Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS Seimo rinkimų įstatymas Nr. I-2721 88 straipsnio paKEITIMO
d. Nr. Vilnius 88 straipsnio pakeitimas Papildyti 88 straipsnį nauja penktąja dalimi: ,,5. Jeigu rinkimus laimėjęs kandidatas atsisako eiti Seimo nario pareigas, tuomet išrinktu laikomas kandidatas, kuris sekantis surinko daugiausiai balsų.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Algis Strelčiūnas
DĖL
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys,
parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Rengti Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 (toliau – Įstatymas) 88 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą paskatino siekis sutaupyti finansines lėšas nerengiant pakartotinių Seimo rinkimų, jei laimėjęs Seimo rinkimus vienmandatėje apygardoje išrinktas kandidatas atsisako eiti Seimo nario pareigas. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Projekto iniciatorius ir rengėjas – Lietuvos Respublikos Seimo narys Algis Strelčiūnas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Pagal dabartinį reglamentavimą, jeigu Seimo rinkimus vienmandatėje apygardoje laimėjęs kandidatas atsisako eiti Seimo nario pareigas, rengiami pakartotiniai rinkimai. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Siūloma Įstatymo 88 straipsnio 5 dalyje numatyti, kad pakartotiniai rinkimai į Seimą nebūtų rengiami, jei Seimo rinkimus vienmandatėje apygardoje laimėjęs kandidatas atsisako eiti Seimo nario pareigas, o tuomet išrinktu laikomas kandidatas, kuris sekantis surinko daugiausiai balsų. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų įstatymo priėmimo pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Priimtas įstatymas neturės poveikio verslo sąlygoms. 8.
teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus šias pataisas kitų teisės aktų keisti nereikės. 9. Ar įstatymų projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Priėmus šias pataisas kitų įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymo įgyvendinimas nesusijęs su papildomų finansinių išteklių poreikiu. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Seimo rinkimai, vienmandatė apygarda, pakartotinis balsavimas. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia Seimo narys Algis Strelčiūnas
DĖL
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys,
parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Rengti Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 (toliau – Įstatymas) 88 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą paskatino siekis sutaupyti finansines lėšas nerengiant naujų Seimo rinkimų, jei laimėjęs Seimo rinkimus vienmandatėje apygardoje išrinktas kandidatas atsisako Seimo nario mandato. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Projekto iniciatorius ir rengėjas – Lietuvos Respublikos Seimo narys Algis Strelčiūnas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Pagal dabartinį reglamentavimą, jeigu Seimo rinkimus vienmandatėje apygardoje laimėjęs kandidatas atsisako eiti Seimo nario pareigas, rengiami nauji rinkimai. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Siūloma Įstatymo 88 straipsnio 5 dalyje numatyti, kad nauji rinkimai į Seimą nebūtų rengiami, jei Seimo rinkimus vienmandatėje apygardoje laimėjęs kandidatas atsisako eiti Seimo nario pareigas, o tuomet išrinktu laikomas kandidatas, kuris sekantis surinko daugiausiai balsų. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų įstatymo priėmimo pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Priimtas įstatymas neturės poveikio verslo sąlygoms. 8.
teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus šias pataisas kitų teisės aktų keisti nereikės. 9. Ar įstatymų projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Priėmus šias pataisas kitų įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymo įgyvendinimas nesusijęs su papildomų finansinių išteklių poreikiu. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Seimo rinkimai, vienmandatė apygarda. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia Seimo narys Algis Strelčiūnas
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio (reglamentuojančiame vienmandatės rinkimų apygardos rezultatų nustatymą) 5 dalyje siūloma įtvirtinti nuostatą „Jeigu rinkimus laimėjęs kandidatas atsisako eiti Seimo nario pareigas, tuomet išrinktu laikomas kandidatas, kuris sekantis surinko daugiausiai balsų“. Iš šios nuostatos bei iš projekto patikslinto aiškinamojo varianto galima suprasti, kad siūloma įtvirtinti naują Seimo nario mandato pripažinimo būdą, kuris būtų taikomas tuo atveju, jeigu
„rinkimus laimėjęs kandidatas atsisako eiti Seimo nario pareigas“. Šiuo atveju nauji
rinkimai į Seimą nebūtų rengiami, o išrinktu laikomas „kandidatas, kuris sekantis surinko daugiausiai balsų“, t.y. Seimo nario mandatas būtų pripažįstamas vienmandatėje rinkimų apygardoje rinkimus pralaimėjusiam kandidatui (projekte - „kandidatas, kuris sekantis surinko daugiausiai balsų“). Tokiu siūlomu teisiniu reguliavimu gali būti pažeista Konstitucijos 33 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtinta piliečių teisė dalyvauti valdant savo šalį per demokratiškai išrinktus atstovus, 34 straipsnio pirmojoje bei antrojoje dalyse įtvirtinta piliečių aktyvioji ir pasyvioji rinkimų teisė, gali būti nukrypta nuo Konstitucijos 55 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintų demokratinių Seimo rinkimų principų, pažeistas konstitucinis teisinės valstybės principas. 1.1. Pagal Konstituciją įstatymu reguliuojant rinkimų santykius turi būti užtikrinta lygi visų rinkėjų aktyvioji rinkimų teisė ir lygi pasyvioji rinkimų teisė (2012 m. kovo 29 d., 2015 m. spalio 20 d. nutarimai).
Konstitucijos 34 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse įtvirtinta aktyvioji ir pasyvioji rinkimų teisė yra glaudžiai susijusi su Konstitucijos 33 straipsnyje įtvirtinta piliečių teise dalyvauti valdant savo šalį per demokratiškai išrinktus atstovus; užtikrindamas šią piliečių teisę įstatymų leidėjas turi sudaryti prielaidas atspindėti rinkėjų valią, užtikrinti pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinančių subjektų sąžiningą konkurenciją (2011 m. lapkričio 17 d., 2012 m. kovo 29 d., 2015 m. spalio 20 d. nutarimai). Atkreipiame dėmesį, kad Seimo rinkimų įstatyme yra nustatyta mišri rinkimų sistema: 71 Seimo narys renkamas pagal mažoritarinę rinkimų sistemą vienmandatėse rinkimų apygardose, kuriose gali kandidatuoti pavieniai politinių partijų iškelti arba save kandidatais iškėlę piliečiai, o 70 Seimo narių renkama pagal proporcinę rinkimų sistemą daugiamandatėje rinkimų apygardoje, kurioje varžosi politinių partijų (ar jų koalicijų) sudaryti kandidatų sąrašai ir rinkimų rezultatai nustatomi atsižvelgiant į gautų rinkėjų balsų proporcijas. Šiuo metu galiojančio Seimo rinkimų įstatymo 88 straipsnyje reglamentuojamas rinkimų rezultatų vienmandatėse rinkimų apygardose nustatymas. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta taisyklė, kad išrinktu laikomas kandidatas, esant tam tikroms sąlygoms, gavęs ne mažiau nei 1/5 visų apygardos rinkėjų balsų. Jei pagal šią taisyklę Seimo narys neišrenkamas, pagal straipsnio 3 dalį rengiamas pakartotinis balsavimas, kuriame dalyvauja du daugiausiai balsų surinkę kandidatai, o išrenkamas tas, kuris pakartotiniame balsavime gauna daugiau balsų.
Priėmus projektu teikiamą įstatymą, Seimo nariu galėtų tapti kandidatas, gavęs gerokai mažiau nei 1/5 visų apygardos rinkėjų balsų arba, rengiant pakartotinį balsavimą, kandidatas, už kurį balsavo mažuma rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Taigi, pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą vienmandatėse rinkimų apygardose, kuriose „rinkimus laimėjęs kandidatas atsisako eiti Seimo nario pareigas“, kandidatas taptu Seimo nariu pagal kitokias taisykles, kitaip skaičiuojant ir vertinant rinkėjų balsus, nei kandidatas, išrinktas vienmandatėje rinkimų apygardoje eilinių Seimo rinkimų metu pagal Seimo rinkimų įstatymo 88 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytas taisykles (arba, priklausomai nuo to, kaip projektas būtų patikslintas, kitaip, nei pagal keičiamo įstatymo 97 straipsnio 1 punkto nuostatas). Rinkėjų balsai šiais atvejais būtų vertinami nevienodai. Taigi, projektu siūlomas teisinis reguliavimas, kai skirtingose vienmandatėse rinkimų apygardose rinkėjo balsas turėtų skirtingą reikšmę nustatant rinkimų rezultatus, paneigia Konstitucijos
remiantis lygia rinkimų teise. Aiškinant lygios rinkimų teisės principą, visuotinai pripažįstama, jog jis reiškia, kad organizuojant ir vykdant rinkimus visi rinkėjai turi būti traktuojami vienodai, kiekvieno rinkėjo balsas yra lygiavertis bet kurio kito rinkėjo balsui ir turi vienodą reikšmę nustatant balsavimo rezultatus (Konstitucinio Teismo 2008-10-01 ir 2015-10-20 nutarimai). 1.2.
siūlomas įtvirtinti teisinis reguliavimas, kai vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinktam Seimo nariui atsisakius „eiti Seimo nario pareigas“, nauji rinkimai nebūtų rengiami, o išrinktu būtų laikomas šioje apygardoje kandidatavęs, bet rinkėjų daugumos valia į Seimą neišrinktas asmuo, neatitinka demokratiškų, laisvų ir teisingų rinkimų principų, iškreipia mažoritarinės rinkimų sistemos esmę bei rinkėjų valią, pažeistų lygią visų rinkėjų (piliečių) aktyviąją rinkimų teisę, nes jie neturėtų teisės iš naujo rinkti Seimo narį, taip pat pažeistų lygią piliečių pasyviąją rinkimų teisę, nes šioje rinkimų apygardoje jie negalėtų kandidatuoti į Seimo narius ir siekti būti išrinkti. Taip būtų pažeista konstitucinė piliečių teisė dalyvauti valdant savo šalį per demokratiškai išrinktus atstovus. 1.3. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad parengti projektą paskatino siekis „sutaupyti finansines lėšas nerengiant pakartotinų rinkimų, jei Seimo rinkimus vienmandatėje rinkimų apygardoje laimėjęs kandidatas atsisako eiti Seimo nario pareigas“. Konstitucinių vertybių sistemoje finansinių lėšų taupymas rinkimuose nėra savitikslis dalykas ir negali būti konstituciškai pateisinamas pagrindas įstatymu sudaryti prielaidas Seimo nario mandatą įgyti asmeniui, kuris rinkėjų daugumos valia į Seimą neišrinktas (iškreipti rinkėjų pareikštą valia) bei apriboti vienmandačių rinkimų apygardų rinkėjų (piliečių) konstitucinę aktyviąją rinkimų teisę (dalyvauti Seimo rinkimuose laisvai pasirenkant, už kurį iš iškeltų ar išsikėlusių kandidatų balsuoti) ir pasyviąją rinkimų teisę - kandidatuoti į Seimo narius ir siekti būti išrinktiems. 2.
nedviprasmiška teisės norma, kurią (jeigu siūlomas įstatymas būtų priimtas) būtų įmanoma taikyti spendžiant vienmandatėje rinkimų apygardoje atsiradusio laisvo Seimo nario mandato įgijimą: ar ji būtų taikoma tada, kai išrinktas Seimo narys iki priesaikos Seime atsisako Seimo nario mandato ar prisiekęs Seimo narys atsistatydina iš šių pareigų. Iš projektu siūlomos formuluotės „atsisako eiti Seimo nario pareigas“ galima būtų tik spėti, kad ji žymėtų tokią teisinę situaciją, kai išrinktas Seimo narys iki priesaikos Seime atsisako Seimo nario mandato, nes, nei Konstitucijoje, nei Seimo rinkimų įstatyme nėra tokio pagrindo
„atsisako eiti Seimo nario pareigas“. Pažymime, kad:
priežasties negali atvykti į pirmąjį naujai išrinkto Seimo posėdį (kuriame jis turi prisiekti), arba atvykęs neprisiekia ar prisiekia lygtinai, toks Seimo narys netenka Seimo nario mandato. Dėl to Seimas priima nutarimą (Konstitucijos 59 straipsnio trečioji dalis, Seimo statuto 4 straipsnio 7 dalis, 5 straipsnis);
Tautos atstovo teises (Konstitucijos 59 straipsnio antroji dalis). Seimo nario, kaip Tautos atstovo, konstitucinis statusas suponuoja Seimo nario konstitucinę priedermę atstovauti Tautai, taigi ir jo pareigą dalyvauti Seimo posėdžiuose; pareiga dalyvauti Seimo darbe apima jo pareigą dalyvauti ir tų Seimo struktūrinių padalinių, kurių narys jis yra, darbe, vykdyti kitus Konstitucijoje, įstatymuose ir Seimo statute nustatytus Seimo nario įgaliojimus; Seimo nario įgaliojimų vykdymas, taigi ir Konstitucijos 60 straipsnio 3 dalyje nurodytas Seimo nario darbas, yra ir tokia Seimo nario veikla, kai jis vykdo Seimo, jo komitetų, kitų struktūrinių padalinių pavedimus, kitas užduotis, įstatymų nustatytais atvejais atstovauja Seimo narių grupėms ir pan.
Leidimo tą laiką nedalyvauti Seimo, Seimo komitetų, kitų struktūrinių padalinių, kurių narys jis yra, posėdžiuose, tą laiką nevykdyti kitų Seimo nario pareigų; negavusio tokio leidimo Seimo nario nedalyvavimas Seimo, Seimo komitetų, kitų struktūrinių padalinių, kurių narys jis yra, posėdžiuose, kitų Seimo nario pareigų nevykdymas būtų nepateisinamas (Konstitucinio Teismo 2014 m. birželio 3 d. išvada). Tokie Seimo nario veiksmai, gali būti laikomai priesaikos sulaužymu ir šiurkščiu Konstitucijos pažeidimu, ir tokio Seimo nario mandatas gali būti panaikintas apkaltos proceso tvarka (Konstitucijos 74 straipsnis);
Seimo nario pareigų (Konstitucijos 63 straipsnio 3 punktas), tai projekto formuluotė
„atsisako eiti Seimo nario pareigas“ taip pat nevartotina. Taip pat nevartotina
ir formuluotė „rinkimus laimėjęs“, nes projektu keičiamo įstatymo 88 straipsnyje yra vartojama „išrinktas kandidatas“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
TTK išvados projektas
TEISĖTVARKOS komitetas
DĖL
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė,
komiteto pirmininkės pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Rimas Andrikis, Irena Haase, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Irena Šiaulienė, Lauras Stacevičius, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Karpavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė. Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresn. patarėjai: Ona Buišienė, Pranas Žukauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. NNr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę SStr. SStr. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-10-14 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
vienmandatės rinkimų apygardos rezultatų nustatymą) 5 dalyje siūloma įtvirtinti nuostatą „Jeigu rinkimus laimėjęs kandidatas atsisako eiti Seimo nario pareigas, tuomet išrinktu laikomas kandidatas, kuris sekantis surinko daugiausiai balsų“. Iš šios nuostatos bei iš projekto patikslinto aiškinamojo varianto galima suprasti, kad siūloma įtvirtinti naują Seimo nario mandato pripažinimo būdą, kuris būtų taikomas tuo atveju, jeigu „rinkimus laimėjęs kandidatas atsisako eiti Seimo nario pareigas“.
Šiuo atveju nauji rinkimai į Seimą nebūtų rengiami, o išrinktu laikomas „kandidatas, kuris sekantis surinko daugiausiai balsų“, t.y. Seimo nario mandatas būtų pripažįstamas vienmandatėje rinkimų apygardoje rinkimus pralaimėjusiam kandidatui (projekte
rinkimų teisė (2012 m. kovo 29 d., 2015 m. spalio 20 d. nutarimai). Konstitucijos 34 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse įtvirtinta aktyvioji ir pasyvioji rinkimų teisė yra glaudžiai susijusi su Konstitucijos
demokratiškai išrinktus atstovus; užtikrindamas šią piliečių teisę įstatymų leidėjas turi sudaryti prielaidas atspindėti rinkėjų valią, užtikrinti pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinančių subjektų sąžiningą konkurenciją (2011 m. lapkričio 17 d., 2012 m. kovo 29 d., 2015 m. spalio 20 d. nutarimai).
Atkreipiame dėmesį, kad Seimo rinkimų įstatyme yra nustatyta mišri rinkimų sistema: 71 Seimo narys renkamas pagal mažoritarinę rinkimų sistemą vienmandatėse rinkimų apygardose, kuriose gali kandidatuoti pavieniai politinių partijų iškelti arba save kandidatais iškėlę piliečiai, o 70 Seimo narių renkama pagal proporcinę rinkimų sistemą daugiamandatėje rinkimų apygardoje, kurioje varžosi politinių partijų (ar jų koalicijų) sudaryti kandidatų sąrašai ir rinkimų rezultatai nustatomi atsižvelgiant į gautų rinkėjų balsų proporcijas. Šiuo metu galiojančio Seimo rinkimų įstatymo 88 straipsnyje reglamentuojamas rinkimų rezultatų vienmandatėse rinkimų apygardose nustatymas. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta taisyklė, kad išrinktu laikomas kandidatas, esant tam tikroms sąlygoms, gavęs ne mažiau nei 1/5 visų apygardos rinkėjų balsų. Jei pagal šią taisyklę Seimo narys neišrenkamas, pagal straipsnio 3 dalį rengiamas pakartotinis balsavimas, kuriame dalyvauja du daugiausiai balsų surinkę kandidatai, o išrenkamas tas, kuris pakartotiniame balsavime gauna daugiau balsų. Priėmus projektu teikiamą įstatymą, Seimo nariu galėtų tapti kandidatas, gavęs gerokai mažiau nei 1/5 visų apygardos rinkėjų balsų arba, rengiant pakartotinį balsavimą, kandidatas, už kurį balsavo mažuma rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.
Taigi, pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą vienmandatėse rinkimų apygardose, kuriose „rinkimus laimėjęs kandidatas atsisako eiti Seimo nario pareigas“, kandidatas taptu Seimo nariu pagal kitokias taisykles, kitaip skaičiuojant ir vertinant rinkėjų balsus, nei kandidatas, išrinktas vienmandatėje rinkimų apygardoje eilinių Seimo rinkimų metu pagal Seimo rinkimų įstatymo 88 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytas taisykles (arba, priklausomai nuo to, kaip projektas būtų patikslintas, kitaip, nei pagal keičiamo įstatymo 97 straipsnio 1 punkto nuostatas). Rinkėjų balsai šiais atvejais būtų vertinami nevienodai. Taigi, projektu siūlomas teisinis reguliavimas, kai skirtingose vienmandatėse rinkimų apygardose rinkėjo balsas turėtų skirtingą reikšmę nustatant rinkimų rezultatus, paneigia Konstitucijos 55 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintą lygios rinkimų teisės principą. Konstitucijos 55 straipsnio pirmojoje dalyje, be kita ko, nustatyta, kad Seimo nariai renkami remiantis lygia rinkimų teise. Aiškinant lygios rinkimų teisės principą, visuotinai pripažįstama, jog jis reiškia, kad organizuojant ir vykdant rinkimus visi rinkėjai turi būti traktuojami vienodai, kiekvieno rinkėjo balsas yra lygiavertis bet kurio kito rinkėjo balsui ir turi vienodą reikšmę nustatant balsavimo rezultatus (Konstitucinio Teismo 2008-10-01 ir 2015-10-20 nutarimai). 1.2.
apygardoje išrinktam Seimo nariui atsisakius „eiti Seimo nario pareigas“, nauji rinkimai nebūtų rengiami, o išrinktu būtų laikomas šioje apygardoje kandidatavęs, bet rinkėjų daugumos valia į Seimą neišrinktas asmuo, neatitinka demokratiškų, laisvų ir teisingų rinkimų principų, iškreipia mažoritarinės rinkimų sistemos esmę bei rinkėjų valią, pažeistų lygią visų rinkėjų (piliečių) aktyviąją rinkimų teisę, nes jie neturėtų teisės iš naujo rinkti Seimo narį, taip pat pažeistų lygią piliečių pasyviąją rinkimų teisę, nes šioje rinkimų apygardoje jie negalėtų kandidatuoti į Seimo narius ir siekti būti išrinkti. Taip būtų pažeista konstitucinė piliečių teisė dalyvauti valdant savo šalį per demokratiškai išrinktus atstovus. 1.3. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad parengti projektą paskatino siekis
„sutaupyti finansines lėšas nerengiant pakartotinų rinkimų, jei Seimo
rinkimus vienmandatėje rinkimų apygardoje laimėjęs kandidatas atsisako eiti Seimo nario pareigas“. Konstitucinių vertybių sistemoje finansinių lėšų taupymas rinkimuose nėra savitikslis dalykas ir negali būti konstituciškai pateisinamas pagrindas įstatymu sudaryti prielaidas Seimo nario mandatą įgyti asmeniui, kuris rinkėjų daugumos valia į Seimą neišrinktas (iškreipti rinkėjų pareikštą valia) bei apriboti vienmandačių rinkimų apygardų rinkėjų (piliečių) konstitucinę aktyviąją rinkimų teisę (dalyvauti Seimo rinkimuose laisvai pasirenkant, už kurį iš iškeltų ar išsikėlusių kandidatų balsuoti) ir pasyviąją rinkimų teisę - kandidatuoti į Seimo narius ir siekti būti išrinktiems. Pritarti 3.
Respublikos Seimo Statuto 67 straipsnio 3 punktu, įvertinęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2019 m. spalio 14 d. išvadą ir atsižvelgdamas į komitete išdėstytus argumentus, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad įstatymo projekte siūlomu teisiniu reguliavimu pažeista Konstitucijos 33 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtinta piliečių teisė dalyvauti valdant savo šalį per demokratiškai išrinktus atstovus, 34 straipsnio pirmojoje bei antrojoje dalyse įtvirtinta piliečių aktyvioji ir pasyvioji rinkimų teisė, nukrypta nuo Konstitucijos 55 straipsnio pirmojoje dalyje įtvirtintų demokratinių Seimo rinkimų principų, pažeistas konstitucinis teisinės valstybės principas. 4. Balsavimo rezultatai: už –10, prieš – nėra , susilaikė –nėra. 5. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Rita Karpavičiūtė