projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo Nr. VIII-498 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – LGĮ projektas) parengtas siekiant įgyvendinti Paslaugų įstatymo 5 straipsnio reikalavimą, kad leidimų išdavimo, jų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir leidimų galiojimo panaikinimo esminiai reikalavimai, taip pat reikalavimai, kurių, vykdydami veiklą, turi laikytis leidimą gavę asmenys, nustatomi įstatymais. LGĮ projekte siekiama nustatyti ir patikslinti esminius reikalavimus leidimų laukinių gyvūnų introdukcijai/reintrodukcijai, leidimų naudoti invazines rūšis, leidimų įvežti/išvežti laukinius gyvūnus į/iš Lietuvos Respublikos, leidimų įkurti zoologijos sodą, leidimų laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus, leidimų naudoti laukinius gyvūnus ir leidimų naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui išdavimui, galiojimo sustabdymui, galiojimo sustabdymo panaikinimui ir galiojimo panaikinimui, taip pat reikalavimus, kurių, vykdydami veiklą, turi laikytis leidimą gavę asmenys.
LGĮ projekte taip pat nustatomi reikalavimai iškamšų iš laukinių gyvūnų gamintojams, laukinių gyvūnų perkėlimui ir išleidimui į laisvę, laukinių gyvūnų paėmimui iš aplinkos globoti ir gydyti, prekybai laukiniais gyvūnais, reikalavimai invazinių rūšių gausos reguliavimui ir plitimo prevencijai. Lietuvos Respublikos laukinės augalijos įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. VIII-1226 projektas (toliau – LAĮ projektas) parengtas siekiant užtikrinti racionalią ir efektyvią laukinės augalijos apsaugą ir naudojimą. Šiuo metu galiojantis Laukinės augalijos įstatymas priimtas 1999 m. ir neatitinka Paslaugų įstatymo 5 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kad leidimų išdavimo, jų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir leidimų galiojimo panaikinimo esminiai reikalavimai, taip pat reikalavimai, kurių, vykdydami, veiklą turi laikytis leidimą gavę asmenys, nustatomi įstatymais. Kadangi keičiami visi Lietuvos Respublikos laukinės augalijos įstatymo straipsniai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatomis, Laukinės augalijos įstatymas išdėstomas nauja redakcija. LAĮ projekto tikslas – tinkamai reglamentuoti laukinių augalų ir grybų apsaugą ir racionalų laukinių augalų ir grybų išteklių naudojimą.
LAĮ projekto uždaviniai: kaip reikalauja Paslaugų įstatymo 5 straipsnis, įstatyme nustatyti esminius reikalavimus leidimų laukinių augalų ir grybų introdukcijai/reintrodukcijai ir leidimų invazinių rūšių naudojimui išdavimui, jų galiojimo sustabdymui, galiojimo sustabdymo panaikinimui ir leidimų galiojimo panaikinimui, taip pat reikalavimus, kurių, vykdydami veiklą, turi laikytis leidimą gavę asmenys. Taip pat nustatyti reikalavimus invazinių rūšių gausos reguliavimui ir plitimo prevencijai, laukinių augalų ir grybų introdukcijai/reintrodukcijai. Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo Nr. VIII-499 2, 3, 10, 11, 14, 15 ir 16 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 10¹ir 10² straipsniais įstatymo projektas (toliau – SGAGRĮ projektas) parengtas (kaip reikalauja Paslaugų įstatymo 5 straipsnis), siekiant nustatyti esminius reikalavimus leidimams įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti saugomų rūšių laukinius augalus ir grybus ir leidimų prekiauti laukiniais gyvūnais, išdavimui, galiojimo sustabdymui, galiojimo sustabdymo panaikinimui ir leidimo galiojimo panaikinimui; ir pateikti aktualias nuorodas į teisės aktus. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymų projektus parengė Aplinkos ministerija (tiesioginė rengėja – Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės (vyriausiasis patarėjas – Algirdas Klimavičius, tel. 278 6568, el. p. [email protected]) vyriausioji specialistė Kristina Klovaitė, tel. 278 6526, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai.
Šiuo metu laukinės gyvūnijos apsaugą ir naudojimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymas (toliau – Laukinės gyvūnijos įstatymas) ir jį įgyvendinantys teisės aktai:
1) Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2011 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. D1-533/B1-310 „Dėl Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklės);
2) Leidimų zoologijos sodams įkurti išdavimo ir zoologijos sodų tvarkymo ir kontrolės tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 298 „Dėl Leidimų zoologijos sodams įkurti išdavimo ir zoologijos sodų tvarkymo ir kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Leidimų zoologijos sodams įkurti išdavimo ir zoologijos sodų tvarkymo ir kontrolės tvarkos aprašas);
3) Invazinių rūšių kontrolės ir naikinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 352 „Dėl introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo tvarkos aprašo, invazinių rūšių kontrolės ir naikinimo tvarkos aprašo, invazinių rūšių kontrolės tarybos sudėties ir nuostatų, introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo programos patvirtinimo“ (toliau – Invazinių rūšių kontrolės ir naikinimo tvarka);
4) Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. D1-433 „Dėl Invazinių Lietuvoje organizmų rūšių sąrašo patvirtinimo pakeitimo ir dėl kai kurių aplinkos ministro įsakymų pripažinimo netekusiais galios“ (toliau – Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašas);
5) Introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr.
introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo tvarkos aprašo, invazinių rūšių kontrolės ir naikinimo tvarkos aprašo, invazinių rūšių kontrolės tarybos sudėties ir nuostatų, introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo programos patvirtinimo“ (toliau – Introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo tvarka);
6) Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro, Muitinės departamento prie Finansų ministerijos direktoriaus ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. gruodžio
patvirtinimo“ (toliau – Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklės). Laukinės gyvūnijos įstatymo 1 straipsnyje nustatyta, kad įstatymas nereglamentuoja žvejybos, tačiau žvejyba yra tik viena iš „žuvininkystės“, kurią reglamentuoja Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymas, sudedamųjų dalių. Laukinės gyvūnijos įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje neišsamiai nustatyti Leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus galiojimo panaikinimo pagrindai, t. y. leidimo galiojimas panaikinamas tik, kai nesilaikoma Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių laukinės gyvūnijos naudojimą, reikalavimų arba šio leidimo turėtojo prašymu. Laukinės gyvūnijos įstatymo 7 straipsnyje nenustatyti reikalavimai iškamšų gamintojams, leidimo naudoti laukinius gyvūnus ir leidimo naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo pagrindai. Dabar šie reikalavimai nustatyti Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse.
7 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad naudoti laukinius gyvūnus mokslo, mokymo, švietimo, estetikos tikslais jų nepaimant iš buveinių saugomose teritorijose leidžiama turint Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos leidimą. Toks leidimas šiuo metu Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse nenustatytas, laukiniams gyvūnams stebėjimas ar jų fotografavimas jų nepaimant iš gamtos nekenkia. Laukinės gyvūnijos įstatymo 8 straipsnyje neišsamiai nustatyti leidimų įkurti zoologijos sodą galiojimo panaikinimo pagrindai. Šie reikalavimai nustatyti Leidimų zoologijos sodams įkurti išdavimo ir zoologijos sodų tvarkymo ir kontrolės tvarkos apraše. Laukinės gyvūnijos įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje nustatyta Invazinių rūšių kontrolės tarybos sudėtis. Įstatymo projekte siūloma šią tarybą papildyti Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovu. Galiojančiame Laukinės gyvūnijos įstatymo įstatyme nenustatyti reikalavimai invazinių rūšių laukinių gyvūnų gausos reguliavimui ir jų plitimo prevencijai ir invazinių rūšių laukinių gyvūnų naudojimui išdavimui, galiojimo sustabdymui, galiojimo sustabdymo panaikinimui ir galiojimo panaikinimui. Šie reikalavimai dabar nustatyti Invazinių rūšių kontrolės ir naikinimo tvarkoje. Laukinės gyvūnijos įstatyme neišsamiai nustatyti reikalavimai leidimų įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti laukinius gyvūnus išdavimui ir galiojimo sustabdymui. Šie reikalavimai dabar nustatyti Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklėse. Laukinės gyvūnijos įstatyme neišsamiai nustatyti reikalavimai laukinių gyvūnų perkėlimui, leidimų laukinių gyvūnų introdukcijai/reintrodukcijai išdavimui, galiojimo sustabdymui, galiojimo sustabdymo panaikinimui ir galiojimo panaikinimui. Šie reikalavimai dabar nustatyti Introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo tvarkoje.
Laukinės gyvūnijos įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 1 punkte pateikiama nuoroda į Medžioklės įstatymą dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams dėl žemės ūkio pasėlių, miško ir hidrotechnikos įrenginių pakenkimo. Šiuo metu Medžioklės įstatyme jau nustatyta, kad atlyginama ir vilkų padaryta žala ūkiniams gyvūnams. Įstatymo projekte siūloma suvienodinti Laukinės gyvūnijos ir Medžioklės įstatymo nuostatas dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo. Šiuo metu laukinių augalų ir grybų apsaugą ir naudojimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos laukinės augalijos įstatymas (toliau – Laukinės augalijos įstatymas) ir jį įgyvendinantys teisės aktai:
1) Laukinės augalijos išteklių naudojimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 173 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 1446 „Dėl laukinės augalijos įstatymo įgyvendinimo“ 2 punkto vykdymo“ (toliau – Laukinės augalijos išteklių naudojimo tvarka);
2) Atskirų rūšių laukinių augalų gausumo reguliavimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 173 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 1446 „Dėl laukinės augalijos įstatymo įgyvendinimo“ 2 punkto vykdymo“ (toliau – Atskirų rūšių laukinių augalų gausumo reguliavimo tvarka);
3) Laukinės augalijos išteklių apskaitos tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 173 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr.
laukinės augalijos įstatymo įgyvendinimo“ 2 punkto vykdymo“ (toliau – Laukinės augalijos išteklių apskaitos tvarka);
4) Apribotų ar draudžiamų rinkti bei prekiauti laukinių augalų ir grybų rūšių sąrašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 173 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 1446 „Dėl laukinės augalijos įstatymo įgyvendinimo“
laukinių augalų ir grybų rūšių sąrašas);
5) Laukinės augalijos išteklių naudojimo statistinių duomenų teikimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 107 „Dėl laukinės augalijos išteklių naudojimo statistinių duomenų teikimo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – Laukinės augalijos išteklių naudojimo statistinių duomenų teikimo tvarka);
6) Laukinių augalų naudojimo mokslo, kultūros, šveitimo, auklėjimo ir estetikos tikslams, botaninių ir mikologinių kolekcijų sudarymo ir pildymo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. 139 „Dėl laukinių augalų naudojimo mokslo, kultūros, šveitimo, auklėjimo ir estetikos tikslams, botaninių ir mikologinių kolekcijų sudarymo ir pildymo tvarkos patvirtinimo“ (toliau – Laukinių augalų naudojimo mokslo, kultūros, šveitimo, auklėjimo ir estetikos tikslams, botaninių ir mikologinių kolekcijų sudarymo ir pildymo tvarka);
7) Prekybos saugomų rūšių laukiniais augalais ir grybais taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. D1-260 „Dėl prekybos saugomų rūšių augalais ir grybais taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Prekybos saugomų rūšių laukiniais augalais ir grybais taisyklės);
8) Laukinės augalijos apskaitos metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr.
laukinės augalijos apskaitos metodikos patvirtinimo“ (toliau – Laukinės augalijos apskaitos metodika);
9) Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašas;
10) Invazinių rūšių kontrolės ir naikinimo tvarka;
11) Introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo tvarka. Galiojančiame Laukinės augalijos įstatyme visiškai nereglamentuojamas invazinių laukinių augalų ir grybų gausos reguliavimas ir jų plitimo prevencija. Taip pat įstatyme nenustatyti reikalavimai laukinių augalų ir grybų introdukcijai/reintrodukcijai, leidimų laukinių augalų ir grybų introdukcijai/reintrodukcijai ir invazinių laukinių augalų rūšių naudojimui išdavimui, galiojimo sustabdymui, galiojimo sustabdymo panaikinimui ir galiojimo panaikinimui. Šie reikalavimai nustatyti poįstatyminiuose teisės aktuose. Galiojančio Laukinės augalijos įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nustatyta perteklinė pareiga asmenims teikti laukinės augalijos naudojimo statistinius duomenis Vyriausybės įgaliotai institucijai. Nors šiuo metu prekybą saugomų rūšių laukiniais augalais ir grybais reglamentuoja Prekybos saugomų rūšių laukiniais augalais ir grybais taisyklės, ir jose nustatyti reikalavimai leidimų įvežti/išvežti į Lietuvą saugomų rūšių laukinius augalus ir grybus išdavimui ir jų galiojimo panaikinimui, tačiau Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatyme šie reikalavimai nenustatyti. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Dėl LGĮ projekto LGĮ projekte nustatoma, kad įstatymas nereglamentuoja žuvininkystės ir mėgėjų žvejybos, kurias dabar atitinkamai reglamentuoja Lietuvos Respublikos žuvininkystės ir Lietuvos Respublikos mėgėjų žvejybos įstatymai.
Papildomai nustatoma, kad įstatymas nereglamentuoja domestikuotų gyvūnų naudojimo ir apsaugos. LGĮ projekte pakeičiama „zoologijos sodų“ sąvoka – nustatomas didesnis rūšių skaičius, nuo kada įstaiga, demonstruojanti visuomenei gyvūnus, patenka į „zoologijos sodų“ sąvoką ir privalo gauti leidimą zoologijos sodui įkurti. Atsižvelgiant į Reglamentą (ES) Nr. 1143/2014, patikslinamos invazinių ir svetimžemių rūšių sąvokos ir apibrėžiamos ekosisteminių paslaugų ir epizootijos sąvokos. LGĮ projektas papildomas „cirko“ sąvoka – nustatoma, kad cirkas suprantamas taip, kaip nustatyta 2005 m. spalio 21 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 1739/2005, nustatančiame gyvūnų sveikatos reikalavimus cirko gyvūnų judėjimui tarp šalių narių – t. y. keliaujanti paroda arba kilnojamas žvėrynas, kuriame yra vienas arba daugiau gyvūnų. Apibrėžiama
„laukinio gyvūno hibrido“ sąvoka – gyvūnas, kurio
ankstesnėse keturiose kartose buvo vienas ar daugiau kryžminimosi su kitos rūšies gyvūnu atvejų. Ši sąvoka apibrėžta atsižvelgiant į 1996 m. gruodžio 9 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą (toliau – Reglamentas Nr.
338/97) priedo 11 punktą (Pastabos dėl A, B, C ir D priedų aiškinimo), kuriame nustatyta, kad „gyvūnų hibridams, kurių ankstesnėse keturiose linijos kartose buvo vienas ar daugiau į A ar B priedus įtrauktų rūšių egzempliorių, šio reglamento nuostatos taikomos kaip ir tikroms rūšims priklausantiems gyvūnams, net tuo atveju, kai konkretus hibridas nėra įtrauktas į priedus.“ Ši sąvoka reikalinga, kad būtų aišku, iki kelintos kartos gyvūnai laikomi hibridais ir nuo kurios kartos jau nebelaikomi hibridais ir ar jiems taikomos Laukinės gyvūnijos įstatymo nuostatos, reglamentuojančios laukinių gyvūnų hibridų naudojimą ir laikymą nelaisvėje, o ne nuostatos, reglamentuojančios laukinių ar naminių gyvūnų laikymą nelaisvėje. Įstatymo projektas papildomas domestikuoto gyvūno sąvoka. Iki šiol nuolatos iškyla klausimai dėl atskirų gyvūnų priskyrimo domestikuotiems (ūkiniams ar naminiams), pvz., stručiai, jūros kiaulytės, audinės, ir klausimas, ar tokiems gyvūnams turi būti taikomi Laukinės gyvūnijos įstatymo reikalavimai (pvz. LGĮ projekte nustatytas draudimas tam tikrų rūšių laukinius gyvūnus naudoti cirkuose), todėl būtina aiškiai apibrėžti domestikuotų gyvūnų bruožus, kad ateityje kiekvienu atskiru atveju nebūtų galima skirtingai interpretuoti, ar šiai rūšiai taikytinos Laukinės gyvūnijos įstatymo nuostatos. LGĮ projekto 4 straipsnyje, kuriame aptariamas laukinės gyvūnijos apsaugos ir jos išteklių naudojimo valstybinis valdymas, patikslinamos ir papildomos institucijų funkcijos, atsižvelgiant į Reglamento Nr. 1143/2014 įgyvendinimo reikalavimus. Šiame straipsnyje panaikinamos Aplinkos ministerijos tvirtinamos Vynuoginių sraigių išteklių naudojimo taisyklės, kadangi vynuoginės sraigės pagal Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymą priskiriamos saugomoms rūšims.
Šių taisyklių nuostatos, reglamentuojančios vynuoginių sraigių rinkimą ir supirkimą, bus perkeltos į Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-622. Nustatoma, kad vietoje šiuo metu galiojančių Prekybos saugomų rūšių laukiniais augalais ir grybais taisyklių ir Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklių bus vienos Prekybos laukiniais gyvūnais, augalais ir grybais taisyklės. Šias taisykles tikslinga sujungti, kadangi daugelis nuostatų, reglamentuojančių laukinių augalų ir gyvūnų įvežimą ir išvežimą iš Lietuvos Respublikos, panašios arba vienodos. LGĮ projekto 4 straipsnyje, atsižvelgus į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pastabas, nustatoma, kad Aplinkos ministerija, suderinusi su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, tvirtina Laukinių gyvūnų naudojimo taisykles ir, suderinusi su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, Muitinės departamentu prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, tvirtina Prekybos laukiniais gyvūnais, augalais ir gyvūnais taisykles. Galiojančiame Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatyme nustatyta, kad Laukinių gyvūnų naudojimo taisykles ir Prekybos laukiniais gyvūnais taisykles Aplinkos ministerija tvirtina kartu su atitinkamomis institucijomis.
LGĮ projekto 4 straipsnyje nustatoma, kad savivaldybių vykdomosios institucijos Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo nustatytais atvejais ir nustatyta tvarka pagal nusistatytus prioritetus dėl pasirinktų invazinių rūšių ir jų paplitimo teritorijų, atsižvelgdamos į sukauptas Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšas, pagal galimybes finansuoja invazinių rūšių valdymo, gausos reguliavimo ir naikinimo priemonių įgyvendinimą. Projekto 6 straipsnyje aptariami laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo būdai
Šiame straipsnyje išsamiau nustatomi leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus išdavimo ir galiojimo panaikinimo pagrindai. Nustatomi atvejai, kada leidimas laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus nereikalingas, pvz., turint leidimą įkurti zoologijos sodą ar leidimą naudoti invazines rūšis, prekybos vietose, taip pat laikant laukinius gyvūnus namuose, paimtus globos ir gydymo tikslais, ir kt. LGI projekte taip pat nustatoma, kad Leidimas laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus nereikalingas, jeigu įgyvendinami Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos patvirtinti gamtotvarkos planai ir saugomų rūšių apsaugos ar veiksmų planai, vykdomos saugomų rūšių išsaugojimo programos ir priemonės. Ši išimtis nustatyta, kadangi gamtotvarkos, saugomų rūšių apsaugos ir veiksmų planai, kuriais siekiama išsaugoti saugomas rūšis ir jų buveines, tvirtinami aplinkos ministro įsakymais, juose nustatoma priemonių vykdymo lokalizacija ir įvertinama žemės nuosavybės forma, savininkai, kitų saugomų rūšių radavietės ir buveinės ir vykdomų priemonių poveikis joms. Šie gamtotvarkos, apsaugos ir veiksmų planai derinami su saugomų teritorijų administracijomis ir miškų valdytojais, ir savininkais, įvertinamos visos kitos aplinkybės. Dėl šių priežasčių – kad rengiant šiuos dokumentus įvertinamos visos aplinkybės, ir jie skirti saugomų rūšių būklei išlaikyti arba pagerinti, LGI projekte būtų netikslinga nustatyti, kad visų nurodytų aplinkybių vertinimas dubliuotųsi rengiant aplinkos ministro įsakymais tvirtinamus dokumentus ir išduodant leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus. LGĮ projekto 7 straipsnyje nustatoma pareiga buvusiam Leidimo turėtojui pašalinti aptvarus ar voljerus, jeigu jie įrengti miško žemėje, per Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse nustatytą terminą.
LGĮ projekto 7 straipsnyje nustatomi griežtesni Leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus panaikinimo pagrindai, kai aptvarai įrengiami aptveriant miško žemę. Pagal Aplinkos ministerijai pateiktą informaciją žinoma, kad, vadovaujantis Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių nuostatomis, asmenys, gavę leidimus laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus, aptveria tam tikras teritorijas miške, įrengia aptvarus ir voljerus, tačiau miško plotas būna neproporcingai didelis laikomų gyvūnų kiekiui ir šių gyvūnų gyvybiniams poreikiams tenkinti (t. y. dideliame aptvertame plote laikoma labai mažai gyvūnų arba jie iš viso nelaikomi). Todėl tokiais atvejais galima įžvelgti piktnaudžiavimą minėtų taisyklių nuostatomis ir reikėtų nustatyti aiškius kriterijus, kuriais būtų ribojamas aptveriamos teritorijos plotas ir laikas, kiek laiko aptvarai, įrengti aptveriant mišką, gali būti tušti arba juose laikoma labai mažai gyvūnų. LGĮ projekte nustatomi Leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus (kai aptveriama miško žemė) galiojimo panaikinimo pagrindai, kai pagal leidimo turėtojo pateikiamas ataskaitas arba patikrinimų metu nustatoma, kad aptvarai, voljerai ar kiti statiniai įrengti aptveriant miško žemę, ir juose 1 metus ir ilgiau nelaikomi gyvūnai arba laikoma mažiau laukinių gyvūnų ploto vienete, negu nustatyta Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse; ir, kai aptvaras, voljeras ar kiti statiniai įrengti aptveriant miško žemę, ir per 1 metus juose nepradedami laikyti laukiniai gyvūnai.
Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse šiuo metu jau nustatyta, kad „jeigu aptvaras ar voljeras, įrengtas aptveriant mišką ar dalį miško, yra nenaudojamas 1 metus ir daugiau (jame nelaikomi laukiniai gyvūnai), Aplinkos apsaugos departamentas kreipiasi į savivaldybės vykdomąją instituciją su siūlymu panaikinti sprendimą dėl fizinių asmenų lankymosi apribojimo šioje teritorijoje.“ ir kad leidimo galiojimas panaikinamas, kai savivaldybė panaikina sprendimą apriboti fizinių asmenų lankymąsi toje teritorijoje. Projekte šie veiksmai sukeičiami vietomis – pirmiausia panaikinamas leidimas ir nustatoma, kad savivaldybės sprendimas įsigalioja tik įrengus aptvarus. Priėmus LGĮ projektą ir iki įstatymo įsigaliojimo pakeitus Laukinių gyvūnų naudojimo taisykles, taisyklėse bus nustatytas minimalus laukinių gyvūnų skaičius, kuris turi būti laikomas aptverto miško žemės ploto vienete. LGĮ projekte taip pat nustatoma, kad prieš panaikinant leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus dėl priežasties, kad laukiniams gyvūnams laikyti aptvarai, voljerai ar kiti statiniai įrengti aptveriant miško žemę, ir juose laikoma mažiau laukinių gyvūnų ploto vienete, negu nustatyta Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse, pažeidimui pašalinti nustatomas ne ilgesnis kaip 90 kalendorinių dienų terminas.
Per 90 kalendorinių dienų asmenys, apsitvėrę miško žemę ir šiuose aptvaruose laikantys vieną ar kelis gyvūnus, turės pakankamai laiko įsigyti daugiau gyvūnų arba sumažinti užtverto miško plotą, todėl LGĮ projekte nustatyti pereinamąjį laikotarpį, taip pratęsiant piktnaudžiavimo laiką, kai aptveriamas neproporcingai didelis miško plotas, netikslinga. Nustačius tokius Leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus, kai aptveriama miško žemė, galiojimo panaikinimo pagrindus, bus užtikrinta Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostata dėl fizinių asmenų teisės laisvai lankytis miškuose. Panaikinamas šiuo metu Laukinės gyvūnijos įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje nustatytas leidimas naudoti laukinius gyvūnus mokslo, mokymo, švietimo, estetikos tikslais jų nepaimant iš buveinių saugomose teritorijose, kadangi laukiniams gyvūnams stebėjimas ar jų fotografavimas nepaimant iš gamtos nekenkia. Tokių leidimų nebuvo išduota nė vieno. LGĮ projektu siekiama užtikrinti laukinių gyvūnų apsaugą apribojant jų naudojimą cirko pasirodymuose
Kadangi LGĮ projekto cirko sąvoka apima keliaujančias parodas arba kilnojamus žvėrynus, norima palikti išimtis kai kurioms gyvūnų rūšims, nes tokios rūšys gali būti naudojamos švietimo tikslais, pvz., kai šie gyvūnai vežiojami ir demonstruojami vaikams mokyklose. Nustatoma, kad šis draudimas naudoti laukinių žinduolių, paukščių, roplių ir varliagyvių rūšių gyvūnus cirkuose įsigalioja
paukščius, žinduolius, roplius ir varliagyvius leidžiama laikyti nelaisvėje laikantis gyvūnų gerovės ir laikymo nelaisvėje reikalavimų. LGĮ projekte nustatomas draudimas naudoti cirkuose paukščius, žinduolius, roplius ir varliagyvius neužkerta kelio šiuos gyvūnus naudoti pasirodymams vietose, kur gyvūnai laikomi nuolatos ir nekeliauja iš vienos vietos į kitą, pvz., delfinų pasirodymai delfinariumuose. Europos Sąjungos šalių įstatymuose vis dažniau įtvirtinama nuostata, draudžianti jų teritorijoje rengti cirko pasirodymus, kuriuose naudojami laukiniai gyvūnai. 24 Europos valstybės turi vienokius ar kitokius apribojimus, skirtus gyvūnų išnaudojimui cirko pasirodymuose. Laukinių gyvūnų naudojimas cirko pasirodymuose uždraustas Austrijoje, Slovėnijoje, Nyderlanduose, Kroatijoje, daugumos laukinių gyvūnų naudojimas uždraustas Norvegijoje ir Belgijoje, Latvija draudžia cirkuose naudoti laisvėje pagautus laukinius gyvūnus, o Estijoje, Lenkijoje priimtas apribojimas cirkuose naudoti laisvėje gimusius laukinius gyvūnus.
Kai kuriose valstybėse draudžiama cirkuose naudoti tam tikras gyvūnų rūšis. Pavyzdžiui, Švedijoje cirko pasirodymuose draudžiama naudoti beždžiones, plėšrūnus, raganosius, žirafas, kengūras, begemotus, ruonius, stručius, krokodilus, danielius, Vengrijoje – dramblius ir primatus. Tuo tarpu Graikijoje, Maltoje, Kipre, Bosnijoje ir Hercegovinoje įtvirtintas visų gyvūnų naudojimo cirko pasirodymuose draudimas. Gyvūnų naudojimas keliaujančiuose cirkuose yra nesuderinamas su gyvūnų gerovės standartais. Dresuojant, kontroliuojant cirko gyvūnus dažnai prieš juos naudojamas smurtas, keliaujančiuose cirkuose gyvūnai vežami iš vienos vietos į kitą tūkstančius kilometrų. Šių kelionių metu gyvūnai laikomi uždaryti vilkikų priekabose, kur neįmanoma užtikrinti jų prigimtinių poreikių. Atvykus į naują vietą, gyvūnai ir toliau laikomi uždaryti, kol ruošiama pasirodymo vieta. Nuolatiniais šių gyvūnų namais tampa ankšti narvai. Laukiniams gyvūnams gyvenant netinkamose sąlygose, daugumai jų dėl nuolat patiriamo streso dažnai pasireiškia elgsenos sutrikimai, jų elgesys tampa neprognozuojamas, ilgainiui gyvūnas pradeda netipiškai elgtis: bėgioja narve pirmyn atgal, siūbuoja į šonus, nuolat linkčioja ir supa galvą. LGĮ projekto 8 straipsnyje nustatomi laukinių gyvūnų kryžminimo, naminių ir laukinių rūšių gyvūnų kryžminimo reikalavimai ir reikalavimai leidimų naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui išdavimui, galiojimo sustabdymui, galiojimo sustabdymo panaikinimui ir leidimo galiojimo panaikinimui.
Šie leidimai nėra naujai nustatomi, šiuo metu jie įtvirtinti Laukinės gyvūnijos įstatymo 7 straipsnio 7 dalyje ir Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse (kryžminimui išduodamas leidimas naudoti laukinius gyvūnus). Iki šiol nuo 2009 m. gyvūnų kryžminimui buvo išduotas tik 1 leidimas, kurio galiojimas pasibaigė 2012 m., daugiau prašymų tokiai veiklai vykdyti negauta. Siekiant aiškumo, leidimas naudoti laukinius gyvūnus ir leidimas naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui atskirti, juos aprašant (išdavimą, galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą ir galiojimo panaikinimą, leidimo turėtojo pareigas) atskiruose straipsniuose, kadangi sąlygos šių leidimų išdavimui ir leidimų turėtojų pareigos skiriasi. LGĮ projekte nustatoma, kad leidimo naudoti laukinius gyvūnus kryžminimui galiojimo terminas nustatomas įvertinus leidimo prašytojo prašyme nurodytą numatomų vykdyti mokslinių tyrimų trukmę. Galiojimo terminas nustatomas, kadangi šie leidimai išduodami tik mokslo ir mokymo įstaigoms mokslinių tyrimų tikslais ir siekiant užtikrinti, kad nebūtų vykdomas neribotas kryžminimo metu gautų hibridų veisimas ir užtikrinama veiklos kontrolė. Šis leidimas leidžia vykdyti mokslinę veiklą, leidimo turėtojai nevykdo ūkinės veiklos ir neteikia paslaugų, todėl Paslaugų įstatymo nuostatos dėl leidimų galiojimo neribotą terminą neturėtų būti taikomos.
LGĮ projekto 9 straipsnyje nustatomi leidimo naudoti laukinius gyvūnus išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo pagrindai ir atvejai, kada šis leidimas nereikalingas (dauguma šių atvejų, kai paimti laukinius gyvūnus iš aplinkos leidimas nereikalingas, nustatyti Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse, patikslinami perkeliant į LGĮ projektą). LGĮ projekto 10 straipsnyje aptariami reikalavimai iškamšų gamintojams
ministerijos pateiktą pastabą įtvirtinamos įstatyme. LGĮ projekto 11 straipsnyje nustatomi leidimų įkurti zoologijos sodą galiojimo panaikinimo pagrindai. Prieš išduodant šį leidimą numatyta, kad vietoje, kurioje numatoma įkurti zoologijos sodą, būtina organizuoti įvertinimą dėl atitikties teisės aktų reikalavimams, kurį atlieka Zoologijos sodų patikrinimo komisija (toliau – Komisija), sudaryta iš įvairių institucijų atstovų. Po įvertinimo Komisija teikia ataskaitą, kurioje vertinama numatomo įkurti zoologijos sodo veiklos atitiktis teisės aktų reikalavimams; jeigu patikrinimo metu nustatoma numatomo įkurti zoologijos sodo veiklos, laukinių gyvūnų laikymo sąlygų neatitiktis teisės aktų reikalavimams, leidimo prašytojui turėtų būti pateikiamas atsakymas, kad leidimas įkurti zoologijos sodą bus išduotas tik pašalinus įvertinimo metu nustatytus trūkumus ir įvykdžius zoologijos sodų veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.
LGĮ projekte taip pat nustatoma, kad, jeigu Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai priimti sprendimą dėl Leidimo zoologijos sodui įkurti išdavimo (neišdavimo) būtina įvertinti ir patikrinti papildomą informaciją, Leidimo zoologijos sodui įkurti išdavimo (neišdavimo) terminas gali būti pratęsiamas, bet ne ilgesniam kaip 30 kalendorinių dienų terminui. Aplinkos ministerijos nuomone, šio leidimo išdavimo termino pratęsimo galimybė būtina, kadangi Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai dėl svarbių priežasčių (pvz., dėl sunkumų skubiai organizuojant Komisiją sudarančių institucijų atstovų dalyvavimą patikrinime, dėl ilgiau trukusio įvertinimo ataskaitos teksto parengimo, derinimo su Komisijos atstovais ir išsamaus motyvuoto atsakymo parengimo leidimo prašytojui) 30 kalendorinių dienų termino leidimui išduoti gali neužtekti. Jeigu LGĮ projekte būtų nustatoma, kad Leidimas įkurti zoologijos sodą laikomas išduotu Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai per 30 kalendorinių dienų nepateikus jokio atsakymo, ir jeigu po šio termino leidimo prašytojas pradėtų zoologijos sodų veiklą neturėdamas leidimo, vėliau gali kilti grėsmė lankytojų saugumui ir tolimesnei įstaigos veiklai. Pvz., šiuo metu Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse nustatyta, kad draudžiama laikyti nelaisvėje šių taisyklių 2-ajame priede nurodytame „Draudžiamų laikyti nelaisvėje laukinių gyvūnų sąraše“ įrašytų gyvūnų rūšis, išskyrus zoologijos sodus ar mokslo ir mokymo įstaigas.
Jeigu leidimo prašytojas, negavęs teigiamo atsakymo ir pradėjęs zoologijos sodo veiklą, įsigytų ir laikytų šiame sąraše paminėtus gyvūnus, vėliau, bet kurio patikrinimo metu nustačius, kad vykdoma veikla neatitinka zoologijos sodams keliamų reikalavimų ir panaikinus leidimo galiojimą, draudžiamų laikyti nelaisvėje rūšių gyvūnus savininkui reikėtų perduoti (parduoti) kitoms įstaigoms, turinčioms leidimą įkurti zoologijos sodą. Kadangi Lietuvoje zoologijos sodų yra mažai ir jų galimybės priimti ir laikyti papildomus gyvūnus tinkamomis sąlygomis yra ribotos, tikėtina, kad bus atvejų, kai gyvūnai bus teisės aktų nustatyta tvarka konfiskuojami. Gyvūnų konfiskavimo atveju nuostolių patirtų leidimo prašytojas ir su sunkumais susidurtų už konfiskuotų gyvūnų perkėlimą (perdavimą) atsakinga Aplinkos ministerijos įgaliota institucija, kadangi, kaip anksčiau minėta, Lietuvoje nėra pakankamai daug įstaigų, turinčių teisę ir galimybes laikyti papildomus gyvūnus, ypač jeigu šiems gyvūnams reikalingos specialios laikymo sąlygos, gyvūnai yra dideli, plėšrūnai ar gali kelti pavojų žmogaus sveikatai ar gyvybei. Taip pat leidimo prašytojas, negavęs Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos atsakymo dėl trūkumų pašalinimo per 30 kalendorinių dienų, jų nepašalinęs bei pradėjęs zoologijos sodų veiklą, galėtų sukelti grėsmę lankytojų saugumui – pvz., neužtikrinęs, kad gyvūnai negalėtų ištrūkti į laisvę ar kad lankytojai negalėtų turėti kontakto su plėšriaisiais gyvūnais (pvz., kai lankytojas ir ypač vaikai gali įkišti ranką į gyvūnų narvą). Saugumo reikalavimų neįvykdymas iš anksto, prieš pradedant į zoologijos sodą leisti lankytojus, gali turėti skaudžių pasekmių žmonių sveikatai.
Dėl šių priežasčių – dėl draudžiamų laikyti nelaisvėje gyvūnų laikymo ir ypač dėl lankytojų saugumo užtikrinimo, prieš pradedant zoologijos sodo veiklą, LGĮ projekte nustatoma galimybė leidimo įkurti zoologijos sodą nagrinėjimą pratęsti 30 kalendorinių dienų. LGĮ projekto 12 straipsnyje atskirai nustatoma Invazinių rūšių kontrolės tarybos sudėtis ir jos funkcijos. Invazinių rūšių kontrolės tarybos sudėtis papildoma Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovu. Žuvininkystės tarnyba dalyvauja ir vykdo šiuo metu Lietuvoje išnykusių žuvų rūšių reintrodukcijos projektus, todėl tarnybos atstovui tikslinga dalyvauti Invazinių rūšių kontrolės tarybos, kuri priima sprendimus dėl rūšių introdukcijos ir reintrodukcijos Lietuvoje, posėdžiuose. LGĮ projekto 13 straipsnyje nustatomi reikalavimai leidimų introdukcijai/reintrodukcijai išdavimui, galiojimo sustabdymui, galiojimo sustabdymo panaikinimui ir šių leidimų galiojimo panaikinimo pagrindai. Nustatomi atvejai, kada leidimai introdukcijai/reintrodukcijai neišduodami (kai nustatoma galima grėsmė vietinei biologinei įvairovei, kai ketinama introdukuoti invazines rūšis) ir nustatomos leidimo introdukcijai/reintrodukcijai turėtojo pareigos. Šiuo metu esminiai reikalavimai leidimų introdukcijai/reintrodukcijai išdavimui, introdukcijos/reintrodukcijos programos rengimui ir šio leidimo turėtojo pareigos nustatytos Introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo tvarkoje.
LGĮ projekto 13 straipsnyje nustatoma, kad, jeigu Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai priimti sprendimui dėl Leidimo introduokuoti/reintrodukuoti išdavimo (neišdavimo) būtina įvertinti ir patikrinti papildomą informaciją – ar rūšis nekels grėsmės vietinėms rūšims, ar nekonkuruos su jomis dėl maisto ir buveinių, ar netaps invazine rūšimi ir nepadarys žalos vietinei biologinei įvairovei, visuomenės sveikatai, gyvūnų sveikatai, ar ši rūšis nebus ligų ir parazitų, pavojingų gyvūnams ir žmonėms pernešėja, bei dėl planuojamos rūšies introdukcijos/reintrodukcijos įvertinimo reikia kreiptis į mokslo institucijas ar kitų šalių kompetentingas institucijas, tokiu atveju sprendimo pritarti (nepritarti) rūšies introdukcijai/reintrodukcijai priėmimo terminas gali būti pratęsiamas, bet ne ilgesniam kaip 30 kalendorinių dienų terminui. Tokiu atveju Aplinkos ministerijos įgaliota institucija per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo, visos reikalingos informacijos ir dokumentų gavimo dienos pateikia Leidimo introdukuoti/reintrodukuoti prašytojui atsakymą dėl prašymo nagrinėjimo pratęsimo. Tokia nuostata būtina, kadangi, išduodant leidimą introdukuoti/reintrodukuoti gyvūnų rūšis, būtina įvertinti ir patikrinti daug aplinkybių – ar rūšis nekels grėsmės vietinėms rūšims, ar nekonkuruos su jomis dėl maisto ir buveinių, netaps invazine rūšimi ir nepadarys nepataisomos žalos vietinei biologinei įvairovei, visuomenės sveikatai ir gyvūnų sveikatai. Tokių aplinkybių įvertinimui gali reikėti surinkti ir įvertinti daugiau papildomos informacijos, negu pateikia leidimo prašytojas.
Didelė tikimybė, kad dėl turimos informacijos pateikimo ir numatomos rūšies introdukcijos/reintrodukcijos įvertinimo reikės kreiptis į mokslo institucijas ar netgi į kitų šalių kompetentingas institucijas. Tokiu atveju atsakymo pateikimas leidimo prašytojui gali užtrukti ilgiau negu 30 kalendorinių dienų. LGĮ projekte nustatoma, kad leidimo introdukcijai/reintrodukcijai turėtojas turi per 3 metus nuo leidimo išdavimo pradėti vykdyti veiklą, o nepradėjus vykdyti veiklos leidimo galiojimas panaikinamas. Tokia nuostata reikalinga, kadangi per 3 metus gali atsirasti naujos informacijos apie galimą ketinamos introdukuoti/reintrodukuoti rūšies poveikį ekosistemoms, vietinėms rūšims. Taip pat per tiek laiko vietovėje, kurioje numatyta vykdyti introdukciją/reintrodukciją, gali pakisti augalų ir gyvūnų rūšinė sudėtis ir jų buveinės ir dėl šios priežasties introdukuojamos/reintrodukuojamos rūšies poveikį ekosistemai būtina iš naujo įvertinti. Nenustačius termino, per kurį leidimo turėtojas turi pradėti veiklą, liktų neaišku ir neapibrėžta, ar, pvz., turėdamas leidimą, asmuo gali tik po 10 ar 20 metų pradėti introdukciją/reintrodukciją. Tikėtina, kad po tiek metų bus pasikeitusios leidimo išdavimo metu vertintos sąlygos ir galimos rūšies introdukcijos/reintrodukcijos grėsmės per tiek metų ar dešimtmečių pakitusiai ekosistemai, vietinėms rūšims ir jų buveinėms. LGĮ projekto 14 straipsnyje nustatomi reikalavimai laukinių gyvūnų perkėlimui ir išleidimui į laisvę. Nustatoma, kad asmuo, planuojantis perkelti arba išleisti į laisvę nelaisvėje laikomus gyvūnus (taikoma tik žinduoliams ir paukščiams), apie numatomą laukinių gyvūnų perkėlimą arba išleidimą į laisvę privalo pranešti Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai ir gauti jos pritarimą.
Nustatomi atvejai, kada priimamas sprendimas nepritarti laukinių gyvūnų perkėlimui ar išleidimui į laisvę, pvz., kai tai gali kelti grėsmę ekosistemų stabilumui ir/ar buveinių pakitimui ir/ar būtų neigiamas poveikis vietinei tos rūšies populiacijai, gali kilti epidemijų išplitimo pavojus ir pan. Nustatomi atvejai, kai Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos pritarimas laukinių gyvūnų išleidimui į laisvę ar perkėlimui nereikalingas (išleidžiant į laisvę žinduoliams ir paukščiams nepriskiriamus laukinius gyvūnus, paimtus globon ir išgijusius laukinius gyvūnus, kai laukiniai gyvūnai perkeliami arba išleidžiami į laisvę įgyvendinant Aplinkos ministerijos ar jos įgaliotos institucijos patvirtintus laukinių gyvūnų rūšių apsaugos ar veiksmų planus, vykdomos saugomų rūšių išsaugojimo programos ir priemonės ir pan.). Šie reikalavimai laukinių gyvūnų perkėlimui ir išleidimui į laisvę nėra nauji – jie atitinkamai nustatyti Introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo tvarkos apraše ir Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse. Nustatoma, kad bendras draudimas išleisti į laisvę ar perkelti netaikomas svetimžemėms rūšims, kurios bus nurodytos Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse. Ši išimtis galėtų būti taikoma tokioms rūšims, kaip danieliai ir fazanai. Pvz., danieliai Lietuvoje buvo introdukuoti XVIII-XIX amžiuje, po antrojo pasaulinio karo išnyko, vėliau 1976-1977 metais vėl įkurdinti Lietuvoje ir iki šiol auginami nelaisvėje ir išleidžiami į laisvę. Fazanų natūralaus paplitimo arealas yra Azijoje, Lietuvoje natūraliai neišgyvena, tačiau nuolat auginami, paleidžiami į laisvę ir medžiojami.
Šios rūšys nekelia grėsmės vietinei biologinei įvairovei, jau seniai išleidinėjamos į aplinką, tačiau dėl šių rūšių nuolat kyla abejonių ar jas galima būtų priskirti vietinėms (natūraliai paplitusioms rūšims), o ne svetimžemėms. Tam, kad ateityje nekiltų neaiškumų, ar šioms rūšims taikomas bendras draudimas išleisti į laisvę svetimžemes rūšis, nustatoma, kad bus galima išleisti į laisvę svetimžemes rūšis, nurodytas Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse. LGĮ projekto 15 straipsnyje nustatoma, kad laisvėje gyvenančius laukinius gyvūnus globos tikslais leidžiama šerti ar lesinti tik Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse nustatytais atvejais ir būdais. Tokia nuostata būtina, kadangi šiuo metu niekas nedraudžia bet kokiu netinkamu maistu ir netinkamu metu šerti laukinius gyvūnus. Pvz., aktuali problema yra ta, kad žmonės vasarą ir rudens pradžioje šeria gandrus, gulbes ir antis. Gaudami pakankamai daug maisto, šie paukščiai laiku neišskrenda ir nepasitraukia į žiemojimo vietas. Vėliau, atšalus orams, užšalus vandens telkiniams, šie paukščiai nebegali susirasti reikalingo maisto, negalėdami būti atvirame telkinyje vandens paukščiai nusilpsta ir sušąla. Dėl nusilpusių paukščių asmenys dažnai kreipiasi į gyvūnų globėjus. Kiekvienais metais Aplinkos ministerija iš aplinkos apsaugos rėmimo programos skiria 70 000 eurų gyvūnų globos priemonėms vykdyti. Nemaža dalis šių lėšų panaudojama gulbių gelbėjimo priemonėms – išvykoms prie užšalusių vandens telkinių gelbėti gulbių ar laiku neišskridusių ir likusių žiemoti gandrų gelbėjimui ir laikymui gyvūnų globos įstaigoje per visą žiemą, pvz., vieno gandro šėrimas ir laikymas per žiemą (6 mėn.) iki išleidimo į laisvę pavasarį kainuoja daugiau kaip 400 eurų.
Uždraudus laukinių paukščių šėrimą netinkamu metu, paukščiai, sumažėjus natūraliai randamo maisto ir atšalus orams, laiku pasitrauktų į žiemavietes, sumažėtų atvejų, kai pripratinti ir šeriami žmonių jie lieka žiemoti ir juos tenka globoti patiriant dideles išlaidas. LGĮ projekto 17 straipsnyje nustatomi reikalavimai Reglamento (ES) Nr. 1143/2014 8 ir 9 straipsniuose nustatytų leidimų naudoti invazines rūšis išdavimui, galiojimo sustabdymui, galiojimo sustabdymo panaikinimui ir šių leidimų galiojimo panaikinimo pagrindai (Leidimui naudoti invazines rūšis moksliniams tyrimams, ex-situ išsaugojimui arba naudoti invazines rūšis medicinos tikslais, kai to reikia siekiant daryti pažangą žmonių sveikatos srityje ir Leidimui naudoti invazines rūšis tikslais, susijusiais su įtikinamais visuomenės interesais, įskaitant socialinio ar ekonominio pobūdžio interesus).
LGĮ projekto 17 straipsnyje nustatoma, kad, jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai priimti sprendimui dėl Leidimo naudoti invazines rūšis moksliniams tyrimams, ex-situ išsaugojimui arba naudoti invazines rūšis medicinos tikslais, kai to reikia siekiant daryti pažangą žmonių sveikatos srityje išdavimo (neišdavimo) ar paraiškos dėl Leidimo naudoti invazines rūšis tikslais, susijusiais su įtikinamais visuomenės interesais, įskaitant socialinio ar ekonominio pobūdžio interesus pateikimo Europos Komisijai, būtina įvertinti ir patikrinti papildomą informaciją – ar naudojama invazinė rūšis nekels grėsmės vietinėms rūšims, nedarys žalos vietinei biologinei įvairovei, visuomenės sveikatai, gyvūnų sveikatai, atlikti vietos, kurioje numatoma laikyti (naudoti) invazines rūšis, patikrinimą ir dėl numatomo invazinės rūšies naudojimo įvertinimo reikia kreiptis į mokslo institucijas ar kitų šalių kompetentingas institucijas, tokiu atveju leidimo naudoti invazines rūšis moksliniams tyrimams, ex-situ išsaugojimui arba naudoti invazines rūšis medicinos tikslais, kai to reikia siekiant daryti pažangą žmonių sveikatos srityje išdavimo (neišdavimo) arba paraiškos Europos Komisijai dėl Leidimo naudoti invazines rūšis tikslais, susijusiais su įtikinamais visuomenės interesais, įskaitant socialinio ar ekonominio pobūdžio interesus, pateikimo (neteikimo) terminas gali būti pratęsiamas, bet ne ilgesniam kaip 15 kalendorinių dienų terminui.
LGĮ projekto 17 straipsnyje nustatoma, kad, jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai priimti sprendimui dėl Leidimo naudoti invazines rūšis moksliniams tyrimams, ex-situ išsaugojimui arba naudoti invazines rūšis medicinos tikslais, kai to reikia siekiant daryti pažangą žmonių sveikatos srityje išdavimo (neišdavimo) ar paraiškos dėl Leidimo naudoti invazines rūšis tikslais, susijusiais su įtikinamais visuomenės interesais, įskaitant socialinio ar ekonominio pobūdžio interesus pateikimo Europos Komisijai, būtina įvertinti ir patikrinti papildomą informaciją – ar naudojama invazinė rūšis nekels grėsmės vietinėms rūšims, nedarys žalos vietinei biologinei įvairovei, visuomenės sveikatai, gyvūnų sveikatai, atlikti vietos, kurioje numatoma laikyti (naudoti) invazines rūšis, patikrinimą ir dėl numatomo invazinės rūšies naudojimo įvertinimo reikia kreiptis į mokslo institucijas ar kitų šalių kompetentingas institucijas, tokiu atveju leidimo naudoti invazines rūšis moksliniams tyrimams, ex-situ išsaugojimui arba naudoti invazines rūšis medicinos tikslais, kai to reikia siekiant daryti pažangą žmonių sveikatos srityje išdavimo (neišdavimo) arba paraiškos Europos Komisijai dėl Leidimo naudoti invazines rūšis tikslais, susijusiais su įtikinamais visuomenės interesais, įskaitant socialinio ar ekonominio pobūdžio interesus, pateikimo (neteikimo) terminas gali būti pratęsiamas, bet ne ilgesniam kaip 15 kalendorinių dienų terminui. LGĮ projekto 17 straipsnyje nustatoma, kad Aplinkos ministerija ir jos įgaliotos institucijos priima sprendimus dėl invazinių gyvūnų rūšių plitimo prevencijos ir naikinimo priemonių, nustato įpareigojimus vandens telkinių, žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams dėl atskirų invazinių gyvūnų rūšių naikinimo priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti, kad invazinės rūšys neplistų į gretimus sklypus ar vandens telkinius.
Ši nuostata būtina siekiant valdyti invazinių rūšių plitimą ir užtikrinti, kad vykdomos priemonės būtų efektyvios – pvz., jeigu žemės savininko žemėje esančioje iškastoje kūdroje gyvena invazinė žuvų rūšis nuodėgulinis grundalas ir nesiimama priemonių jam išnaikinti, tokiu atveju išlieka didelė tikimybė, kad grundalas gali tyčiniu ar netyčiniu būdu paplisti į gretimus vandens telkinius (naudojant masalui, plintant susisiekiančiais vandens telkiniais, perkeliant kitų rūšių žuvis į kitus vandens telkinius, ikrus pernešant vandens paukščiams). Šiai rūšiai naikinti Lietuvoje skiriamos Europos Sąjungos ir biudžeto lėšos ir tam, kad būtų užtikrintas šios rūšies efektyvus valdymas, įstatyme būtina įtvirtinti nuostatą, nustatant Aplinkos ministerijai galimybę įpareigoti vandens telkinių, žemės savininkus, valdytojus ar nuomotojus imtis atskirų invazinių rūšių naikinimo priemonių savo sklypuose. LGĮ projekto 18 straipsnyje nustatoma, kad, atsižvelgiant į laukinių gyvūnų rūšių apsaugos būklę, į Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus arba siekiant kuo mažiau laukinių gyvūnų paimti iš aplinkos, arba, jei kai kurių rūšių laukiniai gyvūnai, ištrūkę į laisvę, galėtų sukelti invazijų į natūralias ekosistemas ir jų sutrikdymo pavojų, keltų grėsmę žmonių gyvybei ir sveikatai, kitiems gyvūnams ar augalams, Aplinkos ministerija riboja arba uždraudžia prekybą tam tikrų rūšių laukiniais gyvūnais.
Ši LGĮ projekto nuostata dėl draudimo ar ribojimo paimti iš aplinkos ir prekiauti laukiniais gyvūnais nėra nauja – ji įtvirtinta galiojančio Laukinės gyvūnijos įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje. Nuostata, suteikianti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai teisę nustatyti draudimą prekiauti atskiromis laukinių gyvūnų rūšimis, išlieka reikalinga, kadangi, pvz., renkant ar paimant iš gamtos savo reikmėms tam tikrų rūšių laukinius gyvūnus, neigiama žala šios rūšies populiacijai nebus padaroma, kadangi iš gamtos bus paimamas nedidelis keikis individų. Tačiau šios rūšies gyvūnais prekiaujant ir naudojant komerciniais tikslais ir iš gamtos paimant didelį jų kiekį, gali kilti grėsmė šios rūšies populiacijos išlikimui. Dėl šių priežasčių LGĮ projekte tikslinga palikti galimybę Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai nustatyti prekybos apribojimus ir draudimus atskiroms laukinių gyvūnų rūšims. Kita priežastis, kodėl būtina palikti galimybę nustatyti draudimą prekiauti tam tikromis laukinių gyvūnų rūšimis – tai, kad šių rūšių platinimas gali kelti invazijų į natūralias ekosistemas pavojų, turėti neigiamą poveikį vietinėms rūšims. Rengiant LGĮ projektą ir nusprendus, kad leidimai prekiauti laukiniais gyvūnais bus reikalingi tik nustatytais atvejais prekiaujant saugomų rūšių laukiniais gyvūnais, šių leidimų išdavimo ir galiojimo panaikinimo sąlygos perkeltos į SGAGRĮ projektą, kuris teikiamas kaip lydintysis teisės aktas.
LGĮ projekto 19 straipsnyje patikslinami leidimų įvežti/išvežti laukinius gyvūnus į/iš Lietuvos Respublikos išdavimo ir galiojimo panaikinimo pagrindai, kurie šiuo metu nustatyti Laukinės gyvūnijos įstatyme ir Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklėse. LGĮ projekto 19 straipsnyje nustatomas naujas reikalavimas gauti leidimą įvežti/išvežti laukinius gyvūnus tais atvejais, kai įvežami/išvežami iš Lietuvos Respublikos į trečiąsias šalis nesaugomų rūšių laukinių gyvūnų medžioklės trofėjai, išskyrus kai išvežami/įvežami iš/į Europos Sąjungai nepriklausančias trečiąsias šalis saugomoms rūšims nepriskiriami medžiojamieji gyvūnai, nurodyti Medžioklės Lietuvos Respublikoje taisyklėse, kuriems šiose taisyklėse nustatytas medžioklės terminas (pvz., stirnų, briedžių, šernų ar elnių medžioklės trofėjai). Toks reikalavimas būtinas, kadangi trečiosios šalys (dažniausiai Afrikos žemyno valstybės narės, Balkanų šalys) išduodamuose Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijoje (toliau – CITES) nustatytuose eksporto leidimuose įtraukia nesaugomų rūšių medžioklės trofėjus, trofėjus deklaruoja kaip nesaugomas rūšis, tačiau dažnas atvejis, kai tarp jų vežami saugomų rūšių egzemplioriai, tačiau tai nėra deklaruojama išduodamuose CITES eksporto leidimuose. Labai svarbus šių nesaugomų rūšių įvežamų ir išvežamų medžioklės trofėjų skaičiaus fiksavimas, kuriuo remiantis vykdomas rūšių naudojimo monitoringas. Sumedžiotų ir įvežamų gyvūnų rūšių skaičius gali būti panaudojamas monitoringo srityje vertinant rūšies populiacijos nykimo mastą tarptautiniu mastu ir priimant sprendimus dėl tam tikrų rūšių uždraudimo įvežti į Europos Sąjungą.
Šie duomenys dažnai naudojami tarptautiniuose pasitarimuose, kai sprendžiamas rūšies apsaugos lygis, tai yra svarstoma galimybė rūšis įtraukti į CITES sąrašus ar net visiškai uždrausti rūšies įvežimą į Europos Sąjungą dėl spartaus tos rūšies nykimo masto. Numatomų leidimų išdavimas gerokai supaprastintų kontrolės institucijų (muitinės, aplinkosaugos institucijų) darbą, kadangi šie leidimai, o su jais kartu pateikti teisėto įsigijimo dokumentai padėtų išvengti piktnaudžiavimo atvejų. Šiuo metu, vežant saugomų rūšių laukinių gyvūnų medžioklės trofėjus, muitinėje dažnai deklaruojama, kad vežami nesaugomų rūšių laukiniai gyvūnai, ir tokiu atveju šie trofėjai gali būti visiškai netikrinami. Tam, kad būtų užtikrinta saugomų rūšių laukinių gyvūnų apsauga ir būtų užtikrinta, kad bet kurios rūšies laukinių gyvūnų trofėjai būtų legaliai įsigyti (nesubrakonieriauti) ir būtų kontroliuojama prekyba jais, būtina nustatyti, kad leidimas įvežti/išvežti laukinius gyvūnus į/iš Lietuvos Respublikos būtų reikalingas ir nesaugomų rūšių laukinių gyvūnų įvežimui/išvežimui į/iš Lietuvos Respublikos į trečiąsias šalis. Pereinamasis periodas dėl tokios LGĮ projekto nuostatos nereikalingas, kadangi LGĮ projekte įstatymo įsigaliojimo data nustatyta 2020 m. gegužės 1 d.
Šiuo metu leidimai laukinių gyvūnų įvežimui/išvežimui į/iš Lietuvos Respublikos į trečiąsias šalis reikalingi tik saugomų rūšių gyvūnų medžioklės trofėjams, todėl asmenys, vežantys medžioklės trofėjus, nuolat kreipiasi į Aplinkos apsaugos agentūrą dėl medžioklės trofėjų įvežimo/išvežimo ir dėl vežamų rūšių priskyrimo saugomoms rūšims, todėl šis reikalavimas nebūtų visiškai naujas ar sunkiai įgyvendinamas. LGĮ projekto 25 straipsnyje nustatoma, kad Aplinkos ministerija sudaro Ekspertų komisiją rūšims nustatyti, kuri konsultuoja laukinės gyvūnijos apsaugą ir laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo valstybinę kontrolę vykdančias institucijas, Aplinkos ministeriją ir jos įgaliotas institucijas ir prireikus teikia išvadas dėl laukinių gyvūnų rūšies nustatymo. LGĮ projekto 27 straipsnio 2 dalyje suvienodinamos Laukinės gyvūnijos ir Medžioklės įstatymų nuostatos dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos atlyginimo. Laukinės gyvūnijos įstatymo 27 straipsnis papildomas nuostata, kad atlyginama ir vilkų padaryta žala ūkiniams gyvūnams, kaip šiuo metu nustatyta Medžioklės įstatyme. LGĮ projekte iš esmės nekeičiamas teisinis reguliavimas, kuris gali turėti įtakos fizinių ir juridinių asmenų teisėms ir pareigoms (jų teisėtiems lūkesčiams), todėl pereinamąjį laikotarpį dėl leidimų ir nuostatų nustatyti netikslinga, kadangi jos nustatytos galiojančiame Laukinės gyvūnijos įstatyme ir poįstatyminiuose teisės aktuose. Pereinamasis laikotarpis nustatomas tik cirkų veiklai – numatoma, kad įstatymas įsigalios 2020 m. gegužės 1 d., o cirkų veikla leidžiama iki 2020 m. lapkričio 1 d.
Dėl LAĮ projekto LAĮ projekte apibrėžiamos naujos sąvokos – ekosisteminės paslaugos, invazinė rūšis, laukinių augalų ir grybų ištekliai (vietoje laukinės augalijos išteklių), laukinis augalas, laukinis grybas, laukinių augalų ar grybų perkėlimas, laukinių augalų ar grybų rūšies introdukcija, laukinių augalų ar grybų rūšies populiacija, laukinių augalų ar grybų rūšies reintrodukcija, laukinių augalų ar grybų rūšis, prekyba laukiniais augalais ir grybais, svetimžemė rūšis. LAĮ projekto
apsaugos ir jų išteklių naudojimo valstybinis valdymas ir valstybės ir savivaldybių institucijų kompetencijos. LAĮ projekte atsisakoma galiojančio Laukinės augalijos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad „privačiuose miškuose, esančiuose ne toliau kaip 100 m nuo jų savininkų sodybų, ir ne miško žemėje laukinės augalijos išteklius naudoti leidžiama tik gavus žemės, miško ar vandens telkinių savininkų, valdytojų ir naudotojų sutikimą ar leidimą.“. Aplinkos ministerija neturi informacijos, kad ši įstatymo nuostata būtų vykdoma ir kyla abejonių dėl jos reikalingumo ir galimybės ją įgyvendinti – pvz., grybaujant ar renkant mėlynes nėra galimybės nustatyti, kada priartėjama arčiau negu 100 m nuo sodybos, ir neaišku, kur kreiptis ir rasti sodybos savininką. Ta pati situacija susidaro, kai asmenys ne miško žemėje (pievose) renka vaistažoles, žemuoges ar skina puokštėms žydinčius augalus. Vietoje šios galiojančios nuostatos LAĮ projekto 7 straipsnyje nustatomi visi atvejai, kada naudojant laukinių augalų ar grybų išteklius reikalingas vandens telkinio, žemės savininko ar valdytojo sutikimas. Dėl riešutų rinkimo šiame straipsnyje nustatoma, kad savininko leidimas reikalingas renkant riešutus privačioje ne miško žemėje.
Ne miško žemėje asmenys gali būti pasisodinę lazdynus ar kitos rūšies riešutus ir auginti juos savo reikmėms, todėl šiuo atveju LAĮ projekte nustatoma, kad reikalingas žemės savininko ar valdytojo sutikimas. Miško žemėje toks sutikimas nereikalingas, kadangi: 1) miške lazdynai specialiai savo reikmėms nesodinami, auga savaime;
2) asmeniui nėra galimybės nustatyti, ar miškas privatus, ar ne; 3) asmeniui nebūtų galimybės gauti savininko sutikimą. Reikalavimas privačioje miško žemėje renkant riešutus gauti savininko sutikimą prieštarautų Miškų įstatymo 8 str. 1 d. nuostatoms – „Fiziniai asmenys turi teisę laisvai lankytis miškuose, išskyrus rezervatų ir specialios paskirties objektų (pasienio zona, kariniai objektai ir kt.) miškus ir miškus, kuriuose tai apriboja kiti įstatymai. Asmenys gali rinkti vaisius, vaistažoles ir vaistinę žaliavą, išskyrus augalų rūšis, kurių sąrašą tvirtina Aplinkos ministerija, riešutauti, uogauti ir grybauti, valstybiniuose miškuose laikyti bites aviliuose ir bitidėse, laikydamiesi šio įstatymo, Aplinkos apsaugos įstatymo bei kitų teisės aktų reikalavimų.“. LAĮ projekto 7 straipsnyje nustatoma, kad atsižvelgiant į laukinių augalų ir grybų apsaugos būklę, taip pat į Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus arba siekiant kuo mažiau laukinių augalų ir grybų paimti iš jų buveinių, arba tais atvejais, kada kai kurių rūšių laukiniai augalai ir grybai, patekę į aplinką, galėtų sukelti invazijų į natūralias ekosistemas ir jų sutrikdymo pavojų, keltų grėsmę gyvūnų ir žmonių sveikatai, kitiems augalams ar grybams, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija riboja arba uždraudžia prekybą tam tikrų rūšių laukiniais augalais ir grybais ir jų įvežimą (išvežimą) į Lietuvos Respubliką.
Ši LAĮ projekto nuostata dėl draudimo ar ribojimo rinkti ir prekiauti laukiniais augalais nėra nauja – ji įtvirtinta galiojančio Laukinės augalijos įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje. Ši nuostata, suteikianti Aplinkos ministerijai nustatyti draudimą prekiauti atskiromis laukinių augalų rūšimis, išlieka reikalinga, kadangi, pvz., renkant savo reikmėms ar dekoratyviniais tikslais tam tikrų rūšių laukinius augalus ar grybus, žala šios rūšies populiacijai nebus padaroma, kadangi iš gamtos bus paimamas nedidelis kiekis augalų ar grybų. Tačiau šios rūšies augalais ar grybais prekiaujant, naudojant komerciniais tikslais ir iš gamtos paimant didelį jų kiekį, gali kilti grėsmė šios rūšies populiacijos išlikimui. Dėl šių priežasčių LAĮ projekte tikslinga palikti galimybę Aplinkos ministerijai nustatyti prekybos apribojimus ir draudimus atskiroms laukinių augalų ar grybų rūšims. Kita priežastis, kodėl būtina palikti galimybę nustatyti draudimą prekiauti tam tikromis laukinių augalų ir grybų rūšimis – tai, kad šių rūšių platinimas gali kelti invazijų į natūralias ekosistemas pavojų, turėti neigiamą poveikį vietinėms rūšims. LAĮ projekto 10 straipsnyje nustatomi reikalavimai leidimų introdukcijai/reintrodukcijai išdavimui, galiojimo sustabdymui, galiojimo sustabdymo panaikinimui ir šių leidimų galiojimo panaikinimo pagrindai.
Nustatomi atvejai, kada leidimai introdukcijai/reintrodukcijai neišduodami (kai nustatoma galima grėsmė vietinei biologinei įvairovei, kai ketinama introdukuoti invazines rūšis) ir leidimo/introdukuoti/reintrodukuoti turėtojo pareigos. Šiuo metu esminiai reikalavimai leidimų introdukcijai/reintrodukcijai išdavimui, introdukcijos/reintrodukcijos programos rengimui ir šio leidimo turėtojo pareigos nustatytos Introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo tvarkoje. LAĮ projekto 10 straipsnyje nustatoma, kad jeigu Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai priimti sprendimui dėl Leidimo introduokuoti/reintrodukuoti išdavimo (neišdavimo) būtina įvertinti ir patikrinti papildomą informaciją – ar rūšis nekels grėsmės vietinėms rūšims, ar nekonkuruos su jomis dėl maisto ir buveinių, ar netaps invazine rūšimi ir nepadarys žalos vietinei biologinei įvairovei, visuomenės sveikatai, gyvūnų sveikatai, ar ši rūšis nebus ligų ir parazitų, pavojingų augalams, grybams, gyvūnams ir žmonėms pernešėja bei dėl numatomos rūšies introdukcijos/reintrodukcijos įvertinimo reikia kreiptis į mokslo institucijas ar kitų šalių kompetentingas institucijas, tokiu atveju sprendimo pritarti (nepritarti) rūšies introdukcijai/reintrodukcijai priėmimo terminas gali būti pratęsiamas, bet ne ilgesniam kaip 30 kalendorinių dienų terminui. Tokiu atveju Aplinkos ministerijos įgaliota institucija per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo, visos reikalingos informacijos ir dokumentų gavimo dienos pateikia Leidimo introdukuoti/reintrodukuoti prašytojui atsakymą dėl prašymo nagrinėjimo pratęsimo.
Tokia nuostata būtina, kadangi išduodant leidimą introdukuoti/reintrodukuoti augalų ir grybų rūšis, būtina įvertinti ir patikrinti daug aplinkybių – ar rūšis nekels grėsmės vietinėms rūšims, ar nekonkuruos su jomis dėl maisto ir buveinių, netaps invazine rūšimi ir nepadarys nepataisomos žalos vietinei biologinei įvairovei, visuomenės sveikatai ir gyvūnų sveikatai. Tokių aplinkybių įvertinimui gali reikėti surinkti ir įvertinti daugiau papildomos informacijos, negu pateikia leidimo prašytojas. Didelė tikimybė, kad dėl turimos informacijos pateikimo ir numatomos rūšies introdukcijos/reintrodukcijos įvertinimo reikės kreiptis į mokslo institucijas ar netgi į kitų šalių kompetentingas institucijas. Tokiu atveju atsakymo pateikimas leidimo prašytojui gali užtrukti ilgiau negu 30 kalendorinių dienų. LAĮ projekte nustatoma, kad leidimo introdukcijai/reintrodukcijai turėtojas turi per 3 metus nuo leidimo išdavimo pradėti vykdyti veiklą, o nepradėjus vykdyti veiklos leidimo galiojimas panaikinamas. Tokia nuostata reikalinga, kadangi per 3 metus gali atsirasti naujos informacijos apie galimą ketinamos introdukuoti/reintrodukuoti rūšies poveikį ekosistemoms, vietinėms rūšims. Taip pat per tiek laiko vietovėje, kurioje numatyta vykdyti introdukciją/reintrodukciją, gali pakisti augalų ir gyvūnų rūšinė sudėtis ir jų buveinės ir dėl šios priežasties introdukuojamos/reintrodukuojamos rūšies poveikį ekosistemai būtina iš naujo įvertinti. Nenustačius termino, per kurį leidimo turėtojas turi pradėti veiklą, liktų neaišku ir neapibrėžta, ar pvz., turėdamas leidimą, asmuo gali tik po10 ar 20 metų pradėti introdukciją/reintrodukciją?
Tikėtina, kad po tiek metų bus pasikeitę leidimo išdavimo metu vertintos sąlygos ir galimos rūšies introdukcijos/reintrodukcijos grėsmės per tiek metų ar dešimtmečių pakitusiai ekosistemai, vietinėms rūšims ir jų buveinėms. LAĮ projekto 11 straipsnyje nustatomi reikalavimai Reglamento (ES) Nr. 1143/2014 8 ir 9 straipsniuose nustatytų leidimų naudoti invazines rūšis išdavimui, galiojimo sustabdymui, galiojimo sustabdymo panaikinimui ir šių leidimų galiojimo panaikinimo pagrindai (Leidimui naudoti invazines rūšis moksliniams tyrimams, ex-situ išsaugojimui arba naudoti invazines rūšis medicinos tikslais, kai to reikia siekiant daryti pažangą žmonių sveikatos srityje ir Leidimui naudoti invazines rūšis tikslais, susijusiais su įtikinamais visuomenės interesais, įskaitant socialinio ar ekonominio pobūdžio interesus).
LAĮ projekto 11 straipsnyje nustatoma, kad, jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai priimti sprendimui dėl Leidimo naudoti invazines rūšis moksliniams tyrimams, ex-situ išsaugojimui arba naudoti invazines rūšis medicinos tikslais, kai to reikia siekiant daryti pažangą žmonių sveikatos srityje išdavimo (neišdavimo) ar paraiškos dėl Leidimo naudoti invazines rūšis tikslais, susijusiais su įtikinamais visuomenės interesais, įskaitant socialinio ar ekonominio pobūdžio interesus, pateikimo Europos Komisijai būtina įvertinti ir patikrinti papildomą informaciją – ar naudojama invazinė rūšis nekels grėsmės vietinėms rūšims, nedarys žalos vietinei biologinei įvairovei, visuomenės sveikatai, gyvūnų sveikatai, atlikti vietos, kurioje numatoma laikyti (naudoti) invazines rūšis, patikrinimą ir dėl numatomo invazinės rūšies naudojimo įvertinimo reikia kreiptis į mokslo institucijas ar kitų šalių kompetentingas institucijas, tokiu atveju leidimo naudoti invazines rūšis moksliniams tyrimams, ex-situ išsaugojimui arba naudoti invazines rūšis medicinos tikslais, kai to reikia siekiant daryti pažangą žmonių sveikatos srityje išdavimo (neišdavimo) arba paraiškos Europos Komisijai dėl Leidimo naudoti invazines rūšis tikslais, susijusiais su įtikinamais visuomenės interesais, įskaitant socialinio ar ekonominio pobūdžio interesus, pateikimo (neteikimo) terminas gali būti pratęsiamas, bet ne ilgesniam kaip 15 kalendorinių dienų terminui.
LAĮ projekto 11 straipsnyje nustatoma, kad, jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai priimti sprendimui dėl Leidimo naudoti invazines rūšis moksliniams tyrimams, ex-situ išsaugojimui arba naudoti invazines rūšis medicinos tikslais, kai to reikia siekiant daryti pažangą žmonių sveikatos srityje išdavimo (neišdavimo) ar paraiškos dėl Leidimo naudoti invazines rūšis tikslais, susijusiais su įtikinamais visuomenės interesais, įskaitant socialinio ar ekonominio pobūdžio interesus, pateikimo Europos Komisijai būtina įvertinti ir patikrinti papildomą informaciją – ar naudojama invazinė rūšis nekels grėsmės vietinėms rūšims, nedarys žalos vietinei biologinei įvairovei, visuomenės sveikatai, gyvūnų sveikatai, atlikti vietos, kurioje numatoma laikyti (naudoti) invazines rūšis, patikrinimą ir dėl numatomo invazinės rūšies naudojimo įvertinimo reikia kreiptis į mokslo institucijas ar kitų šalių kompetentingas institucijas, tokiu atveju leidimo naudoti invazines rūšis moksliniams tyrimams, ex-situ išsaugojimui arba naudoti invazines rūšis medicinos tikslais, kai to reikia siekiant daryti pažangą žmonių sveikatos srityje išdavimo (neišdavimo) arba paraiškos Europos Komisijai dėl Leidimo naudoti invazines rūšis tikslais, susijusiais su įtikinamais visuomenės interesais, įskaitant socialinio ar ekonominio pobūdžio interesus, pateikimo (neteikimo) terminas gali būti pratęsiamas, bet ne ilgesniam kaip 15 kalendorinių dienų terminui. Į Reglamente (ES) Nr.
Į Reglamente (ES) Nr. 1143/2014 nurodytą Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių rūšių sąrašą įrašomos (šalys narės balsuoja ir Europos Komisija patvirtina reglamentu) tos rūšys, kurios atitinka šio reglamento 4 straipsnio 3 dalyje nustatytus kriterijus, pvz., „remiantis turimais moksliniais įrodymais nustatyta, kad jos galėtų įsitvirtinti kaip gyvybinga populiacija ir plisti į aplinką esamomis sąlygomis arba numatomomis klimato kaitos sąlygomis viename biogeografiniame regione, kuris priklauso daugiau kaip dviem valstybėms narėms, arba viename jūrų paregionyje, išskyrus jų atokiausius regionus“ – todėl šiame sąraše esančios rūšys gali arba būti invazinėmis Lietuvoje, arba nebūti invazinėmis Lietuvoje – kai kurios sąraše esančios rūšys pagal savo biologines savybes Lietuvos klimato sąlygomis neturi jokių galimybių įsitvirtinti mūsų šalies teritorijoje. Reglamento 12 str. nustatyta, kad valstybės narės gali sudaryti nacionalinį valstybei narei susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą. Šiame sąraše gali būti visos rūšys, kurios yra invazinės konkrečioje šalyje. Į Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą įtraukiamos tos rūšys, kurios pagal nustatytus „invazinės rūšies“ sąvokoje kriterijus priskiriamos invazinėms rūšims ir daro neigiamą poveikį ekosistemoms, biologinei įvairovei tik Lietuvos mastu – tiek tos, kurios įtrauktos, ir tos, kurios neįtrauktos į Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių rūšių sąrašą. Jeigu Invazinių Lietuvoje sąraše esančios rūšys tuo pačiu metu yra įtrauktos ir į Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių rūšių sąrašą – joms taikomos Reglamente (ES) Nr. 1143/2014 nustatytos kontrolės priemonės, kitoms Lietuvoje invazinėms rūšims bus taikomos įstatymo nuostatos tam, kad būtų užkirstas kelias tolimesniam šių rūšių platinimui.
Atkreiptinas dėmesys, kad LAĮ projekte nurodytas Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašas ir šiame sąraše nurodytoms rūšims taikomi draudimai nėra nauji – pirmasis Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašas patvirtintas 2004 m. ir šiame sąraše įrašytų rūšių naudojimui taikomi draudimai ir ribojimai, nustatyti Invazinių rūšių kontrolės ir naikinimo tvarkos apraše, patvirtintame aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 352. Nustatoma, kad Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija priima sprendimus dėl invazinių rūšių plitimo prevencijos ir naikinimo priemonių, nustato įpareigojimus vandens telkinių ir žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams dėl atskirų invazinių rūšių naikinimo priemonių, kuriomis siekiama užtikrinti, kad invazinės rūšys neplistų į gretimus sklypus, įgyvendinimo. Ši nuostata būtina siekiant valdyti invazinių rūšių plitimą ir užtikrinti, kad vykdomos priemonės būtų efektyvios – pvz., jeigu vienas žemės savininkas savo sklype naikina Sosnovskio barštį, o gretimo žemės sklypo savininkas nesiima jokių naikinimo priemonių, tai pirmajam niekada nepavyks savo sklype išnaikinti šių augalų, nes iš gretimo apleisto ar netvarkomo sklypo Sosnovskio barštis nuolatos sėklomis plis į jo sklypą. Dėl šios priežasties būtina įstatyme įtvirtinti nuostatą, nustatant Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai galimybę įpareigoti žemės savininkus, valdytojus ar nuomotojus imtis atskirų invazinių rūšių naikinimo priemonių savo sklypuose.
LAĮ projekte nustatoma, kad savivaldybių vykdomosios institucijos, Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo nustatytais atvejais ir nustatyta tvarka pagal nusistatytus prioritetus dėl pasirinktų invazinių rūšių ir jų paplitimo teritorijų, atsižvelgdamos į sukauptas Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšas ir į galimybę jas skirti invazinių rūšių valdymo, gausos reguliavimo ir naikinimo priemonių įgyvendinimui, finansuoja šių priemonių įgyvendinimą. LAĮ projekte nustatoma, kad invazinių rūšių stebėsenos ir kiti jų paplitimo duomenys registruojami invazinių rūšių informacinėje sistemoje. Atsisakoma galiojančio Laukinės augalijos įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nustatytos informacinės pareigos asmenims teikti laukinės augalijos naudojimo statistinius duomenis Vyriausybės įgaliotai institucijai. Nors šiuo metu Laukinės augalijos išteklių naudojimo statistinių duomenų teikimo tvarkoje nustatyta, kad juridiniai asmenys ataskaitas apie laukinės augalijos išteklių naudojimą pateikia tik Aplinkos ministerijai pareikalavus, šios informacinės pareigos, nustatytos galiojančio Laukinės augalijos įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje, atsisakoma. Administracinės naštos ūkio subjektams apskaičiavimo ataskaitoje informacija dėl pareigos asmenims teikti duomenis panaikinimo neteikiama, kadangi ši informacija (dėl administracinės naštos pokyčio) buvo pateikta Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai kartu su Laukinės augalijos išteklių naudojimo statistinių duomenų teikimo tvarkos pakeitimo projektu.
Kadangi nėra leidimų naudoti laukinės augalijos išteklius, Aplinkos ministerija neturi informacijos apie visas grybus ir uogas superkančias įmones ir asmenis ir neturi galimybės pareikalauti iš visų įmonių ir asmenų, užsiimančių supirkimu, pateikti visą informaciją apie supirktus išteklius. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad didžiąją dalį grybų ir uogų asmenys renka asmeninėms reikmėms ir neteikia informacijos Aplinkos ministerijai, surenkama statistika yra neišsami, nepatikima ir neatspindi realaus surenkamų uogų ir grybų kiekio Lietuvoje, kad remiantis šiais duomenimis būtų galima priimti sprendimus dėl laukinės augalijos išteklių naudojimo ribojimo ar neribojimo. Kadangi pateikiami duomenys apie augalijos išteklių naudojimą neturi įtakos priimamiems sprendimams, LAĮ projekte netikslinga asmenims nustatyti informacinę naštą. Nustatoma Invazinių rūšių kontrolės tarybos sudėtis ir pagrindinės jos funkcijos – taryba teikia pasiūlymus Aplinkos ministerijai dėl invazinių rūšių plitimo prevencijos, mokslinių tyrimų, šių rūšių valdymo planų, priemonių ir programų kūrimo ir įgyvendinimo, dėl teisės aktų, susijusių su invazinėmis rūšimis, rengimo, pakeitimo ar papildymo, teikia rekomendacijas ir išvadas dėl laukinių augalų ir grybų bei jų hibridų introdukcijos ir reintrodukcijos; invazinių rūšių įvežimo į Lietuvos Respubliką ir jų naudojimo. Invazinių rūšių kontrolės taryba nėra naujai įsteigiama – tarybos sudėtis ir nuostatai patvirtinti dar 2002 m. liepos 1 d.
nuostatos dėl Invazinių rūšių kontrolės tarybos buvo įtvirtintos Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatyme, tačiau šis įstatymas reglamentuoja tik laukinės gyvūnijos (apimant ir invazinių laukinių gyvūnų rūšių) naudojimą ir netaikomas laukinei augalijai, todėl teikiamame LAĮ projekte būtina nustatyti pagrindines tarybos funkcijas, kad ji galėtų teikti įvairius pasiūlymus ne tik dėl invazinių gyvūnų, bet ir dėl invazinių augalų bei grybų rūšių. LAĮ projekto 18 straipsnyje nustatoma, kad Aplinkos ministerija sudaro Ekspertų komisiją rūšims nustatyti, kuri konsultuoja laukinių augalų ir grybų apsaugą ir jų išteklių naudojimo valstybinę kontrolę vykdančias institucijas, Aplinkos ministeriją ir jos įgaliotas institucijas ir prireikus teikia išvadas dėl laukinių augalų ir grybų rūšies nustatymo. Numatyta parengti naują Laukinių augalų ir grybų naudojimo tvarkos aprašą, kuriame bus nustatyti reikalavimai laukinių augalų ir grybų naudojimui (išskyrus prekybą, įvežimą ir išvežimą į/iš Lietuvos Respublikos, introdukciją/reintrodukciją ir invazinių rūšių gausos reguliavimą ir naudojimą). Į šį tvarkos aprašą bus perkeltos visos aktualios nuostatos iš šiuo metu augalijos naudojimą reglamentuojančių atskirų 6 teisės aktų. Taip siekiama aiškiau išdėstyti reikalavimus ir sąlygas laukinių augalų ir grybų naudojimui ir išvengti neaiškumų dėl atskirų teisės aktų taikymo atskirais atvejais. Numatyta parengti ir patvirtinti naujas Prekybos laukiniais gyvūnais, augalais ir grybais taisykles vietoj šiuo metu galiojančių Prekybos saugomų rūšių laukiniais augalais ir grybais taisyklių ir Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklių, kadangi daugelis nuostatų, susijusių su saugomomis rūšimis (tiek augalų, tiek gyvūnų) ir leidimų išdavimu įvežti ar išvežti laukinius augalus ar gyvūnus, tarpusavyje persidengia.
LAĮ projekto įsigaliojimui nenustatomas pereinamasis laikotarpis, kadangi laukinių augalų ir grybų išteklių naudotojų teisės ir pareigos nėra naujai nustatytos – šios pareigos šiuo metu yra nustatytos poįstatyminiuose teisės aktuose. Introdukcijos, reintrodukcijos reikalavimai ir leidimų šiai veiklai vykdyti išdavimas nustatyti Introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo tvarkoje ir Reglamente (ES) 1143/2014; apribojimai invazinių rūšių naudojimui – Invazinių rūšių kontrolės ir naikinimo tvarkoje; reikalavimai laukinių augalų ir grybų naudojimui – Laukinės augalijos išteklių naudojimo tvarkoje ir Lietuvos Respublikos laukinės augalijos įstatyme. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija Lietuvos Respublikos Vyriausybei 2019 m. gegužės 28 d. yra pateikusi įstatymų pakeitimų projektus (TAIS Nr. 19-3190 (3)), kuriuos priėmus, Valstybinė augalininkystės tarnyba bus reorganizuojama skaidymo būdu išdalijant jos teises ir pareigas Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai ir Nacionaliniam maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutui. Jeigu šiems įstatymų projektams bus pritarta ir jie bus priimti LR Seime, LAĮ ir LGĮ projektai turėtų būti atitinkamai koreguojami – LAĮ projekto 9 straipsnio 2 dalyje ir LGĮ projekto 12 straipsnio 2 dalyje, kuriose nustatoma, kokių institucijų atstovai sudaro Invazinių rūšių kontrolės tarybą, reikėtų išbraukti Valstybinę augalininkystės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos.
Dėl SGAGRĮ projekto Tam, kad tos pačios sąvokos nesikartotų keliuose įstatymuose, teikiamame SGAGRĮ projekte panaikinamos šios sąvokos: grybas, introdukcija, laukinis augalas ir laukinis gyvūnas (ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatyme). Šiame SGARĮ projekte nustatomi Leidimo įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti į/iš Europos Sąjungai nepriklausančias trečiąsias šalis saugomų laukinių augalų ir grybų rūšims, kurioms netaikoma Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencija ir Reglamentas (EB) Nr. 338/97, išdavimo ir panaikinimo pagrindai. Nustatoma, kad jeigu Leidimo įvežti į Lietuvos Respubliką ar iš jos išvežti saugomų rūšių laukinius augalus ar grybus galiojimas buvo panaikintas dėl tos priežasties, kad leidimo turėtojas leidimui gauti buvo pateikęs suklastotus duomenis ir dokumentus, naujas leidimas šiam asmeniui gali būti išduotas ne anksčiau negu po 12 mėnesių. Nurodytuoju atveju leidimo galiojimo panaikinimas neturėtų prasmės, jeigu asmuo galėtų iš karto gauti naują leidimą ir toliau bandyti tęsti neteisėtą veiklą ir toliau klastoti saugomų rūšių įsigijimo dokumentus. Rengiant LGĮ projektą, kuris teikiamas vienu paketu, ir nusprendus, kad leidimai prekiauti laukiniais gyvūnais bus reikalingi tik nustatytais atvejais prekiaujant saugomų rūšių laukiniais gyvūnais, šių leidimų išdavimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo pagrindai perkelti į SGAGRĮ projektą.
Šiuo metu Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatyme nenustatyta, kad programos lėšas būtų galima naudoti invazinių rūšių gausos reguliavimo ar naikinimo priemonėms įgyvendinti. Atsižvelgus į tai, kad Aplinkos ministerija LR Vyriausybei yra pateikusi Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo Nr. VIII-2025 pakeitimo įstatymo projektą (nauja redakcija) (TAIS Nr. 18-14017), kurio planuojamas įsigaliojimas ankstesnis, negu teikiamame LAĮ projekte ir kuriame jau nustatoma, kad programos lėšos gali būti naudojamos gamtos išteklių gausai reguliuoti, šiuo metu Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo pakeitimas netikslingas. Lietuvos Respublikos savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad programos lėšos gali būti naudojamos prevencinėms ir aplinkos atkūrimo priemonėms. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos parengtų Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšų naudojimo rekomendacijų 1.13 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikos savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytos specialiosios programos lėšos gali būti naudojamos „aplinkos ministro įsakymu patvirtintame Invazinių Lietuvoje rūšių sąraše esančių rūšių (pvz., Sosnovskio barštis, uosialapis klevas ir pan.) ir Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąraše, patvirtintame 2016 m. liepos 13 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr.
2016/1141, esančių rūšių (pvz., nuodėgulinis grundalas, rainuotasis vėžys ir pan.) gausos reguliavimo ir naikinimo darbams;“. Kadangi savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšos gali būti naudojamos invazinių rūšių gausos reguliavimo ir naikinimo tikslais, Lietuvos Respublikos savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo pakeitimas netikslingas. Dėl Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Kartu su LGĮ ir LAĮ projektais teikiamas Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, kur 3 straipsnyje išbraukiami 3 dalies 2 ir 4 punktai, kuriuose atitinkamai nustatyta, kad Aplinkos ministerija kartu su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba tvirtina Laukinių gyvūnų naudojimo taisykles; ir Aplinkos ministerija kartu su Muitinės departamentu prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba tvirtina Prekybos laukiniais gyvūnais, augalais ir grybais taisykles. Atsižvelgus į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pastabas, įstatymo projekte nustatoma, kad šiuos teisės aktus tvirtins Aplinkos ministerija, suderinusi su atitinkamomis institucijomis, todėl Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme netikslinga prie Aplinkos ministerijos kompetencijų nurodyti šiuos teisės aktus.
Kadangi LGĮ projekte nustatoma, kad šis įstatymas nereglamentuoja domestikuotų gyvūnų naudojimo ir apsaugos, ir kad jiems būtų taikomi gyvūnų gerovės reikalavimai, nustatyti Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme, šio įstatymo pakeitimo projekte taip pat pakeičiama „gyvūno“ sąvoka, nustatant, kad ji apima ir domestikuotus gyvūnus (šiuo metu ji apima ūkinius, laukinius gyvūnus ir gyvūnus augintinius); pakoreguojamos „bepriežiūrio gyvūno“ ir
„bešeimininkio gyvūno“ sąvokos, nustatant, kad šie gyvūnai gali būti tik kai
jie yra neprižiūrimi ar neturintys savininko ūkiniai gyvūnai ar gyvūnai augintiniai (laukiniai gyvūnai negali būti bepriežiūriais ar bešeimininkiais); ir išbraukiama „laukinio gyvūno“ sąvoka, kadangi ši sąvoka jau apibrėžta Laukinės gyvūnijos įstatyme. Dėl Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo Nr. IX-966 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Kartu teikiamo Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo Nr. IX-966 4 ir
nebegaliojančias Laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje taisykles pateikiama nuoroda į Laukinių gyvūnų naudojimo taisykles; ir pripažįstamas netekusiu galios 5 straipsnio 2 dalies 4 punktas, kuriame nurodyta, kad Aplinkos ministerija kartu su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba tvirtina Laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje taisykles – ši nuostata yra perteklinė, kadangi Laukinės gyvūnijos įstatymo Nr. VIII-498 pakeitimo įstatymo projekte jau nustatyta, kad Aplinkos ministerija tvirtina Laukinių gyvūnų naudojimo taisykles. Dėl Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Nr.
I-301 2 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Teikiamame projekte patikslinamos nuorodos į Lietuvos Respublikos laukinių augalų ir grybų įstatymą (vietoje nurodyto Laukinės augalijos įstatymo). 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Poveikis aplinkos apsaugos sričiai numatomas teigiamas. LGĮ ir LAĮ projektuose perkeliamas Reglamento (ES) Nr. 1143/2014 įpareigojimas valstybėms narėms nustatyti leidimų sistemą, pagal kurią įstaigoms leidžiama vykdyti mokslinius tyrimus, vykdyti išsaugojimą ex situ ar kitaip naudoti Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių atžvilgiu. Šiuo metu leidimų naudoti invazines rūšis, nustatytų Reglamente (ES) Nr. 1143/2014, išdavimo reikalavimai nustatyti Invazinių rūšių kontrolės ir naikinimo tvarkos apraše. Lietuvos Respublikos įgaliotai institucijai administracinė našta dėl leidimų naudoti invazines rūšis išdavimo padidės nedaug. Šiuo metu patvirtintame Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąraše iš Lietuvai aktualių rūšių įrašytos nutrijos, kurios auginamos kaip kailiniai žvėreliai ir kurių auginimui reikės gauti Reglamento (ES) Nr. 1143/2014 9 straipsnyje nurodytus Europos Komisijos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos leidimus naudoti invazines rūšis tikslais, susijusiais su įtikinamais visuomenės interesais, įskaitant socialinio ar ekonominio pobūdžio interesus. Šis įpareigojimas turėti leidimą ir pateikti informaciją, kuri reikalinga teikti paraišką Europos Komisijai, nustatyta Reglamente (ES) Nr. 1143/2014. Dėl Reglamente (ES) Nr.
Dėl Reglamente (ES) Nr. 1143/2014 nustatytų įpareigojimų gauti leidimus naudoti invazines rūšis padidės administracinė našta ūkio subjektams ir asmenims, auginantiems invazines rūšis ir siekiantiems gauti leidimus. Kitų papildomų naujų informacinių įpareigojimų piliečiams ir ūkio subjektams nenustatoma. LGĮ projekte nustatytas įpareigojimas leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus turėtojams teikti Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai informaciją apie laikomus laukinius gyvūnus šiuo metu jau yra nustatytas Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2011 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. D1-533/B1-310 „Dėl Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių patvirtinimo“, o įpareigojimas teikti informaciją jau buvo nustatytas nuo 2002 m. tuo metu galiojusiose Laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje taisyklėse. LGĮ ir LAĮ projektuose nustatoma, kad Aplinkos ministerija ir jos įgaliota institucija priima sprendimus dėl invazinių rūšių plitimo prevencijos ir naikinimo priemonių, nustato įpareigojimus žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams dėl atskirų invazinių rūšių naikinimo priemonių įgyvendinimo. Kadangi invazinės rūšys dažniausiai greitai plinta, išstumia vietines rūšis ir pakeičia natūralias buveines (pvz., nuodėguliniai grundalai, mangutai, kanadinės audinės, Sosnovskio barštis), todėl invazinių rūšių valdymo ir naikinimo priemonių įgyvendinimas labai prisidėtų prie vietinių rūšių ir joms būdingų buveinių išsaugojimo ir turėtų teigiamą įtaką biologinės įvairovės išsaugojimui. Įgyvendinant Reglamento (ES) Nr. 1143/2014, Laukinės gyvūnijos įstatymo ir Laukinės augalijos įstatymo nuostatas, gali būti poreikis skirti valstybinių institucijų lėšas invazinių rūšių valdymo ar naikinimo priemonėms įgyvendinti. Lėšų poreikis invazinių rūšių valdymo ar naikinimo priemonėms įgyvendinti bus įvertinamas tvirtinant atskirų rūšių valdymo ir naikinimo priemones.
Dėl LGĮ projekte nustatomo reikalavimo gauti leidimą įvežti/išvežti laukinius gyvūnus tais atvejais, kai įvežami/išvežami iš Lietuvos Respublikos į trečiąsias šalis nesaugomų rūšių laukinių gyvūnų medžioklės trofėjai, numatoma, kad kasmet papildomai bus išduodama apie 50 tokių leidimų. Lėšų reikės skirti invazinių rūšių informacinės sistemos sukūrimui. Planuojama, kad ši informacinė sistema bus kuriama naudojant ES fondų lėšas. 6. Kokią įtaką Įstatymo projektas turės kriminogeniniai situacijai, korupcijai:
Įstatymų projektuose numatytos nuostatos neturės poveikio kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip Įstatymo projekto įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymų projektuose numatytos nuostatos neturės poveikio verslo sąlygoms ir jų plėtrai. Aplinkos ministerijos įgaliotai institucijai administracinė našta dėl leidimų išdavimo padidės nedaug. Ūkio subjektams administracinė našta padidės, siekiant gauti Reglamente (ES) Nr. 1143/2014 nurodytus leidimus naudoti invazines rūšis. Dėl LGĮ projekte nustatomo reikalavimo gauti leidimą įvežti/išvežti laukinius gyvūnus tais atvejais, kai įvežami/išvežami iš Lietuvos Respublikos į trečiąsias šalis nesaugomų rūšių laukinių gyvūnų medžioklės trofėjai, numatoma, kad kasmet papildomai bus išduodama apie 50 tokių leidimų. Apribojus laukinių gyvūnų naudojimą cirkų pasirodymuose, t. y. nustačius, kad keliaujančiose parodose ir žvėrynuose negalima naudoti laukinių paukščių, žinduolių, roplių ir varliagyvių rūšių, reikšmingų neigiamų pasekmių nenumatoma. Lietuvoje yra tik 7 gyvūnus pasirodymuose naudojantys cirkai (kiti yra atvykstantys iš kitų šalių), nurodyti Valstybinės veterinarinės kontrolės subjektų, išskyrus maisto tvarkymo subjektus, sąraše, kuriems suteiktas veterinarinis patvirtinimo numeris.
Atsižvelgiant į tai, kad ne visi šie cirkai pasirodymuose naudoja laukinius gyvūnus ir kad daugumą cirkų pasirodymuose naudojamų gyvūnų įsiveža iš kitų šalių (dramblius, liūtus, tigrus, beždžiones), tokią veiklą vykdantys cirkai neturėtų atleisti šiuos gyvūnus prižiūrinčių, dresuojančių ar su jais vaidinimuose dalyvaujančių asmenų, kurie galėtų prarasti pajamas – kadangi gyvūnų dresuotojai keliauja kartu su savo gyvūnais. Pažymėtina, kad nustatomas draudimas naudoti cirkuose paukščius, žinduolius, roplius ir varliagyvius neužkerta kelio šiuos gyvūnus naudoti pasirodymams vietose, kur gyvūnai laikomi nuolatos ir nekeliauja iš vienos vietos į kitą. Priėmus LAĮ projektą bus atsisakyta leidimų prekiauti saugomų rūšių augalais (dabar nustatyti Prekybos saugomų rūšių laukiniais augalais ir grybais taisyklėse). Per paskutiniuosius 4 metus (nuo 2014 m. iki 2018 m.) tokių leidimų išduota nebuvo nei vieno, leidimai neturi pridėtinės vertės ir yra pertekliniai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Įstatymų lydimųjų aktų projektus parengė Aplinkos ministerija ir jie teikiami kartu su LGĮ ir LAĮ projektais. Kartu teikiami Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo Nr. VIII-499 2, 3, 10, 11, 14, 15 ir 16 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 10¹ ir 10²straipsniais įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo Nr. IX-966 4 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas, Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 2 ir 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo Nr.
I-301 2 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. 9. Ar Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Projektų sąvokos suderintos su Valstybine lietuvių kalbos komisija. 10. Ar Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms, Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymo projektui įgyvendinti reikia įstatymų įgyvendinamųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti. Įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų projektus ir jų pakeitimo projektus parengs Aplinkos ministerija iki įstatymo įsigaliojimo datos. Priėmus LGĮ ir LAĮ projektus, turi būti pakeista:
1) Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklės;
2) Leidimų zoologijos sodams įkurti išdavimo ir zoologijos sodų tvarkymo ir kontrolės tvarkos aprašas;
3) Invazinių rūšių kontrolės tarybos sudėtis, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr.
introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo tvarkos, invazinių rūšių organizmų kontrolės ir naikinimo tvarkos, invazinių rūšių kontrolės tarybos sudėties ir nuostatų, introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo programos patvirtinimo“;
4) Invazinių rūšių kontrolės ir naikinimo tvarka;
5) Introdukcijos, reintrodukcijos ir perkėlimo tvarka;
6) bus parengtos ir patvirtintos naujos Prekybos laukiniais gyvūnais, augalais ir grybais taisyklės vietoj šiuo metu galiojančių Prekybos saugomų rūšių laukiniais augalais ir grybais taisyklių ir Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklių;
7) aplinkos ministras patvirtins Ekspertų komisiją rūšims nustatyti;
8) priėmus Laukinės augalijos įstatymo pakeitimo įstatymą, bus parengtas naujas Laukinių augalų ir grybų naudojimo tvarkos aprašas. Šiose taisyklėse bus sujungtos nuostatos, reglamentuojančios laukinių augalų ir grybų naudojimą (išskyrus prekybą, introdukciją/reintrodukciją ir invazinių rūšių gausos reguliavimą ir jų naudojimą). Kartu bus pripažinti netekusiais galios šie šiuo metu galiojantys teisės aktai:
1) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 20 d. nutarimas Nr.
1446 „Dėl laukinės augalijos įstatymo įgyvendinimo“;
2) Laukinės augalijos išteklių naudojimo tvarka;
3) Atskirų rūšių laukinių augalų gausumo reguliavimo tvarka;
4) Laukinės augalijos išteklių apskaitos tvarka;
5) Apribotų ar draudžiamų rinkti bei prekiauti laukinių augalų ir grybų rūšių sąrašas;
6) Laukinės augalijos išteklių naudojimo statistinių duomenų teikimo tvarka;
7) Laukinių augalų naudojimo mokslo, kultūros, šveitimo, auklėjimo ir estetikos tikslams, botaninių ir mikologinių kolekcijų sudarymo ir pildymo tvarka;
8) Prekybos saugomų rūšių laukiniais augalais ir grybais taisyklės;
9) Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklės. 10) Vynuoginių sraigių išteklių naudojimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2007 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. D1-164 „Dėl vynuoginių sraigių išteklių naudojimo taisyklių patvirtinimo“. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). LGĮ ir LAĮ projektuose nustatoma, kad Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija priima sprendimus dėl invazinių rūšių plitimo prevencijos ir naikinimo priemonių, nustato įpareigojimus žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams dėl atskirų invazinių rūšių naikinimo priemonių įgyvendinimo. Įgyvendinant Reglamento (ES) Nr. 1143/2014 LAĮ ir LGĮ projektų nuostatas, gali būti poreikis skirti valstybinių institucijų lėšas invazinių rūšių valdymo ar naikinimo priemonėms įgyvendinti. Šiuo metu lėšų poreikio valdymo ar naikinimo priemonėms įgyvendinti įvertinti neįmanoma, kadangi nėra pakankamai duomenų apie invazinių gyvūnų rūšių užimamus plotus. Lėšų reikės skirti invazinių rūšių informacinės sistemos sukūrimui.
Planuojama, kad ši informacinė sistema bus kuriama naudojant ES fondų lėšas. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyno Eurovoc terminus, temas ir sritis. Reikšminiai žodžiai pagal Europos žodyną Eurovoc: „gyvūnija“, „gyvūnijos apsauga“, „gyvūnijos ištekliai“, „gamtos ištekliai“, „augalija“, „augalijos ištekliai“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostata, nustatanti, kad „Privačiuose miškuose, esančiuose ne toliau kaip 100 m nuo jų savininkų sodybų, ir ne miško žemėje laukinės augalijos išteklius naudoti leidžiama tik gavus žemės, miško ar vandens telkinių savininkų, valdytojų ir naudotojų sutikimą ar leidimą”. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma , kad „Aplinkos ministerija neturi informacijos, kad ši įstatymo nuostata būtų vykdoma ir kyla abejonių dėl jos reikalingumo ir galimybės ją įgyvendinti – pvz., grybaujant ar renkant mėlynes nėra galimybės nustatyti, kada priartėjama arčiau negu 100 m nuo sodybos, ir neaišku, kur kreiptis ir rasti sodybos savininką. <...> Vietoje šios galiojančios nuostatos LAĮ projekto 7 straipsnyje nustatomi visi atvejai, kada naudojant laukinių augalų ir grybų išteklius reikalingas vandens telkinio, žemės savininko ar valdytojo sutikimas”. Svarstytina, ar aiškinamajame rašte pateikti argumentai, kad nėra informacijos apie šios įstatymo nuostatos įgyvendinimą, yra pakankami naikinti minėtas įstatymo nuostatas. Be to, diskutuotina, ar toks siūlomas reguliavimas, kai privačiuose miškuose esančių sodybų teritorijoje galėtų be sodybos savininko sutikimo lankytis visi asmenys, kad ir su tikslu rinkti laukinius augalus ir grybus, atitinka Konstitucinio Teismo nutarimuose suformuotą nuosavybės neliečiamumo, nuosavybės teisių apsaugos ir teisės į privatų gyvenimą doktriną. Konstitucijos 23 straipsnyje nustatyta, kad nuosavybė neliečiama, nuosavybės teises saugo įstatymas.
Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas, yra konstatavęs, kad nuosavybės teisė - viena pamatinių žmogaus teisių. Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga inter alia reiškia, kad savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustuosius įstatymu, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kokiu būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės (inter alia 2006 m. kovo 14 d., 2013 m. gruodžio 20 d. nutarimai). Įstatymai turi saugoti visų savininkų nuosavybės teises (inter alia
reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo nuosavybės teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją (inter alia
straipsnio įstatymų leidėjui kyla pareiga nuosavybės santykius reguliuoti taip, kad nuosavybės teisės būtų saugomos ir ginamos, kad būtų užtikrintas nuosavybės neliečiamumas (2005 m. rugpjūčio 23 d., 2008 m. spalio 30 d., 2016 m. birželio
nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymu ribojama inter alia dėl nuosavybės objekto pobūdžio, visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio.
Ribojant nuosavybės teisę, visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: ji gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; apribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus; turi būti paisoma proporcingumo principo, pagal kurį įstatymuose numatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus (inter alia 2002 m. rugsėjo
m. birželio 7 d. nutarimai). Atkreiptinas dėmesys, kad Miškų įstatymo 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad „Fiziniai asmenys turi teisę laisvai lankytis miškuose <...>. Asmenys gali rinkti vaisius, vaistažoles ir vaistinę žaliavą, <...> riešutauti, uogauti ir grybauti“. Įgyvendinant šias įstatyme nustatytas asmenų teises, miško žemėje esančių sodybų savininkai negali statyti tvorų norėdami aptverti jiems nuosavybės teise priklausančių sodybų teritorijas. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar leidimas be žemės savininko sutikimo asmenims grybauti ar uogauti privačios sodybos teritorijoje neleidžiant savininkams bent jau minimaliu atstumu apriboti šių asmenų lankymąsi aplink sodybas, nepažeidžia savininkų teisės į nuosavybės neliečiamybę, teisės į privatų gyvenimą. Be to, aiškinamajame rašte nurodytas argumentas, kad „grybaujant ar renkant mėlynes nėra galimybės nustatyti, kada priartėjama arčiau negu 100 m nuo sodybos, ir neaišku, kur kreiptis ir rasti sodybos savininką“, kelia abejonių, nes 100 metrų ribos nustatymą, manytina, galima būtų išspręsti teisiniu reguliavimu įpareigojant savininką pastatyti informacinius ženklus.
O argumentas, kad neaišku „kur kreiptis ir rasti sodybos savininką“ taip pat nėra įtikinamas, nes projekto 1 straipsniu keičiamo Laukinės augalijos įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad naudojant laukinių augalų ir grybų išteklius žemės savininko sutikimas reikalingas kertant krūmus ir medžius, pjaunant šakas, iškasant krūmų ir medžių sodinukus, leidžiant sulą, imant miško paklotę ir kitais atvejais. Tai reiškia, kad asmenys, norėdami tokiu būdu naudoti laukinių augalų išteklius, turės gauti žemės savininko sutikimą, nors identifikuoti miške kuri miško žemė yra valstybinė, o kuri privati, yra, manytina, taip pat sunkiai įgyvendinama ir gali sukelti tokių pačių „kur kreiptis ir rasti savininką“ problemų. 2. Projekto 1 straipsniu dėstomos Laukinės augalijos įstatymo naujos redakcijos (toliau - Nauja redakcija)
Nr. 1143/2014 3 straipsnio 6 punkto sąvoką „ekosistemų funkcijos“. Siūlytina Naujos redakcijos 2 straipsnio 2 dalį dėstyti taip „Ekosisteminės paslaugos
straipsnio 3 dalies sąvoka „Invazinė rūšis“ atitinka Reglamento (ES) Nr. 1143/2014 3 straipsnio 2 punkto sąvoką „invazinės svetimos rūšys“, siūlytina Naujos redakcijos 2 straipsnio 3 dalį dėstyti taip „Invazinė rūšis – ši sąvoka atitinka Reglamento (ES) Nr. 1143/2013 3 straipsnio 2 punkte apibrėžtą sąvoką „invazinės svetimos rūšys“. 4.
„prekyba laukiniais augalais ir grybais“, be kita ko, apibrėžiama ir kaip
„viešų vietų puošimas“. Nėra aišku, ar čia turimas mintyje viešų vietų puošimas
būtent laukiniais augalais ir grybais, ar kas kita, todėl aptariamos nuostatos tekstas tikslintinas. Taip pat siekiant aiškumo siūlytina vietoje žodžių „tas šalis“ įrašyti žodžius „Europos Sąjungai nepriklausančias šalis“. 5. Atsižvelgiant į tai, kad Naujos redakcijos 2 straipsnio 13 dalies sąvoka „Svetimžemė augalų, grybų ar mikroorganizmų rūšis“ atitinka Reglamento (ES) Nr. 1143/2014 3 straipsnio 1 punkto sąvoką „svetimos rūšys“, siūlytina Naujos redakcijos 2 straipsnio 13 dalį dėstyti taip „Svetimžemė augalų, grybų ar mikroorganizmų rūšis – ši sąvoka atitinka Reglamento (ES) Nr. 1143/2013 3 straipsnio 1 punkte apibrėžtą sąvoką „svetimos rūšys“. 6. Naujos redakcijos 2 straipsnio paskutinė dalis nesunumeruota. Įstatymo straipsnių dalys pradedamos rašyti iš naujos eilutės ir numeruojamos arabiškais skaitmenimis iš eilės. Atsižvelgiant į tai, Naujos redakcijos 2 straipsnio struktūrinių dalių numeracija tikslintina. 7. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Europos Sąjungos teisės aktų nuorodų pateikimo įstatymuose ir kituose teisės aktuose rekomendacijų, patvirtintų 2006 m. rugsėjo 25 d. Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 129KKK, 24.2. punktu, nereikia nurodyti tų Europos Sąjungos teisės akto pakeitimų ar papildymų, kurie nėra skirti Europos Sąjungos teisės aktų įgyvendinimui. Atsižvelgiant į tai, Naujos redakcijos 2 straipsnio nesunumeruota dalis tikslintina. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 (toliau – Rekomendacijų), 6.1. punktu, jei teisės akto pavadinimas, kuris prasideda žodžiais „Lietuvos Respublika“, minimas ne kartą, pirmą kartą parašius visą pavadinimą, toliau jis gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublika“. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos miškų įstatymo pavadinimas jau yra minimas Naujos redakcijos 1 straipsnio 3 dalyje, siūlytina Naujos redakcijos 2 straipsnio nesunumeruotoje dalyje, prieš žodžius „miškų įstatyme“, išbraukti žodžius „Lietuvos Respublikos“. Atitinkamai tikslintinos ir Naujos redakcijos 6 straipsnio 2 dalies nuostatos. Analogiška pastaba teiktina ir dėl Naujos redakcijos 2 straipsnio nesunumeruotoje dalyje minimų Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų įstatymo, Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo bei Lietuvos Respublikos augalų nacionalinių genetinių išteklių įstatymo pavadinimų. Taip pat Naujos redakcijos 2 straipsnio nesunumeruotoje dalyje nurodyti įstatymų pavadinimai dėstytini abėcėlės tvarka. 8. Naujos redakcijos 4 straipsnio
naudojimo valstybinį valdymą pagal kompetenciją atlieka ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Atkreiptinas dėmesys, kad Naujos redakcijos 4 straipsnio nuostatos nereglamentuoja kokiais būdais ar priemonėmis Vyriausybė įgyvendina laukinių augalų ir grybų apsaugos ir jų išteklių naudojimo valstybinį valdymą, todėl, siekiant aiškumo Naujos redakcijos 4 straipsnis turėtų būti atitinkamai tikslinamas. Taip pat Naujos redakcijos 4 straipsnio 1 dalyje po institucijų
„Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir jos įgaliotos“ institucijos
trūksta skyrybos ženklo kablelio. 9.
redakcijos 4 straipsnio 2 dalyje prieš žodžius „Aplinkos ministerija“ brauktini žodžiai „Lietuvos Respublikos“, kadangi pilnas pavadinimas „Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija“ yra vartojamas Naujos redakcijos 4 straipsnio
ir kituose projekto nuostatose. 10. Naujos redakcijos 4 straipsnio 4 dalyje nurodytinas pilnas čia minimo įstatymo pavadinimas įrašant žodžius „Lietuvos Respublikos“. 11. Atsižvelgiant į tai, kad Naujos redakcijos 5 straipsnio pavadinime bei 5 straipsnio dėstomojoje dalyje yra vartojamas terminas „laukinių augalų ir grybų ir jų išteklių“, o kituose Naujos redakcijos
rūšys“, „laukiniai augalai ir grybai“, siūlytina Naujos redakcijos 5 straipsnyje vartojamus terminus suvienodinti. 12. Vadovaujantis Rekomendacijų 6.1. punktu Naujos redakcijos 5 straipsnio 1 punkte prieš žodžius „saugomų teritorijų įstatymas“ brauktini žodžiai „Lietuvos Respublikos“, kadangi Naujos redakcijos 2 straipsnio nesunumeruotoje dalyje yra vartojamas pilnas įstatymo „Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas“ pavadinimas. Atitinkamai tikslintinos ir Naujos redakcijos 6 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 7 straipsnio 7 dalies ir 8 straipsnio 4 dalies nuostatos. 13. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Rekomendacijų 44 punktu asmenų teises ir pareigas nustatančias nuostatas siūlytina atskirti. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar Naujos redakcijos 6 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios laukinių augalų ir grybų išteklių naudotojų teises ir pareigas, neturėtų būti dėstomos atskirais straipsniais. 14. Naujos redakcijos 6 straipsnio 2 dalies 6 punkte žodis „ES“ keistinas žodžiais „Europos Sąjungos“. 15.
redakcijos 6 straipsnio 3 dalies 3 punkte prieš žodžius „Aplinkos ministerijos įgaliotai institucija“ brauktini žodžiai „Lietuvos Respublikos“, kadangi pilnas pavadinimas „Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos įgaliota institucija“ yra vartojamas Naujos redakcijos 4 straipsnio 3 dalyje. Atsižvelgiant į tai, šis trumpinys turėtų būti nuosekliai vartojamas ir kitose projekto nuostatose. 16. Naujos redakcijos 6 straipsnio 3 dalies 7 punkte žodžiai „Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių rūšių sąrašą“ keistini žodžiais „Sąjungos sąrašą“, atsižvelgiant į trumpinį, įvestą Naujos redakcijos
nuostatų įgyvendinimas ypač miško žemėje, t.y., neaišku, kaip asmuo miške identifikuotų kuris miškas yra valstybinis, o kuris privatus, norėdamas miške, pavyzdžiui, leisti sulą (valstybiniuose miškuose šiam miško išteklių naudojimui savininko sutikimo nereikia), kokiu būdu jis rastų miško žemės savininką ir pan. 18. Naujos redakcijos 8 straipsnio 1 dalyje nėra aiškus joje vartojamos sąvokos „naminius gyvūnus“ turinys. Atkreiptinas dėmesys, kad Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme yra apibrėžtos sąvokos
„gyvūnas augintinis“ ir „ūkinis gyvūnas“, todėl šias projekto nuostatas reikėtų
suderinti su minėtame įstatyme apibrėžtomis sąvokomis. Analogiško turinio pastaba taikytina ir Naujos redakcijos 10 straipsnio 3 dalies 1 punkto ir 23 dalies nuostatoms. 19. Naujos redakcijos 9 straipsnio 1 dalies nuostata
„Invazinių rūšių plitimo prevencijos ir valdymo priemonėms nustatyti Lietuvos
Respublikos aplinkos ministerija tvirtina Invazinių rūšių kontrolės tarybos sudėtį ir jos nuostatus“ turėtų būti perkelta prie Naujos redakcijos 4 straipsnio 2 dalyje išdėstytų šio įstatymo reguliavimo srityje Aplinkos ministerijos funkcijų tuo papildant šiame projekto 4 straipsnio 2 dalyje nustatytą baigtinį jų sąrašą. 20.
dėmesys, kad 2019 m. birželio 10 d. Seime yra registruoti įstatymų projektai (reg. Nr. XIIIP-3540 - XIIIP-3554), kuriais siūloma Valstybinę augalininkystės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos reorganizuoti skaidymo būdu išdalijant jos teises ir pareigas kitoms institucijoms. Šių įstatymų įsigaliojimo data numatoma 2020 m. sausio 1 d. Jei šie įstatymų projektai būtų priimti, atitinkamai reikėtų tikslinti Naujos redakcijos 9 straipsnio 2 dalies nuostatas išbraukiant iš jų Valstybinę augalininkystės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos. 21. Naujos redakcijos 10 ir 11 straipsniai neatitinka Rekomendacijų teisės akto turinio dėstymui. Siūlytina 10 ir 11 straipsnių nuostatas išskirti į atskirus straipsnius pagal santykių reguliavimo sritį, pavyzdžiui, tokių, kaip leidimų išdavimo procedūros, leidimo turėtojo pareigos ir kt. Teisės akto pavadinimas turi glaustai atspindėti teisės akto reguliavimo dalyką, straipsnio turinys turi būti dėstomas glaustai, logiškai ir aiškiai, tuo tarpu 10 ir 11 straipsnių pavadinimai susideda iš 4 sakinių, o atskirų dalių tekstas persipynęs. 22. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Naujos redakcijos
kituose 10 straipsnio nuostatose yra vartojamas terminas „leidimo“. Atsižvelgiant į tai, kad Naujos redakcijos 10 straipsnio 1 dalyje yra įvedamas trumpinys
„Leidimas introdukuoti/reintrodukuoti“, siūlytina Naujos redakcijos 10
straipsnio 2 dalyje bei kitose Naujos redakcijos 10 straipsnio nuostatose nuosekliai vartoti „Leidimas introdukuoti/reintrodukuoti“ trumpinį. 23. Manytina, kad Naujos redakcijos 10 straipsnio 3 dalies nuostatas logiška būtų išdėstyti taip: „Sprendimas nepritarti rūšies introdukcijai/reintrodukcijai ir leidimas introdukuoti/reintrodukuoti neišduodamas:“. 24.
24Naujos redakcijos 10 straipsnio 5 dalies nuostatos,
kurioje nurodoma kokia informacija turi būti pateikiama rūšies introdukcijos/reintrodukcijos projekte dėstytinos atskirais punktais. 25. Naujos redakcijos 10 straipsnio 7 dalyje po žodžio
„reikalavimus“ įrašytinas žodis „rūšies“. 26. Naujos redakcijos 10 straipsnio 4 ir 8 dalies
nuostatos dėl Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos sprendimų priėmimo terminų pasikartojančios. 27. Naujos redakcijos 10 straipsnio 9 dalyje po žodžio
„gavimo“ įrašytinas žodis „dienos“. 28. Iš Naujos redakcijos 10 straipsnio 10 dalies
nuostatos nėra aišku, kam yra išduodamas leidimas introdukuoti/reinstrodukuoti ar pateikiamas atsakymas dėl leidimo neišdavimo, Atsižvelgiant į tai, Naujos redakcijos 10 straipsnio 10 dalis tikslintina. 29. Naujos redakcijos 10 straipsnio 11 dalyje tikslintina, nes nėra aišku, apie kokias dienas čia kalbama įvardijant termino sprendimui priimti pratęsimą „30 dienų“ – kalendorines ar darbo, nes Naujoje redakcijoje nurodomi terminai apibrėžiami ir kalendorinėmis, ir darbo dienomis. 30. Naujos redakcijos 10 straipsnio 12 dalies 1 punkte vartojami terminai „dokumentai ir (ar) informacija“ ir „dokumentai, duomenys ir informacija“ turi būti suvienodinti, nes akivaizdžiai turimi mintyje tapatūs objektai. 31. Naujos redakcijos 10 straipsnio 15 dalyje yra nurodoma, kad „Aplinkos ministerijos įgaliota institucija įspėja leidimo turėtoją“. Atkreiptinas dėmesys, kad iš projekto nuostatų nėra aiškus terminas, per kurį leidimo turėtojas yra įspėjamas ar dėl ko šis įspėjimas teikiamas leidimo turėtojui. Atsižvelgiant į tai bei siekiant aiškumo, siūlytina Naujos redakcijos 10 straipsnio 15 dalį tikslinti. 32.
nuostata, pagal kurią „<...> Aplinkos ministerijos įgaliota institucija įspėja leidimo turėtoją ir šiems pažeidimams pašalinti nustato ne ilgesnį kaip
pratęstas 15 kalendorinių dienų vieną kartą <…>” vertintina kaip stokojanti teisinio aiškumo, nes nėra aišku, ar siūloma nustatyti, kad maksimalus terminas pažeidimams pašalinti būtų 15 kalendorinių dienų (įskaitant pratęsimą) ar 25 kalendorinės dienos, todėl projekto tekstas tikslintinas. Atitinkamai reikėtų koreguoti 11 straipsnio 17 dalies nuostatas. 33. Straipsnio struktūrinės dalys numeruojamos arabiškais skaitmenimis iš eilės, todėl reikėtų sunumeruoti po 10 straipsnio 15 dalimi esančią dalį be numerio. 34. Naujos redakcijos 10 straipsnio nenumeruotoje dalyje nurodoma, kad „Gavusi šio straipsnio 13 dalies 3 punkte nurodytą informaciją, Aplinkos ministerijos įgaliota institucija ne vėliau kaip per 2 darbo dienas įspėja leidimo turėtoją apie tokios informacijos gavimą”, tačiau šio įspėjimo pasekmės nenurodomos. 35. Naujos redakcijos 10 straipsnio 20 dalis tikslintina kalbiniu požiūriu. Analogiška pastaba teiktina dėl Naujos redakcijos 11 straipsnio 21 dalies. 36. Naujos redakcijos 10 straipsnio 21 dalyje siūloma nustatyti, kad
„Leidimas indrodukuoti/reintrodukuoti pakeičiamas <…> kai pasikeičia
fizinis asmuo”. Neaišku, kas turima mintyje, nurodant fizinio asmens pasikeitimą - tai, kad pasikeičia fizinio asmens duomenys ar kas kita, todėl aptariama nuostata tikslintina. Analogiško turinio pastaba taikytina ir Naujos redakcijos 11 straipsnio 23 dalies nuostatoms. 37.
dalyje nustatytos kaltės formos „tyčios“ įtvirtinimas nuostatoje „Invazines rūšis draudžiama tyčia platinti, introdukuoti, reintrodukuoti, perkelti ir įkurdinti aplinkoje“ Administracinių nusižengimų kodekso 284 straipsnio 8 dalies, nustatančios atsakomybę už svetimžemių rūšių augalų įkurdinimą gamtoje pažeidžiant nustatytą tvarką, nenurodama kaltės forma. Jeigu norima pabrėžti pažeidimo pavojingumą, svarstytina, ar nereikėtų papildyti Administracinių nusižengimų kodekso nuostatų už tyčinį invazinių rūšių platinimą, introdukavimą, reintrodukavimą, perkėlimą ir įkurdinimą aplinkoje nustatant atitinkamą baudos dydį. 38. Naujos redakcijos 11 straipsnio 5 dalyje vartojama formuluotė „Sąjungos invazinių rūšių sąrašas“ nėra aiški, nes neaišku, ar čia turimas mintyje
„Sąjungos sąrašas“, ar koks kitas sąrašas. Tuo atveju, jei tai nėra „Sąjungos
sąrašas“, siūlytina prieš žodžius „Sąjungos invazinių rūšių sąrašą” įrašyti žodį „Europos”. 39. Naujos redakcijos 11 straipsnio 6 dalies 1 punkte yra įvedamas trumpinys „Leidimas naudoti invazines rūšis moksliniams tyrimams, ex-situ išsaugojimui arba naudoti invazines rūšis medicinos tikslais, kai to reikia siekiant daryti pažangą žmonių sveikatos srityje“. Svarstytina, ar šio trumpinio nereikėtų atsisakyti ar jo tikslinti, kadangi šis trumpinys visiškai atitinka leidimo pavadinimą, t. y. „Leidimas naudoti invazines rūšis moksliniams tyrimams, ex-situ išsaugojimui arba naudoti invazines rūšis medicinos tikslais, kai to reikia siekiant daryti pažangą žmonių sveikatos srityje“. 40. Naujos redakcijos 11 straipsnio 6 dalies 2 punkte yra įvedamas trumpinys „Leidimas naudoti invazines rūšis tikslais, susijusiais su įtikinamais visuomenės interesais, įskaitant socialinio ar ekonominio pobūdžio interesus”. Svarstytina, ar šio trumpinio nereikėtų atsisakyti ar jo tikslinti, kadangi šis trumpinys visiškai atitinka leidimo pavadinimą, t. y.
„Leidimas naudoti invazines rūšis tikslais, susijusiais su įtikinamais
visuomenės interesais, įskaitant socialinio ar ekonominio pobūdžio interesus”. 41. Naujos redakcijos 11 straipsnio 7 dalyje vartojamas terminas „leidimo“, atsižvelgiant į tai, kad Naujos redakcijos 11 straipsnio 6 dalyje yra įvedamas trumpinys „Leidimas naudoti invazines rūšis“, siūlytina Naujos redakcijos 11 straipsnio 7 dalyje bei kitose Naujos redakcijos 11 straipsnio nuostatose nuosekliai vartoti „Leidimas naudoti invazines rūšis“ trumpinį. 42. Vadovaujantis Rekomendacijų 6.1. punktu, Naujos redakcijos 11 straipsnio 9 dalyje prieš žodžius „Vyriausybės įgaliotai institucija“ brauktini žodžiai „Lietuvos Respublikos“, kadangi pilnas pavadinimas „Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija“ yra vartojamas Naujos redakcijos 11 straipsnio 8 dalyje. 43. Vadovaujantis Rekomendacijų 6.1. punktu, Naujos redakcijos 11 straipsnio 9 dalyje prieš žodžius „žemės ūkio ministerijai“ brauktini žodžiai „Lietuvos Respublikos“, kadangi pilnas pavadinimas „Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija“ yra vartojamas Naujos redakcijos 9 straipsnio 2 dalyje. 44. Naujos redakcijos 11 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad leidimas prašytojui išduodamas arba atsisakymas išduoti leidimą leidimo prašytojui pateikiamas per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos. Tačiau šio straipsnio 12 dalies leidimų išdavimo procesinės taisyklės nustato, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija, gavusi visus reikalingus dokumentus ar informaciją <...>, ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos išnagrinėja prašymą ir pateikia paraišką Europos Komisijai arba pateikia leidimo prašytojui neigiamą atsakymą dėl paraiškos Europos Komisijai neteikimo.
Gavusi pranešimą iš Europos Komisijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija išduoda leidimą arba leidimo prašytojui pateikia atsisakymą išduoti leidimą per 10 kalendorinių dienų nuo Europos Komisijos pranešimo gavimo dienos. Įstatymo nuostatose nepaaiškinta, per kiek laiko Europos Komisija pateikia savo pranešimą. Akivaizdu, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai nustatytas leidimui išduoti/neišduoti terminas 30 kalendorinių dienų nuo leidimo prašymo gavimo dienos yra neatitinkantis realybės. 45. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Naujos redakcijos 11 straipsnio 12 dalį Vyriausybės įgaliota institucija turi gauti pranešimą iš Europos Komisijos dėl leidimo suteikimo, o pagal 11 straipsnio 22 dalį – Europos Komisijos leidimą. 46. Naujos redakcijos 11 straipsnio 12 dalyje yra numatoma, kad „Gavusi pranešimą iš Europos Komisijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija išduoda leidimą arba leidimo prašytojui pateikia atsakymą išduoti leidimą per 10 kalendorinių dienų nuo Europos Komisijos pranešimo gavimo dienos”. Iš pateiktos nuostatos nėra aišku, kokiais atvejais, kuo remiantis ir dėl kokių priežasčių leidimas išduodamas asmeniui iš karto, o kokiais atvejais leidimas išduodamas tik per 10 kalendorinių dienų nuo Europos Komisijos pranešimo gavimo dienos. Atsižvelgiant į tai bei siekiant aiškumo, siūlytiną Naujos redakcijos 11 straipsnio 12 dalį tikslinti. 47.
dalyje po žodžių „prašytojui atsakymą dėl prašymo leidimui gauti nagrinėjimo” siūlytina įrašyti žodžius „termino pratęsimo“. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Naujos redakcijos 11 straipsnio 14 dalies antrame sakinyje pateiktas nepilnas, leidimo naudoti invazines rūšis moksliniams tyrimams, ex-situ išsaugojimui arba naudoti invazines rūšis medicinos tikslais, kai to reikia siekiant daryti pažangą žmonių sveikatos srityje, pavadinimas. 48. Naujos redakcijos 11 straipsnio 17 dalyje yra nurodoma, kad „Vyriausybės įgaliota institucija įspėja leidimo turėtoją“. Atkreiptinas dėmesys, kad iš projekto nuostatų nėra aiškus terminas, per kurį leidimo turėtojas yra įspėjamas ar dėl ko šis įspėjimas teikiamas leidimo turėtojui. Atsižvelgiant į tai bei siekiant aiškumo, siūlytina Naujos redakcijos 11 straipsnio 17 dalį tikslinti. Taip pat svarstytina ar nereikėtų Naujos redakcijos 11 straipsnio 17 dalies trečią sakinį papildyti nuostata, kad leidimo turėtojas ne tik turi užtikrinti, kad invazinės rūšys nesidaugintų, bet kad ir jos neplistų aplinkoje. 49. Naujos redakcijos 11 straipsnio 18 dalis tikslintina pateikiant nuorodą į konkretų 16 dalies punktą, kadangi 16 dalies nuostatos išdėstytos 4 punktuose. 50. Naujos redakcijos 11 straipsnio 20 dalies 3 punkto nuostatos dėstymą siūlytina suvienodinti su Naujos redakcijos 10 straipsnio 18 dalies 3 punktu. 51. Naujos redakcijos 11 straipsnio 21 dalyje prieš žodį „informuoja“ įrašytinas žodis „dienos“. 52. Naujos redakcijos 11 straipsnio 22 dalyje paminėta Europos Komisijos išduoto leidimo galiojimo trukmė, tačiau nei Naujos redakcijos 11 straipsnio 12 dalyje, reglamentuojančioje, kad Vyriausybės įgaliota institucija turi gauti pranešimą iš Europos Komisijos dėl leidimo suteikimo, nei 11 straipsnio 22 dalyje kalbant apie Europos Komisijos leidimą, niekur nenurodoma, kad toks leidimas yra terminuotas. 53.
rūšis moksliniams tyrimams, ex-situ išsaugojimui arba naudoti invazines rūšis medicinos tikslais, kai to reikia siekiant daryti pažangą žmonių sveikatos srityje. Manytina, kad leidimų pakeitimas pasikeitus juridinio asmens pavadinimui ir/ar adresui arba kai pasikeičia fizinis asmuo, naudojantis invazines rūšis, ir nesikeičiant kitoms leidimo sąlygoms turi būti reglamentuotas visiems leidimams naudoti invazines rūšis. 54. Naujos redakcijos 24 straipsnio 24 dalyje išdėstyta norma turi būti ne prie leidimų išdavimo tvarkos. Be to, nenustačius atsakomybės už skubų 24 dalyje nustatytų invazinių rūšių nesunaikinimą arba neskubų sunaikinimą, ši nuostata liks tik deklaratyvaus pobūdžio. Taip pat svarstytina, ar šioje dalyje nereikėtų apibrėžti termino, per kurį paplitusios aplinkoje invazinės rūšys turi būti sunaikintos. 55. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo 2 straipsnio 2 dalį savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšos kaupiamos atskiroje savivaldybės biudžeto sąskaitoje, šios programos finansavimo pajamos ir išlaidos planuojamos savivaldybių biudžete, svarstytina, ar nereikėtų tikslinti Naujos redakcijos 12 straipsnio nuostatų nustatant, kad šiose projekto nuostatose minimos priemonės finansuojamos ir iš savivaldybių biudžetų lėšų. Be to šiose projekto nuostatose prieš žodžius
„savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo įstatymo“ brauktini žodžiai „Lietuvos
Respublikos“. 56. Atsižvelgiant į tai, kad teisės normos turinys turi būti aiškus ir nedviprasmiškas, reikėtų įvardinti konkretų subjektą Naujos redakcijos 13 straipsnio 1 dalyje, atsakingą už duomenų apie laukinius augalus ir grybus kaupimo ir tvarkymo organizavimą.
Be to, Naujos redakcijos 13 straipsnio nuostatos nėra aiškios santykyje su Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo nuostatomis, nes nėra aišku kur - informacinėje sistemoje ar registre, būtų kaupiami ir tvarkomi duomenys apie laukinius augalus ir grybus. Taip pat nėra aišku, ar invazinių rūšių informacinė sistema būtų atskira sistema, kurioje būtų kaupiami tik invazinių rūšių stebėsenos ir kiti jų paplitimo duomenys, ar ji būtų sudedamoji dalis informacinės sistemos, kurioje kaupiami visi duomenys, susiję su laukiniais augalais ir grybais. 57. Naujos redakcijos 13 straipsnio 3 dalyje nustatoma, kad invazinių rūšių stebėsenos ir kiti jų paplitimo duomenys registruojami invazinių rūšių informacinėje sistemoje. Atkreiptinas dėmesys, kad valstybės informacinių sistemų steigimas reglamentuotas Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme. Pagal minėto įstatymo 30 straipsnio 2 dalį, steigdama valstybės informacinę sistemą, institucija rengia valstybės informacinės sistemos nuostatų ir valstybės informacinės sistemos duomenų saugos nuostatų projektus, kurie yra rengiami, derinami ir tvirtinami Vyriausybės nustatyta tvarka. Valstybės informacinė sistema laikoma įsteigta nuo valstybės informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad reikėtų papildyti Naujos redakcijos 13 straipsnio 3 dalies nuostatas nurodant konkrečią instituciją, kuri bus atsakinga už minėtų invazinių rūšių informacinės sistemos kūrimą. Manytina, kad tai bus Aplinkos ministerija, todėl reikėtų papildyti Naujos redakcijos 4 straipsnio 2 dalies nuostatas, įtvirtinant Aplinkos ministerijai funkciją patvirtinti Invazinių rūšių informacinės sistemos nuostatus. 58.
vartojami skirtingi terminai: „mokslo tiriamieji darbai“ (straipsnio pavadinimas ir 2 dalis), „moksliniai tyrimai“ (2 dalis ir kitos projekto nuostatos). Siekiant aiškumo, reikėtų suvienodinti terminų vartojimą. 59. Siekiant suvienodinti įstatyme vartojamas formuluotes, Naujos redakcijos tekstas tikslintinas, nes vienose nuostatose vartojama formuluotė „žmonių sveikatai“, kitose – „visuomenės sveikatai“. 60. Vadovaujantis Rekomendacijomis, įstatymo baigiamosiose nuostatose turi būti nustatyta atsakomybė už įstatymo pažeidimus, jo įsigaliojimo ir taikymo tvarka. Tuo tarpu Naujos redakcijos 18 straipsnis reglamentuoja laukinių augalų ir grybų apsaugos ir naudojimo valstybinę kontrolę. Manytina, kad valstybinė kontrolė turėtų būti reglamentuota prie Naujos redakcijos 4 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių laukinių augalų ir grybų apsaugos ir jų išteklių naudojimo valstybinį valdymą bei institucijų kompetencijas arba atskirame įstatymo skirsnyje. 61. Naujos redakcijos 17 straipsnio dalies nuostatos „asmenys, padarę žalą laukinių augalų ir grybų naudotojams“ nėra aiškios tuo aspektu, kad neaišku, ar šio įstatymo reguliavimo dalyku yra padarytos žalos asmenims atlyginimas, o ne jų turtui ar pan. 62. Atkreiptinas dėmesys, kad vienose Naujos redakcijos nuostatose yra vartojama formuluotė „mokslo ir (ar) studijų institucijos“ (pavyzdžiui, Naujos redakcijos 18 straipsnio 3 dalyje ir kt.), o kitose „mokslo ir studijų institucijos“ (pavyzdžiui, Naujos redakcijos 9 straipsnio 2 dalyje ir kt.) Atkreiptinas dėmesys, kad Mokslo ir studijų įstatyme yra apibrėžtas sąvokos „mokslo ir studijų institucija“ turinys. Atsižvelgiant į tai, reikėtų suvienodinti šių formuluočių vartojimą visame Naujos redakcijos tekste. 63. Atsižvelgiant į Naujos redakcijos 18 straipsnio 1 dalies turinį, tikslintinas Naujos redakcijos 18 straipsnio pavadinimas, po žodžio „ir“ įrašant „žodžius „jų išteklių“. 64.
nustatyti, kad laukinių augalų ir grybų apsaugos ir jų išteklių naudojimo valstybinę kontrolę vykdo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos (vartojama daugiskaita). Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 6 straipsnio nuostatas aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, kuri savo turiniu apima ir laukinių augalų ir grybų apsaugos ir jų išteklių naudojimo valstybinę kontrolę, Lietuvos Respublikoje vykdo biudžetinė įstaiga Aplinkos apsaugos departamentas. Taigi, iš projekto nuostatų nėra aišku, kiek subjektų (viena ar kelios Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos) vykdytų laukinių augalų ir grybų apsaugos ir jų išteklių naudojimo valstybinę kontrolę. Be to, svarstytina, ar atsižvelgiant į Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nuostatas ir siekiant aiškumo bei įstatymų nuostatų suderinamumo, projekto nuostatose nereikėtų įvardinti konkrečios laukinių augalų ir grybų apsaugos ir jų išteklių naudojimo valstybinę kontrolę vykdančios institucijos - Aplinkos apsaugos departamento. 65. Projekto 2 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio
„ministerija“ įrašytinas žodis „ministras“, o prieš žodžius „įgyvendinamuosius
teisės aktus“ įrašyti žodžiai „šio įstatymo“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] R. Bielskė, tel. (8 5) 239 6545, el. p. [email protected] M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
redakcijos (toliau – keičiamas įstatymas) 4 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad laukinių augalų ir grybų apsaugos ir jų išteklių naudojimo valstybinį valdymą pagal kompetenciją vykdo ir Žemės ūkio ministerija. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo nuostatose nėra nuostatų, nustatančių šios ministerijos funkcijas laukinių augalų ir grybų apsaugos ir jų išteklių naudojimo srityje (išskyrus tai, kad ministerijos atstovai įeina į Invazinių rūšių kontrolės tarybos sudėtį), todėl iš projekto nuostatų nėra aiški Žemės ūkio ministerijos kompetencija šioje srityje. Svarstytinas šios projekto nuostatos tikslingumas. 2. Atsižvelgiant į kitas keičiamo įstatymo nuostatas (pavyzdžiui, 4 straipsnio 4 dalis, 5 straipsnio 2 punktas ir kt.) ir siekiant įstatyme vartojamų formuluočių suderinamumo, svarstytina, ar keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje po žodžio „valdymo“ nereikėtų įrašyti žodžių „gausos reguliavimo“. 3. Manytina, kad keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 punkte po žodžių „įgyvendinant invazinių rūšių“ brauktinas kablelis, nes jam esant, šiame punkte nurodytos priemonės yra neaiškaus turinio. 4. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „naudojant laukinių augalų ir grybų išteklius, vandens telkinio ar žemės savininko (jeigu žemės valdytojas yra kitas asmuo, negu savininkas, - žemės valdytojo) sutikimas reikalingas renkant riešutus, grybus, uogas privačioje žemėje arčiau kaip 100 m nuo savininkų sodybų“.
Šios projekto nuostatos nėra aiškios šiais aspektais: Pirma, nėra aišku, kokiu tikslu naikinama ankstesniame variante buvusi nuostata, kad renkant riešutus privačioje ne miško žemėje reikalingas šios žemės savininko ar valdytojo sutikimas, nes pagal projektą žemės savininko ar valdytojo sutikimas būtų reikalingas tik renkant riešutus privačioje tiek miško, tiek ne miško žemėje tik arčiau kaip 100 m nuo savininkų sodybų. Antra, iš projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, kurio savininko – sodybos ar privačios žemės, esančios arčiau kaip 100 m nuo sodybos – būtų reikalingas sutikimas, nes sodybos ir minėtos žemės savininkai nebūtinai yra tie patys asmenys. 5. Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies formuluotėje „tarp jų ir socialinio ir ekonominio“ žodis „ir“, esantis po žodžio „socialinio“, keistinas žodžiu „ar“. 6. Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298, 6.1. punktu, jei institucijos pavadinimas, kuris prasideda žodžiais „Lietuvos Respublika“, minimas ne kartą, pirmą kartą parašius visą pavadinimą, toliau jis gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublika“. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos pavadinimas jau yra minimas keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje, siūlytina keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, po žodžių „Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos“, išbraukti žodžius „Lietuvos Respublikos“. 7.
reintrodukuoti sustabdymo“ prieš žodį „sustabdymo“ įrašytinas žodis
„galiojimo“. 8. Keičiamo įstatymo 18 straipsnio
1 dalyje vietoj žodžio „apsaugą“ įrašytinas žodis „apsaugos“. 9. Keičiamo įstatymo 19 straipsnio
žodžiai „laukinių augalų ir grybų apsaugos ir jų išteklių“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] R. Bielskė, tel. (8 5) 239 6545, el. p. [email protected] M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected]
Kaimo reikalų komitetas
DĖL lietuvos respublikos Laukinės augalijos įstatymo Nr. VIII-1226 pakeitimo įstatymo projektas NR. XIIIP-3816 2020-04-08
pavaduotojas Kazys Starkevičius, komiteto nariai: Juozas Baublys, Petras Čimbaras, Aurimas Gaidžiūnas, Rasa Petrauskienė;
2Ekspertų, konsultantų,
specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Teisės departamento išvada
1(7) Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
augalijos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostata, nustatanti, kad
„Privačiuose miškuose, esančiuose ne toliau kaip 100 m nuo jų savininkų
sodybų, ir ne miško žemėje laukinės augalijos išteklius naudoti leidžiama tik gavus žemės, miško ar vandens telkinių savininkų, valdytojų ir naudotojų sutikimą ar leidimą”. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad „Aplinkos ministerija neturi informacijos, kad ši įstatymo nuostata būtų vykdoma ir kyla abejonių dėl jos reikalingumo ir galimybės ją įgyvendinti – pvz., grybaujant ar renkant mėlynes nėra galimybės nustatyti, kada priartėjama arčiau negu 100 m nuo sodybos, ir neaišku, kur kreiptis ir rasti sodybos savininką. <...> Vietoje šios galiojančios nuostatos LAĮ projekto 7 straipsnyje nustatomi visi atvejai, kada naudojant laukinių augalų ir grybų išteklius reikalingas vandens telkinio, žemės savininko ar valdytojo sutikimas”. Svarstytina, ar aiškinamajame rašte pateikti argumentai, kad nėra informacijos apie šios įstatymo nuostatos įgyvendinimą, yra pakankami naikinti minėtas įstatymo nuostatas.
Be to, diskutuotina, ar toks siūlomas reguliavimas, kai privačiuose miškuose esančių sodybų teritorijoje galėtų be sodybos savininko sutikimo lankytis visi asmenys, kad ir su tikslu rinkti laukinius augalus ir grybus, atitinka Konstitucinio Teismo nutarimuose suformuotą nuosavybės neliečiamumo, nuosavybės teisių apsaugos ir teisės į privatų gyvenimą doktriną. Konstitucijos
įstatymas. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas, yra konstatavęs, kad nuosavybės teisė - viena pamatinių žmogaus teisių. Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga inter alia reiškia, kad savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustuosius įstatymu, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kokiu būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės (inter alia
visų savininkų nuosavybės teises (inter alia 2003 m. rugsėjo 30 d., 2013 m. spalio 9 d. nutarimai). Savininkas turi teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo nuosavybės teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją (inter alia 2002 m. rugsėjo 19 d.,
leidėjui kyla pareiga nuosavybės santykius reguliuoti taip, kad nuosavybės teisės būtų saugomos ir ginamos, kad būtų užtikrintas nuosavybės neliečiamumas (2005 m. rugpjūčio 23 d., 2008 m. spalio 30 d., 2016 m. birželio 7 d. nutarimai). Pagal Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymu ribojama inter alia dėl nuosavybės objekto pobūdžio, visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio.
Ribojant nuosavybės teisę, visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: ji gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; apribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus; turi būti paisoma proporcingumo principo, pagal kurį įstatymuose numatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus (inter alia 2002 m. rugsėjo 19 d., 2013 m. gruodžio 20 d., 2016 m. birželio 7 d. nutarimai). Atkreiptinas dėmesys, kad Miškų įstatymo 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad „Fiziniai asmenys turi teisę laisvai lankytis miškuose <...>. Asmenys gali rinkti vaisius, vaistažoles ir vaistinę žaliavą, <...> riešutauti, uogauti ir grybauti“. Įgyvendinant šias įstatyme nustatytas asmenų teises, miško žemėje esančių sodybų savininkai negali statyti tvorų norėdami aptverti jiems nuosavybės teise priklausančių sodybų teritorijas. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar leidimas be žemės savininko sutikimo asmenims grybauti ar uogauti privačios sodybos teritorijoje neleidžiant savininkams bent jau minimaliu atstumu apriboti šių asmenų lankymąsi aplink sodybas, nepažeidžia savininkų teisės į nuosavybės neliečiamybę, teisės į privatų gyvenimą. Be to, aiškinamajame rašte nurodytas argumentas, kad „grybaujant ar renkant mėlynes nėra galimybės nustatyti, kada priartėjama arčiau negu 100 m nuo sodybos, ir neaišku, kur kreiptis ir rasti sodybos savininką“, kelia abejonių, nes 100 metrų ribos nustatymą, manytina, galima būtų išspręsti teisiniu reguliavimu įpareigojant savininką pastatyti informacinius ženklus.
O argumentas, kad neaišku „kur kreiptis ir rasti sodybos savininką“ taip pat nėra įtikinamas, nes projekto 1 straipsniu keičiamo Laukinės augalijos įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad naudojant laukinių augalų ir grybų išteklius žemės savininko sutikimas reikalingas kertant krūmus ir medžius, pjaunant šakas, iškasant krūmų ir medžių sodinukus, leidžiant sulą, imant miško paklotę ir kitais atvejais. Tai reiškia, kad asmenys, norėdami tokiu būdu naudoti laukinių augalų išteklius, turės gauti žemės savininko sutikimą, nors identifikuoti miške kuri miško žemė yra valstybinė, o kuri privati, yra, manytina, taip pat sunkiai įgyvendinama ir gali sukelti tokių pačių „kur kreiptis ir rasti savininką“ problemų. Nesvarstyta
Teisės departamento išvada
1(2)
įstatymo naujos redakcijos (toliau - Nauja redakcija)
(ES) Nr. 1143/2014 3 straipsnio 6 punkto sąvoką „ekosistemų funkcijos“. Siūlytina Naujos redakcijos 2 straipsnio 2 dalį dėstyti taip „Ekosisteminės paslaugos – ši sąvoka atitinka Reglamento (ES) Nr. 1143/2013 3 straipsnio
Teisės departamento išvada
1(2)
į tai, kad Naujos redakcijos 2 straipsnio 3 dalies sąvoka „Invazinė rūšis“ atitinka Reglamento (ES) Nr.
1143/2014 3 straipsnio 2 punkto sąvoką
„invazinės svetimos rūšys“, siūlytina Naujos redakcijos 2 straipsnio 3
dalį dėstyti taip „Invazinė rūšis – ši sąvoka atitinka Reglamento (ES)
rūšys“. Nesvarstyta
Teisės departamento išvada
1(2)
„prekyba laukiniais augalais ir grybais“, be kita ko, apibrėžiama ir kaip
„viešų vietų puošimas“. Nėra aišku, ar čia turimas mintyje viešų vietų
puošimas būtent laukiniais augalais ir grybais, ar kas kita, todėl aptariamos nuostatos tekstas tikslintinas. Taip pat siekiant aiškumo siūlytina vietoje žodžių „tas šalis“ įrašyti žodžius „Europos Sąjungai nepriklausančias šalis“. Nesvarstyta
Teisės departamento išvada
1(2)
straipsnio 13 dalies sąvoka „Svetimžemė augalų, grybų ar mikroorganizmų rūšis“ atitinka Reglamento (ES) Nr. 1143/2014 3 straipsnio 1 punkto sąvoką
„svetimos rūšys“, siūlytina Naujos redakcijos 2 straipsnio 13 dalį dėstyti
taip „Svetimžemė augalų, grybų ar mikroorganizmų rūšis – ši sąvoka atitinka Reglamento (ES) Nr. 1143/2013 3 straipsnio 1 punkte apibrėžtą sąvoką „svetimos rūšys“. Nesvarstyta
Teisės departamento išvada
1(2)
redakcijos 2 straipsnio paskutinė dalis nesunumeruota. Įstatymo straipsnių dalys pradedamos rašyti iš naujos eilutės ir numeruojamos arabiškais skaitmenimis iš eilės. Atsižvelgiant į tai, Naujos redakcijos 2 straipsnio struktūrinių dalių numeracija tikslintina. Nesvarstyta
Teisės departamento išvada
1(2) 7.
1(2)
Sąjungos teisės aktų nuorodų pateikimo įstatymuose ir kituose teisės aktuose rekomendacijų, patvirtintų 2006 m. rugsėjo 25 d. Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 129KKK, 24.2. punktu, nereikia nurodyti tų Europos Sąjungos teisės akto pakeitimų ar papildymų, kurie nėra skirti Europos Sąjungos teisės aktų įgyvendinimui. Atsižvelgiant į tai, Naujos redakcijos 2 straipsnio nesunumeruota dalis tikslintina. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (toliau – Rekomendacijų), 6.1. punktu, jei teisės akto pavadinimas, kuris prasideda žodžiais „Lietuvos Respublika“, minimas ne kartą, pirmą kartą parašius visą pavadinimą, toliau jis gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublika“. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos miškų įstatymo pavadinimas jau yra minimas Naujos redakcijos 1 straipsnio 3 dalyje, siūlytina Naujos redakcijos 2 straipsnio nesunumeruotoje dalyje, prieš žodžius „miškų įstatyme“, išbraukti žodžius „Lietuvos Respublikos“. Atitinkamai tikslintinos ir Naujos redakcijos 6 straipsnio 2 dalies nuostatos. Analogiška pastaba teiktina ir dėl Naujos redakcijos 2 straipsnio nesunumeruotoje dalyje minimų Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų įstatymo, Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo bei Lietuvos Respublikos augalų nacionalinių genetinių išteklių įstatymo pavadinimų. Taip pat Naujos redakcijos 2 straipsnio nesunumeruotoje dalyje nurodyti įstatymų pavadinimai dėstytini abėcėlės tvarka. Nesvarstyta
Teisės departamento išvada
1(4) 8.
1(4)
laukinių augalų ir grybų apsaugos ir jų išteklių naudojimo valstybinį valdymą pagal kompetenciją atlieka ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Atkreiptinas dėmesys, kad Naujos redakcijos 4 straipsnio nuostatos nereglamentuoja kokiais būdais ar priemonėmis Vyriausybė įgyvendina laukinių augalų ir grybų apsaugos ir jų išteklių naudojimo valstybinį valdymą, todėl, siekiant aiškumo Naujos redakcijos 4 straipsnis turėtų būti atitinkamai tikslinamas. Taip pat Naujos redakcijos 4 straipsnio 1 dalyje po institucijų „Lietuvos
skyrybos ženklo kablelio. Nesvarstyta
Teisės departamento išvada
1(4)
redakcijos 4 straipsnio 2 dalyje prieš žodžius „Aplinkos ministerija“ brauktini žodžiai „Lietuvos Respublikos“, kadangi pilnas pavadinimas
„Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija“ yra vartojamas Naujos redakcijos
nuosekliai vartojamas ir kituose projekto nuostatose. Nesvarstyta
Teisės departamento išvada
1(4)
pilnas čia minimo įstatymo pavadinimas įrašant žodžius „Lietuvos
Teisės departamento išvada
1(5)
straipsnio pavadinime bei 5 straipsnio dėstomojoje dalyje yra vartojamas terminas „laukinių augalų ir grybų ir jų išteklių“, o kituose Naujos redakcijos 5 straipsnio punktuose vartojami skirtingi terminai „laukinių augalų ir grybų rūšys“, „laukiniai augalai ir grybai“, siūlytina Naujos redakcijos 5 straipsnyje vartojamus terminus suvienodinti. Nesvarstyta
Teisės departamento išvada 2019-09-23 Nr.
1(5)
redakcijos 5 straipsnio 1 punkte prieš žodžius „saugomų teritorijų įstatymas“ brauktini žodžiai „Lietuvos Respublikos“, kadangi Naujos redakcijos 2 straipsnio nesunumeruotoje dalyje yra vartojamas pilnas įstatymo „Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas“ pavadinimas. Atitinkamai tikslintinos ir Naujos redakcijos 6 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 7 straipsnio 7 dalies ir 8 straipsnio 4 dalies nuostatos. Nesvarstyta
Teisės departamento išvada
1(6)
atskirti. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar Naujos redakcijos 6 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios laukinių augalų ir grybų išteklių naudotojų teises ir pareigas, neturėtų būti dėstomos atskirais straipsniais. Nesvarstyta
Teisės departamento išvada
1(6)
žodis „ES“ keistinas žodžiais „Europos Sąjungos“. Nesvarstyta
Teisės departamento išvada
1(6)
redakcijos 6 straipsnio 3 dalies 3 punkte prieš žodžius „Aplinkos ministerijos įgaliotai institucija“ brauktini žodžiai „Lietuvos Respublikos“, kadangi pilnas pavadinimas „Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos įgaliota institucija“ yra vartojamas Naujos redakcijos 4 straipsnio 3 dalyje. Atsižvelgiant į tai, šis trumpinys turėtų būti nuosekliai vartojamas ir kitose projekto nuostatose. Nesvarstyta
Teisės departamento išvada
1(6)
16.
1(6)
žodžiai „Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių rūšių sąrašą“ keistini žodžiais „Sąjungos sąrašą“, atsižvelgiant į trumpinį, įvestą Naujos redakcijos 6 straipsnio 2 dalies 4 punkte. Nesvarstyta
Teisės departamento išvada
1(7)
dalies nuostatų įgyvendinimas ypač miško žemėje, t.y., neaišku, kaip asmuo miške identifikuotų kuris miškas yra valstybinis, o kuris privatus, norėdamas miške, pavyzdžiui, leisti sulą (valstybiniuose miškuose šiam miško išteklių naudojimui savininko sutikimo nereikia), kokiu būdu jis rastų miško žemės savininką ir pan. 18. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada
1(8)
aiškus joje vartojamos sąvokos „naminius gyvūnus“ turinys. Atkreiptinas dėmesys, kad Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme yra apibrėžtos sąvokos
„gyvūnas augintinis“ ir „ūkinis gyvūnas“, todėl šias projekto nuostatas
reikėtų suderinti su minėtame įstatyme apibrėžtomis sąvokomis. Analogiško turinio pastaba taikytina ir Naujos redakcijos
Teisės departamento išvada
1(9)
„Invazinių rūšių plitimo prevencijos ir valdymo priemonėms nustatyti Lietuvos
Respublikos aplinkos ministerija tvirtina Invazinių rūšių kontrolės tarybos sudėtį ir jos nuostatus“ turėtų būti perkelta prie Naujos redakcijos 4 straipsnio 2 dalyje išdėstytų šio įstatymo reguliavimo srityje Aplinkos ministerijos funkcijų tuo papildant šiame projekto 4 straipsnio 2 dalyje nustatytą baigtinį jų sąrašą. Nesvarstyta
dėmesys, kad 2019 m. birželio 10 d. Seime yra registruoti įstatymų projektai (reg.
Nr. XIIIP-3540 - XIIIP-3554), kuriais siūloma Valstybinę augalininkystės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos reorganizuoti skaidymo būdu išdalijant jos teises ir pareigas kitoms institucijoms. Šių įstatymų įsigaliojimo data numatoma 2020 m. sausio 1 d. Jei šie įstatymų projektai būtų priimti, atitinkamai reikėtų tikslinti Naujos redakcijos 9 straipsnio 2 dalies nuostatas išbraukiant iš jų Valstybinę augalininkystės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos. Nesvarstyta Pažymėtina, kad pastaboje minimi įstatymų projektai (reg. Nr. XIIIP-3540 - XIIIP-3554) Seimo atmesti (2019-12-19). 21. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada
1(10,11)
Rekomendacijų teisės akto turinio dėstymui. Siūlytina 10 ir 11 straipsnių nuostatas išskirti į atskirus straipsnius pagal santykių reguliavimo sritį, pavyzdžiui, tokių, kaip leidimų išdavimo procedūros, leidimo turėtojo pareigos ir kt. Teisės akto pavadinimas turi glaustai atspindėti teisės akto reguliavimo dalyką, straipsnio turinys turi būti dėstomas glaustai, logiškai ir aiškiai, tuo tarpu 10 ir 11 straipsnių pavadinimai susideda iš 4 sakinių, o atskirų dalių tekstas persipynęs. 22. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada
straipsnio 2 dalyje vartojamas terminas „leidimas reintrodukuoti“, taip pat kituose 10 straipsnio nuostatose yra vartojamas terminas „leidimo“. Atsižvelgiant į tai, kad Naujos redakcijos 10 straipsnio 1 dalyje yra įvedamas trumpinys „Leidimas introdukuoti/reintrodukuoti“, siūlytina Naujos redakcijos 10 straipsnio 2 dalyje bei kitose Naujos redakcijos 10 straipsnio nuostatose nuosekliai vartoti „Leidimas introdukuoti/reintrodukuoti“ trumpinį. Nesvarstyta
Teisės departamento išvada
23.
dalies nuostatas logiška būtų išdėstyti taip: „Sprendimas nepritarti rūšies introdukcijai/reintrodukcijai ir leidimas introdukuoti/reintrodukuoti neišduodamas:“. Nesvarstyta
departamento išvada
24Naujos redakcijos 10 straipsnio 5 dalies nuostatos,
kurioje nurodoma kokia informacija turi būti pateikiama rūšies introdukcijos/reintrodukcijos projekte dėstytinos atskirais punktais. Nesvarstyta
Teisės departamento išvada
„reikalavimus“ įrašytinas žodis „rūšies“. Nesvarstyta
Teisės departamento išvada
nuostatos dėl Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos sprendimų priėmimo terminų pasikartojančios. Nesvarstyta
departamento išvada
„gavimo“ įrašytinas žodis „dienos“. Nesvarstyta
Teisės departamento išvada
nuostatos nėra aišku, kam yra išduodamas leidimas introdukuoti/reinstrodukuoti ar pateikiamas atsakymas dėl leidimo neišdavimo, Atsižvelgiant į tai, Naujos redakcijos 10 straipsnio 10 dalis tikslintina. Nesvarstyta
Teisės departamento išvada
tikslintina, nes nėra aišku, apie kokias dienas čia kalbama įvardijant termino sprendimui priimti pratęsimą „30 dienų“ – kalendorines ar darbo, nes
dienomis. Nesvarstyta
Teisės departamento išvada 2019-09-23 Nr.
vartojami terminai „dokumentai ir (ar) informacija“ ir „dokumentai, duomenys ir informacija“ turi būti suvienodinti, nes akivaizdžiai turimi mintyje tapatūs objektai. Nesvarstyta
Teisės departamento išvada
nurodoma, kad „Aplinkos ministerijos įgaliota institucija įspėja leidimo turėtoją“. Atkreiptinas dėmesys, kad iš projekto nuostatų nėra aiškus terminas, per kurį leidimo turėtojas yra įspėjamas ar dėl ko šis įspėjimas teikiamas leidimo turėtojui. Atsižvelgiant į tai bei siekiant aiškumo, siūlytina Naujos redakcijos 10 straipsnio 15 dalį tikslinti. Nesvarstyta
Teisės departamento išvada
nuostata, pagal kurią „<...> Aplinkos ministerijos įgaliota institucija įspėja leidimo turėtoją ir šiems pažeidimams pašalinti nustato ne ilgesnį kaip 10 kalendorinių dienų terminą, kuris leidimo turėtojo prašymu gali būti pratęstas 15 kalendorinių dienų vieną kartą <…>” vertintina kaip stokojanti teisinio aiškumo, nes nėra aišku, ar siūloma nustatyti, kad maksimalus terminas pažeidimams pašalinti būtų 15 kalendorinių dienų (įskaitant pratęsimą) ar 25 kalendorinės dienos, todėl projekto tekstas tikslintinas. Atitinkamai reikėtų koreguoti 11 straipsnio 17 dalies nuostatas. Nesvarstyta
Teisės departamento išvada
skaitmenimis iš eilės, todėl reikėtų sunumeruoti po 10 straipsnio 15 dalimi esančią dalį be numerio. Nesvarstyta
Teisės departamento išvada
nurodoma, kad „Gavusi šio straipsnio 13 dalies 3 punkte nurodytą informaciją, Aplinkos ministerijos įgaliota institucija ne vėliau kaip per 2 darbo dienas įspėja leidimo turėtoją apie tokios informacijos gavimą”, tačiau šio įspėjimo pasekmės nenurodomos. Nesvarstyta
Teisės departamento išvada
kalbiniu požiūriu. Analogiška pastaba teiktina dėl Naujos redakcijos 11 straipsnio 21 dalies. Nesvarstyta
Teisės departamento išvada
nustatyti, kad „Leidimas indrodukuoti/reintrodukuoti pakeičiamas <…> kai pasikeičia fizinis asmuo”. Neaišku, kas turima mintyje, nurodant fizinio asmens pasikeitimą - tai, kad pasikeičia fizinio asmens duomenys ar kas kita, todėl aptariama nuostata tikslintina. Analogiško turinio pastaba taikytina ir Naujos redakcijos 11 straipsnio 23 dalies nuostatoms. Nesvarstyta
Teisės departamento išvada
dalyje nustatytos kaltės formos „tyčios“ įtvirtinimas nuostatoje „Invazines rūšis draudžiama tyčia platinti, introdukuoti, reintrodukuoti, perkelti ir įkurdinti aplinkoje“ Administracinių nusižengimų kodekso 284 straipsnio 8 dalies, nustatančios atsakomybę už svetimžemių rūšių augalų įkurdinimą gamtoje pažeidžiant nustatytą tvarką, nenurodama kaltės forma. Jeigu norima pabrėžti pažeidimo pavojingumą, svarstytina, ar nereikėtų papildyti Administracinių nusižengimų kodekso nuostatų už tyčinį invazinių rūšių platinimą, introdukavimą, reintrodukavimą, perkėlimą ir įkurdinimą aplinkoje nustatant atitinkamą baudos dydį. Nesvarstyta
Teisės departamento išvada
38.
„Sąjungos invazinių rūšių sąrašas“ nėra aiški, nes neaišku, ar čia
turimas mintyje „Sąjungos sąrašas“, ar koks kitas sąrašas. Tuo atveju, jei tai nėra „Sąjungos sąrašas“, siūlytina prieš žodžius „Sąjungos invazinių rūšių sąrašą” įrašyti žodį „Europos”. Nesvarstyta
Teisės departamento išvada
įvedamas trumpinys „Leidimas naudoti invazines rūšis moksliniams tyrimams, ex-situ išsaugojimui arba naudoti invazines rūšis medicinos tikslais, kai to reikia siekiant daryti pažangą žmonių sveikatos srityje“. Svarstytina, ar šio trumpinio nereikėtų atsisakyti ar jo tikslinti, kadangi šis trumpinys visiškai atitinka leidimo pavadinimą, t. y. „Leidimas naudoti invazines rūšis moksliniams tyrimams, ex-situ išsaugojimui arba naudoti invazines rūšis medicinos tikslais, kai to reikia siekiant daryti pažangą žmonių sveikatos srityje“. Nesvarstyta
Teisės departamento išvada
įvedamas trumpinys „Leidimas naudoti invazines rūšis tikslais, susijusiais su įtikinamais visuomenės interesais, įskaitant socialinio ar ekonominio pobūdžio interesus”. Svarstytina, ar šio trumpinio nereikėtų atsisakyti ar jo tikslinti, kadangi šis trumpinys visiškai atitinka leidimo pavadinimą, t. y. „Leidimas naudoti invazines rūšis tikslais, susijusiais su įtikinamais visuomenės interesais, įskaitant socialinio ar ekonominio pobūdžio interesus”. Nesvarstyta
Teisės departamento išvada
41.
terminas „leidimo“, atsižvelgiant į tai, kad Naujos redakcijos 11 straipsnio
Naujos redakcijos 11 straipsnio 7 dalyje bei kitose Naujos redakcijos 11 straipsnio nuostatose nuosekliai vartoti „Leidimas naudoti invazines rūšis“ trumpinį. Nesvarstyta
Teisės departamento išvada
redakcijos 11 straipsnio 9 dalyje prieš žodžius „Vyriausybės įgaliotai institucija“ brauktini žodžiai „Lietuvos Respublikos“, kadangi pilnas pavadinimas „Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija“ yra vartojamas Naujos redakcijos 11 straipsnio 8 dalyje. Nesvarstyta
Teisės departamento išvada
redakcijos 11 straipsnio 9 dalyje prieš žodžius „žemės ūkio ministerijai“ brauktini žodžiai „Lietuvos Respublikos“, kadangi pilnas pavadinimas
„Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija“ yra vartojamas Naujos
redakcijos 9 straipsnio 2 dalyje. Nesvarstyta
Teisės departamento išvada
44Naujos redakcijos 11 straipsnio 11 dalyje nustatyta,
kad leidimas prašytojui išduodamas arba atsisakymas išduoti leidimą leidimo prašytojui pateikiamas per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos. Tačiau šio straipsnio 12 dalies leidimų išdavimo procesinės taisyklės nustato, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija, gavusi visus reikalingus dokumentus ar informaciją <...>, ne vėliau kaip per
pateikia paraišką Europos Komisijai arba pateikia leidimo prašytojui neigiamą atsakymą dėl paraiškos Europos Komisijai neteikimo.
Gavusi pranešimą iš Europos Komisijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija išduoda leidimą arba leidimo prašytojui pateikia atsisakymą išduoti leidimą per 10 kalendorinių dienų nuo Europos Komisijos pranešimo gavimo dienos. Įstatymo nuostatose nepaaiškinta, per kiek laiko Europos Komisija pateikia savo pranešimą. Akivaizdu, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai nustatytas leidimui išduoti/neišduoti terminas 30 kalendorinių dienų nuo leidimo prašymo gavimo dienos yra neatitinkantis realybės. Nesvarstyta
Teisės departamento išvada
straipsnio 12 dalį Vyriausybės įgaliota institucija turi gauti pranešimą iš
Teisės departamento išvada
numatoma, kad „Gavusi pranešimą iš Europos Komisijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija išduoda leidimą arba leidimo prašytojui pateikia atsakymą išduoti leidimą per 10 kalendorinių dienų nuo Europos Komisijos pranešimo gavimo dienos”. Iš pateiktos nuostatos nėra aišku, kokiais atvejais, kuo remiantis ir dėl kokių priežasčių leidimas išduodamas asmeniui iš karto, o kokiais atvejais leidimas išduodamas tik per 10 kalendorinių dienų nuo Europos Komisijos pranešimo gavimo dienos.
straipsnio 12 dalį tikslinti. Nesvarstyta
Teisės departamento išvada
dalyje po žodžių „prašytojui atsakymą dėl prašymo leidimui gauti nagrinėjimo” siūlytina įrašyti žodžius „termino pratęsimo“. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Naujos redakcijos 11 straipsnio 14 dalies antrame sakinyje pateiktas nepilnas, leidimo naudoti invazines rūšis moksliniams tyrimams, ex-situ išsaugojimui arba naudoti invazines rūšis medicinos tikslais, kai to reikia siekiant daryti pažangą žmonių sveikatos srityje, pavadinimas. Nesvarstyta
Teisės departamento išvada
nurodoma, kad „Vyriausybės įgaliota institucija įspėja leidimo turėtoją“. Atkreiptinas dėmesys, kad iš projekto nuostatų nėra aiškus terminas, per kurį leidimo turėtojas yra įspėjamas ar dėl ko šis įspėjimas teikiamas leidimo turėtojui. Atsižvelgiant į tai bei siekiant aiškumo, siūlytina Naujos redakcijos 11 straipsnio 17 dalį tikslinti. Taip pat svarstytina ar nereikėtų Naujos redakcijos 11 straipsnio 17 dalies trečią sakinį papildyti nuostata, kad leidimo turėtojas ne tik turi užtikrinti, kad invazinės rūšys nesidaugintų, bet kad ir jos neplistų aplinkoje. Nesvarstyta
Teisės departamento išvada
pateikiant nuorodą į konkretų 16 dalies punktą, kadangi 16 dalies nuostatos išdėstytos 4 punktuose. Nesvarstyta
Teisės departamento išvada 2019-09-23 Nr.
nuostatos dėstymą siūlytina suvienodinti su Naujos redakcijos 10 straipsnio
departamento išvada
„informuoja“ įrašytinas žodis „dienos“. Nesvarstyta
Teisės departamento išvada
leidimo galiojimo trukmė, tačiau nei Naujos redakcijos 11 straipsnio 12 dalyje, reglamentuojančioje, kad Vyriausybės įgaliota institucija turi gauti pranešimą iš Europos Komisijos dėl leidimo suteikimo, nei 11 straipsnio 22 dalyje kalbant apie Europos Komisijos leidimą, niekur nenurodoma, kad toks leidimas yra terminuotas. Nesvarstyta
Teisės departamento išvada
dalyje leidimo pakeitimas reglamentuojamas tik leidimams naudoti invazines rūšis moksliniams tyrimams, ex-situ išsaugojimui arba naudoti invazines rūšis medicinos tikslais, kai to reikia siekiant daryti pažangą žmonių sveikatos srityje. Manytina, kad leidimų pakeitimas pasikeitus juridinio asmens pavadinimui ir/ar adresui arba kai pasikeičia fizinis asmuo, naudojantis invazines rūšis, ir nesikeičiant kitoms leidimo sąlygoms turi būti reglamentuotas visiems leidimams naudoti invazines rūšis. Nesvarstyta
Teisės departamento išvada
išdėstyta norma turi būti ne prie leidimų išdavimo tvarkos. Be to, nenustačius atsakomybės už skubų 24 dalyje nustatytų invazinių rūšių nesunaikinimą arba neskubų sunaikinimą, ši nuostata liks tik deklaratyvaus pobūdžio.
Taip pat svarstytina, ar šioje dalyje nereikėtų apibrėžti termino, per kurį paplitusios aplinkoje invazinės rūšys turi būti sunaikintos. Nesvarstyta
Teisės departamento išvada
apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo 2 straipsnio 2 dalį savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšos kaupiamos atskiroje savivaldybės biudžeto sąskaitoje, šios programos finansavimo pajamos ir išlaidos planuojamos savivaldybių biudžete, svarstytina, ar nereikėtų tikslinti Naujos redakcijos 12 straipsnio nuostatų nustatant, kad šiose projekto nuostatose minimos priemonės finansuojamos ir iš savivaldybių biudžetų lėšų. Be to šiose projekto nuostatose prieš žodžius
„savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo įstatymo“ brauktini žodžiai „Lietuvos
Teisės departamento išvada
būti aiškus ir nedviprasmiškas, reikėtų įvardinti konkretų subjektą Naujos redakcijos 13 straipsnio 1 dalyje, atsakingą už duomenų apie laukinius augalus ir grybus kaupimo ir tvarkymo organizavimą. Be to, Naujos redakcijos 13 straipsnio nuostatos nėra aiškios santykyje su Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo nuostatomis, nes nėra aišku kur - informacinėje sistemoje ar registre, būtų kaupiami ir tvarkomi duomenys apie laukinius augalus ir grybus. Taip pat nėra aišku, ar invazinių rūšių informacinė sistema būtų atskira sistema, kurioje būtų kaupiami tik invazinių rūšių stebėsenos ir kiti jų paplitimo duomenys, ar ji būtų sudedamoji dalis informacinės sistemos, kurioje kaupiami visi duomenys, susiję su laukiniais augalais ir grybais. Nesvarstyta 57.
Teisės departamento išvada
57Naujos redakcijos 13 straipsnio 3 dalyje nustatoma,
kad invazinių rūšių stebėsenos ir kiti jų paplitimo duomenys registruojami invazinių rūšių informacinėje sistemoje. Atkreiptinas dėmesys, kad valstybės informacinių sistemų steigimas reglamentuotas Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme. Pagal minėto įstatymo 30 straipsnio 2 dalį, steigdama valstybės informacinę sistemą, institucija rengia valstybės informacinės sistemos nuostatų ir valstybės informacinės sistemos duomenų saugos nuostatų projektus, kurie yra rengiami, derinami ir tvirtinami Vyriausybės nustatyta tvarka. Valstybės informacinė sistema laikoma įsteigta nuo valstybės informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad reikėtų papildyti Naujos redakcijos 13 straipsnio 3 dalies nuostatas nurodant konkrečią instituciją, kuri bus atsakinga už minėtų invazinių rūšių informacinės sistemos kūrimą. Manytina, kad tai bus Aplinkos ministerija, todėl reikėtų papildyti Naujos redakcijos 4 straipsnio 2 dalies nuostatas, įtvirtinant Aplinkos ministerijai funkciją patvirtinti Invazinių rūšių informacinės sistemos nuostatus. Nesvarstyta
Teisės departamento išvada
terminai: „mokslo tiriamieji darbai“ (straipsnio pavadinimas ir 2 dalis),
„moksliniai tyrimai“ (2 dalis ir kitos projekto nuostatos). Siekiant
aiškumo, reikėtų suvienodinti terminų vartojimą. Nesvarstyta
formuluotes, Naujos redakcijos tekstas tikslintinas, nes vienose nuostatose vartojama formuluotė „žmonių sveikatai“, kitose – „visuomenės sveikatai“. Nesvarstyta
Teisės departamento išvada
baigiamosiose nuostatose turi būti nustatyta atsakomybė už įstatymo pažeidimus, jo įsigaliojimo ir taikymo tvarka. Tuo tarpu Naujos redakcijos 18 straipsnis reglamentuoja laukinių augalų ir grybų apsaugos ir naudojimo valstybinę kontrolę. Manytina, kad valstybinė kontrolė turėtų būti reglamentuota prie Naujos redakcijos 4 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių laukinių augalų ir grybų apsaugos ir jų išteklių naudojimo valstybinį valdymą bei institucijų kompetencijas arba atskirame įstatymo skirsnyje. Nesvarstyta
Teisės departamento išvada
„asmenys, padarę žalą laukinių augalų ir grybų naudotojams“ nėra aiškios
tuo aspektu, kad neaišku, ar šio įstatymo reguliavimo dalyku yra padarytos žalos asmenims atlyginimas, o ne jų turtui ar pan. Nesvarstyta
Teisės departamento išvada
nuostatose yra vartojama formuluotė „mokslo ir (ar) studijų institucijos“ (pavyzdžiui, Naujos redakcijos 18 straipsnio 3 dalyje ir kt.), o kitose
„mokslo ir studijų institucijos“ (pavyzdžiui, Naujos redakcijos 9 straipsnio
apibrėžtas sąvokos „mokslo ir studijų institucija“ turinys. Atsižvelgiant į tai, reikėtų suvienodinti šių formuluočių vartojimą visame Naujos redakcijos tekste. Nesvarstyta
Teisės departamento išvada
dalies turinį, tikslintinas Naujos redakcijos 18 straipsnio pavadinimas, po žodžio „ir“ įrašant „žodžius „jų išteklių“. Nesvarstyta
Teisės departamento išvada
64.
nustatyti, kad laukinių augalų ir grybų apsaugos ir jų išteklių naudojimo valstybinę kontrolę vykdo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos (vartojama daugiskaita). Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 6 straipsnio nuostatas aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, kuri savo turiniu apima ir laukinių augalų ir grybų apsaugos ir jų išteklių naudojimo valstybinę kontrolę, Lietuvos Respublikoje vykdo biudžetinė įstaiga Aplinkos apsaugos departamentas. Taigi, iš projekto nuostatų nėra aišku, kiek subjektų (viena ar kelios Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos) vykdytų laukinių augalų ir grybų apsaugos ir jų išteklių naudojimo valstybinę kontrolę. Be to, svarstytina, ar atsižvelgiant į Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nuostatas ir siekiant aiškumo bei įstatymų nuostatų suderinamumo, projekto nuostatose nereikėtų įvardinti konkrečios laukinių augalų ir grybų apsaugos ir jų išteklių naudojimo valstybinę kontrolę vykdančios institucijos - Aplinkos apsaugos departamento. Nesvarstyta
2
„ministerija“ įrašytinas žodis „ministras“, o prieš žodžius
„įgyvendinamuosius teisės aktus“ įrašyti žodžiai „šio įstatymo“. Nesvarstyta
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
savininkų asociacija 2020-04-07 1(7) Atkreipiame jūsų dėmesį, kad šiame pakete yra teikiami Aplinkos ministerijos pasiūlymai atsisakyti Laukinės augalijos įstatyme šiuo metu galiojančios privačios nuosavybės teises ginančios nuostatos, numatančios (įstatymo 12 str.
nuo jų savininkų sodybų, ir ne miško žemėje laukinės augalijos išteklius naudoti leidžiama tik gavus žemės, miško ar vandens telkinių savininkų, valdytojų ir naudotojų sutikimą ar leidimą. <...> Nepritariame tokiam pasiūlymui ir siūlome palikti esamą teisinį reguliavimą. Kad būtų aiškumas, galima patikslinti, kad nenorintys pašaliečių patekimo į jų valdas 100 m nuo jų savininkų sodybų atstumu, žemės, miško ar vandens telkinių savininkai, valdytojai ir naudotojai turi pastatyti informacinius ženklus apie remiantis Laukinės augalijos įstatymu nustatytus apribojimus naudoti jų valdose (jų dalyse) laukinės augalijos išteklius. Jei Savininkai informacinių ženklų neįrengia, vadinasi-patekimas yra laisvas. Nesvarstyta Analogišką pastabą pateikė Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2019-09-23 išvados Nr. XIIIP-3816 1 d.). 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: grąžinti Lietuvos Respublikos Laukinės augalijos įstatymo Nr. VIII-1226 pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XIIIP-3816) iniciatoriams patobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos teisės departamento pastabas bei į tai, kad projekto nuostatos nesuderintos su kitomis institucijomis (Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos). 7. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0, susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Andriejus Stančikas. Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas (Komiteto biuro patarėja, Simantė Kairienė)
Aplinkos apsaugos komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto pirmininkas Juozas Imbrasas; komiteto nariai: Kęstutis Bacvinka, Linas Balsys, Aistė Gedvilienė; Simonas Gentvilas; Andrius Mazuronis; Kęstutis Mažeika; Petras Nevulis, Paulius Saudargas, Artūras Skardžius, Virginija Vingrienė. Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Rasa Matusevičiūtė, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys: Aplinkos viceministrė Justina Grigaravičienė, AM Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas Algirdas Klimavičius, vyresnioji patarėja Lina Čaplinkaitė-Denisovienė, vyr. specialistė Kristina Klovaitė, Seimo narys Viktoras Rinkevičius, Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos pirmininkas Algis Gaižutis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-09-23 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
naikinama šiuo metu galiojanti Laukinės augalijos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostata, nustatanti, kad „Privačiuose miškuose, esančiuose ne toliau kaip 100 m nuo jų savininkų sodybų, ir ne miško žemėje laukinės augalijos išteklius naudoti leidžiama tik gavus žemės, miško ar vandens telkinių savininkų, valdytojų ir naudotojų sutikimą ar leidimą”.
Projekto aiškinamajame rašte nurodoma , kad „Aplinkos ministerija neturi informacijos, kad ši įstatymo nuostata būtų vykdoma ir kyla abejonių dėl jos reikalingumo ir galimybės ją įgyvendinti – pvz., grybaujant ar renkant mėlynes nėra galimybės nustatyti, kada priartėjama arčiau negu 100 m nuo sodybos, ir neaišku, kur kreiptis ir rasti sodybos savininką. <...> Vietoje šios galiojančios nuostatos LAĮ projekto 7 straipsnyje nustatomi visi atvejai, kada naudojant laukinių augalų ir grybų išteklius reikalingas vandens telkinio, žemės savininko ar valdytojo sutikimas”. Svarstytina, ar aiškinamajame rašte pateikti argumentai, kad nėra informacijos apie šios įstatymo nuostatos įgyvendinimą, yra pakankami naikinti minėtas įstatymo nuostatas. Be to, diskutuotina, ar toks siūlomas reguliavimas, kai privačiuose miškuose esančių sodybų teritorijoje galėtų be sodybos savininko sutikimo lankytis visi asmenys, kad ir su tikslu rinkti laukinius augalus ir grybus, atitinka Konstitucinio Teismo nutarimuose suformuotą nuosavybės neliečiamumo, nuosavybės teisių apsaugos ir teisės į privatų gyvenimą doktriną. Konstitucijos 23 straipsnyje nustatyta, kad nuosavybė neliečiama, nuosavybės teises saugo įstatymas. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas, yra konstatavęs, kad nuosavybės teisė – viena pamatinių žmogaus teisių.
Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga inter alia reiškia, kad savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustuosius įstatymu, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kokiu būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės (inter alia 2006 m. kovo 14 d., 2013 m. gruodžio 20 d. nutarimai). Įstatymai turi saugoti visų savininkų nuosavybės teises (inter alia 2003 m. rugsėjo 30 d., 2013 m. spalio 9 d. nutarimai). Savininkas turi teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo nuosavybės teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją (inter alia
straipsnio įstatymų leidėjui kyla pareiga nuosavybės santykius reguliuoti taip, kad nuosavybės teisės būtų saugomos ir ginamos, kad būtų užtikrintas nuosavybės neliečiamumas (2005 m. rugpjūčio 23 d., 2008 m. spalio 30 d., 2016 m. birželio 7 d. nutarimai). Pagal Konstituciją nuosavybės teisė nėra absoliuti, ji gali būti įstatymu ribojama inter alia dėl nuosavybės objekto pobūdžio, visuomenei būtino ir konstituciškai pagrįsto poreikio. Ribojant nuosavybės teisę, visais atvejais turi būti laikomasi šių sąlygų: ji gali būti ribojama tik remiantis įstatymu; apribojimai turi būti būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves, Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, visuomenei būtinus konstituciškai svarbius tikslus; turi būti paisoma proporcingumo principo, pagal kurį įstatymuose numatytos priemonės turi atitikti siekiamus visuomenei būtinus ir konstituciškai pagrįstus tikslus (inter alia 2002 m. rugsėjo 19 d., 2013 m. gruodžio 20 d., 2016 m. birželio 7 d. nutarimai).
Atkreiptinas dėmesys, kad Miškų įstatymo 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad „Fiziniai asmenys turi teisę laisvai lankytis miškuose <...>. Asmenys gali rinkti vaisius, vaistažoles ir vaistinę žaliavą, <...> riešutauti, uogauti ir grybauti“. Įgyvendinant šias įstatyme nustatytas asmenų teises, miško žemėje esančių sodybų savininkai negali statyti tvorų norėdami aptverti jiems nuosavybės teise priklausančių sodybų teritorijas. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar leidimas be žemės savininko sutikimo asmenims grybauti ar uogauti privačios sodybos teritorijoje neleidžiant savininkams bent jau minimaliu atstumu apriboti šių asmenų lankymąsi aplink sodybas, nepažeidžia savininkų teisės į nuosavybės neliečiamybę, teisės į privatų gyvenimą. Be to, aiškinamajame rašte nurodytas argumentas, kad
„grybaujant ar renkant mėlynes nėra galimybės nustatyti, kada priartėjama
arčiau negu 100 m nuo sodybos, ir neaišku, kur kreiptis ir rasti sodybos savininką“, kelia abejonių, nes 100 metrų ribos nustatymą, manytina, galima būtų išspręsti teisiniu reguliavimu įpareigojant savininką pastatyti informacinius ženklus.
O argumentas, kad neaišku „kur kreiptis ir rasti sodybos savininką“ taip pat nėra įtikinamas, nes projekto 1 straipsniu keičiamo Laukinės augalijos įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad naudojant laukinių augalų ir grybų išteklius žemės savininko sutikimas reikalingas kertant krūmus ir medžius, pjaunant šakas, iškasant krūmų ir medžių sodinukus, leidžiant sulą, imant miško paklotę ir kitais atvejais. Tai reiškia, kad asmenys, norėdami tokiu būdu naudoti laukinių augalų išteklius, turės gauti žemės savininko sutikimą, nors identifikuoti miške kuri miško žemė yra valstybinė, o kuri privati, yra, manytina, taip pat sunkiai įgyvendinama ir gali sukelti tokių pačių „kur kreiptis ir rasti savininką“ problemų.
Nepritarti Komiteto argumentai: Dėl pastabos dalies „Be to, diskutuotina, ar toks siūlomas reguliavimas, kai privačiuose miškuose esančių sodybų teritorijoje galėtų be sodybos savininko sutikimo lankytis visi asmenys, kad ir su tikslu rinkti laukinius augalus ir grybus“ „Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar leidimas be žemės savininko sutikimo asmenims grybauti ar uogauti privačios sodybos teritorijoje neleidžiant savininkams bent jau minimaliu atstumu apriboti šių asmenų lankymąsi aplink sodybas, nepažeidžia savininkų teisės į nuosavybės neliečiamybę, teisės į privatų gyvenimą.“ Pažymėtina, kad Projekto nuostatos nereglamentuoja žmonių lankymosi jokiose teritorijose, taip pat ir teritorijose aplink sodybas. –t.y., jeigu lankymasis tam tikroje teritorijoje nedraudžiamas kitais teisės aktais, pagal Projekto nuostatas būtų galima be sodybos savininko sutikimo miško žemėje lankytis (ne namų valdos teritorijoje) ir rinkti uogas, grybus ar vaistažoles. Dėl pastabos dalies „100 metrų ribos nustatymą, manytina, galima būtų išspręsti teisiniu reguliavimu įpareigojant savininką pastatyti informacinius ženklus. “Reikalavimas privačioje miško žemėje renkant grybus, riešutus, uogas ar vaistažoles gauti savininko sutikimą prieštarautų Miškų įstatymo 8 str. 1 dalies nuostatoms , kad lankymasis miške yra laisvas ir asmenys turi teisę uogauti ir grybauti. (Miškų įstatymas: „Fiziniai asmenys turi teisę laisvai lankytis miškuose, išskyrus rezervatų ir specialios paskirties objektų (pasienio zona, kariniai objektai ir kt.) miškus ir miškus, kuriuose tai apriboja kiti įstatymai.
Asmenys gali rinkti vaisius, vaistažoles ir vaistinę žaliavą, išskyrus augalų rūšis, kurių sąrašą tvirtina Aplinkos ministerija, riešutauti, uogauti ir grybauti, valstybiniuose miškuose laikyti bites aviliuose ir bitidėse, laikydamiesi šio įstatymo, Aplinkos apsaugos įstatymo bei kitų teisės aktų reikalavimų.“). Nustačius, kad grybauti ar uogauti 100 m iki sodybos būtų reikalingas savininko sutikimas, būtų pažeistas lygiateisiškumo principas – vienų savininkų miške, kuris yra ne prie jų sodybos, ir toliau būtų laisvai leidžiama grybauti ir uogauti, o kitų savininkų miške, kurie turi mišką prie savo sodybos, jau galima būtų uždrausti grybavimą ar uogavimą. Dėl informacinių ženklų Prie sodybų informacinius ženklus dar būtų galima pastatyti, tačiau dėl kitos privačios žemės, esančios ne prie savininkų sodybų, arba priklausančios savininkams, kurie neturi sodybų, įpareigojimas statyti informacinius ženklus visais atvejais, kai savininkas ir valdytojas pageidautų, kad laukinių augalų išteklių naudojimui būtų gaunamas jo sutikimas – būtų neproporcingai sunki našta. Atkreiptinas dėmesys, kad Projekte išskiriami atvejai ir nustatoma, kokiais būdais naudojant laukinės augalijos išteklius reikalingas žemės savininko ar valdytojo sutikimas – tai yra tais atvejais, kai gali būti daromas neigiamas poveikis medžiams ar krūmams, pvz., leidžiant sulą (medyje reikia gręžti skylę), kertant medžius ar krūmus, raunant šaknis, pjaunant šakas, lupant žievę, išsikasant sodinukus. T. y., jeigu visais šiais atvejais nereikėtų savininko ar valdytojo sutikimo nesant informacinių ženklų – kiltų daug konfliktų ir privačių žemių savininkų nepasitenkinimo. 2.
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
Laukinės augalijos įstatymo naujos redakcijos (toliau – Nauja redakcija) 2 straipsnio 2 dalies sąvoka „Ekosisteminės paslaugos“ atitinka Reglamento (ES) Nr. 1143/2014 3 straipsnio 6 punkto sąvoką
„ekosistemų funkcijos“. Siūlytina Naujos redakcijos 2 straipsnio 2 dalį
dėstyti taip „Ekosisteminės paslaugos – ši sąvoka atitinka Reglamento
funkcijos“. Pritarti
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
„Invazinė rūšis“ atitinka Reglamento (ES) Nr. 1143/2014 3 straipsnio 2 punkto
sąvoką „invazinės svetimos rūšys“, siūlytina Naujos redakcijos 2 straipsnio 3 dalį dėstyti taip „Invazinė rūšis – ši sąvoka atitinka Reglamento (ES)
rūšys“. Pritarti
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
12
redakcijos 2 straipsnio 12 dalyje sąvoka „prekyba laukiniais augalais ir grybais“, be kita ko, apibrėžiama ir kaip „viešų vietų puošimas“. Nėra aišku, ar čia turimas mintyje viešų vietų puošimas būtent laukiniais augalais ir grybais, ar kas kita, todėl aptariamos nuostatos tekstas tikslintinas. Taip pat siekiant aiškumo siūlytina vietoje žodžių „tas šalis“ įrašyti žodžius „Europos
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
13
„Svetimžemė augalų, grybų ar mikroorganizmų rūšis“ atitinka Reglamento (ES)
Nr. 1143/2014 3 straipsnio 1 punkto sąvoką „svetimos rūšys“, siūlytina Naujos redakcijos 2 straipsnio 13 dalį dėstyti taip „Svetimžemė augalų, grybų ar mikroorganizmų rūšis – ši sąvoka atitinka Reglamento (ES) Nr. 1143/2013 3 straipsnio 1 punkte apibrėžtą sąvoką „svetimos rūšys“. Pritarti 6.
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
14
dalis nesunumeruota. Įstatymo straipsnių dalys pradedamos rašyti iš naujos eilutės ir numeruojamos arabiškais skaitmenimis iš eilės. Atsižvelgiant į tai, Naujos redakcijos 2 straipsnio struktūrinių dalių numeracija tikslintina. Pritarti
7Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymuose ir kituose teisės aktuose rekomendacijų, patvirtintų 2006 m. rugsėjo 25 d. Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 129KKK, 24.2. punktu, nereikia nurodyti tų Europos Sąjungos teisės akto pakeitimų ar papildymų, kurie nėra skirti Europos Sąjungos teisės aktų įgyvendinimui. Atsižvelgiant į tai, Naujos redakcijos 2 straipsnio nesunumeruota dalis tikslintina. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (toliau – Rekomendacijų), 6.1. punktu, jei teisės akto pavadinimas, kuris prasideda žodžiais „Lietuvos Respublika“, minimas ne kartą, pirmą kartą parašius visą pavadinimą, toliau jis gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublika“. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos miškų įstatymo pavadinimas jau yra minimas Naujos redakcijos 1 straipsnio 3 dalyje, siūlytina Naujos redakcijos 2 straipsnio nesunumeruotoje dalyje, prieš žodžius „miškų įstatyme“, išbraukti žodžius „Lietuvos Respublikos“. Atitinkamai tikslintinos ir Naujos redakcijos 6 straipsnio 2 dalies nuostatos. Analogiška pastaba teiktina ir dėl Naujos redakcijos 2 straipsnio nesunumeruotoje dalyje minimų Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų įstatymo, Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo bei Lietuvos Respublikos augalų nacionalinių genetinių išteklių įstatymo pavadinimų.
Taip pat Naujos redakcijos 2 straipsnio nesunumeruotoje dalyje nurodyti įstatymų pavadinimai dėstytini abėcėlės tvarka. Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas: Nepritarti pirmai pastabos daliai „Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis Europos Sąjungos teisės aktų nuorodų pateikimo įstatymuose ir kituose teisės aktuose rekomendacijų, patvirtintų 2006 m. rugsėjo 25 d. Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 129KKK, 24.2. punktu, nereikia nurodyti tų Europos Sąjungos teisės akto pakeitimų ar papildymų, kurie nėra skirti Europos Sąjungos teisės aktų įgyvendinimui. Atsižvelgiant į tai, Naujos redakcijos 2 straipsnio nesunumeruota dalis tikslintina.“ Pastaboje pateikta nuoroda į nebegaliojančias Nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus pateikimo įstatymuose ir kituose teisės aktuose rekomendacijas, patvirtintas Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2002 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 106k, - šios rekomendacijos pripažintos netekusiomis galios LR Teisingumo ministro 2020 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-72. Pastaboje siūlomus ES teisės aktų pakeitimus reikia įgyvendinti (jie taikomi visoms ES narėms) visoms ES narėms, todėl siūlome nurodyti Reglamentą 338/97 su visais paskutiniais pakeitimais. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
grybų apsaugos ir jų išteklių naudojimo valstybinį valdymą pagal kompetenciją atlieka ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
Atkreiptinas dėmesys, kad Naujos redakcijos 4 straipsnio nuostatos nereglamentuoja kokiais būdais ar priemonėmis Vyriausybė įgyvendina laukinių augalų ir grybų apsaugos ir jų išteklių naudojimo valstybinį valdymą, todėl, siekiant aiškumo Naujos redakcijos 4 straipsnis turėtų būti atitinkamai tikslinamas. Taip pat Naujos redakcijos 4 straipsnio 1 dalyje po institucijų „Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir jos įgaliotos“ institucijos trūksta skyrybos ženklo kablelio. Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas:
Vyriausybė laukinių augalų ir grybų apsaugos ir jų išteklių naudojimo valstybinį valdymą įgyvendina vykdydama Vyriausybės programą, kurią tvirtina Seimas. Atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybės valstybinio valdymo kompetencija nustatyta horizontaliuosiuose teisės aktuose (pvz., Vyriausybės įstatyme), Laukinės augalijos įstatymo pakeitimo projekte netikslinga nustatyti konkrečias priemones ar būdus, kuriais Vyriausybė įgyvendina valstybinį valdymą (pvz., nustatydama strategines apsaugos ir naudojimo kryptis, suteikdama įgaliojimus institucijoms, sudarydama tarptautines sutartis dėl laukinės augalijos apsaugos ir naudojimo ir pan.)
9Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
dalyje prieš žodžius „Aplinkos ministerija“ brauktini žodžiai „Lietuvos Respublikos“, kadangi pilnas pavadinimas „Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija“ yra vartojamas Naujos redakcijos 4 straipsnio 1 dalyje. Atsižvelgiant į tai, šis trumpinys turėtų būti nuosekliai vartojamas ir kituose projekto nuostatose. Pritarti
10Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4 10.
įstatymo pavadinimas įrašant žodžius „Lietuvos Respublikos“. Pritarti
11Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio dėstomojoje dalyje yra vartojamas terminas „laukinių augalų ir grybų ir jų išteklių“, o kituose Naujos redakcijos 5 straipsnio punktuose vartojami skirtingi terminai „laukinių augalų ir grybų rūšys“, „laukiniai augalai ir grybai“, siūlytina Naujos redakcijos 5 straipsnyje vartojamus terminus suvienodinti. Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas:
Pastaboje siūlomi suvienodinti terminai „laukinių augalų ir grybų rūšys“, „laukiniai augalai ir grybai“ „laukinių augalų ir grybų ištekliai“ yra apibrėžti Projekto 2 straipsnyje kaip atskiros sąvokos. Projekto 5 straipsnyje šie terminai vartojami atsižvelgiant į jų prasmę (apibrėžtį). 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
punkte prieš žodžius „saugomų teritorijų įstatymas“ brauktini žodžiai
„Lietuvos Respublikos“, kadangi Naujos redakcijos 2 straipsnio
nesunumeruotoje dalyje yra vartojamas pilnas įstatymo „Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas“ pavadinimas. Atitinkamai tikslintinos ir Naujos redakcijos 6 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 7 straipsnio 7 dalies ir 8 straipsnio 4 dalies nuostatos. Pritarti
ir pareigas nustatančias nuostatas siūlytina atskirti. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar Naujos redakcijos 6 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios laukinių augalų ir grybų išteklių naudotojų teises ir pareigas, neturėtų būti dėstomos atskirais straipsniais.
Nepritarti Komiteto argumentai: Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (toliau – Rekomendacijų) 44 punkte sakoma: „44. Asmenų teises ir pareigas nustatančias nuostatas (pvz., reglamentuojančias kompetenciją, administracines procedūras ir kt.) siūlytina atskirti ir pateikti anksčiau nei nuostatas, neturinčias tokio tiesioginio ryšio su asmenimis.“ T.y. reikia atskiru straipsniu dėstyti asmenų teises ir pareigas (kaip yra dabar išdėstyta pateiktame projekte), o ne atskirti teises nuo pareigų ir kiekvienas iš jų dėstyti atskiruose straipsniuose. Pvz., Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme Nr. XI-1860, kurio nauja redakcija buvo priimta 2019-06-27 d. 16 (Nepilnamečio probuojamojo atstovų) ir 17 (Probuotojų) straipsniuose asmenų teisės ir pareigos dėstomos kartu viename straipsnyje. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
26
žodžiais „Europos Sąjungos“. Pritarti
33
dalies 3 punkte prieš žodžius „Aplinkos ministerijos įgaliotai institucija“ brauktini žodžiai „Lietuvos Respublikos“, kadangi pilnas pavadinimas „Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos įgaliota institucija“ yra vartojamas Naujos redakcijos 4 straipsnio 3 dalyje. Atsižvelgiant į tai, šis trumpinys turėtų būti nuosekliai vartojamas ir kitose projekto nuostatose. Pritarti
16Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
37 16.
Naujos redakcijos 6 straipsnio 3 dalies 7 punkte žodžiai „Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių rūšių sąrašą“ keistini žodžiais „Sąjungos sąrašą“, atsižvelgiant į trumpinį, įvestą Naujos redakcijos 6 straipsnio 2 dalies 4 punkte. Pritarti
17Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
aiškus Naujos redakcijos 7 straipsnio 2 dalies nuostatų įgyvendinimas ypač miško žemėje, t.y., neaišku, kaip asmuo miške identifikuotų kuris miškas yra valstybinis, o kuris privatus, norėdamas miške, pavyzdžiui, leisti sulą (valstybiniuose miškuose šiam miško išteklių naudojimui savininko sutikimo nereikia), kokiu būdu jis rastų miško žemės savininką ir pan. Nepritarti Komiteto argumentai:
Projekte išskiriami atvejai ir nustatoma, kokiais būdais naudojant laukinės augalijos išteklius reikalingas žemės savininko ar valdytojo sutikimas – tai yra tais atvejais, kai gali būti daromas neigiamas poveikis medžiams ar krūmams, pvz., leidžiant sulą (medyje reikia gręžti skylę), kertant medžius ar krūmus, raunant šaknis, pjaunant šakas, lupant žievę, išsikasant sodinukus. Dėl pastabos dalies „norėdamas miške, pavyzdžiui, leisti sulą (valstybiniuose miškuose šiam miško išteklių naudojimui savininko sutikimo nereikia),“ – Projekte nustatoma, kad valstybiniuose miškuose žemės savininko ar valdytojo sutikimas reikalingas tik tuo atveju, kai sula leidžiama valstybiniuose miškuose ne asmeniniams, ne šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija – t.y. jeigu sulą ketinama leisti komerciniais tikslais. 7 straipsnio 2 dalies nuostata, kad nustatytais būdais naudojant laukinių augalų ir grybų išteklius reikalingas žemės savininko ar valdytojo sutikimas nėra nauja.
Laukinės augalijos išteklių naudojimo tvarkoje, patvirtintoje aplinkos ministro 2000-04-27 įsakymu Nr.173, nustatyta, kad: · privačioje žemėje laukinės augalijos išteklius naudoja žemės savininkas arba suteikia teisę kitiems naudotojams (11 punktas); · Valstybinėje žemėje kirsti kadagius; imti miško paklotę; lupti žievę nuo medžių ir krūmų (šaltekšnių ir gluosnių); rauti medžių bei krūmų šaknis; pjauti nendres, medžių ir krūmų (išskyrus šaltalankių) šakeles; šienauti miško žemėje; kasti medžių ir krūmų savaiminukų sodmenis bei puskrūmius ir krūmokšnius; išdėstyti avilius ir bitides galima suderinus su žemės, miško ar vandens telkinių savininku, valdytoju ar naudotoju (6 punktas); · privačiuose miškuose vietas šaknims rauti nustato miškų savininkai (32 punktas); · Eglučių, kadagių ir kitų medelių bei krūmų kirtimo vietas ir skaičių nustato miškų valdytojai ar savininkai (39 punktas); · Asmenims, ketinantiems leisti sulą privačioje žemėje, leidžiama leisti sulą tik gavus žemės savininko sutikimą. Galiojančiame Laukinės augalijos įstatyme nustatyta, kad „ne miško žemėje laukinės augalijos išteklius naudoti leidžiama tik gavus žemės, miško ar vandens telkinių savininkų, valdytojų ir naudotojų sutikimą ar leidimą.“ Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad teikiamame įstatymo projekte nenustatoma, kad žemės savininkų ar valdytojų sutikimas būtų reikalingas renkant uogas, grybus, vaistažoles, skinant gėles ir pan.,– t.y. tais atvejais, kai nedaroma žala medžiams ir krūmams. 18. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
aiškus joje vartojamos sąvokos „naminius gyvūnus“ turinys.
Atkreiptinas dėmesys, kad Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme yra apibrėžtos sąvokos
„gyvūnas augintinis“ ir „ūkinis gyvūnas“, todėl šias projekto nuostatas
reikėtų suderinti su minėtame įstatyme apibrėžtomis sąvokomis. Analogiško turinio pastaba taikytina ir Naujos redakcijos 10 straipsnio 3 dalies 1 punkto ir 23 dalies nuostatoms. Pritarti Komiteto pasiūlymas: 6 str. 3 dalies 5 punkte,
gyvūnai“ pakeisti į „ domestikuotus gyvūnus“
19Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
29
prevencijos ir valdymo priemonėms nustatyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija tvirtina Invazinių rūšių kontrolės tarybos sudėtį ir jos nuostatus“ turėtų būti perkelta prie Naujos redakcijos 4 straipsnio 2 dalyje išdėstytų šio įstatymo reguliavimo srityje Aplinkos ministerijos funkcijų tuo papildant šiame projekto 4 straipsnio 2 dalyje nustatytą baigtinį jų sąrašą. Pritarti
20Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
įstatymų projektai (reg. Nr. XIIIP-3540 – XIIIP-3554), kuriais siūloma Valstybinę augalininkystės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos reorganizuoti skaidymo būdu išdalijant jos teises ir pareigas kitoms institucijoms. Šių įstatymų įsigaliojimo data numatoma 2020 m. sausio 1 d. Jei šie įstatymų projektai būtų priimti, atitinkamai reikėtų tikslinti Naujos redakcijos 9 straipsnio 2 dalies nuostatas išbraukiant iš jų Valstybinę augalininkystės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos. Nepritarti Komiteto argumentai:
Įstatymų projektai (reg. Nr. XIIIP-3540 – XIIIP-3554), kuriais siūloma Valstybinę augalininkystės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos reorganizuoti buvo atmesti. 21.
21Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2019-09-23 10, 11, 12 13,14
turinio dėstymui. Siūlytina 10 ir 11 straipsnių nuostatas išskirti į atskirus straipsnius pagal santykių reguliavimo sritį, pavyzdžiui, tokių, kaip leidimų išdavimo procedūros, leidimo turėtojo pareigos ir kt. Teisės akto pavadinimas turi glaustai atspindėti teisės akto reguliavimo dalyką, straipsnio turinys turi būti dėstomas glaustai, logiškai ir aiškiai, tuo tarpu 10 ir 11 straipsnių pavadinimai susideda iš 4 sakinių, o atskirų dalių tekstas persipynęs. Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas:
Projekto 10 straipsnis išskirtas išskiras į 10, 11, 12 straipsnius. Buvęs 11 str. išskirtas į 13,14 str. 22. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
dėmesys į tai, kad Naujos redakcijos 10 straipsnio 2 dalyje vartojamas terminas „leidimas reintrodukuoti“, taip pat kituose 10 straipsnio nuostatose yra vartojamas terminas „leidimo“. Atsižvelgiant į tai, kad Naujos redakcijos
introdukuoti/reintrodukuoti“, siūlytina Naujos redakcijos 10 straipsnio 2 dalyje bei kitose Naujos redakcijos 10 straipsnio nuostatose nuosekliai vartoti „Leidimas introdukuoti/reintrodukuoti“ trumpinį. Pritarti
23Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
išdėstyti taip: „Sprendimas nepritarti rūšies introdukcijai/reintrodukcijai ir leidimas introdukuoti/reintrodukuoti neišduodamas:“. Pritarti Komiteto pasiūlymas: Sprendimas nepritarti rūšies introdukcijai/reintrodukcijai priimamas ir leidimas introdukuoti/reintrodukuoti neišduodamas:
24Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5 24.
Naujos redakcijos 10 straipsnio 5 dalies nuostatos, kurioje nurodoma kokia informacija turi būti pateikiama rūšies introdukcijos/reintrodukcijos projekte dėstytinos atskirais punktais. Pritarti
25Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
7
žodis „rūšies“. Pritarti
26Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
8
ministerijos įgaliotos institucijos sprendimų priėmimo terminų pasikartojančios. Pritarti
27Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
9
„dienos“. Pritarti
10
Naujos redakcijos 10 straipsnio 10 dalies nuostatos nėra aišku, kam yra išduodamas leidimas introdukuoti/reinstrodukuoti ar pateikiamas atsakymas dėl leidimo neišdavimo, Atsižvelgiant į tai, Naujos redakcijos 10 straipsnio 10 dalis tikslintina. Pritarti
29Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
11
kokias dienas čia kalbama įvardijant termino sprendimui priimti pratęsimą „30 dienų“ – kalendorines ar darbo, nes Naujoje redakcijoje nurodomi terminai apibrėžiami ir kalendorinėmis, ir darbo dienomis. Pritarti
30Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
121
„dokumentai ir (ar) informacija“ ir „dokumentai, duomenys ir informacija“
turi būti suvienodinti, nes akivaizdžiai turimi mintyje tapatūs objektai. Pritarti
31Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
16
ministerijos įgaliota institucija įspėja leidimo turėtoją“.
Atkreiptinas dėmesys, kad iš projekto nuostatų nėra aiškus terminas, per kurį leidimo turėtojas yra įspėjamas ar dėl ko šis įspėjimas teikiamas leidimo turėtojui. Atsižvelgiant į tai bei siekiant aiškumo, siūlytina Naujos redakcijos 10 straipsnio 15 dalį tikslinti. Pritarti
32Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
141612
redakcijos 10 straipsnio 15 dalyje dėstoma nuostata, pagal kurią „<...> Aplinkos ministerijos įgaliota institucija įspėja leidimo turėtoją ir šiems pažeidimams pašalinti nustato ne ilgesnį kaip 10 kalendorinių dienų terminą, kuris leidimo turėtojo prašymu gali būti pratęstas 15 kalendorinių dienų vieną kartą <…>” vertintina kaip stokojanti teisinio aiškumo, nes nėra aišku, ar siūloma nustatyti, kad maksimalus terminas pažeidimams pašalinti būtų 15 kalendorinių dienų (įskaitant pratęsimą) ar 25 kalendorinės dienos, todėl projekto tekstas tikslintinas. Atitinkamai reikėtų koreguoti 11 straipsnio 17 dalies nuostatas. Pritarti
33Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
16
struktūrinės dalys numeruojamos arabiškais skaitmenimis iš eilės, todėl reikėtų sunumeruoti po 10 straipsnio 15 dalimi esančią dalį be numerio. Neaktualus Komiteto pasiūlymas: Atsižvelgiant į prie 34 pastabos pateiktus argumentus, siūlome šios nenumeruotos nuostatos atsisakyti (išbraukti). 34. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
16
šio straipsnio 13 dalies 3 punkte nurodytą informaciją, Aplinkos ministerijos įgaliota institucija ne vėliau kaip per 2 darbo dienas įspėja leidimo turėtoją apie tokios informacijos gavimą”, tačiau šio įspėjimo pasekmės nenurodomos. Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas: Šią nuostatą siūloma išbraukti.
Šio straipsnio 13 dalies 3 punkte nurodoma, kad leidimo introdukuoti/reintrodukuoti leidimo galiojimas sustabdomas, jeigu “gaunama ir įvertinama nauja informacija apie planuojamos ar vykdomos introdukcijos/reintrodukcijos galimą grėsmę arba galimą neigiamą poveikį biologinei įvairovei ir ekosisteminėms paslaugoms;” Tokiu atveju leidimo galiojimas turi būti stabdomas iš karto, kol vykdoma (ar planuojama) rūšies introdukcija ar reintrodukcija nepadarė didesnės ar nepataisomos žalos. Kadangi leidimo galiojimas vis tiek turi būti sustabdytas, leidimo turėtojo informavimas ar įspėjimas neturės prasmės. 35. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
142116
35Naujos redakcijos 10 straipsnio 20 dalis tikslintina kalbiniu požiūriu. Analogiška pastaba teiktina dėl Naujos redakcijos 11 straipsnio 21 dalies. Pritarti
Komiteto pasiūlymas: Po žodžių „nuo sprendimo priėmimo“ įrašyti „dienos“
36Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
142218
indrodukuoti/reintrodukuoti pakeičiamas <…> kai pasikeičia fizinis asmuo”. Neaišku, kas turima mintyje, nurodant fizinio asmens pasikeitimą – tai, kad pasikeičia fizinio asmens duomenys ar kas kita, todėl aptariama nuostata tikslintina. Analogiško turinio pastaba taikytina ir Naujos redakcijos 11 straipsnio 23 dalies nuostatoms. Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas:
Fizinio asmens pasikeitimas reiškia, kad, pvz., vieną asmenį, vykdantį introdukciją/reintrodukciją, pakeičia kitas – pvz., dėl mirties, ligos, tą pačią veiklą teisėtai perima vykdyti kitas asmuo. Siūloma 10 straipsnio 21 dalį ir 11 straipsnio 23 dalį papildyti nuostatomis, kad leidimas pakeičiamas ir tuo atveju, kai fizinis asmuo pakeičia vardą ar pavardę. 37. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2 37.
Diskutuotinas Naujos redakcijos 11 straipsnio 2 dalyje nustatytos kaltės formos „tyčios“ įtvirtinimas nuostatoje „Invazines rūšis draudžiama tyčia platinti, introdukuoti, reintrodukuoti, perkelti ir įkurdinti aplinkoje“ Administracinių nusižengimų kodekso 284 straipsnio 8 dalies, nustatančios atsakomybę už svetimžemių rūšių augalų įkurdinimą gamtoje pažeidžiant nustatytą tvarką, nenurodama kaltės forma. Jeigu norima pabrėžti pažeidimo pavojingumą, svarstytina, ar nereikėtų papildyti Administracinių nusižengimų kodekso nuostatų už tyčinį invazinių rūšių platinimą, introdukavimą, reintrodukavimą, perkėlimą ir įkurdinimą aplinkoje nustatant atitinkamą baudos dydį. Nepritarti Komiteto argumentai:
Atkreiptinas dėmesys, kad Administracinių nusižengimų kodekso 304² straipsnyje nustatyta atsakomybė už Invazinių rūšių neteisėtą naudojimą ir valdymo priemonių nevykdymą. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta atsakomybė už invazinių rūšių patiekimą rinkai, tyčinį paleidimą į aplinką ar tyčinę introdukciją pažeidžiant nustatytą tvarką. ANK
priemonių nevykdymas
reguliavimo priemonių nevykdymas užtraukia baudą asmenims nuo trisdešimt iki vieno šimto eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešiasdešimt iki dviejų šimtų eurų. 2. Invazinių rūšių laikymas, auginimas, veisimas, dauginimas, mainymas, įvežimas į Lietuvos Respubliką, išvežimas iš Lietuvos Respublikos, vežimas per Lietuvos Respublikos teritoriją ar kitoks naudojimas pažeidžiant nustatytą tvarką užtraukia baudą asmenims nuo dviejų šimtų iki keturių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų. 3.
tyčinė introdukcija pažeidžiant nustatytą tvarką užtraukia baudą asmenims nuo trijų šimtų iki penkių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. 4. Už šio straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas invazinių rūšių konfiskavimas. Už šio straipsnio 3 dalyje numatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti invazinių rūšių konfiskavimą. 5. Invazinėmis rūšimis laikomi Invazinių Lietuvoje rūšių sąraše ir Reglamente (ES) Nr. 1143/2014 nurodytame Sąjungai susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąraše nurodytų rūšių gyvūnai, augalai, grybai ar mikroorganizmai. Šio straipsnio nuostatos taikomos tik gyviems invazinių rūšių egzemplioriams ir galinčioms daugintis jų dalims, gametoms, sėkloms, kiaušiniams ar auginiams, taip pat visiems šių rūšių hibridams, kurių atstovai gali išgyventi ir toliau daugintis. 38. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5
invazinių rūšių sąrašas“ nėra aiški, nes neaišku, ar čia turimas mintyje
„Sąjungos sąrašas“, ar koks kitas sąrašas. Tuo atveju, jei tai nėra „Sąjungos
sąrašas“, siūlytina prieš žodžius „Sąjungos invazinių rūšių sąrašą” įrašyti žodį „Europos”. Pritarti
39Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
11
„Leidimas naudoti invazines rūšis moksliniams tyrimams, ex-situ išsaugojimui
arba naudoti invazines rūšis medicinos tikslais, kai to reikia siekiant daryti pažangą žmonių sveikatos srityje“. Svarstytina, ar šio trumpinio nereikėtų atsisakyti ar jo tikslinti, kadangi šis trumpinys visiškai atitinka leidimo pavadinimą, t. y.
„Leidimas naudoti invazines rūšis moksliniams
tyrimams, ex-situ išsaugojimui arba naudoti invazines rūšis medicinos tikslais, kai to reikia siekiant daryti pažangą žmonių sveikatos srityje“. Pritarti
40Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
12
„Leidimas naudoti invazines rūšis tikslais, susijusiais su įtikinamais
visuomenės interesais, įskaitant socialinio ar ekonominio pobūdžio interesus”. Svarstytina, ar šio trumpinio nereikėtų atsisakyti ar jo tikslinti, kadangi šis trumpinys visiškai atitinka leidimo pavadinimą, t. y. „Leidimas naudoti invazines rūšis tikslais, susijusiais su įtikinamais visuomenės interesais, įskaitant socialinio ar ekonominio pobūdžio interesus”. Pritarti
41Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
41Naujos redakcijos 11 straipsnio 7 dalyje vartojamas terminas „leidimo“,
atsižvelgiant į tai, kad Naujos redakcijos 11 straipsnio 6 dalyje yra įvedamas trumpinys „Leidimas naudoti invazines rūšis“, siūlytina Naujos redakcijos 11 straipsnio 7 dalyje bei kitose Naujos redakcijos 11 straipsnio nuostatose nuosekliai vartoti „Leidimas naudoti invazines rūšis“ trumpinį. Pritarti
42Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4
dalyje prieš žodžius „Vyriausybės įgaliotai institucija“ brauktini žodžiai
„Lietuvos Respublikos“, kadangi pilnas pavadinimas „Lietuvos Respublikos Vyriausybės
įgaliota institucija“ yra vartojamas Naujos redakcijos 11 straipsnio 8 dalyje. Pritarti
43Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4 43.
Vadovaujantis Rekomendacijų 6.1. punktu, Naujos redakcijos 11 straipsnio 9 dalyje prieš žodžius „žemės ūkio ministerijai“ brauktini žodžiai „Lietuvos Respublikos“, kadangi pilnas pavadinimas „Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija“ yra vartojamas Naujos redakcijos 9 straipsnio 2 dalyje. Pritarti
44Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
67
išduodamas arba atsisakymas išduoti leidimą leidimo prašytojui pateikiamas per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos. Tačiau šio straipsnio 12 dalies leidimų išdavimo procesinės taisyklės nustato, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija, gavusi visus reikalingus dokumentus ar informaciją <...>, ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos išnagrinėja prašymą ir pateikia paraišką Europos Komisijai arba pateikia leidimo prašytojui neigiamą atsakymą dėl paraiškos Europos Komisijai neteikimo. Gavusi pranešimą iš Europos Komisijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija išduoda leidimą arba leidimo prašytojui pateikia atsisakymą išduoti leidimą per 10 kalendorinių dienų nuo Europos Komisijos pranešimo gavimo dienos. Įstatymo nuostatose nepaaiškinta, per kiek laiko Europos Komisija pateikia savo pranešimą. Akivaizdu, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai nustatytas leidimui išduoti/neišduoti terminas 30 kalendorinių dienų nuo leidimo prašymo gavimo dienos yra neatitinkantis realybės. Nepritarti Komiteto argumentai:
Teikiant pastabą nebuvo atkreiptas dėmesys, kad 11 straipsnio 11 ir 12 dalyse (dabar numeracija pasikeitusi) kalbama apie skirtingus leidimus, nustatytus Reglamento (ES) Nr. 1143/2014 8 ir 9 straipsniuose.
dalyje (dabar 14 straipsnio 6 dalis) kalbama tik apie Leidimo naudoti invazines rūšis moksliniams tyrimams, ex-situ išsaugojimui arba naudoti invazines rūšis medicinos tikslais, kai to reikia siekiant daryti pažangą žmonių sveikatos srityje, išdavimą. Šį leidimą išduoda Vyriausybės įgaliota institucija ir dėl jo išdavimo nereikia kreiptis į Europos Komisiją. 11 straipsnio 12 dalyje (dabar 14 straipsnio 7 dalis) kalbama apie kito leidimo – „Leidimo naudoti invazines rūšis tikslais, susijusiais su įtikinamais visuomenės interesais, įskaitant socialinio ar ekonominio pobūdžio interesus“, išdavimą. Šio leidimo išdavime dalyvauja Europos Komisija. Dėl pastabos dalies
„Įstatymo nuostatose nepaaiškinta, per kiek
laiko Europos Komisija pateikia savo pranešimą.“ Reglamento (ES) Nr. 1143/2014 9 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad Komisija priima sprendimus dėl paraiškų dėl leidimo per 60 dienų nuo paraiškos gavimo. Projekto 11 straipsnio 7 (dabar 14 straipsnio 2 dalis) dalyje jau nustatyta, kad “ Leidimai naudoti invazines rūšis išduodami, <...> vadovaujantis Reglamentu (ES) Nr. 1143/2014 ir šio straipsnio nuostatomis. Manytina, kad į įstatymo nuostatas būtų netikslinga perrašinėti Reglamento (ES) Nr. 1143/2014 nuostatas, reglamentuojančias Europos Komisijos pareigas ir terminus. Reikia atsižvelgti ir į tai, kad jeigu Europos Komisija nesilaikys 60 dienų termino, Vyriausybės įgaliota institucija bet kuriuo atveju negalės išduoti leidimo. 45. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
717
dėmesys, kad pagal Naujos redakcijos 11 straipsnio 12 dalį Vyriausybės įgaliota institucija turi gauti pranešimą iš Europos Komisijos dėl leidimo suteikimo, o pagal 11 straipsnio 22 dalį – Europos Komisijos leidimą. Nepritarti Komiteto argumentai: Reglamento (ES) Nr. 1143/2014 9 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad Komisija apie išduotus leidimus praneša valstybės kompetentingai institucijai – t.y.
skirtingus dokumentus – atitinkamai apie pranešimą ir leidimą. 46. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
7
iš Europos Komisijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija išduoda leidimą arba leidimo prašytojui pateikia atsakymą išduoti leidimą per
pateiktos nuostatos nėra aišku, kokiais atvejais, kuo remiantis ir dėl kokių priežasčių leidimas išduodamas asmeniui iš karto, o kokiais atvejais leidimas išduodamas tik per 10 kalendorinių dienų nuo Europos Komisijos pranešimo gavimo dienos. Atsižvelgiant į tai bei siekiant aiškumo, siūlytiną Naujos redakcijos 11 straipsnio 12 dalį tikslinti. Pritarti
47Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
9
„prašytojui atsakymą dėl prašymo leidimui gauti nagrinėjimo” siūlytina
įrašyti žodžius „termino pratęsimo“. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Naujos redakcijos 11 straipsnio 14 dalies antrame sakinyje pateiktas nepilnas, leidimo naudoti invazines rūšis moksliniams tyrimams, ex-situ išsaugojimui arba naudoti invazines rūšis medicinos tikslais, kai to reikia siekiant daryti pažangą žmonių sveikatos srityje, pavadinimas. Pritarti
48Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
12
įgaliota institucija įspėja leidimo turėtoją“. Atkreiptinas dėmesys, kad iš projekto nuostatų nėra aiškus terminas, per kurį leidimo turėtojas yra įspėjamas ar dėl ko šis įspėjimas teikiamas leidimo turėtojui. Atsižvelgiant į tai bei siekiant aiškumo, siūlytina Naujos redakcijos 11 straipsnio 17 dalį tikslinti.
Taip pat svarstytina ar nereikėtų Naujos redakcijos 11 straipsnio
užtikrinti, kad invazinės rūšys nesidaugintų, bet kad ir jos neplistų aplinkoje. Pritarti
49Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
13
redakcijos 11 straipsnio 18 dalis tikslintina pateikiant nuorodą į konkretų
50Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
153
siūlytina suvienodinti su Naujos redakcijos 10 straipsnio 18 dalies 3 punktu. Pritarti
51Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
16
žodis „dienos“. Pritarti
52Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
17
redakcijos 11 straipsnio 22 dalyje paminėta Europos Komisijos išduoto leidimo galiojimo trukmė, tačiau nei Naujos redakcijos 11 straipsnio 12 dalyje, reglamentuojančioje, kad Vyriausybės įgaliota institucija turi gauti pranešimą iš Europos Komisijos dėl leidimo suteikimo, nei 11 straipsnio 22 dalyje kalbant apie Europos Komisijos leidimą, niekur nenurodoma, kad toks leidimas yra terminuotas. Nepritarti Komiteto argumentai:
Reglamento (ES) Nr. 1143/2014 9 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad apie leidimus, kuriuos išduoda Komisija, pranešama atitinkamai valstybės narės kompetentingai institucijai. Leidimas yra konkretus atskirai įstaigai, <...> ir apima 4 dalyje nurodytą informaciją ir leidimo galiojimo trukmę. Atsižvelgiant į tai, kad Reglamente (ES) Nr.
1143/2014 nenustatyta konkreti leidimo galiojimo trukmė ir kad kiekvienu atskiru atveju Komisija, atsižvelgdama į aplinkybes, gali nustatyti skirtingą leidimo galiojimo trukmę, Projekte neleistina nustatyti atskiro leidimo galiojimo termino, nes reglamento nuostatos taikomos tiesiogiai. 53. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
18
53Nėra aišku,
kodėl Naujos redakcijos 11 straipsnio 23 dalyje leidimo pakeitimas reglamentuojamas tik leidimams naudoti invazines rūšis moksliniams tyrimams, ex-situ išsaugojimui arba naudoti invazines rūšis medicinos tikslais, kai to reikia siekiant daryti pažangą žmonių sveikatos srityje. Manytina, kad leidimų pakeitimas pasikeitus juridinio asmens pavadinimui ir/ar adresui arba kai pasikeičia fizinis asmuo, naudojantis invazines rūšis, ir nesikeičiant kitoms leidimo sąlygoms turi būti reglamentuotas visiems leidimams naudoti invazines rūšis. Nepritarti Komiteto argumentai:
Atsižvelgiant į tai, kad
1) Reglamento (ES) Nr. 1143/2014 9 straipsnyje nustatytų leidimų (naudoti invazines rūšis tikslais, susijusiais su įtikinamais visuomenės interesais, įskaitant socialinio ar ekonominio pobūdžio interesus) išdavime dalyvauja Europos Komisija,
2) šis leidimas yra konkretus atskirai įstaigai (Reglamento (ES) Nr. 1143/2014 9 straipsnio 5 dalis),
3) Reglamente (ES) Nr. 1143/2014 nenustatyta leidimo keitimo procedūra Leidimo naudoti invazines rūšis tikslais, susijusiais su įtikinamais visuomenės interesais, įskaitant socialinio ar ekonominio pobūdžio interesus keitimo procedūros įstatymo projekte taip pat neaptariamos. Šių leidimų keitimo procedūras (jeigu iš viso tokios bus) turėtų nustatyti Komisija ar ES teisės aktai.
Tuo tarpu leidimus naudoti invazines rūšis moksliniams tyrimams, ex-situ išsaugojimui arba naudoti invazines rūšis medicinos tikslais, kai to reikia siekiant daryti pažangą žmonių sveikatos srityje išduoda valstybės narės pagal savo nusistatytas procedūras, kuriose Komisija nedalyvauja ir neišduoda šiam leidimui jokių dokumentų. 54. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-09-23138
išdėstyta norma turi būti ne prie leidimų išdavimo tvarkos. Be to, nenustačius atsakomybės už skubų 24 dalyje nustatytų invazinių rūšių nesunaikinimą arba neskubų sunaikinimą, ši nuostata liks tik deklaratyvaus pobūdžio. Taip pat svarstytina, ar šioje dalyje nereikėtų apibrėžti termino, per kurį paplitusios aplinkoje invazinės rūšys turi būti sunaikintos. Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas:
Nepritarti pastabos daliai „Be to, nenustačius atsakomybės už skubų 24 dalyje nustatytų invazinių rūšių nesunaikinimą arba neskubų sunaikinimą,...“ (Pastaboje vietoj nurodyto „24 straipsnio 24 dalyje“, matyt norėta nurodyti 11 straipsnio 24 dalyje.) Atkreiptinas dėmesys, kad Administracinių nusižengimų kodekso 304²straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už invazinių rūšių naikinimo priemonių nevykdymą. 304² straipsnis. Invazinių rūšių neteisėtas naudojimas ir valdymo priemonių nevykdymas
priemonių nevykdymas užtraukia baudą asmenims nuo trisdešimt iki vieno šimto eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešiasdešimt iki dviejų šimtų eurų.
<...>
55.
Atsižvelgiant į tai, kad pagal Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo 2 straipsnio 2 dalį savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšos kaupiamos atskiroje savivaldybės biudžeto sąskaitoje, šios programos finansavimo pajamos ir išlaidos planuojamos savivaldybių biudžete, svarstytina, ar nereikėtų tikslinti Naujos redakcijos 12 straipsnio nuostatų nustatant, kad šiose projekto nuostatose minimos priemonės finansuojamos ir iš savivaldybių biudžetų lėšų. Be to šiose projekto nuostatose prieš žodžius „savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo įstatymo“ brauktini žodžiai „Lietuvos Respublikos“. Pritarti
56Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1613
turinys turi būti aiškus ir nedviprasmiškas, reikėtų įvardinti konkretų subjektą Naujos redakcijos 13 straipsnio 1 dalyje, atsakingą už duomenų apie laukinius augalus ir grybus kaupimo ir tvarkymo organizavimą. Be to, Naujos redakcijos 13 straipsnio nuostatos nėra aiškios santykyje su Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo nuostatomis, nes nėra aišku kur – informacinėje sistemoje ar registre, būtų kaupiami ir tvarkomi duomenys apie laukinius augalus ir grybus. Taip pat nėra aišku, ar invazinių rūšių informacinė sistema būtų atskira sistema, kurioje būtų kaupiami tik invazinių rūšių stebėsenos ir kiti jų paplitimo duomenys, ar ji būtų sudedamoji dalis informacinės sistemos, kurioje kaupiami visi duomenys, susiję su laukiniais augalais ir grybais. Nepritarti Komiteto argumentai:
Projekto 13 (dabar 16) straipsnio 1 dalyje pateikiama tik bendra nuostata, kad Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos kaupia duomenis apie laukinius ir augalus ir grybus – t. y. nustatoma įstaigų funkcija ir teisinis pagrindas kaupti ir tvarkyti įvairius duomenis, pvz., apie laukinių augalų ir grybų tyrimus, populiacijų pokyčius ir pan.
Projekte nenustatoma, kad šie duomenys turi būti kaupiami vienoje konkrečioje institucijoje. Pvz., apie leidimų išdavimą informaciją gali kaupti Aplinkos apsaugos agentūra, apie tyrimus ir populiacijų pokyčius – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba ar atskiros saugomų teritorijų direkcijos. Atkreiptinas dėmesys, kad Valstybės informacinių išteklių įstatymas taikomas tik informacinėse sistemose ir registruose kaupiamiems duomenims, tuo tarpu disponavimas apskritai duomenimis nėra minėto įstatymo reglamentavimo dalykas. Dėl pastabos dalies “ Taip pat nėra aišku, ar invazinių rūšių informacinė sistema būtų atskira sistema, kurioje būtų kaupiami tik invazinių rūšių stebėsenos ir kiti jų paplitimo duomenys, ar ji būtų sudedamoji dalis informacinės sistemos, kurioje kaupiami visi duomenys, susiję su laukiniais augalais ir grybais.” Įstatymo projekto 13 (dabar 16) straipsnio 3 dalyje aiškiai nustatyta, kad “Invazinių rūšių stebėsenos ir kiti jų paplitimo duomenys registruojami invazinių rūšių informacinėje sistemoje. Informacinės sistemos sąvoka yra apibrėžta Valstybės informacinių išteklių įstatyme. Manytina, kad LAĮ 13 str. 3 d. nuostatos yra absoliučiai aiškios ir nepalieka vietos interpretacijai. 57. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
straipsnio 3 dalyje nustatoma, kad invazinių rūšių stebėsenos ir kiti jų paplitimo duomenys registruojami invazinių rūšių informacinėje sistemoje. Atkreiptinas dėmesys, kad valstybės informacinių sistemų steigimas reglamentuotas Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme.
Pagal minėto įstatymo 30 straipsnio 2 dalį, steigdama valstybės informacinę sistemą, institucija rengia valstybės informacinės sistemos nuostatų ir valstybės informacinės sistemos duomenų saugos nuostatų projektus, kurie yra rengiami, derinami ir tvirtinami Vyriausybės nustatyta tvarka. Valstybės informacinė sistema laikoma įsteigta nuo valstybės informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad reikėtų papildyti Naujos redakcijos 13 straipsnio 3 dalies nuostatas nurodant konkrečią instituciją, kuri bus atsakinga už minėtų invazinių rūšių informacinės sistemos kūrimą. Manytina, kad tai bus Aplinkos ministerija, todėl reikėtų papildyti Naujos redakcijos 4 straipsnio 2 dalies nuostatas, įtvirtinant Aplinkos ministerijai funkciją patvirtinti Invazinių rūšių informacinės sistemos nuostatus. Nepritarti Komiteto argumentai:
Atsižvelgiant į tai:
ar jos įgaliota institucija (pvz., Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba ar kt.) bus atsakinga už invazinių rūšių informacinės sistemos nuostatų kūrimą ir tvirtinimą, ir
2) siekiant išvengti situacijų, kai būtų nepagrįstai apribota Vyriausybės kompetencija tvarkyti krašto reikalus ir optimaliai spręsti vykdomosios valdžios pertvarkymo (optimizavimo) klausimus, siūlytina nenurodyti konkrečios institucijos, priešingu atveju, be įstatymo pakeitimo nebūtų galima daryti institucijos reformos tokia apimti, jog reikėtų keisti pavadinimą, dalį funkcijų perskirstyti ir pan.
Įstatymuose konkrečių institucijų įrašymas gali riboti Vyriausybės konstitucinius įgaliojimus – tvarkyti krašto reikalus ir spręsti dėl valstybinės ūkinės veiklos optimizavimo ir pokyčių vykdymo, t. y. neturėtų būti į įstatymus be pakankamo teisinio pagrindo įrašomos konkrečios valstybės institucijos, kadangi toks įrašymas ribotų galimybes vykdyti šių juridinių asmenų reorganizaciją, likvidavimą, funkcijų perskirstymą, pavadinimo keitimą ir pan. – įstatymo projekte būtų tikslinga nenurodyti konkrečios institucijos atsakingos už invazinių rūšių informacinės sistemos nuostatų kūrimą ir tvirtinimą. 58. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
redakcijos 15 straipsnyje vartojami skirtingi terminai: „mokslo tiriamieji darbai“ (straipsnio pavadinimas ir 2 dalis), „moksliniai tyrimai“ (2 dalis ir kitos projekto nuostatos). Siekiant aiškumo, reikėtų suvienodinti terminų vartojimą. Pritarti
59Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
11
tekstas tikslintinas, nes vienose nuostatose vartojama formuluotė „žmonių sveikatai“, kitose – „visuomenės sveikatai“. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
pakeista į „žmonių sveikatai“ 60.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
Rekomendacijomis, įstatymo baigiamosiose nuostatose turi būti nustatyta atsakomybė už įstatymo pažeidimus, jo įsigaliojimo ir taikymo tvarka. Tuo tarpu Naujos redakcijos 18 straipsnis reglamentuoja laukinių augalų ir grybų apsaugos ir naudojimo valstybinę kontrolę. Manytina, kad valstybinė kontrolė turėtų būti reglamentuota prie Naujos redakcijos 4 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių laukinių augalų ir grybų apsaugos ir jų išteklių naudojimo valstybinį valdymą bei institucijų kompetencijas arba atskirame įstatymo skirsnyje. Pritarti Komiteto pasiūlymas:
Dėl pastabos dalies
„Manytina, kad valstybinė kontrolė turėtų būti reglamentuota prie Naujos
redakcijos 4 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių laukinių augalų ir grybų apsaugos ir jų išteklių naudojimo valstybinį valdymą bei institucijų kompetencijas arba atskirame įstatymo skirsnyje.“ Laukinės gyvūnijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektui (LGĮ) panašaus pobūdžio pastaba nepateikta. LGĮ laukinės gyvūnijos išteklių naudojimo valstybinės kontrolės nuostatos išdėstytos atskirame skirsnyje (25 str.). Dėl šios priežasties LAĮ valstybinės kontrolės nuostatos taip pat išdėstomos atskirame skirsnyje (IV skirsnis, 19 straipsnis). 61. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
redakcijos 17 straipsnio dalies nuostatos „asmenys, padarę žalą laukinių augalų ir grybų naudotojams“ nėra aiškios tuo aspektu, kad neaišku, ar šio įstatymo reguliavimo dalyku yra padarytos žalos asmenims atlyginimas, o ne jų turtui ar pan. Pritarti Komiteto pasiūlymas: Siūloma pakeisti į
„1. Fiziniai ir juridiniai asmenys, padarę žalą žemės savininkų,
valdytojų ar naudotojų laukiniams augalams ir grybams, ar laukiniams augalams ir grybams, kaip aplinkos objektams, privalo visiškai ją atlyginti ir, jeigu yra galimybė, atkurti iki pažeidimo buvusią būklę.“ 62.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
formuluotė „mokslo ir (ar) studijų institucijos“ (pavyzdžiui, Naujos redakcijos 18 straipsnio 3 dalyje ir kt.), o kitose „mokslo ir studijų institucijos“ (pavyzdžiui, Naujos redakcijos 9 straipsnio 2 dalyje ir kt.) Atkreiptinas dėmesys, kad Mokslo ir studijų įstatyme yra apibrėžtas sąvokos
„mokslo ir studijų institucija“ turinys. Atsižvelgiant į tai, reikėtų
suvienodinti šių formuluočių vartojimą visame Naujos redakcijos tekste. Pritarti Komiteto pasiūlymas: Siūloma vartoti „mokslo ir studijų institucijos“
63Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
„žodžius „jų išteklių“. Pritarti
64Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
augalų ir grybų apsaugos ir jų išteklių naudojimo valstybinę kontrolę vykdo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos (vartojama daugiskaita). Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 6 straipsnio nuostatas aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, kuri savo turiniu apima ir laukinių augalų ir grybų apsaugos ir jų išteklių naudojimo valstybinę kontrolę, Lietuvos Respublikoje vykdo biudžetinė įstaiga Aplinkos apsaugos departamentas.
Taigi, iš projekto nuostatų nėra aišku, kiek subjektų (viena ar kelios Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos) vykdytų laukinių augalų ir grybų apsaugos ir jų išteklių naudojimo valstybinę kontrolę. Be to, svarstytina, ar atsižvelgiant į Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nuostatas ir siekiant aiškumo bei įstatymų nuostatų suderinamumo, projekto nuostatose nereikėtų įvardinti konkrečios laukinių augalų ir grybų apsaugos ir jų išteklių naudojimo valstybinę kontrolę vykdančios institucijos – Aplinkos apsaugos departamento. Pritarti iš dalies Komiteto pasiūlymas:
Siūloma nepritarti pastabos daliai „Be to, svarstytina, ar atsižvelgiant į Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nuostatas ir siekiant aiškumo bei įstatymų nuostatų suderinamumo, projekto nuostatose nereikėtų įvardinti konkrečios laukinių augalų ir grybų apsaugos ir jų išteklių naudojimo valstybinę kontrolę vykdančios institucijos – Aplinkos apsaugos departamento.“ Siekiant išvengti situacijų, kai būtų nepagrįstai apribota Vyriausybės kompetencija tvarkyti krašto reikalus ir optimaliai spręsti vykdomosios valdžios pertvarkymo (optimizavimo) klausimus, siūlytina nenurodyti konkrečios institucijos, priešingu atveju, be įstatymo pakeitimo nebūtų galima daryti institucijos reformos tokia apimti, jog reikėtų keisti pavadinimą, dalį funkcijų perskirstyti ir pan.
Įstatymuose konkrečių institucijų įrašymas gali riboti Vyriausybės konstitucinius įgaliojimus – tvarkyti krašto reikalus ir spręsti dėl valstybinės ūkinės veiklos optimizavimo ir pokyčių vykdymo, t. y. neturėtų būti į įstatymus be pakankamo teisinio pagrindo įrašomos konkrečios valstybės institucijos, kadangi toks įrašymas ribotų galimybes vykdyti šių juridinių asmenų reorganizaciją, likvidavimą, funkcijų perskirstymą, pavadinimo keitimą ir pan. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, įstatymo projekte būtų tikslinga nenurodyti konkrečios laukinių augalų ir grybų apsaugos ir jų išteklių naudojimo valstybinę kontrolę vykdančios institucijos. 65. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
„ministras“, o prieš žodžius „įgyvendinamuosius teisės aktus“ įrašyti žodžiai
„šio įstatymo“. Pritarti
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų,
lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
žemės savininkų asociacija 2020-04-06 Atkreipiame jūsų dėmesį, kad šiame pakete yra teikiami Aplinkos ministerijos pasiūlymai atsisakyti Laukinės augalijos įstatyme šiuo metu galiojančios privačios nuosavybės teises ginančios nuostatos, numatančios (įstatymo 12 str. 1 dalis) kad: <...> Privačiuose miškuose, esančiuose ne toliau kaip 100 m nuo jų savininkų sodybų, ir ne miško žemėje laukinės augalijos išteklius naudoti leidžiama tik gavus žemės, miško ar vandens telkinių savininkų, valdytojų ir naudotojų sutikimą ar leidimą. <...> Nepritariame tokiam pasiūlymui ir siūlome palikti esamą teisinį reguliavimą. Kad būtų aiškumas, galima patikslinti, kad nenorintys pašaliečių patekimo į jų valdas 100 m nuo jų savininkų sodybų atstumu, žemės, miško ar vandens telkinių savininkai, valdytojai ir naudotojai turi pastatyti informacinius ženklus apie remiantis Laukinės augalijos įstatymu nustatytus apribojimus naudoti jų valdose (jų dalyse) laukinės augalijos išteklius. Jei Savininkai informacinių ženklų neįrengia, vadinasi-patekimas yra laisvas. Analogiškas teisinis reguliavimas yra, pavyzdžiui, kaimyninėje Latvijoje, kur lankytis ir rinkti gėrybes privačiuose miškuose galima tuo atveju, jeigu miško savininkas nėra apribojęs pašaliečiams tokios teisės pastatydamas atitinkamuose plotuose perspėjančius informacinius ženklus. Tad, jei tokie ženklai nėra įrengti, patekimas yra laisvas ir gamtos gėrybes lankytojai gali rinkti, o jei ženklai informuoja apie konkrečiai teritorijai nustatytą apribojimą, kaip numato įstatymas, jo irgi privalu lankytis. Atsisakyti šios nuo 1999-06-15 galiojančio teisinio reguliavimo, šiuo nustatančio 100 metrų atstumą nuo savininkų sodybų, arčiau kurio norintys rinkti gėrybes privačiose miško valdose pašaliečiai jau turėtų gauti savininko sutikimą, tikrai nederėtų. Juk privalu apginti savininko teises į asmens privatumą ir saugumą.
Tad pilnai pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2019-09-23 išvados Nr. XIIIP-3816 1 punktui [https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/474b9910ddfa11e9a85be81119c7a8fa ] Nepritarti Argumentai pateikti prie Seimo kanceliarijos Teisės departamento 1 pastabos. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys
1 Argumentai: Įstatymo projekto (toliau - Projektas) 2 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad laukinis augalas tai „natūraliai augantis ar pasodintas laukinių augalų rūšies bet kurios vystymosi stadijos individas“. Laukiniai augalai, pvz., ramunėlės, čiobreliai, kmynai ir kt., yra sodinami ir auginami žemės ūkio versle kaip vaistinė žaliava ar prieskoniai, tai reiškia, kad šio įstatymo reguliavimas palies ir žemės ūkio veikloje auginamus laukinius augalus taip pat ir laukinius grybus kaip pievagrybiai ar kreivabudės. Pasiūlymas:
Papildyti 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
ir grybų apsaugos ir jų išteklių naudojimo valstybinis valdymas, valstybės ir savivaldybių institucijų kompetencijos ,,1. Laukinių augalų ir grybų apsaugos ir jų išteklių naudojimo valstybinį valdymą pagal kompetenciją vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija ir jos įgaliotos institucijos, Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerija, Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir savivaldybių vykdomosios institucijos.“ Nepritarti Komiteto argumentai:
Jeigu žemės ūkyje auginami čiobreliai ar kmynai, ši veikla būtų priskiriama žemės ūkio veiklai.
Įstatymas neapima ir nereglamentuoja žemės ūkio veiklos, kurią reglamentuoja kiti specialieji įstatymai, pvz., Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymas. (Šiame įstatyme apibrėžtos sąvokos „Žemės ūkio veikla“, „žemės ūkio produktų gamyba“). Pagal šį įstatymą nustatyta, kad Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros politiką formuoja Žemės ūkio ministerija. Kadangi Laukinės augalijos įstatymas neapima žemės ūkio veiklos, kurios valdymas ir reguliavimas yra priskirtas ŽŪM kompetencijai, Įstatymo projekte būtų netikslinga nustatyti, kad laukinių augalų ir grybų apsaugos ir jų išteklių naudojimo valstybinį valdymą vykdo Žemės ūkio ministerija. 2. Seimo narys
24 Pasiūlymas: Papildyti 4 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,4. suderinusi su Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerija ir Muitinės departamentu prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, tvirtina Prekybos laukiniais gyvūnais, augalais ir grybais taisykles;“ Nepritarti Komiteto argumentai:
Taisyklės nereglamentuoja prekybos žemės ūkio produkcija – t.y. prekybos žemės ūkyje užaugintomis vaistažolėmis ar grybais, todėl šių taisyklių derinimas su ŽŪM būtų perteklinis ir neturintis pridėtinės vertės reikalavimas. 3. Seimo narys
25 Pasiūlymas: Papildyti 4 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,5.
Suderinusi su Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerija tvirtina Laukinių augalų ir grybų naudojimo tvarkos aprašą; Nepritarti Komiteto argumentai: Laukinių augalų ir grybų naudojimo tvarkos aprašas niekaip nereglamentuoja žemės ūkio veiklos, augalininkystės, žemės ūkio produktų gamybos ar perdirbimo. Šią veiklą reglamentuoja ŽŪM kompetencijai priskirti teisės aktai. Šio tvarkos aprašo derinimas su ŽŪM būtų perteklinis ir neturintis pridėtinės vertės reikalavimas. 4. Seimo narys
210 Argumentai: Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnis skelbia, kad nuosavybė yra neliečiama. Nuosavybės teises saugo įstatymai. Pasiūlymas: Papildyti 7 straipsnio 2 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip:
išteklius vandens telkinio ar žemės savininko (jeigu žemės valdytojas yra kitas asmuo, negu savininkas – tada žemės valdytojo) sutikimas reikalingas šiais atvejais: ,, 7.. renkant riešutus, grybus, uogas privačioje ne miško žemėje arčiau kaip 100 m. nuo savininkų sodybų‘‘. Nepritarti Komiteto argumentai:
Nustačius, kad naudojant laukinių augalų ir grybų išteklius reikalingas vandens telkinio ar žemės savininko (jeigu žemės valdytojas yra kitas asmuo, negu savininkas – tada žemės valdytojo) sutikimas renkant riešutus, grybus, uogas privačioje žemėje arčiau kaip 100 m. nuo savininkų sodybų, , būtų pažeistas lygiateisiškumo principas – vienų savininkų žemėje, kuri yra ne prie jų sodybos, ir toliau būtų laisvai leidžiama grybauti, uogauti ir rinkti riešutus, o kitų savininkų žemėje, kuri yra prie savų sodybų, jau galima būtų uždrausti grybavimą, uogavimą ar riešutavimą.
Atkreiptinas dėmesys, kad jeigu nebus įrengti informaciniai ženklai, asmuo arčiau kaip 100 m nuo sodybos renkantis grybus, uogas ar riešutus, neturi galimybės sužinoti, ar ši žemė (ar dalis jos) priklauso sodybos savininkui. Nustačius, kad riešutų rinkimui reikalingas savininko sutikimas tik tada, kai jie renkami tik arčiau kaip 100 m nuo savininkų sodybų, gali kilti konfliktinių situacijų – pvz., kai savininkas yra pasodinęs lazdynus ne miško žemėje toliau kaip 100 m nuo savo sodybos ir, kiekvienas asmuo šiuo atveju turėtų teisę nusirinkti riešutus nuo specialiai pasodintų lazdynų, esančių toliau kaip 100 m nuo jo sodybos. 5. Seimo narė Vida
2 Argumentai: Įstatymo projekto (toliau - Projektas) nuostatomis naikinama šiuo metu galiojanti Laukinės augalijos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostata, nustatanti, kad
„Privačiuose miškuose, esančiuose ne toliau kaip 100 m nuo jų savininkų
sodybų, ir ne miško žemėje laukinės augalijos išteklius naudoti leidžiama tik gavus žemės, miško ar vandens telkinių savininkų, valdytojų ir naudotojų sutikimą ar leidimą” tuo pabloginant privačios nuosavybės teisių apsaugą. LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-09-23 išvadoje dėl Laukinės augalijos įstatymo Nr.
VIII-1226 pakeitimo įstatymo projekto pateikė aiškų įvertinimą, kur nurodė, jog be sodybos savininko sutikimo galėtų lankytis visi asmenys, kad ir su tikslu rinkti laukinius augalus ir grybus, neatitinka Konstitucinio Teismo nutarimuose suformuotos nuosavybės neliečiamumo, nuosavybės teisių apsaugos ir teisės į privatų gyvenimą doktrinos. Konstitucijos 23 straipsnyje nustatyta, kad nuosavybė neliečiama, nuosavybės teises saugo įstatymas. Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas, yra konstatavęs, kad nuosavybės teisė - viena pamatinių žmogaus teisių. Įstatymai turi saugoti visų savininkų nuosavybės teises bei savininkas turi teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo nuosavybės teisių, o valstybė turi pareigą ginti ir saugoti nuosavybę nuo neteisėto kėsinimosi į ją. Teikiamame įstatymo Projekte siekiama nustatyti asmenų teisę be žemės savininko sutikimo lankytis ir naudoti laukinės augalijos išteklius privačios sodybos teritorijoje, neleidžiant savininkams bent jau minimaliu atstumu apriboti šių asmenų lankymąsi aplink sodybas. Manoma, kad tai pažeidžia savininkų teisės į nuosavybės neliečiamybę, teises į privatų gyvenimą. Problemą dėl 100 metrų indentifikavimo ribos iki savininko sodybos galima išspręsti teisiniu reguliavimu, įpareigojant savininką įrengti informacinius ženklus. Pasiūlymas:
Papildyti straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
telkinių savininkai, valdytojai ir naudotojai yra apriboję teises, įrengdami 100 m atstumu nuo savo sodybų informacinius ženklus, lankytis ir naudoti augalijos išteklius nurodytu atstumu draudžiama.
Naudojant laukinių augalų ir grybų išteklius, vandens telkinio ar žemės savininko (jeigu žemės valdytojas yra kitas asmuo, negu savininkas – tada žemės valdytojo) sutikimas reikalingas šiais atvejais: Nepritarti Komiteto argumentai: Nustačius, kad sodybos savininkai gali uždrausti lankytis ir naudoti augalijos išteklius 100 m iki sodybos, būtų pažeistas lygiateisiškumo principas – vienų savininkų žemėje, kuri yra ne prie jų sodybos, ir toliau būtų laisvai leidžiama naudoti augalijos išteklius, o kitų savininkų žemėje, kuri yra prie savų sodybų, jau galima būtų naudoti augalijos išteklius. Pažymėtina, kad Projekto nuostatos nereglamentuoja asmenų lankymosi jokiose teritorijose, taip pat ir teritorijose aplink sodybas ar namų valdose – Projekto 1 straipsnio (Įstatymo paskirtis) 1 dalyje nustatoma, kad šis įstatymas reglamentuoja tik laukinių augalų ir grybų apsaugą, atkūrimą ir naudojimą. Galimybė uždrausti lankymąsi 100 m atstumu nuo savo sodybų nepriklauso šio Įstatymo reguliavimo dalykui. Lankymąsi atskirose teritorijose, pvz., rezervatuose, pasienyje, specialiosiose atskirų objektų apsaugos zonose, reglamentuoja kiti teisės aktai. Galimybė uždrausti lankymąsi 100 m atstumu nuo savo sodybų taip pat prieštarautų Miškų įstatymo 8 str. 1 dalies nuostatoms , kad lankymasis miške yra laisvas. Pateiktame pasiūlyme nėra aišku, kokias teises yra apriboję žemės, miško ar vandens telkinių savininkai, valdytojai ir naudotojai. Iš pateikto pasiūlymo nėra aišku (neaptarta), ar užtektų vieno informacinio ženklo, ar reikėtų jų daugiau, ir kokiu atstumu, ir kokiose vietos jie turėtų būti pastatomi. Augalijos išteklius naudojantis asmuo negalėtų pamatyti vieno informacinio ženklo, jeigu jis įrengtas kitoje sodybos pusėje. 6.
Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Kaimo reikalų komitetas 2020-04-10 Grąžinti Lietuvos Respublikos Laukinės augalijos įstatymo Nr. VIII-1226 pakeitimo įstatymo projektą (Nr. XIIIP-3816) iniciatoriams patobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos teisės departamento pastabas bei į tai, kad projekto nuostatos nesuderintos su kitomis institucijomis (Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos). Nepritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
dėl šio projekto ir teikti patobulintą įstatymo projekto variantą. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Aplinkos apsaugos komitetas 2020-06-032 Argumentai: užsitęsus šio įstatymo (ir lydinčiųjų įstatymų) svarstymo procedūroms, siūloma numatyti vėlesnes jo įsigaliojimo ir įgyvendinimo datas Pasiūlymas: Siūloma patikslinti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2021 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministras iki 2020 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
8Balsavimo rezultatai: 6 – už, 0 – prieš, 0 – susilaikė. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: V.Vingrienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto
siūlomas įstatymo projektas Nr. XIIIP-3816 (2). Komiteto pirmininkas Juozas Imbrasas Aplinkos apsaugos komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Matusevičiūtė