Projekto lyginamasis variantas
2019 m. rugsėjo d. Nr. Vilnius
plėtros įstatymo Nr. VIII-935 papildymas V skyriumi Papildyti Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymą Nr. VIII-935 V skyriumi ir jį išdėstyti taip:
statusas, funkcijos ir kvalifikacija
Tarėjas) yra valstybės pareigūnas, kurį į pareigas skiria Ministras Pirmininkas Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro teikimu penkerių metų kadencijai. Tas pats asmuo gali eiti Tarėjo pareigas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. 2. Tarėju gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos asmuo, turintis aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą ir turintis ne mažesnę nei trejų metų verslo valdymo, ar verslo interesų atstovavimo, ar ūkio subjektų veiklą reglamentuojančių teisės aktų kūrimo, ar ūkio subjektų veiklą reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimo patirtį. 3. Tarėjo veiklos tikslai:
1) atstovauti smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų teises ir teisėtus interesus ūkio subjektų veiklos priežiūros ir licencijavimo srityse;
2) prisidėti mažinant smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų administracinę naštą;
3) prisidėti didinant smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų konkurencingumą;
4) stiprinti verslininkų pasitikėjimą valstybės ir valdymo institucijomis, prisidėti prie darnios smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros. 4. Tarėjas, siekdamas šiame straipsnyje numatytų veiklos tikslų, neatstovauja smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų teisių ir teisėtų interesų lošimų, alkoholio, tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių veiklos priežiūros ir licencijavimo srityse. 11 straipsnis.
Tarėjo įgaliojimai pasibaigia šiais pagrindais:
1) pasibaigus jo kadencijos laikui;
2) jam mirus;
3) jam netekus Lietuvos Respublikos pilietybės;
4) įsiteisėjus dėl jo teismo apkaltinamajam nuosprendžiui;
5) atleidus jį iš pareigų. 12 straipsnis. Tarėjo atleidimas iš pareigų Ministras pirmininkas Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro teikimu gali tarėją atleisti iš pareigų šiais pagrindais:
1) jam atsistatydinus;
2) jam nedirbus dėl laikinojo nedarbingumo ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba ilgiau kaip 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių, jeigu įstatymų nenustatyta, kad dėl tam tikros ligos pareigos paliekamos ilgesnį laiką;
3) jam padarius šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. 13 straipsnis. Tarėjo veiklos ribojimai Tarėjas neturi teisės:
1) dirbti verslo, komercijos ar kitokiose įstaigose, įmonėse ar organizacijose, negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus darbo užmokestį, nustatytą pagal einamas pareigas, ir užmokestį už mokslinį bei pedagoginį darbą aukštosiose mokyklose ar valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo įstaigose, už neformalųjį suaugusiųjų švietimą ir autorinį atlyginimą už kūrybinę veiklą. 2) priklausyti politinei partijai;
3) vykdyti viešosios veiklos, kuri prieštarauja Tarėjo pareigoms ir žemina Tarėjo institucijos autoritetą. 14 straipsnis. Tarėjo biuras ir jo struktūra
leidžiamą darbuotojų skaičių ir struktūrą tvirtina Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministras. 2. Tarėjas privalo turėti savo atstovus regionuose Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro numatyta tvarka. 15 straipsnis.
15 straipsnis. Tarėjo teisės: Tarėjas, siekdamas savo veiklos tikslų, turi teisę:
1) nagrinėti skundus ir atlikti tyrimus dėl smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų teisių ir teisėtų interesų pažeidimų ūkio subjektų veiklos priežiūros ir licencijavimo srityse, gauti skundui reikalingus duomenis ar dokumentus iš fizinių ir juridinių asmenų;
2) teikti išvadas dėl teisės aktų projektų, susijusių su smulkiojo ar vidutinio verslo teisine aplinka;
3) teikti siūlymus ar pastabas atitinkamoms institucijoms ir įstaigoms dėl smulkiojo ir vidutinio verslo veiklą reglamentuojančių teisės aktų tobulinimo;
4) dalyvauti Seimo, Vyriausybės, kitų valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų posėdžiuose, kai svarstomi klausimai, susiję su smulkiojo ir vidutinio verslo teisiniu reglamentavimu;
5) organizuoti ir teisės aktų nustatyta tvarka vykdyti mediaciją tarp smulkiojo ar vidutinio verslo subjektų ir viešojo administravimo subjektų, nevyriausybinių, profesinių ir kitų organizacijų;
6) bendradarbiauti su nevyriausybinėmis, profesinėmis ir kitomis organizacijomis, fondais, kurie vykdo verslo aplinkos gerinimo ir verslo teisių bei interesų apsaugą, prisideda prie verslo veiklos laisvės vertybių įtvirtinimo bei lygių galimybių vykdant verslą užtikrinimo;
7) teisės aktų nustatyta tvarka vykdyti ir (ar) organizuoti neformalųjį suaugusiųjų švietimą smulkiojo ir vidutinio verslo skatinimo ir verslo teisės srityse, taip pat kitais būdais informuoti visuomenę apie smulkiojo ir vidutinio verslo veiklą, perspektyvas ir galimybes;
8) dalyvauti Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos posėdžiuose;
9) atlikti kitus veiksmus ir vykdyti kitas veiklas, kurios prisideda prie tarėjo veiklos tikslų. 16 straipsnis. Tarėjo teisė inicijuoti tyrimą arba imtis tyrimo dėl pagrįsto skundo 1.
Kreiptis į Tarėją su skundu gali savarankišką verslo veiklą Lietuvos teritorijoje vykdantis fizinis ar juridinis asmuo, įskaitant užsienio subjektus, atitinkančius mažos ar labai mažos įmonės apibrėžimą arba šios įmonės atstovas dėl valstybės ar savivaldybės institucijos ar pareigūno veiksmų ar neveikimo ūkio subjektų veiklos priežiūros ir licencijavimo srityse, kurių pasėkoje buvo pažeistos verslininko teisės ar teisėti interesai. Tarėjas nagrinėja ar pareiškėjo verslas susidūrė su Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatyme apibrėžtu piktnaudžiavimu, biurokratizmu ir kitokiu nepagrįstu administraciniu spaudimu. 2. Tarėjas netiria Respublikos Prezidento, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos), valstybės kontrolieriaus ir Konstitucinio Teismo bei kitų teismų teisėjų veiklos, savivaldybių tarybų (kaip kolegialių institucijų) veiklos, taip pat netiria prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, netiria skundų dėl darbo teisinių santykių, taip pat netikrina teismų priimtų sprendimų, nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumo ir teisėtumo. 3. Tarėjas, susipažinęs su skundu, gali imtis šių veiksmu:
1) pradėti skundo tyrimą;
2) išaiškinti skundo teikėjui jo teises ir galimybes jas ginti;
3) perduoti skundą kitai institucijai pagal kompetenciją;
4) atsisakyti imtis veiksmų, jei tam nėra teisinio ir (ar) faktinio pagrindo;
verslo subjektų teisių ir teisėtų interesų pažeidimu, savo iniciatyva. 17 straipsnis. Reikalavimai skundui 1.
ir jame nurodoma:
1) pareiškėjo vardas, pavardė ir kontaktiniai duomenys;
4) skundžiamo sprendimo arba skundžiamų veiksmų apibūdinimas, jų padarymo laikas ir aplinkybės;
6) skundo surašymo data. 2. Prie skundo gali būti pridedama:
1) ginčijamo sprendimo nuorašas;
2) turimi įrodymai ar jų aprašymas;
3) siūlomų apklausti asmenų sąrašas, nurodant jų adresus ir kokias aplinkybes kiekvienas iš jų gali patvirtinti. 3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos skundo formos nesilaikymas ar rekvizitų nenurodymas negali būti pagrindu atsisakyti nagrinėti skundą, išskyrus atvejus, kai neįmanoma pradėti tyrimo dėl duomenų trūkumo, o pareiškėjas per Tarėjo nustatytą terminą jų nepateikia. 18 straipsnis. Skundų padavimo terminas Skundams paduoti nustatomas vienerių metų nuo skundžiamų veiksmų padarymo terminas. Skundai, paduoti praėjus šiam terminui, nenagrinėjami, jeigu Tarėjas nenusprendžia kitaip. 19 straipsnis. Anoniminiai skundai Anoniminiai skundai nenagrinėjami, jeigu Tarėjas nenusprendžia kitaip. 20 straipsnis. Atsisakymas nagrinėti skundą 1.
Tarėjas atsisako nagrinėti skundą ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžina jį pareiškėjui, jeigu:
1) padaro išvadą, kad skundo dalykas yra mažareikšmis;
2) tai atvejais, kai pareiškėjas nėra išnaudojęs nė vieno skundžiamų valstybės ir savivaldybių institucijų ir pareigūnų veiksmų apskundimo būdo numatyto įstatymais ar skundžiamų subjektų skundų nagrinėjimo vidaus taisyklėmis;
3) skunde nurodytos aplinkybės nesusijusios su verslo subjektų veikla;
4) skundas tuo pačiu klausimu buvo išnagrinėtas ir pareiškėjui jau buvo pateiktas išsamus atsakymas, yra nagrinėjamas teisme arba pagal įstatymus turi būti nagrinėjamas teisme;
5) dėl skundo dalyko yra priimtas procesinis sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą, atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą arba nutraukti ikiteisminį tyrimą. 6) skundas paduotas praėjus šio įstatymo 18 straipsnyje nustatytam terminui. 2. Jeigu pareiškėjui skundas grąžinamas, turi būti nurodyti atsisakymo jį nagrinėti pagrindai. Tais atvejais, kai skundas nepriskirtas Tarėjo kompetencijai, atsisakyme nagrinėti nurodoma, į kokią instituciją tuo klausimu galėtų kreiptis pareiškėjas. 3. Po ištyrimo pakartotinai paduotas skundas nenagrinėjamas, išskyrus atvejus, kai nurodoma naujų aplinkybių ar pateikiama naujų faktų. 4. Jeigu skundo tyrimo metu išaiškėja šio straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės arba jeigu pareiškėjas nepateikia duomenų, be kurių neįmanoma pradėti skundą tirti, skundas paliekamas nenagrinėtu. 5. Jeigu gaunamas pareiškėjo prašymas netirti skundo, Tarėjas gali tyrimą nutraukti. Tarėjas gali tęsti tyrimą savo iniciatyva. 21 straipsnis. Skundo ištyrimo terminai Skundas turi būti ištirtas ir pareiškėjui atsakyta per 3 mėnesius nuo skundo gavimo dienos. Prireikus Tarėjas tyrimo terminą gali pratęsti iki 6 mėnesių, apie tai pareiškėjas informuojamas. 22 straipsnis. Tarėjo veiksmai imantis tyrimo ir skundo tyrimo metu 1.Tarėjas ištiria skunde nurodytas aplinkybes ir surašo pažymą.
Pažymoje nurodoma tyrimo metu nustatytos aplinkybės, surinkti įrodymai ir pareigūno veikos juridinis įvertinimas. 2. Pažymą pasirašo Tarėjas. Pažyma pateikiama pareiškėjui, taip pat skelbiama oficialiame Tarėjo įstaigos interneto tinklalapyje. Pažyma taip pat gali būti pateikiama institucijos ar įstaigos, kurioje buvo atliekamas tyrimas, vadovui ar pareigūnui, kurio veiksmai buvo tiriami, o prireikus – ir aukštesnės pagal pavaldumą institucijos ar įstaigos vadovui, taip pat – ir kitoms institucijoms ar įstaigoms. Tais atvejais, kai pažymoje yra informacijos, kuri pagal įstatymus yra valstybės, tarnybos, komercinė ar banko paslaptis, arba įstatymų saugomi asmens duomenys, pateikiama ir skelbiama ne visa pažyma. 3. Tarėjas, nustatęs Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatyme apibrėžtus galimus pareigūnų piktnaudžiavimo ir biurokratizmo požymius, nedelsiant kreipiasi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių, kuriam priskirta atitinkama viešojo administravimo srities kompetencija. 23 straipsnis. Tarėjo teisės atliekant tyrimą, susijusį smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų teisių ir teisėtų interesų pažeidimu ūkio subjektų veiklos priežiūros ar licencijavimo srityje
verslo subjektų teisių ar teisėtų interesų pažeidimu ūkio subjektų veiklos priežiūros ar licencijavimo srityje, Tarėjas taip pat turi teisę:
1) pasitelkti specialistus ir ekspertus Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro numatyta tvarka.
2) organizuoti mediaciją tarp smulkiojo ar vidutinio verslo subjektų ir viešojo administravimo subjektų;
3) apklausti pareigūnus ir kitus asmenis;
4) pasitelkti valstybės ir savivaldybių institucijas, įstaigas, valstybės ir savivaldybių įmones, viešąsias įstaigas, kurių dalyvė yra valstybė arba savivaldybė, prašyti jų pateikti išvadas pagal kompetenciją;
5) informuoti Seimą, Vyriausybę bei kitas valstybės institucijas ir įstaigas ar atitinkamos savivaldybės tarybą apie verslui daromą nepagrįstą administracinį spaudimą ir kitas kliūtis, įstatymų pažeidimus arba įstatymų ar kitų teisės aktų trūkumus, prieštaravimus ar spragas;
6) siūlyti Seimui, Vyriausybei, kitoms valstybės ar savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kad būtų pakeisti įstatymai ar kiti norminiai teisės aktai, varžantys teisėtus verslo interesus;
7) kreiptis į administracinį teismą prašydamas ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės nutarimą;
8) siūlyti Seimui kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl teisės aktų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams;
9) perduoti medžiagą ikiteisminio tyrimo įstaigai ar prokurorui, kai tyrimo metu paaiškėja nusikalstamos veikos požymiai;
10) siūlyti kolegialiai institucijai ar pareigūnui įstatymų nustatyta tvarka panaikinti, sustabdyti ar pakeisti įstatymams bei kitiems teisės aktams prieštaraujančius sprendimus ar siūlyti priimti sprendimus, kurie nepriimti dėl piktnaudžiavimo ar biurokratizmo;
11) siūlyti kolegialiai institucijai, įstaigos vadovui ar aukštesniajai pagal pavaldumą institucijai ar įstaigai pradėti tarnybinio nusižengimo ar darbo drausmės pažeidimo tyrimą dėl galimai padarytų tarnybinių nusižengimų ar darbo drausmės pažeidimų vykdant funkcijas, susijusias su ūkio subjektų veiklos priežiūra ir licencijavimu;
12) siūlyti prokurorui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo;
13) atkreipti pareigūnų dėmesį į aplaidumą darbe, įstatymų ar kitų teisės aktų nesilaikymą, tarnybinės etikos pažeidimus, kad būtų pašalinti įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimai, jų priežastys ir sąlygos;
14) siūlyti, kad įstatymų nustatyta tvarka būtų atlyginta turtinė ir neturtinė žala, kurią patyrė pareiškėjas dėl pareigūnų padarytų pažeidimų;
15) pranešti Seimui, Respublikos Prezidentui ar Ministrui Pirmininkui apie ministrų ar kitų Seimui, Respublikos Prezidentui ar Vyriausybei atskaitingų pareigūnų (išskyrus 16 straipsnio 2 dalyje išvardytuosius) padarytus pažeidimus;
16) siūlyti Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai įvertinti, ar pareigūnas nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo.
2) organizuoti mediaciją tarp smulkiojo ar vidutinio verslo subjektų ir viešojo administravimo subjektų;
3) apklausti pareigūnus ir kitus asmenis;
4) pasitelkti valstybės ir savivaldybių institucijas, įstaigas, valstybės ir savivaldybių įmones, viešąsias įstaigas, kurių dalyvė yra valstybė arba savivaldybė, prašyti jų pateikti išvadas pagal kompetenciją;
5) informuoti Seimą, Vyriausybę bei kitas valstybės institucijas ir įstaigas ar atitinkamos savivaldybės tarybą apie verslui daromą nepagrįstą administracinį spaudimą ir kitas kliūtis, įstatymų pažeidimus arba įstatymų ar kitų teisės aktų trūkumus, prieštaravimus ar spragas;
6) siūlyti Seimui, Vyriausybei, kitoms valstybės ar savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kad būtų pakeisti įstatymai ar kiti norminiai teisės aktai, varžantys teisėtus verslo interesus;
7) kreiptis į administracinį teismą prašydamas ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės nutarimą;
8) siūlyti Seimui kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl teisės aktų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams;
9) perduoti medžiagą ikiteisminio tyrimo įstaigai ar prokurorui, kai tyrimo metu paaiškėja nusikalstamos veikos požymiai;
10) siūlyti kolegialiai institucijai ar pareigūnui įstatymų nustatyta tvarka panaikinti, sustabdyti ar pakeisti įstatymams bei kitiems teisės aktams prieštaraujančius sprendimus ar siūlyti priimti sprendimus, kurie nepriimti dėl piktnaudžiavimo ar biurokratizmo;
11) siūlyti kolegialiai institucijai, įstaigos vadovui ar aukštesniajai pagal pavaldumą institucijai ar įstaigai pradėti tarnybinio nusižengimo ar darbo drausmės pažeidimo tyrimą dėl galimai padarytų tarnybinių nusižengimų ar darbo drausmės pažeidimų vykdant funkcijas, susijusias su ūkio subjektų veiklos priežiūra ir licencijavimu;
12) siūlyti prokurorui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo;
13) atkreipti pareigūnų dėmesį į aplaidumą darbe, įstatymų ar kitų teisės aktų nesilaikymą, tarnybinės etikos pažeidimus, kad būtų pašalinti įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimai, jų priežastys ir sąlygos;
14) siūlyti, kad įstatymų nustatyta tvarka būtų atlyginta turtinė ir neturtinė žala, kurią patyrė pareiškėjas dėl pareigūnų padarytų pažeidimų;
15) pranešti Seimui, Respublikos Prezidentui ar Ministrui Pirmininkui apie ministrų ar kitų Seimui, Respublikos Prezidentui ar Vyriausybei atskaitingų pareigūnų (išskyrus 16 straipsnio 2 dalyje išvardytuosius) padarytus pažeidimus;
16) siūlyti Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai įvertinti, ar pareigūnas nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo. 24 straipsnis.
24 straipsnis. Pareiga saugoti valstybės, komercines, profesines ir kitas įstatymų saugomas paslaptis Tarėjas ir Tarėjų įstaigos darbuotojai privalo išsaugoti valstybės, komercines, profesines ar kitas įstatymų saugomas paslaptis, kurias sužinojo eidami savo tarnybines pareigas. Ši pareiga galioja ir asmenims, nedirbantiems Tarėjo įstaigoje, bet dalyvavusiems tiriant skundą. 25 straipsnis. Verslo tarėjo nepriklausomumas nuo kitų institucijų Verslo tarėjas, vykdydamas savo funkcijas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos
nepriklausomai. 26 straipsnis. Valstybės institucijų ir tarėjo bendradarbiavimas
privalo su juo bendradarbiauti ir teikti jam pagalbą. 2. Valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos privalo:
1) Užtikrinti Tarėjui teisę susipažinti su dokumentais, susijusiais su nagrinėjamais skundais;
2) Teikti Tarėjui paaiškinimus dėl nagrinėjamo skundo;
3) Teikti savo veiksmų ir sprendimų faktinių ir teisinių pagrindų aiškinimus;
4) Šio straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatos netaikomos valstybės ir tarnybos paslaptį sudarančiai informacijai;
5) Šio straipsnio nuostatos nepaneigia viešojo administravimo subjektų misijos ginti viešą interesą ir taikyti pagrįstas laisvos rinkos reguliavimo, verslo veiklos kontrolės priemones. Verslo interesai taip pat negali paneigti socialinio dialogo plėtros poreikio. 3. Tarėjas turi teisę tvarkyti asmens duomenis, taip pat profesinę ar banko paslaptį sudarančią informaciją savo tiesioginių funkcijų vykdymui, laikydamasis teisės aktų reikalavimų ir užtikrindamas šių duomenų saugumą. 6. Kasmet per 90 dienų nuo kalendorinių metų pradžios Tarėjas teikią Smulkaus ir vidutinio verslo tarybai ir Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministrui viešas ataskaitas apie savo veiklą.
Ataskaitoje pateikiamos sisteminės įžvalgos apie smulkaus verslo vykdymo sunkumus ir administracinius barjerus.“
1Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 2. Iki 2019 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos
įgaliota institucija priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai: Tomas Tomilinas Virginijus Sinkevičius Valerijus Simulik
Projekto lyginamasis variantas
2022 m. d. Nr. Vilnius
plėtros įstatymo Nr. VIII-935 papildymas V skyriumi Papildyti Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymą Nr. VIII-935 V skyriumi ir jį išdėstyti taip:
statusas, funkcijos ir kvalifikacija
Tarėjas) yra valstybės pareigūnas, kurį į pareigas skiria Ministras Pirmininkas Ekonomikos ir inovacijų ministro teikimu penkerių metų kadencijai. Tas pats asmuo gali eiti Tarėjo pareigas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. 2. Tarėju gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos asmuo, turintis aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą ir turintis ne mažesnę nei trejų metų verslo valdymo, ar verslo interesų atstovavimo, ar ūkio subjektų veiklą reglamentuojančių teisės aktų kūrimo, ar ūkio subjektų veiklą reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimo patirtį. 3. Tarėjo veiklos tikslai:
1) užtikrinti, kad verslo plėtros sąlygos nebūtų nepagrįstai ar neteisėtai ribojamos, garantuoti verslo subjektų teisę į tinkamą viešąjį administravimą;
2) kontroliuoti viešojo administravimo subjektų veiksmų verslo subjektams teisėtumą kuo efektyvesniais ir racionaliais būdais;
3) prisidėti didinant smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų konkurencingumą;
4) stiprinti verslininkų pasitikėjimą valstybės ir valdymo institucijomis, prisidėti prie darnios smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros. 11 straipsnis. Tarėjo įgaliojimų pabaiga Tarėjo įgaliojimai pasibaigia šiais pagrindais:
1) pasibaigus jo kadencijos laikui;
2) jam mirus;
3) įsiteisėjus dėl jo teismo apkaltinamajam nuosprendžiui;
4) atleidus jį iš pareigų. 12 straipsnis.
Ministras Pirmininkas Ekonomikos ir inovacijų ministro teikimu gali tarėją atleisti iš pareigų šiais pagrindais:
1) jam atsistatydinus;
2) pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą nebegali eiti šių pareigų;
3) jis praranda Ministro Pirmininko pasitikėjimą. Sprendimą dėl Tarėjo atleidimo priima Ministras Pirmininkas Ekonomikos ir inovacijų ministro teikimu. 13 straipsnis. Tarėjo veiklos ribojimai Tarėjas neturi teisės:
1) dirbti verslo, komercijos ar kitokiose įstaigose, įmonėse ar organizacijose, negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus darbo užmokestį, nustatytą pagal einamas pareigas ir užmokestį už mokslinį bei pedagoginį darbą aukštosiose mokyklose ar valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo įstaigose, už neformalųjį suaugusiųjų švietimą ir autorinį atlyginimą už kūrybinę veiklą;
2) savo kadencijos laikotarpiu turi sustabdyti savo narystę partijoje ir negali dalyvauti jos veikloje;
3) vykdyti veiklą, kuri prieštarauja Tarėjo pareigoms ir žemina Tarėjo institucijos autoritetą. 14 straipsnis. Tarėjo biuras ir jo struktūra
1Tarėjas veiklą vykdo savo biuro pagalba. Tarėjo biuras yra valstybės biudžetinė įstaiga, finansuojama iš
valstybės biudžeto. 2. Tarėjo biurą sudaro: tarėjas, valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį. Tarėjo biuro maksimalų leidžiamą darbuotojų skaičių ir struktūrą tvirtina Ekonomikos ir inovacijų ministras. 3. Tarėjo biuro savininkė yra valstybė. Tarėjo biuro steigėja ir savininkės teises ir pareigas įgyvendinanti institucija yra Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija. 15 straipsnis.
15 straipsnis. Tarėjo teisės: Tarėjas, siekdamas savo veiklos tikslų, turi teisę:
1) nagrinėti skundus ir atlikti tyrimus dėl smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų teisių ir teisėtų interesų pažeidimų ūkio subjektų veiklos priežiūros ir licencijavimo srityse, gauti skundui reikalingus duomenis ar dokumentus, būtinus savo funkcijoms atlikti, iš fizinių ir juridinių asmenų;
2) nustatęs netinkamo teisės aktų taikymo atvejį, teikia rekomendacijas apskųstajai valstybės ir (arba) savivaldybės institucijai, įstaigai ar įmonei dėl skunde nurodytų problemų sprendimo informuodamas apie tai smulkiojo ar vidutinio verslo subjektą, kuris kreipėsi į Tarėją su skundu;
3) teikti siūlymus ar pastabas atitinkamoms institucijoms ir įstaigoms dėl smulkiojo ir vidutinio verslo veiklą reglamentuojančių teisės aktų tobulinimo;
4) dalyvauti Seimo, Vyriausybės, kitų valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų posėdžiuose, kai svarstomi klausimai, susiję su smulkiojo ir vidutinio verslo teisiniu reglamentavimu;
5) siūlyti ginčo šalims spręsti ginčą Mediacijos įstatymo nustatyta tvarka;
6) bendradarbiauti su nevyriausybinėmis, profesinėmis ir kitomis organizacijomis, fondais, kurie vykdo verslo aplinkos gerinimo ir verslo teisių bei interesų apsaugą, prisideda prie verslo veiklos laisvės vertybių įtvirtinimo bei lygių galimybių vykdant verslą užtikrinimo;
7) vykdyti ir (ar) organizuoti smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų švietimą probleminiais teisės aktų, reglamentuojančių smulkiojo ir vidutinio verslo veiklos sąlygas, taikymo klausimais, taip pat kitais būdais informuoti visuomenę apie smulkiojo ir vidutinio verslo veiklą, perspektyvas ir galimybes;
8) atlikti kitus veiksmus ir vykdyti kitas veiklas, kurios prisideda prie Tarėjo veiklos tikslų. 16 straipsnis. Tarėjo tiriami skundai ir skundų pateikimas 1.
Kreiptis į Tarėją su skundu gali savarankišką verslo veiklą Lietuvos teritorijoje vykdantis fizinis ar juridinis asmuo, įskaitant užsienio subjektus, atitinkančius vidutinės, mažos ar labai mažos įmonės apibrėžimą arba šios įmonės atstovas dėl galimai klaidingo teisės aktų, reglamentuojančių smulkiojo ir vidutinio verslo veiklos priežiūros ir licencijavimo srityse taikymo ir (arba) galimai neteisėtų valstybės ir ar savivaldybės institucijų, įstaigų ar įmonių veiksmų. Tarėjas nagrinėja ar pareiškėjo verslas susidūrė su Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatyme apibrėžtu piktnaudžiavimu, biurokratizmu ir kitokiu nepagrįstu administraciniu spaudimu. 2. Tarėjas netiria Respublikos Prezidento, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos), valstybės kontrolieriaus ir Konstitucinio Teismo bei kitų teismų teisėjų veiklos, savivaldybių tarybų (kaip kolegialių institucijų) veiklos, taip pat netiria prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, netiria skundų dėl darbo teisinių santykių, taip pat netikrina teismų priimtų sprendimų, nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumo ir teisėtumo. 3. Tarėjas, susipažinęs su skundu, gali imtis šių veiksmų:
1) pradėti skundo tyrimą;
2) išaiškinti skundo teikėjui jo teises ir galimybes jas ginti;
3) perduoti skundą kitai institucijai pagal kompetenciją;
4) atsisakyti imtis veiksmų, jei tam nėra teisinio ir (ar) faktinio pagrindo;
vidutinio verslo subjektų teisių ir teisėtų interesų pažeidimu, savo iniciatyva. 17 straipsnis. Reikalavimai skundui 1.
verslo subjektų teisių ir teisėtų interesų pažeidimų ūkio subjektų veiklos priežiūros ir licencijavimo srityse ir jame nurodoma:
1) pareiškėjo vardas, pavardė (pavadinimas) ir kontaktiniai duomenys;
2) skundžiamų pareigūnų vardai, pavardės ir pareigos, įstaiga, kurioje jie dirba;
3) skundžiamo sprendimo arba skundžiamų veiksmų apibūdinimas, jų padarymo laikas ir aplinkybės;
5) skundo surašymo data ir pareiškėjo parašas. 2. Prie skundo gali būti pridedama:
1) ginčijamo sprendimo nuorašas;
2) turimi įrodymai ar jų aprašymas;
3) gauti iš pareigūnų ir valstybinių institucijų rašytiniai paaiškinimai. 3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos skundo formos nesilaikymas ar rekvizitų nenurodymas negali būti pagrindu atsisakyti nagrinėti skundą, išskyrus atvejus, kai neįmanoma pradėti tyrimo dėl duomenų trūkumo, o pareiškėjas per Tarėjo nustatytą terminą jų nepateikia. 18 straipsnis. Skundų padavimo terminas Skundams paduoti nustatomas vienerių metų nuo skundžiamų veiksmų padarymo terminas. Skundai, paduoti praėjus šiam terminui, nenagrinėjami, jeigu Tarėjas nenusprendžia kitaip. 19 straipsnis. Anoniminiai skundai Anoniminiai skundai nenagrinėjami, jeigu Tarėjas nenusprendžia kitaip. 20 straipsnis. Atsisakymas nagrinėti skundą
atsisako nagrinėti skundą ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas grąžina jį pareiškėjui, jeigu:
1) skunde nurodytos aplinkybės nesusijusios su verslo subjektų veikla;
2) skundas tuo pačiu klausimu buvo išnagrinėtas ir pareiškėjui jau buvo pateiktas išsamus atsakymas, yra nagrinėjamas teisme arba pagal įstatymus turi būti nagrinėjamas teisme;
3) skundas paduotas praėjus šio įstatymo 18 straipsnyje nustatytam terminui. 2. Jeigu pareiškėjui skundas grąžinamas, turi būti nurodyti atsisakymo jį nagrinėti pagrindai.
Tais atvejais, kai skundas nepriskirtas Tarėjo kompetencijai, atsisakyme nagrinėti nurodoma, į kokią instituciją tuo klausimu galėtų kreiptis pareiškėjas. 3. Po ištyrimo pakartotinai paduotas skundas nenagrinėjamas, išskyrus atvejus, kai nurodoma naujų aplinkybių ar pateikiama naujų faktų. 4. Jeigu skundo tyrimo metu išaiškėja šio straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės arba jeigu pareiškėjas nepateikia duomenų, be kurių neįmanoma pradėti skundą tirti, skundas paliekamas nenagrinėtu. 5. Jeigu gaunamas pareiškėjo prašymas netirti skundo, Tarėjas gali tyrimą nutraukti. Tarėjas gali tęsti tyrimą savo iniciatyva. 21 straipsnis. Skundo ištyrimo terminai Skundas turi būti ištirtas ir pareiškėjui atsakyta per 3 mėnesius nuo skundo gavimo dienos. Prireikus Tarėjas tyrimo terminą gali pratęsti iki 6 mėnesių, apie tai pareiškėjas informuojamas. 22 straipsnis. Tarėjo veiksmai imantis tyrimo 1.Tarėjas ištiria skunde nurodytas aplinkybes ir surašo pažymą. Pažymoje nurodoma tyrimo metu nustatytos aplinkybės ir surinkti įrodymai. 2. Pažymą pasirašo Tarėjas. Pažyma pateikiama pareiškėjui, taip pat skelbiama oficialiame Tarėjo biuro interneto tinklalapyje. Pažyma taip pat turi būti pateikiama institucijos ar įstaigos, kurioje buvo atliekamas tyrimas, vadovui ar pareigūnui, kurio veiksmai buvo tiriami, o prireikus – ir aukštesnės pagal pavaldumą institucijos ar įstaigos vadovui, taip pat – ir kitoms institucijoms ar įstaigoms. Tais atvejais, kai pažymoje yra informacijos, kuri pagal įstatymus yra valstybės, tarnybos, komercinė ar banko paslaptis, arba įstatymų saugomi asmens duomenys, pateikiama ir skelbiama ne visa pažyma. 23 straipsnis.
Tarėjas, atlikdamas arba atlikęs tyrimą, taip pat turi teisę:
1) pasitelkti specialistus ir ekspertus Ekonomikos ir inovacijų ministro numatyta tvarka;
2) siūlyti ginčo šalims spręsti ginčą Mediacijos įstatymo nustatyta tvarka;
3) gauti iš pareigūnų ir valstybinių institucijų rašytinius paaiškinimus;
4) pasitelkti valstybės ir savivaldybių institucijas, įstaigas, valstybės ir savivaldybių įmones, viešąsias įstaigas, kurių dalyvė yra valstybė arba savivaldybė, prašyti jų pateikti išvadas pagal kompetenciją;
5) informuoti Seimą, Vyriausybę bei kitas valstybės institucijas ir įstaigas ar atitinkamos savivaldybės tarybą apie verslui daromą nepagrįstą administracinį spaudimą ir kitas kliūtis, įstatymų pažeidimus arba įstatymų ar kitų teisės aktų trūkumus, prieštaravimus ar spragas;
6) siūlyti Seimui, Vyriausybei, kitoms valstybės ar savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kad būtų pakeisti įstatymai ar kiti norminiai teisės aktai, varžantys teisėtus verslo interesus;
7) kreiptis į administracinį teismą prašydamas ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės nutarimą;
8) siūlyti Seimui kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl teisės aktų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams;
9) perduoti medžiagą ikiteisminio tyrimo įstaigai ar prokurorui, kai tyrimo metu paaiškėja nusikalstamos veikos požymiai;
10) siūlyti kolegialiai institucijai ar pareigūnui įstatymų nustatyta tvarka panaikinti, sustabdyti ar pakeisti įstatymams bei kitiems teisės aktams prieštaraujančius sprendimus ar siūlyti priimti sprendimus, kurie nepriimti dėl piktnaudžiavimo ar biurokratizmo;
11) siūlyti kolegialiai institucijai, įstaigos vadovui ar aukštesniajai pagal pavaldumą institucijai ar įstaigai pradėti tarnybinio nusižengimo ar darbo drausmės pažeidimo tyrimą dėl galimai padarytų tarnybinių nusižengimų ar darbo drausmės pažeidimų vykdant funkcijas, susijusias su ūkio subjektų veiklos priežiūra ir licencijavimu;
12) siūlyti prokurorui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo;
13) atkreipti pareigūnų dėmesį į aplaidumą darbe, įstatymų ar kitų teisės aktų nesilaikymą, tarnybinės etikos pažeidimus, kad būtų pašalinti įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimai, jų priežastys ir sąlygos;
14) siūlyti, kad įstatymų nustatyta tvarka būtų atlyginta turtinė ir neturtinė žala, kurią patyrė pareiškėjas dėl pareigūnų padarytų pažeidimų;
15) pranešti Seimui, Respublikos Prezidentui ar Ministrui Pirmininkui apie ministrų ar kitų Seimui, Respublikos Prezidentui ar Vyriausybei atskaitingų pareigūnų (išskyrus 16 straipsnio 2 dalyje išvardytuosius) padarytus pažeidimus;
16) siūlyti Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai įvertinti, ar pareigūnas nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo.
Tarėjo sprendimai Tarėjas, atlikdamas arba atlikęs tyrimą, taip pat turi teisę:
1) pasitelkti specialistus ir ekspertus Ekonomikos ir inovacijų ministro numatyta tvarka;
2) siūlyti ginčo šalims spręsti ginčą Mediacijos įstatymo nustatyta tvarka;
3) gauti iš pareigūnų ir valstybinių institucijų rašytinius paaiškinimus;
4) pasitelkti valstybės ir savivaldybių institucijas, įstaigas, valstybės ir savivaldybių įmones, viešąsias įstaigas, kurių dalyvė yra valstybė arba savivaldybė, prašyti jų pateikti išvadas pagal kompetenciją;
5) informuoti Seimą, Vyriausybę bei kitas valstybės institucijas ir įstaigas ar atitinkamos savivaldybės tarybą apie verslui daromą nepagrįstą administracinį spaudimą ir kitas kliūtis, įstatymų pažeidimus arba įstatymų ar kitų teisės aktų trūkumus, prieštaravimus ar spragas;
6) siūlyti Seimui, Vyriausybei, kitoms valstybės ar savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kad būtų pakeisti įstatymai ar kiti norminiai teisės aktai, varžantys teisėtus verslo interesus;
7) kreiptis į administracinį teismą prašydamas ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės nutarimą;
8) siūlyti Seimui kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl teisės aktų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams;
9) perduoti medžiagą ikiteisminio tyrimo įstaigai ar prokurorui, kai tyrimo metu paaiškėja nusikalstamos veikos požymiai;
10) siūlyti kolegialiai institucijai ar pareigūnui įstatymų nustatyta tvarka panaikinti, sustabdyti ar pakeisti įstatymams bei kitiems teisės aktams prieštaraujančius sprendimus ar siūlyti priimti sprendimus, kurie nepriimti dėl piktnaudžiavimo ar biurokratizmo;
11) siūlyti kolegialiai institucijai, įstaigos vadovui ar aukštesniajai pagal pavaldumą institucijai ar įstaigai pradėti tarnybinio nusižengimo ar darbo drausmės pažeidimo tyrimą dėl galimai padarytų tarnybinių nusižengimų ar darbo drausmės pažeidimų vykdant funkcijas, susijusias su ūkio subjektų veiklos priežiūra ir licencijavimu;
12) siūlyti prokurorui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo;
13) atkreipti pareigūnų dėmesį į aplaidumą darbe, įstatymų ar kitų teisės aktų nesilaikymą, tarnybinės etikos pažeidimus, kad būtų pašalinti įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimai, jų priežastys ir sąlygos;
14) siūlyti, kad įstatymų nustatyta tvarka būtų atlyginta turtinė ir neturtinė žala, kurią patyrė pareiškėjas dėl pareigūnų padarytų pažeidimų;
15) pranešti Seimui, Respublikos Prezidentui ar Ministrui Pirmininkui apie ministrų ar kitų Seimui, Respublikos Prezidentui ar Vyriausybei atskaitingų pareigūnų (išskyrus 16 straipsnio 2 dalyje išvardytuosius) padarytus pažeidimus;
16) siūlyti Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai įvertinti, ar pareigūnas nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo. 24 straipsnis.
24 straipsnis. Pareiga saugoti valstybės, komercines, profesines ir kitas įstatymų saugomas paslaptis Tarėjas ir Tarėjo biuro darbuotojai privalo išsaugoti valstybės, komercines, profesines ar kitas įstatymų saugomas paslaptis, kurias sužinojo eidami savo tarnybines pareigas. Ši pareiga galioja ir asmenims, nedirbantiems Tarėjo įstaigoje, bet dalyvavusiems tiriant skundą. 25 straipsnis. Tarėjo nepriklausomumas nuo kitų institucijų Tarėjas, atlikdamas savo funkcijas, privalo nesiekti gauti nurodymų ar jų nepriimti iš Seimo narių, ministrų, kitų valstybės politikų, pareigūnų ir tarnautojų. 26 straipsnis. Valstybės institucijų ir tarėjo bendradarbiavimas
privalo su juo bendradarbiauti ir teikti jam pagalbą. 2. Valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos privalo:
1) užtikrinti Tarėjui teisę susipažinti su dokumentais, susijusiais su nagrinėjamais skundais;
2) teikti Tarėjui paaiškinimus dėl nagrinėjamo skundo;
3) teikti Tarėjui paaiškinimus dėl savo veiksmų ir sprendimų pagrįstumo;
tarnybos paslaptį sudarančiai informacijai. 4. Šio straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatos nepaneigia viešojo administravimo subjektų misijos ginti viešą interesą ir taikyti pagrįstas laisvos rinkos reguliavimo, verslo veiklos kontrolės priemones. 5. Tarėjas turi teisę tvarkyti asmens duomenis, taip pat profesinę ar banko paslaptį sudarančią informaciją savo tiesioginių funkcijų vykdymui, laikydamasis teisės aktų reikalavimų ir užtikrindamas šių duomenų saugumą. 6. Kasmet per 90 dienų nuo kalendorinių metų pradžios Tarėjas teikia Ekonomikos ir inovacijų ministrui viešas ataskaitas apie savo veiklą. Ataskaitoje pateikiamos sisteminės įžvalgos apie smulkaus verslo vykdymo sunkumus ir administracinius barjerus.“
1Šis įstatymas įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. 2. Iki 2022 m. gruodžio 31 d.
Iki 2022 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai: Laima Mogenienė Tomas Tomilinas Rima Baškienė Laima Nagienė Vilija Targamadzė Zenonas Streikus
paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Priimant Lietuvos Respublikos Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymą 2007 metais buvo diskutuojama apie verslo ombudsmeno institucijos steigimo galimybę Lietuvoje pagal 1996 metais JAV įkurtos institucijos (small business administration ombudsman) praktiką. Naują postūmį diskusijai dėl tokios valstybės funkcijos tikslingumo Lietuvoje suteikė pažangi Lenkijos praktika. Priėmus atitinkamą įstatymą, smulkaus ir vidutinio verslo ombudsmenas 2018 metų birželį paskirtas pirmajai 6 metų kadencijai Lenkijos Respublikoje. Smulkaus, vidutinio arba šeimos verslo ombudsmenai taip pat sėkmingai veikia Australijoje, Ukrainoje ir kitose šalyse. Lenkijos Respublikos socialinė ir ekonominė politika pastaruoju metu kelia vis didesnį susidomėjimą Europoje. Lenkija yra vienintelė šalis, kuri išgyveno paskutinę finansų krizę be didesnių nuostolių. Ji sėkmingai plėtoja smulkųjį verslą ir imasi labai ambicingų socialinių iniciatyvų (pvz. universalūs vaiko pinigai, pensijų kaupimo sistemos privatizacijos atšaukimas). Nors Lenkija seniai garsėja gyventoju verslumu, dabartinė Lenkijos Vyriausybė deda dideles pastangas dėl smulkiojo verslo sąlygų gerinimo, administracinės naštos mažinimo, piliečių pasitikėjimo stiprinimo. Priėmus „Smulkaus verslo Konstituciją“ – įstatymų paketą dėl smulkiojo ir vidutinio verslo (toliau – SVV) stiprinimo, pirmiausia buvo priimtas atskiras Verslo ombudsmeno institutas. Kitais įstatymais numatytos mokesčių amnestijos ir kitos iniciatyvos. Verta paminėti, kad panašūs sprendimai šiuo metu priimami ir Lietuvoje. Nuo 2019 m. galioja mokesčių amnestija, pradedantys individualią veiklą asmenys metus atleidžiami nuo SODROS mokesčio.
Ekspertų vertinimu, tikslinga perimti ir kitus Lenkijos SVV skatinimo praktikos pavyzdžius, nes smulkusis ir vidutinis verslas sudaro 99.5% viso verslo Lietuvoje, o labai mažos įmonės sudaro 82% visų įmonių. Smulkiosios ir vidutinės įmonės 2012 metais sumokėjo
stebimas mažesnis mažų bei vidutinių įmonių skaičiaus prieaugis. Siekiant sukurti geresnes sąlygas smulkiojo ir vidutinio verslo plėtrai ir mažinti administracinę naštą siūlome Lietuvoje įkurti Verslo teisių ombudsmeno institutą lietuvišku pavadinimu: Smulkiojo ir vidutinio verslo teisių tarėjas (toliau – ir Tarėjas) (vengiant žodžio kontrolierius). 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Lietuvos Respublikos Seimo pirmininko pavaduotojos Rimos Baškienės patarėja, 2004-2008 kadencijos Lietuvos Respublikos Seimo narė, smulkiojo verslo plėtros ekspertė Laima Mogenienė bei Lietuvos Respublikos Seimo nariai Tomas Tomilinas ir Virginijus Sinkevičius. 3. Kaip šiuo metu reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Lietuvoje šiuo metu veikia kelios ombudsmeno institucijos – Seimo, Lygių galimybių ir Vaiko teisių kontrolieriai. Seimo kontrolierių̨ įgaliojimai tirti piliečių̨ skundus dėl pareigūnų̨ piktnaudžiavimo ir biurokratizmo kyla iš̌ Konstitucijos
nagrinėjimas sudaro didžiąją̨ dalį Seimo kontrolierių̨ veiklos. Seimo kontrolieriai tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje.
Biurokratizmas – tokia pareigūno veika, kai vietoj reikalų sprendimo iš esmės laikomasi nereikalingų ar išgalvotų formalumų, nepagrįstai atsisakoma spręsti pareigūno kompetencijai priklausančius klausimus, vilkinama priimti sprendimus ar atlikti savo pareigas bei kitaip blogai ar netinkamai valdoma (atsisakoma informuoti asmenį apie jo teises, sąmoningai pateikiamas klaidinantis ar netinkamas patarimas ir t. t.). Biurokratizmu taip pat laikomas toks pareigūnų darbas, kai nevykdomi arba blogai vykdomi įstatymai ar kiti teisės aktai. Tačiau išnagrinėjus Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių pastarųjų metų veiklos ataskaitas, matome, kad daugiausia jų veikla koncentruojasi į tradicines sritis, ypatingą akcentą dedant žmogaus teisių apsaugai (pvz. laisvės apribojimas, bausmių vykdymo sistema). 2018 m. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių veiklos ataskaitoje iš viso neminimas verslas. Nors pagal Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 2 straipsnyje apibrėžtą pareiškėjo sąvoką – pareiškėjas gali būti ne tik fizinis, bet ir juridinis asmuo. Tačiau pagrindiniai pareiškėjai, besikreipiantys į įstaigą, tebėra fiziniai asmenys. Skundų iš juridinių asmenų Seimo kontrolieriai kasmet sulaukdavo vis daugiau, tačiau 2018 metais juridinių asmenų skundų sumažėjo: 2017-aisiais gauta 178, o 2018-aisiais – 114 juridinių asmenų skundų (iš viso tai metais buvo gauti 2 939 skundai). Pagal išnagrinėtų skundų problematiką apie trečdalis visų Seimo kontrolierių 2018 metais ištirtų skundų buvo skundai, susiję su laisvės apribojimu (31 proc.), šiek tiek mažiau – su asmenų kreipimųsi nagrinėjimu (29 proc.). Po
susiję su aplinkos ir nuosavybės klausimais (20 pav.).
2018 m., lyginant ankstesniais metais, augo sulaikytųjų ir nuteistųjų skundų skaičius. Lietuvos smulkusis ir vidutinis verslas, susiduriantis su perteklinių administraciniu spaudimu, vilkinimu ir biurokratizmu ar kitokių savo teisėtų interesų pažeidimu neturi specializuotos institucijos, kuri galėtų jam padėti. 2013 m. gruodžio 5 d. pasirašytas Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos ir Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos memorandumas dėl smulkiojo ir vidutinio verslo teisinės, ekonominės ir informacinės aplinkos gerinimo, numatė susitarimą dėl didesnio verslo priežiūros institucijų veiklos efektyvumo skatinimo, siekio mažinti verslui tenkančios priežiūros naštą, mažinti korupcijos prielaidas, užtikrinti, kad priežiūros reikalavimai būtų pagrįsti, suprantami, lengvai ir patogiai prieinami. 2008 m., vadovaujantis Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, įkurta Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo taryba (toliau – Taryba). Tarybos veiklos tikslas – užtikrinti smulkiojo ir vidutinio verslo atstovų ir valstybės institucijų bendradarbiavimą ir taip kurti palankią aplinką verslui. Tarybos veikla sudaro galimybes verslo subjektams išsakyti savo nuomonę, nusiskundimus ir pateikti pasiūlymus dėl verslo sąlygų gerinimo. Tačiau Taryba yra visuomeninė patariamoji institucija, sudaryta iš asociacijų, kurių nariai yra verslo subjektai, atstovų ir negali skirti deramo dėmesio sisteminiam konkrečių verslininkų skundų nagrinėjimui, imtis tyrimų savo iniciatyva t.y. dirbti tikro ombudsmeno režimu. 4.
teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Šiuo įstatymu siūlome įteisinti Smulkiojo ir vidutinio verslo teisių tarėjo, kuris gins smulkiojo ir vidutinio verslo bei savarankiškai dirbančių verslininkų teises ir ūkinės veiklos laisves, stiprins verslininkų pasitikėjimą valstybės valdymo institucijomis, prisidės prie darnios plėtros ir sąžiningos konkurencijos įtvirtinimo bei teisėtų verslininkų interesų gynimo, institutą. Tarėju galėtų tapti asmuo, turintis verslumo plėtros įgūdžius ir verslo reguliavimo teisinės aplinkos žinias bei turintis ne mažesnę nei trejų metų verslo valdymo patirtį arba verslo interesų atstovavimo patirtį, arba verslo teisės kūrimo bei įgyvendinimo patirtį. Tarėją skirtų Ministras Pirmininkas Ekonomikos ir inovacijų ministro teikimu. Tarėjo veiklos sričiai priklausys šios pareigos: 1) atstovauti smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų teises ir teisėtus interesus ūkio subjektų veiklos priežiūros ir licencijavimo srityse; 2) prisidėti mažinant smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų administracinę naštą; 3) prisidėti didinant smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų konkurencingumą; 4) stiprinti verslininkų pasitikėjimą valstybės ir valdymo institucijomis, prisidėti prie darnios smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros. Kreiptis į Tarėją su skundu galės savarankišką verslo veiklą Lietuvos teritorijoje vykdantis fizinis ar juridinis asmuo, įskaitant užsienio subjektus, atitinkančius mažos ar labai mažos įmonės apibrėžimą arba šios įmonės atstovas dėl valstybės ar savivaldybės institucijos ar pareigūno veiksmų ar neveikimo, kurių pasėkoje buvo pažeistos verslininko teisės ar teisėti interesai. Tarėjas nagrinėtų ar pareiškėjo verslas susidūrė su Seimo kontrolierių įstatyme apibrėžtu piktnaudžiavimu, biurokratizmu ir kitokiu nepagrįstu administraciniu spaudimu.
Tarėjui veiklos laisvės ir efektyvumo užtikrinimui siūlome įtvirtinti panašią skundų nagrinėjimo, ombudsmeno funkcijų, teisių ir garantijų tvarką kaip ir kitų ombudsmenų atveju, tačiau Tarėjas neturėtų savarankiškos teisės nustatyti pareigūnų biurokratizmo ir piktnaudžiavimo atvejus. Nustatęs tokių atvejų požymius, Tarėjas nedelsiant kreiptųsi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių, kuriam priskirta atitinkama viešojo administravimo srities kompetencija. Tokiu būdu siūloma sukurti papildomą teisinį mechanizmą, kuris nesuteiks Tarėjui absoliučios vienašališkos diskrecijos nustatyti pareigūnų piktnaudžiavimą. Šis saugiklis reikalingas tam, kad viešojo administravimo subjektai galėtų efektyviai vykdyti savo funkcijas ir įgyvendinti jiems priskirtas ūkio subjektų veiklos priežiūros funkcijas. Tačiau Tarėjo specializacija neabejotinai padėtų valstybės ir savivaldos įstaigoms geriau suprasti verslo poreikius ir problemas, konfliktai būtų sprendžiami greičiau ir efektviau. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Teigiamą Įstatymo naujos redakcijos poveikį trumpuoju laikotarpiu rodytų: smulkiojo ir vidutinio verslo atstovų pasitikėjimo valstybės institucijomis didėjimas; teisės aktų ir administracinių sprendimų, kuriančių pernelyg didelę administracinę naštą smulkiajam ir vidutiniam verslui peržiūra, kurią inicijuotų Tarėjas; sėkmingi mediacijos atvejai. Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai neturės ir turės teigiamos įtakos mažinant korupciją. 7.
verslo sąlygas ir jo plėtrą Įstatymo įgyvendinimas gerins verslo aplinką. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Kitų įstatymų keisti nereikės. Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministras iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos turės priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 9. Ar įstatymo projektas parengtas, laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas, laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 10. Įstatymo projekto atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Ekonomikos ir inovacijų ministras turės savo įsakymu patvirtinti Smulkiojo ir vidutinio verslo teisių tarėjo biuro veiklos reglamentą. 12. Kiek valstybės ir savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Smulkiojo ir vidutinio verslo teisių tarėjo biuras veiks Ekonomikos ir inovacijų ministerijos sudėtyje. Jo veiklos užtikrinimui reikės apie 200 tūkstančių eurų kasmet. 13. Rengiant įstatymo projektą gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant įstatymo projektą, gauta Lietuvos smulkaus verslo tarybos išvada ir pasiūlymai. 14.
14Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinės paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Verslo politika, verslumas, šeimos verslas. Teikia Seimo nariai:
Tomas Tomilinas Virginijus Sinkevičius Valerijus Simulik
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Priimant Lietuvos Respublikos Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros įstatymą 2007 metais buvo diskutuojama apie verslo ombudsmeno institucijos steigimo galimybę Lietuvoje pagal 1996 metais JAV įkurtos institucijos (small business administration ombudsman) praktiką. Smulkaus, vidutinio arba šeimos verslo ombudsmenai taip pat sėkmingai veikia ir kitose šalyse. Naują postūmį diskusijai dėl tokios valstybės funkcijos tikslingumo Lietuvoje suteikė pažangi Lenkijos praktika. Nuo 2018 metų priėmus atitinkamą įstatymą, smulkaus ir vidutinio verslo ombudsmeno institucija pradėjo veikti Lenkijos Respublikoje, - pirmasis ombudsmenas paskirtas 6 metų kadencijai. Lenkija seniai garsėja tiek gyventojų verslumu, tiek dideliu valstybės dėmesiu ir parama verslui. Dabartinė Lenkijos Vyriausybė deda dideles pastangas dėl smulkiojo verslo sąlygų gerinimo, administracinės naštos mažinimo, piliečių pasitikėjimo stiprinimo. Priėmus „Smulkaus verslo Konstituciją“
Lietuvos Respublikos Seimo nariai Laima Mogenienė, Tomas Tomilinas, Rima Baškienė, Laima Nagienė, Vilija Targamadzė, Zenonas Streikus. 3.
projekte aptarti teisiniai santykiai: Lietuvos smulkusis ir vidutinis verslas, susiduriantis su pertekliniu administraciniu spaudimu, vilkinimu ir biurokratizmu ar kitokių savo teisėtų interesų pažeidimu neturi specializuotos institucijos, kuri galėtų jam padėti apginti savo teises. Lietuvoje šiuo metu veikia kelios ombudsmeno institucijos – Seimo, Lygių galimybių ir Vaiko teisių kontrolieriai. Seimo kontrolierių̨ įgaliojimai tirti piliečių̨ skundus dėl pareigūnų̨ piktnaudžiavimo ir biurokratizmo kyla iš̌ Konstitucijos
su žmogaus teisių apsauga (laisvių apribojimas, bausmių vykdymo sistema, nuosavybės teisės klausimai ir kt.), nagrinėjimas sudaro didžiąją̨ dalį Seimo kontrolierių̨ veiklos. Yra šalių kur bendrosios kompetencijos ombudsmenai nagrinėja ir su verslininkų teisėmis susijusius klausimus, tačiau dėl didelės problemų aprėpties ir specifiškumo, manytume, Lietuvoje tikslinga teikti atskirą Tarėjo institutą, remiantis efektyviai veikiančiais JAV ir Lenkijos modeliais. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Šiuo įstatymu siūlome įteisinti Smulkiojo ir vidutinio verslo teisių tarėjo, kuris gins smulkiojo ir vidutinio verslo bei savarankiškai dirbančių verslininkų teises ir ūkinės veiklos laisves, stiprins verslininkų pasitikėjimą valstybės valdymo institucijomis, prisidės prie darnios plėtros ir sąžiningos konkurencijos įtvirtinimo bei teisėtų verslininkų interesų gynimo, institutą. Tarėju galėtų tapti nepriekaištingos reputacijos asmuo, turintis aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą ir turintis ne mažesnę nei trejų metų verslo valdymo, ar verslo interesų atstovavimo, ar ūkio subjektų veiklą reglamentuojančių teisės aktų kūrimo, ar ūkio subjektų veiklą reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimo patirtį.
Tarėją skirtų Ministras Pirmininkas Ekonomikos ir inovacijų ministro teikimu. Tarėjo veiklos sričiai priklausys šios pareigos: 1) užtikrinti, kad verslo plėtros sąlygos nebūtų nepagrįstai ar neteisėtai ribojamos, garantuoti verslo subjektų teisę į tinkamą viešąjį administravimą; 2) kontroliuoti viešojo administravimo subjektų veiksmų verslo subjektams teisėtumą kuo efektyvesniais ir racionaliais būdais; 3) prisidėti didinant smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų konkurencingumą; 4) stiprinti verslininkų pasitikėjimą valstybės ir valdymo institucijomis, prisidėti prie darnios smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros. Kreiptis į Tarėją su skundu galės savarankišką verslo veiklą Lietuvos teritorijoje vykdantis fizinis ar juridinis asmuo, įskaitant užsienio subjektus, atitinkančius vidutinės, mažos ar labai mažos įmonės apibrėžimą arba šios įmonės atstovas dėl galimai klaidingo teisės aktų, reglamentuojančių smulkiojo ir vidutinio verslo veiklos priežiūros ir licencijavimo srityse taikymo ir
(arba) galimai neteisėtų valstybės ir ar savivaldybės institucijų, įstaigų ar įmonių veiksmų. Tarėjas nagrinėja ar pareiškėjo verslas susidūrė su Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatyme apibrėžtu piktnaudžiavimu, biurokratizmu ir kitokiu nepagrįstu administraciniu spaudimu. Tarėjui veiklos laisvės ir efektyvumo užtikrinimui siūlome įtvirtinti panašią skundų nagrinėjimo, ombudsmeno funkcijų, teisių ir garantijų tvarką kaip ir kitų ombudsmenų atveju. Tarėjo specializacija neabejotinai padėtų valstybės ir savivaldos įstaigoms geriau suprasti verslo poreikius ir problemas, konfliktai būtų sprendžiami greičiau ir efektyviau. 5.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Teigiamą Įstatymo naujos redakcijos poveikį trumpuoju laikotarpiu rodytų: smulkiojo ir vidutinio verslo atstovų pasitikėjimo valstybės institucijomis didėjimas; teisės aktų ir administracinių sprendimų, kuriančių pernelyg didelę administracinę naštą smulkiajam ir vidutiniam verslui peržiūra, kurią inicijuotų Tarėjas; sėkmingi mediacijos atvejai. Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Priimtas įstatymo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai neturės ir turės teigiamą įtaką korupcijos ir kitų neigiamų reiškinių prevencijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo įgyvendinimas gerins verslo sąlygas ir jo plėtrą. 8. Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Kitų įstatymų keisti nereikės. Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministras iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos turės priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 10. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas, laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 11.
teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Ekonomikos ir inovacijų ministras turės įsakymu patvirtinti Smulkiojo ir vidutinio verslo teisių tarėjo darbo organizavimo tvarkos nuostatus. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymu steigiamai Tarėjo biuro veiklai, darbo užmokesčio mokėjimui reikės skirti finansavimą iš valstybės biudžeto. Konkrečius prognozuojamus rodiklius einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais siūloma apskaičiuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybei. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Smulkus ir vidutinis verslas, smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų teisių tarėjas, ombudsmenas. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia: Seimo nariai Laima Mogenienė Tomas Tomilinas Rima Baškienė Laima Nagienė Vilija Targamadzė Zenonas Streikus
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projekto) 10 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad „Tarėjas, siekdamas šiame straipsnyje numatytų veiklos tikslų, neatstovauja smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų teisių ir teisėtų interesų lošimų, alkoholio, tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių veiklos priežiūros ir licencijavimo srityse.“ Toks pasiūlymo turinys analizuotinas konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo kontekste. Atkreiptinas dėmesys, jog Konstitucinis Teismas
lygybės įstatymui principas būtų pažeistas, jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokio dydžio skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas;
Teigtina, kad nėra tokio esminio nurodytų veiklos rūšių ir ja užsiimančių verslo subjektų teisinės padėties skirtumo, kad skirtingas teisinis reguliavimas būtų objektyviai pateisinamas. Todėl manytina, kad projekto 1 straipsniu teikiamo įstatymo 10 straipsnio 4 dalis galimai prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam visų asmenų lygybės įstatymui principui. 2. Projekto 13 straipsnio 2 punkte siūloma nustatyti, jog „Tarėjas neturi teisės priklausyti politinei partijai“. Siūloma nuostata analizuotina Konstitucijos 35 straipsnio kontekste. Pažymėtina, jog Konstitucijos 35 straipsnio 1 dalyje piliečiams laiduojama teisė laisvai vienytis, be kita ko, į politines partijas, jei šių tikslai ir veikla nėra priešingi Konstitucijai ir įstatymams. Tai yra viena pagrindinių demokratinės valstybės piliečio teisių.
Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstitucinės teisės laisvai vienytis į politines partijas turinį sudaro, be kita ko, teisė dalyvauti politinių partijų veikloje (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d., 2006 m. balandžio 14 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas savo 2006 m. balandžio 14 d. nutarime nurodo, kad „Piliečių konstitucinė teisė laisvai vienytis į inter alia politines partijas ir politines organizacijas (kuri, kaip minėta, apima piliečių teisę dalyvauti politinių partijų veikloje) nėra absoliuti, ji gali būti ribojama įstatymu, tačiau ne daugiau, negu leidžia pati Konstitucija. <...> draudžiant piliečiams dalyvauti politinių partijų veikloje, privalu paisyti Konstitucijos normų ir principų, inter alia Konstitucijos
teisinės valstybės principo. <...> Konstitucinės teisės laisvai vienytis į politines partijas ir politines organizacijas apribojimai ir draudimai yra nustatyti pačioje Konstitucijoje“. Šiame nutarime Konstitucinis Teismas pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai teisės dalyvauti politinių partijų ir politinių organizacijų veikloje ribojimą, kuris nebuvo nei expressis verbis nustatytas Konstitucijoje, nei iš jos nuostatų galėjo būti kildinamas. Šiame kontekste manome, kad draudimas smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų teisių tarėjui pagal užimamas pareigas priklausyti politinei partijai nėra nustatytas Konstitucijoje, negali būti kildinamas iš jos nuostatų ir todėl yra nepagrįstas bei galimai prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui, 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtintai piliečių teisei vienytis į politines partijas, konstituciniam teisinės valstybės principui. 3. Projektu siūloma įvesti naują – smulkaus ir vidutinio verslo subjektų teisių tarėjo (toliau – Tarėjas)
Tarėjas būtų valstybės pareigūnas, kurį į pareigas skirtų Ministras Pirmininkas Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro teikimu penkerių metų kadencijai. Šis valstybės pareigūnas turėtų tokius veiklos tikslus:
„1) atstovauti smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų
teises ir teisėtus interesus ūkio subjektų veiklos priežiūros ir licencijavimo srityse;
prisidėti prie darnios smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros.” Projekto nuostatos kelia abejonių dėl jų atitikimo Konstitucinio Teismo jurisprudencijai ir teisinės valstybės principui. Pagal projektą, Tarėjas būtų valstybės pareigūnas, kuris atstovauja privačius smulkiojo ir vidutinio verslo subjektus, t. y. projektu siūloma nustatyta, kad nurodytų privačių subjektų interesai būtų atstovaujami valstybės pareigūno, kuriam pareiginė alga mokama iš valstybės biudžeto. Taigi šis valstybės pareigūnas atstovautų privačius subjektus valstybės ir savivaldybių institucijose ir veiktų ne valstybės, bet privačių subjektų naudai. Iš projekto nuostatų neaišku, ar šis valstybės pareigūnas veiktų valstybės vardu privačių subjektų naudai, ar privačių subjektų vardu šių subjektų naudai. Taip pat neaišku, kam ir už ką šis pareigūnas būtų atskaitingas. Viena vertus, Tarėjas, kaip valstybės pareigūnas, turėtų būti atskaitingas jį paskyrusiam Ministrui Pirmininkui už viešojo intereso užtikrinimą, kita vertus, pagal jam priskirtas funkcijas, jis atstovautų privačių subjektų grupę – smulkiojo ir vidutinio verslo subjektus ir turėtų rūpintis jų privačiais interesais.
Pastebėtina, kad Konstitucinis Teismas 1998 m. balandžio 21 d. nutarime yra konstatavęs, jog valstybės valdžia yra įgyvendinama per valstybės institucijas, kurios yra valstybės funkcijų įgyvendinimo mechanizmo sudedamoji dalis. Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime konstatuota, jog „<...> Seimas, o pagal įstatymus – ir Vyriausybė turi įgaliojimus steigti ir tokias Konstitucijoje expressis verbis nenurodytas valstybės institucijas, kurias steigti poreikis kyla iš būtinumo įgyvendinti valstybės valdymą, tvarkyti krašto reikalus, užtikrinti įvairių valstybės funkcijų vykdymą“,
„<...> valstybės, kaip visos visuomenės organizacijos, paskirtis, taigi
ir valstybės tarnybos paskirtis, – užtikrinti žmogaus teises ir laisves, garantuoti viešąjį interesą.“ Manytina, jog privačių subjektų teisių ir teisėtų interesų atstovavimas valstybės ir savivaldybių institucijose ūkio subjektų veiklos priežiūros ir licencijavimo srityse negalėtų būti laikomas valstybės funkcija. Valstybės institucija/pareigūnai galėtų įstatymų nustatyta tvarka teikti valstybės pagalbą privatiems subjektams, esant tokiam būtinumui ir jei tai atitiktų viešąjį interesą. Tačiau valstybės pagalbos teikimas vienai valstybės institucijai/pareigūnui atstovaujant privačius interesus kitose valstybės institucijose, manytume, nedera su valstybės institucijų paskirtimi. Atsižvelgiant į tai, abejotina, ar siūlomas teisinis reguliavimas atitinka teisinės valstybės principą. Taip pat abejotina, ar siūlomu teisiniu reguliavimu būtų pasiekti projekto aiškinamajame rašte nurodyti tikslai: sukurti geresnes sąlygas smulkiojo ir vidutinio verslo plėtrai ir mažinti administracinę naštą.
Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, jog Seimo kontrolierius pastaraisiais metais daugiau dėmesio skiria fizinių asmenų teisių gynimui, o juridinių asmenų skundų mažėja. Tačiau neįvardintos šio reiškinio priežastys. Manytume, jog galėtų būti keletas šio reiškinio priežasčių: verslo aplinka gerėja ir dėl to juridiniai asmenys teikia mažiau skundų; juridiniai asmenys labiau linkę viešojo administravimo institucijų sprendimus skųsti teismui, o ne Seimo kontrolieriui, nes taip greičiau yra pasiekiamas tikslas; mažas pačių juridinių asmenų aktyvumas ginant savo teises. Naujo pareigūno instituto įsteigimas gal būtų prasmingas, jeigu būtų duomenų, kad Seimo kontrolierius nepajėgia išnagrinėti visų gaunamų skundų, arba, paaiškėjus, kad tirti konkrečių subjektų teisių pažeidimą reikia specialių žinių. Tačiau ir tokiu atveju, manytina, turėtų būti stiprinamas Konstitucijoje įvardintas Seimo kontrolierių institutas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, pagal projektą, nors Tarėjas ir turėtų teisę tirti skundus, tačiau, nustatęs galimus pareigūnų piktnaudžiavimo ir biurokratizmo požymius, jis turėtų kreiptis į Seimo kontrolierių. Taigi, įvedus tarpinę grandį tarp asmens, kurio teisės galimai pažeistos, ir Seimo kontrolieriaus, administracinė našta ne sumažėtų, o atvirkščiai, padidėtų. Be to, pažymėtina, jog pagal projekto nuostatas Tarėjas iš esmės nepriims jokių sprendimų, sukeliančių kokias nors teisines pasekmes ar turinčių kokią nors teisinę reikšmę pareiškėjams, institucijoms ar pareigūnams. Taigi toks siūlomas teisinis reguliavimas kelia didelių abejonių dėl jo atitikties teisėkūros principams (tikslingumo, proporcingumo ir efektyvumo) bei valstybės biudžeto lėšų racionalaus ir efektyvaus naudojimo principams.
Pažymėtina ir tai, kad neaiškus projektu siūlomų nuostatų santykis su galiojančio įstatymo nuostatomis. Pavyzdžiui, galiojančio įstatymo 2 straipsnyje apibrėžtos administracinės, viešosios paslaugos, tačiau iš pateiktų apibrėžčių neaišku, kokioms paslaugoms priskirtina Tarėjo veikla, taip pat svarstytina, ar Tarėjo, kaip verslo subjektų atstovo, veikla, finansuojama iš valstybės biudžeto, nėra viena iš valstybės paramos formų. Pastebėtina ir tai, jog Tarėjas iš dalies dubliuotų Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos (toliau – Taryba) funkcijas, iš projekto nuostatų neaiškus smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų interesus atstovaujančių teisės subjektų - Tarėjo ir Tarybos - veiklą reguliuojančių normų santykis. Neatskyrus nurodytų teisės subjektų kompetencijos, gali kilti praktinių teisės taikymo problemų, kai Tarėjas ir Taryba skirtingai supras ir vertins verslo subjektų interesus, teiks skirtingo turinio išvadas tais pačiais klausimais. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog Tarėjas nacionalinėje teisėje suprantamas kaip visuomenės ar jos dalies atstovas. Abejotina, ar Tarėjas galėtų būti teisių atstovas, nes teisės yra garantuojamos, ginamos, o ne atstovaujamos. Be to, Tarėjas, kurį skirtų Ministras Pirmininkas ekonomikos ir inovacijų ministro teikimu, būtų valstybės pareigūnas, todėl pareigų pavadinimas „tarėjas“ yra klaidinantis ir neatitinkantis pareigų esmės. 4. Projekto 11 straipsnio 3 punkte siūloma nustatyti, jog Tarėjo įgaliojimai pasibaigia, jam netekus Lietuvos Respublikos pilietybės. Pastebėtina, jog projekto 10 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatomi reikalavimai Tarėjui, nėra nuostatos, jog Tarėju gali būti tik Lietuvos Respublikos pilietis. Projekto nuostatos derintinos tarpusavyje. 5.
5Projekto 12 straipsnio 2 punkte siūloma nustatyti,
kad Ministras Pirmininkas ekonomikos ir inovacijų ministro teikimu gali Tarėją atleisti iš pareigų „jam nedirbus dėl laikinojo nedarbingumo ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba ilgiau kaip 140 dienų per paskutinius 12 mėnesių, jeigu įstatymų nenustatyta, kad dėl tam tikros ligos pareigos paliekamos ilgesnį laiką“. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu galiojančiame Darbo kodekse nėra atleidimo pagrindo dėl laikinojo nedarbingumo, todėl svarstytina, ar tokio atleidimo pagrindo neturėtų būti atsisakyta ir keičiamame įstatyme. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad keičiant analogišką nuostatą Mokesčių administravimo įstatyme dėl mokestinių ginčų komisijų narių atleidimo pagrindų, įstatyme buvo pasirinkta kitokia formuluotė: „pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą nebegali eiti šių pareigų[1]“. Svarstytina, ar, vadovaujantis teisės aktų sistemiškumo reikalavimu, įstatymuose reguliuojant analogiškus teisinius santykius, šie teisiniai santykiai neturėtų būti ir sureguliuoti analogiškai. 6. Projekto 12 straipsnio 3 punkte siūloma nustatyti, kad Ministras Pirmininkas ekonomikos ir inovacijų ministro teikimu gali Tarėją atleisti iš pareigų „jam padarius šiurkštų darbo pareigų pažeidimą“. Atkreiptinas dėmesys, jog tai, kas laikytina šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu šiuo atveju turėtų būti nustatoma pagal Darbo kodekso nuostatas, tačiau Darbo kodeksas atleidimą dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo sieja su darbo sutartimi ir tam tikra Darbo kodekse nustatyta procedūra. Tuo tarpu su Tarėju darbo sutartis nebus sudaroma, todėl diskutuotina, ar toks atleidimo iš pareigų pagrindas, nebūdingas valstybės pareigūnams, galėtų būti taikomas Tarėjui, o jei taip, kokiu būdu ir kokia tvarka.
Kita vertus, pastebėtina, jog įstatymas nenumato jokių galimybių atleisti Tarėją iš užimamų pareigų tais atvejais, kai jis nebeatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimo, ar netinkamai vykdo savo pareigas, ar dirba kitą darbą, draudžiamą projekto 13 straipsnyje. 7. Projekto 13 straipsnio 3 punkte siūloma nustatyti, jog Tarėjas neturi teisės „vykdyti viešosios veiklos, kuri prieštarauja Tarėjo pareigoms ir žemina Tarėjo institucijos autoritetą“. Manytina, jog žodis „viešosios“ šiuo atveju yra perteklinis ir klaidinantis, nes gali sudaryti įspūdį, jog Tarėjas gali vykdyti bet kokią neviešą veiklą, kuri prieštarauja Tarėjo pareigoms ir žemina Tarėjo institucijos autoritetą. 8. Projekto 14 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad „Tarėjas veiklą vykdo savo biuro pagalba. Tarėjo biuro maksimalų leidžiamą darbuotojų skaičių ir struktūrą tvirtina Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministras.“ Pastebėtina, jog tai yra vienintelės įstatymo projekto nuostatos, susijusios su Tarėjo biuru. Toks reguliavimas pagal jo apimtį ir turinį vertintinas kaip nepakankamas, fragmentiškas ir neaiškus. Atkreiptinas dėmesys, jog iš reguliavimo turinio nėra aišku, kokia teisine forma ir kaip veiks Tarėjo biuras: ar tai bus biudžetinė įstaiga, koks bus biuro finansavimo modelis, koks asmuo įgyvendins biuro savininko teises ir pareigas, koks asmuo bus biuro vadovas, kas skirs biuro vadovą. Be to, pastebėtina, jog toks reguliavimas neturi ir negali būti įtvirtinamas poįstatyminiame teisės akte, nes jis yra tiesiogiai susijęs ne tik su valstybės pareigūno funkcijų vykdymu, tačiau ir su asmenų teisėmis. 9.
9Projekto 14 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti,
kad „Tarėjas privalo turėti savo atstovus regionuose Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro numatyta tvarka.“ Atkreiptinas dėmesys, jog siūlomas reguliavimas yra nepakankamas, nes nėra aišku, ar atstovai turėtų būti biuro darbuotojais, ar tam turėtų būti steigiami tam tikri atskiri padaliniai. Be to, nėra aiškios atstovų funkcijos, teisės ir pareigos. Pažymėtina, jog toks teisinis reguliavimas negali būti įtvirtintas poįstatyminiame teisės akte, nes jis yra tiesiogiai susijęs ne tik su valstybės pareigūno funkcijų vykdymu, tačiau ir su asmenų teisėmis. 10. Projekto 15 straipsnio 1 punkto formuluotė „gauti skundui reikalingus duomenis“ taisytina. Duomenų gavimo tikslas turi būti tiksliau įvardintas. 11. Projekto 15 straipsnio 2 punktas tobulintinas, nurodant subjektus, kuriems teikiamos išvados. Be to, neaišku, kieno iniciatyva nurodytos išvados būtų teikiamos ir kokia tvarka. 12. Projekto 15 straipsnio 5 punkte siūloma nustatyti, kad Tarėjas, siekdamas savo veiklos tikslų, turi teisę „organizuoti ir teisės aktų nustatyta tvarka vykdyti mediaciją tarp smulkiojo ar vidutinio verslo subjektų ir viešojo administravimo subjektų, nevyriausybinių, profesinių ir kitų organizacijų“. Pažymėtina, jog toks nuostatos turinys kelia abejonių dėl jos taikymo apimties. Teigtina, jog Tarėjas galėtų organizuoti ir vykdyti mediaciją ne bet kokių teisės aktų (pavyzdžiui, poįstatyminių) nustatyta tvarka, o tik Mediacijos įstatymo nustatyta tvarka, nes tik šiame įstatyme nustatomi reikalavimai mediatorių kvalifikacijai ir mediacijos vykdymui. Todėl analizuojamoje nuostatoje žodžiai „teisės aktų“ turi būti pakeisti į žodžius
„Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo“. Be to, neaiškus projekto nuostatų
santykis su Mediacijos įstatymo nuostatomis. Pagal Mediacijos įstatymą, mediatoriumi gali būti tik Mediacijos įstatyme nustatytus reikalavimus atitinkantis asmuo, įrašytas į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą.
Tačiau iš projekto nuostatų galima suprasti, jog Tarėjas turi teisę organizuoti ir vykdyti mediaciją projektu keičiamo įstatymo pagrindu. Be to, neaišku, ką reiškia formuluotė organizuoti mediaciją. Pastebėtina, kad Mediacijos įstatymas nenustato mediacijos organizavimo tvarkos, tačiau šio įstatymo 3 straipsnyje yra nustatytos mediacijos valdymo institucijos. 13. Projekto 15 straipsnio 7 punkte siūloma nustatyti, jog Tarėjas turi teisę „vykdyti <...> neformalųjį suaugusiųjų švietimą <...>“. Atkreiptinas dėmesys, jog valstybės pareigūnai įgyvendina valstybės valdžią, todėl tiesioginis švietimo veiklos vykdymas yra iš esmės nesuderinamas su valstybės pareigūno teisiniu statusu. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalį, vykdyti neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programas, finansuojamas iš valstybės ir (arba) savivaldybių biudžetų lėšų, turi teisę neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi teikėjai, įgiję šią teisę švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. Taigi neaišku, ar nurodyto įstatymo nuostata dėl teisės vykdyti neformalųjį suaugusiųjų švietimą įgijimo, turi būti taikoma Tarėjų atžvilgiu, ar Tarėjai šią teisę įgyja projektu keičiamo įstatymo pagrindu. 14. Projekto 15 straipsnio 8 punkte įrašytinas pilnas Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pavadinimas, taip pat svarstytina, ar nebūtų tikslinga suteikti tarėjui teisę dalyvauti ir Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos valdybos posėdžiuose. 15. Projekto 16 straipsnio pavadinimas neatitinka straipsnio reguliavimo objekto, nes pavadinimas iš dalies atitinka tik straipsnio 3 ir 4 dalies reguliavimo objektą, tačiau neatitinka straipsnio 1 ir 2 dalių reguliavimo objekto.
Siūlytina straipsnio pavadinimą tobulinti, arba straipsnį skaidyti į atskirus straipsnius su deramais pavadinimais. Be to, jei įstatyme siekiama reguliuoti Tarėjo veiksmus dėl pagrįsto skundo, tai turėtų atsirasti ir reguliavimas dėl Tarėjo veiksmų, kai skundas nepagrįstas. 16. Projekto 16 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad „Kreiptis į Tarėją su skundu gali savarankišką verslo veiklą Lietuvos teritorijoje vykdantis fizinis ar juridinis asmuo, įskaitant užsienio subjektus, atitinkančius mažos ar labai mažos įmonės apibrėžimą arba šios įmonės atstovas dėl valstybės ar savivaldybės institucijos ar pareigūno veiksmų ar neveikimo ūkio subjektų veiklos priežiūros ir licencijavimo srityse, kurių pasėkoje buvo pažeistos verslininko teisės ar teisėti interesai.“ Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Pirma, atkreiptinas dėmesys, jog analizuojama teisės norma stokoja aiškumo ir sąsajų su keičiamo įstatymo turiniu, nes joje vartojamas perteklinis ir įstatymo terminijos neatitinkantis žodynas. Pažymėtina, jog įstatymo 2 straipsnyje apibrėžiamos tokios sąvokos kaip: ekonominė veikla, įmonė, savarankiška įmonė, smulkiojo ar vidutinio verslo subjektas, verslas, verslininkas. Todėl analizuojama teisės norma turi būti formuluojama naudojant šias sąvokas, kad normos turinys ir jos taikymo apimtis būtų suprantami ir praktiškai pritaikomi bei susieti su įstatymo tekstu. Antra, atkreiptinas dėmesys, jog nėra aišku, kokie juridinių asmenų atstovai turimi omenyje analizuojamoje nuostatoje, kokia tvarka turėtų būti įformintas atstovavimas, kad tokie atstovai keičiamo įstatymo požiūriu galėtų būti laikomi tinkamais atstovais. Be to, šiame kontekste pastebėtina, jog nėra aišku, kodėl ribojama fizinių asmenų atstovavimo galimybė.
Trečia, pažymėtina, jog analizuojamoje nuostatoje žodžiai
„atitinkančius mažos ar labai mažos įmonės apibrėžimą turėtų būti patikslinti
pateikiant nuorodą į keičiamo įstatymo 3 ir 4 straipsnių atitinkamas dalis. Ketvirta, kelia abejonių, ar apribojimai Tarėjui, kuris pagal analizuojamą nuostatą negalėtų tirti vidutinių įmonių skundų, atitinka projekto
ir vidutinio verslo subjektų teisių tarėjas. Be to, svarstytina, ar steigiant tam tikrą valstybės pareigūno instituciją, remiantis konkretaus įstatymo reguliavimo sfera, yra pagrįsta apriboti jo kompetenciją, kartu taip iš esmės diskriminuojant į įstatymo reguliavimo sferą patenkančių subjektų grupę, nors kitos įstatymo nuostatos taikomos vienodai tiek smulkiojo, tiek ir vidutinio verslo subjektams. 17. Projekto 16 straipsnio 4 dalyje siūloma įtvirtinti absoliučią ir jokiais kriterijais neribojamą Tarėjo teisę pradėti tyrimą, susijusį smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų teisių ir teisėtų interesų pažeidimu, savo iniciatyva. Atkreiptinas dėmesys, jog nesant jokio pagrindo tyrimui ir tokį tyrimą atliekant, valstybės biudžeto lėšos bus naudojamos itin neefektyviai. Manytina, jog įstatyme turėtų atsirasti bent minimalūs pagrindai, kai Tarėjas galėtų pradėti tyrimą savo iniciatyva. Taip pat įstatyme turėtų būti nustatyta, kokia tvarka Tarėjas atlieka tyrimus, kokias turi teises. Abejotina, ar šiuo atveju pakanka projekto 15 straipsnio 1 punkto nuostatos, suteikiančios Tarėjui teisę gauti duomenis ir dokumentus iš fizinių ir juridinių asmenų. Pastebėtina, kad nustačius Tarėjo teisę gauti duomenis ir dokumentus iš fizinių ir juridinių asmenų, turi atsirasti atitinkamos tų fizinių ir juridinių asmenų teisės ir pareigos, kurios turėtų būti numatytos įstatyme.
Pastebėtina, kad projekto 26 straipsnyje nustatytos tik valstybės ir savivaldybių institucijų pareigos teikti tarėjui dokumentus ir paaiškinimus bei su juo bendradarbiauti. 18. Projekto 17 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti jog „Skundas teikiamas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka <...>“ Atkreipiame dėmesį, jog keičiamas įstatymas ir yra tas teisės aktas, kuriame, siekiant užtikrinti pareiškėjų teises ir vadovaujantis teisinio aiškumo principu, turi būti aiškiai nurodyta, kokia tvarka pateikiamas skundas arba koks teisės aktas reguliuoja skundo pateikimo tvarką. 19. Projekto 17 straipsnio 1 dalies punktus derėtų numeruoti nuosekliai, nepraleidžiant 2 punkto. 20. Projekto 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte žodis
„apskundžiamų“ keistinas į teisės aktuose vartojamą terminą „skundžiamų“. 21. Projekto 17 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti,
jog prie skundo Tarėjui gali būti pridedamas siūlomų apklausti asmenų sąrašas Atsižvelgiant į tai, jog Tarėjas, pagal įstatymo projekto nuostatas iš esmės nepriims jokių sprendimų, sukeliančių kokias nors teisines pasekmes, ar turinčių kokią nors teisinę reikšmę pareiškėjui, institucijoms, ar pareigūnams, manytina, jog teisė apklausti asmenis yra neatitinkanti Tarėjo teisinio statuso ir su šiuo teisniu statusu nederanti. Teigtina, kad Tarėjui, pavyzdžiui, galėtų būti suteikta teisė gauti pareigūnų ir valstybinių institucijų rašytinius paaiškinimus. 22.
nustatyti, jog Tarėjas atsisako nagrinėti skundą „tai atvejais, kai pareiškėjas nėra išnaudojęs nė vieno skundžiamų valstybės ir savivaldybių institucijų ir pareigūnų veiksmų apskundimo būdo numatyto įstatymais <...>.“ Pastebėtina, kad bet kokie valstybės ir savivaldybių institucijų ar pareigūnų veiksmai gali būti skundžiami teismui. Taigi Tarėjas turėtų atsisakyti nagrinėti skundą, jei valstybės ir savivaldybių institucijų ar pareigūnų veiksmai nebuvo apskųsti teismui. Tačiau pagal tos pačios dalies 4 punktą, Tarėjas atsisako nagrinėti skundą, jeigu jis turi būti nagrinėjamas teisme. 23. Projekto 20 straipsnio 1 dalies 5 punkte siūloma nustatyti, jog Tarėjas atsisako nagrinėti skundą, jeigu „dėl skundo dalyko yra priimtas procesinis sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą, atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą arba nutraukti ikiteisminį tyrimą.“ Pastebėtina, jog tas faktas, kad yra atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą arba ikiteisminis tyrimas nutrauktas, reiškia, jog nėra pagrindo pradėti baudžiamąjį persekiojimą, bet nereiškia, jog nebuvo padarytas joks pažeidimas. 24. Projekto 20 straipsnio 5 dalyje reikėtų nustatyti sąlygas/pagrindus, kurioms esant, Tarėjas gali tęsti tyrimą, nors ir gautas pareiškėjo prašymas netirti skundo. Tarėjui negali būti suteikta neribota diskrecija. 25. Projekto 21 straipsnyje, vadovaujantis teisinio aiškumo principu, išaiškintina teikiamos nuostatos prasmė ir nurodytina, ar tyrimas gali būti pratęstas 3 mėnesiams iki maksimalaus ir baigtinio 6 mėnesių skundo ištyrimo termino, ar tyrimas gali būti pratęstas papildomiems šešiems mėnesiams ir jei taip, tai kiek kartų. 26. Projekto 22 straipsniu siekiama reguliuoti Tarėjo veiksmus imantis tyrimo ir skundo tyrimo metu. Pažymėtina, jog nei iš viso projekto teksto, nei iš straipsnio turinio nėra aišku kuo skiriasi tyrimo ėmimasis ir skundo tyrimas.
Manytina, kad projekte vartojamas žodžių junginys
„tyrimo ėmimasis“ neturi teisinio krūvio ir teisinės prasmės, todėl siūlytina
šių perteklinių, neaiškios prasmės žodžių atsisakyti. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog straipsnyje siekiama reguliuoti Tarėjo pažymos surašymą atlikus tyrimą, t. y. veiksmus, kai tyrimas yra baigtas, todėl straipsnio pavadinimas neturi nieko bendro su straipsnio turiniu. Siūlytina straipsnio pavadinimą tobulinti, kad jis turėtų sąsajų su straipsnio reguliavimo objektu. 27. Projekto 22 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, jog Tarėjo surašomoje pažymoje surašomas „pareigūno veiklos juridinis įvertinimas“. Atkreiptinas dėmesys, jog skiriant asmenį į Tarėjo pareigas, jam nekeliamas reikalavimas turėti teisinį išsilavinimą, todėl kyla abejonė, ar Tarėjui turėtų būti suteikiama teisė pateikti teisinį pareigūno veiklos įvertinimą, kai Tarėjas gali neturėti net elementarių teisinių žinių, juolab, kad, pagal analizuojamo straipsnio 2 dalį, tokia pažyma būtų viešai skelbiama Tarėjo įstaigos tinklalapyje. 28. Projekto 22 straipsnio 2 dalies nuostatos taisytinos. Manytume, jog tarėjo pažyma ne gali būti, bet turi būti pateikiama asmeniui, kurio veiksmai buvo tiriami. 29. Projekto 22 straipsnio 2 dalyje ir 24 straipsnyje vartojama sąvoka „Tarėjo įstaiga“. Atkreiptinas dėmesys, jog projekte tokia sąvoka daugiau niekur neminima ir neaptariama, todėl nėra aišku apie kokią įstaigą šiuo atveju kalbama. Jei tai savarankiškas ir nuo Tarėjo biuro besiskiriantis subjektas, tai turėtų būti aiškiai nurodoma įstatymo tekste. 30.
30Projekto 22 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti,
kad „Tarėjas, nustatęs Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatyme apibrėžtus galimus pareigūnų piktnaudžiavimo ir biurokratizmo požymius, nedelsiant kreipiasi į Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių, kuriam priskirta atitinkama viešojo administravimo srities kompetencija.“ Atkreiptinas dėmesys, jog nėra aiški tokio kreipimosi teisinė reikšmė, nes pagal Seimo kontrolierių įstatymo 13 straipsnio nuostatas Tarėjas nepatenka į asmenų, kurie turi teisę pateikti Seimo kontrolieriui skundą, ratą. Toks kreipimasis galėtų būti laikomas tik pagrindu Seimo kontrolieriui pradėti tyrimą savo iniciatyva pagal to paties įstatymo 13 straipsnio 3 dalį. Svarstytina, ar tokiu būdu nėra menkinamas siūlomo įtvirtinti Tarėjo teisinio instituto autoritetas ir teisinė reikšmė. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog Seimo kontrolierių įstatymas nereguliuoja viešojo administravimo sričių kompetencijų priskyrimo Seimo kontrolieriams, todėl siūlytina atsisakyti Seimo kontrolierių įstatymo turinio neatitinkančio reguliavimo. 31. Projekto 23 straipsnio pavadinime brauktini žodžiai
„susijusį smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų teisių ir teisėtų interesų
pažeidimu ūkio subjektų veiklos priežiūros ar licencijavimo srityje“, nes Tarėjas kitokio pobūdžio tyrimų neatlieka, todėl šie žodžiai vertintini kaip pertekliniai ir neturintys teisinio krūvio. Analogiška pastaba išsakytina ir dėl šio straipsnio 1 dalies. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog straipsnis turi tik 1 dalį, todėl jo dalių numeruoti nereikia. Be to, atsižvelgiant į tai, jog straipsnyje reguliuojamos ir Tarėjo teisės atlikus tyrimą, straipsnio pavadinimą siūlytina atitinkamai papildyti. 32. Projekto 23 straipsnio 1 dalies 2 punkte atsisakytina siūlomos įtvirtinti Tarėjo teisės organizuoti mediaciją, nes kaip jau minėta šioje išvadoje, mediacija gali ir turi būti vykdoma tik Mediacijos įstatymo nustatyta tvarka.
Be to, kaip jau minėta šioje išvadoje, Mediacijos įstatymas nenustato mediacijos organizavimo tvarkos, tačiau šio įstatymo 3 straipsnyje yra nustatytos mediacijos valdymo institucijos. Manytina, jog Tarėjas galėtų turėti tik teisę siūlyti ginčo šalims spręsti ginčą Mediacijos įstatymo nustatyta tvarka. 33. Projekto 23 straipsnio 1 dalies 3 punkte siūloma Tarėjui suteikti teisę apklausti pareigūnus ir kitus asmenis. Atsižvelgiant į tai, jog Tarėjas, pagal įstatymo projekto nuostatas iš esmės nepriims jokių sprendimų, sukeliančių kokias nors teisines pasekmes, ar turinčių kokią nors teisinę reikšmę pareiškėjui, institucijoms, ar pareigūnams, manytina, jog teisė apklausti asmenis yra neatitinkanti Tarėjo teisinio statuso ir su šiuo teisniu statusu nederanti. Teigtina, kad Tarėjui, pavyzdžiui, galėtų būti suteikta teisė gauti pareigūnų ir valstybinių institucijų rašytinius paaiškinimus. 34. Projekto 23 straipsnio 1 dalies 7 punkte siūloma nustatyti, jog Tarėjas turi teisę „kreiptis į administracinį teismą prašydamas ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės nutarimą“. Atkreiptinas dėmesys, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 112 straipsnio 1 dalyje expressis verbis yra nurodyta, kokie asmenys turi teisę kreiptis į teismą su prašymu ištirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą. Tarėjai tarp tokių asmenų nenurodomi, be to, kartu su projektu neteikiamas ir Administracinių bylų teisenos įstatymo pakeitimo projektas. Atsižvelgiant į tai, reikia arba kartu su projektu teikti Administracinių bylų teisenos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, arba atitinkamai taisyti projektą. 35.
nustatyti Tarėjo teisę „siūlyti Seimui kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl teisės aktų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir įstatymams.“ Ši nuostata iš esmės taisytina, derinant ją su Konstitucijos 106 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir atsižvelgiant į tai, jog Tarėją į pareigas skiria Ministras Pirmininkas. 36. Projekto 23 straipsnio 1 dalies 11 punkte siūloma suteikti Tarėjui teisę pateikti oficialią informaciją apie galimą valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą. Pastebėtina, kad kartu su projektu turėtų būti teikiamas ir Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kitu atveju įstatymų nuostatos nederėtų tarpusavyje. Be to, vietoj formuluotės „darbo drausmės“ įrašytina formuluotė „darbo pareigų“. 37. Projekto 23 straipsnio 1 dalies 14 punkte įrašytinas subjektas, kuriam Tarėjas teiktų punkte nurodytą siūlymą. 38. Projekto 25 straipsnio pavadinime ir tekste vartojama sąvoka „verslo tarėjas“, atkreiptinas dėmesys, jog tokia sąvoka kitur įstatymo projekte nevartojama, todėl siūlytina jos atsisakyti iš šio straipsnio pavadinimo ir turinio išbraukiant žodį „verslo“
Tarėjo veiklos nepriklausomumo turinys, pavyzdžiui, atsižvelgiant į teisėkūros praktiką, reguliuojant tam tikrų institucijų narių, valstybės pareigūnų nepriklausomumą, galimai šią dalį dėstyti nustatant, kad: „Atlikdamas savo funkcijas, Tarėjas privalo nesiekti gauti nurodymų ar jų nepriimti iš Seimo narių, ministrų, kitų valstybės politikų, pareigūnų ir tarnautojų.“
straipsnio turinio, todėl taisytinas. 41. Projekto 26 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktų nuostatos dėstytinos atskirose straipsnio dalyse, o 4 punkte tikslintinos nuorodos į straipsnio 1 ir 2 dalis. 42. Projekto 26 straipsnio 2 dalies 5 straipsnio nuostatos adresuojamos viešojo administravimo subjektams.
Neaišku, koks jų tikslas ir ar jos taikomos Tarėjui, ar tik kitiems viešojo administravimo subjektams, nes pagal projekto 10 straipsnio nuostatas, Tarėjas atstovauja verslo subjektų, t.y. privačius, interesus. Tačiau pagal skyrimo tvarką ir jam suteikiamas teises jis yra valstybės pareigūnas ir viešojo administravimo subjektas. 43. Teikiamo įstatymo projekto 2 straipsnyje siūloma nustatyti, jog įstatymas įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. Pastebėtina, jog atsižvelgiant į įstatymų leidybos procedūros trukmę ir į organizacines priemones, kurių reikia, kad Tarėjas ir jo biuras galėtų pradėti veiklą, manytina, kad siūloma įstatymo įsigaliojimo data yra neįgyvendinama. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected] [1] https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/d56ebc60feb511e89b04a534c5aaf5ce?positionInSearchResults=3&searchModelUUID=1cf77039-bfb6-4d4e-859e-552d9b09514d
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
verslo plėtros įstatymą (toliau – keičiamas įstatymas) V skyriumi ir įvesti naują – smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų teisių tarėjo pareigybę. Tarėjas būtų valstybės pareigūnas, ekonomikos ir inovacijų ministro teikimu skiriamas į pareigas Ministro Pirmininko. Šio pareigūno veiklos tikslai: „1) užtikrinti, kad verslo plėtros sąlygos nebūtų nepagrįstai ar neteisėtai ribojamos, garantuoti verslo subjektų teisę į tinkamą viešąjį administravimą;
2) kontroliuoti viešojo administravimo subjektų veiksmų verslo subjektams teisėtumą kuo efektyvesniais ir racionaliais būdais;
3) prisidėti didinant smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų konkurencingumą;
4) stiprinti verslininkų pasitikėjimą valstybės ir valdymo institucijomis, prisidėti prie darnios smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros.” Projekto nuostatos diskutuotinos. Projekto aiškinamajame rašte teigiama, jog projektu siekiama pritaikyti gerąją kitų valstybių, kuriose yra smulkaus, vidutinio arba šeimos verslo ombudsmenų institutas, praktiką. Pastebėtina, kad ombudsmeno institutą Lietuvoje atitinka Seimo kontrolierių institutas. Ši pareigybė tiesiogiai įvardijama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 73 straipsnyje. Seimo kontrolierius yra tas pareigūnas, kurio veiklos vienas tikslų – ginti žmogaus teisę į gerą viešąjį administravimą, užtikrinantį žmogaus teises ir laisves. Projekto aiškinamajame rašte nėra pateikta jokios informacijos, kodėl reikia dar vieno valstybės pareigūno, kuris garantuotų verslo subjektų teisę į tinkamą viešąjį administravimą.
Naujo pareigūno instituto įsteigimas gal būtų prasmingas, jeigu būtų duomenų, kad Seimo kontrolierius nepajėgia išnagrinėti visų gaunamų skundų, arba, paaiškėjus, kad tirti konkrečių subjektų teisių pažeidimą reikia specialių žinių. Tačiau ir tuo atveju, manytina, turėtų būti stiprinamas Konstitucijoje įvardintas Seimo kontrolierių institutas. Šiame kontekste pastebėtina, kad Seimo kontrolierius yra nepriklausomas nuo kitų institucijų ir yra atskaitingas tik Lietuvos Respublikos Seimui, tuo tarpu Tarėjas būtų atskaitingas ekonomikos ir inovacijų ministrui ir Ministrui Pirmininkui, taigi būtų priklausomas nuo valstybės vykdomosios valdžios, kurios veiklą ir turėtų tirti. Kartu pastebėtina, kad Tarėjas turėtų vykdyti veiklą tose pačiose srityse, kaip ir kitos valstybės institucijos. Ekonomikos ir inovacijų ministerija analizuoja verslo, taip pat ir ūkinės veiklos licencijavimo, sąlygas Lietuvoje, teikia Vyriausybei pasiūlymus dėl jų gerinimo priemonių; užtikrina viešųjų paslaugų smulkiajam ir vidutiniam verslui prieinamumą; analizuoja ūkio subjektų veiklos priežiūros sąlygas Lietuvoje; teikia Vyriausybei pasiūlymus dėl smulkiojo ir vidutinio verslo aplinkos gerinimo, verslumo lygio didinimo, verslo subjektų konkurencingumo augimo skatinimo (Ekonomikos ir inovacijų ministerijos nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 1998 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 921 (Vyriausybės 2018 m. gruodžio 27 d. nutarimo Nr. 1403 redakcija) 9 punktas). Konkurencijos taryba, kuri yra nepriklausoma valstybės institucija, atskaitinga Lietuvos Respublikos Seimui, vykdo valstybinę konkurencijos politiką ir prižiūri, kaip laikomasi Konkurencijos įstatymo.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal projekto nuostatas Tarėjas nepriims jokių sprendimų, tiesiogiai sukeliančių kokias nors teisines pasekmes ar turinčių kokią nors teisinę reikšmę pareiškėjams, institucijoms ar pareigūnams. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, siūlomas teisinis reguliavimas kelia didelių abejonių dėl jo atitikimo teisėkūros principams (tikslingumo, proporcingumo ir efektyvumo) bei valstybės biudžeto lėšų racionalaus ir efektyvaus naudojimo principams. Kartu pastebėtina, kad tarėjas nacionalinėje teisėje suprantamas kaip visuomenės atstovas, kuris įstatymo nustatytais atvejais skiriamas kartu su teisėjais nagrinėti bylas teismuose ir priimti teismo sprendimus. Taigi valstybės pareigūno pareigų pavadinimas „tarėjas“ yra klaidinantis ir neatitinkantis pareigų esmės, todėl, tobulinant projektą, turi būti pakeistas. 2. Projekto 1 straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 10 straipsnio pavadinimas „smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų teisių tarėjo statusas, funkcijos ir kvalifikacija“ neatitinka šiame straipsnyje išdėstytų teisės normų turinio, pavyzdžiui, tarėjo funkcijų nėra nustatyta, tačiau reglamentuojami „tarėjo veiklos tikslai“; be to, vietoj žodžio „kvalifikacija“ vartotinas tinkamesnis terminas „reikalavimai“. 3. Projekto 1 straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje reglamentuojant Tarėjo statusą, apsiribojama jo skyrimo tvarka bei nurodymu, kad tai valstybės pareigūnas. Pažymėtina, jog pirmą kartą minint Tarėją, būtų tikslinga apibrėžti ir jo pagrindinį tikslą, iš kurio būtų aiški šio valstybės pareigūno paskirtis, taip kaip tai yra apibrėžta, pavyzdžiui, Seimo kontrolierių įstatymo 5 straipsnyje.
Be to, atsižvelgus į esminį keičiamo įstatymo papildymą Tarėjo institutu, manytina, kad projektu taip pat turėtų būti keičiama ir keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1 dalis. 4. Projekto 1 straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 11 ir 12 straipsniais reglamentuojama Tarėjo įgaliojimų pabaiga ir Tarėjo atleidimas iš pareigų stokoja tam tikrų praktinių nuostatų, tokių kaip, pavyzdžiui, kas vykdytų Tarėjo pareigas, kol naujas Tarėjas dar nebūtų paskirtas. Šis klausimas aktualus ir kitais atvejais – projekte nėra jokių nuostatų dėl Tarėjo pavadavimo jo nedarbingumo, komandiruotės, atostogų atvejais. 5. Projekto 1 straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 12 straipsnyje siūloma nustatyti atvejus, kai Ministras Pirmininkas Ekonomikos ir inovacijų ministro teikimu gali atleisti Tarėją iš pareigų. Tarp šių atvejų nustatytas ir atvejis, kai Tarėjas atsistatydina. Svarstytina, kokiu tikslu reikalingas Ekonomikos ir inovacijų ministro teikimas Tarėjo atsistatydinimo atveju. Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 3 punkte siūloma nustatyti, kad vienas iš atleidimo pagrindų yra, kai jis praranda Ministro Pirmininko pasitikėjimą bei papildomai nustatoma, kad sprendimą dėl Tarėjo atleidimo priima Ministras Pirmininkas Ekonomikos ir inovacijų ministro teikimu. Šis siūlymas svarstytinas tuo aspektu, kad Tarėjas praranda Ministro Pirmininko pasitikėjimą, tačiau teikimą vis vien teikia Ekonomikos ir inovacijų ministras. Abejotinas šios nuostatos pagrįstumas, kadangi pagrindas yra Ministro Pirmininko pasitikėjimo praradimas, be to, kaip perteklinis sakinys išbrauktina nuostata dėl sprendimo priėmimo, nes jau pirmajame šio straipsnio sakinyje nurodyta, jog atleidžia Ministras Pirmininkas Ekonomikos ir inovacijų ministro teikimu. 6.
keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 punkto formuluotė „narystę partijoje“ tikslintina atsižvelgus į Politinių organizacijų įstatyme vartojamas sąvokas. Be to, svarstytina, ar šiuo atveju neturėtų būti kalbama apie politines organizacijas, kurios apima tiek politines partijas, tiek politinius komitetus. 7. Atsižvelgus į tai, kad valstybės pareigūnų darbo užmokesčio dydžius ir apmokėjimo sąlygas nustato Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas, kartu su projektu turėtų būti teikiamas ir šio įstatymo pakeitimas, įtraukiant Tarėją bei nustatant pareiginės algos koeficientą šiam valstybės pareigūnui. 8. Projekto 1 straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 14 straipsniu reglamentuojamas Tarėjo biuras ir jo struktūra. Šiame straipsnyje nurodoma, jog Tarėjo biuras yra valstybės biudžetinė įstaiga. Atkreiptinas dėmesys, jog iš projekto nuostatų nėra aišku, kas būtų šios biudžetinės įstaigos vadovas. Iš keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatytos Tarėjo biuro sudėties, į kurią įeina ir Tarėjas, galima būtų numanyti, jog būtent Tarėjas būtų šios biudžetinės įstaigos vadovas. Pažymėtina, jog pagal Biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 2 punktą savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos priima į pareigas ir iš jų atleidžia biudžetinės įstaigos vadovą. Keičiamo įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Tarėjo biuro steigėja ir savininkės teises ir pareigas įgyvendinanti institucija yra Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Atsižvelgus į šias nuostatas projektas tobulintinas suderinant jo nuostatas su Biudžetinių įstaigų įstatymo nuostatomis. 9.
keičiamo įstatymo 16 straipsnio nuostata „savarankišką verslo veiklą Lietuvos teritorijoje vykdantis fizinis ar juridinis asmuo, įskaitant užsienio subjektus, atitinkančius vidutinės, mažos ar labai mažos įmonės apibrėžimą“ tobulintinas, derinant jį su galiojančio įstatymo 2 dalies 15 dalyje pateiktu smulkiojo ar vidutinio verslo subjekto apibrėžimu bei 3 ir 4 straipsnių nuostatomis. Be to, skliaustuose reikėtų nurodyti, jog toliau vartojamas terminas „Pareiškėjas“. 10. Projekto 1 straipsniu dėstoma keičiamo įstatymo 16 straipsnio nuostata „Tarėjas nagrinėja ar pareiškėjo verslas susidūrė su Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatyme apibrėžtu piktnaudžiavimu, biurokratizmu ir kitokiu nepagrįstu administraciniu spaudimu“ diskutuotina, atsižvelgiant į nevienodą Seimo kontrolieriaus ir Tarėjo teisinį statusą. 11. Neaiškus projekto 1 straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 16 straipsnio 3 dalies 4 punkto nuostatos santykis su
keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies nuostata iki dvitaškio derintina su 16 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kurios nustato kiek kitokį skundo pateikimo pagrindą. 13. Projekto 1 straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 22 straipsnio pavadinimas neatitinka jo turinio. 14. Projekto 1 straipsniu dėstomos keičiamo įstatymo 23 straipsnio nuostatos tobulintinos, atskiriant nuostatas, nustatančias, kokias teises turi Tarėjas atlikdamas skundo tyrimą nuo nuostatų, kokį sprendimą priima Tarėjas, atlikęs tyrimą. Siūlytina nurodytas nuostatas išdėstyti atskiruose straipsniuose. 15. Projekto 1 straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 23 straipsnio 8 ir 15 punktuose siūlomos nustatyti Tarėjo teisės kelia abejonių, atsižvelgiant į jo teisinį statusą. Pastebėtina, kad nurodytos projekto nuostatos yra perkeliamos iš Seimo kontrolierių įstatymo, neatsižvelgiant į Seimo kontrolieriaus ir Tarėjo statuso skirtumus. 16.
keičiamo įstatymo 24 straipsnis tobulintinas nustatant, kad ne tik Tarėjo biuro darbuotojams, bet ir valstybės tarnautojams nustatoma prievolė dėl saugomų paslapčių, arba keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje įvestinas trumpinys. 17. Projekto 1 straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 24 straipsnyje siūloma nustatyti, kad pareiga saugoti paslaptis galioja ir asmenims, nedirbantiems Tarėjo įstaigoje, bet dalyvavusiems tiriant skundą. Iš teikiamo projekto nuostatų nėra aišku, kokiu teisiniu pagrindu ir kaip kiti asmenys galėtų dalyvauti tiriant skundą. Be to, šio straipsnio 2 sakinyje vietoj „Tarėjo įstaigoje“ įrašytina „Tarėjo biure“. 18. Projekto 1 straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 25 straipsnyje prieš žodį „tarnautojų“ įrašytinas žodis
„valstybės“. 19. Projekto 1 straipsniu dėstomo
keičiamo įstatymo 26 straipsnio nuostatos, kiek tai susiję su visų valstybės institucijų pareigomis, kelia abejonių, atsižvelgiant į Tarėjo teisinį statusą (jo pavaldumą vykdomajai valdžiai). 20. Projekto 1 straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 26 straipsnio 5 ir 6 dalys nėra šio straipsnio reguliavimo dalyku, todėl dėstytinos atskirais straipsniais. 21. Teikiamo įstatymo projekto 2 straipsnyje siūloma nustatyti, jog įstatymas įsigalioja
trukmę ir į organizacines priemones, kurių reikia, kad Tarėjas ir jo biuras galėtų pradėti veiklą, manytina, kad siūloma įstatymo įsigaliojimo data yra neįgyvendinama. 22. Projekto 2 straipsnio 1 dalis tikslintina po žodžio „įstatymas“ įrašant formuluotę
„išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. 23. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal projekto 2
straipsnį projektu siūlomos nuostatos įsigaliotų 2023 m. sausio 1 d., projekto nuostatų įgyvendinimui bus reikalingos papildomos valstybės biudžeto lėšos bei į tai, kad Seime yra registruotas 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas (reg.
Nr. XIVP-2146), kuriame lėšos šio instituto įsteigimui nenumatytos. Be to, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 1998 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 921 „Dėl Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos nuostatų patvirtinimo“,
Vyriausybei pasiūlymus dėl smulkiojo ir vidutinio verslo aplinkos gerinimo, verslumo lygio didinimo, verslo subjektų konkurencingumo augimo skatinimo, techniškai ir ūkiškai aptarnauja Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos veiklą. Atsižvelgus į tai, manytina, jog dėl teikiamo įstatymo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis A. Dulevičiūtė – Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected]