Projekto lyginamasis variantas
straipsnio papilymo, 14, 21, 29, 34, 36, 38 straipsnių pakeitimo
Papildyti 5 straipsnį nauju 5 puntu ir jį išdėstyti taip: „5) įtrauktis - švietimo sistemos procesas, siekiantis užtikrinti kiekvieno asmens poreikius atitinkantį švietimą, vertinant ir pripažįstant ugdymosi poreikių įvairovę.“
išdėstyti ją taip: „1. Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo paskirtis – visapusiškai juos ugdyti, plėtojant jų galias, teikti mokymosi ir švietimo pagalbą, padedant pagal gebėjimus įgyti išsilavinimą ir kvalifikaciją padėti mokiniui lavintis, mokytis pagal gebėjimus, įgyti išsilavinimą ir kvalifikaciją, pripažįstant ir plėtojant jų gebėjimus ir galias. Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymas organizuojamas švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.“
2Pakeisti 14 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Mokinio specialiųjų ugdymosi poreikių pirminį
įvertinimą, įskaitant fizinio pritaikymo ir informaciniu aspektu, atlieka Vaiko gerovės komisija. Mokinio specialiuosius ugdymosi poreikius (išskyrus atsirandančius dėl išskirtinių gabumų) pedagoginiu, psichologiniu, medicininiu ir socialiniu pedagoginiu aspektais įvertina Pedagoginė psichologinė tarnyba ir specialųjį ugdymąsi skiria Pedagoginės psichologinės tarnybos vadovas, atskirais atvejais – mokyklos vadovas su tėvų (globėjų, rūpintojų) sutikimu švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.“
straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Mokiniai, turintys specialiųjų ugdymosi poreikių, formaliojo švietimo programas gali baigti per trumpesnį ar ilgesnį negu nustatytą laiką, gali mokytis su pertraukomis, šias programas gali baigti atskirais moduliais.
Mokiniai, turintys labai didelių ir didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, bendrojo ugdymo mokyklose (klasėse), skirtose mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, gali mokytis iki 21 metų, sudarant galimybę baigti mokslo metus.“
4Pakeisti 14 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių,
ugdymą įgyvendina visos privalomąjį ir visuotinį švietimą teikiančios mokyklos, kiti švietimo teikėjai, atskirais atvejais – mokyklos (klasės), skirtos mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdyti. Organizuojant mokinių ugdymą pamokose, veiklose gali dalyvauti du mokytojai, pagalbos specialistai, kiti švietimo pagalbos teikėjai. Labai didelių ir didelių specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniai, atskirais atvejais gali ugdytis mokyklose (klasėse), skirtose mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių.“
1Pakeisti 21 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Specialiąją pedagoginę pagalbą asmeniui iki 21 metų, o suėjus 21 metams nesibaigus mokslo metams - iki mokslo metų pabaigos, specialieji pedagogai, logopedai, tiflopedagogai, surdopedagogai ir kiti specialistai, kurių išsilavinimas ir kvalifikacija atitinka švietimo ir mokslo ministro nustatytus reikalavimus, bei kiti pagalbos teikėjai. Specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo asmenims iki 21 metų tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras.“
2Pakeisti 21 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Specialioji pagalba mokiniuiMokiniui,
kuriam jos reikia reikalinga specialioji pagalba, teikiama mokykloje. Jam teikiamos žodinės kalbos vertimo į gestų kalbą, teksto skaitymo ir konspektavimo bei kitos paslaugos, didinančios mokinio savarankiškumą ir ugdymosi prieinamumą.
Specialiosios pagalbos teikimo mokyklose (išskyrus aukštąsias mokyklas) tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras. Aukštojoje mokykloje specialioji pagalba teikiama aukštosios mokyklos nustatyta tvarka.“
1Pripažinti 29 straipsnio 10 dalį netekusia galios. 10. Mokykla, dėl objektyvių priežasčių negalinti užtikrinti
mokiniui, kuris mokosi pagal privalomojo švietimo programas, psichologinės, specialiosios pedagoginės, specialiosios ar socialinės pedagoginės pagalbos, suderinusi su jo tėvais (globėjais, rūpintojais), pedagogine psichologine bei vaiko teisių apsaugos tarnyba, siūlo jam mokytis kitoje mokykloje. 2. Buvusią 29 straipsnio 11 dalį atitinkamai laikyti 10 dalimi. „110. Mokinys Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo (toliau – Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymas) nustatytais pagrindais ir tvarka gali būti perkeltas į kitą mokyklą arba jam gali būti skirta kita minimalios ar vidutinės priežiūros priemonė.“
1Pakeisti 34 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo prieinamumu mokyklose ir profesinio mokymo įstaigose rūpinasi savivaldybė, kurios teritorijoje jie gyvenasavininko teises ir pareigas vykdanti institucija. Švietimo prieinamumas užtikrinamas pritaikant mokyklos aplinką (fizinio pritaikymo, informacinę), teikiant psichologinę, specialiąją pedagoginę, specialiąją ir socialinę pedagoginę pagalbą, teikiant kitas paslaugas, aprūpinant ugdymui skirtomis techninės pagalbos priemonėmis mokykloje ir specialiosiomis mokymo priemonėmis, kitais įstatymų nustatytais būdais.“
1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Mokiniai į atitinkamą ugdymo programą vykdančią mokyklą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatymu (toliau – Transporto lengvatų įstatymas), vežami visuomeniniu transportu mokinio pažymėjime nurodytu maršrutu, mokykliniu autobusu arba kitu transportu. Į mokyklą ir atgal privalo būti vežami kaimuose, miesteliuose toliau kaip 3 kilometrai nuo mokyklos gyvenantys mokiniai, kurie mokosi pagal priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo programas ir vaikai, kuriems paskirtas privalomas ikimokyklinis ugdymas. Mokinių vežimo mokykliniu autobusu tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras.“
1Pakeisti 38 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Bendrojo ugdymo programose dalyvaujančių mokinių mokymosi pasiekimų vertinimas ir vertinimo rezultatų panaudojimas reglamentuojamas švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. Mokymosi pasiekimų vertinimasvertinimo organizavimo būdai ir formos mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, atitinkamai pritaikomaspritaikomos.”
2Pakeisti 38 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Profesinio mokymo programose dalyvaujančių mokinių
mokymosi pasiekimai vertinami Profesinio mokymo įstatymo nustatyta tvarka. Mokymosi pasiekimų vertinimo organizavimo būdai ir formos mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, atitinkamai pritaikomos.“
įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2021 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras iki 2021 m. gegužės 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda Teikia:
Seimo nariai Justas Džiugelis Rimantė Šalaševičiūtė Gintaras Steponavičius Sergejus Jovaiša Irena Degutienė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė
DĖL
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos Seimas 2010 m. gegužės mėn. ratifikavo Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją (toliau – Konvencija). Lietuva įsipareigojo užtikrinti Konvencijos nuostatų įgyvendinimą ir imtis atitinkamų priemonių, kad „neįgalieji dėl savo neįgalumo nebūtų šalinami iš bendros švietimo sistemos ir neįgaliems vaikams nebūtų atimta galimybė įgyti nemokamą ir privalomą pradinį arba vidurinį išsilavinimą, taip pat sudaryti sąlygas jiems visapusiškai ir lygiai su kitais dalyvauti švietimo procese (Konvencijos ir jos Fakultatyvaus protokolo 24 str. 2 d. (a) p., 3 d.). Konvencijos ir jos Fakultatyvaus protokolo 24 str. 4 dalyje nurodyta, kad siekdamos padėti užtikrinti šios teisės įgyvendinimą, valstybės, šios Konvencijos Šalys, imasi atitinkamų priemonių, kad įdarbintų mokytojus, įskaitant neįgalius mokytojus, mokančius gestų kalbą ir (arba) Brailio abėcėlę, ir apmokytų visuose švietimo lygmenyse dirbančius specialistus ir personalą. Toks mokymas turi apimti informavimą apie neįgalumą ir atitinkamų patobulintų ir alternatyvių bendravimo būdų, priemonių ir formų, švietimo metodikos ir medžiagos naudojimą, siekiant suteikti paramą neįgaliesiems. Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo (toliau – Švietimo įstatymas) 29 str. 10 d. nurodyta, kad „Mokykla, dėl objektyvių priežasčių negalinti užtikrinti mokiniui, kuris mokosi pagal privalomojo švietimo programas, psichologinės, specialiosios pedagoginės, specialiosios ar socialinės pedagoginės pagalbos, suderinusi su jo tėvais (globėjais, rūpintojais), pedagogine psichologine bei vaiko teisių apsaugos tarnyba, siūlo jam mokytis kitoje mokykloje“.
Ši Švietimo įstatymo nuostata ne tik yra nesuderinama su Konvencijos nuostatomis, kurios įpareigoja Lietuvos Respubliką užtikrinti lygias galimybes su kitais asmenimis neįgaliam mokiniui mokytis bet kurioje švietimo įstaigoje, bet ir tinkamai pritaikyti mokymosi galimybes pagal asmens poreikius. Dėl tokių Švietimo įstatymo nuostatų Lietuvos Respublikos piliečiai, auginantys neįgalų vaiką
(mokinį) šiai dienai susiduria su situacija, kad jų neįgalūs vaikai, kuriems reikalinga speciali pedagogine pagalba ar susiduria su ugdymosi sunkumais ir netgi mokymosi patalpų fiziniu nepritaikymu pagal mokinio negalią, yra nepriimami į švietimo įstaigas dėl pastarosios nepritaikymo neįgalaus vaiko poreikiams, įskaitant ir reikiamų specialistų švietimo įstaigoje neturėjimo, fizinės aplinkos nepritaikymo, o jiems siūloma mokytis kitoje mokymosi įstaigoje, remiantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 29 str. 10 d. nuostata.
10 d. nuostata. Pagal galiojančius teisės aktus ir Konvenciją visos, o ne tik tam tikros švietimo įstaigos, turi užtikrinti lygias galimybes su kitais mokiniais mokytis bet kurioje švietimo įstaigoje, todėl šiuo įstatymo projektu siūloma ne tik atsisakyti Švietimo įstatymo 29 straipsnio 10 dalyje apibrėžtos nuostatos, leidžiančios mokyklai dėl objektyvių priežasčių siūlyti mokiniui mokytis kitoje mokykloje, t.y nepriimti mokinio į mokymosi įstaigą dėl jos nepritaikymo pagal mokinio poreikius, bei keisti kitas Švietimo įstatymo nuostatas, kurios sudaro teisines prielaidas segreguoti vaikus, jų poreikius bei įtvirtinti įtraukties principą švietimo sistemoje, kuriuo bus privaloma laikytis ir vadovautis, kuriant tobulinant švietimo sistemą. Esant aukščiau išdėstytai situacijai, šiuo įstatymo projektu siekiama papildyti Švietimo įstatymo 5 straipsnyje įtvirtintus švietimo sistemos principus, juos papildant įtraukiuoju švietimu. Taip pat siūloma keisti mokymosi pagalbos sampratą, suteikiant kompetencijų mokyklos vaiko gerovės komisijai, bei Švietimo įstatymo 14 straipsnio pakeitimu įtvirtinti mokinio ugdymosi sunkumų vertinimą, kurie suprantami ne tik kaip specialieji ugdymosi poreikiai, o ir kitų sunkumų, susijusių su negalia (aplinkos pritaikymu, reikiamų priemonių aprūpinimu, gestų kalbos užtikrinimu ir pan.) egzistavimas. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Lietuvos
yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai
įstatyme numatyta, kad švietimo sistema grindžiama lygių galimybių, kontekstualumo, veiksmingumo ir tęstinumo principais, kurie neapima įtraukiojo švietimo esmės.
Šiuo metu Švietimo įstatymas suteikia galimybę švietimo įstaigoms diskriminuoti ir segreguoti kitokius mokinio poreikius, tokiems mokiniams siūloma mokytis specializuotose grupėse, klasėse ir netgi mokyklose, kurios būtų labiau pritaikytos jiems, tokiu būdu panaikinant galimybę lygiai su kitais vaikais mokytis toje švietimo įstaigoje, kurioje norima patekti ar mokinys jau yra priimtas mokytis. Galiojantis įstatymas neužtikrina įtraukiojo švietimo į bendrąją švietimo sistemą įgyvendinimo. 2. Šiuo metu Švietimo įstatymo 29 str. 10 d. nuostata suteikia teisę švietimo įstaigai nepriimti mokinio, turinčio specialiųjų poreikių (tiek fizinio aplinkos pritaikymo, tiek informacinio pritaikymo atžvilgiu) ir suteikia švietimo įstaigai galimybę dėl objektyvių priežasčių, kurios gali būti ir aplinkos nepritaikymas, pasiūlyti mokiniui mokytis kitoje švietimo įstaigoje. 3. Šiuo metu Švietimo įstatyme nustatyta, kad mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymą įgyvendina visos privalomąjį ir visuotinį švietimą teikiančios mokyklos, kiti švietimo teikėjai, atskirais atvejais – mokyklos (klasės), skirtos mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdyti, tačiau neaptarta, kokie asmenys ugdymosi procese gali dalyvauti be mokytojų, kitų pedagogų, o tai ypač aktualu mokiniui, turinčiam specialiuosius poreikius ar kitus ugdymosi sunkumus. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
1Švietimo įstatymo 5 str.
papildymu nauju 5 punktu siūloma numatyti, kad švietimo sistemos vienu iš principų būtų įtraukusis švietimas.
Šio straipsnio papildymu siūloma užtikrinti, kad kuriant, keičiant ir įgyvendinant švietimo sistemą būtų vadovaujamasi visuotinai pripažintu įtraukiojo švietimo principu, kuris užtikrintų galimybę mokytis mokiniui pagal jo gebėjimus ir mokinys būtų integruotas į ugdymosi procesą su kitais mokiniais. 2. Įstatymo 14 str. 1 d. pakeitimo projektu siūloma mokinių, turinčių specialiųjų poreikių ugdymosi poreikių, ugdymo paskirtį suvokti ne kaip pagalbą mokytis, o kaip patį mokymosi procesą. 3. Įstatymo 14 str. 3 d. pakeitimo projektu siūloma tinkamai įgyvendinti Konstitucijos 29 straipsnyje ir Konvencijoje įtvirtintą asmenų su negalia ar turinčiais specialiuosius poreikius lygiateisiškumo principo įgyvendinimą, nustatyti Vaiko gerovės komisijai pareigą įvertinti mokinio poreikius toje švietimo įstaigoje, į kurią norima patekti ir (ar) yra jau patekęs, savo rekomendacijose ar išvadose nurodyti, kokias konkrečiai techninės pagalbos priemones, fizinės aplinkos pritaikymo priemones, mokymosi priemones, rekomenduojama suteikti mokiniui, siekiant jį įtraukti į šią bendrąją švietimo įstaigą, joje esančią bendrąją mokinių klasę ir sudaryti lygias galimybes su kitais mokiniais mokytis toje švietimo įstaigoje, į kurią pageidaujama patekti. 4. Švietimo įstatymo 14 str. 7 d. pakeitimo projektu siūloma išplėsti asmenų, galinčių dalyvauti pamokose ratą, suteikti galimybes kitiems asmenims dalyvauti pamokose ar kituose užsiėmimuose ir pagelbėti mokiniui, turinčiam specialių poreikių, mokymosi procese pagal jo poreikius. 5. Švietimo įstatymo 29 str. 10 d. pakeitimo projektu siūloma atsisakyti diskriminuojančios nuostatos, kuria iki šiol švietimo įstaigos naudojosi pasinaudodama savo teise nepriimti negalią turinčio mokinio dėl objektyvių priežasčių, kurios įvardijamos ir kaip fiizinės aplinkos nepritaikymu, reikiamų specialistų neturėjimu.
Panaikinus minėtą įstatymo nuostatą neįgalieji dėl savo neįgalumo nebūtų šalinami iš bendros švietimo sistemos ir neįgaliems vaikams nebūtų atimta galimybė įgyti nemokamą ir privalomą pradinį arba vidurinį išsilavinimą, atsiras prievolė švietimo įstaigoms ne pasiūlyti kitą įstaigą, o sudaryti sąlygas mokiniams visapusiškai ir lygiai su kitais dalyvauti švietimo procese toje švietimo įstaigoje, kurioje mokinys pageidauja mokytis ar jau mokosi. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų priimto įstatymo pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymą teisės aktų keisti nereikės, tačiau esant poreikiui – pakeisti galiojančius Švietimo įstatymą įgyvendinamuosius teisės aktus. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti „Terminų banko“ įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 10.
projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir neprieštarauja Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymo projektą, Vyriausybė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija iki 2021 m. gegužės 31 d. turės priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Papildomų valstybės, savivaldybės biudžetų lėšų neprireiks. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Nėra. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas ir sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia norint šiuos įstatymų projektus įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „švietimas“,
„įtrauktis“, „ugdymosi sunkumai“. 15. Kiti,
iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Seimo nariai Justas Džiugelis Rimantė Šalaševičiūtė Gintaras Steponavičius Sergejus Jovaiša Irena Degutienė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė
ĮSTATYMO NR. I-1489 5 straipsnio papilDymo, 14, 21, 29, 34, 36, 38 straipsnių pakeitimo įstatymo
2019-09-03
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
švietimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 5 straipsnio 5 punkte brauktinas žodis „sistemos“, nes Lietuvos teisės aktuose vartojama sąvoka
„švietimo procesas“, o ne „švietimo sistemos procesas“. Be to, atsižvelgiant į
tai, kad siūlomo projekto tikslas yra reglamentuoti būtent specialiuosius ugdymosi poreikius turinčių asmenų įtrauktį į švietimo procesą, šiame punkte prieš žodį
„ugdymosi“ įrašytinas žodis „specialiųjų“. 2. Tikslintina įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo
įstatymo 14 straipsnio 1 dalis, kadangi neaišku, koks sąvokos ,,mokymosi pagalba“ turinys – ši sąvoka įstatyme nėra apibrėžta. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 29 dalyje apibrėžta sąvoka ,,švietimo pagalba“. 3. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 26 dalyje yra apibrėžta sąvoka ,,specialieji ugdymosi poreikiai“, kurioje jau nustatyta, kad tai yra pagalbos ir paslaugų ugdymo procese reikmė, manytina, kad įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje siūlomi pakeitimai, numatantys mokinio specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimą taip pat ir fizinio pritaikymo ir informaciniu aspektu, yra pertekliniai kaip neturintys jokios papildomos teisinės reikšmės. Be to, neaišku, kaip turėtų būti atliekamas ir koks yra būtent specialiųjų poreikių vertinimo „informaciniu aspektu“ tikslas – šios nuostatos, kurios turinys keičiamame įstatyme neapibrėžtas, praktinis taikymas neatskleistas. 4.
ir derinant įstatymo terminiją tarpusavyje, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 6 dalyje prieš žodžius „sudarant galimybę“ įrašytini žodžiai „o suėjus 21 metams nesibaigus mokslo metams“. 5. Vertinant projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 7 dalies antrojo sakinio nuostatą, nėra aišku, ar joje siekiama nustatyti, kad organizuojant mokinių ugdymą pamokose bei kitose veiklose gali dalyvauti ne daugiau kaip du mokytojai, pagalbos specialistai, kiti švietimo pagalbos teikėjai, ar, vis dėlto, siekiama nustatyti, kad pamokose gali dalyvauti ir daugiau nei vienas mokytojas, pagalbos specialistas ir kitas švietimo pagalbos teikėjas. Be to, šioje dalyje kaip perteklinis brauktinas trečiasis sakinys, kurio nuostatos, numatančios, kad specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniai atskirais atvejais gali ugdytis mokyklose (klasėse), skirtose mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, yra analogiškos šios dalies pirmajame sakinyje jau įtvirtintoms nuostatoms. 6. Vertinant projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo
teikti specialiąją pedagoginę pagalbą asmenims. Pažymėtina, kad specialiąją pedagoginę pagalbą gali teikti tik tam tikrą būtiną išsilavinimą bei kvalifikaciją turintys asmenys, atitinkantys švietimo ir mokslo ministro nustatytus reikalavimus. Tuo tarpu siūloma projekte nuostata suponuoja, kad kitiems pagalbos teikėjams, kurių statusas nėra detalizuojamas, šie reikalavimai nebūtų taikomi. Svarstytina, ar, atsižvelgiant į specialiuosius ugdymosi poreikius turinčių asmenų teisę ir lūkesčius gauti kvalifikuotą pagalbą, toks teisinis reguliavimas yra pagrįstas. 7. Įstatymo projekto 3 straipsniu 2 dalimi keičiamo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies antrasis sakinys tikslintinas kalbos požiūriu. 8.
straipsnio 10 dalį, nustatančią, kad mokykla, dėl objektyvių priežasčių negalinti užtikrinti tam tikros pagalbos mokiniui, suderinusi su tėvais (globėjais, rūpintojais), pedagogine psichologine bei vaiko teisių apsaugos tarnyba, siūlo jam mokytis kitoje mokykloje. Atkreiptinas dėmesys, kad ši nuostata reglamentuoja būtent tuos atvejus, kai mokinys jam būtinos ir reikalingos psichologinės, specialiosios pedagoginės, specialiosios ar socialinės pedagoginės negali gauti dėl objektyvių priežasčių, ir to pasekoje kenčia būtent jo, taip pat ir jo tėvų interesai. Tokiu atveju perkėlimas į kitą mokyklą gali būti vienintelis jo interesų užtikrinimo būdas. Be to, pažymėtina, kad šioje dalyje įtvirtinta ne imperatyvi norma dėl mokinio iškėlimo į kitą mokyklą, o tik pagrįstas ir suderintas su tėvais (globėjais, rūpintojais) bei kompetentingomis tarnybomis siūlymas dėl mokymosi kitoje mokykloje, kurioje jam būtų suteikta tinkama bei kvalifikuota pagalba. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manome, kad projekto 4 straipsnyje įtvirtintas siūlymas dėl keičiamo įstatymo 29 straipsnio 10 dalies pripažinimo netekusia galios, yra ginčytinas. 9. Tikslintina įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje vartojama terminologija, atsižvelgiant į galiojančiuose įstatymuose vartojamas sąvokas, t.y. vietoj žodžių ,,savininko teises ir pareigas vykdanti institucija“ įrašytini žodžiai ,,mokyklos ar profesinio mokymo įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija“. Taip pat pažymėtina, kad projekto lyginamajame variante keičiamo įstatymo 34 straipsnio 3 dalies pakeitimas išdėstytas ne galiojančios keičiamo įstatymo redakcijos pagrindu. 10. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 36 straipsnio 1 dalies antrajame sakinyje po žodžių „privalomas ikimokyklinis ugdymas“ įrašytinas žodis „mokykloje“. 11.
teisės technikos reikalavimus:
1) teisės akto projekte herbas nenaudojamas;
žodžiai ,,straipsnio papilymo“;
žodžio ,,papildymas“ įrašytinas žodis ,,pakeitimas“; pakeitimo esmėje brauktini žodžiai ,,nauju“ ir ,,ir jį išdėstyti taip“;
esmėje žodžiai „ją“ bei „išdėstyti“ keistini vietomis;
,,netekusia galios“ rašytini po žodžio ,,pripažinti“;
pripažinus netekusiu galios įstatymo straipsnį ar straipsnio struktūrinę dalį, likę straipsniai ar straipsnio struktūrinės dalys paprastai nepernumeruojamos;
taip: „Respublikos Prezidentas“;
9) įstatymo projekte įstatymą pasirašančio subjekto vardas ir pavardė nerašomi. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]