Įstatymas paskelbtas: Žin Projektas Lyginamasis variantas
pakeitimas
punktą ir jį išdėstyti taip: „4) politinių partijų, turinčių joms atstovaujančias frakcijas Seime (toliau – parlamentinė partija), ir (arba) partijų, kurioms skiriami valstybės biudžeto asignavimai politinės partijos veiklai finansuoti (toliau – finansuojama partija), kurios gavo Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, pasiūlytų asmenų.“
dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Kiekviena parlamentinė partija arba finansuojama partija Partijos, kurios gavo Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje pagal iškeltų kandidatų sąrašą (jungtinį sąrašą), nuo vieno šio daugiamandatėje rinkimų apygardoje iškeltų kandidatų sąrašo (jungtinio sąrašo) turi teisę pasiūlyti į apygardų rinkimų komisijas po vieną savo atstovą. Jeigu partijų pasiūlyti atstovai atitinka šio įstatymo reikalavimus, Vyriausioji rinkimų komisija jų kandidatūrų atmesti negali. Jeigu kandidatūrų nebuvo pasiūlyta, Vyriausioji rinkimų komisija vietoj jų gali papildomai skirti komisijos nariais asmenis, pasiūlytus teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos arba savivaldybės administracijos direktoriaus.“
dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Apygardos rinkimų komisijos pirmininką iš komisijos narių skiria Vyriausioji rinkimų komisija. Apygardos rinkimų komisijos pirmininku skiriamas asmuo, turintis darbo Vyriausiosios rinkimų komisijos arba apygardos ar savivaldybės rinkimų komisijos pirmininku ar nariu patirties arba darbo apylinkės rinkimų komisijos pirmininku patirties.
Vyriausioji rinkimų komisija apygardų rinkimų komisijų pirmininkus laikydamasi asmenų, kurie pagal šio įstatymo reikalavimus tinkami skirti apygardos pirmininkais, lygiateisiškumo principo skiria proporcingai parlamentinių partijų pasiūlytų asmenų ir turimam mandatų skaičiui Seime.“
pakeitimas
punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) parlamentinės partijos ir (arba) finansuojamos
partijos; partija ar partijų koalicija, per paskutinius Seimo rinkimus gavusios Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje. Jeigu partija Seimo narių mandatų gavo būdama koalicijoje, tai kandidatūras ji gali siūlyti kartu su koalicijoje dalyvavusiomis partijomis;“
ją išdėstyti taip: „3. Jeigu partija gali siūlyti kandidatūras ir pagal Seimo ir pagal savivaldybių rinkimų rezultatus šio straipsnio 2 dalies 1 punktą ir pagal šio straipsnio 2 dalies 2 punktą, tai ji kandidatūras siūlo tik pagal vienų iš šių galimybių rinkimų rezultatus pasirinktinai. Jeigu viena iš partijų, dalyvavusių rinkimų koalicijoje, kandidatūrų nepasiūlo arba atsisako jas siūlyti, arba pasirenka siūlyti pagal kitų, kai buvo sudaryta koalicija, rinkimų rezultatus, kitos šioje koalicijoje dalyvavusios partijos kandidatūras turi teisę siūlyti jai nedalyvaujant.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo nariai: Juozas Bernatonis Gediminas Kirkilas Irena Šiaulienė Agnė Širinskienė
Įstatymas paskelbtas: Žin Projekto lyginamasis variantas
pakeitimas
punktą ir jį išdėstyti taip: „4) politinių partijų, turinčių savo atstovų laisva valia sudarytą frakciją Lietuvos Respublikos Seime (toliau – parlamentinė partija), ir (arba) partijų, kurioms skiriami valstybės biudžeto asignavimai politinės partijos veiklai finansuoti (toliau – finansuojama partija), kurios gavo Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, pasiūlytų asmenų.“
dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Kiekviena parlamentinė partija arba finansuojama partija Partijos, kurios gavo Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje pagal iškeltų kandidatų sąrašą (jungtinį sąrašą), nuo vieno šio daugiamandatėje rinkimų apygardoje iškeltų kandidatų sąrašo (jungtinio sąrašo) turi teisę pasiūlyti į apygardų rinkimų komisijas po vieną savo atstovą. Jeigu partija atitinka abu požymius, ji deleguoja vieną atstovą į apygardos rinkimų komisiją. Jeigu partijų pasiūlyti atstovai atitinka šio įstatymo reikalavimus, Vyriausioji rinkimų komisija jų kandidatūrų atmesti negali. Jeigu kandidatūrų nebuvo pasiūlyta, Vyriausioji rinkimų komisija vietoj jų gali papildomai skirti apygardos rinkimų komisijos nariais asmenis, pasiūlytus teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos arba savivaldybės administracijos direktoriaus.“
dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Apygardos rinkimų komisijos pirmininką iš komisijos narių skiria Vyriausioji rinkimų komisija. Apygardos rinkimų komisijos pirmininku skiriamas asmuo, turintis darbo Vyriausiosios rinkimų komisijos arba apygardos ar savivaldybės rinkimų komisijos pirmininku ar nariu patirties arba darbo apylinkės rinkimų komisijos pirmininku patirties.
Vyriausioji rinkimų komisija apygardų rinkimų komisijų pirmininkus skiria proporcingai iš asmenų, kuriuos pasiūlė subjektai, turintys teisę siūlyti kandidatus į rinkimų komisijas.“
pakeitimas
punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) parlamentinės partijos ir (arba) finansuojamos
partijos; partija ar partijų koalicija, per paskutinius Seimo rinkimus gavusios Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje. Jeigu partija Seimo narių mandatų gavo būdama koalicijoje, tai kandidatūras ji gali siūlyti kartu su koalicijoje dalyvavusiomis partijomis;“
ją išdėstyti taip: „3. Jeigu partija gali siūlyti kandidatūras ir pagal Seimo ir pagal savivaldybių rinkimų rezultatus šio straipsnio 2 dalies 1 punktą ir pagal šio straipsnio 2 dalies 2 punktą, tai ji kandidatūras siūlo tik pagal vienų iš šių galimybių rinkimų rezultatus pasirinktinai. Jeigu viena iš partijų, dalyvavusių rinkimų koalicijoje, kandidatūrų nepasiūlo arba atsisako jas siūlyti, arba pasirenka siūlyti pagal kitų, kai buvo sudaryta koalicija, rinkimų rezultatus, kitos šioje koalicijoje dalyvavusios partijos kandidatūras turi teisę siūlyti jai nedalyvaujant.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo narys Juozas Bernatonis
Įstatymas paskelbtas: Žin Projekto
lyginamasis variantas
2019 m. d. Nr. Vilnius
išdėstyti taip: „4) politinių partijų, turinčių savo atstovų laisva valia sudarytą frakciją Lietuvos Respublikos Seime (toliau – parlamentinė partija), ir partijų, kurioms skiriami valstybės biudžeto asignavimai politinės partijos veiklai finansuoti (toliau – finansuojama partija), kurios gavo Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, pasiūlytų asmenų.“
išdėstyti taip: „4. Kiekviena parlamentinė partija ir finansuojama partija Partijos, kurios gavo Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje pagal iškeltų kandidatų sąrašą (jungtinį sąrašą), nuo vieno šio daugiamandatėje rinkimų apygardoje iškeltų kandidatų sąrašo (jungtinio sąrašo) turi teisę pasiūlyti į apygardų rinkimų komisijas po vieną savo atstovą. Jeigu partija atitinka abu požymius, ji deleguoja vieną atstovą į apygardos rinkimų komisiją. Jeigu partijų pasiūlyti atstovai atitinka šio įstatymo reikalavimus, Vyriausioji rinkimų komisija jų kandidatūrų atmesti negali. Jeigu kandidatūrų nebuvo pasiūlyta, Vyriausioji rinkimų komisija vietoj jų gali papildomai skirti apygardos rinkimų komisijos nariais asmenis, pasiūlytus teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos arba savivaldybės administracijos direktoriaus.“
išdėstyti taip:
„7. Apygardos rinkimų komisijos pirmininką iš
komisijos narių skiria Vyriausioji rinkimų komisija. Apygardos rinkimų komisijos pirmininku skiriamas asmuo, turintis darbo Vyriausiosios rinkimų komisijos arba apygardos ar savivaldybės rinkimų komisijos pirmininku ar nariu patirties arba darbo apylinkės rinkimų komisijos pirmininku patirties.
Vyriausioji rinkimų komisija apygardų rinkimų komisijų pirmininkus skiria kiekvienam kandidatų į apygardų rinkimų komisijas pasiūliusiam subjektui proporcingai visam jo pasiūlytų kandidatų skaičiui.“
išdėstyti taip:
„1) parlamentinės partijos ir finansuojamos
partijos.; partija ar partijų koalicija, per paskutinius Seimo rinkimus gavusios Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje. Jeigu partija Seimo narių mandatų gavo būdama koalicijoje, tai kandidatūras ji gali siūlyti kartu su koalicijoje dalyvavusiomis partijomis Jeigu partija atitinka abu požymius, ji deleguoja vieną atstovą į apylinkės rinkimų komisiją;“
2Pakeisti 17 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Jeigu partija gali siūlyti kandidatūras ir
pagal Seimo, ir pagal savivaldybių rinkimų rezultatus šio straipsnio
kandidatūras siūlo tik pagal vienųą iš šių galimybių rinkimų rezultatus pasirinktinai. Jeigu viena iš partijų, dalyvavusių rinkimų koalicijoje, kandidatūrų nepasiūlo arba atsisako jas siūlyti, arba pasirenka siūlyti pagal kitų, kai buvo sudaryta koalicija, rinkimų rezultatus, kitos šioje koalicijoje dalyvavusios partijos kandidatūras turi teisę siūlyti jai nedalyvaujant.“
Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. balandžio 10 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu komiteto pirmininkė Guoda Burokienė
rinkimų
projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai: Įstatymų pakeitimo projektus parengti paskatino Savivaldybių tarybų rinkimuose sukaupta teigiama patirtis ir atsiskleidę trūkumai. Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymu buvo suteikta teisė siūlyti kandidatus parlamentinėms partijoms ir partijoms gaunančios valstybės biudžeto asignavimus. Šis įstatymo pakeitimas leido lengviau sudaryti rinkimų komisijas. Todėl siūloma Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nuostatas perkelti į kitų rinkimų ir referendumo įstatymus. Taip pat siūloma nustatyti, kad Vyriausiojoje rinkimų komisijoje savo atstovus galėtų turėti visos parlamentinės politinės partijos. Taip pat siūloma tiksliau suformuluoti įstatymų nuostatas kaip Vyriausioji rinkimų komisija skiria savivaldybių ar apygardų rinkimų komisijų pirmininkus. Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatyme siūloma suteikti teisę nuolat dirbti komisijoje ne tik komisijos pirmininko pavaduotojams kaip dabar įtvirtinta įstatyme, bet ir komisijos nariams, jeigu tam nutarimu pritaria komisija. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Seimo nariai Juozas Bernatonis,
metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai: Rinkimų arba referendumo komisijos siūlomuose keisti įstatymuose sudaromos pagal Seimo ir savivaldybių tarybų rinkimų rezultatus, tai yra iš partijų, kurios daugiamandatėse rinkimų apygardose yra gavusios mandatų, pasiūlytų kandidatų. Savivaldybių tarybų rinkimų komisijos sudaromos iš parlamentinių ir iš valstybės biudžeto asignavimus gaunančių partijų siūlomų kandidatūrų. Tai yra savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme yra atsižvelgiama, kad po Seimo rinkimų gali susikurti naujos partijos, kurios turi Seime jas atstovaujančias partijas.
Politinių partijų atstovavimas savivaldos rinkimuose yra platesnis ir labiau demokratiškas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Išplėtus partijų sąrašą, turinčių teisę siūlyti kandidatus į rinkimų komisijas, tikimasi didesnio pasitikėjimo rinkimų organizavimu. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Nenumatoma. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Vyriausioji rinkimų komisija turėtų atitinkamai pakeisti poįstatyminius teisės aktus, reglmantuojančius rinkimų organizavimą. Esami rinkimų komisijos nariai savo įgaliojimų nepraranda, bet Vyriausiosios rinkimų komisjos sudėtis galėtų būti papildyta partijų, neturinčių komisijoje savo atstovų, pasiūlytomis kandidatūromis. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Nereikia 12.
Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Bus išplėsta rinkimų komisijų formavimo bazė. Sumažintas subjektyvumas skiriant apygardos ir savivaldybių rinkimų komisjjų pirmininkus. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Vyriausioji rinkimų komisija; rinkimai; referendumas 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra Teikia Seimo nariai: Parašas Juozas Bernatonis Gediminas Kirkilas Irena Šiaulienė Agnė Širinskienė
DĖL Seimo rinkimų įstatymo nr. i-2721 15 ir 17 straipsnių pakeitimo
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Įstatymo pakeitimo projektus parengti paskatino Savivaldybių tarybų rinkimuose sukaupta teigiama patirtis ir atsiskleidę trūkumai sudarant apygardų ir apylinkių rinkimų komisijas, skiriant šių komisjų pirmininkus. Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymu buvo suteikta teisė siūlyti kandidatus parlamentinėms partijoms ir partijoms gaunančios valstybės biudžeto asignavimus. Šis įstatymo pakeitimas leido lengviau sudaryti rinkimų komisijas. Todėl siūloma Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nuostatas perkelti į Seimo rinkimų įstatymą. Taip pat siūloma tiksliau suformuluoti įstatymų nuostatas kaip Vyriausioji rinkimų komisija skiria savivaldybių ar apygardų rinkimų komisijų pirmininkus. Įstatymo projektas parengtas 2019 m. lapkričio 19 d. Seimo vakariniame plenariniame posėdyje priimtu pavedimu tobulinant įstatymų pakeitimo projektą XIIIP-3897. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projektą inicijavo Seimo narys Juozas Bernatonis. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Rinkimų arba referendumo komisijos siūlomuose keisti įstatymuose sudaromos pagal Seimo ir savivaldybių tarybų rinkimų rezultatus, tai yra iš partijų, kurios daugiamandatėse rinkimų apygardose yra gavusios mandatų, pasiūlytų kandidatų. Savivaldybių tarybų rinkimų komisijos sudaromos iš parlamentinių ir iš valstybės biudžeto asignavimus gaunančių partijų siūlomų kandidatūrų. Tai yra savivaldybių tarybų rinkimų įstatyme yra atsižvelgiama, kad po Seimo rinkimų gali susikurti naujos partijos, kurios turi Seime jas atstovaujančias frakcijas. Politinių partijų atstovavimas savivaldos rinkimuose yra platesnis ir labiau demokratiškas. 4.
siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Išplėtus partijų sąrašą, turinčių teisę siūlyti kandidatus į rinkimų komisijas, tikimasi didesnio pasitikėjimo rinkimų organizavimu. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus teikiamą įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo įgyvendinimas verslo sąlygoms įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus įstatymo projektą, kitų įstatymų priimti, keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte nėra naujų sąvokų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Atitinka. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Nereikia. 12.
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Bus išplėsta rinkimų komisijų formavimo bazė. Sumažintas subjektyvumas skiriant apygardos ir savivaldybių rinkimų komisijų pirmininkus. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Rinkimai. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo narys Parašas Juozas Bernatonis