybės administracija nesuteikia tinkamų patalpų ar inventoriaus savivaldybės ir apylinkių rinkimų komisijų būstinėms ir balsavimo patalpoms, su tuo susijusias išlaidas apmoka Vyriausioji rinkimų komisija iš jai skirtų valstybės biudžeto lėšų. Šiuo atveju faktines išlaidas balsavimo patalpoms ir inventoriui per 2 mėnesius nuo rinkimų Vyriausioji rinkimų komisija ne ginčo tvarka išieško iš savivaldybės. Už rinkėjų pavėžėjimą į rinkimų apylinkes balsuoti, kai pavėžėjimas organizuojamas Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka, mokama iš valstybės ir savivaldybių biudžetų.“
2019-11-154 2.
Projekto
komisijų narių sąrašų paskelbimą VRK interneto svetainėje ir jų skelbimo trukmę, reikėtų nurodyti ir juridinį faktą, su kuriuo būtų siejama VRK pareiga paskelbti šiuos sąrašus ir jos įvykdymo terminas, nes rinkimų komisijos sudaromos skirtingu laiku: VRK sprendimas sudaryti savivaldybių rinkimų komisijas visada bus priimtas ir įsigalios anksčiau (pagal Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 13 straipsnio 1 dalį jos turėtų būti sudarytos ne vėliau kaip likus 95 dienoms iki rinkimų) nei bus priimti savivaldybių rinkimų komisijų sprendimai sudaryti apylinkių rinkimų komisijas (pagal įstatymo 15 straipsnio 5 dalį jos sudaromos ne vėliau kaip likus 45 dienoms iki rinkimų). Taigi, jeigu siekiama įtvirtinti, kad VRK savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų narių sąrašus paskelbtų:
1) vienu metu, tai būtų galima padaryti tik įsigaliojus savivaldybių rinkimų komisijų sprendimams dėl apylinkių rinkimų komisijų sudarymo (pavyzdžiui, per 3 dienas nuo jų sudarymo);
2) skirtingu laiku – VRK pareiga paskelbti rinkimų komisijų narių sąrašus turėtų būti siejama su savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų sudarymo laiku: šie sąrašai paskelbtini, pavyzdžiui, per 3 dienas atitinkamai nuo VRK sprendimo sudaryti savivaldybių rinkimų komisijas įsigaliojimo ir nuo savivaldybių rinkimų komisijų sprendimų sudaryti apylinkių rinkimų komisijas įsigaliojimo. Be to, projekto
aplinkybę, kad rinkimų komisijų sudėtis rinkimų metu dėl įvairių priežasčių gali keistis ir dėl to VRK paskelbti rinkimų komisijų narių sąrašai turėtų būti tikslinami.
Tobulinant šios dalies formuluotes vietoj formuluotės „kas pasiūlė į komisijos narius“ įrašytina formuluotė „komisijos narį pasiūliusį subjektą“, vietoj žodžių „rinkimų apygardų ir apylinkių“ įrašytini žodžiai
„savivaldybių ir rinkimų apylinkių“, taip pat išbrauktini pertekliniai
žodžiai „nuo paskelbimo dienos“. Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 12 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Vyriausioji rinkimų komisija savo interneto svetainėje per 3 dienas nuo Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo sudaryti savivaldybių rinkimų komisijas įsigaliojimo ir per 3 dienas nuo apygardų rinkimų komisijų sprendimų sudaryti apylinkių rinkimų komisijas įsigaliojimo skelbia rinkimų komisijų narių sąrašus ir duomenis apie tuos narius (jų vardus, pavardes, pareigas, kas pasiūlė į komisijos nariusį pasiūliusį subjektą, rinkimų apygardų ir apylinkių pavadinimus bei numerius, telefono numerį ir elektroninio pašto adresą). Rinkimų komisijų narių sąrašai nuo paskelbimo dienos skelbiami ir tikslinami ne ilgiau kaip iki politinės kampanijos laikotarpio pabaigos.“
72
rinkimų komisijų narių rezervo sudarymo tvarką ir nustatyti reikalavimus asmenims, kurie galėtų būti įrašyti į šio rezervo sąrašą (toliau – rezervo sąrašas). Siūloma įstatyme įtvirtinti asmenų politinio neutralumo reikalavimą („asmenys, kurie nėra politinių partijų ar rinkimų komitetų nariai“), o
„kvalifikacinius kriterijus“ nustatytų VRK.
Pažymime, kad asmenų įrašymas į rezervo sąrašą negali būti savitikslis, todėl į šį sąrašą turėtų būti įtraukiami asmenys, atitinkantys Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 12 straipsnyje nustatytus bendruosius reikalavimus asmenims, kurie gali būti skiriami rinkimų komisijų nariais (pavyzdžiui, pilietybės, nepriekaištingos reputacijos). Taigi įstatyme reglamentuojant reikalavimus asmenims, kurie galėtų būti įrašyti į rezervo sąrašą, negali būti nepaisoma Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 12 straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatytų bendrųjų reikalavimų, taip pat šio straipsnio 3 dalyje nustatytų ribojimų, pagal kuriuos tas pats asmuo vienu metu negali būti: rinkimų komisijos nariu ir kandidatu; rinkimų komisijos nariu ir atstovu rinkimams; rinkimų komisijos nariu ir rinkimų stebėtoju. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad rinkimų komisijų narių rezervas, kaip galima suprasti iš jo pilno pavadinimo (nurodyto projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 7 dalyje; žr. šios išvados 6 punkto 2 papunktyje dėl šio pavadinimo pateiktą pastabą), būtų nuolatinio pobūdžio, t. y. bendras visiems rinkimams ir referendumams, o ne atskirai sudaromas konkretiems rinkimams ar referendumui, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad skirtinguose įstatymuose, kuriais reguliuojami rinkimų ir referendumo santykiai, yra nustatyti skirtingi bendrieji reikalavimai rinkimų ir referendumo komisijų nariams.
Pavyzdžiui, pagal Prezidento rinkimų ir Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymus politinių partijų į savivaldybių ir apylinkių rinkimų komisijų narius siūlomiems asmenims, neturintiems tam tikros darbo rinkimų komisijose patirties, keliamas reikalavimas turėti aukštąjį išsilavinimą; pagal Seimo rinkimų, Savivaldybių tarybų rinkimų ir Referendumo įstatymus toks reikalavimas politinių partijų siūlomiems apygardų, savivaldybių, apylinkių rinkimų ir referendumo komisijų nariams nėra taikomas; rinkimuose į Europos Parlamentą savivaldybės ir apylinkės rinkimų komisijos nariu gali būti ne tik Lietuvos Respublikos pilietis, bet ir nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantis kitos Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jeigu jis turi teisę būti renkamas Europos Parlamento nariu. Taigi reguliuojant rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervo sudarymą ir šių komisijų narių skyrimą iš šio rezervo, reikėtų aiškiai ir tiksliai reglamentuoti, kokius reikalavimus turėtų atitikti į šį rezervą įrašomi asmenys, taip pat turėtų būti nustatyta, kad jie gali būti skiriami tam tikrų rinkimų ar referendumo komisijų nariais tik jeigu atitinka šių komisijų nariams keliamus bendruosius reikalavimus.
Iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo taip pat nėra aišku, ar minėtas rezervo sąrašas būtų skelbiamas viešai, kaip į jį įrašyti asmenys galėtų būti iš jo išbraukti, kaip šis sąrašas būtų tikslinamas. Pažymėtina ir tai, kad projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 7 dalyje siūlomos įtvirtinti nuostatos yra tapačios kartu teikiamo Seimo rinkimų įstatymo nuostatų pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3940 4 straipsnio nuostatoms, kuriomis siūloma reguliuoti rinkimų komisijų narių rezervo (žr. šios išvados 6 punkto 2, 3 papunkčiuose dėl šio rezervo pavadinimo pateiktas pastabas) sudarymą. Diskutuotina, ar vertinamame projekte (taip pat kartu teikiamuose projektuose Nr. XIIIP-3941, XIIIP-3942, XIIIP-3944) nepakaktų įtvirtinti blanketinės teisės normos, kad savivaldybės rinkimų komisijoje atsiradus laisvai komisijos nario vietai naują komisijos narį VRK skiria iš Seimo rinkimų įstatymo nustatyta tvarka sudaryto rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervo. Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 13 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Asmenys, kurie atitinka Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytus kvalifikacinius kriterijus, Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka turi teisę savarankiškai pasisiūlyti tapti rinkimų komisijos nariais, iš kurių Vyriausioji rinkimų komisija sudaro Savivaldybės, apygardos, apylinkės ir referendumo rinkimų komisijų narių rezervą (toliau – rinkimų komisijų narių rezervas).
Jeigu šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ir organizacijos subjektai nepasiūlė kandidatūrų į savivaldybės rinkimų komisijos narius arba kandidatūros buvo pasiūlytos pasibaigus šioame straipsnioyje 3 dalyje nustatytam terminui, arba savivaldybės rinkimų komisijoje liko laisva vieta, trūkstamus šios komisijos narius Vyriausioji rinkimų komisija skiria iš rinkimų komisijų narių rezervo Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo nustatyta tvarka sudaryto rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervo.“ Atitinkamai turi būti keičiama ir projekto 7 straipsnio 2 dalis, reglamentuojanti apylinkių rinkimų komisijų sudarymą. Pasiūlymas:
Pakeisti „6. Jeigu kandidatūrų nebuvo pasiūlyta arba pasiūlytosios neatitinka šio įstatymo reikalavimų, arba kandidatūros buvo pasiūlytos pasibaigus nustatytam terminui, arba apylinkės rinkimų komisijoje liko laisva vieta, savivaldybės rinkimų komisija trūkstamus apylinkės komisijos narius Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka gali paskirti iš rinkimų ir referendumų komisijų narių rezervo. Jeigu rinkimų ir referendumų komisijų narių rezerve nėra asmenų, pageidaujančių tapti konkrečios apylinkės komisijos nariais, trūkstamas kandidatūras į apylinkės rinkimų komisiją turi pasiūlyti savivaldybės administracijos direktorius. Savivaldybės rinkimų komisija gali sumažinti anksčiau nustatytą apylinkės rinkimų komisijos narių skaičių, bet sumažintas jis negali būti mažesnis už šio straipsnio 1 dalyje nustatytą mažiausią apylinkės rinkimų komisijos narių skaičių.
Visais atvejais apylinkės rinkimų komisija negali būti sudaryta tik iš vienai partijai priklausančių asmenų.“
pobūdžio formuluotė „turi teisę savarankiškai pasisiūlyti tapti rinkimų komisijos nariais“, taip pat kitos rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervo sudarymą reguliuojančios nuostatos keistinos atsižvelgiant į tai, kad šio rezervo sudarymo tvarka turėtų apimti: asmens teisę teikti prašymą būti įrašytam į šį rezervą; VRK (institucijos, kuri šį rezervą sudarytų) pareigą patikrinti, ar prašymą pateikęs asmuo atitinka rinkimų ar referendumo komisijos nariams keliamus reikalavimus, ir, nustačius, kad jis tuos reikalavimus atitinka, priimti sprendimą įrašyti šį asmenį į rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervą, o nustačius, kad jis reikalavimų neatitinka, priimti motyvuotą sprendimą neįrašyti asmens į šį rezervą; šio asmens teisę apskusti tokį sprendimą teismui, jeigu jis mano, kad pažeistos jo teisės. Pažymėtina, kad VRK, kuri formuotų rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervą, taptų šio registro duomenų valdytoja: rinktų, tvarkytų duomenis, juos tikslintų, saugotų ir pan. Tai turėtų būti daroma pagal Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą. Pastaba nebeaktuali Įvertinus tai, kad komitetas pritarė Teisės departamento pastabai Nr. 3, ir nusprendė nedubliuoti šiame įstatyme rinkimų ir referendumų komisijų rezervo sudarymo, o įtvirtinti blanketinę teisės norma su nuoroda į Seimo rinkimų įstatymą, pastaba dėl rinkimų ir referendumų komisijų rezervo formavimo nebeaktuali. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-11-155 5.
Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 7 dalyje:
1) sąvoka
„kriterijus“ keistina į sąvoką „reikalavimus“ (Savivaldybių tarybų rinkimų
įstatymo 12 straipsnis);
2) formuluotė
„Savivaldybės, apygardos, apylinkės ir referendumo rinkimų komisijų“
taisytina, nes rinkimų ir referendumo santykius reguliuojančiuose įstatymuose nėra numatyta „referendumo rinkimų komisijų“. Rinkimams organizuoti ir vykdyti sudaromos rinkimų komisijos, o referendumui – referendumo komisijos; jeigu tą pačią dieną kartu vyksta rinkimai ir referendumas, sudaromos tos pačios rinkimų arba referendumo komisijos;
3) sutrumpintą pavadinimą „rinkimų komisijų narių rezervas“ siūlome pakeisti į „rinkimų ir referendumo komisijų narių rezervą“ ir jį nuosekliai vartoti šiame bei kituose kartu teikiamuose įstatymų projektuose (Nr. XIIIP-3940, XIIIP-3941,
4) vietoj formuluotės „asmenys ir organizacijos“ siūlome vartoti sąvoką „subjektai“. Pastaba nebaktuali Įvertinus tai, kad komitetas pritarė Teisės departamento pastabai Nr. 3, ir nusprendė nedubliuoti šiame įstatyme rinkimų ir referendumų komisijų rezervo sudarymo, o įtvirtinti blanketinę teisės norma su nuoroda į Seimo rinkimų įstatymą, ši pastaba dėl rinkimų ir referendumų komisijų rezervo formavimo nebeaktuali. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
„turintis <...> minimalių kompiuterinio raštingumo žinių“ turinys
neapibrėžtas ir neaiškus, įstatyme turėtų būti nustatyti konkretūs reikalavimai arba jų nustatymo kriterijai ir subjektai. Pritarti Įvertinus tai, kad savivaldybių rinkimų komisijų pirmininkai yra skiriami Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimu, ji pati gali atrinkti asmenis pagal atitinkamus kvalifikacinius reikalavimus.
Be to, nėra aišku, kodėl tokius reikalavimus turi atitikti tik savivaldybių rinkimų komisijų pirmininkai, o rinkimų komisijų nariams tokie reikalavimai nėra keliami. Atsižvelgiant į tai, kad sąvoka „minimalios kompiuterinio raštingumo žinios“ yra neapibrėžta pagal savo turinį, siūlome atsisakyti šios projekto nuostatos. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
7. Pažymime, kad projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio tekste nėra išdėstyta galiojančios redakcijos Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 13 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta komisijos darbo organizavimui svarbi nuostata
„Savivaldybės rinkimų komisija pirmajame posėdyje išsirenka komisijos
pirmininko pavaduotoją ir sekretorių“, tačiau projekto lyginamajame variante ši nuostata nėra perbraukta (lyginamajame variante jos visai nėra), taigi neaišku, ar projektu siūloma ją panaikinti, ar ne. Pritarti Tai techninė klaida Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 8 dalis tampa 9 dalimi ir galioja nepakitusi. Atsižvelgiant į tai, kad projektas, įvertinus Teisės departamento pastabą Nr. 17 (žr. argumentus prie šios pastabos), pildomas nauju 6 straipsniu, buvusieji projekto 6-31 straipsniai laikomi atitinkamai 7-32 straipsniais. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
8. Pažymime, kad nors projekto 6 straipsnio 2 dalimi siūloma pakeisti įstatymo 15 straipsnio 2 dalį, ir projekte, ir jo lyginamajame variante yra išdėstytos galiojančios redakcijos šios dalies nuostatos be jokių pakeitimų. Pritarti Tai techninė klaida. Projekto 7 straipsnio 2 dalies neturėtų būti, nes ji nesikeičia. Buvusią projekto 7 straipsnio 3 dalį laikyti 2 dalimi. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-11-158 9.
Projekto
„asmenis, atsisakiusius deklaruoti, ar jie atitinka šio įstatymo 2 straipsnio
reikalavimus, ar jų nedeklaravusius“ keistina formuluote „asmenis, nedeklaravusius, ar jie atitinka šio įstatymo 2 straipsnio reikalavimus“, arba tikslintina, nes neaišku, ką reiškia „jų“. Pritarti
parengti neatsižvelgus į tai, kad tokie pakeitimai jau padaryti 2019 m. liepos 18 d. priimtu Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 34 straipsnio pakeitimo įstatymu, įsigaliosiančiu 2020 m. sausio 1 d. Pritarti
nustatyti, kokie duomenys apie rinkimų komitetą ir jo narius skelbtini VRK interneto svetainėje. Atsižvelgiant į tai, kad savivaldybės pavadinimas, rinkimų pavadinimas, atstovas (koordinatorius) yra ne rinkimų komiteto narių duomenys, o duomenys apie patį rinkimų komitetą, šios dalies pirmasis sakinys atitinkamai tikslintinas; formuluotė „rinkimų pavadinimas“ taip pat tikslintina, apibrėžiant rinkimus (rinkimų, kuriuose dalyvauti šis komitetas įsteigtas, ar pan.); neaišku, ar iki politinės kampanijos pabaigos turėtų būti skelbiamas kiekvieno rinkimų komiteto nario, ar tik rinkimų komiteto atstovo (koordinatoriaus) telefono numeris ir elektroninio pašto adresas.
Šios dalies antrajame sakinyje išdėstyta nuostata taisytina atsisakant perteklinių žodžių „pasibaigus politinei kampanijai“, „nuo paskelbimo <...> dienos“ ir išdėstant ją, pavyzdžiui, taip: „Rinkimuose dalyvavusio rinkimų komiteto pavadinimas ir jo atstovo (koordinatoriaus) vardas bei pavardė Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje skelbiami 5 metus.“ Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 35 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Vyriausioji rinkimų komisija iki politinės kampanijos laikotarpio pabaigos savo interneto svetainėje skelbia rinkimų komiteto pavadinimą, ir rinkimų komiteto narių duomenis (vardą, pavardę), savivaldybės, kurioje rinkimų komitetas dalyvavo rinkimuose, pavadinimą, rinkimų, kuriuose dalyvauti šis komitetas buvo įsteigtas, pavadinimą, nurodo rinkimų komiteto atstovąo (koordinatoriųiaus), jo telefono numerį ir elektroninio pašto adresą). Pasibaigus politinei kampanijai, Vyriausioji rinkimų komisija 5 10 metusų nuo paskelbimo savo interneto svetainėje dienos skelbia rinkimuose dalyvavusio rinkimų komiteto pavadinimą ir jo atstovo (koordinatoriaus) vardą bei pavardę.“
„3 dalimi“ pagal teisės technikos taisykles įrašytinas žodis „nauja“.
Šiuo projekto straipsniu keičiamo įstatymo 36 straipsnį siūloma papildyti nauja 3 dalimi, kurioje būtų nustatyta, kad VRK „per 5 darbo dienas nuo partijos pateiktų pareiškinių dokumentų dienos priima sprendimą dėl partijos įregistravimo dalyvauti rinkimuose“ (turėtų būti – „<...> nuo partijos pareiškinių dokumentų pateikimo dienos <...>“). Ši nuostata tobulintina atsižvelgiant į tai, kad pagal šio straipsnio 2 ir 4 dalis partijos skirtingus pareiškinius dokumentus teikia skirtingoms rinkimų komisijoms: 2 dalyje nurodyti dokumentai teikiami VRK, o nurodytieji 4 dalyje – savivaldybių rinkimų komisijoms. VRK įgaliojimai priimti sprendimą „dėl partijos įregistravimo dalyvauti rinkimuose“ turėtų būti siejami su šios komisijos pareiga patikrinti įstatymo 36 straipsnio 2 dalyje nurodytus politinės partijos pareiškinius dokumentus, taip pat jos atitiktį įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nurodytiems reikalavimams. Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 36 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Vyriausioji rinkimų komisija, gavusi ir patikrinusi partijos pareiškinius dokumentus, nurodytus šio straipsnio 2 dalyje, per 5 darbo dienas nuo partijos pateiktų pareiškinių dokumentų pateikimo dienos priima sprendimą dėl partijos įregistravimo dalyvauti rinkimuose.“
sprendimo „dėl partijos įregistravimo dalyvauti rinkimuose“ teisinė reikšmė ir santykis su savivaldybių rinkimų komisijoms partijų ir rinkimų komitetų teikiamais dokumentais yra neaiškūs.
Pagal projektu keičiamo įstatymo 36 straipsnio 4 dalies 3 punktą partija, rinkimų komitetas privalo savivaldybės rinkimų komisijai įteikti VRK „išduotą pažymą apie įregistravimą dalyvauti šios savivaldybės tarybos rinkimuose“, o ne VRK sprendimą „dėl partijos įregistravimo dalyvauti rinkimuose“. Taigi vertinama projekto nuostata šiuo aspektu yra nesuderinta su nurodyta keičiamo įstatymo 36 straipsnio 4 dalies
straipsniu siūlomą išbraukti galiojančios redakcijos Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 37 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad VRK, patikrinusi partijos pateiktus pareiškinius dokumentus ir nustačiusi, kad jie atitinka šio įstatymo reikalavimus, per 7 dienas po pareiškinių dokumentų gavimo išduoda pažymą apie partijos įregistravimą dalyvauti rinkimuose). Pritarti Praktikoje pažymų išdavimas yra perteklinis dalykas. VRK vis tiek pirmiausia priima sprendimą dėl partijos įregistravimo dalyvauti rinkimuose, o po to dar atskirai turi išrašinėti pažymas ir perduoti partijų atstovams. Todėl siūlome atsisakyti pažymos dėl įregistravimo dalyvauti rinkimuose. Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 36 straipsnio 4 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) Vyriausiosios rinkimų komisijos išduotą pažymą apie įregistravimą dalyvauti šios savivaldybės tarybos rinkimuose ir pažymą apie įregistravimą savarankišku arba atstovaujamuoju politinės kampanijos dalyviu;“. Partijoms nereikės savivaldybių rinkimų komisijoms teikti VRK sprendimo, nes šios komisijos matys duomenų sistemoje VRK priimtus sprendimus.
Dėl komitetų įregistravimo savivaldybių rinkimų komisijos taip pat matys priimtus sprendimus (dėl komiteto įregistravimo sprendimą priima VRK narys ir apie tai yra pažymima duomenų sistemoje). 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
14 straipsniu keičiamo įstatymo 36 straipsnio 14 dalyje siūloma nustatyti, kad pareiškiniai dokumentai būtų teikiami tik elektroniniu būdu Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatyta tvarka. Atkreipiame dėmesį į tai, kad rinkimams organizuoti ir vykdyti, be kita ko, naudojamos elektroninių ryšių priemonės ir informacinės sistemos gali būti paveikiamos kibernetinių atakų, turint tikslą sukelti šių ryšių ir sistemų sutrikimus, t. y. sutrikdyti rinkimus. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto svarstymo metu nereikėtų gauti kibernetinio saugumo ekspertų išvados, kuria remiantis būtų galima įvertinti kandidatų pareiškinių dokumentų pateikimo tik elektroninių ryšių priemonėmis rizikas ir tai, ar šis dokumentų pateikimo būdas įstatyme galėtų būti numatytas kaip vienintelis, ar tik kaip alternatyva esamam jų pateikimo būdui (būdams). Pritarti Atsisakyti nuostatos, kad pareiškiniai dokumentai teikiami tik elektroniniu būdu ir palikti šiuo metu galiojančią nuostatą. 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsniu keičiamo įstatymo 37 straipsnyje siūlymas išbraukti šio straipsnio 4 dalį yra ydingas.
Šioje dalyje nustatyta savivaldybės rinkimų komisijos įgaliojimų, nurodytų Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 14 straipsnio 6 ir
jai pateiktus pareiškinius dokumentus bei rinkėjų parašų rinkimo lapus ir nustatyti, ar pareiškiniai dokumentai atitinka projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 36 straipsnio 4 dalyje nurodytus reikalavimus, ar kandidatų sąrašas ir (ar) kandidatas turi šio įstatymo 34 straipsnio 5 dalyje nustatyto skaičiaus rinkėjų palaikymą, taip pat jos pareigą per šioje dalyje nurodytą laiką, bet ne vėliau kaip iki rinkimų likus 31 dienai, priimti sprendimą dėl kandidatų įregistravimo. Taigi, jeigu keičiamo įstatymo 37 straipsnio 4 dalis būtų išbraukta, neliktų Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 14 straipsnio 6 ir 7 punktuose nustatytų savivaldybės rinkimų komisijos įgaliojimų vykdymo tvarkos bei terminų. Pažymime, kad šio įstatymo 36 straipsnyje nurodyti
„rinkėjų parašų rinkimo lapai“, kuriuos savivaldybės rinkimų komisija per 3
dienas išduoda partijai, rinkimų komitetui ar asmeniui, išsikėlusiam kandidatu į savivaldybės tarybos narius – merus, nėra pareiškiniai dokumentai (projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 36 straipsnio 2, 4, 5 dalys). Pagal pareiškinius dokumentus yra nustatoma, ar kandidatas atitinka įstatymo 2 straipsnyje nustatytus reikalavimus (projekto 15 straipsniu keičiamo įstatymo 37 straipsnio 1 dalis).
Pagal rinkėjų parašų lapus yra nustatoma, ar kandidatų sąrašas ir (ar) kandidatas turi įstatymo 34 straipsnio 5 dalyje nustatyto skaičiaus rinkėjų palaikymą (partijos, rinkimų komiteto keliamą kandidatų į savivaldybės tarybos narius sąrašą ir kandidatą į savivaldybės tarybos narius – merus arba asmenį, išsikeliantį kandidatu į savivaldybės tarybos narius – merus, atitinkamoje savivaldybėje turi paremti ne mažiau kaip 20 procentų tos savivaldybės rinkėjų skaičiuojant vienam savivaldybės tarybos nario mandatui, bet ne mažiau kaip 100 tos savivaldybės rinkėjų). Jeigu kandidatų sąrašas ir (ar) kandidatas tokio rinkėjų palaikymo neturi, jis negali būti įregistruojamas, net jeigu atitinka įstatymo 2 straipsnyje nustatytus reikalavimus, o pareiškiniai dokumentai – projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 36 straipsnio 4, 5 dalyse nustatytus reikalavimus. Pritarti iš dalies Argumentai:
Galiojančio įstatymo
nuostatos, prieštaraujančios kituose straipsniuose įtvirtintoms nuostatoms (Žr. argumentus prie Teisės departamento pastabos Nr. 17.) Sprendimą registruoti kandidatus priima ne savivaldybių rinkimų komisijos, o VRK, ir, siekiant teisinio reguliavimo tikslumo, siūlome patikslinti SRK funkcijas (žr, pasiūlymą prie Teisės departamento pastabos Nr. 17) Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 36 straipsnio 6 dalies dėstomąją dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Savivaldybės rinkimų komisija per 3 dienas nuo šiame straipsnyje nurodytų
dokumentų gavimo ir jų patikrinimo dienos partijai, rinkimų komitetui, asmeniui, išsikėlusiam kandidatu į savivaldybės tarybos narius – merus, išduoda rinkėjų parašų rinkimo lapus. Rinkėjų parašų rinkimo lape turi būti šis tekstas ir lentelė rinkėjų duomenims įrašyti:“ 16.
nuostatomis dėl kandidatų sąrašo paskelbimo atšaukimo ir kandidato registravimo panaikinimo po rinkimų dienos. Šios nuostatos ta apimtimi, kuria reglamentuojamas kandidatų sąrašo paskelbimo atšaukimas ar kandidato registravimo panaikinimas dėl keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimo, dubliuoja šio įstatymo 86 straipsnio 1 dalies nuostatas. Siekiant teisinio aiškumo šio dubliavimo atsisakytina. Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 37 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Jeigu įregistravus kandidatą Vyriausioji rinkimų komisija nustato, kad jis neatitinka šio įstatymo 2 straipsnyje nustatytų reikalavimų, arba jeigu kandidatas atsisako pateikti šio įstatymo 36 straipsnio 4 dalies 2 punkte arba 5 dalies 2 punkte nurodytus dokumentus ar pasižadėjimą laikytis draudimo papirkti rinkėjus ir rinkimų teisę turinčius asmenis arba šiuos dokumentus pateikia klaidingus ar jų nepateikia Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytu laiku, arba jeigu partija, rinkimų komitetas, kandidatas yra šiurkščiai pažeidę šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatas, Vyriausioji rinkimų komisija iki pirmos balsavimo iš anksto dienos panaikina to kandidato registravimą arba atšaukia to kandidatų sąrašo (jungtinio sąrašo) paskelbimą, o iki galutinių rezultatoų patvirtinimo dienos priima sprendimą dėl kandidatų sąrašo paskelbimo atšaukimo ar kandidato įregistravimo panaikinimo po rinkimų dienos ir pripažįsta negaliojančiais už atitinkamą kandidatų sąrašą atiduotus balsus ar už atitinkamą kandidatą atiduotus rinkiminio reitingo balsus.
Atšaukus kandidatų sąrašo (jungtinio sąrašo) paskelbimą, už kandidatų sąrašą (jungtinį sąrašą) paduoti balsai, o panaikinus kandidato registravimą – už kandidatą paduoti rinkiminio reitingo balsai arba rinkėjų balsai už kandidatą į savivaldybės tarybos narius – merus, pripažįstami negaliojančiais. Balsus pripažinus negaliojančiais, gali būti sprendžiama dėl rinkimų pripažinimo negaliojančiais šio įstatymo 86 straipsnyje nustatyta tvarka.“ Atitinkamai turi būti naikinama besidubliuojanti norma. Pasiūlymas:
Pripažinti netekusia galios keičiamo įstatymo 86 straipsnio 1 dalį. 17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-11-1516 6N 17.
Projekto 15 straipsniu keičiamo įstatymo 37 straipsnio 4 dalies nuostata
„Vyriausioji rinkimų komisija jo kandidatu neregistruoja“, nors ir yra
analogiška galiojančio Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nuostatai, taisytina, nes pagal šio įstatymo 14 straipsnio 6 punktą įgaliojimai registruoti kandidatus yra suteikti savivaldybės rinkimų komisijai. Pritarti Argumentai: Keičiamame įstatyme yra nuostata, suteikianti įgaliojimus registruoti kandidatus savivaldybės rinkimų komisijai (SRK), o kita nuostata teigia, kad kandidatus registruoja VRK pagal SRK teikimą. Praktikoje SRK viską patikrina ir teikia VRK, ką registruoti, ko neregistruoti ir pagal šiuos teikimus VRK priima sprendimus. Siekiant pašalinti šių nuostatų koliziją, siūlome papildyti projektą nauju 6 straipsniu, reglamentuojančių savivaldybės rinkimų komisijų funkcijas. Pasiūlymas:
Papildyti projektą nauju 6 straipsniu: „6 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas Pakeisti 14 straipsnio 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) priima pareiškinius dokumentus, juos tikrina, registruoja kandidatų sąrašus ir kandidatus į savivaldybės tarybos narius – merus, įregistruotiems kandidatams išduoda pažymėjimus, registruoja sudaromas ar atšaukiamas partijų koalicijas, nustato jungtinių kandidatų sąrašų numerius;“. 18. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
įtvirtinti nuostatą, pagal kurią VRK interneto svetainėje skelbtina informacija apie kandidatus apimtų ir „privačių interesų deklaracijų, pateiktų Valstybinei mokesčių inspekcijai, pagrindinių duomenų išrašus“. Jeigu įstatymas būtų priimtas, ši nuostata įsigaliotų 2022 m. sausio 1 d. (projekto 31 straipsnio 2 dalis). Pažymime, kad pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo Nr. VIII-371 pakeitimo įstatymo Nr.
XIII-2274, įsigaliosiančio 2020 m. sausio 1 d., 5 straipsnio 4 dalį kandidatai į Seimo narius privačių interesų deklaraciją pateikia Seimo rinkimų įstatymo nustatytais atvejais per Privačių interesų registrą; pagal šio įstatymo 19 straipsnį šio registro valdytoja ir tvarkytoja, taip pat jame esančių asmens duomenų valdytoja yra Vyriausioji tarnybinės etikos komisija. Taigi projekto nuostata, pagal kurią VRK interneto svetainėje turėtų būti skelbiami „privačių interesų deklaracijų, pateiktų Valstybinei mokesčių inspekcijai, pagrindinių duomenų išrašai“, neatitiktų minėto įstatymo, nes nuo 2020 m. sausio 1 d. rinkimuose į politines atstovaujamąsias institucijas (Seimą, Europos Parlamentą, savivaldybių tarybas), taip pat Respublikos Prezidento rinkimuose dalyvausiančių kandidatų privačių interesų deklaracijos turės būti teikiamos Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai per Privačių interesų registrą. Pritarti Žr. komiteto pasiūlymą prie Teisės departamento pastabos Nr. 19. 19. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
įtvirtinti skirtingos informacijos apie kandidatus skelbimo VRK interneto svetainėje tvarką, trukmę ir tam tikros informacijos skelbimo ribojimus, todėl turėtų būti aiškiai ir nedviprasmiškai išdėstyta, kokia kandidatų į savivaldybės tarybos narius, kandidatų į savivaldybės tarybos narius – merus anketose ir biografijose nurodyta informacija apie juos (taip pat jų šeimos narius) ir kiek laiko turi būti skelbiama VRK interneto svetainėje, o kokia informacija neskelbtina. Pritarti Argumentai:
Siekiant aiškiau išdėstyti informacijos apie kandidatus skelbimą VRK interneto svetainėje, siūlome šią informaciją vietoje 2 dalių dėstyti 4 dalyse, pagal šios informacijos skelbimo ir saugojimo laiką. Pasiūlymas: Pakeisti keičiamo įstatymo 37 straipsnio 6 ir 7 dalis ir papildyti šį straipsnį 8 ir 9 dalimis: „6.
Vyriausioji rinkimų komisija savo interneto svetainėje skelbia šią informaciją apie kandidatus į savivaldybės tarybos narius, kandidatus į savivaldybės tarybos narius – merus: anketos duomenis (vardą, pavardę, gimimo datą, telefono numerį, elektroninio pašto adresą, kitus šio įstatymo 36 straipsnio 12 ir 13 dalyse nurodytus duomenis, išskyrus kandidato asmens kodą, paso arba asmens tapatybės kortelės numerį, nuolatinės gyvenamosios vietos adresą), biografiją, gyventojų pajamų mokesčio, gyventojo turto ir privačių interesų deklaracijų, pateiktų Valstybinei mokesčių inspekcijai, pagrindinių duomenų išrašus. 7. Šio straipsnio 6 dalyje nurodyti kandidatų į savivaldybės tarybos narius ir kandidatų į savivaldybės tarybos narius – merus duomenys (išskyrus informaciją apie kandidatų gimimo vietą, tautybę, išsilavinimą, užsienio kalbų mokėjimą, pomėgius, šeiminę padėtį, vyro arba žmonos vardą (pavardę), vaikų vardus (pavardes), telefono numerį, elektroninio pašto adresą, kuri skelbiama iki politinės kampanijos laikotarpio pabaigos) nuo jų paskelbimo dienos Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje skelbiami 5 metus. Kandidatų į savivaldybės tarybos narius ir kandidatų į savivaldybės tarybos narius – merus duomenys (vardas, pavardė, kokia partija, rinkimų komitetas juos iškėlė arba kad išsikėlė patys), taip pat rinkimų rezultatai nuo jų paskelbimo dienos Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje skelbiami 50 metų 6.
Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje 10 metų skelbiama informacija:
1) kandidato į savivaldybės tarybos narius, kandidato į savivaldybės tarybos narius - merus anketos duomenys: vardas, pavardė, gimimo data, darbovietė, narystė politinėse partijose ir nevyriausybinėse organizacijose; šio įstatymo 36 straipsnio 11 dalyje nurodyti duomenys: ar neturi nebaigtos atlikti teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės; ar jis nėra asmuo, atliekantis privalomąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, neišėjęs į atsargą ar pensiją profesinės karo tarnybos karys, statutinės institucijos ar įstaigos pareigūnas, kuriam pagal specialius įstatymus ar statutus apribota teisė dalyvauti politinėje veikloje; ar eina pareigas, nesuderinamas su savivaldybė tarybos nario pareigomis; ar yra kitos valstybės pilietis, kitos valstybės turima pilietybė; taip pat ar jo pasyvioji rinkimų teisė nėra teismo apribota valstybėje, kurios pilietis jis yra; šio įstatymo 36 straipsnio 12 dalyje nurodyti duomenys: ar jis po 1990 m. kovo 11 d.
Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu (sprendimu) yra pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos arba įsiteisėjusiu Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo sprendimu bet kada buvo pripažintas kaltu padaręs sunkų ar labai sunkų nusikaltimą; apkaltinamojo nuosprendžio (sprendimo) priėmimo valstybė (vieta), šį nuosprendį (sprendimą) priėmusios institucijos pavadinimas, apkaltinamojo nuosprendžio (sprendimo) priėmimo data ir nusikalstama veika, už kurią jis buvo nuteistas; ar asmuo okupacinio režimo teismo buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybei; ar asmuo teismo sprendimu buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, kuri vėliau dekriminalizuota; ar asmuo užsienio valstybės teismo buvo pripažintas kaltu dėl veikos, kuri pagal Lietuvos Respublikos teisę nelaikoma nusikalstama; ar asmuo, buvo pripažintas kaltu dėl veikos, už kurią patraukimas baudžiamojon atsakomybėn laikomas politiniu persekiojimu.
2) kandidato į savivaldybės tarybos narius, kandidato į savivaldybės tarybos narius - merus biografija;
3) gyventojų pajamų mokesčio ir gyventojo turto deklaracijų, pateiktų Valstybinei mokesčių inspekcijai, pagrindinių duomenų išrašai;
4) privačių interesų deklaracija, pateikta valstybės institucijoms;
5) ar yra Lietuvos Respublikos ar kitos valstybės renkamos valdžios institucijos narys;
6) ar dalyvauja visuomeninėje veikloje;
7) kita kandidato nurodyta informacija, kurią jis norėtų paskelbti. 7. Informacija apie kandidatų į savivaldybės tarybos narius, kandidatų į savivaldybės tarybos narius - merus gimimo vietą, tautybę, išsilavinimą, užsienio kalbų mokėjimą, pomėgius, šeiminę padėtį, sutuoktinio ar sutuoktinės vardą (pavardę), vaikų vardus (pavardes), telefono numerį, elektroninio pašto adresą Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje skelbiama iki politinės kampanijos laikotarpio pabaigos. 8.
į savivaldybės tarybos narius, kandidatų į savivaldybės tarybos narius - merus duomenys: vardas, pavardė, iškėlusi partija, arba iškėlęs rinkimų komitetas, arba išsikėlė patys, taip pat rinkimų rezultatai (gauti balsai; gauti pirmumo balsai; priešrinkiminis numeris kandidatų sąraše; porinkiminis numeris kandidatų sąraše; gauti mandatai) Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje skelbiami 100 metų. 9. Kandidato į savivaldybės tarybos narius, kandidato į savivaldybės tarybos narius - merus asmens kodas, paso arba asmens tapatybės kortelės numeris, nuolatinės gyvenamosios vietos adresas viešai neskelbiami.“
„kokia partija, rinkimų komitetas juos iškėlė arba kad išsikėlė patys“
keistina formuluote „iškėlusi partija arba iškėlęs rinkimų komitetas, arba kad išsikėlė pats“; pirmajame ir antrajame sakiniuose išbrauktini pertekliniai žodžiai „nuo jų paskelbimo dienos“. Pritarti Žr. komiteto pasiūlymą prie Teisės departamento pastabos Nr. 19. 21. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
„kas pasiūlė paskirti atstovu rinkimams“ įrašytini žodžiai „atstovą rinkimams
pasiūliusį subjektą“, o vietoj žodžių „rinkimų apygardos ir apylinkės“ – žodžiai „savivaldybės ir rinkimų apylinkės“. Pritarti
2019-11-1520 22.
Projekto 19 straipsniu keičiamo įstatymo 43 straipsnio 1 dalyje formuluotė
„kandidatų sąrašus ir duomenis apie juos (kiekvieno kandidato vardą, pavardę
<...>), kandidatus, įrašytus į kandidatų sąrašus“ keistina formuluote
„kandidatų sąrašus ir duomenis apie juose įrašytus kandidatus (vardą, pavardę
<...>)“; formuluotė „ir kandidatus į savivaldybės tarybos narius – merus (kiekvieno kandidato vardą, pavardę <...>)“ keistina formuluote
„kandidatus į savivaldybės tarybos narius – merus (vardą, pavardę
<...>)“; formuluotė „kokia partija ar rinkimų komitetas iškėlė arba kad išsikėlė savarankiškai“ keistina formuluote „iškėlusią partiją arba iškėlusį rinkimų komitetą, arba kad išsikėlė pats“. Šios dalies antrajame sakinyje išbrauktini pertekliniai žodžiai „nuo jos paskelbimo dienos“. Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 43 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Iki rinkimų dienos likus ne mažiau kaip 30 dienų, Vyriausioji rinkimų komisija savo interneto svetainėje paskelbia kiekvienoje savivaldybėje rinkimuose dalyvaujančioms partijoms, partijų koalicijoms, rinkimų komitetams burtais nustatytus rinkimų numerius, kandidatų sąrašus ir duomenis apie juose įrašytus kandidatus (kiekvieno kandidato vardą, pavardę, kokia iškėlusią partijaą ar iškėlusį rinkimų komitetasą iškėlė), kandidatus, įrašytus į kandidatų sąrašus, ir kandidatus į savivaldybės tarybos narius – merus (kiekvieno kandidato vardą, pavardę, kokia iškėlusią partijaą ar iškėlusį rinkimų komitetasą iškėlė arba kad išsikėlė savarankiškaipats). Šioje dalyje nurodyta informacija nuo jos paskelbimo dienos Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje skelbiama 510 metusų.“
numatyti rinkimų stebėtojų duomenų paskelbimą VRK interneto svetainėje.
Atsižvelgiant į rinkimų stebėtojų paskirtį, diskutuotina, ar, siekiant užtikrinti galimybę rinkėjams teikti informaciją apie galimus rinkimų įstatymų pažeidimus, VRK interneto svetainėje neturėtų būti skelbiamas ir rinkimų stebėtojo telefono numeris bei elektroninio pašto adresas. Nepritarti Stebėtojų telefonai VRK svetainėje niekada nebuvo skelbiami. Tai yra asmeninė informacija, o stebėtojai nėra rinkimų organizatoriai, kurių kontaktai yra būtini rinkėjams, kad galėtų išsiaiškinti rinkimų procesą. Partijos ir kandidatai skiria stebėtojus tam, kad stebėtų balsavimo procedūras ir jie praneštų apie pažeidimus. Stebėtojai palaiko kontaktą su juos delegavusiu subjektu. Rinkėjai jiems neskambina. Bet kuris rinkėjas, pastebėjęs pažeidimus skambina ir informuoja ne stebėtoją, o tiesiogiai rinkimų komisiją. 24. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
„kas pasiūlė rinkimų stebėtoju“ keistina formuluote „rinkimų stebėtoją
pasiūliusį subjektą“, o vietoj žodžių „rinkimų apygardos ir apylinkės“ įrašytini žodžiai „savivaldybės ir rinkimų apylinkės“. Pritarti
perteklinis ir šiame įstatyme nurodant išsikėlusius kandidatus nevartojamas žodis „savarankiškai“; sąvoka „atstovams“ keistina į šiame įstatyme įtvirtintą sąvoką “atstovams rinkimams“ (įstatymo 38 straipsnis). Pritarti
„mero rinkimų“ išbrauktinas žodis „apylinkių“. Pritarti
2019-11-1527 27.
Projekto 26 straipsniu keičiamo įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje daroma nuoroda į šio įstatymo 37 straipsnio 3 dalį yra neaiški ir tikslintina tiesiogiai apibrėžiant pažeidimo nustatymo arba padarymo laiką, (pavyzdžiui,
„vėliau nei iki pirmos balsavimo iš anksto dienos“), nes projektu siūlomoje
keičiamo įstatymo 37 straipsnio 3 dalies redakcijoje minimas ne vienas galimas pažeidimo nustatymo laikas. Pastaba nebeaktuali Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabą Nr. 16 ir siekiant išvengti analogiškų nuostatų dubliavimo tame pačiame įstatyme, siūlome keičiamo įstatymo 86 straipsnio 1 dalį pripažinti netekusia galios (žr. komiteto pasiūlymus prie Teisės departamento pastabos Nr. 16). 28. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
31 2(N)
siūloma įtvirtinti naują savivaldybės tarybos nario įgaliojimų nutrūkimo pagrindą – kai „jis neprisiekia per tris mėnesius nuo savivaldybės tarybos nario mandato pripažinimo (pagal savivaldybės mero teikimą ir Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą“. Ši nuostata turėtų būti keičiama, nes asmuo, kuriam tenka savivaldybės tarybos nario mandatas (pavyzdžiui, pagal Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 89 straipsnį), bet kuris neprisiekia pagal Vietos savivaldos įstatymą, negali būti laikomas įgijusiu savivaldybės tarybos nario įgaliojimus (Vietos savivaldos įstatymo 11 straipsnio 5 dalis). Taigi VRK negali pripažinti savivaldybės tarybos nario įgaliojimų nutrūkusiais, jeigu asmuo jų nebuvo įgijęs. Projekte numatytu atveju VRK turėtų priimti sprendimą dėl savivaldybės tarybos nario mandato netekimo (pagal Vietos savivaldos įstatymo 22 straipsnio 4 dalį tarybos narys, šio įstatymo nustatyta tvarka neprisiekęs, netenka savivaldybės tarybos nario mandato).
Atkreipiame dėmesį ir į tai, kad vertinamoje nuostatoje subjektą, kuris galėtų inicijuoti sprendimą dėl savivaldybės tarybos nario mandato netekimo, apibrėžiant formuluote „pagal savivaldybės mero teikimą“, būtų susiaurintas šios nuostatos taikymas, jeigu savivaldybės meras būtų neišrinktas, nušalintas nuo pareigų, savivaldybės taryba panaikintų jo mandatą, o mero pareigas laikinai vykdytų savivaldybės tarybos išrinktas (paskirtas) savivaldybės tarybos narys (Vietos savivaldos įstatymo 13, 19, 25¹ straipsniai). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmuo, kuriam VRK pripažino savivaldybės tarybos nario mandatą, gali neprisiekti ir dėl laikino nedarbingumo ar kitų itin svarbių priežasčių. Pritarti Atsisakyti projekte siūlomo keičiamo įstatymo 82 straipsnio 1 dalies papildymo nauju 14 punktu ir šią nuostatą perkelti į keičiamo įstatymo 91 straipsnį, reglamentuojantį savivaldybės tarybos nario mandato netekimo pagrindus. Pasiūlymas:
Papildyti keičiamo įstatymo 91 straipsnį 4 dalimi: „4. Savivaldybės tarybos narys netenka savo mandato, jeigu jis dėl nepateisinamų priežasčių neprisiekia per 3 mėnesius nuo savivaldybės tarybos nario mandato pripažinimo.“
29Atsižvelgiant į Seimo statute nustatytų įstatymų leidybos procedūrų trukmę,
taip pat į tai, kad Seimo priimtas įstatymas pagal Konstituciją turi būti promulguojamas, diskutuotina, ar projekto 31 straipsnio 1 dalyje siūloma įstatymo įsigaliojimo data – „2020 m. sausio 1 d.“ yra reali.
Jeigu įstatymas įsigaliotų 2020 m. sausio 1 d., projekto 31 straipsnio 1 dalyje nurodyta išimtis dėl kito kai kurių nuostatų įsigaliojimo laiko taisytina: pirma, vietoj nuorodos į šio straipsnio 2 dalį turėtų būti išvardyti visi joje nurodyti vėliau įsigaliosiantys šio įstatymo straipsniai (jų dalys); antra, išimtis turėtų apimti ir šio straipsnio 3 dalį, kuri turėtų įsigalioti anksčiau nei visas įstatymas. Pažymėtina, kad projekto 31 straipsnio 3 dalies nuostata, pagal kurią VRK įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus turėtų priimti iki 2020 m. gruodžio 31 d., neatitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtinto sistemiškumo principo, be kita ko, reiškiančio, kad įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su įstatymu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina. Todėl jeigu įstatymo įsigaliojimo data numatyta 2020 m. sausio 1 d., projekto 31 straipsnio 3 dalyje nurodyta data, iki kurios turi būti priimti įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai, taisytina į „2019 m. gruodžio 31 d.“. Be to, jeigu reikėtų priimti projekto 31 straipsnio 2 dalyje nurodytoms įstatymo nuostatoms įgyvendinti būtinus teisės aktus, jie turėtų įsigalioti ne vėliau kaip 2022 m. sausio 1 d. Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 32 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
straipsnį, 14 straipsnio 3 dalį, 16 straipsniu keičiamas Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 37 straipsnio 6, 7, 8, 9 dalis, 17, 20 ir 23 straipsnius, įsigalioja 2020 m. sausio vasario 1 d. 2.
keičiamos Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 37 straipsnio 6, 7, 8, 9 dalys, 17, 20 ir 23 straipsniai įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 3. Lietuvos Respublikos vVyriausioji rinkimų komisija iki 2020 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo straipsnio 2 dalyje nurodytų straipsnių nuostatoms įgyvendinti reikalingus įgyvendinamuosius teisės aktus. 30. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
teisės technikos taisykles, jei institucijos pavadinimas, prasidedantis žodžiais „Lietuvos Respublika“, minimas ne pirmą kartą, jis rašomas be šių žodžių; atsižvelgiant į tai, projekto 31 straipsnio 3 dalyje prieš
ministerijos Europos teisės departamentas 2019-10-17 Įvertinę Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 2, 8, 9, 12, 13, 15, 16, 21, 22, 23, 32, 34, 35, 36, 37, 38, 39, 41, 43, 48, 57, 58, 61, 73, 77, 86, 88, 89, 90 ir 91 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3943 atitiktį Europos
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
3 Argumentai: Siekiant padidinti galimybes visuomenei palyginti praėjusiuose rinkimuose ir einamuosiuose rinkimuose dalyvaujančių kandidatų duomenis, siūloma ilgiau VRK svetainėje skelbti kandidatų pareiškinių dokumentų duomenis: pagrindinius su kandidatu susijusius anketos duomenis, biografiją, gyventojų pajamų mokesčio, gyventojo turto ir privačių interesų deklaracijų, pateiktų Valstybinei mokesčių inspekcijai, pagrindinių duomenų išrašus. Taip pat siūloma iki 100 m. pailginti laikotarpį, kurį VRK svetainėje skelbiama informacija apie kandidatus (vardas, pavardė) ir juos iškėlusius subjektus bei rinkimų rezultatus. Pasibaigus šiems terminams, minėta informacija ir toliau bus vieša, su ja bus galima susipažinti pateikus tokį prašymą Vyriausiajai rinkimų komisijai. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 13 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Papildyti 35 straipsnį 8 dalimi:
„8. Vyriausioji rinkimų komisija iki politinės kampanijos laikotarpio pabaigos
savo interneto svetainėje skelbia rinkimų komiteto pavadinimą ir rinkimų komiteto narių duomenis (vardą, pavardę, savivaldybės pavadinimą, rinkimų pavadinimą, nurodo atstovą (koordinatorių), jo telefono numerį ir elektroninio pašto adresą). Pasibaigus politinei kampanijai, Vyriausioji rinkimų komisija 5 metus
interneto svetainėje dienos skelbia rinkimuose dalyvavusio rinkimų komiteto pavadinimą ir jo atstovo (koordinatoriaus) vardą bei pavardę.“ Pritarti Žr. komiteto pasiūlymą prie Teisės departamento pastabos Nr. 11. 2. Seimo narė Guoda Burokienė 2019-10-2216 Pasiūlymas: Pakeisti projekto 15 straipsniu keičiamą įstatymo 37 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7.
Šio straipsnio 6 dalyje nurodyti kandidatų į savivaldybės tarybos narius ir kandidatų į savivaldybės tarybos narius – merus duomenys (išskyrus informaciją apie kandidatų gimimo vietą, tautybę, išsilavinimą, užsienio kalbų mokėjimą, pomėgius, šeiminę padėtį, vyro arba žmonos vardą (pavardę), vaikų vardus (pavardes), telefono numerį, elektroninio pašto adresą, kuri skelbiama iki politinės kampanijos laikotarpio pabaigos) nuo jų paskelbimo dienos Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje skelbiami 5 metus 10 metų. Kandidatų į savivaldybės tarybos narius ir kandidatų į savivaldybės tarybos narius – merus duomenys (vardas, pavardė, kokia partija, rinkimų komitetas juos iškėlė arba kad išsikėlė patys), taip pat rinkimų rezultatai nuo jų paskelbimo dienos Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje skelbiami 50 100 metų.“ Pritarti Žr. komiteto pasiūlymą prie Teisės departamento pastabos Nr. 19. 3. Seimo narė Guoda Burokienė 2019-10-2220 Pasiūlymas:
Pakeisti 19 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „19 straipsnis. 43 straipsnio pakeitimas Pakeisti 43 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Iki rinkimų dienos likus ne mažiau kaip 30
dienų, Vyriausioji rinkimų komisija savo interneto svetainėje paskelbia kiekvienoje savivaldybėje rinkimuose dalyvaujančioms partijoms, partijų koalicijoms, rinkimų komitetams burtais nustatytus rinkimų numerius, kandidatų sąrašus ir duomenis apie juos (kiekvieno kandidato vardą, pavardę, kokia partija ar rinkimų komitetas iškėlė), kandidatus, įrašytus į kandidatų sąrašus, ir kandidatus į savivaldybės tarybos narius – merus (kiekvieno kandidato vardą, pavardę, kokia partija ar rinkimų komitetas iškėlė arba kad išsikėlė savarankiškai).
Šioje dalyje nurodyta informacija nuo jos paskelbimo dienos Vyriausiosios rinkimų komisijos interneto svetainėje skelbiama 5 metus 10 metų.“ Pritarti Žr. komiteto pasiūlymą prie Teisės departamento pastabos Nr. 22. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-3943(3) ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas 2019-11-2721 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą įstatymo projektui Nr.
XIIIP-3940(2) ir siekiant suvienodinti panašių nuostatų reglamentavimą skirtinguose įstatymuose, vertinant tai, kad šių metų kovo mėnesį vykusiuose savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose kandidatų į savivaldybių tarybų narius (tarp jų ir kandidatų į merus) iš viso dalyvavo daugiau kaip 14 tūkstančių, sudaryti sąlygas visiems kandidatų sąrašų atstovams ar atskiriems kandidatams pristatyti savo rinkimų programas per nacionalinę televiziją yra praktiškai neįmanoma dėl laiko stokos ir didelio kandidatų skaičiaus, atsižvelgiant į informacinių ryšio priemonių įvairovę, plėtrą ir jų populiarumo didėjimą, siūloma nustatyti, kad tuose rinkimuose, kuriuose dalyvauja labai didelis kandidatų skaičius, kandidatai turėtų galimybę nemokamai naudotis Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai priklausančiais radiju ir interneto portalu. Pažymėtina, kad LRT, atlikdama savo misiją informuoti visuomenę, savo lėšomis rengs televizijos laidas apie šalyje vykstančius rinkimus, pristatys tendencijas, politinius varžovus, organizuos diskusijas kaip tai nustatyta Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 48 straipsnio 5 dalyje (vadovaujantis Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymu, LRT rengia tokias programas savo iniciatyva ir lėšomis). Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 48 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Vyriausiajai rinkimų komisijai paskelbus kandidatų
sąrašus ir kandidatus į savivaldybių tarybų narius – merus, jiems (iš kandidatų sąrašų deleguotiems atstovams ir kandidatams į savivaldybės tarybos narius – merus) suteikiama teisė nemokamai naudotis nacionalinėmis visuomenės informavimo priemonėmis Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos radiju ir interneto portalu.
Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija rinkimų agitacijai skirtas radijo ir televizijos programas rengia ir transliuoja iš tam skirtų valstybės biudžeto lėšų. Vyriausioji rinkimų komisija apmoka papildomas tokių programų rengimo išlaidas. Rinkimų agitacijai skirtų transliacijų per radiją ir interneto portalą programų rengimo taisykles patvirtina, konkrečią Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos programų jų trukmę ir laiką nustato Vyriausioji rinkimų komisija, suderinusi su Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos vadovu. Vyriausioji rinkimų komisija užtikrina lygiateisiškumo principo laikymąsi kiekvienoje savivaldybėje tarp kandidatų sąrašų ir tarp kandidatų į savivaldybės tarybos narius – merus. Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija šioje dalyje nustatytas rinkimų agitacijai skirtas transliacijas rengia ir transliuoja iš tam skirtų valstybės biudžeto lėšų. Vyriausioji rinkimų komisija apmoka papildomas šių transliacijų rengimo išlaidas.“
sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Zenonas Streikus. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIIIP-3943(3), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Guoda Burokienė Komiteto biuro patarėja Rasa Mačiulytė