Projekto lyginamasis variantas
2019 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
perdavimą, metrologinio laidavimo uždavinius, metrologinio laidavimo sistemos subjektus ir jų pagrindines funkcijas, teisinio metrologinio reglamentavimo objektus, matavimo priemonių teisinį metrologinį patvirtinimą, matavimo priemonėms, fasuotoms prekėms ir matavimo indams taikomus bendruosius reikalavimus, matavimo priemonių pateikimą rinkai ir naudojimo pradžią, teisinę metrologinę priežiūrą , ir teisės atlikti matavimo priemonės tipo įvertinimą, matavimo priemonės patikrą, produkto kiekio pakuotėje ir matavimo indo tūrio kontrolės sistemos įvertinimą ir (arba) produkto kiekio pakuotėje ir matavimo indo tūrio patikrinimus (toliau kartu – tipo įvertinimas, patikra, kontrolės sistemos įvertinimas ir (arba) patikrinimai) įgijimo, paskirtosios įstaigos teisės atlikti tipo įvertinimą, patikrą, kontrolės sistemos įvertinimą ir (arba) patikrinimus sustabdymo, šios teisės sustabdymo panaikinimo ir paskirtosios įstaigos teisės atlikti tipo įvertinimą, patikrą, kontrolės sistemos įvertinimą ir (arba) patikrinimus panaikinimo pagrindus , atsakomybę ir sankcijas už metrologijos srities teisės aktų pažeidimus ir metrologijos srities teisės aktų pažeidimų tyrimo, nagrinėjimo ir sankcijų skyrimo tvarką . 2.
, išskyrus šio įstatymo devintąjį skirsnį, yra taikomas fiziniams asmenims ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotiems juridiniams asmenims, juridinių asmenų struktūriniams padaliniams, taip pat kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos ekonominės erdvės valstybėse įsisteigusiems juridiniams asmenims ir kitoms organizacijoms bei jų filialams Lietuvos Respublikoje (toliau kartu – juridinis asmuo, jo filialas, padalinys). 3. Šio įstatymo devintasis skirsnis taikomas Lietuvos Respublikoje įsteigtiems juridiniams asmenims, kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos ekonominės erdvės valstybėse (išskyrus Lietuvos Respubliką) įsteigtiems juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms. 34 . Šis įstatymas yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų šio įstatymo priede, nuostatomis.“
straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Teisinio metrologinio reglamentavimo sritims priskirtų matavimo
priemonių ir jų grupių sąrašą (toliau – Matavimo priemonių sąrašas) tvirtina už metrologijos sritį atsakingas ministras.“
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Juridiniai asmenys, jų filialai, padaliniai ir fiziniai asmenys,
kurie verčiasi individualia veikla, savo veikloje naudojantys į teisinio metrologinio reglamentavimo sritims priskirtų matavimo Matavimo priemonių grupių sąrašą įtrauktas matavimo priemones šio straipsnio 1 dalyje nurodytose teisinio metrologinio reglamentavimo srityse, sudaro ir patvirtina tokių matavimo priemonių grupių sąrašą (toliau – ūkio subjekto matavimo priemonių sąrašas) ir šiame sąraše nurodo naudojamos matavimo priemonės tipą, numerį ir naudojimo sritį.“
Pakeisti 26 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) reikalauti pateikti reikalingą informaciją ir dokumentus, tarp jų
ir šio įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje nurodytą ūkio subjekto matavimo priemonių grupių sąrašą;“. 4 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas Pakeisti 31 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „31 straipsnis. Finansavimas Šio įstatymo 9 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyta veikla yra finansuojama iš ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų ir
(arba) kitų lėšų.“
pakeitimas Pakeisti Įstatymo devintąjį skirsnį ir jį išdėstyti taip:
šio įstatymo metrologijos srities teisės aktų pažeidimus
ir juridiniai asmenys, jų filialai, padaliniai, pažeidę šio įstatymo reikalavimus, atsako pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą arba Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą. Šio įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje nurodytiems juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms (toliau šiame skirsnyje – juridiniai asmenys) skiriamos sankcijos už metrologijos srities teisės aktų pažeidimus, nurodytus šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje, šio įstatymo nustatyta tvarka . 2.
teisės aktų pažeidimą, atsako pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą. 33 straipsnis. Juridiniams asmenims skiriamos sankcijos už metrologijos srities teisės aktų pažeidimus ir atsakomybės taikymo sąlygos 1.
Juridiniams asmenims skiriama sankcija už šiuos metrologijos srities teisės aktų pažeidimus:
1) už į Matavimo priemonių sąrašą įtrauktų matavimo priemonių, kurių neatliktas teisinis metrologinis patvirtinimas techninių reglamentų ar kitų metrologijos srities teisės aktų nustatyta tvarka arba kurių patikros žymuo ar plomba yra pažeisti, pateikimą ar tiekimą rinkai arba naudojimą teisinio metrologinio reglamentavimo srityse;
2) už fasuotų prekių, kurių produkto kiekis nurodytas įraše ant pakuotės, ar matavimo indų, skirtų gėrimams ir kitiems skysčiams supilti bei matuoti, pateikimą ar tiekimą rinkai arba ženklinimą pažeidžiant šio įstatymo 23 straipsnio reikalavimus;
3) už į Matavimo priemonių sąrašą įtrauktų matavimo priemonių, kurių neatitiktis techniniams reglamentams ar kitiems metrologijos srities teisės aktams nustatyta teisinės metrologinės priežiūros metu, pateikimą ar tiekimą rinkai arba naudojimą teisinio metrologinio reglamentavimo srityse;
4) už parduodant sveriamų, skaičiuojamų, matuojamų arba dozuojamų prekių pateikimą ar tiekimą rinkai, pažeidžiant metrologijos srities teisės aktų reikalavimus;
5) už į Matavimo priemonių sąrašą įtrauktų matavimo priemonių naudojimą teisinio metrologinio reglamentavimo srityse, jei jos nenurodomos pagal šio įstatymo 16 straipsnio 3 dalį tvirtinamame ūkio subjekto matavimo priemonių sąraše;
6) už į Matavimo priemonių sąrašą įtrauktų matavimo priemonių naudojimą teisinio metrologinio reglamentavimo srityse nesilaikant gamintojo parengtų techninių matavimo priemonės aprašų;
7) už į Matavimo priemonių sąrašą įtrauktų matavimo priemonių, naudojamų teisinio metrologinio reglamentavimo srityse, tyčinį gadinimą arba šių priemonių ar jų programinės įrangos rodmenų klastojimą. 2.
pažeidimus juridiniams asmenims skiriamas įspėjimas arba nuo 300 eurų iki 2 procentų juridinio asmens metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais dydžio piniginė bauda, bet ne daugiau nei 10 000 eurų, už šio straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytą pažeidimą juridiniams asmenims skiriama nuo 450 eurų iki
dydžio piniginė bauda, bet ne daugiau nei 15 000 eurų. Jeigu juridinis asmuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai nepateikia informacijos apie praėjusių finansinių metų pajamas, jam skiriama bauda iki 10 000 eurų. Juridinio asmens metinės pajamos, pagal kurias skaičiuojamas skiriamos baudos dydis, nustatomos pagal paskutinio juridinio asmens sudaryto metinių finansinių ataskaitų rinkinio duomenis. Jeigu juridinis asmuo veikia mažiau nei vienus metus, už šio straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nurodytus pažeidimus jam skiriamas įspėjimas arba nuo 150 eurų iki 2 procentų juridinio asmens pajamų, gautų einamaisiais finansiniais metais iki pažeidimo nustatymo, dydžio piniginė bauda, bet ne daugiau nei 5 000 eurų, už šio straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytą pažeidimą jam skiriama nuo 225 eurų iki 3 procentų juridinio asmens pajamų, gautų einamaisiais finansiniais metais iki pažeidimo nustatymo, dydžio piniginė bauda, bet ne daugiau nei 7 500 eurų. Jeigu šis juridinis asmuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai nepateikia informacijos apie einamųjų finansinių metų pajamas, jam skiriama bauda iki 5 000 eurų. Juridinio asmens, veikiančio mažiau nei vienus metus, pajamos, pagal kurias skaičiuojamas skiriamos baudos dydis, nustatomos pagal juridinio asmens sudaryto tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio už einamųjų finansinių metų laikotarpį iki pažeidimo nustatymo duomenis. 3. Skiriamos baudos dydis nustatomas pagal minimalios ir maksimalios baudos vidurkį.
Skiriant konkrečią baudą, atsižvelgiama į šio įstatymo 34 straipsnyje nurodytas atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, pažeidimo pobūdį, pažeidimo trukmę ir mastą. Kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bauda mažinama nuo jos vidurkio iki minimalaus dydžio, o kai yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bauda didinama nuo jos vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra ir atsakomybę lengvinančių, ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nutarime, kuriuo skiriama bauda. 4. Kartu su sankcija už metrologijos srities teisės akto pažeidimą juridiniam asmeniui gali būti skiriamas, o už šio straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytą pažeidimą privalo būti skiriamas matavimo priemonės, kaip pažeidimo padarymo įrankio ar priemonės, konfiskavimas. Matavimo priemonė konfiskuojama ir konfiskuota matavimo priemonė realizuojama Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka. 5. Tais atvejais, kai juridinis asmuo padaro šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pažeidimą, kuris Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos vertinamas kaip mažareikšmis, tokio pažeidimo tyrimas ar pažeidimo nagrinėjimas nutraukiamas, o juridiniam asmeniui Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka pareiškiama žodinė pastaba ar pateikiamas rašytinis nurodymas pašalinti pažeidimą. 34 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės 1.
Skiriant baudą, lengvinančiomis aplinkybėmis yra laikoma tai, kad asmuo prisipažino padaręs šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nurodytą pažeidimą ir padėjo atskleisti pažeidimo aplinkybes, nedelsdamas ėmėsi priemonių pažeidimui ar juo padarytai žalai pašalinti, užkirto kelią neigiamiems pažeidimo padariniams ar atlygino nukentėjusiems asmenims nuostolius. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija gali ir kitas šioje straipsnio dalyje nenurodytas aplinkybes pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. 2. Skiriant baudą, sunkinančiomis aplinkybėmis yra laikoma tai, kad asmuo šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nurodytą pažeidimą padarė pakartotinai, nepraėjus vieniems metams nuo šio įstatymo 36 straipsnio 11 dalies 1 punkte nurodyto nutarimo skirti sankciją įsigaliojimo dienos, tęsė pažeidimą nepaisydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos įpareigojimo nutraukti pažeidimą, kliudė atlikti tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, pažeidimas padarytas dviejų ar daugiau susitarusių asmenų arba dėl pažeidimo atsirado sunkių padarinių. 35 straipsnis. Sankcijų už metrologijos srities teisės aktų pažeidimus skyrimo juridiniams asmenims terminai Šio įstatymo 33 straipsnyje nurodyta bauda ar įspėjimas turi būti paskirti juridiniam asmeniui ne vėliau kaip per dvejus metus nuo pažeidimo padarymo, o trunkamojo pažeidimo atveju – per dvejus metus nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos. 36 straipsnis. Juridinių asmenų padarytų metrologijos srities teisės aktų pažeidimų tyrimo, nagrinėjimo ir sankcijų skyrimo tvarka
institucija nagrinėja šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nurodytus juridinių asmenų padarytus pažeidimus ir priima šio straipsnio 11 dalyje nurodytus nutarimus. 2.
institucijai teisinės metrologinės priežiūros metu nustačius juridinio asmens padarytą pažeidimą, nurodytą šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje, išskyrus pažeidimą, kuris vertinamas kaip mažareikšmis, per vieną mėnesį surašomas metrologijos srities teisės aktų pažeidimo protokolas (toliau
Protokolą pasirašo jį surašęs asmuo ir atsakomybėn traukiamo juridinio asmens įgaliotas atstovas, išskyrus atvejus, kai protokolas surašytas atsakomybėn traukiamo juridinio asmens įgaliotam atstovui nedalyvaujant. Jeigu atsakomybėn traukiamo juridinio asmens įgaliotas atstovas atsisako pasirašyti protokolą, tai įrašoma protokole. Atsakomybėn traukiamo juridinio asmens įgaliotas atstovas turi teisę pateikti prie protokolo pridedamus paaiškinimus ir pastabas dėl protokolo turinio, taip pat išdėstyti savo atsisakymo jį pasirašyti motyvus. 4. Kai protokolas surašomas atsakomybėn traukiamo juridinio asmens įgaliotam atstovui nedalyvaujant, jis ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo surašymo momento išsiunčiamas atsakomybėn traukiamam juridiniam asmeniui. 5. Atsakomybėn traukiamas juridinis asmuo, kuriam surašytas protokolas, turi šias teises:
1) pateikti iki protokole nurodytos pažeidimo nagrinėjimo datos paaiškinimą raštu dėl pažeidimo ir pastabas dėl protokolo turinio (jeigu atsakomybėn traukiamo juridinio asmens įgaliotas atstovas nedalyvavo surašant protokolą);
2) pateikti įrodymus ir prašymus;
3) nurodyti savo liudytojus;
4) susipažinti su Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos turima tyrimo medžiaga;
5) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo protokolo įteikimo dienos prašyti nagrinėti pažeidimą žodinio proceso tvarka. 6. Pažeidimo nagrinėjimas turi būti numatytas ne anksčiau kaip po 15 darbo dienų nuo protokolo įteikimo įtariamam pažeidimo padarymu juridiniam asmeniui dienos.
Laikoma, kad juridinio asmens įgaliotam atstovui tinkamai pranešta apie posėdį protokolą įteikus įtariamo pažeidimo padarymu juridinio asmens įgaliotam atstovui pasirašytinai arba išsiuntus registruotu paštu Juridinių asmenų registre nurodytu juridinio asmens buveinės adresu (o kai juridinis asmuo nurodo kitą korespondencijos įteikimo adresą – šiuo nurodytu adresu) ir adresatui įteikus pasirašytinai arba išsiuntus per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą juridinio asmens nurodytu elektroninio pristatymo dėžutės adresu. Tuo atveju, jeigu atsakomybėn traukiamas juridinis asmuo, kuriam įteiktas protokolas, pasinaudoja šio straipsnio 5 dalies 5 punkte numatyta teise prašyti žodinio pažeidimo nagrinėjimo, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija, tenkindama šį prašymą, paskiria kitą posėdžio dėl pažeidimo nagrinėjimo datą, negu nurodyta protokole, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki šio posėdžio dėl pažeidimo nagrinėjimo šioje straipsnio dalyje numatytais būdais įteikiamas šaukimas į posėdį. Šaukime nurodoma pakeista posėdžio dėl pažeidimo nagrinėjimo data. 7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija nagrinėja pažeidimus rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai atsakomybėn traukiamo juridinio asmens prašymu ar savo iniciatyva priima sprendimą pažeidimą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kai būtina išklausyti žodinius pažeidimo nagrinėjimo dalyvių paaiškinimus ar kitais atvejais, kai pažeidimas gali būti geriau išnagrinėtas žodinio proceso tvarka. 8.
8Posėdis dėl pažeidimo nagrinėjimo yra viešas,
išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija savo iniciatyva arba atsakomybėn traukiamo juridinio asmens ir (ar) kito pažeidimo nagrinėjimo dalyvio prašymu nusprendžia pažeidimą nagrinėti uždarame posėdyje, siekdama apsaugoti valstybės, tarnybos, profesinę, komercinę paslaptį ar kitas įstatymų saugomas paslaptis arba užtikrinti asmens teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą ir (ar) asmens duomenų apsaugą. 9. Atsakomybėn traukiamo juridinio asmens atstovas posėdžio dėl pažeidimo nagrinėjimo metu turi teisę susipažinti su surinkta pažeidimo tyrimo medžiaga, daryti šios medžiagos kopijas ar nuorašus, jei tai nepažeidžia įstatymų reikalavimų dėl valstybės, tarnybos, profesinės, komercinės paslapties ar kitų įstatymų saugomų paslapčių, asmens duomenų apsaugos ir (arba) asmens teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą užtikrinimo, duoti paaiškinimus, pateikti prašymus, teikti įrodymus, apklausti liudytojus ar nukentėjusiuosius, jeigu posėdžio metu jie yra apklausiami. 10. Nagrinėjant pažeidimą žodinio proceso tvarka, dalyvauja atsakomybėn traukiamo juridinio asmens įgaliotas atstovas. Juridinio asmens įgalioto atstovo neatvykimas į posėdį dėl pažeidimo nagrinėjimo nekliudo pažeidimą nagrinėti jam nedalyvaujant, jeigu jam tinkamai pranešta apie šį posėdį. Prireikus į posėdį dėl pažeidimo nagrinėjimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimu kviečiamas dalyvauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos pareigūnas, dėl pažeidimo nukentėję asmenys, suinteresuoti asmenys (valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ar organizacijų atstovai, kiti asmenys, kurių interesai tiesiogiai susiję su nagrinėjamu pažeidimu, ar jų įgalioti atstovai), liudytojai, ekspertai (konsultantai) ar vertėjai. 11.
Vyriausybės įgaliota institucija priima vieną iš šių nutarimų:
1) nutarimą skirti sankciją (šio įstatymo 33 straipsnyje nustatytą baudą ar įspėjimą);
2) nutarimą nutraukti pažeidimo teiseną. 12. Nutarimas nutraukti pažeidimo teiseną priimamas esant bent vienai iš šių aplinkybių:
1) kai padaryta veika neturi šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nurodyto pažeidimo požymių;
2) kai panaikinama juridinio asmens atsakomybę nustatanti teisės aktų nuostata;
3) kai dėl to paties fakto yra priimtas nutarimas skirti sankciją juridiniam asmeniui;
4) kai pasibaigia sankcijos skyrimo terminai;
5) kai sankcija neskiriama šio įstatymo 33 straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju;
6) kai atsakomybėn traukiamas juridinis asmuo yra likviduotas. 13. Nutarime skirti sankciją nurodoma: nutarimą priėmusios institucijos pavadinimas; pažeidimo nagrinėjimo data ir vieta; duomenys apie pažeidėją (pavadinimas, teisinė forma, juridinio asmens kodas, buveinės adresas); posėdžio dėl pažeidimo nagrinėjimo dalyviai; pažeidimo esmė, pažeidimo padarymo aplinkybės ir jų motyvuotas įvertinimas; įrodymai, kuriais grindžiamas nutarimas, ir jų įvertinimas; pažeidėjo paaiškinimai dėl padaryto pažeidimo ir jų įvertinimas; šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalies punktas, nustatantis atsakomybę už pažeidėjo padarytą veiką; atsakomybę sunkinančios ir lengvinančios aplinkybės; skiriama sankcija ir jos skyrimo motyvai; jei skiriama bauda – baudos dydis, sąskaita, į kurią turi būti sumokėta bauda, ir baudos sumokėjimo terminas; nutarimo apskundimo terminai ir tvarka. 14. Nutarime nutraukti pažeidimo teiseną nurodoma: nutarimą priėmusios institucijos pavadinimas; pažeidimo nagrinėjimo data ir vieta; duomenys apie juridinį asmenį (pavadinimas, teisinė forma, juridinio asmens kodas, buveinės adresas); sprendimą nutraukti pažeidimo teiseną pagrindžiančios aplinkybės ir sprendimo nutraukti pažeidimo teiseną priėmimo motyvai, nutarimo apskundimo terminai ir tvarka. 15.
institucija šio straipsnio 11 dalyje nurodytą nutarimą pateikia juridiniam asmeniui, dėl kurio šis nutarimas priimtas, taip pat dėl pažeidimo nukentėjusiems asmenims, jeigu jie yra, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo nutarimo priėmimo dienos. Nutarimas juridinio asmens įgaliotam atstovui įteikiamas pasirašytinai arba išsiunčiamas registruotu paštu Juridinių asmenų registre nurodytu juridinio asmens buveinės adresu (o kai juridinis asmuo nurodo kitą korespondencijos įteikimo adresą – šiuo nurodytu adresu) ir adresatui įteikiamas pasirašytinai arba išsiunčiamas per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą juridinio asmens nurodytu elektroninio pristatymo dėžutės adresu. Nukentėjusiam asmeniui nutarimas įteikiamas pasirašytinai arba išsiunčiamas registruotu paštu protokole nurodytu gyvenamosios vietos ar kitu korespondencijos įteikimo adresu ir įteikiamas adresatui pasirašytinai. 16. Šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nurodytą pažeidimą Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija išnagrinėja ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo protokolo įteikimo įtariamam pažeidimo padarymu juridiniam asmeniui dienos. 17. Protokolo formą ir šio protokolo pildymo taisykles tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija. 37 straipsnis. Lietuvos
asmuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nutarimus, nurodytus šio įstatymo 36 straipsnio 11 dalyje, per trisdešimt dienų nuo šių nutarimų įteikimo dienos gali apskųsti teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 2. Kreipimasis į teismą sustabdo nutarimo skirti sankciją, kuriuo skiriama bauda, vykdymą. 38 straipsnis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nutarimų vykdymas 1.
Nutarimu skirti sankciją paskirta bauda į valstybės biudžetą sumokama ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo šio nutarimo įteikimo juridiniam asmeniui dienos. Šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju nutarimu skirti sankciją paskirta bauda sumokama ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo teismo sprendimo dėl šio nutarimo įsiteisėjimo dienos. 2. Nutarimas skirti sankciją, kuriuo skiriama bauda, yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Šis nutarimas gali būti pateikiamas vykdyti ne vėliau kaip per trejus metus nuo jo priėmimo dienos. Šis terminas pratęsiamas tokiam laikui, kuriam buvo sustabdytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nutarimo vykdymas. “
Pakeisti Įstatymo priedo 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6. 2016 m. kovo 18 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/799, kuriuo įgyvendinamas
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 165/2014 ir nustatomi tachografų ir jų komponentų konstrukcijos, bandymo, įrengimo, naudojimo ir remonto reikalavimai (OL 2016 L 139, p. 1) , su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. vasario 28 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2018/502 (OL 2018 L 85, p. 1) .“
straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2020 m. gegužės 1 d. 2. Šio įstatymo 4 straipsnis įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliota institucija iki 2019 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Komiteto patobulinto įstatymo projekto lyginamasis variantas
2019 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas
perdavimą, metrologinio laidavimo uždavinius, metrologinio laidavimo sistemos subjektus ir jų pagrindines funkcijas, teisinio metrologinio reglamentavimo objektus, matavimo priemonių teisinį metrologinį patvirtinimą, matavimo priemonėms, fasuotoms prekėms ir matavimo indams taikomus bendruosius reikalavimus, matavimo priemonių pateikimą rinkai ir naudojimo pradžią, teisinę metrologinę priežiūrą , ir teisės atlikti matavimo priemonės tipo įvertinimą, matavimo priemonės patikrą, produkto kiekio pakuotėje ir matavimo indo tūrio kontrolės sistemos įvertinimą ir (arba) produkto kiekio pakuotėje ir matavimo indo tūrio patikrinimus (toliau kartu – tipo įvertinimas, patikra, kontrolės sistemos įvertinimas ir (arba) patikrinimai) įgijimo, paskirtosios įstaigos teisės atlikti tipo įvertinimą, patikrą, kontrolės sistemos įvertinimą ir (arba) patikrinimus sustabdymo, šios teisės sustabdymo panaikinimo ir paskirtosios įstaigos teisės atlikti tipo įvertinimą, patikrą, kontrolės sistemos įvertinimą ir (arba) patikrinimus panaikinimo pagrindus , atsakomybę ir sankcijas už metrologijos srities teisės aktų pažeidimus ir metrologijos srities teisės aktų pažeidimų tyrimo, nagrinėjimo ir sankcijų skyrimo tvarką . 2.
, išskyrus devintąjį skirsnį, yra taikomas fiziniams asmenims ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotiems juridiniams asmenims, juridinių asmenų struktūriniams padaliniams, taip pat kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos ekonominės erdvės valstybėse įsisteigusiems juridiniams asmenims ir kitoms organizacijoms bei jų filialams Lietuvos Respublikoje (toliau kartu – juridinis asmuo, jo filialas, padalinys). 3. Šio įstatymo devintasis skirsnis taikomas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotiems juridiniams asmenims, kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos ekonominės erdvės valstybėse įsisteigusiems juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms. 34 . Šis įstatymas yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų šio įstatymo priede, nuostatomis.“
Pakeisti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
metrologinis reglamentavimas taikomas matavimo priemonėms, kurios naudojamos:
1) nustatant prekių (paslaugų) kiekį ir vertę tiesioginio pirkimo–pardavimo (paslaugų teikimo) sandoriuose tarp pirkėjo ir pardavėjo (kliento ir paslaugų teikėjo) ir atsiskaitant už įsigytas prekes (suteiktas paslaugas), kai nuo jų kiekio matavimo rezultatų priklauso prekių (paslaugų) kaina;
2) atliekant matavimus, kai nuo matavimo rezultatų priklauso baudžiamosiose, administracinių nusižengimų ar civilinėse bylose skiriamos baudos arba turtinės žalos atlyginimo dydis;
3) sveikatos apsaugos, veterinarijos, aplinkos apsaugos bei darbuotojų saugos ir sveikatos srityse;
4) banko ir kitų kredito įstaigų, mokesčių administratorių, muitinės įstaigų ir pašto paslaugų teikėjų atliekamoms operacijoms;
5) atliekant matavimus teisėsaugos bei valstybės valdymo ir priežiūros institucijų pavedimu. 2.
priemonių ir jų grupių sąrašą (toliau – Matavimo priemonių sąrašas) tvirtina už metrologijos sritį atsakingas ministras. 3. Juridiniai asmenys, jų filialai, padaliniai ir fiziniai asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, savo veikloje naudojantys į teisinio metrologinio reglamentavimo sritims priskirtų matavimo Matavimo priemonių grupių sąrašą įtrauktas matavimo priemones šio straipsnio
ir patvirtina tokių šių matavimo priemonių grupių sąrašą (toliau
Pakeisti 26 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) reikalauti pateikti reikalingą informaciją ir dokumentus, tarp jų
ir šio įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje nurodytą ūkio subjekto matavimo priemonių grupių sąrašą;“. 4 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas Pakeisti 31 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „31 straipsnis. Finansavimas Šio įstatymo 9 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyta veikla yra finansuojama iš ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų ir
(arba) kitų lėšų.“
pakeitimas Pakeisti devintąjį skirsnį ir jį išdėstyti taip:
šio įstatymo metrologijos srities teisės aktų pažeidimus
ir juridiniai asmenys, jų filialai, padaliniai, pažeidę šio įstatymo reikalavimus, atsako pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą arba Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą.
Šio įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje nurodytiems juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms (toliau šiame skirsnyje – juridiniai asmenys) šio įstatymo nustatyta tvarka skiriamos sankcijos už metrologijos srities teisės aktų pažeidimus, nurodytus šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje . 2. Metrologijos srities teisės aktų pažeidimus padarę fiziniai asmenys atsako pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą. 33 straipsnis. Juridiniams asmenims skiriamos sankcijos už metrologijos srities teisės aktų pažeidimus ir atsakomybės taikymo sąlygos 1.
Juridiniams asmenims skiriamos sankcijos už šiuos metrologijos srities teisės aktų pažeidimus:
1) už į Matavimo priemonių sąrašą įtrauktų matavimo priemonių, kurių teisinis metrologinis patvirtinimas techninių reglamentų ar kitų metrologijos srities teisės aktų nustatyta tvarka neatliktas arba kurių patikros žymuo ar plomba yra pažeisti, pateikimą rinkai, tiekimą rinkai arba naudojimą teisinio metrologinio reglamentavimo srityse;
2) už fasuotų prekių, kurių produkto kiekis nurodytas įraše ant pakuotės, ar matavimo indų, skirtų gėrimams ir kitiems skysčiams supilti bei matuoti, pateikimą rinkai, tiekimą rinkai arba ženklinimą pažeidžiant šio įstatymo 23 straipsnio reikalavimus;
3) už į Matavimo priemonių sąrašą įtrauktų matavimo priemonių, kurių neatitiktis techniniams reglamentams ar kitiems metrologijos srities teisės aktams nustatyta teisinės metrologinės priežiūros metu, pateikimą rinkai, tiekimą rinkai arba naudojimą teisinio metrologinio reglamentavimo srityse;
4) už parduodant sveriamų, skaičiuojamų, matuojamų arba dozuojamų prekių pateikimą rinkai ar tiekimą rinkai pažeidžiant metrologijos srities teisės aktų reikalavimus;
5) už į Matavimo priemonių sąrašą įtrauktų matavimo priemonių, nenurodytų ūkio subjekto matavimo priemonių sąraše, naudojimą teisinio metrologinio reglamentavimo srityse;
6) už į Matavimo priemonių sąrašą įtrauktų matavimo priemonių naudojimą teisinio metrologinio reglamentavimo srityse nesilaikant gamintojo parengtų techninių matavimo priemonės aprašų;
7) už į Matavimo priemonių sąrašą įtrauktų matavimo priemonių, naudojamų teisinio metrologinio reglamentavimo srityse, tyčinį gadinimą arba šių priemonių ar jų programinės įrangos rodmenų klastojimą. 2.
pažeidimus juridiniams asmenims skiriamas įspėjimas arba bauda nuo 300 eurų iki
metais, bet ne daugiau negu 10 000 eurų. Juridiniam asmeniui, kuris veikia trumpiau negu vienus metus, už šio straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nurodytus pažeidimus skiriamas įspėjimas arba bauda nuo 150 eurų iki 2 procentų jo pajamų, gautų einamaisiais finansiniais metais iki pažeidimo nustatymo, bet ne daugiau negu 5 000 eurų. 3. Už šio straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytus pažeidimus juridiniams asmenims skiriama bauda nuo
finansiniais metais, bet ne daugiau negu 15 000 eurų. Juridiniam asmeniui, veikiančiam trumpiau negu vienus metus, už šio straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytus pažeidimus skiriama bauda nuo 225 eurų iki 3 procentų jo pajamų, gautų einamaisiais finansiniais metais iki pažeidimo nustatymo, bet ne daugiau negu 7 500 eurų. 4. Juridinio asmens metinės pajamos, pagal kurias skaičiuojamas skiriamos baudos dydis, nustatomos pagal paskutinio juridinio asmens sudaryto metinių finansinių ataskaitų rinkinio duomenis. Juridinio asmens, veikiančio trumpiau negu vienus metus, pajamos, pagal kurias skaičiuojamas skiriamos baudos dydis, nustatomos pagal šio juridinio asmens sudaryto tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio už einamųjų finansinių metų laikotarpį iki pažeidimo nustatymo duomenis. 5. Juridiniam asmeniui, kuris Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai per šios institucijos nustatytą ne trumpesnį negu 5 darbo dienų terminą nepateikia informacijos apie praėjusių finansinių metų pajamas, skiriama bauda iki 300 eurų už kiekvieną šios informacijos nepateikimo dieną po Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyto termino pabaigos.
Trumpiau negu vienus metus veikiančiam juridiniam asmeniui, kuris Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai per šios institucijos nustatytą ne trumpesnį negu 5 darbo dienų terminą, nepateikia informacijos apie einamųjų finansinių metų pajamas, skiriama bauda iki 150 eurų už kiekvieną šios informacijos nepateikimo dieną po Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyto termino pabaigos. 6. Baudos už šio straipsnio 5 dalyje nurodytą pažeidimą paskyrimas neatleidžia juridinio asmens nuo atitinkamos informacijos pateikimo, taip pat nuo sankcijos už šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pažeidimą paskyrimo. 7. Skiriamos baudos dydis nustatomas pagal minimalios ir maksimalios baudų vidurkį. Skiriant baudą, atsižvelgiama į šio įstatymo 34 straipsnyje nurodytas atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, pažeidimo pobūdį, pažeidimo trukmę ir mastą. Kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bauda mažinama nuo jos vidurkio iki minimalaus dydžio, o kai yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bauda didinama nuo jos vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra ir atsakomybę lengvinančių, ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nutarime skirti sankciją. 8.
aktų pažeidimą juridiniam asmeniui gali būti skiriamas, o už šio straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytą pažeidimą privalo būti skiriamas matavimo priemonės, kaip pažeidimo padarymo įrankio ar priemonės, konfiskavimas. Spręsdama dėl už šio straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nurodytų pažeidimų padarymą skiriamo matavimo priemonės konfiskavimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija atsižvelgia į šio straipsnio 7 dalyje nurodytas ir kitas pažeidimo tyrimui bei nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes. Matavimo priemonė konfiskuojama ir konfiskuota matavimo priemonė realizuojama Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka. 9. Tais atvejais, kai juridinis asmuo padaro šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pažeidimą, kuris Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos vertinamas kaip mažareikšmis, tokio pažeidimo tyrimas ar pažeidimo nagrinėjimas nutraukiamas, o juridiniam asmeniui Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka pareiškiama žodinė pastaba ar pateikiamas rašytinis nurodymas pašalinti pažeidimą. 34 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės
laikoma tai, kad juridinis asmuo prisipažino padaręs šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nurodytą pažeidimą ir padėjo atskleisti pažeidimo aplinkybes, nedelsdamas ėmėsi priemonių pažeidimui ar juo padarytai žalai pašalinti, užkirto kelią neigiamiems pažeidimo padariniams ar atlygino nukentėjusiems asmenims nuostolius. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija gali ir kitas šioje dalyje nenurodytas aplinkybes pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. 2.
tai, kad juridinis asmuo šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nurodytą pažeidimą padarė pakartotinai, nepraėjus vieniems metams nuo šio įstatymo 36 straipsnio 11 dalies 1 punkte nurodyto nutarimo skirti sankciją įsigaliojimo dienos, tęsė pažeidimą nepaisydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos įpareigojimo nutraukti pažeidimą, kliudė atlikti tyrimą, slėpė padarytą pažeidimą, pažeidimas padarytas dviejų ar daugiau susitarusių asmenų arba dėl pažeidimo atsirado sunkių padarinių. 35 straipsnis. Sankcijų už metrologijos srities teisės aktų pažeidimus skyrimo juridiniams asmenims terminai Šio įstatymo 33 straipsnyje nurodytos baudos ar įspėjimas turi būti paskirti juridiniam asmeniui ne vėliau kaip per dvejus metus nuo pažeidimo padarymo, o trunkamojo pažeidimo atveju – per dvejus metus nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos. 36 straipsnis. Juridinių asmenų padarytų metrologijos srities teisės aktų pažeidimų tyrimo, nagrinėjimo ir sankcijų skyrimo tvarka
Vyriausybės įgaliota institucija nagrinėja šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nurodytus juridinių asmenų padarytus pažeidimus (toliau šiame straipsnyje – pažeidimai) ir priima šio straipsnio 11 dalyje nurodytus nutarimus. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai teisinės metrologinės priežiūros metu nustačius juridinio asmens padarytą pažeidimą, išskyrus pažeidimą, kuris vertinamas kaip mažareikšmis, per vieną mėnesį surašomas metrologijos srities teisės aktų pažeidimo protokolas (toliau
atlikusio ir protokolą surašiusio asmens pareigos, vardas, pavardė; duomenys apie atsakomybėn traukiamą juridinį asmenį (pavadinimas, teisinė forma, juridinio asmens kodas, buveinės adresas); pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; atsakomybę už juridinio asmens padarytą pažeidimą nustatantis šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalies punktas; įrodymai, kuriais grindžiamas pažeidimo padarymas; liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, vardai, pavardės, gyvenamosios vietos ar kiti korespondencijos įteikimo adresai, telefono numeriai; atsakomybėn traukiamo juridinio asmens įgalioto atstovo paaiškinimas dėl pažeidimo, jo aplinkybių (kai atsakomybėn traukiamo juridinio asmens įgaliotas atstovas dalyvavo surašant protokolą); kiti pažeidimui išnagrinėti būtini duomenys; numatoma posėdžio dėl pažeidimo nagrinėjimo data, o numatant pažeidimą nagrinėti žodinio proceso tvarka, – ir laikas, vieta; atsakomybėn traukiamo juridinio asmens teisės, nurodytos šio straipsnio 5 dalyje; atsakomybėn traukiamo juridinio asmens pageidavimu – jo prašymas procesinius dokumentus gauti kitu adresu, negu nurodyta Juridinių asmenų registre, arba elektroninio pristatymo dėžutės adresu per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą. Protokolas surašomas dviem egzemplioriais. Protokolą pasirašo jį surašęs asmuo ir atsakomybėn traukiamo juridinio asmens įgaliotas atstovas, išskyrus atvejus, kai protokolas surašytas atsakomybėn traukiamo juridinio asmens įgaliotam atstovui nedalyvaujant. Jeigu atsakomybėn traukiamo juridinio asmens įgaliotas atstovas atsisako pasirašyti protokolą, tai įrašoma protokole. Atsakomybėn traukiamo juridinio asmens įgaliotas atstovas turi teisę pateikti prie protokolo pridedamus paaiškinimus ir pastabas dėl protokolo turinio, taip pat išdėstyti savo atsisakymo pasirašyti protokolą motyvus. 4.
juridinio asmens įgaliotam atstovui nedalyvaujant, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo surašymo momento išsiunčiamas atsakomybėn traukiamam juridiniam asmeniui. 5. Atsakomybėn traukiamas juridinis asmuo, kuriam surašytas protokolas, turi šias teises:
1) pateikti iki protokole nurodytos pažeidimo nagrinėjimo datos rašytinį paaiškinimą dėl pažeidimo ir pastabas dėl protokolo turinio;
2) pateikti įrodymus ir prašymus;
3) nurodyti savo liudytojus;
4) susipažinti su Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos turima pažeidimo medžiaga, daryti šios medžiagos kopijas ar nuorašus, jei tai nepažeidžia įstatymų reikalavimų dėl valstybės, tarnybos, profesinės, komercinės paslapties ar kitų įstatymų saugomų paslapčių, asmens duomenų apsaugos ir (arba) asmens teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą užtikrinimo ;
5) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo protokolo įteikimo dienos pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti pažeidimą žodinio proceso tvarka. 6. Pažeidimo nagrinėjimas turi būti numatytas ne anksčiau kaip po 15 darbo dienų nuo protokolo įteikimo pažeidimo padarymu įtariamam juridiniam asmeniui dienos. Laikoma, kad juridinio asmens įgaliotam atstovui tinkamai pranešta apie posėdį dėl pažeidimo nagrinėjimo protokolą įteikus pažeidimo padarymu įtariamo juridinio asmens įgaliotam atstovui pasirašytinai arba išsiuntus registruotu paštu Juridinių asmenų registre nurodytu juridinio asmens buveinės adresu (o kai juridinis asmuo nurodo kitą korespondencijos įteikimo adresą, – šiuo nurodytu adresu) ir adresatui įteikus pasirašytinai arba išsiuntus per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą juridinio asmens nurodytu elektroninio pristatymo dėžutės adresu.
Tuo atveju, kai atsakomybėn traukiamas juridinis asmuo, kuriam įteiktas protokolas, pasinaudoja šio straipsnio 5 dalies 5 punkte numatyta teise prašyti nagrinėti pažeidimą žodinio proceso tvarka, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija, tenkindama šį prašymą, paskiria kitą posėdžio dėl pažeidimo nagrinėjimo datą, negu nurodyta protokole, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki šio posėdžio šioje dalyje numatytais būdais įteikiamas šaukimas į posėdį. Šaukime nurodoma pakeista posėdžio dėl pažeidimo nagrinėjimo data. 7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija nagrinėja pažeidimus rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai atsakomybėn traukiamo juridinio asmens prašymu ar savo iniciatyva priima sprendimą pažeidimą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kai būtina išklausyti žodinius pažeidimo nagrinėjimo dalyvių paaiškinimus ar kai pažeidimas gali būti geriau išnagrinėtas žodinio proceso tvarka. 8.
8Posėdis dėl pažeidimo nagrinėjimo yra viešas,
išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija savo iniciatyva arba atsakomybėn traukiamo juridinio asmens ir (ar) kito pažeidimo nagrinėjimo dalyvio prašymu nusprendžia pažeidimą nagrinėti uždarame posėdyje, siekdama apsaugoti valstybės, tarnybos, profesinę, komercinę paslaptį ar kitas įstatymų saugomas paslaptis arba užtikrinti asmens teisę į privataus gyvenimo neliečiamumą ir (ar) asmens duomenų apsaugą. 9. Atsakomybėn traukiamo juridinio asmens atstovas posėdžio dėl pažeidimo nagrinėjimo metu turi teisę susipažinti su posėdyje pateikta tyrimo medžiaga, daryti šios medžiagos kopijas ar nuorašus, jei tai nepažeidžia įstatymų reikalavimų dėl valstybės, tarnybos, profesinės, komercinės paslapties ar kitų įstatymų saugomų paslapčių, asmens duomenų apsaugos ir (arba) asmens teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą užtikrinimo, duoti paaiškinimus, pateikti prašymus, teikti įrodymus, užduoti klausimų liudytojams ar nukentėjusiesiems, jeigu posėdžio metu jie yra apklausiami. 10. Nagrinėjant pažeidimą žodinio proceso tvarka, dalyvauja atsakomybėn traukiamo juridinio asmens įgaliotas atstovas. Juridinio asmens įgalioto atstovo neatvykimas į posėdį dėl pažeidimo nagrinėjimo nekliudo pažeidimą nagrinėti jam nedalyvaujant, jeigu jam tinkamai pranešta apie šį posėdį. Prireikus į posėdį dėl pažeidimo nagrinėjimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimu kviečiamas dalyvauti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos pareigūnas, dėl pažeidimo nukentėję asmenys, suinteresuoti asmenys (valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ar organizacijų atstovai, kiti asmenys, kurių interesai tiesiogiai susiję su nagrinėjamu pažeidimu, ar jų įgalioti atstovai), liudytojai, ekspertai (konsultantai) ar vertėjai. 11.
Vyriausybės įgaliota institucija priima vieną iš šių nutarimų:
1) nutarimą skirti sankciją;
2) nutarimą nutraukti pažeidimo teiseną. 12. Nutarimas nutraukti pažeidimo teiseną priimamas, kai yra bent viena iš šių aplinkybių:
1) padaryta veika neturi pažeidimo požymių;
2) panaikinama juridinio asmens atsakomybę nustatanti teisės aktų nuostata;
3) dėl to paties fakto yra priimtas nutarimas skirti sankciją juridiniam asmeniui;
4) pasibaigęs sankcijos skyrimo terminas;
5) sankcija neskiriama šio įstatymo 33 straipsnio 9 dalyje nurodytu atveju;
6) atsakomybėn traukiamas juridinis asmuo yra likviduotas. 13. Nutarime skirti sankciją nurodoma: nutarimą priėmusios institucijos pavadinimas; pažeidimo nagrinėjimo data ir vieta; duomenys apie pažeidėją (pavadinimas, teisinė forma, juridinio asmens kodas, buveinės adresas); posėdžio dėl pažeidimo nagrinėjimo dalyviai; pažeidimo esmė, pažeidimo padarymo aplinkybės ir motyvuotas jų įvertinimas; įrodymai, kuriais grindžiamas nutarimas, ir jų įvertinimas; pažeidėjo paaiškinimai dėl padaryto pažeidimo ir jų įvertinimas; šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalies punktas, nustatantis atsakomybę už pažeidėjo padarytą veiką; atsakomybę sunkinančios ir lengvinančios aplinkybės; skiriama sankcija ir jos skyrimo motyvai; kai skiriama bauda, – baudos dydis, sąskaita, į kurią bauda turi būti sumokėta, ir baudos sumokėjimo terminas; nutarimo apskundimo terminai ir tvarka. 14. Nutarime nutraukti pažeidimo teiseną nurodoma: nutarimą priėmusios institucijos pavadinimas; pažeidimo nagrinėjimo data ir vieta; duomenys apie juridinį asmenį (pavadinimas, teisinė forma, juridinio asmens kodas, buveinės adresas); sprendimą nutraukti pažeidimo teiseną pagrindžiančios aplinkybės ir sprendimo nutraukti pažeidimo teiseną priėmimo motyvai, nutarimo apskundimo terminai ir tvarka. 15.
asmens įgaliotam atstovui įteikiamas pasirašytinai arba ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo nutarimo priėmimo dienos išsiunčiamas registruotu paštu Juridinių asmenų registre nurodytu juridinio asmens buveinės adresu (o kai juridinis asmuo nurodo kitą korespondencijos įteikimo adresą, – šiuo nurodytu adresu) ir adresatui įteikiamas pasirašytinai arba išsiunčiamas per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą juridinio asmens nurodytu elektroninio pristatymo dėžutės adresu. Nukentėjusiam asmeniui šio straipsnio 11 dalyje nurodytas nutarimas įteikiamas pasirašytinai arba ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo nutarimo priėmimo dienos išsiunčiamas registruotu paštu protokole nurodytu gyvenamosios vietos ar kitu korespondencijos įteikimo adresu ir įteikiamas adresatui pasirašytinai. 16. Pažeidimą Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija išnagrinėja ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo protokolo įteikimo pažeidimo padarymu įtariamam juridiniam asmeniui dienos. 17. Protokolo formą ir šio protokolo surašymo taisykles tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija. 37 straipsnis. Lietuvos
asmenys šio įstatymo 36 straipsnio 11 dalyje nurodytus Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nutarimus per trisdešimt dienų nuo šių nutarimų įteikimo dienos gali apskųsti teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 2. Kreipimasis į teismą sustabdo nutarimo skirti sankciją, kuriuo skiriama bauda, vykdymą. 38 straipsnis. Lietuvos
valstybės biudžetą sumokama ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo šio nutarimo įteikimo juridiniam asmeniui dienos.
Teismo sprendimu nutarimą skirti sankciją palikus nepakeistą, šiuo nutarimu paskirta bauda sumokama ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo teismo sprendimo dėl nutarimo skirti sankciją įsiteisėjimo dienos. 2. Motyvuotu juridinio asmens prašymu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija turi teisę baudos ar jos dalies mokėjimą atidėti iki vienų metų, jeigu sumokėti baudos per šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą juridinis asmuo negali dėl objektyvių priežasčių. 3. Nutarimas skirti sankciją, kuriuo skiriama bauda, yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Šis nutarimas gali būti pateikiamas vykdyti ne vėliau kaip per vienus metus nuo jo priėmimo dienos. Šis terminas pratęsiamas tokiam laikui, kuriam buvo sustabdytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nutarimo vykdymas, arba laikotarpiui, kuriam, vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi, buvo atidėtas baudos ar jos dalies mokėjimas. “
Pakeisti Įstatymo priedo 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6. 2016 m. kovo 18 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/799, kuriuo
įgyvendinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 165/2014 ir nustatomi tachografų ir jų komponentų konstrukcijos, bandymo, įrengimo, naudojimo ir remonto reikalavimai (OL 2016 L 139, p. 1) , su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. vasario 28 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2018/502 (OL 2018 L 85, p. 1) .“
1Šis įstatymas, išskyrus 4, 6 straipsnius ir šio straipsnio 3 dalį,
įsigalioja 2020 m. gegužės 1 d. 2. Šio įstatymo 4 straipsnis įsigalioja 2020 m. sausio 1 d. 3.
m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Ekonomikos komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius
PAKEITIMO įstatymo
priežastys, parengtų įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija, atsižvelgdama į toliau nurodytas priežastis, parengė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 305 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą (toliau – BK pakeitimo įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo Nr. I-1452 1, 16, 26, 31 straipsnių, devintojo skirsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Metrologijos įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso
projektas) (toliau kartu – įstatymų projektai). Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo (toliau
BK). Taigi už metrologijos srities teisės aktų reikalavimų pažeidimus Metrologijos įstatymas nustato administracinės ir baudžiamosios atsakomybės taikymą. Administracinė atsakomybė už metrologijos srities teisės aktų pažeidimus yra nustatyta ANK 140 straipsnyje, baudžiamoji – BK 305 straipsnyje.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo doktrinoje yra pažymėjęs, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo ir teisinės valstybės principais, baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos, o bausmės ir jų dydžiai baudžiamajame įstatyme turi būti diferencijuojami atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumą. Kartu teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai suponuoja, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) [1] . Konstitucinis Teismas taip pat yra pabrėžęs, kad, siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms, ne visuomet yra tikslinga tokią veiką pripažinti nusikaltimu, taikyti pačią griežčiausią priemonę – kriminalinę bausmę. Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, ar pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.) [2] . Įstatymų projektų rengėjų nuomone, teisinis reguliavimas, nustatantis ir baudžiamąją fizinių ir juridinių asmenų atsakomybę už metrologijos srities teisės aktų pažeidimus, neatitinka pirmiau nurodytos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrinos, taip pat teisinės metrologinės priežiūros [3] sampratą sieja ne su prevencinėmis, o su represinėmis funkcijomis.
Be to, Lietuvos metrologijos inspekcijos duomenimis, baudžiamoji atsakomybė už metrologijos srities teisės aktų pažeidimus pagal BK 305 straipsnį nė karto nebuvo taikyta. Atsižvelgiant į tai, BK pakeitimo įstatymo projektu siūloma atsisakyti teisinio reguliavimo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už metrologijos srities teisės aktų pažeidimus. Metrologijos įstatymo projektu siekiama nustatyti sankcijas juridiniams asmenims už metrologijos srities teisės aktų pažeidimus, numatyti šių pažeidimų tyrimo, nagrinėjimo ir sankcijų taikymo tvarką. Ekonomikos ir inovacijų ministerija, atsižvelgdama į tai, kad už metrologijos srities teisės aktų pažeidimus nubaustų asmenų skaičius yra didėjantis (žr. 1 pav.), kartu su Lietuvos metrologijos inspekcija atliko 2014–2018 m. metrologijos srities teisės aktų reikalavimų pažeidimų analizę, taip pat įvertino šiuo metu pagal ANK 140 straipsnį taikomų baudų veiksmingumą, proporcingumą ir atgrasumą. 1 pav. Už metrologijos srities teisės aktų pažeidimus nubaustų asmenų skaičius 2014–2018 m. 2014–2018 m. laikotarpiu akivaizdžiai didėjo už metrologijos srities teisės aktų pažeidimus nubaustų fizinių asmenų skaičius (žr. 2 pav.). 2 pav. Už metrologijos srities teisės aktų pažeidimus nubaustų fizinių asmenų ir juridinių asmenų vadovų ar jų paskirtų atsakingų asmenų skaičius 2014–2018 m.
Atlikus 2014–2018 m. metrologijos srities teisės aktų reikalavimų pažeidimų analizę, nustatyta, kad dažniausi pažeidimai (iš nustatytųjų ANK 140 straipsnyje) minėtu laikotarpiu buvo šie:
(arba) ženklų arba kurių žymuo, plomba pažeisti, naudojimas (46,9 proc. visų pažeidimų);
Pavyzdžiui, matavimo priemonių, kurios neturi metrologijos srities teisės aktais nustatytų galiojančių sertifikatų, plombų, žymenų ir (arba) ženklų, naudojimas gali lemti žmogaus sveikatos sutrikimą (naudojant metrologiškai nepatikrintą medicinos matavimo prietaisą, netiksliai nustatantį žmogaus sveikatai pavojingus rodiklius), vartotojų teisių pažeidimą, išrašant jiems sąskaitas pagal metrologiškai nepatikrintų matavimo priemonių (pavyzdžiui, svarstyklių prekybos centruose, dujų ar degalų įpylimo kolonėlių degalinėse) rodmenis [4] . Tiekiant rinkai fasuotas prekes (pavyzdžiui, fasuotus pieno ar mėsos produktus), kurių faktinis produkto kiekis viršija metrologijos srities teisės aktais leidžiamas neigiamas paklaidas, iš vartotojų taip pat yra pelnomasi [5] . Užtikrinti fizinių ir juridinių asmenų apsaugą nuo neteisingo matavimo padarinių kartu su kitais metrologinio laidavimo sistemos subjektais – Lietuvos Respublikos Vyriausybe, Ekonomikos ir inovacijų ministerija, nacionaliniu metrologijos institutu, paskirtaisiais institutais, paskirtosiomis ir notifikuotosiomis įstaigomis bei kalibravimo laboratorijomis
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad duomenys apie 2014–2018 m. laikotarpiu už metrologijos srities teisės aktų pažeidimus nubaustus asmenis (1 ir 2 pav.) apima tuos ūkio subjektus, kurie apie planuojamą Lietuvos metrologijos inspekcijos veiklos patikrinimą buvo perspėti iš anksto (jeigu tai yra turgavietėse prekiaujantys fiziniai asmenys, kurie verčiasi individualia veikla arba yra įsigiję verslo liudijimą, pranešimai iš anksto yra įteikiami turgavietės administracijai) [6] ; minėti duomenys taip pat neapima „verslo naujoko“ statusą turinčių ūkio subjektų, kadangi, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, tokiems ūkio subjektams pirmaisiais jų veiklos metais poveikio priemonės nėra taikomos; galiausiai, į minėtus duomenis nepatenka už mažareikšmius metrologijos srities teisės aktų pažeidimus nubausti ūkio subjektai (pavyzdžiui, pagal Lietuvos metrologijos inspekcijos patvirtintus kriterijus mažareikšmiu pažeidimu laikomas atvejis, kai matavimo priemonės periodinė patikra atlikta pažeidžiant teisės aktais nustatytus periodinės patikros atlikimo terminus, bet ne daugiau kaip 10 kalendorinių dienų, ir jeigu tai nepadarė esminės žalos vartotojui ar visuomenės interesams). Todėl manytina, kad siekiant išvengti pirmiau nurodytų neteisingo matavimo padarinių, būtina Metrologijos įstatymu nustatyti sankcijas juridiniams asmenims už metrologijos srities teisės aktų pažeidimus, taip pat didinti ANK 140 straipsnyje nustatytus baudų dydžius, kadangi šiuo metu nustatytos baudos yra simbolinio dydžio [7] , mažai reikšmingos, palyginti su dėl padaryto pažeidimo gauta nauda (pajamomis) [8] .
Metrologijos įstatymo projektas taip pat parengtas siekiant Lietuvos Respublikos biudžeto asignavimų lėšas perskirstyti tarp Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Fizinių ir technologijos mokslų centro (toliau – FTMC), paskirto atlikti nacionalinio metrologijos instituto funkcijas, ir Lietuvos energetikos instituto (toliau – LEI), paskirto atlikti paskirtojo instituto funkcijas. Metrologijos įstatymo projektu, siekiant į nacionalinę teisę perkelti 2018 m. vasario 28 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) 2018/502, kuriuo iš dalies keičiamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2016/799, kuriuo nustatomi tachografų ir jų komponentų konstrukcijos, bandymo, įrengimo, naudojimo ir remonto reikalavimai, taip pat keičiamas Metrologijos įstatymo priedas. Metrologijos įstatymo projektu taip pat atliekami redakcinio pobūdžio pakeitimai, – siekiant aiškumo, įvardinami juridiniai asmenys, kuriems taikomas įstatymas ir atskiri jo skirsniai, patikslinamas teisinio metrologinio reglamentavimo sritims priskirtų matavimo priemonių ir jų grupių sąrašo, kurį tvirtina už metrologijos sritį atsakingas ministras, pavadinimas, taip pat įvedami šio sąrašo ir ūkio subjektų tvirtinamo naudojamų matavimo priemonių sąrašo trumpiniai. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai BK pakeitimo įstatymo projekto iniciatorė – Ekonomikos ir inovacijų ministerija.
Metrologijos įstatymo projekto (ta apimtimi, kuria nustatoma juridinių asmenų atsakomybė už metrologijos srities teisės aktų pažeidimus) ir ANK pakeitimo įstatymo projekto iniciatorė – Lietuvos metrologijos inspekcija. Įstatymų projektus parengė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Inovacijų ir pramonės departamento Pramonė 4.0 politikos skyriaus (vedėja Ilona Golovačiova, tel. 8 706 64 651, el. p. [email protected] ) patarėja Gerda Krukonienė (tel. 8 706 64 613, el. p. [email protected] ) ir vyriausioji specialistė Sigita Kaminskienė (tel. 8 706 64716, el. p. [email protected] ). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Kaip jau minėta, Metrologijos įstatymo 32 straipsniu už Metrologijos įstatymo pažeidimus nustatyta administracinė ir baudžiamoji atsakomybė.
ANK 140 straipsnio 1 dalis nustato fizinių asmenų atsakomybę už šiuos metrologijos srities teisės aktų pažeidimus:
1) teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių, kurios neturi teisės aktų nustatytų galiojančių liudijimų (sertifikatų), plombų, žymenų ir (arba) ženklų arba kurių žymuo, plomba pažeisti, tiekimas rinkai, nuoma ar naudojimas;
2) teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių patikros atlikimas, kai tai daro neįgaliotos atlikti patikrą įstaigos, laboratorijos;
3) teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių, kurių tipai turi būti patvirtinti, tačiau yra nepatvirtinti, gamyba, pardavimas, nuoma ar naudojimas;
4) matavimo priemonių naudojimas teisinio metrologinio reglamentavimo srityse jų nepriskiriant teisinei metrologijai;
5) teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių naudojimas nesilaikant gamintojo parengtų naudojimo instrukcijų ir techninės priežiūros reikalavimų;
6) matavimo priemonių, kurių neatitiktis teisės aktams ir (arba) gamintojo techniniams dokumentams nustatyta atliekant teisinę metrologinę priežiūrą, gamyba, taisymas, tiekimas rinkai, nuoma, naudojimas, taip pat matavimo indų ir fasuotų prekių gamyba ir tiekimas rinkai;
7) nuo rodmenų klastojimo neapsaugotų teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių ir (ar) jų programinės įrangos tiekimas vartotojams;
8) sveriamų, skaičiuojamų, dozuojamų, matuojamų prekių, kurių produkto kiekį nurodo pardavėjas, pardavimas pažeidžiant teisinės metrologijos reikalavimus;
9) gėrimams ir kitiems skysčiams supilti ir matuoti skirtų indų gamyba, naudojimas, realizavimas, laikymas parengtų ir ženklinimas pažeidžiant teisinės metrologijos reikalavimus;
10) Lietuvos Respublikoje neįteisintų matavimo vienetų naudojimas.
ANK 140 straipsnio 1 dalis nustato fizinių asmenų atsakomybę už šiuos metrologijos srities teisės aktų pažeidimus:
1) teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių, kurios neturi teisės aktų nustatytų galiojančių liudijimų (sertifikatų), plombų, žymenų ir (arba) ženklų arba kurių žymuo, plomba pažeisti, tiekimas rinkai, nuoma ar naudojimas;
2) teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių patikros atlikimas, kai tai daro neįgaliotos atlikti patikrą įstaigos, laboratorijos;
3) teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių, kurių tipai turi būti patvirtinti, tačiau yra nepatvirtinti, gamyba, pardavimas, nuoma ar naudojimas;
4) matavimo priemonių naudojimas teisinio metrologinio reglamentavimo srityse jų nepriskiriant teisinei metrologijai;
5) teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių naudojimas nesilaikant gamintojo parengtų naudojimo instrukcijų ir techninės priežiūros reikalavimų;
6) matavimo priemonių, kurių neatitiktis teisės aktams ir (arba) gamintojo techniniams dokumentams nustatyta atliekant teisinę metrologinę priežiūrą, gamyba, taisymas, tiekimas rinkai, nuoma, naudojimas, taip pat matavimo indų ir fasuotų prekių gamyba ir tiekimas rinkai;
7) nuo rodmenų klastojimo neapsaugotų teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių ir (ar) jų programinės įrangos tiekimas vartotojams;
8) sveriamų, skaičiuojamų, dozuojamų, matuojamų prekių, kurių produkto kiekį nurodo pardavėjas, pardavimas pažeidžiant teisinės metrologijos reikalavimus;
9) gėrimams ir kitiems skysčiams supilti ir matuoti skirtų indų gamyba, naudojimas, realizavimas, laikymas parengtų ir ženklinimas pažeidžiant teisinės metrologijos reikalavimus;
10) Lietuvos Respublikoje neįteisintų matavimo vienetų naudojimas. ANK 140 straipsnio 3 dalis nustato fizinių asmenų atsakomybę už teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių ir (ar) jų programinės įrangos tyčinį gadinimą.
Kalbant apie ANK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytus metrologijos srities teisės aktų pažeidimus, pažymėtina, kad: pirma , kai kurie iš šių pažeidimų patenka į kito pažeidimo sudėtį (pavyzdžiui, teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių, kurių tipai turi būti patvirtinti, tačiau yra nepatvirtinti, gamyba, pardavimas, nuoma ar naudojimas patenka į kito pažeidimo – teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių, kurios neturi teisės aktų nustatytų galiojančių liudijimų (sertifikatų), plombų, žymenų ir (arba) ženklų arba kurių žymuo, plomba pažeisti, tiekimas rinkai, nuoma ar naudojimas – sudėtį); antra , kai kurie iš šių pažeidimų Lietuvos metrologijos inspekcijos praktikoje nė karto nebuvo nustatyti (pavyzdžiui, teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių patikros atlikimas, kai tai daro neįgaliotos atlikti patikrą įstaigos, laboratorijos, Lietuvos Respublikoje neįteisintų matavimo vienetų naudojimas), todėl reguliuoti tokią veiką ANK 140 straipsnyje yra netikslinga; trečia , kai kurie iš šių pažeidimų apibrėžti neaiškiai, jų sudėtis (požymiai) neatitinka Metrologijos įstatyme nurodytų sąvokų arba reikalavimų (pavyzdžiui, pažeidimo – matavimo priemonių naudojimas teisinio metrologinio reglamentavimo srityse jų nepriskiriant teisinei metrologijai – sudėtis yra tikslintina, atsižvelgiant į Metrologijos įstatymo 16 straipsnio 3 dalies nuostatas; pažeidimuose vartojamos sąvokos „tiekimas rinkai, nuoma“ ar „pardavimas, nuoma“ turėtų būti patikslintos, atsižvelgiant į Metrologijos įstatymo 2 straipsnio 38 dalyje nurodytą „tiekimo rinkai“ sąvoką).
Kalbant apie ANK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytus metrologijos srities teisės aktų pažeidimus, pažymėtina, kad: pirma , kai kurie iš šių pažeidimų patenka į kito pažeidimo sudėtį (pavyzdžiui, teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių, kurių tipai turi būti patvirtinti, tačiau yra nepatvirtinti, gamyba, pardavimas, nuoma ar naudojimas patenka į kito pažeidimo – teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių, kurios neturi teisės aktų nustatytų galiojančių liudijimų (sertifikatų), plombų, žymenų ir (arba) ženklų arba kurių žymuo, plomba pažeisti, tiekimas rinkai, nuoma ar naudojimas – sudėtį); antra , kai kurie iš šių pažeidimų Lietuvos metrologijos inspekcijos praktikoje nė karto nebuvo nustatyti (pavyzdžiui, teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių patikros atlikimas, kai tai daro neįgaliotos atlikti patikrą įstaigos, laboratorijos, Lietuvos Respublikoje neįteisintų matavimo vienetų naudojimas), todėl reguliuoti tokią veiką ANK 140 straipsnyje yra netikslinga; trečia , kai kurie iš šių pažeidimų apibrėžti neaiškiai, jų sudėtis (požymiai) neatitinka Metrologijos įstatyme nurodytų sąvokų arba reikalavimų (pavyzdžiui, pažeidimo – matavimo priemonių naudojimas teisinio metrologinio reglamentavimo srityse jų nepriskiriant teisinei metrologijai – sudėtis yra tikslintina, atsižvelgiant į Metrologijos įstatymo 16 straipsnio 3 dalies nuostatas; pažeidimuose vartojamos sąvokos „tiekimas rinkai, nuoma“ ar „pardavimas, nuoma“ turėtų būti patikslintos, atsižvelgiant į Metrologijos įstatymo 2 straipsnio 38 dalyje nurodytą „tiekimo rinkai“ sąvoką). Baudų, kaip ir kitų administracinių nuobaudų, paskirtis nustatyta ANK 22 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose: atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų bei nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis.
Pažymėtina, kad ANK 140 straipsnyje už metrologijos srities teisės aktų reikalavimų pažeidimus nustatytos baudos nėra nei veiksmingos, nei atgrasančios nuo administracinių nusižengimų darymo: ANK 140 straipsnio 1 dalyje nustatytos baudos fiziniams asmenims nuo trisdešimties iki trijų šimtų eurų ir juridinių asmenų arba užsienio valstybių įmonių filialų Lietuvos Respublikoje vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims (toliau kartu – juridinių asmenų vadovai ar kiti atsakingi asmenys) – nuo vieno šimto iki penkių šimtų penkiasdešimties eurų. Pagal ANK 610 straipsnį pritaikius administracinio nurodymo institutą, baudos dydis sumažinimas iki pusės minimalios baudos dydžio, t. y. fiziniam asmeniui skiriama penkiolikos eurų dydžio bauda, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – penkiasdešimties eurų bauda. Ūkio subjektams, ypač stambiesiems, pavyzdžiui, didiesiems prekybos tinklams, degalinių tinklams ir kt. [9] , naudinga sumokėti simbolinio dydžio baudą ir toliau daryti pažeidimą. Taigi, paskirtos baudos neatlieka savo pagrindinės – prevencinės – funkcijos, neužtikrina, kad ūkio subjektai laikytųsi metrologijos srities teisės aktų reikalavimų. Metrologijos įstatymo 8 straipsnio 4 ir 5 punktuose yra nustatyta, kad metrologinio laidavimo sistemos subjektai yra nacionalinis metrologijos institutas ir paskirtieji institutai.
Metrologijos įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskiria nacionalinį metrologijos institutą ir paskirtuosius institutus metrologinio laidavimo poreikiams valstybėje tenkinti, Metrologijos įstatymo 9 straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytos nacionalinio metrologijos instituto ir paskirtojo instituto, kaip metrologinio laidavimo sistemos subjektų, pagrindinės funkcijos. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. birželio 25 d. nutarimo Nr. 595 „Dėl Nacionalinių matavimo vienetų etalonų kūrimo, tvirtinimo, tobulinimo, išlaikymo ir panaikinimo tvarkos aprašo ir Nacionalinių matavimo vienetų etalonų sąrašo patvirtinimo, Nacionalinio metrologijos instituto ir paskirtųjų institutų paskyrimo“ (toliau – Nutarimas) 2 punktu Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Fizinių ir technologijos mokslų centras (toliau – FTMC) paskirtas atlikti nacionalinio metrologijos instituto funkcijas, o Lietuvos energetikos institutas (toliau – LEI) – atlikti paskirtojo instituto funkcijas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek FTMC, tiek LEI savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija ( atitinkamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. gruodžio 21 d. nutarimas Nr. 1500 „Dėl Lietuvos tekstilės instituto reorganizavimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 17 d. nutarimo Nr. 302 „Dėl Chemijos instituto, Fizikos instituto ir Puslaidininkių fizikos instituto reorganizavimo“ pakeitimo“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimas Nr. 1812 „Dėl Lietuvos energetikos instituto įstatų patvirtinimo“ ).
Metrologijos įstatymo 31 straipsnyje yra nustatyta, kad Metrologijos įstatymo 9 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyta veikla yra finansuojama iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų ir (arba) kitų lėšų. Ši įstatymo nuostata yra detalizuojama Nacionalinių matavimo vienetų etalonų kūrimo, tvirtinimo, tobulinimo, išlaikymo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas), patvirtinto Nutarimu, 39 punkte, pagal kurį nacionalinio matavimo vieneto etalono (toliau – etalonas) išlaikymas yra finansuojamas iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų ir (arba) iš įgalioto instituto veiklos pajamų, gautų naudojant etaloną ir (arba) jo sudedamąsias dalis, ir (arba) kitų lėšų. Vadovaudamasi Metrologijos įstatymo 31 straipsniu ir Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Ekonomikos ir inovacijų ministerija su FTMC ir LEI kasmet sudaro finansavimo sutartis kaip ir su kitais ūkio subjektais, kuriems galimybė biudžeto lėšas gauti numatyta jų veiklos sritį reglamentuojančiuose įstatymuose.
Toks nacionalinio metrologijos instituto ir paskirtojo instituto finansavimo modelis, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos nuomone, turi būti keičiamas, nes: pirma , Ekonomikos ir inovacijų ministerija gauna informaciją iš FTMC ir LEI apie planuojamas vykdyti veiklas, jų finansavimui reikalingų lėšų poreikį, tačiau, neturėdama specialių metrologijos žinių turinčių specialistų, negali įvertinti, ar prašomas finansavimo dydis yra pagrįstas (tai yra, kiek pagal Metrologijos įstatymą atliekamų funkcijų vykdymui reikia žmogiškųjų išteklių, koks kitų išlaidų, tokių kaip komandiruočių, komunalinių paslaugų, metrologinės įrangos ir kitų prekių ir paslaugų išlaidos etalonams išlaikyti, poreikis yra minimalus ir (arba) koks yra labiausiai reikalingas); antra , dėl šiuo metu Metrologijos įstatymo 31 straipsnyje nustatyto nacionalinio metrologijos instituto ir paskirtojo instituto finansavimo modelio visose institucijose išauga administracinė našta ir užsitęsia valstybės biudžeto asignavimų skyrimo ir jų panaudojimo procesas: Ekonomikos ir inovacijų ministerija, LEI ir FTMC pirmiausia turi suderinti LEI ir FTMC metinių veiklos planų projektus, sąmatas, jų pagrindu rengiamas sutartis; trečia , tiek FTMC, tiek LEI yra savarankiški asignavimų valdytojai, kurių savininkų teises ir pareigas įgyvendina Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Dėl šios priežasties FTMC ir LEI, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr.
543, nustatytomis valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų planavimo, rengimo, tvirtinimo procedūromis, Metrologijos įstatyme nustatytų funkcijų vykdymui reikalingus valstybės biudžeto asignavimus turėtų planuoti savo strateginiuose veiklos planuose. Šie veiklos planai turi atitikti Strateginio planavimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 827, reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo metu vyksta asignavimų perskirstymas tarp savarankiškų asignavimų valdytojų. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Atsisakant Metrologijos įstatyme nustatytos baudžiamosios atsakomybės už metrologijos srities teisės aktų pažeidimus, tikslinga šiame įstatyme reguliuoti juridinių asmenų atsakomybę už metrologijos srities teisės aktų pažeidimus. Todėl Metrologijos įstatymo projektu siūloma nustatyti metrologijos srities teisės aktų pažeidimų sąrašą (analogišką nurodytam ANK pakeitimo įstatymo projekte) ir nurodyti, kad už šių pažeidimų padarymą juridiniams asmenims skiriamos Metrologijos įstatyme nustatytos sankcijos (bauda arba įspėjimas), o fiziniams asmenims (įsigijusiems verslo liudijimą arba besiverčiantiems individualia veikla, ir juridinių asmenų vadovams ar jų įgaliotiems asmenims) – ANK nustatytos sankcijos.
Metrologijos įstatymo projektu siūloma nustatyti šiuos metrologijos srities teisės aktų pažeidimus, už kuriuos taikoma atsakomybė juridiniams asmenims:
jų grupių sąrašą (toliau – Matavimo priemonių sąrašas) įtrauktų matavimo priemonių, kurių neatliktas teisinis metrologinis patvirtinimas, arba kurių patikros žymuo ar plomba yra pažeisti, pateikimas ar tiekimas rinkai, arba naudojimas teisinio metrologinio reglamentavimo srityse;
skirtų gėrimams ir kitiems skysčiams supilti bei matuoti, pateikimas ar tiekimas rinkai, ar ženklinimas pažeidžiant Metrologijos įstatymo 23 straipsnio reikalavimus;
techniniams reglamentams ar kitiems metrologijos srities teisės aktams nustatyta teisinės metrologinės priežiūros metu, pateikimas ar tiekimas rinkai, arba naudojimas teisinio metrologinio reglamentavimo srityse;
ar tiekimas rinkai, pažeidžiant metrologijos srities teisės aktų reikalavimus;
metrologinio reglamentavimo srityse, jų nenurodant pagal šio Metrologijos įstatymo 16 straipsnio 3 dalį ūkio subjekto tvirtinamame naudojamų matavimo priemonių sąraše;
metrologinio reglamentavimo srityse nesilaikant gamintojo parengtų techninių matavimo priemonės aprašų.
Metrologijos įstatymo projektu siūloma nustatyti šiuos metrologijos srities teisės aktų pažeidimus, už kuriuos taikoma atsakomybė juridiniams asmenims:
jų grupių sąrašą (toliau – Matavimo priemonių sąrašas) įtrauktų matavimo priemonių, kurių neatliktas teisinis metrologinis patvirtinimas, arba kurių patikros žymuo ar plomba yra pažeisti, pateikimas ar tiekimas rinkai, arba naudojimas teisinio metrologinio reglamentavimo srityse;
skirtų gėrimams ir kitiems skysčiams supilti bei matuoti, pateikimas ar tiekimas rinkai, ar ženklinimas pažeidžiant Metrologijos įstatymo 23 straipsnio reikalavimus;
techniniams reglamentams ar kitiems metrologijos srities teisės aktams nustatyta teisinės metrologinės priežiūros metu, pateikimas ar tiekimas rinkai, arba naudojimas teisinio metrologinio reglamentavimo srityse;
ar tiekimas rinkai, pažeidžiant metrologijos srities teisės aktų reikalavimus;
metrologinio reglamentavimo srityse, jų nenurodant pagal šio Metrologijos įstatymo 16 straipsnio 3 dalį ūkio subjekto tvirtinamame naudojamų matavimo priemonių sąraše;
metrologinio reglamentavimo srityse nesilaikant gamintojo parengtų techninių matavimo priemonės aprašų. 7) į Matavimo priemonių sąrašą įtrauktų teisinio metrologinio reglamentavimo srityse naudojamų matavimo priemonių tyčinis gadinimas arba šių priemonių ar jų programinės įrangos rodmenų klastojimas.
Metrologijos įstatymo projektu siūloma minimali už pažeidimą juridiniam asmeniui skiriama bauda – ne mažiau nei 300 eurų; maksimali – iki 2 procentų metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais dydžio piniginė bauda, bet ne daugiau nei 10
[10] ; už į Matavimo priemonių sąrašą įtrauktų teisinio metrologinio reglamentavimo srityse naudojamų matavimo priemonių tyčinį gadinimą arba šių priemonių ar jų programinės įrangos rodmenų klastojimą juridiniam asmeniui skiriama bauda negali būti mažesnė nei 450 eurų, maksimali – iki 3 procentų juridinio asmens metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais dydžio piniginė bauda, bet ne daugiau nei 15 000 eurų; „Verslo naujoko“ statusą turintiems ūkio subjektams Metrologijos įstatymo projekte numatyti minimalios ir maksimalios baudos už metrologijos srities teisės aktų pažeidimus dydžiai siekia atitinkamai 150 eurų ir iki 2 procentų pajamų, gautų einamaisiais finansiniais metais iki pažeidimo nustatymo, dydžio piniginė bauda, bet ne daugiau nei 5 000 eurų; už į Matavimo priemonių sąrašą įtrauktų teisinio metrologinio reglamentavimo srityse naudojamų matavimo priemonių tyčinį gadinimą arba šių priemonių ar jų programinės įrangos rodmenų klastojimą juridiniam asmeniui skiriama bauda negali būti mažesnė nei 225 eurai, maksimali – iki 3 procentų juridinio asmens pajamų, gautų einamaisiais finansiniais metais iki pažeidimo nustatymo, dydžio piniginė bauda, bet ne daugiau nei 7 500 eurų. Greta baudos arba įspėjimo, Metrologijos įstatymo projektu šio įstatymo pažeidėjams siūloma skirti ir matavimo priemonės, kuri buvo pažeidimo padarymo įrankis arba priemonė, konfiskavimą.
Metrologijos įstatymo projektu už į Matavimo priemonių sąrašą įtrauktų teisinio metrologinio reglamentavimo srityse naudojamų matavimo priemonių tyčinį gadinimą arba šių priemonių ar jų programinės įrangos rodmenų klastojimą griežtesnė atsakomybė nustatoma atsižvelgiant į tai, kad šis metrologijos srities teisės aktų pažeidimas laikomas pavojingesniu (padaromas tyčiniais veiksmais) nei kiti pirmiau nurodytame sąraše pateikti pažeidimai. Metrologijos įstatymo projektu taip pat nustatoma juridinių asmenų padarytų metrologijos srities teisės aktų pažeidimų tyrimo, nagrinėjimo ir sankcijų už šiuos pažeidimus – baudų ir įspėjimo – taikymo tvarka. Galiausiai Metrologijos įstatymo projektu siūloma pakeisti Metrologijos įstatymo 31 straipsnį
FTMC ir LEI finansavimą, užtikrinti efektyvų etalonų kūrimo, tobulinimo ir išlaikymo finansavimo mechanizmą ir efektyvų etalonų panaudojimą Lietuvos moksle ir pramonėje, užtikrinti Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatyme asignavimų valdytojams nustatytą pareigą užtikrinti programų vykdymo ir paskirtų asignavimų naudojimo teisėtumą, ekonomiškumą, efektyvumą ir rezultatyvumą . ANK pakeitimo įstatymo projektu siūloma patikslinti metrologijos srities teisės aktų pažeidimų, už kuriuos taikoma atsakomybė fiziniams asmenims, sąrašą, siekiant nuosekliai išdėstyti veikas pagal jų reikšmingumą.
Tokiu teisiniu reguliavimu siekiama užtikrinti, kad būtų nuosekliai taikoma atsakomybė už metrologijos srities teisės aktų pažeidimus tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims. Norint užtikrinti administracinės atsakomybės prevencinę funkciją, ANK pakeitimo įstatymo projektu siekiama padidinti baudų dydžius už metrologijos srities teisės aktų pažeidimus. ANK 140 straipsnyje ir ANK pakeitimo įstatymo projekte nurodytų baudų dydžių lyginamoji analizė pateikiama lentelėje. Lentelė. ANK 140 straipsnyje ir ANK pakeitimo įstatymo projekte numatytų baudų už teisinės metrologijos reikalavimų pažeidimus dydžių lyginamoji analizė
(ANK 140 straipsnis)
(ANK
(ANK pakeitimo įstatymo projektas)
(ANK pakeitimo įstatymo projektas ) ANK 140 str. 1 d. nustatyti teisinės metrologijos reikalavimų pažeidimai [11] Nuo 30 iki 300 eurų bauda (fiziniams asmenims); Nuo
asmenims). ANK
pažeidimai Nuo 55 iki 550 eurų bauda (fiziniams asmenims); Nuo 180 iki 1 000 eurų bauda (juridinių asmenų vadovams arba kitiems atsakingiems asmenims). ANK 140 str. 1 d. nustatytų teisinės metrologijos reikalavimų pažeidimų padarymas pakartotinai Nuo 300 iki 560 eurų bauda (fiziniams asmenims); Nuo
asmenims). ANK
reikalavimų pakartotinis pažeidimas (ANK
Nuo 550 iki 1 000 eurų bauda (fiziniams asmenims); Nuo 1 000 iki 2 700 eurų bauda (juridinių asmenų vadovams arba kitiems atsakingiems asmenims).
Teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių ir (ar) jų programinės įrangos tyčinis gadinimas (ANK 140 str. 3 d.) Nuo 300 iki 580 eurų bauda (fiziniams asmenims); Nuo
asmenims). Į matavimo priemonių sąrašą įtrauktų matavimo priemonių tyčinis gadinimas arba šių priemonių(jų programinės įrangos) rodmenų klastojimas Nuo 550 iki 1 000 eurų bauda (fiziniams asmenims); Nuo 1 000 iki 2 700 eurų bauda (juridinių asmenų vadovams arba kitiems atsakingiems asmenims). Teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių ir (ar) jų programinės įrangos pakartotinis tyčinis gadinimas (ANK 140 str. 4 d.) Nuo 550 iki 1 500 eurų bauda (fiziniams asmenims); nuo 1
asmenims). ANK
pakartotinis pažeidimas Nuo 1 000 iki 2 700 eurų bauda (fiziniams asmenims); Nuo 2 700 iki 5 300 eurų bauda juridinių asmenų vadovams arba kitiems atsakingiems asmenims). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ANK pakeitimo įstatymo projektu siūlomi nustatyti baudų dydžiai susieti su vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio ( įskaitant individualias įmones ) pokyčio nuo 2007 m. (nuo šių metų nesikeitė ANK 140 straipsnyje nustatyti baudų dydžiai) statistiniais duomenimis [12] . Vertinant siūlytinų baudų dydį, analizuota ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių praktika.
Pažymėtina, kad kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse skiriamų sankcijų dydžiai yra labai skirtingi: pavyzdžiui, Estijoje už teisinės metrologijos pažeidimus juridiniam asmeniui skiriamos baudos iki 2 000–3 200 eurų (minimalus baudos dydis nenustatytas), Slovakijoje – iki 10 000–50 000 eurų, Čekijoje – iki 38 tūkst. eurų (minimalus baudos dydis nenustatytas) (žr. 4–5 pav.). 4 pav. Lietuvoje, Estijoje ir Čekijoje taikomų sankcijų už analogiškus pažeidimus (matavimo priemonių, kurios neturi metrologijos srities teisės aktais nustatytų galiojančių liudijimų (sertifikatų), plombų, žymenų ir (arba) ženklų naudojimas) dydžių lyginamoji analizė. 5 pav. Lietuvoje, Estijoje ir Čekijoje taikomų sankcijų už analogiškus pažeidimus (fasuotų prekių, kurių produkto kiekis nurodytas ant pakuotės, gamyba, ženklinimas ir tiekimas rinkai, pažeidžiant metrologijos srities teisės aktų reikalavimus) dydžių lyginamoji analizė. Pagal ANK pakeitimo įstatymo projektą administracinę atsakomybę numatoma taikyti ne tik juridinių asmenų, pažeidusių metrologijos srities teisės aktus, ar jų filialų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, bet ir fiziniams asmenims, kurie verčiasi individualia veikla (pavyzdžiui, turgaus prekeiviams). Atsižvelgiant į Lietuvos metrologijos inspekcijos praktikoje kylančias situacijas, kai, pavyzdžiui, turgaus prekeivių, padariusių metrologijos srities teisės aktų pažeidimą, naudojamos matavimo priemonės gali būti konfiskuojamos tik policijos pagalba, ANK pakeitimo įstatymo projektu nustatomi ir privalomo matavimo priemonių konfiskavimo iš fizinių asmenų (t. y. tų, kurie verčiasi individualia veikla) atvejai. 5.
rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jų rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Įstatymų projektais, nustatančiais atsakomybės už metrologijos srities teisės aktų pažeidimus sąlygas, siekiama skatinti atsakingą fizinių ir juridinių asmenų požiūrį į galimas metrologijos srities teisės aktų pažeidimų pasekmes. Neigiamų pasekmių priėmus įstatymų projektus nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymų projektai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų projektų antikorupcinis vertinimas atliktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 15 punkto nuostatomis, nes jais numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su atsakomybės už teisės pažeidimus sąlygomis. Atlikus įstatymų projektų antikorupcinį vertinimą, korupcijos rizikos nenustatyta. Numatoma, kad priėmus įstatymų projektus sumažės metrologijos srities teisės aktų pažeidimų skaičius . 7. Kaip įstatymų projektų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Manytina, kad veiksmingas atsakomybės juridiniams asmenims reguliavimas užtikrins vienodas veiklos sąlygas visiems ūkio subjektams ir skatins tarp jų sąžiningą konkurenciją. Įgyvendinus Metrologijos įstatymo projektą , ta apimtimi, kuria keičiamas Metrologijos įstatymo 31 straipsnis, bus užtikrintas efektyvus matavimo vienetų etalonų kūrimo, tobulinimo ir išlaikymo finansavimo mechanizmas ir efektyvus šių etalonų panaudojimas Lietuvos mokslui ir pramonei. 8. Įstatym ų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant inkorporuoti priimtus įstatymus į teisinę sistemą, kitų įstatymų priimti, keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9.
9Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos,
Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektais naujos sąvokos nenustatomos. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Metrologijos įstatymo projektą, turės būti pakeisti:
1) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. balandžio 18 d. nutarimas Nr. 364 „Dėl įgaliojimų įgyvendinant Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymą suteikimo“;
2) Tvarkos aprašo 39 punktas, kuris nurodo, kad etalono išlaikymas yra finansuojamas iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų ir (arba) iš įgalioto instituto veiklos pajamų, gautų naudojant etaloną ir (arba) jo sudedamąsias dalis, ir (arba) kitų lėšų. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymų projektams įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybės biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės, taip pat nenumatoma ir sutaupyti lėšų.
Priėmus Metrologijos įstatymo projektą, Metrologijos įstatymo 9 straipsnio 4 ir 5 dalyse nu st atytoms funkcijoms vykdyti skiriamos valstybės biudžeto lėšos bus perskirstytos tarp Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, FTMC ir LEI Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo ir šį įstatymą įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka, t ai yra, 2020 metams numatyti asignavimai etalonų išlaikymui iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijos bus perduoti savarankiškiems valstybės biudžeto asignavimų valdytojams
ir LEI , kurie Nutarimu yra paskirti vykdyti nacionalinio metrologijos instituto ir paskirtojo instituto funkcijas. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymų projektus, konsultuotasi su Lietuvos metrologijos inspekcija. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc , yra „metrologijos srities teisės aktų pažeidimas“. 15.
pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. [1] Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai. [2] Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai. [3] Teisinė metrologinė priežiūra – teisinio metrologinio reglamentavimo objektų atitikties techniniams reglamentams ir (arba) metrologijos srities teisės aktams kontrolė, šių objektų gamintojų, pardavėjų ir naudotojų kontrolė, siekiant nustatyti, ar jie laikosi šio įstatymo, techninių reglamentų ir (arba) kitų metrologijos srities teisės aktų, ir su tuo susijusi rinkos priežiūra (Metrologijos įstatymo 2 straipsnio 36 dalis). [4] Ūkio subjektų patikrinimų metu nustatyti tokie automobilių suskystintųjų naftos dujų dozavimo atvejai – suskystintųjų dujų įpylimo kolonėlės leidžiama santykinė tūrio matavimo paklaida 20 l kiekiui – ± 1,0 proc. matuojamo tūrio (t. y. ± 0,2 l suskystintų naftos dujų). Nustatyti atvejai, kai suskystintos naftos dujos buvo įpilamos vartotojo nenaudai esant tokioms neigiamoms matavimo paklaidoms: 3,96 proc. (t. y. buvo įpilama 0,8 l suskystintųjų naftos dujų mažiau nei perkama), 2,51 proc. (t. y. buvo įpilama 0,5 l suskystintųjų naftos dujų mažiau nei perkama), 4,81 proc. (t. y. buvo įpilama 0,96 l suskystintųjų naftos dujų mažiau nei perkama), 9,33 proc. (t. y. įpilama 1,9 l suskystintųjų naftos dujų mažiau nei perkama). Vartotojas, esant tokioms neigiamoms matavimo paklaidoms, už dvidešimt litrų suskystintųjų naftos dujų permokėjo atitinkamai
Nustatyti atvejai, kai degalai buvo įpilami vartotojo nenaudai esant tokioms degalų įpylimo kolonėlių neigiamoms matavimo paklaidoms: 0,97 proc. (t. y. buvo įpilama 0,1 l mažiau degalų nei perkama), 1,04 proc. (t. y. buvo įpilama 0,104 l mažiau degalų nei perkama), 1,57 proc. (t. y. buvo įpilama 0,157 l mažiau degalų nei perkama). Vartotojas, esant tokioms neigiamoms matavimo paklaidoms, už dešimt litrų benzino galėjo permokėti 0,12 centų, 0,12 centų ir 0,36 centus. [5] Pavyzdžiui, ūkio subjektų patikrinimų metu nustatyta atvejų, kai rūkyta dešra, kurios vardinis produkto kiekis ant pakuotės nurodytas 700 g, iš tiesų svėrė 466 g, t. y. faktinis svoris „sumenko“ trečdaliu. Tad jeigu tokia dešra kainuoja 4,50 euro, vartotojai už ją permoka net 1,50 euro. [6] Tai yra net ir gavę išankstinį pranešimą apie planinį veiklos patikrinimą, šie ūkio nepakankamai atidžiai rūpinosi, kad jų naudojamos matavimo priemonės atitiktų teisės aktų reikalavimus. [7] Atlikus 2014–2018 m. baudų, paskirtų už metrologijos srities teisės aktų pažeidimus pagal ANK, analizę, nustatyta, kad vidutinis skiriamos baudos už šį pažeidimą dydis 2014–2018 m. buvo 39 eurai (už 1 023 pažeidimus skirta baudų, kurių suma siekia 39 786 eurų). [8] Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2018 m. kovo 20 d. valstybinio audito ataskaitoje Nr.
VA-2018-P-50-2-3 „Ar Lietuvos verslo priežiūros sistema efektyvi“ taip pat atkreipiamas dėmesys į neatgrasančias ūkio subjektų priežiūros institucijų skiriamas poveikio priemones. [9] Pavyzdžiui, vienam degalinių tinklui priklausančiose degalinėse, veikiančiose vienoje iš Lietuvos apskričių , 2014–2018 m. laikotarpiu nustatyti 8 metrologijos srities teisės aktų pažeidimai. [10] Svarstant maksimalų juridiniam asmeniui skiriamos baudos dydį, analizuota kitų Europos Sąjungos valstybių narių (Estijos, Čekijos, Slovakijos) praktika (žr.
4 ir 5 pav.). [11] Administracinių nusižengimų kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyti šie pažeidimai: teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių, kurios neturi teisės aktų nustatytų galiojančių liudijimų (sertifikatų), plombų, žymenų ir (arba) ženklų arba kurių žymuo, plomba pažeisti, tiekimas rinkai, nuoma ar naudojimas; teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių patikros atlikimas, kai tai daro neįgaliotos atlikti patikrą įstaigos, laboratorijos; teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių, kurių tipai turi būti patvirtinti, tačiau yra nepatvirtinti, gamyba, pardavimas, nuoma ar naudojimas; matavimo priemonių naudojimas teisinio metrologinio reglamentavimo srityse jų nepriskiriant teisinei metrologijai; teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių naudojimas nesilaikant gamintojo parengtų naudojimo instrukcijų ir techninės priežiūros reikalavimų; matavimo priemonių, kurių neatitiktis teisės aktams ir
(arba) gamintojo techniniams dokumentams nustatyta atliekant teisinę metrologinę priežiūrą, gamyba, taisymas, tiekimas rinkai, nuoma, naudojimas, taip pat matavimo indų ir fasuotų prekių gamyba ir tiekimas rinkai; nuo rodmenų klastojimo neapsaugotų teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių ir (ar) jų programinės įrangos tiekimas vartotojams; sveriamų, skaičiuojamų, dozuojamų, matuojamų prekių, kurių produkto kiekį nurodo pardavėjas, pardavimas pažeidžiant teisinės metrologijos reikalavimus; fasuotų prekių, kurių produkto kiekis nurodytas etiketėse arba ant fasuotės, gamyba, importas, pardavimas, perdavimas, saugojimas, ženklinimas pažeidžiant teisinės metrologijos reikalavimus; gėrimams ir kitiems skysčiams supilti ir matuoti skirtų indų gamyba, naudojimas, realizavimas, laikymas parengtų ir ženklinimas pažeidžiant teisinės metrologijos reikalavimus; Lietuvos Respublikoje neįteisintų matavimo vienetų naudojimas. [12] Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis šalies ūkyje (įskaitant individualias įmones) 2007 m. sudarė 1351,9 lito (Lietuvos statistiko departamentas (2018 m. spalio 1 d.).
4 ir 5 pav.). [11] Administracinių nusižengimų kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyti šie pažeidimai: teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių, kurios neturi teisės aktų nustatytų galiojančių liudijimų (sertifikatų), plombų, žymenų ir (arba) ženklų arba kurių žymuo, plomba pažeisti, tiekimas rinkai, nuoma ar naudojimas; teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių patikros atlikimas, kai tai daro neįgaliotos atlikti patikrą įstaigos, laboratorijos; teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių, kurių tipai turi būti patvirtinti, tačiau yra nepatvirtinti, gamyba, pardavimas, nuoma ar naudojimas; matavimo priemonių naudojimas teisinio metrologinio reglamentavimo srityse jų nepriskiriant teisinei metrologijai; teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių naudojimas nesilaikant gamintojo parengtų naudojimo instrukcijų ir techninės priežiūros reikalavimų; matavimo priemonių, kurių neatitiktis teisės aktams ir
(arba) gamintojo techniniams dokumentams nustatyta atliekant teisinę metrologinę priežiūrą, gamyba, taisymas, tiekimas rinkai, nuoma, naudojimas, taip pat matavimo indų ir fasuotų prekių gamyba ir tiekimas rinkai; nuo rodmenų klastojimo neapsaugotų teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių ir (ar) jų programinės įrangos tiekimas vartotojams; sveriamų, skaičiuojamų, dozuojamų, matuojamų prekių, kurių produkto kiekį nurodo pardavėjas, pardavimas pažeidžiant teisinės metrologijos reikalavimus; fasuotų prekių, kurių produkto kiekis nurodytas etiketėse arba ant fasuotės, gamyba, importas, pardavimas, perdavimas, saugojimas, ženklinimas pažeidžiant teisinės metrologijos reikalavimus; gėrimams ir kitiems skysčiams supilti ir matuoti skirtų indų gamyba, naudojimas, realizavimas, laikymas parengtų ir ženklinimas pažeidžiant teisinės metrologijos reikalavimus; Lietuvos Respublikoje neįteisintų matavimo vienetų naudojimas. [12] Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis šalies ūkyje (įskaitant individualias įmones) 2007 m. sudarė 1351,9 lito (Lietuvos statistiko departamentas (2018 m. spalio 1 d.). Realusis darbo užmokestis 2007 m. šalies ūkyje didėjo 17 procentų [žiūrėta 2019-05-08].
Prieiga per internetą https://www.alfa.lt/straipsnis/198216/realusis-darbo-uzmokestis-2007-m-salies-ukyje-didejo-17-proc ); vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis (įskaitant individualias įmones) 2018 m. IV ketvirtį sudarė 745,80 euro (Lietuvos statistikos departamentas [žiūrėta 2019-05-08]. Prieiga per internetą https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize#/ ).
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūloma pakeisti įstatymo 1 straipsnio 2 dalį, joje nurodant, kad įstatymas, išskyrus šio įstatymo devintą skirsnį, taikomas fiziniams ir juridiniams asmenims bei papildyti šį straipsnį 3 dalimi, joje nurodant, kad įstatymo devintasis skirsnis taikomas „ Lietuvos Respublikoje įsteigtiems juridiniams asmenims, kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos ekonominės erdvės valstybėse (išskyrus Lietuvos Respubliką) įsteigtiems juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms“ . Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Atkreiptinas dėmesys, jog keičiamo straipsnio 2 dalyje tie patys juridiniai asmenys, kuriuos siūloma nurodyti naujoje straipsnio 3 dalyje, apibrėžiami kitais žodžiais: „ Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotiems juridiniams asmenims, juridinių asmenų struktūriniams padaliniams, taip pat kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos ekonominės erdvės valstybėse įsisteigusiems juridiniams asmenims ir kitoms organizacijoms bei jų filialams Lietuvos Respublikoje“. Toks skirtingų sąvokų vartojimas, kai kalbama apie tuos pačius asmenis tame pačiame teisės akte, yra netoleruotinas teisės akto aiškumo ir glaustumo reikalavimų požiūriu. Kalbant apie tuos pačius subjektus visame teisės akte turi būti vartojamos tos pačios sąvokos. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad keičiamas įstatymo 1 straipsnis nustato įstatymo paskirtį, o ne jo taikymo ir netaikymo išimtis.
Atsižvelgiant į šią aplinkybę ir į tai, jog visi įstatymai galioja ir taikomi tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims, jei atskirai nenurodyta kitaip, siūlytina įstatymo projektu pripažinti netekusia galios įstatymo 1 straipsnio 2 dalį ir nepildyti įstatymo 1 straipsnio 3 dalimi. Tokiu atveju derėtų įstatymo 2 straipsnyje, kuriame apibrėžiamos pagrindinės įstatymo sąvokos, apibrėžti juridinių asmenų sąvoką, kaip ji turėtų būti suprantama visame įstatymo tekste. Be to, tokiu atveju nereikėtų nustatinėti jokių įstatymo taikymo išimčių įstatymo 1 straipsnyje, kurios yra nesusijusios su šio straipsnio reguliavimo objektu. Šiuo atveju, įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamame įstatymo 32 straipsnyje reikėtų nurodyti, kad įstatymo devintasis skirsnis, išskyrus 32 straipsnio 2 dalį, taikomas tik juridiniams asmenims. 2. Projekto 5 straipsniu teikiamo įstatymo devintojo skirsnio straipsniuose atsisakytina perteklinio žodžių „Lietuvos Respublikos“ vartojimo, nes tiek prieš institucijų, tiek prieš teisės aktų pavadinimus žodžiai „Lietuvos Respublikos“ vartojami tik pirmą kartą įstatymo tekste minint šių institucijų ar įstatymų pavadinimus. 3. Projekto 5 straipsniu keičiamoje įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog sankcijos nustatytos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje taikomos tik įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje nurodytiems juridiniams asmenims. Toks nuostatos turinys yra klaidinantis, nes įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje kalbama apie tuos pačius juridinius asmenis. Siūlytina įstatymo projektą taisyti, atsisakant klaidinančios nuostatos ir į įstatymą įvedant vieningą juridinių asmenų sąvokos apibrėžtį. 4. Projekto 5 straipsniu teikiamo įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1 punktas koreguotinas, kad jo dėstymas atitiktų bendrines lietuvių kalbos normas, žodį „neatliktas“ įrašant po žodžio „tvarka“. 5.
teikiamo įstatymo 33 straipsnio 2 dalies turinys taisytinas, kad jos dėstymas atitiktų bendrinės lietuvių kalbos normas, nurodant, kad asmenims skiriama piniginė bauda ir tik po šių žodžių išdėstant piniginės baudos dydžius. 6. Projekto 5 straipsniu teikiamo įstatymo 33 straipsnio 2 dalies kiekvienas sakinys turi būti dėstomas atskira straipsnio dalimi, nes tai yra savarankiškos teisės normos, be kita ko, nustatančios sankcijas ne tik už vienodo pobūdžio teisės pažeidimus (nurodytus įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1-7 punktuose), tačiau ir už kito pobūdžio įstatymo pažeidimus, t. y. sankcijas už informacijos, reikalingos pažeidimui tirti, nepateikimą. Be to, šioje dalyje pateikiamos teisės normos, kuriomis remiantis turi būti apskaičiuojamas skiriamos sankcijos dydis, tokios nuostatos taip pat neturėtų būti surašomos prie sankcijų dydžių. Kartu pažymėtina, kad tokiu būdu sankcijas taikanti institucija galėtų aiškiai nurodyti sankcijos taikymo pagrindą (straipsnio dalį, punktą), kuris tokiu atveju būtų aiškus ir sankcijos adresatui. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog iš analizuojamos normos turinio nėra aišku, ar tais atvejais, kai juridiniam asmeniui bus skirta bauda už duomenų, reikalingų sankcijos dydžiui apskaičiuoti, nepateikimą, asmuo bus atleidžiamas nuo sankcijos už straipsnio 1 dalies 1-7 punktuose nurodytų pažeidimų skyrimą. Taip pat nėra aišku, kas turėtų nutikti tuo atveju, jei asmuo ir po baudos už duomenų nepateikimą skyrimo toliau nepateiktų duomenų, neaišku ar asmuo tokiu atveju būtų atleistas nuo prievolės pateikti dokumentus, ar jam pakartotinai galėtų būti skiriama bauda už tą patį dokumentų nepateikimą. Svarstytina, ar šiuo atveju, nebūtų veiksmingesnė bauda, skaičiuojama už kiekvieną duomenų nepateikimo dieną su nurodymu, jog baudos sumokėjimas neatleidžia asmens nuo prievolės pateikti reikalaujamus dokumentus.
Be to, nėra aišku nuo kokių kriterijų priklausytų baudos, skiriamos už duomenų nepateikimą dydis, nes šiuo atveju dėl pažeidimo pobūdžio abejotina, ar būtų įmanoma pritaikyti analizuojamo straipsnio 3 dalį ir projektu teikiamo įstatymo 34 straipsnio 1 ir
pažymėtina, jog įstatymo projekte nesiūloma nustatyti jokio termino, kuriam praėjus, juridiniam asmeniui galėtų būti skiriama bauda dėl dokumentų nepateikimo. Toks reguliavimo nebuvimas netoleruotinas baudžiamų asmenų teisių kontekste, nes tik nuo institucijos valios, nepagrįstos jokiais įstatyminiais kriterijais, priklausytų, ar asmeniui gali būti skiriama bauda. Šiame kontekste pastebėtina, jog tuo atveju, jei dokumentų pateikimo terminas įstatyme nebūtų nustatytas, turėtų būti svarstoma nuostatos atitiktis Konstitucinio Teismo formuojamai doktrinai, jog visas su asmenų teisių ir pareigų apimtimi susijęs teisinis reguliavimas turi būti įtvirtintas tik įstatymuose. 7. Projekto 5 straipsniu teikiamo įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje atskirai aptariami atvejai, kai piniginės baudos skiriamos juridiniams asmenims, veikiantiems trumpiau nei vienerius metus. Atsižvelgiant į tai, jog nuostatose vyrauja bendras principas tokiems asmenims mažinti skiriamos baudos dydį 50 procentų, lyginant su asmenims, kurie veikia ilgiau nei vienerius metus, svarstytina, ar nuostatoje nederėtų atsisakyti perteklinio reguliavimo ir apsiriboti nuostata, jog juridiniams asmenims, kurie veikia trumpiau nei vienerius metus, skiriamos piniginės baudos dydis mažinamas perpus. 8. Projekto 5 straipsniu teikiamo įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad kartu sus sankcija juridiniam asmeniui „gali būti skiriamas“ matavimo priemonės konfiskavimas.
Pažymėtina, jog iš įstatymo teksto nėra aišku kokiais atvejais toks konfiskavimas gali būti skiriamas ir kokiais gali būti neskiriamas. Toks reguliavimas yra tiesiogiai susijęs su asmenų teisių ir pareigų apimties reguliavimu, todėl įstatyme turi būti aiškiai nurodyti kriterijai, lemiantys matavimo priemonės konfiskavimo galimybę. 9. Projekto 5 straipsniu teikiamo įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje po žodžių „šio įstatymo 33 straipsnio
„(toliau šiame straipsnyje - pažeidimai)“ ir šie žodžiai nebekartotini kitose
teikiamo įstatymo 36 straipsnio 5 dalies 1 punkte siūloma nustatyti juridinio asmens teisę pateikti pastabas dėl protokolo iki pažeidimo nagrinėjimo datos tik tuo atveju, jei jis nedalyvavo surašant protokolą. Toks pasiūlymas kelia abejonių, nes tokiu būdu galimai nepagrįstai ribojamos asmens, kuriam siekiama skirti sankciją, teisės į gynybą. Pastebėtina, kad asmuo protokolo surašymo metu gali nežinoti reikalavimų, keliamų protokolo surašymui, todėl abejotina, kad teisė teikti pastabas dėl protokolo ribojama tik protokolo surašymo momentu. 11. Manytina, kad projekto 5 straipsniu teikiamo įstatymo 36 straipsnio 5 dalies 5 punkte turėtų būti nurodytas reikalavimas pateikti motyvuotą, o ne bet kokį prašymą dėl pažeidimo nagrinėjimo žodine tvarka, kad asmenys šia teise nepiktnaudžiautų. 12. Projekto 5 straipsniu teikiamo įstatymo 36 straipsnio 6 dalyje, atsižvelgiant į įstatyme vartojamas sąvokas, vietoje žodžių „ prašyti žodinio pažeidimo nagrinėjimo “ rašytini žodžiai
„prašyti nagrinėti pažeidimą žodinio proceso tvarka“. 13.
teikiamo įstatymo 36 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti juridinio asmens teisę posėdžio dėl pažeidimo nagrinėjimo metu susipažinti su surinkta pažeidimo tyrimo medžiaga, daryti šios medžiagos kopijas ar nuorašus. Pastebėtina, jog asmenims turėtų būti sudaryta galimybė su medžiaga susipažinti iš anksto ir pasidaryti reikiamas kopijas. Tokiu būdu būtų užtikrinta asmenų teisė į gynybą (pasirengimas gynybai) ir nebūtų trikdoma posėdžio eiga. 14. Projekto 5 straipsniu teikiamo įstatymo 36 straipsnio 11 dalies 1 punkte arba atsisakytina perteklinių žodžių skliaustuose, arba jie dėstytini be skliaustų. 15. Projekto 5 straipsniu teikiamo įstatymo 36 straipsnio 15 punkte žodis „pateikia“ keistinas žodžiu „įteikia“. 16. Projekto 5 straipsniu teikiamo įstatymo 38 straipsnio 1 dalies koreguotinas atsižvelgiant į tai, kad teismas Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimą ne tik gali palikti nepakeistą, tačiau gali ir panaikinti. 17. Atkreiptinas dėmesys, jog nėra aišku kokiu tikslu projekto 5 straipsniu teikiamo įstatymo 38 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti trejų metų nutarimo pateikimo vykdymui terminą. Teigtina, kad toks ilgas delsimas ir nutarimo nepateikimo vykdymui galėtų būti vertinamas kaip žalingas tiek asmeniui, kurio atžvilgiu nutarimas yra priimtas, tiek ir valstybės požiūriu, nes per trejus metus juridinis asmuo gali tiek bankrutuoti, tiek būti likviduotas ir tuomet bauda į valstybės biudžetą nebūtų išieškota. Manytina, jog vykdymo atidėjimas protingam terminui, pavyzdžiui, iki vienerių metų, galėtų būti taikomas motyvuotu juridinio asmens prašymu, tačiau Vyriausybės įgaliotos institucijos neveiksnumas iki trejų metų, siekiant atlikti elementarų administracinį veiksmą ir įgyvendinti įstatymą, turėtų būti vertinamas kaip nepateisinamas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Zamara, tel. (85) 239 6895, el. p. [email protected] D. Zebleckis tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS METROLOGIJOS ĮSTATYMO NR. I-1452 1, 16, 26, 31 STRAIPSNIŲ, DEVINTOJO SKIRSNIO IR PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2019-11-11 Nr. XIIIP-3765(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Zamara, tel. (85) 239 6895, el. p. [email protected] D. Zebleckis tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO EKONOMIKOS komitetas PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS METROLOGIJOS ĮSTATYMO NR. I-1452 1, 16, 26, 31 STRAIPSNIŲ,
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kreivys, Komiteto nariai : Antanas Baura, Bronius Bradauskas, Zbignev Jedinskij, Andrius Kupčinskas, Bronislovas Matelis, Virgilijus Poderys, Jurgis Razma. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai : Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Žilvinas Klimka, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė. Kviestiniai asmenys : Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų viceministras Gintaras Vilda, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos Inovacijų ir pramonės departamento Pramonė 4.0 politikos skyriaus vyriausioji specialistė Sigita Kaminskienė, Nacionalinio metrologijos instituto Metrologijos skyriaus vadovas Evaldas Naujalis, Lietuvos metrologijos inspekcijos pavaduotoja Natalija Bražunienė, vyr. specialistė Aistė Zuokienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-09-091 2 3 N Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti įstatymo 1 straipsnio 2 dalį, joje nurodant, kad įstatymas, išskyrus šio įstatymo devintą skirsnį, taikomas fiziniams ir juridiniams asmenims bei papildyti šį straipsnį 3 dalimi, joje nurodant, kad įstatymo devintasis skirsnis taikomas „Lietuvos Respublikoje įsteigtiems juridiniams asmenims, kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos ekonominės erdvės valstybėse (išskyrus Lietuvos Respubliką) įsteigtiems juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms“. Pasiūlymo turinys diskutuotinas. Atkreiptinas dėmesys, jog keičiamo straipsnio 2 dalyje tie patys juridiniai asmenys, kuriuos siūloma nurodyti naujoje straipsnio 3 dalyje, apibrėžiami kitais žodžiais: „Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotiems juridiniams asmenims, juridinių asmenų struktūriniams padaliniams, taip pat kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos ekonominės erdvės valstybėse įsisteigusiems juridiniams asmenims ir kitoms organizacijoms bei jų filialams Lietuvos Respublikoje“. Toks skirtingų sąvokų vartojimas, kai kalbama apie tuos pačius asmenis tame pačiame teisės akte, yra netoleruotinas teisės akto aiškumo ir glaustumo reikalavimų požiūriu. Kalbant apie tuos pačius subjektus visame teisės akte turi būti vartojamos tos pačios sąvokos. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad keičiamas įstatymo 1 straipsnis nustato įstatymo paskirtį, o ne jo taikymo ir netaikymo išimtis. Atsižvelgiant į šią aplinkybę ir į tai, jog visi įstatymai galioja ir taikomi tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims, jei atskirai nenurodyta kitaip, siūlytina įstatymo projektu pripažinti netekusia galios įstatymo 1 straipsnio 2 dalį ir nepildyti įstatymo 1 straipsnio 3 dalimi.
Tokiu atveju derėtų įstatymo 2 straipsnyje, kuriame apibrėžiamos pagrindinės įstatymo sąvokos, apibrėžti juridinių asmenų sąvoką, kaip ji turėtų būti suprantama visame įstatymo tekste. Be to, tokiu atveju nereikėtų nustatinėti jokių įstatymo taikymo išimčių įstatymo 1 straipsnyje, kurios yra nesusijusios su šio straipsnio reguliavimo objektu. Šiuo atveju, įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamame įstatymo 32 straipsnyje reikėtų nurodyti, kad įstatymo devintasis skirsnis, išskyrus 32 straipsnio 2 dalį, taikomas tik juridiniams asmenims. Pritarti iš dalies Projekto 1 straipsnio 2 dalyje ir 1 straipsnio 3 dalyje civiline teisine prasme nurodomi skirtingi subjektai – pagal įstatymo 1 straipsnio 2 dalį įstatymas taikomas ne tik Lietuvos Respublikoje įregistruotiems juridiniams asmenims, bet ir šių juridinių asmenų struktūriniams padaliniams (įstatymo taikymo kontekste tai yra akredituotos laboratorijos, atliekančios matavimo priemonių atitikties įvertinimą ar metrologinę patikrą), kitose ES valstybėse narėse ar EEE valstybėse įsisteigusių juridinių asmenų (kitų organizacijų) filialams Lietuvos Respublikoje . Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 1 straipsnio 3 dalimi pabrėžiama, kad įstatymo devintasis skirsnis, priešingai nei kiti įstatymo straipsniai, nei juridinių asmenų struktūriniams padaliniams, nei kitose ES valstybėse narėse ar EEE valstybėse įsisteigusių juridinių asmenų (kitų organizacijų) filialams nėra taikomas .
Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 1 straipsnio 3 dalies nuostatomis atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.53 straipsnį, kuriame įtvirtinta, kad juridinio asmens filialas nėra juridinis asmuo, o tik jo struktūrinis padalinys, atliekantis visas arba dalį juridinio asmens funkcijų. Be to, CK 2.33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad būti ieškovu ar atsakovu teisme gali tik pats juridinis asmuo, t. y., juridinio asmens filialas būti ieškovu ar atsakovu teisme negali (juridinio asmens filialas civiliniame procese neturi procesinio teisinio subjektiškumo). Kadangi užsienio juridinių asmenų filialams, įregistruotiems Lietuvos Respublikoje, taikoma Lietuvos Respublikos teisė (CK 1.21 straipsnio 1 dalis), tai ir užsienio juridinio asmens filialas, įsteigtas Lietuvos Respublikoje, taip pat neturi civilinio teisnumo ir veiksnumo bei atitinkamai negali būti savarankišku byloje dalyvaujančiu asmeniu. Pasiūlymai:
straipsniu teikiamo įstatymo 1 straipsnio pavadinimą išdėstyti taip: „1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas“. 2. Projekto 1 straipsniu teikiamo įstatymo 1 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3. Šio įstatymo devintasis skirsnis taikomas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotiems juridiniams asmenims, kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos ekonominės erdvės valstybėse (išskyrus Lietuvos Respubliką) įsisteigusiems juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms .“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-09-095
9N 2.
Projekto
perteklinio žodžių „Lietuvos Respublikos“ vartojimo, nes tiek prieš institucijų, tiek prieš teisės aktų pavadinimus žodžiai „Lietuvos Respublikos“ vartojami tik pirmą kartą įstatymo tekste minint šių institucijų ar įstatymų pavadinimus. Pritarti iš dalies Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija yra minima beveik visuose įstatymo straipsniuose, todėl šiame kontekste norint atsisakyti perteklinio žodžių „Lietuvos Respublikos“ vartojimo, reikėtų įstatymą dėstyti nauja redakcija. Pasiūlymai:
straipsniu teikiamo įstatymo devintojo skirsnio 33 straipsnio 8 dalies trečiąjį sakinį išdėstyti taip: „<...>Matavimo priemonė konfiskuojama ir konfiskuota matavimo priemonė realizuojama Administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka. “
straipsniu teikiamo įstatymo devintojo skirsnio 33 straipsnio 9 dalį išdėstyti taip: „9. Tais atvejais, kai juridinis asmuo padaro šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pažeidimą, kuris Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos vertinamas kaip mažareikšmis, tokio pažeidimo tyrimas ar pažeidimo nagrinėjimas nutraukiamas, o juridiniam asmeniui Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka pareiškiama žodinė pastaba ar pateikiamas rašytinis nurodymas pašalinti pažeidimą.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-09-095
3Projekto 5 straipsniu keičiamoje įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nurodyta,
jog sankcijos nustatytos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje taikomos tik įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje nurodytiems juridiniams asmenims. Toks nuostatos turinys yra klaidinantis, nes įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje kalbama apie tuos pačius juridinius asmenis. Siūlytina įstatymo projektą taisyti, atsisakant klaidinančios nuostatos ir į įstatymą įvedant vieningą juridinių asmenų sąvokos apibrėžtį.
Nepritarti Žr. argumentus ir pasiūlymus dėl Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos Nr. 1, kuriai Komitetas pritarė iš dalies. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-09-095
1
5 straipsniu teikiamo įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1 punktas koreguotinas, kad jo dėstymas atitiktų bendrines lietuvių kalbos normas, žodį „neatliktas“ įrašant po žodžio „tvarka“. Pritarti Pasiūlymas: Projekto 5 straipsniu teikiamo įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1 punktą išdėstyti taip: „
1) už į Matavimo priemonių sąrašą įtrauktų matavimo priemonių, kurių teisinis metrologinis patvirtinimas techninių reglamentų ar kitų metrologijos srities teisės aktų nustatyta tvarka neatliktas arba kurių patikros žymuo ar plomba yra pažeisti, pateikimą ar tiekimą rinkai arba naudojimą teisinio metrologinio reglamentavimo srityse; “
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-09-095
jos dėstymas atitiktų bendrinės lietuvių kalbos normas, nurodant, kad asmenims skiriama piniginė bauda ir tik po šių žodžių išdėstant piniginės baudos dydžius. Pritarti Žr. Komiteto patobulintą įstatymo projektą. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
būti dėstomas atskira straipsnio dalimi, nes tai yra savarankiškos teisės normos, be kita ko, nustatančios sankcijas ne tik už vienodo pobūdžio teisės pažeidimus (nurodytus įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1-7 punktuose), tačiau ir už kito pobūdžio įstatymo pažeidimus, t. y. sankcijas už informacijos, reikalingos pažeidimui tirti, nepateikimą.
Be to, šioje dalyje pateikiamos teisės normos, kuriomis remiantis turi būti apskaičiuojamas skiriamos sankcijos dydis, tokios nuostatos taip pat neturėtų būti surašomos prie sankcijų dydžių. Kartu pažymėtina, kad tokiu būdu sankcijas taikanti institucija galėtų aiškiai nurodyti sankcijos taikymo pagrindą (straipsnio dalį, punktą), kuris tokiu atveju būtų aiškus ir sankcijos adresatui. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog iš analizuojamos normos turinio nėra aišku, ar tais atvejais, kai juridiniam asmeniui bus skirta bauda už duomenų, reikalingų sankcijos dydžiui apskaičiuoti, nepateikimą, asmuo bus atleidžiamas nuo sankcijos už straipsnio 1 dalies 1-7 punktuose nurodytų pažeidimų skyrimą. Taip pat nėra aišku, kas turėtų nutikti tuo atveju, jei asmuo ir po baudos už duomenų nepateikimą skyrimo toliau nepateiktų duomenų, neaišku ar asmuo tokiu atveju būtų atleistas nuo prievolės pateikti dokumentus, ar jam pakartotinai galėtų būti skiriama bauda už tą patį dokumentų nepateikimą. Svarstytina, ar šiuo atveju, nebūtų veiksmingesnė bauda, skaičiuojama už kiekvieną duomenų nepateikimo dieną su nurodymu, jog baudos sumokėjimas neatleidžia asmens nuo prievolės pateikti reikalaujamus dokumentus. Be to, nėra aišku nuo kokių kriterijų priklausytų baudos, skiriamos už duomenų nepateikimą dydis, nes šiuo atveju dėl pažeidimo pobūdžio abejotina, ar būtų įmanoma pritaikyti analizuojamo straipsnio 3 dalį ir projektu teikiamo įstatymo 34 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Taip pat pažymėtina, jog įstatymo projekte nesiūloma nustatyti jokio termino, kuriam praėjus, juridiniam asmeniui galėtų būti skiriama bauda dėl dokumentų nepateikimo. Toks reguliavimo nebuvimas netoleruotinas baudžiamų asmenų teisių kontekste, nes tik nuo institucijos valios, nepagrįstos jokiais įstatyminiais kriterijais, priklausytų, ar asmeniui gali būti skiriama bauda. Šiame kontekste pastebėtina, jog tuo atveju, jei dokumentų pateikimo terminas įstatyme nebūtų nustatytas, turėtų būti svarstoma nuostatos atitiktis Konstitucinio Teismo formuojamai doktrinai, jog visas su asmenų teisių ir pareigų apimtimi susijęs teisinis reguliavimas turi būti įtvirtintas tik įstatymuose. Pritarti Pasiūlymai:
straipsniu teikiamo įstatymo 33 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2. Už šio straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nurodytus pažeidimus juridiniams asmenims skiriamas įspėjimas arba bauda nuo 300 eurų iki 2 procentų juridinio asmens metinių pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais, bet ne daugiau negu 10 000 eurų. Juridiniam asmeniui, kuris veikia trumpiau negu vienus metus, už šio straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nurodytus pažeidimus skiriamas įspėjimas arba bauda nuo 150 eurų iki 2 procentų jo pajamų, gautų einamaisiais finansiniais metais iki pažeidimo nustatymo, bet ne daugiau negu 5 000 eurų. “
įstatymo 33 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip:
„3. Už šio straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytus
pažeidimus juridiniams asmenims skiriama bauda nuo 450 eurų iki 3 procentų juridinio asmens metinių pajamų, gautų praėjusiais finansiniais metais, bet ne daugiau negu 15 000 eurų.
Juridiniam asmeniui, veikiančiam trumpiau negu vienus metus, už šio straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytus pažeidimus skiriama bauda nuo 225 eurų iki 3 procentų jo pajamų, gautų einamaisiais finansiniais metais iki pažeidimo nustatymo, bet ne daugiau negu 7 500 eurų.“
įstatymo 33 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip:
„4. Juridinio asmens metinės pajamos, pagal kurias
skaičiuojamas skiriamos baudos dydis, nustatomos pagal paskutinio juridinio asmens sudaryto metinių finansinių ataskaitų rinkinio duomenis. Juridinio asmens, veikiančio trumpiau negu vienus metus, pajamos, pagal kurias skaičiuojamas skiriamos baudos dydis, nustatomos pagal šio juridinio asmens sudaryto tarpinių finansinių ataskaitų rinkinio už einamųjų finansinių metų laikotarpį iki pažeidimo nustatymo duomenis.“
įstatymo 33 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip: „5. Juridiniam asmeniui, kuris Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai per šios institucijos nustatytą ne trumpesnį negu 5 darbo dienų terminą nepateikia informacijos apie praėjusių finansinių metų pajamas, skiriama bauda iki 300 eurų už kiekvieną šios informacijos nepateikimo dieną po Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyto termino pabaigos. Trumpiau negu vienus metus veikiančiam juridiniam asmeniui, kuris Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai per šios institucijos nustatytą ne trumpesnį negu 5 darbo dienų terminą, nepateikia informacijos apie einamųjų finansinių metų pajamas, skiriama bauda iki 150 eurų už kiekvieną šios informacijos nepateikimo dieną po Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyto termino pabaigos. “ 5.
Projekto 5 straipsniu teikiamo įstatymo 33 straipsnio 6 dalį išdėstyti taip: „6. Baudos už šio straipsnio 5 dalyje nurodytą pažeidimą paskyrimas neatleidžia juridinio asmens nuo atitinkamos informacijos pateikimo, taip pat nuo sankcijos už šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pažeidimą paskyrimo.“
straipsniu teikiamo įstatymo 33 straipsnio 3, 4 ir 5 dalis laikyti atitinkamai 33 straipsnio 7, 8 ir 9 dalimis. 7. Projekto 5 straipsniu teikiamo įstatymo 36 straipsnio 12 dalies 5 punktą išdėstyti taip: „
5) kai sankcija neskiriama šio įstatymo
;“
kanceliarijos Teisės departamentas,
atvejai, kai piniginės baudos skiriamos juridiniams asmenims, veikiantiems trumpiau nei vienerius metus. Atsižvelgiant į tai, jog nuostatose vyrauja bendras principas tokiems asmenims mažinti skiriamos baudos dydį 50 procentų, lyginant su asmenims, kurie veikia ilgiau nei vienerius metus, svarstytina, ar nuostatoje nederėtų atsisakyti perteklinio reguliavimo ir apsiriboti nuostata, jog juridiniams asmenims, kurie veikia trumpiau nei vienerius metus, skiriamos piniginės baudos dydis mažinamas perpus.
Nepritarti Manytina, kad siūloma nuostata „ juridiniams asmenims, kurie veikia trumpiau nei vienerius metus, skiriamos piniginės baudos dydis mažinamas perpus “ savo esme konkuruotų su projekto 5 straipsniu teikiamo įstatymo 33 straipsnio 3 dalyje nurodytomis baudų skyrimo taisyklėmis, o ypač su „baudos vidurkio“ taisykle, todėl, projekto rengėjų nuomone, siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir nuoseklumo, baudų juridiniams asmenims, veikiantiems trumpiau nei vienus metus, minimalius ir maksimalius baudos dydžius tikslinga dėstyti atskirai. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-09-095
kartu sus sankcija juridiniam asmeniui „gali būti skiriamas“ matavimo priemonės konfiskavimas. Pažymėtina, jog iš įstatymo teksto nėra aišku kokiais atvejais toks konfiskavimas gali būti skiriamas ir kokiais gali būti neskiriamas. Toks reguliavimas yra tiesiogiai susijęs su asmenų teisių ir pareigų apimties reguliavimu, todėl įstatyme turi būti aiškiai nurodyti kriterijai, lemiantys matavimo priemonės konfiskavimo galimybę. Pritarti Pasiūlymas:
Projekto 5 straipsniu teikiamo įstatymo 33 straipsnio 8 dalį papildyti nauju antruoju sakiniu ir jį išdėstyti taip: „<...>Spręsdama dėl už šio straipsnio 1 dalies 1–6 punktuose nurodytų pažeidimų padarymą skiriamo matavimo priemonės konfiskavimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija atsižvelgia į šio straipsnio 7 dalyje nurodytas ir kitas pažeidimo tyrimui bei nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes.“ 9.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įvestinas trumpinys „(toliau šiame straipsnyje - pažeidimai)“ ir šie žodžiai nebekartotini kitose 36 straipsnio dalyse. Pritarti Pasiūlymai:
straipsniu teikiamo įstatymo 36 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „
Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija nagrinėja šio įstatymo 33 straipsnio
straipsnyje – pažeidimai) ir priima šio straipsnio 11 dalyje nurodytus nutarimus.“
straipsniu teikiamo įstatymo 36 straipsnio 2 dalies pirmąjį sakinį išdėstyti taip: „
Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai teisinės metrologinės priežiūros metu nustačius juridinio asmens padarytą pažeidimą, išskyrus pažeidimą, kuris vertinamas kaip mažareikšmis, per vieną mėnesį surašomas metrologijos srities teisės aktų pažeidimo protokolas (toliau – protokolas ). <...>“
straipsniu teikiamo įstatymo 36 straipsnio 12 dalies 1 punktą išdėstyti taip: „
1) kai padaryta veika neturi pažeidimo požymių; “
įstatymo 36 straipsnio 16 dalį išdėstyti taip: „ 16.
Pažeidimą Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija išnagrinėja ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo protokolo įteikimo pažeidimo padarymu įtariamam juridiniam asmeniui dienos . “
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-09-095
1
nustatyti juridinio asmens teisę pateikti pastabas dėl protokolo iki pažeidimo nagrinėjimo datos tik tuo atveju, jei jis nedalyvavo surašant protokolą. Toks pasiūlymas kelia abejonių, nes tokiu būdu galimai nepagrįstai ribojamos asmens, kuriam siekiama skirti sankciją, teisės į gynybą. Pastebėtina, kad asmuo protokolo surašymo metu gali nežinoti reikalavimų, keliamų protokolo surašymui, todėl abejotina, kad teisė teikti pastabas dėl protokolo ribojama tik protokolo surašymo momentu. Pritarti Pasiūlymas:
Projekto 5 straipsniu teikiamo įstatymo 36 straipsnio 5 dalies 1 punktą išdėstyti taip: „
rašytinį paaiškinimą dėl pažeidimo ir pastabas dėl protokolo turinio; “
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-09-095
5 11. Manytina, kad projekto 5 straipsniu teikiamo įstatymo 36 straipsnio 5 dalies 5 punkte turėtų būti nurodytas reikalavimas pateikti motyvuotą, o ne bet kokį prašymą dėl pažeidimo nagrinėjimo žodine tvarka, kad asmenys šia teise nepiktnaudžiautų. Pritarti Pasiūlymas: Projekto 5 straipsniu teikiamo įstatymo 36 straipsnio 5 dalies 5 punktą išdėstyti taip: „
5) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo protokolo įteikimo dienos pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti pažeidimą
Projekto
įstatyme vartojamas sąvokas, vietoje žodžių „prašyti žodinio pažeidimo nagrinėjimo“ rašytini žodžiai „prašyti nagrinėti pažeidimą žodinio proceso tvarka“. Pritarti Pasiūlymas: Projekto 5 straipsniu teikiamo įstatymo 36 straipsnio 6 dalies 3 sakinį išdėstyti taip: „<...> Tuo atveju, kai atsakomybėn traukiamas juridinis asmuo, kuriam įteiktas protokolas, pasinaudoja šio straipsnio 5 dalies 5 punkte numatyta teise prašyti nagrinėti pažeidimą žodinio proceso tvarka, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija, tenkindama šį prašymą, paskiria kitą posėdžio dėl pažeidimo nagrinėjimo datą, negu nurodyta protokole, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki šio posėdžio šioje dalyje numatytais būdais įteikiamas šaukimas į posėdį.<...> “
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-09-095
94
juridinio asmens teisę posėdžio dėl pažeidimo nagrinėjimo metu susipažinti su surinkta pažeidimo tyrimo medžiaga, daryti šios medžiagos kopijas ar nuorašus. Pastebėtina, jog asmenims turėtų būti sudaryta galimybė su medžiaga susipažinti iš anksto ir pasidaryti reikiamas kopijas. Tokiu būdu būtų užtikrinta asmenų teisė į gynybą (pasirengimas gynybai) ir nebūtų trikdoma posėdžio eiga. Pritarti Pasiūlymai:
teikiamo įstatymo 36 straipsnio 5 dalies 4 punktą išdėstyti taip: „
institucijos turima pažeidimo medžiaga, daryti šios medžiagos kopijas ar nuorašus, jei tai nepažeidžia įstatymų reikalavimų dėl valstybės, tarnybos, profesinės, komercinės paslapties ar kitų įstatymų saugomų paslapčių, asmens duomenų apsaugos ir (arba) asmens teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą užtikrinimo ; “ 2.
Projekto 5 straipsniu teikiamo įstatymo 36 straipsnio 9 dalį išdėstyti taip: „
dėl pažeidimo nagrinėjimo metu turi teisę susipažinti su posėdyje pateikta tyrimo medžiaga, daryti šios medžiagos kopijas ar nuorašus, jei tai nepažeidžia įstatymų reikalavimų dėl valstybės, tarnybos, profesinės, komercinės paslapties ar kitų įstatymų saugomų paslapčių, asmens duomenų apsaugos ir (arba) asmens teisės į privataus gyvenimo neliečiamumą užtikrinimo, duoti paaiškinimus, pateikti prašymus, teikti įrodymus, užduoti klausimų liudytojams ar nukentėjusiesiems, jeigu posėdžio metu jie yra apklausiami. “
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-09-095
1
perteklinių žodžių skliaustuose, arba jie dėstytini be skliaustų. Pritarti Pasiūlymai:
teikiamo įstatymo 36 straipsnio 11 dalies 1 punktą išdėstyti taip: „1) nutarimą skirti sankciją;“
straipsniu teikiamo įstatymo 33 straipsnio 7 dalies penktą sakinį išdėstyti taip: „<...>Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyv uotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nutarime skirti sankciją.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-09-095
keistinas žodžiu „įteikia“.
Pritarti iš dalies Pasiūlymas: Projekto 5 straipsniu teikiamo įstatymo 36 straipsnio 15 dalį išdėstyti taip: „
nutarimas juridinio asmens įgaliotam atstovui įteikiamas pasirašytinai arba ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo nutarimo priėmimo dienos išsiunčiamas registruotu paštu Juridinių asmenų registre nurodytu juridinio asmens buveinės adresu (o kai juridinis asmuo nurodo kitą korespondencijos įteikimo adresą, – šiuo nurodytu adresu) ir adresatui įteikiamas pasirašytinai arba išsiunčiamas per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo, naudojant pašto tinklą, informacinę sistemą juridinio asmens nurodytu elektroninio pristatymo dėžutės adresu. Nukentėjusiam asmeniui šio straipsnio 11 dalyje nurodytas nutarimas įteikiamas pasirašytinai arba ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo nutarimo priėmimo dienos išsiunčiamas registruotu paštu protokole nurodytu gyvenamosios vietos ar kitu korespondencijos įteikimo adresu ir įteikiamas adresatui pasirašytinai.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-09-095
atsižvelgiant į tai, kad teismas Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimą ne tik gali palikti nepakeistą, tačiau gali ir panaikinti. Pritarti Pasiūlymas: Projekto 5 straipsniu teikiamo įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 2 sakinį išdėstyti taip: „<...> Teismo sprendimu nutarimą skirti sankciją palikus nepakeistą, šiuo nutarimu skirti sankciją paskirta bauda sumokama ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo teismo sprendimo dėl nutarimo skirti sankciją įsiteisėjimo dienos. “
kanceliarijos Teisės departamentas, 2019-09-095
3
dėmesys, jog nėra aišku kokiu tikslu projekto 5 straipsniu teikiamo įstatymo
vykdymui terminą.
Teigtina, kad toks ilgas delsimas ir nutarimo nepateikimo vykdymui galėtų būti vertinamas kaip žalingas tiek asmeniui, kurio atžvilgiu nutarimas yra priimtas, tiek ir valstybės požiūriu, nes per trejus metus juridinis asmuo gali tiek bankrutuoti, tiek būti likviduotas ir tuomet bauda į valstybės biudžetą nebūtų išieškota. Manytina, jog vykdymo atidėjimas protingam terminui, pavyzdžiui, iki vienerių metų, galėtų būti taikomas motyvuotu juridinio asmens prašymu, tačiau Vyriausybės įgaliotos institucijos neveiksnumas iki trejų metų, siekiant atlikti elementarų administracinį veiksmą ir įgyvendinti įstatymą, turėtų būti vertinamas kaip nepateisinamas. Pritarti Pasiūlymai:
38 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2. Motyvuotu juridinio asmens prašymu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija turi teisę baudos ar jos dalies mokėjimą atidėti iki vienų metų, jeigu sumokėti baudos per šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą juridinis asmuo negali dėl objektyvių priežasčių.“
38 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3. Nutarimas skirti sankciją, kuriuo skiriama bauda, yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Šis nutarimas gali būti pateikiamas vykdyti ne vėliau kaip per vienus metus nuo jo priėmimo dienos. Šis terminas pratęsiamas tokiam laikui, kuriam buvo sustabdytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nutarimo vykdymas, arba laikotarpiui, kuriam, vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi, buvo atidėtas baudos ar jos dalies mokėjimas. “ 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5.
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai: nėra. 7. Komiteto išvados rengėjų komitetui siūlomas sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas: pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui ir Komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas:
A. Baura. 10. Komiteto atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Suredaguotas komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius Komiteto biuro patarėja Raimonda Danė