222 Įstatymo projektas Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Parengė: Lietuvos Respublikos Seimas, Audito komitetas XIIIP-3779(2) 2020-06-29 Priimtas teisės aktas

Lithuania · XIIIP-3779 · 2020-06-29 · Priimtas · LT_SEIMAS

Authoritative source — the official register ↗.

In our system

The bill's progress, sponsors and the act it amends →

Papers in this file

  1. Lyginamasis variantas · 2019-08-20
  2. Lyginamasis variantas · 2020-06-29
  3. Aiškinamasis raštas · 2019-08-20
  4. Teisės departamento išvada · 2019-08-20
  5. Teisės departamento išvada · 2020-06-29
  6. Komiteto išvada · 2019-08-20
  7. Komiteto išvada · 2019-08-20
  8. Komiteto išvada · 2020-06-29

Lyginamasis variantas

2019-08-20 · the official register ↗

Projekto lyginamasis variantas

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO

IR DISPONAVIMO JUO ĮSTATYMO NR. VIII-729 14 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

2019 m. d. Nr Vilnius

1 straipsnis. 14

straipsnio pakeitimas

,,1. Valstybės ir savivaldybių turtas, išskyrus centralizuotai valdyti perduotą valstybės nekilnojamąjį turtą, gali būti perduodamas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis atitinkamai Vyriausybės arba savivaldybės tarybos nustatyta tvarka šiems subjektams:

1) biudžetinėms įstaigoms;

2) viešosioms įstaigoms, kurios pagal Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą laikomos viešojo sektoriaus subjektais;

3) asociacijoms (tik šio straipsnio 2 dalyje nustatytiems veiklos tikslams);

4) labdaros ir paramos fondams (tik šio straipsnio 2 dalyje nustatytiems veiklos tikslams);

5) viešosioms įstaigoms, kurios pagal Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymą laikomos viešosios naudos nevyriausybinėmis organizacijomis (tik šio straipsnio 2 dalyje nustatytiems veiklos tikslams); 5)6) egzilio sąlygomis veikiančioms aukštosioms mokykloms; 6)7) kitiems subjektams, jeigu tokio perdavimo tvarka ir sąlygos nustatytos Lietuvos Respublikos Prezidento įstatyme, Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme, Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, Lietuvos Respublikos šeimynų įstatyme, Lietuvos Respublikos Lietuvos šaulių sąjungos įstatyme, Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme, Lietuvos Respublikos koncesijų įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės įmonės Lietuvos oro uostų valdomų oro uostų koncesijos įstatyme, tarptautinėse sutartyse ar tarptautiniuose susitarimuose. 2. Pakeisti 14 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,2.

Valstybės ir savivaldybių turtas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis gali būti perduodamas viešosioms įstaigoms, kurios pagal Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymą laikomos viešosios naudos nevyriausybinėmis organizacijomis, asociacijoms ir labdaros ir paramos fondams, kurių pagrindinis veiklos tikslas yra bent vienas iš šių tikslų:

1) užtikrinti vaiko ir (ar) šeimos gerovės ir (arba) vaiko teisių apsaugą;

2) teikti pagalbą nusikaltimų aukoms ir (arba) smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims;

3) užtikrinti neįgaliųjų ar kitų socialinę atskirtį patiriančių asmenų grupių (prekybos žmonėmis aukų, asmenų, turinčių psichikos ir elgesio sutrikimų dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, nuteistųjų ir asmenų, paleistų iš laisvės atėmimo vietų, bei kitoms socialinę atskirtį patiriančių asmenų grupėms priklausančių asmenų) ir užsieniečių socialinę integraciją;

4) teikti pagalbą ir (arba) socialines paslaugas asmenims, dėl amžiaus, neįgalumo ar kitų socialinių problemų negalintiems pasirūpinti savo asmeniniu gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime ar patiriantiems skurdą ir socialinę atskirtį;

5) teikti pagalbą, sietiną su pacientų teisių gynimu, organizuoti ir teikti ligų prevencijos paslaugas;

6) teikti nemokamą kompleksinę pagalbą krizinį nėštumą išgyvenančioms moterims ir jų artimiesiems;

7) teikti nemokamą paliatyviąją pagalbą;

6) 8) teikti pagalbą, sietiną su užimtumo arba socialinės integracijos per vaikų ir suaugusiųjų neformalųjį švietimą ir kultūrinę veiklą skatinimu;

7) 9) tenkinti gyvenamosios vietovės bendruomenės viešuosius poreikius.

Valstybės ir savivaldybių turtas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis gali būti perduodamas viešosioms įstaigoms, kurios pagal Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymą laikomos viešosios naudos nevyriausybinėmis organizacijomis, asociacijoms ir labdaros ir paramos fondams, kurių pagrindinis veiklos tikslas yra bent vienas iš šių tikslų:

1) užtikrinti vaiko ir (ar) šeimos gerovės ir (arba) vaiko teisių apsaugą;

2) teikti pagalbą nusikaltimų aukoms ir (arba) smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims;

3) užtikrinti neįgaliųjų ar kitų socialinę atskirtį patiriančių asmenų grupių (prekybos žmonėmis aukų, asmenų, turinčių psichikos ir elgesio sutrikimų dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, nuteistųjų ir asmenų, paleistų iš laisvės atėmimo vietų, bei kitoms socialinę atskirtį patiriančių asmenų grupėms priklausančių asmenų) ir užsieniečių socialinę integraciją;

4) teikti pagalbą ir (arba) socialines paslaugas asmenims, dėl amžiaus, neįgalumo ar kitų socialinių problemų negalintiems pasirūpinti savo asmeniniu gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime ar patiriantiems skurdą ir socialinę atskirtį;

5) teikti pagalbą, sietiną su pacientų teisių gynimu, organizuoti ir teikti ligų prevencijos paslaugas;

6) teikti nemokamą kompleksinę pagalbą krizinį nėštumą išgyvenančioms moterims ir jų artimiesiems;

7) teikti nemokamą paliatyviąją pagalbą;

6) 8) teikti pagalbą, sietiną su užimtumo arba socialinės integracijos per vaikų ir suaugusiųjų neformalųjį švietimą ir kultūrinę veiklą skatinimu;

7) 9) tenkinti gyvenamosios vietovės bendruomenės viešuosius poreikius. Šį veiklos tikslą įgyvendinančiai asociacijai panaudos pagrindais gali būti perduotas tik savivaldybės turtas;

8) 10) tenkinti žmonių fizinio aktyvumo poreikius per kūno kultūros ir sporto veiklos skatinimą;

9) 11) tenkinti etninės kultūros, meno kūrėjų ir kultūros darbuotojų poreikius per kultūros ir meno plėtros, kultūrinės edukacijos ar kultūros paveldo apsaugos veiklą“.

,,3. Valstybės ir savivaldybių turtas šio straipsnio 1 dalies 2–5 6 punktuose nurodytiems subjektams gali būti perduodamas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis, jeigu:

1) panaudos subjektas pagrindžia, kad prašomas panaudos pagrindais suteikti turtas reikalingas jo vykdomai veiklai (jeigu subjektas yra asociacija ar labdaros ir paramos fondas, ar viešoji įstaiga, kuri pagal Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymą laikoma viešosios naudos nevyriausybine organizacija, – šio straipsnio 2 dalyje nustatytiems veiklos tikslams), dėl kurios turtas galėtų būti perduotas, ir jo naudojimo paskirtis atitinka šio subjekto steigimo dokumentuose nustatytus veiklos sritis ir tikslus;

2) Vyriausybės nustatyta tvarka yra įvertintas poveikis konkurencijai ir atitiktis valstybės pagalbos reikalavimams“. 4. Pakeisti 14 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,4. Sprendimą dėl valstybės turto perdavimo pagal panaudos sutartį šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams priima Vyriausybė arba jos įgalioti turto valdytojai Vyriausybės nustatyta tvarka. Sprendimą dėl savivaldybės turto perdavimo pagal panaudos sutartį šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams priima savivaldybės taryba ar jos įgaliota institucija. Valstybės ir savivaldybių ilgalaikis materialusis turtas šio straipsnio 1 dalies 2–6 7 punktuose nurodytiems subjektams gali būti perduotas panaudos teise ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui, jeigu įstatymai nenustato kitaip.

Sprendime turi būti nurodytas panaudos sutarties terminas ir turto panaudojimo paskirtis, taip pat gali būti nurodytos kitos panaudos sąlygos. Šios sąlygos privalo būti įrašytos į panaudos sutartį. Valstybės ar savivaldybės turto panaudos sutartį su panaudos subjektais sudaro valstybės ar savivaldybės turto valdytojas“. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Asta Kubilienė Vida Ačienė Laimutė Matkevičienė Aušrinė Norkienė Darius Kaminskas Aurelijus Veryga

Lyginamasis variantas

2020-06-29 · the official register ↗

Projekto

Nr. XIIIP-3779(2)

lyginamasis variantas

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO

IR DISPONAVIMO JUO ĮSTATYMO NR. VIII-729 14 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMAS

2020 m. d. Nr. Vilnius

1 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 14 straipsnio 1 dalį

ir ją išdėstyti taip: „1. Valstybės ir savivaldybių turtas, išskyrus centralizuotai valdyti perduotą valstybės nekilnojamąjį turtą, gali būti perduodamas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis atitinkamai Vyriausybės arba savivaldybės tarybos nustatyta tvarka šiems subjektams:

1) biudžetinėms įstaigoms;

2) viešosioms įstaigoms, kurios pagal Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą laikomos viešojo sektoriaus subjektais, viešosioms įstaigoms – mokykloms;

3) asociacijoms (tik šio straipsnio 2 dalyje nustatytiems veiklos tikslams);

4) labdaros ir paramos fondams (tik šio straipsnio 2 dalyje nustatytiems veiklos tikslams);

5) viešosios naudos nevyriausybinėms organizacijoms, teikiančioms nemokamą kompleksinę pagalbą krizinį nėštumą išgyvenančioms moterims ir jų artimiesiems arba viešosios naudos nevyriausybinėms organizacijoms, teikiančioms nemokamą paliatyviąją pagalbą;

  • 56) egzilio sąlygomis veikiančioms aukštosioms mokykloms;
  • 67) regionų plėtros taryboms;
  • 78) kitiems subjektams, jeigu tokio perdavimo tvarka ir sąlygos nustatytos Lietuvos

Respublikos Prezidento įstatyme, Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme, Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, Lietuvos Respublikos šeimynų įstatyme, Lietuvos Respublikos Lietuvos šaulių sąjungos įstatyme, Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme, Lietuvos Respublikos koncesijų įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės įmonės Lietuvos oro uostų valdomų oro uostų koncesijos įstatyme, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ar tarptautiniuose susitarimuose.“

2. Pakeisti 14 straipsnio 3 dalį

ir ją išdėstyti taip: „3.

Valstybės ir savivaldybių turtas šio straipsnio 1 dalies 2–57 punktuose nurodytiems subjektams gali būti perduodamas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis, jeigu:

1) panaudos subjektas pagrindžia, kad prašomas panaudos pagrindais suteikti turtas reikalingas jo vykdomai veiklai (jeigu subjektas yra asociacija ar labdaros ir paramos fondas, – šio straipsnio 2 dalyje nustatytiems veiklos tikslams), dėl kurios turtas galėtų būti perduotas, ir jo naudojimo paskirtis atitinka šio subjekto steigimo dokumentuose nustatytus veiklos sritis ir tikslus;

2) Vyriausybės nustatyta tvarka yra įvertintas poveikis konkurencijai ir atitiktis valstybės pagalbos reikalavimams.“

3. Pakeisti 14 straipsnio 4 dalį

ir ją išdėstyti taip:

„4. Sprendimą dėl valstybės turto perdavimo pagal panaudos

sutartį šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams priima Vyriausybė arba jos įgalioti turto valdytojai Vyriausybės nustatyta tvarka. Sprendimą dėl savivaldybės turto perdavimo pagal panaudos sutartį šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams priima savivaldybės taryba ar jos įgaliota institucija. Valstybės ir savivaldybių ilgalaikis materialusis turtas šio straipsnio 1 dalies 2–68 punktuose nurodytiems subjektams gali būti perduotas panaudos teise ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Sprendime turi būti nurodytas panaudos sutarties terminas ir turto panaudojimo paskirtis, taip pat gali būti nurodytos kitos panaudos sąlygos. Šios sąlygos privalo būti įrašytos į panaudos sutartį. Valstybės ar savivaldybės turto panaudos sutartį su panaudos subjektais sudaro valstybės ar savivaldybės turto valdytojas.“

2 straipsnis. Įstatymo

įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. rugsėjo 2 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Komiteto vardu Komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė

Aiškinamasis raštas

2019-08-20 · the official register ↗

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

DĖL VALSTYBĖS

IR SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JUO ĮSTATYMO NR. VIII-729 14 STRAIPSNIO PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO

1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai

ir uždaviniai: Įstatymo projekto rengimą paskatino viešoje erdvėje pasirodžiusi informaciją apie socialiai atsakingų piliečių visuomeninių iniciatyvų t.y. nemokamo krizinio nėštumo bei paliatyviosios pagalbos centrų (hospisų) veiklą ir joms iškylančias problemas. Pažymėtina, kad Lietuvos neaplenkia visoje Vakarų Europoje išryškėjusios demografijos problemos – bendras visuomenės senėjimas ir gimstamumo mažėjimas. Todėl ypatingai reikšmingos mūsų valstybei yra visos pastangos tose srityse, kuriose siekiama užtikrinti pagalbą patiriant krizinį nėštumą bei paliatyviosios slaugos prieinamumą. Nėra abejonių, kad norint įgyvendinti Lietuvos sveikatos 2014-2025 metų strategijos tikslą (pasiekti, kad

2025 m. šalies gyventojai būtų sveikesni ir pailgėtų gyvenimo trukmė, pagerėtų

gyventojų sveikata ir sumažėtų sveikatos netolygumai) neužtenka vien valstybės institucijų kryptingo darbo, būtinas glaudus bendradarbiavimas su nevyriausybinėmis organizacijomis. Kaip teisingai pabrėžta ir minėtos strategijos 101.1. punkte, valstybės institucijos turi skatinti veiklas, kurios prisideda prie teigiamo poveikio žmogaus psichikos bei fizinei sveikatai ir socialinei gerovei. Todėl šio projekto pagrindinis tikslas yra sudaryti teisines prielaidas suteikti teisę minėtoms viešosioms įstaigoms, kurios pagal Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymą laikomos viešosios naudos nevyriausybinėmis organizacijomis, panaudos pagrindais neatlygintinai perduoti naudoti valstybės ir savivaldybių turtą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:

Šį projektą inicijavo ir parengė Seimo narė Asta Kubilienė. 3.

3. Kaip

šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą viešosios įstaigos, kurios pagal Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymą laikomos viešosios naudos nevyriausybinėmis organizacijomis, teikiančios nemokamą paliatyviąją pagalbą ar nemokamą kompleksinę pagalbą krizinį nėštumą patiriančioms moterims bei jų artimiesiems, negali panaudos teise gauti naudotis valstybės ir savivaldybių turtu. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:

Siekiama praplėsti subjektų ratą, kuriems šiuo metu panaudos pagrindais gali būti neatlygintinai perduotas naudotis valstybės ir savivaldybių turtas. Į šių subjektų sąrašą įtraukiamos ir viešosios įstaigos, kurios pagal Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymą laikomos viešosios naudos nevyriausybinėmis organizacijomis. Taip pat papildomas sąrašas tikslų, su kurių įgyvendinimu yra siejama minėta teisė. Įtraukiami du veiklos tikslai:

a) teikti nemokamą kompleksinę pagalbą krizinį nėštumą išgyvenančioms moterims ir jų artimiesiems bei b) teikti nemokamą paliatyviąją pagalbą. Ši pataisa sudarys prielaidas pagerinti krizinio nėštumo centrų ir hospisų veiklos sąlygas bei padidinti šių centrų teikiamų nemokamų paslaugų prieinamumą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:

Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymas neigiamos įtakos korupcijai ar kriminogeninei situacijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymas tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8.

kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus Įstatymo projektą kitų įstatymų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:

Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:

Įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymo įgyvendinimui papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:

Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimo ir išvadų neprašyta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia šiam įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „panauda“, „valstybės turtas“, „savivaldybių turtas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:

Nėra. Teikia Seimo nariai Parašas Asta Kubilienė Vida Ačienė Laimutė Matkevičienė Aušrinė Norkienė Darius Kaminskas Aurelijus Veryga

Teisės departamento išvada

2019-08-20 · the official register ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS IR

SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JUO ĮSTATYMO NR. VIII-729

14 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

2019-09-05 Nr. XIIIP-3779

Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Kadangi projekto 1 straipsnio 2 ir 3 dalimis atitinkamai keičiamose

įstatymo 14 straipsnio 2 ir 3 dalyse Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymas minimas nebe pirmą kartą, jo pavadinime brauktini pertekliniai žodžiai „Lietuvos Respublikos“. 2. Projekto 1 straipsniu yra siūloma keisti daugiau negu pusę keičiamo įstatymo 14 straipsnio struktūrinių dalių, todėl visas 14 straipsnis turi būti dėstomas nauja redakcija. 3. Atkreiptinas dėmesys, kad Seimas 2019 m. liepos 25 d. priėmė Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 5, 6, 10, 12, 14, 15, 16, 19, 20, 21, 24 straipsnių pakeitimo ir 18 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymą Nr. XIII-2398 (toliau – įstatymas Nr. XIII-2398), kurio įsigaliojimas numatytas 2019 m. spalio 1 d., todėl vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis turėtų būti arba keičiamas įstatymas Nr. XIII-2398, arba nustatoma vėlesnė nei 2019 m. spalio 1 d. teikiamo įstatymo įsigaliojimo data. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]

Teisės departamento išvada

2020-06-29 · the official register ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS IR

SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JUO ĮSTATYMO NR. VIII-729

14 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

2020-09-16 Nr. XIIIP-3779(2)

Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 5, 6, 10, 12, 14, 15, 16, 19, 20, 21, 24 straipsnių pakeitimo ir 18 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymu Nr. XIII-2398 buvo inicijuota valstybės ir savivaldybių turto valdymo reforma, t. y. siekis maksimaliai apriboti valstybės ir savivaldybių turto panaudos subjektų ir jų vykdomų veiklų apimtis, bei į tai, kad neatlygintinas viešųjų įstaigų – mokyklų naudojimasis valstybės ir savivaldybių turtu pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio

1 dalį galėtų būti laikomas valstybės pagalba, suteikiančia konkurencinį

pranašumą prieš kitų teisinių formų mokyklas, siūlytina tikslinti projekto nuostatas, vienodinant visų projektu siūlomų panaudos gavėjų, nepriklausančių viešojo sektoriaus subjektų grupei, apibrėžtį ir nustatant pildomame keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 5 punkte, kad valstybės ir savivaldybių turtas panaudos pagrindais būtų perduodamas ne visoms viešosioms įstaigoms – mokykloms, o tik viešosios naudos nevyriausybinėms organizacijoms, teikiančioms nemokamas formaliojo ir (ar) neformaliojo švietimo paslaugas.

Pažymėtina, kad jeigu, neatsižvelgus į aukščiau išdėstytą pastabą, nuostata, kad valstybės ir savivaldybių turtas panaudos pagrindais būtų perduodamas viešojo sektoriaus subjektų grupei nepriklausančioms viešosioms įstaigoms – mokykloms, būtų įtvirtinta, ji, mūsų nuomone, vis tiek būtų neveikianti, nes to paties 14 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytas imperatyvus saugiklis, numatantis, kad valstybės ir savivaldybių turtas atitinkamiems subjektams gali būti perduodamas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis tik tuo atveju, kai Vyriausybės nustatyta tvarka yra įvertintas poveikis konkurencijai ir atitiktis valstybės pagalbos reikalavimams. Manytina, kad tai užkirstų kelią galimam valstybės ar savivaldybių turto perdavimui tokioms mokykloms. 2. Pastebėtina, kad turėtų būti tikslintina projekto 2 straipsnyje nurodyta įstatymo įsigaliojimo data. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]

Komiteto išvada

2019-08-20 · the official register ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Sveikatos reikalų komitetas

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL

VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JUO ĮSTATYMO

NR. VIII-72914

STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

NR. XIIIP-3779

2019-12-18

Nr. 111-P-53

Vilnius

J. Bandzienė, patarėjai K. Civilkienė, E. Jankauskas, V. Valainytė, padėjėja M. Neverkevičienė. Kviestieji asmenys: Sveikatos apsaugos ministras A. Veryga, Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai O. Vitkūnienė, V. Srogė, R. Kiūdytė, K. Rušinskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

  • str. str. d.

p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-09-05 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Kadangi projekto 1 straipsnio 2 ir 3

dalimis atitinkamai keičiamose įstatymo 14 straipsnio 2 ir 3 dalyse Lietuvos

Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymas minimas nebe pirmą

kartą, jo pavadinime brauktini pertekliniai žodžiai „Lietuvos Respublikos“. Pritarti

2019-09-051

2. Projekto 1 straipsniu yra siūloma keisti

daugiau negu pusę keičiamo įstatymo 14 straipsnio struktūrinių dalių, todėl visas 14 straipsnis turi būti dėstomas nauja redakcija. Pritarti

2019-09-05

liepos 25 d. priėmė Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr.

VIII-729 5, 6, 10, 12, 14, 15, 16, 19, 20, 21, 24 straipsnių pakeitimo ir 18 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymą Nr. XIII-2398 (toliau – įstatymas Nr. XIII-2398), kurio įsigaliojimas numatytas 2019 m. spalio 1 d., todėl vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis turėtų būti arba keičiamas įstatymas Nr. XIII-2398, arba nustatoma vėlesnė nei 2019 m. spalio 1 d. teikiamo įstatymo įsigaliojimo data. Atsižvelgti

4. Teisingumo ministerijos Europos teisės

departamentas, 2019-09-04 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3779 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir

kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

  • str. str. d.

p. 1. Kauno hospiso namai, 2019-10-08 Gerbiami Seimo nariai, dėkojame Jums už galimybę tiesiogiai kreiptis, diskutuoti ir būti dialoge. Kviečiame Jus palaikyti ir balsuoti už LR VALSTYBĖS IR

SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JUO ĮSTATYMO NR VIII-729

14 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO Projektą nr. ХІІІР-3779. Sprendimas, priimti šio įstatymo pataisą, galėtų prisidėti prie bendros paliatyvios pagalbos sektoriaus plėtros ir didesnio bei efektyvesnio nevyriausybinio sektoriaus įsitraukimo. Esame VŠĮ „Kauno hospiso namai”, nevyriausybinė ir pelno nesiekianti organizacija, kuri jau penkerius metus dirba ne tik su pacientais ir jų artimaisiais teikdama medicininę, socialinę, psichologinę, dvasinę, juridinę pagalbą.

Dirbame kartu su visuomene, augindami visuomenės suvokimą, koks svarbus yra kiekvienas žmogus, koks svarbus yra žmogaus orumas, tada, kai Jis yra sunkiai sergantis. Mūsų visuomenėje mažai suprantama sąvoka - palydėjimas, neapsiribojantis tik slauga, mūsų veikloje užima svarbią vietą. Tvirtai, nuo pat pradžių siekiame, edukuoti visuomenę, informuoti, kad ypatingai sergantis, sunkia nebepagydoma, progresuojančia liga žmogus žinotų, kad gali sulaukti pagalbos ir dėmesio, o tokio asmens artimieji būtų konsultuojami ir apmokomi. Šiandien paslaugas teikiame pacientams Kauno mieste ir Kauno rajone. 40 proc. pacientų yra onkologinių susirgimų. Kiekvienais metais didiname savo nemokamų paslaugų prieinamumą. Nuolat konsultuojame telefonu. Organizacija šiandien vienija daugiau nei 100 savanorių. Šiandien kreipiamės į Jus, nes Hospiso misija neįmanoma be žmonių palaikymo, be visuomenės buvimo kartu. Didelė žmonių dalis vis dar yra palikti, nežino kur kreiptis, kur ieškoti pagalbos. Mes norime dirbti dar efektyviau, įtraukti ne tik pacientus, artimuosius į pagalbos teikimą, bet įtraukti žmones į projektus, jų vykdymą, įtraukti visuomenę į gailestingumo savo artimui auginimą, per žmogišką empatiją įtraukti kitas organizacijas, verslo įmones į valstybei aktualių klausimų sprendimą. Suprantame, kad jau dabar per penkerius veiklos vykdymo metus, pritraukę 80 proc. paramos išlaidoms padengti, galime padėti valstybei, Kauno miestui, pritraukti investuotojus, rėmėjus ir kartu kurti bendruomenę bei savarankišką Hospisą Kauno mieste. Atkreipiame dėmesį, kad ne kartą kreipėmės Į Kauno miesto savivaldybę su prašymu skirti VŠĮ „Kauno hospiso namai" patalpas mūsų veiklai vykdyti, tačiau mums buvo atsakyta, kad tam yra įstatyminės kliūtys.

Tikimės, kad su Jūsų palaikymu jos bus pašalintos. Su nedideliu valstybės prisidėjimu galima būtų pasiekti dar geresnių rezultatų: stacionarus hospisas kartu teikdamas pagalbą į namus, sukurtų apie 50 naujų darbo vietų. Įtrauktume savanorystei daugiau nei 200 savanorių. Jau dabar esame pasirašę sutartis dėl mokymosi bazės ir praktikos studentams atlikimo. Tikime, kad pokytis vyktų valstybės mastu - dar daugiau pacientų, laiku ir oriai sulauktų kokybiškų paslaugų, kurios jiems šiandien yra gyvybiškai būtinos. Todėl, prašome palaikyti įstatymo projektą nr. ХІІІР-3779, ir kviečiame susisiekti, jeigu bus reikalinga daugiau informacijos. Atsižvelgti

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų

pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

  • str. str. d.

p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2019-12-04 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimą Nr. SV-S-1393 „Dėl įstatymo projekto išvadų“, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:

Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3779 (toliau – Įstatymo projektas) tikslui – užtikrinti pagalbą patiriant krizinį nėštumą ir paliatyviosios pagalbos prieinamumą, tačiau siūlyti Lietuvos Respublikos Seimui svarstant Įstatymo projekte numatytas tikslo pasiekimo priemones įvertinti šias aplinkybes ir pasiūlymus: 1.

Įstatymo projekte siūloma praplėsti valstybės arba savivaldybių turto panaudos galimybes, į panaudos subjektus įtraukiant viešąsias įstaigas, kurios pagal Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymą laikomos viešosios naudos nevyriausybinėmis organizacijomis, t. y. viešąsias įstaigas, kurių veikla teikia naudą ne tik jos dalyviams, bet ir visuomenei. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatyme viešoji įstaiga apibrėžta kaip pagal įstatymus įsteigtas pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti viešuosius interesus vykdant švietimo, mokymo ir mokslinę, kultūrinę, sveikatos priežiūros, aplinkos apsaugos, sporto plėtojimo, socialinės ar teisinės pagalbos teikimo, taip pat kitokią visuomenei naudingą veiklą. Kadangi viešųjų įstaigų veiklos tikslai yra tenkinti viešuosius interesus ir teikti naudą visuomenei, atsižvelgus į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.34 straipsnio 2 dalį viešųjų juridinių asmenų dalyviai negali siekti naudos sau, dauguma viešųjų įstaigų, kurių dalyvės nėra valstybė arba savivaldybės, galėtų atitikti viešosios naudos nevyriausybinės organizacijos sąvoką.

Iš to darytina išvada, kad pagal Įstatymo projektą valstybės ir savivaldybių turto panaudos subjektais galėtų būti ne tik tos viešosios įstaigos – viešosios naudos nevyriausybinės organizacijos, kurių pagrindinis veiklos tikslas yra teikti nemokamą paliatyviąją pagalbą arba teikti nemokamą kompleksinę pagalbą krizinį nėštumą išgyvenančioms moterims ir jų artimiesiems, bet ir tos viešosios įstaigos – viešosios naudos nevyriausybinės organizacijos, kurių pagrindinis veiklos tikslas yra bent vienas Įstatymo projektu keičiamo Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – Įstatymas) 14 straipsnio 2 dalyje nurodytų veiklos tikslų, apimančių švietimo, sporto, kultūros, sveikatos ar socialinės apsaugos sritis. Toks siūlymas prieštarautų Lietuvos Respublikos Seimo priimto ir 2019 m. spalio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 5, 6, 10, 12, 14, 15, 16, 19, 20, 21, 24 straipsnių pakeitimo ir 18 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo Nr.

XIII-2398 (toliau – Pakeitimo įstatymas) tikslui – pereinamuoju laikotarpiu (iki bus įvertintos visiško panaudos atsisakymo galimybės ir laipsniškai pereita prie viešųjų paslaugų teikimo perdavimo nevyriausybinėms organizacijoms ir bendruomenėms) maksimaliai apriboti valstybės ir savivaldybių turto panaudos subjektų ir jų vykdomų veiklų apimtis, taip pat prieštarautų Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 291.3 papunkčio nuostatoms ir būtų neįgyvendinta Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2018 m. sausio 24 d. ataskaitoje Nr. VA-2018-P-60-8-1 „Valstybės nekilnojamojo turto valdymas“ pateikta rekomendacija – numatyti, kad, pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, valstybės nekilnojamasis turtas neatlygintinai valdyti ir naudoti neperduodamas. Pažymėtina, kad valstybės ir savivaldybių turto panaudos apribojimai palies ir viešąsias įstaigas, kurių dalyvės yra valstybė arba savivaldybės. Pagal Įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 2 punktą viešosios įstaigos, kurių dalyvės yra valstybė arba savivaldybė, gali būti panaudos subjektais tik tokiu atveju, jeigu tokios viešosios įstaigos pagal Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą laikomos viešojo sektoriaus subjektais. Neviešojo sektoriaus subjektams – viešosioms įstaigoms, kurių dalyvės yra valstybė arba savivaldybė, Pakeitimo įstatymo 13 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytas pereinamasis 5 metų laikotarpis, skirtas naujoms panaudos sutartims su neviešojo sektoriaus viešosiomis įstaigomis sudaryti, jeigu po šio įstatymo įsigaliojimo pasibaigė terminuotos valstybės (savivaldybės) turto panaudos sutartys arba buvo nutrauktos neterminuotos valstybės (savivaldybės) nekilnojamojo turto panaudos sutartys.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, ir siekiant, kad Įstatymo projektu pasiūlytos Įstatymo projekto tikslo įgyvendinimo priemonės atitiktų ir neseniai priimto Pakeitimo įstatymo tikslą, siūlytina atsisakyti pasiūlymo dėl valstybės ir savivaldybių turto panaudos visoms viešosioms įstaigoms – viešosios naudos nevyriausybinėms organizacijoms. 2. Įstatymo projektu keičiamo Įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 7 punkte siūloma nustatyti naują panaudos subjektų veiklos tikslą – teikti nemokamą paliatyviąją pagalbą. Aiškinamajame rašte nurodyta, kad siūloma nuostata sudarytų prielaidas pagerinti hospisų veiklos sąlygas ir padidinti nemokamai teikiamų paslaugų prieinamumą. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 3 straipsnio 4 dalies 2 punktą slaugos ir palaikomojo gydymo (slaugos) paslaugas gali teikti tik asmens sveikatos priežiūros įstaigos, gavusios licenciją asmens sveikatos priežiūros veiklai. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. sausio 11 d. įsakymu Nr.

V-14

„Dėl Stacionarinių paliatyviosios pagalbos paslaugų suaugusiesiems ir vaikams

teikimo ir apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis reikalavimų aprašo ir Ambulatorinių paliatyviosios pagalbos paslaugų suaugusiesiems ir vaikams teikimo ir apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis reikalavimų aprašo patvirtinimo“ (toliau – Įsakymas) patvirtinto Stacionarinių paliatyviosios pagalbos paslaugų suaugusiesiems ir vaikams teikimo ir apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis reikalavimų aprašo 5.2 papunktį hospisas yra asmens sveikatos priežiūros įstaiga, teikianti kompleksinę paliatyviąją pagalbą, apimančią stacionarines ir ambulatorines paliatyviosios pagalbos paslaugas. Asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, įstatymų nustatyta tvarka sudariusioms sutartis su Valstybine ar teritorinėmis ligonių kasomis, stacionarinės ar ambulatorinės paliatyviosios pagalbos paslaugos Įsakymo nustatyta tvarka apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšomis, kaip ir valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešosioms įstaigoms. Pažymėtina, kad hospisams, kaip ir kitoms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, taikytinas Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo teisinis reguliavimas. 2019 m. rugsėjo

26 d. priimtame Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo

Nr. I-1367 3 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatyme Nr. XIII-2443 atsisakyta valstybės arba savivaldybių turto panaudos valstybės ir savivaldybių įsteigtoms asmens sveikatos priežiūros viešosioms įstaigoms ir pereinama prie valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo patikėjimo sutarčių pagrindu, kurios sudarytų teisines prielaidas įstaigų ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo sąnaudas įtraukti į PSDF biudžeto lėšomis kompensuojamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo įkainį.

Pažymėtina, kad ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo sąnaudų įtraukimas į PSDF biudžeto lėšomis kompensuojamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų įkainį, asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, teikiančioms to paties pobūdžio sveikatos priežiūros paslaugas ir sudariusioms sutartis su Valstybine ar teritorinėmis ligonių kasomis, neatsižvelgiant į jų teisinę formą ir dalyvius, sudarys vienodas PSDF biudžeto lėšomis finansuojamų paslaugų apmokėjimo sąlygas, kurios užtikrins sąžiningą konkurenciją tarp valstybės ir savivaldybių, taip pat kitų asmenų įsteigtų asmens sveikatos priežiūros įstaigų. Todėl valstybės ar savivaldybių turto perdavimas panaudos pagrindais asmens sveikatos priežiūros įstaigoms (įskaitant viešąsias įstaigas – hospisus), sudariusioms sutartis su Valstybine ar teritorinėmis ligonių kasomis, neturėtų būti taikomas, nes ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo sąnaudų, kompensuojamų pagal nustatytą įkainį mokant už asmens sveikatos priežiūros paslaugas, panaudos subjektai nepatirtų. 3. Siekiant įgyvendinti Įstatymo projekto tikslą, siūlytume apsvarstyti galimybę Įstatymo projektu keičiamo Įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktuose nenustatyti veiklos tikslų, o šio straipsnio 1 dalyje aiškiai įvardyti konkrečius valstybės ir savivaldybių turto panaudos subjektus, kurie priskirtini aiškinamajame rašte nurodytai įstaigų grupei.

Aiškinamajame rašte turėtų būti išsamiai pagrįstos nurodytų įstaigų veiklų neišvengiamai būtinos išskirties priežastys, kad nekiltų abejonių dėl diskriminacijos įstaigų, teikiančių kitas visuomenės poreikiams ir interesams užtikrinti reikalingas paslaugas sveikatos priežiūros ar socialinės apsaugos srityse, atžvilgiu. Pritarti

5. Subjektų, turinčių įstatymų

leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-3779 ir siūlyti

pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Komiteto pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

  • str. str. d.

p. 1. Sveikatos reikalų komitetas,

2019-12-181

1 Argumentai: Įvertinus į Vyriausybės išvadoje pasteiktus argumentus, siūlome tikslinti įstatymo projektą. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 1 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti ją taip: „1. Pakeisti 14 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.

Valstybės ir savivaldybių turtas, išskyrus centralizuotai valdyti perduotą valstybės nekilnojamąjį turtą, gali būti perduodamas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis atitinkamai Vyriausybės arba savivaldybės tarybos nustatyta tvarka šiems subjektams:

1) biudžetinėms įstaigoms;

2) viešosioms įstaigoms, kurios pagal Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą laikomos viešojo sektoriaus subjektais;

3) asociacijoms (tik šio straipsnio 2 dalyje nustatytiems veiklos tikslams);

4) labdaros ir paramos fondams (tik šio straipsnio 2 dalyje nustatytiems veiklos tikslams);

5) viešosioms įstaigoms, kurios pagal Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymą laikomos viešosios naudos nevyriausybinėmis organizacijomis (tik šio straipsnio 2 dalyje nustatytiems veiklos tikslams), teikiančioms nemokamą kompleksinę pagalbą krizinį nėštumą išgyvenančioms moterims ir jų artimiesiems arba teikiančioms nemokamą paliatyviąją pagalbą;

6) egzilio sąlygomis veikiančioms aukštosioms mokykloms;

7) kitiems subjektams, jeigu tokio perdavimo tvarka ir sąlygos nustatytos Lietuvos Respublikos Prezidento įstatyme, Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme, Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, Lietuvos Respublikos šeimynų įstatyme, Lietuvos Respublikos Lietuvos šaulių sąjungos įstatyme, Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme, Lietuvos Respublikos koncesijų įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės įmonės Lietuvos oro uostų valdomų oro uostų koncesijos įstatyme, tarptautinėse sutartyse ar tarptautiniuose susitarimuose.“

Pritarti

2019-12-181

2 Argumentai: Įvertinus į Vyriausybės išvadoje pasteiktus argumentus, siūlome tikslinti įstatymo projektą. Pasiūlymas: Išbraukti Projekto 1 straipsnio 2 dalį (palikti galiojančio įstatymo redakciją):

2. Pakeisti 14 straipsnio 2 dalį ir ją

išdėstyti taip: „2.

Valstybės ir savivaldybių turtas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis gali būti perduodamas viešosioms įstaigoms, kurios pagal Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymą laikomos viešosios naudos nevyriausybinėmis organizacijomis, asociacijoms ir labdaros ir paramos fondams, kurių pagrindinis veiklos tikslas yra bent vienas iš šių tikslų:

1) užtikrinti vaiko ir (ar) šeimos gerovės ir (arba) vaiko teisių apsaugą;

2) teikti pagalbą nusikaltimų aukoms ir (arba) smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims;

3) užtikrinti neįgaliųjų ar kitų socialinę atskirtį patiriančių asmenų grupių (prekybos žmonėmis aukų, asmenų, turinčių psichikos ir elgesio sutrikimų dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, nuteistųjų ir asmenų, paleistų iš laisvės atėmimo vietų, bei kitoms socialinę atskirtį patiriančių asmenų grupėms priklausančių asmenų) ir užsieniečių socialinę integraciją;

4) teikti pagalbą ir (arba) socialines paslaugas asmenims, dėl amžiaus, neįgalumo ar kitų socialinių problemų negalintiems pasirūpinti savo asmeniniu gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime ar patiriantiems skurdą ir socialinę atskirtį;

5) teikti pagalbą, sietiną su pacientų teisių gynimu, organizuoti ir teikti ligų prevencijos paslaugas;

6) teikti nemokamą kompleksinę pagalbą krizinį nėštumą išgyvenančioms moterims ir jų artimiesiems;

7) teikti nemokamą paliatyviąją pagalbą;

8) teikti pagalbą, sietiną su užimtumo arba socialinės integracijos per vaikų ir suaugusiųjų neformalųjį švietimą ir kultūrinę veiklą skatinimu;

9) tenkinti gyvenamosios vietovės bendruomenės viešuosius poreikius.

Valstybės ir savivaldybių turtas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis gali būti perduodamas viešosioms įstaigoms, kurios pagal Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymą laikomos viešosios naudos nevyriausybinėmis organizacijomis, asociacijoms ir labdaros ir paramos fondams, kurių pagrindinis veiklos tikslas yra bent vienas iš šių tikslų:

1) užtikrinti vaiko ir (ar) šeimos gerovės ir (arba) vaiko teisių apsaugą;

2) teikti pagalbą nusikaltimų aukoms ir (arba) smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims;

3) užtikrinti neįgaliųjų ar kitų socialinę atskirtį patiriančių asmenų grupių (prekybos žmonėmis aukų, asmenų, turinčių psichikos ir elgesio sutrikimų dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, nuteistųjų ir asmenų, paleistų iš laisvės atėmimo vietų, bei kitoms socialinę atskirtį patiriančių asmenų grupėms priklausančių asmenų) ir užsieniečių socialinę integraciją;

4) teikti pagalbą ir (arba) socialines paslaugas asmenims, dėl amžiaus, neįgalumo ar kitų socialinių problemų negalintiems pasirūpinti savo asmeniniu gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime ar patiriantiems skurdą ir socialinę atskirtį;

5) teikti pagalbą, sietiną su pacientų teisių gynimu, organizuoti ir teikti ligų prevencijos paslaugas;

6) teikti nemokamą kompleksinę pagalbą krizinį nėštumą išgyvenančioms moterims ir jų artimiesiems;

7) teikti nemokamą paliatyviąją pagalbą;

8) teikti pagalbą, sietiną su užimtumo arba socialinės integracijos per vaikų ir suaugusiųjų neformalųjį švietimą ir kultūrinę veiklą skatinimu;

9) tenkinti gyvenamosios vietovės bendruomenės viešuosius poreikius. Šį veiklos tikslą įgyvendinančiai asociacijai panaudos pagrindais gali būti perduotas tik savivaldybės turtas;

10) tenkinti žmonių fizinio aktyvumo poreikius per kūno kultūros ir sporto veiklos skatinimą;

11) tenkinti etninės kultūros, meno kūrėjų ir kultūros darbuotojų poreikius per kultūros ir meno plėtros, kultūrinės edukacijos ar kultūros paveldo apsaugos veiklą.“ Pritarti 3.

Sveikatos reikalų komitetas,

2019-12-181

3 Argumentai: Įvertinus į Vyriausybės išvadoje pasteiktus argumentus, siūlome tikslinti įstatymo projektą. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 1 straipsnio 3 dalį ir išdėstyti ją taip: „3. Pakeisti 14 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,3. Valstybės ir savivaldybių turtas šio straipsnio 1 dalies 2–6 punktuose nurodytiems subjektams gali būti perduodamas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis, jeigu:

1) panaudos subjektas pagrindžia, kad prašomas panaudos pagrindais suteikti turtas reikalingas jo vykdomai veiklai (jeigu subjektas yra asociacija ar labdaros ir paramos fondas, ar viešoji įstaiga, kuri pagal Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymą laikoma viešosios naudos nevyriausybine organizacija, – šio straipsnio 2 dalyje nustatytiems veiklos tikslams), dėl kurios turtas galėtų būti perduotas, ir jo naudojimo paskirtis atitinka šio subjekto steigimo dokumentuose nustatytus veiklos sritis ir tikslus;

2) Vyriausybės nustatyta tvarka yra įvertintas poveikis konkurencijai ir atitiktis valstybės pagalbos reikalavimams“. Pritarti

7. Balsavimo rezultatai: pritarta

bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: R. Martinėlis, K. Bartkevičius. Komiteto pirmininkė Asta Kubilienė Komiteto biuro vedėja Jolanta Bandzienė

Komiteto išvada

2019-08-20 · the official register ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADA

DĖL

VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JUO ĮSTATYMO

NR. VIII-72914

STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

NR. XIIIP-3779

2019-12-11 Nr. 113-P-42

Vilnius

Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Valentinas Bukauskas, Ričardas Juška, Vytautas Kamblevičius, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Kęstutis Masiulis, Zenonas Streikus, Povilas Urbšys. Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Eglė Jonevičienė, Ieva Lavišienė, Rasa Mačiulytė, Kristina Šimkutė, padėjėja Genovaitė Jasaitienė. Kviestieji asmenys: Finansų ministerijos Valstybės turto valdymo politikos skyriaus vedėja Laima Kalinauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

  • str. str. d.

p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-09-05 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Kadangi projekto 1 straipsnio 2 ir 3

dalimis atitinkamai keičiamose įstatymo 14 straipsnio 2 ir 3 dalyse Lietuvos

Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymas minimas nebe pirmą

kartą, jo pavadinime brauktini pertekliniai žodžiai „Lietuvos Respublikos“. Pritarti

2019-09-051

2. Projekto 1 straipsniu yra siūloma keisti

daugiau negu pusę keičiamo įstatymo 14 straipsnio struktūrinių dalių, todėl visas 14 straipsnis turi būti dėstomas nauja redakcija. Pritarti

2019-09-05 3.

Atkreiptinas dėmesys, kad Seimas 2019 m. liepos 25 d. priėmė Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 5, 6, 10, 12, 14, 15, 16, 19, 20, 21, 24 straipsnių pakeitimo ir 18 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymą Nr. XIII-2398 (toliau – įstatymas Nr. XIII-2398), kurio įsigaliojimas numatytas 2019 m. spalio 1 d., todėl vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis turėtų būti arba keičiamas įstatymas Nr. XIII-2398, arba nustatoma vėlesnė nei 2019 m. spalio 1 d. teikiamo įstatymo įsigaliojimo data. Atsižvelgti

4. Teisingumo ministerijos Europos teisės

departamentas, 2019-09-04 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3779 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir

kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

  • str. str. d.

p. 1. Kauno hospiso namai, 2019-10-08 Gerbiami Seimo nariai, dėkojame Jums už galimybę tiesiogiai kreiptis, diskutuoti ir būti dialoge. Kviečiame Jus palaikyti ir balsuoti už LR VALSTYBĖS IR

SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JUO ĮSTATYMO NR VIII-729

14 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO Projektą nr. ХІІІР-3779. Sprendimas, priimti šio įstatymo pataisą, galėtų prisidėti prie bendros paliatyvios pagalbos sektoriaus plėtros ir didesnio bei efektyvesnio nevyriausybinio sektoriaus įsitraukimo. Esame VŠĮ „Kauno hospiso namai”, nevyriausybinė ir pelno nesiekianti organizacija, kuri jau penkerius metus dirba ne tik su pacientais ir jų artimaisiais teikdama medicininę, socialinę, psichologinę, dvasinę, juridinę pagalbą.

Dirbame kartu su visuomene, augindami visuomenės suvokimą, koks svarbus yra kiekvienas žmogus, koks svarbus yra žmogaus orumas, tada, kai Jis yra sunkiai sergantis. Mūsų visuomenėje mažai suprantama sąvoka - palydėjimas, neapsiribojantis tik slauga, mūsų veikloje užima svarbią vietą. Tvirtai, nuo pat pradžių siekiame, edukuoti visuomenę, informuoti, kad ypatingai sergantis, sunkia nebepagydoma, progresuojančia liga žmogus žinotų, kad gali sulaukti pagalbos ir dėmesio, o tokio asmens artimieji būtų konsultuojami ir apmokomi. Šiandien paslaugas teikiame pacientams Kauno mieste ir Kauno rajone. 40 proc. pacientų yra onkologinių susirgimų. Kiekvienais metais didiname savo nemokamų paslaugų prieinamumą. Nuolat konsultuojame telefonu. Organizacija šiandien vienija daugiau nei 100 savanorių. Šiandien kreipiamės į Jus, nes Hospiso misija neįmanoma be žmonių palaikymo, be visuomenės buvimo kartu. Didelė žmonių dalis vis dar yra palikti, nežino kur kreiptis, kur ieškoti pagalbos. Mes norime dirbti dar efektyviau, įtraukti ne tik pacientus, artimuosius į pagalbos teikimą, bet įtraukti žmones į projektus, jų vykdymą, įtraukti visuomenę į gailestingumo savo artimui auginimą, per žmogišką empatiją įtraukti kitas organizacijas, verslo įmones į valstybei aktualių klausimų sprendimą. Suprantame, kad jau dabar per penkerius veiklos vykdymo metus, pritraukę 80 proc. paramos išlaidoms padengti, galime padėti valstybei, Kauno miestui, pritraukti investuotojus, rėmėjus ir kartu kurti bendruomenę bei savarankišką Hospisą Kauno mieste. Atkreipiame dėmesį, kad ne kartą kreipėmės Į Kauno miesto savivaldybę su prašymu skirti VŠĮ „Kauno hospiso namai" patalpas mūsų veiklai vykdyti, tačiau mums buvo atsakyta, kad tam yra įstatyminės kliūtys.

Tikimės, kad su Jūsų palaikymu jos bus pašalintos. Su nedideliu valstybės prisidėjimu galima būtų pasiekti dar geresnių rezultatų: stacionarus hospisas kartu teikdamas pagalbą į namus, sukurtų apie 50 naujų darbo vietų. Įtrauktume savanorystei daugiau nei 200 savanorių. Jau dabar esame pasirašę sutartis dėl mokymosi bazės ir praktikos studentams atlikimo. Tikime, kad pokytis vyktų valstybės mastu - dar daugiau pacientų, laiku ir oriai sulauktų kokybiškų paslaugų, kurios jiems šiandien yra gyvybiškai būtinos. Todėl, prašome palaikyti įstatymo projektą nr. ХІІІР-3779, ir kviečiame susisiekti, jeigu bus reikalinga daugiau informacijos. Atsižvelgti

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų

pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

  • str. str. d.

p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2019-12-04 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimą Nr. SV-S-1393 „Dėl įstatymo projekto išvadų“, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:

Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3779 (toliau – Įstatymo projektas) tikslui – užtikrinti pagalbą patiriant krizinį nėštumą ir paliatyviosios pagalbos prieinamumą, tačiau siūlyti Lietuvos Respublikos Seimui svarstant Įstatymo projekte numatytas tikslo pasiekimo priemones įvertinti šias aplinkybes ir pasiūlymus: 1.

Įstatymo projekte siūloma praplėsti valstybės arba savivaldybių turto panaudos galimybes, į panaudos subjektus įtraukiant viešąsias įstaigas, kurios pagal Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymą laikomos viešosios naudos nevyriausybinėmis organizacijomis, t. y. viešąsias įstaigas, kurių veikla teikia naudą ne tik jos dalyviams, bet ir visuomenei. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatyme viešoji įstaiga apibrėžta kaip pagal įstatymus įsteigtas pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti viešuosius interesus vykdant švietimo, mokymo ir mokslinę, kultūrinę, sveikatos priežiūros, aplinkos apsaugos, sporto plėtojimo, socialinės ar teisinės pagalbos teikimo, taip pat kitokią visuomenei naudingą veiklą. Kadangi viešųjų įstaigų veiklos tikslai yra tenkinti viešuosius interesus ir teikti naudą visuomenei, atsižvelgus į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.34 straipsnio 2 dalį viešųjų juridinių asmenų dalyviai negali siekti naudos sau, dauguma viešųjų įstaigų, kurių dalyvės nėra valstybė arba savivaldybės, galėtų atitikti viešosios naudos nevyriausybinės organizacijos sąvoką.

Iš to darytina išvada, kad pagal Įstatymo projektą valstybės ir savivaldybių turto panaudos subjektais galėtų būti ne tik tos viešosios įstaigos – viešosios naudos nevyriausybinės organizacijos, kurių pagrindinis veiklos tikslas yra teikti nemokamą paliatyviąją pagalbą arba teikti nemokamą kompleksinę pagalbą krizinį nėštumą išgyvenančioms moterims ir jų artimiesiems, bet ir tos viešosios įstaigos – viešosios naudos nevyriausybinės organizacijos, kurių pagrindinis veiklos tikslas yra bent vienas Įstatymo projektu keičiamo Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – Įstatymas) 14 straipsnio 2 dalyje nurodytų veiklos tikslų, apimančių švietimo, sporto, kultūros, sveikatos ar socialinės apsaugos sritis. Toks siūlymas prieštarautų Lietuvos Respublikos Seimo priimto ir 2019 m. spalio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 5, 6, 10, 12, 14, 15, 16, 19, 20, 21, 24 straipsnių pakeitimo ir 18 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo Nr.

XIII-2398 (toliau – Pakeitimo įstatymas) tikslui – pereinamuoju laikotarpiu (iki bus įvertintos visiško panaudos atsisakymo galimybės ir laipsniškai pereita prie viešųjų paslaugų teikimo perdavimo nevyriausybinėms organizacijoms ir bendruomenėms) maksimaliai apriboti valstybės ir savivaldybių turto panaudos subjektų ir jų vykdomų veiklų apimtis, taip pat prieštarautų Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 291.3 papunkčio nuostatoms ir būtų neįgyvendinta Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2018 m. sausio 24 d. ataskaitoje Nr. VA-2018-P-60-8-1 „Valstybės nekilnojamojo turto valdymas“ pateikta rekomendacija – numatyti, kad, pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, valstybės nekilnojamasis turtas neatlygintinai valdyti ir naudoti neperduodamas. Pažymėtina, kad valstybės ir savivaldybių turto panaudos apribojimai palies ir viešąsias įstaigas, kurių dalyvės yra valstybė arba savivaldybės. Pagal Įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 2 punktą viešosios įstaigos, kurių dalyvės yra valstybė arba savivaldybė, gali būti panaudos subjektais tik tokiu atveju, jeigu tokios viešosios įstaigos pagal Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą laikomos viešojo sektoriaus subjektais. Neviešojo sektoriaus subjektams – viešosioms įstaigoms, kurių dalyvės yra valstybė arba savivaldybė, Pakeitimo įstatymo 13 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytas pereinamasis 5 metų laikotarpis, skirtas naujoms panaudos sutartims su neviešojo sektoriaus viešosiomis įstaigomis sudaryti, jeigu po šio įstatymo įsigaliojimo pasibaigė terminuotos valstybės (savivaldybės) turto panaudos sutartys arba buvo nutrauktos neterminuotos valstybės (savivaldybės) nekilnojamojo turto panaudos sutartys.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, ir siekiant, kad Įstatymo projektu pasiūlytos Įstatymo projekto tikslo įgyvendinimo priemonės atitiktų ir neseniai priimto Pakeitimo įstatymo tikslą, siūlytina atsisakyti pasiūlymo dėl valstybės ir savivaldybių turto panaudos visoms viešosioms įstaigoms – viešosios naudos nevyriausybinėms organizacijoms. 2. Įstatymo projektu keičiamo Įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 7 punkte siūloma nustatyti naują panaudos subjektų veiklos tikslą – teikti nemokamą paliatyviąją pagalbą. Aiškinamajame rašte nurodyta, kad siūloma nuostata sudarytų prielaidas pagerinti hospisų veiklos sąlygas ir padidinti nemokamai teikiamų paslaugų prieinamumą. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 3 straipsnio 4 dalies 2 punktą slaugos ir palaikomojo gydymo (slaugos) paslaugas gali teikti tik asmens sveikatos priežiūros įstaigos, gavusios licenciją asmens sveikatos priežiūros veiklai. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. sausio 11 d. įsakymu Nr.

V-14

„Dėl Stacionarinių paliatyviosios pagalbos paslaugų suaugusiesiems ir vaikams

teikimo ir apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis reikalavimų aprašo ir Ambulatorinių paliatyviosios pagalbos paslaugų suaugusiesiems ir vaikams teikimo ir apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis reikalavimų aprašo patvirtinimo“ (toliau – Įsakymas) patvirtinto Stacionarinių paliatyviosios pagalbos paslaugų suaugusiesiems ir vaikams teikimo ir apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis reikalavimų aprašo 5.2 papunktį hospisas yra asmens sveikatos priežiūros įstaiga, teikianti kompleksinę paliatyviąją pagalbą, apimančią stacionarines ir ambulatorines paliatyviosios pagalbos paslaugas. Asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, įstatymų nustatyta tvarka sudariusioms sutartis su Valstybine ar teritorinėmis ligonių kasomis, stacionarinės ar ambulatorinės paliatyviosios pagalbos paslaugos Įsakymo nustatyta tvarka apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšomis, kaip ir valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešosioms įstaigoms. Pažymėtina, kad hospisams, kaip ir kitoms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, taikytinas Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo teisinis reguliavimas. 2019 m. rugsėjo

26 d. priimtame Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo

Nr. I-1367 3 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatyme Nr. XIII-2443 atsisakyta valstybės arba savivaldybių turto panaudos valstybės ir savivaldybių įsteigtoms asmens sveikatos priežiūros viešosioms įstaigoms ir pereinama prie valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo patikėjimo sutarčių pagrindu, kurios sudarytų teisines prielaidas įstaigų ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo sąnaudas įtraukti į PSDF biudžeto lėšomis kompensuojamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo įkainį.

Pažymėtina, kad ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo sąnaudų įtraukimas į PSDF biudžeto lėšomis kompensuojamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų įkainį, asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, teikiančioms to paties pobūdžio sveikatos priežiūros paslaugas ir sudariusioms sutartis su Valstybine ar teritorinėmis ligonių kasomis, neatsižvelgiant į jų teisinę formą ir dalyvius, sudarys vienodas PSDF biudžeto lėšomis finansuojamų paslaugų apmokėjimo sąlygas, kurios užtikrins sąžiningą konkurenciją tarp valstybės ir savivaldybių, taip pat kitų asmenų įsteigtų asmens sveikatos priežiūros įstaigų. Todėl valstybės ar savivaldybių turto perdavimas panaudos pagrindais asmens sveikatos priežiūros įstaigoms (įskaitant viešąsias įstaigas – hospisus), sudariusioms sutartis su Valstybine ar teritorinėmis ligonių kasomis, neturėtų būti taikomas, nes ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo sąnaudų, kompensuojamų pagal nustatytą įkainį mokant už asmens sveikatos priežiūros paslaugas, panaudos subjektai nepatirtų. 3. Siekiant įgyvendinti Įstatymo projekto tikslą, siūlytume apsvarstyti galimybę Įstatymo projektu keičiamo Įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktuose nenustatyti veiklos tikslų, o šio straipsnio 1 dalyje aiškiai įvardyti konkrečius valstybės ir savivaldybių turto panaudos subjektus, kurie priskirtini aiškinamajame rašte nurodytai įstaigų grupei.

Aiškinamajame rašte turėtų būti išsamiai pagrįstos nurodytų įstaigų veiklų neišvengiamai būtinos išskirties priežastys, kad nekiltų abejonių dėl diskriminacijos įstaigų, teikiančių kitas visuomenės poreikiams ir interesams užtikrinti reikalingas paslaugas sveikatos priežiūros ar socialinės apsaugos srityse, atžvilgiu. Pritarti

5. Subjektų, turinčių įstatymų

leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: pritarti įstatymo projektui Nr. XIIIP-3779 ir siūlyti

pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Komiteto pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

  • str. str. d.

p. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,

2019-12-111

1 Argumentai: Atsižvelgiant į Vyriausybės nutarime išdėstytus argumentus ir siekiant įgyvendinti projekto tikslus, siūlome aiškiai įvardinti, kad panaudos pagrindais turtas gali būti perduodamas toms viešiosios naudos nevyriausybinėms organizacijoms, kurios atitinka du kriterijus:

1) teikia nemokamą kompleksinę pagalbą krizinį nėštumą išgyvenančioms moterims ir jų artimiesiems arba teikia nemokamą paliatyviąją pagalbą ir

2) negauna finansavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 1 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti ją taip: „1. Pakeisti 14 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.

Valstybės ir savivaldybių turtas, išskyrus centralizuotai valdyti perduotą valstybės nekilnojamąjį turtą, gali būti perduodamas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis atitinkamai Vyriausybės arba savivaldybės tarybos nustatyta tvarka šiems subjektams:

1) biudžetinėms įstaigoms;

2) viešosioms įstaigoms, kurios pagal Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą laikomos viešojo sektoriaus subjektais;

3) asociacijoms (tik šio straipsnio 2 dalyje nustatytiems veiklos tikslams);

4) labdaros ir paramos fondams (tik šio straipsnio 2 dalyje nustatytiems veiklos tikslams);

5) viešosioms įstaigoms, kurios pagal Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymą laikomos viešosios naudos nevyriausybinėmis organizacijomis (tik šio straipsnio 2 dalyje nustatytiems veiklos tikslams), teikiančioms nemokamą kompleksinę pagalbą krizinį nėštumą išgyvenančioms moterims ir jų artimiesiems arba teikiančioms nemokamą paliatyviąją pagalbą ir negaunančioms finansavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo;

6) egzilio sąlygomis veikiančioms aukštosioms mokykloms;

7) kitiems subjektams, jeigu tokio perdavimo tvarka ir sąlygos nustatytos Lietuvos Respublikos Prezidento įstatyme, Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme, Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, Lietuvos Respublikos šeimynų įstatyme, Lietuvos Respublikos Lietuvos šaulių sąjungos įstatyme, Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme, Lietuvos Respublikos koncesijų įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės įmonės Lietuvos oro uostų valdomų oro uostų koncesijos įstatyme, tarptautinėse sutartyse ar tarptautiniuose susitarimuose.“

Pritarti

2. Valstybės valdymo ir savivaldybių

komitetas,

2019-12-111

2 Argumentai: Pritarus Komiteto pasiūlymui Nr. 1, nebereikia plėsti veiklos tikslų sąrašo, todėl siūloma išbraukti Projekto 1 straipsnio 2 dalį. Pasiūlymas: Išbraukti Projekto 1 straipsnio 2 dalį: 2.

Pakeisti 14 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Valstybės ir savivaldybių turtas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis gali būti perduodamas viešosioms įstaigoms, kurios pagal Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymą laikomos viešosios naudos nevyriausybinėmis organizacijomis, asociacijoms ir labdaros ir paramos fondams, kurių pagrindinis veiklos tikslas yra bent vienas iš šių tikslų:

1) užtikrinti vaiko ir (ar) šeimos gerovės ir (arba) vaiko teisių apsaugą;

2) teikti pagalbą nusikaltimų aukoms ir (arba) smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims;

3) užtikrinti neįgaliųjų ar kitų socialinę atskirtį patiriančių asmenų grupių (prekybos žmonėmis aukų, asmenų, turinčių psichikos ir elgesio sutrikimų dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, nuteistųjų ir asmenų, paleistų iš laisvės atėmimo vietų, bei kitoms socialinę atskirtį patiriančių asmenų grupėms priklausančių asmenų) ir užsieniečių socialinę integraciją;

4) teikti pagalbą ir (arba) socialines paslaugas asmenims, dėl amžiaus, neįgalumo ar kitų socialinių problemų negalintiems pasirūpinti savo asmeniniu gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime ar patiriantiems skurdą ir socialinę atskirtį;

5) teikti pagalbą, sietiną su pacientų teisių gynimu, organizuoti ir teikti ligų prevencijos paslaugas;

6) teikti nemokamą kompleksinę pagalbą krizinį nėštumą išgyvenančioms moterims ir jų artimiesiems;

7) teikti nemokamą paliatyviąją pagalbą;

8) teikti pagalbą, sietiną su užimtumo arba socialinės integracijos per vaikų ir suaugusiųjų neformalųjį švietimą ir kultūrinę veiklą skatinimu;

9) tenkinti gyvenamosios vietovės bendruomenės viešuosius poreikius.

Valstybės ir savivaldybių turtas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis gali būti perduodamas viešosioms įstaigoms, kurios pagal Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymą laikomos viešosios naudos nevyriausybinėmis organizacijomis, asociacijoms ir labdaros ir paramos fondams, kurių pagrindinis veiklos tikslas yra bent vienas iš šių tikslų:

1) užtikrinti vaiko ir (ar) šeimos gerovės ir (arba) vaiko teisių apsaugą;

2) teikti pagalbą nusikaltimų aukoms ir (arba) smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims;

3) užtikrinti neįgaliųjų ar kitų socialinę atskirtį patiriančių asmenų grupių (prekybos žmonėmis aukų, asmenų, turinčių psichikos ir elgesio sutrikimų dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, nuteistųjų ir asmenų, paleistų iš laisvės atėmimo vietų, bei kitoms socialinę atskirtį patiriančių asmenų grupėms priklausančių asmenų) ir užsieniečių socialinę integraciją;

4) teikti pagalbą ir (arba) socialines paslaugas asmenims, dėl amžiaus, neįgalumo ar kitų socialinių problemų negalintiems pasirūpinti savo asmeniniu gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime ar patiriantiems skurdą ir socialinę atskirtį;

5) teikti pagalbą, sietiną su pacientų teisių gynimu, organizuoti ir teikti ligų prevencijos paslaugas;

6) teikti nemokamą kompleksinę pagalbą krizinį nėštumą išgyvenančioms moterims ir jų artimiesiems;

7) teikti nemokamą paliatyviąją pagalbą;

8) teikti pagalbą, sietiną su užimtumo arba socialinės integracijos per vaikų ir suaugusiųjų neformalųjį švietimą ir kultūrinę veiklą skatinimu;

9) tenkinti gyvenamosios vietovės bendruomenės viešuosius poreikius. Šį veiklos tikslą įgyvendinančiai asociacijai panaudos pagrindais gali būti perduotas tik savivaldybės turtas;

10) tenkinti žmonių fizinio aktyvumo poreikius per kūno kultūros ir sporto veiklos skatinimą;

11) tenkinti etninės kultūros, meno kūrėjų ir kultūros darbuotojų poreikius per kultūros ir meno plėtros, kultūrinės edukacijos ar kultūros paveldo apsaugos veiklą.“ Pritarti 3.

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,

2019-12-111

3 Argumentai: Pritarus komiteto pasiūlymams Nr. 1 ir Nr. 2 ir atsisakius keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje įvardinti specialias sąlygas, kurias turi atitikti hospisai ir krizinio nėštumo centrai, reikia sistemiškai patikslinti ir projekto 1 straipsnio 3 dalį – išbraukti reikalavimą atitikti keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje numatytas sąlygas. Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 1 straipsnio 3 dalį ir išdėstyti ją taip: „3. Pakeisti 14 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,3. Valstybės ir savivaldybių turtas šio straipsnio 1 dalies 2–6 punktuose nurodytiems subjektams gali būti perduodamas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis, jeigu:

1) panaudos subjektas pagrindžia, kad prašomas panaudos pagrindais suteikti turtas reikalingas jo vykdomai veiklai (jeigu subjektas yra asociacija ar labdaros ir paramos fondas, ar viešoji įstaiga, kuri pagal Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymą laikoma viešosios naudos nevyriausybine organizacija, – šio straipsnio 2 dalyje nustatytiems veiklos tikslams), dėl kurios turtas galėtų būti perduotas, ir jo naudojimo paskirtis atitinka šio subjekto steigimo dokumentuose nustatytus veiklos sritis ir tikslus;

2) Vyriausybės nustatyta tvarka yra įvertintas poveikis konkurencijai ir atitiktis valstybės pagalbos reikalavimams“. Pritarti

pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Vanda Kravčionok. Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė Komiteto biuro patarėja Eglė Jonevičienė

Komiteto išvada

2020-06-29 · the official register ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Audito komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO

IR DISPONAVIMO JUO ĮSTATYMO NR. VIII-729 14 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO

PROJEKTO NR. XIIIP-3779

2020-06-29

Nr. 141-P-16

Vilnius

1. Komiteto posėdyje

dalyvavo: Komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė, komiteto pirmininko pavaduotojas Naglis Puteikis, komiteto nariai: Agnė Bilotaitė, Petras Gražulis, Audronė Jankuvienė, Gintaras Vaičekauskas. Komiteto biuras: vedėja Sigita Ščajevienė, patarėja Laura Pranaitytė, vyresnioji specialistė Diana Andriūnaitė, padėjėja Akvilė Raudeliūnienė. Kviestieji asmenys: Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės Astos Kubilienės patarėjas Vytis Turonis, Finansų ministerijos Valstybės turto valdymo departamento direktorė Aušra Vičkačkienė, Finansų ministerijos Valstybės turto valdymo politikos skyriaus vedėja Laima Kalinauskienė, Vyriausybės kanclerio pavaduotojas Alminas Mačiulis, Sveikatos apsaugos ministerijos Strateginio planavimo ir valdymo skyriaus vedėja Raimonda Janonienė, Seimo narės I. Šimonytės patarėja Dominyka Navickaitė, Seimo narės A. Bilotaitės patarėjos:

Monika Pučkytė, Eglė Grajauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

  • str. str. d.

p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-09-051

  • (14) 2

(2),3

  • (3) (1)

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Kadangi projekto 1 straipsnio 2 ir 3 dalimis atitinkamai keičiamose įstatymo 14 straipsnio 2 ir 3 dalyse Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymas minimas nebe pirmą kartą, jo pavadinime brauktini pertekliniai žodžiai „Lietuvos Respublikos“.

Pritarti Argumentai: Audito komitetui iš esmės pritarus Vyriausybės bei Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto teiktiems pasiūlymams, pakeistos įstatymo projekto 1 straipsnio formuluotės, atsisakant Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo vartojimo. Žr. Audito komiteto patobulintą įstatymo projektą Nr. XIIIP-3779(2). 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-09-051

  • (14) Projekto 1 straipsniu yra siūloma keisti

daugiau negu pusę keičiamo įstatymo 14 straipsnio struktūrinių dalių, todėl visas 14 straipsnis turi būti dėstomas nauja redakcija. Nepritari Iš esmės pritarus Vyriausybės, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto bei Sveikatos apsaugos komiteto pasiūlymams, įstatymo projektu bus keičiamos 3 iš 6 įstatymo 14 straipsnio dalių. Dėl šios priežasties netikslinga keičiamos įstatymo 14 straipsnio dėstyti nauja redakcija. Žr. Audito komiteto patobulintą įstatymo projektą Nr. XIIIP-3779(2). 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-09-05 Atkreiptinas dėmesys, kad Seimas 2019 m. liepos 25 d. priėmė Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 5, 6, 10, 12, 14, 15, 16, 19, 20, 21, 24 straipsnių pakeitimo ir 18 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymą Nr. XIII-2398 (toliau – įstatymas Nr. XIII-2398), kurio įsigaliojimas numatytas 2019 m. spalio 1 d., todėl vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis turėtų būti arba keičiamas įstatymas Nr.

XIII-2398, arba nustatoma vėlesnė nei 2019 m. spalio 1 d. teikiamo įstatymo įsigaliojimo data. Pritarti iš dalies Argumentai:

1. Dėl užsitęsusių svarstomo įstatymo

projekto teisėkūros procedūrų, Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba yra nebeaktuali. 2. Seimas 2020 m. birželio 11 d. priėmė Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 14 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII-3047, dėl šios priežasties svarstomo įstatymo projektu teikiami pakeitimai turi būti suderinti su priimtais Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 pakeitimais. Žr. 1 ir 2 Audito komiteto pasiūlymus ir komiteto patobulintą įstatymo projektą Nr. XIIIP-3779(2). 4. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Teisės departamentas, 2019-09-04 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3779 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

  • str. str. d.

p. 1. VšĮ „Kauno hospiso namai“, 2019-10-08

<...>

Esame VŠĮ „Kauno hospiso namai", nevyriausybinė ir pelno nesiekianti organizacija, kuri jau penkerius metus dirba ne tik su pacientais ir jų artimaisiais teikdama medicininę, socialinę, psichologinę, dvasinę, juridinę pagalbą. Dirbame kartu su visuomene, augindami visuomenės suvokimą, koks svarbus yra kiekvienas žmogus, koks svarbus yra žmogaus orumas, tada, kai Jis yra sunkiai sergantis.

Mūsų visuomenėje mažai suprantama sąvoka - palydėjimas, neapsiribojantis tik slauga, mūsų veikloje užima svarbią vietą. Tvirtai, nuo pat pradžių siekiame, edukuoti visuomenę, informuoti, kad ypatingai sergantis, sunkia nebepagydoma, progresuojančia liga žmogus žinotų, kad gali sulaukti pagalbos ir dėmesio, o tokio asmens artimieji būtų konsultuojami ir apmokomi. Šiandien paslaugas teikiame pacientams Kauno mieste ir Kauno rajone. 40 proc. pacientų yra onkologinių susirgimų. Kiekvienais metais didiname savo nemokamų paslaugų prieinamumą. Nuolat konsultuojame telefonu. Organizacija šiandien vienija daugiau nei 100 savanorių. Šiandien kreipiamės į Jus, nes Hospiso misija neįmanoma be žmonių palaikymo, be visuomenės buvimo kartu. Didelė žmonių dalis vis dar yra palikti, nežino kur kreiptis, kur ieškoti pagalbos. Mes norime dirbti dar efektyviau, įtraukti ne tik pacientus, artimuosius į pagalbos teikimą, bet įtraukti žmones į projektus, jų vykdymą, įtraukti visuomenę į gailestingumo savo artimui auginimą, per žmogišką empatiją įtraukti kitas organizacijas, verslo įmones į valstybei aktualių klausimų sprendimą. Suprantame, kad jau dabar per penkerius veiklos vykdymo metus, pritraukę 80 proc. paramos išlaidoms padengti, galime padėti valstybei, Kauno miestui, pritraukti investuotojus, rėmėjus ir kartu kurti bendruomenę bei savarankišką Hospisą Kauno mieste. Atkreipiame dėmesį, kad ne kartą kreipėmės į Kauno miesto savivaldybę su prašymu skirti VŠĮ „Kauno hospiso namai“ patalpas mūsų veiklai vykdyti, tačiau mums buvo atsakyta, kad tam yra įstatyminės kliūtys. Tikimės, kad su Jūsų palaikymu jos bus pašalintos. Su nedideliu valstybės prisidėjimu galima būtų pasiekti dar geresnių rezultatų: stacionarus hospisas kartu teikdamas pagalbą į namus, sukurtų apie 50 naujų darbo vietų.

Įtrauktume savanorystei daugiau nei 200 savanorių. Jau dabar esame pasirašę sutartis dėl mokymosi bazės ir praktikos studentams atlikimo. Tikime, kad pokytis vyktų valstybės mastu - dar daugiau pacientų, laiku ir oriai sulauktų kokybiškų paslaugų, kurios jiems šiandien yra gyvybiškai būtinos. Todėl, prašome palaikyti įstatymo projektą Nr. XIIIP-3779, ir kviečiame susisiekti, jeigu bus reikalinga daugiau informacijos. Pritarti Žr. Audito komiteto patobulintą įstatymo projektą Nr. XIIIP-3779(2). 2. Lietuvos nevalstybinių bendrojo lavinimo įstaigų asociacija, 2020-04-06 Šiuo metu visi išgyvename nelengvą laikotarpį. Nevalstybinių ugdymo įstaigų situacija visiškai priklauso nuo tėvų galimybių turėti darbą ir pajamas. Patalpų nuoma yra didžiausia problema, nes tai kainuoja daug ir išaugina paslaugų kainą tėvams. Nevalstybinės įstaigos tampa prieinamos tik aukštesnes vidutines pajamas turintiems tėvams, tai didina atskirtį visuomenėje. O reikia tiek nedaug, tik galimybės gauti patalpas panaudos sąlygomis. Laisvų ir apleistų patalpų turi kiekviena savivaldybė. Mes gavę tokias patalpas prižiūrime ir remontuojame savo lėšomis. Nuoma panaudos sąlygomis būtų didelė parama nevalstybines ugdymo įstaigas lankančių vaikų tėvams. O šios įstaigos Lietuvos švietimo sistemai būtinos. Būtent, privačiose mokyklose, nuotolinis ugdymas prasidėjo sklandžiai nuo pirmos karantino dienos ir toliau sėkmingai vyksta. Prašytume atsižvelgti į šiuos argumentus nagrinėjant patalpų nuomos klausimą. Pritarti Žr. Audito komiteto patobulintą įstatymo projektą Nr. XIIIP-3779(2). 3.

2020-04-07 Nacionalinio švietimo NVO tinklo organizacijos, reaguodamos į Lietuvos Respublikos Seimo narių siūlymus grąžinti teisę nevalstybinėms švietimo įstaigoms gauti valstybės ir savivaldybių patalpas panaudos būdu, išreiškia pritarimą 2019 m. rugpjūčio 20 d. siūlomiems Įstatymo pakeitimams. Taip pat neprieštaraujame 2019 m. gruodžio 20 d. LR Seimo narių grupės siūlomam pakeitimui, tačiau manome, jog neturėtų būti išskirtos tik bendrojo ugdymo mokyklos ir į galimų panaudos gavėjų sąrašą įtrauktos ir ikimokyklinio bei priešmokyklinio ugdymo įstaigos, neformaliojo vaikų ir suaugusiųjų švietimo organizacijos. Nors Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime nurodoma “pereinamuoju laikotarpiu (iki bus įvertintos visiško panaudos atsisakymo galimybės ir laipsniškai pereita prie viešųjų paslaugų teikimo perdavimo nevyriausybinėms organizacijoms ir bendruomenėms) maksimaliai apriboti valstybės ir savivaldybių turto panaudos subjektų ir jų vykdomų veiklų apimtis” argumentuojant, kad siūlomas panaudos reguliavimas, panaudos gavėjams suteiktų “konkurencinį pranašumą prieš kitų teisinių formų juridinių asmenų įsteigtas mokyklas”, tačiau: ● viešųjų paslaugų teikimo perdavimui švietimo srityje vykstant žymiai lėčiau nei planuota, panaudos apribojimas stabdo nevyriausybinių organizacijų ir bendruomenių Lietuvos regionuose vystymąsi ir prieštarauja keliamam paslaugų perdavimo tikslui (plačiau - apačioje); ● Europos Komisijos praktikoje švietimas nėra vienareikšmiškai traktuojamas kaip ūkinė veikla, todėl panaudos forma teikiama valstybės parama nevyriausybiniams švietimo paslaugų teikėjams nelaikytina kaip pažeidžianti sąžiningos konkurencijos principus. 2019–2020 m. Tinklo nariai, Pilietinės visuomenės institutas ir Europos namai atliko tyrimą apie švietimo paslaugų teikėjų įvairovės didinimą ir švietimo paslaugų perdavimą nebiudžetinėms įstaigoms Lietuvos savivaldybėse.

Atlikta dvylikos savivaldybių statistinių duomenų analizė, keturiose savivaldybėse surengtos grupinės ekspertų diskusijos su vietos politikais, savivaldybių administracijų ir vietos NVO atstovais. Neefektyvus savivaldybių patalpų panaudojimas, jų atvėrimo nevyriausybiniams švietimo paslaugų teikėjams trukdžiai yra viena priežasčių, kodėl nepasiekti strateginiuose valstybiniuose dokumentuose iškelti viešųjų paslaugų teikėjų įvairovės didinimo tikslai, o švietimo srityje paslaugų perdavimas pasiekė vos kelis procentus (2018 m. – 2,86 proc.). Atlikta analizė atskleidė, jog ši problema aktuali tiek didžiosiose, tiek mažosiose savivaldybėse, nes patalpų suteikimas pagal panaudą nėra universalus procesas ir priklauso nuo komunikacijos tarp savivaldybių skyrių, atsakingų už švietimą, turto valdymą, ir politinės savivaldybių vadovybės nuostatų NVO įtraukimo atžvilgiu. Šioms grandims aptariamu klausimu nekomunikuojant, patalpų skyrimas nevyksta arba vyksta, neįtraukiant nevyriausybinių švietimo paslaugų teikėjų ir neatsižvelgiant į jų poreikius. Atkreiptinas dėmesys, jog patalpų perdavimas pagal panaudą ypač aktualus nevyriausybinių švietimo teikėjų plėtrai mažosiose savivaldybėse. Didžiuosiuose miestuose tėvai turi daugiau galimybių finansiškai prisidėti prie ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo kaštų, jį kofinansuoti nei mažose savivaldybėse. Nesudarant tinkamų sąlygų, stiprūs NVO sektoriaus darbuotojai emigruoja į didesnius miestus arba į užsienį, sunku užtikrinti veiklos tęstinumą, įsisuka ydingas ratas.

Tyrimo metu identifikuota geroji praktika liudija, jog suteikus patalpas pagal panaudą nevyriausybiniai švietimo paslaugų teikėjai gali finansiškai išsilaikyti ir teikti paslaugas pagal alternatyvias ir inovatyvias švietimo programas mažųjų savivaldybių gyventojams (pavyzdžiui, Kazlų Rūdoje bendruomeninei Valdorfo mokyklai leidžiant dalintis patalpomis su biudžetine mokykla). Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog pertvarkant mokyklų tinklą, demografiškai “besitraukiančių” savivaldybių žinioje likusias patalpas verta „įdarbinti“, jas teikiant nevyriausybinių visų grandžių švietimo tiekėjų panaudai, tuo pat metu skatinant jų savarankiškumą (pavyzdžiui, sektinas Utenos raj. savivaldybės pavyzdys - planuojama pagal panaudą nevyriausybinį trečiojo amžiaus universitetą (TAU) įkurdinti reorganizuotoje mokykloje, o patalpų išlaikymą siekiama užtikrinti TAU teikiant paraiškas savivaldybės neformaliojo suaugusiųjų švietimo konkursuose). Siūlomi valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo pakeitimai padės didinti švietimo paslaugų teikėjų įvairovę šalies savivaldybėse ir nuosekliai įgyvendinti vis dar nepasiektus strateginius valstybės tikslus. Taip pat norime atkreipti dėmesį, jog priėmus siūlomus pakeitimus, svarbu užtikrinti, kad aktualūs poįstatyminiai aktai4 atitiktų tuos pačius strateginius valstybės tikslus, patalpų perdavimas panaudos pagrindais nevalstybiniams švietimo paslaugų teikėjams būtų vykdomas supaprastinta tvarka, nekuriant perteklinio reguliavimo barjerų. Apibendrinant, Švietimo NVO tinklas pritaria aukščiau nurodytiems valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo pakeitimams ir ragina LR Seimo Audito komiteto narius jiems pritarti.

Pabrėžiame, jog nesudarius tinkamų sąlygų nevyriausybinių švietimo teikėjų įtraukimui į šalies švietimo sistemą ir plėtrą, rizikuojame, jog geresnė švietimo kokybė ir pažangesnė ugdymo aplinka bei prieiga toliau bus prieinamos tik didesnių pajamų didžiųjų miestų gyventojams, bus sudaromos sąlygos skirčiai tarp regionų ir gyventojų klasių didėjimui. Artimiausiu metu skelbsime savivaldybėse atlikto tyrimo rezultatus ir rekomendacijas, kuriais mielai pasidalinsime su jumis. Pritarti Žr. Audito komiteto patobulintą įstatymo projektą Nr. XIIIP-3779(2). 4. Lietuvos Valdorfo mokyklų asociacija, 2020-04-08 Lietuvos Valdorfo mokyklų asociacija, toliau LVMA, reaguodama į kvietimą pateikti savo poziciją dėl LR Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 14 str. pakeitimo įstatymo projekto, šiuo pareiškia besąlygiškai palaikanti iniciatyvą suteikti galimybę nevalstybinėms mokykloms panaudos teise laikinai neatlygintinai (panaudos teise) valdyti ir naudotis atitinkamai valstybės ir savivaldybių turtu. Savo esminius pozicijos argumentus LVMA išdėsto toliau tekste. Pirma, didžiausias nevalstybinių ugdymo įstaigų veiklos pradžios ir tęstinumo iššūkis yra patalpos. Būtent patalpų nuomai/statybai/ remontui/įsigijimui yra skiriama didelė Valdorfo mokyklų biudžetų dalis. Savivaldybės ne visuomet gali pagelbėti nevalstybinėms mokykloms (suteikti ugdymo veiklai tinkamas patalpas nuomai), todėl patalpų klausimas sprendžiamas ugdymo mokesčio sąskaita dažniausiai nuomojantis patalpas rinkos kainomis arba planuojant remonto/statybos darbus dešimtmečiams į priekį.

Mokyklos veiklai pritaikytų patalpų statyba reikalauja didžiulių pradinių investicijų, todėl tokių projektų įgyvendinimas atsižvelgiant į Lietuvoje vyraujančius ugdymo mokesčio dydžius nevalstybinėse mokykloje yra išskirtiniai atvejai ir realiai gali būti užbaigti tik tose nevalstybinėse mokyklose, kuriose ugdymo mokestis yra kelis kartus didesnis, nei LVMA mokyklų taikomi ugdymo mokesčiai (Valdorfo mokyklų oficialiai skelbiamas ugdymo mokestis yra nuo 130 iki 200 EUR/mėn. per mokslo metus (be vasaros atostogų), o vidurkis yra dar žemesnis dėl taikomų nuolaidų nepasiturinčioms ar finansinių sunkumų patiriančioms šeimoms). Tuo pačiu norėtume priminti ir tai, kad nevalstybinės mokyklos turi ribotas galimybes gauti Europos Sąjungos paramos lėšų mokyklų augimui (įskaitant ir esamų mokyklų patalpų remontui, statybai) – suformuoti paramos gavėjų, finansuojamų projektų kriterijai ilgą laiką eliminavo nevalstybines mokyklas iš paramos gavėjų rato. Tik 2009 metais ir 2018 metais atsirado labai ribotos galimybės nevalstybinėms mokyklos pretenduoti į skiriamą Europos Sąjungos paramą ir atitinkamai gerinti savo aplinką. Antra, norėtume atkreipti dėmes į tai, kad jau daugiau nei dešimtmetį yra bandoma surasti būdų suvienodinti nevalstybinių ir valstybinių mokyklų finansavimą, todėl teikiamas pasiūlymas leistų 2 bent iš dalies išspręsti šį klausimą ir padidinti nevalstybinio mokyklų prieinamumą. Nevalstybinės švietimo įstaigos klausimą dėl finansavimo iš valstybės ir savivaldybių biudžeto suvienodinimo valstybinėms ir nevalstybinėms švietimo įstaigoms kelia jau daugiau nei dešimt metų.

2010-04-13 LR Švietimo ir mokslo ministro įsakymu patvirtintose gairėse dėl Nevalstybinių mokyklų (išskyrus aukštąsias) steigimo, jų veiklos sąlygų supaprastinimo ir plėtros buvo nurodytos iki šiol daugeliui nevalstybinių mokyklų aktualūs iššūkiai (palyginti didelės nuomos kainos, griežti valstybės nustatyti mokyklų veiklos reikalavimai ir kt. - II dalis), taip pat buvo akcentuotas poreikis suvienodinti valstybinių ir nevalstybinių mokyklų finansavimą. Deja, numatytas veiksmų planas nebuvo įgyvendintas, o periodiškai atnaujinama iniciatyva yra nuosekliai atmetama. Atsižvelgiant į numatomą valstybės biudžeto būklę pasibaigus COVID-19 pandemijai, naivu būtų tikėtis, kad valstybė artimiausiu metu turės išteklių šiam klausimui spręsti, todėl būtent šiuo metu yra aktualu spręsti turto panaudos klausimą pagal pasiūlymą, kuris viešiesiems finansams papildomai nieko nekainuotų bei užtikrintų viešo turto išlaikymo kaštų padengimą. Pažymėtina, kad esamo valstybei ir savivaldybėms nereikalingo turto pardavimas artimiausiu metu būtų ydingas sprendimas dėl galimai besikoreguosiančių nekilnojamojo turto kainų, todėl turto perdavimas nevalstybinėms švietimo įstaigoms taip iš dalies mažinant ir valstybės išlaidų mokinio ugdymui dydį iš viešųjų finansų pusės vertinant būtų tinkamas sprendimas. Trečia, LVMA turimomis žiniomis, mažėjant profesinio mokymo švietimo įstaigų tinklui, reorganizuojant aukštąsias mokyklas, dalis tokių mokyklų veiklai tinkamų patalpų yra arba neefektyviai išnaudojamos, arba perduodamos VĮ Turto fondas privatizavimui taip prarandant galimybę panaudoti švietimo veiklai tinkamą turtą pagal jo tiesioginę paskirtį.

Taip pat LVMA žinomas atvejis, kai po rinkimų pasikeitus savivaldybės tarybai ir merui, galiojusi ilgalaikė turto panaudos sutartis buvo vienašališkai nutraukta, argumentuojant teisinio pagrindo panaudai nebuvimu. Šie konkretūs ir kiti atvejai iliustruoja neatidėliotiną poreikį įteisinti ilgalaikės (daugiau nei 10 metų) viešo turto panaudos galimybę įstatymu – tik ilgalaikiai turto naudojimo santykiai leistų nevalstybinėms mokykloms susikoncentruoti į svarbiausius jų veiklos tikslą – mokinių ugdymą. Ketvirta, papildomos priemonės, gerinančios nevalstybinių švietimo įstaigų materialią padėtį prisidėtų prie švietimo prieinamumo didinimo. Švietimo prieinamumas, ugdymosi kokybės užtikrinimas ir lygios galimybės siekti asmeninės mokymosi sėkmės yra bemaž visuose svarbiausiuosiuose šalies strateginiuose dokumentuose įrašyti siekiai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. programa (2016) numato ypatingą dėmesį skirti mokyklų įvairovei ir platesniam prieinamumui – kad mokykla būtų ne tik mokymosi vieta, bet ir kultūros židinys, kuriame būtų puoselėjamos vertybės, ugdoma brandi ir socialiai atsakinga asmenybė. Mokykla taip pat laikoma vieta, kurioje buriasi bendruomenė ir kolegialiai sprendžia aktualias švietimo problemas. Valstybinė švietimo 2013–2022 metų strategija (2013) formuluoja užduotį užtikrinti švietimo prieinamumą ir lygias galimybes, maksimaliai plėtojant vaikų ir jaunimo švietimo aprėptį bei suteikiant palankiausias galimybes individualiems gebėjimams skleistis ir tenkinti specialiuosius ugdymosi poreikius; taip pat teikti veiksmingą pedagoginę ir psichologinę pagalbą mokiniams, patiriantiems mokymosi sunkumų.

Švietimo prieinamumo tematika mokslinėje literatūroje buvo analizuota ir iš socialinio teisingumo visuomenėje pozicijų, nurodant, kad „...netinkamai organizuojant ir teikiant švietimo pagalbos, edukacines ir socialines paslaugas, socialinė įtampa ne sumažinama, o priešingai – padidinama. Dėl šios priežasties yra neužtikrinamas švietimo prieinamumas, lygiavertiškumas ir socialinis teisingumas skirtingų socialinių grupių moksleiviams“. Akivaizdu, kad nevalstybinės mokyklos dėl riboto finansavimo neturi lygiaverčių sąlygų užtikrinant jose tiekiamo ugdymo prieinamumą. Išlaidos aplinkos išlaikymui, įskaitant patalpų nuomos/remonto/statybos išlaidas, visose nevalstybinėse mokyklose sudaro ženklią dalį ir jas tenka susimokėti šeimoms ugdymo ar kitokio mokesčio forma. Bendruomeninėms Valdorfo mokykloms šis klausimas yra ypatingai svarbus. Atsižvelgiant į išdėstytą, šiuo Lietuvos Valdorfo mokyklų asociacija pakartotinai pareiškia palaikanti iniciatyvą suteikti galimybę nevalstybinėms mokykloms panaudos teise laikinai neatlygintinai (panaudos teise) valdyti ir naudotis atitinkamai valstybės ir savivaldybių turtu bei patvirtina galinti dalyvauti darbo grupėse, LR Seimo komitetų posėdžiuose svarstant pasiūlymą. Pritarti Žr. Audito komiteto patobulintą įstatymo projektą Nr. XIIIP-3779(2). 5. VšĮ Vilniaus Valdorfo atviroji mokykla, 2020-04-08

<...>

Jei patalpos būtų suteikiamos panaudos sąlygomis, tai leistų dabartinių 10% mokyklos sąnaudų sumą skirti mokytojų atlyginimų didinimui, kurie šiuo metu atitinka valstybinių mokyklų lygį.

Visais atvejais esame numatę didinti mokytojų atlyginimus, kaip kad yra numatyta bendroje šalies strategijoje, tačiau tai būtų neišvengiamai perkeliama ant tėvų pečių didinant ugdymo mokestį, o esant dabartiniam neapibrėžtumui ekonomikoje dėl COVID-19, nesame tikri, ar būsime pajėgūs tai padaryti. Patalpų suteikimas panaudos sąlygomis leistų: ü užtikrinti kokybiškesnes patalpas vaikų ugdymui, kadangi nereikėtų ieškoti kompromisų tarp kokybės ir kainos; ü kadangi esame ne pelno siekianti organizacija, tai leistų perskirstyti atlaisvintus resursus: o mokytojų atlygimų didinimui, o kvalifikacijos kėlimui, o papildomų nemokamų paslaugų teikimui (papildoma pagalba spec. poreikių vaikams, psichologo pagalba vaikams ir šeimoms). Vertindami Jūsų prioritetus švietimo srityje, kreipiamės prašydami atsižvelgti į mūsų situaciją ir išdėstytus argumentus bei numatyti galimybę nevalstybinėms ugdymo įstaigoms suteikti patalpas panaudos sąlygomis. Pritarti Žr. Audito komiteto patobulintą įstatymo projektą Nr. XIIIP-3779(2). 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

  • str. str. d.

p. 1. Sveikatos apsaugos ministerija, 2020-04-271

  • (14) 1
  • (1) (5N)

Argumentai: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija pakartotinai įvertino Lietuvos Respublikos Seimo Audito komitete šiuo metu svarstomą Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3779 (toliau – Projektas) ir jo rengimo tikslus ir teikia papildomą informaciją.

Projektu siūloma nustatyti, kad Valstybės ir savivaldybių turtas gali būti perduodamas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis viešosios naudos nevyriausybinėms organizacijoms, teikiančioms nemokamą paliatyviąją pagalbą (hospisams). Paliatyvios pagalbos teikimą reglamentuoja Stacionarinių paliatyviosios pagalbos paslaugų suaugusiesiems ir vaikams teikimo ir apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis reikalavimų aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. V-14 (toliau – Aprašas). Aprašo 5.1 papunktyje nustatyta, kad paliatyvioji pagalba – paciento, sergančio nepagydoma progresuojančia liga, pasiekusia su gyvybe nesuderinamą stadiją, ir jo artimųjų gyvenimo kokybės gerinimo priemonės, lengvinančios fizines ir psichologines kančias, padedančios spręsti kitas psichosocialines ir dvasines problemas. Atsižvelgiant į senėjančios visuomenės tendencijas, siekiant užtikrinti orias pacientų teises gauti paslaugas gyvenimo saulėlydyje, gerinti paliatyviosios pagalbos prieinamumą, palengvinti kančias sunkiai sergantiems pacientams, pritariame Projekto rengimo tikslui ir siekiams (tokia pozicija buvo išreikšta ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. gruodžio 4 d. nutarime Nr. 1212 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3779“ (toliau – Išvada)). Dėl Projekte siūlomo reglamentavimo Išvadoje siūlėme, kad valstybės ar savivaldybių turto perdavimas panaudos pagrindais hospisams, sudariusiems sutartis su Valstybine ar teritorinėmis ligonių kasomis, neturėtų būti taikomas, nes ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo sąnaudų, kompensuojamų pagal nustatytą įkainį mokant už asmens sveikatos priežiūros paslaugas, panaudos subjektai nepatirtų.

Tačiau vadovaujantis Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, nevyriausybinė organizacija – nuo valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų valdymo nepriklausomas savanoriškumo pagrindais įsteigtas visuomenės ar jos grupės naudai veikiantis viešasis juridinis asmuo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo 2 straipsnio 6 dalimi, viešosios naudos nevyriausybinė organizacija

  • nevyriausybinė organizacija, kurios veikla teikia naudą ne tik jos dalyviams, bet ir visuomenei. Įvertinus tai, kas paminėta, manome, kad vien jau pobūdis „nuo valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų valdymo nepriklausomas“ suponuoja tai, kad toks viešasis juridinis asmuo savo statusu nėra lygus su kitomis valstybės ir savivaldybių pavaldumo paliatyviosios pagalbos paslaugas teikiančiomis įstaigomis. Pavaldumas valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms reikštų, kad valstybės ir savivaldybės gali tokiems asmenims skirti papildomas lėšas jų išlaikymui, turto įsigijimui, investuoti lėšas (turtą) į tokius juridinius asmenis (viešąsias įstaigas), kitaip prisidėti prie tokio juridinio asmens veiklos išlaikymo. Nevyriausybinės organizacijos priešingai, jų veikla iš esmės grindžiama tik privačia visuomeninės naudos iniciatyva, kuri daugiausiai paremta nevyriausybinių organizacijų tikslu į tam tikro visuomenės interesų apsaugojimo kontekstą, bet ne į materialinius (finansinius) resursus nevyriausybinių organizacijų veiklai.

Įvertinus esamą situaciją konstatuotina tai, kad paliatyviosios pagalbos paslaugas teikiantys juridiniai asmenys, nepriklausomai nuo jų teisinės formos ar statuso, yra su teritorinėmis ligonių kasomis sudariusios sutartis dėl tokių paslaugų kompensavimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis. Sutiktina su tuo, kas Privalomo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšos yra labai reikalingos nevyriausybinėms įstaigoms norint organizuoti kokybiškų paliatyviosios pagalbos paslaugų teikimą pacientams, o neturint pakankamai finansinių resursų teikti paliatyviosios pagalbos paslaugas, praranda prasmę ir pats valstybės ir savivaldybių turto panaudos gavimas. Taip pat pripažintina ir tai, kad dėl aukščiau paminėtų nevyriausybinių organizacijų veiklos specifikos (daugeliu atveju ribotų materialinių (finansinių) resursų turėjimo), kitos turto valdymo formos (pavyzdžiui, nuoma), kai reikėtų savo generuojamomis ir taip nedidelėmis lėšomis prisidėti prie turto nuomos, manytina apsunkintų galimybes tinkamai vykdyti pagrindinius nevyriausybinių organizacijų veiklos tikslus. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau paminėta, visgi siūlytina atsisakyti sąlygos turtą panauda nevyriausybinėms organizacijoms gauti tik jei jos negauna Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų.

Pasiūlymas: Siūlytina Projekto pakeitime nustatyti, kad:

„Valstybės ir savivaldybių turtas, išskyrus

centralizuotai valdyti perduotą valstybės nekilnojamąjį turtą, gali būti perduodamas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis atitinkamai Vyriausybės arba savivaldybės tarybos nustatyta tvarka šiems subjektams:

<...>

5) viešosios naudos nevyriausybinėms organizacijoms, teikiančioms nemokamą kompleksinę pagalbą krizinį nėštumą išgyvenančioms moterims ir jų artimiesiems arba finansavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo negaunančioms viešosios naudos nevyriausybinėms organizacijoms, teikiančioms nemokamą paliatyviąją pagalbą; <...>“. Pritarti Žr. Audito komiteto patobulintą įstatymo projektą Nr. XIIIP-3779(2). 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

  • str. str. d.

p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2019-12-06⟮1⟯
(14)
1
(1),
2
(2),
3
(3)
(5N)
(1)

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimą Nr. SV-S-1393 „Dėl įstatymo projekto išvadų“, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3779 (toliau – Įstatymo projektas) tikslui – užtikrinti pagalbą patiriant krizinį nėštumą ir paliatyviosios pagalbos prieinamumą, tačiau siūlyti Lietuvos Respublikos Seimui svarstant Įstatymo projekte numatytas tikslo pasiekimo priemones įvertinti šias aplinkybes ir pasiūlymus: 1.

Įstatymo projekte siūloma praplėsti valstybės arba savivaldybių turto panaudos galimybes, į panaudos subjektus įtraukiant viešąsias įstaigas, kurios pagal Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymą laikomos viešosios naudos nevyriausybinėmis organizacijomis, t. y. viešąsias įstaigas, kurių veikla teikia naudą ne tik jos dalyviams, bet ir visuomenei. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatyme viešoji įstaiga apibrėžta kaip pagal įstatymus įsteigtas pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti viešuosius interesus vykdant švietimo, mokymo ir mokslinę, kultūrinę, sveikatos priežiūros, aplinkos apsaugos, sporto plėtojimo, socialinės ar teisinės pagalbos teikimo, taip pat kitokią visuomenei naudingą veiklą. Kadangi viešųjų įstaigų veiklos tikslai yra tenkinti viešuosius interesus ir teikti naudą visuomenei, atsižvelgus į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.34 straipsnio 2 dalį viešųjų juridinių asmenų dalyviai negali siekti naudos sau, dauguma viešųjų įstaigų, kurių dalyvės nėra valstybė arba savivaldybės, galėtų atitikti viešosios naudos nevyriausybinės organizacijos sąvoką.

Iš to darytina išvada, kad pagal Įstatymo projektą valstybės ir savivaldybių turto panaudos subjektais galėtų būti ne tik tos viešosios įstaigos – viešosios naudos nevyriausybinės organizacijos, kurių pagrindinis veiklos tikslas yra teikti nemokamą paliatyviąją pagalbą arba teikti nemokamą kompleksinę pagalbą krizinį nėštumą išgyvenančioms moterims ir jų artimiesiems, bet ir tos viešosios įstaigos – viešosios naudos nevyriausybinės organizacijos, kurių pagrindinis veiklos tikslas yra bent vienas Įstatymo projektu keičiamo Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – Įstatymas) 14 straipsnio 2 dalyje nurodytų veiklos tikslų, apimančių švietimo, sporto, kultūros, sveikatos ar socialinės apsaugos sritis. Toks siūlymas prieštarautų Lietuvos Respublikos Seimo priimto ir 2019 m. spalio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 5, 6, 10, 12, 14, 15, 16, 19, 20, 21, 24 straipsnių pakeitimo ir 18 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo Nr.

XIII-2398 (toliau – Pakeitimo įstatymas) tikslui – pereinamuoju laikotarpiu (iki bus įvertintos visiško panaudos atsisakymo galimybės ir laipsniškai pereita prie viešųjų paslaugų teikimo perdavimo nevyriausybinėms organizacijoms ir bendruomenėms) maksimaliai apriboti valstybės ir savivaldybių turto panaudos subjektų ir jų vykdomų veiklų apimtis, taip pat prieštarautų Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 291.3 papunkčio nuostatoms ir būtų neįgyvendinta Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2018 m. sausio 24 d. ataskaitoje Nr. VA-2018-P-60-8-1 „Valstybės nekilnojamojo turto valdymas“ pateikta rekomendacija – numatyti, kad, pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, valstybės nekilnojamasis turtas neatlygintinai valdyti ir naudoti neperduodamas. Pažymėtina, kad valstybės ir savivaldybių turto panaudos apribojimai palies ir viešąsias įstaigas, kurių dalyvės yra valstybė arba savivaldybės. Pagal Įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 2 punktą viešosios įstaigos, kurių dalyvės yra valstybė arba savivaldybė, gali būti panaudos subjektais tik tokiu atveju, jeigu tokios viešosios įstaigos pagal Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą laikomos viešojo sektoriaus subjektais. Neviešojo sektoriaus subjektams – viešosioms įstaigoms, kurių dalyvės yra valstybė arba savivaldybė, Pakeitimo įstatymo 13 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytas pereinamasis 5 metų laikotarpis, skirtas naujoms panaudos sutartims su neviešojo sektoriaus viešosiomis įstaigomis sudaryti, jeigu po šio įstatymo įsigaliojimo pasibaigė terminuotos valstybės (savivaldybės) turto panaudos sutartys arba buvo nutrauktos neterminuotos valstybės (savivaldybės) nekilnojamojo turto panaudos sutartys.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, ir siekiant, kad Įstatymo projektu pasiūlytos Įstatymo projekto tikslo įgyvendinimo priemonės atitiktų ir neseniai priimto Pakeitimo įstatymo tikslą, siūlytina atsisakyti pasiūlymo dėl valstybės ir savivaldybių turto panaudos visoms viešosioms įstaigoms – viešosios naudos nevyriausybinėms organizacijoms. Pritarti Žr. Audito komiteto patobulintą įstatymo projektą Nr. XIIIP-3779(2). 2. Seimo nariai:

S. Gentvilas, M. Adomėnas, I. Rozova, A. Armonaitė, E. Pupinis, A. Kupčinskas,

N. Puteikis (atsiėmė parašą
2020-03-10),
G. Vaičekauskas,
G. Steponavičius,
R. Petrauskienė,
2019-12-20⟮1⟯
(14)
1
(1)
(2)
Argumentai:
Švietimo sektorius, šiuo atveju-

mokyklos, yra viešoji gėrybė, kurią užtikrina valstybė. Dėl šios priežasties nepriklausomai nuo mokyklos statuso, mokykloms turi būti suteikiamos galimybės panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis atitinkamai valstybės ir savivaldybių turtu. Panaikinus šią galimybę, privačios ugdymo įstaigos turėtų nutraukti savo veiklą, nes patalpų nuomos kaštus būtų sunku padengti arba ugdymo kaina šiose įstaigose itin padidėtų, todėl šiose įstaigose galėtų mokytis tik aukštesnes pajamas gaunančių tėvų vaikai. Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 14 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) viešosioms įstaigoms, kurios pagal Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą laikomos viešojo sektoriaus subjektais, taip pat viešosioms įstaigoms – mokykloms;“ Pritarti Žr.

Audito komiteto patobulintą įstatymo projektą Nr. XIIIP-3779(2). 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2020-03-041

  • (14) 1
  • (1) (2)

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2020 m. sausio 15 d. sprendimo Nr. SV-S-1526 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ (Seimo valdybos 2020 m. sausio 22 d. sprendimo Nr. SV-S-1540 redakcija) 1 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:

Nepritarti Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės 2019 m. gruodžio 20 d. pasiūlymui (toliau – pasiūlymas) dėl Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3779 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:

1. Pasiūlyme numatoma praplėsti valstybės arba savivaldybių turto

panaudos galimybes, į panaudos subjektus įtraukiant viešąsias įstaigas – mokyklas. Toks siūlymas prieštarautų Lietuvos Respublikos Seimo priimto ir

2019 m. spalio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos

valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 5, 6, 10, 12, 14, 15, 16, 19, 20, 21, 24 straipsnių pakeitimo ir 18 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo Nr.

XIII-2398 tikslui – pereinamuoju laikotarpiu (iki bus įvertintos visiško panaudos atsisakymo galimybės ir laipsniškai pereita prie viešųjų paslaugų teikimo perdavimo nevyriausybinėms organizacijoms ir bendruomenėms) maksimaliai apriboti valstybės ir savivaldybių turto panaudos subjektų ir jų vykdomų veiklų apimtis, taip pat prieštarautų Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XIII-82 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 291.3 papunkčio nuostatoms ir būtų neįgyvendinta Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2018 m. sausio 24 d. ataskaitoje Nr. VA-2018-P-60-8-1 „Valstybės nekilnojamojo turto valdymas“ pateikta rekomendacija – numatyti, kad, pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, valstybės nekilnojamasis turtas neatlygintinai valdyti ir naudoti neperduodamas. 2. Pasiūlymas grindžiamas tuo, kad, panaikinus privačioms ugdymo įstaigoms galimybę panaudos pagrindais naudotis turtu, jos turėtų nutraukti savo veiklą, nes patalpų nuomos išlaidas būtų sunku padengti arba ugdymo kaina šiose įstaigose itin padidėtų, todėl šiose įstaigose galėtų mokytis tik didesnes pajamas gaunančių tėvų vaikai. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme mokykla apibrėžta kaip juridinis asmuo, valstybės narės juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys, įsteigtas Lietuvos Respublikoje teisės aktų nustatyta tvarka, kurio pagrindinė veikla yra formalusis arba (ir) neformalusis švietimas. Iš to darytina išvada, kad formaliojo arba neformaliojo švietimo veiklas gali vykdyti ne tik mokyklos – viešosios įstaigos, bet ir bet kokios kitos teisinės formos juridiniai asmenys ar jų padaliniai.

Europos Komisija valstybinei švietimo sistemai nepriklausančių mokyklų vykdomas formaliojo arba neformaliojo švietimo veiklas kvalifikuoja kaip ekonominę veiklą. Neatlygintinas viešųjų įstaigų – mokyklų naudojimasis valstybės ir savivaldybių turtu pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 1 dalį laikytinas nefinansine valstybės pagalba, suteikiančia konkurencinį pranašumą prieš kitų teisinių formų juridinių asmenų įsteigtas mokyklas. Įstatymo projekte siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas neatitiktų Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimuose (2009 m. balandžio 29 d., 2015 m. sausio 15 d., 2015 m. kovo 5 d. nutarimai) ne kartą suformuotos doktrinos, kad sąžiningos konkurencijos apsauga yra pagrindinis būdas užtikrinti asmens ir visuomenės interesų darną reguliuojant ūkinę veiklą, todėl, reguliuodama ūkinę veiklą, valstybė privalo paisyti konstitucinio ūkio subjektų lygiateisiškumo reikalavimo, antraip ūkinės veiklos teisinio reguliavimo nebūtų galima laikyti tarnaujančiu bendrai tautos gerovei. Nepritarti Remiantis Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pateiktais duomenimis, Lietuvoje veikia 180 nevalstybinių viešųjų įstaigų – mokyklų, teikiančių ikimokyklinį, priešmokyklinį ir bendrąjį ugdymą. Jose mokosi virš 20 tūkstančių mokinių (arba 4,6 proc. nuo visų ikimokyklinio, priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo mokinių). Pritarus Seimo narių pasiūlymui valstybės ir savivaldybių turtas panaudos pagrindais galėtų būti suteikiamas viešosioms įstaigoms – mokykloms, t. y. tik pelno nesiekiantiems ribotos civilinės atsakomybės viešiesiems juridiniams asmenims.

Atkreiptinas dėmesys, kad pritarus Seimo narių pasiūlymui minėti subjektai įgytų teisę kreiptis dėl panaudos suteikimo, pasiūlymu nėra įtvirtinama pareiga subjektams suteikti turtą panaudos pagrindais. Remiantis keičiamo įstatymo nuostatomis, viešosios įstaigoms – mokykloms turtas panaudos pagrindais galėtų būti suteikiamas tik subjekto vykdomai veiklai ir Vyriausybės nustatyta tvarka įvertinus poveikį konkurencijai ir atitiktį valstybės pagalbos reikalavimams. Todėl galiojantis reguliavimas sudarys visas reikiamas sąlygas užtikrinti, kad būtų laikomasi sąžiningos konkurencijos laisvės principų. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2019-12-061

  • (14) 1
  • (1) (5N)

2. Įstatymo projektu keičiamo Įstatymo 14

straipsnio 2 dalies 7 punkte siūloma nustatyti naują panaudos subjektų veiklos tikslą – teikti nemokamą paliatyviąją pagalbą. Aiškinamajame rašte nurodyta, kad siūloma nuostata sudarytų prielaidas pagerinti hospisų veiklos sąlygas ir padidinti nemokamai teikiamų paslaugų prieinamumą. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 3 straipsnio 4 dalies 2 punktą slaugos ir palaikomojo gydymo (slaugos) paslaugas gali teikti tik asmens sveikatos priežiūros įstaigos, gavusios licenciją asmens sveikatos priežiūros veiklai. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. sausio 11 d. įsakymu Nr.

V-14 „Dėl Stacionarinių paliatyviosios pagalbos paslaugų suaugusiesiems ir vaikams teikimo ir apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis reikalavimų aprašo ir Ambulatorinių paliatyviosios pagalbos paslaugų suaugusiesiems ir vaikams teikimo ir apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis reikalavimų aprašo patvirtinimo“ (toliau – Įsakymas) patvirtinto Stacionarinių paliatyviosios pagalbos paslaugų suaugusiesiems ir vaikams teikimo ir apmokėjimo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis reikalavimų aprašo 5.2 papunktį hospisas yra asmens sveikatos priežiūros įstaiga, teikianti kompleksinę paliatyviąją pagalbą, apimančią stacionarines ir ambulatorines paliatyviosios pagalbos paslaugas. Asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, įstatymų nustatyta tvarka sudariusioms sutartis su Valstybine ar teritorinėmis ligonių kasomis, stacionarinės ar ambulatorinės paliatyviosios pagalbos paslaugos Įsakymo nustatyta tvarka apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšomis, kaip ir valstybės ir savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešosioms įstaigoms. Pažymėtina, kad hospisams, kaip ir kitoms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, taikytinas Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo teisinis reguliavimas. 2019 m. rugsėjo

26 d. priimtame Lietuvos

Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 3 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatyme Nr. XIII-2443 atsisakyta valstybės arba savivaldybių turto panaudos valstybės ir savivaldybių įsteigtoms asmens sveikatos priežiūros viešosioms įstaigoms ir pereinama prie valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo patikėjimo sutarčių pagrindu, kurios sudarytų teisines prielaidas įstaigų ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo sąnaudas įtraukti į PSDF biudžeto lėšomis kompensuojamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo įkainį.

Pažymėtina, kad ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo sąnaudų įtraukimas į PSDF biudžeto lėšomis kompensuojamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų įkainį, asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, teikiančioms to paties pobūdžio sveikatos priežiūros paslaugas ir sudariusioms sutartis su Valstybine ar teritorinėmis ligonių kasomis, neatsižvelgiant į jų teisinę formą ir dalyvius, sudarys vienodas PSDF biudžeto lėšomis finansuojamų paslaugų apmokėjimo sąlygas, kurios užtikrins sąžiningą konkurenciją tarp valstybės ir savivaldybių, taip pat kitų asmenų įsteigtų asmens sveikatos priežiūros įstaigų. Todėl valstybės ar savivaldybių turto perdavimas panaudos pagrindais asmens sveikatos priežiūros įstaigoms (įskaitant viešąsias įstaigas – hospisus), sudariusioms sutartis su Valstybine ar teritorinėmis ligonių kasomis, neturėtų būti taikomas, nes ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo sąnaudų, kompensuojamų pagal nustatytą įkainį mokant už asmens sveikatos priežiūros paslaugas, panaudos subjektai nepatirtų. Nepritarti Paliatyviąją pagalbą teikiančios įstaigos šias paslaugas gali teikti tik turėdamos asmens sveikatos priežiūros licenciją. Paliatyviosios pagalbos paslaugų išlaidos yra apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšomis. Taigi visos asmens sveikatos priežiūros įstaigos, teikiančios nemokamą paliatyviąją pagalbą yra finansuojamos šiomis lėšomis.

Pritarus Vyriausybės pasiūlymui, nebūtų pasiekti projekto tikslai, todėl pritariama Sveikatos apsaugos ministerijos pateiktai pozicijai ir pasiūlymui. 5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2019-12-061

  • (14) 2
  • (2) 3. Siekiant įgyvendinti Įstatymo

projekto tikslą, siūlytume apsvarstyti galimybę Įstatymo projektu keičiamo Įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktuose nenustatyti veiklos tikslų, o šio straipsnio 1 dalyje aiškiai įvardyti konkrečius valstybės ir savivaldybių turto panaudos subjektus, kurie priskirtini aiškinamajame rašte nurodytai įstaigų grupei. Aiškinamajame rašte turėtų būti išsamiai pagrįstos nurodytų įstaigų veiklų neišvengiamai būtinos išskirties priežastys, kad nekiltų abejonių dėl diskriminacijos įstaigų, teikiančių kitas visuomenės poreikiams ir interesams užtikrinti reikalingas paslaugas sveikatos priežiūros ar socialinės apsaugos srityse, atžvilgiu. Pritarti Žr. Audito komiteto patobulintą įstatymo projektą Nr. XIIIP-3779(2). 6. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2020-06-17 * Atsižvelgiant į tai, kad dėl Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3779 (toliau – Įstatymo projektas) Vyriausybė 2019 m. gruodžio 4 d. nutarimu Nr. 1212 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr.

XIIIP-3779“ pateikė savo išvadas, iš esmės pritardama Įstatymo projekto tikslui – užtikrinti pagalbą patiriant krizinį nėštumą ir paliatyviosios pagalbos prieinamumą ir pasiūlydama Seimui svarstant Įstatymo projekte numatytas tikslo pasiekimo priemones įvertinti Vyriausybės išvadoje nurodytas aplinkybes ir pasiūlymus, Vyriausybės 2020 m. kovo 4 d. nutarimu Nr.180 pateiktoje išvadoje Vyriausybė nepritarė Seimo narių grupės 2019 m. gruodžio 20 d. pasiūlymui Įstatymo projekte praplėsti valstybės arba savivaldybių turto panaudos galimybes, į panaudos subjektus įtraukiant viešąsias įstaigas – mokyklas, taip pat į tai, kad nuo paskutinės Vyriausybės išvados pateikimo Įstatymo projektas nebuvo keičiamas, Seime nėra registruotas patikslintas Įstatymo projektas, nėra registruotų naujų Seimo narių pasiūlymų ir Seimo valdyba nenurodė pakartotinės Vyriausybės išvados poreikį lėmusių priežasčių, pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui vadovautis Vyriausybės išvada, išdėstyta 2019 m. gruodžio 4 d. nutarime Nr. 1212 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3779“. Atsižvelgti

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

  • str. str. d.

p. 1.

1. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių

komitetas,
2019-12-11⟮1⟯
(14)
1
(1)
(5N)
Argumentai:
Atsižvelgiant į

Vyriausybės nutarime išdėstytus argumentus ir siekiant įgyvendinti projekto tikslus, siūlome aiškiai įvardinti, kad panaudos pagrindais turtas gali būti perduodamas toms viešosios naudos nevyriausybinėms organizacijoms, kurios atitinka du kriterijus:

1) teikia nemokamą kompleksinę pagalbą krizinį nėštumą išgyvenančioms moterims ir jų artimiesiems arba teikia nemokamą paliatyviąją pagalbą ir

2) negauna finansavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Pasiūlymas: Pasiūlymas: Pakeisti projekto 1 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti ją taip: „1. Pakeisti 14 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.

Valstybės ir savivaldybių turtas, išskyrus centralizuotai valdyti perduotą valstybės nekilnojamąjį turtą, gali būti perduodamas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis atitinkamai Vyriausybės arba savivaldybės tarybos nustatyta tvarka šiems subjektams:

  • 1) biudžetinėms įstaigoms;

2) viešosioms įstaigoms, kurios pagal Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą laikomos viešojo sektoriaus subjektais;

3) asociacijoms (tik šio straipsnio 2 dalyje nustatytiems veiklos tikslams);

4) labdaros ir paramos fondams (tik šio straipsnio 2 dalyje nustatytiems veiklos tikslams);

5) viešosioms įstaigoms, kurios pagal Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymą laikomos viešosios naudos nevyriausybinėmis organizacijomis (tik šio straipsnio 2 dalyje nustatytiems veiklos tikslams), teikiančioms nemokamą kompleksinę pagalbą krizinį nėštumą išgyvenančioms moterims ir jų artimiesiems arba teikiančioms nemokamą paliatyviąją pagalbą ir negaunančioms finansavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo;

6) egzilio sąlygomis veikiančioms aukštosioms mokykloms;

7) kitiems subjektams, jeigu tokio perdavimo tvarka ir sąlygos nustatytos Lietuvos Respublikos Prezidento įstatyme, Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme, Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, Lietuvos Respublikos šeimynų įstatyme, Lietuvos Respublikos Lietuvos šaulių sąjungos įstatyme, Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme, Lietuvos Respublikos koncesijų įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės įmonės Lietuvos oro uostų valdomų oro uostų koncesijos įstatyme, tarptautinėse sutartyse ar tarptautiniuose susitarimuose.“ Pritarti iš dalies Argumentai:

Krizinio nėštumo įstaigos nėra asmens sveikatos priežiūros įstaigos, jos negauna finansavimo iš PSDF, todėl šis kriterijus viešosios naudos nevyriausybinėms organizacijoms, teikiančioms nemokamą kompleksinę pagalbą krizinį nėštumą išgyvenančioms moterims ir jų artimiesiems, neturi būti taikomas.

Valstybės ir savivaldybių turtas, išskyrus centralizuotai valdyti perduotą valstybės nekilnojamąjį turtą, gali būti perduodamas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis atitinkamai Vyriausybės arba savivaldybės tarybos nustatyta tvarka šiems subjektams:

  • 1) biudžetinėms įstaigoms;

2) viešosioms įstaigoms, kurios pagal Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą laikomos viešojo sektoriaus subjektais;

3) asociacijoms (tik šio straipsnio 2 dalyje nustatytiems veiklos tikslams);

4) labdaros ir paramos fondams (tik šio straipsnio 2 dalyje nustatytiems veiklos tikslams);

5) viešosioms įstaigoms, kurios pagal Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymą laikomos viešosios naudos nevyriausybinėmis organizacijomis (tik šio straipsnio 2 dalyje nustatytiems veiklos tikslams), teikiančioms nemokamą kompleksinę pagalbą krizinį nėštumą išgyvenančioms moterims ir jų artimiesiems arba teikiančioms nemokamą paliatyviąją pagalbą ir negaunančioms finansavimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo;

6) egzilio sąlygomis veikiančioms aukštosioms mokykloms;

7) kitiems subjektams, jeigu tokio perdavimo tvarka ir sąlygos nustatytos Lietuvos Respublikos Prezidento įstatyme, Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme, Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, Lietuvos Respublikos šeimynų įstatyme, Lietuvos Respublikos Lietuvos šaulių sąjungos įstatyme, Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme, Lietuvos Respublikos koncesijų įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės įmonės Lietuvos oro uostų valdomų oro uostų koncesijos įstatyme, tarptautinėse sutartyse ar tarptautiniuose susitarimuose.“ Pritarti iš dalies Argumentai:

Krizinio nėštumo įstaigos nėra asmens sveikatos priežiūros įstaigos, jos negauna finansavimo iš PSDF, todėl šis kriterijus viešosios naudos nevyriausybinėms organizacijoms, teikiančioms nemokamą kompleksinę pagalbą krizinį nėštumą išgyvenančioms moterims ir jų artimiesiems, neturi būti taikomas. Paliatyviąją pagalbą teikiančios įstaigos šias paslaugas gali teikti tik turėdamos asmens sveikatos priežiūros licenciją.

Paliatyviosios pagalbos paslaugų išlaidos yra apmokamos PSDF biudžeto lėšomis. Taigi visos asmens sveikatos priežiūros įstaigos, teikiančios nemokamą paliatyviąją pagalbą yra finansuojamos PSDF biudžeto lėšomis. Pritarus pasiūlymui, nebūtų pasiekti projekto tikslai, nes nei vienai viešosios naudos nevyriausybinei organizacijai, teikiančiai nemokamą paliatyviąją pagalbą, panaudos pagrindais negalėtų būti suteiktas valstybės ar savivaldybės turtas. Žr. Audito komiteto patobulintą įstatymo projektą Nr. XIIIP-3779(2). 2. Seimo Sveikatos reikalų komitetas, 2019-12-181

  • (14) 1
  • (1) (5N)

Argumentai: Įvertinus į Vyriausybės išvadoje pateiktus argumentus, siūlome tikslinti įstatymo projektą. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 1 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti ją taip: „1. Pakeisti 14 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.

Valstybės ir savivaldybių turtas, išskyrus centralizuotai valdyti perduotą valstybės nekilnojamąjį turtą, gali būti perduodamas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis atitinkamai Vyriausybės arba savivaldybės tarybos nustatyta tvarka šiems subjektams:

1) biudžetinėms įstaigoms;

2) viešosioms įstaigoms, kurios pagal Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą laikomos viešojo sektoriaus subjektais;

3) asociacijoms (tik šio straipsnio 2 dalyje nustatytiems veiklos tikslams);

4) labdaros ir paramos fondams (tik šio straipsnio 2 dalyje nustatytiems veiklos tikslams);

5) viešosioms įstaigoms, kurios pagal Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymą laikomos viešosios naudos nevyriausybinėmis organizacijomis (tik šio straipsnio 2 dalyje nustatytiems veiklos tikslams), teikiančioms nemokamą kompleksinę pagalbą krizinį nėštumą išgyvenančioms moterims ir jų artimiesiems arba teikiančioms nemokamą paliatyviąją pagalbą;

6) egzilio sąlygomis veikiančioms aukštosioms mokykloms;

7) kitiems subjektams, jeigu tokio perdavimo tvarka ir sąlygos nustatytos Lietuvos Respublikos Prezidento įstatyme, Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme, Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, Lietuvos Respublikos šeimynų įstatyme, Lietuvos Respublikos Lietuvos šaulių sąjungos įstatyme, Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme, Lietuvos Respublikos koncesijų įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės įmonės Lietuvos oro uostų valdomų oro uostų koncesijos įstatyme, tarptautinėse sutartyse ar tarptautiniuose susitarimuose.“ Pritarti Žr. Audito komiteto patobulintą įstatymo projektą Nr. XIIIP-3779(2). 3. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2019-12-111

  • (14) 2
  • (2) Argumentai:

Pritarus Komiteto pasiūlymui Nr. 1, nebereikia plėsti veiklos tikslų sąrašo, todėl siūloma išbraukti Projekto 1 straipsnio 2 dalį.

Pasiūlymas: Išbraukti Projekto 1 straipsnio 2 dalį:

2. Pakeisti 14 straipsnio 2 dalį ir ją

išdėstyti taip:

„2. Valstybės ir savivaldybių turtas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai

valdyti ir naudotis gali būti perduodamas viešosioms įstaigoms, kurios pagal Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymą laikomos viešosios naudos nevyriausybinėmis organizacijomis, asociacijoms ir labdaros ir paramos fondams, kurių pagrindinis veiklos tikslas yra bent vienas iš šių tikslų:

1) užtikrinti vaiko ir (ar) šeimos gerovės ir (arba) vaiko teisių apsaugą;

2) teikti pagalbą nusikaltimų aukoms ir (arba) smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims;

3) užtikrinti neįgaliųjų ar kitų socialinę atskirtį patiriančių asmenų grupių (prekybos žmonėmis aukų, asmenų, turinčių psichikos ir elgesio sutrikimų dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, nuteistųjų ir asmenų, paleistų iš laisvės atėmimo vietų, bei kitoms socialinę atskirtį patiriančių asmenų grupėms priklausančių asmenų) ir užsieniečių socialinę integraciją;

4) teikti pagalbą ir (arba) socialines paslaugas asmenims, dėl amžiaus, neįgalumo ar kitų socialinių problemų negalintiems pasirūpinti savo asmeniniu gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime ar patiriantiems skurdą ir socialinę atskirtį;

5) teikti pagalbą, sietiną su pacientų teisių gynimu, organizuoti ir teikti ligų prevencijos paslaugas;

6) teikti nemokamą kompleksinę pagalbą krizinį nėštumą išgyvenančioms moterims ir jų artimiesiems;

7) teikti nemokamą paliatyviąją pagalbą;

8) teikti pagalbą, sietiną su užimtumo arba socialinės integracijos per vaikų ir suaugusiųjų neformalųjį švietimą ir kultūrinę veiklą skatinimu;

9) tenkinti gyvenamosios vietovės bendruomenės viešuosius poreikius.

Valstybės ir savivaldybių turtas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis gali būti perduodamas viešosioms įstaigoms, kurios pagal Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymą laikomos viešosios naudos nevyriausybinėmis organizacijomis, asociacijoms ir labdaros ir paramos fondams, kurių pagrindinis veiklos tikslas yra bent vienas iš šių tikslų:

1) užtikrinti vaiko ir (ar) šeimos gerovės ir (arba) vaiko teisių apsaugą;

2) teikti pagalbą nusikaltimų aukoms ir (arba) smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims;

3) užtikrinti neįgaliųjų ar kitų socialinę atskirtį patiriančių asmenų grupių (prekybos žmonėmis aukų, asmenų, turinčių psichikos ir elgesio sutrikimų dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, nuteistųjų ir asmenų, paleistų iš laisvės atėmimo vietų, bei kitoms socialinę atskirtį patiriančių asmenų grupėms priklausančių asmenų) ir užsieniečių socialinę integraciją;

4) teikti pagalbą ir (arba) socialines paslaugas asmenims, dėl amžiaus, neįgalumo ar kitų socialinių problemų negalintiems pasirūpinti savo asmeniniu gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime ar patiriantiems skurdą ir socialinę atskirtį;

5) teikti pagalbą, sietiną su pacientų teisių gynimu, organizuoti ir teikti ligų prevencijos paslaugas;

6) teikti nemokamą kompleksinę pagalbą krizinį nėštumą išgyvenančioms moterims ir jų artimiesiems;

7) teikti nemokamą paliatyviąją pagalbą;

8) teikti pagalbą, sietiną su užimtumo arba socialinės integracijos per vaikų ir suaugusiųjų neformalųjį švietimą ir kultūrinę veiklą skatinimu;

9) tenkinti gyvenamosios vietovės bendruomenės viešuosius poreikius. Šį veiklos tikslą įgyvendinančiai asociacijai panaudos pagrindais gali būti perduotas tik savivaldybės turtas;

10) tenkinti žmonių fizinio aktyvumo poreikius per kūno kultūros ir sporto veiklos skatinimą;

11) tenkinti etninės kultūros, meno kūrėjų ir kultūros darbuotojų poreikius per kultūros ir meno plėtros, kultūrinės edukacijos ar kultūros paveldo apsaugos veiklą.“ Pritarti Žr.

Audito komiteto patobulintą įstatymo projektą Nr. XIIIP-3779(2). 4. Seimo Sveikatos reikalų komitetas, 2019-12-181

  • (14) 2
  • (2) Argumentai:

Įvertinus į Vyriausybės išvadoje pateiktus argumentus, siūlome tikslinti įstatymo projektą. Pasiūlymas: Išbraukti Projekto 1 straipsnio 2 dalį (palikti galiojančio įstatymo redakciją):

2. Pakeisti 14 straipsnio 2 dalį ir ją

išdėstyti taip: „2.

Valstybės ir savivaldybių turtas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis gali būti perduodamas viešosioms įstaigoms, kurios pagal Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymą laikomos viešosios naudos nevyriausybinėmis organizacijomis, asociacijoms ir labdaros ir paramos fondams, kurių pagrindinis veiklos tikslas yra bent vienas iš šių tikslų:

1) užtikrinti vaiko ir (ar) šeimos gerovės ir (arba) vaiko teisių apsaugą;

2) teikti pagalbą nusikaltimų aukoms ir (arba) smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims;

3) užtikrinti neįgaliųjų ar kitų socialinę atskirtį patiriančių asmenų grupių (prekybos žmonėmis aukų, asmenų, turinčių psichikos ir elgesio sutrikimų dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, nuteistųjų ir asmenų, paleistų iš laisvės atėmimo vietų, bei kitoms socialinę atskirtį patiriančių asmenų grupėms priklausančių asmenų) ir užsieniečių socialinę integraciją;

4) teikti pagalbą ir (arba) socialines paslaugas asmenims, dėl amžiaus, neįgalumo ar kitų socialinių problemų negalintiems pasirūpinti savo asmeniniu gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime ar patiriantiems skurdą ir socialinę atskirtį;

5) teikti pagalbą, sietiną su pacientų teisių gynimu, organizuoti ir teikti ligų prevencijos paslaugas;

6) teikti nemokamą kompleksinę pagalbą krizinį nėštumą išgyvenančioms moterims ir jų artimiesiems;

7) teikti nemokamą paliatyviąją pagalbą;

8) teikti pagalbą, sietiną su užimtumo arba socialinės integracijos per vaikų ir suaugusiųjų neformalųjį švietimą ir kultūrinę veiklą skatinimu;

9) tenkinti gyvenamosios vietovės bendruomenės viešuosius poreikius.

Valstybės ir savivaldybių turtas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis gali būti perduodamas viešosioms įstaigoms, kurios pagal Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymą laikomos viešosios naudos nevyriausybinėmis organizacijomis, asociacijoms ir labdaros ir paramos fondams, kurių pagrindinis veiklos tikslas yra bent vienas iš šių tikslų:

1) užtikrinti vaiko ir (ar) šeimos gerovės ir (arba) vaiko teisių apsaugą;

2) teikti pagalbą nusikaltimų aukoms ir (arba) smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims;

3) užtikrinti neįgaliųjų ar kitų socialinę atskirtį patiriančių asmenų grupių (prekybos žmonėmis aukų, asmenų, turinčių psichikos ir elgesio sutrikimų dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, nuteistųjų ir asmenų, paleistų iš laisvės atėmimo vietų, bei kitoms socialinę atskirtį patiriančių asmenų grupėms priklausančių asmenų) ir užsieniečių socialinę integraciją;

4) teikti pagalbą ir (arba) socialines paslaugas asmenims, dėl amžiaus, neįgalumo ar kitų socialinių problemų negalintiems pasirūpinti savo asmeniniu gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime ar patiriantiems skurdą ir socialinę atskirtį;

5) teikti pagalbą, sietiną su pacientų teisių gynimu, organizuoti ir teikti ligų prevencijos paslaugas;

6) teikti nemokamą kompleksinę pagalbą krizinį nėštumą išgyvenančioms moterims ir jų artimiesiems;

7) teikti nemokamą paliatyviąją pagalbą;

8) teikti pagalbą, sietiną su užimtumo arba socialinės integracijos per vaikų ir suaugusiųjų neformalųjį švietimą ir kultūrinę veiklą skatinimu;

9) tenkinti gyvenamosios vietovės bendruomenės viešuosius poreikius. Šį veiklos tikslą įgyvendinančiai asociacijai panaudos pagrindais gali būti perduotas tik savivaldybės turtas;

10) tenkinti žmonių fizinio aktyvumo poreikius per kūno kultūros ir sporto veiklos skatinimą;

11) tenkinti etninės kultūros, meno kūrėjų ir kultūros darbuotojų poreikius per kultūros ir meno plėtros, kultūrinės edukacijos ar kultūros paveldo apsaugos veiklą.“ Pritarti Žr.

Audito komiteto patobulintą įstatymo projektą Nr. XIIIP-3779(2). 5. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2019-12-111

  • (14) 3
  • (3) Argumentai:

Pritarus komiteto pasiūlymams Nr. 1 ir Nr. 2 ir atsisakius keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje įvardinti specialias sąlygas, kurias turi atitikti hospisai ir krizinio nėštumo centrai, reikia sistemiškai patikslinti ir projekto 1 straipsnio 3 dalį – išbraukti reikalavimą atitikti keičiamo įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje numatytas sąlygas. Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 1 straipsnio 3 dalį ir išdėstyti ją taip: „3. Pakeisti 14 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,3. Valstybės ir savivaldybių turtas šio straipsnio 1 dalies 2–6 punktuose nurodytiems subjektams gali būti perduodamas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis, jeigu:

1) panaudos subjektas pagrindžia, kad prašomas panaudos pagrindais suteikti turtas reikalingas jo vykdomai veiklai (jeigu subjektas yra asociacija ar labdaros ir paramos fondas, ar viešoji įstaiga, kuri pagal Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymą laikoma viešosios naudos nevyriausybine organizacija, – šio straipsnio 2 dalyje nustatytiems veiklos tikslams), dėl kurios turtas galėtų būti perduotas, ir jo naudojimo paskirtis atitinka šio subjekto steigimo dokumentuose nustatytus veiklos sritis ir tikslus;

2) Vyriausybės nustatyta tvarka yra įvertintas poveikis konkurencijai ir atitiktis valstybės pagalbos reikalavimams“. Pritarti Žr. Audito komiteto patobulintą įstatymo projektą Nr. XIIIP-3779(2). 6.

2019-12-181

  • (14) 3
  • (3) Argumentai: Įvertinus į Vyriausybės išvadoje pateiktus argumentus, siūlome

tikslinti įstatymo projektą. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 1 straipsnio 3 dalį ir išdėstyti ją taip: „3. Pakeisti 14 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,3. Valstybės ir savivaldybių turtas šio straipsnio 1 dalies 2–6 punktuose nurodytiems subjektams gali būti perduodamas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis, jeigu:

1) panaudos subjektas pagrindžia, kad prašomas panaudos pagrindais suteikti turtas reikalingas jo vykdomai veiklai (jeigu subjektas yra asociacija ar labdaros ir paramos fondas, ar viešoji įstaiga, kuri pagal Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymą laikoma viešosios naudos nevyriausybine organizacija, – šio straipsnio 2 dalyje nustatytiems veiklos tikslams), dėl kurios turtas galėtų būti perduotas, ir jo naudojimo paskirtis atitinka šio subjekto steigimo dokumentuose nustatytus veiklos sritis ir tikslus;

2) Vyriausybės nustatyta tvarka yra įvertintas poveikis konkurencijai ir atitiktis valstybės pagalbos reikalavimams“. Pritarti Žr. Audito komiteto patobulintą įstatymo projektą Nr. XIIIP-3779(2). 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: pritarti Seimo Audito

komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-3779(2) ir Seimo Audito komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

  • str. str. d.

p. 1. Seimo Audito komitetas, 2020-06-20 * Argumentai: Seimas 2020 m. birželio 11 d. priėmė Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 14 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII-3047.

XIII-3047. Dėl šios priežasties svarstomo įstatymo projektu teikiami pakeitimai turi būti suderinti su priimtais Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 pakeitimais. Pasiūlymas: Svarstomu įstatymo projektu Nr. XIIIP-3779 teikiamus pakeitimus, suderinti su Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 14 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XIII-3047. Žr. Audito komiteto patobulintą įstatymo projektą Nr. XIIIP-3779(2). Pritarti

2020-06-202 N Argumentai: Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 14 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3047 įsigaliojimas numatytas 2020 m. rugsėjo 1 d. Dėl šios priežasties, vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis, turi būti nustatoma vėlesnė nei 2020 m. rugsėjo 1 d. svarstomo įstatymo pakeitimų įsigaliojimo data. Pasiūlymas:

Papildyti įstatymo projektą 2 punktu ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. rugsėjo 2 d.“

Pritarti

susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Naglis Puteikis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA:

naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3779(2);

naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3779(2) lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Ingrida Šimonytė (Komiteto biuro patarėja (ES) Laura Pranaitytė)