Projekto lyginamasis variantas
1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Kai ikiteisminio tyrimo metu visi reikiami
proceso veiksmai atlikti ir išnaudotos visos galimybės nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, tačiau toks asmuo nenustatytas, ikiteisminis tyrimas prokuroro motyvuotu nutarimu gali būti sustabdytas. Prokuroro nutarimas sustabdyti ikiteisminį tyrimą per septynias dienas nuo nutarimo nuorašo įteikimo nukentėjusiajam ar jo atstovui dienos gali būti skundžiamas šio Kodekso 63 straipsnyje nustatyta tvarka. 1. Ikiteisminis tyrimas gali būti sustabdytas:
1) kai ikiteisminio tyrimo metu visi reikiami proceso veiksmai atlikti ir išnaudotos visos galimybės nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, tačiau toks asmuo nenustatytas;
2) kai ikiteisminio tyrimo metu visi reikiami proceso veiksmai atlikti ir paskelbta įtariamojo paieška.“
dalimi:
„2. Ikiteisminis tyrimas sustabdomas prokuroro
sprendimu surašant nutarimą arba patvirtinant ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens nutarimą sustabdyti ikiteisminį tyrimą.“
nauja 3 dalimi:
„3. Nutarimo sustabdyti ikiteisminį tyrimą nuorašas išsiunčiamas
nukentėjusiajam, civiliniam ieškovui ar jų atstovams.“
nauja 4 dalimi: „4. Prokuroro priimtas ar prokuroro patvirtintas ikiteisminio tyrimo vadovo ar jo įgalioto asmens nutarimas sustabdyti ikiteisminį tyrimą gali būti skundžiamas šio Kodekso 63 straipsnyje nustatyta tvarka.“
straipsnio 2 ir 3 dalis laikyti atitinkamai 5 ir 6 dalimis. „2. 5. Jeigu išnyko šio straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai, ikiteisminis tyrimas atnaujinamas be atskiro nutarimo, atlikus bent vieną proceso veiksmą. 3. 6.
dalyvių prašymai atlikti šio Kodekso XII ir XIV skyriuose numatytus veiksmus sprendžiami šio Kodekso 178 straipsnyje nustatyta tvarka.“
Papildyti 43 straipsnį nauja 2 dalimi: „2. Vertėju gali būti teismų, prokuratūros, ikiteisminio tyrimo įstaigos darbuotojas. Vertėjai, kurie yra teismų, prokuratūros, ikiteisminio tyrimo įstaigos darbuotojai, pagal pareigas yra įspėti dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį už melagingą ar žinomai neteisingą vertimą. Vertėjai, kurie nėra teismų, prokuratūros, ikiteisminio tyrimo įstaigos darbuotojai, kiekvienu atveju, kai jie yra kviečiami dalyvauti procese, įspėjami dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį už melagingą ar žinomai neteisingą vertimą.“
straipsnio pakeitimas Papildyti 214 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Šio Kodekso 212 straipsnio 1 ir 2 punktuose numatytais atvejais ikiteisminį tyrimą nutraukia prokuroras nutarimu arba ikiteisminio tyrimo teisėjas nutartimi. Kai ikiteisminis tyrimas sustabdytas vadovaujantis šio kodekso 3¹straipsnio 1 dalies 1 punktu ir suėję patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminai, sprendimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo nepriimamas.“
1Pakeisti 220 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Kaltinamąjį aktą kartu su visa bylos medžiaga prokuroras perduoda
teismui, kuriam ta byla teisminga.“
2Papildyti 220 straipsnį 1¹ dalimi:
„1¹. Prokuroras teismui perduoda tik tą bylos medžiagą, kuri gali būti reikalinga
nagrinėjant bylą. Kartu su šia medžiaga teismui taip pat pateikiamas ir neperduotos bylos medžiagos sąrašas. Prokuroras neturi teisės neperduoti teismui tos bylos medžiagos, kuri buvo surinkta įtariamojo, jo gynėjo, taip pat nukentėjusiojo, civilinio ieškovo, civilinio atsakovo arba jų atstovų prašymu.
Kaltinamasis ir jo gynėjas, taip pat nukentėjusysis, civilinis ieškovas, civilinis atsakovas arba jų atstovai turi teisę šio Kodekso 218 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka susipažinti su teismui neperduota bylos medžiaga. Teismui neperduotos bylos medžiagos saugojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras.“
m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai: Vitalijus Gailius Julius Sabatauskas Stasys Šedbaras
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3¹, 43, 214, 220 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) rengimą paskatino šios priežastys: Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 1 straipsnio 1 dalis numato, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Vienas esminių baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų – greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas – tiesiogiai susijęs su kuo trumpesnėmis ir minimaliai formalizuotomis ikiteisminio tyrimo sprendimų priėmimo procedūromis. Ikiteisminio tyrimo įstaigos per metus užregistruoja apie 65 tūkstančius nusikalstamų veikų, vidutiniškai ištiria apie 54 proc. registruotų nusikalstamų veikų. Vidutinė ikiteisminio tyrimo trukmė 2014 m. buvo 177 dienos, o 2015 m. 218 dienų. Ilgo ikiteisminio tyrimo trukmės priežastys – ilgai trunkantys objektų tyrimai, ilgai vykdomi teisinės pagalbos prašymai, ilgai trunkanti pasislėpusių asmenų paieška, pertekliniai proceso veiksmai, kuriais ikiteisminiam tyrimui negaunama reikšmingų duomenų. Ikiteisminis tyrimas nenustačius nusikalstamą veiką padariusio asmens 2014 m. buvo sustabdytas dėl 26 653 nusikalstamų veikų, 2015 m. - dėl 25 158.
Projekto rengimą paskatino siekis ieškoti efektyvesnių nusikalstamų veikų tyrimo būdų, galimybių efektyviau panaudoti turimus resursus, atsisakyti formalių procedūrų, nustatyti ikiteisminio tyrimo pareigūno, jo vadovo atsakomybės ribas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio nuostatas, įvertinti šiuolaikinių technologijų efektyvaus panaudojimo procese galimybes. 2015 m. duomenimis, vienam tyrėjui, turinčiam pareigą atlikti ikiteisminį tyrimą, per metus vidutiniškai tenka daugiau kaip 60 nusikalstamų veikų, t. y. 1 veikos tyrimui vidutiniškai galima skirti tik 4 dienas, o prokuroras vidutiniškai vienos nusikalstamos veikos tyrimui organizuoti ir kontroliuoti gali skirti mažiau nei vieną darbo dieną, kas visiškai nepriimtina tiriant sunkius, labai sunkius, sudėtingus, grupės asmenų padarytus nusikaltimus, todėl būtina efektyvinti ikiteisminio tyrimo procesą. Vienas iš pagrindinių ikiteisminio tyrimo įstaigų veiklos organizavimo uždavinių - efektyvinti ikiteisminio tyrimo pareigūnų darbą, kryptingai ir racionaliai paskirstyti turimas pajėgas bei, nesant pakankamai resursų, turimus išteklius nukreipti ir panaudoti taip, kad būtų pasiekti užsibrėžti tikslai, o įstatymo saugomi interesai apginti optimaliausiu būdu. Policija, užregistruojanti apie 95 proc. visų nusikalstamų veikų, atsižvelgdama į kiekvieno ikiteisminio tyrimo reikšmę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, taip pat vertindama padarytos veikos tyrimo perspektyvą, siekia turimas pajėgas panaudoti maksimaliai proporcingai tikėtiniems rezultatams. Ikiteisminio tyrimo sustabdymas, kai atlikti būtini proceso veiksmai ir nenustatytas nusikalstamą veiką padaręs asmuo – tai įrankis, leidžiantis nedelsiant priimti sprendimą, neimituojant veiklos ir skirti didesnius resursus greitam pavojingų nusikalstamų veikų ištyrimui.
Todėl tikslinga išplėsti stabdymo instituto pagrindus, atsižvelgiant į proceso trukmės probleminius aspektus. Pabrėžtina, kad vadovaujantis BPK 3¹straipsniu, net ir priėmus procesinį sprendimą sustabdyti ikiteisminį tyrimą (formalizuota ar įprasta tvarka) pareiga atskleisti nusikalstamą veiką neišnyksta, priešingai, veiklos prioritetai nukreipiami ir į kokybišką bei kompleksinį baudžiamojo proceso, kriminalinės žvalgybos, taip pat analizės metodų panaudojimą atskleidžiant nusikalstamas veikas (policijoje realizuota automatinė reguliari paieška informacinėse sistemose ir registruose, pastovi kriminogeninės situacijos stebėsena ir metodinis grėsmių vertinimas, kompleksinė sisteminių, teritorijoje paplitusių nusikalstamų veikų analizė, profesionalus iš asmenų gautos informacijos vertinimas ir realizavimas). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad projektu siekiama įgyvendinti konceptualią poziciją – didinti ikiteisminį tyrimą atliekančio pareigūno savarankiškumą, asmeninę atsakomybę už ikiteisminio tyrimo efektyvumą bei kokybę, tikslingai stiprinti tiesioginę kontrolę įstaigos viduje, įtvirtinant prokuroro prerogatyvą vertinti ikiteisminio tyrimo pareigūno sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą. Šis siūlymas suderintas su Konstitucijos 118 straipsniu (tik prokuroras organizuoja ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauja), nes visu procesu išlaikoma galimybė prokurorui organizuoti ir vadovauti tyrimui, jam atnaujinti sustabdytą tyrimą, tikrindamas šio procesinio sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą.
Ikiteisminį tyrimą atliekančio pareigūno priimtas nutarimas patikrinamas ikiteisminį tyrimą organizuojančio ir jam vadovaujančio prokuroro, jam tokį nutarimą patvirtinant, bei ikiteisminio tyrimo teisėjo, o tai atitinka Konstituciją ir užtikrina asmenų teisę savo pažeistas teises bei teisėtus interesus ginti teisme. Teismų sprendimuose suformuluota mintis – kad senaties institutas yra besąlyginis pagrindas nutraukti ilgai užsitęsusią bylą ir neleidžiantis atlikti procesinių veiksmų. Pažymėtina, kad suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, kurio trukmė priklauso nuo padarytos nusikalstamo veikos sunkumo ir gali trukti nuo 3 iki 30 metų, prokuroras turi vėl grįžti prie sustabdyto ikiteisminio tyrimo – jį nutraukti ir vėl atlikti visus su sprendimo priėmimu susijusius techninio pobūdžio darbus. Tai sudaro prielaidas neefektyviai ir neracionaliai naudoti žmogiškuosius ir kitus išteklius, didinti ikiteisminio tyrimo biurokratizmą, todėl projektu siūlom, kai ikiteisminis tyrimas sustabdytas vadovaujantis šio kodekso 3¹straipsnio
terminai, sprendimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo nepriimamas, taigi atsisakoma formalaus pobūdžio nutarimų rašymo, supaprastinant procedūrą, taupant prokurorų darbo laiko sąnaudas. BPK
kaltinamąjį aktą kartu su visa bylos medžiaga. Todėl prokuroras teismui privalo pateikti ne tik kaltinamąjį aktą ir bylą, bet ir visą medžiagą, surinktą tikrinant nepasitvirtinusias versijas, taip pat, prokuroro manymu, kitą baudžiamajai bylai nagrinėti nereikalingą medžiagą.
Be to, pagal dabartinį BPK
prokurorai įpareigoti teismui pateikti daiktinius įrodymus, kurie praktikoje teisminiam nagrinėjimui dažnai nereikalingi, o teismai įpareigoti užtikrinti tokių daiktų priėmimą, laikymą ir saugojimą. Esama bylos teismui pateikimo tvarka neužtikrina baudžiamojo proceso ekonomiškumo principo reikalavimų ir nesudaro sąlygų efektyviau nagrinėti bylą. Projekto tikslai:
pareigūno ir prokuroro veiksmų reglamentavimą tais atvejais, kai ikiteisminis tyrimas sustabdytas vadovaujantis šio kodekso 3¹straipsnio 1 dalies 1 punktu ir suėję patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminai. Siūloma ikiteisminio tyrimo sustabdymo institutą papildyti nauju ikiteisminio tyrimo stabdymo pagrindu, numatančiu galimybę sustabdyti procesą, kai įtariamojo asmens buvimo vieta nežinoma ir paskelbta jo paieška, nors ikiteisminio tyrimo metu atlikti visi reikiami proceso veiksmai ir išnaudotos visos galimybės tokį rasti. Sprendimo sustabdyti ikiteisminį tyrimą iniciatyvą siūloma perduoti ir ikiteisminio tyrimo pareigūnui, nustatant prokuroro prerogatyvą patikrinti ir patvirtinti tokio sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą. Taip pat siekiama iš dalies pakeisti ikiteisminio tyrimo nutraukimo procedūrą, esant nenustatytam nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (pagal šio kodekso 3¹straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas) ir suėję baudžiamosios atsakomybės senaties terminai. 2.
2Įtvirtinti vertėjo, kuris yra teismo, prokuratūros ar ikiteisminio tyrimo įstaigos darbuotojas, atsakomybę pagal
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį už melagingą ar žinomai neteisingą vertimą pagal užimamas pareigas, atsisakant perteklinio įstaigos vertėjo įspėjimo prieš kiekvieną ikiteisminio tyrimo veiksmą. 3. Nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris leistų prokurorui nuspręsti, kuri baudžiamosios bylos medžiagos dalis gali būti reikalinga nagrinėjant bylą ir teismui perduoti tik tokią baudžiamosios bylos medžiagą. Siekiant 1 tikslo, numatyti tokie uždaviniai:
Siekiant 2 tikslo, numatytas uždavinys pakeisti BPK 43 straipsnį, numatant, kad vertėju gali būti teismo, prokuratūros, ikiteisminio tyrimo įstaigos darbuotojas, kuris pagal pareigas yra įspėtas dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį už melagingą ar žinomai neteisingą vertimą. Siekiant 3 tikslo, numatytas uždavinys pakeisti BPK normas nustatant galimybę prokurorui nuspręsti, kokią baudžiamosios bylos dalį perduoti teismui. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatoriai – Seimo nariai: Vitalijus Gailius, Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras, pirminiai iniciatoriai ir rengėjai – Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos. 3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai
straipsnyje yra įtvirtintas ikiteisminio tyrimo sustabdymo nenustačius nusikalstamą veiką padariusio asmens institutas.
BPK 3¹ straipsnyje 1 d. numatyta, jog tais atvejais, kai ikiteisminio tyrimo metu visi reikiami proceso veiksmai atlikti ir išnaudotos visos galimybės nustatyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, tačiau toks asmuo nenustatytas, ikiteisminis tyrimas gali būti sustabdytas. Sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo sustabdymo gali priimti tik prokuroras. Tame pačiame straipsnyje yra įtvirtinta ir prokuroro nutarimo sustabdyti ikiteisminį tyrimą apskundimo tvarka. Numatyta, kad prokuroro nutarimas sustabdyti ikiteisminį tyrimą per septynias dienas nuo nutarimo nuorašo įteikimo nukentėjusiajam ar jo atstovui dienos gali būti skundžiamas BPK 63 straipsnyje nustatyta tvarka, tai yra gali būti skundžiamas aukštesniajam prokurorui, o jei jis atsisako patenkinti skundą, šis jo nutarimas gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui. BPK 3¹str. 2 d. reglamentuojama sustabdyto ikiteisminio tyrimo atnaujinimo tvarka. Numatyta, jog išnykus ikiteisminio tyrimo sustabdymo pagrindams, jis gali būti atnaujinamas. Norint atnaujinti ikiteisminį tyrimą atskiras prokuroro nutarimas nereikalingas, nes ikiteisminis tyrimas atnaujinamas atlikus bent vieną proceso veiksmą. BPK 3¹straipsnio
skyriuose numatytus veiksmus sprendžiami BPK 178 straipsnyje nustatyta tvarka. 3. BPK 43 straipsnyje neišskiriamas teisme, prokuratūroje, ikiteisminio tyrimo įstaigoje dirbantis proceso metu kviečiamas dalyvauti vertėjas, todėl kiekvienu atveju toks vertėjas turi būti įspėjamas dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį už melagingą ar žinomai neteisingą vertimą. 4. BPK 220 straipsnio 1 dalies nuostata įpareigoja prokurorą pateikti teismui kaltinamąjį aktą kartu su visa bylos medžiaga.
Tai reiškia, kad prokuroras teismui pateikia ne tik kaltinamąjį aktą ir baudžiamosios bylos medžiagą, bet ir ikiteisminio tyrimo metu tikrinant nepasitvirtinusias versijas surinktą medžiagą, kitą, prokuroro manymu, baudžiamajai bylai nagrinėti nereikalingą medžiagą, taip pat dažnai teisminiam nagrinėjimui nereikalingus daiktinius įrodymus, o teismai įpareigoti nurodytą medžiagą priimti. Praktikoje tai didina baudžiamųjų bylų apimtį, neleidžia teisėjui greičiau orientuotis nagrinėjant bylą ir greičiau surasti reikalingus dokumentus. 4. Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
praplėsti BPK 3¹straipsnyje įtvirtintą ikiteisminio tyrimo sustabdymo nenustačius nusikalstamą veiką padariusio asmens institutą ir papildyti nauju pagrindu sustabdyti ikiteisminį tyrimą, kai paskelbta įtariamojo asmens paieška, kai ikiteisminio tyrimo metu atlikti visi reikiami proceso veiksmai. Atitinkamai siūloma įtvirtinti ir sprendimo, kuriuo sustabdomas ikiteisminis tyrimas nenustačius nusikalstamą veiką padariusio asmens, priėmimo ir apskundimo tvarką. Siūloma papildyti BPK 3¹ straipsnį numatant, jog kai nenustatytas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, nors ikiteisminio tyrimo metu atlikti visi reikiami proceso veiksmai ir išnaudotos visos galimybės tokį asmenį nustatyti, arba kai ikiteisminio tyrimo metu visi proceso veiksmai atlikti ir paskelbta įtariamojo paieška, ikiteisminis tyrimas sustabdomas prokuroro sprendimu surašant nutarimą arba patvirtinant ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens nutarimą sustabdyti ikiteisminį tyrimą.
Prokuroro priimtas ar prokuroro patvirtintas ikiteisminio tyrimo vadovo ar jo įgalioto asmens nutarimas sustabdyti ikiteisminį tyrimą gali būti skundžiamas šio Kodekso 63 straipsnyje nustatyta tvarka. Taip pat siūloma papildyti BPK 214 straipsnį, numatant, kad kai ikiteisminis tyrimas sustabdytas vadovaujantis šio kodekso 3¹straipsnio
terminai, sprendimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo nepriimamas. Pritarus siūlomoms nuostatoms, būtų išplėstos galimybės sustabdyti ikiteisminį tyrimą nenustačius nusikalstamą veiką padariusio asmens ir paskelbus įtariamojo paiešką, atsirastų galimybė stebėti realų pareigūnų krūvį, didesnius resursus skirti perspektyvių ikiteisminių tyrimų greitesniam atlikimui. Šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas, kad sustabdžius ikiteisminį tyrimą prokuroras turi pildyti statistines korteles, atlikti kitus su sprendimo priėmimu susijusius techninio pobūdžio darbus, o suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui turi iš naujo grįžti prie sustabdyto ikiteisminio tyrimo – priimti procesinius sprendimus, vėl atlikti visus su sprendimo priėmimu susijusius techninio pobūdžio darbus, sąlygoja neefektyviai ir neracionaliai naudojamus žmogiškuosius ir kitus išteklius, didina ikiteisminio tyrimo biurokratizmą.
Praktikoje pasitaiko atvejų, kai suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui ikiteisminį tyrimą nutraukia ne tas pats prokuroras, kuris priėmė sprendimą jį sustabdyti. Tokiu atveju išauga ir laiko sąnaudos, reikalingos susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir išspręsti su sprendimo priėmimu susijusius klausimus. Įstatymo projekte siūlomi pakeitimai leis patobulinti ikiteisminio tyrimo stadijos teisinį reglamentavimą, kas padės efektyvinti baudžiamąjį procesą, veiksmingai užtikrinti proceso dalyvių teises ir užtikrins žmogiškųjų ir finansinių resursų racionalų naudojimą, juos nukreipiant svarbesnių baudžiamojo proceso klausimų sprendimui, greitesniam reikšmingų sprendimų priėmimui. 2. Siūloma papildyti BPK 43 straipsnį nauja 2 dalimi, numatant, kad vertėju gali būti teismo, prokuratūros, ikiteisminio tyrimo įstaigos darbuotojas. Vertėjai, kurie yra teismo, prokuratūros, ikiteisminio tyrimo įstaigos darbuotojai, pagal pareigas yra arba bus įspėjami dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį už melagingą ar žinomai neteisingą vertimą. Vertėjai, kurie nėra teismo, prokuratūros, ikiteisminio tyrimo įstaigos darbuotojai, kiekvienu atveju, kai jie yra kviečiami dalyvauti procese, įspėjami dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį už melagingą ar žinomai neteisingą vertimą.
Įgyvendinus minėtą pakeitimą, vertėjas, dirbantis teismo, prokuratūros, ikiteisminio tyrimo įstaigoje būtų įspėtas pagal užimamas pareigas, būtų atsisakyta formalių rašytinių vertėjo įspėjimų prieš kiekvieną proceso veiksmą. 3.Siūloma papildyti nauja BPK 220 straipsnį 1¹ dalimi, nustatančia, kad teismui būtų perduodama tik ta bylos medžiagos dalis, kuri reikalinga priimant sprendimą teisme. Įgyvendinus tokį pasiūlymą ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuratūros ir teismai nebūtų apkraunami pertekline administracine našta dėl bylai nagrinėti nereikalingos medžiagos gabenimo, priėmimo, laikymo ir saugojimo. Tokiu būdu būtų galima sutaupyti ikiteisminio tyrimo įstaigų, prokuratūrų ir teismų darbuotojų ir pareigūnų darbo laiko bei išlaidų. Taip pat teismui būtų pateikiamos mažesnės apimties, tačiau labiau su teisminiu bylos nagrinėjimu susijusios bylos ir tai leistų efektyviau ir racionaliau nagrinėti bylą. Įstatymo pakeitimu taip pat siūloma nustatyti, kad kaltinamasis ir jo gynėjas turėtų teisę susipažinti su teismui neperduota bylos medžiaga. Tokiu būdu būtų užtikrinta kaltinamojo teisė į gynybą. Atsižvelgiant į tai, kad pagal siūlomą projektą teismui būtų perduodama tik ta bylos medžiagos dalis, kuri reikalinga priimant sprendimą teisme, keistina ir BPK 220 straipsnio 1 dalis nustatant, kad teismui perduodama ne visa bylos medžiaga, o bylos medžiaga, kuri gali būti reikalinga nagrinėjant bylą. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo projekto pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6.
įtaką įstatymo projektas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projekto įgyvendinimas kriminogeninei situacijai ir korupcijai neigiamos įtakos neturės. Priimtas Įstatymo projektas sudarys sąlygas efektyvesnei ikiteisminio tyrimo įstaigų ir prokuratūros veiklai, užtikrins žmogiškųjų ir finansinių resursų racionalų naudojimą. 7. Kaip įstatymo projekto įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą Priėmus teikiamą Įstatymo projektą, turėtų būti peržiūrėti Įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai, reglamentuojantys prokurorų ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų darbo organizavimo tvarką. Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras taip pat turėtų nustatyti Teismui neperduotos bylos medžiagos saugojimo tvarką. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte nėra naujai apibrėžtų sąvokų, kurias reikėtų įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11.
įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys Įstatymo įgyvendinimui lydimųjų teisės aktų rengti nereikės. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai) Įstatymo įgyvendinimas papildomų biudžeto lėšų nepareikalaus. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu gauta Generalinės prokuratūros išvada, pagal kurią patikslintas įstatymo projektas. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc:
Reikšmingi Įstatymo projekto žodžiai: „prokuroras“, ikiteisminis tyrimas“, „ikiteisminio tyrimo sustabdymas“,
„ikiteisminio tyrimo atnaujinimas“. 15. Kiti,
iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai: Vitalijus Gailius Julius Sabatauskas Stasys Šedbaras
Išvada
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 Lietuvos Respublikos Seimui 2017-03- Nr. Į 2017-02-22 Nr. S-2017-1638 dėl lietuvos RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO
Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. vasario 22 d. raštu Nr. S-2017-1638 pateiktą derinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3(1), 43, 214, 220 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-381, informuojame, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto turinio atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Karolina Mickutė, tel. 8 706 63 686, el. p. [email protected]
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
(toliau – BPK) 3¹ straipsnio pataisomis išplečiamos ikiteisminio tyrimo sustabdymo instituto ribos: 1) įtvirtinant antrą alternatyvų ikiteisminio tyrimo sustabdymo pagrindą („kai ikiteisminio tyrimo metu visi reikiami proceso veiksmai atlikti ir paskelbta įtariamojo paieška“); 2) numatant, kad nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo sustabdymo gali priimti ne tik prokuroras, bet ir ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo (past. – šis nutarimas turi būti patvirtintas prokuroro); 3) neakcentuojant motyvų reikšmės priimant nutarimą sustabdyti ikiteisminį tyrimą (past. – galiojančioje BK 3¹ straipsnio 1 dalies redakcijoje yra įtvirtinta sąlyga, kad „<...> ikiteisminis tyrimas prokuroro motyvuotu nutarimu[¹] gali būti sustabdytas“, o teikiamame projekte žodžio „motyvuotas“ nelieka –
„ikiteisminis tyrimas sustabdomas prokuroro sprendimu surašant nutarimą arba
patvirtinant ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens nutarimą sustabdyti ikiteisminį tyrimą“). Projekto 1 straipsnio
sąlygas, diskutuotinos, atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminio tyrimo sustabdymo institutas yra principinių kodekso nuostatų išimtis (past. – čia ir toliau pabraukta mūsų).
BPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatytas imperatyvas greitai ir išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas, o BPK 2 straipsnio nuostata reikalauja, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Pažymėtina, kad teikiamo projekto nuostatomis, kad nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo sustabdymo gali priimti ne tik prokuroras, bet ir ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo, siaurinama konstitucinė prokuroro diskrecija organizuoti ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauti (Konstitucijos 118 straipsnio pirmoji dalis). Akcentuotina, kad sprendimas dėl ikiteisminio tyrimo sustabdymo patenka į ikiteisminio tyrimo organizavimo veiksmo sampratos turinį. Remiantis Konstitucinio Teismo jurisprudencija, „<...> niekas kitas, išskyrus prokurorą, negali organizuoti ikiteisminio tyrimo ir jam vadovauti. [...] prokuroro nepriklausomumas organizuojant ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant, palaikant valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose yra konstitucinė vertybė; pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo ši konstitucinė vertybė būtų paneigiama arba būtų kitaip suvaržomas prokuroro nepriklausomumas organizuojant ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant, palaikant valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose“ (Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 13 d., 2006 m. sausio 16 d., 2011 m. balandžio 7 d. nutarimai).
Be to, Konstitucinis Teismas
Konstituciją turi pareigą įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad prokurorai, Lietuvos Respublikos prokuratūra galėtų veiksmingai įgyvendinti šią savo konstitucinę priedermę.“ Nepritariant projekto rengėjų aiškinamajame rašte pateiktiems argumentams, kad jų siūlymas yra suderintas su Konstitucijos 118 straipsniu, nes prokuroras gali atnaujinti sustabdytą tyrimą, tikrinti šio procesinio sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, akcentuotina, jog ikiteisminio tyrimo organizavimas ir vadovavimas jam negali būti suvokiamas siaurai – vien kaip šio tyrimo kontrolė. Toks interpretavimas turėtų būti traktuojamas kaip siaurinamasis Konstitucijos 118 straipsnio pirmosios dalies aiškinimas. Akcentuotina, kad prokuroras privalo tiesiogiai ir nepertraukiamai vadovauti ikiteisminiam tyrimui bei jį organizuoti[2], o ne tik formaliai tvirtinti ikiteisminio tyrimo institucijos vadovų ar jų įgaliotų asmenų priimtus sprendimus. Be to, pabrėžtina, kad ikiteisminis tyrimas neturėtų būti stabdomas, šio sprendimo nemotyvuojant.
Teikiamo projekto nuostatomis supaprastinama galiojančioje įstatymo redakcijoje vartojama motyvuoto nutarimo formuluotė, akcentuojant tik sprendimo formą, bet ne jo motyvus – „ikiteisminis tyrimas sustabdomas prokuroro sprendimu surašant nutarimą arba patvirtinant ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens nutarimą sustabdyti ikiteisminį tyrimą“. Nors nutarimas, remiantis BPK 30 straipsniu, suprantamas kaip motyvuotas dokumentas, analogiška „motyvuoto nutarimo“ formuluotė yra tebevartojama BPK 168 straipsnio 2 dalyje dėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą ir kai kuriuose kituose BPK straipsniuose. Dėl tos priežasties atitinkama pataisa (past. – prieš žodį „nutarimas“ atsisakant žodžio „motyvuotas“) gali būti suvokiama dviprasmiškai – viena vertus, kaip sistemiškai pagrįsta, antra vertus, kaip menkinanti motyvų svarbą sprendime sustabdyti ikiteisminį tyrimą. 2. Teikiamo projekto 1 straipsnio 4 dalies pakeitimo esmėje brauktinas žodis „nauja“. 3. Atkreipiame dėmesį, kad teikiamo projekto teisės technika turėtų būti suvienodinta. Pastebime, kad projekto 1 straipsniu keičiamo BPK 3¹ straipsnio struktūrinės dalys yra pernumeruojamos, o projekto 4 straipsnyje keičiamo BPK 220 straipsnio struktūrinės dalys nėra pernumeruojamos, straipsnį papildant dalimi su novela. 4. Vadovaujantis Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 89.4 punktu, projekto 2 straipsniu keičiamo BPK 43 straipsnio buvusi vienintelė straipsnio dalis turi būti pažymėta skaitmeniu „1“ ir visas straipsnis kartu su pavadinimu išdėstomas naujai. 5. Teikiamo projekto 4 straipsniu papildomoje BPK 220 straipsnio 1¹ dalyje nustatyta, kad „prokuroras teismui perduoda tik tą bylos medžiagą, kuri gali būti reikalinga nagrinėjant bylą“.
Ši pataisa svarstytina, keliant klausimą, ar prokuroras yra tinkamas subjektas nuspręsti, kuri bylos medžiaga yra (bus) svarbi (reikalinga) bylą nagrinėjant teisme. 6. Teikiamo projekto 4 straipsniu papildomos BPK 220 straipsnio 1¹ dalies trečiojo sakinio pradžios žodžiai „prokuroras neturi teisės neperduoti“, atsižvelgiant į logines – lingvistines taisykles, keistini žodžiais –
„prokuroras privalo perduoti“, atitinkamai keičiant po jų vartojamų žodžių
linksnį. 7. Teikiamo projekto 5 straipsnis turėtų būti papildytas nuostatomis dėl jo įgyvendinimo tvarkos. Pavyzdžiui, pastebėtina, kad priėmus teikiamą įstatymą turės būti keičiamas Generalinės prokuratūros 2014 m. gruodžio 29 d. įsakymas Nr. I-288 „Dėl baudžiamojo proceso dokumentų formų patvirtinimo“ (TAR, 2014-12-30, Nr. 2014-20897). Departamento direktorius Andrius Kabišaitis P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected] R. Rutkauskaitė, tel. (8 5) 239 6545, el. p. [email protected] [1] Past. – BPK 30 straipsnyje nutarimas yra apibrėžiamas kaip motyvuotas dokumentas. [2] Žr. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. I-40 patvirtintų rekomendacijų (TAR, 2015-06-02, Nr. 2015-08629) 9 punktą.