Projektas Projekto lyginamasis variantas
2017
1 straipsnis. 16 straipsnio 2 dalies pakeitimas Pakeisti 16 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais paciento priverstiniam gydymui turi būti gautas leidimas šio įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka. Kol bus gautas teismo leidimas, pacientas gali būti priverstinai gydomas dviejų psichiatrų ir vieno psichiatrijos įstaigos administracijos atstovo – gydytojo sprendimu ne ilgiau kaip dvi septynias paras.“
taip: „Esant šio įstatymo 27 straipsnyje nurodytoms aplinkybėms, pacientas gali būti priverstinai hospitalizuotas ir priverstinai gydomas psichiatrijos įstaigoje ne ilgiau kaip dvi septynias paras be teismo leidimo. Jeigu per dvi paras teismas leidimo neduoda, priverstinis hospitalizavimas ir priverstinis gydymas turi būti nutraukti. Apie priverstinį hospitalizavimą psichiatrijos įstaigos administracija nedelsdama praneša paciento atstovui.“
taip: „Kai pacientas priverstinai hospitalizuojamas, psichiatrijos įstaigos administracija privalo ne vėliau kaip per 2 7 paras kreiptis į teismą. Teismas, apsvarstęs psichiatrų rekomendacijas, turi teisę priimti sprendimą dėl paciento priverstinio hospitalizavimo ir priverstinio gydymo pratęsimo, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui nuo priverstinio hospitalizavimo pradžios. Pagal psichiatro rekomendacijas psichiatrijos įstaigos administracija turi teisę nutraukti paciento priverstinį hospitalizavimą ir priverstinį gydymą anksčiau.“3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2018 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentė Teikia Seimo narys Antanas Matulas
NR. I - 924 16 IR 28 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO įstatymo projektO ir Civilinio kodekso 2.26 straipsniO pakeitimo įstatymo projektO
projekto tikslai ir uždaviniai Priverstinio hospitalizavimo procedūrą Lietuvoje reglamentuoja Civilinio kodekso ir Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo nuostatos, tačiau šiuose įstatymuose priverstinio gydymo laikas be teismo leidimo skiriasi. Psichikos sveikatos priežiūros įstatyme priverstinis gydymas psichiatrijos įstaigoje be teismo leidimo gali trukti ne ilgiau kaip dvi paras, o Civilinio kodekso
trukti ne ilgiau kaip tris darbo dienas. Ligoninė, remdamasi Civiliniu kodeksu negali ligonio laikyti ilgiau nei 3 paras, o negavus teismo leidimo, jei pacientas nesutinka ir esant dar ūmiam psichikos sutrikimo periodui (alkoholinei psichozei, psichikos ir elgesio sutrikimams, vartojant narkotines ir psichiką veikiančias medžiagas), privalo jį išleisti. Žmogus grįžęs iš gydymo įstaigos į tą pačią žalingą aplinką nepasveikęs, toliau kelia grėsmę sau ir savo artimųjų sveikatai, kartais net gyvybei. Todėl tokiems pacientams turėtų būti taikomas ilgesnis priverstinio gydymo laikas. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 5 straipsnyje įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo turi teisę į laisvę ir saugumą. Taip pat Konvencija numato, kad niekam laisvė negali būti atimta, tačiau laisvė teisėtai gali būti atimama asmenims, galintiems platinti užkrečiamąsias ligas, psichiškai nesveikiems, alkoholikams, narkomanams ar valkatoms. Įstatymų projektų tikslas – pagerinti asmenų, turinčių priklausomybę alkoholiui, narkotikams ir psichiką veikiančioms medžiagoms, psichinę būklę. Įstatymo projekto uždaviniai: įstatymuose suvienodinti ir prailginti priverstinio hospitalizavimo laiką be teismo leidimo.
projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius – LR Seimo narys Antanas Matulas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 16 straipsnio 2 dalis numato, kad: „Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais paciento priverstiniam gydymui turi būti gautas leidimas šio įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka. Kol bus gautas teismo leidimas, pacientas gali būti priverstinai gydomas dviejų psichiatrų ir vieno psichiatrijos įstaigos administracijos atstovo – gydytojo sprendimu ne ilgiau kaip dvi paras.“. 28 straipsnio 1 ir 2 dalys numato, kad „Esant šio įstatymo 27 straipsnyje nurodytoms aplinkybėms, pacientas gali būti priverstinai hospitalizuotas ir priverstinai gydomas psichiatrijos įstaigoje ne ilgiau kaip dvi paras be teismo leidimo. Jeigu per dvi paras teismas leidimo neduoda, priverstinis hospitalizavimas ir priverstinis gydymas turi būti nutraukti. Apie priverstinį hospitalizavimą psichiatrijos įstaigos administracija nedelsdama praneša paciento atstovui. Kai pacientas priverstinai hospitalizuojamas, psichiatrijos įstaigos administracija privalo ne vėliau kaip per 2 paras kreiptis į teismą. Teismas, apsvarstęs psichiatrų rekomendacijas, turi teisę priimti sprendimą dėl paciento priverstinio hospitalizavimo ir priverstinio gydymo pratęsimo, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui nuo priverstinio hospitalizavimo pradžios. Pagal psichiatro rekomendacijas psichiatrijos įstaigos administracija turi teisę nutraukti paciento priverstinį hospitalizavimą ir priverstinį gydymą anksčiau.“. Civilinio kodekso 2,26 straipsnio 4 dalis numato, kad: „Asmuo gali būti paguldytas į psichiatrijos įstaigą tik jo paties sutikimu, taip pat teismo leidimu.
Jeigu asmuo turi psichikos sutrikimą ir yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai ar gyvybei bei turtui, jis gali būti priverstinai hospitalizuotas, bet ne ilgiau kaip tris darbo dienas. Priverstinė hospitalizacija gali būti pratęsta tik įstatymų nustatyta tvarka teismo leidimu. Jeigu asmuo yra neveiksnus atitinkamoje srityje, sutikimą dėl jo hospitalizacijos, tačiau ne ilgiau kaip tris darbo dienas, gali duoti asmens globėjas. Neveiksnaus atitinkamoje srityje asmens priverstinė hospitalizacija po to gali būti pratęsta tik įstatymų nustatyta tvarka teismo leidimu.“. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 5 straipsnyje yra įtvirtinta, kad
„1. Kiekvienas asmuo turi teisę į laisvę ir saugumą.
Niekam laisvė negali būti atimta kitaip, kaip šiais atvejais, ir įstatymo nustatyta tvarka:
a) kai asmuo teisėtai kalinamas pagal kompetentingo teismo nuosprendį;
b) kai asmuo teisėtai sulaikomas ar kalinamas dėl to, kad neįvykdė teismo teisėto sprendimo, arba kai norima garantuoti kokios nors įstatymo nustatytos prievolės vykdymą;
c) kai asmuo teisėtai sulaikomas ar įkalinamas, kad būtų pristatytas kompetentingai teismo institucijai, pagrįstai įtariant jį padarius nusikaltimą ar kai pagrįstai manoma, jog būtina neleisti jam padaryti nusikaltimo, arba manoma, jog jis, padaręs tokį nusikaltimą, gali pabėgti;
d) kai nepilnamečiui atimama laisvė pagal teisėtą sprendimą atiduoti jį su auklėjimu susijusiai priežiūrai arba kai jis teisėtai įkalinamas, kad būtų pristatytas kompetentingai institucijai;
e) kai teisėtai atimama laisvė galintiems platinti užkrečiamąsias ligas asmenims, psichiškai nesveikiems asmenims, alkoholikams, narkomanams ar valkatoms;
f) kai asmuo teisėtai sulaikomas ar kalinamas dėl to, kad negalėtų be leidimo įvažiuoti į šalį, arba kai yra pradėtas asmens išsiuntimo ar išdavimo kitai valstybei procesas.“. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siūloma suvienodinti Civiliniame kodekse ir Psichikos sveikatos priežiūros įstatyme priverstinio hospitalizavimo laiką be teismo sprendimo. Taip pat siūloma Civiliniame kodekse ir Psichikos sveikatos priežiūros įstatyme numatyti septynių parų priverstinio hospitalizavimo trukmę. Tikėtina, kad per septynias paras gydomas pacientas labiau pasveiks ir nebekels grėsmės sau ir aplinkinių sveikatai. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymų projektus neigiamų pasekmių nenumatoma. 6.
6Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai,
korupcijai Priėmus Įstatymų projektą ilgainiui sumažės nusiskundimų dėl smurto artimoje aplinkoje. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektu siūlomas teisinis reguliavimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymus, priimti naujų teisės aktų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių teisės aktų nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymų projekte naujos sąvokos neapibrėžiamos. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Teikiamas Įstatymų projektas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei neprieštarauja. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus teikiamą Įstatymų projektą kitų teisės aktų priimti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymų projekto nuostatoms įgyvendinti papildomų lėšų nereikės, taip pat jų nebus ir sutaupyta. 13.
išvados Įstatymų projekto rengimo metu specialistų išvadų nebuvo gauta, lydimųjų aktų rengti nereikia. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymų projekto žodžiai: „priverstinė hospitalizacija“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo narys Antanas Matulas
Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
teikiamo projekto priemonių proporcingumas siekiamam tikslui:
dėmesys, kad teikiamu projektu priverstinio hospitalizavimo be teismo leidimo terminas yra pailginamas net tris su puse karto, projekto aiškinamajame rašte nepateikiant konkrečių tokio siūlymo (kodėl siūloma drastiškai pailginti esamą terminą) motyvų. 1.2. Šiame kontekste akcentuotinos Europos Tarybos Ministrų komiteto 2004 m. rugsėjo 22 d. rekomendacijos Nr. REC(2004)10 „Dėl asmenų su psichikos sutrikimais žmogaus teisių ir orumo gynimo“ (toliau – Europos Tarybos rekomendacijos). Pažymėtina, kad Europos Tarybos rekomendacijose asmenų su psichikos sutrikimais priverstinio hospitalizavimo procedūros išskiriamos į: 1) bendrus atvejus (Europos Tarybos rekomendacijų 20 straipsnis) ir 2) skubius atvejus (angl. – emergency situations) (Europos Tarybos rekomendacijų 21 straipsnis). Europos Tarybos rekomendacijų 21 straipsnio 2 dalies i punkte numatyta, kad tokių asmenų priverstinis patalpinimas ir gydymas turėtų užtrukti trumpą laiko tarpą ir tik remiantis atitinkamu medicininiu įvertinimu. Šio punkto aiškinamajame memorandume (163 paragrafas) išaiškinta, kad trumpą laiko tarpą maksimaliai atitiktų 48 arba 72 valandos. Jeigu šias priemones reikėtų taikyti ilgiau, turėtų būti taikomos Europos Tarybos rekomendacijų 20 straipsnio nuostatos. Europos Tarybos rekomendacijų 20 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sprendimas dėl priverstinio hospitalizavimo turi būti priimtas teismo ar kito kompetentingo organo.
Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad teikiamame projekte numatomas 7 parų priverstinio hospitalizavimo be teismo leidimo terminas daugiau nei du kartus viršija maksimalų Europos Tarybos rekomenduojamą terminą. 2. Siūlytina apsvarstyti galimybę dėl platesnio pobūdžio (nei yra teikiamos šiuo projektu) Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo pataisų, suderinant jo nuostatas su Europos Tarybos rekomendacijomis. Pavyzdžiui, Europos Tarybos rekomendacijų 17 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintos kumuliatyvios priverstinio hospitalizavimo sąlygos: i) asmuo yra psichikos ligonis; ii) yra didelė rizika, kad asmuo gali padaryti žymią žalą savo sveikatai arba kitiems asmenims; iii) priverstinis hospitalizavimas reikalingas gydymo tikslais; iv) nėra įmanoma pritaikyti švelnesnių (mažiau ribojančių) priemonių; v) atsižvelgta į atitinkamo asmens (angl.
lyginamajame variante – kad keičiamas Psichikos sveikatos priežiūros įstatymas. Atsižvelgiant į tai, kad projekto turinys yra susijęs su Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo, o ne Narkologinės priežiūros įstatymo pataisomis, projekto pavadinimas taisytinas pagal jo lyginamojo varianto pavadinimą. 4. Teikiamo projekto 1 straipsnyje ir 2 straipsnio 1 dalyje formuluotė „dvi paras“ keičiama į „septynias paras“, o 2 straipsnio 2 dalyje formuluotė „2 paras“ keičiama į „7 paras“. Atsižvelgiant į tai, kad tas pats terminas skirtingose keičiamo įstatymo nuostatose išreiškiamas skirtinga lingvistine konstrukcija, siūlytina šias formuluotes suvienodinti. 5.
įstatymo formuluotė – „septynias paras“ („7 paras“) – turėtų būti suderinta su Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 9 straipsnio 2 ir
(leidimo) yra susietas ne su „parų“, o su „kalendorinių dienų“ terminu. 6. Teikiamo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 1 dalies pirmame sakinyje formuluotė „dvi paras“ pakeičiama į „septynias paras“, o antrajame sakinyje žodžių junginys „dvi paras“ paliekamas nepakeistas. Atsižvelgiant į tai, siūlytina suvienodinti keičiamo įstatymo 28 straipsnio 1 dalies dviejų pirmųjų sakinių formuluotes, nustatančias terminą, per kurį teismas turi duoti leidimą priverstiniam hospitalizavimui. 7. Be to, keičiamo įstatymo 28 straipsnio 1 dalies antrajame sakinyje siūlytina tiksliau apibrėžti laiko momentą, nuo kurio pradedamas skaičiuoti terminas teismo leidimui duoti. 8. Teikiamo projekto 3 straipsnyje siūlytina nustatyti ne tik įstatymo įsigaliojimo, bet ir jo įgyvendinimo tvarkos nuostatas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2017-03- Nr. Į 2017-02-22 Nr. S-2017-1638 Lietuvos Respublikos Seimui dėl Lietuvos Respublikos Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo Nr. I-924 16 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-379 derinimo Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo Nr. I-924 16 ir 28 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP379, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime, tačiau pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento
reguliavimo priemonių galimo neproporcingumo. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Rūta Butvydytė, tel. 706 63 683, el. p. [email protected]