Pritaria: Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO NR. I-464 29 STRAIPSNIO PAKEITIMO įstatymas 2019 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 29 straipsnio pakeitimas Pakeisti 29 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Lietuvos Respublikoje yra šios ministerijos:
1) Aplinkos ministerija;
2) Ekonomikos ir inovacijų ministerija;
3) Energetikos ministerija
4) 3) Finansų ministerija;
5) 4) Krašto apsaugos ministerija;
6) 5) Kultūros ministerija;
7) 6) Socialinės apsaugos ir darbo ministerija;
8) 7) Susisiekimo ministerija;
9) 8) Sveikatos apsaugos ministerija;
10) 9) Švietimo, mokslo ir sporto ministerija;
11) 10) Teisingumo ministerija;
12) 11) Užsienio reikalų ministerija;
13) 12) Vidaus reikalų ministerija;
14) 13) Žemės ūkio ministerija. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas
1Šis įstatymas įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 2. Kituose įstatymuose vartojamas institucijos pavadinimas „Lietuvos Respublikos energetikos ministerija“ atstoja institucijos pavadinimą „Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija“, pareigų pavadinimas „Lietuvos Respublikos energetikos ministras“, – pareigų pavadinimą „Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministras“, pareigų pavadinimas „Lietuvos Respublikos energetikos viceministras“ – pareigų pavadinimą „Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų viceministras“,. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Simonas Gentvilas
VYRIAUSYBĖS ĮSTATYMO NR. I-464 29 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
LR Seimo nariai parengė Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 29 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos įsteigimo įstatymo Nr. XI-128 pripažinimo netekusiu galios projektus (toliau – Įstatymo projektas), kuriuo numatoma sujungti Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų bei Lietuvos respublikos energetikos ministerijas (toliau – ministerijos). Apjungimas vyktų Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos pagrindu. Istoriškai šios 2 ministerijos koegzistavo tiek geografiškai tiek funkciškai. 1997 gegužės 1 d. energetikos ministerija panaikinta, jog funkcijas perduodant ūkio ministerijai(dabartinei Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai). 2009 sausio 27d. LR energetikos ministerija atkuriama perduodant dalį ūkio ministerijos funkcijų iš LR ūkio ministerijos. Geografiškai abi ministerijos yra įsisteigusios tame pačiame pastate Gedimino pr. 38, Vilniuje. 2009 m. skaidant LR ūkio ministeriją į dvi ministerijas įstatymų paketo Nr. XIP-170, XIP-171 aiškinamajame rašte argumentuotas ministerijos poreikis tame tarpe „vykdys aiškią Lietuvos nuostatą remti branduolinės energetikos tęstinumą Lietuvoje“ ir tarp pagrindinių 2009m. darbų buvo strateginio naujos atominės elektrinės investuotojo paieškos. Kaip atskleidžia 2018 birželio 21 d. Nr.
Nr. XIII-1288 priimtas „Dėl nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos patvirtinimo“ pakeitimas ir atnaujinimas, nauja strategijos redakcija reikšmingai pakeičia ligtolinę makro energetinių projektų vykdymo per valstybės valdomas įmones politiką, decentralizuota energijos generacija ir konkurencingumo(1.1. punktas) pasiekimą per energijos išteklių rinkos kūrimą bei kuriamas konkurencines priemones privačiai energetikos rinkai plėtotis. Valstybė tuo būdu mažina savo tiesioginį dalyvavimą energijos generavime, tai reiškia didesnį dėmesį verslo sąlygų priežiūrai, kas šiuo metu yra viena pagrindinių LR ekonomikos ir inovacijų ministerijos funkcijų. 4-uoju pagrindiniu atnaujintos strategijos tikslu(1.4) yra siekiama Lietuvą paversti iš energetikos technologijas ir kompetenciją importuojančios šalies į technologijas ir žmogiškąją kompetenciją eksportuojančią šalį. 2019 sausio 1d. LR ūkio ministeriją pervadinus LR ekonomikos ir inovacijų ministerija, siekta koncentruoti inovacijų politiką būtent šioje ministerijoje. Ministerijos per tą pačią Lietuvos Verslo Paramos Agentūrą 2007-2014 metų laikotarpyje koordinavo reikšmingas ES struktūrinių fondų lėšas, tačiau naujame 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos laikotarpyje Lietuvai abi ministerijos yra atsakingos už reikšmingai mažesnį paramos kvietimų skaičių ir lėšų apimtį. Ministerijos yra darbuotojų skaičiumi vienos mažiausių ministerijų (2019 rugpjūčio mėnesio duomenimis, Energetikos ministerijoje dirba 86 darbuotojai, Ekonomikos ir inovacijų ministerijoje- 225 darbuotojai). Tai byloja, apie galimus sutaupymus jungiant būtinąsias administracines funkcijas. 2016-2020 m. Seimo kadencijoje šis pasiūlymas yra teikiamas antrą kartą. Pirmą kartą 2016 gruodžio 9d. Tvarkos ir teisingumo frakcijos nariai Remigijus Žemaitaitis, Kęstutis Bartkevičius, Kęstutis Pūkas, teikė beveik identišką pasiūlymą Vyriausybės įstatymui ir Energetikos ministerijos įsteigimo įstatymo Nr. XI-128 reg. nr.
XI-128 reg. nr. XIIIP-195, XIIIP-196 aiškinamajame rašte teikdami šiuos argumentus:
„2009 m. Energetikos ministras A.Sekmokas
tvirtino, kad Energetikos ministerijoje dirbs 44 darbuotojai ir kad tiek pat darbuotojų sumažės Ūkio ministerijoje. Pabrėžtina, jog darbuotojų tiek Ūkio, tiek Energetikos tik daugėjo ir daugėjo. Šiuo metu Energetikos ministerijoje dirba net du kartus daugiau, nei buvo planuota - 98 etatai, o dirba 80 žmonių, kurių visas biudžetas 3,5mln. Eurų. Tačiau Energetikos ministerija vien tik 2015 m. ekspertams skyrė per 7,3 mln. eurų. Kyla klausimas, ką veikia Energetikos ministerijoje dirbantys 80 specialistų.“
rengėjai
santykiai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo (toliau – Vyriausybės įstatymas) 29 straipsnio 2 dalyje nustatytame ministerijų sąraše yra nurodyti institucijų pavadinimai „Ekonomikos ir inovacijų ministerija“ ir „energetikos ministerija“. Atitinkamai įstatymuose ir kituose teisės aktuose vartojami institucijų pavadinimai „Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija“, „Lietuvos Respublikos energetikos ministerija“ ir pareigų pavadinimai „Lietuvos Respublikos energetikos ir inovacijų ministras“, „Lietuvos Respublikos energetikos ministras“, „Lietuvos Respublikos energetikos ir inovacijų viceministras“ ir „Lietuvos Respublikos energetikos viceministras“. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siūlomas dviejų ministerijų apjungimas teigiamai įtakos verslo sąlygų formavimą privačiame sektoriuje.
Patvirtinus naują nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos redakciją ir valstybei atsisakius ilgalaikio dalyvavimo energetikoje, energetikos ministerija ilgainiui užims tokią pačią sektorių priežiūros, plėtros ir inovacijų politikos formavimo politiką, kurią šiuo metu atlieka Ekonomikos ir inovacijų ministerija- pramonės, prekybos, konkurencijos politikos formavime. Todėl dubliuojančių funkcijų apjungimas turės aiškumo teisiniame reguliavime ir suvienodins verslo sąlygas skirtinguose sektoriuose. Ministerijų apjungimas taipogi turės tikėtiną teigimą finansinį rezultatą. Fiziškai tame pačiame pastate egzistuojančios institucijos neturės persikelti į kitas patalpas ir galės apjungti dalį savo bendrojo administravimo funkcijų ir paslaugų. Įstatymo projekte siūloma nustatyti įstatymo įsigaliojimą 2020 m. sausio 1 d. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projektu nenumatoma reglamentuoti iki tol nereglamentuotų santykių, teisinis reguliavimas nekeičiamas iš esmės, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas neatliekamas. Neigiamų priimto įstatymo pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Teigiamai. 8.
būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Ministerijų apjungimas ir pavadinimo pakeitimas nesukelia papildomo poreikio keisti įstatymus. 2018 spalio 18 d. priėmus ministerijų pervadinimą įtvirtinusį Vyriausybės įstatymą XIIIP-2471, papildomi įstatymai nebuvo keičiami. Iki 2019 gruodžio 31d. būtina priimti reikalingus Vyriausybės nutarimus ir ministerijų ministrų įsakymus, kurie realizuotų kuruojamų funkcijų, administracinių pajėgumų ir darbuotojų perėjimą į apjungiamą ministeriją. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte nenustatomos naujos sąvokos ar jas įvardijantys terminai. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos teisės aktus Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Iki numatomos įstatymo įsigaliojimo datos (2020 m. sausio 1 d.) turės būti parengti ir priimti Vyriausybės ir ministerijų įgyvendinamųjų teisės aktų pakeitimai. 12.
fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Remiantis ūkio ir Švietimo ir mokslo ministerijų pavadinimų pakeitimų precendentu 2019 m. iškaboms, dokumentų blankams, antspaudams, spaudams, kuriuose nurodomi pareigų pavadinimai, valstybės tarnautojų pažymėjimams pakeisti, tinklalapiams ir informacinėms sistemoms patikslinti buvo numatyta 74 600 eurų. Šiuo atveju, vykdant ministerijų apjungimą LR ekonomikos ir inovacijų ministerijos pagrindu papildomų lėšų valstybės 2020 m. biudžete nereikia numatyti. Apjungiant dubliuojančias bendrąsias funkcijas, mažinant politinio pasitikėjimo pareigūnų skaičių, numatomi valstybės biudžeto sutaupymai galėtų siekti 200 000 – 300 000 eurų per metus. Savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų Įstatymo projektui įgyvendinti poreikio nenumatoma. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu negauta specialistų vertinimų ar išvadų. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis
„Ūkio ministerija“, „Ekonomikos ir inovacijų ministerija“, „Švietimo ir
mokslo ministerija“, „Švietimo, mokslo ir sporto ministerija“, „ūkio ministras“, „ekonomikos ir inovacijų ministras“, „švietimo ir mokslo ministras“, „švietimo, mokslo ir sporto ministras“, „ūkio viceministras“,
„ekonomikos ir inovacijų viceministras“, „švietimo ir mokslo viceministras“,
„švietimo, mokslo ir sporto viceministras“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra. Seimo narys Simonas Gentvilas
TTK išvados projektas
TEISĖTVARKOS komitetas
DĖL
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė,
komiteto pirmininkės pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Rimas Andrikis, Irena Haase, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Karpavičiūtė, padėjėjos Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė. Seimo kanceliarijos Teisės departamento Viešosios teisės skyriaus vedėja Jurgita Meškienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. NNr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę SStr. SStr. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-09-101 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą:
Konstitucijos
ministerijas Vyriausybės siūlymu, pagal 94 straipsnio 3 punktą Vyriausybė koordinuoja ministerijų veiklą, 98 straipsnio pirmojoje dalyje nurodyta, kad ministras vadovauja ministerijai, sprendžia ministerijos kompetencijai priklausančius klausimus. Analogiško turinio nuostatos dėstomos Vyriausybės įstatymo 22 straipsnio 7 punkte, 26 straipsnio 3 dalies 1 punkte, 29 straipsnio 3 dalyje.
Nors projekto aiškinamajame rašte, nurodoma, kad projektu siūloma sujungti (ar apjungti) Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų bei Lietuvos Respublikos energetikos ministerijas, siūlymas iš esmės reiškia ministerijų sistemos (tuo pačiu ir Vyriausybės, kurią sudaro Ministras Pirmininkas ir ministrai, sudėties) pakeitimą, o pagal Konstituciją tokį siūlymą Seimui gali teikti specialus subjektas – Vyriausybė. Taigi, projektas, kuriuo siūloma išbraukti Lietuvos Respublikos energetikos ministeriją iš Vyriausybės įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje numatyto Lietuvos Respublikoje veikiančių ministerijų sąrašo, yra teikiamas netinkamo subjekto, todėl jis vertintinas kaip prieštaraujantis Konstitucijos 67 straipsnio 8 punktui ir 69 straipsnio pirmajai daliai. Pritarti Komitetas analogiško turinio projektą, Nr. XIIIP-195 (1,2 variantus) jau svarstė 2016-12-14, 2017-11-15 ir vienbalsiai nusprendė, kad projekto Nr. XIIIP-195 nuostatos prieštarauja Konstitucijos 67 straipsnio 8 punktui, Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai. Projekto 1 straipsniu buvo siūloma panaikinti Energetikos ministeriją, o projekto iniciatoriai buvo taip pat netinkamas subjektas, t.y: ne Vyriausybė, o Seimo nariai, o pagal Konstituciją tokį siūlymą Seimui gali teikti specialus subjektas – Vyriausybė. 3.
Respublikos Seimo Statuto 67 straipsnio 3 punktu, įvertinęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2019 m. rugsėjo 10 d. išvadą ir atsižvelgdamas į komitete išdėstytus argumentus, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad įstatymo projektas, kuriuo siūloma išbraukti Lietuvos Respublikos energetikos ministeriją iš Vyriausybės įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje numatyto Lietuvos Respublikoje veikiančių ministerijų sąrašo, yra teikiamas netinkamo subjekto, todėl jis vertintinas kaip prieštaraujantis Konstitucijos 67 straipsnio 8 punktui ir 69 straipsnio pirmajai daliai. 4. Balsavimo rezultatai: už –10, prieš – nėra, susilaikė – nėra. 5. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Rita Karpavičiūtė