Lyginamasis variantas
NR. I-533
2019 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas Pakeisti 3 straipsnio 19 dalį ir ją išdėstyti taip: „19. Savivaldybės tarybos opozicija
Pakeisti 19 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Meras renkamas tiesiogiai savivaldybės tarybos įgaliojimų laikui. Kai šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka mero įgaliojimai nutrūksta prieš terminą, rengiami nauji mero rinkimai. Savivaldybės taryba savo įgaliojimų laikui iš tarybos narių mero siūlymu skiria vieną ar kelis mero pavaduotojus. Kandidatus į mero pavaduotojų pareigas, pasitaręs su frakcijomis, meras siūlo taip, kad vienas mero pavaduotojas būtų savivaldybės tarybos opozicijos atstovas
. Didžiausias galimas savivaldybės mero pavaduotojų skaičius nustatomas atsižvelgiant į savivaldybės tarybos narių skaičių. Savivaldybėje, kurios tarybą sudaro 41 ir daugiau tarybos narių, gali būti steigiamos ne daugiau kaip trys savivaldybės mero pavaduotojo pareigybės; savivaldybėje, kurios tarybą sudaro 27–31 tarybos narys, gali būti steigiamos ne daugiau kaip dvi savivaldybės mero pavaduotojo pareigybės; kitose savivaldybėse gali būti steigiama ne daugiau kaip viena savivaldybės mero pavaduotojo pareigybė. Meru ir mero pavaduotojais gali būti tik Lietuvos Respublikos piliečiai.
Savivaldybės taryba mero siūlymu gali nuspręsti, kad mero pavaduotojas pareigas atlieka visuomeniniais pagrindais, išskyrus savivaldybės tarybos opozicijos atstovą . Mero pavaduotojas skiriamas slaptu balsavimu. Laikoma, kad mero pavaduotojas paskirtas, jeigu už jo kandidatūrą balsavo visų savivaldybės tarybos narių dauguma. Mero pareigas laikinai eina savivaldybės tarybos posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma išrinktas savivaldybės tarybos narys, kai:
1) meras dėl laikinojo nedarbingumo ar kitų pateisinamų priežasčių laikinai, ne daugiau kaip šimtą dvidešimt kalendorinių dienų, negali eiti savo pareigų ir nėra paskirtas mero pavaduotojas;
2) Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo nustatyta tvarka rinkimai vienmandatėje rinkimų apygardoje pripažįstami negaliojančiais ir skelbiami pakartotiniai rinkimai;
3) meras netenka savivaldybės tarybos nario mandato šio įstatymo nustatyta tvarka .
“. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Teikia Seimo narys Andrius Kupčinskas
Lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO NR. I-533 PAPILDYMO 261 STRAIPSNIU ĮSTATYMAS 2019 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. Įstatymo papildymas 261 straipsniu Papildyti Įstatymą 261 straipsniu : „26
1Jeigu savivaldybės tarybos opozicijos frakcija (frakcijos) ir (ar) savivaldybių tarybų narių grupė (grupės) arba jų koalicija turi daugiau kaip 1/2 savivaldybės tarybos opozicijai priklausančių tarybos narių, tokios frakcijos seniūnas, grupės arba koalicijos vadovas yra vadinamas savivaldybės tarybos opozicijos lyderiu. 2. Savivaldybės tarybos opozicijos lyderiui už atliekamą darbą mokamas atlyginimas, kurio dydis lygus ½ mero darbo užmokesčio dydžiui.“. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja nuo 2020 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Andrius Kupčinskas
DĖL vietos SAVIVALDos ĮSTATYMO NR. I-533
Į
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Įstatymo pakeitimo projektą paskatino siekis kelti demokratijos lygį vietos savivaldoje. Skandinavijos šalių savivaldybėse įprasta praktika, jog pasibaigus rinkimams ir skiriant į pareigas politinio lygmens pareigūnus, opozicijai atitenka mero pavaduotojo pareigybė. Tuo tarpu Lietuvoje, įvykus tiesioginiams mero rinkimams, laimėjusiems atitenka visos svarbiausios politinės pozicijos, nors vėliau opozicija pasiskelbę politiniai judėjimai ir visuomeniniai komitetai taip pat sulaukia reikšmingo visuomenės palaikymo ir pasitikėjimo. Po tiesioginių rinkimų meras įgauna pakankamai administracinių instrumentų, būtinų vietos valdžios suformavimui ir rinkimų programos įgyvendinimui per vietos administracijos struktūrą ir jai pavaldžias įmones bei įstaigas. Tuo tarpu opozicijai tenka tik visuomeninės pareigybės (kontrolės komiteto, antikorupcijos ir etikos komisijos pirmininkų), be realių svertų. Todėl siekiant kelti vietos demokratijų lygmenį ir stiprinti demokratinę kontrolę, reikalinga, kad vienas iš mero pavaduotojų būtų skiriamas iš opozicijos atstovų. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Seimo narys Andrius Kupčinskas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiandieninis reglamentavimas nenustato merui pareigos siūlant kandidatus į mero pavaduotojus įtraukti nors vieną kandidatą iš savivaldybės tarybos opozicijos. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Vietos savivaldos lygmenyje opozicija galėtų vykdyti kasdieninę priežiūrą ir užtikrinti nuolatinę demokratinę kontrolę savivaldybių tarybose, analogiškai parlamentinei kontrolei Seime.
Kartu būtų sudaryta galimybė piliečiams ir viešosios informacijos skleidėjams gauti išsamesnę informaciją apie vykstančius kasdienius procesus savivaldybėse. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priėmus įstatymo pakeitimą, kriminogeninė situacija nebus įtakota. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Verslo sąlygos nepasikeis. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Nereikia. 9. A r įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Taip. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Taip. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Nereikia. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Papildomų lėšų neprireiks. 13.
projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Mero pavaduotojas, savivaldybės tarybos opozicija. 15. Kiti , iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia Seimo narys Parašas Andrius Kupčinskas
DĖL Vietos savivaldos įstatymo nr.I-533 papildymo 26(1) straipsniu Į
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Įstatymo pakeitimo projektą paskatino siekis kelti demokratijos lygį vietos savivaldoje. Skandinavijos šalių savivaldybėse įprasta praktika, jog pasibaigus rinkimams ir skiriant į pareigas politinio lygmens pareigūnus, opozicijai atitenka mero pavaduotojo pareigybė. Tuo tarpu Lietuvoje, įvykus tiesioginiams mero rinkimams, laimėjusiems atitenka visos svarbiausios politinės pozicijos, nors vėliau opozicija pasiskelbę politiniai judėjimai ir visuomeniniai komitetai taip pat sulaukia reikšmingo visuomenės palaikymo ir pasitikėjimo. Pateikus Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3783, kuriuo buvo siūloma įtvirtinti, kad viena mero pavaduotojo pareigybė atitenka opozicijai, ne vienas Seimo narys pateikimo metu siūlė, kad šiuo atveju laukiamas efektas geriau bus pasiektas priėmus nuostatą dėl mokamo atlyginimo savivaldybės tarybos opozicijos lyderiui. Atsižvelgus į šiuos pasiūlymus teikiamas patobulintas projektas. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Seimo narys Andrius Kupčinskas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiandieninis reglamentavimas nenustato savivaldybės tarybos opozicijos lyderiui už jo veiklą. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Vietos savivaldos lygmenyje opozicija galėtų efektyviau vykdyti kasdieninę priežiūrą ir užtikrinti nuolatinę demokratinę kontrolę savivaldybių tarybose, analogiškai parlamentinei kontrolei Seime. 5.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Priėmus įstatymo pakeitimą, kriminogeninė situacija nebus įtakota. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Verslo sąlygos nepasikeis. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Nereikia. 9. A r įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Taip. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Taip. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Nereikia. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymo įgyvendinimui savivaldybių biudžetuose turi būti numatytos papildomos lėšos, preliminariai iki 0.8 mln eur einamaisiais metais, iki 2,4 mln eur per artimiausius 3 metus. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Savivaldybės tarybos opozicijos lyderis. 15.
, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo narys Parašas Andrius Kupčinskas
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų, teisėkūros principų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
vietos savivaldos įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje siūloma įtvirtinti nuostatą, įpareigojančią merą kandidatus į mero pavaduotojų pareigas siūlyti taip, kad vienas mero pavaduotojas būtų savivaldybės tarybos opozicijos atstovas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal šioje dalyje nustatytą galiojantį teisinį reguliavimą didžiausias galimas savivaldybės mero pavaduotojų skaičius priklauso nuo savivaldybės tarybos dydžio: meras gali turėti nuo vieno iki trijų pavaduotojų; tose savivaldybėse, kurių tarybas sudaro mažiau nei 27 tarybos nariai, gali būti steigiama ne daugiau kaip viena savivaldybės mero pavaduotojo pareigybė.
Atsižvelgiant į tai, kad pagal Vietos savivaldos įstatymą mero pavaduotojas vykdo mero nustatytas funkcijas ir mero pavedimus, o šiam negalint eiti pareigų atlieka visas mero pareigas, išskyrus nurodytąsias įstatyme (20 straipsnio 8 dalis), manytina, jog minėta nuostata, kuria siūloma papildyti Vietos savivaldos įstatymo 19 straipsnio 1 dalį, tiek, kiek pagal ją savivaldybės tarybos opozicijos atstovas mero pavaduotoju turėtų būti skiriamas ir tose savivaldybėse, kuriose gali būti steigiama tik viena savivaldybės mero pavaduotojo pareigybė, būtų sudarytos prielaidos kilti tokioms situacijoms, kai būtų suvaržytos savivaldybės tarybos, kaip teritorinės bendruomenės atstovybės, daugumos ir tiesiogiai išrinkto savivaldybės vadovo – savivaldybės mero galimybės įgyvendinti užsibrėžtus tikslus ir uždavinius, savivaldybės tarybos daugumos ir opozicijos atstovavimo savivaldybės vadovų lygmeniu santykis neatspindėtų per savivaldybių tarybų rinkimus pareikštos rinkėjų valios, taigi galėtų būti paneigti daugumos rinkėjų lūkesčiai. Šiame kontekste paminėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 10 straipsnio 1 dalį mažiau nei 27 (nuo 15 iki 25) savivaldybės tarybos nariai renkami savivaldybėse, kuriose yra mažiau kaip 50 tūkst. gyventojų; Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenimis, tokio dydžio yra dauguma Lietuvos Respublikos savivaldybių (iš 60 savivaldybių mažiau nei 50 tūkst. gyventojų 2019 m. sausio 1 d. buvo 48 savivaldybėse, 2019 d. liepos 1 d. – 49 savivaldybėse). 2.
tarybai suteikta galimybė visais atvejais priimti sprendimą, kad mero pavaduotojas pareigas atlieka visuomeniniais pagrindais. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, siūloma nustatyti išimtį, kad tokio sprendimo savivaldybės taryba negalėtų priimti dėl savivaldybės tarybos opozicijos atstovo. Svarstytina, ar tokia nuostata, diferencijuojanti galimus sprendimus dėl darbo apmokėjimo sąlygų mero pavaduotojams, kurių statusas, teisės ir pareigos kitais aspektais pagal įstatymą yra vienodi, priklausomai tik nuo jų politinių pažiūrų (atstovavimo politinei frakcijai ar grupei), atitiktų asmenų lygiateisiškumo reikalavimus. 3. Atsisakius galimybės daugumos savivaldybių merų pavaduotojų atžvilgiu priimti sprendimą dėl pareigų ėjimo visuomeniniais pagrindais, tai galimai pareikalautų papildomų savivaldybių biudžetų lėšų, nors tokia galimybė projekto aiškinamajame rašte ir neigiama. Šiuo aspektu projektas galimai neatitinka Seimo statuto 135 straipsnio 3 dalies 12 punkte nustatyto reikalavimo. Be to, kadangi projektas gali turėti įtakos savivaldybių biudžetų sudarymui ir vykdymui, atsižvelgiant į valstybės ir savivaldybių biudžetų planavimo, tvirtinimo ir vykdymo ciklą, turėtų būti nustatyta vėlesnė jo įsigaliojimo data. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis V. Staugaitytė, tel. (8 5) 239 6898, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. pranas.zukauskas @ lrs.lt
Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų, teisėkūros principų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu siūlomoje Vietos savivaldos įstatymo 261 straipsnio 1 dalyje pateikiamas sąvokos „savivaldybės tarybos opozicijos lyderis“ apibrėžimas, todėl ši nuostata turėtų būti dėstoma ne atskirame įstatymo straipsnyje, o kaip šio įstatymo 3 straipsnio, kuriame yra įtvirtinti sąvokų apibrėžimai, dalis. Kita vertus, kadangi ši sąvoka keičiamame įstatyme būtų pavartota tik vieną kartą – apibrėžiant savivaldybės tarybos opozicijos lyderio (toliau – opozicijos lyderis) veiklos apmokėjimo sąlygas, – jos apibrėžimas galėtų būti pateiktas ir jo 26 straipsnio 1 dalyje (nustatant šios išvados 2 pastaboje nurodytą išimtį). 2. Projektu siūloma keičiamo įstatymo 261 straipsnio 2 dalies nuostata dėl opozicijos lyderio darbo užmokesčio dydžio nėra keičiamo įstatymo reguliavimo dalykas. Valstybės politikų darbo apmokėjimo dydžius ir sąlygas reglamentuoja Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas, kuris ir turėtų būti keičiamas siekiant nustatyti opozicijos lyderio (kaip valstybės politiko) darbo užmokesčio dydį. Šiame įstatyme nustačius šį dydį, Vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje, greta mero ir mero pavaduotojo, turėtų būti nustatyta išimtis ir opozicijos lyderiui. 3. Projektu siūlomas opozicijos lyderio apibrėžimas vertintinas kaip netikslus ir galimai nepritaikomas vadovaujantis galiojančio įstatymo nuostatomis.
Projektu siūlomame apibrėžime vartojamos sąvokos „koalicija“,
„frakcijos seniūnas“, „grupės vadovas“, „koalicijos vadovas“, kurios keičiamame
įstatyme nevartojamos, projekte jos taip pat neapibrėžiamos, todėl ir pati
„opozicijos lyderio“ sąvoka praktikoje negalėtų būti pritaikoma. Pažymėtina ir
tai, kad apibrėžime vartojama sąvoka „savivaldybių tarybų narių <...> (grupės)“, nors ir vartojama galiojančio įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje, yra nesuprantama ir negalinti egzistuoti. Šio straipsnio 17 dalyje „savivaldybės tarybos narių grupė“ vartojama vienaskaita ir apibrėžiama kaip darinys, kuriam priskiriami (o ne jungiasi savanoriškai) visi į frakcijas nesusivieniję tarybos nariai. Taigi pagal apibrėžimą vienoje savivaldybės taryboje gali egzistuoti tik viena savivaldybės tarybos narių grupė. 4. Projektu siūloma nustatyti, kad opozicijos lyderiui mokamas fiksuoto dydžio nuolatinis darbo užmokestis „už atliekamą darbą“. Pažymime, kad galiojančiame įstatyme tokio pobūdžio darbo užmokestis numatytas tik merui ir (jei savivaldybės taryba mero teikimu nenusprendžia kitaip) mero pavaduotojui. Šių valstybės politikų funkcijos (taigi, ir atliekamas darbas) išsamiai ir plačiai nustatytos keičiamo įstatymo 20 straipsnyje. Tačiau nei galiojančiame įstatyme, nei projekte nėra nustatyta jokių konkrečių opozicijos lyderio pareigų ar funkcijų. Projekto nuostatos, kuriomis tik apibrėžiama opozicijos lyderio sąvoka ir nustatomas nuolatinis jo darbo užmokestis, bet nenustatomos jokios jo pareigos ar funkcijos, turėtų būti vertinamos sistemiškai kitų keičiamo įstatymo nuostatų, kuriomis reguliuojami panašūs visuomeniniai santykiai, kontekste. 5. Kaip nurodyta aiškinamajame rašte, projekto įgyvendinimas pareikalautų papildomų savivaldybių biudžetų lėšų, taigi turėtų įtakos savivaldybių biudžetų sudarymui ir vykdymui.
Atsižvelgiant į valstybės ir savivaldybių biudžetų planavimo, tvirtinimo ir vykdymo ciklą (projekto registravimo metu vykstančią stadiją) ir į tai, kad šiuo metu svarstomuose biudžetų projektuose atitinkamų lėšų nėra numatyta, turėtų būti nustatyta vėlesnė projekto įsigaliojimo data. 6. Atsižvelgiant į Seimo statute nustatytas įstatymų leidybos procedūras ir jų trukmę, taip pat į tai, kad Seimo priimtas įstatymas pagal Konstituciją turi būti promulguojamas, diskutuotina, ar projekto 2 straipsnyje siūloma įstatymo įsigaliojimo data – 2020 m. sausio 1 d. – yra reali . Departamento direktorius Andrius Kabišaitis V. Staugaitytė, tel. (8 5) 239 6898, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]