Projekto lyginamasis variantas
2019
17 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Prieš atliekant pacientui chirurginę operaciją, invazinę ir (ar) intervencinę procedūrą, išskyrus tuos atvejus, kai invazinės ir (ar) intervencinės procedūros metu nepažeidžiamas audinių ir (ar) organų vientisumas ir ta procedūra gali kelti tik nedidelį nepageidaujamą laikiną poveikį paciento sveikatai, turi būti gautas informacija pagrįstas paciento sutikimas, kad jam būtų atliekama konkreti chirurginė operacija, invazinė ir (ar) intervencinė procedūra. Toks sutikimas turi būti išreikštas raštu, pasirašant sveikatos apsaugos ministro patvirtintus reikalavimus atitinkančią formą.“
išdėstyti taip: “5. Š io straipsnio 1 dalyje nurodytų invazinių ir (ar) intervencinių procedūrų, kurios nepažeidžia audinių ir (ar) organų vientisumo ir gali kelti tik nedidelį nepageidaujamą laikiną poveikį paciento sveikatai, sąrašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras.“2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Aurelijus Veryga Ramūnas Karbauskis Agnė Širinskienė
Projekto lyginamasis variantas (2)
2019
išdėstyti taip: „2. Prieš atliekant pacientui chirurginę operaciją, invazinę ir (ar) intervencinę procedūrą, turi būti gautas informacija pagrįstas paciento sutikimas, kad jam būtų atliekama konkreti chirurginė operacija, invazinė ir (ar) intervencinė procedūra. Toks sutikimas , išskyrus atvejus, kai invazinės ir (ar) intervencinės procedūros metu nepažeidžiamas audinių ir (ar) organų vientisumas ir ta procedūra gali kelti tik nedidelį nepageidaujamą laikiną poveikį paciento sveikatai, turi būti išreikštas raštu, pasirašant sveikatos apsaugos ministro patvirtintus reikalavimus atitinkančią formą.“
straipsnį 5 dalimi: „
io straipsnio 1 dalyje nurodytų invazinių ir
(ar) intervencinių procedūrų, kurios nepažeidžia audinių ir (ar) organų vientisumo ir gali kelti tik nedidelį nepageidaujamą laikiną poveikį paciento sveikatai, sąrašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras. “
įgyvendinimas
įsigalioja
ministras iki 2019 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Projektą Seimo Sveikatos reikalų komiteto vardu teikia komiteto pirmininkė Asta Kubilienė
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – PTŽSAĮ)
sutikimo prezumpcij ą, kad yra l aikoma, kad savanoriškai į sveikatos priežiūros įstaigą dėl stacionarinės ar ambulatorinės sveikatos priežiūros atvykęs arba į namus sveikatos priežiūros specialistą iškvietęs pacientas yra informuotas ir sutinka, kad tos įstaigos sveikatos priežiūros specialistas jį apžiūrėtų, įvertintų jo sveikatos būklę, paskirtų ir atliktų būtinas tyrimų ir gydymo procedūras, jei sveikatos priežiūros įstaiga yra užtikrinusi, kad visa būtina informacija pacientui būtų suteikta (prieinama) jo buvimo ar lankymosi šioje įstaigoje metu, o šios įstaigos darbuotojai atsakytų į visus paciento klausimus, susijusius su šia informacija. Ši paciento sutikimo prezumpcija netaikoma PTŽSAĮ 17 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais, kada pacientui atliekamos operacijos, invazinės ir
(ar) intervencinės procedūros. Jų atveju yra privaloma rašytinė paciento sutikimo forma. Problema yra ta, kad PTŽSAĮ
7 dalis labai plačiai apibrėžia „invazinės ir (ar intervencinės procedūros sąvoką: „ Invazinė ir (ar) intervencinė procedūra
procedūra , kai sveikatos priežiūros specialistas, siekdamas diagnozuoti, gydyti ar koreguoti organų ir jų sistemų funkciją, medicinos prietaisais veikia paciento audinius ir (ar) organus, pažeisdamas audinių ir
(ar) organų vientisumą arba jo nepažeisdamas “. Taigi, iš esmės, net ir bet toks medicinos prietaiso panaudojimas, kurio metu veikiami paciento audiniai ir
(ar) organai, nepažeidžiant tų audinių ir (ar) organų vientisumo, PTŽSAĮ yra pripažįstamas „invazine ir (ar) intervencine procedūra“.
Pavyzdžiui, tokį poveikį į audinius turi kraujospūdžiui matuoti skirti prietaisai (spaudžiami rankos audiniai), echoskopas, įvairių tepinėlių ėmimas, kuriam taip pat naudojami medicinos prietaisai ir t.t. Nemaža dalis tokių procedūrų, įstatyme laikomų „invazinėmis ir (ar) intervencinėmis“ procedūromis, gali kelti tik nedidelį nepageidaujamą laikiną poveikį paciento sveikatai (pvz. matuojant kraujospūdį gali atsirasti mėlynė, ar daugiau suspaudus – momentinis skausmas, imant tepinėlį – trumpalaikis burnos gleivinės sudirgimas), kuris negali būti prilygintas tai rizikai, kurią kelia procedūros, pažeidžiančios audinių ir (ar) organų vientisumą. Todėl abejotina, ar visoms pagal PTŽSAĮ esantį apibrėžimą „invazinėms ir (ar) intervencinėms“ procedūroms turėtų būti taikomas tas pats teisinis režimas – nustatytos formos (reikalavimus formai tvirtina sveikatos apsaugos ministras) rašytinis paciento sutikimas. Teikiamo projekto tikslas – mažinant sveikatos priežiūros specialistams tenkančią administracinę naštą, sukurti tokį teisinį reguliavimą, kuris leistų atriboti tas invazines ir
(ar) intervencines procedūras, kurios nepažeidžia paciento audinių ir (ar) organų vientisumo bei gali kelti tik nedidelį nepageidaujamą laikiną poveikį paciento sveikatai, ir šių procedūrų atžvilgiu taikyti paciento sutikimo prezumpciją, t. y. aukščiau paminėtą PTŽSAĮ
procedūroms nebūtų reikalaujama gauti nustatytos formos rašytinio paciento sutikimo.
Tam, kad būtų užtikrintas vienodas teisės aiškinimas ir taikymas visose Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigose, invazinių ir (ar) intervencinių procedūrų, kurios nepažeidžia paciento audinių ir (ar) organų vientisumo bei gali kelti tik nedidelį nepageidaujamą laikiną poveikį paciento sveikatai, sąrašą tvirtintų sveikatos apsaugos ministras savo įsakymu. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai - Seimo nariai Aurelijus Veryga, Ramūnas Karbauskis, Agnė Širinskienė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. PTŽSAĮ 2 straipsnio
apibrėžia invazinės ir (ar) intervencinės procedūros sąvoką: „Invazinė ir (ar) intervencinė procedūra – medicininė procedūra, kai sveikatos priežiūros specialistas, siekdamas diagnozuoti, gydyti ar koreguoti organų ir jų sistemų funkciją, medicinos prietaisais veikia paciento audinius ir (ar) organus, pažeisdamas audinių ir (ar) organų vientisumą arba jo nepažeisdamas.“
į sveikatos priežiūros įstaigą dėl stacionarinės ar ambulatorinės sveikatos priežiūros atvykęs arba į namus sveikatos priežiūros specialistą iškvietęs pacientas yra informuotas ir sutinka, kad tos įstaigos sveikatos priežiūros specialistas jį apžiūrėtų, įvertintų jo sveikatos būklę, paskirtų ir atliktų būtinas tyrimų ir gydymo procedūras, jei sveikatos priežiūros įstaiga yra užtikrinusi, kad visa būtina informacija pacientui būtų suteikta (prieinama) jo buvimo ar lankymosi šioje įstaigoje metu, o šios įstaigos darbuotojai atsakytų į visus paciento klausimus, susijusius su šia informacija.
Ši nuostata netaikoma šio įstatymo 17 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais atvejais.“ Tokiu būdu sutikimas „invazinių ir (ar) intervencinių procedūrų“ atveju yra gaunamas
pažeidžia organų ar audinių vientisumą, yra privalu gauti nustatytos formos rašytinį paciento sutikimą, o formos reikalavimus tvirtina sveikatos apsaugos ministras. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Siūlomu reguliavimu siekiama diferencijuoti reikalavimus paciento sutikimui invazinėms ir (ar) intervencinėms procedūroms. Toms procedūroms, kurios nepažeidžia organų ar audinių vientisumo ir gali sukelti tik nedidelį nepageidaujamą laikiną poveikį paciento sveikatai nebūtų taikomas rašytinės sutikimo formos, kuri atitinka ministro nustatytus reikalavimus sutikimo, reikalavimas.
Ministras savo įsakymu tvirtintų Nedidelį nepageidaujamą laikiną poveikį paciento sveikatai keliančių intervencinių ir
(ar) invazinių procedūrų sąrašą. O paciento sutikimui visoms likusioms invazinėms ir (ar) intervencinėms procedūroms, kurios į šį sąrašą nepatektų, būtų ir toliau taikomi šiuo metu galiojantys reikalavimai, t. y. rašytinis sutikimas, išreikštas pasirašant ministro patvirtintus reikalavimus atitinkančią formą. Pastebėtina, kad „nedidelio nepageidaujamo laikino poveikio paciento sveikatai“ sąvoka jau yra žinoma Lietuvos teisės sistemai: vadovaudamasis Lietuvos Respublikos biomedicininių tyrimų etikos įstatymo
3 dalimi sveikatos apsaugos ministras tvirtina Nedidelį nepageidaujamą laikiną poveikį tiriamojo sveikatai keliančių intervencinių biomedicininių tyrimų metodų sąrašą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Neigiamų priimto įstatymo pasekmių nenumatoma. Priimtas įstatymas prisidės prie sveikatos priežiūros specialistams tenkančios administracinės naštos mažinimo, mažins darbo krūvį, susijusį su medicinos dokumentų pildymu, taip didindamas sveikatos priežiūros specialistų galimybes daugiau laiko skirti tiesioginiam kontaktui su pacientu. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Įstatymo priėmimas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymo pakeitimas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8.
teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Siekiant įstatymo projekte siūlomus pakeitimus inkorporuoti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte naujų sąvokų nėra. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir atitinka Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Priėmus įstatymo projektą sveikatos apsaugos ministras turės patvirtinti Nedidelį nepageidaujamą laikiną poveikį paciento sveikatai keliančių intervencinių ir
(ar) invazinių procedūrų sąrašą. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti. Įstatymų pakeitimų projektams įgyvendinti valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis.
Paciento sutikimas, pacientų teisės, invazinės ir (ar) intervencinės procedūros. 15. Kiti, iniciatoriaus nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia Seimo nariai Aurelijus Veryga Ramūnas Karbauskis Agnė Širinskienė
DĖL
PACIENTŲ TEISIŲ IR ŽALOS SVEIKATAI ATLYGINIMO ĮSTATYMO NR. I-1562 17 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
ir (ar) intervencinių procedūrų, kurių metų nepažeidžiamas audinių ir (ar) organų vientisumas ir ta procedūra gali kelti tik nedidelį nepageidaujamą laikiną poveikį paciento sveikatai, atlikimui nebūtų būtinas raštiškas informacija pagrįstas paciento sutikimas. Projektu siekiama nustatyti, kad tokių procedūrų atlikimui paciento sutikimas būtų preziumuojamas pagal keičiamo įstatymo 16 straipsnio 1 dalį, numatančią, kad l aikoma, jog savanoriškai į sveikatos priežiūros įstaigą dėl stacionarinės ar ambulatorinės sveikatos priežiūros atvykęs arba į namus sveikatos priežiūros specialistą iškvietęs pacientas yra informuotas ir sutinka, kad tos įstaigos sveikatos priežiūros specialistas jį apžiūrėtų, įvertintų jo sveikatos būklę, paskirtų ir atliktų būtinas tyrimų ir gydymo procedūras, jei sveikatos priežiūros įstaiga yra užtikrinusi, kad visa būtina informacija pacientui būtų suteikta (prieinama) jo buvimo ar lankymosi šioje įstaigoje metu, o šios įstaigos darbuotojai atsakytų į visus paciento klausimus, susijusius su šia informacija. Siūloma nuostata vertintina sistemiškai kartu su kitomis keičiamo įstatymo bei Civilinio kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis teisės į kūno neliečiamumą ir vientisumą užtikrinimą. Civilinio kodekso 2.25 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad a tlikti intervenciją į žmogaus kūną, pašalinti jo kūno dalis ar organus galima tik asmens sutikimu, o sutikimas chirurginei operacijai turi būti išreikštas raštu.
Galiojančioje keičiamo Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje paciento teisės į kūno neliečiamumą turinys yra dar platesnis, nes nustatyta, kad rašytinis sutikimas būtinas ne tik dėl chirurginės operacijos, tačiau ir dėl bet kokios kitos invazinės ir (ar) intervencinės procedūros, t. y. tokios medicininės procedūros, kurios metu su medicininiais prietaisais yra veikiami žmogaus audiniai ir (ar) organai. Taigi, šiuo metu galiojantis įstatymas ypatingai saugo žmogaus teisę į absoliučią jo kūno neliečiamybę, t. y. žmogus turi teisę tikėtis bei reikalauti, kad jo kūnas medicininės diagnostikos bei gydymo tikslais būtų veikiamas (invazija ir (ar) intervencija į kūną atliekama) tik esant rašytiniam jo sutikimui. Nekvestionuodami teikiamo projekto aiškinamajame rašte išdėstytų argumentų dėl būtinybės mažinti sveikatos priežiūros specialistams tenkančią administracinę naštą, pažymime, kad įstatyminis reguliavimas, reglamentuojantis pacientų sutikimo dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimus turi būti ne tik labai aiškus, konkretus, tačiau ir kiek įmanoma labiau užtikrinantis prigimtinę žmogaus teisę į kūno neliečiamumą. Atsižvelgiant į tai, manome, kad projekto aiškinamajame rašte nurodyti keli medicininių procedūrų, kurių metu nepažeidžiamas žmogaus audinių ir (ar) organų vientisumas, pavyzdžiai negali būti laikomi pakankamu pagrindu, įgalinančiu sveikatos apsaugos ministrą nuspręsti ir patvirtinti visą analogiškų medicininių procedūrų sąrašą. Taigi, būtent įstatyme turėtų būti įtvirtinti visi objektyvieji medicininių procedūrų požymiai, įgalinantys konstatuoti, kad vykdoma invazinė ir (ar) intervencinė procedūra nepažeidžia žmogaus audinių ir (ar) organų vientisumo.
Taip pat pažymėtina, kad siekiant teisinio aiškumo, pačiame įstatyme, o ne poįstatyminiame teisės akte, turėtų būti pateikiamas ir nedidelio nepageidaujamo laikino poveikio paciento sveikatai vykdant invazinę ir (ar) intervencinę procedūrą turinys (tokia sąvoka jokiame įstatyme šiuo metu nėra apibrėžta). 2. Vertindami projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo
procedūrų, kurios nepažeidžia audinių ir (ar) organų vientisumo ir gali sukelti tik nedidelį nepageidaujamą laikiną poveikį paciento sveikatai, turėtų būti dėstoma ne pirmajame, o antrajame šios dalies sakinyje, nustatančiame privalomą rašytinę paciento sutikimo formą. Tuo tarpu pirmajame šios dalies sakinyje tiesiog nustatomas privalomas sąmoningas paciento sutikimas dėl jo atžvilgiu vykdomų medicininių procedūrų, todėl projektu siūloma redakcija suponuoja, kad dėl invazinių ir (ar) intervencinių procedūrų, kurios nepažeidžia audinių ir
(ar) organų vientisumo ir gali sukelti tik nedidelį nepageidaujamą laikiną poveikį paciento sveikatai, informacija pagrįstas paciento sutikimas apskritai neturi būti gautas. 3. Projekto 1 straipsnio 2 dalies pakeitimų esmėje brauktini žodžiai „ir ją išdėstyti taip“. 4. Projekto 2 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „šio įstatymo įsigaliojimo dienos“ siūlome įrašyti konkrečią datą: „2019 m. gruodžio
direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6536, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
DĖL
PACIENTŲ TEISIŲ IR ŽALOS SVEIKATAI ATLYGINIMO ĮSTATYMO NR. I-1562 17 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
intervencinių procedūrų, kurių metų nepažeidžiamas audinių ir (ar) organų vientisumas ir ta procedūra gali kelti tik nedidelį nepageidaujamą laikiną poveikį paciento sveikatai, atlikimui nebūtų būtinas raštiškas informacija pagrįstas paciento sutikimas. Siekiant teisinio aiškumo, įstatyme siūlome įtvirtinti bent bendruosius medicininių procedūrų kriterijus, įgalinančius konstatuoti, kad vykdoma invazinė ir (ar) intervencinė procedūra nepažeidžia žmogaus audinių ir (ar) organų vientisumo, o taip pat apibrėžti nedidelio nepageidaujamo laikino poveikio paciento sveikatai turinį (nes tokia sąvoka jokiame įstatyme šiuo metu nėra apibrėžta). 2. Projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje turi būti patikslinta nuoroda į šio straipsnio 2 dalį, o ne
„įstatymas“ įrašytini skaičius ir žodžiai „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. Departamento
direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6536, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Sveikatos reikalų komitetas
RESPUBLIKOS PACIENTŲ TEISIŲ IR ŽALOS SVEIKATAI ATLYGINIMO ĮSTATYMO NR. I-1562 17 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-3822
43
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkė A. Kubilienė, Komiteto pirmininko pavaduotojas R. Martinėlis, Komiteto nariai K. Bartkevičius, D. Kaminskas, A. Kirkutis, L. Matkevičienė, A. Matulas, I. Rozova, A. Vinkus. Komiteto biuras: vedėja J. Bandzienė, patarėjai K. Civilkienė, E. Jankauskas, V. Valainytė, padėjėja M. Neverkevičienė. Kviestieji asmenys: sveikatos apsaugos ministras A. Veryga, sveikatos apsaugos viceministrė L. Jaruševičienė, sveikatos apsaugos ministro patarėja V. Srogė, Sveikatos apsaugos ministerijos vyriausioji patarėja R. Kiūdytė,
išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-09-1211 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
projektu siūloma nustatyti, kad invazinių ir (ar) intervencinių procedūrų, kurių metų nepažeidžiamas audinių ir (ar) organų vientisumas ir ta procedūra gali kelti tik nedidelį nepageidaujamą laikiną poveikį paciento sveikatai, atlikimui nebūtų būtinas raštiškas informacija pagrįstas paciento sutikimas.
Projektu siekiama nustatyti, kad tokių procedūrų atlikimui paciento sutikimas būtų preziumuojamas pagal keičiamo įstatymo 16 straipsnio 1 dalį, numatančią, kad laikoma, jog savanoriškai į sveikatos priežiūros įstaigą dėl stacionarinės ar ambulatorinės sveikatos priežiūros atvykęs arba į namus sveikatos priežiūros specialistą iškvietęs pacientas yra informuotas ir sutinka, kad tos įstaigos sveikatos priežiūros specialistas jį apžiūrėtų, įvertintų jo sveikatos būklę, paskirtų ir atliktų būtinas tyrimų ir gydymo procedūras, jei sveikatos priežiūros įstaiga yra užtikrinusi, kad visa būtina informacija pacientui būtų suteikta (prieinama) jo buvimo ar lankymosi šioje įstaigoje metu, o šios įstaigos darbuotojai atsakytų į visus paciento klausimus, susijusius su šia informacija. Siūloma nuostata vertintina sistemiškai kartu su kitomis keičiamo įstatymo bei Civilinio kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis teisės į kūno neliečiamumą ir vientisumą užtikrinimą. Civilinio kodekso 2.25 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atlikti intervenciją į žmogaus kūną, pašalinti jo kūno dalis ar organus galima tik asmens sutikimu, o sutikimas chirurginei operacijai turi būti išreikštas raštu. Galiojančioje keičiamo Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje paciento teisės į kūno neliečiamumą turinys yra dar platesnis, nes nustatyta, kad rašytinis sutikimas būtinas ne tik dėl chirurginės operacijos, tačiau ir dėl bet kokios kitos invazinės ir (ar) intervencinės procedūros, t. y. tokios medicininės procedūros, kurios metu su medicininiais prietaisais yra veikiami žmogaus audiniai ir (ar) organai.
Taigi, šiuo metu galiojantis įstatymas ypatingai saugo žmogaus teisę į absoliučią jo kūno neliečiamybę, t. y. žmogus turi teisę tikėtis bei reikalauti, kad jo kūnas medicininės diagnostikos bei gydymo tikslais būtų veikiamas (invazija ir (ar) intervencija į kūną atliekama) tik esant rašytiniam jo sutikimui. Nekvestionuodami teikiamo projekto aiškinamajame rašte išdėstytų argumentų dėl būtinybės mažinti sveikatos priežiūros specialistams tenkančią administracinę naštą, pažymime, kad įstatyminis reguliavimas, reglamentuojantis pacientų sutikimo dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimus turi būti ne tik labai aiškus, konkretus, tačiau ir kiek įmanoma labiau užtikrinantis prigimtinę žmogaus teisę į kūno neliečiamumą. Atsižvelgiant į tai, manome, kad projekto aiškinamajame rašte nurodyti keli medicininių procedūrų, kurių metu nepažeidžiamas žmogaus audinių ir (ar) organų vientisumas, pavyzdžiai negali būti laikomi pakankamu pagrindu, įgalinančiu sveikatos apsaugos ministrą nuspręsti ir patvirtinti visą analogiškų medicininių procedūrų sąrašą. Taigi, būtent įstatyme turėtų būti įtvirtinti visi objektyvieji medicininių procedūrų požymiai, įgalinantys konstatuoti, kad vykdoma invazinė ir (ar) intervencinė procedūra nepažeidžia žmogaus audinių ir (ar) organų vientisumo.
Taip pat pažymėtina, kad siekiant teisinio aiškumo, pačiame įstatyme, o ne poįstatyminiame teisės akte, turėtų būti pateikiamas ir nedidelio nepageidaujamo laikino poveikio paciento sveikatai vykdant invazinę ir (ar) intervencinę procedūrą turinys (tokia sąvoka jokiame įstatyme šiuo metu nėra apibrėžta). Pritarti iš dalies Argumentai: komiteto patobulintu įstatymo projektu siūloma aiškiai nustatyti, kad informacija pagrįstas paciento sutikimas turi būti gautas visuomet, kai atliekamos invazinės ir (ar) intervencinės procedūros, tačiau kai kuriais atvejais nereikalaujama rašytinės sutikimo formos. Manytina, kad Projektu aiškiai išskiriami invazinių ir (ar) intervencinių procedūrų kriterijai , kuriems esant, paciento sutikimas būtų preziumuojamas pagal keičiamo įstatymo 16 straipsnio 1 dalį (t. y. nebūtų reikalaujama rašytinės paciento sutikimo formos):
procedūrų metu nepažeidžiamas audinių ir (ar) organų vientisumas;
gali kelti tik nedidelį nepageidaujamą laikiną poveikį paciento sveikatai. Pastebėtina, kad
„nedidelio nepageidaujamo laikino poveikio paciento
sveikatai“ sąvoka jau yra žinoma Lietuvos teisės sistemai: vadovaudamasis Lietuvos Respublikos biomedicininių tyrimų etikos įstatymo 12 straipsnio 3 dalimi sveikatos apsaugos ministras tvirtina Nedidelį nepageidaujamą laikiną poveikį tiriamojo sveikatai keliančių intervencinių biomedicininių tyrimų metodų sąrašą. Pasiūlymas: pakeisti Projekto 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Prieš atliekant pacientui chirurginę operaciją, invazinę ir (ar) intervencinę procedūrą, išskyrus tuos atvejus, kai invazinės ir (ar) intervencinės procedūros metu nepažeidžiamas audinių ir (ar) organų vientisumas ir ta procedūra gali kelti tik nedidelį nepageidaujamą laikiną poveikį paciento sveikatai, turi būti gautas informacija pagrįstas paciento sutikimas, kad jam būtų atliekama konkreti chirurginė operacija, invazinė ir (ar) intervencinė procedūra. Toks sutikimas , išskyrus atvejus, kai invazinės ir (ar) intervencinės procedūros metu nepažeidžiamas audinių ir (ar) organų vientisumas ir ta procedūra gali kelti tik nedidelį nepageidaujamą laikiną poveikį paciento sveikatai, turi būti išreikštas raštu, pasirašant sveikatos apsaugos ministro patvirtintus reikalavimus atitinkančią formą.“
1
projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 2 dalį, manome, kad išimtis dėl invazinių ir (ar) intervencinių procedūrų, kurios nepažeidžia audinių ir (ar) organų vientisumo ir gali sukelti tik nedidelį nepageidaujamą laikiną poveikį paciento sveikatai, turėtų būti dėstoma ne pirmajame, o antrajame šios dalies sakinyje, nustatančiame privalomą rašytinę paciento sutikimo formą. Tuo tarpu pirmajame šios dalies sakinyje tiesiog nustatomas privalomas sąmoningas paciento sutikimas dėl jo atžvilgiu vykdomų medicininių procedūrų, todėl projektu siūloma redakcija suponuoja, kad dėl invazinių ir
(ar) intervencinių procedūrų, kurios nepažeidžia audinių ir (ar) organų vientisumo ir gali sukelti tik nedidelį nepageidaujamą laikiną poveikį paciento sveikatai, informacija pagrįstas paciento sutikimas apskritai neturi būti gautas. Pritarti Pasiūlymas: pakeisti Projekto 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1Pakeisti 17 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Prieš atliekant pacientui chirurginę operaciją, invazinę ir (ar) intervencinę procedūrą, išskyrus tuos atvejus, kai invazinės ir (ar) intervencinės procedūros metu nepažeidžiamas audinių ir
(ar) organų vientisumas ir ta procedūra gali kelti tik nedidelį nepageidaujamą laikiną poveikį paciento sveikatai, turi būti gautas informacija pagrįstas paciento sutikimas, kad jam būtų atliekama konkreti chirurginė operacija, invazinė ir
(ar) intervencinė procedūra. Toks sutikimas , išskyrus atvejus, kai invazinės ir (ar) intervencinės procedūros metu nepažeidžiamas audinių ir
(ar) organų vientisumas ir ta procedūra gali kelti tik nedidelį nepageidaujamą laikiną poveikį paciento sveikatai, turi būti išreikštas raštu, pasirašant sveikatos apsaugos ministro patvirtintus reikalavimus atitinkančią formą.“
2
taip“. Pritarti
2
siūlome įrašyti konkrečią datą: „2019 m. gruodžio 31 d.“. Pritarti Pasiūlymas: pakeisti Projekto 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos 2019 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
teisingumo ministerijos Europos teisės departamentas,
1 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3822 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime.
Vis dėlto, atkreipiame dėmesį, jog medicinos srityje be galo svarbus asmens autonomijos principas, reiškiantis paciento pasirinkimo laisvę pačiam priimti su savo sveikata susijusį sprendimą, tuo pačiu užtikrinant prigimtinę asmens teisę į orumą bei jo kūno neliečiamumą. Pažymime, jog tiesiogiai šis principas yra įtvirtintas Konvencijoje dėl žmogaus teisių ir orumo apsaugos biologijos ir medicinos taikymo srityje (Žmogaus teisių ir biomedicinos konvencijoje) [1] , kurios 5 straipsnyje nurodyta, jog atliekant kiekvieną intervenciją sveikatos srityje yra privalomas asmens laisvas ir informuotumu pagrįstas sutikimas . Taigi Lietuvos Respublikos tarptautiniai įsipareigojimai prieš bet kokią intervenciją reikalauja užtikrinti informacija pagrįstą paciento sutikimą. Atkreipiame dėmesį, jog iš šiuo metu pateiktos Projekto 1 straipsnio formuluotės atrodo, jog siūloma įtvirtinti, kad tais atvejais, kai invazinės ir (ar) intervencinės procedūros metu nepažeidžiamas audinių ir (ar) organų vientisumas ir ta procedūra gali kelti tik nedidelį nepageidaujamą laikiną poveikį paciento sveikatai, paciento sutikimas apskritai nėra būtinas.
Tačiau Projekto aiškinamajame rašte atskleista, kad sutikimas tokiais atvejais visgi būtų preziumuojamas pagal keičiamo įstatymo
įstaigą dėl stacionarinės ar ambulatorinės sveikatos priežiūros atvykęs arba į namus sveikatos priežiūros specialistą iškvietęs pacientas yra informuotas ir sutinka, kad tos įstaigos sveikatos priežiūros specialistas jį apžiūrėtų, įvertintų jo sveikatos būklę, paskirtų ir atliktų būtinas tyrimų ir gydymo procedūras, jei sveikatos priežiūros įstaiga yra užtikrinusi, kad visa būtina informacija pacientui būtų suteikta (prieinama) jo buvimo ar lankymosi šioje įstaigoje metu, o šios įstaigos darbuotojai atsakytų į visus paciento klausimus, susijusius su šia informacija. Atsižvelgdami į tai, siūlytume patikslinti Projekto 1 straipsnį, aiškiai suformuluojant, jog informacija pagrįstas paciento sutikimas turi būti gautas visuomet, kai atliekamos invazinės ir
(ar) intervencinės procedūros, tačiau tais atvejais, kai tokių procedūrų metu nepažeidžiamas audinių ir (ar) organų vientisumas ir ta procedūra gali kelti tik nedidelį nepageidaujamą laikiną poveikį paciento sveikatai, nereikalaujama rašytinės sutikimo formos. Pritarti Pasiūlymas: pakeisti Projekto 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Prieš atliekant pacientui chirurginę operaciją, invazinę ir (ar) intervencinę procedūrą, išskyrus tuos atvejus, kai invazinės ir (ar) intervencinės procedūros metu nepažeidžiamas audinių ir (ar) organų vientisumas ir ta procedūra gali kelti tik nedidelį nepageidaujamą laikiną poveikį paciento sveikatai, turi būti gautas informacija pagrįstas paciento sutikimas, kad jam būtų atliekama konkreti chirurginė operacija, invazinė ir (ar) intervencinė procedūra. Toks sutikimas , išskyrus atvejus, kai invazinės ir (ar) intervencinės procedūros metu nepažeidžiamas audinių ir (ar) organų vientisumas ir ta procedūra gali kelti tik nedidelį nepageidaujamą laikiną poveikį paciento sveikatai, turi būti išreikštas raštu, pasirašant sveikatos apsaugos ministro patvirtintus reikalavimus atitinkančią formą.“
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. VšĮ „Žmogaus teisių balsas“, 2019-10-091 Susipažinę su Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-3822, teikiame savo pastabas ir pasiūlymus. Šis įstatymo projektas neatitinka tarptautinių žmogaus teisių standartų ir tarptautinių teisės aktų, nes neatitinka privataus gyvenimo gerbimo principo ir netinkamai įgyvendina teisę gauti informaciją. Pareiga gerbti privatų gyvenimą ir kūno neliečiamumą yra įtvirtinama tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje [1] , tiek tokiose tarptautiniuose dokumentuose kaip Konvencija dėl žmogaus teisių ir orumo apsaugos biologijos ir medicinos taikymo srityje (Žmogaus teisių ir biomedicinos konvencija).
Priėmus šį įstatymo projektą galėtų būti kvestionuojamas jo teisėtumas, nes aukštesnės galios teisės aktai (t. y. tarptautinės sutartys) įtvirtina pacientų teises, kurias šis įstatymo projektas paneigia. Informacija apie atliekamas chirurgines operacijas, invazines ir (ar) intervencines procedūras pacientui turi būti pateikiama visais atvejais ir būtent šios informacijos pagrindu pacientas turėtų priimti sprendimą. Paciento sutikimas su operacija ar procedūra turi būti aiškus, nekvestionuojamas ir tokios formos, kuri ateityje leistų įrodyti, kad sutikimas buvo duotas. Vienintelis atvejis, kai operacijos ar procedūros be paciento sutikimo gali būti pateisinamos, galėtų būti paciento kritinė būklė
Pritarti iš dalies Argumentai: Komiteto patobulintu įstatymo projektu siūloma aiškiai nustatyti, jog informacija pagrįstas paciento sutikimas turi būti gautas visuomet , kai atliekamos invazinės ir (ar) intervencinės procedūros, tačiau tais atvejais, kai tokių procedūrų metu nepažeidžiamas audinių ir (ar) organų vientisumas ir ta procedūra gali kelti tik nedidelį nepageidaujamą laikiną poveikį paciento sveikatai, nereikalaujama rašytinės sutikimo formos, t. y., tokiu atveju paciento sutikimas būtų preziumuojamas pagal keičiamo įstatymo 16 straipsnio 1 dalį, pagal kurią laikoma, jog savanoriškai į sveikatos priežiūros įstaigą dėl stacionarinės ar ambulatorinės sveikatos priežiūros atvykęs arba į namus sveikatos priežiūros specialistą iškvietęs pacientas yra informuotas ir sutinka, kad tos įstaigos sveikatos priežiūros specialistas jį apžiūrėtų, įvertintų jo sveikatos būklę, paskirtų ir atliktų būtinas tyrimų ir gydymo procedūras, jei sveikatos priežiūros įstaiga yra užtikrinusi, kad visa būtina informacija pacientui būtų suteikta (prieinama) jo buvimo ar lankymosi šioje įstaigoje metu, o šios įstaigos darbuotojai atsakytų į visus paciento klausimus, susijusius su šia informacija.
Manytina, kad toks reguliavimas neprieštarautų asmens autonomijos principui, reiškiančiam paciento pasirinkimo laisvę pačiam priimti su savo sveikata susijusį sprendimą, tuo pačiu užtikrinant prigimtinę asmens teisę į orumą bei jo kūno neliečiamumą, atitinkamai ir Konvencijos dėl žmogaus teisių ir orumo apsaugos biologijos ir medicinos taikymo srityje (Žmogaus teisių ir biomedicinos konvencijos) nuostatoms, pagal kurias, atliekant kiekvieną intervenciją sveikatos srityje yra privalomas asmens laisvas ir informuotumu pagrįstas sutikimas.
Manytina, kad Projektu aiškiai išskiriami invazinių ir (ar) intervencinių procedūrų kriterijai, kuriems esant, paciento sutikimas būtų preziumuojamas pagal keičiamo įstatymo 16 straipsnio 1 dalį (t. y. nebūtų reikalaujama rašytinės paciento sutikimo formos):
procedūrų metu nepažeidžiamas audinių ir (ar) organų vientisumas;
gali kelti tik nedidelį nepageidaujamą laikiną poveikį paciento sveikatai. Pastebėtina, kad
„nedidelio nepageidaujamo laikino poveikio paciento
sveikatai“ sąvoka jau yra žinoma Lietuvos teisės sistemai: vadovaudamasis Lietuvos Respublikos biomedicininių tyrimų etikos įstatymo 12 straipsnio 3 dalimi sveikatos apsaugos ministras tvirtina Nedidelį nepageidaujamą laikiną poveikį tiriamojo sveikatai keliančių intervencinių biomedicininių tyrimų metodų sąrašą. Pasiūlymas: pakeisti Projekto 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Prieš atliekant pacientui chirurginę operaciją, invazinę ir (ar) intervencinę procedūrą, išskyrus tuos atvejus, kai invazinės ir (ar) intervencinės procedūros metu nepažeidžiamas audinių ir (ar) organų vientisumas ir ta procedūra gali kelti tik nedidelį nepageidaujamą laikiną poveikį paciento sveikatai, turi būti gautas informacija pagrįstas paciento sutikimas, kad jam būtų atliekama konkreti chirurginė operacija, invazinė ir (ar) intervencinė procedūra.
Toks sutikimas , išskyrus atvejus, kai invazinės ir (ar) intervencinės procedūros metu nepažeidžiamas audinių ir (ar) organų vientisumas ir ta procedūra gali kelti tik nedidelį nepageidaujamą laikiną poveikį paciento sveikatai, turi būti išreikštas raštu, pasirašant sveikatos apsaugos ministro patvirtintus reikalavimus atitinkančią formą.“
institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas: pritarti Komiteto išvadai ir Komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-3822(2). 7.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Sveikatos reikalų komitetas, 2019-11-201 Argumentai: siūlytina patikslinti Projekto 1 straipsnį, aiškiai suformuluojant, jog informacija pagrįstas paciento sutikimas turi būti gautas visuomet, kai atliekamos invazinės ir (ar) intervencinės procedūros, tačiau tais atvejais, kai tokių procedūrų metu nepažeidžiamas audinių ir (ar) organų vientisumas ir ta procedūra gali kelti tik nedidelį nepageidaujamą laikiną poveikį paciento sveikatai, nereikalaujama rašytinės sutikimo formos. Pasiūlymas: pakeisti Projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas
ją išdėstyti taip: „2.
Prieš atliekant pacientui chirurginę operaciją, invazinę ir (ar) intervencinę procedūrą, išskyrus tuos atvejus, kai invazinės ir (ar) intervencinės procedūros metu nepažeidžiamas audinių ir (ar) organų vientisumas ir ta procedūra gali kelti tik nedidelį nepageidaujamą laikiną poveikį paciento sveikatai, turi būti gautas informacija pagrįstas paciento sutikimas, kad jam būtų atliekama konkreti chirurginė operacija, invazinė ir (ar) intervencinė procedūra. Toks sutikimas , išskyrus atvejus, kai invazinės ir (ar) intervencinės procedūros metu nepažeidžiamas audinių ir (ar) organų vientisumas ir ta procedūra gali kelti tik nedidelį nepageidaujamą laikiną poveikį paciento sveikatai, turi būti išreikštas raštu, pasirašant sveikatos apsaugos ministro patvirtintus reikalavimus atitinkančią formą. 2. Papildyti 17 straipsnį 5 dalimi ir ją išdėstyti taip : „5. Š io straipsnio 1 dalyje nurodytų invazinių ir (ar) intervencinių procedūrų, kurios nepažeidžia audinių ir (ar) organų vientisumo ir gali kelti tik nedidelį nepageidaujamą laikiną poveikį paciento sveikatai, sąrašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras.“
2Seimo Sveikatos reikalų komitetas,
2 Argumentai: tikslintina įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo data. Pasiūlymas: pakeisti Projekto 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos 2019 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
8Balsavimo rezultatai:
pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: D. Kaminskas, L. Matkevičienė, A. Matulas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkė Asta Kubilienė Seimo Sveikatos reikalų komiteto patarėja (ES) Vesta Valainytė [1] Pvz., byla M.A.K. ir R.K. prieš Jungtinę Karalystę