Projekto lyginamasis variantas
įstatymo Nr. I-1175 7, 8, 9, 10, 11, 12, 17, 20, 22, 24, 26, 27, 28, 30, 32,
įstatymas 2019
straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip: „10) Bausmių vykdymo kodekso 69 straipsnio 2 ir 3 dalyje dalyse nustatyta tvarka į tardymo izoliatorių specialius padalinius (pusiaukelės namus) perkelti nuteistieji;“. 2. Pripažinti netekusiais galios 7 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktus. 4) nuteistieji, kurie perduodami į jų pilietybės valstybę toliau atlikti terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, – iki šių nuteistųjų perdavimo jų pilietybės valstybei;
5) nuteistieji arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis, kurie teisėjo ar teismo, nagrinėjančio bylą teisiamajame posėdyje, nutartimi iki penkių parų perkelti į tardymo izoliatorius iš areštinių ar pataisos įstaigų dėl bylų nagrinėjimo teisme;
straipsnio 1 dalies 8 punktą. 8) nuteistieji, palikti tardymo izoliatoriuose atlikti ūkio darbus Bausmių vykdymo kodekso 68 straipsnyje nustatyta tvarka;
straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „8 straipsnis. Asmenų pristatymo į tardymo izoliatorius pagrindai ir tvarka 1.
Asmenų pristatymo į tardymo izoliatorius pagrindai:
1) ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartis (nuosprendis) skirti suėmimą;
2) įsiteisėjęs teismo nuosprendis skirti laisvės atėmimo bausmę asmenims, kuriems nebuvo paskirtas suėmimas;
3) teisėjo ar teismo, nagrinėjančio bylą teisiamajame posėdyje, nutartis perkelti iki penkių parų nuteistąjį arešto ar laisvės atėmimo bausme iš pataisos įstaigos į tardymo izoliatorių dėl bylos nagrinėjimo teisme;
4) Baudžiamojo proceso kodekso 77 straipsnyje arba Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ nustatyta tvarka priimtas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro sprendimas dėl suimto arba su laisvės atėmimu susijusią bausmę atliekančio asmens laikino perėmimo į Lietuvos Respubliką arba Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros išduotas ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos pripažintas Europos tyrimo orderis dėl suimto arba su laisvės atėmimu susijusią bausmę atliekančio asmens laikino perdavimo į Lietuvos Respubliką. 2. Asmenis į tardymo izoliatorius ir iš jų į atitinkamus paskirties punktus pristato Viešojo saugumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Viešojo saugumo tarnyba) ar konvojavimo teisę turintys ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnai, kai reikia atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, arba kitos teisę konvojuoti suimtuosius ir nuteistuosius turinčios institucijos. 3. Pristatytiems į tardymo izoliatorius asmenims daroma asmens krata, jų turimi daiktai patikrinami. Daryti suimtųjų asmens kratą ir jos metu dalyvauti gali tik tos pačios lyties pareigūnai. 4.
ir reikmenys, kurie nenumatyti tardymo izoliatoriuose laikomiems asmenims leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše Suimtųjų asmeniniai daiktai, kurie nenurodyti šio įstatymo
daiktai, kurie nenurodyti Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nustatytuose atitinkamoms grupėms priskirtiems nuteistiesiems leidžiamų turėtų asmeninių daiktų sąrašuose, paimami. Paimant šiuos maisto produktus, daiktus ir reikmenis, surašomas protokolas, jį pasirašo tai atlikęs pareigūnas ir suimtasis ar nuteistasis. Jeigu asmuo atsisako šį protokolą pasirašyti, tai pažymima protokole. 5. Apie iš pristatyto į tardymo izoliatorių asmens paimtus maisto produktus, šio straipsnio 4 dalyje nurodytus asmeninius daiktus ir reikmenis, kurie nenumatyti tardymo izoliatoriuose laikomiems asmenims leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše, tardymo izoliatoriaus administracija raštu praneša nusikalstamą veiką tiriančiam ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui arba teismui, kurio žinioje yra byla. Paimti daiktai ir reikmenys gali būti pridėti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos arba baudžiamosios bylos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Jeigu šie daiktai ir reikmenys prie ikiteisminio tyrimo medžiagos arba baudžiamosios bylos nepridedami, tardymo izoliatoriaus administracija pinigus įrašo į asmens, iš kurio jie buvo paimti, asmeninę sąskaitą, kitus suimtųjų ar nuteistųjų asmeninius daiktus, maisto produktus ir būtiniausius reikmenis atiduoda saugoti ar sunaikinti Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka. 6. Suimtojo asmens bylos turinį ir jos tvarkymą nustato Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės. 76. Tardymo izoliatoriaus administracija apie asmens atvykimą ne vėliau kaip kitą dieną praneša jo sutuoktiniui, sugyventiniui arba artimiesiems giminaičiams.“
9 straipsnio pakeitimas Pakeisti 9 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Nuolatinę asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, priežiūrą atlieka šių įstaigų pareigūnai. Šių asmenų priežiūrai gali būti naudojamos techninės priemonės, daroma asmenų krata, tikrinami turimi daiktai, gaunami pašto bei perduodami siuntiniai ir smulkieji paketai siuntos (perdavimai). Pas asmenis jų laikymo tardymo izoliatoriuose metu rasti ir protokolu įforminti pinigai motyvuotu tardymo izoliatoriaus direktoriaus nutarimu paimami ir perduodami į šios įstaigos socialinės paramos suimtiesiems fondą. Socialinės paramos suimtiesiems fondo sudarymo ir jo lėšų naudojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė teisingumo ministras. Daiktai ir reikmenys, kurie nenumatyti tardymo izoliatoriuose laikomiems asmenims leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše Suimtųjų asmeniniai daiktai, kurie nenurodyti šio įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje nurodytuose sąrašuose, paimami ir Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka saugomi ar sunaikinami.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „10 straipsnis. Suimtųjų ir nuteistųjų laikymas atskirai 1.
Suimtieji ir nuteistieji uždaromi kamerose laikantis šių izoliavimo reikalavimų ir atsižvelgiant į jų amžių, sveikatos būklę ir kitas asmenines savybes Tardymo izoliatoriuose atskirai vieni nuo kitų turi būti laikomi:
1) vyrai – atskirai nuo moterų;
2) nepilnamečiai – atskirai nuo suaugusiųjų;
3) suimtieji – atskirai nuo nuteistųjų;
4) asmenys, anksčiau atlikę su laisvės atėmimu susijusias bausmes, – atskirai nuo asmenų, anksčiau neatlikusių su laisvės atėmimu susijusių bausmių;
5) suimtieji ir nuteistieji, buvę ar esantys valstybės politikais, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojais, anksčiau neatlikę laisvės atėmimo bausmės, – atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų;
6) nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos – atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų;
kriminalinės žvalgybos dalyvių, teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio įstatymo nuostatos, – atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų;
straipsnio 5 dalyje, – atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų;. 9) asmenys, sergantys aktyvia plaučių tuberkulioze, – atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų. 2. Įtariamieji arba kaltinamieji, įtariami arba kaltinami toje pačioje byloje, arba proceso dalyviai toje pačioje byloje laikomi atskirai tik gavus ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytinį nurodymą. 3. Nuteistieji, palikti tardymo izoliatoriuose atlikti ūkio darbus, laikomi atskirose patalpose Suimtieji ir nuteistieji atskirai vieni nuo kitų laikomi ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 11 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Tardymo izoliatoriams taikomos teisingumo ministro įsakymu tvirtinamos Įėjimo į pataisos įstaigas ir išėjimo iš jų taisyklės Įėjimo į tardymo izoliatorius ir išėjimo iš jų tvarka nustatyta Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse. Į tardymo izoliatorių įeinantys ir iš jo išeinantys asmenys, išskyrus Respublikos Prezidentą, Lietuvos Respublikos Seimo, Europos Parlamento ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės narius, teisėjus, tikrinami Kalėjimų departamento direktoriaus nustatytomis techninėmis priemonėmis, taip pat tikrinamos įvažiuojančios ir išvažiuojančios transporto priemonės. Kilus pagrįstų įtarimų, patikrinami į tardymo izoliatorių įeinančių ir iš jo išeinančių asmenų daiktai ir drabužiai. Asmenų lankymosi tardymo izoliatoriuose tvarka nustatyta Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse.“ Pakeisti 11 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Suimtųjų dienotvarkėje privalo būti numatytas darbo, poilsio, užimtumo, buvimo gryname ore, mokymosi, socialinėms ir psichologinėms programoms skirtas laikas.“
straipsnio pakeitimas
straipsnio 2 dalį. 2. Suimtiesiems prilyginami:
1) nuteistieji arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis, kuriems nuosprendžiai įsiteisėjo, – iki jų pasiuntimo į pataisos įstaigas;
2) nuteistieji arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis, kurie, vadovaudamiesi Baudžiamojo proceso kodekso 315 straipsnio nuostatomis, pareiškė norą atlikti bausmę, – iki jų pasiuntimo į pataisos įstaigas;
3) nuteistieji, kuriems panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas arba lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų, – iki jų pasiuntimo į pataisos įstaigas. 2. Pakeisti 12 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Nuteistaisiais, atliekančiais arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes, laikomi:
1) nuteistieji arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis, perkelti iki penkių parų į tardymo izoliatorius iš pataisos įstaigų teisėjo ar teismo, nagrinėjančio bylą teisiamajame posėdyje, nutartimi dėl bylų nagrinėjimo teisme nuteistieji arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis, kuriems nuosprendžiai įsiteisėjo, – iki jų pasiuntimo į pataisos įstaigas;
2) nuteistieji arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis, kurie, vadovaudamiesi Baudžiamojo proceso kodekso 315 straipsnio nuostatomis, pareiškė norą atlikti bausmę, – iki jų pasiuntimo į pataisos įstaigas;
3) nuteistieji, kuriems panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas arba lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų, arba lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, – iki jų pasiuntimo į pataisos įstaigas;
laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, – iki šių nuteistųjų pasiuntimo į pataisos įstaigas;
3) nuteistieji, kurie perduodami į jų pilietybės valstybę toliau atlikti terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, – iki šių nuteistųjų perdavimo jų pilietybės valstybei;
tvarka į tardymo izoliatorių specialius padalinius (pusiaukelės namus) perkelti nuteistieji. 67) nuteistieji, tardymo izoliatoriuje atliekantys terminuoto laisvės atėmimo arba laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, kai tardymo izoliatorius atlieka pataisos įstaigos funkcijas.“
12 straipsnio 3 dalies 5 punktą.
5) nuteistieji, palikti tardymo izoliatoriuose atlikti ūkio darbus;
straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusia galios 17 straipsnio 2 dalį. 2. Šio įstatymo
žurnalistais, nereikia gauti ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytinio sutikimo. 8 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas Pakeisti 20 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Apie suimtojo, išskyrus šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nurodytus asmenis, prašymą suteikti jam galimybę sudaryti santuoką tardymo izoliatoriaus administracija privalo nedelsdama raštu pranešti šio suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančiam ar jį atliekančiam prokurorui arba teismui, kurio žinioje yra byla.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 22 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „22 straipsnis. Suimtųjų teisė pasimatyti
suimtajam leidžia pasimatyti, jeigu nėra gautas suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytinis nurodymas neleisti suimtajam pasimatyti. Duoti šį nurodymą galima tik siekiant užkirsti kelią nusikalstamoms veikoms ar kitiems teisės aktų pažeidimams, apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves arba kai suimtojo pasimatymas galėtų pakenkti ikiteisminio tyrimo sėkmei. Jeigu ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis ar jį atliekantis prokuroras arba teismas, kurio žinioje yra byla, nurodo neleisti suimtajam pasimatyti, jam ir tardymo izoliatoriaus administracijai turi būti nurodoma šio draudimo trukmė, asmenys, su kuriais neleidžiama pasimatyti, ir kitos aplinkybės, dėl kurių draudimą būtina taikyti. 2. Suimtojo pasimatymų skaičius neribojamas. Vienas suimtojo pasimatymas gali trukti ne ilgiau kaip tris valandas. Suimtiesiems leidžiama pasimatyti ne dažniau kaip vieną kartą per dieną.
Suimtųjų pasimatymai vyksta su tardymo izoliatoriaus administracijos priežiūra arba be jos. Pasimatymas neatskiriant lankytojų ir suimtojo gali vykti ne dažniau kaip vieną kartą per mėnesį. Suimtieji pasirenka, kaip įgyvendins savo teisę pasimatyti. 3. Šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys turi teisę į vieną pasimatymą. 43. Suimtojo pasimatymai vyksta tardymo izoliatoriaus atstovo akivaizdoje specialiose patalpose, įrengtose taip, kad lankytojų ir suimtojo fizinis kontaktas negalimas. Su tardymo izoliatoriaus administracijos priežiūra suimtiesiems leidžiama pasimatyti šiais būdais:
1) nuotoliniu būdu – iki 2 valandų;
2) specialiose tardymo izoliatoriaus patalpose, įrengtose taip, kad lankytojų ir suimtojo fizinis kontaktas negalimas, – iki 2 valandų;
3) tardymo izoliatoriaus patalpose, neatskiriant suimtojo nuo lankytojų, – iki
straipsnio 3 dalyje nurodyti pasimatymai vyksta tardymo izoliatoriaus atstovo akivaizdoje, tačiau pokalbio nesiklausoma. Šio straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodyto pasimatymo metu suimtajam leidžiama pasimatyti tik su sutuoktiniu (sugyventiniu), artimaisiais giminaičiais ir asmeniu, su kuriuo suimtasis turi bendrą vaiką, jei nei suimtasis, nei šis asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių ir šis vaikas yra Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka registruotas kaip bendras suimtojo ir į pasimatymą atvykusio asmens vaikas. 5. Suimtojo pasimatymas su sutuoktiniu, sugyventiniu, artimaisiais giminaičiais arba asmeniu, su kuriuo suimtasis turi bendrą vaiką, jei nei suimtasis, nei šis asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių ir šis vaikas yra Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka registruotas kaip bendras suimtojo ir į pasimatymą atvykusio asmens vaikas, ne dažniau kaip vieną kartą per mėnesį gali vykti neatskiriant lankytojų ir suimtojo.
Šioje dalyje numatyti pasimatymai vyksta tardymo izoliatoriaus atstovo akivaizdoje, tačiau pokalbio nesiklausoma gali vykti be tardymo izoliatoriaus atstovo. Šį pasimatymą tardymo izoliatoriaus direktorius ar jo įgaliotas pareigūnas gali suteikti galiojančių nuobaudų neturinčiam suimtajam ne anksčiau kaip po dviejų savaičių nuo suimtojo uždarymo į tardymo izoliatorių dienos, vėliau toks pasimatymas gali būti suteikiamas ne dažniau kaip vieną kartą per mėnesį. 6. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyti pasimatymai vyksta specialiai įrengtose uždarose patalpose ne ilgiau kaip 24 valandas. Šio pasimatymo metu, suimtajam arba lankytojams pageidaujant, Kalėjimų departamento direktoriaus nustatyta tvarka jiems nemokamai tiekiamas Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 4 dalyje nurodytas maistas arba sudaromos sąlygos tardymo izoliatoriuje įsigyti maisto produktų. Suimtojo pasimatymas su sutuoktiniu, sugyventiniu arba asmeniu, su kuriuo suimtasis turi bendrą vaiką, jei nei suimtasis, nei šis asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių ir šis vaikas yra Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka registruotas kaip bendras suimtojo ir į pasimatymą atvykusio asmens vaikas, gali vykti be tardymo izoliatoriaus atstovo.
Šį pasimatymą tardymo izoliatoriaus direktorius ar jo įgaliotas pareigūnas gali suteikti galiojančių nuobaudų neturinčiam suimtajam ne anksčiau kaip po dviejų savaičių nuo suimtojo uždarymo į tardymo izoliatorių dienos, vėliau toks pasimatymas gali būti suteikiamas ne dažniau kaip vieną kartą per mėnesį. Šioje dalyje nurodyti pasimatymai vyksta specialiai įrengtose uždarose patalpose ne ilgiau kaip vieną parą. Į ilgalaikius pasimatymus atvykusiems asmenims sudaromos sąlygos įsigyti maisto produktų tardymo izoliatorių parduotuvėse arba, kai yra galimybių, jiems nemokamai tiekiamas šio įstatymo 44 straipsnio 5 dalyje nurodytas maistas. Į ilgalaikius pasimatymus atvykusių asmenų apsipirkimo pataisos įstaigų parduotuvėse ir maitinimo tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius. 7. Pasimatymas, kurio metu pažeidžiama pasimatymų tvarka, nedelsiant nutraukiamas. Jeigu per šešis mėnesius nuo pasimatymų tvarkos pažeidimo pakartotinai pažeidžiama pasimatymų tvarka arba jeigu už padarytą pasimatymų tvarkos pažeidimą suimtajam buvo paskirta nuobauda, kiti šio suimtojo pasimatymai vyksta atskiriant jį nuo lankytojų, o pasimatymai jų neatskiriant vėl leidžiami praėjus trims mėnesiams nuo pasimatymų tvarkos pažeidimo ir jeigu suimtasis neturi nuobaudų, paskirtų už padarytus pasimatymų tvarkos pažeidimus. 8. Pasimatymų tvarka nustatyta Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse.“
Pakeisti 24 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „24 straipsnis. Suimtųjų teisė gauti pašto ar perduodamus siuntinius ir smulkiuosius paketus daiktų siuntą (perdavimą) 1.
Suimtieji turi teisę per tris mėnesius gauti vieną pašto ar perduodamą drabužių, patalynės (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), avalynės siuntinį ir neribotą kiekį smulkiųjų paketų su spauda, vokais, pašto ženklais bei rašymo popieriumi siuntą (perdavimą). 2. Vienas pašto siuntinys neturi sverti daugiau kaip dešimt kilogramų, o perduodamas siuntinys – daugiau kaip penkiolika kilogramų Siunta (perdavimu) suimtajam gali būti perduodami drabužiai, patalynė (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), avalynė, laikrodžiai, pagaminti ne iš brangiųjų metalų, elektros prietaisai. 3. Tardymo izoliatoriaus administracija gali priimti labdaros siuntas Viena siunta (perdavimas) neturi sverti daugiau kaip 15 kilogramų. 4. Pašto ar perduodamų drabužių, patalynės (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), avalynės siuntinių, smulkiųjų paketų priėmimo ir įteikimo tardymo izoliatoriuose laikomiems asmenims tvarka ir labdaros siuntų priėmimo ir paskirstymo šiems asmenims Siuntos (perdavimo) priėmimo ir įteikimo suimtiesiems tvarka nustatyta Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse.“
Pakeisti 26 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „26 straipsnis. Suimtųjų teisė įsigyti literatūros ir rašomųjų reikmenų prenumeruoti laikraščius ir žurnalus
asmeninėse sąskaitose turimas lėšas įsigyti neribotą kiekį literatūros ir rašomųjų reikmenų, taip pat prenumeruoti laikraščius ir žurnalus. 2. Teisę prenumeruoti suimtiesiems laikraščius ir žurnalus turi jų sutuoktiniai, sugyventiniai ir artimieji giminaičiai, taip pat kiti fiziniai ir juridiniai asmenys. 3. Suimtiesiems draudžiama gauti, įsigyti, laikyti, platinti arba prenumeruoti smurtą ar žiaurumą propaguojančius, taip pat pornografinius leidinius.“
Pakeisti 27 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „27 straipsnis.
naudotis elektros prietaisais ir kitais daiktais
naudotis už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigytais ar perduotais Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais elektros prietaisais ir kitais daiktais Suimtieji, turintys teisę naudotis elektros prietaisais, apmoka už šių prietaisų sunaudotą elektros energiją. 2. Suimtiesiems leidžiamų naudotis elektros prietaisų techninius parametrus, įsigijimo, perdavimo ir naudojimosi jais tvarką, taip pat šių prietaisų elektros energijos sąnaudų ir išlaidų už sunaudotą elektros energiją apskaičiavimo ir apmokėjimo taisykles nustato Kalėjimų departamento direktorius. 3. Elektros prietaisai ir kiti daiktai motyvuotu tardymo izoliatoriaus direktoriaus arba jo įgalioto pareigūno nutarimu paimami iš suimtųjų:
1) pažeidusių šio straipsnio 2 dalyje nurodytą naudojimosi elektros prietaisais tvarką, – iki trijų mėnesių;
2) turinčių skolą už elektros prietaisų sunaudotą elektros energiją, – iki bus sumokėta skola;
3) uždarytų į drausmės izoliatorių. 4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais paimti elektros prietaisai ir kiti daiktai saugomi tardymo izoliatoriuje. Jie grąžinami juos perdavusiems asmenims pagal jų arba suimtojo rašytinį prašymą arba suimtajam, kai jis perkeliamas į pataisos įstaigą arba paleidžiamas iš tardymo izoliatoriaus.“
Pakeisti 28 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „28 straipsnis. Suimtųjų teisė apsipirkti tardymo izoliatoriaus parduotuvėje įsigyti asmeninių daiktų 1.
Suimtieji turi teisę už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus ne grynaisiais pinigais apsipirkti tardymo izoliatoriaus parduotuvėje – įsigyti – maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka asmeninius daiktus: maisto produktus, laikraščius, žurnalus, knygas, drabužius, avalynę, patalynę (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę) laikrodžius, pagamintus ne iš brangiųjų metalų, higienos ir kanceliarijos reikmenis, elektros prietaisus ir kitus daiktus. Drausmės izoliatoriuje laikomi suimtieji turi teisę įsigyti tik higienos reikmenų ir kanceliarinių prekių. 2. Tardymo izoliatoriuose laikomiems asmenims leidžiamų įsigyti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašas nustatytas šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmeninių daiktų sąrašai nustatyti Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse.“
Pakeisti 30 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Leidimą išvykti, gavęs suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytinį sutikimą, duoda tardymo izoliatoriaus direktorius, atsižvelgdamas į suimtojo asmenybę ir jo elgesį buvimo tardymo izoliatoriuje laiku. Jei ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis ar jį atliekantis prokuroras arba teismas, kurio žinioje yra byla, nesutinka leisti suimtajam išvykti už tardymo izoliatoriaus ribų, suimtajam ir tardymo izoliatoriaus administracijai turi būti pateikiamas motyvuotas sprendimas. Šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 4 punktuose nurodytiems asmenims, norintiems išvykti, nereikia gauti ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytinio sutikimo. Laikas, kurį suimtasis buvo išvykęs už tardymo izoliatoriaus ribų, įskaitomas į suėmimo laiką.
Kelionės išlaidas apmoka pats suimtasis arba jo sutuoktinis, sugyventinis ar artimieji giminaičiai.“15 straipsnis. 32 straipsnio pakeitimas
32 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) pasibaigus pasivaikščiojimui ir ilgalaikiam pasimatymui, sutvarkyti tam skirtą vietą ar patalpą.“
32 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Suimtiesiems draudžiama su savimi turėti maisto produktų, asmeninių daiktų, nenurodytų šio įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje nurodytuose sąrašuose ir būtiniausių reikmenų, kurie nenumatyti tardymo izoliatoriuose laikomiems asmenims leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše.“
Pakeisti 34 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) teisės apsipirkti tardymo izoliatoriaus parduotuvėje įsigyti asmeninių daiktų (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes) atėmimas iki vieno mėnesio;“. 17 straipsnis. 38 straipsnio pakeitimas Pakeisti 38 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Drausmės izoliatoriuose laikomi suimtieji neturi teisės gauti pasimatymų (išskyrus teisę susitikti su gynėju), smulkiųjų paketų, siuntų (perdavimų), paskambinti telefonu (išskyrus teisę paskambinti gynėjui), siųsti laiškų, išskyrus atvejus, kai suimtieji įgyvendina šio įstatymo 15, 31 ir 49 straipsniuose nurodytas teises arba susirašinėja su gynėju. Jiems neleidžiama turėti maisto produktų ir kitų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse nurodytų asmeninių daiktų, išskyrus drabužius, avalynę, higienos reikmenis ir kanceliarines prekes.“
Pripažinti netekusiu galios 39 straipsnio 1 dalies 1 punktą. 1) už žalą, padarytą atliekant darbines pareigas, – tiek, kokio dydžio žalos atlyginimą nustato Lietuvos Respublikos darbo įstatymai;
Pakeisti 40 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „40 straipsnis. Suimtųjų įtraukimas į darbą užimtumas
administracija, organizuodama suimtųjų užimtumą, privalo kiekvienam suimtajam pasiūlyti įvairios prasmingos veiklos, kad bendras suimtojo už kameros ribų praleidžiamas laikas būtų ne trumpesnis kaip keturios valandos per parą izoliatoriuose, jei yra galimybė dirbti, suimtieji gali dirbti tik jų rašytiniu prašymu ir šių suimtųjų ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniu sutikimu. Jei ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis ar jį atliekantis prokuroras arba teismas, kurio žinioje yra byla, nesutinka leisti suimtajam dirbti, suimtajam ir tardymo izoliatoriaus administracijai turi būti pateikiamas motyvuotas sprendimas. Šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 4 punktuose nurodytiems asmenims, norintiems dirbti, nereikia gauti ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytinio sutikimo. 2. Suimtieji gali dirbti tik tardymo izoliatoriaus teritorijoje ir turi būti užtikrintas šio įstatymo 10 straipsnio reikalavimų vykdymas. Suimtųjų užimtumo formos:
1) bendrasis ugdymas;
2) nuotolinės studijos;
3) individuali veikla;
4) dalyvavimas kultūrinėje, švietėjiškoje, sporto veikloje;
5) savanoriška darbinė veikla. 3.
laikomiems asmenims draudžiama dirbti darbus ir eiti pareigas, nustatytas Bausmių vykdymo kodekso 2 priede izoliatoriaus administracija, organizuodama nuteistųjų užimtumą:
suimtuosius, siekdama padidinti jų motyvaciją pradėti ar tęsti mokslus tardymo izoliatoriuje veikiančioje bendrojo lavinimo mokykloje;
sąlygas suimtiesiems nuotoliniu būdu studijuoti už tardymo izoliatoriaus teritorijos ribų veikiančiose švietimo įstaigose;
suimtiesiems įsigyti jų individualiai veiklai vykdyti reikalingų priemonių;
kultūrinius, švietėjiškus ir sporto renginius. 4. Suimtiesiems nustatoma ne ilgesnė kaip aštuonių valandų darbo diena. Darbo (pamainos) pradžią ir pabaigą nustato tardymo izoliatoriaus direktorius, vadovaudamasis šio įstatymo 11 straipsnio 6 dalies nuostatomis. Suimtiesiems suteikiamos dvi poilsio dienos per savaitę. Dirbti negali būti skiriama švenčių ir poilsio dienomis. Suimtųjų užimtumas, kai tai būtina, darbas organizuojamas laikantis šio įstatymo
sveikatą reglamentuojančiais teisės aktais. 5. Suimtieji valstybiniu socialiniu draudimu nedraudžiami, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytą nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinį draudimą. Suimtieji gali draustis savanorišku valstybiniu socialiniu draudimu nustatyta tvarka arba sudaryti pensijos sutartis su pensijų fondais įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis. Jei yra galimybė, suimtieji gali jų rašytiniu prašymu užsiimti darbine veikla. Suimtųjų užimtumas darbine veikla nelaikomas darbo santykiais, o darbo teisę reglamentuojantys teisės aktai suimtųjų užimtumo darbine veikla nereglamentuoja. Darbine veikla suimtiesiems leidžiama užsiimti tik tardymo izoliatoriaus teritorijoje.
Už darbinės veiklos rezultatus, atsižvelgdama į šios veiklos sudėtingumą, apimtis ir veiklai atlikti skirtą laiką, tardymo izoliatoriaus administracija suimtiesiems moka pinigines išmokas, kurių apskaičiavimo tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius. Darbine veikla pataisos įstaigoje užsiimantiems suimtiesiems piniginės išmokos mokamos iš Socialinės paramos nuteistiesiems fonde sukauptų lėšų. 6. Už suimtųjų darbą apmokama atsižvelgiant į jo kiekį ir kokybę Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. 7. Suimtieji, kurie tardymo izoliatoriuose dirbdami neteko darbingumo, turi teisę į žalos atlyginimą Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.“20 straipsnis. 42 straipsnio pakeitimas Pakeisti 42 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „42 straipsnis. Socialinis darbas ir užimtumas su suimtaisiais
suimtaisiais ir jų užimtumą organizuoja tardymo izoliatorių administracija. 2. Pagrindinės užimtumo socialinio darbo su suimtaisiais formos yra šios:
1) socialinis ir teisinis švietimas;
2) suimtųjų socialinių ir dvasinių poreikių tenkinimas;
3) pagalba sprendžiant suimtųjų problemas;. 4) kultūros, sporto ir kiti renginiai. 3. Socialinis darbas su suimtaisiais ir jų užimtumas, kai tai būtina, organizuojamas laikantis šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytų reikalavimų.“21 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
dalis, 9 straipsnis, 15 straipsnio 1 dalis ir 18–20 straipsniai įsigalioja
Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos teisingumo ministras ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius iki 2020 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto
lyginamasis variantas
įstatymo Nr. I-1175 2, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 17, 20, 22, 24, 26, 27, 28, 30, 32,
įstatymas 2020
straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Asmenys, kuriems paskirtas suėmimas, iki jų pasiuntimo į tardymo izoliatorių gali būti laikomi teritorinės policijos įstaigos areštinėje ne ilgiau kaip penkiolika parų, kol bus atliekami procesiniai veiksmai, kurių negalima atlikti šiems asmenims esant tardymo izoliatoriuje. Suimtieji ikiteisminio tyrimo metu prokuroro motyvuotu nutarimu, o bylos nagrinėjimo teisme metu teisėjo ar teismo motyvuota nutartimi iš tardymo izoliatoriaus gali būti perkelti (uždaryti) į teritorinės policijos įstaigos areštinę ne ilgiau kaip penkioms septynioms paroms, kad būtų galima atlikti procesinius veiksmus, jeigu procesinių veiksmų atlikimo negalima užtikrinti suimtiesiems esant tardymo izoliatoriuje arba dėl suimtųjų dalyvavimo bylų nagrinėjime teisme. Toks laikymas teritorinės policijos įstaigos areštinėje turi būti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nebereikalinga. Šiems asmenims taikomos šio įstatymo, išskyrus 23, 25, 26, 28, 40, 41, 42 straipsnius, nuostatos. Teritorinių policijos įstaigų areštinių vidaus tvarkos taisykles tvirtina Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras.“
straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Tardymo izoliatoriuose laikomi:
1) asmenys, kuriems paskirtas suėmimas;
2) kitoje valstybėje suimti arba su laisvės atėmimu susijusią bausmę kitoje valstybėje atliekantys asmenys, laikinai perimti iš kitos valstybės į Lietuvos Respubliką Baudžiamojo proceso kodekso 77 straipsnyje arba Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ nustatyta tvarka;
3) nuteistieji arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis, kuriems teismo nuosprendis įsiteisėjo, taip pat nuteistieji, kurie perduoti į Lietuvos Respubliką toliau atlikti terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, – iki šių nuteistųjų pasiuntimo į pataisos įstaigas;
4) nuteistieji, kurie perduodami į jų pilietybės valstybę toliau atlikti terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, – iki šių nuteistųjų perdavimo jų pilietybės valstybei;
5) nuteistieji arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis, kurie teisėjo ar teismo, nagrinėjančio bylą teisiamajame posėdyje, nutartimi iki penkių parų perkelti į tardymo izoliatorius iš pataisos įstaigų dėl bylų nagrinėjimo teisme;
pagal nuosprendį paskirtą bausmę, – iki šių nuteistųjų pasiuntimo į pataisos įstaigas;
siunčiami į pataisos įstaigas atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį, – iki šių nuteistųjų pasiuntimo į pataisos įstaigas;
vykdymo kodekso 68 straipsnyje nustatyta tvarka;
dalyje;.
Tardymo izoliatoriuose laikomi:
1) asmenys, kuriems paskirtas suėmimas;
2) kitoje valstybėje suimti arba su laisvės atėmimu susijusią bausmę kitoje valstybėje atliekantys asmenys, laikinai perimti iš kitos valstybės į Lietuvos Respubliką Baudžiamojo proceso kodekso 77 straipsnyje arba Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ nustatyta tvarka;
3) nuteistieji arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis, kuriems teismo nuosprendis įsiteisėjo, taip pat nuteistieji, kurie perduoti į Lietuvos Respubliką toliau atlikti terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, – iki šių nuteistųjų pasiuntimo į pataisos įstaigas;
4) nuteistieji, kurie perduodami į jų pilietybės valstybę toliau atlikti terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, – iki šių nuteistųjų perdavimo jų pilietybės valstybei;
5) nuteistieji arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis, kurie teisėjo ar teismo, nagrinėjančio bylą teisiamajame posėdyje, nutartimi iki penkių parų perkelti į tardymo izoliatorius iš pataisos įstaigų dėl bylų nagrinėjimo teisme;
pagal nuosprendį paskirtą bausmę, – iki šių nuteistųjų pasiuntimo į pataisos įstaigas;
siunčiami į pataisos įstaigas atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį, – iki šių nuteistųjų pasiuntimo į pataisos įstaigas;
vykdymo kodekso 68 straipsnyje nustatyta tvarka;
dalyje;. 10) 69 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka į tardymo izoliatorių specialius padalinius (pusiaukelės namus) perkelti nuteistieji;
11) nuteistieji, tardymo izoliatoriuje atliekantys arešto, terminuoto laisvės atėmimo arba laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, kai tardymo izoliatorius atlieka pataisos įstaigos funkcijas.“ 2.
Pripažinti netekusiu galios 7 straipsnio 1 dalies 6 punktą. 8) nuteistieji, palikti tardymo izoliatoriuose atlikti ūkio darbus Bausmių vykdymo kodekso 68 straipsnyje nustatyta tvarka;
straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „8 straipsnis. Asmenų pristatymo į tardymo izoliatorius pagrindai ir tvarka
izoliatorius pagrindai:
1) ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartis (nuosprendis) skirti suėmimą;
2) įsiteisėjęs teismo nuosprendis skirti laisvės atėmimo bausmę asmenims, kuriems nebuvo paskirtas suėmimas;
3) teisėjo ar teismo, nagrinėjančio bylą teisiamajame posėdyje, nutartis perkelti iki penkių parų nuteistąjį arešto ar laisvės atėmimo bausme iš pataisos įstaigos į tardymo izoliatorių dėl bylos nagrinėjimo teisme;
43) Baudžiamojo proceso kodekso 77 straipsnyje arba Lietuvos Respublikos įstatyme „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ nustatyta tvarka priimtas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro sprendimas dėl suimto arba su laisvės atėmimu susijusią bausmę atliekančio asmens laikino perėmimo į Lietuvos Respubliką arba Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros išduotas ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingos institucijos pripažintas Europos tyrimo orderis dėl suimto arba su laisvės atėmimu susijusią bausmę atliekančio asmens laikino perdavimo į Lietuvos Respubliką. 2.
ir iš jų į atitinkamus paskirties punktus pristato Viešojo saugumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Viešojo saugumo tarnyba) ar konvojavimo teisę turintys ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnai, kai reikia atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, arba kitos teisę konvojuoti suimtuosius ir nuteistuosius turinčios institucijos. 3. Pristatytiems į tardymo izoliatorius asmenims daroma asmens krata, jų turimi daiktai patikrinami. Daryti suimtųjų asmens kratą ir jos metu dalyvauti gali tik tos pačios lyties pareigūnai. 4. Maisto produktai, daiktai ir reikmenys, kurie nenumatyti tardymo izoliatoriuose laikomiems asmenims leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše Suimtųjų asmeniniai daiktai, kurie nenurodyti šio įstatymo
daiktai, kurie nenurodyti Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nustatytuose atitinkamoms grupėms priskirtiems nuteistiesiems leidžiamų turėtų asmeninių daiktų sąrašuose, paimami. Paimant šiuos maisto produktus, daiktus ir reikmenis, surašomas protokolas, jį pasirašo tai atlikęs pareigūnas ir suimtasis ar nuteistasis. Jeigu asmuo atsisako šį protokolą pasirašyti, tai pažymima protokole. 5. Apie iš pristatyto į tardymo izoliatorių asmens paimtus maisto produktus, šio straipsnio 4 dalyje nurodytus asmeninius daiktus ir reikmenis, kurie nenumatyti tardymo izoliatoriuose laikomiems asmenims leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše, tardymo izoliatoriaus administracija raštu praneša nusikalstamą veiką tiriančiam ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui arba teismui, kurio žinioje yra byla. Paimti daiktai ir reikmenys gali būti pridėti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos arba baudžiamosios bylos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Jeigu šie daiktai ir reikmenys prie ikiteisminio tyrimo medžiagos arba baudžiamosios bylos nepridedami, tardymo izoliatoriaus administracija pinigus įrašo į asmens, iš kurio jie buvo paimti, asmeninę sąskaitą, kitus suimtųjų ar nuteistųjų asmeninius daiktus, maisto produktus ir būtiniausius reikmenis atiduoda saugoti ar sunaikinti Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka. 6. Suimtojo asmens bylos turinį ir jos tvarkymą nustato Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės. 76. Tardymo izoliatoriaus administracija apie asmens atvykimą ne vėliau kaip kitą dieną praneša jo sutuoktiniui, sugyventiniui arba artimiesiems giminaičiams.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 9 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Nuolatinę asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, priežiūrą atlieka šių įstaigų pareigūnai. Šių asmenų priežiūrai gali būti naudojamos techninės priemonės, daroma asmenų krata, tikrinami turimi ir perduodami daiktai, gaunami pašto bei perduodami siuntiniai ir smulkieji paketai. Pas asmenis jų laikymo tardymo izoliatoriuose metu rasti ir protokolu įforminti pinigai motyvuotu tardymo izoliatoriaus direktoriaus nutarimu paimami ir perduodami į šios įstaigos socialinės paramos suimtiesiems fondą. Socialinės paramos suimtiesiems fondo sudarymo ir jo lėšų naudojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė teisingumo ministras. Daiktai ir reikmenys, kurie nenumatyti tardymo izoliatoriuose laikomiems asmenims leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše Suimtųjų asmeniniai daiktai, kurie nenurodyti šio įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje nurodytuose sąrašuose, paimami ir Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka saugomi ar sunaikinami.“
10 straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „10 straipsnis. Suimtųjų ir nuteistųjų laikymas atskirai
uždaromi kamerose laikantis šių izoliavimo reikalavimų ir atsižvelgiant į jų amžių, sveikatos būklę ir kitas asmenines savybes Tardymo izoliatoriuose atskirai vieni nuo kitų turi būti laikomi:
1) vyrai – atskirai nuo moterų;
2) nepilnamečiai – atskirai nuo suaugusiųjų;
3) suimtieji – atskirai nuo nuteistųjų;
4) asmenys, anksčiau atlikę su laisvės atėmimu susijusias bausmes, – atskirai nuo asmenų, anksčiau neatlikusių su laisvės atėmimu susijusių bausmių;
5) suimtieji ir nuteistieji, buvę ar esantys valstybės politikais, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės ir savivaldybių institucijų valstybės tarnautojais, anksčiau neatlikę laisvės atėmimo bausmės, – atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų;
6) nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos – atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų;
kriminalinės žvalgybos dalyvių, teisingumo ir teisėsaugos institucijų pareigūnų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio įstatymo nuostatos, – atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų;
straipsnio 5 dalyje, – atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų;. 9) asmenys, sergantys aktyvia plaučių tuberkulioze, – atskirai nuo kitų suimtųjų ir nuteistųjų. 2.
2Įtariamieji arba kaltinamieji,
įtariami arba kaltinami toje pačioje byloje, arba proceso dalyviai toje pačioje byloje laikomi atskirai tik gavus ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytinį nurodymą. 3. Nuteistieji, palikti tardymo izoliatoriuose atlikti ūkio darbus, laikomi atskirose patalpose Suimtieji ir nuteistieji atskirai vieni nuo kitų laikomi ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka. 4. Nepilnametis, kuris nepasibaigus suėmimo terminui sulaukia pilnametystės, tardymo izoliatoriaus administracijos sprendimu gali būti toliau, bet ne ilgiau negu jam sukaks 21 metai, laikomas kartu su nepilnamečiais suimtaisiais, kai tai atitinka šių nepilnamečių interesus.“
straipsnio pakeitimas
11 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Tardymo izoliatorių ir juose laikomų asmenų apsaugą atlieka šių įstaigų pareigūnai; jie gali būti apginkluojami šaunamaisiais ginklais. Tardymo izoliatorių apsaugai naudojamos inžinerinės ir techninės apsaugos priemonės. Tardymo izoliatoriaus administracija privalo pranešti šiose įstaigose laikomiems asmenims apie apsaugos priemones, kurios gali kelti pavojų gyvybei ir sveikatai. Jeigu turima duomenų, kad tardymo izoliatoriuje gali kilti ypatinga situacija, ar tardymo izoliatoriuje susidaro ypatinga situacija, šios įstaigos apsaugai ir tvarkai palaikyti gali būti pasitelkti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnai, taip pat Viešojo saugumo tarnyba ir policija vidaus reikalų ir teisingumo ministrų nustatyta tvarka.“
2Pakeisti 11 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Tardymo izoliatoriams taikomos teisingumo ministro įsakymu tvirtinamos Įėjimo į pataisos įstaigas ir išėjimo iš jų taisyklės Įėjimo į tardymo izoliatorius ir išėjimo iš jų tvarka nustatyta Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse.
Į tardymo izoliatorių įeinantys ir iš jo išeinantys asmenys, išskyrus Respublikos Prezidentą, Lietuvos Respublikos Seimo, Europos Parlamento ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės narius, teisėjus, tikrinami Kalėjimų departamento direktoriaus nustatytomis techninėmis priemonėmis, taip pat tikrinamos įvažiuojančios ir išvažiuojančios transporto priemonės. Kilus pagrįstų įtarimų, patikrinami į tardymo izoliatorių įeinančių ir iš jo išeinančių asmenų daiktai ir drabužiai. Asmenų lankymosi tardymo izoliatoriuose tvarka nustatyta Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse.“
3Pakeisti 11 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Suimtųjų dienotvarkėje privalo būti numatytas darbo, poilsio, užimtumo, buvimo gryname ore, mokymosi, socialinėms ir psichologinėms programoms skirtas laikas.“
straipsnio pakeitimas
straipsnio 2 dalį. 2. Suimtiesiems prilyginami:
1) nuteistieji arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis, kuriems nuosprendžiai įsiteisėjo, – iki jų pasiuntimo į pataisos įstaigas;
2) nuteistieji arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis, kurie, vadovaudamiesi Baudžiamojo proceso kodekso 315 straipsnio nuostatomis, pareiškė norą atlikti bausmę, – iki jų pasiuntimo į pataisos įstaigas;
3) nuteistieji, kuriems panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas arba lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų, – iki jų pasiuntimo į pataisos įstaigas. 2. Pakeisti 12 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Nuteistaisiais, atliekančiais arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes, laikomi:
1) nuteistieji arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis, perkelti iki penkių parų į tardymo izoliatorius iš pataisos įstaigų teisėjo ar teismo, nagrinėjančio bylą teisiamajame posėdyje, nutartimi dėl bylų nagrinėjimo teisme nuteistieji arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis, kuriems nuosprendžiai įsiteisėjo, – iki jų pasiuntimo į pataisos įstaigas;
2) nuteistieji arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis, kurie, vadovaudamiesi Baudžiamojo proceso kodekso 315 straipsnio nuostatomis, pareiškė norą atlikti bausmę, – iki jų pasiuntimo į pataisos įstaigas;
3) nuteistieji, kuriems panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas arba lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų, arba lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, – iki jų pasiuntimo į pataisos įstaigas;
laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, – iki šių nuteistųjų pasiuntimo į pataisos įstaigas;
3) nuteistieji, kurie perduodami į jų pilietybės valstybę toliau atlikti terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, – iki šių nuteistųjų perdavimo jų pilietybės valstybei;
vykdymo kodekso 69 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka į tardymo izoliatorių specialius padalinius (pusiaukelės namus) perkelti nuteistieji. 6) nuteistieji, tardymo izoliatoriuje atliekantys terminuoto laisvės atėmimo arba laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, kai tardymo izoliatorius atlieka pataisos įstaigos funkcijas.“
straipsnio 3 dalies 5 punktą.
5) nuteistieji, palikti tardymo izoliatoriuose atlikti ūkio darbus;
straipsnio pakeitimas Pakeisti 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „17 straipsnis. Suimtųjų teisė susitikti su žurnalistais
1Ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo,
kurio žinioje yra byla, rašytiniu sutikimu suimtieji turi teisę susitikti su žurnalistais. 2. Šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nurodytiems asmenims, norintiems susitikti su žurnalistais, nereikia gauti ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytinio sutikimo.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 20 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Apie suimtojo, išskyrus šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nurodytus asmenis, prašymą suteikti jam galimybę sudaryti santuoką tardymo izoliatoriaus administracija privalo nedelsdama raštu pranešti šio suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančiam ar jį atliekančiam prokurorui arba teismui, kurio žinioje yra byla.“
Pakeisti 22 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „22 straipsnis. Suimtųjų teisė pasimatyti
administracija suimtajam leidžia pasimatyti, jeigu nėra gautas suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytinis nurodymas neleisti suimtajam pasimatyti. Duoti šį nurodymą galima tik siekiant užkirsti kelią nusikalstamoms veikoms ar kitiems teisės aktų pažeidimams, apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves arba kai suimtojo pasimatymas galėtų pakenkti ikiteisminio tyrimo sėkmei.
Jeigu ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis ar jį atliekantis prokuroras arba teismas, kurio žinioje yra byla, nurodo neleisti suimtajam pasimatyti, jam ir tardymo izoliatoriaus administracijai turi būti nurodoma šio draudimo trukmė, asmenys, su kuriais neleidžiama pasimatyti, ir kitos aplinkybės, dėl kurių draudimą būtina taikyti. 2. Suimtojo pasimatymų skaičius neribojamas. Vienas suimtojo pasimatymas gali trukti ne ilgiau kaip tris valandas. Suimtiesiems leidžiama pasimatyti ne dažniau kaip vieną kartą per dieną. Suimtųjų pasimatymai vyksta prižiūrint tardymo izoliatoriaus administracijai arba neprižiūrint. Pasimatymas neatskiriant lankytojų ir suimtojo gali vykti ne dažniau kaip vieną kartą per mėnesį. Suimtieji pasirenka, kaip įgyvendins savo teisę pasimatyti. 3. Šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys turi teisę į vieną pasimatymą. 43. Suimtojo pasimatymai vyksta tardymo izoliatoriaus atstovo akivaizdoje specialiose patalpose, įrengtose taip, kad lankytojų ir suimtojo fizinis kontaktas negalimas. Prižiūrint tardymo izoliatoriaus administracijai suimtiesiems leidžiama pasimatyti šiais būdais:
1) nuotoliniu būdu – iki 2 valandų;
2) specialiose tardymo izoliatoriaus patalpose, įrengtose taip, kad lankytojų ir suimtojo fizinis kontaktas negalimas, – iki 2 valandų;
3) tardymo izoliatoriaus patalpose, neatskiriant suimtojo nuo lankytojų, – iki
straipsnio 3 dalyje nurodyti pasimatymai vyksta tardymo izoliatoriaus atstovo akivaizdoje, tačiau pokalbio nesiklausoma.
Šio straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodyto pasimatymo metu suimtajam leidžiama pasimatyti tik su sutuoktiniu (sugyventiniu), artimaisiais giminaičiais ir asmeniu, su kuriuo suimtasis turi bendrą vaiką, jei nei suimtasis, nei šis asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių ir šis vaikas yra Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka registruotas kaip bendras suimtojo ir į pasimatymą atvykusio asmens vaikas. 5. Suimtojo pasimatymas su sutuoktiniu, sugyventiniu, artimaisiais giminaičiais arba asmeniu, su kuriuo suimtasis turi bendrą vaiką, jei nei suimtasis, nei šis asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių ir šis vaikas yra Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka registruotas kaip bendras suimtojo ir į pasimatymą atvykusio asmens vaikas, ne dažniau kaip vieną kartą per mėnesį gali vykti neatskiriant lankytojų ir suimtojo. Šioje dalyje numatyti pasimatymai vyksta tardymo izoliatoriaus atstovo akivaizdoje, tačiau pokalbio nesiklausoma gali vykti neprižiūrint tardymo izoliatoriaus administracijai. Šį pasimatymą tardymo izoliatoriaus direktorius ar jo įgaliotas pareigūnas gali suteikti galiojančių nuobaudų neturinčiam suimtajam ne anksčiau kaip po dviejų savaičių nuo suimtojo uždarymo į tardymo izoliatorių dienos, vėliau toks pasimatymas gali būti suteikiamas ne dažniau kaip vieną kartą per mėnesį. 6. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyti pasimatymai vyksta specialiai įrengtose uždarose patalpose ne ilgiau kaip 24 valandas. Šio pasimatymo metu suimtojo arba lankytojų pageidavimu Kalėjimų departamento direktoriaus nustatyta tvarka jiems nemokamai tiekiamas Bausmių vykdymo kodekso
sudaromos sąlygos tardymo izoliatoriuje įsigyti maisto produktų.
Suimtojo pasimatymas su sutuoktiniu, sugyventiniu arba asmeniu, su kuriuo suimtasis turi bendrą vaiką, jei nei suimtasis, nei šis asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių ir šis vaikas yra Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka registruotas kaip bendras suimtojo ir į pasimatymą atvykusio asmens vaikas, gali vykti be tardymo izoliatoriaus atstovo. Šį pasimatymą tardymo izoliatoriaus direktorius ar jo įgaliotas pareigūnas gali suteikti galiojančių nuobaudų neturinčiam suimtajam ne anksčiau kaip po dviejų savaičių nuo suimtojo uždarymo į tardymo izoliatorių dienos, vėliau toks pasimatymas gali būti suteikiamas ne dažniau kaip vieną kartą per mėnesį. Šioje dalyje nurodyti pasimatymai vyksta specialiai įrengtose uždarose patalpose ne ilgiau kaip vieną parą. Į ilgalaikius pasimatymus atvykusiems asmenims sudaromos sąlygos įsigyti maisto produktų tardymo izoliatorių parduotuvėse arba, kai yra galimybių, jiems nemokamai tiekiamas šio įstatymo 44 straipsnio 5 dalyje nurodytas maistas. Į ilgalaikius pasimatymus atvykusių asmenų apsipirkimo pataisos įstaigų parduotuvėse ir maitinimo tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius. 7. Pasimatymas, kurio metu pažeidžiama pasimatymų tvarka, nedelsiant nutraukiamas. Jeigu per šešis mėnesius nuo pasimatymų tvarkos pažeidimo pakartotinai pažeidžiama pasimatymų tvarka arba jeigu už padarytą pasimatymų tvarkos pažeidimą suimtajam buvo paskirta nuobauda, kiti šio suimtojo pasimatymai vyksta atskiriant jį nuo lankytojų, o pasimatymai jų neatskiriant vėl leidžiami praėjus trims mėnesiams nuo pasimatymų tvarkos pažeidimo ir jeigu suimtasis neturi nuobaudų, paskirtų už padarytus pasimatymų tvarkos pažeidimus. 8.
Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse.“
Pakeisti 24 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „24 straipsnis. Suimtųjų teisė gauti pašto ar perduodamus siuntinius ir smulkiuosius paketus perduodamų daiktų
kartą per tris mėnesius gauti vieną pašto ar perduodamą drabužių, patalynės (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), avalynės siuntinį ir neribotą kiekį smulkiųjų paketų su spauda, vokais, pašto ženklais bei rašymo popieriumi perduodamų daiktų. 2. Vienas pašto siuntinys neturi sverti daugiau kaip dešimt kilogramų, o perduodamas siuntinys – daugiau kaip penkiolika kilogramų Suimtajam gali būti atsiunčiami arba perduodami drabužiai, patalynė (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), avalynė, laikrodžiai, pagaminti ne iš brangiųjų metalų, elektros prietaisai. 3. Tardymo izoliatoriaus administracija gali priimti labdaros siuntas Viena pašto siunta arba vienu kartu perduodami daiktai neturi sverti daugiau kaip 15 kilogramų. 4. Pašto ar perduodamų drabužių, patalynės (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), avalynės siuntinių, smulkiųjų paketų priėmimo ir įteikimo tardymo izoliatoriuose laikomiems asmenims tvarka ir labdaros siuntų priėmimo ir paskirstymo šiems asmenims Perduodamų daiktų priėmimo ir įteikimo suimtiesiems tvarka nustatyta Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse.“
Pakeisti 26 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „26 straipsnis. Suimtųjų teisė įsigyti literatūros ir rašomųjų reikmenų prenumeruoti laikraščius ir žurnalus
asmeninėse sąskaitose turimus pinigus turimas lėšas įsigyti neribotą kiekį literatūros ir rašomųjų reikmenų, taip pat prenumeruoti laikraščius ir žurnalus. 2. Teisę prenumeruoti suimtiesiems laikraščius ir žurnalus turi jų sutuoktiniai, sugyventiniai ir artimieji giminaičiai, taip pat kiti fiziniai ir juridiniai asmenys. 3.
3Suimtiesiems draudžiama gauti,
įsigyti, laikyti, platinti arba prenumeruoti smurtą ar žiaurumą propaguojančius, taip pat pornografinius leidinius.“
Pakeisti 27 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „27 straipsnis. Suimtųjų teisė naudotis elektros prietaisais ir kitais daiktais
naudotis už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigytais ar perduotais Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais elektros prietaisais ir kitais daiktais Suimtieji, turintys teisę naudotis elektros prietaisais, apmoka už šių prietaisų sunaudotą elektros energiją. 2. Suimtiesiems leidžiamų naudotis elektros prietaisų techninius parametrus, įsigijimo, perdavimo ir naudojimosi jais elektros prietaisais tvarką, taip pat šių prietaisų elektros energijos sąnaudų ir išlaidų už sunaudotą elektros energiją apskaičiavimo ir apmokėjimo taisykles nustato Kalėjimų departamento direktorius. 3. Elektros prietaisai ir kiti daiktai motyvuotu tardymo izoliatoriaus direktoriaus arba jo įgalioto pareigūno nutarimu paimami iš suimtųjų:
1) pažeidusių šio straipsnio 2 dalyje nurodytą naudojimosi elektros prietaisais tvarką, – iki trijų mėnesių;
2) turinčių skolą už elektros prietaisų sunaudotą elektros energiją, – iki bus sumokėta skola;
3) uždarytų į drausmės izoliatorių. 4. Šio straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais paimti elektros prietaisai ir kiti daiktai saugomi tardymo izoliatoriuje. Jie grąžinami juos perdavusiems asmenims pagal jų arba suimtojo rašytinį prašymą arba suimtajam, kai jis perkeliamas į pataisos įstaigą arba paleidžiamas iš tardymo izoliatoriaus.“
Pakeisti 28 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „28 straipsnis. Suimtųjų teisė apsipirkti tardymo izoliatoriaus parduotuvėje įsigyti asmeninių daiktų 1.
Suimtieji turi teisę už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus turimas lėšas ne grynaisiais pinigais apsipirkti tardymo izoliatoriaus parduotuvėje – įsigyti – maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka asmeninių daiktų: maisto produktų, laikraščių, žurnalų, knygų, drabužių, avalynės, patalynės (išskyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę) laikrodžių, pagamintų ne iš brangiųjų metalų, higienos ir kanceliarijos reikmenų, elektros prietaisų ir kitų daiktų. Drausmės izoliatoriuje laikomi suimtieji turi teisę įsigyti tik higienos reikmenų ir kanceliarinių prekių. 2. Tardymo izoliatoriuose laikomiems asmenims leidžiamų įsigyti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašas nustatytas šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmeninių daiktų sąrašai nustatyti Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse.“
Pakeisti 30 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Leidimą išvykti, gavęs suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytinį sutikimą, duoda tardymo izoliatoriaus direktorius, atsižvelgdamas į suimtojo asmenybę ir jo elgesį buvimo tardymo izoliatoriuje laiku. Jei ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis ar jį atliekantis prokuroras arba teismas, kurio žinioje yra byla, nesutinka leisti suimtajam išvykti už tardymo izoliatoriaus ribų, suimtajam ir tardymo izoliatoriaus administracijai turi būti pateikiamas motyvuotas sprendimas. Šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 4 punktuose nurodytiems asmenims, norintiems išvykti, nereikia gauti ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytinio sutikimo. Laikas, kurį suimtasis buvo išvykęs už tardymo izoliatoriaus ribų, įskaitomas į suėmimo laiką.
Kelionės išlaidas apmoka pats suimtasis arba jo sutuoktinis, sugyventinis ar artimieji giminaičiai.“
32 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) pasibaigus pasivaikščiojimui ir ilgalaikiam pasimatymui, sutvarkyti tam skirtą vietą ar patalpą.“
32 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Suimtiesiems draudžiama su savimi turėti maisto produktų, asmeninių daiktų, nenurodytų šio įstatymo 28 straipsnio 2 dalyje nurodytuose sąrašuose ir būtiniausių reikmenų, kurie nenumatyti tardymo izoliatoriuose laikomiems asmenims leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše.“
Pakeisti 34 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) teisės apsipirkti tardymo izoliatoriaus parduotuvėje įsigyti asmeninių daiktų (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes) atėmimas iki vieno mėnesio;“. 18 straipsnis. 36 straipsnio pakeitimas Pakeisti 36 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Skiriant nuobaudas atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų galiojančių nuobaudų kiekį ir paskirtų nuobaudų pobūdį, taip pat į suimtojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį.“
Pakeisti 38 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Drausmės izoliatoriuose laikomi suimtieji neturi teisės gauti pasimatymų (išskyrus teisę susitikti su gynėju), smulkiųjų paketų, perduodamų daiktų, paskambinti telefonu (išskyrus teisę paskambinti gynėjui), siųsti laiškų, išskyrus atvejus, kai suimtieji įgyvendina šio įstatymo 15, 31 ir 49 straipsniuose nurodytas teises.
Jiems neleidžiama turėti maisto produktų ir kitų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse nurodytų asmeninių daiktų, išskyrus drabužius, avalynę, higienos reikmenis ir kanceliarines prekes.“
Pakeisti 39 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „39 straipsnis. Suimtųjų materialinė atsakomybė valstybei padarytos turtinės žalos atlyginimas
atlyginti visą jų buvimo tardymo izoliatoriuose metu valstybei padarytą turtinę žalą:
1) už žalą, padarytą atliekant darbines pareigas, – tiek, kokio dydžio žalos atlyginimą nustato Lietuvos Respublikos darbo įstatymai;
2) už žalą, padarytą kitokiais veiksmais, – tiek, kokio dydžio žalos atlyginimą nustato Civilinis kodeksas. 2. Suimtųjų valstybei padarytos turtinės žalos atlyginimas išieškomas motyvuotu tardymo izoliatoriaus direktoriaus nutarimu, jeigu žalos dydis neviršija suimtojo asmeninėje sąskaitoje esančios pinigų sumos. Apie išieškojimą suimtajam pranešama pasirašytinai. Kitais atvejais turtinės žalos atlyginimas išieškomas bendrais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. 3. Valstybei padarytos turtinės žalos atlyginimo dalis, kurios pagal tardymo izoliatoriaus direktoriaus nutarimą išieškoti žalos atlyginimą neatlygino paleistas iš tardymo izoliatoriaus asmuo iki galo neatlygino, išieškoma Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.“
Pakeisti 40 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „40 straipsnis. Suimtųjų įtraukimas į darbą užimtumas 1.
Tardymo izoliatoriaus administracija, organizuodama suimtųjų užimtumą, privalo kiekvienam suimtajam pasiūlyti įvairios prasmingos veiklos, kad bendras suimtojo už kameros ribų praleidžiamas laikas būtų ne trumpesnis kaip keturios valandos per parą izoliatoriuose, jei yra galimybė dirbti, suimtieji gali dirbti tik jų rašytiniu prašymu ir šių suimtųjų ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniu sutikimu. Jei ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis ar jį atliekantis prokuroras arba teismas, kurio žinioje yra byla, nesutinka leisti suimtajam dirbti, suimtajam ir tardymo izoliatoriaus administracijai turi būti pateikiamas motyvuotas sprendimas. Šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 4 punktuose nurodytiems asmenims, norintiems dirbti, nereikia gauti ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytinio sutikimo. 2. Suimtieji gali dirbti tik tardymo izoliatoriaus teritorijoje ir turi būti užtikrintas šio įstatymo 10 straipsnio reikalavimų vykdymas. Suimtųjų užimtumo įvairia prasminga veikla formos:
1) bendrasis ugdymas;
2) nuotolinės studijos;
3) individuali veikla;
4) dalyvavimas kultūrinėje, švietėjiškoje, sporto veikloje;
5) darbinė veikla. 3. Tardymo izoliatoriuose laikomiems asmenims draudžiama dirbti darbus ir eiti pareigas, nustatytas Bausmių vykdymo kodekso 2 priede izoliatoriaus administracija, organizuodama suimtųjų užimtumą:
suimtuosius, siekdama padidinti jų motyvaciją pradėti ar tęsti mokymąsi tardymo izoliatoriuje veikiančioje bendrojo ugdymo mokykloje;
sąlygas suimtiesiems nuotoliniu būdu studijuoti už tardymo izoliatoriaus teritorijos ribų veikiančiose švietimo įstaigose;
suimtiesiems įsigyti jų individualiai veiklai reikalingų priemonių;
kultūrinius, švietėjiškus ir sporto renginius. 4.
ilgesnė kaip aštuonių valandų darbo diena. Darbo (pamainos) pradžią ir pabaigą nustato tardymo izoliatoriaus direktorius, vadovaudamasis šio įstatymo 11 straipsnio 6 dalies nuostatomis. Suimtiesiems suteikiamos dvi poilsio dienos per savaitę. Dirbti negali būti skiriama švenčių ir poilsio dienomis. Suimtųjų užimtumas, kai tai būtina, darbas organizuojamas laikantis šio įstatymo
sveikatą reglamentuojančiais teisės aktais. 5. Suimtieji valstybiniu socialiniu draudimu nedraudžiami, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytą nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinį draudimą. Suimtieji gali draustis savanorišku valstybiniu socialiniu draudimu nustatyta tvarka arba sudaryti pensijos sutartis su pensijų fondais įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis. Jei yra galimybė, suimtieji gali jų rašytiniu prašymu užsiimti darbine veikla. Suimtųjų užimtumas darbine veikla nelaikomas darbo santykiais, ir darbo teisę reglamentuojantys teisės aktai suimtųjų užimtumo darbine veikla nereglamentuoja. Darbine veikla suimtiesiems leidžiama užsiimti tik tardymo izoliatoriaus teritorijoje. Už darbinės veiklos rezultatus, atsižvelgdama į šios veiklos sudėtingumą, apimtis ir veiklai atlikti skirtą laiką, tardymo izoliatoriaus administracija suimtiesiems moka pinigines išmokas. Šių išmokų apskaičiavimo tvarką nustato Kalėjimų departamento direktorius. Darbine veikla pataisos įstaigoje užsiimantiems suimtiesiems piniginės išmokos mokamos iš socialinės paramos nuteistiesiems fonde sukauptų lėšų. 6. Už suimtųjų darbą apmokama atsižvelgiant į jo kiekį ir kokybę Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. 7. Suimtieji, kurie tardymo izoliatoriuose dirbdami neteko darbingumo, turi teisę į žalos atlyginimą Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.“
Pakeisti 42 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „42 straipsnis.
ir užimtumas su suimtaisiais
suimtaisiais ir jų užimtumą organizuoja tardymo izoliatorių izoliatoriaus administracija. 2. Pagrindinės užimtumo socialinio darbo su suimtaisiais formos yra šios:
1) socialinis ir teisinis švietimas;
2) suimtųjų socialinių ir dvasinių poreikių tenkinimas;
3) pagalba sprendžiant suimtųjų problemas;. 4) kultūros, sporto ir kiti renginiai. 3. Socialinis darbas su suimtaisiais ir jų užimtumas, kai tai būtina, organizuojamas laikantis šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytų reikalavimų.“
straipsnio 3 dalis, 10 straipsnis, 16 straipsnio 1 dalis, 20, 21 ir 22 straipsniai įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos teisingumo ministras ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius iki 2021 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. VIII-1509 4 IR 11 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ
ir uždaviniai: Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą vizitų Lietuvoje ataskaitose ne kartą yra pateikęs rekomendacijas reikšmingai padidinti nuteistiesiems ir suimtiesiems taikomų užimtumo priemonių apimtis. Nors Lietuvos įkalinimo įstaigose darbine veikla užimtų nuteistųjų dalis (41 proc.) tik nežymiai atsilieka nuo bendro Europos Sąjungoje įdarbintų nuteistųjų skaičiaus vidurkio (44 proc.), tačiau, lyginant su pažangių šalių praktika (bendras įdarbintų nuteistųjų skaičius Norvegijoje siekia 50 proc., Švedijoje – 58 proc., Čekijoje – 60 proc.) ir atsižvelgiant į tai, kad nuteistųjų skaičius yra žymiai didesnis nei kitose šalyse, jokia darbine veikla neužimtų, tačiau dirbti galinčių nuteistųjų skaičius Lietuvoje sąlyginai yra didelis (apie 2500 asmenų). Todėl būtina diegti papildomus instrumentus, sudarančius prielaidas kurti naujas darbo vietas ir motyvuoti nuteistuosius užsiimti darbine veikla.
Pradinėje laisvės atėmimo bausmės atlikimo stadijoje, nuteistųjų darbas prilygintinas jų resocializacijai, kadangi ši veikla skirta įgyti ir išsaugoti darbinius įgūdžius, išmokti amato, o ne retai tokia užimtumo forma derinama ir su profesiniu mokymu. Atsižvelgiant į tai, pataisos įstaigos viduje (ūkio darbams ar produkcijos gamybai valstybės įmonėje „Mūsų amatai“) į darbinę veiklą įtraukti nuteistieji neturėtų būti prilyginami dirbantiesiems, kaip juos apibrėžia Darbo kodeksas. Todėl, siekiant teisinio aiškumo, minėtus asmenis visuose teisės aktuose tikslinga įvardinti, nuteistaisiais, užsiimančiais darbine veikla. Atitinkamai keistinas finansinio skatinimo priemonių šiems nuteistiesiems mechanizmas, atsisakant darbo užmokesčio sąvokos ir įteisinant kitas darbine veikla užimtų nuteistųjų finansinio skatinimo formą – piniginę išmoką, kuri būtų diferencijuojama atsižvelgiant į dalyvavimo užimtumo darbine veikla laiką ir kokybiškai atliktas užduotis. Šiuo metu Bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK) numato nuteistųjų pareigą ne ilgiau kaip 2 valandas per dieną dirbti nemokamus darbus pataisos įstaigoje, tačiau šia galimybe pataisos įstaigos naudojasi nepakankamai arba visai nesinaudoja, kadangi nėra pakankamai teisinių mechanizmų, didinančių pačių nuteistųjų suinteresuotumą dalyvauti darbinėje veikloje. Todėl būtina sukurti papildomas priemones, labiau skatinančias patys nuteistuosius įsitraukti į darbinę veiklą, numatant papildomų teisių suteikimą sutinkantiems šia veikla užsiimti nuteistuosius ir atitinkamų poveikių priemonių taikymą tiems, kurie atsisako tai daryti. Viena svarbiausių krypčių, kurioje nuteistųjų įdarbinimo galimybės iš esmės yra neišnaudojamos – nuteistųjų, turinčių teisę dirbti už pataisos įstaigos teritorijos ribų, skaičiaus didinimas.
Šiuo metu minėta įdarbinimo forma naudojasi tik apie 3 proc. visų dirbančių nuteistųjų, todėl Lietuvoje plėtojant lengvo režimo kalėjimo (angl. low security prison) modelį, tokių nuteistųjų skaičius galėtų būti padidintas mažiausiai 6 kartais. Pastebėtina, kad darbas laisvėje esančiuose ūkio subjektuose ne tik naudingas patiems nuteistiesiems (jiems mokamas ne mažesnis kaip minimalus atlyginimas, taikomos visos socialinės garantijos), tačiau kuria ir pridėtinę naudą visai šalies socialinei sistemai, kadangi tokie nuteistieji savo mokamais mokesčiais prisideda prie jos išlaikymo. 2016 m. Lietuvoje atidarytų pirmųjų pusiaukelės namų sėkmė parodė, kad papildomų teisių suteikimas, apribojimų ir draudimų panaikinimas labiausiai motyvuoja nuteistuosius atitinkamai keičiant savo elgesį pasinaudoti jiems suteiktomis galimybėmis. Vis dėlto, šiuo metu nuteistųjų teisinės padėties švelninimo mechanizmai nėra pakankami, kad nuo pat bausmės pradžios laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo jaustų poreikį savo pozityviu ir pavyzdingu elgesiu siekti greitesnio jo teisinės padėties palengvinimo. Šiuo metu pataisos namuose nuteistieji yra suskirstyti į tris grupes. Didžioji jų dalis (apie 80 proc.) bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, likusieji – už padarytus režimo bausmės atlikimo tvarkos pažeidimus laikomi drausmės grupėje (8,6 proc.), o pavyzdingai besielgiantys nuteistieji – nežymių privilegijų ir lengvesnį režimą suteikiančioje lengvojoje grupėje (12 proc.). Ši nuteistųjų pasiskirstymo po grupes proporcija iš esmės nekinta.
Pažymėtina, kad didžioji dalis nuteistųjų nėra suinteresuoti nuosekliai siekti savo teisinės padėties švelninimo, kadangi pagal esamą teisinį reguliavimą teisių ir pareigų apimtis paprastojoje ir lengvojoje grupėje iš esmės mažai skiriasi, taip pat nėra nustatyta aiškių kriterijų, kuriuos nuteistieji turi atitikti, kad būtų perkelti į lengvąją grupę. Užsienio šalių patirtis rodo, kad nuteistųjų resocializacija sėkmingiausiai vyksta tada, kai norintys pasitaisyti nuteistieji yra atskiriami nuo likusios nuteistųjų dalies ir kaip įmanoma labiau didinamos jų kontaktų su išoriniu pasauliu galimybės (pavyzdžiui, darbas ar mokymasis laisvėje, trumpalaikės išvykos namo ir pan.). Tokiu būdu, akivaizdžią pažangą rodantys nuteistieji yra maksimaliai apsaugomi nuo neigiamos kalėjimo (kitų kalinių) įtakos, jiems tampa lengviau adaptuotis visuomenėje išėjus į laisvę. Lengvo režimo įkalinimo įstaigų sektoriai atitinkamai reikalauja ir mažesnių jų išlaikymo kaštų, kadangi dėl juose laikomų visuomenei didelės grėsmės nekeliančių asmenų, atitinkamai gali būti pasitelkiami mažesni resursai šių nuteistųjų apsaugai vykdyti, o tokios įstaigos taip pat nereikalauja ypatingų inžinerinių saugumo priemonių įdiegimo. Pavyzdžiui, daugelyje Norvegijos kalėjimų veikia atskiri padaliniai (zonos), į kuriuos perkeliami taisytis linkę kaliniai. Tokiuose padaliniuose (atviruose kalėjimuose) taikomas sąlyginai švelnesnis režimas, nuteistiesiems leidžiama ne tik laisviau judėti įstaigos teritorijoje (dienos metu kaliniai nerakinami), bet ir dažniau bendrauti su išoriniu pasauliu, lavinami jų savarankiško gyvenimo įgūdžiai (savarankiškas maisto gaminimasis, skalbimas, kiti buities darbai). Tokių nuteistųjų atžvilgiu taikomos resocializacijos priemonės taip pat yra žymiai paveikesnės, nuteistieji noriai dirba jiems pasiūlytą darbą.
Todėl ir Lietuvoje būtina sukurti nuoseklią (pakopinę) bausmės atlikimo sistemą, kuri, skatindama juos kuo greičiau patekti į lengvąją grupę (neribojami pasimatymai ir pokalbiai telefonu, leidžiama dienos metu išvykti į darbą ar pasimatyti su artimaisiais laisvėje, taip pat – kelis kartus per metus trumpam parvykti namo), kartu motyvuotų siekti geresnių savo elgesio korekcijos rezultatų. Teikiamų projektų tikslai:
Teikiamų projektų uždaviniai:
Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167, 1.1.1 papunktyje numatytą darbą (veiksmingos ir socialiai orientuotos laisvės atėmimo bausmes atliekančių asmenų užimtumo darbo ir kita prasminga veikla sistemos sukūrimas). 2.
projektų iniciatoriai (institucija, asmenys, ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Projektų iniciatorius ir rengėjas
BVK 125 straipsnyje numatyta, kad nuteistieji privalo dirbti pataisos įstaigos pasiūlytą darbą, taip pat iki 2 val. per dieną gali būti įtraukti į nemokamus darbus, tačiau nesukurta priemonių, kuriomis galėtų būti drausminami pasiūlyto darbo atsisakę nuteistieji. BVK 66 straipsnyje nustatyta, kad teisė į pataisos įstaigas pristatyti nuteistuosius turi tik Viešojo saugumo tarnyba. BVK taip pat nėra įtvirtintų aiškių kriterijų, pagal kuriuos galėtų būti sprendžiamas nuteistojo perkėlimas iš vienos grupės į kitą. BVK 68 straipsnyje nustatyta, kad nuteistieji gali būti paliekami tardymo izoliatoriuose, laisvės atėmimo vietos ligoninėje arba kalėjime atlikti ūkio darbus. BVK 69 straipsnis įtvirtina nuteistųjų perkėlimo į kitas laisvės atėmimo vietų įstaigas pagrindus, tačiau nenurodomi aiškesni į nuteistojo pavojingumo lygį orientuoti kriterijai, pagal kuriuos galėtų būti vertinamas jo pasirengimas būti perkeltam tęsti bausmės atlikimo į pusiaukelės namus, kartu numatyta, kad į pusiaukelės namus gali būti perkeliami ir pataisos namų paprastosios grupės sąlygomis bausmę atliekantys nuteistieji. Pagal šį straipsnį taip pat negalima į kitas pataisos įstaigas perkelti teisminiuose bylų nagrinėjimo procesuose dalyvaujančių nuteistųjų, jei šios įstaigos yra arčiau bylas nagrinėjančių teismų. Todėl šiuo metu, tokiuose procesuose dalyvaujantys nuteistieji privalo būti reguliariai kilnojami tik į tardymo izoliatorius, iš jų – į policijos areštines, dėl to patiriama papildomų išlaidų nuolatiniam šių asmenų konvojavimui, trikdomas nuteistojo socialinės reabilitacijos procesas.
BVK 70 straipsnyje nėra įtvirtinta, kad skirtingoms nuteistųjų grupėms priskirti asmenys ir teisę be sargybos arba palydos išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų turintys nuteistieji pataisos įstaigoje galėtų būti laikomi atskirti nuo kitų nuteistųjų grupių. BVK 73 – 75, 79 – 80 ir 85 – 86 straipsniai nustato konkrečias teises, kurias turi skirtingų pataisos įstaigų rūšių nuteistųjų grupėms priskirti nuteistieji. BVK 94 straipsnis reglamentuoja nuteistiesiems suteikiamų pasimatymų formas (nuteistąjį atskiriant arba neatskiriant nuo lankytojų). Pagal galiojantį reguliavimą, nuteistųjų pasimatymai, gali vykti tik pataisos įstaigoje. BVK 104 ir 154, 155 straipsniuose nustatyta nuteistųjų trumpalaikių išvykų į namus ir teisės be sargybos išvykti iš pataisos įstaigos suteikimo tvarka. Tačiau šioje tvarkoje taip pat nėra įtvirtinta objektyvių ir į nuteistojo pavojingumą orientuotų kriterijų, todėl šių teisių suteikimo klausimas iš esmės paliekamas tik pataisos įstaigos vadovo diskrecijai. BVK XI skyriaus antrasis skirsnis reglamentuoja nuteistųjų darbą. BVK 125 straipsnyje numatyta, kad nuteistieji privalo dirbti pataisos įstaigos pasiūlytą darbą, taip pat iki 2 val. per dieną gali būti įtraukti į nemokamus darbus, tačiau nesukurta priemonių, kuriomis galėtų būti drausminami pasiūlyto darbo atsisakę nuteistieji. Šiame skirsnyje tiesiogiai nereglamentuojama nuteistųjų galimybė dirbti už pataisos įstaigos ribų (sudaryti darbo sutartį), todėl praktikoje kyla problemų dėl šių asmenų įsidarbinimo ir socialinių garantijų jiems taikymo. BVK 140 straipsnis reguliuoja nuteistųjų skatinimo, o BVK 142 straipsnis – nuobaudų nuteistiesiems skyrimo tvarką.
BVK 144 straipsnyje reguliuojamos laikino nuteistojo izoliavimo sąlygos, nors toks teisinis reguliavimas sistemiškai turėtų būti įtvirtinamas BVK 70 straipsnyje. BVK 173 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad visiems nuteistiesiems (t. y. neatsižvelgiant į jų elgesį ar darbinės veiklos rezultatus) iš valstybės biudžeto lėšų mokamos nustatyto dydžio piniginės išmokos. BVK 175 straipsnyje įtvirtinta, kad nuteistojo prašymu, jis gydomas nuo priklausomybės ligų, tačiau pataisos įstaigos administracijai nenustatyta pareigos vykdyti švietėjišką veiklą ir aktyviai skatinti šiomis ligomis sergančius nuteistuosius pradėti gydytis. BVK taip pat nenumato galimybės nuteistąjį perkelti atlikti bausmę į kitą įstaigą, jei nuteistasis ikiteisminio ar teisminio proceso dalyvis, ir jam tenka nuolat vykti atlikti procesinius veiksmus į kitoje vietoje esančias ikiteisminio tyrimo įstaigas ar teismus. Šiuo metu, dėl minėtų priežasčių nuteistieji iš pataisos įstaigos gali būti perkelti tik į tardymo izoliatorius ir tik iki 5 parų. Pažymėtina, kad pataisos įstaigų tinklas Lietuvoje yra ženkliai platesnis, todėl sudarius galimybes nuteistuosius perkelti tęsti bausmės atlikimo į arčiausiai procesinių veiksmų atlikimo vietos esančias pataisos įstaigas būtų taupomos dažnam ir neretai itin tolimam tokių nuteistųjų konvojavimui. Atsižvelgiant į tai, kad 2019 m. birželio
įstatymas Nr. XIII-2264, kurio dalis nuostatų įsigalios 2020 m. liepos 1 d. Atsižvelgiant į tai ir siekiant įgyvendinti projektų tikslus, siūloma keisti ir dalį šio įstatymo neįsigaliojusių nuostatų (toliau – BVK pakeitimo projektas).
Pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – SVĮ) 12 straipsnio 2 dalį, suimtiesiems yra prilyginami nuteistieji arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis, kuriems nuosprendžiai įsiteisėjo, – iki jų pasiuntimo į areštines ar pataisos įstaigas; nuteistieji arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmėmis, kurie, vadovaudamiesi Baudžiamojo proceso kodekso 315 straipsnio nuostatomis, pareiškė norą atlikti bausmę, – iki jų pasiuntimo į areštines ar pataisos įstaigas; nuteistieji, kuriems panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas arba lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų, arba lygtinis atleidimas nuo laisvės atėmimo bausmės prieš terminą, – iki jų pasiuntimo į pataisos įstaigas. SVĮ 7 straipsnyje nurodyta, kad į tardymo izoliatorius turi būti patalpinti nuteistieji, kurie dalyvauja bylų nagrinėjimo procesuose ir nuteistieji, kuriuos rengiamasi perduoti į jų pilietybės valstybę toliau atlikti laisvės atėmimo bausmę. Toks reguliavimas nėra racionalus, kadangi nuteistųjų dalyvavimą teisminiuose procesuose ar planuojant jų perdavimą kitoms valstybėms, pastaruosius galima laikyti artimiausioje pataisos įstaigoje. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau VSDĮ) 6 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad nuteistieji nedraudžiami valstybiniu socialiniu draudimu (išskyrus Nelaimingų atsitikimų darbe socialinį draudimą). Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 11 straipsnio
ir mokamos paleidus juos iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. 4.
siūlomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Siekiant pertvarkyti nuteistųjų užimtumo sistemą, teikiamame BVK pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) 30 straipsnyje siūloma įtvirtinti bendruosius nuteistųjų užimtumo principus, pagal kuriuos:
Įstatymo projekto 31 straipsnyje siūloma nustatoma, kad neturintys teisės be sargybos išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų nuteistieji į užimtumą darbinio resocializuojamojo pobūdžio veikla (atsisakant darbo sąvokos ir nurodytos veiklos nelaikant darbo santykiais) įtraukiami tik pataisos įstaigos viduje ir valstybės įmonėje „Mūsų amatai“, o šioje veikloje dalyvaujantiems nuteistiesiems mokamos diferencijuoto dydžio piniginės išmokos (nevartojant darbo užmokesčio sąvokos). Minėti nuteistieji už pataisos įstaigos teritorijos ribų galėtų dirbti tik juos prižiūrint pataisos pareigūnams. Šiems asmenims būtų siūloma užsiimti prasminga, t. y. kiek tai įmanoma labiau atitinkančiomis pačių nuteistųjų interesus (turimą profesiją, kvalifikaciją ar darbinius įgūdžius arba leidžiančią susiformuoti tokiems įgūdžiams, kuriuos nuteistasis galėtų panaudoti ir išėjęs į laisvę) ir visuomenės poreikius (darbinės veiklos rezultatais prisidedant tiek prie visuomenei tenkančių bausmių vykdymo sistemos kaštų mažinimo, tiek ir teikiant bendruomenei reikalingas paslaugas (viešųjų erdvių tvarkymas ir pan.)) veiklomis.
Kartu įtvirtintas minimalus valandų skaičius per mėnesį, kuriomis šie nuteistieji privalo užsiimti pasiūlyta darbine veikla, o jiems atsisakius, tokie nuteistieji prarastų teisę būti skatinami, išleidžiami už pataisos įstaigos teritorijos ribų, apsipirkti parduotuvėje, naudotis turimais asmeniniais elektros prietaisais. Darbine veikla užsiimtiems nuteistiesiems būtų mokamos pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos įstaigos patvirtintą tvarką apskaičiuotos piniginės išmokos, kurių dydis priklausytų tiek nuo darbinės veiklos trukmės, tiek ir nuo jos sudėtingumo ir kokybės. Šios išmokos būtų mokamos iš Nuteistųjų socialinės paramos fondo lėšų. Įstatymo projekto 32 straipsnyje siūloma reglamentuoti už pataisos įstaigos teritorijos ribų pagal darbo sutartis dirbančių nuteistųjų įsidarbinimo klausimus, numatant prievolę iš jų gauto darbo užmokesčio atskaityti 10 proc. į Socialinės paramos nuteistiesiems fondą.
Atsižvelgiant į tai, kad laisvės atėmimo vietose darbine veikla užsiimantys nuteistieji nebus laikomi dirbančiaisiais pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, o už pataisos įstaigų teritorijos ribų dirbančių nuteistųjų darbo santykius reguliuos Lietuvos Respublikos darbo įstatymai, kartu siūloma keisti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnį ir Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 4 ir 11 straipsnius, atsisakant nuostatų, reguliuojančių šiuo metu galiojančius nuteistųjų valstybinio socialinio draudimo ypatumus. Pareigą iki 20 val. per savaitę užsiimti darbine veikla siūloma nustatyti ir arešto bausmę atliekantiems nuteistiesiems (įstatymo projekto 2 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad 2018 m. visos laisvės atėmimo vietų įstaigos yra tapusios universaliomis (t. y. kiekvienoje iš jų gali būti laikomi tiek suimtieji, tiek ir nuteistieji), iš BVK siūlytina išbraukti nuostatas, susijusias su nuteistųjų palikimu tardymo izoliatoriuose, kalėjime ar laisvės atėmimo vietų ligoninėje atlikti ūkio darbus (įstatymo projekto 4, 14 straipsniai). Siekiama patikslinti nuteistųjų konvojavimo į pataisos įstaigos tvarką ir numatyti, kad be Viešojo saugumo tarnybos, konvojuoti nuteistuosius turi teisę ir kitos institucijos, kurioms yra suteikta ši teisė (Įstatymo projekto 1 ir 3 straipsniai).
Siekiant nuosekliai ir sistemiškai subalansuoti nuteistųjų teisinės padėties švelninimo mechanizmą, įstatymo projekto 4, 5, ir 42 straipsniuose siūloma įtvirtinti konkrečius kriterijus, kuriuos atitinkantys nuteistieji galėtų būti perkeliami į iš vienos grupės į kitą, jiems suteikiama teisė be sargybos išvykti iš pataisos įstaigos ar parvykti namo, taip pat perkeliami į pusiaukelės namus. Šios priemonės numatytos ir BVK pakeitimo projekto 3 straipsnyje. Įstatymo projekto 7 – 13 ir 16 straipsniuose siūloma patikslinti skirtinguose nuteistųjų grupėse laikomiems asmenims suteiktas teises, lengvojoje grupėje laikomiems nuteistiesiems suteikiant teisę gauti neribotą skaičių pasimatymų, o laikomiems drausmės grupėje – apriboti galimybes turėti asmeninių daiktų (jiems siūloma leisti turėti tik drabužius, avalynę, higienos reikmenis ir kanceliarines prekes). Įstatymo projekto 22 straipsnyje siūloma padidinant lengvajai nuteistųjų grupei nustatytą pinigų sumą, už kurią jie per mėnesį gali apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje (iki 6 bazinių socialinių išmokų dydžio sumos). Įstatymo projekto 18 straipsnyje siūloma vakarų šalių pavyzdžiu modernizuoti nuteistųjų pasimatymų su artimaisiais ir kitais asmenimis tvarką. Siūloma įtvirtinti naujas pasimatymų formas – nuotolinį pasimatymą (vyksta naudojantis internetinės telefonijos pagalba) ir pasimatymą, nuteistajam išvykstant pasimatyti už pataisos įstaigos teritorijos ribų (toks pasimatymas, paskatinimo tvarka, būtų suteikiamas tik lengvojoje grupėje laikomiems nuteistiesiems).
Įstatymo projekto 34 – 37 straipsniuose siūloma patikslinti nuteistųjų skatinimo ir nuobaudų jiems skyrimo tvarką, įtvirtinant naujas nuobaudų rūšis (didžiausia pinigų sumos, už kurią nuteistieji gali per mėnesį nusipirkti asmeninių daiktų, sumažinimas vienos bazinės socialinės išmokos dydžio suma iki trijų mėnesių; vienos bazinės socialinės išmokos dydžio įmoka į socialinės paramos nuteistiesiems fondą). Remiantis tarptautinėmis rekomendacijomis, nuo 10 iki 5 parų siūloma sutrumpinti nepilnamečiams nuteistiesiems taikomos griežčiausios nuobaudos – uždarymo į kamerų tipo patalpas – terminą. Kartu, atsižvelgiant į tai, kad nuteistieji į grupes bus perkeliami, jei jie atitiks konkrečius BVK įtvirtintus kriterijus, iš nuteistųjų paskatinimo priemonių ir nuobaudų sąrašų siūloma atitinkamai išbraukti paskatinimo priemonę – nuteistojo perkėlimas į lengvąją grupę ir nuobaudas: paskatinimo priemonės – nuteistojo perkėlimo į lengvąją grupę – panaikinimas ir nuteistojo perkėlimas į drausmės grupę nuo 3 mėnesių iki vienerių metų.
Įstatymo projekto 38 straipsniu siūloma pripažinti netekusiu galios BVK 144 straipsnį, o jo nuostatas perkelti į BVK 70 straipsnį („Nuteistųjų atskiras arba izoliuotas laikymas pataisos įstaigoje“), numatant, kad jeigu pataisos įstaigoje bausmę atliekančiam nuteistajam gali kilti grėsmė jo sveikatai ar gyvybei, taip pat tais atvejais, kai kitomis priemonėmis negalima užkirsti kelio šiurkščiam teisės pažeidimui ir būtina pažeidimą darantį ar padariusį nuteistąjį izoliuoti, pataisos įstaigos direktoriaus ar jo įgalioto pareigūno sprendimu jis gali būti ne ilgiau kaip dvidešimt keturias valandas izoliuotas nuo kitų nuteistųjų (Įstatymo projekto 6 straipsnis). Pažymėtina, kad toks nuteistojo izoliavimas nebūtų laikomas nuobaudos atlikimu, jei, pasibaigus laikinam nuteistojo izoliavimui, jam būtų paskirta. Įstatymo projekto 46 straipsnyje siūlytina nustatyti pareigą pataisos įstaigos administracijai aktyviai skatinti nuteistuosius atsisakyti žalingų įpročių ir (ar) pradėti gydytis nuo priklausomybės ligų. BVK pakeitimo projekto 4 straipsnyje siūloma iš BVK išbraukti nuostatą, įpareigojančią pataisos įstaigas visiems nuteistiesiems (t. y. nepriklausomai nuo jų elgesio) kas mėnesį mokėti pinigines išmokas. Į tokias išmokas galėtų pretenduoti tik tie nuteistieji, kurie, ne trumpesnį, negu BVK 132 straipsnio 1 dalyje nustatytą laiką užsiima jiems pasiūlyta darbine veikla. Be to, tokios išmokos būtų mokamos ne iš valstybės biudžeto, o iš Socialinės paramos nuteistiesiems fondo lėšų.
Teikiamame SVĮ pakeitimo projekte siūloma įtvirtinti analogišką, kaip ir BVK, suimtiesiems suteikiamų pasimatymų trukmę ir jų suteikimo tvarką (9 straipsnis). SVĮ pakeitimo projekto 6 straipsnyje siūloma įtvirtinti, kad suimtųjų statusą turi tik asmenys, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, ir šis statusas minėtiems asmenims būtų suteiktas tik iki apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo. SVĮ pakeitimo projekto 4 straipsnyje, atsižvelgiant į siūlomus BVK pakeitimus, atitinkamai suvienodinami suimtųjų izoliavimo reikalavimai, o SVĮ pakeitimo projekto 1 ir 2 straipsniuose siūloma atsisakyti atskirų asmenų grupių, kurie gali būti laikomi ir pataisos namuose, talpinimo į tardymo izoliatorius galimybės. SVĮ pakeitimo projekto 19 straipsnyje siūloma reglamentuoti suimtųjų užimtumo organizavimo tvarką. SVĮ pakeitimo projekto 9 – 13 straipsniuose siūloma suvienodinti suimtųjų asmeninių daiktų įsigijimo, spaudos prenumeravimo, elektros prietaisų naudojimo, siuntų (perdavimų) tvarkas su analogiškomis nuostatomis, įtvirtintomis Įstatymo projekte. Kituose įstatymų projektų straipsniuose, atsižvelgiant į aptartus pakeitimus, atliekami atitinkamų formuluočių patikslinimai, SVĮ nuostatos suderinamos su keičiamomis BVK nuostatomis. Iš VSDĮ 6 straipsnio siūloma išbraukti nebeaktualią nuostata, pagal kurią nuteistieji nedraudžiami valstybiniu socialiniu draudimu (išskyrus Nelaimingų atsitikimų darbe socialinį draudimą).
Atsižvelgiant į tai, kad iš esmės pertvarkomas nuteistųjų užimtumo reguliavimas (pataisos įstaigoje ir nuteistuosius įdarbinančioje įstaigoje nuteistųjų atliekama darbinio resocializuojamojo pobūdžio veikla nebus laikoma darbo santykiais ir šie asmenys negalės būti draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, o kiti nuteistieji, turintys leidimus dirbti už pataisos įstaigos teritorijos ribų, galės dirbti pagal darbo teisę reglamentuojančius teisės aktus), minėta VSDĮ 6 straipsnio 9 punkto nuostata tampa nebeaktuali. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Prieš įstatymų projektų rengimą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija parengė Nuteistųjų užimtumo sistemos pertvarkymo koncepciją. Priėmus įstatymų projektus galima neigiama kai kurių nuteistųjų (priskiriamų kalėjimų hierarchijos lyderiams) reakcija dėl BVK pakeitimų, susijusių su prievole visiems nuteistiesiems užsiimti darbine veikla ir tą daryti atsisakantiems nuteistiesiems taikomas poveikio priemones. Atsižvelgiant į tai, šie asmenys pataisos įstaigose gali bandyti agituoti kitus nuteistuosius protestuoti prieš BVK pakeitimus (masinis skundų siuntimas valstybės institucijoms, parodomosios badavimo, savęs žalojimo akcijos ir pan.). Siekiant išvengti ar minimizuoti nuteistųjų pasipriešinimą, bus vykdomas intensyvus šviečiamasis darbas, aiškinant siūlomomis teisės normomis nuteistiesiems suteikiamas papildomas galimybes greičiau sušvelninti jų teisinę padėtį. 6.
įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Numatoma, kad įstatymų projektai turės teigiamos įtakos kriminogeninei situacijai, nes, įgyvendinus lengvo režimo kalėjimo modelį bus galima užtikrinti veiksmingesnę nuteistųjų resocializaciją, kas prisidės prie nusikalstamų veikų prevencijos. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Projektai nesusiję su verslo sąlygomis ir jų plėtra. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus įstatymus, papildomų įstatymų priimti ar pakeisti nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymų projektai parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrines lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Priėmus projektus Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos teisingumo ministras ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius iki projektų nuostatų įsigaliojimo turėtų pakeisti šiuo metu galiojančius teisės aktus, susijusius su projekte keičiamomis nuostatomis, o taip pat pagal kompetenciją priimti naujus teisės aktus. 12.
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymų projektai yra susiję su organizaciniais bausmės atlikimo režimo pokyčiais, todėl jų nuostatų įgyvendinimas papildomų valstybės biudžeto išlaidų nepareikalaus. Pažymėtina, kad atsisakius visuotinio (t. y. neatsižvelgiant į elgesį) piniginių išmokų skyrimo nuteistiesiems, darbo užmokesčio mokėjimo ūkio darbus pataisos įstaigose dirbantiems nuteistiesiems ir maistpinigių mokėjimo atvirojoje kolonijoje ir pusiaukelės namuose laikomiems nuteistiesiems, valstybės biudžeto lėšų ekonomija (1 240 tūkst. eurų) bus naudojama finansuoti nuteistųjų užimtumo darbine veikla priemonių organizavimui ir jų plėtrai. Įgyvendinus projektuose nustatytas priemones, tikimasi, kad dėl išaugusio už pataisos įstaigos teritorijos ribų pagal darbo sutartis dirbančių nuteistųjų skaičiaus (papildomai – apie 900 asmenų), valstybinė socialinio draudimo sistema ir valstybės biudžetas per metus galėtų papildomai gauti apie 1 830 tūkst. eurų šių asmenų sumokamų mokesčių (valstybinio socialinio draudimo, privalomojo sveikatos draudimo ir pajamų mokestis). Tikėtina, kad pirmaisiais projekto įgyvendinimo metais pagal darbo sutartis dirbančių nuteistųjų skaičius gali didėti iki 450 nuteistųjų, todėl valstybinė socialinio draudimo sistema ir valstybės biudžetas per metus galėtų papildomai gauti apie 915 tūkst. eurų pajamų. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektai pateikti Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigai, atsižvelgta į dėl jų pateiktus Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus siūlymus. 14.
žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: užimtumas, kalinimo įstaigos administracija, kalinimo įstaigos darbuotojai. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Atsižvelgiant į būtinybę tinkamai pasiruošti dalies Įstatymų projektų nuostatų (susijusių su nuteistųjų užimtumo sistemos reformavimu) įgyvendinimui, siūloma, kad jos įsigaliotų 2021 m. sausio 1 d.
RESPUBLIKOS SUĖMIMO VYKDYMO įstatymo Nr. I-1175 7, 8, 9, 10, 11, 12, 17, 20, 22, 24, 26, 27, 28, 30, 32, 34, 38, 39, 40 ir 42 straipsniŲ pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
chronologine tvarka, t.y. eilės tvarka pirmiau nurodytini Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 7 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktų pripažinimas netekusiais galios, paskui keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 8 punkto pripažinimas netekusiu galios, o po to tik keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 10 punkto pakeitimas. 2. Tikslintina įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies punktų numeracija, t.y. vietoj skaičiaus ,,4“ įrašytinas skaičius ,,3“. 3. Siūlytina įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 5 punkte vietoj žodžių ,,kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų“ įrašyti žodžius ,,valstybės ir savivaldybių institucijų“, kadangi tokia sąvoka toliau vartojama visame keičiamame įstatyme. 4. Siūlytina įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje atsisakyti pirmojo sakinio kaip perteklinio, kadangi įėjimo į tardymo izoliatorius ir išėjimo iš jų tvarka turėtų patekti po šioje dalyje nurodyta Asmenų lankymosi tardymo izoliatoriuose tvarka. 5. Įstatymo projekto 19 straipsniu keičiamo įstatymo 40 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžio ,,nuteistųjų“ įrašytinas žodis „suimtųjų“, kadangi aptariamas straipsnis reglamentuoja suimtųjų užimtumą. 6. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 20 straipsniu keičiamo įstatymo 42 straipsnyje numatytas socialinis darbas su suimtaisiais, siūlytina atitinkamai patikslinti įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 6 dalį.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiame įstatyme nėra nuostatų, susijusių su socialinių ir psichologinių programų, skirtų suimtiesiems, organizavimu. 7. Siūlytina įstatymo projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnį dėstyti nauja redakcija, kadangi pats straipsnis yra sudarytas iš dviejų dalių, o pripažinus netekusia galios 17 straipsnio 2 dalį, likusi viena dalis nenumeruojama. 8. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnyje atsisakoma žodžių ,,ir kiti daiktai“, atitinkamai turi būti patikslintas ir šio straipsnio pavadinimas. Analogiška pastaba taikytina ir dėl įstatymo projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 1 dalies. 9. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 punktas, kuris reglamentuoja suimtųjų materialinę atsakomybę, yra pripažįstamas netekusiu galios, turėtų būti tikslinamas keičiamo įstatymo 39 straipsnio pavadinimas, kadangi šis straipsnis dabar reglamentuotų tik suimtųjų civilinę atsakomybę. Be to, atsižvelgiant į siūlomus pakeitimus, keičiamo įstatymo 39 straipsnio 1 dalis turėtų būti dėstoma nauja redakcija. 10. Įstatymo projekto 19 straipsniu keičiamo įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje vartojama deklaratyvi, neapibrėžta nuostata ,,įvairi prasminga veikla“. Atsižvelgiant į tai, siūlytina atsisakyti šios nuostatos arba įstatymo projekte įtvirtinti atskiras nuostatas, reikalavimus, požymius, kriterijus, aplinkybes, kurie garantuotų šių siekių realų įgyvendinimą. 11. Įstatymo projekto 19 straipsniu keičiamo įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad suimtieji gali užsiimti darbine veikla, už kurią būtų mokamos piniginės išmokos.
Pažymėtina, kad šio straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta suimtųjų užimtumo forma –savanoriška darbinė veikla, bet ne darbinė veikla. Atsižvelgiant į tai, siūlomos nuostatos derintinos tarpusavyje. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected] S. Zamara, tel. (8 5) 239 6895, el. p. [email protected]
RESPUBLIKOS SUĖMIMO VYKDYMO įstatymo Nr. I-1175 2, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 17, 20, 22, 24, 26, 27, 28, 30, 32, 34, 36, 38, 39, 40 ir 42 straipsniŲ pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected] S. Zamara, tel. (8 5) 239 6895, el. p. [email protected]
Žmogaus teisių komitetas
24, 26, 27, 28, 30, 32, 34, 38, 39, 40 IR 42 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-3870
posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik, komiteto nariai: Viktorija Čmilytė-Nielsen, Sergejus Jovaiša, Andrius Navickas, Mindaugas Puidokas, Leonard Talmont, Gediminas Vasiliauskas; komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, patarėjos: Eglė Gibavičiūtė, Rūta Ragaliauskienė; komiteto biuro padėjėjos: Ingrida Aidietienė, Inga Ališauskienė. Kviestieji asmenys: Teisingumo viceministras Marius Rakštelis, Seimo kontrolierius Augustinas Normantas, Kalėjimų departamento direktorius Virginijus Kulikauskas, Departamento Resocializacijos skyriaus patarėjas Gintaras Motuzas, Seimo kontrolierių įstaigos Žmogaus teisių biuro vadovas
išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos teisės departamentas, 2019-09-301 Įstatymo projekto 1 straipsnyje teikiami pakeitimai dėstytini chronologine tvarka, t.y. eilės tvarka pirmiau nurodytini Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 7 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktų pripažinimas netekusiais galios, paskui keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 8 punkto pripažinimas netekusiu galios, o po to tik keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 10 punkto pakeitimas. Pritarti 2.
teisės departamentas, 2019-09-302 Tikslintina įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies punktų numeracija, t.y. vietoj skaičiaus ,,4“ įrašytinas skaičius ,,3“. Pritarti
teisės departamentas, 2019-09-304 Siūlytina įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 5 punkte vietoj žodžių ,,kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų“ įrašyti žodžius ,,valstybės ir savivaldybių institucijų“, kadangi tokia sąvoka toliau vartojama visame keičiamame įstatyme. Pritarti
teisės departamentas, 2019-09-305 Siūlytina įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje atsisakyti pirmojo sakinio kaip perteklinio, kadangi įėjimo į tardymo izoliatorius ir išėjimo iš jų tvarka turėtų patekti po šioje dalyje nurodyta Asmenų lankymosi tardymo izoliatoriuose tvarka. Pritarti
teisės departamentas, 2019-09-3019 Įstatymo projekto 19 straipsniu keičiamo įstatymo 40 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžio ,,nuteistųjų“ įrašytinas žodis „suimtųjų“, kadangi aptariamas straipsnis reglamentuoja suimtųjų užimtumą. Pritarti
teisės departamentas, 2019-09-30 20;5 Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 20 straipsniu keičiamo įstatymo 42 straipsnyje numatytas socialinis darbas su suimtaisiais, siūlytina atitinkamai patikslinti įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 6 dalį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiame įstatyme nėra nuostatų, susijusių su socialinių ir psichologinių programų, skirtų suimtiesiems, organizavimu. Pritarti
teisės departamentas, 2019-09-307 Siūlytina įstatymo projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnį dėstyti nauja redakcija, kadangi pats straipsnis yra sudarytas iš dviejų dalių, o pripažinus netekusia galios 17 straipsnio 2 dalį, likusi viena dalis nenumeruojama. Pritarti 8.
teisės departamentas, 2019-09-30 12;13 Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnyje atsisakoma žodžių ,,ir kiti daiktai“, atitinkamai turi būti patikslintas ir šio straipsnio pavadinimas. Analogiška pastaba taikytina ir dėl įstatymo projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 1 dalies. Pritarti
teisės departamentas, 2019-09-3018 Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 punktas, kuris reglamentuoja suimtųjų materialinę atsakomybę, yra pripažįstamas netekusiu galios, turėtų būti tikslinamas keičiamo įstatymo 39 straipsnio pavadinimas, kadangi šis straipsnis dabar reglamentuotų tik suimtųjų civilinę atsakomybę. Be to, atsižvelgiant į siūlomus pakeitimus, keičiamo įstatymo 39 straipsnio 1 dalis turėtų būti dėstoma nauja redakcija. Pritarti
teisės departamentas, 2019-09-3019 Įstatymo projekto 19 straipsniu keičiamo įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje vartojama deklaratyvi, neapibrėžta nuostata ,,įvairi prasminga veikla“. Atsižvelgiant į tai, siūlytina atsisakyti šios nuostatos arba įstatymo projekte įtvirtinti atskiras nuostatas, reikalavimus, požymius, kriterijus, aplinkybes, kurie garantuotų šių siekių realų įgyvendinimą. Pritarti
teisės departamentas, 2019-09-3019 Įstatymo projekto 19 straipsniu keičiamo įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad suimtieji gali užsiimti darbine veikla, už kurią būtų mokamos piniginės išmokos. Pažymėtina, kad šio straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta suimtųjų užimtumo forma –savanoriška darbinė veikla, bet ne darbinė veikla. Atsižvelgiant į tai, siūlomos nuostatos derintinos tarpusavyje. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:-. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:-. Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kontrolierių įstaiga
Seimas pritarė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3868 (toliau - Projektas Nr. XIIIP-3868) ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo Nr. 1-1175 7, 8, 9 ,1 0 ,1 1 ,1
pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3870 (toliau - Projektas Nr. XIIIP-3870) pateikimui ir pradėjo jo svarstymo procedūrą skirdamas Teisės ir teisėtvarkos komitetą pagrindiniu, o Žmogaus teisių komitetą - papildomu komitetu šiems įstatymų projektams svarstyti. Atsižvelgdama į tai, kad Projektu Nr. XIIIP-3868 ir Projektu Nr. XIIIP-3870 siūlomi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo pakeitimai yra glaudžiai susiję su tarptautinių šalies įsipareigojimų vykdymu įgyvendinant Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą bei jos Fakultatyvųjį protokolą, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga (toliau - Įstaiga), įgyvendindama Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstatymo 3, 191 ir 192 straipsniais suteiktas nacionalinės kankinimų prevencijos institucijos bei nacionalinės žmogaus teisių institucijos funkcijas, 2019 m. birželio 4 d. raštu Nr. 1/3D-1438 „Dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo pakeitimo įstatymų projektų" bei 2019 m. rugpjūčio 23 d. raštu Nr. 1/3D-2102 „Dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo pakeitimo įstatymo projektų" yra pateikusi Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai šiais projektais siūlomo teisinio reglamentavimo atitikimo tarptautiniams šalies įsipareigojimams žmogaus teisių srityje vertinimą.
Teisingumo ministerija aiškinamojo rašto dėl Projekto Nr. XIIIP-3868, Projekto Nr. XIIIP- 3870 ir kitų susijusių įstatymų projektų 13 punkte nurodė, jog buvo atsižvelgta į dėl šių įstatymų projektų pateiktus Seimo kontrolieriaus siūlymus. Projektu Nr. XIIIP-3870 siūloma Suėmimo vykdymo įstatymo 28 straipsnyje numatyti draudimą drausmės izoliatoriuje laikomiems suimtiesiems įsigyti asmeninių daiktų, išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes, o 34 straipsnio 1 dalies 3 punkte - už suėmimo vykdymo režimo pažeidimą suimtiesiems galima skirti nuobaudą - teisės įsigyti asmeninių daiktų (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes) atėmimą iki vieno mėnesio. Primename, kad 2019 m. gegužės
siūlytiems BVK pakeitimams aptarti buvo atsižvelgta į Seimo kontrolieriaus išsakytą nuomonę, jog siūlomais nustatyti draudimais dėl leidžiamų įsigyti produktų sąrašo būtų neproporcingai apribojamos drausmės grupėje esančių asmenų teisės, ir sutarta nekeisti BVK nuostatos, numatančios, jog drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę įsigyti maisto produktų, higienos reikmenų ir kanceliarinių prekių, kurių sąrašas pateiktas Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse.
Kaip numatyta Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnyje, teisėkūroje vadovaujamasi, be kita ko, tikslingumo, proporcingumo, pagarbos asmens teisėms ir laisvėms, efektyvumo principais, reiškiančiais, kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis, pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti, teisės aktų nuostatos turi užtikrinti ir negali paneigti teisės aktuose nustatytų asmens teisių ir laisvių, teisėtų interesų, turi būti įvertinamos visos galimos teisinio reguliavimo alternatyvos ir pasirenkama geriausia iš jų, o teisėkūros veiksmai atliekami per protingus terminus. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas yra neatsiejami teisinės valstybės principo elementai, kurie suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius.
Teisėtų lūkesčių apsaugos principas reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai, įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos (Konstitucinio Teismo 2002 m. lapkričio 5 d., 2003 m. kovo 4 d., 2003 m. liepos 4 d., 2008 m. gruodžio 24 d, 2010 m. vasario 3 d. ir kt. nutarimai). Projekto Nr. XIIIP-3870 19 straipsniu keičiant Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 40 straipsnį, neatsižvelgta į Seimo kontrolieriaus teiktą pasiūlymą keičiamą straipsnį išdėstyti nauja redakcija taip, kad jame būtų nustatyta, jog tardymo izoliatoriaus administracija, organizuodama suimtųjų užimtumą, privalo kiekvienam suimtajam pasiūlyti prasmingos veiklos, kad bendras suimtojo už kameros ribų praleidžiamas laikas būtų ne trumpesnis kaip aštuonios valandos per parą vietoje siūlomų keturių valandų per parą. Seimo kontrolierius 2019 m. birželio 4 d. raštu Nr. 1/3D-1438 (12 p.) atkreipė Projekto XIIIP-3868 rengėjo dėmesį į tai, jog tiek CPT standartuose, tiek Seimo kontrolieriaus ataskaitose pabrėžiama būtinybė siekti, kad suimtiesiems būtų užtikrinta galimybė pakankamą dienos dalį, t. y. aštuonias valandas arba daugiau, praleisti ne kamerose ir užsiimti įvairia prasminga veikla. Tinkama veiklos programa (darbas, mokslas, sportas ir t. t.) yra ypatingai svarbi kalinių gerovei, kaliniai negali būti laikomi kamerose užrakinti savaitėmis ar net mėnesiais7.
Suimtiesiems turi būti užtikrintas jų poreikiams pritaikytas režimas bei įvairialypė veiklos už kameros ribų programa, t. y. įvairūs švietimo, sporto, laisvalaikio grupiniai ir individualūs užsiėmimai, o į kontaktų tarp kalinių ribojimą tokių užsiėmimų metu būtų žiūrima lanksčiau. Taip pat atkreiptas dėmesys į tai, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad, jeigu kalinamas asmuo tik vieną valandą per dieną gali pasivaikščioti lauke, jo padėtis tampa dar sunkesnė (pvz., byloje Ananyev ir kiti prieš Rusiją). Iš esmės pastaboms pritarti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Nr.XIIIP-3870 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos teisės departamento bei Seimo kontrolierių pastabas. 7. Balsavimo rezultatai: už – bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Andrius Navickas, Mindaugas Puidokas. Komiteto pirmininkas Valerijus Simulik Žmogaus teisių komiteto biuro vedėja J. Savickienė, tel. 239 6808 (Komiteto biuro tarnautojo pareigos, vardas ir pavardė)
RESPUBLIKOS SUĖMIMO VYKDYMO įstatymo Nr. I-1175 7, 8, 9, 10, 11, 12, 17, 20, 22, 24, 26, 27, 28, 30, 32, 34, 38, 39, 40 ir
2020-05-
pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Rimas Andrikis, Irena Haase, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurga Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė . Teisingumo ministerijos atstovai: viceministras Ernestas Jurkonis, Baudžiamosios justicijos grupės vadovė Simona Mesonienė, vyresnysis patarėjas Marius Rakštelis, patarėjas Tauras Rutkūnas, Vyriausybės patarėjas Audrius Kasinskas, Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojas Gintautas Šarauskas, Policijos departamento vyriausiasis patarėjas Darius Urbonas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019- 10-042 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Įstatymo projekto 1 straipsnyje teikiami pakeitimai dėstytini chronologine tvarka, t.y. eilės tvarka pirmiau nurodytini Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 7 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktų pripažinimas netekusiais galios, paskui keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 8 punkto pripažinimas netekusiu galios, o po to tik keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 10 punkto pakeitimas. Pritarti Projektą patobulinus, 1 straipsnis tampa 2 straipsniu. Atitinkamai keičiasi ir kitų straipsnių numeracija. Atkreiptinas dėmesys, kad BVK 69 straipsnį papildžius šiomis nuostatomis, suderinat nuostatas tarpusavyje, atitinkamai keistinas ir Suėmimo vykdymo įstatymo 2 straipsnis, todėl įstatymo projektas XIIIP_3870(2) papildytas nauju straipsniu (projekto 1 straipsnis), keičiančiu Suėmimo vykdymo įstatymo 2 straipsnio 2 dalį. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies punktų numeracija, t.y. vietoj skaičiaus ,,4“ įrašytinas skaičius ,,3“. Pritarti
įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 5 punkte vietoj žodžių ,,kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų“ įrašyti žodžius
vartojama visame keičiamame įstatyme. Pritarti
įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje atsisakyti pirmojo sakinio kaip perteklinio, kadangi įėjimo į tardymo izoliatorius ir išėjimo iš jų tvarka turėtų patekti po šioje dalyje nurodyta Asmenų lankymosi tardymo izoliatoriuose tvarka.
Pritarti Suderinant nuostatas tarpusavyje, taip pat tikslinga kartu pripažinti netekusia galios įstatymo projektu Nr. XIIIP-3868 keičiamo Bausmių vykdymo kodekso 115 straipsnio 3 dalį. Derinant nuostatas tarpusavyje ir pritarus Seimo nario pasiūlymui projektui XIIIP-3868, šiame lydinčiajame projekte tikslintina 6 straipsniu keičiamo SV įstatymo 11 straipsnio 2 dalis, išdėstant ją projekto 6 straipsnio 1 dalyje:
„ Pakeisti 11 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Tardymo izoliatorių ir juose laikomų asmenų apsaugą atlieka šių
įstaigų pareigūnai; jie gali būti apginkluojami šaunamaisiais ginklais. Tardymo izoliatorių apsaugai naudojamos inžinerinės ir techninės apsaugos priemonės. Tardymo izoliatoriaus administracija privalo pranešti šiose įstaigose laikomiems asmenims apie apsaugos priemones, kurios gali kelti pavojų gyvybei ir sveikatai. Jeigu turima duomenų, kad tardymo izoliatoriuje gali kilti ypatinga situacija, ar tardymo izoliatoriuje susidaro ypatinga situacija, šios įstaigos apsaugai ir tvarkai palaikyti gali būti pasitelkti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) ir jam pavaldžių įstaigų pareigūnai, taip pat Viešojo saugumo tarnyba ir policija vidaus reikalų ir teisingumo ministrų nustatyta tvarka.“ Buvusias projekto 6 straipsnio 1 ir 2 dalį laikyti 2ir 3 dalimis. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3
projekto 19 straipsniu keičiamo įstatymo 40 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžio ,,nuteistųjų“ įrašytinas žodis „suimtųjų“, kadangi aptariamas straipsnis reglamentuoja suimtųjų užimtumą. Pritarti Patikslinus projektą, 19 straipsnis tampa 21 straipsniu. 6.
į tai, kad įstatymo projekto 20 straipsniu keičiamo įstatymo 42 straipsnyje numatytas socialinis darbas su suimtaisiais, siūlytina atitinkamai patikslinti įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 6 dalį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiame įstatyme nėra nuostatų, susijusių su socialinių ir psichologinių programų, skirtų suimtiesiems, organizavimu. Nepritarti Įstatymo projekto
izoliatoriaus administracija organizuoja socialinį darbą, pagalbos, sprendžiant suimtųjų problemas, teikimą. Atsižvelgiant į tai, iš įstatymo projekto nuostatų aiškiai matyti, kad psichologinės pagalbos suimtiesiems teikimo organizavimas priskirtas tardymo izoliatoriaus admininistracijos kompetencijai. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
įstatymo projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnį dėstyti nauja redakcija, kadangi pats straipsnis yra sudarytas iš dviejų dalių, o pripažinus netekusia galios 17 straipsnio 2 dalį, likusi viena dalis nenumeruojama. Pritarti
į tai, kad įstatymo projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo 27 straipsnyje atsisakoma žodžių ,,ir kiti daiktai“, atitinkamai turi būti patikslintas ir šio straipsnio pavadinimas. Analogiška pastaba taikytina ir dėl įstatymo projekto 13 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 1 dalies. Atsižvelgti iš dalies Patikslinti keičiamo įstatymo 27 straipsnio pavadinimą taip: „27 straipsnis. Suimtųjų teisė naudotis elektros prietaisais ir kitais daiktais“
2019- 10-0420 9.
Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 1 punktas, kuris reglamentuoja suimtųjų materialinę atsakomybę, yra pripažįstamas netekusiu galios, turėtų būti tikslinamas keičiamo įstatymo 39 straipsnio pavadinimas, kadangi šis straipsnis dabar reglamentuotų tik suimtųjų civilinę atsakomybę. Be to, atsižvelgiant į siūlomus pakeitimus, keičiamo įstatymo 39 straipsnio 1 dalis turėtų būti dėstoma nauja redakcija. Pritarti Projekto 20 straipsnis, keičiantis įstatymo 39 straipsnį išdėstytas taip: „20 straipsnis. 39 straipsnio pakeitimas Pakeisti 39 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„39 straipsnis. Suimtųjų materialinė atsakomybė valstybei padarytos turtinės žalos atlyginimas
tardymo izoliatoriuose metu valstybei padarytą turtinę žalą:
1) už žalą, padarytą atliekant darbines pareigas, – tiek, kokio dydžio žalos atlyginimą nustato Lietuvos Respublikos darbo įstatymai;
2) už žalą, padarytą kitokiais veiksmais, – tiek, kokio dydžio žalos atlyginimą nustato Civilinis kodeksas. 2. Suimtųjų valstybei padarytos turtinės žalos atlyginimas išieškomas motyvuotu tardymo izoliatoriaus direktoriaus nutarimu, jeigu žalos dydis neviršija suimtojo asmeninėje sąskaitoje esančios pinigų sumos. Apie išieškojimą suimtajam pranešama pasirašytinai. Kitais atvejais žalos atlyginimas išieškomas bendrais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. 3. Valstybei padarytos turtinės žalos atlyginimo dalis, kurios pagal tardymo izoliatoriaus direktoriaus nutarimą išieškoti žalos atlyginimą paleistas iš tardymo izoliatoriaus asmuo iki galo neatlygino, išieškoma Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.“
2
projekto 19 straipsniu keičiamo įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje vartojama deklaratyvi, neapibrėžta nuostata ,,įvairi prasminga veikla“.
Atsižvelgiant į tai, siūlytina atsisakyti šios nuostatos arba įstatymo projekte įtvirtinti atskiras nuostatas, reikalavimus, požymius, kriterijus, aplinkybes, kurie garantuotų šių siekių realų įgyvendinimą. Pritarti Patikslinti keičiamo įstatymo 40 straipsnio 2 dalį taip:
„2. Suimtųjų užimtumo įvairia prasminga veikla formos:
1) bendrasis ugdymas;
2) nuotolinės studijos;
3) individuali veikla;
4) dalyvavimas kultūrinėje, švietėjiškoje, sporto veikloje;
5) savanoriška darbinė veikla.“
25
projekto 19 straipsniu keičiamo įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad suimtieji gali užsiimti darbine veikla, už kurią būtų mokamos piniginės išmokos. Pažymėtina, kad šio straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta suimtųjų užimtumo forma –savanoriška darbinė veikla, bet ne darbinė veikla. Atsižvelgiant į tai, siūlomos nuostatos derintinos tarpusavyje. Pritarti Nuostatos tarpusavyje suderintos. 12. Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja
4 Atsižvelgiant į tai, kad 2019-07-16 buvo priimtas Suėmimo vykdymo įstatymo pakeitimo įstatymas XIII-2336, kuriuo įstatymo 10 straipsnis papildytas nauja 4 dalimi (įsigaliojo nuo 2019-09-01), ir suderinant nuostatas tarpusavyje , projektu XIIIP-3870 keičiamo įstatymo 10 straipsnį taip pat būtina papildyti 4 dalimi:
„4. Nepilnametis, kuris nepasibaigus suėmimo terminui sulaukia
pilnametystės, tardymo izoliatoriaus administracijos sprendimu gali būti toliau, bet ne ilgiau negu jam sukaks 21 metai, laikomas kartu su nepilnamečiais suimtaisiais, kai tai atitinka šių nepilnamečių interesus.“
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta
pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kontrolierių įstaiga 2019-10-21 17,19
straipsnyje numatyti draudimą drausmės izoliatoriuje laikomiems suimtiesiems įsigyti asmeninių daiktų, išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes, o 34 straipsnio 1 dalies 3 punkte - už suėmimo vykdymo režimo pažeidimą suimtiesiems galima skirti nuobaudą - teisės įsigyti asmeninių daiktų (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes) atėmimą iki vieno mėnesio. Kaip numatyta Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnyje, teisėkūroje vadovaujamasi, be kita ko, tikslingumo, proporcingumo, pagarbos asmens teisėms ir laisvėms, efektyvumo principais, reiškiančiais, kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis, pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti, teisės aktų nuostatos turi užtikrinti ir negali paneigti teisės aktuose nustatytų asmens teisių ir laisvių, teisėtų interesų, turi būti įvertinamos visos galimos teisinio reguliavimo alternatyvos ir pasirenkama geriausia iš jų, o teisėkūros veiksmai atliekami per protingus terminus. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas yra neatsiejami teisinės valstybės principo elementai, kurie suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius.
Teisėtų lūkesčių apsaugos principas reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai, įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos (Konstitucinio Teismo 2002 m. lapkričio 5 d., 2003 m. kovo 4 d., 2003 m. liepos 4 d., 2008 m. gruodžio 24 d, 2010 m. vasario 3 d. ir kt. nutarimai). Be to, primename, kad pataisos įstaigoje vieno nuteistojo maitinimui parai skiriamos lėšos nesiekia net 2 (dviejų) eurų ir ši suma nebuvo keičiama nuo 2015 m. sausio 1 d. (nuo teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymo Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinio paros kiekio vienam dirbančiam vyrui, laikomam kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietoje, patvirtinimo" įsigaliojimo datos), nors, valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro skelbiamais statistiniais duomenimis, nuo 2015 m. yra stebimas žemės ūkio ir maisto produktų kainų augimas. Atsižvelgiant į tai, kyla pagrįstų abejonių, ar pataisos įstaigos gali užtikrinti visavertį ir kiekvieno nuteistojo fiziologinius poreikius atitinkantį maitinimą, kuomet nuteistajam nebebus leidžiama papildyti savo maisto raciono parduotuvėse perkamu maistu. Todėl norėtume atkreipti dėmesį į Seimo kontrolieriaus 2019 m. gegužės 7 d. rašte Nr. 1/3D-1187, 2019 m. birželio 4 d. rašte Nr. 1/3D-1438, 2019 m. rugpjūčio 23 d. rašte Nr.
1/3D-2102, taip pat 2019 m. gegužės 9 d. vykusio susitikimo metu Teisingumo ministerijai išsakytą poziciją, kad nuteistųjų teisių papildomas ribojimas turi atitikti bausmės vykdymo tikslus ir toks ribojimas turi būti proporcingas padarytam nusižengimui, bei siūlytume sudaryti sąlygas visiems šio rašto 3 punkte įvardytiems nuteistiesiems ir suimtiesiems be kitų būtiniausių prekių įsigyti ir maisto produktų (ne tik šviežių vaisių ir daržovių). Nepritarti Atkreiptinas dėmesys, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, už padarytus suėmimo vykdymo režimo pažeidimus suimtiesiems gali būti skiriamos nuobaudos
10Projekto Nr.
Projekto Nr. XIIIP-3870 19 straipsniu keičiant Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 40 straipsnį, neatsižvelgta į Seimo kontrolieriaus teiktą pasiūlymą keičiamą straipsnį išdėstyti nauja redakcija taip, kad jame būtų nustatyta, jog tardymo izoliatoriaus administracija, organizuodama suimtųjų užimtumą, privalo kiekvienam suimtajam pasiūlyti prasmingos veiklos, kad bendras suimtojo už kameros ribų praleidžiamas laikas būtų ne trumpesnis kaip aštuonios valandos per parą vietoje siūlomų keturių valandų per parą. Seimo kontrolierius 2019 m. birželio 4 d. raštu Nr. 1/3D-1438 (12 p.) atkreipė Projekto XIIIP-3868 rengėjo dėmesį į tai, jog tiek CPT standartuose, tiek Seimo kontrolieriaus ataskaitose pabrėžiama būtinybė siekti, kad suimtiesiems būtų užtikrinta galimybė pakankamą dienos dalį, t. y. aštuonias valandas arba daugiau, praleisti ne kamerose ir užsiimti įvairia prasminga veikla. Tinkama veiklos programa (darbas, mokslas, sportas ir t. t.) yra ypatingai svarbi kalinių gerovei, kaliniai negali būti laikomi kamerose užrakinti savaitėmis ar net mėnesiais. Suimtiesiems turi būti užtikrintas jų poreikiams pritaikytas režimas bei įvairialypė veiklos už kameros ribų programa, t. y. įvairūs švietimo, sporto, laisvalaikio grupiniai ir individualūs užsiėmimai, o į kontaktų tarp kalinių ribojimą tokių užsiėmimų metu būtų žiūrima lanksčiau. Taip pat atkreiptas dėmesys į tai, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad, jeigu kalinamas asmuo tik vieną valandą per dieną gali pasivaikščioti lauke, jo padėtis tampa dar sunkesnė (pvz., byloje Ananyev ir kiti prieš Rusiją). Nepritarti Nors ir pritartina siūlymo tikslui, tačiau, atsižvelgiant į šiuo metu veikiančių tardymo izoliatorių galimybes (patalpų užimtumui stygius), siūlomas įtvirtinti minimalus laikas, kurį suimtieji turėtų teisę praleisti už kameros ribų (8 val.), praktiškai negalėtų būti įgyvendintas.
Organizacinėmis priemonėmis bus siekiama, kad toks tikslas būtų kuo greičiau pasiektas, tačiau, jį tiesiogiai įtvirtinus Suėmimo vykdymo įstatyme, suimtiesiems atsirastų pagrindas teikti skundus ir reikalauti žalos atlyginimo dėl minimalaus buvimo už kameros ribų laiko neužtikrinimo ir valstybė dėl to patirtų papildomus finansinius nuostolius, atlygindama jiems priteistą žalą. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Žmogaus teisių komitetas 2019-11-13 * Pritarti teikiamam įstatymo projektui Nr.XIIIP-3870 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos teisės departamento bei Seimo kontrolierių pastabas. Atsižvelgti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-3870(2) ir komiteto išvadoms bei pasiūlymams, kuriems komitetas pritarė. 7.2. Komiteto pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2020-05-201 N Klausymų metu apsispręsta papildyti įstatymo projekto Nr. XIIIP-3868 5 straipsnį, keičiantį Bausmių vykdymo kodekso 69 straipsnį, nuostatomis, konkrečiai nustatant nuteistojo dalyvavimą atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, kai nėra galimybių šių veiksmų atlikti pataisos įstaigoje, kurioje nuteistasis atlieka bausmę arba dėl bylos nagrinėjimo teisme.
Tuo tikslu patobulinus Bausmių vykdymo kodekso 69 straipsnį ir papildžius papildomomis 7,8 dalimis, tame tarpe nustatant ir tai, kad nuteistieji, kai nėra galimybių ikiteisminio tyrimo veiksmus atlikti pataisos įstaigoje, gali būti ne ilgiau kaip septynioms paroms laikinai perkelti iš vienos pataisos įstaigos į kitą pataisos įstaigą, būtina, derinant nuostatas tarpusavyje, atitinkamai keisti ir Suėmimo vykdymo įstatymo 2 straipsnį. Pasiūlymas: Siūloma įstatymo projektą XIIIP-3870 papildyti nauju straipsniu (projekto 1 straipsnis), keičiančiu Suėmimo vykdymo įstatymo 2 straipsnio 2 dalį, išdėstant ją taip: „1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Asmenys, kuriems paskirtas suėmimas, iki jų pasiuntimo į tardymo
izoliatorių gali būti laikomi teritorinės policijos įstaigos areštinėje ne ilgiau kaip penkiolika parų, kol bus atliekami procesiniai veiksmai, kurių negalima atlikti šiems asmenims esant tardymo izoliatoriuje. Suimtieji ikiteisminio tyrimo metu prokuroro motyvuotu nutarimu, o bylos nagrinėjimo teisme metu teisėjo ar teismo motyvuota nutartimi iš tardymo izoliatoriaus gali būti perkelti (uždaryti) į teritorinės policijos įstaigos areštinę ne ilgiau kaip penkioms septynioms paroms, kad būtų galima atlikti procesinius veiksmus, jeigu procesinių veiksmų atlikimo negalima užtikrinti suimtiesiems esant tardymo izoliatoriuje arba dėl suimtųjų dalyvavimo bylų nagrinėjime teisme. Toks laikymas teritorinės policijos įstaigos areštinėje turi būti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nebereikalinga. Šiems asmenims taikomos šio įstatymo, išskyrus 23, 25, 26, 28, 40, 41, 42 straipsnius, nuostatos.
Teritorinių policijos įstaigų areštinių vidaus tvarkos taisykles tvirtina Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras.“ Pritarti Atsižvelgiant į tai, įstatymo pakeitimo pavadinimą papildyti 2 straipsniu. 2. Teisės ir teisėtvarkos komitetas
4 N Atsižvelgiant į tai, kad 2019-07-16 buvo priimtas Suėmimo vykdymo įstatymo pakeitimo įstatymas XIII-2336, kuriuo įstatymo 10 straipsnis papildytas nauja 4 dalimi (įsigaliojo nuo 2019-09-01), ir suderinant nuostatas tarpusavyje , projektu XIIIP-3870 keičiamo įstatymo 10 straipsnį taip pat būtina papildyti
ją išdėstyti taip:
„4. Nepilnametis, kuris nepasibaigus suėmimo terminui sulaukia
pilnametystės, tardymo izoliatoriaus administracijos sprendimu gali būti toliau, bet ne ilgiau negu jam sukaks 21 metai, laikomas kartu su nepilnamečiais suimtaisiais, kai tai atitinka šių nepilnamečių interesus.“
teisėtvarkos komitetas 2020-05-2018 N Atsižvelgiant į TD pastabą dėl projekto Nr. XIIIP-3868, BVK 143 straipsnio 2 dalyje siūloma numatyti, kad, nuteistiesiems skiriant nuobaudas, būtų atsižvelgiama (be kitų šioje dalyje numatytų aplinkybių) tik į paskirtų galiojančių nuobaudų kiekį ir pobūdį. Atitinkamai būtina suderinti šias nuostatas ir Suėmimo vykdymo įstatyme, todėl siūloma įstatymo projektą XIIIP-3870 papildyti nauju straipsniu, keičiančiu įstatymo 36 straipsnio 2 dalį išdėstant jį projekto 18 straipsnyje. Pasiūlymas:
Išdėstyti projekto 18 straipsnį taip: „18 straipsnis. 36 straipsnio pakeitimas Pakeisti 36 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Skiriant nuobaudas atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes,
į paskirtų galiojančių nuobaudų kiekį ir paskirtų nuobaudų pobūdį, taip pat į suimtojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo.
Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį.“ Pritarti Atsižvelgiant į tai, įstatymo pakeitimo pavadinimą papildyti 36 straipsniu. 4. Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2020-05-2023 Atsižvelgiant į tai, kad BVK projekto XIIIP-3868(2) įsigaliojimo nuostatos (pritarus Seimo nario pasiūlymui) yra nukeltos iki 2022 m. sausio 1 d., todėl tikslintina ir lydinčiųjų įstatymų projektų įsigaliojimo data. Pasiūlymas:
Išdėstyti 23 straipsnį taip:
„23 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir
įgyvendinimas
dalis, 6 straipsnio 3 dalis, 7 straipsnio 3 dalis, 10 straipsnis, 16 straipsnio 1 dalis, 20, 21 ir 22 straipsniai įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos teisingumo ministras ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius iki 2021 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
, susilaikė - nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Rimas Andrikis, Irena Haase. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas XIIIP-3870(2), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Agnė Širinskienė Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Rita Karpavičiūtė