Projekto lyginamasis variantas
Nr. Vilnius
Pakeisti 2 straipsnio 30 dalį ir ją išdėstyti taip:
„30. Užsieniečio registracijos pažymėjimas
kuriuo patvirtinama užsieniečio teisė likti Lietuvos Respublikos teritorijoje ir teisė dirbti (kai tokia teisė įgyjama) ir, jeigu vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka užsieniečio asmens tapatybė yra nustatyta, – šio užsieniečio asmens tapatybė .“
Papildyti 58 straipsnį 14 punktu: „
14) jis yra įgijęs Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytą teisę. “
straipsnio pakeitimas Papildyti 64 straipsnį 4 punktu: „
4) yra prieglobsčio prašytojas, kuris dirba be užsieniečio registracijos pažymėjimo, patvirtinančio jo teisę dirbti ir (arba) be darbo sutarties. “
straipsnio pakeitimas
71 straipsnio 1 dalį nauju 11 punktu: „
11) dirbti, jei per 9 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos Migracijos departamentas nepriėmė sprendimo dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ne dėl prieglobsčio prašytojo kaltės;
“. 2. Buvusį 71 straipsnio 1 dalies 11 punktą laikyti 12 punktu. „
naudotis kitomis priėmimo sąlygomis ir teisėmis, kurios jam garantuojamos pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, įstatymus ir kitus teisės aktus.“
dalimi: „5
1. Prieglobsčio prašytojo gaunamos su darbo santykiais Lietuvos Respublikoje susijusios pajamos, kurios yra mažesnės kaip 3 valstybės remiamų pajamų dydžiai, nelaikomos finansinės būklės pagerėjimu. “
4Papildyti 71 straipsnį 7 dalimi:
„
teisę įgijęs prieglobsčio prašytojas, ketinantis dirbti, privalo turėti užsieniečio registracijos pažymėjimą, patvirtinantį jo teisę dirbti.
Migracijos departamentas, gavęs prieglobsčio prašytojo prašymą ir nustatęs, kad prieglobsčio prašytojas šio straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytą teisę įgijo, šio prieglobsčio prašytojo užsieniečio registracijos pažymėjime nurodo įgytą teisę dirbti. “
straipsnio pakeitimas Pakeisti 88 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) jis naudojasi Jungtinių Tautų institucijų ar
organizacijų, išskyrus Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybą, parama ir apsauga tol, kol tokia parama ir apsauga teikiama
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2020 m.
sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIIIP-3918(2) lyginamasis variantas
Pakeisti 2 straipsnio 30 dalį ir ją išdėstyti taip:
„30. Užsieniečio registracijos pažymėjimas
kuriuo patvirtinama užsieniečio teisė likti Lietuvos Respublikos teritorijoje ir teisė dirbti (kai tokia teisė įgyjama) ir, jeigu vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka užsieniečio asmens tapatybė yra nustatyta, – šio užsieniečio asmens tapatybė .“
Papildyti 58 straipsnį 14 punktu: „
14) jis yra įgijęs Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytą teisę. “
straipsnio pakeitimas Papildyti 64 straipsnį 4 punktu: „
4) yra prieglobsčio prašytojas, kuris dirba be užsieniečio registracijos pažymėjimo, patvirtinančio jo teisę dirbti ir (arba) be darbo sutarties. “
straipsnio pakeitimas
71 straipsnio 1 dalį nauju 11 punktu: „
11) dirbti, jeigu per 6 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos Migracijos departamentas nepriėmė sprendimo dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ne dėl prieglobsčio prašytojo kaltės;
“. 2. Buvusį 71 straipsnio 1 dalies 11 punktą laikyti 12 punktu. „
naudotis kitomis priėmimo sąlygomis ir teisėmis, kurios jam garantuojamos pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, įstatymus ir kitus teisės aktus.“
dalimi: „5
1. Prieglobsčio prašytojo gaunamos su darbo santykiais Lietuvos Respublikoje susijusios pajamos, kurios yra mažesnės kaip 3 valstybės remiamų pajamų dydžiai, nelaikomos finansinės būklės pagerėjimu. “
4Papildyti 71 straipsnį 7 dalimi:
„
teisę įgijęs prieglobsčio prašytojas, ketinantis dirbti, privalo turėti užsieniečio registracijos pažymėjimą, patvirtinantį jo teisę dirbti.
Migracijos departamentas, gavęs prieglobsčio prašytojo prašymą nurodyti jo teisę dirbti užsieniečio registracijos pažymėjime ir nustatęs, kad prieglobsčio prašytojas šio straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytą teisę įgijo, šio prieglobsčio prašytojo užsieniečio registracijos pažymėjime nurodo įgytą teisę dirbti. “
straipsnio pakeitimas Pakeisti 88 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) jis naudojasi Jungtinių Tautų institucijų ar
organizacijų, išskyrus Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybą, parama ir apsauga tol, kol tokia parama ir apsauga teikiama
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2020 m.
sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras iki 2019 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Juozas Bernatonis 2019-11-20
statymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos įstatymo
„Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206
2, 58,
įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas siekiant tinkamai į nacionalinę teisę perkelti šių Europos Sąjungos (toliau – ES) direktyvų nuostatas:
1) 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (nauja redakcija) (OL 2013 L 180, p. 96) (toliau – Direktyva 2013/33/ES). 2) 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (OL 2011 L 337, p. 9) (toliau – Direktyva 2011/95/ES). Įstatymo projekto uždaviniai:
1) atsižvelgiant į tai, kad 2019 m. liepos 25 d. Europos Komisija pateikė pagrįstą nuomonę dėl ES teisės pažeidimo procedūros Nr. 2015/0443 dėl nepranešimo apie priemones, kuriomis į nacionalinę teisę perkeliamas Direktyvos 2013/33/ES 15 straipsnis, numatantis prieglobsčio prašytojo teisę patekti į darbo rinką, nustatyti prieglobsčio prašytojams galimybę dirbti, jei per 9 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) nepriėmė sprendimo dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ne dėl prieglobsčio prašytojo kaltės;
2) u žtikrinti tinkamą Direktyvos 2011/95/ES 12 straipsnio 1 dalies a punkto nuostatų perkėlimą į nacionalinę teisę, atsižvelgiant į 2018 m. liepos 25 d.
ES Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) priimtą sprendimą byloje C-585/16 (Serin Alheto prieš Bulgarijos valstybinę pabėgėlių agentūrą) dėl atmesto tarptautinės apsaugos prašymo (toliau – Byla C-585/16) ir nustatyti, kad prieglobsčio prašytojui, atitinkančiam Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, nesuteikiamas pabėgėlio statusas tol, kol jis naudojasi Jungtinių Tautų institucijų ar organizacijų, išskyrus Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybą, parama ir apsauga. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Migracijos politikos grupės (vadovė Aušra Grikevičienė, tel. (8 5) 271 7078) patarėja Danutė Petrauskienė, tel. (8
5) 271 8467, ir patarėja Rūta Jasulaitienė, tel. (8 5) 271 8897. 3. K aip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai.
Įstatyme apibrėžtoje užsieniečio registracijos pažymėjimo sąvokoje nurodoma, kad tai yra dokumentas, kuriuo patvirtinama užsieniečio teisė likti Lietuvos Respublikos teritorijoje ir, jeigu Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka užsieniečio tapatybė yra nustatyta, šio užsieniečio tapatybė. Įstatyme nenumatyta prieglobsčio prašytojo teisė dirbti. Pažymėtina , kad
etuvoje buvo perkeliama ir įgyvendinama Direktyva 2013/33/ES ir rengiamas Įstatymo pakeitimas, buvo nuodugniai vertinama tuometė migracijos situacija Lietuvoje ir ES. Buvo atsižvelgta į tai, kad prieglobsčio prašytojų, tuo metu besikreipusių į Lietuvos kompetentingas institucijas, skaičius buvo nedidelis, kompetentingos institucijos prašymus suteikti prieglobstį nagrinėjo neviršydamos teisės aktuose nustatytų terminų . Įstatyme (81 straipsnyje) sureglamentuoti prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo terminai ir numatyta, kad prašymas suteikti prieglobstį Lietuvoje turi būti išnagrinėtas iš esmės kuo greičiau ir ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo Migracijos departamento sprendimo dėl prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės priėmimo dienos. Šis terminas gali būti pratęstas Migracijos departamento sprendimu ne ilgiau kaip 3 mėnesiams, ir tai leidžiama tik išimtiniais bei konkrečiai Įstatymu apibrėžtais atvejais: jeigu per nustatytą terminą išnagrinėti prašymą suteikti prieglobstį neįmanoma dėl to, kad reikia vertinti sudėtingas teisines ir (arba) faktines aplinkybes. Taigi, pagal Įstatymą pirmosios instancijos (t. y. Migracijos departamento) sprendimų priėmimo terminai prieglobsčio procedūroje negali viršyti maksimalaus 6 mėnesių laikotarpio.
Atitinkamai, atsižvelgiant į to meto migracijos situaciją ir nustatytą maksimalų prieglobsčio procedūros terminą, Direktyvos 2013/33/ES 15 straipsnio perkėlimo klausimas buvo vertinamas preziumuojant, kad tokia teisinė situacija, kai per 9 mėnesius nėra priimtas pirmosios instancijos sprendimas dėl prieglobsčio prašymo, nėra galima, o asmenys, kurių prieglobsčio prašymo klausimas bus išspręstas teigiamai, vėliausiai po 6 mėnesių turės galimybę teisės aktų nustatyta tvarka patekti į darbo rinką. Migracijos departamentas, nagrinėdamas prašymą suteikti prieglobstį, tikrina, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 ar 87 straipsnyje nustatytus kriterijus, taip pat ar nėra aplinkybių, nurodytų Įstatymo 88 straipsnyje. Įstatymo 88 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad prieglobsčio prašytojui, atitinkančiam Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, nesuteikiamas pabėgėlio statusas, jeigu jis naudojasi Jungtinių Tautų institucijų ar organizacijų, išskyrus Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybą, parama ir apsauga. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Įstatyme siūloma nustatyti, kad prieglobsčio prašytojo teisę dirbti patvirtintų užsieniečio registracijos pažymėjimas, todėl Įstatymo projekte siūloma tikslinti „užsieniečio registracijos pažymėjimo“ sąvoką. Išduodant užsieniečio registracijos pažymėjimus asmens tapatybė gali būti patvirtinama pagal kitus turimus užsieniečio dokumentus, o jeigu užsienietis jų neturi, asmens tapatybė įrašoma pagal užsieniečio pateikiamą informaciją. Atsižvelgiant į tai, užsieniečio registracijos pažymėjimas neturėtų būti laikomas dokumentu, patvirtinančiu asmens tapatybę, atitinkamai siūloma šias nuostatas iš užsieniečio registracijos pažymėjimo sąvokos išbraukti.
Direktyvos 2013/33/ES 15 straipsnyje nustatyta ES valstybių narių pareiga užtikrinti prieglobsčio prašytojo teisę patekti į darbo rinką, jei, praėjus 9 mėnesiams nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos, nebuvo priimtas sprendimas dėl prieglobsčio suteikimo ne dėl prieglobsčio prašytojo kaltės. 2019 m. liepos 25 d. Europos Komisija pateikė pagrįstą nuomonę dėl ES teisės pažeidimo procedūros Nr. 2015/0443 dėl nepranešimo apie priemones, kuriomis į nacionalinę teisę perkeliamas Direktyvos 2013/33/ES 15 straipsnis. Atsižvelgiant į tai, kad po migracijos krizės paaiškėjo, kad smarkiai išaugus prieglobsčio prašytojų srautams vis dėlto gali pasitaikyti situacijų, kai prieglobsčio prašymų nagrinėjimas labai sudėtingais ir išimtiniais atvejais gali užtrukti ilgiau nei 9 mėnesius, ir siekiant įgyvendinti Direktyvos 2013/33/ES 15 straipsnio nuostatas, Įstatyme siūloma nustatyti galimybę prieglobsčio prašytojui dirbti. Prieglobsčio prašytojas įgytų teisę dirbti, jei per 9 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos Migracijos departamentas nepriimtų sprendimo dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ne dėl prieglobsčio prašytojo kaltės. Pažymėtina, kad 9 mėnesių termino skaičiavimas būtų stabdomas, jeigu remiantis Įstatymo 84 straipsniu būtų stabdomas prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje nagrinėjimas. Šia teise prieglobsčio prašytojas galėtų naudotis tol, kol nebus priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo. Priėmus galutinį sprendimą nesuteikti prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, prieglobsčio prašytojas netenka teisės likti Lietuvos Respublikoje.
Priėmus galutinį sprendimą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, prieglobsčio prašytojui, gavusiam pabėgėlio statusą, išduodamas leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, o prieglobsčio prašytojui, kuriam suteikta laikinoji arba papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje, išduodamas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 9 arba 10 punktą. Pažymėtina, kad pagal Įstatymo 58 straipsnio 1 ir 3 punktus tokie užsieniečiai yra atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje. Direktyvos 2013/33/ES 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad v alstybės narės nustato sąlygas, kuriomis prieglobsčio prašytojui suteikiama galimybė patekti į darbo rinką, pagal nacionalinę teisę ir užtikrinant, kad prašytojai turėtų veiksmingas galimybes patekti į darbo rinką. Taip pat nustatyta, kad valstybės narės darbo rinkos politikos sumetimais gali teikti pirmenybę Europos Sąjungos piliečiams arba valstybių, kurios Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiams, ir šalyje teisėtai gyvenantiems trečiųjų šalių piliečiams. Siekiant užtikrinti prieglobsčio prašytojo veiksmingas galimybes patekti į darbo rinką ir atsižvelgiant į tai, kad sprendimas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo būtų laiku nepriimtas ne dėl prieglobsčio prašytojo kaltės, Įstatymo projekte siūloma tokius prieglobsčio prašytojus atleisti nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti. Atsižvelgiant į tai, kad prieglobsčio prašytojas yra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad neteisėtu darbu būtų laikomas prieglobsčio prašytojo darbas neturint užsieniečio registracijos pažymėjimo, patvirtinančio jo teisę dirbti, ir (arba) be darbo sutarties.
Įstatymo projekte nustačius prieglobsčio prašytojams teisę dirbti, įsidarbinę prieglobsčio prašytojai gaus pajamas susijusias su darbo santykiais. Pažymėtina, kad, paaiškėjus, kad prieglobsčio prašytojas turėjo lėšų apmokėti už Įstatymo 71 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytų teisių įgyvendinimą ir naudojosi šiomis teisėmis nemokamai arba turėjo lėšų ir gavo šio straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytą piniginę pašalpą, taip pat paaiškėjus, kad prieglobsčio prašytojo finansinė būklė gerokai pagerėjo arba jis, deklaruodamas lėšas, pateikė klaidinančią informaciją arba nedeklaravo gautų lėšų, jis privalo padengti valstybės turėtas išlaidas. Siekiant, kad, prieglobsčio prašytojui gaunant su darbo santykiais susijusias pajamas, visos gautos pajamos nebūtų laikomos finansinės būklės pagerėjimu, Įstatymo projekte siūloma aiškiai nustatyti, nuo kokio su darbo santykiais susijusių pajamų dydžio laikoma, kad prieglobsčio prašytojo finansinė būklė pagerėjo. Nenustačius minėto pajamų dydžio, susidarytų situacija, kai visos su darbo santykiais gaunamos pajamos galėtų būti skirtos valstybės turėtoms išlaidoms padengti, o prieglobsčio prašytojas neturėtų jokio tikslo dirbti. Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad p rieglobsčio prašytojo gaunamos su darbo santykiais susijusios pajamos, kurios yra mažesnės kaip 3 valstybės remiamų pajamų dydžiai, nelaikomos finansinės būklės pagerėjimu. Tokį dydį siūloma nustatyti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinę paramos sistemą, taikomą tiek Lietuvos Respublikos piliečiams, tiek užsieniečiams.
Įvertinant tai, kad prieglobsčio prašytojai neturi turto, ryšių Lietuvoje, siūloma, kad
(1 VRP = 122 Eur,
=
su darbo santykiais gaunamų pajamų liktų patiems prieglobsčio prašytojams ir negalėtų būti skirtos valstybės turėtoms išlaidoms padengti. Kadangi Įstatymo projekte siūloma prieglobsčio prašytoją atleisti nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, todėl siekiant, kad jis galėtų įrodyti savo teisę dirbti ir kad d arbdavys prieš įdarbindamas užsienietį turėtų galimybę įsitikinti, kad užsienietis turi teisę dirbti Lietuvos Respublikoje, Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad prieglobsčio prašytojas, ketindamas dirbti, privalo turėti užsieniečio registracijos pažymėjimą, patvirtinantį jo teisę dirbti. Norėdamas gauti tokį pažymėjimą, prieglobsčio prašytojas turi kreiptis su prašymu į Migracijos departamentą. Migracijos departamentas, gavęs prieglobsčio prašytojo prašymą, atsižvelgdamas į tai, kad prieglobsčio prašytojui teisė dirbti atsiranda, tik jeigu sprendimas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo nepriimamas laiku ne dėl prieglobsčio prašytojo kaltės, ir nustatęs, kad prieglobsčio prašytojas įgijo teisę dirbti, šio prieglobsčio prašytojo užsieniečio registracijos pažymėjime nurodo šio prieglobsčio prašytojo įgytą teisę dirbti. Teisingumo Teismo Bylos C-585/16 sprendime ES teisė aiškinama taip, kad Direktyvos 2011/95/ES 12 straipsnio 1 dalies a punktas turi būti perkeltas visas į nacionalinę teisę, t. y. „draudžiamas nacionalinės teisės aktas, kuriame nenustatyta juose įtvirtinta pabėgėlio statuso nesuteikimo sąlygos taikymo nutraukimo sąlyga arba kuriuo ši sąlyga perkelta netinkamai“.
Vidaus reikalų ministerija kartu su Teisingumo ministerijos Europos teisės departamentu, įvertinusi esamą teisinį reglamentavimą ir situaciją, priėjo išvadą, kad, siekiant užtikrinti tinkamą ES teisės perkėlimą, būtina papildyti Įstatymą. Atsižvelgiant į tai ir siekiant aiškiai Įstatyme nustatyti, kokiu atveju nesuteikiamas pabėgėlio statusas, Įstatyme siūloma nustatyti, kad prieglobsčio prašytojui, atitinkančiam Įstatymo
tik tol, kol jis naudojasi Jungtinių Tautų institucijų ar organizacijų, išskyrus Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybą, parama ir apsauga. Jeigu prieglobsčio prašytojas nustos naudotis Jungtinių Tautų institucijų ar organizacijų, išskyrus Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybą, parama ir apsauga, prieglobsčio prašytojui bus suteikiamas pabėgėlio statusas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas neatliekamas. Įstatymo projekto priėmimas neturės neigiamų pasekmių. 6. K okią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Įstatymo priėmimas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Priimtas įstatymas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Į statymo įtraukimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios.
Priimti, keisti ar pripažinti netekusiais galios kitų įstatymų nereikia. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymo projekte keičiama sąvoka suderinta su Valstybine lietuvių kalbos komisija ir aprobuota Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. A r įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir ES dokumentams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti. Priėmus Įstatymą, reikės atitinkamai pakeisti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymą Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Įstatymui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis.
„Užsieniečio registracijos pažymėjimas“, „prieglobsčio prašytojas“, „užsienietis“, „prieglobsčio prašytojo teisė dirbti“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Atsižvelgiant į Europos Komisijos gaires dėl ES teisės įgyvendinimo bei į Europos Komisijos pradėtą pažeidimo procedūrą Nr. 2015/0443, siūloma nustatyti, kad Įstatymo projekte siūlomos nuostatos įsigaliotų 2020 m. sausio 1 d.
Vilnius
DĖL
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 71 straipsnio 7 dalyje yra numatyta formuluotė „Migracijos departamentas, gavęs prieglobsčio prašytojo prašymą <...>“, iš kurios nėra aišku, koks prašymas būtų teikiamas Migracijos departamentui. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar siekiant aiškumo nederėtų keičiamo įstatymo 71 straipsnio 7 dalyje apibrėžti, kokį prašymą prieglobsčio prašytojas turėtų pateikti Migracijos departamentui. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. mantas.griscenko @lrs.lt V. Staugaitytė, te. (8 5) 239 6898, el. p. viktorija.staugaityte @lrs.lt
Vilnius
DĖL
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. mantas.griscenko @lrs.lt V. Staugaitytė, te. (8 5) 239 6898, el. p. viktorija.staugaityte @lrs.lt
žmogaus teisių komitetas
DĖL
2019 m. lapkričio 13 d. Vilnius
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik; Komiteto nariai Sergejus Jovaiša, Andrius Navickas, Leonard Talmont, Mindaugas Puidokas, Gediminas Vasiliauskas; komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, komiteto biuro patarėjos Eglė Gibavičiūtė, Rūta Ragaliauskienė; komiteto biuro padėjėjos Ingrida Aidietienė, Inga Ališauskienė. Kviestieji asmenys:
Vidaus reikalų ministerijos viceministras Tautvydas Tamulevičius, Vidaus reikalų ministerijos Migracijos politikos grupės patarėjos Rūta Jasulaitienė ir Danutė Petrauskienė; Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lygių galimybių, moterų ir vyrų lygybės sk. vyriausioji specialistė Ieva Lankelienė, Migracijos departamento prie VRM direktorė Evelina Gudzinskaitė, Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro atstovė Lietuvoje Renata Kuleš ir patarėjas teisės klausimais Vladimiras Siniovas, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos Pabėgėlių ir migrantų programos vadovė Eglė Samuchovaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-10-1444 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 71 straipsnio 7 dalyje yra numatyta formuluotė „Migracijos departamentas, gavęs prieglobsčio prašytojo prašymą <...>“, iš kurios nėra aišku, koks prašymas būtų teikiamas Migracijos departamentui.
Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar siekiant aiškumo nederėtų keičiamo įstatymo 71 straipsnio 7 dalyje apibrėžti, kokį prašymą prieglobsčio prašytojas turėtų pateikti Migracijos departamentui. Pritarti
partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdyba
1 "Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdyba (UNHCR) remia iniciatyvą suteikti prieglobsčio prašytojams teisę dirbti, tačiau mano, kad 9 mėnesių laukimo laikotarpis yra per ilgas. Ankstesnis patekimas į darbo rinką didina prieglobsčio prašytojų gebėjimą savarankiškai save išlaikyti. Priimančiajai valstybei tai reiškia didesnes mokesčių pajamas ir sutaupytas sumas teikiant apgyvendinimą ir kitą paramą. Kai prašytojui yra galutinai suteikiamas prieglobstis, ankstesnis patekimas į darbo rinką gali palengvinti integracijos procesą ir jo/jos ankstesnį teigiamą indėlį į visuomenę. Remiantis prieinama informacija, tik nedaugelis ES valstybių narių (Airija, Kroatija, Malta, Slovakija, Slovėnija ir Vengrija) taiko 9 mėnesių laukimo periodą, kuris yra maksimalus leistinas laikotarpis pagal naujos redakcijos Priėmimo sąlygų direktyvą (2013/33/ES). ES ryškėja tendencija mažinti pateikimo į darbo rinką laukimo laikotarpius.
Trumpesnių terminų pavyzdžiai: 6 mėnesiai (Čekijos Respublika, Estija, Suomija, Prancūzija, Latvija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Lenkija ir Ispanija), 4 mėnesiai (Belgija), 3 mėnesiai (Austrija, Bulgarija, Vokietija ir Rumunija), 2 mėnesiai (Italija) ir 1 mėnuo (Kipras). Laikantis tam tikrų formalumų, laiko apribojimai apskritai netaikomi Graikijoje, Portugalijoje ir Švedijoje. Šie pavyzdžiai atitinka UNHCR rekomendaciją suteikti prieglobsčio prašytojams galimybę patekti į darbo rinką „ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo [prieglobsčio] prašymo pateikimo dienos“. Kadangi Lietuva pasirinko bendrą 3 mėnesių terminą prieglobsčio prašymo nagrinėjimui baigti (Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 81 straipsnio 1 dalis), mes manome, kad taikytinas patekimo į darbo rinką laikotarpis taip pat turėtų būti 3 mėnesiai. Rekomendacija:
UNHCR rekomenduoja nustatyti trumpesnį patekimo į darbo rinką terminą, kuris neturėtų būti ilgesnis kaip 6 mėnesiai nuo prieglobsčio prašymo pateikimo dienos. Kadangi Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 81 straipsnio 1 dalyje numatytas bendras 3 mėnesių prieglobsčio prašymo nagrinėjimo terminas, UNHCR rekomenduoja apsvarstyti galimybę siūlomame 71 straipsnio 1 dalies 11 punkte atitinkamai numatyti 3 mėnesių laukimo laikotarpį, kuriam pasibaigus prieglobsčio prašytojai įgytų teisę dirbti. "
1 Lietuvos Raudonasis Kryžius, dirbantis prieglobsčio prašytojų ir pabėgėlių teisių apsaugos srityje, susipažino su LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – UTPĮ) pakeitimo projektu Nr. XIIIP-3918 (toliau – Įstatymo projektas) ir teigiamai vertina Įstatymo projektu siūlomus UTPĮ pakeitimus, suteiksiančius prieglobsčio prašytojams teisę dirbti. Vis dėlto, turėdami ilgametę darbo su prieglobsčio prašytojais patirtį, kreipiamės į Jus teikdami savo pastabas bei pasiūlymus dėl šio projekto.
Įstatymo projektu yra siūloma pakeisti UTPĮ 71 straipsnį, kuris reglamentuoja prieglobsčio prašytojo teises ir pareigas Lietuvos Respublikoje. Siūloma papildyti UTPĮ
prašytojas, be kitų teisių, turi teisę „ dirbti, jei per 9 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos Migracijos departamentas nepriėmė sprendimo dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ne dėl prieglobsčio prašytojo kaltės “. Kaip jau minėta, sveikiname valstybės siekį suteikti prieglobsčio prašytojams teisę dirbti, tačiau manome, kad siūlomas 9 mėnesių laikotarpis, po kurio prieglobsčio prašytojui būtų suteikiama teisė dirbti yra per ilgas ir, mūsų siūlymu, turėtų būti trumpinamas iki 3 mėnesių . Toliau paaiškiname tokio pasiūlymo motyvus. Pirmiausiai atkreipiame dėmesį, kad 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo, Nr. 2013/33/ES (toliau – Priėmimo sąlygų direktyva), preambulės 23 dalyje teigiama, kad siekiant skatinti ekonominį prašytojų savarankiškumą ir mažinti ryškius skirtumus valstybėse narėse, svarbu nustatyti aiškias prašytojų patekimo į darbo rinką taisykles . Direktyvos 15 straipsnio, kuriuo reguliuojamas užimtumas, 1 dalyje nurodoma, kad valstybės narės užtikrina, kad prašytojai turėtų galimybę patekti į darbo rinką ne vėliau kaip per 9 mėnesius nuo tarptautinės apsaugos prašymo pateikimo datos, jei pirmojoje instancijoje kompetentinga institucija nepriėmė sprendimo ir prašytojas nekaltas dėl delsimo .
Taigi, analizuojant Priėmimo sąlygų direktyvos tekstą, svarbios dvi išvados: pirma, teisės dirbti prieglobsčio prašytojams suteikimas turi skatinti ekonominį prieglobsčio prašytojų savarankiškumą , ir antra, valstybėms narėms, atsižvelgiant į kiekvienos valstybės narės kontekstą, leidžiama pačioms nustatyti, kada prieglobsčio prašytojai įgyja teisę dirbti. Aiškinantis Lietuvos situaciją prieglobsčio prašytojų teisės dirbti kontekste, vėlgi svarbūs keli aspektai: pirma, prieglobsčio prašymo nagrinėjimo pirmoje instancijoje, t. y. Migracijos departamente, terminai, antra, prieglobsčio prašytojams suteikiamos materialinės priėmimo sąlygos, ir, trečia, kokius tikslus kelia valstybė, nustatydama laikotarpį, po kurio prieglobsčio prašytojams suteikiama teisė dirbti. Dėl prieglobsčio prašymo nagrinėjimo terminų. Pagal UTPĮ 81 straipsnį, prieglobsčio prašymą Migracijos departamentas turi išnagrinėti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo Migracijos departamento sprendimo dėl prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės priėmimo dienos. Šis terminas gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip dar 3 mėnesius. Migracijos departamento 2019 m. rugsėjo duomenimis, neišnagrinėtų prieglobsčio prašymų likutis 2019 m. rugsėjo 1 d. buvo 338 prieglobsčio prašymai. Taigi praktikoje prieglobsčio prašymas nagrinėjamas ilgiau kaip 6 mėnesius, bet nesiekia 9 mėnesių laikotarpio.
Prieglobsčio prašymo nagrinėjimas gali baigtis teigiamu sprendimu suteikti prieglobstį ir išduoti leidimą gyventi Lietuvoje, arba neigiamu sprendimu nesuteikti prieglobsčio, kurį žmogus turi teisę apskųsti pirmiausiai Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o paskui Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Vadinasi, valstybė, nusprendusi suteikti prieglobsčio prašytojams teisę dirbti, jei per
departamentas nepriėmė sprendimo dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo, iš esmės orientuojasi į prieglobsčio prašytojus, kurie greičiausiai bus gavę neigiamą sprendimą dėl prieglobsčio nesuteikimo ir jį apskundę teismams. Tuo tarpu prieglobsčio prašytojai, kuriems po prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūros suteikiamas prieglobstis, iš esmės teise dirbti, kol nagrinėjamas jų prieglobsčio prašymas, pasinaudoti ir greičiau įsitraukti į bendruomenę bei tapti ekonomiškai savarankiškesni negalės, nes siūlomu pakeitimu teisė dirbti suteikiama tik po 9 mėnesių. Dėl materialinių priėmimo sąlygų. Šiuo metu prieglobsčio prašytojai apgyvendinami VSAT Užsieniečių registracijos centre, Pabėgėlių priėmimo centre, nevyriausybinių organizacijų nuomojamuose būstuose (2017 m. kovo 8 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 171 patvirtinto „Prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo tvarkos aprašo“ (toliau – Vyriausybės nutarimas) pagrindu) arba savo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje (jeigu turi pakankamai lėšų pragyvenimui). Skiriama pašalpa būtiniausioms reikmėms mėnesiui vienam žmogui yra 12,20 Eur. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus įstaiga 2019 m. rugsėjo 3 d. ataskaitoje „Dėl žmogaus teisių padėties Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre“ Nr.
NKP-2019/1-2, konstatavo, kad: Centre laikomų asmenų aprūpinimo higienos priemonėmis normos, susijusios su jų kiekiu ir išdavimo periodiškumu, nėra pakankamos užtikrinti asmens higieną, todėl toks asmenų, esančių Centre, aprūpinimas higienos priemonėmis nėra suderinamas su pagarba žmogaus orumui (6.3 punktas);
Centre siūlomas pasirinkti alternatyvus valgiaraštis yra nepritaikytas islamą išpažįstantiems užsieniečiams [...], taip sudarant prielaidas pažeisti užsieniečių teisę į tinkamą maistą (7.3 punktas); dauguma kalbintų užsieniečių, tiek sulaikytų, tiek prieglobsčio prašytojų, nurodė, kad stengiasi įsigyti maisto produktų ir Centre įrengtose virtuvėlėse maistą gamintis savarankiškai (7.2.1.13 punktas); užsieniečiai atkreipė dėmesį į savo finansinius išteklius (šiems asmenims skiriamos piniginės pašalpos dydis šiuo metu siekia 12,20 Eur per mėnesį vienam asmeniui), ribojančius galimybes savarankiškai gamintis maistą visą buvimo Centre laiką (7.2.1.13 punktas). Pabėgėlių priėmimo centras, neturėdamas galimybės centralizuotai organizuoti prieglobsčio prašytojų maitinimą, prieglobsčio prašytojui kas mėnesį moka 85,4 Eur pašalpą maistui ir smulkioms išlaidoms. Lietuvos Raudonasis Kryžius taip pat yra viena iš organizacijų, kurios organizuoja prieglobsčio prašytojų apgyvendinimą numojamuose būstuose, Vilniuje, 2017 m. kovo
prašytojų apgyvendinimo tvarkos aprašo“ pagrindu. Vyriausybės nutarimo
prieglobsčio prašytojų gyvenimo apgyvendinimo patalpose laikotarpiu skiriamos lėšos materialinėms priėmimo sąlygoms užtikrinti (už patalpų nuomą, komunalines paslaugas sumokėti, maistui, drabužiams įsigyti, higienos ir (ar) kitoms būtinoms reikmėms tenkinti): 42.1.
2,5 valstybės remiamų pajamų dydžio – vienam asmeniui; [305 Eur/mėn.]
remiamų pajamų dydžio – dviejų asmenų šeimai; [427 Eur/mėn., vienam žmogui – 213,5 Eur/mėn.]
remiamų pajamų dydžio – trijų asmenų šeimai; [549 Eur/mėn., vienam žmogui – 183 Eur/mėn.]
remiamų pajamų dydžio – ketvirtam ir kiekvienam kitam asmeniui (kai šeimoje yra daugiau kaip trys asmenys) [keturių žmonių šeimai – 610 Eur/mėn., vienam žmogui – 152,5 Eur/mėn., penkių žmonių šeimai – 671 Eur/mėn., vienam žmogui – 134,2 Eur/mėn., šešių žmonių šeimai – 732 Eur/mėn., vienam žmogui – 122 Eur/mėn.] . Iš turimos patirties galime patvirtinti, kad šių lėšų ne visada pakanka apmokėti nuomos ir komunalinius mokesčius (ypač šildymo mėnesiais), kai tuo tarpu Vyriausybės nutarime nurodoma, kad jų turi pakakti sumokėti už patalpų nuomą, komunalines paslaugas, maistui, drabužiams įsigyti, higienos ir (ar) kitoms būtinoms reikmėms tenkinti. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, akivaizdu, kad valstybės skiriamos lėšos yra nepakankamos tam, kad užtikrintų bent minimalias materialines prieglobsčio prašytojų priėmimo sąlygas, t. y. tinkamą apgyvendinimą, maitinimą, higienos priemones ir pan. Tokiu atveju kuo anksčiau prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūros metu suteikta teisė dirbti ne tik skatintų ekonominį prieglobsčio prašytojų savarankiškumą, bet iš esmės leistų prieglobsčio prašytojams patiems užtikrinti pagrindinius savo ir savo šeimos narių poreikius. Dėl siekiamų tikslų .
Dėl siekiamų tikslų . Kaip jau minėta, valstybė, nusprendusi suteikti prieglobsčio prašytojams teisę dirbti, jei per
departamentas nepriėmė sprendimo dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo, iš esmės orientuojasi į prieglobsčio prašytojus, kurie greičiausiai bus gavę neigiamą sprendimą dėl prieglobsčio nesuteikimo ir jį apskundę teismams. Vis dėlto, siūlome nustatant terminą atsižvelgti į Lietuvos situaciją ir ne formaliai perkelti Priėmimo sąlygų direktyvos nuostatą, o UTPĮ pakeisti tokiu būdu, kad pakeitimas realiai spręstų prieglobsčio prašytojų situaciją. Sutrumpindama laikotarpį, po kurio prieglobsčio prašytojams suteikiama teisė dirbti iki trijų mėnesių, valstybė:
Paskatintų prieglobsčio prašytojų ekonominį savarankiškumą; Užtikrintų galimybes prieglobsčio prašytojams prisidėti prie savo pagrindinių poreikių patenkinimo ir orumo užtikrinimo; Nedidintų valstybės skiriamų lėšų prieglobsčio prašytojų pagrindinių poreikių užtikrinimui; Paskatintų prieglobsčio prašytojų pakankamai ankstyvą įsitraukimą į vietos bendruomenę, integraciją;
Leistų daliai prieglobsčio prašytojų gyventi savo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje ir save išlaikyti bei tokiu būdu būtų išvengtų Centrų perpildymo; Sumažintų galimus nelegalaus darbo atvejus. Vertindami galimybę pateikti savo siūymus ir siekdami užtikrinti tinkamą Direktyvos 2013/33/ES nuostatos dėl prieglobsčio prašytojų teisės dirbti perkėlimą į Lietuvos teisę, tikimės, kad bus atsižvelgta į šiame rašte pateiktus pastebėjimus ir pasiūlymus dėl LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimo projekto Nr. XIIIP-3918. Pritarti
ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas : 6.1. iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr.
IX-2206 2, 58, 64,
pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą ir Komiteto siūlymą, kuriems pritarė Žmogaus teisių komitetas. 6.2. Komiteto pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Žmogaus teisių komitetas
1 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo 81 straipsnyje sureglamentuoti prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo terminai ir numatyta, kad prašymas suteikti prieglobstį Lietuvoje turi būti išnagrinėtas iš esmės kuo greičiau ir ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo Migracijos departamento sprendimo dėl prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės priėmimo dienos. Šis terminas gali būti pratęstas Migracijos departamento sprendimu ne ilgiau kaip 3 mėnesiams, ir tai leidžiama tik išimtiniais bei konkrečiai Įstatymu apibrėžtais atvejais: jeigu per nustatytą terminą išnagrinėti prašymą suteikti prieglobstį neįmanoma dėl to, kad reikia vertinti sudėtingas teisines ir (arba) faktines aplinkybes. Siekiant paskatinti prieglobsčio prašytojų integraciją ir ekonominį savarankiškumą bei suteikti galimybes prieglobsčio prašytojams patiems prisidėti prie savo poreikių patenkinimo ir mažinti naštą tenkančią valstybei siekiant veiksmingesnės prieglobsčio prašytojų integracijos, siūlome trumpinti laukimo laikotarpį, po kurio prieglobsčio prašytojui būtų suteikiama teisė dirbti, iki 3 mėnesių. Pasiūlymas:
Pakeisti 71 straipsnio 1 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip: „11) dirbti, jei per93 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos Migracijos departamentas nepriėmė sprendimo dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ne dėl prieglobsčio prašytojo kaltės;“. Pritarti 7.
: pritarta bendru sutarimu ,,už“. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Leonard Talmont. Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja, Rūta Ragaliauskienė, tel. 2396821
Užsienio reikalų komitetas
DĖL
2019 m. lapkričio 20 d. Nr. 105-P-94
dalyvavo: Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Juozas Bernatonis, pirmininko pavaduotojas Egidijus Vareikis, Užsienio reikalų komiteto nariai Audronius Ažubalis, Aušrinė Norkienė, Emanuelis Zingeris. Užsienio reikalų komiteto biuras: vedėjas Evaldas Zelenka, patarėjai Inga Milašiūtė, Laura Plyniuvienė, padėjėja Salvinija Jurėnaitė. Kviestieji asmenys: vidaus reikalų viceministras Tautvydas Tamulevičius, Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktorė Evelina Gudzinskaitė, Vidaus reikalų ministerijos Migracijos grupės patarėjos Danutė Petrauskienė ir Rūta Jasulaitienė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lygių galimybių, moterų ir vyrų lygybės skyriaus vedėja Jolanta Sakalauskienė, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Pabėgėlių ir migrantų programos vadovė Eglė Samuchovaitė, Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro (UNHCR) atstovė Lietuvoje Renata Kuleš ir patarėjas teisės klausimais Vladimiras Siniovas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-10-144
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 71 straipsnio 7 dalyje yra numatyta formuluotė „Migracijos departamentas, gavęs prieglobsčio prašytojo prašymą <...>“, iš kurios nėra aišku, koks prašymas būtų teikiamas Migracijos departamentui.
Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar siekiant aiškumo nederėtų keičiamo įstatymo 71 straipsnio 7 dalyje apibrėžti, kokį prašymą prieglobsčio prašytojas turėtų pateikti Migracijos departamentui. Pritarti Įstatymo 71 straipsnio 7 dalį išdėstyti taip:
„7. Šio straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytą teisę
įgijęs prieglobsčio prašytojas, ketinantis dirbti, privalo turėti užsieniečio registracijos pažymėjimą, patvirtinantį jo teisę dirbti. Migracijos departamentas, gavęs prieglobsčio prašytojo prašymą nurodyti jo teisę dirbti užsieniečio registracijos pažymėjime ir nustatęs, kad prieglobsčio prašytojas šio straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytą teisę įgijo, šio prieglobsčio prašytojo užsieniečio registracijos pažymėjime nurodo įgytą teisę dirbti.“
suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdyba (UNHCR) 2019-11-044
„Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdyba (UNHCR)
remia iniciatyvą suteikti prieglobsčio prašytojams teisę dirbti, tačiau mano, kad 9 mėnesių laukimo laikotarpis yra per ilgas. Ankstesnis patekimas į darbo rinką didina prieglobsčio prašytojų gebėjimą savarankiškai save išlaikyti. Priimančiajai valstybei tai reiškia didesnes mokesčių pajamas ir sutaupytas sumas teikiant apgyvendinimą ir kitą paramą.
Kai prašytojui yra galutinai suteikiamas prieglobstis, ankstesnis patekimas į darbo rinką gali palengvinti integracijos procesą ir jo/jos ankstesnį teigiamą indėlį į visuomenę. Remiantis prieinama informacija, tik nedaugelis ES valstybių narių (Airija, Kroatija, Malta, Slovakija, Slovėnija ir Vengrija) taiko 9 mėnesių laukimo periodą, kuris yra maksimalus leistinas laikotarpis pagal naujos redakcijos Priėmimo sąlygų direktyvą (2013/33/ES). ES ryškėja tendencija mažinti pateikimo į darbo rinką laukimo laikotarpius. Trumpesnių terminų pavyzdžiai: 6 mėnesiai (Čekijos Respublika, Estija, Suomija, Prancūzija, Latvija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Lenkija ir Ispanija), 4 mėnesiai (Belgija), 3 mėnesiai (Austrija, Bulgarija, Vokietija ir Rumunija), 2 mėnesiai (Italija) ir 1 mėnuo (Kipras). Laikantis tam tikrų formalumų, laiko apribojimai apskritai netaikomi Graikijoje, Portugalijoje ir Švedijoje. Šie pavyzdžiai atitinka UNHCR rekomendaciją suteikti prieglobsčio prašytojams galimybę patekti į darbo rinką „ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo [prieglobsčio] prašymo pateikimo dienos“. Kadangi Lietuva pasirinko bendrą 3 mėnesių terminą prieglobsčio prašymo nagrinėjimui baigti (Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 81 straipsnio 1 dalis), mes manome, kad taikytinas patekimo į darbo rinką laikotarpis taip pat turėtų būti 3 mėnesiai. Rekomendacija:
UNHCR rekomenduoja nustatyti trumpesnį patekimo į darbo rinką terminą, kuris neturėtų būti ilgesnis kaip 6 mėnesiai nuo prieglobsčio prašymo pateikimo dienos.
Kadangi Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 81 straipsnio 1 dalyje numatytas bendras 3 mėnesių prieglobsčio prašymo nagrinėjimo terminas, UNHCR rekomenduoja apsvarstyti galimybę siūlomame 71 straipsnio 1 dalies 11 punkte atitinkamai numatyti 3 mėnesių laukimo laikotarpį, kuriam pasibaigus prieglobsčio prašytojai įgytų teisę dirbti.“ Atsižvelgti Komitetas siūlo nustatyti mažesnį nei siūlė Vyriausybė kompromisinį laikotarpį – 6 mėnesius. 2. Lietuvos Raudonojo kryžiaus draugija, 2019-11-044
Raudonasis Kryžius, dirbantis prieglobsčio prašytojų ir pabėgėlių teisių apsaugos srityje, susipažino su LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – UTPĮ) pakeitimo projektu Nr. XIIIP-3918 (toliau – Įstatymo projektas) ir teigiamai vertina Įstatymo projektu siūlomus UTPĮ pakeitimus, suteiksiančius prieglobsčio prašytojams teisę dirbti. Vis dėlto, turėdami ilgametę darbo su prieglobsčio prašytojais patirtį, kreipiamės į Jus teikdami savo pastabas bei pasiūlymus dėl šio projekto. Įstatymo projektu yra siūloma pakeisti UTPĮ 71 straipsnį, kuris reglamentuoja prieglobsčio prašytojo teises ir pareigas Lietuvos Respublikoje. Siūloma papildyti UTPĮ 71 straipsnį nauju 11 punktu ir numatyti, kad prieglobsčio prašytojas, be kitų teisių, turi teisę „ dirbti, jei per 9 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos Migracijos departamentas nepriėmė sprendimo dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ne dėl prieglobsčio prašytojo kaltės
“. Kaip jau minėta, sveikiname valstybės siekį suteikti prieglobsčio
prašytojams teisę dirbti, tačiau manome, kad siūlomas 9 mėnesių laikotarpis, po kurio prieglobsčio prašytojui būtų suteikiama teisė dirbti yra per ilgas ir, mūsų siūlymu, turėtų būti trumpinamas iki 3 mėnesių . Toliau paaiškiname tokio pasiūlymo motyvus.
Pirmiausiai atkreipiame dėmesį, kad 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo, Nr. 2013/33/ES (toliau – Priėmimo sąlygų direktyva), preambulės 23 dalyje teigiama, kad siekiant skatinti ekonominį prašytojų savarankiškumą ir mažinti ryškius skirtumus valstybėse narėse, svarbu nustatyti aiškias prašytojų patekimo į darbo rinką taisykles . Direktyvos 15 straipsnio, kuriuo reguliuojamas užimtumas,
valstybės narės užtikrina, kad prašytojai turėtų galimybę patekti į darbo rinką ne vėliau kaip per 9 mėnesius nuo tarptautinės apsaugos prašymo pateikimo datos, jei pirmojoje instancijoje kompetentinga institucija nepriėmė sprendimo ir prašytojas nekaltas dėl delsimo . Taigi, analizuojant Priėmimo sąlygų direktyvos tekstą, svarbios dvi išvados: pirma, teisės dirbti prieglobsčio prašytojams suteikimas turi skatinti ekonominį prieglobsčio prašytojų savarankiškumą , ir antra, valstybėms narėms, atsižvegiant į kiekvienos valstybės narės kontekstą, leidžiama pačioms nustatyti, kada prieglobsčio prašytojai įgyja teisę dirbti. Aiškinantis Lietuvos situaciją prieglobsčio prašytojų teisės dirbti kontekste, vėlgi svarbūs keli aspektai: pirma, prieglobsčio prašymo nagrinėjimo pirmoje instancijoje, t. y. Migracijos departamente, terminai, antra, prieglobsčio prašytojams suteikiamos materialinės priėmimo sąlygos, ir, trečia, kokius tikslus kelia valstybė, nustatydama laikotarpį, po kurio prieglobsčio prašytojams suteikiama teisė dirbti. Dėl prieglobsčio prašymo nagrinėjimo terminų. Pagal UTPĮ 81 straipsnį, prieglobsčio prašymą Migracijos departamentas turi išnagrinėti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo Migracijos departamento sprendimo dėl prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės priėmimo dienos. Šis terminas gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip dar 3 mėnesius.
Migracijos departamento 2019 m. rugsėjo duomenimis, neišnagrinėtų prieglobsčio prašymų likutis 2019 m. rugsėjo 1 d. buvo 338 prieglobsčio prašymai. Taigi praktikoje prieglobsčio prašymas nagrinėjamas ilgiau kaip 6 mėnesius, bet nesiekia 9 mėnesių laikotarpio. Prieglobsčio prašymo nagrinėjimas gali baigtis teigiamu sprendimu suteikti prieglobstį ir išduoti leidimą gyvenati Lietuvoje, arba neigiamu sprendimu nesuteikti prieglobsčio, kurį žmogus turi teisę apskųsti pirmiausiai Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o paskui Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Vadinasi, valstybė, nusprendusi suteikti prieglobsčio prašytojams teisę dirbti, jei per 9 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos Migracijos departamentas nepriėmė sprendimo dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo, iš esmės orientuojasi į prieglobsčio prašytojus, kurie greičiausiai bus gavę neigiamą sprendimą dėl prieglobsčio nesuteikimo ir jį apskundę teismams. Tuo tarpu prieglobsčio prašytojai, kuriems po prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūros suteikiamas prieglobstis, iš esmės teise dirbti, kol nagrinėjamas jų prieglobsčio prašymas, pasinaudoti ir greičiau įsitraukti į bendruomenę bei tapti ekonomiškai savarankiškesni negalės, nes siūlomu pakeitimu teisė dirbti suteikiama tik po 9 mėnesių. Dėl materialinių priėmimo sąlygų. Šiuo metu prieglobsčio prašytojai apgyvendinami VSAT Užsieniečių registracijos centre, Pabėgėlių priėmimo centre, nevyriausybinių organizacijų nuomojamuose būstuose (2017 m. kovo 8 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 171 patvirtinto „Prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo tvarkos aprašo“ (toliau – Vyriausybės nutarimas) pagrindu) arba savo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje (jeigu turi pakankamai lėšų pragyvenimui). Skiriama pašalpa būtiniausioms reikmėms mėnesiui vienam žmogui yra 12,20 Eur.
Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus įstaiga 2019 m. rugsėjo 3 d. ataskaitoje „Dėl žmogaus teisių padėties Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre“ Nr. NKP-2019/1-2, konstatavo, kad: Centre laikomų asmenų aprūpinimo higienos priemonėmis normos, susijusios su jų kiekiu ir išdavimo periodiškumu, nėra pakankamos užtikrinti asmens higieną, todėl toks asmenų, esančių Centre, aprūpinimas higienos priemonėmis nėra suderinamas su pagarba žmogaus orumui (6.3 punktas); Centre siūlomas pasirinkti alternatyvus valgiaraštis yra nepritaikytas islamą išpažįstantiems užsieniečiams [...], taip sudarant prielaidas pažeisti užsieniečių teisę į tinkamą maistą (7.3 punktas); dauguma kalbintų užsieniečių, tiek sulaikytų, tiek prieglobsčio prašytojų, nurodė, kad stengiasi įsigyti maisto produktų ir Centre įrengtose vistuvėlėse maistą gamintis savarankiškai (7.2.1.13 punktas); užsieniečiai atkreipė dėmesį į savo finansinius išteklius (šiems asmenims skiriamos piniginės pašalpos dydis šiuo metu siekia 12,20 Eur per mėnesį vienam asmeniui), ribojančius galimybes savarankiškai gamintis maistą visą buvimo Centre laiką (7.2.1.13 punktas). Pabėgėlių priėmimo centras, neturėdamas galimybės centralizuotai organizuoti prieglobsčio prašytojų maitinimą, prieglobsčio prašytojui kas mėnesį moka 85,4 Eur pašalpą maistui ir smulkioms išlaidoms. Lietuvos Raudonasis Kryžius taip pat yra viena iš organizacijų, kurios organizuoja prieglobsčio prašytojų apgyvendinimą numojamuose būstuose, Vilniuje, 2017 m. kovo 8 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 171 patvirtinto „Prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo tvarkos aprašo“ pagrindu.
Vyriausybės nutarimo 42 punkte numatyta, kad prieglobsčio prašytojų gyvenimo apgyvendinimo patalpose laikotarpiu skiriamos lėšos materialinėms priėmimo sąlygoms užtikrinti (už patalpų nuomą, komunalines paslaugas sumokėti, maistui, drabužiams įsigyti, higienos ir (ar) kitoms būtinoms reikmėms tenkinti):
dydžio – vienam asmeniui; [305 Eur/mėn.]
dydžio – dviejų asmenų šeimai; [
mėn., vienam žmogui – 213,5 Eur/ mėn.]
dydžio – trijų asmenų šeimai; [
mėn., vienam žmogui –
mėn.]
dydžio – ketvirtam ir kiekvienam kitam asmeniui (kai šeimoje yra daugiau kaip trys asmenys) [keturių žmonių šeimai –
mėn., vienam žmogui – 152,5 Eur/ mėn., penkių žmonių šeimai –
mėn., vienam žmogui
mėn., šešių žmonių šeimai –
mėn., vienam žmogui –
mėn.] . Iš turimos patirties galime patvirtinti, kad šių lėšų nevisada pakanka apmokėti nuomos ir komunalinius mokesčius (ypač šildymo mėnesiais), kai tuo tarpu Vyriausybės nutarime nurodoma, kad jų turi pakakti sumokėti už patalpų nuomą, komunalines paslaugas, maistui, drabužiams įsigyti, higienos ir (ar) kitoms būtinoms reikmėms tenkinti. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, akivaizdu, kad valstybės skiriamos lėšos yra nepakankamos tam, kad užtikrintų bent minimalias materialines prieglobsčio prašytojų priėmimo sąlygas, t. y. tinkamą apgyvendinimą, maitinimą, higienos priemones ir pan. Tokiu atveju kuo anksčiau prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūros metu suteikta teisė dirbti ne tik skatintų ekonominį prieglobsčio prašytojų savarankiškumą, bet iš esmės leistų prieglobsčio prašytojams patiems užtikrinti pagrindinius savo ir savo šeimos narių poreikius. Dėl siekiamų tikslų .
Dėl siekiamų tikslų . Kaip jau minėta, valstybė, nusprendusi suteikti prieglobsčio prašytojams teisę dirbti, jei per
departamentas nepriėmė sprendimo dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo, iš esmės orientuojasi į prieglobsčio prašytojus, kurie greičiausiai bus gavę neigiamą sprendimą dėl prieglobsčio nesuteikimo ir jį apskundę teismams. Vis dėlto, siūlome nustatant terminą atsižvelgti į Lietuvos situaciją ir ne formaliai perkelti Priėmimo sąlygų direktyvos nuostatą, o UTPĮ pakeisti tokiu būdu, kad pakeitimas realiai spręstų prieglobsčio prašytojų situaciją. Sutrumpindama laikotarpį, po kurio prieglobsčio prašytojams suteikiama teisė dirbti iki trijų mėnesių, valstybė:
Paskatintų prieglobsčio prašytojų ekonominį savarankiškumą; Užtikrintų galimybes prieglobsčio prašytojams prisidėti prie savo pagrindinių poreikių patenkinimo ir orumo užtikrinimo; Nedidintų valstybės skiriamų lėšų prieglobsčio prašytojų pagrindinių poreikių užtikrinimui; Paskatintų prieglobsčio prašytojų pakankamai ankstyvą įsitraukimą į vietos bendruomenę, integraciją;
Leistų daliai prieglobsčio prašytojų gyventi savo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje ir save išlaikyti bei tokiu būdu būtų išvengtų Centrų perpildymo; Sumažintų galimus nelegalaus darbo atvejus. Vertindami galimybę pateikti savo siūlymus ir siekdami užtikrinti tinkamą Direktyvos 2013/33/ES nuostatos dėl prieglobsčio prašytojų teisės dirbti perkėlimą į Lietuvos teisę, tikimės, kad bus atsižvelgta į šiame rašte pateiktus pastebėjimus ir pasiūlymus dėl LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimo projekto Nr. XIIIP-3918. Atsižvelgti Komitetas siūlo nustatyti mažesnį nei siūlė Vyriausybė kompromisinį laikotarpį – 6 mėnesius. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nebuvo. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Žmogaus teisių komitetas, 2019-11-13 * Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 2, 58, 64, 71 ir 88 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3918 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą ir
iš dalies
2Žmogaus teisių komitetas,
1 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo 81 straipsnyje sureglamentuoti prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimo terminai ir numatyta, kad prašymas suteikti prieglobstį Lietuvoje turi būti išnagrinėtas iš esmės kuo greičiau ir ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo Migracijos departamento sprendimo dėl prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės priėmimo dienos. Šis terminas gali būti pratęstas Migracijos departamento sprendimu ne ilgiau kaip
apibrėžtais atvejais: jeigu per nustatytą terminą išnagrinėti prašymą suteikti prieglobstį neįmanoma dėl to, kad reikia vertinti sudėtingas teisines ir (arba) faktines aplinkybes. Siekiant paskatinti prieglobsčio prašytojų integraciją ir ekonominį savarankiškumą bei suteikti galimybes prieglobsčio prašytojams patiems prisidėti prie savo poreikių patenkinimo ir mažinti naštą tenkančią valstybei siekiant veiksmingesnės prieglobsčio prašytojų integracijos, siūlome trumpinti laukimo laikotarpį, po kurio prieglobsčio prašytojui būtų suteikiama teisė dirbti, iki 3 mėnesių. Pasiūlymas:
Pakeisti 71 straipsnio 1 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip: „11) dirbti, jei per93 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos Migracijos departamentas nepriėmė sprendimo dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ne dėl prieglobsčio prašytojo kaltės;“.
Pritarti iš dalies Argumentai: Seimo Užsienio reikalų komitetas, atsižvelgdamas į papildomo komiteto, Lietuvos Raudonojo kryžiaus draugijos, Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybos raštuose pateiktus argumentus dėl laikotarpio, po kurio prieglobsčio prašytojui būtų suteikiama teisė dirbti Lietuvoje, sutrumpinimo, siūlo kompromisinį variantą ir kartu atkreipia dėmesį, kad būtų tikslinga sieti prieglobsčio prašytojų įleidimą į darbo rinką su maksimaliu Įstatyme nustatytu terminu Migracijos departamento sprendimui priimti –
. Pažymėtina, kad pagal šiuo metu galiojančias Įstatymo nuostatas, prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūra trunka 3 mėnesius ir gali būti pratęsta dar 3 mėnesiams, vadinasi, prieglobsčio prašymo nagrinėjimas gali trukti 6 mėnesius. Analogišką įleidimo į darbo rinką terminą yra nustačiusios ir Lietuvos kaimyninės šalys – Latvija, Lenkija ir Estija. Kartu pažymėtina, kad kitos ES šalys prieglobsčio prašytojų įleidimą į darbo rinką sieja su tam tikromis sąlygomis, pvz., jei asmens tapatybė nustatyta. Įstatymo projekte nėra siūloma nustatyti papildomų sąlygų prieglobsčio prašytojams ir po Įstatyme nustatyto termino į darbo rinką įleisti visus prieglobsčio prašytojus, dėl kurių Migracijos departamentas nėra priėmęs sprendimo ne dėl prieglobsčio prašytojo kaltės. Pažymėtina, kad Įstatymo projekte nustatoma, kad tokiam prieglobsčio prašytojui nereikės gauti leidimo dirbti, taigi į darbo rinką šie asmenys galės patekti be jokių papildomų reikalavimų ir apribojimų, kurie taikomi į Lietuvą dirbti atvykstantiems užsieniečiams.
Pasiūlymas: Pakeisti 71 straipsnio 1 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip: „11) dirbti, jei per96 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos Migracijos departamentas nepriėmė sprendimo dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ne dėl prieglobsčio prašytojo kaltės;“. 7.1. Sprendimas : Pritarti komiteto patobulintam Įstatymo projektui Nr. XIIIP-3918 ir Užsienio reikalų komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Užsienio reikalų komitetas,
2 Argumentai: Užsienio reikalų komitetas, vadovaudamasis 2013 m. gruodžio 23 d. teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 26.1 ir 26.2 punktais, siūlo papildyti įstatymo projekto 6 straipsnio 2 dalį, nurodant tikslią datą, iki kurios vidaus reikalų ministras priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projekto 6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „
vidaus reikalų ministras iki šio įstatymo įsigaliojimo 2019 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. “
8Balsavimo rezultatai:
pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Juozas Bernatonis, Audronius Ažubalis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nebuvo. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas Įstatymo projektas Nr. XIIIP-3918(2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Juozas Bernatonis Užsienio reikalų komiteto biuro patarėja Laura Plyniuvienė