P rojekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos MOKESČIO UŽ VALSTYBINIUS GAMTOS IŠTEKLIUS ĮSTATYMO Nr. I-1163 6 STRAIPSNIo PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2019 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas Pakeisti 6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo arba viršijus leidime nurodytą leidžiamą išgauti išgautą gamtos išteklių kiekį, taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2, 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10. Už mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijos nepateikimą laiku, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, taikoma atsakomybė, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 187 straipsnyje.
“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. R espublikos P rezidentas Teikia Seimo nariai Kęstutis Mažeika Jonas Jarutis Petras Nevulis Kęstutis Bacvinka Algimantas Salamakinas
P rojekto
lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos
2019 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
tarifų nustatymas ir jų indeksavimas
valstybinius gamtos išteklius tarifai nustatyti šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose. 2. Už be leidimo išgautą arba viršytą leidime nurodytą leidžiamą išgauti gamtos išteklių kiekį, taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 5. Mokesčio už gamtos išteklius, numatytus šio įstatymo 3 priede, deklaracijos nustatytais terminais pateikiamos tais atvejais, jeigu leidime naudoti šiuos gamtos išteklius pasikeitė medžioklės plotų naudotojas, medžioklės ploto vieneto ribos ar šio miško ploto bonitetas. 3. Už laikantis žemės gelmių naudojimo plano išgautą ir deklaruotą, tačiau išgautą pažeidžiant leidimo sąlygas žemės gelmių išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 2. 4. Už laikantis leidimo sąlygų išgautą, tačiau nedeklaruotą žemės gelmių išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 5. 5. Už laikantis žemės gelmių naudojimo plano išgautą tačiau nedeklaruotą ir išgautą pažeidžiant leidimo sąlygas žemės gelmių išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10. 6. Už be leidimo arba nesilaikant žemės gelmių naudojimo plano išgautą gamtos išteklių kiekį, taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 20 . 7. 3.
įstatymo 1 ir 2 prieduose nustatyti tarifai mokesčio mokėtojo indeksuojami pagal Lietuvos statistikos departamento apskaičiuojamą ir Oficialiosios statistikos portale skelbiamą mokestinio ketvirčio vartotojų kainų indeksą. Vartotojų kainų indeksas nustatomas palyginus mokestinio ketvirčio antrojo mėnesio kainas su 2014 metų gruodžio mėnesio kainomis. 8. 4. Šio įstatymo 3 priede nustatyti tarifai mokesčio mokėtojo indeksuojami pagal Lietuvos statistikos departamento skelbiamą mokestinių metų vartotojų kainų indeksą. Kainų indeksas nustatomas palyginus mokestinių metų gruodžio mėnesio kainas su 2005 metų gruodžio mėnesio kainomis. 9. 5. Indeksavimo koeficientas, kurį taikant indeksuojami mokesčio už valstybinius gamtos išteklius tarifai, nustatomas vartotojų kainų indeksą dalijant iš šimto. 10. 6. Indeksuoti mokesčio tarifai, išskyrus mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius tarifus, įsigalioja nuo kiekvieno mokestinio ketvirčio, kurio mokestis deklaruojamas, pradžios. Indeksuoti mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius tarifai įsigalioja nuo kalendorinių metų, kurių mokestis deklaruojamas, pradžios. “
straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Mokesčio mokėtojai, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, privalo užpildyti mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijas ir jas pateikti tai teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios veiklos teritorijoje jie yra arba privalo būti įregistruoti mokesčio mokėtojais, ir sumokėti mokestį už valstybinius gamtos išteklius iki antro kalendorinio mėnesio, einančio po mokestinio laikotarpio, už kurį mokestis mokamas, 15 dienos. Už mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijos nepateikimą arba nepateikimą iki nustatytų terminų taikoma atsakomybė, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse. “
įsigaliojimas ir taikymas
1Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 2.
įstatymo 1 straipsnio nuostatos iki 2021 m. sausio 1 d. netaikomos tiems vandens gręžiniams, kurie įrengti iki 2020 m. gruodžio 31 d. Minėtų gręžinių savininkai privalo gauti leidimus naudoti požeminį vandenį iki 2021 m. gruodžio
Respublikos Seimo priimtą įstatymą. R espublikos P rezidentas
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo 6 straipsnio pakeitimu siūloma dabartiniu metu galiojančią šio įstatymo nuostatą, kad už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį, taikomasi dešimteriopas mokesčio už valstybinius gamtos išteklius tarifas, pakeisti taip, kad būtų aiškiai atskirtos situacijos, kuomet ūkio subjektas naudoja gamtos išteklius nedeklaruodamas naudojamo kiekio arba tyčia sumažina nurodomą išgautų išteklių kiekį, nuo situacijų, kuomet ūkio subjektas tik vėluoja pateikti deklaraciją, nors leistas išgauti išteklių kiekis neviršijamas. Siūloma nustatyti, kad mokesčio mokėtojui, turinčiam leidimą naudoti valstybinius gamtos išteklius, bet laiku nepateikusiam mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijos, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, taikoma atsakomybė, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 187 straipsnyje. Įstatymo projektą parengti paskatino priežastys, kad ūkio subjektams, pavėlavusiems pateikti mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijas, taikomos neproporcingos sankcijos (10 kartų didesnis mokesčio tarifas), nors išgautų išteklių kiekiai neviršyti. Atkreiptinas dėmesys, kad už be leidimo arba viršijus leidime nurodytą išgautiną gamtos išteklių kiekį būtų ir toliau taikomas dabar galiojantis dešimteriopas mokesčio už valstybinius gamtos išteklius tarifas. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatorius - Lietuvos Respublikos Seimo narys K. Mažeika. 3.
reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu galiojantis įstatymas numato, kad už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekis yra taikomas dešimteriopas mokesčio tarifas, neišskiriant situacijų ar tik vėluojama pateikti deklaraciją, ar ištekliai naudojami neteisėtai, viršijami leistini kiekiai arba slepiamas faktiškai išgautas kiekis. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Siūlomos nuostatos leis taikyti adekvatesnes nuobaudas už formalų pažeidimą – vėlavimą pateikti mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaraciją. Jos atitiks Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų priimto įstatymo pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas įstatymas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Priėmus šias įstatymo nuostatas bus adekvačiai sureguliuota nuobaudų sistema už nesavalaikį mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaravimą. Bus išvengta pernelyg drastiškos bausmės taikymo ūkio subjektams, lyginant su padarytu pažeidimu. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Siekiant inkorporuoti siūlomus įstatymo pakeitimus į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės. 9.
parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Taip. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:
Taip. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis: "valstybiniai gamtos ištekliai", "mokesčiai už gamtos išteklius". 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia Seimo nariai Kęstutis Mažeika Jonas Jarutis Petras Nevulis Kęstutis Bacvinka Algimantas Salamakinas
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
(toliau - keičiamo įstatymo) 6 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „Už deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo arba viršijus leidime nurodytą leidžiamą išgauti gamtos išteklių kiekį , taikomas didesnis mokesčio tarifas“. Taip pat projektu siūloma panaikinti šiuo metu galiojančią nuostatą, kad didesnis mokesčio tarifas taip pat taikomas ir už nedeklaruotą gamtos išteklių kiekį. Šios projekto nuostatos nėra aiškios ir yra svarstytinos šiais aspektais:
Pirma, nei iš projekto, nei ir jo aiškinamojo rašto nėra pakankamai aišku, kokiu tikslu siūloma panaikinti nuostatą, kad didesnis mokesčio tarifas būtų taikomas už nedeklaruotą gamtos išteklių kiekį, tuo tarpu pagal projekto nuostatas didesnis mokesčio tarifas būtų taikomas tik už deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį. Svarstytina, ar toks siūlomas teisinis reguliavimas nesukurtų situacijos, kai mokesčio mokėtojui būtų palanku iš viso nedeklaruoti gamtos išteklių kiekio, nei deklaruoti neteisingą gamtos išteklių kiekį, nes tokiu atveju jam būtų taikoma tik administracinė atsakomybė už deklaracijos nepateikimą, ir galimai jis išvengtų didesnio mokesčio tarifo sumokėjimo. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad, pavyzdžiui, Angliavandenilių išteklių mokesčio įstatymo 10 straipsnio 1 dalis nustato, jog už nuslėptą ar nedeklaruotą angliavandenilių išteklių kiekį sumokamas mokestis ir dešimteriopa mokesčio dydžio bauda.
Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas atitinka teisėkūros tikslingumo, aiškumo ir sistemiškumo principus. Antra, nėra pakankamai aiški projekto nuostata, kad „ viršijus leidime nurodytą leidžiamą išgauti gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas“. Manytina, kad gamtos išteklių didesnio (viršijančio) kiekio išgavimas nei nurodyta leidime gali būti traktuojamas kaip gamtos išteklių išgavimas be leidimo. Taigi nėra aiškus šios projektu siūlomos naujos nuostatos santykis su galiojančia įstatymo nuostata, jog už be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Be to, nei iš projekto, nei iš jo aiškinamojo rašto nuostatų nėra aišku, kaip ši nuostata būtų taikoma, t. y. ar didesnis mokesčio tarifas būtų taikomas už visą išgautą gamtos išteklių kiekį, ar tik už viršijančią leidime nurodyto leidžiamo išgauti gamtos išteklių kiekio dalį. 2. Projektu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje siūloma numatyti, jog „Už mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijos nepateikimą laiku, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, taikoma atsakomybė, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 187 straipsnyje“. Siūloma nuostata diskutuotina keliais aspektais:
Pirma, keičiamo įstatymo 6 straipsnyje pateikiamos nuostatos, susijusios su mokesčio tarifų nustatymu bei jų indeksavimu. Atsižvelgiant į projektu siūlomos nuostatos turinį, manytina, jog ji nėra šio straipsnio reguliavimo dalykas. Antra, atkreiptinas dėmesys, jog už projekte įvardijamą nusižengimą atsakomybė yra numatyta ANK 241 straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, projektas koreguotinas.
Trečia, manytina, kad šios projekto nuostatos yra perteklinės, nes administracinė atsakomybė jau yra numatyta ANK. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pagal susiklosčiusią teisėkūros praktiką įstatymuose paprastai neteikiama nuoroda į konkretų atsakomybę nustatantį kodekso straipsnį, todėl siūlytina šios projekto nuostatos atsisakyti. Jei vis dėlto šios projekto nuostatos nebūtų atsisakoma, tai siekiant aiškumo projekto nuostatose vartojamą formuluotę „nepateikimą laiku, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui“ reikėtų suderinti su ANK 241 straipsnio 1 dalyje vartojama formuluote
„nepateikimas iki nustatytų terminų“. 3. Projekto nuostatos
įsigaliotų nuo jų oficialaus paskelbimo, tačiau tai prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 daliai bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 daliai, pagal kurią Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į Biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsnį, kuris numato, kad mokesčių įstatymai, <...> darantys įtaką atitinkamų metų biudžeto pajamoms, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas. Atsižvelgiant į tai, koreguotina įstatymo įsigaliojimo data. 4. Projekto nuostatos įsigaliotų nuo jų oficialaus paskelbimo.
Atkreipiame dėmesį, kad 2019 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu valstybės biudžeto pajamos iš mokesčio už valstybinius gamtos išteklius jau yra patvirtintos, todėl dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto vykdytojos nuomonė. 5. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto įsigaliojimas yra numatytas mokestinių metų pabaigoje. Svarstytina, ar tai nesudarys šio mokesčio administravimo problemų. Atsižvelgiant į tai, kad mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mokestinis laikotarpis yra kalendorinis ketvirtis ( išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius), o mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai , manytina, jog siekiant teisinio aiškumo siūlomo teisinio reguliavimo įsigaliojimas turėtų būti siejamas su mokestinio laikotarpio pradžia. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. neringa.azguridiene @lrs.lt R. Dirgėlienė, tel. (8
5) 239 6350, el. p. renata.dirgeliene @lrs.lt
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
(toliau - keičiamo įstatymo) 6 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „už be leidimo išgautą arba viršytą leidime nurodytą leidžiamą išgauti gamtos išteklių kiekį, taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginat iš koeficiento 5“. Ši projekto nuostata nėra aiški ir yra diskutuotina šiais aspektais:
Pirma, projekto nuostata „ už viršytą leidime nurodytą leidžiamą išgauti gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas“ nėra aiški. Manytina, kad gamtos išteklių didesnio (viršijančio) kiekio išgavimas nei nurodyta leidime gali būti traktuojamas kaip gamtos išteklių išgavimas be leidimo. Taigi nėra aiškus šios projektu siūlomos naujos nuostatos santykis su galiojančia įstatymo bei projekto nuostata, jog už be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Antra, nėra aišku kokiais argumentais vadovaujantis siūloma mažinti šiuo metu galiojantį didesnį mokesčio už valstybinius gamtos mokesčius tarifą (koeficientas mažinamas nuo 10 iki 5). Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas atitinka teisėkūros tikslingumo, efektyvumo principus. 2. Projekto
už gamtos išteklius, numatytus šio įstatymo 3 priede, deklaracijos nustatytais terminais pateikiamos tais atvejais, jeigu leidime naudoti šiuos gamtos išteklius pasikeitė medžioklės plotų naudotojas, medžioklės ploto vieneto ribos ar šio miško ploto bonitetas“.
Ši projekto nuostata nėra aiški ir yra diskutuotina dėl šių priežasčių: Pirma, ši projekto nuostata pagal turinį turėtų būti dėstoma ne keičiamo įstatymo 6 straipsnyje, o keičiamo įstatymo 7 straipsnyje, kuris reglamentuoja mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir mokėjimo tvarką. Antra, nėra aišku, ar projekto nuostata siūloma nustatyti išimtį dėl mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius deklaracijos pateikimo, ar ką kita. Jei nustatoma išimtis, kad minėtos deklaracijos teikiamos tik tais atvejais, kai pasikeičia medžioklės plotų naudotojas, medžioklės ploto vieneto ribos ar šio miško ploto bonitetas, tai nėra aiškus šios projekto nuostatos santykis su projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalies nuostatomis, kurios mokesčio mokėtojui nustato prievolę, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, užpildyti mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijas ir jas pateikti teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai. Pagal siūlomą teisinį reguliavimą nustačius deklaracijų teikimo išimtis, nėra aišku kaip būtų apskaičiuojamas ir mokamas mokestis už medžiojamųjų gyvūnų išteklius tais atvejais, kai deklaracija nebūtų teikiama, ir koks būtų šios projekto nuostatos santykis su keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalimi. Be to, svarstytina, ar siūlomu teisiniu reguliavimu nesukuriamos prielaidos skirtingai traktuoti mokesčio mokėtojus, nes mokesčio už medžiojamuosius gyvūnų išteklius mokėtojams galimai būtų sukuriama palankesnė situacija neteikti deklaracijų nei kitiems mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mokėtojams.
Trečia, nėra aišku kokiais kriterijais vadovaujantis siūloma nustatyti atvejus, kada yra teikiamos deklaracijos. Taip pat nėra aišku, ką bendro turi deklaracijos teikimas priklausomai nuo miško ploto boniteto, nes sąvoka „miško ploto bonitetas“ nėra vartojama keičiamame įstatyme ir nėra apibrėžiama projekte. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 punktą medžiojamieji gyvūnai apmokestinami pagal medžioklės plotų kategorijas, nurodytas šio įstatymo 3 priede. Ketvirta, nėra aiškus formuluotės „mokesčio už gamtos išteklius, numatytus šio įstatymo 3 priede“ turinys, nes 3 priede yra nustatytas ne mokestis už gamtos išteklius, o mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius tarifas pagal medžioklės plotų kategorijas. 3. Nėra aišku kokiais motyvais vadovaujantis siūloma panaikinti šiuo metu galiojančią keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, nustatančią, kad už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, jog už mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijos nepateikimą arba nepateikimą iki nustatytų terminų taikoma atsakomybė, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse. Svarstytina, ar toks siūlomas teisinis reguliavimas nesukurtų situacijos, kai mokesčio mokėtojui būtų palanku iš viso nedeklaruoti išgautų gamtos išteklių kiekio, nes tokiu atveju jam būtų taikoma tik administracinė atsakomybė už deklaracijos nepateikimą. Be to, svarstytina, ar dėl tokios situacijos nekils korupcijos rizika.
Kartu atkreiptinas dėmesys, kad, pavyzdžiui, Angliavandenilių išteklių mokesčio įstatymo 10 straipsnio 1 dalis nustato, jog už nuslėptą ar nedeklaruotą angliavandenilių išteklių kiekį sumokamas mokestis ir dešimteriopa mokesčio dydžio bauda. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas atitinka teisėkūros tikslingumo, aiškumo ir sistemiškumo principus. 4. Projekto
naujas teisinis reguliavimas, kurio nebuvo ankstesniame projekto variante, todėl šių projekto nuostatų vertinimas yra apsunkintas, nes nėra aišku, kokiais tikslais bei motyvais siūloma nustatyti būtent tokį mokesčio už valstybinius gamtos išteklius tarifų diferencijavimą. Dėl šių projekto nuostatų teikiamos šios pastabos:
Pirma, šiose projekto nuostatose vartojamos formuluotės ir terminai, kurie nėra vartojami keičiamame įstatyme. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 4 straipsnis nustato kokie valstybiniai gamtos ištekliai laikytini mokesčio už valstybinius gamtos išteklius objektais, t. y. šio mokesčio objektais laikytinos naudingosios iškasenos, nurodytos šio įstatymo 1 priede, išskyrus angliavandenilius ir durpes, naudojamas gydymo įstaigoje; vanduo ir statybinis gruntas, nurodyti šio įstatymo 2 priede; medžiojamieji gyvūnai. Tačiau projekto nuostatose vartojama formuluotė „žemės gelmių ištekliai“, kurios turinys pagal Žemės gelmių įstatymą suprantamas žymiai plačiau, nei tie gamtos ištekliai, kurie apmokestinami pagal keičiamo įstatymo nuostatas. Be to, pagal Žemės gelmių įstatymo nuostatas, žemės gelmių naudojimo planas reikalingas tik išgaunat naudingąsias iškasenas, kuriomis pagal minėto įstatymo nuostatas laikomi angliavandeniliai, metalų rūdos, nemetalinės naudingosios iškasenos, vertingieji mineralai. Šio plano nereikia išgaunat požeminį geriamąjį gėlą ir gamybinį vandenį.
Atsižvelgiant į tai, iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiems mokesčio objektams būtų taikomos minėtos projekto nuostatos. Antra, logiškai nesuprantamos projekto1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 ir 5 dalių nuostatos toje apimtyje, kurioje siūloma nustatyti, kad mokesčio tarifas apskaičiuojamas šio įstatymo 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginat iš koeficiento, bei projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies nuostatos toje apimtyje, kurioje siūloma nustatyti, kad mokesčio tarifas apskaičiuojamas šio įstatymo3 priede nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento, nes šiuose įstatymo prieduose nustatyti mokesčio už vandenį ir statybinį gruntą bei medžiojamuosius gyvūnus tarifai, kurie neturėtų būti taikomi apskaičiuojant mokestį už žemės gelmių išteklius (naudingąsias iškasenas). Trečia, nėra aišku kokiais argumentais vadovaujantis siūloma nustatyti skirtingus didesnius mokesčio tarifus, kai koeficientai ženkliai skiriasi nuo šiuo metu taikomo koeficiento 10 (projektu siūlomi koeficientai 2, 5, 10 ir 20). Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas atitinka teisėkūros tikslingumo, proporcingumo ir efektyvumo principus.
Ketvirta, nėra aišku kodėl vienais atvejais mokestis už valstybinus gamtos išteklius būtų diferencijuojamas (pavyzdžiui, išgaunat naudingąsias iškasenas nustatomi skirtingi didesni mokesčio tarifai ir jie būtų taikomi, kai naudingosios iškasenos išgaunamos laikantis žemės gelmių naudojimo plano ir deklaruojant išgautą išteklių kiekį, tačiau pažeidžiant leidimo sąlygas (3 dalis), taikomas koeficientas 2, kai šios iškasenos išgautos laikantis leidimo sąlygų, tačiau nedeklaruojant išteklių kiekio (4 dalis), taikomas koeficientas 5, kai šios iškasenos išgautos laikantis žemės gelmių naudojimo plano, tačiau nedeklaruojant išteklių, kai jie išgauti pažeidžiant leidimo sąlygas (5 dalis), taikomas koeficientas 10), atsižvelgiant į išgautų išteklių deklaravimą/nedeklaravimą ir į leidimo sąlygų laikymąsi/nesilaikymą (pavyzdžiui, naudingosios iškasenos), o kitais atvejais – tokio diferencijavimo nebūtų (pavyzdžiui, išgaunat požeminį vandenį pažeidžiant leidimo sąlygas ar nedeklaruojant išgauto vandens kiekio, nereikėtų mokėti didesnio mokesčio tarifo), tokiu atveju didesnio tarifo mokestis būtų taikomas tik jei tie ištekliai būtų išgauti be leidimo arba viršijus leidime nurodytą leidžiamą išgauti gamtos išteklių kiekį (2 dalis) bei būtų išgauti laikantis leidimo sąlygų, tačiau nedeklaravus išgautų išteklų kiekio (4 dalis). Manytina, kad toks teisinis reguliavimas neatitinka teisėkūros tikslingumo, proporcingumo ir efektyvumo principų bei juo sukuriamos prielaidos skirtingai traktuoti mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mokėtojus, nes mokesčio už naudingąsias iškasenas mokėtojams nustatomi griežtesni reikalavimai nei mokesčio už požeminį vandenį ar mokesčio už medžiojamuosius gyvūnų išteklius mokėtojams.
Penkta, nėra aiškus projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalies ir 6 dalies nuostatų tarpusavio santykis, nes 2 dalyje siūloma nustatyti, kad už be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį, taikomas didesnis mokesčio tarifas nustatant koeficientą 5, o 6 dalyje siūloma nustatyti, kad už be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį, taikomas didesnis mokesčio tarifas nustatant koeficientą 20. Iš šių projekto nuostatų nėra aišku kokiais motyvais vadovaujantis siūlomas toks reguliavimas, pagal kurį už tą patį pažeidimą būtų taikomi skirtingi didesnio mokesčio tarifai. Manytina, kad siūlomas reguliavimo pobūdis neatitiktų Konstitucinio Teismo formuojamos doktrinos, jog įstatymo turinys turi būti aiškus iš įstatymo turinio. 5. P rojekto
mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijos nepateikimą arba nepateikimą iki nustatytų terminų taikoma atsakomybė, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse“. Ši projekto nuostata diskutuotina keliais aspektais. Pirma, ši projekto nuostata nėra aiški tuo aspektu, kad pagal keičiamo įstatymo 5 straipsnį mokesčio mokėtojais yra ne tik fiziniai asmenys, išgaunantys valstybinius gamtos išteklius, bet ir juridiniai asmenys. Atkreiptinas dėmesys, kad Administracinių nusižengimų kodeksas nustato tik fizinių asmenų atsakomybę už jame numatytų pažeidimų padarymą.
Todėl iš projekto nuostatų nėra aišku, ar kiltų atsakomybė ir kokia atsakomybė būtų taikoma, jei mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijos nepateiktų arba nepateiktų iki nustatytų terminų mokesčio mokėtojai, kurie yra juridiniai asmenys. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar siūlomu teisiniu reguliavimu nesukuriamos prielaidos skirtingai traktuoti mokesčio mokėtojus, nes jiems galimai nustatomi skirtingo pobūdžio reikalavimai. Antra, atkreiptinas dėmesys, kad Administracinių nusižengimų kodeksas nenustato atsakomybės už mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijos nepateikimą, todėl nėra aiškus šios projekto nuostatos tarpusavio santykis su minėtu kodeksu. Siekiant užtikrinti šios projekto nuostatos įgyvendinimą, kartu su projektu turėtų būti teikiamas ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo projektas. 6. Projekto 3 straipsnio 2 dalimi siūloma įtvirtinti nuostatą, jog projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio nuostatos iki 2021 m. sausio 1 d. nebūtų taikomos tiems vandens gręžiniams, kurie būtų įrengti iki 2020 m. gruodžio 31 d. Minėtų gręžinių savininkai privalėtų gauti leidimus naudoti požeminį vandenį iki 2021 m. gruodžio 31 d. Projektu siūloma nuostata diskutuotina keliais aspektais. Pirma, nėra aišku kodėl p rojektu yra siūloma nustatyti išimtį dėl didesnio mokesčio tarifo taikymo požeminio vandens naudotojams. Pagal siūlomą reguliavimą iki 2021 m. sausio 1 d. didesnis mokesčio tarifas nebūtų taikomas tik požeminio vandens išteklių naudotojams. Atsižvelgiant į tai, projektu siūloma nuostata vertintina kaip ydinga, nepagrįstai išskirianti vieną asmenų grupę. Antra, projektu siūloma nustatyti, vandens gręžinių savininkai privalėtų gauti leidimus naudoti požeminį vandenį iki 2021 m. gruodžio 31 d.
Atkreiptinas dėmesys, jog reikalavimai dėl leidimų naudoti požeminį vandenį yra ne keičiamo įstatymo, o Žemės gelmių įstatymo reguliavimo dalykas. Atsižvelgiant į tai, projektas koreguotinas. Trečia, manytina, kad projektu siūloma suteikti lengvatines mokesčio mokėjimo sąlygas asmenims, kurie galimai nesilaiko teisės aktų reikalavimų ir įsirengę vandens gręžinius nesikreipia dėl leidimų naudoti požeminį vandenį. Atsižvelgiant į tai, s varstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas atitinka teisėkūros tikslingumo, proporcingumo ir efektyvumo principus. Ketvirta, manytina, kad siūlomu teisiniu reguliavimu būtų sukuriama papildoma administracinė našta valstybės institucijoms, prižiūrinčioms reguliuojamus teisinius santykius, nes joms kiltų pareiga įrodinėti vandens gręžinių įrengimo datą, ką padaryti dažnai yra sudėtinga (pavyzdžiui, turto paveldėjimo atveju ir pan.) 7. 2019 m. lapkričio 20 d. Biudžeto ir finansų komiteto išvadoje buvo pritarta 2019 m. rugsėjo 18 d. Teisės departamento išvadoje pateiktai nuomonei, jog dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė. Pastebėtina, jog minėta Vyriausybės nuomonė nebuvo gauta. Atsižvelgiant į tai, atkreipiame dėmesį, kad Seime šiuo metu yra svarstomas 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-4014), kuriame valstybės biudžeto pajamos iš mokesčio už valstybinius gamtos išteklius jau yra suplanuotos, todėl manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto planuotojos nuomonė. 8. Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ nustatytais teisės technikos reikalavimais, projektas koreguotinas:
nuoseklumo ir vienodo sąvokų naudojimo, siūlytina projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 – 6 dalyse vartoti sąvoką „valstybinius gamtos išteklius“; 8.2. atkreiptinas dėmesys, jog p rojekto lyginamajame variante 1 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalis išdėstyta nesilaikant teisės technikos reikalavimų, keliamų lyginamajam variantui. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. neringa.azguridiene @lrs.lt R. Dirgėlienė, tel. (8
5) 239 6350, el. p. renata.dirgeliene @lrs.lt
DĖL
2019-10-07
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Juozas Imbrasas, Komiteto nariai: pirmininko pavaduotojas Simonas Gentvilas, Kęstutis Bacvinka, Linas Balsys, Aistė Gedvilienė, Petras Nevulis, Andrius Mazuronis, Kęstutis Mažeika, Artūras Skardžius, Paulius Saudargas, Virginija Vingrienė; Komiteto biuro vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Jolita Jakučionytė, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys: Aplinkos viceministrė Justina Grigaravičienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-09-181 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
valstybinius gamtos išteklius įstatymo (toliau - keičiamo įstatymo) 6 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „Už deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo arba viršijus leidime nurodytą leidžiamą išgauti gamtos išteklių kiekį , taikomas didesnis mokesčio tarifas“. Taip pat projektu siūloma panaikinti šiuo metu galiojančią nuostatą, kad didesnis mokesčio tarifas taip pat taikomas ir už nedeklaruotą gamtos išteklių kiekį.
Šios projekto nuostatos nėra aiškios ir yra svarstytinos šiais aspektais: Pirma, nei iš projekto, nei ir jo aiškinamojo rašto nėra pakankamai aišku, kokiu tikslu siūloma panaikinti nuostatą, kad didesnis mokesčio tarifas būtų taikomas už nedeklaruotą gamtos išteklių kiekį, tuo tarpu pagal projekto nuostatas didesnis mokesčio tarifas būtų taikomas tik už deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį. Svarstytina, ar toks siūlomas teisinis reguliavimas nesukurtų situacijos, kai mokesčio mokėtojui būtų palanku iš viso nedeklaruoti gamtos išteklių kiekio, nei deklaruoti neteisingą gamtos išteklių kiekį, nes tokiu atveju jam būtų taikoma tik administracinė atsakomybė už deklaracijos nepateikimą, ir galimai jis išvengtų didesnio mokesčio tarifo sumokėjimo. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad, pavyzdžiui, Angliavandenilių išteklių mokesčio įstatymo 10 straipsnio 1 dalis nustato, jog už nuslėptą ar nedeklaruotą angliavandenilių išteklių kiekį sumokamas mokestis ir dešimteriopa mokesčio dydžio bauda. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas atitinka teisėkūros tikslingumo, aiškumo ir sistemiškumo principus. Antra, nėra pakankamai aiški projekto nuostata, kad „ viršijus leidime nurodytą leidžiamą išgauti gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas“. Manytina, kad gamtos išteklių didesnio (viršijančio) kiekio išgavimas nei nurodyta leidime gali būti traktuojamas kaip gamtos išteklių išgavimas be leidimo. Taigi nėra aiškus šios projektu siūlomos naujos nuostatos santykis su galiojančia įstatymo nuostata, jog už be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas.
Be to, nei iš projekto, nei iš jo aiškinamojo rašto nuostatų nėra aišku, kaip ši nuostata būtų taikoma, t. y. ar didesnis mokesčio tarifas būtų taikomas už visą išgautą gamtos išteklių kiekį, ar tik už viršijančią leidime nurodyto leidžiamo išgauti gamtos išteklių kiekio dalį. Pritarti Žr. į komiteto pasiūlymą įstatymo projekto 1 straipsniui. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2Projektu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje siūloma numatyti,
jog „Už mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijos nepateikimą laiku, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, taikoma atsakomybė, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 187 straipsnyje“. Siūloma nuostata diskutuotina keliais aspektais: Pirma, keičiamo įstatymo 6 straipsnyje pateikiamos nuostatos, susijusios su mokesčio tarifų nustatymu bei jų indeksavimu. Atsižvelgiant į projektu siūlomos nuostatos turinį, manytina, jog ji nėra šio straipsnio reguliavimo dalykas. Antra, atkreiptinas dėmesys, jog už projekte įvardijamą nusižengimą atsakomybė yra numatyta ANK 241 straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, projektas koreguotinas. Trečia, manytina, kad šios projekto nuostatos yra perteklinės, nes administracinė atsakomybė jau yra numatyta ANK. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pagal susiklosčiusią teisėkūros praktiką įstatymuose paprastai neteikiama nuoroda į konkretų atsakomybę nustatantį kodekso straipsnį, todėl siūlytina šios projekto nuostatos atsisakyti. Jei vis dėlto šios projekto nuostatos nebūtų atsisakoma, tai siekiant aiškumo projekto nuostatose vartojamą formuluotę „nepateikimą laiku, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui“ reikėtų suderinti su ANK 241 straipsnio
3.
kanceliarijos Teisės departamentas
paskelbimo, tačiau tai prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 daliai bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 daliai, pagal kurią Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į Biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsnį, kuris numato, kad mokesčių įstatymai,< ...> darantys įtaką atitinkamų metų biudžeto pajamoms, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas. Atsižvelgiant į tai, koreguotina įstatymo įsigaliojimo data. Spręsti pagrindiniam komitetui
kanceliarijos Teisės departamentas
oficialaus paskelbimo. Atkreipiame dėmesį, kad 2019 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu valstybės biudžeto pajamos iš mokesčio už valstybinius gamtos išteklius jau yra patvirtintos, todėl dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto vykdytojos nuomonė. Spręsti pagrindiniam komitetui
kanceliarijos Teisės departamentas
5Atkreiptinas dėmesys,
kad projekto įsigaliojimas yra numatytas mokestinių metų pabaigoje. Svarstytina, ar tai nesudarys šio mokesčio administravimo problemų.
Atsižvelgiant į tai, kad mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mokestinis laikotarpis yra kalendorinis ketvirtis ( išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius), o mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai , manytina, jog siekiant teisinio aiškumo siūlomo teisinio reguliavimo įsigaliojimas turėtų būti siejamas su mokestinio laikotarpio pradžia. Spręsti pagrindiniam komitetui
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Seimo narys Bronius Bradauskas 2019-09-181 Argumentai:
Siūlau tiksliau išdėstyti 1 straipsnyje numatomą sankciją, nepaliekant jokių dviprasmybių. Pasiūlymas: Pakeisti 1 straipsnį ir išdėstyti jį taip:
„1 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas Pakeisti 6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
Už be leidimo išgautą arba viršytą leidime nurodytą leidžiamą išgauti gamtos išteklių kiekį, taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2, 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš 10. Už mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijos nepateikimą laiku, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, taikoma atsakomybė, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse.“ Pritarti iš dalies Žr. į komiteto pasiūlymą įstatymo projekto 1 straipsniui. 2. Seimo nariai Audrys Šimas, Petras Nevulis 2019-09-241 Argumentai:
Siūloma mažinti koeficientą iki 2. Pakeisti 1 straipsnį ir išdėstyti jį taip: „1 straipsnis.
6 straipsnio pakeitimas Pakeisti 6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.Už nedeklaruotą deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir
(ar) be leidimo arba viršijus leidime nurodytą leidžiamą išgauti gamtos išteklių kiekį , taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2, 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento10 2 .Už mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijos nepateikimą laiku, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui ir viršijus leidime nurodytą leidžiamą išgauti gamtos išteklių kiekį , taikoma atsakomybė, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 187 straipsnyje.“ Nepritarti Žr. į komiteto pasiūlymą įstatymo projekto 1 straipsniui. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas : siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. I-1163 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3851 ir tobulinti jį pagal gautas Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas bei Komiteto pasiūlymą . 6.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Aplinkos apsaugos komitetas 2019-10-091 Pasiūlymas: Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„ 1 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas Pakeisti 6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
2Už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo arba viršijus leidime nurodytą leidžiamą išgauti išgautą gamtos išteklių kiekį, taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2, 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento
10 5 .
Už mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijos nepateikimą laiku, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, taikoma atsakomybė, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse .“ Pritarti
7Balsavimo rezultatai:
pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Simonas Gentvilas. Komiteto pirmininkas Juozas Imbrasas Biuro patarėja Jolita Jakučionytė
Biudžeto ir finansų komitetas
DĖL
2019 m. lapkričio 20 d. Nr. 109-P-45
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Valius Ąžuolas, Kęstutis Glaveckas, Algirdas Butkevičius, Andrius Palionis, Rasa Budbergytė, Viktoras Rinkevičius, Vida Ačienė, Mykolas Majauskas, Rita Tamašunienė, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, vyr. specialistė Agnė Gedraitytė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-09-18
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
gamtos išteklius įstatymo (toliau - keičiamo įstatymo) 6 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „Už deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo arba viršijus leidime nurodytą leidžiamą išgauti gamtos išteklių kiekį , taikomas didesnis mokesčio tarifas“. Taip pat projektu siūloma panaikinti šiuo metu galiojančią nuostatą, kad didesnis mokesčio tarifas taip pat taikomas ir už nedeklaruotą gamtos išteklių kiekį.
Šios projekto nuostatos nėra aiškios ir yra svarstytinos šiais aspektais: Pirma, nei iš projekto, nei ir jo aiškinamojo rašto nėra pakankamai aišku, kokiu tikslu siūloma panaikinti nuostatą, kad didesnis mokesčio tarifas būtų taikomas už nedeklaruotą gamtos išteklių kiekį, tuo tarpu pagal projekto nuostatas didesnis mokesčio tarifas būtų taikomas tik už deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį. Svarstytina, ar toks siūlomas teisinis reguliavimas nesukurtų situacijos, kai mokesčio mokėtojui būtų palanku iš viso nedeklaruoti gamtos išteklių kiekio, nei deklaruoti neteisingą gamtos išteklių kiekį, nes tokiu atveju jam būtų taikoma tik administracinė atsakomybė už deklaracijos nepateikimą, ir galimai jis išvengtų didesnio mokesčio tarifo sumokėjimo. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad, pavyzdžiui, Angliavandenilių išteklių mokesčio įstatymo 10 straipsnio 1 dalis nustato, jog už nuslėptą ar nedeklaruotą angliavandenilių išteklių kiekį sumokamas mokestis ir dešimteriopa mokesčio dydžio bauda. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas atitinka teisėkūros tikslingumo, aiškumo ir sistemiškumo principus. Antra, nėra pakankamai aiški projekto nuostata, kad „ viršijus leidime nurodytą leidžiamą išgauti gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas“. Manytina, kad gamtos išteklių didesnio (viršijančio) kiekio išgavimas nei nurodyta leidime gali būti traktuojamas kaip gamtos išteklių išgavimas be leidimo. Taigi nėra aiškus šios projektu siūlomos naujos nuostatos santykis su galiojančia įstatymo nuostata, jog už be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas.
Be to, nei iš projekto, nei iš jo aiškinamojo rašto nuostatų nėra aišku, kaip ši nuostata būtų taikoma, t. y. ar didesnis mokesčio tarifas būtų taikomas už visą išgautą gamtos išteklių kiekį, ar tik už viršijančią leidime nurodyto leidžiamo išgauti gamtos išteklių kiekio dalį. Pritarti
ir finansų komiteto 1 ir 2 pasiūlymams2 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2Projektu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje siūloma numatyti,
jog „Už mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijos nepateikimą laiku, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, taikoma atsakomybė, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 187 straipsnyje“. Siūloma nuostata diskutuotina keliais aspektais: Pirma, keičiamo įstatymo 6 straipsnyje pateikiamos nuostatos, susijusios su mokesčio tarifų nustatymu bei jų indeksavimu. Atsižvelgiant į projektu siūlomos nuostatos turinį, manytina, jog ji nėra šio straipsnio reguliavimo dalykas. Antra, atkreiptinas dėmesys, jog už projekte įvardijamą nusižengimą atsakomybė yra numatyta ANK 241 straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, projektas koreguotinas. Trečia, manytina, kad šios projekto nuostatos yra perteklinės, nes administracinė atsakomybė jau yra numatyta ANK. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pagal susiklosčiusią teisėkūros praktiką įstatymuose paprastai neteikiama nuoroda į konkretų atsakomybę nustatantį kodekso straipsnį, todėl siūlytina šios projekto nuostatos atsisakyti. Jei vis dėlto šios projekto nuostatos nebūtų atsisakoma, tai siekiant aiškumo projekto nuostatose vartojamą formuluotę „nepateikimą laiku, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui“ reikėtų suderinti su ANK 241 straipsnio 1 dalyje vartojama formuluote „nepateikimas iki nustatytų terminų“.
Pritarti
ir finansų komiteto 1 ir 2 pasiūlymams3 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
paskelbimo, tačiau tai prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 daliai bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 daliai, pagal kurią Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į Biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsnį, kuris numato, kad mokesčių įstatymai,< ...> darantys įtaką atitinkamų metų biudžeto pajamoms, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas. Atsižvelgiant į tai, koreguotina įstatymo įsigaliojimo data. Pritarti
ir finansų komiteto 3 ir 5 pasiūlymams4 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
paskelbimo. Atkreipiame dėmesį, kad 2019 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu valstybės biudžeto pajamos iš mokesčio už valstybinius gamtos išteklius jau yra patvirtintos, todėl dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto vykdytojos nuomonė.
5 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
yra numatytas mokestinių metų pabaigoje. Svarstytina, ar tai nesudarys šio mokesčio administravimo problemų. Atsižvelgiant į tai, kad mokesčio už valstybinius gamtos išteklius mokestinis laikotarpis yra kalendorinis ketvirtis ( išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius), o mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai , manytina, jog siekiant teisinio aiškumo siūlomo teisinio reguliavimo įsigaliojimas turėtų būti siejamas su mokestinio laikotarpio pradžia. Pritarti
ir finansų komiteto 3 pasiūlymui6 Europos Teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos 2019-09-26 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. I-1163 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3851 atitiktį
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
pasiūlymai:
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Seimo narys Bronius Bradauskas 2019-09-181 Argumentai: Siūlau tiksliau išdėstyti 1 straipsnyje numatomą sankciją, nepaliekant jokių dviprasmybių. Pasiūlymas: Pakeisti 1 straipsnį ir išdėstyti jį taip: „1 straipsnis.
pakeitimas Pakeisti 6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: Už be leidimo išgautą arba viršytą leidime nurodytą leidžiamą išgauti gamtos išteklių kiekį, taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2, 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš 10. Už mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijos nepateikimą laiku, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, taikoma atsakomybė, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse.“ Nepritarti
ir finansų komiteto 1 ir 2 pasiūlymams2 Seimo nariai Audrys Šimas, Petras Nevulis 2019-09-241 Argumentai: Siūloma mažinti koeficientą iki 2. Pakeisti 1 straipsnį ir išdėstyti jį taip: „1 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas Pakeisti 6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.Už nedeklaruotą deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo arba viršijus leidime nurodytą leidžiamą išgauti gamtos išteklių kiekį , taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2, 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento10
2.Už mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijos nepateikimą laiku, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui ir viršijus leidime nurodytą leidžiamą išgauti gamtos išteklių kiekį , taikoma atsakomybė, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 187 straipsnyje.“ Nepritarti Komitetas pritarė Biudžeto ir finansų komiteto 1 ir 2 pasiūlymams3 Seimo nariai Algimantas Salamakinas, Viktoras Rinkevičius, Petras Nevulis, Juozas Varžgalys, Simonas Gentvilas 2019-11-071 Argumentai:
Siūlome tiksliau išdėstyti 1 straipsnyje numatomą sankciją ir šio įstatymo 3 priede nurodytų valstybinių gamtos išteklių deklaravimo tvarką, nepaliekant jokių dviprasmybių. Pasiūlymas: Pakeisti 1 straipsnį ir išdėstyti jį taip: „1 straipsnis.
Pakeisti 6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
išgauti gamtos išteklių kiekį, taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2, 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš 5. Už gamtos išteklius numatytus šio įstatymo 3 priede, deklaracijos numatytais terminais pateikiamos tais atvejais, jeigu leidime naudoti šiuos gamtos išteklius pasikeitė medžioklės plotų naudotojas, medžioklės ploto vieneto ribos ar šio miško ploto bonitetas. Už mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijos nepateikimą laiku, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, taikoma atsakomybė , numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse ir mokami delspinigiai. Šios dalies nuostatos iki 2021 m. sausio 1 d. netaikomos tiems vandens gręžiniams, kurie įrengti iki 2000 m. gruodžio 31 d. Minėtų gręžinių savininkai privalo gauti leidimus naudoti požeminį vandenį iki 2020 m. liepos1 d. Iš dalies pritarti
ir finansų komiteto 1 ir 2 pasiūlymams
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Aplinkos apsaugos komitetas 2019-10-07 Nr. 107-P-26 Siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. I-1163 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3851 ir tobulinti jį pagal gautas Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas bei Komiteto pasiūlymą
2 Aplinkos apsaugos komitetas 2019-10-07 Nr. 107-P-261 Pasiūlymas: Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
Pakeisti 6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: 2.
Už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo arba viršijus leidime nurodytą leidžiamą išgauti išgautą gamtos išteklių kiekį, taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2, 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento10
5. Už mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijos nepateikimą laiku, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, taikoma atsakomybė, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse .“ Iš dalies pritarti Komitetas pritarė Biudžeto ir finansų komiteto 1 ir 2 pasiūlymams. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
: Pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Biudžeto ir finansų komitetas 2019-11-151 Argumentai : Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, siūlome pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį. Pasiūlymas: Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,,1 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
ir 3 prieduose. „2. Už be leidimo išgautą arba viršytą leidime nurodytą leidžiamą išgauti gamtos išteklių kiekį, taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2, 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš 5. Už gamtos išteklius numatytus šio įstatymo 3 priede, deklaracijos numatytais terminais pateikiamos tais atvejais, jeigu leidime naudoti šiuos gamtos išteklius pasikeitė medžioklės plotų naudotojas, medžioklės ploto vieneto ribos ar šio miško ploto bonitetas. 3.
deklaruotą, tačiau išgautą pažeidžiant leidimo sąlygas žemės gelmių išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 2. 4. Už laikantis leidimo sąlygų išgautą, tačiau nedeklaruotą žemės gelmių išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 5. 5. Už laikantis žemės gelmių naudojimo plano išgautą tačiau nedeklaruotą ir išgautą pažeidžiant leidimo sąlygas žemės gelmių išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10. 6. Už be leidimo arba nesilaikant žemės gelmių naudojimo plano išgautą gamtos išteklių kiekį, taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 20 . 7. 3. Šio įstatymo 1 ir 2 prieduose nustatyti tarifai mokesčio mokėtojo indeksuojami pagal Lietuvos statistikos departamento apskaičiuojamą ir Oficialiosios statistikos portale skelbiamą mokestinio ketvirčio vartotojų kainų indeksą. Vartotojų kainų indeksas nustatomas palyginus mokestinio ketvirčio antrojo mėnesio kainas su 2014 metų gruodžio mėnesio kainomis. 8. 4. Šio įstatymo 3 priede nustatyti tarifai mokesčio mokėtojo indeksuojami pagal Lietuvos statistikos departamento skelbiamą mokestinių metų vartotojų kainų indeksą. Kainų indeksas nustatomas palyginus mokestinių metų gruodžio mėnesio kainas su 2005 metų gruodžio mėnesio kainomis. 9. 5. Indeksavimo koeficientas, kurį taikant indeksuojami mokesčio už valstybinius gamtos išteklius tarifai, nustatomas vartotojų kainų indeksą dalijant iš šimto. 10. 6.
medžiojamųjų gyvūnų išteklius tarifus, įsigalioja nuo kiekvieno mokestinio ketvirčio, kurio mokestis deklaruojamas, pradžios. Indeksuoti mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius tarifai įsigalioja nuo kalendorinių metų, kurių mokestis deklaruojamas, pradžios.“
2 Biudžeto ir finansų komitetas 2019-11-152 Argumentai: Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaravimo tvarka numatyta įstatymo 7 straipsnyje. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projektą 2 straipsniu ir jį išdėstyti taip: ,,2 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Mokesčio mokėtojai, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, privalo užpildyti
mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijas ir jas pateikti tai teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios veiklos teritorijoje jie yra arba privalo būti įregistruoti mokesčio mokėtojais, ir sumokėti mokestį už valstybinius gamtos išteklius iki antro kalendorinio mėnesio, einančio po mokestinio laikotarpio, už kurį mokestis mokamas, 15 dienos. Už deklaracijos nepateikimą arba nepateikimą iki nustatytų terminų taikoma atsakomybė, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse. “
3 Biudžeto ir finansų komitetas 2019-11-153 Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 4 ir 5 pastabas bei Seimo narių pasiūlymus, siūlome papildyti įstatymo projektą 3 straipsniu ir jį išdėstyti taip:
1Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 2. Šio Įstatymo 1 straipsnio nuostatos iki 2021 m. sausio 1 d.
netaikomos tiems vandens gręžiniams, kurie įrengti iki 2020 m. gruodžio 31 d. Minėtų gręžinių savininkai privalo gauti leidimus naudoti požeminį vandenį iki 2021 m. gruodžio 31 d. Pritarti4 Biudžeto ir finansų komitetas 2019-11-15 Argumentai : Komitetas pritarė papildyti įstatymo projektą 2 straipsniu: ,,2 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas“.
7 straipsnio pakeitimas“. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip: ,,
5 Biudžeto ir finansų komitetas 2019-11-15 Pasiūlymas: Komitetas siūlo Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. I-1163 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3851(2 ) priimti kartu su Lietuvos Respublikos 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių įstatymo projektu Nr. XIIIP-4014. Pritarti
8Balsavimo rezultatai:
pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Viktoras Rinkevičius, Kęstutis Glaveckas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra PRIDEDAMA. Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo Nr. I-1163 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3851 ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Valius Ąžuolas Biudžeto ir finansų komiteto biuro vyriausioji specialistė Agnė Gedraitytė