ba69e411-ab57-4c89-9d9f-836bf4077307 Projekto lyginamasis variantas
2, 4, 5, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14,
m. d. Nr. Vilnius
dalimi: „3
1. Elektroniniai pinigai – kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje. Prie elektroninių pinigų nepriskiriama piniginė vertė, laikoma mokėjimo priemonėse, nurodytose Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo
operacijoms, nurodytoms Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 3 straipsnio 5 dalies 12 punkte, atlikti. “
Reglamento (EB) Nr. 1889/ 20052 straipsnio 2 punkte. 3. Pakeisti 2 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10.
Kiti įpareigotieji subjektai:
1) auditoriai, kurie audito veikla verčiasi savarankiškai, ar audito įmonės (toliau – auditoriai);
2) antstoliai ir antstolio atstovai;
3) buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančios įmonės ir šias paslaugas savarankiškai teikiantys asmenys, taip pat asmenys, kurie, vykdydami savo pagrindinę verslo arba profesinę veiklą, įsipareigoja tiesiogiai arba per kitus asmenis, su kuriais tas kitas asmuo yra susijęs, teikti materialinę pagalbą, paramą ar patarimus mokesčių klausimais (toliau – buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančios įmonės);
4) notarai, notaro atstovai ir teisę atlikti notarinius veiksmus turintys asmenys, taip pat advokatai ir advokatų padėjėjai, tiek veikiantys kliento vardu ir jo naudai, tiek ir padedantys klientui planuoti ar atlikti nekilnojamojo turto ar įmonių pirkimo ar pardavimo, klientų pinigų, vertybinių popierių ar kito turto valdymo, banko ar vertybinių popierių sąskaitų atidarymo ar valdymo, įnašų, reikalingų juridiniams asmenims ir kitoms organizacijoms įsteigti, veikti ar valdyti, organizavimo, patikos ar bendrovių steigimo ir administravimo paslaugų teikėjų atsiradimo arba sukūrimo, veikimo ar valdymo sandorius ir (ar) su jais susijusius sandorius;
5) patikos ar bendrovių steigimo ar administravimo paslaugų teikėjai, nenurodyti šios dalies 1, 3 ir 4 punktuose;
6) asmenys, kurie verčiasi ūkine komercine veikla, apimančia prekybą brangakmeniais, tauriaisiais metalais, kilnojamosiomis kultūros vertybėmis, antikvariniais daiktais ar kitu turtu, kurio vertė lygi arba viršija 10 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, nesvarbu, ar sandoris atliekamas vienos, ar kelių susijusių operacijų metu, jeigu atsiskaitoma grynaisiais pinigais, išskyrus atvejus, nurodytus šios dalies 10 ir 11 punktuose (toliau – asmenys, kurie verčiasi ūkine komercine veikla, apimančia prekybą turtu, kurio vertė lygi arba viršija 10 000 eurų, jeigu atsiskaitoma grynaisiais pinigais) ;
7) azartinius lošimus ir loterijas organizuojančios bendrovės;
8) uždaro tipo investicinės bendrovės;
9) nekilnojamojo turto agentai (brokeriai), tiek veikiantys kliento vardu ir jo naudai, tiek ir padedantys klientui atlikti nekilnojamojo turto pirkimo ar pardavimo sandorius ir (ar) su jais susijusius sandorius, taip pat teikiantys tarpininkavimo paslaugas išnuomojant nekilnojamąjį turtą, tačiau tik sandoriams, kurių mėnesinis nuomos mokestis yra lygus arba viršija 10 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta;
10) asmenys, kurie verčiasi ūkine komercine veikla, apimančia prekybą meno kūriniais ir (ar) tarpininkavimo veiklą prekybos meno kūriniais srityje (įskaitant galerijas ir aukcionų namus), jeigu sandorio vertė lygi arba viršija
atliekamas vienos ar kelių susijusių operacijų metu;
11) laisvosios zonos, nustatytos atsižvelgiant į 2013 m. spalio 9 d.
Kiti įpareigotieji subjektai:
1) auditoriai, kurie audito veikla verčiasi savarankiškai, ar audito įmonės (toliau – auditoriai);
2) antstoliai ir antstolio atstovai;
3) buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančios įmonės ir šias paslaugas savarankiškai teikiantys asmenys, taip pat asmenys, kurie, vykdydami savo pagrindinę verslo arba profesinę veiklą, įsipareigoja tiesiogiai arba per kitus asmenis, su kuriais tas kitas asmuo yra susijęs, teikti materialinę pagalbą, paramą ar patarimus mokesčių klausimais (toliau – buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančios įmonės);
4) notarai, notaro atstovai ir teisę atlikti notarinius veiksmus turintys asmenys, taip pat advokatai ir advokatų padėjėjai, tiek veikiantys kliento vardu ir jo naudai, tiek ir padedantys klientui planuoti ar atlikti nekilnojamojo turto ar įmonių pirkimo ar pardavimo, klientų pinigų, vertybinių popierių ar kito turto valdymo, banko ar vertybinių popierių sąskaitų atidarymo ar valdymo, įnašų, reikalingų juridiniams asmenims ir kitoms organizacijoms įsteigti, veikti ar valdyti, organizavimo, patikos ar bendrovių steigimo ir administravimo paslaugų teikėjų atsiradimo arba sukūrimo, veikimo ar valdymo sandorius ir (ar) su jais susijusius sandorius;
5) patikos ar bendrovių steigimo ar administravimo paslaugų teikėjai, nenurodyti šios dalies 1, 3 ir 4 punktuose;
6) asmenys, kurie verčiasi ūkine komercine veikla, apimančia prekybą brangakmeniais, tauriaisiais metalais, kilnojamosiomis kultūros vertybėmis, antikvariniais daiktais ar kitu turtu, kurio vertė lygi arba viršija 10 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, nesvarbu, ar sandoris atliekamas vienos, ar kelių susijusių operacijų metu, jeigu atsiskaitoma grynaisiais pinigais, išskyrus atvejus, nurodytus šios dalies 10 ir 11 punktuose (toliau – asmenys, kurie verčiasi ūkine komercine veikla, apimančia prekybą turtu, kurio vertė lygi arba viršija 10 000 eurų, jeigu atsiskaitoma grynaisiais pinigais) ;
7) azartinius lošimus ir loterijas organizuojančios bendrovės;
8) uždaro tipo investicinės bendrovės;
9) nekilnojamojo turto agentai (brokeriai), tiek veikiantys kliento vardu ir jo naudai, tiek ir padedantys klientui atlikti nekilnojamojo turto pirkimo ar pardavimo sandorius ir (ar) su jais susijusius sandorius, taip pat teikiantys tarpininkavimo paslaugas išnuomojant nekilnojamąjį turtą, tačiau tik sandoriams, kurių mėnesinis nuomos mokestis yra lygus arba viršija 10 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta;
10) asmenys, kurie verčiasi ūkine komercine veikla, apimančia prekybą meno kūriniais ir (ar) tarpininkavimo veiklą prekybos meno kūriniais srityje (įskaitant galerijas ir aukcionų namus), jeigu sandorio vertė lygi arba viršija
atliekamas vienos ar kelių susijusių operacijų metu;
11) laisvosios zonos, nustatytos atsižvelgiant į 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr.
952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (OL 2013 L 269, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/632 (OL 2019 L 111, p. 54), ir besiverčiančios ūkine komercine veikla, apimančia saugojimo, prekybos arba tarpininkavimo veiklą prekybos meno kūriniais srityje, jei sandorio vertė lygi arba viršija 10 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, nesvarbu, ar sandoris atliekamas vienos ar kelių susijusių operacijų metu .“
4Pakeisti 2 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11. Klientas – fizinis asmuo arba juridinis asmuo, atliekantis pinigines operacijas arba sudarantis sandorius su finansų įstaiga ar kitu įpareigotuoju subjektu. Juridiniu asmeniu taip pat laikoma bet kuri užsienio valstybės organizacija, pagal Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės įstatymus pripažįstama teisės subjektu. “
taip: „b) juridiniame asmenyje, kurio tapatybė nustatoma, vyresniojo vadovo pareigas einantis fizinis asmuo, jeigu šios dalies a papunktyje nurodytas asmuo nenustatytas arba jeigu kyla abejonių, kad nustatytas asmuo yra naudos gavėjas;“. 6.
6Pakeisti 2 straipsnio 14 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) patikos struktūroje fonduose – visi šie asmenys :
a) patikėtojas (patikėtojai) ;
b) patikėtinis (patikėtiniai) ;
c) saugotojas (saugotojai) , jeigu tokių esama;
d) fizinis asmuo, gaunantis fiziniai asmenys, gaunantys naudą iš juridinio asmens ar juridinio asmens statuso neturinčio subjekto arba, jeigu šis asmuo šie asmenys dar nežinomas nenustatyti , asmenų asmenys , kurių interesams atstovauti tas juridinis asmuo ar juridinio asmens statuso neturintis subjektas yra įsteigti arba veikia kurių interesams jie šiuo metu atstovauja, grupė ;
e) bet koks kitas fizinis asmuo, faktiškai kontroliuojantis patikos struktūrą fondą turima tiesiogine arba netiesiogine nuosavybe arba kitomis priemonėmis;“. 7. Pakeisti 2 straipsnio 19 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) ambasadorius, laikinasis reikalų patikėtinis, nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras, ar Lietuvos kariuomenės vadas, kariuomenės pajėgų ir junginių vadai, Gynybos štabo viršininkas ar užsienio valstybių aukšto rango ginkluotųjų pajėgų karininkas;
“. 2 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 4 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11. Apie šio straipsnio11 10 dalyje nustatytų darbuotojų paskyrimą, taip pat apie šių darbuotojų pakeitimą ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo jų paskyrimo ar pakeitimo turi būti raštu pranešta Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai.“
2Papildyti 4 straipsnį 13 dalimi:
„ 13.
Lietuvos advokatūra, Lietuvos notarų rūmai, Lietuvos auditorių rūmai, Lietuvos antstolių rūmai ir Lietuvos prabavimo rūmai kaupia ir savo metinėse veiklos ataskaitose savo interneto svetainėse viešai skelbia šią informaciją:
1) pagal kompetenciją atliktų patikrinimų skaičių per metus ir jų rezultatų aprašymą, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai perduotų nagrinėti patikrinimų dokumentų su atlikto patikrinimo išvadomis ir sprendimų dėl šio įstatymo pažeidimų taikytų poveikio priemonių skaičių per metus;
2) gautų pranešimų apie šio įstatymo pažeidimus skaičių per metus. “
3Papildyti 4 straipsnį 14 dalimi:
„
savo interneto svetainėje viešai skelbia statistinę informaciją apie gautų šio įstatymo 16 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų pranešimų skaičių per metus ir šių pranešimų, perduotų Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, skaičių per metus. “
4Papildyti 4 straipsnį 15 dalimi:
„
rūmai, Lietuvos antstolių rūmai ir Lietuvos prabavimo rūmai imasi priemonių, kad jų darbuotojai, kuriems pavesta organizuoti šiame įstatyme nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą, būtų susipažinę su šio įstatymo nuostatomis, laikytųsi atsakomybės, efektyvumo, sąžiningumo, nešališkumo, objektyvumo, profesionalumo, viešumo ir skaidrumo principų. “
5Papildyti 4 straipsnį 16 dalimi:
„
įdiegti informaciją teikiančio asmens konfidencialumą užtikrinančias priemones, kuriomis naudodamiesi asmenys saugiais kanalais praneštų nurodytoms institucijoms apie šio įstatymo pažeidimus. “
1.
1Pakeisti 5 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) kaupia, analizuoja ir kasmet skelbia informaciją, susijusią su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimu ir pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos sistemos veiksmingumu (taip pat ir informaciją, nurodytą šio įstatymo 28 straipsnio 6 dalyje), ir nacionalinio pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimo rezultatus;“. 2. Pakeisti 5 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) bendradarbiauja ir keičiasi informacija su
valstybės institucijomis, užsienio valstybių institucijomis, tarptautinėmis organizacijomis, įgyvendinančiomis pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones;“. 4 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas Papildyti 7 straipsnį 6 punktu: „
6) tikrinti kredito įstaigų klientų išsinuomotų seifų turinį. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai priėmus sprendimą tikrinti kredito įstaigų klientų išsinuomotų seifų turinį, mutatis mutandis taikoma šio įstatymo 32 straipsnio 4 dalyje nustatyta prašymo leisti atlikti šiuos veiksmus pateikimo ir nagrinėjimo tvarka. “
straipsniu Papildyti Įstatymą 71 straipsniu: „71 straipsnis. Svarbių viešųjų pareigų Lietuvos Respublikoje sąrašai 1.
Valstybės institucijos ne rečiau kaip kas 4 metus per 20 darbo dienų nuo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos rašytinio kreipimosi pagal kompetenciją teikia Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai informaciją, reikalingą svarbių viešųjų pareigų Lietuvos Respublikoje sąrašui sudaryti ir atnaujinti:
1) Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija – informaciją, atsižvelgdama į šio įstatymo 2 straipsnio 19 dalies 1 ir 4 punktus;
2) Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija – informaciją, atsižvelgdama į šio įstatymo 2 straipsnio 19 dalies 2, 3 ir 10 punktus;
3) Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija – informaciją, atsižvelgdama į šio įstatymo 2 straipsnio 19 dalies 6 punktą (apie Lietuvos Respublikos ambasadorius ir Lietuvos Respublikos laikinuosius reikalų patikėtinius ) ;
4) Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija – informaciją, atsižvelgdama į šio įstatymo 2 straipsnio 19 dalies 6 punktą (apie šiame punkte nurodytus Lietuvos kariuomenės karininkus );
5) Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija – informaciją, atsižvelgdama į šio įstatymo 2 straipsnio 19 dalies 7 ir 8 punktus;
6) Lietuvos Respublikos finansų ministerija – informaciją, atsižvelgdama į šio įstatymo 2 straipsnio 19 dalies 5 punktą. 2. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba informaciją, gautą pagal šio straipsnio 1 dalį, įtraukia į svarbių viešųjų pareigų Lietuvos Respublikoje sąrašą. 3. Lietuvos Respublikoje akredituotos tarptautinės organizacijos per 20 darbo dienų nuo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos rašytinio kreipimosi sudaro ir nuolat, ne rečiau kaip kas 4 metus, atnaujina tos tarptautinės organizacijos svarbių viešųjų pareigų sąrašą ir pateikia jį Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai. 4.
sąrašus Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba per 20 darbo dienų nuo informacijos gavimo pateikia Europos Komisijai ir skelbia viešai savo interneto svetainėje. “
Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
Respublikos institucijų ir tarp Lietuvos Respublikos Valstybės ir užsienio valstybių institucijų bendradarbiavimas
Valstybės institucijos, nevykdančios baudžiamojo persekiojimo, privalo pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, kai pastebi galimo pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo veikas, apie šio įstatymo pažeidimus ir priemones, kurių buvo imtasi prieš pažeidėjus. 2. Šio įstatymo 4 straipsnio 1–8 dalyse nurodytos institucijos bendradarbiauja ir keičiasi informacija su užsienio valstybių institucijomis, įgyvendinančiomis pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones. 3. Atsisakyti bendradarbiauti ir keistis informacija su užsienio valstybių institucijomis, įgyvendinančiomis pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones, galima motyvuotu sprendimu dėl šių aplinkybių:
1) atliekami procesiniai veiksmai, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse, arba vykdoma kriminalinė žvalgyba, o bendradarbiavimas ir keitimasis informacija kliudytų šiems veiksmams;
2) informacija, kurios prašoma, gauta vertinant kliento teisinę padėtį, ginant klientą arba atstovaujant jam baudžiamojo, administracinio ar civilinio proceso metu, įskaitant teikiamas konsultacijas dėl teismo proceso pradėjimo arba jo vengimo, neatsižvelgiant į tai, ar tokia informacija yra gauta arba įgyta prieš tokį procesą, tokio proceso metu ar jam pasibaigus. 4.
užsienio valstybių institucijomis, įgyvendinančiomis pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones, dėl šių aplinkybių:
1) prašymas susijęs su mokesčių klausimais;
2) prašymas susijęs su pramoninės, komercinės ar banko paslapties atskleidimu, išskyrus tuos atvejus, kai informacija, kurios prašoma, gauta vertinant kliento teisinę padėtį, ginant klientą arba atstovaujant jam baudžiamojo, administracinio ar civilinio proceso metu, įskaitant teikiamas konsultacijas dėl teismo proceso pradėjimo arba jo vengimo, neatsižvelgiant į tai, ar tokia informacija yra gauta arba įgyta prieš tokį procesą, tokio proceso metu ar jam pasibaigus;
3) vyksta procesiniai veiksmai, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse, tačiau bendradarbiavimas ir keitimasis informacija nekliudytų atliekant šiuos veiksmus;
4) prašymą pateikusios kompetentingos institucijos įgaliojimai ar statusas skiriasi nuo prašymą gavusios kompetentingos institucijos įgaliojimų ar statuso. “
1Pakeisti 9 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Asmenys, kurie verčiasi ūkine komercine veikla, apimančia prekybą turtu, kurio vertė lygi arba viršija 10 000 eurų, jeigu atsiskaitoma grynaisiais pinigais Asmenys, kurie verčiasi ūkine komercine veikla, apimančia prekybą brangakmeniais, tauriaisiais metalais, kilnojamosiomis kultūros vertybėmis, antikvariniais daiktais ar kitu turtu, kurio vertė lygi arba viršija 10 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, jeigu atsiskaitoma grynaisiais pinigais , privalo imtis priemonių – nustatyti ir patikrinti kliento ir naudos gavėjo tapatybę prieš atlikdami vienkartines pinigines operacijas arba sudarydami sandorius, kurių suma lygi arba viršija 10 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, jeigu atsiskaitoma grynaisiais pinigais, nesvarbu, ar sandoris atliekamas vienos , ar kelių susijusių operacijų metu, ir šio straipsnio 1 dalies 6 ir 7 punktuose nustatytais atvejais.“
2Pakeisti 9 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4.
Jeigu elektroniniams pinigams pagal kredito įstaigų ir elektroninių pinigų įstaigų nustatytas rizikos vertinimo ir valdymo procedūras nustatoma maža pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo rizika, kredito ir elektroninių pinigų įstaigos, nustatydamos kliento ir naudos gavėjo tapatybę, gali nukrypti nuo šio įstatymo 10–12 straipsnių nuostatų ir taikyti tik šio straipsnio 16 dalyje ir šio įstatymo 17 straipsnyje nustatytas kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo priemones, jeigu laikomasi visų toliau išdėstytų rizikos mažinimo sąlygų:
1) elektroninių pinigų mokėjimo priemonę galima naudoti tik Lietuvos Respublikoje;21 ) elektroninių pinigų mokėjimo priemonės negalima papildyti arba, jeigu papildyti galima, jai taikoma maksimali 150 eurų dydžio mokėjimo sandorių mėnesinė riba ir elektroninių pinigų mokėjimo priemonę galima naudoti tik Lietuvos Respublikoje ;32 ) didžiausia elektroninių pinigų mokėjimo priemonėje saugoma suma neviršija 150 eurų;43 ) elektroninių pinigų mokėjimo priemonė yra naudojama tik prekėms ar paslaugoms pirkti;54 ) mokėjimo priemonėje saugomi elektroniniai pinigai negali būti finansuojami anoniminiais elektroniniais pinigais;65 ) mokėjimo priemonėje saugomi elektroniniai pinigai negali būti išperkami grynaisiais pinigais.“
dalimi: „4
1. Lietuvos Respublikoje mokėjimai, atliekami naudojantis trečiosiose valstybėse išduotomis anoniminėmis elektroninių pinigų mokėjimo priemonėmis, vykdomi tik tais atvejais, kai tokios priemonės atitinka šio straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus. “
4Pakeisti 9 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9.
Azartinius lošimus organizuojančios bendrovės papildomai privalo nustatyti ir patikrinti kliento tapatybę ir jį registruoti sumos įmokėjimo, laimėjimo išmokėjimo metu arba kai jis keičia grynuosius pinigus į žetonus arba žetonus į grynuosius pinigus, jeigu pinigų suma viršija
vienos, ar kelių susijusių operacijų metu, taip pat patikrinti kliento, įeinančio į lošimo namus (kazino), tapatybę ir jį registruoti .“
dalį ir ją išdėstyti taip: „
bendrovės papildomai privalo nustatyti ir patikrinti kliento tapatybę ir jį registruoti laimėjimo atsiėmimo atveju, kai laimėjimo vertė viršija 1 000 eurų arba ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, nesvarbu, ar sandoris atliekamas vienos, ar kelių susijusių operacijų metu.“
dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „
7) šio straipsnio 9 dalyje nurodytais atvejais vienu metu per parą įmoka sumas ar atsiima kelis laimėjimus, kurių suma viršija 1 000 eurų arba ją atitinkančią sumą užsienio valiuta;“. 7. Pakeisti 9 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip: „
įpareigotieji subjektai kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo metu privalo iš jų reikalauti dokumentų ir kitų duomenų, kuriais remiantis finansų įstaigoms ir kitiems įpareigotiesiems subjektams būtų suprantama kliento, kuris yra juridinis asmuo, valdymo nuosavybės ir kontrolės struktūra ir veiklos pobūdis.“
8Pakeisti 9 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip:
„15. Visais atvejais, kai yra nustatoma kliento ir naudos gavėjo
tapatybė, finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo tikrinti kliento ir naudos gavėjo tapatybę, remdamiesi dokumentais, duomenimis ar informacija, gauta iš patikimo ir nepriklausomo šaltinio.
Tais atvejais, kai naudos gavėju nustatytas vyresniojo vadovo pareigas einantis fizinis asmuo, kaip nurodyta šio įstatymo 2 straipsnio 14 dalies 1 punkto b papunktyje, finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo patikrinti vyresniojo vadovo pareigas einančio fizinio asmens tapatybę ir saugoti įrašus apie atliktus veiksmus ir patikrinimo proceso metu iškilusius sunkumus, jei tokių
9Pakeisti 9 straipsnio 21 dalį ir ją išdėstyti taip:
„21. Finansų įstaigoms draudžiama išduoti anonimines indėlininkų
knygeles arba nuomoti anoniminius banko seifus , atidaryti anonimines sąskaitas ar sąskaitas akivaizdžiai fiktyviais vardais, taip pat atidaryti sąskaitas ar kitaip pradėti dalykinius santykius nepareikalavus kliento tapatybę patvirtinančių duomenų arba kilus pagrįstam įtarimui, kad šiuose dokumentuose įrašyti duomenys yra netikri ar suklastoti.“
10Pakeisti 9 straipsnio 23 dalį ir ją išdėstyti taip:
„
įpareigotieji subjektai kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo priemones privalo taikyti ne tik naujiems , bet ir esamiems klientams, atsižvelgdami į rizikos lygį, iškilus naujoms aplinkybėms ar atsiradus naujai informacijai, susijusiai su kliento, naudos gavėjo rizikos lygio nustatymu, jų tapatybės informacija, jų veikla ir kitomis reikšmingomis aplinkybėmis , taip pat tais atvejais, kai kyla prievolė pateikti informaciją pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 611 straipsnį .“
Pakeisti 10 straipsnio 5 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) sužinoti, ar klientas – fizinis ar juridinis asmuo pats naudosis
finansų įstaigos ar kito įpareigotojo subjekto paslaugomis, ar jis atstovaus kito asmens interesams;“. 9 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas Pakeisti 11 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Nustatydami kliento ir naudos gavėjo tapatybę klientui fiziškai
nedalyvaujant, finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo imtis šio įstatymo 9 straipsnyje nustatytų priemonių ir nustatyti bei patikrinti ir kliento, ir naudos gavėjo tapatybę, gauti šio įstatymo 10 ir 12 straipsniuose nurodytus duomenis, kliento ir naudos gavėjo tapatybei nustatyti panaudoti papildomus duomenis, dokumentus ar papildomą informaciją, kuri leistų įsitikinti kliento tapatybės autentiškumu, patikrinti, ar yra aplinkybių taikyti sustiprintą kliento tapatybės nustatymą ir:
1) šio straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 5 punktuose nurodytais atvejais gauti šio įstatymo 10 ir 12 straipsniuose nurodytus duomenis;
2) šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais atvejais gauti
ir 12 straipsnio 2 dalyje nurodytus duomenis .“
dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Jeigu kliento tapatybė nustatoma klientui nedalyvaujant fiziškai, klientas – fizinis asmuo arba kliento – juridinio asmens atstovas privalo pateikti šio straipsnio 2 dalyje nurodytus duomenis apie naudos gavėją. Kliento pateikti duomenys patvirtinami naudojant Europos Sąjungoje išduotas elektroninės atpažinties priemones, veikiančias pagal aukšto arba pakankamo saugumo užtikrinimo lygio elektroninės atpažinties schemas, arba kvalifikuotu elektroniniu parašu, naudojant kvalifikuotą elektroninio parašo sertifikatą, kuris atitinka Reglamento (ES) Nr. 910/2014 reikalavimus, arba naudojant elektronines priemones, leidžiančias tiesioginį vaizdo perdavimą, arba parašu rašytinės formos dokumente .“
2Pakeisti 12 straipsnio 6 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) duomenis apie kliento (juridinio asmens)
valdymo nuosavybės ir kontrolės struktūrą.“
3Pakeisti 12 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, nustatydami
naudos gavėjo tapatybę, papildomai turi teisę privalo naudotis Juridinių asmenų dalyvių informacine sistema (JADIS), iš kurios turi gauti duomenis apie to kliento naudos gavėjus, ir turi teisę naudotis kitomis valstybės informacinėmis sistemomis, registrais, kuriuose kaupiami duomenys apie juridinių asmenų dalyvius.“
4Papildyti 12 straipsnį 9 dalimi:
„
informacijos apie kliento juridinio asmens naudos gavėjus, šio įstatymo 25 straipsnio nustatyta tvarka pateiktos Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje (JADIS), ir jų turimos informacijos apie to paties kliento naudos gavėjus neatitikimą, praneša apie tai klientui ir pasiūlo pateikti tikslią informaciją apie savo naudos gavėjus Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (JADIS) tvarkytojui. “
5Papildyti 12 straipsnį 10 dalimi:
„ 10.
Nustatant kliento tapatybę, finansų įstaigoms ir kitiems įpareigotiesiems subjektams draudžiama pradėti dalykinius santykius arba vykdyti vienkartinę piniginę operaciją ar sandorį (išskyrus pinigines operacijas ar sandorius, sudarytus ir (ar) vykdomus dalykinių santykių metu), kai informacija apie kliento juridinio asmens naudos gavėjus nėra šio įstatymo 25 straipsnio nustatyta tvarka pateikta Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje (JADIS) arba kai informacija apie kliento juridinio asmens naudos gavėjus, šio įstatymo 25 straipsnio nustatyta tvarka pateikta Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje (JADIS), neatitinka jų turimos informacijos apie to paties kliento naudos gavėjus. “
Pakeisti 13 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Draudžiama naudotis trečiųjų šalių, įsteigtų Europos Komisijos ir
Finansinių veiksmų darbo grupės kovai su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu (FATF) nustatytose didelės rizikos trečiosiose valstybėse, informacija apie klientą ar naudos gavėją arba jeigu dėl to yra priimtas atskiras Europos Komisijos sprendimas .“
1Pakeisti 14 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Sustiprintas kliento tapatybės nustatymas atliekamas taikant papildomas kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo priemones:
1) kai yra vykdomi pradedami tarptautiniai korespondentinės bankininkystės korespondentiniai santykiai su trečiųjų valstybių finansų įstaigomis;
2) kai sandoriai ar dalykiniai santykiai atliekami su politiškai pažeidžiamais (paveikiamais) asmenimis;
3) kai sandoriai ar dalykiniai santykiai atliekami su Europos Komisijos nustatytose didelės rizikos trečiosiose valstybėse gyvenančiais fiziniais asmenimis ar ten įsteigtais juridiniais asmenimis ir Finansinių veiksmų darbo grupės kovai su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu skelbiamuose valstybių, turinčių rimtų trūkumų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos ir šių nusikaltimų užkardymo sąrašuose nustatytose didelės rizikos trečiosiose valstybėse gyvenančiais fiziniais asmenimis ar ten įsteigtais juridiniais asmenimis .
Įvertinus riziką, sustiprinto kliento tapatybės nustatymo priemonės neprivalo būti taikomos Europos Sąjungoje įsisteigusių finansų įstaigų ar kitų įpareigotųjų subjektų filialams ar patronuojamosioms įmonėms, kuriuose jie turi daugumą akcijų ir kurie yra Europos Komisijos nustatytose didelės rizikos trečiosiose valstybėse, jeigu tie filialai ar patronuojamosios įmonės laikosi visos grupės nustatytų reikalavimų, lygiaverčių šio įstatymo reikalavimams;
atliekami su pagal Finansinių veiksmų darbo grupės kovai su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu skelbiamus valstybių, turinčių rimtų trūkumų dėl pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos ir šių nusikaltimų užkardymo, sąrašus nustatytose didelės rizikos trečiosiose valstybėse gyvenančiais fiziniais asmenimis ar ten įsteigtais juridiniais asmenimis ;45 ) jeigu pagal finansų įstaigų ar kitų įpareigotųjų subjektų nustatytas rizikos vertinimo ir valdymo procedūras nustatoma didesnė pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo rizika.
Vertinant pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo rizikas, privalu vertinti šio straipsnio 10 dalyje nurodytus galimos didesnės pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo rizikos veiksnius ;
5) Europos priežiūros institucijų ir Europos Komisijos nurodytais atvejais .“
2Pakeisti 14 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Atlikdamos sustiprintą kliento tapatybės nustatymą, kai yra vykdomi pradedami tarptautiniai korespondentinės bankininkystės korespondentiniai santykiai su trečiųjų valstybių finansų įstaigomis, finansų įstaigos privalo:
1) surinkti pakankamai informacijos apie įstaigą respondentę, kad būtų galima gerai suprasti jos verslo pobūdį ir iš viešai prieinamos informacijos nustatyti šios įstaigos reputaciją ir priežiūros kokybę;
2) įvertinti lėšas gaunančios finansų įstaigos pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos kontrolės mechanizmus;
3) prieš naujų korespondentinės bankininkystės korespondentinių santykių užmezgimą gauti vyresniojo vadovo pritarimą;
4) pagrįsti dokumentais atitinkamus kiekvienos finansų įstaigos įsipareigojimus;
5) įsitikinti, kad įstaiga respondentė tinkamai atliko kliento tapatybės nustatymą (tarp jų – patikrino klientų, turinčių tiesioginį priėjimą prie korespondento sąskaitų, tapatybę, atliko kitus kliento tapatybės nustatymo veiksmus) ir prireikus įstaigos korespondentės prašymu gali pateikti atitinkamus duomenis kliento tapatybei nustatyti.“
dalimi: „41 .
Taikydami sustiprintą kliento tapatybės nustatymą, kai sandoriai ar dalykiniai santykiai atliekami su Europos Komisijos nustatytose didelės rizikos trečiosiose valstybėse gyvenančiais fiziniais asmenimis ar ten įsteigtais juridiniais asmenimis, finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo:
1) gauti papildomos informacijos apie klientą ir naudos gavėją, mažinančios pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo riziką;
2) gauti papildomos informacijos apie numatomą verslo santykių pobūdį, mažinančios pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo riziką;
3) gauti informacijos apie kliento ir naudos gavėjo lėšų ir turto šaltinį;
4) gauti informacijos apie numatomų arba įvykdytų sandorių priežastis;
5) gauti vyresniojo vadovo pritarimą užmegzti dalykinius santykius su šiais klientais ar pritarimą tęsti dalykinius santykius su šiais klientais;
6) vykdyti sustiprintą nuolatinę dalykinių santykių su šiais klientais stebėseną, padidindami taikomų kontrolės priemonių kiekį ir terminus ir atrinkdami sandorių, kuriems reikės tolesnio ištyrimo, tipus;
7) užtikrinti, kad pirmasis kliento mokėjimas būtų atliekamas iš kredito įstaigoje turimos to kliento sąskaitos, kai kredito įstaiga yra registruota Europos Sąjungos valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje, nustačiusioje šio įstatymo reikalavimams lygiaverčius reikalavimus, ir kompetentingų institucijų prižiūrima, kaip šių reikalavimų laikomasi. “
dalimi: „42 .
Vadovaudamasis Nacionalinio pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimo rezultatais, kai nustatytas aukštas pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos, susijusios su konkrečioje Europos Komisijos nustatytoje didelės rizikos trečiojoje valstybėje gyvenančiais fiziniais asmenimis ar ten įsteigtais juridiniais asmenimis, lygis Lietuvos Respublikoje, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos direktorius gali nustatyti reikalavimą finansų įstaigoms ir kitiems įpareigotiesiems subjektams šalia šio straipsnio 41 dalyje nustatytų pareigų, kol Lietuvos Respublikoje šis rizikos lygis vertinimas kaip aukštas, taikyti šias vieną ar kelias papildomas priemones Europos Komisijos nustatytose didelės rizikos trečiosiose valstybėse gyvenančių fizinių asmenų ar ten įsteigtų juridinių asmenų keliamai rizikai mažinti:
1) taikyti papildomas sustiprintos dalykinių santykių stebėsenos priemones, mažinančias pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo riziką;
2) sugriežtinti pranešimų apie įtartinas pinigines operacijas ir sandorius teikimą;
3) riboti dalykinius santykius arba sandorius su Europos Komisijos nustatytose didelės rizikos trečiosiose valstybėse gyvenančiais fiziniais asmenimis ar ten įsteigtais juridiniais asmenimis. “
5Pakeisti 14 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5.
Taikydami sustiprintą kliento tapatybės nustatymą tais atvejais Europos Komisijos ir , kai sandoriai ar dalykiniai santykiai atliekami su pagal Finansinių veiksmų darbo grupės kovai su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu skelbiamuose valstybių, turinčių rimtų trūkumų dėl pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos ir šių nusikaltimų užkardymo, sąrašus nustatytose didelės rizikos trečiosiose valstybėse gyvenantiems fiziniams asmenims ar ten įsteigtiems juridiniams asmenims gyvenančiais fiziniais asmenimis ar ten įsteigtais juridiniais asmenimis, bei tais atvejais, kai pagal finansų įstaigų ar kitų įpareigotųjų subjektų nustatytas rizikos vertinimo ir valdymo procedūras nustatoma didesnė pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo rizika, finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, vadovaudamiesi šioje dalyje nurodytomis procedūromis, savo nuožiūra imasi vienos ar kelių papildomų kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo priemonių kylančiai rizikai mažinti ir privalo:
1) gauti vyresniojo vadovo pritarimą dalykiniams santykiams su šiais klientais užmegzti ar tęsti dalykinius santykius su šiais klientais;
2) imtis atitinkamų priemonių turto ir lėšų, susijusių su dalykiniais santykiais arba sandoriu, šaltiniui nustatyti;
3) vykdyti sustiprintą nuolatinę dalykinių santykių su šiais klientais stebėseną.“
6Pripažinti netekusia galios 14 straipsnio 6 dalį. 6. Atlikdami sustiprintą kliento tapatybės nustatymą Europos priežiūros
institucijų ir Europos Komisijos nurodytais atvejais, finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai pasirenka taikomas priemones, nurodytas Europos priežiūros institucijų ir Europos Komisijos dokumentuose, kuriuose šie atvejai yra įvardyti. 7. Pakeisti 14 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8.
Finansų įstaigoms draudžiama pradėti ir tęsti korespondentinės bankininkystės korespondentinius ar kitokius santykius su fiktyviu banku ar banku, kai žinoma, kad šis leidžia savo sąskaitomis naudotis fiktyviems bankams. Finansų įstaigos privalo imtis priemonių, kurios leistų įsitikinti, kad lėšas gaunančios finansų įstaigos neleidžia savo sąskaitomis naudotis fiktyviems bankams.“
8Pakeisti 14 straipsnio 10 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) produkto, paslaugos, sandorio ar paslaugų teikimo kanalo požymius:
a) privati bankininkystė;
b) produktas ar sandoris gali sudaryti palankias sąlygas anonimiškumui;
verslo santykiai arba sandoriai sudaromi ar vykdomi klientui fiziškai nedalyvaujant kitais, nei nustatyti šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje, atvejais ;
d) mokėjimai gauti iš nežinomų arba nesusijusių trečiųjų šalių;
e) produktas ar verslo praktika, įskaitant paslaugų teikimo mechanizmą, yra nauja, taip pat naujų arba vystomų technologijų naudojimas dirbant tiek su naujais, tiek su anksčiau buvusiais produktais;
f) su nafta, ginklais, brangiaisiais metalais, tabako produktais, kultūriniais artefaktais ir kitais archeologiniu, istoriniu, kultūriniu ir religiniu požiūriu svarbiais arba retos mokslinės vertės daiktais, taip pat su dramblio kaulu ir saugomomis rūšimis susiję sandoriai ;“. 13 straipsnis. Įstatymo papildymas 141 straipsniu Papildyti Įstatymą 141 straipsniu: „14
Papildomi reikalavimai Europos Komisijos nustatytose didelės rizikos trečiosiose valstybėse gyvenančių fizinių asmenų ar ten įsteigtų juridinių asmenų keliamai rizikai mažinti Vadovaujantis Nacionalinio pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimo rezultatais, kai nustatytas aukštas pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos, susijusios su konkrečioje Europos Komisijos nustatytoje didelės rizikos trečiojoje valstybėje gyvenančiais fiziniais asmenimis ar ten įsteigtais juridiniais asmenimis, lygis Lietuvos Respublikoje:
1) draudžiama Lietuvos Respublikoje steigti Europos Komisijos nustatytose didelės rizikos trečiosiose valstybėse įsteigtų finansų įstaigų ir kitų įpareigotųjų subjektų patronuojamąsias įmones, filialus ar atstovybes, jeigu nėra užtikrinama, kad jų veikla bus visiškai atskirta nuo finansų įstaigų ir kitų įpareigotųjų subjektų veiklos Europos Komisijos nustatytose didelės rizikos trečiosiose valstybėse. Šios patronuojamosios įmonės, filialai ar atstovybės turi taikyti vidaus politiką ir vidaus kontrolės procedūras šio straipsnio nuostatoms užtikrinti ir (ar) sudaryti sutartis su auditoriumi ar audito įmone patikrinti, kaip laikomasi šio straipsnio nuostatų;
2) draudžiama steigti finansų įstaigų ir kitų įpareigotųjų subjektų filialus ar atstovybes Europos Komisijos nustatytose didelės rizikos trečiosiose valstybėse, jeigu nėra užtikrinama, kad šių filialų ar atstovybių veikla bus visiškai atskirta nuo finansų įstaigų ir kitų įpareigotųjų subjektų veiklos Lietuvos Respublikoje.
Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, įsteigę filialus ar atstovybes Europos Komisijos nustatytose didelės rizikos trečiosiose valstybėse, turi taikyti šių filialų ar atstovybių vidaus politiką ir vidaus kontrolės procedūras šio straipsnio nuostatoms užtikrinti ir (ar) sudaryti sutartis su auditoriumi ar audito įmone patikrinti, kaip laikomasi šio straipsnio nuostatų;
3) finansų įstaigos, pradedančios ar vykdančios tarptautinius korespondentinius santykius su Europos Komisijos nustatytų didelės rizikos trečiųjų valstybių finansų įstaigomis, privalo imtis papildomų priemonių, leidžiančių veiksmingai sumažinti pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo grėsmę. Jeigu šių papildomų priemonių neužtenka pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo grėsmei sumažinti, finansų įstaigos privalo atsisakyti pradėti arba tęsti tarptautinius korespondentinius santykius su Europos Komisijos nustatytų didelės rizikos trečiųjų valstybių finansų įstaigomis arba juos nutraukti. “
1.
1Pakeisti 15 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) elektroninių pinigų atvejais, kai bendrai per kalendorinius metus įvykdytų operacijų išleistų elektroninių pinigų bendrai vertei taikoma 1 000 eurų arba ją atitinkančios sumos užsienio valiuta riba, išskyrus šio įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nurodytus atvejus ir atvejus, kai tais pačiais kalendoriniais metais elektroninių pinigų turėtojo prašymu išperkama 500 eurų arba ją atitinkanti suma užsienio valiuta ar didesnė suma grynaisiais pinigais;“. 2. Pakeisti 15 straipsnio 1 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip: „9) Europos priežiūros institucijų ir Europos Komisijos nurodytais atvejais mokėjimo inicijavimo ir sąskaitos informacijos paslaugų atvejais, kai teikiant šias paslaugas yra prieinami šio įstatymo 10 straipsnio
duomenys ir duomenys apie kliento turimą mokėjimo sąskaitą, atidarytą Europos Sąjungos valstybės narės mokėjimo paslaugų teikėjo įstaigoje ;“. 3. Pakeisti 15 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Taikydami supaprastintą kliento tapatybės nustatymą, išskyrus šio
straipsnio 3 dalyje nustatytą atvejį, finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, nustatydami kliento ir naudos gavėjo tapatybę, gali nukrypti nuo šio įstatymo
, 10 straipsnio, 11 straipsnio 3 dalies ir 12 straipsnių straipsnio nuostatų ir privalo tik:
1) gauti šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1
punktuose ir 10 straipsnio 2 dalies 1 , 2 ir
duomenis;
2) užtikrinti, kad pirmasis kliento mokėjimas būtų atliekamas iš kredito įstaigoje turimos sąskaitos, kai kredito įstaiga yra registruota Europos Sąjungos valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje, nustačiusioje šio įstatymo reikalavimams lygiaverčius reikalavimus, ir kompetentingų institucijų prižiūrima dėl šių reikalavimų laikymosi.“
4Pakeisti 15 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Taikydami supaprastintą kliento tapatybės nustatymą valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, Lietuvos bankui šio straipsnio
, finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, nustatydami kliento ir naudos gavėjo tapatybę, gali nukrypti nuo šio įstatymo 10 ir 12 straipsnių nuostatų ir privalo tik gauti šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1 , 2 ir
straipsnio 2 dalies 1 , 2 ir
5Pripažinti netekusia galios 15 straipsnio 4 dalį. 4. Atlikdami supaprastintą kliento tapatybės nustatymą Europos
priežiūros institucijų ir Europos Komisijos nurodytais atvejais, finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai pasirenka taikomas priemones, nurodytas Europos priežiūros institucijų ir Europos Komisijos dokumentuose, kuriuose šie atvejai yra įvardyti. 6. Pakeisti 15 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Supaprastintas kliento tapatybės nustatymas gali būti atliekamas
tik tada, kai atliekant arba atlikus supaprastintą kliento tapatybės nustatymą yra vykdoma kliento dalykinių santykių stebėsena ir yra galimybė nustatyti įtartinas pinigines operacijas ir sandorius. Ši nuostata netaikoma valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies kaupimo tikslinių pensijų fondų dalyvių grupių pensijų fondų klientams.“
7Pripažinti netekusia galios 15 straipsnio 6 dalį. 6. Draudžiama atlikti supaprastintą kliento tapatybės nustatymą, jeigu
dėl to yra priimtas atskiras Europos Komisijos sprendimas arba tam nepritaria Europos priežiūros institucijos. 8. Pakeisti 15 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Supaprastintas kliento tapatybės nustatymas negalimas, jeigu yra
šio įstatymo 14 straipsnyje nurodytos aplinkybės, kai būtina atlikti sustiprintą kliento tapatybės nustatymą.
Ši nuostata netaikoma valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies kaupimo tikslinių pensijų fondų dalyvių grupių pensijų fondų klientams.“
Pakeisti 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„17 straipsnis. Sudėtingi ar neįprastai dideli sandoriai ir neįprastos
sandorių struktūros
subjektai privalo atkreipti dėmesį į tokią veiklą, kuri, jų nuomone, dėl savo pobūdžio gali būti susijusi su pinigų plovimu ir (ar) teroristų finansavimu, ir
sandorius, kurie vykdomi neįprastu būdu;
visas neįprastas sandorių struktūras, kurios neturi akivaizdaus ekonominio ar matomo teisėto tikslo;
dalykinius santykius ar pinigines operacijas su klientais iš trečiųjų valstybių, kuriose pagal tarptautinių tarpvyriausybinių organizacijų oficialiai paskelbtą informaciją pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonės yra nepakankamos ar neatitinka tarptautinių standartų. 2. Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo vykdyti sustiprintą nuolatinę dalykinių santykių su šiais klientais stebėseną, išnagrinėti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų tokių operacijų ar sandorių vykdymo pagrindą ir tikslą, o tyrimo rezultatus įforminti raštu. Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, įvertinę keliamą pinigų plovimo ir
(ar) teroristų finansavimo grėsmę, sprendžia dėl pranešimo apie įtartiną piniginę operaciją ar sandorį perdavimo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai tikslingumo. “
Pakeisti 21 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„21 straipsnis. Grynųjų pinigų deklaravimas ir muitinės įstaigų veikla
1.
Grynųjų pinigų sumos deklaruojamos šiais atvejais:
1) kai asmuo per Lietuvos Respubliką į Europos Sąjungą iš trečiųjų šalių įveža ar iš Europos Sąjungos per Lietuvos Respubliką išveža į trečiąsias šalis, kaip jos reglamentuotos Lietuvos Respublikos muitinės įstatyme (toliau šiame straipsnyje – trečiosios šalys), grynųjų pinigų vienkartinę sumą, kurios vertė yra ne mažesnė kaip nurodytoji
ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1889/2005 dėl grynųjų pinigų, įvežamų į Bendriją ar išvežamų iš jos, kontrolės (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 1889/2005) Reglamento (ES) 2018/1672 nuostatų 3 straipsnio 1 dalyje;
2) muitinės pareikalavimu, kai asmuo į kitas Europos Sąjungos valstybes nares iš Lietuvos Respublikos išveža ir iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių į Lietuvos Respubliką įveža ar į kitas Europos Sąjungos valstybes nares ir iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių gabena grynuosius pinigus, kurių vienkartinė suma viršija 10 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta ;
3) kai per Lietuvos Respubliką iš trečiųjų šalių arba į trečiąsias šalis gabenama nelydimų grynųjų pinigų vienkartinė suma, kurios vertė yra ne mažesnė kaip nurodyta Reglamento (ES) 2018/1672 nuostatų 3 straipsnio 1 dalyje. Nelydimus grynuosius pinigus, atsižvelgdami į situaciją, deklaruoja siuntėjas, gavėjas arba jų atstovas. 2. Muitinės įstaigos atlieka:
1) į Europos Sąjungą per Lietuvos Respubliką iš trečiųjų šalių įvežamų ir iš Europos Sąjungos per Lietuvos Respubliką į trečiąsias šalis išvežamų grynųjų pinigų sumų kontrolę, vadovaudamosi Reglamento (EB) Nr.
1889/2005 Reglamento (ES) 2018/1672 nuostatomis;
2) į kitas Europos Sąjungos valstybes nares iš Lietuvos Respublikos išvežamų ir iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių į Lietuvos Respubliką įvežamų ar per Lietuvos Respubliką į kitas Europos Sąjungos valstybes nares ir iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių gabenamų grynųjų pinigų, kurių vienkartinė suma viršija 10 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, kontrolę. 3. Reglamento (EB) Nr. 1889/2005 Reglamento (ES) 2018/1672 nustatytais atvejais, kai Europos Sąjungos valstybėms narėms suteikta sprendimo priėmimo teisė, sprendimus priima ir atitinkamų Reglamento (EB) Nr. 1889/2005 Reglamento (ES) 2018/1672 nuostatų taikymo Lietuvos Respublikoje tvarką nustato Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinis direktorius, išskyrus atvejus, kai šis arba kiti įstatymai nustato kitaip. 4. Į kitas Europos Sąjungos valstybes nares iš Lietuvos Respublikos išvežamų ir iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių į Lietuvos Respubliką įvežamų ar per Lietuvos Respubliką į kitas Europos Sąjungos valstybes nares ir iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių gabenamų grynųjų pinigų deklaravimo ir kilmės kontrolės tvarką nustato Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinis direktorius. 5. Muitinės įstaigos privalo nedelsdamos, ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo deklaracijos gavimo, pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, :
1) jeigu asmuo įveža iš trečiųjų šalių į Europos Sąjungą per Lietuvos Respubliką ar išveža iš Europos Sąjungos per Lietuvos Respubliką į trečiąsias šalis vienkartinę grynųjų pinigų sumą, kurios vertė yra ne mažesnė kaip nurodytoji Reglamento (EB) Nr.
1889/2005 3 straipsnio 1 dalyje;
valstybes nares iš Lietuvos Respublikos išveža ir iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių į Lietuvos Respubliką įveža ar per Lietuvos Respubliką į kitas Europos Sąjungos valstybes nares ir iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių gabena grynųjų pinigų, kurių vienkartinė suma viršija 10 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta. 6. Šiame straipsnyje vartojama sąvoka „Europos Sąjungos valstybė narė“ neapima Europos ekonominės erdvės valstybių Šiame straipsnyje vartojama sąvoka „grynieji pinigai“ atitinka sąvoką, vartojamą Reglamento (ES) 2018/16722 straipsnio 1 dalies a punkte, o sąvoka „Europos Sąjungos valstybė narė“ neapima Europos ekonominės erdvės valstybių. “
1Pakeisti 22 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Elektroninių pinigų įstaigos ir mokėjimo įstaigos, kurių buveinė
yra kitoje valstybėje narėje, teikiančios paslaugas Lietuvos Respublikoje per tarpininkus, fizinius ar juridinius asmenis, privalo Lietuvos Respublikoje įsteigti arba paskirti pagrindinį kontaktinį asmenį, jeigu jos atitinka bet kurį Reglamento (ES) 2018/1108 3 straipsnio 1 dalyje nustatytą kriterijų. kuris vykdo šio įstatymo 16 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus reikalavimus, palaiko ryšius su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba ir jos prašymu teikia dokumentus ir informaciją, susijusią su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencija.
Apie kontaktinį asmenį ne vėliau kaip per 14 darbo dienų nuo šio asmens įsteigimo ar paskyrimo turi būti raštu pranešta Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai. “
dalimi: „5
1. Elektroninių pinigų įstaigos ir mokėjimo įstaigos įsteigtas ar paskirtas pagrindinis kontaktinis asmuo atlieka Reglamento (ES) 2018/1108 4 ir 5 straipsniuose nustatytas funkcijas. “
1Pakeisti 24 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis
2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (OL 2016 L 119, p. 1), Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymu tiek, kiek šiame įstatyme nenustatyta kitaip .“
2Papildyti 24 straipsnį 5 dalimi:
„ 5.
Duomenų subjektas, kurio asmens duomenys tvarkomi šio įstatymo
iš Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (JADIS) gauna teisėsaugos institucijos, vykdančios baudžiamąjį persekiojimą dėl nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo ar pirminių nusikaltimų (nusikaltimai, kuriuos vykdant buvo įgytas legalizuotas ar bandomas legalizuoti turtas), šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytos institucijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija). “
1Pakeisti 25 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Visi Lietuvos Respublikoje įsteigti juridiniai asmenys, išskyrus
juridinius asmenis, kurių vienintelis dalyvis yra valstybė ar savivaldybė, privalo gauti, atnaujinti ir saugoti tikslią informaciją apie savo naudos gavėjus – naudos gavėjo vardą, pavardę, gimimo datą, asmens kodą, valstybę, kuri išdavė asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, gyvenamąją vietą, jo turimas nuosavybės teises ir apimtį (akcijų skaičių procentais, balsavimo teisių skaičių procentais) arba kitokios kontrolės teises (valdybos pirmininkas, valdybos narys, vadovas, vyresnysis vadovas, kitos pareigos, perleistų balsavimo teisių skaičius procentais), ir šią informaciją ne vėliau kaip per 10 dienų nuo duomenų pasikeitimo pateikti Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (JADIS) tvarkytojui Juridinių asmenų dalyvių šios informacinės sistemos
nuostatuose nustatyta tvarka. Jeigu valstybė ar savivaldybė yra vienas iš juridinio asmens dalyvių, šioje dalyje nurodyta informacija Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (JADIS) tvarkytojui teikiama tik apie kitus to juridinio asmens naudos gavėjus.
Ši nuostata taikoma patikos paslaugų teikėjams tais atvejais, kai vienintelis patikėtinis ar asmuo, einantis lygiavertes pareigas, yra įsteigtas ar gyvena Lietuvos Respublikoje arba patikos tikslais turi verslo santykių ar nekilnojamojo turto tik Lietuvos Respublikoje. Jei patikėtiniai ar asmenys, einantys lygiavertes pareigas, yra įsteigti ar gyvena keliose Europos Sąjungos valstybėse narėse arba patikos tikslais turi verslo santykių ar nekilnojamojo turto keliose Europos Sąjungos valstybėse narėse, patikos paslaugų teikėjas šioje dalyje nustatytą informaciją privalo pateikti Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (JADIS) tvarkytojui, išskyrus atvejus, kai informaciją apie savo naudos gavėjus pateikė kitos Europos Sąjungos valstybės narės informacijos apie tikruosius savininkus registrui. “
dalimi: „1
1. Naudos gavėjai privalo atskleisti šio straipsnio 1 dalyje nustatytą informaciją apie save juridinio asmens atstovui, vykdančiam šio straipsnio 1 dalyje nustatytą įpareigojimą. “
straipsniu Papildyti Įstatymą 251 straipsniu: „251 straipsnis. Reikalavimai Juridinių asmenų dalyvių informacinei sistemai (JADIS) ir duomenų teikimo tvarka
Europos centrinės platformos, įsteigtos pagal 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2017/1132 dėl tam tikrų bendrovių teisės aspektų, (OL 2017 L 169, p. 46), su paskutiniais pakeitimais, padarytais pagal 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/1151 (OL 2019 L 186, p. 80), (toliau – Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1132) 22 straipsnio 1 dalį. 2.
pasiekiama per Juridinių asmenų dalyvių informacinę sistemą (JADIS) ir Europos centrinę platformą, įsteigtą pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2017/1132 22 straipsnio 1 dalį, 8 metus nuo tada, kai informacija apie naudos gavėjus išbraukiama iš Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (JADIS). 3. Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje (JADIS) kaupiama informacija turintiems teisę ją gauti fiziniams ir juridiniams asmenims teikiama už atlyginimą, išskyrus atvejus, kai ji:
1) teikiama juridinių asmenų dalyviams, kai Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje (JADIS) tvarkomi duomenys apie juos (fiziniams asmenims, o juridiniams asmenims – kartą per kalendorinius metus);
2) perduodama susijusiems registrams, valstybės informacinėms sistemoms;
3) teikiama valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti pagal prašymą ir (arba) sutartis. 4. Atlyginimo už informacijos teikimą dydis neturi viršyti Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (JADIS) administravimo išlaidų kartu su pagrįsta investicijų grąža. “
1Papildyti 26 straipsnio 2 dalį 4 punktu:
„
4) nustatant papildomas priemones ir reikalavimus Europos Komisijos nustatytose didelės rizikos trečiosiose valstybėse gyvenančių fizinių asmenų ar ten įsteigtų juridinių asmenų keliamai rizikai mažinti. “
2Papildyti 26 straipsnį 4 dalimi:
„ 4.
Nacionalinio pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimo rezultatai išdėstomi ataskaitoje, kurioje nurodoma:
1) Lietuvos Respublikoje nustatyta pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizika ir jos lygis;
2) šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytos institucijos, jų funkcijos pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos srityje, mokesčių administratoriaus ir prokurorų funkcijos pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos srityje;
3) žmogiškieji ir finansiniai ištekliai, skirti pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijai, jeigu ši informacija turima;
4) nacionalinės pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos mažinimo priemonės. “
Pakeisti 27 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Nacionaliniame pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos
vertinime dalyvauja visos šio įstatymo 4 straipsnio 1–8 dalyse nurodytos institucijos ir pagal poreikį gali būti pasitelkiamos kitos valstybės ar užsienio valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos, ekspertai, specialistai ir kiti asmenys.“
1Pakeisti 28 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Šio įstatymo 4 straipsnio 1–8 dalyse nurodytos institucijos šio
straipsnio 3 dalyje nurodytu tikslu kaupia išsamią statistinę informaciją, susijusią išsamius statistinius duomenis, susijusius su sektoriaus dydžiu ir svarba, įskaitant kiekvieno sektoriaus subjektų ir asmenų skaičių bei reikšmę ekonomikai ; patikrinimų (įskaitant patikrinimų, prižiūrimų finansų įstaigų ir kitų įpareigotųjų subjektų, patalpose skaičių ir patikrinimų ne patalpose skaičių) ir už šio įstatymo pažeidimus taikytų poveikio priemonių skaičių per metus; žmogiškuosius ir finansinius išteklius, skirtus pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijai .“
2Pakeisti 28 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba kaupia šią statistinę informaciją šiuos statistinius duomenis :
1) pranešimų apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius skaičių per metus ; priemones, kurių buvo toliau imtasi dėl šių pranešimų; užregistruotų nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo ar teroristinės veiklos finansavimo ir rėmimo nusikalstamų veikų, įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų asmenų skaičių per metus; duomenis apie pirminius nusikaltimus (nusikaltimai, kuriuos vykdant buvo įgytas legalizuotas ar bandomas legalizuoti turtas), jeigu tokia informacija turima; turtą, kuriam buvo taikytas laikinasis nuosavybės teisių apribojimas, jo vertę, teismo sprendimu konfiskuotą turtą, jo vertę per metus ;
2) duomenis apie sėkmingą pranešimų apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius panaudojimą (skaičių, procentinę dalį ir rezultatų aprašymą) per metus ;
3) duomenis apie gautų, išsiųstų, atmestų ir iš dalies arba visiškai patenkintų užsienio valstybių institucijų, įgyvendinančių pinigų plovimo ir
(ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones, prašymų dėl informacijos pateikimo skaičių (pagal užsienio valstybes) per metus ; gautų bei išsiųstų teisinės pagalbos prašymų dėl pinigų plovimo ir teroristų finansavimo skaičių per metus ;
4) apie žmogiškuosius ir finansinius išteklius, skirtus pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijai;
5) patikrinimų ir už šio įstatymo pažeidimus taikytų poveikio priemonių skaičių per metus .“
Pakeisti 29 straipsnio 1 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip: „10) funkcijų finansų rinkos dalyvio įstaigoje įgyvendinant pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones pasiskirstymu, taip pat informacijos apie reikalavimų vykdymą valdymu ir komunikacija.“
1.
1Pakeisti 48 straipsnio 5 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) prižiūrimos finansų įstaigos ir kito įpareigotojo subjekto arba
įmonių grupės, kuriai priklauso prižiūrimas subjektas, auditoriams, taip pat Lietuvos ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės institucijoms, atsakingoms už šių subjektų priežiūrą, jeigu ji reikalinga jų funkcijoms atlikti , Europos Centriniam Bankui, kai pagal 2013 m. spalio 15 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 1024/2013, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika, (OL 2013 L 287, p. 63) nuostatas finansų rinkos priežiūros funkciją atlieka Europos Centrinis Bankas ;“. 2. Pakeisti 48 straipsnio 5 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) kitoms valstybės institucijoms, jeigu ši informacija reikalinga jų
funkcijoms atlikti ir jeigu tai būtina dėl finansų įstaigų ar kitų įpareigotųjų subjektų priežiūros ar pažeidimų prevencijos , jeigu joms taikomi reikalavimai saugoti informaciją yra ne mažesni, negu nustatyta šiame įstatyme .“
3Papildyti 48 straipsnį 7 dalimi:
„
priežiūros institucijos gauta informacija gali būti perduota pagal šio straipsnio 5 dalies 2–6 punktus, jeigu yra gautas informaciją pateikusios institucijos sutikimas, ir tik tam tikslui, dėl kurio duotas sutikimas. “
Pakeisti 49 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„49 straipsnis. Penktojo skirsnio nuostatų taikymas
Grynųjų pinigų deklaravimui, muitinės įstaigų veiklai ir šio įstatymo 25 ,251 straipsnyje straipsniuose nustatytų reikalavimų priežiūrai šio įstatymo penktojo skirsnio nuostatos netaikomos.“
1Pakeisti 51 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba informuoja Europos Komisiją apie:
1) šio įstatymo taikymą šio įstatymo 2 straipsnio 10 dalies 2 punkte nurodytiems subjektams;
2) statistinę informaciją, susijusią su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimu ir pinigų plovimo ir
(ar) teroristų finansavimo prevencijos sistemos veiksmingumu , įskaitant metinę šio įstatymo 28 straipsnio 6 dalyje nurodytą statistinę informaciją ;
3) valstybės informacines sistemas ir registrus, kuriuose kaupiami duomenys apie juridinių asmenų dalyvius;
4) Finansinės žvalgybos padalinio („Egmont“ grupė) pavadinimą ir adresą ;
5) taikomas sustiprintas kliento tapatybės nustatymo priemones pagal šio įstatymo 14 straipsnio 42 dalį ir procedūras, taikomas pagal šio įstatymo 141 straipsnį;
6) pagal šio įstatymo 25 straipsnio 2 dalį pateiktą informaciją apie patikos paslaugų teikėjų skaičių ir jų ypatumus;
7) priežiūros institucijų pavadinimus, adresus, kontaktinius duomenis (telefonų numerius, elektroninio pašto adresus) .“
2Pakeisti 51 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) trečiosios valstybės teisės aktai neleidžia taikyti šio įstatymo 22
straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų , atsižvelgus į visus teisinius apribojimus, kurie gali trukdyti tinkamai įgyvendinti pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevenciją reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, įskaitant konfidencialumo, informacijos apsaugos ir kitus informacijos keitimosi apribojimus ;“. 28 straipsnis. Įstatymo priedo pakeitimas Pakeisti Įstatymo priedą ir jį išdėstyti taip: „ Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo priedas
Nr. 1889/2005 dėl grynųjų pinigų, įvežamų į Bendriją ir išvežamų iš jos, kontrolės (OL 2005 L 309, p. 9)
22007 m. lapkričio 13 d.
2007/64/EB dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, iš dalies keičianti direktyvas 97/7/EB, 2002/65/EB, 2005/60/EB ir 2006/48/EB ir panaikinanti Direktyvą 97/5/EB (OL 2007 L 319, p. 1). 3. 1. 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/110/EB dėl elektroninių pinigų įstaigų steigimosi, veiklos ir riziką ribojančios priežiūros, iš dalies keičianti direktyvas 2005/60/EB ir 2006/48/EB ir panaikinanti Direktyvą 2006/46/EB (OL 2009 L 267, p. 7), su paskutiniais pakeitimais, padarytais pagal 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/2366 (OL 2015 L 337, p. 35) . 4. 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlameno ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (OL 2015 L 141, p. 73). 5. 2. 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/847 dėl informacijos, teikiamos pervedant lėšas, ir kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1781/2006 (OL 2015 L 141, p. 1). 3. 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlameno ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (OL 2015 L 141, p. 73), su paskutiniais pakeitimais, padarytais pagal
. 4. 2018 m. gegužės 7 d.
2018/1108, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 papildoma elektroninių pinigų išleidėjų ir mokėjimo paslaugų teikėjų pagrindinių kontaktinių punktų skyrimo kriterijų techniniais reguliavimo standartais ir jų funkcijas reglamentuojančiomis taisyklėmis (OL 2018 L 203, p. 2). 5. 2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1672 dėl į Sąjungą įvežamų arba iš jos išvežamų grynųjų pinigų kontrolės, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1889/2005 (OL 2018 L 284, p. 6). “
straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 3 dalį, 16 ir 20 straipsnius, įsigalioja 2020 m. sausio 10 d. 2. Šio įstatymo 7 straipsnio 3 dalis įsigalioja 2020 m. liepos 10 d. 3. Šio įstatymo 20 straipsnis įsigalioja 2021 m. kovo 10 d. 4. Šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalis ir 16 straipsnis įsigalioja
inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 4 straipsnyje nurodytos institucijos iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 6. Šio įstatymo 5 straipsnyje nurodytos valstybės institucijos ir Lietuvos Respublikoje akredituotos tarptautinės organizacijos ne vėliau nei iki 2020 m. sausio 10 d. pateikia Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos informaciją, reikalingą pirmajam svarbių viešųjų pareigų Lietuvos Respublikoje sąrašui sudaryti. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
ba69e411-ab57-4c89-9d9f-836bf4077307 Projekto Nr. XIIIP-3856(2) lyginamasis variantas
2, 4, 5, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 17, 19, 20, 21, 22, 23,
straipsniŲ, PRIEDO PAKEITIMO IR Įstatymo papildymo71
m. d. Nr. Vilnius
dalimi: „3
1. Depozitinė virtualiųjų valiutų piniginė
ar juridinių asmenų (trečiųjų šalių) patikėtoms, tačiau jų nuosavybe liekančioms virtualiosioms valiutoms saugoti ir tvarkyti. “
dalimi: „3
2. Depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatorius
Lietuvos Respublikoje įsteigtas Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės juridinio asmens filialas. “
dalimi: „3
3. Elektroniniai pinigai – kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje. Prie elektroninių pinigų nepriskiriama piniginė vertė, laikoma mokėjimo priemonėse, nurodytose Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo
operacijoms, nurodytoms Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 3 straipsnio 5 dalies 12 punkte, atlikti.“
Reglamento (EB) Nr. 1889/ 20052 straipsnio 2 punkte. 5. Pakeisti 2 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10.
Kiti įpareigotieji subjektai :
1) auditoriai, kurie audito veikla verčiasi savarankiškai, ar audito įmonės (toliau – auditoriai);
2) antstoliai ir antstolio atstovai;
3) buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančios įmonės ir šias paslaugas savarankiškai teikiantys asmenys, taip pat asmenys, kurie, vykdydami savo pagrindinę verslo arba profesinę veiklą, įsipareigoja tiesiogiai arba per kitus asmenis, su kuriais tas kitas asmuo yra susijęs, teikti materialinę pagalbą, paramą ar patarimus mokesčių klausimais (toliau – buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančios įmonės);
4) notarai, notaro atstovai ir teisę atlikti notarinius veiksmus turintys asmenys, taip pat advokatai ir advokatų padėjėjai, tiek veikiantys kliento vardu ir jo naudai, tiek ir padedantys klientui planuoti ar atlikti nekilnojamojo turto ar įmonių pirkimo ar pardavimo, klientų pinigų, vertybinių popierių ar kito turto valdymo, banko ar vertybinių popierių sąskaitų atidarymo ar valdymo, įnašų, reikalingų juridiniams asmenims ir kitoms organizacijoms įsteigti, veikti ar valdyti, organizavimo, patikos ar bendrovių steigimo ir administravimo paslaugų teikėjų atsiradimo arba sukūrimo, veikimo ar valdymo sandorius ir (ar) su jais susijusius sandorius;
5) patikos ar bendrovių steigimo ar administravimo paslaugų teikėjai, nenurodyti šios dalies 1, 3 ir 4 punktuose;
6) asmenys, kurie verčiasi ūkine komercine veikla, apimančia prekybą brangakmeniais, tauriaisiais metalais, kilnojamosiomis kultūros vertybėmis, antikvariniais daiktais ar kitu turtu, kurio vertė lygi arba viršija 10 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, nesvarbu, ar sandoris atliekamas vienos, ar kelių susijusių operacijų metu, jeigu atsiskaitoma grynaisiais pinigais, išskyrus atvejus, nurodytus šios dalies 10 ir 11 punktuose (toliau – asmenys, kurie verčiasi ūkine komercine veikla, apimančia prekybą turtu, kurio vertė lygi arba viršija 10 000 eurų, jeigu atsiskaitoma grynaisiais pinigais) ;
7) azartinius lošimus ir loterijas organizuojančios bendrovės;
8) uždaro tipo investicinės bendrovės;
9) nekilnojamojo turto agentai (brokeriai), tiek veikiantys kliento vardu ir jo naudai, tiek ir padedantys klientui atlikti nekilnojamojo turto pirkimo ar pardavimo sandorius ir (ar) su jais susijusius sandorius, taip pat teikiantys tarpininkavimo paslaugas išnuomojant nekilnojamąjį turtą, tačiau tik sandoriams, kurių mėnesinis nuomos mokestis yra lygus arba viršija
;
10) virtualiųjų valiutų keityklų operatoriai;
11) depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriai;
12) asmenys, kurie verčiasi ūkine komercine veikla, apimančia prekybą meno kūriniais ir (ar) tarpininkavimo veiklą prekybos meno kūriniais srityje (įskaitant galerijas ir aukcionų namus), jeigu sandorio vertė lygi arba viršija
sandoris atliekamas vienos ar kelių susijusių operacijų metu;
13) laisvosios zonos, nustatytos atsižvelgiant į 2013 m. spalio 9 d.
Kiti įpareigotieji subjektai :
1) auditoriai, kurie audito veikla verčiasi savarankiškai, ar audito įmonės (toliau – auditoriai);
2) antstoliai ir antstolio atstovai;
3) buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančios įmonės ir šias paslaugas savarankiškai teikiantys asmenys, taip pat asmenys, kurie, vykdydami savo pagrindinę verslo arba profesinę veiklą, įsipareigoja tiesiogiai arba per kitus asmenis, su kuriais tas kitas asmuo yra susijęs, teikti materialinę pagalbą, paramą ar patarimus mokesčių klausimais (toliau – buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančios įmonės);
4) notarai, notaro atstovai ir teisę atlikti notarinius veiksmus turintys asmenys, taip pat advokatai ir advokatų padėjėjai, tiek veikiantys kliento vardu ir jo naudai, tiek ir padedantys klientui planuoti ar atlikti nekilnojamojo turto ar įmonių pirkimo ar pardavimo, klientų pinigų, vertybinių popierių ar kito turto valdymo, banko ar vertybinių popierių sąskaitų atidarymo ar valdymo, įnašų, reikalingų juridiniams asmenims ir kitoms organizacijoms įsteigti, veikti ar valdyti, organizavimo, patikos ar bendrovių steigimo ir administravimo paslaugų teikėjų atsiradimo arba sukūrimo, veikimo ar valdymo sandorius ir (ar) su jais susijusius sandorius;
5) patikos ar bendrovių steigimo ar administravimo paslaugų teikėjai, nenurodyti šios dalies 1, 3 ir 4 punktuose;
6) asmenys, kurie verčiasi ūkine komercine veikla, apimančia prekybą brangakmeniais, tauriaisiais metalais, kilnojamosiomis kultūros vertybėmis, antikvariniais daiktais ar kitu turtu, kurio vertė lygi arba viršija 10 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, nesvarbu, ar sandoris atliekamas vienos, ar kelių susijusių operacijų metu, jeigu atsiskaitoma grynaisiais pinigais, išskyrus atvejus, nurodytus šios dalies 10 ir 11 punktuose (toliau – asmenys, kurie verčiasi ūkine komercine veikla, apimančia prekybą turtu, kurio vertė lygi arba viršija 10 000 eurų, jeigu atsiskaitoma grynaisiais pinigais) ;
7) azartinius lošimus ir loterijas organizuojančios bendrovės;
8) uždaro tipo investicinės bendrovės;
9) nekilnojamojo turto agentai (brokeriai), tiek veikiantys kliento vardu ir jo naudai, tiek ir padedantys klientui atlikti nekilnojamojo turto pirkimo ar pardavimo sandorius ir (ar) su jais susijusius sandorius, taip pat teikiantys tarpininkavimo paslaugas išnuomojant nekilnojamąjį turtą, tačiau tik sandoriams, kurių mėnesinis nuomos mokestis yra lygus arba viršija
;
10) virtualiųjų valiutų keityklų operatoriai;
11) depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriai;
12) asmenys, kurie verčiasi ūkine komercine veikla, apimančia prekybą meno kūriniais ir (ar) tarpininkavimo veiklą prekybos meno kūriniais srityje (įskaitant galerijas ir aukcionų namus), jeigu sandorio vertė lygi arba viršija
sandoris atliekamas vienos ar kelių susijusių operacijų metu;
13) laisvosios zonos, nustatytos atsižvelgiant į 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr.
952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (OL 2013 L 269, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/632 (OL 2019 L 111, p. 54), ir besiverčiančios ūkine komercine veikla, apimančia saugojimo, prekybos arba tarpininkavimo veiklą prekybos meno kūriniais srityje, jeigu sandorio vertė lygi arba viršija
sandoris atliekamas vienos ar kelių susijusių operacijų metu. “
6Pakeisti 2 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11. Klientas
asmuo, atliekantis pinigines operacijas arba sudarantis sandorius su finansų įstaiga ar kitu įpareigotuoju subjektu. Juridiniu asmeniu taip pat laikoma bet kuri užsienio valstybės organizacija, pagal Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės įstatymus pripažįstama teisės subjektu. “
taip: „b) juridiniame asmenyje, kurio tapatybė nustatoma, vyresniojo vadovo pareigas einantis fizinis asmuo, jeigu šios dalies a papunktyje nurodytas asmuo nenustatytas arba jeigu kyla abejonių, kad nustatytas asmuo yra naudos gavėjas;“. 8.
8Pakeisti 2 straipsnio 14 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) patikos struktūroje fonduose – visi šie asmenys:
a) patikėtojas (patikėtojai) ;
b) patikėtinis (patikėtiniai) ;
c) saugotojas (saugotojai) , jeigu tokių esama;
d) fizinis asmuo, gaunantis fiziniai asmenys, gaunantys naudą iš juridinio asmens ar juridinio asmens statuso neturinčio subjekto arba, jeigu šis asmuo šie asmenys dar nežinomas nenustatyti , asmenų asmenys , kurių interesams atstovauti tas juridinis asmuo ar juridinio asmens statuso neturintis subjektas yra įsteigti arba veikia kurių interesams jie šiuo metu atstovauja, grupė ;
e) bet koks kitas fizinis asmuo, faktiškai kontroliuojantis patikos struktūrą fondą turima tiesiogine arba netiesiogine nuosavybe arba kitomis priemonėmis;“. 9. Papildyti 2 straipsnį 171 dalimi: „17
1Pirminis virtualiosios valiutos siūlymas (ICO) – Lietuvos Respublikoje įsteigto juridinio asmens ar Lietuvos Respublikoje įsteigto Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės juridinio asmens filialo pirmą kartą tiesiogiai ar per tarpininką vykdomas siūlymas jo virtualiąją valiutą įsigyti už lėšas arba kitą virtualiąją valiutą siekiant pritraukti kapitalo ar investicijų.
“
10Pakeisti 2 straipsnio 19 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) ambasadorius, laikinasis reikalų patikėtinis, nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras, ar Lietuvos kariuomenės vadas, kariuomenės pajėgų ir junginių vadai, Gynybos štabo viršininkas ar užsienio valstybių aukšto rango ginkluotųjų pajėgų karininkas;“. 11. Papildyti 2 straipsnį 221 dalimi:
„22
1Viešasis raktas – raidžių, skaitmenų ir (ar) simbolių kodas, skirtas klientui identifikuoti ir kliento virtualiosios valiutos adresui sugeneruoti.
“
12Papildyti 2 straipsnį 222 dalimi:
„22 2 .
Virtualioji valiuta
straipsnį 223 dalimi: „22
3. Virtualiosios valiutos adresas
sugeneruojamas adresas (sąskaita), pagal kurį blokų grandinė priskiria virtualiąją valiutą savininkui ar gavėjui. “
dalimi: „22
4. Virtualiųjų valiutų keityklos operatorius
Lietuvos Respublikoje įsteigtas Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės juridinio asmens filialas. “
1Pakeisti 4 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba patvirtina kitiems
subjektams, nenurodytiems šio straipsnio 1–8 dalyse, skirtus nurodymus, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, prižiūri finansų įstaigų ir kitų įpareigotųjų subjektų veiklą, susijusią su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencija, teikia jiems metodinę pagalbą. Virtualiųjų valiutų keityklų operatoriams ir depozitinių virtualiųjų piniginių operatoriams skirti nurodymai, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, tvirtinami suderinus su Lietuvos banku ir Lietuvos Respublikos finansų ministerija. “
2Pakeisti 4 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11.
1110 dalyje nustatytų darbuotojų paskyrimą, taip pat apie šių darbuotojų pakeitimą ne vėliau kaip per
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai.“
3Papildyti 4 straipsnį 13 dalimi:
„
rūmai, Lietuvos antstolių rūmai ir Lietuvos prabavimo rūmai kaupia ir savo metinėse veiklos ataskaitose savo interneto svetainėse viešai skelbia šią informaciją:
1) pagal kompetenciją atliktų patikrinimų skaičių per metus ir jų rezultatų aprašymą, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai perduotų nagrinėti patikrinimų dokumentų su atlikto patikrinimo išvadomis ir sprendimų dėl šio įstatymo pažeidimų taikytų poveikio priemonių skaičių per metus;
2) gautų pranešimų apie šio įstatymo pažeidimus skaičių per metus. “
4Papildyti 4 straipsnį 14 dalimi:
„
savo interneto svetainėje viešai skelbia statistinę informaciją apie gautų šio įstatymo 16 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų pranešimų skaičių per metus ir šių pranešimų, perduotų Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, skaičių per metus. “
5Papildyti 4 straipsnį 15 dalimi:
„
rūmai, Lietuvos antstolių rūmai ir Lietuvos prabavimo rūmai imasi priemonių, kad jų darbuotojai, kuriems pavesta organizuoti šiame įstatyme nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą, būtų susipažinę su šio įstatymo nuostatomis, laikytųsi atsakomybės, efektyvumo, sąžiningumo, nešališkumo, objektyvumo, profesionalumo, viešumo ir skaidrumo principų. “
6Papildyti 4 straipsnį 16 dalimi:
„ 16.
Šio straipsnio 1–9 dalyse nurodytos institucijos privalo įdiegti informaciją teikiančio asmens konfidencialumą užtikrinančias priemones, kuriomis naudodamiesi asmenys saugiais kanalais praneštų nurodytoms institucijoms apie šio įstatymo pažeidimus. “
1Pakeisti 5 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) kaupia, analizuoja ir kiekvienais metais skelbia informaciją, susijusią su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimu ir pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos sistemos veiksmingumu (taip pat ir informaciją, nurodytą šio įstatymo 28 straipsnio 6 dalyje), ir nacionalinio pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimo rezultatus;“. 2. Pakeisti 5 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) bendradarbiauja ir keičiasi informacija su
valstybės institucijomis , užsienio valstybių institucijomis, tarptautinėmis organizacijomis, įgyvendinančiomis pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones;“. 4 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 7 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) gauti iš šio įstatymo 4 straipsnio 1–8 dalyse nurodytų institucijų,
kitų valstybės institucijų (toliau šiame straipsnyje – institucijos), finansų įstaigų, kitų įpareigotųjų subjektų, išskyrus advokatus ar advokatų padėjėjus, kai jie vertina savo kliento teisinę padėtį arba gina savo klientą, arba atstovauja jam teismo procese arba dėl jo, įskaitant teikiamas konsultacijas dėl teismo proceso pradėjimo arba jo vengimo , pirminį virtualiosios valiutos siūlymą (ICO) vykdančių asmenų savo funkcijoms atlikti reikalingus duomenis ir dokumentus apie pinigines operacijas ar operacijas virtualiąja valiuta ir sandorius, kitą informaciją, reikalingą šio įstatymo nustatytoms funkcijoms ir uždaviniams vykdyti;“. 2. Papildyti 7 straipsnį 6 punktu: „
6) tikrinti kredito įstaigų klientų išsinuomotų seifų turinį.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai priėmus sprendimą tikrinti kredito įstaigų klientų išsinuomotų seifų turinį, mutatis mutandis taikoma šio įstatymo 32 straipsnio 4 dalyje nustatyta prašymo leisti atlikti šiuos veiksmus pateikimo ir nagrinėjimo tvarka. “
straipsniu Papildyti Įstatymą 71 straipsniu: „71 straipsnis. Svarbių viešųjų pareigų Lietuvos
naujai informacijai ne rečiau kaip kas 4 metus per 20 darbo dienų nuo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos rašytinio kreipimosi pagal kompetenciją teikia Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai informaciją, reikalingą svarbių viešųjų pareigų Lietuvos Respublikoje sąrašui sudaryti ir atnaujinti:
1) Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija – informaciją, atsižvelgdama į šio įstatymo 2 straipsnio 19 dalies 1 ir 4 punktus;
2) Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija – informaciją, atsižvelgdama į šio įstatymo 2 straipsnio 19 dalies 2, 3 ir 10 punktus;
3) Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija – informaciją, atsižvelgdama į šio įstatymo 2 straipsnio 19 dalies 6 punktą (apie Lietuvos Respublikos ambasadorius ir Lietuvos Respublikos laikinuosius reikalų patikėtinius ) ;
4) Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija – informaciją, atsižvelgdama į šio įstatymo 2 straipsnio 19 dalies 6 punktą (apie šiame punkte nurodytus Lietuvos kariuomenės karininkus );
5) Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija – informaciją, atsižvelgdama į šio įstatymo 2 straipsnio 19 dalies 7 ir 8 punktus;
6) Lietuvos Respublikos finansų ministerija – informaciją, atsižvelgdama į šio įstatymo 2 straipsnio 19 dalies 5 punktą. 2. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba informaciją, gautą pagal šio straipsnio 1 dalį, įtraukia į svarbių viešųjų pareigų Lietuvos Respublikoje sąrašą. 3.
darbo dienų nuo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos rašytinio kreipimosi sudaro ir nuolat, ne rečiau kaip kas 4 metus, atnaujina tos tarptautinės organizacijos svarbių viešųjų pareigų sąrašą ir pateikia jį Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai. 4. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus svarbių viešųjų pareigų sąrašus Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba per 20 darbo dienų nuo informacijos gavimo pateikia Europos Komisijai ir skelbia viešai savo interneto svetainėje. “
Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
valstybės institucijų ir tarp valstybės ir užsienio valstybių institucijų bendradarbiavimas
1Valstybės institucijos, nevykdančios baudžiamojo persekiojimo,
privalo pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, kai pastebi galimo pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo veikas, apie šio įstatymo pažeidimus ir priemones, kurių buvo imtasi prieš pažeidėjus. 2. Šio įstatymo 4 straipsnio 1–8 dalyse nurodytos institucijos bendradarbiauja ir keičiasi informacija su užsienio valstybių institucijomis, įgyvendinančiomis pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones. 3.
valstybių institucijomis, įgyvendinančiomis pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones, galima motyvuotu sprendimu dėl šių aplinkybių:
1) atliekami procesiniai veiksmai, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse, arba vykdoma kriminalinė žvalgyba, o bendradarbiavimas ir keitimasis informacija kliudytų šiems veiksmams;
2) informacija, kurios prašoma, gauta vertinant kliento teisinę padėtį, ginant klientą arba atstovaujant jam baudžiamojo, administracinio ar civilinio proceso metu, įskaitant teikiamas konsultacijas dėl teismo proceso pradėjimo arba jo vengimo, neatsižvelgiant į tai, ar tokia informacija yra gauta arba įgyta prieš tokį procesą, tokio proceso metu ar jam pasibaigus. 4. Draudžiama atsisakyti bendradarbiauti ir keistis informacija su užsienio valstybių institucijomis, įgyvendinančiomis pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones, dėl šių aplinkybių:
1) prašymas susijęs su mokesčių klausimais;
2) prašymas susijęs su pramoninės, komercinės ar banko paslapties atskleidimu, išskyrus atvejus, kai informacija, kurios prašoma, gauta vertinant kliento teisinę padėtį, ginant klientą arba atstovaujant jam baudžiamojo, administracinio ar civilinio proceso metu, įskaitant teikiamas konsultacijas dėl teismo proceso pradėjimo arba jo vengimo, neatsižvelgiant į tai, ar tokia informacija yra gauta arba įgyta prieš tokį procesą, tokio proceso metu ar jam pasibaigus;
3) atliekami procesiniai veiksmai, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse, tačiau bendradarbiavimas ir keitimasis informacija nekliudytų atliekant šiuos veiksmus;
4) prašymą pateikusios kompetentingos institucijos įgaliojimai ar statusas skiriasi nuo prašymą gavusios kompetentingos institucijos įgaliojimų ar statuso. “
1.
9 straipsnio 1 dalį nauju 6 punktu: „
6) prieš atlikdami virtualiosios valiutos keitimo operacijas ar sandorius virtualiąja valiuta lėšomis, kurių suma lygi arba viršija 1 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio ar virtualiąja valiuta, arba prieš įnešdami į depozitinę virtualiųjų valiutų piniginę arba iš jos išimdami virtualiąją valiutą, kurios suma lygi arba viršija 1 000 eurų arba ją atitinkančią sumą užsienio ar virtualiąja valiuta, nesvarbu, ar sandoris sudaromas atliekant vieną ar kelias tarpusavyje susijusias operacijas (virtualiosios valiutos vertė nustatoma piniginės operacijos atlikimo ar sandorio sudarymo momentu), išskyrus atvejus, kai kliento ir naudos gavėjo tapatybė jau yra nustatyta;
“. 2. Buvusius 9 straipsnio 1 dalies 6 ir 7 punktus laikyti atitinkamai 7
ir 8 punktais. 3. Pakeisti 9 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Asmenys, kurie verčiasi ūkine komercine veikla, apimančia
prekybą turtu, kurio vertė lygi arba viršija 10 000 eurų, jeigu atsiskaitoma grynaisiais pinigais, Asmenys, kurie verčiasi ūkine komercine veikla, apimančia prekybą brangakmeniais, tauriaisiais metalais, kilnojamosiomis kultūros vertybėmis, antikvariniais daiktais ar kitu turtu, kurio vertė lygi arba viršija 10 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, jeigu atsiskaitoma grynaisiais pinigais , privalo nustatyti ir patikrinti kliento ir naudos gavėjo tapatybę prieš atlikdami vienkartines pinigines operacijas arba sudarydami sandorius, kurių suma lygi arba viršija 10 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta , jeigu atsiskaitoma grynaisiais pinigais, nesvarbu, ar sandoris atliekamas vienos , ar kelių susijusių operacijų metu, ir šio straipsnio 1 dalies 6 ir 7 punktuose nustatytais atvejais.“
4Pakeisti 9 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4.
Jeigu elektroniniams pinigams pagal kredito įstaigų ir elektroninių pinigų įstaigų nustatytas rizikos vertinimo ir valdymo procedūras nustatoma maža pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo rizika, kredito ir elektroninių pinigų įstaigos, nustatydamos kliento ir naudos gavėjo tapatybę, gali nukrypti nuo šio įstatymo 10, 11 ir12 straipsnių nuostatų ir taikyti tik šio straipsnio 16 dalyje ir šio įstatymo 17 straipsnyje nustatytas kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo priemones, jeigu laikomasi visų toliau išdėstytų rizikos mažinimo sąlygų:
1) elektroninių pinigų mokėjimo priemonę galima naudoti tik Lietuvos Respublikoje;21 ) elektroninių pinigų mokėjimo priemonės negalima papildyti arba, jeigu papildyti galima, jai taikoma maksimali 150 eurų dydžio mokėjimo sandorių mėnesinė riba ir elektroninių pinigų mokėjimo priemonę galima naudoti tik Lietuvos Respublikoje ;32 ) didžiausia elektroninių pinigų mokėjimo priemonėje saugoma suma neviršija 150 eurų;43 ) elektroninių pinigų mokėjimo priemonė yra naudojama tik prekėms ar paslaugoms pirkti;54 ) mokėjimo priemonėje saugomi elektroniniai pinigai negali būti finansuojami anoniminiais elektroniniais pinigais;65 ) mokėjimo priemonėje saugomi elektroniniai pinigai negali būti išperkami grynaisiais pinigais.“
dalimi: „4
1. Lietuvos Respublikoje mokėjimai, atliekami naudojantis trečiosiose valstybėse išduotomis anoniminėmis elektroninių pinigų mokėjimo priemonėmis, vykdomi tik tais atvejais, kai tokios priemonės atitinka šio straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus. “
6Pakeisti 9 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9.
Azartinius lošimus organizuojančios bendrovės papildomai privalo nustatyti (išskyrus atvejus, kai kliento ir naudos gavėjo tapatybė jau yra nustatyta) ir patikrinti kliento tapatybę ir jį registruoti sumos įmokėjimo, laimėjimo išmokėjimo metu arba kai jis keičia grynuosius pinigus į žetonus arba žetonus į grynuosius pinigus, jeigu pinigų suma viršija
atliekamas vienos, ar kelių susijusių operacijų metu, taip pat patikrinti kliento, įeinančio į lošimo namus (kazino), tapatybę ir jį registruoti .“
dalį ir ją išdėstyti taip: „
papildomai privalo nustatyti ir patikrinti kliento tapatybę ir jį registruoti laimėjimo atsiėmimo atveju, kai laimėjimo vertė viršija 1 000 eurų arba ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, nesvarbu, ar sandoris atliekamas vienos, ar kelių susijusių operacijų metu.“
dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „
7) šio straipsnio 9 dalyje nurodytais atvejais vienu metu per parą įmoka sumas ar atsiima kelis laimėjimus, kurių suma viršija 1 000 eurų arba ją atitinkančią sumą užsienio valiuta;“. 9. Papildyti 9 straipsnio 11 dalį 9 punktu: „
9) per parą atlieka kelias virtualiosios valiutos keitimo operacijas ar sandorius virtualiąja valiuta lėšomis, kurių suma lygi arba viršija 1 000 eurų arba ją atitinkančią sumą užsienio ar virtualiąja valiuta, arba per parą atlieka kelias virtualiosios valiutos įnešimo į depozitinę virtualiųjų valiutų piniginę arba išėmimo iš jos operacijas, kurių suma lygi arba viršija 1 000 eurų arba ją atitinkančią sumą užsienio ar virtualiąja valiuta; “. 10.
10Papildyti 9 straipsnio 11 dalį 10 punktu:
„
10) per parą atlieka kelias virtualiosios valiutos įgijimo iš pirminį virtualiosios valiutos siūlymą (ICO) vykdančio asmens operacijas, kurių suma lygi arba viršija 3 000 eurų arba ją atitinkančią sumą virtualiąja valiuta. “
dalį ir ją išdėstyti taip: „
įpareigotieji subjektai kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo metu privalo iš jų reikalauti dokumentų ir kitų duomenų, kuriais remiantis finansų įstaigoms ir kitiems įpareigotiesiems subjektams būtų suprantama kliento, kuris yra juridinis asmuo, valdymo nuosavybės ir kontrolės struktūra ir veiklos pobūdis.“
12Pakeisti 9 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip:
„15. Visais atvejais, kai yra nustatoma kliento ir naudos gavėjo
tapatybė, finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo tikrinti kliento ir naudos gavėjo tapatybę, remdamiesi dokumentais, duomenimis ar informacija, gauta iš patikimo ir nepriklausomo šaltinio. Tais atvejais, kai naudos gavėju nustatytas vyresniojo vadovo pareigas einantis fizinis asmuo, kaip nurodyta šio įstatymo 2 straipsnio 14 dalies 1 punkto b papunktyje, finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo patikrinti vyresniojo vadovo pareigas einančio fizinio asmens tapatybę ir saugoti įrašus apie atliktus veiksmus ir patikrinimo proceso metu iškilusius sunkumus, jeigu tokių
13Pakeisti 9 straipsnio 21 dalį ir ją išdėstyti taip:
„21. Finansų įstaigoms draudžiama išduoti anonimines indėlininkų
knygeles arba nuomoti anoniminius banko seifus, atidaryti anonimines sąskaitas ar sąskaitas akivaizdžiai fiktyviais vardais, taip pat atidaryti sąskaitas ar kitaip pradėti dalykinius santykius nepareikalavus kliento tapatybę patvirtinančių duomenų arba kilus pagrįstam įtarimui, kad šiuose dokumentuose įrašyti duomenys yra netikri ar suklastoti.“
14Pakeisti 9 straipsnio 23 dalį ir ją išdėstyti taip:
„ 23.
Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo priemones privalo taikyti ne tik naujiems , bet ir esamiems klientams, atsižvelgdami į rizikos lygį, iškilus naujoms aplinkybėms ar atsiradus naujai informacijai, susijusiai su kliento, naudos gavėjo rizikos lygio nustatymu, jų tapatybės informacija, jų veikla ir kitomis reikšmingomis aplinkybėmis , taip pat savo nustatytu kliento ir naudos gavėjo tapatybės duomenų atnaujinimo periodiškumu tais atvejais, kai kyla prievolė pateikti informaciją pagal Europos Sąjungos teisės aktus. “
1Papildyti 10 straipsnį nauja 4 dalimi:
„
gauti šiame įstatyme nurodytus kliento ar naudos gavėjo tapatybei nustatyti reikalingus dokumentus, duomenis ar informaciją tiesiogiai iš valstybės informacinių sistemų ar registrų ir nereikalauti iš kliento, kad jis pats pateiktų minėtus dokumentus, duomenis ar informaciją, jeigu klientas finansų įstaigos ar kito įpareigotojo subjekto dokumentus, duomenis ar informaciją, gautus tiesiogiai iš valstybės informacinių sistemų ar registrų, patvirtina parašu (įskaitant pažangųjį elektroninį parašą arba kvalifikuotą elektroninį parašą). Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai turi teisę nereikalauti, kad klientas finansų įstaigos ar kito įpareigotojo subjekto tiesiogiai iš valstybės informacinių sistemų ar registrų gautus dokumentus, duomenis ar informaciją patvirtintų parašu, jeigu tokie dokumentai, duomenys ar informacija nesiskiria nuo anksčiau kliento parašu patvirtintų dokumentų, duomenų ar informacijos, jeigu iš valstybės informacinių sistemų ar registrų gauti dokumentai, duomenys ar informacija yra apie juridinio asmens vadovą, taip pat jeigu tokie dokumentai, duomenys ar informacija gauti iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro.
Visais šioje dalyje nurodytais atvejais turi būti laikomasi šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų. “
atitinkamai 5–7 dalimis. 3. Pakeisti 10 straipsnio 6 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) sužinoti, ar klientas – fizinis ar juridinis asmuo pats naudosis
finansų įstaigos ar kito įpareigotojo subjekto paslaugomis, ar jis atstovaus kito asmens interesams;“. 9 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 11 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Nustatydami kliento ir naudos gavėjo tapatybę klientui fiziškai nedalyvaujant, finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo imtis šio įstatymo 9 straipsnyje nustatytų priemonių ir nustatyti bei patikrinti ir kliento, ir naudos gavėjo tapatybę, gauti šio įstatymo 10 ir 12 straipsniuose nurodytus duomenis, kliento ir naudos gavėjo tapatybei nustatyti panaudoti papildomus duomenis, dokumentus ar papildomą informaciją, kuri leistų įsitikinti kliento tapatybės autentiškumu, patikrinti, ar yra aplinkybių taikyti sustiprintą kliento tapatybės nustatymą ir:
1) šio straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 5 punktuose nurodytais atvejais gauti šio įstatymo 10 ir 12 straipsniuose nurodytus duomenis;
2) šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais atvejais gauti 10 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 6 punktuose, 10 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punktuose ir 12 straipsnio 2 dalyje nurodytus duomenis.“
dalimi: „3
1. Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, nustatydami kliento ir naudos gavėjo tapatybę klientui fiziškai nedalyvaujant, turi šio įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nurodytas teises. “
dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Jeigu kliento tapatybė nustatoma klientui fiziškai nedalyvaujant,
klientas – fizinis asmuo arba kliento – juridinio asmens atstovas privalo pateikti šio straipsnio 2 dalyje nurodytus duomenis apie naudos gavėją. Kliento pateikti duomenys patvirtinami naudojant Europos Sąjungoje išduotas elektroninės atpažinties priemones, veikiančias pagal aukšto arba pakankamo saugumo užtikrinimo lygio elektroninės atpažinties schemas, arba kvalifikuotu elektroniniu parašu, naudojant kvalifikuotą elektroninio parašo sertifikatą, kuris atitinka Reglamento (ES) Nr.
910/2014 reikalavimus, arba naudojant elektronines priemones, leidžiančias tiesioginį vaizdo perdavimą, arba parašu rašytinės formos dokumente. “
2Pakeisti 12 straipsnio 6 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) duomenis apie kliento (juridinio asmens)
valdymo nuosavybės ir kontrolės struktūrą.“
3Pakeisti 12 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, nustatydami
naudos gavėjo tapatybę, papildomai turi teisę privalo naudotis Juridinių asmenų dalyvių informacine sistema (JADIS), iš kurios turi gauti duomenis apie to kliento naudos gavėjus, ir turi teisę naudotis kitomis valstybės informacinėmis sistemomis, registrais, kuriuose kaupiami duomenys apie juridinių asmenų dalyvius.“
4Papildyti 12 straipsnį 9 dalimi:
„
informacijos apie kliento juridinio asmens naudos gavėjus, šio įstatymo 25 straipsnio nustatyta tvarka pateiktos Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje (JADIS), ir jų turimos informacijos apie to paties kliento naudos gavėjus neatitikimą, praneša apie tai klientui ir pasiūlo pateikti tikslią informaciją apie savo naudos gavėjus Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (JADIS) tvarkytojui. “
5Papildyti 12 straipsnį 10 dalimi:
„ 10.
Nustatant kliento tapatybę, finansų įstaigoms ir kitiems įpareigotiesiems subjektams draudžiama pradėti dalykinius santykius arba vykdyti vienkartinę piniginę operaciją ar sandorį (išskyrus pinigines operacijas ar sandorius, sudarytus ir (ar) vykdomus dalykinių santykių metu), kai informacija apie kliento juridinio asmens naudos gavėjus nėra šio įstatymo 25 straipsnio nustatyta tvarka pateikta Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje (JADIS) arba kai informacija apie kliento juridinio asmens naudos gavėjus, šio įstatymo 25 straipsnio nustatyta tvarka pateikta Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje (JADIS), neatitinka jų turimos informacijos apie to paties kliento naudos gavėjus. “
Pakeisti 13 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Draudžiama naudotis trečiųjų šalių, įsteigtų Europos Komisijos ir
Finansinių veiksmų darbo grupės kovai su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu (FATF) nustatytose didelės rizikos trečiosiose valstybėse, informacija apie klientą ar naudos gavėją arba jeigu dėl to yra priimtas atskiras Europos Komisijos sprendimas .“
1Pakeisti 14 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Sustiprintas kliento tapatybės nustatymas atliekamas taikant papildomas kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo priemones:
1) kai yra vykdomi pradedami tarptautiniai korespondentinės bankininkystės korespondentiniai santykiai su trečiųjų valstybių finansų įstaigomis;
2) kai sandoriai ar dalykiniai santykiai atliekami su politiškai pažeidžiamais (paveikiamais) asmenimis;
3) kai sandoriai ar dalykiniai santykiai atliekami su Europos Komisijos nustatytose didelės rizikos trečiosiose valstybėse gyvenančiais fiziniais asmenimis ar ten įsteigtais juridiniais asmenimis ir Finansinių veiksmų darbo grupės kovai su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu skelbiamuose valstybių, turinčių rimtų trūkumų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos ir šių nusikaltimų užkardymo sąrašuose nustatytose didelės rizikos trečiosiose valstybėse gyvenančiais fiziniais asmenimis ar ten įsteigtais juridiniais asmenimis .
Įvertinus riziką, sustiprinto kliento tapatybės nustatymo priemonės neprivalo būti taikomos Europos Sąjungoje įsisteigusių finansų įstaigų ar kitų įpareigotųjų subjektų filialams ar patronuojamosioms įmonėms, kuriuose jie turi daugumą akcijų ir kurie yra Europos Komisijos nustatytose didelės rizikos trečiosiose valstybėse, jeigu tie filialai ar patronuojamosios įmonės laikosi visos grupės nustatytų reikalavimų, lygiaverčių šio įstatymo reikalavimams;
atliekami su pagal Finansinių veiksmų darbo grupės kovai su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu skelbiamus valstybių, turinčių rimtų trūkumų dėl pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos ir šių nusikaltimų užkardymo, sąrašus nustatytose didelės rizikos trečiosiose valstybėse gyvenančiais fiziniais asmenimis ar ten įsteigtais juridiniais asmenimis;45 ) jeigu pagal finansų įstaigų ar kitų įpareigotųjų subjektų nustatytas rizikos vertinimo ir valdymo procedūras nustatoma didesnė pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo rizika.
Vertinant pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo rizikas, privalu vertinti šio straipsnio 10 dalyje nurodytus galimos didesnės pinigų plovimo ir
(ar) teroristų finansavimo rizikos veiksnius ;
5) Europos priežiūros institucijų ir Europos Komisijos nurodytais atvejais .“
2Pakeisti 14 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Atlikdamos sustiprintą kliento tapatybės nustatymą, kai yra vykdomi pradedami tarptautiniai korespondentinės bankininkystės korespondentiniai santykiai su trečiųjų valstybių finansų įstaigomis, finansų įstaigos privalo:
1) surinkti pakankamai informacijos apie įstaigą respondentę, kad būtų galima gerai suprasti jos verslo pobūdį ir iš viešai prieinamos informacijos nustatyti šios įstaigos reputaciją ir priežiūros kokybę;
2) įvertinti lėšas gaunančios finansų įstaigos pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos kontrolės mechanizmus;
3) prieš naujų korespondentinių santykių užmezgimą gauti vyresniojo vadovo pritarimą;
4) pagrįsti dokumentais atitinkamus kiekvienos finansų įstaigos įsipareigojimus;
5) įsitikinti, kad įstaiga respondentė tinkamai atliko kliento tapatybės nustatymą (tarp jų – ar patikrino klientų, turinčių tiesioginį priėjimą prie korespondento sąskaitų, tapatybę, atliko kitus kliento tapatybės nustatymo veiksmus) ir prireikus įstaigos korespondentės prašymu gali pateikti atitinkamus duomenis kliento tapatybei nustatyti.“
dalimi: „41 .
Taikydami sustiprintą kliento tapatybės nustatymą, kai sandoriai ar dalykiniai santykiai atliekami su Europos Komisijos nustatytose didelės rizikos trečiosiose valstybėse gyvenančiais fiziniais asmenimis ar ten įsteigtais juridiniais asmenimis, finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo:
1) gauti papildomos informacijos apie klientą ir naudos gavėją;
2) gauti papildomos informacijos apie numatomą verslo santykių pobūdį;
3) gauti informacijos apie kliento ir naudos gavėjo lėšų ir turto šaltinį;
4) gauti informacijos apie numatomų arba įvykdytų sandorių priežastis;
5) gauti vyresniojo vadovo pritarimą užmegzti dalykinius santykius su šiais klientais ar pritarimą tęsti dalykinius santykius su šiais klientais;
6) vykdyti sustiprintą nuolatinę dalykinių santykių su šiais klientais stebėseną, padidindami taikomų kontrolės priemonių skaičių ir terminus ir atrinkdami sandorių, kuriems reikės tolesnio ištyrimo, tipus;
7) užtikrinti, kad pirmasis kliento mokėjimas būtų atliekamas iš kredito įstaigoje turimos to kliento sąskaitos, kai kredito įstaiga yra registruota Europos Sąjungos valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje, nustačiusioje šio įstatymo reikalavimams lygiaverčius reikalavimus, ir kompetentingos institucijos prižiūri, kaip ji šių reikalavimų laikosi. “
dalimi: „42 .
Vadovaudamasis Nacionalinio pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimo rezultatais, kai nustatytas aukštas pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos, susijusios su konkrečioje Europos Komisijos nustatytoje didelės rizikos trečiojoje valstybėje gyvenančiais fiziniais asmenimis ar ten įsteigtais juridiniais asmenimis, lygis Lietuvos Respublikoje, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos direktorius gali nustatyti reikalavimą finansų įstaigoms ir kitiems įpareigotiesiems subjektams šalia šio straipsnio 41 dalyje nustatytų pareigų, kol Lietuvos Respublikoje šis rizikos lygis vertinamas kaip aukštas, taikyti šias vieną ar kelias papildomas priemones Europos Komisijos nustatytose didelės rizikos trečiosiose valstybėse gyvenančių fizinių asmenų ar ten įsteigtų juridinių asmenų keliamai rizikai mažinti:
1) taikyti papildomas sustiprintos dalykinių santykių stebėsenos priemones, mažinančias pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo riziką;
2) sugriežtinti pranešimų apie įtartinas pinigines operacijas ir sandorius teikimą;
3) riboti dalykinius santykius arba sandorius su Europos Komisijos nustatytose didelės rizikos trečiosiose valstybėse gyvenančiais fiziniais asmenimis ar ten įsteigtais juridiniais asmenimis. “
5Pakeisti 14 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5.
Taikydami sustiprintą kliento tapatybės nustatymą tais atvejais Europos Komisijos ir , kai sandoriai ar dalykiniai santykiai atliekami su pagal Finansinių veiksmų darbo grupės kovai su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu skelbiamuose valstybių, turinčių rimtų trūkumų dėl pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos ir šių nusikaltimų užkardymo, sąrašus nustatytose didelės rizikos trečiosiose valstybėse gyvenantiems fiziniams asmenims ar ten įsteigtiems juridiniams asmenims gyvenančiais fiziniais asmenimis ar ten įsteigtais juridiniais asmenimis, bei tais atvejais, kai pagal finansų įstaigų ar kitų įpareigotųjų subjektų nustatytas rizikos vertinimo ir valdymo procedūras nustatoma didesnė pinigų plovimo ir
(ar) teroristų finansavimo rizika, finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, vadovaudamiesi šioje dalyje nurodytomis procedūromis, savo nuožiūra imasi vienos ar kelių papildomų kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo priemonių kylančiai rizikai mažinti ir privalo:
1) gauti vyresniojo vadovo pritarimą dalykiniams santykiams su šiais klientais užmegzti ar tęsti dalykinius santykius su šiais klientais;
2) imtis atitinkamų priemonių turto ir lėšų, susijusių su dalykiniais santykiais arba sandoriu, šaltiniui nustatyti;
3) vykdyti sustiprintą nuolatinę dalykinių santykių su šiais klientais stebėseną.“
6Pripažinti netekusia galios 14 straipsnio 6 dalį. 6. Atlikdami sustiprintą kliento tapatybės nustatymą Europos priežiūros
institucijų ir Europos Komisijos nurodytais atvejais, finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai pasirenka taikomas priemones, nurodytas Europos priežiūros institucijų ir Europos Komisijos dokumentuose, kuriuose šie atvejai yra įvardyti. 7. Pakeisti 14 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8.
Finansų įstaigoms draudžiama pradėti ir tęsti korespondentinės bankininkystės korespondentinius ar kitokius santykius su fiktyviu banku ar banku, kai žinoma, kad šis leidžia savo sąskaitomis naudotis fiktyviems bankams. Finansų įstaigos privalo imtis priemonių, kurios leistų įsitikinti, kad lėšas gaunančios finansų įstaigos neleidžia savo sąskaitomis naudotis fiktyviems bankams.“
8Pakeisti 14 straipsnio 10 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) produkto, paslaugos, sandorio ar paslaugų teikimo kanalo požymius:
a) privati bankininkystė;
b) produktas ar sandoris gali sudaryti palankias sąlygas anonimiškumui;
verslo santykiai arba sandoriai sudaromi ar vykdomi klientui fiziškai nedalyvaujant kitais, negu nustatyti šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje, atvejais ;
d) mokėjimai gauti iš nežinomų arba nesusijusių trečiųjų šalių;
e) produktas ar verslo praktika, įskaitant paslaugų teikimo mechanizmą, yra nauja, taip pat naudojamos naujos arba vystomos technologijos dirbant tiek su naujais, tiek su anksčiau buvusiais produktais;
f) su nafta, ginklais, brangiaisiais metalais, tabako produktais, kultūriniais artefaktais ir kitais archeologiniu, istoriniu, kultūriniu ir religiniu požiūriu svarbiais arba retos mokslinės vertės daiktais, taip pat su dramblio kaulu ir saugomomis rūšimis susiję sandoriai;
“. 13 straipsnis. Įstatymo papildymas 141
straipsniu Papildyti Įstatymą 141 straipsniu: „14
Papildomi reikalavimai Europos Komisijos nustatytose didelės rizikos trečiosiose valstybėse gyvenančių fizinių asmenų ar ten įsteigtų juridinių asmenų keliamai rizikai mažinti Vadovaujantis Nacionalinio pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimo rezultatais, kai nustatytas aukštas pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos, susijusios su konkrečioje Europos Komisijos nustatytoje didelės rizikos trečiojoje valstybėje gyvenančiais fiziniais asmenimis ar ten įsteigtais juridiniais asmenimis, lygis Lietuvos Respublikoje:
1) draudžiama Lietuvos Respublikoje steigti Europos Komisijos nustatytose didelės rizikos trečiosiose valstybėse įsteigtų finansų įstaigų ir kitų įpareigotųjų subjektų patronuojamąsias įmones, filialus ar atstovybes, jeigu nėra užtikrinama, kad jų veikla bus visiškai atskirta nuo finansų įstaigų ir kitų įpareigotųjų subjektų veiklos Europos Komisijos nustatytose didelės rizikos trečiosiose valstybėse. Šios patronuojamosios įmonės, filialai ar atstovybės turi taikyti vidaus politiką ir vidaus kontrolės procedūras šio straipsnio nuostatoms užtikrinti ir (ar) sudaryti sutartis su auditoriumi ar audito įmone patikrinti, kaip laikomasi šio straipsnio nuostatų;
2) draudžiama steigti finansų įstaigų ir kitų įpareigotųjų subjektų filialus ar atstovybes Europos Komisijos nustatytose didelės rizikos trečiosiose valstybėse, jeigu nėra užtikrinama, kad šių filialų ar atstovybių veikla bus visiškai atskirta nuo finansų įstaigų ir kitų įpareigotųjų subjektų veiklos Lietuvos Respublikoje.
Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, įsteigę filialus ar atstovybes Europos Komisijos nustatytose didelės rizikos trečiosiose valstybėse, turi taikyti šių filialų ar atstovybių vidaus politiką ir vidaus kontrolės procedūras šio straipsnio nuostatoms užtikrinti ir
(ar) sudaryti sutartis su auditoriumi ar audito įmone patikrinti, kaip laikomasi šio straipsnio nuostatų;
3) finansų įstaigos, pradedančios ar vykdančios tarptautinius korespondentinius santykius su Europos Komisijos nustatytų didelės rizikos trečiųjų valstybių finansų įstaigomis, privalo imtis papildomų priemonių, leidžiančių veiksmingai sumažinti pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo grėsmę. Jeigu šių papildomų priemonių neužtenka pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo grėsmei sumažinti, finansų įstaigos privalo atsisakyti pradėti arba tęsti tarptautinius korespondentinius santykius su Europos Komisijos nustatytų didelės rizikos trečiųjų valstybių finansų įstaigomis arba juos nutraukti. “
1.
1Pakeisti 15 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) elektroninių pinigų atvejais, kai bendrai per kalendorinius metus įvykdytų operacijų išleistų elektroninių pinigų bendrai vertei taikoma 1 000 eurų arba ją atitinkančios sumos užsienio valiuta riba, išskyrus šio įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nurodytus atvejus ir atvejus, kai tais pačiais kalendoriniais metais elektroninių pinigų turėtojo prašymu išperkama
pinigais;“. 2. Pakeisti 15 straipsnio 1 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip: „9) Europos priežiūros institucijų ir Europos Komisijos nurodytais atvejais mokėjimo inicijavimo ir sąskaitos informacijos paslaugų atvejais, kai teikiant šias paslaugas yra prieinami šio įstatymo 10 straipsnio
duomenys ir duomenys apie kliento turimą mokėjimo sąskaitą, atidarytą Europos Sąjungos valstybės narės mokėjimo paslaugų teikėjo įstaigoje ;“. 3. Pakeisti 15 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Taikydami supaprastintą kliento tapatybės nustatymą, išskyrus šio
straipsnio 3 dalyje nustatytą atvejį, finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, nustatydami kliento ir naudos gavėjo tapatybę, gali nukrypti nuo šio įstatymo
, 10 straipsnyje, 11 straipsnio 3 dalyje ir 12 straipsnių straipsnyje nurodytų nuostatų ir privalo tik:
1) gauti šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktuose ir 10 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punktuose nurodytus duomenis;
2) užtikrinti, kad pirmasis kliento mokėjimas būtų atliekamas iš kredito įstaigoje turimos sąskaitos, kai kredito įstaiga yra registruota Europos Sąjungos valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje, nustačiusioje šio įstatymo reikalavimams lygiaverčius reikalavimus, ir kompetentingos institucijos prižiūri, kaip ji šių reikalavimų laikosi.“
4Pakeisti 15 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Taikydami supaprastintą kliento tapatybės nustatymą valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, Lietuvos bankui šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytais atvejais, finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, nustatydami kliento ir naudos gavėjo tapatybę, gali nukrypti nuo šio įstatymo 10 ir 12 straipsnių nuostatų ir privalo tik gauti šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktuose ir 10 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punktuose nurodytus duomenis.“
5Pripažinti netekusia galios 15 straipsnio 4 dalį. 4. Atlikdami supaprastintą kliento tapatybės nustatymą Europos
priežiūros institucijų ir Europos Komisijos nurodytais atvejais, finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai pasirenka taikomas priemones, nurodytas Europos priežiūros institucijų ir Europos Komisijos dokumentuose, kuriuose šie atvejai yra įvardyti. 6. Pakeisti 15 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Supaprastintas kliento tapatybės nustatymas gali būti atliekamas
tik tada, kai atliekant arba atlikus supaprastintą kliento tapatybės nustatymą yra vykdoma kliento dalykinių santykių stebėsena ir yra galimybė nustatyti įtartinas pinigines operacijas ir sandorius. Ši nuostata netaikoma valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies kaupimo pensijų fondų , veikiančių pagal Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymą, klientams.“
7Pripažinti netekusia galios 15 straipsnio 6 dalį. 6. Draudžiama atlikti supaprastintą kliento tapatybės nustatymą, jeigu
dėl to yra priimtas atskiras Europos Komisijos sprendimas arba tam nepritaria Europos priežiūros institucijos. 8. Pakeisti 15 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Supaprastintas kliento tapatybės nustatymas negalimas, jeigu yra
šio įstatymo 14 straipsnyje nurodytos aplinkybės, kai būtina atlikti sustiprintą kliento tapatybės nustatymą.
Ši nuostata netaikoma valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies kaupimo pensijų fondų , veikiančių pagal Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymą, klientams.“
Pakeisti 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
sandoriai ir neįprastos sandorių struktūros
subjektai privalo atkreipti dėmesį į tokią veiklą, kuri, jų nuomone, dėl savo pobūdžio gali būti susijusi su pinigų plovimu ir (ar) teroristų finansavimu, ir
3) sandorius, kurie vykdomi neįprastu būdu;
visas neįprastas sandorių struktūras, kurios neturi akivaizdaus ekonominio ar matomo teisėto tikslo;
dalykinius santykius ar pinigines operacijas su klientais iš trečiųjų valstybių, kuriose pagal tarptautinių tarpvyriausybinių organizacijų oficialiai paskelbtą informaciją pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonės yra nepakankamos ar neatitinka tarptautinių standartų. 2. Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo vykdyti sustiprintą nuolatinę dalykinių santykių su šiais klientais stebėseną, išnagrinėti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų tokių operacijų ar sandorių vykdymo pagrindą ir tikslą, o tyrimo rezultatus įforminti raštu. Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, įvertinę keliamą pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo grėsmę, sprendžia dėl pranešimo apie įtartiną piniginę operaciją ar sandorį perdavimo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai tikslingumo. “
straipsnį 61 dalimi: „61 .
Virtualiųjų valiutų keityklų operatoriai ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriai privalo tvarkyti šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2–6 punktuose nurodytų kliento atliktų piniginių operacijų registracijos žurnalą. “
2Pakeisti 19 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, išskyrus šio
straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalyse nurodytus subjektus, taip pat privalo tvarkyti šio įstatymo 20 straipsnio 1, 2, 3 ir 31 dalyse nurodytų piniginių operacijų registracijos žurnalą.“
3Pakeisti 19 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Kliento tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijos, naudos gavėjo
tapatybės duomenys, išmokos gavėjo tapatybės duomenys, tiesioginio vaizdo perdavimo (tiesioginės vaizdo transliacijos) įrašas, kiti duomenys, gauti kliento tapatybės nustatymo metu, sąskaitų ir (ar) sutarčių dokumentai (dokumentų originalai arba elektroninės formos dokumentai ) turi būti saugomi 8 metus nuo sandorių ar dalykinių santykių su klientu pabaigos dienos.“
dalimi: „13
1. Virtualiųjų valiutų keityklų operatoriai ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriai informaciją, pagal kurią virtualiosios valiutos adresą galima susieti su virtualiosios valiutos savininko tapatybe, privalo saugoti šio straipsnio 10 dalyje nustatytą terminą. “
dalimi: „3
1. Virtualiųjų valiutų keityklų operatoriai praneša Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai kliento tapatybę patvirtinančius duomenis ir informaciją apie atliktas virtualiosios valiutos keitimo operacijas ar sandorius virtualiąja valiuta, jeigu tokios piniginės operacijos ar sandorio vertė lygi arba viršija 15 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio ar virtualiąja valiuta, nesvarbu, ar sandoris sudaromas atliekant vieną ar kelias tarpusavyje susijusias pinigines operacijas.
Keliomis tarpusavyje susijusiomis piniginėmis operacijomis šio straipsnio tikslais laikomos per parą atliekamos kelios virtualiosios valiutos keitimo operacijos ar sandoriai virtualiąja valiuta lėšomis, kai operacijų ir sandorių bendra suma lėšomis lygi arba viršija 15 000 eurų arba ją atitinkančią sumą užsienio ar virtualiąja valiuta. “
2Pakeisti 20 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Šio straipsnio 1, 2, 3 ir 31 dalyse nurodyta informacija Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai pateikiama nedelsiant, ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo piniginės operacijos atlikimo ar sandorio sudarymo dienos. Advokatai ir advokatų padėjėjai šio straipsnio 3 dalyje nurodytą informaciją Lietuvos advokatūrai pateikia nedelsdami, ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo piniginės operacijos atlikimo ar sandorio sudarymo dienos. Lietuvos advokatūra ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo šio straipsnio 3 dalyje nurodytos informacijos gavimo perduoda ją Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai.“
3Pakeisti 20 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Šio straipsnio 1, 2, 3 ir 31 dalyse nurodytų duomenų ir informacijos pateikimo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai tvarką nustato vidaus reikalų ministras.“
Pakeisti 21 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
veikla 1.
Grynųjų pinigų sumos deklaruojamos šiais atvejais:
1) kai asmuo per Lietuvos Respubliką į Europos Sąjungą iš trečiųjų šalių įveža ar iš Europos Sąjungos per Lietuvos Respubliką išveža į trečiąsias šalis, kaip jos reglamentuotos Lietuvos Respublikos muitinės įstatyme (toliau šiame straipsnyje – trečiosios šalys), grynųjų pinigų vienkartinę sumą, kurios vertė yra ne mažesnė kaip nurodytoji
ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1889/2005 dėl grynųjų pinigų, įvežamų į Bendriją ar išvežamų iš jos, kontrolės (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 1889/2005) Reglamento (ES) 2018/1672 3 straipsnio 1 dalyje;
2) muitinės pareikalavimu, kai asmuo į kitas Europos Sąjungos valstybes nares iš Lietuvos Respublikos išveža ir iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių į Lietuvos Respubliką įveža ar į kitas Europos Sąjungos valstybes nares ir iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių gabena grynuosius pinigus, kurių vienkartinė suma viršija 10 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta;
3) kai per Lietuvos Respubliką iš trečiųjų šalių arba į trečiąsias šalis gabenama nelydimų grynųjų pinigų vienkartinė suma, kurios vertė yra ne mažesnė negu vertė, nurodyta Reglamento (ES) 2018/1672 3 straipsnio 1 dalyje. Nelydimus grynuosius pinigus, atsižvelgdami į situaciją, deklaruoja siuntėjas, gavėjas arba jų atstovas . 2. Muitinės įstaigos atlieka:
1) į Europos Sąjungą per Lietuvos Respubliką iš trečiųjų šalių įvežamų ir iš Europos Sąjungos per Lietuvos Respubliką į trečiąsias šalis išvežamų grynųjų pinigų sumų kontrolę, vadovaudamosi Reglamento (EB) Nr.
1889/2005 Reglamento (ES) 2018/1672 nuostatomis;
2) į kitas Europos Sąjungos valstybes nares iš Lietuvos Respublikos išvežamų ir iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių į Lietuvos Respubliką įvežamų ar per Lietuvos Respubliką į kitas Europos Sąjungos valstybes nares ir iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių gabenamų grynųjų pinigų, kurių vienkartinė suma viršija 10 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, kontrolę. 3. Reglamento (EB) Nr. 1889/2005 Reglamento (ES) 2018/1672 nustatytais atvejais, kai Europos Sąjungos valstybėms narėms suteikta sprendimo priėmimo teisė, sprendimus priima ir atitinkamų Reglamento (ES) 2018/1672 nuostatų taikymo Lietuvos Respublikoje tvarką nustato Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinis direktorius, išskyrus atvejus, kai šiame arba kituose įstatymuose nustatyta kitaip. 4. Į kitas Europos Sąjungos valstybes nares iš Lietuvos Respublikos išvežamų ir iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių į Lietuvos Respubliką įvežamų ar per Lietuvos Respubliką į kitas Europos Sąjungos valstybes nares ir iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių gabenamų grynųjų pinigų deklaravimo ir kilmės kontrolės tvarką nustato Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinis direktorius. 5. Muitinės įstaigos privalo nedelsdamos, ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo deklaracijos gavimo, pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai , :
1) jeigu asmuo įveža iš trečiųjų šalių į Europos Sąjungą per Lietuvos Respubliką ar išveža iš Europos Sąjungos per Lietuvos Respubliką į trečiąsias šalis vienkartinę grynųjų pinigų sumą, kurios vertė yra ne mažesnė kaip nurodytoji Reglamento (EB) Nr.
1889/2005 3 straipsnio 1 dalyje;
nares iš Lietuvos Respublikos išveža ir iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių į Lietuvos Respubliką įveža ar per Lietuvos Respubliką į kitas Europos Sąjungos valstybes nares ir iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių gabena grynųjų pinigų, kurių vienkartinė suma viršija 10 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta. 6. Šiame straipsnyje vartojama sąvoka „grynieji pinigai“ atitinka sąvoką, vartojamą Reglamento (ES) 2018/16722 straipsnio 1 dalies a punkte, o sąvoka „Europos Sąjungos valstybė narė“ neapima Europos ekonominės erdvės valstybių.“
1Pakeisti 22 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Elektroninių pinigų įstaigos ir mokėjimo įstaigos, kurių buveinė
yra kitoje valstybėje narėje, teikiančios paslaugas Lietuvos Respublikoje per tarpininkus, fizinius ar juridinius asmenis, privalo Lietuvos Respublikoje įsteigti arba paskirti pagrindinį kontaktinį asmenį, jeigu jos atitinka bet kurį Reglamento (ES) 2018/1108 3 straipsnio 1 dalyje nustatytą kriterijų kuris vykdo šio įstatymo 16 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus reikalavimus, palaiko ryšius su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba ir jos prašymu teikia dokumentus ir informaciją, susijusią su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencija. Apie kontaktinį asmenį ne vėliau kaip per 14 darbo dienų nuo šio asmens įsteigimo ar paskyrimo turi būti raštu pranešta Finansinių
Elektroninių pinigų įstaigos ir mokėjimo įstaigos įsteigtas ar paskirtas pagrindinis kontaktinis asmuo atlieka Reglamento (ES) 2018/1108 4 ir 5 straipsniuose nustatytas funkcijas. “
3Pakeisti 22 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, prieš pradėdami
dalykinius santykius arba prieš vykdydami vienkartinę piniginę operaciją ar sandorį, kai privaloma imtis priemonių ir nustatyti bei patikrinti ir kliento bei naudos gavėjo tapatybę, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 24 straipsniu
Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (OL 2016 L 119, p. 1) (toliau - Reglamentas (ES) 2016/679) 13 ir 14 straipsniais , privalo naujiems klientams pateikti informaciją apie jų duomenų tvarkymą.“
Pakeisti 23 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Šio straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais, kai keičiantis
informacija su subjektais, registruotais trečiosiose valstybėse, šiems subjektams teikiami asmens duomenys, asmens duomenų teikimas turi atitikti Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo Reglamento (ES) 2016/679 V skyriaus reikalavimus.“
1Pakeisti 24 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis
Reglamentu (ES) 2016/679 , Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymu tiek, kiek šiame įstatyme nenustatyta kitaip . “
2Papildyti 24 straipsnį 5 dalimi:
„ 5.
Duomenų subjektas, kurio asmens duomenys tvarkomi šio įstatymo
iš Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (JADIS) gauna teisėsaugos institucijos, vykdančios baudžiamąjį persekiojimą dėl nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo ar pirminių nusikaltimų (nusikaltimai, kuriuos vykdant buvo įgytas legalizuotas ar bandomas legalizuoti turtas), šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytos institucijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija). “
1Pakeisti 25 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„
asmenims ir asmenims, susijusiems su patikos, virtualiųjų valiutų keityklų, depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatorių ar bendrovių paslaugų teikėjais ir nekilnojamojo turto agentais“
2Pakeisti 25 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Visi Lietuvos Respublikoje įsteigti juridiniai asmenys, išskyrus
juridinius asmenis, kurių vienintelis dalyvis yra valstybė ar savivaldybė, privalo gauti, atnaujinti ir saugoti tikslią informaciją apie savo naudos gavėjus – naudos gavėjo vardą, pavardę, gimimo datą, asmens kodą, valstybę, kuri išdavė asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, gyvenamąją vietą, jo turimas nuosavybės teises ir apimtį (akcijų skaičių procentais, balsavimo teisių skaičių procentais) arba kitokios kontrolės teises (valdybos pirmininkas, valdybos narys, vadovas, vyresnysis vadovas, kitos pareigos, perleistų balsavimo teisių skaičius procentais), ir šią informaciją ne vėliau kaip per 10 dienų nuo duomenų pasikeitimo pateikti Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (JADIS) tvarkytojui Juridinių asmenų dalyvių šios informacinės sistemos nuostatuose nustatyta tvarka.
Jeigu valstybė ar savivaldybė yra vienas iš juridinio asmens dalyvių, šioje dalyje nurodyta informacija Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (JADIS) tvarkytojui teikiama tik apie kitus to juridinio asmens naudos gavėjus. Ši nuostata taikoma patikos paslaugų teikėjams tais atvejais, kai vienintelis patikėtinis ar asmuo, einantis lygiavertes pareigas, yra įsteigtas ar gyvena Lietuvos Respublikoje arba patikos tikslais turi verslo santykių ar nekilnojamojo turto tik Lietuvos Respublikoje. Jeigu patikėtiniai ar asmenys, einantys lygiavertes pareigas, yra įsteigti ar gyvena keliose Europos Sąjungos valstybėse narėse arba patikos tikslais turi verslo santykių ar nekilnojamojo turto keliose Europos Sąjungos valstybėse narėse, patikos paslaugų teikėjas šioje dalyje nustatytą informaciją privalo pateikti Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (JADIS) tvarkytojui, išskyrus atvejus, kai informaciją apie savo naudos gavėjus pateikė kitos Europos Sąjungos valstybės narės informacijos apie
Naudos gavėjai privalo atskleisti šio straipsnio 1 dalyje nustatytą informaciją apie save juridinio asmens atstovui, vykdančiam šio straipsnio 1 dalyje nustatytą įpareigojimą. “
4Pakeisti 25 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Patikos ar bendrovių steigimo, ar administravimo paslaugų teikėju,
nekilnojamojo turto agentu, juridinio asmens, kuris vykdo patikos ar bendrovių steigimo, ar administravimo paslaugų teikėjo, nekilnojamojo turto agento, virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus veiklą, valdymo ar priežiūros organų nariu arba tokių asmenų naudos gavėju negali būti fizinis asmuo, kuris yra pripažintas kaltu dėl sunkaus nusikaltimo nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą.“
5Papildyti 25 straipsnį 4 dalimi:
„
operatoriaus ar depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus veiklą ar ją nutraukęs, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo veiklos pradžios ar pabaigos privalo informuoti Juridinių asmenų registro tvarkytoją apie virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ar depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus paslaugų teikėjo veiklos vykdymą ar tokios veiklos vykdymo pabaigą. Pateikdamas šią informaciją, virtualiųjų valiutų keityklos operatorius ar depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatorius patvirtina, kad jis pats ar jo valdymo ar priežiūros organų nariai ir naudos gavėjai yra susipažinę su pinigų plovimą ir teroristų finansavimo prevenciją reglamentuojančiais teisės aktais ir atitinka jų reikalavimus. “
straipsniu Papildyti Įstatymą 251 straipsniu: „251 straipsnis. Reikalavimai pirminį virtualiosios valiutos siūlymą (ICO) vykdantiems asmenims 1.
Pirminį virtualiosios valiutos siūlymą (ICO) vykdantys asmenys privalo nustatyti ir patikrinti asmens, įsigyjančio virtualiąją valiutą, ir naudos gavėjo tapatybę šio įstatymo 9–15 straipsniuose nustatyta tvarka prieš atlikdami vienkartines ar kelias tarpusavyje susijusias pinigines operacijas ar operacijas virtualiąja valiuta arba sudarydami sandorius, kurių suma lygi arba viršija 3 000 eurų ar ją atitinkančią sumą virtualiąja valiuta (virtualiosios valiutos vertė nustatoma operacijos atlikimo ar sandorio sudarymo momentu), nesvarbu, ar sandoris sudaromas atliekant vieną ar kelias tarpusavyje susijusias pinigines operacijas, taip pat imtis reikiamų priemonių turto ir lėšų, susijusių su dalykiniais santykiais arba sandoriu, šaltiniui nustatyti. 2. Pirminį virtualiosios valiutos siūlymą (ICO) vykdantys asmenys privalo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos reikalavimu pateikti prašomą informaciją per 7 darbo dienas nuo prašymo gavimo momento. Jeigu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos reikalavime pateikti prašomą informaciją motyvuotai nustatytas trumpesnis informacijos pateikimo terminas, pirminį virtualiosios valiutos siūlymą (ICO) vykdantys asmenys privalo šią informaciją pateikti per Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos reikalavime pateikti prašomą informaciją nustatytą informacijos pateikimo terminą. 3. Pirminį virtualiosios valiutos siūlymą (ICO) vykdantiems asmenims ir jų darbuotojams draudžiama pranešti klientui ar kitiems asmenims, kad informacija apie kliento atliekamas pinigines operacijas arba sudaromus sandorius ar bet kokia kita informacija pateikta Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai arba kitai priežiūros institucijai. 4.
vykdantys asmenys šio straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijas, naudos gavėjo tapatybės duomenis, tiesioginio vaizdo perdavimo (tiesioginės vaizdo transliacijos) įrašus, kitus duomenis, gautus asmens, įsigyjančio virtualiąją valiutą, tapatybės nustatymo metu, sąskaitų ir (ar) sutarčių dokumentus (dokumentų originalus) bei piniginės operacijos, operacijos virtualiąja valiuta ar sandorio patvirtinimo dokumentus ir duomenis ar kitus teisinę galią turinčius dokumentus ir duomenis, susijusius su piniginių operacijų, operacijų virtualiąja valiuta atlikimu ar sandorių sudarymu, turi saugoti 8 metus nuo sandorio su asmeniu, įsigyjančiu virtualiąją valiutą, pabaigos dienos. “
straipsniu Papildyti Įstatymą 252 straipsniu: „252 straipsnis. Reikalavimai Juridinių asmenų dalyvių informacinei sistemai (JADIS) ir duomenų teikimo tvarka
Europos centrinės platformos, įsteigtos pagal 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2017/1132 dėl tam tikrų bendrovių teisės aspektų (OL 2017 L 169, p. 46), su paskutiniais pakeitimais, padarytais pagal
(OL 2019 L 186, p. 80), (toliau – Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1132) 22 straipsnio 1 dalį. 2. Šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija turi būti pasiekiama per Juridinių asmenų dalyvių informacinę sistemą (JADIS) ir Europos centrinę platformą, įsteigtą pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2017/1132 22 straipsnio 1 dalį, 8 metus nuo tada, kai informacija apie naudos gavėjus išbraukiama iš Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos
informacija turintiems teisę ją gauti fiziniams ir juridiniams asmenims teikiama už atlyginimą, išskyrus atvejus, kai ji:
1) teikiama juridinių asmenų dalyviams, kai Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje (JADIS) tvarkomi duomenys apie juos (fiziniams asmenims, o juridiniams asmenims – kartą per kalendorinius metus);
2) perduodama susijusiems registrams, valstybės informacinėms sistemoms;
3) teikiama valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti pagal prašymą ir (arba) sutartis. 4. Atlyginimo už informacijos teikimą dydis neturi viršyti Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (JADIS) administravimo išlaidų kartu su pagrįsta investicijų grąža. “
1Papildyti 26 straipsnio 2 dalį 4 punktu:
„
4) nustatant papildomas priemones ir reikalavimus Europos Komisijos nustatytose didelės rizikos trečiosiose valstybėse gyvenančių fizinių asmenų ar ten įsteigtų juridinių asmenų keliamai rizikai mažinti. “
2Papildyti 26 straipsnį 4 dalimi:
„
vertinimo rezultatai išdėstomi ataskaitoje, kurioje nurodoma:
1) Lietuvos Respublikoje nustatyta pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizika ir jos lygis;
2) šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytos institucijos, jų funkcijos pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos srityje, mokesčių administratoriaus ir prokurorų funkcijos pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos srityje;
3) žmogiškieji ir finansiniai ištekliai, skirti pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijai, jeigu ši informacija turima;
4) nacionalinės pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos mažinimo priemonės. “
Pakeisti 27 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Nacionaliniame pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinime dalyvauja visos šio įstatymo 4 straipsnio 1–8 dalyse nurodytos institucijos ir pagal poreikį gali būti pasitelkiamos kitos valstybės ar užsienio valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos, ekspertai, specialistai ir kiti asmenys.“
1Pakeisti 28 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Šio įstatymo 4 straipsnio 1–8 dalyse nurodytos institucijos šio
straipsnio 3 dalyje nurodytu tikslu kaupia išsamią statistinę informaciją, susijusią išsamius statistinius duomenis, susijusius su sektoriaus dydžiu ir svarba, įskaitant kiekvieno sektoriaus subjektų ir asmenų skaičių bei reikšmę ekonomikai; patikrinimų (įskaitant patikrinimų, prižiūrimų finansų įstaigų ir kitų įpareigotųjų subjektų, patalpose skaičių ir patikrinimų ne patalpose skaičių) ir už šio įstatymo pažeidimus taikytų poveikio priemonių skaičių per metus; žmogiškuosius ir finansinius išteklius, skirtus pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijai. “
2Pakeisti 28 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba kaupia šią statistinę informaciją šiuos statistinius duomenis :
1) pranešimų apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius skaičių per metus ; priemones, kurių buvo toliau imtasi dėl šių pranešimų; užregistruotų nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo ar teroristinės veiklos finansavimo ir rėmimo nusikalstamų veikų, įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų asmenų skaičių per metus; duomenis apie pirminius nusikaltimus (nusikaltimai, kuriuos vykdant buvo įgytas legalizuotas ar bandomas legalizuoti turtas), jeigu tokia informacija turima; turtą, kuriam buvo taikytas laikinasis nuosavybės teisių apribojimas, jo vertę, teismo sprendimu konfiskuotą turtą, jo vertę per metus ;
2) duomenis apie sėkmingą pranešimų apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius panaudojimą (skaičių, procentinę dalį ir rezultatų aprašymą) per metus ;
3) duomenis apie gautų, išsiųstų, atmestų ir iš dalies arba visiškai patenkintų užsienio valstybių institucijų, įgyvendinančių pinigų plovimo ir
(ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones, prašymų dėl informacijos pateikimo skaičių (pagal užsienio valstybes) per metus ; gautų bei išsiųstų teisinės pagalbos prašymų dėl pinigų plovimo ir teroristų finansavimo skaičių per metus ;
4) apie žmogiškuosius ir finansinius išteklius, skirtus pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijai;
5) patikrinimų ir už šio įstatymo pažeidimus taikytų poveikio priemonių skaičių per metus. “
Pakeisti 29 straipsnio 1 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip: „10) funkcijų finansų rinkos dalyvio įstaigoje įgyvendinant pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones pasiskirstymu, taip pat informacijos apie reikalavimų vykdymą valdymu ir komunikacija.“
1.
1Pakeisti 48 straipsnio 5 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) prižiūrimos finansų įstaigos ir kito įpareigotojo subjekto arba
įmonių grupės, kuriai priklauso prižiūrimas subjektas, auditoriams, taip pat Lietuvos ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės institucijoms, atsakingoms už šių subjektų priežiūrą, jeigu ji reikalinga jų funkcijoms atlikti , Europos Centriniam Bankui, kai pagal 2013 m. spalio 15 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 1024/2013, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika (OL 2013 L 287, p. 63) nuostatas finansų rinkos priežiūros funkciją atlieka Europos Centrinis Bankas;
“. 2. Pakeisti 48 straipsnio 5 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) kitoms valstybės institucijoms, jeigu ši informacija reikalinga jų
funkcijoms atlikti ir jeigu tai būtina dėl finansų įstaigų ar kitų įpareigotųjų subjektų priežiūros ar pažeidimų prevencijos , jeigu joms keliami reikalavimai saugoti informaciją yra ne mažesni, negu nustatyta šiame įstatyme. “
3Pakeisti 48 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Priežiūros tikslais gauti asmens duomenys teikiami vadovaujantis
Reglamentu (ES) 2016/679 ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu.“
4Papildyti 48 straipsnį 7 dalimi:
„
priežiūros institucijos gauta informacija gali būti perduota pagal šio straipsnio 5 dalies 2–6 punktus, jeigu yra gautas informaciją pateikusios institucijos sutikimas, ir tik tam tikslui, dėl kurio duotas sutikimas. “
Pakeisti 49 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
Grynųjų pinigų deklaravimui, muitinės įstaigų veiklai ir šio įstatymo 25 ,252 straipsnyje straipsniuose nustatytų reikalavimų priežiūrai šio įstatymo penktojo skirsnio nuostatos netaikomos.“
1.
1Pakeisti 51 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba informuoja Europos Komisiją
apie:
1) šio įstatymo taikymą šio įstatymo 2 straipsnio 10 dalies 2 punkte nurodytiems subjektams;
2) statistinę informaciją, susijusią su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimu ir pinigų plovimo ir
(ar) teroristų finansavimo prevencijos sistemos veiksmingumu , įskaitant metinę šio įstatymo 28 straipsnio 6 dalyje nurodytą statistinę informaciją ;
3) valstybės informacines sistemas ir registrus, kuriuose kaupiami duomenys apie juridinių asmenų dalyvius;
4) Finansinės žvalgybos padalinio („Egmont“ grupė) pavadinimą ir adresą;
5) taikomas sustiprintas kliento tapatybės nustatymo priemones pagal šio įstatymo 14 straipsnio 42 dalį ir procedūras, taikomas pagal šio įstatymo 141 straipsnį;
6) pagal šio įstatymo 25 straipsnio 2 dalį pateiktą informaciją apie patikos paslaugų teikėjų skaičių ir jų ypatumus;
7) priežiūros institucijų pavadinimus, adresus, kontaktinius duomenis (telefonų numerius, elektroninio pašto adresus). “
2Pakeisti 51 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) trečiosios valstybės teisės aktai neleidžia taikyti šio įstatymo 22
straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų , atsižvelgus į visus teisinius apribojimus, kurie gali trukdyti tinkamai įgyvendinti pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevenciją reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, įskaitant konfidencialumo, informacijos apsaugos ir kitus keitimosi informacija apribojimus;
“. 32 straipsnis. Įstatymo priedo pakeitimas
Pakeisti Įstatymo priedą ir jį išdėstyti taip: „ Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo priedas
Nr. 1889/2005 dėl grynųjų pinigų, įvežamų į Bendriją ir išvežamų iš jos, kontrolės (OL 2005 L 309, p. 9) 2.
2007/64/EB dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, iš dalies keičianti direktyvas 97/7/EB, 2002/65/EB, 2005/60/EB ir 2006/48/EB ir panaikinanti Direktyvą 97/5/EB (OL 2007 L 319, p. 1). 3. 1. 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/110/EB dėl elektroninių pinigų įstaigų steigimosi, veiklos ir riziką ribojančios priežiūros, iš dalies keičianti direktyvas 2005/60/EB ir 2006/48/EB ir panaikinanti Direktyvą 2006/46/EB (OL 2009 L 267, p. 7) , su paskutiniais pakeitimais, padarytais pagal 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/2366 (OL 2015 L 337, p. 35) . 4. 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlameno ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (OL 2015 L 141, p. 73). 5. 2. 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/847 dėl informacijos, teikiamos pervedant lėšas, ir kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1781/2006 (OL 2015 L 141, p. 1). 3. 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlameno ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (OL 2015 L 141, p. 73), su paskutiniais pakeitimais, padarytais pagal 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/843 (OL 2018 L 156, p. 43) . 4. 2018 m. gegužės 7 d.
2018/1108, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 papildoma elektroninių pinigų išleidėjų ir mokėjimo paslaugų teikėjų pagrindinių kontaktinių punktų skyrimo kriterijų techniniais reguliavimo standartais ir jų funkcijas reglamentuojančiomis taisyklėmis (OL 2018 L 203, p. 2). 5. 2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1672 dėl į Sąjungą įvežamų arba iš jos išvežamų grynųjų pinigų kontrolės, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1889/2005 (OL 2018 L 284, p. 6). “
1 straipsnio 4 dalį, 7 straipsnio 5 ir 8 dalis, 10 straipsnio 3, 4, 5 dalis, 18 ir 24 straipsnius, įsigalioja 2020 m. sausio 10 d. 2. Šio įstatymo 7 straipsnio 5 dalis įsigalioja 2020 m. liepos 10 d. 3. Šio įstatymo 24 straipsnis įsigalioja 2021 m. kovo 10 d. 4. Šio įstatymo 1 straipsnio 4 dalis ir 18 straipsnis įsigalioja 2021 m. birželio 3 d. 5. Šio įstatymo 10 straipsnio 3, 4, 5 dalys įsigalioja 2021 m. rugpjūčio 1 d. 6. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos, valstybės įmonė Registrų centras, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 4 straipsnyje nurodytos institucijos iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 7.
plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 71 straipsnyje nurodytos valstybės institucijos ir Lietuvos Respublikoje akredituotos tarptautinės organizacijos ne vėliau kaip iki 2020 m. sausio 10 d. pateikia Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos informaciją, reikalingą pirmajam svarbių viešųjų pareigų Lietuvos Respublikoje sąrašui sudaryti. 8. Šio įstatymo nuostatos depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus ir virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus esamiems klientams turi būti taikomos atsižvelgiant į jų rizikos lygį nedelsiant, ne vėliau kaip nuo 2020 m. liepos 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
ba69e411-ab57-4c89-9d9f-836bf4077307 Projekto Nr. XIIIP-3856(3) lyginamasis variantas
2, 4, 5, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 17, 19, 20, 21, 22,23
straipsniŲ, PRIEDO PAKEITIMO IR Įstatymo papildymo71
m. d. Nr. Vilnius
dalimi: „3
1. Depozitinė virtualiųjų valiutų piniginė
ar juridinių asmenų (trečiųjų šalių) patikėtoms, tačiau jų nuosavybe liekančioms virtualiosioms valiutoms saugoti ir tvarkyti. “
dalimi: „3
2. Depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatorius
Lietuvos Respublikoje įsteigtas Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės juridinio asmens filialas. “
dalimi: „3
3. Elektroniniai pinigai – kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje. Prie elektroninių pinigų nepriskiriama piniginė vertė, laikoma mokėjimo priemonėse, nurodytose Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo
operacijoms, nurodytoms Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo 3 straipsnio 5 dalies 12 punkte, atlikti.“
Reglamento (EB) Nr. 1889/ 20052 straipsnio 2 punkte. 5. Pakeisti 2 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10.
Kiti įpareigotieji subjektai :
1) auditoriai, kurie audito veikla verčiasi savarankiškai, ar audito įmonės (toliau – auditoriai);
2) antstoliai ir antstolio atstovai;
3) buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančios įmonės ir šias paslaugas savarankiškai teikiantys asmenys, taip pat asmenys, kurie, vykdydami savo pagrindinę verslo arba profesinę veiklą, įsipareigoja tiesiogiai arba per kitus asmenis, su kuriais tas kitas asmuo yra susijęs, teikti materialinę pagalbą, paramą ar patarimus mokesčių klausimais (toliau – buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančios įmonės);
4) notarai, notaro atstovai ir teisę atlikti notarinius veiksmus turintys asmenys, taip pat advokatai ir advokatų padėjėjai, tiek veikiantys kliento vardu ir jo naudai, tiek ir padedantys klientui planuoti ar atlikti nekilnojamojo turto ar įmonių pirkimo ar pardavimo, klientų pinigų, vertybinių popierių ar kito turto valdymo, banko ar vertybinių popierių sąskaitų atidarymo ar valdymo, įnašų, reikalingų juridiniams asmenims ir kitoms organizacijoms įsteigti, veikti ar valdyti, organizavimo, patikos ar bendrovių steigimo ir administravimo paslaugų teikėjų atsiradimo arba sukūrimo, veikimo ar valdymo sandorius ir (ar) su jais susijusius sandorius;
5) patikos ar bendrovių steigimo ar administravimo paslaugų teikėjai, nenurodyti šios dalies 1, 3 ir 4 punktuose;
6) asmenys, kurie verčiasi ūkine komercine veikla, apimančia prekybą brangakmeniais, tauriaisiais metalais, kilnojamosiomis kultūros vertybėmis, antikvariniais daiktais ar kitu turtu, kurio vertė lygi arba viršija 10 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, nesvarbu, ar sandoris atliekamas vienos, ar kelių susijusių operacijų metu, jeigu atsiskaitoma grynaisiais pinigais, išskyrus atvejus, nurodytus šios dalies 12 ir 13 punktuose (toliau – asmenys, kurie verčiasi ūkine komercine veikla, apimančia prekybą turtu, kurio vertė lygi arba viršija 10 000 eurų, jeigu atsiskaitoma grynaisiais pinigais) ;
7) azartinius lošimus ir loterijas organizuojančios bendrovės;
8) uždaro tipo investicinės bendrovės;
9) nekilnojamojo turto agentai (brokeriai), tiek veikiantys kliento vardu ir jo naudai, tiek ir padedantys klientui atlikti nekilnojamojo turto pirkimo ar pardavimo sandorius ir (ar) su jais susijusius sandorius, taip pat teikiantys tarpininkavimo paslaugas išnuomojant nekilnojamąjį turtą, tačiau tik sandoriams, kurių mėnesinis nuomos mokestis yra lygus arba viršija
;
10) virtualiųjų valiutų keityklų operatoriai;
11) depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriai;
12) asmenys, kurie verčiasi ūkine komercine veikla, apimančia prekybą meno kūriniais ir (ar) tarpininkavimo veiklą prekybos meno kūriniais srityje (įskaitant galerijas ir aukcionų namus), jeigu sandorio vertė lygi arba viršija
sandoris atliekamas vienos ar kelių susijusių operacijų metu;
13) laisvosios zonos, nustatytos atsižvelgiant į 2013 m. spalio 9 d.
Kiti įpareigotieji subjektai :
1) auditoriai, kurie audito veikla verčiasi savarankiškai, ar audito įmonės (toliau – auditoriai);
2) antstoliai ir antstolio atstovai;
3) buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančios įmonės ir šias paslaugas savarankiškai teikiantys asmenys, taip pat asmenys, kurie, vykdydami savo pagrindinę verslo arba profesinę veiklą, įsipareigoja tiesiogiai arba per kitus asmenis, su kuriais tas kitas asmuo yra susijęs, teikti materialinę pagalbą, paramą ar patarimus mokesčių klausimais (toliau – buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančios įmonės);
4) notarai, notaro atstovai ir teisę atlikti notarinius veiksmus turintys asmenys, taip pat advokatai ir advokatų padėjėjai, tiek veikiantys kliento vardu ir jo naudai, tiek ir padedantys klientui planuoti ar atlikti nekilnojamojo turto ar įmonių pirkimo ar pardavimo, klientų pinigų, vertybinių popierių ar kito turto valdymo, banko ar vertybinių popierių sąskaitų atidarymo ar valdymo, įnašų, reikalingų juridiniams asmenims ir kitoms organizacijoms įsteigti, veikti ar valdyti, organizavimo, patikos ar bendrovių steigimo ir administravimo paslaugų teikėjų atsiradimo arba sukūrimo, veikimo ar valdymo sandorius ir (ar) su jais susijusius sandorius;
5) patikos ar bendrovių steigimo ar administravimo paslaugų teikėjai, nenurodyti šios dalies 1, 3 ir 4 punktuose;
6) asmenys, kurie verčiasi ūkine komercine veikla, apimančia prekybą brangakmeniais, tauriaisiais metalais, kilnojamosiomis kultūros vertybėmis, antikvariniais daiktais ar kitu turtu, kurio vertė lygi arba viršija 10 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, nesvarbu, ar sandoris atliekamas vienos, ar kelių susijusių operacijų metu, jeigu atsiskaitoma grynaisiais pinigais, išskyrus atvejus, nurodytus šios dalies 12 ir 13 punktuose (toliau – asmenys, kurie verčiasi ūkine komercine veikla, apimančia prekybą turtu, kurio vertė lygi arba viršija 10 000 eurų, jeigu atsiskaitoma grynaisiais pinigais) ;
7) azartinius lošimus ir loterijas organizuojančios bendrovės;
8) uždaro tipo investicinės bendrovės;
9) nekilnojamojo turto agentai (brokeriai), tiek veikiantys kliento vardu ir jo naudai, tiek ir padedantys klientui atlikti nekilnojamojo turto pirkimo ar pardavimo sandorius ir (ar) su jais susijusius sandorius, taip pat teikiantys tarpininkavimo paslaugas išnuomojant nekilnojamąjį turtą, tačiau tik sandoriams, kurių mėnesinis nuomos mokestis yra lygus arba viršija
;
10) virtualiųjų valiutų keityklų operatoriai;
11) depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriai;
12) asmenys, kurie verčiasi ūkine komercine veikla, apimančia prekybą meno kūriniais ir (ar) tarpininkavimo veiklą prekybos meno kūriniais srityje (įskaitant galerijas ir aukcionų namus), jeigu sandorio vertė lygi arba viršija
sandoris atliekamas vienos ar kelių susijusių operacijų metu;
13) laisvosios zonos, nustatytos atsižvelgiant į 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr.
952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (OL 2013 L 269, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/632 (OL 2019 L 111, p. 54), ir besiverčiančios ūkine komercine veikla, apimančia saugojimo, prekybos arba tarpininkavimo veiklą prekybos meno kūriniais srityje, jeigu sandorio vertė lygi arba viršija
sandoris atliekamas vienos ar kelių susijusių operacijų metu. “
6Pakeisti 2 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11. Klientas
asmuo, atliekantis pinigines operacijas arba sudarantis sandorius su finansų įstaiga ar kitu įpareigotuoju subjektu. Juridiniu asmeniu taip pat laikoma bet kuri užsienio valstybės organizacija, pagal Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės įstatymus pripažįstama teisės subjektu. “
taip: „b) juridiniame asmenyje, kurio tapatybė nustatoma, vyresniojo vadovo pareigas einantis fizinis asmuo, jeigu šios dalies a papunktyje nurodytas asmuo nenustatytas arba jeigu kyla abejonių, kad nustatytas asmuo yra naudos gavėjas;“. 8.
8Pakeisti 2 straipsnio 14 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) patikos struktūroje fonduose – visi šie asmenys:
a) patikėtojas (patikėtojai) ;
b) patikėtinis (patikėtiniai) ;
c) saugotojas (saugotojai) , jeigu tokių esama;
d) fizinis asmuo, gaunantis fiziniai asmenys, gaunantys naudą iš juridinio asmens ar juridinio asmens statuso neturinčio subjekto arba, jeigu šis asmuo šie asmenys dar nežinomas nenustatyti , asmenų asmenys , kurių interesams atstovauti tas juridinis asmuo ar juridinio asmens statuso neturintis subjektas yra įsteigti arba veikia kurių interesams jie šiuo metu atstovauja, grupė ;
e) bet koks kitas fizinis asmuo, faktiškai kontroliuojantis patikos struktūrą fondą turima tiesiogine arba netiesiogine nuosavybe arba kitomis priemonėmis;“. 9. Papildyti 2 straipsnį 171 dalimi: „17
1Pirminis virtualiosios valiutos siūlymas (ICO) – Lietuvos Respublikoje įsteigto juridinio asmens ar Lietuvos Respublikoje įsteigto Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės juridinio asmens filialo pirmą kartą tiesiogiai ar per tarpininką vykdomas siūlymas jo virtualiąją valiutą įsigyti už lėšas arba kitą virtualiąją valiutą siekiant pritraukti kapitalo ar investicijų.
“
10Pakeisti 2 straipsnio 19 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) ambasadorius, laikinasis reikalų patikėtinis, nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras, ar Lietuvos kariuomenės vadas, kariuomenės pajėgų ir junginių vadai, Gynybos štabo viršininkas ar užsienio valstybių aukšto rango ginkluotųjų pajėgų karininkas;“. 11. Papildyti 2 straipsnį 221 dalimi:
„22
1Viešasis raktas – raidžių, skaitmenų ir (ar) simbolių kodas, skirtas klientui identifikuoti ir kliento virtualiosios valiutos adresui sugeneruoti.
“
12Papildyti 2 straipsnį 222 dalimi:
„22 2 .
Virtualioji valiuta
straipsnį 223 dalimi: „22
3. Virtualiosios valiutos adresas
sugeneruojamas adresas (sąskaita), pagal kurį blokų grandinė priskiria virtualiąją valiutą savininkui ar gavėjui. “
dalimi: „22
4. Virtualiųjų valiutų keityklos operatorius
Lietuvos Respublikoje įsteigtas Europos Sąjungos valstybės narės ar užsienio valstybės juridinio asmens filialas. “
1Pakeisti 4 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba patvirtina kitiems
subjektams, nenurodytiems šio straipsnio 1–8 dalyse, skirtus nurodymus, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, prižiūri finansų įstaigų ir kitų įpareigotųjų subjektų veiklą, susijusią su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencija, teikia jiems metodinę pagalbą. Virtualiųjų valiutų keityklų operatoriams ir depozitinių virtualiųjų piniginių operatoriams skirti nurodymai, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, tvirtinami suderinus su Lietuvos banku ir Lietuvos Respublikos finansų ministerija. “
2Pakeisti 4 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11.
1110 dalyje nustatytų darbuotojų paskyrimą, taip pat apie šių darbuotojų pakeitimą ne vėliau kaip per
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai.“
3Papildyti 4 straipsnį 13 dalimi:
„
rūmai, Lietuvos antstolių rūmai ir Lietuvos prabavimo rūmai kaupia ir savo metinėse veiklos ataskaitose savo interneto svetainėse viešai skelbia šią informaciją:
1) pagal kompetenciją atliktų patikrinimų skaičių per metus ir jų rezultatų aprašymą, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai perduotų nagrinėti patikrinimų dokumentų su atlikto patikrinimo išvadomis ir sprendimų dėl šio įstatymo pažeidimų taikytų poveikio priemonių skaičių per metus;
2) gautų pranešimų apie šio įstatymo pažeidimus skaičių per metus. “
4Papildyti 4 straipsnį 14 dalimi:
„
savo interneto svetainėje viešai skelbia statistinę informaciją apie gautų šio įstatymo 16 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų pranešimų skaičių per metus ir šių pranešimų, perduotų Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, skaičių per metus. “
5Papildyti 4 straipsnį 15 dalimi:
„
rūmai, Lietuvos antstolių rūmai ir Lietuvos prabavimo rūmai imasi priemonių, kad jų darbuotojai, kuriems pavesta organizuoti šiame įstatyme nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą, būtų susipažinę su šio įstatymo nuostatomis, laikytųsi atsakomybės, efektyvumo, sąžiningumo, nešališkumo, objektyvumo, profesionalumo, viešumo ir skaidrumo principų. “
6Papildyti 4 straipsnį 16 dalimi:
„ 16.
Šio straipsnio 1–9 dalyse nurodytos institucijos privalo įdiegti informaciją teikiančio asmens konfidencialumą užtikrinančias priemones, kuriomis naudodamiesi asmenys saugiais kanalais praneštų nurodytoms institucijoms apie šio įstatymo pažeidimus. “
1Pakeisti 5 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) kaupia, analizuoja ir kiekvienais metais skelbia informaciją, susijusią su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimu ir pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos sistemos veiksmingumu (taip pat ir informaciją, nurodytą šio įstatymo 28 straipsnio 6 dalyje), ir nacionalinio pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimo rezultatus;“. 2. Pakeisti 5 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) bendradarbiauja ir keičiasi informacija su
valstybės institucijomis , užsienio valstybių institucijomis, tarptautinėmis organizacijomis, įgyvendinančiomis pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones;“. 4 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 7 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) gauti iš šio įstatymo 4 straipsnio 1–8 dalyse nurodytų institucijų,
kitų valstybės institucijų (toliau šiame straipsnyje – institucijos), finansų įstaigų, kitų įpareigotųjų subjektų, išskyrus advokatus ar advokatų padėjėjus, kai jie vertina savo kliento teisinę padėtį arba gina savo klientą, arba atstovauja jam teismo procese arba dėl jo, įskaitant teikiamas konsultacijas dėl teismo proceso pradėjimo arba jo vengimo , pirminį virtualiosios valiutos siūlymą (ICO) vykdančių asmenų savo funkcijoms atlikti reikalingus duomenis ir dokumentus apie pinigines operacijas ar operacijas virtualiąja valiuta ir sandorius, kitą informaciją, reikalingą šio įstatymo nustatytoms funkcijoms ir uždaviniams vykdyti;“. 2. Papildyti 7 straipsnį 6 punktu: „
6) tikrinti kredito įstaigų klientų išsinuomotų seifų turinį.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai priėmus sprendimą tikrinti kredito įstaigų klientų išsinuomotų seifų turinį, mutatis mutandis taikoma šio įstatymo 32 straipsnio 4 dalyje nustatyta prašymo leisti atlikti šiuos veiksmus pateikimo ir nagrinėjimo tvarka. “
straipsniu Papildyti Įstatymą 71 straipsniu: „71 straipsnis. Svarbių viešųjų pareigų Lietuvos
naujai informacijai ne rečiau kaip kas 4 metus per 20 darbo dienų nuo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos rašytinio kreipimosi pagal kompetenciją teikia Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai informaciją, reikalingą svarbių viešųjų pareigų Lietuvos Respublikoje sąrašui sudaryti ir atnaujinti:
1) Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija – informaciją, atsižvelgdama į šio įstatymo 2 straipsnio 19 dalies 1 ir 4 punktus;
2) Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija – informaciją, atsižvelgdama į šio įstatymo 2 straipsnio 19 dalies 2, 3 ir 10 punktus;
3) Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija – informaciją, atsižvelgdama į šio įstatymo 2 straipsnio 19 dalies 6 punktą (apie Lietuvos Respublikos ambasadorius ir Lietuvos Respublikos laikinuosius reikalų patikėtinius ) ;
4) Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija – informaciją, atsižvelgdama į šio įstatymo 2 straipsnio 19 dalies 6 punktą (apie šiame punkte nurodytus Lietuvos kariuomenės karininkus );
5) Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija – informaciją, atsižvelgdama į šio įstatymo 2 straipsnio 19 dalies 7 ir 8 punktus;
6) Lietuvos Respublikos finansų ministerija – informaciją, atsižvelgdama į šio įstatymo 2 straipsnio 19 dalies 5 punktą. 2. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba informaciją, gautą pagal šio straipsnio 1 dalį, įtraukia į svarbių viešųjų pareigų Lietuvos Respublikoje sąrašą. 3.
darbo dienų nuo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos rašytinio kreipimosi sudaro ir nuolat, ne rečiau kaip kas 4 metus, atnaujina tos tarptautinės organizacijos svarbių viešųjų pareigų sąrašą ir pateikia jį Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai. 4. Šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus svarbių viešųjų pareigų sąrašus Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba per 20 darbo dienų nuo informacijos gavimo pateikia Europos Komisijai ir skelbia viešai savo interneto svetainėje. “
Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
valstybės institucijų ir tarp valstybės ir užsienio valstybių institucijų bendradarbiavimas
1Valstybės institucijos, nevykdančios baudžiamojo persekiojimo,
privalo pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, kai pastebi galimo pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo veikas, apie šio įstatymo pažeidimus ir priemones, kurių buvo imtasi prieš pažeidėjus. 2. Šio įstatymo 4 straipsnio 1–8 dalyse nurodytos institucijos bendradarbiauja ir keičiasi informacija su užsienio valstybių institucijomis, įgyvendinančiomis pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones. 3.
valstybių institucijomis, įgyvendinančiomis pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones, galima motyvuotu sprendimu dėl šių aplinkybių:
1) atliekami procesiniai veiksmai, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse, arba vykdoma kriminalinė žvalgyba, o bendradarbiavimas ir keitimasis informacija kliudytų šiems veiksmams;
2) informacija, kurios prašoma, gauta vertinant kliento teisinę padėtį, ginant klientą arba atstovaujant jam baudžiamojo, administracinio ar civilinio proceso metu, įskaitant teikiamas konsultacijas dėl teismo proceso pradėjimo arba jo vengimo, neatsižvelgiant į tai, ar tokia informacija yra gauta arba įgyta prieš tokį procesą, tokio proceso metu ar jam pasibaigus. 4. Draudžiama atsisakyti bendradarbiauti ir keistis informacija su užsienio valstybių institucijomis, įgyvendinančiomis pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones, dėl šių aplinkybių:
1) prašymas susijęs su mokesčių klausimais;
2) prašymas susijęs su pramoninės, komercinės ar banko paslapties atskleidimu, išskyrus atvejus, kai informacija, kurios prašoma, gauta vertinant kliento teisinę padėtį, ginant klientą arba atstovaujant jam baudžiamojo, administracinio ar civilinio proceso metu, įskaitant teikiamas konsultacijas dėl teismo proceso pradėjimo arba jo vengimo, neatsižvelgiant į tai, ar tokia informacija yra gauta arba įgyta prieš tokį procesą, tokio proceso metu ar jam pasibaigus;
3) atliekami procesiniai veiksmai, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse, tačiau bendradarbiavimas ir keitimasis informacija nekliudytų atliekant šiuos veiksmus;
4) prašymą pateikusios kompetentingos institucijos įgaliojimai ar statusas skiriasi nuo prašymą gavusios kompetentingos institucijos įgaliojimų ar statuso. “
1.
9 straipsnio 1 dalį nauju 6 punktu: „
6) prieš atlikdami virtualiosios valiutos keitimo operacijas ar sandorius virtualiąja valiuta lėšomis, kurių suma lygi arba viršija 1 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio ar virtualiąja valiuta, arba prieš įnešdami į depozitinę virtualiųjų valiutų piniginę arba iš jos išimdami virtualiąją valiutą, kurios suma lygi arba viršija 1 000 eurų arba ją atitinkančią sumą užsienio ar virtualiąja valiuta, nesvarbu, ar sandoris sudaromas atliekant vieną ar kelias tarpusavyje susijusias operacijas (virtualiosios valiutos vertė nustatoma piniginės operacijos atlikimo ar sandorio sudarymo momentu), išskyrus atvejus, kai kliento ir naudos gavėjo tapatybė jau yra nustatyta;
“. 2. Buvusius 9 straipsnio 1 dalies 6 ir 7 punktus laikyti atitinkamai 7
ir 8 punktais. 3. Pakeisti 9 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Asmenys, kurie verčiasi ūkine komercine veikla, apimančia
prekybą turtu, kurio vertė lygi arba viršija 10 000 eurų, jeigu atsiskaitoma grynaisiais pinigais, Asmenys, kurie verčiasi ūkine komercine veikla, apimančia prekybą brangakmeniais, tauriaisiais metalais, kilnojamosiomis kultūros vertybėmis, antikvariniais daiktais ar kitu turtu, kurio vertė lygi arba viršija 10 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, jeigu atsiskaitoma grynaisiais pinigais , privalo nustatyti ir patikrinti kliento ir naudos gavėjo tapatybę prieš atlikdami vienkartines pinigines operacijas arba sudarydami sandorius, kurių suma lygi arba viršija 10 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta , jeigu atsiskaitoma grynaisiais pinigais, nesvarbu, ar sandoris atliekamas vienos , ar kelių susijusių operacijų metu, ir šio straipsnio 1 dalies 7 ir 8 punktuose nustatytais atvejais.“
4Pakeisti 9 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4.
Jeigu elektroniniams pinigams pagal kredito įstaigų ir elektroninių pinigų įstaigų nustatytas rizikos vertinimo ir valdymo procedūras nustatoma maža pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo rizika, kredito ir elektroninių pinigų įstaigos, nustatydamos kliento ir naudos gavėjo tapatybę, gali nukrypti nuo šio įstatymo 10, 11 ir12 straipsnių nuostatų ir taikyti tik šio straipsnio 16 dalyje ir šio įstatymo 17 straipsnyje nustatytas kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo priemones, jeigu laikomasi visų toliau išdėstytų rizikos mažinimo sąlygų:
1) elektroninių pinigų mokėjimo priemonę galima naudoti tik Lietuvos Respublikoje;21 ) elektroninių pinigų mokėjimo priemonės negalima papildyti arba, jeigu papildyti galima, jai taikoma maksimali 150 eurų dydžio mokėjimo sandorių mėnesinė riba ir elektroninių pinigų mokėjimo priemonę galima naudoti tik Lietuvos Respublikoje ;32 ) didžiausia elektroninių pinigų mokėjimo priemonėje saugoma suma neviršija 150 eurų;43 ) elektroninių pinigų mokėjimo priemonė yra naudojama tik prekėms ar paslaugoms pirkti;54 ) mokėjimo priemonėje saugomi elektroniniai pinigai negali būti finansuojami anoniminiais elektroniniais pinigais;65 ) mokėjimo priemonėje saugomi elektroniniai pinigai negali būti išperkami grynaisiais pinigais.“
dalimi: „4
1. Lietuvos Respublikoje mokėjimai, atliekami naudojantis trečiosiose valstybėse išduotomis anoniminėmis elektroninių pinigų mokėjimo priemonėmis, vykdomi tik tais atvejais, kai tokios priemonės atitinka šio straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus. “
6Pakeisti 9 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9.
Azartinius lošimus organizuojančios bendrovės papildomai privalo nustatyti (išskyrus atvejus, kai kliento ir naudos gavėjo tapatybė jau yra nustatyta) ir patikrinti kliento tapatybę ir jį registruoti sumos įmokėjimo, laimėjimo išmokėjimo metu arba kai jis keičia grynuosius pinigus į žetonus arba žetonus į grynuosius pinigus, jeigu pinigų suma viršija
atliekamas vienos, ar kelių susijusių operacijų metu, taip pat patikrinti kliento, įeinančio į lošimo namus (kazino), tapatybę ir jį registruoti .“
dalį ir ją išdėstyti taip: „
papildomai privalo nustatyti ir patikrinti kliento tapatybę ir jį registruoti laimėjimo atsiėmimo atveju, kai laimėjimo vertė viršija 1 000 eurų arba ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, nesvarbu, ar sandoris atliekamas vienos, ar kelių susijusių operacijų metu.“
dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip: „
7) šio straipsnio 9 dalyje nurodytais atvejais vienu metu per parą įmoka sumas ar atsiima kelis laimėjimus, kurių suma viršija 1 000 eurų arba ją atitinkančią sumą užsienio valiuta;“. 9. Papildyti 9 straipsnio 11 dalį 9 punktu: „
9) per parą atlieka kelias virtualiosios valiutos keitimo operacijas ar sandorius virtualiąja valiuta lėšomis, kurių suma lygi arba viršija 1 000 eurų arba ją atitinkančią sumą užsienio ar virtualiąja valiuta, arba per parą atlieka kelias virtualiosios valiutos įnešimo į depozitinę virtualiųjų valiutų piniginę arba išėmimo iš jos operacijas, kurių suma lygi arba viršija 1 000 eurų arba ją atitinkančią sumą užsienio ar virtualiąja valiuta; “. 10.
10Papildyti 9 straipsnio 11 dalį 10 punktu:
„
10) per parą atlieka kelias virtualiosios valiutos įgijimo iš pirminį virtualiosios valiutos siūlymą (ICO) vykdančio asmens operacijas, kurių suma lygi arba viršija 3 000 eurų arba ją atitinkančią sumą virtualiąja valiuta. “
dalį ir ją išdėstyti taip: „
įpareigotieji subjektai kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo metu privalo iš jų reikalauti dokumentų ir kitų duomenų, kuriais remiantis finansų įstaigoms ir kitiems įpareigotiesiems subjektams būtų suprantama kliento, kuris yra juridinis asmuo, valdymo nuosavybės ir kontrolės struktūra ir veiklos pobūdis.“
12Pakeisti 9 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip:
„15. Visais atvejais, kai yra nustatoma kliento ir naudos gavėjo
tapatybė, finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo tikrinti kliento ir naudos gavėjo tapatybę, remdamiesi dokumentais, duomenimis ar informacija, gauta iš patikimo ir nepriklausomo šaltinio. Tais atvejais, kai naudos gavėju nustatytas vyresniojo vadovo pareigas einantis fizinis asmuo, kaip nurodyta šio įstatymo 2 straipsnio 14 dalies 1 punkto b papunktyje, finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo patikrinti vyresniojo vadovo pareigas einančio fizinio asmens tapatybę ir saugoti įrašus apie atliktus veiksmus ir patikrinimo proceso metu iškilusius sunkumus, jeigu tokių
13Pakeisti 9 straipsnio 21 dalį ir ją išdėstyti taip:
„21. Finansų įstaigoms draudžiama išduoti anonimines indėlininkų
knygeles arba nuomoti anoniminius banko seifus, atidaryti anonimines sąskaitas ar sąskaitas akivaizdžiai fiktyviais vardais, taip pat atidaryti sąskaitas ar kitaip pradėti dalykinius santykius nepareikalavus kliento tapatybę patvirtinančių duomenų arba kilus pagrįstam įtarimui, kad šiuose dokumentuose įrašyti duomenys yra netikri ar suklastoti.“
14Pakeisti 9 straipsnio 23 dalį ir ją išdėstyti taip:
„ 23.
Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo priemones privalo taikyti ne tik naujiems , bet ir esamiems klientams, atsižvelgdami į rizikos lygį, iškilus naujoms aplinkybėms ar atsiradus naujai informacijai, susijusiai su kliento, naudos gavėjo rizikos lygio nustatymu, jų tapatybės informacija, jų veikla ir kitomis reikšmingomis aplinkybėmis , taip pat savo nustatytu kliento ir naudos gavėjo tapatybės duomenų atnaujinimo periodiškumu tais atvejais, kai kyla prievolė pateikti informaciją pagal Europos Sąjungos teisės aktus. “
1Papildyti 10 straipsnį nauja 4 dalimi:
„
gauti šiame įstatyme nurodytus kliento ar naudos gavėjo tapatybei nustatyti reikalingus dokumentus, duomenis ar informaciją tiesiogiai iš valstybės informacinių sistemų ar registrų ir nereikalauti iš kliento, kad jis pats pateiktų minėtus dokumentus, duomenis ar informaciją, jeigu klientas finansų įstaigos ar kito įpareigotojo subjekto dokumentus, duomenis ar informaciją, gautus tiesiogiai iš valstybės informacinių sistemų ar registrų, patvirtina parašu (įskaitant pažangųjį elektroninį parašą arba kvalifikuotą elektroninį parašą). Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai turi teisę nereikalauti, kad klientas finansų įstaigos ar kito įpareigotojo subjekto tiesiogiai iš valstybės informacinių sistemų ar registrų gautus dokumentus, duomenis ar informaciją patvirtintų parašu, jeigu tokie dokumentai, duomenys ar informacija nesiskiria nuo anksčiau kliento parašu patvirtintų dokumentų, duomenų ar informacijos, jeigu iš valstybės informacinių sistemų ar registrų gauti dokumentai, duomenys ar informacija yra apie juridinio asmens vadovą, taip pat jeigu tokie dokumentai, duomenys ar informacija gauti iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro.
Visais šioje dalyje nurodytais atvejais turi būti laikomasi šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų. “
atitinkamai 5–7 dalimis. 3. Pakeisti 10 straipsnio 6 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) sužinoti, ar klientas – fizinis ar juridinis asmuo pats naudosis
finansų įstaigos ar kito įpareigotojo subjekto paslaugomis, ar jis atstovaus kito asmens interesams;“. 9 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 11 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Nustatydami kliento ir naudos gavėjo tapatybę klientui fiziškai nedalyvaujant, finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo imtis šio įstatymo 9 straipsnyje nustatytų priemonių ir nustatyti bei patikrinti ir kliento, ir naudos gavėjo tapatybę, gauti šio įstatymo 10 ir 12 straipsniuose nurodytus duomenis, kliento ir naudos gavėjo tapatybei nustatyti panaudoti papildomus duomenis, dokumentus ar papildomą informaciją, kuri leistų įsitikinti kliento tapatybės autentiškumu, patikrinti, ar yra aplinkybių taikyti sustiprintą kliento tapatybės nustatymą ir:
1) šio straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 5 punktuose nurodytais atvejais gauti šio įstatymo 10 ir 12 straipsniuose nurodytus duomenis;
2) šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais atvejais gauti
punktuose ir 12 straipsnio 2 dalyje nurodytus duomenis.“
dalimi: „3
1. Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, nustatydami kliento ir naudos gavėjo tapatybę klientui fiziškai nedalyvaujant, turi šio įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nurodytas teises. “
dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Jeigu kliento tapatybė nustatoma klientui fiziškai nedalyvaujant,
klientas – fizinis asmuo arba kliento – juridinio asmens atstovas privalo pateikti šio straipsnio 2 dalyje nurodytus duomenis apie naudos gavėją. Kliento pateikti duomenys patvirtinami naudojant Europos Sąjungoje išduotas elektroninės atpažinties priemones, veikiančias pagal aukšto arba pakankamo saugumo užtikrinimo lygio elektroninės atpažinties schemas, arba kvalifikuotu elektroniniu parašu, naudojant kvalifikuotą elektroninio parašo sertifikatą, kuris atitinka Reglamento (ES) Nr.
910/2014 reikalavimus, arba naudojant elektronines priemones, leidžiančias tiesioginį vaizdo perdavimą, arba parašu rašytinės formos dokumente. “
2Pakeisti 12 straipsnio 6 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) duomenis apie kliento (juridinio asmens)
valdymo nuosavybės ir kontrolės struktūrą.“
3Pakeisti 12 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, nustatydami
naudos gavėjo tapatybę, papildomai turi teisę privalo naudotis Juridinių asmenų dalyvių informacine sistema (JADIS), iš kurios turi gauti duomenis apie to kliento naudos gavėjus, ir turi teisę naudotis kitomis valstybės informacinėmis sistemomis, registrais, kuriuose kaupiami duomenys apie juridinių asmenų dalyvius.“
4Papildyti 12 straipsnį 9 dalimi:
„
informacijos apie kliento juridinio asmens naudos gavėjus, šio įstatymo 25 straipsnio nustatyta tvarka pateiktos Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje (JADIS), ir jų turimos informacijos apie to paties kliento naudos gavėjus neatitikimą, praneša apie tai klientui ir pasiūlo pateikti tikslią informaciją apie savo naudos gavėjus Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (JADIS) tvarkytojui. “
5Papildyti 12 straipsnį 10 dalimi:
„ 10.
Nustatant kliento tapatybę, finansų įstaigoms ir kitiems įpareigotiesiems subjektams draudžiama pradėti dalykinius santykius arba vykdyti vienkartinę piniginę operaciją ar sandorį (išskyrus pinigines operacijas ar sandorius, sudarytus ir (ar) vykdomus dalykinių santykių metu), kai informacija apie kliento juridinio asmens naudos gavėjus nėra šio įstatymo 25 straipsnio nustatyta tvarka pateikta Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje (JADIS) arba kai informacija apie kliento juridinio asmens naudos gavėjus, šio įstatymo 25 straipsnio nustatyta tvarka pateikta Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje (JADIS), neatitinka jų turimos informacijos apie to paties kliento naudos gavėjus. “
Pakeisti 13 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Draudžiama naudotis trečiųjų šalių, įsteigtų Europos Komisijos ir
Finansinių veiksmų darbo grupės kovai su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu (FATF) nustatytose didelės rizikos trečiosiose valstybėse, informacija apie klientą ar naudos gavėją arba jeigu dėl to yra priimtas atskiras Europos Komisijos sprendimas .“
1Pakeisti 14 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Sustiprintas kliento tapatybės nustatymas atliekamas taikant papildomas kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo priemones:
1) kai yra vykdomi pradedami tarptautiniai korespondentinės bankininkystės korespondentiniai santykiai su trečiųjų valstybių finansų įstaigomis;
2) kai sandoriai ar dalykiniai santykiai atliekami su politiškai pažeidžiamais (paveikiamais) asmenimis;
3) kai sandoriai ar dalykiniai santykiai atliekami su Europos Komisijos nustatytose didelės rizikos trečiosiose valstybėse gyvenančiais fiziniais asmenimis ar ten įsteigtais juridiniais asmenimis ir Finansinių veiksmų darbo grupės kovai su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu skelbiamuose valstybių, turinčių rimtų trūkumų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos ir šių nusikaltimų užkardymo sąrašuose nustatytose didelės rizikos trečiosiose valstybėse gyvenančiais fiziniais asmenimis ar ten įsteigtais juridiniais asmenimis .
Įvertinus riziką, sustiprinto kliento tapatybės nustatymo priemonės neprivalo būti taikomos Europos Sąjungoje įsisteigusių finansų įstaigų ar kitų įpareigotųjų subjektų filialams ar patronuojamosioms įmonėms, kuriuose jie turi daugumą akcijų ir kurie yra Europos Komisijos nustatytose didelės rizikos trečiosiose valstybėse, jeigu tie filialai ar patronuojamosios įmonės laikosi visos grupės nustatytų reikalavimų, lygiaverčių šio įstatymo reikalavimams;
atliekami su pagal Finansinių veiksmų darbo grupės kovai su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu skelbiamus valstybių, turinčių rimtų trūkumų dėl pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos ir šių nusikaltimų užkardymo, sąrašus nustatytose didelės rizikos trečiosiose valstybėse gyvenančiais fiziniais asmenimis ar ten įsteigtais juridiniais asmenimis;45 ) jeigu pagal finansų įstaigų ar kitų įpareigotųjų subjektų nustatytas rizikos vertinimo ir valdymo procedūras nustatoma didesnė pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo rizika.
Vertinant pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo rizikas, privalu vertinti šio straipsnio 10 dalyje nurodytus galimos didesnės pinigų plovimo ir
(ar) teroristų finansavimo rizikos veiksnius ;
5) Europos priežiūros institucijų ir Europos Komisijos nurodytais atvejais .“
2Pakeisti 14 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Atlikdamos sustiprintą kliento tapatybės nustatymą, kai yra vykdomi pradedami tarptautiniai korespondentinės bankininkystės korespondentiniai santykiai su trečiųjų valstybių finansų įstaigomis, finansų įstaigos privalo:
1) surinkti pakankamai informacijos apie įstaigą respondentę, kad būtų galima gerai suprasti jos verslo pobūdį ir iš viešai prieinamos informacijos nustatyti šios įstaigos reputaciją ir priežiūros kokybę;
2) įvertinti lėšas gaunančios finansų įstaigos pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos kontrolės mechanizmus;
3) prieš naujų korespondentinių santykių užmezgimą gauti vyresniojo vadovo pritarimą;
4) pagrįsti dokumentais atitinkamus kiekvienos finansų įstaigos įsipareigojimus;
5) įsitikinti, kad įstaiga respondentė tinkamai atliko kliento tapatybės nustatymą (tarp jų – ar patikrino klientų, turinčių tiesioginį priėjimą prie korespondento sąskaitų, tapatybę, atliko kitus kliento tapatybės nustatymo veiksmus) ir prireikus įstaigos korespondentės prašymu gali pateikti atitinkamus duomenis kliento tapatybei nustatyti.“
dalimi: „41 .
Taikydami sustiprintą kliento tapatybės nustatymą, kai sandoriai ar dalykiniai santykiai atliekami su Europos Komisijos nustatytose didelės rizikos trečiosiose valstybėse gyvenančiais fiziniais asmenimis ar ten įsteigtais juridiniais asmenimis, finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo:
1) gauti papildomos informacijos apie klientą ir naudos gavėją;
2) gauti papildomos informacijos apie numatomą verslo santykių pobūdį;
3) gauti informacijos apie kliento ir naudos gavėjo lėšų ir turto šaltinį;
4) gauti informacijos apie numatomų arba įvykdytų sandorių priežastis;
5) gauti vyresniojo vadovo pritarimą užmegzti dalykinius santykius su šiais klientais ar pritarimą tęsti dalykinius santykius su šiais klientais;
6) vykdyti sustiprintą nuolatinę dalykinių santykių su šiais klientais stebėseną, padidindami taikomų kontrolės priemonių skaičių ir terminus ir atrinkdami sandorių, kuriems reikės tolesnio ištyrimo, tipus;
7) užtikrinti, kad pirmasis kliento mokėjimas būtų atliekamas iš kredito įstaigoje turimos to kliento sąskaitos, kai kredito įstaiga yra registruota Europos Sąjungos valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje, nustačiusioje šio įstatymo reikalavimams lygiaverčius reikalavimus, ir kompetentingos institucijos prižiūri, kaip ji šių reikalavimų laikosi. “
dalimi: „42 .
Vadovaudamasis Nacionalinio pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimo rezultatais, kai nustatytas aukštas pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos, susijusios su konkrečioje Europos Komisijos nustatytoje didelės rizikos trečiojoje valstybėje gyvenančiais fiziniais asmenimis ar ten įsteigtais juridiniais asmenimis, lygis Lietuvos Respublikoje, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos direktorius gali nustatyti reikalavimą finansų įstaigoms ir kitiems įpareigotiesiems subjektams šalia šio straipsnio 41 dalyje nustatytų pareigų, kol Lietuvos Respublikoje šis rizikos lygis vertinamas kaip aukštas, taikyti šias vieną ar kelias papildomas priemones Europos Komisijos nustatytose didelės rizikos trečiosiose valstybėse gyvenančių fizinių asmenų ar ten įsteigtų juridinių asmenų keliamai rizikai mažinti:
1) taikyti papildomas sustiprintos dalykinių santykių stebėsenos priemones, mažinančias pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo riziką;
2) sugriežtinti pranešimų apie įtartinas pinigines operacijas ir sandorius teikimą;
3) riboti dalykinius santykius arba sandorius su Europos Komisijos nustatytose didelės rizikos trečiosiose valstybėse gyvenančiais fiziniais asmenimis ar ten įsteigtais juridiniais asmenimis. “
5Pakeisti 14 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5.
Taikydami sustiprintą kliento tapatybės nustatymą tais atvejais Europos Komisijos ir , kai sandoriai ar dalykiniai santykiai atliekami su pagal Finansinių veiksmų darbo grupės kovai su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu skelbiamuose valstybių, turinčių rimtų trūkumų dėl pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos ir šių nusikaltimų užkardymo, sąrašus nustatytose didelės rizikos trečiosiose valstybėse gyvenantiems fiziniams asmenims ar ten įsteigtiems juridiniams asmenims gyvenančiais fiziniais asmenimis ar ten įsteigtais juridiniais asmenimis, bei tais atvejais, kai pagal finansų įstaigų ar kitų įpareigotųjų subjektų nustatytas rizikos vertinimo ir valdymo procedūras nustatoma didesnė pinigų plovimo ir
(ar) teroristų finansavimo rizika, finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, vadovaudamiesi šioje dalyje nurodytomis procedūromis, savo nuožiūra imasi vienos ar kelių papildomų kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo priemonių kylančiai rizikai mažinti ir privalo:
1) gauti vyresniojo vadovo pritarimą dalykiniams santykiams su šiais klientais užmegzti ar tęsti dalykinius santykius su šiais klientais;
2) imtis atitinkamų priemonių turto ir lėšų, susijusių su dalykiniais santykiais arba sandoriu, šaltiniui nustatyti;
3) vykdyti sustiprintą nuolatinę dalykinių santykių su šiais klientais stebėseną.“
6Pripažinti netekusia galios 14 straipsnio 6 dalį. 6. Atlikdami sustiprintą kliento tapatybės nustatymą Europos priežiūros
institucijų ir Europos Komisijos nurodytais atvejais, finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai pasirenka taikomas priemones, nurodytas Europos priežiūros institucijų ir Europos Komisijos dokumentuose, kuriuose šie atvejai yra įvardyti. 7. Pakeisti 14 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8.
Finansų įstaigoms draudžiama pradėti ir tęsti korespondentinės bankininkystės korespondentinius ar kitokius santykius su fiktyviu banku ar banku, kai žinoma, kad šis leidžia savo sąskaitomis naudotis fiktyviems bankams. Finansų įstaigos privalo imtis priemonių, kurios leistų įsitikinti, kad lėšas gaunančios finansų įstaigos neleidžia savo sąskaitomis naudotis fiktyviems bankams.“
8Pakeisti 14 straipsnio 10 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) produkto, paslaugos, sandorio ar paslaugų teikimo kanalo požymius:
a) privati bankininkystė;
b) produktas ar sandoris gali sudaryti palankias sąlygas anonimiškumui;
verslo santykiai arba sandoriai sudaromi ar vykdomi klientui fiziškai nedalyvaujant kitais, negu nustatyti šio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje, atvejais ;
d) mokėjimai gauti iš nežinomų arba nesusijusių trečiųjų šalių;
e) produktas ar verslo praktika, įskaitant paslaugų teikimo mechanizmą, yra nauja, taip pat naudojamos naujos arba vystomos technologijos dirbant tiek su naujais, tiek su anksčiau buvusiais produktais;
f) su nafta, ginklais, brangiaisiais metalais, tabako produktais, kultūriniais artefaktais ir kitais archeologiniu, istoriniu, kultūriniu ir religiniu požiūriu svarbiais arba retos mokslinės vertės daiktais, taip pat su dramblio kaulu ir saugomomis rūšimis susiję sandoriai;
“. 13 straipsnis. Įstatymo papildymas 141
straipsniu Papildyti Įstatymą 141 straipsniu: „14
Papildomi reikalavimai Europos Komisijos nustatytose didelės rizikos trečiosiose valstybėse gyvenančių fizinių asmenų ar ten įsteigtų juridinių asmenų keliamai rizikai mažinti Vadovaujantis Nacionalinio pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimo rezultatais, kai nustatytas aukštas pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos, susijusios su konkrečioje Europos Komisijos nustatytoje didelės rizikos trečiojoje valstybėje gyvenančiais fiziniais asmenimis ar ten įsteigtais juridiniais asmenimis, lygis Lietuvos Respublikoje:
1) draudžiama Lietuvos Respublikoje steigti Europos Komisijos nustatytose didelės rizikos trečiosiose valstybėse įsteigtų finansų įstaigų ir kitų įpareigotųjų subjektų patronuojamąsias įmones, filialus ar atstovybes, jeigu nėra užtikrinama, kad jų veikla bus visiškai atskirta nuo finansų įstaigų ir kitų įpareigotųjų subjektų veiklos Europos Komisijos nustatytose didelės rizikos trečiosiose valstybėse. Šios patronuojamosios įmonės, filialai ar atstovybės turi taikyti vidaus politiką ir vidaus kontrolės procedūras šio straipsnio nuostatoms užtikrinti ir (ar) sudaryti sutartis su auditoriumi ar audito įmone patikrinti, kaip laikomasi šio straipsnio nuostatų;
2) draudžiama steigti finansų įstaigų ir kitų įpareigotųjų subjektų filialus ar atstovybes Europos Komisijos nustatytose didelės rizikos trečiosiose valstybėse, jeigu nėra užtikrinama, kad šių filialų ar atstovybių veikla bus visiškai atskirta nuo finansų įstaigų ir kitų įpareigotųjų subjektų veiklos Lietuvos Respublikoje.
Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, įsteigę filialus ar atstovybes Europos Komisijos nustatytose didelės rizikos trečiosiose valstybėse, turi taikyti šių filialų ar atstovybių vidaus politiką ir vidaus kontrolės procedūras šio straipsnio nuostatoms užtikrinti ir
(ar) sudaryti sutartis su auditoriumi ar audito įmone patikrinti, kaip laikomasi šio straipsnio nuostatų;
3) finansų įstaigos, pradedančios ar vykdančios tarptautinius korespondentinius santykius su Europos Komisijos nustatytų didelės rizikos trečiųjų valstybių finansų įstaigomis, privalo imtis papildomų priemonių, leidžiančių veiksmingai sumažinti pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo grėsmę. Jeigu šių papildomų priemonių neužtenka pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo grėsmei sumažinti, finansų įstaigos privalo atsisakyti pradėti arba tęsti tarptautinius korespondentinius santykius su Europos Komisijos nustatytų didelės rizikos trečiųjų valstybių finansų įstaigomis arba juos nutraukti. “
1.
1Pakeisti 15 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) elektroninių pinigų atvejais, kai bendrai per kalendorinius metus įvykdytų operacijų išleistų elektroninių pinigų bendrai vertei taikoma 1 000 eurų arba ją atitinkančios sumos užsienio valiuta riba, išskyrus šio įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nurodytus atvejus ir atvejus, kai tais pačiais kalendoriniais metais elektroninių pinigų turėtojo prašymu išperkama
pinigais;“. 2. Pakeisti 15 straipsnio 1 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip: „9) Europos priežiūros institucijų ir Europos Komisijos nurodytais atvejais mokėjimo inicijavimo ir sąskaitos informacijos paslaugų atvejais, kai teikiant šias paslaugas yra prieinami šio įstatymo 10 straipsnio
duomenys ir duomenys apie kliento turimą mokėjimo sąskaitą, atidarytą Europos Sąjungos valstybės narės mokėjimo paslaugų teikėjo įstaigoje ;“. 3. Pakeisti 15 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Taikydami supaprastintą kliento tapatybės nustatymą, išskyrus šio
straipsnio 3 dalyje nustatytą atvejį, finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, nustatydami kliento ir naudos gavėjo tapatybę, gali nukrypti nuo šio įstatymo
, 10 straipsnyje, 11 straipsnio 3 dalyje ir 12 straipsnių straipsnyje nurodytų nuostatų ir privalo tik:
1) gauti šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktuose ir 10 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punktuose nurodytus duomenis;
2) užtikrinti, kad pirmasis kliento mokėjimas būtų atliekamas iš kredito įstaigoje turimos sąskaitos, kai kredito įstaiga yra registruota Europos Sąjungos valstybėje narėje arba trečiojoje valstybėje, nustačiusioje šio įstatymo reikalavimams lygiaverčius reikalavimus, ir kompetentingos institucijos prižiūri, kaip ji šių reikalavimų laikosi.“
4Pakeisti 15 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Taikydami supaprastintą kliento tapatybės nustatymą valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, Lietuvos bankui šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytais atvejais, finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, nustatydami kliento ir naudos gavėjo tapatybę, gali nukrypti nuo šio įstatymo 10 ir 12 straipsnių nuostatų ir privalo tik gauti šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktuose ir 10 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punktuose nurodytus duomenis.“
5Pripažinti netekusia galios 15 straipsnio 4 dalį. 4. Atlikdami supaprastintą kliento tapatybės nustatymą Europos
priežiūros institucijų ir Europos Komisijos nurodytais atvejais, finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai pasirenka taikomas priemones, nurodytas Europos priežiūros institucijų ir Europos Komisijos dokumentuose, kuriuose šie atvejai yra įvardyti. 6. Pakeisti 15 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Supaprastintas kliento tapatybės nustatymas gali būti atliekamas
tik tada, kai atliekant arba atlikus supaprastintą kliento tapatybės nustatymą yra vykdoma kliento dalykinių santykių stebėsena ir yra galimybė nustatyti įtartinas pinigines operacijas ir sandorius. Ši nuostata netaikoma valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies kaupimo pensijų fondų , veikiančių pagal Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymą, klientams.“
7Pripažinti netekusia galios 15 straipsnio 6 dalį. 6. Draudžiama atlikti supaprastintą kliento tapatybės nustatymą, jeigu
dėl to yra priimtas atskiras Europos Komisijos sprendimas arba tam nepritaria Europos priežiūros institucijos. 8. Pakeisti 15 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Supaprastintas kliento tapatybės nustatymas negalimas, jeigu yra
šio įstatymo 14 straipsnyje nurodytos aplinkybės, kai būtina atlikti sustiprintą kliento tapatybės nustatymą.
Ši nuostata netaikoma valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies kaupimo pensijų fondų , veikiančių pagal Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymą, klientams.“
Pakeisti 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
sandoriai ir neįprastos sandorių struktūros
subjektai privalo atkreipti dėmesį į tokią veiklą, kuri, jų nuomone, dėl savo pobūdžio gali būti susijusi su pinigų plovimu ir (ar) teroristų finansavimu, ir
3) sandorius, kurie vykdomi neįprastu būdu;
visas neįprastas sandorių struktūras, kurios neturi akivaizdaus ekonominio ar matomo teisėto tikslo;
dalykinius santykius ar pinigines operacijas su klientais iš trečiųjų valstybių, kuriose pagal tarptautinių tarpvyriausybinių organizacijų oficialiai paskelbtą informaciją pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonės yra nepakankamos ar neatitinka tarptautinių standartų. 2. Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo vykdyti sustiprintą nuolatinę dalykinių santykių su šiais klientais stebėseną, išnagrinėti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų tokių operacijų ar sandorių vykdymo pagrindą ir tikslą, o tyrimo rezultatus įforminti raštu. Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, įvertinę keliamą pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo grėsmę, sprendžia dėl pranešimo apie įtartiną piniginę operaciją ar sandorį perdavimo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai tikslingumo. “
straipsnį 61 dalimi: „61 .
Virtualiųjų valiutų keityklų operatoriai ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriai privalo tvarkyti šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2–6 punktuose nurodytų kliento atliktų piniginių operacijų registracijos žurnalą. “
2Pakeisti 19 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, išskyrus šio
straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalyse nurodytus subjektus, taip pat privalo tvarkyti šio įstatymo 20 straipsnio 1, 2, 3 ir 31 dalyse nurodytų piniginių operacijų registracijos žurnalą.“
3Pakeisti 19 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Kliento tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijos, naudos gavėjo
tapatybės duomenys, išmokos gavėjo tapatybės duomenys, tiesioginio vaizdo perdavimo (tiesioginės vaizdo transliacijos) įrašas, kiti duomenys, gauti kliento tapatybės nustatymo metu, sąskaitų ir (ar) sutarčių dokumentai (dokumentų originalai arba elektroninės formos dokumentai ) turi būti saugomi 8 metus nuo sandorių ar dalykinių santykių su klientu pabaigos dienos.“
dalimi: „13
1. Virtualiųjų valiutų keityklų operatoriai ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriai informaciją, pagal kurią virtualiosios valiutos adresą galima susieti su virtualiosios valiutos savininko tapatybe, privalo saugoti šio straipsnio 10 dalyje nustatytą terminą. “
dalimi: „3
1. Virtualiųjų valiutų keityklų operatoriai praneša Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai kliento tapatybę patvirtinančius duomenis ir informaciją apie atliktas virtualiosios valiutos keitimo operacijas ar sandorius virtualiąja valiuta, jeigu tokios piniginės operacijos ar sandorio vertė lygi arba viršija 15 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio ar virtualiąja valiuta, nesvarbu, ar sandoris sudaromas atliekant vieną ar kelias tarpusavyje susijusias pinigines operacijas.
Keliomis tarpusavyje susijusiomis piniginėmis operacijomis šio straipsnio tikslais laikomos per parą atliekamos kelios virtualiosios valiutos keitimo operacijos ar sandoriai virtualiąja valiuta lėšomis, kai operacijų ir sandorių bendra suma lėšomis lygi arba viršija 15 000 eurų arba ją atitinkančią sumą užsienio ar virtualiąja valiuta. “
2Pakeisti 20 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Šio straipsnio 1, 2, 3 ir 31 dalyse nurodyta informacija Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai pateikiama nedelsiant, ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo piniginės operacijos atlikimo ar sandorio sudarymo dienos. Advokatai ir advokatų padėjėjai šio straipsnio 3 dalyje nurodytą informaciją Lietuvos advokatūrai pateikia nedelsdami, ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo piniginės operacijos atlikimo ar sandorio sudarymo dienos. Lietuvos advokatūra ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo šio straipsnio 3 dalyje nurodytos informacijos gavimo perduoda ją Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai.“
3Pakeisti 20 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Šio straipsnio 1, 2, 3 ir 31 dalyse nurodytų duomenų ir informacijos pateikimo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai tvarką nustato vidaus reikalų ministras.“
Pakeisti 21 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
veikla 1.
Grynųjų pinigų sumos deklaruojamos šiais atvejais:
1) kai asmuo per Lietuvos Respubliką į Europos Sąjungą iš trečiųjų šalių įveža ar iš Europos Sąjungos per Lietuvos Respubliką išveža į trečiąsias šalis, kaip jos reglamentuotos Lietuvos Respublikos muitinės įstatyme (toliau šiame straipsnyje – trečiosios šalys), grynųjų pinigų vienkartinę sumą, kurios vertė yra ne mažesnė kaip nurodytoji
ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1889/2005 dėl grynųjų pinigų, įvežamų į Bendriją ar išvežamų iš jos, kontrolės (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 1889/2005) Reglamento (ES) 2018/1672 3 straipsnio 1 dalyje;
2) muitinės pareikalavimu, kai asmuo į kitas Europos Sąjungos valstybes nares iš Lietuvos Respublikos išveža ir iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių į Lietuvos Respubliką įveža ar į kitas Europos Sąjungos valstybes nares ir iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių gabena grynuosius pinigus, kurių vienkartinė suma viršija 10 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta;
3) kai per Lietuvos Respubliką iš trečiųjų šalių arba į trečiąsias šalis gabenama nelydimų grynųjų pinigų vienkartinė suma, kurios vertė yra ne mažesnė negu vertė, nurodyta Reglamento (ES) 2018/1672 3 straipsnio 1 dalyje. Nelydimus grynuosius pinigus, atsižvelgdami į situaciją, deklaruoja siuntėjas, gavėjas arba jų atstovas . 2. Muitinės įstaigos atlieka:
1) į Europos Sąjungą per Lietuvos Respubliką iš trečiųjų šalių įvežamų ir iš Europos Sąjungos per Lietuvos Respubliką į trečiąsias šalis išvežamų grynųjų pinigų sumų kontrolę, vadovaudamosi Reglamento (EB) Nr.
1889/2005 Reglamento (ES) 2018/1672 nuostatomis;
2) į kitas Europos Sąjungos valstybes nares iš Lietuvos Respublikos išvežamų ir iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių į Lietuvos Respubliką įvežamų ar per Lietuvos Respubliką į kitas Europos Sąjungos valstybes nares ir iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių gabenamų grynųjų pinigų, kurių vienkartinė suma viršija 10 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, kontrolę. 3. Reglamento (EB) Nr. 1889/2005 Reglamento (ES) 2018/1672 nustatytais atvejais, kai Europos Sąjungos valstybėms narėms suteikta sprendimo priėmimo teisė, sprendimus priima ir atitinkamų Reglamento (ES) 2018/1672 nuostatų taikymo Lietuvos Respublikoje tvarką nustato Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinis direktorius, išskyrus atvejus, kai šiame arba kituose įstatymuose nustatyta kitaip. 4. Į kitas Europos Sąjungos valstybes nares iš Lietuvos Respublikos išvežamų ir iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių į Lietuvos Respubliką įvežamų ar per Lietuvos Respubliką į kitas Europos Sąjungos valstybes nares ir iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių gabenamų grynųjų pinigų deklaravimo ir kilmės kontrolės tvarką nustato Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinis direktorius. 5. Muitinės įstaigos privalo nedelsdamos, ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo deklaracijos gavimo, pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai , :
1) jeigu asmuo įveža iš trečiųjų šalių į Europos Sąjungą per Lietuvos Respubliką ar išveža iš Europos Sąjungos per Lietuvos Respubliką į trečiąsias šalis vienkartinę grynųjų pinigų sumą, kurios vertė yra ne mažesnė kaip nurodytoji Reglamento (EB) Nr.
1889/2005 3 straipsnio 1 dalyje;
nares iš Lietuvos Respublikos išveža ir iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių į Lietuvos Respubliką įveža ar per Lietuvos Respubliką į kitas Europos Sąjungos valstybes nares ir iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių gabena grynųjų pinigų, kurių vienkartinė suma viršija 10 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta. 6. Šiame straipsnyje vartojama sąvoka „grynieji pinigai“ atitinka sąvoką, vartojamą Reglamento (ES) 2018/16722 straipsnio 1 dalies a punkte, o sąvoka „Europos Sąjungos valstybė narė“ neapima Europos ekonominės erdvės valstybių.“
1Pakeisti 22 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Elektroninių pinigų įstaigos ir mokėjimo įstaigos, kurių buveinė
yra kitoje valstybėje narėje, teikiančios paslaugas Lietuvos Respublikoje per tarpininkus, fizinius ar juridinius asmenis, privalo Lietuvos Respublikoje įsteigti arba paskirti pagrindinį kontaktinį asmenį, jeigu jos atitinka bet kurį Reglamento (ES) 2018/1108 3 straipsnio 1 dalyje nustatytą kriterijų kuris vykdo šio įstatymo 16 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus reikalavimus, palaiko ryšius su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba ir jos prašymu teikia dokumentus ir informaciją, susijusią su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencija. Apie kontaktinį asmenį ne vėliau kaip per 14 darbo dienų nuo šio asmens įsteigimo ar paskyrimo turi būti raštu pranešta Finansinių
Elektroninių pinigų įstaigos ir mokėjimo įstaigos įsteigtas ar paskirtas pagrindinis kontaktinis asmuo atlieka Reglamento (ES) 2018/1108 4 ir 5 straipsniuose nustatytas funkcijas. “
3Pakeisti 22 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, prieš pradėdami
dalykinius santykius arba prieš vykdydami vienkartinę piniginę operaciją ar sandorį, kai privaloma imtis priemonių ir nustatyti bei patikrinti ir kliento bei naudos gavėjo tapatybę, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 24 straipsniu
Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (OL 2016 L 119, p. 1) (toliau - Reglamentas (ES) 2016/679) 13 ir 14 straipsniais , privalo naujiems klientams pateikti informaciją apie jų duomenų tvarkymą.“
Pakeisti 23 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Šio straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais, kai keičiantis
informacija su subjektais, registruotais trečiosiose valstybėse, šiems subjektams teikiami asmens duomenys, asmens duomenų teikimas turi atitikti Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo Reglamento (ES) 2016/679 V skyriaus reikalavimus.“
1Pakeisti 24 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis
Reglamentu (ES) 2016/679 , Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymu tiek, kiek šiame įstatyme nenustatyta kitaip . “
2Papildyti 24 straipsnį 5 dalimi:
„ 5.
Duomenų subjektas, kurio asmens duomenys tvarkomi šio įstatymo
iš Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (JADIS) gauna teisėsaugos institucijos, vykdančios baudžiamąjį persekiojimą dėl nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo ar pirminių nusikaltimų (nusikaltimai, kuriuos vykdant buvo įgytas legalizuotas ar bandomas legalizuoti turtas), šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytos institucijos, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija). “
1Pakeisti 25 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„
asmenims ir asmenims, susijusiems su patikos, virtualiųjų valiutų keityklų, depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatorių ar bendrovių paslaugų teikėjais ir nekilnojamojo turto agentais“
2Pakeisti 25 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Visi Lietuvos Respublikoje įsteigti juridiniai asmenys, išskyrus
juridinius asmenis, kurių vienintelis dalyvis yra valstybė ar savivaldybė, privalo gauti, atnaujinti ir saugoti tikslią informaciją apie savo naudos gavėjus – naudos gavėjo vardą, pavardę, gimimo datą, asmens kodą, valstybę, kuri išdavė asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, gyvenamąją vietą, jo turimas nuosavybės teises ir apimtį (akcijų skaičių procentais, balsavimo teisių skaičių procentais) arba kitokios kontrolės teises (valdybos pirmininkas, valdybos narys, vadovas, vyresnysis vadovas, kitos pareigos, perleistų balsavimo teisių skaičius procentais), ir šią informaciją ne vėliau kaip per 10 dienų nuo duomenų pasikeitimo pateikti Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (JADIS) tvarkytojui Juridinių asmenų dalyvių šios informacinės sistemos nuostatuose nustatyta tvarka.
Jeigu valstybė ar savivaldybė yra vienas iš juridinio asmens dalyvių, šioje dalyje nurodyta informacija Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (JADIS) tvarkytojui teikiama tik apie kitus to juridinio asmens naudos gavėjus. Ši nuostata taikoma patikos paslaugų teikėjams tais atvejais, kai vienintelis patikėtinis ar asmuo, einantis lygiavertes pareigas, yra įsteigtas ar gyvena Lietuvos Respublikoje arba patikos tikslais turi verslo santykių ar nekilnojamojo turto tik Lietuvos Respublikoje. Jeigu patikėtiniai ar asmenys, einantys lygiavertes pareigas, yra įsteigti ar gyvena keliose Europos Sąjungos valstybėse narėse arba patikos tikslais turi verslo santykių ar nekilnojamojo turto keliose Europos Sąjungos valstybėse narėse, patikos paslaugų teikėjas šioje dalyje nustatytą informaciją privalo pateikti Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (JADIS) tvarkytojui, išskyrus atvejus, kai informaciją apie savo naudos gavėjus pateikė kitos Europos Sąjungos valstybės narės informacijos apie
Naudos gavėjai privalo atskleisti šio straipsnio 1 dalyje nustatytą informaciją apie save juridinio asmens atstovui, vykdančiam šio straipsnio 1 dalyje nustatytą įpareigojimą. “
4Pakeisti 25 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Patikos ar bendrovių steigimo, ar administravimo paslaugų teikėju,
nekilnojamojo turto agentu, juridinio asmens, kuris vykdo patikos ar bendrovių steigimo, ar administravimo paslaugų teikėjo, nekilnojamojo turto agento, virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus veiklą, valdymo ar priežiūros organų nariu arba tokių asmenų naudos gavėju negali būti fizinis asmuo, kuris yra pripažintas kaltu dėl sunkaus nusikaltimo nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą.“
5Papildyti 25 straipsnį 4 dalimi:
„
operatoriaus ar depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus veiklą ar ją nutraukęs, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo veiklos pradžios ar pabaigos privalo informuoti Juridinių asmenų registro tvarkytoją apie virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus ar depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus paslaugų teikėjo veiklos vykdymą ar tokios veiklos vykdymo pabaigą. Pateikdamas šią informaciją, virtualiųjų valiutų keityklos operatorius ar depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatorius patvirtina, kad jis pats ar jo valdymo ar priežiūros organų nariai ir naudos gavėjai yra susipažinę su pinigų plovimą ir teroristų finansavimo prevenciją reglamentuojančiais teisės aktais ir atitinka jų reikalavimus. “
straipsniu Papildyti Įstatymą 251 straipsniu: „251 straipsnis. Reikalavimai pirminį virtualiosios valiutos siūlymą (ICO) vykdantiems asmenims 1.
Pirminį virtualiosios valiutos siūlymą (ICO) vykdantys asmenys privalo nustatyti ir patikrinti asmens, įsigyjančio virtualiąją valiutą, ir naudos gavėjo tapatybę šio įstatymo 9–15 straipsniuose nustatyta tvarka prieš atlikdami vienkartines ar kelias tarpusavyje susijusias pinigines operacijas ar operacijas virtualiąja valiuta arba sudarydami sandorius, kurių suma lygi arba viršija 3 000 eurų ar ją atitinkančią sumą virtualiąja valiuta (virtualiosios valiutos vertė nustatoma operacijos atlikimo ar sandorio sudarymo momentu), nesvarbu, ar sandoris sudaromas atliekant vieną ar kelias tarpusavyje susijusias pinigines operacijas, taip pat imtis reikiamų priemonių turto ir lėšų, susijusių su dalykiniais santykiais arba sandoriu, šaltiniui nustatyti. 2. Pirminį virtualiosios valiutos siūlymą (ICO) vykdantys asmenys privalo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos reikalavimu pateikti prašomą informaciją per 7 darbo dienas nuo prašymo gavimo momento. Jeigu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos reikalavime pateikti prašomą informaciją motyvuotai nustatytas trumpesnis informacijos pateikimo terminas, pirminį virtualiosios valiutos siūlymą (ICO) vykdantys asmenys privalo šią informaciją pateikti per Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos reikalavime pateikti prašomą informaciją nustatytą informacijos pateikimo terminą. 3. Pirminį virtualiosios valiutos siūlymą (ICO) vykdantiems asmenims ir jų darbuotojams draudžiama pranešti klientui ar kitiems asmenims, kad informacija apie kliento atliekamas pinigines operacijas arba sudaromus sandorius ar bet kokia kita informacija pateikta Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai arba kitai priežiūros institucijai. 4.
vykdantys asmenys šio straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijas, naudos gavėjo tapatybės duomenis, tiesioginio vaizdo perdavimo (tiesioginės vaizdo transliacijos) įrašus, kitus duomenis, gautus asmens, įsigyjančio virtualiąją valiutą, tapatybės nustatymo metu, sąskaitų ir (ar) sutarčių dokumentus (dokumentų originalus) bei piniginės operacijos, operacijos virtualiąja valiuta ar sandorio patvirtinimo dokumentus ir duomenis ar kitus teisinę galią turinčius dokumentus ir duomenis, susijusius su piniginių operacijų, operacijų virtualiąja valiuta atlikimu ar sandorių sudarymu, turi saugoti 8 metus nuo sandorio su asmeniu, įsigyjančiu virtualiąją valiutą, pabaigos dienos. “
straipsniu Papildyti Įstatymą 252 straipsniu: „252 straipsnis. Reikalavimai Juridinių asmenų dalyvių informacinei sistemai (JADIS) ir duomenų teikimo tvarka
Europos centrinės platformos, įsteigtos pagal 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2017/1132 dėl tam tikrų bendrovių teisės aspektų (OL 2017 L 169, p. 46), su paskutiniais pakeitimais, padarytais pagal 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/1151 (OL 2019 L 186, p. 80), (toliau – Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1132) 22 straipsnio 1 dalį. 2. Šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija turi būti pasiekiama per Juridinių asmenų dalyvių informacinę sistemą (JADIS) ir Europos centrinę platformą, įsteigtą pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2017/1132 22 straipsnio 1 dalį, 8 metus nuo tada, kai informacija apie naudos gavėjus išbraukiama iš Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos
informacija turintiems teisę ją gauti fiziniams ir juridiniams asmenims teikiama už atlyginimą, išskyrus atvejus, kai ji:
1) teikiama juridinių asmenų dalyviams, kai Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje (JADIS) tvarkomi duomenys apie juos (fiziniams asmenims, o juridiniams asmenims – kartą per kalendorinius metus);
2) perduodama susijusiems registrams, valstybės informacinėms sistemoms;
3) teikiama valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti pagal prašymą ir (arba) sutartis. 4. Atlyginimo už informacijos teikimą dydis neturi viršyti Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (JADIS) administravimo išlaidų kartu su pagrįsta investicijų grąža. “
1Papildyti 26 straipsnio 2 dalį 4 punktu:
„
4) nustatant papildomas priemones ir reikalavimus Europos Komisijos nustatytose didelės rizikos trečiosiose valstybėse gyvenančių fizinių asmenų ar ten įsteigtų juridinių asmenų keliamai rizikai mažinti. “
2Papildyti 26 straipsnį 4 dalimi:
„
vertinimo rezultatai išdėstomi ataskaitoje, kurioje nurodoma:
1) Lietuvos Respublikoje nustatyta pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizika ir jos lygis;
2) šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytos institucijos, jų funkcijos pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos srityje, mokesčių administratoriaus ir prokurorų funkcijos pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos srityje;
3) žmogiškieji ir finansiniai ištekliai, skirti pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijai, jeigu ši informacija turima;
4) nacionalinės pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos mažinimo priemonės. “
Pakeisti 27 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Nacionaliniame pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinime dalyvauja visos šio įstatymo 4 straipsnio 1–8 dalyse nurodytos institucijos ir pagal poreikį gali būti pasitelkiamos kitos valstybės ar užsienio valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos, ekspertai, specialistai ir kiti asmenys.“
1Pakeisti 28 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Šio įstatymo 4 straipsnio 1–8 dalyse nurodytos institucijos šio
straipsnio 3 dalyje nurodytu tikslu kaupia išsamią statistinę informaciją, susijusią išsamius statistinius duomenis, susijusius su sektoriaus dydžiu ir svarba, įskaitant kiekvieno sektoriaus subjektų ir asmenų skaičių bei reikšmę ekonomikai; patikrinimų (įskaitant patikrinimų, prižiūrimų finansų įstaigų ir kitų įpareigotųjų subjektų, patalpose skaičių ir patikrinimų ne patalpose skaičių) ir už šio įstatymo pažeidimus taikytų poveikio priemonių skaičių per metus; žmogiškuosius ir finansinius išteklius, skirtus pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijai. “
2Pakeisti 28 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba kaupia šią statistinę informaciją šiuos statistinius duomenis :
1) pranešimų apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius skaičių per metus ; priemones, kurių buvo toliau imtasi dėl šių pranešimų; užregistruotų nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo ar teroristinės veiklos finansavimo ir rėmimo nusikalstamų veikų, įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų asmenų skaičių per metus; duomenis apie pirminius nusikaltimus (nusikaltimai, kuriuos vykdant buvo įgytas legalizuotas ar bandomas legalizuoti turtas), jeigu tokia informacija turima; turtą, kuriam buvo taikytas laikinasis nuosavybės teisių apribojimas, jo vertę, teismo sprendimu konfiskuotą turtą, jo vertę per metus ;
2) duomenis apie sėkmingą pranešimų apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius panaudojimą (skaičių, procentinę dalį ir rezultatų aprašymą) per metus ;
3) duomenis apie gautų, išsiųstų, atmestų ir iš dalies arba visiškai patenkintų užsienio valstybių institucijų, įgyvendinančių pinigų plovimo ir
(ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones, prašymų dėl informacijos pateikimo skaičių (pagal užsienio valstybes) per metus ; gautų bei išsiųstų teisinės pagalbos prašymų dėl pinigų plovimo ir teroristų finansavimo skaičių per metus ;
4) apie žmogiškuosius ir finansinius išteklius, skirtus pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijai;
5) patikrinimų ir už šio įstatymo pažeidimus taikytų poveikio priemonių skaičių per metus. “
Pakeisti 29 straipsnio 1 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip: „10) funkcijų finansų rinkos dalyvio įstaigoje įgyvendinant pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones pasiskirstymu, taip pat informacijos apie reikalavimų vykdymą valdymu ir komunikacija.“
1.
1Pakeisti 48 straipsnio 5 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) prižiūrimos finansų įstaigos ir kito įpareigotojo subjekto arba
įmonių grupės, kuriai priklauso prižiūrimas subjektas, auditoriams, taip pat Lietuvos ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės institucijoms, atsakingoms už šių subjektų priežiūrą, jeigu ji reikalinga jų funkcijoms atlikti , Europos Centriniam Bankui, kai pagal 2013 m. spalio 15 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 1024/2013, kuriuo Europos Centriniam Bankui pavedami specialūs uždaviniai, susiję su rizikos ribojimu pagrįstos kredito įstaigų priežiūros politika (OL 2013 L 287, p. 63) nuostatas finansų rinkos priežiūros funkciją atlieka Europos Centrinis Bankas;
“. 2. Pakeisti 48 straipsnio 5 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) kitoms valstybės institucijoms, jeigu ši informacija reikalinga jų
funkcijoms atlikti ir jeigu tai būtina dėl finansų įstaigų ar kitų įpareigotųjų subjektų priežiūros ar pažeidimų prevencijos , jeigu joms keliami reikalavimai saugoti informaciją yra ne mažesni, negu nustatyta šiame įstatyme. “
3Pakeisti 48 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Priežiūros tikslais gauti asmens duomenys teikiami vadovaujantis
Reglamentu (ES) 2016/679 ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu.“
4Papildyti 48 straipsnį 7 dalimi:
„
priežiūros institucijos gauta informacija gali būti perduota pagal šio straipsnio 5 dalies 2–6 punktus, jeigu yra gautas informaciją pateikusios institucijos sutikimas, ir tik tam tikslui, dėl kurio duotas sutikimas. “
Pakeisti 49 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
Grynųjų pinigų deklaravimui, muitinės įstaigų veiklai ir šio įstatymo 25 ,252 straipsnyje straipsniuose nustatytų reikalavimų priežiūrai šio įstatymo penktojo skirsnio nuostatos netaikomos.“
1.
1Pakeisti 51 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba informuoja Europos Komisiją
apie:
1) šio įstatymo taikymą šio įstatymo 2 straipsnio 10 dalies 2 punkte nurodytiems subjektams;
2) statistinę informaciją, susijusią su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimu ir pinigų plovimo ir
(ar) teroristų finansavimo prevencijos sistemos veiksmingumu , įskaitant metinę šio įstatymo 28 straipsnio 6 dalyje nurodytą statistinę informaciją ;
3) valstybės informacines sistemas ir registrus, kuriuose kaupiami duomenys apie juridinių asmenų dalyvius;
4) Finansinės žvalgybos padalinio („Egmont“ grupė) pavadinimą ir adresą;
5) taikomas sustiprintas kliento tapatybės nustatymo priemones pagal šio įstatymo 14 straipsnio 42 dalį ir procedūras, taikomas pagal šio įstatymo 141 straipsnį;
6) pagal šio įstatymo 25 straipsnio 2 dalį pateiktą informaciją apie patikos paslaugų teikėjų skaičių ir jų ypatumus;
7) priežiūros institucijų pavadinimus, adresus, kontaktinius duomenis (telefonų numerius, elektroninio pašto adresus). “
2Pakeisti 51 straipsnio 3 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) trečiosios valstybės teisės aktai neleidžia taikyti šio įstatymo 22
straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų , atsižvelgus į visus teisinius apribojimus, kurie gali trukdyti tinkamai įgyvendinti pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevenciją reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, įskaitant konfidencialumo, informacijos apsaugos ir kitus keitimosi informacija apribojimus;
“. 32 straipsnis. Įstatymo priedo pakeitimas
Pakeisti Įstatymo priedą ir jį išdėstyti taip: „ Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo priedas
Nr. 1889/2005 dėl grynųjų pinigų, įvežamų į Bendriją ir išvežamų iš jos, kontrolės (OL 2005 L 309, p. 9) 2.
2007/64/EB dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, iš dalies keičianti direktyvas 97/7/EB, 2002/65/EB, 2005/60/EB ir 2006/48/EB ir panaikinanti Direktyvą 97/5/EB (OL 2007 L 319, p. 1). 3. 1. 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/110/EB dėl elektroninių pinigų įstaigų steigimosi, veiklos ir riziką ribojančios priežiūros, iš dalies keičianti direktyvas 2005/60/EB ir 2006/48/EB ir panaikinanti Direktyvą 2006/46/EB (OL 2009 L 267, p. 7) , su paskutiniais pakeitimais, padarytais pagal 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/2366 (OL 2015 L 337, p. 35) . 4. 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlameno ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (OL 2015 L 141, p. 73). 5. 2. 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2015/847 dėl informacijos, teikiamos pervedant lėšas, ir kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1781/2006 (OL 2015 L 141, p. 1). 3. 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlameno ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (OL 2015 L 141, p. 73), su paskutiniais pakeitimais, padarytais pagal 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/843 (OL 2018 L 156, p. 43) . 4. 2018 m. gegužės 7 d.
2018/1108, kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 papildoma elektroninių pinigų išleidėjų ir mokėjimo paslaugų teikėjų pagrindinių kontaktinių punktų skyrimo kriterijų techniniais reguliavimo standartais ir jų funkcijas reglamentuojančiomis taisyklėmis (OL 2018 L 203, p. 2). 5. 2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1672 dėl į Sąjungą įvežamų arba iš jos išvežamų grynųjų pinigų kontrolės, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1889/2005 (OL 2018 L 284, p. 6). “
1 straipsnio 4 dalį, 7 straipsnio 5 ir 8 dalys, 10 straipsnio 3, 4, 5 dalis, 18 ir 24 straipsnius, įsigalioja 2020 m. sausio 10 d. 2. Šio įstatymo 7 straipsnio 5 ir 8 dalys įsigalioja 2020 m. liepos 10 d. 3. Šio įstatymo 24 straipsnis įsigalioja 2021 m. kovo 10 d. 4. Šio įstatymo 1 straipsnio 4 dalis ir 18 straipsnis įsigalioja 2021 m. birželio 3 d. 5. Šio įstatymo 10 straipsnio 3, 4, 5 dalys įsigalioja 2021 m. rugpjūčio 1 d. 6. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos, valstybės įmonė Registrų centras, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 4 straipsnyje nurodytos institucijos iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 7.
plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 71 straipsnyje nurodytos valstybės institucijos ir Lietuvos Respublikoje akredituotos tarptautinės organizacijos ne vėliau kaip iki 2020 m. sausio 10 d. pateikia Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos informaciją, reikalingą pirmajam svarbių viešųjų pareigų Lietuvos Respublikoje sąrašui sudaryti. 8. Šio įstatymo nuostatos depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatoriaus ir virtualiųjų valiutų keityklos operatoriaus esamiems klientams turi būti taikomos atsižvelgiant į jų rizikos lygį nedelsiant, ne vėliau kaip nuo 2020 m. liepos 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
de5b1e51-7bbc-4a3e-8734-0587b090b192
2, 4, 5, 7, 8, 9, 10, 11,
, 141 IR 251
tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 2, 4, 5, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 17, 21, 22, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 48, 49 ir 51 straipsnių ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 71 , 141 ir 251 straipsniais įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 43 straipsnio ir 3 priedo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Lietuvos banko įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 2, 33, 55 ir 551 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Mokesčių administravimo įstatymo projektas) ir L ietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo ir kodekso papildymo 1981 straipsniu (toliau – ANK projektas) (toliau kartu – Įstatymų projektai) parengti siekiant užtikrinti 2018 m. gegužės 30 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2018/843, kuria iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos ir iš dalies keičiamos direktyvos 2009/138/EB ir 2013/36/ES (toliau
Direktyvos 2018/843 nuostatas pakeisti ir papildyti Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (toliau
nuostatas, tobulinant pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos teisinį reguliavimą, taip pat papildyti institucijų, kurioms gali būti perduota pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimo priežiūros (toliau – priežiūra) tikslu gauta informacija, sąrašą ir nustatyti sąlygas, kada gali būti perduota priežiūros tikslais iš Europos Sąjungos valstybės narės priežiūros institucijos gauta informacija. Lietuvos banko įstatymo projekto tikslas – papildyti institucijų, kurioms gali būti perduota priežiūros tikslu gauta informacija, sąrašą. Mokesčių administravimo įstatymo projekto tikslas – užtikrinti, kad finansų rinkos dalyviai automatiniu būdu teiktų mokesčių administratoriui informaciją apie sąskaitas atidariusius ir uždariusius bei seifų kameras išsinuomojusius klientus, jų atstovus ir naudos gavėjus.
Ir Mokesčių administravimo įstatymo projektu, ir ANK projektu siekiama užtikrinti Lietuvos atitiktį skaidrumo ir keitimosi informacija mokesčių tikslais standartui, kiek tai susiję su informacijos apie visų užsienio valstybių juridinių asmenų ir juridinių struktūrų naudos gavėjus prieinamumu. Pasaulinis skaidrumo ir keitimosi informacija mokesčių tikslais forumas (angl. the Global Forum on Transparency and Exchange of Information for Tax Purposes , toliau – GF) įpareigotas stebėti ir atlikti tarpusavio vertinimus, kaip jurisdikcijos įgyvendina skaidrumo ir keitimosi informacija mokesčių tikslais standartus (toliau – GF standartas). Visi GF nariai, tarp jų ir Lietuva, įsipareigojo įgyvendinti GF standartą. Siekdamos veiksmingai keistis informacija, valstybės privalo užtikrinti, kad tam tikra informacija būtų prieinama jų kompetentingoms institucijoms, o visų pirma informacija apie visų juridinių asmenų ir juridinių struktūrų naudos gavėjus ir apskaitos dokumentus. Nors PPTFPĮ numatyta nemažai asmenų, kurie privalo gauti, atnaujinti ir saugoti tikslią informaciją apie naudos gavėjus ir šią informaciją pateikti atitinkamoms institucijoms, vis dėlto jų nepakanka pagal GF reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, Mokesčių administravimo įstatymo projektas papildomas nuostatomis, užtikrinančiomis, kad mokesčių administratoriui būtų prieinama visa mainams su užsienio valstybėmis reikalinga informacija apie naudos gavėjus, o ANK projektu nustatoma adekvati šios informacijos tiekėjų atsakomybė. 2.
(institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Pirminis Įstatymo projekto siūlytojas – Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Tarnyba). Įstatymų projektų rengimą koordinuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos grupė. Lietuvos banko įstatymo projektą, Mokesčių administravimo įstatymo projektą ir ANK projektą parengė Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Finansų rinkų politikos departamento (direktorius – Sigitas Mitkus, tel. (8 5)
0180) patarėja Jovita Burlėgienė, tel. (8 5) 219 4416, el. p. [email protected] , ir Mokesčių politikos departamento (direktorė – Jūratė Laurikėnaitė, tel. (8 5) 239 0151) Mokesčių ir muitų administravimo skyriaus (vedėjas – Paulius Majauskas, tel. (8 5) 239 0093) specialistai. Įstatymo projekto nuostatų, susijusių su 2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1672 dėl į Sąjungą įvežamų arba iš jos išvežamų grynųjų pinigų kontrolės, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1889/2005 (toliau – Reglamentas 2018/1672), tiesioginiai rengėjai – Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Teisės skyriaus (skyriaus patarėja, atliekanti vedėjos funkcijas, – Lina Markevičienė, tel. (8 5) 232 7485) vyriausioji specialistė Justina Maluškaitė, tel. (8 5) 252 7307, ir Pažeidimų prevencijos skyriaus (vedėjas – Šarūnas Ramanauskas, tel. (8 5) 266 6031) vyriausioji specialistė Auksė Buikienė, tel. (8 5) 266 6124. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai:
Dabartinis Įstatymo projekte aptartų teisinių santykių reguliavimas atitinka 2015 m. gegužės 20 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (toliau – Direktyva 2015/849). PPTFPĮ nustato įpareigotųjų subjektų sąrašą, atitinkantį Direktyvoje 2015/849 apibrėžtus įpareigotuosius subjektus. PPTFPĮ nustato tam tikras pinigų plovimo ir
(ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimo priežiūros funkcijas savireguliacijos organams – Lietuvos advokatūrai, Lietuvos notarų rūmams, Lietuvos auditorių rūmams, Lietuvos antstolių rūmams ir Lietuvos prabavimo rūmams. Tačiau PPTFPĮ nenustatyta šių subjektų pareiga kaupti ir skelbti statistinę informaciją, susijusią su jų atliekamomis priežiūros funkcijomis. PPTFPĮ nereglamentuoja asmenų įtraukimo į politiškai pažeidžiamų (paveikiamų) asmenų sąrašą procedūrų, nes šis sąrašas įtvirtintas Direktyvoje 2015/849. PPTFPĮ nereglamentuojami atsisakymo bendradarbiauti ir keistis informacija su užsienio valstybių institucijomis, įgyvendinančiomis pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones, pagrindai. PPTFPĮ nustatytos sustiprinto kliento tapatybės nustatymo procedūros didelės rizikos trečiųjų valstybių atžvilgiu yra siauresnės, nei reikalaujama pagal Direktyvą 2018/843. PPTFPĮ nustatyta Tarnybos teisė gauti iš finansų įstaigų savo funkcijoms atlikti reikalingus duomenis, dokumentus, kitą informaciją, tačiau galimybė gauti informaciją apie kredito įstaigų klientams išnuomotų seifų turinį šiuo metu yra apribota.
Finansų įstaigos neturi duomenų apie klientams išnuomotų seifų turinį, o tokios informacijos gavimo sąlygos ir tvarka nėra reglamentuota teisės aktuose. Lietuvos banko įstatyme ir PPTFPĮ yra nustatyti institucijų, su kuriomis galima keistis priežiūros tikslais gauta informacija, sąrašai, tačiau juose nenumatyta, kad informacija gali būti perduota Europos Centriniam Bankui. PPTFPĮ nenustatyta sąlyga, kad priežiūros tikslais iš Europos Sąjungos valstybės narės priežiūros institucijos gauta informacija gali būti perduota, kai yra gautas informaciją pateikusios institucijos sutikimas, ir tik tam tikslui, dėl kurio duotas sutikimas. Mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnyje nustatyta, kad mokesčių administratorius, atlikdamas jam pavestas funkcijas, turi teisę gauti iš asmenų duomenis apie to arba kito asmens, įskaitant naudos gavėją, kaip ši sąvoka apibrėžta PPTFPĮ, turtą, pajamas, išlaidas ir veiklą. To paties įstatymo 55 straipsnyje nustatyta, kad prižiūrimi finansų rinkos dalyviai be atskiro paklausimo ar nurodymo (t. y. automatiniu būdu) privalo pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai informaciją apie asmenų atidarytas ir uždarytas visų rūšių sąskaitas raštu ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sąskaitos atidarymo ar uždarymo dienos arba kitais prižiūrimo finansų rinkos dalyvio ir centrinio mokesčių administratoriaus tarpusavio sutartyje nustatytais būdais ir terminais, tačiau šiame straipsnyje nedetalizuota informacijos apie atidarytas ir uždarytas sąskaitas aprėptis, taip pat nenustatyta prievolė informuoti apie išnuomotas seifo kameras.
Administracinių nusižengimų kodekse nenumatyta atsakomybė asmenims, nepateikusiems finansų įstaigoms ar kitiems įpareigotiesiems subjektams duomenų, kuriuos šios įstaigos privalo kaupti, patikrinti ir įstatymo nustatytais atvejais pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos (toliau – Inspekcija) arba pateikusiems neteisingus duomenis. 4.
reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Naujos teisinio reglamentavimo nuostatos sudarys teisines prielaidas efektyviau taikyti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemones, formuos nepakantumą ir nepalankią erdvę pinigų plovimo ir teroristų finansavimo atsiradimo aplinkybėms, įgyvendins Direktyvos 2018/843 nuostatas:
su subjektais, kuriems taikomos Įstatymo projekto nuostatos Įstatymo projektu įgyvendinant Direktyvos 2018/843 1 straipsnio 1 punktą, praplečiamas subjektų, kuriems taikomos PPTFPĮ nuostatos, sąrašas:
1) asmenims, kurie verčiasi ūkine komercine veikla, apimančia prekybą meno kūriniais ir (ar) tarpininkavimo veiklą prekybos meno kūriniais srityje (įskaitant, kai tai atlieka meno galerijos ir aukcionų namai), jei sandorio vertė lygi arba viršija 10 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, nesvarbu, ar sandoris atliekamas vienos ar kelių susijusių operacijų metu;
2) asmenims, kurie verčiasi ūkine komercine veikla, apimančia saugojimo, prekybos arba tarpininkavimo veiklą prekybos meno kūriniais srityje, jei tai atlieka laisvieji uostai ir sandorio vertė lygi arba viršija 10 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, nesvarbu, ar sandoris atliekamas vienos ar kelių susijusių operacijų metu.
Kokios siūlomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Naujos teisinio reglamentavimo nuostatos sudarys teisines prielaidas efektyviau taikyti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemones, formuos nepakantumą ir nepalankią erdvę pinigų plovimo ir teroristų finansavimo atsiradimo aplinkybėms, įgyvendins Direktyvos 2018/843 nuostatas:
su subjektais, kuriems taikomos Įstatymo projekto nuostatos Įstatymo projektu įgyvendinant Direktyvos 2018/843 1 straipsnio 1 punktą, praplečiamas subjektų, kuriems taikomos PPTFPĮ nuostatos, sąrašas:
1) asmenims, kurie verčiasi ūkine komercine veikla, apimančia prekybą meno kūriniais ir (ar) tarpininkavimo veiklą prekybos meno kūriniais srityje (įskaitant, kai tai atlieka meno galerijos ir aukcionų namai), jei sandorio vertė lygi arba viršija 10 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, nesvarbu, ar sandoris atliekamas vienos ar kelių susijusių operacijų metu;
2) asmenims, kurie verčiasi ūkine komercine veikla, apimančia saugojimo, prekybos arba tarpininkavimo veiklą prekybos meno kūriniais srityje, jei tai atlieka laisvieji uostai ir sandorio vertė lygi arba viršija 10 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, nesvarbu, ar sandoris atliekamas vienos ar kelių susijusių operacijų metu. Įstatymo projektu patikslinama, kokiais atvejais nekilnojamojo turto agentai, auditoriai, kurie audito veikla verčiasi savarankiškai, audito įmonės, taip pat buhalterinės apskaitos ar mokesčių konsultavimo paslaugas teikiančios įmonės ir šias paslaugas savarankiškai teikiantys asmenys yra įpareigoti vykdyti pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones.
su savireguliacijos organų pareiga kaupti ir skelbti statistinę informaciją, susijusią su jų atliekamomis priežiūros funkcijomis Įgyvendinant Direktyvos 2018/843 1 straipsnio 22 punktą, Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad Lietuvos advokatūra, Lietuvos notarų rūmai, Lietuvos auditorių rūmai, Lietuvos antstolių rūmai ir Lietuvos prabavimo rūmai kaupia ir viešai skelbia pagal kompetenciją kitų įpareigotųjų subjektų priežiūros veiksmų ir sprendimų dėl už PPTFPĮ nuostatų pažeidimus taikytų poveikio priemonių skaičių per metus ir gautų pranešimų apie PPTFPĮ nuostatų pažeidimus skaičių per metus.
Lietuvos advokatūra, kaip subjektas, per kurį advokatai ir advokatų padėjėjai teikia pranešimus apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius, papildomai kaupia ir viešai skelbia šiuos statistinius duomenis apie gautų pranešimų apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius skaičių per metus ir šių pranešimų, perduotų Tarnybai, skaičių per metus.
su asmenų įtraukimo į politiškai pažeidžiamų (paveikiamų) asmenų sąrašą, procedūra Įgyvendinant Direktyvos 2018/843 1 straipsnio 13 punktą, Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad ministerijos pagal valdymo sritis, Lietuvos Respublikoje akredituotos tarptautinės organizacijos ne rečiau kaip kas 4 metus teiks Tarnybai informaciją, reikalingą svarbių viešųjų pareigų Lietuvos Respublikoje sąrašui sudaryti ir atnaujinti. Taip pat Įstatymo projektu konkretizuojamas ir tikslinamas svarbių viešųjų pareigų sąrašas, atsižvelgiant į Lietuvos teisėje nustatytus pareigybių pavadinimus.
Svarbių viešųjų pareigų Lietuvos Respublikoje sąrašus Tarnyba per 20 darbo dienų nuo informacijos gavimo pateikia Europos Komisijai ir skelbs viešai savo interneto svetainėje.
su bendradarbiavimo su užsienio valstybių institucijomis užtikrinimu Įgyvendinant Direktyvos 2018/843 1 straipsnio 32 punktą, Įstatymo projekte įtvirtinami atsisakymo bendradarbiauti ir keistis informacija su užsienio valstybių institucijomis, įgyvendinančiomis pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones, pagrindai.
naudos gavėjo tikrinimu Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje
Įgyvendinant Direktyvos 2018/843 1 straipsnio
įpareigotieji subjektai, nustatydami naudos gavėjo tapatybę, turi naudotis Juridinių asmenų dalyvių informacine sistema (JADIS), iš kurios gauna išrašą ar duomenis apie to kliento naudos gavėjus. Direktyva 2018/843 nustatoma, kad įpareigotieji subjektai privalo pranešti apie nustatytus centriniuose registruose esančios ir pačių subjektų turimos informacijos apie tikruosius savininkus neatitikimus, o, nustačius neatitikimų, valstybės narės užtikrina, kad būtų imamasi tinkamų veiksmų tiems neatitikimams laiku pašalinti ir, jei tinkama, tuo laikotarpiu centriniame registre būtų įrašoma speciali pastaba.
Įgyvendinant šią nuostatą, Įstatymo projekte buvo atsižvelgta į Teisingumo ministerijos pastabą, kad finansų įstaigoms ir kitiems įpareigotiesiems subjektams JADIS tvarkytojui pranešus apie pastebėtus informacijos apie naudos gavėjus nesutapimus, nebus pasiekta jokių rezultatų, nes JADIS tvarkytojas neturės galimybių patikrinti, kuri informacija (JADIS tvarkytojui pateikta ar finansų įstaigoms ir kitiems įpareigotiesiems subjektams pateikta) yra teisinga ir tikra. Manytina, kad teigiamų rezultatų būtų galima pasiekti Įstatymo projekto
finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, pastebėję JADIS kaupiamos ir jų turimos informacijos apie naudos gavėjus nesutapimus, praneša apie šiuos nesutapimus juridiniam asmeniui ir siūlo pateikti tikslią, teisingą ir tikrą informaciją JADIS tvarkytojui (jeigu JADIS yra pateikta netiksli informacija) arba finansų įstaigoms ir kitiems įpareigotiesiems subjektams (jeigu jiems yra pateikta neteisinga informacija), nes priešingu atveju dalykiniai santykiai tarp finansų įstaigos ar kitų įpareigotųjų subjektų ir kliento nebus pradėti arba vienkartinės piniginės operacijos ar sandoriai (išskyrus pinigines operacijas ar sandorius, sudarytus ir (ar) vykdomus dalykinių santykių metu) nebus vykdomi.
Teisingumo ministerijos nuomone, tik tokiu būdu galėtų būti užtikrintas teisingos, tikslios ir aktualios informacijos apie juridinio asmens naudos gavėjus kaupimas valstybės informacinėje sistemoje ir pateikimas finansų įstaigoms ir kitiems įpareigotiesiems subjektams. Įstatymo projekte analogiška pareiga kompetentingoms institucijoms nenustatoma, nes jos nesudaro sandorių ir nevykdo dalykinių santykių su klientais. Visgi pažymėtina, kad tai neužkirs kelio kompetentingoms institucijoms apie pastebėtus teisės aktų pažeidimus informuoti JADIS tvarkytoją vadovaujantis bendrosiomis pareigos pranešti apie galimus teisės aktų pažeidimus nuostatomis. Taip pat numatoma, kad JADIS kaupiama informacija turintiems teisę ją gauti fiziniams ir juridiniams asmenims teikiama už atlyginimą, išskyrus PPTFPĮ numatytas išimtis. Atlyginimo už informacijos teikimą dydis neturi viršyti JADIS administravimo išlaidų kartu su pagrįsta investicijų grąža.
Šios nuostatos grindžiamos Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių įstatyme nustatytu reguliavimu.
su didelės rizikos trečiosiomis valstybėmis Įgyvendinant Direktyvos 2018/843 1 straipsnio 11 punktą, Įstatymo projekte tiksliai apibrėžiama finansų įstaigų ir kitų įpareigotųjų subjektų pareiga taikyti sustiprintą kliento tapatybės nustatymą Europos Komisijos nustatytose didelės rizikos trečiosiose valstybėse gyvenantiems fiziniams asmenims ar ten įsteigtiems juridiniams asmenims. Įstatymo projekto 14 straipsnio 41 dalimi į nacionalinę teisę perkeliamas Direktyvos 2018/843 1 straipsnio 11 punktas, kuriuo įterpiamame 18 a straipsnyje nustatyta, kad verslo santykių arba sandorių su didelės rizikos trečiosiomis valstybėmis, nustatytomis pagal 9 straipsnio 2 dalį, atveju valstybės narės reikalauja, kad įpareigotieji subjektai taikytų bent toliau pateiktas sustiprinto deramo klientų tikrinimo priemones:
a) gauti papildomos informacijos apie klientą ir tikrąjį (-uosius) savininką (-us); b) gauti papildomos informacijos apie numatomą verslo santykių pobūdį; <...> d) gauti informacijos apie numatomų arba įvykdytų sandorių priežastis. Valstybės narės gali reikalauti, kad prireikus įpareigotieji subjektai užtikrintų, kad pirmasis mokėjimas būtų atliktas per sąskaitą kliento vardu kredito įstaigoje, kuriai taikomi deramo klientų tikrinimo standartai, ne mažiau griežti nei šioje direktyvoje išdėstyti standartai. Paminėtina, kad finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, nustatydami savo klientų ir naudos gavėjų tapatybę, imasi veiksmų, panaudoja duomenis, dokumentus ar informaciją, kuri leistų įsitikinti kliento tapatybės autentiškumu, todėl tam tikrais atvejais informacijos mastas ir turinys gali varijuoti.
Informacijos apie verslo santykių pobūdį mastas ir turinys taip pat priklauso nuo kliento verslo rūšies, intensyvumo ir praktikos. Atsižvelgiant į tai, kad nėra visiems klientams vienodos rinktinos informacijos apibrėžties ir dėl to objektyviai neįmanoma patikslinti, kokia papildoma informacija rinktina apie Europos Komisijos nustatytose didelės rizikos trečiosiose valstybėse gyvenančius fizinius asmenis ar ten įsteigtus juridinius asmenis ir jų numatomų ar įvykdytų sandorių priežastis, siekiant nesusiaurinti galimybių rinkti kitą, finansų įstaigos ar kito įpareigotojo subjekto nuomone, būtiną informaciją, Įstatymo projekte nėra tikslinga išvardyti papildomos informacijos rūšis, paliekant tai finansų įstaigų ir kitų įpareigotųjų subjektų diskrecijai .
Įstatymo projektu taip pat įtvirtinama, kad, vadovaudamosi Nacionalinio pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimo rezultatais, kai nustatytas aukštas pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos, susijusios su konkrečioje Europos Komisijos nustatytoje didelės rizikos trečiojoje valstybėje gyvenančiais fiziniais asmenimis ar ten įsteigtais juridiniais asmenimis, lygis, iki kol Lietuvos Respublikoje jis vertinamas kaip aukštas, finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai turi taikyti vieną ar kelias papildomas priemones keliamai rizikai mažinti, taip pat taikyti tam tikras veiklos Europos Komisijos nustatytose didelės rizikos trečiosiose valstybėse ir vidaus politikos ir vidaus kontrolės procedūrų sugriežtinimus.
su kontaktinio asmens paskyrimu, kai elektroninių pinigų įstaigos ir mokėjimo įstaigos buveinė yra kitoje valstybėje narėje Atsižvelgiant į tai, kad 2018 m. gegužės 7 d.
Europos Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2018/1108 Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/849 papildoma elektroninių pinigų išleidėjų ir mokėjimo paslaugų teikėjų pagrindinių kontaktinių punktų skyrimo kriterijų techniniais reguliavimo standartais ir jų funkcijas reglamentuojančiomis taisyklėmis, nustatomi atvejai, kada rekomenduojama, kad elektroninių pinigų įstaigos ir mokėjimo įstaigos, kurių buveinė yra kitoje valstybėje narėje, įsteigtų arba paskirtų pagrindinį kontaktinį asmenį ir apibrėžtų jo funkcijas, atitinkamai tikslinamos PPTFPĮ nuostatos.
su naudos gavėjų centrinių registrų sujungimu per Europos centrinę platformą Įgyvendinant Direktyvos 2018/843 1 straipsnio 15 punkto g papunktį, Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad JADIS jungiama prie Europos centrinės platformos, įsteigtos pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2017/1132 dėl tam tikrų bendrovių teisės aspektų (toliau – Direktyva 2017/1132) 22 straipsnio 1 dalį.
Atsižvelgiant į valstybės įmonės Registrų centro galimybės įgyvendinti šią nuostatą ir Direktyvos 2018/843 42 punkto įvertinimą, šios nuostatos įsigaliojimas numatomas 2021 m. kovo 10 d.
siūlomi PPTFPĮ pakeitimai Atsižvelgiant į Direktyvoje 2015/849 nustatytą svarbių viešųjų pareigų sąrašą, Įstatymo projekte atsisakoma nepaprastojo pasiuntinio ir įgaliotojo ministro pareigybių priskyrimo prie svarbių viešųjų pareigų. Įgyvendinant Direktyvos 2018/843 1 straipsnio 30 punkto b papunktį, Įstatymo projektu siūloma savireguliacijos pagrindais veikiančių priežiūros institucijų darbuotojams, kuriems pavesta organizuoti PPTFPĮ nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą, nustatyti sąžiningumo, tinkamos kvalifikacijos, aukštų profesinių standartų, konfidencialumo laikymosi reikalavimus. Tuo tarpu valstybės tarnautojams bus taikomos Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos.
Atsižvelgiant į PPTFPĮ taikymo praktikoje kilusį poreikį patikslinti kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo reikalavimus, Įstatymo projektu tikslinamos PPTFPĮ 9, 10, 12, 14 straipsnio nuostatos. Atsižvelgiant į tai, kad PPTFPĮ 9 straipsnio 11 dalies 7 punkto nuostatose, kad kelios piniginės operacijos laikomos susijusiomis tarpusavyje, jeigu klientas šio straipsnio 9 dalyje nurodytais atvejais vienu metu įmoka sumas ar atsiima kelis laimėjimus, kurių suma viršija 1000 eurų arba ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, esantis terminas „vienu metu“ praktikoje yra neaiškus ir sudaro galimybes lošimus organizuojančioms bendrovėms neregistruoti tarpusavyje susijusių piniginių operacijų, terminą „vienu metu“ siūloma keisti į terminą „per parą“. Įstatymo projektu siūloma apibrėžti teisės tikrinti kredito įstaigų išnuomotų klientams seifų turinį tvarką, nustatyti reikalavimus, kad prašymai suteikti informacijos turi būti tinkamai paremti ir motyvuoti. Teisės tikrinti kredito įstaigų klientų išsinuomotų seifų turinį teisėtumą ir pagrįstumą bus užtikrinama teismo leidimu atlikti šiuos veiksmus: teismas, įvertinęs įtariamų pažeidimų pobūdį ir numatomus tyrimo veiksmus, leistų arba neleistų atlikti šiuos veiksmus. Siūloma nustatyti teismo leidimo tikrinti kredito įstaigų klientų išsinuomotų seifų turinį tvarką, analogišką nustatytai PPTFPĮ
registruotus elektroninių ryšių paslaugų naudotojus, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinį. Atsižvelgiant į tai, kad Direktyva 2018/843 tikslinamas reglamentavimas, susijęs su asmens duomenų apsauga, Įstatymo projekte nustatoma, kad asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymu. Be to, įgyvendinant Direktyvos 2018/843
asmens duomenys tvarkomi PPTFPĮ 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, neįspėjamas, kai jo asmens duomenis JADIS gauna Tarnyba, teisėsaugos institucijos bei pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimo priežiūros institucijos. Mokėjimo inicijavimo paslauga (MIP) – mokėjimo paslauga, kai mokėjimo paslaugų vartotojo prašymu mokėjimo nurodymas inicijuojamas iš mokėjimo sąskaitos, atidarytos kito mokėjimo paslaugų teikėjo įstaigoje. Sąskaitos informacijos paslauga (SIP) yra mokėjimo paslauga, kai internetu pateikiama konsoliduota informacija apie vieną ar kelias mokėjimo paslaugų vartotojo turimas mokėjimo sąskaitas kito mokėjimo paslaugų teikėjo įstaigoje arba kelių mokėjimo paslaugų teikėjų įstaigose. MIP teikėjai dalyvauja mokėjimo grandinėje, tačiau nevykdo mokėjimo ir nelaiko klientų lėšų, o SIP teikėjai nedalyvauja mokėjimo grandinėje ir neturi klientų lėšų, todėl pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo rizika, susijusi su MIP ir SIP teikėjų paslaugomis, tam tikrais atvejais yra ribota.
Atsižvelgiant į tai, siūloma Įstatymo projekte nustatyti, kad jeigu pagal finansų įstaigų ar kitų įpareigotųjų subjektų nustatytas rizikos vertinimo ir valdymo procedūras nustatoma maža pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo rizika, supaprastintas kliento tapatybės nustatymas galimas mokėjimo inicijavimo ir sąskaitos informacijos paslaugų atvejais, kai teikiant šias paslaugas yra prieinami PPTFPĮ 10 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose ir 10 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti kliento duomenys ir duomenys apie kliento turimą mokėjimo sąskaitą, atidarytą Europos Sąjungos valstybė narės mokėjimo paslaugų teikėjo įstaigoje. Tokiu atveju supaprastintas kliento tapatybės nustatymas galimas tik tuo atveju, kai MIP ar SIP teikėjo klientas yra fizinis arba juridinis asmuo, kurio tapatybės duomenys tampa prieinami MIP ar SIP teikėjui teikiant mokėjimo inicijavimo ar sąskaitos informacijos paslaugą, t. y. MIP ar SIP teikėjai prieina prie kliento turimos mokėjimo sąskaitos, atidarytos Europos Sąjungos valstybės narės mokėjimo paslaugų teikėjo įstaigoje, iš kurios inicijuojamas mokėjimo nurodymas (mokėjimo inicijavimo paslauga) arba šios mokėjimo sąskaitos informacija klientui yra pateikiamai konsoliduota forma (sąskaitos informavimo paslauga).
Įstatymo projektu taip pat keičiamos PPTFPĮ nuostatos, vadovaujantis Reglamente 2018/1672 vartojama sąvoka „grynieji pinigai“, kuri turėtų būti apibrėžiama apimant keturias kategorijas: valiutą, turėtojo apyvarčiąsias priemones, biržos prekes, kurios naudojamos kaip labai likvidus vertės neprarandantis turtas (t. y.: a) monetos, kurias sudaro bent 90 % aukso, ir b) lydiniai, pavyzdžiui, luitai, grynuoliai ar gabalai, kuriuos sudaro bent 99,5 % aukso), ir tam tikrų rūšių išankstinio mokėjimo korteles. Ši
„grynųjų pinigų“ sąvoka vartotina tik Reglamento 2018/1672 nuostatoms įgyvendinti,
vykdant pareigą deklaruoti lydimus grynuosius pinigus, atskleisti nelydimus grynuosius pinigus ir kt. Todėl Įstatymo projekte nustatoma, kad grynųjų pinigų sąvoka, apibrėžta Reglamento 2018/1672 2 straipsnio 1 dalies a punkte, bus taikoma tik PPTFPĮ 21 straipsniui. Kitur PPTFPĮ vartojama „grynųjų pinigų“ sąvoka, pavyzdžiui, 9, 15, 19 straipsniuose, suprantama vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso bendrosiomis nuostatomis. Kadangi Reglamentas 2018/1672 įsigalioja 2021 m. birželio 3 d., Įstatymo projekte numatomas šių nuostatų įsigaliojimas 2021 m. birželio 3 d. Įstatymo projektas apibrėžia, kad kiekvienas Nacionalinis pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimas baigiamas jo rezultatus išdėstant ataskaitoje. Įstatymo projektu detalizuojamas šios ataskaitos turinys. Nacionalinio pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimo ataskaitos rengimo tvarka nustatoma Nacionalinio pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimo metodologijoje, tvirtinamoje vadovaujantis PPTFPĮ 28 straipsnio 2 dalimi.
Nacionaliniame pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinime dalyvaujančių institucijų sąrašas patikslinamas nustatant, kad pagal poreikį gali būti pasitelkiamos kitos valstybės ar užsienio valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos, ekspertai, specialistai ir kiti asmenys. Įstatymo projektu papildomas institucijų, kurioms gali būti perduota priežiūros tikslu gauta informacija, sąrašas nustatant, kad informacija gali būti perduota Europos Centriniam Bankui, ir nustatomos sąlygos, kad priežiūros tikslais iš Europos Sąjungos valstybės narės priežiūros institucijos gauta informacija gali būti perduota , kai yra gautas informaciją pateikusios institucijos sutikimas, ir tik tam tikslui, dėl kurio duotas sutikimas. Atsižvelgiant į Direktyvos 2018/843 4 straipsnyje nustatytą jos perkėlimo į nacionalinę teisę terminą, numatomas bendras Įstatymo projekto įsigaliojimas – 2020 m. sausio 10 d. Atsižvelgiant į Direktyvos 2018/843 1 straipsnio 42 punktą, pagal kurį valstybės narės iš dalies pakeistos Direktyvos (ES) 2015/849 12 straipsnio 3 dalį taiko nuo 2020 m. liepos 10 d., Įstatymo projekto 8 straipsnio 2 dalyje išdėstytų PPTFPĮ 9 straipsnio 41 dalies nuostatų dėl trečiosiose valstybėse išduotų anoniminių išankstinio mokėjimo kortelių priėmimo įsigaliojimas numatomas 2020 m. liepos 10 d.
su GF standartų įgyvendinimu, ir kiti Įstatymų projektais siūlomi teisinio reguliavimo pakeitimai Direktyvos (ES) 2018/843 1 straipsnio 37 dalyje nustatoma, kad priežiūros institucijos priežiūros tikslais gauta informacija gali keistis su Europos Centriniu Banku, kai šis atlieka finansų rinkos priežiūros funkciją.
Atitinkamai Lietuvos banko įstatymo projektu ir Įstatymo projektu institucijų, kurioms gali būti perduota priežiūros tikslu gauta informacija, sąrašas papildomas Europos Centriniu Banku. Taip pat pagal Direktyvos (ES) 2018/843 1 straipsnio 37 dalį Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad p riežiūros tikslais iš Europos Sąjungos valstybės narės priežiūros institucijos gauta informacija gali būti perduota, jeigu yra gautas informaciją pateikusios institucijos sutikimas, ir tik tam tikslui, dėl kurio duotas sutikimas. Mokesčių administravimo įstatymo 55 straipsnyje siūloma išsamiau reglamentuoti šiuo metu Valstybinei mokesčių inspekcijai automatiniu būdu teikiamos informacijos apie atidarytas ir uždarytas sąskaitas aprėptį ir įtvirtinti pareigą teikti informaciją apie seifų kamerų nuomą. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo projekto nuostatas Valstybinei mokesčių inspekcijai būtų teikiama informacija apie asmenų atidarytas ir uždarytas visų rūšių sąskaitas, seifo kamerų nuomą, asmenų atstovus ir naudos gavėjus.
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje įregistruotų juridinių asmenų naudos gavėjų informacija teikiama Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (JADIS) tvarkytojui pagal PPTFPĮ 25 straipsnio 1 dalies nuostatas, šios informacijos Valstybinei mokesčių inspekcijai pagal projekto nuostatas teikti nereikėtų. Siūloma, kad Inspekcija, atsižvelgdama į PPTFPĮ nuostatas, nustatytų duomenų apie asmenų atidarytas ir uždarytas sąskaitas, seifo kamerų nuomą, asmenų atstovus ir naudos gavėjus sąrašą, informacijos pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai tvarką ir terminus. Taip būtų užtikrintas Direktyvos 2018/843 1 straipsnio 19 dalyje nurodytos informacijos (išskyrus pagal PPTFPĮ
Respublikoje įsteigtų juridinių asmenų naudos gavėjus), centralizuotas kaupimas Inspekcijoje. Siekiant visiškai įgyvendinti Direktyvos 2018/843 1 straipsnio 19 dalį, Inspekcija, Tarnyba ir JADIS tvarkytojas turės įdiegti reikiamas funkcines galimybes, leidžiančias visą Direktyvos 2018/843 1 straipsnio 19 dalyje nurodytą informaciją nedelsiant ir jos nefiltravus tiesiogiai perduoti Tarnybai, suteikti prieigą prie jos kitoms kompetentingoms institucijoms, taip pat atlikti minėtos direktyvos reikalavimus atitinkančią šios informacijos paiešką.
Siekiant įgyvendinti GF standartą, Mokesčių administravimo įstatymo 551 straipsnį siūloma papildyti nauja dalimi, nustatant, kad asmenys, kurie veikia Lietuvoje užsienio asmens vardu ir (arba) interesais ir kuriems PPTFPĮ nenustatyta pareiga nustatyti to užsienio asmens naudos gavėjo tapatybę, turi nustatyti to užsienio asmens naudos gavėją ir saugoti naudos gavėjo tapatybės duomenis, apskaitos dokumentus, sutarčių dokumentaciją (dokumentų originalus) 5 metus nuo sandorių ar veiklos užsienio asmens vardu ir (arba) interesais pabaigos dienos ir mokesčių administratoriaus reikalavimu šią informaciją bei duomenis pateikti mokesčių administratoriui. Ši nuostata apimtų atvejus, kai nustatyti naudos gavėjus pinigų plovimo ir terorizmo prevencijos tikslais nėra reikalaujama, tačiau pasiekiama informacija yra reikšminga mokesčių vengimo tarpvalstybiniu mastu, pasinaudojant dirbtinėmis teisinėmis ir organizacinėmis struktūromis, užkardymo požiūriu. Pavyzdžiui, Lietuvos rezidentai, neteikiantys profesionalių atstovavimo paslaugų, gali veikti pagal užsienio teisę sudarytų patikos sutarčių arba jungtinės veiklos sutarčių pagrindu užsienio asmenų, nesančių Lietuvos rezidentais (neįsiregistravusių Lietuvoje užsienio juridinių asmenų), vardu ir
(arba) interesais ir pan. Remiantis GF standartu, tokia informacija turi būti prieinama mokesčių administratoriui. Gavusi užsienio kompetentingos institucijos prašymą dėl administracinės pagalbos, Inspekcija suteiktų informaciją apie naudos gavėjo pajamas.
Antra vertus, remdamasi abipusiškumo principu, Lietuva galėtų prašyti pateikti informaciją apie Lietuvos rezidentų pajamas užsienyje, kai jie yra naudos gavėjai ir gauna pajamas, tačiau jų nedeklaruoja, nes veikia pagal specialiai tam sukurtas teisines ir organizacines struktūras. Atsižvelgiant į GF rekomendacijas, ANK projektu siūloma nustatyti atsakomybę asmeniui, nepateikusiam duomenų finansų įstaigoms, kitiems įpareigotiesiems subjektams, atliekantiems praneštino asmens tapatybės nustatymą pagal Mokesčių administravimo įstatymą, ar pateikusiam neteisingus duomenis (identifikacinius duomenis, apie rezidavimo mokesčių tikslais jurisdikcijas, kontroliuojančius asmenis, naudos gavėjus ir kt.), kuriuos finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo kaupti, patikrinti ir įstatymo nustatytais atvejais pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai. Tokiu būdu bus užtikrinama, kad finansų įstaigose ir atitinkamai – sąskaitų registre bus kaupiama patikima informacija apie naudos gavėjus. Kadangi Mokesčių administravimo įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti reikalingi Inspekcijos informacinių sistemų modifikavimo darbai, šių ir ANK projekto nuostatų įsigaliojimas numatomas
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Priėmus įstatymus neigiamų padarinių nenumatoma. 6. K okią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Priimti įstatymai tiesioginės įtakos korupcijos lygiui neturės.
Priėmus įstatymus bus efektyviau taikomos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo bei mokesčių vengimo prevencijos priemonės, atsiras prielaidos efektyviau šiuos nusikaltimus užkardyti . 7. K aip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymų įgyvendinimas sudarys sąlygas efektyvesnei finansų sektoriaus (jo vientisumo, stabilumo ir pasitikėjimo juo) apsaugai nuo nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo ir veiksmingesnei visuomenės apsaugai nuo terorizmo. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Kartu su Įstatymo projektu teikiamas Lietuvos banko įstatymo projektas, kurio tikslas
r įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektų sąvokos, įvertintos Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat Įstatymų projektuose teikiamos nuorodos į kituose įstatymuose nustatytas terminų apibrėžtis. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti: Įgyvendinant Direktyvos 2018/843 1 straipsnio 33–36 punktų nuostatas turės būti pakeistas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus
tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pinigų plovimo prevencijos valdybos nuostatų patvirtinimo“. Įgyvendinant Direktyvos 2018/843 1 straipsnio
asmenų dalyvių informacinės sistemos (JADIS) nuostatai, patvirtinti teisingumo ministro 2013 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. 1R-231, nustatant, kad Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (JADIS) dokumentus ir duomenis (konkrečiai
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos iki 2020 m. rugsėjo
straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos – duomenų apie asmenų atidarytas ir uždarytas visų rūšių sąskaitas, seifo kamerų nuomą, asmenų atstovus ir naudos gavėjus – sąrašą, informacijos pateikimo I Valstybinei mokesčių inspekcijai tvarką ir terminus. Tarnyba turės patvirtinti įpareigotiesiems subjektams skirtus nurodymus, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigams plauti ir (ar) teroristams finansuoti. Atsižvelgiant į įstatymo 28 straipsnio 2 dalį Taryba parengs ir patvirtins Nacionalinio pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimo metodologiją. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įgyvendinant Direktyvos 2018/843 1 straipsnio 39 punktą, pagal Įstatymų projektus priežiūros institucijos turės įdiegti konfidencialumą užtikrinančias priemones, kuriomis naudodamiesi asmenys saugiais kanalais praneštų nurodytoms institucijoms apie PPTFPĮ pažeidimus . Tokiais kanalais užtikrinama, kad informaciją teikiančių asmenų tapatybė būtų žinoma tik priežiūros institucijoms. Šios nuostatos bus įgyvendintos panaudojant bendrus priežiūros institucijoms numatomus asignavimus. Išlaidos, susijusios su naudos gavėjų centrinių registrų sujungimu per Europos centrinę platformą, įsteigtą pagal Direktyvos (ES) 2017/1132 22 straipsnį, numatomos Direktyvą (ES) 2017/1132 įgyvendinančiuose teisės aktuose.
Mokesčių administravimo įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti reikalingi Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos informacinių sistemų modifikavimo darbai, kurie bus atlikti panaudojant bendrus šiai institucijai numatomus asignavimus. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai yra „pinigų plovimas“, „teroristų finansavimas“, „kliento tapatybės nustatymas“, „svarbios viešosios pareigos“, „didelės rizikos trečiosios valstybės“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Pažymėtina, kad Vyriausybė yra pateikusi Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 2, 4, 7, 9, 10, 11, 19, 20, 25 straipsnių, priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 25(1) straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIIP-3584, kuriuo įgyvendinama ta pati kaip ir Įstatymų projektais Direktyva (ES) Nr. 2018/843. Minėtas projektas dar nepriimtas, todėl siūlytina šiuos projektus Seime svarstyti ir priimti kartu, suderinant šių projektų nuostatas.
2, 4, 5, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13,
71 , 141 IR 251
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 31 dalyje pateikiamas elektroninių pinigų apibrėžimas, kuris formuluojamas kaip taisyklė, darant blanketinę nuorodą į Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, bei kelios išimtys iš jos, darant blanketines nuorodas į Mokėjimų įstatymo 3 straipsnio 5 dalies 11 - 12 punktus. Pastebėtina, kad keičiant šiuos įstatymų straipsnius atitinkamai reikėtų keisti ir šį įstatymą. Be to, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina suformuluoti konkretų elektroninių pinigų apibrėžimą, skirtą keičiamam įstatymui. 2. Projekto 5 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 71 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti: „ Valstybės institucijos ne rečiau kaip kas 4 metus per 20 darbo dienų nuo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos rašytinio kreipimosi pagal kompetenciją teikia Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai informaciją, reikalingą svarbių viešųjų pareigų Lietuvos Respublikoje sąrašui sudaryti ir atnaujinti:“. Projekto nuostata dėl viešųjų pareigų sąrašo duomenų atnaujinimo termino diskutuotina.
Pastebėtina, kad Direktyvos (ES) 2018/843, kuria iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos ir iš dalies keičiamos direktyvos 2009/138/EB ir 2013/36/ES (toliau – Direktyva (ES) 2018/843) ir kurios nuostatos perkeliamos į įstatymą, 20a straipsnyje nustatyta, jog kiekviena valstybė narė sudaro ir nuolat atnaujina sąrašą, kuriame tiksliai nurodomos pareigos, laikomos svarbiomis viešosiomis pareigomis. 3. Projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 8 straipsnyje vietoje sąvokos „valstybės institucijos“ įvedama sąvoka „Lietuvos Respublikos institucijos“. Siekiant suvienodinti vartojamas sąvokas, siūlytina atitinkamai pakeisti keičiamo įstatymo 5, 6, 7, 8, 46 ir 48 straipsnius. 4. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse vartojamas sąvokas, projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 4 dalies 3 punkte žodis „vyksta“ keistinas žodžiu „atliekami“. 5. Projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 42 dalyje žodis „vertinimas“ keistinas žodžiu
„vertinamas“. 6. Projekto 16 straipsnyje nauja redakcija dėstomo
keičiamo įstatymo 21 straipsnio 1 ir 3 punktuose po skaičių 2018/1672 išbrauktinas žodis „nuostatų“. 7. Projekto 18 straipsniu siūloma pakeisti keičiamo įstatymo
asmens duomenys teikiami vadovaujantis ne tik Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu, bet ir
2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB bei Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymu.
Pastebėtina, jog galiojančio įstatymo 22 straipsnio 7 dalyje, 23 straipsnio 7 dalyje ir 48 straipsnio 6 dalyje taip pat yra pateikiamos nuorodos į asmens duomenų tvarkymą pagal Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą ir jų pakeisti (papildyti aukščiau nurodytais teisės aktais) nesiūloma. Svarstytina galimybė tobulinant įstatymo projektą pakeisti galiojančio įstatymo 22 straipsnio 7 dalį, 23 straipsnio 7 dalį ir 48 straipsnio 6 dalį, patikslinant nuorodas į asmens duomenų tvarkymą reguliuojančius teisės aktus. 8. Projekto 29 straipsnio 6 dalyje po žodžio
„straipsnyje“ įrašytini žodžiai „išdėstyto Lietuvos Respublikos pinigų plovimo
ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 71 straipsnyje“. 9. Projektu į nacionalinę teisę perkeliama Direktyva (ES) 2018/843 taip keičiama Direktyvos (ES) 2015/849 30 straipsnio 5 dalis:
„5. Valstybės narės užtikrina, kad informaciją apie tikruosius
savininkus visais atvejais galėtų gauti :
a) kompetentingos institucijos ir FŽP be jokių apribojimų;
b) įpareigotieji subjektai, kai vykdomas deramas klientų tikrinimas pagal II skyrių;
c) bet kuris plačiosios visuomenės atstovas. Asmenys, nurodyti c punkte, gauna bent tokią informaciją: tikrojo savininko vardą ir pavardę, gimimo metus ir mėnesį, gyvenamosios vietos šalį ir pilietybę, taip pat jo turimų naudos teisių pobūdį ir apimtį. Valstybės narės nacionalinėje teisėje nustatytomis sąlygomis gali suteikti prieigą prie papildomos informacijos, pagal kurią galima identifikuoti tikrąjį savininką.
Ta papildoma informacija apima bent gimimo datą arba kontaktinius duomenis vadovaujantis duomenų apsaugos taisyklėmis.“ Įstatymo projekto atitikties lentelėje nurodoma, kad nurodyto straipsnio nuostatos yra perkeliamos įstatymo projekto 10 straipsniu, pakeičiant keičiamo įstatymo 12 straipsnio 8 dalį, o visiškai bus perkeltos priėmus Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos nuostatų 17 punkto pakeitimus. Pastebėtina, kad nei galiojančiame įstatyme, nei įstatymo projekte nėra nuostatų dėl teisės gauti informaciją apie tikruosius savininkus (keičiamame įstatyme jie vadinami naudos gavėjais) „bet kuriam plačiosios visuomenės atstovui“. Atsižvelgiant į tai, kad asmenų teisės ir pareigos turi būti nustatytos įstatymu, abejotina, ar aptariama Direktyvos nuostata gali būti perkeliama į nacionalinę teisę pakeičiant poįstatyminį teisės aktą. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad Direktyvos (ES) 2015/849 30 straipsnio 9 dalimi leidžiama nacionalinėje teisėje nustatytomis aplinkybėmis, kai prieiga prie tikrojo savininko informacijos gali sukelti neproporcingą sukčiavimo, pagrobimo, šantažo, turto prievartavimo, priekabiavimo, smurto ar bauginimo riziką arba jei tikrasis savininkas yra nepilnametis ar kitaip teisiškai neveiksnus, kiekvienu atskiru atveju apriboti tokią prieigą prie visos ar dalies informacijos administraciniu sprendimu. Projekto atitikties lentelėje rašoma, jog Įstatymo nuostatų taikymo išimčių dėl galimybės susipažinti su informacija apie tikruosius savininkus nenustatyta, todėl ši Direktyvos nuostata neperkeliama. 10. Atkreiptinas dėmesys, kad S eimo posėdžių sekretoriate yra registruotas dar vienas Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pakeitimo projektas (reg. Nr.
kuriuo taip pat siūloma keisti šio įstatymo 2, 10, 11, 25, 251 straipsnius bei priedą, todėl siūlytina šių įstatymo projektų nuostatas derinti tarpusavyje. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] S. Zamara, tel. (8 5) 239 6895, el.p. [email protected]
2, 4, 5, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 17, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29,
projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 23 dalį ir joje be kita ko nustatyti, jog finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo priemones privalo taikyti „tais atvejais, kai kyla prievolė pateikti informaciją pagal Europos Sąjungos teisės aktus“. Projekto nuostata tikslintina, nes neaišku, kokie Europos Sąjungos teisės aktai turimi omenyje. Šiame kontekste pastebėtina, jog
ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui prevencijos, kuria iš dalies keičiamas Europos Parlameno ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 648/2012 ir panaikinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB bei Komisijos direktyva 2006/70/EB (OL 2015 L 141, p. 73), su paskutiniais pakeitimais, padarytais pagal 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2018/843,
5.
Valstybės narės reikalauja, kad įpareigotieji subjektai deramo klientų tikrinimo priemones taikytų ne tik visiems naujiems klientams, bet tinkamu metu ir esamiems klientams remdamiesi jautrumu rizikai, pasikeitus atitinkamoms kliento aplinkybėms arba tais atvejais, kai įpareigotasis subjektas turi teisinę prievolę atitinkamais kalendoriniais metais susisiekti su klientu, kad peržiūrėtų su tikruoju (-aisiais) savininku (-ais) susijusią aktualią informaciją, arba jei įpareigotasis subjektas tą prievolę turėjo pagal Tarybos direktyvą 2011/16/ES“. Atsižvelgdami į tai, siūlytume projekte pateikti nuorodą į atitinkamą nacionalinį teisės aktą, kuriuo įgyvendinta Tarybos direktyva 2011/16/ES. 2. Neaiškus projekto 8 straipsnio 1 dalyje dėstomos keičiamo įstatymo
nurodytais atvejais turi būti laikomasi šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų“ santykis su kitomis šios dalies nuostatomis. Pastebėtina, jog 10 straipsnio 1 dalyje yra nustatytas reikalavimas finansų įstaigoms ir kitiems įpareigotiesiems subjektams, nustatant kliento – fizinio asmens tapatybę, kai ji nustatoma jam dalyvaujant fiziškai, reikalauti iš kliento – fizinio asmens Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės asmens tapatybės dokumento. Tuo tarpu projektu siūlomomis naujomis 10 straipsnio 4 dalies nuostatomis siūloma šioje dalyje nustatytomis sąlygomis suteikti finansų įstaigoms ir kitiems įpareigotiesiems subjektams teisę gauti kliento ar naudos gavėjo tapatybei nustatytus reikalingus dokumentus, duomenis ar informaciją tiesiogiai iš valstybės informacinių sistemų ar registrų ir nereikalauti iš kliento, kad jis pats pateiktų minėtus dokumentus, duomenis ar informaciją. Manytina, kad šioje dalyje nustatoma 10 straipsnio 1 dalies taisyklės, jog klientas turi pats pateikti asmens tapatybės dokumentą, išimtis.
Todėl neaišku, kokių 10 straipsnio 1 dalies reikalavimų visais atvejais turi būti laikomasi. 3. Projekto 16 straipsnio 3 dalyje dėstomoje keičiamo įstatymo 19 straipsnio 10 dalyje siūloma nustatyti, jog atitinkamą terminą saugomi
„sąskaitų ir (ar) sutarčių dokumentai (dokumentų originalai arba elektroninės
formos dokumentai). Neaišku, kokie elektroninės formos dokumentai turimi omenyje, t.y. kokie reikalavimai bus taikomi šiems elektroninės formos dokumentams. Pastebėtina, jog Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 2 straipsnio 16 dalyje yra pateikta oficialaus elektroninio dokumento apibrėžtis, iš kurios turinio matyti tokiam elektroniniam dokumentui taikomi reikalavimai: įgalioto asmens informacinių technologijų priemonėmis sudarytas, patvirtintas ar gautas elektroninis dokumentas, pasirašytas elektroniniu parašu ir įtrauktas į apskaitą. Nurodyto įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog juridiniai asmenys popierinius veiklos dokumentus, išskyrus nuolat saugomus dokumentus, gali išsaugoti elektronine forma, nesaugodami popierinio dokumento, jeigu yra užtikrinamas popierinio dokumento skaitmeninio vaizdo tikrumas. Popierinių dokumentų atrankos ir jų išsaugojimo elektronine forma tvarką nustato Lietuvos vyriausiasis archyvaras. Projektas tikslintinas, pašalinant nurodytą neaiškumą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. daina.petrauskaite @lrs.lt S. Zamara, tel. (8 5) 239 6895, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
DĖL
2, 4, 5, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 17, 21, 22, 24, 25,
papildymo71 , 141 IR 251
2019-11-06 Nr. 109
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Valius Ąžuolas, Kęstutis Glaveckas, Algirdas Butkevičius, Rasa Budbergytė, Viktoras Rinkevičius, Gintarė Skaistė, Mykolas Majauskas, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, vyr. specialistė Agnė Gedraitytė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-09-201 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
elektroninių pinigų apibrėžimas, kuris formuluojamas kaip taisyklė, darant blanketinę nuorodą į Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, bei kelios išimtys iš jos, darant blanketines nuorodas į Mokėjimų įstatymo 3 straipsnio 5 dalies 11 - 12 punktus. Pastebėtina, kad keičiant šiuos įstatymų straipsnius atitinkamai reikėtų keisti ir šį įstatymą. Be to, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina suformuluoti konkretų elektroninių pinigų apibrėžimą, skirtą keičiamam įstatymui.
Nepritarti Nėra tikslinga teikti Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo pakeitimų, kadangi analogiškos išimtys jau yra nustatytos Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo 3 straipsnyje, apibrėžiančiame įstatymo netaikymo sritį: „Šis įstatymas netaikomas piniginei vertei, laikomai mokėjimo priemonėse, nurodytose Mokėjimų įstatymo 3 straipsnio 5 dalies 11 punkte, ir piniginei vertei, kuri naudojama atlikti mokėjimo operacijoms, nurodytoms Mokėjimų įstatymo 3 straipsnio 5 dalies 12 punkte.“
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 71 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti: „ Valstybės institucijos ne rečiau kaip kas 4 metus per 20 darbo dienų nuo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos rašytinio kreipimosi pagal kompetenciją teikia Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai informaciją, reikalingą svarbių viešųjų pareigų Lietuvos Respublikoje sąrašui sudaryti ir atnaujinti:“. Projekto nuostata dėl viešųjų pareigų sąrašo duomenų atnaujinimo termino diskutuotina. Pastebėtina, kad Direktyvos (ES) 2018/843, kuria iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2015/849 dėl finansų sistemos naudojimo pinigų plovimui ar teroristų finansavimui prevencijos ir iš dalies keičiamos direktyvos 2009/138/EB ir 2013/36/ES (toliau – Direktyva (ES) 2018/843) ir kurios nuostatos perkeliamos į įstatymą, 20a straipsnyje nustatyta, jog kiekviena valstybė narė sudaro ir nuolat atnaujina sąrašą, kuriame tiksliai nurodomos pareigos, laikomos svarbiomis viešosiomis pareigomis. Pritarti Pakeisti projekto
straipsnio 1 dalies formuluotę ir ją išdėstyti taip: „1.
Valstybės institucijos iškilus naujoms aplinkybėms ar atsiradus naujai informacijai ne rečiau kaip kas 4 metus per 20 darbo dienų nuo Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos rašytinio kreipimosi pagal kompetenciją teikia Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai informaciją, reikalingą svarbių viešųjų pareigų Lietuvos Respublikoje sąrašui sudaryti ir atnaujinti: <...>“
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
„valstybės institucijos“ įvedama sąvoka „Lietuvos Respublikos institucijos“. Siekiant suvienodinti vartojamas sąvokas, siūlytina atitinkamai pakeisti
keičiamo įstatymo 5, 6, 7, 8, 46 ir 48 straipsnius. Pritarti iš dalies Argumentai: Siekiant suvienodinti vartojamas sąvokas, siūlytina keičiamo įstatymo 8 straipsnio formuluotę suderinti su Įstatyme naudojama formuluote „valstybės institucijos“. Pasiūlymas: Pakeisti projekto
išdėstyti taip: „8 straipsnis. Bendradarbiavimas tarp Lietuvos Respublikos valstybės institucijų ir tarp Lietuvos Respublikos valstybės ir užsienio valstybių institucijų
Respublikos valstybės institucijos, nevykdančios baudžiamojo persekiojimo, privalo pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, kai pastebi galimo pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo veikas, apie šio įstatymo pažeidimus ir priemones, kurių buvo imtasi prieš pažeidėjus.“
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse vartojamas sąvokas, projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 4 dalies 3 punkte žodis „vyksta“ keistinas žodžiu „atliekami“.
Pritarti Pakeisti projekto
taip: „3) vyksta atliekami procesiniai veiksmai, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse, tačiau bendradarbiavimas ir keitimasis informacija nekliudytų atliekant šiuos veiksmus;“. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
dalyje žodis
„vertinimas“ keistinas žodžiu „vertinamas“. Pritarti
Pakeisti projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 42 dalį ir ją išdėstyti taip: „42 . Vadovaudamasis Nacionalinio pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimo rezultatais, kai nustatytas aukštas pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos, susijusios su konkrečioje Europos Komisijos nustatytoje didelės rizikos trečiojoje valstybėje gyvenančiais fiziniais asmenimis ar ten įsteigtais juridiniais asmenimis, lygis Lietuvos Respublikoje, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos direktorius gali nustatyti reikalavimą finansų įstaigoms ir kitiems įpareigotiesiems subjektams šalia šio straipsnio 41 dalyje nustatytų pareigų, kol Lietuvos Respublikoje šis rizikos lygis vertinimas vertinamas kaip aukštas, taikyti šias vieną ar kelias papildomas priemones Europos Komisijos nustatytose didelės rizikos trečiosiose valstybėse gyvenančių fizinių asmenų ar ten įsteigtų juridinių asmenų keliamai rizikai mažinti <...>“. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
punktuose po skaičių 2018/1672 išbrauktinas žodis „nuostatų“. Pritarti 1.
21 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) kai asmuo per Lietuvos Respubliką į Europos Sąjungą iš trečiųjų šalių įveža ar iš Europos Sąjungos per Lietuvos Respubliką išveža į trečiąsias šalis, kaip jos reglamentuotos Lietuvos Respublikos muitinės įstatyme (toliau šiame straipsnyje – trečiosios šalys), grynųjų pinigų vienkartinę sumą, kurios vertė yra ne mažesnė kaip nurodytoji Reglamento (ES) 2018/1672 nuostatų3 straipsnio 1 dalyje;“. 2. Pakeisti projekto 16 straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) kai per Lietuvos Respubliką iš trečiųjų šalių arba į trečiąsias šalis gabenama nelydimų grynųjų pinigų vienkartinė suma, kurios vertė yra ne mažesnė kaip nurodyta Reglamento (ES) 2018/1672 nuostatų
siuntėjas, gavėjas arba jų atstovas.“
7Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
18 straipsniu siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 24 straipsnio 2 dalį, papildant ją nuostatomis, jog asmens duomenys teikiami vadovaujantis ne tik Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu, bet ir 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB bei Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymu. Pastebėtina, jog galiojančio įstatymo 22 straipsnio 7 dalyje, 23 straipsnio 7 dalyje ir 48 straipsnio 6 dalyje taip pat yra pateikiamos nuorodos į asmens duomenų tvarkymą pagal Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą ir jų pakeisti (papildyti aukščiau nurodytais teisės aktais) nesiūloma.
Svarstytina galimybė tobulinant įstatymo projektą pakeisti galiojančio įstatymo 22 straipsnio 7 dalį, 23 straipsnio 7 dalį ir 48 straipsnio 6 dalį, patikslinant nuorodas į asmens duomenų tvarkymą reguliuojančius teisės aktus. Pritarti
straipsnį 3 dalimi ir ją išdėstyti taip: „
22 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, prieš pradėdami dalykinius santykius arba prieš vykdydami vienkartinę piniginę operaciją ar sandorį, kai privaloma imtis priemonių ir nustatyti bei patikrinti ir kliento bei naudos gavėjo tapatybę, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 24 straipsniu 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (OL 2016 L 119, p. 1) (toliau - Reglamentas (ES) 2016/679) 13 ir 14 straipsniais , privalo naujiems klientams pateikti informaciją apie jų duomenų tvarkymą.“
18 straipsniu ir jį išdėstyti taip: “
Pakeisti 23 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
4 dalyje nurodytais atvejais, kai keičiantis informacija su subjektais, registruotais trečiosiose valstybėse, šiems subjektams teikiami asmens duomenys, asmens duomenų teikimas turi atitikti Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo Reglamento (ES) 2016/679 V skyriaus reikalavimus.“
straipsnius laikyti 19 – 30 straipsniais. 4.
projekto 19 straipsniu keičiamo įstatymo 24 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Asmens duomenys tvarkomi vadovaujantis
ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (OL 2016 L 119, p. 1) Reglamentu (ES) 2016/679 , Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymu.“, Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymu.“
projekto 26 straipsnį nauja 3 dalimi ir ją išdėstyti taip: „
straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Priežiūros tikslais gauti asmens duomenys teikiami vadovaujantis Reglamentu (ES) 2016/679 ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu.“
straipsnio 3 dalį laikyti 4 dalimi. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 71 straipsnyje“. Pritarti Pakeisti projekto 30 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Šio įstatymo 5 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 71 straipsnyje nurodytos valstybės institucijos ir Lietuvos Respublikoje akredituotos tarptautinės organizacijos ne vėliau nei iki 2020 m. sausio 10 d. pateikia Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos informaciją, reikalingą pirmajam svarbių viešųjų pareigų Lietuvos Respublikoje sąrašui sudaryti.“
9Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
į nacionalinę teisę perkeliama Direktyva (ES) 2018/843 taip keičiama Direktyvos (ES) 2015/849 30 straipsnio 5 dalis: „5. Valstybės narės užtikrina, kad informaciją apie tikruosius savininkus visais atvejais galėtų gauti :
a) kompetentingos institucijos ir FŽP be jokių apribojimų;
b) įpareigotieji subjektai, kai vykdomas deramas klientų tikrinimas pagal II skyrių;
c) bet kuris plačiosios visuomenės atstovas. Asmenys, nurodyti c punkte, gauna bent tokią informaciją: tikrojo savininko vardą ir pavardę, gimimo metus ir mėnesį, gyvenamosios vietos šalį ir pilietybę, taip pat jo turimų naudos teisių pobūdį ir apimtį. Valstybės narės nacionalinėje teisėje nustatytomis sąlygomis gali suteikti prieigą prie papildomos informacijos, pagal kurią galima identifikuoti tikrąjį savininką. Ta papildoma informacija apima bent gimimo datą arba kontaktinius duomenis vadovaujantis duomenų apsaugos taisyklėmis.“ Įstatymo projekto atitikties lentelėje nurodoma, kad nurodyto straipsnio nuostatos yra perkeliamos įstatymo projekto 10 straipsniu, pakeičiant keičiamo įstatymo 12 straipsnio 8 dalį, o visiškai bus perkeltos priėmus Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos nuostatų 17 punkto pakeitimus.
Pastebėtina, kad nei galiojančiame įstatyme, nei įstatymo projekte nėra nuostatų dėl teisės gauti informaciją apie tikruosius savininkus (keičiamame įstatyme jie vadinami naudos gavėjais) „bet kuriam plačiosios visuomenės atstovui“. Atsižvelgiant į tai, kad asmenų teisės ir pareigos turi būti nustatytos įstatymu, abejotina, ar aptariama Direktyvos nuostata gali būti perkeliama į nacionalinę teisę pakeičiant poįstatyminį teisės aktą. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad Direktyvos (ES) 2015/849 30 straipsnio 9 dalimi leidžiama nacionalinėje teisėje nustatytomis aplinkybėmis, kai prieiga prie tikrojo savininko informacijos gali sukelti neproporcingą sukčiavimo, pagrobimo, šantažo, turto prievartavimo, priekabiavimo, smurto ar bauginimo riziką arba jei tikrasis savininkas yra nepilnametis ar kitaip teisiškai neveiksnus, kiekvienu atskiru atveju apriboti tokią prieigą prie visos ar dalies informacijos administraciniu sprendimu. Projekto atitikties lentelėje rašoma, jog Įstatymo nuostatų taikymo išimčių dėl galimybės susipažinti su informacija apie tikruosius savininkus nenustatyta, todėl ši Direktyvos nuostata neperkeliama. Nepritarti Vadovaujantis Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 30 str. 3 d. duomenų teikimo reglamentavimas yra sistemos nuostatų dalykas. Be to, vadovaujantis Valstybės informacinių sistemų steigimo, kūrimo, modernizavimo ir likvidavimo tvarkos aprašo, patvirtinto LRV 2013 m. vasario 27 d. nutarimu Nr.
180, 18 p., duomenų teikimo ir naudojimo tvarka nustatoma valstybės informacinės sistemos nuostatuose : „Nurodoma, kad duomenys yra vieši ir teikiami institucijoms, kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims (toliau – duomenų gavėjai), jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai ir (ar) Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip.“ Šiuo metu JAD informacinės sistemos dokumentų ir duomenų gavėjai yra apibrėžti šios sistemos nuostatų 17 punkte. Direktyvos (ES) 2015/849 30 straipsnio 9 dalimi valstybei narei leidžiama, bet neprivaloma nustatyti išimčių dėl naudos gavėjo informacijos prieinamumo. Pagal įstatymo projektą, nuostatų taikymo išimčių dėl galimybės susipažinti su informacija apie tikruosius savininkus nenumatyta, todėl nenustatoma administracinio sprendimo, kuriuo būtų taikomi apribojimai prieigai prie informacijos, priėmimo tvarka. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
dėmesys, kad Seimo posėdžių sekretoriate yra registruotas dar vienas Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pakeitimo projektas (reg. Nr. XIIIP-3584), kuriuo taip pat siūloma keisti šio įstatymo 2, 10, 11, 25, 251 straipsnius bei priedą, todėl siūlytina šių įstatymo projektų nuostatas derinti tarpusavyje. Pritarti Projektus Nr. XIIIP-3584 ir Nr. XIIIP-3856 numatoma sujungti (žr. BFK pasiūlymą 7.2 lentelėje). 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
4
UAB
„VSGA“ (į. k. 125968073, buveinės adresas Antakalnio g.
37, Vilnius) (toliau
Projektas). Projekto 7 straipsnio 4 dalimi siekiama pakeisti Įstatymo 9 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Azartinius lošimus organizuojančios bendrovės
papildomai privalo nustatyti ir patikrinti kliento tapatybę ir jį registruoti sumos įmokėjimo, laimėjimo išmokėjimo metu arba kai jis keičia grynuosius pinigus į žetonus arba žetonus į grynuosius pinigus, jeigu pinigų suma viršija 1 000 eurų arba ją atitinkančią sumą kita valiuta, nesvarbu, ar sandoris atliekamas vienos, ar kelių susijusių operacijų metu, taip pat patikrinti kliento, įeinančio į lošimo namus (kazino), tapatybę ir jį registruoti.“ Įstatymo 9 straipsnio 11 dalis nustato, kad kelių tarpusavyje susijusių piniginių operacijų atveju kliento tapatybė turi būti nustatyta iš karto po to, kai nustatoma, kad kelios piniginės operacijos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo
laikomos susijusiomis tarpusavyje, jeigu klientas per parą atlieka grynųjų pinigų keitimo į žetonus arba žetonų keitimo į grynuosius pinigus operacijas, kurių suma viršija 1 000 eurų arba ją atitinkančią sumą užsienio valiuta.
Vadovaujantis Įstatymo
organizuojančios bendrovės, nustatydamos pinigų plovimo prevencijos srityje vidaus kontrolės procedūras, privalo atsižvelgti į Europos Komisijos įvertinimo rezultatus. Pažymėtina, kad Europos Komisijos įvertinime teigiama, kad lošimo namuose (kazino) klientui atliekant grynųjų pinigų operaciją (-as) viršijant 1 000 eurų, papildomas kliento tapatybės nustatymas nėra būtinas, jeigu asmens tapatybė jau buvo patikrinta asmens įėjimo į lošimo namus momentu. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad Europos Komisijos įvertinime teigiama, jog valstybės narės, siekdamos palengvinti klientų tapatybės nustatymo procedūrą, privalo skatinti lošimo namus (kazino) naudoti elektronines tapatybės nustatymo priemones. Atkreiptinas dėmesys, kad 2019 m. lapkričio 1 d. įsigalioja Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo pakeitimo įstatymas, nustatantis privalomą nepertraukiamą įėjimo į lošimo namus (kazino) bei lošimo namuose (kazino) lošėjų ir lošėjus aptarnaujančių darbuotojų, atliekančių operacijas su pinigais, veiksmais vaizdo filmavimą, toks privalomas vaizdo filmavimas papildomai stipriai prisidės, siekiant užtikrinti pinigų plovimo prevenciją, t. y. įsigaliojus pakeitimams, visos klientų lošimo namuose (kazino) atliktos piniginės operacijos bus užfiksuotos vaizdo įrašuose (ne tik viršijančios 1 000 eurų), kurie bus saugomi 180 dienų.
Atsižvelgiant į visa tai, reglamentuojamas privalomas papildomas lošimo namų (kazino) kliento tapatybės nustatymas (jį registruojant sumos įmokėjimo, laimėjimo išmokėjimo metu arba kai jis keičia grynuosius pinigus į žetonus arba žetonus į grynuosius pinigus, jeigu pinigų suma viršija 1 000 eurų) yra formalus, perteklinis, didinantis lošimo organizatoriams tenkančią administracinę naštą ir nesukuriantis jokios pridėtinės vertės, siekiant stiprinti pinigų plovimo prevenciją, kadangi šios nuostatos tikslai yra visiškai užtikrinami ir pasiekti kitomis Įstatymo numatytomis priemonėmis, tokiomis kaip privalomas kliento tapatybės nustatymas prieš pradedant dalykinius santykius, kliento tapatybės patikrinimas ir jo registravimas įėjimo į lošimo namus (kazino) momentu bei privalomo nepertraukiamo vaizdo filmavimo priemonėmis. Taip pat, toks reglamentavimas yra visiškai nesuderintas su kasmetiniu Europos Komisijos įvertinimu, kuriame Europos Komisija aiškiai teigia, jog papildomas kliento tapatybės nustatymas nėra būtinas, jeigu asmens tapatybė jau buvo patikrinta asmens įėjimo į lošimo namus (kazino) momentu.
Įvertinus visa tai, primygtinai prašome pakartotinai įvertinti Projektą atsižvelgiant į tai kas išdėstyta bei siūlome Projekte visiškai atsisakyti perteklinio ir nesuderinamo su Europos Komisijos įvertinimu lošimo namuose (kazino) papildomo kliento tapatybės nustatymo (jį registruojant sumos įmokėjimo, laimėjimo išmokėjimo metu arba kai jis keičia grynuosius pinigus į žetonus arba žetonus į grynuosius pinigus, jeigu pinigų suma viršija 1 000 eurų). PRIDEDAMA. Europos Komisijos 2019 m. atlikto pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos, darančios įtaką Europos Sąjungos vidaus rinkai, įvertinimo ištrauka,
Direktyva 2015/849 skirtingų įpareigotųjų subjektų veiklos rūšims nustatomos skirtingos sandorių sumos, kada privaloma pilna apimtimi pagal reikalavimus nustatyti kliento tapatybę (pavyzdžiui, asmenims, vykdantiems prekybą turtu grynaisiais pinigais-nuo 10 000 EUR). Atitinkamai vadovaujantis Direktyvos 2015/849 11 straipsnio d punktu, lošimo paslaugų teikėjams kyla ši pareiga laimėjimo atsiėmimo ar sumų statymo metu arba abiem atvejais, kai vykdomi sandoriai, kurių vertė – 2 000 EUR (Lietuva nustato griežtesnį – 1000 EUR dydį) ar daugiau, nepriklausomai nuo to, ar sandoris vykdomas kaip viena operacija, ar kaip keletas operacijų, kurios atrodo susijusios tarpusavyje. Pažymėtina, kad ne visi lošimų organizatorių klientai turi dalykinius santykius su lošimų organizatoriumi.
Tokiais atvejais gali susidaryti situacija, kai kliento tapatybė nėra pilna apimtimi pagal Įstatymo reikalavimus nustatyta nustatytos sumos laimėjimo atsiėmimo ar sumų statymo metu, kadangi Įstatymas neapibrėžia, kas laikoma tapatybės patikinimu, o tai pažeistų Direktyvos 2015/849 nuostatas. Atsižvelgiant į tai ir siekiant suderinti Įstatyme vartojamas formuluotes „Kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo reikalavimai“, būtina tikslinti nuostatą, jog azartinius lošimus organizuojančios bendrovės papildomai privalo nustatyti ir patikrinti kliento tapatybę ir jį registruoti nustatytos sumos sandorio atlikimo metu. Ši nuostata tinkamai suderinta su Įstatymo 19 straipsnio 4 dalimi, pagal kurią azartinius lošimus organizuojančios bendrovės privalo tvarkyti šio įstatymo
registracijos žurnalą. 2. Lietuvos bankų asociacija, 2019-10-09710 Lietuvos bankų asociacija (toliau – Asociacija) susipažino su Lietuvos Respublikos p inigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 (toliau – Įstatymas) 2, 4, 5, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 17, 21, 22, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 48, 49 ir 51 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 71 , 141 ir 251 straipsniais įstatymo projektu
(toliau – Įstatymo projektas). Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projekte yra atsiradę naujų, iki šiol nediskutuotų nuostatų arba pašalintos nuostatos, kurios buvo jau pateiktos viešam aptarimui ir kurios yra būtinos efektyviam tiek bankų, tiek klientų interesus atitinkančiam procesui užtikrinti, teikiame šias konsoliduotas Asociacijos narių pastabas ir pasiūlymus: 1.
Dėl Įstatymo 9 straipsnio 23 dalies pakeitimo: Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 611 straipsnis nustato finansų įstaigų prievolę teikti Valstybinei mokesčių inspekcijai jame nurodytą informaciją (t. y. užsienio valstybių asmenų sąskaitų informaciją, naudojamą tarptautiniams bendradarbiavimo įsipareigojimams pagal Europos Sąjungos teisės aktus, taip pat Lietuvos tarptautines sutartis ar susitarimus dėl automatinių informacijos apie finansines sąskaitas mainų įgyvendinti), tačiau neįtvirtina jokių prievolių, susijusių su klientų ar jų naudos gavėjų tapatybės nustatymu. Tuo tarpu Įstatymo 9 straipsnio 23 dalyje įtvirtinama nuostata, susijusi su MAĮ 611 straipsniu, suponuoja papildomas pareigas finansų rinkos dalyviams, kurios nėra numatytos ir nėra privalomos nei pagal vieną iš tarptautinio mokesčių administratorių informacijos pasikeitimą reglamentuojančių teisės aktų (nei pagal FATCA ( Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės susitarimas dėl tarptautinių mokestinių prievolių vykdymo gerinimo ir užsienio sąskaitoms taikomų mokestinių prievolių vykdymo akto įgyvendinimo ir jį įgyvendinantys teisės aktai, įskaitant JAV IRS išaiškinimus) , nei pagal CRS ( Bendrąjį finansinių sąskaitų duomenų teikimo ir išsamaus jų patikrinimo standartą ir lydinčius lokalius ir tarptautinius teisės aktus), nei pagal DAC6).
Priešingai, visuose minėtuose informacijos apsikeitimą reglamentuojančiuose teisės aktuose, yra akcentuojama, kad informacijos apie klientus surinkimas, analizė ir t. t. yra atliekama laikantis lokalių teisės aktų ir finansų įstaigų įprastų KYC procedūrų, t. y. šiais teisės aktais nėra įpareigojama nustačius tam tikrus požymius, kurie sąskaitą, klientą ar kitą elementą paverčia raportuotinu atveju, atlikti papildomą KYC procedūrą tik dėl to fakto, kad nustatomas atitinkamas požymis – šiais teisės aktais aiškiai sakoma, kad įstaigos turi remtis įprastinės KYC procedūros metu surinkta ir verifikuota informacija. Svarbu pažymėti, jog AMLD5 (14 straipsnio papildymas 5 dalimi) nustatoma, jog įpareigotieji subjektai deramo klientų tikrinimo priemones taikytų ir tais atvejais, jei įpareigotasis subjektas tą prievolę turėjo pagal Tarybos direktyvą 2011/16/ES. Atkreiptinas dėmesys, jog Tarybos direktyva 2011/16/ES yra skirta reglamentuoti tik valstybių narių bendradarbiavimą viena su kita siekiant keistis informacija, susijusia su mokesčiais, kuriuos taiko valstybė narė arba valstybės narės teritoriniai ar administraciniai padaliniai.
Tuo tarpu MAĮ 611 straipsniu kalbama apie žymiai platesnį spektrą atvejų, kuomet finansų įstaigos turi teikti informaciją mokesčių administratoriui (pvz., pagal Lietuvos tarptautines sutartis ar susitarimus dėl automatinių informacijos apie finansines sąskaitas mainų). Dėl šios priežasties Įstatymo 9 straipsnio 23 dalyje darant nuorodą į MAĮ 611 straipsnį Lietuvoje būtų nustatytas žymiai platesnis (lyginant su AMLD5) spektras atvejų, kuomet finansų įstaigoms kiltų prievolė taikyti kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo priemones. Susiejus MAĮ įtvirtintą informacijos teikimo prievolę su Įstatyme įtvirtinta prievole atnaujinti klientų duomenis, būtų neproporcingai apribota finansų įstaigų teisė savo nuožiūra, remiantis savo rizikos vertinimu, nustatyti klientų duomenų atnaujinimo apimtį ir dažnumą, kas yra aiškiai reglamentuota ir FATF įvairiose gairėse, ir Bazelio komiteto dokumentuose. Atsižvelgiant į tai, kad tokios pareigos finansų įstaigoms įtvirtinimas neatitiks tarptautinės praktikos ir sugeneruos papildomus perteklinius veiksmus, siūlytina Įstatymo 9 straipsnio 23 dalies korekcijų atsisakyti. Tuo atveju, jeigu minėtų korekcijų nebūtų atsisakyta, siūloma, siekiant sudaryti finansų įstaigoms galimybę savo nuožiūra, remiantis savo rizikos vertinimu, nustatyti klientų duomenų atnaujinimo dažnumą bei apriboti atvejus tik Tarybos direktyvos 2011/16/ES reglamentavimo sritimi, papildyti Įstatymo 9 straipsnio 23 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 23.
Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo priemones privalo taikyti ne tik naujiems , bet ir esamiems klientams, atsižvelgdami į rizikos lygį, iškilus naujoms aplinkybėms ar atsiradus naujai informacijai, susijusiai su kliento, naudos gavėjo rizikos lygio nustatymu, jų tapatybės informacija, jų veikla ir kitomis reikšmingomis aplinkybėmis, taip pat savo nustatytu kliento ir naudos gavėjo tapatybės duomenų atnaujinimo periodiškumu tais atvejais, kai kyla prievolė pateikti informaciją pagal Europos Sąjungos teisės aktus Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 611 straipsnį .“ Pritarti Pakeisti projekto 7 straipsnio 10 dalimi keičiamo 9 straipsnio 23 dalį ir ją išdėstyti taip: „
įpareigotieji subjektai kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo priemones privalo taikyti ne tik naujiems , bet ir esamiems klientams, atsižvelgdami į rizikos lygį, iškilus naujoms aplinkybėms ar atsiradus naujai informacijai, susijusiai su kliento, naudos gavėjo rizikos lygio nustatymu, jų tapatybės informacija, jų veikla ir kitomis reikšmingomis aplinkybėmis, taip pat savo nustatytu kliento ir naudos gavėjo tapatybės duomenų atnaujinimo periodiškumu tais atvejais, kai kyla prievolė pateikti informaciją pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 611 straipsnį Europos Sąjungos teisės aktus .“ Taip pat žiūrėti BFK pasiūlymą 7.2 lentelėje. 3. Lietuvos bankų asociacija, 2019-10-09 2.
Dėl Įstatymo 10 straipsnio 3 dalies pakeitimo: Visų pirma pažymėtina, kad Įstatymo 10 straipsnio 3 dalies korekcijos jau buvo pristatytos ir suderintos, bet nežiūrint į tai jos yra pašalintos iš Įstatymo projekto. Įstatymo 10 straipsnio 3 dalį Asociacija siūlė papildyti nuostata, kuri leistų duomenis apie juridinio asmens vadovą surinkti iš atitinkamų registrų, nereikalaujant šios informacijos iš paties kliento. Tiesioginis dokumentų, duomenų bei informacijos gavimas iš patikimų ir nepriklausomų šaltinių sudarytų sąlygas efektyviau, paprasčiau ir klientams patogesniu būdu naudotis banko teikiamomis paslaugomis, bei būtų išvengiama dokumentų dubliavimo, nes labai dažnai bankas reikalauja, kad klientas pateiktų vieną ar kitą dokumentą, kurį vėliau bankas pats, vykdydamas pareigą tikrinti pateiktą informaciją, gauna iš atitinkamų registrų (ir gauna netgi naujesnę informaciją, nei pateikia klientas). Tokiu atveju:
Atsižvelgiant į tai, kad tuos pačius dokumentus, kuriuos bankas gauna iš klientų, bankas turi galimybę gauti tiesiogiai iš pirminio šaltinio, naujasis procesas leistų sutaupyti klientų laiką ir lėšas, nes bankas pats efektyviai surinktų reikiamą informaciją ir dokumentus iš atitinkamų registrų (kaip žinoma, valstybės registruose esanti informacija yra laikytina prima facie įrodymu – Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 15 straipsnio 5 dalis);
Taip pat klientas turi pateikti informaciją apie juridinio asmens vadovą: vadovo vardas, pavardė, asmens kodas (užsieniečiui – gimimo data (jeigu yra ,
Pritarti Lietuvos bankų asociacijos pasiūlymas dėl informacijos apie juridinio asmens vadovą gavimo tiesiogiai iš valstybės informacinių sistemų ar registrų išsprendžiamas priėmus keičiamo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies pakeitimą projekte Nr. XIIIP-3584. 4. Lietuvos bankų asociacija, 2019-10-098
straipsnio 3 dalies pakeitimo: Šiuo metu Seimui yra pateikti keletas Įstatymo pakeitimo projektų ir vienas iš jų yra itin glaudžiai susijęs (
, nes kai kuriais pakeitimais yra reglamentuojamos tos pačios pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos proceso dalys, pvz., informacijos apie klientą, naudos gavėją ir t. t. surinkimas. Vienas iš tokių glaudžiai susijusių nuostatų yra Įstatymo
projektą (o jei ne, atlikti atitinkamus pakeitimus Lietuvos Respublikos Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 2, 4, 7, 9, 10, 11, 19, 20, 25 straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 25(1) straipsniu įstatymo projekte Nr. XIIIP-3584).
XIIIP-3584). Pažymėtina, kad Įstatymo papildymui 10 straipsnio 4 dalimi jau yra pritarusi Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019-06-21 nutarimu Nr. 560, tačiau ši nauja dalis yra koreguotina analogiškas siūlomas nuostatas taip pat pritaikant ir duomenų apie juridinio asmens vadovą surinkimui. Į Įstatymo projektą Nr. XIIIP-3584 įtrauktą Įstatymo 10 straipsnio 4 dalį siūlome išdėstyti taip (iš esmės papildant nauja 4 dalies 3 punkto sąlyga): „4. Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai turi teisę gauti šiame įstatyme nurodytus kliento ar naudos gavėjo tapatybei nustatyti reikalingus dokumentus, duomenis ar informaciją tiesiogiai iš valstybės informacinių sistemų ar registrų ir nereikalauti iš kliento pačiam pateikti minėtus dokumentus, duomenis ar informaciją, jeigu klientas finansų įstaigos ar kito įpareigotojo subjekto dokumentus, duomenis ar informaciją, gautus tiesiogiai iš valstybės informacinių sistemų ar registrų, patvirtina parašu. Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai turi teisę nereikalauti, kad klientas finansų įstaigos ar kito įpareigotojo subjekto tiesiogiai iš valstybės informacinių sistemų ar registrų gautus dokumentus, duomenis ar informaciją patvirtintų parašu bet kuriuo iš šių atvejų:
1) iš valstybės informacinių sistemų ar registrų gauti dokumentai, duomenys ar informacija nesiskiria nuo anksčiau kliento parašu patvirtintų dokumentų, duomenų ar informacijos;
2) dokumentai, duomenys ar informacija gauti iš Gyventojų registro;
valstybės informacinių sistemų ar registrų gauti dokumentai, duomenys ar informacija yra apie juridinio asmens vadovą .“ Atsižvelgiant į tai, kad analogiški reikalavimai turi būti taikomi ir tais atvejais, kai kliento, naudos gavėjo ir kt. tapatybė nustatoma jiems nedalyvaujant, atitinkamai siūlome atlikti pakeitimus Įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje (kuri yra taip pat keičiama Įstatymo projekte (
bei kuriai yra pritarusi Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2019-06-21 nutarimu Nr. 560): „ 3.
560): „
fiziškai nedalyvaujant, finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai privalo imtis šio įstatymo 9 straipsnyje nustatytų priemonių ir nustatyti bei patikrinti ir kliento, ir naudos gavėjo tapatybę, kliento ir naudos gavėjo tapatybei nustatyti panaudoti papildomus duomenis, dokumentus ar papildomą informaciją, kuri leistų įsitikinti kliento tapatybės autentiškumu, patikrinti, ar yra aplinkybių taikyti sustiprintą kliento tapatybės nustatymą ir:
1) šio straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 5 punktuose nurodytais atvejais gauti šio įstatymo 10 ir 12 straipsniuose nurodytus duomenis;
2) šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais atvejais gauti
punktuose ir 12 straipsnio 2 dalyje nurodytus duomenis. Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, nustatydami kliento ir naudos gavėjo tapatybę klientui fiziškai nedalyvaujant, turi šio įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nurodytas teises. “ Pritarti iš dalies Argumentai: Pagal šiuo metu pateiktą formuluotę išlieka neaiškumų bei dviprasmybių, ar finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai, nustatydami kliento – fizinio asmens tapatybę, kai ji nustatoma jam dalyvaujant fiziškai, privalo reikalauti iš kliento – fizinio asmens Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės asmens tapatybės dokumento arba leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – Asmens tapatybės dokumentai). Pastebėtina, kad PPTFPĮ 10 str. 5 d. ir 6 d. įtvirtina finansų įstaigų ir kitų įpareigotųjų subjektų pareigą įvertinti, ar klientas pateikia galiojančius asmens tapatybės dokumentus, ar jo pateiktame dokumente yra būtent to kliento nuotrauka, įvertinti dokumento būklę bei padaryti asmens tapatybės dokumento kopiją.
Taigi sistemingai aiškinant PPTFPĮ nuostatas, prievolė finansų įstaigoms ir kitiems įpareigotiesiems subjektams nustatant kliento tapatybę jam dalyvaujant fiziškai, visais atvejais privalo reikalauti pateikti Asmens tapatybės dokumentus. Priešingas PPTFPĮ nuostatų aiškinimas (t.y. sudarius galimybę nereikalauti kliento Asmens tapatybės dokumento) sukelia sukčiavimo ir asmens duomenų saugumo pažeidimų riziką. Nereikalaujant klientui pateikti Asmens tapatybės dokumento, finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai neturės galimybės verifikuoti kliento (t.y. įsitikinti, kad „aš esu aš“), ir tokiu atveju išlieka galimybė/tikimybė iš valstybinių registrų gauti duomenis ne to asmens, kurio tapatybė nustatoma. Projekte Nr. XIIIP-3584 numatyti siūlomi Įstatymo 11 straipsnio 3 dalies pakeitimai. Derinant pasiūlymą su projekte Nr. XIIIP-3584 jau numatytu
dėl informacijos apie juridinio asmens vadovą gavimo tiesiogiai iš valstybės informacinių sistemų ar registrų. Pasiūlymas: Suderinus su projekte Nr. XIIIP-3584 jau numatytu 5 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies pakeitimus, 10 straipsnio 4 dalis dėstoma taip: „4.
Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai turi teisę gauti šiame įstatyme nurodytus kliento ar naudos gavėjo tapatybei nustatyti reikalingus dokumentus, duomenis ar informaciją tiesiogiai iš valstybės informacinių sistemų ar registrų ir nereikalauti iš kliento pačiam pateikti minėtus dokumentus, duomenis ar informaciją, jeigu klientas finansų įstaigos ar kito įpareigotojo subjekto dokumentus, duomenis ar informaciją, gautus tiesiogiai iš valstybės informacinių sistemų ar registrų, patvirtina (pažangiuoju elektroniniu ar kvalifikuotuoju elektroniniu) parašu. Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai turi teisę nereikalauti, kad klientas finansų įstaigos ar kito įpareigotojo subjekto tiesiogiai iš valstybės informacinių sistemų ar registrų gautus dokumentus, duomenis ar informaciją patvirtintų parašu, jeigu tokie dokumentai, duomenys ar informacija nesiskiria nuo anksčiau kliento parašu patvirtintų dokumentų, duomenų ar informacijos, jeigu iš valstybės informacinių sistemų ar registrų gauti dokumentai, duomenys ar informacija yra apie juridinio asmens vadovą, taip pat jeigu tokie dokumentai, duomenys ar informacija gauti iš Gyventojų registro, nepažeidžiant šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų .“
4.
Dėl Įstatymo 14 straipsnio papildymo 41 dalimi: Įstatymo projekte Įstatymo 14 straipsnio 41 dalies 1 ir 2 punktuose atsirado naujos, iki šios nediskutuotos nuostatos: „
1) gauti papildomos informacijos apie klientą ir naudos gavėją, mažinančios pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo riziką ;
2) gauti papildomos informacijos apie numatomą verslo santykių pobūdį, mažinančios pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo riziką ; “ AMLD5 įtvirtinamo 18a straipsnio tikslas yra nustatyti papildomas sustiprintas deramo klientų patikrinimo priemones, skirtas valdyti ir sumažinti riziką, susijusią su didelės rizikos trečiosiomis valstybėmis susijusiais verslo santykiais ar sandoriais. Dalis priemonių, kurias nustato AMLD5 įtvirtinamas 18a straipsnis yra papildomos informacijos apie klientą ir tikrąjį(-uosius) savininką(-us) gavimas bei papildomos informacijos apie numatomą verslo santykių pobūdį gavimas. Minėtos informacijos gavimą 18a straipsnis apibrėžia kaip priemones, savaime mažinančias pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo riziką. Tuo tarpu Įstatymo 14 straipsnio 41 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtinti papildomi reikalavimai papildomai informacijai yra pertekliniai (lyginant su reikalavimais, nustatytais AMLD5 (18a straipsnio 1 dalies a ir b punktuose)). Finansų rinkos dalyviai negali užtikrinti, kokią papildomą informaciją, taikydami sustiprintą kliento tapatybės nustatymą, gaus (mažinančią ar, priešingai, didinančią pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo riziką).
14 straipsnio 41 dalis turėtų nustatyti papildomas priemones, kurias turėtų taikyti finansų rinkos dalyviai siekdami valdyti ir mažinti riziką, susijusią su sandoriais ar dalykiniais santykiais, atliekamais su Europos Komisijos nustatytose didelės rizikos trečiosiose valstybėse gyvenančiais fiziniais asmenimis ar ten įsteigtais juridiniais asmenimis, tuo pačiu paliekant finansų rinkos dalyviams teisę savo nuožiūra, remiantis savo rizikos vertinimu spręsti dėl tolimesnių veiksmų, susijusių su sandoriais ar dalykiniais santykiais, įvertinus gautą papildomą informaciją, numatytą Įstatymo 14 straipsnio 41 dalies 1 ir 2 punktuose. Priešingu atveju yra neaišku, kokias pareigas turėtų finansų rinkos dalyvis, kuris, atlikdamas sustiprintą kliento tapatybės nustatymą, gauna Įstatymo 14 straipsnio 41 dalies 1 ir 2 punktuose numatytą papildomą informaciją, tačiau ši informacija, jo vertinimu, nėra laikytina mažinančia pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo riziką. Atsižvelgiant į tai, siūlytina Įstatymo 14 straipsnio 41 dalies 1 ir 2 punktus išdėstyti taip: „
1) gauti papildomos informacijos apie klientą ir naudos gavėją;
2) gauti papildomos informacijos apie numatomą verslo santykių pobūdį; “
projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 41 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) gauti papildomos informacijos apie klientą ir naudos gavėją , mažinančios pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo riziką ;“. 2. Pakeisti projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 41 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) gauti papildomos informacijos apie numatomą verslo santykių pobūdį , mažinančios pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo riziką ;“. Taip pat žiūrėti BFK pasiūlymą 7.2 lentelėje. 6.
6Lietuvos lošimų verslo asociacija,
4 Dėl Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 2, 4, 5, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 17, 21, 22, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 48, 49 ir 51 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 7(1), 14(1) ir 25(1) straipsniais įstatymo projekto Nr. XIIIP-3856 Lietuvos lošimų verslo asociacija (toliau – LLVA) atstovaudama Lietuvoje veikiančias azartinius lošimus organizuojančias bendroves susipažino su Lietuvos Respublikos Seime svarstomu Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 2, 4, 5, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 17, 21, 22, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 48, 49 ir 51 straipsnių ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 71 , 141 ir 251 straipsniais įstatymo projektu (toliau – Įstatymo projektas) ir teikia savo pastabas bei siūlymus įstatymo projekto tobulinimui. Aiškinamajame įstatymo projekto rašte nurodoma, kad Įstatymo projekto nuostatos keičiamos siekiant į Lietuvos nacionalinius teisės aktus perkelti Direktyvą 2018/843, tačiau mūsų nuomone
ir 11 dalies 7 punkto nuostatos keičiamos ne šiuo tikslu. Š ios nuostatos yra išimtinai taikomos tik azartinių lošimų organizatoriams ir su atnaujinta Direktyva nėra susijusios . Azartinių lošimų organizatoriams aktualios įstatymo nuostatos yra perkeltos į nacionalinę teisę įgyvendinant ankstesnę Direktyvą Nr. 2015/
tyrimų tarnyba ar Vidaus reikalų ministerija, o Lošimų priežiūros tarnyba (toliau – LPT). Siūlymai buvo pateikti jau pasibaigus terminui, kuomet Įstatymo projektas buvo derinamas su suinteresuotomis šalimis ir institucijomis. Šie siūlomi pakeitimai nebuvo sistemiškai įvertinti ir tinkamai derinti. Lošimus organizuojančios bendrovės neturėjo galimybės derinimo proceso metu pareikšti savo nuomonės būtent dėl šių pakeitimų.
LPT savo siūlyme nurodo, kad šių įstatymo nuostatų taikymas praktikoje reikalauja jas patikslinti. Manome, kad pirmiausia dėl šių nuostatų turėtų būti diskutuojama su rinkos dalyviais ir jos turėtų būti tikslinamos atskirai nuo Direktyvos 2018/843 įgyvendinimo paketo. Neginčijame poreikio nuostatas tikslinti, tačiau manome, kad šiuo metu siūlomi pakeitimai prieštarauja Direktyvai 2015/849 ir yra pertekliniai kitų Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (toliau – Įstatymas) įpareigojimų lošimų organizatoriams dėl asmens tapatybės nustatymo nuostatų kontekste. Teikiame mūsų siūlymus ir tikimės, kad Biudžeto bei finansų komitetas atsižvelgs į mūsų argumentus svarstydamas Įstatymo projektą. Dėl 9 straipsnio 9 dalies pakeitimo Įstatymo projektu siūloma papildyti 9 straipsnio 9 dalį nurodant, kad azartinius lošimus organizuojančios bendrovės papildomai privalo nustatyti ir patikrinti kliento tapatybę. Atkreipiame dėmesį, kad vadovaujantis tuo pačiu Įstatymu kliento tapatybės nustatymas nėra tapatu kliento tapatybės patikrinimui. Dabar galiojančio įstatymo 9 straipsnio 1 dalis numato, kad Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai (t. y. ir azartinių lošimų organizatoriai) privalo imtis priemonių nustatyti bei patikrinti kliento tapatybę prieš pradedant dalykinius santykius. Kaip tai turi būti atlikta atskirai nustato įstatymo 10 ir 11 straipsniai bei LPT direktoriaus įsakymu patvirtintas tvarkos aprašas dėl bendrovėms skirtų nurodymų įgyvendinant pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemones. Siekiamoje perkelti Direktyvoje nurodyta, kad lošimų organizatoriai, jeigu atlieka deramą kliento tapatybės nustatymą pradedant dalykinius santykius gali susieti klientą su jo atliekamomis operacijomis.
Direktyvoje taip pat pabrėžiama, kad siekiant išvengti pakartotinių kliento tapatybės nustatymo procedūrų, dėl kurių veikla būtų vilkinama ir būtų neveiksminga, tikslinga leisti klientus, kurių tapatybė buvo nustatyta kitur, nurodyti įpareigotiesiems subjektams su sąlyga, kad laikomasi tinkamų apsaugos priemonių. Manome, kad papildomas kliento tapatybės nustatymas jau nustačius jo tapatybę būtų perteklinis reikalavimas. Būtina įvertinti, kad dabar praktikoje pagal galiojančias įstatymo nuostatas: · Lošimo namai (kazino) nustato kliento tapatybę prieš pradedant dalykinius santykius - klientui įėjus (atlieka 10 str. numatytus veiksmus, įskaitant dokumento kopijos padarymą ir saugojimą)., tuomet papildomai patikrina kliento tapatybę ir registruoja sumos įmokėjimo, laimėjimo išmokėjimo metu arba kai jis keičia grynuosius pinigus į žetonus arba žetonus į grynuosius pinigus, jeigu pinigų suma viršija 1 000 eurų arba ją atitinkančią sumą kita valiuta, nesvarbu, ar sandoris atliekamas vienos, ar kelių susijusių operacijų metu (toliau – esant įstatymo 9 str. 9 d. aplinkybėms). · Lažybų punktai nustato tapatybę klientui įėjus pagal Įstatymo 10 str. reikalavimus, papildomai patikrina tapatybę, esant Įstatymo 9 str. 9 d. aplinkybėms. · Nuotoliniuose lošimuose nustatoma tapatybė prieš pradedant dalykinius santykius pagal PPTFPĮ
tapatybė, esant 9 str. 9 d. aplinkybėms. Pažymime, kad dabar galiojančio Įstatymo 9 str.
įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai (t. y. ir azartinių lošimų bendrovės) privalo nustatyti ir patikrinti kliento tapatybę prieš atlikdami vienkartines ar kelias tarpusavyje susijusias pinigines operacijas arba sudarydami sandorius, kurių suma lygi arba viršija 15 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, nesvarbu, ar sandoris atliekamas vienos, ar kelių susijusių operacijų metu, išskyrus atvejus, kai kliento ir naudos gavėjo tapatybė jau yra nustatyta, taigi manome, kad siekiant išlaikyti įstatymo nuoseklumą taikant specialiąją nuostatą tik azartinius lošimus organizuojančioms bendrovėms, kuria nuleidžiama operacijų registravimo kartelė nuo 15 000 iki 1000 Eur turi būti laikomasi tokio pačio principo
Azartinius lošimus organizuojančios bendrovės papildomai privalo nustatyti (išskyrus atvejus, kai kliento tapatybė jau yra nustatyta) ir patikrinti kliento tapatybę ir jį registruoti sumos įmokėjimo, laimėjimo išmokėjimo metu arba kai jis keičia grynuosius pinigus į žetonus arba žetonus į grynuosius pinigus, jeigu pinigų suma viršija 1 000 eurų arba ją atitinkančią sumą kita valiuta, nesvarbu, ar sandoris atliekamas vienos, ar kelių susijusių operacijų metu, taip pat patikrinti kliento, įeinančio į lošimo namus (kazino), tapatybę ir jį registruoti.“ Pritarti Pakeisti projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Azartinius lošimus organizuojančios bendrovės papildomai privalo nustatyti (išskyrus atvejus, kai kliento ir naudos gavėjo tapatybė jau yra nustatyta) ir patikrinti kliento tapatybę ir jį registruoti sumos įmokėjimo, laimėjimo išmokėjimo metu arba kai jis keičia grynuosius pinigus į žetonus arba žetonus į grynuosius pinigus, jeigu pinigų suma viršija 1 000 eurų arba ją atitinkančią sumą kita valiuta, nesvarbu, ar sandoris atliekamas vienos, ar kelių susijusių operacijų metu, taip pat patikrinti kliento, įeinančio į lošimo namus (kazino), tapatybę ir jį registruoti .“ Taip pat žiūrėti BFK pasiūlymą 7.2 lentelėje. 7. Lietuvos lošimų verslo asociacija,
6 Dėl
Dabar galiojančio Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 9 str. 11 dalyje numatyta, kad Kelių tarpusavyje susijusių piniginių operacijų atveju kliento tapatybė turi būti nustatyta iš karto po to, kai nustatoma, kad kelios piniginės operacijos yra tarpusavyje susijusios. Kelios piniginės operacijos laikomos susijusiomis tarpusavyje, jeigu klientas 9 str.
nurodytais atvejais vienu metu įmoka sumas ar atsiima kelis laimėjimus, kurių suma viršija 1 000 eurų arba ją atitinkančią sumą užsienio valiuta. Įstatymo projektu minėtą nuostatą siūloma pakeisti nurodant, kad kelios piniginės operacijos laikomos susijusiomis tarpusavyje, jeigu klientas 9 str. 9 dalyje nurodytais atvejais per parą įmoka sumas ar atsiima kelis laimėjimus, kurių suma viršija 1000 eurų arba ją atitinkančią sumą užsienio valiuta. Mūsų nuomone tokia siūloma formuluotė gali prieštarauti perkeliamai Direktyvai 2015/849. Ši Direktyva kliento tapatybės nustatymo pareigą sieja su visomis operacijomis, kurios yra tarpusavyje susijusios ir nenustato jokio laiko tarpo, kuris apibrėžtų, kas yra susijusios operacijos ir nuo kada tokiomis nebelaikomos. Tiksliau, Direktyva neįveda jokio laikotarpio, kuris limituotų pareigą nustatyti kliento tapatybę esant susijusioms operacijoms. Todėl įstatymu įtvirtinant, kad susijusiomis operacijomis yra laikomos tik tokios, kurios atliktos per vieną parą, galimai būtų siaurinamas susijusių operacijų apibrėžimas. Pabrėžiame, kad nėra aišku, kaip apskritai šis punktas, jam pritarus, galėtų būti įgyvendinamas praktikoje organizuojant lažybas ar nuotolinius lošimus. Nėra pateikta išaiškinimų kas būtų laikoma paros pradžios laiku, t. y. nuo kurio momento operacijos turėtų būti pradedamos fiksuoti. Taip pat tokios nuostatos įvedimas iš azartinius lošimus organizuojančių bendrovių pareikalautų didžiulių papildomų resursų.
Gali susidaryti situacija, kuomet vienas klientas per parą gali lankytis keliose tos pačios bendrovės valdomose lošimų vietose arba per tą pačią parą lošti tiek fizinėse vietose, tiek nuotoliniuose lošimuose, organizuojamuose tos pačios bendrovės, o tai reikštų, kad tuomet lošimus organizuojančios bendrovės turėtų ieškoti būdų kaip įdiegti bendrą, visas fizines vietas (bei nuotolinius lošimus) jungiančią sistemą, tokiems asmenims stebėti ir operacijoms fiksuoti. Manome, kad tai yra perteklinis reikalavimas. Šiuo metu pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija tinkamai užtikrinama, kuomet kiekviena vienos operacijos ar susijusių operacijų suma vienu metu, viršijanti 1 000 Eur. yra fiksuojama ir registruojama. Tai leidžia tinkamai pastebėti įtarimą galinčias kelti operacijas. Atsižvelgiant į pateiktus komentarus siūlome atsisakyti siūlomo 9 straipsnio 11 dalies 7 punkto pakeitimo. Nepritarti Įstatymo 9 straipsnio 11 dalies 7 punkto formuluotės keitimu siekiama išspręsti šiuo metu praktikoje kompetentingų institucijų identifikuota problema, jog galiojantis terminas „vienu metu“ yra neaiškus ir sudaro galimybes lošimus organizuojančioms bendrovėms neregistruoti tarpusavyje susijusių piniginių operacijų, todėl derinant kelių susijusių piniginių operacijų apibrėžimą, taikomą azartinius lošimus organizuojančių bendrovių, prie analogiškų apibrėžimų, taikomų kitų įpareigotųjų subjektų, terminas „vienu metu“ keičiamas į terminą „per parą“. 8. Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija, 2019-10-2829 Dėl Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 2, 4, 5, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 17, 21, 22, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 48, 49 ir 51 straipsnių ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 71, 141 ir 251 straipsniais įstatymo projekto NR.
Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija (toliau – Asociacija) susipažino su Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 (toliau – Įstatymas) 2, 4, 5, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 17, 21, 22, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 48, 49 ir 51 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 71, 141 ir 251 straipsniais įstatymo projektu Nr. XIIIP-3856 (toliau – Įstatymo projektas). Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projekte yra atsiradę naujų, iki šiol nediskutuotų nuostatų arba pašalintos nuostatos, kurios buvo jau pateiktos viešam aptarimui ir kurios yra būtinos efektyviam tiek gyvybės draudimo bendrovių, tiek klientų interesus atitinkančiam procesui užtikrinti, teikiame šias konsoliduotas Asociacijos narių pastabas ir pasiūlymus:
Projekto 10 straipsnio 5 dalies nuostatas yra draudžiama pradėti dalykinius santykius arba vykdyti vienkartinę piniginę operaciją ar sandorį (išskyrus pinigines operacijas ar sandorius, sudarytus ir (ar) vykdomus dalykinių santykių metu), kai informacija apie kliento juridinio asmens naudos gavėjus nėra pateikta Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje (toliau - JADIS) arba kai informacija apie kliento juridinio asmens naudos gavėjus, pateikta JADIS, neatitinka jų turimos informacijos apie to paties kliento naudos gavėjus. LR Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (toliau – Įstatymas) 25 straipsnio 1 dalis numato pareigą visiems LR įsteigtiems juridiniams asmenims, išskyrus juridinius asmenis, kurių vienintelis dalyvis yra valstybė ar savivaldybė, tikslią informaciją apie savo naudos gavėjus arba kitokios kontrolės teises turinčius asmenis pateikti JADIS tvarkytojui JADIS nuostatuose nustatyta tvarka.
Projekto 10 straipsnio
subjektai privalės naudotis JADIS ir tikrinti kliento naudos gavėjus su JADIS pateikta informacija bei bus draudžiama pradėti dalykinius santykius kai informacija apie kliento juridinio asmens naudos gavėjus nėra pateikta JADIS arba kai informacija apie kliento juridinio asmens naudos gavėjus JADIS neatitinka jų turimos informacijos apie to paties kliento naudos gavėjus. Ši nuostata įsigalioja nuo 2020 m. sausio 10 d. Pažymėtina, kad šiuo metu, kiek mums žinoma, nesudaryta galimybė visiems juridiniams asmenims JADIS pateikti reikiamą informaciją apie juridinio asmens naudos gavėjus, tuo pačiu finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai negalėtų nuo 2020 m. sausio 10 d. visais atvejais patikrinti ar kliento pateikta informacija sutampa su JADIS turima informacija ir negalėtų pradėti dalykinių santykių su juridiniu asmenimi. Atsižvelgiant į tai, siūlome pareigą finansų įstaigoms ir kitiems įpareigotiesiems subjektams tikrinti kliento naudos gavėjus su JADIS pateikta informacija atidėti iki kol bus sudaryta galimybė visiems juridiniams asmenims pateikti duomenis apie juridinio asmens naudos gavėjus
straipsnį nauja 3 dalimi ir ją išdėstyti taip: „
įstatymo 10 straipsnio 3-5 dalys įsigalioja2021 m. rugpjūčio 1 d.“
BFK pasiūlymą 7.2 lentelėje. 9.
9Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija,
draudimo įmokos dalies kaupimo pensijų fondų klientų“ į „tikslinių pensijų fondų dalyvių grupių pensijų fondų klientus“. Atsižvelgiant į tai, kad LR pensijų kaupimo įstatymo 3 straipsnio 9 dalyje yra apibrėžtas „Pensijų turto išsaugojimo pensijų fondas“, kuris savo prasme atitinka tikslinių pensijų fondų dalyvių grupių pensijų fondą, siūlome Projekto 14 straipsnio 6 ir 8 dalis papildyti, nurodant, kad supaprastintas tapatybės nustatymas gali būti atliekamas ir šio fondo klientams ir išdėstyti: „
6Pakeisti 15 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Supaprastintas kliento tapatybės nustatymas
gali būti atliekamas tik tada, kai atliekant arba atlikus supaprastintą kliento tapatybės nustatymą yra vykdoma kliento dalykinių santykių stebėsena ir yra galimybė nustatyti įtartinas pinigines operacijas ir sandorius. Ši nuostata netaikoma valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies kaupimo tikslinių pensijų fondų dalyvių grupių ir pensijų turto išsaugojimo pensijų fondų klientams.“
„8. Pakeisti 15 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti
taip:
„7. Supaprastintas kliento tapatybės nustatymas
negalimas, jeigu yra šio įstatymo 14 straipsnyje nurodytos aplinkybės, kai būtina atlikti sustiprintą kliento tapatybės nustatymą. Ši nuostata netaikoma valstybinio socialinio draudimo įmokos dalies kaupimo tikslinių pensijų fondų dalyvių grupių ir pensijų turto išsaugojimo pensijų fondų klientams.“
iš dalies
projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Supaprastintas kliento tapatybės nustatymas gali būti atliekamas tik tada, kai atliekant arba atlikus supaprastintą kliento tapatybės nustatymą yra vykdoma kliento dalykinių santykių stebėsena ir yra galimybė nustatyti įtartinas pinigines operacijas ir sandorius.
Ši nuostata netaikoma tikslinių pensijų fondų dalyvių grupių pensijų fondų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymą, klientams.“
projekto 14 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Supaprastintas kliento tapatybės nustatymas negalimas, jeigu yra šio įstatymo 14 straipsnyje nurodytos aplinkybės, kai būtina atlikti sustiprintą kliento tapatybės nustatymą. Ši nuostata netaikoma tikslinių pensijų fondų dalyvių grupių pensijų fondų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymą, klientams.“ Taip pat žiūrėti BFK pasiūlymą 7.2 lentelėje. 10. Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija,
straipsniu, kurio 3 dalyje yra nurodama, kad Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje (JADIS) kaupiama informacija finansų įstaigoms teikiama už atlyginimą. Manome, kad Įstatyme numatytų pareigų vykdymas finansų įstaigoms ir kitiems įpareigotiesiems subjektams neturi būti apmokestinamas, juolab, kad ir Penktosios kovos su pinigų plovimu direktyvos 30 straipsnio 5 ir 5a dalys nenumato, kad finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai turėtų sumokėti minėtą atlyginimą, minėtoje direktyvoje yra nurodyta, kad valstybės narės gali padaryti prieinamą registruose laikomą informaciją internetu užsiregistravusiems ir mokestį sumokėjusiems vartotojams, t.y. bet kuriam plačiosios visuomenės atstovui. Atsižvelgiant į tai, siūlome Projekto 20 straipsnį išdėstyti taip:
„20 straipsnis. Įstatymo papildymas 251
straipsniu
251 straipsniu: „251 straipsnis. Reikalavimai Juridinių asmenų dalyvių informacinei sistemai (JADIS) ir duomenų teikimo tvarka 1.
Juridinių asmenų dalyvių informacinė sistema (JADIS) jungiama prie Europos centrinės platformos, įsteigtos pagal 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2017/1132 dėl tam tikrų bendrovių teisės aspektų, (OL 2017 L 169, p. 46), su paskutiniais pakeitimais, padarytais pagal 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/1151 (OL
2017/1132) 22 straipsnio 1 dalį. 2. Šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija turi būti pasiekiama per Juridinių asmenų dalyvių informacinę sistemą (JADIS) ir Europos centrinę platformą, įsteigtą pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2017/1132 22 straipsnio 1 dalį, 8 metus nuo tada, kai informacija apie naudos gavėjus išbraukiama iš Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (JADIS). 3. Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje (JADIS) kaupiama informacija turintiems teisę ją gauti fiziniams ir juridiniams asmenims teikiama už atlyginimą, išskyrus atvejus, kai ji:
1) teikiama juridinių asmenų dalyviams, kai Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje (JADIS) tvarkomi duomenys apie juos (fiziniams asmenims, o juridiniams asmenims – kartą per kalendorinius metus);
2) perduodama susijusiems registrams, valstybės informacinėms sistemoms;
3) teikiama valstybės , ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms , finansų įstaigoms ir kitiems įpareigotiesiems subjektams teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti pagal prašymą ir (arba) sutartis. 4. Atlyginimo už informacijos teikimą dydis neturi viršyti Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos (JADIS) administravimo išlaidų kartu su pagrįsta investicijų grąža.“ Projekte yra numatyta, kad Projekto 20 straipsnis įsigalioja nuo 2021 m. kovo 10 d.
Atkreipiame dėmesį tai, kad Projekto 20 straipsnyje nurodyto Įstatymo 251 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta kas turi teisę nemokamai gauti JADIS esančią informaciją ir 4 dalyje nustatytas atlyginimo dydis. Ar tai reiškia, kad251 straipsnio 3 ir 4 dalys taip pat įsigaliotų nuo 2021 m. kovo 10 d? Nepritarti Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 411 str. 5 ir 6 d. ir kitus atskiras juridinių asmenų teisines formas reguliuojančius įstatymus, kuriuose numatyta JADIS kaupti juridinių asmenų dalyvių duomenis, nustatyta, kad JADIS kaupiama informacija turintiems teisę ją gauti fiziniams ir juridiniams asmenims teikiama už atlyginimą, išskyrus atvejus, kai ji: 1) teikiama juridinio asmens dalyviams, kai JADIS tvarkomi duomenys apie juos;
2) perduodama susijusiems registrams, valstybės informacinėms sistemoms; 3) teikiama valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms teisės aktuose nustatytoms funkcijoms atlikti pagal prašymą ir (arba) sutartis; atlyginimo už informacijos teikimą dydis neturi viršyti JADIS administravimo išlaidų kartu su pagrįsta investicijų grąža. Atkreipiamas dėmesys, kad Direktyvos, kuria įgyvendinamas Įstatymas, 30 str. 5a d. taip pat numatyta, kad galimybei susipažinti su informacija apie tikruosius savininkus taikomos duomenų apsaugos taisyklės ir, vadovaujantis Direktyvos 30 str. 5a d., gali būti taikoma registracija internetu bei mokestis; už informacijos pateikimą renkami mokesčiai neviršija tokiems veiksmams atlikti reikalingų administracinių sąnaudų.
Įvertinus visa tai, kas išdėstyta, taip pat JADIS naudos gavėjų funkcionalumo kūrimui bei palaikymui tenkančias finansines sąnaudas ir tai, kad JADIS tvarkytojui – valstybės įmonei Registrų centrui šioms sąnaudoms padengti valstybės biudžeto lėšų nėra skiriama, Įstatymo 251 str. nenumatoma papildomu išimčių, kai (JADIS) kaupiama informacija teikiama neatlygintinai. 11. Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija,
tapatybės duomenys, kiti duomenys, gauti kliento tapatybės nustatymo metu, sąskaitų ir (ar) sutarčių dokumentacija, t.y. dokumentų originalai turi būti saugomi 8 metus nuo sandorių ar dalykinių santykių su klientu pabaigos dienos. Atsižvelgiant į tai, kad vykdant šį reikalavimą susikaupia didelis kiekis archyvuojamų dokumentų, užtrunka dokumentų paieška ir įmonės patiria didelius kaštus šių dokumentų archyvavimui ir naikinimui, siūlome numatyti galimybę Įstatymo 19 straipsnio 10 dalyje nurodytus dokumentus saugoti skenuotus elektroninėje laikmenoje. Direktyvos 40 straipsnio 1 dalies b) punkte nustatyta saugoti dokumentų originalus ar kopijas, priimtinus teismo procese pagal taikytiną nacionalinę teisę. Be aukščiau išdėstyto, pažymime, kad šiuo metu vyriausiojo archyvaro rengiamas Popierinių dokumentų išsaugojimo elektronine forma tvarkos aprašo projektas, kuriame nustatoma, kad dokumentų originalų saugoti nereikės, jeigu turėsime popierinių dokumentų elektronines kopijas. Atsižvelgiant į tai, siūlome Įstatymo 19 straipsnio 10 dalį išdėstyti: „10.
Kliento tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijos, naudos gavėjo tapatybės duomenys, išmokos gavėjo tapatybės duomenys, tiesioginio vaizdo perdavimo (tiesioginės vaizdo transliacijos) įrašas, kiti duomenys, gauti kliento tapatybės nustatymo metu, sąskaitų ir (ar) sutarčių dokumentacija (dokumentų originalai arba elektroninės formos dokumentai ) turi būti saugomi 8 metus nuo sandorių ar dalykinių santykių su klientu pabaigos dienos.“ Pritarti Papildyti projektą nauju 16 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „
Pakeisti 19 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10. Kliento tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijos, naudos gavėjo tapatybės duomenys, išmokos gavėjo tapatybės duomenys, tiesioginio vaizdo perdavimo (tiesioginės vaizdo transliacijos) įrašas, kiti duomenys, gauti kliento tapatybės nustatymo metu, sąskaitų ir (ar) sutarčių dokumentacija (dokumentų originalai arba elektroninės formos dokumentai ) turi būti saugomi
7
7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 17, 21, 22, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 48, 49
STRAIPSNIAIS ĮSTATYMO PROJEKTO PAPILDYMO 2019 m. spalio 18 d. Vilnius Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos įstatymus ir sukauptą gerąją praktiką finansiniame sektoriuje, Fintech Hub LT asociacija atkreipia dėmesį į žemiau išvardintus pasiūlymus papildyti 2019 m. rugsėjo 18 d. registruotą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės parengtą Lietuvos Respublikos Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr.
27, 28, 29, 48, 49 ir 51 straipsnių ir priedų pakeitimo ir įstatymo papildymo
(toliau – Įstatymo projektas) papildymui. Remiantis Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsniu 1 ir 2 punktu siūloma pakeisti Įstatymo projekto 7 straipsnio 7 dalį įvedant „valdymo struktūros“ vietoj ,,kontrolės“ sąvoką ir nuostatą išdėstyti taip: „13. Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo metu privalo iš jų reikalauti dokumentų ir kitų duomenų, kuriais remiantis finansų įstaigoms ir kitiems įpareigotiesiems subjektams būtų suprantama kliento, kuris yra juridinis asmuo, nuosavybės ir valdymo struktūra ir veiklos pobūdis.“ Nepritarti Vadovaujantis Direktyvos 2015/849 13 straipsnio 1 dalies a punktu, įpareigotieji subjektai turi pareigą imtis priemonių, reikalingų kliento nuosavybės ir kontrolės struktūrai suprasti. Analogiškas reikalavimas nustatytas Finansinių veiksmų darbo grupės kovai su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu (FATF) rekomendacijose („ownership and control structure of the customer“). Kadangi Įstatymu siekiama nustatyti būtent nuosavybės ir kontrolės struktūros informacijos rinkimą, netikslinga keisti projekto. 13.
Keičiant Lietuvos Respublikos Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 4 punktą, siūloma Įstatymo projekto 8 straipsnį papildyti nuostata ir išdėstyti taip: „4) registracijos išrašą ir jo išdavimo datą. Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai turi teisę šį išrašą gauti tiesiogiai iš valstybės informacinių sistemų ar registrų ir nereikalauti iš kliento pačiam pateikti šį dokumentą.“ Pritarti iš dalies Į pasiūlymą atsižvelgta numatytu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies pakeitimu projekte Nr. XIIIP-3584. 14. Fintech Hub LT, 2019-11-0410 Taip pat atsižvelgiant į Įstatymo projekto 10 straipsnį, norima atkreipti dėmesį ir pasiūlyti jog nuostatos, susijusios su naudos gavėjo tikrinimu Juridinių asmenų dalyvių informacinėje sistemoje (toliau - JADIS) turėtų būti taikomos ne tik Lietuvos Respublikoje registruotiems juridiniams asmenims, bet taip pat ir kitose šalyse registruotiems juridiniams asmenims. Informacija turėtų būti tikrinama ir įstatymo nuostatos taikomos ne tik JADIS atžvilgiu, bet ir kitų šalių registrų atžvilgiu. Pažymėtina, jog Įstatymo projekte nurodoma, kad finansų įstaigos ir kiti įpareigoti subjektai turi gauti nuosavybės struktūrą, tačiau ją patikrinti JADIS galimybė nėra numatyta, nes pagal Lietuvos Respublikos Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalį JADIS sistemoje yra nurodyta registruoti tik naudos gavėją, bet ne visą nuosavybės struktūrą. Nepritarti Užsienio valstybių naudos gavėjų registrų informacija bus prieinama per Juridinių asmenų dalyvių informacinę sistemą (JADIS), kuri bus jungiama prie Europos centrinės platformos vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/1132. Juridinių asmenų dalyvių informacinė sistema (JADIS) skirta naudos gavėjų informacijai tikrinti, tuo tarpu nuosavybės struktūrai tikrinti gali būti pasitelkiami JAR registrai. 15.
8 Norint papildyti Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo įstatymo 14 straipsnio 10 dalį 1 punktą, į Įstatymo projekto 12 straipsnį 8 punktą siūloma įtraukti papildomą sąlygą ir punktą išdėstyti taip: „1) kliento požymius:
a) kliento dalykiniai santykiai vykdomi neįprastomis aplinkybėmis be akivaizdaus ekonominio ar matomo teisėto tikslo;
b) klientas gyvena trečiojoje valstybėje;
c) juridiniai asmenys ar juridinio asmens statuso neturintys subjektai vykdo asmeninės turto valdymo įmonės veiklą;
d) bendrovė turi formalių akcininkų, veikiančių už kitą asmenį, arba pareikštinės formos akcijų;
e) versle vyrauja grynieji pinigai;
f) juridinio asmens nuosavybės struktūra atrodo neįprasta arba pernelyg sudėtinga atsižvelgiant į juridinio asmens veiklos pobūdį;
g) klientas verčiasi prekyba nafta, ginklais, brangiaisiais metalais, tabako produktais, kultūriniais artefaktais ir kitais archeologiniu, istoriniu, kultūriniu ir religiniu požiūriu svarbiais arba retos mokslinės vertės daiktais, taip pat su dramblio kaulu ir saugomomis rūšimis susijusiais sandoriais.“ Nepritarti Siūlomas g punktas jau yra numatytas 12 straipsnio 8 dalimi keičiamo įstatymo 14 straipsnio 10 dalies 2 punkto pakeitimu, kaip produkto, paslaugos, sandorio ar paslaugų teikimo kanalo požymiai (su nafta, ginklais, brangiaisiais metalais, tabako produktais, kultūriniais artefaktais ir kitais archeologiniu, istoriniu, kultūriniu ir religiniu požiūriu svarbiais arba retos mokslinės vertės daiktais, taip pat su dramblio kaulu ir saugomomis rūšimis susiję sandoriai). Taigi, netikslinga keisti projekto. 16. Fintech Hub LT, 2019-11-04 Taip pat remiantis Jungtinės Karalystės gerąja praktika, siūloma svarstyti papildomą klientų tapatybės nustatymo būdą, klientui fiziškai nedalyvaujant. Šiuo metu įstatymas numato priemones, kurios reikalauja brangių technologinių sprendimų.
Todėl siūloma įteisinti būdą, kada kliento tapatybę būtų galima nustatyti gavus tapatybės dokumento duomenis ne tik vaizdo perdavimo būdu, bet taip pat atsiuntus dokumento kopiją. Tokiu atveju būtų galima taikyti papildomus saugumo reikalavimus ir standartus tokius kaip atsiųsta nuotrauka turėtų turėti aukštą raišką, būti spalvota. Pabrėžiama, kad norint naudoti šį būdą, taip pat būtų privaloma papildomai vykdyti vieną ar kelias rizikos mažinimo priemones, tokias kaip:
1) pateikti dokumento kopiją su notaro patvirtinimu;
2) pirmą mokėjimą gauti iš kliento vardu atidarytos sąskaitos kredito įstaigoje;
3) pateikti nuotrauką, kurioje yra užfiksuotas asmens dokumentas ir asmuo, laikantis tą dokumentą;
4) pervesti mažos vertės sumą į kliento nurodytą sąskaitą, kuri yra jo vardu, bei patvirtinti kliento sumą, pervestą į jo sąskaitą;
5) reikalauti pateikti antrą asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Nepritarti Įstatymo projektas parengtas siekiant užtikrinti Direktyvos 2018/843 perkėlimą į nacionalinę teisę. Nagrinėjamas pasiūlymas turi būti tinkamai išanalizuotos specialistų, siekiant įvertinti siūlomų priemonių saugumą, galimą poreikį taikyti papildomas kylančios rizikos mažinimo priemones. Kadangi toks procesas dėl laiko sąnaudų nesuderinamas su Įstatymo projekto tikslu laiku perketi Direktyvos 2018/843 nuostatas, į pasiūlymą negali būti atsižvelgta. 17. Nacionalinė lošimų ir žaidimų verslo asociacija, 2019-11-0574 Dėl Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 2, 4, 5, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 17, 21, 22, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 48, 49 ir 51 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 7(1), 14(1) ir 25(1) straipsniais įstatymo projekto Nr.
Nacionalinė lošimų ir žaidimo verslo asociacija (NLŽVA/Asociacija) - 1994 metais įkurta verslo asociacija, vienijanti skaidriai ir socialiai atsakingai azartinių lošimų veiklą Lietuvoje organizuojančias bendroves, užimančias didžiąją šio verslo rinkos dalį Lietuvoje. [1] Asociacija susipažino su Lietuvos Respublikos Seime svarstomu Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 2, 4, 5, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 17, 21, 22, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 48, 49 ir 51 straipsnių ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 71, 141 ir
savo pastabas bei siūlymus įstatymo projekto tobulinimui. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, jog Įstatymų projektų tikslas – atsižvelgiant į Direktyvos 2018/843 nuostatas pakeisti ir papildyti Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (toliau – PPTFPĮ) nuostatas, tobulinant pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos teisinį reguliavimą, tačiau Asociacijos nuomone 9 straipsnio 9 dalies ir 11 dalies 7 punkto nuostatos keičiamos ne šiuo tikslu . Šios nuostatos yra išimtinai taikomos tik azartinių lošimų organizatoriams ir su atnaujinta Direktyva nėra susijusios . Analizuojant Direktyvos 2018/843 turinį bei tolimesnio reguliavimo tikslus, galima pagrįstai teigti, jog Direktyva 2018/843 nesiekiama pakeisti esamą azartinių lošimų reguliavimą pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos prasme (pvz: praplėsti esamas asmens tapatybės nustatymo gaires ir taikytinus reikalavimus).
Atvirkščiai, azartinių lošimų sąvoka Direktyvos 2018/843 kontekste yra minima tik aiškinamoje dalyje ir nuostatose, susijusiose su virtualiųjų valiutų panaudojimo atsiskaitant už lošimo paslaugas apimtyje. Pažymėtina, kad legaliai Lietuvoje azartinių lošimų paslaugas teikiančios bendrosios nesiūlo galimybės už lošimų paslaugas atsiskaityti bet kokia virtualia valiuta. Nors Asociacija, kaip seniausias azartinių lošimų organizatorius vienijantys organas Lietuvoje, visuomet aktyviai dalyvauja teisėkūros iniciatyvų procese, šie siūlomi pakeitimai nebuvo sistemiškai įvertinti ir tinkamai derinti, o Lošimus organizuojančios bendrovės apskritai neturėjo galimybės derinimo proceso metu pareikšti savo nuomonės, siūlymų bei pastabų būtent dėl šių pakeitimų. Taip pat pažymėtina, jog Įstatymo projekto 9 straipsnio pakeitimus parengė ne pagrindiniai įstatymų rengėjai Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba ar Vidaus reikalų ministerija, tačiau Lošimų priežiūros tarnyba (toliau – LPT), o patys Siūlymai buvo pateikti jau pasibaigus terminui. Asociacijos nuomone, tokio pobūdžio Siūlymų rengimas ir teikimas apskritai prieštarauja tiek siekiamos perkelti Direktyvos 2018/843, tiek šiuo metu perkeltos Direktyvos 2015/849 rengėjų įtvirtintoms nuostatoms bei tikslams, juolab, kad nebuvo sulaukta Lietuvos Respublikos nacionalinio pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimo, kurio rizikos nustatymas, suvokimas ir įvertinimas yra esminis elementas vykdant teisėkūros ir kitas praktines priemones šios rizikos mažinimui.
Mūsų turimais duomenimis, būtent šiuo metu FNTT pasitelktas nepriklausomas privatus partneris UAB „Delloite Lietuva“ baigia nagrinėti organizatoriams pateiktų klausimynų informaciją ir rengia susitikimus su šios rinkos dalyviais pokalbiui prieš nacionalinio vertinimo išvadų rengimą. [2] Įvertinus poreikį tikslinti įstatymų nuostatų taikymą praktikoje priimtos Direktyvos 2018/843 apimtyje, Asociacija mano, jog pirmiausiai dėl šių nuostatų turėtų būti diskutuojama su rinkos dalyviais ir jos turėtų būti tikslinamos atskirai nuo Direktyvos 2018/843 įgyvendinimo paketo, kuris, kaip jau minėta, nekeičia esamų asmens tapatybės nustatymo ir patikrinimo reikalavimų. Taip pat įvertinus ir tai, jog šiuo metu siūlomi pakeitimai prieštarauja Direktyvai 2015/849 ir yra pertekliniai kitų Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (toliau – Įstatymas) įpareigojimų lošimų organizatoriams dėl asmens tapatybės nustatymo nuostatų kontekste, prašome Biudžeto ir finansų komiteto atsižvelgti į mūsų argumentus ir pastabas svarstant Įstatymo projektą.
Dėl 9 straipsnio 9 dalies pakeitimo Įstatymo projektu siūloma papildyti 9 straipsnio 9 dalį nurodant, kad azartinius lošimus organizuojančios bendrovės papildomai privalo nustatyti ir patikrinti kliento tapatybę ir jį registruoti sumos įmokėjimo, laimėjimo išmokėjimo metu arba kai jis keičia grynuosius pinigus į žetonus arba žetonus į grynuosius pinigus, jeigu pinigų suma viršija 1 000 eurų arba ją atitinkančią sumą kita valiuta, nesvarbu, ar sandoris atliekamas vienos, ar kelių susijusių operacijų metu, taip pat patikrinti kliento, įeinančio į lošimo namus (kazino), tapatybę ir jį registruoti. Atkreipiame dėmesį, kad vadovaujantis tuo pačiu Įstatymu kliento tapatybės nustatymas nėra tapatus kliento tapatybės patikrinimui. Dabar galiojančio įstatymo 9 straipsnio 1 dalis numato, kad Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai (t. y. ir azartinių lošimų organizatoriai) privalo imtis priemonių nustatyti bei patikrinti kliento tapatybę tik prieš pradedant dalykinius santykius. Kaip tai turi būti atlikta atskirai nustato Įstatymo 10 ir 11 straipsniai bei LPT direktoriaus įsakymu patvirtintas tvarkos aprašas dėl bendrovėms skirtų nurodymų įgyvendinant pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemones.
Manome, kad papildomas kliento tapatybės nustatymas jau nustačius jo tapatybę būtų perteklinis reikalavimas, ypač atsižvelgiant į šiuo metu praktikoje pagal galiojančias įstatymo nuostatas taikytinus reiklavimus atskiroms lošimo rūšims:
saugojimą)., tuomet papildomai patikrina kliento tapatybę ir registruoja sumos įmokėjimo, laimėjimo išmokėjimo metu arba kai jis keičia grynuosius pinigus į žetonus arba žetonus į grynuosius pinigus, jeigu pinigų suma viršija 1 000 eurų arba ją atitinkančią sumą kita valiuta, nesvarbu, ar sandoris atliekamas vienos, ar kelių susijusių operacijų metu (toliau – esant įstatymo 9 str. 9 d. aplinkybėms).
teigiama, kad finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai (t. y. ir azartinių lošimų bendrovės) privalo nustatyti ir patikrinti kliento tapatybę prieš atlikdami vienkartines ar kelias tarpusavyje susijusias pinigines operacijas arba sudarydami sandorius, kurių suma lygi arba viršija 15 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, nesvarbu, ar sandoris atliekamas vienos, ar kelių susijusių operacijų metu, išskyrus atvejus, kai kliento ir naudos gavėjo tapatybė jau yra nustatyta. Manytina, jog siekiant išlaikyti įstatymo nuoseklumą taikant specialiąją nuostatą tik azartinius lošimus organizuojančioms bendrovėms, kuria nuleidžiama operacijų registravimo suma nuo 15 000 iki
pakartotinai nustatyti tapatybės, jei ji jau buvo nustatyta dalykinių santykių užmezgimo metu, nes kitu atveju bus nustatoma griežtesnė procedūra esant mažesnei pinigų plovimo rizikai nei kad esant ženkliai didesniam operacijų mastui. Siūlomas nuostatos pakeitimas praktikoje reikštų, kad lošimų organizatorius (kazino, lažybų punkte ar nuotoliniuose lošimuose) net ir nustatęs kliento tapatybę pagal Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 10 str. ar 11 str. reikalavimus prieš pradedant dalykinius santykius, turėtų dar kartą visą procedūrą pakartoti visa apimtimi tęsiant dalykinius santykius su klientais – esant įstatymo 9 str. 9 d aplinkybėms. Gali susidaryti situacija, kuomet netgi kelis kartus to paties apsilankymo ar vienos lošimo sesijos (nuotolinių lošimų atveju) metu būtų vėl nustatinėjama tapatybė, nors ji jau buvo patikrinta įeinant, prisijungiant ir pan. Pritarus siūlomai pataisai, lošimų organizatoriams būtų sukurta perteklinė pareiga dar kartą nustatyti tapatybę, o ne tik ją patikrinti esant įstatymo 9 str.
minėto Įstatymo 9 str. 1 d. 2 p. nustatytai išimčiai. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog, nors kiekviena ES Valstybė narė turi teisę nacionaliniuose teisės aktuose nustatyti tam tikrus ribojimus ir draudimus azartinių lošimų organizavimo apimtyje, vertėtu atsižvelgti ir į kitų brandžią ir ilgametę patirtį turinčių Europos Sąjungos valstybių praktiką, taikytiną asmens tapatybės nustatymo ir patikrinimo bei pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos nuostatų perkėlimo kontekste. Pabrėžtina, jog net ir šiuo metu taikomi reikalavimai kitiems įpareigotiesiems subjektams, t.y. ir nuotolinius lošimus organizuojančioms bendrovėms, kuriais remiantis kliento tapatybė prieš dalykinių santykių užmezgimą nuotolinių lošimų atveju turi būti nustatyta naudojantis Įstatymo11 str. 1 d. nurodytomis priemon ėmis , yra taikytina vos keliose Europos Sąjungos valstybėse, o Nuostatų rengėjų siūlymas kiekvieną kartą esant Įstatymo 9 str. 9 d. nurodytoms aplinkybėms papildomai (pakartotinai) nustatyti ir patikrinti asmens tapatybę būtų beprecedentis įvykis. Jau šiuo metu į nacionalinius teisės aktus perkeltos 4-osios Pinigų plovimo direktyvos rengėjai aiškiai nustatė, jog siekiant išvengti pakartotinių klientų tapatybės nustatymo procedūrų, dėl kurių veikla būtų vilkinama ir ar taptų neveiksminga, tikslinga leisti klientus, kurių tapatybė buvo nustatyta kitur, pristatyti įpareigotiesiems subjektams su sąlyga, kad laikomasi tinkamų apsaugos priemonių.
Įvertinus tai, kad jau dalykinių santykių užmezgimo metu azartinių lošimų organizatoriai nustato asmens tapatybę remiantis iš kliento tiesiogiai gautais duomenimis bei dokumentais , manytina, jog yra netikslinga nukrypti nuo 4-osios bei 5-osios Pinigų plovimo direktyvos rengėjų siūlytinų reguliavimo gairių bei įtvirtintų nuostatų, tuo pačiu praplečiant reikalavimų apimtį. Įvertinus paminėtą, Asociacija siūlo nepritarti tokiam Įstatymo 9 str. 9 d. pakeitimui arba patikslinti 9 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Azartinius lošimus organizuojančios bendrovės papildomai privalo nustatyti (išskyrus atvejus, kai kliento tapatybė jau yra nustatyta) ir patikrinti kliento tapatybę ir jį registruoti sumos įmokėjimo, laimėjimo išmokėjimo metu arba kai jis keičia grynuosius pinigus į žetonus arba žetonus į grynuosius pinigus, jeigu pinigų suma viršija 1 000 eurų arba ją atitinkančią sumą kita valiuta, nesvarbu, ar sandoris atliekamas vienos, ar kelių susijusių operacijų metu, taip pat patikrinti kliento, įeinančio į lošimo namus (kazino), tapatybę ir jį registruoti.“ Pritarti Žiūrėti argumentus analogiškam pasiūlymui šios lentelės 6 punkte. Taip pat žiūrėti BFK pasiūlymą 7.2 lentelėje. 18. Nacionalinė lošimų ir žaidimų verslo asociacija, 2019-11-0576 Dėl 9 straipsnio 11 dalies 7 punkto pakeitimo Šiuo metu galiojančio Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 9 str. 11 d.
11 d. 7 p. numatyta, kad Kelių tarpusavyje susijusių piniginių operacijų atveju kliento tapatybė turi būti nustatyta iš karto po to, kai nustatoma, kad kelios piniginės operacijos yra tarpusavyje susijusios. Kelios piniginės operacijos laikomos susijusiomis tarpusavyje, jeigu klientas 9 str. 9 dalyje nurodytais atvejais vienu metu įmoka sumas ar atsiima kelis laimėjimus, kurių suma viršija 1 000 eurų arba ją atitinkančią sumą užsienio valiuta. Įstatymo projektu minėtą nuostatą siūloma pakeisti nurodant, kad kelios piniginės operacijos laikomos susijusiomis tarpusavyje, jeigu klientas Įstatymo 9 str. 9 dalyje nurodytais atvejais per parą įmoka sumas ar atsiima kelis laimėjimus, kurių suma viršija 1000 eurų arba ją atitinkančią sumą užsienio valiuta. Nors, kaip teigia Įstatymų projektų rengėjas, Įstatymo projekto nuostatos keičiamos siekiant į Lietuvos nacionalinius teisės aktus perkelti Direktyvoje 2018/843 įtvirtintas nuostatas, de jure nei vienoje iš minėtų direktyvų (Direktyva 2015/849 ir Direktyva 2015/843) nėra įtvirtinta laiko sąvoka arba kriterijus, kuris būtų taikomas apskaičiuojant tarpusavyje susijusias operacijas asmens tapatybės nustatymo atvejais. Atvirkščiai, Asociacijos nuomone tokia siūloma formuluotė gali prieštarauti šiuo metu perkeltai Direktyvai 2015/849. Ši Direktyva kliento tapatybės nustatymo pareigą sieja su visomis operacijomis, kurios yra tarpusavyje susijusios ir nenustato jokio laiko tarpo, kuris apibrėžtų, kas yra susijusios operacijos ir nuo kada tokiomis nebelaikomos. Todėl įstatymu įtvirtinant, kad susijusiomis operacijomis yra laikomos tik tokios, kurios atliktos per vieną parą, būtų siaurinamas susijusių operacijų apibrėžimas, kas galimai turėtų neigiamos įtakos pinigų plovimo prevencijos užtikrinimui.
Asociacija taip pat kritiškai vertina sistemiško ir nuoseklaus bendradarbiavimo nebuvimą (tarp rinkos dalyvių ir nuostatų rengėjų) siūlomų Įstatymo projektų nuostatų kontekste, kas sąlygoją būtinybę prieš priimant pateiktus siūlymus išsiaiškinti kaip šie būtų įgyvendinami praktikoje organizuojant antžeminius ir nuotolinius lošimus. Nėra pateikta jokių išaiškinimų kas būtų laikoma paros pradžios laiku, t. y. nuo kurio momento operacijos turėtų būti pradedamos fiksuoti. Taip pat nėra tinkamai išaiškinta kokiu būdu ir priemonėmis atskiros bendrovės, organizuojančios vieną ar daugiau lošimo rūšių, turėtų fiksuoti vieno kliento atliekamas pinigines operacijas fizinėse vietoje (lošimo namai, lažybos, automatų salonai) bei nuotoliniuose lošimuose. Tokios nuostatos įvedimas iš azartinius lošimus organizuojančių bendrovių pareikalautų didžiulių finansinių resursų, o siūlomo pakeitimo tikslas galimai bus neįgyvendintas, nes susiaurinus susijusios piniginės operacijos apibrėžimą (šiuo metu, nepriklausomai nuo laikotarpio, bet kuri piniginė operacija gali būtų laikoma susijusi, tuo užtikrinant tinkamą pinigų plovimo prevenciją) bus įteisinta galimybė išvengti papildomo kliento tapatybės nustatymo skaidant pinigines operacijas kas 24 valandas. Asociacijos nuomone, šiuo metu taikoma pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencija, kuomet kiekviena vienos operacijos ar susijusių operacijų suma vienu metu, viršijanti 1 000 Eur., yra fiksuojama ir registruojama, yra tinkamai užtikrinama, todėl siūlome atsisakyti siūlomo 9 straipsnio 11 dalies 7 punkto pakeitimo.
Atsižvelgiant į paminėtą, o taip pat, jog teisės aktų rengimo principai yra tiesiogiai susiję su pagrindiniu tikslu – užtikrinti darnų procesą, orientuotą į verslo subjektų ir valstybės interesų pusiausvyrą, lemiančia, jog pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi būti proporcingos, neapribojant ūkinę veiklą vykdančių subjektų teisių ir laisvių daugiau nei reikiama siekiamo tikslo atžvilgiu, prašome įvertinti Asociacijos pateiktas pastabas, pasiūlymus bei pritarus jiems atlikti atitinkamus Įstatymo projekto (dalyje dėl Įstatymo 9 str. 9 d. bei 9 straipsnio 11 dalies
Žiūrėti argumentus analogiškam pasiūlymui šios lentelės 7 punkte. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
: Pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-3856, Komiteto patobulintam atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, Lietuvos bankų asociacijos, Lietuvos lošimų verslo asociacijos ir Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė, ir Komiteto išvadoms bei pasiūlymams. 7.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
finansų komitetas, 2019-11-0674 Argumentai: Siekiant išvengti pakartotinio tapatybės nustatymo tais atvejais, kai azartinius lošimus organizuojančios bendrovės jau yra nustačiusios kliento ir naudos gavėjo tapatybę pradėdami dalykinius santykius su klientu, keičiamo įstatymo 9 straipsnio 9 dalis papildoma žodžiais „ išskyrus atvejus, kai kliento ir naudos gavėjo tapatybė jau yra nustatyta“. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto straipsniu 7 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Azartinius lošimus organizuojančios bendrovės papildomai privalo
nustatyti (išskyrus atvejus, kai kliento ir naudos gavėjo tapatybė jau yra nustatyta) ir patikrinti kliento tapatybę ir jį registruoti sumos įmokėjimo, laimėjimo išmokėjimo metu arba kai jis keičia grynuosius pinigus į žetonus arba žetonus į grynuosius pinigus, jeigu pinigų suma viršija 1 000 eurų arba ją atitinkančią sumą kita valiuta, nesvarbu, ar sandoris atliekamas vienos, ar kelių susijusių operacijų metu, taip pat patikrinti kliento, įeinančio į lošimo namus (kazino), tapatybę ir jį registruoti .“
finansų komitetas, 2019-11-06710 Argumentai: Kaip reikalaujama Direktyvos 2018/843 14 straipsnio 5 dalimi, siekiama sudaryti finansų įstaigoms galimybę savo nuožiūra, remiantis savo rizikos vertinimu, nustatyti klientų duomenų atnaujinimo dažnumą bei apriboti kliento ir naudos gavėjo tapatybės atnaujinimo atvejus tik Tarybos direktyvos 2011/16/ES reglamentavimo sritimi. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 7 straipsnio 10 dalimi keičiamo 9 straipsnio 23 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 23.
Finansų įstaigos ir kiti įpareigotieji subjektai kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo priemones privalo taikyti ne tik naujiems , bet ir esamiems klientams, atsižvelgdami į rizikos lygį, iškilus naujoms aplinkybėms ar atsiradus naujai informacijai, susijusiai su kliento, naudos gavėjo rizikos lygio nustatymu, jų tapatybės informacija, jų veikla ir kitomis reikšmingomis aplinkybėmis, taip pat savo nustatytu kliento ir naudos gavėjo tapatybės duomenų atnaujinimo periodiškumu tais atvejais, kai kyla prievolė pateikti informaciją pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 611 straipsnį Europos Sąjungos teisės aktus .“
3. Biudžeto ir finansų komitetas, 2019-11-06123 Argumentai: Siekiama nustatyti Direktyvos 2018/843 18a straipsnyje nustatytus analogiškus reikalavimus. Pasiūlymas:
projekto 12 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 14 straipsnio 41 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) gauti papildomos informacijos apie klientą ir naudos gavėją , mažinančios pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo riziką ;“. 2. Pakeisti projekto 12 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 14 straipsnio 41 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) gauti papildomos informacijos apie numatomą verslo santykių pobūdį , mažinančios pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo riziką
finansų komitetas, 2019-11-0614 6,8 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad LR pensijų kaupimo įstatymo 3 straipsnio 9 dalyje yra apibrėžtas
„Pensijų turto išsaugojimo pensijų fondas“, kuris savo prasme atitinka
tikslinių pensijų fondų dalyvių grupių pensijų fondą, siūlytina projekto 14 straipsnio 6 ir 8 dalis papildyti, nurodant, kad supaprastintas tapatybės nustatymas gali būti atliekamas ir šio fondo klientams Pasiūlymas: 1.
Pakeisti projekto 14 straipsnio 6 dalimi keičiamo įstatymo 15 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Supaprastintas kliento tapatybės nustatymas gali būti atliekamas tik tada, kai atliekant arba atlikus supaprastintą kliento tapatybės nustatymą yra vykdoma kliento dalykinių santykių stebėsena ir yra galimybė nustatyti įtartinas pinigines operacijas ir sandorius. Ši nuostata netaikoma tikslinių pensijų fondų dalyvių grupių pensijų fondų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymą, klientams.“
taip: „7. Supaprastintas kliento tapatybės nustatymas negalimas, jeigu yra šio įstatymo 14 straipsnyje nurodytos aplinkybės, kai būtina atlikti sustiprintą kliento tapatybės nustatymą. Ši nuostata netaikoma tikslinių pensijų fondų dalyvių grupių pensijų fondų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymą, klientams.“
N Argumentai : Siekiama numatyti galimybę Įstatymo 19 straipsnio 10 dalyje nurodytus dokumentus saugoti skenuotus elektroninėje laikmenoje. Pasiūlymas:
16 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „
Pakeisti 19 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10.
Kliento tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijos, naudos gavėjo tapatybės duomenys, išmokos gavėjo tapatybės duomenys, tiesioginio vaizdo perdavimo (tiesioginės vaizdo transliacijos) įrašas, kiti duomenys, gauti kliento tapatybės nustatymo metu, sąskaitų ir (ar) sutarčių dokumentacija (dokumentų originalai arba elektroninės formos dokumentai ) turi būti saugomi 8 metus nuo sandorių ar dalykinių santykių su klientu pabaigos dienos.“
straipsnius laikyti 17 – 31 straipsniais. 5. Biudžeto ir finansų komitetas, 2019-11-0631 Argumentai : Atsižvelgiant į tai, kad Juridinių asmenų dalyvių informacine sistema (JADIS) nėra pilnai funkcionuojanti duomenims apie to kliento naudos gavėjus gauti, nustatomas nuostatų, susijusių su finansų įstaigų ir kitų įpareigotųjų subjektų pareigomis naudotis Juridinių asmenų dalyvių informacine sistema (JADIS), vėlesnis įsigaliojimas. Pasiūlymas:
straipsnį nauja 3 dalimi ir ją išdėstyti taip: „
3Šio įstatymo 10 straipsnio 3-5 dalys įsigalioja 2021 m.
rugpjūčio 1 d. “
straipsnio 3 - 6 dalis laikyti 4 - 7 dalimis. Pritarti
Argumentai : Kadangi BFK yra pateikti svarstyti du Pinigų plovimo ir teroristų prevencijos įstatymo keitimo projektai (šis ir anksčiau pateiktas projektas Nr. XIIIP-3584), tikslinga šių įstatymų nuostatas derinti tarpusavyje. Pasiūlymas:
8Balsavimo rezultatai:
pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Vida Ačienė, Andrius Palionis, Kęstutis Glaveckas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas Biuro patarėja Jolanta Žaltkauskienė [1] UAB “Tete-a-tete” kazino, UAB “Top Sport”, UAB “Unigames”, UAB “Novogaming Vilnius”. [2] Nacionalinio pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos vertinimo rezultatai yra itin reikšmingi privačiam sektoriui, kadangi juo vadovaujamasi svarstant pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reglamentavimo tikslingumą ir nustatant poreikį finansų įstaigoms ir kitiems įpareigotiesiems subjektams taikyti priemones, atsižvelgiant į rizikos lygį tam tikrais atvejais, tikslinti, kokių priemonių imtis.